(1)

Sąjungos sanglaudos politikos 2021–2027 m. reglamentavimo sistema, atsižvelgiant į kitą daugiametę finansinę programą, prisidedama prie Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (5) (toliau – Paryžiaus susitarimas), dedant pastangas, kad temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų vykdymo Sąjungos finansavimą sutelkiant žaliesiems tikslams. Šis reglamentas turėtų įgyvendinti vieną iš 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ išdėstytų prioritetų ir yra dalis Tvarios Europos investicijų plano, kuriuo teikiamas specialus finansavimas pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą įgyvendinant sanglaudos politiką, kad būtų padengtos socialinės, ekonominės ir aplinkos apsaugos sąnaudos, susidarančios dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos, kuomet bet koks likęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų kompensuojamas lygiaverčiu absorbavimu;

(2)

perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos yra vienas svarbiausių Sąjungos politikos tikslų. 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus. Nors kova su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu ilguoju laikotarpiu bus naudinga visiems, o vidutinės trukmės laikotarpiu visiems suteikia galimybių bei kelia iššūkių, ne visi regionai ir valstybės narės pradeda pertvarką nuo to paties taško, o jų pajėgumai veikti irgi nevienodi. Vienų pažanga yra didesnė nei kitų, o pertvarka daro platesnio masto socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai regionuose, kurie energijos vartojimo tikslais yra labai priklausomi nuo iškastinio kuro, ypač nuo anglių, lignito, durpių ir degiųjų skalūnų, arba taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumu pasižyminčios pramonės. Tokia situacija ne tik kelia pavojų, kad klimato politikos srityje pertvarka Sąjungoje vyks skirtingu greičiu, bet ir gali padidėti skirtumai tarp regionų, o tai neigiamai paveiktų socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslus;

(3)

siekiant, kad pertvarka būtų sėkminga ir socialiai priimtina visiems, ji turi būti sąžininga ir įtrauki. Todėl Sąjunga, valstybės narės ir jų regionai turi nuo pat pradžių atsižvelgti į jos socialinį, ekonominį ir poveikį, taip pat poveikį aplinkos apsaugai ir taikyti visas galimas priemones neigiamiems padariniams sušvelninti. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka Sąjungos biudžetui;

(4)

kaip išdėstyta Europos žaliajame kurse ir Tvarios Europos investicijų plane, Teisingos pertvarkos mechanizmas turėtų papildyti kitus 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos veiksmus. Juo turėtų būti padedama šalinti socialines bei ekonomines pasekmes ir pasekmes aplinkos apsaugai, ypač pasekmes darbuotojams, kuriems daro poveikį perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos ne vėliau kaip 2050 m. procesas, sutelkiant Sąjungos biudžeto išlaidas į klimato kaitos ir socialinių tikslus regioniniu lygmeniu ir siekiant aukštų socialinių ir aplinkos apsaugos standartų;

(5)

šiuo reglamentu turėtų būti įsteigtas Teisingos pertvarkos fondas (toliau – TPF), kuris yra vienas iš pagal sanglaudos politiką įgyvendinamo Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčių. TPF tikslai – sušvelninti neigiamą su klimato kaita susijusios pertvarkos poveikį, remiant labiausiai paveiktas teritorijas ir susijusius darbuotojus, ir skatinti subalansuotą socioekonominę pertvarką. Atsižvelgiant į vieną konkretų TPF tikslą, TPF remiamais veiksmais turėtų būti tiesiogiai prisidedama prie neigiamo poveikio užimtumui švelninimo ir prie pertvarkos poveikio mažinimo finansuojant vietos ekonomikos įvairinimą ir modernizavimą. Vienas konkretus TPF tikslas nustatytas tuo pačiu lygmeniu ir nurodytas kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (6) išdėstytais politikos tikslais;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir įsipareigojimo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, svarbu kovoti su klimato kaita, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti prisidedama siekiant tikslo 30 % visų DFP išlaidų skirti klimato srities tikslų integravimui ir turėtų būti padedama siekti, kad 2024 m. biologinės įvairovės tikslams būtų skirta 7,5 % metinių išlaidų pagal DFP, o 2026–2027 m. biologinės įvairovės tikslams būtų skirta 10 % metinių išlaidų pagal DFP, atsižvelgiant į esamą klimato ir biologinės įvairovės tikslų persidengimą. TPF nuosavo paketo ištekliai yra papildomi ir jais prisidedama prie investicijų, kurių reikia bendram tikslui – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams – pasiekti. Tie ištekliai turėtų visapusiškai padėti siekti šio tikslo kartu su savanoriškai iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 (7) įsteigto Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (8) įsteigtu „Europos socialiniu fondu +“ (ESF+) perkeltais ištekliais. Šiomis aplinkybėmis TPF turėtų remti veiklą, kuria laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir neturėtų būti daroma didelės žalos aplinkos apsaugos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (9) 17 straipsnyje, ir kuria užtikrinamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos trajektorijoje link poveikio klimatui neutralumo ne vėliau kaip 2050 m.;

(7)

TPF ištekliai turėtų papildyti sanglaudos politikos kontekste turimus išteklius;

(8)

perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos yra iššūkis visoms valstybėms narėms. Valstybėms narėms, kurios labai priklauso arba dar visai neseniai priklausė nuo iškastinio kuro arba taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumu pasižyminčios pramonės veiklos, kurios turės būti laipsniškai atsisakyta arba kurią reikės pritaikyti dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, ir kurios tam neturi finansinių priemonių, bus ypač sunku. Todėl TPF turėtų aprėpti visas valstybes nares, bet skirstant jo finansinius išteklius daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama labiausiai su klimato kaita susijusios pertvarkos proceso paveiktoms teritorijoms ir šis paskirstymas turėtų atspindėti valstybių narių pajėgumą finansuoti būtinas investicijas, reikalingas tvarkantis su perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

(9)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (10) (toliau – Finansinis reglamentas) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, netiesioginį vykdymą, finansines priemones, biudžeto garantijas, finansinę paramą ir apmokėjimą išorės ekspertams ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės apima ir bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(10)

siekiant užtikrinti veiksmingą TPF išteklių naudojimą, toms valstybėms narėms, kurios dar nėra įsipareigojusios įgyvendinti tikslo ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą, laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų, būtų suteikiama galimybė naudotis ne daugiau kaip 50 % TPF nacionalinio asignavimo, o kiti 50 % būtų skiriami programavimui tokį įsipareigojimą joms prisiėmus. Siekiant užtikrinti sąžiningumą ir vienodą valstybių narių traktavimą, jei valstybė narė nėra įsipareigojusi įgyvendinti tikslo ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą, kiekvienais metais, pradedant nuo 2022 m., ne vėliau kaip gruodžio 31 d. prieš tai buvusių metų biudžetinis įsipareigojimas kitais metais turėtų būti visiškai panaikintas;

(11)

remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (11) ir neviršijant juo skiriamų išteklių ribų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal TPF turėtų būti taikomos siekiant mažinti beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas tame reglamente numatytų terminų laikymasis;

(12)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos investicijų, kurių išlaidas leidžiama remti TPF, rūšys. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato, aplinkos apsaugos ir socialinius įsipareigojimus bei prioritetus. Į investicijų sąrašą turėtų būti įtrauktos investicijos, kuriomis remiama vietos ekonomika skatinant jos endogeninio augimo potencialą pagal atitinkamas pažangiosios specializacijos strategijas, įskaitant, kai tinkama, tvarų turizmą. Investicijos turi būti tvarios ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į visus Europos žaliojo kurso tikslus. Finansuojamais projektais turėtų būti padedama pereiti prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos, įskaitant priemones, kuriomis siekiama didinti išteklių naudojimo efektyvumą. Atliekų deginimas neturėtų būti remiamas, nes ši veikla priskiriama žemesnei atliekų žiedinės ekonomikos hierarchijos daliai. Konsultavimo paslaugos, padedančios įgyvendinti TPF remiamas priemones, turėtų būti tinkamos finansuoti. Vietovių atkūrimas, žaliosios infrastruktūros plėtra ir vandentvarka turėtų galėti būti remiami kaip dirvos atkūrimo projekto dalis. Remiant energijos vartojimo efektyvumo priemones TPF turėtų galėti remti tokias investicijas, kuriomis padedama mažinti energijos nepriteklių, visų pirma didinant būstų energijos vartojimo efektyvumą. TPF taip pat turėtų galėti remti novatoriškų kaupimo technologijų plėtrą;

(13)

siekiant apsaugoti piliečius, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl su klimato kaita susijusios pertvarkos, TPF taip pat turėtų būti taikomas paveiktų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, įskaitant mokymą, neatsižvelgiant į tai, ar jie vis dar dirba, ar dėl pertvarkos yra praradę darbą. TPF turėtų būti siekiama padėti jiems prisitaikyti prie naujų užimtumo galimybių. Be to, TPF turėtų teikti bet kokios tinkamos formos paramą darbo ieškantiems asmenims, įskaitant pagalbą ieškant darbo ir aktyvią jų integraciją į darbo rinką. Pagal TPF turėtų būti galima remti visus darbo ieškančius asmenis, kurie prarado darbą pertvarkos paveiktuose sektoriuose tuose regionuose, kuriems taikomas teritorinis teisingos pertvarkos planas, net jeigu atleisti darbuotojai negyvena tame regione. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas piliečiams, kuriems gresia energijos nepriteklius, visų pirma, kai įgyvendinamos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, kuriomis siekiama pagerinti socialinio būsto sąlygas;

(14)

turėtų būti leidžiama remti veiklą švietimo ir socialinės įtraukties srityse, taip pat socialinę infrastruktūrą, skirtą vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros įstaigoms ir veiklą mokymo centruose, su sąlyga, kad ta veikla būtų tinkamai pagrįsta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose. Vyresnio amžiaus žmonių priežiūros srityje turėtų būti išlaikytas bendruomeninės globos skatinimo principas. Socialinės ir viešosios paslaugos tose srityse galėtų papildyti investicijų derinį. Visa parama tose srityse turėtų būti tinkamai pagrįsta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose ir turėtų atitikti Europos socialinių teisių ramsčio tikslus;

(15)

siekiant atsižvelgti į ypatingą moterų padėtį ir vaidmenį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, turėtų būti skatinama lyčių lygybė. Moterų dalyvavimui darbo rinkoje ir verslumui, taip pat vienodam darbo užmokesčiui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant lygias galimybes. Be to, įgyvendinant TPF turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys pažeidžiamoms grupėms, kurie patiria neproporcingai didelį neigiamą pertvarkos poveikį, pavyzdžiui, darbuotojams su negalia. Turi būti išlaikyta kasybos bendruomenių tapatybė ir išsaugotas buvusių ir būsimų bendruomenių tęstinumas. Tuo tikslu reikia skirti ypatingą dėmesį jų materialiajam ir nematerialiajam kasybos paveldui, įskaitant kultūrą;

(16)

siekiant padidinti pertvarkos paveiktų teritorijų ekonomikos įvairinimą, TPF turėtų teikti paramą įmonėms bei suinteresuotiesiems ekonomikos subjektams, be kita ko, remiant gamybines investicijas į labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (12) (MVĮ). Gamybinės investicijos – tai investicijos į įmonių pagrindinį kapitalą arba nematerialųjį turtą siekiant gaminti prekes ir teikti paslaugas, taip prisidedant prie bendrojo kapitalo formavimo ir užimtumo. Gamybinės investicijos į įmones, kurios nėra MVĮ, turėtų būti remiamos tik tuo atveju, jei jos būtinos siekiant sušvelninti darbo vietų praradimą dėl pertvarkos, sukuriant arba apsaugant daug darbo vietų, ir jei jos nelemia persikėlimo arba nėra persikėlimo pasekmė. Investicijos į esamus pramonės įrenginius, įskaitant įrenginius, kuriems taikoma Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, turėtų būti leidžiamos, jei jomis padedama pereiti prie Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m., gerokai sumažinami atitinkami santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams suteikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (13), ir jei jas vykdant apsaugoma daug darbo vietų. Visos tokios investicijos turėtų būti atitinkamai pagrįstos atitinkamame teritoriniame teisingos pertvarkos plane. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir sanglaudos politiką, parama įmonėms turėtų atitikti SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytas Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir, visų pirma, parama įmonių, kurios nėra MVĮ, gamybinėms investicijoms turėtų būti teikiama tik įmonėms, esančioms vietovėse, nurodomose kaip vietovės, kurioms teikiama pagalba, SESV 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktų tikslais;

(17)

siekiant suteikti lankstumo TPF išteklių pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą programavimui, turėtų egzistuoti galimybė parengti atskirą TPF programą arba programuoti TPF išteklius pagal vieną ar kelis specialius programos, remiamos ERPF, ESF arba Sanglaudos fondo, prioritetus. Pagal Reglamentą (ES) 2021/1060 TPF ištekliai galėtų būti savanoriškai padidinti papildomu finansavimu iš ERPF ir ESF+. Tokiu atveju atitinkamos iš ERPF ir ESF+ perkeltos sumos turėtų atitikti veiksmų rūšį, nustatytą teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose;

(18)

TPF parama turėtų priklausyti nuo veiksmingo pertvarkos proceso įgyvendinimo konkrečioje teritorijoje, siekiant užtikrinti, kad ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralus. Tuo atžvilgiu valstybės narės, palaikydamos socialinį dialogą ir bendradarbiaudamos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatas dėl partnerystės, ir remiamos Komisijos, turėtų parengti teritorinius teisingos pertvarkos planus, kuriuose būtų nustatytas pertvarkos procesas ir kurie derėtų su jų integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais. Tuo tikslu Komisija turėtų sukurti esama pertvarkomiems anglių pramonės regionams skirta platforma grindžiamą Teisingos pertvarkos platformą, kad būtų sudarytos sąlygos dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi įgyta patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais visuose paveiktuose sektoriuose. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad savivaldybės ir miestai dalyvautų įgyvendinant TPF išteklius ir būtų atsižvelgiama į jų poreikius tame kontekste;

(19)

teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose turėtų būti nustatytos labiausiai neigiamai paveiktos teritorijos, kuriose turėtų būti sutelkta TPF parama, ir aprašyti konkretūs veiksmai, kurių reikia imtis siekiant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslų ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, visų pirma, kiek tai susiję su įrenginių, kuriuose gaminamas iškastinis kuras ar vykdoma kita taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumu pasižyminti veikla, pertvarkymu ar uždarymu. Tos teritorijos turėtų būti tiksliai apibrėžtos ir atitikti bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus 3 lygį (NUTS 3 lygio regionai), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 (14), arba būti jų dalys. Planuose turėtų būti nustatyti tų teritorijų uždaviniai bei poreikiai, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus sumažėjimo riziką, ir nustatyta, kokio tipo veiksmai reikalingi siekiant plano naudos gavėjų lygmeniu prisidėti prie darbo vietų kūrimo tokiu būdu, kad būtų užtikrintas nuoseklus klimato kaitos poveikiui atsparios ekonominės veiklos, kuri taip pat atitiktų perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir Europos žaliojo kurso tikslus, vystymas. Kai nustatomos tokios teritorijos, papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas salų, salų vietovių ir atokiausių regionų ypatumams – dėl jų geografinių ir socioekonominių ypatybių juose perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos procesui remti gali prireikti kitokio požiūrio. TPF finansinė parama turėtų būti teikiama tik pagal teritorinius pertvarkos planus vykdomoms investicijoms. Teritoriniai teisingos pertvarkos planai turėtų būti Komisijos patvirtintų programų (priklausomai nuo aplinkybių, remiamų ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo arba TPF lėšomis) dalis;

(20)

siekiant, kad TPF išteklių naudojimas būtų labiau orientuotas į rezultatus, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, turėtų turėti galimybę taikyti finansines pataisas tais atvejais, kai konkrečiam TPF tikslui nustatyti tikslai iš esmės nepasiekiami;

(21)

siekiant nustatyti tinkamą TPF finansinę programą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti kiekvienai valstybei narei skiriamų išteklių metinį paskirstymą;

(22)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. remti žmones, ekonomiką ir aplinką teritorijose, kurios susiduria su ekonomine ir socialine transformacija dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl įvairių teritorijų išsivystymo lygio skirtumų ir nepalankiausias sąlygas turinčių teritorijų atsilikimo, taip pat dėl valstybių narių ir teritorijų finansinių išteklių apribojimų ir, kita vertus, nuoseklios įgyvendinimo sistemos, apimančios kelis Sąjungos fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, poreikis, geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(23)

turint omenyje tai, kad šis reglamentas bus priimtas jau prasidėjus programavimo laikotarpiui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad TPF turi būti įgyvendinamas koordinuotai ir suderintai, ir siekiant sudaryti sąlygas greitai jį pradėti įgyvendinti, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

a)

atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas ar statybos;

b)

tabako ir tabako gaminių gamyba, apdorojimas ir prekyba jais;

c)

sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (18) 2 straipsnio 18 punkte, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal laikinas valstybės pagalbos taisykles, nustatytas siekiant atsižvelgti į išimtines aplinkybes, arba pagal de minimis pagalbos schemą, siekiant remti investicijas, kuriomis mažinamos energijos išlaidos įgyvendinant energetikos pertvarkos procesą;

d)

investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, transportavimu, platinimu, sandėliavimu ar deginimu.

(1)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį (toliau – ramstis), kuriuo siekiama spręsti socialinius Europos uždavinius. 20 pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; sąžiningos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais 20 ramsčio principų turėtų būti vadovaujamasi „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant padėti įgyvendinti ramstį, ESF+ turėtų skatinti investicijas į žmones ir sistemas užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos srityse, taip remiant ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 174 straipsnio;

(2)

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras) yra nacionalinių reformų prioritetų nustatymo ir jų įgyvendinimo stebėsenos sistema. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Tos strategijos turėtų būti pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis siekiant nustatyti ir koordinuoti prioritetinius investicinius projektus, remtinus Sąjungos arba nacionalinėmis lėšomis.

Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai ir užtikrinti kuo didesnę pridėtinę vertę teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia, kai aktualu, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo, kurių konkretūs tikslai ir paramos apimtis nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1058 (4), ESF+, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF), nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) , Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 (5), ir programos „InvestEU“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (6) (toliau – programa „InvestEU“), lėšomis;

(3)

Tarybos sprendimu (ES) 2020/1512 (7) buvo priimtos peržiūrėtos valstybių narių užimtumo politikos gairės. Tų gairių tekstas buvo suderintas su ramsčio principais, siekiant pagerinti Europos konkurencingumą ir padaryti ją geresne vieta investuoti, kurti darbo vietas ir skatinti socialinę sanglaudą. Siekiant užtikrinti visapusišką ESF+ atitiktį tų gairių tikslams, visų pirma užimtumo, švietimo, mokymo, kovos su socialine atskirtimi, skurdu ir diskriminacija atžvilgiu, ESF+ turėtų remti valstybes nares, atsižvelgiant į atitinkamas integruotas gaires ir atitinkamas konkrečioms valstybėms skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, bei, kai tinkama, nacionalines reformų programas, grindžiamas nacionalinėmis strategijomis. Be to, ESF+ turėtų prisidėti prie atitinkamų pagrindinių Sąjungos iniciatyvų ir veiksmų, visų pirma 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikato „Naujoji Europos įgūdžių darbotvarkė“, 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikato „Europos švietimo erdvė“ ir 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikato „Lygybės Sąjunga: ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginė programa“, taip pat 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką, 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių, 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendacijos „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“ ir 2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendacijos dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, įgyvendinimo aspektų;

(4)

2017 m. birželio 20 d. Taryba priėmė išvadas „Tvari Europos ateitis. ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“. Taryba pabrėžė, kad svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais (ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos). Nepaprastai svarbu, kad darnaus vystymosi klausimai būtų įtraukiami į visas Europos vidaus ir išorės politikos sritis ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų savo plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį integruojant Jungtinių Tautų (toliau – JT) darnaus vystymosi tikslus (toliau – DVT) ir taikant darnaus vystymosi principą kaip vieną iš esminių orientacinių visų Sąjungos politikos krypčių principų, be kita ko, naudojant jos finansavimo priemones. ESF+ turėtų padėti įgyvendinti DVT, inter alia, panaikinti itin didelį skurdą (1 DVT), skatinti kokybišką ir įtraukų švietimą (4 DVT), skatinti lyčių lygybę (5 DVT), skatinti nuolatinį, integracinį ir tvarų ekonomikos augimą, visišką ir našų užimtumą bei deramą darbą visiems (8 DVT) ir mažinti nelygybę (10 DVT);

(5)

dėl pastarojo meto ir tebevykstančių pokyčių dar labiau padidėjo struktūriniai iššūkiai, kylantys dėl ekonomikos globalizacijos, socialinės nelygybės, migracijos srautų valdymo ir padidėjusių grėsmių saugumui, perėjimo prie švarios energijos, technologijų pokyčių, demografinio nuosmukio, nedarbo, visų pirma jaunimo nedarbo, ir vis labiau senėjančios darbo jėgos, taip pat iššūkiai dėl didėjančios gebėjimų ir darbo jėgos paklausos ir pasiūlos neatitikties kai kuriuose sektoriuose ir regionuose, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) atveju. Tikėtina, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir Europos pramonės ekosistemų pertvarka suteiks daug naujų galimybių, jei kartu bus užtikrinti tinkami įgūdžiai, užimtumo ir socialinė politika bei veiksmai. Atsižvelgdama į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartinius ir būsimus iššūkius, investuodama į atitinkamus įgūdžius, švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė, kartu atsižvelgdama į ekonominį ir pramonės tvarumą, darbo jėgos judumą ir siekdama sukurti lyčių požiūriu subalansuotą darbo rinką;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (8) nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), ESF+, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1056 (9) (TPF), EJRŽAF, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMF), Vidaus saugumo fondo (VSF) bei Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir visų pirma nustatomos Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ bendruosius tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kuri gali būti finansuojama ESF+ lėšomis, rūšių;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (10) (toliau – Finansinis reglamentas) nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams. Bendras dotacijų finansavimas gali būti teikiamas iš naudos gavėjų nuosavų išteklių, projekto pajamų arba trečiųjų šalių finansinių ar nepiniginių įnašų. Siekiant užtikrinti Sąjungos programų įgyvendinimo suderinamumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas veiksmams, kurie turi būti įgyvendinami pagal ESF+ taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;

(8)

Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nepaisymo riziką. Dotacijų atveju reikėtų numatyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesiejamą finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalies a punkte. Siekiant įgyvendinti su trečiųjų valstybių piliečių socialine ir ekonomine integracija susijusias priemones, laikantis Reglamento (ES) 2021/1060 94 straipsnio, Komisija gali atlyginti valstybių narių patirtas išlaidas taikydama supaprastintą išlaidų apmokėjimą, įskaitant fiksuotąsias sumas;

(9)

siekiant racionalizuoti ir supaprastinti finansavimo tvarką ir rasti daugiau galimybių sinergijai, taikant integruotuosius finansavimo metodus, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 223/2014 (11) ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013 (12), remtus veiksmus reikėtų įtraukti į ESF+. ESF+ turėtų sudaryti dvi kryptys: kryptis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas (toliau – ESF+, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas), kuri turi būti įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą, ir užimtumo ir socialinių inovacijų kryptis (toliau – EaSI kryptis), kuri turi būti įgyvendinama taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą. Dėl to turėtų sumažėti su įvairių fondų valdymu susijusi administracinė našta, visų pirma tenkanti valstybėms narėms ir naudos gavėjams, o paprastesniems veiksmams, tokiems kaip maisto paskirstymas ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba, būtų tebetaikomos paprastesnės taisyklės;

(10)

atsižvelgiant į platesnę ESF+ aprėptį, tikslinga, kad tikslai, kuriais siekiama didinti darbo rinkų veiksmingumą, skatinti vienodas galimybes gauti aukštos kokybės darbą, gerinti vienodas galimybes gauti išsilavinimą bei mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę siekiant padėti reintegruotis į švietimo sistemas, skatinti pažeidžiamų asmenų socialinę įtrauktį ir sveikatos priežiūros prieinamumą jiems ir padėti panaikinti skurdą, būtų įgyvendinami taikant ne tik pasidalijamąjį valdymą pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, bet ir, Sąjungos lygmeniu reikalingų veiksmų atžvilgiu, taikant tiesioginį bei netiesioginį valdymą pagal EaSI kryptį;

(11)

šiame reglamente nustatomas viso ESF+ finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (13), 18 punkte. Jame turėtų būti nurodyti asignavimai ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir asignavimai veiksmams, kurie turi būti įgyvendinami pagal EaSI kryptį;

(12)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti EaSI krypties konkrečius ir veiklos tikslus, ESF+ turėtų remti su technine ir administracine pagalba susijusią veiklą, pavyzdžiui, parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, o komunikacijos ir sklaidos veikla turėtų būti veiksmų, tinkamų finansuotų pagal EaSI kryptį, dalis;

(13)

ESF+ turėtų būti siekiama skatinti užimtumą aktyviomis intervencinėmis priemonėmis, suteikiant galimybių, ypač jaunimui, visų pirma įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, ilgalaikiams bedarbiams, palankių sąlygų neturinčioms grupėms darbo rinkoje ir neaktyviems asmenims, integruotis ir reinterguotis į darbo rinką, taip pat skatinant savarankišką darbą ir socialinę ekonomiką. ESF+ turėtų būti siekiama gerinti darbo rinkų veikimą remiant darbo rinkos institucijų, tokių kaip valstybinės užimtumo tarnybos, modernizavimą, kad būtų gerinamas jų gebėjimas intensyviai teikti tikslines konsultacijas ir rekomendacijas ieškantiems darbo ir pereinantiems į darbo rinką, taip pat skatinti darbuotojų judumą. ESF+ turėtų skatinti lyčių požiūriu subalansuotą dalyvavimą darbo rinkoje, pasitelkiant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, inter alia, vienodas darbo sąlygas, geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybę naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Be to, ESF+ turėtų būti siekiama skatinti kurti sveiką ir tinkamai pritaikytą darbo aplinką, kad būtų sprendžiamos sveikatos rizikos, susijusios su kintančiomis darbo formomis, problemos ir atsižvelgiama į senėjančios darbo jėgos poreikius;

(14)

ESF+ turėtų teikti paramą siekiant gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, įtraukumą, efektyvumą ir jų aktualumą darbo rinkos atžvilgiu, be kita ko, skatinant skaitmeninį mokymąsi, patvirtinant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus bei skatinant pedagogų profesinį tobulėjimą, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrąsias kompetencijas, visų pirma, kiek tai susiję su baziniais įgūdžiais, įskaitant sveikatos raštingumą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, verslumo įgūdžius, kalbų įgūdžius, skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas, reikalingus darniam vystymuisi, kurių reikia visiems asmenims, norintiems save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, įsitraukti į socialinį gyvenimą ir būti aktyviais piliečiais. ESF+ turėtų padėti daryti pažangą švietimo bei mokymo ir perėjimo į darbo rinką srityse, turėtų remti mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą, kad visiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, ir turėtų prisidėti prie konkurencingumo, be kita ko, vykdant absolventų karjeros stebėseną, ir prie socialinių ir ekonominių inovacijų remiant tvarias iniciatyvas, kurias būtų galima plėsti tose srityse ir pritaikyti prie įvairių tikslinių grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, reikmių. Tokią pagalbą, paramą ir prisidėjimą būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, pasitelkiant nuotolinį mokymąsi, mokymąsi darbo vietoje, stažuotes, dualines švietimo ir mokymo sistemas bei pameistrystę, kaip apibrėžta 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos, profesinį orientavimą visą gyvenimą, įgūdžių numatymą glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi, šiuolaikines mokymo priemones ir jų taikymo metodus, prognozavimą ir absolventų karjeros stebėseną, mokytojų rengimą, mokymosi rezultatų patvirtinimą bei kvalifikacijų pripažinimą ir pramonės lygmens sertifikavimą;

(15)

ESF+ parama turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, turėtų vienodas galimybes naudotis kokybiško, nesegreguoto ir įtraukaus švietimo ir mokymo paslaugomis, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, tuo pačiu metu ypač daug dėmesio skiriant vaikams iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankios aplinkos, bendruoju lavinimu ir profesiniu rengimu ir mokymu, visų pirma pameistryste, ir baigiant tretiniu išsilavinimu, taip pat suaugusiųjų švietimu ir mokymusi, be kita ko, per sporto ir kultūrinę veiklą. ESF+ turėtų tikslingai remti besimokančius asmenis, kuriems tokios paramos reikia, ir mažinti nelygybę švietimo srityje, įskaitant skaitmeninę atskirtį, užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir mažinti tokių atvejų skaičių, skatinti galimybes judėti tarp švietimo ir mokymo sektorių, stiprinti ryšius su neformaliojo ir savaiminio mokymosi sistemomis ir visiems sudaryti palankesnes judumo mokymosi tikslais sąlygas bei užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems. Atsižvelgiant į tai, reikėtų remti sinergiją su programa „Erasmus+“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/817 (14), visų pirma siekiant sudaryti palankesnes judumo mokymosi tikslais sąlygas palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims;

(16)

ESF+ turėtų skatinti lanksčias galimybes visiems asmenims tobulinti turimus įgūdžius ir įgyti naujų įvairių įgūdžių, visų pirma verslumo ir skaitmeninių įgūdžių, įgūdžių, susijusių su bazinėmis didelio poveikio technologijomis ir žaliosios ekonomikos, taip pat pramonės ekosistemų įgūdžių, vadovaujantis 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatu „Nauja Europos pramonės strategija“. Vadovaujantis Europos įgūdžių darbotvarke ir Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių (15), ESF+ turėtų remti lanksčias mokymosi trajektorijas, įskaitant prieinamą, trumpą, tikslinį, modulinį mokymą, padedantį įgyti kvalifikaciją, siekiant suteikti žmonėms įgūdžių, pritaikytų prie darbo rinkos ir pramonės ekosistemų poreikių, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, inovacijų ir socialinių bei ekonominių pokyčių, sudaryti palankesnes sąlygas persikvalifikuoti, kelti kvalifikaciją ir įsidarbinti, keisti karjeros kryptį, judėti geografiškai ir tarp sektorių, visų pirma teikiant paramą menkų įgūdžių asmenims, neįgaliesiems ir žemos kvalifikacijos suaugusiesiems. ESF+ taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas padėti asmenims, įskaitant samdomus darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ir bedarbius, įgyti integruotų įgūdžių, taikant tokias priemones kaip individualios mokymosi paskyros;

(17)

sinergija su programa „Europos horizontas“ – bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (16) (toliau – programa „Europos horizontas“), turėtų užtikrinti, kad ESF+ galėtų integruoti ir tobulinti programos „Europos horizontas“ remiamas naujoviškas mokymo programas siekiant padėti žmonėms įgyti ateities darbo vietoms reikalingus įgūdžius ir kompetencijas;

(18)

ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas padėti panaikinti skurdą, siekiant išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties, perduodamos iš kartos į kartą, ir skatinti socialinę įtrauktį užtikrinant vienodas galimybes visiems, mažinant kliūtis, kovojant su diskriminacija ir sprendžiant skirtumų sveikatos srityje klausimus. Tokia parama reiškia, kad pasitelkiamos įvairios politikos priemonės, skirtos nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų lytį, seksualinę orientaciją, amžių, religiją ar tikėjimą, rasinę ar etninę kilmę, visų pirma marginalizuotoms bendruomenėms, pavyzdžiui, romams, neįgaliesiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, benamiams, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo darbo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją. ESF+ taip pat turėtų būti naudojamas, kai siekiama suteikti daugiau galimybių laiku ir vienodomis sąlygomis už prieinamą kainą gauti tvarias ir kokybiškas paslaugas, kuriomis skatinama galimybė gauti būstą ir į asmenį orientuotą priežiūrą, pvz., sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros, ypač globos šeimoje ir bendruomeninės globos paslaugas. ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms, visų pirma siekiant skatinti tokių sistemų prieinamumą, be kita ko, neįgaliesiems;

(19)

ESF+ turėtų padėti panaikinti skurdą remiant nacionalines sistemas, kuriomis siekiama spręsti maisto ir materialinio nepritekliaus problemą ir skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, ir labiausiai skurstančių asmenų socialinę integraciją. Kadangi siekiama bendro tikslo, kad Sąjungos mastu mažiausiai 4 proc. ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių būtų skiriama labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės turėtų skirti bent 3 proc. ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, pavyzdžiui, benamystė, vaikų skurdas ir maisto nepriteklius. Aprūpinimas maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims neturėtų pakeisti esamų socialinių išmokų, kurios jiems teikiamos pagal nacionalines socialines sistemas arba pagal nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į veiksmų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, paramai, skirtai labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemai spręsti, būtina taikyti paprastesnes taisykles;

(20)

atsižvelgiant į nuolatinį poreikį didinti pastangas spręsti migracijos srautų valdymo visoje Sąjungoje problemą ir siekiant užtikrinti, kad būtų darniai, tvirtai ir nuosekliai remiamos pastangos užtikrinti solidarumą ir sąžiningą atsakomybės pasidalijimą, ESF+ turėtų teikti paramą socialinei ir ekonominei trečiųjų valstybių piliečių, įskaitant migrantus, integracijai, kuri gali apimti vietos lygmens iniciatyvas, papildant veiksmus, finansuojamus PMIF, ERPF ir kitų Sąjungos fondų, kurie gali turėti teigiamą poveikį trečiųjų valstybių piliečių įtraukčiai, lėšomis;

(21)

atsižvelgiant į sveikatos priežiūros prieinamumo svarbą, ESF+ turėtų užtikrinti sinergiją ir papildomumą su programa „ES – sveikatos labui“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/522 (17), o ESF+ taikymo sritis turėtų apimti sveikatos priežiūros prieinamumą pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims;

(22)

ESF+ turėtų remti politikos ir sistemų reformas užimtumo, socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros prieinamumo pažeidžiamiems asmenims, ilgalaikės priežiūros, švietimo ir mokymo srityse, prisidedant prie skurdo panaikinimo. Siekdamos geresnio suderinimo su Europos semestru, valstybės narės turėtų skirti atitinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms valstybėms skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių uždavinių, kuriuos tikslinga spręsti naudojant į ESF+ taikymo sritį patenkančias daugiametes investicijas, atsižvelgiant į ramstį, socialinių rodiklių suvestinę, peržiūrėtą patvirtinus naujus socialinio ramsčio veiksmų plane nustatytus tikslus, ir regioninius ypatumus.

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir kitų Sąjungos fondų, programų ir priemonių, pavyzdžiui, TPF, ERPF, programos „ES – sveikatos labui“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (18), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių perkeltiesiems darbuotojams fondo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/691 (19), EJRŽAF, programos „Erasmus+“, PMIF, programos „Europos horizontas“, EŽŪFKP, Skaitmeninės Europos programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (20), programos „InvestEU“, programos „Kūrybiška Europa“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/818 (21), Europos solidarumo korpuso, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/888 (22) ir Techninės paramos priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (23), suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą.

Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, tarpusavio nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami;

(23)

teikiant paramą šiame reglamente nustatytiems konkretiems tikslams pagal politikos tikslą „socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2021/1060, ESF+ toliau bus prisidedama prie teritorinio vystymo ir vietos plėtros strategijų siekiant įgyvendinti ramstį. Šio fondo lėšomis bus remiamos to reglamento 28 straipsnyje nustatytos priemonės ir tokiu būdu taip pat padedama siekti politikos tikslo „piliečiams artimesnė Europa, skatinanti tvarią ir integruotą visų rūšių vietovių ir vietos iniciatyvų plėtrą“, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2021/1060, be kita ko, taikant skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties priemones, atsižvelgiant į miestų, kaimų ir pakrančių regionų ypatumus, siekiant kovoti su socialine ir ekonomine nelygybe miestuose ir regionuose;

(24)

siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai pabrėžtas socialinis Europos matmuo, įtvirtintas ramstyje, ir kad labiausiai skurstantiems būtų skirta tam tikra minimali išteklių dalis, valstybės narės socialinei įtraukčiai skatinti turėtų skirti bent 25 proc. ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių;

(25)

siekiant spręsti vis dar didelio vaikų skurdo Sąjungoje problemą ir laikantis ramsčio 11 principo, pagal kurį vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo, o vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones, valstybės narės turėtų programuoti atitinkamą savo ESF+, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą, kad būtų įgyvendinta Vaiko garantijų iniciatyva, vykdant veiklą, kuria siekiama spręsti vaikų skurdo problemą, atsižvelgiant į konkrečius ESF+ tikslus, kuriais sudaroma galimybė programuoti išteklius veiksmams, kuriais tiesiogiai remiamos vienodos galimybės vaikams gauti vaikų priežiūros paslaugas, išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas, deramą būstą ir tinkamą mitybą. Valstybės narės, kuriose vidutinis jaunesnių nei 18 metų vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, lygis pagal Eurostato duomenis 2017–2019 m. laikotarpiu viršijo to laikotarpio Sąjungos vidurkį, tai veiklai turėtų skirti bent 5 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas išteklių. Veiksmai, kuriais prisidedama prie šio paramos telkimo pagal temas reikalavimo, turėtų būti įtraukti į 25 proc. paramos telkimo pagal temas reikalavimą socialinės įtraukties srityje, kai programuojama pagal atitinkamus konkrečius tikslus;

(26)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įtraukiam ekonomikos atsigavimui po didelės krizės ir remti jaunimo užimtumą kintančiame darbo pasaulyje, taip pat atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo nedarbo ir neaktyvumo lygį kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose, būtina, kad valstybės narės investuotų atitinkamą savo ESF+ išteklių sumą į priemones, kuriomis remiamas jaunimo užimtumas ir įgūdžiai, be kita ko, įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvas. Remdamosi pavieniams asmenims skirtais veiksmais, remtais pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 (24), ir įgyta patirtimi, valstybės narės turėtų toliau skatinti kokybiškus reintegracijos užimtumo ir švietimo srityse būdus ir investuoti į ankstyvąją prevenciją ir veiksmingą informavimo veiklą, kai aktualu, teikiant pirmenybę jauniems ilgalaikiams bedarbiams, neaktyviam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, be kita ko, organizuojant darbą su jaunimu. Be to, valstybės narės turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir į adekvačius užimtumo tarnybų pajėgumus, kad jaunimui būtų teikiama prie jo reikmių pritaikyta holistinė parama ir tikslingesni pasiūlymai. Visapusiškai integravus Jaunimo užimtumo iniciatyvą į ESF+, bus veiksmingiau ir efektyviau įgyvendinami tiksliniai veiksmai jaunimo užimtumo srityje, o taikymo sritis bus išplėsta įtraukiant struktūrines priemones ir reformas, taip užtikrinant geresnę Sąjungos finansavimo paramos ir sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo atitiktį.

Įgūdžių tobulinimas ir naujų įvairių įgūdžių įgijimas turėtų padėti jaunimui pasinaudoti augančių sektorių teikiamomis galimybėmis ir pasirengti kintančiam darbo pobūdžiui, drauge išnaudojant galimybes, atsirandančias dėl skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos ir Sąjungos pramonės ekosistemų transformacijos. Todėl valstybės narės, kuriose nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15–29 m. jaunimo dalis pagal Eurostato duomenis 2017–2019 m. laikotarpiu viršijo to laikotarpio Sąjungos vidurkį, tiems veiksmams turėtų skirti bent 12,5 proc. savo ESF+ krypties, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių;

(27)

pagal SESV 349 straipsnį ir 1994 m. Stojimo akto protokolo Nr. 6 dėl specialių nuostatų, skirtų struktūrinių fondų 6 tikslui Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje (25), 2 straipsnį atokiausi regionai ir retai apgyvendinti šiauriniai regionai turi teisę į specialias priemones pagal bendras politikos priemones ir Sąjungos programas. Dėl nuolatinių suvaržymų, tokių kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, tiems regionams reikalinga specialioji parama;

(28)

ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingas ir efektyvus įgyvendinimas priklauso nuo gero valdymo ir visų atitinkamais teritoriniais lygmenimis veikiančių dalyvių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, partnerystės. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės skirtų atitinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą, kad būtų užtikrintas prasmingas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas įgyvendinant ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Tas dalyvavimas turėtų apimti atitinkamas pilietinei visuomenei atstovaujančias įstaigas, pavyzdžiui, aplinkosaugos srities partnerius, nevyriausybines organizacijas ir įstaigas, atsakingas už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo propagavimą. Valstybės narės, turinčios konkrečiai valstybei skirtą rekomendaciją dėl socialinių partnerių ar pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimo, turėtų tam tikslui skirti bent 0,25 proc. savo išteklių pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius toje srityje;

(29)

siekiant, kad politika būtų geriau pritaikyta prie socialinių pokyčių, taip pat būtų skatinami ir remiami novatoriški sprendimai, itin svarbu remti socialines inovacijas. Visų pirma, didinant politikos veiksmingumą, prieš pradedant plačiau diegti novatoriškus sprendimus, reikia juos išbandyti ir įvertinti, taigi, specialiosios ESF+ paramos teikimas yra pagrįstas. Socialinės ekonomikos įmonės galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant socialines inovacijas ir prisidedant prie ekonominio ir socialinio atsparumo. Socialinės ekonomikos įmonės apibrėžtis turėtų atitikti apibrėžtis, pateiktas nacionalinėje teisėje ir 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadose dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo. Be to, siekiant stiprinti abipusį mokymąsi ir keitimąsi žiniomis bei praktika, valstybės narės turėtų būti skatinamos tęsti savo tarptautinio bendradarbiavimo veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą užimtumo, švietimo ir mokymo bei socialinės įtraukties srityse, laikantis konkrečių ESF+ tikslų;

(30)

valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, padėtų propaguoti moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, be kita ko, kiek tai susiję su dalyvavimu darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygomis ir karjeros perspektyvomis. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad ESF+ būtų propaguojamos vienodos galimybės visiems, nediskriminuojant, kaip nustatyta SESV 10 straipsnyje, būtų skatinamas neįgaliųjų integravimas į visuomenę taip, kaip ir visų kitų, bei padedama įgyvendinti 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimta JT neįgaliųjų teisių konvenciją. ESF+ turėtų padėti skatinti prieinamumą neįgaliesiems, siekiant pagerinti integraciją į užimtumo, švietimo ir mokymo sistemas, ir taip padidinti jų įtrauktį visose gyvenimo srityse. Į tokį prieinamumo propagavimą turėtų būti laiku ir nuosekliai atsižvelgta visais programų parengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo aspektais bei etapais, kartu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais propaguojama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo stacionarinės arba institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos, visų pirma asmenų, susiduriančiu su daugialype diskriminacija, atžvilgiu. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) 2021/1060 nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės nustatomos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti specialias ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas;

(31)

visi veiksmai turėtų būti atrenkami ir įgyvendinami laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija). Komisija turėtų dėti visas pastangas siekdama užtikrinti, kad skundai, įskaitant skundus, susijusius su Chartijos pažeidimais, būtų išnagrinėjami laiku, ir turėtų informuoti skundo pateikėją apie vertinimo rezultatus pagal 2017 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“;

(32)

siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su duomenų rinkimu, ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti kuo paprastesni. Jei tokių duomenų yra registruose arba lygiaverčiuose šaltiniuose, valstybės narės turėtų leisti vadovaujančiosioms institucijoms rinkti duomenis iš registrų;

(33)

tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, nacionaliniai duomenų valdytojai užduotis šio reglamento tikslais turėtų vykdyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (26). Turėtų būti užtikrintas veiksmų pagal konkretų tikslą „materialinio nepritekliaus problemos sprendimas teikiant maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant vaikus, ir papildomų priemonių, kuriomis remiama jų socialinė įtrauktis, nustatymas“ galutinių gavėjų orumas ir privatumas. Siekiant išvengti stigmatizacijos, neturėtų būti reikalaujama, kad asmenys, gaunantys maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, nurodytų savo tapatybę gaudami paramą ir dalyvaudami apklausose pagal ESF+ paramą gavusių labiausiai skurstančių asmenų klausimu;

(34)

socialinis eksperimentas – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma ir skatinama idėjas išbandyti vietos lygmeniu, o perspektyvias idėjas, kai tikslinga, įgyvendinti platesniu mastu arba perduoti įgyvendinti kitomis aplinkybėmis skirtinguose regionuose arba valstybėse narėse, teikiant finansinę ESF+ paramą arba šią paramą derinant su kitų šaltinių parama;

(35)

ESF+ nustatomos nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių valstybinių užimtumo tarnybų, Komisijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą. Europos užimtumo tarnybų tinklas turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą sudarydamas palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam darbuotojų judumui, visų pirma pasitelkiant tarpvalstybines partnerystes, ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. ESF+ taikymo sritis turėtų apimti tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų;

(36)

galimybių gauti lėšų labai mažoms įmonėms, socialinėms įmonėms ir socialinei ekonomikai trūkumas yra viena pagrindinių kliūčių, trukdančių pradėti verslą, visų pirma kalbant apie labiausiai atskirtus nuo darbo rinkos asmenis. Pagal EaSI kryptį šiame reglamente turėtų būti nustatytos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti rinkos ekosistemą siekiant padidinti finansavimo socialinėms įmonėms teikimą ir galimybes gauti tą finansavimą bei patenkinti asmenų, kuriems to reikia labiausiai, visų pirma bedarbių, moterų ir pažeidžiamų asmenų, norinčių steigti arba plėtoti labai mažas įmones, poreikius. Tas tikslas taip pat bus įgyvendinamas pasitelkus finansines priemones ir biudžeto garantiją naudojantis fondo „InvestEU“ socialinių investicijų ir įgūdžių politikos galimybėmis. Socialinės ekonomikos įmonės, kai jos apibrėžtos pagal nacionalinę teisę, turėtų būti laikomos socialinėmis įmonėmis, kaip tai suprantama EaSI krypties kontekste, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą, tiek kiek tos įmonės atitinka šiame reglamente pateiktą „socialinės įmonės“ apibrėžtį;

(37)

socialinių investicijų rinkos dalyviai, įskaitant filantropinę veiklą vykdančius subjektus, galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant kai kurių ESF+ tikslų, nes jie teikia finansavimą ir siūlo novatoriškus bei papildomus kovos su socialine atskirtimi ir skurdu būdus, mažindami nedarbą ir prisidėdami prie DVT įgyvendinimo. Todėl tokius filantropinę veiklą vykdančius subjektus kaip fondai ir paramos teikėjai reikėtų tinkamai, jei jų politinės arba socialinės darbotvarkės nesikerta su Sąjungos idealais, įtraukti į ESF+ veiksmus, visų pirma į tuos veiksmus, kuriais siekiama plėtoti socialinių investicijų rinkos ekosistemą;

(38)

pagal EaSI kryptį reikia socialinės infrastruktūros ir susijusių paslaugų gairių, visų pirma susijusių su socialiniu būstu, vaikų priežiūra ir švietimu, sveikatos priežiūra ir ilgalaike priežiūra, įskaitant infrastruktūrą, skirtą padėti pereiti nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos paslaugų, plėtojimu, atsižvelgiant į prieinamumo neįgaliesiems reikalavimus;

(39)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu kovoti su klimato kaita laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (27), ir DVT, šis reglamentas padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas;

(40)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (28) užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai turi būti laikomi atitinkančiais reikalavimus gauti finansavimą pagal EaSI krypties taisykles ir tikslus bei nuostatas, taikomas valstybei narei, su kuria yra susijusios atitinkamos užjūrio šalys bei teritorijos;

(41)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (29), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(42)

ataskaitų teikimo pagal EaSI kryptį tikslais tikslinga nustatyti pagrindinius rodiklius. Tie rodikliai turėtų būti grindžiami produktu, būti objektyvūs, lengvai gaunami ir proporcingi EaSI krypties daliai visoje ESF+. Jie turėtų apimti veiklos tikslus ir finansavimo veiklą pagal EaSI kryptį, nereikalaujant nustatyti atitinkamų siektinų reikšmių;

(43)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (30), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (31), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (32) ir (ES) 2017/1939 (33) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (34), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrintų, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(44)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, viešuosius pirkimus, ir netiesioginį valdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(45)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti darbo rinkų veiksmingumą, skatinti vienodas galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti geresnes vienodas galimybes gauti išsilavinimą ir mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę, skatinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie skurdo panaikinimo, taip pat pagal EaSI kryptį siekiamų tikslų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(46)

siekiant iš dalies pakeisti tam tikras neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl rodiklius reglamentuojančių priedų keitimo ir papildymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (35) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su galutinių gavėjų struktūrinės apklausos modeliu, turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (36) 4 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros, atsižvelgiant į šio modelio pobūdį;

(48)

kad būtų galima greitai reaguoti į išskirtines ar neįprastas aplinkybes, kaip nurodyta Stabilumo ir augimo pakte, kurios gali susidaryti programavimo laikotarpiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti laikinas priemones, palengvinančias ESF+ lėšomis teikiamos paramos naudojimą reaguojant į tokias aplinkybes, per ne ilgesnį kaip 18 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgdama į išskirtines ir neįprastas aplinkybes, su kuriomis susiduria valstybė narė, Komisija turėtų priimti tinkamiausias priemones, kartu išlaikydama ESF+ tikslus, tačiau tai neturėtų apimti paramos telkimo pagal temas reikalavimų pakeitimų. Be to, įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su laikinomis ESF+ paramos naudojimo reaguojant į išskirtines ar neįprastas aplinkybes priemonėmis, turėtų būti suteikti Komisijai netaikant komiteto procedūrų, atsižvelgiant į tai, kad tų priemonių taikymo sritis yra nustatyta Stabilumo ir augimo pakte ir apima tik šiame reglamente nustatytas priemones. Be to, Komisija turėtų stebėti įgyvendinimą ir įvertinti laikinų priemonių tinkamumą. Tais atvejais, kai Komisija mano esant reikalinga iš dalies keisti reglamentą dėl išskirtinių ar neįprastų aplinkybių, į pakeitimo taikymo sritį turėtų būti neįtraukti paramos telkimo pagal temas reikalavimai, susiję su jaunimo užimtumu ar parama labiausiai skurstantiems asmenims dėl to, kad šios grupės dažnai labiausiai nukenčia dėl tokių krizinių situacijų. Todėl būtina užtikrinti, kad šios tikslinės grupės toliau gautų atitinkamą paramos sumą;

(49)

administruojant ESF+ Komisijai turėtų padėti SESV 163 straipsnyje nurodytas komitetas (toliau – ESF+ komitetas). Siekiant sudaryti galimybes ESF+ komitetui turėti visą reikalingą informaciją ir gauti įvairių atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomonių, ESF+ komitetas turėtų galėti pakviesti balsavimo teisės neturinčius atstovus, jeigu pagal posėdžio darbotvarkę jų dalyvavimas reikalingas, įskaitant Europos investicijų banko, Europos investicijų fondo ir atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų atstovus;

(50)

siekiant užtikrinti, kad būtų toliau atsižvelgiama į kiekvienos ESF+ krypties ypatumus, ESF+ komitetas turėtų sudaryti darbo grupes kiekvienai iš ESF+ krypčių. Tų darbo grupių sudėtį ir užduotis turėtų nustatyti ESF+ komitetas. Darbo grupės turėtų turėti galimybę į savo posėdžius pakviesti pilietinės visuomenės atstovus ir kitus suinteresuotuosius subjektus. Darbo grupių užduotys gali apimti valstybių narių ir Komisijos veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo ESF+ įgyvendinimo klausimais užtikrinimą, įskaitant konsultavimąsi dėl EaSI krypties darbo programos, kiekvienos ESF+ krypties įgyvendinimo stebėseną, keitimąsi patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais pagal vieną ESF+ kryptį ar tarp jų ir potencialių sinergijų su kitomis Sąjungos programomis skatinimą;

(51)

siekiant užtikrinti didesnį šio reglamento įgyvendinimo skaidrumą, Komisija turėtų nustatyti būtinas sąsajas su atitinkamais socialinėje ir užimtumo srityje veikiančiais už tam tikrą politiką atsakingais komitetais, pavyzdžiui, Užimtumo komitetu, Socialinės apsaugos komitetu arba Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu;

(52)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma numatyti – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais, – kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 finansinių metų pradžios, net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(53)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 turėtų būti panaikintas;

(54)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir EaSI krypties atžvilgiu turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje numatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal tą straipsnį ir SESV 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, ypatingą dėmesį skiriant didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų (ypač, be kita ko, demografinio nuosmukio sukeltų trūkumų) turintiems regionams, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams, salų ir tarpvalstybiniams bei kalnų regionams;

(2)

Sanglaudos fondas buvo sukurtas siekiant prisidėti prie bendro tikslo stiprinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą teikiant finansinę paramą aplinkos apsaugos ir transeuropinių tinklų transporto infrastruktūros srityje (toliau – TEN-T) projektams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (4);

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (5) nustatomos bendros taisyklės, taikomos ERPF, „Europos socialinį fondą +“ (toliau – ESF+), Sanglaudos fondą, Teisingos pertvarkos fondą, Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondą (toliau – EJRŽAF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (toliau – PMIF), Vidaus saugumo fondą (toliau – VSF) ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonę (toliau – SVVP), kurių veiklos gairės pateiktos bendroje programoje;

(4)

siekiant supaprastinti taisykles, kurios buvo taikomos tiek ERPF, tiek Sanglaudos fondui 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, abiem fondams taikomos taisyklės turėtų būti nustatytos vienu reglamentu;

(5)

įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų prievolių ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2017 m. paskelbtų Europos socialinių teisių ramsčio principų, taip pat užtikrinti prieinamumą pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį ir laikydamosi Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Tame kontekste ERPF ir Sanglaudos fondas, išlaikant sinergiją su ESF+, turėtų būti įgyvendinami taip, kad būtų skatinamas perėjimas nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos, ir jų tikslų turėtų būti siekiama taip, kad būtų prisidedama prie kokybiškų darbo vietų kūrimo, skurdo panaikinimo ir socialinės įtraukties skatinimo. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti panaikinti nelygybę įvairiose srityse, skatinti vyrų ir moterų lygybę ir integruoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nei vienas iš fondų neturėtų remti veiksmų, kuriais prisidedama prie kokios nors formos segregacijos ar atskirties, o tuo atveju, jei finansuojama infrastruktūra, abu fondai turėtų užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems;

(6)

ERPF ir Sanglaudos fondo tikslų turėtų būti siekiama darnaus vystymosi ir Sąjungos skatinamo siekio išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, kontekste, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją 21-os šalių konferencijos metu, ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (toliau – JT darnaus vystymosi tikslai), abu fondai prisidės prie klimato politikos veiksmų integravimo ir bendro tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams remti – pasiekimo. Tuo tikslu tikimasi, kad pagal ERPF vykdomi veiksmai 30 % prisidės prie ERPF bendro finansinio paketo klimato srities tikslams siekti. Tikimasi, kad pagal Sanglaudos fondą vykdomi veiksmai 37 % prisidės prie Sanglaudos fondo bendro finansinio paketo klimato srities tikslams siekti. Be to, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti prisidedama prie siekio 2024 m. biologinės įvairovės tikslams skirti 7,5 % metinių išlaidų pagal daugiametę finansinę programą (toliau – DFP), o 2026 m. ir 2027 m. biologinės įvairovės tikslams skirti 10 % metinių išlaidų pagal DFP, kartu atsižvelgiant į esamus klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus.

Abiejų fondų lėšomis turėtų būti remiama veikla, kuria paisoma klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei Sąjungos prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (6) 17 straipsnyje, ir užtikrinamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, kad 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas. ERPF ir Sanglaudos fondo programomis turėtų būti atsižvelgiama į integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų turinį, priimtą įgyvendinant energetikos sąjungos ir klimato veiksmų valdymą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 (7);

(7)

siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi ERPF ir Sanglaudos fondo veiksmai turi atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose;

(8)

įgyvendinant ERPF ir Socialinį fondą svarbus aspektas yra partnerystės principas, grindžiamas daugiapakopio valdymo metodu ir užtikrinantis regioninės, vietos, miestų ir kitų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės, ekonominių ir socialinių partnerių ir, kai tikslinga, mokslinių tyrimų organizacijų ir universitetų dalyvavimą. Įgyvendinant abu fondus turėtų būti užtikrintas veiksmų koordinavimas ir papildomumas su ESF+, Teisingos pertvarkos fondo, EJRŽAF ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) veiksmais;

(9)

būtina nustatyti ERPF paramos nuostatas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG);

(10)

siekiant nustatyti veiklos rūšis, kurios gali būti remiamos ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis, turėtų būti nustatyti konkretūs abiejų fondų paramos teikimo politikos tikslai siekiant užtikrinti, kad fondai savo lėšomis prisidėtų prie vieno ar daugiau Reglamento (ES) 2021/1060 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrų politikos tikslų pasiekimo;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos pagrindas, ERPF lėšomis turėtų būti toliau remiama MVĮ plėtra didinant jų tvarų augimą ir gerinant jų konkurencingumą. Be to, atsižvelgiant į potencialiai žymų COVID-19 pandemijos poveikį ar bet kokias kitas ateityje galinčias kilti krizes, darančias poveikį įmonėms ir užimtumui, ERPF lėšomis turėtų būti remiamas atsigavimas po tokių krizinių situacijų teikiant paramą darbo vietų kūrimui mažosiose ir vidutinėse įmonėse, be kita ko, pasitelkiant gamybines investicijas;

(12)

investicijomis pagal ERPF turėtų būti prisidedama prie visuotinio sparčiojo skaitmeninės infrastruktūros tinklo kūrimo ir padedama skatinti netaršų ir tvarų įvairiarūšį judumą, daugiausia dėmesio skiriant viešajam transportui, dalijimuisi transporto priemonėmis, ėjimui pėsčiomis ir važiavimui dviračiu – visa tai vertinant kaip dalį priemonių pereinant prie nulinio anglies dioksido kiekio ekonomikos;

(13)

siekiant išnaudoti visas skaitmeninio amžiaus teikiamas galimybes, ERPF lėšomis turėtų būti prisidedama prie įtraukios skaitmeninės visuomenės, kurioje piliečiai, mokslinių tyrimų organizacijos, įmonės ir viešojo administravimo institucijos visapusiškai naudojasi skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis, plėtojimo. Veiksminga e. valdžia nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis reiškia, kad, be kita ko, yra plėtojamos priemonės ir yra permąstomas organizavimas bei procesai siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos būtų teikiamos veiksmingiau, lengviau, sparčiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Visų pirma turėtų būti naudojamos skaitmeninės ir telekomunikacijų technologijos siekiant stiprinti tradicinius tinklus ir paslaugas vietos bendruomenių naudai, plėtojant tokius projektus kaip pažangieji miestai ir kaimai;

(14)

ERPF lėšomis teikiama parama pagal 1 politikos tikslą (1 PT) turėtų būti grindžiama pažangiosios specializacijos strategijoms skirtų pajėgumų stiprinimu; minėtose strategijose nustatomi nacionalinio arba regioninio, arba abiejų lygmenų prioritetai, siekiant didinti konkurencinį pranašumą plėtojant mokslinių tyrimų ir inovacijų privalumus ir derinant juos su verslo poreikiais bei būtinais įgūdžiais, taikant verslininkystės galimybių paieškos procesą. Šis procesas turėtų leisti verslo subjektams, įskaitant pramonės subjektus, švietimo ir mokslinių tyrimų organizacijas, viešojo administravimo institucijas ir pilietinę visuomenę, nustatyti darniai ekonominei plėtrai perspektyviausias sritis remiantis regiono savitomis struktūromis ir žinių baze. Kadangi pažangiosios specializacijos valdymo procesas yra labai svarbus strategijos kokybės veiksnys, ERPF lėšomis turėtų būti teikiama parama veiksmingam verslininkystės galimybių paieškos procesui ir pažangiosios specializacijos strategijų parengimui ar atnaujinimui būtinų pajėgumų plėtojimui ir stiprinimui;

(15)

siekiant propaguoti neutralaus poveikio klimatui Sąjungos tikslo pasiekimą ne vėliau kaip 2050 m., deramai atsižvelgiant į su tuo susijusias socialines ir ekonomines pasekmes, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir prie energijos nepritekliaus sprendimo. Šiame kontekste būtų ypač svarbios investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant energijos taupymo schemas, į tvarią atsinaujinančiąją energiją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (8) nustatytus tvarumo kriterijus, į pažangiąsias energijos sistemas, taip pat investicijos, skirtos nelaimių prevencijai, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros skatinimui, įskaitant saugomų natūralių gamtinių zonų išsaugojimą, aukštą vertinimą ir akcentavimą, ir investicijos į kitas priemones, kuriomis siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip antai natūralių gamtinių zonų, turinčių didelį anglies dioksido absorbcijos ir saugojimo potencialą, išsaugojimą ir atkūrimą, įskaitant viržynių drėgnumo atkūrimą, sąvartynų dujų surinkimą ar išmetamą dujų kiekį pramoniniuose procesuose ar produktuose mažinimą. Be to, turėtų būti remiamos investicijos, kuriomis siekiama mažinti visų rūšių taršą, kaip antai oro, vandens, dirvožemio, triukšmo ir šviesinę taršą;

(16)

rengiant programas, bendrai finansuojamas ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis, reikia atsižvelgti į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kuriuose apibrėžiama politika ir priemonės ir kuriuose sprendžiamos energijos nepritekliaus ir su išmetamu dujų kiekiu susijusios problemos. Siekiant prisidėti prie integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose išdėstytų nacionalinių energijos nepritekliaus mažinimo tikslų pasiekimo, ERPF lėšomis turėtų būti visų pirma remiamas energijos vartojimo efektyvumo didinimas būstų sektoriuje ir pastatuose pagal iš dalies pakeistą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/844 (9), siekiant prisidėti prie tikslo iki 2050 m. užtikrinti nuo iškastinio kuro nepriklausantį pastatų ūkį, taip mažinant energijos suvartojimą ir užtikrinant, kad su energijos nepritekliumi susiduriantys namų ūkiai sutaupytų išteklių;

(17)

siekiant pagerinti transporto jungtis, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti skatinama transeuropinio transporto tinklo plėtra, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, investicijomis į geležinkelių transporto, vidaus vandenų transporto, kelių transporto, jūrų transporto ir daugiarūšio transporto infrastruktūrą, įskaitant triukšmo mažinimo priemones. ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamas judumas nacionaliniu, regioniniu, vietos ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir judumas mieste. Šiuo atžvilgiu abiejų fondų lėšomis turėtų būti stengiamasi didinti saugą, visų pirma esamų tiltų ir tunelių saugą;

(18)

vis labiau susietame pasaulyje ir atsižvelgiant į demografinių ir migracijos procesų dinamiką akivaizdu, kad būtina laikytis bendro požiūrio į Sąjungos migracijos politiką, kuris būtų pagrįstas skirtingų finansavimo priemonių sinergija ir papildomumu. Todėl, rengiant ir įgyvendinant programas pagal ERPF, turėtų būti atkreiptas dėmesys į demografinius iššūkius. Siekiant užtikrinti darnią, tvirtą ir nuoseklią paramą valstybių narių tarpusavio solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo pastangoms migracijos valdymo kontekste, ERPF lėšomis turėtų būti teikiama parama tinkamiausiu teritoriniu lygmeniu, siekiant palengvinti ilgalaikę, įtraukią trečiųjų šalių piliečių, įskaitant migrantus, integraciją socialinės ir ekonominės plėtros naudai, laikantis požiūrio, kuriuo siekiama apsaugoti minėtų asmenų orumą ir teises;

(19)

siekiant skatinti socialines inovacijas ir įtraukias galimybes įsidarbinti aukštos kokybės darbo vietose, ERPF lėšomis turėtų būti remiami socialinės ekonomikos subjektai, kaip antai kooperatyvai, savitarpio draugijos, ne pelno asociacijos ir socialinės įmonės;

(20)

siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu, ypač kalbant apie marginalizuotas bendruomenes, būtina taip pat infrastruktūros pagalba gerinti prieigą prie socialinių, švietimo, kultūros ir poilsio organizavimo paslaugų, įskaitant sportą, atsižvelgiant į konkrečius neįgaliųjų, vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų poreikius;

(21)

ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti skatinama marginalizuotų bendruomenių socialinė ir ekonominė įtrauktis, ypač daug dėmesio skiriant romų įtraukčiai, įskaitant strateginę politikos programą, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/1060 IV priede, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, įskaitant namų ūkius, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, ir nepalankioje padėtyje esančias grupes, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis. Visų pirma, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 19 principo, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti galima remti aprūpinimą socialiniu būstu. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria marginalizuotos romų bendruomenės galimybių naudotis pagrindinėmis paslaugomis srityje, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti prisidedama prie jų gyvenimo sąlygų ir raidos perspektyvų gerinimo;

(22)

siekiant socialiai įtraukiu būdu stiprinti pasirengimą nuotoliniam ir internetiniam švietimui ir mokymui, ERPF parama, atsižvelgiant į šio fondo užduotį gerinti vienodas galimybes naudotis įtraukiomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis, turėtų būti visų pirma prisidedama prie atsparumo nuotoliniam ir internetiniam mokymusi didinimo. Stengiantis užtikrinti švietimo ir mokymo proceso tęstinumą COVID-19 pandemijos metu, išryškėjo didelių trūkumų, susijusių su besimokančių asmenų, kilusių iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankios aplinkos ir gyvenančių atokiuose regionuose, galimybėmis naudotis būtina informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) įranga ir ryšiu. Šiame kontekste ERPF lėšomis turėtų būti remiamas būtinos IRT įrangos ir ryšio prieinamumas, taip didinant švietimo ir mokymo sistemų atsparumą nuotoliniam ir internetiniam mokymuisi;

(23)

siekiant stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus užkirsti kelią ekstremaliosioms sveikatos situacijoms, greitai į jas reaguoti ir atsigauti po jų, ERPF lėšomis taip pat turėtų būti prisidedama prie sveikatos priežiūros sistemų atsparumo didinimo. Be to, precedento neturinčios COVID-19 pandemijos metu išryškėjus, kaip svarbu užtikrinti galimybes nedelsiant naudotis būtiniausiomis atsargomis, kad būtų veiksmingai reaguojama į ekstremaliąją situaciją, ERPF paramos aprėptis turėtų būti išplėsta, kad būtų galima pirkti atsargas, būtinas atsparumui nelaimėms ir sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant pirminės sveikatos priežiūros sistemas, atsparumui didinti ir perėjimui nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos skatinti. Atsargų, skirtų sveikatos priežiūros sistemų atsparumui didinti, pirkimas turėtų atitikti nacionalinę sveikatos strategiją ir neviršyti jos ribų, taip pat turėtų būti užtikrintas papildomumas su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/522 (10) nustatyta programa „ES – sveikatos labui“, taip pat su „rescEU“ pajėgumais pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES (11);

(24)

ERPF lėšomis turėtų būti remiamas ir skatinamas perėjimas nuo institucinės globos prie globos šeimoje arba bendruomeninės globos remiant infrastruktūrą, kuria būtų siekiama užkirsti kelią atskirčiai nuo bendruomenės, būtų palengvinta žmonių integracija į visuomenę ir būtų siekiama užtikrinti savarankiško gyvenimo sąlygas;

(25)

turėtų būti numatytas specialus konkretus tikslas nuo turizmo ir kultūros sektorių labai priklausomų regionų ekonomikai remti. Taip būtų galima išnaudoti visą kultūros ir darnaus turizmo potencialą ekonomikos gaivinimo, socialinės įtraukties ir socialinių inovacijų tikslais, nedarant poveikio galimybėms ERPF lėšomis teikti paramą tiems sektoriams pagal kitus konkrečius tikslus;

(26)

investicijos, kuriomis remiama kūrybos ir kultūros pramonė, kultūros paslaugos ir kultūros paveldo vietovės, galėtų būti finansuojamos pagal bet kurį politikos tikslą, jei jomis prisidedama prie konkrečių tikslų ir jei jos patenka į ERPF paramos aprėptį;

(27)

darniam turizmui reikia ekonominio, socialinio, kultūrinio ir aplinkosauginio tvarumo pusiausvyros. Požiūris į tvaraus turizmo rėmimą turėtų atitikti 2007 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“. Visų pirma juo turėtų būti atsižvelgiama į turistų gerovę, gerbiama gamtinė ir kultūrinė aplinka, taip pat užtikrinamas socioekonominis vystymasis bei lankytinų vietų ir įmonių konkurencingumas laikantis integruoto ir holistinio politikos metodo;

(28)

siekiant remti valstybių narių ir regionų pastangas reaguoti susidūrus su naujais iššūkiais ir užtikrinti aukštą saugumo lygį savo piliečiams, taip pat marginalizacijos bei radikalizacijos prevenciją, kartu pasikliaujant sinergija ir papildomumu su kitomis Sąjungos politikos sritimis, investicijomis pagal ERPF turėtų būti prisidedama prie saugumo tose srityse, kuriose būtina užtikrinti viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros, pavyzdžiui, transporto ir energetikos infrastruktūros, saugą ir saugumą, taip prisidedant prie įtraukesnių ir saugesnių visuomenių kūrimo;

(29)

siekiant užtikrinti harmoningą miestų ir ne miestų teritorijų plėtrą, ERPF lėšomis turėtų būti integruotai teikiama parama pagal 5 politikos tikslą (5 PT) ekonominei, socialinei ir aplinkosauginei plėtrai remiantis tarpsektorinėmis teritorinėmis strategijomis, taikant integruotas teritorinio vystymo priemones. Be to, plėtojant miestų teritorijas, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas miestų funkcinių zonų rėmimui dėl jų svarbos inicijuojant vietos valdžios institucijų ir partnerių bendradarbiavimą tarp administracinių sienų, taip pat stiprinant miesto ir kaimo ryšius;

(30)

ERPF lėšomis turėtų būti integruotai remiamas darnus turizmas, visų pirma stiprinant bendradarbiavimą funkcinėse zonose. Siekiant didinti darnaus turizmo poveikį ekonomikai, įmonės ir valdžios institucijos turėtų sistemingai bendradarbiauti, kad kokybiškos paslaugos būtų efektyviau teikiamos teritorijose, kuriose turizmo potencialas yra didelis, deramai pasirūpinant, kad būtų sukurta stabili teisinė ir administracinė aplinka, palanki tvariam tokių teritorijų augimui. Remiamais veiksmais darnaus turizmo srityje galima būtų atsižvelgti į geriausią patirtį šioje srityje, pavyzdžiui, taikyti turistų rajonų požiūrį;

(31)

atsižvelgiant į SESV numatytą bendrą Sanglaudos fondo tikslą, būtina nustatyti ir apriboti politikos tikslus, kuriems remti skiriamos Sanglaudos fondo lėšos;

(32)

siekiant pagerinti bendrus institucijų administracinius gebėjimus ir valdymą valstybėse narėse, kuriose įgyvendinamos programos pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, būtina sudaryti galimybes taikyti rėmimo priemones, skirtas programos institucijoms ir sektorių arba teritoriniams subjektams, atsakingiems už veiklos, susijusios su ERPF ir Sanglaudos fondo įgyvendinimu, vykdymą pagal visus konkrečius tikslus, kurių siekiama atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2021/1060 nurodytus horizontaliuosius principus, įskaitant JT darnaus vystymosi tikslus;

(33)

siekiant skatinti ir intensyvinti bendradarbiavimo priemones pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamų programų kontekste, būtina stiprinti bendradarbiavimo su partneriais (įskaitant vietos ir regioninio lygmens partnerius) priemones konkrečioje valstybėje narėje arba tarp skirtingų valstybių narių paramos, teikiamos pagal visus konkrečius tikslus, atžvilgiu. Tokiu sustiprintu bendradarbiavimu papildomas bendradarbiavimas pagal INTERREG ir juo visų pirma turėtų būti remiamas struktūrinių partnerysčių bendradarbiavimas siekiant įgyvendinti regionines strategijas, kaip nurodyta 2017 m. liepos 18 d. Komisijos komunikate „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“. Todėl partneriai gali būti iš bet kurio Sąjungos regiono, įskaitant tarpvalstybinius regionus ir regionus, kuriuos aprėpia Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1082/2006 (12) nustatytos Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, makroregioninė arba jūrų baseinų strategija arba tų abiejų strategijų tipų derinys;

(34)

ERPF turėtų padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus ir mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus bei nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, įskaitant regionus, kuriems kyla iššūkių dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir taip skatinti regionų atsparumą. Todėl ERPF parama pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti sutelkiama į svarbiausius Sąjungos prioritetus pagal Reglamente (ES) 2021/1060 nustatytus politikos tikslus. Taigi ERPF parama turėtų būti sutelkta į šiuos politikos tikslus: „konkurencingesnė ir pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir regionų IRT jungtis“ ir „žalesnė, nuo mažo anglies dioksido kiekio technologijų prie nulinio anglies dioksido kiekio pereinanti ekonomika ir atspari Europa, skatinant teisingą perėjimą prie švarios energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste“. Į tvariam judumui mieste ir investicijoms į plačiajuostį ryšį skirtus išteklius galima būtų iš dalies atsižvelgti vertinant, kaip laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų. Valstybės narės savo partnerystės sutartyse turėtų nuspręsti, ar paramos telkimo pagal temas reikalavimų laikytis regionų kategorijos lygmeniu arba nacionaliniu lygmeniu visu programavimo laikotarpiu. Paramos telkimo pagal temas nacionaliniu lygmeniu užtikrinimas turėtų būti nustatytas tarp trijų valstybių narių grupių atsižvelgiant į atitinkamas bendrąsias nacionalines pajamas ir turėtų suteikti lankstumo galimybę atskirų programų lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad prie paramos telkimo pagal temas galima būtų prisidėti ir Sanglaudos fondo parama, turėtų būti nustatytos tokio prisidėjimo sąlygos. Be to, valstybių narių skirstymo į grupes metodika turėtų būti išsamiai nustatyta atsižvelgiant į savitą atokiausių regionų ir retai apgyvendintų šiaurinių regionų padėtį;

(35)

be to, siekiant sutelkti paramą į svarbiausius Sąjungos prioritetus, tikslinga nustatyti, kad paramos telkimo pagal temas reikalavimų būtų laikomasi visu programavimo laikotarpiu, be kita ko, ir tuo atveju, kai lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar skirtingų programų prioritetų;

(36)

kad pagal INTERREG būtų galima ERPF lėšomis remti investicijas į infrastruktūrą ir su jomis susijusias investicijas, taip pat mokymo ir integracijos veiklą, būtina nustatyti, kad ERPF lėšomis taip pat gali būti remiama veikla pagal ESF+ konkrečius tikslus, nustatytus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1057 (13);

(37)

siekiant kuo veiksmingiau sutelkti ir panaudoti ribotus išteklius, ERPF teikiama parama gamybinėms investicijoms pagal atitinkamą konkretų tikslą turėtų būti teikiama tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip tai suprantama Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (14), išskyrus šiame reglamente nustatytas konkrečias investicijas;

(38)

ERPF paramos gamybinėms investicijoms kontekste tikslinga paaiškinti, kad gamybinės investicijos turėtų būti suprantamos kaip investicijos į įmonių pagrindinį kapitalą arba nematerialųjį turtą siekiant gaminti prekes ir teikti paslaugas, taip prisidedant prie bendrojo kapitalo formavimo ir užimtumo. Taip pat turėtų būti nustatyta, kad tam tikromis sąlygomis ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis galėtų būti remiamos investicijos į kitas nei MVĮ įmones. Be to, remiantis ankstesnių programavimo laikotarpių patirtimi, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos investicijos į kitas nei MVĮ įmones, ypač, be kita ko, į komunalines paslaugas, kai tai susiję su investicijomis į infrastruktūrą, kuri užtikrina galimybes visuomenei naudotis paslaugomis energetikos, aplinkos ir biologinės įvairovės, transporto ir skaitmeninio junglumo srityse;

(39)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos skirtingos veiklos rūšys, kurių išlaidas galima remti investicijomis iš ERPF ir Sanglaudos fondo pagal atitinkamus SESV jiems nustatytus tikslus, įskaitant sutelktinį finansavimą. Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti galima remti investicijas į TEN-T ir aplinką, įskaitant investicijas, susijusias su darniu vystymusi ir energetika, kurios turi aplinkosauginės naudos. Tuo atžvilgiu Sanglaudos fondo lėšomis taip pat turėtų būti galima remti bendrą su energija susijusį modernizavimą ir seisminį pritaikymą. Kalbant apie ERDF, veiklos sąrašu turėtų būti atsižvelgiama į specialius nacionalinius ir regioninius vystymosi poreikius bei į endogeninį potencialą ir šis sąrašas turėtų būti supaprastintas. ERPF lėšomis turėtų būti galima remti investicijas į infrastruktūrą, be kita ko, skirtas MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų verslo infrastruktūrai, į būstus marginalizuotoms bendruomenėms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir migrantams, į kultūrą ir paveldą, darnų turizmą ir paslaugas įmonėms, su galimybėmis naudotis paslaugomis susijusias investicijas, ypatingą dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esančioms, marginalizuotoms ir segregaciją patiriančioms bendruomenėms, gamybines investicijas į MVĮ, įrangą, programinę įrangą ir nematerialųjį turtą, taip pat priemones, susijusias su informavimu, komunikacija, tyrimais, tinklaveika, bendradarbiavimu, keitimusi patirtimi tarp partnerių ir su klasteriais susijusia veikla. Be to, siekiant remti programų įgyvendinimą, abiejų fondų lėšomis taip pat turėtų būti galima remti techninės paramos veiklą. Galiausiai, siekiant teikti paramą įvairesnėms intervencinėms priemonėms pagal INTERREG programas, paramos aprėptis turėtų būti išplėsta siekiant įtraukti ir dalijimąsi įvairiais įrenginiais ir žmogiškaisiais ištekliais, taip pat išlaidas, susijusias su priemonėmis, įgyvendinamomis pagal ESF+ paramos aprėptį;

(40)

transeuropinių transporto tinklų projektai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 (15) ir toliau finansuojami Sanglaudos fondo lėšomis tiek pagal pasidalijamojo valdymo principą, tiek pagal tiesioginio valdymo principą taikant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, sukuriančiu Europos infrastruktūros tinklų priemonę (toliau – 2021–2027 m. EITP reglamentas);

(41)

kartu svarbu paaiškinti, kokių rūšių veikla nepriklauso ERPF ir Sanglaudos fondo paramos aprėpčiai, įskaitant investicijas, kuriomis siekiama mažinti dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (16) I priede išvardytos veiklos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad būtų išvengta turimo finansavimo, kuris jau ir taip teikiamas įgyvendinant tą direktyvą, ir investicijas į sunkumų patiriančias įmones, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014 (17), dubliavimo, išskyrus tuos atvejus, kai finansuoti leidžiama pagal de minimis pagalbos arba laikinosios valstybės pagalbos taisykles, nustatytas siekiant reaguoti į išskirtines aplinkybes. ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis taip pat neturėtų būti remiamos tam tikros investicijos į oro uostus, sąvartynų įrenginius ir galutinių atliekų apdorojimą arba iškastinį kurą. Todėl ERPF lėšomis turėtų būti galima remti tikslines poveikio aplinkai mažinimo, saugumo ir saugos priemones regioniniuose oro uostuose, jei tik pirminis investicijų tikslas yra aiškiai nurodomas Sąjungos aplinkos apsaugos, saugumo arba saugos standartais ir atitinka valstybės pagalbos taisykles.

Tais atvejais, kai investicijomis didinami galutinių atliekų apdorojimo įrenginių pajėgumai, galutinėmis atliekomis visų pirma turėtų būti laikomos neatskirai surinktos komunalinės atliekos ir po atliekų apdorojimo liekančios atliekos, kurių nebegalima panaudoti. Siekiant gerinti efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES (18), energijos vartojimo efektyvumą, galėtų būti remiamas centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, vadovaujantis integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities planuose nustatytais tikslais. Siekiant skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją, parama galėtų būti teikiama už centralizuoto šilumos tiekimo katilus, naudojančius dujų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių derinį. Tokiais atvejais abiejų fondų parama turėtų proporcingai atitikti tokiuose katiluose naudojamą atsinaujinančiosios energijos dalį. Be to, turėtų būti aiškiai nustatyta, kad SESV II priede išvardytoms užjūrio šalims ir teritorijoms negali būti teikiama ERPF ar Sanglaudos fondų parama.

(42)

valstybės narės turėtų reguliariai perduoti Komisijai informaciją apie pažangą, padarytą taikant I priede nustatytus bendruosius produkto ir rezultato rodiklius. Bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, kai aktualu, galėtų būti papildyti konkrečios programos produkto ir rezultato rodikliais. Valstybių narių pateikta informacija turėtų būti pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija turėtų teikti konkrečių tikslų įgyvendinimo visu programavimo laikotarpiu pažangos ataskaitą, tuo tikslu naudodamasi II priede nurodytų pagrindinių rodiklių rinkiniu;

(43)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (19) 22 ir 23 punktais, ERPF ir Sanglaudos fondas turėtų būti vertinami remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, gali turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas abiejų fondų poveikis vietoje;

(44)

taikant atitinkamas taisykles pagal Stabilumo ir augimo paktą, kurios paaiškintos Elgesio kodekse, valstybėms narėms turėtų būti galima pateikti tinkamai pagrįstą prašymą suteikti daugiau lankstumo viešosioms arba lygiavertėms struktūrinėms išlaidoms, kurias viešojo administravimo institucijos remia bendrai finansuodamos investicijas, aktyvuojamas įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondą. Komisija turėtų įvertinti tokį prašymą pagal Stabilumo ir augimo paktą ir Elgesio kodeksą;

(45)

ERPF lėšomis turėtų būti sprendžiamos nepalankioje padėtyje esančių vietovių, visų pirma kaimo vietovių ir didelių bei nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, įskaitant demografinį nuosmukį, turinčių vietovių problemos, susijusios su galimybėmis naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant skaitmenines paslaugas, didinant investicijų patrauklumą, be kita ko, pasitelkiant verslo investicijas ir užtikrinant sujungiamumą su didelėmis rinkomis. Teikiant ERPF lėšas reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečius vystymosi iššūkius, su kuriais susiduria tam tikri salų, pasienio ar kalnų regionai. Be to, ERPF turėtų ypatingą dėmesį skirti konkretiems sunkumams, su kuriais susiduria NUTS 3 lygio ir vietos administracinių vienetų (LAU) lygmens vietovės, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (20), kurios, remiantis 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairių 161 punkte išdėstytais kriterijais, laikomos retai apgyvendintomis, t. y. tos, kurių gyventojų tankis yra mažesnis nei 12,5 gyv./km2, arba vietovės, kurių metinis gyventojų skaičiaus mažėjimas 2007–2017 m. laikotarpiu buvo bent 1 %. Siekiant įveikti šiuos su gyventojais susijusius iššūkius, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę parengti tokioms vietovėms skirtus konkrečius savanoriškus veiksmų planus vietos lygmeniu;

(46)

siekiant kuo labiau prisidėti prie veiksmingesnio reagavimo į ekonominius, demografinius bei socialinius iššūkius ir iššūkius aplinkos srityje – visų pirma gamtinių ir demografinių trūkumų turinčiose vietovėse, kaip numatyta SESV 174 straipsnyje, veiksmai teritorijų vystymo srityje turėtų būti grindžiami integruotomis teritorinėmis strategijomis, įskaitant veiksmus miesto ir kaimo vietovėse, atkreipiant dėmesį į miesto ir kaimo ryšius. Todėl ERPF parama turėtų būti teikiama Reglamento (ES) 2021/1060 28 straipsnyje nustatytomis formomis, užtikrinant tinkamą vietos, regioninių ir miestų institucijų, ekonominių bei socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimą. Teritorinėms strategijoms taip pat turėtų būti galima taikyti finansavimo iš kelių fondų metodą ir integruotą požiūrį, įtraukiant ERPF, ESF+, EJRŽAF ir EŽŪFKP;

(47)

siekiant pagerinti bendruomenių atsparumą kaimo vietovėse ir jų ekonomines, socialines bei aplinkos sąlygas, ERPF parama turėtų būti naudojama siekiant plėtoti tokius projektus kaip pažangieji kaimai, kaip nurodyta 2018 m. spalio 3 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl konkrečių kaimo, kalnų ir atokių vietovių poreikių, visų pirma plėtojant naujas galimybes, pavyzdžiui, decentralizuotas paslaugas ir energetikos sprendimus, skaitmenines technologijas ir inovacijas;

(48)

tvarios miestų plėtros kontekste manoma, kad būtina remti integruotą teritorijų vystymą siekiant veiksmingiau reaguoti į miesto teritorijoms, įskaitant miesto funkcines zonas, poveikį darančius ekonominius iššūkius, iššūkius aplinkos ir klimato srityse, taip pat demografinius ir socialinius iššūkius, kartu atsižvelgiant į poreikį skatinti miesto ir kaimo ryšius. Miestų teritorijoms skirta parama galėtų būti teikiama pagal atskirą programą arba atskirą prioritetą, ir jai turėtų būti galima taikyti finansavimo iš kelių fondų metodą. Miestų teritorijų, kuriose turi būti įgyvendinami integruotieji tvarios miestų plėtros veiksmai, atrankos principai ir orientacinės tiems veiksmams skiriamos sumos turėtų būti nustatyti pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamose programose, tuo tikslu nacionaliniu lygmeniu skiriant mažiausiai 8 % ERPF išteklių. Taip pat turėtų būti nustatyta, kad šios procentinės lėšų dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, jeigu lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar skirtingų programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą;

(49)

siekiant nustatyti arba pateikti su tvaria miestų plėtra susijusių klausimų sprendimus Sąjungos lygmeniu, iniciatyva „Inovatyvūs miestų sprendimai“ tvarios miestų plėtros srityje turėtų būti pakeista Europos miestų iniciatyva, kuri bus įgyvendinama taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą. Ta iniciatyva turėtų būti taikoma visoms miestų teritorijoms, įskaitant miestų funkcines zonas, ir ja turėtų būti remiama Europos Sąjungos miestų darbotvarkė. Siekiant paskatinti vietos valdžios institucijų dalyvavimą teminėse partnerystėse pagal Miestų darbotvarkę, ERPF lėšomis turėtų būti teikiama parama organizacinėms tokio dalyvavimo išlaidoms padengti. Iniciatyva galėtų apimti tarpvyriausybinį bendradarbiavimą miestų klausimais, visų pirma bendradarbiavimą, kuriuo siekiama stiprinti pajėgumus vietos lygmeniu, kad būtų pasiekti JT darnaus vystymosi tikslai. Valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turėtų aktyviai dalyvauti valdant ir įgyvendinant Europos miestų iniciatyvą. Pagal tokį valdymo modelį sutarti veiksmai galėtų apimti regionų ir vietos atstovų mainus. Veiksmais, kurių imamasi pagal Europos miestų iniciatyvą, turėtų būti skatinami miesto ir kaimo ryšiai miestų funkcinėse zonose. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu bendradarbiauti su Europos kaimo plėtros tinklu;

(50)

tarpregioninių inovacijų projektų komercializacija ir masto didinimas turėtų būti skatinami visoje Sąjungos teritorijoje naujomis tarpregioninėmis investicijomis į inovacijas, kurias turi valdyti Komisija. Inovacijų projektų rėmimas pažangiosios specializacijos srityse, įskaitant bandomuosius projektus ir gebėjimų stiprinimo priemones, visų pirma bus naudingas mažiau išsivysčiusiems regionams, nes bus stiprinamos jų inovacijų ekosistemos ir jų gebėjimas integruotis į didesnes Sąjungos vertės grandines. Tai taip pat turėtų padėti įgyvendinti 2017 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“ ir visų pirma padėti remti temines pažangiosios specializacijos platformas ypač svarbiose srityse;

(51)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti atokiausiems regionams, visų pirma pagal SESV 349 straipsnį priimant priemones, kuriomis numatomas papildomas asignavimas atokiausiems regionams siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias šiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių, t. y. atokumo, izoliuotumo, mažumo, sunkių topografinių ir klimato sąlygų, ekonominio priklausomumo nuo kelių produktų, nes šių kliūčių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų vystymąsi. Tuo asignavimu turėtų būti galima finansuoti investicijas, veiklos išlaidas ir viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimus siekiant kompensuoti papildomas dėl tokių kliūčių susidariusias išlaidas. Veiklos pagalbą turėtų būti galima naudoti krovininio transporto paslaugų išlaidoms ir transporto paslaugų veiklos pradžios pagalbai padengti, taip pat veiksmų, susijusių su sandėliavimo apribojimais, itin didelėmis gamybos priemonėmis bei jų priežiūra ir žmogiškojo kapitalo trūkumu vietos rinkoje, išlaidoms padengti. Tam asignavimui neturėtų būti taikomi paramos telkimo pagal temas reikalavimai. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, ir kaip yra visų ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis bendrai finansuojamų veiksmų atveju, bet kokia ERPF lėšomis finansuojama veiklos ir investicijų pagalba atokiausiuose regionuose turėtų būti teikiama laikantis SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytų valstybės pagalbos taisyklių;

(52)

kad būtų galima greitai reaguoti į išskirtines ir neįprastas aplinkybes, kaip nurodyta Stabilumo ir augimo pakte, kurios galėtų susidaryti programavimo laikotarpiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti laikinas priemones, palengvinančias ERPF lėšomis teikiamos paramos naudojimą reaguojant į tokias aplinkybes. Komisija turėtų priimti priemones, kurios yra tinkamiausios atsižvelgiant į išskirtines ar neįprastas aplinkybes, su kuriomis susiduria kuri nors valstybė narė, kartu paisant fondo tikslų. Be to, įgyvendinimo sprendimai, susiję su laikina ERPF lėšų naudojimo reaguojant į išskirtines arba neįprastas aplinkybes priemone, turėtų būti priimti netaikant komiteto procedūrų, atsižvelgiant į tai, kad taikymo sritis yra nustatyta Stabilumo ir augimo pakte ir apima tik šiame reglamente nustatytą priemonę. Komisija taip pat turėtų stebėti įgyvendinimą ir įvertinti priemonių tinkamumą;

(53)

siekiant iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, kai pagrįsta, būtų koreguojamas II priedas, kuriame pateiktas rodiklių, kuriais remiantis Europos Parlamentui ir Tarybai teikiama informacija apie programų veiklos rezultatus, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma užtikrinant vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(54)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ištaisant pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumų, nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimo ir valstybių narių bei regionų finansinių išteklių ribotumo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

(55)

turint omenyje tai, kad šis reglamentas bus priimtas jau prasidėjus programavimo laikotarpiui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiek ERPF, tiek Sanglaudos fondas turi būti įgyvendinami koordinuotai ir suderintai, ir siekiant sudaryti sąlygas greitai jį pradėti įgyvendinti, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,