(1)

remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 (2) 21 straipsniu kartu su 17 straipsnio 5 dalimi Komisija išnagrinėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos paraišką patvirtinti techninės bylos, susijusios su geografine nuoroda „Hamburger Kümmel“, kuri saugoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008, pakeitimą. Šiuo pakeitimu pavadinimas „Hamburger Kümmel“ keičiamas į „Hamburger Kümmel“ / „Hamburg’s Kümmel“;

(2)

Reglamentas (ES) 2019/787, kuriuo pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008, įsigaliojo 2019 m. gegužės 25 d. Remiantis to reglamento 49 straipsnio 1 dalimi, nuo 2019 m. birželio 8 d. panaikinamas Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III skyrius („Geografinės nuorodos“). Pagal Reglamento (ES) 2019/787 22 straipsnio 2 dalį techninės bylos, pateiktos su paraiškomis iki 2019 m. birželio 8 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008, laikomos produktų specifikacijomis;

(3)

padariusi išvadą, kad paraiška atitinka Reglamentą (EB) Nr. 110/2008, Komisija pagal to reglamento 17 straipsnio 6 dalį pakeitimo paraišką paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), vadovaudamasi Reglamento (ES) 2019/787 50 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa;

(4)

pagal Reglamento (ES) 2019/787 27 straipsnio 1 dalį Komisijai nebuvo pranešta apie prieštaravimą, todėl specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas pagal to reglamento 30 straipsnio 2 dalį, taikomą mutatis mutandis dėl specifikacijos pakeitimo,

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Prancūzijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Cerise des coteaux du Ventoux“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Cerise des coteaux du Ventoux“ turi būti įregistruotas,

(1)

2020 m. spalio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamo Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Saudo Arabijos Karalystės (toliau – SAK) (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės monoetilenglikolio (toliau – MEG). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2020 m. rugpjūčio 31 d. Europos MEG gamintojų asociacijos apsaugos komiteto (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos MEG pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, nebent ji turi pakankamai įrodymų pagal 5 straipsnį, kad neįvykdyti 10 straipsnio 4 dalies c arba d punkto reikalavimai.

(4)

Nagrinėjamu atveju skundo pateikėjas neprašė registracijos, o Komisija nustatė, kad d punkto reikalavimai nebuvo įvykdyti, nes be tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio vėliau importas dar smarkiau nedidėjo. Remiantis Eurostato duomenimis, vidutinė mėnesinė MEG importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis per pirmuosius penkis mėnesius po tyrimo inicijavimo (t. y. nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. kovo mėn.) sumažėjo 15 proc., palyginti su vidutine mėnesine importo apimtimi tiriamuoju laikotarpiu. Atskirai tuo pačiu pagrindu importas iš JAV sumažėjo 30 proc., o importas iš SAK – 4 proc. Tai buvo susiję su laikinais trikdžiais 1) JAV, kur bendrovės susidūrė su ekstremaliomis oro sąlygomis, ir 2) Sąjungoje dėl mažėjančios paklausos dėl COVID. Todėl Komisija neregistravo importo išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu.

(5)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, prekiautojams ir naudotojams apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(7)

Buvo surengtas klausymas, kuriame „Saudi Basic Industries Corporation“ (toliau – SABIC) dalyvavo kartu su „Arabian Petrochemical Company“ (toliau – „Petrokemya“), „Eastern Petrochemical Company“ (toliau – SHARQ), „Jubail United Petrochemical Company“ (toliau – „United“), „SABIC Italia S.r.l“, „SABIC Petrochemicals B.V.“, „Saudi Kayan Petrochemical Company“ (toliau – „Saudi Kayan“), „Saudi Yanbu Petrochemical Company“ (toliau – „Yanpet“) ir „Yanbu National Petrochemical Company“ (toliau – „Yansab“).

(8)

Taip pat buvo surengti klausymai, kuriuose dalyvavo „Arteco NV“ (toliau – „Arteco“), „Indorama Group“, „Oxyde Belgium BV“ (toliau – „Oxyde“), „Mitsubishi Corporation“ (toliau – „Mitsubishi“), Europos PET gamintojų komitetas (toliau – EPGK) ir „HELM AG“ (toliau – „Helm“).

(9)

Komisija gavo šių šalių pastabas dėl inicijavimo:

(10)

Dėl dempingo vertinimo „Mitsubishi“ teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog kainų indeksai yra labai svarbūs parduodant MEG Sąjungoje, Komisija turėtų ištirti, ar tariamas dempingas nepriskirtinas sąmoningai vykdomai komercinei politikai, nes jį tiesiog ilgainiui lemia Sąjungos ir ne Sąjungos indeksų tendencijų skirtumai. Sutarčių kainos nustatomos derantis dėl nuolaidų įvairiems indeksams, o sutartys paprastai sudaromos vieniems arba dvejiems metams. Gamintojai, susitarę dėl kainų pagal vienų arba dvejų metų sutartį, nežinos, ar jų Sąjungos ir ne Sąjungos sutarčių kainos galiausiai skirsis, kol nebus atsiskaityta pagal sutartį ir nustatytos bei sumokėtos kainos.

(11)

Skundo pateikėjas atsakė, kad naudojamo Sąjungos kainos rodiklio vaidmuo yra pervertinamas ir neteisingai aiškinamas. Šis indeksas rodo kainą Sąjungoje tam tikru metu, kuri yra pasiūlos ir paklausos pusiausvyros, pagrįstos daugybe pirkėjų ir pardavėjų, rezultatas. Kadangi skundą pateikę Sąjungos gamintojai dalyvauja tik parduodant, jie negali kontroliuoti šio indekso ar juo manipuliuoti.

(12)

Skundo pateikėjas atsakė primindamas, kad dempingo nustatymas yra visiškai objektyvus normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas. Ketinimo sąvoka nėra būdinga dempingo nustatymo taisyklėms.

(13)

Išanalizavus skundo pateikėjų pateiktus įrodymus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio principus nustatyta, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų dėl dempingo ES rinkoje.

(14)

Visų pirma skundo pateikėjas pateikė pakankamai eksporto kainos ir normaliosios vertės įrodymų, iš kurių matyti, kad dempingo skirtumai yra dideli. Duomenys, kuriais remiantis nustatyta normalioji vertė, buvo pagrįsti pakankamais įrodymais, kuriuos patvirtino Komisijos tarnybų atlikta analizė. Atlikdama dempingo analizę, Komisija atsižvelgė į būtinus koregavimus. Apibendrinant buvo nustatyta, kad, remiantis teisingu normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimu, dempingo skirtumai yra dideli.

(15)

Šiuo požiūriu Komisija sutinka su skundo pateikėju, kad ketinimo klausimas nėra būdingas ką tik apibūdintai teisės aktais nustatytai analizei.

(16)

SAK teigė, kad skundo pateikėjas neteisingai nustatė Saudo Arabijoje gaminamo MEG normaliąją vertę, remdamasis su Saudo Arabija nesusijusiais sąnaudų elementais, ir nepateikė teisingo normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo.

(17)

SAK taip pat teigė, kad apskaičiuodamas normaliąją vertę skundo pateikėjas klaidingai įvertino faktines aplinkybes, nes i) SABIC negamina MEG (MEG gamintojai yra išvardyti skunde); ii) SABIC ir „Saudi Aramco“ skunde nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo susijusios ir iii) Saudo Arabijos MEG gamintojai neperka etileno iš „Saudi Aramco“.

(18)

Be to, skundo pateikėjas nebandė pritaikyti etileno pakaitinės vertės, naudotos normaliajai vertei apskaičiuoti, taip, kad ji būtų susijusi su faktinėmis gamybos sąnaudomis Saudo Arabijoje.

(19)

Be to, skundo pateikėjas nurodė, kad vidutinis elektros energijos tarifas yra 0,067 EUR/kWh, o paskelbtas elektros energijos tarifas atitinka 0,043 EUR/kWh.

(20)

Visos šios pirmosios pastabos buvo pakartotos SABIC pastabose.

(21)

Primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį skunde turi būti pateikta tokia informacija, kurią pagrįstai turi skundo pateikėjas. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal teisinį įrodymų, kurie reikalingi skundui, standartą („pakankami prima facie“ įrodymai) akivaizdu, kad skunde pateiktos informacijos kiekis ir kokybė nėra tokie patys, kokie yra pasibaigus tyrimui. Pateikiant skundą nėra būtina, kad tyrimą atliekanti institucija (šiuo atveju – Komisija) turėtų tuos pačius dempingo ir žalos įrodymus (pagal 2 ir 3 straipsnius), kurie būtų būtini norint pagrįsti laikinųjų ar galutinių antidempingo (toliau – AD) muitų nustatymą. AD tyrimas yra procesas, kurio metu tikrumas dėl duomenų, būtinų priemonei priimti arba tyrimui nutraukti, pasiekiamas laipsniškai atliekant tyrimą. Neatmetama galimybė, kad nuo skundo pateikimo iki tyrimo pabaigos bus pokyčių. Tačiau nemanoma, kad tokie pokyčiai turi įtakos bendrai išvadai, jog bylą reikia tirti, nes yra pakankamai žalingo dempingo įrodymų.

(22)

Šiuo atžvilgiu buvo laikoma, kad pateikta informacija apie sąnaudas yra pakankamai tinkama ir tiksli, kad būtų galima nustatyti normaliąją vertę, atsižvelgiant į prima facie aplinkybes inicijavimo metu ir pareiškėjo turimus įrodymus.

(23)

Dėl SAK teiginių, susijusių su faktine skundo informacija, Komisija pabrėžia, kad etilenas yra pagrindinė MEG gamybos žaliava ir kad skundo pateikėjas teisingai nurodė, jog etileno tiekimo grandinė Saudo Arabijoje buvo vertikaliai integruota dar prieš „Saudi Aramco“ įsigyjant SABIC.

(24)

Antra, SAK ir SABIC teigia, kad skunde pateiktas normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas nėra teisingas, nes skundo pateikėjas jį atliko ne gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Iš tikrųjų, Saudo Arabijos teigimu, buvo lyginama FOB eksporto kaina, nes iš CIF statistinės vertės buvo atimti tik apskaičiuoti frachto mokesčiai, ir apskaičiuota normalioji vertė, į kurią neabejotinai buvo įtrauktos tiesioginės pardavimo sąnaudos.

(25)

Dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo Komisija primena, kad skunde apskaičiuotas dempingo skirtumas nebūtinai atspindi tikslų dempingo lygį, kuris bus apskaičiuotas atliekant tyrimą pagal kiekvieną sandorį ir rūšį.

(26)

Tačiau, atsižvelgiant į turimą informaciją, skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų apie eksporto kainą ir normaliąją vertę, rodančių, kad dempingas buvo vykdomas. Duomenys, kuriais remiantis buvo nustatyta normalioji vertė, buvo pagrįsti pakankamais įrodymais, kuriuos patvirtino Komisijos tarnybų analizė, o analizuodama dempingą Komisija atsižvelgė į būtinus koregavimus.

(27)

„ExxonMobil“, kaip ir Saudo Arabija bei SABIC, prieštaravo skunde apibūdintam monoetilenglikolio gamybos sąnaudų Saudo Arabijoje, ypač etileno žaliavos, apskaičiavimui.

(28)

Ji pabrėžė, kad etileno gamybos sąnaudas visų pirma lemia garinio krekingo krosnyje naudojamos žaliavos rūšis, o tokių žaliavų sąnaudos gali labai skirtis.

(29)

„ExxonMobil“ ir SABIC bendroji įmonė „Saudi Yanbu Petrochemical Company“ (toliau – „Yanpet“) žaliavą perka iš „Saudi Aramco“. Vietoj to skundo pateikėjas nurodė etileno kainą Azijos rinkoje, kuri netinka etileno kainai Saudo Arabijoje, kurioje etileno gamybos sąnaudos yra daug mažesnės nei Azijoje, nustatyti.

(30)

Iš tiesų pagrindinė etileno gamybos „Yanpet“ garinio krekingo krosnyse žaliava yra etanas, o Azijos ir Sąjungos garo krekingo krosnyse paprastai naudojamas pirminis benzinas.

(31)

Todėl skundo pateikėjo teiginys, kad gamybos procesai visose šalyse yra panašūs, „ExxonMobil“ nuomone, yra klaidinantis.

(32)

Visų pirma, etileno gamyba iš pirminio benzino paprastai yra brangesnė nei iš etano, todėl Sąjungos gamybos sąnaudos yra didesnės, palyginti su Saudo Arabijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sąnaudomis, nes abiejose šalyse daugiausia naudojama etano žaliava.

(33)

Be to, naudojant Azijos kainą neatsižvelgiama į kitokią integruoto gamintojo, kuris gamina ir etileną, ir monoetilenglikolį, pavyzdžiui, „Yanpet“, padėtį.

(34)

Komisija pripažino, kad etileno gamyba skiriasi, tačiau nemanė, kad dėl tokio žaliavų sąnaudų skirtumo Sąjungos ir SAK pramonės padėtis iš esmės skiriasi ir yra nepalyginama.

(35)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjas, atsižvelgdamas į turimą informaciją, pateikė pakankamai dempingo įrodymų, pateisinančių tyrimo inicijavimą.

(36)

SABIC ir Saudo Arabijos Karalystės atstovybė teigė, kad skunde pateikti prašymai laikyti konfidencialiais, pvz., duomenis apie bendrą MEG suvartojimą Sąjungoje ir makroekonominius rodiklius, kurie grindžiami 12 Sąjungos MEG gamintojų duomenimis, yra nepagrįsti. Be to, SABIC ir Saudo Arabijos Karalystės atstovybė teigė, kad skundo pateikėjas nepateikė nekonfidencialių konfidencialiai pateiktos informacijos, pavyzdžiui, informacijos apie uždarąją rinką, santraukų. Be to, buvo teigiama, kad skundo pateikėjo ribotas informacijos atskleidimas ir tai, kad Komisija neužtikrina aiškių taisyklių, kaip elgtis su konfidencialia informacija, vykdymo, pažeidžia SAK teises į gynybą.

(37)

Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje bylos versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir naudingos nekonfidencialios duomenų, kurie pateikti konfidencialiai, santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu. Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 5 dalį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją. Šioms kategorijoms priskiriama informacija, kuri pateikta konfidencialiai ir nurodyta ribotuose skundo prieduose. Bet kuriuo atveju skundo pateikėjas atskleidė papildomą informaciją šiuo klausimu.

(38)

Saudo Arabijos Karalystės atstovybė ginčijo importo į Jungtinę Karalystę įtraukimą į skundą ir tyrimo aprėptį.

(39)

2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš Sąjungos. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė bendrai susitarė dėl pereinamojo laikotarpio, kuriuo Jungtinei Karalystei buvo toliau taikoma Sąjungos teisė ir kuris baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. (3) Skundas buvo grindžiamas ES 28 duomenimis, nes buvo pateiktas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės bendrovės ir asociacijos nebelaikomos prekybos apsaugos tyrimų suinteresuotosiomis šalimis. Todėl tyrimas buvo atliktas remiantis ES 27 duomenimis.

(40)

SABIC manė, kad yra nemažai neatsakytų klausimų dėl padėties apskaičiavimo patikimumo ir bendro skundų pateikėjų reprezentatyvumo. Šiuo atžvilgiu SABIC tvirtino, kad vienas iš skundo pateikėjų nuolat importavo MEG iš SAK, todėl jis neturėjo būti įtrauktas į skundą. Be to, su prašymui pritariančiu Sąjungos gamintoju susijusi bendrovė taip pat importavo MEG iš SAK, todėl, jei šioms bendrovėms buvo padaryta žala, tai buvo jų pačių padaryta žala. SABIC taip pat tvirtino, kad kitas MEG gamintojas kreipėsi į SABIC dėl MEG iš SAK pardavimo į Sąjungą. Be to, SABIC tvirtino, kad „BASF SE“ ir „Ineos Lavera“ nėra skundo pateikėjai ir kad dėl riboto skundą pateikusių Sąjungos gamintojų skaičiaus kyla abejonių dėl jų reprezentatyvumo. SABIC taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų ištirti priežastį, dėl kurios bendrovė IQOXE nebuvo įtraukta į skundą, siekiant užtikrinti, jog IQOXE nebuvo įtraukta ne dėl 2020 m. sausio mėn. įvykusio incidento. „Oxyde“ taip pat iškėlė klausimą dėl kitų Sąjungos gamintojų nebendradarbiavimo.

(41)

Komisija primena, kad atliekant tyrimą buvo kreiptasi į visus skunde nurodytus ir Komisijai kitaip žinomus Sąjungos gamintojus prieš inicijuojant tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar jie pritaria skundui, ar jam prieštarauja. Šis apskaičiavimas buvo grindžiamas pagaminto MEG kiekiais, nurodytais individualiose tokių gamintojų ir gamintojų asociacijų deklaracijose, ir skunde pateikta informacija, įskaitant informaciją apie visą Sąjungos gamybą. Todėl inicijavimo etape buvo padaryta išvada, kad pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalies sąlygos buvo įvykdytos.

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalis gamintojai, kurie yra susiję su eksportuotojais ar importuotojais ir (arba) patys importuoja produktą tariamai dempingo kaina, gali būti nepriskiriami Sąjungos pramonei, jei jų ryšis su produkto dempingo kaina eksportuotojais ar importuotojais ir (arba) jų importuojamas produktas yra tokie, kad jie elgiasi kitaip nei nesusiję gamintojai. Atliekant analizę prieš inicijavimą nebuvo nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių skundą pateikę gamintojai negalėtų būti įtraukti į Sąjungos pramonės apibrėžtį. Be to, Komisija įvertino šį aspektą atlikdama tyrimą, kaip nurodyta 135–140 konstatuojamosiose dalyse. Teiginys, kad „BASF SE“ ir „Ineos Lavera“ nebuvo įtrauktos į skundą, yra faktiškai neteisingas. Kaip nurodyta nekonfidencialios skundo versijos A-1 priede, šie du gamintojai įtraukti į skundą.

(43)

SABIC ir Saudo Arabijos Karalystės atstovybė teigė, kad nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo sumuoti importą iš SAK ir JAV, be to, šiam importui turėjo įtakos skirtinga dinamika, jo tendencijos Sąjungoje buvo skirtingos ir dėl importo iš SAK nebuvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, o dėl importo iš JAV kainos buvo priverstinai mažinamos.

(44)

Atlikusi atitinkamą analizę Komisija nustatė, kad pateikiant skundą nagrinėjamųjų šalių sumavimo sąlygos buvo įvykdytos remiantis turima informacija ir statistiniais duomenimis. Nustatyta, kad dempingo skirtumai buvo didesni nei de minimis. Kaip matyti iš turimų oficialių importo statistinių duomenų, importo dempingo kaina apimtis iš visų nagrinėjamųjų šalių nebuvo nedidelė (didesnė nei de minimis). Be to, MEG yra prekė, o iš SAK ir JAV importuojamų produktų ir Sąjungos pramonės produktų konkurencija yra vienoda ir griežtai pagrįsta kaina, neatsižvelgiant į pardavimo kanalus. Tai, kad skunde nenurodytas priverstinis kainų mažinimas dėl importo iš SAK, nereiškia, kad nėra poveikio kainoms. Todėl inicijavimo etape buvo padaryta išvada, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies sąlygos buvo įvykdytos.

(45)

SABIC ir Saudo Arabijos Karalystės atstovybė tvirtino, kad skundo pateikėjas objektyviai neįvertino žalos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį, o materialinė žala nebuvo pagrįsta faktine informacija. Vertinant žalą ir priežastinį ryšį remiantis skirtingų laikotarpių, t. y. 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. sausio–gruodžio mėn. ir 2019 m. balandžio mėn. – 2020 m. kovo mėn. duomenų palyginimu, nebuvo galima susidaryti tikslaus ir objektyvaus vaizdo, nes 2019 m. ir tiriamasis laikotarpis didžiąja dalimi sutampa, o vietoj to, vertinant žalą ir priežastinį ryšį, turėjo būti nagrinėjami 2016 m. balandžio mėn. – 2017 m. kovo mėn., 2017 m. balandžio mėn. – 2018 m. kovo mėn., 2018 m. balandžio mėn. – 2019 m. kovo mėn. ir 2019 m. balandžio mėn. – 2020 m. kovo mėn. duomenys. Be to, buvo teigiama, kad palyginimas buvo iškreiptas dėl MEG pardavimų sezoniškumo ir cikliškumo. Taip pat buvo tvirtinama, kad skundo pateikėjo pateikti makroekonominiai duomenys apie visą vidaus pramonę rodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu jos rezultatai buvo geri, o mikroekonominiai rodikliai, susiję tik su skundo pateikėju, buvo prastesni, palyginti su kitais Sąjungos MEG gamintojais, todėl taip pat kilo abejonių dėl skundo pateikėjo reprezentatyvumo. Be to, buvo teigiama, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jo pelningumas sumažėjo dėl importo daromo spaudimo, dėl kurio kainos mažėjo sparčiau, palyginti su žaliavų sąnaudomis. SABIC taip pat tvirtino, kad skundo pateikėjas nepateikė tikslaus padėties vaizdo, nes apskaičiavo tik pardavimo nesusijusiems pirkėjams pelningumą, ir kad skundo pateikėjas tinkamai nepagrindė, kodėl į Sąjungos suvartojimą neįtraukė uždarosios rinkos. Be to, nepateikdama įrodymų, SABIC tvirtino, kad 2017 ir 2018 m. užfiksuoti dideli Sąjungos pramonės pardavimo vidaus rinkoje nesusijusiems pirkėjams pelningumo skirtumai galėjo būti iki 2017 m. veikusio kartelio pasekmė, todėl atliekant priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis analizę nebūtų tinkama naudoti 18 proc. pelno skirtumą, nes šis pelningumas grindžiamas 2016 m. duomenimis, kai kartelis veikė visu pajėgumu. Saudo Arabijos Karalystės atstovybė taip pat tvirtino, kad priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo apskaičiavimas remiantis pelnu, kuris neatrodo pagrįstas tinkamu pelningumu, kelia abejonių.

(46)

Preliminariai primenama, kad norint prima facie nustatyti materialinę žalą, reikia išnagrinėti, be kita ko, atitinkamus veiksnius, kaip aprašyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies d punkte. Iš tiesų pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (ne būtinai visus) veiksnius ir rodiklius, pavyzdžiui, išvardytus 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sąrašas nėra išsamus, be to, jokie iš išvardytų veiksnių nėra būtinai lemiami. Todėl nebūtinai visi rodikliai turi blogėti, kad būtų prima facie įrodyta materialinė žala. Be to, kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos Sąjungos pramonei, buvimas nebūtinai reiškia, kad importo dempingo poveikis šiai pramonei nėra didelis.

(47)

Komisijos atlikta skundo konkrečios žalos analizė parodė, kad yra pakankamai įrodymų, jog į Sąjungos rinką (tiek absoliučiai, tiek santykine verte) vis labiau skverbiasi importas iš SAK ir JAV kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos (JAV importo atveju) Sąjungos pramonės kainos ir priverstinai parduodama gerokai mažesnėmis kainomis. Atrodo, kad tai turėjo reikšmingą žalingą poveikį Sąjungos pramonės būklei, kaip matyti, pavyzdžiui, iš sumažėjusios gamybos, pardavimo ir rinkos dalies, pablogėjusių finansinių rezultatų arba Sąjungos pramonės taikomų kainų lygio. Dėl argumento dėl nagrinėjamojo laikotarpio ir tiriamojo laikotarpio pasakytina, kad Komisija paprastai pasirenka vienų metų ir trejų ankstesnių kalendorinių metų tiriamąjį laikotarpį, taip pat ir skundo nagrinėjimo etape. Dėl SABIC pastabos apie pardavimą uždarojoje rinkoje skundo pateikėjas pateikė įrodymų apie pardavimą uždarojoje rinkoje. Todėl buvo nagrinėjama visa rinka, o analizuojant tam tikrus žalos aspektus daugiausia dėmesio buvo skiriama laisvajai rinkai. Vėliau Komisija, atlikusi turimos informacijos analizę, be kita ko, nustatė, kad laisvoji ir uždaroji rinkos yra atskirtos. Dėl teiginio, kad pelningumo dėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis apskaičiavimas nebuvo tikslus, nes buvo pagrįstas netinkamu pelno dydžiu, pažymima, kad Komisiją tenkino skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis ir ji juos laikė pakankamais prima facie įrodymais.

(48)

„Mitsubishi“ teigė, kad 2017 m. galėjo būti išskirtiniai metai Sąjungos pramonei, todėl 2017 m. negali būti tinkami ataskaitiniai metai žalai įvertinti, o skunde nagrinėjamas laikotarpis turėtų būti pratęstas apimant ankstesnius metus. Be to, buvo teigiama, kad dėl pramonėje sudaromų vienų ar dvejų metų trukmės sutarčių taip pat gali reikėti vertinti ilgesnį laikotarpį. „Mitsubishi“ teigė, kad iš skundo matyti, jog tiriamuoju laikotarpiu JAV ir SAK importas nesumažino bendro kainų lygio, o reikalavimas įrodyti, kad kainos buvo reikšmingai priverstinai mažinamos, šiuo atveju buvo ypač svarbus atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis pardavimų vykdoma pagal sutartis, kurių trukmė paprastai yra vieni ar dveji metai. Komisija laikėsi nuomonės, kad nė vienas iš „Mitsubishi“ teiginių nepaneigia išvados, jog yra pakankamai įrodymų antidempingo tyrimui pradėti. Nebuvo jokio išskirtinio įvykio, kuris pateisintų nagrinėjamojo laikotarpio pratęsimą anksčiau nei iki 2017 m. sausio 1 d. Nagrinėjamuoju laikotarpiu galima atsižvelgti į vienų arba dvejų metų sutarčių ypatumus. Iš tiesų skunde buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad importas dempingo kaina darė reikšmingą žalą Sąjungos pramonės būklei, ir Komisiją tenkino pareiškėjo pateikti priverstinio kainų mažinimo įrodymai, taip pat įrodymai, kad kainos sumažėjo ir pardavimas nebepadengė Sąjungos pramonės sąnaudų.

(49)

SABIC ir Saudo Arabijos Karalystės atstovybė teigė, kad skundo pateikėjas neįrodė priežastinio ryšio pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį, nes skundo pateikėjas nagrinėjo tik poveikį kainoms, o ne importo iš SAK ir JAV apimties sąsają. Be to, ji teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu MEG importo iš SAK apimtis sumažėjo ir kad importo iš SAK kainos negalėjo turėti neigiamo poveikio skundo pateikėjui, nes nebuvo priverstinio kainų mažinimo.

(50)

Skundo pateikėjas analizavo apimties poveikį bendrai, nes tuo metu buvo įvykdytos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies sąlygos. Tai, kad tuo pat metu pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis ir importas dempingo kaina vis labiau skverbėsi į rinką, aiškiai rodo, kad priežastinis ryšys yra. Tai, kad nebuvo priverstinio kainų mažinimo, nereiškia, kad eksporto kainos negalėjo padaryti žalos, kai Sąjungos pramonės kainų dydį lėmė didelis kainų spaudimas, kurį darė importas maža dempingo kaina. Lemiamas veiksnys nustatant žalą ir priežastinį ryšį yra tai, kad Sąjungos gamintojai neturėjo kitos išeities, kaip tik mažinti pardavimo kainas, kad apsaugotų savo rinkos dalį ir išlaikytų tinkamą gamybos lygį. Be to, Sąjungos pramonės padėtį apsunkino tai, kad importuotas produktas dempingo kaina buvo parduodamas atviroje ir skaidrioje rinkoje, kurioje kainos buvo gerai žinomos, todėl Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas, kad sumažintų prarandamą rinkos dalį.

(51)

SABIC ir Saudo Arabijos Karalystės atstovybė teigė, kad skundo pateikėjas neišnagrinėjo kitų žalos priežasčių, pavyzdžiui, etileno pirkėjų kartelio, kuris veikė bent iki 2017 m. kovo mėn. ir, tikėtina, taip pat turėjo įtakos vėliau, poveikio. SABIC pabrėžė kitus veiksnius, pavyzdžiui, i) Sąjungos pramonės nekonkurencingumą, nes vidutinės gamybos sąnaudos Sąjungoje buvo didesnės nei Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje; ii) mažėjančią MEG gamybai naudojamo etileno oksido dalį, nes pirmenybė teikiama kitiems etileno oksido dariniams; iii) padidėjusį polietileno tereftalato (toliau – PET) importą, kuris turėjo tiesioginį poveikį MEG suvartojimui; iv) sau padarytą žalą, kurią sukėlė MEG importas iš SAK. Todėl ji tvirtino, kad skundo pateikėjas, net neatskleidęs pirmiau išvardytų kitų žinomų žalos priežasčių ir neatlikęs nepriskyrimo analizės, nesilaikė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų. „Mitsubishi“ taip pat tvirtino, kad tariamą žalą lėmė i) pasaulinis MEG kainų nuosmukis, ii) Sąjungos pramonės konkurencingumo trūkumas, o ne tariamas dempingas. Ji taip pat teigė, kad skundo nepateikusių Sąjungos gamintojų rezultatai buvo geresni nei skundą pateikusių Sąjungos gamintojų ir jie atsigauna.

(52)

Komisijos atlikta analizė patvirtino, kad nė vienas minėtų veiksnių, nesvarbu, ar jie faktiškai teisingi, ar ne, nepaneigia išvados, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti antidempingo tyrimą dėl to, kad importas dempingo kainomis padarė didelę žalą Sąjungos pramonės būklei.

(53)

CIRFS teigė, kad neigiamos COVID-19 pandemijos pasekmės turėjo būti įtrauktos į skundus kaip 2020 m. žalą sukėlęs veiksnys, klaidingai tvirtindamas, kad skunde nurodytas tiriamasis laikotarpis apima laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

(54)

Iš tikrųjų skundo tiriamasis laikotarpis prasidėjo 2019 m. balandžio 1 d. ir baigėsi 2020 m. kovo 31 d., todėl bet kokį COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos pramonė būtų pajutusi po tiriamojo laikotarpio.

(55)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, taigi įvykdė Antidempingo susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje ir pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Todėl skundas atitiko inicijavimo reikalavimus.

(56)

Komisija apsvarstė visas kitas svarbias pastabas ir į jas aptarė tolesniuose skirsniuose.

(57)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(58)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Atlikdama padėties analizę prieš inicijavimą, Komisija atrinko Sąjungos gamintojus remdamasi Sąjungos gamintojų nurodyta panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi. Buvo atrinkti trys Sąjungos gamintojai, du iš jų – susiję. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 64,1 proc. visos Sąjungos gamybos ir 65 proc. viso pardavimo Sąjungoje. Atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės buvo patvirtintos.

(59)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(60)

Du nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(61)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Jungtinių Amerikos Valstijų atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(62)

Penki Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko dvi eksportuojančių gamintojų grupes, remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms tiriamuoju laikotarpiu teko maždaug 55 proc. importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų į ES 27. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijomis. Pastabų negauta ir atrinktos bendrovės patvirtintos.

(63)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų SAK eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė SAK atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(64)

Keturi SAK gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Tačiau vienas iš jų tiriamuoju laikotarpiu eksporto nedeklaravo, o kiti trys yra susiję, nes du iš jų vykdo gamybą SAK pagal bendrosios įmonės susitarimą su trečiuoju gamintoju. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nusprendė neatrinkti SAK eksportuojančių gamintojų.

(65)

Klausimynai Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams, naudotojams ir eksportuojantiems gamintojams buvo paskelbti internete (4) inicijavimo dieną.

(66)

Komisija klausimyno atsakymus gavo iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, dviejų nesusijusių importuotojų („Helm“ ir „Oxyde“), septynių naudotojų („Arteco“, „Indorama Group“, „Neo Group“, „Novapet“, „PlastiVerd“, „Selenis“, „SIR Industriale“) ir aštuonių eksportuojančių gamintojų („Lotte Chemical Louisiana LLC“, „MEGlobal Americas Inc“, „Saudi Kayan petrochemical company“, „Yanbu National Petrochemical Company“, „Eastern Petrochemical Company“, „Saudi Yanbu Petrochemical Company“, „Arabian Petrochemical Company“, „Jubail United Petrochemical Company“).

(67)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant suvaldyti protrūkį (pranešimas dėl COVID-19) (5), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų atrinktų bendrovių ir bendradarbiaujančių naudotojų patalpose. Vietoje to Komisija per vaizdo konferenciją atliko toliau nurodytų bendrovių pateiktos informacijos nuotolines kryžmines patikras:

Sąjungos gamintojų:

Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuojančių gamintojų:

Susijusių prekiautojų, importuotojų ir perdirbėjų:

SAK eksportuojančių gamintojų:

Su SAK eksportuojančiais gamintojais susijusių prekiautojų:

Susijusių prekiautojų, importuotojų ir perdirbėjų:

(68)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(69)

EPGK tvirtino, kad Komisijos pasirinktas tiriamasis laikotarpis neapėmė laikotarpio prieš pat tyrimo inicijavimą, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį. EPGK tvirtino, kad tyrimas pradėtas 2020 m. spalio 14 d., todėl į tiriamąjį laikotarpį turėjo būti įtrauktas 2020 m. liepos–rugsėjo mėn. laikotarpis. EPGK tvirtino, kad į tiriamąjį laikotarpį įtrauktas 2020 m. sausio–birželio mėn. laikotarpis buvo iškraipytas dėl COVID-19 pandemijos poveikio. Todėl EPGK laikėsi nuomonės, kad Komisija turėtų surinkti duomenis po tiriamojo laikotarpio, kad galėtų įvertinti žalą ir Sąjungos interesus.

(70)

Komisija turi diskreciją pasirinkti tiriamąjį laikotarpį. Šiuo atveju pasirinktas laikotarpis turi dvigubą pranašumą – jis yra artimas inicijavimo datai ir grindžiamas pusmečio laikotarpiu, o tai sudaro palankesnes sąlygas bendrovėms bendradarbiauti, taigi ir išvadų tikslumui ir tinkamumui. COVID-19 pandemijos poveikis analizuojamas vertinant priežastinį ryšį, nes jis gali būti svarbus veiksniams, galintiems susilpninti priežastinį ryšį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(71)

Nagrinėjamasis produktas yra Jungtinių Amerikos Valstijų ir Saudo Arabijos Karalystės kilmės monoetilenglikolis (dabartinis EB numeris 203-473-3), kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2905 31 00 (TARIC kodas 2905310010), (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(72)

MEG dar vadinamas etilenglikoliu, etandioliu ir 1,2-etandioliu.

(73)

MEG gaminamas iš įvairių žaliavų (etano, propano, gamtinių dujų skysčių, butano), iš kurių gaminamas etilenas. Vėliau etilenas maišomas su deguonimi, kad susidarytų etileno oksidas, po to – su vandeniu ir gaunamas monoetilenglikolis.

(74)

MEG yra biržos prekė, kuri parduodama dviejų skirtingų klasių: pluoštinės ir techninės klasės. Pluoštinei klasei būdingas didelis grynumas (99,9 proc.), o techninei klasei – mažesnis.

(75)

Pluoštinės klasės MEG daugiausia naudojamas PET, poliesterio pluoštams, dervoms ir plėvelėms gaminti. Techninės klasės MEG daugiausia naudojamas automobilių sektoriuje kaip antifrizas. Be to, MEG naudojamas kaip šilumos perdavimo skystis, skystis nuo apledėjimo, paviršiaus danga, nesočioji poliesterių derva, poliesterių polioliai ir gamtinių dujų dehidrinimo terpė.

(76)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(77)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(78)

SABIC tvirtino, kad produkto apibrėžtoji sritis yra pernelyg plati, ir prašė į tyrimą neįtraukti specifikacijų neatitinkančio MEG teigdama, kad šis produktas nėra panašus į aukščiausios rūšies (specifikacijas atitinkantį) MEG ir su juo nekonkuruoja. Be to, SABIC teigė, kad tuo atveju, jei Komisija nuspręstų įtraukti specifikacijų neatitinkantį MEG į tyrimo aprėptį, ji turėtų iš dalies pakeisti produkto kontrolės numerio (toliau – PKN) aiškinimą, kad būtų apimamas ir specifikacijų neatitinkantis MEG.

(79)

Specifikacijų neatitinkantis MEG yra ne kitos rūšies produktas, o dėl deguonies prisotinimo per klaidą transportuojant prastesnės kokybės MEG. MEG gamintojai specialiai negamina tokio produkto. Priklausomai nuo kokybės suprastėjimo, specifikacijų neatitinkantis MEG gali būti išmetamas arba maišomas su aukščiausios kokybės MEG ir naudojamas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kaip variklio aušinimo skystis automobilių pramonėje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas, o PKN iš dalies keisti nereikėjo.

(80)

SAK eksportuojantys gamintojai nebuvo atrenkami. Vienintelė įmonių grupė SABIC turi šešias gamybos įmones, kurių kiekvienos gamybos sąnaudos buvo tikrinamos atskirai. Tik viena iš šešių gamybos įmonių gamino vidaus rinkai, todėl apskaičiuojant normaliąją vertę buvo naudojamos jos gamybos sąnaudos. Tačiau tiek pardavimas vidaus rinkoje, tiek eksportas į Sąjungą buvo nagrinėjami įmonių grupės lygmeniu.

(81)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra eksportuojančių gamintojų grupės pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 proc. visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(82)

Atsižvelgiant į tai, kad vidaus rinkoje buvo parduodamas tik vienos rūšies produktas, kuris taip pat buvo eksportuojamas į Sąjungą, Komisijai nereikėjo tikrinti tipiškumo produkto rūšies lygmeniu.

(83)

Tada Komisija nustatė pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar skaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(84)

Normalioji vertė grindžiama faktine vidaus rinkos kaina neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(85)

Šiuo atveju normalioji vertė yra viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(86)

Normalioji vertė yra faktinė tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidaus rinkos kaina, jeigu:

(87)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai žaliavą MEG gamybai, visų pirma propaną, perka iš susijusios bendrovės – valstybinės įmonės „Saudi Aramco“, kuri yra monopolinė tiekėja šalyje.

(88)

Iki 2020 m. birželio mėn. pabaigos, kai SABIC 70 proc. akcijų paketą įsigijo „Saudi Aramco“, SABIC nuosavybės teise priklausė SAK Viešųjų investicijų fondui (toliau – PIF), kuris yra valdžios sektoriaus subjektas. SAK vyriausybei nuosavybes teise priklauso 95,8 proc. „Saudi Aramco“ akcijų, o nuo 2016 m. „Aramco“ vadovo pareigas einantis J. E. Yasir O. Al-Rumayyan, nuo 2015 m. taip pat yra PIF valdytojas ir direktorius. Todėl šios dvi bendrovės laikomos susijusiomis, nes vyriausybė yra bendra bendrovės akcininkė, o J. E. Yasir O. AL Rumayyan yra abiejų bendrovių pareigūnas ir (arba) direktorius.

(89)

Dėl šių santykių žaliavų pirkimai negali būti laikomi vykdomais įprastomis prekybos sąlygomis, todėl negali būti naudojami normaliajai vertei nustatyti. Konkrečiu propano (žaliavos, naudojamos etileno, o vėliau – MEG, gamybai) atveju kainas nustato vyriausybė, atsižvelgdama į savo susijusių bendrovių veiklą. Todėl kainoms tiesioginę įtaką daro santykiai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(90)

Todėl Komisija išsamiai išnagrinėjo žaliavų pirkimus ir normaliajai vertei apskaičiuoti taikė toliau aprašytą metodą. SABIC perka propaną iš „Saudi Aramco“ už vyriausybės nustatytą kainą, kuri yra 20 proc. mažesnė už Japonijos propano kainą (6).

(91)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą, jeigu su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios išlaidos nėra tinkamai atspindėtos atitinkamos šalies dokumentuose, jos bus koreguojamos arba nustatomos remiantis kitų tos pačios valstybės gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis arba, kai tokia informacija nėra prieinama arba ja negali būti naudojamasi, bet kokiu kitu tinkamu pagrindu, įskaitant ir informaciją, gautą iš kitų tipinių rinkų.

(92)

Komisija nustatė, kad propano žaliavos savikaina nebuvo pagrįstai atspindėta SABIC apskaitoje dėl jos santykių su tiekėju. Todėl Komisija nusprendė pakoreguoti propano savikainą padidindama kainą, kurią SABIC mokėjo „Saudi Aramco“, kad būtų panaikinta 20 proc. nuolaida ir ji atitiktų SAK vyriausybės taikomą lyginamąjį standartą.

(93)

Remdamasi atliktais propano savikainos koregavimais, Komisija pakoregavo etileno savikainą, kurią SABIC naudojo MEG gamybos sąnaudoms apskaičiuoti.

(94)

Remiantis pakoreguotomis gamybos sąnaudomis, iš pardavimo vidaus rinkoje analizės matyti, kad pelningo pardavimo dalis sudarė mažiau nei 80 proc. viso pardavimo vidaus rinkoje ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(95)

Iš SAK į Sąjungą eksportuojamą MEG gamino šeši eksportuojantys gamintojai, iš kurių du yra bendrosios įmonės su „ExxonMobil“ ir SPDC (su „Mitsubishi Corporation“ susijusi bendrovė). Tada MEG eksportuojamas per tris skirtingus susijusių prekiautojų ir importuotojų tinklus Sąjungoje: vienas iš jų yra SABIC, vienas – „ExxonMobil“ ir vienas – SPDC.

(96)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas, ir į gautą pelną.

(97)

Dėl bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų duomenų konfidencialumo priežasčių Komisija preliminariai nusprendė remtis pelno dydžiu, kuris buvo naudojamas ankstesniame tyrime dėl kito panašios pramonės gaminamo ir panašiomis aplinkybėmis importuojamo cheminio produkto, t. y. 6,89 proc. pelno dydžiu (7), nustatytu neseniai atliktame PVA tyrime. Šiame etape šis pelno dydis yra objektyviausias turimas pagrindas, norint tinkamai įvertinti eksporto kainą rinkos sąlygomis.

(98)

Atliekant tyrimą skundo pateikėjas pateikė dokumentus, kuriais remdamasis jis turėjo pagrindo manyti, kad „Lotte“ ir „Mitsubishi“ sudarė tam tikrą asociaciją arba kompensacinį susitarimą dėl MEG platinimo ir pardavimo, įskaitant Sąjungoje. Todėl skundo pateikėjas pažymėjo, kad tais atvejais, kai eksporto kaina atrodo nepatikima dėl eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies tarpusavio saitų ar kompensacinių susitarimų, eksporto kaina gali būti apskaičiuota pagal kainą, už kurią importuoti produktai yra pirmą kartą perparduodami nepriklausomam pirkėjui.

(99)

„Lotte“ kategoriškai neigė, kad yra susijusi su „Mitsubishi“ dėl MEG platinimo ir pardavimo, taip pat ir Sąjungoje. Skundo pateikėjo pateikta informacija buvo pasenusi ir susijusi su 2015 m., kai vyko „Lotte“ ir „Mitsubishi“ diskusijos dėl galimybės įkurti bendrąją įmonę, tačiau tai neįvyko. Taigi „Lotte“ ir „Mitsubishi“ nėra susijusios.

(100)

„Mitsubishi“ pareiškė, kad skundo pateikėjo nurodyta informacija yra pasenusi ir kad pagal pagrindinį reglamentą ji nėra susijusi su „Lotte“. Bendrovė paaiškino, kad „Mitsubishi Corporation“ ir „Lotte“ nėra sudariusios jokių kompensacinių susitarimų, dėl kurių „Lotte“ MEG eksporto pardavimo „Mitsubishi“ kainos negalėtų būti laikomos mokamomis įprastomis prekybos sąlygomis.

(101)

Dėl tyrimo trukmės Komisija šiame etape negalėjo išsamiai išnagrinėti šių pastabų ir, siekdama priimti galutinį sprendimą, toliau nagrinės šį klausimą, įskaitant jo priimtinumą.

(102)

Komisija normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(103)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koregavimai atlikti dėl draudimo vidaus rinkoje, frachto SAK, komisinių, krovos ir pakrovimo bei papildomų išlaidų SAK, krovinių gabenimo jūra, jūrų transporto draudimo, muitų ES, kredito išlaidų, techninės pagalbos, banko mokesčių, nuolaidų metų pabaigoje ir kitų išmokų.

(104)

Komisija palygino panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(105)

Visiems kitiems SAK eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – tai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos importo iš SAK į Sąjungą apimties tiriamuoju laikotarpiu (remiantis Eurostato statistiniais duomenimis) dalimi.

(106)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug 100 proc. viso eksporto tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija nusprendė visoms kitoms bendrovėms nustatyti tokį dempingo skirtumą, kuris atitiktų bendrovei nustatytą didžiausią dempingo skirtumą.

(107)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(108)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 proc. visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(109)

Atsižvelgiant į tai, kad vidaus rinkoje buvo parduodamas tik vienos rūšies produktas, kuris taip pat buvo eksportuojamas į Sąjungą, Komisijai nereikėjo tikrinti tipiškumo produkto rūšies lygmeniu.

(110)

Vėliau Komisija nustatė pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(111)

Normalioji vertė grindžiama faktine vidaus rinkos kaina neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(112)

Šiuo atveju normalioji vertė yra viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(113)

Normalioji vertė yra faktinė produktų, tik pelningai parduotų vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jeigu:

(114)

Remiantis ankstesniais laikotarpiais bendrovės taikytu sąnaudų priskyrimu, iš pardavimo vidaus rinkoje analizės matyti, kad mažiau nei 80 proc. viso „Lotte Chemicals Louisiana LLC“ pardavimo vidaus rinkoje buvo pelninga, o vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(115)

„MEGlobal Americas Inc“ atveju pelningo pardavimo dalis sudarė 80 proc. viso pardavimo vidaus rinkoje, o vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(116)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves.

(117)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksportuojančio gamintojo, kuris nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(118)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksportuojančio gamintojo, kuris nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas Šveicarijoje, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną. Pastarojo buvo taikomas toks pats pelno skirtumas, kaip nurodyta SAK eksporto kainos skirsnyje.

(119)

Su „MEGlobal Americas“ susijęs importuotojas Sąjungoje dalį produkto pardavė nesusijusiems pirkėjams, todėl buvo taikoma 3.2.3 skirsnyje aprašyta metodika.

(120)

Tačiau dalis susijusio importuotojo Sąjungoje parduoto produkto buvo skirta susijusiam MEG perdirbėjui, kuris vėliau pagamino kitą produktą (PET), skirtą parduoti kitoms šalims. Susijęs perdirbėjas bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė prašomus duomenis.

(121)

Atsižvelgdama į tai, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nebuvo nustatyta perpardavimo kaina, Komisija eksporto kainą nustatė „bet kuriuo kitu priimtinu būdu“, t. y. pagal PET sąnaudų struktūrą.

(122)

Taip nustatyta MEG kaina buvo naudojama eksporto kainai apskaičiuoti taikant 3.2.3 skirsnyje nurodytą metodiką, atsižvelgiant į susijusio importuotojo buvimą.

(123)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(124)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koregavimai atlikti dėl krovos ir pakrovimo, frachto eksportuojančioje šalyje, krovinių gabenimo jūra, jūrų transporto draudimo, muito ir kitų importo mokesčių, frachto Sąjungoje, kredito išlaidų, draudimo vidaus rinkoje.

(125)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus, Komisija panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(126)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai pagal 2 straipsnio 12 dalį yra tokie:

(127)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(128)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 13,5 proc. laikinasis dempingo skirtumas.

(129)

Visiems kitiems JAV eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – tai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos importo iš JAV į Sąjungą apimties tiriamuoju laikotarpiu (remiantis Eurostato statistiniais duomenimis) dalimi.

(130)

Šiuo atveju bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug 59 proc. viso importo per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad dempingo skirtumas kitiems eksportuotojams turi būti lygus skirtumui, kuris nustatytas bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, didžiausiai tipinei sandorių su vienu klientu grupei.

(131)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(132)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 12 gamintojų arba devynios gamintojų grupės. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(133)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 942 911 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pavyzdžiui, skundo pateikėjo duomenimis, kurių patikimumas ir išsamumas buvo patikrintas juos lyginant su atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija. Nebendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų duomenis skundo pateikėjas apskaičiavo remdamasis rinkos informacija. Kaip nurodyta 58 konstatuojamojoje dalyje, trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 64,1 proc. viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto.

(134)

Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį gamintojai, kurie yra susiję su Saudo Arabijos ir (arba) Amerikos eksportuotojais ar importuotojais ir (arba) patys importuoja produktą tariamai dempingo kaina, gali būti nepriskiriami Sąjungos pramonei. 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kada gamintojai laikomi susijusiais su eksportuotojais ar importuotojais.

(135)

SABIC tvirtino, kad vienas iš skundo pateikėjų nuolat importavo MEG iš SAK, todėl jis neturėtų būti laikomas Sąjungos gamintoju.

(136)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad MEG iš SAK importavo ne pats MEG gamintojas, o dvi susijusios bendrovės. Šios susijusios bendrovės tiriamuoju laikotarpiu iš SAK importavo labai nedidelį MEG kiekį, kad laiku papildytų savo atsargas. Šios susijusios bendrovės yra MEG naudotojai. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo šio gamintojo nepriskirti Sąjungos pramonei.

(137)

„Mitsubishi“ teigė, kad vienas iš skundo pateikėjų importavo MEG iš nagrinėjamųjų šalių, todėl jis neturėtų būti laikomas Sąjungos gamintoju.

(138)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį bendrovė neimportavo nagrinėjamojo produkto iš nagrinėjamųjų šalių. Ankstesnis importas buvo labai nežymus, kad būtų laiku papildyta bendrovės gamyba. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo šio gamintojo nepriskirti Sąjungos pramonei.

(139)

Be to, SABIC teigė, kad su prašymui pritariančiu gamintoju susijusi bendrovė taip pat importavo MEG iš SAK. Bendrovė nebendradarbiavo, o kitų įrodymų, kurie leistų Komisijai daryti išvadą, kad ji neturėtų būti įtraukta į Sąjungos pramonės apibrėžtį, nebuvo. Bet kuriuo atveju, jei ši bendrovė būtų neįtraukta, tai neturėtų esminio poveikio nustatant žalą ir priežastinį ryšį dėl to, kad ji yra nedidelė.

(140)

Komisija taip pat išnagrinėjo esamus Sąjungos pramonės ryšius su nagrinėjamojo produkto eksportuotojais arba importuotojais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas iš pagrindinių nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo akcininkų yra Saudo Arabijos MEG gamintojas, o dar du nebendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai nuosavybės teise priklauso JAV MEG gamintojams. Atsižvelgdama į tai, kad šios bendrovės nebendradarbiavo, ir neturėdama kitų su tuo susijusių įrodymų, Komisija negalėjo padaryti išvados, kad jos neturėtų būti įtrauktos į Sąjungos pramonės apibrėžtį.

(141)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, jei taip – kokiu mastu.

(142)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su MEG susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar laisvajai rinkai.

(143)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu maždaug 7 proc. visos Sąjungos suvartojimo teko uždarajai rinkai, kaip matyti iš 1 lentelės. Nagrinėjamuoju laikotarpiu uždaroji rinka sumažėjo 28 proc.

(144)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir laisvąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotaisiais. Priešingai, laisvojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(145)

Vienas iš atrinktų MEG gamintojų pagal ilgalaikę apsikeitimo sutartį, į kurią įtrauktas ir konvertavimo mokestis, nustatytas pasirašant apsikeitimo sandorių sutartį, keičia dalį savo MEG produkcijos į atitinkamą etileno oksido kiekį. Šioje sutartyje numatytas MEG kiekis įtrauktas į makroekonominių rodiklių vertinimą, tačiau neįtrauktas į mikroekonominių rodiklių vertinimą, nes atrinkto Sąjungos gamintojo gaunamas konvertavimo mokestis nėra pagrįstas rinkos sąlygomis. Nepaisant to, pardavimą pagal šią apsikeitimo sutartį įtraukus į mikroekonominių rodiklių vertinimą, tai neturėtų poveikio nei pelningumo tendencijai, nei išvadai, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip nurodyta 197 ir 206 konstatuojamosiose dalyse.

(146)

Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi laisvosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai yra: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje, rinkos dalis, augimas, eksporto apimtis ir kainos, pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautas. Kai buvo įmanoma ir pagrįsta, nagrinėjimo rezultatai buvo palyginti su uždarosios rinkos duomenimis, siekiant susidaryti aiškų Sąjungos pramonės padėties vaizdą.

(147)

Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį Sąjungos pramonės naudojimą. Kalbama apie šiuos rodiklius: gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, investicijas, atsargas, užimtumą, našumą, atlyginimus ir pajėgumą padidinti kapitalą. Šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepriklausomai nuo to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar parduodama laisvojoje rinkoje.

(148)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi skundo pateikėjo nustatytu bendru Sąjungos pardavimu ir Eurostato importo iš visų trečiųjų šalių duomenimis.

(149)

Sąjungos suvartojimo raida:

(150)

Apskritai suvartojimas Sąjungos laisvojoje rinkoje buvo gana stabilus ir sumažėjo 1 proc. Nuo 2017 m. iki 2019 m. Sąjungos rinka padidėjo 6 proc. nuo 1 522 668 tonų iki 1 614 888 tonų, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 6,8 proc. iki 1 505 068 tonų, t. y. beveik pasiekė 2017 m. lygį.

(151)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės MEG importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(152)

Pagal tą nuostatą importas iš daugiau nei vienos šalies turi būti bendrai vertinamas tik tuomet, jeigu nustatoma, kad:

(153)

Nustatyti su importu iš JAV ir SAK susijusio dempingo skirtumai buvo didesni už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje. Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Iš tiesų tiriamuoju laikotarpiu importo iš JAV rinkos dalis buvo 16,7 proc., o iš SAK – 24,2 proc.

(154)

Importo iš JAV ir SAK dempingo kaina konkurencijos sąlygos ir importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Tiksliau importuoti produktai stipriai konkuruoja tarpusavyje ir su Sąjungoje gaminamu MEG, nes MEG yra kainai labai jautri vienarūšė prekė, parduodama panašių kategorijų pirkėjams. Nors gali būti tam tikrų pardavimo kanalų skirtumų (Sąjungos pramonė parduoda tiesiogiai nesusijusiems pirkėjams, JAV eksportuojantys gamintojai parduoda tiesiogiai arba per susijusius importuotojus ir (arba) prekiautojus, o Saudo Arabijos eksportuojantys gamintojai parduoda daugiausia per susijusius importuotojus ir (arba) prekiautojus), konkurencija visų pirma grindžiama mažiausia kaina, o ne tais pardavimo kanalais.

(155)

Be to, iš abiejų šalių importuotas produktas buvo parduodamas gerokai mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonės sąnaudos, kaip nurodyta 211 konstatuojamojoje dalyje, taigi, kaip nurodyta 188–190 konstatuojamosiose dalyse, jis panašiai prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirto kainų sumažėjimo.

(156)

Taigi buvo įvykdyti visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai ir siekiant nustatyti žalą importas iš JAV ir SAK nagrinėtas bendrai.

(157)

SABIC tvirtino, kad importas iš SAK neturėtų būti sumuojamas su importu iš JAV, nes i) importo iš SAK ir JAV tendencijos skyrėsi; ii) vidutinė importo iš SAK vieneto vertė buvo 5 proc. didesnė nei iš JAV; iii) Saudo Arabijos ir JAV gamintojai parduoda MEG į ES skirtingais kanalais ir skirtingomis kainomis.

(158)

Komisija tuos tvirtinimus atmetė. Sprendimas, ar importuojamus kiekius reikėtų vertinti kartu, turi būti priimamas remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais, kurie šiuo atveju buvo įvykdyti, kaip pažymėta 153–155 konstatuojamosiose dalyse. Nė vienas iš SABIC paminėtų aspektų negalėtų priversti abejoti tuo, kad iš SAK vykdomą importą galima nagrinėti kartu su iš JAV vykdomu importu.

(159)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta importo apimtį lyginant su Sąjungos suvartojimu.

(160)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

(161)

Importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 38 proc. Rinkos dalies padidėjimas buvo dar didesnis, nes nagrinėjamojo importo rinkos dalis padidėjo 12,5 procentiniais punktais nuo 31,6 proc. 2017 m. iki 44,1 proc. tiriamuoju laikotarpiu. Kadangi tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2017 m., suvartojimas buvo gana stabilus, staigus nagrinėjamųjų šalių rinkos dalies padidėjimas akivaizdžiai pakenkė kitiems rinkos dalyviams, ypač Sąjungos pramonei.

(162)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Svarbu patikslinti, kad tų statistinių kainų lygis gali skirtis nuo pačių patikrintų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainų, nes didžioji dalis produktų iš nagrinėjamųjų šalių, visų pirma SAK, importuojama per susijusius importuotojus ir (arba) prekiautojus. Informacija apie pastaruosius patvirtina toliau nurodytas tendencijas ir bendrus lygmenis.

(163)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

(164)

Vidutinės importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 35 proc. Iš tikrųjų importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, t. y. 41 proc. importo iš JAV ir 33 proc. iš SAK. Šis sumažėjimas buvo ypač akivaizdus 2018–2019 m., kai JAV eksportuojantys gamintojai padidino savo rinkos dalį 8,3 procentiniais punktais Sąjungos pramonės sąskaita, o Saudo Arabijos eksportuojantys gamintojai išlaikė savo rinkos dalį taip pat gerokai sumažindami kainas.

(165)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(166)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš SAK priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo [10,7–13,0] proc., o importas iš JAV priverstinai nemažino kainų, remiantis dviejų nagrinėjamųjų JAV bendrovių visų sandorių svertiniu vidurkiu.

(167)

Tiriamuoju laikotarpiu lyginant pardavimo kainas pagal to paties prekybos lygio sandorių rūšis, importuojant iš nagrinėjamųjų šalių priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas sudarė vidutiniškai [7,6–9,3] proc.

(168)

Turint omenyje tai, kad nagrinėjamasis produktas yra biržos prekė ir kad konkuruojama daugiausia tik kaina ir kad kainos yra labai skaidrios (t. y. žinomos rinkoje), tokie skirtumai laikomi reikšmingais. Dėl nedidelio kainų skirtumo pirkėjas keis tiekėjus. Tą patvirtino ir naudotojų atsakymai. Be to, kaip parodyta 3 ir 7 lentelėse, importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių kaina tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnė už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas.

(169)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(170)

Kaip minėta 58 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(171)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo klausimyno atsakyme pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(172)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(173)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(174)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(175)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis iki 2018 m. buvo gana stabili, 2019 m. sumažėjo 14,4 proc., palyginti su 2018 m., o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 5,4 proc., palyginti su 2019 m. Šis gamybos apimties sumažėjimas sutapo su 2019 m. pastebėtu staigiu importo apimties padidėjimu ir importo kainų sumažėjimu, kaip parodyta 2 ir 3 lentelėse. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 19 proc.

(176)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nekito. Jie šiek tiek sumažėjo per tiriamąjį laikotarpį, be kita ko ir dėl 2020 m. sausio mėn. vieno Sąjungos gamintojo gamykloje įvykusio nelaimingo atsitikimo (8).

(177)

Pajėgumų naudojimas atspindėjo gamybos apimties tendenciją ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 procentinių punktų.

(178)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(179)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendras pardavimas Sąjungoje sumažėjo 20 proc. Šis mažėjimas, prasidėjęs 2019 m., vyko tuo pat metu labai padidėjus importo iš nagrinėjamųjų šalių apimčiai.

(180)

Be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį bendras pardavimas uždarojoje rinkoje sumažėjo 28 proc.

(181)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendras Sąjungos pramonės pardavimas laisvojoje rinkoje sumažėjo 18 proc. Dėl bendros Sąjungos pramonės pardavimo tendencijos Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 8,3 procentiniais punktais nuo 55,8 proc. 2017 m. iki 47,5 proc. tiriamuoju laikotarpiu. Per tą patį laikotarpį nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo nuo 31,6 proc. 2017 m. iki 44,1 proc. tiriamuoju laikotarpiu, t. y. padidėjo daugiau nei 12,5 procentinio punkto, kaip nurodyta 159 konstatuojamojoje dalyje.

(182)

Iš pirmiau pateiktų gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies duomenų matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo augti absoliučiais skaičiais arba palyginti su suvartojimu.

(183)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(184)

Atsižvelgiant į prastėjančias rinkos sąlygas, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius sumažėjo 8 proc. Be to, gamybai dar labiau mažėjant, nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas sumažėjo 13 proc.

(185)

Visi dempingo skirtumai buvo didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas bei didelį nagrinėjamojo produkto kainos jautrumą, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(186)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(187)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(188)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų vidutinės vieneto pardavimo nesusijusioms šalims laisvojoje rinkoje kainos sumažėjo 40 proc. Labiausiai kainos per metus sumažėjo 2019 m., kai importas mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo 38 proc., o vartojimas buvo gana pastovus.

(189)

Atrinktų gamintojų vieneto gamybos sąnaudos 2017–2019 m. buvo gana stabilios, o vėliau tiriamuoju laikotarpiu mažėjo, nors ir lėčiau nei pardavimo kaina, daugiausia dėl mažesnių etileno, kuris yra pagrindinė MEG gamybos žaliava, kainų.

(190)

Tai rodo didelį kainų spaudimą, kurį sukėlė staigiai padidėjusi importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtis.

(191)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(192)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės darbo sąnaudos vienam atrinktų Sąjungos gamintojų darbuotojui padidėjo 5 proc. Šį padidėjimą daugiausia lėmė infliacija ir nedidelis metinis chemijos pramonėje dirbančių darbuotojų atlyginimų augimas.

(193)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(194)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 42 proc.

(195)

Taip pat per nagrinėjamąjį laikotarpį 62 proc. padidėjo atsargos gamybos procentine dalimi.

(196)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(197)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. pelningumas labai pablogėjo dėl 188 ir 189 konstatuojamosiose dalyse aprašytų vidutinių pardavimo kainų ir gamybos sąnaudų pokyčių. Dėl didelės importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties spaudimo Sąjungos pramonė turėjo sumažinti pardavimo kainas, kurios tapo gerokai mažesnės už gamybos sąnaudas, todėl tiriamuoju laikotarpiu patyrė didelių nuostolių, kurie sudarė nuo 10,8 iki 13,2 proc.

(198)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautų tendencija iš esmės atitiko pelningumo tendenciją. Iki 2018 m. atrinktų Sąjungos gamintojų pinigų srautai buvo teigiami, o nuo 2019 m. jų pinigų likutis buvo vis labiau neigiamas. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas sumažėjo 127 proc. Tai kelia didelį pavojų Sąjungos pramonės gebėjimui finansuoti savo veiklą.

(199)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu 67 proc. sumažėjo ir investicijos. Beveik visos investicijos buvo skirtos pasenusiam ilgalaikiam turtui pakeisti. Investicijos, kuriomis siekta padidinti pajėgumus arba padidinti našumą, buvo nedidelės, o tai rodo prastėjančias rinkos perspektyvas dėl mažėjančios rinkos dalies ir pelningumo.

(200)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. 2018 m. ji šiek tiek padidėjo, o vėliau per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį smarkiai sumažėjo iki neigiamų verčių, o tai atspindi pelningumo tendenciją.

(201)

Trys atrinkti Sąjungos gamintojai priklauso didelėms įmonių grupėms, todėl jų gebėjimas pritraukti kapitalo yra geresnis nei panašioje finansinėje padėtyje esančių savarankiškų bendrovių. Tačiau, kadangi jų finansinė padėtis blogėja taip sparčiai, kyla akivaizdus pavojus jų gebėjimui ateityje pritraukti kapitalo.

(202)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis padidėjo 38 proc. Atsižvelgiant į gana stabilų suvartojimą Sąjungoje, importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo nuo 31,6 proc. 2017 m. iki 44,1 proc. tiriamuoju laikotarpiu. Dėl šio rinkos dalies padidėjimo nukentėjo Sąjungos pramonė, kuri prarado 10,7 procentinio punkto laisvosios rinkos dalies.

(203)

Padidinti nagrinėjamųjų šalių rinkos dalį Sąjungos rinkoje buvo įmanoma dėl didelio kainų spaudimo, nes tiriamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos buvo vidutiniškai [12–15] proc. mažesnės už Sąjungos pramonės sąnaudas. Taigi importo iš nagrinėjamųjų šalių kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 35 proc. Siekdama išlaikyti tinkamą rinkos dalį ir ekonomišką gamybos apimtį, Sąjungos pramonė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik taip pat mažinti kainas. Nors dėl sumažėjusios etileno kainos sumažėjo ir gamybos sąnaudos, importo daromas kainų spaudimas buvo toks didelis, kad privertė Sąjungos pramonę nuleisti kainas žemiau gamybos sąnaudų, todėl iki tiriamojo laikotarpio pabaigos ji patyrė didelių nuostolių.

(204)

Dėl tokios padėties rinkoje visi pagrindiniai makroekonominiai žalos rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu rodė neigiamas tendencijas. Gamybos apimtis ir pardavimo laisvojoje rinkoje apimtis atitinkamai sumažėjo 19 proc. ir 18 proc. Užimtumas ir našumas atitinkamai sumažėjo 7 proc. ir 13 proc.

(205)

Analogiškai pablogėjo ir pagrindiniai mikroekonominiai rodikliai. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų vidutinės vieneto pardavimo nesusijusioms šalims laisvojoje rinkoje kainos sumažėjo 40 proc., o jų sąnaudos sumažėjo tik 13 proc., todėl jų pelningumas akivaizdžiai sumažėjo nuo 16,7–20,5 proc. 2017 m. iki 10,8–13,2 proc. dydžio nuostolių tiriamuoju laikotarpiu. Laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 42 proc. Pinigų srautai ir investicijos atitinkamai sumažėjo 127 proc. ir 63 proc.

(206)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(207)

EPGK teigė, kad iš duomenų pasibaigus tiriamajam laikotarpiui matyti, jog Sąjungos pramonė atsigauna po tariamai 2020 m. pirmąjį pusmetį patirtos žalos, nes 2020 m. liepos–lapkričio mėn. MEG kainos padidėjo.

(208)

Tokia informacija nepatenka į tiriamąjį laikotarpį ir bet kuriuo atveju yra pernelyg fragmentiška, kad būtų galima daryti išvadas dėl žalingo dempingo. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(209)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, pardavimas uždarojoje rinkoje, kiti produktai, pelningesni nei MEG, nusidėvėjimo sąnaudos, žaliavų kainos ir (arba) konkurencingumo trūkumas, COVID-19 pandemija, MEG kaip biržos prekė, kuria prekiaujama visame pasaulyje, naftos kaina, JAV ir Kinijos prekybos karas, pasaulinis kainų nuosmukis nagrinėjamuoju laikotarpiu, sau padaryta žala ir PET importas į Sąjungą.

(210)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis padidėjo 38 proc., o jų rinkos dalis išaugo nuo 31,6 proc. 2017 m. iki 44,1 proc. tiriamuoju laikotarpiu. Šis pokytis įvyko nepaisant gana stabilaus vartojimo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(211)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo vidutiniškai 35 proc.: importo iš JAV – 41 proc., iš SAK – 33 proc. Toks pardavimo kainų smukimas buvo ypač akivaizdus 2019 m., kai tuo pat metu importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis padidėjo 46 proc., palyginti su 2017 m. Tiriamuoju laikotarpiu dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai [7,6–9,3] proc. ir buvo vidutiniškai [12–15] proc. mažesnės už Sąjungos pramonės sąnaudas.

(212)

Aišku, kad smarkus importo apimties padidėjimas mažėjant kainoms didele dalimi lėmė spartų Sąjungos pramonės ekonominių rodiklių blogėjimą. MEG yra vienarūšė biržos prekė, parduodama pirkėjams orientuojantis beveik tik į kainą. Taigi net nedidelis kainos skirtumas gali turėti svarbių pasekmių.

(213)

Bet kuriuo atveju, nepaisant priverstinio kainų mažinimo, Komisija nustatė, kad dėl importo dempingo kaina Sąjungos gamintojų kainos buvo sumažintos tiek, kad Sąjungos gamintojai patyrė didelių nuostolių. Nors Sąjungos pramonės vidutinės vieneto sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 proc., to nepakako, kad būtų atsvertas importo dempingo kaina sukelto didelio kainų sumažėjimo poveikis. Iš tiesų nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų vidutinės vieneto pardavimo nesusijusioms šalims laisvojoje rinkoje kainos sumažėjo 40 proc., t. y. gerokai daugiau nei jų sąnaudos. Todėl Sąjungos pramonė, kuri iki importo dempingo kaina antplūdžio buvo pelninga, nuo 2019 m. tapo labai nuostolinga ir patyrė 8,3–10,2 proc. dydžio nuostolius 2019 m. ir 10,8–13,2 proc. tiriamuoju laikotarpiu. Šie dideli nuostoliai kelia abejonių dėl tolesnės Sąjungos pramonės veiklos tęstinumo ekonominio pagrįstumo apskritai.

(214)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(215)

2019 m. ir tiriamuoju laikotarpiu importas iš nagrinėjamųjų šalių sudarė maždaug 90 proc. viso importo į Sąjungą. Tiriamuoju laikotarpiu importas iš Rusijos ir Kuveito atitinkamai sudarė 2,7 proc. ir 1,3 proc. viso Sąjungos importo.

(216)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Rusijos sumažėjo 1 proc., šalies rinkos dalis 2018 m. ir 2019 m. sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu padidėjo iki tokio paties lygio, kaip 2017 m., t. y. 1,2 proc. Vidutinė importo iš Rusijos kaina 2017 m. ir 2018 m. buvo didesnė, o 2019 m. ir tiriamuoju laikotarpiu mažesnė nei importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos.

(217)

Nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio importas iš Kuveito sumažėjo 21 proc. (2017 m. importo iš Kuveito nebuvo), o šalies rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 0,7 proc. iki 0,6 proc. Vidutinės importo iš Kuveito kainos buvo mažesnės už importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas.

(218)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš kitų trečiųjų šalių ir jų rinkos dalis sumažėjo beveik perpus ir tiriamuoju laikotarpiu sudarė 2,7 proc. rinkos. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo didesnės už importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas.

(219)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importo iš kitų šalių raida galėjo turėti tik nedidelį poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei toks poveikis apskritai buvo.

(220)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(221)

Jų eksportas nagrinėjamuoju laikotarpiu ir tiriamuoju laikotarpiu vidutiniškai sudarė apie 3 proc. visos gamybos.

(222)

Apskritai Sąjungos pramonės eksportas ir jo kainos sumažėjo atitinkamai 47 proc. ir 50 proc.

(223)

Atsižvelgdama į nedidelę ir mažėjančią pardavimo eksportui dalį visoje Sąjungos pramonės gamyboje, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad eksporto rezultatai neturėjo įtakos Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai.

(224)

„Mitsubishi Corporation“ teigė, kad Sąjungos pramonei žalą padarė prasti Sąjungos pramonės eksporto rezultatai.

(225)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Sąjungos pramonė nėra orientuota į eksportą, nes paklausa Sąjungos rinkoje yra didesnė nei Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai. Sąjungos pramonė nebuvo orientuota į eksportą ir 2017 m. bei 2018 m., kai jos veikla buvo pelninga.

(226)

Kaip parodyta 1 lentelėje, per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimo apimtis uždarojoje rinkoje sumažėjo 28 proc. Tačiau ji sudarė palyginti nedidelę visos Sąjungos pramonės gamybos dalį, t. y. 12,6 proc.

(227)

Atsižvelgiant į ribotą uždarosios rinkos dydį, jos pokyčiai neturi didelės įtakos Sąjungos pramonės pablogėjimui ir jo nepaaiškina.

(228)

Kelios suinteresuotosios šalys (EPGK, „Arteco“, HELM, „Oxyde“) teigė, kad Sąjungos pramonė patyrė žalą dėl to, kad ji nusprendė orientuotis į pelningesnius produktus, o ne MEG, nes MEG gamintojai galėjo pakeisti MEG gamybą kitų etileno oksido darinių gamyba. Be to, buvo teigiama, kad dėl šio sprendimo padidėjo MEG gamybos vieneto pastoviosios sąnaudos. Be to, „Arteco“ teigė, kad MEG gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimo negalima vertinti atskirai nuo padidėjusios etileno oksido darinių gamybos naudojant tas pačias gamybos linijas. Be to, ji teigė, kad MEG pelningumo taip pat negalima vertinti atskirai nuo etileno oksido darinių pelningumo.

(229)

Atlikus tyrimą šie teiginiai nebuvo patvirtinti. Sąjungos pramonė ir toliau ryžtingai nusiteikusi gaminti MEG Sąjungoje. Iš tikrųjų atrinkti Sąjungos gamintojai gamina etileną grupėje ir jį naudoja ne tik MEG ir kitų produktų gamybai, bet ir parduoda kitoms šalims. Taigi MEG gamintojai turi pakankamai etileno oksido, kad, naudodamiesi savo gamybos pajėgumais, galėtų pagaminti pakankamai MEG ir kitų etileno oksido darinių. Sąjungos pramonė taip pat planuoja didinti etileno oksido gamybos pajėgumus, kaip pabrėžė kelios suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, HELM. Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti MEG gamybą, nes dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių daromo kainų spaudimo jo pardavimo kaina buvo gerokai mažesnė už gamybos sąnaudas. Atkūrus vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje, Sąjungos pramonė ir toliau gamins didesnius MEG kiekius, kaip tai darė iki importo iš nagrinėjamųjų šalių padidėjimo.

(230)

Todėl bet koks poveikis pastoviosioms sąnaudoms yra tiesiogiai susijęs su neigiamu importo dempingo kaina poveikiu, o ne etileno oksido darinių gamyba.

(231)

Be to, Sąjungos pramonė negamina kitų produktų, pavyzdžiui, etileno oksido darinių, naudodama tą pačią gamybos liniją, kaip ir MEG. 174–201 konstatuojamosiose dalyse vertinami tik MEG gamybos ir pardavimo žalos rodikliai. Todėl MEG pelningumas negali būti siejamas su kitų produktų, pavyzdžiui, etileno oksido darinių, pelningumu, nes tyrimas neapima šių produktų. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(232)

Kelios suinteresuotosios šalys („Arteco“, HELM, „Oxyde“) teigė, kad Sąjungos pramonės rezultatai pablogėjo dėl didelių nusidėvėjimo sąnaudų.

(233)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nusidėvėjimo sąnaudos nėra didelės ir sudaro 1–3 proc. gamybos sąnaudų. Taigi jos neturėjo reikšmingo poveikio Sąjungos pramonės finansiniams rezultatams. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(234)

Kelios suinteresuotosios šalys („Mitsubishi Corporation“, „Arteco“, „Oxyde“) teigė, kad Sąjungos pramonės rezultatai pablogėjo dėl didesnių gamybos sąnaudų, palyginti su nagrinėjamųjų šalių gamintojais, nes Sąjungos gamintojai etileno gamybai naudoja brangesnes žaliavas (pirminį benziną) nei jų konkurentai iš JAV ir Saudo Arabijos (skalūnų dujas ir etaną), todėl jiems trūksta konkurencingumo. „Arteco“ taip pat teigė, kad JAV ir SAK gamybos proceso metu susidaro mažiau šalutinių produktų, todėl gamyklas statyti pigiau, o eksploatuoti mažiau sudėtinga. Be to, bendrovė teigė, kad Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo dėl didelių energijos sąnaudų.

(235)

Komisija nesutiko su šiuo teiginiu. Nors tiesa, kad JAV ir Saudo Arabijos gamintojai galėjo turėti tam tikrą sąnaudų pranašumą dėl tam tikrų žaliavų, tai nesutrukdė Sąjungos pramonei 2017 ir 2018 m. veikti labai pelningai, kaip parodyta 10 lentelėje, t. y. iki tol, kol labai padidėjo importas iš nagrinėjamųjų šalių gerokai mažesnėmis kainomis. Taigi ne kitokios naudojamos žaliavos, o importas dempingo kaina lėmė sunkią Sąjungos pramonės finansinę padėtį.

(236)

„Arteco“ nepagrindė tvirtinimo dėl šalutinių produktų jokiais įrodymais ir tiksliai nenurodė, apie kokius šalutinius produktus kalbama. Komisija tik gali daryti prielaidą, kad „Arteco“ turėjo omenyje kitus glikolius, kurie susidaro gaminant MEG, pavyzdžiui, dietilenglikolį (DEG) ir trietilenglikolį (TEG). Tačiau šie produktai susidaro gaminant MEG nepriklausomai nuo to, kokia žaliava naudojama etileno gamybai. Nors skirtingų gamintojų TEG ir DEG kiekiai gali šiek tiek skirtis, šie skirtumai yra nedideli, todėl jie negali turėti didelio poveikio gamintojo veiklos rezultatams. Nepaisant to, DEG ir TEG rinka yra, todėl šie produktai bendrovėms duoda pajamų. „Arteco“ taip pat nepagrindžia savo teiginio dėl šių gamyklų statybos ir eksploatavimo. MEG gamyklos Sąjungoje yra visiškai automatizuotos ir darbuotojų dalyvavimas yra minimalus, nes MEG gamybos procesas yra gana paprastas. Galiausiai atlikus tyrimą nustatyta, kad energijos sąnaudos sudaro maždaug 3 proc. Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų, todėl jos negalėjo turėti didelio poveikio Sąjungos pramonės konkurencingumui. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(237)

Kelios suinteresuotosios šalys (EPGK, „Arteco“, HELM, „Oxyde“) teigė, kad COVID-19 pandemija turėjo poveikį Sąjungos MEG pramonei 2020 m. pirmąjį ketvirtį, o dar didesnį – 2020 m. antrąjį ketvirtį. EPGK teigė, kad MEG gamyba ir pardavimas Sąjungoje sumažėjo po to, kai dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo MEG paklausa Sąjungoje. Visų pirma, jis teigė, kad dėl karantino sustabdžius automobilių pardavimą (ir jų gamybą) ir skrydžius, sumažėjo MEG, naudojamo skysčiams nuo užšalimo ir apledėjimo gaminti, paklausa ES.

(238)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Sąjungos pramonės padėtis pradėjo smarkiai blogėti jau 2019 m., t. y. gerokai anksčiau, nei 2020 m. pradžioje Sąjungoje prasidėjo COVID-19 pandemija. Pandemijos metu nė vienas Sąjungos gamintojas neuždarė savo gamyklų, išskyrus techninei priežiūrai atlikti. Be to, pandemijos poveikis Sąjungos suvartojimui buvo nevienareikšmis: mažesnę automobilių variklių aušinimo skysčių paklausą kompensavo didėjanti PET, skirto būtiniausioms apsauginėms vandens, maisto ir rankų dezinfekavimo priemonių pakuotėms, paklausa protrūkio metu; tą pabrėžė ir SABIC.

(239)

Taigi, nors per tiriamąjį laikotarpį, palyginti su 2017 m., suvartojimas sumažėjo vos 1 proc., Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo 19 proc., pajėgumų panaudojimas – beveik 14 procentinių punktų, pardavimas laisvojoje rinkoje – 20 proc., o rinkos dalis – 10,7 procentiniais punktais.

(240)

Apibendrinant galima teigti, kad, nors neatmetama galimybė, jog COVID-19 pandemija turėjo tam tikrą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai tiriamojo laikotarpio pabaigoje, ji nebuvo pagrindinė Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastis.

(241)

„Arteco“ ir „Oxyde“ teigė, kad importas iš JAV ir SAK į Sąjungą neturėjo įtakos MEG kainų nustatymo mechanizmui, nes tai yra produktas, kuriuo prekiaujama visame pasaulyje, o skundo pateikėjas nustatė Europos sutartinę kainą (toliau – ESK). Be to, buvo teigiama, kad i) šios kainos atspindi Azijos rinkos kainas, nes Kinija yra didžiausia MEG rinka pasaulyje, ir ii) MEG kainos atitinka pagrindinės žaliavos, t. y. etileno, kainų tendencijas. Be to, buvo teigiama, kad nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. kovo mėn. etileno ir MEG kainų skirtumas padidėjo, tariamai dėl Kinijos nulemtos pasaulinės MEG pasiūlos ir paklausos poveikio, ir kad dėl didėjančio skirtumo buvo padarytas neigiamas poveikis Sąjungos gamintojų pelningumui.

(242)

Šis tvirtinimas yra faktiškai neteisingas. Sąjungos MEG gamintojai nenustato Europos sutartinės kainos (ESK). ESK yra tam tikru metu ES galiojančios kainos rodiklis, t. y. indeksas. Rinkoje, kurioje yra daug pirkėjų ir pardavėjų, kaina yra pasiūlos ir paklausos rinkoje pusiausvyra, todėl viena ar kelios šalys negali jos nustatyti nepriklausomai nuo kitų. Vien pardavėjas negali nustatyti sandorio kainos. Kadangi skundo pateikėjas yra tik pardavėjas, jis negali manipuliuoti šiuo indeksu. Praktikoje ESK nurodo keli duomenų teikėjai. Šias ataskaitas rengia ir skelbia nepriklausomi rinkos konsultantai. Mūsų skaičiavimu, yra keturi pagrindiniai teikėjai: ICIS (10), IHS (11), „Wood Mackenzie Chemicals“ (12) ir „Tecnon“ (13). Šie rinkos konsultantai rengia anonimines apklausas apie pirkėjų ir pardavėjų sutartas kainas. Plačiąja prasme šių įmonių nurodomos ESK paprastai yra suderintos. ESK apklausose taip pat gali dalyvauti bet kuri šalis, rinkoje parduodanti arba perkanti MEG, įskaitant importuotojus. Iš tiesų ESK tam tikru mastu atitinka MEG kainą Azijoje, o etileno, kaip pagrindinės žaliavos, kainos pokyčiai turi įtakos MEG pardavimo kainai.

(243)

Sąjungos rinkoje MEG parduodamas pagal ilgalaikes sutartis arba susitarus dėl vienkartinio pardavimo (neatidėliotinas pardavimas). Skaičiuojama, kad pardavimas sutartinėmis sąlygomis sudaro maždaug 80 proc. viso pardavimo Sąjungoje, o neatidėliotinas pardavimas sudaro likusius 20 proc. Parduodant pagal sutartis, kaina nustatoma pagal ESK, atėmus nuolaidą. Kaip paaiškinta 242 konstatuojamojoje dalyje, nors ESK yra rinkos duomenų tarnybos kas mėnesį skelbiamas indeksas, nuolaida yra konfidenciali. Pardavėjai konkuruoja siūlydami nuolaidas. Dėl sutartinės kainos deramasi kas mėnesį ir jai įtakos turi neatidėliotinos kainos, nes MEG yra biržos prekė, kuria prekiaujama labai skaidrioje rinkoje, kurioje rinkos dalyviai greitai prisitaiko prie padėties, susidariusios dėl importo dempingo kaina. JAV ir Saudo Arabijos eksportuotojai, net ir susieję savo pardavimo kainą Sąjungos rinkoje su ESK, sumažino savo MEG pardavimo kainą padidindami pirkėjams siūlomą nuolaidą. Todėl žalingas poveikis Sąjungos rinkai negali būti siejamas su pačiu ESK indeksu. Žalą padarė pigaus importo srautas į Sąjungos rinką, dėl kurio sumažėjo neatidėliotinų sandorių ir sutartinės kainos, o tai buvo naudinga pirkėjams. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(244)

EPGK ir CIRFS teigė, kad antrojoje tiriamojo laikotarpio dalyje sumažėjusi naftos kaina buvo MEG kainos sumažėjimo Sąjungoje priežastis, o ne importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių.

(245)

Kaip nurodyta 234 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungoje etileno gamybai naudojamas pirminis benzinas, t. y. produktas, kuris gaunamas perdirbant žalią naftą. Todėl naftos kainos pokyčiai daro įtaką etileno savikainai ir kainai, taip pat MEG savikainai ir kainai. Kaip paaiškinta 205 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos sumažėjo 13 proc., o MEG pardavimo kaina sumažėjo gerokai daugiau, t. y. 40 proc. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(246)

2018 m. rugpjūčio mėn. Kinija nustatė papildomus 25 proc. importo muitus JAV MEG, dėl to JAV gamintojai tariamai nukreipė eksportą iš Kinijos į Sąjungą. Taigi kelios suinteresuotosios šalys („Mitsubishi Corporation“, „Arteco“, „Oxyde“) tvirtino, kad Kinijos ir JAV prekybos santykių pablogėjimas buvo pagrindinė žalos priežastis. Šalys teigė, kad 2020 m. laikinai sustabdžius šių tarifų taikymą, padėtis Sąjungos rinkoje grįš į status quo ante.

(247)

Šios aplinkybės nėra svarbios, nes pagrindiniame reglamente ir PPO Antidempingo susitarime nustatytas teisinis standartas yra importo dempingo kaina padaryta žala, o ne politinės ar kitos pašalinės aplinkybės, kurios gali būti susijusios su tokiais veiksmais. Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad nors apribojimai iš tiesų buvo sušvelninti, papildomi tarifai iš esmės taikomi toliau, todėl neaišku, kaip toliau klostysis aplinkybės. Be to, JAV MEG pramonė yra orientuota į eksportą, o jos gamybos pajėgumai didėja. Kinijos MEG pramonė taip pat didina gamybos pajėgumus, siekdama tapti savarankiška. Todėl tikėtina, kad JAV gamintojai ir toliau bus aktyviai suinteresuoti Sąjungos rinka, nepriklausomai nuo JAV ir Kinijos ginčų.

(248)

Kelios suinteresuotosios šalys („Mitsubishi“, CIRFS) teigė, kad Sąjungos pramonės patirta žala sutapo su vienu didžiausių pasaulinių MEG kainų nuosmukių per pastaruosius dešimt metų, kuris buvo būdingas ne tik Sąjungos rinkai, bet ir atitiko pasaulinės rinkos kainas. Buvo teigiama, kad labai padidėjo pasauliniai MEG pajėgumai ir buvo atitinkamos pasaulinės paklausos trūkumas. Vien 2018 m. pabaigoje Kinijoje buvo papildomai sukurta [1,5–2,5] mln. tonų per metus pajėgumų. 2019 m. lapkričio mėn. bendri pasauliniai MEG pajėgumai sudarė apie [37,5–38,5] mln. tonų per metus, o tai reiškia, kad pasiūlos perteklius sudaro maždaug [10–20] proc., o 2020 m. buvo sukurta daug papildomų pajėgumų. Todėl buvo teigiama, kad žalą sukėlė ne dempingas, o istoriškai žemos kainos pasaulinėse rinkose.

(249)

Šios aplinkybės gali būti geras paaiškinimas, kodėl Sąjungoje importas buvo parduodamas dempingo kaina. Tačiau išlieka aplinkybė, kad dėl minėto kainų ir kiekio poveikio dėl šio importo dempingo kaina Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala – tai yra taikytinas teisinis standartas, nustatytas pagrindiniame reglamente ir PPO Antidempingo susitarime, kuriuose nenumatyta analizuoti priežasčių, dėl kurių priimtas sprendimas taikyti dempingą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad iš tiesų pasaulyje yra perteklinių MEG gamybos pajėgumų. Saudo Arabijos ir JAV gamintojai gerokai padidino savo gamybos pajėgumus ir manoma, kad JAV eksportuotojai ketina padidinti gamybos pajėgumus iki maždaug 6 mln. tonų per metus. Dėl šio pajėgumų pertekliaus JAV ir Saudo Arabijos eksportuojantys gamintojai ieškojo rinkų, todėl tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje jie pardavė didelį kiekį MEG dempingo kaina. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(250)

SABIC teigė, kad vienas Sąjungos gamintojas kreipėsi į SABIC, kad ši pardavinėtų MEG Sąjungos rinkoje, ir kad kelios su Sąjungos gamintojais susijusios bendrovės (kaip nurodyta 40 konstatuojamojoje dalyje) importavo MEG iš SAK, taip padarydamos sau žalą.

(251)

Dėl tvirtinimo, kad vienas Sąjungos gamintojas kreipėsi į SABIC dėl Saudo Arabijos MEG pardavimo Sąjungos rinkoje, atlikus tyrimą nustatyta, kad SABIC ir nagrinėjamasis Sąjungos gamintojas nebuvo sudarę sutarties. Be to, pats Sąjungos gamintojas šiuo klausimu kreipėsi į SABIC, nes dėl sumažėjusių kainų Sąjungos rinkoje patyrė didelių nuostolių ir ieškojo kitų galimybių tęsti veiklą Sąjungos MEG rinkoje. Tai dar vienas sunkios Sąjungos pramonės padėties požymis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(252)

Kelios suinteresuotosios šalys, „Arteco“, HELM ir „Oxyde“, nepateikdamos jokių patvirtinančių įrodymų, tvirtino, kad padidėjęs PET importas į Sąjungą turėjo įtakos MEG suvartojimui.

(253)

Šis tvirtinimas faktiškai yra neteisingas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu PET importas į Sąjungą svyravo. Be to, kaip nurodyta 150 konstatuojamojoje dalyje, tiriamojo laikotarpio pabaigoje suvartojimas laisvojoje rinkoje buvo gana stabilus. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(254)

Aiškiai sutampa laikas, kai reikšmingai padidėjo importas dempingo kaina ir nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis bei labai sumažėjo Sąjungos gamintojų pardavimas ir rinkos dalis kartu su kainų nuosmukiu bei pablogėjusia Sąjungos pramonės finansine padėtimi.

(255)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Visų kitų veiksnių poveikis neigiamiems Sąjungos pramonės pokyčiams, t. y. mažėjančiai gamybai ir pardavimui, rinkos dalies praradimui, kainų mažėjimui, neigiamam pelningumui, investicijų grąžai ir pinigų srautams, buvo nedidelis.

(256)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo. Žalą sudaro mažėjanti gamyba ir pardavimas, rinkos dalies praradimas, kainų kritimas, neigiamas pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautai.

(257)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(258)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalyse.

(259)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamųjų šalių, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 proc.

(260)

Nuo 2019 m. importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis labai padidėjo, o importo kainos staiga sumažėjo (kaip parodyta 2 ir 3 lentelėse), todėl Sąjungos gamintojų veikla tapo nepelninga. Atsižvelgdama į tai, Komisija nustatė bazinį pelną, kuris padengia visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis, remdamasi Sąjungos gamintojų pelningumu iki importo dempingo kaina padidėjimo, t. y. kaip 2017 m. ir 2018 m. Sąjungos gamintojų pelno dydžių svertinį vidurkį. Taip apskaičiuotas bazinis pelnas sudaro [17,5–19,5] proc.

(261)

Nė vienas iš atrinktų gamintojų nepateikė prašymo pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį dėl negautų investicijų arba MTP ir inovacijų sąnaudų koregavimo.

(262)

Remiantis tuo, nežalinga kaina yra [610–746] EUR už toną, apskaičiuota atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms per tiriamąjį laikotarpį pritaikius minėtą [17,5–19,5] proc. pelno dydį.

(263)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį.

(264)

Šias sąnaudas sudarė papildomos būsimos sąnaudos (t. y. atėmus faktines per tiriamąjį laikotarpį patirtas sąnaudas), skirtos užtikrinti atitiktį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (toliau – ES ATLPS) ir ES pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos (toliau – PITD) reikalavimams. ES ATLPS yra ES daugiašalių aplinkos susitarimų įgyvendinimo politikos kertinis akmuo. Analogiškai PITD yra pagrindinė ES priemonė, reglamentuojanti pramonės įrenginių išmetamų teršalų kiekį, todėl ja taip pat užtikrinama atitiktis daugiašaliams aplinkosaugos susitarimams.

(265)

ES ATLPS reikalavimų laikymosi sąnaudos apskaičiuotos remiantis vidutiniais apskaičiuotaisiais papildomais ES apyvartiniais taršos leidimais (toliau – ATL), kuriuos reikės pirkti per priemonių taikymo laikotarpį (2021–2025 m.). Į skaičiavime naudotus ATL nebuvo įtraukti gautini nemokami leidimai ir jie buvo susiję tik su nagrinėjamuoju produktu. ATL sąnaudos nustatytos remiantis „Bloomberg New Energy Finance“ duomenimis (gautais 2021 m. vasario 7 d.). Vidutinė prognozuojama 2021–2025 m. apyvartinių taršos leidimų kaina yra 36,24 EUR už vieną išmestą CO2 toną. Atitikties PITD užtikrinimo sąnaudos apskaičiuotos remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis, kuriuos patikrino Komisija. Pranešimą byloje, kuriame paaiškinama, kaip Komisija nustatė tą papildomų būsimų atitikties užtikrinimo sąnaudų dydį, galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje.

(266)

Komisija nustatė, kad šios būsimos atitikties užtikrinimo sąnaudos sudaro [0,7–0,9] proc. gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu, ir jas pridėjo prie 262 konstatuojamojoje dalyje nurodytos nežalingos kainos, kad gautų bendrą nežalingą Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą, t. y. [616–752] EUR už toną.

(267)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(268)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms (žr. 127–130 konstatuojamąsias dalis).

(269)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus laikinuosius antidempingo muitus:

(270)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir (arba) prekiautojų, platintojų ir naudotojų interesus.

(271)

Komisija išsiuntė klausimynus žinomoms suinteresuotosioms šalims. Ji klausimyno atsakymus gavo iš dviejų nesusijusių importuotojų („Helm“ ir „Oxyde“) ir septynių naudotojų („Arteco“, „Indorama Group“, „Neo Group“, „Novapet“, „PlastiVerd“, „Selenis“, „SIR Industriale“).

(272)

Sąjungoje yra 12 devynioms MEG gamintojų grupėms priklausančių gamintojų. Nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti prarastą rinkos dalį ir padidinti pelningumą iki tvariu laikomo lygio.

(273)

Dėl Sąjungos pramonės patirtos žalos masto jos padėtis tampa nepriimtina, atsižvelgiant į tai, kad patirti nuostoliai yra dideli (nuo –10,8 proc. iki –13,2 proc. per tiriamąjį laikotarpį), nes vienu metu buvo jaučiamas neįprastai mažų kainų (40 proc. sumažėjimas laisvojoje rinkoje) ir mažėjančio pardavimo (–18 proc. laisvojoje rinkoje) bei gamybos (–19 proc.) poveikis, o tai darė spaudimą sąnaudoms.

(274)

Priemones nustatyti būtina, kad būtų sustabdytas didelis importo dempingo kaina poveikis ir išsaugota MEG gamyba Sąjungoje. Iš tiesų, jei priemonės nebūtų taikomos, dėl dvigubo spaudimo – sumažėjusių kainų ir sumenkusios pardavimo ir gamybos apimties – Sąjungos pramonė negalėtų gauti jokio pelno, todėl jai neliktų kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti gamybą laisvojoje rinkoje, taigi faktiškai išnyktų Sąjungos pramonės gamintojai, nesusiję su Saudo Arabijos ar JAV interesais.

(275)

Pasak specializuotų konsultantų, atidžiai stebinčių rinką, pavyzdžiui, „Wood Mackenzie“ ir ISIC, šis spaudimas turėtų didėti, nes pasaulyje didėja pajėgumų perteklius. Dėl Kinijoje ir JAV padidėjusių pajėgumų 2021–2022 m. bus keliais milijonais tonų viršyta paklausa. Didėjant Kinijos pajėgumams, palaipsniui mažės JAV eksporto į šią šalį galimybės, o tai skatins ieškoti realizavimo rinkų kitur. Tai daugiausia vyks eksporto srityje, įskaitant Sąjungą, nes JAV paklausa padidės tik nežymiai. Kadangi Saudo Arabija taip pat siekia mažinti kainas (pagrindinis būdas užsitikrinti dalyvavimą šioje kainomis grindžiamoje rinkoje), tikėtinas nuolatinis kainų spaudimas. Tad tikėtina, kad bendri JAV ir Saudo Arabijos veiksmai padarys daugiau žalos ir taip jau nusilpusiai Sąjungos pramonei.

(276)

Priemonės gerokai sumažintų dvigubą spaudimą, kurį daro importas dempingo kaina, ir leistų pramonei padidinti tiek kainas, tiek apimtį (pardavimą, gamybą ir pajėgumų panaudojimą). Priemonių lygis leistų pašalinti finansinius nuostolius, kurie kelia pavojų Sąjungos pramonei artimiausioje ateityje.

(277)

Todėl daroma išvada, kad laikinųjų priemonių nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(278)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad maždaug 55 proc. Sąjungoje suvartojamos organinės cheminės medžiagos MEG yra polietileno tereftalato (PET plastiko buteliams gaminti) žaliava; šiek tiek mažiau nei 25 proc. MEG sunaudojama automobilių variklių aušinimo skysčiams gaminti; likęs ketvirtadalis yra kitų pramonės produktų žaliava.

(279)

Sąjungos importuotojų ir (arba) prekiautojų bei naudotojų interesų analizei yra svarbūs trys aspektai.

(280)

Pirma, nenustačius priemonių skundo pateikėjai nutrauktų laisvajai rinkai skirtą gamybą, todėl sumažėtų galimi tiekimo šaltiniai Sąjungos rinkoje. Sąjunga taptų priklausoma nuo importo iš trečiųjų šalių, visų pirma iš SAK ir JAV. Tai būtų nepageidautina naudotojams ne tik konkurencijos, bet ir importuotojų ir (arba) prekiautojų bei naudotojų tiekimo saugumo požiūriu.

(281)

Antra, Taivanas, Singapūras ir Korėja yra galimi alternatyvūs tiekimo šaltiniai, kurių nepanaudoti pajėgumai, pasak specializuotų konsultantų, gali visiškai padengti importo iš SAK ir JAV apimtį, jei šios šalys nutrauktų importą, o tai mažai tikėtina. Vis dėlto primenama, kad antidempingo priemonių nustatymo tikslas yra ne sustabdyti importą, o atkurti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje.

(282)

Trečia, siūlomos priemonės iš esmės yra 8,5–13,5 proc. intervale; tai yra didelis, tačiau ne drastiškas lygis.

(283)

Nesusijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, dalyvavo dvi pagrindinės šio labai koncentruoto sektoriaus bendrovės. Joms tenka didžioji dalis importo iš JAV. Šios bendrovės taip pat importuoja iš SAK, nors ir gerokai mažiau, nes didžiąją importo iš SAK dalį į Sąjungos rinką nukreipia susiję SABIC importuotojai.

(284)

Nors abu nesusiję importuotojai ir (arba) prekiautojai prieštarauja priemonėms, jų poveikis nebūtų neproporcingas. Dalis šių muitų gali būti perkelta naudotojams (visų pirma aušinimo skysčių ir kitų pramoninio naudojimo produktų segmentuose, žr. toliau). Vieno importuotojo atveju jo MEG veikla Sąjungoje nesudaro didelės jo apyvartos dalies, todėl net ir viso dydžio muitai turėtų nedidelį poveikį jo verslui. Kito importuotojo MEG veikla Sąjungos rinkoje yra reikšmingesnė, todėl poveikis gali būti didesnis. Tai priklausys nuo gebėjimo orientuotis į segmentą, kuriame kainų padidėjimas gali būti lengviau iš dalies arba visiškai perkeliamas. Apskritai tyrimas parodė, kad bendrovės finansinę padėtį nebūtinai lemia su MEG susijusios priežastys.

(285)

Bet kuriuo atveju visi importuotojai ir (arba) prekiautojai gali naudotis kitais tiekimo šaltiniais ir taip sušvelninti priemonių poveikį.

(286)

Dėl šių priežasčių nustatyta, kad priemonių poveikis importuotojams ir (arba) prekiautojams nebūtų neproporcingas.

(287)

Buvo gauti naudotojų iš visų trijų tolesnės gamybos naudojant MEG segmentų atsakymai, kuriais išreikštas jų prieštaravimas priemonėms.

(288)

Aušinimo skysčių verslas, kurio viena pagrindinių žaliavų yra MEG, yra suskirstytas į du pagrindinius segmentus. Automobilių bendrovėms (iki pusės aušinimo skysčių verslo) reikalingos specialios, sertifikuotos produktų formulės ir garantuotas, stabilus tiekimo srautas. Kaip paaiškinta 274 konstatuojamojoje dalyje, priemonės, kuriomis būtų išsaugota vidaus gamyba, padėtų užtikrinti stabilų tiekimo srautą. Be to, atsižvelgiant į nedidelį aušinimo skysčių poveikį automobilių sąnaudoms, tikėtina, kad šiame sektoriuje taikomi muitai gali būti didele dalimi perkelti. Todėl priemonių taikymo atveju poveikis šio segmento naudotojams nebūtų neproporcingas.

(289)

Kita vertus, antrinės rinkos segmentas apima pagrindinius gaminius, kurių kainas perkelti sunkiau. Bendradarbiaujančio naudotojo padėtis šiame segmente nerodo, kad priemonių poveikis būtų neproporcingas. Bet kuriuo atveju visi importuotojai ir (arba) prekiautojai gali naudotis kitais tiekimo šaltiniais ir taip sušvelninti priemonių poveikį.

(290)

Bendradarbiavo trys kitų pramonės gaminių (pluoštų, plėvelių, dervų) segmento naudotojai. Aiškaus priemonių poveikio modelio nėra, nes poveikis svyruoja nuo nežymaus iki didelio. Šis nevienareikšmis vaizdas rodo, kad esama konkrečių bendrovių aplinkybių, kurios susijusios ne su MEG kainų dydžiu, o su kitais veiksniais. Todėl priemonės neturėtų lemiamos įtakos šių bendrovių būsimai veiklai. Tai nereikštų neproporcingo poveikio tokiems naudotojams, ypač atsižvelgiant į ilgalaikę Sąjungos pramonės teikiamą tiekimo įvairovės ir stabilumo naudą, kurios nebūtų, jei priemonės nebūtų taikomos.

(291)

PET segmente sunaudojama beveik 55 proc. viso MEG kiekio. MEG sąnaudos sudaro maždaug penktadalį visų PET, t. y. produkto, kurio kainoms daromas didelis spaudimas ir kurio pelningumas paprastai būna nedidelis, sąnaudų. Todėl vieno–dviejų procentinių punktų poveikis pelningumui gali būti reikšmingas.

(292)

Tyrime dalyvavo septynios keturioms grupėms priklausančios bendrovės. Kiekvienos bendrovės aplinkybės skiriasi. Kai kurių bendrovių pelnas sumažėtų, bet vis tiek būtų teigiamas; kitos bendrovės, kurių pelningumas mažas, pasiektų rentabilumo ribą; blogiausius rezultatus pasiekusių bendrovių nuostoliai, kurie ir taip yra dideli, padidėtų, nors ir proporcingai nedideliu dydžiu.

(293)

Blogiausių rezultatų pasiekusių įmonių padėtį struktūriškai lemia kiti veiksniai, todėl siūlomos priemonės, kurių poveikis nebūtų neproporcingas, galiausiai nelemia jų veiklos ir šimtų darbo vietų, kurias jos sukuria.

(294)

Kalbant apie bendroves, kurių pelnas svyruotų ties rentabilumo riba, dėl priemonių jų padėtis iš esmės nepasikeistų. Dėl to gali prireikti imtis išorinių veiksmų (pvz., prekybos apsaugos priemonių žalingos nesąžiningos prekybos atveju) arba koreguoti jų verslo modelį iš vidaus, kad būtų sustiprintas konkurencingumas. Nors priemonių poveikis gali būti ne lemiamas, gali kilti grėsmė keliems šimtams darbo vietų.

(295)

Priemonės galėtų turėti tam tikrą poveikį bendrovėms, kurios toliau veikia pelningai, tačiau jis nebūtų neproporcingas.

(296)

Bet kuriuo atveju minėtą galimą trumpalaikį poveikį reikėtų palyginti su trimis vidutinės trukmės rizikos veiksniais, susijusiais su priemonių nenustatymu (ir tikėtinu Sąjungos pramonės veiklos nutraukimu, nes dabartinė padėtis nėra tvari): mažesniu tiekimo šaltinių skaičiumi, mažesniu tiekimo stabilumu ir didesnėmis MEG kainomis. Pastarosios gali nesunkiai pasiekti siūlomų priemonių vidutinį lygį, o jų neigiamas poveikis gali būti toks pat, jei ne didesnis, kaip pačių siūlomų priemonių.

(297)

Apskritai galimas neigiamas poveikis, kurį, deja, PET gamintojai galėtų patirti trumpuoju laikotarpiu, nelaikomas pakankamu, kad būtų galima sustabdyti priemonių nustatymą.

(298)

Apibendrinus visų naudotojų segmentų padėtį matyti, kad priemonė gali turėti tam tikrą neigiamą poveikį, tačiau jis nėra neproporcingas priemonės teikiamai naudai. Šiam klausimui bus skiriamas nuolatinis dėmesys atliekant galutinio etapo tyrimą.

(299)

„ExxonMobil“, kaip paraksileno (tereftalio rūgšties, kuri vėliau naudojama gaminant PET, gamybos žaliavos) gamintojas, buvo vienintelis pastabas pateikęs tiekėjas. Jis teigė, kad neigiamas antidempingo priemonių poveikis PET gamintojams turės neigiamą poveikį ir Sąjungos paraksileno tiekėjams, kurie praras galimybę parduoti Sąjungos rinkoje, nes Sąjungos PET gamintojai negalės konkuruoti su iš kitų regionų importuojamu PET. Be to, buvo teigiama, kad Sąjungos paraksileno gamintojai jau susiduria su sunkumais dėl perteklinių pasaulinių pajėgumų ir padidėjusio importo. Taip pat buvo teigiama, kad paraksileno gamintojai yra integruoti su naftos perdirbimo gamyklomis, todėl bet koks neigiamas poveikis paraksilenui turėtų įtakos ir Sąjungos naftos perdirbimo pramonei, kuri ir taip susiduria su sunkumais dėl perteklinių pasaulinių pajėgumų, besikeičiančių degalų paklausos modelių ir didelių sąnaudų.

(300)

Šie teiginiai buvo nepagrįsti ir šiuo etapu jiems negalima pritarti. Be to, daroma nuoroda į PET gaminančių naudotojų analizę, kurios rezultatai rodo, kad galimas neigiamas poveikis gali turėti įtakos tik kai kuriems gamintojams, kurių padėtis iš esmės nepriklauso nuo to, ar bus taikomos MEG priemonės. Todėl negalima daryti išvados, kad tokių priemonių poveikis tiekėjams būtų neproporcingas.

(301)

Kelios suinteresuotosios šalys (EPGK, CIFRS, „Mitsubishi“, „Arteco“, „Proviron“, „Oxyde“, HELM, „NEO Group“) teigė, kad antidempingo priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų, nes Sąjungos gamintojai negali patenkinti MEG naudotojų Sąjungoje paklausos, todėl MEG reikia importuoti. Be to, buvo teigiama, kad dėl MEG rinkos sezoniškumo neįmanoma visada išnaudoti visų gamybos pajėgumų. Taip pat buvo teigiama, kad MEG importo iš JAV ir Saudo Arabijos negalima pakeisti importu iš kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kanados, Kinijos, Kuveito, Indijos, Meksikos, Rusijos ir Turkijos, dėl nepakankamų gamybos pajėgumų, didelių transportavimo sąnaudų ir didėjančios vidaus paklausos, būdingos kitoms eksportuojančioms šalims. „Arteco“ teigė, kad, norėdama užtikrinti savo variklių aušinimo skysčių veiklos gyvybingumą Sąjungoje, ji turi turėti saugų MEG tiekimą, kurį garantuotų galimybė jį gauti iš kelių šaltinių. HELM teigė, kad, nors MEG Sąjungos gamintojai planuoja didinti etileno oksido gamybos pajėgumus, MEG gamybos pajėgumų didinti neplanuojama.

(302)

Kaip nurodyta 274 konstatuojamojoje dalyje, priemones nustatyti būtina, kad būtų sustabdytas didelis importo dempingo kaina poveikis ir išsaugota MEG gamyba Sąjungoje. Jeigu nebus Sąjungos pramonės, MEG naudotojai bus priklausomi nuo importo, todėl jie neturės saugaus MEG tiekimo iš kelių šaltinių. Be to, antidempingo priemonių nustatymo tikslas yra ne sustabdyti importą, o atkurti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje. Vis dėlto, kaip nurodyta 281 konstatuojamojoje dalyje, be SAK ir JAV yra kitų tiekimo šaltinių, pavyzdžiui, Taivanas, Singapūras ir Korėja. Be to, nors atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai artimiausiu metu iš tiesų neplanuoja didinti gamybos pajėgumų Sąjungoje, primenama, kad, kaip nurodyta 249 konstatuojamojoje dalyje, pasaulyje yra perteklinių MEG pajėgumų. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(303)

EPGK teigė, kad antidempingo muitų nustatymas neatitinka Sąjungos interesų ir turėtų didelį poveikį PET pramonei, o PET gamintojai būtų išstumti iš rinkos.

(304)

Kaip paaiškinta 290–297 konstatuojamosiose dalyse, galimas neigiamas poveikis, kurį, deja, PET gamintojai galėtų patirti trumpuoju laikotarpiu, nelaikomas pakankamu, kad būtų galima pateisinti priemonių nenustatymą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(305)

„Mitsubishi“ teigė, kad Sąjungai nėra naudinga nustatyti antidempingo priemones, nes galima tikėtis, kad JAV ir Kinijos prekybos santykiai pagerės valdant naujai JAV administracijai, todėl dempingo ir žalos priežastis nebebus aktuali.

(306)

Kaip nurodyta 247 konstatuojamojoje dalyje, nors apribojimai iš tiesų buvo sušvelninti, papildomi tarifai iš esmės taikomi toliau, todėl neaišku, kaip toliau klostysis aplinkybės. Be to, nepaisant JAV ir Kinijos prekybos santykių raidos, JAV MEG pramonė yra orientuota į eksportą, jos gamybos pajėgumai didėja, todėl tikėtina, kad JAV gamintojai ir toliau aktyviai domėsis Sąjungos rinka, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kinija didina savo MEG pajėgumus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(307)

„Arteco“ teigė, kad nustačius priemones būtų patenkinti tik dviejų didelių bendrovių, iš kurių viena yra pagrindinė „Arteco“ konkurentė aušinimo skysčių gamintojų grandies rinkoje, interesai. Analogiškai „Oxyde“ teigė, kad BASF yra labai didelė antifrizo gamintoja, naudojanti savo gamybos MEG, todėl ji turėtų konkurencinį pranašumą prieš savo konkurentus „Arteco“, HVL ir „Solventis“, kurie už MEG importą turėtų mokėti antidempingo muitus.

(308)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Nustatytos priemonės bus naudingos visai Sąjungos pramonei, o ne tik dviem gamintojams. Iš tiesų viena iš BASF grupės įmonių gamina aušinimo skysčius. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ši bendrovė perka MEG iš savo susijusios bendrovės rinkos kainomis, t. y. tokiomis pačiomis kainomis, kaip „Arteco“ ir kiti naudotojai.

(309)

„Arteco“ teigė, kad MEG yra biržos prekė, kuria prekiaujama ir kuri gabenama visame pasaulyje, todėl nustačius priemones labai pasikeis prekybos srautai ir padidės gabenimo apimtys. Dėl jų padidės pasaulinės laivybos išmetamų teršalų kiekis, o tai kenkia dabartinėms pastangoms sušvelninti klimato kaitą.

(310)

Komisija nesutinka ir su šiuo tvirtinimu. Prekybos pokytis jau įvyko nagrinėjamuoju laikotarpiu, kai importas iš nagrinėjamųjų šalių pakeitė didelę gamybos vidaus rinkoje dalį. Nenustačius priemonių, gamybą vidaus rinkoje visiškai pakeis importas, todėl prekybos pokytis bus dar didesnis.

(311)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės MEG neatitiktų Sąjungos interesų.

(312)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(313)

Laikinosios antidempingo priemonės importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų ir Saudo Arabijos Karalystės kilmės monoetilenglikoliui turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą mažesnio muito taisyklę. Komisija palygino priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(314)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(315)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis preliminariomis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(316)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms JAV bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems JAV eksportuojantiems gamintojams, bet ir JAV gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(317)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(318)

Dėl skaičiavimų tikslumo pastabų nepateikta.

(319)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(320)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,

(1)

2020 m. spalio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamos Rusijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės beržo faneros. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2020 m. rugpjūčio 31 d.„Woodstock Consortium“ (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateikė Sąjungos beržo faneros pramonė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Pranešime apie inicijavimą netyčia praleistas skirsnis, susijęs su Sąjungos interesų vertinimo procedūra. Nors šis praleidimas neturėjo įtakos suinteresuotųjų šalių teisei teikti pastabas dėl Sąjungos interesų, buvo nuspręsta, kad į šį trūkumą tikslinga atsižvelgti kaip į procedūrinio skaidrumo klausimą. Todėl 2020 m. gruodžio 11 d. pranešimas buvo iš dalies pakeistas (3).

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, nebent ji turi pakankamai įrodymų pagal 5 straipsnį, kad neįvykdyti reikalavimai pagal 10 straipsnio 4 dalies c arba d punktus. Vienas šių reikalavimų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte, yra tai, kad be tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio turi būti nustatytas dar ir žymus importo augimas. Komisija išanalizavo importo raidą ir nenustatė jokio tolesnio žymaus importo padidėjimo.

(5)

Todėl Komisija nenustatė reikalavimo registruoti iš Rusijos importuojamą beržo fanerą, kaip apibrėžta 2 skirsnyje, pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį.

(6)

Pranešime apie inicijavimą su pakeitimais suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Rusijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(7)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Kelios šalys paprašė, kad Komisija jas išklausytų. Komisija surengė klausymus su konsorciumu „Woodstock“, „UPM Plywood Oy“, „UPM Kymmene Otepää OÜ“ ir Rusijos gamintoju „UPM Kymmene Chudovo LLC“.

(8)

Kelios šalys teigė, kad skunde nepateikta pakankamai informacijos apie jo nekonfidencialią versiją.

(9)

Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje bylos versijoje buvo pateikta pakankamai esminių įrodymų ir nekonfidencialios duomenų, kurie laikyti konfidencialiais, santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu.

(10)

Kelios šalys teigė, kad skunde pateikti tam tikri žalos rodikliai, kaip antai gamybos pajėgumai, Sąjungos kainos ir Sąjungos suvartojimas, nepagrindė išvados dėl žalos tiriamuoju laikotarpiu.

(11)

Komisija primena, kad norint padaryti prima facie išvadą dėl materialinės žalos, kuri yra būtina tyrimui inicijuoti, reikia išnagrinėti, inter alia, susijusius veiksnius, kaip aprašyta pagrindiniame reglamente. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį nereikalaujama, kad visi 3 straipsnio 5 dalyje minėti žalos veiksniai rodytų pablogėjimą, kad materialinė žala būtų pakankamai pagrįsta tyrimo inicijavimo tikslais. Iš tiesų, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (bet ne būtinai visus) veiksnius. Skunde buvo pateikta ši informacija, kuri parodė, kad buvo padaryta žala. Todėl Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai žalos įrodymų.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai trijose skirtingose valstybėse narėse, kuriems tenka beveik 40 % visos apskaičiuotos panašaus produkto gamybos apimties ir 35 % visos apskaičiuotos panašaus produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Šios trys bendrovės atrinktos remiantis didžiausia panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimi ES nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio mėn., kurią buvo galima pagrįstai ištirti, taip pat atsižvelgta į geografinį pasiskirstymą. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(14)

Susijusių Sąjungos gamintojų grupė „UPM“ pateikė pastabas Komisijai ir paprašė būti atrinkta. Tačiau atidžiai išnagrinėjusi pateiktą informaciją Komisija nerado įtikinamų priežasčių pakeisti laikinai atrinktas bendroves. Pirma, atsižvelgiant į grupės organizacinę struktūrą ir pardavimo kanalus, bet kurios iš dviejų bendrovių pridėjimas arba atrinkimas dėl gerokai padidėjusio darbo krūvio pakenktų Komisijos gebėjimui atlikti tyrimą per teisės aktuose nustatytus terminus. Be to, jei kuri nors iš bendrovių būtų atrinkta, preliminariai atrinktų bendrovių tipiškumas pagal gamybos arba pardavimo Sąjungoje apimtį arba geografinį pasiskirstymą pasikeistų tik nežymiai. Todėl Komisija nusprendė galutinai atrinkti preliminariai atrinktas bendroves.

(15)

Pranešus apie galutinę atranką, viena iš bendrovių („UPM“) teigė, kad kitų atrinktų gamintojų organizacinė struktūra ir pardavimo kanalai yra tokie patys arba sudėtingesni. Ji taip pat teigė, kad vieno iš jos subjektų „UPM-Kymmene Otepää Oü“ atranka ir patikrinimas neapsunkintų tyrimo, o kadangi tikrinamasis vizitas vyktų nuotoliniu būdu, tai netrukdytų Komisijos galimybėms atlikti tyrimą.

(16)

Komisija pažymėjo, kad jau buvo atrinkta bendrovių, kurių struktūra sudėtinga, todėl įtraukus kitą bendrovę, kurios struktūra sudėtinga, labai padidėtų darbo krūvis ir kiltų kliūčių Komisijos gebėjimui atlikti tyrimą per teisės aktuose nustatytus terminus. Šiuo atžvilgiu įtraukus „UPM-Kymmene Otepää Oü“ dėl jos pardavimo struktūros būtų reikėję patikrinti kelis kitus „UPM“ grupės juridinius asmenis, įskaitant pardavimo ir gamybos padalinius. Šių juridinių asmenų nebuvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(17)

Todėl Komisija ir toliau nusprendė neįtraukti „UPM“ į galutinai atrinktą imtį. Preliminariai atrinktos bendrovės patvirtintos kaip galutinės atrinktos bendrovės ir yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(19)

13 nesusijusių importuotojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tiriamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtį atrinko tris importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį apie atrinktas bendroves pranešta visiems žinomiems susijusiems importuotojams, bet pastabų negauta.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Rusijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Rusijos Federacijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

15 nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris bendrovių grupes, iš kurių vieną sudarė septyni eksportuojantys gamintojai. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Atrinktų bendrovių eksportas sudarė apie 47 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį.

(22)

Du neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad jie taip pat turėtų būti atrinkti. Pirmasis teigė, kad jis turėtų būti atrinktas, nes jo pardavimo į Sąjungą apimtis buvo artima trečiajam atrinktam eksportuojančiam gamintojui. Antrasis teigė, kad praeityje Komisija tyrė gerokai didesnį eksportuojančių gamintojų skaičių, todėl jo įtraukimas nedarytų nepagrįsto spaudimo Komisijos pajėgumams ir ištekliams. Be to, tas pats eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad dėl to, jog jis susijęs su Sąjungos gamintojų grupe, jis skiriasi nuo kitų eksportuojančių gamintojų. Visų pirma jis teigė, kad jo valdymo, pardavimo struktūra ir logistikos organizacija skiria jį nuo kai kurių arba visų atrinktų eksportuojančių gamintojų (4).

(23)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinko tris bendroves ir (arba) bendrovių grupes. Tačiau tirtinų subjektų skaičius buvo daug didesnis, nes vieną iš grupių sudarė septyni eksportuojantys gamintojai. Be to, bendrovės ir (arba) grupės taip pat turėjo susijusių prekiautojų ir susijusį importuotoją, dalyvavusių parduodant nagrinėjamąjį produktą. Pirmojo eksportuojančio gamintojo teiginys dėl pardavimo apimties buvo pagrįstas nekonfidencialia atrankos klausimyno versija, su kuria galėjo susipažinti visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, o sprendimas dėl atrankos buvo pagrįstas faktine apimtimi, kurią nurodė visi eksportuojantys gamintojai. Kalbant apie dviejų nagrinėjamų eksportuojančių gamintojų nurodytą pardavimo apimtį, trečiasis eksportuojantis gamintojas nurodė [5–10 %] didesnę pardavimo apimtį, palyginti su ketvirtuoju. Be to, antrojo eksportuojančio gamintojo pateikti argumentai nėra svarbus kriterijus atrenkant bendroves pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos pagal 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus ir kad abi nagrinėjamosios šalys nepateikė jokių atitinkamų duomenų, kurie galėtų paneigti šią išvadą. Todėl prašymai buvo atmesti.

(24)

Dešimt Rusijos eksportuojančių gamintojų pateikė individualaus nagrinėjimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau per nustatytą terminą išsamius klausimyno atsakymus pateikė tik trys eksportuojantys gamintojai. Šių prašymų nagrinėjimas pirminiu tyrimo etapu būtų nepagrįstai apsunkinęs tyrimą. Todėl Komisija sprendimą dėl individualaus nagrinėjimo prašymų priims galutiniame tyrimo etape.

(25)

Komisija klausimynus nusiuntė trims atrinktiems Rusijos eksportuojantiems gamintojams ir (arba) eksportuojančių gamintojų grupėms, atrinktiems Sąjungos gamintojams ir atrinktiems nesusijusiems importuotojams. Klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (5).

(26)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Rusijos eksportuojantys gamintojai ir arba eksportuojančių gamintojų grupės, trys bendradarbiaujantys Rusijos eksportuojantys gamintojai, atrinkti Sąjungos gamintojai, atrinkti nesusiję importuotojai ir devyni naudotojai.

(27)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, pirminiu etapu Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (6) visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga preliminarioms išvadoms, sutikrino nuotoliniu būdu. Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

Sąjungos gamintojai:

Importuotojai

Rusijos eksportuojantys gamintojai:

(28)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(29)

Ši byla inicijuota 2020 m. spalio 14 d., t. y. pereinamuoju laikotarpiu, dėl kurio susitarė Jungtinė Karalystė ir ES ir kuriuo Jungtinei Karalystei ir toliau buvo taikoma Sąjungos teisė. Šis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės bendrovės ir asociacijos nebelaikomos šio tyrimo suinteresuotosiomis šalimis.

(30)

2021 m. sausio 19 d. prie bylos medžiagos pridėtu pranešimu Komisija paragino Jungtinės Karalystės veiklos vykdytojus, kurie manė, kad jie vis dar gali būti laikomi suinteresuotosiomis šalimis, su ja susisiekti (7). Apie save nepranešė nė viena bendrovė.

(31)

Siekiant iš suinteresuotųjų šalių surinktus duomenų rinkinius suderinti su tuo, kad pereinamasis laikotarpis baigėsi ir kad Jungtinei Karalystei Sąjungos teisė nebetaikoma, susijusios suinteresuotosios šalys paragintos pateikti patikslintus klausimyno atsakymus pagal ES 27.

(32)

Nagrinėjamasis produktas – Rusijos kilmės fanera, sudaryta tik iš medienos lakštų, kurių kiekvieno storis ne didesnis kaip 6 mm, kurios išoriniai lakštai yra iš medienos, nurodytos 4412 33 subpozicijoje, o bent vienas išorinis lakštas yra iš beržo medienos, padengta arba nepadengta (toliau – beržo fanera arba tiriamasis produktas), kurios KN kodas šiuo metu yra ex 4412 33 00 (TARIC kodas 4412330010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(33)

Beržo fanera yra medienos lakštinė medžiaga, sudaryta iš faneros sluoksnių arba skiedrantų, suspaustų kartu su klijais į didelius plokščius lakštus. Ji naudojama įvairiose srityse, pavyzdžiui, statybos, pakavimo ir baldų sektoriuose.

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(35)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(36)

Vienas naudotojas („Emiliana Imballaggi S.p.A.“) ir du Rusijos eksportuojantys gamintojai („Sveza“ ir „Vlas truda“) paprašė į tyrimą neįtraukti kvadrato formos beržo faneros, kurios ilgis ir plotis yra penkios pėdos (1 525x1 525 mm), dėl tokių skirtumų: i) fizinių, techninių ir cheminių bei geometrinių savybių; ii) galutinės naudojimo paskirties ir pakeičiamumo; iii) produkto kokybės; iv) vartotojų suvokimo ir kainų ir v) nesamos konkurencijos tarp stačiakampio ir kvadrato formos beržo faneros.

(37)

Komisija išnagrinėjo prašymus ir padarė išvadą, kad kvadrato formos faneros negalima neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį dėl šių priežasčių: ji pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis kaip ir stačiakampio formos fanera. Be to, dėl kvadrato formos beržo faneros daromas konkurencinis spaudimas stačiakampio formos beržo fanerai, nes yra tam tikras pakeičiamumas, ir kvadrato formos beržinę fanerą galima toliau perdirbti į stačiakampės formos beržo fanerą po to, kai ji bus importuota į Sąjungą, dėl to kyla pavojus, kad bus vengiama priemonių. Be to, Sąjungos pramonė gamina ir turi reikiamą įrangą, kad galėtų prisitaikyti prie konkrečių pirkėjų poreikių. Todėl Komisija atmetė prašymus neįtraukti produktų.

(38)

Rusijos gamintojas „Segezha“ teigė, kad produkto apibrėžtoji sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų ne tik beržo fanerą, bet ir pušies, tuopos, gabonmedžio ir buko fanerą. Buvo teigiama, kad minėtų medžių fanera ir beržo fanera tiesiogiai konkuruoja ir yra pakeičiamos viena kita, todėl kartu sudaro vieną produktą.

(39)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes pušies, tuopos, gabonmedžio ir buko faneros pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės nėra tokios pačios kaip beržo faneros. Tai, kad kai kurioms paskirtims, kurios nebuvo plačiau paaiškintos arba nurodytos tvirtinime, gali būti naudojami alternatyvūs produktai ir medžiagos, kurių pakeičiamumo lygis nenustatytas, nekeičia fizinių, techninių ir cheminių nagrinėjamojo produkto ir minėtų produktų skirtumų pobūdžio.

(40)

Atrinktos trys eksportuojančių gamintojų grupės.

(41)

„Sveza“ grupę sudarė septyni gamintojai ir vienas prekiautojas, kurie tiesiogiai dalyvavo gaminant ir parduodant nagrinėjamąjį produktą. Septyni gamintojai pardavė per susijusį prekiautoją vidaus rinkoje ir eksportavo tiesiogiai į Sąjungą.

(42)

„Zheshartsky LРK LLC“ priklauso įmonių grupei, vadinamai „UPG“. Šis gamintojas eksportavo tiek tiesiogiai, tiek per susijusią Latvijoje įsteigtą bendrovę.

(43)

„Syktyvkar Plywood Mill Ltd.“ priklauso bendrovių, tiesiogiai dalyvaujančių gaminant ir parduodant nagrinėjamąjį produktą, grupei. Šiai grupei priklausė keturi susiję prekiautojai, veikiantys vidaus rinkoje.

(44)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, Komisija paprašė visų atrinktų gamintojų, gaminančių nagrinėjamąjį produktą, pateikti klausimyno atsakymus.

(45)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties.

(46)

Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(47)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(48)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(49)

Trijų eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių kai kurių rūšių produktų, kurie tiriamuoju laikotarpiu buvo eksportuoti į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje iš viso nebuvo vykdomas, arba tos rūšies produkto vidaus rinkoje parduota mažiau nei 5 %, taigi, pardavimas nebuvo tipiškas.

(50)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(51)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(52)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(53)

Kita vertus, normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(54)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad pelningo pardavimo dalis sudarė 28–93 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl, atsižvelgiant į produkto rūšį, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį vidutinė svertinė kaina 51 konstatuojamojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis, arba kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis.

(55)

Kadangi tam tikrų rūšių panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai arba kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(56)

Normalioji vertė apskaičiuota prie atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(57)

Kai tipiškas tam tikrų rūšių produktų kiekis vidaus rinkoje nebuvo parduotas, pridėtos tų rūšių produktų vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas vidaus rinkos sandorių pelnas. Kai tam tikrų rūšių produktų vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota, pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas visų vidaus rinkos sandorių pelnas.

(58)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusią bendrovę, kaip aprašyta 40 ir 43 konstatuojamosiose dalyse.

(59)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportuoja tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(60)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportuoja per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną.

(61)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(62)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, pakavimo ir kredito išlaidas, bankų mokesčius, ES muitą ir kitas importo rinkliavas bei komisinius.

(63)

Eksportuojantis gamintojas „UPG“ tvirtino, kad Rusijos Federacijos Vyriausybė kompensavo iki 80 % vežimo išlaidų, kurias gamintojai patyrė veždami savo produktus į užsienio rinkas. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad eksporto kaina turėtų būti koreguojama didinant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e ir k punktus, nes pardavimui vidaus rinkoje panaši kompensacija netaikyta.

(64)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punkte nustatyta, kad koregavimas taip pat gali būti atliekamas dėl kitų a–j punktuose nenumatytų veiksnių skirtumų, jei įrodoma, kad jie turi įtakos kainų palyginamumui, kaip reikalaujama šioje dalyje, ypač jei pirkėjai dėl tokių veiksnių skirtumo nuolat moka skirtingas kainas vidaus rinkoje. Tačiau eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, kad ši subsidijų schema turėjo įtakos kainoms. Visų pirma, eksportuojantis gamintojas, prašantis atlikti koregavimą, nepateikė jokių įrodymų, kad jo pirkėjai vidaus rinkoje nuolat mokėjo skirtingas kainas dėl įtariamo skirtingo vežimo išlaidų kompensavimo, kurį Rusijos Federacijos Vyriausybė taiko pardavimui vidaus rinkoje ir pardavimui eksportui. Nedarydama poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, Komisija taip pat pažymėjo, kad vežimo išlaidų, susijusių su pardavimu užsienio rinkoms, kompensavimas neįtraukiant pardavimo vidaus rinkoje veikiausiai yra eksporto subsidija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1037 4 straipsnio 4 dalies a punkte. Tokios schemos gerina eksportuotojų gebėjimą nesąžiningai konkuruoti užsienio rinkose ir ypač finansiškai palaikyti dempingą. Jos nėra veiksnys, kuriam gali būti taikomas koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Iš tiesų, leidus koreguoti pagal veiksnius, dėl kurių eksportuotojui būtų lengviau vykdyti dempingą, būtų nuslėptas faktiškai vykdomo dempingo dydis. Todėl Komisija tvirtinimą atmetė.

(65)

Tas pats eksportuojantis gamintojas taip pat paprašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą dėl komisinių, sumokėtų susijusiam prekiautojui už pardavimą vidaus rinkoje. Tačiau eksportuojantis gamintojas taip pat pateikė informacijos, kad sumokėti komisiniai buvo susiję tiek su pardavimu vidaus rinkoje, tiek ir su pardavimu eksportui į Sąjungą. Todėl Komisija priskyrė komisinių, sumokėtų susijusiam prekiautojui už pardavimą vidaus rinkoje ir eksportui, sumą, remdamasi pardavimo apimtimis.

(66)

Visi atrinkti „Sveza“ grupės eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per Sankt Peterburge įsikūrusią susijusią Rusijos bendrovę „Sveza-Les LLC“ (toliau – „Sveza-Les“). Visi „Sveza“ grupės eksportuojantys gamintojai su susijusiu prekiautoju pasirašė susitarimą dėl komisinių. Visi grupei priklausantys eksportuojantys gamintojai yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su ta bendrove. Jie teigė, kad prekiautojui mokami komisiniai neturėtų būti išskaičiuoti iš eksporto kainos, nes jie neturi įtakos kainų palyginamumui, nes susijęs prekiautojas vykdė visiškai tas pačias funkcijas, susijusias su pardavimu eksportui ir pardavimu vidaus rinkoje. Vienintelis skirtumas kaip įtariama susijęs su atlygiu už susijusią prekiautojo veiklą: pardavimui vidaus rinkoje taikomas antkainis, o už pardavimą eksportui taikomi komisiniai, pagrįsti susitarimais dėl komisinių. Eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad jie su prekiautoju sudaro vieną ūkio subjektą, o tai turi įtakos ir pardavimui vidaus rinkoje, ir eksportui.

(67)

Atsakydama į tai, Komisija priminė, kad visos septynios grupei priklausančios gaminančios bendrovės pasirašė sutartį, kurioje aiškiai apibrėžiami komisiniai už kiekvieną pardavimą eksportui, kurie buvo faktiškai išmokėti. Vidaus rinkoje tai nebuvo taikoma. Dėl to kyla problemų dėl eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginamumo pagal 2 straipsnio 10 dalį, todėl Komisija išskaičiavo sumokėtus komisinius pagal 2 straipsnio 10 punkto i papunktį.

(68)

Be to, kalbant apie vieną ūkio subjektą, Komisija priminė, kad, remiantis Sąjungos teismų praktika, rašytinis susitarimas dėl komisinių, taikomų tik pardavimui eksportui, yra svarbus veiksnys, rodantis, kad pardavimo eksportui atžvilgiu prekiautojas nėra laikomas eksportuojančių gamintojų vidaus pardavimo departamentu (8). Sutartyje taip pat įtraukta daug sąlygų, kaip antai arbitražo sąlyga, o tai rodo nepakankamą bendrovių solidarumą. Šias sąlygas sunku suderinti su tvirtinimu, kad eksportuojantys gamintojai ir susijęs prekiautojas turėtų būti laikomi vienu ūkio subjektu, nors teisiškai tai yra atskiros bendrovės. Taip pat paaiškėjo, kad eksportuojantys gamintojai išsaugojo tam tikras pardavimo funkcijas, atsižvelgiant į su tuo susijusias jų PBA išlaidas. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad susijęs prekiautojas išdavė sąskaitas faktūras pirmiems nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje eksportuojančių gamintojų vardu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai atmetė teiginį, kad prekiautojas ir eksportuojantys gamintojai, kiek tai susiję su pardavimu eksportui, sudaro vieną ūkio subjektą.

(69)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Sąjungoje esantys nesusiję tarpininkai taip pat vykdė tam tikrą „Sveza“ grupės pardavimą eksportui. Šie tarpininkai gavo komisinius, kurie buvo įtraukti į „Sveza-Les“ sąskaitas kaip PBA išlaidų dalis. Todėl Komisija pakoregavo eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, atsižvelgdama į komisinius, sumokėtus nesusijusiems tarpininkams už pardavimą eksportui. Koregavimas atitiko komisinius, apimančius tarpininko mokesčius, nurodytus „Sveza-Les“ sąskaitose.

(70)

Galiausiai ta pati grupė tvirtino, kad tuo atveju, jei Komisija pakoreguotų eksporto kainą, tai reikštų, kad Komisija manė, jog eksportuojantys gamintojai ir susijęs prekiautojas nesudaro vieno ūkio subjekto, todėl tuomet taip pat reikėtų atlikti atskaitymus iš PBA ir pelno, susijusio su panašaus produkto, parduoto vidaus rinkoje, perpardavimu.

(71)

Komisija priminė, kad priešingai nei pardavimo eksportui atveju, kai gamyklos tiesiogiai išrašo sąskaitas faktūras pirmiems nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pardavimas vidaus rinkoje pirmiems nepriklausomiems pirkėjams atliekamas per „Sveza-Les“. Kitaip tariant, „Sveza-Les“ perparduoda nagrinėjamąjį produktą, kurį ji įsigijo iš įvairių grupei priklausančių gamyklų. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį, normalioji vertė turi būti nustatoma pagal pardavimo vidaus rinkoje kainą pirmam nepriklausomam pirkėjui. Koregavimas pagal antkainį pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą reikštų, kad susijęs pardavimas normaliajai vertei nustatyti būtų gamyklos pardavimas „Sveza-Les“, kurio kaina būtų nustatyta išskaičiavus įtariamą antkainį, kurį „Sveza-Les“ taikė parduodama produktą. Tačiau gamyklos pardavimas „Sveza-Les“ nėra pardavimas pirmam nepriklausomam pirkėjui. Šiomis aplinkybėmis „Sveza-Les“ taikyto antkainio išskaičiavimas neatitiktų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies. Be to, pagal 2 straipsnio 10 dalies i punkto tekstą, koreguojant pagal antkainį, kurį taikė prekiautojas, reikėtų įrodymų, kad „Sveza-Les“ atliekamos funkcijos panašios į tarpininko, kuris gauna komisinius už pardavimą vidaus rinkoje. Byloje tokių įrodymų nėra. Atsižvelgdama į pirmiau apibūdintus aspektus, Komisija preliminariai atmetė tvirtinimą, kad koregavimas pagal pardavimui vidaus rinkoje taikomą antkainį buvo pagrįstas.

(72)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(73)

Komisija pirmiausia apskaičiavo individualų dempingo skirtumą kiekvienam „Sveza“ grupei priklausančiam eksportuojančiam gamintojui, o vėliau apskaičiavo svertinį dempingo skirtumą visai „Sveza“ grupei.

(74)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(75)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(76)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 15,7 % laikinasis dempingo skirtumas.

(77)

Visiems kitiems Rusijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu dalimi, nustatyta remiantis Eurostato duomenimis.

(78)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug 81 % viso importo per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą pagal didžiausią individualiai atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytą dempingo skirtumą.

(79)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(80)

Penkiolika žinomų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu gamino panašų produktą. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(81)

Apskaičiuota, kad tiriamuoju laikotarpiu visa Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 849 000 m3. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 1.6 skirsnyje, trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 39 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(82)

Apskaičiuota, kad uždarajam vartojimui skirta Sąjungos produkcija sudarė mažiau nei 0,5 %. Dėl nereikšmingumo uždarasis vartojimas šiuo atveju nelaikomas susijusiu su žalos analize.

(83)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi a) skundo pateikėjo pateiktais duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, sutikrintais su atrinktų Sąjungos gamintojų nurodyta pardavimo apimtimi; b) tiriamojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių, kaip nurodo Eurostatas (9).

(84)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas kubiniais metrais (m3)

(85)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo 14 %. Išsami analizė rodo, kad kiekvienais metais jis nuolat augo, didžiausias padidėjimas buvo 2017–2018 m. (7 %), o vėlesniais metais toliau didėjo, bet lėčiau.

(86)

Prieš inicijuojant tyrimą ir vėliau sukuriant konkretų TARIC kodą (10), buvo registruojamas nagrinėjamojo produkto importas KN lygmeniu (11), įskaitant ir kitus nei nagrinėjamasis produktas produktus. Siekdama apskaičiuoti nagrinėjamojo produkto importo nagrinėjamuoju laikotarpiu apimtį, Komisija taikė tą patį viso KN kodo importo apimties ir nagrinėjamojo produkto importo pagal TARIC duomenis santykį (TARIC/KN), nustatytą po inicijavimo. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies santykis buvo 78 %.

(87)

Šios metodikos rezultatai patvirtina skunde nurodytą importo tendenciją.

(88)

Taikydama minėtą metodiką Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta palyginus importo apimtį su Sąjungos suvartojimu.

(89)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (m3) ir rinkos dalis

(90)

Iš nagrinėjamosios šalies importuojamų produktų kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo maždaug 871 050 iki maždaug 1 192 712 m3, t. y. 37 %. Tokių importuojamų produktų rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 46 % iki 56 %, t. y. 20 %.

(91)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis (EUR už toną) KN lygmeniu. Nors, kaip paaiškinta 4.3.1 skirsnyje, nagrinėjamojo produkto importas buvo registruojamas kartu su didesniu produktų krepšeliu, nagrinėjamasis produktas sudarė didžiąją importo pagal šį KN kodą dalį, todėl pagal šią metodiką galima patikimai įvertinti kainas ir jų raidą laikui bėgant bei palyginti skirtingų eksportuojančių šalių kainų pokyčius.

(92)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(93)

Vidutinės importo iš Rusijos kainos sumažėjo nuo 646 EUR/t 2017 m. iki 584 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 10 %. 2018 m. vidutinė importo kaina padidėjo 5 %, o vėlesniais laikotarpiais sumažėjo 15 %.

(94)

Tą pačią tendenciją galima pastebėti naudojant atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodytas vidutines svertines eksporto kainas, iš kurių matyti, kad tiriamojo produkto kaina per TL buvo 434 EUR/m3. Taigi importo kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos gamintojų pardavimo kainas (žr. 7 lentelę), o tai rodo 38 % kainų skirtumą per TL.

(95)

Parduodama beržo fanera yra labai įvairių matmenų, kokybės ir pagaminta pagal konkrečias pirkėjų specifikacijas. Sąjungos pramonės ir Rusijos eksportuojančių gamintojų parduodamų produktų rūšių įvairovė plati, todėl buvo sunku suderinti identiškus produktus pagal išsamią PKN sistemą, įdiegtą inicijuojant tyrimą. Todėl, siekdama palyginti kainas, Komisija atliko pagrįstą ir techniškai patikimą apytikslį palyginimą sugrupuodama kai kurių panašių rūšių produktus, taip sudarydama galimybę tinkamai palyginti Sąjungos pramonės parduodamus produktus su lygiaverčių rūšių produktais, kuriuos pardavė Rusijos eksportuojantys gamintojai. Tuo remiantis, Sąjungos pramonės parduotų produktų ir Rusijos eksportuojančių gamintojų parduotų produktų rūšių atitikimo lygis sudarė daugiau kaip 68 % atrinktų Rusijos eksportuojančių gamintojų importuoto kiekio.