(1)

reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui gali turėti ne tik darbuotojų, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose, profesinė veikla, bet ir kitų darbuotojų profesinė veikla. Tai visų pirma pasakytina apie atvejus, kai tokie darbuotojai prisiima su vadovavimu reikšmingiems verslo padaliniams arba su kontrolės funkcijomis susijusią atsakomybę, nes jie gali priimti strateginius ar kitus esminius sprendimus, kurie turi poveikį verslo veiklai ar taikomai kontrolės sistemai. Tokios kontrolės funkcijos paprastai apima rizikos valdymą, atitikties kontrolę ir vidaus auditą. Reikšmingų verslo padalinių prisiimama rizika ir šių padalinių valdymo metodai yra svarbiausi įstaigos rizikos pobūdžio veiksniai;

(2)

todėl būtina nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti darbuotojus, kurie nėra Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose nurodyti darbuotojai ir kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Nustatant šiuos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į tokių darbuotojų įgaliojimus ir atsakomybę, įstaigos rizikos pobūdį ir veiklos rodiklius, įstaigos vidaus organizacinę struktūrą ir atitinkamos įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Taikant šiuos kriterijus įstaigoms taip pat turėtų būti sudaromos sąlygos pagal savo atlygio politiką nustatyti tinkamas paskatas, siekiant užtikrinti, kad atitinkami darbuotojai apdairiai atliktų savo užduotis. Galiausiai nustatant šiuos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų rūšių veiklos įstaigoje rizikos lygį;

(3)

kai kurie darbuotojai yra atsakingi už vidaus paramos, kuri yra labai svarbi įstaigos vykdomai verslo veiklai, teikimą. Jų veikla ir sprendimai taip pat gali turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, nes dėl jų veiklos ir sprendimų įstaigai gali kilti reikšminga operacinė ir kitokia rizika;

(4)

siekiant plėtoti verslą, paprastai prisiimama kredito rizika ir rinkos rizika. Atsižvelgiant į susijusias sumas ir riziką, tokia verslo veikla gali turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Todėl norint nustatyti darbuotojus, kurių veikla gali turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, tikslinga taikyti kriterijus, grindžiamus įgaliojimų ribomis. Tie kriterijai turėtų būti apskaičiuojami bent kartą per metus, remiantis kapitalo duomenimis ir metodais, naudojamais reguliavimo tikslais. Vis dėlto, siekiant užtikrinti proporcingą kriterijų taikymą mažose įstaigose, turėtų būti taikoma de minimis kapitalo rizikos riba;

(5)

nustatant kriterijus, pagal kuriuos nustatomi darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (2) kai kurioms įstaigoms galima netaikyti su prekybos knyga susijusių reikalavimų ir kad tame reglamente įstaigoms taikytinos ribos nustatomos skirtingai, taikant skirtingus kapitalo reikalavimų apskaičiavimo metodus;

(6)

atitinkamais kokybiniais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui turinčiais darbuotojais būtų laikomi darbuotojai, kurie yra atsakingi už darbuotojų, kurių veikla galėtų turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, grupes. Tai apima atvejus, kai jiems pavaldžių atskirų darbuotojų veikla atskirai neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, tačiau bendra jų veikla galėtų turėti tokį poveikį;

(7)

bendras darbuotojų atlygis paprastai priklauso nuo darbuotojų indėlio sėkmingai siekiant įstaigos verslo tikslų. Taigi tas atlygis priklauso nuo darbuotojų atsakomybės, pareigų, gebėjimų ir įgūdžių, taip pat nuo darbuotojų ir įstaigos veiklos rezultatų. Jei darbuotojui skiriamas tam tikrą ribą viršijantis bendras atlygis, galima pagrįstai manyti, kad toks atlygis susijęs su darbuotojo indėliu siekiant įstaigos verslo tikslų, taigi ir su darbuotojo profesinės veiklos poveikiu įstaigos rizikos pobūdžiui. Todėl siekiant nustatyti, ar tokio darbuotojo profesinė veikla galėtų turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, tikslinga naudoti kiekybinius kriterijus, susijusius su bendru darbuotojo atlygiu tiek absoliučiąja verte, tiek lyginant su kitais tos pačios įstaigos darbuotojais;

(8)

siekiant nustatyti darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, turėtų būti nustatytos aiškios ir tinkamos ribos. Įstaigos turėtų laiku taikyti kiekybinius kriterijus. Kad kiekybiniai kriterijai būtų tikroviški, jie turėtų atitikti atlygio raidą. Pirmasis metodas, suteikiantis galimybę atsižvelgti į atlygio raidą, yra tuos kriterijus pagrįsti bendru praėjusiais veiklos metais skirtu atlygiu, kuris apima už tuos veiklos metus sumokėtą fiksuotąjį atlygį ir tais veiklos metais skirtą kintamąjį atlygį. Antrasis metodas, suteikiantis galimybę atsižvelgti į tokią raidą, yra tuos kriterijus pagrįsti bendru už praėjusius veiklos metus skirtu atlygiu, kuris apima už tuos veiklos metus sumokėtą fiksuotąjį atlygį ir kintamąjį atlygį, einamaisiais veiklos metais paskirtą už praėjusius finansinius metus. Antrasis metodas suteikia galimybių geriau suderinti nustatymo procesą su faktiniu atlygiu, skirtu už veiklos laikotarpį, tačiau jį galima taikyti tik tuomet, kai vis dar įmanoma laiku atlikti skaičiavimus kiekybinių kriterijų taikymo tikslais. Kai tokių skaičiavimų nebeįmanoma atlikti, turėtų būti taikomas pirmasis metodas. Taikant bet kurį metodą į kintamąjį atlygį galima įtraukti sumas, skirtas ilgesniais negu vienų metų trukmės veiklos laikotarpiais, atsižvelgiant į įstaigos taikomos veiklos kriterijus;

(9)

Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 3 dalyje nustatyta 500 000 EUR kiekybinė riba ir valdymo organo narių bei vyresniosios vadovybės atlygio vidurkis, skirti darbuotojams, kurių veikla turi reikšmingą poveikį reikšmingo verslo padalinio rizikos pobūdžiui, nustatyti. Jei atlygis viršija tą kiekybinę ribą arba prilygsta vienam iš didžiausių atlygių įstaigoje, daroma tvirta prielaida, kad tokį atlygį gaunančių darbuotojų veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, o tokiu atveju nustatant, ar tokių darbuotojų profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, turėtų būti vykdomas griežtesnis priežiūrinis tikrinimas;

(10)

kai įstaigos, remdamosi papildomais objektyviais kriterijais, nustato, kad darbuotojų veikla iš tikrųjų neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, atsižvelgiant į visą riziką, su kuria įstaiga susiduria arba gali susidurti, tokiems darbuotojams neturėtų būti taikomas Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnis. Kad būtų užtikrintas veiksmingas ir nuoseklus tų objektyvių kriterijų taikymas, pagal kiekybinius kriterijus nustatytų didžiausią atlygį gaunančių darbuotojų išimtį turėtų patvirtinti kompetentingos institucijos. Jei darbuotojai uždirba daugiau kaip 1 000 000 EUR (didelį atlygį gaunantys darbuotojai), kompetentingos institucijos, prieš patvirtindamos išimtis, turėtų informuoti Europos bankininkystės instituciją (toliau – EBI), kad EBI galėtų įvertinti, ar tie kriterijai taikomi nuosekliai;

(11)

kad kompetentingos institucijos ir auditoriai galėtų peržiūrėti vertinimus, kuriuos įstaigos atliko siekdamos nustatyti savo darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį jų rizikos pobūdžiui, labai svarbu, kad įstaigos saugotų atliktų vertinimų ir jų rezultatų dokumentus, įskaitant dokumentus, susijusius su darbuotojais, kurie buvo nustatyti remiantis jų bendru atlygiu grindžiamais kriterijais ir kurių profesinė veikla įvertinta kaip neturinti reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui;

(12)

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 604/2014 (3) turėtų būti panaikintas. Vis dėlto investicinės įmonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikydamosi šio reglamento, neturėtų patirti nepagrįstų išlaidų. Todėl Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 604/2014 tokioms įmonėms turėtų būti toliau taikomas iki 2021 m. birželio 26 d. – dienos, iki kurios valstybės narės turi priimti ir paskelbti priemones, skirtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2019/2034 (4) įgyvendinti;

(13)

šis reglamentas grindžiamas EBI Komisijai pateiktu techninių reguliavimo standartų projektu;

(14)

EBI dėl šio techninių reguliavimo standartų projekto, kuriuo pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą, taip pat paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (5) 37 straipsnį, pateikti savo rekomendacijas,

1.

vadovaujamos pareigos – tai padėtis, kai darbuotojas:

2.

kontrolės funkcija – tai nuo kontroliuojamų verslo padalinių nepriklausoma funkcija, kuriai priskiriama atsakomybė už objektyvų įstaigos rizikos vertinimą, peržiūrą ir susijusių ataskaitų teikimą, įskaitant rizikos valdymo funkciją, atitikties kontrolės funkciją ir vidaus audito funkciją, bet jomis neapsiribojant;

3.

reikšmingas verslo padalinys – tai verslo padalinys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atitinkantis bet kurį iš šių kriterijų:

a)

reikšmingo verslo padalinio rizikos pobūdis;

b)

vidaus kapitalo paskirstymas, siekiant padengti atitinkamo pobūdžio ir lygio riziką, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 73 straipsnyje;

c)

reikšmingo verslo padalinio rizikos ribos;

d)

rizikos ir veiklos rodikliai, kuriuos įstaiga pagal Direktyvos 2013/36/ES 74 straipsnį naudoja reikšmingo verslo padalinio rizikai nustatyti, valdyti ir stebėti;

e)

atitinkami veiklos kriterijai, įstaigos nustatyti pagal Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;

f)

atitinkamo reikšmingo verslo padalinio darbuotojų ar darbuotojų kategorijų pareigos ir įgaliojimai.

a)

darbuotojas vadovauja tarnybai, atsakingai už:

b)

darbuotojas eina vadovaujamas pareigas, susijusias su bet kuria iš Direktyvos 2013/36/ES 79–87 straipsniuose nustatytų rizikos kategorijų, arba yra komiteto, atsakingo už bet kurios iš tuose straipsniuose nurodytų kategorijų rizikos valdymą, balsavimo teisę turintis narys;

c)

kiek tai susiję su vieno sandorio, kuris atitinka 0,5 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir yra bent 5 mln. EUR, kredito rizikos pozicijomis, darbuotojas atitinka vieną iš šių kriterijų:

d)

kiek tai susiję su įstaiga, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 94 straipsnyje nustatyta smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikoma išlyga, darbuotojas atitinka vieną iš šių kriterijų:

e)

darbuotojas vadovauja grupei darbuotojų, kurie turi atskirus įgaliojimus sudaryti įstaigos sandorius, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

f)

kiek tai susiję su sprendimais tvirtinti arba vetuoti naujų produktų siūlymą, darbuotojas atitinka kurį nors iš šių kriterijų:

(1)

Sąjunga 2010 m. Tarptautinį kakavos susitarimą (toliau – Susitarimas) sudarė Tarybos sprendimu 2012/189/ES (1) ir TKS įsigaliojo 2012 m. spalio 1 d.;

(2)

Susitarimo 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitarimas galioja iki 2022 m. rugsėjo 30 d., nebent būtų pratęstas;

(3)

Susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarptautinės kakavos organizacijos Tarptautinė kakavos taryba (toliau – TKO taryba) vykdo visus konkrečioms Susitarimo nuostatoms taikyti būtinus įgaliojimus ir funkcijas arba užtikrina, kad jie būtų vykdomi. Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad TKO taryba gali priimti sprendimą pratęsti viso Susitarimo arba jo dalies galiojimą „dviem laikotarpiams, kurių kiekvienas neviršija dvejų kakavos metų“, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. (pirmasis laikotarpis) ir iki 2026 m. rugsėjo 30 d. (antrasis laikotarpis);

(4)

Po 2021 m. balandžio 22 ir 23 d. vykusios 103-iosios sesijos TKO taryba turi priimti sprendimą dėl Susitarimo galiojimo pratęsimo;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu TKO taryboje, nes TKO tarybos sprendimas dėl Susitarimo galiojimo pratęsimo bus privalomas Sąjungai;

(6)

Sąjunga yra suinteresuota, kad Susitarimas būtų pratęstas, o Sąjunga toliau būtų TKS šalimi, atsižvelgiant į kakavos sektoriaus svarbą kelioms valstybėms narėms ir visos Sąjungos ekonomikai;

(7)

pratęsus Susitarimo galiojimą ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui, TKO tarybos narės ateityje turės pakankamai laiko iš esmės peržiūrėti Susitarimą daugiausia dėmesio skiriant jo modernizavimui ir supaprastinimui,

(1)

Tarybos sprendimu 97/836/EB (1) Sąjunga prisijungė prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (toliau – Pataisytas 1958 m. susitarimas). Pataisytas 1958 m. susitarimas įsigaliojo 1998 m. kovo 24 d.;

(2)

Tarybos sprendimu 2000/125/EB (2) Sąjunga prisijungė prie Susitarimo dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (toliau – Paralelus susitarimas). Paralelus susitarimas įsigaliojo 2000 m. vasario 15 d.;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 (3) nustatomos visų naujų transporto priemonių, sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir pateikimo rinkai administracinės nuostatos ir techniniai reikalavimai. Vadovaujantis tuo reglamentu pagal Pataisytą 1958 m. susitarimą priimtos taisyklės (toliau – JT taisyklės) buvo įtrauktos į ES tipo patvirtinimo sistemą kaip tipo patvirtinimo reikalavimai arba kaip Sąjungos teisės aktų alternatyvos;

(4)

pagal Pataisyto 1958 m. susitarimo 1 straipsnį ir Paralelaus susitarimo 6 straipsnį JT EEK Pasaulinis transporto priemonių reglamentų derinimo forumas (JT EEK WP.29) gali priimti JT taisyklių, JT bendrųjų techninių reglamentų (JT BTR) ir JT rezoliucijų pakeitimų pasiūlymus ir naujų JT taisyklių, JT BTR ir JT rezoliucijų dėl transporto priemonių patvirtinimo pasiūlymus. Be to, pagal tas nuostatas JT EEK WP.29 gali priimti pasiūlymus dėl JT BTR pakeitimų parengimo įgaliojimų arba dėl naujų JT BTR parengimo ir gali priimti pasiūlymus dėl JT BTR įgaliojimų pratęsimo;

(5)

2021 m. birželio 22–24 d. JTEEK WP.29 Pasaulinio forumo 184-ojoje sesijoje gali priimti pasiūlymus dėl JT taisyklių Nr. 13, 13-H, 24, 30, 41, 49, 79, 83, 95, 101, 124, 129, 134, 137 ir 157 pakeitimų ir pasiūlymus dėl bendrųjų techninių reglamentų Nr. 4 ir 9 pakeitimų;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją dėl tų pasiūlymų priėmimo, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi JT EEK WP.29 grupėje, kadangi JT taisyklės Sąjungai bus privalomos ir kartu su JT bendraisiais techniniais reglamentais gali iš esmės įtakoti Sąjungos teisės aktų, susijusių su transporto priemonių tipo patvirtinimu, turinį;

(7)

atsižvelgiant į įgytą patirtį ir technologijų plėtrą, reikia pakeisti, pataisyti ar papildyti su tam tikrais elementais ar savybėmis, kuriems taikomos JT EEK taisyklės Nr. 13, 13-H, 24, 30, 41, 49, 79, 83, 95, 101, 124, 129, 134, 137 ir 157, susijusius reikalavimus;

(8)

be to, reikia iš dalies pakeisti JT BTR Nr. 4 ir 9 tam tikras nuostatas;

(1)

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) parengtame Susitarime dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų (toliau – Susitarimas) pateiktos gairės Sąjungoje yra taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1233/2011 (1);

(2)

Susitarimo dalyvės yra: Australija, Kanada, Europos Sąjunga, Japonija, Korėja, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija, Turkija ir Jungtinės Valstijos;

(3)

Sektorių susitarimas dėl eksporto kreditų civiliniams orlaiviams (toliau – SSO) pateiktas Susitarimo III priede ir yra neatskiriama Susitarimo dalis. Todėl SSO Sąjungoje yra taikomas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1233/2011;

(4)

SSO dalyvės yra: Australija, Brazilija, Kanada, Europos Sąjunga, Japonija, Korėja, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinės Valstijos;

(5)

Susitarimu, įskaitant SSO, sudaromos sąlygos tvarkingai ir skaidriai naudoti oficialiai remiamus eksporto kreditus atitinkamose jų taikymo srityse. Juo siekiama sudaryti vienodas oficialiai remiamų eksporto kreditų teikimo sąlygas ir taip skatinti eksportuotojų konkurenciją, pagrįstą eksportuojamų prekių ir paslaugų kokybe bei kainomis, o ne palankiausiomis oficialiai remiamomis finansinėmis sąlygomis;

(6)

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) pasitraukė iš Sąjungos 2020 m. vasario 1 d.; (2)

(7)

Susitarimo 3 straipsnyje nustatyta, kad EBPO narės, kurios nėra Susitarimo dalyvės, ir ne EBPO narės dabartinių Susitarimo dalyvių gali būti pakviestos tapti Susitarimo dalyvėmis. Subjektai, nesantys SSO dalyviais, gali tapti SSO dalyviais SSO I priedėlyje nustatyta tvarka;

(8)

2021 m. sausio 28 d. raštu Jungtinė Karalystė paprašė, kad Susitarimo dalyvės ir SSO dalyvės pritartų, kad Jungtinė Karalystė taptų atitinkamai Susitarimo dalyve ir SSO dalyve. Sprendimą dėl tų prašymų Susitarimo dalyvės ir SSO dalyvės turi priimti taikydamos rašytinę procedūrą;

(9)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl sprendimo, kurį turi priimti Susitarimo dalyvės, taip pat poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl sprendimo, kurį turi priimti SSO dalyvės, nes abu numatomi sprendimai Sąjungai bus privalomi pagal Reglamento (ES) Nr. 1233/2011 2 straipsnį,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (2) 10a straipsnio 5, 5a ir 8 dalyse nustatytas didžiausias metinis apyvartinių taršos leidimų (ATL) skaičius, kuriuo remiantis apskaičiuojamas nemokamų leidimų, suteikiamų įrenginiams, kuriems netaikoma tos direktyvos 10a straipsnio 3 dalis, skaičius;

(2)

siekiant laikytis Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnyje nustatytos aukcionuose parduodamų ATL dalies, neturėtų būti viršytas tos direktyvos 10a straipsnio 5 dalyje numatytas didžiausias nemokamų ATL skaičius, atėmus 10a straipsnio 8 dalyje nurodytą skaičių, o prireikus atsižvelgus ir į esamą papildomą skaičių, nustatytą tos direktyvos 10a straipsnio 5a dalyje. Siekiant užtikrinti, kad šis didžiausias metinis ATL skaičius nebūtų viršytas, prireikus turėtų būti taikomas metinis įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas, kuris padėtų vienodai sumažinti kiekvieno įrenginio, kuris atitinka nemokamų ATL suteikimo reikalavimus, nemokamų ATL skaičių;

(3)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/331 14 straipsnio 6 dalį Komisija, gavusi pranešimus apie preliminarų metinį atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio nemokamų ATL skaičių, turi apskaičiuoti įvairius sektorius apimantį pataisos koeficientą, taikytiną kiekvienais atitinkamo ATL paskirstymo laikotarpio metais;

(4)

kiekvienais 2021–2025 m. ATL paskirstymo laikotarpio metais įrenginiams, kurie nėra laikomi elektros energijos gamintojais ir kurie nėra nauji rinkos dalyviai, taikytinas įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas turėtų būti apskaičiuojamas remiantis preliminariu metiniu ATL paskirstymo laikotarpio nemokamų ATL skaičiumi, atmetant nemokamus ATL, suteikiamus įrenginiams, kuriems valstybės narės pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 arba 27a straipsnį netaiko Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS), ir įskaitant nemokamus ATL, suteikiamus įrenginiams, kuriuos valstybės narės yra įtraukusios į sistemą pagal tos direktyvos 24 straipsnį;

(5)

Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nurodytas visos Sąjungos ATL skaičius 2021 m. yra 1 571 583 007, kaip nustatyta Komisijos sprendimo (ES) 2020/1722 (3) 1 straipsnyje. Pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas apskaičiuotas didžiausias (metinis) skaičius, numatytas 10a straipsnio 5 dalyje, yra 43 % nuo 1 571 583 007, t. y. 675 780 693. Pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalį iš šio 675 780 693 skaičiaus kasmet turėtų būti išskaičiuojama 32 500 000 ATL, taigi 2021 m. didžiausias skaičius būtų 643 280 693 ATL. Jeigu valstybių narių ir EEE narėmis esančių ELPA valstybių pateikti preliminarūs metiniai kiekvienam įrenginiui skirtinų nemokamų ATL skaičiai, nustatyti taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2019/331 V priede nustatytą atitinkamą koeficientą, viršytų Direktyvos 10a straipsnio 5 dalyje nurodytą didžiausią skaičių, pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5a dalį, siekiant padidinti turimą didžiausią ATL skaičių, būtų panaudotas papildomas kiekis, neviršijantis 3 % viso ATL skaičiaus, t. y. 413 420 157 ATL dešimties metų laikotarpiu nuo 2021 iki 2030 m. Tačiau šiuo atveju to nebuvo. Todėl metinis įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas turėtų būti 100 %;

(6)

visi 2021 m. nepanaudoti ATL iš didžiausio leidimų skaičiaus turėtų būti suteikti kitais metais, t. y. 2022 m. Ši logika turėtų būti taikoma ir vėlesniais metais 2021–2025 m. ATL paskirstymo laikotarpiu, nurodytu Deleguotojo reglamento (ES) 2019/331 2 straipsnio 15 punkte;

(7)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5, 5a ir 8 dalyse numatyti didžiausi ATL skaičiai, suderintos ATL paskirstymo taisyklės ir įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas turi būti taikomi EEE narėmis esančiose ELPA valstybėse (4). Todėl būtina atsižvelgti į preliminarius metinius 2021–2025 m. laikotarpio nemokamų ATL skaičius, remiantis ELPA priežiūros institucijos gautais duomenimis dėl Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos. Šią būtinybę atspindi 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyti skaičiavimai,

(1)

2019 m. rugpjūčio 31 d. baigėsi dvidešimt trijų Bendrojo Teismo teisėjų kadencija;

(2)

atsižvelgiant į tai, į Bendrojo Teismo teisėjos pareigas buvo pasiūlyta Maja Brkan kandidatūra;

(3)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsniu įsteigtas komitetas pateikė palankią nuomonę dėl šios kandidatės tinkamumo eiti Bendrojo Teismo teisėjos pareigas,

(4)

todėl laikotarpiui nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. teisėja reikėtų paskirti Maja Brkan,