2021 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/887

2021 m. gegužės 20 d.

kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį ir 188 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

dauguma Sąjungos gyventojų yra prisijungę prie interneto. Kasdienis žmonių gyvenimas ir ekonomika tampa vis labiau priklausomi nuo skaitmeninių technologijų. Piliečiams ir įmonėms vis dažniau grėsmę kelia rimti kibernetiniai incidentai, o kiekvienais metais daug įmonių Sąjungoje patiria bent vieną kibernetinį incidentą. Tai rodo, kad reikia užtikrinti atsparumą, stiprinti technologinius bei pramoninius gebėjimus ir taikyti aukštus kibernetinio saugumo standartus bei holistinius kibernetinio saugumo sprendimus, įtraukiant žmones, produktus, procesus ir technologijas Sąjungoje, taip pat, kad reikia užtikrinti Sąjungos lyderystę kibernetinio saugumo srityse bei skaitmeninę autonomiją. Kibernetinį saugumą galima stiprinti ir didinant informuotumą apie grėsmes kibernetiniam saugumui bei plėtojant kompetencijas, pajėgumus ir gebėjimus visoje Sąjungoje, kartu visapusiškai atsižvelgiant į visuomenines ir etines pasekmes ir nuogąstavimus;

(2)

remdamasi Kibernetinio saugumo strategija, kurią pasiūlė Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) bendrame 2013 m. vasario 7 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (toliau – 2013 m. Kibernetinio saugumo strategija), Sąjunga nuolat plečia savo veiklą, kad įveiktų didėjančius kibernetinio saugumo iššūkius. 2013 m. Kibernetinio saugumo strategija siekiama kurti patikimą, saugią ir atvirą kibernetinę ekosistemą. 2016 m. Sąjunga patvirtino pirmąsias priemones kibernetinio saugumo srityje – priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 (3) dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo;

(3)

2017 m. rugsėjo mėn. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pateikė bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Atsparumas, atgrasymas ir gynyba: ES kibernetinio saugumo didinimas“, kad būtų toliau stiprinamas Sąjungos atsparumas kibernetiniams išpuoliams, jos gebėjimas į juos reaguoti ir nuo jų atgrasyti;

(4)

2017 m. rugsėjo mėn. Taline vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime skaitmeniniais klausimais valstybių ir Vyriausybių vadovai paragino Sąjungą tapti pasauline lydere kibernetinio saugumo srityje ne vėliau kaip 2025 m., siekiant užtikrinti piliečių, vartotojų ir įmonių pasitikėjimą ir apsaugą internete ir sudaryti sąlygas naudotis laisvu, saugesniu ir teisės aktais reglamentuojamu internetu, ir pareiškė apie savo ketinimą (at)kuriant informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) sistemas ir sprendimus, įskaitant tuos, kurie sukurti ir skatinami pagal Sąjungos sąveikumo ir standartizavimo programas, pavyzdžiui ISA2, plačiau naudotis atvirojo kodo sprendimais ir atviraisiais standartais, be kita ko, siekiant išvengti susaistymų su pardavėju;

(5)

šiuo reglamentu įsteigtas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras (toliau – Kompetencijos centras) turėtų padėti didinti tinklų ir informacinių sistemų, įskaitant internetą ir kitus visuomenės veikimui būtinus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kaip antai transporto, sveikatos, energetikos, skaitmeninės infrastruktūros, vandens, finansų rinkos ir bankų sistemos, saugumą;

(6)

didelis tinklų ir informacinių sistemų sutrikimas gali paveikti atskiras valstybes nares ir visą Sąjungą. Todėl aukšto lygio tinklų ir informacinių sistemų saugumas visoje Sąjungoje yra būtinas tiek visuomenei, tiek ir ekonomikai. Šiuo metu Sąjunga priklauso nuo ne Europos kibernetinio saugumo paslaugų teikėjų. Tačiau Sąjungai yra strategiškai svarbu užtikrinti, kad ji išlaikytų ir plėtotų būtinus kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir technologinius pajėgumus, kad būtų apsaugotos piliečių ir įmonių tinklų ir informacinės sistemos, visų pirma – ypatingos svarbos tinklų ir informacinės sistemos, ir būtų teikiamos pagrindinės kibernetinio saugumo paslaugos;

(7)

Sąjungoje sukaupta daug ekspertinių žinių ir patirties kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų, technologinės ir pramonės plėtros srityje, tačiau pramonės ir mokslinių tyrimų bendruomenių pastangos yra suskaidytos ir nepakankamai suderintos, trūksta bendros misijos, todėl nukenčia konkurencingumas ir veiksminga tinklų ir sistemų apsauga toje srityje. Tokios pastangos ir ekspertinės žinios turi būti sutelktos, sujungtos į tinklą ir naudojamos veiksmingai, siekiant sustiprinti ir papildyti esamus mokslinių tyrimų, technologinius ir pramonės pajėgumus bei įgūdžius Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. Nors IRT sektorius susiduria su dideliais iššūkiais, pvz., kvalifikuotų darbuotojų poreikio patenkinimo srityje, jam būtų naudinga, kad būtų atstovaujama plačiajai visuomenei, kad būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra, etninė įvairovė ir nediskriminavimas neįgaliųjų atžvilgiu, taip pat kad būsimiems kibernetinio saugumo ekspertams būtų lengviau įgyti žinių ir gauti mokymą, įskaitant tokių ekspertų švietimą neformalioje aplinkoje, pavyzdžiui, laisvo naudojimo ir atvirojo kodo programinės įrangos projektuose, pilietinių technologijų projektuose, startuoliuose ir labai mažose įmonėse;

(8)

mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) yra itin svarbūs suinteresuotieji subjektai Sąjungos kibernetinio saugumo sektoriuje ir dėl savo dinamiškumo gali pasiūlyti pažangių sprendimų. Tačiau MVĮ, kurios nesispecializuoja kibernetinio saugumo srityje, taip pat gali būti labiau pažeidžiamos kibernetinių incidentų atveju, nes veiksmingiems kibernetinio saugumo sprendimams įdiegti reikia didelių investicijų ir daug žinių. Todėl būtina užtikrinti, kad Kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (toliau – Tinklas) teiktų paramą MVĮ, sudarydami joms palankesnes sąlygas įgyti žinių ir užtikrindami pritaikytą prieigą prie mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų, kad MVĮ galėtų užsitikrinti pakankamą saugumą ir MVĮ, kurios aktyviai veikia kibernetinio saugumo srityje, būtų suteikta galimybė prisidėti prie Sąjungos lyderystės kibernetinio saugumo srityje;

(9)

ekspertinių žinių sukaupta ne tik pramoninėje ir mokslinių tyrimų aplinkose. Nekomerciniuose ir ikiprekybiniuose projektuose, vadinamuose pilietinių technologijų projektais, visuomenės interesais ir viešajai gėrybei naudojami atvirieji standartai, atvirieji duomenys ir laisvo naudojimo ir atvirojo kodo programinė įranga;

(10)

kibernetinio saugumo sritis yra įvairialypė. Atitinkami suinteresuotieji subjektai yra viešieji subjektai, valstybės narės ir Sąjunga, pramonė, pilietinė visuomenė, pvz., profesinės sąjungos, vartotojų asociacijos, laisvo naudojimo ir atvirojo kodo programinės įrangos bendruomenė ir akademinė bei mokslinių tyrimų bendruomenė ir kiti subjektai;

(11)

2017 m. lapkričio mėn. priimtose Tarybos išvadose Komisija buvo raginama sparčiai atlikti galimybių įsteigti Kibernetinio saugumo kompetencijos centrų tinklą bei Europos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir kompetencijos centrą poveikio vertinimą ir ne vėliau kaip 2018 m. viduryje pasiūlyti atitinkamą teisinę priemonę tokio tinklo ir tokio centro sukūrimui;

(12)

Sąjunga vis dar neturi pakankamų technologinių ir pramonės pajėgumų ir gebėjimų savarankiškai apsaugoti savo ekonomiką bei ypatingos svarbos infrastruktūrą ir tapti pasauline lydere kibernetinio saugumo srityje. Pramonės sektorių, kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų bendruomenių ir Vyriausybių strateginio ir tvaraus veiklos koordinavimo ir tarpusavio bendradarbiavimo lygis yra nepakankamas. Sąjunga nukenčia dėl nepakankamų investicijų ir ribotų galimybių naudotis kibernetinio saugumo praktine patirtimi, įgūdžiais ir įranga, be to, nedaug Sąjungos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų paverčiami rinkai tinkamais sprendimais ar plačiai panaudojami visoje ekonomikoje;

(13)

geriausia priemonė šio reglamento tikslams pasiekti – sukurti Kompetencijos centrą ir Tinklą, turintį įgaliojimus imtis priemonių, kuriomis remiamos pramonės technologijos, taip pat priemonių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kartu užtikrinant didžiausią ekonominį poveikį ir didžiausią poveikį visuomenei bei aplinkai ir apsaugant Sąjungos interesus;

(14)

Kompetencijos centras turėtų būti pagrindinė Sąjungos priemonė investicijoms į kibernetinio saugumo mokslinius tyrimus, technologinę ir pramonės plėtrą sutelkti, taip pat atitinkamiems projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti kartu su Tinklu. Kompetencijos centras turėtų valdyti su kibernetiniu saugumu susijusią finansinę paramą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (4) nustatytą bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ (toliau – programa „Europos horizontas“) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (5) nustatytą Skaitmeninės Europos programą, ir, kai tinkama, turėtų būti atviras kitoms programoms. Šis požiūris turėtų padėti užtikrinti sinergiją ir koordinuoti finansinę paramą, susijusią su Sąjungos iniciatyvomis kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir plėtros, inovacijų, technologinės ir pramonės plėtros srityse, ir išvengti bereikalingo dubliavimosi;

(15)	svarbu užtikrinti, kad vykdant Kompetencijos centro kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų projektus būtų užtikrinami pagarba pagrindinėms teisėms ir etiškas elgesys;

(16)

Kompetencijos centras neturėtų vykdyti operacinių kibernetinio saugumo užduočių, pavyzdžiui, užduočių, susijusių su reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybomis (CSIRT), įskaitant kibernetinio saugumo incidentų stebėseną ir valdymą. Tačiau Kompetencijos centras turėtų galėti sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti IRT infrastruktūrą, naudingą pramonės sektoriams, visų pirma MVĮ, mokslinių tyrimų bendruomenėms, pilietinei visuomenei ir viešajam sektoriui, laikantis šiame reglamente nustatytos misijos ir tikslų. Kai CSIRT ir kiti suinteresuotieji subjektai siekia skatinti pranešti apie pažeidžiamumo spragas ir jas atskleisti, Kompetencijos centras ir Kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės (toliau – Bendruomenė) nariai, neviršydami savo atitinkamų užduočių ribų, ir kartu vengdami dubliavimosi su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/881 (6), tų suinteresuotųjų subjektų prašymu turėtų galėti jiems teikti paramą;

(17)

planuojama, kad Kompetencijos centras, Bendruomenė ir Tinklas turės naudos iš suinteresuotųjų subjektų patirties ir plataus bei tinkamo atstovavimo jiems, suformuoto įgyvendinant Komisijos ir Europos kibernetinio saugumo organizacijos (ECSO) sutartimi pagrįstą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kibernetinio saugumo srityje Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (7) nustatytos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) laikotarpiu, ir pasinaudojant patirtimi, sukaupta įgyvendinant keturis bandomuosius projektus, pradėtus 2019 m. pradžioje pagal programą „Horizontas 2020“, t. y. CONCORDIA, ECHO, SPARTA ir CyberSec4Europe, ir bandomąjį projektą bei parengiamuosius veiksmus dėl laisvo naudojimo ir atvirojo kodo programinės įrangos auditavimo (ES FOSSA), Bendruomenės valdymo ir atstovavimo jai Kompetencijos centro veikloje tikslais;

(18)

atsižvelgdamos į kibernetinio saugumo keliamo iššūkio mastą ir į investicijas į kibernetinio saugumo pajėgumus ir gebėjimus kitose pasaulio šalyse, Sąjunga ir valstybės narės turėtų būti paskatintos padidinti savo finansinę paramą moksliniams tyrimams, plėtrai ir diegimui šioje srityje. Kad būtų pasiekta masto ekonomija ir panašus apsaugos lygis visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų dėti savo pastangas į Sąjungos sistemą aktyviai prisidėdamos prie Kompetencijos centro ir Tinklo darbo;

(19)

siekiant skatinti Sąjungos konkurencingumą ir aukštus kibernetinio saugumo standartus tarptautiniu mastu, Kompetencijos centras ir Bendruomenė turėtų siekti, kad pokyčiais kibernetinio saugumo srityje, be kita ko, dėl produktų ir procesų, standartų ir techninių standartų, būtų keičiamasi su tarptautine bendruomene, kai aktualu dėl Kompetencijos centro misijos, tikslų ir užduočių. Šio reglamento tikslu atitinkami techniniai standartai galėtų apimti pavyzdinių realizacijų, be kita ko, paskelbtų pagal atvirojo standarto licencijas, kūrimą;

(20)	Kompetencijos centro būstinė yra Bukarešte;

(21)

rengdamas savo metinę darbo programą (toliau – metinė darbo programa) Kompetencijos centras turėtų informuoti Komisiją apie savo bendro finansavimo poreikius, grindžiamus valstybių narių planuojamais bendro finansavimo įnašais į bendrus veiksmus, kad Komisija, rengdama kitų metų Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, galėtų įskaičiuoti tuos įnašus atitinkantį Sąjungos įnašą;

(22)

rengdama su kibernetiniu saugumu susijusius programos „Europos horizontas“ darbo programos elementus, be kita ko, konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais proceso metu ir visų pirma prieš priimdama tą darbo programą, Komisija turėtų atsižvelgti į Kompetencijos centro pasiūlymus ir jais pasidalyti su programos „Europos horizontas“ komitetu;

(23)

kad Kompetencijos centras galėtų atlikti savo vaidmenį kibernetinio saugumo srityje, kad būtų palengvintas Tinklo dalyvavimas bei suteiktas valstybėms narėms stiprus valdymo vaidmuo, Kompetencijos centras turėtų būti įsteigtas kaip juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga, kuriai taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 (8). Kompetencijos centras turėtų atlikti dvejopą vaidmenį – vykdyti specialias užduotis kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų srityje, kaip nustatyta šiame reglamente, ir valdyti su kibernetiniu saugumu susijusį finansavimą pagal kelias programas vienu metu, visų pirma pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, ir galbūt taip pat pagal kitas Sąjungos programas. Toks administravimas turėtų atitikti toms programoms taikomas taisykles. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Kompetencijos centro veikla visų pirma būtų finansuojama pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, būtina, kad vykdant biudžetą, įskaitant programavimo etapą, Kompetencijos Centras būtų laikomas partneryste;

(24)	dėl Sąjungos įnašo prieiga prie Kompetencijos centro veiklos rezultatų turėtų būti, kiek įmanoma, atvira, ir, kiek būtina, ribota, ir, kai tikslinga, veiklos rezultatus turėtų būti galima naudoti pakartotinai;

(25)

Kompetencijos centras turėtų palengvinti ir koordinuoti Tinklo darbą. Tinklą turėtų sudaryti nacionaliniai koordinavimo centrai (po vieną iš kiekvienos valstybės narės). Nacionaliniai koordinavimo centrai, kuriuos Komisija pripažino turinčiais reikiamų pajėgumų valdyti lėšas, kad pasiektų šiame reglamente nustatytą misiją ir tikslus, turėtų gauti tiesioginę Sąjungos finansinę paramą, įskaitant dotacijas, skirtas be kvietimo teikti pasiūlymus, kad galėtų vykdyti su šiuo reglamentu susijusią savo veiklą;

(26)

nacionaliniai koordinavimo centrai turėtų būti viešojo sektoriaus subjektai arba subjektai, kuriuose dauguma balso teisių priklauso valstybei, vykdantys viešojo administravimo funkcijas pagal nacionalinę teisę, be kita ko, gavę įgaliojimus, ir juos turėtų atrinkti valstybės narės. Nacionalinio koordinavimo centro funkcijas konkrečioje valstybėje narėje turėtų galėti vykdyti subjektas, kuris vykdo kitas pagal Sąjungos teisę nustatytas funkcijas, pavyzdžiui, nacionalinės kompetentingos institucijos, bendrojo informacinio centro, kaip tai suprantama Direktyvoje (ES) 2016/1148 arba kituose Sąjungos reglamentuose, arba skaitmeninių inovacijų centro, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2021/694, funkcijas. Kiti viešojo sektoriaus subjektai arba subjektai, vykdantys viešojo administravimo funkcijas valstybėje narėje, turėtų galėti padėti tos valstybės narės nacionaliniam koordinavimo centrui vykdyti jo funkcijas;

(27)

nacionaliniai koordinavimo centrai turėtų turėti būtinus administracinius pajėgumus ir turėtų turėti kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų ekspertinių žinių arba turėti prieigą prie tokių ekspertinių žinių ir turėtų galėti veiksmingai bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą su pramone, viešuoju sektoriumi ir mokslinių tyrimų bendruomene;

(28)

švietimas valstybėse narėse turėtų atspindėti tinkamo informuotumo ir įgūdžių kibernetinio saugumo srityje svarbą. Tuo tikslu, atsižvelgiant į ENISA vaidmenį ir nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai švietimo srityje, nacionaliniai koordinavimo centrai kartu su atitinkamomis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais turėtų prisidėti prie kibernetinio saugumo švietimo programų skatinimo ir sklaidos;

(29)

nacionaliniai koordinavimo centrai turėtų galėti gauti Kompetencijos centro dotacijas, kad suteiktų finansinę paramą trečiosioms šalims dotacijų forma. Tiesioginės išlaidos, kurias nacionaliniai koordinavimo centrai patiria teikdami ir administruodami finansinę paramą trečiosioms šalims, turėtų būti tinkamos finansuoti pagal atitinkamas programas;

(30)

Kompetencijos centras, Tinklas ir Bendruomenė turėtų padėti tobulinti ir skleisti naujausius kibernetinio saugumo produktus, paslaugas ir procesus. Tuo pat metu Kompetencijos centras ir Tinklas turėtų skatinti paklausos srities pramonės įmonių kibernetinio saugumo gebėjimus, visų pirma remdami kūrėjus ir veiklos vykdytojus tokiuose sektoriuose kaip transportas, energetika, sveikata, finansai, valdymas, telekomunikacijos, gamyba ir kosmosas, kad padėtų jiems įveikti kibernetinio saugumo iššūkius, pavyzdžiu įdiegiant pritaikytąjį saugumą. Kompetencijos centras ir Tinklas taip pat turėtų remti kibernetinio saugumo produktų, paslaugų ir procesų standartizavimą ir diegimą, kartu skatinant, kiek įmanoma, įgyvendinti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/881;

(31)

dėl sparčiai kintančio kibernetinių grėsmių ir kibernetinio saugumo pobūdžio Sąjunga turi gebėti greitai ir nuolat prisitaikyti prie naujų šios srities pokyčių. Todėl Kompetencijos centras, Tinklas ir Bendruomenė turėtų būti pakankamai lankstūs, kad užtikrintų reikiamą reagavimą į tokius pokyčius. Jie turėtų sudaryti palankesnes sąlygas projektams, kurie padeda subjektams nuolat stiprinti gebėjimus didinti savo ir Sąjungos atsparumą;

(32)

Kompetencijas centras turėtų remti Bendruomenę. Kompetencijos centras turėtų įgyvendinti atitinkamas programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos kibernetinio saugumo dalis, vadovaudamasis Kompetencijos centro daugiamete darbo programa (toliau – daugiametė darbo programa) ir metine darbo programa bei laikydamasis programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso, skirdamas dotacijas ir kitų formų finansavimą, visų pirma po konkurencija pagrįsto kvietimo teikti pasiūlymus. Kompetencijos centras taip pat turėtų palengvinti ekspertinių žinių perdavimą Tinkle bei Bendruomenėje ir remti Sąjungos, valstybių narių arba pramonės bendras investicijas. Ypač daug dėmesio jis turėtų skirti MVĮ paramai kibernetinio saugumo srityje, taip pat veiksmams, kuriais padedama įveikti įgūdžių trūkumą;

(33)	techninė pagalba rengiant projektus turėtų būti teikiama visiškai objektyviai ir skaidriai, siekiant užtikrinti, kad visi galimi naudos gavėjai gautų tą pačią informaciją ir teikiant tą pagalbą turi būti išvengta interesų konfliktų;

(34)

Kompetencijos centras turėtų skatinti ir remti ilgalaikį strateginį Bendruomenės, kuri apimtų didelę, atvirą, tarpdisciplininę ir įvairią kuriant kibernetinio saugumo technologijas dalyvaujančių Europos suinteresuotųjų subjektų grupę, bendradarbiavimą ir jos veiklos koordinavimą. Bendruomenė turėtų apimti mokslinių tyrimų subjektus, pramonės įmones ir viešąjį sektorių. Bendruomenė turėtų prisidėti, visų pirma per Strateginę patariamąją grupę, prie Kompetencijos centro veiklos ir daugiametės darbo programos bei metinės darbo programos. Bendruomenė taip pat turėtų naudotis Kompetencijos centro ir Tinklo bendruomenės stiprinimo veiklos rezultatais, tačiau ji neturėtų gauti jokių privilegijų kvietimų teikti pasiūlymus arba kvietimų dalyvauti konkurse atžvilgiu. Bendruomenę turėtų sudaryti kolektyvinės įstaigos ir organizacijos. Be to, siekiant pasinaudoti visomis Sąjungos kibernetinio saugumo srities ekspertinėmis žiniomis, Kompetencijos centras ir jo organai taip pat turėtų galėti pasitelkti fizinių asmenų kaip ad hoc ekspertų ekspertines žinias;

(35)	Kompetencijos centras turėtų bendradarbiauti ir užtikrinti sinergiją su ENISA ir iš ENISA gauti atitinkamą informaciją nustatant finansavimo prioritetus;

(36)

siekiant patenkinti tiek paklausos, tiek pasiūlos kibernetinio saugumo srityje poreikius, Kompetencijos centro užduotis teikti pramonės įmonėms su kibernetiniu saugumu susijusias žinias ir techninę pagalbą turėtų būti susijusi tiek su IRT produktais, procesais ir paslaugomis, tiek su visais kitais technologijų produktais ir procesais, kurių kibernetinis saugumas turi būti užtikrintas. Viešasis sektorius to paprašęs taip pat galėtų gauti Kompetencijos centro paramą;

(37)

siekiant sukurti tvarią kibernetinio saugumo aplinką, svarbu, kad kuriant, prižiūrint, eksploatuojant (teikiant) ir atnaujinant infrastruktūras, produktus ir paslaugas būtų vadovaujamasi „pritaikytojo saugumo“ principu, visų pirma remiant pažangiausius saugius plėtojimo metodus, tinkamus saugumo patikrinimus ir saugumo auditus, nedelsiant pateikiant naujinius, kuriais panaikinamos žinomos pažeidžiamumo spragos ar grėsmės, ir, kai įmanoma, sudarant sąlygas trečiosioms šalims kurti ir teikti naujinius pasibaigus atitinkamam produktų aptarnavimo laikui. Pritaikytasis saugumas turėtų būti užtikrinamas per visą IRT produktų, paslaugų ar proceso gyvavimo laikotarpį, o plėtojimo procesai turėtų būti nuolat tobulinami siekiant sumažinti piktybinių veiksmų žalą;

(38)

kadangi Kompetencijos centras ir Tinklas turėtų stengtis padidinti kibernetinio saugumo civilinių ir gynybos aspektų sinergiją ir koordinavimą šiose dviejose srityse, pagal šį reglamentą vykdomi ir pagal programą „Europos horizontas“ finansuojami projektai turėtų būti įgyvendinami vadovaujantis Reglamentu (ES) 2021/695, kuriame nustatyta, kad vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal programą „Europos horizontas“ dėmesys turi būti sutelktas išimtinai į pritaikymą civiliniams tikslams;

(39)

šis reglamentas pirmiausia taikomas civiliniams klausimams, tačiau valstybių narių veikla pagal šį reglamentą gali atspindėti valstybių narių ypatumus tais atvejais, kai kibernetinio saugumo politiką vykdo institucijos, vykdančios ir civilines, ir karines užduotis, ja turėtų būti siekiama papildomumo bei išvengiama su gynyba susijusių finansavimo priemonių dubliavimosi;

(40)	šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta Kompetencijos centro ir tų įmonių, kurios gauna finansavimą, atsakomybė ir veiklos skaidrumas, vadovaujantis atitinkamais programų reglamentais;

(41)

diegimo projektų, ypač susijusių su infrastruktūra ir pajėgumais, įdiegtais Sąjungos lygmeniu arba taikant bendrus viešuosius pirkimus, įgyvendinimas galėtų būti suskirstytas į skirtingus įgyvendinimo etapus, pavyzdžiui, atskirus konkursus dėl kompiuterinės ir programinės įrangos architektūros projektavimo, gamybos, eksploatavimo ir priežiūros, nustatant, kad įmonės galėtų dalyvauti tik viename iš etapų ir, kai tikslinga, galėtų būti reikalaujama, kad vieno ar kelių iš tų etapų naudos gavėjai atitiktų tam tikras su Europos nuosavybe ar kontrole susijusias sąlygas;

(42)

atsižvelgiant į jos turimas ekspertines žinias kibernetinio saugumo srityje ir į jos, kaip informacinio centro, kuris teikia rekomendacijas ir ekspertines žinias kibernetinio saugumo klausimais Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms, taip pat atitinkamiems Sąjungos suinteresuotiesiems subjektams, įgaliojimus, taip pat į jos sukauptas žinias vykdant savo užduotis, ENISA turėtų aktyviai dalyvauti Kompetencijos centro veikloje, įskaitant Darbotvarkės plėtojimą, vengiant abiejų įstaigų užduočių dubliavimo, o tai būtų užtikrinta visų pirma jai atliekant nuolatinės stebėtojos vaidmenį Kompetencijos centro Valdančiojoje taryboje. Rengdami Darbotvarkę, metinę darbo programą ir daugiametę darbo programą, Kompetencijos centro vykdomasis direktorius ir Valdančioji taryba turėtų atsižvelgti į visas atitinkamas strategines rekomendacijas ir pasiūlymus, kuriuos pateikė ENISA, laikydamiesi Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklių;

(43)	gavę finansinį įnašą iš Sąjungos bendrojo biudžeto, nacionaliniai koordinavimo centrai ir subjektai, priklausantys Bendruomenei, turėtų viešinti informaciją, kad atitinkama veikla yra vykdoma pagal šį reglamentą;

(44)

išlaidos, atsirandančios dėl Kompetencijos centro įsteigimo ir Kompetencijos centro administravimo ir koordinavimo veiklos turėtų būti finansuojamos Sąjungos ir valstybių narių lėšomis, proporcingai valstybių narių savanoriškiems įnašams į bendrus veiksmus. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, ta veikla neturėtų būti vienu metu finansuojama pagal kitas Sąjungos programas;

(45)	Valdančioji taryba, kuri turėtų būti sudaryta iš valstybių narių ir Komisijos atstovų, turėtų apibrėžti bendrąją Kompetencijos centro veiklos kryptį ir užtikrinti, kad savo užduotis Kompetencijos centras vykdytų laikydamasis šio reglamento. Valdančioji taryba turėtų priimti Darbotvarkę;

(46)

Valdančiajai tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai, būtini sudaryti Kompetencijos centro biudžetą. Ji turėtų tikrinti, kaip biudžetas vykdomas, priimti reikiamas finansines taisykles ir sukurti skaidrias Kompetencijos centro sprendimų priėmimo procedūras, taip pat priimti metinę darbo programą ir daugiametę darbo programą, atspindinčias Darbotvarkę. Valdančioji taryba taip pat turėtų nustatyti darbo tvarkos taisykles, paskirti vykdomąjį direktorių ir nuspręsti dėl vykdomojo direktoriaus kadencijos pratęsimo ar nutraukimo;

(47)

Valdančioji taryba turėtų prižiūrėti Kompetencijos centro strateginę ir įgyvendinimo veiklą ir užtikrinti, kad ta veikla būtų suderinta. Savo metinėje ataskaitoje Kompetencijos centras ypač daug dėmesio turėtų skirti pasiektiems strateginiams tikslams ir prireikus pasiūlyti veiksmus, kuriais tie strateginiai tikslai būtų dar geriau pasiekti;

(48)

kad Kompetencijos centras veiktų tinkamai ir veiksmingai, Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į Valdančiąją tarybą būtų skiriami tinkamos profesinės patirties ir patirties funkcinėse srityse turintys asmenys. Komisija ir valstybės narės taip pat turėtų stengtis riboti savo atstovų Valdančiojoje taryboje kaitą, kad būtų užtikrintas jos darbo tęstinumas;

(49)

atsižvelgiant į specifinį Kompetencijos centro statusą ir jo atsakomybę už Sąjungos lėšų, visų pirma pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, įgyvendinimą, Komisija turėtų turėti 26 % visų Valdančiosios tarybos balsų dėl sprendimų, susijusių su Sąjungos lėšomis, kad būtų kuo labiau padidinta tų sprendimų Sąjungos pridėtinė vertė, kartu užtikrinant tų sprendimų teisėtumą ir suderinamumą su Sąjungos prioritetais;

(50)

kad Kompetencijos centras veiktų sklandžiai, būtina, kad jo vykdomasis direktorius būtų skiriamas skaidriai, atsižvelgiant į nuopelnus, į dokumentais pagrįstus administracinio bei vadovaujamojo darbo įgūdžius ir kompetenciją bei patirtį, aktualią kibernetinio saugumo sričiai, ir kad vykdomojo direktoriaus pareigos būtų atliekamos visiškai nepriklausomai;

(51)

Kompetencijos centras turėtų turėti Strateginę patariamąją grupę, veikiančią kaip patariamasis organas. Strateginė patariamoji grupė turėtų teikti rekomendacijas remdamasi reguliariu Kompetencijos centro ir Bendruomenės, kurią turėtų sudaryti privačiojo sektoriaus, vartotojų organizacijų, akademinės bendruomenės ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovai, tarpusavio dialogu. Strateginė patariamoji grupė daugiausia dėmesio turėtų skirti klausimams, kurie svarbūs suinteresuotiesiems subjektams, ir į tuos klausimus atkreipti Valdančiosios tarybos ir vykdomojo direktoriaus dėmesį. Strateginės patariamosios grupės užduotys turėtų apimti rekomendacijų Darbotvarkės, metinės darbo programos ir daugiametės darbo programos klausimais teikimą. Įvairiems suinteresuotiesiems subjektams Strateginėje patariamojoje grupėje turėtų būti atstovaujama proporcingai, ypač daug dėmesio skiriant atstovavimui MVĮ, siekiant užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai Kompetencijos centro veikloje būtų tinkamai atstovaujami;

(52)

valstybių narių įnašai į Kompetencijos centro išteklius galėtų būti finansiniai arba nepiniginiai. Pavyzdžiui, tokiais finansiniais įnašais galėtų būti valstybės narės naudos gavėjui toje valstybėje narėje suteikta dotacija, kuria papildoma Sąjungos finansinė parama projektui, teikiama pagal metinę darbo programą. Kita vertus, nepiniginiai įnašai paprastai būtų teikiami, kai pats valstybės narės subjektas yra Sąjungos finansinės paramos gavėjas. Pavyzdžiui, jei Sąjunga subsidijavo nacionalinio koordinavimo centro veiklą taikydama 50 % finansavimo normą, likusios veiklos išlaidos būtų į apskaitą traukiamos kaip nepiniginis įnašas. Kitas pavyzdys: jeigu valstybės narės subjektas gavo Sąjungos finansinę paramą infrastruktūrai, kuria pagal metinę darbo programą turi dalytis suinteresuotieji subjektai, sukurti arba atnaujinti, susijusios nesubsidijuojamos išlaidos į apskaitą būtų įtraukiamos kaip nepiniginiai įnašai;

(53)

pagal atitinkamas Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 nuostatas dėl interesų konfliktų, Kompetencijos centras turėtų priimti interesų konfliktų prevencijos, nustatymo, sprendimo ir valdymo taisykles, taikomas savo narių, organų ir darbuotojų, Valdančiosios tarybos, taip pat Strateginės patariamosios grupės ir Bendruomenės atžvilgiu. Valstybės narės turėtų užtikrinti nacionalinių koordinavimo centrų interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir sprendimą pagal nacionalinę teisę. Kompetencijos centras taip pat turėtų taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (9). Kompetencijos centro vykdomam asmens duomenų tvarkymui turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 (10). Kompetencijos centras turėtų laikytis nuostatų, taikomų Sąjungos institucijoms, ir nacionalinės teisės dėl informacijos, visų pirma neskelbtinos neįslaptintos ir ES įslaptintos informacijos tvarkymo;

(54)

Sąjungos ir valstybių narių finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, administracinių ir finansinių nuobaudų taikymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (11) (toliau - Finansinis reglamentas);

(55)

Kompetencijos centras turėtų veikti atvirai ir skaidriai. Jis turėtų laiku teikti visą susijusią informaciją, taip pat propaguoti savo veiklą ir vykdyti platesnei visuomenei skirtą informavimo ir sklaidos veiklą. Kompetencijos centro Valdančiosios tarybos ir Strateginės patariamosios grupės darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;

(56)	Kompetencijos centro atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turėtų turėti tuos pačius įgaliojimus, kaip ir Komisijos atžvilgiu;

(57)	Komisijai, Audito Rūmams ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai turėtų būti užtikrinta galimybė susipažinti su visa reikalinga informacija ir galimybė patekti į Kompetencijos centro patalpas, kad jie galėtų atlikti Kompetencijos centro pasirašytų dotacijų, sutarčių ir susitarimų auditą ir tyrimą;

(58)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti Sąjungos konkurencingumą ir pajėgumus, išsaugoti ir plėtoti Sąjungos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų, technologinius ir pramonės pajėgumus, didinti Sąjungos kibernetinio saugumo pramonės konkurencingumą ir paversti kibernetinį saugumą konkurenciniu kitų Sąjungos verslo sektorių pranašumu, valstybės narės dėl išsklaidytų turimų ribotų išteklių ir dėl reikalingų investicijų masto negali deramai pasiekti vienos, o, siekiant išvengti bereikalingo tų pastangų dubliavimo, padėti pasiekti kritinę investicijų masę, užtikrinti, kad viešasis finansavimas būtų naudojamas optimaliai ir užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų propaguojamas aukštas kibernetinio saugumo lygis, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Kompetencijos centrui ir tinklui taikomos bendrosios nuostatos ir principai

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras (toliau – Kompetencijos centras) ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (toliau – Tinklas). Jame nustatomos nacionalinių koordinavimo centrų skyrimo ir Kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės (toliau – Bendruomenės) įsteigimo taisyklės.

2. Kompetencijos centrui tenka esminis vaidmuo įgyvendinant Skaitmeninės Europos programos kibernetinio saugumo elementus, visų pirma veiksmų, susijusių su Reglamento (ES) 2021/694 6 straipsniu, atžvilgiu ir jis prisideda įgyvendinant programą „Europos horizontas“, ypač kiek tai susiję su Tarybos sprendimo (ES) 2021/764 (12) I priedo II veiklos srities 3.1.3 skirsniu.

3. Prie Kompetencijos centro ir Tinklo veiklos valstybės narės prisideda kolektyviai.

4. Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai dėl visuomenės saugumo, gynybos, nacionalinio saugumo, ir valstybės veiklai baudžiamosios teisės srityse.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	kibernetinis saugumas – veikla, būtina tinklų ir informacinėms sistemoms, tokių sistemų naudotojams ir kitiems kibernetinių grėsmių veikiamiems asmenims apsaugoti;

2.	tinklų ir informacinė sistema – tinklų ir informacinė sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1148 4 straipsnio 1 punkte;

kibernetinio saugumo produktai, paslaugos ir procesai – komerciniai ir nekomerciniai IRT produktai, paslaugos ar procesai, kurių speciali paskirtis yra apsaugoti tinklų ir informacines sistemas arba užtikrinti duomenų, kurie tvarkomi ar saugomi tinklų ir informacinėse sistemose, konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą, taip pat tokių sistemų naudotojų ir kitų kibernetinių grėsmių veikiamų asmenų kibernetinį saugumą;

4.	kibernetinė grėsmė – galima aplinkybė, įvykis arba veiksmas, kuris galėtų pažeisti, sutrikdyti arba kitaip neigiamai paveikti tinklų ir informacines sistemas, tokių sistemų naudotojus ir kitus asmenis;

bendras veiksmas – į metinę darbo programą įtrauktas veiksmas, kuriam teikiama finansinė parama pagal programą „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą arba kitas Sąjungos programas, taip pat vienos ar daugiau valstybių narių finansinė arba nepiniginė parama, ir kuris įgyvendinamas vykdant projektus, kurių naudos gavėjai yra įsisteigę valstybėse narėse ir iš tų valstybių narių gauna finansinę arba nepiniginę paramą;

6.	nepiniginis įnašas – tinkamos finansuoti išlaidos, kurias nacionaliniai koordinavimo centrai ir kiti viešieji subjektai patiria dalyvaudami pagal šį reglamentą finansuojamuose projektuose, jei tos išlaidos nėra finansuojamos Sąjungos įnašu arba valstybių narių finansiniais įnašais;

7.	Europos skaitmeninių inovacijų centrai – Europos skaitmeninių inovacijų centras, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/694 2 straipsnio e punkte;

Darbotvarkė – išsami ir ilgalaikė kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų strategija, kurioje išdėstomos strateginės rekomendacijos dėl Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų sektoriaus plėtros bei augimo ir nustatomi Kompetencijos centro veiklos strateginiai prioritetai ir kuri yra neprivaloma priimant sprendimus dėl metinių darbo programų;

techninė pagalba – Kompetencijos centro pagalba nacionaliniams koordinavimo centrams arba Bendruomenei jų užduotims vykdyti, suteikiant žinių arba sudarant palankesnes sąlygas naudotis kibernetinio saugumo srities mokslinių tyrimų, technologijų ir pramonės ekspertinėmis žiniomis, sudarant palankesnes sąlygas tinklaveikai, informuotumo didinimui ir bendradarbiavimo skatinimui, arba Kompetencijos centro kartu su nacionaliniais koordinavimo centrais suinteresuotiesiems subjektams teikiama pagalba, susijusi su projektų rengimu, kiek tai susiję su šiame reglamente nustatyta Kompetencijos centro bei Tinklo misija ir Kompetencijos centro tikslais.

3 straipsnis

Kompetencijos centro ir Tinklo misija

1. Kompetencijos centro ir Tinklo misija yra padėti Sąjungai:

stiprinti jos lyderystę ir strateginę autonomiją kibernetinio saugumo srityje išlaikant ir plėtojant Sąjungos mokslinių tyrimų, akademinius, visuomeninius, technologinius ir pramonės kibernetinio saugumo pajėgumus ir gebėjimus, kurie reikalingi siekiant didinti pasitikėjimą ir saugumą, įskaitant duomenų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą, bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

b)	remti Sąjungos technologinius pajėgumus, gebėjimus ir įgūdžius, susijusius su tinklų ir informacinių sistemų, įskaitant ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir bendrai Sąjungoje naudojamą aparatinę ir programinę įrangą, atsparumu ir patikimumu, ir

c)	didinti Sąjungos kibernetinio saugumo pramonės konkurencingumą pasaulyje, užtikrinti aukštus kibernetinio saugumo standartus visoje Sąjungoje ir paversti kibernetinį saugumą kitų Sąjungos verslo sektorių konkurenciniu pranašumu.

2. Kompetencijos centras ir Tinklas savo užduotis vykdo, kai tikslinga, bendradarbiaudami su ENISA ir Bendruomene.

3. Kompetencijos centras pagal teisės aktus, kuriais nustatomos atitinkamos programos, visų pirma programa „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa, naudojasi atitinkamais Sąjungos finansiniais ištekliais tokiu būdu, kad būtų prisidedama prie 1 dalyje nustatytos misijos.

4 straipsnis

Kompetencijos centro tikslai

1. Kompetencijos centro bendras tikslas yra gerinti kibernetinio saugumo srities mokslinius tyrimus, inovacijas ir diegimą, kad būtų vykdoma 3 straipsnyje nustatyta misija.

2. Kompetencijos centro konkretūs tikslai yra šie:

a)	stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus, gebėjimus, žinias ir infrastruktūrą, pramonės subjektų, visų pirma atitinkamai MVĮ, mokslinių tyrimų bendruomenės, viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės labui,

b)	papildant kitų viešųjų subjektų pastangas, skatinti kibernetinį atsparumą, geriausios kibernetinio saugumo patirties įsisavinimą, saugumo aspektų integravimo projektavimo metu principą ir skaitmeninių produktų ir paslaugų saugumo sertifikavimą,

c)	prisidėti prie stiprios Europos kibernetinio saugumo ekosistemos, kurioje sutelkti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai.

3. Kompetencijos centras 2 dalyje nurodytus konkrečius tikslus įgyvendina vykdydamas šią veiklą:

a)	pagal Sąjungos teisę nustatydamas strategines rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų, inovacijų ir diegimo kibernetinio saugumo srityje ir nustatydamas Kompetencijos centro veiklos strateginius prioritetus;

b)	įgyvendindamas veiksmus pagal atitinkamas Sąjungos finansavimo programas, laikydamasis atitinkamų darbo programų ir tas finansavimo programas nustatančių Sąjungos teisės aktų,

c)	skatindamas nacionalinių kompetencijos centrų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, taip pat bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą su Bendruomene ir joje, ir

d)	kai aktualu ir tikslinga, įsigydamas ir eksploatuodamas IRT infrastruktūras ir paslaugas, kai to reikia 5 straipsnyje nustatytoms užduotims įgyvendinti ir pagal atitinkamas 5 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas darbo programas.

5 straipsnis

Kompetencijos centro užduotys

1. Kad vykdytų savo misiją ir įgyvendintų tikslus, Centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su Tinklu, vykdo šias užduotis:

a)	strategines užduotis ir

b)	įgyvendinimo užduotis.

2. 1 dalies a punkte nurodytos strateginės užduotys yra šios:

a)	plėtoti ir stebėti Darbotvarkės įgyvendinimą;

įgyvendinant Darbotvarkę ir daugiametę darbo programą, kartu vengiant veiklos dubliavimosi su ENISA ir atsižvelgiant į poreikį sukurti kibernetinio saugumo ir kitų programos „Europos horizontas“ bei Skaitmeninės Europos programos dalių sinergiją:

nustato Kompetencijos centro darbo prioritetus, susijusius su:

1.	kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimu, apimant visą inovacijų ciklą, ir tų mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimu;

2.	kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų pajėgumų, gebėjimų ir infrastruktūros plėtojimu;

3.	kibernetinio saugumo bei technologinių įgūdžių ir kompetencijų stiprinimu pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų srityje, taip pat visuose atitinkamuose švietimo lygmenyse, remiant lyčių pusiausvyrą;

4.	kibernetinio saugumo produktų, procesų ir paslaugų diegimu;

5.	kibernetinio saugumo produktų, paslaugų ir procesų, kuriais prisidedama prie 3 straipsnyje nustatytos misijos, įsisavinimo rinkoje rėmimu;

6.	parama tam, kad valdžios institucijos jų prašymu, paklausos srities verslo sektoriai ir kiti naudotojai diegtų ir integruotų pažangiausius kibernetinio saugumo produktus, paslaugas ir procesus;

ii)	remia kibernetinio saugumo pramonę, visų pirma MVĮ, siekiant didinti Sąjungos kompetenciją, pajėgumą ir konkurencingumą kibernetinio saugumo srityje, be kita ko, siekiant prisijungti prie potencialių rinkų bei šnaudoti diegimo galimybes, ir pritraukti investicijas, ir

iii)	teikia paramą ir techninę pagalbą kibernetinio saugumo startuoliams, MVĮ, labai mažoms įmonėms, asociacijoms, pavieniams ekspertams ir pilietinių technologijų projektams;

c)	užtikrinti sinergiją ir bendradarbiavimą su atitinkamomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis, visų pirma ENISA, kartu vengiant veiklos dubliavimosi su tomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis;

d)	koordinuoti nacionalinių koordinavimo centrų veiklą per Tinklą ir užtikrinti reguliarų keitimąsi ekspertinėmis žiniomis;

e)	valstybėms narėms jų prašymu teikti ekspertų konsultacijas kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų klausimais, be kita ko, dėl viešųjų pirkimų ir technologijų diegimo;

f)	sudaryti palankesnes sąlygas visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma Bendruomenės nariams, bendradarbiauti ir dalytis ekspertinėmis žiniomis;

g)	dalyvauti Sąjungos, nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, mugėse ir forumuose, kurie yra susiję su Kompetencijos centro misija, tikslais bei kitomis užduotimis, siekiant dalytis nuomonėmis ir keistis atitinkama geriausia patirtimi su kitais dalyviais;

sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų rezultatais įgyvendinant su kibernetinio saugumo produktų, paslaugų ir procesų kūrimu susijusius veiksmus, siekiant išvengti pastangų susiskaidymo ir dubliavimosi ir atkartojant gerąją kibernetinio saugumo praktiką bei kibernetinio saugumo produktus, paslaugas ir procesus, visų MVĮ sukurtus produktus ir sprendimus ir laisvo naudojimo kodo programine įranga grindžiamus produktus ir sprendimus.

3. 1 dalies b punkte nurodytos įgyvendinimo užduotys yra:

koordinuoti ir administruoti Tinklo ir Bendruomenės darbą, kad būtų įvykdyta 3 straipsnyje nustatyta misija, visų pirma remiant Sąjungos kibernetinio saugumo srities startuolius, MVĮ, labai mažas įmones, asociacijas ir pilietinių technologijų projektus ir sudarant jiems palankesnes sąlygas naudotis ekspertinėmis žiniomis, finansavimu, investicijomis ir patekti į rinkas;

laikantis Darbotvarkės ir daugiametės darbo programos, nustatyti ir įgyvendinti metinę darbo programą, skirtą kibernetinio saugumo dalims, numatytoms:

i)	Skaitmeninės Europos programoje, visų pirma dėl veiksmų, susijusių su Reglamento (ES) 2021/694 6 straipsniu;

ii)

bendruose veiksmuose, remiamuose pagal programos „Europos horizontas“ nuostatas, susijusias su kibernetiniu saugumu, visų pirma kiek tai susiję su Sprendimo (ES) 2021/764 I priedo II veiklos srities 3.1.3 skirsniu, laikantis daugiametės darbo programos bei programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso, ir

iii)	kitose programose, numatytose atitinkamuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimamuose aktuose;

c)	kai tinkama, bendradarbiaujant su Europos skaitmeninių inovacijų centrais, remti Skaitmeninės Europos programos 4 konkretaus tikslo: „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ siekimą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/694 7 straipsnyje;

d)	teikti ekspertų konsultacijas kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų klausimais Komisijai, kai Komisija pagal Sprendimo (ES) 2021/764 13 straipsnį rengia darbo programų projektus;

diegti ir padėti įsigyti IRT infrastruktūros, skirtos visuomenei, pramonei ir viešajam sektoriui valstybių narių prašymu, mokslinių tyrimų bendruomenėms ir esminių paslaugų operatoriams, ar sudaryti tam sąlygas, inter alia, pasitelkiant bendriems veiksmams skirtus valstybių narių įnašus ir Sąjungos finansavimą, vadovaujantis Darbotvarke, metine darbo programa ir daugiamete darbo programa;

f)	didinti informuotumą apie Kompetencijos centro ir Tinklo misiją ir Kompetencijos centro tikslus bei užduotis;

nedarant poveikio projektų, kurie turi būti finansuojami pagal programą „Europos horizontas“, civiliniam pobūdžiui ir laikantis reglamentų (ES) 2021/695 ir (ES) 2021/694, didinti kibernetinio saugumo civilinės ir gynybos sričių sinergiją ir veiksmų koordinavimą, sudarant sąlygas keistis:

i)	žiniomis ir informacija, susijusiomis su dvejopo naudojimo prekėmis ir technologijomis;

ii)	rezultatais, reikalavimais ir geriausia patirtimi ir

iii)	informacija apie atitinkamų Sąjungos programų prioritetus.

4. Kompetencijos centras 1 dalyje nustatytas užduotis vykdo glaudžiai bendradarbiaudamas su Tinklu.

5. Pagal Reglamento (ES) 2021/695 6 straipsnį, su sąlyga, kad yra sudarytas susitarimas dėl įnašo, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 18 punkte, Kompetencijos centrui gali būti patikėtos įgyvendinti kibernetinio saugumo dalys, kurių valstybės narės bendrai nefinansuoja, pagal programą „Europos horizontas“, visų pirma kiek tai susiję su Sprendimo (ES) 2021/764 I priedo II veiklos srities 3.1.3 skirsniu;

6 straipsnis

Nacionalinių koordinavimo centrų skyrimas

1. Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 29 d. kiekviena valstybė narė paskiria vieną 5 dalyje nustatytus kriterijus atitinkantį subjektą, kuris šio reglamento tikslais vykdys savo nacionalinio koordinavimo centro funkcijas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama praneša apie tą subjektą Valdančioji tarybai. Toks subjektas gali būti toje valstybėje narėje jau įsteigtas subjektas.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas terminas pratęsiamas laikotarpiui, per kurį Komisija turi pateikti 2 dalyje nurodytą nuomonę.

2. Valstybė narė gali bet kuriuo metu paprašyti Komisijos pateikti nuomonę dėl subjekto, kurį valstybė narė paskyrė arba ketina paskirti savo nacionaliniu koordinavimo centru, turi būtinų pajėgumų valdyti lėšas, kad būtų įgyvendinti šiame reglamente nustatyti misija ir tikslai. Komisija savo nuomonę tai valstybei narei turi pateikti per tris mėnesius po valstybės narės prašymo gavimo.

3. Valdančioji taryba, remdamasi 1 dalyje nurodytu valstybės narės pranešimu apie subjektą, ne vėliau kaip per tris mėnesius po pranešimo tą subjektą įtraukia į nacionalinių koordinavimo centrų sąrašą. Kompetencijos centras skelbia paskirtų nacionalinių koordinavimo centrų sąrašą.

4. Valstybė narė bet kada gali paskirti kitą subjektą vykdyti jos nacionalinio koordinavimo centro funkcijas šio reglamento tikslais. Skiriant naują subjektą taikomos 1, 2 ir 3 dalys.

5. Nacionalinis koordinavimo centras yra viešojo sektoriaus subjektas arba subjektas, kurio didžioji dalis priklauso valstybei narei, vykdantis viešojo administravimo funkcijas pagal nacionalinę teisę, be kita ko, delegavimo pagrindu ir kuris turi pajėgumų padėti Kompetencijos centrui ir Tinklui įvykdyti jų misiją, nustatytą šio reglamento 3 straipsnyje. Jis turi turėti kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir technologijų ekspertinių žinių arba prieigą prie tokių mokslinių tyrimų ir ekspertinių žinių. Jis turi būti pajėgus veiksmingai bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą su pramonės subjektais, viešuoju sektoriumi, akademine ir mokslinių tyrimų bendruomene ir piliečiais, įskaitant institucijas, paskirtas pagal Direktyvą (ES) 2016/1148.

6. Bet kuriuo metu nacionalinis koordinavimo centras gali paprašyti, kad būtų pripažintas turinčiu būtinų pajėgumų valdyti lėšas, kad būtų įgyvendinti šiame reglamente nustatyti misija ir tikslai, pagal reglamentus (ES) 2021/695 ir (ES) 2021/694. Per tris mėnesius nuo tokio prašymo pateikimo Komisija įvertina, ar tas nacionalinis koordinavimo centras turi tokius pajėgumus ir priima sprendimą.

Jeigu Komisija valstybei narei pateikė teigiamą nuomonę pagal 2 dalyje nustatytą procedūrą, ta nuomonė laikoma sprendimu, kuriuo pripažįstama, kad atitinkamas subjektas turi būtinų pajėgumų šios dalies tikslais.

Ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 29 d., pasikonsultavusi su Valdančiąja taryba, Komisija paskelbia pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo gaires, įskaitant pripažinimo sąlygų patikslinimą ir nuomonių bei vertinimų atlikimo tvarką.

Prieš priimdama 2 dalyje nurodytą nuomonę ir šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, Komisija atsižvelgia į visą prašymą pateikusio nacionalinio koordinavimo centro pateiktą informaciją ir dokumentus.

Sprendimas nepripažinti nacionalinio koordinavimo centro turinčiu būtinų pajėgumų valdyti lėšas, kad būtų įgyvendinti šiame reglamente nustatyti misija ir tikslai, turi būti pagrįstai motyvuotas, nurodant reikalavimus, kurių prašymą pateikęs nacionalinis koordinavimo centras dar neįvykdė, kuriais grindžiamas sprendimas nesuteikti pripažinimo. Bet kuris nacionalinis koordinavimo centras, kurio prašymas dėl pripažinimo buvo atmestas, gali bet kuriuo metu dar kartą pateikti prašymą su papildoma informacija.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie nacionalinio koordinavimo centro pasikeitimus, pavyzdžiui, nacionalinio koordinavimo centro sudėties, teisinės formos ar kitų svarbių aspektų pasikeitimus, turinčius įtakos jo pajėgumams valdyti lėšas šiame reglamente nustatytiems misijai ir tikslams įgyvendinti. Gavusi tokią informacija, Komisija gali peržiūrėti sprendimą atitinkamai pripažinti arba nepripažinti nacionalinį koordinavimo centrą turinčiu būtinus pajėgumus valdyti lėšas.

7. Tinklą sudaro nacionaliniai koordinavimo centrai, apie kuriuos valstybės narės pranešė Valdančiajai tarybai.

7 straipsnis

Nacionalinių koordinavimo centrų užduotys

1. Nacionaliniai koordinavimo centrai vykdo šias užduotis:

a)	veikia kaip Bendruomenei skirti informaciniai centrai nacionaliniu lygmeniu, kad remtų Kompetencijos centrą šiam įgyvendinant savo misiją ir tikslus, visų pirma koordinuojant Bendruomenės veiklą tuo tikslu derinant Bendruomenės veiksmus jų valstybėse narėse;

b)	teikia ekspertinių žinių ir aktyviai prisideda vykdant 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas strategines užduotis, atsižvelgdami į atitinkamus įvairiuose sektoriuose kylančius nacionalinius ir regioninius kibernetinio saugumo iššūkius;

skatina, ragina ir sudaro palankias sąlygas pilietinės visuomenės, pramonės, visų pirma startuolių ir MVĮ, akademinės ir mokslinių tyrimų bendruomenės ir kitų suinteresuotų subjektų nacionaliniu lygmeniu dalyvavimui tarpvalstybiniuose projektuose ir kibernetinio saugumo srities veiksmuose, kurie finansuojami pagal atitinkamas Sąjungos programas;

d)	teikia techninę pagalbą suinteresuotiesiems subjektams – remia juos teikiant paraiškas projektams, kuriuos valdo Kompetencijos centras, susijusiems su jo misija ir tikslais, visapusiškai laikantis patikimo finansų valdymo taisyklių, visų pirma interesų konflikto srityje;

siekia kurti sinergiją su atitinkama nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens veikla, pavyzdžiui, įtraukiant nacionalines politikos priemones, susijusias su moksliniais tyrimais, plėtra ir inovacijomis kibernetinio saugumo srityje, visų pirma tas politikos priemones, kurios nurodytos nacionalinėse kibernetinio saugumo strategijose;

f)	įgyvendina konkrečius veiksmus, kuriems Kompetencijos centras skyrė dotacijas, be kita ko, teikdamas finansinę paramą trečiosioms šalims pagal Finansinio reglamento 204 straipsnį, laikantis atitinkamuose susitarimuose dėl dotacijų nurodytų sąlygų;

g)	nedarant poveikio valstybių narių nacionalinei kompetencijai švietimo srityje ir atsižvelgdami į atitinkamas ENISA užduotis, bendradarbiauja su nacionalinėmis institucijomis galimo indėlio kibernetinio saugumo švietimo programų propagavimo ir sklaidos srityje;

h)	propaguoja ir skleidžia atitinkamus Tinklo, Bendruomenės ir Kompetencijos centro darbo rezultatus nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu;

i)	vertina subjektų, įsteigtų toje pačioje valstybėje narėje kaip nacionalinis koordinavimo centras prašymus prisijungti prie Bendruomenės;

j)	remia ir skatina atitinkamų subjektų dalyvavimą veikloje, susijusioje su Kompetencijos centro, Tinklo ir Bendruomenės veikla, ir atitinkamai stebi dalyvavimo kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų, plėtros ir diegimo veikloje lygį bei skiriamos viešosios finansinės paramos dydį.

2. Šio straipsnio 1 dalies f punkto tikslais finansinė parama trečiosioms šalims gali būti teikiama bet kuria iš Sąjungos įnašo formų, nurodytų Finansinio reglamento 125 straipsnyje, be kita ko, fiksuotųjų sumų forma.

3. Remdamiesi šio reglamento 6 straipsnio 6 dalyje nurodytu sprendimu, šiame straipsnyje išdėstytoms užduotims vykdyti nacionaliniai koordinavimo centrai gali gauti Sąjungos dotaciją pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio pirmos pastraipos d punktą.

4. Kai aktualu, nacionaliniai koordinavimo centrai bendradarbiauja per Tinklą.

8 straipsnis

Kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenė

1. Bendruomenė prisideda vykdant Kompetencijos centro ir Tinklo misiją, nustatytą 3 straipsnyje, taip pat stiprina kibernetinio saugumo ekspertines žinias, dalijasi jomis ir jas skleidžia visoje Sąjungoje.

2. Bendruomenę sudaro pramonės sektoriaus, įskaitant MVĮ, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų organizacijų, kitų atitinkamų pilietinės visuomenės asociacijų atstovai, taip pat, atitinkamai, atitinkamų Europos standartizacijos organizacijų, viešojo sektoriaus subjektai ir kiti subjektai, sprendžiantys kibernetinio saugumo veiklos ir techninius klausimus, ir kai aktualu, sektorių, kurie suinteresuoti kibernetiniu saugumu ir susiduria su kibernetinio saugumo iššūkiais, suinteresuotieji subjektai. Bendruomenė sutelkia pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, susijusius su kibernetinio saugumo technologiniais, pramoniniais, akademiniais ir mokslinių tyrimų pajėgumais Sąjungoje. Jos veikloje dalyvauja nacionaliniai koordinavimo centrai, kai aktualu, Europos skaitmeninių inovacijų centrai, taip pat atitinkamų ekspertinių žinių turinčios Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros, pavyzdžiui, ENISA.

3. Bendruomenės nariais registruojami tik valstybėse narėse registruoti subjektai. Jie turi įrodyti galintys prisidėti vykdant misiją ir turi turėti kibernetinio saugumo ekspertinių žinių bent vienoje iš toliau išvardytų sričių:

a)	akademinė bendruomenė, moksliniai tyrimai arba inovacijos;

b)	pramonės plėtra ar produktų kūrimas;

c)	mokymas ir švietimas;

d)	informacijos saugumas arba reagavimo į incidentus operacijos;

etika;

f)	oficialus ir techninis standartizavimas bei specifikacijos.

4. Kompetencijos centras subjektų prašymu juos registruoja Bendruomenės nariais, valstybės narės, kurioje tie subjektai įsteigti, nacionaliniam koordinavimo centrui atlikus vertinimą, patvirtinantį, kad tie subjektai atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į bet kokį aktualų nacionalinių kompetentingų institucijų dėl saugumo sumetimų atliktą nacionalinį vertinimą. Tokių registracijų galiojimo laikas nėra ribojamas, tačiau Kompetencijos centras gali jas bet kuriuo metu atšaukti, jeigu atitinkamas nacionalinis koordinavimo centras mano, kad atitinkamas subjektas nebeatitinka šio straipsnio 3 dalyje išdėstytų kriterijų, arba jam taikytinas Finansinio reglamento 136 straipsnis, arba dėl pagrįstų saugumo priežasčių. Jei narystė Bendruomenėje panaikinama dėl saugumo priežasčių, sprendimas atšaukti turi būti proporcingas ir motyvuotas. Nacionaliniai koordinavimo centrai siekia, kad būtų užtikrintas subalansuotas atstovavimas visiems suinteresuotiesiems subjektams Bendruomenėje, aktyviai skatindami dalyvavimą, visų pirma MVĮ dalyvavimą.

5. Nacionaliniai koordinavimo centrai skatinami bendradarbiauti per Tinklą siekiant suderinti 3 dalyje nustatytų kriterijų taikymo būdą ir 4 dalyje nurodytų subjektų vertinimo ir registravimo tvarką.

6. Kompetencijos centras registruoja atitinkamas Sąjungos institucijas, organus, tarnybas ir agentūras Bendruomenės nariu, atlikęs vertinimą, patvirtinantį, kad ta Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Registracijos galiojimo laikas nėra ribojamas, tačiau Kompetencijos centras gali ją bet kuriuo metu atšaukti, jeigu mano, kad Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra nebeatitinka šio straipsnio 3 dalyje išdėstytų kriterijų arba jam taikytinas Finansinio reglamento 136 straipsnis.

7. Bendruomenės veikloje gali dalyvauti Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų atstovai.

8. Bendruomenės nariu registruotas subjektas paskiria savo atstovus, kad būtų užtikrintas veiksmingas dialogas. Tie atstovai turi turėti ekspertinių žinių kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų, technologijų ar pramonės srityse. Valdančioji taryba gali papildomai patikslinti reikalavimus, tačiau neturi nepagrįstai apriboti subjektų galimybių paskirti savo atstovus.

9. Bendruomenė per savo darbo grupes ir visų pirma per Strateginę patariamąją grupę teikia vykdomajam direktoriui ir Valdančiajai tarybai strategines rekomendacijas dėl Darbotvarkės, metinės darbo programos ir daugiametės darbo programos pagal Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Bendruomenės narių užduotys

Bendruomenės nariai:

a)	padeda Kompetencijos centrui įgyvendinti jo misiją ir tikslus, ir tuo tikslu glaudžiai bendradarbiauja su Kompetencijos centru ir nacionaliniais koordinavimo centrais;

b)	kai aktualu, dalyvauja formalioje ar neformalioje veikloje ir 13 straipsnio 3 dalies n punkte nurodytose darbo grupėse konkrečiai veiklai vykdyti, kaip nustatyta metinėje darbo programoje, ir

c)	kai aktualu, padeda Kompetencijos centrui ir nacionaliniams koordinavimo centrams propaguoti konkrečius projektus.

10 straipsnis

Kompetencijos centro bendradarbiavimas su kitomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis bei agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis

1. Kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas ir užkirstas kelias pastangų dubliavimuisi, Kompetencijos centras bendradarbiauja su atitinkamomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis, įskaitant ENISA, Europos išorės veiksmų tarnyba, Komisijos Jungtinio tyrimų centro generaliniu direktoratu, Europos mokslinių tyrimų vykdomąja įstaiga, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomąja įstaiga ir Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomąja įstaiga, įsteigta Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/173 (13), atitinkamais Europos skaitmeninių inovacijų centrais, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 (14) įsteigtos Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru, Europos gynybos agentūra, kiek tai susiję su 5 straipsnyje nustatytomis užduotimis, ir kitais atitinkamais Sąjungos subjektais. Kai aktualu, Kompetencijos centras taip pat gali bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas gali būti vykdomas pagal darbo susitarimus. Tie darbo susitarimai teikiami tvirtinti Valdančiajai tarybai. Bet koks dalijimasis įslaptinta informacija vykdomas pagal administracinius susitarimus, sudarytus pagal 36 straipsnio 3 dalį.

II SKYRIUS

Kompetencijos centro organizacija

11 straipsnis

Narystė ir struktūra

1. Kompetencijos centro nariai yra Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, ir valstybės narės.

2. Kompetencijos centro struktūra turi užtikrinti, kad būtų pasiekti 4 straipsnyje išdėstyti tikslai bei 5 straipsnyje išdėstytos užduotys, ir ją sudaro:

a)	Valdančioji taryba;

b)	vykdomasis direktorius;

c)	Strateginė patariamoji grupė.

I Skirsnis

Valdančioji Taryba

12 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1. Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai, veikiantys Sąjungos vardu.

2. Kiekvienas Valdančiosios tarybos narys turi pakaitinį narį. Tas pakaitinis narys atstovauja nariui šiam nedalyvaujant.

3. Valstybių narių skiriami Valdančiosios tarybos nariai ir jų pakaitiniai nariai turi būti jų atitinkamos valstybės narės viešojo sektoriaus darbuotojai ir paskirti atsižvelgiant į jų žinias kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų, technologijų ir pramonės srityje, jų gebėjimą užtikrinti veiksmų ir pozicijų koordinavimą su atitinkamu jų nacionaliniu koordinavimo centru arba jų atitinkamus valdymo, administravimo ir biudžeto valdymo įgūdžius. Komisija savo Valdančiosios tarybos narius ir jų pakaitinius narius skiria atsižvelgdama į jų žinias kibernetinio saugumo, technologijų srityje arba jų atitinkamus valdymo, administravimo ir biudžeto valdymo įgūdžius, taip pat į gebėjimą užtikrinti koordinavimą, sinergiją ir, kiek įmanoma, bendras įvairių sektorinių ar horizontaliųjų Sąjungos politikos sričių iniciatyvas, apimančias kibernetinį saugumą. Komisija ir valstybės narės stengiasi riboti savo atstovų Valdančiojoje taryboje kaitą, kad būtų užtikrintas Valdančiosios tarybos darbo tęstinumas. Komisija ir valstybės narės siekia užtikrinti vyrų ir moterų atstovavimo pusiausvyrą Valdančiojoje taryboje.

4. Valdančiosios tarybos narių ir jų pakaitinių narių kadencija – ketveri metai. Ta kadencija gali būti pratęsta.

5. Valdančiosios tarybos nariai nepriklausomai ir skaidriai vykdo veiklą, kad būtų ginami Kompetencijos centro misija, tikslai, tapatybė ir savarankiškumas ir kad jo veiksmai derėtų su ta misija ir tais tikslais.

6. Valdančioji taryba gali pakviesti stebėtojus, įskaitant atitinkamų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų atstovus, ir Bendruomenės narius prireikus dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose.

7. ENISA atstovas turi nuolatinio stebėtojo statusą Valdančiojoje taryboje. Valdančioji taryba gali pakviesti Strateginės patariamosios tarybos atstovą dalyvauti jos posėdžiuose.

8. Vykdomasis direktorius dalyvauja Valdančiosios tarybos posėdžiuose, tačiau neturi balsavimo teisės.

13 straipsnis

Valdančiosios tarybos užduotys

1. Valdančioji taryba bendrai atsako už Kompetencijos centro strateginę kryptį ir veiklą, prižiūri jo veiklos įgyvendinimą ir yra atsakinga už visas užduotis, kurios nėra konkrečiai priskirtos vykdomajam direktoriui.

2. Valdančioji taryba priima savo darbo tvarkos taisykles. Tos darbo tvarkos taisyklės apima konkrečias interesų konfliktų nustatymo ir prevencijos procedūras, taip pat jomis užtikrinamas neskelbtinos informacijos konfidencialumas.

3. Valdančioji taryba priima reikiamus strateginius sprendimus, visų pirma, kiek tai susiję su:

a)	Darbotvarkės rengimu ir tvirtinimu ir jos įgyvendinimo stebėsena;

atsižvelgiant į Sąjungos politikos prioritetus ir Darbotvarkę, daugiametės darbo programos priėmimu, kurioje pateikiami bendri pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų prioritetai, kurie yra grindžiami valstybių narių bendradarbiaujant su Bendruomene nustatytais poreikiais ir kuriems įgyvendinti reikia sutelkti Sąjungos finansinę paramą, įskaitant bazines technologijas ir pagrindines sritis Sąjungos kibernetinio saugumo gebėjimams plėtoti;

laikantis Kompetencijos centro daugiametės darbo programos ir programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso, metinės darbo programą priėmimu, pagal kurią panaudojamos atitinkamos Sąjungos lėšos, visų pirma numatytos programos „Europos horizontas“ kibernetinėms dalims, jeigu jas savanoriškai bendrai finansuoja valstybės narės, ir Skaitmeninės Europos programos kibernetinio saugumo dalims;

d)	remiantis vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, Kompetencijos centro metinių finansinių ataskaitų, balanso ir metinės veiklos ataskaitos tvirtinimu;

e)	konkrečių Kompetencijos centro finansinių taisyklių pagal Finansinio reglamento 70 straipsnį priėmimu;

f)	įgyvendinant metinę darbo programą, Sąjungos biudžeto lėšų Sąjungos ir valstybių narių bendrų veiksmų temoms paskirstymu;

įgyvendinant metinę darbo programą ir vadovaujantis šios pastraipos f punkte nurodytais sprendimais bei laikantis reglamentų (ES) 2021/695 ir (ES) 2021/694, sprendimų, susijusių su šios pastraipos f punkte nurodytų bendrų veiksmų aprašymu, priėmimu ir tokių bendrų veiksmų įgyvendinimo sąlygų nustatymu;

h)	vykdomojo direktoriaus skyrimo tvarkos priėmimu ir vykdomojo direktoriaus skyrimu, atleidimu, jo kadencijos pratęsimu, gairių jam teikimu ir jo veiklos rezultatų stebėsena;

i)	gairių, kuriomis subjektai vertinami ir registruojami kaip Bendruomenės nariai, tvirtinimu;

j)	10 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo tvarkos tvirtinimu;

k)	apskaitos pareigūno skyrimu;

l)	Kompetencijos centro metinio biudžeto, įskaitant atitinkamą etatų planą, kuriame nurodomas laikinų etatų pagal pareigų grupes ir lygį skaičius, sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičių išreiškiant etato ekvivalentu, priėmimu;

m)	Kompetencijos centro skaidrumo taisyklių ir interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisyklių, be kita ko, Valdančiosios tarybos narių atžvilgiu, pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 42 straipsnį, priėmimu;

n)	sprendimo dėl darbo grupių steigimo Bendruomenėje, kai aktualu, atsižvelgiant į Strateginės patariamosios grupės pateiktą rekomendaciją, priėmimu;

o)	Strateginės patariamosios grupės narių skyrimu;

p)	Strateginės patariamosios grupės narių išlaidų kompensavimo taisyklių priėmimu;

q)	stebėsenos mechanizmo, skirto užtikrinti, kad Kompetencijos centro valdomos atitinkamos lėšos būtų įgyvendinamos laikantis Darbotvarkės, misijos ir daugiametės darbo programos, taip pat programų, pagal kurias atitinkamos lėšos yra skiriamos, taisyklių, sukūrimu;

r)	reguliaraus dialogo su Bendruomene užtikrinimu ir veiksmingo bendradarbiavimo su ja mechanizmo sukūrimu;

s)	pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją Kompetencijos centro komunikacijos politikos rengimu;

kai tikslinga, pagal šio reglamento 30 straipsnio 3 dalį Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (15) (toliau – Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos) įgyvendinimo taisyklių nustatymu;

u)	kai tikslinga, taisyklių dėl nacionalinių ekspertų delegavimo į Kompetencijos centrą ir stažuotojų pasitelkimą pagal 31 straipsnio 2 dalį, nustatymu;

v)	Kompetencijos centro saugumo taisyklių tvirtinimu;

atsižvelgiant į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos analizę, kovos su sukčiavimu ir kovos su korupcija strategijos, kuri proporcingai atitinka sukčiavimo ir korupcijos riziką, priėmimu taip pat, laikantis taikytinų Sąjungos teisės aktų, išsamių asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos priemonių priėmimu;

x)	prireikus metodikos įnašus skiriančių valstybių narių savanoriškam finansiniam ir nepiniginiam įnašui apskaičiuoti priėmimu pagal reglamentus (ES) 2021/695 ir (ES) 2021/694 ar bet kurį kitą taikytiną teisės aktą;

y)	sprendimų dėl metinės darbo programos ir daugiametės darbo programos priėmimu, nuoseklumo ir sinergijos su tomis Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“ dalimis, kurių Kompetencijos centras nevaldo, taip pat su kitomis Sąjungos programomis, užtikrinimu;

z)	Kompetencijos centro strateginių tikslų ir prioritetų įgyvendinimo metinės ataskaitos, prireikus, kartu su rekomendacija, kaip tuos tikslus ir prioritetus geriau įgyvendinti, priėmimu.

Jeigu metinėje darbo programoje numatyti bendri veiksmai, joje turi būti pateikta informacija apie valstybių narių savanoriškus įnašus į bendrus veiksmus. Kai tinkama, pasiūlymuose, visų pirma pasiūlyme dėl metinės darbo programos, įvertinamas poreikis taikyti saugumo taisykles, kaip išdėstyta šio reglamento 33 straipsnyje, įskaitant saugumo įsivertinimo procedūrą pagal Reglamento (ES) 2021/695 20 straipsnį.

4. Vykdydami 3 dalies a, b ir c punktuose nustatytus sprendimus vykdomasis direktorius ir Valdančioji taryba atsižvelgia į visas atitinkamas strategines rekomendacijas ir pasiūlymus, kuriuos pateikė ENISA, laikydamiesi Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklių.

5. Valdančioji taryba yra atsakinga už tai, kad būtų tinkamai atsižvelgta į 38 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytuose įgyvendinimo ataskaitoje ir vertinime pateiktas rekomendacijas.

14 straipsnis

Valdančiosios tarybos pirmininkas ir posėdžiai

1. Valdančioji taryba iš savo narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją trejų metų laikotarpiui. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija Valdančiosios tarybos sprendimu gali būti vieną kartą pratęsta. Tačiau jei savo kadencijos metu pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas netenka Valdančiosios tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija. Pirmininko pavaduotojas ex officio pakeičia pirmininką, jei šis negali vykdyti savo pareigų. Pirmininkas dalyvauja balsavime.

2. Valdančioji taryba rengia eilinius posėdžius bent tris kartus per metus. Komisijos, trečdalio visų jos narių, pirmininko arba vykdomojo direktoriaus, šiam vykdant savo užduotis, prašymu ji gali surengti neeilinius posėdžius.

3. Vykdomasis direktorius dalyvauja Valdančiosios tarybos svarstymuose, išskyrus atvejus, kai Valdančioji taryba nusprendžia kitaip, tačiau neturi balsavimo teisės.

4. Valdančioji taryba, atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, į savo posėdžius stebėtojų teisėmis gali kviesti kitus asmenis.

5. Pirmininkas į Valdančiosios tarybos posėdžius gali pakviesti Bendruomenės atstovus, tačiau jie balsavimo teisės neturi.

6. Laikantis Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklių, Valdančiosios tarybos nariams ir jų pakaitiniams nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

7. Kompetencijos centras vykdo Valdančiosios tarybos sekretoriato funkciją.

15 straipsnis

Valdančiosios tarybos balsavimo taisyklės

1. Vykstant diskusijoms Valdančiojoje taryboje taikomas bendru sutarimu grindžiamas požiūris. Balsuojama, jei Valdančiosios tarybos nariams nepavyksta pasiekti bendro sutarimo.

2. Jei Valdančiajai tarybai nepavyksta pasiekti bendro sutarimo konkrečiu klausimu, ji priima sprendimus ne mažiau kaip 75 % visų savo narių balsų dauguma, tuo tikslu Komisijos atstovams suteikiant vieno nario balsą. Nedalyvaujantis Valdančiosios tarybos narys savo balsą gali deleguoti savo pakaitiniam nariui arba, jei jo pakaitinis narys nedalyvauja, kitam nariui. Bet kuris Valdančiosios tarybos narys gali atstovauti ne daugiau kaip vienam kitam nariui.

3. Valdančioji taryba 13 straipsnio 3 dalies f ir g punktuose nurodytus sprendimus dėl bendrų veiksmų ir jų valdymo priima taip:

a)	sprendimai skirti Sąjungos biudžeto lėšų bendriems veiksmams, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalies f punkte, ir sprendimas dėl tokių bendrų veiksmų įtraukimo į metinę darbo programą priimami laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų taisyklių;

13 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytus sprendimus, susijusius su bendrų veiksmų aprašymu ir jų įgyvendinimo sąlygų nustatymu, priima dalyvaujančios valstybės narės ir Komisija, o narių balsavimo teisės turi būti proporcingos jų atitinkamiems įnašams į tą bendrą veiksmą, apskaičiuotiems laikantis metodikos, priimtos pagal 13 straipsnio 3 dalies x punktą.

4. Priimant sprendimus pagal 13 straipsnio 3 dalies b, c, d, e, f, k, l, p, q, t, u, w, x ir y punktus Komisija Valdančiojoje taryboje turi 26 % visų balsų.

5. Dėl kitų nei 3 dalies b punkte ir 4 dalyje nurodyti sprendimai kiekviena valstybė narė ir Sąjunga turi po vieną balsą. Sąjungos vardu bendrai balsuoja abu Komisijos atstovai.

6. Pirmininkas dalyvauja balsavime.

II Skirsnis

Vykdomasis Direktorius

16 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus skyrimas, atleidimas ir jo kadencijos pratęsimas

1. Vykdomasis direktorius yra asmuo, turintis patirties ir gerą reputaciją Kompetencijos centro veiklos srityse.

2. Remiantis Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktu, vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Kompetencijos centro laikinasis darbuotojas.

3. Vykdomąjį direktorių iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo, taikydama atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, skiria Valdančioji taryba.

4. Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Kompetencijos centrui atstovauja Valdančiosios tarybos pirmininkas.

5. Vykdomojo direktoriaus kadencija – ketveri metai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą ir būsimas Kompetencijos centro užduotis ir iššūkius.

6. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 5 dalyje nurodytą vertinimą, Valdančioji taryba gali vieną kartą ne daugiau kaip ketveriems metams pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

7. Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, nedalyvauja kitoje atrankos į tą pačią pareigybę procedūroje.

8. Vykdomasis direktorius pašalinamas iš pareigų tik Valdančiosios tarybos, kuri remiasi Komisijos arba bent 50 % valstybių narių pasiūlymu, sprendimu.

17 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys

1. Vykdomasis direktorius atsako už kasdienį Kompetencijos centro valdymą bei jo operacijas ir yra jo teisinis atstovas. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas Valdančiajai tarybai ir savo pareigas vykdo visiškai nepriklausomai, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Vykdomajam direktoriui padeda Kompetencijos centro darbuotojai

2. Vykdomasis direktorius nepriklausomai atlieka bent šias užduotis:

a)	įgyvendina Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus;

b)	padeda Valdančiajai tarybai atlikti jos darbą, užtikrina sekretoriato paslaugas jos posėdžiams ir teikia visą jos pareigoms vykdyti būtiną informaciją;

pasikonsultavęs su Valdančiąja taryba ir Komisija, atsižvelgdamas į nacionalinių koordinavimo centrų ir Bendruomenės pasiūlymus, parengia ir pateikia Valdančiajai tarybai priimti Darbotvarkę, taip pat, vadovaudamasis Darbotvarke, Kompetencijos centro metinės darbo programos ir daugiametės darbo programos projektus, įskaitant metinei darbo programai įgyvendinti reikalingų kvietimų teikti pasiūlymus, kvietimų pareikšti susidomėjimą ir kvietimų dalyvauti konkurse apimtį ir atitinkamas valstybių narių ir Komisijos pasiūlytas išlaidų sąmatas;

rengia ir teikia Valdančiajai tarybai tvirtinti metinio biudžeto projektą, įskaitant atitinkamą etatų planą, nurodytą 13 straipsnio 3 dalies l punkte, nurodant laikinų etatų pagal kiekvieną lygį ir pareigų grupę skaičių, taip pat sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičių, išreikštą etato ekvivalentu;

e)	įgyvendina metinę darbo programą ir daugiametę darbo programą ir apie jas teikia ataskaitas Valdančiajai tarybai;

parengia Kompetencijos centro metinės veiklos ataskaitos projektą, įskaitant informaciją apie atitinkamas išlaidas ir Darbotvarkės bei daugiametės darbo programos įgyvendinimą; prireikus, kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai, kaip toliau gerinti strateginių tikslų ir prioritetų įgyvendinimą arba kaip juos performuluoti;

g)	užtikrina, kad būtų įgyvendintos veiksmingos stebėsenos ir vertinimo procedūros, susijusios su Kompetencijos centro veiklos rezultatais;

h)	rengia veiksmų planą, kuriuo atsižvelgiama į 38 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytus įgyvendinimo ataskaitą ir vertinimą, ir kas dvejus metus teikia Europos Parlamentui ir Komisijai padarytos pažangos ataskaitą;

i)	rengia ir sudaro susitarimus su nacionaliniais koordinavimo centrais;

j)	yra atsakingas už administracinius, finansinius ir personalo klausimus, įskaitant Kompetencijos centro biudžeto vykdymą, deramai atsižvelgdamas į atitinkamo vidaus audito padalinio rekomendacijas pagal 13 straipsnio 3 dalies e, l, t, u, v ir w punktuose nurodytus sprendimus;

k)	tvirtina ir tvarko kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimą pagal metinę darbo programą ir administruoja susitarimus dėl dotacijų ir sprendimus;

l)	tvirtina finansuoti atrinktų veiksmų sąrašą, sudarytą pagal nepriklausomų ekspertų grupės parengtą eiliškumo sąrašą;

m)	tvirtina ir tvarko kvietimų dalyvauti konkurse paskelbimą pagal metinę darbo programą ir administruoja sudarytas sutartis;

n)	tvirtina finansuoti atrinktus konkurso tvarka gautus pasiūlymus;

o)	teikia metinės finansinės atskaitomybės ir balanso projektą vidaus audito padaliniui, o vėliau – Valdančiajai tarybai;

p)	užtikrina, kad būtų atliekamas rizikos vertinimas ir vykdomas rizikos valdymas;

q)	pasirašo konkrečius susitarimus dėl dotacijų, sprendimus ir sutartis;

r)	pasirašo viešojo pirkimo sutartis;

parengia veiksmų planą, kuriuo atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų išvadas ir taip pat į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), įsteigtos Komisijos sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas (16), atliktus tyrimus, o padarytos pažangos ataskaitą du kartus per metus teikia Komisijai ir reguliariai – Valdančiajai tarybai;

t)	rengia Kompetencijos centro taikytinų finansinių taisyklių projektą;

u)	nustato veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolės sistemą, užtikrina jos veikimą ir praneša Valdančiajai tarybai apie visus reikšmingus jos pakeitimus;

v)	užtikrina veiksmingus ryšius su Sąjungos institucijomis ir, gavęs prašymą, teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai;

w)	imasi bet kokių kitų priemonių, reikalingų Kompetencijos centro pažangai, padarytai siekiant jo misijos ir tikslų, įvertinti;

x)	atlieka visas kitas Valdančiosios tarybos jam patikėtas ar deleguotas užduotis.

III Skirsnis

Strateginė Patariamoji Grupė

18 straipsnis

Strateginės patariamosios grupės sudėtis

1. Strateginę patariamąją grupę sudaro ne daugiau kaip 20 narių. Narius iš Bendruomenės narių atstovų, išskyrus Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų atstovus, skiria Valdančioji taryba vadovaudamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu. Reikalavimus atitinka tik narių, kurių nekontroliuoja trečioji valstybė arba trečiojoje valstybėje įsteigtas subjektas, atstovai. Paskiriama laikantis atviros, skaidrios ir nediskriminacinės procedūros. Strateginės patariamosios grupės sudėtimi Valdančioji taryba siekia užtikrinti, kad Bendruomenei būtų atstovaujama išlaikant pusiausvyrą tarp mokslo, pramonės ir pilietinės visuomenės subjektų, paklausos ir pasiūlos sričių verslo sektorių, didelių įmonių ir MVĮ, taip pat atstovavimo pusiausvyrą geografinės kilmės ir lyties požiūriu. Ja taip pat siekiama užtikrinti tarpsektorinę pusiausvyrą, atsižvelgiant į Sąjungos ir visų valstybių narių sanglaudą kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų, pramonės ir technologijų srityje. Strateginė patariamoji grupė yra sudaroma taip, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškam, nepertraukiamam ir nuolatiniam Bendruomenės ir Kompetencijos centro dialogui.

2. Strateginės patariamosios grupės nariai turi turėti ekspertinių žinių kibernetinio saugumo tyrimų, pramonės plėtros, profesinių paslaugų ar produktų siūlymo, įgyvendinimo ar diegimo srityse. Išsamesnes nuostatas dėl tokių ekspertinių žinių reikalavimų nustato Valdančioji taryba.

3. Strateginės patariamosios grupės narių paskyrimo ir šios grupės veiklos procedūros nustatomos Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse ir skelbiamos viešai.

4. Strateginės patariamosios grupės nariai skiriami dvejų metų kadencijai. Tos kadencijos gali būti vieną kartą pratęstos.

5. Strateginė patariamoji grupė gali kviesti Komisijos ir kitų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų, visų pirma ENISA, atstovus dalyvauti jos veikloje ir ją remti. Atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį Strateginė patariamoji grupė gali pakviesti papildomų Bendruomenės atstovų atitinkamai stebėtojų, patarėjų arba ekspertų teisėmis, kad būtų atsižvelgiama į pokyčių kibernetinio saugumo srityje dinamiką. Valdančiosios tarybos nariai gali dalyvauti Strateginės patariamosios grupės posėdžiuose kaip stebėtojai.

19 straipsnis

Strateginės patariamosios grupės veikimas

1. Strateginė patariamoji grupė posėdžiauja bent tris kartus per metus.

2. Strateginė patariamoji grupė pataria Valdančiajai tarybai dėl darbo grupių konkrečiais klausimais, susijusiais su Kompetencijos centro darbu, kai tie klausimai tiesiogiai susiję su 20 straipsnyje nustatytomis užduotimis ir kompetencijos sritimis, sudarymo Bendruomenėje pagal 13 straipsnio 3 dalies n punktą. Kai reikia, tokias darbo grupes bendrai koordinuoja vienas ar daugiau Strateginės patariamosios grupės narių.

3. Strateginė patariamoji grupė pirmininką išrenka paprasta savo narių balsų dauguma.

4. Strateginės patariamosios grupės sekretoriato paslaugas teikia vykdomasis direktorius ir Kompetencijos centro darbuotojai, pasinaudodami turimais ištekliais ir tinkamai atsižvelgdami į bendrą Kompetencijos centro darbo krūvį. Strateginės patariamosios grupės veiklai remti skirti ištekliai nurodomi metinio biudžeto projekte.

5. Strateginė patariamoji grupė priima darbo tvarkos taisykles paprasta jos narių balsų dauguma.

20 straipsnis

Strateginės patariamosios grupės užduotys

Strateginė patariamoji grupė reguliariai pataria Kompetencijos centrui Kompetencijos centro veiklos vykdymo klausimais ir užtikrina komunikavimą su Bendruomene ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Strateginė patariamoji grupė taip pat:

atsižvelgdama į Bendruomenės ir, kai aktualu, 13 straipsnio 3 dalies n punkte nurodytų darbo grupių įnašus, iki Valdančiosios tarybos nustatytų terminų teikia strategines rekomendacijas ir pasiūlymus vykdomajam direktoriui ir Valdančiajai tarybai dėl Darbotvarkės ir metinės darbo programos bei daugiametės darbo programos ir juos nuolat atnaujina;

b)	pataria Valdančiajai tarybai dėl darbo grupių konkrečiais klausimais, susijusiais su Kompetencijos centro darbu, sudarymo Bendruomenėje pagal 13 straipsnio 3 dalies n punktą;

jei gaunamas Valdančiosios tarybos patvirtinimas, priima sprendimus dėl viešų konsultacijų, atvirų visiems viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotiesiems subjektams, turintiems interesą kibernetinio saugumo srityje, ir jas organizuoja siekdama surinkti informaciją, reikalingą a punkte nurodytoms strateginėms rekomendacijoms teikti.

III SKYRIUS

Finansinės nuostatos

21 straipsnis

Sąjungos ir valstybių narių finansiniai įnašai

1. Kompetencijos centras finansuojamas Sąjungos lėšomis, o bendri veiksmai – Sąjungos lėšomis ir valstybių narių savanoriškais įnašais.

2. Bendrų veiksmų administracines ir veiklos išlaidas dengia Sąjunga ir įnašus į bendruosius veiksmus skiriančios valstybės narės pagal reglamentus (ES) 2021/695 ir (ES) 2021/694.

3. Sąjungos įnašas Kompetencijos centro administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti sudaro:

a)	ne daugiau kaip 1 649 566 000 EUR iš Skaitmeninės Europos programos, įskaitant ne daugiau kaip 32 000 000 EUR administracinėms išlaidoms;

pagal programą „Europos horizontas“ skirta suma, be kita ko, administracinėms išlaidoms padengti, bendriems veiksmams, lygi valstybių narių įneštai sumai pagal šio straipsnio 7 dalį, neviršijanti sumos, nustatytos vykdant programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo procesą, kuris turi būti vykdomas pagal Reglamento (ES) 2021/695 6 straipsnio 6 dalį, metinę darbo programą arba daugiametę darbo programą;

c)	pagal kitas atitinkamas Sąjungos programas skirta suma, reikalinga Kompetencijos centro užduotims įgyvendinti ar tikslams pasiekti, atsižvelgiant į sprendimus, priimtus pagal Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomos tos programos.

4. Didžiausias Sąjungos įnašas mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų Skaitmeninės Europos programai, specialiajai programai, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“, nustatytai Sprendimu (ES) 2021/764, bei kitoms programoms ir projektams, pavestiems Kompetencijos centrui ar Tinklui.

5. Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“ kibernetinio saugumo veiksmus Kompetencijos centras įgyvendina pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iv papunktį.

6. Apskaičiuojant 3 ir 4 dalyse nurodytą Sąjungos didžiausią finansinį įnašą neatsižvelgiama į įnašus iš kitų Sąjungos programų nei nurodytos tose dalyse, kurie yra Sąjungos bendro finansavimo, skirto vienos iš valstybių narių įgyvendinamai programai, dalis.

7. Valstybės narės savanoriškai dalyvauja bendruose veiksmuose, savanoriškai skirdamos savo finansinius ir (arba) nepiniginius įnašus. Kai valstybė narė dalyvauja bendrame veiksme, tos valstybės narės finansiniu įnašu dengiamos administracinės išlaidos, proporcingos jos įnašui į tą bendrą veiksmą. Bendrų veiksmų administracinės išlaidos dengiamos finansiniais įnašais. Bendrų veiksmų veiklos išlaidos gali būti dengiamos finansiniais arba nepiniginiais įnašais, kaip numatyta programoje „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programoje. Kiekvienos valstybės narės įnašas gali būti teikiamas kaip tos valstybės parama vykdant bendrą veiksmą paramos gavėjams, įsteigtiems toje valstybėje narėje. Valstybių narių nepiniginius įnašus sudaro tinkamos finansuoti išlaidos, kurias patiria nacionaliniai koordinavimo centrai ir kiti viešieji subjektai, dalyvaudami pagal šį reglamentą finansuojamuose projektuose, atėmus visus toms išlaidoms skirtus Sąjungos įnašus. Pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamų projektų atveju tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal Reglamento (ES) 2021/695 36 straipsnį. Pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamų projektų atveju tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal Finansinį reglamentą.

Numatyta bendra valstybių narių savanoriškų įnašų suma, įskaitant su administracinėmis išlaidomis susijusius finansinius įnašus, skirta bendriems veiksmams pagal programą „Europos horizontas“, nustatoma siekiant į ją atsižvelgti pagal Reglamento (ES) 2021/695 6 straipsnio 6 dalį vykdomo programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso metu, atsižvelgiant į Valdančiosios tarybos nuomonę. Pagal Skaitmeninės Europos programą įgyvendinamų veiksmų atveju, nepaisant Reglamento (ES) 2021/694 15 straipsnio, valstybės narės gali skirti įnašą Kompetencijos centro išlaidoms, kurios yra bendrai finansuojamos Skaitmeninės Europos programos lėšomis, mažesnį už šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas sumas.

8. Valstybių narių bendras veiksmų, remiamų pagal kitas Sąjungos programas nei programa „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa, nacionalinis finansavimas laikomas valstybių narių nacionaliniais įnašais tiek, kiek tie įnašai yra bendrų veiksmų dalys ir yra įtraukti į Kompetencijos centro darbo programą.

9. Siekiant įvertinti šio straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus įnašus, išlaidos nustatomos pagal atitinkamų valstybių narių įprastą išlaidų apskaitos praktiką, pagal atitinkamos valstybės narės taikytinus apskaitos standartus, taikytinus tarptautinius apskaitos standartus bei tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Išlaidas patvirtina nepriklausomas išorės auditorius, kurį paskiria atitinkama valstybė narė. Jei kyla neaiškumų dėl išlaidų patvirtinimo, vertinimo metodą gali patikrinti Kompetencijos centras.

10. Jeigu kuri nors valstybė narė nevykdo įsipareigojimų dėl savo finansinių arba nepiniginių įnašų, susijusių su bendrais veiksmais, vykdomasis direktorius apie tai raštu praneša atitinkamai valstybei narei ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį tokie įsipareigojimai turi būti įvykdyti. Jeigu per nustatytą laikotarpį padėtis neištaisoma, vykdomasis direktorius sušaukia Valdančiosios tarybos posėdį, kuriame būtų nuspręsta, ar įsipareigojimų nevykdančios dalyvaujančiosios valstybės narės balsavimo teisė turi būti panaikinta, ar reikia imtis kokių nors kitų priemonių, kol ta valstybė narė įvykdys savo įsipareigojimus. Įsipareigojimų nevykdančios valstybės narės balsavimo teisės bendrų veiksmų atžvilgiu sustabdomos, kol ji įvykdys savo įsipareigojimus.

11. Komisija gali nutraukti, proporcingai sumažinti arba sustabdyti Sąjungos finansinį įnašą į bendrus veiksmus, jei įnašus skiriančios valstybės narės nesumoka, sumoka tik iš dalies arba vėluoja sumokėti 3 dalies b punkte nurodytus įnašus. Komisijos vykdomas Sąjungos finansinio įnašo nutraukimas, sumažinimas arba sustabdymas sumos ir laiko požiūriu proporcingai atitinka valstybių narių įnašų nutraukimą, sumažinimą arba sustabdymą.

12. Įnašus skiriančios valstybės narės kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. pateikia Valdančiajai tarybai kiekvienais ankstesniais finansiniais metais suteiktų 7 dalyje nurodytų įnašų, skirtų kartu su Sąjunga įgyvendinamiems bendriems veiksmams, vertės ataskaitą.

22 straipsnis

Kompetencijos centro išlaidos ir ištekliai

1. Kompetencijos centro administracinės išlaidos iš esmės dengiamos kasmet skiriamais Sąjungos finansiniais įnašais. Įnašus skiriančios valstybės narės skiria papildomus finansinius įnašus, kurie yra proporcingi jų savanoriškiems įnašams į bendrus veiksmus. Jei dalis įnašo administracinėms išlaidoms padengti nepanaudojama, ji gali būti panaudota Kompetencijos centro veiklos išlaidoms padengti.

2. Kompetencijos centro veiklos išlaidos padengiamos:

a)	Sąjungos finansiniu įnašu;

b)	bendrų veiksmų atveju – įnašus skiriančių valstybių narių savanoriškais finansiniais arba nepiniginiais įnašais.

3. Į Kompetencijos centro biudžetą įtraukiamus išteklius sudaro šie įnašai:

a)	Sąjungos finansiniai įnašai veiklos ir administracinėms išlaidoms;

b)	bendrų veiksmų atveju – įnašus skiriančių valstybių narių savanoriški finansiniai įnašai administracinėms išlaidoms;

c)	bendrų veiksmų atveju – įnašus skiriančių valstybių narių savanoriški finansiniai įnašai veiklos išlaidoms;

d)	visos Kompetencijos centro gautos pajamos;

e)	visi kiti finansiniai įnašai, ištekliai ar pajamos.

4. Visos palūkanos, gautos iš įnašų, kurias įnašus skiriančios valstybės narės moka Kompetencijos centrui, laikomos Kompetencijos centro pajamomis.

5. Visi Kompetencijos centro ištekliai ir jo veikla turi būti skirti jo tikslams pasiekti.

6. Kompetencijos centras nuosavybės teise valdo visą turtą, kurį jis sukaupė arba kuris jam buvo perduotas jo tikslams pasiekti. Nedarant poveikio taikytinoms atitinkamos finansavimo programos taisyklėms, sprendimas dėl vykdant bendrus veiksmus sukaupto arba įsigyto turto nuosavybės priimamas pagal 15 straipsnio 3 dalies b punktą.

7. Kai pajamos viršija išlaidas, perviršis išlieka Kompetencijos centro nuosavybė ir įnašus skiriantiems Kompetencijos centro nariams neišmokamas, išskyrus Kompetencijos centro likvidavimo atveju.

8. Kompetencijos centras glaudžiai bendradarbiauja su kitomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis, tinkamai atsižvelgdamas į jų atitinkamus įgaliojimus ir nedubliuodamas esamų bendradarbiavimo mechanizmų, kad būtų pasinaudota sinergija su jais ir, kai įmanoma ir tikslinga, sumažintos administracinės išlaidos.

23 straipsnis

Finansiniai įsipareigojimai

Kompetencijos centro finansiniai įsipareigojimai neturi viršyti finansinių išteklių, kuriuos jo biudžetui skyrė ar įsipareigojo skirti jo nariai, sumos.

24 straipsnis

Finansiniai metai

Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

25 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1. Vykdomasis direktorius kasmet parengia Kompetencijos centro kitų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatų suvestinės projektą ir perduoda jį Valdančiajai tarybai kartu su etatų plano projektu, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalies l punkte. Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos. Kompetencijos centro išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos. Administracinės išlaidos turi būti kuo mažesnės, be kita ko, perskirstant darbuotojus arba pareigybes.

2. Valdančioji taryba, vadovaudamasi 1 dalyje nurodytu pajamų ir išlaidų sąmatų suvestinės projektu, kasmet parengia Kompetencijos centro kitų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatų suvestinę.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąmatų suvestinę, kuri taip pat įtraukiama į bendrojo programavimo dokumento projektą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 32 straipsnio 1 dalyje, Valdančioji taryba kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. nusiunčia Komisijai.

4. Remdamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyta sąmatų suvestine Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia, jos manymu, šio reglamento 13 straipsnio 3 dalies l punkte nurodytam etatų planui būtinų lėšų sąmatas ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą ir pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 313 ir 314 straipsnius jas pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina Kompetencijos centrui skiriamo įnašo asignavimus.

6. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina 13 straipsnio 3 dalies l punkte nurodytą etatų planą.

7. Kartu su metine darbo programa ir daugiamete darbo programa Valdančioji taryba patvirtina Kompetencijos centro biudžetą. Jis tampa galutiniu galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Kai tikslinga, Valdančioji taryba patikslina Kompetencijos centro biudžetą ir metinę darbo programą pagal Sąjungos bendrąjį biudžetą.

26 straipsnis

Kompetencijos centro finansinių ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Kompetencijos centro preliminarių ir galutinių finansinių ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas turi atitikti Finansinio reglamento taisykles ir tvarkaraštį ir Kompetencijos centro finansines taisykles.

27 straipsnis

Veiklos ir finansinių ataskaitų teikimas

1. Vykdomasis direktorius kasmet teikia Valdančiajai tarybai savo pareigų vykdymo ataskaitą pagal Kompetencijos centro finansines taisykles.

2. Per du mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos vykdomasis direktorius pateikia Valdančiajai tarybai tvirtinti metinę veiklos ataskaitą dėl praėjusiais kalendoriniais metais Kompetencijos centro padarytos pažangos, visų pirma susijusią su tų metų metine darbo programa ir jo strateginių tikslų bei prioritetų įgyvendinimu. Toje ataskaitoje pateikiama informacija šiais klausimais:

a)	atlikti operatyviniai veiksmai ir atitinkamos išlaidos;

b)	pateikti veiksmai, atskirai nurodant dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybę narę;

c)	finansuoti atrinkti veiksmai, atskirai nurodant dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybę narę, taip pat nurodant Kompetencijos centro įnašą atskiriems dalyviams ir veiksmams;

d)	pažanga, padaryta vykdant misiją ir siekiant tikslų, nustatytų šiame reglamente, ir pasiūlymai dėl tolesnio tai misijai įvykdyti ir tiems tikslams pasiekti būtino darbo;

e)	įgyvendinimo užduočių suderinamumas su Darbotvarke ir daugiamete darbo programa.

3. Valdančiosios tarybos patvirtinta metinė veiklos ataskaita paskelbiama viešai.

28 straipsnis

Finansinės taisyklės

Kompetencijos centras savo konkrečias finansines taisykles priima pagal Finansinio reglamento 70 straipsnį.

29 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Kompetencijos centras tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant reguliarius ir veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant neteisingai išmokėtas sumas ir, kai tinkama, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines nuobaudas.

2. Kompetencijos centras suteikia Komisijos darbuotojams bei kitiems Komisijos įgaliotiems asmenims ir Audito Rūmams galimybę patekti į Kompetencijos centro objektus ir patalpas ir susipažinti su visa informacija, įskaitant informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia auditui atlikti.

3. OLAF gali, laikydamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (17) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (18) nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal šį reglamentą tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojamą susitarimą dėl dotacijos ar sutartį, nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

4. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į sutartis ir susitarimus dėl dotacijos, sudaromus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Kompetencijos centrui, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokius auditus ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją. Tais atvejais, kai viso veiksmo ar jo dalies įgyvendinimas pavedamas išorės paslaugų teikėjui arba perdeleguojamas arba kai norint įgyvendinti veiksmą reikia sudaryti viešojo pirkimo sutartį su trečiąja šalimi arba trečiajai šaliai skirti finansinę paramą, sutartyje arba susitarime dėl dotacijos nurodoma rangovo arba naudos gavėjo pareiga reikalauti, kad kiekviena dalyvaujanti trečioji šalis aiškiai sutiktų su tais Komisijos, Kompetencijos centro, Audito Rūmų ir OLAF įgaliojimais.

IV SKYRIUS

Kompetencijos Centro darbuotojai

30 straipsnis

Darbuotojai

1. Kompetencijos centro darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos, ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų taikymo taisyklės.

2. Kompetencijos centro darbuotojų atžvilgiu Valdančioji taryba naudojasi įgaliojimais, kurie Tarnybos nuostatuose suteikti paskyrimų tarnybai, o Įdarbinimo sąlygose – institucijai, įgaliotai sudaryti sutartis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai).

3. Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį Valdančioji taryba priima sprendimą, pagrįstą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir nustatomos sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti.

4. Prireikus dėl išskirtinių aplinkybių Valdančioji taryba gali, priimdamas sprendimą, laikinai sustabdyti vykdomajam direktoriui deleguotus paskyrimų tarnybos įgaliojimus ir vykdomojo direktoriaus perdeleguotus įgaliojimus. Tokiu atveju Valdančioji taryba pati naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais arba juos deleguoja vienam iš savo narių arba Kompetencijos centro darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius.

5. Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį Valdančioji taryba priima Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles.

6. Darbuotojų ištekliai nustatomi 13 straipsnio 3 dalies l punkte nurodytame etatų plane, kuriame laikantis Kompetencijos centro metinio biudžeto nurodomas laikinųjų pareigybių skaičius pagal pareigų grupę bei lygį ir sutartininkų skaičius, išreikštas etato ekvivalentais.

7. Kompetencijos centrui reikalingų žmogiškųjų išteklių poreikiai patenkinami pirmiausia perskirstant Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų darbuotojus arba etatus ir papildomai įdarbinant žmogiškuosius išteklius. Kompetencijos centro darbuotojus gali sudaryti laikinieji darbuotojai ir sutartininkai.

8. Visas su darbuotojais susijusias išlaidas padengia Kompetencijos centras.

31 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1. Kompetencijos centras gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų darbuotojų, neįdarbintų Kompetencijos centre, paslaugomis.

2. Komisijai pritarus, Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriuo nustato nacionalinių ekspertų delegavimo į Kompetencijos centrą taisykles.

32 straipsnis

Privilegijos ir imunitetas

Kompetencijos centrui ir jo darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie ES sutarties ir SESV.

V SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

33 straipsnis

Finansinės taisyklės

1. Dalyvavimui visuose Kompetencijos centro finansuojamuose veiksmuose taikomas Reglamento (ES) 2021/694 12 straipsnis.

2. Pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamiems veiksmams taikomos šios konkrečios saugumo taisyklės:

Reglamento (ES) 2021/695 38 straipsnio 1 dalies tikslais, kai numatyta metinėje darbo programoje, gali būti nustatyta, kad neišimtinės licencijos suteikiamos tik trečiosioms šalims, kurios yra įsteigtos arba laikomos įsteigtomis valstybėje narėje ir kurias kontroliuoja ta valstybė narė arba tos valstybės narės piliečiai;

Reglamento (ES) 2021/695 40 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkto tikslais nuosavybės teisių perdavimas arba licencijos suteikimas teisės subjektui, kuris yra įsteigtas asocijuotojoje šalyje arba Sąjungoje, tačiau kuris yra kontroliuojamas iš trečiųjų valstybių, yra pagrindas prieštarauti rezultatų nuosavybės teisių perdavimui arba išimtinės licencijos naudotis rezultatais suteikimui;

Reglamento (ES) 2021/695 41 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais, kai numatyta metinėje darbo programoje, gali būti nustatyta, kad prieigos prie rezultatų ir pirminės informacijos teisės, apibrėžtos to reglamento 2 straipsnio 9 punkte, suteikiamos tik teisės subjektui, kuris yra įsteigtas arba laikomas įsteigtu valstybėse narėse ir kurį kontroliuoja ta valstybė narė arba tos valstybės narės piliečiai.

34 straipsnis

Skaidrumas

1. Kompetencijos Centras vykdo savo veiklą itin skaidriai.

2. Kompetencijos centras užtikrina, kad visuomenė ir visos suinteresuotosios šalys laiku gautų tinkamą, objektyvią, patikimą ir lengvai prieinamą informaciją, visų pirma susijusią su jo darbo rezultatais. Jis taip pat viešai skelbia pagal 43 straipsnį pateiktas interesų deklaracijas. Tie reikalavimai taikomi nacionaliniams koordinavimo centrams, Bendruomenei ir Strateginei patariamajai grupei pagal atitinkamą teisę.

3. Valdančioji taryba, vadovaudamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, gali leisti suinteresuotoms šalims stebėti, kaip vykdoma tam tikra Kompetencijos centro veikla.

4. Kompetencijos centras Valdančiosios tarybos ir Strateginės patariamosios grupės darbo tvarkos taisyklėse nustato praktines priemones šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms skaidrumo taisyklėms įgyvendinti. Pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamų veiksmų atveju tose taisyklėse ir priemonėse bus tinkamai atsižvelgiama į Reglamentą (ES) 2021/695.

35 straipsnis

Lyčių pusiausvyra

Įgyvendinant šį reglamentą, Komisija, valstybės narės ir kiti instituciniai ir privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai, teikdami kandidatūras arba siūlydami atstovus, kai įmanoma, atrenka atstovus iš kelių kandidatų, taip pat siekdami užtikrinti lyčių pusiausvyrą.

36 straipsnis

Saugumo taisyklės dėl įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos

1. Komisijai patvirtinus, Valdančioji taryba patvirtina Kompetencijos centro saugumo taisykles Tose saugumo taisyklėse taikomi Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 (19) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (20) nustatyti principai ir taisyklės.

2. Valdančiosios tarybos nariai, vykdomasis direktorius, ad hoc darbo grupėse dalyvaujantys išorės ekspertai ir Kompetencijos centro darbuotojai turi laikytis konfidencialumo reikalavimų pagal SESV 339 straipsnį, net nustoję eiti savo pareigas.

3. Kompetencijos centras gali imtis būtinų priemonių, kad palengvintų keitimąsi jo užduotims vykdyti aktualia informacija su Komisija ir valstybėmis narėmis ir, kai tinkama – su susijusiomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis. Visiems tuo tikslu sudarytiems administraciniams susitarimams dėl dalijimosi ES įslaptinta informacija arba, jei tokių susitarimų nėra, visiems išimtiniams ES įslaptintos informacijos ad hoc suteikimo atvejams turi būti gautas Komisijos išankstinis sutikimas.

37 straipsnis

Prieiga prie dokumentų

1. Kompetencijos centro turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2. Valdančioji taryba ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 29 d. patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

3. Sprendimai, kuriuos Kompetencijos centras priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti apskųsti ombudsmenui pagal SESV 228 straipsnį arba dėl jų gali būti pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagal SESV 263 straipsnį.

38 straipsnis

Stebėsena, vertinimas ir peržiūra

1. Kompetencijos centras užtikrina, kad jo veikla, įskaitant per nacionalinius koordinavimo centrus ir Tinklą valdomą veiklą, būtų nuolat ir sistemingai stebima ir periodiškai vertinama. Kompetencijos centras užtikrina, kad 4 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku, o Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms būtų nustatyti proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. To vertinimo išvados skelbiamos viešai.

2. Kai turima pakankamai informacijos apie šio reglamento įgyvendinimą, bet ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo 46 straipsnio 4 dalyje numatytos datos, Komisija parengia įgyvendinimo ataskaitą dėl Kompetencijos centro veiklos, atsižvelgdama į Valdančiosios tarybos, nacionalinių koordinavimo centrų ir Bendruomenės pirminį indėlį. Komisija parengia įgyvendinimo ataskaitą ir ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai. Kompetencijos centras ir valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, kurios reikia tai ataskaitai parengti.

3. 2 dalyje nurodyta įgyvendinimo ataskaita apima visų pirma šiuos vertinimus:

a)	Kompetencijos centro darbo pajėgumų, susijusių su jo misija, tikslais, įgaliojimais bei užduotimis ir bendradarbiavimu su kitais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma nacionaliniais koordinavimo centrais, Bendruomene ir ENISA, ir veiklos su jais koordinavimu;

b)	Kompetencijos centro pasiektų rezultatų, susijusių su jo misija, tikslais, įgaliojimais ir užduotimis, visų pirma Kompetencijos centro veiksmingumo koordinuojant Sąjungos lėšas ir telkiant ekspertines žinias;

c)	įgyvendinimo užduočių suderinamumo su Darbotvarke ir daugiamete darbo programa;

Kompetencijos centro veiklos koordinavimo su Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“ komitetais ir bendradarbiavimo su jais, visų pirma siekiant padidinti suderinamumą ir sinergiją su Darbotvarke, metine darbo programa, daugiamete darbo programa, programa „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa;

e)	bendrų veiksmų.

4. Pateikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo ataskaitą, Komisija, atsižvelgdama į Valdančiosios tarybos, nacionalinių koordinavimo centrų ir Bendruomenės pirminį indėlį, atlieka Kompetencijos centro vertinimą. Tas vertinimas grindžiamas arba prireikus atnaujinamas remiantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytais įvertinimais ir atliekamas iki 47 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos, siekiant laiku nustatyti, ar Kompetencijos centro įgaliojimų trukmę reikėtų pratęsti pasibaigus tam laikotarpiui. Atliekant tą vertinimą įvertinami teisiniai ir administraciniai aspektai, susiję su Kompetencijos centro įgaliojimais, ir galimybė sukurti sinergiją su kitomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis ir išvengti susiskaidymo.

Jei Komisija mano, kad, atsižvelgiant į Kompetencijos centro misiją, tikslus, įgaliojimus ir užduotis, tolesnis jo veikimas pagrįstas, ji gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pratęsti 47 straipsnyje nustatytą Kompetencijos centro įgaliojimų trukmę.

5. Remdamasi 2 dalyje nurodytos įgyvendinimo ataskaitos išvadomis Komisija gali imtis tinkamų veiksmų.

6. Pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamo įnašo stebėsena, vertinimas, laipsniškas jo atsisakymas ir atnaujinimas vykdomi pagal Reglamento (ES) 2021/695 10, 50 ir 52 straipsnius ir sutartą įgyvendinimo tvarką.

7. Pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamo įnašo stebėsena, su juo susijusių ataskaitų teikimas ir jo vertinimas turi būti vykdomi pagal Reglamento (ES) 2021/694 24 ir 25 straipsnius.

8. Kompetencijos centro likvidavimo atveju Komisija atlieka galutinį Kompetencijos centro vertinimą per šešis mėnesius nuo Kompetencijos centro likvidavimo, bet ne vėliau kaip po dvejų metų nuo 47 straipsnyje nurodytos likvidavimo procedūros pradžios. To galutinio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.

39 straipsnis

Kompetencijos centro teisinis subjektiškumas

1. Kompetencijos centras turi juridinio asmens statusą.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Kompetencijos centras naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės teisę. Visų pirma jis gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar juo disponuoti ir būti teismo proceso šalis.

40 straipsnis

Kompetencijos centro atsakomybė

1. Kompetencijos centro sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamam susitarimui, sprendimui ar sutarčiai taikytina teise.

2. Nesutartinės atsakomybės atveju, Kompetencijos centras, vadovaudamasis bendraisiais valstybių narių teisei būdingais principais, atlygina bet kokią žalą, kurią jo darbuotojai padaro vykdydami savo pareigas.

3. Visi Kompetencijos centro mokėjimai, susiję su 1 ir 2 dalyse nurodyta atsakomybe, taip pat su ja susijusios patirtos sąnaudos ir išlaidos laikomos Kompetencijos centro išlaidomis ir padengiamos jo lėšomis.

4. Už savo pareigų vykdymą atsakingas tik pats Kompetencijos centras.

41 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija ir taikytina teisė

1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją:

a)	pagal bet kurią arbitražinę išlygą, įtrauktą į Kompetencijos centro priimtus sprendimus ar sudarytus susitarimus ar sutartis;

b)	spręsti ginčus, susijusius su žalos, kurią padarė Kompetencijos centro darbuotojai, vykdydami savo pareigas, atlyginimu;

c)	Kompetencijos centro ir jo darbuotojų ginčų atžvilgiu, atsižvelgiant į Tarnybos nuostatuose nustatytus apribojimus ir sąlygas.

2. Šiame reglamente ar kituose Sąjungos teisės aktuose nenumatytiems atvejams taikoma valstybės, kurioje yra Kompetencijos centro buveinė, teisė.

42 straipsnis

Sąjungos ir valstybių narių atsakomybė ir draudimas

1. Sąjungos ir valstybių narių finansinė atsakomybė už Kompetencijos centro skolas neturi viršyti jų jau sumokėto įnašo administracinėms išlaidoms padengti.

2. Kompetencijos centras apsidraudžia tinkamu draudimu ir užtikrina jo galiojimą.

43 straipsnis

Interesų konfliktai

Valdančioji taryba priima savo nariams, organams ir darbuotojams, be kita ko, vykdomajam direktoriui, taikomas interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir sprendimo taisykles. Į tas taisykles įtraukiamos nuostatos, kuriomis siekiama išvengti Valdančiojoje taryboje, taip pat Strateginėje patariamojoje grupėje dirbančių narių atstovų interesų konflikto pagal Finansinį reglamentą, įskaitant nuostatas dėl interesų deklaracijų. Interesų konfliktų atžvilgiu nacionaliniams koordinavimo centrams taikoma nacionalinė teisė.

44 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1. Kompetencijos centro vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725.

2. Valdančioji taryba patvirtina Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo priemones. Valdančioji taryba gali patvirtinti papildomas priemones, kurių reikia, kad Kompetencijos centras taikytų tą reglamentą.

45 straipsnis

Priimančiosios valstybės narės parama

Kompetencijos centras ir priimančioji valstybė narė, kurioje yra jos buveinė, gali sudaryti administracinį susitarimą dėl privilegijų, imunitetų ir kitos paramos, kurią ta valstybė narė turi teikti Kompetencijos centrui.

VI SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

46 straipsnis

Pradiniai veiksmai

1. Komisija atsako už Kompetencijos centro įsteigimą ir pradinę veiklą, kol Kompetencijos centras turės veiklos pajėgumų savo biudžetui vykdyti. Komisija, vadovaudamasi Sąjungos teise, vykdo visus reikalingus veiksmus, dalyvaujant Kompetencijos centro kompetentingiems organams.

2. Šio straipsnio 1 dalies tikslu, kol pagal 16 straipsnį Valdančiosios tarybos paskirtas vykdomasis direktorius pradės eiti savo pareigas, Komisija gali paskirti laikinąjį vykdomąjį direktorių. Laikinasis vykdomasis direktorius vykdo vykdomojo direktoriaus pareigas ir jam gali padėti ribotas skaičius Komisijos darbuotojų. Komisija gali į Kompetencijos centrą laikinai paskirti ribotą savo darbuotojų skaičių.

3. Laikinasis vykdomasis direktorius, Valdančiajai tarybai patvirtinus, gali leisti atlikti visus iš Kompetencijos centro metiniame biudžete numatytų asignavimų dengiamus mokėjimus, sudaryti susitarimus, sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis, ir priimti sprendimus, kai bus patvirtintas etatų planas, nurodytas 13 straipsnio 3 dalies l punkte.

4. Laikinasis vykdomasis direktorius bendru sutarimu su vykdomuoju direktoriumi su sąlyga, kad gaunamas Valdančiosios tarybos pritarimas, nustato datą, nuo kurios Kompetencijos centras bus pajėgus vykdyti savo biudžetą. Nuo tos datos Komisija nebeprisiima su Kompetencijos centro veikla susijusių įsipareigojimų ir nebevykdo su ja susijusių mokėjimų.

47 straipsnis

Trukmė

1. Kompetencijos centras įsteigiamas laikotarpiui nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.

2. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, automatiškai pradedama likvidavimo procedūra, nebent Kompetencijos centro įgaliojimai būtų pratęsti pagal 38 straipsnio 4 dalį.

3. Kompetencijos centro likvidavimo procedūrai atlikti Valdančioji taryba paskiria vieną ar daugiau likvidatorių; jie laikosi Valdančiosios tarybos sprendimų.

4. Likviduojant Kompetencijos centrą, jo turtas naudojamas jo įsipareigojimams įvykdyti ir su jo likvidavimu susijusioms išlaidoms padengti. Bet koks perviršis paskirstomas Sąjungai ir įnašus skiriančioms valstybėms narėms proporcingai jų finansiniam įnašui į Kompetencijos centrą. Sąjungai paskirtas perteklius grąžinamas į Sąjungos biudžetą.

48 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D.M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

A.P. ZACARIAS

(1) OL C 159, 2019 5 10, p. 63.

(2) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. balandžio 20 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(4) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(5) 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (OL L 166, 2021 5 11, p. 1).

(6) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (OL L 151, 2019 6 7, p. 15).

(7) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(8) 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

(9) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(10) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(11) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(12) 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/764 dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatymo, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/743/ES (OL L 167 I, 2021 5 12, p. 1).

(13) 2021 m. vasario 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/173, kuriuo įsteigiama Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga, Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomoji įstaiga, Europos mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga, Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomoji įstaiga, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga bei Europos švietimo ir kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinami įgyvendinimo sprendimai 2013/801/ES, 2013/771/ES, 2013/778/ES, 2013/779/ES, 2013/776/ES ir 2013/770/ES (OL L 50, 2021 2 15, p. 9).

(14) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(15) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(16) 1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas 1999/352/EB, EAPB, Euratomas, dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (OL L 136, 1999 5 31, p. 20).

(17) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(18) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(19) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(20) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

2021 6 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/32

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/888

2021 m. gegužės 20 d.

kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa ir panaikinami reglamentai (ES) 2018/1475 ir (ES) Nr. 375/2014

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį, 166 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Sąjunga grindžiama tiek piliečių, tiek valstybių narių solidarumu. Ta visuotine ir bendra vertybe grindžiami Sąjungos veiksmai ir užtikrinama vienybė, būtina siekiant spręsti dabartinius ir būsimus visuomenės uždavinius, kurią jaunieji europiečiai nori padėti išspręsti rodydami savo solidarumą praktikoje. Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje solidarumas pabrėžiamas kaip vienas iš svarbiausių Sąjungos principų. Solidarumo principas taip pat nurodytas ES sutarties 21 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš ES išorės veiksmų pagrindų;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad humanitariniai poreikiai pasaulyje labai išsaugo, ir siekiant labiau propaguoti solidarumą ir didinti humanitarinės pagalbos matomumą Sąjungos piliečiams, reikia plėtoti valstybių narių tarpusavio solidarumą ir solidarumą su trečiosiomis valstybėmis, nukentėjusiomis nuo žmogaus sukeltų katastrofų ar gaivalinių nelaimių;

(3)

savanoriškos veiklos teikiant humanitarinę pagalbą veiksmais turėtų būti prisidedama prie poreikiais grindžiamo humanitarinio atsako ir jie turi būti vykdomi vadovaujantis Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrame pareiškime „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ (4) nustatytu Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos. Turėtų būti propaguojama tarptautinė humanitarinė teisė ir žmogaus teisių teisė;

(4)	kai tinkama, turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinį ir bendrą Jungtinių Tautų (JT) Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro koordinuojamąjį vaidmenį skatinant nuoseklų tarptautinį atsaką į humanitarines krizes;

(5)

savanoriškos veiklos teikiant humanitarinę pagalbą veiksmais turėtų būti prisidedama prie tinkamo humanitarinio atsako, kuriuo stiprinamas lyčių aspektu grindžiamas požiūris Sąjungos humanitarinės pagalbos politikoje ir skatinamas tinkamas humanitarinis atsakas į konkrečius įvairaus amžiaus moterų ir vyrų poreikius. Savanoriškos veiklos teikiant humanitarinę pagalbą veiksmais turėtų būti atsižvelgiama į labiausiai pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, įskaitant moteris ir vaikus, ir asmenų, kuriems kyla didžiausia rizika, poreikius ir pajėgumus;

(6)	savanoriškos veiklos teikiant humanitarinę pagalbą veiksmais turėtų būti siekiama prisidėti prie didesnio Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmingumo ir efektyvumo, laikantis gero humanitarinės pagalbos teikimo principų;

(7)

2016 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžtas poreikis investuoti į jaunimą ir skelbiama apie Europos solidarumo korpuso kūrimą, siekiant visoje Sąjungoje suteikti galimybių jaunuoliams prasmingai prisidėti prie visuomenės poreikių, parodyti solidarumą, plėtoti savo įgūdžius ir taip gauti ne tik darbo patirties, bet ir neįkainojamos žmogiškosios patirties;

(8)

2016 m. gruodžio 7 d. savo komunikate „Europos solidarumo korpusas“ Komisija pabrėžė, kad reikia sutvirtinti solidarumo veiklos pagrindus visoje Europoje, sudaryti daugiau ir geresnių galimybių jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje įvairiose srityse ir remti nacionalinius, regioninius ir vietos subjektus jiems stengiantis spręsti įvairius uždavinius ir įveikti krizes. Tuo komunikatu pradėtas pirmasis Europos solidarumo korpuso etapas – pasitelkti įvairių Sąjungos programų ištekliai, kad jaunuoliams visoje Sąjungoje būtų pasiūlytos galimybės vykdyti savanorišką veiklą, stažuotis arba dirbti;

(9)	šio reglamento kontekste solidarumas suprantamas kaip asmeninės ir kolektyvinės atsakomybės jausmas siekiant bendros gerovės, pasireiškiantis konkrečiais veiksmais;

(10)	indėlis į pagalbą žmonėms ir bendruomenėms už Sąjungos ribų, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, remiantis pagrindiniais – humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo – principais, yra svarbi solidarumo išraiška;

(11)	reikia toliau plėtoti solidarumą su krizių ir nelaimių aukomis trečiosiose valstybėse ir didinti tiek Sąjungos piliečių informuotumą apie humanitarinę pagalbą ir savanorišką veiklą apskritai, kaip apie visą gyvenimą trunkančią veiklą, tiek šios pagalbos ir veiklos matomumą;

(12)	Sąjunga ir valstybės narės yra įsipareigojusios įgyvendinti JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus ES viduje ir vykdydamos išorės veiksmus;

(13)

2017 m. gegužės 19 d. išvadose dėl humanitarinės pagalbos ir vystymosi sąsajų įgyvendinimo Taryba pripažino, kad reikia didinti atsparumą geriau susiejant humanitarinę pagalbą ir vystomąjį bendradarbiavimą, taip pat toliau stiprinti humanitarinės pagalbos, vystomojo bendradarbiavimo ir konfliktų prevencijos vienas kitą papildančių požiūrių sąsajas;

(14)

jaunuoliams turėtų būti sudaromos nesunkiai prieinamos ir įtraukios galimybės dalyvauti solidarumo veikloje, kad jie galėtų realizuoti savo pasiryžimą dirbti bendruomenių labui, kartu įgydami jų tobulėjimui asmeniniu, mokymosi, socialiniu, pilietiniu ir profesiniu požiūriais naudingos patirties, žinių, įgūdžių ir kompetencijų ir taip padidindami savo galimybes įsidarbinti. Tokia veikla taip pat turėtų būti remiamas jaunųjų savanorių mobilumas, taip pat kultūrinis sąmoningumas ir kultūrų dialogas;

(15)

jaunuoliams siūloma solidarumo veikla turėtų būti sudaromos galimybės jaunimui konkrečiai ir naudingai prisidėti. Solidarumo veikla turėtų būti tenkinami nepatenkinti visuomenės poreikiai ir prisidedama prie bendruomenių bei pilietinio dalyvavimo stiprinimo. Solidarumo veikla turėtų būti suteikiama galimybė jaunuoliams įgyti vertingų žinių, įgūdžių ir kompetencijų. Solidarumo veikla turėtų būti finansiškai prieinama jaunuoliams ir vykdoma saugioje ir sveikoje aplinkoje;

(16)

Europos solidarumo korpuso programa (toliau – Programa) yra viena bendra galimybė dalyvauti solidarumo veikloje visoje Sąjungoje ir už jos ribų. Siekiant kuo veiksmingesnio Sąjungos finansavimo ir kuo didesnio Programos poveikio, Komisija turėtų siekti nuosekliai užtikrinti visų atitinkamų programų sinergiją, tačiau išvengiant to, kad dėl tokios sinergijos lėšos būtų naudojamos siekiant kitų nei šiame reglamente nustatytų tikslų. Turėtų būti užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas su kitomis svarbiomis Sąjungos politikos kryptimis, pavyzdžiui, 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (5), ir kitomis atitinkamomis programomis, ypač Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/817 (6) nustatyta „Erasmus+“ ir ją pakeisiančiomis programomis. Programa turėtų būti grindžiamas ankstesnių ir šiuo metu įgyvendinamų programų, visų pirma Europos savanorių tarnybos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (7), ir ES pagalbos savanorių iniciatyvos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 375/2014 (8), pranašumais ir sinergija. Taip pat turėtų būti užtikrinamas papildomumas su jau veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Programos veikla, pavyzdžiui, tinklu „Eurodesk“. Be to, turėtų būti užtikrintas jau veikiančių susijusių schemų, visų pirma nacionalinių solidarumo schemų, tokių kaip savanoriška veikla, pilietinė tarnyba ir jaunuolių mobilumo sistemos, ir Programos tarpusavio papildomumas, kai tinkama, kad būtų abipusiškai stiprinamas ir gerinamas tokių schemų poveikis bei savybės ir būtų remiamasi gerąja patirtimi. Programa neturėtų pakeisti panašių nacionalinių sistemų. Visiems jaunuoliams turėtų būti užtikrinamos vienodos galimybės dalyvauti nacionalinėje solidarumo veikloje;

(17)	siekiant suderinti Programos trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 2020/2093 (9) nustatytos daugiametės finansinės programos trukme laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., Programa turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui;

(18)	kalbant apie susijusių Sąjungos teisės aktų aiškinimą, tiek tarpvalstybinė savanoriška veikla, tiek savanoriška veikla, kuri ir toliau remiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, turėtų būti laikomos lygiavertėmis savanoriškai veiklai pagal Europos savanorių tarnybos programą;

(19)

Programa skirta tam, kad būtų sudaryta naujų galimybių jaunuoliams vykdyti savanorišką veiklą su solidarumu susijusiose srityse, taip pat savo iniciatyva rengti ir plėtoti solidarumo projektus. Tos galimybės padeda jaunuoliams tobulėti asmeniniu, mokymosi, socialiniu, pilietiniu ir profesiniu požiūriais. Programa taip pat turėtų būti remiama jos dalyvių ir organizacijų tinklaveikos veikla, taip pat priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti remiamos veiklos kokybę ir skatinti dalyvių mokymosi rezultatų patvirtinimą. Tokiu būdu Programa siekiama prisidėti prie jaunuoliams aktualaus Europos bendradarbiavimo ir prie informuotumo apie teigiamą jo poveikį didinimo. Tikslinga, kad siūloma solidarumo veikla būtų vykdoma laikantis aiškios ir išsamios procedūros, skirtos dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms, nustatant visų solidarumo veiklos etapų dalis;

(20)

solidarumo veikla turėtų suteikti potencialios europinės pridedamosios vertės ir būti naudinga bendruomenėms ir skatinti asmenų tobulėjimą asmeniniu, mokymosi, socialiniu, pilietiniu ir profesiniu požiūriais. Solidarumo veikla turėtų būti vykdoma įvairiose srityse, tokiose kaip: švietimas ir mokymas, darbas su jaunimu, užimtumas, lyčių lygybė, verslumas (visų pirma socialinis verslumas), pilietiškumas ir demokratinis dalyvavimas, kultūrinis sąmoningumas ir kultūrų dialogas, socialinė įtrauktis, neįgaliųjų įtrauktis, aplinka ir gamtos apsauga, klimato politika, nelaimių prevencija, pasirengimas joms ir jų padarinių šalinimas, žemės ūkis ir kaimo plėtra, maisto ir ne maisto produktų tiekimas, sveikata ir gerovė, kultūra, įskaitant kultūros paveldą, kūrybiškumas, fizinis ugdymas ir sportas, socialinė parama ir gerovė, trečiųjų valstybių piliečių priėmimas ir integravimas, kartu atsižvelgiant į migrantų kilmės žmonėms kylančius iššūkius, teritorinis bendradarbiavimas ir sanglauda, taip pat tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Solidarumo veikla turėtų apimti aiškų mokymosi ir mokymo aspektą pasitelkiant atitinkamą veiklą, kuri dalyviams yra siūloma prieš solidarumo veiklos laikotarpį, jo metu ir po jo;

(21)

savanoriška veikla tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų yra puiki patirtis neformaliojo ir savaiminio mokymosi kontekste ir skatina jaunuolių tobulėjimą asmeniniu, socialiniu, mokymosi ir profesiniu požiūriais, aktyvų pilietiškumą, pilietinį dalyvavimą ir didina jų įsidarbinamumą. Savanoriška veikla neturėtų daryti neigiamo poveikio galimam ar esamam apmokamam darbui ir neturėtų būti laikoma, kad galėtų jį pakeisti. Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti jaunimo savanoriškos veiklos politikos srityje, taikydamos atvirąjį koordinavimo metodą;

(22)

jaunuolių iniciatyvumas yra svarbus visuomenės ir darbo rinkos turtas. Programa padeda skatinti tą iniciatyvumą, suteikdama jaunuoliams galimybę rengti ir įgyvendinti jų pačių solidarumo projektus, kuriais siekiama spręsti konkrečius iššūkius jų vietos bendruomenių labui. Solidarumo projektai – galimybė išbandyti idėjas ir naujoviškus bendrų uždavinių sprendimo būdus taikant principą „iš apačios į viršų“ ir padėti jaunuoliams patiems būti solidarumo veiksmų varomąja jėga. Solidarumo projektai taip pat yra atspirties taškas užtikrinant tolesnį dalyvavimą solidarumo veikloje ir pirmasis žingsnis skatinant dalyvius imtis savarankiško darbo ir toliau būti aktyviais piliečiais – savanoriais, stažuotojais arba asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ar kitų organizacijų, veikiančių solidarumo, ne pelno ir jaunimo sektoriuose, darbuotojais;

(23)

savanoriškos veiklos dalyviai (toliau – savanoriai) gali prisidėti stiprinant Sąjungos pajėgumus teikti poreikiais ir principais grindžiamą humanitarinę pagalbą ir prisidėti prie humanitarinio sektoriaus veiksmingumo didinimo, su sąlyga, kad jie yra tinkamai atrenkami, apmokomi ir parengiami dirbti vietoje, taip siekiant užtikrinti, kad jie turėtų reikiamus įgūdžius ir kompetencijas kuo veiksmingiau padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, ir su sąlyga, kad jie galėtų pasikliauti pakankama parama ir priežiūra vietoje. Todėl aukštos kvalifikacijos, gerai apmokyti ir patyrę ugdantieji vadovai, mentoriai ir ekspertai atlieka svarbų vaidmenį prisidedant prie humanitarinio atsako veiksmingumo vietoje, taip pat siekiant remti savanorius savanoriškos veiklos kontekste. Tokie ugdantieji vadovai, mentoriai ir ekspertai gali dalyvauti savanoriškoje veikloje, kad vadovautų savanoriams ir jiems padėtų plėtoti savanoriškos veiklos gebėjimų stiprinimo komponentus, taip stiprindami vietos tinklus ir bendruomenes. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priimančiųjų organizacijų trečiosiose valstybėse gebėjimams ir poreikiui integruoti savanorišką veiklą atsižvelgiant į vietos aplinkybes, taip pat palengvinti savanorių sąveiką su vietos humanitarinės veiklos vykdytojais, priimančiąja bendruomene ir pilietine visuomene;

(24)

svarbu, kad dalyviai ir dalyvaujančios organizacijos jaustų, kad jie priklauso solidarumą visoje Europoje siekiančių skatinti asmenų ir subjektų bendruomenei. Be to, dalyvaujančioms organizacijoms reikia paramos, kad jos galėtų stiprinti savo pajėgumą siūlyti kokybišką solidarumo veiklą didėjančiam dalyvių skaičiui. Programa turėtų remti tinklaveikos veiklą, kurios tikslas – stiprinti dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų įsitraukimą į šios bendruomenės gyvenimą, puoselėti Programos idėją ir skatinti keitimąsi naudingos praktikos ir patirties pavyzdžiais. Tinklaveikos veikla taip pat turėtų būti padedama didinti viešųjų ir privačiųjų subjektų informuotumą apie Programą ir padedama rinkti dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų atsiliepimus apie Programos įgyvendinimą;

(25)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti Programos siūlomos solidarumo veiklos ir galimybių kokybės užtikrinimui, visų pirma siūlant dalyviams mokymą internete ar ne internete, kalbinę paramą ir administracinę paramą prieš pradedant atitinkamą solidarumo veiklą, jos metu ir jai pasibaigus, taip pat draudimą, įskaitant draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, sveikatos draudimą ir civilinės atsakomybės draudimą. Turėtų būti užtikrintas dalyvaujant Programos veikloje dalyvių įgytų žinių, įgūdžių ir kompetencijų patvirtinimas. Dalyvių, dalyvaujančių organizacijų ir numatomų naudos gavėjų saugumas ir sauga tebėra itin svarbūs. Toks saugumas ir sauga turėtų apimti tinkamus dalyvių, dirbančių su pažeidžiamomis grupėmis, patikimumo reikalavimus pagal taikytiną nacionalinę teisę. Visa solidarumo veikla turėtų atitikti žalos nedarymo principą ir turėtų būti įgyvendinama tinkamai atsižvelgiant į nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, aplinkos krizių, konfliktų ar pandemijų, poveikį. Savanoriai turėtų nebūti siunčiami į operacijas, kurios vykdomos tarptautinių ir netarptautinių ginkluotų konfliktų vietose, ar į objektus, kurie neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų;

(26)	Programa turėtų būti laikomasi principų, nustatytų 2017 m. ES gairėse dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje;

(27)

siekiant užtikrinti Programos veiklos poveikį dalyvių tobulėjimui asmeniniu, mokymosi, socialiniu, kultūros, pilietiniu ir profesiniu požiūriais, turėtų būti tinkamai nustatyti ir dokumentuoti žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kurie sudaro mokymosi rezultatus, pasiektus vykdant atitinkamą veiklą. Tuo tikslu turėtų būti skatinama naudoti veiksmingas neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimo priemones Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, pavyzdžiui, „Youthpass“ ir „Europass“, atitinkamai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus, kaip rekomenduojama 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje (10);

(28)	Komisija ir nacionalinės agentūros taip pat turėtų skatinti, kad buvę dalyviai dalytųsi savo patirtimi pasitelkdami jaunimo tinklus, švietimo įstaigas ir praktinius seminarus, įskaitant kaip ambasadoriai arba tinklo nariai. Buvę dalyviai taip pat galėtų prisidėti prie dalyvių mokymo;

(29)	kokybės ženklas turėtų užtikrinti, kad dalyvaujančios organizacijos laikytųsi Programos principų ir reikalavimų, susijusių su jų teisėmis ir pareigomis visais solidarumo veiklos etapais;

(30)

bet kuris Programos veikloje norintis dalyvauti subjektas turėtų gauti kokybės ženklą, jei jis tenkina atitinkamas sąlygas. Kokybės ženklo suteikimo procesą turėtų nuolat vykdyti Programos įgyvendinimo įstaigos. Programos įgyvendinimo įstaigos turėtų periodiškai vertinti, ar subjektai ir toliau tenkina sąlygas, kuriomis buvo suteiktas jų kokybės ženklas. Kokybės ženklas turėtų būti atšauktas, jeigu Programos įgyvendinimo įstaigos, atlikdamos patikrinimą nustato, kad susijęs subjektas nebetenkina tų sąlygų. Administracinis kokybės ženklo suteikimo procesas turėtų būti kiek įmanoma sutrumpintas, kad mažesnės organizacijos nebūtų atgrasytos dalyvauti;

(31)

subjektas, norintis pateikti paraišką finansavimui gauti, kad galėtų siūlyti solidarumo veiklą pagal Programą, turėtų pirma gauti kokybės ženklą. Tokia būtinoji sąlyga neturėtų būti taikoma fiziniams asmenims, siekiantiems gauti finansinę paramą neformalios Programos dalyvių grupės vardu jos solidarumo projektams įgyvendinti. Kokybės ženklo gavimas savaime neturėtų reikšti, kad bus skirtas finansavimas pagal Programą;

(32)

paprastai prašymai skirti dotaciją turėtų būti teikiami šalies, kurioje yra įsisteigusi dalyvaujanti organizacija, nacionalinei agentūrai. Prašymai skirti dotaciją veiklai, kuri būtų vykdoma visos Sąjungos ar tarptautiniu mastu, įskaitant savanorių komandų veiklą Sąjungos lygmeniu nustatytose prioritetinėse srityse, ir solidarumo veiklai, kuria būtų remiamos humanitarinės pagalbos operacijos trečiosiose valstybėse, gali būti, jei tinkama, tvarkomi centriniu lygmeniu;

(33)

dalyvaujančios organizacijos gali atlikti kelias funkcijas pagal Programą. Būdamos priimančiąja organizacija, dalyvaujančios organizacijos turėtų vykdyti veiklą, susijusią su dalyvių priėmimu, įskaitant veiklos organizavimą ir atitinkamai vadovavimą dalyviams bei paramos jiems teikimą vykdant solidarumo veiklą. Būdamos pagalbinėmis organizacijomis, jos turėtų vykdyti veiklą, susijusią su dalyvių siuntimu ir dalyvių parengimu prieš solidarumo veiklą, jų orientavimą veiklos metu ir po jos, įskaitant dalyvių mokymą ir jų nukreipimą į vietos organizacijas pasibaigus solidarumo veiklai, kad būtų padidintos galimybės toliau vykdyti solidarumo veiklą. Kokybės ženklas turėtų atspindėti faktą, kad skiriasi konkretūs reikalavimai, kurie priklauso nuo vykdomos solidarumo veiklos rūšies, ir juo turėtų būti patvirtinama, kad organizacija gali užtikrinti solidarumo veiklos kokybę visais solidarumo veiklos etapais, laikydamasi Programos principų ir tikslų. Bet kuris subjektas, iš esmės keičiantis savo veiklą, apie tai turėtų pranešti kompetentingai Programos įgyvendinimo įstaigai, kuri gali iš naujo įvertinti, ar tas subjektas ir toliau atitinka sąlygas, kuriomis buvo suteiktas kokybės ženklas;

(34)

siekiant remti jaunimo solidarumo veiklą, dalyvaujančios organizacijos galėtų būti viešieji ar privatieji pelno nesiekiantys ar jo siekiantys subjektai ar tarptautinės organizacijos; tai galėtų apimti jaunimo organizacijas, religines institucijas, labdaros asociacijas, pasaulietines humanistines organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės subjektus;

(35)

turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos plėsti Programos projektus. Turėtų būti nustatytos konkrečios priemonės, padedančios Programos projektų rengėjams teikti paraiškas dotacijai gauti ar plėtoti sinergiją naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir Sąjungos programomis, susijusiomis su migracija, saugumu, teisingumu ir pilietiškumu, sveikata ir kultūra;

(36)

Programos išteklių centrai turėtų padėti Programos įgyvendinimo įstaigoms, Programos veikloje dalyvaujančioms organizacijoms ir dalyviams, kad būtų gerinama korpuso veiklos įgyvendinimo kokybė, taip pat būtų tobulinamas vykdant tokią veiklą įgytų kompetencijų nustatymas ir patvirtinimas, įskaitant per „Youthpass“;

(37)

turėtų būti nuolat plėtojamas Europos solidarumo korpuso portalas siekiant užtikrinti lengvą prieigą prie Programos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102 (11) nustatytus standartus, ir nustatyti vieną bendrą prieigą tiek susidomėjusiems asmenims, tiek organizacijoms, be kita ko, registruojantis, nustatant ir derinant poreikius ir galimybes, vykdant tinklaveiką ir virtualius mainus, rengiant mokymą internetu, teikiant kalbinę paramą bei paramą pasibaigus veiklai, ir kitas naudingas funkcijas, kurių galėtų prireikti ateityje;

(38)

Europos solidarumo korpuso portalas turėtų būti toliau plėtojamas atsižvelgiant į 2017 m. kovo 23 d. Komisijos komunikate „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“ nustatytą Europos sąveikumo sistemą, kurioje nustatytos konkrečios gairės, kaip sukurti sąveikias skaitmenines viešąsias paslaugas, ir kuri yra įgyvendinama valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse pasitelkiant nacionalines sąveikumo sistemas. Europos sąveikumo sistemoje viešojo administravimo institucijoms pateikiamos 47 konkrečios rekomendacijos, kaip gerinti savo sąveikumo užtikrinimo veiklos valdymą, nustatyti organizacijų tarpusavio ryšius, racionalizuoti procesus, padedančius teikti integruotas skaitmenines paslaugas, ir užtikrinti, kad nei esamais, nei naujais teisės aktais nebūtų sudaromos kliūtys sąveikumo užtikrinimo veiksmams;

(39)

Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (12) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, biudžeto garantijomis, finansine parama ir išorės ekspertų išlaidų apmokėjimu;

(40)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (13), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (14), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (15) ir (ES) 2017/1939 (16) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(41)	Programa skirta 18–30 m. jaunuoliams. Norint dalyvauti Programos siūlomoje veikloje, jaunuoliams pirmiausia reikėtų užsiregistruoti Europos solidarumo korpuso portale;

(42)	atsižvelgiant į konkrečius humanitarinės veiklos iššūkius, savanoriškos veiklos, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos, dalyviai turėtų būti bent 18 metų amžiaus ir ne vyresni nei 35 metų amžiaus;

(43)

ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiant užtikrinti, kad Europos solidarumo korpuso remiamoje solidarumo veikloje galėtų dalyvauti visi jaunuoliai, visų pirma mažiau galimybių turintys jaunuoliai. Reikėtų diegti specialias priemones, kuriomis būtų skatinama socialinė įtrauktis ir, visų pirma, palankių sąlygų neturinčių jaunuolių dalyvavimas, įskaitant tinkamą apgyvendinimo suteikimą, kuris neįgaliesiems suteiktų galimybę veiksmingai dalyvauti solidarumo veikloje vienodomis sąlygomis su kitais, pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnį ir Tarybos direktyvą 2000/78/EB (18). Tokiose specialiose priemonėse turėtų būti atsižvelgta į apribojimus, susijusius su daugelio kaimo vietovių, atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atokumu, bei susijusius su kai kurių priemiesčių skurdu. Be to, valstybės narės, užjūrio šalys ir teritorijos bei Programos asocijuotosios trečiosios valstybės turėtų dėti pastangas, kad būtų patvirtintos visos tinkamos priemonės, skirtos pašalinti teisines ir administracines kliūtis, ir būtų užtikrintas tinkamas Programos veikimas. Tos priemonės turėtų išspręsti, jei įmanoma ir nedarant poveikio Šengeno acquis bei Sąjungos teisės aktams dėl trečiųjų valstybių piliečių atvykimo ir gyvenimo šalyje, administracines problemas, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas, taip pat gaunant leidimus gyventi ir Europos sveikatos draudimo kortelę tarpvalstybinės veiklos Europos Sąjungos viduje atveju;

(44)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus, ši Programa skirta padėti integruoti klimato srities veiksmus ir prisidėti prie bendro tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams remti. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu kaip tvaraus augimo gairėmis, pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais turėtų būti laikomasi žalos nedarymo principo nekeičiant esminio Programos pobūdžio. Programos įgyvendinimo metu turėtų būti nustatyti ir vykdomi atitinkami veiksmai, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros proceso metu jie bus pakartotinai įvertinti. Taip pat tikslinga įvertinti atitinkamus veiksmus, kuriais prisidedama prie klimato srities tikslų, įskaitant tuos, kuriais siekiama sumažinti Programos poveikį aplinkai;

(45)

šiame reglamente Programai nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama pagal 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (19) 18 punktą;

(46)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Kai sprendžiama dėl tokio pasirinkimo dotacijų atveju, turėtų būti svarstoma taikyti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius;

(47)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (20), kuriame numatyta, kad tos programos įgyvendinamos remiantis pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią būtų reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų konkrečiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Be to, visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius pareigą įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti tam tikrus Programos veiksmus taikant netiesioginį valdymą. Teisės subjektams iš trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti kai kuriuose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus. Įgyvendinant Programą, teisės subjektams iš Andoros, Lichtenšteino, Monako, San Marino ir Šventojo Sosto galėtų būti nustatyta speciali dalyvavimo tvarka;

(48)	siekiant užtikrinti kuo didesnį Programos poveikį, reikėtų parengti nuostatas, pagal kurias valstybės narės ir Programos ir kitų Sąjungos programų asocijuotosios trečiosios valstybės galėtų skirti papildomą finansavimą pagal Programos taisykles;

(49)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (21) užjūrio šalyse ir teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(50)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį ir vadovaujantis 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą tame straipsnyje nurodytų atokiausių regionų padėtį. Turėtų būti imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti, įskaitant, kai aktualu, finansinės paramos teikimą mobilumo veiksmams. Reikėtų skatinti šių regionų ir trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonių ir organizacijų mainus mobilumo tikslais ir bendradarbiavimą. Tokios priemonės turėtų būti stebimos ir reguliariai vertinamos;

(51)

pagal Finansinį reglamentą, Komisija turėtų priimti darbo programas ir pranešti apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai. Darbo programose turėtų būti nustatytos jų įgyvendinimui būtinos priemonės, siekiant bendrųjų ir konkrečiųjų Programos tikslų, dotacijos gavėjų atrankos ir skyrimo kriterijai, taip pat visi kiti reikiami elementai. Darbo programos ir jų pakeitimai turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais laikantis nagrinėjimo procedūros;

(52)

vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (22) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis vietoje, įskaitant poveikį sprendžiant visuomenės ir humanitarinius uždavinius;

(53)

vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą informavimą apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus, jų viešinimą ir sklaidą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialinėms įmonėms, skatinant jas remti Programos veiklą. Informavimo, viešinimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas ir, kai aktualu, reikėtų padėti kitiems svarbiausiems suinteresuotiesiems subjektams. Be to, Komisija turėtų reguliariai bendrauti su įvairiausiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant dalyvaujančias organizacijas, visą Programos gyvavimo ciklą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais bei projektų rezultatais ir rinkti atsiliepimus apie Programą. Dalyvauti tame procese turėtų būti pakviestos nacionalinės agentūros;

(54)

siekiant geriau įgyvendinti Programos tikslus, pageidautina, kad Komisija, nacionalinės institucijos ir nacionalinės agentūros glaudžiai bendradarbiautų ir, kai tikslinga, užmegztų partnerystę su nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinėmis įmonėmis, jaunimo organizacijomis, neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, turinčiais praktinės patirties solidarumo veiksmų srityje;

(55)

siekiant užtikrinti veiksmingesnį plačiosios visuomenės informavimą ir didesnę Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų sinergiją, pagal šį reglamentą komunikacijos veiklai skirtais finansiniais ištekliais taip pat turėtų būti prisidėta prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, jeigu tie prioritetai yra susiję su bendraisiais Programos tikslais;

(56)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų veiksmingai ir efektyviai įgyvendintas, vykdant Programą turėtų būti kuo labiau naudojamasi jau esančiais valdymo mechanizmais. Todėl bendras Programos įgyvendinimas turėtų būti patikėtas esamoms struktūroms, t. y. Komisijai ir nacionalinėms agentūroms, paskirtoms valdyti Reglamento (ES) 2021/817 skyriuje, skirtame jaunimui, nurodytus veiksmus. Pagal jaunuolių dalyvavimo su humanitarine pagalba susijusioje solidarumo veikloje paprogramę vykdomi veiksmai turėtų būti iš esmės valdomi tiesiogiai. Komisija dėl Programos įgyvendinimo turėtų nuolat konsultuotis su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant dalyvaujančias organizacijas;

(57)

siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį tikrumą valstybėse narėse ir Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, kiekviena nacionalinė institucija turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Kai įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausomos audito įstaigos galėtų būti tos pačios įstaigos, kurios yra paskirtos atsakingomis už Reglamento (ES) 2021/817 skyriuje, skirtame jaunimui, nurodytus veiksmus;

(58)

valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos deramos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas. Tai apima, jei įmanoma ir nedarant poveikio Sąjungos teisės aktams dėl trečiųjų valstybių piliečių atvykimo ir gyvenimo, problemų, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi, sprendimą;

(59)	atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu išsamumo lygiu. Tokie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių;

(60)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (23);

(61)

siekiant supaprastinti reikalavimus dotacijos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas dotacijas, kurios teikiamos pasitelkiant fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir vieneto įkainius. Supaprastintomis dotacijomis, kuriomis remiami mobilumo veiksmai pagal Programą, kaip apibrėžta Komisijos, turėtų būti atsižvelgiama į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančiojoje šalyje. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti mokesčių ir socialinių įmokų; viešųjų ar privačiųjų teisės subjektų teikiamoms dotacijoms turėtų būti taikoma tokia pati tvarka;

(62)

siekiant užtikrinti veiksmingą Programos veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas Programos rezultatų rodiklių atžvilgiu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(63)

šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, ypač pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija). Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į vyrų ir moterų lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, socialinių ar ekonominių aplinkybių ir skatinama taikyti Chartijos 21 ir 23 straipsnius;

(64)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Taisyklės, priimtos remiantis SESV 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(65)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. didinti jaunuolių ir organizacijų dalyvavimą prieinamoje ir kokybiškoje solidarumo veikloje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl masto arba poveikio to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi SESV 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(66)

pagal Finansinį reglamentą dotacija gali būti skiriama jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, jog veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais – numatyti, kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla buvo vykdoma ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(67)	pagal šį reglamentą neremiami veiksmai ar iniciatyvos negali būti įtraukti į darbo programas;

(68)

siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma Programos ir kitų Sąjungos programų, įskaitant bendrai valdomus fondus, sinergijos. Siekiant kuo labiau padidinti šią sinergiją, turėtų būti užtikrintos pagrindinės didelio poveikio priemonės, įskaitant kaupiamąjį finansavimą pagal Programos ir kitos Sąjungos programos veiksmą, jeigu toks kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai pagal Programą ir kitą Sąjungos programą;

(69)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1475 (24) turėtų būti panaikintas nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(70)	siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinti Programą nuo 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu nustatomas Europos solidarumo korpuso programa (toliau – Programa) 2021–2027 m. DFP laikotarpiui.

2. Programoje nustatytos šios dvi veiksmų kryptys:

a)	jaunuolių dalyvavimo solidarumo veikloje paprogramė ir

b)	jaunuolių dalyvavimo su humanitarine pagalba susijusioje solidarumo veikloje paprogramė (toliau – Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas).

3. Šiame reglamente nustatomi Programos tikslai, 2021 m. –2027 m. laikotarpio biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

solidarumo veikla – kokybiška, įtrauki veikla, kurią vykdant sprendžiami svarbūs visuomenės iššūkiai, padedanti siekti Programos tikslų; tai yra savanoriška veikla, solidarumo projektas arba tinklaveikos veikla įvairiose srityse, įskaitant humanitarinės pagalbos sritį, kuria užtikrinama Europos pridėtinė vertė ir laikomasi profesinės sveikatos bei saugos ir atitinkamų saugumo taisyklių;

registruotas kandidatas – 17–30 metų amžiaus asmuo arba, dalyvavimo Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso savanoriškoje veikloje atveju, 17–35 metų amžiaus asmuo, kuris teisėtai gyvena valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba kitoje pagal šį reglamentą dalyvaujančioje valstybėje ir kuris yra užsiregistravęs Europos solidarumo korpuso portale, kad pareikštų savo norą dalyvauti solidarumo veikloje, tačiau tokioje veikloje dar nedalyvauja;

dalyvis – 18–30 metų amžiaus asmuo arba, dalyvavimo Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso savanoriškoje veikloje atveju, 18–35 metų amžiaus asmuo, kuris teisėtai gyvena valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba kitoje dalyvaujančioje valstybėje pagal šį reglamentą ir kuris yra užsiregistravęs Europos solidarumo korpuso portale ir dalyvauja vykdomoje solidarumo veikloje;

mažiau galimybių turintys jaunuoliai – jaunuoliai, kurie dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar sveikatos priežasčių, dėl migrantų kilmės arba dėl tokių priežasčių kaip negalia ar mokymosi sunkumai arba bet kokių kitų priežasčių, įskaitant priežastis, dėl kurių galėtų kilti diskriminacija pagal Chartijos 21 straipsnį, susiduria su kliūtimis, dėl kurių jie negali veiksmingai pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis;

5.	dalyvaujanti organizacija – vietos, regioninis, nacionalinis ar tarptautinis nepelno ar pelno siekiantis viešasis ar privatusis subjektas, kuriam suteiktas kokybės ženklas;

6.	savanoriška veikla – solidarumo veikla, vykdoma kaip savanoriška neatlygintina veikla ne ilgiau kaip 12 mėnesių, padedanti siekti bendros gerovės;

7.	solidarumo projektas – nemokama solidarumo veikla, kuri trunka ne ilgiau kaip 12 mėnesių ir kurią vykdo ne mažiau kaip penkių dalyvių grupės, siekiant spręsti pagrindinius uždavinius jų bendruomenėse, kartu turinti akivaizdžią Europos pridėtinę vertę;

kokybės ženklas – sertifikatas, suteikiamas dalyvaujančiai organizacijai, pareiškusiai pageidavimą vykdyti solidarumo veiklą pagal Programą kaip pagalbinei organizacijai, kaip paramą teikiančiam subjektui arba abiem atvejais, remiantis įvairiais konkrečiais reikalavimais atsižvelgiant į teikiamos solidarumo veiklos rūšį;

Europos solidarumo korpuso išteklių centrai – papildomos funkcijos, kurias atlieka paskirtosios nacionalinės agentūros, remdamos pagal Programą vykdomos solidarumo veiklos parengimą, įgyvendinimą ir užtikrinimą, taip pat kompetencijų, kurias dalyviai įgijo vykdydami savo solidarumo veiklą, nustatymą;

10.

Europos solidarumo korpuso portalas – visomis Sąjungos oficialiosiomis kalbomis prieinama interaktyvi internetinė priemonė, už kurios valdymą yra atsakinga Komisija ir kurią pasitelkiant internetu teikiamos tam tikros paslaugos, siekiant remti Programos kokybišką įgyvendinimą, kuriuo papildoma dalyvaujančių organizacijų veikla, įskaitant informacijos apie Programą teikimą, kuriuo registruojami dalyviai, kuriuo vykdoma dalyvių paieška, kuriuo propaguojama ir ieškoma solidarumo veiklos, kuriuo ieškoma galimų projekto partnerių, kuriuo teikiama parama ryšių užmezgimui ir solidarumo veiklos pasiūlymams, mokymui, komunikavimo ir tinklaveikos veiklai, kuriuo dalyviai informuojami ir jiems pranešama apie galimybes, kuriuo paliekami atsiliepimai apie darbo vietų kokybę ir kuris leidžia numatyti kitas funkcijas, susijusias su atitinkamais Programos pokyčiais;

11.	Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonė – priemonė, padedanti suinteresuotiesiems subjektams suprasti, įvertinti ir atitinkamai pripažinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus visoje Sąjungoje;

12.

humanitarinės pagalbos veikla – veikla trečiosiose valstybėse, kuria remiamos po krizės vykdomos ir ilgalaikės humanitarinės pagalbos operacijos, kuria siekiama skirti pagalbą pagal poreikius suteikti, siekiant išsaugoti gyvybes, užkirsti kelią žmonių kančioms bei jas palengvinti ir išlaikyti žmogaus orumą susidūrus su žmogaus sukeltomis krizėmis arba gaivalinėmis nelaimėmis, ir kuri apima pagalbos, paramos ir apsaugos operacijas humanitarinių krizių metu ar po jų, paramos priemones siekiant užtikrinti galimybę šia pagalba naudotis žmonėms, kuriems jos reikia, ir palengvinti laisvą pagalbos judėjimą, ir veiksmai, kuriais siekiama gerinti pasirengimą nelaimėms ir nelaimių rizikos mažinimą, susiejant pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi, ir prisidedama prie pažeidžiamų ar nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių atsparumo ir gebėjimo įveikti krizes bei gebėjimo po jų atsigauti didinimo;

13.	trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.

3 straipsnis

Programos tikslai

1. Bendrasis Programos tikslas – didinti jaunuolių ir organizacijų dalyvavimą prieinamoje ir kokybiškoje solidarumo veikloje, pirmiausia savanoriškoje veikloje, siekiant padėti stiprinti sanglaudą, solidarumą ir demokratiją, europinę tapatybę ir aktyvų pilietiškumą Sąjungoje ir už jos ribų, sprendžiant visuomenės ir humanitarinius uždavinius vietoje, ypatingą dėmesį skiriant darnaus vystymosi, socialinės įtraukties ir lygių galimybių skatinimui.

2. Konkretus Programos tikslas – suteikti jaunuoliams, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, lengvai prieinamų galimybių dalyvauti solidarumo veikloje, kuria skatinami teigiami visuomenės pokyčiai Sąjungoje ir už jos ribų, kartu gerinant ir tinkamai patvirtinant jų kompetencijas, taip pat sudarant palankesnes sąlygas nuolatiniam jų, kaip aktyvių piliečių, dalyvavimui.

3. Programos tikslų siekiama įgyvendinant veiksmus pagal 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas paprogrames.

II SKYRIUS

Programos veiksmai

4 straipsnis

Programos veiksmai

1. Pagal Programą remiami šie veiksmai:

a)	savanoriška veikla, kaip nustatyta 7 ir 10 straipsniuose;

b)	solidarumo projektai, kaip nustatyta 8 straipsnyje;

c)	tinklaveikos veikla, kaip nustatyta 5 straipsnio 1 dalyje, ir

d)	kokybės ir paramos priemonės, kaip nustatyta 5 straipsnio 2 dalyje.

2. Programa remiama solidarumo veikla, turinti aiškią Europos pridėtinę vertę, pavyzdžiui, dėl:

a)	tarptautinio pobūdžio, visų pirma susijusio su mobilumu mokymosi tikslais ir bendradarbiavimu;

b)	galimo kitų programų ir politikos priemonių vietos, regioniniu, nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis papildomumo;

c)	europinio aspekto, susijusio su jos temomis bei tikslais, taikomais metodais, laukiamais rezultatais ir kitais solidarumo veiklos aspektais;

d)	taikomo principo įtraukti jaunuolius iš įvairios aplinkos;

e)	indėlio į veiksmingą Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimą.

3. Solidarumo veikla įgyvendinama laikantis konkrečių reikalavimų, nustatytų kiekvienai pagal Programą vykdomai veiklos rūšiai, kaip nurodyta 5, 7, 8 ir 10 straipsniuose, taip pat atsižvelgiant į valstybėse narėse ir Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse taikytinas reguliavimo sistemas.

4. Nuorodos į Europos savanorių tarnybą Sąjungos teisės aktuose suprantamos kaip apimančios nuorodas į savanorišką veiklą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013 ir šį reglamentą.

5 straipsnis

Abiem paprogramėms bendri veiksmai

1. Tinklaveikos veikla yra šalies viduje arba tarpvalstybiniu mastu vykdoma veikla ir ja siekiama:

a)	stiprinti dalyvaujančių organizacijų gebėjimus pasiūlyti aukštos kokybės, lengvai prieinamų projektų vis didesniam dalyvių skaičiui;

b)	pritraukti naujų dalyvių ir naujų dalyvaujančių organizacijų;

c)	suteikti dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms galimybę teikti atsiliepimus apie solidarumo veiklą ir propaguoti Programą ir

d)	prisidėti prie dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų keitimosi patirtimi ir bendrumo jausmo stiprinimo, tokiu būdu prisidedant prie Programos platesnio teigiamo poveikio, be kita ko, vykdant tokią veiklą kaip keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir tinklų kūrimas.

2. Kokybės ir paramos priemones sudaro:

a)	tinkamos priemonės patikimumo reikalavimams nustatyti pagal taikytiną nacionalinę teisę;

priemonės, kurių imtasi iki solidarumo veiklos pradžios, jos metu arba jai pasibaigus, siekiant užtikrinti tos veiklos kokybę ir prieinamumą, įskaitant mokymą internetu ir gyvai, kai tinkama, atsižvelgiant į solidarumo veiklą ir jos kontekstą; lingvistinė pagalba; draudimas, įskaitant draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos draudimą; tolesnis priemonės „Youthpass“, kuria nustatomos ir dokumentuojamos vykdant solidarumo veiklą dalyvių įgytos kompetencijos, naudojimas; pajėgumų stiprinimas ir administracinė parama dalyvaujančioms organizacijoms;

c)	kokybės ženklo sukūrimas ir palaikymas;

d)	Europos solidarumo korpuso išteklių centrų veikla siekiant remti ir gerinti Programos veiksmų įgyvendinimo kokybę ir užtikrinti jų rezultatų patvirtinimą; ir

e)	prieinamo Europos solidarumo korpuso portalo ir kitų svarbių internetinių paslaugų, būtinų IT paramos sistemų ir internetinių priemonių sukūrimas, palaikymas ir naujinimas.

III SKYRIUS

Jaunuolių dalyvavimas solidarumo veikloje

6 straipsnis

Veiksmų tikslas ir rūšys

1. Pagal jaunuolių dalyvavimo solidarumo veikloje paprogramę įgyvendinamais veiksmais visų pirma siekiama padėti stiprinti sanglaudą, solidarumą, aktyvų pilietiškumą ir demokratiją Sąjungoje ir už jos ribų, kartu sprendžiant visuomenės uždavinius, ypač didelį dėmesį skiriant socialinei įtraukčiai ir lygioms galimybėms.

2. Pagal jaunuolių dalyvavimo solidarumo veikloje paprogramę remiama ši veikla:

a)	savanoriška veikla, kaip nustatyta 7 straipsnyje;

b)	solidarumo projektai, kaip nustatyta 8 straipsnyje;

c)	šios krypties veikloje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų tinklaveikos veikla, kaip nustatyta 5 straipsnio 1 dalyje;

d)	kokybės ir paramos priemonės, kaip nustatyta 5 straipsnio 2 dalyje.

7 straipsnis

Savanoriška veikla pagal jaunuolių dalyvavimo solidarumo veikloje paprogramę

1. Savanoriška veikla:

a)	apima mokymosi ir mokymo dėmenį;

b)	nepakeičia stažuočių ar darbo;

c)	nėra prilyginama įdarbinimui;

d)	grindžiama raštišku savanoriškos veiklos susitarimu.

Pirmos pastraipos d punkte nurodytame susitarime nustatomos to susitarimo šalių teisės ir pareigos, veiklos trukmė bei vieta ir susijusių užduočių aprašas. Tame susitarime nurodomos dalyvių draudimo sąlygos ir, kai tinkama, atitinkami patikimumo reikalavimai pagal taikytiną nacionalinę teisę.

2. Savanoriška veikla gali būti vykdoma kitoje nei dalyvio gyvenamoji šalis šalyje (toliau – savanoriška veikla kitoje valstybėje) arba dalyvio gyvenamojoje šalyje (toliau – savanoriška veikla šalies viduje). Savanoriškoje veikloje šalies viduje gali dalyvauti visi jaunuoliai, visų pirma mažiau galimybių turintys jauni žmonės.

8 straipsnis

Solidarumo projektai

Solidarumo projektai nepakeičia stažuočių arba darbo.

IV SKYRIUS

Europos Savanoriškos Humanitarinės Pagalbos Korpusas

9 straipsnis

Veiksmų tikslas, principai ir rūšys

1. Veiksmais pagal Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso paprogramę visų pirma siekiama padėti teikti poreikiais grindžiamą humanitarinę pagalbą, kuria siekiama išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti, išlaikyti žmogaus orumą ir stiprinti pažeidžiamų ar nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių gebėjimus ir atsparumą.

2. Veiksmai pagal Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso paprogramę:

a)	vykdomi laikantis humanitarinių žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų, taip pat žalos nedarymo principo;

b)	jais reaguojama į vietos bendruomenių humanitarinius poreikius, nustatytus bendradarbiaujant su humanitarinės srities ir kitais atitinkamais partneriais priimančiojoje šalyje ar regione;

c)	planuojami remiantis rizikos vertinimais ir vykdomi taip, kad būtų užtikrinta aukšto lygio savanorių sauga ir saugumas;

d)	kai aktualu, jais sudaromos palankesnės sąlygos perėjimui nuo humanitarinės pagalbos prie ilgalaikio tvaraus ir integracinio vystymosi;

e)	jais sudaromos palankesnės sąlygos aktyviam šalių ir bendruomenių, kuriose jie įgyvendinami, vietos darbuotojų ir savanorių dalyvavimui;

f)	kai aktualu, jais atsižvelgiama į konkrečius moterų poreikius ir siekiama įtraukti moteris ir moterų grupes bei tinklus ir

g)	jais prisidedama prie pastangų stiprinti vietos pasirengimą humanitarinėms krizėms arba reagavimą į jas.

3. Pagal Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso paprogramę remiami šie veiksmai:

a)	savanoriška veikla, kaip nustatyta 10 straipsnyje;

b)	Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso paprogramės veikloje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų tinklaveikos veikla, kaip nustatyta 5 straipsnio 1 dalyje;

c)	kokybės ir paramos priemonės, kaip nustatyta 5 straipsnio 2 dalyje, ypatingą dėmesį skiriant dalyvių saugai ir saugumui užtikrinti skirtoms priemonėms.

10 straipsnis

Savanoriška veikla pagal Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso paprogramę

1. Savanoriška veikla pagal Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso paprogramę:

apima mokymosi ir mokymo komponentą, be kita ko, susijusį su 10 straipsnio 2 dalyje nustatytais principais, ir, kai tinkama, vystymosi ir gebėjimų stiprinimo komponentus, dalyvaujant aukšto lygio įgūdžių turintiems, aukštos kvalifikacijos ir patyrusiems ugdantiesiems vadovams, mentoriams ir ekspertams;

b)	nepakeičia stažuočių ar darbo;

c)	nėra prilyginama įdarbinimui ir

d)	grindžiama raštišku savanoriškos veiklos susitarimu.

Pirmos pastraipos d punkte nurodytame susitarime nustatomos to susitarimo šalių teisės ir pareigos, veiklos trukmė bei vieta ir užduočių aprašas. Tokiame susitarime nurodomos dalyvių draudimo sąlygos ir, kai tinkama, atitinkami patikimumo reikalavimai pagal taikytiną nacionalinę teisę.

2. Savanoriška veikla pagal Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso paprogramę gali būti vykdoma tik tuose regionuose trečiosiose valstybėse, kuriose:

a)	vykdoma humanitarinės pagalbos veikla ir operacijos ir

b)	tuo metu nevyksta nuolatinių tarptautinių ar netarptautinių ginkluotų konfliktų.

V SKYRIUS

Finansinės nuostatos

11 straipsnis

Biudžetas

1. Programos įgyvendinimo finansinis paketas laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2027 m. yra 1 009 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2. Savanoriškai veiklai šalies viduje skiriama ne daugiau kaip 20 %, o 1 dalyje nurodyta finansinė parama 4 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytai veiklai preliminariai paskirstoma:

a)	94 % – savanoriškai veiklai, kaip nustatyta 7 straipsnyje, ir solidarumo projektams;

b)	6 % – savanoriškai veiklai, kaip nustatyta 10 straipsnyje.

3. 1 dalyje nustatyta suma gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4. Taikant pasidalijamąjį valdymą valstybėms narėms skirti ištekliai atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkeliami Programai, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės nuostatos (toliau – 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas), 26 straipsnio. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

12 straipsnis

Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai

1. Programa įgyvendinama nuosekliai taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto, arba kartu su to reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto v ir vi papunkčiuose nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijų, apdovanojimų ir viešųjų pirkimų forma.

3. Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/695 (25) 37 straipsnio 7 dalis.

4. Tiek tiesioginio, tiek netiesioginio valdymo atrankos tikslais vertinimo komiteto nariais gali būti išorės ekspertai, kaip numatyta Finansinio reglamento 150 straipsnio 3 dalyje.

VI SKYRIUS

Dalyvavimas programos veikloje

13 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1. Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)	Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

Europos kaimynystės politikos šalys pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

kitos trečiosios valstybės pagal konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytas sąlygas, jeigu tuo susitarimu:

i)	užtikrinama teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

ii)	nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant atskiroms programoms skirtų finansinių įnašų apskaičiavimą, ir tų programų administracinės išlaidos;

iii)	trečiajai valstybei nesuteikiami sprendimų priėmimo įgaliojimai Sąjungos programos atžvilgiu ir

iv)	garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

Pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodyti įnašai yra asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

2. 1 dalyje išvardytos šalys gali dalyvauti tik visoje Programoje ir jei vykdo visas šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatytas pareigas.

14 straipsnis

Kitos dalyvaujančios valstybės

1. Programoje gali dalyvauti užjūrio šalys ir teritorijos.

2. Tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su Sąjungos interesais, 5 straipsnyje nurodytuose veiksmuose ir 7 straipsnyje nurodytoje savanoriškoje veikloje taip pat gali dalyvauti trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, teisės subjektai.

15 straipsnis

Asmenų dalyvavimas

1. 17–30 metų jaunuoliai arba, dalyvavimo Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso veikloje atveju, kaip nustatyta 10 straipsnyje, 17–35 metų jaunuoliai, kurie nori dalyvauti Programos veikloje, registruojasi Europos solidarumo korpuso portale.

2. Pradėdamas savanoriauti ar dalyvauti solidarumo projekte pagal jaunuolių dalyvavimo solidarumo veikloje paprogramę dalyvis turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 30 metų amžiaus. Pradėdamas savanoriauti pagal Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso paprogramę, kaip nustatyta 10 straipsnyje, dalyvis turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 35 metų amžiaus.

16 straipsnis

Mažiau galimybių turinčių jaunuolių įtrauktis

1. Įgyvendindamos šį reglamentą, Komisija, valstybės narės ir Programos asocijuotosios trečiosios valstybės užtikrina, kad būtų imamasi konkrečių ir veiksmingų priemonių, siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir vienodas prieigos sąlygas, visų pirma mažiau galimybių turinčių jaunuolių dalyvavimą.

2. Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 9 d. Komisija parengia įtraukties priemonių sistemą, kad būtų padidintas mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimo lygis, ir tokių priemonių įgyvendinimo gaires. Tos gairės reikiamu mastu atnaujinamos Programos trukmės laikotarpiu. Remiantis įtraukties gairių sistema ir ypatingą dėmesį skiriant konkretiems iššūkiams, susijusiems su galimybėmis dalyvauti Programoje atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, parengiami įtraukties veiksmų planai, kurie yra neatskiriama nacionalinių agentūrų darbo programų dalis. Komisija reguliariai stebi tų įtraukties veiksmų planų įgyvendinimą.

3. Komisija, kai aktualu, ir apsaugodama patikimą finansų valdymą, užtikrina, kad būtų taikomos finansinės paramos priemonės, įskaitant išankstinį finansavimą, siekiant palengvinti mažiau galimybių turinčių jaunuolių dalyvavimą Programoje. Paramos lygis grindžiamas objektyviais kriterijais.

17 straipsnis

Dalyvaujančios organizacijos

1. Programos veikloje gali dalyvauti nepelno ar pelno siekiantys viešieji ar privatieji subjektai ir tarptautinės organizacijos, jei jie yra gavę kokybės ženklą.

2. Kompetentinga Programos įgyvendinimo įstaiga vertina subjekto, pageidaujančio tapti dalyvaujančia organizacija, paraišką, atsižvelgdama į šiuos principus:

a)	vienodo požiūrio;

b)	lygių galimybių ir nediskriminavimo;

c)	vengimo, kad savanoriška veikla pakeistų atlygintiną darbą;

d)	žalingos veiklos vengimo;

e)	kokybiškos, lengvai prieinamos ir įtraukios veiklos, kuri apima mokymosi aspektą, užtikrinimo, ypatingą dėmesį teikiant tobulėjimui asmeniniu, socialiniu, mokymosi ir profesiniu požiūriais;

f)	tinkamos savanoriškos veiklos tvarkos;

g)	saugios ir deramos aplinkos bei sąlygų, įskaitant konfliktų sprendimo vidaus mechanizmus, kuriais siekiama apsaugoti dalyvį, ir

h)	ne pelno principą laikantis Finansinio reglamento.

Kompetentinga Programos įgyvendinimo įstaiga patikrina, ar subjekto, pageidaujančio tapti dalyvaujančia organizacija, veikla atitinka Programos reikalavimus ir tikslus, remiasi pirmoje pastraipoje nurodytais principais.

3. Atlikus 2 dalyje nurodytą vertinimą subjektui gali būti išduotas kokybės ženklas. Kompetentinga Programos įgyvendinimo įstaiga periodiškai įvertina, ar subjektas ir toliau atitinka sąlygas, kuriomis buvo suteiktas kokybės ženklas. Jei subjektas nebeatitinka tų sąlygų, kompetentinga Programos įgyvendinimo įstaiga imasi taisomųjų priemonių, kol bus įvykdytos sąlygos ir kokybės reikalavimai. Jei ir toliau nesilaikoma tų sąlygų ir kokybės reikalavimų, kokybės ženklas atšaukiamas.

4. Kiekvienam subjektui, gavusiam kokybės ženklą, suteikiama galimybė prisijungti prie Europos solidarumo korpuso portalo kaip priimančiajam subjektui, kaip paramą teikiančiam subjektui arba abiem atvejais ir teikti solidarumo veiklos pasiūlymus registruotiems kandidatams.

5. Kokybės ženklas savaime nereiškia, kad bus skirtas finansavimas pagal Programą.

6. Finansavimas dalyvaujančios organizacijos siūlomai solidarumo veiklai ir su ja susijusioms kokybės ir paramos priemonėms gali būti skiriamas pagal Programą arba iš kitų finansavimo šaltinių, nepriklausančių Sąjungos biudžetui.

7. Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso paprogramėje dalyvaujančios organizacijos pirmenybę teikia savanorių saugai ir saugumui, remiantis rizikos vertinimais.

8. Užbaigus solidarumo veiklą ir dalyviui paprašius, dalyvaujanti organizacija pateikia dalyviui pažymėjimą, kuriame nurodomi solidarumo veiklos, pavyzdžiui, „Youthpass“ arba „Europass“, mokymosi rezultatai ir per ją įgyti įgūdžiai.

18 straipsnis

Galimybė gauti finansavimą pagal Programą

Bet kuris valstybėse narėse, užjūrio šalyse ar teritorijose arba Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse įsisteigęs viešasis ar privatusis subjektas, taip pat bet kuri tarptautinė organizacija gali teikti paraišką finansavimui pagal Programą gauti. 7 ir 10 straipsniuose nustatytos savanoriškos veiklos atveju dalyvaujanti organizacija turi būti įgijusi kokybės ženklą, siekdama gauti finansavimą pagal Programą. Įgyvendinant 8 straipsnyje nurodytus solidarumo projektus fiziniai asmenys taip pat gali teikti paraiškas dėl finansavimo neoficialių dalyvių grupių vardu. Paprastai dotacijos prašymai teikiami šalies, kurioje yra įsisteigęs subjektas, organizacija ar fizinis asmuo, nacionalinei agentūrai.

VII SKYRIUS

Programavimas, stebėsena ir vertinimas

19 straipsnis

Darbo programa

Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Darbo programose nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdytinai veiklai įgyvendinti, paskirstymas valstybėms narėms ir Programos asocijuotosioms trečiosioms valstybėms. Komisija darbo programą priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 31 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

20 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Rodikliai, skirti Programos veiklos pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti priede.

2. Siekiant užtikrinti veiksmingą Programos veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas siekiant peržiūrėti arba papildyti rodiklius, kai tai laikoma reikalinga, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys renkami ekonomiškai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygmeniu.

Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai taikoma, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

21 straipsnis

Vertinimas

1. Komisija atlieka vertinimus laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2. Esant pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d., Komisija atlieka tarpinį Programos vertinimą. Taip pat pridedamas galutinis 2018–2020 m. Europos solidarumo korpuso programos vertinimas, kuris panaudojamas rengiant tarpinį vertinimą. Atliekant tarpinį Programos vertinimą vertinami Programos bendras veiksmingumas ir veiklos rezultatai, taip pat įtraukties priemonių įgyvendinimas.

3. Nedarant poveikio IX skyriuje nustatytiems reikalavimams ir 24 straipsnyje nustatytoms nacionalinių agentūrų pareigoms, valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 31 d. pateikia Komisijai Programos įgyvendinimo ir poveikio jų atitinkamose teritorijose ataskaitą.

4. Kai tikslinga, Komisija, remdamasi tarpiniu vertinimu, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šiam reglamentui iš dalies pakeisti.

5. Komisija atlieka galutinį Programos rezultatų ir poveikio vertinimą po 2027 m. gruodžio 31 d., bet ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d.

6. Visus pagal šį straipsnį atliktus vertinimus, įskaitant tarpinį vertinimą, kartu su savo pastabomis Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

VIII SKYRIUS

Informavimas, komunikacija ir sklaida

22 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir sklaida

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2. Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politikos prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

3. Bendradarbiaujant su Komisija, nacionalinės agentūros parengia nuoseklią veiksmingo veiklos viešinimo ir pagal Programą jų valdomais veiksmais remiamos veiklos rezultatų sklaidos ir panaudojimo strategiją. Nacionalinės agentūros padeda Komisijai atlikti savo bendrąją užduotį – skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir veiklą, ir apie jos rezultatus. Nacionalinės agentūros informuoja atitinkamas tikslines grupes apie atitinkamose šalyse vykdomus veiksmus ir veiklą.

4. Dalyvaujančios organizacijos, teikdamos ir platindamos informaciją apie Programą, naudoja pavadinimą „Europos solidarumo korpusas“.

IX SKYRIUS

Valdymo ir audito sistema

23 straipsnis

Nacionalinė institucija

Kiekvienoje valstybėje narėje ir Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje nacionalinės institucijos, paskirtos valdyti Reglamento (ES) 2021/817 III skyriuje nurodytus veiksmus, taip pat veikia kaip nacionalinės institucijos Programos tikslais. Reglamento (ES) 2021/817 26 straipsnio 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalys taikomos mutatis mutandis Programos nacionalinėms institucijoms.

24 straipsnis

Nacionalinė agentūra

1. Kiekvienoje valstybėje narėje ir Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje nacionalinės agentūros, savo šalyse paskirtos valdyti Reglamento (ES) 2021/817 III skyriuje nurodytus veiksmus, taip pat veikia kaip nacionalinės agentūros Programos tikslais. Reglamento (ES) 2021/817 27 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 4–8 dalys taikomos mutatis mutandis Programos nacionalinėms institucijoms.

2. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/817 27 straipsnio 2 daliai, nacionalinė agentūra taip pat atsako už visų projekto ciklo etapų valdymą įgyvendinant Programos veiksmus, išvardytus šio reglamento 19 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, laikantis Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto.

3. Trečiosiose šalyse, kuriose nacionalinė agentūra nepaskirta, kaip nurodyta šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, ji nustatoma remiantis Reglamento (ES) 2021/817 27 straipsniu.

25 straipsnis

Europos Komisija

1. Komisijos ir nacionalinės agentūros santykiams taikomos taisyklės, vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/817 27 straipsniu, išdėstomos raštu parengtame dokumente, kuriuo:

a)	nustatomi atitinkamos nacionalinės agentūros vidaus kontrolės standartai ir dotacijoms skirtų Sąjungos lėšų, už kurias atsako nacionalinės agentūros, valdymo taisyklės;

b)	nustatoma nacionalinės agentūros darbo programa, kurioje išdėstomi Sąjungos remiami nacionalinės agentūros valdymo uždaviniai, ir

c)	nustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, kurių turi laikytis nacionalinė agentūra.

2. Komisija nacionalinei agentūrai kasmet skiria tokias lėšas:

a)	atitinkamos valstybės narės ir Programos asocijuotosios trečiosios valstybės dotacijoms skirtas lėšas Programos veiksmams, už kurių valdymą atsako nacionalinė agentūra, įgyvendinti;

b)	finansinį įnašą, skiriamą nacionalinei agentūrai valdymo uždaviniams įgyvendinti, kuris nustatomas vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/817 28 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta tvarka.

3. Komisija nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Programai įgyvendinti, skiria tik oficialiai patvirtinusi nacionalinės agentūros darbo programą.

4. Remdamasi nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, nurodytais Reglamento (ES) 2021/817 26 straipsnio 3 dalyje, Komisija įvertina nacionalines valdymo ir kontrolės sistemas, nacionalinės agentūros metinę valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie ją, tinkamai atsižvelgdama į nacionalinės institucijos pateikiamą informaciją apie jos vykdomą Programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.

5. Įvertinusi metinę valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai pateikia savo nuomonę ir pastabas.

6. Jeigu Komisija metinę valdymo deklaraciją ar nepriklausomų auditorių nuomonę laiko nepriimtinomis arba jeigu nacionalinė agentūra netinkamai įgyvendina Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis bet kokių prevencinių ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, kaip nustatyta Finansinio reglamento 131 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkte.

26 straipsnis

Nepriklausoma audito įstaiga

1. Nepriklausoma audito įstaiga pateikia audito nuomonę apie metinį valdymo pareiškimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies c punkte. Ši nuomonė – bendro užtikrinimo pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį pagrindas.

2. Nepriklausoma audito įstaiga:

a)	turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą;

b)	užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniais audito standartais, ir

c)	neturi interesų konflikto, susijusio su juridiniu asmeniu, kurio dalis yra nacionalinė agentūra, ir vykdydama savo funkcijas nepriklauso nuo juridinio asmens, kurio dalis yra nacionalinė agentūra.

3. Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie visų dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia audito nuomonei apie nacionalinės agentūros metiniam valdymo pareiškimui parengti.

X SKYRIUS

Kontrolės sistema

27 straipsnis

Kontrolės sistemos principai

1. Komisija atsako už nacionalinių agentūrų valdomų Programos veiksmų priežiūros kontrolę. Ji nustato būtiniausius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdoma kontrole.

2. Nacionalinės agentūros atsako už pirminę dotacijos gavėjų kontrolę Programos veiksmų, kurie joms patikėti, atžvilgiu. Ta kontrole pakankamai patvirtinama, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių.

3. Nacionalinėms agentūroms pervestų Programos lėšų atžvilgiu Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize. Ši dalis netaikoma OLAF atliekamiems tyrimams.

28 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jei programos veikloje pagal tarptautinį susitarimą priimto sprendimo arba kitos teisinės priemonės pagrindu dalyvauja trečioji valstybė, ji suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

XI SKYRIUS

Papildomumas

29 straipsnis

Sąjungos veiksmų papildomumas

1. Programos veiksmai dera su svarbiomis Sąjungos lygmens politikos kryptimis, priemonėmis ir programomis, visų pirma su programa „Erasmus+“, ir veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Programos veikla, ir juos papildo.

2. Programos veiksmai taip pat dera su atitinkamomis valstybių narių ir Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių nacionalinio lygmens politikos kryptimis, programomis ir priemonėmis ir jas papildo. Tuo tikslu Komisija, nacionalinės institucijos ir nacionalinės agentūros keičiasi informacija apie esamas nacionalines sistemas ir prioritetus, susijusius su solidarumu bei jaunimu ir pagal Programą vykdomais veiksmais, siekiant remtis tam tikrais gerosios patirties pavyzdžiais, užtikrinti veiksmingumą bei efektyvumą.

3. Savanoriška veikla, kaip nustatyta 10 straipsnyje, visų pirma turi atitikti ir papildyti kitas Sąjungos išorės veiksmų sritis, visų pirma humanitarinės pagalbos politiką, vystomojo bendradarbiavimo politiką, plėtros politiką, kaimynystės politiką ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmą.

4. Veiksmui, kuriam buvo skirtas įnašas pagal Programą, gali būti skiriamas įnašas ir pagal kitą Sąjungos programą, jei tais įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos, iš kurios lėšų jis skirtas, taisyklės. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

5. Pagal 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento 73 straipsnio 4 dalį projektų pasiūlymams gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo arba „Europos socialinio fondo +“, jei jiems pagal šią Programą suteiktas pažangumo ženklas, nes jie atitinka šias visas sąlygas:

a)	jie buvo įvertinti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal šią Programą;

b)	jie atitinka minimaliuosius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus ir

c)	jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų.

XII SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

30 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami Programos trukmės laikotarpiui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

31 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

32 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (ES) 2018/1475 ir (ES) Nr. 375/2014 panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

33 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal Reglamentą (ES) 2018/1475 arba Reglamentą (ES) Nr. 375/2014 pradėtų veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui, kurie toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (ES) 2018/1475 arba Reglamentą (ES) Nr. 375/2014, prie šios Programos.

3. Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu ir nukrypstant nuo to reglamento 193 straipsnio 4 dalies, finansavimo sprendime nurodytais tinkamai pagrįstais atvejais pagal šį reglamentą remiama veikla ir 2021 m. patirtos pagrindinės išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką.

4. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą po 2027 m. ir skirti 11 straipsnio 3 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus ir veiklą.

5. Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu užtikrina nekliudomą perėjimą nuo veiksmų, vykdomų pagal 2018–2020 m. Europos solidarumo korpuso programą, prie naujų pagal Programą įgyvendintinų veiksmų.

34 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D.M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

A.P. ZACARIAS

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 201.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 282.

(3) 2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 23, 2021 1 21, p. 218) ir 2021 m. balandžio 20 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) OL C 25, 2008 1 30, p. 1.

(5) OL C 456, 2018 12 18, p. 1.

(6) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (OL L 189, 2021 5 28, p. 1).

(7) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

(8) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 375/2014, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva) (OL L 122, 2014 4 24, p. 1).

(9) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(10) 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1).

(11) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(12) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(13) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(14) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(15) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(16) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(17) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(18) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).

(19) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(20) OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(21) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(22) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(23) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(24) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1475, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso teisinė sistema ir iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 ir Sprendimas Nr. 1313/2013/ES (OL L 250, 2018 10 4, p. 1).

(25) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

PRIEDAS

Kiekybinių rodiklių vertės suskirstomos, kai tikslinga, pagal šalį, profesinę patirtį, išsilavinimą, lytį, veiksmo ir veiklos rūšį.

Stebimos šios sritys:

a)	solidarumo veiklos dalyvių skaičius;

b)	mažiau galimybių turinčių dalyvių dalis;

c)	kokybės ženklą turinčių organizacijų skaičius;

d)	dalyvių, kurie yra mažiau galimybių turintys jaunuoliai, skaičius;

e)	dalyvių, kurie teigia, kad pasiekė teigiamų mokymosi rezultatų, skaičius;

f)	dalyvių, kurių mokymosi rezultatai buvo patvirtinti taikant Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo priemonę, pvz., „Youthpass“, „Europass“ arba nacionalinę priemonę, dalis;

g)	bendras dalyvių pasitenkinimo veiklos kokybe lygis;

h)	veiklos, kuria siekiama klimato srities tikslų, dalis;

i)	humanitarinės pagalbos srityje dalyvaujančių savanorių ir dalyvaujančių organizacijų pasitenkinimo veiksmingu humanitarinės veiklos indėliu vietoje lygis;

j)	veiklos, kuria prisidedama prie vietos subjektų ir vietos bendruomenių stiprinimo ir savanoriškos veiklos pagal Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso programą papildymo, atvejų skaičius trečiosiose valstybėse.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 202

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. birželio 8d.

Turinys		I Teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/887, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas	1
	*	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/888, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa ir panaikinami reglamentai (ES) 2018/1475 ir (ES) Nr. 375/2014 ( 1 )	32


	(1) Tekstas svarbus EEE