2021 5 25

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/4

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2021/827

2021 m. balandžio 29 d.

kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2013/24 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ketvirtinių finansinių sąskaitų srityje (ECB/2021/20)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	atsižvelgiant į pastarųjų metų ekonominius ir statistinių duomenų pokyčius, būtina peržiūrėti ir atnaujinti atskaitomybės reikalavimus ketvirtinių finansinių ataskaitų srityje, siekiant užtikrinti, kad jie ir toliau būtų aktualūs atliekant ekonominę analizę;

(2)

išsamesnis kitų finansų įstaigų sektoriaus paskirstymas tampa vis svarbesnis atliekant sektoriaus finansavimo ir ryšių analizę. Europos Centrinio Banko gairėse ECB/2013/24 (1) išdėstytus reikalavimus ketvirtinių finansinių sąskaitų srityje reikia pakeisti, kad būtų reikalaujama pranešti apie kitų finansų įstaigų sektoriaus paskirstymus;

(3)

siekiant geriau suprasti globalizaciją ir tarpvalstybinius susijungimus ir įsigijimus, Gairėse ECB/2013/24 nustatytus reikalavimus ketvirtinių finansinių ataskaitų srityje reikia pakeisti, siekiant sudaryti sąlygas paskirstyti tiesiogines užsienio investicijas pagal pasirinktas finansines priemones, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 (2) pateiktomis apibrėžtimis (7 skyriaus 7.98 nuostata (TUI įrašų kategorijos) ir A priedo 18.14 lentelė (BPM6 funkcinių kategorijų ir ESA finansinių priemonių kategorijų ryšiai));

(4)	informacija apie centrinio banko pasektorį ketvirtinėse finansinėse ataskaitose nuo 2019 m. pradėta teikti savanoriškai. Dabar to turėtų būti reikalaujama Gairėse ECB/2013/24, siekiant nustatyti išsamų atitinkamų nacionalinių atskaitomybės reikalavimų rinkinį;

(5)

be to, Gairėse ECB/2013/24 nustatytas reikalavimas pateikti nacionalinius duomenis apie finansinį turtą ir įsipareigojimus, turėtų būti pakeistas, siekiant sudaryti sąlygas gyvybės draudimo ir teisių į pensijų išmokas atveju pateikti papildomų priemonių paskirstymus ir taip remti ekonomines ir finansinio stabilumo analizes;

(6)

Gairėse ECB/2013/24 nustatytas reikalavimas dėl aiškinamosios informacijos apie pavienius svarbius įvykius ir ketvirtinių nacionalinių finansinių ataskaitų peržiūrų priežastis pateikimo turi būti iš dalies pakeistas, kad būtų taikomas įvykiams ar peržiūroms, kurios neviršija 0,2 % euro zonos ketvirtinio bendro vidaus produkto, tačiau yra reikšmingos nacionaliniu lygmeniu;

(7)

remiantis 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (3) 4 straipsniu, valstybės narės turėtų pačios organizuoti veiklą statistinių duomenų srityje ir visapusiškai bendradarbiauti su Europos centrinių bankų sistema, kad užtikrintų Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 5 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą;

(8)	todėl Gairės ECB/2013/24 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Pakeitimai

Gairės ECB/2013/24 iš dalies keičiamos taip:

1.	1 straipsnio 1 punktas pakeičiamas taip: „1. euro zona – ekonominė euro zonos valstybių narių teritorija, Europos Centrinis Bankas (ECB), Europos stabilumo mechanizmas (ESM) ir Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF);“;

2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Papildomų duomenų reikalavimai apima sandorius ir atsargas laikotarpiu nuo paskutinio 2012 m. ketvirčio iki ataskaitinio ketvirčio. Papildomų duomenų reikalavimai, nurodyti I priedo 1, 2, 4 ir 5 lentelių H stulpelyje (valdžios sektoriaus papildomi duomenys) ir I priedo 4 ir 5 lentelių B stulpelio 3 ir 13 eilutėse (paskolų tarp ne finansų bendrovių papildomi duomenys) gali būti teikiami savanoriškai.“;

2 straipsnio 3 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)	sandorių, atsargų ir kitų apimties pokyčių duomenis (sandoriai ir atsargos tik 2 lentelės 46 eilutėje „grynieji finansiniai sandoriai / grynoji finansinė vertė“) laikotarpiu nuo paskutinio 2012 m. ketvirčio iki ataskaitinio ketvirčio ir

sandorių ir atsargų duomenis laikotarpiu nuo pirmojo 1999 m. I ketvirčio iki trečiojo 2012 m. III ketvirčio. 1999 m. I ketvirčio – 2012 m. IV ketvirčio laikotarpiu tokie duomenys pateikiami atsižvelgiant į geriausią vertinimą. I priedo 1 ir 2 lentelių J ir K stulpeliuose (namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų paskirstymas) nurodyti duomenys gali būti teikiami savanoriškai.“;

2 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Atitiktiniai sektoriai „euro zonos, išskyrus vidaus“ ir „ne euro zonos rezidentai“, nurodyti I priedo 3–7 lentelių 16–29 eilutėse ir 8–9 lentelių 15–27 eilutėse, koreguojami, siekiant parodyti euro zonos sudėtį duomenų teikimo dieną. Koreguojama kas kartą, valstybei narei įsivedus eurą. Duomenys peržiūrimi laikantis diferencijuotų duomenų reikalavimų, nurodytų 2, 3 ir 4 dalyse, remiantis geriausiais vertinimais.“;

2 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Nukrypstant nuo 1–5 dalių, NCB neprivalo:

a)	bet kuriuo metu teikti ketvirčių, ėjusių iki tų metų, kuriais atitinkama valstybė narė įstojo į Sąjungą, pirmojo ketvirčio, duomenų;

b)	iki 2022 m. birželio mėn. teikti „nacionalinių duomenų“ ir „papildomų duomenų“, susijusių su kitų finansų įstaigų sektorių paskirstymu (I priedo 1–2 lentelių E.1, E.2 ir E.3 stulpeliai);

c)	iki 2024 m. kovo mėn. teikti „nacionalinių duomenų“ ir „papildomų duomenų“, susijusių su kitų finansų įstaigų paskirstymu (I priedo 4–9 lentelių E.1, E.2 ir E.2 stulpeliai, 3–7 lentelių 8–10 ir 22–24 eilutės ir 8–9 lentelių 7–9 ir 20–22 eilutės);

d)	iki 2023 m. kovo mėn. teikti 3 dalies a punkte nurodytų „nacionalinių duomenų“, susijusių su tiesioginėmis užsienio investicijomis (I priedo 1–2 lentelių 2, 12, 16, 22, 24, 43 ir 45 eilutės);

e)	iki 2023 m. kovo mėn. teikti 3 dalies a punkte nurodytų „nacionalinių duomenų“, susijusių su papildomos priemonės paskirstymu pagal gyvybės draudimą ir teises į pensijų išmokas (I priedo 1–2 lentelių 33–34 ir 37–38 eilutės);

f)	bet kuriuo metu teikti b, c ir d punktuose nurodytus duomenis už 2012 m. paskutinio ketvirčio – 2013 m. III ketvirčio laikotarpį;

g)	bet kuriuo metu teikti ir e punkte nurodytus duomenis už 2012 m. paskutinio ketvirčio – 2016 m. III ketvirčio laikotarpį.“;

2 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7. Kartu su pagal 2–5 dalyse pateiktais duomenimis NCB pateikia aiškinamąją informaciją apie:

a)	per ataskaitinį ketvirtį pastebėtus pavienius svarbius įvykius, jeigu tokių pavienių svarbių įvykių dydis yra bent 0,2 % euro zonos ketvirtinio bendro vidaus produkto arba jeigu tokių įvykių mastas yra reikšmingas nacionaliniu lygmeniu, arba jeigu ECB pareikalauja tokios informacijos, ir

peržiūrų, palyginti su naujausiais pagal šias gaires Europos Centriniam Bankui pateiktais „nacionaliniais duomenimis“, priežastis, jeigu dėl šių peržiūrų atsiradusių duomenų pokyčių dydis yra bent 0,2 % euro zonos ketvirtinio bendro vidaus produkto arba jeigu tokių pokyčių mastas yra reikšmingas nacionaliniu lygmeniu, arba jeigu ECB pareikalauja tokios informacijos.“;

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. ECB skelbia savo rengiamus euro zonos suvestinius duomenis ir pagal 2 straipsnį surinktus „nacionalinius duomenis“, kaip nustatyta to straipsnio 3–5 dalyse, kaip, SK nuomone, yra reikalinga, išskyrus I priedo 8–9 lentelių 15–27 eilučių duomenis (susijusius su atitiktiniais sektoriais „euro zonos, išskyrus vidaus“ ir „ne euro zonos rezidentai“).“;

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. „Papildomus duomenis“, nurodytus 2 straipsnio 2 dalyje, NCB pateikia ECB per laikotarpį, kuris neviršija 85 kalendorinių dienų pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui. Vykdomoji valdyba, prireikus, gali sutrumpinti šį terminą iki 82 kalendorinių dienų, atsižvelgdama į SK nuomonę. Apie savo sprendimą Vykdomoji valdyba nedelsdama informuoja Valdančiąją tarybą. ECB praneša NCB apie bet kokius ataskaitinio laikotarpio pasikeitimus ne vėliau kaip prieš metus iki įgyvendinimo datos. NCB pateikia ECB susijusią aiškinamąją informaciją per laikotarpį, kuris neviršija 87 kalendorinių dienų pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui.“;

9.	I priedas pakeičiamas šių gairių priedu.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniams centriniams bankams.

2. Eurosistemos centriniai bankai šias gaires vykdo nuo 2021 m. birželio 1 d.

3 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2021 m. balandžio 29 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkė

Christine LAGARDE

(1) 2013 m. liepos 25 d. Europos Centrinio Banko gairės dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ketvirtinių finansinių sąskaitų srityje (ECB/2013/24) (OL L 2, 2014 1 7, p. 34).

(2) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(3) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

PRIEDAS

Gairių ECB/2013/24 I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

DUOMENŲ ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

Duomenų reikalavimų santrauka

Straipsnis

Turinys

Lentelės

Duomenų rūšis

Ataskaitinis laikotarpis

1-a ataskaitinė data

Savalaikiškumas

Pastabos

Atsargos

Sandoriai

Kiti apimties pokyčiai

2 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 1 dalis

Papildomi duomenys; tik tamsiai pilki langeliai, išskyrus kitų finansų įstaigų paskirstymą

T1 – finansinis turtas

T2 – įsipareigojimai

T4 – trumpalaikės paskolos (w-t-w)

T5 – ilgalaikės paskolos (w-t-w)

Nuo 2021 m. IV ketvirčio

2014 m. rugsėjis

Ataskaitinio laikotarpio pabaigos data (t)+85

(aiškinamoji informacija t+87)

—	Tamsiai pilki langeliai H stulpelyje pildomi savanoriškai

—	Tamsiai pilki langeliai 4 ir 5 lentelių B stulpelio 3 ir 17 eilutėse pildomi savanoriškai

—	Pridedama aiškinamoji informacija

2 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 1 dalis

Papildomi duomenys; tik tamsiai pilki langeliai, skirti tik finansų įstaigų paskirstymui

T1 – finansinis turtas

T2 – įsipareigojimai

Nuo 2013 m. IV ketvirčio

2022 m. birželis

t+85

(aiškinamoji informacija t+87)

—	Tamsiai pilki langeliai E.1–E.3 stulpeliuose

—	Pridedama aiškinamoji informacija

2 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 1 dalis

Papildomi duomenys; tik tamsiai pilki langeliai, skirti tik finansų įstaigų paskirstymui

T4 – trumpalaikės paskolos (w-t-w)

T5 – ilgalaikės paskolos (w-t-w)

Nuo 2013 m. IV ketvirčio

2024 m. kovas

t+85

(aiškinamoji informacija t+87)

—	Tamsiai pilki langeliai E.1–E.3 stulpeliuose, 8–10 ir 22–24 eilutėse

—	Pridedama aiškinamoji informacija

2 straipsnio 3 dalies a punktas

2 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 3 dalies a, b punktai

4 straipsnio 2 dalis

Nacionaliniai duomenys; visi langeliai, išskyrus TUI, draudimą ir pensijas ir kitų finansų įstaigų paskirstymą

T1 – finansinis turtas

T2 – įsipareigojimai

T3 – indėliai (w-t-w)

T4 – trumpalaikės paskolos (w-t-w)

T5 – ilgalaikės paskolos (w-t-w)

Nuo 2021 m. IV ketvirčio

2014 m. rugsėjis

t+97

—	Pridedama aiškinamoji informacija

—	duomenys 3–5 lentelių 16–29 eilutėse turi būti pakoreguoti, siekiant parodyti euro zonos sudėtį

—	duomenys 3–5 lentelių 16–29 eilutėse neskelbiami

2 straipsnio 3 dalies a punktas

3 straipsnio 3 dalies a punktas, 4 straipsnio 2 dalis

Nacionaliniai duomenys – TUI

T1 – finansinis turtas

T2 – įsipareigojimai

Nuo 2013 m. IV ketvirčio

2023 m. kovas

t+97

—	duomenys 2, 12, 16, 22, 24, 43 ir 45 eilutėse

—	Pridedama aiškinamoji informacija

2 straipsnio 3 dalies a punktas

3 straipsnio 3 dalies a punktas, 4 straipsnio 2 dalis

Nacionaliniai duomenys – draudimas ir pensija

T1 – finansinis turtas

T2 – įsipareigojimai

Nuo 2016 m. IV ketvirčio

2023 m. kovas

t+97

—	duomenys 33–34 ir 37–38 eilutėse

—	Pridedama aiškinamoji informacija

2 straipsnio 3 dalies a punktas

3 straipsnio 3 dalies a, b punktai

4 straipsnio 2 dalis

Nacionaliniai duomenys – kitų finansų įstaigų paskirstymas

T1 – finansinis turtas

T2 – įsipareigojimai

Nuo 2013 m. IV ketvirčio

2022 m. birželis

t+97

—	duomenys E.1–E.3 eilutėse

—	Pridedama aiškinamoji informacija

2 straipsnio 3 dalies a punktas

3 straipsnio 3 dalies a, b punktai

4 straipsnio 2 dalis

Nacionaliniai duomenys – kitų finansų įstaigų paskirstymas

T3 – indėliai (w-t-w)

T4 – trumpalaikės paskolos (w-t-w)

T5 – ilgalaikės paskolos (w-t-w)

T6 – trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai (w-t-w)

T7 – ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (w-t-w)

T8 – biržinės akcijos (w-t-w)

T9 – investicinių fondų akcijos arba vienetai (w-t-w)

Nuo 2013 m. IV ketvirčio

2024 m. kovas

t+97

—	duomenys 4–9 lentelių E.1– E.3 stulpeliuose

—	duomenys 3–7 lentelių 8–10 ir 22–24 eilutėse ir 8–9 lentelių 7–9 ir 20–22 eilutėse

—	Pridedama aiškinamoji informacija

2 straipsnio 3 dalies b punktas

2 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 3 dalies c punktas

4 straipsnio 2 dalis

Nacionaliniai duomenys; visi langeliai – ankstesni duomenys

T1 – finansinis turtas

T2 – įsipareigojimai

T3 – indėliai (w-t-w)

T4 – trumpalaikės paskolos (w-t-w)

T5 – ilgalaikės paskolos (w-t-w)

1999 m. I ketvirtis – 2012 m. III ketvirtis

2017 m. rugsėjis

t+97

—	Pridedama aiškinamoji informacija

—	1 ir 2 lentelių J ir K stulpeliai pildomi savanoriškai

—	duomenys 3–5 lentelių 16–29 eilutėse turi būti pakoreguoti, siekiant parodyti euro zonos sudėtį

—	duomenys 3–5 lentelių 16–29 eilutėse neskelbiami

—	1999 m. I ketvirčio – 2002 m. IV ketvirčio geriausi vertinimai

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 3 dalies a, b punktai

4 straipsnio 2 dalis

Nacionaliniai duomenys; visi langeliai

T6 – trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai (w-t-w)

T7 – ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (w-t-w)

T8 – biržinės akcijos (w-t-w)

T9 – investicinių fondų akcijos (w-t-w)

Nuo 2013 m. IV ketvirčio

2015 m. rugsėjis

t+97

—	Pridedama aiškinamoji informacija

—	duomenys 6–7 lentelių 16–29 eilutėse ir 8–9 lentelių 15–27 eilutėse turi būti pakoreguoti, siekiant parodyti euro zonos sudėtį

—	duomenys 6–7 lentelių 16–29 eilutėse ir 8–9 lentelių 15–27 eilutėse neskelbiami

II PRIEDAS

1 lentelė:

Finansinis turtas1), 2)

2 lentelė:

Įsipareigojimai1), 2)

7 lentelė:

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (F.32)1)

“.

2021 5 25

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/20

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rastihttp://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

JT taisyklė Nr. 158 „Vienodos nuostatos dėl atbulinės eigos judėjimo įtaisų ir motorinių transporto priemonių patvirtinimo atsižvelgiant į vairuotojo informuotumą apie pažeidžiamus eismo dalyvius už transporto priemonės“ [2021/828]

Įsigaliojimo data – 2021 m. birželio 10 d.

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai. Autentiškas ir teisiškai privalomas tekstas: ECE/TRANS/WP.292020/121.

TURINYS

TAISYKLĖ

Taikymo sritis

Atbulinės eigos judėjimo įtaisai

Terminų apibrėžtys

Patvirtinimo paraiška

Ženklinimas

Patvirtinimas

Reikalavimai

Netiesioginio matymo įtaiso tipo pakeitimai ir patvirtinto tipo išplėtimas

Gamybos atitiktis

Sankcijos už gamybos neatitiktį

10.

Visiškas gamybos nutraukimas

11.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai

II.

Atbulinės eigos judėjimo įtaisų įrengimas

12.

Terminų apibrėžtys

13.

Patvirtinimo paraiška

14.

Patvirtinimas

15.

Reikalavimai

16.

Galinio vaizdo kameros sistemai keliami reikalavimai

17.

Aptikimo sistemoms keliami reikalavimai

18.

Transporto priemonės tipo pakeitimai ir patvirtinto tipo išplėtimas

19.

Gamybos atitiktis

20.

Sankcijos už gamybos neatitiktį

21.

Visiškas gamybos nutraukimas

22.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai

PRIEDAI

Dokumentas, kuriuo informuojama apie atbulinės eigos judėjimo įtaiso tipo patvirtinimą

Dokumentas, kuriuo informuojama apie transporto priemonės, kurioje įrengiami atbulinės eigos judėjimo įtaisai, tipo patvirtinimą

Pranešimas apie atbulinės eigos judėjimo įtaiso tipo patvirtinimą, tipo nepatvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, tipo patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal Taisyklę Nr. 158

Pranešimas apie transporto priemonių, kuriose montuojami atbulinės eigos judėjimo įtaisai, tipo patvirtinimą, tipo nepatvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, tipo patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal Taisyklę Nr. 158

Patvirtinimo ženklo išdėstymas ant atbulinės eigos judėjimo įtaiso

Atspindimumo nustatymo bandymo metodas

Veidrodžio atspindimojo paviršiaus kreivumo spindulio r nustatymo tvarka

H taško ir tikrojo liemens polinkio kampo nustatymo tvarka motorinių transporto priemonių sėdimosiose vietose

Artimojo galinio vaizdo regos lauko bandymo metodai

10.

Aptikimo sistemų bandymo metodai

ĮVADAS (informacijai)

Šios taisyklės paskirtis – nustatyti atbulinės jėgos judėjimo nuostatas, susijusias su informuotumu apie arti esančius pažeidžiamus eismo dalyvius. JT taisyklėje Nr. 46 nustatytos nuostatos dėl variklinių transporto priemonių netiesioginio matymo įtaisų. Šia taisykle tos nuostatos išplečiamos nuostatomis dėl vairuotojo matymo arba informuotumo atgaline kryptimi, kai transporto priemonė juda atbuline eiga. Todėl JT taisyklės Nr. 46 reikalavimus atitinkantys įtaisai gali atitikti ir kai kuriuos šios taisyklės reikalavimus.

1. TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma:

1.1.

I dalyje apibrėžtų atbulinės eigos saugos užtikrinimo įtaisų, skirtų įrengti M ir N kategorijų transporto priemonėse, patvirtinimui;

1.2.

II dalyje apibrėžtų atbulinės eigos saugos užtikrinimo įtaisų įrengimo M ir N kategorijų transporto priemonėse patvirtinimui.

1.3.

Gamintojo prašymu susitariančiosios šalys gali suteikti patvirtinimus pagal I ir II dalis kitų kategorijų transporto priemonėms ir į tokias transporto priemones įrengti skirtiems įtaisams.

1.4.

Ši taisyklė netaikoma šioms M ir N kategorijų transporto priemonėms:

transporto priemonėms, kuriose atbulinės eigos saugos užtikrinimo įtaiso įrengimas yra nesuderinamas su jų naudojimu kelyje, ši taisyklė gali būti iš dalies arba visiškai netaikoma, jeigu tipo patvirtinimo institucija priima atitinkamą sprendimą.

1.5.

Jei transporto priemonėje yra keletas įtaisų, gamintojas nurodo, kuris įtaisas atitinka šios taisyklės nuostatas.

I dalis Atbulinės eigos judėjimo įtaisai

2. TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.

atbulinės eigos judėjimo įtaisai – įtaisai, kurių paskirtis – rodyti aiškų vaizdą transporto priemonės gale 15.2 punkte apibrėžtuose regos laukuose. Tai gali būti įprastiniai veidrodžiai, galinio vaizdo kameros sistema arba kiti įtaisai, galintys teikti vairuotojui informaciją apie regos lauką;

2.1.1.

artimojo galinio vaizdo įtaisas – įtaisas, suteikiantis galimybę stebėti šios taisyklės 15.2. punkte apibrėžtą regos lauką;

2.1.2.

netiesioginio matymo įtaisai – įtaisai, teikiantys informaciją apie 15.2 punkte apibrėžtus regos laukus;

2.1.2.1.

galinio vaizdo kameros sistema (GVKS) – sistema, kurios paskirtis – naudojant kamerą perduoti aplinkos vaizdą ir rodyti aiškų vaizdą transporto priemonės gale 15.2 punkte apibrėžtuose regos laukuose;

2.1.2.1.1.

skaisčio kontrastas – objekto ir jo tiesioginio fono ar aplinkos ryškio santykis, leidžiantis išskirti objektą iš fono ar aplinkos. Ši apibrėžtis atitinka apibrėžtį, pateiktą standarte ISO 9241–302:2008;

2.1.2.1.2.

skyra – smulkiausia detalė, kurią galima išskirti jutimine sistema, t. y. suvokti kaip atskirą nuo didesnės visumos. Žmogaus akies skyra nurodoma kaip „regos aštrumas“;

2.1.2.1.3.

regimasis spektras – žmogaus akimis regimo ilgio bangų šviesa: 380–780 nm.

2.1.2.2.

artimojo galinio vaizdo veidrodis – bet koks įtaisas, išskyrus tokius įtaisus kaip periskopai, skirtas atspindimuoju paviršiumi rodyti aiškų vaizdą transporto priemonės gale šios taisyklės 15.2 punkte apibrėžtuose regos laukuose;

2.1.2.2.1.

r – 7 priede aprašytu metodu atspindimajame paviršiuje išmatuotų kreivumo spindulių vidutinis dydis;

2.1.2.2.2.

pagrindinis kreivumo spindulys viename atspindimojo paviršiaus taške (ri) – vertės, gautos 7 priede apibrėžtu prietaisu, išmatuotos atspindimojo paviršiaus lanke, kertančiame šio paviršiaus centrą lygiagrečiai šios taisyklės 6.1.2.1.2 punkte apibūdintai atkarpai b, ir šiai atkarpai statmename lanke;

2.1.2.2.3.

kreivumo spindulys viename atspindimojo paviršiaus taške (rp) – pagrindinių kreivumo spindulių r i ir

aritmetinis vidurkis, t. y.:

2.1.2.2.4.

sferinis paviršius – paviršius, kurio spindulys pastovus ir vienodas visomis kryptimis;

2.1.2.2.5.

asferinis paviršius – paviršius, kurio spindulys pastovus tik vienoje plokštumoje;

2.1.2.2.6.

asferinis veidrodis – veidrodis, sudarytas iš sferinės ir asferinės dalių, kuriame turi būti pažymėtas atspindimojo paviršiaus perėjimas iš sferinės į asferinę dalį. Pagrindinės veidrodžio ašies kreivis apibrėžiamas x ir y koordinačių sistema pagal pagrindinio sferinio skliauto spindulį:

Čia:

R –	:	sferinės dalies vardinis spindulys;
k –	:	kreivumo pokyčio konstanta;
a –	:	pagrindinio sferinio skliauto sferinio dydžio konstanta;

2.1.2.2.7.

atspindimojo paviršiaus centras – atspindimojo paviršiaus matomos zonos centras;

2.1.2.2.8.

veidrodžio sudėtinių dalių kreivumo spindulys – apskritimo, kuris labiausiai atitinka nagrinėjamos dalies išlenktą formą, spindulys c.

2.1.2.3.

kiti netiesioginio matymo įtaisai – 2.1.2 punkte apibrėžti įtaisai, kuriuos naudojant gaunamas regos laukas, išskyrus veidrodį arba galinio vaizdo kameros sistemą;

2.1.3.

bandomasis objektas – cilindro formos objektas, kurio aukštis – 0,8 m, skersmuo – 0,30 m;

2.1.4.

regos laukas – trimatės erdvės virš žemės paviršiaus lygio dalis, stebima netiesioginio matymo įtaisu. Jeigu nenurodyta kitaip, jis nustatomas pagal vaizdą, gautą įtaisu (-ais), išskyrus veidrodžius. Tai tiesiog gali būti atitinkamas aptikties atstumas iki bandomojo objekto;

2.1.5.

aptikimo sistema – sistema, signalais suteikianti vairuotojui galimybę aptikti objektus zonoje greta transporto priemonės;

2.1.5.1.

garsinė informacija – informacija, teikiama 2.1.5 punkte apibrėžtos aptikimo sistemos girdimaisiais signalais, siekiant suteikti vairuotojui galimybę aptikti objektus zonoje greta transporto priemonės;

2.1.5.2.

optinė informacija – informacija, teikiama 2.1.5 punkte apibrėžtos aptikimo sistemos optiniais signalais, siekiant suteikti vairuotojui galimybę aptikti objektus zonoje greta transporto priemonės;

2.1.5.3.

haptinė informacija – informacija, teikiama 2.1.5 punkte apibrėžtos aptikimo sistemos haptiniais signalais, siekiant suteikti vairuotojui galimybę aptikti objektus zonoje greta transporto priemonės;

2.1.6.

aptikimo laukas – trimatės erdvės virš žemės paviršiaus lygio dalis, stebima aptikimo sistema;

2.2.

atbulinės eigos judėjimo įtaiso tipas – įtaisai, kurie nesiskiria šiomis pagrindinėmis charakteristikomis:

a)	įtaiso konstrukcija, taip pat, jei tinkama, tvirtinimo prie kėbulo būdu;

b)	jei tai yra veidrodžiai, veidrodžio atspindimojo paviršiaus forma, matmenimis ir kreivumo spinduliu;

c)	jei tai yra galinio vaizdo kameros sistema, regos lauku ir didinimu;

d)	jei tai aptikimo sistema, jutiklio tipu ir informacinio signalo rūšimi.

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Netiesioginio matymo įtaiso tipo patvirtinimo paraišką pateikia prekybinio pavadinimo arba prekės ženklo turėtojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3.2.

Informacinio dokumento pavyzdys pateiktas 1 priede.

3.3.

Kartu su paraiška dėl kiekvieno netiesioginio matymo įtaisų tipo pateikiami trys dalių pavyzdžiai.

3.4.

Pareiškėjas GVKS pateikia su šiais dokumentais:

a)	GVKS technine specifikacija ir

b)	naudotojo vadovu.

4. ŽENKLINIMAS

4.1.

Pateikti patvirtinti netiesioginio matymo įtaisų pavyzdžiai turi būti su gamintojo prekybiniu pavadinimu arba prekės ženklu; šie ženklai turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami.

4.2.

Bent ant vienos iš kiekvieno netiesioginio matymo įtaiso pagrindinių sudedamųjų dalių turi būti pakankamo dydžio vieta patvirtinimo ženklui, kuris būtų įskaitomas; minėta vieta parodoma 1 priede nurodytuose brėžiniuose. Patvirtinimo ženklas turi būti įskaitomas įtaisą sumontavus transporto priemonėje, išskyrus galinio vaizdo kameros sistemą, apibrėžtą 2.1.2 punkte, arba aptikimo sistemą, apibrėžtą 2.1.5 punkte. Kitos įtaiso sudedamosios dalys turi būti paženklintos tam tikra identifikavimo priemone. Jei patvirtinimo ženklui (-ams) yra mažai vietos, pateikiamos kitos identifikavimo priemonės, susiejamos su patvirtinimo ženklu.

5. PATVIRTINIMAS

5.1.

Jeigu pateikti patvirtinti pavyzdžiai atitinka šios taisyklės 6 dalies reikalavimus, suteikiamas atitinkamo netiesioginio matymo įtaiso tipo patvirtinimas.

5.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 00) žymi pakeitimų, apimančių naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, padarytus suteikiant patvirtinimą, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali suteikti to paties numerio kitam netiesioginio matymo įtaiso tipui.

5.3.

Šios taisyklės 3 priede pateiktą pavyzdį atitinkančios formos pranešimas apie netiesioginio matymo įtaiso tipo patvirtinimą, tipo nepatvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, tipo patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklą perduodamas šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims.

5.4.

Be 4.1 punkte nustatyto ženklo, bent prie vienos iš kiekvieno netiesioginio matymo įtaiso, atitinkančio pagal šią taisyklę patvirtintą tipą, pagrindinių sudedamųjų dalių 4.2 punkte nurodytoje vietoje pritvirtinamas gerai matomas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

5.4.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir

a)	tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris (1) ir

b)	šios taisyklės numeris, toliau raidė R, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

5.5.

Patvirtinimo ženklas ir papildomas (-i) simbolis (-iai) turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami.

5.6.

Šios taisyklės 5 priede pateiktas pirmiau minėto patvirtinimo ženklo ir papildomo simbolio išdėstymo pavyzdys.

6. REIKALAVIMAI

6.1.

Artimojo galinio vaizdo veidrodžiai

6.1.1.

Bendrosios specifikacijos

6.1.1.1.

Visi veidrodžiai gali būti reguliuojami.

6.1.2.

Specialieji techniniai reikalavimai

6.1.2.1.

Matmenys

6.1.2.1.1.

Atspindimojo paviršiaus kontūrai turi būti paprastos geometrinės formos, o matmenys tokie, kad būtų gautas šios taisyklės 15.2 punkte nurodytas veidrodžio regos laukas.

6.1.2.1.2.

Atspindimojo paviršiaus matmenys turi būti tokie, kad jame būtų galima nubrėžti:

a)	stačiakampį, kurio aukštis – 40 mm, o pagrindo ilgis – a (mm);

b)	atkarpą, kuri yra lygiagreti stačiakampio aukštinei ir kurios ilgis yra b (mm).

6.1.2.2.

Atspindimasis paviršius ir atspindžio koeficientai

6.1.2.2.1.

Veidrodžio atspindimasis paviršius turi būti plokščias arba sferiškai išgaubtas. Išoriniai veidrodžiai gali turėti papildomą asferinę dalį su sąlyga, kad pagrindinis veidrodis atitiks netiesioginiam regos laukui taikomus reikalavimus.

6.1.2.2.2.

Veidrodžių kreivumo spindulių skirtumai

6.1.2.2.2.1.

ri arba r’i ir rp skirtumas kiekviename atskaitos taške neturi viršyti 0,15 r.

6.1.2.2.2.2.

Bet kurio kreivumo spindulio (rp1, rp2 ir rp3) ir r skirtumas neturi viršyti 0,15 r.

6.1.2.2.2.3.

Kai r yra ne mažesnis kaip 3 000 mm, 6.1.2.2.2.1 ir 6.1.2.2.2.2 punktuose nurodyta vertė 0,15 r keičiama verte 0,25 r.

6.1.2.2.3.

Įprastas atspindžio koeficientas, nustatytas 6 priede aprašytu metodu, turi būti ne mažesnis kaip 40 %

Jeigu atspindimųjų paviršių atspindys yra kintamojo laipsnio, nustačius dienos padėtį turi būti įmanoma atpažinti kelių eismo signalų spalvas. Nustačius nakties padėtį, įprastas atspindžio koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 4 %

6.1.2.2.4.

Įprasto naudojimo sąlygomis atspindimasis paviršius turi išsaugoti 6.1.2.2.3 punkte nustatytas savybes nepaisant ilgalaikio nepalankių oro sąlygų poveikio.

6.2.

Netiesioginio matymo artimojo galinio vaizdo įtaisai, išskyrus veidrodžius

6.2.1.

Bendrieji reikalavimai

6.2.1.1.

GVKS ir kitų įtaisų, padedančių matyti artimąjį galinį vaizdą, veiksmingumui neturi daryti neigiamo poveikio magnetiniai ar elektriniai laukai. Tai įrodoma įvertinant, ar laikomasi JT taisyklės Nr. 10 su pakeitimais, kurių serijos numeris yra 05, arba bet kurios vėlesnės serijos pakeitimais nustatytų techninių reikalavimų ir pereinamojo laikotarpio nuostatų.

7. ATBULINĖS EIGOS JUDĖJIMO ĮTAISO TIPO PAKEITIMAI IR PATVIRTINTO TIPO IŠPLĖTIMAS

7.1.

Apie bet kokį netiesioginio matymo įtaiso tipo pakeitimą, taip pat apie jo pritvirtinimą prie kėbulo, pranešama netiesioginio matymo įtaiso tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tuomet tipo patvirtinimo institucija gali:

a)	nuspręsti, pasikonsultavusi su gamintoju, kad turi būti suteiktas naujas tipo patvirtinimas, arba

b)	taikyti 7.1.1 punkte nustatytą procedūrą (peržiūra) ir, jei taikoma, 7.1.2 punkte nustatytą procedūrą (patvirtinto tipo išplėtimas).

7.1.1.

Peržiūra

Kai pasikeičia informacijos aplanke įrašyti duomenys, ir tipo patvirtinimo institucija mano, kad padaryti pakeitimai veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju netiesioginio matymo įtaisas vis dar atitinka reikalavimus, pakeitimas įvardijamas kaip peržiūra.

Tokiais atvejais tipo patvirtinimo institucija prireikus išduoda pakeistus informacinio aplanko puslapius ir kiekvienas pakeistas puslapis pažymimas taip, kad būtų aiškiai matyti pakeitimo pobūdis ir pakartotinio išdavimo data. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei tai yra informacinio aplanko konsoliduota atnaujinta versija kartu su išsamiu pakeitimų aprašymu.

7.1.2.

Patvirtinto tipo išplėtimas

Pakeitimas įvardijamas kaip patvirtinto tipo išplėtimas, jei be informaciniame aplanke įrašytų duomenų pakeitimo:

a)	reikalaujama atlikti papildomus patikrinimus ar bandymus arba

b)	keitėsi bet kokia informacija pranešime (išskyrus jo priedus), arba

c)	po tipo patvirtinimo įsigaliojimo prašoma suteikti tipo patvirtinimą pagal tam tikrą vėlesnę pakeitimų seriją.

7.2.

Apie tipo patvirtinimą arba nepatvirtinimą, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims pranešama 5.3 punkte nurodyta tvarka. Be to, informacinio paketo rodyklė, pridedama prie pranešimo dokumento, yra atitinkamai iš dalies keičiama, nurodant naujausio pakeitimo ar išplėtimo datą.

7.3.

Patvirtintą tipą išplečianti tipo patvirtinimo institucija kiekvienai parengtai pranešimo apie tokį išplėtimą formai suteikia serijos numerį.

8. GAMYBOS ATITIKTIS

8.1.

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 1 priedėlyje (E/ECE/TRANS/505/Rev.3).

8.2.

Kiekvienas pagal šią taisyklę patvirtintas netiesioginio matymo įtaisas turi būti pagamintas taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal 6 dalyje nurodytus reikalavimus.

9. SANKCIJOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.

Pagal šią taisyklę netiesioginio matymo įtaiso tipui suteiktą patvirtinimą galima panaikinti, jeigu nepaisoma 8.1 punkte nurodytų reikalavimų arba jeigu netiesioginio matymo įtaiso tipas neatitinka 8.2 punkte nustatytų reikalavimų.

9.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti Susitarimo šalis panaikina patvirtinimą, kurį buvo suteikusi anksčiau, apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims ji nedelsdama praneša nusiųsdama pranešimo formos kopiją, kurios apačioje didžiosiomis raidėmis įrašoma „PATVIRTINIMAS PANAIKINTAS“, pasirašoma ir įrašoma data.

10. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo netiesioginio matymo įtaisus, jis turi apie tai pranešti tipo patvirtinimo institucijai, suteikusiai patvirtinimą. Ši institucija, gavusi minėtą pranešimą, apie nutrauktą gamybą praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims nusiųsdama patvirtinimo blanko kopiją, kurios apačioje didžiosiomis raidėmis įrašoma „GAMYBA NUTRAUKTA“, pasirašoma ir įrašoma data.

11. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios Susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios tvirtina tipą ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai apie kitose šalyse patvirtintą tipą, tipo nepatvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą ar tipo patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.

II dalis Atbulinės eigos judėjimo įtaisų įrengimas

12. TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

12.1.

vairuotojo akių srities taškai – du 65 mm atstumu vienas nuo kito nutolę ir 635 mm aukštyje statmenai virš vairuotojo sėdynės R taško esantys taškai, kaip nustatyta 8 priede. Tuos taškus jungianti tiesė yra statmena transporto priemonės vertikaliajai išilginei vidurio plokštumai. Atkarpos, jungiančios akių srities taškus, centras yra išilginėje vertikaliojoje plokštumoje, kertančioje vairuotojui skirtos sėdimosios vietos centrą, kaip nurodyta transporto priemonės gamintojo;

12.2.

ambinokuliarinis regėjimas – bendras regos laukas, gautas susiklojus monokuliariniams dešiniosios ir kairiosios akių regos laukams (žr. 2 pav.);

E	=	vidinis galinio vaizdo veidrodis
OD	=	vairuotojo akys
OE	=	vairuotojo akys
ID	=	virtualūs monokuliariniai vaizdai
IE	=	virtualūs monokuliariniai vaizdai
I	=	virtualus ambinokuliarinis vaizdas
A	=	kairiosios akies regos kampas
B	=	dešiniosios akies regos kampas
C	=	binokuliarinio regėjimo kampas
D	=	ambinokuliarinio regėjimo kampas

12.3.

transporto priemonės tipas pagal vairuotojo informuotumą apie pažeidžiamas eismo dalyvis už transporto priemonės – motorinės transporto priemonės, kurių vienodos šios pagrindinės savybės:

12.3.1.

atbulinės eigos judėjimo įtaiso tipas;

12.3.2.

regos lauką ribojantys kėbulo elementai;

12.3.3.

R taško koordinatės (kai taikoma);

12.3.4.

privalomųjų ir neprivalomųjų (jeigu yra) netiesioginio matymo prietaisų numatytosios padėtys ir tipo patvirtinimo ženklai;

12.4.

M1, M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės – transporto priemonės, apibrėžtos Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) (dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6);

12.5.

akių atskaitos taškas – vidurio taškas tarp vairuotojo akių srities taškų;

12.6.

atbulinės eigos judėjimo įvykis – laikas nuo atbulinės eigos judėjimo pradžios iki jo pabaigos, kaip aprašyta šios taisyklės 15.1.1 punkte;

12.7.

atgal žiūrinčio vairuotojo akių srities taškai – du taškai, esantys per 96 mm nuo 12.1 punkte apibūdintų vairuotojo akių srities taškų išilgine kryptimi transporto priemonės galo link, per 158 mm nuo tų taškų horizontalia kryptimi transporto priemonės centro link ir 6 mm statmenai virš tų taškų;

12.8.

aktyvus transporto priemonės veikimo režimas – transporto priemonės veikimo režimas, kai:

galios pavara varo transporto priemonę, atleidus stabdžius ir – kai kuriais atvejais – nuspaudus akceleratoriaus pedalą (arba aktyvinus lygiavertę valdymo priemonę).

13. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

13.1.

Transporto priemonės, kurioje įrengiami netiesioginio matymo įtaisai, tipo patvirtinimo paraišką pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

13.2.

Informacinio dokumento pavyzdys pateiktas 2 priede.

13.3.

Už patvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai pateikiama tvirtinamo tipo transporto priemonę atitinkanti transporto priemonė.

13.4.

Prieš suteikdama tipo patvirtinimą tipo patvirtinimo institucija patikrina, ar naudojamos tinkamos priemonės veiksmingiems gaminių atitikties patikrinimams užtikrinti.

13.5.

Pareiškėjas GVKS pateikia su šiais dokumentais:

a)	GVKS technine specifikacija;

b)	naudotojo vadovu.

14. PATVIRTINIMAS

14.1.

Patvirtinimas suteikiamas, jeigu, vadovaujantis 13 dalimi, pateiktas patvirtinti transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės 15 dalyje nurodytus reikalavimus.

14.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 00) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti naujausi pagrindiniai techniniai taisyklės pakeitimai, padaryti suteikiant patvirtinimą, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali suteikti to paties numerio kitam transporto priemonės tipui.

14.3.

Šios taisyklės 4 priede pateiktą pavyzdį atitinkančios formos pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą, tipo nepatvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą arba tipo patvirtinimo panaikinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims.

15. REIKALAVIMAI

15.1.

Bendrieji reikalavimai

Taikant šią taisyklę, transporto priemonė turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus.

Atbulinės eigos judėjimo įvykio metu vairuotojui turi būti suteikiama bent viena matymo arba informuotumo užtikrinimo priemonė.

Matymo priemone sukuriamas artimojo galinio vaizdo regos laukas, kaip apibrėžta 15.2 punkte. Gali būti naudojamos tokios priemonės:

a)	tiesioginio matymo priemonės;

b)	įtaisai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 46;

c)	artimojo galinio vaizdo veidrodis, atitinkantis šios taisyklės reikalavimus;

d)	galinio vaizdo kameros sistema, atitinkanti šios taisyklės reikalavimus.

Informuotumo užtikrinimo priemone teikiama tam tikra informacija, išskyrus aptikimo lauku vaizdą, kaip apibrėžta 15.3 punkte. Gali būti naudojamos tokios priemonės:

a)	aptikimo sistema, atitinkanti šios taisyklės reikalavimus.

15.1.1.

Atbulinės eigos judėjimo įvykis prasideda tada, kai įjungiamas aktyvaus transporto priemonės veikimo režimas ir transporto priemonės judėjimo krypties perjungiklis iš priekinės eigos, stovėjimo padėties arba neutralios pavaros perjungiamas į atbulinės eigos padėtį, o baigiasi tada, kai įvykdoma viena iš toliau nurodytų priekinės eigos judėjimo sąlygų, kurią pasirenka gamintojas:

a)	greitis yra ne didesnis kaip 16 km/h (įskaitant 0 km/h) arba

b)	nuvažiuotas atstumas yra ne didesnis kaip 10 m (įskaitant 0 m), arba

c)	nepertraukiamo judėjimo trukmė yra ne didesnė kaip 10 s (įskaitant 0 s), arba

d)	transporto priemonės judėjimo krypties perjungiklis nėra atbulinės eigos padėtyje.

15.2.

Artimojo galinio vaizdo regos laukas

Regos lauko ribas sudaro šios plokštumos:

a)	skersinė vertikalioji plokštuma, einanti per tašką, esantį per 0,3 m nuo tolimiausio galinio transporto priemonės taško;

b)	skersinė vertikalioji plokštuma, einanti per tašką, esantį per 3,5 m nuo tolimiausio galinio transporto priemonės taško;

dvi išilginės vertikaliosios plokštumos, lygiagrečios išilginei vertikaliajai vidurio plokštumai, einančiai per tolimiausią kiekvieno transporto priemonės šono tašką.

Regos lauko aukštis nustatomas devyniose vietose, esančiose regos lauko ribose, naudojant 0,8 m aukščio ir 0,3 m skersmens bandomuosius objektus, padėtus ant žemės paviršiaus plokštumos, kaip nustatyta 3 paveiksle:

15.2.1.

Reikalavimai

Tikrinant 9 priede nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad reikalavimas dėl artimojo galinio vaizdo regos lauko yra įvykdytas, jeigu nustatytasis regos laukas matomas:

a)	pirmoje eilėje esančių bandomųjų objektų (bandomųjų objektų A, B ir C) atveju: bent vienoje kiekvieno bandomojo objekto vietoje turi būti matomas 0,15 m x 0,15 m dydžio plotas arba bandomojo objekto viršus;

b)	antroje eilėje esančių bandomųjų objektų (bandomieji objektai D, E ir F) ir trečioje eilėje esančių bandomųjų objektų (bandomieji objektai G, H ir I) atveju: turi būti matomas visas bandomasis objektas:

15.2.1.1.

tiesiogiai žiūrint iš atgal žiūrinčio vairuotojo akių srities taškų arba

15.2.1.2.

tiesiogiai žiūrint iš atgal žiūrinčio vairuotojo akių srities taškų, kartu naudojant artimojo galinio vaizdo veidrodį, įrengtą galiniame transporto priemonės krašte ir padedantį užtikrinti šį tiesioginį matomumą, arba

15.2.1.3.

naudojant netiesioginio matymo įtaisą (veidrodį arba kameros ir monitoriaus sistemą, arba kitą priemonę), patvirtintą pagal JT taisyklę Nr. 46, arba

15.2.1.4.

naudojant netiesioginio matymo įtaisą (veidrodį arba GVKS, arba kitą priemonę), atitinkantį šios taisyklės reikalavimus, arba

15.2.1.5.

naudojant šios taisyklės reikalavimus, išskyrus nuostatas dėl aptikimo lauko, atitinkančios aptikimo sistemos įtaisą (pvz., kai nuotolis yra labai trumpas), arba

15.2.1.6.

naudojant 15.2.1.3, 15.2.1.4 ir 15.2.1.5 punktuose nurodytų įtaisų derinį, išskyrus GVKS ir veidrodžio (-ių) arba artimojo galinio vaizdo veidrodžio derinius.

15.2.1.7.

15.2.1.1 ir 15.2.1.2 punktuose nurodytos galimybės taikomos tik M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms, kai atstumas nuo atgal žiūrinčių akių srities taško iki transporto priemonės galinio krašto neviršija 2 000 mm ir kai transporto priemonėje yra viena sėdynių eilė.

15.2.2.

Artimojo galinio vaizdo regos laukas nustatomas taikant ambinokuliarinio regėjimo principą, kai akys yra nurodytuose vairuotojo akių srities taškuose, kaip nustatyta 12.1 punkte. Regos laukai nustatomi, kada transporto priemonė yra parengta eksploatuoti, kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) (ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6, 2.2.5.4 punktas), be to, M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse esant vienam keleiviui priekinėje sėdynėje (75 kg). Nustatant pro langus, jų stiklo šviesos pralaidumo koeficiento bendroji vertė turi atitikti JT taisyklės Nr. 43 24 priedo nuostatas.

Žiūrint tiesiai iš atgal žiūrinčio vairuotojo akių srities taškų, galinių sėdynių galvos atramų vertikali padėtis turi atitikti projektinę numatytąją naudojimo padėtį arba, jei gali būti nustatomos kelios galvos atramos padėtys, aukščiausioje padėtyje arba su technine tarnyba sutartoje padėtyje.

15.2.3.

Jei derinami keli įtaisai, kiekviena skersinė bandomųjų objektų eilė turi būti matoma naudojant vieną įtaisą. Artimojo galinio vaizdo regos laukas turi būti gaunamas naudojant kuo mažiau veidrodžių ir monitorių.

15.2.4.

Jeigu veidrodžiai sudaryti iš kelių atspindimųjų paviršių, kurie yra arba skirtingo kreivumo, arba sujungti tarpusavyje kampu, bent vienas iš paviršių turi atspindėti regos lauką, o jo matmenys turi atitikti jo klasei nustatytus matmenis.

15.3.

Aptikimo laukas

Aptikimo lauko ribas sudaro šios plokštumos (žr. 4 pav.):

a)	skersinė vertikalioji plokštuma, einanti per tašką, esantį per 200 mm nuo tolimiausio galinio transporto priemonės taško;

b)	skersinė vertikalioji plokštuma, einanti per tašką, esantį per 1 000 mm už tolimiausio galinio transporto priemonės taško;

c)	dvi išilginės vertikaliosios plokštumos, lygiagrečios išilginei vertikaliajai vidurio plokštumai, einančiai per tolimiausią kiekvieno transporto priemonės šono tašką.

15.3.1.

Tikrinant 10 priede nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad reikalavimas dėl aptikimo lauko yra įvykdytas, jei vairuotojui teikiama 17.2 punkte nustatyta informacija.

15.4.

Atbulinės eigos judėjimo įtaisai

15.4.1.

Padėtis

15.4.1.1.

Netiesioginio matymo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad vairuotojas, sėdėdamas vairuotojo sėdynėje įprastoje vairavimo padėtyje, aiškiai matytų kelią už transporto priemonės, į šoną (-us) nuo jos arba į priekį.

15.4.1.2.

Jeigu, matuojant regos lauką, transporto priemonė yra važiuoklės ir kabinos formos, gamintojas turi nurodyti mažiausiąjį ir didžiausiąjį kėbulo plotį ir prireikus juos imituoti maketinėmis plokštėmis. Visos transporto priemonių ir netiesioginio matymo įtaisų konfigūracijos, į kurias atsižvelgta atliekant bandymus, turi būti nurodytos transporto priemonės, kurioje įrengiami netiesioginio matymo įtaisai, tipo patvirtinimo liudijime (žr. 4 priedą).

15.4.1.3.

Netiesioginio matymo įtaisai neturi išsikišti už išorinio transporto priemonės kėbulo daugiau nei būtina reikalavimams dėl regos laukų įvykdyti.

15.4.1.4.

Netiesioginio matymo įtaisai įrengiami taip, kad nepajudėtų tiek, kad išmatuotas regos laukas labai pasikeistų, arba nevirpėtų tiek, kad vairuotojas galėtų netinkamai suvokti matomą vaizdą.

16. GALINIO VAIZDO KAMEROS SISTEMAI KELIAMI REIKALAVIMAI

16.1.

Numatytasis vaizdas

Atkuriant numatytąjį vaizdą, GVKS turi rodyti regos lauką bent taip, kaip nustatyta 15.2 punkte.

Kiekvieno atbulinės eigos judėjimo įvykio pradžioje GVKS turi atkurti numatytąjį galinį vaizdą, kad ir kokius regos laukos pakeitimus vairuotojais būtų anksčiau pasirinkęs.

16.1.1.

Objektų dydis

Galinį vaizdą matuojant pagal 9 priedo 3 dalį, apskaičiuotasis regimasis kampas, esantis prieš:

a)	visų trijų paskutinėje eilėje esančių 15.2 punkte nurodytų bandomųjų objektų horizontalųjį plotį, vidutiniškai būtų ne mažesnis kaip 5 lanko minutės;

b)	kiekvieno atskiro bandomojo objekto horizontalųjį plotį, būtų ne mažesnis kaip 3 kampo minutės.

16.1.1.1.

Skaisčio ir kontrasto reguliavimas

Jei yra rankinio reguliavimo galimybė, naudotojo vadove turi būti pateikta informacija, kaip pakeisti skaistį ir (arba) kontrastą.

16.1.1.2.

Perdangos reikalavimai, taikomi privalomame regos lauke

Perdangomis turi būti rodoma tik su važiavimu atbuline eiga susijusi vaizdinė informacija arba su saugumu susijusi informacija. Kitai informacijai teikti privalomame regos lauke perdangų naudoti neleidžiama.

Rankiniu būdu įjungiamas perdangas naudoti leidžiama tik tokiu atveju, jei vairuotojui reikia aktyvinti su važiavimu atbuline eiga arba saugumu susijusią funkciją (pvz., lęšių valymo arba priekabos prikabinimo vaizdo rodymo) arba jei tokioje aplinkoje vairuotojui reikia specifinės informacijos. Vairuotojui gali būti suteikiama galimybė išjungti perdangą.

16.1.1.3.

Išjungimas

Atbulinės eigos judėjimo įvykio metu galinis vaizdas turi likti matomas tol, kol vairuotojas nepakeičia vaizdo arba kol transporto priemonės judėjimo krypties perjungiklis neišjungiamas iš atbulinės eigos padėties.

Vaizdo pakeitimas – tai bet kurio kito kameros vaizdo įjungimas.

Rankiniu būdu vaizdas gali būti išjungiamas, kai transporto priemonė nejuda atgal.

Sistema gali būti išjungiama, kai transporto priemonė nustato sujungimą sukabinimo įtaisu.

16.1.1.4.

Automatinis vaizdo pakeitimas

Kilus susidūrimo rizikai, regos laukas gali būti pakeičiamas jį nukreipiant į susidūrimo zoną. Techninei tarnybai turi būti įrodoma, kad taip pakeičiant vaizdą padidinamas saugumas.

Kai transporto priemonė važiuoja netiesiai, regos laukas gali būti keičiamas pagal transporto priemonės judėjimo trajektoriją.

16.1.2.

Darbinė parengtis (sistemos prieinamumas)

Vairuotojui turi būti suteikta galimybė atpažinti atvejus, kai sistema neveikia (pvz., apie GVKS triktį gali būti pranešama įspėjamuoju signalu, ekrane pateikiama informacija, juodu ekranu, būklės indikatoriaus nerodymu). Ši informacija vairuotojui turi būti paaiškinta naudotojo vadove.

16.1.2.1.

Atsako trukmė

15.2 punkte aprašytus reikalavimus atitinkantis galinis vaizdas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip po 2,0 sekundžių nuo atbulinės eigos judėjimo įvykio pradžios, bandymus atliekant pagal 9 priedo 2 dalį.

16.1.3.

Transporto priemonėje įrengtas monitorius

16.1.3.1.

Nustatyto dydžio monitoriaus plotas turi būti be kliūčių matomas iš akių atskaitos taško. Gali būti atliekami virtualūs bandymai.

16.1.4.

Įrengtas netiesioginio matymo įtaisas turi sudaryti kuo mažesnę kliūtį vairuotojui tiesiogiai matyti.

16.2.

Transporto priemonėse galima įrengti papildomus netiesioginio matymo įtaisus.

16.3.

Nepaisant pirmiau išdėstytų nuostatų, techninei tarnybai priimtinu būdu įrodoma bet kokia kita projekto koncepcija, atitinkanti pirmiau išdėstytas saugos sampratos nuostatas.

17. APTIKIMO SISTEMOMS KELIAMI REIKALAVIMAI

17.1.

Sistemos įjungimas

Sistema įjungiama prasidėjus atbulinės eigos judėjimo įvykiui. Jei negalima užtikrinti tinkamo veikimo, sistema išjungiama automatiškai arba vairuotojui suteikiama galimybė išjungti sistemą rankiniu būdu.

Aptikimo sistema turi veikti tol, kol transporto priemonės judėjimo krypties perjungiklis yra atbulinės eigos padėtyje.

Jei transporto priemonė gali aptikti sujungimą sukabinimo įtaisu, sistema gali būti išjungiama.

17.2.

Vairuotojo sąsaja ir informacijos pateikimo strategija

17.2.1.

Sistemoje turi būti įdiegti bent dviejų rūšių informaciniai signalai, pasirenkant iš garsinių, optinių ir haptinių signalų.

17.2.1.1.

Kol skleidžiamas vienas informacinis signalas, vairuotojas gali išjungti kitus informacinius signalus.

17.2.2.

Garsinė informacija

Jei, pasirinkus arba įjungus atbulinę pavarą, galinėje horizontalioje zonoje aptinkamas koks nors objektas, kaip aprašyta 10 priedo 1.3 punkte, duodamas standartą ISO 15006:2011 atitinkantis garsinis signalas.

Pateikiant garsinę informaciją, atstumas gali būti nustatomas dviem ar daugiau lygių. Šios zonos, suskirstytos pagal lygius (atstumą) ir aptikimo zonos plotį, gali būti nurodomos keičiant nutrūkstamo garso pasikartojimo dažnumą, o atstumui mažėjant turi būti dažniau skleidžiamas nutrūkstamas garsas arba turi būti skleidžiamas nuolatinis garsas.

17.2.3.

Signalizavimo trukmė

Apie objektą turi būti signalizuojama tol, kol jis yra aptinkamas, o signalizavimas nutraukiamas tuomet, kai objekto nebeaptinkama arba kai sistema išjungiama.

Siekiant sumažinti nepatogumą vairuotojui, pasibaigus tam tikram gamintojo nustatytam laikui garsinis signalas gali būti automatiškai laikinai nutraukiamas, tačiau sistema turi likti įjungta. Tačiau, jei tuo metu, kai garsinis signalas yra automatiškai laikinai nutrauktas, atstumas iki objekto sumažėja, garsinis signalas turi būti vėl automatiškai atkurtas. Atstumui iki objekto padidėjus, garsinis signalas gali likti laikinai sustabdytas.

17.2.4.

Optinė informacija

Jei optinė informacija pateikiama monitoriuje, kuris naudojamas kitai informacijai teikti, pvz., įvairių matavimo rodmenų ekrane ar kituose ekranuose, leidžiama naudoti perdangą, atitinkančią GVKS perdangai keliamus reikalavimus, nustatytus šios taisyklės 16.1.1.2 punkte.

17.2.5.

Darbinė parengtis (sistemos prieinamumas)

Vairuotojui turi būti suteikta galimybė atpažinti atvejus, kai sistema neveikia (pvz., apie aptikimo sistemos triktį gali būti pranešama įspėjamuoju signalu, ekrane pateikiama informacija, juodu ekranu, būklės indikatoriaus nerodymu). Ši informacija vairuotojui turi būti paaiškinta naudotojo vadove.

17.3.

Objektų aptikimo veiksmingumas

17.3.1.

Atsako trukmė

Bent vienas garsinis arba haptinis informacinis signalas, atitinkantis 17.2 punkte aprašytus reikalavimus, vairuotojui turi būti duodamas ne vėliau kaip po 0,6 sekundės nuo atbulinės eigos judėjimo įvykio pradžios, bandymus atliekant pagal 10 priedo 2 dalį.

18. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PAKEITIMAS IR PATVIRTINTO TIPO IŠPLĖTIMAS

18.1.

Apie kiekvieną transporto priemonės tipo pakeitimą pranešama transporto priemonės tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tuomet tipo patvirtinimo institucija gali:

a)	nuspręsti, pasikonsultavusi su gamintoju, kad turi būti suteiktas naujas tipo patvirtinimas, arba,

b)	taikyti 18.1.1 punkte nustatytą procedūrą (peržiūra) ir, jei taikoma, 18.1.2 punkte nustatytą procedūrą (patvirtinto tipo išplėtimas).

18.1.1.

Peržiūra

Kai pasikeičia informaciniame aplanke įrašyti duomenys, ir tipo patvirtinimo institucija mano, kad padaryti pakeitimai veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju transporto priemonė vis dar atitinka reikalavimus, pakeitimas įvardijamas kaip peržiūra.

18.1.2.

Patvirtinto tipo išplėtimas

Pakeitimas įvardijamas kaip patvirtinto tipo išplėtimas, jei be informaciniame aplanke įrašytų duomenų pakeitimo:

a)	reikalaujama atlikti papildomus patikrinimus ar bandymus arba,

b)	keitėsi bet kokia informacija pranešime (išskyrus jo priedus), arba,

c)	po tipo patvirtinimo įsigaliojimo prašoma suteikti tipo patvirtinimą pagal tam tikrą vėlesnę pakeitimų seriją.

18.2.

Šios taisyklės 4 priede pateikto blanko pavyzdžio pranešimas apie patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, perduodamas šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims. Be to, informacinio paketo rodyklė, pridedama prie pranešimo dokumento, yra atitinkamai iš dalies keičiama, nurodant naujausio pakeitimo ar išplėtimo datą.

18.3.

Patvirtintą tipą išplečianti tipo patvirtinimo institucija kiekvienai parengtai pranešimo apie tokį išplėtimą formai suteikia serijos numerį.

19. GAMYBOS ATITIKTIS

19.1.

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 1 priedėlyje (E/ECE/TRANS/505/Rev.3).

19.2.

Kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė pagaminama taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal 15 dalyje ir, jei taikoma, 16 ir 17 dalyse nustatytus reikalavimus.

20. SANKCIJOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

20.1.

Pagal šią taisyklę suteiktą transporto priemonės tipo patvirtinimą galima panaikinti, jeigu nepaisoma 19.1 punkte nustatytų reikalavimų arba jei, atlikus 19.2 punkte nustatytus transporto priemonės tikrinimus, gaunami neigiami rezultatai.

20.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti Susitarimo šalis panaikina patvirtinimą, kurį prieš tai buvo suteikusi, apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims ji nedelsdama praneša nusiųsdama patvirtinimo blanko kopiją, kurios apačioje didžiosiomis raidėmis įrašoma „PATVIRTINIMAS PANAIKINTAS“, pasirašoma ir įrašoma data.

21. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, jis apie tai praneša atitinkamą patvirtinimą suteikusiai tipo patvirtinimo institucijai. Ši institucija, gavusi minėtą pranešimą, apie nutrauktą gamybą praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims nusiųsdama patvirtinimo blanko kopiją, kurios apačioje didžiosiomis raidėmis įrašoma „GAMYBA NUTRAUKTA“, pasirašoma ir įrašoma data.

22. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

(1) 1958 m. Susitarimo šalių skiriamieji numeriai nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6,https://unece.org/transport/standards/transport/vehicle-regulations-wp29/resolutions.

1 PRIEDAS

Dokumentas, kuriuo informuojama apie atbulinės eigos judėjimo įtaiso tipo patvirtinimą

Toliau nurodyta informacija, jei taikoma, pateikiama trimis egzemplioriais (taip pat turi būti pateiktas jos turinys).

Visi brėžiniai arba paveikslai turi būti tinkamo mastelio ir pakankamai detalūs ir pateikiami A4 formato popieriaus lapuose arba A4 formato aplanke.

Jeigu pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai detalios.

Markė (gamintojo prekybinis pavadinimas): …

Tipas ir bendras (-i) komercinis (-iai) aprašas (-ai): …

Tipo (jeigu jis nurodytas ant įtaiso) identifikavimo būdas: …

Transporto priemonės, kuriai skirtas įtaisas, kategorija: …

Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

Patvirtinimo ženklo pritvirtinimo vieta ir būdas: …

6.1.

Kita identifikavimo priemonė, susiejama su patvirtinimo ženklu: …

Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): …

Veidrodžiai (nurodomas kiekvienas veidrodis): …

8.1.

Variantas …

8.2.

Veidrodžio identifikavimo brėžinys (-iai): …

8.3.

Išsamūs duomenys apie pritvirtinimo būdą: …

Netiesioginio matymo įtaisai, išskyrus veidrodžius: …

9.1.

Tipas ir charakteristikos (pvz., išsamus įtaiso aprašymas): …

9.2.

Pakankamai detalūs brėžiniai komplektiniam įtaisui identifikuoti, taip pat įrengimo nurodymai; brėžiniuose būtina nurodyti tipo patvirtinimo ženklo vietą …

2 PRIEDAS

Dokumentas, kuriuo informuojama apie transporto priemonės, kurioje įrengiami atbulinės eigos judėjimo įtaisai, tipo patvirtinimą

Toliau nurodyta informacija, jei taikoma, pateikiama trimis egzemplioriais (taip pat turi būti pateiktas jos turinys).

Visi brėžiniai arba paveikslai turi būti tinkamo mastelio ir pakankamai detalūs ir pateikiami A4 formato popieriaus lapuose arba A4 formato aplanke.

Jeigu pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai detalios.

Bendroji informacija

Markė (gamintojo prekybinis pavadinimas): …

Tipas ir bendras (-i) komercinis (-iai) aprašas (-ai): …

Tipo (jeigu jis nurodytas ant transporto priemonės) identifikavimo būdas: …

Tokio ženklo vieta: …

Transporto priemonės kategorija: …

Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): …

Pagrindinės transporto priemonės konstrukcijos charakteristikos

Tipinės transporto priemonės nuotrauka (-os) ir (arba) brėžinys (-iai): …

Vairo padėtis: kairėje/dešinėje (1) …

9.1.

Transporto priemonė pritaikyta eismui dešiniąja/kairiąja puse (1) …

10.

Transporto priemonės matmenų diapazonas (bendras): …

10.1.

Važiuoklė be kėbulo …

10.1.1.

Plotis (2): …

10.1.1.1.

Didžiausias leidžiamas plotis: …

10.1.1.2.

Mažiausias leidžiamas plotis: …

10.2.

Važiuoklės su kėbulu: …

10.2.1.

Plotis2 …

11.

Kėbulas …

11.1.

Netiesioginio matymo įtaisai …

11.1.1.

Veidrodžiai …

11.1.1.1.

Brėžinys (-iai), kuriame (-iuose) veidrodžio padėtis nurodyta atsižvelgiant į transporto priemonės konstrukciją: …

11.1.1.2.

Išsamūs duomenys apie pritvirtinimo metodą, įskaitant tą transporto priemonės konstrukcijos dalį, prie kurios veidrodis pritvirtintas: …

11.1.1.3.

Neprivaloma įranga, kuri gali turėti įtakos galiniam regos laukui: …

11.1.1.4.

Trumpas reguliavimo įtaiso elektroninių sudedamųjų dalių (jeigu yra) aprašas: …

11.1.2.

Netiesioginio matymo įtaisai, išskyrus veidrodžius: …

11.1.2.1.

Pakankamai detalūs brėžiniai, taip pat įrengimo nurodymai: …

11.1.2.2.

Jei tai galinio vaizdo kameros sistema: …

11.1.2.2.1.

Brėžinys (-iai) ir (arba) nuotrauka (-os), kuriame (-iuose) arba kurioje (-ose) parodyta kameros (-ų) padėtis (-ys) transporto priemonės konstrukcijos atžvilgiu: …

11.1.2.2.2.

Brėžinys (-iai) ir (arba) nuotrauka (-os), kuriame (-iuose) arba kurioje (-ose) parodytas monitoriaus (-ių) įrengimas (išdėstymas) ir aplinkinės vidaus įrangos dalys: …

11.1.2.2.3.

Brėžinys (-iai) ir (arba) nuotrauka (-os), kuriame (-iuose) arba kurioje (-ose) parodyta, kaip vairuotojas mato monitorių (-ius): …

11.1.2.2.4.

Brėžinys (-iai) ir (arba) nuotrauka (-os), kuriame (-iuose) arba kurioje (-ose) parodyta privalomo regos lauko schema ir monitoriaus vaizdas: …

11.1.2.2.5.

Išsamūs duomenys apie galinio vaizdo kameros sistemos pritvirtinimo metodą, įskaitant tą transporto priemonės konstrukcijos dalį, prie kurios ta sistema pritvirtinta: …

11.1.2.2.6.

Neprivaloma įranga, kuri gali turėti įtakos galiniam regos laukui: …

11.1.2.2.7.

Trumpas reguliavimo įtaiso elektroninių sudedamųjų dalių (jeigu yra) aprašas: …

11.1.2.2.8.

Galinio vaizdo kameros sistemos techninė specifikacija ir naudotojo vadovas: …

(1) Išbraukti, kas netaikoma.

(2) Išbraukti, kas netaikoma.

Transporto priemonės gabaritinis plotis – matmuo, matuojamas pagal ISO standartą 612–1978, terminas Nr. 6.2. Remiantis minėto standarto nuostatomis, jeigu matuojamas kurios nors kategorijos, išskyrus M

, transporto priemonės plotis, neatsižvelgiama į šiuos įtaisus:

a)	įtaisus muitinės plomboms pritvirtinti ir tų įtaisų apsaugą;

b)	brezento tvirtinimo įtaisus ir jų apsaugą;

c)	signalinius įtaisus, kuriais įspėjama apie padangų defektus;

d)	purslų slopinimo sistemos lanksčiųjų dalių iškyšas;

e)	apšvietimo įrangą;

eksploatuoti parengtus autobusų trapus, keliamąsias platformas ir panašią eksploatuoti parengtą įrangą, su sąlyga, kad ji išsikiša ne daugiau kaip 10 mm už transporto priemonės šono, o į priekį ar atgal nukreiptų trapų kampai suapvalinami ne mažiau kaip iki 5 mm spindulio; briaunos turi būti suapvalintos ne mažiau kaip 2,5 mm spinduliu;

g)	netiesioginio matymo įtaisus;

h)	padangos oro slėgio indikatorius;

i)	įtraukiamuosius laiptelius;

j)	išlinkusius padangos šonus iš karto virš padangos lietimosi su žemės paviršiumi taško.

3 PRIEDAS

Pranešimas

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

(1)

Pateikė:

institucijos pavadinimas:…

dėl atbulinės eigos judėjimo įtaiso tipo (2)	patvirtinimo
	patvirtinto tipo išplėtimo
	nepatvirtinimo
	patvirtinimo panaikinimo
	visiško gamybos nutraukimo

pagal JT taisyklę Nr. 158.

Patvirtinimo Nr … Išplėtimo Nr …

Įtaiso prekybinis pavadinimas arba prekės ženklas: …

Gamintojo suteiktas įtaiso tipo pavadinimas: …

Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

Gamintojo atstovo, jei toks yra, pavadinimas ir adresas: …

Pateikta patvirtinti (data): …

Už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba: …

Techninės tarnybos ataskaitos parengimo data …

Techninės tarnybos parengtos ataskaitos numeris …

Trumpas aprašymas …

Įtaiso identifikavimas: veidrodis, galinio vaizdo kameros sistema, kitas įtaisas2 …

Artimojo galinio vaizdo įtaisas2 …

10.

Patvirtinimo ženklo vieta: …

11.

Išplėtimo priežastis (-ys) (jei taikoma): …

12.

Tipas patvirtintas/tipas nepatvirtintas/patvirtintas tipas išplėstas/tipo patvirtinimas panaikintas2

13.

Vieta: …

14.

Data: …

15.

Parašas: …

16.

Patvirtinimą suteikusiai tipo patvirtinimo institucijai pateiktų dokumentų sąrašas pridedamas prie šio pranešimo ir gali būti gautas paprašius.

(1) Kennzahl des Landes, das die Genehmigung erteilt/erweitert/versagt/zurückgenommen hat (siehe die Genehmigungsvorschriften in der Regelung).

(2) Išbraukti, kas netaikoma.

4 PRIEDAS

Pranešimas

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

(1)

Pateikė:

institucijos pavadinimas:…

dėl transporto priemonės, kurioje montuojami atbulinės eigos judėjimo įtaisai, tipo (2) 2:	patvirtinimo
	patvirtinto tipo išplėtimo
	nepatvirtinimo
	patvirtinimo panaikinimo
	visiško gamybos nutraukimo

pagal JT taisyklę Nr. 158.

Patvirtinimo numeris: …Išplėtimo Nr …

Markė (gamintojo prekybinis pavadinimas): …

Tipas ir bendras (-i) komercinis (-iai) aprašas (-ai) …

Tipo (jeigu jis nurodytas ant transporto priemonės) identifikavimo būdas: …

3.1.

Tokio ženklo vieta: …

Transporto priemonės kategorija: (M1, M2, M3, N1, N2, N3)2

Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

Gamyklos (-ų) adresas (-ai) …

Papildoma informacija (jei taikoma) žr. priedėlyje

Už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba: …

Bandymų ataskaitos parengimo data: …

10.

Bandymų ataskaitos numeris: …

11.

Pastabos (jeigu yra). Žr. priedėlyje.

12.

Vieta: …

13.

Data: …

14.

Parašas: …

15.

Pridedama tipo patvirtinimo institucijai pateikto informacinio paketo, kurį, pateikus prašymą, galima gauti, informacinė rodyklė.

(1) Kennzahl des Landes, das die Genehmigung erteilt/erweitert/versagt/zurückgenommen hat (siehe die Genehmigungsvorschriften in der Regelung).

(2) Išbraukti, kas netaikoma.

4 priedo priedėlis

Pranešimo apie transporto priemonės, kurioje montuojami atbulinės eigos judėjimo įtaisai, tipo patvirtinimą pagal JT taisyklę Nr. 158 formos Nr. … priedėlis.

Veidrodžių ir papildomų netiesioginio matymo įtaisų prekybinis pavadinimas arba prekės ženklas ir sudedamųjų dalių tipo patvirtinimo numeris: …

Artimojo galinio vaizdo veidrodžiai ir atbulinės eigos judėjimo įtaisai1

Transporto priemonės patvirtinto tipo išplėtimas, taikomas nurodytiems netiesioginio matymo įtaisams: …

Vairuotojo sėdėjimo padėties R taško nustatymo data: …

Didžiausiasis ir mažiausiasis kėbulo pločiai, dėl kurių suteiktas veidrodžio ir netiesioginio matymo įtaisų tipo patvirtinimas …

Prie šio liudijimo pridedami šie dokumentai, pažymėti pirmiau nurodytu tipo patvirtinimo numeriu: …

a)	netiesioginio matymo įtaisų montavimą vaizduojantys brėžiniai, …

b)	montavimo padėtį ir konstrukcijos dalies, prie kurios pritvirtinti netiesioginio matymo įtaisai, charakteristikas rodantys brėžiniai. …

Pastabos: (pvz., galioja eismui dešiniąja puse/eismui kairiąja puse1) …

5 PRIEDAS

Netiesioginio matymo įtaiso patvirtinimo ženklo išdėstymas

(žr. šios taisyklės 5.4 punktą)

a – ne mažiau kaip 5 mm

Pirmiau nurodytas patvirtinimo ženklas, pritvirtintas prie netiesioginio matymo įtaiso, reiškia, kad tai yra Japonijoje (E 43) pagal JT taisyklę Nr. 158 patvirtintas artimojo galinio vaizdo įtaisas, kuriam suteiktas patvirtinimo numeris 002439. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal JT taisyklės Nr. 158 pradinės redakcijos reikalavimus.

Pastaba.

Patvirtinimo numeris ir papildomasis simbolis rašomi prie apskritimo, virš E raidės, po ja, į kairę arba į dešinę nuo jos. Patvirtinimo numerio skaitmenys turi būti toje pačioje E raidės pusėje ir išdėstyti ta pačia kryptimi. Papildomasis simbolis yra tiesiai priešais patvirtinimo numerį. Turėtų būti vengiama patvirtinimo numerio skaitmenyse naudoti romėniškus skaitmenis, kad jie nebūtų painiojami su kitais simboliais.

6 PRIEDAS

Atspindimumo nustatymo bandymo metodas

Terminų apibrėžtys

1.1.

CIE standartinė švytinti medžiaga A1 (1) – kolorimetrinė švytinti medžiaga, atitinkantį visiškąjį spinduolį esant T68 = 2 855,6 K temperatūrai.

1.1.2.

CIE standartinis šviesos šaltinis A1 – dujų pripildyta kaitinamoji volframinė lempa, veikianti esant T68 = 2 855,6 K koreliuotai spalvinei temperatūrai.

1.1.3.

CIE 1931 standartinis kolorimetrinis stebėjimo įtaisas1 – spinduliuotės, kurios kolorimetrinės charakteristikos atitinka spektrines pagrindinių spalvių koordinates, imtuvas x‾ (λ), y‾ (λ), z‾ (λ) (žr. lentelę).

1.1.4.

CIE spektrinės pagrindinių spalvių koordinatės1 – vienodos energijos spektro dalių pagrindinių spalvių koordinatės pagal CIE (XYZ) sistemą.

1.1.5.

Dieninė rega1 – normalios akies rega, kai akis yra prisitaikiusi prie ne mažesnio kaip kelių kandelų į vieną kvadratinį metrą skaisčio.

Įranga

2.1.

Bendrieji reikalavimai

Įrangą sudaro šviesos šaltinis, bandinio laikiklis, imtuvo blokas su fotodetektoriumi ir rodomuoju matuokliu (žr. 1 pav.) bei išorinės šviesos poveikio pašalinimo priemonės.

Imtuve gali būti fotometrinis rutulys, kuriuo galima lengviau išmatuoti neplokščių (t. y. išgaubtų) veidrodžių atspindį (žr. 2 pav.).

2.2.

Šviesos šaltinio ir imtuvo spektrinės charakteristikos

Šviesos šaltinis yra standartinis CIE A šaltinis, susietas su optine sistema, spinduliuojančia beveik lygiagrečius šviesos spindulius. Rekomenduojama naudoti įtampos stabilizatorių, kad prietaisui veikiant būtų išlaikyta pastovi lempos maitinimo įtampa.

Imtuve turi būti įmontuotas fotodetektorius, kurio spektrinis atsakas būtų proporcingas CIE (1931) standartinio kolorimetrinio stebėjimo įtaiso fotopinio skaisčio funkcijai (žr. lentelę). Galima naudoti bet kokį kitą švytinčios medžiagos, filtro ir imtuvo derinį, lygiavertį CIE standartinei švytinčiai medžiagai A ir dieninei regai. Kai imtuve naudojamas fotometrinis rutulys, jo vidinis paviršius turi būti padengtas spektriškai neselektyvia matine (sklaidančiąja) balta danga.

2.3.

Geometriniai reikalavimai

Pageidautina, kad krintantysis spindulių pluoštas (θ) sudarytų 0,44 ± 0,09 radiano (25 ± 5°) kampą su bandomajam paviršiui statmena plokštuma ir neviršytų leidžiamosios nuokrypos viršutinės ribos (t. y. 0,53 radiano arba 30°). Imtuvo ašis su minėta statmena plokštuma turi sudaryti kampą (θ), lygų kampui, sudarytam su krintančiuoju spindulių pluoštu (žr. 1 pav.). Krintančiojo spindulių pluošto skersmuo greta bandomojo paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 13 mm (0,5 colio). Atspindėtasis spindulių pluoštas neturi būti platesnis už fotodetektoriaus jautrųjį plotą, neturi dengti mažiau kaip 50 % to ploto ir iš esmės turi dengti tą patį segmento plotą, kuris buvo naudojamas kalibruojant prietaisą.

Kai imtuvu naudojamas fotometrinis rutulys, jo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 127 mm (5 coliai). Rutulyje bandomojo ir krintančiojo spindulių pluoštų angos turi būti tokio dydžio, kad pro jas tilptų visas krintantysis spindulių pluoštas ir visas atspindėtasis spindulių pluoštas. Fotodetektoriaus padėtis turi būti tokia, kad ant jo nepatektų krintančiojo arba atspindėtojo spindulių pluošto tiesioginė šviesa.

2.4.

Fotodetektoriaus ir indikatoriaus bloko elektrinės charakteristikos

Rodomuoju matuokliu nustatoma fotodetektoriaus galia – tai šviesos intensyvumo ant šviesai jautraus paviršiaus tiesinė funkcija. Turi būti numatytos priemonės (elektrinės ir (arba) optinės) nulinei vertei nustatyti ir kalibruoti. Tos priemonės turi neturėti įtakos prietaiso tiesiškumui ar spektrinėms charakteristikoms. Imtuvo ir indikatoriaus bloko tikslumas turi būti ne mažesnis kaip ± 2 % visos skalės arba ± 10 % didžiausiojo rodmens; pasirenkamas mažesnysis dydis.

2.5.

Bandinio laikiklis

Mechanizme bandinys įtvirtinamas taip, kad šviesos šaltinio laikiklio ir imtuvo ašys kirstųsi greta atspindimojo paviršiaus. Atspindimasis paviršius gali būti bandomajame veidrodyje arba bet kurioje bandomojo veidrodžio pusėje, priklausomai nuo to, ar tai yra pagrindinis paviršius, antrinis paviršius ar verčiamojo tipo prizminis veidrodis.

Procedūra

3.1.

Tiesioginio kalibravimo metodas

Taikant tiesioginio kalibravimo metodą oras naudojamas kaip pamatinis etalonas. Šis metodas taikomas tiems prietaisams, kurie sukonstruoti taip, kad juos būtų galima kalibruoti greta 100 % taško pasukant imtuvą tiesiogiai ant šviesos šaltinio ašies (žr. 1 pav.).

Taikant šį metodą, kai kuriais atvejais (pvz., matuojant mažos atspindžio gebos paviršius) gali būti patartina naudoti tarpinį kalibravimo tašką (skalėje nuo 0 iki 100 %). Tokiais atvejais optiniame kelyje įmontuojamas žinomo pralaidumo neutralaus tankio filtras, o kalibravimo valdiklis sureguliuojamas taip, kad matuoklis rodytų neutralaus filtro pralaidumo procentinį rodmenį. Prieš atliekant atspindžio matavimus filtras pašalinamas.

3.2.

Netiesioginio kalibravimo metodas

Netiesioginio kalibravimo metodas taikomas naudojant nekintamos šviesos šaltinio ir imtuvo geometrijos prietaisus. Reikalingas tinkamai sukalibruotas ir išlaikomas atspindžio etalonas. Kaip tokį pamatinį etaloną geriausia naudoti plokščią veidrodį, kurio atspindžio vertė kuo labiau atitiktų bandinių atspindžio vertę.

3.3.

Plokščių veidrodžių matavimas

Plokščių veidrodžių pavyzdžių atspindį galima matuoti prietaisais, kurie kalibruojami taikant tiesioginio arba netiesioginio kalibravimo metodą. Atspindžio vertė tiesiogiai nuskaitoma rodomajame matuoklyje.

3.4.

Neplokščių (išgaubtų) veidrodžių matavimas

Neplokščių (išgaubtų) veidrodžių atspindžiui išmatuoti būtini prietaisai, kurių imtuvų blokuose įmontuotas fotometrinis rutulys (žr. 2 pav.). Jeigu, naudojant E proc. atspindžio standartinį veidrodį, rodomojo matuoklio rodomų padalų skaičius yra ne, o naudojant nežinomo atspindžio veidrodį padalų skaičius nx atitiks X proc. atspindį; taikoma ši formulė:

1 pav. Apibendrintasis reflektometras ir eksperimentinė minėtų dviejų kalibravimo metodų geometrija

2 pav. Apibendrintasis reflektometras su imtuve įmontuotu fotometriniu rutuliu

Standarte CIE 1931 nustatyto kolorimetrinio stebėjimo įtaiso spektrinės pagrindinių spalvių koordinatės (2)

Pateiktoji lentelė yra paskelbta 1970 m. CIE leidinyje 50 (45)

*	Pakeista 1966 m. (iš 3 į 2).

Aiškinamasis brėžinys

Sferinių veidrodžių atspindžio koeficientui matuoti skirto prietaiso pavyzdys

C	=	imtuvas
D	=	diafragma
E	=	įėjimo prieiga
F	=	matavimo prieiga
L	=	lęšis
M	=	objekto prieiga
S	=	šviesos šaltinis
(S)	=	fotometrinis rutulys.

(1) Apibrėžtys iš CIE leidinio 50 (45) „Tarptautinis elektronikos žodynas“, 45 grupė „Apšvietimas“.

(2) Sutrumpinta lentelė. Vertės

suapvalintos dešimties tūkstantųjų tikslumu.

7 PRIEDAS

Veidrodžio atspindimojo paviršiaus kreivumo spindulio r nustatymo tvarka

Matavimas

1.1.

Įranga

Naudojamas sferometras, panašus į pavaizduotąjį šio priedo 1 pav., turintį nurodytąjį atstumą nuo matuoklio skalės smailės iki strypo stacionarių kojelių.

1.2.

Matavimo taškai

1.2.1.

Pagrindiniai kreivumo spinduliai matuojami trijuose taškuose, esančiuose kuo arčiau trečdalio, pusės ir dviejų trečdalio atstumo išilgai atspindimojo paviršiaus lanko, kuris kerta šio paviršiaus centrą ir yra lygiagretus b segmentui, arba lanko, kuris kerta jam statmeno atspindimojo paviršiaus centrą, jei pastarasis lankas yra ilgesnis.

1.2.2.

Kai dėl atspindimojo paviršiaus dydžio neįmanoma išmatuoti matmenų šios taisyklės 2.1.2.2.2 punkte nustatytomis kryptimis, už bandymus atsakingos techninės tarnybos tuos matmenis šiame taške gali matuoti dviem statmenomis kryptimis, kuo labiau atitinkančiomis pirmiau aprašytąsias.

Kreivumo spindulio r skaičiavimas

Milimetrais išreiškiamas r apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Čia:

rp1	= kreivumo spindulys pirmame matavimo taške;
rp2	= kreivumo spindulys antrame matavimo taške;
rp3	= kreivumo spindulys trečiame matavimo taške.

(visi matmenys – milimetrais)

8 PRIEDAS

H taško ir tikrojo liemens polinkio kampo nustatymo tvarka motorinių transporto priemonių sėdimosiose vietose (1)

1 priedėlis. Erdvinio H taško įrenginio aprašas (3–D H įrenginys)1

2 priedėlis. Trimatė atskaitos sistema1

3 priedėlis. Sėdimųjų vietų atskaitos duomenys1

(1) Tvarka išdėstyta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 1 priede (dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6),https://unece.org/transport/standards/transport/vehicle-regulations-wp29/resolutions.

9 PRIEDAS

Artimojo galinio vaizdo regos lauko bandymo metodai

Regos laukas

Atitiktis šios taisyklės 15.2 punkte nustatytiems regos lauko reikalavimams gali būti tikrinama šiame priede aprašytomis sąlygomis.

1.1.

Bandomieji objektai

Kiekvienas bandomasis objektas turi būti tiesus apskritas cilindras, kurio aukštis – 0,8 m, išorinis skersmuo – 0,3 m. Kiekvienas bandomasis objektas paženklinamas taip, kaip nurodyta toliau.

a)	Ant bandomojo objekto turi būti dažyta 0,15 m x 0,15 m plokštelė, kurią būtų galima perkelti iš cilindro šono apačios į viršų.

b)	Dažytoji plokštelė turi būti tokios spalvos, kuri skirtųsi nuo likusios cilindro dalies ir bandomojo paviršiaus spalvos. A pav. Bandomasis objektas

1.2.

Bandomųjų objektų vietos ir orientacija

Bandomieji objektai padedami a–h punktuose nurodytose vietose, kaip parodyta B paveiksle. Išmatuojami B paveiksle parodyti atstumai nuo vieno bandomojo objekto iki kito bandomojo objekto arba kito objekto, matuojant nuo bandomojo objekto cilindrinio centro (ašies), matomos žiūrint iš viršaus. Kiekvienas bandomasis objektas nukreipiamas taip, kad jo ašis būtų vertikali.

a)	Bandomieji objektai A, B ir C padedami taip, kad jų centrai būtų skersinėje vertikalioje plokštumoje, esančioje per 0,3 m į galą nuo skersinės vertikalios plokštumos, liečiančios toliausiai į galą nutolusį transporto priemonės paviršių.

b)	Bandomasis objektas B padedamas taip, kad jo centras būtų išilginėje vertikalioje plokštumoje, kertančioje transporto priemonės išilginę vidurio liniją.

c)	Bandomieji objektai D, E ir F padedami taip, kad jų centrai būtų skersinėje vertikalioje plokštumoje, esančioje per 1,5 m nuo į galą nuo skersinės vertikalios plokštumos, liečiančios toliausiai į galą nutolusį transporto priemonės paviršių.

d)	Bandomasis objektas E padedamas taip, kad jo centras būtų išilginėje vertikalioje plokštumoje, kertančioje transporto priemonės išilginę vidurio liniją.

e)	Bandomieji objektai G, H ir I padedami taip, kad jų centrai būtų skersinėje vertikalioje plokštumoje, esančioje per 3,35 m į galą nuo skersinės vertikalios plokštumos, liečiančios toliausiai į galą nutolusį transporto priemonės paviršių.

f)	Bandomasis objektas H padedamas taip, kad jo centras būtų išilginėje vertikalioje plokštumoje, kertančioje transporto priemonės išilginę vidurio liniją.

g)	Bandomieji objektai A, D ir G padedami taip, kad jų tolimiausi taškai būtų išilginėje vertikalioje plokštumoje, liečiančioje kairiajame šone labiausiai nutolusį transporto priemonės paviršių.

h)	Bandomieji objektai C, F ir I padedami taip, kad jų tolimiausi taškai būtų išilginėje vertikalioje plokštumoje, liečiančioje dešiniajame šone labiausiai nutolusį transporto priemonės paviršių.

Mechaninių sukabinimo įtaisų ir bagažinių, esančių ant transporto priemonės galo, nepaisoma.

1.3.

Bandymo sąlygos

1.3.1.

Apšvietimas

Aplinkos apšvietimo sąlygos, kuriomis atliekamas bandymas, turi būti tokios, kad šviesa tolygiai sklistų iš viršaus, o jos intensyvumas, matuojamas transporto priemonės stogo išorinio paviršiaus centre, būtų 7 000–10 000 liuksų.

1.3.2.

Temperatūra

Bandymo metu temperatūra transporto priemonėje turi būti 15–25 °C.

1.3.3.

Transporto priemonei keliamos sąlygos

1.3.3.1.

Padangos

Transporto priemonės padangos pripučiamos iki gamintojo rekomenduojamo šaltų padangų pripūtimo slėgio.

1.3.3.2.

Transporto priemonės apkrova

Transporto priemonė parengiama naudoti, kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) (ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6, 2.2.5.4 punktas).

1.3.3.3.

Reguliuojama pakaba

Jei transporto priemonėje įrengta reguliuojama pakabos sistema, ji turi būti nustatyta taip, kad atitiktų blogiausiąją būklę.

1.3.3.4.

Galinio bagažo skyriaus durelės ir bagažinės dangtis

Jei transporto priemonėje įrengtos galinio bagažo skyriaus durelės arba bagažinės dangtis, jie (jos) uždaromi ir užsklendžiami taip, kaip tai atliekama įprastai eksploatuojant transporto priemonę.

1.4.

Bandymų procedūra

Kiekvieno stulpelio matomumas tikrinamas atskirai.

Taip pat leidžiama vienu metu tikrinti visą atskirą eilę. Jei stulpelis sėkmingai aptinkamas, jį galima pašalinti.

Pirmoje eilėje esančių stulpelių (A, B ir C) kryptis gali būti keičiama vietomis, kad dažytoji plokštelė būtų kuo geriau matoma.

Sistemos parengtis

2.1.

Bandymo sąlygos

a)	Transporto priemonė paliekama stovėti stovėjimo būsenoje, kol neįsitikinama, kad visos elektroninės sistemos yra išjungtos, arba ne trumpiau kaip 30 minučių.

b)	Bandymus atliekantis asmuo arba bandymo įranga jau gali būti transporto priemonėje.

c)	Transporto priemonės pavarų perjungiklis turi būti neutralioje arba priekinės eigos padėtyje.

d)	Bandymas gali būti pradedamas, kai atidaromos vairuotojo durelės. Atidarius dureles, jos turi būti vėl uždarytos.

2.2.

Bandymo procedūra

a)	Įjungiamas aktyvaus transporto priemonės veikimo režimas. Šiuo veiksmu turi būti paleidžiamas pirmasis laikmatis.

b)	Palaukiama ne trumpiau kaip šešias sekundes.

c)	Atbulinės eigos režimo įjungimu pradedamas atbulinės eigos judėjimo įvykis. Jei po šešių sekundžių nuo aktyvaus transporto priemonės veikimo režimo įjungimo transporto priemonės atbulinės eigos režimo įjungti negalima, atbulinės eigos judėjimo įvykis pradedamas, kai tai tampa techniškai įmanoma.

d)	Pagal gamintojo specifikaciją, bet ne vėliau kaip tuo metu, kai įjungiamas atbulinės eigos režimas arba pavara, paleidžiamas antrasis laikmatis.

e)	Antruoju laikmačiu registruojama atsako trukmė, kol ekrane parodomas visas galinis vaizdas.

Objektų dydis

3.1.

Bandymo atskaitos taškas

Bandymo atskaitos taškas gaunamas pagal toliau nustatytą procedūrą.

a)	Užtikrinama, kad C paveiksle parodyto į priekį žiūrinčių akių srities vidurio taško (Mf) centras būtų 635 mm statmenai virš H taško (H) ir 96 mm už H taško.

Užtikrinama, kad C paveiksle parodytas galvos ir kaklo jungties centras (J) būtų per 100 mm į galą nuo Mf ir 588 mm statmenai virš H taško. Jei toks galvos ir kaklo jungties centras (J) nėra įmanomas dėl transporto priemonės sėdynių konfigūracijos, nustatoma tokia vairuotojo sėdynės padėtis, kad sėdynė būtų išilginio reguliavimo diapazono viduryje. Jei sėdynės padėties negalima nustatyti taip, kad ji būtų išilginio reguliavimo diapazono viduryje, naudojama į galą nuo vidurio taško artimiausia reguliavimo padėtis.

c)	Nubrėžiama įsivaizduojama horizontali linija tarp Mf taško ir J2 taško, esančio statmenai virš J taško.

d)	Įsivaizduojamoji linija sukama apie J2 tašką galinio vaizdo kryptimi, kol pasiekiama mažiausia tiesa linija matuojamo atstumo tarp Mf taško ir šiame standarte reikalaujamam galiniam vaizdui pateikti naudojamo ekrano centro vertė.

e)	Ši nauja pasukus gauta Mf taško vieta pažymima kaip Mr taškas (pasuktasis akių srities vidurio taškas).

3.2.

Matavimo procedūra

a)	35 mm arba didesnio formato fotoaparatas, vaizdo kamera arba lygiavertis skaitmeninis prietaisas pastatomas taip, kad kameros vaizdo plokštumos centras būtų Mr taške, o kameros lęšis būtų nukreiptas į ekrane rodomo galinio vaizdo centrą.

b)	Prie galinio vaizdo apačios pridedama liniuotė, nukreipta statmenai cilindrinio bandomojo objekto vidurio linijai. Jei transporto priemonėje įrengtos galvos atramos užstoja per kamerą matomą ekrano vaizdą, jos gali būti pareguliuojamos arba pašalinamos.

c)	Displėjaus ekrano įrenginyje rodomas vaizdas nufotografuojamas taip, kad kadre būtų matoma liniuotė ir rodomas galinis vaizdas.

3.3.

Gaunami fotografiniai duomenys.

a)	Naudojant nuotrauką, palei liniuotės kraštą išmatuojamas tariamasis ilgis, kurį apima nuotraukoje matoma liniuote nužymėta 50 mm atkarpa, matuojant kuo arčiau galinio vaizdo, ties tašku, esančiu greta galinio vaizdo horizontalaus centro.

b)	Naudojant nuotrauką, išmatuojamas horizontalusis spalvotos juostos plotis ties viršutine kiekvieno iš trijų bandomųjų objektų, esančių B paveiksle nurodytose vietose G, H ir I, dalimi.

c)	Trijų bandomųjų objektų spalvotų juostų horizontalieji pločiai pažymimi raidėmis dG, dH ir dI.

3.4.

Gaunamas padidinimo daugiklis.

Nuotraukoje matomas tariamasis ilgis, kurį apima liniuotės 50 mm atkarpa, padalijamas iš 50 mm, siekiant gauti padidinimo daugiklį. Šis padidinimo daugiklis laikomas masteliu.

3.5.

Nustatomas žiūrėjimo atstumas.

Nustatomas tikrasis atstumas nuo pasuktojo akių srities vidurio taško (Mr) iki galinio vaizdo centro. Šis žiūrėjimo atstumas pažymimas raidėmis aeye.

3.6.

Apskaičiuojamas regimasis kampas priešais bandomuosius objektus.

Pagal toliau pateiktą lygtį apskaičiuojami priešais esantys regimieji kampai:

Čia i gali būti su bet kuriuo iš G, H arba I bandomųjų objektų susijusi vertė, o arksinusas apskaičiuojamas laipsnio vienetais.

C pav. Į priekį žiūrinčio 50-ojo procentilio vairuotojo vyro, sėdinčio sėdynės nugarėlę palenkus 25 laipsnių kampu, akių srities vidurio taško vieta (Mf) vidurinėje sagitalinėje plokštumoje R taško atžvilgiu

10 PRIEDAS

Aptikimo sistemų bandymo metodai

Aptikimas galinėje horizontalioje zonoje

Garsinio įspėjimo sistemos turi atitikti šio priedo 1.3.1 punkte nustatytus bandymo reikalavimus. Tačiau, jei garsinio įspėjimo sistemos atitinka šio priedo 1.4 punkte nustatytus bandymo reikalavimus, laikoma, kad jos atitinka ir šio priedo 1.3.1 punkte nustatytus bandymo reikalavimus.

1.1.

Bandymo sąlygos

Bandomasis objektas turi būti toks, kaip nustatyta standarto ISO 17386:2010 7.1 punkte. Atliekant bandymą vėjo greitis turi būti ne didesnis kaip 1 m/s. Temperatūra turi būti 20 ± 5 °C, drėgnumas – 60 ± 25 % Neturi lyti arba snigti. Bandymas atliekamas ant plokščio, sauso asfalto ar betoninio paviršiaus. Bandymui neturi daryti įtakos garso arba elektromagnetinių bangų atspindžiai nuo sienų, pagalbinės bandymų įrangos ar kitų aplink esančių objektų.

1.2.

Pasiruošimas bandymui

Naudojamas vienas bandomasis objektas. Gamintojas parenką tokį atstumą nuo bandomojo objekto galinio krašto iki bandomojo objekto vietos, kad būtų užtikrintas bandomojo objekto aptikimas. Bandomasis objektas padedamas aptinkamuose šio priedo 1.3.1 punkte nustatytos galinės horizontalios zonos tinkleliuose. Pradinė bandomosios transporto priemonės būsena yra tokia, kai aptikimo sistema yra įjungta, kaip nurodyta [gamintojo ARBA naudotojo vadove), o transporto priemonė yra stovėjimo būsenoje. Čia stovėjimo būsena reiškia, kad tuo atveju, jei transporto priemonėje įrengta automatinė pavarų dėžė, yra įjungta būsena P (stovėjimas), o jei transporto priemonėje įrengta mechaninė pavarų dėžė, yra įjungta neutrali pavara ir stovėjimo stabdys.

1.3.

Bandymo metodas

1.3.1.

Aptikimo laukas

Didžiausias aptikties atstumas, apibrėžtas standarto ISO 17386:2010 5.4.2 ir 5.4.3 punktuose, yra 1,0 m (klasė R2). Stačiakampio plotis w_r lygus transporto priemonės pločiui, matuojamam išilgai galinės ašies. Matmenys suapvalinami iki dešimtųjų metro dalių tikslumu. Toliau pateiktame paveiksle pateiktą įvairių w_r verčių pavyzdžių (1 ir 2 pav.).

1 pav. Kai į šoną nuo transporto priemonės yra nelyginis stulpelių skaičius (pvz., w_r = 1,67 m)

2 pav. Kai į šoną nuo transporto priemonės yra lyginis stulpelių skaičius (pvz., w_r = 1,74 m)

1.3.2.

Mažiausias aptikimo koeficientas

Galinėje horizontalioje zonoje mažiausias aptikimo koeficientas turi būti toks:

a)	standarto ISO 17386:2010 5.4.3 punkte apibrėžtoje A1 srityje – 90 %;

b)	standarto ISO 17386:2010 5.4.3 punkte apibrėžtoje A2 srities antroje galinėje juostoje – 87 %

Neturi būti neaptinkamų vietų, kurių plotas būtų didesnis už kvadrato, sudaryto keturių tinklelio langelių (2 x 2).

Šiuo atveju bandymų galinėje horizontalioje zonoje procedūros turi būti tokios, kaip nustatyta standarto ISO 17386:2010 7.3 punkte.

Jei įspėjamasis signalas be pertraukos duodamas ilgiau nei penkias sekundes, laikoma, kad bandomasis objektas aptiktas. Aptikimo bandymas atliekamas po kartą su kiekvienu bandomuoju objektu. Tačiau, jei reikia, pagal susitarimą su technine tarnyba ir gamintoju, gali būti laikoma, kad bandomasis objektas yra aptiktas, jei įspėjamieji signalai duodami per keturis iš penkių bandymų.

1.4.

Alternatyvus (supaprastintas) bandymo metodas

1.4.1.

Aptikimo laukas

Stebimąsias zonas sudaro 3 paveiksle parodytų dešimt taškų, esančių 1.3.1 punkte nustatytoje stebimojoje zonoje.

1.4.2.

Mažiausias aptikimo koeficientas

Dešimties taškų zonoje mažiausias aptikimo koeficientas turi būti 100 %

1.4.3.

Savitikros galimybės ir trikčių rodymas

Kaip nustatyta standarto ISO 17386:2010 5.5 punkte, sistemoje turi būti įdiegtos savitikros funkcijos. Kai aptinkama trikties būsena, jos turi teikti informaciją apie sistemos triktį, kaip nustatyta šios taisyklės 17.2.5 punkte.

Atsako trukmė

2.1.

Bandymo sąlygos

a)	Transporto priemonė paliekama stovėti stovėjimo būsenoje, kol neįsitikinama, kad visos elektroninės sistemos yra išjungtos, arba ne trumpiau kaip 30 minučių.

b)	Bandymus atliekantis asmuo arba bandymo įranga jau gali būti transporto priemonėje.

c)	Transporto priemonės pavarų perjungiklis turi būti neutralioje arba priekinės eigos padėtyje.

d)	Bandymas gali būti pradedamas, kai atidaromos vairuotojo durelės. Atidarius dureles, jos turi būti vėl uždarytos.

2.2.

Bandymo procedūra

a)	Objektas padedamas į reikiamą aptikimo lauką.

b)	Įjungiamas aktyvaus transporto priemonės veikimo režimas. Šiuo veiksmu turi būti paleidžiamas pirmasis laikmatis.

c)	Palaukiama ne trumpiau kaip šešias sekundes.

Atbulinės eigos režimo įjungimu pradedamas atbulinės eigos judėjimo įvykis. Jei po šešių sekundžių nuo aktyvaus transporto priemonės veikimo režimo įjungimo transporto priemonės atbulinės eigos režimo įjungti negalima, atbulinės eigos judėjimo įvykis pradedamas, kai tai tampa techniškai įmanoma. Pagal gamintojo specifikaciją, bet ne vėliau kaip tuo metu, kai įjungiamas atbulinės eigos režimas arba pavara, paleidžiamas antrasis laikmatis.

e)	Antruoju laikmačiu registruojama atsako trukmė, kol duodamas informacinis signalas.

2021 5 25

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/62

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

JT taisyklė Nr. 159 „Vienodos nuostatos dėl motorinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į pėstiesiems ir dviratininkams aptikti skirtą mobiliąją informacijos sistemą“ [2021/829]

Įsigaliojimo data – 2021 m. birželio 10 d.

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai. Autentiškas ir teisiškai privalomas tekstas: ECE/TRANS/WP.29/2020/122.

TURINYS

TAISYKLĖ

Įvadas

Taikymo sritis

Terminų apibrėžtys

Patvirtinimo paraiška

Patvirtinimas

Specifikacijos

Bandymo procedūra

Transporto priemonės tipo pakeitimas ir patvirtinto tipo išplėtimas

Gamybos atitiktis

Sankcijos už gamybos neatitiktį

10.

Visiškas gamybos nutraukimas

11.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai

PRIEDAI

Pranešimas

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

Bandymo metodas, skirtas aklosios zonos ribai nustatyti

0. ĮVADAS (informacijai)

0.1.

Susidūrus nedideliu greičiu iš vietos pajudėjusioms M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms (toliau – bandomosios transporto priemonės) ir pėstiesiems bei dviratininkams, šiems pažeidžiamiems eismo dalyviams (PED) padaroma didelės žalos. Praeityje PED sauga buvo didinama didinant veidrodžių skaičių ir taip siekiant pagerinti zonos priešais transporto priemonę matomumą. Kadangi tokio pobūdžio susidūrimų vis dar pasitaiko ir daugelio tipų transporto priemonėse buvo įdiegtos pažangios pagalbos vairuotojui sistemos, akivaizdu, kad tokios pagalbos sistemos naudojimas padeda bandomosioms transporto priemonėms ir PED išvengti eismo įvykių.

0.2.

Teoriniai svarstymai rodo, kad bandomųjų transporto priemonių ir PED eismo aplinkybių pavojingumą gali lemti tai, kad transporto priemonių vairuotojai tas aplinkybes gali neteisingai įvertinti. Kai kuriais atvejais situacija gali tapti pavojinga taip staigiai, kad skubūs įspėjimai, skirti paskatinti vairuotoją sureaguoti į situaciją, negali būti aktyvinami pakankamai anksti, kad vairuotojas sureaguotų laiku. Apskritai tikėtina, kad vairuotojas sureaguos į kokią nors informaciją (skubaus arba neskubaus reagavimo signalus) tik po tam tikro reakcijos laiko. Šis reakcijos laikas, ypač kai manevruojama arti esant kitiems eismo dalyviams, yra daug ilgesnis nei laikas, kurio daugeliu atvejų reikia norint išvengti avarijos – nepaisant įspėjimo, avarijos išvengti neįmanoma.

0.3.

Skubūs įspėjimai vairavimo metu pateisinami tik tuo atveju, jei tikimybė įvykti avarijai yra didelė – priešingu atveju transporto priemonės vairuotojai yra linkę ignoruoti sistemos įspėjimus. Tačiau, jei mažesnio skubumo informaciniai signalai būtų aktyvinami pakankamai anksti, jie vairuotojui galėtų būti naudingi, o ne tik jį erzinti. Manoma, kad turėtų būti įmanoma sukurti tokią mobiliosioms pagalbos vairuotojui sistemoms skirtą žmogaus ir mašinos sąsają, kuri neerzintų vairuotojų, kai informacija nėra reikalinga, pvz., nustatant reikalavimą naudoti ne tokį įkyrų signalizavimo režimą.

0.4.

Todėl šioje taisyklėje reikalaujama, kad artumo informacinis signalas apie pėsčiųjų arba dviratininkų patekimą į kritinę aklosios zonos sritį, esančią priešais transporto priemonę, būtų aktyvinamas, kai bandomoji transporto priemonė rengiasi pajudėti iš vietos tiesia linija arba nedideliu greičiu važiuoja tiesiai į priekį. Sugedus sistemai arba užsiteršus jutikliams, šis signalas turi būti automatiškai išjungiamas, taip pat turi būti galima išjungti signalą rankiniu būdu, vairuotojui atlikus tam tikrą veiksmų seką, skirtą užtikrinti, kad būtų išvengta netyčinio išjungimo.

0.5.

Be to, šioje taisyklėje reikalaujama papildomo signalo, kuris būtų duodamas, kai susidūrimas tampa neišvengiamas, pvz., kai transporto priemonė pradeda greitėti iš vietos, o pėstysis arba dviratininkas yra tiesiai priešais transporto priemonę. Šio įspėjimo apie susidūrimą signalo aktyvinimo ir išjungimo strategiją gali nustatyti gamintojas, tačiau, sugedus sistemai arba užsiteršus jutikliams, artumo informacijos signalas ir įspėjimo apie susidūrimą signalas turi būti išjungiami vienu metu.

0.6.

Šioje taisyklėje nustatoma bandymo procedūra, grindžiama atvejais, kai transporto priemonė stovi vietoje, pradeda judėti iš vietos ir tiesia linija nedideliu greičiu juda į priekį, neviršydama 10 km/h greičio. Iš susidūrimo analizės duomenų matyti, kad informacijos ir įspėjimų teikimas per šiuos transporto priemonės manevrus yra tikslingas, nes informacinis signalas, įspėjantis vairuotojus apie arti transporto priemonės priekinio krašto esančius pėsčiuosius ir dviratininkus, turi būti duodamas pakankamai anksti.

0.7.

Šioje taisyklėje neįmanoma numatyti visų tipo patvirtinimo proceso eismo sąlygų ir infrastruktūros ypatybių; šioje taisyklėje pripažįstama, kad joje reikalaujamos eksploatacinės savybės gali būti užtikrinamos ne visomis sąlygomis (sistemos eksploatacinėms savybėms įtakos gali turėti transporto priemonės būklė, kelio aplinka, orų sąlygos, eismo scenarijai ir t. t.). Dėl tikrovėje susidarančių faktinių sąlygų ir ypatybių sistema neturėtų teikti klaidingų įspėjimų ir taip paskatinti vairuotoją išjungti sistemą.

1. TAIKYMO SRITIS

1.1.

Ši taisyklė taikoma M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių patvirtinimui atsižvelgiant į transporto priemonėje įrengtą sistemą, skirtą transporto priemonės priekyje aklojoje zonoje arti esantiems pėstiesiems ir dviratininkams aptikti ir vairuotojui įspėti apie juos, taip pat, jei reikia, vairuotojui įspėti pagal gamintojo strategiją apie galimą susidūrimą.

1.2.

Šios taisyklės reikalavimai suformuluoti taip, kad būtų taikomi transporto priemonėms, suprojektuotoms eismui dešiniąja puse. Transporto priemonėse, kurios suprojektuotos eismui kairiąja puse, šie reikalavimai prireikus taikomi taikant priešingus kriterijus.

1.3.

Ši taisyklė netaikoma šioms M ir N kategorijų transporto priemonėms:

transporto priemonėms, kuriose mobiliosios informacijos sistemos įrengimas yra nesuderinamas su jų naudojimu kelyje, ši taisyklė gali būti iš dalies arba visiškai netaikoma, jeigu tipo patvirtinimo institucija priima atitinkamą sprendimą.

2. TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.	mobilioji informacijos sistema (MIS) – sistema, skirta transporto priemonės priekyje aklojoje zonoje arti esantiems pėstiesiems ir dviratininkams aptikti ir vairuotojui įspėti apie juos, taip pat, jei reikia, vairuotojui įspėti pagal gamintojo strategiją apie galimą susidūrimą;

2.2.	transporto priemonės tipo patvirtinimas – visa procedūra, kurią taikydama Susitarimo šalis patvirtina, kad transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės techninius reikalavimus;

2.3.

transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į jo mobiliąją informacijos sistemą – kategorija transporto priemonių, kurių nesiskiria tokie pagrindiniai požymiai:

a)	gamintojo prekybinis pavadinimas arba prekės ženklas;

b)	transporto priemonės savybės, nuo kurių akivaizdžiai priklauso MIS veikimo charakteristikos;

c)	MIS tipas ir konstrukcija;

2.4.	bandomoji transporto priemonė – transporto priemonė, su kuria atliekamas bandymas;

2.5.	pažeidžiamas eismo dalyvis (PED) – suaugusysis arba nepilnametis pėstysis arba suaugęs arba nepilnametis dviratininkas;

2.6.	informacinis signalas – MIS skleidžiamas signalas, skirtas transporto priemonės vairuotojui informuoti apie transporto priemonės priekyje arti esantį PED;

2.7.	įspėjimo apie susidūrimą signalas – MIS skleidžiamas signalas, skirtas transporto priemonės vairuotojui įspėti, kad MIS nustatė galimą susidūrimą priekiu su transporto priemonės priekyje arti esančiu PED;

2.8.	pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis – įtaisas, kuriuo transporto priemonėje įmontuota elektroninė sistema perjungiama iš neveikimo būsenos, kai, pvz., transporto priemonė pastatyta ir joje nėra vairuotojo, į įprastinį veikimo režimą;

2.9.	inicijavimas – MIS parengimas veikti įjungus pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį ir jam tinkamai veikiant;

2.10.

bendroji erdvė – vieta, kurioje galima parodyti ne mažiau kaip du funkcijų rodmenis (pvz., simbolius), tačiau ne vienu metu;

2.11.

akių atskaitos taškas – vidurinis taškas tarp dviejų taškų, esančių 65 mm atstumu vienas nuo kito ir išsidėsčiusių vertikaliai 635 mm virš vairuotojo sėdynės atskaitos taško, kaip apibrėžta ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6 (1) 1 priede. Tuos du taškus jungianti tiesė yra statmena transporto priemonės vertikaliajai išilginei vidurio plokštumai. Atkarpos, jungiančios du taškus, centras yra išilginėje vertikaliojoje plokštumoje, kertančioje vairuotojui skirtos sėdimosios vietos centrą, kaip yra nurodęs transporto priemonės gamintojas;

2.12.

transporto priemonės priekis – plokštuma, statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai ir liečianti transporto priemonės tolimiausią tašką, nepaisant išsikišusių netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonės dalių, esančių aukščiau nei 2,0 m virš žemės paviršiaus;

2.13.

pusė į kelkraštį – dešinė transporto priemonės pusė, jei eismas vyksta dešiniąja puse;

2.14.

pusės į kelkraštį transporto priemonės plokštuma – plokštuma, lygiagreti transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai ir liečianti transporto priemonės tolimiausią išorinį tašką pusės į kelkraštį kryptimi į priekį nuo vairuotojo akių atskaitos taško, nepaisant išsikišusių netiesioginio matymo įtaisų ir bandomosios transporto priemonės dalių, esančių aukščiau nei 2,0 m virš žemės paviršiaus;

2.15.

pusė į kelio vidurį – kairė transporto priemonės pusė, jei eismas vyksta dešiniąja puse;

2.16.

pusės į kelio vidurį transporto priemonės plokštuma – plokštuma, lygiagreti transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai ir liečianti transporto priemonės tolimiausią išorinį tašką pusės į kelio vidurį kryptimi į priekį nuo vairuotojo akių atskaitos taško, nepaisant išsikišusių netiesioginio matymo įtaisų ir bandomosios transporto priemonės dalių, esančių aukščiau nei 2,0 m virš žemės paviršiaus;

2.17.

transporto priemonės plotis – atstumas tarp pusės į kelkraštį ir pusės į kelio vidurį transporto priemonės plokštumų;

2.18.

transporto priemonės trajektorija – linija, sujungianti visas padėtis transporto priemonės plotyje, kuriose bandymo ciklų metu buvo arba bus transporto priemonės priekis;

2.19.

neapsaugotas taikinys – taikinys, kuris susidūrimo su bandomąja transporto priemone atveju ją mažiausiai apgadins ir pats bus mažiausiai apgadintas;

2.20.

bandomasis taikinys-pėstysis – suaugusiojo arba nepilnamečio dydžio pėstysis, imituojamas neapsaugotu taikiniu, nustatytu standarte ISO 19206–2:2018;

2.21.

bandomasis taikinys-dviratininkas – suaugusiojo dydžio dviratininkas ir dviratis, imituojami neapsaugotu taikiniu ir dviračio įtaisu, nustatytais standarte ISO (CD) 19206–4;

2.22.

aklosios zonos riba – linija, nubrėžta taip, kaip nustatyta 3 priede, jungianti visus taškus, esančius ties matomų zonų, kurios yra į priekį nuo transporto priemonės priekio ir arti bandomosios transporto priemonės, ribomis;

2.23.

susidūrimo taškas – vieta, kurioje bet kurio transporto priemonės priekio taško trajektorija kirstų bet kurį neapsaugoto taikinio-PED atskaitos tašką, jei transporto priemonė atliktų pajudėjimo manevrą arba manevruotų nedideliu greičiu;

2.24.

priekinis skiriamasis atstumas – atstumas priekine kryptimi tarp transporto priemonės priekio ir neapsaugoto taikinio artimiausiojo taško;

2.25.

didžiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštuma – plokštuma, statmena transporto priemonės išilginei plokštumai ir esanti didžiausiuoju priekiniu skiriamuoju atstumu, kuriuo MIS turi aptikti PED. Gamintojo pasirinkimu, šios plokštumos atstumas nuo transporto priemonės priekio turi būti 3,7 m arba atstumas iki labiausiai į priekį nutolusio aklosios zonos ribos taško, bet ne mažesnis kaip 1,0 m;

2.26.

mažiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštuma – plokštuma, statmena transporto priemonės išilginei plokštumai ir esanti trumpiausiuoju priekiniu skiriamuoju atstumu, kuriuo MIS turi aptikti PED. Šios plokštumos atstumas nuo transporto priemonės priekio turi būti 0,8 m;

2.27.

pusės į kelkraštį skiriamoji plokštuma – plokštuma, lygiagreti transporto priemonės išilginei plokštumai ir esanti per 0,5 m nuo pusės į kelkraštį transporto priemonės plokštumos;

2.28.

pusės į kelio vidurį skiriamoji plokštuma – plokštuma, lygiagreti transporto priemonės išilginei plokštumai ir esanti per 0,5 m nuo pusės į kelio vidurį transporto priemonės plokštumos;

2.29.

transporto priemonės priekinės eigos režimas – transporto priemonės režimas, kai galios pavara varo transporto priemonę į priekį, atleidus stabdžius arba nuspaudus akceleratoriaus pedalą (arba aktyvinus lygiavertę valdymo priemonę);

2.30.

galimas pajudėjimo manevras – būsena, kai bandomoji transporto priemonė stovi vietoje, įjungtas pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis, transporto priemonė veikia įprastu veikimo režimu, įjungtas priekinės eigos režimas arba įjungta ar pasirinkta priekinės eigos pavara;

2.31.

manevravimas nedideliu greičiu – būsena, kai įprastu veikimo režimu veikianti bandomoji transporto priemonė juda į priekį tiesia linija mažesniu nei 10 km/h greičiu;

2.32.

paskutinis informacijos taškas – taškas, kuriame turėjo suveikti informacinis signalas.

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Paraišką dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jos mobiliąją informacijos sistemą (MIS), pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.

Kartu su ja pateikiama po tris toliau nurodytų dokumentų egzempliorius ir šie duomenys:

3.2.1.

transporto priemonės tipo aprašas, atsižvelgiant į 5 dalyje paminėtus dalykus, kartu su brėžiniais pagal mastelį ir dokumentais, nurodytais 6.1 punkte. Nurodomi transporto priemonės identifikavimo numeriai ir (arba) simboliai.

3.3.

Patvirtinimo bandymus atliekančiai techninei tarnybai pateikiama pavyzdinė tvirtinamo tipo transporto priemonė.

4. PATVIRTINIMAS

4.1.

Jei pagal šią taisyklę patvirtinti pateiktas transporto priemonės tipas atitinka 5 dalies reikalavimus, suteikiamas to transporto priemonės tipo patvirtinimas.

4.2.

Atitiktis 5 dalies reikalavimams tikrinama taikant 6 dalyje apibrėžtą bandymo procedūrą, tačiau jos veikimas neturi apsiriboti tik šiomis konkrečiomis bandymo sąlygomis.

4.3.

Kiekvienam patvirtintam transporto priemonės tipui suteikiamas patvirtinimo numeris; pirmieji du skaitmenys (šios taisyklės pradinės versijos atveju – 00) nurodo pakeitimų, į kuriuos įtraukti patvirtinant tipą padaryti naujausi ir svarbiausi šios taisyklės techniniai pakeitimai, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali suteikti to paties numerio to paties tipo transporto priemonei, kurioje įrengta kito tipo MIS, arba kito tipo transporto priemonei.

4.4.

Pranešimas apie tipo patvirtinimą, tipo nepatvirtinimą arba patvirtinimo panaikinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio formą kartu su pareiškėjo pateiktomis nuotraukomis ir (arba) atitinkamo mastelio brėžiniais, neviršijančiais A4 formato (210 × 297 mm) arba sulankstytais pagal šį formatą.

4.5.

Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje, nurodytoje patvirtinimo formoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kuris atitinka 2 priede aprašytą pavyzdį ir kurį sudaro:

4.5.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir

a)	tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris (2) ir

b)	į dešinę nuo šiame punkte nurodyto apskritimo – šios taisyklės numeris, toliau raidė R, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris, arba

4.5.2.

ovalo formos apskritimas, kuriame įrašytos raidės UI ir unikalus identifikatorius.

4.6.

Jeigu transporto priemonė šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, atitinka transporto priemonių tipą, patvirtintą pagal vieną ar kelias kitas prie Susitarimo pridėtas JT taisykles, 4.5 punkte nurodyto ženklo kartoti nereikia. Tokiu atveju JT taisyklės ir patvirtinimo numeriai bei papildomi ženklai pateikiami vertikaliais stulpeliais 4.5 punkte nurodyto ženklo dešinėje.

4.7.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.8.

Patvirtinimo ženklas pateikiamas greta transporto priemonės duomenų plokštelės arba ant jos.

5. SPECIFIKACIJOS

5.1.

Bendrieji reikalavimai

5.1.1.

Bet kuri transporto priemonė, kurioje įrengta MIS, atitinkanti 2.1 punkte pateiktą apibrėžtį, turi atitikti šios taisyklės 5.2–5.8 punktuose pateiktus reikalavimus.

5.1.2.

MIS neturi neigiamai veikti magnetiniai ar elektriniai laukai. Tai įrodoma įvertinant, ar laikomasi JT taisyklės Nr. 10 su pakeitimais, kurių serijos numeris yra 05, arba bet kurios vėlesnės serijos pakeitimais nustatytų techninių reikalavimų ir pereinamojo laikotarpio nuostatų.

5.2.

Eksploatacinių savybių reikalavimai

5.2.1.

MIS turi veikti bent per visus galimus pajudėjimo manevrus ir manevruojant nedideliu greičiu, kai aplinkos apšvietimo sąlygos yra ne prastesnės nei 15 liuksų, o artimosios šviesos žibintai yra įjungti arba neįjungti.

5.2.2.

MIS turi informuoti vairuotoją apie PED, kurie yra arti transporto priemonės priekio ir kuriems gali kilti pavojus atliekant galimą pajudėjimo manevrą arba manevruojant nedideliu greičiu. Ši informacija vairuotojui turi būti teikiama taip, kad vairuotojas galėtų neleisti transporto priemonei kirsti PED trajektorijos.

5.2.2.1.

Informacinis signalas turi būti skleidžiamas tol, kol tenkinamos 5.2.2.2 ir 5.2.2.3 punktuose nurodytos sąlygos.

5.2.2.2.

Galimas pajudėjimo manevras

5.2.2.2.1.

Kai atliekamas galimas pajudėjimo manevras, MIS turi teikti informacinį signalą, kuriuo būtų pranešama apie PED, 3–5 km/h greičiu judančius nuo transporto priemonės pusės į kelkraštį ir nuo transporto priemonės pusės į kelio vidurį kryptimi, statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, ir esančius zonoje, ribojamoje didžiausiojo ir mažiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštumų ir pusės į kelkraštį bei pusės į kelio vidurį skiriamųjų plokštumų.

5.2.2.3.

Manevravimas nedideliu greičiu

5.2.2.3.1.

Kai manevruojama nedideliu greičiu, MIS turi skleisti informacinį signalą, kuriuo būtų pranešama apie suaugusiuosius ir nepilnamečius dviratininkus, stovinčius arba 0–10 km/h greičiu judančius į priekį kryptimi, lygiagrečia transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, ir esančius zonoje, ribojamoje pusės į kelkraštį ir pusės į kelio vidurį transporto priemonės plokštumų ir didžiausiojo ir mažiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštumų.

5.2.2.3.2.

Jei nedideliu greičiu manevruojanti transporto priemonė jau aptiko suaugusįjį arba nepilnametį dviratininką ir davė informacinį signalą, kaip nustatyta 5.2.2.3.1 punkte, MIS turi toliau skleisti informacinį signalą net ir transporto priemonei visiškai sustojus. Šis informacinis signalas turi būti skleidžiamas tol, kol dviratininkas tebėra zonoje, ribojamoje pusės į kelkraštį ir pusės į kelio vidurį transporto priemonės plokštumų ir didžiausiojo ir mažiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštumų.

5.2.2.3.3.

Atliekant apsisukimo manevrą, MIS aptikimo strategija gali būti pakoreguota. Nereikalaujama koreguoti jutiklių pagal posūkio kampą. Aptikimo derinimo strategija paaiškinama 6.1 punkte nurodytoje informacijoje. Techninė tarnyba turi patikrinti, ar sistema veikia pagal strategiją.

5.2.2.4.

Informacinis signalas turi atitikti 5.6 punkte nustatytus reikalavimus.

5.2.3.

Gamintojas techninei tarnybai ir tipo patvirtinimo institucijai priimtinu būdu – dokumentais, modeliavimo ar kitomis priemonėmis – įrodo, kad MIS pagal reikalavimus veikia ir tuo atveju, kai dviratininkai ir dviračiai yra mažesni – panašaus dydžio, kaip nepilnamečių dviratininkų atveju.

5.2.4.

Gamintojas techninei tarnybai ir tipo patvirtinimo institucijai priimtinu būdu – dokumentais, modeliavimo ar kitomis priemonėmis – įrodo, kad netinkamų reakcijų, susijusių su PED ir nejudančių objektų (pvz., signalinių kūgių, kelio ženklų, tvorų ir pastatytų automobilių), esančių už 5.2.2.2 ir 5.2.2.3 punktuose atitinkamiems transporto priemonės manevrams nustatytų ribų, aptikimu, skaičius yra sumažintas iki minimumo.

5.3.

Automatinis išjungimas

5.3.1.

MIS turi būti automatiškai išjungiama, jei ji sugenda arba negali tinkamai veikti dėl to, kad jos jutikliai yra užteršti ledu, sniegu, purvu, nešvarumais ar panašiomis medžiagomis. MIS gali būti automatiškai išjungiama, kai aplinkos apšvietimo sąlygos yra prastesnės už nustatytąsias 5.2.1 punkte.

5.3.2.

Apie automatinį išjungimą informuojama įspėjimo apie triktį signalu, nurodytu 5.8 punkte.

5.3.3.

MIS vėl automatiškai aktyvinama, kai įsitikinama, kad jutikliai normaliai veikia. Šis bandymas atliekamas pagal 6.8 punkto (trikčių nustatymo bandymas) ir 6.9 punkto (automatinio išjungimo bandymas) nuostatas.

5.4.

Rankinis išjungimas

5.4.1.

Turi būti galima išjungti MIS rankiniu būdu.

5.4.2.

Rankinis išjungimas turi būti atliekamas tam tikra vairuotojo tyčinių veiksmų seka, pvz., reikalaujant, kad vieno veiksmo trukmė viršytų tam tikrą ribinę laiko vertę arba kad būtų atliekami du paspaudimai iš eilės, arba kad vienu metu būtų atliekami du atskiri veiksmai.

5.4.3.

Kartu su MIS arba tokia pat veiksmų seka neturi būti galima rankiniu būdu išjungti jokios kitos sistemos.

5.4.4.

Rankiniu būdu išjungus MIS, vairuotojui turi būti galima lengvai rankiniu būdu vėl įjungti MIS.

5.4.5.

Rankiniu būdu išjungus MIS, ji turi būti vėl automatiškai įjungiama, kai įjungiamas pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis.

5.5.

Sistemos veikimo inicijavimas

5.5.1.

Jei MIS nesukalibruojama po 15 sekundžių viso važiavimo didesniu nei 0 km/h greičiu (įtraukiant stovėjimo etapus), vairuotojas turi būti apie tai informuojamas. Ši informacija turi išlikti iki tol, kol sistemą pavyks sukalibruoti.

5.6.

Informacinis signalas

5.6.1.

5.2.2 punkte nurodytą MIS informacinį signalą turi sudaryti informacinis signalas, kurį vairuotojas galėtų pastebėti ir lengvai patikrinti sėdėdamas savo vietoje.

5.6.2.

Šis informacinis signalas turi būti matomas dienos šviesoje ir naktį.

5.7.

Įspėjimo apie susidūrimą signalas

5.7.1.

Kilus neišvengiamo susidūrimo rizikai, MIS turi įspėti vairuotoją įspėjimo apie susidūrimą signalu.

5.7.2.

Įspėjimo apie susidūrimą signalas duodamas derinant bent du režimus, pasirenkant iš optinių, akustinių ir haptinių signalų.

Jei įspėjimo apie susidūrimą signalas duodamas optiniu režimu, to signalo aktyvinimo strategija turi skirtis nuo 5.2.2 ir 5.6 punktuose nurodyto informacinio signalo aktyvinimo strategijos.

5.7.3.

Vairuotojui turi būti paprasta susieti įspėjimo apie susidūrimą signalą su galimu susidūrimu. Jeigu tai yra optinis signalas, jis turi būti matomas ir dienos šviesoje, ir naktį.

5.7.4.

Įspėjimo apie susidūrimą signalas aktyvinamas pagal gamintojo strategiją. Įspėjimo strategija paaiškinama 6.1 punkte nurodytoje informacijoje.

Techninė tarnyba turi patikrinti, ar sistema veikia pagal strategiją.

5.7.5.

Įspėjimo apie susidūrimą signalas gali būti išjungiamas rankiniu būdu. Jeigu signalas išjungiamas rankiniu būdu, jis vėl turi būti aktyvinamas kiekvieną kartą, kai įjungiamas pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis.

5.8.

Įspėjimo apie triktį signalai

5.8.1.

5.3.2 punkte nurodytas įspėjimo apie triktį signalas turi būti optinis ir neturi sutapti su informaciniu signalu arba turi akivaizdžiai nuo jo skirtis. Įspėjimo apie triktį signalas turi būti matomas dienos šviesoje ir naktį, jį vairuotojas turi galėti lengvai patikrinti sėdėdamas savo vietoje.

5.8.2.

Įspėjimo apie triktį signalas turi būti aktyvus tol, kol neveikia MIS.

5.8.3.

Įspėjimo apie MIS triktį signalas turi būti aktyvinamas, kai įjungiamas pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis. Šis reikalavimas netaikomas įspėjimo apie susidūrimą signalams, rodomiems bendrojoje įspėjimo apie triktį signalų erdvėje.

5.9.

Periodinės privalomosios techninės apžiūros nuostatos

5.9.1.

Periodinės privalomosios techninės apžiūros metu, stebint įspėjimo apie triktį signalo būklę, turi būti įmanoma patvirtinti, kad MIS veikimo būsena yra tinkama.

Jeigu įspėjimo apie triktį signalas yra bendrojoje erdvėje, prieš jį tikrinant bendroji erdvė turi veikti.

6. BANDYMO PROCEDŪRA

6.1.

Gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, kuriame nurodoma pagrindinė sistemos konstrukcija ir, jeigu taikoma, įtaisai, kurie ją sujungia su kitomis transporto priemonės sistemomis. Paaiškinamas sistemos funkcionavimas, įskaitant stebėjimo ir įspėjimo strategiją, ir dokumentuose nurodoma, kaip tikrinama, ar sistema veikia, ar nedaromas poveikis kitoms transporto priemonės sistemomis, ir nurodomas (-i) metodas (-ai), taikomas (-i) siekiant nustatyti, kokiais atvejais bus rodomas įspėjimo apie triktį signalas. Dokumentų rinkinyje turi būti pakankamai informacijos, kad tipo patvirtinimo institucija galėtų nustatyti transporto priemonės tipą ir padėti priimti sprendimus dėl blogiausio atvejo sąlygų pasirinkimo.

6.2.

Bandymo sąlygos

6.2.1.

Bandymas atliekamas ant plokščio, sauso asfalto ar betoninio paviršiaus.

6.2.2.

Aplinkos temperatūra turi būti nuo 0–45 °C.

6.2.3.

Bandymas atliekamas tokiomis matomumo sąlygomis, kuriomis taikinį būtų galima stebėti visą bandymą ir kuriomis būtų galima saugiai važiuoti reikiamais bandymo greičiais.

6.2.4.

Natūralus aplinkos apšvietimas bandymo zonoje turi būti vienodas ir viršyti 1 000 liuksų. Reikėtų pasirūpinti, kad bandymai nebūtų atliekami važiuojant į saulę arba nuo jos, kai ji yra arti horizonto.

6.3.

Transporto priemonei keliamos sąlygos

6.3.1.

Bandomoji masė

Transporto priemonė bandoma su gamintoju ir technine tarnyba sutartomis apkrovos sąlygomis, taikant gamintojo nustatytą ašims tenkančios masės pasiskirstymą. Prasidėjus bandymo procedūrai nebegalima atlikti jokių pakeitimų. Gamintojas turi dokumentais įrodyti, kad sistema veikia esant bet kokiai apkrovai.

6.3.2.

Jeigu MIS yra įrengtas naudotojo reguliuojamas laikmatis, pagal kurį pateikiama informacija, kiekvienu bandymo atveju turi būti atliekami bandymai, kaip nurodyta 6.5, 6.6 ir 6.7 punktuose, kai yra nustatytas toks informacijos pateikimo ankstyvumas, kad informacinis signalas būtų pateikiamas arčiausiai susidūrimo vietos, t. y. parinkus nepalankiausius nustatymus. Prasidėjus bandymo procedūrai nebegalima atlikti jokių pakeitimų.

6.3.3.

Parengimas bandymams

6.3.3.1.

Transporto priemonės gamintojui paprašius, bandomąja transporto priemone gali būti nuvažiuojama ne daugiau kaip 100 km mišriomis miesto ir kaimo kelių sąlygomis, dalyvaujant ir kitiems eismo dalyviams ir esant šalikelės įrangai, suteikiančiai galimybę inicijuoti jutiklių sistemos veikimą.

6.4.

Signalų patikrinimo bandymas

6.4.1.

Transporto priemonei stovint patikrinama, ar optiniai įspėjimo apie triktį signalai atitinka 5.6 punkto reikalavimus.

6.5.

Statiniai kirtimo bandymai

6.5.1.

Bandomoji transporto priemonė turi išlikti tokios būsenos, kad galėtų atlikti pajudėjimo manevrą, MIS turi būti aktyvinta, o bandymo zona turi būti pažymėta taip, kaip parodyta 1 priedėlio 1 paveiksle. Atitinkamas bandomasis taikinys (T) turi manevruoti trajektorija, statmena bandomosios transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, bandymo atvejui taikomu atstumu (dTC ) nuo transporto priemonės priekio ir atitinkama kirtimo kryptimi (c) (1 priedėlio 1 lentelė). Bandomojo taikinio-pėsčiojo atskaitos taškas turi būti bandomajai transporto priemonei artimiausias H taškas (kaip nustatyta standarte ISO 19206–2:2018). Bandomojo taikinio-dviratininko atskaitos taškas turi būti plokštumos, statmenos bandomojo taikinio vidurio linijai ir einančios per labiausiai į priekį nutolusį dviračio tašką, sankirtoje su plokštuma, lygiagrečia bandomojo taikinio vidurio linijai ir einančia per bandomajai transporto priemonei artimiausią bandomojo taikinio H tašką (kaip nustatyta standarte ISO (CD) 19206–4).

6.5.2.

Bandomasis taikinys turi greitėti taip, kad pasiektų bandomojo taikinio greitį (v) būdamas ne mažesniu kaip 15 m atstumu nuo plokštumos, esančios transporto priemonės šone, kuris yra arčiausiai kirtimo krypties. Bandymo atvejui taikomas greitis turi būti palaikomas tol, kol bandomasis taikinys nuo priešingo transporto priemonės šono plokštumos nutols ne mažiau kaip per 5 m.

6.5.3.

Pagal 5.2.2.2 punktą techninė tarnyba turi patikrinti MIS informacinio signalo aktyvinimą bandomajam taikiniui (T) dar nepasiekus atstumo iki paskutinio informacijos taško (dLPI ), nurodyto 1 priedėlio 1 lentelėje, ir tai, ar MIS informacinis signalas skleidžiamas tol, kol bandomasis taikinys kerta bent kirtimo krypčiai priešingo transporto priemonės šono skiriamąją plokštumą. Įspėjimo apie susidūrimą signalas neturi būti aktyvintas.

6.5.4.

Techninė tarnyba pakartoja 6.5.1–6.5.3 punktuose nurodytus veiksmus taikydama du bandymo atvejus, nurodytus šios taisyklės 1 priedėlio 1 lentelėje, ir vieną papildomą bandymo atvejį, pasirinktą derinant neapsaugotą taikinį ir PED greičius, PED judėjimo kryptis ir aptikimo ribas iš 5.2.2.2 punkte nustatyto intervalo.

Jei laikoma, kad tai pagrįsta, techninė tarnyba taip pat gali pasirinkti papildomus bandymo atvejus, naudodama neapsaugotus taikinius, PED greičius, judėjimo kryptis ir aptikimo ribas iš 5.2.2.2 punkte nustatyto intervalo.

6.6.

Išilginis sustabdymas atliekant pajudėjimo bandymus su dviratininkais

6.6.1.

Bandomasis taikinys-dviratininkas (T) turi būti bandymo zonoje, pažymėtoje taip, kaip parodyta 1 priedėlio 2 paveiksle. Bandomasis taikinys-dviratininkas pastatomas į atitinkamą bandomojo taikinio pradžios tašką (pcyc ), parodytą 1 priedėlio 2 lentelėje, veidu kelionės kryptimi ir lygiagrečiai bandomosios transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai. Bandomojo taikinio dviratininko atskaitos taškas turi būti dviračio miniklio veleno centre ir dviračio vidurio linijoje. Jei tarp transporto priemonės priekio ir bandomojo taikinio-dviratininko tolimiausio galinio taško yra didesnis nei 100 mm tarpas, tuomet pcyc taškas gali būti paslenkamas išilginei plokštumai lygiagrečia kryptimi nuo transporto priemonės priekio papildomu tarpiniu atstumu (dclear ), kad tarp transporto priemonės priekio ir bandomojo taikinio-dviratininko tolimiausio galinio taško būtų 100 + 10/–0 mm tarpas.

6.6.2.

Prieš įvažiuojant į stabdymo koridorių, bandomąja transporto priemone greitėjama tiesia linija, kol pasiekiamas pastovus 10 + 0/–0,5 km/h greitis. Bandomoji transporto priemonė važiuoja šiuo pastoviu greičiu, kol transporto priemonės priekis kerta stabdymo plokštumą (pbrake ), parodytą 1 priedėlio 2 paveiksle, tuomet stabdo, kad sustotų, transporto priemonės priekiui esant stabdymo plokštumoje (pstop ). Bandomoji transporto priemonė laikoma sustabdyta, kai ji visiškai sustoja ir išjungiamas transporto priemonės priekinės eigos režimas arba priekinės eigos pavara.

6.6.3.

Ne mažiau kaip po 10 sekundžių nuo to momento, kai bandomoji transporto priemonė laikoma sustabdyta, bandomasis taikinys pradeda greitėti tiesia linija transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai lygiagrečia kryptimi, nuvažiavęs ne didesnį kaip 5 m atstumą pasiekia 10 + 0/–0,5 km/h greitį, o tuomet sustabdomas. Greitėjant leidžiamas ne didesnis kaip ± 0,05 m šoninis bandomojo taikinio judėjimo nuokrypis.

6.6.4.

Pagal 5.2.2.3 punktą techninė tarnyba patikrina MIS informacinio signalo aktyvinimą bandomajai transporto priemonei dar nenuvažiavus atstumo nuo stabdymo plokštumos (pstop ), nustatomo pagal paskutinį informacijos tašką (dLPI ), nurodytą 1 priedėlio 2 lentelėje, ir tai, ar MIS informacinis signalas skleidžiamas tol, kol bandomasis taikinys kerta bent atstumą nuo transporto priemonės priekio, atitinkantį didžiausiąjį priekinį skiriamąjį atstumą (dFSP), parodytą 1 priedėlio 2 paveiksle. Jei reikia, gali būti aktyvinamas įspėjimo apie susidūrimą signalas.

6.6.5.

Techninė tarnyba pakartoja 6.6.1–6.6.4 punktuose nurodytus veiksmus taikydama du bandymo atvejus, nurodytus šios taisyklės 1 priedėlio 2 lentelėje, ir vieną papildomą bandymo atvejį, pasirinkusi bandomąjį taikinį-dviratininką ir dviratininko pradžios tašką iš aptikimo ribų, nustatytų 5.2.2.3 punkte.

Jei laikoma, kad tai pagrįsta, techninė tarnyba taip pat gali pasirinkti papildomus bandymo atvejus, naudodama bandomuosius taikinius-dviratininkus ir aptikimo ribas iš 5.2.2.3 punkte nustatyto intervalo.

6.7.

Išilginis judėjimas atliekant pajudėjimo bandymus su dviratininkais

6.7.1.

6.7.2.

Prieš įvažiuojant į stabdymo koridorių, bandomąja transporto priemone greitėjama tiesia linija, kol pasiekiamas pastovus 10 + 0/–0,5 km/h greitis. Bandomoji transporto priemonė važiuoja pastoviu greičiu, kol transporto priemonės priekis kerta stabdymo plokštumą (pbrake ), parodytą 1 priedėlio 2 paveiksle, tuomet stabdo, kad sustotų, transporto priemonės priekiui esant stabdymo plokštumoje (pstop ). Bandomoji transporto priemonė laikoma sustabdyta, kai ji visiškai sustoja ir išjungiamas transporto priemonės priekinės eigos režimas arba priekinės eigos pavara.

6.7.3.

Ne mažiau kaip po 10 sekundžių nuo to momento, kai bandomoji transporto priemonė laikoma sustabdyta, bandomasis taikinys ir bandomoji transporto priemonė vienu metu pradeda greitėti tiesia linija bandomosios transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai lygiagrečia kryptimi ir, nuvažiavę ne didesnį kaip 5 m atstumą, pasiekia pastovų 10 + 0/–0,5 km/h greitį. Bandomoji transporto priemonė ir bandomasis taikinys važiuoja šiuo pastoviu greičiu, kol visas bandomosios transporto priemonės nuvažiuotas atstumas nekerta taško, esančio už 15 m nuo sustojimo taško. Leidžiamas ne didesnis kaip ± 0,05 m bandomosios transporto priemonės šoninis nuokrypis ir ne didesnis kaip ± 0,05 m šoninis bandomojo taikinio judėjimo nuokrypis. Priekinis skiriamasis atstumas tarp judančios transporto priemonės priekio ir judančio bandomojo taikinio turi būti toks, kad nebūtų kertamos didžiausiojo ir mažiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštumų ribos.

6.7.4.

Pagal 5.2.2.3 punktą techninė tarnyba patikrina MIS informacinio signalo aktyvinimą bandomajai transporto priemonei dar nenuvažiavus atstumo nuo stabdymo plokštumos (pstop ), nustatomo pagal paskutinį informacijos tašką (dLPI ), nurodytą 1 priedėlio 2 lentelėje, ir tai, ar MIS informacinis signalas skleidžiamas tol, kol bandomoji transporto priemonės nuvažiuotas atstumas neviršija 15 m atstumo nuo sustojimo taško. Jei reikia, gali būti aktyvinamas įspėjimo apie susidūrimą signalas.

6.7.5.

Techninė tarnyba pakartoja 6.7.1–6.7.4 punktuose nurodytus veiksmus taikydama du bandymo atvejus, nurodytus šios taisyklės 1 priedėlio 2 lentelėje, ir vieną papildomą bandymo atvejį, pasirinkusi bandomąjį taikinį-dviratininką ir dviratininko pradžios tašką iš aptikimo ribų, nustatytų 5.2.2.3 punkte.

6.8.

Trikčių nustatymo bandymas

6.8.1.

Sumodeliuojama MIS triktis, pvz., atjungiant maitinimo šaltinį nuo bet kurio MIS komponento arba atjungiant visas MIS komponentų elektros jungtis. Modeliuojant MIS triktį, 5.8 punkte nurodyto įspėjimo apie triktį signalo elektros jungtys neturi būti atjungiamos.

6.8.2.

Transporto priemonės važiavimo metu turi būti aktyvinamas ir išlikti aktyvintas 5.8 punkte nurodytas įspėjimo apie triktį signalas, jis taip pat turi būti aktyvinamas iš naujo kiekvieną kartą, kai įjungiamas pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis, kol imituojama triktis.

6.9.

Automatinio išjungimo bandymas

6.9.1.

Veikiant MIS, visi jos jutikliai visiškai užteršiami į sniegą, ledą ar purvą panašia medžiaga (pvz., vandens pagrindo medžiaga). MIS turi automatiškai išsijungti ir informuoti apie šią būklę, kaip nustatyta 5.8 punkte.

6.9.2.

Nuo MIS jutiklių pašalinama bet kokia tarša ir iš naujo įjungiamas pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis. MIS turi būti automatiškai iš naujo aktyvinama ne daugiau kaip po 60 sekundžių trunkančio važiavimo.

7. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PAKEITIMAS IR PATVIRTINTO TIPO IŠPLĖTIMAS

7.1.

Apie kiekvieną transporto priemonės tipo pakeitimą, kaip nustatyta šios taisyklės 2.3 punkte, pranešama transporto priemonės tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tuomet tipo patvirtinimo institucija gali:

7.1.1.

laikyti, kad pakeitimai neturi neigiamo poveikio patvirtinimo suteikimo sąlygoms, ir suteikti patvirtinto tipo išplėtimą;

7.1.2.

laikyti, kad atlikti pakeitimai turi įtakos patvirtinimo suteikimo sąlygoms ir todėl prieš suteikiant patvirtinto tipo išplėtimą būtina atlikti tolesnius bandymus ar papildomus patikrinimus.

7.2.

Apie tipo patvirtinimą arba nepatvirtinimą, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims pranešama 4.4 punkte aprašyta tvarka.

7.3.

Apie patvirtinto tipo išplėtimą tipo patvirtinimo institucija praneša kitoms susitariančiosioms šalims naudodama šios taisyklės 1 priede pateiktą pranešimo formą. Ji kiekvienam patvirtinto tipo išplėtimui suteikia serijos numerį, vadinamą išplėtimo numeriu.

8. GAMYBOS ATITIKTIS

8.1.

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti 1958 m. Susitarimo (E/ECE/TRANS/505/Rev.3) 2 straipsnyje ir 1 priedėlyje apibrėžtas bendrąsias nuostatas ir šiuos reikalavimus:

8.2.

pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal 5 dalyje nustatytus reikalavimus;

8.3.

tipą patvirtinusi tipo patvirtinimo institucija gali bet kuriuo metu patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomus atitikties kontrolės metodus. Paprastai tokie patikrinimai atliekami kartą per dvejus metus.

9. SANKCIJOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.

Pagal šią taisyklę suteiktas transporto priemonės tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma 8 dalyje nustatytų reikalavimų.

9.2.

Jeigu susitariančioji šalis panaikina savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nedelsdama praneša naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

10. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Visiškai nutraukęs pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonių gamybą, patvirtinimo sertifikato turėtojas apie tai informuoja tipą patvirtinusią instituciją, kuri savo ruožtu apie tai turi pranešti kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

11. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios Susitarimo šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios tvirtina tipą ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai apie patvirtintą tipą, patvirtinto tipo išplėtimą, tipo nepatvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.

(1) Žr. Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 1 priedą, dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6 – www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(2) 1958 m. Susitarimo šalių skiriamieji numeriai nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6 – www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

1 priedėlis

Vartojamų terminų apibrėžtys:

dw	transporto priemonės plotis
d25 %	atstumas, atitinkantis 25 % transporto priemonės pločio
dNSP	atstumas nuo pusės į kelkraštį transporto priemonės plokštumos iki pusės į kelkraštį skiriamosios plokštumos, lygus 0,5 m
dOSP	atstumas nuo pusės į kelio vidurį transporto priemonės plokštumos iki pusės į kelio vidurį skiriamosios plokštumos, lygus 0,5 m
dTC	kiekvienam bandymo atvejui taikomas priekinis skiriamasis atstumas
dFSP	atstumas nuo transporto priemonės priekio iki didžiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštumos
dLPI	atstumas iki paskutinio informacijos taško

1 lentelė

Statinių kirtimo bandymų atvejai

Bandymo atvejis	Neapsaugotas taikinys (T)	Bandymo atvejui taikomas atstumas (dTC)/m	Kirtimo kryptis (c)	Neapsaugoto taikinio greitis (v)/km/h	Atstumas iki paskutinio informacijos taško (dLPI)/m
1	Nepilnametis pėstysis	0,8	Pusė į kelkraštį	3	dNSP
2	Suaugusysis pėstysis	dFSP	Pusė į kelkraštį	3	dNSP
3	Suaugusysis dviratininkas	0,8	Pusė į kelio vidurį	3	dOSP
4	Suaugusysis dviratininkas	dFSP	Pusė į kelkraštį	5	dNSP
5	Suaugusysis pėstysis	0,8	Pusė į kelio vidurį	5	dOSP
6	Nepilnametis pėstysis	dFSP	Pusė į kelio vidurį	5	dOSP

2 pav. Išilginių bandymų su dviratininkais schema

Vartojamų terminų apibrėžtys:

d50 %	atstumas, atitinkantis 50 % transporto priemonės pločio
pbrake	transporto priemonės stabdymo plokštuma
pstop	transporto priemonės sustojimo plokštuma
dFSP	atstumas nuo transporto priemonės sustojimo plokštumos iki didžiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštumos
dclear	papildomas skiriamasis atstumas, kuriuo pastumiamas bandomasis taikinys-dviratininkas, siekiant užtikrinti bent 100 mm tarpą tarp transporto priemonės priekio ir bandomojo taikinio-dviratininko tolimiausio galinio taško
pcyc	bandomojo taikinio-dviratininko pradžios taškas, nustatytas pagal bandomojo taikinio-dviratininko atskaitos tašką
px	atstumas tarp sustojimo plokštumos ir bandomojo taikinio-dviratininko pradžios taško
py	atstumas tarp transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos ir bandomojo taikinio-dviratininko pradžios taško, teigiama kryptimi laikant transporto priemonės pusę į kelkraštį
dLPI	atstumas tarp paskutinio informacijos taško linijos ir transporto priemonės sustojimo plokštumos

2 lentelė

Išilginių bandymų su dviratininkais bandymo atvejai

Bandymo atvejis	Bandomasis taikinys (T)	Atstumas iki priekyje esančio dviratininko pradžios taško (px)/m	Atstumas iki šone esančio dviratininko pradžios taško (py)/m	Atstumas iki paskutinio informacijos taško (dLPI)/m
1	Suaugusysis dviratininkas	0,8 + dclear	+ d50 %	dFSP – 0,8 – dclear
2	Suaugusysis dviratininkas	0,8 + dclear	0,0	dFSP – 0,8 – dclear
3	Suaugusysis dviratininkas	0,8 + dclear	– d50 %	dFSP – 0,8 – dclear
4	Suaugusysis dviratininkas	dFSP – 0,1	+ d50 %	0,1
5	Suaugusysis dviratininkas	dFSP – 0,1	0,0	0,1
6	Suaugusysis dviratininkas	dFSP – 0,1	– d50 %	0,1

1 PRIEDAS

Pranešimas

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

(1)

Pateikė:

(institucijos pavadinimas)

…

dėl transporto priemonės tipo: (2)	patvirtinimo
	patvirtinto tipo išplėtimo
	nepatvirtinimo
	patvirtinimo panaikinimo
	visiško gamybos nutraukimo

atsižvelgiant į mobiliąją informacijos sistemą (MIS) pagal JT taisyklę Nr. 159

Patvirtinimo Nr. …

1.	Prekių ženklas: …

2.	Tipas ir prekės pavadinimas (-ai) …

3.	Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

4.	Gamintojo atstovo, jei toks yra, pavadinimas ir adresas: …

5.	Trumpas transporto priemonės aprašymas: …

6.	Transporto priemonės pateikimo patvirtinti data: …

7.	Patvirtinimo bandymus atliekanti techninė tarnyba: …

8.	Minėtos tarnybos parengtos ataskaitos data: …

9.	Minėtos tarnybos parengtos ataskaitos numeris: …

10.	Išplėtimo priežastis (-ys) (jei taikoma): …

11.	Patvirtinimas, atsižvelgiant į MIS, suteiktas/nesuteiktas2:…

12.

Vieta: …

13.

Data: …

14.	Parašas: …

15.	Prie šio pranešimo pridedami toliau nurodyti dokumentai, ant jų nurodomas pirmiau minėtas patvirtinimo numeris: …

16.	Pastabos: …

(1) Tipą patvirtinusios/patvirtintą tipą išplėtusios/tipo nepatvirtinusios/tipo patvirtinimą panaikinusios (žr. patvirtinimo nuostatas šioje taisyklėje) šalies skiriamasis numeris.

(2) Išbraukti, kas netaikoma.

2 PRIEDAS

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

(žr. šios taisyklės 4.5–4.5.2 punktus)

a – ne mažiau kaip 8 mm

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į mobiliąją informacijos sistemą (MIS), buvo patvirtintas Belgijoje (E 6) pagal JT taisyklę Nr. 159. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal JT taisyklės Nr. 159 pradinės redakcijos reikalavimus.

a ≥ 8 mm

Pavaizduotas unikalus identifikatorius rodo, kad konkretus tipas yra patvirtintas ir kad su atitinkama informacija apie tą tipo patvirtinimą galima susipažinti JT saugioje internetinėje duomenų bazėje naudojant unikalų identifikatorių 270650. Jeigu unikalaus identifikatoriaus priekyje yra nulių, patvirtinimo ženkle jų galima nenurodyti.

3 PRIEDAS

Bandymo metodas, skirtas aklosios zonos ribai nustatyti

1. AKLOSIOS ZONOS RIBA

Šios taisyklės 2.22 punkte apibrėžta aklosios zonos riba gali būti nustatoma šiame priede aprašytu metodu.

2. BANDYMO METODAI

2.1.

Bandomasis objektas – apvalus 50 ± 2 mm išorinio skersmens cilindras su 10 ± 2 mm dydžio tvirtinamuoju žiedu, kurio spalva skiriasi nuo likusios bandomojo objekto dalies, o vieta tokia, kad jo apatinis kraštas būtų per 900 ± 2 mm nuo bandomojo objekto pagrindo.

2.2.

Bandymo sąlygos yra tokios, kaip nustatyta šios taisyklės 6.2 punkte.

2.3.

Transporto priemonei keliamos sąlygos yra tokios, kaip nustatyta šios taisyklės 6.3 punkte.

2.4.

Bandymo zona pažymima taip, kaip parodyta šio priedo 1 paveiksle.

1 pav. Aklosios zonos ribos bandymo zona

Vartojamų terminų apibrėžtys:

dw	transporto priemonės plotis
dNSP	atstumas nuo pusės į kelkraštį transporto priemonės plokštumos iki pusės į kelkraštį skiriamosios plokštumos, lygus 0,5 m
dOSP	atstumas nuo pusės į kelio vidurį transporto priemonės plokštumos iki pusės į kelio vidurį skiriamosios plokštumos, lygus 0,5 m
dFSP	atstumas nuo transporto priemonės priekio iki didžiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštumos

2.5.

Akių atskaitos taškas turi būti toks, kaip nustatyta šios taisyklės 2.11 punkte.

2.6.

Bandymo procedūra

2.6.1.

35 mm arba didesnio formato fotoaparatas, vaizdo kamera arba lygiavertis skaitmeninis prietaisas pastatomas taip, kad kameros vaizdo plokštumos centras būtų akių atskaitos taške.

Per kamerą bandomąjį objektą turi būti galima matyti visose galimose bandymo vietose. Jei tam, kad būtų matomos visos galimos bandymo vietos, reikėtų perstatyti kamerą, turi būti patikrinta, ar visų galimų kameros padėčių atveju kameros vaizdo plokštumos centras yra akių atskaitos taške.

2.6.2.

Atsižvelgiant į bandomojo objekto vietas zonoje, ribojamoje didžiausiojo ir mažiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštumų ir pusės į kelkraštį bei pusės į kelio vidurį skiriamųjų plokštumų, užregistruojamas viso bandomojo objekto žiedo matomumas iš akių atskaitos taško.

2.6.3.

Pradedant nuo mažiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštumos, bandomasis objektas slenkamas nuo transporto priemonės priekio transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai lygiagrečia vertinimo plokštuma, kol pasiekiama didžiausiojo priekinio skiriamojo atstumo plokštuma.

2.6.4.

Bandomojo objekto žiedo matomumas registruojamas ne didesniais kaip 150 mm atstumo intervalais išilgai vertinimo plokštumos.

2.6.5.

Šis procesas pakartojamas vertinimo plokštumose, esančiose tarp pusės į kelkraštį ir pusės į kelio vidurį plokštumų ir viena nuo kitos nutolusiose ne didesniu kaip 150 mm atstumu.

2.6.6.

Techninė tarnyba gali lygiaverčiais laikyti kitus metodus, nei aprašyta pirmiau, pvz., sistemomis CAD arba LASER grindžiamus metodus, jei pateikiama dokumentinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įsitikinti, kad laikomasi šiame priede nustatytų reikalavimų dėl bandymo procedūrų.

3. AKLOSIOS ZONOS RIBOS NUSTATYMAS

3.1.

Akloji zona nustatoma pagal visas bandomojo objekto vietas, kuriose iš akių atskaitos taško nėra matomas visas bandomojo objekto žiedas.

3.2.

Aklosios zonos riba nustatoma pirmoje vietoje, esančioje už aklosios zonos srities, kurioje iš akių atskaitos taško matomas visas bandomojo objekto žiedas.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 184

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. gegužės 25d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		SPRENDIMAI
	*	2021 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimas (ES) 2021/826 dėl Belgijos importuojamų prekių neapmokestinimo importo muitais ir PVM reaguojant į Graikijos prašymą padėti spręsti migracijos krizės sukeltas problemas (pranešta dokumentu Nr. C(2021) 3274)	1
		GAIRĖS
	*	2021 m. balandžio 29 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2021/827, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2013/24 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ketvirtinių finansinių sąskaitų srityje (ECB/2021/20)	4
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	JT taisyklė Nr. 158 Vienodos nuostatos dėl atbulinės eigos judėjimo įtaisų ir motorinių transporto priemonių patvirtinimo atsižvelgiant į vairuotojo informuotumą apie pažeidžiamus eismo dalyvius už transporto priemonės [2021/828]	20
	*	JT taisyklė Nr. 159 Vienodos nuostatos dėl motorinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į pėstiesiems ir dviratininkams aptikti skirtą mobiliąją informacijos sistemą [2021/829]	62