(1)

2020 m. birželio 30 d. Taryba priėmė Rekomendaciją (ES) 2020/912 dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo (1);

(2)

2021 m. vasario 2 d. Taryba iš dalies pakeitė Rekomendaciją (ES) 2020/912 dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo (2), atnaujindama kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar nebūtinos kelionės iš trečiųjų šalių yra saugios ir turėtų būti leidžiamos;

(3)

tuo pačiu pakeitimu nustatyti mechanizmai stabdyti SARS-COV-2 viruso susirūpinimą keliančių atmainų plitimui ES+ erdvėje (3);

(4)

nuo to laiko ES+ erdvėje, taip pat daugelyje kitų regionų ir trečiųjų šalių vykdomos masinės skiepijimo nuo SARS-COV-2 viruso kampanijos;

(5)

2021 m. kovo 17 d. Komisija pasiūlė du reglamentus (4), kuriais sukuriamas skaitmeninis žaliasis pažymėjimas, palengvinsiantis laisvą judėjimą ES per COVID-19 pandemiją. Europos Sąjungoje skaitmeninis žaliasis pažymėjimas bus skaitmeninis įrodymas, kad asmuo buvo paskiepytas nuo COVID-19, jo tyrimo rezultatas yra neigiamas arba jis yra persirgęs COVID-19. Valstybės narės, kaip ir anksčiau, yra atsakingos nuspręsti, kurių visuomenės sveikatos apribojimų keliautojams galima netaikyti, tačiau tokias išimtis jos turėtų taikyti be išimties visiems keliautojams, turintiems skaitmeninį žaliąjį pažymėjimą;

(6)

gaunama vis daugiau mokslinių rekomendacijų ir empirinių įrodymų apie skiepijimo poveikį – jie nuosekliai patvirtina, kad skiepijimas padeda nutraukti viruso perdavimo grandinę;

(7)

iš šių įrodymų matyti, kad tam tikrais atvejais galėtų būti saugu netaikyti kelionių apribojimų asmenims, kurie gali įrodyti, kad buvo paskiepyti paskutine rekomenduojama COVID-19 vakcinos, kurią ES leista naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (5), doze, ir kad tokios išimtys galėtų būti pateisinamos ir tais atvejais, kai asmuo buvo paskiepytas COVID-19 vakcina, kurią PSO įtraukė į naudojimo esant ekstremaliajai padėčiai sąrašą;

(8)

vaikams, kurie dėl amžiaus negali būti skiepijami nuo COVID-19, turėtų būti leidžiama keliauti su savo paskiepytais tėvais su sąlyga, kad jų COVID-19 PGR tyrimas, atliktas likus ne mažiau kaip prieš 72 valandas iki ES+ erdvės sienos kirtimo, yra neigiamas. Tokiais atvejais valstybės narės galėtų reikalauti, kad atvykus būtų atliekamas papildomas tyrimas;

(9)

tačiau dar nėra atlikta tyrimų arba jie nepakankami, kad būtų galima nustatyti, ar susirūpinimą keliančios atmainos nereaguoja į imuninį atsaką, kurį sukuria įvairios vakcinos nuo COVID-19. Todėl, laikantis atsargumo principo, turėtų būti sukurtas sustabdymo mechanizmas, leisiantis valstybėms narėms koordinuotai priimti neatidėliotinas ribotos trukmės priemones, kuriomis būtų galima greitai reaguoti į konkrečioje trečiojoje šalyje atsiradusią ir specialiai tiriamą atmainą, ypač tuomet, jei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) įvardijo ją kaip stebimąją atmainą. Pagal šį sustabdymo mechanizmą, siekiant užkirsti kelią viruso atmainos įvežimui į ES+ erdvę ir plitimui joje, būtų taikomos deramos priemonės, įskaitant atvykimo apribojimus. Tokios priemonės turėtų būti greitai suderintos Taryboje, kad būtų laikomasi bendro požiūrio;

(10)

vertinant epidemiologinę padėtį trečiojoje šalyje reikėtų atsižvelgti į tai, kiek tos trečiosios šalies žmonių yra paskiepyta nuo viruso;

(11)

priėmus Skaitmeninio žaliojo pažymėjimo reglamentus, Komisijos įgyvendinimo aktu bus nustatyta, kad trečiųjų šalių skiepijimo pažymėjimai yra lygiaverčiai skaitmeniniams žaliesiems pažymėjimams, arba kad trečiosiose šalyse paskiepytiems asmenims gali būti išduodami tokie pažymėjimai. Siekiant užtikrinti suderintą valstybių narių požiūrį ir sudaryti palankesnes sąlygas keliautojams iš trečiųjų šalių keliauti ES+ erdvėje, reikėtų imtis priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti šiomis nuostatomis. Šiuo tikslu valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę sukurti portalą, kuriame asmenys, gyvenantys ne ES+ erdvėje, galėtų paprašyti pripažinti trečiosios šalies išduotą jų skiepijimo pažymėjimą kaip patikimą skiepijimo įrodymą ir (arba) išduoti skaitmeninį žaliąjį pažymėjimą;

(12)

jei pateikus skiepijimo įrodymus valstybės narės netaiko pagal Sąjungos teisę nustatytų apribojimų, kuriais siekiama apriboti COVID-19 plitimą, pavyzdžiui, reikalavimo karantinuotis ir (arba) izoliuotis arba išsitirti dėl SARS-CoV-2 infekcijos, šių reikalavimų jos turėtų iš esmės netaikyti ir trečiojoje šalyje gyvenantiems keliautojams, kurie ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki patekimo į ES+ erdvę buvo paskiepyti paskutine rekomenduojama COVID-19 vakcinos, kurią leista naudoti ES pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, doze. Valstybės narės taip pat galėtų nuspręsti netaikyti apribojimų keliautojams, paskiepytiems kita COVID-19 vakcina, kurią PSO įtraukė į naudojimo esant ekstremaliajai padėčiai sąrašą. Tačiau šios nuostatos neturėtų būti taikomos tais atvejais, kai valstybė narė pritaiko sustabdymo mechanizmą. Kol bus priimti ir pradėti taikyti Skaitmeninio žaliojo pažymėjimo reglamentai ir kol Komisija priims įgyvendinimo aktą, kuriuo bus nustatyta, kad trečiųjų šalių skiepijimo pažymėjimai yra lygiaverčiai skaitmeniniams žaliesiems pažymėjimams, valstybės narės turėtų galėti pagal nacionalinę teisę pripažinti trečiosios šalies pažymėjimus, kuriuose pateikiamas bent minimalus duomenų rinkinys, atsižvelgdamos į galimybę patikrinti pažymėjimo autentiškumą, galiojimą ir vientisumą ir tai, ar jame pateikti visi reikiami duomenys;

(13)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji nėra jai privaloma ar taikoma. Kadangi ši rekomendacija grindžiama Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šios rekomendacijos, Danija turi nuspręsti, ar ją įgyvendins;

(14)

šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (6). Todėl Airija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(15)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (7) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(16)

Šveicarijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (8) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (9) 3 straipsniu;

(17)

Lichtenšteino atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB (10) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Sprendimo 2011/350/ES (11) 3 straipsniu;

(18)

šios rekomendacijos teisinis statusas, kaip primenama 13–17 konstatuojamosiose dalyse, nedaro poveikio visų valstybių narių poreikiui nuspręsti koordinuotai panaikinti nebūtinų kelionių į ES apribojimą siekiant užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės veikimą,