(1)

reikia padaryti keletą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 (3) pakeitimų, siekiant sustiprinti keleivių apsaugą ir skatinti dažniau keliauti geležinkeliais, tinkamai atsižvelgiant visų pirma į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 11, 12 ir 14 straipsnius. Todėl atsižvelgiant į tuos pakeitimus ir siekiant aiškumo Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

atsižvelgiant į bendrą transporto politiką, svarbu užtikrinti geležinkelių keleivių teises ir pagerinti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę ir veiksmingumą, kad būtų padidinta geležinkelių eismo dalis kitų transporto rūšių atžvilgiu;

(3)

nors sprendžiant vartotojų apsaugos Sąjungoje klausimus padaryta didelė pažanga, geležinkelių keleivių teisių apsaugą vis dar reikia tobulinti;

(4)

visų pirma, kadangi geležinkelių keleivis yra silpnesnioji vežimo sutarties šalis, turėtų būti užtikrintos geležinkelių keleivių teisės;

(5)

tarptautinio ir nacionalinio susisiekimo geležinkelių keleiviams suteikiant tokias pačias teises siekiama sustiprinti vartotojų apsaugos Sąjungoje lygį, geležinkelio įmonėms užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, o keleiviams garantuoti vienodas teises. Keleiviai turėtų gauti kuo tikslesnę informacija apie savo teises. Kadangi ant kai kurių šiuolaikinių formų bilietų neįmanoma fiziškai atspausdinti informacijos, turėtų būti įmanoma šiuo reglamentu reikalaujamą informaciją pateikti kitomis priemonėmis;

(6)

vien tik istorinėms ar turistinėms reikmėms skirtos geležinkelių paslaugos paprastai netenkina įprastų transporto poreikių. Tokios paslaugos paprastai yra atsietos nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos, o jų naudojama technologija gali riboti šių paslaugų prieinamumą. Išskyrus tam tikras nuostatas, kurios turėtų būti taikomos visoms keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų galėti nustatyti šio reglamento nuostatų taikymo išimtis vien tik istorinėms ir turistinėms reikmėms teikiamų geležinkelių paslaugų atveju;

(7)

miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugų pobūdis yra kitoks nei tolimojo keleivių vežimo geležinkeliu paslaugų. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti tam tikrų šio reglamento nuostatų, kuriomis reguliuojamos keleivių teisės, išimtis tokioms keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms. Tačiau tokios išimtys neturėtų būti taikomos esminėms taisyklėms, visų pirma nuostatoms, susijusioms su nediskriminacinėmis vežimo sutarties sąlygomis, teise įsigyti kelionės geležinkeliu bilietus be nepagrįstų sunkumų, geležinkelio įmonių atsakomybe keleivių ir jų bagažo atžvilgiu, reikalavimu, kad geležinkelio įmonės būtų tinkamai apsidraudusios, taip pat reikalavimu, kad būtų imamasi tinkamų priemonių užtikrinti keleivių asmeninį saugumą geležinkelio stotyse bei traukiniuose. Regioninės paslaugos yra labiau integruotos į likusią Sąjungos geležinkelio sistemą, o atitinkamos kelionės yra ilgesnės. Todėl regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugų atveju galimos išimtys turėtų būti dar labiau susiaurintos. Kalbant apie regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugas, šio reglamento nuostatų, kuriomis neįgaliesiems ar riboto judumo asmenims palengvinamas naudojimasis geležinkelio paslaugomis, išimtys turėtų būti palaipsniui visiškai panaikintos regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugų atžvilgiu, ir išimtys neturėtų būti taikomos šio reglamento nuostatoms, kuriomis skatinama naudoti dviračius. Be to, galimybė regioninėms paslaugoms netaikyti tam tikrų pareigų, susijusių su tęstinės kelionės bilietų išdavimu ir nukreipimo kitu maršrutu, turėtų būti apribota laiko atžvilgiu;

(8)

šio reglamento tikslas yra pagerinti keleivių vežimo geležinkeliu paslaugas Sąjungoje. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę suteikti išimtis paslaugoms regionuose, kuriuose didelė dalis paslaugų teikiama už Sąjungos ribų;

(9)

be to, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 sukurtos sistemos prie šiuo reglamentu sukurtos sistemos, anksčiau suteiktos nacionalinės išimtys turėtų būti laipsniškai panaikintos siekiant užtikrinti būtiną teisinį tikrumą ir tęstinumą. Valstybėms narėms, kurios šiuo metu taiko išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 2 straipsnio 4 dalį, turėtų būti leidžiama keleivių vežimo vidaus geležinkeliu paslaugoms netaikyti tik tų šio reglamento nuostatų, dėl kurių reikia didelių pakeitimų, ir bet kokiu atveju tik ribotą laikotarpį. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama pereinamuoju laikotarpiu taikyti išimtį pareigai operatoriams tarpusavyje platinti eismo ir kelionės informaciją, tačiau tik tuo atveju, kai infrastruktūros valdytojui techniškai yra neįmanoma tikralaikių duomenų pateikti geležinkelio įmonei, bilietų pardavėjui, kelionių operatoriui ar stoties valdytojams. Vertinimas, kas yra techniškai įmanoma, turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kas dvejus metus;

(10)

valstybės narės turėtų informuoti Komisiją tais atvejais, kai jos keleivių vežimo geležinkeliais paslaugoms taiko tam tikrų šio reglamento nuostatų taikymo išimtį. Pateikdamos šią informaciją, valstybės narės turėtų paaiškinti tokių išimčių suteikimo priežastis ir tai, kokių priemonių imtasi ar numatoma imtis, kad būtų laikomasi pareigų pagal šį reglamentą baigus galioti atitinkamų išimčių taikymo laikotarpiui;

(11)

kai esama kelių už vieną stotį atsakingų stoties valdytojų, valstybės narės turėtų turėti galimybę paskirti įstaigą šiame reglamente nurodytoms pareigoms vykdyti;

(12)

prieiga prie kelionės informacijos tikruoju laiku, įskaitant informaciją apie tarifus, padidina kelionių geležinkeliu prieinamumą naujiems klientams ir suteikia jiems įvairesnių kelionės galimybių ir galimybių rinktis tarifus. Geležinkelio įmonės turėtų suteikti kitoms geležinkelio įmonėms, bilietų pardavėjams ir kelionių operatoriams, kurie parduoda jų paslaugas, prieigą prie tokios kelionės informacijos ir suteikti jiems galimybę atlikti rezervacijas ir jas panaikinti, siekiant palengvinti keliavimą geležinkeliu. Kad būtų palengvintas keliavimas geležinkeliu, infrastruktūros valdytojai geležinkelio įmonėms ir stoties valdytojams, taip pat bilietų pardavėjams ir kelionių operatoriams turėtų platinti tikralaikius duomenis, susijusius su traukinių atvykimu ir išvykimu;

(13)

išsamesni kelionės informacijos pateikimo reikalavimai yra nustatyti Techninėse sąveikos specifikacijose, nurodytose Komisijos reglamente (ES) Nr. 454/2011 (4);

(14)

stiprinant geležinkelių keleivių teises reikėtų remtis esamos susijusios tarptautinės teisės nuostatomis, pateikiamomis 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), pakeistos 1999 m. birželio 3 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties pakeitimo protokolu (1999 m. protokolas) A priede – Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties (CIV) taisyklės. Vis dėlto pageidautina išplėsti šio reglamento taikymo apimtį ir suteikti apsaugą ne tik tarptautiniams, bet ir vietos keleiviams. Sąjunga prie COTIF prisijungė 2013 m. vasario 23 d.;

(15)

valstybės narės turėtų drausti diskriminavimą dėl keleivio pilietybės arba geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjo ar kelionių operatoriaus įsisteigimo vietos Sąjungoje. Vis dėlto nereikėtų drausti taikyti socialinius tarifus ir skatinti plačiau naudotis viešuoju transportu, jeigu tokios priemonės yra proporcingos ir taikomos nepriklausomai nuo atitinkamo keleivio pilietybės. Geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai gali laisvai nustatyti savo komercinę praktiką, įskaitant specialių pasiūlymų naudojimą ir tam tikrų pardavimo kanalų reklamavimą. Atsižvelgdamos į keleivių vežimo bilietų pardavimo elektroninių platformų plėtrą, valstybės narės turėtų ypač pasirūpinti užtikrinti, kad prieigos prie elektroninių sąsajų arba bilietų pardavimo sąlygos būtų visiems vienodos. Be to, nepaisant to, kokiu būdu įsigyjamas tam tikros rūšies bilietas, keleiviui turėtų būti užtikrinama tokio pat lygio apsauga;

(16)

Sąjungoje populiarėjantis važiavimas dviračiais yra reikšmingas apskritai judumui ir turizmui. Jei renkantis transporto rūšį dažniau keliaujama traukiniais ir kartu pasiimamas dviratis, transporto poveikis aplinkai mažesnis. Todėl geležinkelio įmonės turėtų sudaryti kuo geresnes sąlygas derinti keliones dviračiais ir traukiniais. Visų pirma, įsigydamos naujus riedmenis arba iš esmės modernizuodamos esamus riedmenis, jos turėtų numatyti pakankamai dviračiams skirtų vietų, išskyrus tuos atvejus, kai naujų riedmenų įsigijimas arba riedmenų modernizavimas yra susijęs su vagonais restoranais, miegamaisiais vagonais ar miegamųjų vietų vagonais. Kad nebūtų daromas neigiamas poveikis esamų riedmenų saugos veiksmingumui, ta pareiga turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai atliekama didelė modernizacija, kuriai reikalingas naujas leidimas pateikti rinkai transporto priemonę;

(17)

tinkamas dviračiams skirtų vietų skaičius formuojant traukinį turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į traukinio sudėties dydį, paslaugos rūšį ir dviračių vežimo paklausą. Geležinkelio įmonės turėtų turėti galimybę, pasikonsultavusios su visuomene, parengti planus, kuriuose būtų nurodytas konkretus su jų paslaugomis susijusių dviračių vietų skaičius. Tais atvejais, kai geležinkelio įmonės nusprendžia planų nenustatyti, turėtų būti taikomas teisės aktais nustatytas skaičius. Be to, rengdamos savo planus, geležinkelio įmonės turėtų vadovautis tuo teisės aktais nustatytu skaičiumi kaip gairėmis. Mažesnis už teisės aktais nustatytą skaičius turėtų būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, jeigu tai pateisinama ypatingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, geležinkelio paslaugų teikimu žiemos metu, kai akivaizdžiai nėra dviračių vežimo paklausos arba ji yra maža. Be to, kai kuriose valstybėse narėse dviračių vežimo paklausa yra itin didelė kai kurių paslaugų rūšių atžvilgiu. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti minimalų tinkamą dviračiams skirtų vietų skaičių tam tikrų rūšių paslaugoms. Tas skaičius turėtų būti viršesnis bet kokių geležinkelio įmonių planuose paminėtų konkrečių skaičių atžvilgiu. Tai neturėtų kliudyti laisvam geležinkelių riedmenų judėjimui Sąjungoje. Keleiviai turėtų būti informuojami apie esamų dviračiams skirtų vietų skaičių;

(18)

su dviračių vežimu traukiniuose susijusios teisės ir pareigos turėtų būti taikomos dviračiams, kuriais galima iš karto važiuoti prieš kelionę geležinkeliu ir po jos. Dviračių vežimui atitinkamai pakuotėse ir maišuose taikomos šio reglamento nuostatos, susijusios su bagažu;

(19)

geležinkelių keleivių teisės į geležinkelių paslaugas taip pat apima teisę gauti informaciją apie teikiamą paslaugą tiek prieš kelionę, tiek kelionės metu. Geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai bendrą informaciją apie geležinkelio paslaugą turėtų pateikti prieš kelionę. Teikiamos informacijos forma turėtų būti prieinama neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Kelionės metu geležinkelio įmonės ir, kai įmanoma, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai, turėtų suteikti keleiviams papildomą šiuo reglamentu reikalaujamą informaciją. Jeigu stoties valdytojas turi tokios informacijos, jis taip pat ją turėtų suteikti keleiviams;

(20)

bilietų pardavėjai yra labai įvairaus dydžio – pradedant labai mažomis baigiant didelėmis įmonėmis – ir kai kurie iš jų paslaugas teikia tik ne internetu arba tik internetu. Todėl pareiga teikti kelionės informaciją keleiviams turėtų būti proporcinga skirtingam bilietų pardavėjų dydžiui ir tuo pačiu jų pajėgumams;

(21)

šiuo reglamentu geležinkelio įmonėms, kelionių operatoriams ar bilietų pardavėjams neturėtų būti užkertamas kelias siūlyti palankesnes sąlygas keleiviui nei nustatytosios šiame reglamente. Tačiau dėl šio reglamento neturėtų būti sudaroma situacija, kai geležinkelio įmonė yra susaistyta palankesnių kelionių operatoriaus arba bilietų pardavėjo siūlomų sutartinių sąlygų, išskyrus atvejus, kai geležinkelio įmonės ir kelionių operatoriaus arba bilietų pardavėjo susitarimu numatyta kitaip;

(22)

tęstinės kelionės bilietai suteikia galimybę keleiviams sklandžiai keliauti, todėl reikėtų dėti visas protingas pastangas, kad tokie bilietai būtų siūlomi tolimojo susisiekimo, miesto, priemiesčių ir regioninėms keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms - nesvarbu, ar tarptautinėms, ar nacionalinėms - įskaitant keleivių vežimo geležinkeliu paslaugas, kurioms šis reglamentas netaikomas. Apskaičiuojant vėlavimo trukmę kompensavimo tikslais, turėtų būti leidžiama neįtraukti vėlavimo tose kelionės dalyse, susijusiose su geležinkelio paslaugoms, kurioms šis reglamentas netaikomas, atvejų;

(23)

tos pačios geležinkelio įmonės teikiamų paslaugų atveju geležinkelio keleivių perkėlimas iš vienos paslaugos į kitą turėtų būti palengvintas nustatant pareigą išduoti tęstinės kelionės bilietus, nes geležinkelio įmonės neprivalo sudaryti komercinių susitarimų. Reikalavimas išduoti tęstinės kelionės bilietus taip pat turėtų būti taikomas paslaugoms, kurias vykdo geležinkelio įmonės, kurių visos nuosavybės teisės priklauso tam pačiam savininkui arba kurios yra vienos iš geležinkelio paslaugas, kurias apima ta kelione, teikiančių geležinkelio įmonių patronuojamosios įmonės, kurių visos nuosavybės teisės priklauso tai geležinkelio įmonei. Geležinkelio įmonė turėtų turėti galimybę ant tęstinės kelionės bilieto nurodyti kiekvienos geležinkelio paslaugos, kuriai galioja tęstinės kelionės bilietas, įskaitant regionines paslaugas, išvykimo laiką;

(24)

keleiviai turėtų būti aiškiai informuojami apie tai, ar geležinkelio įmonės per vieną pardavimo sandorį parduodami bilietai yra tęstinės kelionės bilietai. Jei keleiviai nėra tinkamai informuojami, geležinkelio įmonės atsakomybė turėtų būti tokia, kokia ji yra tuo atveju, kai tie bilietai yra tęstinės kelionės bilietai;

(25)

turėtų būti skatinama siūlyti tęstinės kelionės bilietus. Tačiau ypač svarbu, kad keleiviams perkant bilietus iš bilietų pardavėjo arba kelionių operatoriaus būtų suteikta teisinga informacija apie geležinkelio paslaugą. Tuo atveju, kai bilietų pardavėjai arba kelionių operatoriai parduoda atskirus bilietus kaip paketą, jie turėtų aiškiai informuoti keleivį apie tai, kad šie bilietai neužtikrina tokio pat lygio apsaugos, kaip tęstinės kelionės bilietai, ir kad paslaugą teikianti geležinkelio įmonė arba geležinkelio įmonės tų bilietų neišdavė kaip tęstinės kelionės bilietų. Jei bilietų pardavėjai arba kelionių operatoriai nesilaiko šio reikalavimo, jų atsakomybė neturėtų būti apribota bilietų kainos grąžinimu;

(26)

svarbu, kad siūlydamos tęstinės kelionės bilietus geležinkelio įmonės atsižvelgtų į realistišką ir taikytiną minimalų laiko tarpą persėdimui pirminės rezervacijos metu, taip pat į visus aktualius veiksnius, pavyzdžiui, atitinkamų stočių ir platformų dydį ir vietą;

(27)

atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir siekiant, kad neįgalieji ir riboto judumo asmenys turėtų galimybę geležinkeliais keliauti kaip kiti piliečiai, turėtų būti nustatytos vienodų sąlygų ir pagalbos teikimo kelionės metu taisyklės. Neįgalieji ir riboto judumo asmenys turi tokias pačias teises į judėjimo laisvę ir teisę nebūti diskriminuojami kaip ir visi kiti piliečiai. Inter alia, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys tam, kad neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims būtų teikiama informacija, susijusi su geležinkelio paslaugų prieinamumu, su galimybe patekti į riedmenis ir su traukiniuose esančiais patogumais. Siekiant kuo geriau informuoti keleivius su jutimų sutrikimais apie vėlavimus, prireikus turėtų būti naudojamos vaizdo ir garso sistemos. Neįgalieji turėtų turėti galimybę be papildomų mokesčių nusipirkti bilietus traukinyje, kai nėra prieinamų galimybių nusipirkti bilietą prieš įlipant į traukinį. Tačiau turėtų būti numatyta galimybė apriboti šią teisę dėl su saugumu arba privalomu vietos traukinyje rezervavimu susijusių aplinkybių. Darbuotojai turėtų būti tinkamai išmokyti aptarnauti neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis pagal jų reikmes, ypač kai jiems teikia pagalbą. Kad keliavimo sąlygos būtų vienodos, tokiems asmenims turėtų būti teikiama pagalba stotyse ir traukiniuose, o jei traukinyje ir stotyje nėra parengtų lydinčiųjų darbuotojų, turėtų būti dedamos visos pagrįstos pastangos sudaryti galimybę tokiems asmenims keliauti geležinkeliu;

(28)

geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai turėtų aktyviai bendradarbiauti su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, kad būtų pagerinta transporto paslaugų prieinamumo kokybė;

(29)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims naudotis keleivių vežimo geležinkeliu paslaugomis, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė reikalauti, kad geležinkelio įmonės ir stočių valdytojai įrengtų nacionalinius kontaktinius centrus informacijai ir pagalbos teikimui koordinuoti;

(30)

siekiant užtikrinti, kad būtų teikiama pagalba neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, dėl praktinių priežasčių apie pagalbos poreikį būtina iš anksto pranešti geležinkelio įmonei, stoties valdytojui, bilietų pardavėjui arba kelionių organizatoriui. Nors šiuo reglamentu nustatomas bendras maksimalus laikotarpis tokiems išankstiniams pranešimams pateikti, siekiant padidinti neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų judumą vertinga nustatyti savanoriško sutrumpintų laikotarpių nustatymo tvarką. Kad būtų užtikrinta kuo platesnė informacijos apie tokius sutrumpintus laikotarpius sklaida, svarbu, kad Komisija į savo ataskaitą dėl šio reglamento įgyvendinimo ir rezultatų įtrauktų informaciją apie tvarkos, susijusios su išankstinio pranešimo pateikimo sutrumpintu laikotarpiu, rengimą ir susijusios informacijos sklaidą;

(31)

geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai turėtų atsižvelgti į neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų reikmes, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/882 (5) ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 1300/2014 (6). Kai šiame reglamente daroma nuoroda į Direktyvos (ES) 2019/882 nuostatas, tas nuostatas valstybės narės turėtų taikyti nuo 2025 m. birželio 28 d. ir pagal tos direktyvos 32 straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones. Kalbant apie keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas, tų nuostatų taikymo sritis išdėstyta tos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies c punkte;

(32)

tam tikri gyvūnai mokomi padėti neįgaliesiems, kad jie galėtų judėti nepriklausomi. Tokio judumo tikslais būtina, kad tie gyvūnai galėtų keliauti kartu traukiniais. Šiuo reglamentu nustatomos bendros teisės ir pareigos, susijusios su šunimis vedliais. Tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę vykdyti bandymus naudojant kitus pagalbą judumui teikiančius gyvūnus ir leisti jiems keliauti traukiniais teikiant vidaus geležinkelių paslaugas. Svarbu, kad Komisija stebėtų pokyčius šioje srityje dėl ateities darbo, susijusio su gyvūnais vedliais;

(33)

pageidautina, kad šiuo reglamentu būtų sukurta kompensavimo keleiviams vėlavimo atveju sistema, įskaitant atvejus, kai vėluojama dėl paslaugos atšaukimo ar praleisto persėdimo. Jei vėluojama suteikti keleivinio geležinkelių transporto paslaugą, kompensacija, kurią keleiviams moka geležinkelio įmonė, turėtų būti grindžiama bilieto kainos procentine dalimi;

(34)

turėtų būti reikalaujama, kad geležinkelio įmonių atsakomybė geležinkelio keleiviams nelaimingų atsitikimų atvejais būtų apdrausta arba būtų imtasi lygiaverčių priemonių;

(35)

sustiprinus teises į kompensavimą ir pagalbą vėlavimo, praleisto persėdimo ar paslaugos atšaukimo atveju, geležinkelių keleivių vežimo rinka būtų paskatinta veikti keleivių naudai;

(36)

jei traukiniai vėluoja, keleiviams turėtų būti paaiškintos galimybės tęsti kelionę ar keliauti kitu maršrutu panašiomis vežimo sąlygomis. Tokiais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų reikmes;

(37)

tačiau geležinkelio įmonė neturėtų būti įpareigota mokėti kompensacijos, jeigu ji gali įrodyti, kad traukiniai vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, tokių kaip ekstremalios oro sąlygos arba didelės stichinės nelaimės, kurios būtų pavojingos traukinių eismui. Kiekvienas toks įvykis turėtų prilygti ypatingai gaivalinei nelaimei ir skirtis nuo įprastų tuo metų laiku oro sąlygų, pavyzdžiui, nuo rudeninių audrų arba nuo reguliariai miestus užtvindančio potvynio arba sniego tirpsmo vandens. Be to, geležinkelio įmonė neturėtų būti įpareigota mokėti kompensaciją, jei ji gali įrodyti, kad vėlavimo priežastis buvo didelė visuomenės sveikatos krizė, kaip antai pandemija. Be to, kai vėluojama dėl keleivio arba trečiųjų šalių tam tikrų veiksmų, geležinkelio įmonė neturėtų būti įpareigota kompensuoti už vėlavimą. Geležinkelio įmonės turėtų įrodyti negalėjusios nei numatyti, nei išvengti tokių įvykių ar užkirsti kelią traukinių vėlavimui, net jei būtų ėmusiosios visų įmanomų priemonių, įskaitant tinkamą prevencinę jos riedmenų techninę priežiūrą. Geležinkelio įmonės darbuotojų streikai ir kitų tą pačią infrastruktūrą naudojančių geležinkelio operatorių, infrastruktūros valdytojo ar stoties valdytojo veiksmai arba neveikimas neturėtų daryti poveikio atsakomybei už vėlavimą. Aplinkybės, kuriomis geležinkelio įmonės neprivalo mokėti kompensacijos, turėtų būti objektyviai pagrįstos. Jeigu geležinkelio įmonės turi geležinkelio infrastruktūros valdytojo, valdžios institucijos arba kito nuo geležinkelio įmonių nepriklausančio subjekto pranešimą arba dokumentą, kuriame nurodytos aplinkybės, kuriomis remdamasi geležinkelio įmonė teigia, kad jai netaikoma pareiga mokėti kompensaciją, jos turėtų tokius pranešimus arba dokumentus pateikti keleiviams ir, kai aktualu, atitinkamoms institucijoms;

(38)

geležinkelio įmonės turėtų būti skatinamos supaprastinti keleivių kreipimosi dėl kompensacijos ar bilieto kainos grąžinimo procedūras. Visų pirma valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad geležinkelio įmonės priimtų tam tikromis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant interneto svetaines arba mobiliąsias programas, pateiktus prašymus, jei tokie reikalavimai nėra diskriminuojantys;

(39)

siekiant palengvinti keleiviams prašyti bilieto kainos grąžinimo arba kompensacijos pagal šį reglamentą, turėtų būti nustatytos visoje Sąjungoje galiojančios tokių prašymų formos. Keleiviai turėtų turėti galimybę pateikti savo prašymus naudodami tokią formą;

(40)

bendradarbiaudamos su infrastruktūros valdytojais ir stoties valdytojais, geležinkelio įmonės turėtų parengti nenumatytų atvejų planus, kad sugaišintiems keleiviams teikiant tinkamą informaciją ir jais rūpinantis būtų kuo labiau mažinamos sutrikusio traukinių eismo pasekmės;

(41)

taip pat pageidautina, kad nelaimingo atsitikimo metu nukentėję asmenys ir jų išlaikytiniai tuoj po nelaimingo atsitikimo būtų apsaugoti nuo trumpalaikių finansinių rūpesčių;

(42)

geležinkelių keleiviams būtų naudinga, jeigu, suderinus su valdžios institucijomis, būtų imtasi atitinkamų priemonių užtikrinti jų asmeninį saugumą stotyse bei traukiniuose;

(43)

geležinkelių keleiviai turėtų turėti galimybę bet kuriai susijusiai geležinkelio įmonei, tam tikrų stočių valdytojams arba, kai tinkama, bilietų pardavėjams ir kelionių organizatoriams, pateikti skundą dėl atitinkamų jų atsakomybės sričių dėl šiuo reglamentu suteiktų teisių ir pareigų. Geležinkelių keleiviai turėtų turėti teisę gauti atsakymą per pagrįstą laikotarpį;

(44)

kad būtų veiksmingai nagrinėjami skundai, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai turėtų turėti teisę nustatyti bendrus klientų aptarnavimo paslaugų tvarkymo ir skundų nagrinėjimo mechanizmus. Informacija apie skundų nagrinėjimo procedūras turėtų būti pateikiama viešai ir lengvai prieinama visiems keleiviams;

(45)

šiuo reglamentu neturėtų būti daroma poveikio keleivių teisėms pateikti skundą nacionalinei įstaigai arba kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo laikantis nacionalinių procedūrų;

(46)

geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai turėtų nustatyti, valdyti ir stebėti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybės standartus. Geležinkelio įmonės informaciją apie savo paslaugų kokybės rezultatus taip pat turėtų pateikti viešai;

(47)

siekiant užtikrinti geležinkelių transporto naudotojų aukšto lygio apsaugą, valstybės narės turėtų būti įpareigotos paskirti nacionalines vykdymo užtikrinimo įstaigas, kurios atidžiai stebėtų šio reglamento taikymą ir užtikrintų jo vykdymą nacionaliniu lygmeniu. Tos įstaigos turėtų galėti imtis įvairių vykdymo užtikrinimo priemonių. Keleiviai turėtų galėti toms įstaigoms teikti skundus dėl įtariamų reglamento pažeidimų. Kad tokie skundai būtų tinkamai išnagrinėti, įstaigos turėtų bendradarbiauti su kitų valstybių narių nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis;

(48)

valstybėms narėms, kuriose nėra geležinkelių sistemos ir artimiausiu metu nenumatoma jos sukurti, tektų neproporcinga ir beprasmiška našta, jei joms būtų taikomos stoties valdytojams ir infrastruktūros valdytojams šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų vykdymo užtikrinimo pareigos. Tas pats taikoma vykdymo užtikrinimo pareigoms, kiek tai susiję su geležinkelio įmonėmis, jeigu valstybė narė neišdavė licencijos jokiai geležinkelio įmonei. Todėl tokios valstybės narės turėtų būti atleistos nuo šių pareigų;

(49)

asmens duomenys turėtų būti tvarkomi pagal Sąjungos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (7);

(50)

valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už šio reglamento pažeidimus ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Sankcijos, kurios galėtų apimti kompensacijos išmokėjimą atitinkamam asmeniui, turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(51)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. Sąjungos geležinkelių plėtros ir geležinkelių keleivių teisių stiprinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(52)

siekiant užtikrinti keleivių aukšto lygio apsaugą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistos I priedo nuostatos dėl Vienodųjų CIV taisyklių ir pakoreguota minimali išankstinės išmokos keleivio mirties atveju suma atsižvelgiant į ES masto suderinto vartotojų kainų indekso pokyčius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (8) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(53)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (9);

(54)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 21, 26, 38 ir 47 straipsnių, susijusių atitinkamai su visų formų diskriminacijos uždraudimu, neįgalių asmenų integravimu, vartotojų aukšto lygio apsaugos užtikrinimu ir teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Valstybių narių teismai šį reglamentą turėtų taikyti laikydamiesi šių teisių ir principų,

(1)

dėl Sąjungos aplinkos, klimato ir susijusios energetikos teisės aktų bei politikos labai pagerėjo aplinkos būklė. Vis dėlto tebėra didžiulių aplinkos ir klimato iššūkių, ir jeigu į juos nebus reaguojama, tai turės didelių neigiamų padarinių Sąjungai ir jos piliečių gerovei;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1293/2013 (4) nustatyta 2014–2020 m. laikotarpio Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) yra paskutinė iš nuo 1992 m. vykdytų Sąjungos programų, kuriomis remiamas aplinkos ir klimato teisės aktų ir politikos prioritetų įgyvendinimas. LIFE buvo teigiamai įvertinta atlikus laikotarpio vidurio vertinimą – ji laikoma veiksminga, efektyvia ir aktualia. Todėl 2014–2020 m. programa LIFE turėtų būti tęsiama, atlikus tam tikrus pakeitimus, nurodytus laikotarpio vidurio vertinime ir vėlesniuose vertinimuose. Atitinkamai Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – programa LIFE) nuo 2021 m. turėtų būti sudaryta septynerių metų laikotarpiui, kad jos trukmė atitiktų Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (5) nustatytos daugiametės finansinės programos trukmę;

(3)

kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai ir siekiniai, nustatyti aplinkos bei klimato sričių ir atitinkamais energetikos srities teisės aktais, politika, planais, visų pirma 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso (toliau – Europos žaliasis kursas) išdėstytais tikslais, ir tarptautiniais įsipareigojimais, programa LIFE turėtų padėti pereiti, laikantis teisingos pertvarkos principo, prie tvarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiąja energija grindžiamos, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, prie aplinkos, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, taip pat sveikatos, apsaugos, atkūrimo ir kokybės gerinimo, prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo bei jos didinimo, be kita ko, remiant tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimą bei valdymą ir sprendžiant ekosistemų nykimo problemą – imantis tiesioginių intervencinių priemonių arba remiant tų tikslų integravimą į kitų sričių politiką. Programa LIFE taip pat turėtų būti remiamas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnio 3 dalį priimtų bendrųjų veiksmų programų, pavyzdžiui, 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos (6), ir galimos vėlesnės Sąjungos aplinkos veiksmų programos įgyvendinimas;

(4)

Sąjunga yra įsipareigojusi imtis visapusiškų veiksmų, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai – jais pabrėžiamas esminis gamtos išteklių valdymo, siekiant užtikrinti išteklių ilgalaikį buvimą, ir ekosisteminių paslaugų bei jų abiejų ryšys su žmonių sveikata ir tvariu bei socialiniu požiūriu integraciniu ekonomikos augimu. Atsižvelgiant į tai, programoje LIFE turėtų būti atspindėti solidarumo principai, taip pat ja turėtų būti iš esmės prisidedama ir prie ekonominės plėtros, ir prie socialinės sanglaudos;

(5)

siekiant skatinti darnų vystymąsi, aplinkos ir klimato apsaugos reikalavimai turėtų būti įtraukti apibrėžiant ir įgyvendinant visų sričių Sąjungos politiką ir veiklą. Todėl turėtų būti skatinama sinergija ir papildomumas su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, be kita ko, supaprastinant veiklos, kuria papildomi strateginiai integruotieji projektai ir strateginiai gamtos projektai ir remiamas pagal programą LIFE sukurtų sprendimų taikymas ir atkartojimas, finansavimą. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, būtinas koordinavimas. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad apsaugotų projektų paramos gavėjus nuo administravimo dubliavimosi ir administracinės naštos dėl pareigų teikti ataskaitas pagal skirtingas finansines priemones;

(6)

programa LIFE turėtų būti prisidedama prie darnaus vystymosi ir padedama siekti tikslų ir siekinių, nustatytų Sąjungos aplinkos bei klimato sričių ir atitinkamuose energetikos srities teisės aktuose, strategijose, planuose ir pagal tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma pagal Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., Biologinės įvairovės konvenciją (7), Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (8) (toliau – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos), taip pat, be kita ko, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (9) (toliau – Orhuso konvencija), UNECE Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, JT Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, JT Roterdamo konvenciją dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, ir JT Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų;

(7)

Sąjunga teikia didelę reikšmę pagal programą LIFE finansuojamų projektų rezultatų ilgalaikiam tvarumui ir gebėjimui tuos rezultatus užtikrinti ir išlaikyti po projektų įgyvendinimo, inter alia, tęsiant arba atkartojant arba perduodant rezultatus;

(8)

siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti tvaria, žiedine, energiją efektyviai vartojančia, atsinaujinančiąja energija grindžiama, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam savo ruožtu reikia imtis veiksmų, kuriais ypatingas dėmesys būtų skiriamas sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir taršos lygių, būtų skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančioji energija ir būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, taip pat įgyvendinti Sąjungos ilgalaikę klimato ir energetikos strategiją, vadovaujantis ilgalaikiais Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslais. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į programą LIFE turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

(9)

projektais pagal naują programos LIFE paprogramę „Perėjimas prie švarios energijos“ daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama gebėjimų stiprinimui ir žinių, įgūdžių, naujoviškų būdų, metodų ir sprendimų sklaidai, kad būtų pasiekti Sąjungos teisės aktų ir politikos, susijusių su perėjimu prie atsinaujinančiosios energijos ir didesniu energijos vartojimo efektyvumu, tikslai. Šis gebėjimų stiprinimas ir sklaida paprastai yra didelės Sąjungos lygio pridėtinės vertės koordinavimo ir paramos veiksmai, kuriais siekiama panaikinti rinkos kliūtis, trukdančias socioekonominiam perėjimui prie tvarios energijos, ir pagrinde įtraukiant mažus ir vidutinio dydžio subjektus, taip pat įvairius subjektus, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, ir ne pelno organizacijas. Tokie veiksmai suteikia daug bendros naudos, pavyzdžiui, sprendžiama energijos nepritekliaus problema, gerinama patalpų oro kokybė, mažinamas vietos teršalų kiekis, nes didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir paskirstoma daugiau atsinaujinančiosios energijos, taip pat prisidedama prie teigiamo poveikio vietos ekonomikai ir labiau socialiniu požiūriu integracinio augimo;

(10)

siekiant prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro vykdymo, reikia paspartinti energetikos sektoriaus pertvarką. Į naują programos LIFE paprogramę „Perėjimas prie švarios energijos“ turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiami energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančioji energija, iki 2020 m. finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“ (10), nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo sričių technologijų, kuriomis bus padedama švelninti klimato kaitą, taikymą. Į programą LIFE turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai ir sektoriai, susiję su perėjimu prie švarios energijos. Tokius gebėjimų stiprinimo veiksmus įtraukus į programą LIFE, atsirastų paprogramių sinergijos galimybių ir apskritai padidėtų Sąjungos finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir platinami duomenys apie esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų, įskaitant sprendimus pagal programą „Europos horizontas“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (11) (toliau – programa „Europos horizontas“), ir ankstesnes programas, taikymą vykdant programos LIFE projektus;

(11)

prie Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2002 (12), kuria iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (13), pridėtame poveikio vertinime nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. laikotarpiu kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kad padidėtų energijos vartojimo efektyvumas ir būtų daugiau naudojama nedidelio masto atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kai kapitalą reikia nukreipti į itin decentralizuoto pobūdžio projektus. Vienas iš paprogramės „Perėjimas prie švarios energijos“, apimančios energijos vartojimo efektyvumą ir greitą atsinaujinančiosios energijos diegimą, tikslų yra stiprinti tokių projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, taip pat taikant pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/523 (14) numatytas finansines priemones;

(12)

programa LIFE yra vienintelė programa, konkrečiai skirta aplinkos ir klimato politikos veiksmams, ir todėl ji atlieka itin svarbų vaidmenį remiant Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimą šiose srityse;

(13)

sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tam, kad programos „Europos horizontas“ strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo proceso metu būtų nustatyti ir pripažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių poreikiai siekiant spręsti aplinkos, klimato ir energetikos uždavinius Sąjungoje. Programa LIFE ir toliau turėtų būti skatinama įgyvendinti Sąjungos aplinkos, klimato sričių ir su jomis susijusią energetikos teisės aktus ir politiką, be kita ko, įsisavinant ir taikant programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, ir, jei tai gali padėti spręsti aplinkos, klimato arba energetikos pertvarkos klausimus, padedama juos diegti platesniu mastu. Programos „Europos horizontas“ Europos inovacijų taryba gali remti naujų proveržio idėjų, galinčių atsirasti įgyvendinant programos LIFE projektus, tobulinimą ir komercializavimą. Lygiai taip pat turėtų būti atsižvelgta į sinergiją su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos inovacijų fondu, įsteigtu pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (15);

(14)

veiksmui, kuriam skirtas programos LIFE įnašas, taip pat turėtų būti galima skirti bet kurios kitos Sąjungos programos įnašą, jeigu tik tokiais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Veiksmai, kuriems skiriamas kaupiamasis finansavimas pagal įvairias Sąjungos programas, turėtų būti tikrinami atliekant tik vieną auditą ir taip, kad jis apimtų visas susijusias Sąjungos programas ir jų atitinkamas taikytinas taisykles;

(15)

2017 m. vasario 3 d. Komisijos komunikate „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir sustiprinti aplinkos ir klimato tikslų įtraukimą ir šių aspektų integravimą į kitų sričių politiką. Todėl programa LIFE turėtų būti skatinama spręsti horizontaliuosius, sisteminius uždavinius, taip pat šalinti pagrindines įgyvendinimo trūkumų priežastis, kaip nustatyta aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje, ir daryti reikiamą pažangą plėtojant, bandant ir atkartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, stebėseną ir peržiūrą; gerinant valdymą aplinkos, klimato kaitos ir susijusiais energetikos pertvarkos klausimais, be kita ko, užtikrinant, kad suinteresuotieji subjektai aktyviau dalyvautų visais lygmenimis, stiprinant gebėjimus, užtikrinant komunikaciją ir didinant informuotumą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

(16)

siekiant sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą, be kita ko, jūrų ekosistemose, taip pat nukreipti šiuos procesus priešinga linkme, reikia remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir politikos, įskaitant 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą dėl ES biologinės įvairovės strategijos 2030 m. „Gamtos grąžinimas į mūsų gyvenimus“, Tarybos direktyvą 92/43/EEB (16), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (17) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 (18), plėtojimą, įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir vertinimą, visų pirma kaupiant žinių bazę, reikalingą politikai plėtoti ir įgyvendinti, taip pat plėtojant, bandant, demonstruojant ir taikant geriausią praktiką ir sprendimus, tokius kaip veiksmingas valdymas, nedideliu mastu arba specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant prioritetinių veiksmų programų, priimtų Direktyvos 92/43/EEB pagrindu, įgyvendinimo integruotus metodus. Šis reglamentas turėtų padėti į Sąjungos politiką integruoti biologinės įvairovės veiksmus ir pasiekti bendrą plataus užmojo tikslą: 2024 m. – 7,5 % metinių išlaidų pagal daugiametę finansinę programą, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % metinių išlaidų pagal daugiametę finansinę programą skirti biologinės įvairovės tikslams, kartu atsižvelgiant į esamus klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus.

Sąjunga ir valstybės narės turėtų stebėti su biologine įvairove susijusias savo išlaidas, kad įvykdytų savo pareigas teikti ataskaitas pagal Biologinės įvairovės konvenciją. Taip pat turėtų būti laikomasi kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose numatytų stebėjimo reikalavimų. Su biologine įvairove susijusios išlaidos turėtų būti stebimos laikantis veiksmingos, skaidrios ir išsamios metodikos, kurią turi nustatyti Komisija, bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir Taryba, kaip nurodyta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (19);

(17)

iš pastarojo meto vertinimų, įskaitant ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą ir gamtos teisės aktų tinkamumo patikrą, matyti, kad viena pagrindinių Sąjungos gamtos teisės aktų ir biologinės įvairovės strategijos nepakankamo įgyvendinimo priežasčių yra nepakankamas finansavimas.

Pagrindinėmis Sąjungos finansavimo priemonėmis, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1301/2013 (20) (toliau – Europos regioninės plėtros fondas), ir Sanglaudos fondą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1300/2013 (21) (toliau – Sanglaudos fondas), Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 (22) (toliau – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai), ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (toliau – Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas), papildomumo pagrindu būtų galima svariai prisidėti tenkinant šiuos poreikius. Programa LIFE tokio integravimo veiksmingumas galėtų būti toliau didinamas įgyvendinant strateginius gamtos projektus, skirtus skatinti Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės teisės aktų ir politikos įgyvendinimą, įskaitant pagal Direktyvą 92/43/EEB priimtose prioritetinių veiksmų programose nustatytus veiksmus. Strateginiais gamtos projektais turėtų būti remiamos valstybių narių veiksmų programos, kuriomis siekiama atitinkamus gamtos ir biologinės įvairovės tikslus integruoti į kitų sričių politiką ir kitas finansavimo programas, taip užtikrinant, kad šių rūšių politikai įgyvendinti būtų sutelkta reikiamų lėšų.

Valstybėms narėms savo bendros žemės ūkio politikos strateginiame plane turėtų būti leidžiama nuspręsti tam tikrą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų dalį panaudoti siekiant pritraukti paramą veiksmams, kuriais papildomi šiame reglamente apibrėžti strateginiai gamtos projektai;

(18)

siekiant skatinti žiedinę ekonomiką ir efektyvų išteklių naudojimą turi keistis būdai, kaip projektuojamos, gaminamos, vartojamos, taisomos, pakartotinai naudojamos, perdirbamos ir šalinamos medžiagos ir produktai, įskaitant plastiką, ir pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas visam produktų gyvavimo ciklui. Programa LIFE turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – turėtų būti teikiama finansinė parama, skirta įvairiems subjektams, kaip antai įmonėms, valdžios institucijoms ir vartotojams, visų pirma taikant, plėtojant ir atkartojant geriausias technologijas, praktiką ir sprendimus, specialiai pritaikytus vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, be kita ko, laikantis integruoto požiūrio į atliekų hierarchijos taikymą ir atliekų tvarkymo bei prevencijos planų įgyvendinimą. Padedant įgyvendinti 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą dėl Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos, galėtų būti imtasi veiksmų visų pirma jūrą teršiančių šiukšlių problemai spręsti;

(19)

aukšto lygio aplinkos apsauga yra itin svarbi Sąjungos piliečių sveikatai ir gerovei. Programa LIFE turėtų būti remiami Sąjungos tikslai gaminti ir naudoti chemines medžiagas taip, kad būtų kuo labiau sumažintas didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, siekiant Sąjungoje įgyvendinti netoksiškos aplinkos tikslą. Programa LIFE taip pat turėtų būti remiama veikla, kuria siekiama palengvinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB (23) įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas toks triukšmo lygis, kuriuo nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis ir nekiltų rizika žmonių sveikatai;

(20)

Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas yra pasiekti tokį oro kokybės lygį, kuriam esant nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis ir nekiltų rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, kartu stiprinant oro kokybės gerinimo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sinergiją. Visuomenė yra gerai informuota apie oro taršą, ir piliečiai tikisi institucijų veiksmų, ypač tose vietovėse, kuriose gyventojai ir ekosistemos susiduria su dideliu oro teršalų kiekiu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 (24) pabrėžiama Sąjungos teikiamo finansavimo svarba siekiant švaraus oro tikslų. Todėl pagal programą LIFE turėtų būti remiami projektai, įskaitant strateginius integruotuosius projektus, kurie teikia galimybių pritraukti viešųjų ir privačiųjų lėšų, kad jie būtų geriausios praktikos pavyzdžiai ir oro kokybės planų bei teisės aktų įgyvendinimo vietos, regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis skatinamoji priemonė;

(21)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (25) buvo nustatyta Sąjungos paviršinių vandenų, pakrančių vandenų, tarpinių vandenų ir požeminio vandens apsaugos sistema. Tos direktyvos tikslų būtų padedama siekti geriau įgyvendinant vandens politikos tikslus ir juos geriau integruojant į kitų sričių politiką. Todėl pagal programą LIFE turėtų būti remiami projektai, kuriais prisidedama veiksmingai įgyvendinant Direktyvą 2000/60/EB ir kitus atitinkamus Sąjungos vandens srities teisės aktus, kuriais padedama pasiekti gerą Sąjungos vandens telkinių būklę – taikant, plėtojant ir atkartojant geriausią praktiką, taip pat sutelkiant papildomuosius veiksmus pagal kitas Sąjungos programas arba finansinius šaltinius;

(22)

jūros aplinkos apsauga ir atkūrimas yra vienas bendrų Sąjungos aplinkos politikos tikslų. Pagal programą LIFE turėtų būti remiamas biologinės įvairovės ir jūrų ekosistemų, visų pirma tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijose, valdymas, išsaugojimas, atkūrimas ir stebėsena, taip pat rūšių apsauga pagal prioritetinių veiksmų programas, priimtas pagal Direktyvą 92/43/EEB; geros aplinkos būklės užtikrinimas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB (26); jūrų švaros ir geros būklės skatinimas; 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikato dėl Europos plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimo, visų pirma siekiant spręsti į jūrą išmestų žvejybos įrankių ir jūrą teršiančių šiukšlių problemą; taip pat Sąjungos dalyvavimo tarptautiniu mastu valdant vandenynus skatinimas – šis dalyvavimas yra būtinas, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslai, o ateinančioms kartoms būtų užtikrinti gyvybingi vandenynai. Į programos LIFE strateginius integruotuosius projektus ir strateginius gamtos projektus turėtų būti įtraukti atitinkami veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti jūrų aplinką;

(23)

siekiant geresnio valdymo aplinkos, klimato kaitos ir susijusiais energetikos pertvarkos klausimais, reikia įtraukti pilietinę visuomenę ir tuo tikslu didinti visuomenės informuotumą, be kita ko, pasitelkiant komunikacijos strategiją, kuria atsižvelgiama į naujus žiniasklaidos ir socialinius tinklus, vartotojų įtraukimą, ir plėsti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, įskaitant nevyriausybines organizacijas (NVO), konsultuojantis dėl atitinkamos politikos ir ją įgyvendinant visais lygmenimis. Todėl yra tikslinga, kad pagal programą LIFE būtų remiamos įvairios NVO ir ne pelno subjektų tinklai, kurie siekia bendro Sąjungos intereso tikslo ir kurie visų pirma aktyviai veikia aplinkos arba klimato politikos srityje, konkurencingai ir skaidriai teikiant jiems dotacijas veiklai, siekiant padėti tokioms NVO, tinklams ir subjektams veiksmingai prisidėti prie Sąjungos politikos įgyvendinimo ir kurti bei stiprinti jų gebėjimą tapti veiksmingesniais partneriais;

(24)

nors valdymo visais lygmenimis gerinimas turėtų būti kompleksinis visų programos LIFE paprogramių tikslas, pagal programą LIFE turėtų būti remiamas aplinkos ir klimato acquis, visų pirma horizontaliųjų aplinkos valdymo teisės aktų, įskaitant teisės aktus, kuriais įgyvendinama Orhuso konvencija, plėtojimas, įgyvendinimas, jų vykdymo užtikrinimas ir laikymasis;

(25)

pagal programą LIFE rinkos dalyviai turėtų būti rengiami ir remiami siekiant pereiti prie tvarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiąja energija grindžiamos, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos – išbandant naujas verslo galimybes, atnaujinant profesinius įgūdžius, suteikiant vartotojams daugiau galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukiant ir įgalinant nuomonės formuotojus ir išbandant naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

(26)

programa LIFE yra sukurta tam, kad būtų remiamas būdų, požiūrių ir geriausios praktikos, kuriuos galima atkartoti ir įgyvendinti didesniu mastu, demonstravimas. Naujoviški sprendimai padėtų gerinti aplinkosauginį veiksmingumą ir tvarumą, visų pirma plėtojant tvarią ūkininkavimo praktiką vietovėse, kuriose vykdoma su klimatu, vandeniu, dirvožemiu, biologine įvairove ir atliekomis susijusi veikla. Todėl reikėtų pabrėžti sinergiją su kitomis programomis ir politika, pavyzdžiui, Europos inovacijų partneryste žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje ir ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistema;

(27)

Sąjungos lygmeniu didelės investicijos į aplinkos ir klimato politikos veiksmus pirmiausia finansuojamos pagal pagrindines Sąjungos finansavimo programas. Todėl būtina stiprinti integravimo pastangas siekiant užtikrinti veiklos pagal kitas Sąjungos finansavimo programas tvarumą, palankumą biologinei įvairovei ir atsparumo klimato kaitai didinimą, taip pat tvarumo apsaugos garantijų įtraukimą į visas ES priemones. Kadangi strateginiams integruotiesiems projektams ir strateginiams gamtos projektams, rengtiniems pagal programą LIFE, tenka skatinamasis vaidmuo, jais turėtų būti papildomos finansavimo galimybės, kurių esama pagal tas finansavimo programas ir naudojant kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, nacionalines lėšas, taip pat turėtų būti siekiama sinergijos;

(28)

strateginių gamtos projektų ir strateginių integruotųjų projektų sėkmė priklauso nuo glaudaus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei nevalstybinių subjektų, kuriems aktualūs programos LIFE tikslai, bendradarbiavimo. Todėl sprendimų, susijusių su projektų rengimu, įgyvendinimu, vertinimu ir stebėsena, atžvilgiu turėtų būti taikomi skaidrumo ir atskleidimo principai, visų pirma integravimo atveju arba tuomet, kai naudojamasi įvairiais finansavimo šaltiniais;

(29)

atsižvelgiant į tai, kad klimato kaitos klausimus svarbu spręsti koordinuotai ir su užmoju, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, programa LIFE bus padedama integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą, kad bent 30 % ES biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato tikslai. Numatoma, kad vykdant veiksmus pagal programą LIFE 61 % viso programai LIFE skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant ir įgyvendinant programą LIFE, jie bus pakartotinai įvertinti vykdant atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu, veiksmais pagal programą LIFE turėtų būti paisoma žalos nedarymo principo;

(30)

įgyvendinant programą LIFE deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai, pateiktoje 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate dėl sustiprintos ir atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais, atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato ir atitinkamą energetikos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

(31)

remdama programos LIFE įgyvendinimą Komisija turėtų bendradarbiauti su programos LIFE nacionalinių kontaktinių asmenų tinklu, siekdama skatinti bendradarbiavimą, kurio tikslas – gerinti nacionalinio kontaktinio asmens paslaugas ir padidinti šių paslaugų veiksmingumą visoje Sąjungoje, padidinti bendrą teikiamų pasiūlymų kokybę, rengti seminarus ir praktinius užsiėmimus, skelbti pagal programą LIFE finansuojamų projektų sąrašus arba vykdyti kitą veiklą, pavyzdžiui, žiniasklaidos kampanijas, kad būtų geriau platinami projektų rezultatai ir palengvinamas keitimasis patirtimi, žiniomis bei geriausia praktika, taip pat būtų skatinama projektų rezultatus atkartoti visoje Sąjungoje, taip skatinant bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą. Tokia veikla visų pirma turėtų būti nukreipta į valstybes nares, kurios panaudoja mažai lėšų, ir ja turėtų būti palengvintas projektų paramos gavėjų, pareiškėjų ir suinteresuotųjų subjektų, susijusių su užbaigtais arba tebevykdomais tos pačios srities projektais, ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas. Itin svarbu, kad tokia ryšių palaikymo ir bendradarbiavimo veikla būtų nukreipta į regionines ir vietos valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus;

(32)

kriterijus, kuriuo vadovaujamasi projektų vertinimo ir sutarčių skyrimo pagal programą LIFE procese, turėtų būti kokybė. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti programos LIFE tikslus visoje Sąjungoje ir skatinti teikti kokybiškus projektų pasiūlymus, turėtų būti skiriamas finansavimas techninės pagalbos projektams, kuriais siekiama veiksmingai dalyvauti programoje LIFE. Komisija turėtų siekti veiksmingos, kokybe grindžiamos geografinės aprėpties visoje Sąjungoje, be kita ko, padėdama valstybėms narėms gerinti projektų kokybę, stiprinant gebėjimus. Žemas veiksmingo dalyvavimo lygis, reikalavimus atitinkanti veikla ir skyrimo kriterijai pagal programą LIFE turėtų būti nustatyti daugiametėje darbo programoje, vadovaujantis pareiškėjų iš atitinkamų valstybių narių dalyvavimo ir sėkmingų rezultatų lygiais, be kita ko, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, bendrą tinklo „Natura 2000“ teritorijų kiekvienoje valstybėje narėje plotą, išreikštą visų tinklo „Natura 2000“ teritorijų santykine dalimi ir valstybės narės teritorijos bei joje esančių tinklo „Natura 2000“ teritorijų santykiu. Reikalavimus atitinkanti veikla turėtų būti tokio pobūdžio, kad ja būtų siekiama pagerinti projektų paraiškų kokybę;

(33)

atsižvelgiant į 2018 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą dėl ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmų, siekiant palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą buvo sukurti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklas (IMPEL), Europos prokurorų tinklas aplinkos klausimais (ENPE) ir Europos Sąjungos teisėjų forumas aplinkos klausimais (EUFJE), ir jie atlieka unikalų vaidmenį užtikrinant Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimą. Jie svariai prisideda užtikrinant Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo nuoseklumą visoje Sąjungoje, išvengiant konkurencijos iškraipymo ir gerinant aplinkosauginio tikrinimo ir įstatymų vykdymo užtikrinimo mechanizmų kokybę tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu taikant tinklų sistemą, ir suteikia galimybę keistis informacija ir patirtimi įvairiais administraciniais lygmenimis, be kita ko, rengiant mokymus ir išsamias diskusijas aplinkos klausimais ir vykdymo užtikrinimo aspektais, įskaitant stebėsenos ir leidimų suteikimo procesus. Atsižvelgiant į jų indėlį siekiant programos LIFE tikslų, yra tikslinga leisti dotacijas IMPEL, ENPE ir EUFJE skirti neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų galima ir toliau remti tų subjektų veiklą. Be to, kitais atvejais kvietimo gali būti nereikalaujama, atsižvelgiant į bendruosius Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (27) (toliau – Finansinis reglamentas) reikalavimus, pvz., valstybių narių paskirtoms ir jų atsakomybe veikiančioms įstaigoms, kai Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte tos valstybės narės nurodomos kaip dotacijos gavėjos;

(34)

tikslinga nustatyti programos LIFE finansinį paketą, kuriame būtų nustatyta svarbiausia orientacinė suma Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu, kaip apibrėžta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, 18 punkte;

(35)

turėtų būti nustatytos tokios didžiausios subsidijų pagal programą LIFE bendro finansavimo normos, kokios būtinos veiksmingam pagal programą LIFE teikiamos paramos lygiui išlaikyti. Siekiant atsižvelgti į prisitaikomumą, būtiną reaguojant į esamą veiksmų ir subjektų spektrą, konkrečios bendro finansavimo normos turėtų padėti užtikrinti tikrumą, kartu išlaikant lankstumo lygį, atitinkantį konkrečius poreikius ar reikalavimus. Konkrečioms bendro finansavimo normoms visada turėtų būti taikomos nustatytos atitinkamos didžiausios bendro finansavimo normos;

(36)

šiam reglamentui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtas Finansinis reglamentas. Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams, ir nustatoma, kad turi būti vykdoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį patvirtintose taisyklėse taip pat numatyta bendra Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų sistema;

(37)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (28), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (29), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (30) ir (ES) 2017/1939 (31) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ir neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (32), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams, ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(38)

programos LIFE biudžeto finansavimo rūšys ir veiklos įgyvendinimo būdai turėtų būti pasirenkami remiantis tuo, ar jais galima pasiekti veiksmų konkrečių tikslų ir rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius. Komisija turėtų užtikrinti, kad įgyvendinimas būtų lengvai suprantamas, ir turėtų propaguoti tikrą supaprastinimą projektų rengėjams;

(39)

kai tikslinga, programos LIFE politikos tikslų turėtų būti siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal Reglamentą (ES) 2021/523, įskaitant iš programos LIFE paskirtą sumą, nurodytą tos programos daugiametėse darbo programose;

(40)

pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES (33) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos LIFE taisykles bei tikslus ir galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Tų subjektų dalyvavimas įgyvendinant programą LIFE pirmiausia turėtų būti susietas su projektais, įgyvendinamais pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“;

(41)

savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijose (BEST) schema skatinamas biologinės įvairovės, įskaitant jūrų biologinę įvairovę, išsaugojimas ir tausus ekosisteminių paslaugų, įskaitant ekosistemomis grindžiamus požiūrius į prisitaikymą prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimą, naudojimas Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. 2011 m. patvirtinus parengiamosios veiklos iniciatyvą BEST, o vėliau – programą BEST 2.0 ir projektą BEST RUP, BEST padėjo padidinti informuotumą apie atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų svarbą ir esminį vaidmenį siekiant biologinę įvairovę išsaugoti visame pasaulyje. Komisijos skaičiavimais, finansinės paramos šiose teritorijose vykdomiems vietos lygmens projektams poreikis yra 8 mln. EUR per metus. 2017 ir 2018 m. ministrų deklaracijose užjūrio šalys ir teritorijos pareiškė esančios dėkingos už šią mažų dotacijų, skirtų biologinei įvairovei, schemą. Todėl yra tikslinga, kad pagal programą LIFE būtų finansuojamos mažos dotacijos, skirtos biologinei įvairovei, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir skatinamuosius veiksmus, tiek atokiausiuose regionuose, tiek užjūrio šalyse ir teritorijose;

(42)

programa LIFE turėtų būti atvira trečiosioms valstybėms, laikantis Sąjungos ir tų valstybių susitarimų, kuriais nustatomos konkrečios jų dalyvavimo sąlygos;

(43)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (34), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(44)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (35) 22 ir 23 punktais, programa LIFE turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms ir pernelyg didelio reguliavimo. Į tuos reikalavimus, kai tikslinga, turėtų būti įtraukti išmatuojamieji rodikliai, kuriuos taikant būtų vertinamas programos LIFE poveikis vietoje. Visas programos LIFE poveikis susikaupia dėl netiesioginio, ilgalaikio ir sunkiai išmatuojamo indėlio siekiant įvairiausių Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų. Programai LIFE stebėti, šiame reglamente nustatyti tiesioginiai produkto rodikliai ir stebėjimo reikalavimai turėtų būti papildyti specialių projekto lygmens rodiklių rinkiniu – šie rodikliai turės būti apibūdinti daugiametėse darbo programose arba kvietimuose teikti pasiūlymus ir būti susiję su, inter alia, „Natura 2000“ ir tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų kiekiu;

(45)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su daugiamečių darbo programų patvirtinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (36);

(46)

siekiant užtikrinti, kad parama pagal programą LIFE ir programos įgyvendinimas atitiktų Sąjungos politiką ir prioritetus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad šis reglamentas būtų iš dalies pakeistas peržiūrint ar papildant rodiklius, arba kad šis reglamentas būtų papildytas apibrėžiant konkrečius kiekvienos paprogramės ir projekto tipo rodiklius, ir nustatant stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padėti užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir plačių užmojų klimato politikos veiksmus, darnų vystymąsi ir su tinkamu valdymu ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančiu požiūriu pasiekti Sąjungos aplinkos, biologinės įvairovės, klimato, žiedinės ekonomikos ir atitinkamų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų, strategijų bei planų tikslus ir siekinius arba įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(48)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 turėtų būti panaikintas;

(49)

tikslinga užtikrinti sklandų nepertraukiamą perėjimą nuo ankstesnės Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) prie programos LIFE, o programos LIFE pradžią suderinti su daugiametės finansinės programos, nustatytos Reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093, pradžia. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

(1)

šiuo reglamentu siekiama užtikrinti sklandų bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą atviroje ir demokratinėje visuomenėje sprendžiant netinkamo prieglobos paslaugų naudojimo teroristiniais tikslais klausimą ir prisidedant prie viešojo saugumo Sąjungoje. Reikėtų pagerinti bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą didinant teisinį tikrumą prieglobos paslaugų teikėjų atžvilgiu ir naudotojų pasitikėjimą internetine aplinka, taip pat stiprinant saviraiškos laisvės, be kita ko, laisvės gauti ir perduoti informaciją bei idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje, apsaugą ir žiniasklaidos laisvės bei pliuralizmo apsaugą;

(2)

reguliavimo priemonės, skirtos teroristinio turinio sklaidos internete klausimui spręsti, turėtų būti papildytos valstybių narių strategijomis, skirtomis kovai su terorizmu, įskaitant gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo stiprinimą, alternatyvių ir atsvaros naratyvų bei kitų iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama sumažinti teroristinio poveikio internete poveikį ir pažeidžiamumą jo atžvilgiu, plėtojimą, taip pat investavimą į socialinį darbą, deradikalizacijos iniciatyvas ir bendradarbiavimą su paveiktomis bendruomenėmis siekiant radikalizacijos visuomenėje tvarios prevencijos;

(3)

teroristinio turinio internete klausimui, kuris yra platesnės neteisėto turinio internete problemos dalis, spręsti reikia derinti teisėkūros, ne teisėkūros ir savanoriškas priemones, grindžiamas institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimu, visapusiškai gerbiant pagrindines teises;

(4)

internete aktyviai veikiantys prieglobos paslaugų teikėjai, jungdami verslą bei piliečius ir sudarydami palankesnes sąlygas viešoms diskusijoms ir informacijos, nuomonių bei idėjų sklaidai ir gavimui, skaitmeninėje ekonomikoje atlieka esminį vaidmenį ir taip reikšmingai prisideda prie inovacijų, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje. Vis dėlto, kai kuriais atvejais prieglobos paslaugų teikėjų paslaugomis neteisėtos veiklos vykdymo tikslais piktnaudžiauja trečiosios šalys. Itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad tomis paslaugomis naudojasi teroristinės grupės ir jų rėmėjai, kad skleistų internete teroristinį turinį siekiant perduoti savo idėjas, radikalizuotų bei verbuotų sekėjus ir sudarytų palankesnes sąlygas teroristinei veiklai ir jai vadovautų;

(5)

teroristinio turinio buvimas internete nėra vienintelis veiksnys, tačiau pasitvirtino tai, kad jis skatina individų radikalizaciją, kuri gali vesti prie teroro aktų, ir todėl turi rimtų neigiamų padarinių naudotojams, piliečiams bei visai visuomenei, taip pat internetinių paslaugų teikėjams, teikiantiems prieglobą tokiam turiniui, nes jis kenkia jų naudotojų pasitikėjimui ir daro žalą jų verslo modeliams. Atsižvelgiant į svarbų prieglobos paslaugų teikėjų vaidmenį ir jų turimas su teikiamomis paslaugomis susijusias technologines priemones ir pajėgumus, jiems tenka ypatinga socialinė atsakomybė apsaugoti savo paslaugas nuo teroristų piktnaudžiavimo ir spręsti teroristinio turinio, skleidžiamo internete naudojantis jų paslaugomis, klausimą tuo pat metu atsižvelgiant į pagrindinę saviraiškos laisvės, įskaitant laisvę gauti ir perduoti informaciją bei idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje, svarbą;

(6)

Sąjungos lygmens pastangos kovoti su teroristiniu turiniu internete pradėtos 2015 m. savanoriško valstybių narių ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimo sistemos pagrindu. Tas pastangas reikia papildyti aiškia teisėkūros sistema, kad būtų galima dar labiau sumažinti teroristinio turinio prieinamumą internete ir tinkamai spręsti šią sparčiai besivystančią problemą. Siekiama, kad teisėkūros sistema būtų grindžiama savanoriškomis pastangomis, kurios buvo sustiprintos Komisijos rekomendacija (ES) 2018/334 (3), ir atsilieptų į Europos Parlamento raginimą sugriežtinti priemones, skirtas neteisėto ir žalingo turinio internete klausimo sprendimui, laikantis Europos Pralamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB (4) sukurtos horizontalios sistemos ir į Europos Vadovų Tarybos raginimą gerinti turinio, kuriuo kurstoma vykdyti teroro aktus, internete aptikimą ir šalinimą;

(7)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Direktyvos 2000/31/EB taikymui. Visų pirma bet kokios priemonės, kurių, laikydamasis šio reglamento, imasi prieglobos paslaugų teikėjas, įskaitant bet kokias konkrečias priemones, neturėtų vesti prie to, kad tas prieglobos paslaugų teikėjas prarastų galimybę pasinaudoti ta direktyva numatytu atleidimu nuo atsakomybės. Be to, šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinių institucijų ir teismų įgaliojimams nustatyti prieglobos paslaugų teikėjų atsakomybę, kai netenkinamos toje direktyvoje nustatytos atleidimo nuo atsakomybės sąlygos;

(8)

šio reglamento ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (5) kolizijos atveju nuostatų, kuriomis reglamentuojamos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, kaip apibrėžta tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies a punkte, atžvilgiu, viršenybę turėtų turėti Direktyva 2010/13/ES. Tai neturėtų daryti poveikio šiame reglamente nustatytoms pareigoms, visų pirma dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų pareigoms;

(9)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės, skirtos spręsti klausimą, susijusį su piktnaudžiavimu prieglobos paslaugomis siekiant skleisti teroristinį turinį internete ir užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą. Tomis taisyklėmis turėtų būti visapusiškai gerbiamos Sąjungoje saugomos pagrindinės teisės, visų pirma tos pagrindinės teisės, kurios yra garantuojamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija);

(10)

šiuo reglamentu siekiama prisidėti prie viešojo saugumo užtikrinimo tuo pačiu metu nustatant adekvačias ir patikimas apsaugos priemonės, kad būtų apsaugotos įvairios pagrindinės teisės, be kita ko, teisė į privatų gyvenimą, į asmens duomenų apsaugą, į saviraiškos laisvę, įskaitant laisvę gauti ir perduoti informaciją, laisvė užsiimti verslu ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Be to, draudžiama bet kokia diskriminacija. Kompetentingos institucijos ir prieglobos paslaugų teikėjai turėtų imtis priemonių, kurios būtinos, tinkamos ir proporcingos demokratinėje visuomenėje, atsižvelgdamos į ypatingą saviraiškos ir informacijos laisvės bei žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo – pliuralistinės ir demokratinės visuomenės kertinių akmenų ir vertybių, kuriomis Sąjunga yra grindžiama, – svarbą. Priemonės, kuriomis daromas poveikis saviraiškos ir informacijos laisvei, turėtų būti griežtai tikslinės, t. y. jomis turi būti sprendžiamas teroristinio turinio sklaidos internete klausimas tuo pačiu metu gerbiant teisę teisėtais būdais gauti ir perduoti informaciją, atsižvelgiant į esminį prieglobos paslaugų teikėjų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas viešoms diskusijoms ir faktų, nuomonių ir idėjų sklaidai ir gavimui vadovaujantis teise. Veiksmingos priemonės spręsti teroristinio turinio internete klausimą ir saviraiškos ir informacijos laisvės apsauga yra ne vienas kitam prieštaraujantys, o vienas kitą papildantys ir sustiprinantys tikslai;

(11)

siekiant geriau išaiškinti veiksmus, kurių turi imtis prieglobos paslaugų teikėjai ir kompetentingos institucijos, kad būtų sprendžiamas teroristinio turinio sklaidos internete klausimas, šiuo reglamentu prevenciniais tikslais turėtų būti nustatyta termino „teroristinis turinys“ apibrėžtis, atitinkanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 (6) pateiktas atitinkamų nusikaltimų apibrėžtis. Atsižvelgiant į poreikį spręsti žalingiausios teroristinės propagandos internete klausimą, ta apibrėžtis turėtų apimti medžiagą, kuria kurstoma arba raginama vykdyti teroristinius nusikaltimus ar prisidėti prie jų vykdymo arba raginama dalyvauti teroristinės grupės veikloje ar šlovinama teroristinė veikla, be kita ko, medžiagą, kurioje vaizduojamas teroristinis išpuolis. Į apibrėžtį taip turėtų būti įtraukta medžiaga, kurioje pateikiamos instrukcijos, kaip gaminti ar naudoti sprogmenis, šaunamuosius ar kitus ginklus arba kenksmingas ar pavojingas medžiagas, taip pat chemines, biologines, radiologines ir branduolines (ChBRB) medžiagas, arba kiti konkretūs metodai ar technikos, įskaitant taikinių pasirinkimą, siekiant vykdyti ar prisidėti prie teroristinių nusikaltimų vykdymo. Tokia medžiaga apima tekstą, atvaizdus, garso ir vaizdo įrašus, taip pat tiesioginį teroristinių nusikaltimų transliavimą, kuriais sukeliamas pavojus, kad gali būti įvykdyti kiti tokie nusikaltimai. Vertindami, ar medžiaga yra laikytina teroristiniu turiniu, kaip tai suprantama šiame reglamente, kompetentingos institucijos ir prieglobos paslaugų teikėjai turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip pareiškimų pobūdis ir formuluotė, kontekstą, kuriame buvo paskelbti pareiškimai, ir jų potencialą žalingų padarinių žmonių saugos ir saugumo atžvilgiu. Tai, kad medžiagą parengė į Sąjungos sąrašą įtrauktas su teroro aktais susijęs asmuo, grupė ar subjektas, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, ta medžiaga yra jam priskirtina ar skleidžiama jo vardu turėtų būti svarbus vertinimo veiksnys;

(12)

švietimo, žurnalistikos, meno ar mokslinių tyrimų tikslais arba informuotumo apie kovą su teroristine veikla didinimo tikslais skleidžiama medžiaga neturėtų būti laikoma teroristiniu turiniu. Nustatant, ar turinio teikėjo pateikta medžiaga laikoma teroristiniu turiniu, kaip apibrėžta šiame reglamente, turėtų būti atsižvelgiama visų pirma į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, ir menų bei mokslo laisvę. Ypač tais atvejais, kai turinio teikėjas turi redakcinę atsakomybę, bet kokiu sprendimu dėl paskleistos medžiagos pašalinimo turėtų būti atsižvelgiama į spaudos ar žiniasklaidos reglamentavimu nustatytus žurnalistikos standartus pagal Sąjungos teisę, įskaitant Chartiją. Be to, radikalių, poleminių ar prieštaringų nuomonių reiškimas viešai diskutuojant opiais politiniais klausimais taip pat neturėtų būti laikomas teroristiniu turiniu;

(13)

siekiant veiksmingai spręsti teroristinio turinio sklaidos internete klausimą, kartu užtikrinant, kad būtų gerbiamas asmenų privatus gyvenimas, šis reglamentas turėtų būti taikomas informacinės visuomenės paslaugų, kurias teikiant paprašius paslaugos naudotojo informacija saugoma ir skleidžiama visuomenei, teikėjams, nepriklausomai nuo to, ar tokios informacijos ir medžiagos saugojimas ir sklaida visuomenei yra vien techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio. Sąvoka „saugojimas“ turėtų būti suprantama kaip duomenų laikymas fizinio ar virtualaus serverio atmintyje. Todėl „paprasto perdavimo kanalo“ arba „spartinančios atmintinės“ paslaugų, taip pat kitų paslaugų, teikiamų kituose interneto infrastruktūros lygmenyse, kurios neapima saugojimo, teikėjai, pavyzdžiui, registrai ir registrų tarnybos, taip pat domenų vardų sistemų (DNS), mokėjimo ar apsaugos nuo paskirstytojo paslaugos trikdymo (DdoS) paslaugų teikėjai neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį;

(14)

sąvoka „sklaida visuomenei“ turėtų apimti informacijos pateikimą galimam neribotam asmenų skaičiui, t. y. kad informacija būtų lengvai prieinama naudotojams apskritai, kai nereikalaujama tolesnių turinio teikėjo veiksmų, neatsižvelgiant į tai, ar tie asmenys faktiškai turi prieigą prie atitinkamos informacijos. Atitinkamai, kai dėl prieigos prie informacijos reikia registruotis ar prisijungti prie naudotojų grupės, turėtų būti laikoma, kad ta informacija yra skleidžiama visuomenei tik tuo atveju, kai prieigos prie informacijos prašantys naudotojai yra automatiškai registruojami arba jiems suteikiamas leidimas be žmogaus priimamo sprendimo ar atrankos, kam suteikti prieigą. Asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 (7) 2 straipsnio 5 punkte, pavyzdžiui, el. laiškai arba privačių žinučių paslaugos neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Turėtų būti laikoma, kad informacija saugoma ir skleidžiama visuomenei, kaip tai suprantama šiame reglamente, tik tuomet, kai tokia veikla vykdoma gavus tiesioginį turinio teikėjo prašymą. Dėl to šis reglamentas neturėtų būti taikomas teikėjams, teikiantiems tokias paslaugas, kaip debesijos infrastruktūra, kurios teikiamos kitų šalių nei turinio teikėjai prašymu ir pastarieji tik netiesiogiai gauna naudos. Šis reglamentas turėtų būti taikomas, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos, dalijimosi vaizdo, atvaizdų ir garso medžiaga paslaugų teikėjams, taip pat keitimosi rinkmenomis paslaugoms ir kitoms debesijos paslaugoms tiek, kiek tos paslaugos naudojamos siekiant užtikrinti, kad saugoma informacija būtų prieinama visuomenei tiesioginiu turinio teikėjo prašymu. Jei prieglobos paslaugų teikėjas siūlo kelias paslaugas, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik paslaugoms, kurios patenka į jo taikymo sritį;

(15)

teroristinis turinys dažnai skleidžiamas visuomenei per paslaugas, kurias teikia trečiosiose valstybėse įsisteigę prieglobos paslaugų teikėjai. Siekiant apsaugoti naudotojus Sąjungoje ir užtikrinti, kad visiems skaitmeninėje bendrojoje rinkoje veikiantiems prieglobos paslaugų teikėjams būtų taikomi tokie patys reikalavimai, šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems Sąjungoje siūlomų atitinkamų paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo jų pagrindinės veiklos vykdymo vietos valstybės. Turėtų būti laikoma, kad prieglobos paslaugų teikėjas siūlo paslaugas Sąjungoje, jeigu jis sudaro sąlygas fiziniams ar juridiniams asmenims naudotis jo teikiamomis paslaugomis vienoje ar daugiau valstybių narių ir turi esminį ryšį su ta valstybe nare ar tomis valstybėmis narėmis;

(16)

esminis ryšys su Sąjunga turėtų egzistuoti, jei prieglobos paslaugų teikėjo veiklos vykdymo vieta yra Sąjungoje, jo paslaugomis naudojasi didelis naudotojų skaičius vienoje ar daugiau valstybių narių arba jis vykdo tikslinę veiklą vienos ar daugiau valstybių narių atžvilgiu. Tikslinės veiklos vykdymas vienos ar daugiau valstybių narių atžvilgiu turėtų būti nustatomas remiantis visomis susijusiomis aplinkybėmis, įskaitant tokius veiksnius kaip kalba ar valiuta, kuri paprastai naudojama atitinkamoje valstybėje narėje, arba galimybė užsakyti prekes ar paslaugas iš tokios valstybės narės. Toks tikslinės veiklos vykdymas taip pat galėtų būti siejamas su galimybe atitinkamoje nacionalinėje taikomųjų programų parduotuvėje įsigyti taikomąją programą, su vietos reklamos rodymu arba reklamos rodymu bendrai atitinkamoje valstybėje narėje naudojama kalba, arba su ryšių su klientais valdymu, pavyzdžiui, aptarnaujant klientus bendrai toje valstybėje narėje naudojama kalba. Laikytina, kad egzistuoja esminis ryšys, ir tais atvejais, jei prieglobos paslaugų teikėjas susieja savo veiklą su viena ar keliomis valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (8) 17 straipsnio 1 dalies c punkte. Vien prieiga prie prieglobos paslaugų teikėjo interneto svetainės, e. pašto adreso ar kitų kontaktinių duomenų vienoje ar daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į kitus kriterijus, neturėtų būti laikoma esminiu ryšiu. Be to, paslaugos teikimas, vien siekiant laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/302 (9) nustatyto draudimo diskriminuoti, vien tuo pagrindu neturėtų būti laikomas esminiu ryšiu su Sąjunga;

(17)

reikėtų suderinti procedūras ir pareigas, susijusias su nurodymais pašalinti turinį, kuriais reikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjai pašalintų teroristinį turinį arba panaikintų prieigą prie jo, kompetentingoms institucijoms atlikus vertinimą. Atsižvelgiant į teroristinio turinio sklaidos tarp internetinių paslaugų greitį, turėtų būti nustatyta prieglobos paslaugų teikėjų pareiga užtikrinti, kad teroristinis turinys, nurodytas nurodyme pašalinti turinį, per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo būtų pašalintas arba visose valstybėse narėse būtų panaikinta prieiga prie jo. Išskyrus tinkamai pagrįstus skubos atvejus, kompetentinga institucija prieglobos paslaugų teikėjui turėtų pateikti informaciją apie procedūras ir taikytinus terminus ne mažiau kaip 12 valandų prieš tam prieglobos paslaugų teikėjui pirmą kartą išduodama nurodymą pašalinti turinį. Tinkamai pagrįsti skubos atvejai atsiranda, kai pašalinus teroristinį turinį arba panaikinus prieigą prie jo, praėjus daugiau nei vienai valandai po nurodymo pašalinti turinį gavimo, būtų padaryta didelė žala, pavyzdžiui, neišvengiamos grėsmės asmens gyvybei ar fizinei neliečiamybei atvejais, arba, kai tokiu turiniu atvaizduojami vykstantys įvykiai, kurie baigiasi žala asmens gyvybei ar fizinei neliečiamybei. Kompetentinga institucija turėtų nustatyti, ar atvejai laikytini skubos atvejais, ir tinkamai pagrįsti savo sprendimą nurodyme pašalinti turinį. Jei prieglobos paslaugų teikėjas negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį per vieną valandą nuo jo gavimo dėl force majeure priežasčių ar todėl, kad tai neįmanoma de facto, be kita ko, dėl objektyviai pagrįstų techninių ar operacinių priežasčių, jis turėtų kuo greičiau informuoti nurodymą išdavusią kompetentingą instituciją ir įvykdyti nurodymą pašalinti turinį, kai tik padėtis bus išspręsta;

(18)

nurodyme pašalinti turinį turėtų būti pateikiamas motyvų pareiškimas, kuriuo turinys, kuris turi būti pašalintas arba prieiga prie kurio turi būti panaikinta, pripažįstamas teroristiniu turiniu, ir turėtų būti pateikiama pakankamai informacijos to turinio buvimo vietai nustatyti, nurodant tikslų universalųjį ištekliaus adresą (URL) ir prireikus bet kurią kitą papildomą informaciją, pavyzdžiui, atitinkamo turinio ekrano kopiją. Tas motyvų pareiškimas prieglobos paslaugų teikėjui ir, galiausiai, turinio teikėjui, turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti teismine tvarka. Pateiktais motyvais neturėtų būti viešinama neskelbtina informacija, kuri galėtu pakenkti vykstančiam tyrimui;

(19)

kompetentinga institucija nurodymą pašalinti turinį turėtų pateikti tiesiogiai prieglobos paslaugų teikėjo šio reglamento tikslais paskirtam ar įsteigtam kontaktiniam centrui bet kokiomis elektroninėmis priemonėmis, kuriomis galima atgaminti rašytinį įrašą tokiomis sąlygomis, kuriomis prieglobos paslaugų teikėjas galėtų nustatyti nurodymo autentiškumą, įskaitant tikslią jo išsiuntimo ir gavimo datą bei laiką; tai gali būti, pavyzdžiui, saugus e. paštas ar platformos arba kiti saugūs kanalai, įskaitant prieglobos paslaugų teikėjo užtikrinamus kanalus, laikantis asmens duomenų apsaugos Sąjungos teisės. Tą reikalavimą turėtų būti galima patenkinti naudojantis, inter alia, kvalifikuotomis elektroninio registruoto pristatymo paslaugomis, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (10). Jei prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė veiklos vykdymo vieta yra ar jo teisinis atstovas gyvena ar yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje nei nurodymą išdavusios kompetentingos institucijos valstybė narė, nurodymo pašalinti turinį kopija tuo pačiu metu turėtų būti pateikta tos valstybės narės kompetentingai institucijai;

(20)

valstybė narės, kurioje yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė veiklos vykdymo vieta arba kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę patikrinti kitos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą nurodymą pašalinti turinį, kad nustatytų, ar juo šiurkščiai ar akivaizdžiai pažeidžiamas šis reglamentas ar Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės. Tiek turinio teikėjas, tiek prieglobos paslaugų teikėjas turėtų turėti teisę prašyti tokio valstybės narės, kurioje yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė veiklos vykdymo vieta arba kurioje gyvena ar yra įsisteigęs teisinis atstovas, kompetentingos institucijos tikrinimo. Jei toks prašymas pateikiamas, ta kompetentinga institucija turėtų priimti sprendimą dėl to, ar nurodymu pašalinti turinį padaromas toks pažeidimas. Jei tuo sprendimu nustatomas toks pažeidimas, nurodymas pašalinti turinį turėtų netekti teisinio poveikio. Tikrinimas turėtų būti atliekamas sparčiai, siekiant užtikrinti, kad per klaidą pašalintas turinys arba panaikinta prieiga būtų atstatytas kaip įmanoma greičiau;

(21)

prieglobos paslaugų teikėjai, susiduriantys su teroristiniu turiniu, turėtų, jei turi nuostatus ir sąlygas, įtraukti į juos nuostatas, skirtas spręsti netinkamo jų paslaugų naudojimo teroristinio turinio sklaidai visuomenei klausimą. Jie tas nuostatas turėtų taikyti stropiai, skaidriai, proporcingai ir nediskriminuojamai;

(22)

atsižvelgiant į problemos aprėptį ir spartą, kuri yra būtina norint veiksmingai identifikuoti ir pašalinti teroristinį turinį, veiksmingos ir proporcingos konkrečios priemonės yra esminis teroristinio turinio internete klausimo sprendimo elementas. Siekdami sumažinti teroristinio turinio prieinamumą savo paslaugose, prieglobos paslaugų teikėjai, susiduriantys su teroristiniu turiniu, turėtų nustatyti konkrečias priemones, atsižvelgdami į riziką ir teroristinio turinio poveikio lygį bei poveikį trečiųjų šalių teisėms ir visuomenės interesui gauti informaciją. Prieglobos paslaugų teikėjai turėtų nustatyti, kokios tinkamos, veiksmingos bei proporcingos konkrečios priemonės turėtų būti nustatytos norint identifikuoti ir pašalinti teroristinį turinį. Konkrečios priemonės galėtų apimti tinkamas technines ar operacines priemones ar pajėgumus, pavyzdžiui, aprūpinimą darbuotojais ar technines priemones identifikuoti ir skubiai pašalinti teroristinį turinį arba panaikinti prieigą prie teroristinio turinio, mechanizmus, skirtus naudotojams pranešti apie įtariamą teroristinį turinį arba jį pažymėti, arba bet kurias kitas priemones, kurias prieglobos paslaugų teikėjas laiko tinkamomis ir veiksmingomis siekiant spręsti teroristinio turinio pateikimo naudojantis jo paslaugomis klausimą;

(23)

nustatydami konkrečias priemones, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad būtų išsaugota naudotojų teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę bei žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas, kaip saugomi pagal Chartiją. Prieglobos paslaugų teikėjai turėtų ne tik laikytis teisėje, įskaitant asmens duomenų apsaugos teisės aktus, nustatytų reikalavimų, bet ir veikti apdairiai ir įgyvendinti apsaugos priemones, kai tinkama, įskaitant žmogaus atliekamą priežiūrą ir patikrinimus, jei jų reikia, kad būtų išvengta netyčinio ar per klaidą padaryto sprendimo, dėl kurio pašalinamas turinys, kuris nėra teroristinis, arba panaikinama prieiga prie jo;

(24)

prieglobos paslaugų teikėjas kompetentingai institucijai turėtų teikti ataskaitas apie nustatytas konkrečias priemones, kad ta institucija galėtų nustatyti, ar priemonės yra veiksmingos bei proporcingos ir, jeigu yra naudojamos automatizuotos priemonės, ar prieglobos paslaugų teikėjas turi būtinus žmogaus atliekamos priežiūros ir patikrinimų pajėgumus. Vertindamos priemonių veiksmingumą bei proporcingumą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į svarbius rodiklius, įskaitant prieglobos paslaugų teikėjo gautų nurodymų pašalinti turinį skaičių, prieglobos paslaugų teikėjo dydį bei ekonominius pajėgumus ir jo paslaugų skleidžiant teroristinį turinį poveikį, pavyzdžiui, naudotojų skaičiaus Sąjungoje pagrindu, taip pat apsaugos priemones, nustatytas siekiant spręsti netinkamo jo paslaugų naudojimo teroristinio turinio sklaidai internete klausimą;

(25)

jei kompetentinga institucija mano, kad nustatytos konkrečios priemonės yra nepakankamos norint atsižvelgti į riziką, ji turėtų galėti reikalauti priimti papildomas tinkamas, veiksmingas ir proporcingas konkrečias priemones. Dėl reikalavimo įgyvendinti tokias papildomas konkrečias priemones neturėtų atsirasti bendra prievolė stebėti ar aktyviai domėtis faktais, kaip tai suprantama Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalyje, arba pareiga naudoti automatizuotas priemones. Tačiau prieglobos paslaugų teikėjams turėtų būti galima naudoti automatizuotas priemones, jeigu jie mano, kad tai tinkama ir būtina siekiant veiksmingai spręsti netinkamo jų paslaugų naudojimo teroristinio turinio sklaidai internete klausimą;

(26)

turėtų būti nustatyta prieglobos paslaugų teikėjų pareiga konkrečiais tikslais ir apibrėžtą būtiną laikotarpį saugoti pašalintą turinį ir susijusius duomenis. Kyla poreikis saugojimo reikalavimą taip pat taikyti susijusiems duomenims tais atvejais, kai pašalinus atitinkamą teroristinį turinį tokie duomenys būtų prarasti. Susiję duomenys gali apimti tokius duomenis kaip prenumeratoriaus duomenys, visų pirma duomenis, susijusius su turinio teikėjo tapatybe, taip pat prieigos duomenys, įskaitant turinio teikėjo naudojimosi paslauga ir prisijungimo prie ir atsijungimo nuo paslaugos datą bei laiką, kartu su interneto paslaugų teikėjo turinio teikėjui suteiktu IP adresu;

(27)

pareiga išsaugoti turinį administracinės ar teisminės peržiūros procesų tikslais yra būtina ir pagrįsta poreikio užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos turinio teikėjų, kurių turinys internete buvo pašalintas ar buvo panaikinta prieiga prie jo, teisių gynimo priemonės, ir užtikrinti, kad tas turinys būtų atstatytas, atžvilgiu, priklausomai nuo to, kokia yra tų procesų baigtis. Pareiga išsaugoti medžiagą tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais yra pagrįsta ir būtina, atsižvelgiant į galimą naudą, kurią medžiaga galėtų turėti teroristinės veiklos sutrikdymo ar prevencijos tikslais. Todėl pašalinto teroristinio turinio išsaugojimas teroristinių nusikaltimų prevencijos, aptikimo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais taip pat turėtų būti laikomas pagrįstu. Teroristinis turinys ir susiję duomenys turėtų būti saugomi tik laikotarpį, būtiną teisėsaugos institucijoms patikrinti tą teroristinį turinį ir nuspręsti, ar jo reikės tiems tikslams. Teroristinių nusikaltimų prevencijos, aptikimo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais reikalaujamas duomenų išsaugojimas turėtų būti ribojamas tik duomenis, kurie gali turėti sąsajų su teroristiniais nusikaltimais, ir todėl galėtų prisidėti prie baudžiamojo persekiojimo už teroristinius nusikaltimus ir didelės rizikos viešajam saugumui prevencijos. Jei prieglobos paslaugų teikėjai pašalina medžiagą ar panaikina prieigą prie jos, visų pirma taikydami savo pačių konkrečias priemones, jie turėtų nedelsdami informuoti kompetentingas institucijas apie turinį, kuris apima informaciją, susijusią su neišvengiama grėsme gyvybei ar įtariamu teroristiniu nusikaltimu;

(28)

siekiant užtikrinti proporcingumą, saugojimo laikotarpis neturėtų viršyti šešių mėnesių, kad turinio teikėjai turėtų pakankamai laiko inicijuoti atitinkamus administracinės ar teisminės peržiūros procesus ir kad teisėsaugos institucijos galėtų gauti prieigą prie atitinkamų teroristinių nusikaltimų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui reikalingų duomenų. Tačiau kompetentingos institucijos ar teismo prašymu turėtų būti galima pratęsti tą laikotarpį tiek, kiek būtina tai atvejais, jei tie procesai inicijuojami, bet nebaigiami per tą šešių mėnesių laikotarpį. Saugojimo laikotarpio trukmė turėtų būti pakankama, kad teisėsaugos institucijos galėtų išsaugoti būtiną medžiagą, kiek tai susiję su tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu, drauge užtikrindamos pusiausvyrą su pagrindinėmis teisėmis;

(29)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis procedūrinėms garantijoms ar procedūrinėms tyrimų priemonėms, susijusioms su prieiga prie turinio ir susijusių duomenų, saugomų teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, kaip reglamentuojama pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę;

(30)

būtina užtikrinti prieglobos paslaugų teikėjų politikos, susijusios su teroristiniu turiniu, skaidrumą, kad padidėtų jų atskaitomybė jų naudotojų atžvilgiu ir būtų sustiprintas piliečių pasitikėjimas bendrąja skaitmenine rinka. Prieglobos paslaugų teikėjai, kurie ėmėsi veiksmų arba kurių buvo pareikalauta imtis veiksmų pagal šį reglamentą per atitinkamus kalendorinius metus, turėtų viešai paskelbti kasmetines skaidrumo ataskaitas, kuriose būtų pateikiama informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi teroristinio turinio identifikavimo ir šalinimo atžvilgiu;

(31)

kompetentingos institucijos turėtų viešai paskelbti kasmetines skaidrumo ataskaitas, kuriose būtų informacija apie nurodymų pašalinti turinį skaičių, atvejų, kuomet buvo nevykdomas nurodymas, skaičių, sprendimų dėl konkrečių priemonių skaičių, atvejų, kuriems taikomas administracinės ar teisminės peržiūros procesas, skaičių ir sprendimų, kuriais skiriamos sankcijos, skaičių;

(32)

teisė į veiksmingą teisinę gynybą yra įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 19 straipsnyje ir Chartijos 47 straipsnyje. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę į veiksmingas teisių gynimo priemones kompetentingame nacionaliniame teisme apskųsti bet kokias priemones, kurių imtasi pagal šį reglamentą ir kurios gali neigiamai paveikti to asmens teises. Ta teisė visų pirma turėtų apimti prieglobos paslaugų teikėjų ir turinio teikėjų galimybę veiksmingai užginčyti nurodymus pašalinti turinį ar bet kokius sprendimus, priimtus atlikus nurodymų pašalinti turinį tikrinimą pagal šį reglamentą, valstybės narės, kurios kompetentinga institucija išdavė nurodymą pašalinti turinį ar priėmė sprendimą, teisme, taip pat prieglobos paslaugų teikėjų galimybę veiksmingai užginčyti sprendimą, susijusį su konkrečiomis priemonėmis ar sankcijomis valstybės narės, kurios kompetentinga institucija priėmė tą sprendimą, teisme;

(33)

skundų procedūros yra būtina apsaugos nuo turinio internete pašalinimo ar prieigos prie jo panaikinimo per klaidą priemonė, jei toks turinys yra saugomas pagal saviraiškos ir informacijos laisvę. Todėl prieglobos paslaugų teikėjai turėtų nustatyti naudotojams palankius skundų mechanizmus ir užtikrinti, kad skundai būtų nagrinėjami skubiai ir visiškai skaidriai turinio teikėjo atžvilgiu. Reikalavimas, kad prieglobos paslaugų teikėjas atstatytų turinį, kuris buvo pašalintas ar prie kurio prieiga buvo panaikinta per klaidą, neturėtų daryti poveikio prieglobos paslaugų teikėjo galimybei taikyti savo paties nustatytus nuostatus ir sąlygas;

(34)

dėl veiksmingos teisminės apsaugos pagal ES sutarties 19 straipsnį ir Chartijos 47 straipsnį reikalaujama, kad turinio teikėjai galėtų išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jų teikiamas turinys buvo pašalintas ar buvo panaikinta prieiga prie jo. Tuo tikslu prieglobos paslaugų teikėjas turinio teikėjui turėtų pateikti informaciją, kuri leistų užginčyti pašalinimą ar prieigos panaikinimą. Priklausomai nuo aplinkybių, prieglobos paslaugų teikėjai turinį, kuris buvo pašalintas ar prieiga prie kurio buvo panaikinta, galėtų pakeisti žinute, kuria būtų nurodoma, kad turinys buvo pašalintas ar prieiga prie jo buvo panaikinta vadovaujantis šiuo reglamentu. Daugiau informacijos apie pašalinimo ar prieigos panaikinimo priežastis, taip pat apie teisių gynimo priemones, skirtas pašalinti ar panaikinti prieigą, turėtų būti pateikta gavus turinio teikėjo prašymą. Jei kompetentingos institucijos nusprendžia, kad dėl visuomenės saugumo priežasčių, be kita ko, tyrimo atveju, yra netinkama ar nenaudinga tiesiogiai pranešti turinio teikėjui apie pašalinimą ar prieigos panaikinimą, jos atitinkamai apie tai turėtų pranešti prieglobos paslaugų teikėjui;

(35)

šio reglamento tikslais valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas. Tai neturėtų reikšti, kad būtina steigti naują instituciją, ir turėtų būti įmanoma šiame reglamente numatytas funkcijas patikėti esamai institucijai. Šiuo reglamentu turėtų būti reikalaujama paskirti institucijas, kurios būtų kompetentingos išduoti nurodymus pašalinti turinį, tikrinti nurodymus pašalinti turinį, prižiūrėti konkrečias priemones ir skirti sankcijas, paliekant kiekvienai valstybei narei pačiai nuspręsti, kiek kompetentingų institucijų paskirti ir ar jos bus administracinės, teisėsaugos ar teisminės institucijos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos vykdytų savo užduotis objektyviai bei nediskriminuodamos ir neprašytų bei nepriimtų jokios kitos įstaigos nurodymų, susijusių su užduočių vykdymu pagal šį reglamentą. Tai neturėtų kliudyti vykdyti priežiūros pagal nacionalinę konstitucinę teisę. Valstybės narės Komisijai turėtų pranešti apie pagal šį reglamentą paskirtas kompetentingas institucijas, o Komisija internete turėtų paskelbti registrą, kuriame butų pateikiamas kompetentingų institucijų sąrašas. Tas internetinis registras turėtų būti lengvai prieinamas, kad prieglobos paslaugų teikėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos sparčiai patikrinti nurodymų pašalinti turinį autentiškumą;

(36)

kad būtų išvengta pastangų dubliavimo ir galimo trukdymo vykdyti tyrimus ir sumažinta paveiktiems prieglobos paslaugų teikėjams tenkanti našta, kompetentingos institucijos, prieš išduodamos nurodymus pašalinti turinį, turėtų keistis informacija, koordinuoti veiklą bei bendradarbiauti viena su kita ir, kai tinkama, su Europolu. Priimdama sprendimą dėl to, ar išduoti nurodymą pašalinti turinį, kompetentinga institucija turėtų deramai atsižvelgti į bet kokį pranešimą apie trukdį interesui vykdyti tyrimą (kolizijų šalinimas). Jei kompetentingai institucijai kitos valstybės narės kompetentinga institucija praneša apie esamą nurodymą pašalinti turinį, ji neturėtų išduoti nurodymo pašalinti turinį, susijusio su tuo pačiu dalyku. Įgyvendinant šio reglamento nuostatas, Europolas galėtų teikti paramą pagal savo dabartinius įgaliojimus ir esamą teisinę sistemą;

(37)

kad būtų užtikrintas veiksmingas ir pakankamai nuoseklus prieglobos paslaugų teikėjų priimtų konkrečių priemonių įgyvendinimas, kompetentingos institucijos turėtų koordinuoti veiklą bei bendradarbiauti viena su kita dėl komunikacijos su prieglobos paslaugų teikėjais nurodymų pašalinti turinį ir konkrečių priemonių nustatymo, įgyvendinimo ir vertinimo klausimais. Koordinavimo bei bendradarbiavimo taip pat reikia kalbant apie kitas priemones, skirtas įgyvendinti šį reglamentą, be kita ko, sankcijų taikymo taisyklių priėmimo ir sankcijų paskyrimo atžvilgiu. Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tokiam koordinavimui ir bendradarbiavimui;

(38)

būtina užtikrinti, kad valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už sankcijų skyrimą, būtų visapusiškai informuota apie nurodymų pašalinti turinį išdavimą ir tolesnę prieglobos paslaugų teikėjų ir kompetentingų institucijų kitose valstybėse narėse komunikaciją. Tuo tikslu, valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamus ir saugius komunikacijos kanalus bei mechanizmus, kurie padėtų laiku pasidalyti aktualia informacija;

(39)

kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sparčiai kompetentingų institucijų, taip pat jų ir prieglobos paslaugų teikėjų komunikacijai ir būtų išvengta pastangų dubliavimo, valstybės narės turėtų būti skatinamos naudotis Europolo parengtomis tam skirtomis priemonėmis, pavyzdžiui, internetinės informacijos žymėjimo valdymo taikomąja programa ar ją pakeitusiomis priemonėmis;

(40)

valstybių narių ir Europolo pranešimai pasirodė esantys veiksminga ir sparti priemonė didinti prieglobos paslaugų teikėjų informuotumą apie konkretų turinį, pateikiamą naudojantis jų paslaugomis, ir sudaryti jiems sąlygas imtis sparčių veiksmų. Tokie pranešimai turėtų būti toliau taikomi drauge su nurodymais pašalinti turinį; tie pranešimai sudaro mechanizmą, skirtą įspėti prieglobos paslaugų teikėjus apie informaciją, kuri galėtų būti laikoma teroristiniu turiniu, paliekant galimybę paslaugų teikėjams savanoriškai spręsti dėl to turinio suderinamumo su jų pačių nuostatais ir sąlygomis. Galutinį sprendimą dėl to, ar reikia pašalinti turinį, nes jis yra nesuderinamas su jų nuostatais ir sąlygomis, ir toliau priims prieglobos paslaugų teikėjas. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Europolo įgaliojimams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/794 (11). Todėl nė viena šio reglamento nuostata neturėtų būti suprantama kaip draudžianti valstybėms narėms ir Europolui naudotis pranešimais kaip priemone, naudojama sprendžiant teroristinio turinio internete klausimą;

(41)

atsižvelgiant į itin rimtus tam tikro teroristinio turinio internete padarinius, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų nedelsdami informuoti atitinkamos valstybės narės atitinkamas institucijas ar valstybės narės, kurioje yra įsisteigę ar turi teisinį atstovą, kompetentingas institucijas apie teroristinį turinį, sudarantį prielaidas kilti neišvengiamai grėsmei gyvybei ar įtariamam teroristiniam nusikaltimui. Siekiant užtikrinti proporcingumą, ta pareiga turėtų būti taikoma tik teroristiniams nusikaltimams, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalyje. Ta informavimo pareiga neturėtų reikšti, kad prieglobos paslaugų teikėjams tenka pareiga aktyviai ieškoti tokios neišvengiamos grėsmės gyvybei ar įtariamų teroristinių nusikaltimų įrodymų. Atitinkama valstybė narė turėtų būti suprantama kaip valstybė narė, turinti tų teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo jurisdikciją, remiantis nusikaltėlio ar potencialios nusikaltimo aukos pilietybe arba tiksline teroro akto vieta. Kilus abejonei, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų galėti pateikti informaciją Europolui, kuris turėtų imtis atitinkamų tolesnių veiksmų pagal savo įgaliojimus, įskaitant tos informacijos persiuntimą atitinkamoms nacionalinėms institucijoms. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista naudotis tokia informacija siekiant imtis tiriamųjų priemonių pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę;

(42)

prieglobos paslaugų teikėjai turėtų paskirti ar įsteigti kontaktinius centrus, kurie sudarytų palankesnes sąlygas skubiai tvarkyti nurodymus pašalinti turinį. Kontaktiniai centrai turėtų veikti tik operaciniais tikslais. Kontaktinis centras turėtų turėti tam skirtų vidinių ar išorės subjektams pavestų priemonių, kurios leistų elektroniniu būdu teikti nurodymus pašalinti turinį, taip pat techninių ar žmogiškųjų priemonių, leidžiančių juos tvarkyti skubiai. Nėra būtina, kad kontaktinis centras būtų įsteigtas Sąjungoje. Prieglobos paslaugų teikėjas turėtų galėti laisvai naudotis esamu kontaktiniu centru šio reglamento tikslais, jei kontaktinis centras gali įvykdyti šiame reglamente numatytas funkcijas. Siekiant užtikrinti, kad teroristinis turinys būtų pašalintas arba kad prieiga prie jo būtų panaikinta per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo, prieglobos paslaugų teikėjų, susiduriančių su teroristiniu turiniu, kontaktinis centras turėtų būti prieinamas bet kuriuo metu. Informacija apie kontaktinį centrą turėtų apimti informaciją apie kalbą, kuria galima kreiptis. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prieglobos paslaugų teikėjų ir kompetentingų institucijų komunikacijai, prieglobos paslaugų teikėjai raginami komunikacijos kalba pasirinkti vieną iš Sąjungos institucijų oficialiųjų kalbų, kuria pateikiami jų nuostatai ir sąlygos;

(43)

nors nėra bendrojo reikalavimo prieglobos paslaugų teikėjams užtikrinti fizinį buvimą Sąjungos teritorijoje, yra poreikis užtikrinti, kad būtų aišku, kurios valstybės narės jurisdikcijai priskiriamos Sąjungos prieglobos paslaugų teikėjo siūlomos paslaugos. Apskritai prieglobos paslaugų teikėjas priskiriamas valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinė veiklos vykdymo vieta arba kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, jurisdikcijai. Tai neturėtų daryti poveikio kompetencijos taisyklėms, nustatytoms nurodymų pašalinti turinį ir sprendimų, priimtų atlikus nurodymų pašalinti turinį tikrinimą pagal šį reglamentą, tikslais. Jei prieglobos paslaugų teikėjas neturi veiklos vykdymo vietos Sąjungoje ir nėra paskyręs teisinio atstovo, bet kuri valstybė narė turėtų turėti jurisdikciją ir dėl to turėtų galėti paskirti sankcijas su sąlyga, kad laikomasi ne bis in idem principo;

(44)

prieglobos paslaugų teikėjai, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, turėtų raštu paskirti teisinį atstovą, kad užtikrintų pareigų laikymąsi ir įgyvendinimą pagal šį reglamentą. Prieglobos paslaugų teikėjai turėtų galėti šio reglamento tikslais paskirti teisinį atstovą, kuris jau yra paskirtas kitais tikslais, su sąlyga, kad tas teisinis atstovas gali vykdyti šiame reglamente numatytas funkcijas. Teisinis atstovas turėtų būti įgaliotas veikti prieglobos paslaugų teikėjo vardu;

(45)

sankcijos yra būtinos siekiant užtikrinti, kad prieglobos paslaugų teikėjai veiksmingai įgyvendintų šį reglamentą. Valstybės narės turėtų priimti sankcijų, kurios gali būti administracinio ar baudžiamojo pobūdžio, taisykles, taip pat, kai tikslinga, baudų skyrimo gaires. Dėl reikalavimų nesilaikymo atskirais atvejais galėtų skiriamos sankcijos laikantis ne bis in idem ir proporcingumo principų ir užtikrinant, kad skiriant tokias sankcijas būtų atsižvelgiama į reikalavimų nesilaikymo sistemingumą. Sankcijos galėtų būti įvairių formų, įskaitant oficialius įspėjimus nedidelių pažeidimų atvejais arba finansines sankcijas už rimtesnius ar sistemingus pažeidimus. Itin griežtos sankcijos turėtų būti taikomos tais atvejais, kai prieglobos paslaugų teikėjas sistemingai ar nuolat nevykdo reikalavimo pašalinti ar panaikinti prieigą prie teroristinio turinio per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta, už kuriuos pažeidimus yra taikomos sankcijos ir kurios aplinkybės yra svarbios vertinant tokių sankcijų rūšį bei lygį. Sprendžiant, ar skirti finansines sankcijas, reikėtų tinkamai atsižvelgti į finansinius prieglobos paslaugų teikėjo išteklius. Be to, kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į tai, ar prieglobos paslaugų teikėjas yra startuolis, ar labai maža, mažoji arba vidutinė įmonė, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (12). Atsižvelgiama į papildomas aplinkybes, pavyzdžiui į tai, ar prieglobos paslaugų teikėjo elgesys buvo objektyviai neapgalvotas ar smerktinas, ar pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo ar tyčia. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sankcijomis, paskirtomis už šio reglamento pažeidimą, nebūtų raginama šalinti medžiagą, kuri nėra teroristinis turinys;

(46)

standartinių šablonų naudojimas sudaro palankesnes sąlygas kompetentingų institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimui bei keitimuisi informacija, leidžiant jiems bendrauti greičiau ir veiksmingiau. Tai itin svarbu siekiant užtikrinti, kad gavus nurodymą pašalinti turinį būtų skubiai imamasi veiksmų. Šablonais sumažinamos vertimo išlaidos ir prisidedama prie aukštesnio proceso kokybės standarto. Grįžtamosios informacijos šablonai sudaro sąlygas standartizuotai keistis informacija ir yra itin svarbūs tais atvejais, kai prieglobos paslaugų teikėjai negali vykdyti nurodymų pašalinti turinį. Patvirtinti pateikimo kanalai gali garantuoti nurodymo pašalinti turinį autentiškumą, įskaitant nurodymo siuntimo ir gavimo datos bei laiko tikslumą;

(47)

tam, kad prireikus būtų galima sparčiai iš dalies pakeisti šio reglamento tikslais naudotinų šablonų turinį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami šio reglamento priedai. Kad Komisija galėtų atsižvelgti į technologijų raidą ir susijusią teisinę sistemą, jai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildytas techniniais elektroninių priemonių, kurias kompetentingos institucijos turi naudoti, perduodamos nurodymus pašalinti turinį, reikalavimais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (13) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(48)

valstybės narės turėtų rinkti informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą. Valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti prieglobos paslaugų teikėjų skaidrumo ataskaitomis ir prireikus jas papildyti išsamesne informacija, pavyzdžiui, savo pačių skaidrumo ataskaitomis pagal šį reglamentą. Siekiant užtikrinti, kad šio reglamento įgyvendinimo vertinimas būtų pagrįstas, reikėtų nustatyti išsamią pagal šį reglamentą atliktų darbų, rezultatų ir poveikio stebėsenos programą;

(49)

remdamasi įgyvendinimo ataskaitos rezultatais ir išvadomis ir stebėsenos veiklos rezultatais, Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą per trejus metus nuo jo įsigaliojimo dienos. Vertinimas turėtų būti grindžiamas šiais kriterijais – efektyvumu, būtinumu, veiksmingumu, proporcingumu, aktualumu, suderinamumu ir Sąjungos pridėtine verte. Turėtų būti vertinama, kaip veikia skirtingos šiame reglamente numatytos operacinės ir techninės priemonės, be kita ko, priemonių veiksmingumas gerinant teroristinio turinio internete aptikimą, nustatymą ir pašalinimą, apsaugos mechanizmų veiksmingumas ir poveikis potencialiai paveiktoms pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, saviraiškos ir informacijos laisvei, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, laisvę užsiimti verslu, teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Komisija taip pat turėtų įvertinti poveikį galimai paveiktiems trečiųjų šalių interesams;

(50)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti sklandų bendros skaitmeninės rinkos veikimą sprendžiant teroristinio turinio sklaidos internete klausimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 325 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės priešintųsi Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir bet kokioms kitoms neteisėtoms veikoms. Sąjunga turėtų remti tose srityse vykdomą veiklą;

(2)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 804/2004/EB (3) (toliau – programa „Hercule“), kuris buvo iš dalies pakeistas ir kurio galiojimas buvo pratęstas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 878/2007/EB (4) (toliau – programa „Hercule II“), ir kuris buvo panaikintas ir pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 250/2014 (5) (toliau – programa „Hercule III“), anksčiau tokiai veiklai suteikta parama leido sustiprinti Sąjungos ir valstybių narių veiklą kovojant su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla;