(1)

vidaus rinka – Sąjungos pamatas. Nuo pat pradžių pasitvirtino, kad vidaus rinka yra vienas iš svarbiausių veiksnių, prisidedančių prie ekonomikos augimo, konkurencingumo ir užimtumo, ir visi piliečiai ir įmonės turėtų ir toliau vienodai patirti jos teikiamą naudą. Sukūrus vidaus rinką, Sąjungos įmonėms, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), atsivėrė naujų galimybių bei masto ekonomija ir padidėjo jų pramoninis konkurencingumas. Vidaus rinka prisidėjo kuriant darbo vietas ir vartotojams užtikrino didesnį aukštos kokybės produktų ir paslaugų pasirinkimą mažesnėmis kainomis. Ji tebėra labiau integruotos rinkos ir stipresnės, labiau subalansuotos ir teisingesnės ekonomikos kūrimo variklis. Vidaus rinka – vienas svarbiausių Sąjungos pasiekimų ir didžiausia jos vertybė vis labiau globalėjančiame pasaulyje, taip pat – pagrindinis elementas siekiant žaliosios ir skaitmeninės transformacijos kelyje link tvarios ekonomikos, atsakant į augantį spaudimą dėl klimato kaitos;

(2)

vidaus rinkai būtina nuolat prisitaikyti prie sparčiai kintančios skaitmeninės revoliucijos ir globalizacijos procesų aplinkos. Naujoje skaitmeninių inovacijų eroje vis atveriama galimybių įmonėms ir asmenims, sukuriama naujų produktų, paslaugų, procesų bei verslo modelių ir suteikiama galimybių veiksmingai rengti aukštos kokybės statistiką. Ta era taip pat yra iššūkis reglamentavimo, vykdymo užtikrinimo, vartotojų apsaugos ir saugumo srityse;

(3)

vidaus rinkos veikimas paremtas didžiąja dalimi Sąjungos teisės. Ji yra susijusi visų pirma su konkurencingumu, standartizacija, abipusiu pripažinimu, atitikties vertinimu, vartotojų apsauga ir rinkos priežiūra. Be to, ją sudaro taisyklės dėl verslo, prekybos ir finansinių sandorių, dėl augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srities, dėl Europos statistikos rengimo ir dėl sąžiningos konkurencijos skatinimo. Ta didžioji dalis Sąjungos teisės sudaro vienodas sąlygas, kurios yra būtinos vidaus rinkos veikimui vartotojų ir įmonių naudai;

(4)

vis dėlto tebėra diskriminacinių, nepagrįstų ar neproporcingų tinkamo vidaus rinkos veikimo kliūčių, taip pat iškyla naujų kliūčių. Taisyklių nustatymas – tik pirmas žingsnis, o užtikrinti jų laikymąsi yra ne mažiau svarbu. Esami galiojančių taisyklių vykdymo užtikrinimo iššūkiai, laisvo prekių ir paslaugų judėjimo kliūtys ir žemas tarpvalstybinių viešųjų pirkimų lygis riboja įmonių ir vartotojų galimybes. Pagaliau, tokių kliūčių įveikimu sprendžiamas piliečių pasitikėjimo Sąjunga klausimas, taip pat jos gebėjimo vykdyti savo įsipareigojimus ir gebėjimo kurti darbo vietas ir užtikrinti augimą klausimas, kartu apsaugant viešąjį interesą;

(5)

anksčiau egzistavo atskiros programos, skirtos Sąjungos veiksmams įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumo, vartotojų apsaugos, finansinių paslaugų vartotojų ir galutinių naudotojų, finansinių paslaugų politikos formavimo ir augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srities srityse. Tam tikra papildoma veikla buvo finansuojama tiesiogiai pagal vidaus rinkos biudžeto eilutes. Dabar yra būtina supaprastinti ir išnaudoti skirtingų veiksmų sinergijas ir nustatyti lankstesnę, skaidresnę, supaprastintą ir paslankesnę sistemą, skirtą veiklai, kuria siekiama užtikrinti gerai veikiančią tvarią vidaus rinką, finansuoti. Todėl turėtų būti nustatyta nauja programa, kurioje sutelkiama veikla, anksčiau finansuota pagal tas kitas programas ir kitas atitinkamas biudžeto eilutes. Į tą programą taip pat turėtų būti įtrauktos naujos iniciatyvos, kuriomis siekiama gerinti vidaus rinkos veikimą, kartu vengiant dubliavimosi su susijusiomis Sąjungos programomis ir veiksmais;

(6)

Europos statistikos tobulinimui, rengimui ir sklaidai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 (4) buvo taikoma atskira Europos statistikos programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 99/2013 (5). Siekiant užtikrinti Europos statistikos rengimo ir sklaidos tęstinumą, į naują programą taip pat turėtų būti įtraukta veikla, kurią apėmė ankstesnė Europos statistikos programa, nustatant Europos statistikos tobulinimo, rengimo ir sklaidos sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009. Naujoje programoje turėtų būti nustatyta Europos statistikos finansinė sistema, kad būtų teikiama aukštos kokybės, palyginama ir patikima Europos statistika, siekiant paremti visų sričių Sąjungos politikos formavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Profesinis nepriklausomumas yra būtina Europos statistikos tobulinimo, rengimo ir sklaidos sąlyga;

(7)

todėl yra tikslinga nustatyti programą, skirtą pagerinti vidaus rinkos veikimą, įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą bei tvarumą, standartizaciją, rinkos priežiūrą ir vartotojų apsaugą, augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų sritį ir Europos statistiką (Bendrosios rinkos programa) (toliau – Programa). Siekiant Programos trukmę suderinti su Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (6) nustatytos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos trukme, Programa turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui;

(8)

Programa turėtų būti remiamas Sąjungos teisės aktų, kuriais paremtas tinkamas vidaus rinkos veikimas, rengimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas. Programa turėtų būti remiamas tinkamų sąlygų sukūrimas, kad būtų įgalinti visi vidaus rinkos dalyviai, be kita ko, įmonės, piliečiai, įskaitant vartotojus, bei darbuotojai, pilietinės visuomenės atstovai ir valdžios institucijos. Tuo tikslu Programa turėtų būti siekiama skatinti įmonių, ypač MVĮ, įskaitant turizmo sektoriuje veikiančias įmones, konkurencingumą, gebėjimų stiprinimą ir tvarumą. Įmonių tvarumas yra svarbus, kad būtų išlaikytas jų ilgalaikis konkurencingumas, ir jis prisideda prie perėjimo prie ekonomiškai, aplinkos požiūriu ir socialiai tvaresnės Sąjungos proceso, kuris turėtų vykti kartu su skaitmeninimo procesu ir tvarios verslo praktikos taikymu. Programa taip pat turėtų skatinti vartotojų apsaugos ir saugos taisyklių vykdymo užtikrinimą. Ji taip pat turėtų didinti įmonių ir asmenų informuotumą apie jų teises, suteikdama jiems tinkamas priemones, tinkamą informaciją ir pagalbą, kad būtų priimami informacija pagrįsti sprendimai ir sustiprintas jų dalyvavimas formuojant Sąjungos politiką. Be to, įgyvendinant Programą turėtų būti siekiama stiprinti bendradarbiavimą reglamentavimo srityje ir administracinį bendradarbiavimą, visų pirma vykdant mokymo programas, keičiantis geriausia patirtimi ir stiprinant žinių bei kompetencijos bazes, įskaitant strateginių viešųjų pirkimų naudojimą. Programa taip pat turėtų būti siekiama remti aukštos kokybės Sąjungos ir tarptautinių standartų ir taisyklių, kuriais paremtas Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas, nustatymą, be kita ko, plačiai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams.

Tai turėtų apimti finansinės atskaitomybės ir audito sritį, taip prisidedant prie Sąjungos kapitalo rinkų skaidrumo ir tinkamo veikimo bei didesnės investuotojų apsaugos. Programos tikslas taip pat turėtų būti remti Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomas aukštas žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygis, žmonių gerbūvio ir gyvūnų gerovės apsauga, maisto bei pašarų sauga, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, kartu laikantis darnaus vystymosi principų ir užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį. Be to, Programa turėtų būti remiamas aukštos kokybės Europos statistikos rengimas laikantis statistikos principų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 223/2009 ir toliau išplėtotų Europos statistikos praktikos kodekse;

(9)

moderni vidaus rinka, kuri yra pagrįsta sąžiningumo, skaidrumo ir tarpusavio pasitikėjimo principais, skatina konkurenciją ir teikia naudą vartotojams, įmonėms bei darbuotojams. Geriau naudojantis nuolat besivystančia paslaugų vidaus rinka Sąjungos įmonėms būtų padedama kurti darbo vietas ir plėstis į kitas šalis, siūlyti platesnį paslaugų pasirinkimą geresnėmis kainomis ir išlaikyti aukštus standartus vartotojų ir darbuotojų atžvilgiu. Kad tai būtų įgyvendinta, Programa turėtų prisidėti prie geresnės vidaus rinkos pokyčių stebėsenos, taip pat prie likusių diskriminacinių, nepagrįstų ar neproporcingų kliūčių nustatymo bei šalinimo, ir užtikrinti, kad reglamentavimo sistema tiktų visų formų inovacijoms, įskaitant naują technologinę plėtrą ir procesus, novatoriškus paslaugų verslo modelius, bendradarbiaujamosios ir socialinės ekonomikos modelius, socialines inovacijas ir netechnologines inovacijas;

(10)

reglamentavimo kliūtys vidaus rinkoje buvo pašalintos daugelio pramonės gaminių atžvilgiu, taikant prevencijos mechanizmus, priimant bendras taisykles, o jeigu tokių Sąjungos taisyklių nėra – taikant abipusio pripažinimo principą. Srityse, kuriose nėra Sąjungos teisės aktų, abipusio pripažinimo principas taikomas taip, kad vienos valstybės narės rinkoje teisėtai parduodamoms prekėms galioja laisvo judėjimo teisė ir jos gali būti parduodamos kitoje valstybėje narėje. Jei atitinkama valstybė narė turėtų priežasčių prieštarauti prekių pardavimui, ji gali numatyti apribojimus, su sąlyga, kad tokie apribojimai būtų nediskriminaciniai, pagrįsti teisėtais viešojo intereso tikslais, nustatytais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 36 straipsnyje arba pripažintais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje kaip svarbios viešojo intereso priežastys, ir proporcingi siekiamam tikslui. Dėl netinkamo abipusio pripažinimo principo taikymo, pavyzdžiui, dėl nepagrįstų ar neproporcingų apribojimų taikymo, bendrovėms būna sudėtingiau patekti į kitų valstybių narių rinkas. Nors prekių rinkai būdingas aukštas integracijos laipsnis, ta situacija reiškia prarastas galimybes visai ekonomikai. Tikimasi, kad dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/515 (7) priėmimo padidės ekonominė nauda šioje srityje. Todėl Programa turėtų būti siekiama gerinti abipusio pripažinimo principo taikymą prekių srityje, išnaudojant visą jos potencialą. Ja taip pat turėtų būti siekiama sumažinti neteisėtų ir reikalavimų neatitinkančių prekių, patenkančių į rinką, kiekį tikslingai didinant informuotumą ir rengiant mokymus, remiant Reglamente (ES) 2019/515 nurodytus gaminių kontaktinius centrus ir kompetentingoms institucijoms geriau bendradarbiaujant abipusio pripažinimo tikslais;

(11)

yra naujų reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo uždavinių, susijusių su sparčiai kintančia skaitmeninės revoliucijos aplinka ir susijusių su iššūkiais, tokiais kaip kibernetinis saugumas, duomenų apsauga ir privatumas, daiktų internetas ar dirbtinis intelektas ir susiję etikos standartai. Griežtos produktų saugos ir aiškumo dėl atsakomybės taisyklės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai, įskaitant vartotojus ir įmones, galėtų pasinaudoti atitinkama apsauga tuo atveju, jei būtų padaryta žala. Todėl Programa turėtų prisidėti prie greito atsakomybės už produktus Sąjungos tvarkos pritaikymo ir geresnio jos vykdymo užtikrinimo, o tai skatintų inovacijas kartu užtikrinant naudotojų saugą ir saugumą;

(12)

Sąjungos teisės neatitinkančių produktų, įskaitant iš trečiųjų valstybių importuotus produktus, pateikimas rinkai kelia pavojų Sąjungos piliečiams, įskaitant vartotojus, taip pat kitiems galutiniams naudotojams. Ekonominės veiklos vykdytojai, parduodantys reikalavimus atitinkančius produktus tradicinėmis ar elektroninėmis priemonėmis, susiduria su iškreipta konkurencija, kurią sudaro tie, kurie nesilaiko taisyklių dėl žinių trūkumo, tyčia, kad įgautų konkurencinį pranašumą, arba dėl rinkos priežiūros susiskaidymo Sąjungoje. Rinkos priežiūros institucijos dažnai yra nepakankamai finansuojamos ir apribotos nacionaline teritorija, nors verslininkai prekiauja Sąjungos ar net pasauliniu mastu. Visų pirma e. prekybos atveju rinkos priežiūros institucijoms labai sudėtinga atsekti reikalavimų neatitinkančius produktus, importuotus iš trečiųjų valstybių, kad savo jurisdikcijoje galėtų nustatyti atsakingą ekonominės veiklos vykdytoją.

Joms taip pat labai sudėtinga atlikti rizikos vertinimus ir bandymus, nes jos negali prieiti prie produktų fiziškai. Todėl Programa turėtų būti siekiama pagerinti produktų atitiktį, didinant informuotumą apie taikytinas Sąjungos produktų saugos taisykles, aktyviau vykdant atitikties patikras pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 (8) ir skatinant glaudesnį tarpvalstybinį vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimą. Programa taip pat turėtų būti padedama įtvirtinti esamą rinkos priežiūros veiklos sistemą, skatinti skirtingų valstybių narių rinkos priežiūros institucijų bendrus veiksmus, gerinti keitimąsi informacija ir skatinti rinkos priežiūros veiklos konvergenciją ir glaudesnę integraciją. Tai turėtų būti daroma Programa visų pirma užtikrinant, kad būtų griežtai užtikrinamas Reglamentu (ES) 2019/1020 nustatytų naujų reikalavimų vykdymas siekiant užkirsti kelią reikalavimų neatitinkančių produktų pardavimui vartotojams, taip pat kitiems galutiniams naudotojams. Todėl Programa turėtų būti sustiprinti rinkos priežiūros institucijų pajėgumai visoje Sąjungoje, prisidedama prie vienodesnio taisyklių vykdymo užtikrinimo tarp valstybių narių ir valstybėms narėms suteikta galimybė vienodai pasinaudoti vidaus rinka siekiant ekonomikos augimo ir tvarumo;

(13)

Programoje nenumatyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos rėmimo tikslai ir veiksmai, tačiau nepaisant to vis tiek turėtų būti turima omenyje, kad suklastoti produktai dažnai neatitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytų produktų saugos ir vartotojų apsaugos reikalavimų ir kelia pavojų vartotojų sveikatai bei saugai, ypač tais atvejais, kai tokie produktai įsigyjami internetu. Todėl Programoje turėtų būti sustiprintos sinergijos su kitomis Sąjungos programomis intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje, visų pirma su Muitinio tikrinimo įrangos priemone, nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalis nustatoma muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė;

(14)

siekdama palengvinti suderintų produktų, kuriems būdinga didesnė rizika, kategorijų atitiktį, Sąjunga sukūrė atitikties vertinimo įstaigoms skirtą akreditavimo sistemą, pagal kurią tikrinama jų kompetencija, nešališkumas ir nepriklausomumas. Ypač svarbu, kad atitikties vertinimo įstaigos būtų patikimos ir kompetentingos, nes jos tikrina, ar produktai atitinka saugos reikalavimus dar prieš juos pateikiant rinkai. Pagrindinis uždavinys dabar yra užtikrinti, kad akreditavimo sistema toliau atitiktų naujausius technikos laimėjimus ir kad ji būtų vienodai griežtai taikoma visoje Sąjungoje. Todėl Programa turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atitikties vertinimo įstaigos toliau atitiktų joms keliamus reglamentavimo reikalavimus, pavyzdžiui, nešališkumo ir nepriklausomumo, ypač naudodamos akreditavimą. Panašiai Programa taip pat turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis stiprinama Europos akreditavimo sistema, visų pirma naujose politikos srityse, remiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008 (9) nurodytą Europos akreditacijos organizaciją;

(15)

kadangi dėl internetinės prekybos ir kelionių paslaugų vystymosi vartotojų rinkos veikia be sienų, svarbu užtikrinti, kad Sąjungoje gyvenantys vartotojai galėtų naudotis tokio paties aukšto lygio apsauga, kai prekės ir paslaugos importuojamos iš trečiosiose valstybėse įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant atvejus, kai jos parduodamos internetu. Todėl Programa prireikus taip pat turėtų būti galima remti bendradarbiavimą su atitinkamomis įstaigomis, esančiomis trečiosiose valstybėse, pavyzdžiui, keitimosi informacija reikalavimų neatitinkančių produktų atžvilgiu;

(16)

siekdamos užtikrinti gerą išleistų viešųjų lėšų bei vertės santykį ir prisidėti kuriant labiau novatorišką, tvarią, įtraukią ir konkurencingą vidaus rinką, valdžios institucijos naudoja viešuosius pirkimus. Tai reiškia, kad nustatant konkurso laimėtoją pagal geriausią kainos ir kokybės santykį, taikomi vertinimo kriterijai, kuriais nustatomas ne tik ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, bet ir didžiausią viešąją vertę galintis sukurti pasiūlymas. Kai tai atliekama laikantis taikytinos Sąjungos teisės, turėtų būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos, sąžiningos prekybos ir socialinius aspektus, o didelių infrastruktūros projektų atveju turėtų būti skatinama pirkimus suskaidyti į dalis. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/23/ES (10), 2014/24/ES (11) bei 2014/25/ES (12) numatyta valdžios institucijoms, įmonėms ir piliečiams, įskaitant vartotojus, naudą teikianti viešųjų pirkimų rinkų, kurios sudaro 14 % Sąjungos bendrojo vidaus produkto, integravimo ir veiksmingo veikimo teisinė sistema. Tinkamai įgyvendinamos viešųjų pirkimų taisyklės yra itin svarbi vidaus rinkos stiprinimo, Sąjungos bendrovių augimo skatinimo ir darbo vietų Sąjungoje kūrimo priemonė. Todėl Programa turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis užtikrinamas platesnis strateginių viešųjų pirkimų naudojimas, viešųjų pirkėjų profesionalizacija, MVĮ patekimo į viešųjų pirkimų rinkas lengvinimas ir gerinimas, visų pirma teikiant konsultavimo paslaugas ir mokymus, skaidrumo, integralumo ir geresnių duomenų didinimą, viešųjų pirkimų skaitmeninimo ir bendrų viešųjų pirkimų skatinimas, stiprinant partnerystės principo taikymą tarp valstybių narių, duomenų rinkimo ir duomenų analizės gerinimas, be kita ko pritaikytų IT priemonių rengimu, taip pat užtikrinama parama keitimuisi patirtimi ir gerąja praktika, rėmimasis Europos ir tarptautiniais standartais, gairių teikimas, siekimas sudaryti naudingus prekybos susitarimus, nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimo stiprinimas ir bandomųjų projektų vykdymas;

(17)

siekiant Programos tikslų ir norint palengvinti piliečių ir įmonių gyvenimą reikia teikti vis dažniau skaitmenines ir visiškai prieinamas aukštos kokybės vartotojams pritaikytas viešąsias paslaugas. Taip pat reikia aktyviau vykdyti e. administracijos ir e. valdžios veiklą kartu užtikrinant tinkamą duomenų apsaugą ir privatumą. Tai reiškia, kad viešojo administravimo institucijos turės užsiimti tų viešųjų paslaugų bendru kūrimu kartu su piliečiais ir įmonėmis. Be to, nuolat ir tolygiai augant su vidaus rinka susijusiai tarpvalstybinei veiklai, reikia turėti naujausią, tikslią ir lengvai suprantamą informaciją apie įmonių ir piliečių teises. Tai reiškia, kad turėtų būti pateikiama supaprastinta informacija, paaiškinanti administracinius formalumus. Be to, būtina teikti teisines konsultacijas ir padėti spręsti problemas, kurios kyla tarpvalstybiniu lygmeniu. Be to, reikėtų remti valdžios institucijų pastangas įgyvendinti tuos tikslus, pavyzdžiui, nacionalines administravimo institucijas susieti nesudėtingai ir veiksmingai, taip pat teikti informaciją ir lengvinti keitimąsi informacija, kuria būtų paaiškinama, kaip praktiškai veikia vidaus rinka. Svarbų vaidmenį tuo atžvilgiu jau atlieka esamos vidaus rinkos valdymo priemonės ir reikėtų toliau gerinti jų kokybę, matomumą, skaidrumą ir patikimumą. Todėl Programa turėtų būti remiamos šios esamos vidaus rinkos valdymo priemonės: portalas „Jūsų Europa“, kuris turėtų tapti pagrindu būsimiems bendriesiems skaitmeniniams vartams, portalas „Jūsų Europos patarėjas“, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas (SOLVIT), Vidaus rinkos informacinė sistema ir bendrosios rinkos rezultatų suvestinė;

(18)

Programa turėtų būti remiamas bendrovių teisę ir įmonių valdymą bei sutarčių teisę apimančios Sąjungos reglamentavimo sistemos plėtojimas, siekiant didinti įmonių, visų pirma MVĮ, efektyvumą ir konkurencingumą, kartu užtikrinant bendrovių veiklos poveikį patiriančių suinteresuotųjų subjektų apsaugą ir siekiant imtis veiksmų kylančių politinių uždavinių atžvilgiu. Ja taip pat turėtų būti užtikrinamas reikiamas atitinkamos acquis vertinimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, suinteresuotųjų subjektų informavimas ir pagalba jiems bei atitinkamos srities informacijos mainų skatinimas. Programa turėtų toliau būti remiamos Komisijos iniciatyvos, kuriomis remiama aiški ir gerai pritaikyta duomenų ekonomikos ir inovacijų teisinė sistema. Tos iniciatyvos būtinos siekiant didinti su sutartinėmis ir nesutartinėmis pareigomis susijusį teisinį tikrumą, visų pirma susijusį su atsakomybe, saugumu, etika ir privatumu besiformuojančių technologijų, pavyzdžiui, daiktų interneto, dirbtinio intelekto, robotikos, ir trimačio spausdinimo kontekste. Programa turėtų būti siekiama skatinti plėtoti duomenimis grindžiamą verslą, kadangi toks verslas nulems Sąjungos ekonomikos rezultatus pasaulinės konkurencijos akivaizdoje;

(19)

Programa taip pat turėtų skatinti, kad valstybės narės tinkamai ir visiškai įgyvendintų bei taikytų Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisinę sistemą, taip pat turėtų skatinti formuoti būsimą politiką siekiant spręsti naujus uždavinius tose srityse. Ji taip pat turėtų remti atitinkamą Europai svarbių tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Tarybos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto, veiklą;

(20)

vidaus rinkos įgyvendinimo ir vystymo finansinių paslaugų, finansinio stabilumo ir kapitalo rinkų sąjungos, įskaitant tvarius finansus, srityje tikslas labai priklauso nuo įrodymais grindžiamų politikos priemonių, kurių imasi Sąjunga. Kad tas tikslas būtų pasiektas, Komisija turėtų atlikti aktyvų vaidmenį nuolat vykdydama finansų rinkų ir finansinio stabilumo stebėseną, vertindama, kaip valstybės narės įgyvendina Sąjungos teisės aktus, nustatydama, ar esami teisės aktai atitinka numatytą tikslą ir, jei formuojasi naujų rūšių rizika, identifikuodama galimas veiksmų sritis, per visą politikos ciklą nuolat įtraukdama suinteresuotuosius subjektus. Tokia veikla neįmanoma be analizės, tyrimų, mokomosios medžiagos, apklausų, atitikties vertinimų, įvertinimų ir aukštos kokybės statistikos ir turi būti palaikoma IT sistemomis bei komunikacijos priemonėmis;

(21)

SESV apima taisyklių sistemą, užtikrinančią, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma. Programa turėtų prisidėti prie Sąjungos konkurencijos politikos, be kita ko, gerinant ir stiprinant bendradarbiavimą su tinklais ir su nacionalinėmis institucijomis bei teismais, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat užtikrinant platesnės suinteresuotųjų subjektų grupės aprėptį, kai informuojama ir aiškinama apie su Sąjungos konkurencijos politika susijusias teises, naudą ir pareigas. Programa taip pat turėtų padėti gerinti rinkos pokyčių analizę ir vertinimą, be kita ko, naudojant sektorių tyrimus ir kitas rinkos tyrimo priemones, taip pat sistemingai dalijantis informacija ir geriausia praktika Europos konkurencijos tinkle. Tai turėtų padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas, taip pat ir pasauliniu lygmeniu, ir įgalinti įmones, visų pirma MVĮ, ir vartotojus pasinaudoti vidaus rinkos teikiama nauda;

(22)

Programa visų pirma reikia spręsti klausimus, susijusius su esminiais padariniais konkurencijai ir vidaus rinkos veikimui, kuriuos sukelia vykstanti ekonomikos ir verslo aplinkos žalioji ir skaitmeninė pertvarka, visų pirma dėl eksponentinio duomenų kiekio augimo ir jų naudojimo, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vis dažniau naudojasi dirbtiniu intelektu, didžiųjų duomenų algoritmais ir kitoms IT priemonėms bei ekspertinėmis žiniomis. Taip pat svarbu, kad Programa būtų remiami tinklai ir puoselėjamas platesnis bei glaudesnis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir jų valdžios institucijomis bei teismais, nes neiškraipyta konkurencija ir vidaus rinkos veikimas iš esmės priklauso nuo tų subjektų veiksmų. Atsižvelgiant į ypatingą konkurencijos politikos vaidmenį apsaugant vidaus rinką nuo žalos, kurią daro antikonkurencinis elgesys už Sąjungos sienų, Programa taip pat turėtų būti atitinkamai remiamas bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių institucijomis. Galiausiai, būtina plėsti informavimo veiklą, kad daugiau piliečių ir įmonių galėtų pasinaudoti visa sąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje teikiama nauda. Taip turėtų būti remiamos pastangos Sąjungos piliečiams geriau parodyti Sąjungos konkurencijos politikos teikiamą naudą, be kita ko, bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės grupių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovais. Įgyvendinant su konkurencija susijusią Programos dalį turėtų būti reikalingas lankstumas, kad būtų galima reaguoti į augančius poreikius, veikiamus dinamiškų ir greitų vidaus rinkos konkurencijos sąlygų pokyčių, kurių tempą ir reikšmę sudėtinga įvertinti. Tie pokyčiai yra susiję ypač su skaitmeninimu, dirbtiniu intelektu, algoritmais, didžiaisiais duomenimis, kibernetiniu saugumu ir skaitmeninės ekspertizės technologija;

(23)

svarbiausias tikslas – stiprinti Sąjungos įmonių konkurencingumą ir tvarumą kartu užtikrinant veiksmingas vienodas sąlygas ir atvirą bei konkurencingą vidaus rinką. MVĮ yra pagrindinė Sąjungos ekonomikos varomoji jėga. Jos sudaro 99,8 % visų įmonių Sąjungoje, sukuria du trečdalius darbo vietų ir reikšmingai prisideda prie naujų kokybiškų darbo vietų kūrimo regionų ir vietos lygiu visuose sektoriuose, taigi, prisideda prie socialinės sanglaudos kūrimo. MVĮ yra svarbi priemonė modernizuojant pramonę ir žaliojoje ir skaitmeninėje ekonomikos transformacijoje, be kita ko, siekiant poveikio klimatui neutralumo. Todėl Programa turėtų remti MVĮ pastangas didinti išteklių efektyvumą ir plėtoti aplinkai palankius aukštos kokybės produktus ir paslaugas. Tokiu būdu Programa taip pat turėtų prisidėti prie MVĮ konkurencingumo didinimo pasaulinėje rinkoje;

(24)

MVĮ susiduria su bendrais iššūkiais, kurie taip labai neveikia didesnių įmonių. Tie bendri iššūkiai, be kita ko, yra finansų gavimas, kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimas, jų administracinės naštos palengvinimas, kūrybiškumo ir inovacijų taikymas, inter alia, vykdant viešuosius pirkimus, ir patekimas į pasaulines rinkas ir vertės grandines, siekiant plėtoti savo tarptautinimo veiklą. Pagal Programą tokių rinkos nepakankamumų klausimai turėtų būti sprendžiami proporcingai, kartu be reikalo neiškreipiant konkurencijos vidaus rinkoje. Programoje taip pat turėtų būti atsižvelgta į ypatingus poreikius, kuriuos turi konkrečių rūšių MVĮ, pavyzdžiui, labai mažos įmonės, paslaugų srities MVĮ ir amatų srities MVĮ, taip pat MVĮ, kuriose dirba savarankiškai dirbantys asmenys, laisvųjų profesijų atstovai bei socialinės ekonomikos įmonės. Socialinės ekonomikos įmones Sąjungoje sudaro įvairių rūšių įmonės ir subjektai, veikiantys socialinės ekonomikos srityje, kaip antai kooperatyvai, savidraudos draugijos, ne pelno asociacijos, fondai, socialinės įmonės ir kitų formų įmonės. Kadangi pagrindinį dėmesį tokios įmonės skiria ne pelno gavimui, o bendros vertės ir socialinio poveikio žmonėms kūrimui, jos, reinvestuodamos didžiausią savo pelno ar antpelnio dalį į savo tikslus, gali veikti kaip socialinių inovacijų, skaidraus valdymo ir solidarumo varomoji jėga. Dėmesio taip pat reikėtų skirti konkretiems galimų naujų verslininkų, pavyzdžiui, jaunų verslininkų, verslininkių ir vyresnio amžiaus asmenų ir asmenų su negalia, poreikiams;

(25)

Programoje apie MVĮ turėtų būti kalbama, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (13). Taikydama šį reglamentą MVĮ atžvilgiu Komisija turėtų konsultuotis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, su valstybių narių MVĮ atstovaujančiomis viešosiomis ir privačiosiomis organizacijomis ir prekybos skatinimo organizacijomis;

(26)

Programa turėtų būti remiama ir skatinama inovacijų kultūra, plėtojant pramonės ekosistemas, galinčias paskatinti verslo startuolių steigimą ir MVĮ augimą, daugiausia dėmesio skiriant visoms MVĮ, galinčioms įveikti iššūkius, kuriuos kelia žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir vis konkurencingesnė ir sparčiai kintanti aplinka. Programa turėtų būti siekiama remti inovacijų diegimo procesą, skatinant taikyti naujus bendradarbiavimu grindžiamus verslo modelius, tinklaveiką ir dalytis žiniomis bei ištekliais, be kita ko, klasterių ir verslo tinklų organizacijų Europos partnerystėse;

(27)

kuriant darbo programas, skirtas paramai MVĮ teikti, reikėtų atsižvelgti į MVĮ strategijos ir iniciatyvos „Small Business Act“ strategines nuostatas ir į kontekstą, kuriame veikia MVĮ, kaip aprašyta MVĮ veiklos rezultatų apžvalgoje. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į MVĮ atstovų tinklą;

(28)

dauguma Sąjungos konkurencingumo problemų yra susijusios su MVĮ sunkumais įgyjant galimybę gauti finansavimą. Tie sunkumai kyla dėl to, kad MVĮ sunku įrodyti savo kreditingumą ir jos neturi pakankamai turto, kuriuo garantuotų skolą (t. y. užstato / garantijos), arba dėl to, kad nežino apie mechanizmus, kuriais remiama jų veikla ir kurie jau egzistuoja Sąjungos, nacionaliniu ar vietos lygmenimis. Papildomi finansavimo iššūkiai kyla dėl to, kad, siekdamos išlikti konkurencingomis, MVĮ turi dalyvauti, inter alia, inovacijų diegimo veikloje, skaitmeninime ir tarptautinime, taip pat kelti savo darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti. Nepakankamos galimybės gauti finansavimą neigiamai veikia įmonių steigimo, augimo ir išlikimo lygius, taip pat naujų verslininkų parengtumą perimti gyvybingas bendroves, kai jos perduodamos;

(29)

pagrindinė įmonių augimo Sąjungoje kliūtis – įgūdžių trūkumas. Siekiant skatinti verslumą Sąjungoje ir remti MVĮ augimą bei jų skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, Programa turėtų būti skatinama ir lengviau suteikiama galimybė MVĮ įgyti įgūdžių ir dalyvauti mentorystės programose, ir ypač tobulinti technologinius, verslumo ir vadovavimo įgūdžius. Šiuos veiksmus Komisija turėtų derinti su iniciatyvomis, kurių imamasi pagal kitas Sąjungos, nacionalines ir regionines programas, kad būtų daugiau sinergijų ir išvengta dubliavimosi;

(30)

siekiant pašalinti rinkos nepakankamumo atvejus ir užtikrinti, kad MVĮ, įskaitant startuolius ir veiklą plečiančias įmones, toliau išliktų Sąjungos ekonomikos konkurencingumo pagrindu, MVĮ reikia suteikti papildomą paramą skolos ir nuosavo kapitalo priemonių, nustatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (14) įsteigto „InvestEU“ fondo MVĮ politikos liniją, forma. Paskolų garantijų priemonė, pradėta taikyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1287/2013 (15), suteikia neabejotiną pridėtinę vertę ir turėtų teigiamai prisidėti prie ne mažiau kaip 500 000 MVĮ veiklos. Daugiau dėmesio galėtų būti skiriama tam, kad potencialūs naudos gavėjai būtų geriau informuoti apie programos „InvestEU“ prieinamumą MVĮ;

(31)

veiksmais pagal Programą turėtų būti siekiama joje iškeltų politikos tikslų ne tik teikiant dotacijas, bet ir sudarant palankesnes sąlygas naudotis finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis, nustatytomis pagal „InvestEU“ fondo MVĮ politikos liniją, ir jais turėtų būti stiprinamos sinergijos su kitomis Sąjungos programomis. Visi veiksmai turėtų teikti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę;

(32)

Programa veiksmingai turėtų būti užtikrinama parama MVĮ per visą jų gyvavimo ciklą, pradedant pagalba MVĮ rasti partnerius bendriems projektams ir baigiant komercializacija bei patekimu į rinką, gebėjimų stiprinimu ir bendradarbiavimo per klasterius ir verslo tinklų organizacijas skatinimu. Ja taip pat turėtų būti remiama žalioji ir skaitmeninė MVĮ pertvarka ir ji turėtų būti grindžiama unikaliomis žiniomis ir ekspertinėmis žiniomis apie MVĮ, taip pat ilgalaike patirtimi, įgyta dirbant su Sąjungos, nacionaliniais ar regioniniais suinteresuotaisiais subjektais. Ta parama turėtų būti grindžiama Europos įmonių tinklo (toliau – EĮT) patirtimi naudojant vieno langelio sistemą, siekiant didinti MVĮ konkurencingumą ir plėtoti jų verslą vidaus rinkoje ir už jos ribų. EĮT toliau teikia paslaugas kitų Sąjungos programų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (16) įsteigtos programos „Europos horizontas“, vardu naudodamas tų programų finansinius išteklius. EĮT taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ aktyviau dalyvauti rengiant vidaus rinkos politikos iniciatyvas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų ir standartizavimo procesų srityse. EĮT turėtų gerinti bendradarbiavimą su Europos skaitmeninių inovacijų centrais pagal Skaitmeninės Europos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (17), ir „InvestEU“ konsultacijų centru. Be to, sėkminga mentorystės sistema „Erasmus jauniesiems verslininkams“ turėtų būti taikoma toliau kaip priemonė, kuria suteikiama galimybė naujiems verslininkams ar jais tapti siekiantiems asmenims įgyti verslo ir valdymo patirties, juos suvedant su patyrusiais kitų valstybių verslininkais ir jiems mokantis iš šių patyrusių verslininkų, taip ugdant jų verslumo talentą. Programa turėtų išplėsti savo geografinę aprėptį ir taip atverti daugiau tinkamų galimybių verslininkams, kai aktualu, papildant kitas Sąjungos iniciatyvas;

(33)

reikėtų dėti papildomų pastangų siekiant mažinti administracinę naštą ir didinti Programos iniciatyvų prieinamumą, sumažinant MVĮ išlaidas, atsirandančias dėl sudėtingų paraiškų teikimo procesų ir dalyvavimo reikalavimų. Tame kontekste EĮT turėtų būti pagrindinis informacinis centras MVĮ, kurios yra suinteresuotos gauti Sąjungos lėšas, veikiantis pagal vieno langelio sistemą ir teikiantis joms pritaikytas gaires. Svarbu remtis esamų MVĮ rėmimo priemonių taikymo patirtimi kartu išliekant pasirengusiems pritaikyti jas atsižvelgiant į kintančias vidaus rinkoje MVĮ taikomas sąlygas, visų pirma tas, kurios yra susijusios su skaitmeninimu ir reglamentavimo našta;

(34)

kadangi klasteriai sukuria palankią ir atsparią verslo aplinką, jie yra strateginė priemonė, skirta MVĮ konkurencingumui ir veiklos plėtimui remti. Jie gali sudaryti palankesnes sąlygas pramonės, įskaitant paslaugų sektorių, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir stiprinti ekonominį regionų vystymąsi, skatindami augimą ir kurdami darbo vietas. Svarbu, kad bendros klasterių iniciatyvos pasiektų kritinę masę, nes tai paspartintų MVĮ plėtrą. Susiedami specializuotas pramonės ekosistemas, klasteriai MVĮ atveria naujų verslo galimybių ir veiksmingiau integruoja jas į Sąjungos ir pasaulines strategines vertės grandines. Reikėtų teikti paramą tarpvalstybinių ir tarpregioninių partnerystės strategijų rengimui ir bendros veiklos įgyvendinimui, remiant Europos klasterių bendradarbiavimo platformai ir jos Europos efektyvaus išteklių naudojimo žinių centrui. Parama taip pat turėtų apimti pagalbą MVĮ buriantis į komandas su MVĮ iš trečiųjų valstybių. Tvari partnerystė turėtų būti skatinama teikiant nuolatinį finansavimą, jeigu pasiekiami veiklos rezultatai ir tarpinės reikšmės. Tiesioginė parama MVĮ turėtų būti nukreipiama per klasterių organizacijas šioms sritims: pažangių technologijų diegimo skatinimui, naujiems verslo modeliams, mažo anglies dioksido kiekiu ir efektyviu išteklių naudojimu pagrįstiems sprendimams, kūrybingumui ir projektams, kvalifikacijos kėlimui, talento pritraukimui, verslumo skatinimui ir tarptautinimui. Kiti specializuoti MVĮ paramos dalyviai turėtų būti susieti su ta tiesiogine parama MVĮ, kad pramonės transformacija ir pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimas būtų lengvesnis. Todėl Programa turėtų būti prisidedama prie Sąjungos inovacijų centrų, visų pirma jos skaitmeninių inovacijų centrų, veiklos ir investicijų pagal sanglaudos politiką bei programą „Europos horizontas“ ir plėtojamos sąsajos su šiais centrais bei investicijomis. Taip pat galėtų būti išnagrinėtos sinergijos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) XXXX/XXX (18) įsteigta programa „Erasmus+“;

(35)

Programa turėtų padėti stiprinti įmonių, ypač MVĮ, ir universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir kitų institucijų, dalyvaujančių žinių kūrimo ir sklaidos veikloje, ryšius. Šie ryšiai galėtų padėti pagerinti įmonių gebėjimus spręsti strateginius uždavinius, kylančius dėl naujo tarptautinio konteksto;

(36)

dėl jų mažesnio dydžio MVĮ susiduria su specifinėmis augimo kliūtimis. Joms ypač sunku augti ir plėsti tam tikrą savo verslo veiklą. Remiantis MVĮ priemonės ir Sąjungos klasterių projektų, skirtų naujoms pramonės vertės grandinėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (19) įsteigtą programą „Horizontas 2020“, sėkme ir juos įgyvendinant išmoktomis pamokomis bei įgyta patirtimi, Programa turėtų būti teikiama parama MVĮ veiklai plėsti visais esminiais jų vystymosi etapais, įskaitant paramą tarptautinimui, inovacijų diegimui ir komercializacijos veiklai. Ta parama papildytų Europos inovacijų tarybos paramą pagal programą „Europos horizontas“, kuria daugiausia dėmesio bus skiriama proveržio ir perversminėms inovacijoms (o tuo pačiu ir novatoriškoms MVĮ), ypač susikoncentruojant į rinkas kuriančias inovacijas, kartu remiant visų rūšių inovacijas, įskaitant palaipsnes inovacijas;

(37)

kūrybiškumas ir visų rūšių inovacijos, be kita ko, inovacijos, kuriomis yra siekiama padidinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, yra itin svarbūs veiksniai, užtikrinantys Sąjungos pramonės vertės grandinių konkurencingumą. Jie iš esmės skatina verslo ir pramonės sektorių modernizavimą ir prisideda prie pažangaus, įtraukaus ir tvaraus augimo. Tačiau MVĮ tai diegia pernelyg lėtai. Todėl Programa turėtų būti remiami tiksliniai veiksmai, tinklai ir partnerystės, skirti kūryba grindžiamoms inovacijoms, kad MVĮ galėtų įveikti iššūkius, kuriuos kelia žalioji ir skaitmeninė pertvarka, visose pramonės vertės grandinėse ir visose ekosistemose;

(38)

Europos standartai – svarbūs vidaus rinkos veiksniai. Juos būtina taikyti norint užtikrinti įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą. Europos standartai taip pat yra esminė priemonė, kuria remiami Sąjungos teisės aktai ir kelių svarbiausių sričių, kuriose yra siekiama skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, politika, pavyzdžiui, energetikos, klimato kaitos ir aplinkos apsaugos, informacijos ir ryšių technologijos, tvaraus išteklių naudojimo ir perdirbimo, inovacijų, produktų saugos, vartotojų apsaugos, darbuotojų saugos bei darbo sąlygų ir senėjančios gyventojų populiacijos, taigi, tie standartai yra naudingi apskritai visai visuomenei. Siekiant kuo labiau padidinti jų indėlį, patirtis parodė, kad būtina patobulinti standartų rengimo spartą bei savalaikiškumą ir dėti daugiau pastangų, kad būtų įtraukti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant tuos, kurie atstovauja vartotojams;

(39)

standartizavimo veikla Europoje reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 (20) ir ji yra vykdoma taikant ilgalaikę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, be kurios nebūtų įmanoma pasiekti tame reglamente iškeltų tikslų, taip pat Sąjungos bendrosios bei sektorių standartizavimo politikos tikslų;

(40)

gerai veikianti bendra finansinės ir nefinansinės atskaitomybės sistema yra labai svarbi vidaus rinkai, veiksmingam finansų rinkų veikimui ir integruotos finansinių paslaugų rinkos įgyvendinimui bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos kontekste;

(41)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (21) Tarptautinių apskaitos standartų valdybos priimti tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (toliau – TFAS) ir susiję TFAS aiškinimo komiteto išaiškinimai turi būti įtraukti į Sąjungos teisę, kad juos galėtų taikyti bendrovės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje Sąjungos rinkoje, tik tuo atveju, jeigu TFAS atitinka tame reglamente nustatytus kriterijus, įskaitant reikalavimą, kad ataskaitos apibūdintų tikrą ir teisingą vaizdą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/34/ES (22), ir kad jos prisidėtų prie Europos visuomenės gerovės. Tokius tarptautinius apskaitos standartus reikia parengti skaidriu ir demokratinę atskaitomybę užtikrinančiu būdu. Dėl to TFAS daro didelę įtaką vidaus rinkos veikimui ir todėl Sąjunga yra tiesiogiai suinteresuota, kad dėl to proceso, kuriuo TFAS yra rengiami ir tvirtinami, standartai atitiktų vidaus rinkos teisės sistemos reikalavimus. Todėl yra svarbu Programoje nustatyti tinkamą TFAS fondo finansavimo tvarką;

(42)

atsižvelgiant į Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (toliau – EFRAG) vaidmenį vertinant, ar TFAS atitinka Sąjungos bendrovių teisės ir politikos reikalavimus, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1606/2002, Sąjungai taip pat būtina užtikrinti, kad EFRAG finansavimas būtų stabilus, ir dėl to prisidėti prie to finansavimo pagal Programą. EFRAG techninė veikla turėtų būti sukoncentruota į techninių rekomendacijų dėl TFAS tvirtinimo teikimą Komisijai, taip pat į dalyvavimą tinkamu Sąjungos lygmeniu tų TFAS rengimo procese, ir ja turėtų būti užtikrinama, kad tarptautinių standartų nustatymo procese būtų tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos interesus. Tie interesai turėtų apimti atsargumo sąvoką, tolesnį reikalavimo dėl tikro ir teisingo vaizdo, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/34/ES, pateikimo laikymąsi ir Europos visuomenės gerovę, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1606/2002, atsižvelgiant į TFAS poveikį finansiniam stabilumui ir ekonomikai. Buvo įsteigta Europos bendrovių ataskaitų laboratorija kaip EFRAG dalis, kad būtų skatinamos inovacijos ir plėtojama bendrovių ataskaitų rengimo geriausia praktika. Ji veikia kaip forumas, kuriame bendrovės ir investuotojai gali dalytis geriausia patirtimi, visų pirma nefinansinių ataskaitų ir tvarumo ataskaitų klausimais. Remdamasi šiuo darbu EFRAG taip pat turėtų prisidėti rengiant nefinansinių ataskaitų teikimo standartus;

(43)

kalbant apie teisės aktų nustatyto audito sritį, 2005 m. Stebėsenos grupė (tarptautinė organizacija, atsakinga už Tarptautinės buhalterių federacijos (toliau – TBF) valdymo reformos priežiūrą) įsteigė Viešojo intereso priežiūros tarybą (toliau – PIOB). PIOB vaidmuo – prižiūrėti procesą, kurio rezultatas yra tarptautinių audito standartų (toliau – ISA) priėmimas, ir kitą su viešuoju interesu susijusią TBF veiklą. ISA gali būti patvirtinami taikymui Sąjungoje, jeigu jie visų pirma parengti laikantis tinkamos procedūros, viešosios priežiūros ir skaidrumo, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB (23) 26 straipsnį. Atsižvelgiant į ISA taikymą Sąjungoje ir į svarbų PIOB vaidmenį užtikrinant, kad ISA atitiktų Direktyvoje 2006/43/EB nustatytus reikalavimus, svarbu, kad Programoje būtų numatyta tinkama PIOB finansavimo tvarka;

(44)

Sąjunga prisideda prie aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo, vartotojų įgalinimo ir to, kad vidaus rinkoje jiems būtų skiriama daugiausia dėmesio, remdama ir papildydama valstybių narių politiką, siekiant užtikrinti, kad piliečiai, kaip vartotojai, galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos privalumais ir kad piliečiams naudojantis tais privalumais konkrečiomis priemonėmis būtų tinkamai užtikrinta jų sauga ir teisinių bei ekonominių interesų apsauga. Taip pat Sąjungai būtina užtikrinti, kad vartotojų ir produktų saugos teisės aktai būti tinkamai bei vienodai taikomi vietoje ir kad įmonėms būtų sudarytos vienodos sąlygos, taigi sąžininga konkurencija vidaus rinkoje. Be to, būtina įgalinti vartotojus, juos skatinti ir padėti jiems rinktis tvarius ir informacija pagrįstus sprendimus, taip prisidedant prie tvarios, energiją ir išteklius efektyviai naudojančios žiedinės ekonomikos;

(45)

Programa turėtų būti siekiama didinti vartotojų, įmonių bei pilietinės visuomenės atstovų ir valdžios institucijų informuotumą apie Sąjungos vartotojų apsaugos ir saugos teisės aktus. Ja taip pat nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turėtų būti įgalinami vartotojai ir jiems atstovaujančios organizacijos. Ja tai turėtų būti daroma visų pirma remiant Europos vartotojų organizaciją (BEUC) (pranc. Bureau Européen des Unions de Consommateurs), kuri yra seniai įsitvirtinusi ir plačiai pripažinta nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti vartotojų interesams visose atitinkamose Sąjungos politikos srityse, o tai sudarė sąlygas tai organizacijai kurti didesnę sinergiją, kad būtų sustiprintas vartotojų teisių gynimas. Ja tai taip pat turėtų būti daroma remiant Europos vartotojų atstovavimo standartizacijos srityje koordinavimo asociaciją (ANEC), kuri atstovauja vartotojų interesams standartizacijos klausimais. Vykdant minėtą veiklą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas naujiems rinkos poreikiams, susijusiems su tvaraus vartojimo skatinimu, visų pirma sutelkiant dėmesį į veiksmus, kuriais kovojama su suplanuoto produktų nusidėvėjimo praktika, kuri yra klaidinanti, ir kitokia klaidinančia praktika, pavyzdžiui, klaidingais teiginiais apie ekologiškumą, geriau informuojant vartotojus apie produktų patvarumą ir taisymo galimybes. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skirtas siekiant užkirsti kelią pažeidžiamumui ir iššūkiams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmeninimo, kiek tai susiję, pavyzdžiui, su susietaisiais produktais, daiktų internetu, dirbtiniu intelektu ir algoritmų naudojimu, ir naujų vartojimo modelių ir verslo modelių kūrimo. Programa turėtų būti remiami veiksmai, skirti atitinkamos informacijos apie rinkas rengimui, įskaitant Sąjungos vartotojų suvestinių skelbimą;

(46)

Programa turėtų būti remiamos nacionalinės kompetentingos institucijos, įskaitant atsakingas už produktų saugos stebėseną, kurios visų pirma bendradarbiauja per Sąjungos skubių pranešimų apie pavojingus produktus sistemą. Ja taip pat turėtų būti remiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB (24) ir Reglamento (EB) Nr. 765/2008 dėl vartotojų apsaugos ir produktų saugos vykdymo užtikrinimas bei Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklas ir tarptautinis bendradarbiavimas tarp atitinkamų valdžios institucijų trečiosiose valstybėse ir Sąjungoje. Programa taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti visų vartotojų ir komercinės veiklos subjektų galimybes naudotis kokybišku neteisminiu ginčų sprendimu, elektroniniu ginčų sprendimu ir gauti informacijos apie dalyvavimo ieškiniuose dėl teisių gynimo procesą;

(47)

Programa taip pat turėtų būti remiamas Europos vartotojų centrų tinklas, kuris padeda vartotojams naudotis savo Sąjungos vartotojų teisėmis, kai prekes ir paslaugas jie perka kertant sieną vidaus rinkoje ir Europos ekonominėje erdvėje internetu arba keliaudami. Tinklas, kurį sudaro 29 centrų ir kuris yra bendrai finansuojamas pagal Sąjungos vartotojų programas daugiau kaip 15 metų, pademonstravo savo pridėtinę vertę stiprinant vartotojų ir komercinės veiklos subjektų pasitikėjimą vidaus rinka. Šis tinklas per metus išnagrinėja daugiau kaip 120 000 vartotojų užklausų ir palaiko ryšį su milijonais piliečių vykdydamas spaudos ir internetinę informavimo veiklą. Tai vienas iš labiausiai vertinamų piliečiams pagalbą teikiančių tinklų Sąjungoje ir dauguma iš jo centrų turi kontaktinius centrus, teikiančius rekomendacijas dėl vidaus rinkos teisės klausimų, pavyzdžiui, dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB (25). Iš šio tinklo vertinimo matyti, kad yra svarbu jog centrai tęstų savo veiklą. Europos vartotojų centrų tinklas taip pat gali būti svarbus informacijos apie iššūkius ir problemas, su kuriais vartotojai susiduria vietos lygmeniu ir kurie yra svarbūs formuojant Sąjungos politiką ir ginant vartotojų interesus, šaltinis. Taip pat yra planų, kad tinklas sudarys abipusius susitarimus su panašiomis įstaigomis trečiosiose valstybėse;

(48)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB (26), 2005/29/EB (27), 2011/83/ES (28), (ES) 2019/2161 (29) ir (ES) 2020/1828 (30) buvo priimtos siekiant užtikrinti, inter alia, vienodas sąlygas vartotojams visoje vidaus rinkoje, kiek tai susiję su tarpvalstybiniais klausimais, pavyzdžiui, reikalavimų neatitinkančių produktų pardavimo variklinių transporto priemonių sektoriuje, dvejopų produktų kokybės standartų arba problemų, su kuriomis susiduria keleiviai atšaukus skrydį arba ilgam laikui atidėjus skrydį, atvejais. Jomis taip pat siekiama stiprinti valstybių narių vykdymo užtikrinimo pajėgumus, didinti produktų saugą ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą bei didinti naujas teisių gynimo galimybes, visų pirma kompetentingiems subjektams pareiškiant atstovaujamuosius ieškinius. 2017 m. gegužės mėnesį Komisijai atlikus Sąjungos vartotojų teisės ir rinkodaros teisės tinkamumo patikrą buvo nustatyta, kad reikia geriau užtikrinti taisyklių vykdymą ir palengvinti teisių gynimą, kai vartotojai patiria žalą dėl vartotojų teisės aktų pažeidimo. Atsižvelgiant į tą tinkamumo patikrą, pirmenybė turėtų būti teikiama visapusiškam tų direktyvų ir veiksmų įgyvendinimui ir jų tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo skatinimui;

(49)

piliečiams finansų rinkų veikimas daro ypač didelę įtaką, todėl jie turėtų būti išsamiau informuojami apie susijusias teises, riziką ir naudą. Finansų rinkos – ypač svarbus vidaus rinkos komponentas ir joms būtina stabili reglamentavimo ir priežiūros sistema, užtikrinanti ne tik finansinį stabilumą ir tvarią ekonomiką, bet taip pat aukštą vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų, įskaitant neprofesionaliuosius investuotojus, santaupų turinčius asmenis, draudėjus, pensijų fondų narius ir naudos gavėjus, individualius akcininkus, paskolos gavėjus ir MVĮ, apsaugos lygį. Programa turėtų prisidėti prie vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų galimybių dalyvauti formuojant politiką didinimo, be kita ko, rengiant ir skleidžiant aiškią, išsamią ir naudotojui palankią informaciją apie finansų rinkose teikiamus produktus;

(50)

todėl Programa turėtų toliau remti konkrečią veiklą, įtrauktą į 2017–2020 m. pajėgumų stiprinimo programą, siekiant labiau įtraukti vartotojus ir kitus galutinius finansinių paslaugų gavėjus formuojant Sąjungos politiką, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/826 (31), kuria buvo tęsiamas bandomasis projektas bei 2012–2017 m. parengiamieji veiksmai. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad politikos formuotojai būtų supažindinti ne tik su finansų sektoriaus profesionalų, bet ir kitų suinteresuotųjų subjektų požiūriu, ir užtikrinti geresnį atstovavimą vartotojų interesams ir kitiems galutiniams finansinių paslaugų gavėjams. Turėtų būti nuolat plėtojama Programos metodika ir geriausia praktika, susijusi su būdais, kaip padidinti vartotojų ir galutinių finansinių paslaugų gavėjų dalyvavimą siekiant nustatyti klausimus, aktualius formuojant Sąjungos politiką, ir užtikrinti vartotojų interesų apsaugą finansinių paslaugų srityje. Tai turėtų pagerinti finansinių paslaugų politiką, visų pirma tą politiką, kuria siekiama puoselėti geresnį visuomenės išmanymą apie aktualius finansinio reguliavimo klausimus ir didesnį finansinį raštingumą;

(51)

bandomojo projekto bei 2012–2017 m. parengiamųjų veiksmų kontekste Komisija po paskelbto metinio kvietimo teikti pasiūlymus skyrė dotacijas dviem organizacijoms. Tos dvi organizacijos – „Finance Watch“, įsteigta 2011 m. pagal Belgijos teisę kaip tarptautinė ne pelno asociacija suteikus Sąjungos dotacijas, ir „Better finance“, kuri pradėjo veiklą 2009 m. keletą kartų perorganizavus ir pervadinus anksčiau egzistavusias Europos investuotojų ir akcininkų federacijas. Pagal Reglamentą (ES) 2017/826 įsteigtoje pajėgumų stiprinimo programoje tos pačios dvi organizacijos nurodytos esančios vienintelės paramos gavėjos. Todėl įgyvendinant Programą reikia toliau bendrai finansuoti tas organizacijas. Tačiau šiam finansavimui turėtų būti taikomas išsamus siekiamų tikslų įgyvendinimo veiksmingumo ir poveikio vertinimas. Šiuo atžvilgiu, jeigu atsirastų kitų galimų paramos gavėjų, kurių vienas iš pagrindinių tikslų ir veiksmų yra atstovauti vartotojų ir galutinių naudotojų interesams Sąjungos lygmeniu, o jų narystė būtų grindžiama plačia geografine aprėptimi ir interesų įvairove, kvietimas pareiškėjams teikti pasiūlymus turėtų būti jiems atviras;

(52)

siekiant, kad vartotojai būtų apsaugoti ir kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingam vidaus rinkos veikimui, augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srityje būtina užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį. Saugi ir tvari maisto produktų tiekimo grandinė yra būtina visuomenės ir vidaus rinkos veikimo sąlyga. Tarpvalstybinių sveikatos krizių ir situacijų, kai dėl maisto prasideda panika, prevencija yra itin svarbi, nes jos sutrikdo vidaus rinkos veikimą, apribodamos asmenų ir prekių judėjimą bei sutrikdydamos gamybą ir vartojimą. Todėl Programa turėtų būti remiami konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, neatidėliotinų priemonių nustatymas krizių situacijų, kurios daro poveikį gyvūnų ir augalų sveikatai, atveju;

(53)

bendrasis Sąjungos teisės tikslas augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srityje – užtikrinti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygį visoje maisto grandinėje, remti gyvūnų gerovės didinimą, prisidėti prie aukšto lygio vartotojų apsaugos bei informavimo ir aukšto lygio aplinkos apsaugos, be kita ko, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir atsižvelgiant į padėtį, susidariusią dėl galimo klimato kaitos poveikio valstybėse narėse, kartu didinant maisto produktų bei pašarų gamybos tvarumą ir prisidedant prie apsirūpinimo maistu saugumo ir prieinamų kainų užtikrinimo, mažinant maisto švaistymą, gerinant produktų kokybės standartus visoje Sąjungoje, ir didinant Sąjungos maisto bei pašarų pramonės konkurencingumą ir intensyvinant darbo vietų kūrimą, be kita ko, skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas;

(54)

atsižvelgiant į specifinį veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą, pobūdį, šiame reglamente reikia nustatyti specialius tinkamumo finansuoti kriterijus, susijusius su dotacijų skyrimu ir viešųjų pirkimų naudojimu. Visų pirma, pasinaudojant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (32) (toliau – Finansinis reglamentas) nustatyto netaikymo atgaline data principo išimtimi, neatidėliotinų priemonių išlaidos, atsižvelgiant į jų skubumą ir nenuspėjamumą, turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti, įskaitant išlaidas, patirtas nustačius įtariamą ligos ar kenkėjų atsiradimą, jeigu atsiradimas vėliau patvirtinamas ir apie jį pranešama Komisijai. Atitinkamus biudžetinius įsipareigojimus prisiimti ir tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimą atlikti turėtų Komisija po to, kai pasirašomi teisiniai įsipareigojimai ir įvertinami valstybių narių pateikti mokėjimo prašymai. Išlaidos taip pat turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu jos skirtos priežiūros, prevencijos ir apsaugos priemonėms, kurių imamasi tuo atveju, jeigu atsiranda tiesioginė grėsmė Sąjungos sveikatos būklei dėl to, kad trečiosios valstybės, valstybės narės teritorijoje arba užjūrio šalyse ir teritorijose pasireiškia ar plinta tam tikros gyvūnų ligos ir zoonozės, taip pat jeigu jos skirtos apsaugos priemonėms, kurių imamasi, ar kitiems susijusiems veiksmams, kurie atliekami, siekiant kontroliuoti augalų sveikatos būklę Sąjungoje;

(55)

atsižvelgiant į didėjančią globalizaciją augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srityje, valstybių narių vykdoma oficialioji kontrolė yra itin svarbi priemonė siekiant patikrinti ir stebėti, ar įgyvendinami atitinkami Sąjungos reikalavimai, jų laikomasi ir užtikrinamas jų vykdymas, be kita ko, importo atžvilgiu. Oficialiosios kontrolės sistemų veiksmingumas ir efektyvumas yra labai svarbus siekiant išlaikyti aukštą saugos lygį visoje maisto grandinėje bei vartotojų pasitikėjimą, kartu užtikrinti aukšto lygio aplinkos ir gyvūnų gerovės apsaugą. Tokioms kontrolės priemonėms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama. Visų pirma, finansinis įnašas turėtų būti skirtas Europos Sąjungos etaloninėms laboratorijoms, siekiant padėti joms padengti išlaidas, susijusias su Komisijos patvirtintų darbo programų įgyvendinimu, ir jis gali būti prieinamas nacionalinėms augalų ir gyvūnų sveikatos etaloninėms laboratorijoms, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 (33) turi naudotis valstybių narių teikiamais tinkamais finansiniais ištekliais, su sąlyga, kad galima aiškiai įrodyti, jog vykdomi veiksmai teikia Sąjungos pridėtinę vertę ir kad pagal Programą skiriama pakankamai lėšų tiems veiksmams remti. Be to, kadangi oficialiosios kontrolės veiksmingumas taip pat priklauso nuo to, ar kontrolės institucijos turi kvalifikuotų darbuotojų, turinčių tinkamų žinių apie Sąjungos teisę, Sąjunga turėtų galėti prisidėti prie jų mokymo bei atitinkamų mainų programų, kurias rengia kompetentingos institucijos;

(56)

atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra didėjanti sveikatos problema Sąjungoje ir visame pasaulyje. Todėl turėtų būti įmanoma pagal Programą bendrai finansuoti priemones, kuriomis remiama kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms;

(57)

pagal Programą vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 tobulinama, rengiama ir skleidžiama aukštos kokybės Europos statistika yra itin svarbi priimant įrodymais pagrįstus sprendimus. Europos statistika turėtų būti teikiama laiku ir turėtų prisidėti įgyvendinant Sąjungos politiką, nurodytą SESV, visų pirma sustiprintą ir integruotą ekonomikos valdymą, socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, tvarų vystymąsi, žemės ūkio politiką, socialinį Europos ir globalizacijos aspektą;

(58)

Europos statistika būtina Sąjungoje priimant sprendimus ir vertinant Sąjungos iniciatyvų rezultatus bei poveikį. Todėl svarbu užtikrinti nuolatinį Europos statistikos teikimą ir tobulinimą laikantis visą Sąjungą apimančio požiūrio ir žvelgiant plačiau nei vidaus rinkos perspektyva, kad būtų apimama visų rūšių Sąjungos veikla ir politikos sritys, įskaitant verslo subjektų ir piliečių įgalinimą priimti informacija pagrįstus sprendimus;

(59)

atsižvelgiant į horizontalųjį Europos statistikos tobulinimo, rengimo ir sklaidos, kaip tai suprantama Reglamente (EB) Nr. 223/2009, sistemos pobūdį, jai taikomi specialūs reikalavimai, visų pirma reikalavimai, nustatyti tame reglamente, dėl statistikos principų laikymosi, taip pat Europos statistikos sistemos veikimo ir jos valdymo, įskaitant Europos statistikos sistemos komitetui ir Komisijai (Eurostatui) pavestą vaidmenį ir užduotis, statistinės veiklos programavimo nustatymą ir įgyvendinimą;

(60)

Programos dalies, susijusios su Europos statistikos tobulinimo, rengimo ir sklaidos sistema, projektas pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 buvo pateiktas Europos statistikos sistemos komitetui iš anksto išnagrinėti;

(61)

Sąjunga ir valstybės narės yra įsipareigojusios pirmauti įgyvendinant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Prisidėdamos siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų Sąjunga ir valstybės narės skatins stiprios, tvaresnės, įtraukesnės, saugesnės ir labiau klestinčios Europos kūrimą. Programa turėtų padėti įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., be kita ko, derinant darnaus vystymosi ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus, ir tuo tikslu parodyti aiškų ir akivaizdų įsipareigojimą integruoti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus;

(62)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šia Programa ketinama prisidėti prie klimato politikos veiksmų integravimo ir prie bendro tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti – pasiekimo. Atitinkami veiksmai bus nustatyti Programos rengimo ir įgyvendinimo metu, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros procedūras jie bus pakartotinai įvertinti. Šiame kontekste Programa turėtų būti remiama veikla, kuria laikomasi klimato ir aplinkos standartų bei Sąjungos prioritetų ir nedaroma reikšmingos žalos aplinkosaugos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 (34);

(63)

šiuo reglamentu nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (35), 18 punkte;

(64)

Europos ekonominės erdvės susitarime (36) numatyta, kad Sąjunga bei jos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) narėmis esančios Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys bendradarbiauja srityse, kurioms taikoma Programa. Taip pat turėtų būti numatyta nuostata dėl galimybės stojančiosioms valstybėms, šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms, Europos kaimynystės politikos šalims ir kitoms trečiosioms valstybėms dalyvauti Programoje. Be to, Europos statistikos srityje Programa turėtų būti prieinama Šveicarijai pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl bendradarbiavimo statistikos srityje (37);

(65)

trečiosios valstybės, kurios yra EEE narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą, kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(66)

šiai Programai taikomas Finansinis reglamentas. Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(67)

įsitikinta, kad veiksmai, kurių buvo imtasi pagal ankstesnes programas ir biudžeto eilutes, yra tinkami, todėl jie turėtų būti tęsiami. Pagal Programą siūlomais naujais veiksmais siekiama stiprinti gerą vidaus rinkos veikimą. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai, atitinkamai, įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas. Į Programą taip pat turėtų būti įtraukti su tam tikromis konkurencingumo ir vartotojų apsaugos sritimis ar konkrečiais tikslais susijusių orientacinių veiklos rūšių sąrašai arba reglamentavimo reikalavimais pagrįstų konkrečių veiklos rūšių sąrašai, pvz., standartizavimo, rinkos priežiūros, augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srities ir Europos statistikos srityse;

(68)

būtina nurodyti tam tikras finansavimo reikalavimus atitinkančių subjektų kategorijas, taip pat tuos subjektus, kuriems lėšas būtų galima skirti neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus;

(69)

atsižvelgiant į vis intensyvesnius pasaulio ekonomikos tarpusavio ryšius ir skaitmeninimą, Programa turėtų būti toliau numatoma galimybė į tam tikrą veiklą įtraukti išorės ekspertus, pavyzdžiui, trečiųjų valstybių pareigūnus, tarptautinių organizacijų atstovus arba ekonominės veiklos vykdytojus;

(70)

būtina nurodyti konkrečius bendro finansavimo taisyklių ir tinkamų finansuoti išlaidų kriterijus. Turėtų būti galima nukrypti nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio, nes kai kurių konkrečių tikslų atveju gali būti būtina visiškai finansuoti tinkamas finansuoti išlaidas;

(71)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktą dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant dotacijos susitarimą. Kadangi tokiais atvejais išlaidos, patiriamos prieš dotacijos paraiškos pateikimo datą, iš principo nebūtų tinkamos finansuoti, tai turėtų būti išskirtinai galima, atsižvelgiant į atidėtą šios Programos įsigaliojimo datą ir siekiant išvengti bet kokių trikdžių Sąjungos paramai, kurie galėtų pakenkti Sąjungos interesams. Todėl, jei tai yra būtina, siekiant užtikrinti tęstinumą ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje, išlaidos, susijusios su veiksmu, kuris jau buvo pradėtas, turėtų būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jeigu tos išlaidos buvo patirtos prieš dotacijos paraiškos pateikimo datą. Dėl tų pačių priežasčių bei tomis pačiomis sąlygomis ir nukrypstant nuo Finansinio reglamento 193 straipsnio 4 dalies, išlaidos, patirtos prieš dotacijos paraiškos pateikimo datą, turėtų būti tinkamos finansuoti dotacijų veiklai atveju;

(72)

atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ nustatytą Komisijos įsipareigojimą ir siekiant numatyti finansavimo programų nuoseklumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jeigu numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, vis dėlto atmetant dvigubo finansavimo galimybę;

(73)

Programa turėtų būti prisidedama prie bendros paramos, teikiamos siekiant atsižvelgti į konkrečius atokiausių regionų poreikius ir integruoti juos į vidaus rinką, kaip neseniai dar kartą patvirtinta Komisijos komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“;

(74)

vykdant Programą turėtų būti skatinama sinergija, kartu vengiant susijusių Sąjungos programų ir veiksmų dubliavimo. Pagal Programą vykdomi veiksmai turėtų papildyti programų „Muitinė“ ir „Fiscalis“, nustatytų atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/444 (38) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa „Fiscalis“, veiksmus, kuriais taip pat siekiama remti ir gerinti vidaus rinkos veikimą;

(75)

Programa turėtų skatinti sinergiją, papildomumą ir papildomą naudą MVĮ ir verslumui skirtos paramos, teikiamos iš Europos regioninės plėtros fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, atžvilgiu. Be to, „InvestEU“ fondo MVĮ linija bus užtikrinama parama skoloms ir nuosavam kapitalui, siekiant gerinti MVĮ galimybes gauti lėšų ir geriau užtikrinti, kad tų lėšų būtų. Programa taip pat turėtų būti siekiama sinergijos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/696 (39) įsteigta Kosmoso programa siekiant skatinti MVĮ naudotis proveržio inovacijomis ir kitais sprendimais, parengtais pagal tą programą;

(76)

Programa taip pat turėtų būti skatinama sinergija su programa „Europos horizontas“, kuria siekiama skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tai turėtų būti susiję visų pirma su papildomumu su būsimos Europos inovacijų tarybos veiksmais, skirtais novatoriškoms bendrovėms, taip pat parama MVĮ skirtoms paslaugoms, ypač per EĮT;

(77)

Programa taip pat turėtų būti skatinama sinergija ir papildomumas Skaitmeninės Europos programos, kuria siekiama remti Sąjungos ekonomikos ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą kartu didinant kibernetinį saugumą, atžvilgiu;

(78)

be to, Programa taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti sinergiją su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/693 (40) įsteigta Teisingumo programa, kuria siekiama remti tolesnį Europos teisingumo erdvės kūrimą siekiant užtikrinti nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą, nes tai yra viena iš teisingos ir ekonomiškai efektyvios Sąjungos ekonomikos kūrimą įgalinančių sąlygų;

(79)

Programa turėtų būti skatinama sinergija su programa „Erasmus+“, su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) XXXX/XXX (41) įsteigta Europos solidarumo korpuso programa ir su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) įsteigtu „Europos socialiniu fondu +“ darbuotojų ir jaunimo judumo srityje, kuri yra itin svarbi geram vidaus rinkos veikimui;

(80)

galiausiai, veiksmus, pvz., veterinarijos ir fitosanitarijos priemones, jeigu kiltų gyvūnų ir augalų sveikatos krizės, būtų galima papildyti su rinka susijusiomis intervencijomis, pagrįstomis Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos programavimu;

(81)

pagal Programą įgyvendinami veiksmai turėtų teikti akivaizdžią Sąjungos pridėtinę vertę ir jais turėtų būti siekiama proporcingai spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalių investavimo situacijų problemas, šiais veiksmais nedubliuojant ar neišstumiant privačiojo finansavimo;

(82)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (42). Priimant darbo programas, kuriomis įgyvendinami veiksmai, kuriais prisidedama prie vartotojų įgalinimo, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma atitinkamai priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su veiksmais, kuriais prisidedama prie MVĮ konkurencingumo, ir priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su darbo programomis, kuriomis įgyvendinami veiksmai, kuriais prisidedama prie aukšto lygio žmonių, gyvūnų bei augalų sveikatos, ir nustatant mažesnes bendro finansavimo normas, jei tai yra būtina dėl veiksmų, susijusių su neatidėliotinomis veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėmis bei metinėmis ir daugiametėmis nacionalinėmis veterinarijos ir fitosanitarijos programomis, taip pat priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su darbo programomis, kuriomis įgyvendinami veiksmai, kuriais prisidedama prie maisto bei pašarų saugos;

(83)

jei įmanoma pasiekti konkrečių Programos tikslų sinergiją, būtinos nuostatos galėtų būti įgyvendintos bendroje darbo programoje;

(84)

Sąjungos finansavimo rūšys ir Programos įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į Sąjungos pridėtinę vertę, kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius bei finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(85)

siekiant užtikrinti reguliarią pasiektos pažangos ir Programos veiksmingumo bei efektyvumo stebėseną ir ataskaitų teikimą nuo pat pradžių turėtų būti sukurta tinkama pagal Programą vykdomos veiklos ir jos rezultatų stebėsenos sistema. Tokia stebėsena ir ataskaitų teikimas turėtų būti grindžiami rodikliais, kuriais Programos rezultatai įvertinami pagal iš anksto nustatytus bazinius lygius;

(86)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (43) 22 ir 23 punktais, ši Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas programos poveikis vietoje. Komisija turėtų parengti tarpinę vertinimo ataskaitą dėl visų pagal Programą remiamų veiksmų tikslų įgyvendinimo, rezultatų ir poveikio, išteklių naudojimo efektyvumo ir jos Sąjungos pridėtinės vertės, taip pat galutinę vertinimo ataskaitą dėl programos poveikio ilgesniuoju laikotarpiu, veiksmų rezultatų bei tvarumo ir sinergijų su kitomis programomis;

(87)

MVĮ skirtai paramai stebėti pagal Programą turėtų būti naudojami išmatuojami veiklos rezultatų rodikliai. Jeigu turima informacijos ir, kai tinkama, tais rodikliais turėtų būti vertinami rezultatai ir poveikis, pasiekti Programa konkrečių jos tikslų ir konkrečių tikslinių grupių (pavyzdžiui, moterų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių) atžvilgiu. Visų pirma stebint yra svarbu įvertinti paramą, suteiktą žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, tarptautinimui ir inovacijoms. Be to, stebint turėtų būti atsižvelgiama į kontekstinius rodiklius, kuriais nevertinami Programos rezultatai, bet dėl kurių galima apžvelgti aplinką, kurioje veikia MVĮ;

(88)

gyvūnų ligų ir zoonozių, kurioms galima skirti lėšas pagal neatidėliotinas priemones ir lėšas pagal likvidavimo, kontrolės ir priežiūros programas, nebaigtinis sąrašas turėtų būti parengtas remiantis gyvūnų ligomis, nurodytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001 (44), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2160/2003 (45), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/99/EB (46) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/429 (47);

(89)

siekiant atsižvelgti į gyvūnų ligų, kurios daro didelį poveikį gyvulininkystės produkcijai ar prekybai ja, sukeliamas situacijas, grėsmę žmonėms keliančių zoonozių vystymąsi arba naujus mokslinius ar epidemiologinius pokyčius, taip pat į gyvūnų ligas, kurios gali sukelti naują grėsmę Sąjungai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl gyvūnų ligų ir zoonozių sąrašo dalinio keitimo. Siekiant atsižvelgti į būsimus pokyčius, susijusius su subjektais, kuriems gali būti skirta dotacija pagal Programą, susijusi su vartotojų interesų atstovavimu Sąjungos lygmeniu, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų subjektų sąrašo dalinio keitimo. Kad būtų užtikrintas veiksmingas vertinimas, kaip daroma pažanga siekiant Programos tikslų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, kai būtina, būtų iš dalies pakeistas rodiklių, pagal kuriuos vertinama, kaip pasiekti konkretūs tikslai, sąrašas, taip pat būtų papildytas šis reglamentas, nustatant stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Taip pat turėtų būti konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais ir vartotojų asociacijomis. Siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(90)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (48) užjūrio šalyse ar teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(91)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (49) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (50), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (51) ir (ES) 2017/1939 (52) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (53), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(92)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos, remiantis SESV 322 straipsniu, priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės yra nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, netiesioginį valdymą, finansines priemones, biudžeto garantijas, finansinę paramą ir apmokėjimą išorės ekspertams ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės apima ir bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(93)

asmens duomenų tvarkymas, kurį valstybės narės atlieka šio reglamento kontekste prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (54). Asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka Komisija atsižvelgdama į šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 (55). Keisdamosi informaciją arba ją perduodamos kompetentingos valdžios institucijos turi laikytis asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (ES) 2016/679, o Komisija, keisdamasi informacija arba ją perduodama, turi laikytis asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (ES) 2018/1725;

(94)

Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 nustatomos statistikos rengimo taisyklės laikantis statistinių duomenų konfidencialumo principo ir nustatoma, kad nacionaliniai statistikos institutai, kitos nacionalinės institucijos ir Komisija (Eurostatas) turi imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas principų ir gairių suderinimas fizinės ir loginės konfidencialių duomenų apsaugos atžvilgiu;

(95)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti 2021–2017 laikotarpio programą, kuri yra skirta vidaus rinkos veikimui gerinti, įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumui ir tvarumui didinti, vartotojų apsaugai, augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų sričiai, Europos statistikos tobulinimo, rengimo ir sklaidos programavimo ir finansavimo sistemai, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl susijusių klausimų tarpvalstybinio pobūdžio, o dėl Sąjungos veiksmų didesnio potencialo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(96)

Programa taip pat turėtų užtikrinti didesnį Sąjungos vidaus rinkos matomumą ir darną, įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą bei tvarumą ir Europos statistikos veiksmus, skirtus Sąjungos piliečiams, įmonėms ir administracijoms;

(97)

kadangi iš dalies keičiančios teisės aktų nuostatos praranda poveikį jų įsigaliojimo metu, o jomis kituose teisės aktuose padaryti daliniai pakeitimai atitinkamai tuo pačiu metu tampa tų teisės aktų dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 652/2014 (56) panaikinimas neturi poveikio daliniams pakeitimams, kurie jo iš dalies keičiančiomis nuostatomis jau buvo padaryti kituose teisės aktuose, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (57) ir Tarybos direktyvoje 2008/90/EB (58) dėl Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto įsteigimo; šis komitetas toliau veikia nepaisant Reglamento (ES) Nr. 652/2014 panaikinimo;

(98)

siekiant užtikrinti paramos, teikiamos pagal šią Programą, ir paramos, teiktos pagal Reglamentu (ES) Nr. 1287/2013, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 254/2014 (59), Reglamentu (ES) 2017/826, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 258/2014 (60), (ES) Nr. 652/2014, Reglamentu (ES) Nr. 99/2013 nustatytas 2014–2020 m. programas įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumo bei tvarumo, vartotojų apsaugos, finansinių paslaugų vartotojų ir galutinių naudotojų, finansinių paslaugų politikos formavimo, augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srities ir Europos statistikos srityse, tęstinumą, ypač dėl daugiamečių priemonių tęstinumo ir ankstesnių programų sėkmės įvertinimo, ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d. Nuo 2028 m. sausio 1 d. techninei ir administracinei pagalbai skirti asignavimai prireikus turėtų apimti išlaidas, susijusias su iki Programos pabaigos neužbaigtų įgyvendinti veiksmų valdymu;

(99)

dėl uždelsto šio reglamento įsigaliojimo neįmanoma laikytis terminų, iki kurių turėjo būti patvirtintos darbo programos augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srityje ir iki kurių valstybės narės turėjo pateikti savo 2021 ir 2022 m. veterinarines ir fitosanitarines programas, taip pat Komisijai neįmanoma laikytis terminų patvirtinti tas programas. Siekiant 2021 ir 2022 m. užtikrinti tinkamą veiksmų augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srityje įgyvendinimą, tie terminai neturėtų būti taikomi 2021 ir 2022 metams;

(100)

todėl reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014 bei (ES) Nr. 652/2014 turėtų būti panaikinti nuo 2021 m. sausio 1 d.,

(1)

įgyvendinant Sąjungos fondų veiklą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 9 ir 10 straipsniuose, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Pagal SESV 8 ir 10 straipsnius Sąjunga turi siekti pašalinti nelygybę, didinti vyrų ir moterų lygybę, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Komisija ir valstybės narės turėtų siekti, kad įgyvendinant fondus būtų integruotas lyčių aspektas. Sąjungos fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos tikslų išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“;

(2)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė Europos socialinių teisių ramstį (toliau – Ramstis), kuriuo siekiama spręsti socialines problemas Europoje. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, reikia, kad Sąjunga būtų pasirengusi spręsti dabartinius ir būsimus globalizacijos ir skaitmeninės transformacijos uždavinius, užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė. 20 pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Ramstis – šiuo reglamentu įkurto Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (toliau – EGF) bendrosios gairės, kuriomis vadovaudamasi Sąjunga gali praktiškai įgyvendinti atitinkamus ramsčio principus didelio masto restruktūrizavimo atveju;

(3)

2017 m. birželio 20 d. Taryba patvirtino Sąjungos atsaką į Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ Taryba pabrėžė, jog svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais – ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos. Gyvybiškai svarbu, kad darnaus vystymosi aspektai būtų įtraukiami į Sąjungos politikos sistemą ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį siekiant JT darnaus vystymosi tikslų ir taikant darnaus vystymosi principą kaip pagrindinį visų Sąjungos politikos sričių principą, taip pat finansavimo priemonių srityje;

(4)

2018 m. vasario mėn. Komisija priėmė komunikatą „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“. Komunikate pabrėžta, kad Sąjungos biudžeto lėšomis remiama unikali Europos socialinė rinkos ekonomika. Labai svarbu didinti užimtumo galimybes ir spręsti su įgūdžiais susijusias problemas, visų pirma skaitmeninimo, automatizavimo, perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos klausimus, visiškai laikantis Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas). Vienas iš esminių Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (4) nustatytų 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) principų bus biudžeto lankstumas. Bus išsaugoti lankstumo mechanizmai, kad Sąjunga galėtų reaguoti tinkamesniu laiku ir užtikrinti, kad biudžeto ištekliai būtų naudojami ten, kur jų reikia labiausiai;

(5)

2017 m. kovo 1 d. Baltojoje knygoje dėl Europos ateities Komisija reiškia susirūpinimą dėl izoliacionistinių judėjimų ir didėjančių abejonių dėl atviros prekybos naudos ir Sąjungos socialinės rinkos ekonomikos apskritai;

(6)

2017 m. gegužės 10 d. Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo Komisija įvardija su prekyba susijusią globalizaciją ir technologinius pokyčius kaip pagrindinius veiksnius, lemiančius išaugusią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir mažėjantį darbo vietų, kurioms užimti pakanka žemos kvalifikacijos, skaičių. Nors ir pripažindama atviresnės prekybos privalumus, Komisija mano, kad reikia atitinkamų priemonių, kad būtų galima kovoti su neigiamu šalutiniu poveikiu. Kadangi jau dabar globalizacijos nauda žmonėms ir regionams yra nevienoda, o nukentėjusiems asmenims ir regionams daromas didelis poveikis, esama pavojaus, kad dėl technologijų ir aplinkos pokyčių tas poveikis dar labiau stiprės. Todėl, laikantis solidarumo ir tvarumo principų, reikės užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningiau, ekonomikos augimą ir technologinę pažangą derinant su tinkama socialine apsauga ir aktyvia parama galimybėms įsidarbinti ir vykdyti savarankišką veiklą;

(7)

2017 m. birželio 28 d. Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities Komisija pabrėžia poreikį sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp valstybių narių ir jose bei mano, kad todėl svarbiausias prioritetas yra investicijos į darnų vystymąsi, lygybę, socialinę įtrauktį, švietimą, mokymą ir sveikatą;

(8)

tikėtina, kad dėl globalizacijos, technologinių pokyčių ir klimato kaitos toliau didės pasaulio ekonomikų sąsajos ir tarpusavio priklausomybė. Darbo jėgos perskirstymas – neatskiriama ir neišvengiama tokių pokyčių dalis. Norint, kad pokyčių teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningai, labai svarbu teikti paramą atleistiems darbuotojams ir tiems, kuriems gresia atleidimas. Svarbiausios Sąjungos priemonės, skirtos nukentėjusiems darbuotojams remti, yra „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kuris turi būti įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu ir kuris skirtas teikti prevencinio pobūdžio paramą, ir EGF, kuris skirtas reaguojamojo pobūdžio pagalbai teikti didelio masto restruktūrizavimo atveju. 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatas „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“ – Sąjungos politikos priemonė, kuria nustatoma įmonių restruktūrizavimo prognozavimo ir valdymo gerosios patirties sistema. Joje pateikiama išsami sistema, kaip tinkamomis politikos priemonėmis turi būti sprendžiamos problemos, kurias kelia ekonominis prisitaikymas ir restruktūrizavimas, taip pat reaguojama į jų poveikį užimtumui ir socialinį poveikį. Joje valstybės narės taip pat raginamos naudotis Sąjungos ir nacionaliniu finansavimu taip, kad būtų galima veiksmingiau sušvelninti socialinį restruktūrizavimo poveikį, visų pirma neigiamą poveikį užimtumui;

(9)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 (5), 2007–2013 m. DFP laikotarpiui (toliau – Fondas) buvo sukurtas tam, kad Sąjunga galėtų parodyti solidarumą su darbuotojais, kurie prarado darbą dėl globalizacijos sukeltų didelių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių;

(10)

Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 taikymo sritis buvo išplėsta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2009 (6), pagal kurį, remiantis 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikate išdėstytu Europos ekonomikos gaivinimo planu, pradėta remti darbuotojus, praradusius darbą tiesiogiai dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės;

(11)

2014–2020 m. DFP laikotarpiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1309/2013 (7) Fondo taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų atleidimą iš darbo ne tik dėl rimto ekonomikos sutrikdymo, kurį nulėmė tebesitęsianti pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, į kurią atsižvelgta Reglamente (EB) Nr. 546/2009, bet ir dėl kitų naujų pasaulinių finansų ir ekonomikos krizių. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046 (8) (toliau – Finansinis reglamentas) buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 siekiant, inter alia, nustatyti taisykles, pagal kurias Fondas išimties tvarka galėtų būti taikomas kolektyvinėms paraiškoms, susijusioms su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ), kurios yra viename regione ir veikia skirtinguose NACE 2 red. skyriaus lygmens ekonomikos sektoriuose, jei paraišką teikianti valstybė narė įrodo, kad tame regione daugiausia įmonių yra MVĮ arba vien tik MVĮ;

(12)

reaguojant į galimą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos be susitarimo dėl išstojimo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1796 (9) buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013, siekiant patikslinti, kad dėl tokio išstojimo atleisti darbuotojai patektų į Fondo taikymo sritį. Kadangi Jungtinė Karalystė išstojo sudarius susitarimą dėl išstojimo, tas reglamentas nebuvo taikomas;

(13)

siekdama įvertinti, kaip ir kokiu mastu Fondas pasiekė iškeltus tikslus, Komisija atliko jo laikotarpio vidurio vertinimą. Paaiškėjo, kad Fondas yra veiksmingas ir kad, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, reintegruojama didesnė dalis atleistų darbuotojų. Atlikus vertinimą taip pat nustatyta, kad Fondas sukūrė Sąjungos pridėtinės vertės. Tai ypač pasakytina apie Fondo paramos apimties daromą poveikį – dėl Fondo paramos ne tik siūloma daugiau ir įvairesnių paslaugų, bet ir intensyvėja jų teikimas. Be to, Fondo intervencijos buvo gerai matomos ir tiesiogiai parodė Sąjungos pridėtinę vertę visuomenei. Vis dėlto nustatyti ir keli trūkumai. Mobilizavimo procedūra laikyta pernelyg ilga. Be to, daug valstybių narių pranešė patiriančios sunkumų rengdamos išsamią atleidimą sukėlusio įvykio aplinkybių analizę. Pagrindinė priežastis, dėl kurios valstybės narės nebenorėjo teikti paraiškų Fondo paramai, buvo sunkumai, susiję su finansiniais ir instituciniais pajėgumais. Tai gali būti tiesiog dėl žmogiškųjų išteklių stygiaus – šiuo metu valstybės narės techninės paramos gali prašyti tik kai jos įgyvendina Fondo paramą. Kadangi atleidimai gali būti netikėti, svarbu užtikrinti, kad valstybės narės būtų pasirengusios reaguoti nedelsdamos ir galėtų paraišką pateikti neatidėliodamos. Be to, atrodo, kad tam tikrose valstybėse narėse reikėtų dėti gerokai daugiau pastangų siekiant stiprinti institucinius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvų Fondo paraiškų įgyvendinimą. Be to, 500 atleistų darbuotojų riba buvo kritikuojama kaip pernelyg aukšta, ypač mažiau apgyvendintuose regionuose;

(14)

EGF, kaip lankstaus fondo, remiančio dėl didelio masto restruktūrizavimo darbo netekusius darbuotojus ir padedančio jiems kuo greičiau rasti kitą darbą, vaidmuo išlieka svarbus. Sąjunga turėtų toliau teikti konkrečią vienkartinę paramą dėl rimto ekonomikos sutrikdymo nukentėjusiose srityse, sektoriuose, teritorijose ar darbo rinkose atleistiems darbuotojams, kad padėtų jiems reintegruotis ir gauti deramas ir tvarias darbo vietas. Dėl atviros prekybos, ekonominių ir finansinių pokyčių, pavyzdžiui, asimetrinių ekonominių sukrėtimų, technologinių pokyčių, skaitmeninimo, svarbių pokyčių Sąjungos prekybiniuose santykiuose ir vidaus rinkos struktūros, taip pat kitų veiksnių, įskaitant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sąveikumo ir abipusio poveikio ir atsižvelgiant į tai, kad dėl to darosi vis sunkiau išskirti konkretų veiksnį, lemiantį darbo vietų praradimą, EGF mobilizavimas turėtų būti grindžiamas tik dideliu restruktūrizavimo poveikiu. Atsižvelgiant į EGF tikslą – teikti paramą susiklosčius kritinėms situacijoms, taip papildant labiau prevencinio pobūdžio paramą, teikiamą iš ESF+, EGF turėtų likti lanksti ir speciali priemonė ir neturėtų būti įtraukta apskaičiuojant viršutines DFP biudžeto ribas, kaip išdėstyta 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ ir jo priede;

(15)

norint išsaugoti europinį EGF pobūdį, paraiška dėl paramos turėtų būti teikiama, kai didelio masto restruktūrizavimo atvejis padaro didelį poveikį vietos ar regiono ekonomikai. Toks poveikis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į minimalų per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį prarastų darbo vietų skaičių. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo išvadas, minimalus per keturių (arba sektoriaus atvejais – šešių) mėnesių ataskaitinį laikotarpį atleistų darbuotojų skaičius turėtų būti 200. Atsižvelgiant į tai, kad atleidimų bangos, vykstančios tame pačiame regione, tačiau skirtinguose sektoriuose, taip pat gali padaryti didelį poveikį vietos darbo rinkai, turėtų būti suteikta galimybė teikti ir regionines paraiškas. Mažose darbo rinkose, pavyzdžiui, mažose valstybėse narėse ar atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, arba išskirtinėmis aplinkybėmis paraiškas turėtų būti galima teikti ir esant mažesniam atleistų darbuotojų skaičiui. Apskritai valstybės narės neturėtų teikti paraiškų dėl EGF pagalbos praėjus daugiau nei 12 savaičių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Vis dėlto, kad būtų išvengta finansavimo spragos dėl to, kad šis reglamentas įsigalios po 2021 sausio 1 d. ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, tas terminas turėtų būti laikinai netaikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki šio reglamento įsigaliojimo;

(16)

EGF, kaip fondo, sukurto didelio masto restruktūrizavimo atvejams, lėšos neturėtų būti mobilizuotos atleidimų viešajame sektoriuje atvejais, kurie yra biudžeto sumažinimo pasekmė. Tačiau EGF lėšomis turėtų būti galima remti darbuotojus, atleistus iš konkurencingoje rinkoje veikiančių įmonių, tiekiančių prekes ar teikiančių paslaugas viešosiomis lėšomis finansuojamiems subjektams, nukentėjusiems nuo biudžeto sumažinimo. Be to, šio fondo lėšomis turėtų būti galima remti savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko dėl biudžeto sumažinimo;

(17)

siekiant parodyti Sąjungos solidarumą su bedarbiais, EGF, kaip reaguojamojo pobūdžio fondo, bendro finansavimo dalis turėtų būti suderinta su ESF+, kaip proaktyvaus fondo, didžiausia bendro finansavimo dalimi atitinkamoje valstybėje narėje, tačiau bet kuriuo atveju neturėtų būti mažesnė nei 60 %;

(18)

dalį EGF skiriamo Sąjungos biudžeto turėtų įgyvendinti Komisija pagal pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Todėl, įgyvendindamos EGF pagal pasidalijamąjį valdymą, Komisija ir valstybės narės turėtų laikytis Finansiniame reglamente nustatytų principų, pavyzdžiui, patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų;

(19)

Europos pokyčių stebėsenos centras, įsteigtas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fonde Dubline, padeda Komisijai ir valstybėms narėms atlikti kokybinę ir kiekybinę analizę, kad joms būtų lengviau įvertinti globalizacijos, technologinių ir aplinkos pokyčių, restruktūrizavimo ir EGF naudojimo tendencijas. Kasdien atnaujinamas Europos restruktūrizacijos stebėjimo centras seka pranešimus apie didelio masto restruktūrizavimo atvejus visoje Sąjungoje, remdamasis nacionalinių korespondentų tinklu. Jis galėtų padėti ankstyvame etape nustatyti galimus intervencijos atvejus;

(20)

atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko, nepriklausomai nuo jų darbo sutarties ar santykių pobūdžio turėtų būti suteikiamos vienodos galimybės gauti EGF paramą. Todėl atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, šio reglamento tikslais turėtų būti laikomi galimais EGF paramos gavėjais;

(21)

EGF finansinis įnašas pirmiausia turėtų būti skiriamas aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms, kuriomis siekiama greitai reintegruoti paramos gavėjus padedant jiems gauti deramas ir tvarias darbo vietas pradiniame jų veiklos ar kitame sektoriuje, kartu rengiant juos žalesnei ir labiau skaitmeninei Europos ekonomikai. Parama taip pat turėtų būti siekiama skatinti savarankišką veiklą ir įmonių kūrimą, be kita ko, steigiant kooperatyvus. Priemonės turėtų atspindėti tikėtinus vietos ar regiono darbo rinkos poreikius. Tačiau prireikus taip pat turėtų būti remiamas atleistų darbuotojų judumas, kad jie galėtų rasti naują darbą kitur. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidai ir, kai tikslinga, lyčių stereotipų užimtumo srityje panaikinimui. Turėtų būti apribotas piniginių išmokų įtraukimas į suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą. EGF remiamos priemonės neturėtų pakeisti pasyvių socialinės apsaugos priemonių. Darbdaviai galėtų būti skatinami dalyvauti nacionaliniame bendrame EGF remiamų priemonių finansavime papildomai prie priemonių, kurias jie turi užtikrinti pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis;

(22)

įgyvendindamos ir rengdamos suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kuriuo siekiama palengvinti tikslinių paramos gavėjų reintegraciją, valstybės narės turėtų siekti skaitmeninėje darbotvarkėje ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje nustatytų tikslų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimui informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuose ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose skatinant moterų perkvalifikavimą į tuos sektorius. Įgyvendindamos ir rengdamos suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą valstybės narės turėtų siekti didinti mažiau atstovaujamos lyties atstovų skaičių ir taip prisidėti prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų mažinimo;

(23)

atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos skaitmeninė transformacija reikalauja, kad darbuotojai turėtų tam tikrą skaitmeninės kompetencijos lygį, skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti laikoma bet kurio suderinto siūlomų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontaliuoju elementu;

(24)

rengdamos aktyvias darbo rinkos priemones, valstybės narės pirmenybę turėtų teikti toms priemonėms, kurios reikšmingai padėtų didinti paramos gavėjų įsidarbinimo galimybes. Valstybės narės turėtų siekti, kad per šešis mėnesius nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos į darbo rinką kuo greičiau tvariai reintegruotųsi kuo daugiau paramos gavėjų, dalyvaujančių įgyvendinant tas priemones. Rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kai tikslinga, turėtų būti atsižvelgiama į pamatinę atleidimų iš darbo priežastį ir numatomos rinkos ateities perspektyvas bei įgūdžius, kurių reikės. Suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas turėtų būti pritaikytas perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

(25)

rengdamos aktyvias darbo rinkos priemones, valstybės narės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į palankių sąlygų neturinčius paramos gavėjus, įskaitant neįgaliuosius, priklausomų giminaičių turinčius asmenis, jaunus ir vyresnio amžiaus darbo neturinčius asmenis, žemos kvalifikacijos asmenis, migrantų kilmės asmenis ir tuos, kuriems gresia skurdas, nes tos grupės, siekdamos sugrįžti į darbo rinką, susiduria su ypatingomis problemomis. Tačiau įgyvendinant EGF paramą reikėtų gerbti ir propaguoti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus – tai vienos iš svarbiausių Sąjungos vertybių, įtvirtintos ir Ramstyje;

(26)

siekdamos, kad parama gavėjams būtų veiksminga ir greita, valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad jų teikiamos paraiškos dėl EGF finansinio įnašo būtų tinkamai užpildytos. Jeigu Komisijai reikia papildomos informacijos, kad galėtų įvertinti paraišką, tokios informacijos pateikimui turėtų būti nustatytas terminas. Valstybės narės ir Sąjungos institucijos turėtų siekti, kad prašymai būtų tvarkomi kuo greičiau;

(27)

kad apsaugotų paramos gavėjų ir už priemonių įgyvendinimą atsakingų institucijų interesus, paraišką teikianti valstybė narė turėtų informuoti visus su paraiškos procedūra susijusius subjektus apie paraiškos nagrinėjimo eigą, ir, kai įmanoma, įtraukti juos įgyvendinant priemones;

(28)

vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, EGF finansinis įnašas turėtų ne pakeisti paramos priemones, kurios paramos gavėjams teikiamos iš Sąjungos fondų ar įgyvendinant kitas Sąjungos politikos sritis ar programas, o jas papildyti, kai tik tai įmanoma;

(29)

reikėtų įtraukti specialias informavimo bei komunikavimo apie EGF paraiškas ir rezultatus veiksmų nuostatas. Valstybės narės ir EGF suinteresuotieji subjektai turėtų didinti informuotumą apie Sąjungos finansavimo paskatintus laimėjimus ir informuoti visuomenę. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos veiksmai būtų matomi vietoje, itin svarbu vykdyti skaidrumo ir komunikacijos veiklą, grindžiamą tikslia ir naujausia informacija. Siekiant propaguoti EGF ir parodyti jo kaip Sąjungos biudžeto dalies pridėtinę vertę, Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų prašymu joms turėtų būti pateikta valstybių narių parengta komunikacijos ir matomumo medžiaga. Todėl Sąjungai turėtų būti suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir naudotis visomis su ja susijusiomis ankstesnėmis teisėmis;

(30)

siekiant palengvinti šio reglamento įgyvendinimą, išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis iš EGF finansinio įnašo finansuoti nuo tos dienos, kurią valstybė narė pradeda teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, arba nuo tos dienos, kurią valstybė narė patiria su EGF įgyvendinimu susijusių administracinių išlaidų;

(31)

siekiant patenkinti visų pirma pirmaisiais kiekvienų metų mėnesiais kylančius poreikius, kai ypač sudėtinga atlikti perkėlimus iš kitų biudžeto eilučių, vykdant metinę biudžeto procedūrą EGF biudžeto eilutėje reikėtų numatyti adekvačią mokėjimų asignavimų sumą;

(32)

EGF biudžeto sistema yra nustatyta 2021–2027 m. DFP ir 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (10);

(33)

siekiant apsaugoti paramos gavėjų interesus, parama turėtų būti teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau. Valstybės narės ir Sąjungos institucijos, dalyvaujančios su EGF susijusių sprendimų priėmimo procese, turėtų dėti visas pastangas, kad sutrumpintų paraiškų nagrinėjimo laiką ir supaprastintų procedūras, taip siekdamos užtikrinti, kad sprendimai dėl EGF lėšų mobilizavimo būtų priimami sklandžiai ir greitai;

(34)

MVĮ yra Sąjungos ekonomikos pagrindas. Todėl verslumo skatinimas ir parama MVĮ yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, inovacijas, darbo vietų kūrimą ir socialinę integraciją. Sąjunga aktyviai propaguoja verslumą skatindama žmones pradėti savo verslą. Didelio masto restruktūrizavimo atveju atleistiems darbuotojams turėtų būti galima padėti pradėti savo verslą. Tuo atveju, kai įmonė uždaroma, taip pat turėtų būti galima padėti tos įmonės atleistiems darbuotojams perimti visą buvusio darbdavio veiklą ar jos dalį;

(35)

skaidrumo ir informavimo tikslais valstybės narės galutinėse ataskaitose turėtų atskleisti išsamius duomenis apie bet kokią valstybės pagalbą ar Sąjungos finansavimą, suteiktą darbuotojus atleidusiai įmonei per penkerius metus iki ataskaitos pateikimo. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas labai mažoms įmonėms ir MVĮ, visų pirma startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms, kad būtų išvengta bet kokios neproporcingos administracinės naštos valstybėms narėms, ypač tais atvejais, kai sektorinės EGF paraiškos yra susijusios su daugiau nei viena labai maža įmone arba MVĮ;

(36)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (11) 22 ir 23 punktais, EGF turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas EGF poveikis vietoje;

(37)

kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti demokratinę kontrolę, o Komisija – nuolat stebėti EGF paramos rezultatus, atitinkamos valstybės narės turėtų pateikti galutinę EGF įgyvendinimo ataskaitą;

(38)

valstybės narės turėtų padėti Komisijai atlikti vertinimus pateikdamos atitinkamus turimus duomenis;

(39)

siekiant palengvinti būsimus vertinimus, įgyvendinus kiekvieną EGF finansinį įnašą turėtų būti atliekama paramos gavėjų apklausa. Paramos gavėjų apklausa turėtų būti prieinama dalyviams bent keturias savaites ir turėtų būti pradėta šeštąjį mėnesį po įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Valstybės narės turėtų padėti Komisijai atlikti paramos gavėjų apklausą, skatindamos paramos gavėjus dalyvauti siųsdamos kvietimą joje dalyvauti ir bent vieną priminimą. Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie pastangas susisiekti su paramos gavėjais. Komisija surinktus duomenis turėtų naudoti vertinimo tikslais. Kad būtų užtikrintas atvejų palyginamumas, Komisija glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis turėtų parengti paramos gavėjų apklausos šabloną ir vertimus į visas oficialiąsias Sąjungos institucijų kalbas;

(40)

siekiant panaikinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, su EGF susijusios analizės ir ataskaitos turėtų apimti pagal lytį suskirstytą informaciją;

(41)

siekiant stebėti EGF lėšų naudojimą ir, visų pirma, pažangą siekiant įgyvendinti jo tikslus, šio reglamento priede turėtų būti pateiktas rodiklių sąrašas. Prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad tie rodikliai būtų iš dalies pakeisti;

(42)

valstybės narės turėtų likti atsakingos už finansinio įnašo panaudojimą ir Sąjungos lėšomis remiamų veiksmų valdymą ir kontrolę, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Valstybės narės turėtų pagrįsti iš EGF gauto finansinio įnašo panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad EGF intervencijų įgyvendinimo laikotarpis yra trumpas, ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų atspindėti ypatingą tų intervencijų pobūdį;

(43)

valstybės narės turėtų užkirsti kelią visiems paramos gavėjų padarytiems pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatyti ir veiksmingai ištaisyti. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (12) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (13) ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (14) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (15) Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (16), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, visapusiškai bendradarbiautų Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteiktų būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai ir užtikrintų, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie visus nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, ir visus tolesnius veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl tokių pažeidimų ir dėl bet kokių OLAF tyrimų. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Komisija, OLAF, Audito Rūmais ir, kai taikytina, Europos prokuratūra pagal Finansinio reglamento 63 straipsnio 2 dalies d punktą visais klausimais, susijusiais su įtariamu arba nustatytu sukčiavimu;

(44)

kad būtų sustiprinta Sąjungos biudžeto apsauga, Komisija turėtų sukurti integruotą ir sąveikią informacijos ir stebėsenos sistemą su bendrąja duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemone, kad būtų užtikrinta prieiga prie atitinkamų duomenų ir jų analizė, o Komisija turėtų skatinti ją naudoti, kad valstybės narės ją taikytų visuotinai;

(45)

Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(46)

atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad kova su klimato kaita vyktų laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir įsipareigojimo siekti JT darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti padedama įgyvendinti tikslą, kad 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų sudarytų išlaidos, kuriomis remiami klimato srities tikslai, ir užmojį, kad išlaidos biologinės įvairovės tikslams 2024 m. sudarytų 7,5 % Sąjungos biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa;

(47)

siekiant sudaryti sąlygas geriau stebėti EGF lėšų naudojimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant kriterijus, kuriais remiantis nustatomi pažeidimų atvejai, apie kuriuos valstybės narės turi pranešti ir teikti informaciją pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencijos, nustatymo bei pašalinimo ir neteisingai išmokėtų sumų su delspinigiais susigrąžinimo tikslais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(48)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su naudos gavėjų apklausomis ir pranešimų apie pažeidimus formatu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(49)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(50)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas ją įgyvendinti nuo 2021–2027 m. DFP pradžios, būtina numatyti, kad šis reglamentas taikomas nuo 2021 finansinių metų pradžios. Tačiau Komisija biudžeto procedūrą turėtų inicijuoti tik po šio reglamento įsigaliojimo;

(51)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 turėtų būti panaikintas,