ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 129

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

64 metai
2021m. balandžio 15d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2021 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės ( 1 )

1

 

*

2021 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/606, kuriuo dėl Baltarusijos ir Jungtinės Karalystės bei Didžiosios Britanijos Karūnos priklausinių Gernsio, Meno Salos ir Džersio įrašų trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą tam tikrus žmonėms vartoti skirtus gyvūnus ir prekes, sąrašuose iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/405 I, IV–XIII ir XVI priedai ( 1 )

65

 

*

2021 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/607, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymo sritis išplečiama įtraukiant importuojamą iš Malaizijos siunčiamą citrinų rūgštį, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip Malaizijos kilmės

73

 

*

2021 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/608, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1793 dėl laikino oficialios kontrolės sustiprinimo ir neatidėliotinų priemonių taikymo tam tikroms į Sąjungą iš tam tikrų trečiųjų šalių įvežamoms prekėms, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2017/625 ir (EB) Nr. 178/2002 ( 1 )

119

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2021 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/609, kuriuo dėl galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuočių ir sveikatos priežiūros produktų sterilizavimo darniųjų standartų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/439

150

 

*

2021 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/610, kuriuo dėl medicinos transporto priemonių ir jų įrangos, anestezijos ir kvėpavimo įrangos, biologinio medicinos priemonių įvertinimo, galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuočių, sveikatos priežiūros produktų sterilizavimo, žmonėms skirtų medicinos priemonių klinikinio tyrimo, neaktyviųjų chirurginių implantų, medicinos priemonių, gaminamų naudojant gyvūnų audinius ir iš jų gautus darinius, elektroakustikos ir elektrinės medicinos įrangos darniųjų standartų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/437

153

 

*

2021 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/611, kuriuo dėl biologinio medicinos priemonių įvertinimo, galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuočių, sveikatos priežiūros produktų sterilizavimo ir žmonėms skirtų medicinos priemonių klinikinio tyrimo darniųjų standartų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/438

158

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2012 m. birželio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 509/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, klaidų ištaisymas ( OL L 156, 2012 6 16 )

161

 

*

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos klaidų ištaisymas ( OL L 139, 2004 4 30 ) (Specialusis leidimas lietuvių kalba, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319)

162

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

2021 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/1


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/605

2021 m. balandžio 7 d.

kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“ (1)), visų pirma į jo 71 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

afrikinis kiaulių maras yra infekcinė virusinė liga, kuria serga laikomos ir laukinės kiaulės ir kuri gali turėti didelį poveikį atitinkamų gyvūnų populiacijai ir ūkininkavimo pelningumui, dėl to gali būti sutrikdomas tų gyvūnų ir jų produktų siuntų vežimas Sąjungoje ir eksportas į trečiąsias šalis. Kilus afrikinio kiaulių maro protrūkiui, atsiranda pavojus, kad ligos sukėlėjas gali išplisti tarp ūkiuose laikomų kiaulių ir laukinių kiaulių metapopuliacijų. Ligos plitimas gali turėti didelės įtakos ūkininkavimo sektoriaus produktyvumui dėl atsirandančių tiesioginių ir netiesioginių nuostolių;

(2)

nuo 1978 m. afrikinio kiaulių maro virusas išplito Sardinijoje (Italija), o nuo 2014 m. šios ligos protrūkių būta kitose valstybėse narėse, taip pat kaimyninėse trečiosiose šalyse. Šiuo metu afrikinis kiaulių maras daugelyje trečiųjų šalių, kurios ribojasi su Sąjunga, gali būti laikomas endemine liga, kuri pasitaiko kiaulių populiacijose ir kelia nuolatinę grėsmę Sąjungos kiaulių populiacijoms. Dėl afrikinio kiaulių maro susiklosčiusi padėtis taip pat kelia pavojų laikomų kiaulių sveikatai valstybių narių, kuriose nustatyta ligos atvejų, neužkrėstose srityse, taip pat laikomoms kiaulėms kitose valstybėse narėse, visų pirma atsižvelgiant į kiaulių siuntų perkėlimą ir iš kiaulių pagamintų produktų vežimą;

(3)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/709/ES (2) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru valstybėse narėse, ir jis buvo daug kartų iš dalies pakeistas, pirmiausia siekiant atsižvelgti į epizootinės padėties Sąjungoje, susijusios su šia liga, pokyčius ir naujus mokslinius įrodymus. Jis taikomas iki 2021 m. balandžio 21 d.;

(4)

Reglamentu (ES) 2016/429 nustatoma ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės teisinė sistema. Afrikinis kiaulių maras atitinka tame reglamente pateiktą į sąrašą įtrauktos ligos apibrėžtį ir jam taikomos tame reglamente nustatytos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės. Be to, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 (3) priede afrikinis kiaulių maras į sąrašą įtrauktas kaip A, D ir E kategorijos liga, kuria serga Suidae šeimos gyvūnai, o Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687 (4) papildomos Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos A, B ir C kategorijų ligų kontrolės taisyklės, įskaitant afrikinio kiaulių maro ligos kontrolės priemones. Šie trys aktai taikomi nuo 2021 m. balandžio 21 d.;

(5)

būtina pritaikyti dabartines Sąjungos afrikinio kiaulių maro kontrolės priemones, nustatytas Įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES, siekiant jas suderinti su nauja gyvūnų sveikatos teisine sistema, nustatyta Reglamentu (ES) 2016/429, ir siekiant pagerinti tos ligos kontrolę Sąjungoje supaprastinant Sąjungos taisykles, kad kontrolės priemonės būtų įgyvendinamos veiksmingiau ir greičiau. Taip pat būtina kuo labiau suderinti Sąjungos taisykles su tarptautiniais standartais, pavyzdžiui, nustatytais Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso (5) (OIE kodekso) 15.1 skyriuje „Afrikinio kiaulių maro viruso infekcija“. Taikant šiame reglamente nustatytas kontrolės priemones turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, įgytą taikant Įgyvendinimo sprendimą 2014/709/ES;

(6)

afrikinio kiaulių maro epizootinė padėtis paveiktose valstybėse narėse ir visame pasaulyje kelia didelę tolesnio šios ligos plitimo Sąjungoje riziką; Reglamente (ES) 2016/429 ir Deleguotajame reglamente (ES) 2020/687 nustatytos bendrosios ligų kontrolės priemonės neapima visų konkrečių elementų ir aspektų, susijusių su afrikinio kiaulių maro plitimu ir epizootine padėtimi. Todėl tikslinga šiame reglamente ribotam laikotarpiui nustatyti specialias ligų kontrolės priemones sąlygomis, atitinkančiomis epizootinę afrikinio kiaulių maro padėtį Sąjungoje;

(7)

šiame reglamente turėtų būti numatytas skirstymo į regionus metodas, kuris turėtų būti taikomas kartu su Deleguotajame reglamente (ES) 2020/687 nustatytomis ligų kontrolės priemonėmis, ir turėtų būti išvardytos valstybių narių, kurios susiduria su afrikinio kiaulių maro protrūkiais arba kurioms gresia pavojus dėl to, kad yra arti tokių protrūkių, apribojimų taikymo zonos. Tos apribojimų taikymo zonos turėtų būti diferencijuojamos pagal afrikinio kiaulių maro epizootinę padėtį ir rizikos lygį ir priskiriamos I, II ir III apribojimų taikymo zonoms, o III apribojimų taikymo zona turėtų apimti teritorijas, kuriose yra didžiausia tos ligos plitimo rizika ir dinamiškiausia padėtis, susijusi su laikomų kiaulių liga. Jos turėtų būti išvardytos šio reglamento I priede, atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos pateiktą informaciją apie padėtį, susiklosčiusią dėl ligos, moksliškai pagrįstus principus ir kriterijus, pagal kuriuos geografiškai apibrėžiamas skirstymas į regionus dėl afrikinio kiaulių maro, taip pat į Sąjungos gaires, dėl kurių su valstybėmis narėmis susitarta Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir kurios viešai skelbiamos Komisijos interneto svetainėje (6), afrikinio kiaulių maro plitimo rizikos lygį ir, kai reikia, bendrą afrikinio kiaulių maro epizootinę padėtį atitinkamoje valstybėje narėje ir kaimyninėse šalyse;

(8)

bet kokie šio reglamento I priede pateiktų I, II ir III apribojimų taikymo zonų pakeitimai turėtų būti grindžiami panašiais argumentais, kurie buvo naudojami sudarant sąrašą, ir jais turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinius standartus, kaip antai OIE kodekso 15.1 skyrių „Afrikinio kiaulių maro viruso infekcija“, pavyzdžiui, nurodant, kad zonoje arba šalyje ligos užkrato nėra bent 12 mėnesių. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos pateiktą pagrindimą ir principus bei kriterijus, pagal kuriuos geografiškai apibrėžiamas skirstymas į regionus dėl afrikinio kiaulių maro, ir Sąjungos lygmeniu prieinamas gaires, tas laikotarpis turėtų būti sutrumpintas iki trijų mėnesių;

(9)

dėl afrikinio kiaulių maro plitimo rizikos pažymėtina, kad kiaulių siuntų perkėlimas ir skirtingų iš kiaulių gautų produktų vežimas kelia skirtingo lygio riziką. Paprastai laikomų kiaulių, genetinės medžiagos produktų ir šalutinių gyvūninių produktų siuntų vežimas iš apribojimų taikymo zonų kelia didesnę riziką poveikio ir pasekmių atžvilgiu nei gyvūninių produktų siuntų gabenimas, visų pirma šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, kaip nurodyta 2010 m. kovo 11 d. priimtoje Europos maisto saugos tarnybos mokslinėje nuomonėje dėl afrikinio kiaulių maro (7). Todėl laikomų kiaulių perkėlimas ir įvairių iš kiaulių gautų produktų siuntų vežimas iš II ir III apribojimų taikymo zonų, išvardytų šio reglamento I priede, turėtų būti uždrausti proporcingai susijusiai rizikai ir atsižvelgiant į Deleguotajame reglamente (ES) 2020/687 ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/2154 (8) nustatytas taisykles;

(10)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/686 (9) nustatytos taisyklės papildo Reglamento (ES) 2016/429 nuostatas dėl genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimo, genetinės medžiagos produktų ūkių registrų, kuriuos turi tvarkyti kompetentingos institucijos, veiklos vykdytojų duomenų saugojimo pareigų, atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, taip pat gyvūnų sveikatos sertifikavimo ir pranešimo reikalavimų, taikomų Sąjungoje vežamoms tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntoms, siekiant užkirsti kelią užkrečiamosioms gyvūnų ligoms plisti Sąjungoje dėl tų produktų. Dėl informacijos, kurią turi tvarkyti patvirtintų kiaulių genetinės medžiagos produktų ūkių kompetentinga institucija, šiame reglamente turėtų būti daroma nuoroda į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/689;

(11)

Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (10) nustatytos šalutiniams gyvūniniams produktams taikomos gyvūnų sveikatos taisyklės, siekiant išvengti šių šalutinių produktų keliamo pavojaus gyvūnų sveikatai ir šį pavojų sumažinti. Be to, Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (11) nustatytos tam tikros gyvūnų sveikatos taisyklės, taikomos šalutiniams gyvūniniams produktams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, įskaitant sertifikavimo reikalavimų, taikomų tų šalutinių produktų siuntų vežimui Sąjungoje, taisykles. Šie teisės aktai neapima visų konkrečių elementų ir aspektų, susijusių su afrikinio kiaulių maro plitimo per šalutinius gyvūninius produktus, gautus iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, ir gyvūninius šalutinius produktus, gautus iš laukinių kiaulių iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų, rizika. Todėl tikslinga šiame reglamente nustatyti specialias ligų kontrolės priemones, susijusias su šalutiniais gyvūniniais produktais ir jų vežimu iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų;

(12)

siekiant atsižvelgti į skirtingus rizikos lygius priklausomai nuo iš kiaulių gautų produktų tipo ir valstybėse narėse beI apribojimų taikymo zonose, kuriose plinta afrikinis kiaulių maras, susiklosčiusios epizootinės padėties, šiame reglamente turėtų būti nustatyti tam tikri draudimai vežti įvairių rūšių kiaulių produktus, gautus iš šio reglamento I priede išvardytose I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių. Siekiant išvengti nereikalingų prekybos trikdžių, šiame reglamente turėtų būti nustatytos tam tikros nuo tų draudimų nukrypti leidžiančios nuostatos ir konkrečios sąlygos. Tose nukrypti leidžiančiose nuostatose turėtų būti atsižvelgta į bendrąsias gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės taisykles, jau nustatytas Reglamente (ES) 2016/429 ir Deleguotajame reglamente (ES) 2020/687, ir į OIE kodekso principus dėl afrikinio kiaulių maro rizikos mažinimo priemonių;

(13)

laikomų gyvūnų, skirtų nedelsiant paskersti, perkėlimas paprastai kelia mažesnę gyvūnų ligų plitimo riziką nei kitokie laikomų gyvūnų gabenimo būdai, su sąlyga, kad nustatytos rizikos mažinimo priemonės. Todėl tikslinga leisti atitinkamoms valstybėms narėms išimties tvarka taikyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo tam tikrų šiame reglamente nustatytų draudimų, taikomų perkeliant laikomų kiaulių, skirtų nedelsiant paskersti, siuntas iš II ir III apribojimų taikymo zonų į skerdyklą, esančią už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų toje pačioje valstybėje narėje. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios tų nukrypti leidžiančių nuostatų sąlygos siekiant užtikrinti, kad laikomų kiaulių siuntų perkėlimas iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų nekeltų afrikinio kiaulių maro plitimo rizikos;

(14)

nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos tam tikrų laikomų kiaulių perkėlimui iš II apribojimų taikymo zonos į kitas kitos valstybės narės II arba III apribojimų taikymo zonas, yra pagrįstos, jei taikomos konkrečios rizikos mažinimo priemonės. Šiuo tikslu reikia nustatyti saugią nukreipimo tvarką, visiškai kontroliuojamą išsiuntimo, valstybių narių, kurių teritorijos yra kertamos perkeliant gyvūnus, ir paskirties valstybių narių kompetentingų institucijų;

(15)

Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnyje nustatyta, kad prie perkeliamų gyvūnų, įskaitant laikomas kiaules, turi būti pridedami jų sveikatos sertifikatai. Kai Sąjungos viduje perkeliamoms laikomų kiaulių siuntoms taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo draudimo perkelti laikomas kiaules iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų, tuose gyvūnų sveikatos sertifikatuose turėtų būti pateikta nuoroda į šį reglamentą, siekiant užtikrinti, kad tuose gyvūnų sveikatos sertifikatuose būtų pateikta tinkama ir tiksli informacija apie gyvūnų sveikatą. Būtina mažinti riziką, kylančią dėl siuntose vežamos arba asmeniniam naudojimui vežamos šviežios mėsos, mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų, gautų iš laukinių kiaulių, laukinių kiaulių kūnų, kurie skirti vartoti žmonėms, ir laukinių kiaulių iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų toje pačioje valstybėje narėje ir į kitas valstybes nares. Ligų plitimo rizika turėtų būti sumažinta veiklos vykdytojams uždraudžiant tų produktų vežimą ir laukinių kiaulių perkėlimą į valstybes nares ir iš jų, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento 2020/688 (12) 101 straipsnyje;

(16)

Reglamento (ES) 2016/429 167 straipsnio 1 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose nustatyta, kad kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoti gyvūnų sveikatos sertifikatai turi būti pridėti prie gyvūninių produktų, taip pat ir gautų iš kiaulių, siuntų, kurias leidžiama išvežti iš apribojimų taikymo zonos, nustatytos pagal to reglamento 71 straipsnio 3 dalį, ir kurioms taikomos tam tikros ligų kontrolės priemonės. Tais atvejais, kai šiame įgyvendinimo reglamente yra numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo draudimo vežti gyvūninių produktų siuntas iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų, pridedamuose gyvūnų sveikatos sertifikatuose turėtų būti pateikta nuoroda į šį reglamentą, kad būtų užtikrinta tinkama ir tiksli sveikatos informacija pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/2154;

(17)

šviežios arba perdirbtos mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų I ir II apribojimų taikymo zonose arba laikomų už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų ir paskerstų I, II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntų vežimui turėtų būti taikomi ne tokie griežti sertifikavimo reikalavimai, kad būtų išvengta nereikalingų ir pernelyg apsunkinančių prekybos apribojimų. Turėtų būti įmanoma leisti vežti atitinkamas siuntas tos pačios valstybės narės teritorijoje ir į kitas valstybes nares remiantis įmonėse naudojamais sveikumo ar identifikavimo ženklais, jeigu tos įmonės yra paskirtos pagal šį reglamentą. Kompetentingos institucijos turėtų paskirti įmones tik tuo atveju, jei laikomos kiaulės ir jų produktai, kuriuos galima vežti iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų, yra aiškiai atskirti nuo tų gyvūnų ir produktų, kurie neatitinka tokio leidžiamo vežimo reikalavimų. Šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš III apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, taip pat šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, jei netenkinamos šiame reglamente nustatytos konkrečios sąlygos, taikomos suteikiant leidimą vežti tas siuntas iš II apribojimų taikymo zonos, turėtų būti ženklinami specialiais sveikumo ženklais pagal šį reglamentą;

(18)

be to, šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų III apribojimų taikymo zonose, išvardytose šio reglamento I priede, siuntų vežimui turėtų būti taikomos griežtesnės sąlygos. Tam tikrais atvejais šviežia laikomų kiaulių mėsa turėtų būti paženklinta pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 IX priede nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų šviežios mėsos ženklinimo reikalavimus arba šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš laikomų kiaulių, turėtų būti pažymėti specialiais ženklais, kurių negalima supainioti su Reglamento (ES) 2019/627 (13) 48 straipsnyje nurodytu sveikumo ženklu arba Reglamento (EB) Nr. 853/2004 (14) 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu identifikavimo ženklu;

(19)

Reglamento (ES) 2016/429 15 straipsnyje nustatyta, kad kompetentinga institucija turi imtis tinkamų veiksmų visuomenei informuoti apie gyvūnų ar produktų keliamos rizikos pobūdį ir priemones, kurių imtasi arba kurių bus imtasi, siekiant užkirsti kelią tai rizikai arba ją kontroliuoti. Šiame reglamente turėtų būti nustatyti specialūs įpareigojimai teikti informaciją, susijusią su afrikiniu kiaulių maru, kuriais būtų mažinama rizika, kylanti dėl užsikrėtusių gyvūnų siuntų, užkrėstų mėsos produktų vežimo ir neteisėto skerdenų šalinimo. Todėl labai svarbu užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro plitimui, susijusiam su žmogaus veikla, ir užtikrinti, kad keliautojai, įskaitant keliais ar geležinkeliu keliaujančius asmenis, būtų veiksmingai informuojami apie šiame reglamente nustatytas gyvūnų sveikatos kontrolės priemones, įskaitant laikomų kiaulių ir atitinkamų produktų vežimo apribojimus. Dėl tos priežasties valstybės narės turėtų užtikrinti, kad keleivių vežėjai ir pašto tarnybos atkreiptų keleivių, keliaujančių iš šio reglamento I priede išvardytų I, II ir III apribojimų taikymo zonų, dėmesį į tose zonose taikomus gyvūnų sveikatos kontrolės apribojimus. Tokia informacija turėtų būti pritaikyta pagal tos ligos plitimo rizikos lygį. Be to, suderintais atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmais kovojant su afrikinio kiaulių maro plitimo rizika turėtų būti užtikrinta, kad informacija, skleidžiama rengiant konkrečias visuomenės informavimo kampanijas, atitiktų paskirtį;

(20)

patirtis, įgyta kovojant su afrikiniu kiaulių maru Sąjungoje, rodo, kad siekiant užkirsti kelią šiai ligai, ją kontroliuoti ir likviduoti laikomų kiaulių ūkiuose būtina imtis tam tikrų rizikos mažinimo ir sugriežtintų biologinio saugumo priemonių. Šios priemonės turėtų būti nustatytos šio reglamento II priede ir turėtų būti taikomos ūkiams, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, nustatytos I, II ir III apribojimų zonose laikomų kiaulių siuntų perkėlimui;

(21)

pagal Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo), visų pirma pagal Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 5 straipsnio 4 dalį kartu su to protokolo 2 priedu, pasibaigus Susitarime dėl išstojimo numatytam pereinamajam laikotarpiui Reglamentas (ES) 2016/429 ir juo grindžiami Komisijos aktai taikomi Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija. Todėl nuorodos į valstybes nares šiame reglamente turėtų apimti ir Jungtinę Karalystę, kiek tai susiję su Šiaurės Airija;

(22)

Reglamentas (ES) 2016/429 taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d., todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(23)

šis reglamentas turėtų būti toliau taikomas bent septynerius metus, atsižvelgiant į Sąjungos patirtį kovojant su afrikiniu kiaulių maru ir į esamą epizootinę šios ligos padėtį atitinkamose valstybėse narėse. Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos:

a)

specialios su afrikiniu kiaulių maru susijusios ligų kontrolės priemonės, kurias ribotą laikotarpį turi taikyti valstybės narės (15), kuriose yra I, II arba III apribojimų taikymo zonos, išvardytos I priede (toliau – atitinkamos valstybės narės).

Šios specialios ligų kontrolės priemonės taikomos laikomoms ir laukinėms kiaulėms bei iš kiaulių gautiems produktams, papildant priemones, taikomas atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 21 straipsnio 1 dalį ir 63 straipsnį nustatytose apsaugos, priežiūros, papildomose apribojimų taikymo ir užkrėstose zonose;

b)

specialios su afrikiniu kiaulių maru susijusios ligų kontrolės priemonės, kurias ribotą laikotarpį turi taikyti visos valstybės narės.

2.   Šis reglamentas taikomas:

a)

perkeliant arba vežant šias siuntas:

i)

kiaulių, laikomų ūkiuose, esančiuose I, II ir III apribojimų taikymo zonose, kai jos perkeliamos už tų zonų ribų;

ii)

genetinės medžiagos produktų, gyvūninių produktų ir šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš a punkto i papunktyje nurodytų laikomų kiaulių;

b)

perkeliant arba vežant:

i)

laukinių kiaulių siuntas visose valstybėse narėse;

ii)

medžiotojų asmeniniam naudojimui skirtų gyvūninių produktų ir šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš laukinių kiaulių I, II ir III apribojimų taikymo zonose arba perdirbtų I, II ir III apribojimų taikymo zonose esančiuose ūkiuose, siuntas;

c)

maisto tvarkymo subjektams, tvarkantiems a ir b punktuose nurodytas siuntas;

d)

visoms valstybėms narėms, susijusioms su informuotumo apie afrikinį kiaulių marą didinimu.

3.   1 dalyje minimos taisyklės yra šios:

a)

II skyriuje numatytos specialios taisyklės dėl I, II ir III apribojimų taikymo zonų nustatymo afrikinio kiaulių maro protrūkio atveju ir specialių ligų kontrolės priemonių taikymo visose valstybėse narėse;

b)

III skyriuje nustatytos specialios ligų kontrolės priemonės, taikomos I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntoms ir jų produktams, gautiems atitinkamose valstybėse narėse;

c)

IV skyriuje nustatytos specialios su afrikiniu kiaulių maru susijusios rizikos mažinimo priemonės, skirtos atitinkamų valstybių narių maisto tvarkymo įmonėms;

d)

V skyriuje nustatytos specialios ligų kontrolės priemonės, taikomos laukinėms kiaulėms valstybėse narėse;

e)

VI skyriuje nustatyti specialūs informavimo ir mokymo įpareigojimai valstybėse narėse;

f)

VII skyriuje išdėstytos baigiamosios nuostatos.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Taikant šį reglamentą, vartojami Deleguotajame reglamente (ES) 2020/687 apibrėžti terminai.

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

kiaulė – kanopinis Suidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

b)

genetinės medžiagos produktai – kiaulių sperma, oocitai ir embrionai, gauti iš laikomų kiaulių, skirtų dirbtinai dauginti;

c)

I apribojimų taikymo zona – I priedo I dalyje nurodyta valstybės narės teritorija, kurios geografinės ribos, kurioms taikomos specialios ligų kontrolės priemonės, yra aiškiai apibrėžtos ir kuri ribojasi su II arba III apribojimų taikymo zonomis;

d)

II apribojimų taikymo zona – I priedo II dalyje nurodyta valstybės narės teritorija, kurios geografinės ribos, kurioms taikomos specialios ligų kontrolės priemonės, yra aiškiai apibrėžtos;

e)

III apribojimų taikymo zona – I priedo III dalyje nurodyta valstybės narės teritorija, kurios geografinės ribos, kurioms taikomos specialios ligų kontrolės priemonės, yra aiškiai apibrėžtos;

f)

anksčiau liga neužkrėsta valstybė narė – valstybė narė, kurioje per praėjusį dvylikos mėnesių laikotarpį nebuvo patvirtinta afrikiniu kiaulių maru sergančių laikomų kiaulių atvejų;

g)

2 kategorijos medžiagos – Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 straipsnyje nurodyti šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš laikomų kiaulių;

h)

3 kategorijos medžiagos – Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnyje nurodyti šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš laikomų kiaulių.

II SKYRIUS

SPECIALIOS TAISYKLĖS DĖL I, II ir III APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONŲ NUSTATYMO AFRIKINIO KIAULIŲ MARO PROTRŪKIO ATVEJU IR SPECIALIŲ LIGŲ KONTROLĖS PRIEMONIŲ TAIKYMO VISOSE VALSTYBĖSE NARĖSE

3 straipsnis

Specialios taisyklės dėl apribojimų taikymo ir užkrėstų zonų nustatymo afrikinio kiaulių maro protrūkio atveju

Kilus afrikinio kiaulių maro protrūkiui tarp laikomų arba laukinių kiaulių, valstybės narės kompetentinga institucija nustato:

a)

protrūkio tarp laikomų kiaulių atveju – apribojimų taikymo zoną pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 21 straipsnio 1 dalį ir tame straipsnyje nustatytomis sąlygomis, arba

b)

protrūkio tarp laukinių kiaulių atveju – užkrėstą zoną pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 63 straipsnį ir tame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

4 straipsnis

Specialios taisyklės dėl papildomos apribojimų taikymo zonos nustatymo afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laikomų arba laukinių kiaulių atveju

1.   Afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laikomų arba laukinių kiaulių atveju valstybės narės kompetentinga institucija, remdamasi apribojimų taikymo zonų geografinių ribų nustatymo kriterijais ir principais, nustatytais Reglamento (ES) 2016/429 64 straipsnio 1 dalyje, gali nustatyti papildomą apribojimų taikymo zoną, besiribojančią su nustatyta apribojimų taikymo zona arba užkrėsta zona, nurodytomis šio reglamento 3 straipsnyje, kad tas zonas atskirtų nuo teritorijų, kuriose ribojimai netaikomi.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta papildoma apribojimų taikymo zona atitiktų I priedo I dalyje nurodytą I apribojimų taikymo zoną pagal 5 straipsnį.

5 straipsnis

Specialios taisyklės dėl I apribojimų taikymo zonai priklausančių zonų įtraukimo į sąrašą kilus afrikinio kiaulių maro protrūkiui tarp laikomų arba laukinių kiaulių valstybės narės teritorijoje, besiribojančioje su teritorija, kurioje nebuvo oficialiai patvirtintas afrikinio kiaulių maro protrūkis

1.   Po afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laikomų arba laukinių kiaulių valstybės narės teritorijoje, besiribojančioje su teritorija, kurioje afrikinio kiaulių maro protrūkis tarp laikomų arba laukinių kiaulių oficialiai nepatvirtintas, ta teritorija, kurioje ligos protrūkis nebuvo patvirtintas, prireikus įtraukiama į I priedo I dalį kaip I apribojimų taikymo zona.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad į I priedo I dalį įtraukus teritoriją kaip I apribojimų taikymo zoną, pagal Reglamento (ES) 2016/429 64 straipsnio 1 dalį nustatyta papildoma apribojimų taikymo zona būtų nedelsiant pakoreguota, kad apimtų bent atitinkamą tos valstybės narės I apribojimų taikymo zoną, nurodytą I priede.

3.   Jei I apribojimų taikymo zona įtraukta į I priedą, valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama nustato atitinkamą papildomą apribojimų taikymo zoną pagal Reglamento (ES) 2016/429 64 straipsnio 1 dalį.

6 straipsnis

Specialios taisyklės dėl II apribojimų taikymo zonai priklausančių zonų įtraukimo į sąrašą kilus afrikinio kiaulių maro protrūkiui tarp laukinių kiaulių valstybėje narėje

1.   Po afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laukinių kiaulių valstybės narės teritorijoje ši teritorija į I priedo II dalį įtraukiama kaip II apribojimų taikymo zona.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 63 straipsnį nustatyta užkrėsta zona būtų nedelsiant pakoreguota, kad apimtų bent atitinkamą tos valstybės narės II apribojimų taikymo zoną, nurodytą šio reglamento I priede.

7 straipsnis

Specialios taisyklės dėl III apribojimų taikymo zonai priklausančių zonų įtraukimo į sąrašą kilus afrikinio kiaulių maro protrūkiui tarp laikomų kiaulių valstybėje narėje

1.   Po afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laikomų kiaulių valstybės narės teritorijoje ši teritorija į I priedo III dalį įtraukiama kaip III apribojimų taikymo zona.

Tačiau jei anksčiau liga neužkrėstoje valstybės narės teritorijoje patvirtintas tik pirmas ir vienintelis afrikinio kiaulių maro protrūkis tarp laikomų kiaulių, ta teritorija nėra įtraukiama į šio reglamento I priedo III dalies III apribojimų taikymo zoną.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 21 straipsnio 1 dalį nustatyta apribojimų taikymo zona būtų nedelsiant pakoreguota, kad apimtų bent atitinkamą tos valstybės narės III apribojimų taikymo zoną, nurodytą šio reglamento I priede.

8 straipsnis

Bendras specialių ligų kontrolės priemonių taikymas I, II ir III apribojimų taikymo zonose

Atitinkamos valstybės narės I, II ir III apribojimų taikymo zonose taiko šiame reglamente nustatytas specialias ligų kontrolės priemones, taip pat ligų kontrolės priemones, kurios turi būti taikomos pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/687:

a)

apribojimų taikymo zonose, nustatytose pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 21 straipsnio 1 dalį;

b)

užkrėstose zonose, nustatytose pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 63 straipsnį.

III SKYRIUS

SPECIALIOS LIGŲ KONTROLĖS PRIEMONĖS, TAIKOMOS I, II IR III APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOSE LAIKOMŲ KIAULIŲ SIUNTOMS IR JŲ PRODUKTAMS, GAUTIEMS ATITINKAMOSE VALSTYBĖSE NARĖSE

1 SKIRSNIS

Konkrečių draudimų taikymas laikomų kiaulių ir jų produktų siuntoms atitinkamose valstybėse narėse

9 straipsnis

Konkretūs draudimai, susiję su I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntų perkėlimu už tų zonų ribų

1.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija draudžia perkelti I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntas už tų zonų ribų.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas I apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntų perkėlimui į ūkius, esančius kitose I, II ir III apribojimų taikymo zonose arba už tų zonų ribų, su sąlyga, kad paskirties ūkis yra tos pačios atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

10 straipsnis

Konkretūs draudimai, susiję su genetinės medžiagos produktų, gautų iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, siuntų vežimu už tų zonų ribų

Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija draudžia išvežti genetinės medžiagos produktų, gautų iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, siuntas už tų zonų ribų.

11 straipsnis

Konkretūs draudimai, susiję su šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, siuntų vežimu už tų zonų ribų

1.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija draudžia išvežti šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, siuntas už tų zonų ribų.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas šalutiniams gyvūniniams produktams, gautiems iš kiaulių, laikomų už II ir III apribojimų taikymo zonų ribų ir paskerstų skerdyklose, esančiose II ir III apribojimų taikymo zonose, su sąlyga, kad tie šalutiniai gyvūniniai produktai ūkiuose ir vežant yra aiškiai atskirti nuo šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš II ir III apribojimų zonose laikomų kiaulių.

12 straipsnis

Konkretūs draudimai, susiję su šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, siuntų vežimu už tų zonų ribų

1.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija draudžia išvežti šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, siuntas už tų zonų ribų.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas mėsos produktams, įskaitant žarnas, gautiems iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, kurie dėl afrikinio kiaulių maro buvo atitinkamai apdoroti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 VII priedą įmonėse, paskirtose pagal šio reglamento 41 straipsnio 1 dalį.

13 straipsnis

Bendrieji draudimai, susiję su laikomų kiaulių ir jų produktų, laikomų keliančiais afrikinio kiaulių maro išplitimo riziką, siuntų vežimu

Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali uždrausti tos pačios valstybės narės teritorijoje vežti laikomų kiaulių ir produktų, gautų iš laikomų kiaulių, siuntas, jei kompetentinga institucija mano, kad yra afrikinio kiaulių maro perdavimo toms laikomoms kiaulėms ar jų produktams, iš jų ar per juos rizika.

2 SKIRSNIS

Bendrosios ir konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntas už tų zonų ribų

14 straipsnis

Bendrosios sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo konkrečių draudimų, susijusių su I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntų perkėlimu už tų zonų ribų

1.   Nukrypdama nuo 9 straipsnio 1 dalyje numatytų konkrečių draudimų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntas už tų zonų ribų 22, 23, 24, 25, 28 ir 29 straipsniuose nurodytais atvejais ir laikantis tuose straipsniuose nustatytų konkrečių sąlygų ir:

a)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų ir

b)

papildomų bendrųjų sąlygų, susijusių su:

i)

laikomų kiaulių siuntų perkėlimu iš 15 straipsnyje nustatytų I, II ir III apribojimų taikymo zonų;

ii)

laikomų kiaulių ūkiais, esančiais 16 straipsnyje nustatytose I, II ir III apribojimų taikymo zonose;

iii)

transporto priemonėmis, naudojamomis laikomoms kiaulėms perkelti iš 17 straipsnyje nustatytų I, II ir III apribojimų taikymo zonų.

2.   Prieš suteikdama 22–25 ir 28–30 straipsniuose numatytus leidimus, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija įvertina su tokiais leidimais susijusią riziką ir tame vertinime turi būti nurodyta, kad afrikinio kiaulių maro plitimo rizika yra nereikšminga.

3.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 15 ir 16 straipsniuose nurodyti papildomi bendrieji reikalavimai netaikomi perkeliant kiaulių, laikomų skerdyklose, esančiose I, II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas, jeigu:

a)

laikomos kiaulės turi būti perkeliamos į kitą skerdyklą dėl išskirtinių aplinkybių, pvz., didelio gedimo skerdykloje;

b)

paskirties skerdykla yra:

i)

tos pačios valstybės narės I, II arba III apribojimų taikymo zonose arba

ii)

išskirtinėmis aplinkybėmis, pvz., nesant b punkto i papunktyje nurodytų skerdyklų, už I, II arba III apribojimų taikymo zonų ribų tos pačios valstybės narės teritorijoje;

c)

perkėlimą leidžia atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija.

15 straipsnis

Papildomos bendrosios sąlygos, susijusios su I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntų perkėlimu už tų zonų ribų

1.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija leidžia perkelti I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomas kiaules už tų zonų ribų 22–25 ir 28–30 straipsniuose nurodytais atvejais ir laikantis tuose straipsniuose nustatytų konkrečių sąlygų, jeigu:

a)

kiaulės buvo laikomos išsiuntimo ūkyje ir nebuvo perkeltos iš jo bent 30 dienų iki perkėlimo dienos arba nuo gimimo, jei jos yra jaunesnės nei 30 dienų, ir tuo laikotarpiu nebuvo įvežtos kitos laikomos kiaulės iš II ir III apribojimų taikymo zonų į:

i)

tą ūkį arba

ii)

epizootinį vienetą, kuriame perkeliamos kiaulės buvo visiškai atskirtos. Kompetentinga institucija, atlikusi rizikos vertinimą, nustato tokio epizootinio vieneto ribas, patvirtindama, kad skirtingų epizootinių vienetų struktūra, dydžiu ir atstumu tarp jų bei vykdomomis operacijomis užtikrinamos atskiros laikomų kiaulių apgyvendinimo, laikymo ir šėrimo patalpos, kad afrikinio kiaulių maro virusas negalėtų plisti iš vieno epizootinio vieneto į kitą;

b)

buvo atliktas išsiuntimo ūkyje laikomų kiaulių, įskaitant tas kiaules, kurios turi būti perkeliamos arba naudojamos genetinės medžiagos produktams surinkti, klinikinis tyrimas ir gauti palankūs su afrikiniu kiaulių maru susiję rezultatai:

i)

tyrimą atliko valstybinis veterinarijos gydytojas;

ii)

per 24 valandas iki kiaulių siuntos perkėlimo arba iki genetinės medžiagos produktų surinkimo ir

iii)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 3 straipsnio 1 ir 2 dalis ir I priedo A.1 punktą;

c)

prireikus, laikantis kompetentingos institucijos nurodymų, iki siuntos perkėlimo iš išsiuntimo ūkio dienos arba iki genetinės medžiagos produktų surinkimo dienos buvo atlikti užkrato nustatymo tyrimai:

i)

atlikus b punkte nurodytą ūkyje laikomų kiaulių, įskaitant tas kiaules, kurios turi būti perkeliamos arba naudojamos genetinės medžiagos produktams surinkti, klinikinį tyrimą, ir

ii)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 I priedo A.2 punktą.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, prieš leisdama perkelti siuntą, tam tikrais atvejais turi gauti neigiamus 1 punkto c papunktyje nurodytų užkrato nustatymo tyrimų rezultatus.

3.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad tuo atveju, kai laikomų kiaulių siuntos perkeliamos iš išsiuntimo ūkių, esančių I ir II apribojimų taikymo zonose, į ūkius už tų zonų ribų, esančius toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje, 1 dalies b punkte nurodytas klinikinis tyrimas:

a)

atliekamas tik gyvūnams, kurie turi būti perkeliami, arba

b)

jo nereikia atlikti, jeigu:

i)

valstybinis veterinarijos gydytojas lankėsi išsiuntimo ūkyje 16 straipsnio a punkto i papunktyje nurodytu dažnumu ir valstybinio veterinarijos gydytojo apsilankymų bent dvylikos mėnesių laikotarpiu iki perkėlimo dienos rezultatai buvo palankūs bei rodo, kad:

išsiuntimo ūkyje yra įgyvendinti 16 straipsnio b punkte nurodyti biologinio saugumo reikalavimai,

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 3 straipsnio 1 ir 2 dalis ir I priedo A.1 punktą šių apsilankymų metu valstybinis veterinarijos gydytojas atliko kiaulių, laikomų išsiuntimo ūkyje, klinikinį tyrimą, kurio rezultatai, susiję su afrikiniu kiaulių maru, buvo palankūs;

ii)

ne mažiau kaip dvylika mėnesių iki perkėlimo dienos išsiuntimo ūkyje buvo vykdoma 16 straipsnio c punkte nurodyta nuolatinė priežiūra.

16 straipsnis

Papildomos bendrosios sąlygos, susijusios su laikomų kiaulių ūkiais, esančiais I, II ir III apribojimų taikymo zonose

1.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija leidžia perkelti I, II ir III apribojimų taikymo zonose esančiuose ūkiuose laikomas kiaules už tų zonų ribų tik 22–25 ir 28–30 straipsniuose nurodytais atvejais ir laikantis tuose straipsniuose nustatytų konkrečių sąlygų, jeigu:

a)

bent vieną kartą po to, kai I, II ir III apribojimų taikymo zonos buvo įtrauktos į šio reglamento I priedą, arba pastarųjų trejų metų laikotarpiu prieš vežimą valstybinis veterinarijos gydytojas aplankė išsiuntimo ūkį ir jame reguliariai lankosi valstybiniai veterinarijos gydytojai, kaip numatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 26 straipsnio 2 dalyje:

i)

I ir II apribojimų zonose: ne rečiau kaip du kartus per metus, esant ne trumpesniam kaip keturių mėnesių intervalui tarp tokių apsilankymų;

ii)

III apribojimų taikymo zonoje: bent kartą per tris mėnesius.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti surengti apsilankymus III apribojimų taikymo zonoje esančiame ūkyje a punkto i papunktyje nurodytu dažnumu, remdamasi palankiais paskutinio apsilankymo, įvykusio po I, II ir III apribojimų taikymo zonų įtraukimo į šio reglamento I priedą arba pastarųjų trejų metų laikotarpiu prieš vežimą, rezultatais, rodančiais, kad tame ūkyje įgyvendinti b punkte nurodyti biologinio saugumo reikalavimai ir vykdoma c punkte nurodyta nuolatinė priežiūra;

b)

išsiuntimo ūkyje įgyvendinami biologinio saugumo reikalavimai dėl afrikinio kiaulių maro:

i)

laikantis II priede nustatytų sugriežtintų biologinio saugumo priemonių ir

ii)

kaip nustatė atitinkama valstybė narė;

c)

nuolatinė priežiūra atliekant afrikinio kiaulių maro užkrato nustatymo tyrimus vykdoma išsiuntimo ūkyje:

i)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 3 straipsnio 2 dalį ir I priedą;

ii)

kiekvieną savaitę gaunant neigiamus ne mažiau kaip pirmųjų dviejų nugaišusių laikomų kiaulių, vyresnių nei 60 dienų, arba, jei tokių vyresnių nei 60 dienų nugaišusių kiaulių nėra, bet kurių nugaišusių laikomų kiaulių po nujunkymo, rezultatus kiekviename epizootiniame vienete;

iii)

bent Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 II priede nustatytu afrikinio kiaulių maro stebėsenos laikotarpiu prieš siuntos perkėlimą iš išsiuntimo ūkio.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad II priedo 2 punkto h papunktyje, nurodytame šio straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje, numatytos sandarios tvoros nereikalaujama laikomų kiaulių ūkiuose tris mėnesius po to, kai buvo patvirtintas pirmasis afrikinio kiaulių maro protrūkis toje valstybėje narėje, jeigu:

a)

atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija įvertino su tokiu sprendimu susijusią riziką ir tame vertinime nurodyta, kad afrikinio kiaulių maro plitimo rizika yra nereikšminga;

b)

įdiegta alternatyvi sistema, kuria užtikrinama, kad ūkiuose laikomos kiaulės būtų atskirtos nuo laukinių kiaulių tose valstybėse narėse, kuriose yra laukinių kiaulių populiacija;

c)

laikomos kiaulės iš tų ūkių nėra perkeliamos į kitas valstybes nares.

17 straipsnis

Papildomos bendrosios sąlygos, susijusios su transporto priemonėmis, naudojamomis I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomoms kiaulėms gabenti už tų zonų ribų

Atitinkamos valstybės narės kompetentinga leidžia perkelti I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntas už tų zonų ribų tik tuo atveju, jeigu toms siuntoms gabenti naudojamos transporto priemonės:

a)

atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir

b)

yra valomos ir dezinfekuojamos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 24 straipsnio 2 dalį, kontroliuojant arba prižiūrint atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.

3 SKIRSNIS

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikatais

18 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikatais perkeliant I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntas už tų zonų ribų

Veiklos vykdytojai perkelia I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntas už tų zonų ribų atitinkamoje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę 22–25 ir 28–30 straipsniuose nurodytais atvejais tik jeigu prie tų siuntų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 1 dalyje, kuriame nurodytas bent vienas iš šių atitikties šiame reglamente nustatytiems reikalavimams patvirtinimų:

a)

„Kiaulės, laikomos I apribojimų taikymo zonoje, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“;

b)

„Kiaulės, laikomos II apribojimų taikymo zonoje, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“;

c)

„Kiaulės, laikomos III apribojimų taikymo zonoje, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“

Tačiau, jei gyvūnai perkeliami toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad gyvūnų sveikatos sertifikato nereikia išduoti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 143 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje.

19 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikatais vežant šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų I, II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas

1.   Veiklos vykdytojai išveža šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų I ir II apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę 38 ir 39 straipsniuose nurodytais atvejais tik jeigu prie tų siuntų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 167 straipsnio 1 dalyje, kuriame pateikiama:

a)

informacija, kurios reikalaujama pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/2154 3 straipsnį, ir

b)

bent vienas iš šių atitikties šiame reglamente nustatytiems reikalavimams patvirtinimų:

i)

„Šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš kiaulių, laikomų I apribojimų taikymo zonoje, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“;

ii)

„Šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonoje, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“

2.   Veiklos vykdytojai išveža perdirbtų mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų I, II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę tik tuo atveju, jeigu:

a)

gyvūniniai produktai buvo apdoroti atitinkamu riziką mažinančio apdorojimo būdu, nustatytu Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 VII priede;

b)

prie tų siuntų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 167 straipsnio 1 dalyje, kuriame pateikiama:

i)

informacija, kurios reikalaujama pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/2154 3 straipsnį, ir

ii)

šis atitikties šiame reglamente nustatytiems reikalavimams patvirtinimas:

„Perdirbti mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš kiaulių, laikomų I, II ir III apribojimų taikymo zonose, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“

3.   Veiklos vykdytojai išveža šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų esančiose vietovėse ir paskerstų I, II ir III apribojimų taikymo zonose esančiose skerdyklose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę tik tuo atveju, jei prie tų siuntų pridedamas:

a)

gyvūnų sveikatos sertifikatas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 167 straipsnio 1 dalyje, kuriame pateikiama informacija, kurios reikalaujama pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/2154 3 straipsnį, ir

b)

šis atitikties šiame reglamente nustatytiems reikalavimams patvirtinimas:

„Šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš kiaulių, laikomų už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų esančiose vietovėse ir paskerstų I, II ir III apribojimų taikymo zonose, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“

4.   Veiklos vykdytojai išveža perdirbtos mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų esančiose vietovėse, ir perdirbtų I, II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę tik jeigu:

a)

gyvūniniai produktai buvo apdoroti atitinkamu riziką mažinančio apdorojimo būdu, nustatytu Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 VII priede;

b)

prie tų siuntų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 167 straipsnio 1 dalyje, kuriame pateikiama:

i)

informacija, kurios reikalaujama pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/2154 3 straipsnį, ir

ii)

šis atitikties šiame reglamente nustatytiems reikalavimams patvirtinimas:

„Perdirbtos mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš kiaulių, laikomų už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų esančiose vietovėse, ir perdirbtų I, II ir III apribojimų taikymo zonose, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“

5.   Jei 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos siuntos vežamos toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad gyvūnų sveikatos sertifikato nereikia išduoti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 167 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.

6.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad sveikumo ženklas arba, kai tinkama, Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas identifikavimo ženklas, kuriuo pažymima šviežia arba perdirbta mėsa, mėsos produktai, įskaitant žarnas, įmonėse, paskirtose pagal šio reglamento 41 straipsnio 1 dalį, arba įmonėse, kuriose tvarkoma šviežia ir apdorota mėsa, mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš kiaulių, laikomų I apribojimų taikymo zonoje arba už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų esančiose vietovėse, gali pakeisti gyvūnų sveikatos sertifikatą vežant šias siuntas:

a)

vežant šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų I, ir II apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę, kaip išdėstyta 1 dalyje;

b)

vežant perdirbtų mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų I, ir II apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę, kaip išdėstyta 2 dalyje;

c)

vežant šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų esančiose vietovėse ir paskerstų I, II ir III apribojimų taikymo zonose esančiose skerdyklose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę, kaip išdėstyta 3 dalyje;

d)

vežant perdirbtų mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų esančiose vietovėse, ir perdirbtų I, II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę, kaip išdėstyta 4 dalyje.

20 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikatais vežant genetinės medžiagos produktų, gautų iš kiaulių, laikomų ūkiuose, esančiuose II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų

Veiklos vykdytojai išveža genetinės medžiagos produktų, gautų iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę 31 ir 32 straipsniuose nurodytais atvejais tik jeigu prie tų siuntų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 161 straipsnio 1 dalyje, kuriame nurodytas bent vienas iš šių atitikties šiame reglamente nustatytiems reikalavimams patvirtinimų:

a)

„Genetinės medžiagos produktai, gauti iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonoje, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“;

b)

„Genetinės medžiagos produktai, gauti iš kiaulių, laikomų III apribojimų taikymo zonoje, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“

Tačiau, jei siuntos vežamos toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad gyvūnų sveikatos sertifikato nereikia išduoti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 161 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje.

21 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikatais vežant 2 ir 3 kategorijų medžiagų, gautų iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų

Veiklos vykdytojai išveža 2 ir 3 kategorijų medžiagų, gautų iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę tik 33–37 straipsniuose nurodytais atvejais, jeigu prie tų siuntų pridedamas:

a)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriuje nurodytas prekybos dokumentas ir

b)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 22 straipsnio 5 dalyje nurodytas gyvūno sveikatos sertifikatas.

Tačiau, jei siuntos vežamos toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad gyvūnų sveikatos sertifikatas neišduodamas, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 22 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje.

4 SKIRSNIS

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti I apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų

22 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti I apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų

1.   Nukrypdama nuo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti I apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų į:

a)

ūkius, esančius tos pačios atitinkamos valstybės narės teritorijoje:

i)

kitoje I apribojimų taikymo zonoje;

ii)

II ir III apribojimų taikymo zonose;

iii)

už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų;

b)

ūkius, esančius kitos valstybės narės teritorijoje;

c)

trečiąsias šalis.

2.   Kompetentinga institucija 1 dalyje numatytus leidimus suteikia tik tuo atveju, jei laikomasi:

a)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 dalies b, c punktuose, 2 ir 3 dalyse bei 16 ir 17 straipsniuose.

5 SKIRSNIS

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų

23 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų tos pačios atitinkamos valstybės narės teritorijoje

1.   Nukrypdama nuo 9 straipsnyje nustatyto draudimo, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų į ūkį, esantį tos pačios atitinkamos valstybės narės teritorijoje:

a)

kitoje II apribojimų taikymo zonoje;

b)

I ir III apribojimų taikymo zonose;

c)

už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų.

2.   Kompetentinga institucija 1 dalyje numatytus leidimus suteikia tik tuo atveju, jei laikomasi:

a)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje ir 15, 16 ir 17 straipsniuose.

3.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad kiaulės, kurias leidžiama perkelti, kaip nurodyta 1 dalyje, liktų paskirties ūkyje bent Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 II priede nustatytą afrikinio kiaulių maro stebėsenos laikotarpį.

24 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų į skerdyklą, esančią tos pačios atitinkamos valstybės narės teritorijoje, siekiant jas nedelsiant paskersti

1.   Nukrypdama nuo 9 straipsnyje nustatyto draudimo, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų į skerdyklą, esančią tos pačios atitinkamos valstybės narės teritorijoje, jeigu:

a)

laikomos kiaulės perkeliamos siekiant jas nedelsiant paskersti;

b)

paskirties skerdykla paskiriama pagal 41 straipsnio 1 dalį.

2.   Kompetentinga institucija 1 dalyje numatytus leidimus suteikia tik tuo atveju, jei laikomasi:

a)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 dalies b, c punktuose, 2 ir 3 dalyse bei 16 ir 17 straipsniuose.

25 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų į II ir III apribojimų taikymo zonas kitoje valstybėje narėje

1.   Nukrypdama nuo 9 straipsnyje nustatyto draudimo, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų į ūkį, esantį II arba III apribojimų taikymo zonoje kitoje valstybėje narėje.

2.   Kompetentinga institucija 1 dalyje numatytus leidimus suteikia tik tuo atveju, jeigu:

a)

laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

laikomasi papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje ir 15, 16 ir 17 straipsniuose;

c)

nukreipimo tvarka nustatyta pagal 26 straipsnį;

d)

laikomos kiaulės atitinka visas kitas su afrikiniu kiaulių maru susijusias papildomas tinkamas garantijas, pagrįstas teigiamais priemonių, kurios skirtos kovai su tos ligos plitimu, rizikos vertinimo rezultatais:

i)

kurias reikalauja taikyti išsiuntimo ūkio kompetentinga institucija;

ii)

kurias prieš perkeliant laikomas kiaules patvirtina valstybių narių, kurių teritorija yra kertama perkeliant, ir paskirties ūkio kompetentingos institucijos;

e)

bent pastaruosius dvylika mėnesių išsiuntimo ūkyje oficialiai nepatvirtintas nė vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis tarp laikomų kiaulių pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 11 straipsnį;

f)

veiklos vykdytojas iš anksto pranešė kompetentingai institucijai apie ketinimą perkelti laikomų kiaulių siuntą pagal Reglamento (ES) 2016/429 152 straipsnio b punktą ir Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 96 straipsnį.

3.   Išsiuntimo ūkio kompetentinga institucija:

a)

sudaro įmonių, kurios atitinka 2 dalies d punkte nurodytas garantijas, sąrašą;

b)

nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie 2 dalies d punkte numatytas garantijas ir apie 2 dalies d punkto ii papunktyje numatytą kompetentingų institucijų patvirtinimą.

4.   2 dalies d punkto ii papunktyje numatyto patvirtinimo ir 3 dalies b punkte numatyto reikalavimo nedelsiant pateikti informaciją nereikalaujama, kai išsiuntimo ūkis, vietos, kurios kertamos perkeliant, ir paskirties ūkis yra I, II ir III apribojimų taikymo zonose, o tos zonos yra ištisinės, taip užtikrinant, kad laikomos kiaulės būtų perkeliamos tik per kurią nors iš tų I, II ir III apribojimų taikymo zonų laikantis konkrečių sąlygų, numatytų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 22 straipsnio 4 dalyje.

26 straipsnis

Konkreti nukreipimo tvarka, pagal kurią leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas perkeliant II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų į II ir III apribojimų taikymo zonas kitoje valstybėje narėje

1.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija nustato nukreipimo tvarką, kaip numatyta 25 straipsnio 2 dalies c punkte, taikomą II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntų perkėlimui už tos zonos ribų į ūkį, esantį II arba III apribojimų taikymo zonoje kitoje valstybėje narėje, kontroliuojant šioms kompetentingoms institucijoms:

a)

išsiuntimo ūkio;

b)

vietų, kurios kertamos perkeliant;

c)

paskirties ūkio;

2.   Išsiuntimo ūkio kompetentinga institucija:

a)

užtikrina, kad kiekviena 1 dalyje nurodytam perkėlimui naudojama transporto priemonė būtų:

i)

aprūpinta atskira palydovinės navigacijos sistema, kad būtų galima nustatyti, perduoti ir registruoti jos buvimo vietą tikruoju laiku;

ii)

užplombuota valstybinio veterinarijos gydytojo iš karto po laikomų kiaulių siuntos pakrovimo; tik atitinkamos valstybės narės valstybinis veterinarijos gydytojas arba vykdymo užtikrinimo institucija, kaip susitarta su kompetentinga institucija, gali sulaužyti plombą ir prireikus pakeisti ją nauja;

b)

iš anksto informuoja paskirties ūkio vietos kompetentingą instituciją ir, jei reikia, vietos, kuri kertama perkeliant, kompetentingą instituciją apie ketinimą išsiųsti laikomų kiaulių siuntą;

c)

sukuria sistemą, pagal kurią reikalaujama, kad veiklos vykdytojai nedelsdami praneštų išsiuntimo ūkio vietos kompetentingai institucijai apie visus nelaimingus atsitikimus ar transporto priemonių, naudojamų laikomų kiaulių siuntai perkelti, gedimus;

d)

užtikrina, kad būtų parengtas avarinis planas, nustatyta pavaldumo tvarka ir būtini susitarimai dėl 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo įvykus galimiems nelaimingiems atsitikimams gabenimo metu, įvykus dideliam gedimui ar veiklos vykdytojų sukčiavimo atveju.

27 straipsnis

Kitos valstybės narės II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntų paskirties ūkio vietos atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pareigos

Kitos valstybės narės II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntų paskirties ūkio vietos atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija:

a)

be reikalo nedelsdama praneša išsiuntimo ūkio kompetentingai institucijai apie siuntos atgabenimą;

b)

užtikrina, kad laikomos kiaulės:

i)

liktų paskirties ūkyje bent Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 II priede nustatytą afrikinio kiaulių maro stebėsenos laikotarpį arba

ii)

būtų perkeliamos tiesiai į skerdyklą, paskirtą pagal šio reglamento 41 straipsnio 1 dalį.

6 SKIRSNIS

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti III apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų

28 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti III apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų į II apribojimų taikymo zoną toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje

1.   Nukrypdama nuo 9 straipsnyje nustatyto draudimo, išimtinėmis aplinkybėmis, kai dėl to draudimo kyla gyvūnų gerovės problemų ūkyje, kuriame laikomos kiaulės, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti III apribojimų taikymo zonoje laikomas kiaules už tos zonos ribų į II apribojimų taikymo zonoje esantį ūkį tos pačios valstybės narės teritorijoje, jeigu:

a)

laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

laikomasi papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje, 15, 16 ir 17 straipsniuose;

c)

paskirties ūkis priklauso tai pačiai tiekimo grandinei ir laikomos kiaulės turi būti perkeltos, kad būtų užbaigtas gamybos ciklas.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad laikomos kiaulės nebūtų perkeliamos iš paskirties ūkio, esančio II apribojimų taikymo zonoje, bent Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 II priede nustatytu afrikinio kiaulių maro stebėsenos laikotarpiu.

29 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti III apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių siuntas už tos zonos ribų siekiant jas nedelsiant paskersti toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje

1.   Nukrypdama nuo 9 straipsnyje nustatyto draudimo, išimtinėmis aplinkybėmis, kai dėl 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo kyla gyvūnų gerovės problemų ūkyje, kuriame laikomos kiaulės, ir jei yra logistikos apribojimų, susijusių su III apribojimų taikymo zonoje esančių skerdyklų, paskirtų pagal 41 straipsnio 1 dalį, pajėgumais arba jei III apribojimų taikymo zonoje nėra paskirtos skerdyklos, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti III apribojimų taikymo zonoje laikomas kiaules, siekiant jas nedelsiant paskersti, už tos zonos ribų į skerdyklą, paskirtą pagal 41 straipsnio 1 dalį toje pačioje valstybėje narėje, kuo arčiau išsiuntimo ūkio, kuris yra:

a)

II apribojimų taikymo zonoje;

b)

I apribojimų taikymo zonoje, kai gyvūnų neįmanoma paskersti II apribojimų taikymo zonoje;

c)

už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų, kai gyvūnų neįmanoma paskersti III, II ir I apribojimų taikymo zonose.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija 1 dalyje numatytą leidimą suteikia tik tuo atveju, jeigu:

a)

laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

laikomasi papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalies b, c punktuose ir 2 dalyje, 16 ir 17 straipsniuose.

3.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad:

a)

laikomos kiaulės yra skirtos perkelti tiesiai į skerdyklą, paskirtą pagal 41 straipsnio 1 dalį, siekiant jas nedelsiant paskersti;

b)

į paskirtą skerdyklą iš III apribojimų taikymo zonos atgabentos kiaulės laikomos atskirai nuo kitų kiaulių ir yra paskerdžiamos:

i)

konkrečią dieną, kai skerdžiamos tik kiaulės iš III apribojimų taikymo zonos, arba

ii)

skerdimo dienos pabaigoje taip užtikrinant, kad vėliau nebūtų skerdžiamos kitos laikomos kiaulės;

c)

po kiaulių iš III apribojimų taikymo zonos skerdimo ir prieš pradedant skersti kitas laikomas kiaules, skerdykla turi būti išvalyta ir dezinfekuota vadovaujantis atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymais.

4.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad:

a)

šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš kiaulių, laikomų III apribojimų taikymo zonoje ir perkeltų už tos zonos ribų, perdirbami arba šalinami pagal 33 ir 36 straipsnius;

b)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš kiaulių, laikomų III apribojimų taikymo zonoje ir perkeltų už III apribojimų taikymo zonos ribų, yra perdirbami ir sandėliuojami pagal 40 straipsnį.

7 SKIRSNIS

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomas kiaules už tų zonų ribų į patvirtintą šalutinių gyvūninių produktų įmonę

30 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama perkelti I, II ir III apribojimų taikymo zonoje laikomas kiaules į patvirtintą šalutinių gyvūninių produktų įmonę, esančią už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje

1.   Nukrypdama nuo 9 straipsnyje numatytų draudimų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti perkelti kiaules, laikomas I, II ir III apribojimų taikymo zonose, į patvirtintą šalutinių gyvūninių produktų įmonę, esančią už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų toje pačioje valstybėje narėje, kurioje:

a)

laikomos kiaulės iškart nužudomos ir

b)

gauti šalutiniai gyvūniniai produktai pašalinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija 1 dalyje numatytą leidimą suteikia tik tuo atveju, jeigu:

a)

laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

laikomasi papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnyje.

8 SKIRSNIS

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti genetinės medžiagos produktų, gautų iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonoje, siuntas už tos zonos ribų

31 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti genetinės medžiagos produktų, gautų iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonoje, siuntas iš tos zonos tos pačios atitinkamos valstybės narės teritorijoje

Nukrypdama nuo 10 straipsnyje nustatyto draudimo, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti išvežti genetinės medžiagos produktų siuntas iš genetinės medžiagos produktų ūkio, esančio II apribojimų taikymo zonoje, į kitą II apribojimų taikymo zoną ir I bei III apribojimų taikymo zonas arba į vietoves, esančias už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų tos pačios valstybės narės teritorijoje, jeigu:

a)

genetinės medžiagos produktai buvo surinkti arba pagaminti, perdirbti ir laikomi ūkiuose bei gauti iš laikomų kiaulių, atitinkančių 15 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose bei 2 dalyje ir 16 straipsnyje nustatytas sąlygas;

b)

kiaulių patinai donorai ir patelės donorės buvo laikomi genetinės medžiagos produktų ūkiuose, į kuriuos iš II ir III apribojimų taikymo zonų bent 30 dienų iki genetinės medžiagos produktų surinkimo ar pagaminimo dienos nebuvo įvežtos kitos laikomos kiaulės.

32 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti genetinės medžiagos produktų, gautų iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonoje, siuntas iš tos zonos į II ir III apribojimų taikymo zonas kitoje valstybėje narėje

1.   Nukrypdama nuo 10 straipsnyje nustatyto draudimo, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti išvežti genetinės medžiagos produktų, gautų iš II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, siuntas iš patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio, esančio II apribojimų taikymo zonoje, į II ir III apribojimų taikymo zonas kitos atitinkamos valstybės narės teritorijoje, jeigu:

a)

genetinės medžiagos produktai buvo surinkti arba pagaminti, perdirbti ir laikomi genetinės medžiagos produktų ūkiuose 15 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose bei 2 dalyje ir 16 straipsnyje nustatytomis sąlygomis;

b)

kiaulių patinai donorai ir patelės donorės buvo laikomi patvirtintuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose, į kuriuos iš II ir III apribojimų taikymo zonų bent 30 dienų iki genetinės medžiagos produktų surinkimo ar pagaminimo dienos nebuvo įvežtos kitos laikomos kiaulės;

c)

genetinės medžiagos produktų siuntos atitinka visas kitas tinkamas gyvūnų sveikatos garantijas, pagrįstas teigiamais priemonių, kurios skirtos kovai su afrikinio kiaulių maro plitimu, rizikos vertinimo rezultatais:

i)

kurias reikalauja taikyti išsiuntimo ūkio kompetentingos institucijos;

ii)

kurias prieš išvežant genetinės medžiagos produktus patvirtina paskirties ūkio valstybės narės kompetentinga institucija.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija:

a)

sudaro patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių, kurie atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas ir kuriems leidžiama vežti genetinės medžiagos produktus iš II apribojimų taikymo zonos toje atitinkamoje valstybėje narėje į II ir III apribojimų taikymo zonas kitoje atitinkamoje valstybėje narėje, sąrašą; tame sąraše pateikiama informacija apie patvirtintus kiaulių genetinės medžiagos produktų ūkius, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 7 straipsnyje, kurią turi tvarkyti atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija;

b)

viešai skelbia a punkte nurodytą sąrašą savo interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina;

c)

Komisijai ir valstybėms narėms pateikia nuorodą į b punkte nurodytą interneto svetainę.

9 SKIRSNIS

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti gyvūninių šalutinių produktų, gautų iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų

33 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti gyvūninių šalutinių produktų, gautų iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje valstybėje narėje perdirbimo arba šalinimo tikslais

1.   Nukrypdama nuo 11 straipsnio 1 dalies, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti išvežti šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų, į kompetentingos institucijos patvirtintą įmonę ar ūkį, skirtą šalutiniams gyvūniniams produktams, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, perdirbti, šalinti kaip atliekas deginant arba šalinti ar utilizuoti bendrai deginant, esantį už II arba III apribojimų taikymo zonų ribų toje pačioje valstybėje narėje, su sąlyga, kad kiekvienoje transporto priemonėje atskirai būtų įdiegta palydovinės navigacijos sistema, kad būtų galima nustatyti, perduoti ir registruoti jos buvimo vietą tikruoju laiku.

2.   Už 1 dalyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų vežimą atsakingas vežėjas:

a)

sudaro sąlygas kompetentingai institucijai naudojantis palydovinės navigacijos sistema kontroliuoti transporto priemonių judėjimą tikruoju laiku;

b)

saugo to vežimo elektroninius duomenis ne trumpiau kaip du mėnesius nuo vežimo dienos.

3.   Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodyta palydovinės navigacijos sistema būtų pakeista atskiru transporto priemonių plombavimu, jeigu:

a)

šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, siuntos vežamos toje pačioje valstybėje narėje tik 1 dalyje nurodytais tikslais;

b)

kiekvieną transporto priemonę valstybinis veterinarijos gydytojas užplombuoja iš karto po šalutinių gyvūninių produktų siuntos pakrovimo; tik valstybės narės valstybinis veterinarijos gydytojas arba vykdymo užtikrinimo institucija, kaip susitarta su kompetentinga institucija, gali sulaužyti plombą ir prireikus pakeisti ją nauja.

34 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti mėšlo, gauto iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje valstybėje narėje

1.   Nukrypdama nuo 11 straipsnio 1 dalies, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, laikydamasi Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 51 straipsnyje nustatytų specialiųjų sąlygų, gali leisti išvežti II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių mėšlo, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus, siuntas į sąvartyną, esantį už tų zonų ribų toje pačioje valstybėje narėje.

2.   Nukrypdama nuo 11 straipsnio 1 dalies, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti išvežti II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių mėšlo, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus, siuntas perdirbti arba šalinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 tais tikslais patvirtintoje įmonėje tos pačios valstybės narės teritorijoje.

3.   Vežėjas, atsakingas už 1 ir 2 dalyse nurodytų mėšlo, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus, siuntų vežimą:

a)

sudaro sąlygas kompetentingai institucijai naudojantis palydovinės navigacijos sistema kontroliuoti transporto priemonių judėjimą tikruoju laiku;

b)

saugo to vežimo elektroninius duomenis ne trumpiau kaip du mėnesius nuo vežimo dienos.

4.   Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 3 dalies a punkte nurodyta palydovinės navigacijos sistema būtų pakeista atskiru transporto priemonių plombavimu, jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas kiekvieną transporto priemonę užplombuoja iš karto po to, kai pakraunama 1 ir 2 dalyse nurodyta mėšlo, įskaitant kraikinį mėšlą ir panaudotus pakratus, siunta.

Tik valstybės narės valstybinis veterinarijos gydytojas arba vykdymo užtikrinimo institucija, kaip susitarta su kompetentinga institucija, gali sulaužyti plombą ir prireikus pakeisti ją nauja.

35 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti 3 kategorijos medžiagų, gautų iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų toje pačioje valstybėje narėje, siekiant perdirbti šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies a, e ir g punktuose

1.   Nukrypdama nuo 11 straipsnio 1 dalies, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti išvežti 3 kategorijos medžiagų, gautų iš II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, siuntas už tos zonos ribų į įmonę ar ūkį, kurį kompetentinga institucija patvirtino tolesnio perdirbimo į perdirbtus pašarus, perdirbto gyvūnų augintinių ėdalo, šalutinių gyvūninių produktų gaminių, skirtų naudoti už pašarų grandinės ribų, gamybos arba šalutinių gyvūninių produktų transformavimo į biodujas ar kompostą tikslais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies a, e ir g punktuose, esantį už II apribojimų taikymo zonos ribų toje pačioje valstybėje narėje, jeigu:

a)

laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

laikomasi papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje;

c)

3 kategorijos medžiagos yra gautos iš laikomų kiaulių ir ūkių, kurie atitinka 15 straipsnio 1 dalies b, c punktuose, 2 ir 3 dalyse bei 16 straipsnyje nustatytas bendrąsias sąlygas;

d)

3 kategorijos medžiagos gautos iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonoje ir paskerstų:

i)

II apribojimų taikymo zonoje:

toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba

kitoje atitinkamoje valstybėje narėje pagal 25 straipsnį

arba

ii)

už II apribojimų taikymo zonos, esančios toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje, ribų pagal 24 straipsnį;

e)

kiekvienoje transporto priemonėje atskirai įdiegta palydovinės navigacijos sistema, kad būtų galima nustatyti, perduoti ir registruoti jos buvimo vietą tikruoju laiku;

f)

3 kategorijos medžiagų siuntos iš skerdyklos, paskirtos pagal 41 straipsnio 1 dalį, vežamos tiesiai į:

i)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priede nurodytų šalutinių gyvūninių produktų gaminių perdirbimo įmonę;

ii)

gyvūnų augintinių ėdalo gamybos įmonę, patvirtintą Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIII priedo II skyriaus 3 punkto a papunktyje ir b papunkčio i–iii dalyse nurodytam perdirbtam gyvūnų augintinių ėdalui gaminti;

iii)

biodujų arba komposto gamybos įmonę, patvirtintą šalutiniams gyvūniniams produktams transformuoti į kompostą arba biodujas laikantis Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priedo III skyriaus 1 skirsnyje nurodytų standartinių transformavimo parametrų, arba

iv)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIII priede nurodytų šalutinių gyvūninių produktų gaminių perdirbimo įmonę.

2.   Už 3 kategorijos medžiagų siuntų vežimą atsakingas vežėjas:

a)

sudaro sąlygas kompetentingai institucijai naudojantis palydovinės navigacijos sistema kontroliuoti transporto priemonių judėjimą tikruoju laiku;

b)

saugo to vežimo elektroninius duomenis ne trumpiau kaip du mėnesius nuo vežimo dienos.

3.   Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 1 dalies e punkte nurodyta palydovinės navigacijos sistema būtų pakeista atskiru transporto priemonių plombavimu, jeigu:

a)

3 kategorijos medžiagos yra:

i)

gautos iš II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių;

ii)

vežamos tik toje pačioje valstybėje narėje 1 dalyje nurodytais tikslais;

b)

kiekvieną transporto priemonę valstybinis veterinarijos gydytojas užplombuoja iš karto po 3 kategorijos medžiagų siuntos pakrovimo; tik valstybės narės valstybinis veterinarijos gydytojas arba vykdymo užtikrinimo institucija, kaip susitarta su kompetentinga institucija, gali sulaužyti plombą ir prireikus pakeisti ją nauja.

36 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti 2 kategorijos medžiagų, gautų iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų perdirbimo ir šalinimo kitoje valstybėje narėje tikslais

1.   Nukrypdama nuo 11 straipsnio 1 dalies, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti išvežti 2 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, siuntas į perdirbimo įmonę, siekiant juos perdirbti taikant Reglamento (ES) Nr. 142/2011 IV priedo III skyriuje nustatytus 1–5 metodus, arba į deginimo ar bendro deginimo įmonę, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, jeigu:

a)

laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

laikomasi papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje;

c)

kiekvienoje transporto priemonėje atskirai įdiegta palydovinės navigacijos sistema, kad būtų galima nustatyti, perduoti ir registruoti jos buvimo vietą tikruoju laiku.

2.   Už 2 kategorijos medžiagų siuntų vežimą atsakingas vežėjas:

a)

sudaro sąlygas kompetentingai institucijai naudojantis palydovinės navigacijos sistema kontroliuoti transporto priemonių judėjimą tikruoju laiku ir

b)

saugo to vežimo elektroninius duomenis ne trumpiau kaip du mėnesius nuo vežimo dienos.

3.   2 kategorijos medžiagų siuntos išsiuntimo ir paskirties valstybių narių kompetentingos institucijos užtikrina tos siuntos kontrolę pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 ir 3 dalis.

37 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti 3 kategorijos medžiagų, gautų iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonoje, siuntas už tų zonų ribų tolesnio perdirbimo arba transformavimo kitoje valstybėje narėje tikslais

1.   Nukrypdama nuo 11 straipsnio 1 dalies, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti išvežti 3 kategorijos medžiagų, gautų iš II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, siuntas už tos zonos ribų į įmonę ar ūkį, kurį kompetentinga institucija patvirtino 3 kategorijos medžiagų perdirbimo į perdirbtus pašarus, perdirbtą gyvūnų augintinių ėdalą, šalutinius gyvūninių produktų gaminius, skirtus naudoti už pašarų grandinės ribų, arba 3 kategorijos medžiagų transformavimo į biodujas ar kompostą tikslais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies a, e ir g punktuose, esantį kitoje valstybėje narėje, jeigu:

a)

laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

laikomasi papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje;

c)

3 kategorijos medžiagos yra gautos iš laikomų kiaulių ir ūkių, kurie atitinka 15 straipsnio 1 dalies b, c punktuose, 2 ir 3 dalyse bei 16 straipsnyje nustatytas bendrąsias sąlygas;

d)

3 kategorijos medžiagos gautos iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonoje ir paskerstų:

i)

II apribojimų taikymo zonoje:

toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje arba

kitoje atitinkamoje valstybėje narėje pagal 25 straipsnį

arba

ii)

už II apribojimų taikymo zonos, esančios toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje, ribų pagal 24 straipsnį;

e)

kiekvienoje transporto priemonėje atskirai įdiegta palydovinės navigacijos sistema, kad būtų galima nustatyti, perduoti ir registruoti jos buvimo vietą tikruoju laiku;

f)

šalutiniai gyvūniniai produktai vežami tiesiai iš skerdyklos, paskirtos pagal 41 straipsnio 1 dalį, į:

i)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X ir XIII prieduose nurodytų šalutinių gyvūninių produktų gaminių perdirbimo įmonę;

ii)

gyvūnų augintinių ėdalo gamybos įmonę, patvirtintą Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIII priedo II skyriaus 3 punkto b papunkčio i, ii ir iii dalyse nurodytam perdirbtam gyvūnų augintinių ėdalui gaminti;

iii)

biodujų arba komposto gamybos įmonę, patvirtintą šalutiniams gyvūniniams produktams transformuoti į kompostą arba biodujas laikantis Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priedo III skyriaus 1 skirsnyje nurodytų standartinių transformavimo parametrų.

2.   Už 3 kategorijos medžiagų siuntų vežimą atsakingas vežėjas:

a)

sudaro sąlygas kompetentingai institucijai naudojantis palydovinės navigacijos sistema kontroliuoti transporto priemonių judėjimą tikruoju laiku ir

b)

saugo vežimo elektroninius duomenis ne trumpiau kaip du mėnesius nuo vežimo dienos.

10 SKIRSNIS

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, siuntas už tų zonų ribų

38 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, siuntas už tos zonos ribų tos pačios atitinkamos valstybės narės teritorijoje

1.   Nukrypdama nuo 12 straipsnyje nustatytų draudimų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti išvežti šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, siuntas už tos zonos ribų tos pačios atitinkamos valstybės narės teritorijoje, jeigu:

a)

laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, yra gauti iš kiaulių, laikomų ūkiuose, atitinkančiuose 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 dalies b, c punktuose, 2 ir 3 dalyse bei 16 straipsnyje nustatytus papildomus bendruosius reikalavimus;

c)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, buvo pagaminti įmonėse, paskirtose pagal 41 straipsnio 1 dalį.

2.   Nukrypdama nuo 12 straipsnyje nustatytų draudimų, jei nesilaikoma 1 dalyje nustatytų sąlygų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti išvežti šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, siuntas už tos zonos ribų tos pačios atitinkamos valstybės narės teritorijoje, jeigu:

a)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, buvo pagaminti įmonėse, paskirtose pagal 41 straipsnio 1 dalį;

b)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas:

i)

jei tai tik šviežia mėsa, yra paženklinti ir vežami laikantis konkrečių sąlygų, kuriomis leidžiama išvežti šviežią mėsą, gautą iš laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, iš tam tikrų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 33 straipsnio 2 dalyje nustatytų ūkių į perdirbimo įmonę, kad ji būtų apdorota vienu iš to reglamento VII priede nustatytų atitinkamų riziką mažinančio apdorojimo būdų,

arba

ii)

pagal 44 straipsnį buvo paženklinti specialiu sveikumo ženklu arba, kai tinkama, identifikavimo ženklu, kuris nėra ovalus ir kurio negalima supainioti su sveikumo ar identifikavimo ženklu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, ir

iii)

yra skirti vežti tik toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje.

39 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, siuntas už tos zonos ribų į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis

Nukrypdama nuo 12 straipsnyje nustatytų draudimų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti išvežti šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, siuntas už tos zonos ribų į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis, jeigu:

a)

laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

laikomasi papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje;

c)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, yra gauti iš kiaulių, laikomų ūkiuose, atitinkančiuose 15 ir 16 straipsniuose nustatytus bendruosius reikalavimus;

d)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, buvo pagaminti įmonėse, paskirtose pagal 41 straipsnio 1 dalį.

40 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš III apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, siuntas į kitas I, II ir III apribojimų taikymo zonas arba už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų esančias vietoves tos pačios valstybės narės teritorijoje

Nukrypdama nuo 12 straipsnyje nustatytų draudimų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti išvežti šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš III apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, siuntas į kitas I, II ir III apribojimų taikymo zonas arba už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų esančias vietoves tos pačios valstybės narės teritorijoje, jeigu:

a)

laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų bendrųjų sąlygų;

b)

laikomasi papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 14 straipsnio 2 dalyje;

c)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas yra gauti iš kiaulių:

i)

laikomų ūkiuose, atitinkančiuose 15 ir 16 straipsniuose nustatytas bendrąsias sąlygas, ir

ii)

paskerstų:

toje pačioje III apribojimų taikymo zonoje arba

už III apribojimų taikymo zonos ribų, po leidžiamo vežimo pagal 29 straipsnį;

d)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, buvo pagaminti įmonėse, paskirtose pagal 41 straipsnio 1 dalį, ir

i)

jei tai tik šviežia mėsa, yra paženklinti ir vežami laikantis konkrečių sąlygų, kuriomis leidžiama išvežti šviežią mėsą, gautą iš laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų, iš tam tikrų Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 33 straipsnio 2 dalyje nustatytų ūkių į perdirbimo įmonę, kad ji būtų apdorota vienu iš to reglamento VII priede nustatytų atitinkamų riziką mažinančio apdorojimo būdų,

arba

ii)

pagal 44 straipsnį buvo paženklinti specialiu sveikumo ženklu arba, kai tinkama, identifikavimo ženklu, kuris nėra ovalus ir kurio negalima supainioti su sveikumo ar identifikavimo ženklu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, ir

iii)

yra skirti vežti tik toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje.

IV SKYRIUS

SPECIALIOS SU AFRIKINIU KIAULIŲ MARU SUSIJUSIOS RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS, SKIRTOS ATITINKAMŲ VALSTYBIŲ NARIŲ MAISTO TVARKYMO ĮMONĖMS

41 straipsnis

Specialus skerdyklų, mėsos išpjaustymo įmonių, šaldymo sandėlių, mėsos perdirbimo ir medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonių paskyrimas

1.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, maisto tvarkymo subjektui pateikus prašymą, paskiria įmones:

a)

nedelsiant paskersti laikomas kiaules iš II ir III apribojimų taikymo zonų:

i)

tose II ir III apribojimų taikymo zonose;

ii)

už tų II ir III apribojimų taikymo zonų ribų, kaip nurodyta 24 ir 29 straipsniuose;

b)

II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių šviežiai mėsai, mėsos produktams, įskaitant žarnas, kaip nurodyta 38, 39 ir 40 straipsniuose, išpjaustyti, perdirbti ir sandėliuoti;

c)

medžiojamųjų gyvūnų mėsai, nurodytai Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1 dalies 1.18 punkte, paruošti ir šviežiai mėsai bei mėsos produktams, gautiems iš laukinių kiaulių iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų, kaip nustatyta šio reglamento 48 ir 49 straipsniuose, perdirbti ir sandėliuoti;

d)

medžiojamųjų gyvūnų mėsai, nurodytai Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1 dalies 1.18 punkte, paruošti ir šviežiai laukinių kiaulių mėsai bei mėsos produktams, jei tos įmonės yra I, II ir III apribojimų taikymo zonose, kaip nustatyta šio reglamento 48 ir 49 straipsniuose, perdirbti ir sandėliuoti.

2.   Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodyto paskyrimo nereikalaujama įmonėms, kuriose perdirbama, pjaustoma ir sandėliuojama šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, ir iš laukinių kiaulių iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų, bei 1 dalies d punkte nurodytai įmonei, jeigu:

a)

kiaulių kilmės šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, tose įmonėse paženklinti specialiu sveikumo ženklu arba, kai tinkama, 44 straipsnyje nurodytu identifikavimo ženklu;

b)

kiaulių kilmės šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, iš tų įmonių yra skirti tik tai pačiai atitinkamai valstybei narei;

c)

kiaulių kilmės šalutiniai gyvūniniai produktai iš tų įmonių perdirbami arba šalinami tik toje pačioje valstybėje narėje pagal 33 straipsnį.

3.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija:

a)

pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms nuorodą į kompetentingos institucijos interneto svetainę, kurioje pateiktas 1 dalyje nurodytų paskirtų įmonių ir jų veiklos rūšių sąrašas;

b)

nuolat atnaujina a punkte nurodytą sąrašą.

42 straipsnis

Specialios sąlygos, kuriomis paskiriamos įmonės, skirtos nedelsiant paskersti kiaules, laikomas II ir III apribojimų taikymo zonose

Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija paskiria įmones, skirtas nedelsiant paskersti II ir III apribojimų taikymo zonose laikomas kiaules, tik tuo atveju, jeigu:

a)

už II ir III apribojimų taikymo zonų ribų laikomų kiaulių ir II bei III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, kurias leidžiama perkelti, kaip numatyta 24 ir 29 straipsniuose, skerdimas ir jų produktų gaminamas ir sandėliavimas yra atliekami atskirai nuo I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių skerdimo ir jų produktų, kurie neatitinka šių keliamų sąlygų, gamybos ir sandėliavimo:

i)

papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 15, 16 ir 17 straipsniuose, ir

ii)

konkrečių sąlygų, nustatytų 24 ir 29 straipsniuose;

b)

įmonės veiklos vykdytojas yra parengęs atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintas dokumentuotas instrukcijas ar procedūras, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi a punkte nustatytų sąlygų.

43 straipsnis

Specialios sąlygos, kuriomis paskiriamos įmonės, skirtos šviežiai mėsai ir mėsos produktams, įskaitant žarnas, gautiems iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, pjaustyti, perdirbti ir sandėliuoti

Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija paskiria įmones, kuriose pjaustoma, perdirbama ir sandėliuojama šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, kurias leidžiama perkelti, kaip numatyta 38, 39 ir 40 straipsniuose, tik tuo atveju, jeigu:

a)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš kiaulių, laikomų už II ir III apribojimų taikymo zonų ribų, ir kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, išpjaustomi, perdirbami ir sandėliuojami atskirai nuo šviežios mėsos ir mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, kurios neatitinka:

i)

papildomų bendrųjų sąlygų, nustatytų 15, 16 ir 17 straipsniuose, ir

ii)

konkrečių sąlygų, nustatytų 38, 39 ir 40 straipsniuose;

b)

įmonės veiklos vykdytojas yra parengęs atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintas dokumentuotas instrukcijas ar procedūras, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi a punkte nustatytų sąlygų.

44 straipsnis

Specialūs sveikumo ir identifikavimo ženklai

Atitinkamų valstybių narių kompetentinga institucija užtikrina, kad toliau nurodyti gyvūniniai produktai būtų pažymėti specialiu sveikumo ženklu arba, kai tinkama, identifikavimo ženklu, kuris nėra ovalus ir kurio negalima supainioti su sveikumo ženklu arba identifikavimo ženklu, numatytu Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnio 1 dalyje:

a)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš III apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, kaip nustatyta 40 straipsnio d punkto ii papunktyje;

b)

šviežia mėsa ir mėsos produktai, įskaitant žarnas, gauti iš II apribojimų taikymo zonoje laikomų kiaulių, jei nesilaikoma 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių sąlygų, kuriomis leidžiama tas siuntas išvežti iš II apribojimų taikymo zonos, kaip nustatyta 38 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje;

c)

šviežia laukinių kiaulių mėsa ir mėsos produktai, vežami I apribojimų taikymo zonoje arba už tos zonos ribų iš įmonės, paskirtos pagal 41 straipsnio 1 dalį, kaip nustatyta 49 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunkčio pirmoje įtraukoje.

V SKYRIUS

SPECIALIOS LIGŲ KONTROLĖS PRIEMONĖS, TAIKOMOS LAUKINĖMS KIAULĖMS VALSTYBĖSE NARĖSE

45 straipsnis

Konkretūs draudimai, susiję su laukinių kiaulių perkėlimu

Visų valstybių narių kompetentingos institucijos draudžia veiklos vykdytojams perkelti laukines kiaules, kaip numatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 101 straipsnyje:

a)

visoje valstybės narės teritorijoje;

b)

iš visos valstybės narės teritorijos į:

i)

kitas valstybes nares ir

ii)

trečiąsias šalis.

46 straipsnis

Konkretūs draudimai, susiję su žmonėms vartoti skirtos šviežios mėsos, mėsos produktų ir bet kokių kitų gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, gautų iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų, vežimu I, II ir III apribojimų taikymo zonose ir iš tų zonų

1.   Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos draudžia vežti žmonėms vartoti skirtos šviežios mėsos, mėsos produktų ir bet kokių kitų gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, gautų iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų, siuntas I, II ir III apribojimų taikymo zonose ir iš jų.

2.   Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos draudžia vežti žmonėms vartoti skirtą šviežią mėsą, mėsos produktus ir bet kokius kitus gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, gautus iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų, I, II ir III apribojimų taikymo zonose ir iš jų:

a)

privačiam vartojimui namuose;

b)

vartojimui, susijusiam su medžiotojų, tiekiančių nedidelius laukinių medžiojamųjų kiaulių arba laukinių medžiojamųjų kiaulių mėsos kiekius tiesiogiai galutiniam vartotojui arba vietos mažmeninės prekybos įmonėms, tiesiogiai tiekiančioms galutiniam vartotojui, veikla, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 3 dalies e punkte.

47 straipsnis

Bendrieji draudimai, susiję su žmonėms vartoti skirtų produktų, gautų iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų, siuntų vežimu, atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro plitimo riziką

Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija tos pačios valstybės narės teritorijoje gali uždrausti vežti žmonėms vartoti skirtą šviežią mėsą, mėsos produktus ir bet kokius kitus produktus, gautus iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų, jei kompetentinga institucija mano, kad yra afrikinio kiaulių maro perdavimo toms laukinėms kiaulėms ar jų produktams, iš jų ar per juos rizika.

48 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti perdirbtų mėsos produktų, gautų iš laukinių kiaulių, siuntas I, II ir III apribojimų taikymo zonose ir iš tų zonų

1.   Nukrypdama nuo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti I, II ir III apribojimų taikymo zonose ir iš tų zonų išvežti perdirbtų mėsos produktų, gautų iš laukinių kiaulių, siuntas iš įmonės, esančios I, II ir III apribojimų taikymo zonose, į:

a)

kitos atitinkamos valstybės narės I, II bei III apribojimų taikymo zonas;

b)

teritorijas, esančias už tos pačios atitinkamos valstybės narės I, II bei III apribojimų taikymo zonų ribų, ir

c)

kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis.

2.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija leidžia išvežti perdirbtų mėsos produktų, gautų iš laukinių kiaulių, siuntas iš įmonių, esančių 1 dalyje nurodytose I, II ir III apribojimų taikymo zonose, tik tuo atveju, jeigu:

a)

buvo atlikti kiekvienos laukinės kiaulės, naudojamos mėsos produktams gaminti ir perdirbti I, II ir III apribojimų taikymo zonose, afrikinio kiaulių maro užkrato nustatymo tyrimai;

b)

kompetentinga institucija prieš apdorojimą, nurodytą c punkto ii papunktyje, gavo neigiamus a punkte nurodytų afrikinio kiaulių maro užkrato nustatymo tyrimų rezultatus;

c)

mėsos produktai iš laukinių kiaulių:

i)

buvo gaminami, perdirbami ir laikomi įmonėse, paskirtose pagal 41 straipsnio 1 dalį, ir

ii)

dėl afrikinio kiaulių maro buvo apdoroti atitinkamu riziką mažinančio apdorojimo būdu, taikomu gyvūniniams produktams iš apribojimų taikymo zonų pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 VII priedą.

49 straipsnis

Konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama I, II ir III apribojimų taikymo zonose ir iš I apribojimų taikymo zonos išvežti žmonėms vartoti skirtą šviežią mėsą, mėsos produktus ir bet kokius kitus gyvūninius produktus, gautus iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų

1.   Nukrypdama nuo 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų draudimų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti I apribojimų taikymo zonoje arba iš tos zonos išvežti žmonėms vartoti skirtą šviežią mėsą, mėsos produktus ir bet kokius kitus gyvūninius produktus, gautus iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų, į kitas I, II ir III apribojimų taikymo zonas arba į teritorijas už tos pačios valstybės narės I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų, jeigu:

a)

prieš vežant šviežią mėsą, mėsos produktus ir bet kokius kitus gyvūninius produktus iš tų laukinių kiaulių, buvo atlikti kiekvienos atitinkamos laukinės kiaulės afrikinio kiaulių maro užkrato nustatymo tyrimai;

b)

atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija prieš vežimą gavo neigiamus a punkte nurodytų afrikinio kiaulių maro užkrato nustatymo tyrimų rezultatus;

c)

žmonėms vartoti skirta šviežia mėsa, mėsos produktai ir kiti gyvūniniai produktai iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų vežami toje pačioje valstybėje narėje I apribojimų taikymo zonoje arba už jos ribų:

i)

privačiam vartojimui namuose arba

ii)

kai tai susiję su medžiotojų, tiekiančių nedidelius laukinių medžiojamųjų kiaulių arba laukinių medžiojamųjų kiaulių mėsos kiekius tiesiogiai galutiniam vartotojui arba vietos mažmeninės prekybos įmonėms, tiesiogiai tiekiančioms galutiniam vartotojui, veikla, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 3 dalies e punkte, arba

iii)

iš įmonės, paskirtos pagal 41 straipsnio 1 dalį, kurioje šviežia mėsa ir mėsos produktai buvo paženklinti:

specialiu sveikumo arba identifikavimo ženklu pagal 44 straipsnio c punktą

arba

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 33 straipsnio 2 dalį ir yra vežami į perdirbimo įmonę, kad jie būtų apdoroti vienu iš to reglamento VII priede nustatytų atitinkamų riziką mažinančio apdorojimo būdų.

2.   Nukrypdama nuo 46 straipsnio 2 dalyje numatytų draudimų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti vežti žmonėms vartoti skirtą šviežią mėsą, mėsos produktus ir bet kokius kitus gyvūninius produktus iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų tos pačios valstybės narės II ir III apribojimų taikymo zonose, jeigu:

a)

afrikinio kiaulių maro užkrato nustatymo tyrimai buvo atlikti kiekvienai atitinkamai laukinei kiaulei prieš tai, kai buvo vežama žmonėms vartoti skirta šviežia mėsa, mėsos produktai ir bet kokie kiti gyvūniniai produktai iš tos laukinės kiaulės ar tos laukinės kiaulės kūno;

b)

atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija prieš vežimą gavo neigiamus a punkte nurodytų afrikinio kiaulių maro užkrato nustatymo tyrimų rezultatus;

c)

žmonėms vartoti skirta šviežia mėsa, mėsos produktai ir bet kokie kiti gyvūniniai produktai iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų vežami toje pačioje valstybėje narėje II ir III apribojimų taikymo zonose:

i)

privačiam vartojimui namuose

arba

ii)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 33 straipsnio 2 dalį yra vežami į perdirbimo įmonę, kad jie būtų apdoroti vienu iš to reglamento VII priede nustatytų atitinkamų riziką mažinančio apdorojimo būdų.

50 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikatais, skirtais žmonėms vartoti skirtos šviežios mėsos, mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų, gautų iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų, siuntoms, vežamoms už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų

Veiklos vykdytojai už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų gali vežti žmonėms vartoti skirtos šviežios mėsos, mėsos produktų ir bet kokių kitų gyvūninių produktų, gautų iš laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių kūnų, siuntas:

a)

tik 48 ir 49 straipsniuose nurodytais atvejais ir

b)

tik jeigu prie tų siuntų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 167 straipsnio 1 dalyje, kuriame pateikiama:

i)

informacija, kurios reikalaujama pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/2154 3 straipsnį, ir

ii)

bent vienas iš šių atitikties šiame reglamente nustatytiems reikalavimams patvirtinimų:

„Šviežia mėsa ir mėsos produktai bei bet kokie kiti gyvūniniai produktai iš I apribojimų taikymo zonos, gauti iš laukinių kiaulių, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“,

„Žmonėms vartoti skirti laukinių kiaulių kūnai iš I apribojimų taikymo zonos, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“,

„Perdirbti mėsos produktai iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų, gauti iš laukinių kiaulių, laikantis specialių kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605.“

Tačiau, jei siunta vežama toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad gyvūnų sveikatos sertifikato nereikia išduoti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 167 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.

51 straipsnis

Konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama vežti šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, gautų iš laukinių kiaulių, siuntas I, II ir III apribojimų taikymo zonose ir už tų zonų ribų

1.   Nukrypdama nuo 46 straipsnyje nustatytų draudimų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti vežti šalutinių gyvūninių produktų gaminių, gautų iš laukinių kiaulių, siuntas I, II ir III apribojimų taikymo zonose arba už jų ribų į kitas tos pačios valstybės narės I, II ir III apribojimų taikymo zonas arba teritorijas, nepriklausančias I, II ir III apribojimų taikymo zonoms, ir į kitas valstybes nares, jeigu jie buvo apdoroti taip, kad šalutinių gyvūninių produktų gaminiai nekeltų afrikinio kiaulių maro rizikos.

2.   Nukrypdama nuo 46 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti vežti šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš laukinių kiaulių, siuntas I, II ir III apribojimų taikymo zonose ir už tų zonų ribų į kitas tos pačios valstybės narės I, II ir III apribojimų taikymo zonas ir teritorijas už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų, jeigu:

a)

šalutiniai gyvūniniai produktai renkami, gabenami ir pašalinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009;

b)

kai vežama už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų, kiekvienoje transporto priemonėje atskirai įdiegta palydovinės navigacijos sistema, kad būtų galima nustatyti, perduoti ir registruoti jos buvimo vietą tikruoju laiku. Vežėjas sudaro sąlygas kompetentingai institucijai kontroliuoti transporto priemonės judėjimą tikruoju laiku ir saugoti elektroninius vežimo duomenis ne trumpiau kaip du mėnesius nuo siuntos vežimo dienos.

52 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikatais vežant šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš laukinių kiaulių, siuntas už I, II ir III apribojimų taikymo zonų tos pačios valstybės narės teritorijoje

Veiklos vykdytojai veža šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš laukinių kiaulių, siuntas už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų toje pačioje atitinkamoje valstybėje narėje tik 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, jei prie tų siuntų pridedama:

a)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriuje nurodytas prekybos dokumentas ir

b)

Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 22 straipsnio 5 dalyje nurodytas gyvūno sveikatos sertifikatas.

Tačiau atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad gyvūnų sveikatos sertifikatas neišduodamas, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 22 straipsnio 6 dalyje.

VI SKYRIUS

SPECIALŪS INFORMAVIMO IR MOKYMŲ ĮSIPAREIGOJIMAI VALSTYBĖSE NARĖSE

53 straipsnis

Specialūs atitinkamų valstybių narių įsipareigojimai teikti informaciją

1.   Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad bent geležinkelių, tolimojo susisiekimo autobusų, oro uostų ir uostų veiklos vykdytojai, kelionių agentūros, medžioklės kelionių organizatoriai ir pašto paslaugų teikėjai tinkamai informuotų savo klientus apie specialias ligų kontrolės priemones, nustatytas šiame reglamente, teikdami informaciją keliaujantiesiems iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų ir pašto paslaugų klientams bent jau apie pagrindinius draudimus, nustatytus 9, 11, 12, 45 ir 46 straipsniuose.

Tuo tikslu atitinkamos valstybės narės reguliariai rengia ir vykdo visuomenės informuotumo didinimo kampanijas, skirtas teikti ir skleisti informacijai apie šiame reglamente nustatytas specialias ligų kontrolės priemones.

2.   Atitinkamos valstybės narės Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie:

a)

epizootinės padėties pokyčius, susijusius su afrikiniu kiaulių maru jų teritorijoje;

b)

afrikinio kiaulių maro priežiūros, atliktos laikomų ir laukinių kiaulių populiacijose I, II ir III apribojimų taikymo zonose ir teritorijose už I, II ir III apribojimų taikymo zonų ribų, rezultatus;

c)

kitas afrikinio kiaulių maro prevencijos, kontrolės ir likvidavimo priemones ir iniciatyvas, kurių imtasi.

54 straipsnis

Specialūs atitinkamų valstybių narių įsipareigojimai rengti mokymus

Atitinkamos valstybės narės organizuoja ir reguliariai arba tinkamu dažnumu rengia specialius mokymus apie afrikinio kiaulių maro keliamą riziką ir galimas prevencijos, kontrolės ir likvidavimo priemones bent šioms tikslinėms grupėms:

a)

veterinarijos gydytojams;

b)

kiaules laikantiems ūkininkams;

c)

medžiotojams.

55 straipsnis

Specialūs visų valstybių narių įsipareigojimai teikti informaciją

1.   Visos valstybės narės užtikrina, kad:

a)

visuose pagrindiniuose sausumos infrastruktūros maršrutuose, pvz., tarptautiniuose keliuose, geležinkeliuose ir susijusiuose kelių tinkluose, keliautojų dėmesys būtų atkreipiamas į informaciją apie afrikinio kiaulių maro perdavimo riziką ir šiame reglamente nustatytas specialias ligų kontrolės priemones:

i)

aiškiai ir matomai;

ii)

pateikiant informaciją taip, kad ji būtų lengvai suprantama keliautojams, atvykstantiems iš/išvykstantiems į:

I, II ir III apribojimų taikymo zonų (-as) arba

trečiųjų (-iąsias) šalių (-is), kuriose yra afrikinio kiaulių maro plitimo rizika;

b)

nustatytos būtinos priemonės, kuriomis siekiama didinti laikomų kiaulių sektoriuje veikiančių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mažus ūkius, informuotumą apie afrikinio kiaulių maro viruso patekimo riziką ir teikti jiems tinkamiausią informaciją greičiausiai jų dėmesį patrauksiančiu būdu apie griežtesnes biologinio saugumo priemones, skirtas laikomų kiaulių ūkiams, esantiems I, II ir III apribojimų taikymo zonose, kaip numatyta II priede, visų pirma priemones, įgyvendintinas I, II ir III apribojimų taikymo zonose.

2.   Visos valstybės narės apie afrikinį kiaulių marą plačiau informuoja:

a)

visuomenę, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 15 straipsnyje;

b)

veterinarijos gydytojus, ūkininkus ir medžiotojus ir jiems teikia tinkamiausią informaciją apie rizikos mažinimą ir sugriežtintas biologinio saugumo priemones, kaip numatyta:

i)

šio reglamento II priede;

ii)

Sąjungos gairėse dėl afrikinio kiaulių maro, dėl kurių su valstybėmis narėmis susitarta Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete;

iii)

Europos maisto saugos tarnybos pateiktuose moksliniuose duomenyse;

iv)

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

56 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2028 m. balandžio 20 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(3)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).

(4)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/687, kuriuo dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 174, 2020 6 3, p. 64).

(5)  https://www.oie.int/en/standard-setting/terrestrial-code/access-online/

(6)  https://ec.europa.eu/food/animals/animal-diseases/control-measures/asf_en

(7)  EMST leidinys (2010 m.); 8(3):1556.

(8)  2020 m. spalio 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/2154, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos, sertifikavimo ir pranešimo reikalavimais, taikomais sausumos gyvūnų gyvūninių produktų vežimui Sąjungoje (OL L 431, 2020 12 21, p. 5).

(9)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/686, kuriuo dėl genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimo, atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Sąjungoje vežamiems tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktams, papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 174, 2020 6 3, p. 1).

(10)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(11)  2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

(12)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/688, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems sausumos gyvūnams ir vežamiems periniams kiaušiniams (OL L 174 2020 6 3, p. 140).

(13)  2019 m. kovo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/627, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 nustatoma vienoda žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės praktinė tvarka ir dėl oficialios kontrolės iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 (OL L 131, 2019 5 17, p. 51).

(14)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(15)  Pagal Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, visų pirma pagal Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 5 straipsnio 4 dalį kartu su to Protokolo 2 priedu, taikant šio reglamento nuostatas nuorodos į valstybes nares apima ir Jungtinę Karalystę, kiek tai susiję su Šiaurės Airija.


I PRIEDAS

APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOS

I DALIS

1.   Estija

Šios I apribojimų taikymo zonos Estijoje:

Hiiu maakond.

2.   Vengrija

Šios I apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:

Békés megye 950950, 950960, 950970, 951950, 952050, 952750, 952850, 952950, 953050, 953150, 953650, 953660, 953750, 953850, 953960, 954250, 954260, 954350, 954450, 954550, 954650, 954750, 954850, 954860, 954950, 955050, 955150, 955250, 955260, 955270, 955350, 955450, 955510, 955650, 955750, 955760, 955850, 955950, 956050, 956060, 956150 és 956160 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Bács-Kiskun megye 600150, 600850, 601550, 601650, 601660, 601750, 601850, 601950, 602050, 603250, 603750 és 603850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Budapest 1 kódszámú, vadgazdálkodási tevékenységre nem alkalmas területe,

Csongrád-Csanád megye 800150, 800160, 800250, 802220, 802260, 802310 és 802450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Fejér megye 400150, 400250, 400351, 400352, 400450, 400550, 401150, 401250, 401350, 402050, 402350, 402360, 402850, 402950, 403050, 403250, 403350, 403450, 403550, 403650, 403750, 403950, 403960, 403970, 404570, 404650, 404750, 404850, 404950, 404960, 405050, 405750, 405850, 405950, 406050, 406150, 406550, 406650 és 406750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750260, 750350, 750450, 750460, 754450, 754550, 754560, 754570, 754650, 754750, 754950, 755050, 755150, 755250, 755350 és 755450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye 250150, 250250, 250350, 250450, 250460, 250550, 250650, 250750, 250850, 250950, 251050, 251150, 251250, 251350, 251360, 251450, 251550, 251650, 251750, 251850, 252150 és 252250, kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 571550, 572150, 572250, 572350, 572550, 572650, 572750, 572850, 572950, 573150, 573250, 573260, 573350, 573360, 573450, 573850, 573950, 573960, 574050, 574150, 574350, 574360, 574550, 574650, 574750, 574850, 574860, 574950, 575050, 575150, 575250, 575350, 575550, 575650, 575750, 575850, 575950, 576050, 576150, 576250, 576350, 576450, 576650, 576750, 576850, 576950, 577050, 577150, 577350, 577450, 577650, 577850, 577950, 578050, 578150, 578250, 578350, 578360, 578450, 578550, 578560, 578650, 578850, 578950, 579050, 579150, 579250, 579350, 579450, 579460, 579550, 579650, 579750, 580250 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

3.   Latvija

Šios I apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Pāvilostas novada Vērgales pagasts,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Grobiņas novads,

Rucavas novada Dunikas pagasts.

4.   Lietuva

Šios I apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

Klaipėdos rajono savivaldybė: Agluonėnų, Dovilų, Gargždų, Priekulės, Vėžaičių, Kretingalės ir Dauparų-Kvietinių seniūnijos,

Palangos miesto savivaldybė.

5.   Lenkija

Šios I apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Wielbark i Rozogi w powiecie szczycieńskim,

gminy Janowiec Kościelny, Janowo i część gminy Kozłowo położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie nidzickim,

gminy Iłowo – Osada, Lidzbark, Płośnica, Rybno, miasto Działdowo, część gminy wiejskiej Działdowo położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejowe biegnące od wschodniej do zachodniej granicy gminy w powiecie działdowskim,

gminy Kisielice, Susz, miasto Iława i część gminy wiejskiej Iława położona na na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 521 biegnącą od zachodniej granicy gminy do zachodniej granicy miasta Iława oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od południowej granicy gminy miasta Iława przez miejscowość Katarzynki do południowej granicy gminy w powiecie iławskim,

powiat nowomiejski,

w województwie podlaskim:

gminy Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew i część gminy Kulesze Kościelne położona na południe od linii wyznaczonej przez linię koleją w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

gminy Szumowo, Zambrów z miastem Zambrów i część gminy Kołaki Kościelne położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie zambrowskim,

w województwie mazowieckim:

powiat ostrołęcki,

powiat miejski Ostrołęka,

gminy Bielsk, Brudzeń Duży, Drobin, Gąbin, Łąck, Nowy Duninów, Radzanowo, Słupno i Stara Biała w powiecie płockim,

powiat miejski Płock,

powiat sierpecki,

powiat żuromiński,

gminy Andrzejewo, Brok, Stary Lubotyń, Szulborze Wielkie, Wąsewo, Ostrów Mazowiecka z miastem Ostrów Mazowiecka, część gminy Małkinia Górna położona na północ od rzeki Brok w powiecie ostrowskim,

gminy Dzierzgowo, Lipowiec Kościelny, miasto Mława, Radzanów, Szreńsk, Szydłowo i Wieczfnia Kościelna, w powiecie mławskim,

powiat przasnyski,

powiat makowski,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy wyszkowski,

gminy Jadów, Strachówka i Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

gminy Korytnica, Liw, Łochów, Miedzna, Sadowne, Stoczek i miasto Węgrów w powiecie węgrowskim,

gminy Kowala, Wierzbica, część gminy Wolanów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie radomskim,

powiat miejski Radom,

gminy Jastrząb, Mirów, Orońsko w powiecie szydłowieckim,

powiat gostyniński,

w województwie podkarpackim:

gminy Pruchnik, Rokietnica, Roźwienica, w powiecie jarosławskim,

gminy Fredropol, Krasiczyn, Krzywcza, Medyka, Orły, Żurawica, Przemyśl w powiecie przemyskim,

powiat miejski Przemyśl,

gminy Gać, Jawornik Polski, Kańczuga, część gminy wiejskiej Przeworsk położona na zachód od miasta Przeworsk i na zachód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 biegnącą od granicy z gminą Tryńcza do granicy miasta Przeworsk, część gminy Zarzecze położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1594R biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Zarzecze oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogi nr 1617R oraz 1619R biegnącą do południowej granicy gminy w powiecie przeworskim,

powiat łańcucki,

gminy Trzebownisko, Głogów Małopolski i część gminy Sokołów Małopolski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gminy Dzikowiec, Kolbuszowa, Niwiska i Raniżów w powiecie kolbuszowskim,

gminy Borowa, Czermin, Gawłuszowice, Mielec z miastem Mielec, Padew Narodowa, Przecław, Tuszów Narodowy w powiecie mieleckim,

w województwie świętokrzyskim:

powiat opatowski,

powiat sandomierski,

gminy Bogoria, Łubnice, Oleśnica, Osiek, Połaniec, Rytwiany i Staszów w powiecie staszowskim,

gminy Bliżyn, Skarżysko – Kamienna, Suchedniów i Skarżysko Kościelne w powiecie skarżyskim,

gmina Wąchock, część gminy Brody położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 oraz na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogi: nr 0618T biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie, drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy oraz na północ od drogi nr 42 i część gminy Mirzec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno - wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

powiat ostrowiecki,

gminy Fałków, Ruda Maleniecka, Radoszyce, Smyków, część gminy Końskie położona na zachód od linii kolejowej, część gminy Stąporków położona na południe od linii kolejowej w powiecie koneckim,

gminy Mniów i Zagnańsk w powiecie kieleckim,

w województwie łódzkim:

gminy Łyszkowice, Kocierzew Południowy, Kiernozia, Chąśno, Nieborów, część gminy wiejskiej Łowicz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącej od granicy miasta Łowicz do zachodniej granicy gminy oraz część gminy wiejskiej Łowicz położona na wschód od granicy miasta Łowicz i na północ od granicy gminy Nieborów w powiecie łowickim,

gminy Cielądz, Rawa Mazowiecka z miastem Rawa Mazowiecka w powiecie rawskim,

gminy Bolimów, Głuchów, Godzianów, Lipce Reymontowskie, Maków, Nowy Kawęczyn, Skierniewice, Słupia w powiecie skierniewickim,

powiat miejski Skierniewice,

gminy Mniszków, Paradyż, Sławno i Żarnów w powiecie opoczyńskim,

gminy Czerniewice, Inowłódz, Lubochnia, Rzeczyca, Tomaszów Mazowiecki z miastem Tomaszów Mazowiecki i Żelechlinek w powiecie tomaszowskim,

gmina Aleksandrów w powiecie piotrkowskim,

w województwie pomorskim:

gminy Ostaszewo, miasto Krynica Morska oraz część gminy Nowy Dwór Gdański położona na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

gminy Lichnowy, Miłoradz, Nowy Staw, Malbork z miastem Malbork w powiecie malborskim,

gminy Mikołajki Pomorskie, Stary Targ i Sztum w powiecie sztumskim,

powiat gdański,

Miasto Gdańsk,

powiat tczewski,

powiat kwidzyński,

w województwie lubuskim:

gminy Przytoczna, Pszczew, Skwierzyna i część gminy Trzciel położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 w powiecie międzyrzeckim,

gminy Lubniewice i Krzeszyce w powiecie sulęcińskim,

gminy Bogdaniec, Deszczno, Lubiszyn i część gminy Witnica położona na północny - wschód od drogi biegnącej od zachodniej granicy gminy od miejscowości Krześnica, przez miejscowości Kamień Wielki - Mościce -Witnica - Kłopotowo do południowej granicy gminy w powiecie gorzowskim,

w województwie dolnośląskim:

gminy Bolesławiec z miastem Bolesławiec, Gromadka i Osiecznica w powiecie bolesławieckim,

gmina Węgliniec w powiecie zgorzeleckim,

gmina Chocianów i część gminy Przemków położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie polkowickim,

gmina Jemielno, Niechlów i Góra w powiecie górowskim,

gmina Rudna i Lubin z miastem Lubin w powiecie lubińskim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Krzemieniewo, Rydzyna, część gminy Święciechowa położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12w powiecie leszczyńskim,

część gminy Kwilcz położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 24, część gminy Międzychód położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 24 w powiecie międzychodzkim,

gminy Lwówek, Kuślin, Opalenica, część gminy Miedzichowo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy Nowy Tomyśl położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 305 w powiecie nowotomyskim,

gminy Granowo, Grodzisk Wielkopolski i część gminy Kamieniec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

gmina Czempiń, miasto Kościan, część gminy wiejskiej Kościan położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5 oraz na wschód od linii wyznaczonej przez kanał Obry, część gminy Krzywiń położona na wschód od linii wyznaczonej przez kanał Obry w powiecie kościańskim,

powiat miejski Poznań,

gminy Buk, Dopiewo, Komorniki, Tarnowo Podgórne, Stęszew, Swarzędz, Pobiedziska, Czerwonak, Mosina, miasto Luboń, miasto Puszczykowo i część gminy Kórnik położona na zachód od linii wyznaczonych przez drogi: nr S11 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 434 i drogę nr 434 biegnącą od tego skrzyżowania do południowej granicy gminy, część gminy Rokietnica położona na południowy zachód od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy gminy w miejscowości Krzyszkowo do południowej granicy gminy w miejscowości Kiekrz oraz część gminy wiejskiej Murowana Goślina położona na południe od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy miasta Murowana Goślina do północno-wschodniej granicy gminy w powiecie poznańskim,

gmina Kiszkowo i część gminy Kłecko położona na zachód od rzeki Mała Wełna w powiecie gnieźnieńskim,

gminy Lubasz, Czarnków z miastem Czarnków, część gminy Połajewo na położona na północ od drogi łączącej miejscowości Chraplewo, Tarnówko-Boruszyn, Krosin, Jakubowo, Połajewo - ul. Ryczywolska do północno-wschodniej granicy gminy oraz część gminy Wieleń położona na południe od linii kolejowej biegnącej od wschodniej granicy gminy przez miasto Wieleń i miejscowość Herburtowo do zachodniej granicy gminy w powiecie czarnkowsko-trzcianeckim,

gminy Duszniki, Kaźmierz, Pniewy, Ostroróg, Wronki, miasto Szamotuły i część gminy Szamotuły położona na zachód od zachodniej granicy miasta Szamotuły i na południe od linii kolejowej biegnącej od południowej granicy miasta Szamotuły, do południowo-wschodniej granicy gminy oraz część gminy Obrzycko położona na zachód od drogi nr 185 łączącej miejscowości Gaj Mały, Słopanowo i Obrzycko do północnej granicy miasta Obrzycko, a następnie na zachód od drogi przebiegającej przez miejscowość Chraplewo w powiecie szamotulskim,

gmina Budzyń w powiecie chodzieskim,

gminy Mieścisko, Skoki i Wągrowiec z miastem Wągrowiec w powiecie wągrowieckim,

gmina Dobrzyca i część gminy Gizałki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 443 w powiecie pleszewskim,

gmina Zagórów w powiecie słupeckim,

gmina Pyzdry w powiecie wrzesińskim,

gminy Kotlin, Żerków i część gminy Jarocin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr S11 i 15 w powiecie jarocińskim,

gmina Rozdrażew, część gminy Koźmin Wielkopolski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 15, część gminy Krotoszyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 15 oraz na wschód od granic miasta Krotoszyn w powiecie krotoszyńskim,

gminy Nowe Skalmierzyce, Raszków, Ostrów Wielkopolski z miastem Ostrów Wielkopolski w powiecie ostrowskim,

powiat miejski Kalisz,

gminy Ceków – Kolonia, Godziesze Wielkie, Koźminek, Lisków, Mycielin, Opatówek, Szczytniki w powiecie kaliskim,

gmina Malanów i część gminy Tuliszków położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 72 w powiecie tureckim,

gminy Rychwał, Rzgów, część gminy Grodziec położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 443, część gminy Stare Miasto położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę nr A2 w powiecie konińskim,

w województwie zachodniopomorskim:

część gminy Dębno położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 126 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 23 w miejscowości Dębno, następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 do skrzyżowania z ul. Jana Pawła II w miejscowości Cychry, następnie na północ od ul. Jana Pawła II do skrzyżowania z ul. Ogrodową i dalej na północ od linii wyznaczonej przez ul. Ogrodową, której przedłużenie biegnie do wschodniej granicy gminy w powiecie myśliborskim,

gminy Chojna, Trzcińsko - Zdrój oraz część gminy Cedynia położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 124 biegnącą od zachodniej granicy gminy do miasta Cedynia, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 125 biegnącą od miasta Cedynia do wschodniej granicy gminy w powiecie gryfińskim.

6.   Slovakija

Šios I apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

the whole district of Vranov nad Topľou, except municipalities included in part II,

the whole district of Humenné,

the whole district of Snina,

the whole district of Medzilaborce

the whole district of Stropkov

the whole district of Svidník, except municipalities included in part II,

the whole district of Stará Ľubovňa, except municipalities included in part II,

the whole district of whole Kežmarok,

the whole district of Poprad,

in the district of Rožňava, the whole municipalities of Dobšiná,Vlachovo, Gočovo, Kobeliarovo, Markuška, Koceľovce, Vyšná Slaná Rejdová, Čierna Lehota, Slavošovce, Rochovce, Brdárka, Hanková, Slavoška, Dedinky, Stratená,

the whole district of Revúca, except municipalities included in part II,

in the district of Michalovce, the whole municipality of Strážske,

in the district of Rimavská Sobota, municipalities located south of the road No.526 not included in part II,

the whole district of Lučenec, except municipalities included in part II,

the whole district of Veľký Krtíš, except municipalities included in part II,

in the district of Zvolen, the whole municipality of Lešť,

in the district of Detva, the whole municipality of Horný Tisovník.

7.   Graikija

Šios I apribojimų taikymo zonos Graikijoje:

in the regional unit of Drama:

the community departments of Sidironero and Skaloti and the municipal departments of Livadero and Ksiropotamo (in Drama municipality),

the municipal department of Paranesti (in Paranesti municipality),

the municipal departments of Kokkinogeia, Mikropoli, Panorama, Pyrgoi (in Prosotsani municipality),

the municipal departments of Kato Nevrokopi, Chrysokefalo, Achladea, Vathytopos, Volakas, Granitis, Dasotos, Eksohi, Katafyto, Lefkogeia, Mikrokleisoura, Mikromilea, Ochyro, Pagoneri, Perithorio, Kato Vrontou and Potamoi (in Kato Nevrokopi municipality),

in the regional unit of Xanthi:

the municipal departments of Kimmerion, Stavroupoli, Gerakas, Dafnonas, Komnina, Kariofyto and Neochori (in Xanthi municipality),

the community departments of Satres, Thermes, Kotyli, and the municipal departments of Myki, Echinos and Oraio and (in Myki municipality),

the community department of Selero and the municipal department of Sounio (in Avdira municipality),

in the regional unit of Rodopi:

the municipal departments of Komotini, Anthochorio, Gratini, Thrylorio, Kalhas, Karydia, Kikidio, Kosmio, Pandrosos, Aigeiros, Kallisti, Meleti, Neo Sidirochori and Mega Doukato (in Komotini municipality),

the municipal departments of Ipio, Arriana, Darmeni, Archontika, Fillyra, Ano Drosini, Aratos and the Community Departments Kehros and Organi (in Arriana municipality),

the municipal departments of Iasmos, Sostis, Asomatoi, Polyanthos and Amvrosia and the community department of Amaxades (in Iasmos municipality),

the municipal department of Amaranta (in Maroneia Sapon municipality),

in the regional unit of Evros:

the municipal departments of Kyriaki, Mandra, Mavrokklisi, Mikro Dereio, Protokklisi, Roussa, Goniko, Geriko, Sidirochori, Megalo Derio, Sidiro, Giannouli, Agriani and Petrolofos (in Soufli municipality),

the municipal departments of Dikaia, Arzos, Elaia, Therapio, Komara, Marasia, Ormenio, Pentalofos, Petrota, Plati, Ptelea, Kyprinos, Zoni, Fulakio, Spilaio, Nea Vyssa, Kavili, Kastanies, Rizia, Sterna, Ampelakia, Valtos, Megali Doxipara, Neochori and Chandras (in Orestiada municipality),

the municipal departments of Asvestades, Ellinochori, Karoti, Koufovouno, Kiani, Mani, Sitochori, Alepochori, Asproneri, Metaxades, Vrysika, Doksa, Elafoxori, Ladi, Paliouri and Poimeniko (in Didymoteixo municipality),

in the regional unit of Serres:

the municipal departments of Kerkini, Livadia, Makrynitsa, Neochori, Platanakia, Petritsi, Akritochori, Vyroneia, Gonimo, Mandraki, Megalochori, Rodopoli, Ano Poroia, Katw Poroia, Sidirokastro, Vamvakophyto, Promahonas, Kamaroto, Strymonochori, Charopo, Kastanousi and Chortero and the community departments of Achladochori, Agkistro and Kapnophyto (in Sintiki municipality),

the municipal departments of Serres, Elaionas and Oinoussa and the community departments of Orini and Ano Vrontou (in Serres municipality),

the municipal departments of Dasochoriou, Irakleia, Valtero, Karperi, Koimisi, Lithotopos, Limnochori, Podismeno and Chrysochorafa (in Irakleia municipality).

8.   Vokietija

Šios I apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:

Bundesland Brandenburg:

Landkreis Dahme-Spreewald:

Gemeinde Alt Zauche-Wußwerk,

Gemeinde Byhleguhre-Byhlen,

Gemeinde Märkische Heide,

Gemeinde Neu Zauche,

Gemeinde Schwielochsee mit den Gemarkungen Groß Liebitz, Guhlen, Mochow und Siegadel,

Gemeinde Spreewaldheide,

Gemeinde Straupitz,

Landkreis Märkisch-Oderland:

Gemeinde Neuhardenberg,

Gemeinde Gusow-Platkow,

Gemeinde Lietzen,

Gemeinde Falkenhagen (Mark),

Gemeinde Zeschdorf,

Gemeinde Treplin,

Gemeinde Lebus mit den Gemarkungen Wüste-Kunersdorf, Wulkow bei Booßen, Schönfließ, Mallnow – westlich der Bahnstrecke RB 60,

Gemeinde Fichtenhöhe – westlich der Bahnstrecke RB 60,

Gemeinde Lindendorf – westlich der Bahnstrecke RB 60,

Gemeinde Vierlinden – westlich der Bahnstrecke RB 60,

Gemeinde Müncheberg mit den Gemarkungen Trebnitz und Jahnsfelde,

Gemeinde Letschin mit den Gemarkungen Steintoch, Neu Rosenthal, Letschin, Kiehnwerder, Sietzing, Kienitz, Wilhelmsaue, Posedin, Solikante, Klein Neuendorf, Neubarnim, Ortwig, Groß Neuendorf, Ortwig Graben, Mehrin-Graben und Zelliner Loose,

Gemeinde Seelow – westlich der Bahnstrecke RB 60,

Landkreis Oder-Spree:

Gemeinde Storkow (Mark),

Gemeinde Wendisch Rietz,

Gemeinde Reichenwalde,

Gemeinde Diensdorf-Radlow,

Gemeinde Bad Saarow,

Gemeinde Rietz-Neuendorf mit den Gemarkungen Buckow, Glienicke, Behrensdorf, Ahrensdorf, Herzberg, Görzig, Pfaffendorf, Sauen, Wilmersdorf (G), Neubrück, Drahendorf, Alt Golm,

Gemeinde Tauche mit den Gemarkungen Briescht, Kossenblatt, Werder, Görsdorf (B), Giesendorf, Wiesendorf, Wulfersdorf, Falkenberg (T), Lindenberg,

Gemeinde Steinhöfel mit den Gemarkungen Demnitz, Steinhöfel, Hasenfelde, Ahrensdorf, Heinersdorf, Tempelberg,

Gemeinde Langewahl,

Gemeinde Berkenbrück,

Gemeinde Briesen (Mark),

Gemeinde Jacobsdorf,

Landkreis Spree-Neiße:

Gemeinde Jänschwalde,

Gemeinde Peitz,

Gemeinde Tauer,

Gemeinde Turnow-Preilack,

Gemeinde Drachhausen,

Gemeinde Schmogrow-Fehrow,

Gemeinde Drehnow,

Gemeinde Guben mit der Gemarkung Schlagsdorf,

Gemeinde Schenkendöbern mit den Gemarkungen Grabko, Kerkwitz, Groß Gastrose,

Gemeinde Teichland,

Gemeinde Dissen-Striesow,

Gemeinde Heinersbrück,

Gemeinde Briesen,

Gemeinde Forst,

Gemeinde Wiesengrund,

Gemeinde Groß Schacksdorf-Simmersdorf,

Gemeinde Neiße-Malxetal,

Gemeinde Jämlitz-Klein Düben,

Gemeinde Tschernitz,

Gemeinde Döbern,

Gemeinde Felixsee,

Gemeinde Spremberg mit den Gemarkungen Lieskau, Schönheide, Graustein, Türkendorf, Groß Luja, Wadelsdorf, Hornow,

Gemeinde Neuhausen/Spree mit den Gemarkungen Kathlow, Haasow,

Stadt Cottbus mit den Gemarkungen Dissenchen, Döbbrick, Merzdorf, Saspow, Schmellwitz, Sielow, Willmersdorf,

kreisfreie Stadt Frankfurt (Oder),

Bundesland Sachsen:

Landkreis Görlitz:

Landkreis Görlitz nördlich der Bundesautobahn 4 sofern nicht bereits Teil des gefährdeten Gebietes.

II DALIS

1.   Bulgarija

Šios II apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:

the whole region of Haskovo,

the whole region of Yambol,

the whole region of Stara Zagora,

the whole region of Pernik,

the whole region of Kyustendil,

the whole region of Plovdiv,

the whole region of Pazardzhik,

the whole region of Smolyan,

the whole region of Burgas excluding the areas in Part III.

2.   Estija

Šios II apribojimų taikymo zonos Estijoje:

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

3.   Vengrija

Šios II apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:

Békés megye 950150, 950250, 950350, 950450, 950550, 950650, 950660, 950750, 950850, 950860, 951050, 951150, 951250, 951260, 951350, 951450, 951460, 951550, 951650, 951750, 952150, 952250, 952350, 952450, 952550, 952650, 953250, 953260, 953270, 953350, 953450, 953550, 953560, 953950, 954050, 954060, 954150, 956250, 956350, 956450, 956550, 956650 és 956750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Borsod-Abaúj-Zemplén megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Fejér megye 403150, 403160, 403260, 404250, 404550, 404560, 405450, 405550, 405650, 406450 és 407050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Heves megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750250, 750550, 750650, 750750, 750850, 750970, 750980, 751050, 751150, 751160, 751250, 751260, 751350, 751360, 751450, 751460, 751470, 751550, 751650, 751750, 751850, 751950, 752150, 752250, 752350, 752450, 752460, 752550, 752560, 752650, 752750, 752850, 752950, 753060, 753070, 753150, 753250, 753310, 753450, 753550, 753650, 753660, 753750, 753850, 753950, 753960, 754050, 754150, 754250, 754360, 754370, 754850, 755550, 755650 és 755750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye: 251950, 252050, 252350, 252450, 252460, 252550, 252650, 252750, 252850, 252860, 252950, 252960, 253050, 253150, 253250, 253350, 253450 és 253550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye valamennyi vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 570150, 570250, 570350, 570450, 570550, 570650, 570750, 570850, 570950, 571050, 571150, 571250, 571350, 571650, 571750, 571760, 571850, 571950, 572050, 573550, 573650, 574250, 577250, 580050 és 580150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe.

4.   Latvija

Šios II apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Ādažu novads,

Aizputes novada Aizputes, Cīravas un Lažas pagasts, Kalvenes pagasta daļa uz rietumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz dienvidiem no autoceļa A9, uz rietumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz rietumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296, Aizputes pilsēta,

Aglonas novads,

Aizkraukles novads,

Aknīstes novads,

Alojas novads,

Alsungas novads,

Alūksnes novads,

Amatas novads,

Apes novads,

Auces novads,

Babītes novads,

Baldones novads,

Baltinavas novads,

Balvu novads,

Bauskas novads,

Beverīnas novads,

Brocēnu novads,

Burtnieku novads,

Carnikavas novads,

Cēsu novads

Cesvaines novads,

Ciblas novads,

Dagdas novads,

Daugavpils novads,

Dobeles novads,

Dundagas novads,

Durbes novads,

Engures novads,

Ērgļu novads,

Garkalnes novads,

Gulbenes novads,

Iecavas novads,

Ikšķiles novads,

Ilūkstes novads,

Inčukalna novads,

Jaunjelgavas novads,

Jaunpiebalgas novads,

Jaunpils novads,

Jēkabpils novads,

Jelgavas novads,

Kandavas novads,

Kārsavas novads,

Ķeguma novads,

Ķekavas novads,

Kocēnu novads,

Kokneses novads,

Krāslavas novads,

Krimuldas novads,

Krustpils novads,

Kuldīgas novada, Laidu pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V1296, Padures, Rumbas, Rendas, Kabiles, Vārmes, Pelču, Ēdoles, Īvandes, Kurmāles, Turlavas, Gudenieku un Snēpeles pagasts, Kuldīgas pilsēta,

Lielvārdes novads,

Līgatnes novads,

Limbažu novads,

Līvānu novads,

Lubānas novads,

Ludzas novads,

Madonas novads,

Mālpils novads,

Mārupes novads,

Mazsalacas novads,

Mērsraga novads,

Naukšēnu novads,

Neretas novads,

Ogres novads,

Olaines novads,

Ozolnieku novads,

Pārgaujas novads,

Pāvilostas novada Sakas pagasts, Pāvilostas pilsēta,

Pļaviņu novads,

Preiļu novads,

Priekules novads,

Priekuļu novads,

Raunas novads,

republikas pilsēta Daugavpils,

republikas pilsēta Jelgava,

republikas pilsēta Jēkabpils,

republikas pilsēta Jūrmala,

republikas pilsēta Rēzekne,

republikas pilsēta Valmiera,

Rēzeknes novads,

Riebiņu novads,

Rojas novads,

Ropažu novads,

Rugāju novads,

Rundāles novads,

Rūjienas novads,

Salacgrīvas novads,

Salas novads,

Salaspils novads,

Saldus novads,

Saulkrastu novads,

Sējas novads,

Siguldas novads,

Skrīveru novads,

Skrundas novada Raņķu pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V1272 līdz robežai ar Ventas upi, Skrundas pagasta daļa no Skrundas uz ziemeļiem no autoceļa A9 un austrumiem no Ventas upes,

Smiltenes novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Strenču novads,

Talsu novads,

Tērvetes novads,

Tukuma novads,

Vaiņodes novada Vaiņodes pagasts un Embūtes pagasta daļa uz dienvidiem autoceļa P116, P106,

Valkas novads,

Varakļānu novads,

Vārkavas novads,

Vecpiebalgas novads,

Vecumnieku novads,

Ventspils novads,

Viesītes novads,

Viļakas novads,

Viļānu novads,

Zilupes novads.

5.   Lietuva

Šios II apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

Alytaus miesto savivaldybė,

Alytaus rajono savivaldybė,

Anykščių rajono savivaldybė,

Akmenės rajono savivaldybė,

Birštono savivaldybė,

Biržų miesto savivaldybė,

Biržų rajono savivaldybė,

Druskininkų savivaldybė,

Elektrėnų savivaldybė,

Ignalinos rajono savivaldybė,

Jonavos rajono savivaldybė,

Joniškio rajono savivaldybė,

Jurbarko rajono savivaldybė: Eržvilko, Girdžių, Jurbarko miesto, Jurbarkų, Raudonės, Šimkaičių, Skirsnemunės, Smalininkų, Veliuonos ir Viešvilės seniūnijos,

Kaišiadorių rajono savivaldybė,

Kalvarijos savivaldybė,

Kauno miesto savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Batniavos, Ežerėlio, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Vandžiogalos, Užliedžių, Vilkijos, ir Zapyškio seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1, ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 1907,

Kazlų rūdos savivaldybė,

Kelmės rajono savivaldybė,

Kėdainių rajono savivaldybė: Dotnuvos, Gudžiūnų, Kėdainių miesto, Krakių, Pelėdnagių, Surviliškio, Šėtos, Truskavos, Vilainių ir Josvainių seniūnijos dalis į šiaurę ir rytus nuo kelio Nr. 229 ir Nr. 2032,

Klaipėdos rajono savivaldybė: Judrėnų, Endriejavo ir Veiviržėnų seniūnijos,

Kupiškio rajono savivaldybė,

Kretingos rajono savivaldybė,

Lazdijų rajono savivaldybė,

Marijampolės savivaldybė,

Mažeikių rajono savivaldybė,

Molėtų rajono savivaldybė,

Pagėgių savivaldybė,

Pakruojo rajono savivaldybė,

Panevėžio rajono savivaldybė,

Panevėžio miesto savivaldybė,

Pasvalio rajono savivaldybė,

Radviliškio rajono savivaldybė,

Rietavo savivaldybė,

Prienų rajono savivaldybė,

Plungės rajono savivaldybė: Žlibinų, Stalgėnų, Nausodžio, Plungės miesto, Šateikių ir Kulių seniūnijos,

Raseinių rajono savivaldybė: Betygalos, Girkalnio, Kalnujų, Nemakščių, Pagojukų, Paliepių, Raseinių miesto, Raseinių, Šiluvos, Viduklės seniūnijos,

Rokiškio rajono savivaldybė,

Skuodo rajono savivaldybės: Aleksandrijos, Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo ir Skuodo miesto seniūnijos,

Šakių rajono savivaldybė,

Šalčininkų rajono savivaldybė,

Šiaulių miesto savivaldybė,

Šiaulių rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė,

Širvintų rajono savivaldybė,

Šilalės rajono savivaldybė,

Švenčionių rajono savivaldybė,

Tauragės rajono savivaldybė,

Telšių rajono savivaldybė,

Trakų rajono savivaldybė,

Ukmergės rajono savivaldybė,

Utenos rajono savivaldybė,

Varėnos rajono savivaldybė,

Vilniaus miesto savivaldybė,

Vilniaus rajono savivaldybė,

Vilkaviškio rajono savivaldybė,

Visagino savivaldybė,

Zarasų rajono savivaldybė.

6.   Lenkija

Šios II apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kalinowo, Stare Juchy, Prostki oraz gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

powiat elbląski,

powiat miejski Elbląg,

powiat gołdapski,

powiat piski,

gminy Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie i Sępopol w powiecie bartoszyckim,

gminy Biskupiec, Kolno, część gminy Olsztynek położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S51 biegnącą od wschodniej granicy gminy do miejscowości Ameryka oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą S51 do północnej granicy gminy, łączącej miejscowości Mańki – Mycyny – Ameryka w powiecie olsztyńskim,

gminy Dąbrówno, Grunwald, część gminy Małdyty położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S7, część gminy Miłomłyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S7, część gminy wiejskiej Ostróda położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S7 oraz na południe od drogi nr 16, część miasta Ostróda położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S7 w powiecie ostródzkim,

powiat giżycki,

powiat braniewski,

powiat kętrzyński,

gminy Lubomino i Orneta w powiecie lidzbarskim,

gmina Nidzica i część gminy Kozłowo położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie nidzickim,

gminy Dźwierzuty, Jedwabno, Pasym, Szczytno i miasto Szczytno i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

powiat mrągowski,

gminy Lubawa, miasto Lubawa, Zalewo i część gminy wiejskiej Iława położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 521 biegnącą od zachodniej granicy gminy do zachodniej granicy miasta Iława oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od południowej granicy gminy miasta Iława przez miejscowość Katarzynki do południowej granicy gminy w powiecie iławskim,

powiat węgorzewski,

część gminy wiejskiej Działdowo położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejowe biegnące od wschodniej do zachodniej granicy gminy w powiecie działdowskim,

w województwie podlaskim:

powiat bielski,

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

powiat siemiatycki,

powiat hajnowski,

gminy Ciechanowiec, Klukowo, Szepietowo, Kobylin-Borzymy, Nowe Piekuty, Sokoły i część gminy Kulesze Kościelne położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie wysokomazowieckim,

gmina Rutki i część gminy Kołaki Kościelne położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie zambrowskim,

powiat kolneński z miastem Kolno,

powiat białostocki,

gminy Filipów, Jeleniewo, Przerośl, Raczki, Rutka-Tartak, Suwałki, Szypliszki Wiżajny oraz część gminy Bakałarzewo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę 653 biegnącej od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą 1122B oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1122B biegnącą od drogi 653 w kierunku południowym do skrzyżowania z drogą 1124B i następnie na północny - wschód od drogi nr 1124B biegnącej od skrzyżowania z drogą 1122B do granicy z gminą Raczki w powiecie suwalskim,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok,

w województwie mazowieckim:

powiat siedlecki,

powiat miejski Siedlce,

gminy Bielany, Ceranów, Jabłonna Lacka, Kosów Lacki, Repki, Sabnie, Sterdyń i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

gminy Grębków i Wierzbno w powiecie węgrowskim,

powiat łosicki,

powiat ciechanowski,

powiat sochaczewski,

gminy Policzna, Przyłęk, Tczów i Zwoleń w powiecie zwoleńskim,

powiat kozienicki,

gminy Chotcza i Solec nad Wisłą w powiecie lipskim,

gminy Gózd, Jastrzębia, Jedlnia Letnisko, Pionki z miastem Pionki, Skaryszew, Jedlińsk, Przytyk, Zakrzew, część gminy Iłża położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9, część gminy Wolanów położona na północ od drogi nr 12 w powiecie radomskim,

gminy Bodzanów, Bulkowo, Staroźreby, Słubice, Wyszogród i Mała Wieś w powiecie płockim,

powiat nowodworski,

powiat płoński,

gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Dębówka, Klembów, Poświętne, Radzymin, Wołomin, miasto Kobyłka, miasto Marki, miasto Ząbki, miasto Zielonka w powiecie wołomińskim,

gminy Borowie, Garwolin z miastem Garwolin, Miastków Kościelny, Parysów, Pilawa, część gminy Wilga położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia do rzeki Wisły, część gminy Górzno położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Łąki i Górzno biegnącą od wschodniej granicy gminy, następnie od miejscowości Górzno na północ od drogi nr 1328W biegnącej do drogi nr 17, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od drogi nr 17 do zachodniej granicy gminy przez miejscowości Józefów i Kobyla Wola w powiecie garwolińskim,

gminy Boguty – Pianki, Zaręby Kościelne, Nur i część gminy Małkinia Górna położona na południe od rzeki Brok w powiecie ostrowskim,

gminy Stupsk, Wiśniewo i Strzegowo w powiecie mławskim,

gminy Chlewiska i Szydłowiec w powiecie szydłowieckim,

powiat miński,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

powiat grójecki,

powiat grodziski,

powiat żyrardowski,

powiat białobrzeski,

powiat przysuski,

powiat miejski Warszawa,

w województwie lubelskim:

powiat bialski,

powiat miejski Biała Podlaska,

gminy Batorz, Godziszów, Janów Lubelski, Modliborzyce i Potok Wielki w powiecie janowskim,

gminy Janowiec, Kazimierz Dolny, Końskowola, Kurów, Markuszów, Nałęczów, Puławy z miastem Puławy, Wąwolnica i Żyrzyn w powiecie puławskim,

gminy Nowodwór, miasto Dęblin i część gminy Ryki położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową powiecie ryckim,

gminy Adamów, Krzywda, Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Stanin, Wojcieszków, gmina wiejska Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

powiat lubelski,

powiat miejski Lublin,

gminy Niedźwiada, Ostrów Lubelski, Serniki i Uścimów w powiecie lubartowskim,

powiat łęczyński,

powiat świdnicki,

gminy Fajsławice, Gorzków, Izbica, Krasnystaw z miastem Krasnystaw, Kraśniczyn, Łopiennik Górny, Siennica Różana i część gminy Żółkiewka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 w powiecie krasnostawskim,

gminy Chełm, Ruda – Huta, Sawin, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze, Wierzbica, część gminy Dorohusk położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Wojsławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę 1839L, część gminy Leśniowice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę 1839L w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

powiat kraśnicki,

powiat opolski,

powiat parczewski,

powiat włodawski,

powiat radzyński,

w województwie podkarpackim:

powiat stalowowolski,

gminy Oleszyce, Lubaczów z miastem Lubaczów, Wielkie Oczy w powiecie lubaczowskim,

część gminy Kamień położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19, część gminy Sokołów Małopolski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gminy Cmolas i Majdan Królewski w powiecie kolbuszowskim,

gminy Grodzisko Dolne, część gminy wiejskiej Leżajsk położona na południe od miasta Leżajsk oraz na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę San, w powiecie leżajskim,

gmina Jarocin, część gminy Harasiuki położona na północ od linii wyznaczona przez drogę nr 1048 R, część gminy Ulanów położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Tanew, część gminy Nisko położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 oraz na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 19, część gminy Jeżowe położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie niżańskim,

powiat tarnobrzeski,

w województwie pomorskim:

gminy Dzierzgoń i Stary Dzierzgoń w powiecie sztumskim,

gmina Stare Pole w powiecie malborskim,

gminy Stegny, Sztutowo i część gminy Nowy Dwór Gdański położona na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

w województwie świętokrzyskim:

gmina Tarłów i część gminy Ożarów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie opatowskim,

część gminy Brody położona na zachód od linii kolejowej biegnącej od miejscowości Marcule i od północnej granicy gminy przez miejscowości Klepacze i Karczma Kunowska do południowej granicy gminy oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 i na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 0618T biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie oraz przez drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy i część gminy Mirzec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno – wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

gmina Gowarczów, część gminy Końskie położona na wschód od linii kolejowej, część gminy Stąporków położona na północ od linii kolejowej w powiecie koneckim,

w województwie lubuskim:

powiat wschowski,

gmina Kostrzyn nad Odrą i część gminy Witnica położona na południowy zachód od drogi biegnącej od zachodniej granicy gminy od miejscowości Krześnica, przez miejscowości Kamień Wielki - Mościce - Witnica - Kłopotowo do południowej granicy gminy w powiecie gorzowskim,

gminy Gubin z miastem Gubin, Maszewo i część gminy Bytnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1157F w powiecie krośnieńskim,

powiat słubicki,

gminy Słońsk, Sulęcin i Torzym w powiecie sulęcińskim,

gminy Bledzew i Międzyrzecz w powiecie międzyrzeckim,

gminy Kolsko, część gminy Kożuchów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy, część gminy Bytom Odrzański położona na północny zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 293 i 326, część gminy Nowe Miasteczko położona na zachód od linii wyznaczonych przez drogi 293 i 328, część gminy Siedlisko położona na północny zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od rzeki Odry przy południowe granicy gminy do drogi nr 326 łączącej się z drogą nr 325 biegnącą w kierunku miejscowości Różanówka do skrzyżowania z drogą nr 321 biegnącą od tego skrzyżowania w kierunku miejscowości Bielawy, a następnie przedłużoną przez drogę przeciwpożarową biegnącą od drogi nr 321 w miejscowości Bielawy do granicy gminy w powiecie nowosolskim,

gminy Nowogród Bobrzański, Trzebiechów część gminy Bojadła położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy i część gminy Sulechów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S3 w powiecie zielonogórskim,

powiat żarski,

gminy Brzeźnica, Iłowa, Małomice, Szprotawa, Wymiarki, Żagań, miasto Żagań, miasto Gozdnica, część gminy Niegosławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 328 w powiecie żagańskim,

gminy Lubrza, Łagów i Świebodzin w powiecie świebodzińskim,

w województwie dolnośląskim:

gmina Pęcław, część gminy Kotla położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Krzycki Rów, część gminy wiejskiej Głogów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 12, 319 oraz 329, część miasta Głogów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie głogowskim,

gminy Grębocice i Polkowice w powiecie polkowickim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Przemęt i Wolsztyn w powiecie wolsztyńskim,

gmina Wielichowo część gminy Kamieniec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 i część gminy Rakoniewice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 305 w powiecie grodziskim,

gminy Lipno, Osieczna, Wijewo, Włoszakowice i część gminy Święciechowa położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie leszczyńskim,

gmina Śmigiel, część gminy wiejskiej Kościan położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5 oraz na zachód od linii wyznaczonej przez kanał Obry, część gminy Krzywiń położona na zachód od linii wyznaczonej przez kanał Obry w powiecie kościańskim,

powiat miejski Leszno,

powiat obornicki,

część gminy Połajewo na położona na południe od drogi łączącej miejscowości Chraplewo, Tarnówko-Boruszyn, Krosin, Jakubowo, Połajewo - ul. Ryczywolska do północno-wschodniej granicy gminy w powiecie czarnkowsko-trzcianeckim,

gmina Suchy Las, część gminy wiejskiej Murowana Goślina położona na północ od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy miasta Murowana Goślina do północno-wschodniej granicy gminy oraz część gminy Rokietnica położona na północ i na wschód od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy gminy w miejscowości Krzyszkowo do południowej granicy gminy w miejscowości Kiekrz w powiecie poznańskim,

część gminy Szamotuły położona na wschód od wschodniej granicy miasta Szamotuły i na północ od linii kolejowej biegnącej od południowej granicy miasta Szamotuły do południowo-wschodniej granicy gminy oraz część gminy Obrzycko położona na wschód od drogi nr 185 łączącej miejscowości Gaj Mały, Słopanowo i Obrzycko do północnej granicy miasta Obrzycko, a następnie na wschód od drogi przebiegającej przez miejscowość Chraplewo w powiecie szamotulskim.

w województwie łódzkim:

gminy Białaczów, Drzewica, Opoczno i Poświętne w powiecie opoczyńskim,

gminy Biała Rawska, Regnów i Sadkowice w powiecie rawskim,

gmina Kowiesy w powiecie skierniewickim,

w województwie zachodniopomorskim:

gmina Boleszkowice i część gminy Dębno położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 126 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 23 w miejscowości Dębno, następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 do skrzyżowania z ul. Jana Pawła II w miejscowości Cychry, następnie na południe od ul. Jana Pawła II do skrzyżowania z ul. Ogrodową i dalej na południe od linii wyznaczonej przez ul. Ogrodową, której przedłużenie biegnie do wschodniej granicy gminy w powiecie myśliborskim,

gminy Mieszkowice, Moryń, część gminy Cedynia położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 124 biegnącą od zachodniej granicy gminy do miasta Cedynia, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 125 biegnącą od miasta Cedynia do wschodniej granicy gminy w powiecie gryfińskim.

7.   Slovakija

Šios II apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

the whole district of Gelnica,

the whole district of Spišská Nová Ves,

the whole district of Levoča,

in the district of Michalovce, the whole municipalities of the district not included in Part I,

the whole district of Košice-okolie,

the whole district of Rožnava, except the municipalities included in Part I,

the whole city of Košice,

the whole district of Sobrance,

in the district of Vranov nad Topľou, the whole municipalities of Zámutov, Rudlov, Jusková Voľa, Banské, Cabov, Davidov, Kamenná Poruba, Vechec, Čaklov, Soľ, Komárany, Čičava, Nižný Kručov, Vranov nad Topľou, Sačurov, Sečovská Polianka, Dlhé Klčovo, Nižný Hrušov, Poša, Nižný Hrabovec, Hencovce, Kučín, Majerovce, Sedliská, Kladzany and Tovarnianska Polianka, Herrmanovce nad Topľou, Petrovce, Pavlovce, Hanušovce nad Topľou, Medzianky, Radvanovce, Babie, Vlača, Ďurďoš, Prosačov, Remeniny, Skrabské, Bystré, Petkovce, Michalok, Vyšný Žipov, Čierne nad Topľou, Zlatník, Hlinné, Jastrabie nad Topľou, Merník,

the whole district of Prešov,

in the whole district of Sabinov,

in the district of Svidník, the whole municipalities of Dukovce, Želmanovce, Kuková, Kalnište, Lužany pri Ondave, Lúčka, Giraltovce, Kračúnovce, Železník, Kobylince, Mičakovce,

the whole district of Bardejov,

in the district of Stará Ľubovňa, the whole municipalities of Kyjov, Pusté Pole, Šarišské Jastrabie, Čirč, Ruská Voľa nad Popradom, Obručné, Vislanka, Ďurková, Plaveč, Ľubotín, Orlov,

in the district of Revúca, the whole municipalities of Gemer, Tornaľa, Žiar, Gemerská Ves, Levkuška, Otročok, Polina, Rašice, Licince, Leváre, Držkovce, Chvalová, Sekerešovo, Višňové, Gemerské Teplice, Gemerský Sad, Hucín, Jelšava, Nadraž, Prihradzany, Šivetice, Kameňany,

in the district of Rimavská Sobota, the whole municipalities of Abovce, Barca, Bátka, Cakov, Chanava, Dulovo, Figa, Gemerské Michalovce, Hubovo, Ivanice, Kaloša, Kesovce, Kráľ, Lenartovce, Lenka, Neporadza, Orávka, Radnovce, Rakytník, Riečka, Rimavská Seč, Rumince, Stránska, Uzovská Panica, Valice, Vieska nad Blhom, Vlkyňa, Vyšné Valice, Včelince, Zádor, Číž, Štrkovec Tomášovce, Žíp, Španie Pole, Hostišovce, Budikovany, Teplý Vrch, Veľký Blh, Janice, Chrámec, Orávka, Martinová, Bottovo, Dubovec, Šimonovce, Širkovce Drňa, Hostice, Gemerské Dechtáre, Jestice, Petrovce, Dubno, Gemerský Jablonec,

in the district of Veľký Krtíš, the whole municipalities of Ľuboriečka, Muľa, Dolná Strehová, Závada, Pravica, Chrťany, Senné, Brusník, Horná Strehová, Slovenské Kľačany, Vieska, Veľký Lom, Suché Brezovo, Horné Strháre, Dolné Strháre, Modrý Kameň,Veľký Krtíš, Veľké Zlievce, Malé Zlievce, Veľké Stračiny, Malé Stračiny, Bušince, Čeláre, Gabušovce, Zombor, Olováry, Malý Krtíš, Nová Ves

in the district of Lučenec the whole municipalities of Kalonda, Panické Dravce, Halič, Mašková, Lehôtka, Ľuboreč, Jelšovec, Veľká nad Ipľom, Trenč, Rapovce, Mučín, Lipovany.

8.   Vokietija

Šios II apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:

Bundesland Brandenburg:

Landkreis Oder-Spree:

Gemeinde Grunow-Dammendorf,

Gemeinde Mixdorf

Gemeinde Schlaubetal,

Gemeinde Neuzelle,

Gemeinde Neißemünde,

Gemeinde Lawitz,

Gemeinde Eisenhüttenstadt,

Gemeinde Vogelsang,

Gemeinde Ziltendorf,

Gemeinde Wiesenau,

Gemeinde Friedland,

Gemeinde Siehdichum

Gemeinde Müllrose,

Gemeinde Groß Lindow,

Gemeinde Brieskow-Finkenheerd,

Gemeinde Ragow-Merz,

Gemeinde Beeskow,

Gemeinde Rietz-Neuendorf mit den Gemarkungen Groß Rietz und Birkholz,

Gemeinde Tauche mit den Gemarkungen Stremmen, Ranzig, Trebatsch, Sabrodt, Sawall, Mitweide und Tauche,

Landkreis Dahme-Spreewald:

Gemeinde Jamlitz,

Gemeinde Lieberose,

Gemeinde Schwielochsee mit den Gemarkungen Goyatz, Jessern, Lamsfeld, Ressen, Speichrow und Zaue,

Landkreis Spree-Neiße:

Gemeinde Schenkendöbern mit den Gemarkungen Stakow, Reicherskreuz, Groß Drewitz, Sembten, Lauschütz, Krayne, Lübbinchen, Grano, Pinnow, Bärenklau, Schenkendöbern und Atterwasch,

Gemeinde Guben mit den Gemarkungen Bresinchen, Guben und Deulowitz,

Landkreis Märkisch-Oderland:

Gemeinde Zechin,

Gemeinde Bleyen-Genschmar,

Gemeinde Golzow,

Gemeinde Küstriner Vorland,

Gemeinde Alt Tucheband,

Gemeinde Reitwein,

Gemeinde Podelzig,

Gemeinde Letschin mit der Gemarkung Sophienthal,

Gemeinde Seelow – östlich der Bahnstrecke RB 60,

Gemeinde Vierlinden – östlich der Bahnstrecke RB 60,

Gemeinde Lindendorf – östlich der Bahnstrecke RB 60,

Gemeinde Fichtenhöhe – östlich der Bahnstrecke RB 60,

Gemeinde Lebus mit den Gemarkungen Lebus und Mallnow – östlich der Bahnstrecke RB 60,

Bundesland Sachsen:

Landkreis Görlitz:

Gemeinde Bad Muskau,

Gemeinde Krauschwitz i.d. O.L. östlich der Linie: Straßenzug B115/B156 nördlicher Teil (Jämlitzer Weg) bis Abzweig Forstweg, weiter entlang des Wildzaunes: Forstweg – Bautzener Straße – Waldstück „Drachenberge“ – S126 bis B115,

Gemeinde Hähnichen östlich der B115,

Gemeinde Horka nördlich der Bahnstrecke DB6207 „Roßlau (Elbe) – Horka – Grenze DE/PL“,

Gemeinde Neißeaue nördlich der Bahnstrecke DB6207 „Roßlau (Elbe) – Horka – Grenze DE/PL“,

Gemeinde Niesky östlich der B115 und nördlich der Bahnstrecke DB6207 „Roßlau (Elbe) – Horka – Grenze DE/PL“,

Gemeinde Rietschen östlich der B115,

Gemeinde Rothenburg/O.L. nördlich der Bahnstrecke DB6207 „Roßlau (Elbe) – Horka – Grenze DE/PL“,

Gemeinde Weißkeißel östlich der B115 sowie Gebiet westlich der B115 und nördlich der S126 (Friedhof).

III DALIS

1.   Bulgarija

Šios III apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:

the whole region of Blagoevgrad,

the whole region of Dobrich,

the whole region of Gabrovo,

the whole region of Kardzhali,

the whole region of Lovech,

the whole region of Montana,

the whole region of Pleven,

the whole region of Razgrad,

the whole region of Ruse,

the whole region of Shumen,

the whole region of Silistra,

the whole region of Sliven,

the whole region of Sofia city,

the whole region of Sofia Province,

the whole region of Targovishte,

the whole region of Vidin,

the whole region of Varna,

the whole region of Veliko Tarnovo,

the whole region of Vratza,

in Burgas region:

the whole municipality of Burgas,

the whole municipality of Kameno,

the whole municipality of Malko Tarnovo,

the whole municipality of Primorsko,

the whole municipality of Sozopol,

the whole municipality of Sredets,

the whole municipality of Tsarevo,

the whole municipality of Sungurlare,

the whole municipality of Ruen,

the whole municipality of Aytos.

2.   Latvija

Šios III apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Aizputes novada Kalvenes pagasta daļa uz austrumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz ziemeļiem no autoceļa A9, uz austrumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz austrumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296,

Kuldīgas novada, Laidu pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V1296,

Skrundas novada Rudbāržu, Nīkrāces pagasts, Raņķu pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V1272 līdz robežai ar Ventas upi, Skrundas pagasts (izņemot pagasta daļa no Skrundas uz ziemeļiem no autoceļa A9 un austrumiem no Ventas upes), Skrundas pilsēta,

Vaiņodes novada Embūtes pagasta daļa uz ziemeļiem autoceļa P116, P106.

3.   Lietuva

Šios III apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

Jurbarko rajono savivaldybė: Seredžiaus ir Juodaičių seniūnijos,

Kauno rajono savivaldybė: Čekiškės seniūnija, Babtų seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1 ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 1907,

Kėdainių rajono savivaldybė: Pernaravos seniūnija ir Josvainių seniūnijos pietvakarinė dalis tarp kelio Nr. 229 ir Nr. 2032,

Plungės rajono savivaldybė: Alsėdžių, Babrungo, Paukštakių, Platelių ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijos,

Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos ir Ariogalos miesto seniūnijos,

Skuodo rajono savivaldybės: Barstyčių, Notėnų ir Šačių seniūnijos.

4.   Lenkija

Šios III apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Bisztynek i Bartoszyce z miastem Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

gminy Kiwity i Lidzbark Warmiński z miastem Lidzbark Warmiński w powiecie lidzbarskim,

gminy Łukta, Morąg, Miłakowo, część gminy Małdyty położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S7, część gminy Miłomłyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S7, część gminy wiejskiej Ostróda położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S7 oraz na północ od drogi nr 16, część miasta Ostróda położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr w powiecie ostródzkim,

powiat olecki,

gminy Barczewo, Gietrzwałd, Jeziorany, Jonkowo, Dywity, Dobre Miasto, Purda, Stawiguda, Świątki, część gminy Olsztynek położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S51 biegnącą od wschodniej granicy gminy do miejscowości Ameryka oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą S51 do północnej granicy gminy, łączącej miejscowości Mańki – Mycyny – Ameryka w powiecie olsztyńskim,

powiat miejski Olsztyn,

w województwie podlaskim:

część gminy Bakałarzewo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę 653 biegnącej od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą 1122B oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1122B biegnącą od drogi 653 w kierunku południowym do skrzyżowania z drogą 1124B i następnie na południowy - zachód od drogi nr 1124B biegnącej od skrzyżowania z drogą 1122B do granicy z gminą Raczki w powiecie suwalskim,

w województwie mazowieckim:

gminy Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Maciejowice, Sobolew, Trojanów, Żelechów, część gminy Wilga położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia do rzeki Wisły, część gminy Górzno położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Łąki i Górzno biegnącą od wschodniej granicy gminy, następnie od miejscowości Górzno na południe od drogi nr 1328W biegnącej do drogi nr 17, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od drogi nr 17 do zachodniej granicy gminy przez miejscowości Józefów i Kobyla Wola w powiecie garwolińskim,

część gminy Iłża położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 w powiecie radomskim,

gmina Kazanów w powiecie zwoleńskim,

gminy Ciepielów, Lipsko, Rzeczniów i Sienno w powiecie lipskim,

w województwie lubelskim:

powiat tomaszowski,

gminy Białopole, Dubienka, Kamień, Żmudź, część gminy Dorohusk położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Wojsławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę 1839L, część gminy Leśniowice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę 1839L w powiecie chełmskim,

gmina Rudnik i część gminy Żółkiewka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 w powiecie krasnostawskim,

powiat zamojski,

powiat miejski Zamość,

powiat biłgorajski,

powiat hrubieszowski,

gminy Dzwola i Chrzanów w powiecie janowskim,

gmina Serokomla w powiecie łukowskim,

gminy Abramów, Kamionka, Michów, Lubartów z miastem Lubartów, Firlej, Jeziorzany, Kock, Ostrówek w powiecie lubartowskim,

gminy Kłoczew, Stężyca, Ułęż i część gminy Ryki położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie ryckim,

gmina Baranów w powiecie puławskim,

w województwie podkarpackim:

gminy Cieszanów, Horyniec – Zdrój, Narol i Stary Dzików w powiecie lubaczowskim,

gminy Kuryłówka, Nowa Sarzyna, miasto Leżajsk, część gminy wiejskiej Leżajsk położona na północ od miasta Leżajsk oraz część gminy wiejskiej Leżajsk położona na wschód od linii wyznaczonej przez rzekę San, w powiecie leżajskim,

gminy Krzeszów, Rudnik nad Sanem, część gminy Harasiuki położona na południe od linii wyznaczona przez drogę nr 1048 R, część gminy Ulanów położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Tanew, część gminy Nisko położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 oraz na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 19, część gminy Jeżowe położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie niżańskim,

gminy Chłopice, Jarosław z miastem Jarosław, Laszki, Wiązownica, Pawłosiów, Radymno z miastem Radymno, w powiecie jarosławskim,

gmina Stubno w powiecie przemyskim,

część gminy Kamień położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie rzeszowskim,

gminy Adamówka, Sieniawa, Tryńcza, miasto Przeworsk, część gminy wiejskiej Przeworsk położona na wschód od miasta Przeworsk i na wschód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 biegnącą od granicy z gminą Tryńcza do granicy miasta Przeworsk, część gminy Zarzecze położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1594R biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Zarzecze oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogi nr 1617R oraz 1619R biegnącą do południowej granicy gminy w powiecie przeworskim,

w województwie lubuskim:

gminy Nowa Sól i miasto Nowa Sól, Otyń oraz część gminy Kożuchów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy, część gminy Bytom Odrzański położona na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 293 i 326, część gminy Nowe Miasteczko położona na wschód od linii wyznaczonych przez drogi 293 i 328, część gminy Siedlisko położona na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od rzeki Odry przy południowe granicy gminy do drogi nr 326 łączącej się z drogą nr 325 biegnącą w kierunku miejscowości Różanówka do skrzyżowania z drogą nr 321 biegnącą od tego skrzyżowania w kierunku miejscowości Bielawy, a następnie przedłużoną przez drogę przeciwpożarową biegnącą od drogi nr 321 w miejscowości Bielawy do granicy gminy w powiecie nowosolskim,

gminy Babimost, Czerwieńsk, Kargowa, Świdnica, Zabór, część gminy Bojadła położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy i część gminy Sulechów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S3 w powiecie zielonogórskim,

część gminy Niegosławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 328 w powiecie żagańskim,

powiat miejski Zielona Góra,

gminy Skąpe, Szczaniec i Zbąszynek w powiecie świebodzińskim,

gminy Bobrowice, Dąbie, Krosno Odrzańskie i część gminy Bytnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1157F w powiecie krośnieńskim,

część gminy Trzciel położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 w powiecie międzyrzeckim,

w województwie wielkopolskim:

gmina Zbąszyń, część gminy Miedzichowo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy Nowy Tomyśl położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 305 w powiecie nowotomyskim,

gmina Siedlec w powiecie wolsztyńskim,

część gminy Rakoniewice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 305 w powiecie grodziskim,

gminy Chocz, Czermin, Gołuchów, Pleszew i część gminy Gizałki położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 443 w powiecie pleszewskim,

część gminy Grodziec położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 443 w powiecie konińskim,

gminy Blizanów, Stawiszyn, Żelazków w powiecie kaliskim,

w województwie dolnośląskim:

gminy Jerzmanowa, Żukowice, część gminy Kotla położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Krzycki Rów, część gminy wiejskiej Głogów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 12, 319 oraz 329, część miasta Głogów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie głogowskim,

gminy Gaworzyce, Radwanice i część gminy Przemków położona na północ od linii wyznaczonej prze drogę nr 12 w powiecie polkowickim,

w województwie świętokrzyskim:

część gminy Brody położona na wschód od linii kolejowej biegnącej od miejscowości Marcule i od północnej granicy gminy przez miejscowości Klepacze i Karczma Kunowska do południowej granicy gminy w powiecie starachowickim.

5.   Rumunija

Šios III apribojimų taikymo zonos Rumunijoje:

Zona orașului București,

Județul Constanța,

Județul Satu Mare,

Județul Tulcea,

Județul Bacău,

Județul Bihor,

Județul Bistrița Năsăud,

Județul Brăila,

Județul Buzău,

Județul Călărași,

Județul Dâmbovița,

Județul Galați,

Județul Giurgiu,

Județul Ialomița,

Județul Ilfov,

Județul Prahova,

Județul Sălaj,

Județul Suceava

Județul Vaslui,

Județul Vrancea,

Județul Teleorman,

Judeţul Mehedinţi,

Județul Gorj,

Județul Argeș,

Judeţul Olt,

Judeţul Dolj,

Județul Arad,

Județul Timiș,

Județul Covasna,

Județul Brașov,

Județul Botoșani,

Județul Vâlcea,

Județul Iași,

Județul Hunedoara,

Județul Alba,

Județul Sibiu,

Județul Caraș-Severin,

Județul Neamț,

Județul Harghita,

Județul Mureș,

Județul Cluj,

Județul Maramureş.

6.   Slovakija

Šios III apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

the whole district of Trebišov.

7.   Italija

Šios III apribojimų taikymo zonos Italijoje:

tutto il territorio della Sardegna.


II PRIEDAS

SUGRIEŽTINTOS BIOLOGINIO SAUGUMO PRIEMONĖS, TAIKOMOS LAIKOMŲ KIAULIŲ ŪKIAMS, ESANTIEMS I, II IR III APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOSE

(nurodytos 16 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje)

1.   

Atitinkamų valstybių narių teritorijoje I, II ir III apribojimų taikymo zonose esantiems laikomų kiaulių ūkiams taikomos šios sugriežtintos biologinio saugumo priemonės, kaip nurodyta 16 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje, kai leidžiama vežti:

a)

kiaulių, laikomų I, II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų zonų ribų, kaip numatyta 22, 23, 24, 25, 28 ir 29 straipsniuose,

b)

genetinės medžiagos produktų, gautų iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonoje, siuntas už tos zonos ribų, kaip numatyta 31 ir 32 straipsniuose;

c)

šalutinių produktų, gautų iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonoje, siuntas už tos zonos ribų, kaip numatyta 35 ir 37 straipsniuose;

d)

šviežios mėsos, mėsos produktų, įskaitant žarnas, gautų iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonoje, siuntas už tų zonų ribų, kaip numatyta 38, 39 ir 40 straipsniuose.

2.   

Atitinkamų valstybių narių teritorijoje I, II ir III apribojimų taikymo zonose esančių laikomų kiaulių ūkių veiklos vykdytojai užtikrina, kad laikomų kiaulių ūkiuose būtų taikomos šios griežtesnės biologinio saugumo priemonės, kai atliekamos leidžiamos vežimo operacijos už tų zonų ribų:

a)

neturi būti tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio tarp laikomų kiaulių ir bent:

i)

kitų laikomų kiaulių iš kitų ūkių;

ii)

laukinių kiaulių;

b)

taikomos tinkamos higienos priemonės, pvz., įeinant į patalpas, kuriose laikomos kiaulės, ir iš jų išeinant persirengiama ir persiaunama avalynė;

c)

prie įėjimo į patalpas, kuriose laikomos kiaulės, nusiplaunamos ir dezinfekuojamos rankos ir dezinfekuojama avalynė;

d)

neturima jokio sąlyčio su laikomomis kiaulėmis bent 48 valandas po bet kokios su laukinėmis kiaulėmis susijusios medžioklės arba neturima jokio kito sąlyčio su laukinėmis kiaulėmis;

e)

pašalinimas asmenis arba nepatvirtintoms transporto priemonėms draudžiama patekti į ūkį, įskaitant į kiaulių laikymo patalpas;

f)

tinkamai registruojami duomenys apie į ūkį, kuriame laikomos kiaulės, patenkančius asmenis ir transporto priemones;

g)

ūkio, kuriame laikomos kiaulės, patalpos ir pastatai:

i)

turi būti pastatyti taip, kad jokie kiti gyvūnai negalėtų patekti į patalpas ir pastatus arba neturėtų sąlyčio su laikomomis kiaulėmis ar jų pašaru ir pakratais;

ii)

juose turi būti įmanoma nusiplauti ir dezinfekuoti rankas;

iii)

juose turi būti įmanoma plauti ir dezinfekuoti patalpas;

iv)

prie įėjimo į patalpas, kuriose laikomos kiaulės, turi būti tinkamos persirengimo ir avalynės persiavimo patalpos;

h)

sandaria tvora aptveriamos bent tos patalpos, kuriose laikomos kiaulės, ir pastatai, kuriuose laikomi pašarai ir pakratai;

i)

turi būti parengtas atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintas biologinio saugumo planas, atsižvelgiant į ūkio profilį ir galiojančius nacionalinės teisės aktus; tame biologinio saugumo plane turi būti bent numatyta:

i)

sukurti ūkio tipologiją atitinkančias darbuotojams skirtas švarias ir nešvarias patalpas, pvz., persirengimo kambarius, dušinę, valgomąjį;

ii)

nustatyti ir tinkamais atvejais peržiūrėti logistinę tvarką, pagal kurią į ūkį atvežamos naujos laikomos kiaulės;

iii)

įdiegti patalpų, transporto priemonių, įrangos valymo bei dezinfekavimo ir personalo higienos procedūras;

iv)

atitinkamais atvejais ir, jei taikoma, laikytis taisyklių, reglamentuojančių patalpose esančiam personalui skirtą maistą, ir uždrausti darbuotojams laikyti kiaules;

v)

reguliariai vykdyti specialią programą, skirtą ūkyje dirbančio personalo informuotumui didinti;

vi)

nustatyti ir tinkamais atvejais peržiūrėti logistinę tvarką, užtikrinančią, kad atskirti epizootiniai vienetai būtų tinkamai atskirti, o kiaulės išvengtų tiesioginio arba netiesioginio sąlyčio su šalutiniais gyvūniniais produktais ir kitais vienetais;

vii)

laikytis biologinio saugumo reikalavimų vykdymo užtikrinimo tvarkos ir nurodymų statant arba remontuojant patalpas ar pastatus;

viii)

atlikti vidaus auditą arba įsivertinimą siekiant užtikrinti biologinio saugumo priemonių vykdymą.


2021 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/65


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/606

2021 m. balandžio 14 d.

kuriuo dėl Baltarusijos ir Jungtinės Karalystės bei Didžiosios Britanijos Karūnos priklausinių Gernsio, Meno Salos ir Džersio įrašų trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą tam tikrus žmonėms vartoti skirtus gyvūnus ir prekes, sąrašuose iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/405 I, IV–XIII ir XVI priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (1), ypač į jo 127 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/625 (2) Reglamentas (ES) 2017/625 papildomas žmonėms vartoti skirtų tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntų iš trečiųjų šalių ar jų regionų įvežimo į Sąjungą sąlygomis, siekiant užtikrinti, kad siuntos atitiktų taikytinus reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytose taisyklėse, arba joms bent lygiaverčiais pripažintus reikalavimus. Šios sąlygos apima žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių, kurie į Sąjungą gali būti įvežami tik iš trečiųjų šalių ar jų regionų, įtrauktų į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies a punktą, nustatymą;

(2)

Komisijos reglamentais (EB) Nr. 798/2008 (3), (EB) Nr. 119/2009 (4), (ES) Nr. 206/2010 (5) ir (ES) Nr. 605/2010 (6), kurie nuo 2021 m. balandžio 21 d. panaikinami Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/692 (7), ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/626 (8), kuris nuo 2021 m. balandžio 21 d. panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/405 (9), nustatomi trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir prekes, sąrašai. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/405, taikomu nuo 2021 m. balandžio 21 d., pakeičiami Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 798/2008, (EB) Nr. 119/2009, (ES) Nr. 206/2010 ir (ES) Nr. 605/2010, taip pat Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/626 pateikti su maisto saugos reikalavimais susiję sąrašai;

(3)

Baltarusija įtraukta į trečiųjų šalių, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti žuvininkystės produktus, išskyrus dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius ir jūrų pilvakojus, sąrašą, pateiktą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/626 II priede, ir turi pagal Komisijos sprendimo 2011/163/ES (10) 1 straipsnį patvirtintą liekanų akvakultūros gyvūnuose stebėsenos planą. Todėl yra tinkamų įrodymų ir garantijų, kuriais užtikrinama, kad Baltarusija atitiktų Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 4 straipsnio a–f punktuose nustatytus reikalavimus dėl žuvininkystės produktų, įskaitant akvakultūros produktus, išskyrus dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius ir jūrų pilvakojus, įvežimo į Sąjungą. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/405 IX priede pateiktame sąraše šiuo metu su Baltarusija susieta pastaba „Tik laukinis sugautas laimikis“ turėtų būti išbraukta, kad iš tos trečiosios šalies būtų leidžiama įvežti į Sąjungą akvakultūros žuvininkystės produktus;

(4)

dėl Jungtinės Karalystės ir Karūnos priklausinių Gernsio, Meno Salos ir Džersio įrašų trečiųjų šalių ar jų regionų, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą tam tikrus žmonėms vartoti skirtus gyvūnus ir prekes, sąrašuose reglamentai (EB) Nr. 798/2008, (EB) Nr. 119/2009, (ES) Nr. 206/2010 bei (ES) Nr. 605/2010 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/626 iš dalies pakeisti atitinkamai Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2020/2205 (11), (ES) 2020/2206 (12), (ES) 2020/2204 (13), (ES) 2020/2207 (14) ir (ES) 2020/2209 (15);

(5)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/405 Jungtinė Karalystė ir Karūnos priklausiniai Gernsis, Meno Sala ir Džersis į tuos sąrašus nebuvo įtraukti. Todėl tas įgyvendinimo reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant tuos įrašus;

(6)

Jungtinė Karalystė pateikė tinkamų įrodymų ir garantijų, kuriais užtikrinama, kad gyvūnai ir prekės, kuriuos leidžiama įvežti iš Jungtinės Karalystės ir Karūnos priklausinių Gernsio, Meno Salos ir Džersio į Sąjungą, atitiktų Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 4 straipsnio a–e punktuose nustatytus reikalavimus;

(7)

Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 4 straipsnio f punkte nustatyta trečiųjų šalių arba jų regionų įtraukimo į Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sąrašą būtina sąlyga – Komisijos patvirtintos liekanų kontrolės programos buvimas, įgyvendinimas ir pateikimas. Trečiųjų šalių, kurių liekanų stebėsenos planai patvirtinti, sąrašas pateiktas Sprendimo 2011/163/ES, kuris dėl Jungtinės Karalystės ir Karūnos priklausinių Gernsio, Meno Salos ir Džersio pateiktų liekanų stebėsenos planų patvirtinimo iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/2218 (16), priede;

(8)

atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės pateiktus įrodymus ir garantijas, ta trečioji šalis ir Karūnos priklausiniai Gernsis, Meno Sala ir Džersis turėtų būti įtraukti į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/405 I, IV–XIII ir XVI priedus, nedarant poveikio Sąjungos teisės taikymui Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 5 straipsnio 4 dalį kartu su to protokolo 2 priedu. Deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 4 straipsnio a–f punktuose nustatytų reikalavimų atitikties iš naujo vertinti nereikia;

(9)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/405 I, IV–XIII ir XVI priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(10)

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/405 taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d., todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/405 I, IV–XIII ir XVI priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(2)  2019 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/625, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 papildomas reikalavimais dėl tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą (OL L 131, 2019 5 17, p. 18).

(3)  2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 226, 2008 8 23, p. 1).

(4)  2009 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 119/2009, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių importuojama į Bendriją arba vežama per ją tranzitu laukinių leporidae genties gyvūnų, tam tikrų laukinių sausumos žinduolių ir ūkiuose auginamų triušių mėsa, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 39, 2009 2 10, p. 12).

(5)  2010 m. kovo 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 73, 2010 3 20, p. 1).

(6)  2010 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2010, kuriuo nustatomos gyvūnų sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo sąlygos, taikomos įvežant į Europos Sąjungą žalią pieną, pieno gaminius, priešpienį ir priešpienio gaminius, skirtus vartoti žmonėms (OL L 175, 2010 7 10, p. 1).

(7)  2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/692, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taisyklės dėl tam tikrų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir jų gabenimo bei tvarkymo įvežus (OL L 174, 2020 6 3, p. 379).

(8)  2019 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/626, kuriuo dėl trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus žmonėms vartoti skirtus gyvūnus ir prekes, sąrašų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 (OL L 131, 2019 5 17, p. 31).

(9)  Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/405 2021 m. kovo 24 d. kuriuo nustatomi trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 į Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus žmonėms vartoti skirtus gyvūnus ir prekes, sąrašai (OL L 114, 2021 3 31, p. 118).

(10)  2011 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas 2011/163/ES dėl trečiųjų šalių pagal Tarybos direktyvos 96/23/EB 29 straipsnį pateiktų planų patvirtinimo (OL L 70, 2011 3 17, p. 40).

(11)  2020 m. gruodžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2205 kuriuo dėl Jungtinės Karalystės ir tam tikrų Didžiosios Britanijos Karūnos priklausinio Gernsio įrašų trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima į Sąjungą įvežti ir vežti tranzitu per Sąjungą naminių paukščių ir naminių paukščių produktų siuntas, sąraše iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedas (OL L 438, 2020 12 28, p. 11).

(12)  2020 m. gruodžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2206 kuriuo dėl Jungtinės Karalystės įrašo trečiųjų šalių arba jų dalių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti laukinių leporidae genties gyvūnų, tam tikrų laukinių sausumos žinduolių ir ūkiuose auginamų triušių mėsos siuntas, sąraše iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priedas (OL L 438, 2020 12 28, p. 15).

(13)  2020 m. gruodžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2204 kuriuo dėl Jungtinės Karalystės ir Didžiosios Britanijos Karūnos priklausinių įrašų trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašuose iš dalies keičiami Reglamento (ES) Nr. 206/2010 I ir II priedai (OL L 438, 2020 12 28, p. 7).

(14)  2020 m. gruodžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2207 kuriuo dėl Jungtinės Karalystės ir Didžiosios Britanijos Karūnos priklausinių įrašų trečiųjų šalių arba jų dalių, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą žalio pieno, pieno gaminių, priešpienio ir priešpienio gaminių, skirtų vartoti žmonėms, siuntas, sąraše iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 605/2010 I priedas (OL L 438, 2020 12 28, p. 18).

(15)  2020 m. gruodžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2209 kuriuo dėl Jungtinei Karalystei ir Didžiosios Britanijos Karūnos priklausiniams skirtų įrašų trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus žmonėms vartoti skirtus gyvūnus ir prekes, sąraše iš dalies keičiami Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/626 I, II ir III priedai (OL L 438, 2020 12 28, p. 24).

(16)  2020 m. gruodžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2218 kuriuo dėl Jungtinės Karalystės ir Didžiosios Britanijos Karūnos priklausinių pateiktų liekanų stebėsenos planų patvirtinimo iš dalies keičiamas Sprendimo 2011/163/ES priedas (OL L 438, 2020 12 28, p. 63).


PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/405 I, IV–XIII ir XVI priedai iš dalies keičiami taip:

1)

I priede tarp Šveicarijos ir Naujosios Zelandijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„GB

Jungtinė Karalystė (*1)

 

2)

IV priede tarp Šveicarijos ir Japonijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„GB

Jungtinė Karalystė (*2)

 

3)

V priede tarp Kinijos ir Šiaurės Makedonijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„GB

Jungtinė Karalystė (*3)

 

4)

VI priede tarp Kanados ir Grenlandijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„GB

Jungtinė Karalystė (*4)

 

5)

VII priede tarp Kinijos ir Grenlandijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„GB

Jungtinė Karalystė (*5)

A

A

A

A

A

6)

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

tarp Čilės ir Grenlandijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„GB

Jungtinė Karalystė (*6)

 

GG

Gernsis

Tik laukinis sugautas laimikis

b)

tarp Grenlandijos ir Jamaikos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„IM

Meno Sala

 

JE

Džersis

Tik laukinis sugautas laimikis“

7)

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

Baltarusijos įrašas pakeičiamas taip:

„BY

Baltarusija“

 

b)

tarp Gabono ir Grenlandijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„GB

Jungtinė Karalystė (*7)

 

c)

tarp Gruzijos ir Ganos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„GG

Gernsis

Tik laukinis sugautas laimikis“

d)

tarp Izraelio ir Indijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„IM

Meno Sala“

 

e)

tarp Irano ir Jamaikos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„JE

Džersis

Tik laukinis sugautas laimikis“

8)

X priede tarp Šveicarijos ir Japonijos įrašų įterpiami šie įrašai:

„GB

Jungtinė Karalystė (*8)

 

GG

Gernsis

 

IM

Meno Sala

 

JE

Džersis

 

9)

XI priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

tarp Egipto ir Ganos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„GB

Jungtinė Karalystė (*9)

 

GG

Gernsis

 

b)

tarp Indonezijos ir Indijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„IM

Meno Sala“

 

c)

tarp Indijos ir Maroko įrašų įterpiamas šis įrašas:

„JE

Džersis“

 

10)

XII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

tarp Folklando Salų ir Grenlandijos įrašų įterpiami šie įrašai:

„GB

Jungtinė Karalystė (*10)

 

GG

Gernsis

 

b)

tarp Izraelio ir Indijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„IM

Meno Sala“

 

c)

tarp Indijos ir Japonijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„JE

Džersis“

 

11)

XIII priede tarp Kinijos ir Grenlandijos įrašų įterpiamas šis įrašas:

„GB

Jungtinė Karalystė (*11)

 

GG

Gernsis

 

12)

XVI priede tarp Šveicarijos ir Izraelio įrašų įterpiami šie įrašai:

„GB

Jungtinė Karalystė (*12)

BPP, DOC, HEP

BPP, DOC, HEP

GG

Gernsis

BPP

BPP



2021 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/73


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/607

2021 m. balandžio 14 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymo sritis išplečiama įtraukiant importuojamą iš Malaizijos siunčiamą citrinų rūgštį, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip Malaizijos kilmės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Ankstesni tyrimai ir galiojančios priemonės

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1193/2008 (2) Taryba importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės citrinų rūgščiai nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. Nustatytos priemonės – 6,6–42,7 % ad valorem muitas.

(2)

Sprendimu 2008/899/EB (3) Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė įsipareigojimus dėl kainos, kuriuos pasiūlė šeši Kinijos eksportuojantys gamintojai (įskaitant eksportuojančių gamintojų grupę) kartu su Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmais (toliau – CCCMC). Gamintojai: „Anhui BBCA Biochemical Co., Ltd.“ (dabar „COFCO Bio-Chemical Energy (Yushu) Co., Ltd.“); „Laiwu Taihe Biochemistry Co., Ltd.“; „RZBC Co., Ltd.“ ir „RZBC (Juxian) Co., Ltd.“; „TTCA Co., Ltd.“; „Weifang Ensign Industry Co., Ltd.“ ir „Yixing Union Biochemical Co., Ltd.“ (dabar „Jiangsu Guoxin Union Energy Co., Ltd.“).

(3)

Sprendimu 2012/501/ES (4) Komisija atšaukė vieno eksportuojančio gamintojo – „Laiwu Taihe Biochemistry Co. Ltd.“ (toliau – „Laiwu Taihe“) – pasiūlytą įsipareigojimą.

(4)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Komisija Reglamentu (ES) 2015/82 (5) importuojamai KLR kilmės citrinų rūgščiai vėl nustatė galutines antidempingo priemones.

(5)

Reglamentu (ES) 2016/32 (6) Komisija importuojamai Kinijos kilmės citrinų rūgščiai nustatytų priemonių taikymo sritį išplėtė įtraukdama importuojamą iš Malaizijos siunčiamą citrinų rūgštį, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip Malaizijos kilmės.

(6)

Reglamentu (ES) 2016/704 (7) Komisija atšaukė dar dviejų bendrovių įsipareigojimą, remdamasi nustatytais faktais dėl įsipareigojimo pažeidimų ir jo neįgyvendinamumo, kuriais buvo pagrįstas įsipareigojimo priėmimo atšaukimas.

(7)

Reglamentu (ES) 2018/1236 (8) Komisija baigė tyrimą dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų importuojamai Kinijos kilmės citrinų rūgščiai, vengimo importuojant iš Kambodžos siunčiamą citrinų rūgštį, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip Kambodžos kilmės.

(8)

Šiuo metu iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuojamiems produktams taikomi 15,3–42,7 % antidempingo muitai, o iš visų kitų bendrovių importuojamiems produktams taikoma 42,7 % muito norma.

1.2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(9)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (9), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(10)

Prašymą atlikti peržiūrą 2019 m. spalio 21 d. gamintojų, pagaminančių 100 % visos citrinų rūgšties Sąjungoje, vardu pateikė „N.V. Citrique Belge S.A.“ ir „Jungbunzlauer Austria AG“ (toliau – pareiškėjai). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

1.3.   Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(11)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, ir pasikonsultavusi su pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi įsteigtu komitetu, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl importuojamos Kinijos kilmės citrinų rūgšties. 2020 m. sausio 20 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (10) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

1.4.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(12)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.5.   Suinteresuotosios šalys

(13)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams bei naudotojams ir paragino juos dalyvauti atliekant tyrimą.

(14)

Suinteresuotosios šalys taip pat turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

1.6.   Atranka

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.6.1.   Sąjungos gamintojų atrankos nevykdymas

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad du žinomi Sąjungos gamintojai – „N.V. Citrique Belge S.A.“ ir „Jungbunzlauer Austria AG“ – per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos turi pateikti užpildytą klausimyną. Komisija taip pat paragino kitus Sąjungos gamintojus ir atstovaujančias asociacijas, jei tokių yra, pranešti apie save ir paprašyti klausimyno. Apie save nepranešė nė vienas kitas Sąjungos gamintojas ar atstovaujanti asociacija.

1.6.2.   Importuotojų atranka

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

1.6.3.   Kinijos eksportuojančių gamintojų atranka

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, ji paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(20)

Keturi nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(21)

Apskritai Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo nepakankamas. Iš tiesų, atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nebendradarbiavo „Laiwu Taihe“ – didžiausias eksportuojantis gamintojas, kuriam tenka daugiau nei 53 % Kinijos eksporto į Sąjungą. Vietoje to Komisija naudojosi keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis.

1.7.   Klausimyno atsakymai

(22)

Inicijuodama tyrimą Komisija Sąjungos gamintojams, importuotojams, naudotojams ir Kinijos eksportuojantiems gamintojams skirtus klausimynus pateikė suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje (11). Be to, Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų Kinijoje, kaip jie apibrėžti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvimo.

(23)

Komisija klausimyno atsakymus gavo iš pareiškėjų, vieno importuotojo, keturių naudotojų ir keturių eksportuojančių gamintojų. Kinijos Vyriausybė klausimyno dėl didelių iškraipymų Kinijoje buvimo atsakymų nepateikė.

1.8.   Tikrinimas

(24)

Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir atitinkamų priemonių, kurių imtasi reaguojant į protrūkį, kaip išsamiai nurodyta prie bylos medžiagos pridėtame pranešime (toliau – Pranešimas dėl COVID-19 (12)), Komisija subjektų, kurie pateikė klausimyno atsakymus, patalpose negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį.

(25)

Vietoje to Komisija nuotoliniu būdu sutikrino visą informaciją, kuri laikyta būtina išvadoms padaryti. Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

 

Sąjungos gamintojai:

„S.A. Citrique Belge N.V.“, Tinenas, Belgija;

„Jungbunzlauer Austria AG“, Viena, Austrija, ir „Jungbunzlauer Ladenburg GmbH“, Ladenburgas, Vokietija;

 

naudotojai:

„Reckitt Benckiser (ENA) BV“, Schipholis, Nyderlandai;

„Henkel AG & Co. KGaA“, Diuseldorfas, Vokietija;

 

Kinijos eksportuojantys gamintojai:

„COFCO Bio-Chemical Energy (Yushu) Co. Ltd.“, Čangčūnas, Dzilino provincija, Kinijos Liaudies Respublika;

„Jiangsu Guoxin Union Energy Co., Ltd.“, Isingas, Dziangsu provincija, Kinijos Liaudies Respublika;

„RZBC Group“, Židžao, Šandongo provincija, Kinijos Liaudies Respublika;

„Weifang Ensign Industry Co., Ltd.“, Weifangas, Šandongo provincija, Kinijos Liaudies Respublika.

1.9.   Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra

(26)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad tyrimą būtų tikslinga inicijuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(27)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie citrinų rūgšties gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai.

(28)

Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Tačiau Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų nepateikė. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(29)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo. Atsakydami į pranešimą apie inicijavimą, CCCMC pateikė pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo. Šios pastabos išsamiai išnagrinėtos 3.2 skirsnyje.

(30)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(31)

2020 m. kovo 5 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antrą pastraipą paskelbė pirmąjį pranešimą byloje dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių (toliau – 2020 m. kovo 5 d. pranešimas), kuriame pranešė, kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl susijusių šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti (13). Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusių su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija tuo etapu kaip galimas tipiškas šalis nustatė Braziliją, Kolumbiją ir Tailandą. 2020 m. kovo 13 d. CCCMC prašymu Komisija atskleidė 2020 m. kovo 5 d. pranešimo IV priedą, kuriame pateikti viešai prieinami Pasaulio prekybos atlaso (toliau – GTA) (14) duomenys, kuriuos Komisijos tarnybos pasiūlė naudoti gamybos ištekliams ir šalutiniams produktams, išvardytiems 2020 m. kovo 5 d. pranešime, nustatyti.

(32)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabų. Komisijai pastabų pateikė keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai, CCCMC ir pareiškėjai. Kinijos Vyriausybė pastabų nepateikė.

(33)

Komisija į pastabas dėl kovo 5 d. pranešimo atsakė antrame, 2020 m. lapkričio 30 d. pranešime (toliau – 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimas) dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė (15). Komisija taip pat sudarė preliminarų gamybos veiksnių sąrašą ir padarė išvadą, kad tame etape kaip tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketino naudoti Kolumbiją. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir gavo pastabų iš pareiškėjų ir CCCMC. Šios pastabos išsamiai išnagrinėtos 3.3 ir 3.4 skirsniuose.

2.   PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Peržiūrimasis produktas

(34)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – tas pats kaip pradiniame tyrime ir ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje, t. y. citrinų rūgštis ir trinatrio citrato dihidratas, kurio KN kodai šiuo metu yra 2918 14 00 ir ex 2918 15 00 (TARIC kodai 2918150011 ir 2918150019) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(35)

Citrinų rūgštis naudojama kaip rūgštiklis ir pH vertės reguliatorius, skirti, pavyzdžiui, namų priežiūrai naudojamiems plovikliams, gėrimams, maisto produktams, kosmetikos gaminiams ir vaistams gaminti. Pagrindinės jos žaliavos: cukrus ir (arba) melasa, tapiokai, kukurūzai arba gliukozė (gauta iš javų) ir įvairios angliavandenių giluminės mikrobinės fermentacijos medžiagos.

2.2.   Panašus produktas

(36)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

nagrinėjamosios šalies kilmės peržiūrimasis produktas;

nagrinėjamosios šalies vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas ir

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(37)

Todėl šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(38)

Tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities Komisija negavo. CCCMC pastabose dėl inicijavimo pažymėjo, kad pranešime apie inicijavimą apibrėžtas peržiūrimasis produktas apima produktų, kuriems taikomos pradinės priemonės, rūšis ir pirmojoje priemonių galiojimo termino peržiūroje nagrinėtas produkto rūšis.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Pirminės pastabos

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui Kinijos vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(40)

Visi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų deklaruoti gamybos pajėgumai sudarė maždaug 72 % visų apskaičiuotų Kinijos gamybos pajėgumų. Atsižvelgdama į žemą bendradarbiavimo lygį Komisija pritaikė 18 straipsnį ir savo išvadas dėl Kinijos citrinų rūgšties rinkos, įskaitant gamybą, pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, pagrindė turimais faktais.

(41)

Toliau išdėstytos išvados dėl dempingo tęsimosi tikimybės buvo grindžiamos visų pirma prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, statistiniais duomenimis, pagrįstais valstybių narių Komisijai pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį pateiktais duomenimis (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė), inicijuojant tyrimą pateiktais atrankos formos atsakymais ir klausimyno atsakymais. Be to, Komisija naudojosi kitais viešai skelbiamos informacijos šaltiniais, kaip antai GTA ir „Orbis Bureau van Dijk“ (16) (toliau – „Orbis“) duomenų bazėmis.

3.2.   Normalioji vertė

(42)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(43)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodyta, kad jei nustatoma, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta b punkte, netikslinga naudoti tos šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė apskaičiuojama remiantis tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, ir į ją įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų ir pelno suma.

(44)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.2.1.   Didelių iškraipymų buvimas

3.2.1.1.   Įvadas

(45)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

„tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis;

valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms;

viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka;

bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas;

darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas;

viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą“.

(46)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į nebaigtinį pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms peržiūrimąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(47)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(48)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (toliau – ataskaita arba Kinijos ataskaita) (17), kurioje parodė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu.

(49)

Pareiškėjo pateiktame prašyme atlikti peržiūrą be pakartotų ataskaitoje pateiktų išvadų, ypač cheminių medžiagų sektoriuje, pateikta papildomos informacijos apie ankstesnius JAV antidempingo tyrimus dėl citrinų rūgšties, visų pirma apie naujausio tyrimo išvadas, paskelbtas kompensacinių muitų administracinės peržiūros galutinių rezultatų klausimų ir sprendimo memorandume: „Citrinų rūgštis ir tam tikros rūgšties druskos“, 2015 m. gruodžio 7 d. Visų pirma pareiškėjas nurodė išvadas, susijusias su: skolinimo politika (valstybės bankų citrinų rūgšties pramonei suteiktos paskolos, kurių palūkanų normos yra mažesnės už komercines normas); sumažintais pelno mokesčiais (citrinų rūgšties pramonei taikomi sumažinti pelno mokesčiai ir ji gauna mokesčių kreditus vidaus įrangai įsigyti); galimybe gauti pigesnių pagalbinių žaliavų, ypač cheminių medžiagų, įskaitant sieros rūgštį, kaustinę sodą, bitumines anglis, kalcio karbonatą ar kalkes; žeme (išvados dėl žemės naudojimo teisių, įgytų už mažesnį nei pakankamą atlygį); elektros energija (JAV Prekybos departamento išvada, kad tiriama bendrovė elektros energiją gavo už mažesnį nei pakankamą atlygį), taip pat subsidijomis tiesioginio lėšų pervedimo ir aplinkosaugos mokesčio kompensavimo forma.

(50)

Kaip nurodyta atitinkamai 23 ir 28 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(51)

Pastabų šiuo klausimu gauta iš CCCMC po tyrimo inicijavimo, kurios pateiktos CCCMC bendradarbiaujančių narių gamintojų vardu.

(52)

Pirma, CCCMC teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neatitinka PPO teisės. Pirma, CCCMC tvirtino, kad PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 2 straipsnio 2.2 dalyje nepripažįstama didelių iškraipymų sąvoka, pagal tą dalį normaliąją vertę leidžiama apskaičiuoti tik tuo atveju, jei pardavimas nevykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. CCCMC pastebėjo, kad šiame straipsnyje neminimi dideli iškraipymai, dėl kurių leidžiama apskaičiuoti normaliąją vertę. Antra, CCCMC tvirtino, kad net jei didelių iškraipymų sąvoka atitiktų PPO teisę, apskaičiuotąją vertę reikėtų apskaičiuoti pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį ir PPO apeliacinio komiteto šios dalies aiškinimą byloje „ES – Biodiesel“ (DS478). Trečia, CCCMC teigė, kad nors sąvoka „įprastos prekybos sąlygos“ ADS nėra aiškiai apibrėžta, 2 straipsnio 2.2.1 dalyje nustatyta, kad produkto pardavimas gali būti laikomas vykdomu neįprastomis prekybos sąlygomis ir jo būtų galima nepaisyti „tik tada, kai <…> tokie pardavimai yra vykdomi per pakankamai ilgą laikotarpį, gana dideliais kiekiais ir vyksta kainomis, kuriomis <…> neįmanoma padengti visų sąnaudų (išlaidų)“. Ketvirta, ADS reikalaujama, kad normalioji vertė būtų nustatoma remiantis pardavimo kainomis arba sąnaudomis, atspindinčiomis kainų arba sąnaudų lygį kilmės šalyje. Todėl apskaičiuotoji kaina, pagrįsta tipiškos šalies duomenimis, negali atspindėti kainų ir sąnaudų lygio eksportuojančioje šalyje. CCCMC teigimu, PPO teisėje nėra nuostatos, pagal kurią būtų leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis.

(53)

Komisija nuomone, 2 straipsnio 6a dalies nuostata visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir CCCMC cituojamą jurisprudenciją. Komisija mano, kad remiantis PPO kolegijos ir Apeliacinio komiteto nuomone byloje „EU-Biodiesel“ (DS473), pagal pagrindinio reglamento nuostatas, kurios apskritai taikomos visoms PPO narėms, visų pirma pagal 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal šią nuostatą numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(54)

Antra, CCCMC teigė, kad šiuo atveju nėra įrodymų, kad esama didelių iškraipymų. Pirma, CCCMC teigė, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų, kad esama didelių iškraipymų, dėl kurių būtų galima inicijuoti tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, visų pirma dėl to, kad įrodymai buvo labai bendro pobūdžio ir nesusiję su citrinų rūgšties pramone. Antra, ataskaita paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., o šio tyrimo PTL apėmė 2019 m. Todėl ataskaitoje surinkti įrodymai buvo pasenę ir neatspindėjo citrinų rūgšties pramonės padėties šiuo atveju. Trečia, byloje „US – Countervailing Measures (China) (Article 21.5)“ (DS437) Apeliacinis komitetas nustatė, kad „esami kainų iškraipymai dėl valstybės kišimosi turi būti nustatyti ir tinkamai paaiškinti“ ir kad „kainų iškraipymai turi būti nustatyti <…> kiekvienu konkrečiu atveju“. Todėl CCCMC teigė, kad ataskaita nebuvo tinkamas šaltinis naudoti ją kaip įrodymus citrinų rūgšties pramonėje, nes joje aprašyti iškraipymai platesniame chemijos pramonės sektoriuje. Ketvirta, CCCMC tvirtino, kad pareiškėjų nurodyti JAV antidempingo tyrimai šiuo atveju yra neaktualūs, nes jie susiję su iki PTL nustatytais faktais.

(55)

Atsakydama Komisija priminė, kad pranešimo apie inicijavimą 4.1 punkte nurodyti tam tikri su Kinijos citrinų rūgšties rinka susiję elementai siekiant pagrįsti, kad Kinijos žaliavų, naftos chemijos ir cheminių medžiagų sektorių iškraipymai paveikė rinką. Komisija mano, kad pranešime apie inicijavimą pateiktų įrodymų pakako tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti. Be to, nors kitų šalių institucijų per atliktus dempingo tyrimus nustatyti faktai ES antidempingo tyrimuose savaime nėra įrodymai, kad esama iškraipymų, šie faktai gali apimti susijusius įrodomuosius elementus, iš kurių matyti, kad atitinkamoje eksportuojančios šalies rinkoje yra tam tikrų anomalijų, kaip šiuo atveju buvo Kinijos citrinų rūgšties pramonės atveju.

(56)

Dėl argumento, kad ataskaita buvo pasenusi, Komisija priminė, kad iki šiol nepateikta jokių įrodymų, kad ataskaita būtų pasenusi. Priešingai, Komisija visų pirma pažymėjo, kad ataskaitoje pateikti pagrindiniai politikos dokumentai ir įrodymai, įskaitant susijusius penkmečio planus ir peržiūrimajam produktui taikomus teisės aktus, per PTL vis dar buvo aktualūs ir kad nei CCCMC, nei kitos šalys neįrodė, kad taip nebėra.

(57)

Komisija taip pat priminė, kad ginčas „US – Countervailing Measures (China)“ (DS437) nebuvo susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies, kuri šiame tyrime yra aktualus teisinis pagrindas normaliajai vertei nustatyti, taikymu. Tas ginčas buvo susijęs su kita faktine situacija – jis buvo susijęs su PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, o ne ADS aiškinimu. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 49 ir 55 konstatuojamosiose dalyse, pateikti įrodymai yra aiškiai susiję su Kinijos citrinų rūgšties rinka, taigi šiuo atveju ir su tiriamuoju produktu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(58)

Dėl paskutinio CCCMC argumento, kad per JAV antidempingo tyrimus nustatyti faktai šiuo atveju buvo neaktualūs, Komisija pažymi, kad pranešime apie inicijavimą pareiškėjo pateikti įrodymai, be JAV tyrimų rezultatų, taip pat apėmė ir kitus nustatytus faktus, visų pirma įrodymus, pagrįstus ataskaita. Manyta, kad šių įrodymų pakako tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti. Nors JAV tyrimas vykdytas prieš PTL, inicijavimo metu pareiškėjų pateiktos pastabos buvo naudojamos kaip papildoma pagrindžianti informacija apie pažeidimus Kinijos rinkoje.

(59)

Be to, CCCMC pateikė pastabų dėl pirmojo pranešimo dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiomis pastabomis CCCMC pirmiausia pakartojo savo pastabas dėl inicijavimo. Antra, CCCMC tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais turėtų būti pakeistos tik tos gamybos ir pardavimo sąnaudos, kurios, kaip įrodyta, buvo iškraipytos. Tiksliau CCCMC pateikė pastabų, kad pareiškėjai neįrodė, jog darbo sąnaudos Kinijoje buvo iškraipytos, todėl Komisija turėjo naudoti faktines darbo sąnaudas, kurias nurodė eksportuojantys gamintojai. CCCMC nurodė, kad buvo nepagrįsta darbo sąnaudas pakeisti darbo sąnaudomis trečiojoje šalyje, nes joms įtakos turėjo keli veiksniai, kaip antai pasiūlos ir paklausos santykis atitinkamoje rinkoje, gamybos automatizavimo laipsnis ir žaliavų kainų lygis regione, kuriame įsikūrę gamintojai. CCCMC pridūrė, kad skyrėsi ne tik skirtingų šalių, bet ir skirtingų Kinijos gamintojų darbo sąnaudos. Be to, CCCMC pateikė pastabų, kad energijos sąnaudų skirtumą lėmė keli veiksniai, įskaitant energijos rūšį ir jos prieinamumą regione, energijos gamybos technologiją, pasiūlos ir paklausos santykį ir pan. Todėl energijos kainos vienoje šalyje negali atspindėti energijos kainų lygio įprastomis rinkos sąlygomis kitoje šalyje.

(60)

Komisija pažymėjo, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus kainų ir sąnaudų, Komisija normaliąją vertę kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą gali apskaičiuoti naudodama neiškraipytas kainas arba lyginamuosius dydžius tinkamoje tipiškoje šalyje. Pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą vidaus sąnaudas leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Tačiau, atsižvelgiant į turimus įrodymus, nebuvo galima nustatyti, kad individualios darbo ir energijos sąnaudos ir (arba) kitos peržiūrimojo produkto gamybos išteklių gamybos ir pardavimo sąnaudos nėra iškraipytos. Kaip tvirtinta 3.2.1.1–3.2.1.9 skirsniuose, Komisija nustatė, kad citrinų rūgšties pramonėje esama didelių iškraipymų, ir nepateikta jokių aiškių įrodymų, kad iškraipymų, susijusių su atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniais, nėra.

(61)

Bet kuriuo atveju darbo ir energijos sąnaudos buvo skaičiuojamos remiantis atitinkamu gamybos procese naudotos darbo jėgos ir energijos kiekiu, kurį deklaravo eksportuojantys gamintojai. Taigi darbo ir energijos kiekis atitiko faktinį Kinijos gamintojų naudojimąsi šiais veiksniais, o neiškraipytomis tipiškos šalies vertėmis buvo pakeistos tik darbo ir energijos sąnaudos. Nors gali būti, kad darbo ir energijos sąnaudos skirtingose geografinėse vietovėse tam tikru mastu gali skirtis, Komisija naudoja tik tas sąnaudas, kurios nėra iškraipytos tinkamoje tipiškoje šalyje pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Komisija byloje paskelbė du pranešimus dėl gamybos veiksnių, kuriais šalims suteikiama daug galimybių pateikti pastabų ir, be kita ko, nurodyti bet kokius galimus neatitikimus ar kitas aplinkybes, kurie tipiškoje šalyje ar šalyse gali turėti įtakos šiems gamybos veiksniams. Šiomis aplinkybėmis suinteresuotosios šalys neginčijo darbo ir (arba) energijos sąnaudų lygio tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta 2020 m. lapkričio 30 d. pranešime. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(62)

Trečia, CCCMC pateikė pastabų, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą vertinimas, ar yra didelių iškraipymų, turėtų būti atliekamas atskirai kiekvieno eksportuojančio gamintojo atžvilgiu. Todėl Komisija privalėjo išanalizuoti kiekvieno atrinkto Kinijos gamintojo padėtį ir nuspręsti, ar kuris nors iš jų gamybos ir pardavimo sąnaudų veiksnys yra iškraipytas.

(63)

Komisija pažymėjo, kad tai, ar esama didelių iškraipymų, dėl kurių taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nustatoma visos šalies mastu, taigi tai taikoma visiems tos šalies eksportuojantiems gamintojams, kaip yra šiuo atveju. Bet kuriuo atveju, kaip minėta 60 konstatuojamojoje dalyje, ta pačia pagrindinio reglamento nuostata nustatyta, kad vidaus sąnaudos gali būti naudojamos, jei nustatoma, kad dideli iškraipymai joms nedaro poveikio, ir tokiais atvejais tos sąnaudos naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(64)

Pateikdami savo pastabas eksportuojantys gamintojai „Weifang Ensign Industry“, RZBC ir „Jiangsu Guoxin Union Energy“ pakartojo CCCMC tvirtinimus dėl pirmojo pranešimo. Be to, eksportuojantis gamintojas „COFCO Biochemical Energy (Yushu)“ pastabose nurodė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas prieštarauja ADS 2 straipsnio 2.2 dalies nuostatai.

(65)

Komisija pažymėjo, kad 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO teise klausimas jau paaiškintas 53 konstatuojamojoje dalyje.

(66)

Atskleidus faktus CCCMC ir „Weifang Ensign Industry“, „RZBC“ ir „Jiangsu Guoxin Union Energy“ (toliau – trys eksportuojantys gamintojai) pateikė pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo.

(67)

Pirma, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pakartojo tvirtinimą, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 ir 2.2 dalimis ir su išvadomis, padarytomis šiose PPO bylose: „ES – Biodiesel (Argentina)“ (Kolegijos ir Apeliacinio komiteto išvados), „EU-Biodiesel (Indonesia)“ (Kolegijos išvados), „Ukraine – Ammonium Nitrate“ (Kolegijos ir Apeliacinio komiteto išvados), „Australia - Copy Paper“ (Kolegijos išvados) ir „ES – COST Adjustment Methodologies“ (Kolegijos išvados). Šios šalys konkrečiai nurodė pastarosios Kolegijos ataskaitos išvadas, t. y. kad tariamas valstybės kišimasis ir (arba) rinkos iškraipymas Rusijoje nebuvo tinkamas pagrindas daryti išvadą, kad eksportuojančių gamintojų įrašai tinkamai neatspindėjo sąnaudų, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu.

(68)

Komisija priminė, kad nė viena iš minėtų PPO bylų nebuvo susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu ir jos taikymo sąlygomis. Be to, visos tų bylų pagrindinės faktinės aplinkybės skiriasi nuo pagrindinių aplinkybių ir kriterijų, dėl kurių pagal šią pagrindinio reglamento nuostatą yra taikoma ši metodika. Dėl PPO ginčo „ES – COST Adjustment Methodologies“ Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO teismo praktika neturi teisinio statuso GATT ar PPO sistemoje, nes jos nebuvo patvirtintos GATT SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ ar PPO narių sprendimais. Bet kuriuo atveju Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į ginčo taikymo sritį. Kolegija nustatė, kad šių nuostatų esmė ir jų teisiniai padariniai skiriasi nuo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatų, dėl kurių kilo tas ginčas, ir pastarosios nebuvo pakeistos 2 straipsnio 6a dalies nuostatomis, kai jos buvo nustatytos (18). Todėl pirmiau minėtose bylose padarytos išvados nėra aktualios 2 straipsnio 6a dalies, kuri yra nauja nuostata ir dėl kurios niekada nebuvo pradėtas joks PPO tyrimas ir kuri nepakeičia 2 straipsnio 5 dalies ir (arba) 2 straipsnio 3 dalies, taikymui. Todėl šios išvados neturi reikšmės vertinant 2 straipsnio 6a dalies suderinamumą su atitinkamomis PPO taisyklėmis. Dėl šių priežasčių šis tvirtinimas buvo atmestas.

(69)

Antra, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad, nepaisant 67 konstatuojamojoje dalyje nurodytų PPO išvadų, kurios yra neatskiriama ES išvadų dėl normaliosios vertės pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį dalis, faktų atskleidimo dokumente nepateikta jokių argumentų dėl šios nuostatos atitikties ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies nuostatoms ir atitinkamoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Taip pat nenurodyta jokia sąsaja tarp 2 straipsnio 6a dalies ir galimos „ypatingos situacijos rinkoje“, kaip nurodyta ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje ir atitinkamose pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies nuostatose. Be to, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija nepateikė paaiškinimo, kaip pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą būtų galima pagrįsti Komisijos trečiųjų šalių duomenų naudojimą. Todėl CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija nepaaiškino 2 straipsnio 6a dalies teisinio suderinamumo su minėta PPO jurisprudencija.

(70)

Pirmiausia Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalis ir 2 straipsnio 3 dalis antidempingo tyrimams taikomos, jei laikomasi atitinkamų šiose susijusiose nuostatose nustatytų sąlygų. Tuo tarpu 2 straipsnio 6a dalies nuostatos yra taikomos konkretiems šalių, kuriose patvirtinti dideli iškraipymai, kilmės produktų tyrimams, kai dėl didelių iškraipymų buvimo tose šalyse nėra tikslinga naudoti vidaus sąnaudų ir kainų normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį taikoma procedūra ir vertinimo pagrindas skiriasi nuo procedūrų ir vertinimo pagrindo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 5 dalis. Tvirtinime CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai daro prielaidą, kad 2 straipsnio 6a dalies nuostatos yra neišvengiamai susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 ir 3 dalių nuostatomis, todėl tvirtina, kad Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį ir (arba) 2 straipsnio 3 dalį turėtų teisiškai pagrįsti metodikos taikymą pagal 2 straipsnio 6a dalį. Ši CCCMC ir trijų eksportuojančių gamintojų prielaida buvo visiškai hipotetinė, nes pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatyta, kad įvykdžius atitinkamas jos taikymo sąlygas turi būti taikoma šiame straipsnyje nustatyta metodika. Šioje nuostatoje nenustatyta jokių reikalavimų atlikti papildomą teisinę analizę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir (arba) 5 dalis, jau nekalbant apie jų pagrindinę jurisprudenciją, kaip klaidingai tvirtino CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai. Šios nuostatos yra atskiros nuostatos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(71)

Trečia, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Kolegijos išvados byloje „ES – COST Adjustment Methodologies“, susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies taikymu, taip pat taikomos 2 straipsnio 6a dalies atžvilgiu. Be to, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad faktų atskleidimo dokumente nebuvo jokios nuorodos į Kolumbijos duomenų koregavimus siekiant atspindėti gamybos sąnaudas Kinijoje, o tai yra būtinas veiksmas pagal ADA 2 straipsnio 2.2 dalį, pagal kurią numatoma koreguoti visus tyrimą atliekančios institucijos naudojamus trečiųjų šalių duomenis, kurie yra reikalingi norint atspindėti gamybos sąnaudas kilmės šalyje.

(72)

Atsakydama Komisija pažymėjo, kad, kaip jau paaiškinta 68 ir 70 konstatuojamosiose dalyse, iki šiol PPO tyrimuose padarytos išvados, įskaitant ginčą „ES – COST Adjustment Methodologies“, buvo susijusios ne konkrečiai su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies, o su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies taikymu. Tiksliau to ginčo išvados nėra galutinės, nes jas apskundė tiek ES, tiek Rusija, todėl remiantis nusistovėjusia PPO teismo praktika jos neturi teisinio statuso GATT ar PPO sistemoje, nes jos nebuvo patvirtintos GATT SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ ar PPO narių sprendimais. Be to, toje Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad atitinkamų nuostatų ir 2 straipsnio 6a dalies esmė ir teisiniai padariniai skiriasi. Taip pat svarbu, kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje ir išsamiau aptarta 74 konstatuojamojoje dalyje, kad pagal atitinkamą PPO jurisprudenciją leidžiama pagrįstais atvejais naudoti trečiosios šalies duomenis. Dėl Kolumbijos duomenų, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai savo tvirtinimą dar kartą grindžia supainiotomis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kaip išsamiai paaiškinta šio reglamento 3.3–3.8 skirsniuose ir konkrečioms bendrovėms skirtame faktų atskleidime, Komisija atitinkamais Kolumbijos duomenimis (arba kitais šaltiniais dėl tam tikrų gamybos veiksnių) naudojosi visiškai laikydamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatų. Siekiant nustatyti neiškraipytas kainas arba lyginamuosius dydžius normaliajai vertei apskaičiuoti, buvo atlikti tam tikri atitinkamos vertės koregavimai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(73)

Ketvirta, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad faktų atskleidimo dokumento 170–186 konstatuojamosiose dalyse Komisijos atskleista išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės ir jos ketinimas toliau taikyti galiojančias priemones buvo neteisėti, atsižvelgiant į Kolegijos išvadas byloje „ES – COST Adjustment Methodologies“, susijusias su ADS 11 straipsnio 3 dalies taikymu. CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai paragino Komisiją išsamiai paaiškinti ir pagrįsti savo teisinį pareiškimą faktų atskleidimo 53 konstatuojamojoje dalyje, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi grindžiama metodika dera su taikomomis ADS nuostatomis ir jurisprudencija.

(74)

Komisija dar kartą pabrėžia, kad šios PPO kolegijos ataskaitos išvados nėra galutinės, nes jas apskundė tiek ES, tiek Rusija, todėl remiantis nusistovėjusia PPO teismo praktika jos neturi teisinio statuso GATT ar PPO sistemoje, nes jos nebuvo patvirtintos GATT SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ ar PPO narių sprendimais. Be to, Kolegija aiškiai nusprendė, kad 2 straipsnio 6a dalis nepatenka į jos įgaliojimus, nes šios nuostatos esmė ir teisiniai padariniai skiriasi nuo 2 straipsnio 5 dalies esmės ir teisinių padarinių. Be to, kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad remiantis PPO byloje „EU-Biodiesel“ (DS473) padarytomis išvadomis, pagal pagrindinio reglamento nuostatas, kurios apskritai taikomos visoms PPO narėms, visų pirma pagal 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi PPO ginčų sprendimo taryba nepadarė jokių konkrečių išvadų dėl 2 straipsnio 6a dalies nuostatų, Komisija laikėsi nuomonės, kad jei byloje „EU-Biodiesel“ (DS473) padarytos išvados būtų laikomos aktualiomis kitomis aplinkybėmis, kurioms taikoma pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 6a dalis, jos bet kuriuo atveju visiškai derėtų su galimybe naudoti ne šalies duomenis siekiant nustatyti neiškraipytas vertes tinkamoje tipiškoje šalyje. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(75)

Penkta, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad 2016 m. gruodžio mėn. baigus galioti Kinijos stojimo į PPO protokolui, PPO nėra teisinio pagrindo normaliajai vertei apskaičiuoti ne pagal PPO ADS. Todėl ES privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų griežtai taikyti ADS 2 straipsnio nuostatas, susijusias su normaliosios vertės nustatymu.

(76)

Pradžioje Komisija priminė, kad Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nėra pasibaigęs, toliau taikomos antidempingo tyrimuose dėl Kinijos produktų nustatant normaliąją vertę – tiek rinkos ekonomikos standarto atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra pagrįsta griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, taikymo atžvilgiu. Be to, Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis buvo įtraukta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2321 (19), kuriame kaip teisinis pagrindas nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 2 dalis. Kaip paaiškinta ir 53 konstatuojamojoje dalyje, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka ES tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant atitinkamas PPO taisykles. Kadangi Komisija 3.2.1 skirsnyje padarė išvadą, kad atliekant šį tyrimą tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį ir ši nuostata visiškai atitinka PPO taisykles, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(77)

Šešta, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad tyrimo išvados iš esmės pagrįstos 2017 m. Komisijos ataskaita, kuri yra susijusi ne konkrečiai su citrinų rūgšties sektoriumi, o apskritai su platesniu cheminių medžiagų sektoriumi, pradinės grandies žaliavų rinkomis ir (arba) Kinijos ekonomikos ir Kinijos Vyriausybės politikos elementais, kurie akivaizdžiai nėra skirti tik citrinų rūgšties sektoriui. Šiuo atžvilgiu CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pastebėjo, kad, remiantis PPO apeliacinio komiteto išvadomis byloje „US – Countervailing Measures“, Komisija turi visus iškraipymus nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju. CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pridūrė nesutinkantys su Komisijos pareiškimu, kad šios išvados šiuo atveju nėra aktualios, nes jos susijusios su PPO sutartimi dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis). CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pabrėžė, kad šios išvados aktualios ir šiuo atveju.

(78)

Komisija priminė, kad pagal SKP sutartį su iškraipymais susijusios aplinkybės nagrinėjamos atsižvelgiant į tai, kad dėl iškraipymų vykdomas subsidijavimas eksportuojančių gamintojų naudai. Šių tyrimų rezultatas – kompensacinio muito, konkrečiai apskaičiuoto remiantis tyrimą atliekančios institucijos nustatyta žalingo subsidijavimo suma, taikymas. Tačiau per antidempingo tyrimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, analizuojant daugiausia dėmesio skiriama ne tam, ar dėl šių iškraipymų teikiama kompensuotina subsidija ir ar jie atitinka susijusias sąlygas, bet ar jie yra dideli, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte, ir todėl pagrindžiamas šioje nuostatoje numatytos normaliosios vertės skaičiavimo metodikos taikymas. Pagrindinė teisinė tvarka, situacijos ir aplinkybės skiriasi, jomis siekiama skirtingų tikslų ir atsiranda skirtingų teisinių padarinių. Todėl Komisija toliau laikėsi nuomonės, kad minėto tyrimo išvados nėra susijusios su šiuo tyrimu, todėl šį tvirtinimą atmetė.

(79)

Dėl argumento, kad į 2017 m. Komisijos ataskaitą neįtrauktas konkretus skyrius dėl citrinų rūgšties, Komisija pažymėjo, kad didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, ar yra konkretus sektoriui skirtas skyrius, aprėpiantis tiriamąjį produktą. Ataskaitoje aprašomi įvairūs iškraipymai KLR, kurie yra kompleksiniai ir taikytini visoje Kinijos ekonomikoje ir daro poveikį tiriamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms ir gamybos sąnaudoms. Be to, ataskaita nėra vienintelis Komisijos naudojamų įrodymų šaltinis išvadai padaryti, nes šiuo tikslu naudojami papildomi įrodomieji elementai. Kaip paaiškinta 3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose, citrinų rūgšties pramonei taikomos įvairios ataskaitoje aprašytos Vyriausybės intervencijos (penkmečio planai ir kiti dokumentai, žaliavų rinkos iškraipymai, finansiniai iškraipymai ir t. t.), kurios yra aiškiai išvardytos su nuorodomis šiame reglamente. Be to, šio reglamento 94, 97, 100 ir 101 konstatuojamosiose dalyse taip pat išsamiai aprašyti įvairūs iškraipymai, taikytini citrinų rūgšties sektoriui ir (arba) citrinų rūgšties žaliavoms ir gamybos ištekliams, be ataskaitoje jau nurodytų didelių iškraipymų. Rinkos aplinkybės ir pagrindinė politika bei planai, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų, vis dar taikomi citrinų rūgšties sektoriui ir šių produktų gamybos sąnaudoms, nepaisant to, kad ataskaita paskelbta 2017 m. gruodžio mėn. Nė viena šalis nepateikė priešingų įrodymų. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(80)

Septinta, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad nors Komisija minėjo įvairias gaires nustatančias Vyriausybės sąvokas ir įgyvendinimo nuostatas, kurios leidžia Vyriausybei kištis į ekonomiką ir net gali aiškiai ją įgalioti tą daryti, Komisija neįrodė, kad dėl to esama faktinių iškraipymų. CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pridūrė, kad Apeliacinis komitetas byloje „US – Countervailing Measures“ nustatė, kad „esami kainų iškraipymai dėl valstybės kišimosi turi būti nustatyti ir tinkamai paaiškinti“ ir kad „kainų iškraipymai turi būti nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju“. CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai toliau teigė, kad Komisija kainų iškraipymo analizę turi atlikti dėl kiekvieno gamintojo ir dėl kiekvienų sąnaudų, nes faktiškai valstybės kišimasis gali būti vykdomas, pavyzdžiui, įvairiais Vyriausybės lygmenimis ir skirtinguose šalies regionuose, todėl poveikis visiems tiriamojo produkto gamintojams visuose šalies regionuose gali būti nevienodas.

(81)

Komisija priminė, kad 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, jog vertindama, ar esama didelių iškraipymų, Komisija turi atsižvelgti į tame straipsnyje išvardytų elementų „galimą poveikį“. Iš šio reglamento 3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose nustatytų faktų matyti, kad Kinijos citrinų rūgšties gamintojai turi lengvatines sąlygas gauti valstybės finansavimą ir kad esama iškraipymų visos šalies mastu, susijusių su visais šešiais elementais, kurie rodo esant iškraipymų, išvardytais 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Todėl tai, kad sektoriuje yra tokių iškraipymų, yra svarbu vertinant, ar esama iškraipymų pagal 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Komisija taip pat priminė, kad nepriklausomai nuo to, ar eksportuojantiems gamintojams tiesioginis valstybės kišimasis, kaip antai subsidijų teikimas, daro poveikį, jų tiekėjams ar kitiems subjektams, dalyvaujantiems nagrinėjamojo produkto gamybos pradinės arba galutinės grandies rinkose, valstybės kišimasis, kaip antai lengvatinės galimybės gauti finansavimą, veikiausiai galėjo daryti poveikį, o tai yra dar vienas rodiklis, kad kainos ar sąnaudos nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų. Dėl nuorodos į PPO išvadas byloje „US – Countervailing measures“, kaip paaiškinta 57 ir 78 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pakartoja, kad atliekant šį tyrimą jos nėra aktualios, nes jos susijusios su antisubsidine priemone, ir bet kuriuo atveju nekeičia išvadų dėl didelių iškraipymų buvimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(82)

Galiausiai CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad faktų atskleidimo dokumente tiek pateikiant nuorodas į valdžios sektoriaus politiką ar planus, tiek tariamo valstybės kišimosi citrinų rūgšties sektoriuje atžvilgiu, nepavyko įrodyti faktinio valstybės kišimosi į Kinijos citrinų rūgšties gamintojų veiklą, dėl kurio būtų iškraipytos šių gamintojų kainos. Pavyzdžiui, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pacitavo faktų atskleidimo dokumento 76 konstatuojamojoje dalyje paminėtą Vyriausybės planą, kuriuo citrinų rūgšties gamintojai skatinami kurti didesnes įmones per susijungimus ir reorganizaciją. CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad minėtas planas yra susijęs tik su tam tikromis provincijomis, regionais ar gamybos vietovėmis, o tai reiškia, kad net ir skatinimas nėra visapusiškai skirtas visiems Kinijos gamintojams, taigi, tai taip pat pateisintų individualią kiekvieno gamintojo analizę ir faktų atskleidimą. Be to, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pridūrė, kad paprastas „skatinimas“ iš tikrųjų neprilygsta faktiniam kišimuisi, kai reikalaujama vykdyti susijungimus ir (arba) reorganizaciją, o Komisija nepateikė faktinio kišimosi pavyzdžių. Galiausiai CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad į tą patį dokumentą įtrauktos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos standartų taikymas, pastangos vykdyti švarios gamybos patikras ir visapusiškas energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo gerinimas, energijos ir vandens vartojimo mažinimas ir švarios gamybos bei perdirbimo skatinimas. Visos šios priemonės būtų pagrįstai veiksmingiau taikomos, jei gamybos vienetai būtų didesni, kaip skatinama.

(83)

Komisija priminė, kad Vyriausybės skatinimas imtis tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, vykdyti susijungimus ir reorganizaciją siekiant įsteigti didesnius konglomeratus, yra ne tik tušti pareiškimai ir rekomendacijos, nes yra skiriamos ir faktinės finansinės paskatos, kuriomis remiamos oficialiuose planuose Vyriausybės pateiktos rekomendacijos (visų pirma žr. 3.2.1.8 skirsnį ir 110 konstatuojamąją dalį). NET jei vykdydama savo planą Kinijos Vyriausybė nepriverstų ar neįpareigotų bendrovių burtis į didesnius subjektus, quod non, bet kuriuo atveju įmonėms, nusprendusioms laikytis plano rekomendacijų, teikiama tam tikra finansinė nauda arba palankios skolinimo sąlygos, todėl iškraipomos laisvosios rinkos jėgos, kuriomis vadovautųsi bendrovės, jei nebūtų tokių planų. Bet kuriuo atveju iš šio reglamento 3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose pateiktos analizės ir išvadų aiškiai matyti, kad citrinų rūgšties sektoriuje esama didelių iškraipymų ir kad jie gali daryti poveikį tiekėjams, kurie nagrinėjamojo produkto gamintojams tiekia žaliavas.

(84)

Todėl Komisija toliau nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Tuo remiantis šie tvirtinimai atmesti.

3.2.1.2.   Dideli iškraipymai, darantys poveikį Kinijos vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms

(85)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (20). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su tuo, kad Kinija yra pirminiame socializmo etape, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (21).

(86)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (22) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(87)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (23). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(88)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.2.1.5 skirsnį) (24).

(89)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.2.1.8 skirsnį) (25). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (26).

(90)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (27). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (28).

(91)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (29).

3.2.1.3.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmąją įtrauką: tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia bendrovės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios bendrovės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis

(92)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(93)

Kinijos Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės įmonėms. Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.2.1.4 skirsnį), taip pat formuojant valstybės įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (30). Už tai valstybės įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (31). Elementai, rodantys, kad Vyriausybė kontroliuoja įmones citrinų rūgšties sektoriuje, išsamiau apibūdinti 3.2.1.4 skirsnyje.

(94)

Kinijos Vyriausybei tenkanti tam tikra nuosavybės dalis būtent citrinų rūgšties sektoriuje yra akivaizdi. Atlikus tyrimą nustatyta, kad bent trys eksportuojantys gamintojai – COFCO, „Jiangsu Guoxin Union Energy“ ir „Laiwu Taihe“ – yra valstybės įmonės. Be to, pagal 13-ąjį grūdų ir naftos perdirbimo penkmečio planą citrinų rūgšties pramonė skatinama steigti didesnes įmones per susijungimus ir reorganizaciją (32). Šis skatinimas yra įrodymas, kad Vyriausybė dalyvauja pramonės veikloje.

(95)

Kadangi citrinų rūgšties pramonėje stebimas didelis valstybės kišimasis ir šiame sektoriuje dominuoja valstybės įmonės, net ir privatūs gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms citrinų rūgšties sektoriaus įmonėms taip pat taikoma strateginė priežiūra ir gairės, kaip išsamiai aprašyta 3.2.1.5 skirsnyje.

3.2.1.4.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrąją įtrauką: valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms

(96)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises ir taikydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (33), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (34)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (35). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (36). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, citrinų rūgšties gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(97)

Konkrečiai citrinų rūgšties sektoriuje, kaip jau minėta, kai kurie gamintojai priklauso valstybei. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad penkių citrinų rūgšties gamintojų, įskaitant „Cofco“, „Weifang Ensign“, RZBC, „Jiangsu Guoxin“ ir „Laiwu Taihe Biochemistry“, vyresnioji vadovybė turi ryšių KKP, be to, bendrovės dalyvauja partijos stiprinimo veikloje.

(98)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.2.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (37). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, bei citrinų rūgšties ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

3.2.1.5.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečiąją įtrauką: viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka

(99)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (38).

(100)

Nors pati citrinų rūgšties pramonė nėra pagrindinė Kinijos pramonė, citrinų rūgščiai gaminti naudojamos žaliavos Kinijoje yra griežtai reglamentuojamos. Pagrindinės žaliavos, t. y. kukurūzai, yra griežtai reglamentuojamos.

(101)

Kinija turi daug kukurūzų atsargų, todėl Vyriausybė gali dirbtinai sumažinti arba padidinti šios prekės kainas rinkoje pirkdama arba parduodama didelį kukurūzų kiekį. Nors 2016 m. Kinija pradėjo spręsti perteklinių kukurūzų atsargų problemą, ji vis dar turi labai daug atsargų, o tai daro iškraipomąjį poveikį kainoms (39). Be to, Vyriausybė kontroliuoja įvairius visos kukurūzų vertės grandinės aspektus, įskaitant subsidijas kukurūzų gamybai (40) ir perdirbimo priežiūrą: „visos vietos valdžios institucijos plečia kukurūzų pasiūlos ir paklausos stebėseną ir analizę susijusiose srityse, stiprina kukurūzų giluminio perdirbimo gamyklų statybos etapo ir etapo po statybos priežiūrą, skatina kukurūzų pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir užtikrina nacionalinį aprūpinimą maistu“. (41) KLR taip pat taikomos investicijų kontrolės priemonės: „paraiškoms kukurūzų giluminio perdirbimo gamykloms statyti taikomas suderintas valdymas pagal Valstybės tarybos įsakymą Nr. 673“ (42). Toks Vyriausybės dalyvavimas visoje vertės grandinėje bent jau potencialiai daro iškraipomąjį poveikį kainoms.

(102)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamąsias pramonės šakas, įskaitant kukurūzų gamybą, o kukurūzai yra pagrindinė žaliava, naudojama citrinų rūgščiai gaminti. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

3.2.1.6.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtąją įtrauką: bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas

(103)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (43).

(104)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (44). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Taikomos teisinės nuostatos, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (45). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (46).

(105)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu Kinijoje. Kaip ir kitų Kinijos ekonomikos sektorių gamintojai, citrinų rūgšties gamintojai priklauso nuo šių įstatymų, taigi priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl šių įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti anksčiau nustatytais faktais.

(106)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad citrinų rūgšties sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant, kiek jie susiję su peržiūrimuoju produktu.

3.2.1.7.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktąją įtrauką: darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas

(107)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (47). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (48). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (49). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(108)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad citrinų rūgšties sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi citrinų rūgšties sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

3.2.1.8.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštąją įtrauką: viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą

(109)

Kinijos bendrovių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(110)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (50), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (51), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (52). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (53).

(111)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(112)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (54).

(113)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (55). Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(114)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(115)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(116)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(117)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(118)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad citrinų rūgšties sektoriuje ir (arba) šio sektoriaus tiekėjų atžvilgiu nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

3.2.1.9.   Aprašytų iškraipymų sisteminis pobūdis

(119)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad su Kinijos sistema susiję faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.2.1.1–3.2.1.5 skirsniuose ir ataskaitos A dalyje, tinka visai šaliai ir visiems ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.2.1.6–3.2.1.8 skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(120)

Komisija priminė, kad citrinų rūgščiai gaminti reikia įvairių gamybos išteklių, įskaitant kukurūzus, džiovintus valgomuosius batatus, sieros rūgštį, druskos rūgštį, anglį ir t. t. Remiantis bylos duomenimis, dauguma atrinktų eksportuojančių gamintojų visus gamybos išteklius pirko Kinijoje, o importuoti gamybos ištekliai sudaro nedidelę dalį tų eksportuojančių gamintojų, kurie dalį gamybos išteklių perka užsienyje, žaliavų. Kai citrinų rūgšties gamintojai perka šiuos gamybos išteklius arba dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(121)

Todėl netinka naudoti ne tik citrinų rūgšties pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas Kinijoje, net jei buvo derinami įvairūs gamybos veiksniai, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

3.2.1.10.   Išvada

(122)

3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su Kinijos kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir į citrinų rūgšties sektorių (įskaitant ir peržiūrimąjį produktą) konkrečiai, parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ir sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(123)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

3.3.   Tipiška šalis

(124)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija pasirinko tinkamą tipišką šalį, kad nustatytų peržiūrimojo produkto neiškraipytas kainas arba gamybos ir pardavimo sąnaudų lyginamuosius dydžius, remdamasi šiais kriterijais:

ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze, svarstė šalis, kurių bendrosios nacionalinės pajamos panašios į Kinijos;

peržiūrimojo produkto gamyba toje šalyje;

susijusių viešų duomenų prieinamumas toje šalyje ir

jei yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(125)

Komisija byloje paskelbė du pranešimus dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti ir dėl tipiškos šalies šiuo pagrindu.

(126)

2020 m. kovo 5 d. pranešime Komisija pateikė išsamią informaciją apie pirmiau nurodytus kriterijus ir Braziliją, Kolumbiją ir Tailandą nurodė kaip galimas tipiškas šalis. Komisija taip pat nustatė peržiūrimojo produkto gamintojus galimose tinkamose tipiškose šalyse, apie kuriuos ji rado viešai prieinamų finansinių duomenų.

(127)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas šiuo klausimu. Komisija pastabų dėl įvairių tipiškos šalies pasirinkimo aspektų gavo iš CCCMC, keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės.

(128)

2020 m. kovo 23 d. pateiktose pastabose CCCMC ir keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai nurodė, kad Brazilija būtų geriausia tipiška šalis. Pirma, remiantis Pasaulio banko duomenų baze, Brazilijos bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) yra artimiausios Kinijos BNP, o Kolumbijos ir Tailando BNP yra daug mažesnės. Be to, abi Brazilijos bendrovės, kurios buvo nurodytos kaip citrinų rūgšties gamintojos, pastaraisiais metais veikė pelningai. Taip pat Brazilijos socialinės ir aplinkos apsaugos lygis yra tinkamas. Kartu CCCMC ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pareiškė nesutinkantys su Kolumbijos pasirinkimu tinkama tipiška šalimi. Jie tvirtino, kad kai kurių Kolumbijos importo duomenų, susijusių su tam tikrais gamybos veiksniais, nėra arba jie nebuvo tipiški. Jie taip pat teigė, kad kai kurių pagrindinių žaliavų (t. y. sieros rūgšties, druskos rūgšties ir žaliavinių anglių) importo kainos Kolumbijoje buvo gerokai ir nepagrįstai didesnės už kitų galimų tipiškų šalių importo kainas, todėl jos neturėtų būti laikomos neiškraipytomis kainomis, kurios galėtų būti naudojamos citrinų rūgšties normaliajai vertei apskaičiuoti.

(129)

CCCMC ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad Tailandas nėra tinkama tipiška šalis, nes du iš trijų nustatytų citrinų rūgšties gamintojų 2018 m. veikė nepelningai, o trečiasis daugiausia veikė eksporto rinkose.

(130)

Savo pastabose Sąjungos pramonė nurodė, kad Kolumbija yra tinkamiausias pasirinkimas neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti. Ji pabrėžė, kad Tailando bendrovių finansiniai duomenys nebuvo tikrinti audito, todėl jų patikimumas gerokai sumažėjo. Be to, ji tvirtino, kad dviejų iš trijų nustatytų Tailando gamintojų didžioji dalis nuosavybės teisių priklausė Kinijos bendrovėms arba Kinijos valstybei ir kad jų veikla buvo orientuota į eksportą. Dėl Brazilijos Sąjungos pramonė teigė, kad abi Brazilijos bendrovės priklausė grupėms ir buvo sunku įvertinti grupės įtaką finansiniams duomenims, be to, šios bendrovės taip pat pardavė įvairius produktus.

(131)

Išsamiai išanalizavusi pirmiau pateiktus argumentus, 2020 m. lapkričio 30 d. Komisija paskelbė antrą pranešimą, kuriame, remdamasi pirmiau išvardytais kriterijais, atsakė į visas šias pastabas ir informavo suinteresuotąsias šalis apie savo preliminarias išvadas. Šiame pranešime Komisija nurodė, kad, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų, tinkama tipiška šalimi ji ketina pasirinkti Kolumbiją. Komisija taip pat nurodė, kad normaliajai vertei apskaičiuoti ji taip pat gali naudoti tinkamas neiškraipytas tarptautines kainas, sąnaudas ar lyginamuosius dydžius, o neiškraipytoms pardavimo, bendrosioms ir administracinėms (PBA) išlaidoms ir pelnui nustatyti – visas turimas tinkamas alternatyvas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Visų pirma, kadangi vienintelė Kolumbijos bendrovė, gaminanti peržiūrimąjį produktą, 2018 m. veikė gana nepelningai, o 2017 m. – nuostolingai, panašiai kaip Tailando ir Brazilijos gamintojų atveju, Komisija turėtų atsižvelgti į naujesnius duomenis, jei jie būtų prieinami ir jei iš jų būtų matyti pagrįstas PBA išlaidų ir pelningumo lygis. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas.

(132)

Komisija gavo CCCMC ir Sąjungos gamintojų pastabų dėl 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimo.

(133)

2020 m. gruodžio 9 d. pateiktose pastabose CCCMC teigė, kad Kolumbija nėra tinkama tipiška šalis ir vietoj jos tinkama šalimi turėtų būti pasirinkta Brazilija. CCCMC teigė, kad kukurūzų importo kainos Brazilijoje buvo mažesnės dėl vežimo atstumo ir kiekio, o ne dėl iškraipymų. Be to, rūmai teigė, kad, jei negalima naudoti Brazilijos importo kainų, reikia naudoti tarptautines kainas, o ne visiškai atsisakyti Brazilijos kaip tipiškos šalies. CCCMC taip pat teigė, kad Kolumbija nėra tinkama tipiška šalis, nes nustatyto gamintojo veiklos išlaidos buvo nepagrįstos.

(134)

Sąjungos pramonė teigė, kad tinkamiausia tipiška šalis buvo Kolumbija. Atsižvelgiant į tai, kad Kolumbijos bendrovė, gaminanti peržiūrimąjį produktą, 2018 m. ir 2019 m., kurių duomenys buvo prieinami, veikė nuostolingai arba gavo mažą pelną, vienas iš Sąjungos gamintojų nurodė keletą bendrovių, gaminančių į peržiūrimąjį produktą panašų produktą. Tiksliau Sąjungos gamintojas nurodė bendroves, gaminančias sudedamąsias dalis Kolumbijos gėrimų, valymo priemonių, maisto produktų, sveikatos ir farmacijos pramonės sektoriams, iš kurių finansinių duomenų buvo matyti pagrįstas PBA išlaidų ir pelno lygis pagal pagrindinio reglamento nuostatas.

(135)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visų šalių visus pateiktus argumentus. Kalbant apie Tailandą, Komisija sutiko su CCCMC ir Sąjungos gamintoju, kad tai nėra tinkama tipiška šalis, nes peržiūrimojo produkto gamintojai veikia nuostolingai ir (arba) yra Kinijos bendrovių patronuojamosios įmonės, be to, tam tikriems gamybos veiksniams taikomi eksporto apribojimai. Be to, peržiūrimąjį produktą gaminančios bendrovės nenurodė pagrįsto PBA išlaidų ir pelno lygio. Todėl Tailandas buvo atmestas.

(136)

Taigi Komisija savo analizėje daugiausia dėmesio skyrė Brazilijai ir Kolumbijai. Pirmiausia Komisija analizavo, ar buvo eksporto apribojimų arba kitų iškraipymų, susijusių su pagrindiniais gamybos veiksniais. Pagrindinis peržiūrimojo produkto gamybos veiksnys yra kukurūzai, kurie sudaro daugiau kaip 70 % visų eksportuojančių gamintojų žaliavų sąnaudų. Komisija pažymėjo, kad kukurūzų importo į Braziliją apimtis sudarė tik 1,5 mln. tonų, palyginti su didesne nei 100 mln. tonų kukurūzų vidaus gamybos apimtimi Brazilijoje (56). CCCMC nesutiko su tuo, kad ši kukurūzų importo į Braziliją apimtis yra nedidelė. Tačiau, palyginti su Brazilijos gamybos apimtimi, ši importo apimtis sudaro tik 1,5 % gamybos. Atsižvelgdama į šią labai nedidelę importo apimtį, palyginti su didele vidaus gamyba, Komisija taip pat patikrino importo į Braziliją kainas ir pažymėjo, kad jos labai skyrėsi nuo tarptautinių kukurūzų kainų. Pastabose dėl lapkričio 30 d. pranešimo CCCMC ginčijo, kad kainos labai skyrėsi, ir paprašė pateikti papildomos informacijos apie kainų palyginimą. 2019 m. vidutinė tarptautinė kukurūzų kaina, kurią Komisija nurodė lapkričio 30 d. pranešime, pagal „IndexMundi“ (57) buvo 151 EUR už toną pagal FOB kainos principą, o GTA nurodyta vidutinė kukurūzų importo į Braziliją kaina buvo tik 116 EUR už toną pagal FOB kainos principą. Šis skaičius aiškiai rodo, kad importo į Braziliją kainos buvo gerokai mažesnės už tarptautinį kainų indeksą.

(137)

Be to, CCCMC tvirtino, kad Brazilijoje kukurūzų importo kainos buvo mažesnės nei Kolumbijoje dėl mažesnių vežimo išlaidų, nes į Braziliją daugiausia importuota iš kaimyninių šalių, pvz., Argentinos ir Paragvajaus, o Kolumbija kukurūzus daugiausia importuoja iš JAV ir Argentinos. Šis teiginys nebuvo pagrįstas, nes CCCMC nenurodė faktinės kilmės ir įvežimo uosto atitinkamose šalyse ir nenurodė kukurūzų vežimo į atitinkamas šalis išlaidų. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(138)

CCCMC taip pat teigė, kad Kinijos gamintojai didelį kiekį kukurūzų perka vidaus rinkoje. Todėl ji tvirtino, kad Brazilijos importo kaina geriau atspindėtų padėtį, susijusią su Kinijos gamintojų kukurūzų įsigijimu. Komisija pažymėjo, kad šis argumentas neturi jokio poveikio faktui, kad importo į Braziliją apimtis yra objektyviai maža, palyginti su vidaus gamybos apimtimi, dėl to kukurūzų importo į Braziliją kaina nebėra tokia tipiška. Šiuo argumentu taip pat nesumenkinama išvada, kad Brazilijos importo kainos labai skiriasi nuo tarptautinių kukurūzų kainų tikriausiai dėl mažos importo apimties ir didelės vidaus gamybos apimties. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(139)

CCCMC taip pat teigė, kad net jei nebūtų galima naudoti kukurūzų importo į Braziliją kainų, nes jos nebuvo tipiškos, quod non, Brazilija vis tiek turėtų būti pasirinkta tipiška šalimi ir vietoj importo į Braziliją kainų turėtų būti taikoma atitinkama neiškraipyta kukurūzų tarptautinė kaina.

(140)

Atsakydama Komisija pažymėjo, kad, kaip toliau paaiškinta šiame skirsnyje, ji manė, kad Kolumbija šiame tyrime yra tinkama tipiška šalis remiantis pagrindiniame reglamente išvardytais atitinkamais elementais, įskaitant galimybę gauti tinkamesnius į citrinų rūgštį panašių produktų gamintojų finansinius duomenis, palyginti su Brazilija. Kalbant apie kukurūzų importo į Kolumbiją apimtį ir kainas, remiantis „IndexMundi“ duomenimis, bendra kukurūzų gamybos Kolumbijos vidaus rinkoje apimtis yra 1,5 mln. tonų, o, remiantis GTA duomenimis, kukurūzų importas sudaro apie 5,5 mln. tonų, t. y. 365 % gamybos apimties. Šis palyginimas rodo, kad importo į Kolumbiją apimtis, priešingai nei Brazilijos atveju, atrodo tipiška, atsižvelgiant į vidaus gamybos apimtį. Kalbant apie kukurūzų kainas, vidutinė GTA nurodyta kukurūzų importo į Kolumbiją CIF kaina 2019 m. buvo 174 EUR/t, t. y. daug artimesnė vidutinei tarptautinei 151 EUR/t kukurūzų kainai pagal FOB kainos principą, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinė CIF importo kaina būtų didesnė. Kadangi Kolumbija kitais atžvilgiais laikoma tinkama tipiška šalimi, kaip išsamiau paaiškinta toliau, kukurūzų importo į Kolumbiją kainos iš esmės atitinka tarptautines kukurūzų kainas ir nėra įrodymų, kad Kolumbijoje būtų iškraipymų, kurie turėtų įtakos kukurūzų kainoms, nėra priežasties tinkama tipiška šalimi pasirinkti Braziliją ir vietoj importo į tinkamą tipišką šalį kainų naudoti tarptautinį lyginamąjį dydį, kaip nurodyta 2 straipsnio 6a dalies a punkto antros pastraipos pirmoje įtraukoje.

(141)

Kalbant apie likusius gamybos veiksnius, eksporto apribojimai tam tikriems gamybos veiksniams taikomi Brazilijoje (kalkių eksporto licencijų išdavimo reikalavimas) ir Tailande (gipso eksporto licencijų išdavimo reikalavimas), o Kolumbijoje netaikomi jokie apribojimai, kaip patvirtinta atitinkamame EBPO sąraše (58). Nors šių veiksnių įtaka tam tikrų eksportuojančių gamintojų gamybos sąnaudoms yra daug mažesnė ir jie taikomi ne visiems eksportuojantiems gamintojams, tai buvo dar vienas svarbus veiksnys pasirenkant tinkamą tipišką šalį.

(142)

Pasirinkdama tinkamą tipišką šalį Komisija pagal pagrindinį reglamentą taip pat atsižvelgė į peržiūrimojo produkto gamintojų Tailande, Brazilijoje ir Kolumbijoje viešų finansinių duomenų prieinamumą.

(143)

Kadangi Tailandas nebuvo laikomas tinkama tipiška šalimi, kaip paaiškinta 117 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama lyginamąją analizę Komisija daugiausia nagrinėjo Braziliją ir Kolumbiją.

(144)

Kalbant apie Braziliją ir Kolumbiją, kovo 5 d. pranešime Komisija nurodė tose šalyse citrinų rūgštį gaminančias bendroves. Tuo metu nei Brazilijoje, nei Kolumbijoje nebuvo pakankamai gamintojų, kurie 2018 m. būtų gavę pagrįstą pelną.

(145)

2020 m. lapkričio 30 d. pranešime Komisija nurodė, kad Kolumbijos bendrovė „Sucroal SA“, kurios PBA išlaidų ir pelno duomenys buvo viešai prieinami, yra tinkama tipiška bendrovė, nes ji gamina peržiūrimąjį produktą, o jo asortimentas artimas citrinų rūgščiai. Kartu „Sucroal SA“ pelningumas 2018 m. buvo žemas, o 2017 m. bendrovė veikė nuostolingai.

(146)

Panaši padėtis buvo Brazilijoje – Brazilijos bendrovė, kurios finansiniai duomenys buvo viešai prieinami, buvo didelis konglomeratas, gaminantis įvairesnių produktų, įskaitant citrinų rūgštį, kurio pelningumas 2018 m. buvo mažas. 2020 m. lapkričio 30 d. pranešime Komisija pažymėjo, kad jei bus gauti naujesni, 2019 m. duomenys, Komisija gali naudoti šiuos duomenis, jei iš jų bus matyti pagrįstas PBA išlaidų ir pelningumo lygis, o, jei to nebus, Komisija svarstys visas turimas tinkamas alternatyvas.

(147)

2020 m. lapkričio 30 d. paskelbus šį pranešimą, „Orbis“ duomenų bazėje buvo paskelbti 2019 m. „Sucroal SA“ duomenys. Kadangi 2019 m. „Sucroal SA“ patyrė nuostolių, šios bendrovės finansiniai duomenys negalėjo būti laikomi tinkamais neiškraipytam PBA išlaidų ir pelno lygiui nustatyti.

(148)

Todėl Komisija svarstė tinkamas alternatyvas. Visų pirma tais atvejais, kai nė vieno peržiūrimojo produkto gamintojo galimoje tipiškoje šalyje PBA išlaidų ir pelno lygis nėra pagrįstas, Komisija gali svarstyti tos pačios peržiūrimojo produkto bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus gamintojus, kurių finansiniai duomenys yra viešai prieinami ir iš jų matyti pagrįstas PBA išlaidų ir pelno lygis.

(149)

CCCMC teigė, kad kadangi 2019 m. „Sucroal SA“ veikė nuostolingai, Kolumbija neturėtų būti laikoma tinkama tipiška šalimi ir vietoje jos turėtų būti pasirinkta Brazilija. CCCMC pažymėjo, kad nustatytas gamintojas „Cargill Agricola“ 2019 m. vėl veikė pelningai, todėl jo PBA išlaidos ir pelnas buvo tinkami tyrimo tikslais. Tačiau Komisija pažymėjo, kad „Cargill Agricola“ pelnas 2019 m. siekė mažiau nei vieną procentą jo apyvartos, taigi buvo dar mažesnis už pelną 2018 m. Šis mažas pelnas tais pačiais metais buvo tokio paties dydžio kaip „Sucroal SA“ pelnas ir laikytas nepagrįstu. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(150)

Dviejuose pastabų rinkiniuose Sąjungos pramonė pasiūlė naudoti tos pačios šalies bendrovių, gaminančių tos pačios kategorijos prekes arba priklausančių tam pačiam gamybos sektoriui kaip peržiūrimasis produktas, duomenis. Buvo pasiūlyta gėrimų, valymo priemonių, maisto produktų, sveikatos ir farmacijos pramonės sektoriams skirtų sudedamųjų dalių gamintojų kategorija Kolumbijoje ir pateiktas vienuolikos to paties sektoriaus bendrovių sąrašas.

(151)

Atsižvelgdama į visus tyrimo faktus ir gautas pastabas, Komisija atliko paiešką duomenų bazėje „Orbis“ pagal NAICS kodą 325998 (Visi kiti įvairūs cheminiai produktai ir preparatų gamyba). Tai tas pats kodas, kurį naudoja „Cargill Agricola SA“ ir „Sucroal SA“. Atlikus šią paiešką nustatyta kur kas daugiau Kolumbijos bendrovių, kurių pelno lygis buvo pagrįstas, palyginti su Brazilijos bendrovėmis, reiškia Kolumbijos viešai prieinamų finansinių duomenų prieinamumas taip pat buvo tipiškesnis ir patikimesnis. Be to, siekdama susiaurinti šios paieškos rezultatus iki bendrovių, kurios gamina į citrinų rūgštį panašų produktą, Komisija išsamiai išanalizavo visų pelningai veikiančių Kolumbijos bendrovių veiklą ir gamybą. Remdamasi duomenų bazėje „Orbis“ pateiktu jų verslo veiklos aprašymu, Komisija galiausiai nustatė septynias Kolumbijos bendroves, kurios gamina panašios į citrinų rūgštį kategorijos produktus. Šių bendrovių PBA išlaidos ir pelnas buvo laikomi patikimais. Palyginimui Komisija pažymėjo, kad Brazilijoje nebuvo toje pačioje veiklos srityje veikiančių bendrovių, kurių 2019 m. finansiniai duomenys būtų viešai prieinami duomenų bazėje „Orbis“.

(152)

Tokiu būdu Komisijos nustatytos Kolumbijos bendrovės atitiko bendroves, kurias Sąjungos pramonė nurodė kaip tinkamas tos pačios peržiūrimojo produkto bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus bendroves. Be tų septynių bendrovių Sąjungos pramonė pasiūlė dar keturias Kolumbijos bendroves, tačiau jų finansiniai duomenys arba veiklos aprašymas duomenų bazėje „Orbis“ nebuvo prieinami. Todėl nustatant PBA išlaidas ir pelną į šias bendroves nebuvo atsižvelgta.

(153)

Todėl, remdamasi visais minėtais elementais, visų pirma turimais finansiniais duomenimis ir kukurūzų, kurie yra pagrindinis gamybos veiksnys, importo kainos tipiškumu, Komisija padarė išvadą, kad Kolumbija yra tinkama tipiška šalis normaliajai vertei šiame tyrime apskaičiuoti.

(154)

Atskleidus faktus CCCMC ir trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai suabejojo Komisijos pasirinkimu Kolumbiją laikyti tinkama tipiška šalimi. Jie pakartojo pirmiau minėtą tvirtinimą, kad Kolumbijos pasirinkimas nebuvo pagrįstas, nes vienintelis Kolumbijos citrinų rūgšties gamintojas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė nepelningai, o Brazilijos gamintojas – pelningai. Jos taip pat pakartojo pirmiau minėtą tvirtinimą, kad kukurūzų kainos Brazilijoje nebuvo iškraipytos. Atsižvelgiant į tai, kad šie tvirtinimai jau buvo išnagrinėti šio reglamento 136 ir 149 konstatuojamosiose dalyse ir šiuo klausimu nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, tvirtinimai buvo atmesti.

(155)

Pirmiau minėtos šalys taip pat tvirtino, kad Komisija naudojo kitų produktų sektoriuose veikiančių Kolumbijos bendrovių PBA išlaidų ir pelningumo duomenis, tačiau neįrodė, kad šių bendrovių PBA išlaidų ir pelno lygis yra toks pat kaip citrinų rūgšties gamintojų.

(156)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, kai patvirtinama, kad esama didelių iškraipymų, normalioji vertė apskaičiuojama remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius. Į apskaičiuotą normaliąją vertę turi būti įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Atsižvelgiant į tai, kad dėl 145 ir 147 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių nebuvo galima naudoti Kolumbijos bendrovės „Sucroal SA“ PBA išlaidų ir pelno, Komisija naudojo artimiausio sektoriaus, įskaitant tiriamąjį produktą, duomenis, jei minėti sąnaudų elementai laikyti neiškraipytais ir pagrįstais. Nebuvo pateikta jokių įrodymų paneigti šiai išvadai ir, visų pirma, tam, kad arčiausiai citrinų rūgšties esančiame sektoriuje veikiančių Kolumbijos bendrovių PBA išlaidų ir pelno lygis buvo nepagrįstas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(157)

Komisija taip pat pažymėjo, kad, priešingai nei Sąjungos pramonė, CCCMC ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nepateikė ar nepasiūlė tos pačios galimos tipiškos šalies gamintojų, gaminančių tos pačios ar panašios kategorijos prekes arba veikiančių tame pačiame ar panašiame kaip peržiūrimasis produktas gamybos sektoriuje, kurių finansinius duomenis Komisija galėtų naudoti, sąrašo.

(158)

Todėl ir dėl 151 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių Komisija laikėsi nuomonės, kad septynių jos nustatytų Kolumbijos bendrovių, gaminančių panašių į citrinų rūgšties kategorijos produktus, finansiniai duomenys yra pagrįstas neiškraipytų PBA išlaidų ir pelno pakaitinis rodiklis, naudotinas per tyrimą apskaičiuojant normaliąją vertę. Todėl CCCMC ir trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų tvirtinimas buvo atmestas.

3.4.   Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai

(159)

Remdamasi suinteresuotųjų šalių pateikta informacija ir kita susijusia byloje turima informacija, Komisija sudarė gamybos veiksnių ir šaltinių, pvz., medžiagų, energijos ir darbo jėgos, eksportuojančių gamintojų naudojamų peržiūrimajam produktui gaminti, sąrašą.

(160)

Komisija taip pat nustatė šaltinius, kuriuos reikia naudoti apskaičiuojant normaliąją vertę, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte (GTA, nacionaliniai statistiniai duomenys ir kt.). Tame pačiame pranešime Komisija nustatė gamybos veiksnių Suderintos sistemos (SS) kodus, kurie, remiantis suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, iš pradžių buvo laikomi naudotinais GTA analizei.

(161)

2020 m. lapkričio 30 d. Komisija patvirtino, kad naudos GTA duomenis, kad nustatytų neiškraipytas gamybos veiksnių, įskaitant žaliavas, sąnaudas.

3.5.   Dėl elektros energijos, vandens ir darbo sąnaudų naudoti šaltiniai

3.5.1.   Elektros energija

(162)

Dėl elektros energijos Komisija naudojo prieinamą pagrindinio elektros energijos tiekėjo Kolumbijoje „Enel“ kainą. Pagal šį šaltinį nustatyta viena vidutinė mėnesio elektros energijos kaina.

3.5.2.   Vanduo

(163)

Vandens tarifą pateikė bendrovė „Acueducto“, kuri yra atsakinga už vandens tiekimą, nuotekų surinkimą ir valymą Bogotoje. Remiantis šia informacija buvo galima nustatyti pramonės naudotojams peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikytus tarifus.

3.5.3.   Darbo sąnaudos

(164)

Darbo užmokesčiui Kolumbijoje nustatyti Komisija naudojo TDO statistinius duomenis (59). Juose pateikiama informacija apie gamybos sektoriaus darbuotojų mėnesinį darbo užmokestį ir vidutinį darbo valandų per savaitę skaičių Kolumbijoje 2019 m.

(165)

Komisija negavo jokių pastabų dėl šaltinių, naudotų neiškraipytoms elektros energijos, vandens ir darbo sąnaudoms nustatyti, todėl naudojo tuos šaltinius normaliajai vertei nustatyti.

3.6.   PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti naudoti šaltiniai

(166)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą į apskaičiuotą normaliąją vertę turėtų būti įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Be to, reikėjo nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į gamybos veiksnius.

(167)

Siekdama nustatyti neiškraipytą PBA išlaidų ir pelno vertę, Komisija naudojo gamybos sąnaudų dalį, kurią sudaro PBA išlaidos ir pelnas tipiškose Kolumbijos bendrovėse, kaip paaiškinta 3.3 skirsnyje.

(168)

Gautos vertės, išreikštos pajamų procentine dalimi, sudarė 14,2 % pelno ir 17 % PBA išlaidų.

3.7.   Žaliavos

(169)

Dėl visų žaliavų ir pagalbinių medžiagų Komisija vadovavosi importo kainomis tipiškoje šalyje. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vieneto importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, kaina. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš Kinijos į tipišką šalį, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio pat poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos šioms kainoms. Taip pat nebuvo įtraukti importo į tipišką šalį iš PPO nepriklausančių narių, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (60) 1 priede, duomenys.

(170)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija taikė atitinkamus tipiškos šalies importo muitus. Vėliau, apskaičiuodama individualų dempingo skirtumą, Komisija prie importo kainos pridėjo konkrečios bendrovės vidaus vežimo išlaidas. Visų žaliavų vidaus vežimo išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(171)

Vertinant žaliavas, darančias nereikšmingą poveikį sąnaudoms, kurių bendrovės nenurodė pranešimo apie inicijavimą III priede, tokios sąnaudos buvo įtrauktos į gamybos pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 3.8 skirsnyje. Gamybos veiksniai, išreikšti kaip pridėtinės išlaidos, buvo išvardyti konkrečiai bendrovei skirtuose faktų atskleidimo dokumentuose.

(172)

Sąjungos pramonė 2020 m. kovo 16 d. pastabose pažymėjo, kad kai kurių žaliavų vidutinės importo vertės neegzistavo arba kad vidutinės vertės buvo susijusios su mažu kiekiu, todėl jos buvo nepatikimos, arba kad buvo kitų priežasčių, dėl kurių kilo abejonių dėl jų patikimumo. Ji teigė, kad tokiais atvejais turėtų būti naudojamos pagal regiono statistinius duomenis nustatytos arba tokių rinkos tyrimus atliekančių paslaugų teikėjų kaip „ArgusMEDIA“, „AgroChart“ arba „IntraTec“ skelbiamos vertės.

(173)

2020 m. gruodžio 11 d. pastabose Sąjungos pramonė pakartojo, kad Kolumbijos atveju gamybos sąnaudas galima nustatyti remiantis importo duomenimis ir turimais viešais elektros energijos ir vandens kainų ir darbo sąnaudų duomenimis. Ji pabrėžė, kad kai kurios vidutinės importo vertės, susijusios su mažiau svarbiais sąnaudų veiksniais, atrodo didelės, ir pasiūlė jas pakeisti specializuotų duomenų paslaugų teikėjų duomenimis.

(174)

2020 m. kovo 23 d. pateiktose pastabose CCCMC teigė, kad tam tikrų pagrindinių medžiagų, pvz., anglies, sieros rūgšties ir druskos rūgšties, importo kainos Kolumbijoje yra neįprastai didelės ir dėl to netipiškos. CCCMC taip pat teigė, kad labai skyrėsi atskleistos Kolumbijos, Tailando ir Brazilijos importo kainos ir kad veikiausiai dėl tam pačiam SS kodui priskiriamų produktų kokybės skirtumų labai skyrėsi net tos pačios šalies importuotos tos pačios medžiagos importo kainos. CCCMC paragino Komisiją nustatyti šių skirtumų priežastis ir išspręsti šią problemą. Komisija išnagrinėjo šį argumentą ir pagrįstais atvejais netipiškas importo kainas pakeitė patikimais šaltiniais, kaip nurodyta toliau A lentelėje.

(175)

CCCMC taip pat tvirtino, kad kadangi tam tikros žaliavos, naudojamos peržiūrimajam produktui gaminti, perkamos Kinijos vidaus rinkoje, būtų nepagrįsta paprasčiausiai naudoti konkrečios trečiosios šalies importo kainas, nes tikėtina, kad į pastarąsias būtų įtrauktos didesnės siuntimo ir (arba) pristatymo sąnaudos nei vidaus rinkoje įsigytų žaliavų. Tai ypač pasakytina apie pavojingas chemines medžiagas, pvz., sieros rūgštį ir druskos rūgštį, kurių pristatymui naudojamos specialios transporto priemonės. Todėl CCCMC manė, kad, siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, reikia atlikti tinkamus koregavimus.

(176)

Dėl šio argumento Komisija pažymi, kad dėl 3.2.1 skirsnyje išdėstytų priežasčių per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą ji taiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl Komisija stengiasi nustatyti neiškraipytas sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje, kad užtikrintų, jog taikomoms sąnaudoms iškraipymai nedaro poveikio ir jos yra pagrįstos lengvai prieinamais duomenimis. Kadangi nėra jokios informacijos apie galimus iškraipymus tipiškos šalies rinkoje, susijusius su tomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, ir kadangi CCCMC nepateikė duomenų savo tvirtinimui dėl didelių vežimo išlaidų pagrįsti, laikoma, kad tipiškos šalies importo vertės atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus kriterijus ir jomis remiantis galima nustatyti pagrįstą kainos tipiškoje šalyje, įskaitant vežimo išlaidas, įvertį. Be to, kadangi importuojami gamybos ištekliai tipiškos šalies vidaus rinkoje konkuruoja pagal kainą, Komisija jas laikė patikimu pakaitiniu rodikliu.

(177)

Todėl Komisija naudojo GTA nurodytas importo į Kolumbiją kainas. Tais atvejais, kai tos kainos buvo netipiškos ar kitaip nepatikimos, buvo stengiamasi nustatyti tarptautinius lyginamuosius dydžius. Jei tokių lyginamųjų dydžių nebuvo, buvo naudojamos patikimos kainos iš kitų šaltinių, kaip nurodyta toliau A lentelėje.

(178)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir per nuotolinį duomenų sutikrinimą surinktą informaciją buvo nustatyti šie Brazilijoje, Kolumbijoje ar Tailande naudojami gamybos veiksniai ir tarifiniai kodai, kai taikoma:

A lentelė

Gamybos veiksnys

Muitų tarifų kodas

Importo duomenų, kuriuos Komisija ketina naudoti, šaltinis

Matavimo vienetas

Žaliavos / vartojimo prekės

 

 

 

Kukurūzai

1005901100

GTA Kolumbija (61)

KG

Džiovinti valgomieji batatai

0714209000

GTA Kolumbija

KG

Natrio chloridas / valgomoji druska

2501009100 /2501002000 , 2501002000 , 2501009200 , 2501009900

GTA Kolumbija

KG

Sieros rūgštis

2807 00 10

GTA Brazilija

KG

Siera / skystos būsenos siera

2503000000

GTA Kolumbija

KG

Druskos rūgštis

2806 10 20

GTA Brazilija

KG

Aktyvintos anglys

3802100000

GTA Kolumbija

KG

Klinčių milteliai / klintmilčiai

2521 00 00

GTA Brazilija

KG

Priešputis

3402200000 /3402909000

GTA Kolumbija

KG

Diatomitas

2512000000 /3802901000

GTA Kolumbija

KG

Perlitas

2530100000

GTA Kolumbija

KG

Amilazė

(Gliukoamilazė) / Sucukrinimo fermentas

3507909000

GTA Kolumbija

KG

Kalcis

2805 12 00

GTA Brazilija

KG

Kaustinė soda (natrio hidroksidas)

2815120000 /2815120000

GTA Kolumbija

KG

Skystieji šarmai

2815120000

GTA Kolumbija

KG

Vandenilio peroksidas

2847000000

GTA Kolumbija

KG

Miltai (kvietiniai arba meslininiai (kviečių ir rugių mišinio))

1101000000

GTA Kolumbija

KG

Medienos miltai

4405000000

GTA Kolumbija

M3

Kalcio oksidas

2825904000

GTA Kolumbija

KG

Negesintos kalkės

2522100000

GTA Kolumbija

KG

Kukurūzų sėlenos

2302100000

GTA Kolumbija

KG

Kukurūzų ekstraktas

1901901000

GTA Kolumbija

KG

Kalcio karbonatas / Kalcitas

2836500000

GTA Kolumbija

KG

Aktyvintas molis

3802901000

GTA Kolumbija

KG

Filtravimą greitinančios medžiagos (perlitas)

2530100000

GTA Kolumbija

KG

Natrio diacetatas

2915292000

GTA Kolumbija

KG

Citrinų rūgštis

2918140000

GTA Kolumbija

KG

Natrio citratas

2918153000

GTA Kolumbija

KG

Korozijos ir skalės inhibitorius

2921 59

GTA Brazilija

KG

Žaliavinės anglys / Šlamas

2701 19 00

GTA Brazilija

KG

Dyzelinas

2710192100

GTA Kolumbija

M3

Pakavimas – maišeliai iš plėvelės

3923299000

GTA Kolumbija

Vienetas

Pakavimas – minkšti dėklai

3923900000

GTA Kolumbija

Vienetas

Pakavimas – padėklai

4421999000

GTA Kolumbija

Vienetas

Pakavimas – popierinės dėžutės

4819200000

GTA Kolumbija

Vienetas

Pakavimas – popieriniai maišeliai

4819301000

GTA Kolumbija

Vienetas

Pakavimas – popieriniai maišeliai

4819400000

GTA Kolumbija

Vienetas

Pakavimas – austi maišeliai

6305331000

GTA Kolumbija

Vienetas

Pakavimas – maišeliai iš storos plėvelės

3920100000

GTA Kolumbija

Vienetas

Šalutinis produktas / atliekos

 

 

 

Dujos

2705000000

GTA Kolumbija

KG

Daug baltymų turinčios atliekos / Kukurūzų krakmolo gamybos liekanos

2303100000

GTA Kolumbija

KG

Kukurūzų pašaras

2303300000

GTA Kolumbija

KG

Kalcio sulfatas

2833299000

GTA Kolumbija

KG

Kiti chemijos pramonės liekamieji produktai (granuliuotas šlamas)

3825 90 00

GTA Brazilija

KG

Kukurūzų gemalų aliejus / Kukurūzų aliejus

1518009000 /1515290000

GTA Kolumbija

KG

Kukurūzų kruopos / Kukurūzų krakmolo gamybos liekanos

2303100000

GTA Kolumbija

KG

Kviečių glitimo miltai

1109000000

GTA Kolumbija

KG

Grybiena (gyvūnų pašarų produktai)

2309909000

GTA Kolumbija

KG

Javų gemalai

1104300000

GTA Kolumbija

KG

Kalcito akmens milteliai

2836500000

GTA Kolumbija

KG

Gipsas

2520100000

GTA Kolumbija

KG

Pelenai, šlakas

2621900000

GTA Kolumbija

KG

Kukurūzų gemalų aliejaus ekstrahavimo liekanos

23069010 /90

GTA Tailandas

KG

Kukurūzų glitimo miltai / milteliai

2302100000

GTA Brazilija

KG

Baltymų miltelių granulės (kukurūzų apdorojimo liekanos)

2302100000

GTA Brazilija

KG

Baltymų filtravimo išspaudos (kukurūzų apdorojimo liekanos)

2302100000

GTA Brazilija

KG

Purkštinės kukurūzų išaižos

2302100000

GTA Brazilija

KG

3.8.   Normaliosios vertės skaičiavimas

(179)

Norėdama nustatyti normaliąją vertę Komisija ėmėsi toliau nurodytų veiksmų.

(180)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas (įskaitant sunaudojamą žaliavų kiekį, darbo ir energijos sąnaudas). Ji pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas, pagrįstas pirmiau išvardytais šaltiniais, faktiniam suvartojimui pagal atrinktų eksportuojančių gamintojų individualius gamybos veiksnius.

(181)

Antra, siekdama nustatyti neiškraipytas gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos padidintos prie jų pridėjus 171 konstatuojamojoje dalyje nurodytų žaliavų ir papildomų medžiagų sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(182)

Galiausiai Komisija pritaikė septynių tipiškų Kolumbijos gamintojų, kurie gamina sudedamąsias dalis gėrimų, valymo priemonių, maisto produktų, sveikatos priemonių ir vaistų pramonei, PBA išlaidas ir vidutinį svertinį pelną.

(183)

Išreiškus produkto gamybos sąnaudų procentine dalimi, tai sudaro 24,82 % PBA išlaidų ir 20,72 % pelno. Išreiškus pajamų procentine dalimi, tai sudaro 17 % PBA išlaidų ir 14,2 % pelno.

(184)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Komisija apskaičiavo kiekvieno iš keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę.

3.9.   Eksporto kaina

(185)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

3.10.   Palyginimas

(186)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(187)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, pakavimo ir kredito išlaidas, banko mokesčius ir komisinius.

3.11.   Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas

(188)

Vertindama bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(189)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutinis svertinis dempingo skirtumas bendrovei „Weifang Ensign Industry Co., Ltd“ yra 42 %, o bendrovei „COFCO Bio-Chemical Energy (Yushu) Co. Ltd“ – 144 %. Bendrovei „RZBC Group (RZBC (Juxian) Co., Ltd.“, jos susijusiam prekiautojui „RZBC Imp. & Exp. Co., Ltd.“ ir bendrovei „Jiangsu Guoxin Union Energy Co. Ltd“, kurios taikomi įsipareigojimai dėl kainos, kaip paaiškinta 191 konstatuojamojoje dalyje, dempingas nebuvo skaičiuojamas.

3.12.   Nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas

(190)

Komisija taip pat apskaičiavo nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinį dempingo skirtumą. Remiantis turimais faktais, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudotas didžiausias bendradarbiaujantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad nebendradarbiaujančių bendrovių eksporto kainos buvo gerokai mažesnės.

3.13.   Išvada dėl dempingo tęsimosi

(191)

Iš viso peržiūros tiriamuoju laikotarpiu didžioji dalis Kinijos eksporto į ES (70–90 %) buvo vykdoma mažomis dempingo kainomis. Likusi Kinijos eksporto dalis teko dviem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, dempingo nevykdė. Šiems dviem eksportuojantiems gamintojams taikomi įsipareigojimai dėl kainų, o jų eksportas į Sąjungą buvo vykdomas minimalia importo kaina. Todėl nuspręsta, kad jų eksporto į Sąjungą kainoms turėjo įtakos įsipareigojimai, tad jos nėra pakankamai patikimos, kad jas būtų galima naudoti siekiant per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyti, ar dempingas tęstųsi.

(192)

Apibendrinant, didžioji dalis Kinijos eksporto į Sąjungą toliau buvo vykdoma dempingo kainomis. Taigi Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

4.   DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

(193)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vykdytas dempingas, Komisija nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Buvo analizuojami tokie papildomi elementai: nagrinėjamosios šalies gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas; eksporto į trečiąsias šalis kainų ir Sąjungos kainų lygio santykis ir priemonių vengimas.

(194)

Kaip minėta pirmiau, apie save pranešė tik keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai. Taigi, Komisija turėjo nedaug Kinijos eksportuojančių gamintojų informacijos apie gamybą ir nepanaudotus pajėgumus.

(195)

Dėl to dauguma toliau išdėstytų išvadų dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo turėjo būti grindžiamos kitais šaltiniais, t. y. Eurostato duomenimis, GTA duomenų baze ir prašyme atlikti peržiūrą Sąjungos pramonės pateikta informacija. Šios informacijos analizės rezultatai pateikiami toliau.

4.1.   Nagrinėjamosios šalies gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(196)

Remiantis tik bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais, atlikus tyrimą nustatyta, kad nepanaudoti gamybos pajėgumai siekia apie 129 000 tonų, o tai sudaro 20–40 % ES paklausos. Apskaičiuota, kad per PTL bendri Kinijos gamybos pajėgumai buvo tris – keturis kartus didesni už visą ES suvartojimą.

(197)

Apskaičiuota, kad Kinijos vidaus paklausa sudarė apie 465 000 tonų, t. y. mažiau nei 24 % šalies gamybos pajėgumų. Be to, planuojamas tolesnis pajėgumų didinimas rodo, kad šie pajėgumai 2021 m. pasieks bendro pasaulinio suvartojimo lygį (62), o tai dar labiau padidins esamus Kinijos perteklinius pajėgumus. Tikėtina, kad dėl šių naujų pajėgumų dar labiau padidės spaudimas eksportuoti, ypač atsižvelgiant į pajėgumų ir pirmiau minėto vidaus paklausos lygio skirtumą. Labai mažai tikėtina, kad Kinijos vidaus suvartojimas padidėtų tiek, kad pajėgtų absorbuoti esamus pajėgumus, net nekalbant apie padidėjusius pajėgumus. Be to, dėl daugelyje kitų rinkų jau taikomų priemonių labai tikėtina, kad Sąjungoje panaikinus priemones importas dempingo kaina labai padidėtų.

4.2.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(198)

Sąjungos rinkos patrauklumas Kinijos eksportui buvo akivaizdus atsižvelgiant į tai, kad net ir taikant priemones Kinijos eksportas į Sąjungą sudarė 30–50 % Sąjungos rinkos dalį.

(199)

Sąjungos rinkos patrauklumą dar labiau sustiprino tai, kad Kinijos investuotojas Sąjungoje stato naują gamyklą, kurios pajėgumas – iki 60 000 tonų (63).

(200)

Be to, Kinijos eksportą į kitas svarbias rinkas, pvz., JAV, Braziliją, Kolumbiją, Indiją ar Tailandą, ribojo taikomos prekybos apsaugos priemonės.

(201)

Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat patvirtino toliau nurodyti kainų elementai.

4.3.   Eksporto į trečiąsias šalis kainų ir Sąjungos kainų lygio santykis

(202)

Keturių bendradarbiaujančių bendrovių eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo 20–40 % mažesnės nei eksporto į Sąjungą kainos, o tai dar kartą pabrėžia Sąjungos rinkos patrauklumą.

4.4.   Priemonių vengimas

(203)

Priemonių vengimas per Malaiziją, dėl ko 2016 m. sausio mėn. buvo nustatyti vengimo muitai, kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje, dar labiau pabrėžė Sąjungos rinkos patrauklumą Kinijos eksportui.

4.5.   Galimos kainos ir dempingo skirtumai panaikinus priemones

(204)

Kaip paaiškinta pirmiau, didžioji dalis Kinijos eksporto buvo toliau vykdoma dempingo kaina.

(205)

Be to, visi požymiai rodė, kad pasibaigus priemonių galiojimui pardavimas vyktų dempingo kainomis.

(206)

Pirma, tai, kad visos bendrovės, kurios pateikė įsipareigojimus, pardavė būtent už įsipareigojimo minimalią importo kainą, rodė, kad įsipareigojimas buvo taikomas kaip apatinė kainos riba. Jei tokios apatinės ribos nebūtų ir jei teiktų konkuruoti su kitais Kinijos eksportuojamais produktais, kurių kaina yra 30–40 % mažesnė nei įsipareigojimo kaina, norėdamos išlikti rinkoje įmonės turėtų parduoti mažesnėmis kainomis. Dėl to veikiausiai padidėtų visų bendrovių, kurioms taikomas įsipareigojimas, dempingo skirtumai.

(207)

Antra, priemonių vengimas galėtų būti laikomas papildomu veiksniu, rodančiu eksportuotojų suinteresuotumą patekti į Sąjungos rinką ir negalėjimą Sąjungos rinkoje konkuruoti nevykdant dempingo. Kinijos įmonės taip pat vykdė nesąžiningą kainodarą eksportuodamos į kitas rinkas, kaip matyti iš daug prekybos apsaugos priemonių, kurios trečiosiose šalyse yra nustatytos citrinų rūgščiai, kaip minėta 200 konstatuojamojoje dalyje.

(208)

Trečia, keturių bendradarbiaujančių bendrovių eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo daug mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas, o tai rodo tikimybę, kad nustojus galioti priemonėms eksporto kainos toliau mažėtų, taigi ir toliau didėtų dempingo skirtumai.

4.6.   Išvada

(209)

Jei priemonės nustotų galioti, iš pirmiau pateiktos analizės matyti, kad dempingas tęstųsi ir kad būtų didelė tikimybė, jog didėtų dempingo skirtumai, kaip ir importo į patrauklią Sąjungos rinką apimtis.

(210)

Atskleidus faktus CCCMC ir trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai suabejojo išvadomis dėl nepanaudotų pajėgumų. Jie tvirtino, kad, remiantis pačios Komisijos skaičiavimais, nepanaudoti pajėgumai sumažėjo nuo 192 000 tonų 2015 m. (ankstesnė peržiūra) iki 129 000 tonų per PTL, o tai prieštarauja išvadai, kad dėl vis didesnių nepanaudotų gamybos pajėgumų daromas didesnis spaudimas eksportuoti. Komisija pažymėjo, kad nepanaudotus pajėgumus ji įvertino remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis. Šie bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai skiriasi nuo ankstesnėje peržiūroje dalyvavusių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų. Dėl šios priežasties CCCMC ir trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktas palyginimas yra klaidingas. Bet kuriuo atveju 129 000 tonų vis dar yra didžiuliai pertekliniai pajėgumai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(211)

Atskleidus faktus CCCMC ir trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija nepatikrino Sąjungos pramonės pateiktų įrodymų dėl planuojamo pajėgumų didinimo patikimumo ir tikslumo. Komisija pažymėjo, kad ji atidžiai peržiūrėjo Sąjungos pramonės ir CCCMC pateiktą informaciją šiuo klausimu ir nenustatė nieko, kas galėtų pakeisti jos išvadas, pateiktas 197 konstatuojamojoje dalyje.

(212)

Atskleidus faktus CCCMC ir trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisijos išvada, kad netaikant naujų priemonių eksporto į Sąjungą kainos sumažėtų iki kainų į trečiąsias šalis lygio, yra visiškai hipotetinė. Jie taip pat tvirtino, kad Komisija nepateikė nei kiekybinio vertinimo, nei analizės, susijusios su jos išvada, kad netaikant priemonių eksportas iš KLR veikiausiai padidėtų ir būtų vykdomas didesniais dempingo skirtumais. Galiausiai jie tvirtino, kad Komisija nepateikė tvirtų ekonominių argumentų, kodėl Kinijos eksportuojantys gamintojai gerokai sumažintų savo kainas į Sąjungą, jei priemonių taikymas nebūtų atnaujintas.

(213)

Atsakydama Komisija pažymėjo, kad atlikus tyrimą buvo aiškiai nustatyta, kad dempingas tęsiasi net remiantis vien eksporto kainomis, kurios grindžiamos įsipareigojimų MIK. Eksportuojančių gamintojų, kuriems įsipareigojimai netaikomi, kainos buvo gerokai mažesnės, o tai aiškiai rodo, kad, jei nebūtų įsipareigojimų, kainos greičiausiai mažėtų. Be to, Komisija nustatė, kad visų eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas įsipareigojimas, eksporto į Sąjungą kainos buvo gerokai didesnės už eksporto į kitas rinkas kainas, o tai rodo, kad Sąjungos rinka bus patraukli importo didinimui. Šie elementai ir dideli nepanaudoti pajėgumai KLR aiškiai patvirtino išvadą, kad, jeigu priemonės būtų panaikintos, į Sąjungą veikiausiai ir toliau būtų eksportuojama dempingo kainomis ir didesnėmis apimtimis.

5.   ŽALA

5.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(214)

Per PTL panašų produktą Sąjungoje gamino du gamintojai. Abu gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(215)

Atsižvelgdama į tai, kad Sąjungos pramonę sudaro tik du gamintojai, ir siekdama apsaugoti konfidencialią informaciją, Komisija pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį kai kuriuos skaičius šiame reglamente nurodė intervalais ir (arba) indeksais.

(216)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 300 000–350 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi abiejų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais.

5.2.   Sąjungos suvartojimas

(217)

Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje Komisija nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimu Sąjungos atvirojoje rinkoje ir importu iš KLR ir kitų trečiųjų šalių, kaip nurodyta klausimyno atsakymuose ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze pagrįstoje importo statistikoje.

(218)

Suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Bendras Sąjungos suvartojimas

500 000 - 550 000

535 000 – 585 000

535 000 – 585 000

515 000 - 565 000

Indeksas

100

107

107

103

Šaltinis: klausimyno atsakymai ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(219)

Sąjungos suvartojimas iš pradžių padidėjo 7 %, o daugiausiai padidėjo 2017 ir 2018 m. Nuo 2018 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio suvartojimas šiek tiek sumažėjo, tačiau tebebuvo 3 % didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(220)

Citrinų rūgšties suvartojimas padidėjo dėl to, kad padidėjo produktų, kuriuose naudojamas peržiūrimasis produktas, suvartojimas įvairiuose pramonės sektoriuose, kaip antai maisto produktų, namų priežiūrai naudojamų ploviklių, vaistų ir kosmetikos gaminių sektoriuose. Be to, teisės aktais, kuriais reikalaujama pakeisti fosfatus namų priežiūrai naudojamuose plovikliuose, prisidėta prie peržiūrimojo produkto suvartojimo padidėjimo, nes citrinų rūgštis yra vienas iš tinkamesnių fosfatų pakaitalų naudoti pagal šias paskirtis.

5.3.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

5.3.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(221)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze ir Sąjungos pramonės klausimyno atsakymais.

(222)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Importo iš Kinijos apimtis

207 295

190 750

223 185

205 595

Indeksas

100

92

108

99

Rinkos dalis (%)

40–45

34–39

40–45

38–43

Indeksas

100

86

100

96

Šaltinis: klausimyno atsakymai ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(223)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis buvo didelė ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2016 m., tebebuvo beveik tokio paties lygio. Mažesnė importo apimtis 2017 m. ir didesnė 2018 m. yra susijusios su tuo, kad citrinų rūgštis yra vežama dideliais kiekiais ir kad toks didelis kiekis į Sąjungos rinką pateko 2018 m. sausio mėn., todėl jis buvo priskirtas 2018 m. importui (2018 m. sausio mėn. importas yra maždaug 50 % didesnis nei 2017 m. gruodžio mėn.). Apskritai importo iš Kinijos apimtis buvo pastovi.

(224)

Citrinų rūgšties importo iš Kinijos rinkos dalis buvo didelė ir iš esmės nebuvo mažesnė nei 40 %, tik nagrinėjamuoju laikotarpiu nežymiai sumažėjo 1,4 procentinio punkto. Kadangi importas iš kitų šalių taip pat sumažėjo, kaip aprašyta 234–235 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pastebėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusią paklausą patenkino padidėjusi Sąjungos pramonės gamyba.

5.3.2.   Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(225)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Kinija

736,7

773,8

738,2

701,9

Indeksas

100

105

100

95

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(226)

Iš Kinijos importuotos citrinų rūgšties kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastovi. Apskritai, palyginti su 2016 m., Kinijos citrinų rūgšties kaina sumažėjo 5 %. Kaip matyti iš 8 lentelės, importo iš Kinijos kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos kainas.

(227)

Importo kainų padidėjimas 2017 m. gali būti susijęs su suvartojimo padidėjimu, kuris, kaip paaiškinta 219 konstatuojamojoje dalyje, 2017 m. buvo itin didelis dėl 220 konstatuojamojoje dalyje aprašytų su fosfatais susijusių teisės aktų pakeitimų. Padidėjus paklausai padidėjo ir importo kainos. 2018 ir 2019 m., pasikeitus paklausai, kainos vėl sumažėjo.

(228)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

a)

Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

b)

iš Kinijos bendradarbiaujančių gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas), įskaitant antidempingo muitą, ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo.

(229)

Toliau pateikiami du priverstinio kainų mažinimo skirtumų lygiai: pirmasis – bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas 189 konstatuojamojoje dalyje minėtas įsipareigojimas. Antrasis – ir trims bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurioms buvo taikomas įsipareigojimas. Jie atskiriami dėl to, kad įsipareigojimo sąlygos turėjo įtakos bendrovių, kurioms taikomas įsipareigojimas, kainoms.

(230)

Nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atveju nebuvo įmanoma nustatyti priverstinio kainų mažinimo pagal kiekvienos rūšies produkto kainas, nes tokios informacijos nebuvo. Todėl priverstinis kainų mažinimas nustatytas lyginant bendras vidutines svertines Sąjungos gamintojų ir nebendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainas.

(231)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomi įsipareigojimai, atveju priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo didesnis nei 19 %, o eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas įsipareigojimas, atveju – didesnis nei 10 %.

5.4.   Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją

(232)

Citrinų rūgštis iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, daugiausia importuojama iš Kambodžos, Kolumbijos ir Tailando.

(233)

(Bendros) importo apimties, taip pat citrinų rūgšties importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Tailandas

Apimtis (tonos)

19 410

20 163

13 203

13 305

Indeksas

100

104

68

69

Rinkos dalis (%)

< 5

< 5

< 5

< 5

Vidutinė kaina (EUR)

817

887

847

784

Indeksas

100

109

104

96

Kitos trečiosios šalys

Apimtis (tonos)

10 331

18 612

7 909

7 194

Indeksas

100

180

77

70

Rinkos dalis (%)

< 5

< 5

< 5

< 5

Vidutinė kaina (EUR)

1 094

1 001

1 251

1 265

Indeksas

100

92

114

116

Iš viso iš visų trečiųjų šalių

Apimtis (tonos)

29 741

38 775

21 112

20 500

Indeksas

100

130

71

69

Rinkos dalis (%)

5–10

5–10

< 5

< 5

Vidutinė kaina (EUR)

913

942

998

952

Indeksas

100

103

109

104

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(234)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu daugiausia citrinų rūgšties iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, importuota iš Tailando. Importas iš Tailando per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 31 %. Kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais kainų raida buvo panaši į importo iš Kinijos kainų raidą, tačiau jos buvo 11–15 % didesnės.

(235)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu citrinų rūgšties importas iš visų trečiųjų šalių sumažėjo 30 %. Šio importo kainos taip pat buvo didesnės už importo iš Kinijos kainas.

5.5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

5.5.1.   Bendros pastabos

(236)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

5.5.2.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(237)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Sąjungos gamybos apimtis, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Gamybos apimtis (tonomis)

300 000 – 350 000

342 000 – 392 000

339 000 – 389 000

327 000 – 377 000

Indeksas

100

114

113

109

Gamybos pajėgumai (tonomis)

350 000 – 400 000

381 000 – 431 000

395 000 – 445 000

395 000 – 445 000

Indeksas

100

109

113

113

Pajėgumų naudojimas (%)

90–100

90–100

90–100

87–97

Indeksas

100

105

100

97

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(238)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo 9 %, o 2017 m. gamybos apimtis buvo didžiausia (tuo metu ji buvo 14 % didesnė nei 2016 m.). Sąjungos pramonės gamybos apimties raida iš esmės atitinka Sąjungos suvartojimo raidą.

(239)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai nuolat didėjo ir, palyginti su 2016 m., peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 13 % didesni.

(240)

Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė žemiausią lygį – buvo 3 % mažesnis nei 2016 m.

5.5.3.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(241)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Bendra pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (tonomis)

250 000 – 300 000

292 000 – 342 000

280 000 – 330 000

275 000 – 325 000

Indeksas

100

117

112

110

Pardavimas uždarojoje rinkoje

0–5 000

0–5 000

0–5 000

0–5 000

Pardavimas atvirojoje rinkoje

245 000 – 300 000

287 000 – 342 000

275 000 – 330 000

270 000 – 325 000

Indeksas

100

116

112

110

Pardavimo atvirojoje rinkoje rinkos dalis (%)

50–60

54–64

52–62

54–64

Indeksas

100

109

104

107

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(242)

Pardavimas uždarojoje rinkoje, daugiausia susijęs su specializuotų produktų ir specialiųjų druskų, kuriuose citrinų rūgštis naudojama kaip žaliava, gamyba, kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais buvo labai nedidelis (mažiau nei 5 000 tonų), todėl neturėjo pastebimos įtakos Sąjungos pramonės padėčiai, įskaitant jos rinkos dalis.

(243)

Pardavimo raida buvo panaši į gamybos tendenciją ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 10 %, o 2017 m. buvo didžiausia.

(244)

Sąjungos pramonės rinkos dalis kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais buvo 50–64 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji padidėjo maždaug 4 procentiniais punktais.

5.5.4.   Užimtumas ir našumas

(245)

Užimtumo ir našumo Sąjungoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas Sąjungoje

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Darbuotojų skaičius

600–650

624–674

642–692

642–792

Indeksas

100

104

107

107

Našumas (vienetais vienam darbuotojui)

500–550

550–600

530–580

510–560

Indeksas

100

110

106

102

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(246)

Darbuotojų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo maždaug 7 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu viršijo 640 darbuotojų.

(247)

Našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik nežymiai – apie 2 %. Šiuo atžvilgiu našumas išreiškiamas tonomis darbuotojų skaičiui (etato ekvivalentai) per metus.

5.5.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(248)

Faktinių dempingo skirtumų poveikį Sąjungos pramonei sušvelnino įsipareigojimas, taikomas didelių Kinijos eksportuojančių gamintojų kainoms, kuris buvo nustatytas kaip atitinkamų Kinijos eksporto kainų apatinė riba.

(249)

Todėl galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė atsigavo nuo žalos, kurią darė Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingas. Kaip matyti iš palankios pagrindinių žalos rodiklių tendencijos, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės atsigavimas tęsėsi.

5.5.6.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(250)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vidutinė vieneto pardavimo kaina atvirojoje rinkoje (EUR/t)

1 000 –1 100

980–1 080

1 010 –1 110

1 010 –1 110

Indeksas

100

98

101

101

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

800–900

760–860

824–924

840–940

Indeksas

100

95

103

105

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(251)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinės svertinės vieneto kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastovios ir padidėjo tik 1 %.

(252)

Vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 5 % didesnės nei 2016 m. Dėl padidėjusių sąnaudų ir tik nedidelio pardavimo kainų padidėjimo sumažėjo pelningumas, kaip aprašyta 257 konstatuojamojoje dalyje.

5.5.7.   Darbo sąnaudos

(253)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)

70 000 – 80 000

70 000 – 80 000

71 400 – 81 400

72 800 – 82 800

Indeksas

100

100

102

104

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(254)

Vidutinės Sąjungos gamintojų darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 % – mažiau nei infliacija Sąjungoje per šį laikotarpį.

5.5.8.   Atsargos

(255)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

20 000 – 25 000

16 200 – 21 200

24 400 – 39 400

24 000 – 28 000

Indeksas

100

81

122

120

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi (%)

5–10

3–8

5–10

5–11

Indeksas

100

71

107

110

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(256)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos. Padidėjus pardavimui ir gamybai atsargų lygis yra pastovus. Gerokai sumažėjęs atsargų lygis 2017 m. pabaigoje buvo išimtis. Išimtis susijusi su padidėjusia citrinų rūgšties paklausa dėl to, kad buvo pakeista tam tikrų produktų cheminė sudėtis ir pašalinti fosfatai, kaip paaiškinta 220 konstatuojamojoje dalyje.

5.5.9.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(257)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

15–20

18–23

14–19

11–16

Indeksas

100

120

94

79

Pinigų srautas Indeksas

100

140

100

102

Investicijos (EUR)

40 000 000 –50 000 000

35 600 000 –45 600 000

31 200 000 –41 200 000

39 600 000 –49 600 000

Indeksas

100

89

78

99

Investicijų grąža (%)

30–40

37–48

27–38

26–36

Indeksas

100

125

92

86

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(258)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(259)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas buvo didžiausias 2017 m. Išskirtinės aplinkybės buvo susijusios su fosfatų pakeitimu, kaip aprašyta 220 konstatuojamojoje dalyje, o didesnis tų metų pelningumas turėtų būti siejamas su būtent tais metais padidėjusia paklausa. Bendras pramonės pelningumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu viršijo 10 %.

(260)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2017 m., jo raida išliko panaši.

(261)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Jos raida buvo panaši į pelningumo raidą ir išliko patenkinama visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(262)

Nė vienas Sąjungos gamintojas nepranešė, kad būtų turėjęs sunkumų didinti kapitalą per nagrinėjamąjį laikotarpį.

5.6.   Išvada dėl žalos

(263)

Daugumos žalos rodiklių, tokių kaip gamyba, pardavimo apimtis, užimtumas, pajėgumai, našumas ir pinigų srautas, raida buvo teigiama. Nors finansinių rodiklių (pvz., pelningumo ir investicijų grąžos) tendencijos buvo neigiamos, absoliutūs dydžiai yra patenkinami ir nerodo materialinės žalos požymių.

(264)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

6.   ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

6.1.   Bendros pastabos

(265)

262 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinė žala nebuvo daroma, ir pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliko vertinimą siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad, jei būtų leista importui iš Kinijos nebetaikyti priemonių, dėl importo dempingo kaina iš Kinijos daryta žala pasikartotų (64).

(266)

Iš pirmiau aprašytų peržiūrimojo produkto importo iš Kinijos kainų ir apimties tendencijų matyti, kad, nors Kinijos eksportuotojai išliko aktyvūs Sąjungos rinkos dalyviai, dėl galiojančių priemonių (muito ir įsipareigojimų) rinkos sąlygos pagerėjo. Šie pokyčiai buvo naudingiausi Sąjungos pramonei, nes kitos trečiosios šalys ne taip aktyviai dalyvavo rinkoje. Tai rodo, kad žala pašalinta visų pirma dėl galiojančių priemonių.

(267)

Kaip minėta 196–197 konstatuojamosiose dalyse, KLR eksportuojantys gamintojai turi didžiulius ir vis didėjančius nepanaudotus pajėgumus, kurie leidžia jiems labai greitai padidinti eksporto apimtį. Be to, atsižvelgiant į didesnes kainas Sąjungos rinkoje, palyginti su daugumos trečiųjų šalių rinkomis, tikėtina, kad leidus nebetaikyti antidempingo priemonių šiuo metu į tas šalis eksportuojami dideli kiekiai taip pat gali būti nukreipti į Sąjungos rinką.

(268)

Be to, pagrindinėse tarptautinėse rinkose Kinijos citrinų rūgščiai taikomos prekybos apsaugos priemonės. Todėl Kinijos eksportuojantiems gamintojams bus sudėtingiau parduoti produktą šiose rinkose nei neapsaugotoje Sąjungos rinkoje, jeigu joje būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių.

(269)

Be to, net ir nustačius priemones, dėl Kinijos eksportuotojų kainų lygio Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai gerokai mažinamos. Netaikant muitų, eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomas įsipareigojimas, vykdomas priverstinis kainų mažinimas viršytų 29 %. Tai yra kainos, kuriomis Kinijos eksportuojantys gamintojai tikriausiai parduotų produktą Sąjungos rinkoje, jeigu nebūtų taikomos priemonės. Netaikant priemonių Sąjungos pramonė negalėtų išlaikyti savo kainų, todėl veikiausiai patirtų nuostolių, kaip buvo nustatyta per pradinį tyrimą.

(270)

Tikimybę, kad Kinija eksportuos produktą maža kaina, jeigu nebus priemonių, taip pat patvirtina daug kitų šalių antidempingo tyrimų dėl Kinijos citrinų rūgšties, kaip minėta 200 konstatuojamojoje dalyje.

(271)

Dideli Kinijos gamintojų eksporto pajėgumai ir žalingos kainos tiesiogiai lemtų greitą Sąjungos pramonės pardavimo ir (arba) kainų sumažėjimą, o dėl to labai pablogėtų finansinė padėtis ir kiltų pavojus Sąjungos pramonės išlikimui, kaip matyti iš 276 konstatuojamojoje dalyje aprašyto kitų Sąjungos gamintojų veiklos sustabdymo.

(272)

Atskleidus faktus CCCMC ir trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai dėl žalos pasikartojimo tikimybės tvirtino, kad, baigus galioti priemonėms, importo mažesnėmis kainomis didinimas neturėtų komercinės ar rinkos prasmės. Be to, CCCMC taip pat tvirtino, kad prekybos apsaugos priemonės kitose šalyse neturėtų didelio poveikio Kinijos eksportuojančių gamintojų sprendimų priėmimui. Šie tvirtinimai nebuvo nei pagrįsti, nei jais nebuvo įrodyta, kad daugelis pirmiau minėtų esminių elementų ir argumentų būtų neteisingi. Be to, Komisija pastebėjo, kad importo kainos be muitų, kaip parodyta 3 lentelėje, jau yra gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas (kaip parodyta 11 lentelėje). Todėl net ir toliau taikant tokias mažas importo kainas Sąjungos pramonei būtų daromas spaudimas, kuris veikiausiai vėl virstų žala. Todėl šių tvirtinimų negalima priimti.

(273)

Taigi, daroma išvada, kad labai tikėtina, jog netaikant priemonių labai padidėtų importas iš Kinijos žalingomis dempingo kainomis ir tikėtina, kad materialinė žala pasikartotų.

7.   SĄJUNGOS INTERESAI

(274)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

7.1.   Sąjungos pramonės interesai

(275)

Atliekant šį tyrimą bendradarbiavo abu Sąjungos gamintojai, kurie kartu pagamina 100 % Sąjungos produkcijos. Kaip nurodyta 263 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė atsigavo nuo buvusio dempingo padarytos žalos ir, kai jos neveikia nesąžininga konkurencija su importu dempingo kaina, yra gyvybinga.

(276)

Sąjungos pramonė prisiderino prie padidėjusios citrinų rūgšties paklausos, įskaitant investicijas, kurių reikėjo jos gamybos pajėgumams didinti, ir planus pajėgumams toliau plėsti.

(277)

Kartu, jeigu priemonių būtų atsisakyta, nesąžininga konkurencija dėl importo iš Kinijos dempingo kaina tikriausiai padidėtų ir tai keltų grėsmę likusių gamintojų veiklos tęstinumui, nors įprastinėmis sąlygomis pramonė yra gyvybinga. Primenama, kad, kol importui iš Kinijos nebuvo nustatytos priemonės, trys Sąjungos gamintojai sustabdė veiklą.

(278)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

7.2.   Nesusijusių importuotojų interesai

(279)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, klausimyno atsakymus pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas. Taigi, importuotojai nebuvo labai suinteresuoti šiuo tyrimu.

(280)

Citrinų rūgšties importuotojai dažnai yra platesnio cheminių produktų asortimento prekiautojai, todėl jie neapsiriboja citrinų rūgštimi. Be to, prekiautojai importuoja cheminius produktus iš kitų trečiųjų šalių, ne tik Kinijos, taip pat prekiauja Sąjungos pramonės pagamintais produktais. Todėl tikėtina, kad galimas tolesnio muitų taikymo poveikis importuotojams bus labai nedidelis.

7.3.   Naudotojų interesai

(281)

Kaip nustatyta 23 konstatuojamojoje dalyje, Komisijai klausimyno atsakymus pateikė keturi naudotojai sveikatos, grožio ir namų higienos pramonės sektoriuose. Nepaisant to, kad maisto produktų ir gėrimų pramonė yra didžiausia citrinų rūgšties naudotoja, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas šios pramonės naudotojas.

(282)

Daugumai naudotojų citrinų rūgštis sudaro mažą ar net nereikšmingą jų sąnaudų struktūros dalį. Citrinų rūgšties kiekis kai kuriuose konkrečiuose tam tikrų rūšių produktuose, ypač namų higienos priemonėse, pvz., indaplovių tabletėse, yra daug didesnis.

(283)

Pastabose bendradarbiujantys naudotojai tvirtino, kad Sąjungos pramonė yra visiškai atsigavusi, ir nurodė, kad ji negali visiškai patenkinti paklausos Sąjungoje. Pastabose taip pat paminėta, kad visų pirma produktų, kuriuose citrinų rūgšties yra itin daug, gamyba Sąjungoje yra mažiau konkurencinga, palyginti su šalimis, kuriose citrinų rūgščiai muitai netaikomi. Naudotojai taip pat atkreipė dėmesį į gerą Sąjungos gamintojų finansinę padėtį.

(284)

Galiojančios priemonės neturėjo įtakos galimybei įsigyti citrinų rūgšties iš ne Sąjungos šaltinių, kaip tą patvirtina ir toliau didele apimtimi į rinką patenkantis Kinijos eksportas. Gamybos pajėgumus Sąjungoje planuoja didinti tiek Sąjungos gamintojai, tiek subjektai Kinijos investicijomis Sąjungoje, kaip nurodyta 199 konstatuojamojoje dalyje.

(285)

Bendradarbiaujančių naudotojų pelningumas buvo didelis, o daugumai naudotojų citrinų rūgšties, kaip žaliavos, sąnaudų finansinis poveikis buvo nereikšmingas. Naudotojams, gaminantiems tam tikros rūšies produktus, kuriuose yra didesnis citrinų rūgšties kiekis, šie produktai sudarė tik daug platesnio asortimento dalį. Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, kai atliekant tyrimą bendradarbiavo daugiau naudotojų, Komisija nustatė, kad citrinų rūgštis sudaro ne daugiau kaip 5 % cheminius produktus gaminančių naudotojų žaliavų sąnaudų. Todėl manyta, kad priemonių poveikis šiems naudotojams buvo nedidelis.

(286)

Taigi, priemonių teigiamas poveikis Sąjungos pramonei buvo gerokai didesnis nei nedidelis neigiamas galiojančių priemonių poveikis naudotojams.

7.4.   Kiti veiksniai. Tiekimo šaltinių saugumas

(287)

Tiekimo saugumas yra svarbus citrinų rūgšties rinkos elementas. Pagal daugumą citrinų rūgšties naudojimo paskirčių kainos veiksnys buvo nereikšmingas, tačiau ypatingai svarbu buvo peržiūrimojo produkto kaip žaliavos prieinamumas. Jei nebūtų taikomos priemonės, Sąjungos pramonės išlikimui kiltų pavojus, o tai darytų poveikį ne tik pačiai pramonei – pvz., sumažėtų esamų tiekimo šaltinių arba konkurentų rinkoje.

7.5.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(288)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamai Kinijos kilmės citrinų rūgščiai neatitiktų Sąjungos interesų.

8.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(289)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemones citrinų rūgščiai iš Kinijos reikėtų taikyti toliau.

(290)

Atsižvelgdama į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – JK) išstojimą iš Europos Sąjungos, kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d., Komisija taip pat išnagrinėjo tokio išstojimo poveikį šios priemonių galiojimo termino peržiūros išvadoms.

(291)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad viso citrinų rūgšties importo į JK dalis, palyginti su visu importu į ES 28, per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnė nei 10 % (šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė). Vidaus rinkos sumažėjimas iki ES 27 valstybių narių rinkos neturėtų įtakos nei Sąjungos rinkos patrauklumui, nei nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą kainų lygiui.

(292)

Dviejų vienintelių Sąjungos gamintojų pardavimo JK apimtis buvo tokia pati.

(293)

Apskaičiuojant dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų, kurių dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas, kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje, dempingo skirtumą iš jo išbraukiant pardavimą eksportui į JK, poveikis būtų ne didesnis nei 1 procentinis punktas. Taigi atitinkamai nebendradarbiaujantiems gamintojams apskaičiuoti dempingo skirtumai taip pat nesikeistų.

(294)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šio tyrimo, po kurio antidempingo priemonės paliekamos galioti, rezultatai nesiskirtų nepriklausomai nuo to, ar JK duomenys būtų įtraukti į analizę, ar ne. Nė viena suinteresuotoji šalis šiuo klausimu pastabų nepateikė.

(295)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(296)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (65) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(297)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai ir trinatrio citrato dihidratui, kurių KN kodai šiuo metu yra 2918 14 00 ir ex 2918 15 00 (TARIC kodai 2918150011 ir 2918150019), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

„COFCO Bio-Chemical Energy (Yushu) Co. Ltd.“, No 1 Dongfeng Avenue, Wukeshu Economic Development Zone, Changchun City 130401, KLR

35,7

A874

„Laiwu Taihe Biochemistry Co., Ltd.“, No 89 Changjiang Street, Laiwu City, Shandong Province, KLR

15,3

A880

„RZBC Co., Ltd.“, No 9 Xinghai West Road, Rizhao City, Shandong Province, KLR

36,8

A876

„RZBC (Juxian) Co., Ltd.“, No 209 Laiyang Road, Juxian Economic Development Zone, Rizhao City, Shandong Province, KLR

36,8

A877

„TTCA Co., Ltd.“, West, Wenhe Bridge North, Anqiu City, Shandong Province, KLR

42,7

A878

„Weifang Ensign Industry Co., Ltd.“, No 1567 Changsheng Street, Changle, Weifang, Shandong Province, KLR

33,8

A882

„Jiangsu Guoxin Union Energy Co., Ltd.“, No 1 Redian Road, Yixing Economic Development Zone, Jiangsu Province, KLR

32,6

A879

Visos kitos bendrovės

42,7

A999

3.   Galutinio antidempingo muito, taikomo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams, kaip nustatyta 2 dalyje, taikymo sritis išplečiama įtraukiant importuojamą iš Malaizijos siunčiamą tą pačią citrinų rūgštį ir trinatrio citrato dihidratą, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Malaizijos kilmės (KN kodai ex 2918 14 00 (TARIC kodas 2918140010) ir ex 2918 15 00 (TARIC kodas 2918150011).

4.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (peržiūrimasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

5.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Išleidimui į laisvą apyvartą deklaruotiems importuojamiems produktams, kuriems sąskaitas faktūras išdavė bendrovės, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija ir kurių pavadinimai yra įtraukti į Sprendimą 2008/899/EB su tolesniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2012/501/ES ir Reglamentu (ES) 2016/704, 1 straipsniu nustatytas antidempingo muitas netaikomas, jeigu:

a)

juos pagamino, išsiuntė ir jiems sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje ir

b)

su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. komercinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija, ir

c)

deklaruotos ir muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą.

2.   Skola muitinei susidaro priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą:

a)

nustačius, kad dėl 1 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, arba

b)

jeigu Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (66) 8 straipsnio 9 dalį įsipareigojimo priėmimą atšaukia reglamentu arba sprendimu, kuriame nurodomi konkretūs sandoriai, ir susijusias įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  OL L 323, 2008 12 3, p. 1.

(3)  OL L 323, 2008 12 3, p. 62.

(4)  OL L 244, 2012 9 8, p. 27.

(5)  OL L 15, 2015 1 22, p. 8.

(6)  OL L 10, 2016 1 15, p. 3.

(7)  OL L 122, 2016 5 12, p. 19.

(8)  OL L 231, 2018 9 14, p. 20.

(9)  OL C 165, 2019 5 14, p. 3.

(10)  Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 18, 2020 1 20, p. 3).

(11)  Nuoroda į konkrečiai bylai skirtą interneto svetainę: https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2432.

(12)  Pranešimas įtrauktas į bylos medžiagą, Nr. t20.002450.

(13)  Pranešimas įtrauktas į bylos medžiagą, Nr. t20.002149.

(14)  „IHS Markit“ pateikta prekybos informacijos duomenų bazė https://ihsmarkit.com/products.html.

(15)  Pranešimas įtrauktas į bylos medžiagą, Nr. t20.007937.

(16)  „Bureau van Dijk“ pateikta bendrovių finansinių duomenų bazė, www.bvdinfo.com.

(17)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (2017 m. gruodžio 20 d., SWD(2017) 483 final/2) (toliau – ataskaita).

(18)  PPO ginčas DS 494, „ES – COST Adjustment Methodologies“, 7.76, 7.80 ir 7.81 punktai.

(19)  OL L 338, 2017 12 19, p. 1.

(20)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 6–7.

(21)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 10.

(22)  Paskelbta adresu http://www.fdi.gov.cn/1800000121_39_4866_0_7.html (paskutinį kartą žiūrėta 2019 m. liepos 15 d.).

(23)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 20–21.

(24)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 41, 73–74.

(25)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 120–121.

(26)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 122–135.

(27)  Ataskaitos 7 skyrius, p. 167–168.

(28)  Ataskaitos 8 skyrius, p. 169–170, 200–201.

(29)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 15–16, 4 skyrius, p. 50, 84, 5 skyrius, p. 108–109.

(30)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 22–24, ir 5 skyrius, p. 97–108.

(31)  Ataskaitos 5 skyrius, p. 104–109.

(32)  Žr. 13-ojo grūdų ir naftos perdirbimo penkmečio plano IV.2.1 skirsnį adresu http://www.gov.cn/xinwen/2017-01/03/content_5155835.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. gruodžio 21 d.).

(33)  Ataskaitos 5 skyrius, p. 100–101.

(34)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 26.

(35)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 31–32.

(36)  Paskelbta adresu https://www.reuters.com/article/us-china-congress-companies-idUSKCN1B40JU (paskutinį kartą žiūrėta 2019 m. liepos 15 d.).

(37)  Ataskaitos 14.1–14.3 skyriai.

(38)  Ataskaitos 4 skyrius, p. 41–42, 83.

(39)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 319.

(40)  Informaciją apie subsidijas galima rasti Žemės ūkio ministerijos svetainėje http://www.moa.gov.cn/gk/zcfg/qnhnzc/201904/t20190416_6179338.htm.

(41)  Žr. Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos (NPRK) pranešimą 2017/627, kuriuo panaikinamas NPRK pranešimas dėl klausimų, susijusių su kukurūzų giliojo perdirbimo projektų valdymu, kurį galima rasti https://www.ndrc.gov.cn/fggz/cyfz/zcyfz/201704/t20170417_1149901.html.

(42)  Ten pat.

(43)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 138–149.

(44)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 216.

(45)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 213–215.

(46)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 209–211.

(47)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 332–337.

(48)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 336.

(49)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 337–341.

(50)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 114–117.

(51)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 119.

(52)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 120.

(53)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(54)  Žr. TVF darbinis dokumentą „Resolving China’s Corporate Debt Problem“, Wojciech Maliszewski, Serkan Arslanalp, John Caparusso, José Garrido, Si Guo, Joong Shik Kang, W. Raphael Lam, T. Daniel Law, Wei Liao, Nadia Rendak, Philippe Wingender, Dziangjanas, 2016 m. spalio mėn., WP/16/203.

(55)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(56)  https://www.indexmundi.com/agriculture/?commodity=corn

(57)  https://www.indexmundi.com/commodities/?commodity=corn&months=60&currency=eur

(58)  https://qdd.oecd.org/subject.aspx?Subject=ExportRestrictions_IndustrialRawMaterials

(59)  https://www.ilo.org/ilostat/faces/oracle/webcenter/portalapp/pagehierarchy/Page21.jspx?_afrLoop=2007202804813928&_afrWindowMode=0&_afrWindowId=ejmgka3iz_63#!%40%40%3F_afrWindowId%3Dejmgka3iz_63%26_afrLoop%3D2007202804813928%26_afrWindowMode%3D0%26_adf.ctrl-state%3Dejmgka3iz_119

(60)  OL L 123, 2015 5 19, p. 33. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti ir bet kuriuo atveju tokie importo duomenys buvo nereikšmingi.

(61)  Pateikiama adresu http://www.gtis.com/gta/.

(62)  2020 m. birželio 7 d. Komisija suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikė informaciją apie Kinijos pajėgumų lygį ir nurodė informacijos šaltinius, dokumento Nr. t20.004035.

(63)  Kinijos ir Vidurio Rytų Europos institutas: „China and Hungary: 70 years of bilateral relations in a changing world“, 2019 m. gruodžio mėn., p. 75.

(64)  Žr. Apeliacinio komiteto ataskaitos „United States – Anti-Dumping Measures on Oil Country Tubular Goods (OCTG) from Mexico“ (WT/DS282/AB/R), 108 ir 122–123 dalis.

(65)  OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(66)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.


PRIEDAS

Komercinėje sąskaitoje faktūroje, pridedamoje bendrovėms parduodant į Europos Sąjungą prekes, dėl kurių prisiimtas įsipareigojimas, nurodomi šie rekvizitai:

1.

Antraštė „KOMERCINĖ SĄSKAITA FAKTŪRA, PRIDEDAMA PRIE PREKIŲ, DĖL KURIŲ PRISIIMTAS ĮSIPAREIGOJIMAS“.

2.

Komercinę sąskaitą faktūrą išrašančios bendrovės pavadinimas.

3.

Komercinės sąskaitos faktūros numeris.

4.

Komercinės sąskaitos faktūros išdavimo data.

5.

Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės turi būti įformintos Europos Sąjungos pasienyje.

6.

Tikslus prekių aprašymas nurodant:

dėl įsipareigojimo taikomą produkto kodo numerį (PKN),

aiškų prekių aprašą, kuris atitiktų susijusį PKN,

bendrovės produkto kodo numerį (BPKN),

TARIC kodą,

kiekį (tonomis).

7.

Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

kainą už toną,

taikomas mokėjimo sąlygas,

taikomas pristatymo sąlygas,

bendrą nuolaidų ir lengvatų sumą.

8.

Į Europos Sąjungą prekes importuojančios bendrovės, kuriai komercinę sąskaitą faktūrą, pridedamą prie prekių, dėl kurių prisiimtas įsipareigojimas, tiesiogiai išrašo bendrovė, pavadinimas.

9.

Komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio bendrovės atstovo vardas, pavardė ir pasirašyta tokios formos deklaracija:

„Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės parduodamos tiesioginiam eksportui į Europos Sąjungą pagal įsipareigojimo, kurį pasiūlė (BENDROVĖS PAVADINIMAS) ir priėmė Europos Komisija Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/87, taikymo sritį ir sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“


2021 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/119


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/608

2021 m. balandžio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1793 dėl laikino oficialios kontrolės sustiprinimo ir neatidėliotinų priemonių taikymo tam tikroms į Sąjungą iš tam tikrų trečiųjų šalių įvežamoms prekėms, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2017/625 ir (EB) Nr. 178/2002

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (1), ypač į jo 53 straipsnio 1 dalies b punktą,

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (2), ypač į jo 47 straipsnio 2 dal pirmos pastraipos b punktą, 54 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a ir b punktus ir 90 straipsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktus,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1793 (3) nustatytos taisyklės dėl laikino iš tam tikrų trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamų tam tikrų negyvūninių maisto produktų ir pašarų, kurie įtraukti į to įgyvendinimo reglamento I priedą, oficialios kontrolės sustiprinimo ir specialių sąlygų taikymo iš tam tikrų trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamiems į to įgyvendinimo reglamento II priedą įtrauktiems tam tikriems maisto produktams ir pašarams dėl taršos mikotoksinais, įskaitant aflatoksinus, pesticidų liekanomis, pentachlorfenoliu ir dioksinais rizikos ir mikrobiologinės taršos rizikos;

(2)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1793 nustatomi reikalavimai, susiję su to įgyvendinimo reglamento II priede išvardytų maisto produktų ir pašarų siuntų įvežimo į Sąjungą oficialaus sertifikato pavyzdžiu, ir tokio sertifikato išdavimo (tiek popierine, tiek elektronine forma) taisyklės. Pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1715 (4) TRACES yra oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos (IMSOC) dalis, leidžianti visą sertifikatų rengimo procesą vykdyti elektroniniu būdu, taip užkertant kelią galimai nesąžiningai ar apgaulingai veiklai, susijusiai su oficialiais sertifikatais. Todėl Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1793 nustatytas su TRACES suderinamas oficialaus sertifikato pavyzdys;

(3)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1793 nustatyti sertifikavimo reikalavimai atitinka reikalavimus, nustatytus Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/628 (5) dėl įvežimo į Sąjungą oficialių sertifikatų. Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/628 nuo 2021 m. balandžio 21 d. panaikinamas ir pakeičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/2235 (6), kartu iš dalies pakeičiant ir patikslinant tame įgyvendinimo reglamente nustatytus oficialių sertifikatų pavyzdžiams taikomus reikalavimus;

(4)

visų pirma Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/2235 skiriami oficialūs sertifikatai, išduoti popierine forma, elektroniniai oficialūs sertifikatai, išduoti pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1715 39 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir oficialūs sertifikatai, išduoti popierine forma, užpildyti TRACES sistemoje ir atspausdinti iš jos. Be to, siekiant palengvinti oficialią kontrolę įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės postuose, tame įgyvendinimo reglamente įvežimo į Sąjungą oficialiems sertifikatams nustatyti kalbiniai reikalavimai. Siekiant suderinti įvairių kategorijų prekių oficialius sertifikatus ir užtikrinti nuoseklumą su Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/2235 nustatytais naujais sertifikavimo reikalavimais dėl įvežimo į Sąjungą oficialių sertifikatų, tikslinga iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 11 straipsnį;

(5)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 12 straipsnyje nustatyta, kad jo I ir II prieduose pateikti sąrašai turi būti reguliariai, bet ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, peržiūrimi, kad būtų atsižvelgiama į naują informaciją, susijusią su rizika ir Sąjungos teisės aktų nesilaikymo atvejais;

(6)

atsižvelgiant į pastarojo meto su maisto produktais susijusių incidentų, apie kuriuos pranešta naudojantis Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF), nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 178/2002, skaičių ir svarbą bei informaciją apie valstybių narių vykdytą negyvūninių maisto produktų ir pašarų oficialią kontrolę, matyti, kad Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 I ir II prieduose pateiktus sąrašus reikėtų iš dalies pakeisti;

(7)

visų pirma, kadangi 2019 m. ir 2020 m. pirmą pusmetį vykdydamos oficialią kontrolę pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1793 valstybės narės nustatė, kad dažnai nebuvo laikomasi Sąjungos teisės aktuose dėl taršos salmonelėmis nustatytų atitinkamų reikalavimų, ir dėl didelio skaičiaus pranešimų, tuo laikotarpiu perduotų per RASFF, tikslinga nustatyti nuo 20 iki 50 % dažnesnius juodųjų pipirų (Piper nigrum) iš Brazilijos tapatumo ir fizinius patikrinimus;

(8)

kadangi 2019 m. antrą pusmetį ir 2020 m. pirmą pusmetį vykdydamos oficialią kontrolę pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1793 valstybės narės nustatė, kad dažnai nebuvo laikomasi Sąjungos teisės aktuose dėl taršos pesticidų liekanomis nustatytų atitinkamų reikalavimų, tikslinga nustatyti nuo 10 iki 20 % dažnesnius Capsicum rūšių paprikų (išskyrus saldžiąsias) iš Tailando tapatumo ir fizinius patikrinimus;

(9)

kadangi 2019 m. antrą pusmetį ir 2020 m. pirmą pusmetį vykdydamos oficialią kontrolę pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1793 valstybės narės nustatė, kad dažnai nebuvo laikomasi Sąjungos teisės aktuose dėl taršos aflatoksinais nustatytų atitinkamų reikalavimų, ir dėl didelio skaičiaus pranešimų, 2020 m. pirmą pusmetį perduotų per RASFF, tikslinga nustatyti nuo 10 iki 50 % dažnesnius žemės riešutų iš Indijos tapatumo ir fizinius patikrinimus;

(10)

saldžiosios paprikos (Capsicum annuum) iš Turkijos jau įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 I priedą dėl taršos pesticidų liekanomis rizikos. Capsicum rūšių paprikų (išskyrus saldžiąsias) iš Turkijos siuntų duomenys, surinkti 2020 m. pirmą pusmetį gavus pranešimus per RASFF, rodo, kad dėl galimos taršos pesticidų liekanomis kilo naujų pavojų žmonių sveikatai, todėl oficialią kontrolę reikia sustiprinti. Todėl dabartinis įrašas, skirtas saldžiosioms paprikoms (Capsicum annuum) iš Turkijos, turėtų būti iš dalies pakeistas, kad apimtų visas Capsicum rūšių paprikas;

(11)

turima 2019 m. antro pusmečio ir 2020 m. pirmo pusmečio informacija apie dygliuotojo ožerškio uogas iš Kinijos, į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 I priedo sąrašą įtrauktas dėl taršos pesticidų liekanomis rizikos, ir džiovintas vynuoges iš Turkijos, į to priedo sąrašą įtrauktas dėl taršos ochratoksinu A rizikos, rodo, kad iš esmės pakankamai laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Sustiprinta šių prekių oficiali kontrolė nebėra pagrįsta, todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 I priedo įrašai, skirti šioms prekėms, turėtų būti išbraukti;

(12)

vykdydamos žemės riešutų iš Brazilijos, į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priedo sąrašą įtrauktų dėl taršos aflatoksinais rizikos, oficialią kontrolę valstybės narės 2019 m. antrą pusmetį nustatė mažiau Sąjungos teisės aktuose nustatytų atitinkamų reikalavimų nesilaikymo atvejų, o 2020 m. pirmą pusmetį tokių atvejų skaičius išliko nedidelis. Todėl įrašą, skirtą žemės riešutams iš Brazilijos, tikslinga išbraukti iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priedo, įtraukti jį į to įgyvendinimo reglamento I priedą ir nustatyti 10 % tapatumo ir fizinių patikrinimų dažnumą;

(13)

vykdydamos žemės riešutų iš Kinijos, į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priedo sąrašą įtrauktų dėl taršos aflatoksinais rizikos, oficialią kontrolę valstybės narės 2019 m. antrą pusmetį ir 2020 m. pirmą pusmetį nustatė mažiau Sąjungos teisės aktuose nustatytų atitinkamų reikalavimų nesilaikymo atvejų. Todėl įrašą, skirtą žemės riešutams iš Kinijos, tikslinga išbraukti iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priedo, įtraukti jį į to įgyvendinimo reglamento I priedą ir nustatyti 10 % tapatumo ir fizinių patikrinimų dažnumą. Dėl prekybos šia preke apimties tokio dažnumo pakanka, kad būtų užtikrintas tinkamas stebėsenos lygis;

(14)

vykdydamos lazdyno riešutų iš Turkijos, į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priedo sąrašą įtrauktų dėl taršos aflatoksinais rizikos, oficialią kontrolę valstybės narės 2019 m. antrą pusmetį ir 2020 m. pirmą pusmetį nustatė mažiau Sąjungos teisės aktuose nustatytų atitinkamų reikalavimų nesilaikymo atvejų. Todėl įrašą, skirtą lazdyno riešutams iš Turkijos, tikslinga išbraukti iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priedo, įtraukti jį į to įgyvendinimo reglamento I priedą ir nustatyti 5 % tapatumo ir fizinių patikrinimų dažnumą. Dėl prekybos šia preke apimties tokio dažnumo pakanka, kad būtų užtikrintas tinkamas stebėsenos lygis;

(15)

Bangladešo kilmės arba iš Bangladešo siunčiami maisto produktai, kurių sudėtyje yra betelinio pipiro lapų (Piper betle) arba kurie iš jų sudaryti, į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 IIa priedo sąrašą įtraukti dėl taršos salmonelėmis rizikos. Todėl šių produktų importas į Sąjungą nuo 2014 m. birželio mėn. draudžiamas. 2020 m. liepos 27 d. Bangladešas kaip rašytines garantijas pateikė naują veiksmų planą, kuriame numatytos priemonės, apimančios visus gamybos grandinės etapus, ir Komisija jį įvertino kaip patenkinamą. Atsižvelgiant į tai, įrašą, skirtą Bangladešo kilmės arba iš Bangladešo siunčiamiems maisto produktams, kurių sudėtyje yra betelinio pipiro lapų (Piper betle) arba kurie iš jų sudaryti, tikslinga išbraukti iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 IIa priedo, įtraukti jį į to įgyvendinimo reglamento II priedą ir nustatyti 50 % tapatumo ir fizinių patikrinimų dažnumą;

(16)

siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo galimos rizikos sveikatai, kurią kelia sezamų sėklų mikrobiologinė arba cheminė tarša, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 I ir II priedų lentelių skilčių „KN kodas“ eilutėse „Sezamų sėklos (Maisto produktai)“ turėtų būti įrašytas skrudintų sezamų sėklų KN kodas;

(17)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 IV priede pateikto oficialaus sertifikato pavyzdžio II dalyje nustatyta informacija apie sveikumą, kurią sertifikuojantysis pareigūnas turi pateikti pildydamas sertifikatą. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų patikslinti, kad informaciją apie negyvūninių maisto produktų ar pašarų sveikumą gali sudaryti daugiau nei vienas sertifikatas, kai tokie sertifikatai yra privalomi pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 11 straipsnio 1 dalį kartu su to įgyvendinimo reglamento II priedu;

(18)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1793 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir aiškumą, tikslinga visiškai pakeisti to įgyvendinimo reglamento I, II, IIa ir IV priedus;

(19)

kadangi Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2235 taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d., šio reglamento 1 straipsnio 1 dalis taip pat turėtų būti taikoma nuo tos pačios dienos;

(20)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1793 iš dalies keičiamas taip:

1.

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Oficialus sertifikatas

1.   Prie kiekvienos II priede išvardytų maisto produktų ir pašarų siuntos pridedamas IV priede nustatyto pavyzdžio oficialus sertifikatas (toliau – oficialus sertifikatas).

2.   Oficialus sertifikatas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

oficialus sertifikatas turi būti išduotas trečiosios kilmės šalies arba trečiosios šalies, iš kurios siunta siunčiama, jeigu ta šalis skiriasi nuo kilmės šalies, kompetentingos institucijos;

b)

oficialiame sertifikate turi būti įrašytas 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas siuntos, su kuria jis susijęs, identifikacinis kodas;

c)

oficialiame sertifikate turi būti sertifikuojančiojo pareigūno parašas ir oficialus antspaudas;

d)

jei oficialiame sertifikate yra keli arba alternatyvūs teiginiai, netinkantys teiginiai turi būti perbraukti, paženklinti sertifikuojančiojo pareigūno inicialais ir antspaudu, arba visiškai pašalinti iš sertifikato;

e)

oficialų sertifikatą turi sudaryti vienas iš šių dokumentų:

i)

vienas popieriaus lapas;

ii)

keli popieriaus lapai, kurie yra nedalomi ir sudaro nedalomą visumą;

iii)

tokia iš eilės sunumeruotų puslapių seka, kad būtų matyti, kad tai yra konkretus puslapis iš baigtinės lapų sekos;

f)

jei oficialų sertifikatą sudaro puslapių seka, kaip nurodyta šios pastraipos e punkto iii papunktyje, kiekviename puslapyje turi būti unikalus kodas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 89 straipsnio 1 dalies a punkte, be to, jis turi būti pasirašytas sertifikuojančiojo pareigūno ir jame turi būti oficialus antspaudas;

g)

oficialus sertifikatas pateikiamas įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės posto, kuriame atliekama oficiali siuntos kontrolė, kompetentingai institucijai;

h)

oficialus sertifikatas turi būti išduotas prieš tai, kai siunta, su kuria jis susijęs, bus išvežta iš jį išduodančių trečiosios šalies kompetentingų institucijų kontrolės zonos;

i)

oficialus sertifikatas turi būti parengtas valstybės narės, kurioje yra įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės postas, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų;

j)

oficialus sertifikatas turi galioti ne ilgiau kaip keturis mėnesius nuo išdavimo datos ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų laboratorinių analizių rezultatų dienos.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies i punkto, valstybė narė gali sutikti, kad oficialūs sertifikatai būtų parengti kita oficialia Sąjungos kalba ir prireikus prie jų būtų pridėtas patvirtintas vertimas.

4.   2 dalies c punkte nurodyto parašo ir antspaudo, išskyrus iškilųjį anspaudą arba antspaudą su vandens ženklais, spalva turi skirtis nuo teksto spalvos.

5.   2 dalies c–g punktai ir 4 dalis netaikomi elektroniniams oficialiems sertifikatams, išduotiems pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1715 (*1) 39 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

6.   2 dalies d, e ir f punktai netaikomi oficialiems sertifikatams, išduotiems popierine forma ir užpildytiems TRACES sistemoje bei atspausdintiems iš jos.

7.   Kompetentingos institucijos pakaitinį oficialų sertifikatą gali išduoti tik pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2235 (*2) 6 straipsnyje nustatytas taisykles.

8.   Oficialus sertifikatas pildomas remiantis IV priede pateiktais paaiškinimais.

(*1)  2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1715, kuriuo nustatomos oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos ir jos sudedamųjų dalių veikimo taisyklės (IMSOC reglamentas) (OL L 261, 2019 10 14, p. 37)."

(*2)  2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2235, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/429 ir (ES) 2017/625 taikymo taisyklės, susijusios su tam tikrų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą ir vežimo joje veterinarijos sertifikatų pavyzdžiais, oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir veterinarijos arba oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir su tais sertifikatais susijusiu oficialiu sertifikavimu, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 599/2004, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 636/2014 ir (ES) 2019/628, Direktyva 98/68/EB ir sprendimai 2000/572/EB, 2003/779/EB ir 2007/240/EB (OL L 442, 2020 12 30, p. 1).“"

2.

I, II, IIa ir IV priedai pakeičiami šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(2)  OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(3)  2019 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1793 dėl laikino oficialios kontrolės sustiprinimo ir neatidėliotinų priemonių taikymo tam tikroms į Sąjungą iš tam tikrų trečiųjų šalių įvežamoms prekėms, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2017/625 ir (EB) Nr. 178/2002 ir kuriuo panaikinami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 669/2009, (ES) Nr. 884/2014, (ES) 2015/175, (ES) 2017/186 ir (ES) 2018/1660 (OL L 277, 2019 10 29, p. 89).

(4)  2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1715, kuriuo nustatomos oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos ir jos sudedamųjų dalių veikimo taisyklės (IMSOC reglamentas) (OL L 261, 2019 10 14, p. 37).

(5)  2019 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/628 dėl oficialių tam tikrų gyvūnų ir prekių sertifikatų pavyzdžių, kuriuo dėl šių sertifikatų pavyzdžių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 (OL L 131, 2019 5 17, p. 101).

(6)  2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2235, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/429 ir (ES) 2017/625 taikymo taisyklės, susijusios su tam tikrų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų įvežimo į Sąjungą ir vežimo joje veterinarijos sertifikatų pavyzdžiais, oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir veterinarijos arba oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir su tais sertifikatais susijusiu oficialiu sertifikavimu, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 599/2004, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 636/2014 ir (ES) 2019/628, Direktyva 98/68/EB ir sprendimai 2000/572/EB, 2003/779/EB ir 2007/240/EB (OL L 442, 2020 12 30, p. 1).


SI PRIEDAS

Negyvūniniai maisto produktai ir pašarai iš tam tikrų trečiųjų šalių, kuriems laikinai taikoma sustiprinta oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose ir kontrolės punktuose

Eilutė

Maisto produktai ir pašarai

(numatoma paskirtis)

KN kodas  (1)

TARIC subpozicija

Kilmės šalis

Pavojus

Tapatumo ir fizinių patikrinimų dažnumas (%)

1

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Bolivija (BO)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

2

Juodieji pipirai (Piper nigrum)

(Maisto produktai – negrūsti ir nemalti)

ex 0904 11 00

10

Brazilija (BR)

Salmonelės  (2)

50

3

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Brazilija (BR)

Aflatoksinai

10

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

4

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Kinija (CN)

Aflatoksinai

10

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

5

Saldžiosios paprikos (Capsicum annuum)

(Maisto produktai – grūsti arba malti)

ex 0904 22 00

11

Kinija (CN)

Salmonelės  (6)

20

6

Arbata, aromatinta arba nearomatinta

(Maisto produktai)

0902

 

Kinija (CN)

Pesticidų liekanos  (3)  (7)

20

7

Baklažanai (Solanum melongena)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

0709 30 00

 

Dominikos Respublika (DO)

Pesticidų liekanos (3)

20

8

Saldžiosios paprikos (Capsicum annuum)

0709 60 10 ;

0710 80 51

 

Dominikos Respublika (DO)

Pesticidų liekanos  (3)  (8)

50

Capsicum rūšių paprikos (išskyrus saldžiąsias)

ex 0709 60 99 ;

20

ex 0710 80 59

20

Smidrinio porūšio kininės pupuolės

(Vigna unguiculata ssp. sesquipedalis, Vigna unguiculata ssp. unguiculata)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba užšaldyti)

ex 0708 20 00 ;

10

ex 0710 22 00

10

9

Saldžiosios paprikos (Capsicum annuum)

0709 60 10 ;

0710 80 51

 

Egiptas (EG)

Pesticidų liekanos  (3)  (9)

20

Capsicum rūšių paprikos (išskyrus saldžiąsias)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba užšaldyti)

ex 0709 60 99 ;

20

ex 0710 80 59

20

10

Sezamų sėklos

(Maisto produktai)

1207 40 90

 

Etiopija (ET)

Salmonelės  (2)

50

ex 2008 19 19

40

ex 2008 19 99

40

11

Lazdyno riešutai, su kevalais

0802 21 00

 

Gruzija (GE)

Aflatoksinai

50

Lazdyno riešutai, be kevalų

0802 22 00

Lazdyno riešutų miltai, rupiniai ir milteliai

ex 1106 30 90

40

Lazdyno riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

(Maisto produktai)

ex 2008 19 19 ;

30

ex 2008 19 95 ;

20

ex 2008 19 99

30

12

Alyvpalmių aliejus

(Maisto produktai)

1511 10 90 ;

1511 90 11 ;

 

Gana (GH)

Sudano dažai  (10)

50

ex 1511 90 19 ;

90

1511 90 99

 

13

Kvapiosios murėjos lapai (Bergera/Murraya koenigii)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti, sušaldyti arba džiovinti)

ex 1211 90 86

10

Indija (IN)

Pesticidų liekanos (3)  (11)

50

14

Valgomosios ybiškės

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba užšaldyti)

ex 0709 99 90 ;

20S

Indija (IN)

Pesticidų liekanos (3)  (12)

10

ex 0710 80 95

30

15

Pupelės (Vigna spp., Phaseolus spp.)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

0708 20

 

Kenija (KE)

Pesticidų liekanos (3)

10

16

Lapkotiniai salierai (Apium graveolens)

(Maisto produktai – švieži ar atšaldyti prieskoniniai augalai)

ex 0709 40 00

20

Kambodža (KH)

Pesticidų liekanos (3)  (13)

50

17

Smidrinio porūšio kininės pupuolės

(Vigna unguiculata ssp. sesquipedalis, Vigna unguiculata ssp. unguiculata)

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos arba užšaldytos daržovės)

ex 0708 20 00 ;

10

Kambodža (KH)

Pesticidų liekanos (3)  (14)

50

ex 0710 22 00

10

18

Ropės (Brassica rapa ssp. rapa)

(Maisto produktai – paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi)

ex 2001 90 97

11; 19

Libanas (LB)

Rodaminas B

50

19

Ropės (Brassica rapa ssp. rapa)

(Maisto produktai – paruošti arba konservuoti sūrymu arba citrinų rūgštimi, nesušaldyti)

ex 2005 99 80

93

Libanas (LB)

Rodaminas B

50

20

Capsicum rūšių paprikos

(saldžiosios arba kitos)

(Maisto produktai – džiovinti, skrudinti, grūsti arba malti)

0904 21 10 ;

 

Šri Lanka (LK)

Aflatoksinai

50

ex 0904 21 90 ;

20

ex 0904 22 00 ;

11; 19

ex 2005 99 10 ;

10; 90

ex 2005 99 80

94

21

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Madagaskaras (MG)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

22

Duonvaisiai (Artocarpus heterophyllus)

(Maisto produktai – švieži)

ex 0810 90 20

20

Malaizija (MY)

Pesticidų liekanos  (3)

20

23

Sezamų sėklos

(Maisto produktai)

1207 40 90

 

Nigerija (NG)

Salmonelės (2)

50

ex 2008 19 19

40

ex 2008 19 99

40

24

Prieskonių mišiniai

(Maisto produktai)

0910 91 10 ;

0910 91 90

 

Pakistanas (PK)

Aflatoksinai

50

25

Arbūzų (Egusi, Citrullus spp.) sėklos ir jų produktai

(Maisto produktai)

ex 1207 70 00 ;

10

Siera Leonė (SL)

Aflatoksinai

50

ex 1208 90 00 ;

10

ex 2008 99 99

50

26

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Senegalas (SN)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

27

Ropės (Brassica rapa ssp. rapa)

(Maisto produktai – paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi)

ex 2001 90 97

11; 19

Sirija (SY)

Rodaminas B

50

28

Ropės (Brassica rapa ssp. rapa)

(Maisto produktai – paruošti arba konservuoti sūrymu arba citrinų rūgštimi, nesušaldyti)

ex 2005 99 80

93

Sirija (SY)

Rodaminas B

50

29

Capsicum rūšių paprikos (išskyrus saldžiąsias)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba užšaldyti)

ex 0709 60 99 ;

20

Tailandas (TH)

Pesticidų liekanos  (3)  (15)

20

ex 0710 80 59

20

30

Lazdyno riešutai (Corylus sp.), su kevalais

0802 21 00

 

Turkija (TR)

Aflatoksinai

5

Lazdyno riešutai (Corylus sp.), be kevalų

0802 22 00

 

 

 

 

Riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai su lazdyno riešutais

ex 0813 50 39 ;

70

 

ex 0813 50 91 ;

70

 

ex 0813 50 99

70

Lazdyno riešutų pasta

ex 2007 10 10 ;

70

 

ex 2007 10 99 ;

40

 

ex 2007 99 39 ;

05; 06

 

ex 2007 99 50 ;

33

 

ex 2007 99 97

23

Lazdyno riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais, įskaitant mišinius

ex 2008 19 12 ;

30

ex 2008 19 19 ;

30

ex 2008 19 92 ;

30

ex 2008 19 95 ;

20

ex 2008 19 99 ;

30

ex 2008 97 12 ;

15

ex 2008 97 14 ;

15

ex 2008 97 16 ;

15

ex 2008 97 18 ;

15

ex 2008 97 32 ;

15

ex 2008 97 34 ;

15

ex 2008 97 36 ;

15

ex 2008 97 38 ;

15

ex 2008 97 51 ;

15

ex 2008 97 59 ;

15

ex 2008 97 72 ;

15

ex 2008 97 74 ;

15

ex 2008 97 76 ;

15

ex 2008 97 78 ;

15

ex 2008 97 92 ;

15

ex 2008 97 93 ;

15

ex 2008 97 94 ;

15

ex 2008 97 96 ;

15

ex 2008 97 97 ;

15

ex 2008 97 98

15

Lazdyno riešutų miltai, rupiniai ir milteliai

ex 1106 30 90

40

Lazdyno riešutų aliejus

(Maisto produktai)

ex 1515 90 99

20

31

Mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus); klementinai, vilkingai ir panašūs citrusinių hibridai

(Maisto produktai – švieži arba džiovinti)

0805 21 ;

0805 22 ;

0805 29

 

Turkija (TR)

Pesticidų liekanos  (3)

5

32

Apelsinai

(Maisto produktai – švieži arba džiovinti)

0805 10

 

Turkija (TR)

Pesticidų liekanos  (3)

10

33

Granatai

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

ex 0810 90 75

30

Turkija (TR)

Pesticidų liekanos  (3)  (16)

20

34

Saldžiosios paprikos (Capsicum annuum)

Capsicum rūšių paprikos (išskyrus saldžiąsias)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba užšaldyti)

0709 60 10 ;

0710 80 51 ;

 

Turkija (TR)

Pesticidų liekanos  (3)  (17)

10

ex 0709 60 99 ;

20

ex 0710 80 59

20

35

Rinkai pateikti galutiniam vartotojui skirti neperdirbti, sveiki, smulkinti, malti, skaldyti, kapoti abrikosų branduoliai  (18)  (19)

(Maisto produktai)

ex 1212 99 95

20

Turkija (TR)

Cianidas

50

36

Capsicum rūšių paprikos (išskyrus saldžiąsias)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba užšaldyti)

ex 0709 60 99 ;

20

Uganda (UG)

Pesticidų liekanos  (3)

20

ex 0710 80 59

20

37

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Jungtinės Amerikos Valstijos (US)

Aflatoksinai

10

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

38

Pistacijos, su kevalais

0802 51 00

 

Jungtinės Amerikos Valstijos (US)

Aflatoksinai

10

Pistacijos, be kevalų

0802 52 00

 

Pistacijos, skrudintos

ex 2008 19 13 ;

20

 

ex 2008 19 93

20

39

Džiovinti abrikosai

0813 10 00

 

Uzbekistanas (UZ)

Sulfitai  (20)

50

Abrikosai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

(Maisto produktai)

2008 50

40

Kalendrų lapai

ex 0709 99 90

72

Vietnamas (VN)

Pesticidų liekanos  (3)  (21)

50

Bazilikas (siauralapis, kvapusis)

ex 1211 90 86

20

Mėtos

ex 1211 90 86

30

Petražolės

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti prieskoniniai augalai)

ex 0709 99 90

40

41

Valgomosios ybiškės

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba užšaldyti)

ex 0709 99 90 ;

20

Vietnamas (VN)

Pesticidų liekanos  (3)  (21)

50

ex 0710 80 95

30

42

Capsicum rūšių paprikos (išskyrus saldžiąsias)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba užšaldyti)

ex 0709 60 99 ;

20

Vietnamas (VN)

Pesticidų liekanos  (3)  (21)

50

ex 0710 80 59

20


(1)  Jei turi būti tikrinami tik tam tikri produktai, kuriems priskirtas kuris nors KN kodas, jis žymimas „ex“.

(2)  Ėminių ėmimas ir analizė atliekami laikantis III priedo 1 punkto a papunktyje nustatytų ėminių ėmimo procedūrų ir etaloninių analizės metodų.

(3)  Bent tų pesticidų, kurie yra nurodyti pagal 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1) 29 straipsnio 2 dalį priimtoje kontrolės programoje ir kuriuos galima ištirti taikant daugiapakopį liekanų nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS (pesticidų stebėsena atliekama tik augaliniuose produktuose ar ant jų), liekanos.

(4)  Amitrazo liekanos.

(5)  Nikotino liekanos.

(6)  Ėminių ėmimas ir analizė atliekami laikantis III priedo 1 punkto b papunktyje nustatytų ėminių ėmimo procedūrų ir etaloninių analizės metodų.

(7)  Tolfenpirado liekanos.

(8)  Amitrazo (amitrazo, įskaitant metabolitus, kurių sudėtyje yra 2,4-dimetilanilino dalis, išreikšta kaip amitrazas), diafentiurono, dikofolio (p, p’ ir o,p’ izomerų suma) ir ditiokarbamatų (ditiokarbamatų, išreikštų kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą) liekanos.

(9)  Dikofolio (p, p’ ir o,p’ izomerų suma), dinotefurano, folpeto, prochlorazo (prochlorazo ir jo metabolitų, kurių sudėtyje yra 2,4,6-trichlorfenolio dalis, suma, išreikšta kaip prochlorazas), metiltiofanato ir triforino liekanos.

(10)  Šiame priede „sudano dažai“ reiškia šias chemines medžiagas: i) sudanas I (CAS Nr. 842–07–9); ii) sudanas II (CAS Nr. 3118–97–6); iii) sudanas III (CAS Nr. 85–86–9); iv) skaisčiai raudonasis arba sudanas IV (CAS Nr. 85–83–6).

(11)  Acefato liekanos.

(12)  Diafentiurono liekanos.

(13)  Fentoato liekanos.

(14)  Chlorbufamo liekanos.

(15)  Formetanato (formetanato ir jo druskų suma, išreikšta kaip formetanatas (hidrochloridas)), protiofoso ir triforino liekanos.

(16)  Prochlorazo liekanos.

(17)  Diafentiurono, formetanato (formetanato ir jo druskų suma, išreikšta kaip formetanatas (hidrochloridas)) ir metiltiofanato liekanos.

(18)  „Neperdirbti produktai“, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

(19)  „Pateikimas rinkai“ ir „galutinis vartotojas“, kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(20)  Etaloniniai metodai: EN 1988–1:1998, EN 1988–2:1998 arba ISO 5522:1981.

(21)  Ditiokarbamatų (ditiokarbamatų, išreikštų kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą), fentoato ir kvinalfoso liekanos.


II PRIEDAS

Maisto produktai ir pašarai iš tam tikrų trečiųjų šalių, kuriems dėl taršos mikotoksinais, įskaitant aflatoksinus, pesticidų liekanomis, pentachlorfenoliu ir dioksinais rizikos ir mikrobiologinės taršos rizikos taikomos specialios įvežimo į Sąjungą sąlygos

1.   1 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodyti negyvūniniai maisto produktai ir pašarai

Eilutė

Maisto produktai ir pašarai (numatoma paskirtis)

KN kodas (1)

TARIC subpozicija

Kilmės šalis

Pavojus

Tapatumo ir fizinių patikrinimų dažnumas (%)

1

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Argentina (AR)

Aflatoksinai

5

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

2

Lazdyno riešutai (Corylus sp.), su kevalais

0802 21 00

 

Azerbaidžanas (AZ)

Aflatoksinai

20

Lazdyno riešutai (Corylus sp.), be kevalų

0802 22 00

Riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai su lazdyno riešutais

ex 0813 50 39 ;

70

ex 0813 50 91 ;

70

ex 0813 50 99

70

Lazdyno riešutų pasta

ex 2007 10 10 ;

70

ex 2007 10 99 ;

40

ex 2007 99 39 ;

05; 06

ex 2007 99 50 ;

33

ex 2007 99 97

23

Lazdyno riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais, įskaitant mišinius

ex 2008 19 12 ;

30

ex 2008 19 19 ;

30

ex 2008 19 92 ;

30

ex 2008 19 95 ;

20

ex 2008 19 99 ;

30

ex 2008 97 12 ;

15

ex 2008 97 14 ;

15

ex 2008 97 16 ;

15

ex 2008 97 18 ;

15

ex 2008 97 32 ;

15

ex 2008 97 34 ;

15

ex 2008 97 36 ;

15

ex 2008 97 38 ;

15

ex 2008 97 51 ;

15

ex 2008 97 59 ;

15

ex 2008 97 72 ;

15

ex 2008 97 74 ;

15

ex 2008 97 76 ;

15

ex 2008 97 78 ;

15

ex 2008 97 92 ;

15

ex 2008 97 93 ;

15

ex 2008 97 94 ;

15

ex 2008 97 96 ;

15

ex 2008 97 97 ;

15

ex 2008 97 98

15

Lazdyno riešutų miltai, rupiniai ir milteliai

ex 1106 30 90

40

Lazdyno riešutų aliejus

(Maisto produktai)

ex 1515 90 99

20

3

Maisto produktai, kurių sudėtyje yra betelinio pipiro lapų (Piper betle) arba kurie iš jų sudaryti

(Maisto produktai)

ex 1404 90 00  (10)

10

Bangladešas (BD)

Salmonelės  (6)

50

4

Bertoletijos, su kevalais

0801 21 00

 

Brazilija (BR)

Aflatoksinai

50

Riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sudėtyje yra bertoletijų su kevalais

(Maisto produktai)

ex 0813 50 31 ;

20

ex 0813 50 39 ;

20

ex 0813 50 91 ;

20

ex 0813 50 99

20

5

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Egiptas (EG)

Aflatoksinai

20

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

6

Pipirai (Piper genties); džiovinti, grūsti arba malti Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai

0904

 

Etiopija (ET)

Aflatoksinai

50

Imbieras, šafranas, ciberžolė, čiobreliai, lauro lapai, karis ir kiti prieskoniai

(Maisto produktai – džiovinti prieskoniai)

0910

7

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Gana (GH)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

8

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Gambija (GM)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

9

Muskatai (Myristica fragrans)

(Maisto produktai – džiovinti prieskoniai)

0908 11 00 ;

0908 12 00

 

Indonezija (ID)

Aflatoksinai

20

10

Betelinio pipiro lapai (Piper betle L.)

(Maisto produktai)

ex 1404 90 00

10

Indija (IN)

Salmonelės  (2)

10

11

Capsicum rūšių paprikos (saldžiosios arba kitos)

(Maisto produktai – džiovinti, skrudinti, grūsti arba malti)

0904 21 10 ;

 

Indija (IN)

Aflatoksinai

20

ex 0904 22 00 ;

11; 19

ex 0904 21 90 ;

20

ex 2005 99 10 ;

10; 90

ex 2005 99 80

94

12

Muskatai (Myristica fragrans)

(Maisto produktai – džiovinti prieskoniai)

0908 11 00 ;

0908 12 00

 

Indija (IN)

Aflatoksinai

20

13

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Indija (IN)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

14

Pupenių derva

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1302 32 90

10

Indija (IN)

Pentachlorfenolis ir dioksinai  (3)

5

15

Capsicum rūšių paprikos (išskyrus saldžiąsias)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba užšaldyti)

ex 0709 60 99 ;

20

Indija (IN)

Pesticidų liekanos  (4)  (5)

10

ex 0710 80 59

20

 

16

Sezamų sėklos

(Maisto produktai)

1207 40 90

 

Indija (IN)

Salmonelės  (6)

Pesticidų liekanos (4)  (11)

20

ex 2008 19 19

40

 

ex 2008 19 99

40

50

17

Pistacijos, su kevalais

0802 51 00

 

Iranas (IR)

Aflatoksinai

50

Pistacijos, be kevalų

0802 52 00

Riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sudėtyje yra pistacijų

ex 0813 50 39 ;

60

ex 0813 50 91 ;

60

ex 0813 50 99

60

Pistacijų pasta

ex 2007 10 10 ;

60

ex 2007 10 99 ;

30

ex 2007 99 39 ;

03; 04

ex 2007 99 50 ;

32

ex 2007 99 97

22

Paruoštos arba konservuotos pistacijos, įskaitant mišinius

ex 2008 19 13 ;

20

ex 2008 19 93 ;

20

ex 2008 97 12 ;

19

ex 2008 97 14 ;

19

ex 2008 97 16 ;

19

ex 2008 97 18 ;

19

ex 2008 97 32 ;

19

ex 2008 97 34 ;

19

ex 2008 97 36 ;

19

ex 2008 97 38 ;

19

ex 2008 97 51 ;

19

ex 2008 97 59 ;

19

ex 2008 97 72 ;

19

ex 2008 97 74 ;

19

ex 2008 97 76 ;

19

ex 2008 97 78 ;

19

ex 2008 97 92 ;

19

ex 2008 97 93 ;

19

ex 2008 97 94 ;

19

ex 2008 97 96 ;

19

ex 2008 97 97 ;

19

ex 2008 97 98

19

Pistacijų miltai, rupiniai ir milteliai

(Maisto produktai)

ex 1106 30 90

50

18

Arbūzų (Egusi, Citrullus spp.) sėklos ir jų produktai

(Maisto produktai)

ex 1207 70 00 ;

10

Nigerija (NG)

Aflatoksinai

50

ex 1208 90 00 ;

10

ex 2008 99 99

50

19

Capsicum rūšių paprikos (išskyrus saldžiąsias)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba užšaldyti)

ex 0709 60 99 ;

20

Pakistanas (PK)

Pesticidų liekanos  (4)

20

ex 0710 80 59

20

20

Žemės riešutai, su kevalais

1202 41 00

 

Sudanas (SD)

Aflatoksinai

50

Žemės riešutai, be kevalų

1202 42 00

Žemės riešutų sviestas

2008 11 10

Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

2008 11 91 ;

2008 11 96 ;

2008 11 98

Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2305 00 00

Žemės riešutų miltai ir rupiniai

(Maisto produktai ir pašarai)

ex 1208 90 00

20

21

Sezamų sėklos

(Maisto produktai)

1207 40 90

 

Sudanas (SD)

Salmonelės  (6)

20

ex 2008 19 19

40

ex 2008 19 99

40

22

Džiovintos figos

0804 20 90

 

Turkija (TR)

Aflatoksinai

20

Riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai su figomis

ex 0813 50 99

50

Džiovintų figų pasta

ex 2007 10 10 ;

50

ex 2007 10 99 ;

20

ex 2007 99 39 ;

01; 02

ex 2007 99 50 ;

31

ex 2007 99 97

21

Paruoštos arba konservuotos džiovintos figos, įskaitant mišinius

ex 2008 97 12 ;

11

ex 2008 97 14 ;

11

ex 2008 97 16 ;

11

ex 2008 97 18 ;

11

ex 2008 97 32 ;

11

ex 2008 97 34 ;

11

ex 2008 97 36 ;

11

ex 2008 97 38 ;

11

ex 2008 97 51 ;

11

ex 2008 97 59 ;

11

ex 2008 97 72 ;

11

ex 2008 97 74 ;

11

ex 2008 97 76 ;

11

ex 2008 97 78 ;

11

ex 2008 97 92 ;

11

ex 2008 97 93 ;

11

ex 2008 97 94 ;

11

ex 2008 97 96 ;

11

ex 2008 97 97 ;

11

ex 2008 97 98 ;

11

ex 2008 99 28 ;

10

ex 2008 99 34 ;

10

ex 2008 99 37 ;

10

ex 2008 99 40 ;

10

ex 2008 99 49 ;

60

ex 2008 99 67 ;

95

ex 2008 99 99

60

Džiovintų figų miltai, rupiniai ir milteliai

(Maisto produktai)

ex 1106 30 90

60

23

Pistacijos, su kevalais

0802 51 00

 

Turkija (TR)

Aflatoksinai

50

Pistacijos, be kevalų

0802 52 00

Riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sudėtyje yra pistacijų

ex 0813 50 39 ;

60

ex 0813 50 91 ;

60

ex 0813 50 99

60

Pistacijų pasta

ex 2007 10 10 ;

60

ex 2007 10 99 ;

30

Paruoštos arba konservuotos pistacijos, įskaitant mišinius

ex 2007 99 39 ;

03; 04

ex 2007 99 50 ;

32

ex 2007 99 97 ;

22

ex 2008 19 13 ;

20

ex 2008 19 93 ;

20

ex 2008 97 12 ;

19

ex 2008 97 14 ;

19

ex 2008 97 16 ;

19

ex 2008 97 18 ;

19

ex 2008 97 32 ;

19

ex 2008 97 34 ;

19

ex 2008 97 36 ;

19

ex 2008 97 38 ;

19

ex 2008 97 51 ;

19

ex 2008 97 59 ;

19

ex 2008 97 72 ;

19

ex 2008 97 74 ;

19

ex 2008 97 76 ;

19

ex 2008 97 78 ;

19

ex 2008 97 92 ;

19

ex 2008 97 93 ;

19

ex 2008 97 94 ;

19

ex 2008 97 96 ;

19

ex 2008 97 97 ;

19

ex 2008 97 98

19

Pistacijų miltai, rupiniai ir milteliai

(Maisto produktai)

ex 1106 30 90

50

24

Vynmedžių lapai

(Maisto produktai)

ex 2008 99 99

11; 19

Turkija (TR)

Pesticidų liekanos  (4)  (7)

20

25

Sezamų sėklos

(Maisto produktai)

1207 40 90

 

Uganda (UG)

Salmonelės  (6)

20

ex 2008 19 19

40

ex 2008 19 99

40

26

Banguotasis kertuotis

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

ex 0810 90 20

10

Vietnamas (VN)

Pesticidų liekanos  (4)  (8)

10

2.   Sudėtiniai maisto produktai, nurodyti 1 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje

Eilutė

Sudėtiniai maisto produktai, kurių daugiau kaip 20 % sudaro vienas iš į šio priedo 1 punkte pateiktą lentelę dėl taršos aflatoksinais rizikos įtrauktų atskirų produktų arba tokių nurodytų produktų bendras kiekis

 

KN kodas  (12)

Aprašymas  (13)

1

ex 1704 90

Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos, išskyrus kramtomąją gumą, su cukraus apvalkalu arba be jo

2

ex 1806

Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos

3

ex 1905

Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos, ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai


(1)  Jei turi būti tikrinami tik tam tikri produktai, kuriems priskirtas kuris nors KN kodas, jis žymimas „ex“.

(2)  Ėminių ėmimas ir analizė atliekami laikantis III priedo 1 punkto b papunktyje nustatytų ėminių ėmimo procedūrų ir etaloninių analizės metodų.

(3)  10 straipsnio 3 dalyje nurodytą analizės ataskaitą parengia laboratorija, akredituota pagal EN ISO/IEC 17025 atlikti pentachlorfenolio (PCP) pašaruose ir maisto produktuose analizę.

Analizės ataskaitoje nurodoma:

a)

ėminių ėmimo ir PCP buvimo analizės, kuriuos atliko kilmės šalies arba šalies, iš kurios siunta siunčiama, jei ta šalis skiriasi nuo kilmės šalies, kompetentingos institucijos, rezultatai;

b)

analizės rezultatų matavimo neapibrėžtis;

c)

analizės metodo aptikimo riba (LOD) ir

d)

analizės metodo kiekybinio nustatymo riba (LOQ).

Ekstrahavimas prieš tyrimą atliekamas naudojant parūgštintą tirpiklį. Tyrimas atliekamas pagal pakeistą QuEChERS metodo versiją, nurodytą Europos Sąjungos etaloninių pesticidų liekanų tyrimo laboratorijų svetainėse, arba pagal kitą vienodai patikimą metodą.

(4)  Bent tų pesticidų, kurie yra nurodyti pagal 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1) 29 straipsnio 2 dalį priimtoje kontrolės programoje ir kuriuos galima ištirti taikant daugiapakopį liekanų nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS (pesticidų stebėsena atliekama tik augaliniuose produktuose ar ant jų), liekanos.

(5)  Karbofurano liekanos.

(6)  Ėminių ėmimas ir analizė atliekami laikantis III priedo 1 punkto a papunktyje nustatytų ėminių ėmimo procedūrų ir etaloninių analizės metodų.

(7)  Ditiokarbamatų (ditiokarbomatų, išreikštų kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą) ir metrafenono liekanos.

(8)  Ditiokarbamatų (ditiokarbamatų, išreikštų kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą), fentoato ir kvinalfoso liekanos.

(9)  Prekės aprašytos taip, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedo KN aprašymo skiltyje (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(10)  Maisto produktai, kurių sudėtyje yra betelinio pipiro lapų (Piper betle) arba kurie iš jų sudaryti, įskaitant maisto produktus, deklaruojamus priskiriant KN kodą 1404 90 00 (bet jais neapsiribojant).

(11)  Etileno oksido (etileno oksido ir 2-chloretanolio suma, išreikšta kaip etileno oksidas) liekanos.

(12)  Jei turi būti tikrinami tik tam tikri produktai, kuriems priskirtas kuris nors KN kodas, jis žymimas „ex“.

(13)  Prekės aprašytos taip, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedo KN aprašymo skiltyje (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).


IIa PRIEDAS

Maisto produktai ir pašarai iš tam tikrų trečiųjų šalių, kurių įvežimas į Sąjungą sustabdomas, kaip nurodyta 11a straipsnyje

Eilutė

Maisto produktai ir pašarai

(numatoma paskirtis)

KN kodas  (1)

TARIC subpozicija

Kilmės šalis

Pavojus

1

Maisto produktai, sudaryti iš džiovintų pupelių

(Maisto produktai)

0713 35 00

0713 39 00

0713 90 00

 

Nigerija (NG)

Pesticidų liekanos


(1)  Jei turi būti tikrinami tik tam tikri produktai, kuriems priskirtas kuris nors KN kodas, jis žymimas „ex“.


IV PRIEDAS

OFICIALAUS SERTIFIKATO, NURODYTO KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTO (ES) 2019/1793 DĖL TAM TIKRŲ MAISTO PRODUKTŲ AR PAŠARŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ 11 STRAIPSNYJE, PAVYZDYS

Image 1

 

ŠALIS

Maisto produktų arba pašarų įvežimo į Sąjungą sertifikatas

II dalis. Sertifikavimas

II.

Informacija apie sveikumą

II.a

Sertifikato Nr.

II.b

IMSOC Nr.

 

II.1.

Aš, toliau pasirašęs asmuo, pareiškiu, kad esu susipažinęs su atitinkamomis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto produktų higiena susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1), 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL L 35, 2005 2 8, p. 1) ir 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1), nuostatomis ir patvirtinu, kad:

 

(1) arba

[II.1.1.

pirmiau aprašytos siuntos, kurios identifikacinis kodas … (nurodyti siuntos identifikacinį kodą, nurodytą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 9 straipsnio 1 dalyje), maisto produktai buvo pagaminti laikantis reglamentų (EB) Nr. 178/2002 ir (EB) Nr. 852/2004 reikalavimų, visų pirma, kad:

pirminė tokių maisto produktų gamyba ir susijusios operacijos, nurodytos Reglamento (EB) 852/2004 I priede, atitinka Reglamento (EB) 852/2004 I priedo A dalyje išdėstytas bendrąsias higienos nuostatas;

(1) (2) ir, bet kuriuo gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapu po pirminės gamybos ir susijusių operacijų:

buvo sutvarkyti ir, prireikus, paruošti, supakuoti ir higieniškai laikomi pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo reikalavimus, ir

atvežti iš įmonės (-ių), pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 įgyvendinančios (-ių) rizikos veiksnių analize ir svarbiausiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstą programą;]

 

(1) arba

[II.1.2.

pirmiau aprašytos siuntos, kurios identifikacinis kodas … (nurodyti siuntos identifikacinį kodą, nurodytą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 9 straipsnio 1 dalyje), pašarai buvo pagaminti laikantis reglamentų (EB) Nr. 178/2002 ir (EB) Nr. 183/2005 reikalavimų, visų pirma, kad:

pirminė tokių pašarų gamyba ir susijusios operacijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 183/2005 5 straipsnio 1 dalyje, atitinka Reglamento (EB) Nr. 183/2005 I priedo nuostatas;

(1) (2) ir, bet kuriuo gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapu po pirminės gamybos ir susijusių operacijų:

buvo sutvarkyti ir, prireikus, paruošti, supakuoti ir higieniškai laikomi pagal Reglamento (EB) Nr. 183/2005 II priedo reikalavimus, ir

atvežti iš įmonės (-ių), pagal Reglamentą (EB) Nr. 183/2005 įgyvendinančios (-ių) rizikos veiksnių analize ir svarbiausiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstą programą.]

II.2

Aš, toliau pasirašęs asmuo, pagal 2019 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 dėl laikino oficialios kontrolės sustiprinimo ir neatidėliotinų priemonių taikymo tam tikroms į Sąjungą iš tam tikrų trečiųjų šalių įvežamoms prekėms, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2017/625 ir (EB) Nr. 178/2002 ir kuriuo panaikinami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 669/2009, (ES) Nr. 884/2014, (ES) 2015/175, (ES) 2017/186 ir (ES) 2018/1660 (OL L 277, 2019 10 29, p. 89), nuostatas patvirtinu, kad:

[II.2.1.

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priede išvardytų negyvūninių maisto produktų ir pašarų, taip pat tame priede išvardytų sudėtinių maisto produktų sertifikavimas dėl taršos mikotoksinais

iš pirmiau aprašytos siuntos ėminiai paimti laikantis:

Komisijos reglamento (EB) Nr. 401/2006, siekiant nustatyti aflatoksino B1 kiekį ir bendrą maisto produktų taršos aflatoksinais lygį

Komisijos reglamento (EB) Nr. 152/2009, siekiant nustatyti aflatoksino B1 kiekį pašaruose

… (data) ir atlikta laboratorinė analizė … (data)

… (laboratorijos pavadinimas), taikant metodus, apimančius bent jau tuos pavojus, kurie nurodyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priede.

Pridedama išsami informacija apie laboratorinių analizių metodus ir visus rezultatus rodo, kad laikomasi Sąjungos teisės aktų reikalavimų dėl didžiausių aflatoksinų kiekių.]

(3) ir (arba)

[II.2.2.

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priede išvardytų negyvūninių maisto produktų ir pašarų, taip pat tame priede išvardytų sudėtinių maisto produktų sertifikavimas dėl taršos pesticidų liekanomis

iš pirmiau aprašytos siuntos ėminiai paimti laikantis Komisijos direktyvos 2002/63/EB … (data) ir atlikta laboratorinė analizė … (data) … (laboratorijos pavadinimas), taikant metodus, apimančius bent jau tuos pavojus, kurie nurodyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priede.

Pridedama išsami informacija apie laboratorinių analizių metodus ir visus rezultatus rodo, kad laikomasi Sąjungos teisės aktų reikalavimų dėl didžiausios leidžiamosios pesticidų liekanų koncentracijos.]

(3) ir (arba)

[II.2.3.

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priede nurodytos pupenių dervos, taip pat tame priede išvardytų sudėtinių maisto produktų sertifikavimas dėl taršos pentachlorfenoliu ir dioksinais

iš pirmiau aprašytos siuntos ėminiai paimti laikantis Komisijos direktyvos 2002/63/EB … (data) ir atlikta laboratorinė analizė … (data) … (laboratorijos pavadinimas), taikant metodus, apimančius bent jau tuos pavojus, kurie nurodyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priede.

Pridedama išsami informacija apie laboratorinių analizių metodus ir visus rezultatus rodo, kad prekių sudėtyje pentachlorfenolio yra ne daugiau kaip 0,01 mg/kg.]

(3) ir (arba)

[II.2.4.

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priede išvardytų negyvūninių maisto produktų, taip pat tame priede išvardytų sudėtinių maisto produktų sertifikavimas dėl mikrobiologinės taršos

iš pirmiau aprašytos siuntos ėminiai paimti laikantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 III priedo

… (data) ir atlikta laboratorinė analizė … (data)

… (laboratorijos pavadinimas), taikant metodus, apimančius bent jau tuos pavojus, kurie nurodyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 II priede.

Pridedama išsami informacija apie laboratorinių analizių metodus ir visus rezultatus rodo, kad 25 g ėminyje nėra salmonelių.]

II.3

Šis sertifikatas išduotas prieš tai, kai siunta, su kuria jis susijęs, buvo išvežta iš jį išduodančios kompetentingos institucijos kontrolės zonos.

II. 4

Šis sertifikatas galioja keturis mėnesius nuo jo išdavimo dienos, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo paskutinių laboratorinių analizių rezultatų dienos.

Pastabos

Žr. šio priedo pildymo paaiškinimus.

II dalis.

(1)

Atitinkamai išbraukite arba perbraukite (pvz., jei tai maisto produktas ar pašarai).

(2)

Taikoma tik bet kuriuo gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapu po pirminės gamybos ir susijusių operacijų.

(3)

Atitinkamai išbraukite arba perbraukite, jei nesirenkate šio punkto sertifikatui pateikti.

(4)

Parašo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos. Ta pati taisyklė taikoma ir antspaudams, išskyrus iškiliuosius arba su vandens ženklais.

 

 

Sertifikuojantysis pareigūnas:

Vardas, pavardė (didžiosiomis raidėmis):

Kvalifikacija ir pareigos:

Data:

Parašas:

Antspaudas

OFICIALAUS SERTIFIKATO, NURODYTO KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTO (ES) 2019/1793 DĖL TAM TIKRŲ MAISTO PRODUKTŲ AR PAŠARŲ ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ 11 STRAIPSNYJE, PAVYZDŽIO PILDYMO PAAIŠKINIMAI

Bendrieji nurodymai

Jei norite pasirinkti tinkamą variantą, pažymėkite tinkamą langelį kryželiu (X).

Jeigu nurodyta „ISO“ – tai tarptautinis standartinis dviraidis šalies kodas pagal tarptautinį standartą ISO 3166 alfa-2 (1).

I.15, I.18, I.20 langeliuose galima pasirinkti tik vieną variantą.

Jei nenurodyta kitaip, langeliai yra privalomi.

Jei išdavus sertifikatą pasikeičia gavėjas, įvežimo pasienio kontrolės postas (PKP) arba vežimo duomenys (t. y. priemonės ir data), už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas turi apie tai pranešti įvežimo valstybės narės kompetentingai institucijai. Dėl tokio pasikeitimo nereikalaujama pateikti pakaitinio sertifikato.

Jei sertifikatas pateikiamas per oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemą (IMSOC), taikomos šios nuostatos:

I dalyje nurodyti įrašai ar langeliai yra oficialaus sertifikato elektroninės versijos duomenų žodynai;

oficialaus sertifikato pavyzdžio I dalies langelių seka ir šių langelių dydis ir forma yra orientaciniai;

jei reikalaujama antspaudo, jo elektroninis atitikmuo yra elektroninis spaudas. Toks spaudas turi atitikti elektroninių sertifikatų išdavimo taisykles, nurodytas Reglamento (ES) 2017/625 90 straipsnio f punkte.

I dalis. Informacija apie išsiųstą siuntą

Šalis:

Sertifikatą išduodančios trečiosios šalies pavadinimas

I.1. langelis

Siuntėjas/eksportuotojas: siuntą išsiunčiančio fizinio arba juridinio asmens, kuris turi būti įsikūręs trečiojoje šalyje, vardas, pavardė arba pavadinimas ir adresas (gatvė, miestas, regionas, provincija arba valstija, jei taikytina).

I.2. langelis

Sertifikato Nr.: unikalus privalomas kodas, kurį priskiria trečiosios šalies kompetentinga institucija pagal savo klasifikaciją. Šis langelis privalomas visiems sertifikatams, kurie nėra pateikiami per IMSOC.

I.2.a langelis

IMSOC Nr.: unikalus kodas, kurį automatiškai priskiria IMSOC, jei sertifikatas registruojamas IMSOC. Šio langelio pildyti nereikia, jei sertifikatas nepateikiamas per IMSOC.

I.3. langelis

Centrinė kompetentinga institucija: sertifikatą išduodančios trečiosios šalies centrinės institucijos pavadinimas.

I.4. langelis

Vietos kompetentinga institucija: jei taikoma, sertifikatą išduodančios trečiosios šalies vietos institucijos pavadinimas.

I.5. langelis

Gavėjas/importuotojas: fizinio arba juridinio asmens, kuriam skirta siunta valstybėje narėje, vardas, pavardė arba pavadinimas ir adresas.

I.6. langelis

Už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas: asmens, kuris atsakingas už PKP pateikiamą siuntą Europos Sąjungoje ir kuris kaip importuotojas arba importuotojo vardu pateikia kompetentingai institucijai reikiamas deklaracijas, vardas, pavardė ir adresas. Šio langelio pildyti neprivaloma.

I.7. langelis

Kilmės šalis: šalies, kurioje prekės yra išaugintos, surinktos arba pagamintos, pavadinimas ir ISO kodas.

I.8. langelis

Netaikoma.

I.9. langelis

Paskirties šalis: produktų paskirties valstybės narės Europos Sąjungoje pavadinimas ir ISO kodas.

I.10. langelis

Netaikoma.

I.11. langelis

Išsiuntimo vieta: ūkių arba įmonių, iš kurių kilę produktai, pavadinimas ir adresas.

Bet kuris maisto produktų ar pašarų sektoriaus įmonės vienetas. Turi būti nurodytas tik prekes vežančios įmonės pavadinimas. Jeigu su prekyba susijusi daugiau kaip viena trečioji šalis (trišalė prekyba), išsiuntimo vieta yra paskutinė eksporto grandinės trečiosios šalies įmonė, iš kurios galutinė siunta vežama į Europos Sąjungą.

I.12. langelis

Paskirties vieta: ši informacija neprivaloma.

Pateikimas rinkai: vieta, į kurią pristatomi produktai galutinai iškrauti. Jei taikoma, nurodyti paskirties ūkių arba įmonių pavadinimą, adresą ir patvirtinimo numerį.

I.13. langelis

Pakrovimo vieta: netaikoma.

I.14. langelis

Išvežimo data ir laikas: transporto priemonės (lėktuvo, laivo, traukinio vagono arba kelių transporto priemonės) išvykimo data.

I.15. langelis

Transporto priemonė: iš išsiuntimo šalies išvykstanti transporto priemonė.

Transporto rūšis: lėktuvas, laivas, traukinio vagonas, kelių transporto priemonė, kita. Kita – transporto priemonės, nenurodytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2005  (2).

Transporto priemonės identifikavimas: lėktuvo skrydžio numeris, laivo pavadinimas, jei gabenama geležinkeliu – traukinio identifikacinis ir vagono numeris, kelių transporto priemonės registracijos numeris ir, jei yra, priekabos registracijos numeris.

Jei gabenama keltu, nurodyti kelių transporto priemonės identifikacinius duomenis, registracijos numerį, jei yra, priekabos registracijos numerį, ir numatyto kelto pavadinimą.

I.16 langelis

Įvežimo PKP: nurodyti PKP pavadinimą ir IMSOC priskirtą identifikacinį kodą.

I.17. langelis

Lydimieji dokumentai

Laboratorijos ataskaita: nurodyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1793 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos laboratorinių analizių ataskaitos numerį ir išdavimo datą.

Kita: kai su siunta vežami kiti dokumentai, kaip antai komerciniai dokumentai, reikia nurodyti dokumento tipą ir numerį (pavyzdžiui, orlaivio važtaraščio numerį, konosamento numerį, traukinio ar kelių transporto priemonės komercinį numerį).

I.18. langelis

Vežimo sąlygos: reikalaujamos temperatūros kategorija vežant produktus (aplinkos, atšaldyta, užšaldyta). Galima pasirinkti tik vieną kategoriją.

I.19. langelis

Konteinerio/plombos Nr.: jei taikoma, nurodomi atitinkami numeriai.

Jei prekės vežamos uždaruose konteineriuose, reikia nurodyti konteinerio numerį.

Nurodomas tik oficialus plombos numeris. Oficiali plomba – plomba, tvirtinama prie konteinerio, sunkvežimio ar traukinio vagono prižiūrint sertifikatą išduodančiai kompetentingai institucijai.

I.20. langelis

Prekės sertifikuotos: nurodyti numatomą produktų paskirtį, kaip nurodyta atitinkamame oficialiame Europos Sąjungos sertifikate.

Žmonėms vartoti: tik žmonėms vartoti skirti produktai.

Pašarams: tik pašarams skirti produktai.

I.21. langelis

Netaikoma.

I.22. langelis

Vidaus rinkai: visoms siuntoms, skirtoms pateikti Europos Sąjungos rinkai.

I.23. langelis

Bendras pakuočių skaičius: pakuočių skaičių. Jei vežamos nesupakuotos siuntos, šio langelio pildyti neprivaloma.

I.24. langelis

Kiekis

Visas grynasis svoris: jis apskaičiuojamas kaip pačių prekių masė, neįskaitant pirminės ar kitos pakuotės.

Visas bendrasis svoris: bendras svoris kilogramais. Nustatomas kaip bendra produktų ir pirminių pakuočių bei visų pakuočių masė, tačiau neįskaitant vežimo pakuočių ir kitos transporto įrangos.

I.25. langelis

Prekių aprašymas: nurodyti atitinkamą Pasaulio muitinių organizacijos nustatytą Suderintos sistemos kodą ir antraštinę dalį, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87  (3). Prireikus šis muitinės aprašas papildomas bet kokia suskirstymui į kategorijas reikalinga informacija.

Nurodyti rūšį, produktų rūšis, pakuočių skaičių, pakuotės rūšį, partijos numerį, grynąjį svorį ir nurodyti „galutinis vartotojas“, kai produktai pakuojami galutiniam vartotojui.

Rūšis: mokslinis pavadinimas arba kaip apibrėžta pagal Europos Sąjungos teisės aktus.

Pakuotės tipas: nurodyti pakuotės tipą pagal UN/CEFACT (Jungtinių Tautų prekybos sąlygų gerinimo ir elektroninio verslo centras) Rekomendacijos Nr. 21 V ir VI prieduose pateiktą apibrėžtį.

II dalis. Sertifikavimas

Šią dalį turi užpildyti sertifikuojantysis pareigūnas, įgaliotas trečiosios šalies kompetentingos institucijos pasirašyti oficialų sertifikatą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/625 88 straipsnio 2 dalyje.

II langelis.

Informacija apie sveikumą: užpildykite šią dalį laikydamiesi konkrečių Europos Sąjungos sveikatos reikalavimų, susijusių su produktų pobūdžiu, ir kaip apibrėžta lygiavertiškumo susitarimuose su tam tikromis trečiosiomis šalimis ar kituose Europos Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, teisės aktuose dėl sertifikavimo.

Iš II.2.1, II.2.2, II.2.3 ir II.2.4 punktų pasirinkite punktą, atitinkantį produkto kategoriją ir pavojų (-us), dėl kurio (-ių) atliekamas sertifikavimas.

Jei oficialus sertifikatas nėra pateiktas per IMSOC, nebūtini teiginiai turi būti perbraukti, paženklinti sertifikuojančiojo pareigūno inicialais ir antspaudu, arba gali būti visiškai išbraukti iš sertifikato.

Jei sertifikatas pateikiamas per IMSOC, teiginiai, kurie nėra svarbūs, turi būti perbraukti arba visiškai išbraukti iš sertifikato.

II.a langelis

Sertifikato Nr.: sutampa su nurodytuoju I.2 langelyje.

II.b langelis

IMSOC Nr.: sutampa su nurodytuoju I.2.a langelyje. Privaloma tik per IMSOC išduotiems oficialiems sertifikatams.

Sertifikuojantysis pareigūnas

Trečiosios šalies kompetentingos institucijos pareigūnas, kompetentingos institucijos įgaliotas pasirašyti oficialius sertifikatus: nurodyti vardą, pavardę didžiosiomis raidėmis, kvalifikaciją ir pareigas, jei taikoma, kompetentingos institucijos identifikavimo numerį ir originalų antspaudą bei pasirašymo datą.


(1)  Šalių pavadinimų ir kodų elementų sąrašas skelbiamas svetainėjehttp://www.iso.org/iso/country_codes/iso-3166-1_decoding_table.htm.

(2)  2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1).

(3)  1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).


SPRENDIMAI

2021 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/150


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/609

2021 m. balandžio 14 d.

kuriuo dėl galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuočių ir sveikatos priežiūros produktų sterilizavimo darniųjų standartų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/439

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (1), ypač į jo 10 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/79/EB (2) 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi daryti prielaidą, kad in vitro diagnostikos medicinos priemonės atitinka tos direktyvos 3 straipsnyje nurodytus esminius reikalavimus, jeigu jos atitinka galiojančius nacionalinius standartus, priimtus pagal darniuosius standartus, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(2)

1993 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. M/023 – BC/CEN/03/023/93-08 ir 1997 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. M/252 Komisija pateikė prašymus Europos standartizacijos komitetui (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (Cenelec) dėl naujų darniųjų standartų parengimo ir galiojančių darniųjų standartų peržiūros siekiant užtikrinti Direktyvos 98/79/EB įgyvendinimą;

(3)

remdamasis raštu Nr. M/252 CEN peržiūrėjo darnųjį standartą EN ISO 11737-2:2009, kurio nuoroda paskelbta Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/439 (3). Po tos peržiūros priimtas darnusis standartas EN ISO 11737-2:2020 dėl sveikatos priežiūros produktų sterilizavimo;

(4)

remdamasis raštu Nr. M/023 – BC/CEN/03/023/93-08 CEN parengė darniuosius standartus EN ISO 11607-1:2020 ir EN ISO 11607-2:2020 dėl galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuočių;

(5)

Komisija kartu su CEN įvertino, ar CEN parengti ir peržiūrėti darnieji standartai atitinka susijusius prašymus;

(6)

darnieji standartai EN ISO 11607-1:2020, EN ISO 11607-2:2020 ir EN ISO 11737-2:2020 atitinka reglamentuojamus reikalavimus, nustatytus Direktyva 98/79/EB. Todėl tų standartų nuorodas tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(7)

būtina pakeisti Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/439 paskelbto darniojo standarto EN ISO 11737-2:2009 nuorodą, nes šis standartas buvo peržiūrėtas;

(8)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/439 I priede pateikiamos darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Direktyvos 98/79/EB įgyvendinimą, nuorodos. Siekiant užtikrinti, kad darniųjų standartų, parengtų įgyvendinant Direktyvą 98/79/EB, nuorodos būtų nurodytos viename akte, standartų EN ISO 11607-1:2020 ir EN ISO 11607-2:2020 nuorodos turėtų būti pateiktos tame įgyvendinimo sprendime;

(9)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/439 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

nuo nuorodos į darnųjį standartą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos atitiktis tam standartui leidžia daryti atitikties Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams prielaidą. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/439 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

(2)  1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (OL L 331, 1998 12 7, p. 1).

(3)  2020 m. kovo 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/439 dėl darniųjų in vitro diagnostikos medicinos priemonių standartų, parengtų siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/79/EB įgyvendinimą (OL L 90 I, 2020 3 25, p. 33).


PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

5 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„5.

EN ISO 11737-2:2020

Sveikatos priežiūros produktų sterilizavimas. Mikrobiologiniai metodai. 2 dalis. Sterilumo bandymai, naudojami apibrėžiant, validuojant ir prižiūrint sterilizavimo procesą (ISO 11737-2:2019)“;

2)

įterpiami šie 42 ir 43 įrašai:

Nr.

Standarto nuoroda

„42.

EN ISO 11607-1:2020

Galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuotės. 1 dalis. Reikalavimai medžiagoms, sterilaus barjero sistemoms ir pakuotės sistemoms (ISO 11607-1:2019)

43.

EN ISO 11607-2:2020

Galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuotės. 2 dalis. Formavimo, sandarinimo ir surinkimo procesų validavimo reikalavimai (ISO 11607-2:2019)“.


2021 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/153


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/610

2021 m. balandžio 14 d.

kuriuo dėl medicinos transporto priemonių ir jų įrangos, anestezijos ir kvėpavimo įrangos, biologinio medicinos priemonių įvertinimo, galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuočių, sveikatos priežiūros produktų sterilizavimo, žmonėms skirtų medicinos priemonių klinikinio tyrimo, neaktyviųjų chirurginių implantų, medicinos priemonių, gaminamų naudojant gyvūnų audinius ir iš jų gautus darinius, elektroakustikos ir elektrinės medicinos įrangos darniųjų standartų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/437

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (1), ypač į jo 10 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Tarybos direktyvos 93/42/EEB (2) 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi daryti prielaidą, kad medicinos priemonės atitinka tos direktyvos 3 straipsnyje nurodytus esminius reikalavimus, jeigu jos atitinka galiojančius nacionalinius standartus, priimtus pagal darniuosius standartus, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(2)

1991 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. BC/CEN/CENELEC/09/89, 1993 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. M/023 – BC/CEN/03/023/93-08, 1999 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. M/295, 2002 m. birželio 13 d. raštu Nr. M/320 ir 2008 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. M/432 Komisija pateikė prašymus Europos standartizacijos komitetui (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (CENELEC) dėl naujų darniųjų standartų parengimo ir galiojančių darniųjų standartų peržiūros siekiant užtikrinti Direktyvos 93/42/EEB įgyvendinimą;

(3)

remdamasis prašymu Nr. M/023 - BC/CEN/03/023/93-08, CEN peržiūrėjo darniuosius standartus EN 1789:2007+A1:2010, EN ISO 10993-16:2010, EN ISO 11607-1:2009, EN ISO 11607-2:2006, EN ISO 11737-2:2009, EN 13718-1:2008, EN 13718-2:2015, EN ISO 22442-1:2007 ir EN ISO 22442-2:2007, kurių nuorodos paskelbtos Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/437 (3). Po tos peržiūros buvo priimti darnieji standartai EN 1789:2020 dėl medicinos transporto priemonių ir jų įrangos, EN ISO 10993-16:2017 dėl biologinio medicinos priemonių įvertinimo, EN ISO 11607-1:2020 ir EN ISO 11607-2:2020 dėl galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuočių, EN ISO 11737-2:2020 dėl sveikatos priežiūros produktų sterilizavimo, EN 13718-1:2014+A1:2020 ir EN 13718-2:2015+A1:2020 dėl medicinos transporto priemonių ir jų įrangos ir pagaliau EN ISO 22442-1:2020 bei EN ISO 22442-2:2020 dėl medicinos priemonių, gaminamų naudojant gyvūnų audinius ir iš jų gautus darinius;

(4)

remdamasis prašymu Nr. BC/CEN/CENELEC/09/89, CEN peržiūrėjo darnųjį standartą EN ISO 10993-18:2009, kurio nuoroda paskelbta Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/437. Po tos peržiūros buvo priimtas darnusis standartas EN ISO 10993-18:2020 dėl biologinio medicinos priemonių įvertinimo;

(5)

remdamiesi prašymu Nr. M/295, CEN ir CENELEC peržiūrėjo darniuosius standartus EN ISO 14155:2011 su pataisomis, padarytomis EN ISO 14155:2011/AC:2011, ir EN 60601-2-4:2003, kurių nuorodos paskelbtos Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/437. Po tos peržiūros buvo priimti darnieji standartai EN ISO 14155:2020 dėl žmonėms skirtų medicinos priemonių klinikinio tyrimo ir EN 60601-2-4:2011 dėl elektrinės medicinos įrangos;

(6)

remdamasis prašymais Nr. M/320 ir M/023 – BC/CEN/03/023/93-08, CEN peržiūrėjo darnųjį standartą EN ISO 14607:2009, kurio nuoroda paskelbta Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/437. Po tos peržiūros buvo priimtas darnusis standartas EN ISO 14607:2018 dėl neaktyviųjų chirurginių implantų;

(7)

remdamasis prašymais Nr. M/432 ir M/023 – BC/CEN/03/023/93-08, CENELEC peržiūrėjo darnųjį standartą EN 60118-13:2005, kurio nuoroda paskelbta Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/437. Po tos peržiūros buvo priimtas darnusis standartas EN IEC 60118-13:2020 dėl elektroakustikos;

(8)

remdamiesi prašymu Nr. M/023 – BC/CEN/03/023/93-08, CEN ir CENELEC parengė darniojo standarto EN ISO 5361:2016 dėl anestezijos ir kvėpavimo įrangos ir darniųjų standartų EN IEC 60601-2-83:2020 ir EN ISO 80601-2-55:2018 dėl elektrinės medicinos įrangos projektus;

(9)

remdamasis prašymais Nr. M/432 ir M/023 – BC/CEN/03/023/93-08, CENELEC parengė darniojo standarto EN IEC 60601-2-66:2020 dėl elektrinės medicinos įrangos projektą;

(10)

Komisija kartu su CEN ir CENELEC įvertino, ar CEN ir CENELEC parengti ir peržiūrėti darnieji standartai atitinka susijusius prašymus;

(11)

darnieji standartai EN 1789:2020, EN ISO 5361:2016, EN ISO 10993-16:2017, EN ISO 10993-18:2020, EN ISO 11607-1:2020, EN ISO 11607-2:2020, EN ISO 11737-2:2020, EN 13718-1:2014+A1:2020, EN 13718-2:2015+A1:2020, EN ISO 14155:2020, EN ISO 14607:2018, EN ISO 22442-1:2020, EN ISO 22442-2:2020, EN IEC 60118-13:2020, EN 60601-2-4:2011, EN IEC 60601-2-66:2020, EN IEC 60601-2-83:2020 ir EN ISO 80601-2-55:2018 atitinka reglamentuojamus reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 93/42/EEB. Todėl tų standartų nuorodas tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(12)

būtina pakeisti darniųjų standartų EN 1789:2007+A1:2010, EN ISO 10993-16:2010, EN ISO 10993-18:2009, EN ISO 11607-1:2009, EN ISO 11607-2:2006, EN ISO 11737-2:2009, EN 13718-1:2008, EN 13718-2:2015, EN ISO 14155:2011 su pataisomis, padarytomis EN ISO 14155:2011/AC:2011, EN ISO 14607:2009, EN ISO 22442-1:2007, EN ISO 22442-2:2007, EN 60118-13:2005 ir EN 60601-2-4:2003 nuorodas, paskelbtas Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/437, nes šie standartai buvo peržiūrėti;

(13)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/437 I priede išvardytos darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Direktyvos 93/42/EEB įgyvendinimą, nuorodos. Siekiant užtikrinti, kad darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Direktyvos 93/42/EEB įgyvendinimą, nuorodos būtų pateiktos viename teisės akte, standartų EN ISO 5361:2016, EN IEC 60601-2-66:2020, EN IEC 60601-2-83:2020 ir EN ISO 80601-2-55:2018 nuorodos turėtų būti įtrauktos į tą įgyvendinimo sprendimą;

(14)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/437 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

nuo nuorodos į darnųjį standartą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos atitiktis tam standartui leidžia daryti atitikties Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams prielaidą. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/437 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

(2)  1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 1).

(3)  2020 m. kovo 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/437 dėl medicinos priemonių darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Tarybos direktyvos 93/42/EEB įgyvendinimą (OL L 90 I, 2020 3 25, p. 1).


PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

22 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„22.

EN 1789:2020

Medicinos transporto priemonės ir jų įranga. Greitosios medicinos pagalbos automobiliai“;

2)

81 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„81.

EN ISO 10993-16:2017

Biologinis medicinos priemonių įvertinimas. 16 dalis. Irimo produktų ir išplaunamųjų medžiagų toksikokinetinio tyrimo planas (ISO 10993-16:2017)“;

3)

83 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„83.

EN ISO 10993-18:2020

Biologinis medicinos priemonių įvertinimas. 18 dalis. Medicinos priemonių medžiagų cheminis apibūdinimas kaip rizikos valdymo proceso dalis (ISO 10993-18:2020)“;

4)

92 ir 93 įrašai pakeičiami taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„92.

EN ISO 11607-1:2020

Galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuotės. 1 dalis. Reikalavimai medžiagoms, sterilaus barjero sistemoms ir pakuotės sistemoms (ISO 11607-1:2019)

93.

EN ISO 11607-2:2020

Galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuotės. 2 dalis. Formavimo, sandarinimo ir surinkimo procesų validavimo reikalavimai (ISO 11607-2:2019)“;

5)

96 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„96.

EN ISO 11737-2:2020

Sveikatos priežiūros produktų sterilizavimas. Mikrobiologiniai metodai. 2 dalis. Sterilumo bandymai, naudojami apibrėžiant, validuojant ir prižiūrint sterilizavimo procesą (ISO 11737-2:2019)“;

6)

125 ir 126 įrašai pakeičiami taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„125.

EN 13718-1:2014+A1:2020

Medicinos transporto priemonės ir jų įranga. Medicinos pagalbos orlaiviai. 1 dalis. Reikalavimai, keliami medicinos pagalbos orlaiviuose naudojamoms medicinos priemonėms

126.

EN 13718-2:2015+A1:2020

Medicinos transporto priemonės ir jų įranga. Medicinos pagalbos orlaiviai. 2 dalis. Medicinos pagalbos orlaivių eksploataciniai ir techniniai reikalavimai“;

7)

137 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„137.

EN ISO 14155:2020

Žmonėms skirtų medicinos priemonių klinikinis tyrimas. Geroji klinikinė praktika (ISO 14155:2020)“;

8)

145 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„145.

EN ISO 14607:2018

Neaktyvieji chirurginiai implantai. Krūtų implantai. Ypatingieji reikalavimai (ISO 14607:2018, pataisyta 2018-08 versija)“;

9)

180 ir 181 įrašai pakeičiami taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„180.

EN ISO 22442-1:2020

Medicinos priemonės, gaminamos naudojant gyvūnų audinius ir iš jų gautus darinius. 1 dalis. Rizikos valdymo taikymas (ISO 22442-1:2020)

181.

EN ISO 22442-2:2020

Medicinos priemonės, gaminamos naudojant gyvūnų audinius ir iš jų gautus darinius. 2 dalis. Kilmės, surinkimo ir tvarkymo kontrolė (ISO 22442-2:2020)“;

10)

193 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„193.

EN IEC 60118-13:2020

Elektroakustika. Klausos aparatai. 13 dalis. Elektromagnetinio atsparumo mobiliesiems skaitmeniniams belaidžiams įtaisams reikalavimai ir matavimo metodai“;

11)

208 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„208.

EN 60601-2-4:2011

Elektrinė medicinos įranga. 2-4 dalis. Ypatingieji būtinosios saugos ir esminių eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, keliami širdies defibriliatoriams“;

12)

įterpiami šie 265–268 įrašai:

Nr.

Standarto nuoroda

„265.

EN ISO 5361:2016

Anestezijos ir kvėpavimo įranga. Trachėjiniai vamzdeliai ir jungtys (ISO 5361:2016)

266.

EN IEC 60601-2-66:2020

Elektrinė medicinos įranga. 2-66 dalis. Ypatingieji būtinosios saugos ir esminių eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, keliami klausos aparatams ir klausos aparatų sistemoms (IEC 60601-2-66:2019)

267.

EN IEC 60601-2-83:2020

Elektrinė medicinos įranga. 2-83 dalis. Ypatingieji būtinosios saugos ir esminių eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, keliami buitinei šviesos terapijos įrangai

268.

EN ISO 80601-2-55:2018

Elektrinė medicinos įranga. 2-55 dalis. Ypatingieji būtinosios saugos ir esminių eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, keliami kvėpuojamųjų dujų monitoriams (ISO 80601-2-55:2018)“.


2021 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/158


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/611

2021 m. balandžio 14 d.

kuriuo dėl biologinio medicinos priemonių įvertinimo, galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuočių, sveikatos priežiūros produktų sterilizavimo ir žmonėms skirtų medicinos priemonių klinikinio tyrimo darniųjų standartų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/438

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (1), ypač į jo 10 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Tarybos direktyvos 90/385/EEB (2) 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi daryti prielaidą, kad aktyviosios implantuojamosios medicinos priemonės atitinka tos direktyvos 3 straipsnyje nurodytus esminius reikalavimus, jeigu jos atitinka galiojančius nacionalinius standartus, priimtus pagal darniuosius standartus, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(2)

1991 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. BC/CEN/CENELEC/09/89, 1993 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. M/023 – BC/CEN/03/023/93-08 ir 1999 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. M/295 Komisija pateikė prašymus Europos standartizacijos komitetui (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (CENELEC) dėl naujų darniųjų standartų parengimo ir galiojančių darniųjų standartų peržiūros siekiant užtikrinti Direktyvos 90/385/EEB įgyvendinimą;

(3)

remdamasis prašymu Nr. M/023 – BC/CEN/03/023/93-08, CEN peržiūrėjo darniuosius standartus EN ISO 10993-16:2010, EN ISO 11607-1:2009 ir EN ISO 11737-2:2009, kurių nuorodos paskelbtos Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/438 (3). Po tos peržiūros buvo priimti darnieji standartai EN ISO 10993-16:2017 dėl biologinio medicinos priemonių įvertinimo, EN ISO 11607-1:2020 dėl galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuočių ir EN ISO 11737-2:2020 dėl sveikatos priežiūros produktų sterilizavimo;

(4)

remdamasis prašymu Nr. BC/CEN/CENELEC/09/89, CEN peržiūrėjo darnųjį standartą EN ISO 10993-18:2009, kurio nuoroda paskelbta Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/438. Po tos peržiūros buvo priimtas darnusis standartas EN ISO 10993-18:2020 dėl biologinio medicinos priemonių įvertinimo;

(5)

remdamasis prašymu Nr. M/295, CEN peržiūrėjo darnųjį standartą EN ISO 14155:2011 su pataisomis, padarytomis EN ISO 14155:2011/AC:2011, kurių nuorodos paskelbtos Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/438. Po tos peržiūros buvo priimtas darnusis standartas EN ISO 14155:2020 dėl žmonėms skirtų medicinos priemonių klinikinio tyrimo;

(6)

remdamasis prašymu Nr. M/023 – BC/CEN/03/023/93-08, CEN parengė darniojo standarto EN ISO 11607-2:2020 dėl galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuočių projektą;

(7)

Komisija kartu su CEN įvertino, ar CEN parengti ir peržiūrėti darnieji standartai atitinka susijusius prašymus;

(8)

darnieji standartai EN ISO 10993-16:2017, EN ISO 10993-18:2020, EN ISO 11607-1:2020, EN ISO 11607-2:2020, EN ISO 11737-2:2020 ir EN ISO 14155:2020 atitinka reglamentuojamus reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 90/385/EEB. Todėl tų standartų nuorodas tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(9)

būtina pakeisti darniųjų standartų EN ISO 10993-16:2010, EN ISO 10993-18:2009, EN ISO 11607-1:2009, EN ISO 11737-2:2009 ir EN ISO 14155:2011 su pataisomis, padarytomis EN ISO 14155:2011/AC:2011, nuorodas, paskelbtas Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/438, nes šie standartai buvo peržiūrėti;

(10)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/438 I priede pateikiamos darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Direktyvos 90/385/EEB įgyvendinimą, nuorodos. Siekiant užtikrinti, kad darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Direktyvos 90/385/EEB įgyvendinimą, nuorodos būtų nurodytos viename akte, standarto EN ISO 11607-2:2020 nuoroda turėtų būti pateikta tame įgyvendinimo sprendime;

(11)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/438 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

nuo nuorodos į darnųjį standartą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos atitiktis tam standartui leidžia daryti atitikties Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams prielaidą. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/438 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

(2)  1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo (OL L 189, 1990 7 20, p. 17).

(3)  2020 m. kovo 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/438 dėl aktyviųjų implantuojamųjų medicinos priemonių darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Tarybos direktyvos 90/385/EEB įgyvendinimą (OL L 90 I, 2020 3 25, p. 25).


PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

14 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„14.

EN ISO 10993-16:2017

Biologinis medicinos priemonių įvertinimas. 16 dalis. Irimo produktų ir išplaunamųjų medžiagų toksikokinetinio tyrimo planas (ISO 10993-16:2017)“;

2)

16 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„16.

EN ISO 10993-18:2020

Biologinis medicinos priemonių įvertinimas. 18 dalis. Medicinos priemonių medžiagų cheminis apibūdinimas kaip rizikos valdymo proceso dalis (ISO 10993-18:2020)“;

3)

23 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„23.

EN ISO 11607-1:2020

Galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuotės. 1 dalis. Reikalavimai medžiagoms, sterilaus barjero sistemoms ir pakuotės sistemoms (ISO 11607-1:2019)“;

4)

25 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„25.

EN ISO 11737-2:2020

Sveikatos priežiūros produktų sterilizavimas. Mikrobiologiniai metodai. 2 dalis. Sterilumo bandymai, naudojami apibrėžiant, validuojant ir prižiūrint sterilizavimo procesą (ISO 11737-2:2019)“;

5)

34 įrašas pakeičiamas taip:

Nr.

Standarto nuoroda

„34.

EN ISO 14155:2020

Žmonėms skirtų medicinos priemonių klinikinis tyrimas. Geroji klinikinė praktika (ISO 14155:2020)“;

6)

įterpiamas 47 įrašas:

Nr.

Standarto nuoroda

„47.

EN ISO 11607-2:2020

Galutinai sterilizuotų medicinos priemonių pakuotės. 2 dalis. Formavimo, sandarinimo ir surinkimo procesų validavimo reikalavimai (ISO 11607-2:2019)“.


Klaidų ištaisymas

2021 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/161


2012 m. birželio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 509/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 156, 2012 m. birželio 16 d. )

31 puslapis, IX.A1 lentelė (Medžiagos, cheminės medžiagos, ’mikroorganizmai’ ir „toksinai“), Nr. IX.A1.003:

yra:

„Dichlormetano, (CAS 75–09–3)“,

turi būti:

„Dichlormetano, (CAS 75–09–2)“.


2021 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/162


2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 139, 2004 m. balandžio 30 d. )

(Specialusis leidimas lietuvių kalba, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319)

1.

332 puslapis, II priedas, I skyrius, 2 punktas:

yra:

„2.

Maisto patalpų išplanavimas, dizainas, statyta, vieta ir dydis:

a)

užtikrina adekvatų tvarkymą, valymą ir (ar) dezinfekavimą, padeda išvengti arba sumažinti taršą per orą ir sudaro adekvačią higieniškam visų operacijų atlikimui būtiną darbo erdvę;

b)

yra tokie, kurie saugo nuo nešvarumų kaupimosi, kontakto su toksinėmis medžiagomis, dalelių patekimo į maistą ir kondensacijos ar nepageidautinų pelėsių ant paviršių susidarymo;

c)

kur reikalinga, užtikrina, kad maisto produktai laikomi tinkamomis kontroliuojamomis temperatūros režimo ir sandėliavimui tinkamomis pakankamos talpos sąlygomis; jie suprojektuoti taip, kad temperatūra gal būti kontroliuojama, o prireikus užrašoma;

d)

where necessary, provide suitable temperature-controlled handling and storage conditions of sufficient capacity for maintaining foodstuffs at appropriate temperatures and designed to allow those temperatures to be monitored and, where necessary, recorded.“,

turi būti:

„2.

Maisto patalpų išplanavimas, dizainas, konstrukcija, vieta ir dydis:

a)

užtikrina adekvatų tvarkymą, valymą ir (ar) dezinfekavimą, padeda išvengti arba sumažinti taršą per orą ir sudaro adekvačią higieniškam visų operacijų atlikimui būtiną darbo erdvę;

b)

yra tokie, kurie saugo nuo nešvarumų kaupimosi, kontakto su toksinėmis medžiagomis, dalelių patekimo į maistą ir kondensacijos ar nepageidautinų pelėsių ant paviršių susidarymo;

c)

leidžia laikytis gerosios maisto higienos praktikos, įskaitant apsaugą nuo taršos ir, visų pirma, kenkėjų kontrolę, ir

d)

prireikus užtikrina tinkamas kontroliuojamos temperatūros režimo ir pakankamos talpos sandėliavimo ir laikymo sąlygas maisto produktų palaikymui atitinkamoje temperatūroje, ir tai turi būti suprojektuota taip, kad leistų užtikrinti temperatūros stebėjimą ir prireikus registravimą.“

2.

333 puslapis, II priedas, II skyrius, 3 punktas:

yra:

„3.

Adequate provision is to be made, where necessary, for washing food. Every sink or other such facility provided for the washing of food is to have an adequate supply of hot and/or cold potable water consistent with the requirements of Chapter VII and be kept clean and, where necessary, disinfected.“,

turi būti:

„3.

Prireikus turi būti tinkamai pasirūpinta maisto plovimu. Kiekviena plautuvė ar kita maisto plovimui skirta įranga turi turėti tinkamą karšto ir (arba) šalto vandens tiekimą laikantis VII skyriaus reikalavimų ir turi būti užtikrinta jos švara bei prireikus dezinfekcija.“