ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 81

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

64 metai
2021m. kovo 9d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2021 m. kovo 5 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/406, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/91 ir (ES) 2021/92, kiek tai susiję su tam tikromis laikinomis 2021 m. Žvejybos Sąjungos vandenyse ir Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse galimybėmis

1

 

*

2020 m. lapkričio 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/407, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012, kad į jo I priedą kaip veiklioji medžiaga būtų įtraukta citrinų rūgštis ( 1 )

15

 

*

2021 m. kovo 2 d. Komisijos reglamentas (Es) 2021/408, kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti europinius jūrų liežuvius 7a kvadrate

18

 

*

2021 m. kovo 3 d. Komisijos reglamentas (ES) 2021/409, kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti jūrines plekšnes 7a kvadrate

21

 

*

2021 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentas (ES) 2021/410, kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius merlangus 7a kvadrate

24

 

*

2021 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentas (ES) 2021/411, kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes 7a kvadrate

27

 

*

2021 m. kovo 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/412, kuriuo dėl leidimo naudoti etoksichiną kaip pašarų priedą galiojimo sustabdymo peržiūros iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/962 ( 1 )

30

 

*

2021 m. kovo 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/413, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką atnaujinamas nedidelės rizikos veikliosios medžiagos kraujo miltų patvirtinimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas ( 1 )

32

 

*

2021 m. kovo 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/414 dėl elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninių priemonių

37

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2021 m. kovo 8 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2021/415, kuria, siekiant prie mokslo ir technikos žinių raidos pritaikyti tam tikrų sėklų ir piktžolių rūšių taksonomines grupes ir pavadinimus, iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 66/401/EEB ir 66/402/EEB ( 1 )

65

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2021 m. vasario 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/416

70

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

2021 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/406

2021 m. kovo 5 d.

kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/91 ir (ES) 2021/92, kiek tai susiję su tam tikromis laikinomis 2021 m. Žvejybos Sąjungos vandenyse ir Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse galimybėmis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas;

(2)

Taryba privalo priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, atitinkamai, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus. Išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) turėtų būti nustatomi pagal tuose planuose nustatytas taisykles. Vadovaujantis to reglamento 16 straipsnio 1 dalimi, valstybėms narėms paskirstomomis žvejybos galimybės, turi būti užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų žuvų išteklių arba kiekvienos žvejybos atžvilgiu;

(3)

todėl BLSK, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant sąžiningas sąlygas žvejybos sektoriuose, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma patariamųjų tarybų posėdžiuose;

(4)

dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Sąjungos daug išteklių tapo bendrais ištekliais. Komisija pradės dvišales konsultacijas su Jungtine Karalyste, dvišales konsultacijas su Norvegija ir trišales konsultacijas su Jungtine Karalyste ir Norvegija remdamasi Sąjungos pozicijos projektu, kurį turi patvirtinti Taryba. Kadangi tos konsultacijos dar neužbaigtos, Taryba, visapusiškai laikydamasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) ir gerbdama pakrančių valstybių teises bei pareigas, taip pat jų suverenumą ir jurisdikciją, turėtų nustatyti laikinus BLSK, kurie gali būti sužvejoti Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse, taip pat vandenyse, prie kurių prieigą Sąjungos žvejybos laivams suteikia trečiosios valstybės;

(5)

2020 m. gruodžio 15 ir 16 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl 2021 m. žvejybos galimybių. Taryba susitarė, kad iki kol bus užbaigtos tos konsultacijos laikantis Sąjungos teisinės sistemos ir tarptautinių įsipareigojimų arba, jei jų sėkmingai užbaigti nebus įmanoma, iki kol Taryba 2021 m. Taryba nustatys vienašalius Sąjungos BLSK, turėtų būti nustatyti laikini išteklių, kuriais dalijamasi su trečiosiomis valstybėmis, BLSK;

(6)

Tarybos reglamentuose (ES) 2021/91 (2) ir (ES) 2021/92 (3) nustatytais laikinais BLSK, atspindinčiais Taryboje pasiektą politinį susitarimą, siekiama užtikrinti tausios Sąjungos žvejybos veiklos tęstinumą. Tos laikinos žvejybos galimybės jokiomis aplinkybėmis neturėtų trukdyti nustatyti galutines žvejybos galimybes pagal tarptautinius susitarimus ir atsižvelgiant į konsultacijų rezultatus, Sąjungos teisinę sistemą ir mokslines rekomendacijas. Pagal bendrą požiūrį jos turėtų sudaryti 25 % 2020 metams nustatytų žvejybos galimybių Sąjungos dalies. Tačiau labai retais atvejais, kai ištekliai yra daugiausia žvejojami metų pradžioje, turėtų būti naudojamas kitas procentas. Šis požiūris nedaro poveikio Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarime (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) nustatytoms Sąjungos dalims (4), kuriomis remiantis bus nustatyti galutiniai BLSK;

(7)

sudarant išteklių, kurių atveju turėtų būti taikoma didesnė nei 25 % procentinė dalis, sąrašą, turėtų būti remiamasi valstybių narių, kurios paprašė nustatyti didesnį laikiną BLSK, kvotų panaudojimo per pirmuosius paskutinių trejų metų (2018–2020 m.) ketvirčius analize. Laikini BLSK neturėtų būti didesni už galimus galutinius BLSK, kurie, nedarant poveikio būsimoms konsultacijoms su trečiosiomis valstybėmis, buvo įvertinti remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytas Sąjungos dalis. Tie laikini BLSK padidinami atsižvelgiant į ICES rekomendacijas, taikytiną Sąjungos teisinę sistemą ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą. Taip bus sudarytos sąlygos Sąjungos žvejybos laivams pasinaudoti žvejybos galimybėmis, į kurias jie turi teisę ir kuriomis priešingu atveju jie negalėtų pasinaudoti dėl susijusių išteklių žvejybos sezoniškumo;

(8)

iš Komisijai pateiktų praėjusių metų mėnesinių laimikio duomenų matyti, kad kai kurie kiti pelaginių ir demersinių žuvų ištekliai daugiausia žvejojami metų pradžioje. Todėl, remiantis tais laimikio duomenimis bei mokslinėmis rekomendacijomis ir nedarant poveikio požiūriui, kurio gali būti laikomasi būsimuose tarptautiniuose susitarimuose ir (arba) konsultacijose, turėtų būti nustatyta su 2021 metams nustatyta žvejybos galimybių Sąjungos dalimi deranti didesnė procentinė dalis;

(9)

todėl reglamentai (ES) 2021/91 ir (ES) 2021/92 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(10)

reglamentuose (ES) 2021/91 ir (ES) 2021/92 nustatyti laimikio limitai taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. Todėl šiuo reglamentu nustatytos nuostatos dėl laimikio limitų turėtų įsigalioti kuo greičiau ir būti taikomos atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes susijusios žvejybos galimybės yra padidinamos ir dar nėra išnaudotos. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2021/91 pakeitimas

Reglamento (ES) 2021/91 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedo A dalį.

2 straipsnis

Reglamento (ES) 2021/92 pakeitimas

Reglamentas (ES) 2021/92 iš dalies keičiamas taip:

1.

IA priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedo B dalį;

2.

IB priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedo C dalį.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. P. ZACARIAS


(1)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)  2021 m. sausio 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/91, kuriuo 2021 ir 2022 metams Sąjungos žvejybos laivams nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės (OL L 31, 2021 1 29, p. 20).

(3)  2021 m. sausio 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/92, kuriuo 2021 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 31, 2021 1 29, p. 31).

(4)  Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (OL L 444, 2020 12 31, p. 14).


PRIEDAS

A DALIS

Reglamento (ES) 2021/91 priede paprastųjų beriksų žvejybos 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Paprastieji beriksai

Beryx spp.

Zona:

3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(ALF/3X14-)

Metai

2021

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 1 dalis.

Airija

4

(1)

Ispanija

29

(1)

Prancūzija

8

(1)

Portugalija

82

(1)

Sąjunga

123

(1)

Jungtinė Karalystė

4

(1)

BLSK

127

(1)

(1)

Tik kaip priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.“

B DALIS

Reglamento (ES) 2021/92 IA priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

smulkiadyglių saulažuvių žvejybos 6, 7 ir 8 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Smulkiadyglės saulažuvės

Caproidae

Zona:

6, 7 ir 8 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(BOR/678-)

Danija

1 645

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.“

Airija

4 632

 

Sąjunga

6 277

 

Jungtinė Karalystė

426

 

 

BLSK

6 703

 

2.

velniažuvinių žvejybos 7 parajonyje galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

7

(ANF/07.)

Belgija

1 468

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Vokietija

164

(1)

Ispanija

583

(1)

Prancūzija

9 419

(1)

Airija

1 204

(1)

Nyderlandai

190

(1)

Sąjunga

13 028

(1)

Jungtinė Karalystė

2 857

(1)

 

BLSK

15 885

 

(1)

Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 10 % gali būti sužvejota 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratuose (ANF/*8ABDE).“

3.

Paprastųjų merlangų žvejybos 7b, 7c, 7d, 7e, 7f, 7g, 7h, 7j ir 7k kvadratuose galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Paprastieji merlangai

Merlangius merlangus

Zona:

7b, 7c, 7d, 7e, 7f, 7g, 7h, 7j ir 7k kvadratai

(WHG/7X7A-C)

Belgija

37

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.“

Prancūzija

2 258

 

Airija

1 629

 

Nyderlandai

18

 

Sąjunga

3 942

 

Jungtinė Karalystė

404

 

 

BLSK

4 346

 

4.

šiaurinių žydrųjų merlangų žvejybos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 parajonių, 8a, 8b, 8d, 8e kvadratų, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

Zona:

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 parajonių, 8a, 8b, 8d, 8e kvadratų, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(WHB/1X14)

Danija

34 892

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Vokietija

13 566

(1)

Ispanija

29 581

(1) (2)

Prancūzija

24 282

(1)

Airija

27 019

(1)

Nyderlandai

42 546

(1)

Portugalija

2 748

(1) (2)

Švedija

8 631

(1)

Sąjunga

183 265

(1) (3)

Norvegija

69 930

 

Farerų Salos

7 000

 

Jungtinė Karalystė

45 274

(1)

 

BLSK

Netaikoma

(1)

Specialioji sąlyga: neviršijant bendro 24 375 tonų prieigos limito, kurį Sąjungai leidžiama sužvejoti Farerų Salų vandenyse, valstybės narės gali sužvejoti ne daugiau kaip šią joms skirtų kvotų procentinę dalį (WHB/*05-F.): 14,3 %.

(2)

Šią kvotą galima perkelti į 8c kvadratą, 9 ir 10 parajonius; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą turi būti iš anksto pranešama Komisijai.

(3)

Specialioji sąlyga: iš Sąjungos kvotų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 parajonių, 8a, 8b, 8d, 8e kvadratų, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse (WHB/*NZJM1), 8c kvadrate, 9 ir 10 parajoniuose; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse (WHB/*NZJM2) šis kiekis gali būti sužvejotas Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą:

133 566 “

5.

šiaurinių žydrųjų merlangų žvejybos 8c kvadrate, 9 ir 10 parajoniuose; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(WHB/8C3411)

Ispanija

25 065

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Portugalija

6 266

 

Sąjunga

31 331

(1)

 

BLSK

Netaikoma

(1)

Specialioji sąlyga: iš Sąjungos kvotų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 parajonių, 8a, 8b, 8d, 8e kvadratų, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse (WHB/*NZJM1), 8c kvadrate, 9 ir 10 parajoniuose; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse (WHB/*NZJM2) šis kiekis gali būti sužvejotas Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą:

133 566 “

6.

šiaurinių žydrųjų merlangų žvejybos 2 parajonio, 4a kvadrato, 5 parajonio, 6 parajonio į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos ir 7 parajonio į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos Sąjungos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Šiauriniai žydrieji merlangai

Micromesistius poutassou

Zona:

2 parajonio, 4a kvadrato, 5 parajonio, 6 parajonio į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos ir 7 parajonio į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos Sąjungos vandenys

(WHB/24A567)

Norvegija

133 566

(1) (2)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Farerų Salos

26 250

(3) (4)

 

BLSK

Netaikoma

(1)

Įskaičiuotina į Norvegijos nustatytą kvotą.

(2)

Specialioji sąlyga: 4a kvadrate sužvejotas laimikis turi būti ne didesnis už šį kiekį (WHB/*04A-C):

28 000

Šis 4a kvadrate taikomas laimikio apribojimas yra toliau nurodyta Norvegijos prieigos limito procentinė dalis:

18 %.

(3)

Įskaičiuotina į Farerų Salų nustatytą kvotą.

(4)

Specialioji sąlyga: taip pat galima žvejoti 6b kvadrate (WHB/*06B-C). 4a kvadrate sužvejotas laimikis turi būti ne didesnis už šį kiekį (WHB/*04A-C):

6 563 “

7.

norveginių omarų žvejybos 7 parajonyje galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Norveginiai omarai

Nephrops norvegicus

Zona:

7

(NEP/07.)

Ispanija

252

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Prancūzija

1 022

(1)

Airija

1 550

(1)

Sąjunga

2 824

(1)

Jungtinė Karalystė

1 379

(1)

 

TAC

4 203

(1)

(1)

Specialioji sąlyga: neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

ICES 7 parajonio 16 funkcinis vienetas (NEP/*07U16):

Ispanija

437

Prancūzija

274

Airija

526

Sąjunga

1 237

Jungtinė Karalystė

213“

8.

jūrinių plekšnių žvejybos 7d ir 7e kvadratuose galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona:

7d ir 7e kvadratai

(PLE/7DE.)

Belgija

674

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.“

Prancūzija

2 247

 

Sąjunga

2 921

 

Jungtinė Karalystė

1 198

 

 

BLSK

4 119

 

9.

marmurinių rombinių rajų žvejybos 7d ir 7e kvadratų Sąjungos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Marmurinės rombinės rajos

Raja undulata

Zona:

7d ir 7e kvadratai

(RJU/7DE.)

Belgija

13

(1)

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Estija

0

(1)

Prancūzija

63

(1)

Vokietija

0

(1)

Airija

16

(1)

Lietuva

0

(1)

Nyderlandai

0

(1)

Portugalija

0

(1)

Ispanija

14

(1)

Sąjunga

106

(1)

Jungtinė Karalystė

35

(1)

 

BLSK

141

(1)

(1)

Šios rūšies žuvys negali būti tikslingai žvejojamos rajonuose, kuriuose galioja šis BLSK. Šios rūšies žuvys gali būti iškraunamos tik neišdorotos arba tik išskrostos. Šios nuostatos nedaro poveikio draudimams, kurie šio reglamento 20 ir 57 straipsniuose nustatyti ten pat nurodytiems rajonams.“

10.

atlantinių skumbrių žvejybos 3a kvadrate ir 4 parajonyje; 2a, 3b, 3c kvadratų ir 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Atlantinės skumbrės

Scomber scombrus

Zona:

3a kvadratas ir 4 parajonis; 2a, 3b, 3c kvadratų ir 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

(MAC/2A34.)

Belgija

407

(1)(2)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Danija

13 999

(1)(2)

Vokietija

424

(1)(2)

Prancūzija

1 281

(1)(2)

Nyderlandai

1 289

(1)(2)

Švedija

3 821

(1) (2)(3)

Sąjunga

21 221

(1) (2)

Norvegija

133 741

(4)

Jungtinė Karalystė

1 194

(1)(2)

 

BLSK

Netaikoma

(1)

Neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius taip pat galima sužvejoti šiose dviejose zonose:

 

2a kvadrato Norvegijos vandenys (MAC/*02AN-)

Farerų Salų vandenys (MAC/*FRO1)

Belgija

55

56

Danija

1 887

1 929

Vokietija

57

59

Prancūzija

173

176

Nyderlandai

174

178

Švedija

515

527

Sąjunga

2 860

2 925

 

 

 

Jungtinė Karalystė

161

165

(2)

Taip pat gali būti sužvejota 4a kvadrato Norvegijos vandenyse (MAC/*4AN.).

(3)

Specialioji sąlyga: įskaitant šį kiekį tonų, kuris turi būti sužvejotas 2a ir 4a kvadratų Norvegijos vandenyse (MAC/*2A4AN):

190

Žvejojant pagal šią specialiąją sąlygą atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į tų rūšių kvotas.

(4)

Turi būti išskaičiuota iš BLSK Norvegijos dalies (prieigos kvotos). Į šį kiekį įskaičiuojama toliau nurodyta Šiaurės jūros BLSK Norvegijos dalis:

38 778

Pagal šią kvotą galima žvejoti tik 4a kvadrate (MAC/*04A.), išskyrus toliau nurodytą kiekį tonomis, kurį galima sužvejoti 3a kvadrate (MAC/*03A.):

2 100

Specialioji sąlyga: neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodytieji kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

3a kvadratas

3a ir 4bc kvadratai

4b kvadratas

4c kvadratas

6 parajonis ir 2a kvadrato tarptautiniai vandenys sausio 1 d.–vasario 15 d. ir rugsėjo 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiais.

 

(MAC/*03A.)

(MAC/*3A4BC)

(MAC/*04B.)

(MAC/*04C.)

(MAC/*2A6.)

Danija

0

2891

0

0

8399

Prancūzija

0

343

0

0

0

Nyderlandai

0

343

0

0

0

Švedija

0

0

273

7

2179

Jungtinė Karalystė

0

343

0

0

0

Norvegija

2100

0

0

0

0“

11.

atlantinių skubrių žvejybos 6 ir 7 parajoniuose, 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratuose; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse; 2a kvadrato, 12 ir 14 parajonių tarptautiniuose vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Atlantinės skumbrės

Scomber scombrus

Zona:

6, 7 parajoniai, 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 2a kvadrato, 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

(MAC/2CX14-)

Vokietija

17 562

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Ispanija

19

(1)

Estija

146

(1)

Prancūzija

11 709

(1)

Airija

58 539

(1)

Latvija

108

(1)

Lietuva

108

(1)

Nyderlandai

25 610

(1)

Lenkija

1 237

(1)

Sąjunga

115 038

(1)

Norvegija

12 369

(2) (3)

Farerų Salos

26 142

(4)

Jungtinė Karalystė

160 985

(1)

 

BLSK

Netaikoma

(1)

Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 25 % gali būti apsikeista, apsikeistus kiekius leidžiant sužvejoti Ispanijai, Prancūzijai ir Portugalijai 8c kvadrate, 9 ir 10 parajoniuose bei CECAF 34.1.1 rajono (MAC/*8C910) Sąjungos vandenyse.

(2)

Galima sužvejoti 2a kvadrate, 6a kvadrate į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos, 4a, 7d, 7e, 7f ir 7h kvadratuose (MAC/*AX7H).

(3)

Norvegija į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos gali sužvejoti toliau nurodytą prieigos limito (MAC/*N5630) kiekį tonomis. Kiekiai, kurie neįskaičiuojami į kvotą, žvejojamą pagal 2 išnašą, įskaičiuojami į Norvegijos nustatytą laimikio limitą.

28 659

(4)

Šis kiekis išskaičiuojamas iš Farerų Saloms nustatyto laimikio limito (prieigos kvotos). Jis gali būti sužvejotas tik 6a kvadrate į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos (MAC/*6AN56). Tačiau sausio 1 d.–vasario 15 d. ir spalio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiais pagal šią kvotą nustatytą kiekį galima žvejoti ir 2a kvadrate bei 4a kvadrate į šiaurę nuo 59° (ES zona) (MAC/*24N59).

Specialioji sąlyga: neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose ir šiais laikotarpiais:

 

2a kvadrato Sąjungos vandenys; 4a kvadrato Sąjungos ir Norvegijos vandenys. Sausio 1 d.–vasario 15 d. ir rugsėjo 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiais

2a kvadrato Norvegijos vandenys

Farerų Salų vandenys

 

(MAC/*4A-EN)

(MAC/*2AN-)

(MAC/*FRO2)

Vokietija

10 599

1 428

1 461

Prancūzija

7 067

951

974

Airija

35 330

4 762

4 871

Nyderlandai

15 457

2 082

2 131

Sąjunga

68 453

9 223

9 437

Jungtinė Karalystė

97 162

13 097

13 395 “

12.

atlantinių skumbrių žvejybos 8c kvadrate, 9 ir 10 parajonyse; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Atlantinės skumbrės

Scomber scombrus

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(MAC/8C3411)

Ispanija

24 990

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Prancūzija

166

(1)

Portugalija

5 165

(1)

Sąjunga

30 321

 

 

BLSK

Netaikoma

(1)

Specialioji sąlyga: kiekius, kuriais leidžiama apsikeisti su kitomis valstybėmis narėmis, galima sužvejoti 8a, 8b ir 8d kvadratuose (MAC/*8ABD.). Tačiau Ispanijos, Portugalijos ar Prancūzijos suteikti kiekiai mainų tikslais, sužvejotini 8a, 8b ir 8d kvadratuose, turi neviršyti 25 % kvotas perleidžiančios valstybės narės kvotos.

Specialioji sąlyga: neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodytieji kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

8b kvadratas (MAC/*08B.)

Ispanija

2 099

Prancūzija

14

Portugalija

433“

13.

europinių jūrų liežuvių žvejybos 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(SOL/24-C.)

Belgija

731

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Danija

334

 

Vokietija

585

 

Prancūzija

146

 

Nyderlandai

6 597

 

Sąjunga

8 393

 

Norvegija

5

(1)

Jungtinė Karalystė

376

 

 

BLSK

8 774

 

(1)

Galima sužvejoti tik 4 parajonio Sąjungos vandenyse (SOL/*04-C.).“

14.

europinių jūrų liežuvių žvejybos 7b ir 7c kvadratuose galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

Zona:

7b ir 7c kvadratai

(SOL/7BC.)

Prancūzija

6

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK“

Airija

28

 

Sąjunga

34

 

 

BLSK

34

 

15.

europinių jūrų liežuvių žvejybos 7d kvadrate galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

Zona:

7d kvadratas

(SOL/07D.)

Belgija

339

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 8 straipsnio 2 dalis.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.“

Prancūzija

678

 

Sąjunga

1 017

 

Jungtinė Karalystė

242

 

 

BLSK

1 259

 

16.

paprastųjų stauridžių ir susijusios priegaudos žvejybos 2a, 4a kvadratų Sąjungos vandenyse; 6 parajonyje, 7a–c, 7e–k, 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratuose; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse; 12 ir 14 parajonių tarptautiniuose vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Paprastosios stauridės ir susijusi priegauda

Trachurus spp.

Zona:

2a, 4a kvadratų Sąjungos vandenys; 6 parajonis, 7a–c, 7e–k, 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

(JAX/2A-14)

Danija

5 457

(1) (3)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Vokietija

4 258

(1) (2) (3)

Ispanija

5 808

(3) (5)

Prancūzija

2 191

(1) (2) (3) (5)

Airija

14 181

(1) (3)

Nyderlandai

17 085

(1) (2) (3)

Portugalija

559

(3) (5)

Švedija

540

(1) (3)

Sąjunga

50 079

(3)

Farerų Salos

1 280

(4)

Jungtinė Karalystė

5 135

(1) (2) (3)

 

BLSK

56 494

 

(1)

Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio, sužvejoto 2a arba 4a kvadratų Sąjungos vandenyse anksčiau nei birželio 30 d., gali būti įskaičiuojama į 4b, 4c ir 7d kvadratų Sąjungos vandenims nustatytą kvotą (JAX/*2A4AC).

(2)

Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio gali būti sužvejota 7d kvadrate (JAX/*07D.). Pagal šią specialiąją sąlygą ir remiantis 3 išnaša, apie smulkiadyglių saulažuvių ir paprastųjų merlangų priegaudą turi būti pranešama atskirai, naudojant šį kodą: (OTH/*07D.).

(3)

Iki 5 % kvotos gali sudaryti smulkiadyglių saulažuvių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų ir atlantinių skumbrių priegauda (OTH/*2A-14). Smulkiadyglių saulažuvių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų ir atlantinių skumbrių priegauda, įskaičiuojama į kvotą pagal šią nuostatą, ir rūšių, kurios įskaičiuojamos į kvotą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalį, priegauda drauge turi neviršyti 9 % kvotos.

(4)

Skirta tik 4a, 6a (tik į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos), 7e, 7f ir 7h kvadratams.

(5)

Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 80 % šios kvotos gali būti sužvejota 8c kvadrate (JAX/*08C2.). Pagal šią specialiąją sąlygą ir remiantis 3 išnaša, apie smulkiadyglių saulažuvių ir paprastųjų merlangų priegaudą turi būti pranešama atskirai, naudojant šį kodą: (OTH/*08C2).“

C DALIS

Reglamento (ES) 2021/92 IB priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

atlantinių silkių žvejybos 1 ir 2 parajonių Sąjungos, Farerų Salų, Norvegijos ir tarptautiniuose vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

1 ir 2 parajonių Sąjungos, Farerų Salų, Norvegijos ir tarptautiniai vandenys

(HER/1/2-)

Belgija

10

(1)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.

Danija

9 965

(1)

Vokietija

1 745

(1)

Ispanija

33

(1)

Prancūzija

430

(1)

Airija

2 580

(1)

Nyderlandai

3 566

(1)

Lenkija

504

(1)

Portugalija

33

(1)

Suomija

154

(1)

Švedija

3 692

(1)

Sąjunga

22 713

(1)

Jungtinė Karalystė

6 371

(1)

Farerų Salos

5 950

(2)(3)

Norvegija

26 175

(2)(4)

 

BLSK

446 755

 

(1)

Pranešant Komisijai apie laimikį, taip pat pranešama apie kiekviename iš šių rajonų sužvejotą kiekį: NEAFC reguliuojamas rajonas ir Sąjungos vandenys.

(2)

Galima sužvejoti Sąjungos vandenyse į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos.

(3)

Įskaičiuojama į Farerų Salų laimikio limitus.

(4)

Įskaičiuojama į Norvegijos laimikio limitus.

Specialioji sąlyga: neviršijant pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos ir žvejybos zona aplink Jano Majeno salą (HER/*2AJMN)

26 175

2 parajonis, 5b kvadratas į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos (Farerų Salų vandenys) (HER/*25B-F)

Belgija

2

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.“

Danija

2 040

Vokietija

357

Ispanija

7

Prancūzija

88

Airija

528

Nyderlandai

729

Lenkija

103

Portugalija

7

Suomija

31

Švedija

756

Jungtinė Karalystė

1 303

2.

atlantinių menkių žvejybos 1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenyse galimybių lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

1 ir 2 parajonių Norvegijos vandenys

(COD/1N2AB.)

Vokietija

1 300

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 1 dalis.“

Graikija

161

 

Ispanija

1 450

 

Airija

161

 

Prancūzija

1 194

 

Portugalija

1 450

 

Sąjunga

5 716

 

Jungtinė Karalystė

5 044

 

 

BLSK

Netaikoma

 


2021 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/15


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/407

2020 m. lapkričio 3 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012, kad į jo I priedą kaip veiklioji medžiaga būtų įtraukta citrinų rūgštis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (1), ypač į jo 28 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

citrinų rūgštis įvertinta kaip į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą peržiūros programą, nustatytą Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1062/2014 (2), įtraukta esama veiklioji medžiaga;

(2)

2016 m. vasario 16 d. Biocidinių produktų komitetas, atsižvelgdamas į vertinančiosios kompetentingos institucijos išvadas ir vadovaudamasis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 7 straipsnio 2 dalimi, priėmė Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – Agentūra) nuomonę (3). Toje nuomonėje padaryta išvada, kad galima tikėtis, jog 2-o tipo biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra citrinų rūgšties, atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (4) 5 straipsnio reikalavimus, kurie buvo taikomi nagrinėjant citrinų rūgšties patvirtinimo paraišką pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 90 straipsnio 2 dalį;

(3)

todėl Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1938 (5) citrinų rūgštis buvo patvirtinta kaip veiklioji medžiaga, skirta 2-o tipo biocidiniams produktams gaminti;

(4)

Agentūros nuomonėje taip pat padaryta išvada, kad citrinų rūgštis nekelia susirūpinimo ir yra tinkama įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą;

(5)

atsižvelgiant į Agentūros nuomonę, tikslinga įtraukti citrinų rūgštį į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą. Kadangi citrinų rūgštis įvertinta remiantis veikliosios medžiagos dokumentų rinkiniu, atitinkančiu Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ji turėtų būti įtraukta į to reglamento I priedo 6 kategoriją,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. lapkričio 3 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 167, 2012 6 27, p. 1.

(2)  2014 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1062/2014 dėl visų esamų veikliųjų medžiagų, kurių yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 nurodytuose biocidiniuose produktuose, sistemingo tyrimo darbo programos (OL L 294, 2014 10 10, p. 1).

(3)  Biocidal Products Committee Opinion on the application for approval of the active substance: Citric acid, Product type: 2, ECHA/BPC/088/2016, priimta 2016 m. vasario 16 d.

(4)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (OL L 123, 1998 4 24, p. 1).

(5)  2016 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1938, kuriuo citrinos rūgštis patvirtinama kaip esama veiklioji medžiaga, skirta 2-o tipo biocidiniams produktams gaminti (OL L 299, 2016 11 5, p. 54).


PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priede pateikto 25 straipsnio a punkte nurodytų veikliųjų medžiagų sąrašo 6 kategorija papildoma šiuo įrašu:

EB numeris

Pavadinimas / Grupė

Apribojimas

Pastaba

„201-069-1

Citrinų rūgštis

Mažiausias veikliosios medžiagos grynumo laipsnis (*1): 995 g/kg

CAS Nr. 77-92-9


(*1)  Šioje skiltyje nurodytas grynumas – tai mažiausias įvertintos veikliosios medžiagos grynumo laipsnis. Rinkai pateikiamame produkte esanti veiklioji medžiaga gali būti tokio paties arba kitokio grynumo, jei įrodyta, kad ji techniniu požiūriu yra lygiavertė įvertintai veikliajai medžiagai.“


2021 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/18


KOMISIJOS REGLAMENTAS (Es) 2021/408

2021 m. kovo 2 d.

kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti europinius jūrų liežuvius 7a kvadrate

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami europinių jūrų liežuvių išteklius 7a kvadrate, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Priede nurodyta 2020 metams Belgijai skirta europinių jūrų liežuvių išteklių žvejybos 7a kvadrate kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

1.   Nuo priede nustatytos dienos žvejybos laivams, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, uždraudžiama 1 straipsnyje nurodytų išteklių žvejyba. Visų pirma draudžiama ieškoti žuvų, mesti, pastatyti ar traukti žvejybos įrankius, kad būtų galima žvejoti tuos išteklius.

2.   Iki tos dienos sužvejotas tų išteklių žuvis ir žuvininkystės produktus ir toliau leidžiama perkrauti, laikyti laive, perdirbti, perkelti, laikyti varžose, tukinti ir iškrauti.

3.   Tų laivų netyčia sužvejotas tų išteklių žuvų laimikis įkeliamas į žvejybos laivą ir jame laikomas, registruojamas, iškraunamas ir įskaitomas į kvotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (3) 15 straipsnį.

3 straipsnis

Įsigalioja

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Virginijus SINKEVIČIUS

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  2020 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/123, kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 25, 2020 1 30, p. 1).

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).


PRIEDAS

Nr.

35/TQ123

Valstybė narė

Belgija

Ištekliai

SOL/07A.

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis (Solea solea)

Zona

7A kvadratas

Draudimo data

2020 12 24


2021 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/21


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2021/409

2021 m. kovo 3 d.

kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti jūrines plekšnes 7a kvadrate

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami jūrinių plekšnių išteklius 7a kvadrate, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Priede nurodyta 2020 metams Belgijai skirta jūrinių plekšnių išteklių žvejybos 7a kvadrate kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

1.   Nuo priede nustatytos dienos žvejybos laivams, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, uždraudžiama 1 straipsnyje nurodytų išteklių žvejyba. Visų pirma draudžiama ieškoti žuvų, mesti, pastatyti ar traukti žvejybos įrankius, kad būtų galima žvejoti tuos išteklius.

2.   Iki tos dienos sužvejotas tų išteklių žuvis ir žuvininkystės produktus ir toliau leidžiama perkrauti, laikyti laive, perdirbti, perkelti, laikyti varžose, tukinti ir iškrauti.

3.   Tų laivų netyčia sužvejotas tų išteklių žuvų laimikis įkeliamas į žvejybos laivą ir jame laikomas, registruojamas, iškraunamas ir įskaitomas į kvotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (3) 15 straipsnį.

3 straipsnis

Įsigalioja

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 3 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Virginijus SINKEVIČIUS

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  2020 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/123, kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 25, 2020 1 30, p. 1).

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).


PRIEDAS

Nr.

36/TQ123

Valstybė narė

Belgija

Ištekliai

PLE/07A.

Rūšis

Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa)

Zona

7a kvadratas

Draudimo data

2020 12 24


2021 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/24


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2021/410

2021 m. kovo 4 d.

kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius merlangus 7a kvadrate

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami paprastųjų merlangų išteklius 7a kvadrate, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Priede nurodyta 2020 metams Belgijai skirta paprastųjų merlangų išteklių žvejybos 7a kvadrate kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

1.   Nuo priede nustatytos dienos žvejybos laivams, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, uždraudžiama 1 straipsnyje nurodytų išteklių žvejyba. Visų pirma draudžiama ieškoti žuvų, mesti, pastatyti ar traukti žvejybos įrankius, kad būtų galima žvejoti tuos išteklius.

2.   Iki tos dienos sužvejotas tų išteklių žuvis ir žuvininkystės produktus ir toliau leidžiama perkrauti, laikyti laive, perdirbti, perkelti, laikyti varžose, tukinti ir iškrauti.

3.   Tų laivų netyčia sužvejotas tų išteklių žuvų laimikis įkeliamas į žvejybos laivą ir jame laikomas, registruojamas, iškraunamas ir įskaitomas į kvotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (3) 15 straipsnį.

3 straipsnis

Įsigalioja

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Virginijus SINKEVIČIUS

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  2020 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/123, kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 25, 2020 1 30, p. 1).

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).


PRIEDAS

Nr.

38/TQ123

Valstybė narė

Belgija

Ištekliai

WHG/07A

Rūšis

Paparastasis merlangas (Merlangius merlangus)

Zona

7a kvadratas

Draudimo data

2020 12 24


2021 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/27


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2021/411

2021 m. kovo 4 d.

kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes 7a kvadrate

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami atlantinių menkių išteklius 7a kvadrate, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Priede nurodyta 2020 metams Belgijai skirta atlantinių menkių išteklių žvejybos 7a kvadrate kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

1.   Nuo priede nustatytos dienos žvejybos laivams, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, uždraudžiama 1 straipsnyje nurodytų išteklių žvejyba. Visų pirma draudžiama ieškoti žuvų, mesti, pastatyti ar traukti žvejybos įrankius, kad būtų galima žvejoti tuos išteklius.

2.   Iki tos dienos sužvejotas tų išteklių žuvis ir žuvininkystės produktus ir toliau leidžiama perkrauti, laikyti laive, perdirbti, perkelti, laikyti varžose, tukinti ir iškrauti.

3.   Tų laivų netyčia sužvejotas tų išteklių žuvų laimikis įkeliamas į žvejybos laivą ir jame laikomas, registruojamas, iškraunamas ir įskaitomas į kvotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (3) 15 straipsnį.

3 straipsnis

Įsigalioja

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Virginijus SINKEVIČIUS

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  2020 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/123, kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 25, 2020 1 30, p. 1).

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).


PRIEDAS

Nr.

39/TQ123

Valstybė narė

Belgija

Ištekliai

COD/07A.

Rūšis

Atlantinė menkė (Gadus morhua)

Zona

7a kvadratas

Draudimo data

2020 12 24


2021 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/30


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/412

2021 m. kovo 8 d.

kuriuo dėl leidimo naudoti etoksichiną kaip pašarų priedą galiojimo sustabdymo peržiūros iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/962

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis 2015 m. spalio 21 d. Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) nuomone (2), kurioje nebuvo įmanoma padaryti išvados dėl priedo saugumo ir veiksmingumo, nes apskritai nepakako pareiškėjo pagal leidimų suteikimo procedūrą pateiktų duomenų, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/962 (3) buvo sustabdytas leidimo naudoti priedą etoksichiną galiojimas;

(2)

leidimo naudoti priedą etoksichiną galiojimas buvo sustabdytas, kol bus pateikti ir įvertinti papildomi duomenys, kuriuos pareiškėjas turi pateikti laikydamasis tvarkaraščio, kuriame pirmumo tvarka nurodyti paeiliui atliktini tyrimai. Pagal tą tvarkaraštį paskutinio iš tų tyrimų rezultatai būtų pateikti iki 2018 m. liepos mėn.;

(3)

pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/962 sustabdymo priemonė turi būti peržiūrėta ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., tinkamai įvertinus reikalaujamus papildomus duomenis;

(4)

nors pareiškėjas paeiliui pateikė kelis papildomų duomenų rinkinius, buvo labai vėluojama surinkti tam tikrus duomenis, visų pirma įrodančius priedo etoksichino saugumą aplinkai. To vėlavimo priežastys, be kita ko, yra poreikis atlikti papildomus tyrimus siekiant laikytis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 429/2008 (4) nustatytų konkrečių duomenų reikalavimų ir susijusių išsamių Tarnybos rekomendacijų, taip pat sunkumai ieškant tinkamų laboratorijų ar tyrimų centrų tam tikriems tyrimams atlikti;

(5)

paskutinį kartą pareiškėjas papildomų rizikos aplinkai vertinimo duomenų pateikė 2020 m. rugsėjo mėn. Negalima atmesti galimybės, kad, atsižvelgiant į Tarnybos atlikto tų papildomų duomenų vertinimo rezultatus, pareiškėjo dar gali būti prašoma pateikti papildomos informacijos ir duomenų;

(6)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Tarnybai turėtų būti suteikta pakankamai laiko užbaigti visos papildomos informacijos ir duomenų, kuriuos pareiškėjas pateikė arba dar turi pateikti, kad įrodytų priedo etoksichino saugumą ir veiksmingumą, vertinimą. Todėl sustabdymo priemonės peržiūrą tikslinga atidėti iki tol, kol bus užbaigtas vertinimas. Naujas peržiūros tvarkaraštis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į numatomą ilgiausią tokiam vertinimui užbaigti reikalingą laikotarpį. Bet kuriuo atveju sustabdymo priemonė turėtų būti peržiūrėta, jei vertinimo metu Tarnyba priimtų nepalankią nuomonę dėl priedo etoksichino saugumo ar veiksmingumo;

(7)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/962 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/962 turi būti peržiūrėtas ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka, siekiant kuo labiau sumažinti teisinį vakuumą;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/962 pakeitimas

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/962 5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Peržiūra

Šis reglamentas peržiūrimas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. ir bet kuriuo atveju po to, kai Tarnyba priima nepalankią nuomonę dėl priedo etoksichino saugumo ir veiksmingumo.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)  EFSA Journal 2015;13(11):4272.

(3)  2017 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/962, kuriuo sustabdomas leidimas naudoti etoksichiną kaip visų rūšių ir kategorijų gyvūnų pašarų priedą (OL L 145, 2017 6 8, p. 13).

(4)  2008 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 429/2008 dėl išsamių Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 įgyvendinimo taisyklių, susijusių su prašymų išduoti leidimą pašarų priedams rengimu ir teikimu bei pašarų priedų vertinimu ir leidimų išdavimu (OL L 133, 2008 5 22, p. 1).


2021 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/32


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/413

2021 m. kovo 8 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką atnaujinamas nedidelės rizikos veikliosios medžiagos kraujo miltų patvirtinimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį kartu su jo 22 straipsnio 1 dalimi,

kadangi:

(1)

Komisijos direktyva 2008/127/EB (2) kraujo miltai įtraukti į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (3) I priedą kaip veiklioji medžiaga;

(2)

į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir yra išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (4) priedo A dalyje;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A dalyje nustatyta, kad veikliosios medžiagos kraujo miltų patvirtinimas nustoja galioti 2021 m. rugpjūčio 31 d.;

(4)

paraiška dėl veikliosios medžiagos kraujo miltų patvirtinimo galiojimo pratęsimo buvo pateikta pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 (5) 1 straipsnį per tame straipsnyje nustatytą laikotarpį;

(5)

pareiškėjas pateikė papildomus dokumentų rinkinius, kurių reikalaujama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 6 straipsnį. Valstybė narė ataskaitos rengėja nustatė, kad paraiška išsami;

(6)

valstybė narė ataskaitos rengėja, konsultuodamasi su antrąja tą pačią ataskaitą rengiančia valstybe nare, parengė patvirtinimo galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitos projektą ir 2019 m. vasario 18 d. pateikė jį Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai;

(7)

Tarnyba patvirtinimo galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitos projektą perdavė pareiškėjui ir valstybėms narėms, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Tarnyba taip pat viešai paskelbė papildomo dokumentų rinkinio santrauką;

(8)

2020 m. sausio 31 d. Tarnyba pateikė Komisijai išvadą (6), ar galima manyti, kad kraujo miltai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus. 2020 m. liepos 16 d. Komisija pateikė pirminę galiojimo pratęsimo ataskaitą ir reglamento dėl kraujo miltų projektą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui;

(9)

Komisija paragino pareiškėją pateikti pastabų dėl Tarnybos išvadų ir, remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 14 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, dėl galiojimo pratęsimo ataskaitos. Pareiškėjas pateikė savo pastabas ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos;

(10)

nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų yra laikomasi, kai bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos kraujo miltų, naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis. Todėl kraujo miltų patvirtinimo galiojimą tikslinga pratęsti;

(11)

veikliosios medžiagos kraujo miltų patvirtinimo galiojimo pratęsimo rizikos vertinimas grindžiamas nedideliu tipiško naudojimo paskirčių skaičiumi, tačiau augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra kraujo miltų, leidžiamos naudojimo paskirtys dėl to neapribojamos;

(12)

remiantis valstybės narės ataskaitos rengėjos ir Tarnybos atliktu vertinimu ir atsižvelgiant į numatomas naudojimo paskirtis, nebuvo nustatyta jokios susirūpinimą keliančios srities;

(13)

dėl Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 ir 3.8.2 punktuose nustatytų endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijų Tarnybos išvadoje nurodyta, kad labai mažai tikėtina, jog kraujo miltai yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga. Taigi Komisija daro išvadą, kad kraujo miltai neturi būti laikomi turinčiais endokrininės sistemos ardomųjų savybių;

(14)

Komisija taip pat mano, kad kraujo miltai yra nedidelės rizikos veiklioji medžiaga pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį, nes kraujo miltai nėra susirūpinimą kelianti medžiaga ir atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 5 punkte nustatytas sąlygas. Be to, kraujas yra gyvūnų organizmo sudedamoji dalis ir yra įprastai vartojamas žmonių maistui;

(15)

todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 20 straipsnio 3 dalį kartu su jo 13 straipsnio 4 dalimi Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1160 (7) kraujo miltų patvirtinimo galiojimas pratęstas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., kad galiojimo pratęsimo procedūra būtų užbaigta iki pasibaigiant galiojimui. Vis dėlto, kadangi sprendimas dėl galiojimo pratęsimo priimamas prieš pasibaigiant pratęstam patvirtinimo galiojimo terminui, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti anksčiau nei tą dieną;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimas

I priede nurodytos veikliosios medžiagos kraujo miltų patvirtinimas pratęsiamas pagal tame priede nustatytas sąlygas.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos direktyva 2008/127/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatas dėl keleto veikliųjų medžiagų įtraukimo (OL L 344, 2008 12 20, p. 89).

(3)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).

(4)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

(5)  2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 844/2012, kuriuo nustatomos veikliųjų medžiagų patvirtinimo pratęsimo procedūros įgyvendinimo nuostatos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 252, 2012 9 19, p. 26).

(6)  EFSA Journal 18(2):6006, doi:10.2903/j.efsa.2020.6006. Pateikiama adresu https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/6006.

(7)  2020 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1160, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų aliuminio amonio sulfato, aliuminio silikato, kraujo miltų, kalcio karbonato, anglies dioksido, arbatmedžio ekstrakto, riebalų distiliavimo likučio, riebalų rūgščių nuo C7 iki C20, česnakų ekstrakto, giberelino rūgšties, giberelino, hidrolizuotų baltymų, geležies sulfato, diatomito (infuzorinės žemės), augalinių aliejų / rapsų aliejaus, kalio hidrokarbonato, kvarcinio smėlio, žuvų taukų, gyvūninių arba augalinių kvapu atbaidančių medžiagų / avių riebalų, drugių (Lepidoptera) būrio atstovų linijinės grandinės feromonų, tebukonazolio ir karbamido patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 257, 2020 8 6, p. 29).


I PRIEDAS

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas  (1)

Patvirtinimo data

Patvirtinimo galiojimo pabaiga

Konkrečios nuostatos

Kraujo miltai

90989-74-5

909

Netaikoma

Hemoglobino kiekis 100 % kraujo miltuose: bent 80 %.

2021 m. balandžio 1 d.

2036 m. kovo 31 d.

Įgyvendinant vienodus principus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiama į kraujo miltų patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitos išvadas, visų pirma į jos I ir II priedėlius.

Valstybės narės ypatingą dėmesį skiria:

žuvų ir vandens bestuburių apsaugai, kai naudojami mažiau tikslingi purškimo metodai, ir

poreikiui prieš naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra kraujo miltų, juos išmaišyti sukamaisiais judesiais, kad produktai įgautų skystą konsistenciją.


(1)  Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatybę ir specifikaciją pateikta patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitoje.


II PRIEDAS

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

A dalyje kraujo miltams skirtas 222 įrašas išbraukiamas;

2)

D dalyje įterpiamas šis įrašas:

Nr.

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas  (*)

Patvirtinimo data

Patvirtinimo galiojimo pabaiga

Konkrečios nuostatos

„26

Kraujo miltai

90989-74-5

909

Netaikoma

Hemoglobino kiekis 100 % kraujo miltuose: bent 80 %.

2021 m. balandžio 1 d.

2036 m. kovo 31 d.

Įgyvendinant vienodus principus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiama į kraujo miltų patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitos išvadas, visų pirma į jos I ir II priedėlius.

Valstybės narės ypatingą dėmesį skiria:

žuvų ir vandens bestuburių apsaugai, kai naudojami mažiau tikslingi purškimo metodai, ir

poreikiui prieš naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra kraujo miltų, juos išmaišyti sukamaisiais judesiais, kad produktai įgautų skystą konsistenciją.“


(*)  Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatybę ir specifikaciją pateikta patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitoje.


2021 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/37


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/414

2021 m. kovo 8 d.

dėl elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninių priemonių

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (1), ypač į jo 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir 17 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad visi informacijos, pavyzdžiui, deklaracijų, prašymų ar sprendimų, mainai tarp valstybių narių muitinių tarpusavyje ir tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir valstybių narių muitinių, taip pat tokios informacijos saugojimas, kaip reikalaujama pagal muitų teisės aktus, būtų vykdomi naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis;

(2)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/2151 (2) nustatyta darbo programa, kurią įgyvendinant diegiamos Kodeksui taikyti reikalingos elektroninės sistemos, kurias reikia sukurti vykdant to įgyvendinimo sprendimo priedo II skirsnyje išvardytus projektus;

(3)

reikėtų nurodyti elektroninių sistemų veikimui svarbias technines priemones, pavyzdžiui, šių sistemų kūrimo, testavimo ir diegimo priemones, taip pat jų priežiūros ir keitimo priemones. Dar reikėtų nurodyti priemones, susijusias su duomenų apsauga, duomenų atnaujinimu, duomenų tvarkymo apribojimais ir sistemų nuosavybe bei saugumu;

(4)

siekiant apsaugoti Sąjungos, valstybių narių ir ekonominės veiklos vykdytojų teises bei interesus, svarbu nustatyti procedūrines taisykles ir numatyti alternatyvius sprendimus, taikytinus laikinai sutrikus elektroninių sistemų veikimui;

(5)

ES muitinės verslininkų portalo, iš pradžių sukurto įgyvendinus SMK įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO) sistemos, Europos privalomosios tarifinės informacijos (EBTI) sistemos ir Informacinių lapų (INF) specialiosioms procedūroms (INF SP) sistemos projektus, paskirtis – suteikti galimybę ekonominės veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims per vieną prieigos tašką prisijungti prie kiekvieno atitinkamai sistemai skirto specialiojo verslininkų portalo;

(6)

Muitinės sprendimų sistema, sukurta įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nurodytą SMK muitinės sprendimų projektą, diegiama siekiant suderinti procesus, susijusius su prašymo priimti muitinės sprendimą pateikimu, sprendimo priėmimu ir sprendimo valdymu visoje Sąjungoje naudojantis tik elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Todėl reikia nustatyti tos elektroninės sistemos taikymo tvarką reglamentuojančias taisykles. Sistemos taikymo sritį reikėtų nustatyti atsižvelgiant į muitinės sprendimus, dėl kurių reikia teikti prašymus, juos priimti ir valdyti naudojantis ta sistema. Reikėtų nustatyti išsamias taisykles, taikomas sistemos bendriesiems komponentams (ES verslininkų portalui, centrinei muitinės sprendimų valdymo sistemai ir klientų duomenų tvarkymo paslaugoms) ir nacionaliniams komponentams (nacionaliniam verslininkų portalui ir nacionalinei muitinės sprendimų valdymo sistemai), nurodant jų funkcijas ir tarpusavio sąsajas;

(7)

Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemos, sukurtos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nurodytą Tiesioginės verslininkų prieigos prie Europos informacinių sistemų (Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo) projektą, paskirtis – valdyti ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tapatybės nustatymo ir prieigos kontrolės procesą. Reikia nustatyti išsamias taisykles, susijusias su sistemos taikymo sritimi ir savybėmis, apibrėžiant skirtingus sistemos komponentus (bendruosius ir nacionalinius komponentus), jų funkcijas ir tarpusavio sąsajas. Tačiau kol kas skaitmeninio parašo funkcija dar nėra vykdoma kaip Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemos funkcijų dalis. Todėl šiame reglamente nebuvo galima nustatyti išsamių su šia funkcija susijusių taisyklių;

(8)

Europos privalomosios tarifinės informacijos (EBTI) sistemos, sunaujovintos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nurodytą SMK privalomosios tarifinės informacijos (PTI) projektą, paskirtis – su prašymo priimti PTI sprendimą pateikimu, sprendimo priėmimu ir sprendimo valdymu susijusius procesus suderinti su Kodekso reikalavimais ir juos vykdyti naudojantis tik elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Todėl reikia nustatyti tos sistemos taikymo tvarką reglamentuojančias taisykles. Reikėtų nustatyti išsamias taisykles, taikomas sistemos bendriesiems komponentams (ES verslininkų portalui, centrinei EBTI sistemai ir PTI naudojimo stebėsenai) ir nacionaliniams komponentams (nacionaliniam verslininkų portalui ir nacionalinei PTI sistemai), nurodant jų funkcijas ir tarpusavio sąsajas. Be to, šiuo projektu siekiama palengvinti privalomo PTI naudojimo stebėseną ir PTI naudojimo pratęsimo stebėseną bei valdymą;

(9)

Ekonominės veiklos vykdytojų registravimo ir identifikavimo (EORI) sistemos, sunaujovintos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nurodytą SMK ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo sistemos (EORI 2) projektą, paskirtis – sunaujovinti veikiančią visos Europos EORI sistemą, kurią įdiegus suteikta galimybė registruoti ir identifikuoti Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojus, trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojus ir kitus asmenis Sąjungos muitų teisės aktų taikymo tikslais. Todėl reikia nustatyti taisykles, taikomas EORI sistemai, nurodant jos komponentus (centrinę EORI sistemą ir nacionalines EORI sistemas) ir nustatant jos naudojimo tvarką;

(10)

Įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO) sistemos, sunaujovintos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nurodytą SMK įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO) projektą, paskirtis – patobulinti veiklos procesus, susijusius su AEO prašymais bei leidimais ir jų valdymu. Ši sistema taip pat diegiama siekiant nustatyti elektronines AEO prašymų ir sprendimų formas ir suteikti ekonominės veiklos vykdytojams galimybę naudojantis ES muitinės verslininkų portalu elektroninėmis priemonėmis teikti AEO prašymus ir gauti AEO sprendimus. Reikėtų nustatyti išsamias taisykles, taikomas sistemos bendriesiems komponentams;

(11)

„Importo kontrolės sistemos 2“ (ICS2), sukurtos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nurodytą ICS2 projektą, paskirtis – stiprinti į Sąjungą įvežamų prekių saugą ir saugumą. Ši sistema padeda surinkti įvežimo bendrųjų deklaracijų (ENS) duomenis iš įvairių ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų – tarptautinių prekių tiekimo grandinių dalyvių. Ji skirta padėti valstybių narių muitinėms ir ekonominės veiklos vykdytojams bei kitiems asmenims vykdyti visus su ENS reikalavimų vykdymu susijusios informacijos mainus naudojantis darniąja verslininko sąsaja, kuri sukurta kaip bendra arba kaip nacionalinė taikomoji programinė įranga. Ji taip pat skirta padėti pirmosioms įvežimo muitinės įstaigoms bendradarbiaujant tikruoju laiku ir naudojantis bendrąja saugykla bei susijusiais procesais vykdyti iki prekių išsiuntimo iš trečiųjų šalių ir (arba) iki jų atvežimo į Sąjungos muitų teritoriją atliekamą su saugumu ir sauga susijusią rizikos analizę, o valstybių narių muitinėms – vykdyti tos rizikos analizės rezultatų mainus. Ši sistema padeda įgyvendinti muitinės priemones, būtinas atsižvelgiant į su sauga ir saugumu susijusią riziką, nustatytą atlikus rizikos analizę, įskaitant muitinį tikrinimą ir tikrinimo rezultatų mainus, ir, kai tinkama, pranešimus ekonominės veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims apie tam tikras priemones, kurių jie turi imtis rizikai mažinti. Sistema padeda Komisijai ir valstybių narių muitinėms stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinami Kodekse nurodyti bendri su sauga ir saugumu susijusios rizikos kriterijai ir standartai, tikrinimo priemonės ir prioritetinės tikrinimo sritys;

(12)

Automatizuotos eksporto sistemos, sunaujovintos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nurodytą SMK automatizuotos eksporto sistemos (AES) projektą, paskirtis – sunaujovinti esamą eksporto kontrolės sistemą, kad ji atitiktų Kodekse nustatytus naujus veiklos ir duomenų reikalavimus. Šios sistemos paskirtis taip pat yra atlikti visas reikiamas funkcijas ir sukurti būtinas sąsajas su sistemomis, kurios naudojamos kaip paramos priemonės, t. y. Naująja kompiuterizuota tranzito sistema ir Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema. Be to, AES padeda atlikti diegiamas centralizuoto muitinio įforminimo eksporto atvejais funkcijas. Kadangi AES yra decentralizuota visos Europos sistema, būtina nustatyti jai taikomas taisykles, nurodant jos komponentus ir nustatant jos naudojimo tvarką;

(13)

Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos, sunaujovintos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nurodytą SMK naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (NCTS) projektą, paskirtis – sunaujovinti esamą 4-ojo etapo NCTS, kad ji atitiktų Kodekse nustatytus naujus veiklos ir duomenų reikalavimus. Šios sistemos paskirtis taip pat yra atlikti naujas Kodekse nurodytas funkcijas ir sukurti būtinas sąsajas su sistemomis, kurios naudojamos kaip paramos priemonės, ir AES. Kadangi NCTS yra decentralizuota visos Europos sistema, būtina nustatyti jai taikomas taisykles, nurodant jos komponentus ir nustatant jos naudojimo tvarką;

(14)

INF SP sistemos, sukurtos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nurodytą SMK informacijos lapų (INF) specialiosioms procedūroms projektą, paskirtis – sukurti naują visos Europos sistemą INF duomenų valdymo ir elektroninio INF duomenų tvarkymo procesams specialiųjų procedūrų srityje remti ir racionalizuoti. Reikėtų nustatyti išsamias taisykles, kuriomis būtų nurodomi sistemos komponentai ir nustatoma jos naudojimo tvarka;

(15)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (3) 36 straipsnyje nurodytos muitinės rizikos valdymo sistemos paskirtis – padėti valstybių narių muitinėms vykdyti informacijos apie riziką mainus tarpusavyje ir su Komisija ir taip padėti įgyvendinti bendrą rizikos valdymo schemą;

(16)

Centralizuoto muitinio įforminimo importo atvejais sistemos, sukurtos įgyvendinus Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nurodytą SMK centralizuoto muitinio įforminimo importo atvejais (CCI) projektą, paskirtis – sudaryti sąlygas įforminti prekėms muitinės procedūrą centralizuoto muitinio įforminimo būdu, kuris leistų ekonominės veiklos vykdytojams centralizuoti savo su muitine susijusią veiklą. Dalyvaujančios muitinės įstaigos turėtų tarpusavyje koordinuoti muitinės deklaracijų apdorojimą ir fizinį prekių išleidimą. Kadangi CCI yra decentralizuota visos Europos sistema, būtina nustatyti jai taikomas taisykles, nurodant jos komponentus ir nustatant jos naudojimo tvarką;

(17)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1026 (4) nustatytos elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu, kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninės priemonės. Atsižvelgiant į to reglamento pakeitimų, kuriuos reikėtų padaryti dėl to, kad jau pradėjo arba pradės veikti EUCTP, INF SP, ICS2, AES, NCTS, CRMS ir CCI, skaičių ir siekiant aiškumo, Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1026 turėtų būti panaikintas;

(18)

šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą. Jei, taikant Sąjungos muitų teisės aktus, elektroninėse sistemose reikia apdoroti asmens duomenis, jie turi būti tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2016/679 (5) ir (ES) 2018/1725 (6). Elektroninėse sistemose gali būti apdorojami tik Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (7) A priedo I antraštinės dalies 1 skyriaus punkte „3 grupė. Šalys“, A priedo I antraštinės dalies 2 skyriaus punkte „3 grupė. Šalys“, B priedo I antraštinės dalies 3 skyriaus punkte „3 grupė. Šalys“, B priedo II antraštinės dalies punkte „3 grupė. Šalys“ ir 12-01 priede nurodyti ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų asmens duomenys;

(19)

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

(20)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas šioms elektroninėms sistemoms, sukurtoms ar sunaujovintoms įgyvendinant atitinkamus Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede nurodytus projektus:

a)

Muitinės sprendimų sistemai (CDS), sukurtai įgyvendinus SMK muitinės sprendimų projektą;

b)

Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemai (UUM&DS), sukurtai įgyvendinus Tiesioginės verslininkų prieigos prie Europos informacinių sistemų (Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo) projektą;

c)

Europos privalomosios tarifinės informacijos (EBTI) sistemai, sunaujovintai įgyvendinus SMK privalomosios tarifinės informacijos (PTI) projektą;

d)

Ekonominės veiklos vykdytojų registravimo ir identifikavimo (EORI) sistemai, sunaujovintai pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Kodeksas) reikalavimus įgyvendinus EORI 2 projektą;

e)

Įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO) sistemai, sunaujovintai pagal Kodekso reikalavimus įgyvendinus AEO sistemos naujovinimo projektą;

f)

„Importo kontrolės sistemai 2“ (ICS2), sukurtai įgyvendinus ICS2 projektą;

g)

Automatizuotai eksporto sistemai (AES), sukurtai pagal Kodekso reikalavimus įgyvendinus AES projektą;

h)

Naujajai kompiuterizuotai tranzito sistemai (NCTS), sunaujovintai pagal Kodekso reikalavimus įgyvendinus NCTS naujovinimo projektą;

i)

INF SP sistemai, sukurtai įgyvendinus informacinių lapų (INF) specialiosioms procedūroms projektą;

j)

Centralizuoto muitinio įforminimo importo atvejais (CCI) sistemai, sukurtai įgyvendinus SMK CCI projektą.

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas šioms elektroninėms sistemoms:

a)

Europos Sąjungos muitinės verslininkų portalui;

b)

Muitinės rizikos valdymo sistemai (CRMS), nurodytai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 36 straipsnyje.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

bendrasis komponentas – Sąjungos lygmeniu sukurtas elektroninių sistemų komponentas, kuriuo gali naudotis visos valstybės narės arba kurį Komisija nurodė kaip bendrą veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo sumetimais;

2)

nacionalinis komponentas – nacionaliniu lygmeniu sukurtas elektroninių sistemų komponentas, kuriuo gali naudotis jį sukūrusi arba prie jo kūrimo prisidėjusi valstybė narė;

3)

decentralizuota sistema – visos Europos sistema, kurią sudaro bendrosiomis specifikacijomis grindžiami bendrieji ir nacionaliniai komponentai;

4)

visos Europos sistema – bendradarbiaujant su Komisija sukurtų sąveikių sistemų, už kurias atsakingos nacionalinės administracijos ir Komisija, rinkinys.

3 straipsnis

Už informaciją apie elektronines sistemas atsakingi asmenys ryšiams

Kad būtų galima keistis informacija, siekiant užtikrinti elektroninių sistemų koordinuotą kūrimą, eksploatavimą ir priežiūrą, Komisija ir valstybės narės paskiria asmenis ryšiams, atsakingus už informaciją apie kiekvieną 1 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą.

Jos viena kitai perduoda tų asmenų ryšiams duomenis ir nedelsdamos viena kitą informuoja apie bet kokius tų duomenų pasikeitimus.

II SKYRIUS

ES MUITINĖS VERSLININKŲ PORTALAS

4 straipsnis

ES muitinės verslininkų portalo tikslas ir struktūra

ES muitinės verslininkų portalas suteikia galimybę ekonominės veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims per vieną prieigos tašką prisijungti prie 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų visos Europos sistemų specialiųjų verslininkų portalų.

5 straipsnis

Prieiga prie ES muitinės verslininkų portalo ir tapatybės nustatymas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie ES muitinės verslininkų portalo (EUCTP), atliekami naudojantis UUM&DS sistema.

Kad būtų galima nustatyti atstovų muitinėje tapatybę ir suteikti jiems prieigą prie EUCTP, jų įgaliojimai veikti tokiomis sąlygomis registruojami UUM&DS sistemoje arba valstybės narės pagal 20 straipsnį sukurtoje tapatybės ir prieigos valdymo sistemoje.

2.   Valstybių narių muitinių tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EUCTP, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EUCTP, atliekami naudojantis UUM&DS sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

6 straipsnis

EUCTP naudojimas

1.   EUCTP užtikrina prieigą prie atitinkamai 24, 38 ir 67 straipsniuose nurodytų visos Europos sistemų – EBTI, AEO ir INF specialiųjų verslininkų portalų, taip pat prie 45 straipsnyje nurodytos ICS2 bendrai naudojamos verslininko sąsajos.

2.   EUCTP naudojamas informacijos apie prašymus, leidimus ir sprendimus, susijusius su EBTI, AEO ir INF sistemomis, mainams tarp valstybių narių muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų bei kitų asmenų vykdyti.

3.   EUCTP gali būti naudojamas informacijos apie įvežimo bendrąsias deklaracijas ir, kai taikytina, jų taisymus, taip pat apie išsiųstus informacinius pranešimus ir deklaracijų pripažinimą negaliojančiomis, susijusius su ICS2, mainams tarp valstybių narių muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų bei kitų asmenų vykdyti.

III SKYRIUS

MUITINĖS SPRENDIMŲ SISTEMA

7 straipsnis

Muitinės sprendimų sistemos tikslas ir struktūra

1.   Muitinės sprendimų sistema (CDS) sudaro sąlygas palaikyti Komisijos, valstybių narių muitinių, ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tarpusavio ryšį teikiant ir apdorojant 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ir leidimus, taip pat valdant su leidimais susijusius sprendimus, visų pirma dėl jų dalinio pakeitimo, atšaukimo, pripažinimo negaliojančiais ir galiojimo sustabdymo.

2.   CDS sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

ES verslininkų portalas;

b)

centrinė muitinės sprendimų valdymo sistema (toliau – centrinė CDMS);

c)

klientų duomenų tvarkymo paslaugos (CRS).

3.   Valstybės narės gali sukurti šiuos nacionalinius komponentus:

a)

nacionalinį verslininkų portalą;

b)

nacionalinę muitinės sprendimų valdymo sistemą (toliau – nacionalinė CDMS).

8 straipsnis

CDS naudojimas

1.   CDS naudojama šiais tikslais: pateikti ir apdoroti prašymus suteikti toliau išvardytus leidimus, taip pat valdyti sprendimus, susijusius su tais prašymais ar leidimais:

a)

leidimą supaprastintu būdu nustatyti sumas, kurios yra prekių muitinės vertės dalis, nurodytą Kodekso 73 straipsnyje;

b)

leidimą pateikti bendrąją garantiją, įskaitant galimą jos dydžio sumažinimą arba atleidimą nuo pareigos ją pateikti, nurodytą Kodekso 95 straipsnyje;

c)

leidimą atidėti mokėtino muito mokėjimą, jei leidimas nesuteikiamas dėl vienintelės operacijos, nurodytą Kodekso 110 straipsnyje;

d)

leidimą turėti laikinojo saugojimo sandėlį, nurodytą Kodekso 148 straipsnyje;

e)

leidimą steigti reguliariąsias laivybos linijas, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 120 straipsnyje;

f)

leidimą naudotis įgaliotojo išdavėjo statusu, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 128 straipsnyje;

g)

leidimą reguliariai naudotis supaprastinta deklaracija, nurodytą Kodekso 166 straipsnio 2 dalyje;

h)

leidimą atlikti centralizuotą muitinį įforminimą, nurodytą Kodekso 179 straipsnyje;

i)

leidimą pateikti muitinės deklaraciją (taip pat ir eksporto procedūros atveju) įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, nurodytą Kodekso 182 straipsnyje;

j)

leidimą naudotis savikontrole, nurodytą Kodekso 185 straipsnyje;

k)

leidimą naudotis įgaliotojo bananų svėrėjo statusu, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 155 straipsnyje;

l)

leidimą taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, nurodytą Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte;

m)

leidimą taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, nurodytą Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte;

n)

leidimą taikyti galutinio vartojimo procedūrą, nurodytą Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte;

o)

leidimą taikyti laikinojo įvežimo procedūrą, nurodytą Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte;

p)

leidimą naudoti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui, nurodytą Kodekso 211 straipsnio 1 dalies b punkte;

q)

leidimą naudotis įgaliotojo gavėjo TIR operacijoms statusu, nurodytą Kodekso 230 straipsnyje;

r)

leidimą naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu įforminant Sąjungos tranzito procedūrą, nurodytą Kodekso 233 straipsnio 4 dalies a punkte;

s)

leidimą naudotis įgaliotojo gavėjo statusu atliekant Sąjungos tranzito procedūrą, nurodytą Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte;

t)

leidimą naudoti specialias plombas, nurodytą Kodekso 233 straipsnio 4 dalies c punkte;

u)

leidimą naudoti tranzito deklaraciją, kurioje reikalaujama pateikti mažiau duomenų, nurodytą Kodekso 233 straipsnio 4 dalies d punkte;

v)

leidimą naudoti elektroninį transporto dokumentą kaip muitinės deklaraciją, nurodytą Kodekso 233 straipsnio 4 dalies e punkte.

2.   CDS bendrieji komponentai naudojami 1 dalyje nurodytiems prašymams ir leidimams teikti ir apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, kai tie leidimai arba sprendimai gali daryti poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

3.   Valstybė narė gali nuspręsti, kad CDS bendrieji komponentai gali būti naudojami 1 dalyje nurodytiems prašymams ir leidimams teikti ir apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, kai tie leidimai arba sprendimai daro poveikį tik toje valstybėje narėje.

4.   CDS nenaudojama dirbant su kitais, nei išvardyti 1 dalyje, prašymais, leidimais arba sprendimais.

9 straipsnis

Prieiga prie CDS ir tapatybės nustatymas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie CDS bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema.

Kad būtų galima nustatyti atstovų muitinėje tapatybę ir suteikti jiems prieigą prie CDS bendrųjų komponentų, jų įgaliojimai veikti tokiomis sąlygomis registruojami UUM&DS sistemoje arba valstybės narės pagal 20 straipsnį sukurtoje tapatybės ir prieigos valdymo sistemoje.

2.   Valstybių narių muitinių tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie CDS bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie CDS bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

10 straipsnis

ES verslininkų portalas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prie CDS prisijungia per ES verslininkų portalą.

2.   ES verslininkų portalas yra sąveikus su centrine CDMS ir su nacionalinėmis CDMS, jei valstybės narės jas yra sukūrusios.

3.   ES verslininkų portalas naudojamas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems prašymams ir leidimams teikti ir apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, kai tie leidimai arba sprendimai gali daryti poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

4.   Valstybė narė gali nuspręsti, kad ES verslininkų portalas gali būti naudojamas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems prašymams ir leidimams teikti ir apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, kai tie leidimai arba sprendimai daro poveikį tik toje valstybėje narėje.

Jei valstybė narė nusprendžia ES verslininkų portalą naudoti leidimams arba sprendimams, kurie daro poveikį tik toje valstybėje narėje, ji apie tai informuoja Komisiją.

11 straipsnis

Centrinė CDMS

1.   Valstybių narių muitinės centrinę CDMS naudoja 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems prašymams arba leidimams apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, tikrindamos, ar tenkinamos prašymo ir sprendimo priėmimo sąlygos.

2.   Centrinė CDMS yra sąveiki su ES verslininkų portalu, 13 straipsnyje nurodytomis klientų duomenų tvarkymo paslaugomis ir nacionalinėmis CDMS, jei valstybės narės jas yra sukūrusios.

12 straipsnis

Valstybių narių muitinių tarpusavio konsultacijos naudojantis CDMS

Valstybės narės muitinė naudojasi centrine CDMS, kai jai reikia pasikonsultuoti su kitos valstybės narės muitine prieš priimant sprendimą, susijusį su 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais prašymais arba leidimais.

13 straipsnis

Klientų duomenų tvarkymo paslaugos

1.   Klientų duomenų tvarkymo paslaugomis naudojamasi centralizuotai saugant duomenis, kurie susiję su 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais leidimais, taip pat su tais leidimais susijusiais sprendimais, be to, jas teikiant sudaromos sąlygos kitų elektroninių sistemų, sukurtų vadovaujantis Kodekso 16 straipsniu, priemonėmis ieškoti informacijos apie tuos leidimus, kopijuoti jų duomenis ir gauti jų galiojimo patvirtinimą.

2.   Klientų duomenų tvarkymo paslaugomis naudojamasi saugant duomenis, gautus iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 80 straipsnio 1 dalyje nurodytos registruotųjų eksportuotojų (REX) sistemos, EORI ir AEO sistemų.

14 straipsnis

Nacionalinis verslininkų portalas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prie CDS taip pat gali prisijungti per nacionalinį verslininkų portalą, jei jis sukurtas.

2.   Apdorojant prašymus ir leidimus, nurodytus 8 straipsnio 1 dalyje, taip pat valdant su tais prašymais ir leidimais susijusius sprendimus, kai tie leidimai arba sprendimai gali daryti poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys gali pasirinkti, ar naudotis nacionaliniu verslininkų portalu, jei jis sukurtas, ar ES verslininkų portalu.

3.   Nacionalinis verslininkų portalas yra sąveikus su nacionaline CDMS, jei ji sukurta.

4.   Jei valstybė narė sukuria nacionalinį verslininkų portalą, ji apie tai informuoja Komisiją.

15 straipsnis

Nacionalinė CDMS

1.   Valstybės narės muitinė tos valstybės narės sukurtą nacionalinę CDMS naudoja 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems prašymams ir leidimams apdoroti, taip pat su tais prašymais ir leidimais susijusiems sprendimams valdyti, tikrindama, ar tenkinamos prašymo ir sprendimo priėmimo sąlygos.

2.   Nacionalinė CDMS yra sąveiki su centrine CDMS, kad būtų galima vykdyti 12 straipsnyje nurodytas valstybių narių muitinių tarpusavio konsultacijas.

IV SKYRIUS

VIENODO VARTOTOJŲ VALDYMO IR SKAITMENINIO PARAŠO SISTEMA

16 straipsnis

UUM&DS sistemos tikslas ir struktūra

1.   UUM&DS sistema sudaro sąlygas palaikyti Komisijos ir valstybių narių tapatybės ir prieigos valdymo sistemų, nurodytų 20 straipsnyje, tarpusavio ryšį teikiant Komisijos darbuotojams, ekonominės veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims saugią sankcionuotą prieigą prie elektroninių sistemų.

2.   Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistemą sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

prieigos valdymo sistema;

b)

administravimo valdymo sistema.

3.   Valstybė narė tapatybės ir prieigos valdymo sistemą sukuria kaip nacionalinį UUM&DS sistemos komponentą.

17 straipsnis

UUM&DS sistemos naudojimas

UUM&DS sistema naudojama šių subjektų tapatybei nustatyti ir prieigos kontrolei užtikrinti:

a)

ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų, kad jie turėtų prieigą prie EUCTP ir prie CDS, EBTI sistemos, AEO sistemos, INF SP sistemos ir ICS2 bendrųjų komponentų;

b)

Komisijos darbuotojų, kad jie turėtų prieigą prie EUCTP ir prie CDS, EBTI sistemos, EORI sistemos, AEO sistemos, ICS2, AES, NCTS, CRMS, CCI ir INF SP bendrųjų komponentų ir galėtų atlikti UUM&DS sistemos priežiūrą ir ją valdyti.

18 straipsnis

Prieigos valdymo sistema

Komisija sukuria prieigos valdymo sistemą, kurios priemonėmis būtų galima gauti patvirtinimą, kad tenkintini ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų prašymai gauti prieigą, pateikti per UUM&DS sistemą, sąveikią su valstybių narių tapatybės ir prieigos valdymo sistemomis, nurodytomis 20 straipsnyje.

19 straipsnis

Administravimo valdymo sistema

Komisija sukuria administravimo valdymo sistemą, kurios priemonėmis tvarkomos tapatybės nustatymo ir autorizavimo taisyklės, pagal kurias patvirtinama, kad pagal ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų identifikavimo duomenis jiems suteiktina prieiga prie elektroninių sistemų.

20 straipsnis

Valstybių narių tapatybės ir prieigos valdymo sistemos

Valstybės narės sukuria tapatybės ir prieigos valdymo sistemą siekdamos užtikrinti:

a)

saugų ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų identifikavimo duomenų registravimą ir saugojimą;

b)

saugius ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų pasirašytų ir šifruotų identifikavimo duomenų mainus.

V SKYRIUS

EUROPOS PRIVALOMOSIOS TARIFINĖS INFORMACIJOS SISTEMA

21 straipsnis

EBTI sistemos tikslas ir struktūra

1.   Vadovaujantis Kodekso 33 ir 34 straipsniais, EBTI sistema sudaro sąlygas:

a)

palaikyti Komisijos, valstybių narių muitinių, ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tarpusavio ryšį teikiant ir apdorojant PTI prašymus ir PTI sprendimus;

b)

valdyti visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui;

c)

vykdyti privalomo PTI sprendimų naudojimo stebėseną;

d)

vykdyti PTI sprendimų naudojimo pratęsimo stebėseną ir valdymą.

2.   EBTI sistemą sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

ES specialusis EBTI verslininkų portalas;

b)

centrinė EBTI sistema;

c)

galimybė vykdyti PTI sprendimų naudojimo stebėseną.

3.   Valstybės narės kaip nacionalinį komponentą gali sukurti nacionalinę privalomosios tarifinės informacijos sistemą (toliau – nacionalinė PTI sistema) ir nacionalinį verslininkų portalą.

22 straipsnis

EBTI sistemos naudojimas

1.   EBTI sistema naudojama informacijai apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, teikti, apdoroti, jos mainams vykdyti ir jai saugoti, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 21 straipsnio 1 dalyje.

2.   Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 21 straipsnio 3 dalimi, EBTI sistema naudojama kaip paramos priemonė valstybių narių muitinėms vykdant stebėseną, kaip laikomasi su PTI susijusių pareigų.

3.   Komisija EBTI sistemą naudoja valstybėms narėms pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 22 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą informuoti, kai tik pasiekiamas prekių, kurių muitinis įforminimas gali būti atliekamas pratęstu naudojimosi sprendimu laikotarpiu, kiekis.

23 straipsnis

Prieiga prie EBTI sistemos ir tapatybės nustatymas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EBTI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema.

Kad būtų galima nustatyti atstovų muitinėje tapatybę ir suteikti jiems prieigą prie EBTI sistemos bendrųjų komponentų, jų įgaliojimai veikti tokiomis sąlygomis registruojami UUM&DS sistemoje arba valstybės narės pagal 20 straipsnį sukurtoje tapatybės ir prieigos valdymo sistemoje.

2.   Valstybių narių muitinių tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EBTI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EBTI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

24 straipsnis

ES specialusis EBTI verslininkų portalas

1.   ES specialusis EBTI verslininkų portalas palaiko tarpusavio ryšį su EUCTP, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prisijungia prie EBTI sistemos.

2.   ES specialusis EBTI verslininkų portalas yra sąveikus su centrine EBTI sistema ir užtikrina nukreipimo į nacionalinius verslininkų portalus galimybę, jei valstybės narės yra sukūrusios nacionalines PTI sistemas.

3.   ES specialusis EBTI verslininkų portalas naudojamas informacijai apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, teikti ir jos mainams vykdyti.

25 straipsnis

Centrinė EBTI sistema

1.   Valstybių narių muitinės centrinę EBTI sistemą naudoja informacijai apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, apdoroti, jos mainams vykdyti ir jai saugoti, tikrindamos, ar tenkinamos prašymo ir sprendimo priėmimo sąlygos.

2.   Valstybių narių muitinės centrinę EBTI sistemą naudoja susipažinti su Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 16 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodyta informacija, tai informacijai apdoroti bei saugoti ir jos mainams vykdyti.

3.   Centrinė EBTI sistema yra sąveiki su ES specialiuoju EBTI verslininkų portalu ir su nacionalinėmis PTI sistemomis, jei jos sukurtos.

26 straipsnis

Valstybių narių muitinių tarpusavio konsultacijos naudojantis centrine EBTI sistema

Valstybės narės muitinė centrinę EBTI sistemą naudoja, kai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 16 straipsnio 1 dalies laikymuisi užtikrinti jai reikia pasikonsultuoti su kitos valstybės narės muitine.

27 straipsnis

PTI sprendimų naudojimo stebėsena

Galimybe vykdyti PTI sprendimų naudojimo stebėseną naudojamasi taikant Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 21 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

28 straipsnis

Nacionalinis verslininkų portalas

1.   Jei valstybė narė pagal 21 straipsnio 3 dalį yra sukūrusi nacionalinę PTI sistemą, pagrindinis ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų prisijungimo prie nacionalinės PTI sistemos būdas yra prisijungimas per nacionalinį verslininkų portalą.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys nacionalinį verslininkų portalą, jei jis sukurtas, naudoja informacijos apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, mainams vykdyti.

3.   Nacionalinis verslininkų portalas yra sąveikus su nacionaline PTI sistema, jei ji sukurta.

4.   Nacionalinis verslininkų portalas padeda vykdyti procesus, lygiaverčius procesams, kuriuos padeda vykdyti ES specialusis EBTI verslininkų portalas.

5.   Jei valstybė narė sukuria nacionalinį verslininkų portalą, ji apie tai informuoja Komisiją. Komisija užtikrina, kad nacionalinis verslininkų portalas būtų tiesiogiai prieinamas per ES specialųjį EBTI verslininkų portalą.

29 straipsnis

Nacionalinė PTI sistema

1.   Valstybės narės muitinė tos valstybės narės sukurtą nacionalinę PTI sistemą naudoja informacijai apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, apdoroti, jos mainams vykdyti ir jai saugoti, tikrindama, ar tenkinamos prašymo ar sprendimo priėmimo sąlygos.

2.   Valstybės narės muitinė savo nacionalinę PTI sistemą naudoja susipažinti su Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 16 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodyta informacija, tai informacijai apdoroti bei saugoti ir jos mainams vykdyti, išskyrus atvejus, kai ji tuo tikslu naudojasi centrine EBTI sistema.

3.   Nacionalinė PTI sistema yra sąveiki su nacionaliniu verslininkų portalu ir centrine EBTI sistema.

VI SKYRIUS

EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ REGISTRAVIMO IR IDENTIFIKAVIMO SISTEMA

30 straipsnis

EORI sistemos tikslas ir struktūra

EORI sistema sudaro sąlygas Sąjungos lygmeniu registruoti, priskiriant unikalų registracijos numerį, ir identifikuoti ekonominės veiklos vykdytojus ir kitus asmenis.

EORI sistemą sudaro šie komponentai:

a)

centrinė EORI sistema;

b)

nacionalinės EORI sistemos, jei valstybės narės yra jas sukūrusios.

31 straipsnis

EORI sistemos naudojimas

1.   EORI sistema naudojama šiais tikslais:

a)

valstybių narių teikiamiems ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų registracijos duomenims, nurodytiems Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 12-01 priede (toliau – EORI duomenys), gauti;

b)

EORI duomenims, susijusiems su ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų registravimu ir identifikavimu, centralizuotai saugoti;

c)

užtikrinti, kad EORI duomenys būtų prieinami valstybėms narėms.

2.   EORI sistema užtikrina valstybių narių muitinėms internetinę prieigą prie centrinėje sistemoje saugomų EORI duomenų.

3.   EORI sistema yra sąveiki su visomis kitomis elektroninėmis sistemomis, kuriose naudojami EORI kodai.

32 straipsnis

Prieiga prie centrinės EORI sistemos ir tapatybės nustatymas

1.   Valstybių narių muitinių tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EORI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

2.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie EORI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

33 straipsnis

Centrinė EORI sistema

1.   Valstybių narių muitinės centrinę EORI sistemą naudoja taikydamos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 7 straipsnį.

2.   Centrinė EORI sistema yra sąveiki su nacionalinėmis EORI sistemomis, jei jos sukurtos.

34 straipsnis

Nacionalinė EORI sistema

1.   Valstybės narės muitinė tos valstybės narės sukurtą nacionalinę EORI sistemą naudoja EORI duomenų mainams vykdyti ir tiems duomenims saugoti.

2.   Nacionalinė EORI sistema yra sąveiki su centrine EORI sistema.

VII SKYRIUS

ĮGALIOTŲJŲ EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ SISTEMA

35 straipsnis

AEO sistemos tikslas ir struktūra

1.   AEO sistema sudaro sąlygas palaikyti Komisijos, valstybių narių muitinių, ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tarpusavio ryšį teikiant ir apdorojant AEO prašymus, suteikiant AEO leidimus ir valdant visus kitus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam sprendimui, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 30 straipsnio 1 dalyje.

2.   AEO sistemą sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

ES specialusis AEO verslininkų portalas;

b)

centrinė AEO sistema.

3.   Valstybės narės gali sukurti šiuos nacionalinius komponentus:

a)

nacionalinį verslininkų portalą;

b)

nacionalinę įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų sistemą (toliau – nacionalinė AEO sistema).

36 straipsnis

AEO sistemos naudojimas

1.   AEO sistema naudojama informacijai apie AEO prašymus ir sprendimus ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam sprendimui, teikti, tos informacijos mainams vykdyti ir jai saugoti, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 30 straipsnio 1 dalyje ir 31 straipsnio 1 bei 4 dalyse.

2.   Valstybių narių muitinės AEO sistemą naudoja savo pareigoms pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 31 straipsnio 1 ir 4 dalis vykdyti ir atitinkamoms konsultacijoms registruoti.

37 straipsnis

Prieiga prie centrinės AEO sistemos ir tapatybės nustatymas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie AEO sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema.

Kad būtų galima nustatyti atstovų muitinėje tapatybę ir suteikti jiems prieigą prie AEO sistemos bendrųjų komponentų, jų įgaliojimai veikti tokiomis sąlygomis registruojami UUM&DS sistemoje arba valstybės narės pagal 20 straipsnį sukurtoje tapatybės ir prieigos valdymo sistemoje.

2.   Valstybių narių muitinių tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie AEO sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie AEO sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

38 straipsnis

ES specialusis AEO verslininkų portalas

1.   ES specialusis AEO verslininkų portalas palaiko tarpusavio ryšį su EUCTP, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prisijungia prie AEO sistemos.

2.   ES specialusis AEO verslininkų portalas yra sąveikus su centrine AEO sistema ir užtikrina nukreipimo į nacionalinius verslininkų portalus, jei jie sukurti, galimybę.

3.   ES specialusis AEO verslininkų portalas naudojamas informacijai apie AEO prašymus ir sprendimus ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam sprendimui, teikti ir jos mainams vykdyti.

39 straipsnis

Centrinė AEO sistema

1.   Valstybių narių muitinės centrinę AEO sistemą naudoja informacijos apie AEO prašymus ir sprendimus ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam sprendimui, mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti.

2.   Valstybių narių muitinės centrinę AEO sistemą naudoja informacijos mainams vykdyti ir jai saugoti, konsultacijoms vykdyti ir sprendimams valdyti, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 30 ir 31 straipsniuose.

3.   Centrinė AEO sistema yra sąveiki su ES verslininkų portalu ir su nacionalinėmis AEO sistemomis, jei jos sukurtos.

40 straipsnis

Nacionalinis verslininkų portalas

1.   Nacionalinis verslininkų portalas, jei jis sukurtas, sudaro sąlygas vykdyti informacijos apie AEO prašymus ir sprendimus mainus.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys nacionalinį verslininkų portalą, jei jis sukurtas, naudoja informacijos apie AEO prašymus ir sprendimus mainams su valstybių narių muitinėmis vykdyti.

3.   Nacionalinis verslininkų portalas yra sąveikus su nacionaline AEO sistema.

41 straipsnis

Nacionalinė AEO sistema

1.   Valstybės narės muitinė tos valstybės narės sukurtą nacionalinę AEO sistemą naudoja informacijos apie AEO prašymus ir sprendimus ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali daryti poveikį pirminiam sprendimui, mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti.

2.   Nacionalinė AEO sistema yra sąveiki su nacionaliniu verslininkų portalu, jei jis sukurtas, ir su centrine AEO sistema.

VIII SKYRIUS

„IMPORTO KONTROLĖS SISTEMA 2“

42 straipsnis

ICS2 tikslas ir struktūra

1.   ICS2 palaiko valstybių narių muitinių tarpusavio ryšį, taip pat ekonominės veiklos vykdytojų bei kitų asmenų ir valstybių narių muitinių tarpusavio ryšį šiais tikslais:

a)

įvežimo bendrosios deklaracijos teikimo reikalavimams vykdyti;

b)

rizikos analizei, kurią valstybių narių muitinės pirmiausia atlieka saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais ir muitinės priemonėms, skirtoms šiai rizikai mažinti, įskaitant muitinį tikrinimą, įgyvendinti;

c)

valstybių narių muitinių tarpusavio ryšiams, kurių tikslas – vykdyti įvežimo bendrosios deklaracijos teikimo reikalavimus, palaikyti.

2.   ICS2 sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

bendrai naudojama verslininko sąsaja;

b)

bendroji saugykla.

3.   Kiekviena valstybė narė sukuria savo nacionalinę įvežimo sistemą kaip nacionalinį komponentą.

4.   Valstybė narė gali sukurti savo nacionalinę verslininko sąsają kaip nacionalinį komponentą.

43 straipsnis

ICS2 naudojimas

1.   ICS2 naudojama šiais tikslais:

a)

Kodekso 127 ir 129 straipsniuose nurodytiems įvežimo bendrųjų deklaracijų ir prašymų jas taisyti ir pripažinti negaliojančiomis duomenims teikti, apdoroti ir saugoti;

b)

iš Kodekso 130 straipsnyje nurodytų deklaracijų paimamiems įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenims gauti, apdoroti ir saugoti;

c)

informacijai, susijusiai su Kodekso 133 straipsnyje nurodytais pranešimais apie jūrų laivo arba orlaivio atvykimą, teikti, apdoroti ir saugoti;

d)

informacijai apie Kodekso 139 straipsnyje nurodytą prekių pateikimą muitinei gauti, apdoroti ir saugoti;

e)

informacijai apie prašymus atlikti rizikos analizę ir jos rezultatus, tikrinimo rekomendacijoms, sprendimams dėl tikrinimų ir tikrinimų rezultatams, nurodytiems Kodekso 46 straipsnio 3 bei 5 dalyje ir 47 straipsnio 2 dalyje, gauti, apdoroti ir saugoti;

f)

iš ekonominės veiklos vykdytojų arba kitų asmenų gaunamiems ir jiems teikiamiems pranešimams ir informacijai, nurodytiems Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 186 straipsnio 2 dalies e punkte, 3, 4, 5 bei 6 dalyse ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 24 straipsnio 2 dalyje, gauti, apdoroti, saugoti ir teikti;

g)

valstybių narių muitinių pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 186 straipsnio 3 ir 4 dalis prašomai ekonominės veiklos vykdytojų arba kitų asmenų informacijai teikti, apdoroti ir saugoti.

2.   ICS2 naudojama siekiant padėti Komisijai ir valstybėms narėms stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinami Kodekso 46 straipsnio 3 dalyje nurodyti bendri saugumo ir saugos rizikos kriterijai bei standartai, tikrinimo priemonės ir prioritetinės tikrinimo sritys.

44 straipsnis

Prieiga prie ICS2 ir tapatybės nustatymas

1.

Ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie ICS2 bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema.

2.

Valstybių narių muitinių tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie ICS2 bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.

Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie ICS2 bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

45 straipsnis

Bendrai naudojama verslininko sąsaja

1.   Laikydamiesi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1a dalies, ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prie ICS2 prisijungia per bendrai naudojamą verslininko sąsają.

2.   Bendrai naudojama verslininko sąsaja yra sąveiki su 46 straipsnyje nurodyta ICS2 bendrąja saugykla.

3.   Bendrai naudojama verslininko sąsaja yra naudojama įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenims teikti, apdoroti ir saugoti ir prašymams tuos duomenis taisyti ir pripažinti negaliojančiais teikti, pranešimams apie atvykimą teikti ir informacijos mainams tarp valstybių narių muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų vykdyti.

46 straipsnis

ICS2 bendroji saugykla

1.   ICS2 bendrąją saugyklą valstybių narių muitinės naudoja įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenims, prašymams juos taisyti ir pripažinti negaliojančiomis, pranešimams apie atvykimą, informacijai apie prekių pateikimą, informacijai apie prašymus atlikti rizikos analizę ir tos analizės rezultatus, tikrinimo rekomendacijas, tikrinimo sprendimus, taip pat tikrinimų rezultatus ir informacijai, kuria keičiamasi su ekonominės veiklos vykdytojais ir kitais asmenimis, apdoroti.

2.   ICS2 bendrąją saugyklą Komisija ir valstybės narės naudoja statistikos ir vertinimo tikslais, taip pat su įvežimo bendrosiomis deklaracijomis susijusios informacijos mainams tarp valstybių narių vykdyti.

3.   ICS2 bendroji saugykla yra sąveiki su bendrai naudojama verslininko sąsaja, nacionalinėmis verslininkų sąsajomis, jei valstybės narės yra jas sukūrusios, ir nacionalinėmis įvežimo sistemomis.

47 straipsnis

Naudojantis ICS2 bendrąja saugykla valstybių narių muitinių vykdomi informacijos mainai

Valstybės narės muitinė ICS2 bendrąją saugyklą naudoja informacijos mainams su kitos valstybės narės muitine vykdyti pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 186 straipsnio 2 dalies a punktą prieš užbaigdama rizikos analizę, kuri pirmiausia atliekama saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais.

Valstybės narės muitinė ICS2 bendrąją saugyklą naudoja ir informacijos apie rekomenduojamą tikrinimą, sprendimus, priimtus dėl rekomenduojamo tikrinimo, ir apie muitinio tikrinimo rezultatus mainams su kitos valstybės narės muitine vykdyti pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 186 straipsnio 7 ir 7a dalis.

48 straipsnis

Nacionalinė verslininko sąsaja

1.   Laikydamiesi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1a dalies, ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prie ICS2 prisijungia per nacionalinę verslininko sąsają, jei valstybė narė yra ją sukūrusi ir jei jų teikiami duomenys yra skirti nacionalinę verslininko sąsają eksploatuojančiai valstybei narei.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys gali rinktis, ar įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenims teikti, taisyti, pripažinti negaliojančiais, apdoroti ir saugoti, pranešimams apie atvykimą teikti, taip pat informacijos mainams tarp muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų bei kitų asmenų naudoti nacionalinę verslininko sąsają, jei ji sukurta, ar bendrai naudojamą verslininko sąsają.

3.   Nacionalinė verslininko sąsaja, jei ji yra sukurta, yra sąveiki su ICS2 bendrąja saugykla.

4.   Jei valstybė narė sukuria nacionalinę verslininko sąsają, ji apie tai informuoja Komisiją.

49 straipsnis

Nacionalinė įvežimo sistema

1.   Valstybės narės muitinė nacionalinę įvežimo sistemą naudoja šiais tikslais:

a)

įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų, paimamų iš Kodekso 130 straipsnyje nurodytų deklaracijų, mainams vykdyti;

b)

informacijos ir pranešimų apie jūrų laivo ar orlaivio atvykimą mainams su ICS2 bendrąja saugykla vykdyti;

c)

informacijos apie prekių pateikimą mainams vykdyti;

d)

prašymams atlikti rizikos analizę apdoroti, informacijos apie rizikos analizės rezultatus, tikrinimo rekomendacijas, tikrinimo sprendimus ir tikrinimo rezultatus mainams vykdyti ir jai apdoroti.

Ši sistema naudojama ir tais atvejais, kai muitinė paprašo ekonominės veiklos vykdytojų bei kitų asmenų pateikti papildomos informacijos ir tą informaciją iš jų gauna.

2.   Nacionalinė įvežimo sistema yra sąveiki su ICS2 bendrąja saugykla.

3.   Nacionalinė įvežimo sistema yra sąveiki su nacionalinėmis sistemomis, sukurtomis 1 dalyje nurodytai informacijai gauti.

IX SKYRIUS

AUTOMATIZUOTA EKSPORTO SISTEMA

50 straipsnis

AES tikslas ir struktūra

1.   AES yra decentralizuota sistema, kuri sudaro sąlygas palaikyti valstybių narių muitinių tarpusavio ryšį, taip pat valstybių narių muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų bei kitų asmenų tarpusavio ryšį teikiant ir apdorojant eksporto ir reeksporto deklaracijas, kai prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos. AES taip pat gali sudaryti sąlygas palaikyti valstybių narių muitinių tarpusavio ryšį, perduodant išvežimo bendrųjų deklaracijų duomenis Kodekso 271 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais atvejais.

2.   AES sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

bendrasis ryšių tinklas;

b)

centralizuotos paslaugos.

3.   Valstybės narės sukuria šiuos nacionalinius komponentus:

a)

nacionalinį verslininkų portalą;

b)

nacionalinę eksporto sistemą (toliau – nacionalinė AES);

c)

bendrą nacionalinę AES ir NCTS sąsają;

d)

bendrą nacionalinę AES ir Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemos (EMCS) sąsają.

51 straipsnis

AES naudojimas

AES naudojama šiais tikslais, kai prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba gabenamos į specialiąsias fiskalines teritorijas arba iš jų:

a)

Kodekse nustatytų eksporto ir išvežimo formalumų įgyvendinimui užtikrinti;

b)

eksporto ir reeksporto deklaracijoms teikti ir apdoroti;

c)

pranešimų mainams tarp eksporto muitinės įstaigos ir išvežimo muitinės įstaigos, o taikant centralizuotą muitinį įforminimą eksporto atvejais – ir tarp prižiūrinčiosios muitinės įstaigos bei pateikimo muitinės įstaigos vykdyti;

d)

pranešimų mainams tarp pateikimo muitinės įstaigos ir išvežimo muitinės įstaigos vykdyti Kodekso 271 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais atvejais.

52 straipsnis

Prieiga prie AES ir tapatybės nustatymas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys per nacionalinį verslininkų portalą prisijungia tik prie nacionalinės AES. Tapatybės nustatymo ir prieigos kontrolės tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybių narių muitinių tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie AES bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie AES bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

53 straipsnis

AES bendrasis ryšių tinklas

1.   Bendrasis ryšių tinklas užtikrina valstybių narių nacionalinių AES elektroninį tarpusavio ryšį.

2.   Valstybių narių muitinės naudoja bendrąjį ryšių tinklą informacijos mainams, nurodytiems 51 straipsnio c ir d punktuose, vykdyti.

54 straipsnis

Nacionalinis verslininkų portalas

1.   Nacionalinis verslininkų portalas sudaro sąlygas vykdyti informacijos mainus tarp ekonominės veiklos vykdytojų ar kitų asmenų ir valstybių narių muitinių nacionalinių AES.

2.   Nacionalinis verslininkų portalas yra sąveikus su nacionaline AES.

55 straipsnis

Nacionalinė eksporto sistema

1.   Nacionalinė AES yra sąveiki su nacionaliniu verslininkų portalu, o valstybės narės muitinė ją naudoja eksporto ir reeksporto deklaracijoms apdoroti.

2.   Valstybių narių nacionalinės AES palaiko elektroninį tarpusavio ryšį per bendrąjį ryšių tinklą ir apdoroja iš kitų valstybių narių gautą eksporto ir išvežimo informaciją.

3.   Kodekso 280 straipsnio ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 (8) 21 ir 25 straipsnių taikymo tikslais valstybės narės sukuria ir eksploatuoja nacionalinių AES ir EMCS nacionalinę sąsają.

4.   Kodekso 280 straipsnio ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 329 straipsnio 5 bei 6 dalių ir 333 straipsnio 2 dalies b ir c punktų taikymo tikslais valstybės narės sukuria ir eksploatuoja nacionalinių AES ir NCTS nacionalinę sąsają.

56 straipsnis

Pereinamasis IT naudojimo laikotarpis

1.   Per Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nustatytą diegimo laikotarpį Komisija sukuria valstybėms narėms skirtus papildomus bendruosius komponentus, pereinamojo laikotarpio taisykles ir pagalbinius mechanizmus, sudarančius operacinę aplinką, kurioje naujosios sistemos dar neįdiegusios valstybės narės gali laikinai tęsti sąveiką su naująją sistemą jau įdiegusiomis valstybėmis narėmis.

2.   Komisija suteikia galimybę keistis pranešimais per bendrąjį ryšių tinklą naudojantis bendruoju komponentu – centriniu keitikliu. Valstybė narė gali nuspręsti tokią funkciją įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu.

3.   Jei ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prijungiami palaipsniui, valstybė narė gali suteikti galimybę ekonominės veiklos vykdytojams bei kitiems asmenims ir muitinei keistis pranešimais naudojantis nacionaliniu keitikliu.

4.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia pereinamuoju laikotarpiu taikytinas taisykles, apimančias veiklos ir techninius aspektus, kurias taikant būtų galima suderinti Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/341 (9) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/2446 kartu su Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2447 nustatytus informacijos mainų reikalavimus ir užtikrinti jų sąveikumą.

X SKYRIUS

NAUJOJI KOMPIUTERIZUOTA TRANZITO SISTEMA

57 straipsnis

NCTS tikslas ir struktūra

1.   NCTS yra decentralizuota sistema, kuri sudaro sąlygas palaikyti valstybių narių muitinių tarpusavio ryšį, taip pat valstybių narių muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų bei kitų asmenų tarpusavio ryšį teikiant ir apdorojant muitinės deklaracijas ir pranešimus, kai prekėms įforminama tranzito procedūra.

2.   NCTS sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

bendrasis ryšių tinklas;

b)

centralizuotos paslaugos.

3.   Valstybės narės sukuria šiuos nacionalinius komponentus:

a)

nacionalinį verslininkų portalą;

b)

nacionalinę tranzito sistemą (toliau – nacionalinė NCTS);

c)

bendrą nacionalinę NCTS ir AES sąsają.

58 straipsnis

NCTS naudojimas

Kai prekės gabenamos įforminus tranzito procedūrą, NCTS naudojama šiais tikslais:

a)

Kodekse nustatytų tranzito formalumų įgyvendinimui užtikrinti;

b)

Konvencijoje dėl bendrosios tranzito procedūros (10) nustatytų formalumų įgyvendinimui užtikrinti;

c)

tranzito deklaracijoms teikti ir apdoroti;

d)

tranzito deklaracijai, kurioje pagal Kodekso 263 straipsnio 4 dalį pateikiami duomenys, būtini rizikos analizei, atliekamai saugos ir saugumo užtikrinimo tikslais, pateikti;

e)

tranzito deklaracijai pateikti, kai ji pateikiama vietoj įvežimo bendrosios deklaracijos, kaip nurodyta Kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

59 straipsnis

Prieiga prie NCTS ir tapatybės nustatymas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai per nacionalinį verslininkų portalą prisijungia tik prie nacionalinės tranzito sistemos. Tapatybės nustatymo ir prieigos kontrolės tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybių narių muitinių tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie NCTS bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie NCTS bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

60 straipsnis

NCTS bendrasis ryšių tinklas

1.   Bendrasis ryšių tinklas užtikrina valstybių narių ir Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros susitariančiųjų šalių nacionalinių NCTS elektroninį tarpusavio ryšį.

2.   Valstybių narių muitinės naudoja bendrąjį ryšių tinklą su tranzito formalumais susijusios informacijos mainams vykdyti.

61 straipsnis

Nacionalinis verslininkų portalas

1.   Nacionalinis verslininkų portalas sudaro sąlygas vykdyti informacijos mainus tarp ekonominės veiklos vykdytojų bei kitų asmenų ir valstybių narių muitinių nacionalinių NCTS.

2.   Nacionalinis verslininkų portalas yra sąveikus su nacionaline NCTS.

62 straipsnis

Nacionalinė tranzito sistema

1.   Nacionalinė NCTS yra sąveiki su nacionaliniu verslininkų portalu, o valstybės narės muitinė arba Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros susitarančioji šalis ją naudoja tranzito deklaracijoms teikti ir apdoroti.

2.   Nacionalinė NCTS per bendrąjį ryšių tinklą palaiko elektroninį tarpusavio ryšį su visų valstybių narių ir Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros susitariančiųjų šalių nacionalinėmis tranzito taikomosiomis programomis ir apdoroja iš kitų valstybių narių ir Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros susitariančiųjų šalių gautą informaciją apie tranzitą.

3.   Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 329 straipsnio 5 ir 6 dalių taikymo tikslais valstybės narės sukuria ir eksploatuoja nacionalinių NCTS ir AES sąsają.

63 straipsnis

Pereinamasis IT naudojimo laikotarpis

1.   Per Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 nustatytą pereinamąjį laikotarpį Komisija sukuria valstybėms narėms skirtus papildomus bendruosius komponentus, pereinamojo laikotarpio taisykles ir pagalbinius mechanizmus, sudarančius operacinę aplinką, kurioje naujosios sistemos dar neįdiegusios valstybės narės gali laikinai tęsti sąveiką su naująją sistemą jau įdiegusiomis valstybėmis narėmis.

2.   Komisija suteikia galimybę keistis pranešimais per bendrąjį ryšių tinklą naudojantis bendruoju komponentu – centriniu keitikliu. Valstybė narė gali nuspręsti tokią funkciją įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu.

3.   Jei ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prijungiami palaipsniui, valstybė narė gali suteikti galimybę ekonominės veiklos vykdytojams bei kitiems asmenims ir muitinei keistis pranešimais naudojantis nacionaliniu keitikliu.

4.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia pereinamuoju laikotarpiu taikytinas taisykles, apimančias veiklos ir techninius aspektus, kurias taikant būtų galima suderinti senus informacijos mainų reikalavimus (nustatytus Deleguotajame reglamente (ES) 2016/341) ir naujus informacijos mainų reikalavimus (nustatytus Deleguotajame reglamente (ES) 2015/2446 kartu su Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2447) ir užtikrinti jų sąveikumą.

XI SKYRIUS

INF SPECIALIOSIOMS PROCEDŪROMS SISTEMA

64 straipsnis

INF SP sistemos tikslas ir struktūra

1.   INF SP sistema sudaro sąlygas palaikyti valstybių narių muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų bei kitų asmenų tarpusavio ryšį pateikiant ir tvarkant INF duomenis, naudojamus specialiųjų procedūrų srityje.

2.   INF SP sistemą sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

ES specialusis INF verslininkų portalas;

b)

centrinė INF sistema.

65 straipsnis

INF SP sistemos naudojimas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys INF SP sistemą naudoja INF prašymams teikti ir jų būsenai stebėti, o valstybių narių muitinės – tokiems prašymams apdoroti ir INF tvarkyti.

2.   INF SP sistema sudaro sąlygas valstybių narių muitinėms sukurti INF ir prireikus palaikyti tarpusavio ryšį.

3.   INF SP sistema sudaro sąlygas apskaičiuoti importo muitų sumą pagal Kodekso 86 straipsnio 3 dalį.

66 straipsnis

Prieiga prie centrinės INF SP sistemos ir tapatybės nustatymas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie INF SP sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema.

Kad būtų galima nustatyti atstovų muitinėje tapatybę ir suteikti jiems prieigą prie INF SP sistemos bendrųjų komponentų, jų įgaliojimai veikti tokiomis sąlygomis turi būti registruojami UUM&DS sistemoje arba valstybės narės pagal 20 straipsnį sukurtoje tapatybės ir prieigos valdymo sistemoje.

2.   Valstybių narių muitinių tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie INF SP sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie INF SP sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

67 straipsnis

ES specialusis INF verslininkų portalas

1.   Per ES muitinės verslininkų portalą prisijungiama prie 6 straipsnyje nurodyto ES specialiojo INF verslininkų portalo, o per ES specialųjį verslininkų portalą ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys prisijungia prie INF SP sistemos.

2.   ES specialusis INF verslininkų portalas yra sąveikus su centrine INF SP sistema.

68 straipsnis

Centrinė INF SP sistema

1.   Valstybių narių muitinės centrinę INF SP sistemą naudoja informacijos, susijusios su pateiktais INF, mainams vykdyti ir jai saugoti.

2.   Centrinė INF SP sistema yra sąveiki su ES specialiuoju INF verslininkų portalu.

XII SKYRIUS

MUITINĖS RIZIKOS VALDYMO SISTEMA

69 straipsnis

CRMS tikslas ir struktūra

1.   CRMS sudaro sąlygas perduoti ir saugoti informaciją apie riziką ir vykdyti jos mainus tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei Komisijos siekiant padėti įgyvendinti bendrą rizikos valdymo schemą.

2.   Galima naudotis nacionalinių sistemų saityno paslauga, jei ji sukurta, sudarančia sąlygas vykdyti duomenų mainus su nacionalinėmis sistemomis per interneto sąsają. CRMS yra sąveiki su ICS2 bendraisiais komponentais.

70 straipsnis

CRMS naudojimas

1.   Vadovaujantis Kodekso 46 straipsnio 3 ir 5 dalimis, CRMS naudojama šiais tikslais:

a)

informacijos apie riziką mainams tarp valstybių narių tarpusavyje ir tarp valstybių narių ir Komisijos vykdyti, kaip nurodyta Kodekso 46 straipsnio 5 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 36 straipsnio 1 dalyje, ir tokiai informacijai saugoti ir apdoroti;

b)

valstybių narių tarpusavio ryšiui, taip pat valstybių narių ir Komisijos tarpusavio ryšiui palaikyti teikiant, apdorojant ir saugant informaciją apie bendrųjų rizikos kriterijų ir prioritetinių tikrinimo sričių įgyvendinimą ir krizių valdymą, nurodytą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 36 straipsnio 2 dalyje, įskaitant atitinkamos su rizika susijusios informacijos mainus ir tų veiksmų rezultatų analizę;

c)

sudaryti valstybėms narėms ir Komisijai sąlygas elektroniniu būdu sistemoje atlikti rizikos analizės ataskaitų, susijusių su esama rizika ir naujomis tendencijomis, paiešką siekiant jas įtraukti į bendrą rizikos valdymo schemą ir nacionalinę rizikos valdymo sistemą.

2.   Kai duomenų perdavimas iš CRMS į nacionalines sistemas ir iš nacionalinių sistemų į CRMS gali būti automatizuotas, nacionalinės sistemos pritaikomos taip, kad būtų galima naudotis CRMS saityno paslauga.

71 straipsnis

Prieiga prie CRMS ir tapatybės nustatymas

1.   Valstybių narių muitinių tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie CRMS bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

2.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie CRMS bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

72 straipsnis

CRMS bendrasis komponentas

1.   CRMS turi būti sudarytos sąlygos internetu pateikti informacijos apie riziką formas ir grįžtamosios informacijos apie rizikos analizę ir tikrinimo rezultatus formas, jas apdoroti ataskaitų rengimo tikslais ir saugoti sistemoje. Įgaliotieji naudotojai turi turėti galimybę susirasti formas ir jas naudoti nacionaliniais rizikos valdymo ir tikrinimo tikslais.

2.   CRMS turi būti numatyti ryšio palaikymo mechanizmai, suteikiantys galimybę naudotojams (individualiai arba kaip organizacinio vieneto nariams) teikti informaciją apie riziką ir vykdyti jos mainus, atsakyti į konkrečius kitų naudotojų prašymus ir Komisijai teikti faktinę informaciją ir savo veiksmų, atliekamų įgyvendinant bendrus rizikos kriterijus, prioritetinius tikrinimo veiksmus ir krizių valdymo priemones, rezultatų analizės duomenis.

3.   CRMS turi būti sukurtos priemonės, suteikiančios galimybę analizuoti ir apibendrinti sistemose saugomų informacijos apie riziką formų duomenis.

4.   CRMS turi būti sukurta platforma, kurioje saugoma rizikai valdyti ir tikrinimui atlikti svarbi informacija, įskaitant vadovus, naudojant aptikimo technologiją gautą informaciją ir duomenis, taip pat nuorodas į kitas duomenų bazes, prieinama įgaliotiesiems naudotojams, ją naudojantiems rizikos valdymo ir tikrinimo tikslais.

XIII SKYRIUS

CENTRALIZUOTAS MUITINIS ĮFORMINIMAS IMPORTO ATVEJAIS

73 straipsnis

CCI sistemos tikslas ir struktūra

1.   CCI yra decentralizuota sistema, kuri sudaro sąlygas palaikyti valstybių narių muitinių tarpusavio ryšį, taip pat valstybių narių muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio ryšį teikiant ir apdorojant muitinės deklaracijas, kai taikomas centralizuotas muitinis įforminimas importo atvejais dalyvaujant daugiau nei vienai valstybei narei.

2.   CCI sistemą sudaro šie bendrieji komponentai:

a)

bendrasis ryšių tinklas;

b)

centralizuotos paslaugos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės importo sistemos per CCI bendrąjį ryšių tinklą palaikytų tarpusavio ryšį su kitų valstybių narių nacionalinėmis importo sistemomis ir kad jas sudarytų bent šie nacionaliniai komponentai:

a)

nacionalinis verslininkų portalas;

b)

nacionalinė CCI taikomoji programinė įranga;

c)

nacionalinė sąsaja su EMCS / Akcizų informacijos mainų sistema.

74 straipsnis

CCI sistemos naudojimas

CCI sistema naudojama šiais tikslais:

a)

Kodekse nustatytų centralizuoto muitinio įforminimo importo atvejais formalumų įgyvendinimui užtikrinti, kai juos atliekant dalyvauja daugiau nei viena valstybė narė;

b)

standartinėms muitinės deklaracijoms teikti ir apdoroti, kai atliekamas jų centralizuotas muitinis įforminimas importo atvejais;

c)

supaprastintoms muitinės deklaracijoms ir atitinkamoms papildomoms deklaracijoms teikti ir apdoroti, kai atliekamas jų centralizuotas muitinis įforminimas importo atvejais;

d)

atitinkamoms muitinės deklaracijoms ir pranešimams apie pateikimą, nurodytiems leidime deklaruoti prekes jų įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, teikti ir apdoroti, kai taikomas centralizuotas muitinis įforminimas importo atvejais.

75 straipsnis

Prieiga prie CCI sistemos ir tapatybės nustatymas

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai per valstybių narių sukurtą nacionalinį verslininkų portalą prisijungia tik prie nacionalinių importo sistemų. Tapatybės nustatymo ir prieigos kontrolės tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybių narių muitinių tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie CCI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

3.   Komisijos darbuotojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė, susiję su prieiga prie CCI sistemos bendrųjų komponentų, atliekami naudojantis UUM&DS sistema arba Komisijos teikiamomis tinklo paslaugomis.

76 straipsnis

CCI bendrasis ryšių tinklas

1.   Bendrasis ryšių tinklas užtikrina valstybių narių nacionalinės CCI taikomosios programinės įrangos elektroninį tarpusavio ryšį.

2.   Valstybių narių muitinės naudoja bendrąjį ryšių tinklą su CCI susijusiems importo formalumams būtinos informacijos mainams vykdyti.

77 straipsnis

Nacionalinis verslininkų portalas

1.   Nacionalinis verslininkų portalas sudaro sąlygas vykdyti informacijos mainus tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir valstybių narių muitinių nacionalinių importo sistemų.

2.   Nacionalinis verslininkų portalas yra sąveikus su nacionaline CCI taikomąja programine įranga.

78 straipsnis

Nacionalinė CCI sistema

1.   Nacionalinę CCI sistemą sukūrusios valstybės narės muitinė tą sistemą naudoja muitinės deklaracijoms CCI apdoroti.

2.   Valstybių narių nacionalinės CCI sistemos palaiko elektroninį tarpusavio ryšį per bendrąją sritį ir apdoroja iš kitų valstybių narių gautą informaciją apie importą.

XIV SKYRIUS

ELEKTRONINIŲ SISTEMŲ VEIKIMAS IR MOKYMAS JOMIS NAUDOTIS

79 straipsnis

Elektroninių sistemų kūrimas, testavimas, diegimas ir valdymas

1.   Bendruosius komponentus kuria, testuoja, diegia ir valdo Komisija, o prireikus juos gali testuoti ir valstybės narės. Nacionalinius komponentus kuria, testuoja, diegia ir valdo valstybės narės.

2.   Valstybės narės užtikrina nacionalinių komponentų sąveikumą su bendraisiais komponentais.

3.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia ir tvarko bendrąsias decentralizuotų sistemų specifikacijas.

4.   Valstybės narės sukuria, eksploatuoja ir prižiūri sąsajas, užtikrinančias, kad būtų atliekamos decentralizuotų sistemų funkcijos, būtinos informacijos mainams su ekonominės veiklos vykdytojais ir kitais asmenimis, vykdomiems per nacionalinius komponentus ir sąsajas, taip pat per bendruosius komponentus su kitomis valstybėmis narėmis.

80 straipsnis

Elektroninių sistemų priežiūra ir pakeitimai

1.   Komisija atlieka bendrųjų komponentų priežiūrą, o valstybės narės – savo nacionalinių komponentų priežiūrą.

2.   Komisija ir valstybės narės užtikrina nepertraukiamą elektroninių sistemų veikimą.

3.   Komisija gali keisti elektroninių sistemų bendruosius komponentus, siekdama pašalinti triktis, pridėti naujų funkcijų arba pakeisti esamas.

4.   Komisija informuoja valstybes nares apie bendrųjų komponentų pakeitimus ir atnaujinimus.

5.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie nacionalinių komponentų pakeitimus ir atnaujinimus, galinčius turėti įtakos bendrųjų komponentų veikimui.

6.   Komisija ir valstybės narės viešai skelbia informaciją apie elektroninių sistemų pakeitimus ir atnaujinimus, atliekamus pagal 4 ir 5 dalis.

81 straipsnis

Laikinas elektroninių sistemų veikimo sutrikimas

1.   Jei laikinai sutrinka elektroninių sistemų veikimas, kaip nurodyta Kodekso 6 straipsnio 3 dalies b punkte, ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys informaciją, reikalingą atitinkamiems formalumams atlikti, pateikia naudodamiesi valstybių narių nustatytomis priemonėmis, įskaitant ne elektronines duomenų apdorojimo priemones.

2.   Valstybių narių muitinės užtikrina, kad pagal 1 dalį pateikta informacija į atitinkamas elektronines sistemas būtų įvesta per septynias dienas nuo tada, kai atitinkamomis elektroninėmis sistemomis vėl galima naudotis.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jei laikinai sutrinka ICS2, AES, CRMS arba CCI sistemos veikimas, taikomas valstybių narių ir Komisijos nustatytas veiklos tęstinumo planas.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jei laikinai sutrinka NCTS veikimas, taikoma Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 72-04 priede nurodyta veiklos tęstinumo procedūra.

5.   Komisija ir valstybės narės informuoja viena kitą apie negalėjimą naudotis elektroninėmis sistemomis dėl laikino jų veikimo sutrikimo.

82 straipsnis

Parama mokymui, kaip naudotis bendraisiais komponentais ir suprasti, kaip jie veikia

Komisija teikia paramą valstybėms narėms suteikdama tinkamą mokymo medžiagą, kaip naudotis elektroninių sistemų bendraisiais komponentais ir suprasti, kaip jie veikia.

XV SKYRIUS

DUOMENŲ APSAUGA, DUOMENŲ TVARKYMAS IR ELEKTRONINIŲ SISTEMŲ NUOSAVYBĖ IR SAUGUMAS

83 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Elektroninėse sistemose užregistruoti asmens duomenys tvarkomi siekiant įgyvendinti muitų teisės aktus ir atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos elektroninės sistemos tikslus, nustatytus atitinkamai 4 straipsnyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnyje, 35 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 1 dalyje, 50 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1 dalyje, 64 straipsnio 1 dalyje, 69 straipsnio 1 dalyje ir 73 straipsnio 1 dalyje.

2.   Nacionalinės priežiūros institucijos, atsakingos už asmens duomenų apsaugą, ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas bendradarbiauja pagal Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsnį, kad užtikrintų koordinuotą elektroninėse sistemose užregistruotų asmens duomenų tvarkymo priežiūrą.

84 straipsnis

Elektroninėse sistemose užregistruotų duomenų atnaujinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu užregistruoti duomenys atitiktų bendruosiuose komponentuose užregistruotus duomenis ir kad jie būtų nuolat atnaujinami.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti duomenys atitiktų ICS2 bendrojoje saugykloje esančius duomenis ir būtų pagal juos atnaujinami:

a)

nacionaliniu lygmeniu užregistruoti ir iš nacionalinės įvežimo sistemos į ICS2 bendrąją saugyklą perduodami duomenys;

b)

nacionalinės įvežimo sistemos iš ICS2 bendrosios saugyklos gauti duomenys.

85 straipsnis

Prieigos prie duomenų ir jų tvarkymo apribojimai

1.   Naudotis prieiga prie duomenų, kuriuos elektroninių sistemų bendruosiuose komponentuose užregistravo valstybė narė, arba juos tvarkyti gali tik ta valstybė narė. Naudotis prieiga prie duomenų ir juos tvarkyti gali ir kita valstybė narė, jei ji dalyvauja apdorojant prašymą arba valdant sprendimą, su kuriuo duomenys susiję.

2.   Naudotis prieiga prie duomenų, kuriuos elektroninių sistemų bendruosiuose komponentuose užregistravo ekonominės veiklos vykdytojas arba kitas asmuo, arba juos tvarkyti gali tik tas ekonominės veiklos vykdytojas arba tas asmuo. Naudotis prieiga prie duomenų ir juos tvarkyti gali ir valstybė narė, jei ji dalyvauja apdorojant prašymą arba valdant sprendimą, su kuriuo duomenys susiję.

3.   Naudotis prieiga prie ICS2 bendrojo komponento duomenų, kuriuos per bendrai naudojamą verslininko sąsają perdavė ar joje užregistravo ekonominės veiklos vykdytojas arba kitas asmuo, arba juos tvarkyti gali tik tas ekonominės veiklos vykdytojas arba tas asmuo.

4.   Duomenis, kuriuos centrinėje EBTI sistemoje užregistravo valstybė narė, gali tvarkyti tik ta valstybė narė. Duomenis tvarkyti gali ir kita valstybė narė, jei ji dalyvauja apdorojant prašymą, su kuriuo duomenys susiję, taip pat jeigu su ja konsultuojamasi pagal 26 straipsnį. Vadovaujantis 25 straipsnio 2 dalimi, naudotis prieiga prie tų duomenų gali visos valstybės narės.

5.   Naudotis prieiga prie duomenų, kuriuos centrinėje EBTI sistemoje užregistravo ekonominės veiklos vykdytojas arba kitas asmuo, arba juos tvarkyti gali tik tas ekonominės veiklos vykdytojas arba tas asmuo. Vadovaujantis 25 straipsnio 2 dalimi, naudotis prieiga prie tų duomenų gali visos valstybės narės.

6.   ICS2 bendruosiuose komponentuose kaupiamų duomenų atveju:

a)

naudotis prieiga prie duomenų, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojas arba kitas asmuo pateikė valstybei narei per bendrai naudojamą verslininko sąsają į ICS2 bendrąją saugyklą, ir juos tvarkyti bendrojoje saugykloje gali tik ta valstybė narė. Kai reikia, ta valstybė narė gali naudotis prieiga ir prie šios bendrai naudojamoje verslininko sąsajoje užregistruotos informacijos;

b)

naudotis prieiga prie duomenų, kuriuos į ICS2 bendrąją saugyklą perdavė arba joje užregistravo valstybė narė, arba juos tvarkyti gali tik ta valstybė narė;

c)

naudotis prieiga prie duomenų, pirmiau nurodytų a ir b punktuose, išskyrus kitų valstybių narių muitinių sistemoje užregistruotus duomenis, susijusius su informacija apie saugumo ir saugos riziką, nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 186 straipsnio 2 dalies a punkte, ir juos tvarkyti gali ir kita valstybė narė, jei ji dalyvauja rizikos analizės ir (arba) tikrinimo procese, su kuriuo tie duomenys susiję, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 186 straipsnio 2 dalies a, b ir d punktus, 5, 7 ir 7a dalis ir 189 straipsnio 3 ir 4 dalis;

d)

tuos duomenis gali tvarkyti Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis šio reglamento 43 straipsnio 2 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais tikslais. Naudotis prieiga prie tokio duomenų tvarkymo rezultatų gali Komisija ir valstybės narės.

7.   Naudotis prieiga prie ICS2 bendrojo komponento duomenų, kuriuos ICS2 bendrojoje saugykloje užregistravo Komisija, ir juos tvarkyti gali Komisija ir valstybės narės.

86 straipsnis

Sistemos nuosavybė

1.   Bendrųjų komponentų sistemos savininkė yra Komisija.

2.   Nacionalinių komponentų sistemos savininkės yra valstybės narės.

87 straipsnis

Sistemos saugumas

1.   Komisija užtikrina bendrųjų komponentų saugumą. Valstybės narės užtikrina nacionalinių komponentų saugumą.

Tuo tikslu Komisija ir valstybės narės imasi bent tokių priemonių, kurios būtinos siekiant:

a)

užkirsti kelią neįgaliotiems asmenims turėti prieigą prie duomenims apdoroti naudojamos įrangos;

b)

užkirsti kelią neįgaliotiems asmenims įvesti duomenis, su jais susipažinti, juos keisti arba pašalinti;

c)

išaiškinti bet kurią a ir b punktuose nurodytą veiklą.

2.   Komisija ir valstybės narės informuoja vienos kitas apie bet kokią veiklą, kuri gali būti faktinio arba įtariamo elektroninių sistemų saugumo pažeidimo priežastis.

3.   Komisija ir valstybės narės parengia visų sistemų saugumo planus.

88 straipsnis

Sistemų duomenų valdytojas ir tvarkytojas

Tvarkant asmens duomenis šio reglamento 1 straipsnyje nurodytose sistemose:

a)

valstybės narės veikia kaip duomenų valdytojos, apibrėžtos Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punkte, ir vykdo tame reglamente nustatytas pareigas;

b)

Komisija veikia kaip duomenų tvarkytoja, apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 12 punkte, ir vykdo tame reglamente nustatytas pareigas;

c)

nukrypstant nuo b punkto, Komisija ir valstybės narės veikia kaip bendros ICS2 ir CRMS duomenų valdytojos, kai tvarkomi duomenys, reikalingi bendrų saugumo ir saugos rizikos kriterijų ir standartų, tikrinimo priemonių ir prioritetinių tikrinimo sričių įgyvendinimui stebėti ir vertinti pagal 85 straipsnio 6 dalies d punktą.

XVI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

89 straipsnis

Elektroninių sistemų vertinimas

Komisija ir valstybės narės atlieka komponentų, už kuriuos jos atsako, vertinimą ir visų pirma analizuoja komponentų saugumą ir vientisumą ir tų komponentų priemonėmis apdorotų duomenų konfidencialumą.

Komisija ir valstybės narės informuoja vienos kitas apie vertinimo rezultatus.

90 straipsnis

Panaikinimas

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1026 panaikinamas. Nuorodos į tą įgyvendinimo reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

91 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 269, 2013 10 10, p. 1.

(2)  2019 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2151, kuriuo nustatoma darbo programa, susijusi su Sąjungos muitinės kodekse numatytų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu (OL L 325, 2019 12 16, p. 168).

(3)  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(4)  2019 m. birželio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1026 dėl elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu, kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninių priemonių (OL L 167, 2019 6 24, p. 3).

(5)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(6)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(7)  2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(8)  2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (OL L 58, 2020 2 27, p. 4.).

(9)  2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (OL L 69, 2016 3 15, p. 1).

(10)  OL L 226, 1987 8 13, p. 2.


DIREKTYVOS

2021 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/65


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO DIREKTYVA (ES) 2021/415

2021 m. kovo 8 d.

kuria, siekiant prie mokslo ir technikos žinių raidos pritaikyti tam tikrų sėklų ir piktžolių rūšių taksonomines grupes ir pavadinimus, iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 66/401/EEB ir 66/402/EEB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla (1), ypač į jos 2 straipsnio 1 dalies A punkto a papunktį ir 21a straipsnį,

atsižvelgdama į 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla (2), ypač į jos 2 straipsnio 1 dalies A punktą ir 21a straipsnį,

kadangi:

(1)

atsižvelgiant į mokslo žinių raidą, šiurkščiojo eraičino ir paprastojo varpučio botaniniai pavadinimai, taip pat kviečių, kietųjų kviečių, speltų, sorgų ir sudaninių sorgų botaniniai pavadinimai buvo persvarstyti pagal Tarptautinio dumblių, grybų ir augalų nomenklatūros kodekso taisykles;

(2)

šiurkščiojo eraičino botaninis pavadinimas buvo persvarstytas, nes pavadinimas Festuca trachyphylla (Hack.) Hack. teisėtai paskelbtas anksčiau nei Festuca trachyphylla (Hack.) Krajina. Elytrigia repens kaip paprastojo varpučio botaninis pavadinimas nebuvo teisėtai paskelbtas. Nustatytas teisėtas šios rūšies botaninis pavadinimas – Elymus repens;

(3)

taikant genomu ir filogeneze grindžiamus metodus Triticum rūšių taksonomijai, patvirtinta, kad kietieji kviečiai ir speltos, kurie anksčiau buvo laikomi atskiromis rūšimis, yra kitų rūšių porūšiai. Todėl ankstesnis kietųjų kviečių botaninis pavadinimas – Triticum durum Desf. – buvo persvarstytas ir naujas jų pavadinimas yra Triticum turgidum L. subsp. durum (Desf.) van Slageren. Speltų botaninis pavadinimas – Triticum spelta L. – buvo persvarstytas ir naujas pavadinimas yra Triticum aestivum L. subsp. spelta (L.) Thell. Speltoms tapus kviečių porūšiu, augalų grupė, anksčiau vadinta Triticum aestivum L., pagal Tarptautinio dumblių, grybų ir augalų nomenklatūros kodekso taisykles pervadinta į Triticum aestivum L. subsp. aestivum;

(4)

ankstesnis sudaninių sorgų botaninis pavadinimas – Sorghum sudanense (Piper) Stapf – nebuvo teisėtai paskelbtas; pagal Tarptautinio dumblių, grybų ir augalų nomenklatūros kodekso taisykles nustatytas teisėtas šios augalų grupės botaninis pavadinimas – Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. drummondii (Steud.) de Wet ex Davidse. Kadangi sudaninių sorgų taksonominis rangas – sorgų porūšis, sorgų botaninis pavadinimas – Sorghum bicolor (L.) Moench – buvo persvarstytas pagal Tarptautinio dumblių, grybų ir augalų nomenklatūros kodekso taisykles ir dabar yra Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. bicolor;

(5)

todėl, siekiant atsižvelgti į šiuos pakeitimus, Direktyvos 66/401/EEB ir 66/402/EEB turėtų būti iš dalies pakeistos;

(6)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 66/401/EEB pakeitimai

Direktyva 66/401/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

2 straipsnio 1 dalies A punkto a papunkčio šešioliktas apibrėžimas pakeičiamas taip:

Festuca trachyphylla (Hack.) Hack.

šiurkštusis eraičinas“

2)

II priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedo A dalį.

2 straipsnis

Direktyvos 66/402/EEB pakeitimai

Direktyva 66/402/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

2 straipsnio 1 dalies A punktas iš dalies keičiamas taip:

a)

aštuntas apibrėžimas pakeičiamas taip:

Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. bicolor

Sorgas“

b)

devintas apibrėžimas pakeičiamas taip:

Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. drummondii (Steud.) de Wet ex Davidse

Sudaninis sorgas“

c)

vienuoliktas apibrėžimas pakeičiamas taip:

Triticum aestivum L. subsp. aestivum

Kvietys“

d)

dvyliktas apibrėžimas pakeičiamas taip:

Triticum turgidum L. subsp. durum (Desf.) van Slageren

Kietasis kvietys“

e)

tryliktas apibrėžimas pakeičiamas taip:

Triticum aestivum L. subsp. spelta (L.) Thell.

Spelta“

f)

penkioliktas apibrėžimas pakeičiamas taip:

Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. bicolor x Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. drummondii (Steud.) de Wet ex Davidse

Hibridai, gauti sukryžminus Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. bicolor ir Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. drummondii (Steud.) de Wet ex Davidse“

2)

I, II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedo B dalį.

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2022 m. vasario 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL 125, 1966 7 11, p. 2298.

(2)  OL 125, 1966 7 11, p. 2309.


PRIEDAS

A dalis. Direktyvos 66/401/EEB II priedo pakeitimai

I skirsnio 2 dalies A punkto lentelės 7 skilties antraštė ir II skirsnio 2 dalies A punkto lentelės 5 skilties antraštė pakeičiamos taip:

Elymus repens“.

B dalis. Direktyvos 66/402/EEB I, II ir III priedų pakeitimai

1.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalyje lentelės išnaša (*) pakeičiama taip:

„(*)

Vietovėse, kuriose S. halepense arba S. bicolor subsp. drummondii atveju kyla tam tikrų kryžminio apdulkinimo problemų, taikomos šios nuostatos:

a)

auginant Sorghum bicolor subsp. bicolor elitinę sėklą arba jos hibridus, turi būti ne mažesnis kaip 800 m atstumas nuo tokių taršių žiedadulkių šaltinio;

b)

auginant Sorghum bicolor subsp. bicolor sertifikuotą sėklą arba jos hibridus, turi būti ne mažesnis kaip 400 m atstumas nuo tokių taršių žiedadulkių šaltinio.“;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.

Auginant Avena nuda, Avena sativa, Avena strigosa, Oryza sativa, Triticum aestivum subsp. aestivum, Triticum turgidum subsp. durum, Triticum aestivum subsp. spelta ir savidulkių xTriticosecale hibridų sertifikuotą sėklą ir auginant Hordeum vulgare hibridų sertifikuotą sėklą, netaikant citoplazminio vyriškojo sterilumo (CVS) metodo:

a)

pasėliai atitinka šiuos standartus dėl atstumo nuo kaimynystėje esančių žiedadulkių šaltinių, kurio nesilaikant gali įvykti nepageidaujamas pašalinis apdulkinimas:

mažiausias moteriškojo komponento atstumas iki bet kurios kitos tos pačios rūšies veislės, išskyrus vyriškąjį komponentą – 25 m,

šio atstumo galima nesilaikyti, jei yra pakankamai apsisaugota nuo nepageidaujamo pašalinio apdulkinimo;

b)

pasėlių komponentų požymiai yra pakankamai tapatūs ir gryni.

Jei sėkla yra auginama naudojant chemines hibridizavimo medžiagas, pasėliai turi atitikti toliau nurodytus kitus standartus arba reikalavimus:

i)

mažiausias kiekvieno komponento veislės grynumas turi būti:

Avena nuda, Avena sativa, Avena strigosa, Hordeum vulgare, Oryza sativa, Triticum aestivum subsp. aestivum, Triticum turgidum subsp. durum ird Triticum aestivum subsp. spelta – 99,7 %,

savidulkių xTriticosecale – 99,0 %;

ii)

mažiausias hibridiškumas turi būti 95 %. Hibridiškumo procentinė dalis apskaičiuojama remiantis dabartiniais tarptautiniais metodais, jei jie yra. Kai hibridiškumas nustatomas prieš sertifikavimą tiriant sėklą, aprobuojant jo nustatyti nebūtina.“;

c)

7 dalies B punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

vienas Avena nuda, Avena sativa, Avena strigosa, Hordeum vulgare, Oryza sativa, Phalaris canariensis, xTriticosecale, Triticum aestivum subsp. aestivum, Triticum turgidum subsp. durum, Triticum aestivum subsp. spelta, Secale cereale pasėliams;“.

2.

II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

A punktas pakeičiamas taip:

„A.

Avena nuda, Avena sativa, Avena strigosa, Hordeum vulgare, Oryza sativa, Triticum aestivum subsp. aestivum, Triticum turgidum subsp. durum, Triticum aestivum subsp. spelta, išskyrus visus jų hibridus

Kategorija

Mažiausias veislės grynumas

(%)

Elitinė sėkla

99,9

Sertifikuota pirmosios reprodukcijos sėkla

99,7

Sertifikuota antrosios reprodukcijos sėkla

99,0

Mažiausias veislės grynumas paprastai ištiriamas atliekant aprobavimą pagal I priede išdėstytus reikalavimus.“;

ii)

C punktas pakeičiamas taip:

„C.

Avena nuda, Avena sativa, Avena strigosa, Hordeum vulgare, Oryza sativa, Triticum aestivum subsp. aestivum, Triticum turgidum subsp. durum, Triticum aestivum subsp. spelta, ir savidulkių xTriticosecale hibridai

Sertifikuotos sėklos kategorijai priskiriamos sėklos mažiausias veislės grynumas turi būti 90 %.

Jei Hordeum vulgare auginamas taikant CVS, mažiausias veislės grynumas turi būti 85 %. Priemaišų, išskyrus veislės palaikytojo, dalis neturi viršyti 2 %.

Mažiausias veislės grynumas tikrinamas atliekant atitinkamos mėginių dalies oficialią antrinę kontrolę.“;

b)

2 dalies A punkto lentelės pirmos skilties trečios eilutės įrašas pakeičiamas taip:

Avena sativa, Avena strigosa, Hordeum vulgare, Triticum aestivum subsp. aestivum, Triticum turgidum subsp. durum, Triticum aestivum subsp. spelta:“.

3.

III priedo lentelė iš dalies keičiama taip:

i)

pirmos skilties trečios eilutės įrašas pakeičiamas taip:

Avena sativa, Avena strigosa, Hordeum vulgare, Triticum aestivum subsp. aestivum, Triticum turgidum subsp. durum, Triticum aestivum subsp. spelta, Secale cereale, xTriticosecale“;

ii)

pirmos skilties šeštos eilutės įrašas pakeičiamas taip:

Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. bicolor“;

iii)

pirmos skilties septintos eilutės įrašas pakeičiamas taip:

Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. drummondii (Steud.) de Wet ex Davidse“;

iv)

pirmos skilties aštuntos eilutės įrašas pakeičiamas taip:

Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. bicolor x Sorghum bicolor (L.) Moench subsp. drummondii (Steud.) de Wet ex Davidse hibridai“.


SPRENDIMAI

2021 3 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/70


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/416

2021 m. vasario 22 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių įsteigtame ES ir Šveicarijos Jungtiniame komitete, dėl to susitarimo III skyriaus ir I bei II priedų pakeitimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių (1) (toliau – Susitarimas) įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d.;

(2)

pagal Susitarimo 21 straipsnio 2 dalį Susitarimu įsteigtas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) savo sprendimais gali keisti Susitarimo III skyrių ir priedus per kitą savo posėdį arba taikydamas pasikeitimo laiškais procedūrą;

(3)

pagal Susitarimo 22 straipsnio 4 dalį, jeigu neįmanoma priimti sprendimo dėl Susitarimo pakeitimų ir Sąjungos teisės aktų pakeitimų taikymo tuo pačiu metu, susitariančiosioms šalims tvirtinti pateiktame sprendimo projekte numatyti pakeitimai turi būti taikomi laikinai, jei įmanoma, nuo 2021 m. kovo 15 d., laikantis susitariančiųjų šalių vidaus procedūrų. Ta data sutampa su „Importo kontrolės sistemos 2“, prie kurios Šveicarija sutiko prisijungti, pirmosios versijos įdiegimo data;

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, dėl Susitarimo III skyriaus ir I bei II priedų pakeitimo, nes pakeitimas Sąjungai bus privalomas;

(5)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama Jungtinio komiteto sprendimo projektu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių įsteigtame Jungtiniame komitete, dėl to Susitarimo III skyriaus ir I bei II priedų pakeitimo grindžiama Jungtinio komiteto sprendimo projektu (2).

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. vasario 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES


(1)  OL L 199, 2009 7 31, p. 24.

(2)  Žr. dokumentą ST 5658/21 (http://register.consilium.europa.eu).