(1)

Sąjunga turi išimtinę kompetenciją pinigų ir valiutos kurso klausimais valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro. Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai išimtinę kompetenciją, tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus;

(2)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 219 straipsnio 3 dalį Taryba sprendžia dėl tinkamų derybų organizavimo priemonių ir dėl susitarimų pinigų ar užsienio valiutos režimo klausimais sudarymo;

(3)

prieš įvedant eurą Prancūzija buvo sudariusi susitarimus dėl valiutos kurso klausimų su Vakarų Afrikos ekonomine ir pinigų sąjunga (pranc. Union économique et monétaire ouest-africaine) (toliau – UEMOA), Centrinės Afrikos ekonomine ir pinigų bendrija (pranc. Communauté économique et monétaire de l’Afrique Centrale) (toliau – CAEPB) ir Komorais, kuriais buvo siekiama užtikrinti CFA franko ir Komorų franko konvertavimą į Prancūzijos franką laikantis nustatyto pariteto (2). 1999 m. sausio 1 d. Prancūzijos franką pakeitus euro, Taryba įgaliojo Prancūziją toliau taikyti tokius tą dieną galiojančius susitarimus (toliau – Dabartiniai susitarimai) laikantis Sprendime 98/683/EB (3) nustatytos sistemos;

(4)

Sprendimo 98/683/EB 4 ir 5 straipsniai nustato skirtingas Dabartinių susitarimų derybų ir keitimo procedūras, atsižvelgiant į tai, ar tų susitarimų pakeitimo pobūdis ar taikymo sritis turi būti pakeistas (-a);

(5)

Prancūzija ir UEMOA valstybės šiuo metu keičia tarpusavio 1973 m. gruodžio 4 d. Dabartinį susitarimą nauju bendradarbiavimo susitarimu dėl valiutos kurso klausimų. Tas naujas bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2019 m. gruodžio 21 d. ir pateikiamas kartu su nauju garantijos susitarimu, kuris turi būti sudarytas su UEMOA valstybių centriniu banku. 2020 m. gegužės 22 d. Prancūzijos Vyriausybė pateikė įstatymo projektą Prancūzijos Nacionalinei Asamblėjai, kad būtų ratifikuotas naujasis bendradarbiavimo susitarimas;

(6)

Prancūzijos ir UEMOA, CAEPB ir Komorų Dabartinių susitarimų dėl valiutos kurso klausimų pakeitimas nepatenka į Sprendimo 98/683/EB 4 ir 5 straipsnių taikymo sritį. Taip yra net ir tuo atveju, jei tokių naujų bendradarbiavimo susitarimų pobūdis ir taikymo sritis lieka nepakitę, t. y. jais siekiama užtikrinti euro ir UEMOA, CAEPB ir Komorų valiutų konvertuojamumą laikantis nustatyto pariteto ir remiantis Prancūzijos biudžetiniu įsipareigojimu;

(7)

Prancūzijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pakeisti Dabartinius susitarimus su UEMOA, CAEPB ir Komorais. Pagal Sprendimą 98/683/EB, priklausomai nuo to, ar pakeitimas turi įtakos tų susitarimų pobūdžiui ar taikymo sričiai, skirtingos procedūros turėtų būti taikomos toliau. Kiek tai susiję su abejomis procedūromis, prieš pakeičiant Dabartinius susitarimus naujais bendradarbiavimo susitarimais, laikantis esamos keitimosi informacija ir patvirtinimo tvarkos, priklausomai nuo konkretaus atvejo, bus būtina įtraukti kompetentingas Sąjungos įstaigas;

(8)

todėl Sprendimas 98/683/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos sprendimas 98/683/EB dėl valiutos kurso klausimų, susijusių su UEMOA, CAEPB ir Komorų valiutomis“;

2)

3–5 straipsniai pakeičiami taip:

(1)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnio 8 punktą Estija nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gali atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 16 000 EUR sumos, apskaičiuotos nacionaline valiuta pagal jos įstojimo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą;

(2)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/563 (2) Estijai buvo leista pradėti taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnio 8 punkto (toliau – nukrypti leidžianti priemonė), ir nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 40 000 EUR. Nukrypti leidžiančią priemonę Estijai buvo leista taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba iki direktyvos, kuria iš dalies keičiami Direktyvos 2006/112/EB 281–294 straipsniai, įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;

(3)

2020 m. vasario 18 d. Taryba priėmė Direktyvą (ES) 2020/285 (3), kuria iš dalies keičiami Direktyvos 2006/112/EB 281–294 straipsniai, susiję su specialia mažosioms įmonėms skirta schema, ir kuriais nustatomos naujos mažosioms įmonėms taikomos taisyklės, įskaitant ne didesnės kaip 85 000 EUR, arba lygiavertės sumos, apskaičiuotos nacionaline valiuta, valstybės narės metinės apyvartos ribos nustatymą;

(4)

raštu (jį Komisija užregistravo 2020 m. spalio 9 d.) Estija paprašė leidimo toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

(5)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Komisija 2020 m. spalio 15 d. raštu pranešė kitoms valstybėms narėms apie Estijos prašymą. 2020 m. spalio 19 d. raštu Komisija pranešė Estijai, kad turi visą informaciją, kurią ji laiko būtina prašymui įvertinti;

(6)

nukrypti leidžianti priemonė atitinka 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikato „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ tikslus;

(7)

remiantis Estijos pateikta informacija, nukrypti leidžianti priemonė darys nežymų poveikį bendrai galutinio vartojimo etape surenkamų mokesčių pajamų sumai. Apmokestinamieji asmenys toliau galės pasirinkti taikyti įprastines PVM procedūras pagal Direktyvos 2006/112/EB 290 straipsnį;

(8)

nukrypti leidžianti priemonė neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM, nes Estija apskaičiuos kompensaciją pagal Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 (4) 6 straipsnį;

(9)

atsižvelgiant į potencialų teigiamą nukrypti leidžiančios priemonės poveikį PVM prievolių supaprastinimui, mažinant mažosioms įmonėms tenkančią administracinę naštą ir išlaidas, Estijai turėtų būti leista toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę;

(10)

leidimas taikyti nukrypti leidžiančią priemonę turėtų būti riboto laikotarpio. To laiko turėtų pakakti, kad būtų galima įvertinti ribos veiksmingumą ir tinkamumą. Be to, Direktyva (ES) 2020/285 reikalaujama, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. valstybės narės priimtų ir paskelbtų įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų galima laikytis tos direktyvos 1 straipsnio, o nuo 2025 m. sausio 1 d. šias nuostatas taikyti. Dėl to Estijai turėtų būti leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią priemonę iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

(11)

siekiant išvengti trikdomojo poveikio, Estijai turėtų būti leidžiama nukrypti leidžiančią priemonę taikyti nepertraukiamai. Todėl, siekiant sklandžiai pereiti nuo ankstesnės tvarkos, kuri buvo leidžiama Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/563, prašomas leidimas turėtų būti suteiktas ir galioti nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(12)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/563 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

remiantis Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsniu, Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2266 (2) Nyderlandams buvo leista iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikyti lengvatinį mokesčio tarifą elektros energijai, tiekiamai įkrovimo stotelėse, kurios tiesiogiai naudojamos elektromobiliams įkrauti;

(2)

2020 m. kovo 30 d. Nyderlandai paprašė leidimo toliau taikyti lengvatinį mokesčio tarifą elektromobilių įkrovimo stotelėse tiekiamai elektros energijai nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. Komisijos prašymu 2020 m. lapkričio 20 d. Nyderlandai pateikė papildomos informacijos savo prašymui pagrįsti;

(3)

lengvatiniu mokesčio tarifu siekiama toliau skatinti naudoti elektromobilius, sumažinant išlaidas tokiems elektromobiliams varyti naudojamai elektros energijai;

(4)

naudojant elektromobilius neišmetama oro teršalų, susidarančių degant benzinui ir dyzelinui ar kitokiam iškastiniam kurui, todėl prisidedama prie oro kokybės miestuose gerinimo. Be to, naudojant elektromobilius gali sumažėti išmetamo CO2 kiekis, ypač jei naudojama elektros energija gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Todėl tikimasi, kad lengvatinio mokesčio tarifo taikymu elektromobilių įkrovimo stotelėse tiekiamai elektros energijai bus prisidėta prie Sąjungos aplinkos, sveikatos ir kovos su klimato kaita politikos tikslų;

(5)

Nyderlandai pabrėžė, kad lengvatinis mokesčio tarifas būtų taikomas elektromobilių įkrovimo stotelėse, tiesiogiai prijungtose prie elektros tinklo, įskaitant viešąsias įkrovimo stoteles ir kai kurias privačias ar įmonių įkrovimo stoteles, tiekiamai elektros energijai;

(6)

Nyderlandai paprašė taikyti lengvatinį elektros energijos mokesčio tarifą tik toms įkrovimo stotelėms, kuriose elektros energija naudojama tiesiogiai elektromobiliui įkrauti, ir netaikyti jo tai elektros energijai, kuri tiekiama pakeičiant baterijas;

(7)

taikant lengvatinį mokesčio tarifą įkrovimo stotelėse elektromobiliams tiekiamai elektros energijai bus paskatinta imtis viešai prieinamų įkrovimo stotelių verslo Nyderlanduose, dėl to turėtų tapti patraukliau naudoti elektromobilius ir turėtų pagerėti oro kokybė;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad elektromobilių yra gana mažai, taip pat į tai, kad verslui naudojamose įkrovimo stotelėse elektromobiliams tiekiamos elektros energijos apmokestinimo lygis bus didesnis už Direktyvos 2003/96/EB 10 straipsnyje nustatytą minimalų apmokestinimo lygį, nėra tikėtina, kad laikotarpiu, dėl kurio teikiamas prašymas, mažesniu mokesčio tarifu bus iškreipta konkurencija, tad jis neigiamo poveikio tinkamam vidaus rinkos veikimui neturės;

(9)

ne verslo reikmėms skirtose įkrovimo stotelėse elektromobiliams tiekiamos elektros energijos apmokestinimo lygis bus didesnis už Direktyvos 2003/96/EB 10 straipsnyje nustatytą minimalų naudojimo ne verslo reikmėms apmokestinimo lygį;

(10)

kiekvieno pagal Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnio 1 dalį suteikiamo leidimo galiojimo laikotarpis turi būti griežtai apribotas. Siekiant užtikrinti, kad leidimo galiojimo laikotarpis būtų pakankamai ilgas, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai neprarastų noro imtis reikiamų investicijų, tikslinga leidimą suteikti prašomam laikotarpiui. Vis dėlto leidimas turėtų būti nebetaikomas nuo tos dienos, kurią būtų pradėtos taikyti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį ar bet kurią kitą susijusią Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatą Tarybos priimtos bet kokios bendrosios nuostatos dėl elektromobiliams tiekiamai elektros energijai taikomų mokesčių lengvatų, jeigu tokios nuostatos būtų pradėtos taikyti iki 2025 m. sausio 1 d.;

(11)

siekiant išvengti galimo administracinės naštos elektros energijos skirstytojams ir perskirstytojams padidėjimo dėl taikomų mokesčių tarifų pakeitimų, Nyderlandams turėtų būti suteikta galimybė lengvatinį mokesčio tarifą elektromobiliams tiekiamai elektros energijai taikyti nenutrūkstamai. Todėl prašomas leidimas turėtų būti suteiktas nuo 2021 m. sausio 1 d., kad būtų sklandžiai laikomasi ankstesnės tvarkos, kuri buvo leidžiama Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2266;

(12)

šis sprendimas neturi poveikio su valstybės pagalba susijusių Sąjungos taisyklių taikymui,

(1)

Reglamentu (ES) 2020/1042 nustatomos laikinosios su Europos piliečių iniciatyva susijusios priemonės, kuriomis siekiama spręsti problemas, iškilusias piliečių iniciatyvų organizatoriams, nacionalinėms administracijoms ir Sąjungos institucijoms po to, kai 2020 m. kovo mėn. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 protrūkį pasauline pandemija. Po šio paskelbimo valstybės narės per kelis mėnesius priėmė ribojamąsias kovos su visuomenės sveikatos krize priemones. Dėl to beveik visose valstybėse narėse sustojo viešasis gyvenimas. Todėl Reglamentu (ES) 2020/1042 pratęsti tam tikri Reglamente (ES) 2019/788 nustatyti terminai;

(2)

Reglamentu (ES) 2020/1042 Komisijai suteikiami įgaliojimai tam tikromis aplinkybėmis dar trims mėnesiams pratęsti rinkimo laikotarpius, susijusius su iniciatyvomis, kurių pritarimo pareiškimų rinkimo laikotarpis, prasidėjus naujam COVID-19 protrūkiui, dar nėra pasibaigęs. Bet kokio tolesnio pratęsimo sąlygos yra panašios į sąlygas, kurios lėmė pradinį pratęsimą po COVID-19 protrūkio 2020 m. kovo mėn., t. y. bent ketvirtadalis valstybių narių arba kelios valstybės narės, atstovaujančios daugiau kaip 35 proc. Sąjungos gyventojų, turi taikyti reagavimo į COVID-19 pandemiją priemones, kurios labai trukdo organizatoriams rinkti pritarimo pareiškimus popierine forma ir informuoti visuomenę apie vykdomas iniciatyvas;

(3)

nuo tada, kai 2020 m. liepos mėn. buvo priimtas Reglamentas (ES) 2020/1042, Komisija atidžiai stebėjo padėtį valstybėse narėse;

(4)

2020 m. gruodžio 17 d. Komisija dar trims mėnesiams pratęsė rinkimo laikotarpius, susijusius su iniciatyvomis, kurių pritarimo pareiškimų rinkimas 2020 m. lapkričio 1 d. (3) dar nebuvo pasibaigęs, įvertinusi, kad tokio pratęsimo sąlygos pagal Reglamentą (ES) 2020/1042 tenkinamos. Proporcingai pratęsti rinkimo laikotarpiai, susiję su iniciatyvomis, kurių rinkimo laikotarpis prasidėjo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 17 d.;

(5)

nuo 2020 m. lapkričio 1 d. dėl COVID-19 pandemijos keliose valstybėse narėse susiklosčiusi padėtis iš esmės nepasikeitė. Iki 2021 m. sausio mėn. pabaigos nemažai valstybių narių vis dar taikė priemones, kuriomis buvo ribojamas laisvas piliečių judėjimas jų teritorijoje, siekiant sustabdyti COVID-19 perdavimą arba jį sulėtinti. Penkios valstybės narės pranešė, kad 2021 m. vasario 1 d. jos taikė nacionalines izoliavimo priemones, kuriomis buvo draudžiama arba iš esmės ribojama piliečių laisvė laisvai judėti jų teritorijoje, o 11 valstybių narių pranešė taikiusios vietos izoliavimo priemones. Tos izoliavimo priemonės jų teritorijoje arba bent jau didelėje jų dalyje buvo derinamos su papildomomis panašaus ribojamojo poveikio visuomenės gyvenimui priemonėmis, įskaitant viešųjų erdvių prieinamumo apribojimus, parduotuvių, restoranų ir barų uždarymą arba ribotą atidarymą, griežtus viešųjų ir privačiųjų susibūrimų bei susirinkimų dalyvių skaičiaus apribojimus ir komendanto valandos įvedimą. Tokių priemonių derinys daro didelį poveikį organizatorių gebėjimui rinkti pritarimo pareiškimus popierine forma ir informuoti visuomenę apie vykdomas iniciatyvas. Remiantis šiuo metu turima informacija, tikėtina, kad tos priemonės arba panašų poveikį turinčios priemonės bus toliau taikomos bent tris mėnesius;

(6)

atitinkamos valstybės narės atstovauja bent ketvirtadaliui valstybių narių ir daugiau nei 35 proc. Sąjungos gyventojų;

(7)

dėl šių priežasčių galima daryti išvadą, kad iniciatyvų, kurių pritarimo pareiškimų rinkimo laikotarpis 2021 m. vasario 1 d. dar nebuvo pasibaigęs, atveju sąlygos, kuriomis pratęsiami pritarimo pareiškimų rinkimo laikotarpiai, yra įvykdytos. Todėl šie rinkimo laikotarpiai turėtų būti pratęsti trims mėnesiams;

(8)

pritarimo iniciatyvoms, kurių rinkimo laikotarpis prasidėjo nuo 2021 m. vasario 1 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos, pareiškimų rinkimo laikotarpis turėtų būti pratęstas iki 2022 m. gegužės 1 d.;

(9)

iniciatyvoms, kurių pritarimo pareiškimų rinkimo laikotarpis baigėsi laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos, šis sprendimas turėtų būti taikomas atgaline data,

—

iniciatyva „Greitas, sąžiningas ir veiksmingas klimato kaitos problemos sprendimas“ – 2021 m. gegužės 6 d.,

—

iniciatyva „Sanglaudos politika, skirta regionų lygiateisiškumui ir regionų kultūrai išsaugoti“ – 2021 m. gegužės 7 d.,

—

iniciatyva „Atleidimo nuo aviacinio kuro mokesčio Europoje panaikinimas“ – 2021 m. gegužės 10 d.,

—

iniciatyva „Anglies dioksido kaina – kovai su klimato kaita“ – 2021 m. liepos 22 d.,

—

iniciatyva „Spartinkime mokslo pažangą: kultūriniai augalai svarbūs!“ – 2021 m. liepos 25 d.,

—

iniciatyva „Išraukime korupciją su šaknimis – nutraukime paramą valstybėms, kurių teisminės institucijos po nustatyto termino liks neveiksmingos“ – 2021 m. rugsėjo 12 d.,

—

iniciatyva „Veiksmai dėl kritiškos klimato padėties“ – 2021 m. rugsėjo 23 d.,

—

iniciatyva „Saugokime bites ir ūkininkus! Bitėms nekenkiantis žemės ūkis – sveika aplinka“ – 2021 m. rugsėjo 30 d.,

—

iniciatyva „Uždrauskime ryklių žvejybą dėl pelekų – uždrauskime prekybą jais“ – 2022 m. sausio 31 d.,

—

iniciatyva „RINKĖJAI BE SIENŲ. ES piliečiams – visas politines teises“ – 2022 m. kovo 11 d.,

—

iniciatyva „Visoje ES įvesti besąlygines bazines pajamas“ – 2022 m. kovo 25 d.,

—

iniciatyva „Libertà di condividere“ – 2022 m. gegužės 1 d.,

—

iniciatyva „Teisė į gydymą“ – 2022 m. gegužės 1 d.,

—

iniciatyva „Pilietinės visuomenės iniciatyva dėl masinio biometrinio sekimo uždraudimo“ – 2022 m. gegužės 1 d.

—

iniciatyvos „Greitas, sąžiningas ir veiksmingas klimato kaitos problemos sprendimas“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Sanglaudos politika, skirta regionų lygiateisiškumui ir regionų kultūrai išsaugoti“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Atleidimo nuo aviacinio kuro mokesčio Europoje panaikinimas“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Anglies dioksido kaina – kovai su klimato kaita“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Spartinkime mokslo pažangą: kultūriniai augalai svarbūs!“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Išraukime korupciją su šaknimis – nutraukime paramą valstybėms, kurių teisminės institucijos po nustatyto termino liks neveiksmingos“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Veiksmai dėl kritiškos klimato padėties“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Saugokime bites ir ūkininkus! Bitėms nekenkiantis žemės ūkis – sveika aplinka“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Uždrauskime ryklių žvejybą dėl pelekų – uždrauskime prekybą jais“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „RINKĖJAI BE SIENŲ. ES piliečiams – visas politines teises“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Visoje ES įvesti besąlygines bazines pajamas“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Libertà di condividere“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Teisė į gydymą“ organizatorių grupei,

—

iniciatyvos „Pilietinės visuomenės iniciatyva dėl masinio biometrinio sekimo uždraudimo“ organizatorių grupei.

(1)

Batrachochytrium salamandrivorans (toliau – Bsal) yra uodegotųjų varliagyvių patogeninis grybelis, kuriuo gali užsikrėsti tiek nelaisvėje laikomi, tiek laukiniai uodegotieji varliagyviai ir dėl to gali smarkiai didėti jų sergamumas ir mirštamumas. Vienų rūšių uodegotiesiems varliagyviams Bsal yra mirtinas, kitų rūšių gyvūnai yra visiškai arba iš dalies jam atsparūs, tačiau ir jie gali pernešti Bsal ant odos ir būti infekcijos židiniu ir šaltiniu kitų rūšių uodegotiesiems varliagyviams arba užteršti savo aplinką;

(2)

remiantis įgyvendinant Europos projektą „Naujos infekcinės uodegotųjų varliagyvių ligos mažinimas siekiant sustabdyti Europos biologinės įvairovės nykimą“  (2) ir vėliau surinktais duomenimis, Bsal infekcija nustatyta Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje tiek nelaisvėje laikomų, tiek laukinių uodegotųjų varliagyvių populiacijose. Manoma, kad Bsal yra kilęs iš Rytų Azijos ir ten plačiai paplitęs, o bent Japonijoje, Tailande ir Vietname yra endeminis. Tačiau trūksta informacijos apie tai, kaip plačiai jis paplitęs kitose Sąjungos ir pasaulio dalyse. Prekyba užkrėstais uodegotaisiais varliagyviais prisidedama prie Bsal plitimo, o liga kelia didelę grėsmę biologinei įvairovei teritorijose, kurias ji kolonizuoja;

(3)

Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/320 (3) su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/1998 (4), nustatomos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės, taikomos prekybai uodegotųjų varliagyvių siuntomis Sąjungoje ir jų įvežimui į Sąjungą. Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/320 priimtas remiantis 2017 m. spalio 25 d. Europos maisto saugos tarnybos moksline nuomone (5) (toliau – EFSA nuomonė) ir 2017 m. vasario 21 d. Europos maisto saugos tarnybos mokslinė ir technine pagalba (6) (toliau – EFSA mokslinė ir techninė pagalba). Tas sprendimas taikomas iki 2021 m. balandžio 20 d.;

(4)

EFSA nuomonėje, EFSA techninėje pagalboje ir naujesnėse mokslinėse publikacijose (7) taip pat atkreiptas dėmesys į daugybę spragų ir neaiškumų, susijusių su žiniomis apie įvairius Bsal pobūdžio aspektus. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) tarptautiniai prekybos standartai, susiję su Bsal diagnostikos metodais, dar nėra visiškai parengti ir nebuvo peržiūrėti atsižvelgiant į rekomendacijas dėl tarptautinės prekybos uodegotaisiais varliagyviais;

(5)

Bsal yra įtrauktas į Reglamento (ES) 2016/429 II priedo sąrašą ir atitinkamai patenka į Reglamento (ES) 2016/429 į sąrašą įtrauktos ligos apibrėžtį. Bsal taip pat patenka į D kategorijos ligos apibrėžtį, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 (8) dėl Caudata būrio gyvūnų, kurie apima uodegotuosius varliagyvius. Tačiau Sąjungos taisyklės dėl sausumos gyvūnų ir vandens gyvūnų siuntų perkėlimo Sąjungoje ir įvežimo į Sąjungą, nustatytos pagal Reglamentą (ES) 2016/429 priimtuose Komisijos deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, netaikomos Caudata gyvūnams, nes jie atitinka tame reglamente pateiktą „kitų gyvūnų“ apibrėžtį. Kadangi šiuo metu trūksta žinių apie daugelį Bsal pobūdžio aspektų ir nėra tinkamų tarptautinių gairių bei rekomendacijų dėl prekybos tais gyvūnais, Komisijos deleguotieji ir įgyvendinimo aktai dėl Caudata dar nepriimti, nors dėl sausumos ir vandens gyvūnų jie buvo priimti;

(6)

Komisija kartu su valstybių narių kompetentingomis institucijomis peržiūrėjo su Bsal susijusią gyvūnų sveikatos padėtį Sąjungoje ir Įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/320 numatytas gyvūnų sveikatos apsaugos priemones. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/320 nustatytos priemonės laikytos tinkamomis, todėl valstybės narės nesiėmė jokių papildomų prekybos priemonių kovai su Bsal. Nors atrodo, kad šiuo metu Bsal protrūkiai yra susiję tik su tam tikrais tam tikrų valstybių narių regionais, tolesnis Bsal plitimas dėl Sąjungos vidaus prekybos kelia didelę riziką;

(7)

todėl tikslinga Sąjungos lygmeniu priimti neatidėliotinas priemones, kad būtų užkirstas kelias Bsal plitimui ir išvengta nepagrįstų prekybos uodegotaisiais varliagyviais sutrikimų. Atsižvelgiant į Įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/320 nustatytų priemonių veiksmingumą, tikslinga nuo 2021 m. balandžio 21 d. ribotą laikotarpį priimti panašias priemones dėl uodegotųjų varliagyvių siuntų perkėlimo Sąjungoje ir įvežimo į Sąjungą, kol bus priimtos pastovesnės gyvūnų sveikatos priemonės, kaip sausumos ir vandens gyvūnų ligų atveju;

(8)

Bsal gali būti perduodamas tarp vietinių rūšių uodegotųjų varliagyvių į skirtingus regionus, o vairiuose ūkiuose, kuriuos valdo veiklos vykdytojai, laikantys uodegotuosius varliagyvius ir jais besikeičiantys, gali vykti kryžminė tarša. Dėl to padidėja rizika, kad uodegotieji varliagyviai, nepriklausomai nuo jų kilmės vietos sveikatos būklės ir jų sveikatos būklės laukinėje gamtoje, gali užsikrėsti Bsal. Todėl uodegotųjų varliagyvių siuntoms, skirtoms perkelti iš vienos valstybės narės į kitą arba įvežti į Sąjungą, turėtų būti taikomos tokią riziką mažinančios priemonės. Tačiau šios priemonės neturėtų būti taikomos nekomerciniam augintinių uodegotųjų varliagyvių vežimui, nes tokiam nekomerciniam perkėlimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 576/2013 (9) nustatytos taisyklės. Toks nekomercinis vežimas yra susijęs su gyvūnais, kuriuos prižiūri ir lydi jų savininkai ar įgalioti asmenys, ir nėra susijęs su nuosavybės perdavimu. Todėl nekomercinis naminių uodegotųjų varliagyvių vežimas kelia nedidelę Bsal plitimo riziką parduodamiems uodegotiesiems varliagyviams arba gamtoje gyvenantiems uodegotiesiems varliagyviams;

(9)

uodegotiesiems varliagyviams, kuriais keičiamasi tik tarp atskirtų ūkių, kuriuos kompetentinga institucija patvirtino pagal Reglamentą (ES) 2016/429, neturėtų būti taikomas karantinas arba tyrimai, nes tuose atskirtuose ūkiuose taikomos biologinio saugumo priemonės yra tinkamos Bsal plitimo rizikai sumažinti;

(10)

į Sąjungą įvežtoms uodegotųjų varliagyvių, kuriems jau buvo taikomas karantinas ir gauti neigiami tyrimų rezultatai arba kurie po įvežimo į Sąjungą buvo patenkinamai gydyti Sąjungoje tinkamame ūkyje, siuntoms pakartotinis karantinas arba tyrimai neturėtų būti taikomi, jei jos skirtos perkelti į kitą valstybę narę, su sąlyga, kad jos buvo laikomos izoliuotai nuo kitokios sveikatos būklės uodegotųjų varliagyvių;

(11)

trūksta informacijos apie technines kitų pasaulio šalių veterinarijos tarnybų ir laboratorijų galimybes atlikti tyrimus dėl Bsal, o įvairios Europos Sąjungos įstaigos yra pakankamai pažengusios Bsal diagnostikos ir gydymo srityse. Todėl į Sąjungą įvežamoms uodegotųjų varliagyvių siuntoms tikslinga taikyti karantiną tinkamame ūkyje, siuntų gyvūnus ištirti bei gydyti įvežus į Sąjungą;

(12)

dėl gyvūnų sveikatos sertifikatų išdavimo į Sąjungą įvežant uodegotųjų varliagyvių siuntas turėtų būti patvirtintos tik tos trečiosios šalys ir teritorijos, kurios yra Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos narės ir todėl privalo laikytis tarptautinių gyvūnų sveikatos sertifikatų išdavimo standartų;

(13)

gydymas turėtų būti konkrečiai nurodytas ir atitikti recenzuotoje mokslinėje literatūroje aprašytus protokolus, kaip pabrėžta EFSA mokslinėje ir techninėje pagalboje, arba kitus analogiškus protokolus;

(14)

leisti įvežti uodegotųjų varliagyvių siuntas į Sąjungą turėtų tik atvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės posto kompetentinga institucija, gavusi už paskirties ūkį atsakingo fizinio arba juridinio asmens patvirtinimą, kad siuntos bus priimtos;

(15)

šiame sprendime nustatytos neatidėliotinos priemonės turėtų būti taikomos nuo Reglamento (ES) 2016/429 taikymo pradžios dienos ir turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į epizootinės padėties rimtumą dėl naujų pokyčių ir valstybių narių kompetentingų institucijų kasmet teikiamas ataskaitas;

(16)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

uodegotieji varliagyviai – visi Caudata būrio varliagyviai;

b)

Bsal – Batrachochytrium salamandrivorans infekcija (grybų karalystė, Phylum Chytridiomycota, būrys Rhizophydiales);

c)

tinkamas ūkis – tai patalpos,

d)

tinkamas diagnostinis tyrimas – tikralaikės kiekybinės polimerazės grandininės reakcijos (qPCR) analizė naudojant konkrečių rūšių gyvūnams skirtus pradmenis STerF ir STerR, kuriais pasiekiama 119 nukleotidų ilgio Bsal DNR fragmento amplifikacija;

a)

uodegotieji varliagyviai turi būti kilę iš populiacijos, kurioje:

b)

tyrimo, kurią atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, metu uodegotieji varliagyviai neturi jokių klinikinių Bsal požymių ar simptomų, visų pirma odos pažeidimų ar opų, o tyrimas atliktas likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki siuntos išsiuntimo į paskirties valstybę narę;

c)

siuntą turi sudaryti uodegotieji varliagyviai, atitinkantys bent vieną iš šių reikalavimų derinių:

d)

prie siuntų turi būti pridedamas pagal I priedo A dalyje pateiktą gyvūnų sveikatos sertifikato pavyzdį parengtas gyvūnų sveikatos sertifikatas.

a)

jie turi būti kilę iš trečiosios kilmės šalies ar teritorijos, kuri yra Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) narė;

b)

siuntos uodegotieji varliagyviai turi neturėti jokių klinikinių Bsal požymių, visų pirma turi neturėti odos pažeidimų ar opų požymių, valstybiniam veterinarijos gydytojui atliekant klinikinį tyrimą, siekiant išduoti d punkte nurodytą gyvūnų sveikatos sertifikatą, o klinikinis tyrimas turi būti atliktas likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki siuntos pakrovimo prieš išsiunčiant į Sąjungą;

c)

prieš išduodant d punkte nurodytą gyvūnų sveikatos sertifikatą epizootinis vienetas, kurį sudaro siuntoje esantys uodegotieji varliagyviai, turi būti atskirtas nuo kitų uodegotųjų varliagyvių bent tuo metu, kai atliekamas klinikinis tyrimas siekiant išduoti d punkte nurodytą gyvūnų sveikatos sertifikatą, ir nuo to laiko jie turi būti neturėję sąlyčio su kitais uodegotaisiais varliagyviais;

d)

prie jų turi būti pridedamas pagal I priedo A dalyje pateiktą sertifikato pavyzdį parengtas gyvūnų sveikatos sertifikatas.

a)

paskirties ūkio pavadinimas, adresas ir registracijos numeris arba, atskirto ūkio atveju, patvirtinimo numeris;

b)

tinkamo paskirties ūkio atveju – kad jis atitinka II priede nustatytus būtiniausius reikalavimus;

c)

tai, kad uodegotųjų varliagyvių siunta bus priimta karantinui taikyti paskirties ūkyje arba atskirtame ūkyje.

a)

veiklos vykdytojas taikytų uodegotųjų varliagyvių siuntai karantiną tinkamame paskirties ūkyje tol, kol valstybinis veterinarijos gydytojas ją iš to ūkio išleis;

b)

valstybinis veterinarijos gydytojas patikrintų kiekvienos uodegotųjų varliagyvių siuntos karantino sąlygas tinkamame paskirties ūkyje, be kita ko, išnagrinėtų gaištamumo įrašus ir atliktų klinikinį uodegotųjų varliagyvių tikrinimą, visų pirma patikrindamas, ar nėra odos pažeidimų ir opų;

c)

valstybinis veterinarijos gydytojas atliktų tikrinimą, mėginių ėmimą, tyrimą ir gydymą dėl Bsal vadovaudamasis III priedo 1 ir 2 punktuose nurodyta tvarka;

d)

valstybinis veterinarijos gydytojas rašytiniu leidimu išleistų uodegotųjų varliagyvių siuntą iš tinkamo ūkio tik jei:

a)

epizootinių vienetų, kuriuose buvo Bsal protrūkis, skaičių;

b)

gydytų epizootinių vienetų, kuriuose nebuvo Bsal protrūkio, skaičių;

c)

bet kokią kitą informaciją apie uodegotųjų varliagyvių siuntų tyrimus, gydymą ar tvarkymą ir šio sprendimo įgyvendinimą, kurią valstybės narės laiko svarbia.