(1)

Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta, kad pateikti Sąjungos rinkai galima tik leidžiamus naudoti ir į Sąjungos sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnį buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (2), kuriuo nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas;

(3)

2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė „Avena Nordic Grain Oy“ (toliau – pareiškėjas) pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 1 dalį pateikė Komisijai paraišką leisti pateikti Sąjungos rinkai Brassica rapa L. ir Brassica napus L. 00 tipo veislių sėklų, iš kurių pašalinta dalis riebalų, miltelius kaip naują maisto produktą. Pareiškėjas paprašė leisti naudoti Brassica rapa L. ir Brassica napus L. sėklų, iš kurių pašalinta dalis riebalų, miltelius javainių batonėliuose, javainiuose ir panašiuose pusryčių dribsnių mišiniuose, slėgtuose pusryčių dribsnių gaminiuose, užkandžiuose, išskyrus traškučius ir panašius gaminius, juodoje duonoje be glitimo, duonoje ir bandelėse su specialiomis sudedamosiomis dalimis, daugiagrūdėje duonoje ir bandelėse, mėsos pakaitaluose ir mėsos kukuliuose;

(4)

kadangi Brassica rapa L. ir Brassica napus L. sėklų, iš kurių pašalinta dalis riebalų, miltelių atveju, ir rapsų baltymų, kuriuos Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/424/ES (3) leista naudoti kaip naują maisto produktą ir dėl kurių Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) padarė išvadą (4), kad negalima atmesti įjautrinimo galimybės ir kad įjautrinimas gali sukelti alerginę reakciją žmonėms, kurie yra alergiški garstyčioms, atveju baltymų frakcijos yra panašios, pareiškėjas taip pat pasiūlė, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra Brassica rapa L. ir Brassica napus L. sėklų, iš kurių pašalinta dalis riebalų, miltelių, būtų ženklinami taip, kad žmonės, kurie yra alergiški garstyčioms, tokių maisto produktų galėtų išvengti;

(5)

2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas taip pat pateikė Komisijai prašymą apsaugoti nuosavybinius duomenis, susijusius su randomizuotu, dvigubai aklu, kontroliuojamu, 4 savaičių trukmės paralelinių grupių žmonių klinikiniu intervenciniu tyrimu, kuriuo siekta įvertinti, ar naujas maisto produktas yra saugus sveikiems vartotojams ir kaip jie jį toleruoja (5);

(6)

2019 m. birželio 19 d. Komisija paprašė Tarnybos pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 3 dalį atlikti Brassica rapa L. ir Brassica napus L. sėklų, iš kurių pašalinta dalis riebalų, miltelių kaip naujo maisto produkto vertinimą;

(7)

2020 m. birželio 30 d. Tarnyba, laikydamasi Reglamento (ES) 2015/2283 11 straipsnio reikalavimų, priėmė mokslinę nuomonę dėl Brassica rapa L. ir Brassica napus L. sėklų miltelių, kaip naujo maisto produkto pagal Reglamentą (ES) 2015/2283, saugumo (angl. „SAFEty of rapeseed powder from Brassica rapa L. and Brassica napus L. as a novel food pursuant to Regulation (ES) 2015/2283“ (6));

(8)

mokslinėje nuomonėje Tarnyba padarė išvadą, kad Brassica rapa L. ir Brassica napus L. sėklų, iš kurių pašalinta dalis riebalų, milteliai siūlomomis naudojimo sąlygomis yra saugūs. Tačiau ji taip pat padarė išvadą, kad Brassica rapa L. ir Brassica napus L. sėklų, iš kurių pašalinta dalis riebalų, milteliai gali sukelti alergines reakcijas žmonėms, kurie yra alergiški garstyčioms. Todėl ta mokslinė nuomonė yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad Brassica rapa L. ir Brassica napus L. sėklų, iš kurių pašalinta dalis riebalų, milteliai atitinka Reglamento (ES) 2015/2283 12 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimų suteikimo reikalavimus, kai yra naudojami javainių batonėliuose, javainiuose ir panašiuose pusryčių dribsnių mišiniuose, slėgtuose pusryčių dribsnių gaminiuose, užkandžiuose, išskyrus traškučius ir panašius gaminius, juodoje duonoje be glitimo, duonoje ir bandelėse su specialiomis sudedamosiomis dalimis, daugiagrūdėje duonoje ir bandelėse, mėsos pakaitaluose ir mėsos kukuliuose ir jei maisto produktai, kurių sudėtyje yra Brassica rapa L. ir Brassica napus L. sėklų, iš kurių pašalinta dalis riebalų, miltelių, ženklinami taip, kad žmonės, kurie yra alergiški garstyčioms, tokių maisto produktų galėtų išvengti;

(9)

Tarnybos nuomonė ir pareiškėjo pateikti sudėties ir specifikacijų duomenys taip pat yra pakankamas pagrindas į naujo maisto produkto specifikaciją įtraukti bendrą angliavandenių kiekį, nes tai yra svarbi maisto sudedamoji dalis, kurią įtraukus pirminė informacija apie šį naują maisto produktą bus išsami;

(10)

mokslinėje nuomonėje Tarnyba nurodė, kad ji būtų galėjusi padaryti išvadas dėl Brassica rapa L. ir Brassica napus L. sėklų, iš kurių pašalinta dalis riebalų, miltelių saugumo siūlomomis naudojimo sąlygomis ir be duomenų, kuriuos pareiškėjas deklaravo kaip saugomus nuosavybės teise („Randomizuotas, dvigubai aklas, kontroliuojamas, 4 savaičių trukmės paralelinių grupių žmonių klinikinis intervencinis tyrimas, kuriuo siekta įvertinti, ar naujas maisto produktas yra saugi sveikiems vartotojams ir kaip jie jį toleruoja“);

(11)

todėl Komisija mano, kad Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai neįvykdyti ir į paraišką įtrauktų nuosavybinių duomenų apsauga, kurios prašo pareiškėjas, negali būti suteikta. Todėl leidime naudoti Brassica rapa L. ir Brassica napus L. sėklų, iš kurių pašalinta dalis riebalų, miltelius kaip naują maisto produktą ir juos įtraukti į Sąjungos leidžiamų naudoti naujų maisto produktų sąrašą tikslinga pateikti tik Reglamento (ES) 2015/2283 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją;

(12)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

1947 m. balandžio 4 d. įsigaliojo Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija (toliau – Čikagos konvencija), kuria siekiama reguliuoti tarptautinį oro susisiekimą. Ja įsteigta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO);

(2)

Sąjungos valstybės narės yra Čikagos konvencijos susitariančiosios valstybės ir ICAO narės, o tam tikruose ICAO organuose Sąjunga turi stebėtojo statusą;

(3)

pagal Čikagos konvencijos 54 straipsnį ICAO taryba turi patvirtinti tarptautinius standartus ir rekomenduojamą praktiką;

(4)

2017 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JT ST) savo rezoliucijoje 2396 (2017) nusprendė, kad JT valstybės narės turi plėtoti pajėgumus rinkti, tvarkyti ir analizuoti, laikydamosi ICAO standartų ir rekomenduojamos praktikos, keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenis ir užtikrinti, kad PNR duomenis naudotų ir jais dalytųsi visos jų kompetentingos nacionalinės institucijos, užtikrindamos visapusišką pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teroristinių nusikaltimų ir susijusių kelionių prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais;

(5)

JT ST rezoliucijoje 2396 (2017) ICAO taip pat raginama bendradarbiauti su susitariančiosiomis valstybėmis siekiant nustatyti PNR duomenų rinkimo, naudojimo, tvarkymo ir apsaugos standartus;

(6)

PNR standartai ir rekomenduojama praktika nustatyti Čikagos konvencijos 9 priedo 9 skyriaus D skirsnyje. Tuos standartus ir rekomenduojamą praktiką papildo papildomos gairės, visų pirma ICAO dokumentas Nr. 9944, kuriuo nustatomos gairės dėl PNR duomenų;

(7)

2020 m. birželio 23 d. ICAO taryba priėmė Čikagos konvencijos 9 priedo 9 skyriaus D skirsnio 28 pakeitimą, nustatydama naują standartų ir rekomenduojamos praktikos rinkinį susitariančiosioms valstybėms plėtoti savo pajėgumus rinkti, naudoti, tvarkyti ir apsaugoti PNR duomenis vykdant skrydžius į jų teritoriją ir iš jų teritorijos (toliau – 28 pakeitimas), laikantis atitinkamos teisinės ir administracinės sistemos;

(8)

pagal Čikagos konvencijos 90 straipsnį, jei dauguma jos susitariančiųjų valstybių iki tam tikro termino neišreikš savo nepritarimo, 28 pakeitimas įsigalios praėjus trims mėnesiams po termino išreikšti tokį nepritarimą;

(9)

pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį bet kuri susitariančioji valstybė, kuriai praktiniu požiūriu pernelyg sudėtinga visais atžvilgiais laikytis tokių tarptautinių standartų ar procedūrų arba visapusiškai suderinti savo taisykles ar praktiką su kuriuo nors iš dalies pakeistu tarptautiniu standartu ar procedūra arba kuri nusprendžia, kad jai būtina priimti taisykles ar praktiką, kokiu nors konkrečiu aspektu besiskiriančius nuo tų, kurie nustatyti tarptautiniu standartu, turi nedelsdama pranešti ICAO apie savo ir tos, kuri nustatyta tarptautiniu standartu, praktikos skirtumus. Pranešimas apie tokius skirtumus turi įtakos ICAO priimtų standartų teisinei galiai. Todėl Sąjungos pozicija šiuo klausimu turi būti nustatyta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 9 dalį;

(10)

apie 28 pakeitimą susitariančiosioms valstybėms pranešta valstybėms skirtu raštu EC 6/3-20/71. Tame valstybėms skirtame rašte nurodyta, kad apie bet kokius 28 pakeitimo skirtumus ir jo laikymąsi reikia pranešti iki 2021 m. sausio 30 d.;

(11)

Sąjunga priėmė bendrąsias taisykles dėl PNR duomenų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/681 (1), kurios taikymo sritis iš esmės sutampa su sritimi, kuriai taikomi 28 pakeitimu patikslinami standartai ir rekomenduojama praktika. Direktyva (ES) 2016/681 visų pirma apima išsamų taisyklių, kuriomis siekiama apsaugoti pagrindines teises į privatumą ir asmens duomenų apsaugą oro vežėjams perduodant PNR duomenis valstybėms narėms ir tvarkant tokius duomenis teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, rinkinį;

(12)

Sąjunga taip pat priėmė teisėkūros aktus dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (2) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 (3), kurie taikomi oro vežėjams ir kitiems privatiems veiklos vykdytojams bei kompetentingoms institucijoms tvarkant PNR duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais, įskaitant apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais;

(13)

be to, šiuo metu galioja du tarptautiniai susitarimai tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, t. y. Australijos (4) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (5), dėl PNR duomenų tvarkymo ir perdavimo. 2017 m. liepos 26 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė Nuomonę 1/15 dėl numatyto sudaryti Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl PNR duomenų perdavimo ir tvarkymo, pasirašyto 2014 m. birželio 25 d. (6) (Nuomonė 1/15);

(14)

Čikagos konvencijos 9 priedo 9 skyriaus D skirsnio PNR aspektai, patikslinti 28 pakeitimu, yra susiję su sritimi, kurioje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 2 dalį Sąjunga turi išimtinę kompetenciją, nes 28 pakeitimas gali turėti įtakos bendrosioms PNR duomenų apsaugos ir tvarkymo taisyklėms;

(15)

atitinkamai Sąjungos pozicija šiuo klausimu, 28 pakeitimo rengimo tikslais, buvo priimta pagal Tarybos sprendimą (ES) 2019/2107 (7). Ta pozicija atspindi Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos ir PNR duomenų perdavimo trečiosioms šalims reikalavimus, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/679 ir Direktyvose (ES) 2016/680 bei (ES) 2016/681, taip pat reikalavimus, kylančius iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kaip ją aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, visų pirma Nuomonėje 1/15;

(16)

28 pakeitimu patikslinami standartai ir rekomenduojama praktika iš esmės atitinka Sąjungos poziciją, įtvirtintą Sprendime (ES) 2019/2107, ir jais nustatomos plataus užmojo apsaugos priemonės dėl duomenų apsaugos, visų pirma dėl duomenų subjektų teisių, nepriklausomos institucijos vykdomos priežiūros, neskelbtinų duomenų, automatizuoto PNR duomenų tvarkymo ir nediskriminavimo, tikslų, kuriais gali būti tvarkomi PNR duomenys, ir PNR duomenų saugojimo, naudojimo, atskleidimo ir tolesnio perdavimo;

(17)

todėl, atsižvelgiant į tai, kad 28 pakeitimas leistų padaryti reikšmingą pažangą tarptautiniu lygmeniu PNR duomenų apsaugos standartų srityje, Sąjungos valstybės narės nepareiškė nepritarimo pagal Čikagos konvencijos 90 straipsnį;

(18)

tačiau reikalavimai, taikomi pagal Sąjungos teisę dėl PNR duomenų perdavimo ir tvarkymo, yra griežtesni, nei 28 pakeitimu patikslinami standartai ir rekomenduojama praktika;

(19)

28 pakeitimu nustatyto 9.34 standarto a punkte reikalaujama, kad susitariančiosios valstybės nedraustų ir nekliudytų perduoti PNR duomenų kitai susitariančiajai valstybei, kuri laikosi standartų ir rekomenduojamos praktikos. Pagal 9.34 standarto b punktą, nustatytą 28 pakeitimu, susitariančiosios valstybės išsaugo galimybę nustatyti ar išlaikyti aukštesnį PNR duomenų apsaugos lygį pagal savo nacionalinę teisinę ir administracinę sistemą ir sudaryti papildomus susitarimus su kitomis valstybėmis, siekdamos nustatyti išsamesnes nuostatas, susijusias su PNR duomenų perdavimu. Tačiau dabartinė 9.34 standarto formuluotė Sąjungos ir valstybių narių požiūriu nėra pakankamai aiški teisine prasme, kad būtų užtikrinta, jog valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti tokius griežtesnius reikalavimus;

(20)

šiomis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės bei standartų ir rekomenduojamos praktikos laikymąsi, valstybės narės, atsakydamos į valstybėms skirtą raštą EC 6/3-20/71, turėtų oficialiai pranešti apie skirtumą pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį. Toks skirtumas turėtų būti susijęs tik su Čikagos konvencijos 9 priedo 9 skyriaus D skirsnio 9.34 standartu, patikslintu 28 pakeitimu;

(21)

todėl tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu;

(22)

Sąjungos poziciją turėtų pareikšti valstybės narės;

(23)

Direktyva (ES) 2016/681 yra privaloma Airijai ir todėl ji dalyvauja priimant šį sprendimą;

(24)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,