(1)

Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – Jungtinės Valstijos) dvišaliai prekybos ir investicijų santykiai yra didžiausio masto ir išsamiausi pasaulyje, o ekonomika – labai integruota. Jų dvišalės prekybos prekėmis ir paslaugomis vertė viršija 1 trln. EUR per metus, t. y. maždaug 3 000 mln. EUR per dieną. Tie glaudūs prekybos ir investicijų ryšiai naudingi vartotojams, darbuotojams, įmonėms ir investuotojams;

(2)

Sąjunga yra įsipareigojusi gerinti savo prekybos ir investicijų santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Tam, be kita ko, ieškoma naujų būdų dvišaliams prekybos santykiams gerinti, prekybos trukdžiams šalinti ir vykstantiems prekybos ginčams spręsti. Siekiant išvengti tolesnio tų prekybos santykių trikdymo, penkeriems metams erga omnes pagrindu turėtų būti panaikinti ribotam prekių skaičiui taikomi Sąjungos importo muitai;

(3)

muitų panaikinimas turėtų priklausyti nuo to, ar bus faktiškai įgyvendintas Jungtinių Valstijų paskelbtas muitų tam tikroms prekėms sumažinimas, ir nuo to, ar Jungtinės Valstijos nenustatys naujų priemonių, kurios trukdytų siekti 2020 m. rugpjūčio 21 d. Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bendru pareiškimu dėl Susitarimo dėl muitų tarifų (2) (toliau – bendras pareiškimas) siekiamų tikslų;

(4)

muitai turėtų būti panaikinti nuo tos pačios dienos, kai bus faktiškai įgyvendintas Jungtinių Valstijų pareiškimas dėl savo muitų sumažinimo tam tikroms prekėms, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.;

(5)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai laikinai sustabdyti šio reglamento taikymą, jei nebus įvykdytos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (3);

(6)

atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai mažinti tolesnių Sąjungos ir Jungtinių Valstijų prekybos santykių trikdymų tikimybę, šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant po jo paskelbimo. Dėl tos pačios priežasties būtina taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių termino, nurodyto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje,

a)

Jungtinės Valstijos erga omnes pagrindu sumažina muitus, taikomus priedo II skirsnyje išvardytoms tarifų eilutėms priskiriamoms prekėms, ir

b)

Jungtinės Valstijos Sąjungos atžvilgiu nenustato naujų priemonių, trukdančių siekti bendru pareiškimu siekiamų tikslų.

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (1) 2020 metams nustatytos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės Sąjungos vandenyse ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams. Juo nustatytos norveginių menkučių ir susijusios priegaudos žvejybos galimybės iki 2020 m. spalio 31 d. Tarptautinio jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato bei ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

(2)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/1579 (2) iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) 2020/123, kad būtų nustatytos preliminarios norveginių menkučių ir susijusios priegaudos žvejybos 2020 m. lapkričio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu galimybės ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato bei ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse (toliau – preliminarios žvejybos galimybės);

(3)

kadangi preliminarios žvejybos galimybės apima tik du žvejybos metų, trunkančių nuo lapkričio 1 d. iki spalio 31 d., mėnesius, jos buvo nustatytos gerokai mažesnės už ICES pateiktas metines laimikio rekomendacijas;

(4)

norveginių menkučių žvejybos sezonas paprastai trunka nuo rugsėjo iki sausio mėn., o intensyviausiai žvejojama nuo spalio iki gruodžio mėn. Naujausi Komisijai pateikti laimikio duomenys rodo, kad 2020 m. spalio mėn. sužvejota daugiau kaip 21 000 tonų norveginių menkučių. Ekstrapoliuojant tuos skaičius pagal ankstesnius norveginių menkučių žvejybos laimikio modelius, matyti, kad preliminarių žvejybos galimybių tikriausiai bus greit išnaudoti ir todėl jų nepakaks žvejybos veiklai iki metų pabaigos tęsti. Siekiant išvengti šių išteklių žvejybos veiklos pertrūkių iki 2020 m. pabaigos, preliminarias žvejybos galimybes tikslinga pakoreguoti remiantis naujausiais skaičiavimais, kartu visapusiškai laikantis ICES rekomendacijų;

(5)

todėl Reglamentas (ES) 2020/123 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

pakoreguotos preliminarios žvejybos galimybės turėtų būti taikomos nuo lapkričio 1 d. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes atitinkamos žvejybos galimybės padidinamos;

(7)

kadangi preliminarios žvejybos galimybės apima laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d., šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(8)

su Jungtine Karalyste konsultuotasi remiantis Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 130 straipsnio 1 dalimi (3),

(1)

2005 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1183/2005;

(2)

2020 m. lapkričio 2 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1533 (2004), atnaujino informaciją, susijusią su vienu asmeniu, kuriam taikomos ribojamosios priemonės;

(3)

todėl Reglamento (EB) Nr. 1183/2005 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo (2) (toliau – Susitarimas) įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.;

(2)

pagal Susitarimo 18 straipsnį Jungtinis komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti Susitarimo II priedą;

(3)

Susitarimas nustoja būti taikomas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei (toliau – Jungtinė Karalystė) dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos;

(4)

pagal Susitarimo 23 straipsnį privačių asmenų įgytos teisės neturi būti paveiktos Susitarimo nutraukimo atveju, o Susitariančiosios Šalys abipusiu susitarimu turi nuspręsti, kokių reikia imtis veiksmų dėl teisių jų įgijimo metu;

(5)

todėl būtina suteikti Jungtinės Karalystės piliečių, taip pat jų šeimos narių ir maitintojo netekusių asmenų, kurie iki pereinamojo laikotarpio, kaip apibrėžta Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (3) 126 straipsnyje, pabaigos yra ar buvo tarpvalstybinėje padėtyje, kuri tuo pačiu metu apima tiek vieną ar kelias Susitarimo Susitariančiąsias Šalis, tiek Jungtinę Karalystę, abipusę socialinės apsaugos teisių apsaugą, iš dalies pakeičiant Susitarimo II priedą;

(6)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama Jungtinio komiteto sprendimo projektu,

(1)

Europos ekonominės erdvės susitarimas (2) (toliau – EEE susitarimas) įsigaliojo 1994 m. sausio 1 d.;

(2)

pagal EEE susitarimo 98 straipsnį EEE jungtinis komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti EEE susitarimo VI priedą, kuriame yra nuostatų dėl socialinės apsaugos;

(3)

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (3) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 33 straipsnyje nustatyta, kad Susitarimo dėl išstojimo antros dalies III antraštinės dalies nuostatos taikomos Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams su sąlyga, kad tos šalys yra sudariusios ir taiko atitinkamus susitarimus su Jungtine Karalyste, kurie taikomi Sąjungos piliečiams, taip pat su Sąjunga, kurie taikomi Jungtinės Karalystės piliečiams;

(4)

Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl tvarkos po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, EEE susitarimo ir kitų susitarimų, taikytinų tarp Jungtinės Karalystės ir ELPA valstybių EEE narių dėl to, kad Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos narė, (toliau – Susitarimas dėl atsiskyrimo klausimų) 32 straipsnyje teigiama, kad Susitarimo dėl atsiskyrimo klausimų antros dalies III antraštinės dalies nuostatos taikomos Sąjungos piliečiams su sąlyga, kad Sąjunga yra sudariusi ir taiko atitinkamus susitarimus su Jungtine Karalyste, kurie taikomi ELPA valstybių EEE narių piliečiams, taip pat susitarimus su ELPA valstybėmis EEE narėmis, kurie taikomi Jungtinės Karalystės piliečiams;

(5)

todėl būtina užtikrinti abipusę socialinės apsaugos teisių apsaugą Jungtinės Karalystės piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, taip pat jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims, kurie iki pereinamojo laikotarpio, kaip apibrėžta Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje, pabaigos yra arba buvo atsidūrę tarpvalstybinėje padėtyje, tuo pačiu metu susijusioje su viena ar keliomis EEE susitarimo Susitariančiosiomis Šalimis ir Jungtine Karalyste;

(6)

todėl Sąjungos pozicija EEE jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama EEE jungtinio komiteto sprendimo projektu,

(1)

2020 m. gruodžio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl antrojo 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (1);

(2)

Taryba išnagrinėjo Komisijos pasiūlymą siekdama nustatyti poziciją, kuri pajamų požiūriu būtų suderinta su 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimu 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (2), o išlaidų požiūriu – su susitarimo iš esmės dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, kuris buvo pasiektas 2020 m. lapkričio 10 d., turiniu;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad reikia kuo greičiau priimti Tarybos poziciją dėl antrojo 2021 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, kad biudžetą būtų galima galutinai priimti iki 2021 finansinių metų pradžios ir taip užtikrinti Sąjungos veiksmų tęstinumą, yra pateisinama, vadovaujantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 3 dalimi, sutrumpinti Protokolo Nr. 1 4 straipsnyje nustatytą aštuonių savaičių laikotarpį, skirtą nacionaliniams parlamentams informuoti,

(1)

CARIFORUM valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimas (1) (toliau – Susitarimas) buvo pasirašytas 2008 m. spalio 15 d. ir yra laikinai taikomas nuo 2008 m. gruodžio 29 d.;

(2)

pagal Susitarimo 230 straipsnio 4 dalį CARIFORUM ir ES prekybos ir vystymosi komitetas gali įsteigti ir stebėti bet kokius specialius komitetus jo kompetencijoje esantiems klausimams spręsti;

(3)

CARIFORUM ir ES prekybos ir vystymosi komitetas, siekdamas veiksmingiau spręsti visus su prekyba paslaugomis susijusius Susitarimo klausimus, ketina priimti sprendimą, kuriuo įsteigiamas Specialusis paslaugų komitetas;

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi CARIFORUM ir ES prekybos ir vystymosi komitete, nes sprendimas, kuriuo įsteigiamas Specialusis paslaugų komitetas, turės teisinį poveikį;

(5)

todėl Sąjungos pozicija CARIFORUM ir ES prekybos ir vystymosi komitete, kiek tai susiję su Specialiojo paslaugų komiteto įsteigimu, turėtų būti grindžiama CARIFORUM ir ES prekybos ir vystymosi komiteto sprendimo projektu,

(1)

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Gruzijos bendrosios aviacijos erdvės susitarimą (1) (toliau – Susitarimas) Sąjunga sudarė Tarybos sprendimu (ES) 2020/948 (2); Susitarimas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 2 d.;

(2)

Susitarimo administravimui ir tinkamam įgyvendinimui užtikrinti jo 22 straipsniu įsteigtas Jungtinis komitetas, sudarytas iš Šalių atstovų (toliau - Jungtinis komitetas);

(3)

Susitarimo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Jungtinis komitetas turi priimti savo darbo tvarkos taisykles;

(4)

siekiant užtikrinti tinkamą Susitarimo įgyvendinimą, turėtų būti priimtos Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi pirmajame Jungtinio komiteto posėdyje, nes Jungtinio komiteto sprendimas, kuriuo priimamos jo darbo tvarkos taisyklės, turės teisinių pasekmių Sąjungai. Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama Jungtinio komiteto sprendimo projektu,

(1)

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimą (1) (toliau – Susitarimas) Sąjunga sudarė Tarybos sprendimu (ES) 2020/953 (2); Susitarimas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 2 d.;

(2)

Susitarimo administravimui ir tinkamam įgyvendinimui užtikrinti jo 21 straipsniu įsteigtas Jungtinis komitetas, sudarytas iš Susitariančiųjų Šalių atstovų (toliau - Jungtinis komitetas);

(3)

Susitarimo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Jungtinis komitetas turi priimti savo darbo tvarkos taisykles;

(4)

siekiant užtikrinti tinkamą Susitarimo įgyvendinimą, turėtų būti priimtos Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi pirmajame Jungtinio komiteto posėdyje, nes Jungtinio komiteto sprendimas, kuriuo priimamos jo darbo tvarkos taisyklės, turės teisinę galią Sąjungai. Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama Jungtinio komiteto sprendimo projektu,

(1)

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimą (1) (toliau – Susitarimas) Sąjunga sudarė Tarybos sprendimu (ES) 2020/952 (2); Susitarimas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 2 d.;

(2)

Susitarimo administravimui ir tinkamam įgyvendinimui užtikrinti jo 22 straipsniu įsteigtas komitetas, sudarytas iš Susitariančiųjų Šalių atstovų (toliau – Jungtinis komitetas);

(3)

Susitarimo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Jungtinis komitetas turi priimti savo darbo tvarkos taisykles;

(4)

siekiant užtikrinti tinkamą Susitarimo įgyvendinimą, turėtų būti priimtos Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi pirmajame Jungtiniame komiteto posėdyje, nes Jungtinio komiteto sprendimas, kuriuo priimamos jo darbo tvarkos taisyklės, turės teisinę galią Sąjungai. Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama Jungtinio komiteto sprendimo projektu,

(1)

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimą (1) (toliau – Susitarimas) Sąjunga sudarė Tarybos sprendimu (ES) 2020/951 (2); Susitarimas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 2 d.;

(2)

Susitarimo administravimui ir tinkamam įgyvendinimui užtikrinti jo 22 straipsniu įsteigtas Jungtinis komitetas, sudarytas iš Šalių atstovų (toliau – Jungtinis komitetas);

(3)

Susitarimo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Jungtinis komitetas turi priimti savo darbo tvarkos taisykles;

(4)

siekiant užtikrinti tinkamą Susitarimo įgyvendinimą, turėtų būti priimtos Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi pirmajame Jungtinio komiteto posėdyje, nes Jungtinio komiteto sprendimas, kuriuo priimamos jo darbo tvarkos taisyklės, turės teisinę galią Sąjungai. Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama Jungtinio komiteto sprendimo projektu,

(1)

2018 m. lapkričio 19 d. Taryba priėmė sprendimą (BUSP) 2018/1789 (1), kuriuo remiama kova su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais bei jų platinimu Arabų Valstybių Lygos valstybėse narėse;

(2)

Sprendimo (BUSP) 2018/1789 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas sprendimas nustoja galioti praėjus 24 mėnesiams nuo to sprendimo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo sudarymo dienos;

(3)

2020 m. spalio 30 d. projekto, numatyto Sprendimo (BUSP) 2018/1789 1 straipsnyje, įgyvendinimo agentūra Šaulių ginklų apžvalgos mechanizmas (SAS) paprašė Sąjungos leidimo pratęsti tame sprendime nustatytą įgyvendinimo laikotarpį šešiais mėnesiais, tokiu būdu pratęsiant visą projekto įgyvendinimo trukmę iki 30 mėnesių. Pratęsti laikotarpį prašoma atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir į tai, kad dėl jos vėlesniam laikui nukelta tam tikra projekte numatyta veikla;

(4)

prašomas Sprendimo (BUSP) 2018/1789 pakeitimas susijęs su jo 5 straipsnio 2 dalimi;

(5)

Sprendime (BUSP) 2018/1789 nustatytas įgyvendinimo laikotarpio pratęsimas šešiais mėnesiais gali būti vykdomas neskiriant papildomų finansinių išteklių,

„2.

Šis sprendimas nustoja galioti praėjus 30 mėnesių nuo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo sudarymo dienos.”

(1)

2014 m. liepos 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/512/BUSP (1);

(2)

2015 m. kovo 19 d. Europos Vadovų Taryba susitarė, kad bus imtasi reikiamų priemonių siekiant aiškiai susieti ribojamųjų priemonių galiojimą su visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu, atsižvelgiant į tai, kad visiškas įgyvendinimas buvo numatytas 2015 m. gruodžio 31 d.;

(3)

2020 m. birželio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2020/907 (2), kuriuo pratęsė Sprendimo 2014/512/BUSP galiojimą iki 2021 m. sausio 31 d., kad ji galėtų toliau vertinti Minsko susitarimų įgyvendinimą;

(4)

įvertinusi Minsko susitarimų įgyvendinimą, Taryba mano, kad Sprendimo 2014/512/BUSP galiojimas turėtų būti pratęstas papildomam šešių mėnesių laikotarpiui, kad Taryba galėtų toliau vertinti jų įgyvendinimą;

(5)

todėl Sprendimas 2014/512/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

„1.

Šis sprendimas taikomas iki 2021 m. liepos 31 d.“.

(1)

2010 m. gruodžio 20 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/788/BUSP;

(2)

2020 m. lapkričio 2 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1533 (2004), atnaujino informaciją, susijusią su vienu asmeniu, kuriam taikomos ribojamosios priemonės;

(3)

todėl Sprendimo 2010/788/BUSP I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,