(1)

Sąjungos nuosavų išteklių sistema turi būti užtikrinami pakankami ištekliai, kad Sąjungos politika būtų plėtojama tinkamai, atsižvelgiant į poreikį laikytis griežtos biudžetinės drausmės. Be to, nuosavų išteklių sistemos plėtojimu gali ir taip pat turėtų būti kuo labiau prisidedama prie Sąjungos politikos plėtojimo;

(2)

Lisabonos sutartimi padaryti nuostatų, susijusių su Sąjungos nuosavų išteklių sistema, pakeitimai, kuriais sudaromos sąlygos panaikinti esamą nuosavų išteklių kategoriją ir sukurti naują kategoriją;

(3)

2013 m. vasario 7–8 d. susitikime Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą tęsti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu dėl pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) grindžiamų naujų nuosavų išteklių, kad jie būtų kuo paprastesni ir skaidresni, kad būtų sustiprintas ryšys su Sąjungos PVM politika ir faktinėmis pajamomis iš PVM ir kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos mokesčių mokėtojams visose valstybėse narėse;

(4)

2017 m. birželio mėn. Komisija priėmė diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities. Juo Komisija pasiūlė įvairiausias matomesnio nuosavų išteklių susiejimo su Sąjungos politikos sritimis, visų pirma su bendrąja rinka ir su tvariu augimu, galimybes. Remiantis dokumentu, nustatant naujus nuosavus išteklius dėmesys turėtų būti skiriamas jų skaidrumui, paprastumui ir stabilumui, jų nuoseklumui Sąjungos politikos tikslų atžvilgiu, jų poveikiui konkurencingumui ir tvariam augimui bei jų teisingam paskirstymui tarp valstybių narių;

(5)

dabartinę PVM pagrįstų nuosavų išteklių nustatymo sistemą dėl pernelyg didelio sudėtingumo ne kartą kritikavo Audito Rūmai, Europos Parlamentas ir valstybės narės. Todėl 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad tikslinga supaprastinti tų nuosavų išteklių apskaičiavimą;

(6)

siekiant geriau suderinti Sąjungos finansavimo priemones ir jos politikos prioritetus, geriau atsižvelgti į Sąjungos bendrojo biudžeto (toliau – Sąjungos biudžetas) vaidmenį bendrosios rinkos veikime, geriau remti Sąjungos politikos tikslus ir sumažinti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (toliau – BNP) pagrįstus valstybių narių įnašus į Sąjungos metinį biudžetą, 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad ateinančiais metais Sąjunga sieks reformuoti nuosavų išteklių sistemą ir nustatys naujus nuosavus išteklius;

(7)

pirmasis žingsnis – turėtų būti nustatyta nauja nacionaliniais įnašais grindžiama nuosavų išteklių, apskaičiuojamų remiantis neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu, kategorija. Vadovaujantis Europine plastikų strategija, Sąjungos biudžetas gali prisidėti prie taršos plastiko pakuočių atliekomis mažinimo. Nacionaliniais įnašais, kurie yra proporcingi kiekvienoje valstybėje narėje neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiui, pagrįsti nuosavi ištekliai suteiks paskatą mažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą, skatins perdirbimą ir žiedinę ekonomiką. Kartu, vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybėms narėms bus paliekama laisvė imtis tinkamiausių priemonių tiems tikslams pasiekti. Kad būtų išvengta pernelyg didelio regresinio poveikio nacionaliniams įnašams, valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui 2017 m. nesiekė ES vidurkio, įnašams turėtų būti taikomas koregavimo mechanizmas, pagal kurį pritaikomas metinis sumažinimas fiksuotąja suma. Sumažinimas turėtų atitikti 3,8 kg padauginus iš atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiaus 2017 m.;

(8)

2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad per 2021 m. pirmą semestrą, kaip papildomų nuosavų išteklių pagrindą, Komisija pateiks pasiūlymus dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo ir dėl skaitmeninio mokesčio, siekiant juos nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pateikti peržiūrėtą pasiūlymą dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, galbūt išplečiant jos taikymo sritį taip, kad ji aprėptų aviacijos ir jūrų sektorius. Ji padarė išvadą, kad daugiametės finansinės programos laikotarpiu 2021–2027 m. (toliau – DFP 2021–2027) Sąjunga sieks nustatyti kitus nuosavus išteklius, tarp kurių gali būti ir finansinių sandorių mokestis;

(9)

2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad nustatant nuosavų išteklių tvarką reikėtų vadovautis bendrais paprastumo, skaidrumo ir teisingumo tikslais, įskaitant sąžiningą naštos pasidalijimą. Ji taip pat padarė išvadą, kad Danijai, Nyderlandams, Austrijai ir Švedijai, o paramos ekonomikos atsigavimui bei atsparumui kontekste – ir Vokietijai turi būti taikomos jų 2021–2027 m. metinių BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašų korekcijos sumažinant fiksuotąja suma;

(10)

valstybės narės kaip surinkimo sąnaudas turėtų pasilikti 25 % jų surinktų tradicinių nuosavų išteklių sumų;

(11)

integruojant Europos plėtros fondą į Sąjungos biudžetą turėtų būti padidintos šiame sprendime nustatytos nuosavų išteklių viršutinės ribos. Siekiant užtikrinti, kad Sąjunga – bet kokiomis aplinkybėmis – galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, net ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiais, būtina palikti pakankamą maržą tarp mokėjimų ir nuosavų išteklių viršutinės ribos;

(12)

turėtų būti išlaikyta pakankama marža nuosavų išteklių viršutinių ribų atžvilgiu, kad Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurių terminas sueina konkrečiais metais. Visa nuosavų išteklių suma, paskirta Sąjungai metiniams mokėjimų asignavimams padengti, turėtų neviršyti 1,40 % visų valstybių narių BNP sumos. Į Sąjungos biudžetą įskaitytų įsipareigojimų asignavimų bendra metinė suma turėtų neviršyti 1,46 % visų valstybių narių BNP sumos;

(13)

siekiant išlaikyti Sąjungai naudotis suteiktų finansinių išteklių sumą nepakitusią, tikslinga pakoreguoti nuosavų išteklių viršutines ribas mokėjimų asignavimų ir įsipareigojimų asignavimų atžvilgiu, išreikštas BNP procentine dalimi, tuo atveju, jeigu būtų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 (2) ir dėl to reikšmingai pakistų BNP dydis;

(14)

COVID-19 krizės ekonominis poveikis parodė, kaip svarbu užtikrinti pakankamą Sąjungos finansinį pajėgumą ekonominių sukrėtimų metu. Sąjunga turi apsirūpinti priemonėmis savo tikslams pasiekti. Siekiant reaguoti į COVID-19 krizės padarinius nedidinant spaudimo valstybių narių finansams laikotarpiu, kai jų biudžetai jau ir taip patiria milžinišką spaudimą stengiantis finansuoti su krize susijusias nacionalines ekonomines ir socialines priemones, reikia išimtinio masto finansinių išteklių. Todėl išimtinis atsakas turėtų vykti Sąjungos lygmeniu. Dėl tos priežasties tikslinga įgalioti Komisiją išimties tvarka Sąjungos vardu kapitalo rinkose laikinai pasiskolinti iki 750 000 mln. EUR sumą 2018 m. kainomis. Iki 360 000 mln. EUR 2018 m. kainomis pasiskolintų lėšų būtų panaudota paskoloms teikti ir iki 390 000 mln. EUR 2018 m. kainomis pasiskolintų lėšų būtų panaudota išlaidoms, abiem atvejais vieninteliu tikslu – reaguoti į COVID-19 krizės padarinius;

(15)

šiuo išimtiniu atsaku turėtų būti reaguojama į COVID-19 krizės padarinius ir užkertamas kelias jos atsinaujinimui. Todėl parama turėtų būti ribotos trukmės ir didžioji dalis finansavimo turėtų būti suteikta iš karto po krizės; tai reiškia, kad teisiniai įsipareigojimai pagal šiais papildomais ištekliais finansuojamą programą turėtų būti prisiimti ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Mokėjimai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bus patvirtinami tinkamai pasiekus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus atitinkamus tarpines reikšmes ir tikslus; tai bus vertinama pagal atitinkamą procedūrą, išdėstytą Reglamente, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, atspindinčią 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas;

(16)

siekiant vykdyti su numatytu lėšų skolinimusi susijusius įsipareigojimus, būtina išskirtinai ir laikinai padidinti viršutines nuosavų išteklių ribas. Todėl siekiant vienintelio tikslo – vykdyti visus Sąjungos įsipareigojimus, kylančius dėl jos skolinimosi siekiant reaguoti į COVID-19 krizės padarinius, tiek viršutinė mokėjimų asignavimų riba, tiek viršutinė įsipareigojimų asignavimų riba turėtų būti padidinta 0,6 procentinio punkto. Komisijos įgaliojimas Sąjungos vardu kapitalo rinkose skolintis lėšas vieninteliu išskirtiniu tikslu – finansuoti priemones, kuriomis reaguojama į COVID-19 krizės padarinius, yra glaudžiai susijęs su šiame sprendime numatytais viršutinių nuosavų išteklių ribų padidinimu ir galiausiai su Sąjungos nuosavų išteklių sistemos veikimu. Atsižvelgiant į tai, tas įgaliojimas turėtų būti įtrauktas į šį sprendimą. Dėl beprecedenčio šio veiksmo pobūdžio ir išskirtinės pasiskolintinų lėšų sumos reikia užtikrintai žinoti bendrą Sąjungos įsipareigojimų mastą ir esminius lėšų grąžinimo ypatumus, taip pat įgyvendinti diversifikuotą skolinimosi strategiją;

(17)

nuosavų išteklių viršutines ribas būtina padidinti, nes kitaip ribų nepakaktų, kad būtų užtikrinti pakankami ištekliai, kurių reikia Sąjungai, kad ji galėtų įvykdyti įsipareigojimus, kylančius dėl išskirtinio ir laikino įgaliojimo skolintis lėšas. Poreikis turėti galimybę naudotis šiomis papildomomis lėšomis bus taip pat tik laikinas, nes grąžinant pasiskolintas lėšas ir einant paskolų grąžinimo terminui atitinkami finansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai laikui einant mažės. Todėl padidinimas turėtų nustoti galioti, kai bus grąžintos visos pasiskolintos lėšos ir nebeliks visų neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su paskolomis, suteiktomis tų lėšų pagrindu, – ne vėliau kaip 2058 m. gruodžio 31 d.;

(18)

Sąjungos veikla siekiant reaguoti į COVID-19 krizės padarinius turi būti didelio masto ir turi būti vykdoma palyginti trumpą laikotarpį. Lėšų skolinimasis turi atitikti šį tvarkaraštį. Todėl naujo grynojo skolinimosi veikla turėtų būti nutraukta ne vėliau kaip 2026 m. pabaigoje. Po 2026 m. skolinimosi operacijos turėtų būti griežtai apribotos ir turėtų būti vykdomos tik refinansavimo operacijos, kad būtų užtikrintas veiksmingas skolos valdymas. Komisija, įgyvendindama operacijas pagal diversifikuotą finansavimo strategiją, turėtų kuo geriau pasinaudoti rinkų pajėgumu įsisavinti tokias didžiules pasiskolintų lėšų su skirtingais grąžinimo terminais sumas, įskaitant trumpalaikį finansavimą likvidumo valdymo tikslu, ir užsitikrinti palankiausias grąžinimo sąlygas. Be to, Komisija Europos Parlamentą ir Tarybą turėtų reguliariai ir išsamiai informuoti apie visus jos vykdomo skolos valdymo aspektus. Kai tik bus žinomi mokėjimo tvarkaraščiai pasiskolintomis lėšomis finansuotinos politikos atžvilgiu, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks emisijos kalendorių, kuriame bus nurodytos numatomos emisijos datos ir numatomos apimtys už ateinančius metus, taip pat planą, kuriame bus išdėstyti numatomi pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai. Tą kalendorių Komisija turėtų atnaujinti reguliariai;

(19)

lėšų, pasiskolintų negrąžinamos paramos teikimo, grąžinamos paramos naudojant finansines priemones teikimo arba biudžeto garantijų atidėjinių tikslais, grąžinimas, taip pat mokėtinų palūkanų mokėjimas finansuojamas iš Sąjungos biudžeto. Pasiskolintos lėšos, kurios naudojamos teikti paskolas valstybėms narėms, turėtų būti grąžinamos sumomis, gautomis iš valstybių narių naudos gavėjų. Kad Sąjunga bet kuriais nustatytais metais ir bet kokiomis aplinkybėmis galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kylančius dėl išskirtinio ir laikino įgaliojimo skolintis lėšas, Sąjungai reikia skirti būtinus išteklius ir užtikrinti galimybę jais naudotis, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 310 straipsnio 4 dalies ir 323 straipsnio;

(20)

sumos, nepanaudotos numatytiems palūkanų mokėjimams, bus panaudotos išankstiniam lėšų grąžinimui iki 2021–2027 m. DFP pabaigos, mokant minimalią sumą, ir gali būti padidintos virš šio dydžio su sąlyga, kad po 2021 m., laikantis SESV 311 straipsnio trečioje pastraipoje nustatytos tvarkos, bus nustatyti nauji nuosavi ištekliai. Visi įsipareigojimai, prisiimti dėl išskirtinio ir laikino įgaliojimo skolintis lėšas, turėtų būti visiškai įvykdyti ne vėliau kaip 2058 m. gruodžio 31 d. Siekiant užtikrinti veiksmingą pasiskolintų lėšų grąžinimui reikalingų asignavimų biudžeto valdymą, tikslinga numatyti galimybę pagrindinius biudžetinius įsipareigojimus suskaidyti į metines dalis;

(21)

siekiant užtikrinti, kad per visą laikotarpį įsipareigojimai būtų mažinami tolygiai ir prognozuojamai, pasiskolintų lėšų grąžinimo tvarkaraštis turėtų atitikti patikimo finansų valdymo principą ir apimti visas lėšas, pasiskolintas pagal Komisijos įgaliojimą. Tuo tikslu konkrečiais metais Sąjungos mokėtinos sumos, skirtos pagrindinei sumai grąžinti, turėtų neviršyti 7,5 % didžiausios 390 000 mln. EUR išlaidoms skirtos sumos;

(22)

atsižvelgiant į Komisijos įgaliojimo skolintis lėšas reagavimo į COVID-19 krizės padarinius tikslu ypatumus, t. y. į jo išskirtinumą, laikinumą ir ribotumą, reikėtų paaiškinti, kad paprastai Sąjunga neturėtų naudoti kapitalo rinkose pasiskolintų lėšų veiklos išlaidoms finansuoti;

(23)

siekiant užtikrinti, kad Sąjunga visada galėtų laiku vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu, šiuo sprendimu turėtų būti numatytos konkrečios taisyklės, kuriomis Komisijai būtų suteikti įgaliojimai laikino nuosavų išteklių viršutinės ribos padidinimo laikotarpiu pareikalauti, kad valstybės narės laikinai skirtų atitinkamus grynųjų pinigų išteklius, jeigu leistųjų asignavimų, įskaitytų Sąjungos biudžete, nepakaktų įvykdyti įsipareigojimams, kylantiems dėl skolinimosi, susijusio su tuo laikinu padidinimu. Kraštutiniu atveju Komisija turėtų galėti pareikalauti grynųjų pinigų išteklių tik tuomet, jeigu ji negali laiku generuoti būtino likvidumo kitomis aktyvaus likvidumo valdymo priemonėmis, be kita ko, jei būtina, pasinaudodama trumpalaikiu finansavimu kapitalo rinkose, siekdama užtikrinti Sąjungos įsipareigojimų skolintojų atžvilgiu laikymąsi laiku. Tikslinga numatyti, kad Komisija apie tokius pareikalavimus valstybėms narėms praneštų tinkamai iš anksto ir jie turėtų būti vykdomi griežtai proporcingai (pro rata) pagal numatomas kiekvienos valstybės narės biudžeto pajamas, bet kuriuo atveju pareikalavimai negali būti didesni už joms tenkančią nuosavų išteklių viršutinės ribos laikino padidinimo dalį, t. y. 0,6 % valstybių narių BNP. Vis dėlto, jeigu valstybė narė laiku neįvykdytų pareikalavimo visa apimtimi ar iš dalies arba jeigu ji praneštų Komisijai, kad negalės įvykdyti pareikalavimo, Komisijai vis tiek laikinai turėtų būti suteikti įgaliojimai pateikti papildomus pareikalavimus kitoms valstybėms narėms pro rata pagrindu. Tikslinga nustatyti didžiausią sumą, kurios Komisija kasmet galėtų pareikalauti iš valstybės narės. Tikimasi, kad Komisija pateiks būtinus pasiūlymus, kad išlaidos, padengtos valstybių narių laikinai suteiktomis grynųjų pinigų išteklių sumomis, būtų įskaitytos į Sąjungos biudžetą siekiant užtikrinti, kad į tuos išteklius būtų atsižvelgta kuo anksčiau, kad valstybės narės nuosavus išteklius galėtų įskaityti į sąskaitas, t. y. laikantis taikytinos teisinės sistemos, taigi, remiantis atitinkamomis BNP sumomis bei nedarant poveikio kitiems nuosaviems ištekliams ir kitoms pajamoms;

(24)

pagal SESV 311 straipsnio ketvirtą pastraipą bus priimtas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės. Tos priemonės turėtų apimti bendro ir techninio pobūdžio nuostatas, kurios taikytinos visų kategorijų nuosaviems ištekliams. Tos priemonės turėtų apimti išsamias taisykles dėl likučio apskaičiavimo ir įtraukimo į biudžetą, taip pat nuostatas ir tvarką, būtinas nuosavų išteklių surinkimo kontrolei ir priežiūrai;

(25)

šis sprendimas turėtų įsigalioti tik tada, kai jį pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus bus patvirtinusios visos valstybės narės, taigi visiškai gerbiant nacionalinį suverenitetą. 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba pažymėjo valstybių narių ketinimą kuo greičiau pradėti šio sprendimo patvirtinimo procesą;

(26)

siekiant nuoseklumo, tęstinumo ir teisinio tikrumo būtina nustatyti nuostatas, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo Tarybos sprendimu 2014/335/ES, Euratomas (3) nustatytos sistemos prie šiuo sprendimu numatytos sistemos;

(27)

Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas turėtų būti panaikintas;

(28)

šio sprendimo tikslais visos pinigų sumos turėtų būti nurodytos eurais;

(29)

dėl poreikio skubiai sudaryti galimybes skolintis, kad būtų galima finansuoti priemones siekiant reaguoti į COVID-19 krizės padarinius, šis sprendimas turėtų įsigalioti pirmo mėnesio, einančio po paskutinio pranešimo apie šiam sprendimui priimti skirtų procedūrų užbaigimą gavimo, pirmą dieną;

(30)

siekiant užtikrinti perėjimą prie peržiūrėtos nuosavų išteklių sistemos ir užtikrinti, kad šis sprendimas sutaptų su finansiniais metais, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.,

a)

metinio biudžeto likučio apskaičiavimo ir įtraukimo į biudžetą procedūros, kaip išdėstyta 8 straipsnyje;

b)

nuostatų ir tvarkos, būtinų 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuosavų išteklių surinkimo kontrolės ir priežiūros tikslais, ir visų atitinkamų ataskaitų teikimo reikalavimų.

(1)

Sąjunga Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2840/72 (1) sudarė Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 1973 m. sausio 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas 3 protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 3 protokolas). Remiantis 3 protokolo 3 straipsniu, pagal Susitarimo 29 straipsnį įsteigtas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) gali nuspręsti iš dalies pakeisti 3 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Jungtinis komitetas kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 3 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Jungtiniame komitete, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 3 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Šveicarijos Konfederacija susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos sprendimu 97/126/EB (1) sudarė Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų Salų vietos valdžios susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 1997 m. sausio 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas 3 protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 3 protokolas). Remiantis 3 protokolo 3 straipsniu, pagal Susitarimo 31 straipsnį įsteigtas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) gali nuspręsti iš dalies pakeisti 3 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Jungtinis komitetas kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant jo 3 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Jungtiniame komitete, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 3 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Farerų Salos susitarė kuo greičiau norą pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijos naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaraciją;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama Jungtinio komiteto sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1691/73 (1) sudarė Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 1973 m. liepos 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas 3 protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 3 protokolas). Remiantis 3 protokolo 3 straipsniu, pagal Susitarimo 29 straipsnį įsteigtas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) gali nuspręsti iš dalies pakeisti 3 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Jungtinis komitetas kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 3 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Jungtiniame komitete, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 3 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Norvegijos Karalystė susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2842/72 (1) sudarė Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 1973 m. balandžio 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas Protokolas Nr. 3 „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – Protokolas Nr. 3). Remiantis Protokolo Nr. 3 straipsniu, pagal Susitarimo 30 straipsnį įsteigtas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) gali nuspręsti iš dalies pakeisti Protokolo Nr. 3 nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Jungtinis komitetas kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant Protokolą Nr. 3 (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Jungtiniame komitete, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu Protokole Nr. 3 bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Islandijos Respublika susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos ir Komisijos sprendimu 94/1/EAPB, EB (1) sudarė Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE Susitarimas) ir jis įsigaliojo 1994 m. sausio 1 d.;

(2)

į EEE Susitarimą įtrauktas 4 protokolas numato kilmės taisykles. Remiantis EEE Susitarimo 98 straipsniu, pagal EEE Susitarimo 92 straipsnį įsteigtas EEE Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) gali nuspręsti iš dalies pakeisti to Susitarimo 4 protokolą;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Jungtinis komitetas kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 4 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Jungtiniame komitete, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, EEE Šalys susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(7)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

2009 m. liepos 30 d. pasirašytu Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinuoju partnerystės susitarimu (1) (toliau – Susitarimas) nustatytas ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas. Atitinkamai nuo 2009 m. gruodžio 20 d. ir 2014 m. liepos 28 d. Susitarimą laikinai taiko Papua Naujosios Gvinėjos Nepriklausomoji Valstybė ir Fidžio Respublika. Prie Susitarimo prisijungusios Samoa Nepriklausomoji Valstybė ir Saliamono Salos Susitarimą taip pat laikinai taiko atitinkamai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gegužės 17 d.;

(2)

pagal Susitarimo 68 straipsnį ir II protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų“ (toliau – II protokolas) 41 straipsnį Susitarimu įsteigtas prekybos komitetas (toliau – ES ir Ramiojo vandenyno valstybių prekybos komitetas) gali nuspręsti iš dalies pakeisti II protokolo nuostatas;

(3)

ES ir Ramiojo vandenyno valstybių komitetas savo aštuntajame posėdyje turi priimti sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamos tam tikros II protokolo nuostatos;

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ES ir Ramiojo vandenyno valstybių prekybos komitete, nes numatomas sprendimas bus privalomas Sąjungai;

(5)

būtina iš dalies pakeisti tam tikras II protokolo nuostatas, kad būtų atsižvelgta į naujus su kilmės taisyklėmis susijusius pokyčius, siekiant, kad tos taisyklės būtų lankstesnės ir paprastesnės ir padėtų ekonominės veiklos vykdytojams palankesnėmis sąlygomis vykdyti prekybos veiklą ir optimaliai pasinaudoti lengvatiniu režimu;

(6)

būtina iš dalies pakeisti į II protokolo II priedą įtrauktų produktų pozicijas ir aprašymus reikia iš dalies pakeisti, kad jie būtų suderinti su Pasaulio muitinių organizacijos padarytais naujausiais 2012 ir 2017 m. Suderintos sistemos (SS) nomenklatūros pakeitimais, o produktų aprašymai ir SS klasifikacija derėtų;

(7)

Sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą pasirašyta 2011 m. gruodžio 9 d. ir įsigaliojo 2013 m. liepos 1 d. Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir Susitarimą pasirašiusių Ramiojo vandenyno valstybių teritorijoms. Todėl II protokolo IV priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad į jį būtų įtrauktas sąskaitos faktūros deklaracijos tekstas kroatų kalba;

(8)

II protokolo VIII priede pateikiamas Sąjungos užjūrio šalių ir teritorijų sąrašas. Taikant II protokolą užjūrio šalimis ir teritorijomis laikomos Europos bendrijos steigimo sutarties ketvirtojoje dalyje nurodytos šalys ir teritorijos. II protokolo VIII priedo sąrašą reikėtų atnaujinti atsižvelgiant į neseniai pakitusį kai kurių užjūrio šalių ir teritorijų statusą;

(9)

Samoa Nepriklausomoji Valstybė ir Saliamono Salos prisijungė prie Susitarimo, todėl šios dvi valstybės turėtų būti išbrauktos iš II protokolo X priede nustatyto „kitos AKR valstybės“ sąrašo,

(1)

2009 m. liepos 30 d. Londone buvo pasirašytas Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinasis partnerystės susitarimas (1) (toliau – Susitarimas), kuriuo nustatytas ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas. Papua Naujosios Gvinėjos Nepriklausomoji Valstybė ir Fidžio Respublika Susitarimą laikinai taiko atitinkamai nuo 2009 m. gruodžio 20 d. ir 2014 m. liepos 28 d.;

(2)

Susitarimo 80 straipsnyje numatytas kitų Ramiojo vandenyno salų valstybių prisijungimas. Sprendimais (ES) 2018/1908 (2) ir (ES) 2020/409 (3) Taryba patvirtino atitinkamai Samoa Nepriklausomosios Valstybės (toliau – Samoa) ir Saliamono Salų prisijungimą prie Susitarimo. Samoa prie Susitarimo prisijungė 2018 m. gruodžio 21 d. ir jį laikinai taiko nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Saliamono Salos prie Susitarimo prisijungė 2020 m. gegužės 7 d. ir jį laikinai taiko nuo 2020 m. gegužės 17 d.;

(3)

prisijungus Samoa ir Saliamono Saloms, būtina iš dalies pakeisti Susitarimo II priedą, kad tų valstybių patekimo į rinką pasiūlymai būtų įtraukti į tą priedą;

(4)

Susitarimo 68 straipsniu įsteigtas Prekybos komitetas turi spręsti visus su Susitarimo įgyvendinimu susijusius klausimus;

(5)

Sprendimu (ES) 2019/1707 (4) Taryba nustatė poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Prekybos komitete dėl minėtų pakeitimų. 2019 m. spalio 3 ir 4 d. įvykusiame savo septintajame posėdyje Prekybos komitetas priėmė Susitarimo šalims skirtą rekomendaciją, kurioje, be kita ko, rekomenduojama iš dalies pakeisti Susitarimą, kad būtų atsižvelgta į Samoa prisijungimą ir galimą kitų Ramiojo vandenyno salų valstybių prisijungimą;

(6)

Susitarimo 13 straipsnyje nustatyta, kad Prekybos komitetas susitarimu gali iš dalies keisti Susitarimo II priedą bet kokiu, jo nuomone, tinkamu būdu. Todėl savo aštuntajame posėdyje Prekybos komitetas galės atlikti Susitarimo techninius pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į Samoa ir Saliamono Salų prisijungimą;

(7)

Sąjunga turėtų nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi aštuntajame Prekybos komiteto posėdyje dėl siūlomo dalinio pakeitimo;

(8)

todėl Sąjungos pozicija aštuntajame Prekybos komiteto posėdyje turėtų būti grindžiama Prekybos komiteto sprendimo projektu,

(1)

2009 m. liepos 30 d. Sąjunga pasirašė Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinąjį partnerystės susitarimą (1) (toliau – Susitarimas), kuris sudaro pagrindą ekonominės partnerystės susitarimui. Papua Naujoji Gvinėja Susitarimą laikinai taiko nuo 2009 m. gruodžio 20 d., Fidžis – 2014 m. liepos 28 d., Samoa – 2018 m. gruodžio 31 d., o Saliamono Salos – 2020 m. gegužės 17 d.;

(2)

Susitarimo 68 straipsniu įsteigtas Prekybos komitetas (toliau – ES ir Ramiojo vandenyno valstybių prekybos komitetas), kuris turi spręsti visus su Susitarimo įgyvendinimu susijusius klausimus;

(3)

pagal Susitarimo 68 straipsnį ES ir Ramiojo vandenyno valstybių prekybos komitetas turi nustatyti savo darbo tvarkos taisykles ir jis gali įsteigti specialiuosius komitetus, kuriems jis suteiks specialias sprendimų priėmimo galias, kaip numatyta atitinkamose Susitarimo nuostatose;

(4)

savo aštuntojo posėdžio metu ES ir Ramiojo vandenyno valstybių prekybos komitetas priims savo ir specialiųjų komitetų darbo tvarkos taisykles;

(5)

Sąjunga turėtų nuspręsti dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi ES ir Ramiojo vandenyno valstybių prekybos komitete, dėl tokių darbo tvarkos taisyklių priėmimo,

(1)

Sąjunga Tarybos ir Komisijos sprendimu 2009/332/EB, Euratomas (1) sudarė Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 2009 m. balandžio 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas 4 protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 4 protokolas). Remiantis 4 protokolo 3 straipsniu, pagal Susitarimo 116 straipsnį įsteigta Stabilizacijos ir asociacijos taryba (toliau – Stabilizacijos ir asociacijos taryba) gali nuspręsti iš dalies pakeisti 4 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Stabilizacijos ir asociacijos taryba kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 4 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Stabilizacijos ir asociacijos taryboje, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 4 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Albanijos Respublika susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Stabilizacijos ir asociacijos taryboje turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos ir Komisijos sprendimu (ES, Euratomas) 2015/998 (1) sudarė Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 2015 m. birželio 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas 2 protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 2 protokolas). Remiantis 2 protokolo 3 straipsniu, pagal Susitarimo 115 straipsnį Stabilizacijos ir asociacijos taryba (toliau – Stabilizacijos ir asociacijos taryba) gali nuspręsti iš dalies pakeisti 2 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Stabilizacijos ir asociacijos taryba kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 2 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Stabilizacijos ir asociacijos taryboje, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 2 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Bosnija ir Hercegovina susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Stabilizacijos ir asociacijos taryboje turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2004/635/EB (1) sudarė Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją (toliau – Susitarimas), ir jis įsigaliojo 2006 m. birželio 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas 4 protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 4 protokolas). Remiantis 4 protokolo 3 straipsniu, pagal Susitarimo 74 straipsnio 1 dalį įsteigta Asociacijos taryba (toliau – Asociacijos taryba) gali nuspręsti iš dalies pakeisti 4 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Asociacijos taryba kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 4 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Asociacijos taryboje, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 4 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Egipto Arabų Respublika susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

todėl Sąjungos pozicija Asociacijos taryboje turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2014/495/Euratomas (1) sudarė Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas I protokolas „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – I protokolas). Remiantis I protokolo 3 straipsniu, pagal Susitarimo 74 straipsnio 1 dalį įsteigtas Muitinės pakomitetis (toliau – Muitinės pakomitetis) gali priimti sprendimą iš dalies pakeisti I protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Muitinės pakomitetis kitame savo posėdyje priims sprendimą. kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Muitinės pakomitetyje, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu I protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Gruzija susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos ir Komisijos sprendimu 2000/384/EB, EAPB (1) sudarė Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, įsteigiantį asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės (toliau – Susitarimas), ir jis įsigaliojo 2000 m. birželio 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas 4 protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 4 protokolas). Remiantis 4 protokolo 39 straipsniu, pagal Susitarimo 67 straipsnį įsteigta Asociacijos taryba (toliau – Asociacijos taryba) gali nuspręsti iš dalies pakeisti 4 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Asociacijos taryba kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 4 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Asociacijos taryboje, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 4 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Izraelio Valstybė susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

todėl Sąjungos pozicija Asociacijos taryboje turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos ir Komisijos sprendimu 2002/357/EB, EAPB (1) sudarė Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją (toliau – Susitarimas), ir jis įsigaliojo 2002 m. gegužės 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas I protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 3 protokolas). Remiantis 3 protokolo 39 straipsniu, pagal Susitarimo 89 straipsnį įsteigta Asociacijos taryba (toliau – Asociacijos taryba) gali priimti sprendimą iš dalies pakeisti 3 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Asociacijos taryba kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 3 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Asociacijos taryboje, kadangi sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 3 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės

(8)

todėl Sąjungos pozicija Asociacijos taryboje turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos sprendimu (ES) 2016/342 (1) sudarė Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Kosovo (*) stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas III protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – III protokolas). Remiantis III protokolo 4 straipsniu, pagal Susitarimo 126 straipsnį įsteigta Stabilizacijos ir asociacijos taryba (toliau – Stabilizacijos ir asociacijos taryba) gali nuspręsti iš dalies pakeisti III protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Stabilizacijos ir asociacijos taryba kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant III protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Stabilizacijos ir asociacijos taryboje, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu III protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Kosovas (*) susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Stabilizacijos ir asociacijos taryboje turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2006/356/EB (1) sudarė Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Libano Respublikos asociaciją (toliau – Susitarimas), ir jis įsigaliojo 2006 m. balandžio 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas 4 protokolas „Dėl produktų kilmės statuso apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 4 protokolas). Remiantis 4 protokolo 38 straipsniu, pagal Susitarimo 74 straipsnio 1 dalį įsteigta Asociacijos taryba (toliau – Asociacijos taryba) gali nuspręsti iš dalies pakeisti 4 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Asociacijos taryba kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 4 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Asociacijos taryboje, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 4 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Libano Respublika susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos ir Komisijos sprendimu 2004/239/EB, Euratomas (1) sudarė Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 2004 m. balandžio 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas 4 protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 4 protokolas). Remiantis 4 protokolo 3 straipsniu, pagal Susitarimo 108 straipsnį įsteigta Stabilizacijos ir asociacijos taryba (toliau – Stabilizacijos ir asociacijos taryba) gali nuspręsti iš dalies pakeisti 4 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Stabilizacijos ir asociacijos taryba kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 4 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Stabilizacijos ir asociacijos taryboje, nes Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 4 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Šiaurės Makedonijos Respublika susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Stabilizacijos ir asociacijos taryboje turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos ir Komisijos sprendimu 2014/493/Euratomas (1) sudarė Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas II protokolas „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – II protokolas). Remiantis II protokolo 3 straipsniu, pagal Susitarimo 200 straipsnį įsteigtas Muitinės pakomitetis (toliau – Muitinės pakomitetis) gali nuspręsti iš dalies pakeisti II protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Muitinės pakomitetis kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant II protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Muitinės pakomitetyje, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu II protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Moldovos Respublika susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Muitinės pakomitetyje turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos ir Komisijos sprendimu 2013/490/ES, Euratomas (1) sudarė Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas 3 protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 3 protokolas). Remiantis 3 protokolo 3 straipsniu, pagal Susitarimo 119 straipsnį įsteigta Stabilizacijos ir asociacijos taryba (toliau – Stabilizacijos ir asociacijos taryba) gali nuspręsti iš dalies pakeisti 3 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Stabilizacijos ir asociacijos taryba kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 3 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Stabilizacijos ir asociacijos taryboje, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 3 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Serbijos Respublika susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos sprendimu 98/223/EB priėmė 1998 m. vasario 25 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/98 dėl prekybos žemės ūkio produktais tvarkos (1) (toliau – Sprendimas) ir jis įsigaliojo 1998 m. sausio 1 d.;

(2)

į Sprendimą įtrauktas 3 protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 3 protokolas). EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 3/2006 (2) 3 protokolas buvo pakeistas nauju protokolu. Remiantis 3 protokolo 39 straipsniu, Asociacijos taryba gali nuspręsti iš dalies pakeisti 3 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Asociacijos taryba kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 3 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Asociacijos taryboje, nes Asociacijos tarybos sprendimas sukelsSąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (3) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 3 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Turkijos Respublika susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas,

(9)

todėl Sąjungos pozicija Asociacijos taryboje turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Komisijos sprendimu 96/528/EAPB sudarė Europos anglių ir plieno bendrijos ir Turkijos Respublikos susitarimą dėl prekybos produktais, kuriems taikoma Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis (1) (toliau – Susitarimas), ir jis įsigaliojo 1996 m. rugpjūčio 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas 1 protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – 1 protokolas). Remiantis to protokolo 39 straipsniu, pagal Susitarimo 14 straipsnio 1 dalį įsteigtas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) gali nuspręsti iš dalies pakeisti 1 protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Jungtinis komitetas kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant 1 protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Jungtiniame komitete, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. Todėl sprendimu 1 protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Turkijos Respublika susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2014/670/Euratomas (1) sudarė Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d.;

(2)

į Susitarimą įtrauktas I protokolas „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ (toliau – I protokolas). Remiantis I protokolo 3 straipsniu, pagal Susitarimo 83 straipsnį įsteigtas Muitinės pakomitetis (toliau – Muitinės pakomitetis) gali nuspręsti iš dalies pakeisti I protokolo nuostatas;

(3)

iki 2023 m. pabaigos Muitinės pakomitetis kitame savo posėdyje priims sprendimą, kuriuo iš dalies bus pakeistas Susitarimas, pakeičiant I protokolą (toliau – sprendimas);

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Muitinės pakomitetyje, nes sprendimas sukels Sąjungai privalomų teisinių padarinių;

(5)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/94/ES (2) sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungoje įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Konvencijos Susitariančiųjų Šalių sudarytus dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, kilmės; jos taikomos nedarant poveikio tuose dvišaliuose susitarimuose nustatytiems principams;

(6)

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi imtis tinkamų priemonių veiksmingam Konvencijos taikymui užtikrinti. sprendimu I protokole bus įtraukta dinaminė nuoroda į Konvenciją tam, kad būtų nurodoma į paskutinę galiojančią Konvencijos redakciją;

(7)

po diskusijų dėl Konvencijos pakeitimo nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, kurios turi būti įtrauktos į Konvenciją. Kol bus sudaryti ir įsigalios Konvencijos daliniai pakeitimai, Sąjunga ir Ukraina susitarė kuo greičiau pradėti taikyti alternatyvias kilmės taisykles, grindžiamas iš dalies pakeista Konvencija, kurios dvišaliu lygmeniu gali būti taikomos kaip alternatyva Konvencijoje nustatytoms kilmės taisyklėms (toliau – pereinamojo laikotarpio taisyklės). Tuo tikslu sprendimu taip pat bus numatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(8)

kumuliacijos zonoje, kurią sudaro ELPA valstybės, Farerų Salos, Sąjunga, Turkijos Respublika, stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės, Moldovos Respublika, Gruzija ir Ukraina, turėtų būti išlaikyta galimybė tuo atveju, kai tarp tų dalyvių taikoma įstrižinė kumuliacija, nukrypstant nuo Konvencijos nuostatų vietoj EUR-MED judėjimo sertifikatų arba EUR-MED kilmės deklaracijų naudoti EUR.1 judėjimo sertifikatus arba kilmės deklaracijas;

(9)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama sprendimo projektu,

(1)

2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 26 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2019/2157 (1), (ES) 2020/102 (2), (ES) 2020/144 (3) ir (ES) 2020/511 (4), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d.2020 m. birželio 8 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2020/766, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 25 d. (5)2020 m. liepos 30 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2020/1153, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai (6);

(2)

pasibaigus Monica MARINI kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta;

(3)

pasibaigus Nicola MARINI (Sindaco del Comune di Albano Laziale (RM)) įgaliojimams, kurių pagrindu buvo pasiūlyta jo kandidatūra, tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

—

Nicola MARINI, Consigliere comunale di Albano Laziale (RM) (įgaliojimų pakeitimas),

—

Enrico ROSSI, Assessore del Comune di Signa (FI).

(1)

Europos bendrijos ir Kanados susitarimas dėl muitinių bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos muitinių veiklos srityje (toliau – CMAA) Sąjungos buvo sudarytas Tarybos sprendimu 98/18/EB (1) ir įsigaliojo 1998 m. sausio 1 d.;

(2)

CMAA 2 straipsnyje muitinės raginamos kuo plačiau plėtoti muitinių bendradarbiavimą;

(3)

pagal CMAA 20 straipsnį Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas (toliau – JMBK) turi imtis priemonių, reikalingų muitinių bendradarbiavimui;

(4)

Europos Sąjungos ir Kanados susitarimas dėl muitinių bendradarbiavimo tiekimo grandinės saugumo srityje (toliau – SCSA) Sąjungos buvo sudarytas Tarybos sprendimu 2014/941/ES (2) ir įsigaliojo 2013 m. lapkričio 1 d.;

(5)

pagal SCSA 5 straipsnį JMBK yra įgaliotas priimti sprendimus dėl rizikos valdymo metodų, rizikos standartų, saugumo patikrų ir verslo partnerystės programų abipusio pripažinimo;

(6)

per savo penktąjį posėdį ir bet kuriuo atveju iki 2022 m. pabaigos JMBK ketina priimti sprendimą dėl Kanados partnerių apsaugos programos ir Europos Sąjungos įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programos abipusio pripažinimo;

(7)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi JMBK, nes sprendimas dėl Kanados partnerių apsaugos programos ir Europos Sąjungos įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programos abipusio pripažinimo turės teisinį poveikį Sąjungoje;

(8)

Sąjungos pozicija JMBK dėl Kanados partnerių apsaugos programos ir Europos Sąjungos įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programos abipusio pripažinimo turėtų būti grindžiama JMBK sprendimo projektu,