1.   Šis reglamentas taikomas civilinėse ar komercinėse bylose, kai valstybės narės teismas pagal tos valstybės narės teisę prašo:

2.   Prašymas negali būti rengiamas siekiant gauti įrodymų, kurie nėra skirti naudoti jau pradėtame ar numatomame pradėti teismo procese.

1.   1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus prašymus dėl įrodymų rinkimo teismas, kuriame yra pradėtas teismo procesas arba kuriame numatoma jį pradėti (toliau – prašantysis teismas), perduoda tiesiogiai kitos valstybės narės kompetentingam teismui (toliau – prašomasis teismas).

2.   Kiekviena valstybė narė parengia sąrašą teismų, kurie yra kompetentingi rinkti įrodymus pagal šį reglamentą. Sąraše taip pat nurodoma teritorinė ir, kai taikoma, speciali tų teismų jurisdikcija.

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę įstaigą, atsakingą už:

2.   Federacinės valstybės narės, valstybės narės, kuriose taikomos kelios teisinės sistemos, ir savarankiškus teritorinius vienetus turinčios valstybės narės gali paskirti daugiau kaip vieną centrinę įstaigą.

3.   Kiekviena valstybė narė taip pat paskiria šio straipsnio 1 dalyje nurodytą centrinę įstaigą arba vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, kurios bus atsakingos už sprendimų dėl prašymų pagal 19 straipsnį priėmimą.

1.   Prašymai parengiami naudojant I priede nurodytą A formą arba, kai tinkama. L formą. Kiekviename prašyme turi būti nurodyta ši informacija:

2.   Prašymui ir visiems pridedamiems dokumentams netaikomas reikalavimas patvirtinti jų autentiškumą ar taikyti kitus lygiaverčius formalumus.

3.   Prie dokumentų, kuriuos prašantysis teismas mano esant būtina pridėti prašymui vykdyti, pridedamas dokumentų vertimas į kalbą, kuria buvo parengtas prašymas.

1.   Prašymai ir pranešimai pagal šį reglamentą perduodami naudojantis saugia ir patikima decentralizuota IT sistema, tinkamai gerbiant pagrindines teises ir laisves. Ta decentralizuota IT sistema grindžiama sąveikiu sprendimu, pavyzdžiui, e. CODEX.

2.   Prašymams ir pranešimams, perduodamiems naudojantis decentralizuota IT sistema, taikoma Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatyta bendroji teisinė kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų naudojimo sistema.

3.   Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems prašymams ir pranešimams reikalingas arba yra naudojamas spaudas arba rašytinis parašas, vietoj jų gali būti naudojami „kvalifikuoti elektroniniai spaudai“ arba „kvalifikuoti elektroniniai parašai“, apibrėžti Reglamente (ES) Nr. 910/2014.

4.   Jei perdavimas pagal 1 dalį neįmanomas dėl decentralizuotos IT sistemos sutrikimo, atitinkamų įrodymų pobūdžio arba dėl susidariusių išimtinių aplinkybių, perdavimas atliekamas pasitelkus greičiausias ir tinkamiausias alternatyvias priemones, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimumą ir saugumą.

1.   Gavęs prašymą, kompetentingas prašomasis teismas per septynias dienas nuo jo gavimo išsiunčia prašančiajam teismui patvirtinimą dėl gavimo naudodamas I priede nurodytą B formą. Jei prašymas neatitinka 6 ir 7 straipsniuose nustatytų sąlygų, prašomasis teismas gavimo patvirtinime apie tai įrašo pastabą.

2.   Jei prašymo, kuris parengtas naudojant I priede nurodytą A formą ir kuris atitinka 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, vykdymas nepriklauso prašomojo teismo jurisdikcijai, tas teismas prašymą nusiunčia savo valstybės narės kompetentingam teismui ir apie tai informuoja prašantįjį teismą naudodamas I priede nurodytą C formą.

1.   Jei prašymas negali būti įvykdytas dėl to, kad jame nepateikta visa būtina 5 straipsnyje nurodyta informacija, prašomasis teismas apie tai informuoja prašantįjį teismą nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo, parengto naudojant I priede nurodytą D formą, gavimo ir paprašo prašančiojo teismo atsiųsti trūkstamą informaciją, kiek įmanoma tiksliau nurodydamas tą trūkstamą informaciją.

2.   Jei prašymas negali būti įvykdytas dėl to, kad buvo paprašytas užstatas arba išankstinis mokėjimas pagal 22 straipsnio 3 dalį, prašomasis teismas apie tai informuoja prašantįjį teismą nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo, parengto naudojant I priede nurodytą D formą, gavimo, ir informuoja prašantįjį teismą, kaip turi būti pateiktas užstatas arba sumokėtas išankstinis mokėjimas. Prašomasis teismas, naudodamas I priede nurodytą E formą, patvirtina apie užstato arba išankstinio mokėjimo gavimą nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo užstato arba išankstinio mokėjimo gavimo.

1.   Jei prašomasis teismas gavimo patvirtinime pagal 9 straipsnio 1 dalį yra nurodęs, kad prašymas neatitinka 6 ir 7 straipsniuose nustatytų sąlygų, arba informavęs prašantįjį teismą pagal 10 straipsnį, kad prašymas negali būti įvykdytas, nes jame nepateikta visa būtina 5 straipsnyje nurodyta informacija, 12 straipsnyje nustatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prašomasis teismas gauna tinkamai užpildytą prašymą.

2.   Jei prašomasis teismas yra paprašęs užstato arba išankstinio mokėjimo pagal 22 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnyje nustatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai pateikiamas užstatas arba sumokamas išankstinis mokėjimas.

1.   Prašomasis teismas prašymą vykdo nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

2.   Prašomasis teismas prašymą vykdo pagal savo nacionalinę teisę.

3.   Prašantysis teismas gali reikalauti, kad prašymas būtų vykdomas laikantis specialios tvarkos, numatytos jo nacionalinėje teisėje, naudodamas I priede nurodytą A formą. Prašomasis teismas vykdo prašymą laikydamasis specialios tvarkos, nebent tai yra nesuderinama su jo nacionaline teise arba jis to negali daryti dėl didelių praktinių sunkumų. Jei prašomasis teismas dėl vienos iš tų priežasčių netenkina reikalavimo vykdyti prašymą laikantis specialios tvarkos, jis informuoja prašantįjį teismą naudodamas I priede nurodytą H formą.

4.   Prašantysis teismas gali prašyti prašomojo teismo renkant įrodymus naudoti specialias ryšių technologijas, visų pirma vaizdo konferenciją ar telekonferenciją.

Prašomasis teismas naudoja specialią pagal pirmą pastraipą nustatytą ryšių technologiją, nebent tai yra nesuderinama su jo nacionaline teise, arba prašomasis teismas to negali daryti dėl didelių praktinių sunkumų.

Jei prašomasis teismas dėl vienos iš tų priežasčių nenaudoja specialios ryšių technologijos, jis informuoja prašantįjį teismą naudodamas I priede nurodytą H formą.

Jei prašančiajame teisme arba prašomajame teisme nėra pirmoje pastraipoje nurodytos ryšių technologijos, tokią ryšių technologiją tie teismai gali užtikrinti tarpusavio susitarimu.

1.   Jei tai numatyta prašančiojo teismo valstybės narės teisėje, šalys ir jų atstovai, jei tokie yra, turi teisę būti prašomajam teismui renkant įrodymus.

2.   Prašantysis teismas, naudodamas I priede nurodytą A formą, savo prašyme informuoja prašomąjį teismą, kad bus šalys ir jų atstovai, jei tokie yra, ir, atitinkamu atveju, kad jų prašoma dalyvauti renkant įrodymus. Ta informacija taip pat gali būti pateikta bet kuriuo kitu tinkamu laiku.

3.   Jei šalių ir jų atstovų, jei tokie yra, prašoma dalyvauti renkant įrodymus, prašomasis teismas pagal 12 straipsnį nustato sąlygas, kuriomis jie gali dalyvauti.

4.   Prašomasis teismas, naudodamas I priede nurodytą I formą, praneša šalims ir jų atstovams, jei tokie yra, apie įrodymų rinkimo laiką bei vietą ir, kai tinkama, sąlygas, kuriomis jie gali dalyvauti renkant įrodymus.

5.   1–4 dalys nedaro poveikio prašomojo teismo galimybei prašyti šalių ir jų atstovų, jei tokie yra, būti ar dalyvauti renkant įrodymus, jei tai numatyta jo valstybės narės teisėje.

1.   Jei tai suderinama su prašančiojo teismo valstybės narės teise, prašančiojo teismo atstovai turi teisę būti prašomajam teismui renkant įrodymus.

2.   Šiame straipsnyje sąvoka „atstovas“ apima prašančiojo teismo paskirtus teismo darbuotojus pagal jo nacionalinę teisę. Prašantysis teismas pagal savo nacionalinę teisę gali paskirti ir bet kurį kitą asmenį, pavyzdžiui, ekspertą.

3.   Prašantysis teismas, naudodamas I priede nurodytą A formą, savo prašyme informuoja prašomąjį teismą, kad bus jo atstovai ir, atitinkamais atvejais, kad jų prašoma dalyvauti renkant įrodymus. Ta informacija taip pat gali būti pateikta bet kuriuo kitu tinkamu laiku.

4.   Jei prašančiojo teismo atstovų prašoma dalyvauti renkant įrodymus, prašomasis teismas pagal 12 straipsnį nustato sąlygas, kuriomis jie gali dalyvauti.

5.   Prašomasis teismas, naudodamas I priede nurodytą I formą, praneša prašančiajam teismui apie įrodymų rinkimo laiką bei vietą ir, kai tinkama, sąlygas, kuriomis jo atstovai gali dalyvauti renkant įrodymus.

1.   Prašymas apklausti asmenį nevykdomas, jei atitinkamas asmuo pasinaudoja teise atsisakyti duoti parodymus arba jam uždrausta juos duoti:

2.   Be 1 dalyje nurodytų priežasčių, prašymą galima atsisakyti vykdyti tik tuo atveju, jei egzistuoja viena ar daugiau iš šių priežasčių:

3.   Prašomasis teismas negali atsisakyti vykdyti prašymo tik dėl to, kad pagal jo nacionalinę teisę kitas jo valstybės narės teismas turi išimtinę jurisdikciją bylos dalyko atžvilgiu arba dėl to, kad pagal tos valstybės narės teisę nebūtų pripažinta teisė pareikšti ieškinį dėl to dalyko.

4.   Jei prašymą vykdyti atsisakoma dėl vienos iš 2 dalyje nurodytų priežasčių, prašomasis teismas, naudodamas I priede nurodytą K formą, apie tai informuoja prašantįjį teismą per 60 dienų nuo tos dienos, kai prašomasis teismas gavo prašymą.

1.   Jei teismas prašo, kad įrodymai būtų tiesiogiai renkami kitoje valstybėje narėje, jis prašymą pateikia tos valstybės narės centrinei įstaigai arba kompetentingai institucijai, naudodamas I priede nurodytą L formą.

2.   Tiesiogiai įrodymai gali būti renkami tik jei tai vyksta savanorišku pagrindu, nenaudojant priverstinių priemonių.

Jei tiesioginis įrodymų rinkimas reiškia, kad asmuo turi būti apklaustas, prašantysis teismas informuoja tą asmenį, kad įrodymų rinkimas vyks savanorišku pagrindu.

3.   Įrodymus tiesiogiai renka teismo darbuotojas arba bet kuris kitas asmuo, pavyzdžiui, ekspertas, kuris paskirtas pagal prašančiojo teismo valstybės narės teisę.

4.   Per 30 dienų nuo prašymo tiesiogiai surinkti įrodymus gavimo dienos prašomosios valstybės narės centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija, naudodama I priede nurodytą M formą, informuoja prašantįjį teismą, ar prašymas yra priimtas, o prireikus, kokiomis sąlygomis tiesioginis įrodymų rinkimas pagal jos valstybės narės teisę turi būti įvykdytas.

Centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija gali paskirti savo valstybės narės teismą dalyvauti tiesiogiai renkant įrodymus, kad būtų užtikrintas tinkamas šio straipsnio taikymas ir sąlygų, kuriomis tiesioginis įrodymų rinkimas turi būti įvykdytas, laikymasis.

5.   Jei per 30 dienų nuo prašymo tiesiogiai surinkti įrodymus gavimo patvirtinimo prašantysis teismas negauna informacijos apie tai, kad prašymas buvo priimtas, jis prašomosios valstybės narės centrinei įstaigai ar kompetentingai institucijai gali išsiųsti priminimą. Jei per 15 dienų nuo patvirtinimo apie priminimą gavimo prašantysis teismas negauna atsakymo, prašymas tiesiogiai surinkti įrodymus laikomas priimtu. Tačiau susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, kai centrinė įstaiga ar kompetentinga institucija negalėjo sureaguoti į prašymą per terminą, nustatytą po priminimo gavimo, pasibaigus tam terminui išimties tvarka bet kuriuo metu iki faktinio tiesioginio įrodymų rinkimo momento gali būti remiamasi pagrindais atsisakyti tiesiogiai surinkti įrodymus.

6.   Prašomosios valstybės narės centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija gali paskirti savo valstybės narės teismą, kad jis teiktų praktinę pagalbą tiesiogiai renkant įrodymus.

7.   Prašomosios valstybės narės centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija gali atsisakyti tenkinti prašymą tiesiogiai surinkti įrodymus tik tuo atveju, jei:

8.   Nedarant poveikio pagal 4 dalį nustatytoms bet kokioms sąlygoms, prašantysis teismas tiesioginį įrodymų rinkimą vykdo pagal savo valstybės narės teisę.

1.   Kai įrodymai turi būti surenkami apklausiant asmenį, kuris yra kitoje valstybėje narėje, ir teismas prašo įrodymus rinkti tiesiogiai pagal 19 straipsnį, tas teismas renka įrodymus naudodamasis vaizdo konferencija arba kita nuotoline ryšių technologija, jei tokia technologija yra prieinama teismui ir jis mano, kad tokios technologijos naudojimas yra tinkamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

2.   Prašymas tiesiogiai surinkti įrodymus naudojant vaizdo konferenciją arba kitą nuotolinę ryšių technologiją pateikiamas naudojant I priede nurodytą N formą. Prašantysis teismas ir prašomosios valstybės narės centrinė įstaiga ar kompetentinga institucija arba teismas, paskirti teikti praktinę pagalbą tiesiogiai renkant įrodymus, susitaria dėl apklausos praktinės tvarkos.

Jei reikia, prašančiojo teismo prašymu jam padedama rasti vertėją žodžiu.

1.   Už prašymo surinkti įrodymus vykdymą pagal 12 straipsnį turi būti nereikalaujama kompensuoti jokių mokesčių ar išlaidų.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, prašomasis teismas gali paprašyti atlyginti mokesčius ar išlaidas. Jei prašomasis teismas to paprašo, prašantysis teismas užtikrina, kad nedelsiant būtų kompensuoti:

Šalių pareigą padengti tokius atlyginimus ar išlaidas reglamentuoja prašančiojo teismo valstybės narės teisė.

3.   Jei reikalaujama eksperto nuomonės, prašomasis teismas, prieš vykdydamas prašymą surinkti įrodymus, gali prašyti prašančiojo teismo atitinkamo užstato ar išankstinio mokėjimo, susijusio su numatomomis išlaidomis dėl eksperto nuomonės. Visais kitais atvejais užstatas ar išankstinis mokėjimas negali būti sąlyga prašymui surinkti įrodymus vykdyti.

Užstatą pateikia arba išankstinį mokėjimą sumoka šalys, jei tai numatyta prašančiojo teismo valstybės narės teisėje.

1.   Komisija parengia ir reguliariai atnaujina vadovą, kuriame pateikiama valstybių narių pagal 31 straipsnį ir galiojančias sutartis arba susitarimus pateikta informacija, laikantis 29 straipsnio 3 dalies. Komisija vadovą paskelbia elektronine forma, visų pirma per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose bei Europos e. teisingumo portale.

2.   Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, siekiant atnaujinti jame pateiktas formas arba padaryti tų formų techninius pakeitimus.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   23 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 22 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 23 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma decentralizuota IT sistema ir kuriuose pateikiama:

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami ne vėliau kaip 2022 m. kovo 23 d. laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

1.   Komisija yra atsakinga už bazinio sistemos modelio programinės įrangos, kurią valstybės narės gali pasirinkti taikyti kaip savo galinę sistemą vietoj nacionalinės IT sistemos, sukūrimą, techninę priežiūrą ir būsimą plėtojimą. Bazinio sistemos modelio programinės įrangos sukūrimas, techninė priežiūra ir būsimas plėtojimas finansuojamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

2.   Komisija vykdo, techniškai prižiūri ir remia nemokamą programinės įrangos komponentų, kuriais grindžiami prieigos taškai, įdiegimą.

1.   Kiekviena valstybė narė padengia savo prieigos taškų, kuriais susiejamos nacionalinės IT sistemos, kad veiktų decentralizuota IT sistema, įrengimo, veikimo ir techninės priežiūros išlaidas.

2.   Kiekviena valstybė narė padengia nacionalinių IT sistemų sukūrimo ir pritaikymo sąveikai su prieigos taškais išlaidas, taip pat tų sistemų administravimo, veikimo ir techninės priežiūros išlaidas.

3.   1 ir 2 dalys nedaro poveikio valstybių narių galimybei teikti paraiškas dėl dotacijų siekiant gauti paramą tose dalyse nurodytai veiklai pagal Sąjungos finansines programas.

1.   Šis reglamentas dėl klausimų, kuriems jis taikomas, turi viršenybę kitų nuostatų, numatytų valstybių narių sudarytose dvišalėse ar daugiašalėse sutartyse ar susitarimuose, visų pirma 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijoje dėl civilinio proceso ir 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencijoje dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje, atžvilgiu santykiuose tarp jų šalimis esančių valstybių narių.

2.   Šis reglamentas netrukdo valstybėms narėms toliau taikyti arba sudaryti sutartis ar susitarimus dėl tolesnio įrodymų rinkimo palengvinimo, jei tos sutartys ar susitarimai atitinka šį reglamentą.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai:

1.   Bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą, įskaitant kompetentingų institucijų vykdomą keitimąsi asmens duomenimis arba jų perdavimą, turi atitikti Reglamentą (ES) 2016/679.

Bet koks kompetentingų institucijų vykdomas keitimasis informacija arba jos perdavimas Sąjungos lygmeniu turi būti vykdomas laikantis Reglamento (ES) 2018/1725.

Su konkrečios bylos nagrinėjimu nesusiję asmens duomenys turi būti ištrinami.

2.   Kompetentinga institucija ar institucijos pagal nacionalinę teisę laikomos asmens duomenų, tvarkomų pagal šį reglamentą, valdytojomis, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) 2016/679.

3.   Neatsižvelgiant į 1 ir 2 dalis, pagal šį reglamentą perduotą informaciją prašomasis teismas naudoja tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo perduota.

4.   Prašomieji teismai pagal savo nacionalinę teisę užtikrina tokios informacijos konfidencialumą.

5.   3 ir 4 dalys nedaro poveikio nacionalinės teisės aktams, kurie leidžia duomenų subjektus informuoti apie pagal šį reglamentą perduotos informacijos panaudojimą.

6.   Šis reglamentas nedaro poveikio Direktyvai 2002/58/EB.

1.   Valstybės narės pateikia Komisijai:

2.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus vėlesnius 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus.

3.   Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai duomenis apie kitas institucijas, kompetentingas rinkti įrodymus teismo proceso civilinėse ar komercinėse bylose tikslais. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokius vėlesnius tų duomenų pasikeitimus.

4.   Valstybės narės gali pranešti Komisijai, jei jos gali naudoti decentralizuotą IT sistemą anksčiau, nei reikalaujama šiuo reglamentu. Komisija paskelbia tą informaciją elektronine forma, visų pirma Europos e. teisingumo portale.

1.   Ne vėliau kaip 2023 m. liepos 2 d. Komisija parengia išsamią pagal šį reglamentą atliktų darbų, jo rezultatų ir poveikio stebėsenos programą.

2.   Stebėsenos programoje nurodomi veiksmai, kurių Komisija ir valstybės narės turi imtis, kad būtų vykdoma pagal šį reglamentą atliktų darbų, jo rezultatų ir poveikio stebėsena. Joje nustatoma, kada pirmą kartą turi būti surinkti 3 dalyje nurodyti duomenys, bet ne vėliau kaip 2026 m. liepos 2 d. ir kas kiek laiko tie duomenys turi būti renkami vėliau.

3.   Valstybės narės, jei turi, pateikia Komisijai šiuos stebėsenos tikslais reikalingus duomenis:

4.   Bazinio sistemos modelio programinė įranga ir nacionalinė galinė sistema, jei joje įdiegta tokia galimybė, programiškai renka 3 dalies a ir b punktuose nurodytus duomenis ir reguliariai perduoti juos Komisijai.

1.   Ne vėliau kaip … [penkeri metai po 35 straipsnio 3 dalyje nurodytos 7 straipsnio taikymo pradžios datos] Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia savo pagrindinių išvadų ataskaitą – kai tikslinga, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, reikalingą parengti 1 dalyje nurodytą ataskaitą.

1.   Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 panaikinamas nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 6 straipsnį, kuris panaikinamas nuo šio reglamento 35 straipsnio 3 dalyje nurodytos 7 straipsnio taikymo pradžios dienos.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. liepos 1 d.

2.   31 straipsnio 3 dalis taikoma nuo 2022 m. kovo 23 d.

3.   7 straipsnis taikomas nuo pirmos mėnesio, einančio po trejų metų laikotarpio nuo 25 straipsnyje nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo, dienos.

1.   Šis reglamentas taikomas tarpvalstybiniam teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimui civilinėse ar komercinėse bylose. Jis netaikomas visų pirma mokesčių, muitų ar administracinių bylų atžvilgiu arba valstybės narės atsakomybei už veiksmus arba neveikimą vykdant valdžios funkcijas (acta iure imperii).

2.   Šis reglamentas, išskyrus jo 7 straipsnį, netaikomas, jeigu asmens, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, adresas nežinomas.

3.   Šis reglamentas netaikomas įteikiant dokumentą teismo vietos valstybės narės asmens, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, įgaliotajam atstovui, nepriklausomai nuo to asmens gyvenamosios vietos.

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria valstybės tarnautojus, institucijas ar kitus asmenis, kompetentingus perduoti teisminius ar neteisminius dokumentus, įteiktinus kitoje valstybėje narėje (toliau – perduodančiosios agentūros).

2.   Kiekviena valstybė narė paskiria valstybės tarnautojus, institucijas ar kitus asmenis, kompetentingus priimti teisminius ar neteisminius dokumentus iš kitos valstybės narės (toliau – gaunančiosios agentūros).

3.   Valstybės narės gali paskirti atskiras perduodančiąsias agentūras ir gaunančiąsias agentūras arba vieną ar daugiau tokių agentūrų abiem šioms funkcijoms atlikti. Federacinės valstybės narės, valstybės narės, kuriose taikomos kelios teisinės sistemos, ir savarankiškus teritorinius vienetus turinčios valstybės narės gali paskirti daugiau kaip vieną tokią agentūrą. Paskyrimas galioja penkerius metus ir gali būti pratęsiamas tolesniems penkerių metų trukmės laikotarpiams.

4.   Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai šią informaciją:

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos pakeitimus.

1.   Įteiktini dokumentai, prašymai, patvirtinimai, gavimo patvirtinimai, pažymėjimai ir pranešimai, kuriuos naudodamosi I priedo formomis vienos kitoms perduoda perduodančiosios ir gaunančiosios agentūros, tos agentūros ir centrinės įstaigos arba skirtingų valstybių narių centrinės įstaigos, yra perduodami per saugią ir patikimą decentralizuotą IT sistemą. Ta decentralizuota IT sistema grindžiama sąveikiu sprendimu, pavyzdžiui, e. CODEX.

2.   Įteiktiniems dokumentams, prašymams, patvirtinimams, gavimo patvirtinimams, pažymėjimams ir pranešimams, perduodamiems per decentralizuotą IT sistemą, taikoma Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatyta bendroji teisinė kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų naudojimo sistema.

3.   Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems įteiktiniems dokumentams, prašymams, patvirtinimams, gavimo patvirtinimams, pažymėjimams ir kitiems pranešimams reikalingas ar naudojamas spaudas arba rašytinis parašas, vietoj jų gali būti naudojami „kvalifikuoti elektroniniai spaudai“ arba „kvalifikuoti elektroniniai parašai“, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 910/2014.

4.   Jei dėl decentralizuotos IT sistemos sutrikimo perdavimas pagal 1 dalį neįmanomas arba jei susidaro išimtinės aplinkybės, perdavimas atliekamas pasitelkus greičiausias ir pačias tinkamiausias alternatyvias priemones, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimumą ir saugumą.

1.   Jei asmens, kuriam kitos valstybės narės teritorijoje turi būti įteiktas teisminis arba neteisminis dokumentas, adresas nėra žinomas, ta valstybė narė teikia pagalbą nustatant adresą bent vienu iš šių būdų:

2.   Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai šią informaciją, kad ji būtų prieinama Europos e. teisingumo portale:

Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kuriuos tolesnius pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos pakeitimus.

1.   Teisminiai dokumentai tiesiogiai ir kuo greičiau perduodami tarp perduodančiųjų ir gaunančiųjų agentūrų.

2.   Kartu su perduotinu dokumentu pateikiamas prašymas, parengtas pagal I priede pateiktą A formą. Forma užpildoma valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialiąja kalba arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios oficialiosios kalbos, vietos, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąja kalba arba viena iš jos oficialiųjų kalbų, ar kita kalba, kurią ta valstybė narė yra nurodžiusi kaip priimtiną.

Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai kitą Sąjungos oficialiąją kalbą nei jos oficialioji kalba, kuria forma gali būti užpildyta.

3.   Pagal šį reglamentą perduodamų dokumentų atžvilgiu netaikomi legalizavimo reikalavimai ar kiti lygiaverčiai formalumai.

4.   Jei perduodančioji agentūra paprašo, kad kartu su 14 straipsnyje nurodytu pažymėjimu būtų grąžinta pagal 5 straipsnio 4 dalį išsiųsto popierinio dokumento kopija, ji siunčia dvi to dokumento kopijas.

1.   Perduodančioji agentūra, kuriai pareiškėjas pateikė dokumentą perdavimui, informuoja pareiškėją apie tai, kad adresatas gali atsisakyti tą dokumentą priimti, jei jis yra parengtas kita kalba, nei viena iš 12 straipsnio 1 dalyje numatytų kalbų.

2.   Pareiškėjas padengia visas vertimo išlaidas prieš dokumento perdavimą, nedarant poveikio bet kokiems galimiems teismo ar kompetentingos institucijos vėliau priimtiems sprendimams dėl atsakomybės už tokias išlaidas.

1.   Gavusi dokumentą, gaunančioji agentūra kuo skubiau automatiškai išsiunčia gavimo patvirtinimą perduodančiajai agentūrai naudodamasi decentralizuota IT sistema, arba, kai gavimo patvirtinimas siunčiamas kitomis priemonėmis, kuo skubiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per septynias dienas nuo gavimo, naudodama I priede pateiktą D formą.

2.   Jei, remiantis perduota informacija arba dokumentais, prašymas įteikti dokumentus negali būti įvykdytas, gaunančioji agentūra nepagrįstai nedelsdama susisiekia su perduodančiąja agentūra, kad gautų trūkstamą informaciją ar dokumentus, naudodama I priede pateiktą E formą.

3.   Jei prašymas įteikti dokumentus akivaizdžiai nepriklauso šio reglamento taikymo sričiai arba dėl nustatytų oficialių sąlygų nesilaikymo dokumentų įteikti nėra galimybės, perduotas prašymas ir dokumentai juos gavus nepagrįstai nedelsiant grąžinami perduodančiajai agentūrai kartu su pranešimu apie grąžinimą, naudojant I priede pateiktą F formą.

4.   Jei gaunančioji agentūra gauna įteiktiną dokumentą, kuriam įteikti ji neturi teritorinės jurisdikcijos, ji tą dokumentą kartu su prašymu nepagrįstai nedelsdama perduoda valstybėje narėje, į kuria kreipiamasi, teritorinę jurisdikciją turinčiai gaunančiajai agentūrai, su sąlyga, kad prašymas atitinka 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Gaunančioji agentūra, naudodama I priede pateiktą G formą, apie tai informuoja perduodančiąją agentūrą. Gavusi dokumentą ir prašymą, teritorinę jurisdikciją valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, turinti gaunančioji agentūra kuo skubiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per septynias dienas nuo gavimo išsiunčia perduodančiajai agentūrai pranešimą apie gavimą, naudodama I priede pateiktą H formą.

1.   Gaunančioji agentūra pati įteikia dokumentą arba paveda kitiems jį įteikti pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę arba perduodančiosios agentūros reikalaujamu konkrečiu būdu, jei tas būdas neprieštarauja tos valstybės narės teisei.

2.   Gaunančioji agentūra imasi visų būtinų priemonių, kad dokumentas būtų įteiktas kuo skubiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo. Jei nebuvo įmanoma įteikti dokumentą per vieną mėnesį nuo dokumento gavimo, gaunančioji agentūra:

1.   Adresatas gali atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą, jei tas dokumentas nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų:

2.   Jei dokumentas nėra parengtas 1 dalies b punkte nurodyta kalba arba nėra pridėtas jo vertimas į tą kalbą, gaunančioji agentūra informuoja adresatą apie 1 dalyje numatytą teisę, kartu su įteiktinu dokumentu pateikdama I priede pateiktą L formą šiomis kalbomis:

Jei yra požymių, kad adresatas moka kitos valstybės narės oficialiąją kalbą, taip pat pateikiama I priede pateikta L forma ta kalba.

Kai valstybė narė parengia I priede pateiktos L formos vertimą į trečiosios šalies kalbą, ji tą vertimą pateikia Komisijai siekiant, kad jis būtų prieinamas Europos e. teisingumo portale.

3.   Adresatas gali atsisakyti priimti dokumentą jo įteikimo metu arba per dvi savaites nuo jo įteikimo, pateikdamas rašytinį pareiškimą dėl atsisakymo priimti dokumentą. Tuo tikslu adresatas gali gaunančiajai agentūrai išsiųsti I priede patektą L formą arba pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodoma, kad adresatas atsisako priimti dokumentą dėl kalbos, kuria jis įteiktas.

4.   Jei gaunančioji agentūra informuojama apie adresato atsisakymą priimti dokumentą pagal 1, 2 ir 3 dalis, ji nedelsdama informuoja perduodančiąją agentūrą, pateikdama I priede pateiktoje K formoje nustatytą įteikimo arba neįteikimo pažymėjimą, ir grąžina prašymą bei, kai turima, visus dokumentus, kurių vertimo prašoma.

5.   Dokumento, kurį buvo atsisakyti priimti, įteikimo procedūrą galima ištaisyti, pagal šį reglamentą adresatui įteikiant dokumentą kartu su vertimu į kurią nors iš 1 dalyje numatytų kalbų. Tokiu atveju dokumento įteikimo data yra data, kurią dokumentas kartu su jo vertimu įteikiamas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Tačiau kai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, data, į kurią reikia atsižvelgti pareiškėjo atžvilgiu, yra pirminio dokumento įteikimo data, nustatyta pagal 13 straipsnio 2 dalį.

6.   1–5 dalys taip pat taikomos kitoms teisminių dokumentų perdavimo ir įteikimo priemonėms, numatytoms 2 skirsnyje.

7.   1 ir 2 dalių tikslais diplomatai ar konsuliniai pareigūnai, kai įteikimas vykdomas pagal 17 straipsnį, arba institucija ar asmuo, kai įteikimas vykdomas pagal 18, 19 arba 20 straipsnius, informuoja adresatą, kad adresatas gali atsisakyti priimti dokumentą ir kad tiems diplomatams, pareigūnams, institucijai ar asmeniui turi būti išsiųsta atitinkamai I priede pateikta L forma arba rašytinis pareiškimas dėl atsisakymo.

1.   Nedarant poveikio 12 straipsnio 5 daliai, įteikimo, vykdomo pagal 11 straipsnį, data yra ta data, kurią dokumentas įteiktas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę.

2.   Tačiau kai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, data, į kurią turi būti atsižvelgiama pareiškėjo atžvilgiu, yra pagal tos valstybės narės teisę nustatyta data.

3.   Šis straipsnis taip pat taikomas kitoms teisminių dokumentų perdavimo ir įteikimo priemonėms, numatytoms 2 skirsnyje.

1.   Užbaigus su atitinkamo dokumento įteikimu susijusius formalumus, gaunančioji agentūra, naudodama I priede pateiktą K formą, parengia tų formalumų atlikimo pažymėjimą, kuris kartu su įteikto dokumento kopija, jei taikoma 8 straipsnio 4 dalis, pateikiamas perduodančiajai agentūrai.

2.   1 dalyje nurodytas pažymėjimas parengiamas kilmės valstybės narės oficialiąja kalba ar viena iš jos oficialiųjų kalbų, arba kita kalba, kurią kilmės valstybė narė yra nurodžiusi kaip priimtiną. Kiekviena valstybė narė nurodo bet kurią Sąjungos oficialiąją kalbą, kitą nei jos oficialioji kalba, kuria galima užpildyti I priede pateiktą K formą.

1.   Už teisminių dokumentų, gaunamų iš valstybės narės, įteikimą neatsiranda įpareigojimas sumokėti ar kompensuoti bet kokius mokesčius arba išlaidas už valstybės narės, į kurią kreipiamasi, suteiktas paslaugas.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, pareiškėjas apmoka arba kompensuoja išlaidas už:

Valstybės narės nustato vienkartinį fiksuotą mokestį už kreipimąsi į teismo pareigūną arba asmenį, kompetentingą pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Nustatant tą mokestį turėtų būti laikomasi proporcingumo ir nediskriminavimo principų. Valstybės narės apie tokius fiksuotus mokesčius praneša Komisijai.

1.   Kiekviena valstybė narė, nenaudodama jokių priverstinių priemonių, kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims teisminius dokumentus gali įteikti tiesiogiai per savo diplomatus arba konsulinius pareigūnus.

2.   Valstybė narė gali pranešti Komisijai, kad ji prieštarauja teisminių dokumentų įteikimui, kaip nurodyta 1 dalyje, jos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai dokumentai turi būti įteikti dokumentus parengusios valstybės narės piliečiams.

1.   Teisminiai dokumentai gali būti įteikiami tiesiogiai asmeniui, kurio adresas kitoje valstybėje narėje įteikimo tikslais yra žinomas, elektroninėmis įteikimo priemonėmis, kurias pagal teismo vietos valstybės narės teisę galima naudoti dokumentų įteikimui šalies viduje, jeigu:

2.   Siekiant užtikrinti perdavimo saugumą, bet kuri valstybė narė gali nustatyti ir pranešti Komisijai papildomas sąlygas, kuriomis ji leis naudoti elektroninį įteikimo būdą, nurodytą 1 dalies b punkte, kai pagal jos teisę šiuo atžvilgiu nustatytos griežtesnės sąlygos arba neleidžiama naudoti įteikimo el. paštu.

1.   Konkretaus teismo proceso baigtimi suinteresuotas asmuo teisminius dokumentus gali įteikti tiesiogiai per teismo pareigūnus, tarnautojus ar kitus valstybės narės, kurioje siekiama įteikti dokumentą, kompetentingus asmenis, kai toks tiesioginis įteikimas leidžiamas pagal tos valstybės narės teisę.

2.   Valstybė narė, kuri leidžia tiesiogiai įteikti dokumentus, pateikia Komisijai informaciją apie tai, kokių profesijų atstovai ar kompetentingi asmenys gali atlikti tiesioginį dokumentų įteikimą jų teritorijoje. Komisija tą informaciją paskelbia Europos e. teisingumo portale.

1.   Tais atvejais, kai bylos iškėlimo dokumentas arba lygiavertis dokumentas pagal šį reglamentą įteikimo tikslais turėjo būti perduotas kitai valstybei narei, ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo sprendimas nepriimamas tol, kol nenustatyta, jog dokumento įteikimas ar pristatymas buvo atliktas laiku, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruošti gynybai ir kad:

2.   Kiekviena valstybė narė gali Komisijai pranešti, kad, nepaisant 1 dalies, teismas gali priimti sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas bylos iškėlimo dokumento arba lygiaverčio dokumento įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

Ta informacija skelbiama Europos e. teisingumo portale.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, teismas pagrįstais skubos atvejais gali nurodyti taikyti laikinąsias arba apsaugos priemones.

4.   Tais atvejais, kai bylos iškėlimo dokumentas arba lygiavertis dokumentas pagal šį reglamentą įteikimo tikslais turėjo būti perduotas kitai valstybei narei ir buvo priimtas teismo sprendimas į teismą neatvykusio atsakovo nenaudai, teisėjas turi teisę atleisti atsakovą nuo teismo sprendimo apskundimo termino pasibaigimo pasekmių, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

Prašymą taikyti tokį atleidimą galima pateikti tik per pagrįstą laikotarpį po to, kai atsakovas sužinojo apie tokį teismo sprendimą.

Kiekviena valstybė narė gali pranešti Komisijai, kad toks prašymas taikyti atleidimą nebus priimtinas, jei jis pateikiamas pasibaigus terminui, kurį valstybė nuarė nurodė tame pranešime. Tas terminas jokiu būdu neturi būti trumpesnis kaip vieneri metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ta informacija skelbiama Europos e. teisingumo portale.

5.   4 dalis netaikoma teismo sprendimams dėl asmenų statuso ar veiksnumo.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   23 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 22 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 23 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais sukuriama decentralizuota IT sistema, nustatanti:

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami ne vėliau kaip 2022 m. kovo 23 d., laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

1.   Komisija yra atsakinga už bazinio sistemos modelio programinės įrangos, kurią valstybės narės gali pasirinkti taikyti kaip savo galinę sistemą vietoj nacionalinės IT sistemos, sukūrimą, techninę priežiūrą ir vystymą ateityje. Bazinio sistemos modelio programinės įrangos sukūrimas, techninė priežiūra ir vystymas ateityje finansuojamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

2.   Komisija teikia, techniškai prižiūri ir remia nemokamą programinės įrangos komponentų, kurie yra prieigos taškų pagrindas, įdiegimą.

1.   Kiekviena valstybė narė padengia savo prieigos taškų, kuriais nacionalinės IT sistemos susiejamos, kad veiktų decentralizuota IT sistema, įrengimo, veikimo ir techninės priežiūros išlaidas.

2.   Kiekviena valstybė narė padengia nacionalinių IT sistemų sukūrimo ir pritaikymo sąveikai su prieigos taškais išlaidas, ir padengia tų sistemų administravimo, veikimo ir techninės priežiūros išlaidas.

3.   1 ir 2 dalys nedaro poveikio valstybių narių galimybei teikti paraiškas dėl dotacijų tose dalyse nurodytai veiklai vykdyti pagal Sąjungos finansines programas.

1.   Klausimais, kuriems šis reglamentas taikomas, jo nuostatos turi viršenybę kitų nuostatų, numatytų valstybių narių sudarytose dvišalėse ar daugiašalėse sutartyse arba susitarimuose, ir visų pirma 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijoje dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje, atžvilgiu, kiek tai susiję su santykiais tarp valstybių narių, kurios yra tų sutarčių arba susitarimų šalys.

2.   Šis reglamentas netrukdo valstybėms narėms toliau taikyti arba sudaryti sutartis ar susitarimus dėl dokumentų perdavimo paspartinimo arba tolesnio supaprastinimo, jei tos sutartys ar susitarimai neprieštarauja šiam reglamentui.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai:

1.   Bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą, įskaitant kompetentingų institucijų keitimąsi asmens duomenimis arba jų perdavimą, turi atitikti Reglamentą (ES) 2016/679.

Bet koks kompetentingų institucijų keitimasis duomenimis arba jų perdavimas Sąjungos lygmeniu turi būti vykdomas laikantis Reglamento (ES) 2018/1725.

Su konkrečios bylos nagrinėjimu nesusiję asmens duomenys nedelsiant ištrinami.

2.   Kompetentinga institucija ar institucijos pagal nacionalinę teisę laikomos asmens duomenų, tvarkomų pagal šį reglamentą, valdytojomis, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) 2016/679.

3.   Neatsižvelgiant į 1 ir 2 dalis, pagal šį reglamentą perduotą informaciją gaunančioji agentūra naudoja tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo perduota.

4.   Gaunančiosios agentūros pagal savo nacionalinę teisę užtikrina tos informacijos konfidencialumą.

5.   3 ir 4 dalimis nedaromas poveikis nacionalinės teisės aktams, kurie sudaro sąlygas informuoti duomenų subjektus apie pagal šį reglamentą perduotos informacijos naudojimą.

6.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvai 2002/58/EB.

1.   Valstybės narės pateikia Komisijai 3, 7, 12, 14, 17, 19, 20 ir 22 straipsniuose nurodytą informaciją.

Valstybės narės praneša Komisijai, jei pagal jų nacionalinę teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, kaip nurodyta 12 straipsnio 5 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje.

2.   Valstybės narės gali pranešti Komisijai, jei jos gali naudoti decentralizuotą IT sistemą anksčiau, nei reikalaujama pagal šį reglamentą. Komisija paskelbia tą informaciją elektronine forma, visų pirma Europos e. teisingumo portale.

3.   Pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus agentūrų ir centrinių įstaigų adresus ir kitus kontaktinius duomenis bei geografines sritis, kurios priklauso jų jurisdikcijai.

4.   Komisija sudaro ir reguliariai atnaujina vadovą, kuriame pateikiama 1 dalyje nurodyta informacija. Komisija vadovą paskelbia elektronine forma, visų pirma per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose bei Europos e. teisingumo portale.

1.   Ne vėliau kaip 2023 m. liepos 2 d. Komisija parengia išsamią pagal šį reglamentą atliktų darbų, pasiektų rezultatų ir jo poveikio stebėsenos programą.

2.   Stebėsenos programoje nurodomi veiksmai, kurių Komisija ir valstybės narės turi imtis, kad būtų vykdoma pagal šį reglamentą atliktų darbų, pasiektų rezultatų ir jo poveikio stebėsena. Joje nustatoma, kada turi būti pirmą kartą surinkti 3 dalyje nurodyti duomenys, ir ta data turi būti ne vėlesnė kaip 2026 m. liepos 2 d. ir kas kiek laiko tie duomenys turi būti renkami vėliau.

3.   Valstybės narės, jei turi, pateikia Komisijai šiuos stebėsenos tikslais reikalingus duomenis:

4.   Bazinio sistemos modelio programinė įranga ir nacionalinė galinė sistema, jei joje įdiegta tokia galimybė, programiškai renka 3 dalies a, b ir d punktuose nurodytus duomenis ir reguliariai perduoda juos Komisijai.

1.   Ne vėliau kaip po penkerių metų nuo 5 straipsnio taikymo pradžios dienos pagal 37 straipsnio 2 dalį Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia savo pagrindinių išvadų ataskaitą – kai tikslinga, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytai ataskaitai parengti reikalingą informaciją.

1.   Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 panaikinamas nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, išskyrus to reglamento 4 ir 6 straipsnius, kurie panaikinami nuo šio reglamento 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos 5, 8 ir 10 straipsnių taikymo pradžios dienos.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. liepos 1 d.

2.   5, 8 ir 10 straipsniai taikomi nuo pirmos mėnesio, einančio po trejų metų laikotarpio nuo 25 straipsnyje nurodytų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo, dienos.