(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (2) siekiama palaipsniui sustabdyti laimikio, sužvejoto vykdant bet kokią ES žvejybą, išmetimą į jūrą nustatant įpareigojimą iškrauti rūšių, dėl kurių taikomi laimikio limitai, žuvų laimikį;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje numatyta priimti daugiamečius planus, į kuriuos įtraukiamos tam tikrų atitinkamame geografiniame rajone žvejojamų išteklių išsaugojimo priemonės; tokiuose daugiamečiuose planuose išdėstomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir Komisijai pagal juos gali būti suteikti įgaliojimai remiantis valstybių narių parengtomis bendromis rekomendacijomis priimti dar išsamesnes tokio įgyvendinimo nuostatas;

(3)

Reglamentu (ES) 2018/973, kuriuo nustatytas Šiaurės jūros demersinių išteklių daugiametis planas, Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis valstybių narių parengtomis bendromis rekomendacijomis, nustatomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos;

(4)

Belgija, Danija, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija turi tiesioginių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Šiaurės jūros patariamąja taryba ir Pelaginių žuvų išteklių valdymo patariamąja taryba, tos valstybės narės 2019 m. gegužės 29 d. pateikė Komisijai bendrą rekomendaciją dėl išsamių įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant demersinių išteklių žvejybą Šiaurės jūroje, įgyvendinimo nuostatų. 2019 m. rugpjūčio 7 d. bendra rekomendacija buvo iš dalies pakeista. Atsižvelgdama į tas bendras rekomendacijas, Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/2238 (3);

(5)

2019 m. lapkričio 8 d. atitinkamos valstybės narės ir Jungtinė Karalystė pateikė naują bendrą rekomendaciją ištaisyti kai kurias Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2238 klaidas ir netyčia padarytus praleidimus;

(6)

2019 m. lapkričio 8 d. bendroje rekomendacijoje siūloma iki 2021 m. gruodžio 31 d. leisti taikyti išimtį norveginių omarų laimikiui, sužvejotam demersiniais tralais, kurių tralo maišas yra ne mažesnių kaip 70 mm dydžio akių ir turi įtaisytas selektyvumą pagal rūšis didinančias groteles, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 35 mm atstumu. Ši išimtis pagrįsta palankiu moksliniu vertinimu (4) ir jau buvo įtraukta į ankstesnius išmetimo į jūrą mažinimo planus. 2018 m. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) nurodė, kad tą išimtį pagrindžianti mokslinė informacija buvo paremta patikimu metodu, o stambesnių laivynų atveju taikytas tvirtinimo būdas buvo pakankamai pagrįstas (5). Nepaisant šių palankių mokslinių išvadų, Deleguotajame reglamente (ES) 2019/2238 tos išimties taikymo trukmė netyčia buvo apribota iki 2020 m. gruodžio 31 d., nors tam nebuvo jokio mokslinio pagrindo. Todėl ta išimtis turėtų būti taikoma iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

(7)

remiantis minėtu ŽMTEK vertinimu, Deleguotajame reglamente (ES) 2019/2238 taip pat klaidingai nustatytas įpareigojimas ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 1 d. pateikti duomenis apie išimties taikymą norveginių omarų laimikiui, sužvejotam demersiniais tralais, kurių tralo maišas yra ne mažesnių kaip 70 mm dydžio akių ir turi įtaisytas selektyvumą pagal rūšis didinančias groteles, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 35 mm atstumu. Todėl įpareigojimas teikti papildomus duomenis dėl šios išimties neturėtų būti taikomas;

(8)

Deleguotajame reglamente (ES) 2019/2238 netyčia praleista išgyvenamumu grindžiama išimtis jūrinių plekšnių laimikiui ir priegaudai. 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateiktoje bendroje rekomendacijoje siūloma taikyti išimtį jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam vykdant plekšniažuvių arba apvaliųjų žuvų žvejybą tam tikrais ne mažesnių kaip 90–99 mm dydžio akių tralais su įtaisyta sekcija Seltra arba tam tikrais ne mažesnių kaip 80–99 mm dydžio akių tralais. ŽMTEK pastebėjo, kad išgyvenamumas pagal įvairių atitinkamų tyrimų duomenis skyrėsi (18–75 %), o smulkesnių jūrinių plekšnių atveju jis buvo ypač mažas (6). Dėl šios priežasties išimtį turėjo būti leista taikyti tik iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau per klaidą 6 straipsnio 4 dalyje ji nebuvo nurodyta. Be to, dėl šios išimties taip pat reikėtų taikyti įpareigojimą teikti papildomus duomenis;

(9)

2019 m. lapkričio 8 d. bendroje rekomendacijoje siūloma taikyti de minimis išimtį paprastųjų molvų laimikiui, sužvejotam tam tikrais ne mažesnio kaip 120 mm dydžio akių demersiniais tralais;

(10)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/2035 (7) leista taikyti de minimis išimtį ICES 4 parajonyje tam tikrais ne mažesnio kaip 120 mm dydžio akių demersiniais tralais sužvejotam mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų molvų laimikiui. Ši išimtis buvo nustatyta remiantis valstybių narių pateiktais ir moksliniu vertinimu patvirtintais moksliniais įrodymais (8). ŽMTEK pažymėjo, kad galima pagrįstai daryti prielaidą, jog padidinti selektyvumą siekiant sumažinti nepageidaujamą paprastųjų molvų laimikį yra techniškai sudėtinga dėl paprastųjų molvų morfologijos. Ši išimtis nebuvo perkelta į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/2238 dėl valstybių narių regioninės grupės ir Komisijos nesusikalbėjimo. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2238 10 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant minėtą išimtį;

(11)

Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/2238 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

kadangi šiame reglamente nustatytos priemonės daro tiesioginį poveikį Sąjungos laivų žvejybos sezono planavimui ir atitinkamai ekonominei veiklai, šis reglamentas turėtų įsigalioti netrukus po to, kai bus paskelbtas. Atsižvelgiant į tai, kad Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/2238 įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas nuo tos datos,

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui sustabdyti laimikio, sužvejoto vykdant bet kokią ES žvejybą, išmetimą į jūrą nustatant įpareigojimą iškrauti rūšių, dėl kurių taikomi laimikio limitai, žuvų laimikį;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalimi Komisija įgaliojama deleguotaisiais aktais ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas vieną kartą, priimti išmetimo į jūrą mažinimo planus, grindžiamus bendromis rekomendacijomis, kurias rengia valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;

(3)

Belgija, Ispanija, Nyderlandai, Portugalija ir Prancūzija turi tiesioginių žvejybos pietvakarių vandenyse valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Pietvakarių vandenų patariamąja taryba ir Pelaginių žuvų išteklių valdymo patariamąja taryba, tos valstybės narės 2017 m. birželio 2 d. pateikė Komisijai bendrą rekomendaciją pratęsti išmetimo į jūrą mažinimo plane nustatytų de minimis išimčių taikymo trukmę;

(4)

atsižvelgiant į tą rekomendaciją ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) pateiktą teigiamą įvertinimą (2), Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/188 (3) de minimis išimties taikymas europinių ančiuvių, atlantinių skumbrių ir paprastųjų stauridžių laimikiui, sužvejotam Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) 8 kvadrate tralais su kėtoklėmis (OTM) ir poriniais tralais (PTM), buvo pratęstas 2018, 2019 ir 2020 metams. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1394/2014 (4) tą išimtį OTM ir PTM sužvejotam laimikiui jau buvo leista taikyti 2015, 2016 ir 2017 m., remiantis pagrįstais argumentais, kad dar labiau padidinti selektyvumą sunku;

(5)

dėl klaidos PTM netyčia nebuvo įtraukti į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/188, taigi minėtos valstybės narės paprašė Komisijos tą praleidimą ištaisyti. Nuoroda tik į vieną žvejybos įrankį turėtų būti išbraukta, kad išimtis apimtų visus pelaginius žvejybos įrankius (OTM ir PTM), kai jais sužvejojamas europinių ančiuvių, atlantinių skumbrių ir paprastųjų stauridžių laimikis;

(6)

Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1394/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės daro tiesioginį poveikį Sąjungos laivų žvejybos sezono planavimui ir atitinkamai ekonominei veiklai, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Kadangi Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/188 taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateikti du prašymai suteikti leidimą naudoti Bacillus subtilis DSM 25841 preparatą. Kartu su prašymais buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal to reglamento 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymai pateikti dėl leidimo naudoti Bacillus subtilis DSM 25841 preparatą kaip visų rūšių kiaulių, įskaitant nelaktuojančias paršavedes, siekiant teigiamo poveikio žindomiems paršeliams, pašarų priedą, priskirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2018 m. vasario 20 d. (2) ir dviejose 2019 m. spalio 4 d. (3) (4) nuomonėse padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis Bacillus subtilis DSM 25841 preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, vartotojų saugai ar aplinkai. Ji taip pat nurodė, kad šis preparatas turėtų būti laikomas potencialia kvėpavimo takus jautrinančia medžiaga, ir kad ji negali padaryti išvados, kad preparatas gali dirginti odą ir akis ar jautrinti odą. Todėl Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, ypač priedo naudotojų, sveikatai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad preparatas gali veiksmingai pagerinti tikslinių rūšių zootechninius parametrus. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

Bacillus subtilis DSM 25841 preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl šį preparatą turėtų būti leista naudoti;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti L-cisteino hidrochloridą monohidratą, gautą fermentuojant su Escherichia coli KCCM 80109 ir KCCM 80197. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti L-cisteino hidrochloridą monohidratą, gautą fermentuojant su Escherichia coli KCCM 80109 ir KCCM 80197, kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą. Pareiškėjas paprašė šį priedą priskirti prie priedų kategorijos „jusliniai priedai“;

(4)

pareiškėjas paprašė leisti pašarų priedą naudoti ir geriamajame vandenyje. Tačiau pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 geriamajame vandenyje neleidžiama naudoti „kvapiųjų junginių“. Todėl L-cisteino hidrochloridas monohidratas, gautą fermentuojant su Escherichia coli KCCM 80109 ir KCCM 80197, geriamajame vandenyje neturėtų būti leidžiamas naudoti. Tai, kad L-cisteino hidrochlorido monohidrato, gauto fermentuojant su Escherichia coli KCCM 80109 ir KCCM 80197, neleidžiama naudoti kaip kvapiosios medžiagos geriamajame vandenyje, netrukdo jo naudoti kombinuotuosiuose pašaruose, kurių duodama su vandeniu;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. kovo 19 d. nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis L-cisteino hidrochloridas monohidratas, gautas fermentuojant su Escherichia coli KCCM 80109 ir KCCM 80197, nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, vartotojų saugai ar aplinkai. Tarnyba padarė išvadą, kad L-cisteino hidrochlorido monohidrato, gauto fermentuojant su Escherichia coli KCCM 80109 ir KCCM 80197, poveikis naudotojams įkvėpus mažai tikėtinas dėl mažo dulkingumo, tačiau produktą siūloma klasifikuoti kaip kvėpavimo takus dirginančią medžiagą, nes jo pH tirpale yra žemas. Be to, remiantis pateiktų tyrimų rezultatais, jis turėtų būti klasifikuojamas kaip odos dirgiklis ir smarkų akių pažeidimą galinti sukelti medžiaga. L-cisteino hidrochloridas monohidratas nėra odą jautrinanti medžiaga. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad L-cisteino hidrochloridas monohidratas, gautas fermentuojant su Escherichia coli KCCM 80109 ir KCCM 80197, yra naudojamas maiste kaip kvapioji medžiaga, todėl manoma, kad jis pašaruose gali atlikti panašią funkciją ir jį naudojant pašaruose papildomai veiksmingumo įrodyti nebūtina. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašaruose esančių pašarų priedų analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)

atlikus L-cisteino hidrochlorido monohidrato, gauto fermentuojant su Escherichia coli KCCM 80109 ir KCCM 80197, vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti L-cisteino hidrochloridą monohidratą, gautą fermentuojant su Escherichia coli KCCM 80109 ir KCCM 80197;

(7)

siekiant užtikrinti geresnę kontrolę, turėtų būti nustatyti apribojimai ir sąlygos. Visų pirma priedo etiketėje turėtų būti nurodytas rekomenduojamas kiekis. Jei toks kiekis viršijamas, premiksų etiketėse turėtų būti nurodyta tam tikra informacija;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti Bacillus subtilis DSM 32324, Bacillus subtilis DSM 32325 ir Bacillus amyloliquefaciens DSM 25840 preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti Bacillus subtilis DSM 32324, Bacillus subtilis DSM 32325 ir Bacillus amyloliquefaciens DSM 25840 preparatą kaip visų rūšių mėsinių, dedeklinių arba veislei auginamų naminių paukščių pašarų priedą, skirtiną prie kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. kovo 20 d. nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis Bacillus subtilis DSM 32324, Bacillus subtilis DSM 32325 ir Bacillus amyloliquefaciens DSM 25840 preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, vartotojų saugai ar aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad neturint duomenų negalima daryti išvadų dėl priedo sukeliamo odos (akių) dirginimo arba odos jautrinimo, o dėl veikliųjų medžiagų baltyminio pobūdžio priedas turėtų būti laikomas kvėpavimo takus jautrinančia medžiaga. Todėl Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, ypač priedo naudotojų, sveikatai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad produktas gali būti veiksmingas pašarų ir geriamojo vandens zootechninis priedas. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodų taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

Bacillus subtilis DSM 32324, Bacillus subtilis DSM 32325 ir Bacillus amyloliquefaciens DSM 25840 preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti minėtą produktą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1062/2014 (2) pateiktas esamų veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad būtų galima patvirtinti kaip tinkamas biocidiniams produktams gaminti, sąrašas. Tame sąraše yra formaldehidas;

(2)

buvo įvertinta, ar formaldehidą galima naudoti 2-o tipo (buitinės paskirties ir visuomenės sveikatos priežiūrai skirtiems dezinfekantams bei kitiems biocidiniams produktams) ir 3-io tipo biocidiniams produktams (veterinarinės higienos biocidams), aprašytiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (3) V priede ir atitinkantiems Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede aprašytus atitinkamai 2-o ir 3-io tipo produktus, gaminti;

(3)

Vokietijos vertinančioji kompetentinga institucija 2013 m. liepos 29 d. Komisijai pateikė vertinimo ataskaitas bei išvadas;

(4)

2019 m. gruodžio 10 d. Biocidinių produktų komitetas, atsižvelgdamas į vertinančiosios kompetentingos institucijos išvadas ir vadovaudamasis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 7 straipsnio 2 dalimi, priėmė Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – Agentūra) nuomones (4);

(5)

iš Reglamento (ES) Nr. 528/2012 90 straipsnio 2 dalies išplaukia, kad medžiagos, kurių vertinimą valstybės narės buvo baigusios iki 2013 m. rugsėjo 1 d., turėtų būti įvertintos pagal Direktyvos 98/8/EB nuostatas;

(6)

remiantis Agentūros nuomonėmis, galima tikėtis, kad 2-o ir 3-io tipo biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra formaldehido, atitinka Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus, jei laikomasi tam tikrų su jų naudojimu susijusių specifikacijų ir sąlygų;

(7)

todėl formaldehidą tikslinga patvirtinti kaip tinkamą 2-o ir 3-io tipo biocidiniams produktams gaminti, jei laikomasi tam tikrų specifikacijų ir sąlygų;

(8)

Agentūros nuomonėse daroma išvada, kad formaldehidas atitinka klasifikavimo kaip 1B kategorijos kancerogenas kriterijus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (5);

(9)

atsižvelgiant į tai, kad formaldehidas turėtų būti patvirtintas pagal Direktyvos 98/8/EB sąlygas, laikantis naujausios pagal tą direktyvą nustatytos praktikos patvirtinimo laikotarpis turėtų būti gerokai trumpesnis nei 10 metų. Be to, kadangi formaldehidui nuo 2000 m. gegužės 14 d. taikomas Reglamento (ES) Nr. 528/2012 89 straipsnyje nustatytas pereinamasis laikotarpis, o nuo 2013 m. liepos 29 d. vykdoma jo tarpusavio peržiūra, ir siekiant kuo greičiau Sąjungos lygmeniu nustatyti, ar formaldehidas atitinka Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir ar jo patvirtinimas gali būti pratęstas, patvirtinimo laikotarpis turėtų būti treji metai;

(10)

be to, pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 VI priedo 10 punktą valstybių narių kompetentingos institucijos, siekdamos nuspręsti, ar biocidinis produktas, kurio sudėtyje yra formaldehido, gali būti autorizuotas, turėtų įvertinti, ar jų teritorijose gali būti įvykdytos to reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos;

(11)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 23 straipsnį formaldehidas atitinka to reglamento 10 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas ir todėl turėtų būti laikomas galimai keistina medžiaga. Todėl vertindamos paraišką išduoti autorizacijos liudijimą biocidiniam produktui, kurio sudėtyje yra formaldehido, arba pratęsti autorizacijos liudijimo galiojimą valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų atlikti lyginamąjį vertinimą;

(12)

kadangi, remiantis Agentūros padaryta išvada, formaldehidas atitinka klasifikavimo kaip 1B kategorijos kancerogenas ir kaip 1 kategorijos odą jautrinanti medžiaga kriterijus pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedą, formaldehidu apdoroti gaminiai arba gaminiai, kurių sudėtyje yra formaldehido, turėtų būti tinkamai paženklinti juos pateikiant rinkai;

(13)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis darbuotojų sveikatos ir saugos srities Sąjungos teisės aktų, visų pirma Tarybos direktyvų 89/391/EEB (6) ir 98/24/EB (7) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/37/EB (8), taikymui;

(14)

veiklioji medžiaga turėtų būti patvirtinta praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų imtis parengiamųjų priemonių, kurios būtinos, kad būtų galima laikytis nustatytų naujų reikalavimų;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti dinatrio 5′-inozinatą, gautą fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium stationis KCCM 80161. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti dinatrio 5′-inozinatą, gautą fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium stationis KCCM 80161, kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą. Pareiškėjas paprašė šį priedą priskirti prie priedų kategorijos „jusliniai priedai“;

(4)

pareiškėjas paprašė leisti pašarų priedą naudoti ir geriamajame vandenyje. Tačiau Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 geriamajame vandenyje neleidžiama naudoti kvapiųjų junginių. Todėl dinatrio 5′-inozinato, gauto fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium stationis KCCM 80161, neturėtų būti leidžiama naudoti geriamajame vandenyje. Tai, kad priedo neleidžiama naudoti kaip kvapiojo junginio geriamajame vandenyje, netrukdo jo naudoti kombinuotuosiuose pašaruose, kuriais šeriama su vandeniu;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. gegužės 7 d. nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis dinatrio 5′-inozinatas, gautas fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium stationis KCCM 80161, nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba nuomonėje padarė išvadą, kad priedas nėra toksiškas įkvėpus, nedirgina odos ar akių ir nėra odą jautrinanti medžiaga. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad dinatrio 5′-inozinato, gauto fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium stationis KCCM 80161, poveikis siekiant sustiprinti maisto skonį yra tinkamai įrodytas, todėl nebūtina toliau įrodyti jo veiksmingumo pašaruose. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedų pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)

dinatrio 5′-inozinato, gauto fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium stationis KCCM 80161, vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti dinatrio 5′-inozinatą, gautą fermentuojant su korinebakterijomis Corynebacterium stationis KCCM 80161;

(7)

siekiant užtikrinti geresnę kontrolę, turėtų būti nustatyti apribojimai ir sąlygos. Visų pirma priedo etiketėje turėtų būti nurodytas rekomenduojamas pašarų priedo kiekis. Jei toks kiekis viršijamas, premiksų etiketėse turėtų būti nurodyta tam tikra informacija;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1062/2014 (2) pateiktas esamų veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad būtų galima patvirtinti kaip tinkamas biocidiniams produktams gaminti, sąrašas. Tame sąraše yra chlorfenas (EB Nr. 204–385–8, CAS Nr. 120–32–1);

(2)

buvo įvertinta, ar chlorfeną galima naudoti 2-o tipo biocidiniams produktams (dezinfekantams ir algicidams, kurie nėra skirti tiesiogiai naudoti žmonėms ar gyvūnams), apibrėžtiems Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede, gaminti;

(3)

Norvegija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe ir jos vertinančioji kompetentinga institucija 2016 m. gruodžio 22 d. Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) pateikė vertinimo ataskaitą bei išvadas;

(4)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 7 straipsnio 2 dalį Biocidinių produktų komitetas, atsižvelgdamas į vertinančiosios kompetentingos institucijos išvadas, 2020 m. kovo 4 d. priėmė Agentūros nuomonę (3);

(5)

remiantis šia nuomone, nėra tikėtina, kad 2-o tipo biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra chlorfeno, atitiktų Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalies b punkto kriterijus, kadangi rizikos žmonių sveikatai vertinime buvo nustatyta nepriimtina rizika;

(6)

atsižvelgiant į Agentūros nuomonę, chlorfeną netikslinga patvirtinti kaip tinkamą naudoti 2-o tipo biocidiniams produktams gaminti;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį. 2019 m. spalio 17 d. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė pasiekė susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos (2) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo), apimantį persvarstytą Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos ir peržiūrėtą Politinę deklaraciją (3). Pagal Susitarimą dėl išstojimo ir po to, kai jį ratifikavo Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai, priėmė Europos Parlamentas ir sudarė Taryba, 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja valstybe, o Sąjungos teisė Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje nebebus taikoma po 2020 m. gruodžio 31 d.;

(2)

centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (CVPD) yra svarbūs finansų rinkoms. Vertybinių popierių registravimas darant įrašus apskaitos sistemoje (notarinės paslaugos) ir vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas aukščiausiu lygiu (centralizuoto tvarkymo paslaugos) didina skaidrumą ir apsaugo investuotojus, nes užkertant kelią netinkamam vertybinių popierių kūrimui ar išleistų vertybinių popierių mažinimui, užtikrinamas vertybinių popierių emisijos vientisumas. CVPD taip pat valdo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, kuriomis užtikrinama, kad vertybinių popierių sandoriai būtų vykdomi tinkamai ir laiku. Šios funkcijos yra būtinos vykdant tarpuskaitos po sandorio sudarymo ir atsiskaitymo procesus. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos yra labai svarbios ir pinigų politikai, nes jos glaudžiai susijusios su pinigų politikos operacijoms skirto įkaito užtikrinimu;

(3)

Jungtinėje Karalystėje įsteigti CVPD (toliau – JK CVPD) nuo 2021 m. sausio 1 d. bus laikomi trečiosios valstybės CVPD, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 909/2014. Kaip tokie, jie negali teikti notarinių ir centralizuoto tvarkymo paslaugų, susijusių su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, nebent juos pagal to Reglamento 25 straipsnį pripažįsta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA). Nesant tokio pripažinimo, Sąjungos emitentai negali naudotis JK CVPD teikiamomis notarinėms ir centralizuoto tvarkymo paslaugoms, susijusioms su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, išleistais pagal valstybės narės teisę. Dėl tokios padėties Sąjungos emitentams gali kilti laikinų sunkumų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus, nes tų JK CVPD teikiamų paslaugų, susijusių su įmonių vertybiniais popieriais ir biržiniais fondais, įsteigtais pagal Airijos vidaus teisę (toliau – Airijos įmonių vertybiniai popieriai ir biržiniai fondai), šiuo metu Sąjungoje veiklos leidimą gavę CVPD (toliau – Sąjungos CVPD) neteikia. Todėl yra pagrįsta, atsižvelgiant į Sąjungos bei jos valstybių narių interesus, užtikrinti, kad tam tikrą ribotą laikotarpį JK CVPD po 2020 m. gruodžio 31 d. galėtų toliau teikti paslaugas Sąjungoje;

(4)

ESMA gali pripažinti trečiojoje valstybėje įsteigtą CVPD tik tuo atveju, jei Komisija yra priėmusi įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad tam CVPD taikoma teisinė ir priežiūros tvarka yra lygiavertė Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į riziką, kad Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos nesudariusi susitarimo dėl išstojimo, Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/2030 (4) pripažintas Jungtinės Karalystės teisės ir priežiūros sistemos lygiavertiškumas laikotarpiu iki 2021 m. kovo 30 d. Sudarius Susitarimą dėl išstojimo tas įgyvendinimo sprendimas niekada nebuvo taikomas. Sąjungos CVPD yra labai pažengę paslaugų, susijusių su Airijos įmonių vertybiniais popieriais ir biržiniais fondais, kūrimo srityje ir galėtų leisti Sąjungos emitentams perkelti savo pozicijas, tačiau šis darbas nebus visiškai užbaigtas, kai po 2020 m. gruodžio 31 d. Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje nebebus taikoma Sąjungos teisė. Todėl, atsižvelgiant į Sąjungos ir jos valstybių narių interesus, būtina šešių mėnesių laikotarpiui nustatyti, kad JK CVPD taikoma teisinė ir priežiūros tvarka būtų lygiavertė Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytiems reikalavimams;

(5)

pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnio 9 dalį nustatant, ar trečiosios valstybės teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje įsteigtiems CVPD, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, reikia įvykdyti tris sąlygas;

(6)

pirma, trečiosios valstybės teisine ir priežiūros tvarka turi būti užtikrinta, kad CVPD toje trečiojoje valstybėje atitiktų teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra iš esmės lygiaverčiai Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytiems reikalavimams. Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos 2020 m. gruodžio 31 d. JK CVPD turi laikytis Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytų reikalavimų. 2018 m. birželio 26 d. Jungtinė Karalystė nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos į savo vidaus teisę įtraukė Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatas;

(7)

antra, trečiosios valstybės teisine ir priežiūros tvarka turi būti užtikrinta, kad nuolat būtų vykdoma veiksminga toje trečiojoje valstybėje įsteigtų CVPD priežiūra, kontrolė bei užtikrinamas reikalavimų vykdymas. Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos 2020 m. gruodžio 31 d. JK CVPD priežiūrą vykdo Anglijos bankas, kaip nustatyta Jungtinės Karalystės vidaus teisėje pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014. Reglamente (ES) Nr. 909/2014 išdėstytas nuostatas įtraukus į Jungtinės Karalystės vidaus teisę, nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos Anglijos bankas ir toliau liks atsakingas už CVPD priežiūrą ir šiuo metu neatrodo, kad būtų numatyta kokių nors svarbių tos priežiūros pokyčių;

(8)

trečia, trečiosios valstybės teisinėje sistemoje turi būti numatyta veiksminga lygiavertė pagal trečiosiose valstybėse galiojančius teisinius režimus leidimus gavusių CVPD pripažinimo sistema. Tai užtikrinama Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnyje išdėstytas nuostatas įtraukus į Jungtinės Karalystės vidaus teisę. Be to, Jungtinė Karalystė nustatė konkrečias pereinamojo laikotarpio nuostatas, pagal kurias trečiosios valstybės CVPD gali teikti notarines ir centralizuoto tvarkymo paslaugas Jungtinėje Karalystėje bent šešis mėnesius po to, kai Jungtinė Karalystė nustato tos trečiosios valstybės sistemos lygiavertiškumą;

(9)

tuo remiantis galima daryti išvadą, kad Jungtinės Karalystės teisinė ir priežiūros tvarka, kuri bus taikoma JK CVPD pasibaigus Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje nurodytam pereinamajam laikotarpiui, atitinka Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas;

(10)

šis sprendimas grindžiamas šiuo metu turima informacija apie teisinę ir priežiūros tvarką, nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomą JK CVPD. Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės pranešimą, kad tam tikri reikalavimai, kurie pagal Sąjungos teisinę sistemą įsigalios ateityje, nebus įtraukti į jos vidaus teisę, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje galiojanti teisinė ir priežiūros tvarka gali būti laikoma lygiaverte tik ribotą laikotarpį. Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės pranešimą apie būsimus skirtumus, susijusius su teisine ir priežiūros tvarka, taikoma JK CVPD, tikimasi, kad rinkos dalyviai pasirengs padėčiai be papildomo sprendimo dėl lygiavertiškumo šioje srityje;

(11)

ESMA ir Anglijos banko visapusiškų ir veiksmingų bendradarbiavimo susitarimų sudarymas pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnio 10 dalį užtikrina aktyvų keitimąsi informacija ir priežiūros veiklos koordinavimą. Visų pirma tais susitarimais turi būti užtikrinta, kad ESMA visais atvejais, įskaitant kritines situacijas, galėtų nuolat gauti visą jos prašomą informaciją. Tais bendradarbiavimo susitarimais taip pat užtikrinama, kad ESMA galėtų dalytis visa svarbia informacija su Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnio 5 dalyje nurodytomis institucijomis, siekiant konsultuotis su jomis dėl pripažinto JK CVPD statuso arba kai ta informacija būtina toms institucijoms, kad jos galėtų vykdyti priežiūros užduotis;

(12)

Jungtinės Karalystės valdžios institucijos turėtų informuoti Sąjungą apie visus Jungtinės Karalystės teisinės ar priežiūros sistemos pakeitimus, turinčius įtakos notarinių ir centralizuoto tvarkymo paslaugų teikimui Jungtinėje Karalystėje. Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, stebės bet kokius teisinės ir priežiūros tvarkos pakeitimus, turinčius įtakos tokių paslaugų teikimui Jungtinėje Karalystėje, rinkos pokyčius, taip pat priežiūros institucijų bendradarbiavimo veiksmingumą, įskaitant operatyvų ESMA ir Anglijos banko keitimąsi informacija. Komisija bet kada gali atlikti peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių jai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu nustatytą lygiavertiškumą, įskaitant atvejus, kai Jungtinės Karalystės valdžios institucijos veiksmingai nebendradarbiauja, neleidžia veiksmingai įvertinti rizikos, kurią JK CVPD kelia Sąjungai ar jos valstybėms narėms, arba kai JK CVPD ar Anglijos banko veiksmais skatinama nederama ir nesąžininga konkurencija;

(13)

atsižvelgiant į Sąjungos ir jos valstybių narių interesus ir siekiant Sąjungos CVPD suteikti laiko, kurio reikia tolesniam jų paslaugų, susijusių su Airijos įmonių vertybiniais popieriais ir biržiniais fondais, pasiūlos plėtojimui, o Sąjungos emitentams – laiko, kurio reikia jų pozicijoms perkelti į Sąjungos CVPD, šis sprendimas turėtų nustoti galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo jo taikymo pradžios dienos;

(14)

šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas Sąjungos emitentams prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui pagal Susitarimą dėl išstojimo. Jis turėtų būti taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje nustoja galioti Sąjungos teisė;

(15)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,