(1)

remiantis Tarybos sprendimu 2002/917/EB (1), 2002 m. spalio 3 d. Sąjungos vardu buvo sudarytas ir 2003 m. sausio 1 d. (2) įsigaliojo Susitarimas dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (3) (Interbus susitarimas);

(2)

2018 m. liepos 16 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2018/1195 (4) dėl Interbus susitarimo protokolo dėl tarptautinių reguliariųjų ir specialių reguliariųjų paslaugų (toliau – protokolas) pasirašymo;

(3)

protokolą buvo galima pasirašyti nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., o Sąjunga jį pasirašė 2019 m. balandžio 11 d. Tačiau iki pasirašymo laikotarpio pabaigos protokolo nepasirašė nė viena kita Interbus susitarimo susitariančioji šalis (toliau – susitariančiosios šalys). Dėl to protokolas neįsigaliojo;

(4)

2020 m. vasario 18 d. Taryba įgaliojo Komisiją Sąjungos vardu pradėti derybas dėl protokolo dalinio pakeitimo, kad būtų padaryti tam tikri techniniai pakeitimai, susiję su jo pasirašymu ir įsigaliojimu, ir kad būtų atsižvelgta į vienos susitariančiosios šalies pavadinimo pakeitimą;

(5)

derybos dėl protokolo dalinio pakeitimo buvo sėkmingai užbaigtos. Nustatytas naujas protokolo pasirašymo terminas – dveji metai. Be to, protokolas buvo iš dalies pakeistas taip, kad tam, kad jis įsigaliotų, reikia, kad jį patvirtintų arba ratifikuotų mažiau susitariančiųjų šalių, o laukimo laikotarpis po to patvirtinimo arba ratifikavimo būtų trumpesnis, nei nurodyta Interbus susitarime. Be to, protokole atsispindi buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pavadinimo pakeitimas į Šiaurės Makedonijos Respubliką;

(6)

aiškumo sumetimais ir siekiant palengvinti greitą protokolo pasirašymą ir įsigaliojimą, tikslinga parengti naują protokolą dėl reguliariojo ir specialaus reguliariojo tarptautinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (toliau – naujasis protokolas), kuriame atsispindėtų sutarti pakeitimai ir kuris pakeistų protokolą, kurį buvo galima pasirašyti nuo 2019 m. balandžio 16 d.;

(7)

naujuoju protokolu turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos susitariančiosioms šalims tarpusavyje teikti reguliariąsias ir specialias reguliariąsias tarptautinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais paslaugas ir taip pagerintas keleivių vežimas maršrutais tarp jų;

(8)

siekiant sudaryti sąlygas taikyti naująjį protokolą, visų pirma - veikti jo 18 straipsniu įsteigtam jungtiniam komitetui, naujajame protokole iš esmės įtvirtintos Interbus susitarimo taisyklėms analogiškos nuostatos;

(9)

tam, kad naujojo protokolo nauda nebūtų pernelyg pavėluota, jame nustatyta, kad jį pasirašiusioms ir patvirtinusioms arba ratifikavusioms susitariančiosioms šalims naujasis protokolas įsigalioja tada, kai jį bus pasirašiusios ir patvirtinusios arba ratifikavusios trys susitariančiosios šalys, įskaitant Sąjungą;

(10)

todėl naujasis protokolas turėtų būti pasirašytas Sąjungos vardu su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau,

(1)

apsirūpinimas tam tikrais žuvininkystės produktais Sąjungoje šiuo metu priklauso nuo importo iš trečiųjų valstybių. Paskutiniais dešimtmečiais, norėdama patenkinti savo žuvininkystės produktų poreikį, Sąjunga tapo labiau priklausoma nuo importo. Siekiant nepakenkti Sąjungos žuvininkystės produktų gamybai ir užtikrinti tinkamą jų tiekimą jos perdirbimo pramonei, kai kuriems žuvininkystės produktams taikomi importo muitai turėtų būti sumažinti arba jų taikymas sustabdytas, laikantis atitinkamo dydžio tarifinių kvotų. Kad Sąjungos rinkoje būtų užtikrinta sąžininga konkurencija tarp importuotų ir Sąjungos žuvininkystės produktų, taip pat reikėtų atsižvelgti į priemonių poveikį Sąjungos žuvininkystės produktų gamintojų konkurencingumui;

(2)

Tarybos reglamentu (ES) 2018/1977 (1) leista pradėti naudoti tam tikrų žuvininkystės produktų 2019–2020 m. laikotarpio Sąjungos autonomines tarifines kvotas ir nustatytas tų kvotų valdymas. Atsižvelgiant į tai, kad to reglamento taikymo laikotarpis baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d., reikėtų priimti naują reglamentą, kuriuo nustatomos 2021–2023 m. laikotarpio tarifinės kvotos;

(3)

reikėtų užtikrinti, kad visi Sąjungos importuotojai galėtų vienodomis sąlygomis ir nuolat naudotis šiame reglamente numatytomis tarifinėmis kvotomis, o tarifinėms kvotoms nustatytos muito normos turėtų būti nuolat taikomos visam atitinkamų žuvininkystės produktų importui į visas valstybes nares kol tarifinės kvotos bus išnaudotos;

(4)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447 (2) nustatyta tarifinių kvotų valdymo sistema, grindžiama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijų priėmimo datų chronologine tvarka. Šiuo reglamentu leidžiamas naudoti tarifines kvotas Komisija ir valstybės narės turėtų valdyti pagal tą sistemą;

(5)

svarbu, kad visiems suinteresuotiesiems subjektams būtų užtikrintas skaidrumas, nuspėjamumas ir teisinis tikrumas. Kadangi tarifinėmis kvotomis siekiama užtikrinti tinkamą žuvininkystės produktų tiekimą Sąjungos perdirbimo pramonei, kad būtų galima pasinaudoti teisėmis į kvotas, turėtų būti reikalaujama atlikti minimalų apdorojimą ar operacijas;

(6)

siekiant užtikrinti veiksmingą tarifinių kvotų valdymą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudotis būtinais tarifinės kvotos kiekiais, atitinkančiais jų faktinį importą. Kadangi tam valdymo metodui reikalingas glaudus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė stebėti tarifinių kvotų naudojimo tempą ir atitinkamai apie jį informuoti valstybes nares,

(1)

Tarybos sprendimu 87/369/EEB (1) Sąjunga patvirtino Tarptautinę konvenciją dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (2) ir jos dalinio pakeitimo protokolą (3) (toliau – SS konvencija), kuria, inter alia, įsteigiamas Suderintos sistemos komitetas (toliau – SS komitetas);

(2)

remiantis SS konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais, SS komitetas yra atsakingas už aiškinamųjų pastabų, klasifikavimo nuomonių ar kitų siūlymų kaip rekomendacijų Suderintos sistemos aiškinimui rengimą ir rekomendacijų Suderintos sistemos aiškinimo ir taikymo vienodumui užtikrinti rengimą;

(3)

remiantis SS konvencijos 8 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad Pasaulio muitinių organizacijos (toliau – PMO) Taryba patvirtino per SS komiteto sesiją parengtas aiškinamąsias pastabas, klasifikavimo nuomones, kitus siūlymus dėl Suderintos sistemos aiškinimo ir rekomendacijas Suderintos sistemos aiškinimo ir taikymo vienodumui užtikrinti (toliau – SS komiteto sprendimai), jeigu ne vėliau kaip iki antro mėnesio, einančio po to mėnesio, per kurį sesija, kurioje SS komiteto sprendimai buvo priimti, buvo baigta, pabaigos nė viena SS konvencijos Susitariančiųjų Šalių PMO Generaliniam Sekretoriui nepraneša apie savo reikalavimą tokį klausimą perduoti PMO Tarybai;

(4)

remiantis SS konvencijos 8 straipsnio 3 dalimi, kai klausimas perduodamas PMO Tarybai pagal SS konvencijos 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, PMO Taryba turi tvirtinti tokias aiškinamąsias pastabas, klasifikavimo nuomones, kitus siūlymus ar rekomendacijas, jeigu jokia PMO Tarybos narė, esanti SS konvencijos Susitariančiąja Šalimi, nereikalauja, kad jos (jie) visi arba jų dalis būtų perduoti SS komitetui pakartotinai svarstyti;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu PMO, dėl aiškinamųjų pastabų, klasifikavimo nuomonių ar kitų siūlymų dėl Suderintos sistemos aiškinimo ir rekomendacijų SS konvencijos aiškinimo vienodumui užtikrinti priėmimo, nes aptariami SS komiteto rengiami sprendimai galės daryti labai didelį poveikį Sąjungos teisės turiniui, konkrečiai Tarybos reglamentui (EEB) Nr. 2658/87 (4);

(6)

Sąjunga suinteresuota, kad SS komitete Sąjungos išreikštos pozicijos būtų nustatomos pagal prekių tarifų klasifikavimo principus, kriterijus ir gaires. Sąjunga taip pat yra suinteresuota, kad tokios pozicijos būtų nustatomos greitai, kad Sąjunga galėtų naudotis savo teisėmis SS komitete;

(7)

siekiant išsaugoti Sąjungos teises, Komisija Sąjungos vardu turėtų galėti prašyti, kad klausimas būtų perduotas PMO Tarybai ir būtų perduotas SS komitetui pakartotinai svarstyti pagal SS konvencijos 8 straipsnio 3 dalį, kad būtų išvengta padėties, kai priimamas sprendimas dėl klausimo, dėl kurio Taryba negali nustatyti pozicijos iki termino, numatyto SS konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje, pabaigos, arba kai Taryba nustato poziciją, kuri iš esmės skiriasi nuo SS komiteto priimto sprendimo;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad prekių klasifikavimas pagal SS konvenciją keičiasi ir yra itin techninio pobūdžio, kad kasmet vykstančiuose dviejuose SS komiteto posėdžiuose svarstoma labai daug klausimų, taip pat į trumpą laiką, skirtą PMO sekretoriato ir Susitariančiųjų Šalių parengtų dokumentų svarstymui rengiantis SS komiteto posėdžiams, ir į nuolatinį poreikį, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgiama į naujus pokyčius, įskaitant naują techninę ir kitą aktualią informaciją, pateiktą prieš ar per SS komiteto posėdį, turėtų būti nustatyti būtini veiksmai, atitinkantys Sąjungos institucijų lojalaus bendradarbiavimo principą, įtvirtintą Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje, dėl Sąjungos pozicijos patikslinimo;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad prieš SS komiteto posėdžius darbiniai dokumentai dažnai pateikiami vėlai, ir siekiant išsaugoti Sąjungos teises ir interesus PMO, Komisija turėtų dėti pastangas raginti PMO sekretoriatą užtikrinti darbinių dokumentų pateikimą pagal SS komiteto darbo tvarkos taisykles, kad tokie dokumentai būtų išsiunčiami bent prieš 30 dienų iki atitinkamos sesijos pradžios;

(10)

siekiant Tarybai užtikrinti galimybę reguliariai įvertinti ir, kai tinkama, peržiūrėti šiame sprendime nustatytą politiką ir laikantis Sąjungos institucijų lojalaus bendradarbiavimo principo, įtvirtinto Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje, šio sprendimo galiojimas turėtų būti ribotas laike,

(1)

pagal Tarybos reglamentą (ES) 2018/1877 (toliau – 11-ajam EPF taikomas finansinis reglamentas) 19–22 straipsniuose nustatytą tvarką ne vėliau kaip 2020 m. spalio 15 d. Komisija turi pateikti pasiūlymą, kuriame nurodoma: a) metinės įnašo 2022 m. sumos viršutinė riba; b) metinė įnašo 2021 m. suma; c) pirmosios įnašo 2021 m. dalies suma ir d) preliminari neprivaloma tikėtinų metinių įnašų 2023–2024 m. sumų prognozė;

(2)

pagal 11-ajam EPF taikomo finansinio reglamento 46 straipsnį Europos investicijų bankas (toliau – EIB) Komisijai atsiuntė atnaujintas jo valdomų priemonių įsipareigojimų ir mokėjimų sąmatas;

(3)

11-ajam EPF taikomo finansinio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kvietimuose sumokėti įnašus pirmiausia panaudojamos sumos, numatytos ankstesniems Europos plėtros fondams (toliau – EPF). Todėl turėtų būti teikiamas kvietimas pagal 10-ąjį EPF lėšas skirti EIB, o pagal 11-ąjį EPF – Komisijai;

(4)

11-ajam EPF taikomo finansinio reglamento 55 straipsnyje numatyta, kad valstybių narių įnašų, nurodytų Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių Vyriausybių atstovų vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis, 1 straipsnio 2 dalies a punkte, dalis turi būti sumažinta 10-ojo ar kitų ankstesnių EPF projektų sumų, nepaskirstytų pagal to susitarimo 1 straipsnio 3 dalį ar sugrąžintų pagal to susitarimo 1 straipsnio 4 dalį, dydžiu, išskyrus atvejus, kai Taryba vieningai nusprendžia kitaip;

(5)

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (3) 152 ir 153 straipsniuose numatyta, kad Jungtinė Karalystė turi likti EPF šalimi iki 11‐ojo EPF ir visų ankstesnių neužbaigtų EPF pabaigos. Tačiau Jungtinei Karalystei priklausanti panaikintų 10-ojo EPF ar ankstesnių EPF projektų lėšų dalis turi būti pakartotinai nenaudojama;

(6)

2019 m. spalio 24 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, Sprendimu (ES) 2019/1800 (4) nustatė, kad valstybių narių Komisijai ir EIB mokėtinos EPF metinės įnašų 2021 m. sumos viršutinė riba yra atitinkamai 3 700 000 000 EUR ir 300 000 000 EUR,

(1)

2020 m. rugsėjo 20 d. baigėsi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių kadencija;

(2)

2020 m. spalio 2 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2020/1392, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. rugsėjo 20 d. ir kuriuo panaikinamas bei pakeičiamas 2020 m. rugsėjo 18 d. priimtas Tarybos sprendimas, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. rugsėjo 20 d. (2)2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. spalio 30 d. Taryba priėmė du papildomus sprendimus, kuriais skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. rugsėjo 20 d. (3) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete viena vieta, skirta Prancūzijos Respublikai, ir viena vieta, skirta Slovakijos Respublikai, liko laisvos ir turi būti užimtos vėlesniu paskyrimo sprendimu, kuris būtų taikomas atgaline data nuo 2020 m. rugsėjo 21 d.;

(3)

2020 m. rugsėjo 10 d. laišku Slovakijos Respublika pasiūlė Juraj SIPKO kandidatūrą į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. rugsėjo 20 d., kad būtų užpildytas visas narių sąrašas;

(4)

2020 m. rugsėjo 18 d. laišku Prancūzijos Respublika pasiūlė Bruno CHOIX kandidatūrą į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. rugsėjo 20 d., kad būtų užpildytas visas narių sąrašas,