(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami europinių jūrų liežuvių išteklius 7h, 7j ir 7k kvadratuose, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami jūrinių plekšnių išteklius 7h, 7j ir 7k kvadratuose, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Prancūzijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami jūrinių plekšnių išteklius 7h, 7j ir 7k kvadratuose, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami sidabrinių polakų išteklius 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratuose, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami europinių jūrinių lydekų išteklius 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratuose, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Belgijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami europinių jūrų liežuvių išteklius 8a ir 8b kvadratuose, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

(1)

2019 m. spalio 10 d. Europos Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamo tam tikro Korėjos Respublikos (toliau – Korėja arba nagrinėjamoji šalis) kilmės sunkiojo terminio popieriaus (toliau – STP arba nagrinėjamasis produktas). Pranešimas apie inicijavimą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso STP Sąjungoje, vardu 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Europos terminio popieriaus asociacija (toliau – skundo pateikėjas). Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Kadangi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalyje nustatytos sąlygos nebuvo įvykdytos, importuojamas nagrinėjamasis produktas nebuvo registruojamas. Nė viena šalis pastabų šiuo klausimu nepateikė.

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2020 m. gegužės 6 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumo ir skirtumo, tinkamo Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo. Pastabas pateikė skundo pateikėjas ir bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas.

(5)

2020 m. gegužės 27 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/705 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) į Sąjungą importuojamam Korėjos kilmės STP nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(6)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjas ir bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas raštu išdėstė savo pozicijas dėl preliminarių išvadų.

(7)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Surengti klausymai su skundo pateikėju ir bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju. Be to, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui paprašius, buvo surengtas klausymas dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Šiame reglamente vadovaujamasi per tą klausymą pateiktomis bylas nagrinėjančio pareigūno rekomendacijomis. 2020 m. birželio mėn. Komisija eksportuojančiam gamintojui nusiuntė tris papildomo faktų atskleidimo dokumentus, kuriuose pateikta daugiau informacijos apie priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimus.

(8)

Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus patikslino savo preliminarias išvadas.

(9)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Komisija telefonu su vieninteliu bendradarbiaujančiu nesusijusiu importuotoju „Ritrama SpA“ sutikrino jo klausimyno atsakymus.

(10)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą į Sąjungą importuojamam tam tikram sunkiajam terminiam popieriui (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Pastabų pateikė bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas ir skundo pateikėjas.

(11)

Gavusi eksportuojančio gamintojo pastabas, Komisija parengė bendrovei „Hansol“ papildomo faktų atskleidimo dokumentą, susijusį su išlaidų po importo apskaičiavimu ir importo padidėjimu išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu. Dėl šio dokumento „Hansol“ pateikė pastabų.

(12)

Eksportuojančiam gamintojui buvo surengtas klausymas su Komisijos tarnybomis.

(13)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos buvo apsvarstytos ir prireikus į jas atsižvelgta šiame reglamente.

(14)

Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 7–13 konstatuojamosios dalys.

(15)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL), o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija nukrypo nuo nusistovėjusios bylų nagrinėjimo praktikos, ir teigė, kad tiriamasis laikotarpis turėtų baigtis 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. arčiau inicijavimo datos. Pasak bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, Komisijos parinktas TL neleido tinkamai atsižvelgti į naujausius pokyčius, kaip antai į 2019 m. kovo mėn. dviejų atrinktų ES gamintojų susijungimą, tariamą žaliavų sąnaudų mažėjimą nuo 2019 m. vidurio ir į tai, kad Sąjungos pramonė tik 2019 m. viduryje perėjo prie STP, kurio sudėtyje nėra bisfenolio A, gamybos. Šis tvirtinimas buvo atmestas. Komisija turi teisę savo nuožiūra pasirinkti TL, jei ji laikosi pagrindinio reglamento 6 straipsnio, kuriame nustatyta, kad paprastai tiriamasis laikotarpis apima ne trumpesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį iki tyrimo inicijavimo, kaip yra šio tyrimo atveju. Be to, „Hansol“ nepateikė jokių įrodymų, kad šie pokyčiai būtų turėję įtakos žalos ar priežastinio ryšio analizei, ir bet kuriuo atveju laikinajame reglamente atitinkamai 103–110 ir 111–115 konstatuojamosiose dalyse buvo atsižvelgta tiek į žaliavų kainą, tiek į produktų, kurių sudėtyje nėra bisfenolio A, tiekimo klausimą.

(17)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl tiriamojo laikotarpio ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, laikinojo reglamento 19 konstatuojamoji dalis buvo patvirtinta.

(18)

Kadangi jokių pastabų dėl nagrinėjamojo produkto negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 20–22 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(19)

Kadangi jokių pastabų dėl panašaus produkto negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 23 ir 24 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(20)

Kadangi jokių pastabų dėl normaliosios vertės negauta, laikinojo reglamento 25–35 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(21)

Eksporto kainos skaičiavimo duomenys pateikti laikinojo reglamento 36–39 konstatuojamosiose dalyse.

(22)

Komisija negavo jokių pastabų dėl eksporto kainos apskaičiavimo „Hansol“ tiesioginio pardavimo nepriklausomiems pirkėjams atveju. Todėl šio pardavimo eksporto kaina, nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, patvirtinama.

(23)

Po pirminio faktų atskleidimo „Hansol“ užginčijo du „Hansol Europe B.V.“, kaip importuotojos, vykdomo „Hansol“ nagrinėjamojo produkto pardavimo į Sąjungą eksporto kainos apskaičiavimo elementus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, šios kainos buvo nustatytos remiantis kaina, už kurią importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams, pakoreguota pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis, atskaičius, inter alia, susijusias susijusios šalies pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pagrįstą pelno sumą.

(24)

Pirma, „Hansol“ tvirtino, kad Komisija turėjo kitaip priskirti tam tikrus „Hansol Europe BV“ PBA išlaidų elementus nagrinėjamajam produktui. Gavusi šį tvirtinimą, Komisija dar kartą išnagrinėjo patikrintą informaciją šiuo klausimu ir priėmė tvirtinimą, pakeitusi paskirstymo raktą.

(25)

Antra, „Hansol“ tvirtino, kad Komisija naudojo ne nagrinėjamojo produkto importuotojo, o naudotojo pelno dydį, ir kad šiuo tikslu jį naudoti nėra tinkama. „Hansol“ teigė, kad Komisija turėtų grįžti prie nesusijusio importuotojo pelno normos, naudotos atliekant antidempingo tyrimą dėl tam tikro lengvojo terminio popieriaus importo iš Korėjos Respublikos (4). Komisija susisiekė su susijusia bendrove, kad išanalizuotų „Hansol“ tvirtinimą. Susijusi bendrovė, kuri buvo vienintelė šio tyrimo importuotojo klausimyną užpildžiusi šalis, patvirtino, kad ji iš tiesų buvo ne nagrinėjamojo produkto importuotoja, o naudotoja, perdirbanti STP į tolesnės grandies produktą. Todėl „Hansol“ tvirtinimas buvo priimtas. Todėl, neturėdama jokių alternatyvių duomenų, Komisija pakeitė laikinai naudotą pelno dydį minėtoje lengvojo terminio popieriaus byloje naudotu pelno dydžiu.

(26)

Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 40 ir 41 konstatuojamosios dalys.

(27)

Kaip išsamiai išdėstyta 22–24 konstatuojamosiose dalyse, Komisijai priėmus tvirtinimus, buvo peržiūrėti tam tikri eksporto kainos elementai.

(28)

Atitinkamai, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(29)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(30)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 49–51 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(31)

Po pirminio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pateikė keletą pastabų dėl Komisijos preliminarių išvadų, susijusių su importo kainų analize, konkrečiau, su ES kainų ir dempingo kainų palyginimu.

(32)

Pirma, „Hansol“ nesutiko su metodika, kurią Komisija taikė siekdama užtikrinti teisingą į Sąjungą eksportuojamų produktų rūšių ir Sąjungos pramonės parduodamų produktų rūšių palyginimą. Tuo tikslu Komisija nustatė skirtingas pagrindines savybes, apie kurias suinteresuotosioms šalims buvo pranešta inicijavimo dieną Prekybos GD svetainėje paskelbtuose klausimynuose. Iš įvairių elementų Komisija kaip vieną iš šių pagrindinių savybių nurodė vadinamąjį produkto paviršiaus svorį, išreikštą gramais kvadratiniam metrui (gramatūra).

(33)

Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, kiekvienos rūšies produktui buvo suteiktas specialus produkto kontrolės numeris (toliau – PKN), atsižvelgiant į jo konkrečias pagrindines savybes. Tačiau, siekdama užtikrinti tipišką eksportuojamo STP ir Sąjungos pramonės parduodamo STP atitiktį, Komisija pakoregavo pirminę PKN struktūrą gramatūros grupes suskirsčiusi į įvairius intervalus. Tokie intervalai galėtų būti, pavyzdžiui, nuo 66 iki 68 gramų arba nuo 73 iki 76 gramų.

(34)

Po pirminio faktų atskleidimo bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas prieštaravo šiam metodui dėl trijų priežasčių:

(35)

Tie tvirtinimai buvo atmesti. Šiuo atveju vieneto kainos buvo apskaičiuotos pagal svorį (tonomis), todėl į gramatūros poveikį kainoms ir sąnaudoms jau buvo atsižvelgta taikant Komisijos pasirinktą skaičiavimo metodą.

(36)

Be to, ir PPO susitarimo dėl antidempingo 2 straipsnyje, ir visų pirma 2.6 straipsnyje, ir pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje reikalaujama lyginti analogiškus produktus, tačiau juose nenustatyta jokios konkrečios metodikos, kaip tai padaryti. Pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką prekybos apsaugos tyrimuose PKN naudojami skirtingoms pagrindinėms savybėms tyrimo pradžioje nustatyti, tačiau Komisija neprivalo jų naudoti ir atlikdama tyrimą gali nuspręsti pakeisti PKN struktūrą taip, kad būtų užtikrintas teisingas palyginimas. Šiuo konkrečiu atveju Komisija laikėsi nuomonės, kad reikia grupuoti PKN, kad eksportuojamo STP ir Sąjungos pramonės parduodamo STP atitiktis būtų tipiška ir taip būtų užtikrintas teisingas palyginimas, ir kad grupavimas yra tinkamas, nes pati pramonė – tiek Sąjungoje, tiek Korėjoje – veikia su tam tikromis leidžiamosiomis nuokrypomis, t. y. 5–10 g nukrypsta nuo standartinės gramatūros. Atsižvelgiant į tai, Komisijos taikytas grupavimas, kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, buvo konservatyvus.

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ paprašė paaiškinti, ar priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumams nustatyti naudotas pardavimas apėmė vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų iš viršaus dengtą produktą.

(38)

Siekdama apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, Komisija palygino eksportuojančio gamintojo pardavimą į Sąjungą su atrinktų Sąjungos gamintojų parduoto panašaus produkto pardavimu, kaip atskleista bendrovei „Hansol“ ir skundo pateikėjui. Atlikdama šį skaičiavimą Komisija nediferencijavo trijų atrinktų Sąjungos gamintojų. Iš tiesų, kadangi šių trijų atrinktų Sąjungos gamintojų parduodamų produktų asortimentas skiriasi, tam tikrų rūšių „Hansol“ parduodamų produktų nebuvo galima palyginti su visų trijų atrinktų bendrovių parduodamu produktu. Dėl konfidencialumo priežasčių Komisija negali tiksliau nurodyti, kurie atrinkti Sąjungos gamintojai pardavė tam tikrų rūšių produktus. Bet kuriuo atveju Komisija patvirtino, kad ji lygino „Hansol“ iš viršaus dengtų produktų eksportą su Sąjungos pramonės parduodamais iš viršaus dengtais produktais.

(39)

Antra, eksportuojantis gamintojas nesutiko su Komisijos atliktu išlaidų po importo apskaičiavimu. Atlikdama skaičiavimus Komisija prireikus pakoregavo „Hansol“ eksporto sandorių vertes, atsižvelgdama į išlaidas po importo ir muitus. Buvo laikoma, kad 1 % CIF vertė yra pagrįsta išlaidoms po importo, t. y. tvarkymo išlaidoms, uosto mokesčiams ir muitinio įforminimo mokesčiams, padengti. „Hansol“ nesutiko ir teigė, kad išlaidas po importo Komisija apskaičiavo ne 1 % „Hansol“ CIF vertės, o 1 % „Hansol“ CIF eksporto ES pasienyje vertės. „Hansol“ paprašė, kad Komisija skaičiavimuose išlaidas po importo prilygintų 1 % jos CIF vertės.

(40)

Komisija tą tvirtinimą atmetė. „Hansol“ CIF eksporto ES pasienyje vertė yra grindžiama „Hansol“ eksporto kaina, įskaitant koregavimus dėl pardavimo per susijusį prekiautoją, atliktus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Siekiant nustatyti „iškrauto“ produkto eksporto kainą ES pasienyje, kuri būtų panaši į ES pramonės kainą ir tikslinę kainą, prie šios kainos reikia pridėti arba taikyti išlaidas po importo. Tada šis palyginimas išreiškiamas „Hansol“ deklaruotos CIF vertės procentine dalimi apskaičiuojant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, nes bet koks būsimas antidempingo muitas taip pat būtų taikomas tokioms faktinėms CIF Sąjungos pasienyje vertėms.

(41)

Tačiau Komisija iš naujo išnagrinėjo išlaidas po importo, remdamasi faktiniais „Hansol“ duomenimis, užuot naudojusi 1 %. Tuo remiantis išlaidos po importo sudarė apie [3–6] EUR už toną. Kadangi ši suma pagrįsta vos keliomis sąskaitomis faktūromis, Komisija ją sutikrino su antidempingo tyrime dėl tam tikro iš Korėjos Respublikos importuojamo lengvojo terminio popieriaus nustatytais faktais. Kadangi abi sumos yra to paties intervalo, Komisija nusprendė, kad šiam tyrimui naudoti „Hansol“ duomenis yra tinkama.

(42)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ tvirtino, kad Komisijos apskaičiuotos išlaidos po importo buvo nepakankamai įvertintos ir turėjo apimti ne tik muitinio įforminimo išlaidas, bet ir tvarkymo, saugojimo ir dokumentų tvarkymo išlaidas, patirtas įvežimo uoste. Ji pateikė alternatyvų skaičiavimą, kurį atlikus išlaidos po importo svyruoja nuo 10 iki 40 EUR/t.

(43)

Į „Hansol“ po galutinio faktų atskleidimo pateiktą skaičiavimą buvo įtrauktos kitos nei Komisijos naudotos išlaidos, pavyzdžiui, saugojimo, sandėliavimo ir administracinės išlaidos. „Hansol“ tvirtinimas, kad šios papildomos išlaidos dėl bendrovės pardavimo proceso ypatumų turėtų būti įtrauktos į išlaidas po importo, o ne į standartines paslaugas, teikiamas po prekių importo, nėra pagrįstas įrodymais byloje ir negali būti patikrintas atsižvelgiant į vėlyvą tyrimo etapą. Todėl Komisija nusprendė tą tvirtinimą atmesti.

(44)

Galiausiai eksportuojantis gamintojas nesutiko, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį atliktas koregavimas eksporto kainai nustatyti gali būti naudojamas apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (ir žalos pašalinimo lygį), remdamasis Bendrojo Teismo sprendimu byloje T-383/17 (6).

(45)

Komisija tą tvirtinimą atmetė. Pirma, šis sprendimas yra apskųstas Teisingumo Teisme (7). Todėl sprendimo išvados, susijusios su „Hansol“ tvirtinime nagrinėjamu klausimu, nėra galutinės.

(46)

Antra, kalbant apie priverstinį kainų mažinimą, pagrindiniame reglamente nėra numatyta jokia konkreti tokių skaičiavimų metodika. Taigi vertindama šį žalos veiksnį Komisija turi didelę diskreciją. Šią diskreciją riboja būtinybė išvadas grįsti tiesioginiais įrodymais ir atlikti objektyvų nagrinėjimą, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį.

(47)

Kalbant apie elementus, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (visų pirma, eksporto kainą), Komisija turi nustatyti pirmąjį momentą, kada prasideda (arba gali prasidėti) konkurencija su Sąjungos gamintojais Sąjungos rinkoje. Šis momentas faktiškai yra pirmojo nesusijusio importuotojo mokama pirkimo kaina, nes ta bendrovė iš principo gali rinktis: pirkti iš Sąjungos pramonės arba iš užsienio pirkėjų. Iš tiesų, kai eksportuojantis gamintojas sukuria Sąjungoje savo susijusių bendrovių sistemą, šios bendrovės jau būna nusprendusios, kad jų prekės bus tiekiamos iš užsienio. Taigi turėtų būti lyginamas momentas iš karto po to, kai prekė kerta Sąjungos sieną, o ne vėlesniu etapu platinimo grandinėje, pvz., kai prekės parduodamos galutiniam naudotojui. Šis metodas taip pat užtikrina nuoseklumą tais atvejais, kai eksportuojantis gamintojas parduoda prekes tiesiogiai nesusijusiam pirkėjui (importuotojui arba galutiniam naudotojui), nes pagal šį scenarijų perpardavimo kainos iš esmės nebūtų naudojamos. Jeigu būtų taikomas kitoks metodas, eksportuojantys gamintojai patirtų diskriminaciją vien dėl jų naudojamo pardavimo kanalo.

(48)

Šiuo atveju negalima naudoti kai kurio pardavimo eksportui importo kainos nominaliosios vertės, nes eksportuojantis gamintojas ir importuotojas yra susiję. Todėl, siekiant nustatyti patikimą importo kainą įprastomis rinkos sąlygomis, tokią kainą reikia apskaičiuoti pirmiausia panaudojant susijusio importuotojo perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kainą. Norint atlikti tokį skaičiavimą, būtina laikytis eksporto kainos skaičiavimo taisyklių, nustatytų pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalyje, ir jas reikia taikyti analogiškai, nes jos tokios pat svarbios nustatant eksporto kainą dempingo tikslais. Pagal analogiją taikant pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalį galima nustatyti kainą, kuri būtų visiškai panaši į kainą, naudojamą tiriant pardavimą nesusijusiems pirkėjams ir kuri taip pat būtų palyginama su Sąjungos pramonės pardavimo kaina.

(49)

Taigi, kad būtų galima atlikti teisingą palyginimą, iš susijusio importuotojo perpardavimo nesusijusiems pirkėjams kainos reikia pagrįstai atskaityti PBA išlaidas ir pelną, kad būtų gauta patikima kaina.

(50)

Komisija taip pat pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju didžioji dalis Sąjungos pramonės ir eksportuojančių gamintojų pardavimo vykdoma tiesiogiai (t. y. be prekiautojų ar importuotojų). Šis tiesioginis pardavimas sudarė daugiau nei 96 % atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo ir beveik 70 % eksportuojančio gamintojo pardavimo.

(51)

Nors Komisija laikosi pirmiau išdėstytų argumentų, siekdama išsamumo Komisija apsvarstė alternatyvius metodus priverstinio kainų mažinimo skirtumui apskaičiuoti.

(52)

Pirma, Komisija svarstė, ar reikia apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo skirtumą atsižvelgiant į galutinio pirkėjo rūšį, kad būtų atspindėtas bet koks Sąjungos pramonės ir Korėjos pardavimo sandorių prekybos lygio skirtumas. Tačiau šiuo atžvilgiu nustatyta, kad tiek atrinkti Sąjungos gamintojai, tiek „Hansol“ pardavė beveik vien tik perdirbėjams (abu pardavimai sudarė apie 98 % jų pardavimo). Todėl buvo padaryta išvada, kad pardavimas iš esmės buvo vykdomas tuo pačiu prekybos lygiu ir šiuo atžvilgiu nebuvo būtina papildomai apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo.

(53)

Antra, Komisija svarstė galimybę apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo skirtumą remiantis tik tiesioginiu Sąjungos pramonės pardavimu. Kaip minėta, beveik 97 % atrinktų Sąjungos gamintojų gamino nesusijusiems pirkėjams. Todėl net atskaičius PBA išlaidas ir pelną, susijusį su ribotu sandorių, parduotų per susijusią bendrovę, skaičiumi, priverstinio kainų mažinimo lygis vargu ar pasikeistų.

(54)

Apibendrinant, neatsižvelgiant į tai, kaip apskaičiuojami priverstinio kainų mažinimo skirtumai, dėl „Hansol“ eksporto į Sąjungą būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pardavimo kainos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(55)

Galiausiai taip pat reikėtų pabrėžti, kad, be nustatyto priverstinio kainų mažinimo, kuris, atlikus 35, 37 ir 23 konstatuojamosiose dalyse (8) paaiškintus patikslinimus, siektų 5,1 %, atlikus tyrimą nustatyta, kad bet kuriuo atveju dėl importo dempingo kaina Sąjungos rinkoje tiriamuoju laikotarpiu taip pat turėjo mažėti kainos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje. Sąjungos pramonės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 14 %, o sąžiningos konkurencijos sąlygomis, manoma, jos būtų padidėjusios tokiu santykiu, kuris prilygtų gamybos sąnaudų padidėjimui (23 %). Kaip minėta laikinojo reglamento 76 ir 82 konstatuojamosiose dalyse ir priešingai nei 2016 m., kai importas dempingo kaina nedarė tokio spaudimo, Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų pagal gamybos sąnaudas, nes dėl didėjančios importo iš Korėjos dempingo kaina apimties Sąjungos rinkoje buvo daromas spaudimas kainoms (+ 83 % nagrinėjamuoju laikotarpiu). Ši padėtis turėjo didelį poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo beveik 70 %, o per TL pasiekė labai žemą lygį.

(56)

Todėl, nepaisant šiuo atveju padarytų išvadų dėl priverstinio kainų mažinimo, dėl importo dempingo kaina kainos buvo labai smukdomos, nes šis importas trukdė kainoms didėti, tuo tarpu gamybos sąnaudos per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 9 procentiniais punktais daugiau nei Sąjungos pardavimo kainos.

(57)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ pakartojo savo tvirtinimą, tačiau nepateikė jokios papildomos informacijos, kad Komisija priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, susijusius su pardavimu per susijusį importuotoją, turėjo apskaičiuoti remdamasi vidutine svertine pardavimo kaina, kurią susijęs importuotojas taikė pirmiems nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje. „Hansol“ teigė, kad to nepadariusi Komisija sąmoningai neatsižvelgė į Bendrojo Teismo išvadas, padarytas sprendimuose dėl Jindal Saw (9) ir Kazchrome (10), ir taip pažeidė teisinės valstybės principą ir teisinio saugumo principą.

(58)

Šis tvirtinimas atmestas dėl priežasčių, kurios jau paaiškintos 45–49 konstatuojamosiose dalyse.

(59)

Be to, „Hansol“ tvirtino, kad, kadangi, jos nuomone, priverstinio kainų mažinimo skirtumo nustatymas yra neteisingas, neteisinga ir Komisijos išvada dėl kainų smukdymo, taigi ir visos žalos bei priežastinio ryšio analizė. Ji taip pat teigė, kad dėl klaidos, padarytos nustatant priverstinį kainų mažinimą ir kainų smukdymą, nustatytas antidempingo muitas yra didesnis už tą, kurio pakanka importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį.

(60)

Šis tvirtinimas atmetamas. Priverstinis kainų mažinimas buvo teisingai apskaičiuotas, kaip paaiškinta 45–49 konstatuojamosiose dalyse. Kaip nurodyta 55 ir 56 konstatuojamosiose dalyse, kainų smukdymas taip pat buvo tinkamai nustatytas remiantis laikinojo reglamento 2, 3, 7 ir 10 lentelėse pateiktais duomenimis. Bet kuriuo atveju, kaip aiškiai paaiškinta 54 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė didelį priverstinį kainų mažinimą, kad ir koks būtų tokio poveikio kainoms apskaičiavimo metodas. Komisija taip pat priminė, kad priverstinis kainų mažinimas yra tik vienas iš daugelio Komisijos nagrinėtų žalos veiksnių, o išvadose dėl kainų smukdymo, žalos ir priežastinio ryšio atsižvelgiama į šį veiksnį ir visus kitus svarbius veiksnius. Dėl galutinio antidempingo muito nustatymo pagal atskiras taisykles pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį Komisija priminė, kad nei priverstinis kainų mažinimas, nei kainų smukdymas jam neturi jokio poveikio. Šiuo atveju žalos pašalinimo lygis grindžiamas priverstiniu pardavimu mažesnėmis kainomis (remiantis tiksline kaina, apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalis), o ne priverstinio kainų mažinimo ar kainų smukdymo lygiu.

(61)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 52–59 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(62)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 60–64 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(63)

Kadangi jokių pastabų dėl makroekonominių rodiklių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 65–73 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(64)

Kadangi jokių pastabų dėl mikroekonominių rodiklių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 74–86 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(65)

Kadangi jokių pastabų dėl išvados dėl žalos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 87–90 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(66)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 91–120 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(67)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 123–126 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(68)

Kadangi jokių pastabų dėl nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 127–134 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(69)

Kadangi jokių pastabų dėl kitų suinteresuotųjų šalių interesų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 135–138 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(70)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kadangi daugiau jokių kitų pastabų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 139 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

(71)

Eksportuojančio gamintojo tvirtinimai dėl išlaidų po importo, kainų palyginamumo ir koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą taip pat taikomi dėl žalos pašalinimo lygio apskaičiavimo, tačiau Komisija juos atmetė 31–60 konstatuojamosiose dalyse.

(72)

Po pirminio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų dėl tikslinio pelno, preliminariai taikyto žalos pašalinimo lygiui apskaičiuoti. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 144 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pasinaudojo 2016 m. Sąjungos pramonės gautu 8–11 % pelnu, remdamasi tuo, kad šis pelnas buvo gautas iki išaugant importui iš Korėjos. „Hansol“ nesutiko, kad 8–11 % apyvartos pelno dydis galėtų būti laikomas pelningumo lygiu, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. „Hansol“ tvirtino, kad importas iš Korėjos pradėjo didėti tik nuo 2018 m. 2017 m. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis buvo didžiausios, o importo iš Korėjos ir kitų šalių apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažiausia. Importas iš Korėjos 2017 m. buvo 31 % mažesnis nei 2016 m. Todėl „Hansol“ teigė, kad tikslinei kainai apskaičiuoti naudojamas pelno lygis neturėtų būti didesnis nei Sąjungos pramonės 2017 m. pasiektas pelno dydis, t. y. 5–8 %.

(73)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Sąjungos pramonės 2017 m. gautam pelnui jau turėjo įtakos importas iš Korėjos. Iš tiesų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 3 lentelėje, Korėjos eksporto kainos 2016–2017 m. sumažėjo 5 %, o Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos nuo 2016 iki 2017 m. padidėjo 5 %, tuo tarpu jos kainos padidėjo tik 1 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 7 lentelėje. Dėl mažesnių Korėjos kainų spaudimo Sąjungos pramonė dar 2017 m. negalėjo visiškai perkelti padidėjusių sąnaudų kainoms, o tai turėjo poveikio jos pelningumui. Todėl Komisija manė, kad nustatant tikslinį pelną pagal 2017 m. pelno lygį nebūtų atsižvelgiama į pelningumo lygį, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(74)

Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėjo atlikti koregavimą atsižvelgdama į dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų prarastas investicijas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį.

(75)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 145 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atmetė tvirtinimus kaip nepakankamai pagrįstus. Po pirminio faktų atskleidimo Komisija peržiūrėjo tvirtinimus ir patvirtino savo preliminarią išvadą. Pateiktoje informacijoje buvo paminėti kai kurie investiciniai projektai, o Sąjungos gamintojai taip pat pateikė keletą pirkimo pasiūlymų. Tačiau Sąjungos gamintojai nepaaiškino, kas galiausiai atsitiko su šiais projektais, pirkimo pasiūlymai negalėjo būti susieti su investiciniais projektais, o klausimyno atsakymuose pateikti skaičiai neatitiko pateiktų dokumentų. Tuo remdamasi Komisija negalėjo nustatyti, ar šios investicijos buvo iš tikrųjų planuojamos.

(76)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos reikalaujama prievolė įrodyti, kad investicijų buvo atsisakyta dėl blogėjančios Sąjungos pramonės finansinės padėties, kurią savo ruožtu lėmė nesąžiningas importas, yra per didelė. Jis taip pat pridūrė, kad susijusios bendrovės aiškiai paaiškino priežastis, dėl kurių investiciniai projektai nebuvo įgyvendinti, ir kad dokumentai atitiko susijusių bendrovių klausimyno atsakymus, taip pat pateikė papildomų paaiškinimų dėl šių dviejų bendrovių atliktų skaičiavimų.

(77)

Gavusi skundo pateikėjo paaiškinimą, Komisija galėjo suderinti klausimyno atsakymuose pateiktus skaičius su pateiktais dokumentais. Kadangi šie skaičiai buvo pagrįsti tik išsamesniais įrodymais, įrodančiais, kad vienos iš dviejų bendrovių investicijos buvo iš tikrųjų planuojamos ir prarastos tiriamuoju laikotarpiu, Komisija nusprendė priimti tos bendrovės tvirtinimą ir atitinkamai padidino tikslinį pelną.

(78)

Eksportuojantis gamintojas taip pat nesutiko su tuo, kad Komisija prie Sąjungos pramonės tikslinės kainos pridėjo būsimas aplinkosaugos sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį, teigdamas, kad Korėja, kaip ir Sąjunga, turi savo apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), vadinamą Korėjos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuri buvo sukurta 2015 m. Kadangi „Hansol“, panašiai kaip ir Sąjungos gamintojai, ateityje turės pirkti taršos leidimus ir tikėtina, kad tokių leidimų kaina padidės, „Hansol“ eksporto kainoms ATLPS mechanizmai darys tokį patį poveikį kaip Sąjungos gamintojų kainoms. Taigi, padidinusi Sąjungos gamintojų tikslinę kainą tam tikra būsimų sąnaudų, susijusių su ATLPS, suma ir nepridėjusi panašios sumos prie „Hansol“ eksporto kainos, kad būtų atspindėtos „Hansol“ būsimos sąnaudos, susijusios su Korėjos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymu, Komisija nepalygino kainų, kurios yra panašios.

(79)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Tai, kad Korėja taiko savo ATLPS, neturi reikšmės taikant pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį, pagal kurią nustatant Sąjungos pramonės tikslinę kainą, inter alia, turi būti atsižvelgiama į būsimas aplinkosaugos sąnaudas.

(80)

Atlikus koregavimus, kaip paaiškinta 23–25, 41 ir 76–77 konstatuojamosiose dalyse, žalos pašalinimo lygis sumažėjo (16,9 %).

(81)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje ir atsižvelgiant į tai, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu Komisija neregistravo importo, ji analizavo importo apimties raidą, kad nustatytų, ar išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, kaip aprašyta 4 konstatuojamojoje dalyje, importas, dėl kurio atliekamas tyrimas, toliau smarkiai augo, ir todėl, nustatydama žalos skirtumą, atsižvelgė į papildomą žalą, atsiradusią dėl tokio padidėjimo.

(82)

Remiantis duomenų bazės „Surveillance 2“ duomenimis, per tris išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites importo iš Korėjos apimtis buvo 71 % didesnė nei vidutinė trijų savaičių importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu labai padidėjo tiriamasis importas.

(83)

Siekdama atsižvelgti į papildomą žalą, atsiradusią dėl padidėjusio importo, Komisija nusprendė pakoreguoti žalos pašalinimo lygį remdamasi padidėjusia importo apimtimi, kuri laikoma atitinkamu svertiniu koeficientu pagal 9 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl ji apskaičiavo daugiklį, nustatytą importo apimties per tris išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites ([2 000–2 200] tonų) ir importo apimties per 52 TL savaites sumą padalijus iš importo apimties per TL, ekstrapoliuotos 55 savaitėms. Gautas skaičius (1,04) atspindi papildomą žalą, kurią sukėlė tolesnis importo augimas. Taigi 16,9 % žalos skirtumas buvo padaugintas iš šio koeficiento. Todėl galutinis žalos pašalinimo lygis „Hansol“ ir visoms kitoms bendrovėms yra 17,6 %.

(84)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ tvirtino, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas šis importo padidėjimas, ir teigė, kad šiuos importuojamus produktus „Hansol“ pagamino Korėjoje ir per tris išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites pardavė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, ir nurodė, kad dalį šių importuojamų produktų galėjo parduoti bet kuris kitas STP gamintojas Korėjoje.

(85)

Šis tvirtinimas atmetamas. Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje reikalaujama, kad priimdama galutines priemones Komisija išnagrinėtų visą turimą svarbią informaciją, kad nustatytų, ar išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu importas, dėl kurio atliekamas tyrimas, toliau smarkiai auga. Komisija iš tiesų išnagrinėjo visą turimą svarbią informaciją, t. y. nagrinėjamojo produkto importo iš Korėjos apimtį tiriamuoju laikotarpiu, kaip nustatyta laikinojo reglamento 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse ir patvirtinta galutiniame etape, ir statistinius duomenis iš duomenų bazės „Surveillance 2“, kad nustatytų visą nagrinėjamojo produkto importą iš Korėjos per išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpį, apie kurį daugiau informacijos atskleista bendrovei „Hansol“. Analizė atlikta visos šalies mastu, o dėl padidėjusio importo atsiradusi papildoma žala taip pat buvo taikoma visos šalies mastu, kaip reikalaujama 9 straipsnio 4 dalyje, nes tiriamas visas importas iš Korėjos.

(86)

Be to, „Hansol“ tvirtino, kad STP importo iš Korėjos į Sąjungą apimtis padidėjo tiesiogiai dėl padidėjusios STP paklausos dėl COVID-19 pandemijos, nes padidėjo etikečių naudojimas. Šios pandemijos sukeltas ekonominis sukrėtimas yra esminis ir išskirtinis aplinkybių pokytis, turėjęs didžiulį poveikį etikečių rinkos veikimui Sąjungoje ir visame pasaulyje, todėl pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečios pastraipos taikymas yra nepagrįstas.

(87)

Šis tvirtinimas atmetamas. 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje reikalaujama, kad Komisija atsižvelgtų į papildomą žalą, atsiradusią dėl tolesnio didelio tiriamojo importo augimo, kai išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu nebuvo vykdoma registracija, nenurodant tokio padidėjimo priežasties. Kadangi importo iš Korėjos padidėjimas per laikotarpį objektyviai buvo labai didelis, pagal šią nuostatą Komisija atitinkamai pakoregavo žalos skirtumus, nes straipsnyje parašyta „atsižvelgia“. Būtent tai ir padarė Komisija šioje byloje. Komisija pažymėjo, kad nebuvo pareikšta jokių prieštaravimų dėl metodo, taikyto siekiant parodyti papildomą žalą, atsiradusią dėl padidėjusio importo.

(88)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, toks žalos skirtumo padidėjimas taikomas ne ilgesnį laikotarpį, nei nurodytas 11 straipsnio 2 dalyje.

(89)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą mažesnio muito taisyklę importuojamam tam tikram Korėjos Respublikos kilmės sunkiajam terminiam popieriui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės.

(91)

Kadangi jokių pastabų dėl visoms kitoms bendrovėms, išskyrus „Hansol“, taikomo antidempingo muito negauta, laikinojo reglamento 153 konstatuojamoji dalis buvo patvirtinta.

(92)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(93)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam Korėjos kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(94)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šią individualią antidempingo muito normą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (11). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, įrodanti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(95)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą STP neeksportavo.

(96)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti laikinuoju reglamentu nustatytas garantijomis užtikrintas laikinųjų antidempingo muitų sumas.

(97)

Galutinio muito normos yra mažesnės už laikinojo muito normas. Todėl sumos, viršijančios tam importui taikomą galutinę antidempingo muito normą, turėtų būti nerenkamos.

(98)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (12) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(99)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2013/764/ES (3) nustatytos su klasikiniu kiaulių maru susijusios gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, taikomos tam tikrose jo priede nurodytose valstybėse narėse arba jų teritorijose. Tarp tų priemonių yra draudimas išvežti gyvas kiaules, šviežią kiaulieną, mėsos pusgaminius ir kiaulienos produktus iš tam tikrų tame priede nurodytų teritorijų. Tame įgyvendinimo sprendime nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės taikomos kartu su nustatytosiomis Tarybos direktyvoje 2001/89/EB (4) ir jomis siekiama kovoti su klasikinio kiaulių maro plitimu, ypač Sąjungos lygmeniu;

(2)

Įgyvendinimo sprendime 2013/764/ES taip pat nustatytos nukrypti nuo draudimo išvežti gyvas kiaules iš tam tikrų teritorijų, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, įskaitant priežiūrą, leidžiančios nuostatos;

(3)

atsižvelgiant į Latvijoje pagal Direktyvą 2001/89/EB ir Įgyvendinimo sprendimą 2013/764/ES taikomų priežiūros ir kontrolės priemonių, pristatytų Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui, veiksmingumą ir palankią epizootinę klasikinio kiaulių maro padėtį toje valstybėje narėje, visos į Įgyvendinimo sprendimo 2013/764/ES priedą įtrauktos Latvijos teritorijos dalys dabar turėtų būti iš to priedo išbrauktos;

(4)

Sprendimas 2013/764/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,