(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Airijos vėliava arba yra joje registruoti, žvejodami ilgapelekių tunų išteklius Atlanto vandenyne į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

(1)

dėl COVID-19 pandemijos smarkiai sumažėjo oro eismas, nes labai sumažėjo paklausa, o valstybės narės ir trečiosios valstybės ėmėsi tiesioginių priemonių pandemijai suvaldyti;

(2)

šių aplinkybių oro vežėjai negali kontroliuoti, todėl savanoriškas arba privalomas oro vežėjų teikiamų oro susisiekimo paslaugų atšaukimas yra būtina arba teisėta reakcija į tas aplinkybes;

(3)

siekiant išsaugoti oro vežėjų finansinį patikimumą ir išvengti neigiamo poveikio aplinkai, daromo vykdant skrydžius tuščiais arba beveik tuščiais orlaiviais vien tam, kad būtų išlaikyti su skrydžiais susiję oro uostų laiko tarpsniai, Reglamentas (EEB) Nr. 95/93 buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/459 (2). Tuo pakeitimu nustatyta, kad laiko tarpsnių koordinatoriai turi laikyti, kad laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki spalio 24 d. paskirtus laiko tarpsnius oro vežėjas, kuriam jie iš pradžių buvo paskirti, panaudojo;

(4)

be to, Reglamentu (ES) 2020/459 Komisijai suteikti deleguotieji įgaliojimai keisti Reglamento (EEB) Nr. 95/93 10a straipsnyje nurodytą laikotarpį, jei Komisija, remdamasi Eurokontrolės, kuri yra Bendro Europos dangaus oro eismo tinklo funkcijų tinklo valdytoja, paskelbtais duomenimis, nustato, kad oro eismo lygis, palyginti su lygiu atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, toliau išlieka žemas ir greičiausiai toks išliks, ir, remdamasi geriausiais turimais moksliniais duomenimis, taip pat nustato, kad ta padėtis susiklostė dėl COVID-19 protrūkio poveikio;

(5)

pagal Reglamento (EEB) Nr. 95/93 10a straipsnio 5 dalį Komisija iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamentui ir Tarybai šiuo klausimu pateikė apibendrinamąją ataskaitą, kurioje nustatyta, kad 10a straipsnio 4 dalyje išvardytos sąlygos, kurias taikant to straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis gali būti keičiamas, yra tenkinamos;

(6)

nepaisant to, kad oro eismo lygis palaipsniui auga, jis tebėra žemas, palyginti su to paties laikotarpio 2019 m. lygiu – Eurokontrolės duomenimis, 2020 m. rugpjūčio mėn. oro eismas tebebuvo 47 % mažesnis nei 2019 m. rugpjūčio mėn. Nors tiksliai numatyti oro eismo lygio atkūrimo eigą sunku, galima pagrįstai tikėtis, kad artimiausiu metu padėtis nesikeis. Remiantis Eurokontrolės koordinuoto požiūrio scenarijumi (pagal kurį nustatant veiklos procedūras ir panaikinant nacionalinius apribojimus būtų laikomasi bendro požiūrio), tikėtina, kad 2021 m. vasario mėn. oro eismas bus 15 % mažesnis nei 2020 m. vasario mėn. Pagal nekoordinuoto požiūrio scenarijų (pagal kurį bendro požiūrio nustatant veiklos procedūras ir panaikinant nacionalinius apribojimus nebūtų laikomasi) tikėtina, kad oro eismas tuo pačiu atitinkamu laikotarpiu bus mažesnis 25 %;

(7)

ilgą laiką išliekantis žemas oro eismo lygis yra COVID-19 pandemijos poveikio pasekmė. Iš duomenų apie vartotojų pasitikėjimą po COVID-19 matyti, kad 2020 m. balandžio mėn. respondentų, nurodžiusių, jog nuslūgus pandemijos bangai per kelis mėnesius jie greičiausiai vėl pradėtų keliauti oro transportu, procentinė dalis sudarė apie 60 %, tačiau 2020 m. birželio mėn. ši dalis sumažėjo iki 45 % Turimi duomenys rodo COVID-19 pandemijos ir vartotojų poreikio naudotis oro eismo paslaugomis ryšį;

(8)

iš Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų matyti, kad Europoje didžiausias naujų atvejų skaičius per dieną užregistruotas 2020 m. balandžio 1 d. – 43 326. Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėn. iki liepos mėn. vidurio šis skaičius sumažėjo – daugumą dienų užregistruota mažiau nei 20 000 naujų atvejų. Tačiau 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje skaičius vėl padidėjo – nemažai dienų užregistruota daugiau nei 30 000 naujų atvejų;

(9)

iš Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) savaitinės priežiūros ataskaitos matyti, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. ES/EEE ir JK 14 dienų praneštų atvejų rodiklis buvo 46 (skirtingose šalyse jis svyravo nuo 2 iki 176) atvejai 100 000 gyventojų. Pastarąsias 38 dienas rodiklis vis didėja. Pastaruoju metu dėl COVID-19 ligoninėse ir (arba) intensyviosios terapijos skyriuose gydomų ir (arba) hospitalizuojamų asmenų skaičius išaugo Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje;

(10)

2020 m. rugsėjo mėn. ECDC įvertino, kad tolesnio COVID-19 plitimo visose ES arba EEE šalyse ir Jungtinėje Karalystėje rizika yra vidutinė (šalyse, kurios tebetaiko įvairias priemones, įskaitant reikalavimą laikytis fizinio atstumo, bei užtikrina jų taikymą ir turi pakankamus sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo bei testavimo pajėgumus) ir labai didelė (šalyse, kurios įvairių priemonių, įskaitant reikalavimą laikytis fizinio atstumo, netaiko arba jų taikymo neužtikrina ir neturi pakankamų sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo bei testavimo pajėgumų);

(11)

poveikį vartotojų pasitikėjimui ir nuo jo priklausančiai oro eismo paslaugų paklausai daro kai kurių valstybių narių, įgyvendinant su COVID-19 susijusias sanitarijos ir sveikatos apsaugos priemones, nustatyti skrydžių apribojimai. 2020 m. vasaros pradžioje tokių skrydžių apribojimų sumažėjo, tačiau nuo 2020 m. rugsėjo mėn. kai kurios valstybės narės nustatė naujus skrydžių apribojimus tuo pat metu, kai keliose valstybėse narėse COVID-19 atvejų vėl padaugėjo;

(12)

atsižvelgiant į dabartinius rezervacijų duomenis ir epidemiologines prognozes galima pagrįstai tikėtis, kad dėl COVID-19 pandemijos ateinančiu žiemos skrydžių sezonu, trunkančiu nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2021 m. kovo 27 d., bus atšauktas didelis skaičius skrydžių. Oro vežėjai, nepanaudoję jiems tam laikotarpiui skirtų laiko tarpsnių, neturėtų prarasti galimybių, kuriomis jie kitu atveju pasinaudotų pagal Reglamento (EEB) Nr. 95/93 8 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį;

(13)

todėl būtina pratęsti laikotarpį, kurį leidžiama netaikyti tose nuostatose nustatyto reikalavimo panaudoti tam tikrą aptariamų laiko tarpsnių serijos dalį, po 2020 m. vasaros skrydžių sezono laikotarpio ir apimti visą 2020–2021 m. žiemos sezono laikotarpį, trunkantį nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2021 m. kovo 27 d.;

(14)

numatoma, kad šis deleguotasis reglamentas įsigalios pasibaigus šiuo metu Reglamento (EEB) Nr. 95/93 10a straipsnio 1 dalyje nustatytam laikotarpiui. Siekiant išvengti teisinio netikrumo, visų pirma laiko tarpsnių koordinatoriams ir oro vežėjams, šis reglamentas turėtų būti priimtas taikant Laiko tarpsnių reglamento 12b straipsnyje išdėstytą skubos procedūrą ir turėtų skubos tvarka įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

(1)

Reglamente (ES) 2017/625 nustatytos taisyklės dėl oficialios kontrolės vykdymo ir veiksmų, kurių turi imtis kompetentingos institucijos dėl žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų gamybos;

(2)

Trichinella yra parazitas, kurio gali būti imlių rūšių gyvūnų, pvz., kiaulių, mėsoje ir kuris, vartojant užkrėstą mėsą, sukelia per maistą plintančią žmonių ligą. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1375 (2) nustatytos konkrečios oficialios Trichinella kontrolės mėsoje, įskaitant laboratorinius visų skerstinų kiaulių mėsos mėginių tyrimus, taisyklės;

(3)

kol laukiama Trichinella tyrimo rezultatų, tam tikromis sąlygomis skerdenos gali būti supjaustomos į ne daugiau kaip šešias dalis. Kad būtų galima gaminti tam tikrus specifinius naminių kiaulių produktus, prieš gaunant Trichinella tyrimo rezultatus šiltą mėsą reikia supjaustyti į daugiau dalių. Todėl tokiems specifiniams produktams gaminti turėtų būti leidžiama supjaustyti skerdeną į daugiau dalių, jei užtikrinama mėsos sauga;

(4)

Į Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1375 įtraukta nuostata, leidžianti nukrypti nuo Trichinella tyrimo įvežant kiaules į Sąjungą reikalavimų, kai kiaulės atvežamos iš ūkių, kuriuose oficialiai nenustatyta Trichinella, taikant kontroliuojamas laikymo sąlygas. Trečioji šalis gali taikyti šią leidžiančią nukrypti nuostatą tik tuo atveju, jei ji pranešė Komisijai apie tokios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymą ir jei Komisija ją tuo tikslu įtraukė į sąrašą;

(5)

šiuo atžvilgiu Reglamento (ES) 2015/1375 13 straipsnyje daroma nuoroda į trečiąsias šalis, išvardytas Komisijos reglamente (ES) Nr. 206/2010 (3) ir Komisijos sprendime 2007/777/EB (4). Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/692 (5) nuo 2021 m. balandžio 21 d. panaikinami Reglamentas (ES) Nr. 206/2010 ir Sprendimas 2007/777/EB. Todėl, siekiant supaprastinimo, tame įgyvendinimo reglamente turėtų būti tiesiogiai numatyta galimybė sudaryti trečiųjų šalių, taikančių nukrypti leidžiančias nuostatas dėl Trichinella, sąrašus;

(6)

Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies c punkte ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/625 (6) 13 straipsnyje reikalaujama, kad prie tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntų būtų pridedamas oficialus sertifikatas, kuriuo užtikrinama, kad gyvūnai ir prekės atitiktų atitinkamus reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1375 14 straipsnis, kuriuo reikalaujama, kad į oficialius Sąjungos vidaus prekybos gyvomis naminėmis kiaulėmis ir tokių kiaulių bei jų mėsos įvežimo į Sąjungą sertifikatus būtų įtrauktas Trichinella tyrimo arba ūkio Trichinella statuso patvirtinimas, tapo nereikalingas ir turėtų būti išbrauktas;

(7)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1375 I priedo I skyriuje yra nustatytas pamatinis Trichinella aptikimo naminių kiaulių skerdenų mėginiuose metodas. 2015 m. Tarptautinė standartizacijos organizacija priėmė visuotinį standartą ISO 18743:2015, kuriame nustatytas Trichinella spp. raumenų stadijos lervų aptikimo žmonėms vartoti skirtoje atskirų gyvūnų skerdenų mėsoje metodas. Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1375 nustatytas pamatinis Trichinella aptikimo metodas atitinka standarto ISO 18743:2015 reikalavimus;

(8)

todėl Reglamente (ES) 2015/1375 nustatytą pamatinį metodą tikslinga pakeisti standartu ISO 18743:2015, kad Sąjungos pamatinis metodas būtų suderintas su šiuo visuotiniu standartu. Tai palengvins kiaulienos eksportą iš Sąjungos, nesukuriant jokių papildomų reikalavimų ar naštos Europos laboratorijoms, naudojančioms oficialiosios kontrolės pamatinius metodus;

(9)

kadangi Reglamentas (ES) Nr. 206/2010 ir Sprendimas 2007/777/EB panaikinami tik nuo 2021 m. balandžio 20 d., trečiųjų šalių sąrašo ir sertifikatų pavyzdžių pakeitimas turėtų būti taikomas tik nuo tos dienos;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

siekiant sukurti visiškai integruotą energijos vidaus rinką, būtina parengti ir įgyvendinti tinklo kodeksus ir gaires. Institucinė tinklo kodeksų rengimo struktūra sukuriama elektros energijos ir dujų vidaus rinkos taisyklėmis. Ši institucinė struktūra neseniai patobulinta sukūrus naują elektros energijos rinkos modelį, visų pirma priėmus Reglamentą (ES) 2019/943, kuris yra dokumentų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ (3) dalis. Šiuo tikslu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), Europos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO), Europos skirstymo sistemos operatorių subjektas (ES SSO subjektas) ir Komisija glaudžiai bendradarbiauja su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais;

(2)

sritys, kuriose gali būti rengiami tinklo kodeksai, nurodytos Reglamento (ES) 2019/943 59 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 6 dalyje. Komisija gali rengti ne tik tinklo kodeksus – ji savo iniciatyva dar gali rengti gaires. Sritys, kuriose gali būti rengiamos gairės, nurodytos Reglamento (ES) 2019/943 61 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 23 straipsnio 1 dalyje. Pagal Reglamento (ES) 2019/943 59 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnio 1 dalį Komisija pirmiausia turi parengti prioritetų sąrašus, kuriuose nurodomos sritys, įtrauktinos rengiant tinklo kodeksus. Elektros energijos sektoriui skirti prioritetų sąrašai sudaromi kas trejus metus, o dujų sektoriui skirti prioritetų sąrašai – kasmet;

(3)

Komisija jau priėmė suderintas elektros energijos sektoriaus taisykles dėl pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo, generatorių prijungimo, apkrovos prijungimo, aukštosios įtampos nuolatinės srovės sistemų, prognozuojamo pralaidumo paskirstymo, sistemos eksploatavimo, avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimų bei procedūrų ir balansavimo;

(4)

be to, priimtos suderintos dujų sektoriaus taisyklės dėl perkrovos valdymo tvarkos, pajėgumų paskirstymo, balansavimo ir sistemų sąveikos bei duomenų mainų, suderintos perdavimo tarifų struktūros;

(5)

per tikslines konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais (4) dauguma suinteresuotųjų subjektų pritarė tam, kad būtų parengtos suderintos elektros energijos sektoriui skirtos kibernetinio saugumo ir paklausos lankstumo taisyklės. Suinteresuotieji subjektai pritarė tam, kad prioritetas būtų teikiamas jau pradėtam su dujų sektoriumi susijusiam darbui, ir pabrėžė, kad svarbu tinkamai ir koordinuotai įgyvendinti tinklo kodeksus ir gaires;

(6)

atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų atsakymus ir naujus iššūkius, susijusius su kibernetiniu saugumu, taip pat į skaidrios ir nediskriminacinės lankstaus tiekimo rinkos poreikį, į 2020–2023 m. elektros energijos sektoriui skirtą prioritetų sąrašą įtrauktos suderintos kibernetinio saugumo ir paklausos lankstumo taisyklės;

(7)

be to, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų atsakymus ir į tai, kad šiuo metu įgyvendinamos galiojančios dujų sektoriaus taisyklės, naujų sričių, kuriose 2020 m. reikėtų parengti dujų sektoriui skirtų tinklo kodeksų ir gairių, nenustatyta,