(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Kroatijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Brački varenik“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Brački varenik“ turi būti įregistruotas,

(1)

Reglamente (ES) 2017/625 nustatytos, be kita ko, valstybių narių kompetentingų institucijų oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymo taisyklės. Juo Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktu patvirtinti tinkamas laikinąsias priemones, būtinas siekiant užkirsti kelią rizikai žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai bei gyvūnų gerovei, jei ji turi įrodymų, kad yra didelių valstybės narės kontrolės sistemos sutrikimų;

(2)

siekiant atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, susidariusias dėl besitęsiančios su koronaviruso sukelta liga (COVID-19) susijusios krizės, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/466 (2) valstybėms narėms leidžiama taikyti laikinąsias priemones, susijusias su oficialia kontrole ir kita oficialia veikla;

(3)

valstybės narės pranešė Komisijai, kad dėl su COVID-19 susijusios krizės tam tikrų rimtų jų kontrolės sistemų veikimo sutrikimų, taip pat sunkumų vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, susijusią su oficialiais sertifikatais ir oficialiais patvirtinimais dėl gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą ir vežimo joje, ir sunkumų rengiant fizinius susitikimus dėl oficialios kontrolės su veiklos vykdytojais ir jų darbuotojais išliks ir po 2020 m. spalio 1 d. Siekiant pašalinti šiuos rimtus sutrikimus, kurie veikiausiai išliks artimiausiais mėnesiais, ir palengvinti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos planavimą ir vykdymą su COVID-19 susijusios krizės metu, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/466 taikymo laikotarpis turėtų būti pratęstas iki 2021 m. vasario 1 d.;

(4)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/466 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Belgija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir reaguoti į protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Belgija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Belgijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 8,9 % ir 113,8 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Belgijos BVP sumažės 8,8 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Belgijos darbo jėgos dalį. Dėl to staiga smarkiai padidėjo Belgijos viešosios išlaidos šioms priemonėms: laikino nedarbo schemai („chômage temporaire/tijdelijke werkloosheid“), dėl COVID-19 nustatytoms savarankiškai dirbantiems asmenims skirtoms pajamas pakeičiančioms išmokoms, t. y. su COVID-19 susijusiai teisei į laikinąją išmoką, dėl COVID-19 teikiamoms vaiko priežiūros atostogoms ir kelioms regioninėms ir bendruomeninėms pajamų rėmimo schemoms, taip pat visuomenės sveikatos priemonėms, kaip nurodyta 4–8 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

Belgijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodytu karališkuoju nutarimu „Arrêté royal du 30 mars 2020/Koninklijk besluit van 30 maart 2020“ (2) laikino nedarbo schema („chômage temporaire/tijdelijke werkloosheid“) buvo pritaikyta prie COVID-19 aplinkybių; pagal ją kompensacija mokama darbuotojams, kurių darbo laikas buvo sumažintas arba darbinė veikla sustabdyta dėl sumažėjusio darbo krūvio arba Vyriausybės nustatytų socialinio atskyrimo priemonių. Ta laikino nedarbo schema egzistavo prieš COVID-19 pandemiją, tačiau schemos taikymo reikalavimai buvo pritaikyti prie COVID-19 aplinkybių ir paraiškų teikimo procedūra buvo dar labiau supaprastinta. Be to, laikino nedarbo pašalpa padidinta nuo 65 % iki 70 % vidutinio dienos darbo užmokesčio (apribota iki 2 754,76 EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių)). Be to, buvo įvesta 5,36 EUR priemoka už dieną;

(5)

Belgijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodytu įstatymu „Loi du 23 mars 2020/Wet van 23 maart 2020“ (3) išplėsta esamų savarankiškai dirbantiems asmenims skirtų pajamas pakeičiančių išmokų, t. y. teisės į laikinąją išmoką („droit passerelle/overbruggingsrecht“), taikymo sritis, nustatant su COVID-19 susijusią teisę į laikinąją išmoką. Tai yra išmoka, teikiama tais atvejais, kai dėl Vyriausybės nustatytų socialinio atskyrimo priemonių savarankiško darbo veikla buvo visiškai arba iš dalies nutraukta arba nutraukta savanoriškai ne mažiau kaip septynias kalendorines dienas iš eilės per mėnesį. Nuo 2020 m. birželio mėn. ši išmoka skiriama savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie atnaujino savo veiklą, tačiau jų apyvarta tebėra mažesnė, palyginti su 2019 m. Savarankiškai dirbantys asmenys, negalintys atnaujinti veiklos, tebeturi teisę gauti šią išmoką, tačiau turi įrodyti, kad veikla negali būti atnaujinta būtent dėl COVID-19 apribojimų;

(6)

Belgijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodytu karališkuoju nutarimu „Arrêté royal n° 23 du 13 mai 2020/Koninklijk besluit nr. 23 van 13 mei 2020“ (4) nustatytos dėl COVID-19 teikiamos vaiko priežiūros atostogos, t. y. specialios vaiko priežiūros atostogos, kuriomis nedaromas poveikis teisei į įprastas vaiko priežiūros atostogas ir tėvams suteikiama galimybė nuo 2020 m. gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. imti papildomas vaikų priežiūros atostogas, už kurias mokama didesnė išmoka nei už įprastas vaiko priežiūros atostogas.

Dėl COVID-19 teikiamos vaiko priežiūros atostogos gali būti laikomos priemone, panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes jomis remiamos darbuotojų pajamos ir padedama išsaugoti užimtumą, nes tėvai gali prižiūrėti vaikus mokyklų uždarymo laikotarpiu nenutraukdami darbo santykių;

(7)

remdamosi šias Belgijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodytais teisės aktais: „Arrêté du Gouvernement de la Région de Bruxelles-Capitale de pouvoirs spéciaux n° 2020/019 du 23 avril 2020/Bijzondere machtenbesluit van de Brusselse Hoofdstedelijke Regering nr. 2020/019 van 23 april 2020“ (5); „Arrêté du Gouvernement de la Région de Bruxelles-Capitale de pouvoirs spéciaux n° 2020/030 du 28 mai 2020/Bijzondere machtenbesluit nr. 2020/030 van de Brusselse Hoofdstedelijke Regering van 28 mei 2020“ (6);

„Notification de la réunion du conseil des ministres du gouvernement de la région de Bruxelles-Capitale du jeudi 14 mai 2020/Betekening van de vergadering van de Ministerraad van de Brusselse Hoofdstedelijke Regering van donderdag 14 mei 2020 “  (7); „Besluit van de Vlaamse Regering van 20 maart 2020/“  (8); „Besluit van de Vlaamse Regering van 10 april 2020 “  (9); „Besluit van de Vlaamse Regering van 12 juni 2020 “  (10);

„Arrêté du Gouvernement de la Communauté française de pouvoirs spéciaux n° 4 du 23 avril 2020 “  (11), „Arrêté du Gouvernement de la Communauté française du 7 avril 2020 “  (12), „Arrêté ministériel du 8 avril 2020 portant exécution de l’arrêté du Gouvernement wallon du 20 mars 2020 “  (13), „Arrêté du Gouvernement wallon du 19 juin 2020 “  (14), „Parlament der Deutschsprachigen Gemeinschaft, Corona-Krisendekret I vom 6. April 2020 “ ir „Parlament der Deutschsprachigen Gemeinschaft, Corona-Krisendekret III vom 20. Juli 2020 “, Belgijos valdžios institucijos nustatė keletą regioninių ir bendruomeninių schemų, pagal kurias remiamos savarankiškai dirbančių asmenų, individualių įmonių ir kitų rūšių darbuotojų, kurie neatitinka kitų rūšių pajamų rėmimo priemonių reikalavimų, pajamos. Visų pirma kompensacinėmis išmokomis Briuselio sostinės regione įsisteigusiosioms įmonėms ir verslininkams, veiklos sutrikdymo išmokomis, kompensacinėmis išmokomis ir paramos išmokomis Flandrijos regione ir flamų bendruomenėje ir kompensacinėmis išmokomis už veiklos nutraukimą Valonijos regione teikiama bendra vienkartinė parama įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie dėl COVID-19 turėjo nutraukti veiklą arba kurių apyvarta labai sumažėjo.

Jei priemonės skirtos platesniam paramos gavėjų ratui, prašoma paramos tik išlaidoms, susijusioms su parama savarankiškai dirbantiems asmenims ir individualioms įmonėms. Kitos priemonės (kompensacinės išmokos nereguliariai pagal trumpalaikes darbo sutartis dirbantiems darbuotojams Briuselio sostinės regione, subsidijos lopšeliams ir kultūros veiklos vykdytojams prancūzakalbėje bendruomenėje, subsidijos mokymo veiklai Valonijos regione, subsidijos kultūros veiklos vykdytojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims bei turizmo veiklos vykdytojams vokiškai kalbančioje bendruomenėje) skirtos konkrečiuose sektoriuose (kultūros ir priežiūros sektoriuje, mokymo veiklos sektoriuje) savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbuotojams, negalintiems gauti paramos pagal laikino nedarbo schemą. Kadangi subsidijos kultūros veiklos vykdytojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims vokiškai kalbančioje bendruomenėje yra teikiamos paskolomis, kurios gali būti konvertuojamos į dotacijas, siekiant įvykdyti paramos teikimo tik viešosioms išlaidoms reikalavimą parama pagal Reglamentą (ES) 2020/672 turėtų būti teikiama tik išlaidoms, susijusioms su paskolomis, konvertuojamomis į dotacijas;

(8)

galiausiai, Belgijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodytu vokiškai kalbančios bendruomenės parlamento nutarimu „Parlament der Deutschsprachigen Gemeinschaft, Corona-Krisendekret I vom 6. April 2020“ nustatomos su sveikata susijusios priemonės vokiškai kalbančioje bendruomenėje, įskaitant higienos mokymus, globos ir priežiūros centrų, ligoninių ir medicinos paslaugų teikėjų aprūpinimą apsauginėmis priemonėmis ir informavimo kampanijas;

(9)

Belgija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Belgija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 7 803 380 000 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes naujosios priemonės ir išplėstos esamos priemonės taikomos didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Belgijoje;

(10)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Belgija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat dėl COVID-19 protrūkio nustatytomis atitinkamomis su sveikata susijusiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme;

(11)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Belgijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(12)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(13)

Belgija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie numatytų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Belgija įvykdė tas išlaidas;

(14)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Belgijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

laikino nedarbo schemą („chômage temporaire/tijdelijke werkloosheid“), nustatytą karališkuoju nutarimu „Koninklijk besluit van 30 maart 2020 tot aanpassing van de procedures in het kader van tijdelijke werkloosheid omwille van het Covid-19-virus en tot wijziging van artikel 10 van het koninklijk besluit van 6 mei 2019 tot wijziging van de artikelen 27, 51, 52bis, 58, 58/3 en 63 van het koninklijk besluit van 25 november 1991 houdende de werkloosheidsreglementering en tot invoeging van de artikelen 36sexies, 63bis en 124bis in hetzelfde besluit/Arrêté royal du 30 mars 2020 visant à adapter les procédures dans le cadre du chômage temporaire dû au virus Covid-19 et à modifier l’article 10 de l’arrêté royal du 6 mai 2019 modifiant les articles 27, 51, 52bis, 58, 58/3 et 63 de l’arrêté royal du 25 novembre 1991 portant réglementation du chômage et insérant les articles 36sexies, 63bis et 124bis dans le même arrêté“;

b)

su COVID-19 susijusias savarankiškai dirbantiems asmenims skirtas pajamas pakeičiančias išmokas, t. y. su krize susijusias teises į laikinąją išmoką, nustatytas įstatymu „Loi du 23 mars 2020 modifiant la loi du 22 décembre 2016 instaurant un droit passerelle en faveur des travailleurs indépendants et introduisant les mesures temporaires dans le cadre du COVID-19 en faveur des travailleurs indépendants/Wet van 23 maart 2020 tot wijziging van de wet van 22 december 2016 houdende invoering van een overbruggingsrecht ten gunste van zelfstandigen en tot invoering van tijdelijke maatregelen in het kader van COVID-19 ten gunste van zelfstandigen“;

c)

dėl COVID-19 teikiamas vaiko priežiūros atostogas, nustatytas karališkuoju nutarimu „Arrêté royal n° 23 du 13 mai 2020 pris en exécution de l’article 5, § 1, 5°, de la loi du 27 mars 2020 accordant des pouvoirs au Roi afin de prendre des mesures dans la lutte contre la propagation du coronavirus COVID-19 (II) visant le congé parental corona/Koninklijk besluit nr. 23 van 13 mei 2020, tot uitvoering van artikel 5, § 1, 5°, van de wet van 27 maart 2020 die machtiging verleent aan de Koning om maatregelen te nemen in de strijd tegen de verspreiding van het coronavirus COVID-19 (II) houdende het corona ouderschapsverlof“;

d)

šias regionines ir bendruomenines pajamų rėmimo schemas:

e)

su sveikata susijusias priemones vokiškai kalbančioje bendruomenėje, nustatytas vokiškai kalbančios bendruomenės parlamento nutarimo „Parlament der Deutschsprachigen Gemeinschaft, Corona-Krisendekret I vom 6. April 2020“ 7 straipsnyje.

(1)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Bulgarija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Bulgarija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Bulgarijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 2,8 % ir 25,5 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Bulgarijos BVP sumažės 7,1 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Bulgarijos darbo jėgos dalį. Dėl to Bulgarijoje staigiai smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su dviem darbo užmokesčio subsidijų priemonėmis, nurodytomis 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

konkrečiai, Bulgarijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodytu 2020 m. kovo 30 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 55 (2) nustatyta priemonė, pagal kurią teikiamos darbo užmokesčio subsidijos įmonėms, kurios dėl COVID-19 protrūkio savanoriškai arba pagal įstatymą sumažino veiklos apimtį arba sustabdė veiklą. Darbuotojai turi likti įdarbinti priemonės taikymo laikotarpiu ir po to tokį pat laikotarpį. Mėnesinė darbo užmokesčio subsidija reikalavimus atitinkančioms įmonėms sudaro 60 % paramą gaunančių darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas);

(5)

be to, Bulgarijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodytu 2020 m. liepos 3 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 151 (3) nustatyta priemonė, pagal kurią teikiamos darbo užmokesčio subsidijos įmonėms, kurių pajamos dėl COVID-19 protrūkio sumažėjo mažiausiai 20 %. Darbuotojai turi likti įdarbinti priemonės taikymo laikotarpiu ir po to tokį pat laikotarpį. Mėnesinė darbo užmokesčio subsidija reikalavimus atitinkančioms įmonėms sudaro 60 % paramą gaunančių darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (įskaitant darbdavių socialinio draudimo įmokas);

(6)

Bulgarija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Bulgarija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 511 000 000 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes naujosios priemonės taikomos arba turėtų būti taikomos didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Bulgarijoje;

(7)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Bulgarija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme;

(8)

todėl turėtų būti suteikta finansinė parama siekiant padėti Bulgarijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(9)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(10)

Bulgarija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Bulgarija įvykdė tas išlaidas;

(11)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Bulgarijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

įmonėms skirtas darbo užmokesčio subsidijas, nustatytas 2020 m. kovo 30 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 55;

b)

įmonėms skirtas darbo užmokesčio subsidijas, nustatytas 2020 m. liepos 3 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 151.

(1)

2020 m. rugpjūčio 6 d. Kipras paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Kipras įgyvendino siekdamas suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę iki 2020 m. pabaigos Kipro valdžios sektoriaus deficitas ir skola turėtų sudaryti atitinkamai 7 % ir 115,7 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Kipro BVP turėtų sumažėti 7,7 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Kipro darbo jėgos dalį. Dėl to Kipre staigiai smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su specialių atostogų tėvams schema, schemomis, pagal kurias remiamos įmonės, kurios laikinai iš dalies arba visiškai sustabdo veiklą, specialia schema, skirta savarankiškai dirbantiems asmenims, specialia schema, skirta viešbučiams ir turistų apgyvendinimo įstaigoms, specialia schema, pagal kurią remiamos su turizmo sektoriumi susijusios įmonės, nuo turizmo priklausomos įmonės arba įmonės, susijusios su įmonėmis, kurioms taikomas privalomas laikinas visiškas veiklos sustabdymas, specialia schema, pagal kurią remiamos įmonės, užsiimančios specialia iš anksto nustatyta veikla, labai mažų ir mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų subsidijavimo schema, ir išlaidos, kuriomis pagal ligos išmokų schemą remiamos visuomenės sveikatos priemonės, kaip nurodyta 4–12 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

remiantis Įstatymu Nr. 27(I)/2020, nurodytu 2020 m. rugpjūčio 6 d. Kipro prašyme, parengta norminių administracinių aktų, kuriuose išdėstytos priemonės, skirtos COVID-19 protrūkio poveikiui mažinti. Remdamosi Įstatymu Nr. 27(I)/2020, valdžios institucijos nustatė specialių atostogų schemą, pagal kurią kompensuojamas privačiajame sektoriuje dirbančių tėvų, turinčių vaikų iki 15 metų arba neįgalių bet kokio amžiaus vaikų, darbo užmokestis. Ta specialių atostogų schema gali būti laikoma priemone, panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes ja remiamos darbuotojų pajamos ir padedama tėvams išsaugoti darbo vietas, nes tėvams, kurie turi prižiūrėti vaikus, kol mokyklos uždarytos, nereikia nutraukti darbo santykių;

(5)

be to, valdžios institucijos nustatė schemą, pagal kurią remiamos įmonės, kurios turėjo laikinai visiškai sustabdyti veiklą; kompensuojama 90 % įmonių, kurios buvo priverstos laikinai sustabdyti veiklą, darbuotojų darbo užmokesčio su sąlyga, kad bus išlaikytos darbo vietos. Kompensuojama 60 % darbuotojo atlyginimo arba 60 % darbuotojo socialinio draudimo vienetų, uždirbtų 2018 m. (2019 m. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn.), priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis. Kompensacija gali būti ne didesnė kaip 1 214 EUR ir ne mažesnė kaip 360 EUR per mėnesį;

(6)

pagal schemą, pagal kurią remiamos įmonės, kurios laikinai iš dalies sustabdo veiklą, kompensuojamas įmonių, kurių apyvarta dėl pandemijos sumažėjo ne mažiau kaip 25 %, darbuotojų darbo užmokestis su sąlyga, kad bus išlaikytos darbo vietos. Kompensuojama 60 % darbuotojo atlyginimo arba 60 % darbuotojo socialinio draudimo vienetų, uždirbtų 2018 m., priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis. Kompensacija gali būti ne didesnė kaip 1 214 EUR ir ne mažesnė kaip 360 EUR per mėnesį;

(7)

pagal specialią schemą, skirtą savarankiškai dirbantiems asmenims, mokama kompensacija savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą arba Ministrų Tarybos sprendimą negali vykdyti jokios veiklos;

(8)

pagal specialią schemą, skirtą viešbučiams ir turistų apgyvendinimo įstaigoms, kompensuojamas darbo užmokestis viešbučių sektoriaus ir kitų turistų apgyvendinimo įstaigų, kurios laikinai visiškai sustabdė veiklą arba kurių apyvarta sumažėjo daugiau nei 40 %, darbuotojams. Schemoje dalyvauti galima su sąlyga, kad bus išlaikytos darbo vietos;

(9)

pagal specialią schemą, pagal kurią remiamos su turizmo sektoriumi susijusios įmonės, nuo turizmo priklausomos įmonės arba įmonės, susijusios su įmonėmis, kurioms taikomas privalomas laikinas visiškas veiklos sustabdymas, kompensuojamas darbo užmokestis viešbučių sektoriaus ir kitų turistų apgyvendinimo įstaigų, kurios laikinai visiškai sustabdė veiklą arba kurių apyvarta sumažėjo daugiau nei 55 %, darbuotojams su sąlyga, kad bus išlaikytos darbo vietos;

(10)

pagal specialią schemą, pagal kurią remiamos įmonės, užsiimančios specialia iš anksto nustatyta veikla, kompensuojamas įmonių, kurių apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 55 %, darbuotojų darbo užmokestis su sąlyga, kad bus išlaikytos darbo vietos;

(11)

be to, 2020 m. rugpjūčio 6 d. Kipro prašyme nurodytame dokumente „Papildomas biudžetas. Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ nustatytos subsidijos labai mažoms ir mažoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie įdarbina iki 50 darbuotojų. Prašoma padengti tik dalį išlaidų, susijusių su savarankiškai dirbančių asmenų ir individualių įmonių rėmimu. Teikiant subsidijas skiriama vienkartinė dotacija mažųjų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų veiklos išlaidoms padengti. Subsidijavimo schema gali būti laikoma priemone, panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes ja siekiama apsaugoti savarankiškai dirbančius asmenis ar panašių kategorijų darbuotojus nuo pajamų sumažėjimo ar praradimo;

(12)

galiausiai, pagal ligos išmokų schemą kompensuojamas privačiojo sektoriaus darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų darbo užmokestis su sąlyga, kad jie yra priskirti pažeidžiamų asmenų grupei pagal Sveikatos ministerijos paskelbtą sąrašą, valdžios institucijų nurodymu turi karantinuotis arba yra užsikrėtę COVID-19 virusu;

(13)

Kipras atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Kipras pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 479 070 000 EUR ir šis padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su specialių atostogų tėvams schema, schemomis, pagal kurias remiamos įmonės, kurios laikinai iš dalies arba visiškai sustabdo veiklą, specialia schema, skirta savarankiškai dirbantiems asmenims, specialia schema, skirta viešbučiams ir turistų apgyvendinimo įstaigoms, specialia schema, pagal kurią remiamos su turizmo sektoriumi susijusios įmonės, nuo turizmo priklausomos įmonės arba įmonės, susijusios su įmonėmis, kurioms taikomas privalomas laikinas visiškas veiklos sustabdymas, specialia schema, pagal kurią remiamos įmonės, užsiimančios specialia iš anksto nustatyta veikla, ir labai mažų ir mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų subsidijavimo schema. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes šios naujosios priemonės taikomos didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Kipre;

(14)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Kipru ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis su COVID-19 protrūkiu susijusiomis su sveikata susijusioms priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašyme;

(15)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Kiprui mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(16)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(17)

Kipras turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Kipras įvykdė tas išlaidas;

(18)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Kipro poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

specialių atostogų tėvams schemą, kaip numatyta Įstatyme Nr. 27(I)/2020 ir norminiuose administraciniuose aktuose Nr. 127/148/151/184/192/212/213/235/2020;

b)

schemas, pagal kurias remiamos įmonės, kurios laikinai iš dalies arba visiškai sustabdo veiklą, kaip numatyta Įstatyme Nr. 27(I)/2020 ir norminiuose administraciniuose aktuose Nr. 131/148/151/188/212/213/239/2020 ir Nr. 151/187/212/213/238/243/273/2020;

c)

specialią schemą, skirtą savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip numatyta Įstatyme Nr. 27(I)/2020 ir norminiuose administraciniuose aktuose Nr. 129/148/151/186/213/237/322/2020;

d)

specialią schemą, skirtą viešbučiams ir turistų apgyvendinimo įstaigoms, kaip numatyta Įstatyme Nr. 27(I)/2020 ir norminiuose administraciniuose aktuose Nr. 269/317/2020;

e)

specialią schemą, pagal kurią remiamos su turizmo sektoriumi susijusios įmonės, nuo turizmo priklausomos įmonės arba įmonės, susijusios su įmonėmis, kurioms taikomas privalomas laikinas visiškas veiklos sustabdymas, kaip numatyta Įstatyme Nr. 27(I)/2020 ir norminiuose administraciniuose aktuose Nr. 270/318/2020;

f)

specialią schemą, pagal kurią remiamos įmonės, užsiimančios specialia iš anksto nustatyta veikla, kaip numatyta Įstatyme Nr. 27(I)/2020 ir norminiuose administraciniuose aktuose Nr. 272/320/2020;

g)

labai mažų ir mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų subsidijavimo schemą, kaip nurodyta dokumente „Papildomas biudžetas. Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“, kiek tai susiję su išlaidomis, susijusiomis su savarankiškai dirbančių asmenų ir individualių įmonių rėmimu;

h)

ligos išmokų schemą, kaip numatyta Įstatyme Nr. 27(I)/2020 ir norminiuose administraciniuose aktuose Nr. 128/148/151/185/212/236/2020.

(1)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Čekijos Respublika paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Čekijos Respublika įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę iki 2020 m. pabaigos Čekijos Respublikos valdžios sektoriaus deficitas ir skola turėjo sudaryti atitinkamai 6,7 % ir 38,7 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze, 2020 m. Čekijos Respublikos BVP turėtų sumažėti 7,8 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Čekijos Respublikos darbo jėgos dalį. Dėl to Čekijos Respublikoje staigiai smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarka, t. y. programa „Antivirus“ (kartu su A ir B paprogramėmis), ir panašiomis priemonėmis, skirtomis su darbo užmokesčiu nesusijusioms darbo sąnaudoms (programos „Antivirus“ C paprogramė), arba parama savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip nurodyta 4–8 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

konkrečiau, 2020 m. rugpjūčio 7 d. Čekijos Respublikos prašyme nurodytu 2020 m. kovo 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 353 (su pakeitimais), kurio teisinis pagrindas yra Įstatymo Nr. 435/2004 (rink.) dėl užimtumo (su pakeitimais) 120 straipsnis, nustatomos programos „Antivirus“ A ir B paprogramės. Šios priemonės skirtos iš dalies kompensuoti privačių darbdavių darbo užmokesčio išlaidoms, nes jie buvo priversti sustabdyti savo ekonominę veiklą arba gerokai sumažinti jos mastą dėl tiesioginių priemonių, kurių ėmėsi valdžios institucijos (A paprogramė), arba dėl netiesioginio neigiamo ekonominio pandemijos poveikio (B paprogramė), pavyzdžiui, darbuotojai negali dirbti dėl kelionių apribojimų. Pagal A paprogramę valstybės sumokama kompensacinio darbo užmokesčio dalis – 80 %, bet ne daugiau kaip 39 000 CZK vienam darbuotojui per mėnesį. Pagal B paprogramę valstybės sumokama kompensacinio darbo užmokesčio dalis – 60 %, bet ne daugiau kaip 29 000 CZK vienam darbuotojui per mėnesį. Pagal šią programą remiami darbuotojai negali būti atleidžiami, kol darbdavys dalyvauja šioje programoje. Priemonės taikomos nuo 2020 m. kovo 12 d. iki spalio 31 d. (2);

(5)

be to, valdžios institucijos, remdamosi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Čekijos Respublikos prašyme nurodytais Įstatymu Nr. 300/2020 (rink.) ir Įstatymu Nr. 187/2006 (rink.) (3), nustatė programos „Antivirus“ C paprogramę. Taip sumažinamos su darbo užmokesčiu nesusijusios mažų įmonių (iki 50 darbuotojų) darbo sąnaudos (pavyzdžiui, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos), kai šios įmonės išlaiko darbo vietas ir bent 90 % darbo užmokesčio išlaidų, palyginti su atitinkamai 2020 m. kovo mėn. pabaigoje ir 2020 m. kovo mėn. buvusiomis išlaidomis. Siekiant užtikrinti, kad pagalba derėtų su išlaidomis, skirtomis darbo vietoms išlaikyti, prašoma tik 90 % visų priemonės išlaidų. Skaičiavimo bazės riba – 150 % vidutinio bruto darbo užmokesčio Čekijos Respublikoje. Parama gali būti teikiama visą 2020 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpį arba tam tikrą to laikotarpio dalį;

(6)

pagal programą „Pětadvacítka“, nustatytą 2020 m. rugpjūčio 7 d. Čekijos Respublikos prašyme nurodytu Įstatymu Nr. 159/2020 (rink.) (4), savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie dėl COVID-19 pavojaus visuomenės sveikatai arba valdžios institucijų taikomų krizės priemonių buvo priversti sustabdyti savo ekonominę veiklą arba gerokai sumažinti jos mastą, viršijant įprastą verslo nestabilumą, skiriama 500 CZK kompensacinė nuolaida vienam asmeniui už kalendorinę nuolaidos laikotarpio dieną. Programa dalijama į du nuolaidos laikotarpius: nuo 2020 m. kovo 12 d. iki balandžio 30 d. ir nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki birželio 8 d. Mokesčių nuolaidą sudaro valdžios sektoriaus negautos pajamos, kurios Reglamento (ES) 2020/672 įgyvendinimo tikslu gali būti prilyginamos viešosioms išlaidoms;

(7)

remdamosi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Čekijos Respublikos pateiktame prašyme nurodytais Įstatymu Nr. 136/2020 (rink.) (dėl socialinio draudimo) ir Įstatymu Nr. 134/2020 (rink.) (dėl sveikatos draudimo), valdžios institucijos nustatė dalinį atleidimą nuo socialinio ir sveikatos draudimo įmokų, kurias turi mokėti savarankiškai dirbantys asmenys, kurie toliau vykdo veiklą paramos teikimo laikotarpiu. Valstybė prisiima mokėti atitinkamas kiekvieno mėnesio įmokas nuo 2020 m. kovo iki rugpjūčio mėn. Suma, kurios leidžiama nemokėti, apribota įstatymu nustatytu dydžiu;

(8)

galiausiai, remdamosi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Čekijos Respublikos prašyme nurodytais Vyriausybės nutarimais Nr. 262 (2020 m. kovo 19 d.), Nr. 311 (kovo 26 d.), Nr. 354 (kovo 31 d.), Nr. 514 (gegužės 4 d.) ir Nr. 552 (gegužės 18 d.), Įstatymo Nr. 218/2000 (rink.) dėl biudžeto taisyklių (su pakeitimais) (dėl pirminės žemės ūkio ir miškininkystės gamybos mažųjų įmonių) 14 straipsniu ir Įstatymo Nr. 47/2002 (rink.) (su pakeitimais) dėl paramos MVĮ (visiems kitiems savarankiškai dirbantiems) 3 straipsnio h punktu, valdžios institucijos nustatė priežiūros išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims. Pagal priemonę savarankiškai dirbantiems asmenims kompensuojamas pajamų praradimas dėl to, kad savarankiškai dirbantys asmenys turėjo prižiūrėti vaikus arba asmenis, kuriems reikalinga priežiūra, nes buvo uždarytos vaikų ir socialinės priežiūros įstaigos. Paramos suma dienai – 424 CZK 2020 m. kovo mėn. ir 500 CZK 2020 m. balandžio–birželio mėn. Ta parama gali būti teikiama laikotarpio nuo 2020 m. kovo 12 d. iki birželio 30 d. dalį arba visą laikotarpį;

(9)

Čekijos Respublika atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Čekijos Respublika pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 2 940 446 745 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes naujosios priemonės taikomos didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Čekijos Respublikoje. Sąjungos ir nuosavomis lėšomis Čekijos Respublika ketina finansuoti 940 446 745 EUR išaugusių išlaidų sumos;

(10)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Čekijos Respublika ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme;

(11)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Čekijos Respublikai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(12)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(13)

Čekijos Respublika turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Čekijos Respublika įvykdė tas išlaidas;

(14)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Čekijos Respublikos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

programą „Antivirus“, nustatytą 2020 m. kovo 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 353 (su pakeitimais), kurios teisinis pagrindas yra Įstatymo Nr. 435/2004 (rink.) dėl užimtumo (su pakeitimais) 120 straipsnis;

b)

programos „Antivirus“ C paprogramę, nustatytą Įstatymu Nr. 300/2020 (rink.);

c)

programą „Pětadvacítka“, nustatytą Įstatymu Nr. 159/2020 (rink.);

d)

dalinį atleidimą nuo socialinio ir sveikatos draudimo įmokų, kurias turi mokėti savarankiškai dirbantys asmenys, nustatytą Įstatymu Nr. 136/2020 (rink.) (dėl socialinio draudimo) ir Įstatymu Nr. 134/2020 (rink.) (dėl sveikatos draudimo);

e)

priežiūros išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims, nustatytą Vyriausybės nutarimais Nr. 262 (2020 m. kovo 19 d.), Nr. 311 (kovo 26 d.), Nr. 354 (kovo 31 d.), Nr. 514 (gegužės 4 d.) ir Nr. 552 (gegužės 18 d.), Įstatymo Nr. 218/2000 (rink.) dėl biudžeto taisyklių (su pakeitimais) (dėl pirminės žemės ūkio ir miškininkystės gamybos mažųjų įmonių) 14 straipsniu ir Įstatymo Nr. 47/2002 (rink.) (su pakeitimais) dėl paramos MVĮ (visiems kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims) 3 straipsnio h punktu.

(1)

2020 m. rugpjūčio 6 d. Graikija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Graikija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Graikijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 6,4 % ir 196,4 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Graikijos BVP sumažės 9 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Graikijos darbo jėgos dalį. Dėl to Graikijoje staiga smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su specialiomis išmokomis, suteiktomis privačiojo sektoriaus darbuotojams, kurių darbo sutartys dėl krizės buvo laikinai nutrauktos, jų socialinės apsaugos išlaidomis laikino nutraukimo laikotarpiu, specialiomis išmokomis, suteiktomis savarankiškai dirbantiems specialistams, sutrumpinto darbo laiko tvarka ir darbdavio mokamomis socialinio draudimo įmokomis už sezoninių paslaugų sektoriaus įmonių darbuotojus, kaip nustatyta 4–8 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

konkrečiau, 2020 m. kovo 14 d. teisės aktu (2), nurodytu 2020 m. rugpjūčio 6 d. Graikijos prašyme, nustatyta speciali išmoka privačiojo sektoriaus darbuotojams, kurių darbo sutartys buvo laikinai nutrauktos. Šia priemone siekiama apsaugoti darbo vietas įmonėse, kurios nutraukia veiklą paklusdamos valdžios nurodymui arba priklauso labai nuo COVID‐19 protrūkio nukentėjusiems ekonomikos sektoriams, ir ji susijusi su specialios 534 EUR mėnesinės išmokos skyrimu darbuotojams, kurių darbo sutartys laikinai nutrauktos nuo 2020 m. kovo mėn. vidurio. Norint pasinaudoti šia schema, būtina, kad darbdavys išlaikytų tą patį darbuotojų skaičių (t. y., lygiai tuos pačius darbuotojus) laikotarpį, lygų laikotarpiui, kuriam buvo laikinai nutraukta darbo sutartis;

(5)

be to, valdžios institucijos nustatė, kad valstybė finansuos darbuotojų, kurie gauna specialią 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytą išmoką, socialinę apsaugą. Norint pasinaudoti šia schema, būtina, kad darbdavys išlaikytų tą patį darbuotojų skaičių (t. y., lygiai tuos pačius darbuotojus)laikotarpį, lygų laikotarpiui, kuriam buvo laikinai nutraukta darbo sutartis;

(6)

2020 m. kovo 20 d. teisės aktu (3), nurodytu 2020 m. rugpjūčio 6 d. Graikijos prašyme, nustatyta speciali išmoka savarankiškai dirbantiems specialistams (ekonomistams, apskaitininkams, inžinieriams, teisininkams, gydytojams, mokytojams ir mokslininkams). Priemonė susijusi su specialia vienkartine 600 EUR išmoka, kuri tokiems specialistams buvo mokama arba 2020 m. balandžio, arba birželio mėn. ;

(7)

sutrumpinto darbo laiko tvarka, taikoma nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. spalio 15 d. visose įmonėse, išskyrus oro transporto pramonę, kur ją galima pratęsti iki 2020 m. pabaigos, nustatyta remiantis Įstatymu Nr. 4690/2020 (4), nurodytu 2020 m. rugpjūčio 6 d. Graikijos prašyme. Reikalavimus atitinkančios įmonės – tai įmonės, kurių apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 20 %. Pagal priemonę leidžiama iki 50 % sumažinti darbuotojų darbo valandų per savaitę skaičių su sąlyga, kad bus išlaikyti darbo santykiai. Nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. valstybė padengia 60 % darbuotojo grynojo uždarbio ir 60 % darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų už nedirbtas valandas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. valstybė apmoka 100 % darbdavio ir darbuotojo mokamų socialinio draudimo įmokų už nedirbtas valandas ir 60 % darbuotojo grynojo uždarbio už nedirbtas valandas;

(8)

galiausiai, Įstatymu Nr. 4714/2020 (5), nurodytu 2020 m. rugpjūčio 6 d. Graikijos prašyme, nustatyta, kad valstybė finansuos darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas už sezoninių darbų įmonių darbuotojus. Priemonė skirta sezoninių paslaugų sektoriaus įmonėms, t. y. įmonėms, kurios 50 % apyvartos gauna trečiąjį metų ketvirtį (remiantis 2019 m. duomenimis), ir pagal ją siekiama finansuoti darbdavio 2020 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. mokamas socialinio draudimo įmokas su sąlyga, kad įmonės išlaikys tą patį darbuotojų skaičių, koks buvo 2020 m. birželio 30 d.;

(9)

Graikija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Graikija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 2 728 000 000 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes jis susijęs su naujomis priemonėmis, kurios taikomos didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Graikijoje;

(10)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Graikija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašyme;

(11)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Graikijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(12)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(13)

Graikija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Graikija įvykdė tas išlaidas;

(14)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Graikijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

specialią išmoką darbuotojams, kurių darbo sutartys buvo laikinai nutrauktos, kaip numatyta 2020 m. kovo 14 d. teisės akto 13 straipsnyje;

b)

darbuotojų socialinę apsaugą pagal šio straipsnio a punkte nurodytą priemonę, kaip numatyta 2020 m. kovo 14 d. teisės akto 13 straipsnyje;

c)

specialią išmoką savarankiškai dirbantiems specialistams, kaip numatyta 2020 m. kovo 20 d. teisės akto 8 straipsnyje;

d)

sutrumpinto darbo laiko tvarką, kaip numatyta Įstatymo Nr. 4690/2020 31 straipsnyje;

e)

darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas už sezoninių paslaugų sektoriaus įmonių darbuotojus, kaip numatyta Įstatymo Nr. 4714/2020 123 straipsnyje.

(1)

2020 m. rugpjūčio 3 d. Ispanija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Ispanija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Ispanijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 10,1 % ir 115,6 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Ispanijos BVP sumažės 10,9 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Ispanijos darbo jėgos dalį. Dėl to Ispanija staigiai smarkiai padidino viešąsias išlaidas, susijusias su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, skirtomis savarankiškai dirbantiems asmenims ir turizmo sektoriaus darbuotojams, ir su visuomenės sveikatos priemonių rėmimu, kaip nurodyta 4–9 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

konkrečiau, 2020 m. rugpjūčio 3 d. Ispanijos prašyme nurodytuose karališkuosiuose dekretuose Nr. 8/2020, Nr. 11/2020 ir Nr. 24/2020 nustatyta iki 70 % bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija darbuotojams, dirbantiems pagal sutrumpinto darbo laiko tvarką – ERTE (Expediente de Regulación Temporal de Empleo). Kompensacija negali viršyti 1 098,09 EUR per mėnesį, bet gali būti padidinta iki 1 254,96 EUR arba 1 411,83 EUR per mėnesį priklausomai nuo pagalbos gavėjo išlaikomų vaikų skaičiaus;

(5)

valdžios institucijos taip pat visiškai arba iš dalies atleido ERTE sistemoje dalyvaujančius darbuotojus nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo, priklausomai nuo darbdavio dydžio ir metų mėnesio. Atleidimas reiškia, kad valdžios sektorius negauna pajamų, ir Reglamento (ES) 2020/672 įgyvendinimo tikslu tai gali būti prilyginama viešosioms išlaidoms;

(6)

savarankiškai dirbantiems asmenims valdžios institucijos skyrė išmoką už veiklos nutraukimą (t. y. visišką ar dalinį savarankiškos veiklos sustabdymą) ir kartu atleido nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Pagal šią priemonę mokamos mėnesinės išmokos, kai įmonės turi būti uždarytos arba, jei jos veikia, jų apyvarta yra sumažėjusi daugiau kaip 75 %;

(7)

remiantis 2020 m. rugpjūčio 3 d. Ispanijos prašyme nurodytu Karališkuoju dekretu Nr. 15/2020 ir taikant 2020 m. rugpjūčio 3 d. Ispanijos prašyme nurodytą Karališkąjį dekretą Nr. 8/2020, konkrečios paramos priemonės, kurias sudaro pašalpos ir atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų ERTE dalyvaujantiems darbuotojams, taip pat nustatytos „nuolatiniams sezoniniams darbuotojams“, kurie dėl COVID-19 protrūkio negalėjo grįžti į darbą numatytu laiku;

(8)

2020 m. rugpjūčio 3 d. Ispanijos prašyme nurodytais karališkaisiais dekretais Nr. 8/2019, Nr. 12/2019, Nr. 7/2020 ir Nr. 25/2020 darbdaviai atleidžiami nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo (50 %), siekiant paremti užimtumo išsaugojimą turizmo sektoriuje nepaprastosios padėties metu ir vėliau, kartu išlaikant kelių kategorijų darbuotojų minimalų socialinės apsaugos lygį. Visų mėnesinių išlaidų vidurkis ir asmenų, kuriems įmonės gavo subsidijas, skaičius rodo, kad vidutinės išlaidos vienam asmeniui per mėnesį sudaro apie 192 EUR;

(9)

galiausiai Ispanija, remdamasi 2020 m. rugpjūčio 3 d. Ispanijos prašyme nurodytais karališkaisiais dekretais Nr. 6/2020 ir Nr. 13/2020, pratęsė sveikatos išmokų darbuotojams, nedirbantiems dėl COVID-19 (prevenciškai izoliuotiems arba užsikrėtusiems darbuotojams) mokėjimą. Ši priemonė panaši į nelaimingų atsitikimų darbe schemą (t. y. išmokos yra didesnės ir mokamos iš Socialinio draudimo fondo nuo pirmosios nedarbo dienos), o išmokos negali viršyti 75 % bazinio darbo užmokesčio;

(10)

Ispanija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Ispanija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 23 803 573 600 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Padidėjusi suma, tiesiogiai susijusi su sutrumpinto darbo laiko tvarka ERTE ir panašiomis priemonėmis, skirtomis savarankiškai dirbantiems asmenims ir turizmo sektoriaus darbuotojams, rodo staigų ir didelį išlaidų padidėjimą dėl beveik iš karto beprecedentiškai išaugusio naudos gavėjų, kuriems tos priemonės taikomos, skaičiaus ir susijusių išmokų masto Ispanijoje. Sąjungos lėšomis Ispanija ketina finansuoti 1 660 000 000 EUR išaugusių išlaidų;

(11)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Ispanija ir patikrino, ar dėl COVID-19 protrūkio staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis su sveikata susijusiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašyme;

(12)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Ispanijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(13)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Suatrties 108 straipsnį;

(14)

Ispanija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Ispanija įvykdė tas išlaidas;

(15)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Ispanijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Visų pirma paskolos suma nustatyta siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi rizikos ribojimo taisyklių, taikomų paskolų portfeliui, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672,

a)

sutrumpinto darbo laiko tvarką ERTE (Expediente de Regulación Temporal de Empleo), kaip numatyta kovo 17 d. Karališkajame dekrete Nr. 8/2020 (II skyriuje, 22–28 straipsniuose), gegužės 12 d. Karališkajame dekrete Nr. 18/2020 ir birželio 26 d. Karališkajame dekrete Nr. 24/2020 (1–7 straipsniuose);

b)

darbuotojams, kuriems taikoma ERTE, skirtas ypatingas socialinio draudimo įmokų priemones, kaip numatyta kovo 17 d. Karališkajame dekrete Nr. 8/2020 (II skyriuje, 22–28 straipsniuose), gegužės 12 d. Karališkajame dekrete Nr. 18/2020 (1–4 straipsniuose), birželio 26 d. Karališkajame dekrete Nr. 24/2020 (I skyriuje, 4 straipsnyje ir papildomame sprendime Nr. 1);

c)

išmoką už veiklos nutraukimą ir susijusį atleidimą nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo, kaip numatyta kovo 17 d. Karališkajame dekrete Nr. 8/2020 (17 straipsnyje), iš dalies pakeistame kovo 31 d. Karališkuoju dekretu Nr. 11/2020 (galutiniame sprendime Nr. 1.8), ir birželio 26 d. Karališkajame dekrete Nr. 24/2020 (8, 9 ir 10 straipsnyje);

d)

paramos schemą nuolatiniams sezoniniams darbuotojams, kaip numatyta balandžio 21 d. Karališkajame dekrete Nr. 15/2020 (galutiniame sprendime Nr. 8) ir toiems darbuotojams taikant kovo 17 d. Karališkajį dekretą Nr. 8/2020 (24 straipsnį);

e)

dalinį darbdavių atleidimą nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo užimtumo išsaugojimui turizmo sektoriuje remti, kaip numatyta kovo 8 d. Karališkajame dekrete Nr. 8/2019, spalio 11 d. Karališkajame dekrete Nr. 12/2019, kovo 12 d. Karališkajame dekrete Nr. 7/2020 (13 straipsnyje) ir Karališkajame dekrete Nr. 25/2020 (galutiniame sprendime Nr. 4);

f)

sveikatos išmokas darbuotojams, nedirbantiems dėl COVID-19, kaip numatyta kovo 10 d. Karališkajame dekrete Nr. 6/2020 (5 straipsnyje), balandžio 7 d. Karališkajame dekrete Nr. 13/2020 (galutiniame sprendime Nr. 1) ir rugpjūčio 4 d. Karališkajame dekrete Nr. 27/2020 (galutiniame sprendime Nr. 10).

(1)

2020 m. rugpjūčio 6 d. Kroatija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Kroatija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Kroatijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 7,1 % ir 88,6 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Kroatijos BVP sumažės 10,8 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Kroatijos darbo jėgos dalį. Dėl to staiga labai padidėjo Kroatijos viešosios išlaidos, susijusios su subsidijomis darbo vietoms išsaugoti COVID-19 paveiktuose sektoriuose, ir pagalba už sutrumpintą darbo laiką, kaip nurodyta 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

konkrečiau, remdamasi Darbo rinkos įstatymu (2), kuris nurodytas 2020 m. rugpjūčio 6 d. Kroatijos prašyme, Kroatijos užimtumo tarnyba nusprendė (3) nustatyti priemonę, pagal kurią bendrai finansuojami įmonių, kurių pajamos sumažėjo (20 % laikotarpiu nuo 2020 m. kovo iki gegužės mėn. arba 50 % 2020 m. birželio mėn.), darbuotojų atlyginimai, su sąlyga, kad darbo santykiai nenutraukiami. 2020 m. kovo mėn. paramos suma buvo 3 250,00 HRK vienam visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui, o 2020 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. mėnesinė paramos suma buvo 4 000 HRK vienam visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui;

(5)

remdamasi Darbo rinkos įstatymu, Kroatijos užimtumo tarnyba taip pat nusrendė (4) nustatyti priemonę, pagal kurią remiamas laikinas darbo laiko sutrumpinimas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio iki gruodžio mėn. bet kuriame sektoriuje veikiančioms įmonėms, kuriose dirba 10 ar daugiau darbuotojų, su sąlyga, kad darbo santykiai nenutraukiami. Pagal šią priemonę vienam darbuotojui gali būti finansuojama iki 2 000 HRK per mėnesį;

(6)

Kroatija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Kroatija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatytos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 1 381 780 800 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus ir smarkus padidėjimas dėl beveik iš karto beprecedentiškai išaugusio darbuotojų, kuriems tos priemonės taikomos, skaičiaus ir susijusių išmokų masto Kroatijoje. Kroatija ketina 210 000 000 EUR padidėjusios išlaidų sumos finansuoti Sąjungos lėšomis, o 151 180 800 EUR – savo lėšomis;

(7)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Kroatija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašyme;

(8)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Kroatijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(9)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(10)

Kroatija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Kroatija įvykdė tas išlaidas;

(11)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Kroatijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

subsidijas darbo vietoms išsaugoti COVID-19 paveiktuose sektoriuose, kaip numatyta 2020 m. kovo 20 d. Kroatijos užimtumo tarnybos sprendime ir vėlesniuose jo pakeitimuose pagal Darbo rinkos įstatymo 35 ir 36 straipsnius, ir

b)

pagalbą už sutrumpintą darbo laiką, kaip numatyta 2020 m. birželio 29 d. Kroatijos užimtumo tarnybos sprendime ir vėlesniuose jo pakeitimuose pagal Darbo rinkos įstatymo 35 ir 36 straipsnius.

(1)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Italija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Italija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Italijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 11,1 % ir 158,9 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Italijos BVP sumažės 11,2 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Italijos darbo jėgos dalį. Dėl to Italijoje staiga smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su darbuotojų sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonėmis, išmokomis savarankiškai dirbantiems asmenims, pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems žemės ūkio darbuotojams, pramogų sektoriaus darbuotojams, sporto asociacijų darbuotojams, namų ūkio darbuotojams ir pagal iškvietimą dirbantiems darbuotojams, vaikų priežiūros kuponais, papildomomis vaiko priežiūros atostogų ir neįgalumo atostogų išmokomis, negrąžintinomis dotacijomis savarankiškai dirbantiems asmenims ir individualioms įmonėms, taip pat mokesčių kreditais visuomenės sveikatos priemonėms remti, kaip išdėstyta 4–10 konstatuojamosiose dalyse.

(4)

Įstatyminiu dekretu Nr. 18/2020 (2) ir Įstatyminiu dekretu Nr. 34/2020 (3), kurie nurodyti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Italijos prašyme, buvo nustatyta keletą priemonių COVID-19 protrūkio poveikiui mažinti, be kita ko, esamoms sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonėms (Cassa integrazione guadagni) pratęsti. Priemonė apima 80 % įprasto darbo užmokesčio mokėjimą dėl COVID-19 visiškai arba iš dalies uždarytų įmonių darbuotojams, kurių darbo sutartis galioja, ne ilgiau kaip 18 savaičių nuo 2020 m. vasario 23 d. iki 2020 m. spalio 31 d.;

(5)

savarankiškai dirbantiems asmenims ir laisvai samdomiems darbuotojams valdžios institucijos nustatė 600 EUR išmoką 2020 m. kovo ir balandžio mėn. Laisvai samdomi darbuotojai, kurių pajamos 2020 m. kovo ir balandžio mėn. sumažėjo bent 33 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, taip pat turi teisę į 1 000 EUR išmoką 2020 m. gegužės mėn. Papildoma 600 EUR išmoka 2020 m. kovo mėn. skirta savarankiškai dirbantiems asmenims ir laisvai samdomiems darbuotojams, registruotiems privačiose privalomojo socialinio draudimo įstaigose;

(6)

valdžios institucijos priėmė įvairių priemonių, skirtų konkrečioms profesijoms, kurioms COVID-19 protrūkis padarė neigiamą poveikį. tos priemonės apima 600 EUR išmoką 2020 m. kovo mėn. ir 500 EUR išmoką 2020 m. balandžio mėn. pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems žemės ūkio darbuotojams; 600 EUR išmoką per mėnesį 2020 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn. pramogų sektoriaus darbuotojams (kurių metinės pajamos neviršija 50 000 EUR); 600 EUR išmoką per mėnesį 2020 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn. sporto asociacijų darbuotojams; 600 EUR išmoką per mėnesį 2020 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn. pagal iškvietimą dirbantiems darbuotojams ir 500 EUR per mėnesį išmoką 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. namų ūkio darbuotojams;

(7)

valdžios institucijos taip pat priėmė dvi priemones, kuriomis siekiama mažinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų nutraukimo ir mokyklų uždarymo poveikį skiriant vaiko priežiūros atostogų išmokas iki 30 dienų laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims, turintiems vaikų iki 12 metų (arba vyresnių nei 12 metų, jei vaikas yra neįgalus ir lanko mokyklą), kuriomis padengiama 50 % jų pajamų, ir ne daugiau kaip 2 000 EUR vertės vaiko priežiūros kuponus, galiojančius tuo pačiu laikotarpiu, kurie yra vaiko priežiūros atostogų išmokos alternatyva. Šios priemonės gali būti laikomos panašiomis į Reglamente (ES) 2020/672 nurodytas sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, nes jomis remiamos darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, o tai padės padengti vaikų priežiūros uždarius mokyklas išlaidas ir sudarys tėvams sąlygas toliau tęsti darbą, todėl nekils pavojus darbo santykiams;

(8)

be to, valdžios institucijos nustatė papildomas neįgalumo atostogų išmokas ne ilgesniu kaip 12 dienų laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ir dar 12 dienų laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. sunkią negalią turintiems darbuotojams arba darbuotojams, turintiems sunkią negalią turinčių giminaičių. Taip išplečiama esama sistema, pagal kurią darbuotojai turi teisę į trijų dienų neįgalumo atostogas per mėnesį;

(9)

nustatytos negrąžintinos dotacijos savarankiškai dirbantiems asmenims ir individualioms įmonėms. Dotacijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į 2020 m. balandžio mėn. sumažėjusią apyvartą, palyginti su 2019 m. balandžio mėn. (nuo 1 000 EUR minimalios sumos iki maksimaliai 20 % sumažėjusios apyvartos sumos);

(10)

galiausiai valdžios institucijos priėmė dvi su sveikata susijusias priemones: naują laikiną mokesčių kreditą, apimantį 60 % darbo vietos saugos didinimo išlaidų (ne daugiau kaip 80 000 EUR), ir naują laikiną mokesčių kreditą, apimantį mažųjų įmonių, darbo biurų ir ne pelno institucijų 60 % dezinfekavimo išlaidų ir saugos įrangos pirkimo išlaidų (ne daugiau kaip 60 000 EUR). Kadangi mokesčių kreditus sudaro valdžios sektoriaus negautos pajamos, juos galima laikyti lygiaverčiais viešosioms išlaidoms;

(11)

Italija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Italija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. išaugo 28 811 965 628 EUR dėl padidėjusių sumų, tiesiogiai susijusių su darbuotojų sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonėmis, išmokomis savarankiškai dirbantiems asmenims, pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems žemės ūkio darbuotojams, pramogų sektoriaus darbuotojams, sporto asociacijų darbuotojams, namų ūkio darbuotojams ir pagal iškvietimą dirbantiems darbuotojams, vaikų priežiūros kuponais, papildomomis vaiko priežiūros atostogų ir neįgalumo atostogų išmokomis ir negrąžintinomis dotacijomis savarankiškai dirbantiems asmenims bei individualioms įmonėms. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes naujosios priemonės ir pratęsiamos esamos priemonės taikomos didelei Italijos įmonių ir darbo jėgos daliai. Sąjungos lėšomis Italija ketina finansuoti 320 000 000 EUR išaugusių išlaidų;

(12)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Italija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis dėl COVID-19 protrūkio su sveikata susijusiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme;

(13)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Italijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(14)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(15)

Italija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Italija įvykdė tas išlaidas;

(16)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Italijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Visų pirma paskolos suma nustatyta siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi prudencinių taisyklių, taikomų paskolų portfeliui, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672,

a)

esamų darbuotojams taikomų sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonių (Cassa integrazione guadagni) pratęsimą, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 18/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 27/2020, 19–22 straipsniuose ir Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 68–71 straipsniuose;

b)

išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 18/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 27/2020, 27, 28 ir 44 straipsniuose ir Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 84 straipsnyje;

c)

išmokas pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems žemės ūkio darbuotojams, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 18/2020 30 straipsnyje ir Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 84 straipsnyje;

d)

išmokas pramogų sektoriaus darbuotojams, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 18/2020 38 straipsnyje ir Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 84 straipsnyje;

e)

išmokas sporto asociacijų darbuotojams, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 18/2020 96 straipsnyje ir Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 84 straipsnyje;

f)

išmoką namų ūkio darbuotojams, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 85 straipsnyje;

g)

išmoką pagal iškvietimą dirbantiems darbuotojams, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 18/2020 44 straipsnyje ir Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 84 straipsnyje;

h)

negrąžintinas dotacijas savarankiškai dirbantiems asmenims ir individualioms įmonėms, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 25 straipsnyje, kiek tai susiję su išlaidų, susijusių su parama savarankiškai dirbantiems asmenims ir individualioms įmonėms, dalimi;

i)

vaiko priežiūros atostogų išmokas, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 18/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 27/2020, 23 ir 25 straipsniuose ir Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 72 straipsnyje;

j)

vaikų priežiūros kuponus, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 18/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 27/2020, 23 ir 25 straipsniuose ir Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 73 straipsnyje;

k)

neįgalumo atostogų išmokas, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 18/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 27/2020, 24 straipsnyje ir Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 74 straipsnyje;

l)

mokesčių kreditus, skirtus darbo vietų saugai padidinti, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 120 straipsnyje;

m)

mokesčių kreditus, skirtus darbo vietoms dezinfekuoti ir saugos įrangai pirkti, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 34/2020, pertvarkyto Įstatymu Nr. 77/2020, 125 straipsnyje.

(1)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Lietuva paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir reaguoti į protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Lietuva įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 6,9 % ir 48,5 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Lietuvos BVP sumažės 7,1 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Lietuvos darbo jėgos dalį. Dėl to Lietuvoje staigiai smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su subsidijomis darbo užmokesčiui nedarbo metu ir po jos ir su išmokomis savarankiškai dirbantiems asmenims, įskaitant išmokas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kaip nurodyta 4–7 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos prašyme, Užimtumo įstatyme Nr. XII-2470 nustatyta subsidijų darbdaviams sistema, pagal kurią siekiama padengti apskaičiuotą darbo užmokestį kiekvienam samdomam darbuotojui, neturėjusiam darbo. Darbdavys gali pasirinkti subsidiją, kuri padengtų 70 % atlyginimo, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliojo darbo užmokesčio, arba 90 % atlyginimo (100 %, jei darbuotojui yra 60 ir daugiau metų), bet ne daugiau kaip vieną minimalųjį darbo užmokestį. Sistemoje dalyvavę darbdaviai turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 % savo darbuotojų ne trumpiau kaip tris mėnesius po to, kai baigia galioti subsidija darbo užmokesčiui;

(5)

subsidijos taip pat mokamos darbuotojams, kuriems nedarbo laikotarpis buvo nutrauktas, iki šešių mėnesių po jų grįžimo į darbą. Priklausomai nuo darbdavio vykdomos ekonominės veiklos, taikoma vienos arba dviejų minimalių darbo užmokesčių riba, ir pirmąjį ir antrąjį mėnesį po sugrįžimo į darbą mokamų subsidijų suma gali siekti 100 % darbuotojo atlyginimo, trečiąjį ir ketvirtąjį – 50 %, o penktąjį ir šeštąjį – 30 %. Tos subsidijos gali būti laikomos priemone, panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes jomis siekiama remti darbuotojų pajamas ir padėti išlaikyti esamus darbo santykius;

(6)

valdžios institucijos taip pat pradėjo skirti išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, įskaitant individualią žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne mažesnis negu keturi ekonominio dydžio vienetai; išmokos dydis – 257 EUR per mėnesį ir ji yra mokama karantino laikotarpiu ir du mėnesius po jo. Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims gali būti laikomos priemone, panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes jomis siekiama apsaugoti savarankiškai dirbančius asmenis ar panašių kategorijų darbuotojus nuo pajamų sumažėjimo ar praradimo;

(7)

galiausiai, pradėtos skirti išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra mažesnis negu keturi ekonominio dydžio vienetai ir kuriems nebuvo taikoma 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyta priemonė. Pagal šią priemonę smulkiesiems ūkininkams, kurie niekur kitur nedirbo, sumokama vienkartinė 200 EUR išmoka. Smulkiesiems ūkininkams, kurie dirbo, o ne tik vykdė individualią žemės ūkio veiklą, tačiau uždirbo ne daugiau kaip minimalų darbo užmokestį, pagal priemonę sumokama 200 EUR išmoka už kiekvieną iš trijų karantino ir ekstremaliosios situacijos laikotarpio mėnesių. Priemonė gali būti laikoma priemone, panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes ja siekiama apsaugoti savarankiškai dirbančius asmenis ar panašių kategorijų darbuotojus nuo pajamų sumažėjimo ar praradimo;

(8)

Lietuva atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Lietuva pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 746 660 000 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes naujosios priemonės taikomos didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Lietuvoje. Sąjungos lėšomis Lietuva ketina finansuoti 144 350 000 EUR išaugusių išlaidų;

(9)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Lietuva ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis;

(10)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Lietuvai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(11)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(12)

Lietuva turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Lietuva įvykdė tas išlaidas;

(13)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Lietuvos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

subsidijas darbo užmokesčiui nedarbo metu ir po jos, kaip numatyta Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnyje;

b)

išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip numatyta Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1 straipsnyje;

c)

išmokas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kaip numatyta Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-2 straipsnyje.

(1)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Latvija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Latvija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Latvijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 7,3 % ir 43,1 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Latvijos BVP sumažės 7 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Latvijos darbo jėgos dalį. Dėl to Latvijoje staiga smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su nedirbančių darbuotojų kompensavimo schema ir susijusiomis paramos schemomis: išmokų už prastovas schema ir darbuotojams mokamos priemokos už vaikus, darbo užmokesčio subsidijų eksporto sektoriui schema ir medicinos specialistų bei kultūros darbuotojų darbo užmokesčio rėmimo išmokomis, taip pat su sveikatos priežiūra susijusiomis išlaidomis asmeninėms apsaugos priemonėms ir su COVID-19 susijusiomis ligos išmokomis, kaip nurodyta 4–7 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Latvijos prašyme, Nutarimu Nr. 179 (priimtu 2020 m. kovo 31 d.) „Nuostatos dėl išmokų už prastovas savarankiškai dirbantiems asmenims, paveiktiems COVID-19 plitimo“ ir Nutarimu Nr. 165 (priimtu 2020 m. kovo 26 d.) „Nuostatos dėl COVID-19 sukeltos krizės paveiktų darbdavių, turinčių teisę į išmoką už prastovas ir į mokesčių, kuriuos vėluojama sumokėti, mokėjimą dalimis arba atidėjimą iki trejų metų“ nustatyta nedirbančių darbuotojų kompensavimo schema. Pagal šią schemą mokamas darbo užmokestis laikinai atostogų išleistiems privačiojo sektoriaus įmonių darbuotojams. Priklausomai nuo įmonės dydžio jis apima nuo 50 % iki 75 % darbuotojų darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 700 EUR vienam darbuotojui per mėnesį. Kartu su prastovų kompensavimo darbuotojams schema nustatyta susijusi išmokų už prastovas schema ir darbuotojams mokama priemoka už vaikus. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 7 d. Latvijos prašyme nurodytu Ministrų kabineto įsakymu Nr. 236 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nacionalinių ekstremaliųjų situacijų rezervas“ finansinių išteklių skyrimo“, pagal išmokų už prastovas schema mokama mažiausioji išmoka laikinai atostogų išleistiems darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie neatitinka reikalavimų paramai pagal prastovų kompensavimo darbuotojams schemą gauti dėl priežasčių, nesusijusių su darbuotoju, arba pagal tą schemą gauna mažiau nei 180 EUR. Išmoka garantuojama minimali parama, užtikrinant, kad visi darbuotojai arba savarankiškai dirbantys asmenys gautų ne mažesnę kaip 180 EUR per mėnesį išmoką.

Pagal priemokos už vaikus schemą teikiama papildoma parama laikinai atostogų išleistiems darbuotojams, turintiems išlaikomų vaikų. Ši priemonė gali būti laikoma panašia į Reglamente (ES) 2020/672 nurodytas sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, nes jomis remiamos darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, o tai padės padengti vaikų priežiūros uždarius mokyklas išlaidas ir sudarys sąlygas tėvams toliau dirbti, todėl nekils pavojus darbo santykiams;

(5)

Informaciniame pranešime apie priemones, kuriomis siekiama įveikti COVID-19 krizę ir gaivinti ekonomiką, nustatyta darbo užmokesčio subsidijų turizmo ir eksporto sektoriams schema, papildanti prastovų kompensavimo darbuotojams schemą ir skirta būtent turizmo ir eksporto sektoriams. Priemonė taikoma paramos gavėjui įrodžius, kad lėšos bus panaudotos darbo užmokesčio išlaidoms padengti;

(6)

valdžios institucijos nustatė dvi medicinos specialistams ir kultūros darbuotojams skirtas darbo užmokesčio rėmimo išmokas. Kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Latvijos prašyme, atitinkamai Įstatymu dėl priemonių, kuriomis siekiama išvengti COVID-19 plitimo valstybei keliamos grėsmės ir pasekmių bei ją mažinti, Įstatymu dėl COVID-19 infekcijos plitimo pasekmių mažinimo ir Ministrų kabineto įsakymu Nr. 303 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ finansinių išteklių skyrimo“ pagal darbo užmokesčio rėmimo išmokų schemą teikiamos dotacijos medicinos ir kultūros sektoriams, siekiant paremti darbo užmokesčio mokėjimą laikinai atostogų išleistiems darbuotojams. Abi schemos taikomos su sąlyga, kad dotacijos naudojamos darbo užmokesčio išlaidoms padengti;

(7)

be to, Latvija nustatė dvi su sveikata susijusias priemones. Kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Latvijos prašyme, Ministrų kabineto įsakymais Nr. 79, 118 ir 220 „Dėl valstybės biudžeto programos „Ekstremaliųjų situacijų rezervas“ finansinių išteklių skyrimo“ valdžios institucijos padidino su sveikata susijusias išlaidas asmeninėms apsaugos priemonėms ir kitoms medicinos priemonėms, siekdamos užtikrinti viešojo sektoriaus darbuotojų, visų pirma sveikatos priežiūros darbuotojų, sveikatą ir saugą. Be to, kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Latvijos prašyme, remdamosi 2020 m. birželio 9 d. Ministrų kabineto nutarimu Nr. 380 „Nuostatos dėl išteklių, reikalingų į prioritetinių institucijų ir poreikių sąrašą įtrauktų institucijų epidemiologinei saugai užtikrinti“ valstybės institucijos asmenims, kurie negalėjo dirbti dėl reikalavimo izoliuotis arba būti karantine, moka su COVID-19 susijusias ligos išmokas, t. y. laikinojo nedarbingumo išmokas. Paprastai dalį ligos išmokos turėtų mokėti darbdavys, o pagal šią schemą visas išlaidas padengė valstybė.

(8)

Latvija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Latvija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 212 808 280 EUR dėl išaugusios sumos, tiesiogiai susijusios su prastovos kompensavimo darbuotojams schema ir susijusiomis paramos schemomis, darbo užmokesčio subsidijų schema eksporto sektoriui, medicinos specialistams ir kultūros sektoriui. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes naujosios priemonės taikomos didelei Latvijos įmonių ir darbo jėgos daliai. Latvija ketina finansuoti 20 108 280 EUR išaugusių išlaidų savo lėšomis;

(9)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Latvija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis dėl COVID-19 protrūkio su sveikata susijusiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme;

(10)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Latvijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(11)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(12)

Latvija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Latvija įvykdė tas išlaidas;

(13)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Latvijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

prastovų kompensacijos darbuotojams schemą, numatytą Ministrų kabineto nutarimuose Nr. 179 (priimtame 2020 m. kovo 31 d.) „Nuostatos dėl išmokų už prastovas savarankiškai dirbantiems asmenims, paveiktiems COVID-19 plitimo“ ir Nr. 165 (priimtame 2020 m. kovo 26 d.) „Nuostatos dėl COVID-19 sukeltos krizės paveiktų darbdavių, turinčių teisę į išmoką už prastovas ir į mokesčių, kuriuos vėluojama sumokėti, mokėjimą dalimis arba atidėjimą iki trejų metų“;

b)

išmokų už prastovas schemą, numatytą Ministrų kabineto įsakyme Nr. 236 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nacionalinių ekstremaliųjų situacijų rezervas“ finansinių išteklių skyrimo“;

c)

darbuotojams mokamą priemoką už vaikus, numatytą Ministrų kabineto įsakyme Nr. 178 „Dėl finansinių išteklių skyrimo valstybės biudžeto programai „Nacionalinių ekstremaliųjų situacijų lėšos“;

d)

turizmo ir eksporto sektorių darbo užmokesčio subsidijų schemą, numatytą informaciniame pranešime apie priemones, kuriomis siekiama įveikti COVID-19 krizę ir gaivinti ekonomiką;

e)

darbo užmokesčio rėmimo išmokas medicinos specialistams ir kultūros sektoriui, numatytas atitinkamai Įstatyme dėl priemonių, kuriomis siekiama išvengti COVID-19 plitimo valstybei keliamos grėsmės ir pasekmių bei ją mažinti, Įstatyme dėl COVID-19 infekcijos plitimo pasekmių mažinimo ir Ministrų kabineto įsakyme Nr. 303 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ finansinių išteklių skyrimo“;

f)

su sveikata susijusias išlaidas asmeninėms apsaugos priemonėms, numatytas Ministrų kabineto įsakymuose Nr. 79, 118 ir 220 „Dėl valstybės biudžeto programos „Ekstremaliųjų situacijų rezervas“ finansinių išteklių skyrimo;

g)

su COVID-19 susijusias ligos išmokas, numatytas 2020 m. birželio 9 d. Ministrų kabineto nutarime Nr. 380 iš 2020 m. Birželio 9 d.„Nuostatos dėl išteklių, reikalingų į prioritetinių institucijų ir poreikių sąrašą įtrauktų institucijų epidemiologinei saugai užtikrinti“.

(1)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Malta paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir reaguoti į protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Malta įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Maltos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 6,7 % ir 50,7 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Maltos BVP sumažės 6,0 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Maltos darbo jėgos dalį. Dėl to staiga ir smarkiai padidėjo Maltos viešosios išlaidos, susijusios su darbo užmokesčio priemokos priemone, neįgalumo pašalpų priemone, tėvystės pašalpų priemone ir parama visuomenės sveikatos priemonėms, susijusioms su sveikatos išmokų priemone, kaip nustatyta 4–7 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Maltos prašyme nurodytu Maltos įmonių įstatymu (Maltos įstatymų 463 sk., L-Att dwar il-Korporazzjoni għall-Intrapriża ta’ Malta (Kap. 463 tal-Liġijiet ta’ Malta) ir 2020 m. balandžio 13 d. Vyriausybės pranešimu Nr. 389 (Notifikazzjoni tal-Gvern Nru 389 tat-13 ta’ April 2020) nustatyta COVID-19 darbo užmokesčio priemoka, taikoma samdomiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, siekiant mažinti pandemijos sukeltus sutrikimus. Visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, dirbantys labiausiai nuo krizės nukentėjusiuose Vyriausybės pranešimo A priede išvardytuose sektoriuose (pvz., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje), gali gauti 800 EUR per mėnesį darbo užmokesčio paramą. Mažiau paveiktuose Vyriausybės pranešimo B priede išvardytuose sektoriuose visą darbo dieną dirbantys darbuotojai gali gauti 160 EUR per mėnesį. 2020 m. liepos mėn. schemos galiojimas buvo pratęstas iki 2020 m. rugsėjo mėn., o dviejuose prieduose pateiktas sektorių sąrašas buvo peržiūrėtas. Sektoriams, kuriems anksčiau buvo teikiama parama pagal schemą, bet kurie neįtraukti į atnaujintą A arba B priedą, bus skiriama 600 EUR darbo užmokesčio priemoka visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams;

(5)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Maltos prašyme nurodytu 2020 m. kovo 25 d. Vyriausybės pranešimu Nr. 331 (Notifikazzjoni tal-Gvern Nru 331 tal-25 ta’ Marzu 2020), nustatyta COVID-19 neįgalumo pašalpa, suteikianti galimybę privačiajame sektoriuje dirbantiems neįgaliems asmenims pasilikti namuose dėl sveikatos ir saugos priežasčių, kartu išlaikant sutartį su darbdaviu. Ši pašalpa sudaro 166,15 EUR per savaitę, jei dirbama visą darbo dieną;

(6)

remiantis 2020 m. rugpjūčio 7 d. Maltos prašyme nurodytu 2020 m. kovo 25 d. Vyriausybės pranešimu Nr. 330 (Notifikazzjoni tal-Gvern Nru 330 tal-25 ta’ Marzu 2020), pagal COVID-19 tėvystės pašalpų schemą mokamos išmokos privačiame sektoriuje dirbantiems tėvams, kurie turi likti namuose, kad galėtų rūpintis mokyklinio amžiaus vaikais. Pašalpa skiriama su sąlyga, kad vienas iš tėvų negali atlikti savo funkcijų pagal nuotolinio darbo susitarimus. Visą darbo dieną dirbantys darbuotojai kas savaitę gali gauti 166,15 EUR tiesioginę išmoką;

(7)

galiausiai 2020 m. rugpjūčio 7 d. Maltos prašyme nurodytu 2020 m. kovo 30 d. Vyriausybės pranešimu Nr. 353 (Notifikazzjoni tal-Gvern Nru 353 tat-30 ta’ Marzu 2020) nuo 2020 m. kovo 27 d. nustatyta COVID-19 sveikatos išmokų priemonė, skirta privačiame sektoriuje dirbantiems asmenims, kurie negalėjo išeiti iš namų į darbą, nes jiems buvo nurodyta likti namuose. Priemone gali pasinaudoti asmenys, kurie negali dirbti namuose, o jų darbdavys jiems nemoka, kol jie nedirba. Šiuos reikalavimus atitinkantys asmenys kas savaitę gauna 166,15 EUR tiesioginę išmoką;

(8)

Malta atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Malta pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir planuojamos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. išaugo 243 632 000 EUR dėl padidėjusios sumos, tiesiogiai susijusios su COVID-19 darbo užmokesčio priemoka, COVID-19 neįgalumo pašalpa ir COVID-19 tėvystės pašalpa. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes naujosios priemonės taikomos didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Maltoje;

(9)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Malta ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis dėl COVID-19 protrūkio taikomomis su sveikata susijusiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme;

(10)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Maltai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(11)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(12)

Malta turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Malta įvykdė tas išlaidas;

(13)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Maltos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

COVID-19 darbo užmokesčio priemoką, kaip numatyta Maltos įmonių įstatyme (Maltos įstatymų 463 sk., L-Att dwar il-Korporazzjoni għall-Intrapriża ta’ Malta (Kap. 463 tal-Liġijiet ta’ Malta) ir 2020 m. balandžio 13 d. Vyriausybės pranešime Nr. 389 (Notifikazzjoni tal-Gvern Nru 389 tat-13 ta’ April 2020);

b)

COVID-19 neįgalumo išmoką, kaip numatyta 2020 m. kovo 25 d. Vyriausybės pranešime Nr. 331 (Notifikazzjoni tal-Gvern Nru 331 tal-25 ta’ Marzu 2020);

c)

COVID-19 tėvystės pašalpą, kaip numatyta 2020 m. kovo 25 d. Vyriausybės pranešime Nr. 330 (Notifikazzjoni tal-Gvern Nru 330 tal-25 ta’ Marzu 2020);

d)

COVID-19 sveikatos išmoką, kaip numatyta 2020 m. kovo 30 d. Vyriausybės pranešime Nr. 353 (Notifikazzjoni tal-Gvern Nru 353 tal-25 ta’ Marzu 2020).

(1)

2020 m. rugpjūčio 6 d. Lenkija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Lenkija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę iki 2020 m. pabaigos Lenkijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola turėtų sudaryti atitinkamai 9,5 % ir 58,5 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Lenkijos BVP turėtų sumažėti 4,6 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Lenkijos darbo jėgos dalį. Dėl to Lenkijoje staiga smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su socialinio draudimo įmokų sumažinimu savarankiškai dirbantiems asmenims, visiems socialiniams kooperatyvams (nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus) ir įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 50 darbuotojų, su išmoka už prastovą savarankiškai dirbantiems asmenims ir pagal civilinės teisės reglamentuojamas sutartis dirbantiems asmenimis, su darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų subsidijomis, su subsidijomis savarankiškai dirbantiems asmenims be samdomųjų darbuotojų ir su savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms teikiamomis paskolomis, konvertuojamomis į dotacijas, kaip nustatyta 4–8 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

konkrečiau, 2020 m. rugpjūčio 6 d. Lenkijos prašyme nurodytame 2020 m. kovo 2 d. Įstatyme dėl specialių sprendimų, susijusių su COVID-19, kitų infekcinių ligų ir jų sukeltų krizinių situacijų prevencija, kova su jomis ir jų likvidavimu (2), nustatytas laikinas socialinio draudimo įmokų sumažinimas savarankiškai dirbantiems asmenims, visiems socialiniams kooperatyvams (nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus) ir įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 50 darbuotojų, siekiant apsaugoti darbo vietas reaguojant į COVID-19 protrūkį. Sumažinimas taikytas 2020 m. kovo–gegužės mėn. Įmonės, turinčios ne daugiau kaip 10 darbuotojų, ir (daugeliu atvejų) savarankiškai dirbantys asmenys ir visi socialiniai kooperatyvai (nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus) galėjo įmokų visai nemokėti, o įmonėms, turinčioms nuo 10 iki 50 darbuotojų, įmokos sumažintos 50 %. Laikinas socialinio draudimo įmokų sumažinimas gali būti laikomas priemone, panašia į Reglamente (ES) 2020/672 nurodytas sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, nes šia priemone siekiama apsaugoti savarankiškai dirbančius asmenis nuo pajamų sumažėjimo ar praradimo, o įmonėse, turinčiose ne daugiau kaip 50 darbuotojų, ir visuose socialiniuose kooperatyvuose, ja remiami asmenys, kurie lieka įmonių darbuotojais iki priemonės galiojimo pabaigos. Laikinas socialinio draudimo įmokų sumažinimas reiškia, kad valdžios sektorius negauna pajamų, ir Reglamento (ES) 2020/672 įgyvendinimo tikslu tai gali būti prilyginama viešosioms išlaidoms;

(5)

be to, valdžios institucijos nustatė išmoką už prastovą savarankiškai dirbantiems asmenims ir pagal civilinės teisės reglamentuojamas sutartis dirbantiems asmenimis, kurių pajamos sumažėjo dėl krizės. Priemonę sudaro vienkartinė išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims (50 % arba 80 % minimaliojo darbo užmokesčio, priklausomai nuo pajamų sumažėjimo) ir pagal nestandartines darbo sutartis dirbantiems asmenims (iki 80 % minimaliojo darbo užmokesčio), siekiant kompensuoti jų pajamų sumažėjimą;

(6)

buvo nustatytos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų subsidijos, priklausančios nuo apyvartos sumažėjimo dėl krizės. Įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, gali prašyti laikinai bendrai finansuoti jų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidas. Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų subsidijos gali būti laikomos priemone, panašia į Reglamente (ES) 2020/672 nurodytas sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kiek tai susiję su išlaidomis, kurių patiria įmonės ir kiti subjektai, kurie naudojasi sutrumpinto darbo laiko tvarka, savanoriškai sumažina darbo laiką arba kurių darbuotojai nepertraukiamai dirbo iki naujausių turimų galutinių duomenų datos, kadangi pagal priemonę reikalaujama, kad įmonės išlaikytų darbuotojus per visą sutrumpinto darbo laiko tvarkos taikymo laikotarpį arba iki naujausių turimų galutinių duomenų datos;

(7)

valdžios institucijos pradėjo teikti subsidijas savarankiškai dirbantiems asmenims be samdomųjų darbuotojų. Subsidijomis laikinai bendrai finansuojama dalis veiklos vykdymo išlaidų, kurias patiria samdomųjų darbuotojų neturintys fiziniai asmenys. Suma priklauso nuo apyvartos sumažėjimo ir sudaro nuo 50 % iki 90 % minimaliojo darbo užmokesčio;

(8)

galiausiai, valdžios institucijos nustatė priemonę, kurią taikant savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms teikiamos paskolos, konvertuojamos į dotacijas. Taikant priemonę teikiamos iki 5 000 PLN mažosios paskolos. Paskolos gali būti konvertuojamos į dotacijas, jeigu paramos gavėjas tęsia veiklą tris mėnesius po paskolos išmokėjimo. Siekiant įvykdyti paramos teikimo tik viešosioms išlaidoms reikalavimą, parama pagal Reglamentą (ES) 2020/672 turėtų būti teikiama tik išlaidoms, susijusioms su paskolomis, konvertuojamomis į dotacijas;

(9)

Lenkija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Lenkija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 11 668 118 894 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes naujosios priemonės ir pratęsiamos ar išplečiamos esamos priemonės taikomos didelei Lenkijos įmonių ir darbo jėgos daliai;

(10)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Lenkija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis;

(11)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Lenkijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(12)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(13)

Lenkija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Lenkija įvykdė tas išlaidas;

(14)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Lenkijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus, Visų pirma paskolos suma nustatyta siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi prudencinių taisyklių, taikomų paskolų portfeliui, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672,

a)

2020 m. kovo 2 d. Įstatymo dėl specialių sprendimų, susijusių su COVID-19, kitų infekcinių ligų ir jų sukeltų krizinių situacijų prevencija, kova su jomis ir jų likvidavimu, 31zo straipsnyje numatytą socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai susiję su išlaidų, susijusių su parama savarankiškai dirbantiems asmenims ir visiems socialiniams kooperatyvams (nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus), dalimi ir įmonių, turinčių ne daugiau kaip 50 darbuotojų, išlaidų nepertraukiamai dirbusiems darbuotojams dalimi;

b)

2020 m. kovo 2 d. Įstatymo dėl specialių sprendimų, susijusių su COVID-19, kitų infekcinių ligų ir jų sukeltų krizinių situacijų prevencija, kova su jomis ir jų likvidavimu, 15zq ir 15zua straipsniuose numatytą išmoką už prastovą savarankiškai dirbantiems asmenims ir pagal civilinės teisės reglamentuojamas sutartis dirbantiems asmenimis;

c)

2020 m. kovo 2 d. Įstatymo dėl specialių sprendimų, susijusių su COVID-19, kitų infekcinių ligų ir jų sukeltų krizinių situacijų prevencija, kova su jomis ir jų likvidavimu, 15g, 15ga, 15gg, 15zzb, 15zze ir 15zze2 straipsniuose numatytas įmonių, kurios naudojasi sutrumpinto darbo laiko tvarka, savanoriškai sumažina darbo laiką arba kurių darbuotojai nepertraukiamai dirbo, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų subsidijas;

d)

2020 m. kovo 2 d. Įstatymo dėl specialių sprendimų, susijusių su COVID-19, kitų infekcinių ligų ir jų sukeltų krizinių situacijų prevencija, kova su jomis ir jų likvidavimu, 15zzc straipsnyje numatytas subsidijas savarankiškai dirbantiems asmenims be samdomųjų darbuotojų;

e)

2020 m. kovo 2 d. Įstatymo dėl specialių sprendimų, susijusių su COVID-19, kitų infekcinių ligų ir jų sukeltų krizinių situacijų prevencija, kova su jomis ir jų likvidavimu, 15zzd ir 15zzda straipsniuose numatytas savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas paskolas, konvertuojamas į dotacijas, kiek tai susiję su suma, faktiškai konvertuota į dotacijas.

(1)

2020 m. rugpjūčio 11 d. Portugalija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Portugalija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Portugalijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 6,5 % ir 131,6 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Portugalijos BVP sumažės 9,8 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Portugalijos darbo jėgos dalį. Dėl to Portugalijoje staiga smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarka ir panašiomis priemonėmis bei dėl COVID-19 protrūkio su sveikata susijusiomis priemonėmis, kaip nurodyta 4–17 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 11 d. Portugalijos prašyme, vasario 12 d. Įstatymu Nr. 7/2009 nustatoma priemonė, kuria remiamas darbo sutarčių išlaikymas laikinai nutraukus darbą arba sutrumpinus Portugalijos darbo kodekse numatytą įprastą darbo laiką. Šia priemone reikalavimus atitinkančioms įmonėms skiriama išmoka padengti 70 % darbuotojams mokamos kompensacijos, sudarančios du trečdalius jų įprasto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Šiai dviejų trečdalių korekcijai taikoma apatinė riba, lygi nacionaliniam minimaliajam darbo užmokesčiui, ir viršutinė riba, lygi trigubam nacionaliniam minimaliajam darbo užmokesčiui. Reikalavimus atitinkančios įmonės turėjo sustabdyti savo verslo veiklą arba patirti didelių pajamų nuostolių;

(5)

Kovo 26 d. Įstatyminis dekretas Nr. 10-G/2020 ir birželio 19 d. Įstatyminis dekretas Nr. 27-B/2020, kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 11 d. Portugalijos prašyme, buvo pagrindas imtis įvairių priemonių COVID-19 protrūkio poveikiui mažinti. Tai apima nauja ir supaprastintą specialią paramą darbo sutartims išlaikyti laikinai nutraukiant darbą arba sutrumpinus įprastą darbo laiką. Ši priemonė panaši į 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytą priemonę, tačiau joje nustatytos supaprastintos procedūros pagreitinti lėšų gavimą. Šia priemone reikalavimus atitinkančioms įmonėms skiriama išmoka padengti 70 % darbuotojams mokamos kompensacijos, sudarančios du trečdalius jų įprasto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, ir atleidžiama nuo darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų. Šiai dviejų trečdalių korekcijai taikoma apatinė riba, lygi nacionaliniam minimaliajam darbo užmokesčiui, ir viršutinė riba, lygi trigubam nacionaliniam minimaliajam darbo užmokesčiui. Reikalavimus atitinkančios įmonės 30 dienų laikotarpiu iki paramos prašymo pateikimo turėjo būti sustabdžiusios savo verslo veiklą arba turėjo patirti bent 40 % pajamų nuostolių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu arba dviejų mėnesių prieš tą laikotarpį mėnesio vidurkiu. Priemonės galiojimas kelis kartus buvo pratęstas, be kita ko, peržiūrint darbuotojams mokamos kompensacijos apskaičiavimą iki keturių penktadalių jų įprasto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir palaipsniui atsisakant paramą gaunančių įmonių socialinio draudimo įmokų sumažinimo. Kadangi atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo reiškia prarastas valstybės pajamas, taikant Reglamentą (ES) 2020/672 jis gali būti laikomas lygiaverčiu viešosioms išlaidoms;

(6)

tais atvejais, kai įmonės patiria krizę dėl COVID-19 protrūkio, naudojasi 4 arba 5 konstatuojamosiose dalyse nurodytomis priemonėmis ir vykdo nacionalinių valstybinių užimtumo ir mokymo tarnybų patvirtintą specialią profesinio mokymo programą, darbuotojai ir įmonės gali gauti mokymo išmoką pajamų pakeitimui ir susijusio mokymo, vykstančio darbo valandomis (užuot sutrumpinus darbo laiką), išlaidoms padengti;

(7)

be to, valdžios institucijos pradėjo teikti specialią paramos priemonę įmonėms, kad jos galėtų atnaujinti verslo veiklą. Siekiant palengvinti grįžimą į darbą ir prisidėti prie darbo vietų išsaugojimo, įmonės, kurių darbuotojai pasinaudojo 4 arba 5 punktuose nurodytomis priemonėmis, už atitinkamą darbuotoją gali gauti išmoką, lygią nacionaliniam minimaliajam darbo užmokesčiui, mokamą viena išmoka, arba išmoką už tokį darbuotoją, lygią dvigubam nacionaliniam minimaliajam darbo užmokesčiui, mokamą etapais per šešis mėnesius. Kai parama teikiama etapais, įmonės taip pat gali pasinaudoti daliniu 50 % atleidimu nuo atitinkamų darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų už atitinkamus darbuotojus;

(8)

Galiausiai birželio 19 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 27-B/2020 ir rugpjūčio 14 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 58-A/2020 valdžios institucijos nustatė pajamų stabilizavimo priedą darbuotojams, kurie naudojasi 4 arba 5 konstatuojamosiose dalyse nurodytomis priemonėmis. Reikalavimus atitinkantys darbuotojai – darbuotojai, kurių darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2020 m. vasario mėn. dukart neviršijo nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio. Darbuotojai gauna išmoką, lygią 2020 m. vasario mėn. darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių ir darbo užmokesčio už laikotarpį, kuriuo darbuotojas naudojosi viena iš dviejų pirmiau minėtų paramos schemų, skirtumui; šios išmokos žemutinė riba yra 100 EUR, o viršutinė – 351 EUR;

(9)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 11 d. Portugalijos prašyme, kovo 13 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 10-A/2020 ir kovo 31 d. Įstatymu Nr. 2/2020 (2) nustatoma speciali paramos priemonė savarankiškai dirbantiems asmenims, neoficialiai dirbantiems darbuotojams ir vadovaujantiems partneriams. Pagal priemonę skiriama mėnesinė išmoka, lygi fizinio asmens registruotosioms pajamoms (viršutinė riba – 438,81 EUR, kai pajamos mažesnės nei 658,21 EUR) arba dviem trečdaliams fizinio asmens registruotųjų pajamų (viršutinė riba – 438,81 EUR, kai pajamos didesnės nei 658,21 EUR). Nuo 2020 m. kovo 13 d. iki birželio 30 d. visai mėnesinės paramos sumai buvo taikoma pradinė 219,41 EUR apatinė riba. Reikalavimus atitinkantys asmenys – tai asmenys, kurie 30 dienų laikotarpiu iki paramos prašymo pateikimo buvo sustabdę savo verslo veiklą arba patyrė bent 40 % pajamų nuostolių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu arba dviejų mėnesių prieš tą laikotarpį mėnesio vidurkiu;

(10)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 11 d. Portugalijos prašyme, kovo 13 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 10-A/2020 nustatoma išmoka šeimai, mokama darbuotojams, negalintiems dirbti dėl to, kad turi prižiūrėti vaikus iki 12 metų arba padėti kitiems išlaikomiems asmenims. Pagal šią priemonę skiriama išmoka sudaro 50 % darbuotojams mokamos kompensacijos. Paprastai darbuotojams mokama kompensacija atitinka du trečdalius įprasto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, taikant nacionalinio minimaliojo darbo užmokesčio dydžio apatinę ribą ir trigubą nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį atitinkančią viršutinę ribą; Ši priemonė gali būti laikoma panašia į Reglamente (ES) 2020/672 nurodytas sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, nes ja remiamos samdomų darbuotojų pajamos, o tai padės padengti vaikų priežiūros uždarius mokyklas išlaidas ir atitinkamai sudarys sąlygas tėvams tęsti darbą, todėl nekils pavojus darbo santykiams;

(11)

kaip nurodyta Portugalijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašyme, kovo 17 d. Vyriausybės įsakymu Nr. 3485-C/2020, balandžio 10 d. Vyriausybės įsakymu Nr. 4395/2020 ir gegužės 28 d. Vyriausybės įsakymu Nr. 5897-B/2020 nustatoma speciali paramos priemonė dėstytojų darbo sutartims išlaikyti nutraukus profesinį mokymą. Viešąją paramą sudaro dėstytojų darbo užmokestį padengianti išmoka, nepaisant to, kad profesinis mokymas nevyksta;

(12)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 11 d. Portugalijos prašyme, balandžio 8 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 97/2020, balandžio 28 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 120/2020, gegužės 5 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 128/2020, gegužės 5 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 129/2020, liepos 15 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 195/2020, liepos 15 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 196/2020 ir liepos 17 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 200/2020 nustatoma keletas regioninių su užimtumu susijusių priemonių Azorų autonominiame regione. Konkrečiomis nacionalines schemas papildančiomis regioninėmis priemonėmis (taikomomis trumpalaikiam darbui, priemonėmis, kuriomis teikiama parama savarankiškai dirbantiems asmenims ir priemonėmis, kuriomis teikiama parama įmonėms verslo veiklai atnaujinti) siekiama išsaugoti darbo vietas Azorų salose COVID-19 protrūkio metu. Parama pagal šias priemones teikiama su sąlyga, kad bus išsaugotos darbo sutartys ir tęsiama verslo veikla;

(13)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 11 d. Portugalijos prašyme, kovo 13 d. Madeiros regioninės valdžios nutarimu Nr. 101/2020 ir balandžio 22 d. Madeiros regioninės Vyriausybės viceprezidento ir Socialinės įtraukties ir pilietybės regioninio sekretoriato potvarkiu Nr. 133-B/2020 nustatoma keletas regioninių su užimtumu susijusių priemonių Madeiros autonominiame regione. Konkrečiomis nacionalines schemas papildančiomis regioninėmis priemonėmis (taikomomis trumpalaikiam darbui, priemonėmis, kuriomis teikiama parama savarankiškai dirbantiems asmenims ir priemonėmis, kuriomis teikiama parama įmonėms verslo veiklai atnaujinti) siekiama išsaugoti darbo vietas Madeiroje COVID-19 protrūkio metu. Parama pagal šias priemones teikiama su sąlyga, kad bus išsaugotos darbo sutartys ir tęsiama verslo veikla;

(14)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 11 d. Portugalijos prašyme, kovo 13 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 10-A/2020 ir kovo 31 d. Įstatymu Nr. 2/2020 (3) numatoma išmoka darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai negalintiems vykdyti profesinės veiklos dėl profilaktinės izoliacijos. Tokie darbuotojai turi teisę į išmoką, lygią jų baziniam darbo užmokesčiui. Tais teisės aktais taip pat numatoma ligos pašalpa užsikrėtus COVID-19. Palyginti su Portugalijos standartine ligos išmokų schema, ligos išmoka užsikrėtus COVID-19 skiriama netaikant laukimo laikotarpio. Valstybės paramą sudaro išmoka, lygi darbo užmokesčiui neatskaičius mokesčių;

(15)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 11 d. Portugalijos prašyme, kovo 13 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 10-A/2020 priimama su sveikata susijusi priemonė, kuria sudaromos sąlygos pirkti asmenines apsaugos priemones, skirtas naudoti darbo vietoje, visų pirma valstybinėse ligoninėse, šakinėse ministerijose, savivaldybėse ir Azorų bei Madeiros autonominiuose regionuose. Be to, teisės aktais pradedama higienos mokyklose kampanija, kuria siekiama užtikrinti saugų dėstytojų, kitų darbuotojų ir mokinių grįžimą į darbą ar mokslą;

(16)

valdžios institucijos nustatė stacionaro pacientų ir valstybinių ligoninių darbuotojų, taip pat slaugos namų ir vaikų priežiūros įstaigų darbuotojų užsikrėtimo COVID-19 tyrimą. Tyrimų išlaidos finansuojamos iš bendrojo biudžeto, todėl joms konkretus teisinis pagrindas netaikomas;

(17)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 11 d. Portugalijos prašyme, liepos 24 d. Įstatymu Nr. 27-A/2020 nustatoma speciali kompensacija Nacionalinės sveikatos tarnybos darbuotojams, kovojantiems su COVID-19 protrūkiu. Ją sudaro vienkartinė priemoka už pasiektus rezultatus, lygi 50 % darbuotojo įprasto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių.

(18)

Portugalija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Portugalija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatytos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 5 934 462 488 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tiesiogiai su minėtomis priemonėmis, t. y. sutrumpinto darbo laiko tvarkos ar panašiomis priemonėmis, susijęs padidėjimas yra staigus ir smarkus padidėjimas, nes jis susijęs su naujomis priemonėmis ir padidėjusiu esamų priemonių, taikomų didelei Portugalijos įmonių ir darbo jėgos daliai, poreikiu;

(19)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Portugalija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis dėl COVID-19 protrūkio taikomomis su sveikata susijusiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašyme;

(20)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Portugalijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(21)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(22)

Portugalija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Portugalija įvykdė tas išlaidas;

(23)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Portugalijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

vasario 12 d. Įstatymo Nr. 7/2009 298–308 straipsniuose numatytą paramos schemą darbo sutartims išlaikyti laikinai nutraukiant darbą arba sutrumpinus įprastą darbo laiką;

b)

kovo 26 d. Įstatyminiame dekrete Nr. 10-G/2020 ir birželio 19 d. Įstatyminio dekreto Nr. 27-B/2020 2 straipsnyje numatytą naują ir supaprastintą specialią paramos schemą darbo sutartims išlaikyti laikinai nutraukiant darbą arba sutrumpinus įprastą darbo laiką;

c)

kovo 26 d. Įstatyminio dekreto Nr. 10-G/2020 7–9 straipsniuose numatytas specialias profesinio mokymo programas, skirtas darbo sutartims išlaikyti laikinai nutraukiant darbą arba sutrumpinus įprastą darbo laiką;

d)

birželio 19 d. Įstatyminio dekreto Nr. 27-B/2020 4 straipsnio 1–7 ir 10–12 dalyse ir 5 straipsnyje numatytą naują specialią paramos įmonėms schemą, kad įmonės galėtų atnaujinti verslo veiklą;

e)

birželio 19 d. Įstatyminio dekreto Nr. 27-B/2020 su pakeitimais, padarytais rugpjūčio 14 d. Įstatymu Nr. 58-A/2020, 3 straipsnyje numatytą naują pajamų stabilizavimo priedą darbuotojams, kuriems taikoma arba a, b ir c punktuose nurodyta parama darbo sutartims išlaikyti laikinai nutraukus darbą arba sutrumpinus Portugalijos darbo kodekse numatytą įprastą darbo laiką, arba naują ir supaprastintą paramą, nustatytą reaguojant į COVID-19 pandemiją;

f)

liepos 30 d. Įstatyminiame dekrete Nr. 46-A/2020 numatytą naują ir laipsnišką specialią paramą darbo sutartims išlaikyti laikinai sutrumpinus įprastą darbo laiką;

g)

kovo 13 d. Įstatyminio dekreto Nr. 10-A/2020 26–28 straipsniuose ir kovo 31 d. Įstatymo Nr. 2/2020 su pakeitimais, padarytais liepos 24 d. Įstatymo Nr. 27-A/2020 3 straipsniu, 325-G straipsnyje numatytą naują specialią paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, neoficialiai dirbantiems darbuotojams ir vadovaujantiems partneriams schemą;

h)

kovo 13 d. Įstatyminio dekreto Nr. 10-A/2020 23 straipsnyje numatytą išmoką šeimai, mokamą darbuotojams, negalintiems dirbti dėl to, kad turi prižiūrėti vaikus iki 12 metų arba padėti kitiems išlaikomiems asmenims;

i)

kovo 17 d. Vyriausybės įsakymu Nr. 3485-C/2020, balandžio 10 d. Vyriausybės įsakymu Nr. 4395/2020 ir gegužės 28 d. Vyriausybės įsakymu Nr. 5897-B/2020 numatytą specialią paramą dėstytojų darbo sutartims išlaikyti nutraukus profesinį mokymą;

j)

balandžio 8 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 97/2020, balandžio 28 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 120/2020, gegužės 5 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 128/2020, gegužės 5 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 129/2020, liepos 15 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 195/2020, liepos 15 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 196/2020 ir liepos 17 d. Azorų regioninės valdžios tarybos nutarimu Nr. 200/2020 numatytas regionines su užimtumu susijusias priemones Azorų autonominiame regione;

k)

kovo 13 d. Madeiros regioninės valdžios nutarimu Nr. 101/2020 ir balandžio 22 d. Madeiros regioninės valdžios viceprezidento ir Socialinės įtraukties ir pilietybės regioninio sekretoriato potvarkiu Nr. 133-B/2020 numatytas regionines su užimtumu susijusias priemones Madeiros autonominiame regione;

l)

kovo 13 d. Įstatyminio dekreto Nr. 10-A/2020 19 straipsnyje ir kovo 31 d. Įstatymo Nr. 2/2020 su pakeitimais, padarytais liepos 24 d. Įstatymo Nr. 27-A/2020 3 straipsniu, 325-F straipsnyje numatytą išmoką darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, susijusią su profilaktine izoliacija;

m)

kovo 13 d. Įstatyminio dekreto Nr. 10-A/2020 20 straipsnyje ir kovo 31 d. Įstatymo Nr. 2/2020 su pakeitimais, padarytais liepos 24 d. Įstatymo Nr. 27-A/2020 3 straipsniu, 325-F straipsnyje numatytą ligos išmoką užsikrėtus COVID-19;

n)

kovo 13 d. Įstatyminio dekreto Nr. 10-A/2020 3 straipsnyje numatytą asmeninių apsaugos priemonių, skirtų naudoti darbo vietoje, visų pirma valstybinėse ligoninėse, šakinėse ministerijose, savivaldybėse ir Azorų bei Madeiros autonominiuose regionuose, pirkimą;

o)

kovo 13 d. Įstatyminio dekreto Nr. 10-A/2020 9 straipsnyje numatytą higienos mokyklose kampaniją;

p)

stacionaro pacientų ir valstybinių ligoninių darbuotojų, taip pat slaugos namų ir vaikų priežiūros įstaigų darbuotojų užsikrėtimo COVID-19 tyrimą;

q)

kovo 31 d. Įstatymo Nr. 2/2020 su pakeitimais, padarytais liepos 24 d. Įstatymo Nr. 27-A/2020 3 straipsniu, 42-A straipsnyje numatytą specialią kompensaciją Nacionalinės sveikatos tarnybos darbuotojams, kovojantiems su COVID-19 protrūkiu.

(1)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Rumunija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį reaguoti į protrūkiosocialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Rumunija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 9,2 % ir 46,2 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Rumunijos BVP sumažės 6,0 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Rumunijos darbo jėgos dalį. Dėl to Rumunijoje staiga smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis bei su sveikata susijusiomis priemonėmis, kaip nurodyta 4–11 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

kaip nurodyta Rumunijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme, Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 30/2020 (2) skiriama išmoka darbdavių, kurie dėl COVID-19 protrūkio poveikio mažina savo veiklos apimtį arba laikinai ją nutraukia, darbuotojams. Išmoka negali viršyti 75 % tų darbuotojų bazinio darbo užmokesčio (tačiau negali siekti daugiau kaip 75 % vidutinio šalies darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių) nepaprastosios padėties laikotarpiu;

(5)

kaip nurodyta Rumunijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme, Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu 92/2020 (3) nustatyta išmoka asmenims, kurių darbo sutartis nepaprastosios ar pavojaus padėties metu buvo sustabdyta ne mažiau kaip 15 dienų, jei jų darbo santykiai tęsiasi iki 2020 m. gruodžio 31 d. Išmoka sudaro 41,5 % tų darbuotojų bazinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (tačiau ne daugiau kaip 41,5 % vidutinio šalies darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių);

(6)

Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu 132/2020 (4) nustatyta sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonė, pagal kurią, dėl nepaprastosios arba pavojaus padėties laikinai sumažėjus veiklos apimčiai darbdavys turi galimybę sutrumpinti darbuotojų darbo laiką iki 50 %. Sutrumpinto darbo laiko laikotarpiu paveiktiems darbuotojams mokama kompensacija, lygi 75 % darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už įprastą darbo laiką ir jų faktinio darbo užmokesčio skirtumo;

(7)

priimtos dvi priemonės, skirtos savarankiškai dirbantiems asmenims ir laisvųjų profesijų atstovams. Visiškai dėl COVID-19 protrūkio poveikio nustojusiems dirbti asmenims valstybė skiria išmoką, kuri siekia 75 % jų vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (5). Savo darbo laiką sutrumpinusiems asmenims valstybė skiria išmoką, kuri gali siekti iki 41,5 % jų vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių;

(8)

valdžios institucijos nustatė priemonę, pagal kurią padieniams darbuotojams, nustojusiems dirbti dėl to, kad dėl COVID-19 protrūkio poveikio buvo sustabdyta verslo veikla, ne ilgesniu kaip trijų mėnesių laikotarpiu skiriama paramos išmoka, lygi 35 % jų darbo dienos darbo užmokesčio;

(9)

kaip nurodyta Rumunijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme, Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu 11/2020 (6) nustatyta priemoka už papildomą darbą Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto specialiųjų struktūrų ir apskričių visuomenės sveikatos direktoratų ir (arba) Bukarešto visuomenės sveikatos direktorato darbuotojams, koordinuojantiems ir įgyvendinantiems prevencijos priemones ir priemones siekiant riboti įvykius, kuriuos dėl COVID-19 susirgimų PSO paskelbė pasauline ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Priemone skiriama išmoka, lygi 75 % bazinio darbo užmokesčio už laiką, dirbtą viršijant įprastas darbo valandas, ir 100 % bazinio darbo užmokesčio už savaitgaliais, švenčių dienomis ir kitomis dienomis, kurios nėra darbo dienos, dirbą laiką; Ši priemonė gali būti laikoma su sveikata susijusia priemone, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672;

(10)

valdžios institucijos nustatė vaikų priežiūros priemoką nacionalinės gynybos sistemos, pataisos įstaigų, visuomenės sveikatos įstaigų darbuotojams ir kitų kategorijų, nustatytų ministro įsakymais, darbuotojams. Išmoka skiriama su sąlyga, kad kitas iš tėvų nesinaudoja teisėmis, pagal kurias tėvams, laikinai uždarius švietimo įstaigas, suteikiama nedarbo dienų vaikų priežiūrai; Ši priemonė gali būti laikoma panašia į Reglamente (ES) 2020/672 nurodytas sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, nes ja remiamos samdomų darbuotojų pajamos, o tai padės padengti vaikų priežiūros uždarius mokyklas išlaidas ir atitinkamai sudarys sąlygas tėvams toliau dirbti, todėl nekils pavojus darbo santykiams;

(11)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Rumunijos prašyme, Įstatymu Nr. 56/2020 (7), nustatoma 30 % priemoka prie atlyginimo už itin pavojingas sąlygas, mokama medicinos darbuotojams, įgyvendinantiems kovos su COVID-19 priemones;

(12)

Rumunija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Rumunija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 4 370 779 006 EUR dėl to, kad išaugo sumos, tiesiogiai susijusios su techninio nedarbo išmokomis samdomiesiems ir kitų kategorijų darbuotojams, išmoka grąžintiems samdomiesiems ir kitų kategorijų darbuotojams, būsima sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemone, paramos išmoka padieniams darbuotojams ir vaiko priežiūros priemoka tam tikriems darbuotojams. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes jis susijęs su naujomis priemonėmis, kurios taikomos didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Rumunijoje. Sąjungos lėšomis Rumunija ketina finansuoti 271 534 419 EUR išaugusių išlaidų;

(13)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Rumunija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis su sveikata susijusiomis priemonėmis dėl COVID-19 protrūkio, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme;

(14)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Rumunijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(15)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(16)

Rumunija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Rumunija įvykdė tas išlaidas;

(17)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Rumunijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

techninio nedarbo išmoką darbdavių, mažinančių savo veiklos apimtį arba laikinai ją nutraukiančių, samdomiesiems darbuotojams, kaip numatyta Vyriausybės nepaprastojo potvarkio 30/2020 XI straipsnyje;

b)

išmoką, taikoma asmenims, kurių darbo sutartis buvo sustabdyta, kaip numatyta Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 92/2020 I straipsnyje;

c)

sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonę, kaip numatyta Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 132/2020 1 straipsnyje;

d)

išmoką, panašią į a punkte nurodytą išmoką, skirtą kitų kategorijų darbuotojams nei samdomieji darbuotojai, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis ir laisvųjų profesijų atstovus, kaip numatyta Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 30/2020 XV straipsnyje;

e)

išmoką, numatytą Įstatyme Nr. 6/2020 dėl 2020 m. valstybinio socialinio draudimo biudžeto kitų kategorijų darbuotojams nei samdomieji darbuotojai (įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis ir laisvųjų profesijų atstovus), kaip numatyta Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 132/2020 3 straipsnyje;

f)

paramos išmoką padieniams darbuotojams, kaip numatyta Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 132/2020 4 straipsnyje;

g)

priemoką už papildomą darbą Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto specialiųjų struktūrų ir apskričių visuomenės sveikatos direktoratų ir (arba) Bukarešto visuomenės sveikatos direktorato darbuotojams, kaip numatyta Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 11/2020 8 straipsnio 6 dalyje;

h)

vaikų priežiūros priemoką nacionalinės gynybos sistemos, pataisos įstaigų, visuomenės sveikatos įstaigų darbuotojams ir kitų kategorijų, nustatytų ministro įsakymais, darbuotojams, kaip numatyta Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 30/2020 I straipsnio 6 dalyje;

i)

priemoką už itin pavojingas sąlygas, teikiamą pripažįstant medicinos darbuotojų nuopelnus, kaip numatyta Įstatymo Nr. 56/2020 7 straipsnyje.

(1)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Slovėnija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir reaguoti į protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Slovėnija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę, iki 2020 m. pabaigos Slovėnijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola turėtų sudaryti atitinkamai 7,2 % ir 83,7 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze, 2020 m. Slovėnijos BVP turėtų sumažėti 7,0 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Slovėnijos darbo jėgos dalį. Dėl to Slovėnijoje staigiai smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, nurodytomis 4–9 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Slovėnijos pateiktame prašyme nurodytais Įstatymu dėl dalinio darbo užmokesčio kompensavimo laikinosios priemonės (ZIUPPP) (2) ir Įstatymu, kuriuo nustatomos intervencinės priemonės COVID-19 epidemijai suvaldyti ir jos pasekmėms piliečiams ir ekonomikai mažinti (ZIUZEOP) (3) buvo nustatyta darbo užmokesčio kompensavimo schema, skirta darbuotojams, kurie nedirbo (arba laukė, kol galės dirbti), nes darbdaviai laikinai negalėjo užtikrinti darbo dėl su verslu susijusių priežasčių. Pagal šią schemą mokama išmoka negali viršyti 80 % darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio per pastaruosius tris mėnesius, tačiau negali būti mažesnė už Slovėnijoje mokamą minimalų darbo užmokestį ir priklauso nuo to, ar darbuotojo darbo vieta išlaikoma, kol darbdavys dalyvauja šioje schemoje. Schema galiojo nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Remiantis Įstatymu, kuriuo nustatomos intervencinėms priemonės COVID-19 epidemijos pasekmėms mažinti ir šalinti (ZIUOOPE) (4), vėliau iš dalies pakeista schema buvo pratęsta nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir ją planuojama tęsti iki 2020 m. rugsėjo pabaigos;

(5)

nustatytas darbuotojų, kurie naudojasi darbo užmokesčio kompensavimo schema, atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Ši schema galiojo nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.;

(6)

parengta sutrumpinto darbo laiko tvarka, pagal kurią darbdaviai gali laikinai pradėti leisti dirbti darbuotojams ne visą darbo dieną ir jiems bus mokamas atlyginimas už visą darbo dieną. Darbdavys gauna nustatyto dydžio subsidiją už nedirbtas darbuotojų darbo valandas su sąlyga, kad darbuotojo darbo vieta bus išlaikyta, kol darbdavys dalyvauja schemoje, ir už dar vieną papildomą mėnesį. Schema galiojo nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(7)

darbo vietoje likusiems darbuotojams valdžios institucijos nustatė schemą, pagal kurią subsidijuojamas pensijų ir invalidumo draudimo įmokų (įskaitant profesinių pensijų įmokas) mokėjimas. Ši priemonė buvo taikoma kartu su darbdavio prievole kas mėnesį mokėti 200 EUR krizės išmoką dirbantiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis yra mažesnis nei tris kartus padidintas minimalus darbo užmokestis. Valdžios institucijos prašė pateikti vėliausius turimus galutinius duomenis tik apie tą dalį išlaidų, kuri yra susijusi su darbuotojais, kurie nuolat dirbo. Ši priemonė galiojo nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.;

(8)

nustatyta priemonė, pagal kurią finansuojamos savarankiškai dirbančių asmenų, ūkininkų ir religinių darbuotojų socialinio draudimo įmokos. Priemonė apima visas socialinio draudimo įmokas, mokamas tokiems paramos gavėjams, kurie buvo apdrausti ir per epidemiją negalėjo vykdyti savo ekonominės veiklos arba galėjo vykdyti tik dalį šios veiklos. Ši priemonė galiojo nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.;

(9)

galiausiai nustatyta bazinė pajamų paramos priemonė savarankiškai dirbantiems asmenims, ūkininkams ir religiniams darbuotojams, pagal kurią 2020 m. kovo mėn. buvo suteikta 350 EUR parama, o 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. – 700 EUR parama tokiems paramos gavėjams, kurie buvo apdrausti ir per epidemiją negalėjo vykdyti savo ekonominės veiklos arba galėjo vykdyti tik jos dalį. Ši priemonė galiojo nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.;

(10)

Slovėnija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Slovėnija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 1 203 670 000 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes naujosios priemonės taikomos didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Slovėnijoje. Sąjungos lėšomis Slovėnija ketina finansuoti 90 000 000 EUR išaugusių išlaidų;

(11)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Slovėnija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme;

(12)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Slovėnijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(13)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(14)

Slovėnija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Slovėnija įvykdė tas išlaidas;

(15)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Slovėnijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

a)

darbo užmokesčio kompensavimo schemą, nustatytą Įstatymo dėl dalinio darbo užmokesčio kompensavimo laikinosios priemonės 7 ir 8 straipsniuose ir Įstatymo, kuriuo nustatomos intervencinės priemonės COVID-19 epidemijai suvaldyti ir jos pasekmėms piliečiams ir ekonomikai mažinti (su pakeitimais) 21–32 straipsniuose ir pratęstą Įstatymo, kuriuo nustatomos intervencinės priemonės COVID-19 epidemijos pasekmėms mažinti ir šalinti, 24–34 straipsniais;

b)

darbuotojų, kurie naudojasi darbo užmokesčio kompensavimo schema, atleidimą nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo, nustatytą Įstatymo, kuriuo nustatomos intervencinės priemonės COVID-19 epidemijai suvaldyti ir jos pasekmėms piliečiams ir ekonomikai mažinti 21–32 straipsniuose;

c)

sutrumpinto darbo laiko tvarką, pagal kurią subsidijuojamas laikinas darbas ne visą darbo dieną, nustatytą Įstatymo, kuriuo nustatomos intervencinės priemonės COVID-19 epidemijos pasekmėms mažinti ir šalinti, 11–23 straipsniuose;

d)

darbuotojų pensijų ir invalidumo draudimo įmokų ir mėnesinės krizės išmokos mokėjimą, nustatytą Įstatymo, kuriuo nustatomos intervencinės priemonės COVID-19 epidemijai suvaldyti ir jos pasekmėms piliečiams ir ekonomikai mažinti 33 straipsnyje, susijusį su išlaidų dalimi, siejama su darbuotojais, kurie iki naujausių turimų galutinių duomenų nuolatos dirbo;

e)

savarankiškai dirbančių asmenų, ūkininkų ir religinių darbuotojų socialinio draudimo įmokų finansavimą, nustatytą Įstatymo, kuriuo nustatomos intervencinės priemonės COVID-19 epidemijai suvaldyti ir jos pasekmėms piliečiams ir ekonomikai mažinti, 38 straipsnyje;

f)

bazinę pajamų paramos priemonę savarankiškai dirbantiems asmenims, ūkininkams ir religiniams darbuotojams, nustatytą Įstatymo, kuriuo nustatomos intervencinės priemonės COVID-19 epidemijai suvaldyti ir jos pasekmėms piliečiams ir ekonomikai mažinti 34 straipsnyje.

(1)

2020 m. rugpjūčio 6 d. Slovakija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir reaguoti į protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Slovakija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Slovakijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 8,5 % ir 59,5 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Slovakijos BVP sumažės 9,0 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Slovakijos darbo jėgos dalį. Dėl to Slovakijoje staigiai smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su nacionalinėmis sutrumpintos darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, kaip nurodyta 4 konstatuojamojoje dalyje;

(4)

konkrečiau, 2020 m. rugpjūčio 6 d. Slovakijos prašyme nurodyto Įstatymo Nr. 5/2004 Rink. dėl užimtumo tarnybų pagrindu pradėta taikyti keletą priemonių COVID-19 protrūkio poveikiui mažinti, įskaitant paramos schemą, skirtą darbdaviams, laikinai išleidusiems darbuotojus atostogų nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. Tokie darbdaviai gali prašyti kompensuoti darbo užmokesčio išlaidas, sudarančias iki 80 % įprasto atostogų išleisto darbuotojo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, neviršijant 880 EUR per mėnesį, su sąlyga, kad darbuotojai nebūtų atleisti. Be to, nustatytos kelios papildomos priemonės: a) vienodo dydžio įmoka už darbuotoją, mokama nuo 2020 m. kovo iki rugsėjo mėn. pabaigos, jei pardavimo apimtis sumažėja ne mažiau kaip 20 % (mėnesinė parama nuo 180 iki 540 EUR, priklausomai nuo pardavimo apimties sumažėjimo); b) vienodo dydžio įmoka, mokama iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos savarankiškai dirbantiems asmenims, apdraustiems privalomuoju socialiniu draudimu, jei pardavimo apimtis sumažėja ne mažiau kaip 20 % (mėnesinė parama nuo 180 iki 540 EUR, priklausomai nuo pardavimo apimties sumažėjimo); c) 80 % darbuotojo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (neviršijant 1 100 EUR) kompensacija iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos, mokama įmonėms, uždarytoms Vyriausybės dekretu; ir d) vienodo dydžio (210 EUR per mėnesį) pašalpa, mokama iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams, vieno asmens bendrovėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Vienodo dydžio pašalpa gali būti laikoma priemone, panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes ja siekiama apsaugoti savarankiškai dirbančius asmenis ar panašių kategorijų darbuotojus nuo pajamų sumažėjimo ar praradimo;

(5)

Slovakija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Slovakija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 1 077 457 000 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes naujosios priemonės taikomos didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Slovakijoje. Slovakija ketina 390 262 000 EUR padidėjusios išlaidų sumos finansuoti Sąjungos lėšomis, o 56 311 400 EUR – savo lėšomis;

(6)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Slovakija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašyme;

(7)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Slovakijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(8)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(9)

Slovakija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Slovakija įvykdė tas išlaidas;

(10)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Slovakijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

(1)

pagal Direktyvos 2009/103/EB 8 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra trečiojoje valstybėje, kiek tai susiję su privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo dokumentais, prilyginamos transporto priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra Sąjungoje, jeigu visų valstybių narių nacionaliniai biurai atskirai pagal savo nacionalinės teisės aktuose dėl privalomojo draudimo nustatytas sąlygas užtikrina, kad, atsitikus jų teritorijoje tokių transporto priemonių sukeltiems įvykiams, žala bus atlyginta;

(2)

Direktyvos 2009/103/EB 2 straipsnyje nustatyta, kad tos direktyvos 8 straipsnio taikymas transporto priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra trečiojoje valstybėje, priklauso nuo to, ar yra sudarytas valstybių narių nacionalinių draudikų biurų ir tokios trečiosios valstybės draudikų biuro susitarimas. Be to, tos direktyvos 8 straipsnis gali būti taikomas tokioms transporto priemonėms tik Komisijai nustačius tos nuostatos taikymo tokioms transporto priemonėms datą po to, kai ji, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įsitikina, jog toks susitarimas yra sudarytas;

(3)

2002 m. gegužės 30 d. Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurai sudarė susitarimą, pagal kurį, atsitikus jų teritorijoje transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra kitų to susitarimo šalių teritorijoje, sukeltiems įvykiams, užtikrinamas žalos atlyginimas nepriklausomai nuo to, ar tokios transporto priemonės yra apdraustos (toliau – susitarimas);

(4)

2019 m. birželio 13 d. valstybių narių ir Andoros, Islandijos, Norvegijos, Serbijos ir Šveicarijos nacionaliniai draudikų biurai pasirašė susitarimo 2 priedą, kuriuo susitarimas pradėtas taikyti Bosnijos ir Hercegovinos nacionaliniam draudikų biurui. Tame priede numatytos praktinės priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos panaikinti susitarime nurodytų transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje, draudimo tikrinimą. Šios priemonės taikomos visų tipų transporto priemonėms, išskyrus toje šalyje registruotas karines transporto priemones;

(5)

todėl įvykdytos visos sąlygos panaikinti motorinių transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje, civilinės atsakomybės draudimo tikrinimą pagal Direktyvą 2009/103/EB,

(1)

nuo Susitarimo pasirašymo 2017 m. lapkričio 23 d. laikinai taikomi jo 11–13 straipsniai;

(2)

Susitarimo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Jungtinis komitetas gali iš dalies pakeisti Susitarimo priedus;

(3)

šio sprendimo priede išdėstyti Susitarimo I ir II priedų pakeitimai, kuriais atnaujinami reikiami pirminių I ir II priedų, dėl kurių buvo susitarta 2015 m., aspektai. Jame taip pat numatytas laikinas ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS praktinio susiejimo sprendimas;

(4)

Susitarimo I priedo B skirsnyje nustatyta, kad Sąjunga turėtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (2) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (3), 25a straipsnį netaikyti ES ATLPS skrydžiams į ES iš Šveicarijos teritorijoje esančių aerodromų. Tuo neapribojamas ES ATLPS taikymas orlaivių naudotojams, grindžiamas Direktyvos 2003/87/EB I priedu, kuriame nustatyta, kad veiklos, kuriai taikoma Direktyva 2003/87/EB, kategorija apima visus skrydžius į valstybės narės teritorijoje esantį aerodromą ar iš jo;

(5)

remiantis Susitarimo 13 straipsnio 7 dalimi, Susitarimo I priedas turėtų būti peržiūrėtas siekiant išlaikyti dabartinį ES ATLPS ir Šveicarijos ATLPS suderinamumą 2021–2030 m. prekybos laikotarpiu. Turėtų būti užtikrinta, kad atlikus Susitarimo I priedo peržiūrą būtų bent išlaikytas Sąjungos ir Šveicarijos prisiimtų įsipareigojimų savo teritorijoje mažinti išmetamą ŠESD kiekį lygis ir jų anglies dioksido rinkų vientisumas bei tinkamas veikimas. Turi būti siekiama išvengti anglies dioksido nutekėjimo ir konkurencijos iškraipymo susietose sistemose,