(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25d straipsnyje reikalaujama, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – ESMA) trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims taikytų mokesčius, susijusius su paraiškomis dėl pripažinimo pagal to reglamento 25 straipsnį, ir metinius mokesčius, susijusius su jos užduočių pripažintų trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu vykdymu pagal tą reglamentą. Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25d straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad tokie mokesčiai būtų proporcingi atitinkamos pagrindinės sandorio šalies apyvartai ir jais turėtų būti padengiamos visos ESMA patirtos išlaidos, susijusios su pripažinimu ir jos užduočių trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu vykdymu pagal tą reglamentą;

(2)

trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims turėtų būti taikomi mokesčiai, susiję su paraiškomis dėl pripažinimo (toliau – pripažinimo mokesčiai), kad būtų padengtos ESMA išlaidos, susijusios su paraiškų dėl pripažinimo tvarkymu, įskaitant išlaidas, susijusias su patikrinimu, ar paraiškos yra išsamios, prašymu pateikti papildomos informacijos, sprendimų rengimu, taip pat išlaidas, susijusias su trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių sisteminės svarbos vertinimu (toliau – lygio nustatymas). Dėl pagrindinių sandorio šalių, kurios yra arba tikėtina, kad gali tapti sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui, ir kurias ESMA pripažino pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2b dalį (toliau – 2 lygio pagrindinės sandorio šalys), ESMA patiria papildomų išlaidų. Šias papildomas išlaidas ESMA patiria vertindama, ar laikomasi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2b dalyje nustatytų pripažinimo sąlygų ir ar gali būti laikoma, kad pagrindinė sandorio šalis, kuri laikosi taikytinos trečiosios šalies teisinės sistemos, atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatytus reikalavimus (toliau – palyginamų reikalavimų laikymasis). Todėl su 2 lygio pagrindinių sandorio šalių pateiktomis paraiškomis susijusios išlaidos bus didesnės nei su trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių, kurios nelaikomos sisteminės svarbos arba nėra tikėtina, kad jos gali tapti sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui (toliau – 1 lygio pagrindinės sandorio šalys), pateiktomis paraiškomis susijusios išlaidos;

(3)

nors bazinis pripažinimo mokestis turėtų būti taikomas visoms trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims, kurios kreipiasi dėl pripažinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, 2 lygio pagrindinėms sandorio šalims turėtų būti taikomas papildomas mokestis papildomoms išlaidoms, kurias ESMA patiria dėl paraiškos nagrinėjimo proceso, padengti. Papildomas pripažinimo mokestis taip pat turėtų būti taikomas jau pripažintoms pagrindinėms sandorio šalims, kai ESMA, atlikusi jų sisteminės svarbos peržiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 5 dalį arba 89 straipsnio 3c dalį, pirmą kartą nusprendžia, ar jos turi būti priskirtos prie 2 lygio pagrindinių sandorio šalių;

(4)

pripažintoms trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims taip pat turi būti taikomi metiniai mokesčiai ESMA išlaidoms, patiriamoms vykdant su tokiomis pagrindinėmis sandorio šalimis susijusias užduotis pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, padengti. Tiek 1, tiek 2 lygio pagrindinių sandorio šalių atveju tos užduotys apima periodinę pagrindinių sandorio šalių sisteminės svarbos peržiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 5 dalį, bendradarbiavimo susitarimų su trečiųjų šalių institucijomis vykdymą ir priežiūrą ir reguliavimo bei priežiūros pokyčių trečiosiose šalyse stebėseną. 2 lygio pagrindinių sandorio šalių atveju ESMA taip pat turi nuolat prižiūrėti, kaip tos pagrindinės sandorio šalys laikosi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatytų reikalavimų, be kita ko, tikrindama palyginamų reikalavimų laikymąsi, jei buvo pripažinta, kad jų laikomasi. Todėl tikslinga 1 ir 2 lygio pagrindinėms sandorio šalims taikyti skirtingus metinius mokesčius;

(5)

šiame reglamente nustatyti pripažinimo ir metiniai mokesčiai turėtų padengti išlaidas, kurias ESMA, remdamasi savo patirtimi vykdant užduotis, susijusias su trečiųjų šalių pagrindinėmis sandorio šalimis ir kitais prižiūrimais subjektais, taip pat tikėtinomis išlaidomis, nurodytomis jos metiniame veikla grindžiamame biudžete, numato patirti nagrinėdama paraiškas dėl pripažinimo;

(6)

su pripažintomis 1 lygio pagrindinėmis sandorio šalimis susijusios užduotys, kurias ESMA atlieka pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, bus iš esmės tokios pačios kiekvienos 1 lygio pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu, nepriklausomai nuo jų dydžio. Todėl tikslinga, kad ESMA patirtos išlaidos, susijusios su pripažintomis 1 lygio pagrindinėmis sandorio šalimis, būtų padengiamos kiekvienai pripažintai 1 lygio pagrindinei sandorio šaliai nustatant tokio paties dydžio metinį mokestį. Kiek tai susiję su pripažintomis 2 lygio pagrindinėmis sandorio šalimis, siekiant užtikrinti teisingą mokesčių paskirstymą, kuris tuo pat metu atspindėtų faktines administracines pastangas, kurias ESMA turi įdėti užduotims, susijusioms su kiekviena 2 lygio pagrindine sandorio šalimi, vykdyti, nustatant metinius mokesčius taip pat reikėtų atsižvelgti į 2 lygio pagrindinės sandorio šalies apyvartą;

(7)

trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims taikomi metiniai mokesčiai už pirmuosius metus, kuriais jos pripažįstamos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, turėtų būti proporcingi metų, kurais ESMA atlieka su tomis pagrindinėmis sandorio šalimis susijusias užduotis pagal tą reglamentą, daliai. Tas pats principas turėtų būti taikomas tais metais, kuriais pagrindinė sandorio šalis, kuri buvo pripažinta 1 lygio pagrindine sandorio šalimi, pirmą kartą priskiriama prie 2 lygio pagrindinių sandorio šalių pagal to reglamento 25 straipsnio 5 dalį;

(8)

siekiant užtikrinti, kad ESMA patirtos išlaidos, susijusios su pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį pateiktomis paraiškomis dėl pripažinimo, būtų finansuojamos laiku, pripažinimo mokesčiai ESMA turėtų būti sumokami prieš pradedant nagrinėti paraiškas dėl pripažinimo arba vertinti, ar 2 lygio pagrindinės sandorio šalys atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2b dalyje nustatytus pripažinimo reikalavimus. Siekiant užtikrinti, kad išlaidos, kurias ESMA patiria vykdydama užduotis, susijusias su pripažintomis trečiųjų šalių pagrindinėmis sandorio šalimis, būtų finansuojamos laiku, metiniai mokesčiai turėtų būti mokami kalendorinių metų, su kuriais jie susiję, pradžioje. Metiniai mokesčiai pirmaisiais pripažinimo metais turėtų būti mokami netrukus po to, kai priimami sprendimai dėl pripažinimo;

(9)

siekiant atgrasyti nuo pakartotinių ar nepagrįstų paraiškų, pripažinimo mokesčiai neturėtų būti kompensuojami tuo atveju, kai pareiškėjas atsiima savo paraišką. Kadangi administracinis darbas, kurį reikia atlikti, kai paraiška dėl pripažinimo yra atmetama, yra toks pat kaip ir tuo atveju, kai paraiška priimama, pripažinimo mokesčiai neturėtų būti kompensuojami, jei pripažinti atsisakoma;

(10)

visos ESMA išlaidos, patirtos po Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2099 (2) įsigaliojimo, susijusios su trečiųjų šalių pagrindinėmis sandorio šalimis, kurios jau buvo pripažintos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį iki 2020 m. rugsėjo 22 d., turėtų būti dengiamos mokesčiais. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad tokios trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys mokėtų tarpinį metinį mokestį už 2020 m. ir kiekvienus paskesnius metus, kol bus atlikta jų sisteminės svarbos peržiūra pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 3c dalį;

(11)

siekiant užtikrinti, kad įsigaliojus Reglamentui (ES) 2019/2099 ESMA būtų laiku ir tinkamai finansuojama, šis deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka,

(1)

vertindama sisteminės rizikos, kurią trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis kelia Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui, mastą, ESMA turėtų atsižvelgti į įvairius objektyvius kiekybinius ir kokybinius aspektus, kuriais grindžiamas jos sprendimas trečiosios šalies pagrindinę sandorio šalį pripažinti 1 lygio arba 2 lygio pagrindine sandorio šalimi. Ji taip pat turėtų atsižvelgti į visas sąlygas, kuriomis Komisija gali būti priėmusi savo sprendimą dėl lygiavertiškumo. Visų pirma, vertindama trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies rizikos profilį, ESMA turi atsižvelgti į objektyvius ir skaidrius kiekybinius veiklos rodiklius, susijusius su veikla, vertinimo metu vykdoma Sąjungoje įsteigtų tarpuskaitos dalyvių atžvilgiu arba Sąjungos valiutomis išreikštomis priemonėmis. Nors ESMA turi atsižvelgti į pagrindinės sandorio šalies vykdomą veiklą laikydamasi holistinio požiūrio, jos vertinimas turėtų atspindėti riziką, kurią konkreti pagrindinė sandorio šalis galėtų kelti Sąjungos finansiniam stabilumui;

(2)

nustatant kriterijus, į kuriuos ESMA turi atsižvelgti nustatydama trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies lygį, reikėtų atsižvelgti į sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, pobūdį, įskaitant jų sudėtingumą, rizikos profilį ir vidutinį terminą, taip pat atitinkamų rinkų skaidrumą ir likvidumą ir tai, kokiu mastu pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos veikla susijusi su priemonėmis, išreikštomis eurais arba kitomis Sąjungos valiutomis. Šiuo atžvilgiu tam tikrų produktų, pavyzdžiui, žemės ūkio produktų, kurių sutartys trečiosiose šalyse įtrauktos į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus bei tose rinkose vykdomos ir kurios yra susijusios su rinkomis, didžiąja dalimi naudojamomis toje trečiojoje šalyje tos šalies ne finansų sandorio šalių, tokių sutarčių pagalba valdančių savo komercinę riziką, specifinės savybės gali kelti nereikšmingą riziką tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms Sąjungoje, nes jos turi mažai sisteminių tarpusavio sąsajų su likusia finansų sistema;

(3)

objektyvūs pagrindinės sandorio šalies veiklos sudėtingumo rodikliai yra šalys, kuriose pagrindinė sandorio šalis veikia, jos teikiamų paslaugų mastas, finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą ji atlieka, savybės ir tarpuskaitos apimtis. Todėl, atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2a dalies a punkte nustatytą kriterijų, ESMA turėtų atsižvelgti į pagrindinės sandorio šalies nuosavybės, veiklos ir organizacinę struktūrą, į pagrindinės sandorio šalies siūlomų tarpuskaitos paslaugų įvairovę, pobūdį ir sudėtingumą, taip pat į tai, kiek tos paslaugos yra svarbios Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir klientams (toliau – tarpuskaitos dalyviai). Nors pagrindinėssandorio šalies sisteminė svarba turėtų būti vertinama holistiškai, ESMA turėtų konkrečiai atsižvelgti į pagrindinės sandorio šalies veiklos, vykdomos Sąjungos valiutomis, dalį, taip pat į pagrindinės sandorio šalies veiklos, kuri susijusi su Sąjungoje įsteigtais tarpuskaitos dalyviais, dalį. Tokiu atveju, kai labiau tikėtina, kad pagrindinė sandorio šalis, kuri gali būti sisteminės svarbos Sąjungai, svarbu, kad siekdama nustatyti, ar kyla pavojus Sąjungos interesams, ESMA įvertintų grupės, kuriai gali priklausyti ta pagrindinė sandorio šalis, struktūrą ir nuosavybę. Be to, taip pat reikėtų įvertinti rinkų, kurias aptarnauja tokia pagrindinė sandorio šalis, gylį, likvidumą ir skaidrumą, kad ESMA galėtų geriau suvokti riziką, kylančią Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams, jei vyktų įsipareigojimų neįvykdymo valdymo aukcionas;

(4)

pagrindinės sandorio šalies kapitalas ir finansiniai ištekliai, kuriuos įsipareigojo skirti tarpuskaitos dalyviai, taip pat jų pateikto įkaito rūšis ir pobūdis yra esminiai elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant pagrindinės sandorio šalies pajėgumą atlaikyti neigiamus pokyčius. Todėl, atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2a dalies b punkte nustatytą kriterijų, ESMA turėtų turėti finansinių išteklių, kuriais pagrindinė sandorio šalis gali naudotis įsipareigojimų neįvykdymo arba su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio atveju, vaizdą. ESMA taip pat turėtų atsižvelgti į šių išteklių pobūdį: ar jie yra užtikrinti, neužtikrinti, paskirti, nepaskirti, finansuojami ar nefinansuojami, taip pat į pagrindinės sandorio šalies naudojamas priemones, kuriomis užtikrinamas teisinis tikrumas ir pasitikėjimas užtikrinant mokėjimų, kuriuos ji atlieka, vykdymą ir įkaito valdymą. Galiausiai ESMA turėtų apsvarstyti pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos buvimą, pobūdį ir poveikį jurisdikcijoje, kurioje veikia paraišką dėl pripažinimo teikianti pagrindinė sandorio šalis. Tokios gaivinimo ir pertvarkymo sistemos turėtų būti vertinamos pagal tarptautiniu mastu sutartas gaires ir pagrindinius požymius. Vertindama atsiskaitymo ir likvidumo riziką, ESMA turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kiek saugios yra tų pagrindinių sandorio šalių, kurios gali būti sisteminės svarbos, turimos likvidumo galimybės, taip pat į likvidumo suvaržymus, susijusius su Sąjungos valiutomis. Nors mokėjimų ir atsiskaitymų saugumas galėtų būti sustiprintas naudojant paskirstytojo registro technologiją ar kitas naujausias technologijas, ESMA turėtų atkreipti dėmesį į papildomą riziką, kurią ji gali kelti pagrindinei sandorio šaliai, visų pirma kibernetinę riziką;

(5)

pagrindinės sandorio šalies nustatytų sąlygų, kad tarpuskaitos dalyviai galėtų naudotis jos paslaugomis, pobūdis ir tų tarpuskaitos dalyvių tarpusavio sąsajos turi įtakos tam, kaip pagrindinę sandorio šalį gali paveikti su tais dalyviais susijęs neigiamas įvykis. Todėl, atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2a dalies c punkte nustatytą kriterijų, ESMA turėtų, kiek įmanoma, nustatyti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos dalyvių tapatybę, visų pirma tais atvejais, kai ta pagrindinė sandorio šalis teikia paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos dalyviams. ESMA taip pat turėtų nustatyti tarpuskaitos dalyvių arba tarpuskaitos dalyvių grupių atitinkamą rinkos dalį arba santykinę svarbą toje pagrindinėje sandorio šalyje. Jei būtina įvertinti poveikį, kuris gali būti daromas tarpuskaitos narystės struktūrai, ESMA turėtų įvertinti sąlygas ir galimybes, kuriomis pagrindinė sandorio šalis suteikia galimybę naudotis savo tarpuskaitos paslaugomis. Kalbant apie pagrindinę sandorio šalį, kuri gali būti sisteminė Sąjungos atžvilgiu, ESMA turėtų įvertinti, ar teisiniai ir prudenciniai reikalavimai, kuriuos pagrindinė sandorio šalis nustato savo tarpuskaitos nariams, yra pakankamai griežti;

(6)

sutrikus pagrindinės sandorio šalies veiklai, tarpuskaitos dalyviams gali tekti tiesiogiai arba netiesiogiai pasikliauti kitų pagrindinių sandorio šalių teikiamomis panašiomis arba tapačiomis paslaugomis. Todėl, kad įvertintų paraišką dėl pripažinimo teikiančios pagrindinės sandorio šalies santykinę svarbą, ESMA, atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2a dalies d punkte nustatytą kriterijų, turėtų nustatyti, ar tarpuskaitos dalyviai kai kurias arba visas tos pagrindinės sandorio šalies teikiamas tarpuskaitos paslaugas gali pakeisti kitų pagrindinių sandorio šalių teikiamomis paslaugomis, visų pirma tais atvejais, kai tos alternatyvios pagrindinės sandorio šalys yra gavusios leidimą arba pripažintos Sąjungoje. Jei Sąjungoje įsteigti tarpuskaitos nariai ir klientai tam tikrų produktų, kuriems taikoma tarpuskaitos prievolė, tarpuskaitą gali atlikti naudodamiesi tik vienos trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies paslaugomis, tos pagrindinės sandorio šalies sisteminę svarbą ESMA turėtų itin atidžiai apsvarstyti;

(7)

pagrindinės sandorio šalys gali būti įvairiais būdais susijusios su kitomis finansų infrastruktūromis, pavyzdžiui, kitomis pagrindinėmis sandorio šalimis arba centriniais vertybinių popierių depozitoriumais. Šių sąsajų sutrikimas gali neigiamai paveikti tinkamą pagrindinės sandorio šalies veikimą. Todėl, atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2a dalies e punkte nustatytą kriterijų, ESMA turėtų įvertinti, kokiu mastu pagrindinė sandorio šalis yra susijusi su kitomis finansų rinkos infrastruktūromis arba finansų įstaigomis taip, kad galėtų daryti poveikį Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui. Tai darydama ESMA turėtų skirti ypatingą dėmesį sąsajoms ir tarpusavio priklausomybei su Sąjungoje esančiais subjektais. Galiausiai ESMA turėtų nustatyti ir įvertinti pagrindinės sandorio šalies išorės paslaugų teikėjams perduotų paslaugų pobūdį, taip pat riziką, kurią susitarimai dėl jų perdavimo galėtų kelti pagrindinei sandorio šaliai, jei jos būtų kaip nors nutrauktos arba sutrikdytos;

(8)

jei pagal objektyvius kiekybinius rodiklius nustatyta, kad Sąjungoje įsteigtų tarpuskaitos narių ir klientų pozicija pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu yra didelė, ESMA turėtų įvertinti papildomus kiekvieno kriterijaus elementus. Kuo daugiau tų rodiklių pagrindinė sandorio šalis atitinka, tuo didesnė tikimybė, kad ESMA padarys išvadą, jog ta pagrindinė sandorio šalis yra sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui;

(9)

siekiant užtikrinti kuo spartesnį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2099 (2) įgyvendinimą, šis deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka,

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25a straipsnį trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis (PSŠ), kuri yra arba gali tapti sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui (2 lygio PSŠ), gali prašyti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) įvertinti, ar tai 2 lygio PSŠ laikantis taikomos trečiosios šalies sistemos galima laikyti, kad ji atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse išdėstytus reikalavimus (palyginamų reikalavimų laikymasis), ir atitinkamai priimti sprendimą;

(2)

laikantis palyginamų reikalavimų užtikrinamas Sąjungos finansinis stabilumas ir vienodos sąlygos 2 lygio PSŠ ir Sąjungoje leidimus gavusioms PSŠ, kartu toms 2 lygio PSŠ sumažinant administracinę ir reguliavimo naštą. Todėl vertinant, ar laikomasi palyginamų reikalavimų, reikėtų patikrinti, ar 2 lygio PSŠ, laikydamasi trečiosios šalies sistemos, veiksmingai laikosi kai kurių arba visų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnyje ir IV ir V antraštinėse dalyse išdėstytų reikalavimų. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti elementai, kuriuos ESMA turi įvertinti atsižvelgdama į 2 lygio PSŠ prašymą įvertinti, ar laikomasi palyginamų reikalavimų. Atlikdama tą vertinimą ESMA taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kaip ta PSŠ laikosi deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų reikalavimų, kuriais išsamiau patikslinami tie elementai, įskaitant reikalavimus, susijusius su garantinės įmokos reikalavimais, likvidumo rizikos valdymo priemonėmis ir įkaito reikalavimais;

(3)

vertindama, ar laikantis taikomos trečiosios šalies sistemos laikomasi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnyje ir IV ir V antraštinėse dalyse išdėstytų reikalavimų, ESMA taip pat gali atsižvelgti į Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos rekomendacijas;

(4)

ESMA turėtų atlikti išsamų vertinimą siekdama nuspręsti, ar pripažinti, kad 2 lygio PSŠ laikosi su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštine dalimi palyginamų reikalavimų. Bet koks atsisakymas pripažinti, kad laikomasi su ta IV antraštine dalimi palyginamų reikalavimų, gali turėti įtakos pagal to reglamento 25 straipsnio 6 dalį Komisijos atliekamam lygiavertiškumo vertinimui. Todėl ESMA turėtų informuoti Komisiją apie tai, ar ji ketina nepripažinti, kad laikomasi su ta antraštine dalimi palyginamų reikalavimų;

(5)

jeigu 2 lygio PSŠ sudarė sąveikos susitarimą su PSŠ, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, tas susitarimas yra tiesioginė sąsaja, taigi ir tiesioginis rizikos plitimo Sąjungos PSŠ šaltinis. Tokių susitarimų atveju ESMA turėtų atlikti išsamų vertinimą siekdama nustatyti, ar pripažinti, kad laikomasi su to reglamento V antraštine dalimi palyginamų reikalavimų. Sąveikos susitarimas tarp 2 lygio PSŠ ir kitos trečiosios šalies PSŠ nėra laikomas tiesiogine sąsaja su Sąjungos PSŠ, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti netiesioginis rizikos plitimo šaltinis. Tokių susitarimų atveju išsamų vertinimą ESMA turėtų atlikti tik tuo atveju, jei tai pagrįsta atsižvelgiant į susitarimo poveikį Sąjungos ar vienos arba daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui;

(6)

kadangi vienas iš palyginamų reikalavimų laikymosi procedūros tikslų yra sumažinti 2 lygio PSŠ tenkančią administracinę ir reguliavimo naštą, palyginamų reikalavimų laikymąsi pripažinti neturėtų būti atsisakoma vien dėl to, kad 2 lygio PSŠ pagal taikomą trečiosios šalies sistemą taiko išimtis, palyginamas su išimtimis, nustatytomis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Vertinant palyginamų reikalavimų laikymąsi taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokiu mastu jo nepripažinus 2 lygio PSŠ gali neturėti galimybės tuo pačiu metu laikytis tiek Sąjungos, tiek trečiosios šalies reikalavimų;

(7)

ESMA sprendimas, ar pripažinti, kad laikomasi palyginamų reikalavimų, turėtų būti pagrįstas priimant tą sprendimą atliktu vertinimu. Kad ESMA galėtų iš naujo įvertinti savo sprendimą tuo atveju, jei būtų svarbių pakeitimų, įskaitant PSŠ vidaus taisyklių ir procedūrų pakeitimus, 2 lygio PSŠ apie tokius pakeitimus turėtų pranešti ESMA;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2099 (2), kuriuo į Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 įterptas 25a straipsnis, pradėtas taikyti 2020 m. sausio 1 d. Siekiant užtikrinti, kad tas straipsnis būtų visapusiškai taikomas, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka,

(1)

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei privalomi įsipareigojimai, kylantys iš tarptautinių susitarimų, kuriuos yra sudariusi Sąjunga, valstybės narės, veikdamos jos vardu, arba Sąjunga ir jos valstybės narės, veikdamos kartu;

(2)

Susitarimo dėl išstojimo 129 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasi lojalaus bendradarbiavimo principu, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė neturi imtis jokių veiksmų ar iniciatyvų, kurie galėtų kenkti Sąjungos interesams, visų pirma susijusių su bet kurios tarptautinės organizacijos, agentūros, konferencijos ar forumo, kuriame Jungtinė Karalystė dalyvauja savarankiškai, veikla;

(3)

pagal Susitarimo dėl išstojimo 129 straipsnio 4 dalį Jungtinė Karalystė gali vesti derybas dėl tarptautinių susitarimų, kuriuos ji ketina savarankiškai sudaryti Sąjungos išimtinės kompetencijos srityse, juos pasirašyti ir ratifikuoti, jei pereinamuoju laikotarpiu tie susitarimai neįsigalioja ar nėra taikomi, išskyrus atvejus, kai Sąjunga tai leidžia;

(4)

Sprendimu (ES) 2020/135 nustatomos tokio leidimo suteikimo sąlygos ir procedūra;

(5)

remiantis Sprendimo (ES) 2020/135 3 straipsnio 1 dalimi Taryba gali leisti Jungtinei Karalystei savarankiškai išreikšti sutikimą į Sąjungos išimtinės kompetencijos sritį patenkantį tarptautinį susitarimą, kuris turi įsigalioti arba kurį ketinama taikyti pereinamuoju laikotarpiu, laikyti įpareigojančiu;

(6)

2020 m. balandžio 3 d. Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie ketinimą savarankiškai išreikšti sutikimą laikyti įpareigojančiais penkis tarptautinius susitarimus, kuriais įsteigiamos penkios regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO) ir kuriuos ketinama taikyti pereinamuoju laikotarpiu Sąjungos išimtinės išorės kompetencijos žuvininkystės klausimais srityje. Tie susitarimai yra Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante (3), kuria įsteigiama Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC), Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje (4), kuria įsteigiama Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO), Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos (5), kuria įsteigiama Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT), Susitarimas įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (IOTC) (6) ir Konvencija dėl lašišų išsaugojimo Šiaurės Atlante (7), kuria įsteigiama Šiaurės Atlanto lašišų išsaugojimo organizacija (NASCO);

(7)

Jungtinė Karalystė savo interesą pereinamuoju laikotarpiu prisijungti prie šių susitarimų pagrindžia Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) (8) 63 ir 64 straipsniais ir Jungtinių Tautų susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (UNFSA) (9) 7 ir 8 straipsniais, visų pirma Sąjungos ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimais bendradarbiauti atitinkamose regioninėse organizacijose saugant ir valdant bendrus išteklius. Jungtinė Karalystė mano, kad nei ji, nei Sąjunga negalės visapusiškai įvykdyti šių įsipareigojimų, jei Jungtinė Karalystė neturės galimybės pereinamuoju laikotarpiu nepriklausomai bendradarbiauti su Sąjunga ir kitomis atitinkamomis valstybėmis tokiais klausimais, kurie po pereinamojo laikotarpio pabaigos turės įtakos Jungtinei Karalystei, kaip nepriklausomai pakrantės valstybei ir žvejybos valstybei. Todėl Jungtinė Karalystė nori pereinamuoju laikotarpiu dalyvauti diskusijose dėl žvejybos valdymo sprendimų, kurie įsigalios po pereinamojo laikotarpio pabaigos;

(8)

2020 m. balandžio 3 d. raštu Jungtinė Karalystė įrodė, kad yra ypač suinteresuota atitinkamais tarptautiniais susitarimais, kurie jau taikomi pereinamuoju laikotarpiu. Taigi Sprendimo (ES) 2020/135 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta;

(9)

penki minėti tarptautiniai susitarimai yra suderinami su Sąjungos teise, taikytina Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje pagal Susitarimo dėl išstojimo 127 straipsnio 1 dalį, ir su Susitarimo dėl išstojimo 129 straipsnio 1 dalyje nurodytomis pareigomis. Taigi Sprendimo (ES) 2020/135 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlyga yra įvykdyta;

(10)

Jungtinė Karalystė taip pat patvirtino, kad jos prisijungimas prie tų tarptautinių susitarimų, įsteigiančių RŽVO, neturėtų kenkti Sąjungos interesams. Jungtinė Karalystė ketina dalyvauti tik tuose posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, dėl kurių priimti sprendimai turės poveikį po pereinamojo laikotarpio pabaigos. Visų pirma savarankiška Jungtinės Karalystės narystė RŽVO pereinamuoju laikotarpiu netrukdys siekti Sąjungos išorės veiksmų tikslų bendros žuvininkystės politikos srityje ir kitaip nekenks Sąjungos interesams. Taigi Sprendimo (ES) 2020/135 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta sąlyga yra įvykdyta;

(11)

remiantis Sprendimo (ES) 2020/135 3 straipsnio 2 dalimi toks leidimas gali būti sąlyginis. Šiuo atveju leidimas turėtų būti suteiktas su sąlyga, kad Jungtinė Karalystė dalyvaus svarstant tik tuos klausimus, dėl kurių priimti sprendimai turės būti taikomi arba įsigalios po pereinamojo laikotarpio pabaigos;

(12)

Jungtinei Karalystei privalomi UNCLOS ir UNFSA grindžiami įpareigojimai, todėl jūrų gyvuosius išteklius ji turi valdyti tvariai ir siekti juos išsaugoti. Tie tikslai atitinka Sąjungos tikslą užtikrinti tvarumą ir nenutrūkstamą atsakingą žvejybą, garantuojančią ilgalaikį jūrų biologinių išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą;

(13)

todėl, vadovaudamasi Susitarimo dėl išstojimo 129 straipsnio 4 dalimi, Jungtinė Karalystė pereinamuoju laikotarpiu gali savarankiškai pasirašyti ir ratifikuoti penkis minėtus tarptautinius susitarimus, kuriais grindžiama penkių RŽVO, prie kurių ji siekia prisijungti, veikla. Tai įgalintų Jungtinę Karalystę ir padėtų jai visapusiškai vykdyti UNCLOS, visų pirma iš jos 63 ir 64 straipsnių kylančius įsipareigojimus nuo to momento, kai pasibaigs pereinamasis laikotarpis ir jai nustos būti taikoma Sąjungos teisė;

(14)

todėl Jungtinei Karalystei turėtų būti leista savarankiškai išreikšti sutikimą minėtus tarptautinius susitarimus, kuriuos ketinama taikyti pereinamuoju laikotarpiu, laikyti įpareigojančiais;

(15)

Siekiant užtikrinti gerą Sąjungos bendros žuvininkystės politikos veikimą pereinamuoju laikotarpiu, Jungtinė Karalystė neturėtų dalyvauti svarstant klausimus, dėl kurių priimti sprendimai bus taikomi arba įsigalios pereinamuoju laikotarpiu. Be to, siekiant nedaryti poveikio vykstančioms deryboms dėl žvejybos būsimo Sąjungos ir Jungtinės Karalystės partnerystės susitarimo kontekste, visų pirma dėl žvejybos galimybių, kurių Sąjungos kvota šiuo metu apima ir Jungtinės Karalystės dalį, Jungtinė Karalystė prieš svarstydama tos kvotos klausimus turėtų konsultuotis su Sąjunga.

(1)

Bazelio III sistemoje nustatytas paprastas, skaidrus, ne rizika pagrįstas sverto koeficientas, kuris turėtų veikti kaip patikima papildoma priemonė kartu su rizika grindžiamais kapitalo reikalavimais. 2017 m. gruodžio mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) paskelbtame galutiniame sverto koeficiento standarte (toliau – BBPK sverto koeficiento standartas) numatyta, kad siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą šalis gali, savo nuožiūra, išimtinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis laikinai netaikyti sverto koeficiento pozicijos mato centrinio banko atsargoms;

(2)

BBPK sverto koeficiento standartas pirmą kartą buvo įgyvendintas Sąjungos teisės aktuose Reglamentu (ES) Nr. 575/2013. Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 430 straipsnį reikalaujama, kad įstaigos pateiktų kompetentingoms institucijoms tam tikrą informaciją apie sverto koeficientą ir jo sudedamąsias dalis, o pagal to reglamento 451 straipsnį reikalaujama, kad įstaigos atskleistų tam tikrą su jų sverto koeficientu ir jų pernelyg didelio sverto rizikos valdymu susijusią informaciją;

(3)

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (3), inter alia, siekiant atspindėti atliktus BBPK sverto koeficiento standarto pakeitimus, kad įstaigoms, įsteigtoms Sąjungoje, bet vykdančioms veiklą už Sąjungos ribų, būtų užtikrintos vienodos sąlygos tarptautiniu mastu ir būtų užtikrinta, kad sverto koeficientas tebebūtų veiksminga papildoma priemonė kartu su rizika grindžiamais nuosavų lėšų reikalavimais. Reglamentu (ES) 2019/876 buvo nustatytas sverto koeficiento reikalavimas, siekiant papildyti ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo apie sverto koeficientą sistemą. Tuo reglamentu taip pat buvo nustatyta galimybė išimtinėmis aplinkybėmis apskaičiuojant įstaigos bendrą pozicijų matą laikinai neįtraukti tam tikrų centrinių bankų pozicijų siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą. Šie sverto koeficiento sistemos pakeitimai, įskaitant teisę savo nuožiūra neįtraukti tam tikrų centrinių bankų pozicijų į bendrą pozicijų matą, bus taikomi nuo 2021 m. birželio 28 d.;

(4)

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 nuo to laiko buvo dar kartą iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/873 (4), inter alia, siekiant suteikti galimybę apskaičiuojant įstaigos bendrą pozicijų matą laikinai neįtraukti tam tikrų centrinių bankų pozicijų iki 2021 m. birželio 28 d., t.y. iki bus pradėti taikyti Reglamentu (ES) 2019/876 nustatyti sverto koeficiento reikalavimo pakeitimai. Konkrečiai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 500b straipsnį įstaigai leidžiama neįtraukti tam tikrų įstaigos centrinio banko pozicijų į bendrą pozicijų matą, kai įstaigos kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu centriniu banku, nusprendė ir viešai paskelbė, kad susidarė išimtinės aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas sprendimas neįtraukti minėtų pozicijų siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 500b straipsnis taikomas nuo 2020 m. birželio 27 d.;

(5)

nors nuo 2020 m. balandžio mėn. finansų rinkose buvo pasiektas stabilumas, finansavimo sąlygos euro zonoje yra griežtesnės nei metų pradžioje dėl didesnio obligacijų pajamingumo ir žemesnių nuosavybės vertybinių popierių kainų. Situacija kilusi dėl koronaviruso (COVID -19) pandemijos, taip pat ir dėl to kylantis ir nuolatinis aukšto skatinamosios pinigų politikos lygio poreikis, euro zonos šalių ekonomikos ir bankų atliekamo pinigų politikos perdavimo kanalo trapumas ir pažeidžiamumas– visa tai pateisina Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos požiūrį, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 500b straipsnio tikslais egzistuoja išimtinės aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas sprendimas laikinai iki 2021 m. birželio 27 d. leisti apskaičiuojant įstaigos bendrą pozicijų matą neįtraukti tam tikrų Eurosistemos centrinių bankų pozicijų siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą;

(6)

pozicijos, kurios gali būti neįtrauktos, yra sudarytos iš monetų ir banknotų, kurie yra teisėta valiuta pagal centrinio banko jurisdikciją, ir turto, kurį sudaro reikalavimai centriniam bankui – įskaitant centriniame banke saugomus rezervus – tiek, kiek šios pozicijos svarbios pinigų politikos perdavimui ir atitinkamai jos įgyvendinimui. Šios pozicijos apima pagal indėlių galimybę laikomus indėlius ir likučius atsargų sąskaitose Eurosistemoje, įskaitant lėšas, laikomas siekiant laikytis privalomųjų atsargų reikalavimų. Pozicijos, kurias sudaro reikalavimai centriniam bankui, kurie nėra susiję su pinigų politikos įgyvendinimu, turėtų būtį įtraukiami į bendrą pozicijų matą;

(7)

tikimasi, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 500b straipsnį tam tikrų centrinio banko pozicijų neįtraukimas į bendrą pozicijų matą iki 2021 m. birželio 27 d. prisidėtų prie to, kad kredito įstaigus ir toliau galėtų atlikti savo vaidmenį finansuojant realiąją ekonomiką, tuo pačiu išsaugant pagrindinius prudencinės reguliavimo sistemos elementus. Dėl neįtraukimo gali sumažėti galimi apribojimai, susiję su naujai nustatytu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu, kuris Sąjungoje buvo įgyvendintas Reglamentu (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, siekiant atspindėti bendro nuostolių padengimo pajėgumo standartą, kuris taikomas nuo 2019 m. birželio 28 d. Be to, nors sverto koeficientas nebus taikomas iki 2021 m. birželio 28 d., tam tikrų centrinių bankų pozicijų neįtraukimas į bendrą pozicijų matą galėtų būti naudingas aiškių pranešimų apie finansinę informaciją požiūriu. Konkrečiai įstaigos galėtų atskleisti savo sverto koeficientą tiek kartu su neįtrauktų pozicijų poveikiu, tiek be jo. Ši informacija galėtų būti naudinga finansų rinkos dalyviams siekiant įvertinti įstaigų galimus būsimus sverto koeficientus, kai 2021 m. birželio 28 d. bus pradėtas taikyti sverto koeficientas;

(8)

su ECB, vykdančiu jo pinigų politikos funkciją, buvo konsultuojamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 500b straipsnio 2 dalį dėl išimtinių aplinkybių nustatymo, kuriomis pagrindžiamas sprendimas neįtraukti pagal to reglamento 500b straipsnio 1 dalį (5),

(1)

COVID-19 krizė parodė, kad junglumas Sąjungos žmonėms ir įmonėms yra nepaprastai svarbus. Itin svarbus vaidmuo reaguojant į krizę tenka elektroninių ryšių tinklams, visų pirma itin didelio pralaidumo tinklams, nes jais sudaromos sąlygos nuotoliniam darbui ir mokymuisi, sveikatos priežiūrai, asmeniniam bendravimui ir pramogoms. Nuo visuotinai paplitusio gigabitinio junglumo priklauso dažnių juostos pločiui imlių sveikatos, švietimo, transporto, logistikos ir žiniasklaidos paslaugų, kurios gali daug prisidėti prie Europos ekonomikos atsigavimo, teikimas. Apskritai fiksuotasis ir belaidis ryšys labai padeda teikti įperkamas ir prieinamas paslaugas ir mažinti skaitmeninę atskirtį. Tai teikia svarbių visuomenės informavimo galimybių, padeda atitinkamoms valdžios institucijoms riboti viruso plitimą ir sudaro sąlygas sveikatos priežiūros organizacijoms keistis duomenimis ir teikti nuotolines paslaugas;

(2)

pandemija pakeitė ateities ekonomines perspektyvas. Siekiant užtikrinti konvergenciją ir subalansuotą, į ateitį orientuotą ir tvarų ekonomikos atsigavimą, kaip niekad reikia investuoti ir vykdyti reformas. Investicijos į bendrus Sąjungos prioritetus, visų pirma žaliosios, skaitmeninės ir socialinės politikos srityse, padidins Sąjungos atsparumą ir prisidės prie darbo vietų kūrimo ir tvaraus augimo, kartu modernizuojant valstybių narių ekonomiką. Todėl valstybės narės turėtų visapusiškai išnaudoti siūlomos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės potencialą, užtikrindamos viešųjų išlaidų veiksmingumą ir sudarydamos privačioms investicijoms tinkamiausias sąlygas. Šiuo metu valstybės narės rengia pasiūlymus dėl savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų. Šia rekomendacija siekiama joms patarti. Joje nurodoma, kaip valstybės narės paprastomis ir realistinėmis priemonėmis gali skirti radijo spektrą penktosios kartos (5G) tinklams, užtikrindamos investicijoms palankias sąlygas, ir kaip jos gali sudaryti palankesnes sąlygas diegti itin didelio pralaidumo fiksuotojo ir belaidžio ryšio tinklus, pavyzdžiui, pašalindamos nereikalingas administracines kliūtis ir supaprastindamos leidimų suteikimo procedūras;

(3)

šiomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis būtina suformuoti bendrą Sąjungos požiūrį – geriausia praktika grindžiamą priemonių rinkinį. Tuo siekiama paskatinti laiku diegti itin didelio pralaidumo tinklus, įskaitant šviesolaidinius ir naujos kartos belaidžio ryšio tinklus. Tokiu požiūriu būtų remiami besiformuojantys ir ateities skaitmeniniai procesai bei prietaikos ir tiesiogiai prisidedama prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, nuo kurių priklauso Sąjungos ekonomikos atsigavimas;

(4)

2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvadose dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo (1) pabrėžiama, kad COVID-19 pandemija parodė, jog reikia spartaus ir visuresio junglumo. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, turi parengti geriausios praktikos rinkinį, siekiant mažinti tinklo diegimo sąnaudas ir sudaryti palankesnes sąlygas diegti itin didelio pralaidumo infrastruktūrą (įskaitant šviesolaidinę ir 5G ryšio);

(5)

5G judriojo ryšio tinklai judriojo ryšio naudotojams suteiks itin didelio pralaidumo ryšį. Šie tinklai sudarys sąlygas žaliajai ir skaitmeninei transporto, energetikos, gamybos, sveikatos, žemės ūkio ir žiniasklaidos transformacijai. Tam, kad 5G ryšys sėkmingai būtų naudojamas įvairioms paslaugoms teikti, reikia užtikrinti paslaugos teikimo tęstinumą pakankamai didelėse teritorijose, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu. Todėl svarbu, kad valstybės narės imtųsi tinkamų veiksmų skatinti diegti 5G ryšį savo teritorijoje, be kita ko, kaimo ir atokiose vietovėse, ir tarpusavyje bendradarbiautų diegdamos 5G ryšį pasienio regionuose;

(6)

su spektru susiję veiksmai, kuriems taikoma ši rekomendacija, gali padėti ateityje atnaujini Komisijos veiksmų planą Europai dėl 5G ir 6G ryšio, apie kurį paskelbta Komisijos komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (2). Tame atnaujinsimame plane būtų įvertinta padaryta pažanga, pašalinti dabartiniai tinklo diegimo trūkumai ir nustatyti nauji būsimo 5G ryšio diegimo ES lygmeniu užmojai, kad būtų išnaudotos visos 5G ryšio galimybės siekiant ES ilgalaikių tikslų, susijusių su skaitmenine ekonomikos transformacija.

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES (3) (Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyva) siekiama sudaryti palankesnes sąlygas diegti sparčiuosius elektroninių ryšių tinklus ir skatinti juos diegti. Savo ataskaitoje dėl Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyvos įgyvendinimo (4) Komisija nurodė keletą problemų, susijusių su jos veiksmingumu, be kita ko, tai, kad valstybės narės iki galo neišnaudoja kai kurių neprivalomų priemonių teikiamų galimybių. Atsižvelgiant į tai, šioje rekomendacijoje turėtų būti siūloma priemonių skatinti laiku diegti tvarius itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklus, įskaitant 5G tinklus;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972 (5), kurią valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę ir kuri turi būti taikoma nuo 2020 m. gruodžio 21 d., skatinamas junglumas ir visų Sąjungos piliečių ir įmonių prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų bei skatinamas jų įsisavinimas. Šia rekomendacija siekiama prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo, todėl joje daugiausia dėmesio skiriama itin didelio pralaidumo tinklų diegimui;

(9)

valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų skubiai parengtas priemonių rinkinys, į kurį būtų įtraukta geriausia Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyvos taikymo patirtis ir kuris būtų grindžiamas būtiniausiais toje direktyvoje nustatytais reikalavimais, užtikrinant šiuos patobulinimus: i) supaprastinti leidimų suteikimo procedūras, susijusias su platesnio masto pastangomis didinti viešojo administravimo įstaigų veiksmingumą bei skaidrumą ir lengvinti verslo veiklą; ii) padidinti skaidrumą ir sustiprinti bendrą informacinį punktą; iii) išplėsti teisę gauti prieigą prie viešojo sektoriaus įstaigų kontroliuojamos esamos fizinės infrastruktūros ir iv) patobulinti ginčų sprendimo mechanizmus. Be to, valstybės narės turėtų nustatyti, kurios priemonės padėtų sumažinti elektroninių ryšių tinklų poveikį aplinkai ir užtikrinti jų tvarumą;

(10)

pagal Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyvos 7 straipsnį valstybės narės turi užtikrinti, kad kompetentingos institucijos sprendimus, susijusius su visais leidimais atlikti būtinus inžinerinius darbus siekiant įdiegti sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų elementus, priimtų per 4 mėnesių laikotarpį, kuris išimties tvarka gali būti pratęstas tinkamai pagrįstais atvejais, arba siekiant laikytis kitų nacionalinėje teisėje nustatytų tinkamo procedūros vykdymo terminų ar įpareigojimų. Todėl, siekiant išvengti praktikos taikymo Sąjungoje nenuoseklumo, valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas laikytis 4 mėnesių termino, per kurį turi būti suteikti visi reikiami leidimai arba atsisakyta juos suteikti, taip pat turėtų drauge nustatyti geriausią praktiką, kaip dar labiau racionalizuoti leidimų suteikimo procedūras, pavyzdžiui, nustatyti numanomo patvirtinimo ir supaprastintas leidimų suteikimo procedūras;

(11)

kai kurios valstybės narės nustatė supaprastintas leidimų diegti tam tikrus tinklus suteikimo procedūras, siekdamos gerokai sumažinti administracinę naštą tiek operatoriams, tiek nacionalinėms administracijoms. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę taikyti supaprastintas leidimų suteikimo procedūras arba leidimų suteikimo išimtis ne tik Europos elektroninių ryšių kodekso 57 straipsnyje numatytais atvejais ir nustatyti, kokiais tinklo diegimo scenarijais tokios procedūros arba išimtys būtų naudingos (pvz., laikino diegimo, būtino elektroninių ryšių paslaugų tęstinumui užtikrinti, arba paprasto esamų tinklų atnaujinimo, įskaitant esamų judriojo ryšio bazinių stočių modernizavimą 5G ryšiui teikti, atveju);

(12)

siekiant sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti leidimų suteikimo procedūras reikėtų palengvinti elektroninių procedūrų taikymą ir sustiprinti bendro informacinio punkto vaidmenį. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip padaryti, kad bendras informacinis punktas taptų veiksmingu pagal vieno langelio principą veikiančiu prieigos punktu, kuriam visais administraciniais lygmenimis būtų teikiamos elektroninės paraiškos leidimams gauti;

(13)

kitas veiksmas, kuris duotų didelę pridėtinę vertę, būtų nustatyti integruotą požiūrį į leidimų suteikimą, už kurį būtų atsakingas bendras informacinis punktas. Kai dalyvauja daugiau nei viena kompetentinga institucija, galėtų būti taikoma visiškai suderinta procedūra. Todėl valstybės narės turėtų svarstyti, kaip bendram informaciniam punktui suteikti aktyvų vaidmenį koordinuojant ir stebint leidimų suteikimo procedūras, kurias vykdo įvairios kompetentingos institucijos, ir užtikrinant tinkamą keitimąsi reikiama informacija;

(14)

siekiant išvengti nepageidaujamo vėlavimo, pagal Europos elektroninių ryšių kodekso 43 straipsnį lygiagrečiai turėtų būti vykdomos leidimų ir servituto teisių, be kita ko, palei susisiekimo kelius (pvz., automobilių kelius, geležinkelius), suteikimo procedūros. Valstybės narės turėtų išnagrinėti galimybę kuo greičiau suteikti servituto teises ir bet kuriuo atveju per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių leidimų suteikimo terminą, taip suderinant šią procedūrą su Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyvos 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis;

(15)

atsižvelgiant į tai, kad leidimų diegti elektroninių ryšių tinklus daugėja ir jie daugiausia yra vietinio pobūdžio, mokesčiai už leidimus vykdyti inžinerinius darbus valstybėse narėse ir jų viduje gali smarkiai skirtis. Jie taip pat gali sudaryti didelę diegimo išlaidų dalį, ypač kaimo ir atokiose vietovėse, kuriose diegimo išlaidos vienam naudotojui yra didžiausios. Todėl būtų labai naudinga, jei valstybės narės, keisdamosi patirtimi, sutartų dėl būdų, kaip išlaikyti tokį leidimų suteikimo išlaidų lygį, kuris neatgrasytų investicijų, atsižvelgiant į tai, kad dažnai reikia gauti daug skirtingų leidimų;

(16)

galimybė gauti išsamią, tikslią ir atnaujintą informaciją yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti veiksmingą fizinės infrastruktūros naudojimą ir tinkamą inžinerinių darbų koordinavimą. Šiuo atžvilgiu labai svarbus bendro informacinio punkto vaidmuo. Siekiant sudaryti sąlygas naudotis esama infrastruktūra ir pagerinti inžinerinių darbų koordinavimą yra būtina padidinti su esama infrastruktūra ir planuojamais inžineriniais darbais susijusį skaidrumą; tai savo ruožtu duotų papildomą naudą aplinkai ir asmenims. Todėl valstybės narės turėtų būti skatinamos bendram informaciniam punktui iš įvairių šaltinių pateikti visą tam tikroje vietovėje turimą informaciją apie fizinę infrastruktūrą ir padėti teikti georeferencinę informaciją;

(17)

valstybės narės turėtų būti skatinamos ieškoti būdų, kaip didinti su esama fizine infrastruktūra susijusį skaidrumą didinant informacijos, kurią galima gauti per bendrą informacinį punktą, kiekį ir kokybę. Tai apima informaciją, kurią operatoriai, gavę prašymą, teikia dvišaliu pagrindu pagal Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyvos 4 straipsnio 2 ir 4 dalis, arba informaciją, susijusią su viešojo sektoriaus institucijų kontroliuojama fizine infrastruktūra;

(18)

be Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyvos reikalavimų dėl prieigos prie esamos fizinės infrastruktūros, itin didelio pralaidumo tinklų diegimą galima dar palengvinti operatoriams suteikus prieigą prie atitinkamos fizinės infrastruktūros, kurią kontroliuoja viešojo sektoriaus įstaigos, panašiomis sąlygomis, kaip nustatyta tos direktyvos 3 straipsnyje. Tokia fizinė infrastruktūra apimtų pastatus, visų pirma stogus, ir gatvės įrenginius, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo stulpus, gatvių ženklus, šviesoforus, informacinius stendus, autobusų ir tramvajų stoteles ir metro stotis;

(19)

Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyvoje numatyta, kad nepavykus deryboms dėl prieigos prie infrastruktūros taikomos ginčų sprendimo procedūros. Valstybės narės turėtų sustiprinti pastangas drauge nustatyti geriausią veiksmingo ginčų sprendimo mechanizmų užtikrinimo praktiką ir gerą ginčų sprendimo įstaigų visoje Sąjungoje veikimą. Skaidrumui užtikrinti pagal šią praktiką ginčų sprendimo įstaigų sprendimai turėtų būti skelbiami laiku;

(20)

elektroninių ryšių sektoriaus aplinkosauginis pėdsakas didėja, todėl būtina apsvarstyti visas galimas priemones šiai tendencijai apgręžti. Pavyzdžiui, paskatos diegti tinklus, kurių anglies pėdsakas yra mažesnis, gali prisidėti prie sektoriaus tvarumo ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos. Valstybės narės raginamos, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, nustatyti ir skatinti tokias paskatas, pavyzdžiui, spartesnes leidimų suteikimo procedūras arba mažesnius leidimų suteikimo ir prieigos mokesčius tam tikrus aplinkosaugos kriterijus atitinkantiems tinklams;

(21)

kad nebūtų nepagrįstai vilkinami leidimų naudoti spektrą suteikimo ir belaidžio ryšio tinklų įrengimo procesai, valstybės narės turėtų keistis geriausia patirtimi, kaip atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir atsižvelgti į jo rezultatus, kai to reikalaujama ir visų pirma valdžios institucijoms rengiant būsimą projektų leidimų sistemą, visapusiškai laikydamosi Sąjungos teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB (6) (Strateginio aplinkos vertinimo direktyva), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES (7) (Poveikio aplinkai vertinimo direktyva) ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB (8) (Buveinių direktyva). Poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti atliekamas tada, kai poveikį aplinkai galima nustatyti ir įvertinti;

(22)

Europos elektroninių ryšių kodekse nustatytas bendras 2020 m. pabaigos terminas, iki kurio valstybės narės turi leisti 5G ryšiui naudoti 3,4–3,8 GHz juostą ir bent 1 GHz iš 24,25–27,5 GHz pagrindinės dažnių juostos. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2017/899 (9) nustatytas bendras 2020 m. birželio 30 d. terminas, iki kurio valstybės narės turi leisti 5G ryšiui naudoti 700 MHz pagrindinę dažnių juostą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad radijo spektro valdymo priemonėmis būtų skatinamas įmonėms ir visuomenei teikiamas aukštos kokybės junglumas tarpvalstybiniu mastu ir pramonės skaitmeninimas, taip teikiant naudos ekonomikai ir visai visuomenei, be kita ko, susijusios su prieinamumu, lygiomis galimybėmis ir įtraukumu. Padėti siekti to tikslo galėtų savalaikis keitimasis nuomonėmis ir geriausia praktika prieš Europos elektroninių ryšių kodekse nustatytą tarpusavio vertinimo procesą ir jo metu;

(23)

siekiant užtikrinti, kad 5G tinklai būtų diegiami laiku ir nuo 2020 m. būtų naudojamasi novatoriškomis paslaugomis, laikydamosi 5G veiksmų plano (10) ir atsižvelgdamos į pagal Komisijos rekomendaciją dėl 5G tinklų kibernetinio saugumo parengtą priemonių rinkinį (11) valstybės narės turėtų vengti bet kokio delsimo dėl COVID-19 krizės leisti naudoti 5G pagrindines dažnių juostas arba kuo labiau jį sumažinti;

(24)

atsižvelgiant į saugaus ir atsparaus 5G ryšio infrastruktūros svarbą ekonomikos atsigavimui ir augimui, radijo spektro leidimų suteikimo procedūros turėtų remti, kai tinkama, investicijas į infrastruktūrą, palengvinant finansinę naštą radijo spektro naudotojams, visų pirma operatoriams, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Tai dar svarbiau COVID-19 krizės sąlygomis. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų būti skatinamos nustatyti radijo spektro leidimų suteikimo taisykles, kuriomis siekiama taikyti investicijoms palankią radijo spektro kainodaros metodiką. Tokia praktika atitinkamais atvejais gali apimti paskatas teikti aukštos kokybės belaidį ryšį siekiant užtikrinti plačiai prieinamas paslaugas, taip pat tarpvalstybiniu mastu;

(25)

siekiant išvengti spektro trūkumo, dėl kurio spektro aukcionuose didėja siūloma kaina, geriausia praktika būtų kiek įmanoma nerezervuoti spektro 5G pagrindinėse dažnių juostose visuomenės saugumo ir gynybos reikmėms arba ES suderintą radijo spektrą elektroninių ryšių paslaugoms privatiems radijo spektro naudotojams teikti (tiek spektro kiekį, tiek konkrečios dažnių juostos pasirinkimo galimybę) rezervuoti tik tinkamai pagrįstais atvejais;

(26)

palyginti su ankstesnėmis technologijų kartomis, 5G tinklams reikia gerokai tankiau įdiegti zonas aukštesnių dažnių juostose. Dalijantis pasyviąja ir aktyviąja infrastruktūra ir bendrai diegiant belaidžio ryšio infrastruktūrą gali būti sumažintos tokio diegimo sąnaudos (įskaitant papildomas sąnaudas), ypač kai naudojamos 3,4–3,8 GHz ir 24,25–27,5 GHz dažnių juostos, ir taip paspartintas diegimo tempas, užtikrinta didesnė tinklo aprėptis ir sudarytos sąlygos efektyviau naudoti radijo spektrą suteikiant naudos vartotojams. Todėl kompetentingos institucijos tokias galimybes turėtų vertinti palankiai, visų pirma srityse, kuriose ekonominė grąža yra ribota;

(27)

tankių 5G belaidžio ryšio tinklų diegimą taip pat galėtų paskatinti lanksti leidimų suteikimo tvarka, kuria būtų skatinamos investicijos į belaidžio ryšio tinklus ir užtikrinamas veiksmingas spektro naudojimas. 24 GHz viršijančiose aukštų dažnių juostose (mm bangų dažnių juostos), pavyzdžiui, 24.25–27.5 GHz dažnių juostoje yra didelis kiekis radijo spektro, pasižyminčio geografiškai ribotomis sklidimo savybėmis. Nors valstybės narės paprastai turėtų taikyti konkurencingas atrankos procedūras, pavyzdžiui, aukcionus, teisėms naudoti trūkstamas dažnių juostas suteikti, tokios procedūros tam tikrais atvejais gali riboti investavimo į tankius 5G belaidžio ryšio tinklus galimybes, taip pat lankstumą ir su tuo susijusį spektro naudojimo efektyvumą. Geriausia praktika galėtų būti laikomas individualaus leidimo naudoti suderintas mm bangų dažnių juostas suteikimas taikant pagreitintą ir atvirą, objektyvią, proporcingą, nediskriminacinę ir skaidrius kriterijus ir procedūras atitinkančią administracinę tvarką;

(28)

kad būtų išvengta skirtingų sprendimų suteikiant teises naudoti radijo spektrą tarpvalstybinėms belaidžio ryšio paslaugoms teikti, valstybės narės turėtų geriau koordinuoti radijo spektro skyrimą, siekiant skatinti belaidį junglumą, kuris remtų Sąjungos pramonės transformaciją ir skaitmeninį suverenumą ir būtų grindžiamas lanksčiais daugiafunkciais 5G infrastruktūros pajėgumais. Suderintas spektro skyrimas ypač svarbus siekiant patenkinti naujų naudojimo atvejų, kuriais prisidedama prie kelių ir geležinkelių judumo bei transporto ir pramoninės gamybos veiklos skaitmeninimo, junglumo reikalavimus. Šios sąlygos visų pirma susijusios su paslaugų kokybe, kurios parametrai yra pajėgumas, pralaidumas, delsa, patikimumas ir tinklo saugumas bei atsparumas;

(29)

šiuo tikslu valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, taip pat padedamos Radijo spektro politikos grupės, turėtų prisidėti prie geriausios praktikos, susijusios su pagrindiniais inovatyvios veiklos pavyzdžiais tarpvalstybinio pobūdžio pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, kelių ar geležinkelių transporto (įskaitant tarpvalstybinius sąveikiojo, susietojo ir automatizuoto judumo koridorius) ir pažangiųjų gamyklų sektoriuje, rinkinio rengimo ir dėl jo susitarti. Rengiant tokią praktiką galėtų būti pasinaudota ES finansuojamų bandomųjų projektų ir bandymų vertikaliuosiuose sektoriuose, įskaitant 5G tarpvalstybinius koridorius, rezultatais. Tokia praktika turėtų būti nustatyti tinkami bendri dažnių diapazonai, leidimų suteikimo tvarka ir sąlygos, kuriomis operatoriai gali teikti specialias (sektorines) belaidžio ryšio paslaugas. Bendra leidimų suteikimo tvarka galėtų būti sprendžiamas individualių leidimų suteikimo operatoriams ir pramonės suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pasidalijamąjį radijo spektro naudojimą, klausimas. Bendros leidimų suteikimo sąlygos galėtų apimti diegimo, paslaugų kokybės, pasidalijamojo spektro naudojimo, belaidžio ryšio sistemų sambūvio, spektro kaupimo, kibernetinio saugumo ir judriojo ryšio operatorių bei pramonės suinteresuotųjų subjektų derybinių susitarimų klausimus, taip pat oro transportui būtinų ryšių apsaugos priemones. Šiuo atžvilgiu Radijo spektro politikos grupė turėtų padėti Komisijai nustatyti, ar reikia suteikti įgaliojimus Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai parengti suderintas technines spektro naudojimo sąlygas;

(30)

valstybės narės, įgyvendindamos jų pačių bendradarbiaujant su Komisija parengtą geriausios praktikos rinkinį, turėtų koordinuoti leidimo naudotis spektru suteikimo procesą ir visų pirma taikyti bendrą leidimų suteikimo procesą pagal Europos elektroninių ryšių kodekso 37 straipsnį. Toks procesas gali apimti bendro specialaus dažnių diapazono skyrimą pagal bendras leidimų suteikimo sąlygas;

(31)

įgyvendinti priemonių rinkinį padėtų aiškus procesas, tinkama stebėsena, didesnis skaidrumas ir dialogas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

(32)

valstybės narės priemonių rinkinį turėtų parengti veikdamos kartu ir glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija. Prireikus į šį darbą turėtų būti aktyviai įtraukta Radijo spektro politikos grupė, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir nacionalinės reguliavimo institucijos, Plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnybų tinklas, ginčų sprendimo įstaigos ir už bendro informacinio punkto funkcijas atsakingos kompetentingos institucijos;

(33)

šia rekomendacija nedaromas poveikis konkurencijos teisės ir valstybės pagalbos taisyklių taikymui,

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

(11)

(12)

(13)

(14)

(15)

(16)

(17)

(18)

(19)

(20)

Visų pirma valstybės narės turėtų pranešti apie visas atitinkamas priemones, kuriomis siekiama:

(21)

(22)

(23)

(24)