2020 8 28

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/1231

2020 m. rugpjūčio 27 d.

dėl stebėsenos rezultatų metinių ataskaitų formos ir jos pildymo nurodymų bei dėl daugiamečių stebėsenos programų formos ir praktinių taisyklių, nustatytų atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 22 ir 23 straipsniuose

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (1), ypač į jo 22 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 23 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) 2016/2031 22 straipsniu nustatyti valstybių narių įsipareigojimai vykdyti rizika grindžiamą stebėseną siekiant nustatyti, ar esama Sąjungos karantininių kenkėjų ir visų kenkėjų, kuriems taikomos 29 straipsnyje nurodytos priemonės arba pagal 30 straipsnio 1 dalį patvirtintos priemonės, požymių ir simptomų tose zonose, kuriose apie atitinkamų kenkėjų buvimą nebuvo žinoma, ir kasmet pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie tos stebėsenos rezultatus;

(2)	taip pat Reglamento (ES) 2016/2031 24 straipsniu nustatytas valstybių narių įsipareigojimas kasmet vykdyti prioritetinių kenkėjų stebėseną, kaip nustatyta 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

(3)

Komisijos prašymu Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) parengė augalų kenkėjų priežiūros priemonių rinkinį, į kurį įtrauktos Sąjungos karantininių kenkėjų stebėsenos kortelės ir konkrečios gairės dėl statistiškai patikimo bei rizika grindžiamo kenkėjų stebėsenos metodo, taip pat konkreti informacija apie konkrečių kenkėjų stebėseną. Šio priemonių rinkinio paskirtis – padėti valstybėms narėms sukurti stebėsenos modelį ir vykdyti stebėseną, siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungos teritorijoje būtų vadovaujamasi nuosekliu požiūriu;

(4)

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vienodai pateiktų stebėsenos rezultatus, turėtų būti patvirtinta standartinė metinės ataskaitos dėl visų atitinkamų kenkėjų forma, įskaitant nurodymus, kaip ją pildyti. Šios formos pagrindą turėtų sudaryti Reglamento (ES) 2016/2031 22 straipsnio 2 dalyje išvardyti elementai ir ji turėtų būti parengta remiantis konkretiems kenkėjams taikytinais stebėsenos reikalavimais, išdėstytais įgyvendinimo aktuose, priimtuose vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/2031, taip pat atsižvelgiant į atitinkamas kenkėjų stebėsenos korteles ir, kai tinkama, vadovaujantis Tarnybos šiuo tikslu parengtomis konkrečiomis gairėmis. Siekiant užtikrinti visapusišką požiūrį, ši forma turėtų apimti Sąjungos karantininių kenkėjų ir kenkėjų, kuriems taikomos Reglamento (ES) 2016/2031 29 ir 30 straipsnių priemonės, stebėseną tose Sąjungos zonose, kuriose apie kenkėjų buvimą nėra žinoma;

(5)

tačiau dėl kai kurių kenkėjų, vadovaujantis tam tikrais Reglamento (ES) 2016/2031 įgyvendinimo aktais, reikės vykdyti statistika grindžiamą stebėseną. Tam tikrų kenkėjų atveju valstybės narės gali nuspręsti taikyti statistika grindžiamą metodą. Todėl tikslinga nustatyti konkrečią statistika grindžiamos stebėsenos formą, nes ji labiau tiktų tokios stebėsenos elementams pateikti;

(6)

ši daugiamečių stebėsenos programų forma ir praktinės taisyklės dėl Reglamento (ES) 2016/2031 23 straipsnio 1 dalyje išdėstytų elementų taikymo konkrečios kenkėjo rizikos atvejais turėtų būti pagrįstos valstybių narių lig šiol sukaupta patirtimi, susijusia su stebėsenos modeliu, vykdymu, ataskaitų teikimu ir rezultatų pateikimu, Tarnybos parengtomis kenkėjų stebėsenos kortelėmis ir, kai tinkama, konkrečių kenkėjų priežiūros gairėmis;

(7)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Stebėsenos rezultatų metinės ataskaitos forma ir jos pildymo nurodymai

1. Valstybių narių Komisijai teikiamų metinių ataskaitų, susijusių su Reglamento (ES) 2016/2031 22 ir 24 straipsniuose numatytos kenkėjų stebėsenos rezultatais, forma ir jos pildymo nurodymai išdėstyti šio reglamento I priede.

2. Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą formą ir nurodymus, stebėsenos rezultatų metinės ataskaitos sudarytos iš šių dalių:

a)	I dalis. Bendroji informacija apie stebėsenos rezultatus;

b)	II dalis. Stebėsenos rezultatų pateikimas;

c)	III dalis. Stebėsenos rezultatų santrauka ir užkrėtimo kenkėjais statuso atnaujinimas.

2 straipsnis

Daugiamečių stebėsenos programų forma ir atitinkamų elementų taikymo konkrečios kenkėjo rizikos atvejais praktinės taisyklės

1. Daugiamečių stebėsenos programų forma ir Reglamento (ES) 2016/2031 23 straipsnio 1 dalyje išdėstytų elementų taikymo konkrečios kenkėjo rizikos atvejais praktinės taisyklės išdėstytos II priede.

2. Daugiamečių stebėsenos programų forma sudaryta iš šių dalių:

a)	I dalis. Bendroji informacija;

b)	II dalis. Daugiametėms stebėsenos programoms skirtos formos.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. rugpjūčio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 317, 2016 11 23, p. 4.

I PRIEDAS

Reglamento (ES) 2016/2031 22 straipsnyje nustatytos metinės stebėsenos ataskaitos forma ir jos pildymo nurodymai

I DALIS

Bendroji informacija apie stebėsenos rezultatus, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies a punkte

1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos bendrosios informacijos apie stebėsenos rezultatus pateikimo forma:

„Bendroji informacija apie [... m.] stebėsenos rezultatus

—	Valstybė narė

—	Kompetentinga institucija

—	Kontaktinis asmuo (vardas, pavardė, kompetentingoje institucijoje einamos pareigos, organizacijos pavadinimas, telefono numeris ir veikiantis e. pašto adresas)

—	Stebėsenos programoje dalyvaujančios organizacijos, įskaitant laboratorijas

—

Viešai skelbiama rezultatų santrauka (500–3 000 žodžių):

—	tų metų programos apimties trumpas aprašymas;

—	vykdant stebėseną naudotos metodikos, įskaitant visas naujas arba naujoviškas technologijas (jei tinkama), trumpas aprašymas;

—	kenkėjų, kurių stebėsena buvo vykdoma tais metais vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/2031 22 straipsnio 1 dalimi, bendras skaičius;

—	aptiktų ir oficialiai patvirtintų kenkėjų skaičius ir tolesnės priemonės, kurių imtasi;

—	konkretūs tais metais pasiekti programos tikslai;

—	nuoroda į nacionalinę svetainę, kurioje pateikta daugiau informacijos (jei yra).“

II DALIS

Stebėsenos rezultatų pateikimo forma ir jos pildymo nurodymai, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies b punkte

Stebėsenos rezultatų pateikimo formos ir jų pildymo nurodymai, kaip nustatyta 1 straipsnio 2 dalies b punkte

1. Metinės ataskaitos elementai, susiję su Sąjungos karantininiais kenkėjais ir kenkėjais, kuriems taikomos Reglamento (ES) 2016/2031 29 ir 30 straipsnių priemonės, tose zonose, kuriose apie tų kenkėjų buvimą nėra žinoma

1.1. Forma

„Sąjungos karantininių kenkėjų ir kenkėjų, kuriems taikomos Reglamento (ES) 2016/2031 29 ir 30 straipsnių priemonės, [... m.] metinės stebėsenos tose zonose, kuriose apie tų kenkėjų buvimą nėra žinoma, rezultatų ataskaita

1. Kenkėjai, kurių stebėsena vykdyta grupėmis

2. Kenkėjai

3. Geografinė vieta

4. Stebėsenos vietos

5. Rizikos zonos

6. Tikslinės populiacijos plotas

7. Tikslinės populiacijos plotas, kuriame vykdyta stebėsena (%)

8. Augalinė medžiaga / prekė

9. Augalų rūšių sąrašas

10. Laikas

11. Išsamūs stebėsenos duomenys:

A) Apžiūrų skaičius, jei taikytina, pagal grupę

B) Bendras mėginių skaičius

C) Besimptomių mėginių skaičius, kai taikytina

D) Gaudyklių (arba kitų alternatyvių priemonių) rūšis (pvz., tinkleliai drugiams gaudyti)

E) Gaudyklių (arba kitų alternatyvių priemonių) skaičius

F) Gaudymo vietų skaičius (kai jis skiriasi nuo gaudyklių arba alternatyvių priemonių skaičiaus)

G) Tyrimų rūšis (pvz., identifikavimas mikroskopu, polimerazės grandininė reakcija (PGR), imunofermentinė analizė (IFA) ir kt.)

H) Bendras tyrimų skaičius

I) Kitos priemonės (pvz., kenkėjus užuodžiantys šunys, bepiločiai orlaiviai, sraigtasparniai, informuotumo didinimo kampanijos ir kt.)

J) Kitų priemonių skaičius

Nustatyti faktai / protrūkiai (turi būti susieta su „EUROPHYT-Outbreaks“)

14. Pastabos

12. Teigiamų rezultatų skaičius pagal kenkėją

13. Pranešimo apie protrūkius numeris (-iai), vadovaujantis Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1715

Aprašymas

Numeris

Numeris (-iai)

Data (-os)

1 grupė. Įgaliotos auginimo (gamybos) vietos

n grupė

1 kenkėjas

2 kenkėjas

3 kenkėjas

n kenkėjas

“

1.2. Nurodymai, kaip pildyti formą

1 skiltyje. Išskyrus 1 grupę („Įgaliotos auginimo (gamybos) vietos“), neprivaloma pateikti kenkėjų grupės duomenų. Kai taikytina, nurodykite kenkėjų, kurių stebėsena vykdyta bendrai, grupę (pvz., citrusinių augalų kenkėjai, lapuočių miško kenkėjai, spygliuočių miško kenkėjai, javų kenkėjai, bulvių kenkėjai, kita (patikslinkite). Tais atvejais, kai kenkėjas įtrauktas į kelias grupes, atitinkamai pateikite informaciją apie tą kenkėją kiekvienoje grupėje.

Skiltyje „1 grupė. Įgaliotos auginimo (gamybos) vietos“ išvardykite kenkėjus, kurių stebėsena buvo vykdoma, ir nurodykite stebėsenos rezultatus, prireikus skirdami daugiau nei vieną eilutę skirtingoms stebėsenos vietoms nurodyti 4 skiltyje „Stebėsenos vietos“. Šioje grupėje pateikite duomenis apie kiekvieną kenkėją, nesujungdami visos grupės duomenų. Įgaliotos auginimo (gamybos) vietos – tai vietos, kurių veiklos vykdytojas yra kompetentingos institucijos įgaliotas išduoti augalų pasus.

2 skiltyje. Nurodykite kenkėjo (nurodyto Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priede arba konkrečioje kovai su atitinkamu kenkėju skirtoje priemonėje) mokslinį pavadinimą – kiekvienam kenkėjui skirkite po atskirą eilutę.

3 skiltyje. Nurodykite geografines vietas, kuriose buvo vykdoma stebėsena, pirmiausia pasirinkdami kuo žemesnio lygmens teritorinį vienetą pagal NUTS klasifikatorių. Jeigu pateikiami duomenys apie kenkėjų grupę, vienoje eilutėje galima sujungti visų tos grupės kenkėjų duomenis. Jeigu pateikiami duomenys apie kiekvieną kenkėją atskirai, vienoje eilutėje galima sujungti visus duomenis apie atitinkamą kenkėją. Taip pat prireikus galima naudoti tiek eilučių, kiek yra vietų, apie kurias pateikti duomenys.

4 skiltyje. Nurodykite stebėsenos vietas, kiekvienam kenkėjui skirdami daugiau kaip vieną eilutę tik tuo atveju, jei tai būtina pagal konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus, ir nurodykite vietų, kuriose vykdyta stebėsena, skaičių. Jeigu pateikiami duomenys apie kenkėjų grupę, vienoje eilutėje galima sujungti visų tos grupės kenkėjų duomenis ir reikia nurodyti bendrą stebėsenos vietų skaičių. Jeigu pateikiami duomenys apie kiekvieną kenkėją atskirai, vienoje eilutėje galima sujungti visus duomenis apie atitinkamą kenkėją ir reikia nurodyti bendrą stebėsenos vietų skaičių. Pasirinkę variantą „kita“, patikslinkite, ar tai yra:

1.	atvirame ore esanti teritorija (auginimo teritorija): 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. sodas/vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas;

atvirame ore esanti teritorija (kita): 2.1. privatūs sodai; 2.2. viešos vietos; 2.3. saugoma teritorija; 2.4. laukiniai augalai kitose teritorijose nei saugomos teritorijos; 2.5. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių prekybos centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės, šlapynės, drėkinimo ir drenažo tinklai ir kt.));

fiziškai uždengtos vietos: 3.1. šiltnamis; 3.2. privati vieta, išskyrus šiltnamį; 3.3. vieša vieta, išskyrus šiltnamį; 3.4. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių prekybos centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės)).

5, 6 ir 7 skiltyse. Neprivaloma arba kai taikytina pagal konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus.

5 skiltyje. Nurodykite rizikos zonas, nustatytas atsižvelgiant į kenkėjo (-ų) biologines savybes, augalų šeimininkų buvimą, ekologines ir klimato sąlygas bei rizikos vietas.

6 skiltyje. Nurodykite plotą (ha) valstybėje narėje, kuriame auga tikslinės populiacijos augalai.

7 skiltyje. Nurodykite, kokią tikslinės populiacijos ploto dalį (procentais) sudaro teritorija, kurioje buvo vykdoma stebėsena (plotas/tikslinės populiacijos plotas, kuriame buvo vykdoma stebėsena).

8 skiltyje. Nurodykite, ar tai yra augalai, vaisiai, sėklos, dirvožemis, pakavimo medžiaga, mediena, įrenginiai, transporto priemonės, pernešėjas, vanduo ar kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį). Tik jeigu konkrečiame teisiniame kenkėjų stebėsenos reikalavime yra nurodytas prekių, kurių stebėseną reikia vykdyti, sąrašas, rezultatai pateikiami atskirose eilutėse.

9 skiltyje. Pateikite augalų, kurių stebėsena buvo vykdoma, rūšių ir (arba) genčių sąrašą. Tik jeigu to reikalaujama pagal konkretų teisinį kenkėjų stebėsenos reikalavimą, kiekvienai augalo rūšiai ir (arba) genčiai skirkite atskirą eilutę.

10 skiltyje. Nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena. Jeigu pateikiami duomenys apie kenkėjų grupę, vienoje eilutėje galima sujungti visų tos grupės kenkėjų duomenis. Jeigu pateikiami duomenys apie kiekvieną kenkėją atskirai, vienoje eilutėje galima sujungti visus duomenis apie atitinkamą kenkėją.

11 skiltyje. Pateikite išsamius stebėsenos duomenis, atsižvelgdami į kiekvienam kenkėjui taikomus konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus. Jeigu kurios nors skilties informacija neaktuali, įrašykite „netaikytina“. Išskyrus apžiūrų skaičių (šiuo atveju galima nurodyti dėl visos grupės kenkėjų atliktų apžiūrų skaičių), visus kitus duomenis reikia pateikti apie kiekvieną kenkėją atskirai, nebent 14 skiltyje („Pastabos“) pagrindžiama, kodėl pateikiami kenkėjų grupės duomenys. Jeigu to reikalaujama pagal konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus, duomenis pateikite skirtingose eilutėse (pvz., duomenis apie skirtingų rūšių tyrimus ir jų skaičių).

12 skiltyje. Nurodykite teigiamų rezultatų skaičių pagal kenkėją. Šis skaičius gali skirtis nuo protrūkių skaičiaus, kai į vieną pranešimą apie protrūkį įtraukiami keli teigiami rezultatai.

13 skiltyje. Nurodykite tais metais, kai buvo vykdoma stebėsena, pateiktus pranešimus apie protrūkius.

14 skiltyje. Pateikite visą kitą informaciją, kuri, jūsų nuomone, yra svarbi ir, kai taikytina, informaciją apie besimptomių augalų stebėsenos rezultatus, kai buvo rasta kenkėjų.

2. Metinės ataskaitos elementai, susiję su Sąjungos karantininių kenkėjų statistika grindžiamos metinės stebėsenos tose zonose, kuriose apie tų kenkėjų buvimą nėra žinoma, rezultatais (šios stebėsenos forma naudojama vykdant statistika grindžiamą stebėseną)

2.1. Forma

„Tam tikrų Sąjungos karantininių kenkėjų ir tam tikrų kenkėjų, kuriems taikomos Reglamento (ES) 2016/2031 29 ir 30 straipsnių priemonės, [... m.] statistika grindžiamos metinės stebėsenos rezultatų ataskaita (neprivaloma, nebent konkrečiai reikalaujama pagal teisės aktų nuostatas; ši forma skirta naudoti vietoj 1.1 punkte pateiktos formos)

1. Kenkėjas

2 Geografinė vieta

3. Stebėsenos vietos

4. Laikas

A. Stebėsenos apibrėžtis („RiBESS+“ įvesties parametrai)

B. Mėginių ėmimo pastangos

C. Stebėsenos rezultatai

22. Pastabos

5. Tikslinė populiacija

6. Epidemiologiniai vienetai

7. Aptikimo metodai

8. Mėginių ėmimo veiksmingumas

9. Metodo jautris

10. Rizikos veiksniai (veikla, vietos ir zonos)

11.Tikrintų epidemiologinių vienetų skaičius

12 Apžiūrų skaičius

13. Mėginių skaičius

14. Gaudyklių skaičius

15. Gaudymo vietų skaičius

16. Tyrimų skaičius

17. Kitų priemonių skaičius

18. Rezultatai

19. Pranešimo numeris (-iai), kai pranešama apie protrūkius, jei taikytina, pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1715

20. Pasiektas pasikliovimo lygis

21. Numatomas paplitimas

Augalų šeimininkų rūšys

Plotas (ha arba kitas tinkamesnis vienetas)

Patikros vienetai

Aprašymas

Vienetai

Apžiūros

Gaudymas

Tyrimas

Kitos priemonės

Rizikos veiksnys

Rizikos lygiai

Vietų skaičius

Santykinė rizika

Augalų šeimininkų populiacijos dalis

Teigiami

Neigiami

Neaiškūs

Numeris (-iai)

Data (-os)

“

2.2. Nurodymai, kaip pildyti formą

Paaiškinkite kiekvieno kenkėjo stebėsenos modelio pagrindines prielaidas. Apibendrinkite ir pagrįskite:

—	tikslinę populiaciją, epidemiologinį vienetą ir patikros vienetus;

—	aptikimo metodą ir metodo jautrį;

—	rizikos veiksnį (-ius), nurodydami rizikos lygį ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

1 skiltyje. Nurodykite kenkėjo (nurodyto Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priede arba konkrečioje kovai su atitinkamu kenkėju skirtoje priemonėje) mokslinį pavadinimą.

2 skiltyje. Nurodykite geografines vietas, kuriose buvo vykdoma stebėsena, pirmiausia pasirinkdami kuo žemesnio lygmens teritorinį vienetą pagal NUTS klasifikatorių.

3 skiltyje. Nurodykite stebėsenos vietas, kiekvienam kenkėjui skirdami daugiau kaip vieną eilutę, jei tai būtina pagal konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus. Įgaliotose auginimo (gamybos) vietose vykdytos stebėsenos rezultatus visada pateikite atskiroje eilutėje. Pasirinkę variantą „kita“, patikslinkite, ar tai yra:

1.	atvirame ore esanti teritorija (auginimo teritorija): 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. sodas/vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas;

4 skiltyje. Nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena.

5 skiltyje. Nurodykite pasirinktą tikslinę populiaciją, atitinkamai pateikdami augalų šeimininkų rūšių sąrašą ir apimamą plotą. Tikslinė populiacija – tai patikros vienetų visuma. Žemės ūkio paskirties žemės atveju tikslinės populiacijos dydis paprastai apibrėžiamas hektarais, bet taip pat tai gali būti partijos, laukai, šiltnamiai ir kt. Pagrindinių prielaidų pasirinkimą pagrįskite. Nurodykite patikros vienetus, kurių stebėsena buvo vykdoma. Patikros vienetas – tai augalai, augalų dalys, prekės, medžiagos, kenkėjo pernešėjai, kurie buvo atidžiai tikrinami siekiant nustatyti ir aptikti kenkėjus. Jeigu tikslinės populiacijos plotas nežinomas, įrašykite „netaikytina“ ir nurodykite patikros vienetų, iš kurių sudaryta tikslinė populiacija, skaičių.

6 skiltyje. Nurodykite epidemiologinius vienetus, kuriuose buvo vykdoma stebėsena, pateikdami jų aprašymą ir matavimo vienetą. Epidemiologinis vienetas – homogeniška teritorija, kurioje, atsiradus kenkėjui, dėl kenkėjo, augalų šeimininkų, abiotinių ir biotinių veiksnių bei sąlygų tarpusavio sąveikos susidarytų ta pati epidemiologinė situacija. Epidemiologiniai vienetai yra smulkesni tikslinės populiacijos vienetai, kurie epidemiologiniu požiūriu yra homogeniški ir kuriuose yra bent vienas augalas šeimininkas. Kai kuriais atvejais visa augalų šeimininkų populiacija tam tikrame regione, teritorijoje ar šalyje gali būti apibrėžta kaip epidemiologinis vienetas. Tai gali būti pagal NUTS klasifikatorių apibrėžti regionai, miesto vietovės, miškai, rožynai ar ūkiai arba plotas hektarais. Pasirinkimas pagrindžiamas pagrindinėse prielaidose.

7 skiltyje. Nurodykite vykdant stebėseną naudotus metodus, įskaitant veiksmų, kurių imtasi kiekvienu atveju, skaičių, atsižvelgdami į kiekvienam kenkėjui taikomus konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus. Jeigu nėra informacijos, kurią nurodyta pateikti tam tikroje skiltyje, įrašykite „netaikytina“.

8 skiltyje. Nurodykite mėginių ėmimo veiksmingumo įvertinimą. Mėginių ėmimo veiksmingumas – tikimybė, kad bus pasirinktos užkrėstos užkrėsto augalo dalys. Kenkėjo pernešėjų atveju tai yra metodo veiksmingumas siekiant aptikti užkrėstą kenkėjo pernešėją, kai kenkėjo pernešėjas yra teritorijoje, kurioje vykdoma stebėsena. Dirvožemio atveju tai yra dirvožemio mėginio, kuriame yra kenkėjas, atrankos veiksmingumas, kai kenkėjas yra teritorijoje, kurioje vykdoma stebėsena.

9 skiltyje. Metodo jautris – tikimybė, kad, taikant atitinkamą metodą, bus teisingai nustatyta, ar kenkėjas yra, ar jo nėra. Metodo jautris – tikimybė, kad tikrai užsikrėtęs augalas šeimininkas bus aptiktas ir teisingai identifikuotas kaip užkrėstas. Jis gaunamas mėginių ėmimo veiksmingumo (t. y. tikimybės, kad iš užkrėsto augalo bus atrinktos užkrėstos augalo dalys) vertę padauginus iš diagnostinio jautrio vertės (paprastai tai yra apžiūra ir (arba) laboratorinis tyrimas, atliekamas identifikavimo proceso metu).

10 skiltyje. Nurodykite rizikos veiksnius skirtingose eilutėse, naudodami tiek eilučių, kiek reikia. Nurodykite kiekvieno rizikos veiksnio rizikos lygį ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

B skiltyje. Pateikite išsamius stebėsenos duomenis, atsižvelgdami į kiekvienam kenkėjui taikomus konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus. Jeigu kurios nors skilties informacija neaktuali, įrašykite „netaikytina“. Informacija, kurią reikia pateikti šiose skiltyse, susijusi su informacija, įtraukta į 7 skiltį „Aptikimo metodai“.

15 skiltyje. Nurodykite gaudymo vietų skaičių, jeigu šis skaičius skiriasi nuo gaudyklių skaičiaus (14 skiltis) (pvz., ta pati gaudyklė naudojama skirtingose vietose).

18 skiltyje. Nurodykite mėginių, kurių tyrimo rezultatas buvo teigiamas, neigiamas arba neaiškus, skaičių. „Neaiškiais“ laikomi tie mėginiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., žemiau aptikimo ribos, neapdorotas mėginys neidentifikuotas, pasenęs ar kt.) negaunama jokio rezultato.

19 skiltyje. Nurodykite tais metais, kai buvo vykdoma stebėsena, pateiktus pranešimus apie protrūkius.

20 skiltyje. Nurodykite stebėsenos jautrį, kaip apibrėžta Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte (TFPS) Nr. 31. Ši pasiekto pasikliovimo, kad kenkėjo nėra, lygio vertė apskaičiuojama remiantis atliktomis patikromis (ir (arba) mėginių tyrimais), atsižvelgiant į metodo jautrį ir numatomą paplitimą.

21 skiltyje. Nurodykite numatomą paplitimą, remdamiesi išankstiniais stebėsenos duomenimis apie tikėtiną faktinį kenkėjo paplitimą lauke. Kaip tyrimo tikslas nustatytas numatomas paplitimas atitinka rizikos valdytojams priimtiną kompromisinę vertę, grindžiamą santykiu tarp kenkėjo buvimo rizikos ir tyrimui skirtų išteklių. Paprastai, vykdant stebėseną aptikimo tikslais, nustatoma 1 % vertė.

III DALIS

Metinės ataskaitos elementai, susiję su stebėsenos rezultatų santrauka ir užkrėtimo kenkėjais, kurių stebėsena buvo vykdoma, statuso atnaujinimu, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies c punkte

Ataskaitoje apibendrinami stebėsenos rezultatai ir pateikiama atnaujinta informacija apie užkrėtimo kiekvienu į metinę stebėseną įtrauktu kenkėju statusą, vadovaujantis Tarptautiniu fitosanitarijos priemonių standartu (TFPS Nr. 8) ir pagal toliau pateiktą formą:

„Užkrėtimo kiekvienu į metinę stebėseną įtrauktu kenkėju statuso atnaujinimas, vadovaujantis Tarptautiniu fitosanitarijos priemonių standartu (TFPS Nr. 8)

	Kenkėjas	Užkrėtimo kenkėju statusas stebėsenos pradžioje	Po metinės stebėsenos atnaujintas užkrėtimo kenkėju statusas
1.
















n

“

II PRIEDAS

Reglamento (ES) 2016/2031 23 straipsnyje numatytų daugiamečių stebėsenos programų forma ir tame straipsnyje išdėstytų elementų taikymo praktinės taisyklės

I DALIS

Bendroji informacija, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalies a punkte

1. Forma

„[... m.] bendroji informacija

—	Valstybė narė

—	Kompetentinga institucija

—	Kontaktinis asmuo (vardas, pavardė, kompetentingoje institucijoje einamos pareigos, organizacijos pavadinimas, telefono numeris ir veikiantis e. pašto adresas)

—	Konkretus daugiametės stebėsenos programos kiekvienų metų tikslas (išsamesnė informacija pateikta toliau esančios dalies „Praktinės taisyklės“ a punkte)

—

Pagrindimas, vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/2031 22 straipsnio 1 dalimi ir 24 straipsnio 1 dalimi, jeigu į daugiametę stebėsenos programą neįtraukiami tam tikri Sąjungos karantininiai kenkėjai, kenkėjai, laikinai priskiriami Sąjungos karantininiams kenkėjams, arba prioritetiniai kenkėjai (pateikiama kasmet) (išsamesnė informacija pateikta toliau esančios dalies „Praktinės taisyklės“ b punkte)

Kenkėjas	Neįtraukimo į daugiametę stebėsenos programą pagrindimas

—	Renkamos informacijos registravimo ir pateikimo metodai (išsamesnė informacija pateikta toliau esančios dalies „Praktinės taisyklės“ c punkte):

—	Valstybės narės pateikiama santrauka, skirta plačiajai visuomenei (skelbiama Komisijos svetainėje, 350–2 000 žodžių) (išsamesnė informacija pateikta toliau esančios dalies „Praktinės taisyklės“ d punkte):“

2. Praktinės taisyklės

a)	Glaustai aprašykite ir pagrįskite kenkėjų pasiskirstymą per 5–7 daugiametės programos metus.

b)	Vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/2031 22 straipsnio 1 dalimi ir 24 straipsnio 1 dalimi, pateikite kiekvieno kenkėjo neįtraukimo į daugiametę stebėsenos programą pagrindimą.

c)	Pateikdami informaciją apie renkamos informacijos registravimo ir pateikimo metodus, glaustai aprašykite pagrindinius metodus, kurie naudojami vykdant stebėseną valstybės narės teritorijoje ir teikiant ataskaitas apie jos rezultatus.

Plačiajai visuomenei skirtoje santraukoje pateikite:

—	daugiametės stebėsenos programos trumpą aprašymą ir informaciją apie jos apimtį;

—	vykdant stebėseną naudotos metodikos, įskaitant visas naujas arba naujoviškas technologijas (jei tinkama), trumpą aprašymą;

—	bendrą į daugiametės stebėsenos programą įtrauktų kenkėjų skaičių;

—	nuorodą į nacionalinės kompetentingos institucijos svetainę, kurioje pateikta daugiau informacijos (jei yra).

II DALIS

Daugiamečių stebėsenos programų formos, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalies b punkte

1. Daugiametės stebėsenos programos elementai, susiję su Sąjungos karantininiais kenkėjais ir kenkėjais, kuriems taikomos Reglamento (ES) 2016/2031 29 ir 30 straipsnių priemonės, tose zonose, kuriose apie tų kenkėjų buvimą nėra žinoma

1.1. Forma

„[...–... m.] daugiametė stebėsenos programa, susijusi su Sąjungos karantininiais kenkėjais ir kenkėjais, kuriems taikomos Reglamento (ES) 2016/2031 29 ir 30 straipsnių priemonės, tose zonose, kuriose apie kenkėjų buvimą nėra žinoma

1. Metai

2. Kenkėjai, kurių stebėsena vykdyta grupėmis

3. Kenkėjas

4. Geografinė vieta

5. Stebėsenos vietos

6. Rizikos zonos

7. Augalinė medžiaga / prekė

8. Augalų rūšių sąrašas

9. Laikas

10. Išsamūs stebėsenos duomenys:

A) Kiekvienos grupės apžiūrų skaičius

B) Bendras mėginių skaičius

C) Besimptomių mėginių skaičius, kai taikytina

D) Gaudyklių (arba kitų alternatyvių priemonių) rūšis (pvz., tinkleliai drugiams gaudyti)

E) Gaudyklių (arba kitų mėginių ėmimo priemonių) skaičius

F) Gaudymo vietų skaičius (kai jis skiriasi nuo E skiltyje pateiktų duomenų)

G) Tyrimų rūšis (pvz., identifikavimas mikroskopu, PGR ir kt.)

H) Tyrimų skaičius

I) Kitos priemonės (pvz., kenkėjus užuodžiantys šunys, bepiločiai orlaiviai, sraigtasparniai, informuotumo didinimo kampanijos ir kt.)

J) Kitų priemonių skaičius

11. Pastabos

Aprašymas

Numeris

1 metai

1 grupė.

Įgaliotos auginimo (gamybos) vietos

2 grupė

n metai

1 grupė.

Įgaliotos auginimo (gamybos) vietos

2 grupė

“

1.2. Praktinės taisyklės

2 skiltyje. Išskyrus 1 grupę („Įgaliotos auginimo (gamybos) vietos“), stebėsenos dėl kenkėjų grupės planuoti neprivaloma. Kai taikytina, nurodykite kenkėjų, kurių stebėsena bus vykdoma bendrai, grupę (pvz., citrusinių augalų kenkėjai, lapuočių miško kenkėjai, spygliuočių miško kenkėjai, javų kenkėjai, bulvių kenkėjai, kita (patikslinkite). Tais atvejais, kai kenkėjas bus įtrauktas į kelias grupes, programoje atitinkamai pateikite informaciją apie tą kenkėją kiekvienoje grupėje.

Skiltyje „1 grupė. Įgaliotos auginimo (gamybos) vietos“ išvardykite kenkėjus, kurių stebėsena bus vykdoma, prireikus skirdami daugiau nei vieną eilutę skirtingoms stebėsenos vietoms nurodyti 5 skiltyje „Stebėsenos vietos“. Šioje grupėje pateikite duomenis apie kiekvieną kenkėją, nesujungdami visos grupės duomenų. Įgaliotos auginimo (gamybos) vietos – tai vietos, kurių veiklos vykdytojas yra kompetentingos institucijos įgaliotas išduoti augalų pasus.

3 skiltyje. Nurodykite kenkėjo (nurodyto Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priede arba konkrečioje kovai su atitinkamu kenkėju skirtoje priemonėje) mokslinį pavadinimą – kiekvienam kenkėjui skirkite po atskirą eilutę.

4 skiltyje. Nurodykite geografines vietas, kuriose stebėsena bus vykdoma, pirmiausia pasirinkdami kuo žemesnio lygmens teritorinį vienetą pagal NUTS klasifikatorių. Jeigu pateikiami duomenys apie kenkėjų grupę, vienoje eilutėje galima sujungti visų tos grupės kenkėjų duomenis. Jeigu pateikiami duomenys apie kiekvieną kenkėją atskirai, vienoje eilutėje galima sujungti visus duomenis apie atitinkamą kenkėją. Taip pat prireikus galima naudoti tiek eilučių, kiek yra vietų, apie kurias pateikti duomenys.

5 skiltyje. Nurodykite stebėsenos vietas, kiekvienam kenkėjui skirdami daugiau kaip vieną eilutę, jei tai būtina pagal konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus, ir nurodykite vietų, kuriose bus vykdoma stebėsena, skaičių. Jeigu pateikiami duomenys apie kenkėjų grupę, vienoje eilutėje galima sujungti visų tos grupės kenkėjų duomenis, ir reikia nurodyti bendrą stebėsenos vietų skaičių. Jeigu pateikiami duomenys apie kiekvieną kenkėją atskirai, vienoje eilutėje galima sujungti visus duomenis apie atitinkamą kenkėją ir reikia nurodyti bendrą stebėsenos vietų skaičių. Pasirinkę variantą „kita“, patikslinkite, ar tai yra:

1.	atvirame ore esanti teritorija (auginimo teritorija): 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. sodas/vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas;

6 skiltyje. Neprivaloma arba kai taikytina pagal konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus. Nurodykite rizikos zonas, atsižvelgdami į kenkėjo (-ų) biologines savybes, augalų šeimininkų buvimą, ekologines ir klimato sąlygas bei rizikos vietas.

7 skiltyje. Nurodykite, ar tai yra augalai, vaisiai, sėklos, dirvožemis, pakavimo medžiaga, mediena, įrenginiai, transporto priemonės, pernešėjas, vanduo ar kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį). Jeigu konkrečiame teisiniame kenkėjų stebėsenos reikalavime yra nurodytas prekių, kurių stebėseną reikia vykdyti, sąrašas, programoje, kiekvienai prekei skiriant atskirą eilutę, nurodomi jos atžvilgiu numatomi veiksmai.

8 skiltyje. Pateikite augalų, kurių stebėsena bus vykdoma, rūšių ir (arba) genčių sąrašą. Kai tai yra būtina pagal konkretų teisinį kenkėjų stebėsenos reikalavimą, programoje pateikiamas augalų rūšių ir (arba) genčių sąrašas, kiekvieną augalo rūšį ir (arba) gentį nurodant atskiroje eilutėje.

9 skiltyje. Nurodykite metų mėnesius, kuriais bus vykdoma stebėsena. Jeigu pateikiami duomenys apie kenkėjų grupę, vienoje eilutėje galima sujungti visų tos grupės kenkėjų duomenis. Jeigu pateikiami duomenys apie kiekvieną kenkėją atskirai, vienoje eilutėje galima sujungti visus duomenis apie atitinkamą kenkėją.

10 skiltyje. Pateikite išsamius stebėsenos duomenis, atsižvelgdami į kiekvienam kenkėjui taikomus konkrečius teisinius reikalavimus. Jeigu informacijos, kurią nurodytą pateikti tam tikroje skiltyje, nebus, įrašykite „netaikytina“. Šioje skiltyje tame pačiame kenkėjų grupės lygmenyje galima sujungti tik apžiūrų skaičiaus duomenis. Jeigu to reikalaujama pagal konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus, pateikite duomenis skirtingose eilutėse (pvz., apie numatomus naudoti skirtingų rūšių tyrimus ir jų skaičių).

2. Daugiametės stebėsenos programos elementai, susiję su Sąjungos karantininių kenkėjų ir kenkėjų, kuriems taikomos Reglamento (ES) 2016/2031 29 ir 30 straipsnių priemonės, statistika grindžiama stebėsena tose zonose, kuriose apie tų kenkėjų buvimą nėra žinoma (šios stebėsenos forma bus naudojama vykdant statistika grindžiamą stebėseną)

Daugiametėje stebėsenos programoje apibendrinama ir pagrindžiama stebėsena, įskaitant jos įvesties parametrus, ir numatomos mėginių ėmimo pastangos.

2.1. Forma

„Sąjungos karantininių kenkėjų ir kenkėjų, kuriems taikomos Reglamento (ES) 2016/2031 29 ir 30 straipsnių priemonės, [...–... m.] statistika grindžiamos stebėsenos tose zonose, kuriose apie kenkėjų buvimą nėra žinoma, programa

1. Metai

2. Kenkėjas

3. Geografinė vieta

4. Stebėsenos vietos

5. Laikas

A. Stebėsenos apibrėžtis („RiBESS+“ įvesties parametrai)

B. Numatytos mėginių ėmimo pastangos

19. Numatytas pasikliovimo lygis

20. Numatomas paplitimas

21. Pastabos

6. Tikslinė populiacija

7. Epidemiologiniai vienetai

8. Numatyti aptikimo metodai

9. Mėginių ėmimo veiksmingumas

10. Metodo jautris

11. Rizikos veiksniai (veikla, vietos ir zonos)

12. Epidemiologinių vienetų, kuriuos numatoma patikrinti, skaičius

13. Apžiūrų skaičius

14. Mėginių skaičius

15. Gaudyklių skaičius

16. Gaudymo vietų skaičius

17. Tyrimų skaičius

18. Kitų priemonių skaičius

Augalų šeimininkų rūšys

Plotas (ha arba kitas tinkamesnis vienetas)

Patikros vienetų skaičius

Aprašymas

Vienetai

Apžiūros

Gaudymas

Tyrimas

Kitos priemonės

Rizikos veiksniai

Rizikos lygiai

Vietų skaičius

Santykinė rizika

Augalų šeimininkų populiacijos dalis

“

2.2. Praktinės taisyklės

Paaiškinkite kiekvieno kenkėjo stebėsenos modelio pagrindines prielaidas. Apibendrinkite ir pagrįskite:

—	tikslinę populiaciją, epidemiologinį vienetą ir patikros vienetus;

—	aptikimo metodą ir metodo jautrį;

—	rizikos veiksnį (-ius), nurodydami rizikos lygį ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

2 skiltyje. Nurodykite kenkėjo (nurodyto Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priede arba konkrečioje kovai su atitinkamu kenkėju skirtoje priemonėje) mokslinį pavadinimą.

3 skiltyje. Nurodykite geografines vietas, kuriose bus vykdoma stebėsena, pirmiausia pasirinkdami kuo žemesnio lygmens teritorinį vienetą pagal NUTS klasifikatorių.

4 skiltyje. Nurodykite stebėsenos vietas, kiekvienam kenkėjui skirdami daugiau kaip vieną eilutę, jei tai būtina pagal konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus. Skirtingose įgaliotose auginimo (gamybos) vietose numatytą vykdyti stebėseną visada nurodykite atskirose eilutėse. Pasirinkę variantą „kita“, patikslinkite, ar tai yra:

1.	atvirame ore esanti teritorija (auginimo teritorija): 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. sodas/vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas;

5 skiltyje. Nurodykite metų mėnesius, kuriais bus vykdoma stebėsena.

6 skiltyje. Nurodykite pasirinktą tikslinę populiaciją, atitinkamai pateikdami augalų šeimininkų rūšių sąrašą ir apimamą plotą. Tikslinė populiacija – tai patikros vienetų visuma. Žemės ūkio paskirties žemės atveju tikslinės populiacijos dydis paprastai apibrėžiamas hektarais, bet taip pat tai gali būti partijos, laukai, šiltnamiai ir kt. Pagrindinių prielaidų pasirinkimą pagrįskite 21 skiltyje („Pastabos“). Nurodykite patikros vienetus, kurių stebėsena buvo vykdoma. Patikros vienetas – tai augalai, augalų dalys, prekės, medžiagos, kenkėjo pernešėjai, kurie bus atidžiai tikrinami siekiant nustatyti ir aptikti kenkėjus. Jeigu tikslinės populiacijos plotas nežinomas, įrašykite „netaikytina“ ir nurodykite patikros vienetų, iš kurių sudaryta tikslinė populiacija, skaičių.

7 skiltyje. Nurodykite epidemiologinius vienetus, kuriuose bus vykdoma stebėsena, pateikite jų aprašymą ir nurodykite matavimo vienetą. Epidemiologinis vienetas – homogeniška teritorija, kurioje, atsiradus kenkėjui, dėl kenkėjo, augalų šeimininkų, abiotinių ir biotinių veiksnių bei sąlygų tarpusavio sąveikos susidarytų ta pati epidemiologinė situacija. Epidemiologiniai vienetai yra smulkesni tikslinės populiacijos vienetai, kurie epidemiologiniu požiūriu yra homogeniški ir kuriuose yra bent vienas augalas šeimininkas. Kai kuriais atvejais visa augalų šeimininkų populiacija tam tikrame regione, teritorijoje ar šalyje gali būti apibrėžta kaip epidemiologinis vienetas. Tai gali būti pagal NUTS klasifikatorių apibrėžti regionai, miesto vietovės, miškai, rožynai ar ūkiai arba plotas hektarais. Pasirinkimas pagrindžiamas pagrindinėse prielaidose.

8 skiltyje. Nurodykite metodus, kurie bus taikomi vykdant stebėseną, įskaitant veiksmų, kurių bus imtasi kiekvienu atveju, skaičių, atsižvelgdami į kiekvienam kenkėjui taikomus konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus. Jeigu nėra informacijos, kurią nurodyta pateikti tam tikroje skiltyje, įrašykite „netaikytina“. Duomenų apie apžiūras ir skiltyse įrašykite „taip“ arba „ne“, o apie gaudymą, tyrimus ir kitas priemones pateikite išsamius duomenis.

9 skiltyje. Nurodykite mėginių ėmimo veiksmingumo įvertinimą. Mėginių ėmimo veiksmingumas – tikimybė, kad bus pasirinktos užkrėstos užkrėsto augalo dalys. Kenkėjo pernešėjų atveju tai yra metodo veiksmingumas siekiant aptikti užkrėstą kenkėjo pernešėją, kai kenkėjo pernešėjas yra teritorijoje, kurioje vykdoma stebėsena. Dirvožemio atveju tai yra dirvožemio mėginio, kuriame yra kenkėjas, atrankos veiksmingumas, kai kenkėjas yra teritorijoje, kurioje vykdoma stebėsena.

10 skiltyje. Metodo jautris – tikimybė, kad, taikant atitinkamą metodą, bus teisingai nustatyta, ar kenkėjas yra, ar jo nėra. Metodo jautris – tikimybė, kad tikrai užsikrėtęs augalas šeimininkas bus aptiktas ir teisingai identifikuotas kaip užkrėstas. Jis gaunamas mėginių ėmimo veiksmingumo (t. y. tikimybės, kad iš užkrėsto augalo bus atrinktos užkrėstos augalo dalys) vertę padauginus iš diagnostinio jautrio vertės (paprastai tai yra apžiūra ir (arba) laboratorinis tyrimas, atliekamas identifikavimo proceso metu).

11 skiltyje. Nurodykite rizikos veiksnius skirtingose eilutėse, naudodami tiek eilučių, kiek reikia. Nurodykite kiekvieno rizikos veiksnio rizikos lygį ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

B skiltyje. Nurodykite numatomų veiksmų skaičių, patikslindami, kokių veiksmų bus imtasi. Jeigu nėra informacijos, kurią nurodyta pateikti tam tikroje skiltyje, įrašykite „netaikytina“. Informacija, kurią reikia pateikti šiose skiltyse, susijusi su informacija, įtraukta į 8 skiltį „Numatyti aptikimo metodai“.

16 skiltyje. Nurodykite gaudymo vietų skaičių, jeigu šis skaičius skiriasi nuo gaudyklių skaičiaus (15 skiltis) (pvz., ta pati gaudyklė naudojama skirtingose vietose).

2020 8 28

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/18

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/1232

2020 m. rugpjūčio 27 d.

dėl tam tikriems lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, įskaitant tam tikras hibridines elektra varomas transporto priemones ir transporto priemones, kurios gal būti varomos alternatyviaisiais degalais, skirtuose 12 voltų varikliuose-generatoriuose naudojamos našiojo generatoriaus funkcijos patvirtinimo kaip naujoviškos technologijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (1), ypač į jo 11 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

2019 m. lapkričio 27 d. gamintojai „Bayerische Motoren Werke AG“, „Daimler AG“, „FCA Italy S.p.A“, „Ford-Werke GmbH“, „Honda Motor Europe Ltd“, „Hyundai Motor Europe Technical Center GmbH“, „Jaguar Land Rover Ltd.“, „Opel Automobile GmbH-PSA“, „Automobiles Citroën“, „Automobiles Peugeot“, „PSA Automobiles SA“, „Renault“, „Volkswagen AG“, „Volkswagen AG Nutzfahrzeuge“ ir tiekėjai „SEG Automotive Germany GmbH“ ir „Valeo Electrification Systems“ pateikė bendrą prašymą (toliau – prašymas), kaip numatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 (2) 12a straipsnyje, iš dalies pakeisti Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/785 (3) taip, kad jis būtų taikomas ir Komisijos reglamentu (ES) 2017/1151 (4) nustatytoje pasaulinėje suderintoje lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūroje (WLTP) nurodytomis sąlygomis ir į jo taikymo sritį įtrauktas naujoviškos technologijos naudojimas tam tikruose ne iš išorės įkraunamuose hibridiniuose elektriniuose lengvuosiuose automobiliuose (NOVC-HEV), taip pat tam tikrose NOVC-HEV ir vidaus degimo varikliu varomuose lengvuosiuose automobiliuose, kurie gali būti varomi tam tikrais alternatyviaisiais degalais;

(2)

2019 m. lapkričio 27 d. gamintojai „Daimler AG“, „FCA Italy S.p.A“, „Hyundai Motor Europe Technical Center GmbH“, „Jaguar Land Rover Ltd.“, „Opel Automobile GmbH-PSA“, „Automobiles Citroën“, „Automobiles Peugeot“, „PSA Automobiles SA“, „Renault“, „Volkswagen AG“, „Volkswagen AG Nutzfahrzeuge“ ir tiekėjai „SEG Automotive Germany GmbH“, „Mitsubishi Electric Corporation“ ir „Valeo Electrification Systems“ pateikė bendrą paraišką (toliau – paraiška) dėl lengvosioms komercinėms N1 kategorijos transporto priemonėms su vidaus degimo varikliu, kurios gali būti varomos benzinu, dyzelinu arba tam tikrais alternatyviaisiais degalais, taip pat tam tikroms NOVC-HEV, kurios gali būti varomos tais degalais, skirtuose 12 voltų varikliuose-generatoriuose naudojamos našiojo generatoriaus funkcijos patvirtinimo kaip naujoviškos technologijos pagal Reglamento (ES) 2019/631 11 straipsnį;

(3)

prašymas ir paraiška įvertinti pagal Reglamento (ES) 2019/631 11 straipsnį, Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 725/2011 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 427/2014 (5) ir paraiškų pripažinti naujoviškas technologijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 (6) rengimo technines gaires (2018 m. liepos mėn. redakcija) (7);

(4)	kadangi ir prašyme, ir paraiškoje nurodyta ta pati naujoviška technologija ir kadangi ji atitinkamų kategorijų transporto priemonėse naudojama tomis pačiomis sąlygomis, tikslinga ir prašymo, ir paraiškos klausimą išspręsti vienu bendru sprendimu;

(5)

12 voltų variklis-generatorius gali veikti kaip elektros variklis, elektros energiją paverčiantis mechanine energija, arba kaip generatorius, mechaninę energiją paverčiantis elektros energija, t. y. panašiai kaip standartinis kintamosios srovės generatorius. Technologija, dėl kurios pateiktas prašymas ir paraiška, yra susijusi su 12 voltų variklio-generatoriaus našiojo generatoriaus funkcija;

(6)

12 voltų variklio-generatoriaus našiojo generatoriaus funkcija Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/785 ir Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/728 (8) jau buvo patvirtinta kaip naujoviška technologija, skirta naudoti lengvuosiuose automobiliuose ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse su vidaus degimo varikliu, taip pat tam tikrose tų pačių kategorijų NOVC-HEV. Naujoviška technologija taip pat patvirtinta naudoti lengvuosiuose automobiliuose ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse, kurie gali būti varomi tam tikrais alternatyviaisiais degalais. Kaip nurodyta tuose įgyvendinimo sprendimuose, naujoviška technologija gali padėti sumažinti išmetamo CO2 kiekį taip, kad jį tik iš dalies galima nustatyti atliekant matavimus per NEDC išmetamųjų teršalų kiekio bandymą;

(7)	tačiau prašyme ir paraiškoje daroma nuoroda į WLTP ir įrodyta, kad atliekant matavimus per WLTP išmetamųjų teršalų kiekio bandymą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas dėl 12 voltų varikliuose-generatoriuose naudojamos technologijos nustatomas tik iš dalies;

(8)

remiantis patirtimi, įgyta vertinant paraiškas, patvirtintas įgyvendinimo sprendimais (ES) 2017/785 ir (ES) 2020/728, ir dabartiniame prašyme bei paraiškoje pateikta informacija, tinkamai ir patikimai įrodyta, kad technologija, naudojama 12 voltų našiajame variklyje-generatoriuje, atitinka Reglamento (ES) 2019/631 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 725/2011 ir (ES) Nr. 427/2014 9 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytus tinkamumo kriterijus;

(9)

prašymas ir paraiška yra susiję su 12 voltų variklio-generatoriaus našiojo generatoriaus funkcijos naudojimu lengvuosiuose automobiliuose ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse su vidaus degimo varikliu, kurie gali būti varomi benzinu, dyzelinu, suskystintomis naftos dujomis (SND), suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis (SGD) arba E85, arba M1 arba N1 kategorijų NOVC-HEV, kurios gali būti varomos tais degalais ir kurių išmatuotos degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės pagal Reglamento (ES) 2017/1151 XXI priedo 8 papildomo priedo 2 priedėlio 1.1.4 punktą gali būti naudojamos nekoreguotos;

(10)

ir prašyme, ir paraiškoje nurodyta išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo dėl 12 voltų našiųjų variklių-generatorių naudojimo nustatymo metodika, išdėstyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/785 priede, išskyrus pasiūlymus pakeisti vidutinį greitį iš NEDC nustatytojo (33,58 km/h) į WLTP nustatytą (46,6 km/h) ir įtraukti parengimo procedūrą;

(11)	kadangi turėtų būti atsižvelgiama į WLTP sąlygas, tikslinga nustatyti 46,6 km/h vidutinį greitį;

(12)

dėl variklio-generatoriaus parengimo procedūros įtraukimo į bandymo metodiką nei paraiškoje, nei prašyme nėra pakankamai tiksliai išdėstyta nei kaip turėtų būti atliekamas toks parengimas, nei kaip turėtų būti atsižvelgiama į parengimo poveikį. Be to, Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/785 nustatytoje bandymo metodikoje jau numatyta, kad į tokį poveikį gali būti atsižvelgta, prireikus reikalaujant, kad variklio-generatoriaus generatoriaus funkcijos našumas turi būti išmatuotas bent penkis kartus. Kadangi variklio-generatoriaus generatoriaus funkcijos našumas nustatomas pagal matavimo rezultatų vidurkį, į bet kokį parengimo poveikį – tiek teigiamą, tiek neigiamą – gali būti tinkamai atsižvelgta galutinai nustatant našumą, prireikus padidinant matavimų skaičių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, papildomos specialios parengiamosios procedūros, kokia siūloma paraiškoje ir prašyme, į bandymo metodiką įtraukti netikslinga;

(13)	siekiant atsižvelgti į alternatyviųjų degalų naudojimą, prašyme ir paraiškoje siūloma į bandymo metodiką įtraukti papildomus efektyviųjų energijos sąnaudų koeficientus ir degalų sąnaudų perskaičiavimo koeficientus, taip pat papildomus su tais degalais susijusios papildomos masės koeficientus;

(14)

siūlomus efektyviųjų energijos sąnaudų ir degalų sąnaudų perskaičiavimo koeficientus į bandymo metodiką įtraukti tikslinga, atsižvelgiant į tai, kad jie paimti iš Techninių gairių. Dėl siūlomų papildomos masės koeficientų aiškaus siūlomų verčių pagrindimo nepateikta, o nesant tokio pagrindimo papildomos masės koeficientus tikslinga nustatyti pagal Techninėse gairėse jau pateiktas atskaitos vertes;

(15)	atsižvelgiant į ribotą E85 prieinamumą visoje Sąjungos rinkoje, bandymo metodikos tikslais šiuos degalus atskirti nuo benzino netikslinga. Todėl E85 efektyviųjų energijos sąnaudų, degalų sąnaudų perskaičiavimo ir papildomos masės koeficientų vertės yra tos pačios, kaip benzino;

(16)

ir prašyme, ir paraiškoje siūlomos naujos 12 voltų variklio-generatoriaus minimalaus generatoriaus funkcijos našumo vertės. Tačiau manoma tikslinga išlaikyti Įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/728 nustatytas minimalaus efektyvumo normas, nes nepateikta įrodymų, kad mažesnio efektyvumo varikliai-generatoriai atitiktų įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 725/2011 ir (ES) Nr. 427/2014 2 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą rinkos skverbties reikalavimą;

(17)

gamintojai turėtų turėti galimybę prašyti tipo patvirtinimo institucijos patvirtinti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą dėl naujoviškos technologijos naudojimo, kai tenkinamos šiame sprendime nustatytos sąlygos. Tuo tikslu gamintojai turėtų užtikrinti, kad prie paraiškos būtų pridėta nepriklausomos sertifikuotos įstaigos patikros ataskaita, kuria patvirtinama, kad naujoviška technologija atitinka šiame sprendime nustatytas sąlygas ir kad išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas nustatytas pagal šiame sprendime išdėstytą bandymo metodiką;

(18)

siekiant sudaryti sąlygas plačiau diegti naujovišką technologiją naujose transporto priemonėse, gamintojai taip pat turėtų turėti galimybę pateikti bendrą paraišką patvirtinti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą dėl kelių tipų 12 voltų varikliuose-generatoriuose naudojamos našiojo generatoriaus funkcijos. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai naudojamasi šia galimybe, būtų taikomas skatinimo diegti tik didžiausio našumo variklius-generatorius mechanizmas;

(19)

tipo patvirtinimo institucija privalo nuodugniai patikrinti, ar tenkinamos šiame sprendime nustatytos išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo dėl naujoviškos technologijos naudojimo patvirtinimo sąlygos. Jei sumažėjimas patvirtinamas, atsakinga tipo patvirtinimo institucija turėtų užtikrinti, kad visi elementai, į kuriuos atsižvelgta patvirtinant, būtų užregistruoti bandymo ataskaitoje ir saugomi kartu su patikros ataskaita ir kad paprašius ši informacija būtų pateikiama Komisijai;

(20)	turėtų būti nustatytas individualus naujoviškos technologijos kodas, kad atitinkamuose tipo patvirtinimo dokumentuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (9) I, VIII ir IX priedus būtų galima naudoti bendrąjį ekologinės naujovės kodą;

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Naujoviška technologija

12 voltų variklio-generatoriaus našiojo generatoriaus funkcija patvirtinama kaip Reglamento (ES) 2019/631 11 straipsnyje apibrėžta naujoviška technologija, atsižvelgiant į tai, kad Reglamente (ES) 2017/1151 nustatyta standartinė bandymo procedūra jai taikoma tik iš dalies, kai technologija atitinka šias sąlygas:

ji naudojama lengvuosiuose automobiliuose ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse su vidaus degimo varikliu, kurie gali būti varomi benzinu, dyzelinu, suskystintomis naftos dujomis (SND), suslėgtomis gamtinėmis dujomis (SGD) arba E85, arba ne iš išorės įkraunamose hibridinėse elektrinėse M1 arba N1 kategorijos transporto priemonėse (NOVC-HEVs), kurios atitinka Reglamento (ES) 2017/1151 XXI priedo 8 papildomo priedo 2 priedėlio 1.1.4 punktą ir gali būti varomos tais degalais;

generatoriaus funkcijos našumas, nustatytas pagal priede išdėstytą metodiką, yra bent:

i)	73,8 % – benzininėse arba E85 varomose transporto priemonėse be turbininio pripūtimo;

ii)	73,4 % – benzininėse arba E85 varomose transporto priemonėse su turbininiu pripūtimu;

iii)	74,2 % – dyzelinėse transporto priemonėse;

iv)	74,6 % – SND varomose transporto priemonėse be turbininio pripūtimo;

v)	74,1 % – SND varomose transporto priemonėse su turbininiu pripūtimu;

vi)	76,3 % – SGD varomose transporto priemonėse be turbininio pripūtimo;

vii)	75,7 % – SGD varomose transporto priemonėse su turbininiu pripūtimu.

2 straipsnis

Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo patvirtinimo paraiška

1. Gamintojas, remdamasis šiuo sprendimu, gali prašyti, kad tipo patvirtinimo institucija patvirtintų išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą dėl pagal 1 straipsnį patvirtintos technologijos (toliau – naujoviška technologija) naudojimo viename arba keliuose 12 voltų varikliuose-generatoriuose.

2. Gamintojas užtikrina, kad prie patvirtinimo paraiškos būtų pridėta nepriklausomos sertifikuotos įstaigos patikros ataskaita, kurioje patvirtinama, kad 1 straipsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

3. Patvirtinus sumažėjimą pagal 3 straipsnį, gamintojas užtikrina, kad patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekologinės naujovės kodas būtų įrašomi atitinkamų transporto priemonių atitikties liudijime.

3 straipsnis

Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo patvirtinimas

1. Tipo patvirtinimo institucija užtikrina, kad dėl naujoviškos technologijos naudojimo pasiektas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas būtų nustatytas pagal priede išdėstytą metodiką.

2. Jei gamintojas prašo patvirtinti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą dėl naujoviškos technologijos naudojimo daugiau nei vieno tipo 12 voltų variklyje-generatoriuje vienoje transporto priemonės versijoje, tipo patvirtinimo institucija nustato, kuris iš išbandytų 12 voltų variklių-generatorių tipų užtikrina mažiausią išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą. Ta vertė naudojama taikant 4 dalį.

3. Jeigu naujoviška technologija įdiegta dviejų rūšių arba mišriais degalais varomoje transporto priemonėje, patvirtinimo institucija išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą registruoja taip:

a)	dviejų rūšių degalais varomų transporto priemonių, naudojančių benziną ir dujinius degalus, – išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo vertė naudojant SND arba SGD;

b)	mišriais degalais varomų transporto priemonių, naudojančių benziną ir E85, – išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo vertė naudojant benziną.

4. Tipo patvirtinimo institucija patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, nustatytą pagal 1 ir 2 dalis, ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą ekologinės naujovės kodą įrašo atitinkamuose tipo patvirtinimo dokumentuose.

5. Tipo patvirtinimo institucija visus elementus, į kuriuos atsižvelgta patvirtinant, registruoja bandymo ataskaitoje ir saugo kartu su 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta patikros ataskaita ir paprašyta pateikia šią informaciją Komisijai.

6. Tipo patvirtinimo institucija išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą patvirtina tik jei nustato, kad naujoviška technologija atitinka 1 straipsnyje nustatytas sąlygas ir jei pasiektas pagal priedo 3.5 punktą nustatytas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas yra 0,5 g CO2/km arba didesnis, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 (lengvųjų automobilių) 9 straipsnio 1 dalies b punkte arba Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 427/2014 (lengvųjų komercinių transporto priemonių) 9 straipsnio 1 dalies b punkte.

4 straipsnis

Ekologinės naujovės kodas

1. Šiuo sprendimu patvirtintai naujoviškai technologijai priskiriamas ekologinės naujovės kodas 33.

2. Į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, užregistruotą nurodant tą ekologinės naujovės kodą, gali būti atsižvelgiama skaičiuojant gamintojų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį nuo 2021 kalendorinių metų.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2020 m. rugpjūčio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 111, 2019 4 25, p. 13.

(2) 2011 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 725/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 nustatoma keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo naujoviškų technologijų pripažinimo ir patvirtinimo sistema (OL L 194, 2011 7 26, p. 19).

(3) 2017 m. gegužės 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/785 dėl našiųjų 12 voltų variklių-generatorių, skirtų naudoti įprastiniais vidaus degimo varikliais varomuose keleiviniuose automobiliuose, patvirtinimo kaip naujoviškos keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 (OL L 118, 2017 5 6, p. 20).

(4) 2017 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (OL L 175, 2017 7 7, p. 1).

(5) 2014 m. balandžio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 427/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 510/2011 nustatoma lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo naujoviškų technologijų pripažinimo ir patvirtinimo sistema (OL L 125, 2014 4 26, p. 57).

(6) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009 nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).

(7) https://circabc.europa.eu/sd/a/a19b42c8-8e87-4b24-a78b-9b70760f82a9/July%202018%20Technical%20Guidelines.pdf

(8) 2020 m. gegužės 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/728 dėl tam tikriems lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms skirtuose 12 voltų varikliuose-generatoriuose naudojamos našiojo generatoriaus funkcijos patvirtinimo kaip naujoviškos technologijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631 (OL L 170, 2020 6 2, p. 21).

(9) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus („Pagrindų direktyva“) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

PRIEDAS

Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo dėl technologijos, naudojamos 12 voltų našiajame variklyje-generatoriuje, skirtame įprastiniu degimo varikliu varomiems ir tam tikriems hibridiniams lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, naudojimo nustatymo metodika

1. ĮVADAS

Šiame priede išdėstyta išmetamo CO2 (anglies dioksido) kiekio sumažėjimo dėl 1 straipsnyje nustatytos našiojo generatoriaus funkcijos naudojimo M1 arba N1 transporto priemonės 12 voltų variklyje-generatoriuje (toliau – 12 V variklis-generatorius) nustatymo metodika.

2. 12 V VARIKLIO-GENERATORIAUS NAŠUMO NUSTATYMAS

12 V variklio-generatoriaus našumas nustatomas pagal standartą ISO 8854:2012, išskyrus toliau nurodytus patikslinimus.

Gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia įrodymus, kad 12 V variklio-generatoriaus dažnių intervalai yra tie patys arba lygiaverčiai 1 lentelėje nustatytiems.

12 V variklio-generatoriaus našumas nustatomas remiantis matavimais kiekviename iš 1 lentelėje nurodytų veikimo taškų.

12 V variklio-generatoriaus srovės stipris kiekviename veikimo taške turi būti lygus pusei vardinės srovės. Kiekviename veikimo taške matavimo metu turi būti išlaikoma pastovi 12 V variklio-generatoriaus įtampa ir išėjimo srovės stipris, įtampos vertė turi būti 14,3 V.

1 lentelė

Veikimo taškas i	Matavimo trukmė [s]	Sukimosi dažnis ni [min-1]	Veikimo taškų dažnis hi
1	1 200	1 800	0,25
2	1 200	3 000	0,40
3	600	6 000	0,25
4	300	10 000	0,10

12 V variklio-generatoriaus našumas kiekviename veikimo taške i (

) [%] apskaičiuojamas pagal 1 formulę.

1 formulė

čia, kiekviename veikimo taške i:

Ui	įtampa [V];
Ii	srovės stipris [A];
Μi	sukimo momentas [Nm];
ni	sukimosi dažnis [min-1].

Kiekviename veikimo taške matavimai atliekami bent penkis kartus iš eilės ir apskaičiuojamas kiekvieno iš tų matavimų našumas (

), čia j – vieno matavimų rinkinio indeksas.

Apskaičiuojamas tų našumo verčių vidurkis (

) kiekviename veikimo taške.

12 V variklio-generatoriaus našumas (ηMG) [%] apskaičiuojamas pagal 2 formulę.

2 formulė

čia:

vidutinis 12 V variklio-generatoriaus našumas, nustatytas veikimo taške i, [%];

i veikimo taško dažnis, nustatytas 1 lentelėje.

3. IŠMETAMO CO2 KIEKIO SUMAŽĖJIMO IR JO NEAPIBRĖŽTIES APSKAIČIAVIMAS

3.1. Mechaninės galios ekonomija

Mechaninės galios ekonomijos naudojant 12 V variklį generatorių realiomis sąlygomis (ΔPmRW) ir mechaninės galios ekonomijos naudojant 12 V variklį-generatorių tipo patvirtinimo sąlygomis (ΔPmTA) skirtumas (ΔPm) [W] apskaičiuojamas pagal 3 formulę.

3 formulė

čia:

ΔPmRW apskaičiuojamas pagal 4 formulę, o ΔPmTA – pagal 5 formulę.

4 formulė

5 formulė

čia:

ηMG	12 V voltų variklio-generatoriaus našumas, nustatytas pagal 2 punktą, [%];
PRW	galios poreikis realiomis sąlygomis, 750 W;
PTA	galios poreikis tipo patvirtinimo sąlygomis, 350 W;
ηB	bazinio kintamosios srovės generatoriaus našumas, 67 %.

3.2. Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo apskaičiavimas

Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas dėl 12 V variklio-generatoriaus naudojimo (

) [gCO2/km] apskaičiuojamas pagal 6 formulę.

6 formulė

čia:

ΔPm	mechaninės galios ekonomijos realiomis sąlygomis ir mechaninės galios ekonomijos tipo patvirtinimo sąlygomis skirtumas, nustatytas pagal 3.1 punktą;
v	vidutinis transporto priemonės važiavimo greitis pagal WLTP, 46,6 km/h;
VPe	2 lentelėje nurodytos efektyviosios energijos sąnaudos [l/kWh];
CF	3 lentelėje nustatytas perskaičiavimo koeficientas [gCO2/l].

2 lentelė

Variklio tipas	Efektyviosios energijos sąnaudos (VPe) [l/kWh]
Benzininis arba E85 be turbininio pripūtimo	0,264
Benzininis arba E85 su turbininiu pripūtimu	0,280
Dyzelinis	0,220
SND	0,342
SND su turbininiu pripūtimu	0,363
	Efektyviosios energijos sąnaudos (VPe) [m3/kWh]
SGD (G20) be turbininio pripūtimo	0,259
SGD (G20) su turbininiu pripūtimu	0,275

3 lentelė

Degalų rūšis	Perskaičiavimo koeficientas (CF) [gCO2/l]
Benzinas / E85	2 330
Dyzelinas	2 640
SND	1 629
	Perskaičiavimo koeficientas (CF) [gCO2/m3]
SGD (G20)	1 795

3.3. Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo neapibrėžties apskaičiavimas

Pagal 3.2 punktą apskaičiuoto išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo neapibrėžtis turi būti kiekybiškai įvertinta.

Pirmiausia pagal 7 formulę apskaičiuojamas 12 V variklio-generatoriaus našumo kiekviename veikimo taške standartinis nuokrypis (

) [%].

7 formulė

čia:

matavimų, atliktų 12 V variklio-generatoriaus našumui nustatyti kiekviename veikimo taške i, kaip nurodyta 2 punkte, skaičius j;

apskaičiuotas atskiro matavimo j 12 V variklio-generatoriaus našumas veikimo taške i, nurodytas 2 punkte, [%];

12 V variklio-generatoriaus našumo vidurkis veikimo taške i, nustatytas pagal 2 punktą [%].

Toliau pagal 8 formulę apskaičiuojamas 12 V variklio-generatoriaus našumo standartinis nuokrypis (

) [%].

8 formulė

čia:

apskaičiuotas pagal 7 formulę [%];

i veikimo taško dažnis, nustatytas 1 lentelėje.

Galiausiai pagal 9 formulę apskaičiuojama išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo dėl 12 V variklio-generatoriaus naudojimo neapibrėžtis (

) [gCO2/km] ir ji turi neviršyti 30 % išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo.

9 formulė

čia:

PRW	galios poreikis realiomis sąlygomis, 750 W;
PTA	galios poreikis tipo patvirtinimo sąlygomis, 350 W;
ηMG	12 V voltų variklio-generatoriaus našumas, nustatytas pagal 2 punktą, [%];
VPe	2 lentelėje nurodytos efektyviosios energijos sąnaudos [l/kWh];
CF	3 lentelėje nurodytas degalų perskaičiavimo koeficientas [gCO2/l];
V	vidutinis transporto priemonės važiavimo greitis pagal WLTP, 46,6 km/h;
	pagal 8 formulę apskaičiuotas 12 V variklio-generatoriaus našumo standartinis nuokrypis [%];
ηMG	12 V voltų variklio-generatoriaus našumas, nustatytas pagal 2 punktą, [%].

3.4. Apvalinimas

Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas (

), apskaičiuotas pagal 3.2 punktą, ir išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo neapibrėžtis (

), apskaičiuota pagal 3.3 punktą, apvalinami ne daugiau kaip iki šimtųjų.

Kiekviena vertė, naudojama skaičiuojant išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, naudojama neapvalinta arba turi būti suapvalinta iki tokio minimalaus ženklų po kablelio skaičiaus, kad suminis didžiausias apvalinimo poveikis išmetamo CO2 kiekio sumažėjimui būtų mažesnis nei 0,25 g CO2/km.

3.5. Patikrinimas pagal minimalaus išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo ribą

Tipo patvirtinimo institucija užtikrina, kad kiekvienos versijos transporto priemonė, kurioje įmontuotas 12 V variklis-generatorius, atitiktų minimalios ribos kriterijų, nustatytą reglamentų (ES) Nr. 725/2011 ir (ES) Nr. 427/2014 9 straipsnio 1 dalies b punkte.

Tikrindama, ar tenkinamas minimalios ribos kriterijus, tipo patvirtinimo institucija pagal 10 formulę atsižvelgia į išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, nustatytą pagal 3.2 punktą, neapibrėžtį, nustatytą pagal 3.3 punktą, ir, kai taikoma, išmetamo CO2 kiekio pataisą, kai esama teigiamo 12 V variklio-generatoriaus ir bazinio generatoriaus masių skirtumo (Δm).

Teigiamos masės pataisos tikslu bazinio kintamosios srovės generatoriaus masė prilyginama 7 kg.

Gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia informaciją apie tiekėjo sertifikuoto 12 V variklio-generatoriaus masę.

10 formulė

čia:

MT	0,5 g CO2/km, kaip nustatyta įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 725/2011 ir (ES) Nr. 427/2014 9 straipsnio 1 dalies b punkte;
	išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas, nustatytas pagal 3.2 punktą, [gCO2/km];
	išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo neapibrėžtis, nustatyta pagal 3.3 punktą, [gCO2/km];
	išmetamo CO2 kiekio pataisa, kai esama teigiamo 12 V variklio-generatoriaus ir bazinio kintamosios srovės generatoriaus masių skirtumo (Δm) [kg], apskaičiuota pagal 4 lentelę, [gCO2/km].

4 lentelė

Degalų rūšis	CO2 pataisa ( ) [gCO2/km]
Benzinas / E85	0,0277 • Δm
Dyzelinas	0,038 • Δm
SND	0,0251 • Δm
SGD	0,0209 • Δm

4. IŠMETAMO CO2 KIEKIO SUMAŽĖJIMO PATVIRTINIMAS

Tipo patvirtinimo institucija pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 arba (ES) Nr. 427/2014 11 straipsnį patvirtina išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą (

) [gCO2/km], apskaičiuotą pagal 11 formulę. Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas įrašomas kiekvienos versijos transporto priemonės, kurioje įmontuotas 12 V variklis-generatorius, tipo patvirtinimo sertifikate.

11 formulė

čia:

išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas, nustatytas pagal 6 formulę, pateiktą 3.2 punkte, [gCO2/km];

išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo dėl 12 V variklio-generatoriaus naudojimo neapibrėžtis, apskaičiuota pagal 9 formulę, pateiktą 3.3 punkte [gCO2/km].

2020 8 28

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/28

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/1233

2020 m. rugpjūčio 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2020) 5948)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1211 (5), pakitus su ta liga susijusiai epizootinei padėčiai Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje;

(2)	po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1211 priėmimo dienos buvo nustatyta naujų afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijoje ir Slovakijoje;

(3)

2020 m. rugpjūčio mėn. trys afrikinio kiaulių maro protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje nustatyti Lenkijos Olštyno (olsztyński) rajone, esančiame srityje, kuri šiuo metu įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šių afrikinio kiaulių maro protrūkių paveikta ši Lenkijos sritis, įtraukta į to priedo II dalį, dabar turėtų būti įtraukta į to priedo III dalį, o ne į II dalį;

(4)

2020 m. rugpjūčio mėn. trys afrikinio kiaulių maro protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje buvo nustatyti Slovakijoje Košicės apylinkių apygardoje ir Trebišovo rajone – srityse, kurios šiuo metu yra įtrauktos į to priedo III dalį, labai netoli nuo sričių, kurios šiuo metu yra įtrauktos į to priedo II dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl į to priedo II dalį įtrauktos šios Slovakijos sritys, esančios labai netoli nuo naujausio afrikinio kiaulių maro protrūkio paveiktos ir į III dalį įtrauktos srities, dabar turėtų būti įtrauktos į to priedo III dalį, o ne į II dalį;

(5)

po šių naujausių afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje Lenkijoje ir Slovakijoje ir atsižvelgiant į esamą epizootinę padėtį Sąjungoje šių valstybių narių skirstymas į regionus buvo iš naujo įvertintas ir atnaujintas. Taikomos rizikos valdymo priemonės taip pat buvo iš naujo įvertintos ir atnaujintos. Į šiuos pokyčius turi būti atsižvelgta Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(6)

siekiant atsižvelgti į naujausius epizootinės afrikinio kiaulių maro padėties Sąjungoje pokyčius ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos sritys Lenkijoje ir Slovakijoje, ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalies sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį įtrauktos sritys, kuriose epizootinė padėtis vis dar kinta ir yra labai dinamiška, darant bet kokius pakeitimus, susijusius su toje dalyje išvardytomis sritimis, ypatingas dėmesys visada turi būti skiriamas poveikiui aplinkinėse teritorijose, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta. Todėl to priedo II ir III dalys turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(7)	atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę padėtį Sąjungoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo pakeitimai, padaryti šiuo sprendimu, įsigaliotų kuo greičiau;

(8)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2020 m. rugpjūčio 27 d.

Komisijos vardu

Stella KYRIAKIDES

Komisijos narė

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4) 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5) 2020 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1211, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 274, 2020 8 21, p. 32).

PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

I DALIS

1. Belgija

Šios Belgijos sritys:

dans la province de Luxembourg:

la zone est délimitée, dans le sens des aiguilles d’une montre, par:

Frontière avec la France,

Rue Mersinhat à Florenville,

La N818 jusque son intersection avec la N83,

La N83 jusque son intersection avec la N884,

La N884 jusque son intersection avec la N824,

La N824 jusque son intersection avec Le Routeux,

Le Routeux,

Rue d’Orgéo,

Rue de la Vierre,

Rue du Bout-d’en-Bas,

Rue Sous l’Eglise,

Rue Notre-Dame,

Rue du Centre,

La N845 jusque son intersection avec la N85,

La N85 jusque son intersection avec la N40,

La N40 jusque son intersection avec la N802,

La N802 jusque son intersection avec la N825,

La N825 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N40,

N40: Burnaimont, Rue de Luxembourg, Rue Ranci, Rue de la Chapelle,

Rue du Tombois,

Rue Du Pierroy,

Rue Saint-Orban,

Rue Saint-Aubain,

Rue des Cottages,

Rue de Relune,

Rue de Rulune,

Route de l’Ermitage,

N87: Route de Habay,

Chemin des Ecoliers,

Le Routy,

Rue Burgknapp,

Rue de la Halte,

Rue du Centre,

Rue de l’Eglise,

Rue du Marquisat,

Rue de la Carrière,

Rue de la Lorraine,

Rue du Beynert,

Millewée,

Rue du Tram,

Millewée,

N4: Route de Bastogne, Avenue de Longwy, Route de Luxembourg,

Frontière avec le Grand-Duché de Luxembourg,

Frontière avec la France, jusque son intersection avec la Rue Mersinhat à Florenville.

2. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Hiiu maakond.

3. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Békés megye 950950, 950960, 950970, 951950, 952050, 952750, 952850, 952950, 953050, 953150, 953650, 953660, 953750, 953850, 953960, 954250, 954260, 954350, 954450, 954550, 954650, 954750, 954850, 954860, 954950, 955050, 955150, 955250, 955260, 955270, 955350, 955450, 955510, 955650, 955750, 955760, 955850, 955950, 956050, 956060, 956150 és 956160 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Bács-Kiskun megye 600150, 600850, 601550, 601650, 601660, 601750, 601850, 601950, 602050, 603250, 603750 és 603850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Budapest 1 kódszámú, vadgazdálkodási tevékenységre nem alkalmas területe,

—	Csongrád-Csanád megye 800150, 800160, 800250, 802220, 802260, 802310 és 802450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Fejér megye 400150, 400250, 400351, 400352, 400450, 400550, 401150, 401250, 401350, 402050, 402350, 402360, 402850, 402950, 403050, 403250, 403350, 403450, 403550, 403650, 403750, 403950, 403960, 403970, 404570, 404650, 404750, 404850, 404950, 404960, 405050, 405750, 405850, 405950, 406050, 406150, 406550, 406650 és 406750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750260, 750350, 750450, 750460, 754450, 754550, 754560, 754570, 754650, 754750, 754950, 755050, 755150, 755250, 755350 és 755450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Komárom-Esztergom megye 250150, 250250, 250350, 250450, 250460, 250550, 250650, 250750, 250850, 250950, 251050, 251150, 251250, 251350, 251360, 251450, 251550, 251650, 251750, 251850, 252150 és 252250, kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Pest megye 571550, 572150, 572250, 572350, 572550, 572650, 572750, 572850, 572950, 573150, 573250, 573260, 573350, 573360, 573450, 573850, 573950, 573960, 574050, 574150, 574350, 574360, 574550, 574650, 574750, 574850, 574860, 574950, 575050,575150, 575250, 575350, 575550, 575650, 575750, 575850, 575950, 576050, 576150, 576250, 576350, 576450, 576650, 576750, 576850, 576950, 577050, 577150, 577350, 577450, 577650, 577850, 577950, 578050, 578150, 578250, 578350, 578360, 578450, 578550, 578560, 578650, 578850, 578950, 579050, 579150, 579250, 579350, 579450, 579460, 579550, 579650, 579750, 580250 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

4. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Pāvilostas novada Vērgales pagasts,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Grobiņas novads,

—	Rucavas novada Dunikas pagasts.

5. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Klaipėdos rajono savivaldybės: Agluonėnų, Priekulės, Veiviržėnų, Judrėnų, Endriejavo ir Vėžaičių seniūnijos,

—	Kretingos rajono savivaldybės: Darbėnų, Kretingos ir Žalgirio seniūnijos,

—	Plungės rajono savivaldybės: Nausodžio sen. dalis nuo kelio 166 į pietryčius ir Kulių seniūnija,

—	Skuodo rajono savivaldybės: Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Skuodo miesto seniūnijos.

6. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Wielbark i Rozogi w powiecie szczycieńskim,

gminy Janowiec Kościelny, Janowo i część gminy Kozłowo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Rączki – Kownatki – Gardyny w powiecie nidzickim,

powiat działdowski,

gmina Dąbrówno w powiecie ostródzkim,

gminy Kisielice, Susz, Iława z miastem Iława, Lubawa z miastem Lubawa, w powiecie iławskim,

gmina Grodziczno w powiecie nowomiejskim,

w województwie podlaskim:

gminy Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew i część gminy Kulesze Kościelne położona na południe od linii wyznaczonej przez linię koleją w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

gminy Szumowo, Zambrów z miastem Zambrów i część gminy Kołaki Kościelne położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie zambrowskim,

w województwie mazowieckim:

powiat ostrołęcki,

powiat miejski Ostrołęka,

gminy Bielsk, Brudzeń Duży, Drobin, Gąbin, Łąck, Nowy Duninów, Radzanowo, Słupno i Stara Biała w powiecie płockim,

powiat miejski Płock,

powiat sierpecki,

powiat żuromiński,

gminy Andrzejewo, Brok, Małkinia Górna, Stary Lubotyń, Szulborze Wielkie, Wąsewo, Zaręby Kościelne i Ostrów Mazowiecka z miastem Ostrów Mazowiecka w powiecie ostrowskim,

gminy Dzierzgowo, Lipowiec Kościelny, miasto Mława, Radzanów, Szreńsk, Szydłowo i Wieczfnia Kościelna, w powiecie mławskim,

powiat przasnyski,

powiat makowski,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Kowala, Wierzbica, część gminy Wolanów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie radomskim,

powiat miejski Radom,

powiat szydłowiecki,

powiat gostyniński,

w województwie podkarpackim:

gminy Chłopice, Rokietnica, część gminy wiejskiej Jarosław położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę 1580R biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 77, a następnie na południe od drogi 1702R biegnącej do skrzyżowania z droga 1701R i dalej na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1701R biegnącą od skrzyżowania z drogą 1702R do południowej granicy gminy, część miasta Jarosław położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 94, część gminy Radymno położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę A4, w powiecie jarosławskim,

gminy Medyka, Orły, Stubno, Żurawica, Przemyśl w powiecie przemyskim,

powiat miejski Przemyśl,

gminy Przeworsk z miastem Przeworsk, Gać Jawornik Polski, Kańczuga i Zarzecze w powiecie przeworskim,

powiat łańcucki,

gminy Trzebownisko, Głogów Małopolski i część gminy Sokołów Małopolski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gminy Dzikowiec, Kolbuszowa, Niwiska i Raniżów w powiecie kolbuszowskim,

gminy Borowa, Czermin, Gawłuszowice, Mielec z miastem Mielec, Padew Narodowa, Przecław, Tuszów Narodowy w powiecie mieleckim,

w województwie świętokrzyskim:

powiat opatowski,

powiat sandomierski,

gminy Bogoria, Łubnice, Oleśnica, Osiek, Połaniec, Rytwiany i Staszów w powiecie staszowskim,

gmina Skarżysko Kościelne w powiecie skarżyskim,

gmina Wąchock, część gminy Brody położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 oraz na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogi: nr 0618T biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie, drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy oraz na północ od drogi nr 42 i część gminy Mirzec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno - wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

powiat ostrowiecki,

gminy Gowarczów, Końskie i Stąporków w powiecie koneckim,

w województwie łódzkim:

gminy Łyszkowice, Kocierzew Południowy, Kiernozia, Chąśno, Nieborów, część gminy wiejskiej Łowicz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącej od granicy miasta Łowicz do zachodniej granicy gminy oraz część gminy wiejskiej Łowicz położona na wschód od granicy miasta Łowicz i na północ od granicy gminy Nieborów w powiecie łowickim,

gminy Biała Rawska, Cielądz, Rawa Mazowiecka z miastem Rawa Mazowiecka i Regnów w powiecie rawskim,

powiat skierniewicki,

powiat miejski Skierniewice,

gminy Białaczów, Mniszków, Paradyż, Sławno i Żarnów w powiecie opoczyńskim,

gminy Czerniewice, Inowłódz, Lubochnia, Rzeczyca, Tomaszów Mazowiecki z miastem Tomaszów Mazowiecki i Żelechlinek w powiecie tomaszowskim,

w województwie pomorskim:

gminy Ostaszewo, miasto Krynica Morska oraz część gminy Nowy Dwór Gdański położona na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

gminy Lichnowy, Miłoradz, Nowy Staw, Malbork z miastem Malbork w powiecie malborskim,

gminy Mikołajki Pomorskie, Stary Targ i Sztum w powiecie sztumskim,

powiat gdański,

Miasto Gdańsk,

powiat tczewski,

powiat kwidzyński,

w województwie lubuskim:

gmina Gubin z miastem Gubin w powiecie krośnieńskim,

gminy Międzyrzecz, Pszczew, Trzciel w powiecie międzyrzeckim,

część gminy Lubrza położona na północ od linii wyznaczonej przez autostradę A2, część gminy Łagów położona na północ od linii wyznaczonej przez autostradę A2, część gminy Zbąszynek położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Zbąszynia do Świebodzina oraz część położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od miasta Zbąszynek w kierunku zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 1210F, a następnie przez drogę 1210F biegnącą od skrzyżowania z linia kolejową do zachodniej granicy gminy, część gminy Szczaniec położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Świebodzin położona na północ od linii wyznaczonej przez autostradę A2w powiecie świebodzińskim,

gminy Cybinka, Ośno Lubuskie i Rzepin w powiecie słubickim,

gmina Sulęcin i część gminy Torzym położona na północ od linii wyznaczonej przez autostradę A2 w powiecie sulęcińskim,

w województwie dolnośląskim:

gminy Bolesławiec z miastem Bolesławiec, Gromadka i Osiecznica w powiecie bolesławieckim,

gmina Węgliniec w powiecie zgorzeleckim,

gmina Chocianów i część gminy Przemków położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie polkowickim,

gmina Jemielno, Niechlów i Góra w powiecie górowskim,

gmina Rudna i Lubin z miastem Lubin w powiecie lubińskim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Krzemieniewo, Rydzyna, część gminy Święciechowa położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12w powiecie leszczyńskim,

powiat nowotomyski,

gminy Granowo, Grodzisk Wielkopolski i część gminy Kamieniec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

gminy Czempiń, miasto Kościan, część gminy wiejskiej Kościan położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5 oraz na wschód od linii wyznaczonej przez kanał Obry, część gminy Krzywiń położona na wschód od linii wyznaczonej przez kanał Obry w powiecie kościańskim,

powiat miejski Poznań,

gminy Rokietnica, Suchy Las, Mosina, miasto Luboń, miasto Puszczykowo, część gminy Komorniki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5, część gminy Stęszew położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 5 i 32 i część gminy Kórnik położona na zachód od linii wyznaczonych przez drogi: nr S11 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 434 i drogę nr 434 biegnącą od tego skrzyżowania do południowej granicy gminy w powiecie poznańskim,

gminy Pniewy, Szamotuły, część gminy Duszniki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 92 oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 306, część gminy Kaźmierz położona na północ i na zachód od linii wyznaczonych przez drogi: nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Witkowice – Gorszewice – Kaźmierz (wzdłuż ulic Czereśniowa, Dworcowa, Marii Konopnickiej) – Chlewiska, biegnącą do wschodniej granicy gminy w powiecie szamotulskim.

7. Slovakija

Šios Slovakijos sritys:

—	the whole district of Vranov nad Topľou,

—	the whole district of Humenné,

—	the whole district of Snina,

—	the whole district of Sobrance, except municipalities included in part III

—

in the district of Michalovce, the whole municipalities of Tušice, Moravany, Pozdišovce, Michalovce, Zalužice, Lúčky, Závadka, Hnojné, Poruba pod Vihorlatom, Jovsa, Kusín, Klokočov, Kaluža, Vinné, Trnava pri Laborci, Oreské, Staré, Zbudza, Petrovce nad Laborcom, Lesné, Suché, Rakovec nad Ondavou, Nacina Ves, Voľa, Pusté Čemerné and Strážske,

—	in the district of Gelnica, the whole municipalities of Uhorná, Smolnícka Huta, Mníšek nad Hnilcom, Prakovce, Helcmanovce, Gelnica, Kojšov, Veľký Folkmár, Jaklovce, Žakarovce, Margecany, Henclová and Stará Voda,

—

in the district of Prešov, the whole municipalities of Klenov, Miklušovce, Sedlice, Suchá dolina, Janov, Radatice, Ľubovec, Ličartovce, Drienovská Nová Ves, Kendice, Petrovany, Drienov, Lemešany, Janovík, Bretejovce, Seniakovce, Šarišské Bohdanovce, Varhaňovce, Brestov Mirkovce, Žehňa, Tuhrina, Lúčina and Červenica,

—	in the district of Rožňava, the whole municipalities of Brzotín, Gočaltovo, Honce, Jovice, Kružná, Kunová Teplica, Pača, Pašková, Pašková, Rakovnica, Rozložná, Rožňavské Bystré, Rožňava, Rudná, Štítnik, Vidová, Čučma and Betliar,

—	in the district of Revúca, the whole municipalities of Držkovce, Chvalová, Gemerské Teplice, Gemerský Sad, Hucín, Jelšava, Leváre, Licince, Nadraž, Prihradzany, Sekerešovo, Šivetice, Kameňany, Višňové, Rybník and Sása,

—	in the district of Rimavská Sobota, municipalities located south of the road No.526 not included in Part II,

—

in the district of Lučenec, the whole municipalities of Trenč, Veľká nad Ipľom, Jelšovec, Panické Dravce, Lučenec, Kalonda, Rapovce, Trebeľovce, Mučín, Lipovany, Pleš, Fiľakovské Kováče, Ratka, Fiľakovo, Biskupice, Belina, Radzovce, Čakanovce, Šiatorská Bukovinka, Čamovce, Šurice, Halič, Mašková, Ľuboreč, Šíd and Prša,

—

in the district of Veľký Krtíš, the whole municipalities of Ipeľské Predmostie, Veľká Ves nad Ipľom, Sečianky, Kleňany, Hrušov, Vinica, Balog nad Ipľom, Dolinka, Kosihy nad Ipľom, Ďurkovce, Širákov, Kamenné Kosihy, Seľany, Veľká Čalomija, Malá Čalomija, Koláre, Trebušovce, Chrastince, Lesenice, Slovenské Ďarmoty, Opatovská Nová Ves, Bátorová, Nenince, Záhorce, Želovce, Sklabiná, Nová Ves, Obeckov, Vrbovka, Kiarov, Kováčovce, Zombor, Olováry, Čeláre, Glabušovce, Veľké Straciny, Malé Straciny, Malý Krtíš, Veľký Krtíš, Pôtor, Veľké Zlievce, Malé Zlievce, Bušince, Muľa, Ľuboriečka, Dolná Strehová, Vieska, Slovenské Kľačany, Horná Strehová, Chrťany and Závada.

8. Graikija

Šios Graikijos sritys:

—

in the regional unit of Drama:

—	the community departments of Sidironero and Skaloti and the municipal departments of Livadero and Ksiropotamo (in Drama municipality),

—	the municipal department of Paranesti (in Paranesti municipality),

—	the municipal departments of Kokkinogeia, Mikropoli, Panorama, Pyrgoi (in Prosotsani municipality),

—	the municipal departments of Kato Nevrokopi, Chrysokefalo, Achladea, Vathytopos, Volakas, Granitis, Dasotos, Eksohi, Katafyto, Lefkogeia, Mikrokleisoura, Mikromilea, Ochyro, Pagoneri, Perithorio, Kato Vrontou and Potamoi (in Kato Nevrokopi municipality),

—

in the regional unit of Xanthi:

—	the municipal departments of Kimmerion, Stavroupoli, Gerakas, Dafnonas, Komnina, Kariofyto and Neochori (in Xanthi municipality),

—	the community departments of Satres, Thermes, Kotyli, and the municipal departments of Myki, Echinos and Oraio and (in Myki municipality),

—	the community department of Selero and the municipal department of Sounio (in Avdira municipality),

—

in the regional unit of Rodopi:

—	the municipal departments of Komotini, Anthochorio, Gratini, Thrylorio, Kalhas, Karydia, Kikidio, Kosmio, Pandrosos, Aigeiros, Kallisti, Meleti, Neo Sidirochori and Mega Doukato (in Komotini municipality),

—	the municipal departments of Ipio, Arriana, Darmeni, Archontika, Fillyra, Ano Drosini, Aratos and the Community Departments Kehros and Organi (in Arriana municipality),

—	the municipal departments of Iasmos, Sostis, Asomatoi, Polyanthos and Amvrosia and the community department of Amaxades (in Iasmos municipality),

—	the municipal department of Amaranta (in Maroneia Sapon municipality),

—

in the regional unit of Evros:

—	the municipal departments of Kyriaki, Mandra, Mavrokklisi, Mikro Dereio, Protokklisi, Roussa, Goniko, Geriko, Sidirochori, Megalo Derio, Sidiro, Giannouli, Agriani and Petrolofos (in Soufli municipality),

—	the municipal departments of Dikaia, Arzos, Elaia, Therapio, Komara, Marasia, Ormenio, Pentalofos, Petrota, Plati, Ptelea, Kyprinos, Zoni, Fulakio, Spilaio, Nea Vyssa, Kavili, Kastanies, Rizia, Sterna, Ampelakia, Valtos, Megali Doxipara, Neochori and Chandras (in Orestiada municipality),

—	the municipal departments of Asvestades, Ellinochori, Karoti, Koufovouno, Kiani, Mani, Sitochori, Alepochori, Asproneri, Metaxades, Vrysika, Doksa, Elafoxori, Ladi, Paliouri and Poimeniko (in Didymoteixo municipality),

—

in the regional unit of Serres:

—

the municipal departments of Kerkini, Livadia, Makrynitsa, Neochori, Platanakia, Petritsi, Akritochori, Vyroneia, Gonimo, Mandraki, Megalochori, Rodopoli, Ano Poroia, Katw Poroia, Sidirokastro, Vamvakophyto, Promahonas, Kamaroto, Strymonochori, Charopo, Kastanousi and Chortero and the community departments of Achladochori, Agkistro and Kapnophyto (in Sintiki municipality),

—	the municipal departments of Serres, Elaionas and Oinoussa and the community departments of Orini and Ano Vrontou (in Serres municipality),

—	the municipal departments of Dasochoriou, Irakleia, Valtero, Karperi, Koimisi, Lithotopos, Limnochori, Podismeno and Chrysochorafa (in Irakleia municipality).

II DALIS

1. Belgija

Šios Belgijos sritys:

dans la province de Luxembourg:

la zone est délimitée, dans le sens des aiguilles d’une montre, par:

La Rue de la Station (N85) à Florenville jusque son intersection avec la N894,

La N894 jusque son intersection avec la rue Grande,

La rue Grande jusque son intersection avec la rue de Neufchâteau,

La rue de Neufchâteau jusque son intersection avec Hosseuse,

Hosseuse,

La Roquignole,

Les Chanvières,

La Fosse du Loup,

Le Sart,

La N801 jusque son intersection avec la rue de l’Accord,

La rue de l’Accord,

La rue du Fet,

La N40 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N81 au niveau de Weyler,

La N81 jusque son intersection avec la N883 au niveau d’Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N88 au niveau d’Aubange,

La N88 jusque son intersection avec la N811,

La N811 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N88,

La N88 (rue Baillet Latour, rue Fontaine des Dames, rue Yvan Gils, rue de Virton, rue de Gérouville, Route de Meix) jusque son intersection avec la N981,

La N981 (rue de Virton) jusque son intersection avec la N83,

La N83 (rue du Faing, rue de Bouillon, rue Albert 1er, rue d’Arlon) jusque son intersection avec la N85 (Rue de la Station) à Florenville.

2. Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

—	the whole region of Haskovo,

—	the whole region of Yambol,

—	the whole region of Stara Zagora,

—	the whole region of Pernik,

—	the whole region of Kyustendil,

—	the whole region of Plovdiv,

—	the whole region of Pazardzhik,

—	the whole region of Smolyan,

—	the whole region of Burgas excluding the areas in Part III.

3. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Békés megye 950150, 950250, 950350, 950450, 950550, 950650, 950660, 950750, 950850, 950860, 951050, 951150, 951250, 951260, 951350, 951450, 951460, 951550, 951650, 951750, 952150, 952250, 952350, 952450, 952550, 952650, 953250, 953260, 953270, 953350, 953450, 953550, 953560, 953950, 954050, 954060, 954150, 956250, 956350, 956450, 956550, 956650 és 956750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Borsod-Abaúj-Zemplén megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

—	Fejér megye 403150, 403160, 403260, 404250, 404550, 404560, 405450, 405550, 405650, 406450 és 407050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Hajdú-Bihar megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

—	Heves megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

—

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750250, 750550, 750650, 750750, 750850, 750970, 750980, 751050, 751150, 751160, 751250, 751260, 751350, 751360, 751450, 751460, 751470, 751550, 751650, 751750, 751850, 751950, 752150, 752250, 752350, 752450, 752460, 752550, 752560, 752650, 752750, 752850, 752950, 753060, 753070, 753150, 753250, 753310, 753450, 753550, 753650, 753660, 753750, 753850, 753950, 753960, 754050, 754150, 754250, 754360, 754370, 754850, 755550, 755650 és 755750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Komárom-Esztergom megye: 251950, 252050, 252350, 252450, 252460, 252550, 252650, 252750, 252850, 252860, 252950, 252960, 253050, 253150, 253250, 253350, 253450 és 253550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Nógrád megye valamennyi vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Pest megye 570150, 570250, 570350, 570450, 570550, 570650, 570750, 570850, 570950, 571050, 571150, 571250, 571350, 571650, 571750, 571760, 571850, 571950, 572050, 573550, 573650, 574250, 577250, 580050 és 580150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Szabolcs-Szatmár-Bereg megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe.

5. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Ādažu novads,

—

Aizputes novada Aizputes un Cīravas pagasts, Kalvenes pagasta daļa uz rietumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz dienvidiem no autoceļa A9, uz rietumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz rietumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296 un Lažas pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa caur Miķelīšu mežu līdz autoceļam 1265, uz rietumiem no autoceļa, kas savieno autoceļu 1265 pie Mežmaļiem līdz robežai ar Rīvas upi, Aizputes pilsēta,

—	Aglonas novads,

—	Aizkraukles novads,

—	Aknīstes novads,

—	Alojas novads,

—	Alūksnes novads,

—	Amatas novads,

—	Apes novads,

—	Auces novads,

—	Babītes novads,

—	Baldones novads,

—	Baltinavas novads,

—	Balvu novads,

—	Bauskas novads,

—	Beverīnas novads,

—	Brocēnu novads,

—	Burtnieku novads,

—	Carnikavas novads,

—	Cēsu novads,

—	Cesvaines novads,

—	Ciblas novads,

—	Dagdas novads,

—	Daugavpils novads,

—	Dobeles novads,

—	Dundagas novads,

—	Durbes novads,

—	Engures novads,

—	Ērgļu novads,

—	Garkalnes novads,

—	Gulbenes novads,

—	Iecavas novads,

—	Ikšķiles novads,

—	Ilūkstes novads,

—	Inčukalna novads,

—	Jaunjelgavas novads,

—	Jaunpiebalgas novads,

—	Jaunpils novads,

—	Jēkabpils novads,

—	Jelgavas novads,

—	Kandavas novads,

—	Kārsavas novads,

—	Ķeguma novads,

—	Ķekavas novads,

—	Kocēnu novads,

—	Kokneses novads,

—	Krāslavas novads,

—	Krimuldas novads,

—	Krustpils novads,

—

Kuldīgas novada Ēdoles pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa 1269, 1271, uz austrumiem no autoceļa 1288, uz ziemeļiem no autoceļa P119, Īvandes pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa P119, uz austrumiem no autoceļa 1292, 1279, uz austrumiem no autoceļa, kas savieno autoceļu 1279 no Upītēm līdz autoceļam 1290, Kurmāles pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa 1290, uz austrumiem no autoceļa, kas savieno autoceļu 1290 no Alejām līdz autoceļam 1283, uz austrumiem no autoceļa 1283 un P112, Turlavas pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa P112, Laidu pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V1296, Padures, Rumbas, Rendas, Kabiles, Vārmes, Pelču un Snēpeles pagasts, Kuldīgas pilsēta,

—	Lielvārdes novads,

—	Līgatnes novads,

—	Limbažu novads,

—	Līvānu novads,

—	Lubānas novads,

—	Ludzas novads,

—	Madonas novads,

—	Mālpils novads,

—	Mārupes novads,

—	Mazsalacas novads,

—	Mērsraga novads,

—	Naukšēnu novads,

—	Neretas novads,

—	Ogres novads,

—	Olaines novads,

—	Ozolnieku novads,

—	Pārgaujas novads,

—	Pāvilostas novada Sakas pagasts, Pāvilostas pilsēta,

—	Pļaviņu novads,

—	Preiļu novads,

—	Priekules novads,

—	Priekuļu novads,

—	Raunas novads,

—	republikas pilsēta Daugavpils,

—	republikas pilsēta Jelgava,

—	republikas pilsēta Jēkabpils,

—	republikas pilsēta Jūrmala,

—	republikas pilsēta Rēzekne,

—	republikas pilsēta Valmiera,

—	Rēzeknes novads,

—	Riebiņu novads,

—	Rojas novads,

—	Ropažu novads,

—	Rugāju novads,

—	Rundāles novads,

—	Rūjienas novads,

—	Salacgrīvas novads,

—	Salas novads,

—	Salaspils novads,

—	Saldus novads,

—	Saulkrastu novads,

—	Sējas novads,

—	Siguldas novads,

—	Skrīveru novads,

—	Skrundas novada Raņķu pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V1272 līdz robežai ar Ventas upi, Skrundas pagasta daļa no Skrundas uz ziemeļiem no autoceļa A9 un austrumiem no Ventas upes,

—	Smiltenes novads,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Strenču novads,

—	Talsu novads,

—	Tērvetes novads,

—	Tukuma novads,

—	Vaiņodes novada Vaiņodes pagasts un Embūtes pagasta daļa uz dienvidiem autoceļa P116, P106,

—	Valkas novads,

—	Varakļānu novads,

—	Vārkavas novads,

—	Vecpiebalgas novads,

—	Vecumnieku novads,

—	Ventspils novads,

—	Viesītes novads,

—	Viļakas novads,

—	Viļānu novads,

—	Zilupes novads.

6. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Alytaus miesto savivaldybė,

—	Alytaus rajono savivaldybė: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios, Raitininkų seniūnijos,

—	Anykščių rajono savivaldybė,

—	Akmenės rajono savivaldybė,

—	Biržų miesto savivaldybė,

—	Biržų rajono savivaldybė,

—	Druskininkų savivaldybė,

—	Elektrėnų savivaldybė,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Jonavos rajono savivaldybė,

—	Joniškio rajono savivaldybė,

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Eržvilko, Girdžių, Jurbarko miesto, Jurbarkų, Raudonės, Šimkaičių, Skirsnemunės, Smalininkų, Veliuonos, Viešvilės seniūnijos,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė,

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—

Kauno rajono savivaldybė: Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Vandžiogalos ir Vilkijos seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1, Užliedžių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1 ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 1907,

—	Kazlų rūdos savivaldybė: Kazlų rūdos seniūnija į šiaurę nuo kelio Nr. 230, į rytus nuo kelio Kokė-Užbaliai-Čečetai iki kelio Nr. 2610 ir į pietus nuo kelio Nr. 2610,

—	Kelmės rajono savivaldybė,

—	Kėdainių rajono savivaldybė: Dotnuvos, Gudžiūnų, Kėdainių miesto, Krakių, Pelėdnagių, Surviliškio, Šėtos, Truskavos, Vilainių ir Josvainių seniūnijos dalis į šiaurę ir rytus nuo kelio Nr. 229 ir Nr. 2032,

—	Kupiškio rajono savivaldybė,

—	Kretingos rajono savivaldybė: Imbarės, Kūlupėnų ir Kartenos seniūnijos,

—	Lazdijų rajono savivaldybė,

—	Marijampolės savivaldybė: Degučių, Marijampolės, Mokolų, Liudvinavo ir Narto seniūnijos,

—	Mažeikių rajono savivaldybė,

—	Molėtų rajono savivaldybė: Alantos seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio 119 ir į šiaurę nuo kelio Nr. 2828, Balninkų, Dubingių, Giedraičių, Joniškio ir Videniškių seniūnijos,

—	Pagėgių savivaldybė,

—	Pakruojo rajono savivaldybė,

—	Panevėžio rajono savivaldybė,

—	Panevėžio miesto savivaldybė,

—	Pasvalio rajono savivaldybė,

—	Radviliškio rajono savivaldybė,

—	Rietavo savivaldybė,

—	Prienų rajono savivaldybė: Stakliškių ir Veiverių seniūnijos,

—	Plungės rajono savivaldybė: Žlibinų, Stalgėnų, Nausodžio sen. dalis nuo kelio Nr. 166 į šiaurės vakarus, Plungės miesto ir Šateikių seniūnijos,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Betygalos, Girkalnio, Kalnujų, Nemakščių, Pagojukų, Paliepių, Raseinių miesto, Raseinių, Šiluvos, Viduklės seniūnijos,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Skuodo rajono savivaldybės: Aleksandrijos ir Ylakių seniūnijos,

—	Šakių rajono savivaldybė,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė,

—	Šiaulių miesto savivaldybė,

—	Šiaulių rajono savivaldybė,

—	Šilutės rajono savivaldybė,

—	Širvintų rajono savivaldybė,

—	Šilalės rajono savivaldybė,

—	Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Tauragės rajono savivaldybė,

—	Telšių rajono savivaldybė,

—	Trakų rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė,

—	Utenos rajono savivaldybė,

—	Varėnos rajono savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Vilniaus rajono savivaldybė,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybė: Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio seniūnijos,

—	Visagino savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė.

7. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kalinowo, Stare Juchy, część gminy Prostki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy łączącą miejscowości Żelazki – Dąbrowskie - Długosze do południowej granicy gminy i część gminy wiejskiej Ełk położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 667 biegnącą od miejscowości Bajtkowo do miejscowości Nowa Wieś Ełcka, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Ełk biegnącą od miejscowości Nowa Wieś Ełcka do wschodniej granicy gminy w powiecie ełckim,

gminy Elbląg, Gronowo Elbląskie, Milejewo, Młynary, Markusy, Rychliki i Tolkmicko w powiecie elbląskim,

powiat miejski Elbląg,

powiat gołdapski,

gminy Orzysz, Pisz, Ruciane - Nida oraz część gminy Biała Piska położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę 667 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Biała Piska, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 biegnącą od miejscowości Biała Piska do wschodniej granicy gminy w powiecie piskim,

gmina Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie w powiecie bartoszyckim,

gminy Biskupiec, Kolno, część gminy Olsztynek położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S51 biegnącą od wschodniej granicy gminy do miejscowości Ameryka oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą S51 do północnej granicy gminy, łączącej miejscowości Mańki – Mycyny – Ameryka, część gminy Świątki położona na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę Pasłęka, w powiecie olsztyńskim,

gminy Grunwald, Łukta, Małdyty, Miłomłyn, Miłakowo, Ostróda z miastem Ostróda i część gminy Morąg położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga w powiecie ostródzkim,

część gminy Ryn położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową łączącą miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

gminy Braniewo i miasto Braniewo, Frombork, Lelkowo, Pieniężno, Płoskinia oraz część gminy Wilczęta położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 509 w powiecie braniewskim,

gmina Reszel, część gminy Kętrzyn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn, na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy oraz na zachód i na południe od zachodniej i południowej granicy miasta Kętrzyn, miasto Kętrzyn i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gminy Lubomino i Orneta w powiecie lidzbarskim,

gmina Nidzica i część gminy Kozłowo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Rączki – Kownatki – Gardyny w powiecie nidzickim,

gminy Dźwierzuty, Jedwabno, Pasym, Szczytno i miasto Szczytno i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

powiat mrągowski,

gmina Zalewo w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

gminy Orla, Rudka, Brańsk z miastem Brańsk, Boćki w powiecie bielskim,

gminy Radziłów, Rajgród Wąsosz, część gminy wiejskiej Grajewo położona na południe o linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącą miejscowości: Mareckie – Łękowo – Kacprowo – Ruda, a następnie od miejscowości Ruda na południe od rzeki Binduga uchodzącej do rzeki Ełk i następnie na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Ełk od ujścia rzeki Binduga do wschodniej granicy gminy w powiecie grajewskim,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Jedwabne, Przytuły i Wiznaw powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

gminy Dziadkowice, Grodzisk, Mielnik, Milejczyce, Nurzec-Stacja i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

powiat hajnowski,

gminy Klukowo, Szepietowo, Kobylin-Borzymy, Nowe Piekuty, Sokoły i część gminy Kulesze Kościelne położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie wysokomazowieckim,

gmina Rutki i część gminy Kołaki Kościelne położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie zambrowskim,

powiat kolneński z miastem Kolno,

gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Michałowo, Supraśl, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady, Choroszcz i część gminy Poświętne położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 681 w powiecie białostockim,

gminy Filipów, Jeleniewo, Przerośl, Raczki, Rutka-Tartak, Suwałki, Szypliszki Wiżajny oraz część gminy Bakałarzewo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę 653 biegnącej od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą 1122B oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1122B biegnącą od drogi 653 w kierunku południowym do skrzyżowania z drogą 1124B i następnie na północny - wschód od drogi nr 1124B biegnącej od skrzyżowania z drogą 1122B do granicy z gminą Raczki w powiecie suwalskim

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok,

w województwie mazowieckim:

powiat siedlecki,

powiat miejski Siedlce,

gminy Bielany, Ceranów, Kosów Lacki, Repki i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

powiat węgrowski,

powiat łosicki,

powiat ciechanowski,

powiat sochaczewski,

powiat zwoleński,

gminy Garbatka – Letnisko, Gniewoszów i Sieciechów w powiecie kozienickim,

powiat lipski,

gminy Gózd, Iłża, Jastrzębia, Jedlnia Letnisko, Pionki z miastem Pionki, Skaryszew, Jedlińsk, Przytyk, Zakrzew, część gminy Wolanów położona na północ od drogi nr 12 i w powiecie radomskim,

gminy Bodzanów, Bulkowo, Staroźreby, Słubice, Wyszogród i Mała Wieś w powiecie płockim,

powiat nowodworski,

powiat płoński,

gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

powiat wołomiński,

część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Borowie, Garwolin z miastem Garwolin, Miastków Kościelny, Parysów, Pilawa, część gminy Wilga położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia do rzeki Wisły, część gminy Górzno położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Łąki i Górzno biegnącą od wschodniej granicy gminy, następnie od miejscowości Górzno na północ od drogi nr 1328W biegnącej do drogi nr 17, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od drogi nr 17 do zachodniej granicy gminy przez miejscowości Józefów i Kobyla Wola w powiecie garwolińskim,

gmina Boguty – Pianki w powiecie ostrowskim,

gminy Stupsk, Wiśniewo i Strzegowo w powiecie mławskim,

powiat miński,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

powiat grójecki,

powiat grodziski,

powiat żyrardowski,

gminy Białobrzegi, Promna, Radzanów, Stara Błotnica, Wyśmierzyce w powiecie białobrzeskim,

powiat przysuski,

powiat miejski Warszawa,

w województwie lubelskim:

powiat bialski,

powiat miejski Biała Podlaska,

gminy Batorz, Godziszów, Janów Lubelski, Modliborzyce i Potok Wielki w powiecie janowskim,

powiat puławski,

gminy Nowodwór, Ułęż, miasto Dęblin i część gminy Ryki położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową powiecie ryckim,

gminy Adamów, Krzywda, Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Stanin, gmina wiejska Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Bychawa, Głusk, Jabłonna, Krzczonów, Garbów Strzyżewice, Wysokie, Bełżyce, Borzechów, Niedrzwica Duża, Konopnica, Wojciechów i Zakrzew w powiecie lubelskim,

gmina Uścimów w powiecie lubartowskim,

gminy Mełgiew, Rybczewice, Piaski i miasto Świdnik w powiecie świdnickim,

gmina Fajsławice, część gminy Żółkiewka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 i część gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

gminy Chełm, Ruda – Huta, Sawin, część gminy Dorohusk położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Wojsławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę 1839L, część gminy Leśniowice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę 1839L w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

powiat kraśnicki,

powiat opolski,

gminy Dębowa Kłoda, Jabłoń, Podedwórze, Sosnowica w powiecie parczewskim,

gminy Stary Brus, Wola Uhruska, część gminy wiejskiej Włodawa położona na południe od południowej granicy miasta Włodawa i część gminy Hańsk położona na wschód od linii wyznaczonej od drogi nr 819 w powiecie włodawskim,

gmina Kąkolewnica, Komarówka Podlaska i Ulan Majorat w powiecie radzyńskim,

w województwie podkarpackim:

powiat stalowowolski,

gminy Horyniec-Zdrój, Oleszyce, Lubaczów z miastem Lubaczów, Wielkie Oczy i część gminy Cieszanów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą 863, a następnie na zachód od drogi nr 863 biegnącej do miejscowości Lubliniec i dalej na zachód od drogi biegnącej przez Nowy Lubliniec do północnej granicy gminy w powiecie lubaczowskim,

gminy Laszki, część gminy Radymno położona na północ od linii wyznaczonej przez autostradę A4 z miastem Radymno, część gminy Wiązownica położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 w powiecie jarosławskim,

gmina Kamień, część gminy Sokołów Małopolski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gminy Cmolas i Majdan Królewski w powiecie kolbuszowskim,

gminy Grodzisko Dolne, Nowa Sarzyna, miasto Leżajsk, część gminy wiejskiej Leżajsk położona na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę San, część gminy Kuryłówka położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy łączącej miejscowości Brzyska Wola – Dąbrowica - Ożanna do południowej granicy gminy w powiecie leżajskim,

powiat niżański,

powiat tarnobrzeski,

w województwie pomorskim:

gminy Dzierzgoń i Stary Dzierzgoń w powiecie sztumskim,

gmina Stare Pole w powiecie malborskim,

gminy Stegny, Sztutowo i część gminy Nowy Dwór Gdański położona na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminyw powiecie nowodworskim,

w województwie świętokrzyskim:

gmina Tarłów i część gminy Ożarów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie opatowskim,

część gminy Brody położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 oraz na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 0618T biegącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie oraz przez drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy i część gminy Mirzec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno - wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

w województwie lubuskim:

powiat wschowski,

gminy Bobrowice, Maszewo, część gminy Krosno Odrzańskie położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1157F biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 29, a następnie przez drogę nr 29 biegnącą od tego skrzyżowania do południowej granicy gminy, część gminy Bytnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1157F w powiecie krośnieńskim,

część gminy Torzym położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę A2 w powiecie sulęcińskim,

gminy, Kolsko, część gminy Kożuchów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy, część gminy Bytom Odrzański położona na północny zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 293 i 326, część gminy Nowe Miasteczko położona na zachód od linii wyznaczonych przez drogi 293 i 328, część gminy Siedlisko położona na północny zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od rzeki Odry przy południowe granicy gminy do drogi nr 326 łączącej się z drogą nr 325 biegnącą w kierunku miejscowości Różanówka do skrzyżowania z drogą nr 321 biegnącą od tego skrzyżowania w kierunku miejscowości Bielawy, a następnie przedłużoną przez drogę przeciwpożarową biegnącą od drogi nr 321 w miejscowości Bielawy do granicy gminy w powiecie nowosolskim,

gminy Babimost, Kargowa, Nowogród Bobrzański, Trzebiechów część gminy Bojadła położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy i część gminy Sulechów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S3 w powiecie zielonogórskim,

powiat żarski,

gminy Brzeźnica, Iłowa, Małomice, Szprotawa, Wymiarki, Żagań, miasto Żagań, miasto Gozdnica, część gminy Niegosławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 328 w powiecie żagańskim,

część gminy Lubrza położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę A2, część gminy Łagów położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę A2, część gminy Zbąszynek położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Zbąszynia do Świebodzina oraz część położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od miasta Zbąszynek w kierunku zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 1210F, a następnie przez drogę 1210F biegnącą od skrzyżowania z linia kolejową do zachodniej granicy gminy, część gminy Szczaniec położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Świebodzin położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę A2 w powiecie świebodzińskim,

w województwie dolnośląskim:

gmina Pęcław, część gminy Kotla położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Krzycki Rów, część gminy wiejskiej Głogów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 12, 319 oraz 329, część miasta Głogów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie głogowskim,

gminy Grębocice i Polkowice w powiecie polkowickim,

w województwie wielkopolskim:

powiat wolsztyński,

gminy Rakoniewice, Wielichowo i część gminy Kamieniec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

gminy Wijewo, część gminy Włoszakowice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi 3903P biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Boguszyn, a następnie przez drogę łączącą miejscowość Boguszyn z miejscowością Krzycko aż do południowej granicy gminy i część gminy Święciechowa położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie leszczyńskim,

część gminy Śmigiel położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 3903P biegnącej od południowej granicy gminy przez miejscowości Bronikowo i Morowice aż do miejscowości Śmigiel do skrzyżowania z drogą 3820P i dalej drogą 3820P, która przechodzi w ul. Jagiellońską, następnie w Lipową i Glinkową, aż do skrzyżowania z drogą S5, następnie przez drogą nr S5 do północnej granicy gminy w powiecie kościańskim,

w województwie łódzkim:

gminy Drzewica, Opoczno i Poświętne w powiecie opoczyńskim,

gmina Sadkowice w powiecie rawskim.

8. Slovakija

Šios Slovakijos sritys:

—	in the district of Gelnica, the whole municipality of Smolník,

—

the municipalities of Opátka, Košická Belá, Malá Lodina, Veľká Lodina, Kysak, Sokoľ, Trebejov, Obišovce, Družstevná pri Hornáde, Kostoľany nad Hornádom, Budimír, Vajkovce, Chrastné, Čižatice, Kráľovce, Ploské, Nová Polhora, Boliarov, Kecerovce, Vtáčkovce, Herľany, Rankovce, Mudrovce, Kecerovský Lipovec, Opiná, Bunetice,

—	the whole city of Košice,

—	in the district of Revúca, the whole municipalities of Gemer, Tornaľa, Žiar, Gemerská Ves, Levkuška, Otročok, Polina, Rašice,

—

in the district of Rimavská Sobota, the whole municipalities of Abovce, Barca, Bátka, Cakov, Chanava, Dulovo, Figa, Gemerské Michalovce, Hubovo, Ivanice, Kaloša, Kesovce, Kráľ, Lenartovce, Lenka, Neporadza, Orávka, Radnovce, Rakytník, Riečka, Rimavská Seč, Rumince, Stránska, Uzovská Panica, Valice, Vieska nad Blhom, Vlkyňa, Vyšné Valice, Včelince, Zádor, Číž, Štrkovec Tomášovce and Žíp,

—	in the district of Rožňava, the whole municipalities of Ardovo, Bohúňovo, Bretka, Čoltovo, Dlhá Ves, Gemerská Hôrka, Gemerská Panica, Kečovo, Meliata, Plešivec, Silica, Silická Brezová, Slavec, Hrušov, Krásnohorská Dlhá Lúka, Krásnohorské podhradie, Lipovník, Silická Jablonica.

9. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—	Judeţul Bistrița-Năsăud,

—	Județul Suceava.

III DALIS

1. Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

—	the whole region of Blagoevgrad,

—	the whole region of Dobrich,

—	the whole region of Gabrovo,

—	the whole region of Kardzhali,

—	the whole region of Lovech,

—	the whole region of Montana,

—	the whole region of Pleven,

—	the whole region of Razgrad,

—	the whole region of Ruse,

—	the whole region of Shumen,

—	the whole region of Silistra,

—	the whole region of Sliven,

—	the whole region of Sofia city,

—	the whole region of Sofia Province,

—	the whole region of Targovishte,

—	the whole region of Vidin,

—	the whole region of Varna,

—	the whole region of Veliko Tarnovo,

—	the whole region of Vratza,

—

in Burgas region:

—	the whole municipality of Burgas,

—	the whole municipality of Kameno,

—	the whole municipality of Malko Tarnovo,

—	the whole municipality of Primorsko,

—	the whole municipality of Sozopol,

—	the whole municipality of Sredets,

—	the whole municipality of Tsarevo,

—	the whole municipality of Sungurlare,

—	the whole municipality of Ruen,

—	the whole municipality of Aytos.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—

Aizputes novada Lažas pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa caur Miķelīšu mežu līdz autoceļam 1265, uz austrumiem no autoceļa, kas savieno autoceļu 1265 pie Mežmaļiem līdz robežai ar Rīvas upi, Kalvenes pagasta daļa uz austrumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz ziemeļiem no autoceļa A9, uz austrumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz austrumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296,

—	Alsungas novads,

—

Kuldīgas novada Gudenieku pagasts, Ēdoles pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa 1269, 1271, uz rietumiem no autoceļa 1288, uz dienvidiem no autoceļa P119, Īvandes pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa P119, uz rietumiem no autoceļa 1292, 1279, uz rietumiem no autoceļa, kas savieno autoceļu 1279 no Upītēm līdz autoceļam 1290, Kurmāles pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa 1290, uz rietumiem no autoceļa, kas savieno autoceļu 1290 no Alejām līdz autoceļam 1283, uz rietumiem no autoceļa 1283 un P112, Turlavas pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa P112, Laidu pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V1296,

—	Skrundas novada Rudbāržu, Nīkrāces pagasts, Raņķu pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V1272 līdz robežai ar Ventas upi, Skrundas pagasts (izņemot pagasta daļa no Skrundas uz ziemeļiem no autoceļa A9 un austrumiem no Ventas upes), Skrundas pilsēta,

—	Vaiņodes novada Embūtes pagasta daļa uz ziemeļiem autoceļa P116, P106.

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Alytaus rajono savivaldybė: Simno, Krokialaukio ir Miroslavo seniūnijos,

—	Birštono savivaldybė,

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Seredžiaus ir Juodaičių seniūnijos,

—

Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Batniavos, Čekiškės, Ežerėlio, Kačerginės, Kulautuvos, Raudondvario, Ringaudų ir Zapyškio seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1, Užliedžių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1 ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 1907,

—	Kazlų Rūdos savivaldybė: Antanavo, Jankų, Kazlų rūdos seniūnijos dalis Kazlų Rūdos seniūnija į pietus nuo kelio Nr. 230, į vakarus nuo kelio Kokė-Užbaliai-Čečetai iki kelio Nr. 2610 ir į šiaurę nuo kelio Nr. 2610, Plutiškių seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė: Pernaravos ir Josvainių seniūnijos pietvakarinė dalis tarp kelio Nr. 229 ir Nr. 2032,

—	Marijampolės savivaldybė: Gudelių, Igliaukos, Sasnavos ir Šunskų seniūnijos,

—	Molėtų rajono savivaldybė: Alantos seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 119 ir į pietus nuo kelio Nr. 2828, Čiulėnų, Inturkės, Luokesos, Mindūnų ir Suginčių seniūnijos,

—	Plungės rajono savivaldybė: Alsėdžių, Babrungo, Paukštakių, Platelių ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijos,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos ir Ariogalos miesto seniūnijos,

—	Prienų rajono savivaldybė: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Jiezno, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Prienų ir Šilavotos seniūnijos,

—	Skuodo rajono savivaldybės: Barstyčių, Notėnų ir Šačių seniūnijos,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybės: Gižų ir Pilviškių seniūnijos.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Bisztynek, Sępopol i Bartoszyce z miastem Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

gminy Kiwity i Lidzbark Warmiński z miastem Lidzbark Warmiński w powiecie lidzbarskim,

gminy Srokowo, Barciany, część gminy Kętrzyn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

część gminy Wilczęta położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 509 w powiecie braniewskim,

część gminy Morąg położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga w powiecie ostródzkim,

gminy Godkowo i Pasłęk w powiecie elbląskim,

powiat olecki,

powiat węgorzewski,

gminy Kruklanki, Wydminy, Miłki, Giżycko z miastem Giżycko i część gminy Ryn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

gminy Barczewo, Gietrzwałd, Jeziorany, Jonkowo, Dywity, Dobre Miasto, Purda, Stawiguda, część gminy Olsztynek położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S51 biegnącą od wschodniej granicy gminy do miejscowości Ameryka oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą S51 do północnej granicy gminy, łączącej miejscowości Mańki – Mycyny – Ameryka, część gminy Świątki położona na wschód od linii wyznaczonej przez rzekę Pasłęka, w powiecie olsztyńskim,

powiat miejski Olsztyn,

część gminy Prostki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy łączącą miejscowości Żelazki – Dąbrowskie - Długosze do południowej granicy gminy, część gminy wiejskiej Ełk położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 667 biegnącą od miejscowości Bajtkowo do miejscowości Nowa Wieś Ełcka, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Ełk biegnącą od miejscowości Nowa Wieś Ełcka do wschodniej granicy gminy w powiecie ełckim,

część gminy Biała Piska położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę 667 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Biała Piska, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 biegnącą od miejscowości Biała Piska do wschodniej granicy gminy w powiecie piskim,

w województwie podlaskim:

gminy Wyszki, Bielsk Podlaski z miastem Bielsk Podlaski w powiecie bielskim,

gminy Łapy, Juchnowiec Kościelny, Suraż, Turośń Kościelna, część gminy Poświętne położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 681 w powiecie białostockim,

gminy Perlejewo i Drohiczyn w powiecie siemiatyckim,

gmina Ciechanowiec w powiecie wysokomazowieckim,

część gminy Bakałarzewo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę 653 biegnącej od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą 1122B oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1122B biegnącą od drogi 653 w kierunku południowym do skrzyżowania z drogą 1124B i następnie na południowy- zachód od drogi nr 1124B biegnącej od skrzyżowania z drogą 1122B do granicy z gminą Raczki w powiecie suwalskim,

gmina Szczuczyn, część gminy wiejskiej Grajewo położona na północ o linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącej miejscowości: Mareckie – Łękowo – Kacprowo – Ruda, a następnie od miejscowości Ruda na północ od rzeki Binduga uchodzącej do rzeki Ełk i następnie na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Ełk od ujścia rzeki Binduga do wschodniej granicy gminy i miasto Grajewo w powiecie grajewskim,

w województwie mazowieckim:

gminy Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Maciejowice, Sobolew, Trojanów, Żelechów, część gminy Wilga położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia dorzeki Wisły, część gminy Górzno położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Łąki i Górzno biegnącą od wschodniej granicy gminy, następnie od miejscowości Górzno na południe od drogi nr 1328W biegnącej do drogi nr 17, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od drogi nr 17 do zachodniej granicy gminy przez miejscowości Józefów i Kobyla Wola w powiecie garwolińskim,

gminy Jabłonna Lacka, Sabnie i Sterdyń w powiecie sokołowskim,

gmina Nur w powiecie ostrowskim,

gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

gmina Stromiec w powiecie białobrzeskim,

w województwie lubelskim:

powiat tomaszowski,

gminy Białopole, Dubienka, Kamień, Wierzbica, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze, Żmudź, część gminy Dorohusk położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Wojsławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę 1839L, część gminy Leśniowice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę 1839L w powiecie chełmskim,

gminy Izbica, Gorzków, Rudnik, Kraśniczyn, Krasnystaw z miastem Krasnystaw, Siennica Różana i część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17, część gminy Żółkiewka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 w powiecie krasnostawskim,

powiat zamojski,

powiat miejski Zamość,

powiat biłgorajski,

powiat hrubieszowski,

gminy Dzwola i Chrzanów w powiecie janowskim,

gminy Hanna, Wyryki, Urszulin, część gminy Hańsk położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 819 i część gminy wiejskiej Włodawa położona na północ od linii wyznaczonej przez północną granicę miasta Włodawa i miasto Włodawa w powiecie włodawskim,

powiat łęczyński,

gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

gminy Serokomla i Wojcieszków w powiecie łukowskim,

gminy Milanów, Parczew, Siemień w powiecie parczewskim,

gminy Borki, Czemierniki, Radzyń Podlaski z miastem Radzyń Podlaski, Wohyń w powiecie radzyńskim,

gminy Abramów, Kamionka, Michów, Lubartów z miastem Lubartów, Firlej, Jeziorzany, Kock, Niedźwiada, Ostrów Lubelski, Ostrówek, Serniki w powiecie lubartowskim,

gminy Jastków, Niemce i Wólka w powiecie lubelskim,

powiat miejski Lublin,

gminy Kłoczew, Stężyca i część gminy Ryki położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie ryckim,

w województwie podkarpackim:

gminy Narol, Stary Dzików i część gminy Cieszanów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą 863, a następnie na zachód od drogi nr 863 biegnącej do miejscowości Lubliniec i dalej na zachód od drogi biegnącej przez Nowy Lubliniec do północnej granicy gminy w powiecie lubaczowskim,

część gminy wiejskiej Leżajsk położona na wschód od linii wyznaczonej przez rzekę San, część gminy Kuryłówka położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy łączącej miejscowości Brzyska Wola – Dąbrowica - Ożanna do południowej granicy gminy w powiecie leżajskim,

część gminy wiejskiej Jarosław położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę 1580R biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 77, a następnie na północ od drogi 1702R biegnącej do skrzyżowania z droga 1701R i dalej na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1701R biegnącą od skrzyżowania z drogą 1702R do południowej granicy gminy, część gminy Wiązownica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 w powiecie jarosławskim,

gminy Adamówka, Sieniawa i Tryńcza w powiecie przeworskim,

w województwie lubuskim:

gminy Nowa Sól i miasto Nowa Sól, Otyń oraz część gminy Kożuchów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy, część gminy Bytom Odrzański położona na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 293 i 326, część gminy Nowe Miasteczko położona na wschód od linii wyznaczonych przez drogi 293 i 328, część gminy Siedlisko położona na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od rzeki Odry przy południowe granicy gminy do drogi nr 326 łączącej się z drogą nr 325 biegnącą w kierunku miejscowości Różanówka do skrzyżowania z drogą nr 321 biegnącą od tego skrzyżowania w kierunku miejscowości Bielawy, a następnie przedłużoną przez drogę przeciwpożarową biegnącą od drogi nr 321 w miejscowości Bielawy do granicy gminy w powiecie nowosolskim,

gminy Czerwieńsk, Świdnica, Zabór, część gminy Bojadła położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy i część gminy Sulechów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S3 w powiecie zielonogórskim,

część gminy Niegosławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 328 w powiecie żagańskim,

powiat miejski Zielona Góra,

gmina Skąpe w powiecie świebodzińskim,

gmina Dąbie, część gminy Krosno Odrzańskie położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1157F biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 29, a następnie przez drogę nr 29 biegnącą od tego skrzyżowania do południowej granicy gminy, część gminy Bytnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1157F w powiecie krośnieńskim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Buk, Dopiewo, Tarnowo Podgórne, część gminy Komorniki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5, część gminy Stęszew położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 5 i 32 w powiecie poznańskim,

część gminy Duszniki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 92 oraz na południe od linii wyznaczonej przez droge nr 92 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 306, część gminy Kaźmierz położona na południe i na wschód od linii wyznaczonych przez drogi: nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Witkowice – Gorszewice – Kaźmierz (wzdłuż ulic Czereśniowa, Dworcowa, Marii Konopnickiej) – Chlewiska, biegnącą do wschodniej granicy gminy w powiecie szamotulskim,

gminy Lipno, Osieczna, część gminy Włoszakowice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi 3903P biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Boguszyn, a następnie przez drogę łączącą miejscowość Boguszyn z miejscowością Krzycko aż do południowej granicy gminy w powiecie leszczyńskim,

powiat miejski Leszno,

część gminy Śmigiel położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 3903P biegnącej od południowej granicy gminy przez miejscowości Bronikowo i Morowice aż do miejscowości Śmigiel do skrzyżowania z drogą 3820P i dalej drogą 3820P, która przechodzi w ul. Jagiellońską, następnie w Lipową i Glinkową, aż do skrzyżowania z drogą S5, następnie przez drogą nr S5 do północnej granicy gminy, część gminy wiejskiej Kościan położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5 oraz na zachód od linii wyznaczonej przez kanał Obry, część gminy Krzywiń położona na zachód od linii wyznaczonej przez kanał Obry w powiecie kościańskim.

w województwie dolnośląskim:

gminy Jerzmanowa, Żukowice, część gminy Kotla położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Krzycki Rów, część gminy wiejskiej Głogów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 12, 319 oraz 329, część miasta Głogów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie głogowskim,

gminy Gaworzyce, Radwanice i część gminy Przemków położona na północ od linii wyznaczonej prze drogę nr 12 w powiecie polkowickim.

5. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—	Zona orașului București,

—	Județul Constanța,

—	Județul Satu Mare,

—	Județul Tulcea,

—	Județul Bacău,

—	Județul Bihor,

—	Județul Brăila,

—	Județul Buzău,

—	Județul Călărași,

—	Județul Dâmbovița,

—	Județul Galați,

—	Județul Giurgiu,

—	Județul Ialomița,

—	Județul Ilfov,

—	Județul Prahova,

—	Județul Sălaj,

—	Județul Vaslui,

—	Județul Vrancea,

—	Județul Teleorman,

—	Judeţul Mehedinţi,

—	Județul Gorj,

—	Județul Argeș,

—	Judeţul Olt,

—	Judeţul Dolj,

—	Județul Arad,

—	Județul Timiș,

—	Județul Covasna,

—	Județul Brașov,

—	Județul Botoșani,

—	Județul Vâlcea,

—	Județul Iași,

—	Județul Hunedoara,

—	Județul Alba,

—	Județul Sibiu,

—	Județul Caraș-Severin,

—	Județul Neamț,

—	Județul Harghita,

—	Județul Mureș,

—	Județul Cluj,

—	Județul Maramureş.

6. Slovakija

—	the whole district of Trebišov,

—	in the district of Michalovce, the whole municipalities of the district not included in Part I,

—	Region Sobrance – municipalities Lekárovce, Pinkovce, Záhor, Bežovce,

—	the whole district of Košice – okolie, except municipalities included in part II,

—	In the district Rožnava, the municipalities of Bôrka, Lúčka, Jablonov nad Turňou, Drnava, Kováčová, Hrhov.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

—	tutto il territorio della Sardegna.

“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 280

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	63 metai 2020m. rugpjūčio 28d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2020 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1231, dėl stebėsenos rezultatų metinių ataskaitų formos ir jos pildymo nurodymų bei dėl daugiamečių stebėsenos programų formos ir praktinių taisyklių, nustatytų atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 22 ir 23 straipsniuose	1
		SPRENDIMAI
	*	2020 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1232, dėl tam tikriems lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, įskaitant tam tikras hibridines elektra varomas transporto priemones ir transporto priemones, kurios gal būti varomos alternatyviaisiais degalais, skirtuose 12 voltų varikliuose-generatoriuose naudojamos našiojo generatoriaus funkcijos patvirtinimo kaip naujoviškos technologijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631 ( 1 )	18
	*	2020 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1233, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2020) 5948) ( 1 )	28


	(1) Tekstas svarbus EEE.