17.8.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 269/2

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/1201

2020 m. rugpjūčio 14 d.

dėl Xylella fastidiosa (Wells et al.) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (1), ypač į jo 28 straipsnio 1 ir 2 dalis,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/789 (2) taikomas nuo 2015 m. gegužės mėn. siekiant užkirsti kelią tolesniam Xylella fastidiosa (Wells et al.) (toliau – nurodytasis kenkėjas) plitimui Sąjungoje ir įvežimui į Sąjungą. Tas įgyvendinimo sprendimas buvo kelis kartus atnaujintas, kad būtų atsižvelgta į tuo metu turėtus mokslinius ir techninius įrodymus;

(2)

2019 m. gegužės 15 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) paskelbė naują mokslinę nuomonę (3) dėl nurodytojo kenkėjo keliamos rizikos augalų sveikatai Sąjungos teritorijoje, daugiausia dėmesio skiriant galimam įsitvirtinimui, paplitimui mažu ir dideliu atstumu, besimptomio laikotarpio trukmei, nurodytojo kenkėjo poveikiui ir naujausiai informacijai apie rizikos mažinimo galimybes. 2019 m. gegužės 15 d. Tarnyba paskelbė mokslinę ataskaitą (4) dėl nurodytojo kenkėjo kontrolės priemonių veiksmingumo in planta, kurioje, kaip nurodyta pirmiau, buvo patvirtinta, kad šiuo metu neturima kontrolės priemonių, kuriomis būtų galima likviduoti užkrėstame augale esantį nurodytąjį kenkėją lauko sąlygomis. 2019 m. birželio 25 d. Tarnyba paskelbė nurodytojo kenkėjo tyrimo dokumentą (5), kuriame pateikta papildomos informacijos, kad tyrimą būtų galima atlikti tikslingiau. 2020 m. balandžio 28 d. Tarnyba atnaujino augalų rūšių, kurios, kaip nustatyta, yra užkrėstos nurodytuoju kenkėju visame pasaulyje, duomenų bazę (6). Be to, 2020 m. birželio 8 d. Tarnyba paskelbė Xylella fastidiosa (7) statistiškai patikimų ir rizika grindžiamų tyrimų gaires, kurios padės valstybėms narėms įtvirtinti pasikliovimo lygmenį bei numatomą paplitimą ir pasirengti tyrimų veiklai, kuri Sąjungos teritorijoje turi būti vykdoma demarkacinėse zonose ir už jų ribų;

(3)

atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus, susijusiose valstybėse narėse Komisijos atliktų auditų rezultatus ir patirtį, įgytą įgyvendinant Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/789, matyti, kad tas priemones reikia atnaujinti, kad būtų užtikrintas tikslingesnis nurodytojo kenkėjo kontrolės Sąjungos teritorijoje metodas;

(4)

aiškumo sumetimais augalų šeimininkų apibrėžtis turėtų apimti visas augalų rūšis ar gentis, kurios, kaip nustatyta, yra užkrėstos nurodytuoju kenkėju visame pasaulyje, o nurodytųjų augalų apibrėžtis turėtų apimti tik tuos augalus šeimininkus, kurie, kaip nustatyta, buvo užkrėsti konkrečiu nurodytojo kenkėjo porūšiu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti tam tikrą proporcingumą, kai kurios šio reglamento priemonės turėtų būti taikomos tik augalams šeimininkams, o kitos – tik nurodytiesiems augalams;

(5)	kad būtų galima susidaryti geresnį vaizdą apie kenkėjo buvimą, valstybės narės, remdamosi naujausia moksline ir technine informacija, turėtų intensyviau vykdyti metinius kenkėjo buvimo tyrimus;

(6)

siekdamos likviduoti nurodytąjį kenkėją ir neleisti jam toliau plisti Sąjungoje, valstybės narės turėtų nustatyti demarkacines zonas, apimančias užkrėstą zoną ir buferinę zoną, ir taikyti likvidavimo priemones. Buferinių zonų plotis turėtų būti proporcingas rizikos lygiui ir užkrato pernešėjo plintamumui;

(7)

tačiau, kai nurodytasis kenkėjas aptinkamas pavieniais atvejais, demarkacinę zoną neturėtų būti reikalaujama nustatyti, jeigu nurodytąjį kenkėją galima pašalinti nuo tų neseniai įvežtų augalų, ant kurių šis kenkėjas buvo aptiktas. Tokia strategija bus proporcingiausia tol, kol atitinkamoje teritorijoje atlikus tyrimus padaroma išvada, kad konkretus kenkėjas nėra įsitvirtinęs;

(8)

darytina išvada, kad tam tikrose Sąjungos teritorijose nurodytojo kenkėjo likviduoti nebegalima. Todėl atitinkamoms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti priemones, kuriomis tas kenkėjas tose teritorijose būtų izoliuojamas, o ne naikinamas. Tos priemonės turėtų būti ne tokios griežtos kaip likvidavimo priemonės, tačiau, siekiant užkirsti kelią nurodytojo kenkėjo plitimui į likusią Sąjungos teritoriją, jomis turėtų būti užtikrinama, kad atitinkamose buferinėse zonose ir užkrėstų zonų išorinėje dalyje būtų taikomas nuodugnių tyrimų metodas ir griežtesnės atsargumo priemonės;

(9)

siekiant užtikrinti, kad užkrėsti augalai būtų nedelsiant pašalinti ir kad nurodytasis kenkėjas toliau neišplistų likusioje Sąjungos teritorijoje, demarkacinių zonų stebėsena turėtų būti vykdoma kasmet tinkamiausiu metų laiku. Stebėsena taip pat turėtų būti sutelkta į demarkacinėje zonoje esančius užkrato pernešėjus, kad būtų galima nustatyti tolesnio plitimo per užkrato pernešėjus riziką ir įvertinti fitosanitarinės kontrolės priemonių, taikomų užkrato pernešėjų populiacijai visais jų vystymosi etapais, veiksmingumą;

(10)

remiantis naujausiais moksliniais įrodymais ir įgyta patirtimi buvo patvirtina, kad, siekiant užkirsti kelią tolesniam nurodytojo kenkėjo plitimui likusioje Sąjungos teritorijoje, itin svarbu vykdyti užkrato pernešėjų kontrolę ir nedelsiant pašalinti bakterinį užkratą. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad prieš pašalinant augalus ir metų eigoje būtų taikomi fitosanitarinio apdorojimo būdai, kuriais siekiama kovoti su užkrato pernešėjų populiacija visais jų vystymosi etapais. Tai turėtų būti veiksmingi cheminio, biologinio ar mechaninio apdorojimo būdai, kuriais siekiama kovoti su užkrato pernešėjais, kai įmanoma, pirmenybę teikiant necheminiams apdorojimo būdams;

(11)

labiau tikėtina, kad nurodytuoju kenkėju buvo užkrėsti augalai, kurie priklauso rūšims, kaip žinoma, imlioms demarkacinėje zonoje aptiktiems nurodytojo kenkėjo porūšiams ir kurie bent dalį auginimo laiko buvo auginami toje demarkacinėje zonoje arba kurie buvo vežami per tokią zoną. Todėl tikslinga nustatyti specialius vežimo Sąjungoje reikalavimus, susijusius tik su nurodytaisiais augalais. Taip pat proporcinga taikyti ne tokius griežtus tų augalų vežimo užkrėstose zonose arba iš užkrėstų zonų į buferines zonas reikalavimus, palyginti su reikalavimais, taikomais juos išvežant iš demarkacinių zonų;

(12)

siekiant palengvinti prekybą, kartu apsaugant augalų sveikatą ir atsižvelgiant į nurodytojo kenkėjo pobūdį, prie į Sąjungą įvežamų augalų šeimininkų, kilusių iš trečiosios šalies, kurioje to kenkėjo nėra, turėtų būti pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, įskaitant papildomą deklaraciją, kurioje nurodoma, kad toje šalyje nurodytojo kenkėjo nėra;

(13)

siekiant užtikrinti, kad augalai šeimininkai, įvežami į Sąjungą iš trečiųjų šalių teritorijų, kuriose aptinkamas nurodytasis kenkėjas, nebūtų užkrėsti nurodytuoju kenkėju, juos įvežant į Sąjungą turėtų būti taikomi reikalavimai, panašūs į tuos, kurie taikomi įvežamiems nurodytiesiems augalams, kilusiems iš demarkacinių zonų;

(14)	atsižvelgiant į naujausius mokslinius ir techninius įrodymus, trečiosios šalys taip pat turėtų intensyviau vykdyti tyrimų veiklą siekdamos patvirtinti, kad jų teritorijų dalyse arba gamybos vietose, iš kurių leidžiama eksportuoti į Sąjungą, nurodytojo kenkėjo nėra;

(15)

turėtų būti nustatytos nurodytųjų augalų vežimo iš demarkacinių zonų į likusią Sąjungos teritoriją oficialių patikrinimų ir augalų šeimininkų įvežimo į Sąjungą iš trečiųjų šalių taisyklės. Šios taisyklės turėtų būti proporcingos ir veiksmingos bei jomis turėtų būti atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 (8), kuris pradėtas taikyti 2019 m. gruodžio 14 d., nuostatas;

(16)	todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/789 turėtų būti panaikintas;

(17)

kalbant apie tyrimų veiklą, vykdomą Sąjungos teritorijos dalyse, kuriose kenkėjas neaptinkamas arba kurioms taikoma leidžianti nukrypti nuostata dėl demarkacinių zonų nustatymo, taip pat trečiųjų šalių teritorijose arba gamybos vietose, tikslinga suteikti pakankamai laiko valstybėms narėms ir trečiosioms šalims suplanuoti tokią veiklą, kad būtų užtikrintas reikiamas statistinio pasikliovimo lygmuo. Todėl su šia tyrimų veikla susiję reikalavimai turėtų būti taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.;

(18)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	nurodytasis kenkėjas – Xylella fastidiosa (Wells et al.) ir bet kuris iš jo porūšių;

b)	augalai šeimininkai – visi sodinti skirti augalai (išskyrus sėklas), priklausantys I priede išvardytoms gentims arba rūšims;

c)	nurodytieji augalai – sodinti skirti augalai šeimininkai (išskyrus sėklas), priklausantys II priede išvardytoms gentims arba rūšims ir, kaip žinoma, imlūs konkrečiam nurodytojo kenkėjo porūšiui.

II SKYRIUS

NURODYTOJO KENKĖJO BUVIMO METINIAI TYRIMAI IR NENUMATYTŲ ATVEJŲ PLANAI

2 straipsnis

Nurodytojo kenkėjo tyrimai valstybių narių teritorijose

1. Valstybės narės atlieka metinius augalų šeimininkų tyrimus, siekdamos savo teritorijoje aptikti nurodytąjį kenkėją.

2. Šiuos tyrimus atlieka kompetentingos institucijos arba jie atliekami kompetentingoms institucijoms juos oficialiai prižiūrint.

3. Šie tyrimai atliekami remiantis rizikos lygiu. Jie atliekami atvirame ore, įskaitant pasėlių laukus, vaismedžių sodus, vynuogynus, taip pat daigynus, sodininkystės centrus ir (arba) prekybos centrus, natūralias gamtines zonas ir kitas atitinkamas vietas.

4. Atliekant šiuos tyrimus imami ir tiriami sodinti skirtų augalų mėginiai. Atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) statistiškai patikimų ir rizika grindžiamų Xylella fastidiosa tyrimų gaires, pagal tyrimų planą ir mėginių ėmimo schemą turi būti įmanoma bent 80 % pasikliovimo lygiu susijusioje valstybėje narėje nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %.

5. Šie tyrimai atliekami tinkamu metų laiku, atsižvelgiant į galimybę aptikti nurodytąjį kenkėją, to kenkėjo ir jo pernešėjų biologines savybes, augalų šeimininkų buvimą bei biologines savybes, taip pat į mokslinę ir techninę informaciją, nurodytą Tarnybos parengtame kenkėjo Xylella fastidiosa tyrimo dokumente.

6. Nurodytojo kenkėjo buvimas stebimas atliekant vieną iš IV priede išvardytų molekulinių tyrimų. Jei vietovėse, kurios nėra demarkacinės zonos, gaunami teigiami rezultatai, nurodytojo kenkėjo buvimas patvirtinamas su skirtingomis genomo dalimis atlikus dar vieną tame priede nurodytą molekulinį tyrimą ir gavus teigiamą jo rezultatą. Šie tyrimai atliekami su tuo pačiu augalo mėginiu arba, jei taikytina molekulinio patvirtinamojo tyrimo atveju, su tuo pačiu augalo ekstraktu.

7. Nurodytojo kenkėjo porūšis identifikuojamas pagal kiekvieną augalų rūšį, kuri, kaip nustatyta, yra užkrėsta nurodytuoju kenkėju atitinkamoje demarkacinėje zonoje. Porūšiai identifikuojami atliekant IV priedo B skirsnyje išvardytus molekulinius tyrimus.

8. Valstybės narės praneša 1 dalyje nurodytų tyrimų rezultatus pagal Reglamento (ES) 2016/2031 22 straipsnio 3 dalį.

3 straipsnis

Nenumatytų atvejų planai

1. Kiekviena valstybė narė parengia nenumatytų atvejų planą. Tame nenumatytų atvejų plane nustatomi veiksmai, kurių reikia imtis jos teritorijoje dėl:

a)	nurodytojo kenkėjo likvidavimo, kaip nustatyta 7–11 straipsniuose;

b)	nurodytųjų augalų vežimo Sąjungoje, kaip nustatyta 19–26 straipsniuose;

c)	nurodytųjų augalų vežimo Sąjungoje ir augalų šeimininkų įvežimo į Sąjungą oficialių patikrinimų, kaip nustatyta 32 ir 33 straipsniuose.

Iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. kiekviena valstybė narė prireikus atnaujina savo nenumatytų atvejų planą. Pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/789 nustatyti nenumatytų atvejų planai atnaujinami iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Be Reglamento (ES) 2016/2031 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų elementų, į nenumatytų atvejų planą įtraukiami visi šie elementai:

a)	minimalūs skirtini ištekliai ir šių papildomų išteklių skyrimo procedūros, patvirtinus arba įtarus nurodytojo kenkėjo buvimo atvejį;

b)	taisyklės, kuriomis išsamiai apibūdinama tvarka, pagal kurią nustatomi pašalintinų augalų savininkai, pranešama apie nurodymą pašalinti augalus ir leidžiama patekti į privačią teritoriją.

III SKYRIUS

DEMARKACINĖS ZONOS

4 straipsnis

Demarkacinių zonų nustatymas

1. Jeigu oficialiai patvirtinamas nurodytojo kenkėjo buvimas, atitinkama valstybė narė nedelsdama nustato demarkacinę zoną.

Patvirtinus, kad aptiktas tik vienas arba daugiau nei vienas konkretus nurodytojo kenkėjo porūšis, susijusi valstybė narė gali nustatyti demarkacinę zoną tik dėl šių porūšių.

Kol nepatvirtintas konkretaus porūšio buvimas, atitinkama valstybė narė nustato tokią demarkacinę zoną dėl konkretaus kenkėjo ir visų galimų jo porūšių.

2. Demarkacinę zoną sudaro užkrėsta zona ir buferinė zona.

Užkrėsta zona nustatoma ne mažesniu kaip 50 m spinduliu aplink augalą, kuris, kaip nustatyta, užkrėstas nurodytuoju kenkėju.

Buferinės zonos plotis turi būti:

a)	ne mažesnis kaip 2,5 km, jeigu užkrėsta zona nustatyta siekiant imtis 7–11 straipsniuose nurodytų likvidavimo priemonių;

b)	ne mažesnis kaip 5 km, jeigu užkrėsta zona nustatyta siekiant imtis 12–17 straipsniuose nurodytų izoliavimo priemonių.

3. Komisija atnaujina ir paskelbia valstybių narių nustatytų demarkacinių zonų, apie kurias buvo pranešta pagal Reglamento (ES) 2016/2031 18 straipsnio 6 dalį, sąrašą.

5 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl demarkacinių zonų nustatymo

1. Nukrypstant nuo 4 straipsnio, užkrėstą zoną supančios buferinės zonos, nustatytos likvidavimo tikslu, plotis gali būti sumažintas iki ne mažiau kaip 1 km, jei esama didelio užtikrintumo, kad anksčiau aptiktas nurodytasis kenkėjas neišplito, ir tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	buvo nedelsiant paimti visų užkrėstoje zonoje esančių nurodytųjų augalų, neatsižvelgiant į jų sveikatos būklę, mėginiai ir šie augalai buvo pašalinti;

b)	pradėjus taikyti likvidavimo priemones, užkrėstoje zonoje nebuvo aptikta kitų nurodytuoju kenkėju užkrėstų augalų remiantis bent kartą per metus atliktais oficialiais tyrimais ir atsižvelgiant į Tarnybos parengtą kenkėjo Xylella fastidiosa tyrimo dokumentą;

pirmais metais po nurodytojo kenkėjo nustatymo zonoje, kurią sudaro bent 2,5 km pločio juosta aplink užkrėstą zoną, bent vieną kartą buvo atliktas tyrimas, rodantis, kad nurodytojo kenkėjo toje zonoje neaptikta. Susijusi valstybė narė paima ir ištiria toje zonoje esančių augalų šeimininkų mėginius. Atsižvelgiant į Tarnybos parengtas statistiškai patikimų ir rizika grindžiamų Xylella fastidiosa tyrimų gaires, šiuo tikslu pagal tyrimų planą ir mėginių ėmimo schemą turi būti įmanoma bent 90 % pasikliovimo lygmeniu nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %, atsižvelgiant į tai, kad pirmieji 400 metrų aplink užkrėstus augalus kelia didesnę riziką palyginti su kita tos teritorijos dalimi;

pradėjus taikyti likvidavimo priemones, užkrėstoje zonoje ir šalia jos nebuvo aptikta nurodytojo kenkėjo pernešėjų remiantis bent du kartus per užkrato pernešėjų skraidymo sezoną atliktais tyrimais ir vadovaujantis tarptautiniais fitosanitarinių priemonių standartais. Remiantis šiais tyrimais, atmetama galimybė, kad nurodytasis kenkėjas plinta natūraliai.

2. Mažinant buferinės zonos plotį pagal 1 dalį, susijusi valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie tai, kodėl jos plotis yra mažinamas.

3. Nukrypdamos nuo 4 straipsnio, susijusios valstybės narės gali nuspręsti demarkacinės zonos nenustatyti iš karto, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	esama įrodymų, kad nurodytasis kenkėjas buvo neseniai įvežtas į teritoriją kartu su augalais, ant kurių jis aptiktas, arba kad nurodytasis kenkėjas aptiktas nuo to kenkėjų pernešėjų fiziškai apsaugotoje vietoje;

b)	patikrinimų rezultatai rodo, kad šie augalai buvo užkrėsti prieš juos įvežant į atitinkamą teritoriją;

c)	atlikus tyrimus netoli tokių augalų nebuvo nustatyta jokių nurodytojo kenkėjo pernešėjų.

4. 3 dalyje nurodytu atveju susijusi valstybė narė:

a)	teritorijoje, kurioje buvo pirmą kartą patvirtintas nurodytojo kenkėjo buvimas, ne trumpiau kaip dvejus metus atlieka metinį tyrimą siekdama nustatyti, ar buvo užkrėsti kiti augalai ir ar reikėtų imtis kokių nors papildomų priemonių;

b)	praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie tai, kodėl nebuvo nustatyta demarkacinė zona, ir pateikia a punkte nurodyto tyrimo išvadas iš karto, kai tik jos gaunamos.

6 straipsnis

Demarkacinių zonų panaikinimas

1. Jeigu demarkacinėje zonoje, remiantis 10 straipsnyje nurodytais tyrimais, nurodytasis kenkėjas neaptinkamas ketverius metus iš eilės, ši demarkacinė zona gali būti panaikinta. Apie tai susijusi valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, tais atvejais, kai susijusi valstybė narė, remdamasi 5 straipsnio 1 dalimi, sumažino buferinės zonos plotį iki ne mažiau kaip 1 km, ta valstybė narė gali panaikinti demarkacinę zoną po 12 mėnesių nuo jos pirminio nustatymo, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	po to, kai buvo imtasi priemonių pagal 5 straipsnio 1 dalį, padaryta išvada, kad esama didelio užtikrintumo, kad pirminis nurodytojo kenkėjo buvimas buvo pavienis atvejis ir šis kenkėjas po atitinkamą demarkacinę zoną toliau neišplito;

šioje zonoje kuo anksčiau (kiek tai praktiškai įmanoma) iki demarkacinės zonos panaikinimo datos buvo atlikti oficialūs tyrimai, atsižvelgiant į Tarnybos parengtą kenkėjo Xylella fastidiosa tyrimo dokumentą. Atsižvelgiant į Tarnybos parengtas statistiškai patikimų ir rizika grindžiamų Xylella fastidiosa tyrimų gaires, šiuo tikslu pagal tyrimų planą ir mėginių ėmimo schemą turi būti įmanoma bent 95 % pasikliovimo lygmeniu nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %.

3. Jei demarkacinė zona panaikinama pagal 2 dalį, šioje anksčiau nustatytoje zonoje augantys augalai intensyviai tiriami ateinančius dvejus metus. Atsižvelgiant į Tarnybos parengtas statistiškai patikimų ir rizika grindžiamų Xylella fastidiosa tyrimų gaires, šiuo tikslu pagal tyrimų planą ir mėginių ėmimo schemą turi būti įmanoma bent 80 % pasikliovimo lygmeniu nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %.

4. Kai valstybė narė panaikina demarkacinę zoną po 12 mėnesių nuo jos pirminio nustatymo, ji nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie tai, kodėl tokia zona panaikinama.

IV SKYRIUS

LIKVIDAVIMO PRIEMONĖS

7 straipsnis

Augalų pašalinimas

1. Atitinkama valstybė narė nedelsdama pašalina iš užkrėstos zonos:

a)	augalus, kurie, kaip žinoma, yra užkrėsti nurodytuoju kenkėju;

b)	augalus, kurie turi požymių, rodančių galimą užkrėtimą tuo kenkėju, arba kurie, kaip įtariama, yra užkrėsti tuo kenkėju;

c)	augalus, priklausančius tai pačiai rūšiai kaip ir užkrėstas augalas, neatsižvelgiant į jų sveikatos būklę;

d)	augalus, kurie priklauso kitoms rūšims nei užkrėstų augalų rūšis ir kurie, kaip nustatyta, buvo užkrėsti kitose demarkacinės zonos dalyse;

e)	nurodytuosius augalus (išskyrus c ir d punktuose paminėtus augalus), kurių mėginiai nebuvo nedelsiant paimti ir kurių molekuliniai tyrimai nebuvo atlikti ir nebuvo nustatyta, kad jie yra neužkrėsti nurodytuoju kenkėju.

2. Pašalindama 1 dalyje nurodytus augalus, susijusi valstybė narė imasi visų būtinų atsargumo priemonių ir organizuoja pašalinimo veiksmus pagal tų augalų keliamos rizikos lygį.

3. Nukrypdamos nuo 1 dalies b, c ir d punktų, valstybės narės gali nuspręsti, kad konkrečių nurodytųjų augalų, kurie yra oficialiai pripažinti turintys istorinės vertės, nebūtina pašalinti, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	atitinkami nurodytieji augalai kasmet tikrinami, imami ir tiriami jų mėginiai atliekant vieną iš IV priede išvardytų molekulinių tyrimų ir patvirtinama, kad jie nėra užkrėsti nurodytuoju kenkėju;

b)	atskiri nurodytieji augalai arba atitinkama teritorija yra fitosanitariškai apdorojami siekiant kovoti su nurodytojo kenkėjo pernešėjų populiacija visais jų vystymosi etapais. Tokie apdorojimo būdai, atsižvelgiant į vietos sąlygas, gali apimti cheminius, biologinius arba mechaninius metodus.

8 straipsnis

Kovos su nurodytojo kenkėjo pernešėjais priemonės

1. Susijusi valstybė narė užkrėstoje zonoje taiko tinkamus fitosanitarinio apdorojimo būdus, kuriais siekiama kovoti su nurodytojo kenkėjo pernešėjų populiacija visais jų vystymosi etapais. Tuos apdorojimo būdus ji taiko prieš pašalinant 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus augalus ir jų pašalinimo metu. Kovos su užkrato pernešėjais tikslais tokie apdorojimo būdai, atsižvelgiant į vietos sąlygas, gali apimti veiksmingus cheminio, biologinio arba mechaninio apdorojimo būdus.

2. Susijusi valstybė narė užkrėstoje zonoje ir buferinėje zonoje taiko žemės ūkio praktiką, siekdama kontroliuoti nurodytojo kenkėjo pernešėjų populiaciją visais jų vystymosi etapais. Ji taiko šią praktiką tinkamiausiu metų laiku, nepriklausomai nuo to, ar atitinkami augalai buvo pašalinti. Kovos su užkrato pernešėjais tikslais tokia praktika, atsižvelgiant į vietos sąlygas, gali prireikus apimti veiksmingus cheminio, biologinio arba mechaninio apdorojimo būdus.

9 straipsnis

Augalų sunaikinimas

1. Susijusi valstybė narė sunaikina 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus augalus ir augalų dalis taip, kad nurodytasis kenkėjas neišplistų in situ arba tam tikslui numatytoje netolimoje vietoje, esančioje užkrėstoje zonoje, arba, jeigu tie augalai ar augalų dalys yra uždengti nuo užkrato pernešėjų apsaugančiu tinklu, kuo arčiau nuo tos vietos.

2. Susijusi valstybė narė, atsižvelgdama į rizikos lygį, gali nuspręsti sunaikinti tik šakas ir lapus, o susijusią medieną apdoroti fitosanitariškai, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje. Šių augalų šaknų sistema pašalinama arba numarinama tinkamu fitosanitarinio apdorojimo būdu, kad augalai neatželtų.

10 straipsnis

Metinė demarkacinės zonos priežiūra

Visoje demarkacinėje zonoje susijusi valstybė narė tinkamiausiu laiku stebi nurodytojo kenkėjo buvimą, atlikdama kasmetinius tyrimus pagal 2 straipsnio 5 ir 6 dalis ir atsižvelgdama į informaciją, nurodytą Tarnybos parengtame kenkėjo Xylella fastidiosa tyrimo dokumente.

Užkrėstose zonose susijusi valstybė narė ima augalų šeimininkų, įskaitant nurodytuosius augalus, kurie nebuvo pašalinti pagal 7 straipsnio 1 dalį, mėginius ir atlieka jų tyrimus. Atsižvelgiant į Tarnybos parengtas statistiškai patikimų ir rizika grindžiamų Xylella fastidiosa tyrimų gaires, šiuo tikslu pagal tyrimų planą ir mėginių ėmimo schemą turi būti įmanoma bent 90 % pasikliovimo lygmeniu nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 0,5 %.

Buferinėse zonose susijusi valstybė narė ima augalų šeimininkų ir kitų augalų, kurie turi požymių, rodančių galimą užkrėtimą, arba kurie, kaip įtariama, yra užkrėsti tuo kenkėju, mėginius ir atlieka jų tyrimus. Atsižvelgiant į Tarnybos parengtas statistiškai patikimų ir rizika grindžiamų Xylella fastidiosa tyrimų gaires, šiuo tikslu pagal tyrimų planą ir mėginių ėmimo schemą turi būti įmanoma bent 90 % pasikliovimo lygiu nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %, atsižvelgiant į tai, kad pirmieji 400 metrų aplink užkrėstas zonas kelia didesnę riziką.

Susijusi valstybė narė taip pat stebi nurodytojo kenkėjo buvimą demarkacinėje zonoje esančiuose užkrato pernešėjuose, kad nustatytų užkrato pernešėjų keliamą tolesnio išplitimo riziką ir įvertintų pagal 8 straipsnį taikomų fitosanitarinės kontrolės priemonių veiksmingumą.

11 straipsnis

Kitos susijusios nurodytojo kenkėjo likvidavimo priemonės

1. Susijusi valstybė narė imasi bet kokių kitų priemonių, kurios gali padėti likviduoti nurodytąjį kenkėją pagal Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą (ISPM) Nr. 9 (9) ir padėti vadovautis integruotu požiūriu, grindžiamu standarte ISPM Nr. 14 (10) nustatytais principais.

2. Susijusi valstybė narė imasi priemonių, skirtų ypatingiems ar sudėtingiems atvejams, kai pagrįstai numatoma, kad bus vengiama likvidavimo, jam bus trukdoma arba jis bus atidedamas, visų pirma priemonių, susijusių su visų augalų, kurie yra užkrėsti arba įtariama, kad yra užkrėsti, tinkamu sunaikinimu, arba susijusių su galimybe patekti į jų buvimo vietą, vieša ar privačia nuosavybe arba už juos atsakingu asmeniu ar įstaiga.

3. Susijusi valstybė narė atlieka reikiamus tyrimus, siekdama nustatyti užkrato kilmę. Ji atseka augalus šeimininkus, susijusius su atitinkamu užkrėtimo atveju, įskaitant tuos, kurie buvo vežami prieš nustatant demarkacinę zoną. Tokių tyrimų rezultatai pranešami Komisijai ir valstybėms narėms, iš kurių yra kilę šie susiję augalai, valstybėms narėms, per kurias jie buvo vežami, ir valstybėms narėms, į kurias jie buvo įvežti.

V SKYRIUS

IZOLIAVIMO PRIEMONĖS

12 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Susijusios valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti III priede nurodytoje užkrėstoje zonoje vietoj likvidavimo priemonių taikyti 13–17 straipsniuose nustatytas izoliavimo priemones.

13 straipsnis

III priede nurodytoje užkrėstoje zonoje esančių augalų pašalinimas

1. Susijusi valstybė narė, remdamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta stebėsena, nedelsdama pašalina visus augalus, kurie, kaip nustatyta, užkrėsti nurodytuoju kenkėju.

Augalai pašalinami iš karto po to, kai oficialiai nustatomas nurodytojo kenkėjo buvimas, arba, jei nurodytasis kenkėjas aptinkamas ne užkrato pernešėjų skraidymo sezono metu, jie pašalinami iki kito užkrato pernešėjų skraidymo sezono. Imamasi visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant pašalinimo metu ir po pašalinimo išvengti nurodytojo kenkėjo ir jo pernešėjų išplitimo.

2. Nukrypdama nuo 1 dalies, susijusi valstybė narė mokslo tikslais gali nuspręsti ypatingą kultūrinę ir socialinę vertę turinčių augalų vietose nepašalinti 15 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų augalų, kurie, kaip nustatyta, buvo užkrėsti nurodytuoju kenkėju.

14 straipsnis

Kovos su nurodytojo kenkėjo pernešėjais III priede išvardytose užkrėstose zonose priemonės

1. Susijusi valstybė narė, siekdama kovoti su nurodytojo kenkėjo pernešėjų populiacija visais jų vystymosi etapais, prieš pašalindama 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus augalus, tiems augalams ir aplink 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus augalus taiko tinkamus fitosanitarinio apdorojimo būdus. Kovos su užkrato pernešėjais tikslais tokie apdorojimo būdai, atsižvelgiant į vietos sąlygas, gali apimti veiksmingus cheminio, biologinio arba mechaninio apdorojimo būdus.

2. 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytose vietovėse susijusi valstybė narė taiko žemės ūkio praktiką, siekdama kontroliuoti nurodytojo kenkėjo pernešėjų populiaciją visais jos vystymosi etapais tinkamiausiu kiekvienų metų laiku. Kovos su užkrato pernešėjais tikslais tokia praktika, atsižvelgiant į vietos sąlygas, gali apimti veiksmingus cheminio, biologinio arba mechaninio apdorojimo būdus.

15 straipsnis

III priede išvardytų užkrėstų zonų metinė priežiūra

1. Susijusi valstybė narė bent 2 dalyje nurodytose užkrėstos zonos dalyse 50 m spinduliu aplink augalus, kurie, kaip nustatyta, buvo užkrėsti nurodytuoju kenkėju, nedelsdama ima ir tiria šių augalų mėginus:

a)	visų nurodytųjų augalų, kurie priklauso tų rūšių nurodytiesiems augalams, kurie, kaip nustatyta, buvo užkrėsti toje pačioje demarkacinėje zonoje, ir

b)	visų kitų augalų, kurie turi požymių, rodančių galimą užkrėtimą tuo kenkėju, arba kurie, kaip įtariama, yra užkrėsti tuo kenkėju.

2. Susijusi valstybė narė tinkamiausiu laiku stebi nurodytojo kenkėjo buvimą, atlikdama kasmetinius tyrimus ir atsižvelgdama į informaciją, nurodytą Tarnybos parengtame kenkėjo Xylella fastidiosa tyrimo dokumente. Tokia stebėsena vykdoma bent šiose III priede nurodytos užkrėstos zonos dalyse:

a)	teritorijoje, kuri tęsiasi ne mažiau kaip 5 km nuo užkrėstos zonos ribos su buferine zona;

b)	netoli ypatingą kultūrinę ir socialinę vertę turinčių augalų vietų, kurios yra už a punkte nurodytos teritorijos ribų ir kurias susijusi valstybė narė atitinkamai nustatė.

Tose užkrėstos zonos dalyse susijusi valstybė narė pagal 2 straipsnio 6 dalį ima ir tiria tų rūšių augalų šeimininkų, kurie, kaip nustatyta, buvo užkrėsti demarkacinėje zonoje, mėginius. Atsižvelgiant į Tarnybos parengtas statistiškai patikimų ir rizika grindžiamų Xylella fastidiosa tyrimų gaires, šiuo tikslu pagal tyrimų planą ir mėginių ėmimo schemą turi būti įmanoma bent 90 % pasikliovimo lygmeniu nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 0,7 %. Ji taip pat ima ir tiria užkrato pernešėjų populiacijos mėginius, siekdama aptikti nurodytąjį kenkėją.

3. 2 dalies a punktas netaikomas saloms, kurių visai teritorijai taikomos izoliavimo priemonės ir kurios nuo artimiausios Sąjungos žemyninės teritorijos nutolusios daugiau kaip 5 km.

4. Buferinėse zonose atitinkama valstybė narė ima ir tiria augalų šeimininkų ir kitų augalų, kurie turi požymių, rodančių galimą užkrėtimą šiuo kenkėju, arba kurie, kaip įtariama, yra užkrėsti šiuo kenkėju, mėginius. Atsižvelgiant į Tarnybos parengtas statistiškai patikimų ir rizika grindžiamų Xylella fastidiosa tyrimų gaires, šiuo tikslu pagal tyrimų planą ir mėginių ėmimo schemą turi būti įmanoma bent 90 % pasikliovimo lygmeniu nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %, atsižvelgiant į tai, kad pirmieji 400 metrų šalia užkrėstų zonų kelia didesnę riziką.

5. Susijusi valstybė narė taip pat stebi nurodytojo kenkėjo buvimą užkrato pernešėjuose užkrėstos zonos dalyse, kurios nurodytos 2 dalyje, ir buferinėje zonoje, kad nustatytų užkrato pernešėjų keliamą tolesnio išplitimo riziką ir įvertintų pagal 14 straipsnį taikomų fitosanitarinės kontrolės priemonių veiksmingumą.

16 straipsnis

Augalų sunaikinimas

1. Susijusi valstybė narė in situ arba netolimoje šiam tikslui numatytoje vietoje, esančioje III priede nurodytoje užkrėstoje zonoje, sunaikina visus augalus ir augalų dalis, kurie, kaip nustatyta, yra užkrėsti nurodytuoju kenkėju, užtikrindama, kad nurodytasis kenkėjas neišplistų.

2. Susijusi valstybė narė gali nuspręsti sunaikinti tik šakas ir lapus, o susijusią medieną apdoroti fitosanitariškai pagal 14 straipsnio 1 dalį, jei ji padaro išvadą, kad tie augalai nekelia rizikos, kad nurodytasis kenkėjas išplis toliau. Šių augalų šaknų sistema pašalinama arba numarinama tinkamu fitosanitarinio apdorojimo būdu, kad augalai neatželtų.

17 straipsnis

Kitos susijusios nurodytojo kenkėjo izoliavimo priemonės

Susijusi valstybė narė imasi priemonių, skirtų ypatingiems ar sudėtingiems atvejams, kai pagrįstai numatoma, kad bus vengiama izoliavimo, jam bus trukdoma arba jis bus atidedamas, visų pirma priemonių, susijusių su visų augalų, kurie yra užkrėsti arba įtariama, kad yra užkrėsti, tinkamu sunaikinimu, arba susijusių su galimybe patekti į jų buvimo vietą, vieša ar privačia nuosavybe arba už juos atsakingu asmeniu ar įstaiga.

VI SKYRIUS

NURODYTŲJŲ AUGALŲ SODINIMAS UŽKRĖSTOSE ZONOSE

18 straipsnis

Leidimas sodinti nurodytuosius augalus užkrėstose zonose

Susijusi valstybė narė gali leisti sodinti nurodytuosius augalus užkrėstose zonose tik vienu iš šių atvejų:

a)	tie nurodytieji augalai auginami nuo vabzdžių apsaugotuose gamybos vietose, kuriose nėra nurodytojo kenkėjo ir jo pernešėjų;

b)	pageidautina, kad tie nurodytieji augalai priklausytų veislėms, kurios, kaip įvertinta, yra atsparios nurodytajam kenkėjui arba jį toleruoja, ir būtų sodinami III priede išvardytose užkrėstose zonose, tačiau už 15 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos teritorijos ribų;

c)	tie nurodytieji augalai priklauso toms pačioms rūšims augalų, kuriuos ištyrus nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju, remiantis tyrimais, atliktais pagal 10 straipsnį bent pastaruosius dvejus metus, ir yra sodinami užkrėstose zonose, kurios nustatytos likvidavimo tikslais.

VII SKYRIUS

NURODYTŲJŲ AUGALŲ VEŽIMAS SĄJUNGOJE

19 straipsnis

Nurodytųjų augalų, užaugintų demarkacinėje zonoje esančiuose patvirtintose gamybos vietose, išvežimas iš šios demarkacinės zonos ir iš atitinkamų užkrėstų zonų į buferines zonas

Iš demarkacinės zonos ir iš atitinkamų užkrėstų zonų į buferines zonas išvežti nurodytuosius augalus, užaugintus šioje demarkacinėje zonoje esančioje gamybos vietoje, gali būti leidžiama tik tuo atveju, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	nurodytieji augalai per visą gamybos ciklą buvo auginami vietoje, kuriai suteiktas leidimas pagal 24 straipsnį, arba buvo tokioje vietoje bent pastaruosius trejus metus;

b)	per visą nurodytųjų augalų augimo laikotarpį šioje vietoje nebuvo aptikta nei nurodytojo kenkėjo, nei jo pernešėjų;

nurodytieji augalai tinkamu metų laiku buvo fitosanitariškai apdoroti siekiant kovoti su kenkėjo pernešėjų populiacija visais jų vystymosi etapais ir užtikrinti, kad nurodytojo kenkėjo pernešėjų nebūtų. Tokie apdorojimo būdai, atsižvelgiant į vietos sąlygas, prireikus apima veiksmingus cheminius, biologinius arba mechaninius metodus;

d)	nurodytieji augalai per demarkacinę zoną arba joje vežami uždarose talpyklose arba pakuotėse, užtikrinant, kad jų būtų neįmanoma užkrėsti nurodytuoju kenkėju arba jo pernešėjais;

e)	kuo anksčiau iki nurodytųjų augalų vežimo buvo atliktas jų molekulinis tyrimas siekiant nustatyti nurodytojo kenkėjo buvimą, remiantis IV priede nurodytu tyrimu, taikant mėginių ėmimo schemą, pagal kurią bent 80 % pasikliovimo lygmeniu galima nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %.

20 straipsnis

Nurodytųjų augalų, kurie, kaip nustatyta, niekada nebuvo užkrėsti demarkacinėje zonoje, išvežimas iš šios demarkacinės zonos ir iš atitinkamų užkrėstų zonų į buferines zonas

Iš demarkacinės zonos ir iš atitinkamos užkrėstos zonos į buferines zonas išvežti nurodytuosius augalus, kurie, kaip nustatyta, niekada nebuvo užkrėsti šioje demarkacinėje zonoje, gali būti leidžiama tik tuo atveju, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	nurodytieji augalai buvo auginami vietoje, kuri priklauso profesionaliam veiklos vykdytojui, užregistruotam pagal Reglamento (ES) 2016/2031 65 straipsnį;

nurodytieji augalai priklauso rūšims augalų, kurie bent dalį auginimo laiko buvo auginami demarkacinėje zonoje ir kuriuos trejų metų laikotarpiu nuo tada, kai demarkacinė zona buvo nustatyta, ištyrus taip, kaip nurodyta 10 ir 15 straipsniuose, buvo nustatyta, kad jie niekada nebuvo užkrėsti nurodytuoju kenkėju;

c)	b punkte minimų nurodytųjų augalų rūšys yra paskelbtos Komisijos duomenų bazėje, į kurią įtraukiami augalai šeimininkai, kurie, kaip žinoma, nėra užkrėsti toje konkrečioje demarkacinėje zonoje;

nurodytieji augalai tinkamu metų laiku buvo fitosanitariškai apdoroti siekiant kovoti su kenkėjo pernešėjų populiacija visais jų vystymosi etapais ir užtikrinti, kad nurodytojo kenkėjo pernešėjų nebūtų. Tokie apdorojimo būdai, remiantis vietos sąlygomis, prireikus apima veiksmingus cheminius, biologinius arba mechaninius metodus;

e)	kompetentinga institucija kuo anksčiau (kiek tai praktiškai įmanoma) iki vežimo atliko nurodytųjų augalų partijų patikrinimus ir molekulinius tyrimus, taikant mėginių ėmimo schemą, pagal kurią bent 95 % pasikliovimo lygmeniu galima nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %;

f)	kuo anksčiau (kiek tai praktiškai įmanoma) iki nurodytųjų augalų partijų vežimo jos buvo fitosanitariškai apdorotos nuo visų nurodytojo kenkėjo pernešėjų.

21 straipsnis

Nurodytųjų augalų, per visą gamybos ciklą augintų in vitro demarkacinėje zonoje, išvežimas iš šios demarkacinės zonos ir iš atitinkamų užkrėstų zonų į buferines zonas

Iš demarkacinės zonos ir iš atitinkamų užkrėstų zonų į buferines zonas išvežti nurodytuosius augalus, per visą gamybos ciklą augintus in vitro šioje demarkacinėje zonoje, gali būti leidžiama tik tuo atveju, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	nurodytieji augalai per visą gamybos ciklą buvo auginami vietoje, kuriai suteiktas leidimas pagal 24 straipsnį;

nurodytieji augalai buvo užauginti permatomose talpyklose steriliomis sąlygomis ir atitinka vieną iš šių sąlygų:

i)	jie buvo užauginti iš sėklų;

ii)	jie buvo steriliomis sąlygomis padauginti iš motininių augalų, kurie visą laiką buvo Sąjungos teritorijoje, neužkrėstoje nurodytuoju kenkėju, ir kuriuos patikrinus buvo nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju;

iii)

jie buvo steriliomis sąlygomis padauginti iš motininių augalų, kurie buvo užauginti 19 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančioje vietoje ir kuriuos ištyrus buvo nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju, taikant mėginių ėmimo schemą, pagal kurią bent 95 % pasikliovimo lygmeniu galima nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %;

c)	nurodytieji augalai per demarkacines zonas arba jų viduje vežami talpykloje steriliomis sąlygomis, kuriomis panaikinama galimybė juos užkrėsti nurodytuoju kenkėju per jo pernešėjus.

22 straipsnis

Vegetacinėje ramybės būsenoje esančių Vitis genties augalų, kurie dalį auginimo laiko buvo auginti demarkacinėje zonoje, išvežimas iš šios demarkacinės zonos ir iš atitinkamų užkrėstų zonų į buferines zonas

Iš demarkacinės zonos ir iš atitinkamų užkrėstų zonų į buferines zonas išvežti sodinti skirtus vegetacinėje ramybės būsenoje esančius Vitis genties augalus, išskyrus sėklas, kurie dalį auginimo laiko buvo auginti šioje demarkacinėje zonoje ir yra įtraukti į sąrašą kaip tos demarkacinės zonos nurodytieji augalai, gali būti leidžiama tik tuo atveju, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	augalai buvo auginami vietoje, kuri priklauso veiklos vykdytojui, užregistruotam pagal Reglamento (ES) 2016/2031 65 straipsnį;

b)	kuo anksčiau (kiek tai praktiškai įmanoma) iki augalų vežimo jie buvo termiškai apdoroti, t. y. vegetacinėje ramybės būsenoje esantys augalai 45 minutėms buvo panardinti į iki 50 °C įkaitintą vandenį, apdorojimo įmonėje, kuriai tuo tikslu leidimą suteikė ir kurią prižiūri kompetentinga institucija.

23 straipsnis

Nurodytųjų augalų, kurie dalį auginimo laiko buvo auginti demarkacinėje zonoje, vežimas užkrėstose zonose, buferinėse zonose ir iš buferinių zonų į jų atitinkamas užkrėstas zonas

Užkrėstose zonose, buferinėse zonose ir iš buferinių zonų į atitinkamas užkrėstas zonas vežti nurodytuosius augalus, kurie bent dalį auginimo laiko buvo auginti demarkacinėje zonoje, gali būti leidžiama tik tuo atveju, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	nurodytieji augalai buvo auginami vietoje, kuri priklauso veiklos vykdytojui, užregistruotam pagal Reglamento (ES) 2016/2031 65 straipsnį;

b)	kompetentinga institucija kasmet iš tos vietos ima ir tiria mėginius, kad nustatytų, ar joje yra nurodytasis kenkėjas, atsižvelgdama į informaciją, nurodytą Tarnybos parengtame kenkėjo Xylella fastidiosa tyrimo dokumente;

c)	metinio patikrinimo ir reprezentatyviojo mėginio tyrimo rezultatai patvirtina, kad nurodytojo kenkėjo nėra;

e)	profesionalūs veiklos vykdytojai prašo tuos augalus gaunančio asmens pasirašyti deklaraciją, kad tie augalai nebus išvežti iš tų zonų.

24 straipsnis

Gamybos vietoms skirti leidimai

1. Kompetentinga institucija gali 19 ir 21 straipsnių tikslais išduoti leidimą, skirtą gamybos vietai, tik tuo atveju, jei ji atitinka visas šias sąlygas:

a)	ji yra užregistruota pagal Reglamento (ES) 2016/2031 65 straipsnį;

b)	kompetentinga institucija leido ją pripažinti nuo nurodytojo kenkėjo ir jo pernešėjų fiziškai apsaugota vieta;

c)	kompetentinga institucija kasmet, tinkamiausiu laiku, atliko ne mažiau kaip du jos patikrinimus.

2. Jeigu atlikdamos metinius patikrinimus kompetentingos institucijos nustato nurodytojo kenkėjo buvimą arba 1 dalies b punkte nurodytos fizinės apsaugos pažeidimus, jos nedelsdamos atšaukia tokiai vietai skirtą leidimą ir laikinai sustabdo nurodytųjų augalų vežimą iš atitinkamų demarkacinių zonų ir iš atitinkamų užkrėstų zonų į buferines zonas.

3. Kiekviena valstybė narė sudaro ir atnaujina visų pagal 1 dalį patvirtintų vietų sąrašą.

Sudariusi arba atnaujinusi šį sąrašą, valstybė narė nedelsdama jį perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

25 straipsnis

Nurodytųjų augalų, kurie niekada nebuvo auginami demarkacinėje zonoje, vežimas Sąjungoje

1. Nurodytieji augalai, kurie niekada nebuvo auginami demarkacinėje zonoje, gali būti vežami Sąjungoje tik tuo atveju, jei jie buvo užauginti vietoje, kuri atitinka šias sąlygas:

a)	ji priklauso profesionaliam veiklos vykdytojui, užregistruotam pagal Reglamento (ES) 2016/2031 65 straipsnį, ir ją kasmet tikrina kompetentinga institucija;

b)	priklausomai nuo atitinkamo rizikos lygio joje imami ir tiriami mėginiai siekiant nustatyti nurodyto kenkėjo buvimą, atliekant IV priede nurodytą tyrimą ir atsižvelgiant į informaciją, nurodytą Tarnybos parengtame kenkėjo Xylella fastidiosa tyrimo dokumente.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, sodinti skirti Coffea, Lavandula dentata L., Nerium oleander L., Olea europaea L., Polygala myrtifolia L. ir Prunus dulcis (Mill.), D.A. Webb, augalai, išskyrus jų sėklas, gali būti vežami pirmą kartą Sąjungoje tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)	jie buvo auginami vietoje, kurią kasmet tikrina kompetentinga institucija;

šioje vietoje imami ir tiriami mėginiai siekiant nustatyti nurodytojo kenkėjo buvimą, atsižvelgiant į informaciją, nurodytą Tarnybos parengtame kenkėjo Xylella fastidiosa tyrimo dokumente, taikant mėginių ėmimo schemą, pagal kurią bent 80 % pasikliovimo lygmeniu galima nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %.

26 straipsnis

Superelitinių motininių augalų ar superelitinės medžiagos, išaugintų už demarkacinės zonos ribų, vežimas Sąjungoje

Superelitinius motininius augalus, apibrėžtus Komisijos įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES (11) 1 straipsnio 3 dalyje, arba superelitinę medžiagą, apibrėžtą Tarybos direktyvos 2008/90/EB (12) 2 straipsnio 5 dalyje, kurie priklauso rūšims Juglans regia L., Olea europaea L., Prunus amygdalus Batsch, P. amygdalus x P. persica, P. armeniaca L., P. avium (L.) L., P. cerasus L., P. domestica L., P. domestica x P. salicina, P. dulcis (Mill.) D.A. Webb, P. persica (L.) Batsch, ir P. salicina, Lindley, ir kurie buvo užauginti už demarkacinės zonos ribų ir bent dalį auginimo laikotarpio buvo auginti ne nuo vabzdžių apsaugotose patalpose, galima vežti Sąjungoje tik jeigu prie jų pridedamas augalo pasas ir tenkinamos šios sąlygos:

a)	jie buvo sertifikuoti pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/925 (13) 1 straipsnį;

b)	kuo anksčiau iki jų vežimo datos jie buvo apžiūrėti, paimti jų mėginiai ir remiantis tarptautiniais fitosanitarinių priemonių standartais atliktas jų molekulinis tyrimas siekiant nustatyti nurodytojo kenkėjo buvimą.

27 straipsnis

Augalų pasai

19–26 straipsniuose nurodyti augalai Sąjungoje vežami tik su augalo pasu, laikantis Reglamento (ES) 2016/2031 78–95 straipsnių reikalavimų.

23 straipsnyje paminėtiems nurodytiesiems augalams taikomos šios papildomos sąlygos:

a)	jei jie vežami tik užkrėstose zonose, šalia atsekamumo kodo, nurodyto Reglamento (ES) 2016/2031 VII priedo A dalies 1 punkto e papunktyje, pateikiamas užrašas „Užkrėsta zona – XYLEFA“;

b)	jei jie vežami buferinėje zonoje arba iš buferinės zonos į užkrėstą zoną, šalia atsekamumo kodo, nurodyto Reglamento (ES) 2016/2031 VII priedo A dalies 1 punkto e papunktyje, pateikiamas užrašas „Buferinė zona ir užkrėsta zona – XYLEFA“.

VIII SKYRIUS

AUGALŲ ŠEIMININKŲ ĮVEŽIMAS SĄJUNGĄ

28 straipsnis

Iš trečiosios šalies, kurioje aptinkamas nurodytasis kenkėjas, kilusių augalų šeimininkų įvežimas į Sąjungą

Iš trečiosios šalies, kurioje aptinkamas nurodytasis kenkėjas, kilusius augalus šeimininkus į Sąjungą galima įvežti tik jei tenkinamos šios sąlygos:

susijusios trečiosios šalies nacionalinė augalų apsaugos organizacija, remdamasi kompetentingos institucijos atliktais patikrinimais, paimtais mėginiais ir atliktais jų molekuliniais tyrimais, nurodytais IV priede, pagal atitinkamus tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartus, raštu pranešė Komisijai, kad nurodytasis kenkėjas šalyje neaptinkamas. Atsižvelgiant į Tarnybos parengtas statistiškai patikimų ir rizika grindžiamų Xylella fastidiosa tyrimų gaires, pagal naudotą tyrimų planą ir mėginių ėmimo schemą įmanoma bent 80 % pasikliovimo lygmeniu nustatyti, kad nacionaliniu lygmeniu užkrėstų augalų yra 1 %;

b)	prie augalų šeimininkų pridėtas fitosanitarinis sertifikatas, kurio skiltyje „Papildoma deklaracija“ nurodyta, kad nurodytasis kenkėjas šalyje neaptinkamas;

c)	augalai šeimininkai buvo užauginti vietoje, kurią kompetentinga institucija kasmet tikrina ir kurioje, priklausomai nuo atitinkamo rizikos lygio, tinkamu laiku ima ir tiria šių augalų mėginius atlikdama IV priede nurodytus tyrimus, kad nustatytų, ar yra nurodytasis kenkėjas;

Coffea, Lavandula dentata L., Nerium oleander L., Olea europaea L., Polygala myrtifolia L. ir Prunus dulcis (Mill.), D.A. Webb, rūšių sodinti skirti augalai, išskyrus sėklas, buvo auginami vietose, kurias kasmet tikrina kompetentinga institucija ir kuriose tinkamu metu ima ir tiria šių augalų mėginius atlikdama IV priede nurodytus tyrimus, kad nustatytų, ar yra nurodytasis kenkėjas, taikydama mėginių ėmimo schemą, pagal kurią bent 80 % pasikliovimo lygmeniu galima nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %;

e)	į Sąjungą įvežamus augalus šeimininkus pagal 33 straipsnį patikrino kompetentinga institucija ir nustatė, kad nurodytojo kenkėjo nėra.

29 straipsnis

Augalų šeimininkų, kilusių iš užkrėstoje šalyje esančios kenkėjais neužkrėstos teritorijos, įvežimas į Sąjungą

Iš trečiosios šalies, kurioje aptinkamas nurodytasis kenkėjas, kilusius augalus šeimininkus į Sąjungą galima įvežti tik jei tenkinamos visos šios sąlygos:

augalai šeimininkai yra kilę iš teritorijos, kurią atitinkama nacionalinė augalų apsaugos organizacija, laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų ir remdamasi oficialiais tyrimais, pagrįstais mėginių ėmimu ir tyrimu atliekant IV priede nurodytą tyrimą, paskelbė neužkrėsta nurodytuoju kenkėju. Atsižvelgiant į Tarnybos parengtas statistiškai patikimų ir rizika grindžiamų Xylella fastidiosa tyrimų gaires, pagal naudotą tyrimų planą ir mėginių ėmimo schemą įmanoma bent 80 % pasikliovimo lygmeniu nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %;

b)	susijusios trečiosios šalies nacionalinė augalų apsaugos organizacija raštu nurodė Komisijai tos teritorijos pavadinimą;

c)	prie augalų šeimininkų pridėtas fitosanitarinis sertifikatas, kurio skiltyje „Kilmės vieta“ nurodoma, kad atitinkami augalai šeimininkai visą auginimo laiką augo a punkte nurodytoje teritorijoje, konkrečiai įvardijant tos teritorijos pavadinimą;

d)	augalai šeimininkai buvo užauginti vietoje, kurią kompetentinga institucija kasmet tikrina ir kurioje, priklausomai nuo atitinkamo rizikos lygio, tinkamu laiku ima ir tiria šių augalų mėginius atlikdama IV priede nurodytus tyrimus, kad nustatytų, ar yra nurodytasis kenkėjas;

Coffea, Lavandula dentata L., Nerium oleander L., Olea europaea L., Polygala myrtifolia L. ir Prunus dulcis (Mill.), D.A. Webb, rūšių sodinti skirti augalai, išskyrus sėklas, buvo auginami vietoje, kurią kasmet tikrina kompetentinga institucija ir kurioje tinkamu metu ima ir tiria šių augalų mėginius atlikdama IV priede nurodytus tyrimus, kad nustatytų, ar yra nurodytasis kenkėjas, taikydama mėginių ėmimo schemą, pagal kurią bent 80 % pasikliovimo lygmeniu įmanoma nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %;

f)	į Sąjungą įvežamus augalus šeimininkus pagal 33 straipsnį patikrino kompetentinga institucija ir nustatė, kad nurodytojo kenkėjo nėra.

30 straipsnis

Augalų šeimininkų, kilusių iš užkrėstos šalies kenkėjais neužkrėstos gamybos vietos, įvežimas į Sąjungą

1. Iš trečiosios šalies, kurioje aptinkamas nurodytasis kenkėjas, kilusius nurodytuosius augalus į Sąjungą galima įvežti tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)	augalai šeimininkai yra kilę iš gamybos vietos, kurią nacionalinė augalų apsaugos organizacija pagal 31 straipsnį leido pripažinti neužkrėsta kenkėjais;

b)	susijusios trečiosios šalies nacionalinė augalų apsaugos organizacija raštu pateikė Komisijai tų kenkėjais neužkrėstų gamybos vietų sąrašą ir nurodė, kurioje šalies vietovėje jos yra;

prie augalų šeimininkų pridėtas fitosanitarinis sertifikatas, kuriame nurodoma:

skiltyje „Papildoma deklaracija“ nurodoma, kad augalai šeimininkai per visą gamybos ciklą buvo auginami vienoje ar daugiau vietų, kurias nacionalinė augalų apsaugos organizacija pagal 31 straipsnį leido pripažinti neužkrėstomis kenkėjais, ir kad augalai šeimininkai buvo vežami uždarose talpyklose arba pakuotėse, užtikrinant, kad nurodytojo kenkėjo pernešėjai negalėtų jų užkrėsti;

ii)	skiltyje „Kilmės vieta“ nurodomas (-i) kenkėjais neužkrėstos (-ų) gamybos vietos (-ų) pavadinimas arba kodas;

d)	į Sąjungą įvežamus augalus šeimininkus patikrino kompetentinga institucija pagal 33 straipsnį ir nustatė, kad nurodytojo kenkėjo nėra.

2. Iš trečiosios šalies, kurioje aptinkamas nurodytasis kenkėjas, kilusius ir per visą gamybos ciklą in vitro augintus augalus šeimininkus į Sąjungą galima įvežti tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

augalai šeimininkai atitinka vieną iš šių sąlygų:

i)	jie buvo užauginti iš sėklų;

ii)	jie buvo steriliomis sąlygomis padauginti iš motininių augalų, kurie visą laiką buvo teritorijoje, neužkrėstoje nurodytuoju kenkėju, ir kuriuos patikrinus buvo nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju;

iii)	jie buvo steriliomis sąlygomis padauginti iš motininių augalų, kurie visą laiką augo vietoje, atitinkančioje 31 straipsnyje nustatytas sąlygas, ir kuriuos patikrinus buvo nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju;

b)	augalai šeimininkai buvo auginami gamybos vietoje, kurią nacionalinė augalų apsaugos organizacija pagal 31 straipsnį leido pripažinti neužkrėsta kenkėjais;

c)	susijusios trečiosios šalies nacionalinė augalų apsaugos organizacija raštu pateikė Komisijai tų kenkėjais neužkrėstų gamybos vietų sąrašą ir nurodė, kurioje šalies vietovėje jie yra;

prie augalų šeimininkų pridėtas fitosanitarinis sertifikatas, kuriame nurodoma:

skiltyje „Papildoma deklaracija“ nurodoma, kad augalai šeimininkai per visą gamybos ciklą buvo auginami in vitro vienoje ar daugiau vietų, kurias nacionalinė augalų apsaugos organizacija pagal 31 straipsnį leido pripažinti neužkrėstomis kenkėjais, ir kad augalai šeimininkai buvo vežami uždarose talpyklose arba pakuotėse, užtikrinant, kad jų būtų neįmanoma užkrėsti nurodytuoju kenkėju arba bet kuriuo iš žinomų jo pernešėjų;

ii)	skiltyje „Kilmės vieta“ nurodomas kenkėjais neužkrėstos gamybos vietos pavadinimas arba kodas.

31 straipsnis

Leidimas gamybos vietas pripažinti neužkrėstomis kenkėjais

Gamybos vietą gali būti leidžiama pripažinti neužkrėsta kenkėjais tik tuo atveju, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	pagal atitinkamus tarptautinius fitosanitarinių priemonių standartus nacionalinė augalų apsaugos organizacija paskelbė, kad nuo vabzdžių apsaugota vieta yra neužkrėsta nurodytuoju kenkėju ir jo pernešėjais;

gamybos vieta tinkamu metų laiku buvo fitosanitariškai apdorota siekiant kovoti su kenkėjo pernešėjų populiacija visais jų vystymosi etapais ir užtikrinti, kad nurodytojo kenkėjo pernešėjų nebūtų. Tokie apdorojimo būdai, remiantis vietos sąlygomis, apima veiksmingus cheminius, biologinius arba mechaninius metodus;

c)	kompetentinga institucija kasmet, tinkamiausiu laiku, atliko ne mažiau kaip du gamybos vietos patikrinimus;

kuo anksčiau iki iš gamybos vietos kilusių augalų šeimininkų vežimo buvo atliktas jų molekulinis tyrimas siekiant nustatyti nurodytojo kenkėjo buvimą, atliekant IV priede nurodytą tyrimą ir taikant mėginių ėmimo schemą, pagal kurią bent 90 % pasikliovimo lygmeniu įmanoma nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %.

Jeigu atlikdamos metinius patikrinimus kompetentingos institucijos aptinka nurodytąjį kenkėją arba nustato žalą, trukdančią kenkėjais neužkrėstoje gamybos vietoje užtikrinti apsaugą nuo vabzdžių, jos nedelsdamos atšaukia tai vietai suteiktą leidimą ir laikinai sustabdo augalų šeimininkų vežimą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

IX SKYRIUS

SĄJUNGOJE VEŽAMŲ NURODYTŲJŲ AUGALŲ IR Į SĄJUNGĄ ĮVEŽAMŲ AUGALŲ ŠEIMININKŲ OFICIALŪS PATIKRINIMAI

32 straipsnis

Sąjungoje vežamų nurodytųjų augalų oficialūs patikrinimai

1. Valstybės narės sistemingai atlieka oficialius nurodytųjų augalų, vežamų iš demarkacinės zonos arba iš užkrėstos zonos į buferinę zoną, patikrinimus.

2. Tokie patikrinimai atliekami bent tose vietose, įskaitant kelius, oro uostus ir uostus, kuriose augalai šeimininkai vežami iš užkrėstų zonų į buferines zonas arba kitas Sąjungos teritorijos dalis.

3. Atliekant šiuos patikrinimus tikrinami dokumentai ir nurodytųjų augalų atitiktis.

4. Šie patikrinimai atliekami nepaisant nurodytųjų augalų deklaruotos kilmės, jų savininko arba už juos atsakingo asmens ar įstaigos.

5. Jeigu šie patikrinimai rodo, kad nesilaikoma 19–23 straipsniuose nustatytų sąlygų, juos atlikusi valstybė narė nedelsdama sunaikina reikalavimų neatitinkantį augalą in situ arba netoliese esančioje vietoje. Šis veiksmas atliekamas imantis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant pašalinimo metu ir po pašalinimo išvengti nurodytojo kenkėjo ir bet kokio tame augale esančio užkrato pernešėjo išplitimo.

33 straipsnis

Oficialūs patikrinimai įvežant į Sąjungą

1. Visos į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamos augalų šeimininkų siuntos oficialiai patikrinamos įvežimo į Sąjungą punkte arba paskirties vietoje, kaip nustatyta Komisijos direktyvoje 2004/103/EB (14).

2. Tuo atveju, kai augalai šeimininkai yra kilę iš vietų, kuriose aptinkamas nurodytasis kenkėjas, kompetentinga institucija atlieka patikrinimą, per kurį imami ir tiriami nurodytųjų augalų partijos mėginiai siekiant patvirtinti, kad nurodytojo kenkėjo nėra, atsižvelgiant į standartą ISPM Nr. 31 ir taikant mėginių ėmimo schemą, pagal kurią bent 80 % pasikliovimo lygmeniu galima nustatyti, kad užkrėstų augalų yra 1 %.

3. 2 dalis netaikoma augalams šeimininkams, per visą gamybos ciklą augintiems in vitro ir vežamiems permatomose talpyklose steriliomis sąlygomis.

X SKYRIUS

KOMUNIKACIJA

34 straipsnis

Informuotumo didinimo kampanijos

1. Valstybės narės visuomenei, keliautojams, profesionaliems ir tarptautiniams vežėjams skelbia informaciją apie nurodytojo kenkėjo grėsmę Sąjungos teritorijai. Šią informaciją jos viešai skelbia rengdamos tikslines informuotumo didinimo kampanijas atitinkamose kompetentingos institucijos svetainėse arba kitose jos nurodytose svetainėse.

2. Demarkacinėse zonose susijusi valstybė narė didina visuomenės informuotumą apie nurodytojo kenkėjo grėsmę ir priemones, nustatytas siekiant išvengti jo patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje. Ji užtikrina, kad plačioji visuomenė, keliautojai ir atitinkami veiklos vykdytojai žinotų apie demarkacinės zonos, užkrėstos zonos ir buferinės zonos ribas. Susijusi valstybė narė taip pat informuoja atitinkamus veiklos vykdytojus apie priemones, kurių reikia imtis siekiant apsisaugoti nuo užkrato pernešėjo, kaip nustatyta 8 ir 14 straipsniuose.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35 straipsnis

Valstybių narių priemonių ataskaitos

1. Iki kiekvienų metų balandžio 30 d. valstybės narės perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ataskaitą apie priemones, kurių buvo imtasi per praėjusius metus pagal atitinkamai 2, 4, 5, 7–18 ir 32 straipsnius, ir tų priemonių taikymo rezultatus.

Pagal 10 ir 15 straipsnius demarkacinėse zonose atliktų tyrimų rezultatai perduodami Komisijai naudojant V priede pateiktas formas.

2. Iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. valstybės narės perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms planą, kuriame nurodomos priemonės, kurių kitais metais reikia imtis atitinkamai pagal 2, 4, 5, 7–18 ir 32 straipsnius. Tame plane nurodomas numatomas kiekvienos priemonės taikymo laikotarpis, priemonių įgyvendinimo terminai ir visoms priemonėms skirtas biudžetas.

3. Jei atitinkamų priemonių taikymas pagrįstas atitinkamos fitosanitarinės rizikos raida, valstybės narės tas priemones priima ir atitinkamai atnaujina 2 dalyje nurodytą planą. Jos nedelsdamos pateikia šią atnaujintą informaciją Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4. Susijusi valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus atvejus, kai 15 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytose vietose oficialiai nustatomas nurodytasis kenkėjas.

36 straipsnis

Reikalavimų laikymasis

Valstybės narės prireikus, kad būtų laikomasi šio reglamento, panaikina arba iš dalies pakeičia priemones, kurias jos priėmė, kad apsisaugotų nuo nurodytojo kenkėjo įvežimo ir išplitimo. Apie tų priemonių panaikinimą arba pakeitimą jos nedelsdamos praneša Komisijai.

37 straipsnis

Panaikinimas

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/789 panaikinamas.

38 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 2 straipsnio 4 dalies antras sakinys, 5 straipsnio 1 dalies c punkto trečias sakinys, 28 straipsnio a punkto antras sakinys ir 29 straipsnio a punkto antras sakinys taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. rugpjūčio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 317, 2016 11 23, p. 4.

(2) 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/789 dėl Xylella fastidiosa (Wells et al.) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių (OL L 125, 2015 5 21, p. 36).

(3) EFSA Journal 2019;17(5):5665, 200 p. https://doi.org/10.2903/j.efsa.2019.5665.

(4) EFSA Journal 2019;17(5):5666, 17 p. https://doi.org/10.2903/j.efsa.2019.5666.

(5) EFSA Supporting publication 2019:EN-1667. 53 p. https://doi.org/10.2903/sp.efsa.2019.EN-1667.

(6) EFSA Journal 2020;18(4):6114. https://doi.org/10.2903/j.efsa.2020.6114.

(7) EFSA Supporting publication 2020:EN-1873. 76 p. https://doi.org/10.2903/sp.efsa.2020.EN-1873.

(8) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(9) Kenkėjų likvidavimo programų gairės. Pamatinis standartas ISPM Nr. 9, Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas (Guidelines for pest eradication programmes — Reference Standard ISPM No 9 by the Secretariat of the International Plant Protection Convention), Roma. Paskelbtas 2011 m. gruodžio 15 d.

(10) Integruotų priemonių naudojimas taikant sisteminį kenkėjų rizikos valdymo metodą. Pamatinis standartas ISPM Nr. 14, Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas (The use of integrated measures in a systems approach for pest risk management — Reference Standard ISPM No 14 by the Secretariat of the International Plant Protection Convention), Roma. Paskelbtas 2014 m. sausio 8 d.

(11) 2014 m. spalio 15 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2014/98/ES, kuria įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/90/EB nuostatos dėl jos I priede nurodytoms vaisinių augalų gentims ir rūšims taikomų specialių reikalavimų, tiekėjams keliamų specialių reikalavimų ir oficialių patikrinimų išsamių taisyklių (OL L 298, 2014 10 16, p. 22).

(12) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyva 2008/90/EB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais (OL L 267, 2008 10 8, p. 8).

(13) 2017 m. gegužės 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/925, kuriuo tam tikroms valstybėms narėms suteikiama laikina teisė sertifikuoti tam tikrų rūšių vaisinių augalų, auginamų lauke neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių, superelitinę medžiagą ir panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/167 (OL L 140, 2017 5 31, p. 7).

(14) 2004 m. spalio 7 d. Komisijos direktyva 2004/103/EB dėl Tarybos direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalyje išvardytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, įvežamų iš trečiųjų šalių, tapatumo ir fitosanitarijos patikrinimų, kurie galėtų būti atliekami kitur nei įvežimo į Bendriją punkte arba šalia jo, ir tokiems patikrinimams taikytinų sąlygų (OL L 313, 2004 10 12, p. 16).

PRIEDAS

„I PRIEDAS

Augalų, kurie, kaip žinoma, yra imlūs vienam arba daugiau nurodytojo kenkėjo porūšių (augalai šeimininkai), sąrašas

Acacia

Acer

Albizia julibrissin Durazz.

Alnus rhombifolia Nutt.

Amaranthus retroflexus L.

Ambrosia

Ampelopsis arborea (L.) Koehne

Ampelopsis brevipedunculata (Maxim.) Trautv.

Ampelopsis cordata Michx.

Anthyllis hermanniae L.

Artemisia

acutifolius L.

Baccharis

Brassica

spinosa (L.) Link

Calicotome villosa (Poiret) Link

Callicarpa americana L.

Callistemon citrinus (Curtis) Skeels

Calluna vulgaris (L.) Hull

Carya

Catharanthus

Celtis occidentalis L.

Cercis canadensis L.

Cercis occidentalis Torr.

Cercis siliquastrum L.

Chamaecrista fasciculata (Michx.) Greene

Chamaesyce canescens (L.) Prokh.

Chenopodium album L.

Chionanthus

Chitalpa tashkentensis T. S. Elias & Wisura

Cistus

Citrus

Clematis cirrhosa L.

Coelorachis cylindrica (Michx.) Nash Coffea

Conium maculatum L.

Convolvulus cneorum L.

Coprosma repens A.Rich.

Coronilla glauca (L.) Batt.

Coronilla valentina L.

Cyperus eragrostis Lam.

Cytisus

Digitaria

Dimorphoteca

Diospyros kaki L.f.

Diplocyclos palmatus (L.) C.Jeffrey

Dodonaea viscosa (L.) Jacq.

Elaeagnus angustifolia L.

Encelia farinosa A. Gray ex Torr.

Eremophila maculata (Ker Gawler) F. von Müller.

Erigeron

Erodium moschatum (L.) L’Hérit.

Erysimum

Euphorbia chamaesyce L.

Euphorbia terracina L.

Euryops chrysanthemoides (DC.) B.Nord

Euryops pectinatus (L.) Cass.

Fagus crenata Blume

Fallopia japonica (Houtt.) Ronse Decr.

Fatsia japonica (Thunb.) Decne. & Planch.

Ficus carica L.

Frangula alnus Mill.

Fraxinus

Genista

Ginkgo biloba L.

Gleditsia triacanthos L.

Grevillea juniperina Br.

Hebe

Helianthus

Helichrysum

Heliotropium europaeum L.

Hemerocallis

Hevea brasiliensis (Willd. ex A.Juss.) Müll.Arg.

Hibiscus

Humulus scandens (Lour.) Merr.

Ilex aquifolium L.

Ilex vomitoria Sol. ex Aiton

Iva annua L.

Jacaranda mimosifolia D. Don

Juglans

Juniperus ashei J. Buchholz

Koelreuteria bipinnata Franch.

Lagerstroemia

Laurus nobilis L.

Lavandula

Ligustrum lucidum L.

Liquidambar styraciflua L.

Lonicera japonica Thunb.

Lupinus

Magnolia grandiflora L.

Mallotus paniculatus (Lam.) Müll.Arg.

Malva parviflora L.

Medicago arborea L.

Medicago sativa L.

Metrosideros

Mimosa

Modiola caroliniana (L.) G. Don

Morus

Myoporum insulare R. Br.

Myrtus communis L.

Nandina domestica Murray

Neptunia lutea (Leavenw.) Benth.

Nerium oleander L.

Olea

Osteospermum ecklonis DC.

Osteospermum fruticosum (L.) Norl.

Parthenocissus quinquefolia (L.) Planch.

Paspalum dilatatum Poir.

Pelargonium

Persea americana Mill.

Phagnalon saxatile (L.) Cass.

Phillyrea angustifolia L.

Phillyrea latifolia L.

Phlomis fruticosa L.

Phoenix reclinata Jacq.

Phoenix roebelenii O’ Brien

Pinus taeda L.

Pistacia vera L.

Plantago lanceolata L.

Platanus

Pluchea odorata (L.) Cass.

Polygala myrtifolia L.

Polygala x grandiflora Nana

Prunus

Pterospartum tridentatum (L.) Willk.

Pyrus

Quercus

Ratibida columnifera (Nutt.) Wooton & Standl.

Rhamnus alaternus L.

Rhus

Robinia pseudoacacia L.

Rosa

Rosmarinus officinalis L.

Rubus

Salvia mellifera Greene

Sambucus

Santolina chamaecyparissus L.

Sapindus saponaria L.

Sassafras

Setaria magna Griseb.

Solidago fistulosa Mill.

Solidago virgaurea L.

Sorghum halepense (L.) Pers.

Spartium

Stewartia pseudocamellia

Strelitzia reginae Aiton

Streptocarpus

Symphyotrichum divaricatum (Nutt.) G.L.Nesom

Teucrium capitatum L.

Trifolium repens L.

UlexUlmus

Vaccinium

Vinca

Vitis

Westringia fruticosa (Willd.) Druce

Westringia glabra R.Br.

Xanthium strumarium L.

II PRIEDAS

Augalų, kurie, kaip žinoma, yra imlūs konkretiems nurodytojo kenkėjo porūšiams (nurodytieji augalai), sąrašas

Nurodytieji augalai, kurie yra imlūs Xylella fastidiosa porūšiui fastidiosa

Acer

Ambrosia artemisiifolia L.

Calicotome spinosa (L.) Link

Cercis occidentalis Torr.

Cistus monspeliensis L.

Citrus sinensis (L.) Osbeck

Coffea arabica L.

Erysimum

Genista lucida L.

Juglans regia L.

Lupinus

Magnolia grandiflora L.

Malva parviflora L.

Medicago sativa L.

Metrosideros

Morus

Nerium oleander L.

Pluchea odorata (L.) Cass.

Polygala myrtifolia L.

Prunus

Rhamnus alaternus L.

Rosmarinus officinalis L.

Rubus rigidus Sm.

Rubus ursinus Cham. & Schldl.

Sambucus

Spartium junceum L.

Streptocarpus

Teucrium capitatum L.

Ulmus americana L.

Vinca major L.

Vitis

Nurodytieji augalai, kurie yra imlūs Xylella fastidiosa porūšiui multiplex

Acacia

Acer griseum (Franch.) Pax

Acer pseudoplatanus L.

Acer rubrum L.

Alnus rhombifolia Nutt.

Ambrosia psilostachya DC.

Ambrosia trifida L.

Ampelopsis cordata Michx.

Anthyllis hermanniae L.

Artemisia

Asparagus acutifolius L.

Baccharis halimifolia L.

Calicotome spinosa (L.) Link

Calicotome villosa (Poir.) Link

Callistemon citrinus (Curtis) Skeels

Calluna vulgaris (L.) Hull

Carya

Celtis occidentalis L.

Cercis canadensis L.

Cercis occidentalis Torr.

Cercis siliquastrum L.

Chionanthus

Cistus

Clematis cirrhosa L.

Convolvulus cneorum L.

Coprosma repens A. Rich.

Coronilla glauca (L.) Batt.

Coronilla valentina L.

Cytisus

Dimorphoteca

Dodonaea viscosa (L.) Jacq.

Elaeagnus angustifolia L.

Encelia farinosa Gray ex Torr.

Erigeron karvinskianus DC.

Euryops chrysanthemoides (DC.) B.Nord.

Euryops pectinatus (L.) Cass.

Fallopia japonica (Houtt.) Ronse Decr.

Ficus carica L.

Frangula alnus Mill.

Fraxinus

Genista

Ginkgo biloba L.

Gleditsia triacanthos L.

Grevillea juniperina Br.

Hebe

Helianthus

Helichrysum

Ilex aquifolium L.

Iva annua L.

Koelreuteria bipinnata Franch.

Lagerstroemia

Laurus nobilis L.

Lavandula

Liquidambar styraciflua L.

Lupinus villosus Willd.

Magnolia grandiflora L.

Medicago arborea L.

Medicago sativa L.

Metrosideros excelsa Rich.

Morus

Myrtus communis L.

Olea

Osteospermum ecklonis (DC.) Norl.

Pelargonium

Phagnalon saxatile (L.) Cass.

Phillyrea angustifolia L.

Phlomis fruticosa L.

Pistacia vera L.

Plantago lanceolata L.

Platanus

Polygala myrtifolia L.

Polygala x grandiflora Nana

Prunus

Pterospartum tridentatum (L.) Willk.

Quercus

Ratibida columnifera (Nutt.) Wooton & Standl.

Rhamnus alaternus L.

Robinia pseudoacacia L.

Rosa

Rosmarinus officinalis L.

Rubus

Salvia mellifera Greene

Sambucus

Santolina chamaecyparissus L.

Sapindus saponaria L.

Solidago virgaurea L.

Spartium

Strelitzia reginae Aiton

Ulex

Ulmus americana L.

Ulmus crassifolia Nutt.

Vaccinium

Vinca

Westringia fruticosa Guerin.

Xanthium strumarium L.

Nurodytieji augalai, kurie yra imlūs Xylella fastidiosa porūšiui pauca

Acacia

Amaranthus retroflexus L.

Asparagus acutifolius L.

Catharanthus roseus (L.) G. Don

Chamaesyce canescens (L.) Prokh.

Chenopodium album L.

Cistus albidus L.

Cistus creticus L.

Citrus

Coffea

Dimorphoteca fruticosa (L.) DC.

Dodonaea viscosa (L.) Jacq.

Eremophila maculata (Ker Gawler) F. von Müller.

Erigeron

Euphorbia chamaesyce L.

Euphorbia terracina L.

Grevillea juniperina Br.

Hebe

Heliotropium europaeum L.

Hibiscus

Laurus nobilis L.

Lavandula angustifolia Mill.

Lavandula dentata L.

Lavandula stoechas L.

Myoporum insulare Br.

Myrtus communis L.

Nerium oleander L.

Olea europaea L.

Osteospermum fruticosum (L.) Norl.

Pelargonium x fragrans Willd. (syn. Pelargonium fragrans E. Mey.)

Phillyrea latifolia L.

Polygala myrtifolia L.

Prunus

Rhamnus alaternus L.

Rosmarinus officinalis L.

Spartium junceum L.

Vinca minor L.

Westringia fruticosa (Willd.) Druce

Westringia glabra Br.

III PRIEDAS

4 straipsnio 2 dalyje nurodytos užkrėstos zonos, kuriose taikomos 13–17 straipsniuose nustatytos izoliavimo priemonės

A DALIS

Užkrėsta zona Italijoje

Vietovės, kurias apima Italijos užkrėsta zona:

1.	Lečės (Lecce) provincija

2.	Brindizio (Brindisi) provincija

Taranto provincijos savivaldybės:

Avetrana

Carosino

Crispiano

Faggiano

Fragagnano

Grottaglie

Leporano

Lizzano

Manduria

Martina Franca

Maruggio

Monteiasi

Montemesola

Monteparano

Pulsano

Roccaforzata

San Giorgio Ionico

San Marzano di San Giuseppe

Sava

Statte

Taranto

Torricella

Bario (Bari) provincijos savivaldybė:

Locorotondo

B DALIS

Užkrėsta zona Prancūzijoje

Vietovė, kurią apima Prancūzijos užkrėsta zona:

Korsikos regionas

C DALIS

Užkrėsta zona Ispanijoje

Vietovė, kurią apima Ispanijos užkrėsta zona:

Balearų salų autonominė sritis

IV PRIEDAS

Xylella fastidiosa ir jo porūšių identifikavimo tyrimai

A. Xylella fastidiosa atrankinės patikros ir identifikavimo tyrimai

Tikralaikė PGR pagal Harper et al., 2010 m. (ir 2013 m. klaidų ištaisymas).

Kilpinė izoterminė amplifikacija (LAMP) naudojant pradmenis, parengė: Harper et al., 2010 m. (ir 2013 m. klaidų ištaisymas).

Tikralaikė PGR pagal Ouyang et al., 2013 m.

Įprastinė PGR pagal Minsavage et al., 1994 m.

B. Molekuliniai tyrimai Xylella fastidiosa porūšiui identifikuoti

Tipavimas pagal kelis lokusus (MLST) pagal Yuan et al., 2010 m., nustatomi visi porūšiai.

PGR pagal Hernandez-Martinez et al., 2006 m., nustatomi porūšiai fastidiosa, multiplex ir sandyi.

PGR pagal Pooler & Hartung, 1995 m., nustatomas porūšis pauca.

V PRIEDAS

Pagal 10 ir 15 straipsnius demarkacinėse zonose atliktų tyrimų rezultatų ataskaitų formos

A DALIS

Statistiškai pagrįstų metinių tyrimų rezultatų ataskaitos forma

1. Demarkacinės zonos geografinė padėtis

2. Demarkacinės zonos pradinis dydis (ha)

3. Demarkacinės zonos atnaujintas dydis (ha)

4. Metodas (likv./izol.)

5. Zona (pvz., BZ/UZ)

6. Tiriamasis plotas

7. Laikas

A. Tyrimo apibūdinimas (RiBESS + įvesties parametrai)

B. Mėginių ėmimas

C. Tyrimo rezultatai

23. Pastabos

8. Tikslinė grupė

9. Epidemioginiai vienetai

10. Aptikimo metodas

11. Mėginių ėmimo veiksmingumas

12. Metodo jautris

13. Rizikos veiksniai (veiklos rūšys, vietovės ir plotai)

14. Patikrintų epidemiologinių vienetų skaičius

15. Patikrinimų skaičius

16. Mėginių skaičius

17. Tyrimų skaičius

18. Kitų priemonių skaičius

19. Rezultatai

20. Pranešimo numeris, kai pranešama apie protrūkius, jei taikytina, pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1715

21. Pasiektas pasikliovimo lygmuo

22. Numatomas paplitimas

Augalo šeimininko rūšis

Plotas (ha arba kitas tinkamesnis vienetas)

Patikrinti vienetai

Aprašymas

Vienetai

Apžiūra

Tyrimas

Kiti metodai

Rizikos veiksnys

Rizikos lygiai

Vietovių skaičius

Santykinė rizika

Augalo šeimininko populiacijos dalis

Teigiami

Neigiami

Nenustatyta

Skaičius

Data

Formos pildymo instrukcijos

Paaiškinti tyrimo plano prielaidas. Apibendrinti ir pagrįsti:

—	tikslinę populiaciją, epidemiologinį vienetą ir patikrintus vienetus,

—	aptikimo metodą ir metodo jautrį,

—	rizikos veiksnį (-ius), nurodantį (-čius) rizikos lygius ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

1 skiltis:

nurodyti geografinės vietovės pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią galima identifikuoti atitinkamą demarkacinę zoną ir jos nustatymo datą.

2 ir 3 skiltys:

prieš pradedant tyrimą nurodyti demarkacinės zonos dydį ir bet kokią susijusią atnaujintą informaciją.

4 skiltis:

nurodyti metodą: likvidavimas (likv.), izoliavimas (izol.). Įterpti reikiamą eilučių skaičių, priklausomai nuo demarkacinių zonų skaičiaus ir šiose zonose taikomų metodų.

5 skiltis:

nurodyti demarkacinės zonos teritoriją, kurioje buvo atliktas tyrimas – įterpti reikiamą eilučių skaičių: užkrėsta zona (UZ) arba buferinė zona (BZ) (nurodyti atskirose eilutėse). Jei taikoma, atskirose eilutėse nurodyti UZ plotą, kuriame buvo atliktas tyrimas (pvz., paskutiniai 5 km prie BZ, aplink daigynus ir pan.).

6 skiltis:

nurodyti tyrimo vietas – jei reikia, naudoti daugiau nei vieną eilutę. Daigynuose atliktus tyrimus visada nurodyti atskiroje eilutėje. Pasirinkus „kita“, paaiškinti konkrečiau:

1.	(gamybos vieta) po atviru dangumi: 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. sodas / vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas;

2.	(kita) po atviru dangumi: 2.1. privatūs sodai; 2.2. viešos vietos; 2.3. saugoma teritorija; 2.4. laukiniai augalai kitose teritorijose nei saugomos teritorijos; 2.5. kita – paaiškinti konkrečiau (pvz., sodininkystės centras ir kt.);

3.	fiziškai uždengtos vietos: 3.1. šiltnamis; 3.2. privati vieta, išskyrus šiltnamį; 3.3. vieša vieta, išskyrus šiltnamį; 3.4. kita – paaiškinti konkrečiau (pvz., sodininkystės centras ir kt.).

7 skiltis:

nurodyti metų mėnesius, kuriais buvo atlikti tyrimai.

8 skiltis:

nurodyti pasirinktą tikslinę populiaciją, pateikti atitinkamų augalų šeimininkų sąrašą ir nurodyti tiriamąjį plotą. Tikslinė populiacija apibrėžiama kaip patikrintų vienetų visuma. Žemės ūkio paskirties ploto atveju jos dydis paprastai nurodomas hektarais, tačiau gali būti sklypai, laukai, šiltnamiai ir pan. 23 skiltyje („Pastabos“) pateikti argumentų dėl pasirinktų prielaidų. Nurodyti per tyrimą patikrintus vienetus. Patikrintas vienetas – augalai, augalų dalys, prekės, medžiagos, kenkėjų pernešėjai, kurie buvo patikrinti siekiant nustatyti ir aptikti kenkėjus.

9 skiltis:

nurodyti ištirtus epidemiologinius vienetus, pateikti jų aprašymą ir nurodyti matavimo vienetą. Epidemiologinis vienetas – homogeniška teritorija, kurioje, atsiradus kenkėjui, dėl kenkėjo, augalų šeimininkų, abiotinių ir biotinių veiksnių bei sąlygų tarpusavio sąveikos, susidarytų ta pati epidemiologinė situacija. Epidemiologinis vienetas – tikslinės populiacijos dalis, kuri yra homogeniška epidemiologiniu požiūriu ir kuri apima bent vieną augalą šeimininką. Kai kuriais atvejais visa konkrečiame regione / teritorijoje / šalyje esanti augalų šeimininkų populiacija gali būti apibrėžta kaip epidemiologinis vienetas. Tai gali būti NUTS regionai, miestų teritorijos, miškai, rožių sodai ar ūkiai arba hektarai. Prie pagrindinių prielaidų pateikti argumentų dėl savo pasirinkimo.

10 skiltis:

nurodyti per tyrimą taikytus metodus – kiekvienu atveju nurodyti, kiek kartų jie taikyti. Jei tam tikroje skiltyje informacijos nėra, pažymėti „Nėra“.

11 skiltis:

nurodyti mėginių ėmimo veiksmingumo įvertinimą. Mėginių ėmimo veiksmingumas – tikimybė, kad užkrėstos augalo dalys bus atrinktos iš užkrėsto augalo. Užkrato pernešėjų atveju – tai metodo veiksmingumas aptikti tiriamajame plote esantį užkrato pernešėją, kurio tyrimo rezultatas teigiamas. Dirvožemio atveju – kai tiriamajame plote yra užkrato pernešėjas, dirvožemio mėginio, kuriame yra kenkėjas, atrankos veiksmingumas.

12 skiltis:

metodo jautris – tikimybė, kad taikant metodą bus teisingai nustatytas kenkėjo buvimas. Metodo jautris apibrėžiamas kaip tikimybė, kad tikrai užkrėsto augalo šeimininko tyrimai tikrai bus teigiami. Jis gaunamas mėginių ėmimo veiksmingumo (t. y. tikimybės, kad užkrėstos augalo dalys bus atrinktos iš užkrėsto augalo) vertę padauginus iš diagnostinio jautrio vertės (paprastai tai yra apžiūra ir (arba) laboratorinis tyrimas, atliekamas identifikavimo proceso metu).

13 skiltis:

atskirose eilutėse nurodyti rizikos veiksnius – įterpti reikiamą eilučių skaičių. Prie kiekvieno rizikos veiksnio nurodyti rizikos lygį ir atitinkamą santykinę riziką bei augalo šeimininko populiacijos dalį.

B skiltis:

pateikti išsamius tyrimo duomenis. Jei tam tikros skilties informacija yra neaktuali, pažymėti „Netaikoma“. Šiose skiltyse pateiktina informacija yra susijusi su informacija, įtraukta į 10 skiltį „Aptikimo metodai“.

19 skiltis:

nurodyti mėginių, kurių tyrimo rezultatai buvo teigiami, neigiami arba nenustatyti, skaičių. Rezultatas laikomas „nenustatytu“, kai ištyrus mėginius dėl įvairių veiksnių (pvz., žemiau aptikimo ribos, mėginys neapdorotas – neidentifikuotas, pasenęs ir pan.) negaunama jokio rezultato.

20 skiltis:

nurodyti tyrimo atlikimo metais pateiktus pranešimus apie protrūkius. Pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia, kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad rezultatas yra susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų. Tuomet nurodyti, kodėl informacija nepateikta 21 skiltyje („Pastabos“).

21 skiltis:

nurodyti tyrimo jautrį, kaip apibrėžta pagal standartą ISPM Nr. 31. Pasiekto pasikliovimo, kad kenkėjo nėra, lygmens vertė apskaičiuojama remiantis atliktais patikrinimais (ir (arba) mėginiais), atsižvelgiant į metodo jautrį ir numatomą paplitimą.

22 skiltis:

nurodyti numatomą paplitimą, pagrįstą išankstiniais tyrimo duomenimis apie tikėtiną faktinį kenkėjo paplitimą lauke. Kaip tyrimo tikslas nustatytas numatomas paplitimas atitinka rizikos valdytojams priimtiną kompromisinę vertę, grindžiamą santykiu tarp kenkėjo buvimo rizikos ir tyrimui skirtų išteklių.

B DALIS

Xylella fastidiosa pernešančių vabzdžių tyrimų rezultatų ataskaitos forma

1. Demarkacinės zonos aprašymas

2. Metodas

3. Zona

4. Užkrato pernešėjų rūšis

5. Apžiūra

6. Gaudyklių (arba kitų užkrato pernešėjų gaudymo priemonių (pvz., entomologinių tinklelių ir kt.) tipas

7. Gaudyklių (arba kitų gaudymo priemonių) skaičius

8. Gaudyklių (arba, jei taikoma, kitų priemonių) tikrinimo dažnumas

9. Gaudyklių (arba, jei taikoma, kitų priemonių) tikrinimo laikas

10. Paimtų užkrato pernešėjų mėginių skaičius

11. Pagautų užkrato pernešėjų skaičius

12. Ištirtų užkrato pernešėjų skaičius

13. Ištirtų užkrato pernešėjų mėginių skaičius

14. Užkrato pernešėjų mėginių, kurių rezultatas teigiamas, skaičius

15. Užkrato pernešėjų mėginių, kurių rezultatas neigiamas, skaičius

16. Užkrato pernešėjų mėginių, kurių rezultatas nenustatytas, skaičius

17. Pastabos

Pavadinimas

Nustatymo data

Laikas

Numeris

Formos pildymo instrukcijos

1 skiltis:

nurodyti zonos pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią galima identifikuoti atitinkamą demarkacinę zoną ir jos nustatymo datą.

2 skiltis:

nurodyti: likvidavimas (likv.), izoliavimas (izol.). Įterpti reikiamą eilučių skaičių, priklausomai nuo demarkacinių zonų skaičiaus ir šiose zonose taikomų metodų.

3 skiltis:

nurodyti demarkacinės zonos teritoriją, kurioje buvo atliktas tyrimas: užkrėsta zona (UZ) arba buferinė zona (BZ) (naudoti atskiras eilutes). Jei taikoma, nurodyti UZ plotą, kuriame buvo atliktas tyrimas (pvz., paskutiniai 5 km, aplink daigynus ir pan.).

4 skiltis:

pateikti pirmoje skiltyje nurodytų kenkėjų pernešėjų rūšių sąrašą – kiekvieną pernešėją nurodyti atskiroje eilutėje.

5 skiltis:

nurodyti tik jei taikoma.

6 skiltis:

nurodyti užkrato pernešėjų gaudymo priemonės tipą. Kai tas pats užkrato pernešėjas gaudomas kelių tipų priemonėmis, tipai nurodomi atskirose eilutėse.

7 skiltis:

nurodyti gaudyklių arba kitų gaudymo priemonių skaičių – kiekvieną priemonę nurodyti atskiroje eilutėje.

8 skiltis:

nurodyti, kada tikrinama gaudyklė ar kita gaudymo priemonė (pvz., kartą per savaitę, kartą per mėnesį, keturis kartus per metus ir t. t.).

9 skiltis:

nurodyti metų mėnesius, kuriais buvo tikrinamos gaudyklės.

10 skiltis:

nurodyti paimtų mėginių skaičių (mėginyje gali būti keli užkrato pernešėjai).

11 skiltis:

nurodyti bendrą sugautų užkrato pernešėjų skaičių. Nurodyti tik dominančių užkrato pernešėjų skaičių (be priegaudos).

13 skiltis:

nurodyti ištirtų kenkėjo pernešėjų mėginių skaičių – taikoma, kai mėginį sudaro daugiau nei vienas užkrato pernešėjas.

16 skiltis:

mėginių, kurių rezultatas nenustatytas, t. y. mėginių, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., žemiau aptikimo ribos ir pan.) rezultatų negauta, skaičius.

“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 269

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	63 metai 2020m. rugpjūčio 17d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2020 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1200, kuriuo į garantuotų tradicinių gaminių registrą įtraukiamas pavadinimas (Berthoud (GTG))	1
	*	2020 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1201, dėl Xylella fastidiosa (Wells et al.) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių	2
		SPRENDIMAI
	*	2020 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1202, kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės smeigtukų ir sąvaržų, sankabų bei sankabėlių ir nustatoma Kinijos Liaudies Respublikos kilmės smeigtukų ir sąvaržų, sankabų bei sankabėlių importo priežiūra	40

		Klaidų ištaisymas
	*	2020 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1175 dėl leidimo naudoti L-cisteino hidrochloridą monohidratą, gautą fermentuojant su Escherichia coli KCCM 80180 ir Escherichia coli KCCM 80181, kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą, klaidų ištaisymas ( OL L 259, 2020 8 10 )	42