(1)

2009 m. birželio 30 d. Danija pagal Valstybės finansuojamų kapitalo injekcijų įstatymą bankui „FIH Erhvervsbank A/S“, įskaitant jo patronuojamąsias įmones (toliau – FIH), skyrė 1,9 mlrd. DKK 1 lygio mišraus kapitalo injekciją. (2)

(2)

2012 m. kovo 6 d. Danija pranešė apie įmonei FIH skirtų priemonių rinkinį. 2012 m. birželio 29 d. sprendimu (toliau – sprendimas sanuoti ir pradėti tyrimą) (3) Komisija laikinai patvirtino tas priemones (4), padariusi išvadą, kad jos yra suderinamos su vidaus rinka.

(3)

Atsižvelgdama į abejones dėl priemonių tinkamumo, pagalbos apribojimo iki mažiausios būtinos sumos, paties banko įnašo ir ypač dėl galimybės gauti mažą atlygį už įmonei FIH suteiktas paramos nuvertėjusiam turtui priemones, Komisija tuo pačiu sprendimu inicijavo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(4)

2012 m. liepos 2 d. įmonė FIH grąžino 2009 m. pagal Danijos valstybės finansuojamų kapitalo injekcijų įstatymą gautą 1,9 mlrd. DKK kapitalo sumą (5).

(5)

Vykdydama sprendimo sanuoti ir pradėti tyrimą reikalavimus, 2013 m. sausio 4 d. Danija pateikė restruktūrizavimo planą (6), kuris vėliau buvo taisomas. 2013 m. birželio 24 d. Danija pateikė galutinį atnaujintą planą (toliau – restruktūrizavimo planas).

(6)

2014 m. vasario 3 d. Danija pateikė sąlygų dokumentą su jame nustatytomis įmonės FIH restruktūrizavimo sąlygomis, kurias Danija įsipareigojo įvykdyti (toliau – įsipareigojimai).

(7)

Laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. vasario 3 d. Danijos institucijos teikė papildomą informaciją.

(8)

2014 m. kovo 11 d. Komisija priėmė sprendimą (7), kad, atsižvelgiant į restruktūrizavimo planą ir prisiimtus įsipareigojimus, įmonei FIH suteiktos priemonės pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą yra laikytinos su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba (toliau – 2014 m. sprendimas).

(9)

2014 m. gegužės 24 d. FIH ir jos patronuojančioji įmonė „FIH Holding A/S“ (toliau – „FIH Holding“) pateikė ieškinį dėl 2014 m. sprendimo panaikinimo. Išnagrinėjęs jų ieškinį, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu panaikino 2014 m. sprendimą (8). Teisingumo Teismas 2018 m. kovo 6 d. apeliacine tvarka panaikino Bendrojo Teismo sprendimą (9) ir grąžino bylą Bendrajam Teismui. 2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas priėmė sprendimą (10), kuriame konstatavo, kad apskaičiuodama, kokia parama kapitalui buvo suteikta perdavus turtą įmonei FSC, Komisija naudojo neteisingą skaičių. Nors tą neteisingą skaičių anksčiau naudojo įmonė FIH ir Danijos finansų priežiūros institucija, vėliau jis buvo ištaisytas iš 375 mln. DKK į 275 mln. DKK (11). Todėl Bendrasis Teismas panaikino 2014 m. sprendimą. Dėl to, atsižvelgiant į teismo proceso rezultatą ir remiantis Sutarties 266 straipsniu, sprendimu sanuoti ir pradėti tyrimą pradėtą tyrimą reikėjo atnaujinti ir Komisijai reikia priimti naują sprendimą, kuriuo tyrimas būtų užbaigtas ir pirmiau paminėtas pažeidimas būtų pašalintas.

(10)

Oficialų tyrimą atnaujinus, Danijos institucijos 2020 m. sausio 13 d. pateikė papildomos informacijos. Atsiųstame rašte Danijos institucijos taip pat patvirtino, kad visi įsipareigojimai, kuriuos jos nurodė 2014 m. vasario 3 d. rašte (žr. 6 konstatuojamąją dalį), buvo įvykdyti arba yra nebeaktualūs, tačiau Danijos institucijos jau įgyvendintų įsipareigojimų nepanaikins. Atsižvelgdama į naują Danijos institucijų pateiktą informaciją Komisija gali priimdama šį sprendimą užbaigti oficialų tyrimą.

(11)

Dėl skubos Danija sutinka, kad išimties tvarka šis sprendimas būtų priimtas anglų kalba (12).

(12)

FIH yra ribotos atsakomybės įmonė. Tuo metu, kai buvo priimtas 2014 m. sprendimas, jos veikla buvo reglamentuojama Danijos bankininkystės teisės aktais, o jos priežiūrą vykdė Danijos finansų priežiūros institucija (toliau – FPI). Įmonė FIH įsteigta 1958 m., o jos buveinė yra Kopenhagoje (Danija). Įmonė FIH visiškai priklauso įmonei „FIH Holding“.

(13)

„FIH Group“ sudaro įmonė „FIH Holding“ ir bankas „FIH Erhvervsbank“ kartu su pastarajam visiškai priklausančiomis patronuojamosiomis įmonėmis. 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, patronuojamosios įmonės buvo „FIH Partners A/S“ (vykdė veiklą įmonių finansų srityje), „FIH Kapital Bank A/S“ (13), hipotekos kredito įstaiga „FIH Realkredit A/S“ (14) ir „FIH Leasing og Finans A/S“. FIH veiklą sudarė trys segmentai: bankininkystė (15), rinkos (16) ir įmonių finansai (17).

(14)

2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonė „FIH Holding“ priklausė Danijos darbo rinkos papildomų pensijų fondui (48,8 % „FIH Holding“ akcijų), įmonei „PF I A/S“ (18) (48,8 % akcijų) ir Vykdomajai valdybai bei vykdomiesiems darbuotojams (2,3 % akcijų), o pati „FIH Holding“ turėjo 0,1 % akcijų.

(15)

2011 m. pabaigoje „FIH Group“ balansas siekė 84,16 mlrd. DKK (11,28 mlrd. EUR), o bendras kapitalo pakankamumo rodiklis (19) buvo 17,8 %, tačiau iki 2012 m. gruodžio 31 d. jis padidėjo iki 21,2 %. 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės FIH balansas siekė 60,76 mlrd. DKK (8,1 mlrd. EUR) (20), o pagal riziką įvertinas turtas sudarė 29,84 mlrd. DKK (3,98 mlrd. EUR).

(16)

Įmonė FIH buvo specializuotas nišinis bankas, kurio specializacija – Danijos įmonių, kurių balansas viršija 10 mln. DKK (1,34 mln. EUR), vidutinės trukmės finansavimas bei konsultavimas rizikos valdymo klausimais, taip pat įmonių finansų paslaugų teikimas. Iš pradžių įmonės FIH bankininkystės veikla apėmė tris segmentus: nekilnojamojo turto finansavimo, įmonių įsigijimo finansavimo ir korporacinės bankininkystės.

(17)

Priimant sprendimą sanuoti ir pradėti tyrimą, įmonė FIH buvo šeštas pagal dydį Danijos bankas pagal apyvartinių lėšų kiekį (21) ir grupės lygmeniu aptarnavo daugiau kaip 2 000 bankininkystės klientų. Nustatyta, kad tuo metu įmonės FIH užimama banko ir hipotekos paskolų rinkos dalis siekė 1,7 %. Jos užimama paskolų MVĮ ir didžiosioms įmonėms rinkos dalis siekė 2,5 %. 2012 m. birželio mėn. įmonė FIH užėmė 2,1 % visos paskolų didžiosioms įmonėms (ir bankams, ir hipotekos bankams) rinkos.

(18)

Kelerius metus iki 2014 m. sprendimo priėmimo „FIH Group“ veiklos rezultatai buvo prasti. 2009 m. birželio 25 d. ji padavė paraišką dėl pagalbos pagal Danijos rekapitalizavimo schemą (22), o 2009 m. birželio 30 d. gavo 1,9 mlrd. DKK dydžio valstybės finansuotą 1 lygio mišraus kapitalo injekciją – jai išduotas paskolos vekselis. Šio vekselio atkarpa siekė 11,46 % per metus. „FIH Group“ pranešė, kad per visus 2009 metus patyrė 148 mln. DKK (19,9 mln. EUR) nuostolių, neatskaičius mokesčių.

(19)

Nors 2010 m. „FIH Group“ pelnas, neatskaičius mokesčių, siekė 316 mln. DKK (42,5 mln. EUR), tam daugiausia įtakos turėjo nesikartojantys teigiami rinkos vertės koregavimai, įskaitant iš netiesiogiai valdomo kapitalo dalies nerealizuotą pelną. 2011 m. „FIH Group“ pranešė, kad dėl paskolų nuvertėjimo sąnaudų ir neigiamų rinkos vertės koregavimų patyrė 1,27 mlrd. DKK (170 mln. EUR) nuostolių, neatskaičius mokesčių. 2012 m. gruodžio 31 d.„FIH Group“ nuostoliai, neatskaičius mokesčių, siekė 47 mln. DKK (6,4 mln. EUR). 2013 m. pabaigoje biudžete planuojamas pelnas, neatskaičius mokesčių, siekė 95 mln. DKK (12,8 mln. EUR). 2013 m. trečiąjį ketvirtį grynasis tęsiamos veiklos pelnas, neatskaičius mokesčių, siekė 23,2 mln. DKK (3,09 mln. EUR). 2012 m. įmonė FIH iš visos veiklos patyrė 20,1 mln. DKK (2,71 mln. EUR) nuostolių, atskaičius mokesčius.

(20)

2009 ir 2010 m. reitingų agentūra „Moody’s“ įmonės FIH reitingą sumažino nuo A2 iki Baa3. 2010 m. įmonės HIH savininkai (Islandijos finansų priežiūros institucija ir Islandijos centrinis bankas) (23) sutiko savo FIH akcijas parduoti dabartiniams savininkams. Tikėtasi, kad, pasikeitus savininkams, gerokai pagerės įmonės FIH kredito reitingas, nes tai, kad anksčiau FIH priklausė bankui „Kaupthing Bank hf“, buvo viena iš pagrindinių reitingų agentūros „Moody’s“ susirūpinimo dėl FIH priežasčių. Tačiau 2011 m., daugiausia dėl konkrečių su įmone FIH susijusių aplinkybių, pvz., Vyriausybės garantuotų obligacijų emisijų refinansavimo, kredito kokybės ir dalyvavimo nekilnojamojo turto sektoriuje, reitingų agentūra „Moody’s“ dar sumažino FIH kredito reitingą iki B1 su neigiama perspektyva.

(21)

Reitingo sumažinimas 2011 m. atitiko tuo metu galiojusias įmonės FIH obligacijų, kurioms nebuvo suteikta Vyriausybės garantija, rinkos kainas: įmonės FIH 2–4 metų trukmės skolos palūkanų norma su EURIBOR susieto apsikeitimo sandorio su tokiu pačiu išpirkimo terminu palūkanų normą viršijo 600–700 bazinių punktų.

(22)

2011 ir 2012 m. įmonė FIH numatė, kad grąžinant skolą, kurios grąžinimo terminai sueis 2012 ir 2013 m., kils sunkumų. Finansavimo sunkumai daugiausia kilo dėl FIH kredito reitingo mažėjimo ir sąlygų kapitalo rinkoje pasikeitimo (24). 2009 m. liepos mėn. įmonė FIH jau gavo paramą likvidumui padidinti – 50 mlrd. DKK (6,31 mlrd. EUR) Vyriausybės garantiją, kurią visą panaudojo. Pagal Danijos garantijų programą valstybė įmonei FIH taip pat skyrė 1,9 mlrd. DKK (255 mln. EUR) DKK 1 lygio mišraus kapitalo injekciją. 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonė FIH turėjo 41,7 mlrd. DKK (5,56 mlrd. EUR) vertės Vyriausybės garantuotų obligacijų, kurios sudarė 49,94 % banko balanso.

(23)

2012 ir 2013 m. suėjus šių valstybės garantuotų obligacijų terminams, įmonė FIH turėjo susidurti su finansavimo problema. 2011 m. antrąjį pusmetį FPI įvertino, kad yra palyginti didelė rizika, jog, kaip numatoma, negalėdama gauti finansavimo atvirose rinkose, įmonė FIH ateinančius 12–18 mėnesių negalės įvykdyti likvidumo reikalavimų.

(24)

Kad galėtų išspręsti kylančias likvidumo problemas, įmonė FIH turėjo gerokai sumažinti savo balansą.

(25)

Siekdama išspręsti likvidumo problemas, kurios, kaip numatyta, turėjo iškilti įmonei FIH, 2012 m. liepos mėn. Danija pasiūlė įgyvendinti sudėtingą paramos nuvertėjusiam turtui priemonę – probleminį įmonės FIH su nekilnojamojo turto finansavimu susijusį turtą perduoti naujai įmonės „FIH Holding“ patronuojamajai įmonei („Newco“). Kartu Danija įsipareigojo, prireikus, teikti įmonei „Newco“ finansavimą ir restruktūrizuoti jos kapitalą.

(26)

Priemones (25) sudarė du akcijų pirkimo sutarties etapai (26) ir keli papildomi susitarimai, pagal kuriuos apie 17,1 mlrd. DKK (2,3 mlrd. EUR arba 28 % viso įmonės FIH turto perdavimo metu) vertės „FIH Group“ turtas perduotas įmonei „Newco“. Tuomet įmonę „Newco“ (27) nusipirko Danijos finansinio stabilumo įmonė (angl. Danish Financial Stability Company, FSC) (28), kuri vėliau pagal patvirtintą Danijos likvidavimo programą (29), laikydamasi programos principų (30), turėjo įmonę „Newco“ tvarkingai likviduoti. Buvo numatyta, kad likvidavimo procesas tęsis iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau gali užtrukti ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. Įmonė FSC sugebėjo padengti beveik visą įmonei „Newco“ įsigyti skirtą 2 mlrd. DKK kapitalo sumą anksčiau laiko išpirkusi 1,9 mlrd. DKK 1 lygio mišraus kapitalo paskolos vekselį, kurį 2009 m. įmonei FIH išdavė valstybė (31). 2012 m. liepos 2 d., remdamasi mokumo ir likvidumo, taip pat turto perdavimo priemonės įgyvendinimo analizės rezultatais, FPI patvirtino, kad įmonė FIH grąžino valstybės suteiktą kapitalo injekciją. (32)

(27)

Per pirmąjį etapą bankų „FIH Erhvervsbank“ ir „FIH Kapital Bank A/S“ turtas ir įsipareigojimai atskirti ir perduoti įmonei „Newco“ – naujai „FIH Holding“ priklausančiai patronuojamajai įmonei. Įmonei „Newco“ perduotą turtą sudarė 15,2 mlrd. DKK (2,1 mlrd. EUR) vertės nekilnojamojo turto paskolos ir vertybiniai popieriai bei 1,6 mlrd. DKK (215 mln. EUR) vertės išvestinės finansinės priemonės. Pradinius įmonės „Newco“ įsipareigojimus sudarė dvi paskolos (pirmoji paskola ir antroji paskola), o likusi nuosavo kapitalo dalis buvo 2 mlrd. DKK.

(28)

Pirmoji paskola buvo įmonės FIH įmonei „Newco“ suteikta nuostoliams padengti skirta 1,65 mlrd. DKK (221 mln. EUR) paskola. Šią paskolą „Newco“ įmonei FIH turėjo grąžinti tik tada, jeigu likviduojant įmonei „Newco“ perduotą turtą gautos pajamos viršytų įmonės FSC sumokėtą 2 mlrd. DKK (268 mln. EUR) „Newco“ įsigijimo sumą. Kalbant apie atlygį už pirmosios paskolos suteikimą, įmonė „Newco“ privalėjo mokėti palūkanų normą, 1,15 % viršijančią penkerių metų Danijos Vyriausybės obligacijų palūkanų normą (33).

(29)

Antroji paskola buvo banko „FIH Erhvervsbank“ įmonei „Newco“ suteikta maždaug 13,45 mlrd. DKK (1,8 mlrd. EUR) paskola. Palūkanos, kurias kaip atlygį už antrąją paskolą turėjo mokėti įmonė „Newco“, buvo apskaičiuotos prie DKK CIBOR trijų mėnesių palūkanų normos pridėjus 1,12 %. Antrosios paskolos grąžinimo terminas sutapo su anksčiau pagal valstybės garantiją įmonės FIH suteiktų paskolų grąžinimo terminais. Taigi antrosios paskolos ir tų pagal terminus sutampančių paskolų galutinis grąžinimo terminas suėjo 2013 m. viduryje ir, sudarius sutartį, susitarta, kad įmonei „Newco“ grąžinus paskolas įmonei FIH, įmonė FIH padengs negrąžintas Vyriausybės garantuotas paskolas. Kadangi įmonė „Newco“ grąžino įmonei FIH nominaliąją antrosios paskolos sumą, įmonė FSC finansavo įmonę „Newco“ išmokėdama sumas, reikalingas „Newco“ turtui refinansuoti.

(30)

Per antrąjį etapą, pradėtą iš karto pasibaigus pirmajam, įmonė FSC iš įmonės „FIH Holding“ nusipirko visas „Newco“ akcijas. Įmonės FSC įmonei „FIH Holding“ už „Newco“ iš pradžių sumokėtą sumą (34) sudarė nuosavas kapitalas, kurio grynoji vertė (2012 m. sausio 1 d. duomenimis) buvo 2 mlrd. DKK.

(31)

Tuomet įmonė „FIH Holding“ gautas pinigines įplaukas galėjo nedelsiant panaudoti likvidumo tikslais daliai Vyriausybės garantuotos paskolos grąžinti. Be to, perdavus turtą, nekilnojamojo turto paskolos pakeistos paskolomis valstybės remiamam subjektui ir taip įmonės FIH pagal riziką įvertintas turtas sumažintas apie 10 mlrd. DKK (35).

(32)

Be akcijų pirkimo sutarties, taikytos priemonės apėmė ir dar kelis papildomus įmonės „FIH Holding“ ir įmonės FSC susitarimus:

(33)

Įmonė FSC turėjo sutartinę teisę pertvarkius įmonę „Newco“ susigrąžinti bent savo pradinę 2 mlrd. DKK investiciją, atėmus įmonių FIH ir FSC per sandorį patirtas sąnaudas. Jeigu vykdant likvidavimo procesą gauta pajamų suma būtų buvusi mažesnė už 2 mlrd. DKK „Newco“ įsigijimo sumą, įmonė FIH skirtumą atitinkamai turėjo padengti pirmąja – nuostoliams padengti skirta – paskola ir garantija. Jeigu vykdant likvidavimo procesą gautos pajamos būtų viršijusios 1,5 mlrd. DKK sumą, įmonei FSC be minimalios gautinos 2 mlrd. DKK sumos dar būtų buvę papildomai sumokėta 25 % perteklinės sumos. Visa papildoma perteklinė suma būtų buvusi sumokėta įmonei „FIH Holding“. Praktiškai, jeigu galutinė pajamų suma būtų buvusi mažesnė už 1,5 mlrd. DKK, įmonė FSC būtų gavusi 2 mlrd. DKK. Jeigu, pavyzdžiui, galutinė pajamų suma būtų buvusi 1,9 mlrd. DKK, įmonė FSC būtų gavusi 2,1 mlrd. DKK.

(34)

Sprendime sanuoti ir pradėti tyrimą Komisija išreiškė abejones dėl priemonių proporcingumo, jų apribojimo iki mažiausios būtinos sumos, taip pat dėl to, ar pačios „FIH Group“ įnašas buvo pakankamas ir ar pakankamai apribotas konkurencijos iškraipymas.

(35)

Šios abejonės kilo dėl didelio priemonių painumo, nes šios atrodė esančios pernelyg sudėtingos, kad padėtų išspręsti būsimas įmonės FIH likvidumo problemas. Visų pirma, buvo neaišku, kiek reikalingi, tinkami ir tikslingi 2008 m. Bankų komunikato tikslams įgyvendinti buvo įvairūs papildomi susitarimai ir atlygio formulės tarpusavio sąsajos (37).

(36)

Taip pat, priimant sprendimą sanuoti ir pradėti tyrimą, įmonė FIH ketino, vykdydama palankiausių kainų siūlymo strategiją, įsiveržti į mažmeninių indėlių internetu rinką. Patekimas į tą rinką buvo pagrindinė įmonės FIH finansavimo problemų sprendimo strategijos sudedamoji dalis.

(37)

Be to, buvo labai nepanašu, kad atlygis, kurį įmonei FSC siūlyta sumokėti už perduotą turtą ir įsipareigojimus, atitiktų Sumažėjusios vertės turto komunikato (38) 21 punkte, pagal kurį bankai turėtų prisiimti su nuvertėjusiu turtu susijusius nuostolius iki didžiausios ribos, nurodytą atlygio dydį. 21 punkte nustatyta, kad valstybei priklauso tinkamas atlygis už bet kokios rūšies paramos turtui priemones, kuriomis siekiama užtikrinti lygiavertę akcininkų atsakomybę ir išlaidų dalijimąsi neatsižvelgiant į tai, koks konkretus modelis pasirinktas.

(38)

2013 m. birželio 24 d. Danija pateikė galutinę atnaujintą 2012–2016 m. laikotarpio „FIH Group“ restruktūrizavimo plano versiją. Siekiant įrodyti įmonės FIH gebėjimą atkurti savo ilgalaikį gyvybingumą, užtikrinti pakankamą išlaidų dalijimąsi ir įgyvendinti tinkamas konkurencijos iškraipymo prevencijos priemones, į planą įtraukti geriausio ir blogiausio atvejo scenarijai (39).

(39)

Restruktūrizavimo planas buvo grindžiamas prielaidomis dėl Tarptautinio valiutos fondo prognozuotos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo raidos ir, remiantis Danijos verslo ir ekonomikos augimo ministerijos atliktais trumpalaikių palūkanų normų pokyčių iki 2014 m. skaičiavimais, numatytos trumpalaikių bei vidutinės trukmės palūkanų normų pokyčių raidos. Plane daryta prielaida, kad bendrojo vidaus produkto augimas 2013 m. ir vėliau šiek tiek atsigaus.

(40)

Pagal geriausio atvejo scenarijų (40) buvo numatyta, kad iki 2016 m. įmonės FIH veiklos rezultatai nuolat gerės. Grupės lygmeniu normalizuoto nuosavo kapitalo grąža, neatskaičius mokesčių (41), 2013 m. gruodžio 31 d. sudarys 10,3 %, o 2016 m. gruodžio 31 d. – 11,2 % (42).

(41)

Blogiausio atvejo scenarijus (43) buvo grindžiamas mažiau palankiomis rinkos prognozėmis, pagal kurias, be kita ko, buvo numatytos blogėjančios – ir finansavimo dydžio, ir kainos atžvilgiu – bankų finansavimo rinkos sąlygos, mažesnė paskolų ir konsultavimo paslaugų paklausa, nepalankūs užsienio valiutų kursų ir palūkanų normų pokyčiai ir t. t., taip pat tai, kad nuvertėjimo sąnaudos per visą veiklos ciklą bus didesnės negu ankstesniais laikotarpiais. Remiantis įmonės FIH atliktais skaičiavimais, kartu visi šie pokyčiai lemtų tai, kad 2013 m. gruodžio 31 d. grupės lygmeniu normalizuoto nuosavo kapitalo grąža, neatskaičius mokesčių, tesiektų 0,9 %, o 2016 m. gruodžio 31 d. – 2,0 %.

(42)

Abiem atvejais nuosavo kapitalo grąža, kurią buvo numatoma gauti daugiausia dėl draudimo mokėti dividendus ir draudimo mokėti atkarpas, numatytus Danijos įsipareigojimuose, prisiimtuose atliekant valstybės pagalbos tyrimą, buvo palyginti nedidelė. Dėl tų įsipareigojimų „FIH Group“ pelno neskirstytų iki restruktūrizavimo priemonių pabaigos ir atsiskaitymo už priemones.

(43)

Iš pradžių įmonės FIH bankininkystės veikla apėmė tris segmentus: nekilnojamojo turto finansavimo, įmonių įsigijimo finansavimo ir korporacinės bankininkystės. Su nekilnojamojo turto finansavimu susijusi veikla nutraukta vykdant įmonės FIH restruktūrizavimą, nes 2012 m. visos nekilnojamojo turto paskolos parduotos įmonei FSC. Įmonių įsigijimo finansavimo padalinys savo skolinimo veiklą taip pat turėjo laipsniškai nutraukti. Todėl veiklą toliau turėjo tęsti tik korporacinės bankininkystės padalinys. Iki 2013 m. kovo mėn. visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 356 iki 214.

(44)

Pagal restruktūrizavimo planą iki 2013 m. gruodžio 31 d. balansas turėjo sumažėti iki 27,68 mlrd. DKK (3,74 mlrd. EUR). Įmonė FIH prognozavo, kad 2016 m. gruodžio 31 d. bendras kapitalo pakankamumo rodiklis sieks 19,6 %.

(45)

Tikėtasi, kad teisės aktų nustatytas likvidumo rodiklis (44), kuris 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 214 %, 2013 m. gruodžio 31 d. sieks 239,7 %.

(46)

Tikėtasi, kad per restruktūrizavimo laikotarpį bendras kapitalo pakankamumo rodiklis pasieks 19,6 %, o teisės aktų nustatytas likvidumo rodiklis – 175 %, taigi gerokai viršys teisės aktų reikalavimus.

(47)

Pagal restruktūrizavimo plane pateiktą geriausio atvejo scenarijų (45) vadinamojo normalizuoto nuosavo kapitalo grąža, neatskaičius mokesčių (46), 2013 m. gruodžio 31 d. bus 9 %, o 2016 m. gruodžio 31 d. – 10,1 %. Pagal blogiausio atvejo scenarijų šie rodikliai atitinkamai buvo 0,9 ir 4,7 % (47).

(48)

Nuo 2011 m. vidurio, kai FPI numatė, kad įmonei FIH iškils didelis likvidumo poreikis, kurio ji negalės patenkinti, banko padėtis gerokai pagerėjo. Įmonė FIH išpirko likusias nepadengtas Vyriausybės garantuotas obligacijas, taigi iki 2013 m. birželio 13 d. refinansavimo problema buvo sėkmingai išspręsta. Be to, 2013 m. liepos 2 d. įmonė FIH išpirko gautą valstybės 1 lygio mišrų kapitalą.

(49)

Tuo metu, kai buvo priimtas 2014 m. sprendimas, įmonė FIH neturėjo jokių problemų, susijusių su teisės aktuose nustatytų mokumo ar likvidumo reikalavimų vykdymu.

(50)

Kad išsklaidytų sprendime sanuoti ir pradėti tyrimą Komisijos išreikštas abejones, Danija ir „FIH Group“ ėmėsi tam tikrų veiksmų.

(51)

Įmonė FIH įmonei FSC 2013 m. gruodžio 4 d. verte sumokėjo vienkartinę 310,25 mln. DKK (39,12 mln. EUR) sumą (48).

(52)

Įmonė FIH įmonei „Newco“2013 m. gruodžio 18 d. verte sumokėjo 61,7 mln. DKK, taip grąžindama dalį pagal administravimo susitarimą už 2012 m. gautų mokesčių, taip pat įmonei „Newco“ taikytus valdymo mokesčius už administravimą ir rizikos draudimą atgaline data nuo 2013 m. sumažino iki 0,05 % negrąžintų paskolų portfelio.

(53)

Bendrą savo turtą įmonė FIH sumažino nuo 109,3 mlrd. DKK (14,67 mlrd. EUR) 2010 m. gruodžio 31 d. iki 60,8 mlrd. DKK (8,16 mlrd. EUR) 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. iš viso jos turtas sumažėjo 44 %.

(54)

Taip pat įmonė FIH savo paskolų knygą sumažino nuo 58,0 mlrd. DKK (7,79 mlrd. EUR) 2010 m. gruodžio 31 d. iki 16,2 mlrd. DKK (2,17 mlrd. EUR) 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. iš viso ji sumažinta 41,8 mlrd. EUR – 72 %.

(55)

Be to, įmonė FIH gerokai sumažino savo riziką rinkų srityje (49).

(56)

Visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičių įmonė FIH sumažino nuo 356 2010 m. gruodžio 31 d. iki 214 2013 m. kovo 31 d., t. y. darbuotojų iš viso sumažėjo 41 %.

(57)

Be to, įmonė FIH sumažino savo geografinę aprėptį – uždaryti du iš keturių jos regioninių padalinių.

(58)

Atsižvelgdama į Komisijos sprendime sanuoti ir pradėti tyrimą išreikštas abejones ir siekdama užtikrinti atitiktį Sumažėjusios vertės turto komunikatui, visų pirma nuostatoms dėl tinkamo atlygio už turto perdavimo priemones, Danija nurodė, kad yra pasiryžusi prisiimti papildomus 59–65 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus įsipareigojimus. 2020 m. sausio 13 d. pateiktame rašte Danija patvirtino, kad visi tie įsipareigojimai buvo įgyvendinti arba nebėra aktualūs. Danija taip pat įsipareigojo įvykdytų įsipareigojimų nepanaikinti.

(59)

Kasmet nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki galutinio sandorio įvykdymo (vėliausia galima data buvo 2019 m. gruodžio 31 d.), sandorio įvykdymo dieną pagal dienų skaičiavimo susitarimą „faktinis / faktinis“ (angl. ACT/ACT) (50) pro rata temporis pagrindu sumokant už paskutinį laikotarpį, įmonė FIH įmonei FSC mokės 2,1 mln. DKK (0,3 mln. EUR) metinį mokestį. Visos sumos, kurias įmonė FIH jau sumokėjo įmonei FSC pagal 2014 m. sprendimą ir kurios viršijo tą sumą, taip pat visos sumos, kurios viršija bendrą įmonės FIH pagal šį sprendimą mokėtiną sumą, bus grąžintos įmonei FIH be palūkanų.

(60)

Įmonė FIH sumažins įmonei FSC taikomus valdymo mokesčius arba sumokės FSC vienkartinę išmoką, atitinkančią dabartinę sumos, kuria sumažinti mokesčiai, arba 143,2 mln. DKK (19,09 mln. EUR) sumos, vertę.

(61)

Kad pasiektų tokius rezultatus, įmonė FIH sumokėjo 61,7 mln. DKK sumą įmonei „Newco“, taip grąžindama dalį pagal administravimo susitarimą už 2012 m. įmonės FIH iš įmonės „Newco“ gautų mokesčių. Įmonė FIH įmonei „Newco“ 2013 m. taikytus valdymo mokesčius už administravimą ir rizikos draudimą taip pat sumažino iki 0,05 % negrąžintų paskolų portfelio.

(62)

Be to, nuo 2014 m. sausio 1 d. įmonė FIH įmonei „Newco“ taikytus valdymo mokesčius už administravimą ir rizikos draudimą sumažins iki 0,05 % negrąžintų paskolų portfelio per metus.

(63)

Jeigu FPI savo nuostatas dėl patronuojančiosios bendrovės lygmeniu taikomų kapitalo reikalavimų pakeis taip, kad reglamentuotas įmonės FIH skolinimo pajėgumas nebūtų ribojamas pagal įmonės „FIH Holding“ kapitalo padėtį, įmonė FIH įmonei FSC mokės papildomą metinį 47,2 mln. DKK (6,29 mln. EUR) mokestį.

(64)

Įsipareigojimuose taip pat buvo numatyta, kad įmonė FIH atsisakys tam tikrų verslo krypčių (nekilnojamojo turto finansavimo, privataus kapitalo, privataus turto valdymo), nustatyti elgsenos apribojimai, įskaitant draudimą indėlių srityje siūlyti palankiausias kainas, draudimą taikyti komerciškai agresyvius metodus ir draudimą įsigyti įmones, taip pat numatyta likviduoti įmonę „FIH Realkredit A/S“, kuri buvo „FIH Group“ hipotekos bankas. 2013 m. įmonė „FIH Realkredit A/S“ likviduota.

(65)

Visas įsipareigojimų sąrašas (51) (Danijos institucijos jį paskutinį kartą atnaujino 2020 m. sausio 13 d. pateiktu raštu) yra pateiktas priede.

(66)

Pranešdama apie priemones Komisijai, Danija iš pradžių laikėsi pozicijos (52), kad nuosavo kapitalo perdavimas įmonei „Newco“ apima valstybės pagalbą įmonei „Newco“, tačiau pabrėžė, kad tokia pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą yra suderinama su vidaus rinka.

(67)

Tame pačiame pranešime Danija teigė, kad „FIH Group“ negavo jokios valstybės pagalbos, nes įmonė FSC už įmonę „Newco“ sumokės rinkos kainą. Danija nepateikė nuorodos į atitinkamus rinkos duomenis ir nepaaiškino, kuo pagrįstos tokios sandorio išlaidos, kad kiekybiškai pagrįstų šį savo teiginį, tačiau pabrėžė, kad:

(68)

Danija padarė išvadą, kad įmonė FIH neįgis pranašumo. Tuo atveju, jeigu Komisija šiuo klausimu laikytųsi kitokios nuomonės, Danija nurodė, kad bet kokia įmonei FIH suteikta pagalba galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka, nes pagal susitarimą įmonės FIH restruktūrizavimas vykdomas laikantis Restruktūrizavimo komunikato reikalavimų (53).

(69)

2012 m. kovo 20 d. po savo pirmojo pranešimo Danija pateikė dar vieną pranešimą (54), kuriame nurodė, kad įmonė FIH priemonių neprašė ir tuo metu buvo padariusi išvadą, jog toms priemonėms, kurių imtasi, buvo kitų finansinio įsiskolinimo mažinimo alternatyvų, o tuo patvirtinamas teiginys, kad sandoris sudarytas rinkos sąlygomis. Danija taip pat teigė, kad pradinė 1,4 mlrd. DKK suma, kuria sumažinta turto balansinė vertė, ir papildoma su rizikos koregavimu susijusi 1,3 mlrd. DKK nuolaida atitiko rinkos kainą. Be to, bet kokie su galimų būsimų pajamų netekimu susiję nuostoliai būtų patikslinti pritaikius kintamo pelningumo akcijų pirkimo sutarties formulę, kad, taikant veiksmingą ex post koregavimo mechanizmą, būtų užtikrinamas kainų nustatymas pagal rinkos sąlygas. Danija nepateikė išsamesnių paaiškinimų dėl pasiūlyto rizikos koregavimo ir nuolaidos sumos ir nenurodė priežasčių, kodėl, jos nuomone, juos pritaikius gaunama rinkos kaina.

(70)

Toliau susirašinėdama su Komisija (55), Danija pareiškė, kad didžiausias įmonei FSC gresiantis nuostolis –1,05 mlrd. DKK, t. y. nuostoliams padengti skirtos 1,65 mlrd. DKK paskolos ir bendros 2,7 mlrd. DKK sumos, sudarytos iš sumos, kuria sumažinta turto balansinė vertė, ir įmonės FSC atlikto išankstinio rizikos koregavimo sumos, skirtumas. Danija taip pat teigė, kad valstybei tenkanti su įmonės FIH valstybės garantuotomis paskolomis susijusi rizika gerokai sumažėjo, be to, įmonė FIH grąžino anksčiau suteiktą 1,9 mlrd. DKK kapitalo injekciją.

(71)

2012 m. balandžio 23 d. pateiktame memorandume (56) Danija pranešė Komisijai, kad ji „kol kas Komisijai nepateiks naujų argumentų, susijusių su rinkos ekonomikos investuotojo principo taikymu“. Kartu Danija pateikė įmonės FSC patarėjo teisės klausimais taikomų vertinimo metodų paaiškinimus.

(72)

Vėliau, 2012 m. gegužės 16 d., Danija pareiškė, kad įmonės „FIH Holding“ ir FSC dėl sandorio sąlygų susitarė remdamosi įprastais komerciniais motyvais dėl rizikos ir pelno pasidalijimo ir teigė, kad sandoris sudarytas rinkos sąlygomis. Šį teiginį patvirtino FSC buhalterinės apskaitos įmonė, KPMG (57).

(73)

2012 m. birželio 7 d. Danija pateikė KPMG ataskaitą, kurioje priemonės įvertintos vienu metu apsvarsčius visus svarbius elementus. KPMG, nurodydama didelį įkeistą turtą, galimybę naudoti padengtas obligacijas, nuostoliams padengti skirtą paskolą ir įmonei FSC priklausančius 25 % galimų būsimų pajamų, pažymėjo nematanti „priežasties daryti išvadą, kad susitarimo sąlygos bus nepakankamos įmonei FSC kylančiai rizikai padengti“.

(74)

2012 m. rugsėjo 11 d. Danija, pateikdama savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą paskelbimo, tiesiogiai neprieštaravo Komisijos nuomonei, kad priemonės yra valstybės pagalba, tačiau rėmėsi savo 2012 m. kovo 29 d. pateiktais argumentais (58) ir tvirtino, kad bet koks turto perdavimas didesne nei rinkos kaina būtų kompensuotas įmonės „FIH Holding“ suteikta nuostoliams padengti skirta paskola ir kainų koregavimo garantija. Be to, siekdama pagrįsti šį savo požiūrį, Danija kaip pavyzdžius nurodė didesnes iš atnaujintų investicijų gaunamas maržas ir didesnę, nei tikėtasi, išpirkimo palūkanų normą, tačiau pakartotinai aiškiai nepabrėžė, kad turėtų būti taikomas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principas (REVVP) (59).

(75)

Danija teigė, kad priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, ir šiuo tikslu pateikė argumentus, kuriais siekė įrodyti jų tinkamumą, taip pat tai, kad pagalba apribota iki mažiausios būtinos sumos ir kad konkurencijos iškraipymas yra ribojamas (60).

(76)

Danijos institucijos taip pat priminė savo 2012 m. balandžio 23 d. rašte išreikštą poziciją, kad dėl priemonių taikymo įmonės FIH ir FSC (61) susitarė derybų keliu, taip pat teigė, kad, laikantis kai kurių Bankų komunikate (62) pateiktų rekomendacijų, priemonės būtinai turėjo tam tikru mastu būti sudėtingos (63), ir neigė, kad dėl šio sudėtingumo jos gali būti netinkamos.

(77)

Komisijai informavus Daniją apie ekspertų atlikto priemonių rinkos vertės ir tikrosios ekonominės vertės įvertinimo rezultatus, Danija šiuos rezultatus užginčijo ir 2013 m. vasario 7 – rugsėjo 11 d. pateikė įvairių klausimų ir paaiškinimų.

(78)

Danija pareiškė, kad pagalba buvo apribota iki mažiausios būtinos sumos (64), nes darė prielaidą, kad turto perdavimo vertė neviršys tikrosios ekonominės vertės, tačiau pridūrė, kad tai gali būti nustatyta tik Komisijai atlikus galutinį vertinimą.

(79)

Be vertinimo aspektų Danija taip pat atkreipė dėmesį į teigiamą turto perdavimo poveikį reguliuojamai įmonės FIH padėčiai ir kad turto perdavimas atitiko restruktūrizavimo plane nustatytą ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo tikslą.

(80)

Danija taip pat teigė, kad įmonės FIH indėlių įsigijimo strategija nepriklauso nuo valstybės pagalbos ir pagal ją neketinama vykdyti palankiausių kainų siūlymo politikos, – ji yra esminė finansavimo strategijos dalis. Vis dėlto, kad sumažintų Komisijos abejones, Danija įsipareigojo užtikrinti, kad įmonė FIH laikytųsi draudimo siūlyti palankiausias kainas.

(81)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės pagalba yra valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuria, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija ir daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai.

(82)

Komisija mano, kad 25–33 konstatuojamosiose dalyse aprašytos įmonei FIH paremti skirtos priemonės turėtų būti svarstomos kaip vienas priemonių rinkinys. Šios priemonės yra vieno sandorio dalis, nes jų elementai yra tarpusavyje susiję (chronologiškai ir pagal struktūrą) ir visi kartu buvo suplanuoti siekiant išspręsti įmonės FIH finansavimo problemą.

(83)

25–33 konstatuojamosiose dalyse aprašytos priemonės apima valstybės lėšas, nes jas tiesiogiai finansavo įmonė FSC, (per Danijos verslo reikalų ministeriją) valstybės valdoma įmonė, atsakinga už įvairių rūšių priemonių taikymą Danijos bankams siekiant suvaldyti finansų krizės padarinius (65). Pirma, įmonė FSC pagal įmonės „Newco“ akcijų pirkimo sutartį pervedė 2 mlrd. DKK. Antra, įmonė FSC įsipareigojo finansuoti įmonės „Newco“ turtą, o įmonė FIH grąžino jos valstybės garantuotas paskolas. Šio įsipareigojimo suma galėjo viršyti 13 mlrd. DKK. Trečia, įmonė FSC nusprendė atsisakyti tam tikros palūkanų sumos, kad sumokėtų už įmonės „FIH Holding“ suteiktą garantiją.

(84)

Taikant 25–33 konstatuojamosiose dalyse aprašytas priemones, buvo suteiktas pranašumas, nes įmonė FIH gavo paramą turtui, taigi pagerėjo grupės kapitalo rodikliai ir kartu bankui buvo suteikta galimybė veiksmingiau spręsti savo finansavimo problemas.

(85)

Danijos institucijos teigė, kad, taikant šias priemones, buvo laikytasi REVVP, todėl tai nėra „FIH Group“ teikiama valstybės pagalba.

(86)

Todėl Komisija įvertins, ar „FIH Group“ taikytos priemonės atitinka REVVP kriterijų. Taikant šį kriterijų nagrinėjama, ar tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas skirti viešąjį finansavimą, rinkos dalyvis būtų dalyvavęs konkrečioje veikloje tokiomis pat sąlygomis kaip viešasis investuotojas. Valstybės pagalbos nėra, jeigu viešasis finansavimas skiriamas tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kurios atitinka rinkos sąlygas.

(87)

Nagrinėdama konkretų „FIH Group“ atvejį, Komisija mano, kad reikia ištirti, i) ar iš pradžių buvo privatus investuotojas, norėjęs finansuoti priemonių taikymą tokiomis pat sąlygomis, kaip valstybė narė, ii) jeigu taip, kokia buvo jo reikalaujama investicijų grąža, palyginti su grąža valstybei, ir, iii) nesant privataus intereso, kokia būtų numatoma priemonių grąža (66) ir galimos grąžos paskirstymas valstybei, palyginti su tuo, ko tikėtųsi rinkos investuotojas, jeigu finansuotų priemones įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis. Jeigu valstybė sutinka su šiomis arba geresnėmis sąlygomis, galima laikyti, kad priemonės vykdomos rinkos sąlygomis. Visų pirma svarbu patikrinti, ar sandoris apskritai yra pelningas, nes nė vienas privatus veiklos vykdytojas, kurio tikslas – gauti kuo didesnį pelną, nesiimtų nuostolingos veiklos.

(88)

Aiškiausias įrodymas, kad sandoris atitinka REVVP kriterijų, yra įrodymas, kad jo sąlygos ne tik būtų priimtinos hipotetiniam rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančiam veiklos vykdytojui, bet ir kad toks veiklos vykdytojas iš tiesų yra ir dalyvauja tokiame pačiame investicijų sandoryje tokiomis pat sąlygomis kaip valstybė. Esant kitų investuotojų, Komisija turi lyginamąjį kriterijų, pagal kurį gali įvertinti, ar vadovautasi REVVP.

(89)

Tuo metu, kai Danija suteikė pagalbos priemones, nebuvo rinkos dalyvių, pasirengusių įmonei FIH suteikti priemones, panašias į tas, kurias teikė valstybės kontroliuojamos įstaigos. Visų pirma ketinimo investuoti į įmonę FIH nepareiškė nei savininkų konsorciumas, nei kokia nors trečioji šalis. Komisija neturi pagrindo manyti, kad minėtomis aplinkybėmis koks nors rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas norėtų dalyvauti taikant pagalbos priemones. Tai, kad nėra privataus intereso, rodo banko finansinius sunkumus ir nestabilią padėtį.

(90)

Nesant veiklos vykdytojo, investuojančio tokiomis pat sąlygomis kaip valstybė, priemonė vis vien gali būti laikoma neturinčia pagalbos elementų, jeigu panašiomis aplinkybėmis privatus veiklos vykdytojas būtų suteikęs tokį patį finansavimą ir prašęs bent tokio pat dydžio pajamų, kokias gavo valstybė. Iš esmės toks vertinimas turėtų būti grindžiamas verslo planu, atsižvelgiant į tuo metu, kai suteiktas viešasis finansavimas, turėtą informaciją ir numatomus pokyčius ir neatsižvelgiant į jokią vėlesnės padėties analizę.

(91)

Be to, vienas iš atvejų, kai REVVP pritaikyti sunkiausia, yra tada, kai įmonė jau yra valstybės pagalbos gavėja. Šiuo atveju įmonė FIH rekapitalizavimo pagalbą gavo dar 2009 m. birželio 30 d. ir ją 2012 m. liepos 2 d. grąžino. Atlygis už įmonei rekapitalizuoti panaudotas mišrias kapitalo priemones siekė 11,45 %. Įmonė FIH taip pat dalyvavo Danijos garantijų programoje. Nors pačios savaime šios aplinkybės netrukdo šiuo atveju taikyti REVVP, iš jų matyti, kokie sunkumai iškilo įmonei FIH, ir jos turėtų poveikį privačių investuotojų norui investuoti į priemones. Ekonomines aplinkybes jau iškreipia ankstesnė pagalba, dėl to susidaro įspūdis, kad valstybės parama nenutrūksta. Savo vertinime Komisija atsižvelgė į tokių pranašumų pakeitimą naujais.

(92)

FPI laikėsi nuomonės, kad įmonė FIH atsidūrė pavojingoje padėtyje, nes buvo didelė rizika, kad, pasibaigus Vyriausybės garantuotos paskolos grąžinimo terminui, įmonė FIH negalės įvykdyti teisės aktų nustatytų likvidumo reikalavimų. Todėl tokiu atveju galėjo būti panaikinta įmonės FIH banko licencija (67). Taigi FPI pozicija pritariama Komisijos vertinimui, jog mažai tikėtina, kad rinkos dalyvis būtų investavęs į įmonę FIH. Nors galima teigti, kad FPI ataskaita nebuvo vieša, rinkos dalyvis būtų turėjęs galimybę susipažinti su Vyriausybės garantuotos įmonės FIH paskolos grąžinimo terminais, taigi būtų galėjęs prieiti prie tos pačios išvados.

(93)

Nesant privataus investuotojo, Komisija, norėdama nuodugniau ištirti REVVP taikomumą, turi įvertinti, ar bendra įmonei FIH suteiktų priemonių grąža yra lygi numatomai grąžai, kurios už savo investiciją reikalautų hipotetinis privatus investuotojas, arba už ją didesnė. Numatoma priemonių grąža priklauso nuo įplaukų, gausimų iš grynųjų pinigų srautų, dydžio, kuris turi būti diskontuotas iki jo grynosios dabartinės vertės taikant atitinkamą diskonto normą.

(94)

Remdamasi ekspertų patarimais, Komisija apskaičiavo įmonės „Newco“ turto rinkos vertę ir pagal visą „Newco“ nuosavo kapitalo likvidacinių verčių pasiskirstymą sumodeliavo numatomą grąžą įmonei FSC. Tai darydama, Komisija atsižvelgė į visus akcijų pirkimo sutarties elementus, pvz., grynąją likvidacinę vertę, įplaukas, FSC ir „FIH Group“ patirtas išlaidas ir pirkimo kainos koregavimą, įskaitant nuostoliams padengti skirtą paskolą. Paskirstymo modelį būtina naudoti norint apskaičiuoti tiek naudos, gautinos iš 25 % nuosavo kapitalo investavimo prieaugio, tiek didelių įmonės „Newco“ turto nuostolių bei įmonės „FIH Holding“ mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo, jeigu toks scenarijus pasitvirtintų, sukeltų neigiamų padarinių (68), grynąją dabartinę vertę (GDV).

(95)

Diagramoje parodyta akcijų pirkimo sutarties grynoji dabartinė vertė pagal skirtingas įmonės „Newco“ turto likvidacines vertes (nuo 5,1 mlrd. iki 28,3 mlrd. DKK). Kiekvieno scenarijaus tikimybė dešinėje pusėje esančios skalės atžvilgiu žymima taškine linija (nuo 0,1 iki 7,5 %). Pagal daugumą labiausiai tikėtinų scenarijų grąža yra šiek tiek neigiama.

(96)

Iš diagramos taip pat matyti, kad bendras akcijų pirkimo sutarties GDV vidurkis su įvertinta tikimybe taip pat yra neigiamas. Iš ekspertų atliktų skaičiavimų matyti, kad šis vidurkis buvo lygus 726 mln. DKK. Taigi iš akcijų pirkimo sutarties gautas ne pelnas, o nuostolis. Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas būtų pareikalavęs nuosavu kapitalu grindžiamo atlygio, kuris siektų bent 10 % panašios 2 mlrd. DKK investicijos per metus (69), taigi per septynerius įmonės „Newco“ veiklos metus jis sudarytų apie 1,33 mlrd. DKK. Todėl Komisija daro išvadą, kad joks rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas nebūtų norėjęs investuoti tokiomis sąlygomis, kurios atitiktų akcijų pirkimo sutartyje nustatytas sąlygas. Todėl priemonės neatitinka REVVP. (70)

(97)

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, atlikdama 94–96 konstatuojamosiose dalyse nurodytus skaičiavimus, Komisija atsižvelgė į Danijos 2013 m. vasario 7 d. ir kovo 11 d. raštus, taip pat į vėlesnę korespondenciją (71), kurioje Danija pateikė anksčiau nepateiktą informaciją, pvz., konkrečius kintamosios pirkimo kainos sudedamųjų dalių išaiškinimus, pateiktų paskolų pozicijų, kurias įmonė FIH buvo numačiusi perduoti įmonei „Newco“, atskaitos datą, portfelio kredito kokybės pokyčius nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. ir išsamesnę portfelio „neįsipareigotų kredito linijų“ analizę.

(98)

Be to, Danijos argumentuose pateiktas kiekybinis įvertinimas (72) po nuodugnaus patikrinimo pasirodo esantis nepagrįstas. Ex ante nurašymo sumos ir rizikai padengti reikalingos sumos nepagrįstos nepriklausoma vertinimo ataskaita (73). Be to, atsižvelgiant į galimybę, kad „FIH Group“ gali nesugebėti įvykdyti ex post garantijose numatytų įsipareigojimų, nėra jokios priežasties, kodėl įmonės „Newco“ nuostoliai negalėtų viršyti 2,7 mlrd. DKK, o tokiu atveju įmonė FSC (taigi ir Danijos Vyriausybė) pagal sutartį privalėtų rekapitalizuoti „Newco“ iki galutinio jos likvidavimo. Todėl Komisija padarė išvadą, jog teiginys, kad investiciniai nuostoliai neviršys 1,05 mlrd. DKK, nepagrįstas.

(99)

Tai, kad dėl priemonių sąlygų įmonės FSC ir „FIH Holding“ susitarė derybų keliu, nebūtinai reiškia, kad šios priemonės įgyvendintos rinkos sąlygomis. Jeigu Danija ir ketino bankui, susidūrusiam su didelėmis likvidumo problemomis, skirti nemažą papildomos pagalbos sumą, vien šis faktas nereiškia, kad valdžios institucijų ir banko derybos dėl konkrečių sandorio punktų nevyktų. Dėl dvišalio įvykusių derybų aspekto joms trūko tam tikrų savybių, būdingų, pvz., atvirai, nediskriminacinei viešųjų pirkimų procedūrai ar palyginimui su panašiais rinkos sandoriais. Todėl tai, kad derybos įvyko, savaime nereiškia, kad priemonės atitinka rinkos sąlygas.

(100)

Kalbant apie 2012 m. birželio 7 d. KPMG ataskaitą, Komisija sutinka, kad dėl priemonių sudėtingumo jų sąlygos turi būti vertinamos kaip visuma, nes nėra atskirų atidėjinių, kuriuos galima skirti atlygiui už kiekvieną atskirą elementą. Tačiau KMPG ataskaitoje pateiktoje analizėje neatsižvelgta į labiau kraštutinių pesimistinių scenarijų, pagal kuriuos įmonė „FIH Holding“ gali nesugebėti įvykdyti garantijose numatytų įsipareigojimų, galimybę. Be to, analizėje nenagrinėtas atlygio už 2 mlrd. DKK kapitalo investiciją klausimas. Kaip nurodyta 98 konstatuojamojoje dalyje, atitiktis rinkos elgsenai neįmanoma, nes nėra metinio atlygio už paskolintą kapitalą ir per septynerių metų investavimo laikotarpį, tiek vertinant šį elementą atskirai, tiek kaip viso atlygio modelio parametrą, gaunama tik 25 % galimo nuosavo kapitalo investavimo prieaugio (74).

(101)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija atkreipia dėmesį, kad pagal ankstesnio rekapitalizavimo 1 lygio mišriu kapitalu reikalavimus (75) įmonė FIH turėjo mokėti metinę atkarpą, kurios norma buvo 11,46 % per metus. Be to, 2012 m. kovo mėn. pradžioje numatomas rinkoje kotiruojamos įmonės FIH pirmaeilės skolos pelningumas siekė daugiau kaip 10 %. Taigi Komisijos argumentas, kad atlygis už kapitalą turėtų siekti bent 10 %, yra pagrįstas. Rinkos dalyvis, atsižvelgdamas į konkrečią riziką, susijusią su įmonės „Newco“ nekilnojamojo turto portfelio koncentracija ir prastesne kokybe (76), taip pat žemesnį investicijų į nuosavą kapitalą kredito reitingą, tikriausiai reikalautų didesnio atlygio. Todėl Danijos nurodytas 6,5 % atlygis (77) yra aiškiai nepakankamas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš sandorio gaunama numatyta grąža yra neigiama.

(102)

Komisija daro išvadą, kad įmonei FIH taikytos priemonės neatitinka REVVP kriterijaus. Šis įvertinimas ir ypač tai, kad Komisija neturi atsižvelgti į įmonės FSC dėl 2009 m. pagalbos priemonių patirtą finansinę riziką, patvirtintas 2018 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendime (78).

(103)

Priemonės buvo taikomos tik „FIH Group“ ir „Newco“. Todėl šios priemonės buvo atrankios.

(104)

Priemonės padėjo pagerinti įmonės FIH kapitalo ir likvidumo padėtį, palyginti su jos konkurentų, kurie negalėjo pasinaudoti panašiomis priemonėmis, padėtimi. Taigi priemonėmis įmonei FIH suteikta galimybė pagerinti savo padėtį rinkoje. Todėl jomis galėjo būti iškraipoma konkurencija.

(105)

Atsižvelgiant į bankų rinkos integraciją Europos lygmeniu, įmonei FIH suteiktas pranašumas padarė poveikį konkurentams ir Danijoje (kurioje veikia kitų valstybių narių bankai), ir kitose valstybėse narėse. Todėl priemonės turi būti laikomos galinčiomis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(106)

Apskaičiuota, kad visa pagalbos priemonių suma (79) siekė apie 2,25 mlrd. DKK (apie 300 mln. EUR). Apskaičiuodama pagalbos sumą, Komisija atsižvelgė į šiuos aspektus:

(107)

Lengvinančia aplinkybe Komisija laikė anksti panaikintas Vyriausybės garantijas, kurių suma –0,28 mlrd. DKK – turėtų būti išskaičiuota iš visos pagalbos sumos.

(108)

Kaip nurodyta 82 ir 100 konstatuojamosiose dalyse, Komisija, vertindama visus palūkanų ir kitus grynųjų pinigų srautus, mokesčius ir suteiktas garantijas, laikėsi holistinio požiūrio ir atsižvelgė į:

(109)

Laikydamasi Sumažėjusios vertės turto komunikato reikalavimų, Komisija vertinimo klausimais konsultavosi su išorės ekspertais (82).

(110)

Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“. Atsižvelgdama į dabartines aplinkybes, taip pat finansų rinkų aplinkybes priimant sprendimą sanuoti ir pradėti tyrimą, Komisija mano, kad priemonės gali būti nagrinėjamos pagal šią nuostatą.

(111)

Komisija sutinka, kad dėl finansų krizės susidarė išskirtinės aplinkybės, kuriomis dėl vieno banko bankroto gali būti pakirstas pasitikėjimas visa finansų sistema ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmenimis. Taip gali atsitikti net ir su mažu banku, pvz., FIH, kuris dar neatsidūrė sunkioje padėtyje, tačiau finansų reguliavimo institucija vykdo sugriežtintą jo priežiūrą. Šio banko dvejų–ketverių metų trukmės skolos palūkanų norma, priimant sprendimą sanuoti ir pradėti tyrimą, EURIBOR viršijo 600–700 bazinių punktų. Toks kainų lygis aiškiai rodo, kad bankas artimiausiu metu patirs finansinių sunkumų. Tokiais atvejais, siekiant išvengti atitinkamos įstaigos tapimo nestabilia, gali prireikti ankstyvos intervencijos, kuri padėtų išvengti grėsmės finansiniam stabilumui. Tai ypač taikytina tokiai mažos ekonomikos šaliai, kaip Danija, kai kitos institucijos gali neskirti individualių bankų ir dėl vieno banko įsipareigojimų nevykdymo pradėti nepasitikėti visu sektoriumi. Todėl 107 straipsnio 3 dalies b punktas yra visų šiame sprendime nurodytų priemonių suderinamumo vertinimo teisinis pagrindas.

(112)

Kalbant konkrečiai apie turto perdavimo įmonei FSC suderinamumą, Komisija priemones įvertins remdamasi Sumažėjusios vertės turto komunikatu.

(113)

Paskui Komisija įvertins restruktūrizavimo priemonių suderinamumą remdamasi Restruktūrizavimo komunikatu.

(114)

Sumažėjusios vertės turto komunikate nustatyti nuvertėjusio turto vertinimo ir perdavimo bei priemonių suderinamumo su Sutartimi principai. Reikia įvertinti, ar pagalba apribota iki mažiausios būtinos sumos ir ar paties banko ir jo akcininkų įnašas yra pakankamas.

(115)

Pagal Sumažėjusios vertės turto komunikato 21 punktą bankai turėtų prisiimti su nuvertėjusiu turtu susijusius nuostolius iki didžiausios ribos. 21 punkte nustatyta, kad valstybei priklauso tinkamas atlygis už bet kokios rūšies paramos turtui priemones, kuriomis siekiama užtikrinti lygiavertę akcininkų atsakomybę ir išlaidų dalijimąsi neatsižvelgiant į tai, koks konkretus modelis pasirinktas.

(116)

Savo pradine forma pagalbos priemonės suteiktos už atlygį, kurį sudaro Danijos Vyriausybės skirto finansavimo suma, pridėjus viso labo 100 bazinių punktų už likvidumą. Už investicijas į nuosavą kapitalą nenumatyta jokio atlygio, išskyrus dalį (25 %) nuosavo kapitalo prieaugio, jeigu po banko pertvarkymo, pasitelkus kainų koregavimo mechanizmą, būtų gauta papildomų grynųjų pajamų. Be to, esant nepalankiam scenarijui, pagal kurį įmonės „Newco“ turto portfelio kokybė gerokai suprastėtų, kompensaciją įmonei FSC turėtų sumokėti įmonė „FIH Holding“, kuri tokiomis aplinkybėmis veikiausiai negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų. Todėl, kaip nurodyta sprendimo sanuoti ir pradėti tyrimą 66–73 konstatuojamosiose dalyse, atrodė mažai tikėtina, jog atlygis ir paties banko įnašas yra pakankami, kad pagalba galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sumažėjusios vertės turto komunikate pateiktas rekomendacijas.

(117)

Taigi pagal Sumažėjusios vertės turto komunikato 39 punkto reikalavimus Komisija atliko išsamią priemonių rinkos vertės analizę. Padedant išorės ekspertui, Komisija pagal akcijų pirkimo sutartį apskaičiavo tikimybinį įmonės „Newco“ turto portfelio realizavimo rezultatų pasiskirstymą ir poveikį tikėtinoms galutinėms likviduojamo turto vertėms.

(118)

Savo vertinime Komisija nustatė įmonei FIH suteiktus pranašumus, susijusius su atlygio už kapitalą atsisakymu ir galimais su įmonės „FIH Holding“ kredito kokybe susijusiais nuostoliais, papildomomis palūkanomis už nuostoliams padengti skirtą paskolą, papildomais įmonės FIH įmonei „Newco“ skirto finansavimo palūkanų normų skirtumais bei papildomais administravimo ir išvestinių finansinių priemonių rizikos draudimo mokesčiais. Komisija taip pat nustatė lengvinančių aplinkybių, pvz., ankstyvą Vyriausybės garantijų panaikinimą. Iš viso priemonių valstybės pagalbos elementas siekė apie 2,25 mlrd. DKK.

(119)

Atsižvelgiant į Sumažėjusios vertės turto komunikato 40 ir 41 punktus, perdavimo vertės ir tikrosios ekonominės vertės skirtumas apskaičiuotas taip pat, kaip atliekant rinkos vertės vertinimą, bet su dviem pakeitimais. Pirma, rezultatų pasiskirstymas pagrįstas tikromis ekonominėmis turto portfelio vertėmis, o ne rinkos vertėmis. Antra, reikalaujamas atlygis už kapitalą buvo grindžiamas faktine priemonių paramos grynajam kapitalui suma.

(120)

2014 m. sprendime, po FPI pranešimo, Komisija apskaičiavo, kad bendras priemonių paramos kapitalui poveikis „FIH Holding“ lygmeniu buvo 375 mln. DKK (83). Šią sumą galima suskirstyti taip:

(121)

Pajamų rizika atitiko riziką, kad įmonė FIH turės pritraukti papildomo kapitalo, kad padengtų prognozuotus kitų metų nuostolius. Tačiau šiuo atveju įmonė FIH teigiamą pokytį klaidingai priskyrė prie skaičiuojamos pajamų rizikos, nes padarė prielaidą, kad dėl prieš laiką grąžinto 1,9 mlrd. DKK mišraus kapitalo bus sutaupyta palūkanų (84). Dėl sutaupytų lėšų rizika, kad reikės pritraukti papildomo kapitalo, negalėjo kilti, taigi pajamų rizikos pozicijoje parama kapitalui įmonei FIH nesusidarė. Klaidingas skaičiavimas pakartotas FPI pranešime, tačiau vėlesniuose raštuose tai buvo ištaisyta. Tačiau, kadangi nuo 2014 m. sprendimo priėmimo Komisija rėmėsi pradiniu skaičiavimu, paramos kapitalui poveikio suma iš 275 mln. DKK ištaisyta į 375 mln. DKK. Dėl šios priežasties Bendrasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu panaikino 2014 m. sprendimą. Vadinasi, reikėtų laikyti, kad teisinga pagalbos priemonių bendros paramos kapitalui suma yra 275 mln. DKK. Tam, kad priemonė būtų suderinama su Sumažėjusios turto vertės komunikatu, ši paramos kapitalui suma turėtų būti nustatyta tvarka grąžinta. Komisijos vertinimu, tam, kad parama kapitalui būtų suderinama su Sumažėjusios turto vertės komunikatu, atlygis už paramą kapitalui turėtų sudaryti bent 10 % per metus (85).

(122)

Komisija taip pat nustatė, kad turto perdavimo vertė buvo 254 mln. DKK didesnė už tikrąją ekonominę vertę (86) ir kad už tai turi būti sumokėtas atlygis ir vertė turi būti susigrąžinta.

(123)

Be to, reikia susigrąžinti ir 143,2 mln. DKK papildomų mokesčių.

(124)

Kad priemonės atitiktų Sumažėjusios turto vertės komunikatą:

(125)

Danija užtikrino, kad įmonė FIH sumokėtų nurodytas sumas (90) bei įgyvendintų visus priemonių baigiamuosiuose dokumentuose nustatytus susitarimus (91).

(126)

Danija įsipareigoja užtikrinti, kad, siekiant sumažinti įmonės „FIH Holding“ kredito rizikos poveikį įmonei FSC, įmonė FIH nemokėtų dividendų, kol įmonė „Newco“ baigs vykdyti visus akcijų pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus.

(127)

Taigi apskritai priemonės yra proporcingos, jomis suteikiama pagalba apribota iki mažiausios būtinos sumos, o pačios įmonės FIH įnašas yra pakankamas. Be to, atsižvelgiant į įmonei FSC 2013 m. gruodžio 4 d. (92) sumokėtą sumą ir papildomus su atlygiu ir mokesčiais susijusius įsipareigojimus, už priemones numatomas tinkamas atlygis, atitinkantis Sumažėjusios vertės turto komunikato reikalavimus.

(128)

Pagal restruktūrizavimo komunikatą tam, kad finansų įstaigos restruktūrizavimas būtų suderinamas su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, toks restruktūrizavimas dabartinės finansų krizės aplinkybėmis turi leisti atkurti banko gyvybingumą arba banką tvarkingai likviduoti, užtikrinti, kad pagalba nebūtų didesnė nei būtina, o jos gavėjas prisidėtų pakankamu nuosavu įnašu (naštos pasidalijimas), taip pat turi būti numatytos pakankamos konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės.

(129)

Pagal Restruktūrizavimo komunikatą valstybė narė turi pateikti išsamų restruktūrizavimo planą, kuriame būtų nurodyta, kaip ilgalaikis pagalbos gavėjo gyvybingumas bus atkurtas be valstybės pagalbos per pagrįstą laikotarpį, bet ne daugiau kaip per penkerius metus. Ilgalaikis gyvybingumas pasiekiamas, kai bankas pajėgia savomis priemonėmis konkuruoti kapitalo rinkoje, laikydamasis susijusių reguliavimo reikalavimų. Kad bankas galėtų taip veikti, jis turi pajėgti padengti visas savo išlaidas ir teikti atitinkamą kapitalo grąžą, atsižvelgiant į banko rizikos profilį. Gyvybingumo atkūrimas turėtų būti užtikrinamas visų pirma vidaus priemonėmis ir būti grindžiamas patikimu restruktūrizavimo planu.

(130)

Danijos pateiktame įmonės FIH restruktūrizavimo plane, apimančiame laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d., numatoma, kad gyvybingumas bus atkurtas šio restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje. Tikimasi, kad bankas išliks pelningas ir kad, visų pirma 2013–2016 m. laikotarpiu, pagerės metiniai jo veiklos rezultatai, o iš naujų verslo operacijų bus gaunama pakankama nuosavo kapitalo grąža. Pagal blogiausio atvejo scenarijų bankas vis tiek gautų pelno, o grynasis pelnas nuo 51 mln. DKK (6,8 mln. EUR) 2013 m. padidėtų iki 122 mln. DKK (16,27 mln. EUR) 2016 m.

(131)

Pagal restruktūrizavimo planą iki 2016 m. gruodžio 31 d. bendras įmonės FIH kapitalo pakankamumo rodiklis turėtų siekti net 19,6 %, o tokiu atveju numatoma, kad teisės aktų nustatytas likvidumo rodiklis sieks 160 %. Visi šie rodikliai gerokai viršytų būtiniausius priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus. Todėl panašu, kad grupė turėtų pakankamai kapitalo ir yra užsitikrinusi saugų likvidžiojo turto lygį.

(132)

Įgyvendinus pagalbos priemones, visų pirma paskolų perdavimą, įmonė FIH įgijo galimybę ne tik 2013 m. laiku išpirkti Vyriausybės garantuotas obligacijas, bet ir 2013 m. liepos 2 d. grąžinti iš valstybės gautą mišrų kapitalą.

(133)

Priemonėmis pagerintas įmonės FIH likvidumo profilis: 2012 m. gruodžio 31 d. FIH pasiekė 214 % teisės aktų nustatytą likvidumo rodiklį, ir tikėtasi, kad iki 2013 m. gruodžio 31 d. šis rodiklis padidės iki 239,7 % (94), taigi gerokai viršys būtiniausius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

(134)

Visų pirma, įmonei FIH anksčiau grėsęs finansavimo trūkumas panaikintas atskyrus turtą pasinaudojant 13 mlrd. DKK vertės finansavimo priemone, kurią įmonė FSC suteikė įmonei „Newco“. Be to, įmonė FSC įsipareigojo prireikus priemonių taikymo laikotarpiu rekapitalizuoti įmonę „Newco“ (95). Taigi artimiausiu laiku galimoms įmonės FIH rekapitalizavimo problemoms užbėgta už akių.

(135)

Taigi, užsitikrinusi pakankamą pelningumą ir likvidumą bei turėdama pakankamą kapitalo bazę, įmonė FIH atrodė esanti tinkamoje padėtyje, kad atkurtų savo, kaip atskiros įstaigos, ilgalaikį gyvybingumą.

(136)

Nors pagal blogiausio atvejo scenarijų buvo numatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. normalizuoto nuosavo kapitalo grąža, neatskaičius mokesčių, tesiektų 0,9 %, o 2016 m. gruodžio 31 d. – 2,0 % (96), pagal geriausio atvejo scenarijų buvo numatyta, kad 2013 m. normalizuoto nuosavo kapitalo grąža, neatskaičius mokesčių, sieks 10,3 %, o 2016 m. –11,2 %.

(137)

Paprastai Komisija nevartoja sąvokos „normalizuotas nuosavas kapitalas“, nes tokiu atveju dažnai gaunama didesnė nuosavo kapitalo grąža nei tuo atveju, kai skaičiavimai grindžiami faktiniu nuosavu kapitalu. Tačiau šiuo atveju Danija įsipareigojo užtikrinti, kad įmonės „FIH Holding“ ir FIH išsaugotų didelę dalį sukauptų pajamų ir galėtų įmonei FSC suteikti patikimesnę tinkamo atlygio garantiją. Visų pirma, jeigu įmonė „Newco“ gautų gerokai mažesnes pajamas nei planavo FIH, įmonės FIH (pasinaudodama nuostoliams padengti skirta paskola) ir „FIH Holding“ (pasinaudodama įmonei FSC suteikta garantija) padengtų sąnaudas siekdamos užtikrinti, kad FIH gautų valstybės pagalbos taisykles atitinkantį atlygį. Vis dėlto, kaupiant nepaskirstytas pajamas, nuosavas kapitalas palyginti smarkiai padidėja (geriausiu atveju iki 8,4 mlrd. DKK, blogiausiu – iki 7,3 mlrd. DKK), o dėl to sumažėja nuosavo kapitalo grąžos rodiklis. Įmonė FIH šio proceso sustabdyti negalėjo, nebent jis būtų buvęs nuostolingas (o tai nėra nebuvo numatoma, nei pageidautina). Todėl šiuo atveju, kad Komisija galėtų tinkamai įvertinti banko pelningumą, neatsižvelgdama į nepaskirstytų pajamų kaupimo rezultatus, labiau tinka vartoti sąvoką „normalizuotas kapitalas“.

(138)

Taip pat buvo numatyta, kad įmonė FIH atsisakys palyginti rizikingos verslo srities – įmonių įsigijimo finansavimo, taigi sumažės įmonės verslo veiklos rizika, o jos verslo modelis įgis tvirtesnį pagrindą. Be to, atsižvelgiant į 20,8 % (97) bendrą kapitalo pakankamumo rodiklį restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje, įmonė FIH atrodo turėjo didesnį kapitalą (98), negu reikėjo pagal jos verslo modelį, taigi jai kilo daug mažesnė rinkos rizika, kad įmonė nesugebės užtikrinti savo veiklos tęstinumo, negu anksčiau.

(139)

Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo planu buvo galima atkurti ilgalaikį įmonės FIH gyvybingumą.

(140)

Danija įsipareigojo nereikalauti, kad įmonė FIH per restruktūrizavimo etapą mokėtų dividendus ir grąžintų anksčiau valstybės išmokėtą 1,9 mlrd. DKK sumą, skirtą banko rekapitalizavimui atlikti. Be to, jeigu nėra teisinės pareigos atlikti mokėjimus, įmonė FIH investuotojams nemokės jokių atkarpų mišriomis kapitalo priemonėmis ar kitomis priemonėmis, įskaitant subordinuotųjų paskolų priemones, už kurias finansų įstaigos, neatsižvelgdamos į jų reglamentavimo klasifikaciją, gali savo nuožiūra mokėti atkarpomis arba dėl jų sudaryti pasirinkimo pirkti sandorius.

(141)

Be to, kaip nurodyta 127 konstatuojamojoje dalyje, už paramos nuvertėjusiam turtui priemones nustatytas tinkamo dydžio atlygis.

(142)

Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo plane buvo deramai atsižvelgta į naštos pasidalijimo reikalavimą.

(143)

Restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad įmonė FIH atsisakys tam tikrų verslo krypčių (nekilnojamojo turto finansavimo, privataus kapitalo ir privataus turto valdymo). Visų pirma atskirta ir įmonei „Newco“ perduota 15,4 mlrd. DKK vertės su nekilnojamojo turto finansavimu susijusio turto (25 % 2012 m. balanso).

(144)

Iš dalies pakeistame sąlygų dokumente taip pat buvo numatytas draudimas siūlyti palankiausias kainas indėlių srityje, jeigu įmonės FIH rinkos dalis bus didesnė nei 5 %. Prisiėmusi šį įsipareigojimą, įmonė FIH galėjo dar pagerinti savo finansinę padėtį padidindama indėlių palūkanų normas rinkoje ir kartu, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, nustatydama atitinkamą viršutinę ribą. Be to, buvo uždrausta taikyti komerciškai agresyvius metodus, taip užtikrinant, kad konkurentai, vykdydami veiklą rinkoje, neperžengtų ribų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, Komisijai pradėjus procedūrą dėl įmonės FIH indėlių įkainių nustatymo politikos, nė vienas rinkos dalyvis šiuo klausimu nepateikė jokių pastabų.

(145)

Be to, įmonė FIH turėjo parduoti savo investicijas į privataus kapitalo fondus ir kitas investicijas į nuosavą kapitalą, o nuo 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės struktūroje turėjo nebelikti už hipotekas atsakingo padalinio. Taigi šios verslo sritys taip pat buvo paliktos konkurentams, o įmonės FIH rinkos dalis atitinkamai sumažinta.

(146)

Be to, įmonė „FIH Realkredit“ (99) buvo likviduota 2013 m., o visa verslo veikla įmonių įsigijimo finansavimo srityje buvo nutraukta.

(147)

Be to, bendrą savo turtą įmonė FIH jau sumažino nuo 109,3 mlrd. DKK (14,67 mlrd. EUR) 2010 m. gruodžio 31 d. iki 60,8 mlrd. DKK (8,16 mlrd. EUR) 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. iš viso jos turtas sumažėjo 44 %.

(148)

Visais šiais įsipareigojimais konkurencijos iškraipymas buvo pakankamai sumažintas, nes buvo atsisakyta verslo galimybių, iš kurių įmonė FIH galėtų gauti pelno, ir jos buvo paliktos konkurentams.

(149)

Savo sprendime sanuoti ir pradėti tyrimą Komisija išreiškė abejonę, ar nagrinėjamos priemonės yra tikslingos, kaip reikalaujama 2008 m. Bankų komunikate (100). Visų pirma šiame etape buvo neaišku, ar investuotojai laikytų, kad įmonė FIH visiškai pašalino savo blogiausią turtą, ir ar būtų pasirengę teikti finansavimą priimtinomis sąlygomis. Iš įmonės FIH restruktūrizavimo plano paaiškėjo, kad bankas turėjo pakankamą kapitalo rezervą, kurio užtektų net ir pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų, ir kad, esant nepalankiems makroekonominiams pokyčiams, jis veikiausiai būtų išlikęs gyvybingas.

(150)

Sprendime sanuoti ir pradėti tyrimą Komisija taip pat išreiškė abejonę, ar priemonėmis suteikiama pagalba apribota iki mažiausios būtinos sumos, ir numatė, koks turėtų būti pakankamas paties banko įnašas (101), visų pirma atsižvelgiant į priemonių sudėtingumą.

(151)

Atlikusi išsamų elementų ir jų sąsajų vertinimą, Komisija mano, kad atlygis, kurį įmonė FIH turėjo sumokėti už suteiktas pagalbos priemones, yra pakankamas nuosavas įnašas ir atitinka Sumažėjusios vertės turto komunikato reikalavimus. Komisija palankiai vertina vienkartinę išmoką įmonei FSC ir šiuo atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus (102). Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad priemonėmis pagerintas banko likvidumo profilis, todėl pagal restruktūrizavimo planą visų scenarijų atveju bankas išliko likvidus ir gyvybingas.

(152)

Sprendime sanuoti ir pradėti tyrimą Komisija taip pat išreiškė abejones, susijusias su tuo, ar įvykdytas reikalavimas sumažinti konkurencijos iškraipymą. Tačiau vėliau Danija įsipareigojo, kad įmonei FIH bus taikomas draudimas mokėti atkarpas, dividendus, siūlyti palankiausias kainas (įskaitant už indėlius) ir taikyti komerciškai agresyvius metodus, taip pat įmonė įsipareigojo parduoti investicijas.

(153)

Apskritai Komisija atkreipia dėmesį, kad Danijos pateiktame restruktūrizavimo plane buvo tinkamai sprendžiami banko gyvybingumo, naštos pasidalijimo ir konkurencijos iškraipymo klausimai, taigi jis atitiko Restruktūrizavimo komunikato ir Sumažėjusios vertės komunikato reikalavimus.

(154)

Remdamasi pirmiau pateikto vertinimo rezultatais, Komisija nustatė, kad priemonės buvo tikslingos, jomis suteikiama pagalba buvo apribota iki mažiausios būtinos sumos ir buvo užtikrinamas nedidelis konkurencijos iškraipymas. Todėl iš pradžių sprendime sanuoti ir pradėti tyrimą Komisijos išreikštos abejonės dėl priemonių suderinamumo buvo išsklaidytos.

(155)

Nors valstybės narės Direktyvą 2014/59/ES perkėlė į nacionalinę teisę, Komisijai reikia įvertinti, ar priemonėmis pažeidžiamos neatsiejamai susijusios Direktyvos 2014/59/ES nuostatos.

(156)

Šis įsipareigojimas atitinka Sąjungos teismų jurisprudenciją. ES teismai ne kartą pažymėjo (104), kad „tie pagalbos aspektai, kurie prieštarauja konkrečioms Sutarties nuostatoms [išskyrus Sutarties 107 ir 108 straipsnius] gali būti susiję su pagalbos dalyku taip tampriai, kad jų poveikio nebus galima vertinti atskirai, todėl pagalbos, vertinant jos visumą, suderinamumas arba nesuderinamumas turi būti nustatomas atsižvelgiant į [108 straipsnyje] aprašytą procedūrą“ (105).

(157)

Siekiant įvertinti, ar Sąjungos teisės nuostatos pažeidimas yra neatsiejamai susijęs su priemone, reikia nustatyti, ar valstybės pagalbos priemone neišvengiamai pažeidžiama konkreti Sąjungos teisės nuostata, kuri yra svarbi analizuojant suderinamumą pagal Sutarties 107 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(158)

Šiame sprendime nagrinėjamos Danijos institucijų priemonės, taikytos iki Direktyvos 2014/59/ES priėmimo. Direktyva 2014/59/ES iš tiesų priimta 2014 m. gegužės 15 d., o į valstybių narių nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2015 m. sausio 1 d. (106), tačiau šioje byloje nagrinėjamos priemonės buvo taikytos 2012 m. Todėl Direktyva 2014/59/ES šiuo atveju nėra taikoma.

(159)

Atsižvelgiant į Danijos pranešimą ir prisiimtus įsipareigojimus (2020 m. sausio 13 d. rašte Danija juos patvirtino), daroma išvada, kad priemonės, apie kurias pranešta, yra valstybės pagalba ir kad jos yra suderinamos su vidaus rinka. Priemonės atrodo esančios tinkamos, bankas – gyvybingas, nuosavas įnašas – pakankamas, o konkurencijai mažinti skirtos priemonės – pakankamai griežtos. Todėl priemonės turėtų būti patvirtintos pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, o pradėta tyrimo procedūra turėtų būti užbaigta,

(1)

2019 m. liepos 19 d. Vengrija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsnio 4 dalį pranešė Komisijai apie savo ketinimą išlaikyti nacionalines nuostatas dėl kadmio kiekio fosforo trąšose, kuriomis nukrypstama nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1009 nuostatų (1).

(2)

SESV 114 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyta:

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos (2) Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 taikomas produktams, kurie pateikiami rinkai kaip trąšos, pavadintos EB trąšomis. Trąšos, priklausančios trąšų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede, tipui ir atitinkančios tame reglamente nurodytas sąlygas, gali būti vadinamos EB trąšomis ir laisvai judėti vidaus rinkoje.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede nustatytas išsamus trąšų, kurioms taikomos derinimo taisyklės, tipų sąrašas. Kiekvieno tipo trąšoms nustatyti konkretūs reikalavimai, susiję su, pavyzdžiui, maisto medžiagų kiekiu, maisto medžiagų tirpumu ar perdirbimo būdais.

(5)

Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 daugiausia taikomas neorganinėms trąšoms. Tam tikro tipo trąšose, kurioms taikomas reglamentas, fosforo kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 5 straipsnyje nustatytas laisvo EB trąšų judėjimo vidaus rinkoje principas, nurodant, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į sudėtį, identifikavimą, ženklinimą arba pakavimą ir į kitas šio reglamento nuostatas, neturi drausti, riboti arba trukdyti pateikti rinkai EB trąšas, kurios atitinka šio reglamento nuostatas.

(7)

Tame reglamente jokios ribinės teršalų vertės EB trąšose nenustatomos. Todėl, išskyrus keletą išimčių, taikomų pagal Komisijos sprendimus dėl atitinkamų SESV nuostatų taikymo (3), EB trąšos, kuriose fosforo kiekis ne mažesnis kaip 5 % P2O5, gali laisvai judėti vidaus rinkoje, nepriklausomai nuo jose esančio kadmio kiekio.

(8)

Tačiau Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 15 konstatuojamojoje dalyje jau užsiminta apie Komisijos ketinimą spręsti atsitiktinio kadmio kiekio neorganinėse trąšose klausimą. Remiantis šia dalimi, „Trąšos gali būti užterštos medžiagomis, kurios gali kelti riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Atsižvelgdama į Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinio komiteto (SCTEE) nuomonę, Komisija ketina spręsti atsitiktinio kadmio buvimo neorganinėse trąšose klausimą ir prireikus parengti pasiūlymą dėl reglamento, kurį ji ruošiasi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus panašios ekspertizės gali būti daromos dėl kitų teršalų.“

(9)

Reglamentu (ES) 2019/1009 nustatomos ES tręšiamųjų produktų derinimo taisyklės. Juo nuo 2022 m. liepos 16 d. panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003.

(10)

ES tręšiamieji produktai – tręšiamieji produktai, kurie vidaus rinkai tiekiami pažymėti CE ženklu. ES tręšiamasis produktas turi atitikti Reglamente (ES) 2019/1009 atitinkamai produktų funkcinei kategorijai (toliau – PFK) ir sudedamųjų medžiagų kategorijai arba kategorijoms nustatytus reikalavimus ir turi būti paženklintas pagal jame nustatytus ženklinimo reikalavimus. ES tręšiamieji produktai yra skirstomi į septynias PFK, vienai iš kurių priskiriamos trąšos.

(11)

Reglamentas (ES) 2019/1009 neorganinėms trąšoms taikomas bendriau nei Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedas, nustatant tam tikrus bendrus su jų kokybe ir sauga susijusius reikalavimus. Be to, Reglamentas (ES) 2019/1009 taikomas organinėms ir organinėms-mineralinėms trąšos, kurios nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 materialinę taikymo sritį.

(12)

Reglamentu (ES) 2019/1009 Sąjungos lygmeniu įvedama sąvoka „fosforo trąšos“, kuria apibūdinamos neorganinės makroelementų trąšos arba organinės-mineralinės trąšos, kuriose fosforo kiekis ne mažesnis kaip 5 % P2O5.

(13)

Reglamentu pirmą kartą Sąjungos lygmeniu nustatomos teršalų ES tręšiamuosiuose produktuose ribinės vertės. Remiantis Reglamento (ES) 2019/1009 I priedo kategorijos PFC 1(B) „Organinės-mineralinės trąšos“ 3 dalies a punkto ii papunkčiu ir kategorijos PFC 1(C)(I) „Neorganinės makroelementų trąšos“ 2 dalies a punkto ii papunkčiu, kadmio kiekis fosforo trąšose neturi viršyti 60 mg/kg P2O5 ribinės vertės.

(14)

Laisvo judėjimo principas įtvirtintas Reglamento (ES) 2019/1009 3 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su sudėtimi, ženklinimu ar kitais aspektais, kuriems taikomas šis reglamentas, netrukdo tiekti rinkai ES tręšiamųjų produktų, kurie atitinka šį reglamentą. Tačiau pagal Reglamento (ES) 2019/1009 3 straipsnio 2 dalį valstybė narė, kuri 2019 m. liepos 14 d. naudojasi nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 leidžiančia nuostata dėl kadmio kiekio trąšose, suteikta pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį, gali ES tręšiamiesiems produktams toliau taikyti kadmio kiekio trąšose nacionalines ribines vertes iki tol, kol Sąjungos lygmeniu bus pradėtos taikyti suderintos kadmio kiekio fosforo trąšose ribinės vertės, kurios yra lygios nacionalinėms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnės.

(15)

Be to, Komisija iki 2026 m. liepos 16 d. privalo peržiūrėti kadmio kiekio fosforo trąšose ribines vertes, kad įvertintų galimybę sumažinti šias ribines vertes iki mažesnio tinkamo lygio. Komisija turi atsižvelgti į aplinkos veiksnius, visų pirma į dirvožemio ir klimato sąlygas, sveikatos veiksnius ir socialinius bei ekonominius veiksnius, įskaitant tiekimo saugumo motyvus.

(16)

ES tręšiamųjų produktų rinka suderinta tik iš dalies.

(17)

Reglamentu (EB) Nr. 2003/2003 siekiama užtikrinti laisvą EB trąšų judėjimą vidaus rinkoje. Tačiau jis neturi poveikio vadinamosioms nacionalinėms trąšoms, pateiktoms valstybių narių rinkai pagal nacionalinę teisę. Gamintojai gali pasirinkti parduoti trąšas kaip „EB trąšas“ arba kaip „nacionalines trąšas“.

(18)

Reglamentu (ES) 2019/1009 paliekama galimybė pasirinktinai laikytis suderintų taisyklių. Taigi juo užtikrinamas laisvas ES tręšiamųjų produktų judėjimas vidaus rinkoje ir toliau leidžiama pateikti rinkai nacionalinius tręšiamuosius produktus. Galimybė pasirinkti paliekama gamintojui.

(19)

Remiantis tiek Reglamentu (EB) Nr. 2003/2003, tiek Reglamentu (ES) 2019/1009, valstybės narės privalo netrukdyti tiekti rinkai EB trąšų ir atitinkamai ES tręšiamųjų produktų, kurie atitinka šį reglamentą, dėl priežasčių, susijusių su, inter alia, kadmio kiekiu.

(20)

Tačiau valstybės narės gali išlaikyti bet kurias esamas arba įtraukti naujas, jų nuomone, tinkamas teršalų nacionaliniuose tręšiamuosiuose produktuose ribines vertes, kurioms netaikomas Reglamentas (ES) 2019/1009. Kiekviena valstybė narė yra daugiau ar mažiau susirūpinusi dėl pavojaus, kurį kadmio kaupimasis kelia ilgalaikiam augalų auginimo tvarumui. Dauguma valstybių narių jau pradėjo taikyti taisykles, kuriomis apribojamas kadmio kiekis nacionaliniuose tręšiamuosiuose produktuose siekiant sumažinti į aplinką išmetamo kadmio kiekį, taigi ir kadmio poveikį žmonėms. Šis sprendimas nesusijęs su šios rūšies taisyklėmis.

(21)

Taigi Sąjungos derinimo taisyklės taikomos kartu su tręšiamiesiems produktams taikomomis nacionalinėmis nuostatomis.

(22)

Nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešė Vengrija (toliau – nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta), yra pateiktos 2006 m. gegužės 18 d. Vengrijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro įsakyme Nr. 36/2006 dėl tręšiamųjų produktų leidimų, saugojimo, pardavimo ir naudojimo. Įsakyme Nr. 36/2006 nurodytos tam tikros sąlygos. Visų pirma, įsakymo 3 priedo 1.2 punkte nustatyta nacionalinė 20 mg/kg P2O5 kadmio kiekio ribinė vertė. Ši ribinė vertė taikoma trims nacionalinių trąšų kategorijoms: fosforo trąšoms, NPK trąšoms ir NPK + mikroelementų trąšoms, nepriklausomai nuo jose esančio P2O5 kiekio. Vengrija savo 2019 m. rugsėjo 27 d. rašte patvirtino, kad ta ribinė vertė netaikoma EB trąšoms.

(23)

Savo pranešime ir papildomoje Komisijai pateiktoje informacijoje Vengrija nurodė, kad ji ketina taikyti pirmiau minėtą ribinę vertę neorganinėms ir organinėms-mineralinėms trąšoms, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2019/1009 ir kurios tiekiamos Vengrijos rinkai. Visų pirma, nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, jei jos bus patvirtintos, bus taikomos tik kaip nuostata, leidžianti nukrypti nuo Reglamento (ES) 2019/1009 I priedo II dalies PFK 1(B) kategorijos 3 dalies a punkto ii papunkčio ir PFK 1(C)(I) kategorijos 2 dalies a punkto ii papunkčio nuostatų dėl fosforo trąšų. Šios nuostatos susijusios su neorganinėmis ir organinėmis-mineralinėmis trąšomis, kuriose suminis fosforo kiekis yra lygus arba didesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės.

(24)

Kalbant apie įvairias kitas nei kadmio ribinės vertės Įsakyme Nr. 36/2006 nurodytas sąlygas, Vengrija patvirtino, kad tos kitos sąlygos neturi būti laikomos nacionalinėmis nuostatomis, apie kurias pranešta, kuriomis nukrypstama nuo Reglamento (ES) 2019/1009 nuostatų ir kurias turi patvirtinti Komisija, nes ji neketina nukrypti nuo reglamento kitais nei kadmio ribinė vertė atžvilgiais.

(25)

Reglamento (ES) 2019/1009 priėmimo metu Vengrija kartu su Slovakija ir Čekijos Respublika pasirašė politinę deklaraciją, išreikšdamos savo apgailestavimą dėl kuklių galutinio kompromiso dėl kadmio kiekio fosforo trąšose ribinės vertės tikslų ir jau nurodydamos, kad jos pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį pritaria nacionalinėms nukrypti nuo šios vertės leidžiančioms nuostatoms.

(26)

2019 m. liepos 17 d. raštu, registruotu 2019 m. liepos 19 d., Vengrija pranešė Komisijai apie savo ketinimą išlaikyti nacionalines nuostatas dėl kadmio kiekio fosforo trąšose, leidžiančias nukrypti nuo nustatytųjų Reglamente (ES) 2019/1009. Pagal 114 straipsnio 4 dalį, taikomą kartu su SESV 36 straipsniu, Vengrijos argumentas grindžiamas svarbiais sumetimais, susijusiais su ilgalaike dirvožemio apsauga ir susijusia žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga.

(27)

Komisija 2019 m. liepos 26 d. raštu patvirtino, kad gavo pranešimą ir pranešė Vengrijos valdžios institucijoms, kad šešių mėnesių pranešimo nagrinėjimo laikotarpis pagal SESV 114 straipsnio 6 dalį prasidėjo 2019 m. liepos 20 d.

(28)

Pagrįsdamos savo pranešimą pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį, Vengrijos valdžios institucijos 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. spalio 15 d. raštais nusiuntė Komisijai papildomos informacijos. Toje informacijoje pateikti paaiškinimai dėl nacionalinių nuostatų, kurias Vengrija siekia išlaikyti, taip pat išsamūs duomenys apie Vengrijos trąšų rinką.

(29)

Vėliau Komisija, siekdama informuoti suinteresuotąsias šalis apie Vengrijos ketinimą išlaikyti savo nacionalines nuostatas, Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje (4) paskelbė pranešimą dėl Vengrijos pranešimo, taip pat priežastis, kuriomis remiamasi prašymui pagrįsti. 2019 m. lapkričio 19 d. raštu Komisija apie pranešimą taip pat informavo kitas valstybes nares ir suteikė joms galimybę per 30 dienų pateikti pastabų.

(30)

Komisija iki minėto termino gavo pastabų iš dviejų valstybių narių, būtent iš Latvijos ir Čekijos Respublikos. Latvija pareiškė neprieštaraujanti Vengrijos ketinimui išlaikyti su kadmio kiekio ribine verte fosforo trąšose susijusias nacionalines nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo nustatytųjų Reglamente (ES) 2019/1009. Čekijos Respublika nurodė, kad pastabų dėl pranešimo neturi. Po pranešimo paskelbimo Oficialiajame leidinyje negauta jokių komentarų.

(31)

Komisija savo pagal SESV 114 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą priimtame sprendime, apie kurį pranešė 2020 m. sausio 17 d. (5), ir atsižvelgdama į klausimo sudėtingumą, taip pat į tai, kad pratęsimas savaime nekelia pavojaus žmonių sveikatai, nusprendė, kad tikslinga pratęsti SESV 114 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį dar vienam šešių mėnesių trukmės laikotarpiui, kuris pasibaigia 2020 m. liepos 20 d. Kadangi klausimo sudėtingumas buvo susijęs su priimtinumo sąlygomis, Komisija pasiliko teisę nuspręsti dėl pranešimo priimtinumo šiame sprendime.

(32)

Pagal SESV 114 straipsnio 4 ir 6 dalis valstybė narė gali, nustačius derinimo priemonę, išlaikyti griežtesnes nacionalines nuostatas, pagrįsdama tai SESV 36 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais, jeigu ji apie tas nacionalines nuostatas praneša Komisijai, o Komisija tas priemones patvirtina.

(33)

Vengrija prašo Komisijos suteikti jai nukrypti leidžiančią nuostatą, kuria būtų leidžiama pateikti Vengrijos rinkai tik tas fosforo trąšas, kuriose fosforo pentoksido (P2O5) kiekis yra ne mažesnis kaip 5 % P2O5 ir kuriose kadmio yra ne daugiau kaip 20 mg/kg P2O5. Vengrija savo 2019 m. rugsėjo 27 d. rašte paaiškina, kad ji ketina išlaikyti nukrypti nuo nustatytos kadmio kiekio fosforo trąšose – tiek neorganinėse makroelementų trąšose, tiek organinėse-mineralinėse trąšose – ribinės vertės leidžiančią nuostatą.

(34)

Siekdama įsitikinti prašymo priimtinumu, Komisija turi įvertinti, ar aptariamos nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, yra anksčiau galiojusi priemonė, kuria nukrypstama nuo naujai įtrauktos derinimo taisyklės, ir ar jos yra griežtesnės.

(35)

Šiame vertinime svarbu atsižvelgti į ypatingą esamos padėties sudėtingumą.

(36)

Pirma, išsamus Reglamente (EB) Nr. 2003/2003 nustatytas siaurai apibrėžtų EB trąšų tipų sąrašas bus pakeistas nustatant visiškai kitokią reglamentavimo tvarką. Todėl Reglamentu (ES) 2019/1009 šie trąšų tipai bus pakeisti daug bendresnėmis trąšų kategorijomis, o derinimo taikymo sritis bus išplėsta įtraukiant kitas produktų kategorijas nei trąšos. Kitaip tariant, nors Reglamentas (ES) 2019/1009 bus taikomas visiems anksčiau pagal Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 suderintiems produktams, jis bus pirmoji tam tikrų trąšų kategorijų, kurios patenka į jo išplėstą taikymo sritį, ES derinimo priemonė.

(37)

Antra, nors Reglamentu (EB) Nr. 2003/2003 suderinamos su EB trąšomis susijusios nuostatos, juo nenustatoma suderinta kadmio ribinė vertė. Kitaip tariant, nors kai kurioms trąšoms, kurioms skirtos nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, jau savaime buvo taikomos derinimo priemonės, šios derinimo priemonės iki šiol nebuvo taikomos rizikai, į kurią siekiama atsižvelgti nacionalinėmis nuostatomis, apie kurias pranešta.

(38)

Trečia, Vengrija neprašė suteikti jai nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 leidžiančios nuostatos, ir dabar EB trąšoms netaiko jokios kadmio ribinės vertės.

(39)

Dėl šio sudėtingumo kyla klausimas, ar nacionalines nuostatas, apie kurias pranešta, būtų galima laikyti paliktomis galioti ir tokiomis, apie kurias būtina pranešti Komisijai pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į Reglamentą (ES) 2019/1009 ir į Reglamentu (EB) Nr. 2003/2003 nustatytas suderinimo taisykles.

(40)

Kita vertus, Reglamento (ES) 2019/1009 3 straipsnio 2 dalimi buvusių nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 5 straipsnio leidžiančių nuostatų taikymo sritis išplečiama Reglamento (ES) 2019/1009 3 straipsnio 1 daliai, taip leidžiant, remiantis pranešimais pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį ir Komisijos sprendimais pagal SESV 114 straipsnio 6 dalį, esamas nacionalines priemones, teisėtai taikomas trąšoms, kurios patenka į Reglamentu (EB) Nr. 2003/2003 nustatytą derinimo taikymo sritį, taikyti ir ES tręšiamiesiems produktams, kurie pagal Reglamentą (ES) 2019/1009 pirmą kartą pateks į naujai išplėstą derinimo taikymo sritį. Tuo taip pat patvirtinama, kad Reglamentas (ES) 2019/1009 yra pagal Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 nustatyto suderinimo tęsinys.

(41)

Antra vertus, Reglamento (ES) 2019/1009 11 konstatuojamąja dalimi patvirtinama, kad teisės aktų leidėjas, performuluodamas SESV 114 straipsnio 4 dalį, manė, kad vertinant pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį turėtų būti atsižvelgiama į Reglamentą (ES) 2019/1009:

„keliose valstybėse narėse galioja nacionalinės nuostatos, kuriomis ribojamas kadmio kiekis fosforo trąšose dėl priežasčių, susijusių su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga. Jei valstybė narė manytų, kad tokias nacionalines nuostatas reikia išlaikyti po to, kai šiuo reglamentu bus nustatytos suderintos ribinės vertės ir iki tol, kol tos suderintos ribinės vertės bus lygios jau galiojančioms nacionalinėms ribinėms vertėms arba bus už jas mažesnės, ji turėtų pranešti apie jas Komisijai pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį. Be to, atsižvelgiant į SESV 114 straipsnio 5 dalį, jei valstybė narė mano, kad dėl šio reglamento iškyla jai būdingų problemų ir todėl jai reikia priimti naujais moksliniais įrodymais pagrįstas naujas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias aplinkos ar darbo aplinkos apsaugą, pavyzdžiui, nuostatas dėl kadmio kiekio fosforo trąšose apribojimo, apie numatytas nuostatas ir jų priėmimo motyvus ji turėtų pranešti Komisijai. <…>“

(42)

Šis aiškinimas taip pat patvirtinamas Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 ir Reglamento (ES) 2019/1009 materialinių taikymo sričių skirtumais, nes Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 pakeičiamas Reglamentu (ES) 2019/1009 ne tik išplečiant taikymo sritį, bet ir nustatant visiškai kitokią reglamentavimo tvarką.

(43)

Taip pat galima pažymėti, kad ankstesniais atvejais, kai esama derinimo priemonė buvo pakeičiama nauja, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) nurodydavo tik vieną naujai priimtą derinimo priemonę, kaip priemonę, į kurią turėtų būti atsižvelgiama vertinant pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį (6).

(44)

Galiausiai, kadangi pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį Reglamentas (ES) 2019/1009 yra derinimo priemonė, į kurią turėtų būti atsižvelgiama nacionalinių nuostatų, apie kurias pranešta, taikymo tikslais, būtent Komisija pagal SESV 114 straipsnio 4 dalies reikalavimą turi įsitikinti, ar nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, galiojo iki to reglamento priėmimo.

(45)

Ketvirta, tiek Reglamentas (ES) 2019/1009, tiek Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 taikomi pirmiau aprašyta pasirinktina tvarka, kuri reiškia, kad nacionalinės taisyklės gali galioti greta ES derinimo taisyklių, o jų materialinė taikymo sritis yra ta pati kaip ir derinimo taisyklių, bet tik produktams, kurie pateikti rinkai ne pagal derinimo taisykles. Nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, iki šiol buvo taikomos tik pastariesiems produktams, t. y. trąšoms, nurodytoms 17 konstatuojamojoje dalyje kaip „nacionalinės trąšos“. Todėl dabartinis nacionalinių nuostatų, apie kurias pranešta, taikymas tokioms nacionalinėms trąšoms yra teisėtas, nes trąšas rinkai pateikiantis asmuo gali derinimo taisyklių laikytis pasirinktinai. Tačiau dabar Vengrija ketina taikyti tas pačias nacionalines nuostatas, apie kurias pranešta, kaip nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Reglamento (ES) 2019/1009 nuostatų, nors jos netaikomos kaip nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo nustatytųjų Reglamente (EB) Nr. 2003/2003.

(46)

Dėl šio sudėtingumo kyla klausimas, ar Vengrijos pranešimą galima laikyti pranešimu, kuriuo išlaikomos nacionalinės nuostatos taikant SESV 114 straipsnio 4 dalį, o ne pranešimu, kuriuo, pagal SESV 114 straipsnio 5 dalį priėmus derinimo priemonę, nustatomos nacionalinės nuostatos.

(47)

Pirmiausia galima pažymėti, kad nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, tokios, kokios jos yra dabar, galioja nuo 2006 m. Taigi jos galiojo Reglamento (ES) 2019/1009 rengimo metu ir todėl egzistavo prieš priimant tą reglamentą. Todėl Vengrija neprašo įvesti naujų nacionalinių nuostatų nustačius derinimo priemonę, kaip tai būtų pranešimo pagal SESV 114 straipsnio 5 dalį atveju.

(48)

Kita vertus, galima kelti klausimą, ar nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, bus išlaikomos pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį, nes nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, tokios, kokios jos yra dabar, netaikomos EB trąšoms. Tačiau Vengrija ketina taikyti nacionalines nuostatas, apie kurias pranešta, ir ES tręšiamiesiems produktams. Kad tai būtų galima įvykdyti, būtina pakoreguoti Vengrijos teisės aktus.

(49)

Siekiant nustatyti, ar pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, galiojo anksčiau, nors jas reikėtų šiek tiek pakoreguoti įtraukiant ES tręšiamuosius produktus ir išbraukiant EB trąšas, svarbu atsižvelgti į SESV 114 straipsnio 4 ir 5 dalių atskyrimo tikslą.

(50)

Šis atskyrimas buvo aptartas Teismo praktikoje. Byloje Danija / Komisija (C-3/00) Teismas dėl EB sutarties 95 straipsnio, kuris atitinka SESV 114 straipsnį, konstatavo, kad:

„Abu 95 straipsnyje numatyti atvejai skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju nacionalinės nuostatos egzistavo dar prieš priimant derinimo priemonę. Taigi apie jas Bendrijos teisės aktų leidėjas žinojo, tačiau negalėjo arba nesiekė derinimo procese jomis vadovautis. Dėl to buvo konstatuota, kad valstybė narė gali prašyti leisti toliau taikyti savo teisės aktus. Tuo tikslu EB sutartyje reikalaujama, kad tokios nacionalinės nuostatos būtų pateisinamos svarbiais EB sutarties 30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais sumetimais. Antruoju atveju, priešingai, labiau tikėtina, kad priimti nauji nacionaliniai teisės aktai trukdytų derinimui. Bendrijos institucijos, rengdamos derinimo priemonę, iš esmės negalėjo atsižvelgti į nacionalinį tekstą. Tokiu atveju į EB sutarties 30 straipsnyje nurodytus reikalavimus neatsižvelgiama; priimtini tik su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susiję reikalavimai, jeigu valstybė narė pateikia naujų mokslinių įrodymų, o naujas nacionalines nuostatas būtina priimti dėl atitinkamai valstybei narei būdingos problemos, kuri iškilo nustačius suderinimo priemonę.“  (7)

(51)

Atsižvelgiant į cituotą Teismo praktiką, reikėtų laikyti, kad SESV 114 straipsnio 4 ir 5 dalių atskyrimo tikslas yra nustatyti didesnius pagrindimo reikalavimus tais atvejais, kai labiau tikėtina, kad gali būti trukdoma derinimui, nes suderintos priemonės nustatymo metu aptariama nacionalinė nuostata nebuvo žinoma įstatymų leidėjui ir todėl rengiant derinimo priemonę į ją nebuvo atsižvelgta.

(52)

Kaip jau nustatyta, nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, tokios, kokios jos yra dabar, galioja nuo 2006 m. Taigi jos galiojo Reglamento (ES) 2019/1009 rengimo metu ir todėl jos taip pat egzistavo prieš priimant tą reglamentą.

(53)

Be to, iš Poveikio vertinimo, pridedamo prie Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės (8), matyti, kad nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, rengiant Reglamentą (ES) 2019/1009 buvo žinomos Sąjungos teisėkūros institucijai. Todėl nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį, turėtų būti laikomos anksčiau galiojusiomis nuostatomis.

(54)

Kaip minėta pirmiau, Reglamentas (ES) 2019/1009 laikomas tinkama šio konkretaus vertinimo derinimo priemone. Todėl nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į tą reglamentą. Dar reikia išnagrinėti, ar nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, yra nuostatos, kuriomis leidžiama nukrypti nuo Reglamento (ES) 2019/1009, ir ar jos griežtesnės nei tas reglamentas.

(55)

Nors Reglamento (ES) 2019/1009 I priedo II dalies PFK 1(B) kategorijos 3 dalies a punkto ii papunkčio ir PFK 1(C)(I) kategorijos 2 dalies a punkto ii papunkčio nuostatose, nuo kurių nukrypstama nacionalinėmis nuostatomis, apie kurias pranešta, nustatyta kadmio kiekio fosforo trąšose ribinė vertė yra 60 mg/kg P2O5, nacionalinėse nuostatose, apie kurias pranešta, nustatyta kadmio ribinė vertė yra 20 mg/kg P2O5. Todėl akivaizdu, kad nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, nukrypsta nuo Reglamento (ES) 2019/1009 nuostatų ir yra už jas griežtesnės.

(56)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima padaryti šias išvadas: 1) nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, egzistavo dar prieš priimant derinimo priemonę ir buvo žinomos teisėkūros institucijoms rengiant derinimo priemonę, būtent Reglamentą (ES) 2019/1009. Taigi pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį jos turėtų būti laikomos anksčiau galiojusia priemone ir 2) nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, kuriomis nukrypstama nuo Reglamento (ES) 2019/1009 I priedo II dalies PFK 1(B) kategorijos 3 dalies(a)(ii) punkto ir PFK 1(C)(I) kategorijos 2 dalies a punkto ii papunkčio nuostatų, yra griežtesnės nei Reglamento (ES) 2019/1009 nuostatos.

(57)

Todėl Komisija mano, kad Vengrijos pateiktas pranešimas pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį yra visiškai priimtinas.

(58)

Pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį ir SESV 114 straipsnio 6 dalies pirmąją pastraipą, Komisija turi įsitikinti, kad laikomasi visų šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis valstybei narei suteikiama galimybė išlaikyti savo nacionalines nuostatas, kuriomis nukrypstama nuo Sąjungos derinimo priemonės.

(59)

Komisija visų pirma turi įvertinti, ar nacionalinės nuostatos yra pagrįstos SESV 36 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais ir ar jomis neviršijama to, kas būtina teisėtam tikslui pasiekti. Be to, jeigu Komisija mano, kad nacionalinės nuostatos atitinka minėtas sąlygas, ji turi pagal SESV 114 straipsnio 6 dalį patikrinti, ar nacionalinės nuostatos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.

(60)

Atsižvelgiant į SESV 114 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą, Komisija, nagrinėdama, ar nacionalinės priemonės, apie kurias buvo pranešta pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį, yra pagrįstos, turi remtis pranešančios valstybės narės pateiktais argumentais. Prievolė įrodyti nacionalinių priemonių pagrįstumą tenka prašymą pateikusiai ir jas išlaikyti norinčiai valstybei narei.

(61)

Tačiau jeigu Komisija turi informacijos, dėl kurios turėtų būti peržiūrėta Sąjungos derinimo priemonė, nuo kurios nukrypstama nacionalinėmis nuostatomis, apie kurias pranešta, ji gali atsižvelgti į tokią informaciją vertindama tokias nacionalines nuostatas.

(62)

Vengrijos pozicija dėl kadmio kiekio fosforo trąšose, kuriose yra mažiausiai 5 % P2O5, grindžiama ilgalaikės dirvožemio apsaugos ir susijusios žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos argumentais.

(63)

Vengrija savo Komisijai pateiktame pranešime išanalizavo numatomą 60 mg/kg P2O5 ribinės vertės, nustatytos Reglamentu (ES) 2019/1009, poveikį savo nacionalinėje teritorijoje. Ši ribinė vertė sukėlė didelį susirūpinimą dėl žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos. Kadmis laikomas kancerogenine medžiaga, klasifikuojama kaip vienas toksiškiausių elementų. Kadmį lengvai absorbuoja augalai ir taip kadmis patenka į maisto grandinę. Vengrija pirmauja Sąjungoje ir pasaulyje pagal mirčių nuo plaučių vėžio atvejų skaičių. Todėl Vengrija pabrėžia būtinybę toliau mažinti su maistu į organizmą patenkančio kadmio kiekį.

(64)

Atsižvelgiant į tai, kad kadmio poveikis plačiajai visuomenei buvo statistiškai susietas su padidėjusia vėžio, inter alia, plaučių vėžio rizika, Vengrija pageidauja toliau mažinti kadmio poveikį taikydama mažesnę jo ribinę vertę fosforo trąšose.

(65)

Be susirūpinimo dėl žmonių sveikatos, Vengrija taip pat pateikia argumentus, susijusius su aplinkos apsauga ir ilgalaike savo dirvožemių, kuriuose dėl to, kad jie daugiausia yra rūgštūs arba labai rūgštūs, labiau kaupiasi kadmis, ir todėl juos būtina labiau saugoti, apsauga.

(66)

Savo argumentus Vengrija pagrindžia tyrimais, kuriais kadmio kaupimasis žmogaus organizme susiejamas su keletu sveikatos problemų, labiausiai su plaučių vėžiu, o taip pat su lėtiniu inkstų nepakankamumu ir osteoporoze (9). Savo pranešime Vengrija taip pat remiasi įvairiais šaltiniais dėl kadmio kaupimosi dirvožemyje (10). Vengrija teigia, kad yra tiesioginis ryšys tarp kadmio kaupimosi dirvožemyje, jo neišvengiamo patekimo per maistą ir pašarus ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai.

(67)

Didžioji dauguma fosforo trąšų Vengrijos rinkoje yra EB trąšos. Nepaisant to, kadmio kiekis daugumoje Vengrijos rinkoje esančių EB trąšų yra mažesnis nei 20 mg/kg P2O5. Kadangi 95 % importuojamų trąšų yra trąšos, pagamintos jau laikantis būsimos Reglamentu (ES) 2019/1009 nustatytos 60 mg/kg P2O5 ribinės vertės, Vengrija yra susirūpinusi, kad ateityje pakis importo tendencija ir dėl to rinkai bus tiekiama daug daugiau produktų, kuriuose kadmio kiekis bus didesnis nei 20 mg/kg P2O5, o tai nulems dar didesnį kadmio kaupimąsi dirvožemyje ir paskesnį jo patekimą į maisto grandinę.

(68)

Nacionalinėmis nuostatomis, apie kurias pranešta, siekiama užtikrinti aukštesnį žmonių sveikatos bei gyvybės ir aplinkos apsaugos nuo kadmio poveikio lygį nei nustatytasis Reglamente (ES) 2019/1009, užkertant kelią tolesniam kadmio kaupimuisi dirvožemyje. Priemonė šiam tikslui pasiekti – išlaikyti mažesnę didžiausią kadmio kiekio fosforo trąšose, kuriose yra mažiausiai 5 % P2O5 masės, ribinę vertę, palyginti su Reglamente (ES) 2019/1009 nustatyta suderinta ribine verte.

(69)

Kalbant apie žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugą, pažymėtina, kad kadmis žmonėms yra nebūtinas ir toksiškas elementas, taip pat nenaudingas nei augalams, nei gyvūnams. Visų pirma, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 kadmio oksidas priskirtas prie 2 kategorijos kancerogeninių medžiagų (11).

(70)

Augaluose esantis ir su maisto produktais į žmogaus organizmą patenkantis kadmis ilgainiui galėtų turėti nepageidaujamą poveikį žmonių sveikatai. Be to, patekęs į žmogaus organizmą, jis nesunkiai jame užsilieka ir visą žmogaus gyvenimą kaupiasi (12).

(71)

Kadmis gali pakenkti inkstams, paskatindamas per didelę beta-2 mikroglobulino, su šlapimu šalinamo baltymo, kuris yra biologinis inkstų funkcijos rodiklis, gamybą. Padaryto poveikio sunkumą nulemia kadmio ekspozicijos trukmė ir lygis. Kaulų sistemos pažeidimai yra kitas svarbus lėtinio kadmio poveikio, kurio lygis yra kiek aukštesnis nei poveikio, kurio ankstyvasis rodiklis būtų šlapime esantis baltymas beta-2 mikroglobulinas, lygis, padarinys. Kadmio, kurio sankaupų daugiausia kepenyse ir inkstuose, ekskrecija yra lėta, ir jis gali likti žmogaus organizme dešimtmečius.

(72)

Kadmis daro poveikį plačiajai visuomenei per daugelį šaltinių, įskaitant rūkymą. Nerūkančiai populiacijos daliai maistas yra pagrindinis kadmio patekimo į organizmą šaltinis. Kadmis pirmiausia yra toksiškas inkstams, tačiau taip pat gali sukelti kaulų demineralizaciją ir statistiškai buvo susietas su padidėjusia plaučių, gimdos gleivinės, šlapimo pūslės ir krūties vėžio rizika (13). Be to, negalima atmesti rizikos rūkančiųjų suaugusių ir žmonių, kurių organizme mažai geležies atsargų, ir (arba) kurie gyvena šalia pramoninės taršos šaltinių, sveikatai (14).

(73)

Atsižvelgiant į didelį mirtingumą nuo plaučių vėžio Vengrijoje, jos suinteresuotumas išvengti tolesnio kadmio poveikio yra pagrįstas.

(74)

Be to, be žmonių sveikatai daromo poveikio, tolesnis kadmio kaupimasis dirvožemyje galėtų turėti neigiamą poveikį biologinei dirvožemio įvairovei, taigi ir dirvožemio funkcijoms (pvz., organinių medžiagų irimui), taip pat dėl išplaunamų iš dirvožemio medžiagų – požeminio vandens kokybei. Tiek kadmio toksiškumui, tiek jo biologiniam įsisavinamumui turi įtakos dirvožemio savybės. Kadmio judumas ir biologinis įsisavinamumas yra didesnis rūgštesniuose dirvožemiuose, o kalkinguose ir (arba) priemolio dirvožemiuose – mažesnis. Beveik pusė Vengrijos dirvožemių yra labai rūgštūs arba rūgštūs dirvožemiai, ir dėl to kyla šiai valstybei narei būdinga padėtis, dėl kurios ji tampa ypač pažeidžiama atsižvelgiant į kadmio kaupimąsi dirvožemyje.

(75)

Taryba savo 1988 m. sausio 25 d. rezoliucijoje jau nurodė su kadmio keliama rizika žmonių sveikatai ir aplinkai susijusius susirūpinimą keliančius klausimus (15). Taryba pabrėžė kadmio patekimo į dirvožemį iš visų šaltinių, įskaitant pasklidosios taršos šaltinius (pvz., atmosferinių iškritų, fosforo trąšų, nuotekų dumblo…), mažinimo svarbą, taikant, be kita ko, „tinkamas kadmio kiekio fosforo trąšose kontrolės priemones, pagrįstas tinkama technologija, nesusijusia su per didelėmis išlaidomis, ir atsižvelgiant į skirtingų Bendrijos regionų aplinkos sąlygas“.

(76)

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 15 konstatuojamojoje dalyje jau užsiminta apie Komisijos ketinimą spręsti atsitiktinio kadmio kiekio neorganinėse trąšose klausimą.

(77)

2002 m. Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas padarė išvadą, kad nustačius 40 mg/kg P2O5 arba didesnę ribinę vertę daugumoje Europos Sąjungos dirvožemių kaupsis kadmis. Priešingai, nesitikėta, kad 20 mg/kg P2O5 arba mažesnės ribinės vertės padarinys bus ilgalaikis kadmio kaupimasis dirvožemyje 100 metų laikotarpiu, jeigu neatsižvelgiama į kitus kadmio patekimo į dirvožemį šaltinius.

(78)

Komisija savo pasiūlyme dėl Reglamento (ES) 2019/1009 (16), pagrįsto vertinant poveikį turimais moksliniais duomenimis, padarė išvadą, kad kadmio metalas ir kadmio oksidas apskritai gali kelti rimtą pavojų sveikatai. Komisija pasiūlė nustatyti 60 mg/kg P2O5 kadmio ribinę vertę fosforo trąšose ir palaipsniui per 12 metų, pradėjus taikyti naująjį reglamentą, sumažinti šią ribinę vertę iki 20 mg/kg P2O5.

(79)

Taip pat visuotinai pripažįstama, kad daugiausia kadmio į dirvožemį ir maisto grandinę patenka iš kadmio turinčių trąšų (17). Reglamentu (ES) 2019/1009 nustatyta 60 mg/kg P2O5 ribinė vertė, taikytina nuo 2022 m. liepos 16 d. Didžioji dauguma Europos rinkoje parduodamų trąšų jau atitinka šios ribinės vertės reikalavimą. Nors šios ribinės vertės taikymas yra žingsnis teisinga linkme, remiantis turimais moksliniais duomenimis tai negali ilgainiui padėti labai sumažinti kadmio kaupimąsi dirvožemyje.

(80)

Pripažįstant griežtesnės kadmio kiekio fosforo trąšose suderintos ribinės vertės poreikį ateityje, Reglamentu (ES) 2019/1009 Komisijai nustatytas įpareigojimas iš naujo įvertinti šias ribines vertes siekiant, jei tai tikslinga, jas sumažinti.

(81)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, turi būti laikoma, kad didžiausia nacionalinėse nuostatose, apie kurias pranešta, nustatyta ribinė vertė yra pagrįsta poreikiu apsaugoti žmonių sveikatą bei gyvybę ir aplinką.

(82)

Pagal SESV 114 straipsnio 6 dalį iš Komisijos reikalaujama patikrinti, ar priemonių, apie kurias pranešta, išlaikymas nėra savavališkos diskriminacijos priemonė. Remiantis Teismo praktika (18), kad nebūtų diskriminacijos, analogiškos situacijos negali būti vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos negali būti vertinamos vienodai, nebent tai objektyviai pateisinama. Diskriminacijos nebuvimas reiškia, kad nacionaliniai prekybos apribojimai negali būti taikomi taip, kad būtų diskriminuojamos prekės, kurių kilmės šalys yra kitos valstybės narės.

(83)

Nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, taikomos tiek vidaus, tiek kitose valstybėse narėse pagamintiems produktams. Jeigu nėra įrodymų, kad yra kitaip, galima daryti išvadą, kad nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, nėra savavališkos diskriminacijos priemonė.

(84)

Nacionalinės priemonės, kuriomis nustatytos griežtesnės produktų pateikimo rinkai sąlygos nei Sąjungos reglamentu, paprastai yra prekybos kliūtis. Taip yra todėl, kad tam tikri teisėtai likusioje Sąjungos dalyje rinkai pateikiami produktai dėl nacionalinės nuostatos negali būti pateikti atitinkamos valstybės narės rinkai. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 6 dalyje nustatytos išankstinės sąlygos yra skirtos neleisti dėl netinkamų priežasčių taikyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais kriterijais pagrįstų apribojimų, kurie būtų ekonominės priemonės, trukdančios iš kitų valstybių narių importuoti produktus, t. y. tai būtų netiesioginė nacionalinės pramonės apsaugos priemonė (19).

(85)

Nacionalinėmis nuostatomis, apie kurias pranešta, taip pat nustatoma griežtesnė kadmio kiekio fosforo trąšose ribinė vertė, taikoma ekonominės veiklos vykdytojams kitose valstybėse narėse, kuriose galioja kitos suderintos taisyklės, todėl nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, gali būti užslėptas prekybos apribojimas arba kliūtis vidaus rinkos veikimui.

(86)

Kadangi nėra įrodymų, kad nacionalinės nuostatos iš esmės yra priemonė, skirta apsaugoti nacionalinę pramonę, galima daryti išvadą, kad jos nėra užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas. Todėl Komisija turi apsvarstyti, ar nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, yra kliūtis vidaus rinkos veikimui.

(87)

Pagal SESV 114 straipsnio 6 dalį iš Komisijos reikalaujama patikrinti, ar priemonių, apie kurias pranešta, išlaikymas yra kliūtis vidaus rinkos veikimui, ar ne. Ši sąlyga negali būti aiškinama kaip trukdanti patvirtinti nacionalines priemones, kurios gali turėti poveikio vidaus rinkos veikimui. Iš esmės bet kuri nuo derinimo priemonės nukrypstanti nacionalinė priemonė, kuria siekiama sukurti veikiančią vidaus rinką, yra priemonė, galinti turėti poveikio vidaus rinkai. Todėl siekiant, kad ir toliau būtų naudinga taikyti SESV 114 straipsnyje numatytą procedūrą, atsižvelgiant į SESV 114 straipsnio 6 dalį, kliūties vidaus rinkos veikimui sąvoka turi būti suprantama kaip neproporcingas poveikis siekiamam tikslui (20).

(88)

Vertinant, ar nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, yra tinkamos ir būtinos siekiant minėto tikslo, reikia atsižvelgti į daug veiksnių. Komisija turi įvertinti, ar apsaugos lygis, susijęs su Vengrijos teisės aktuose nustatyta kadmio ribine verte, yra veiksmingas siekiant apsaugoti, viena vertus, žmonių sveikatą ir gyvybę ir, kita vertus, aplinką.

(89)

Nacionalinėmis nuostatomis, apie kurias pranešta, siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką išvengiant kadmio kaupimosi dirvožemyje. Vengrija savo pranešime Komisijai pagrindžia leidžiančios nukrypti nuostatos būtinumą nurodydama konkrečias ypatingo Vengrijos gyventojų pažeidžiamumo, susijusio su dideliu mirčių nuo plaučių vėžio atvejų skaičiumi ir dirvožemio rūgštumu, aplinkybes.

(90)

Vengrija pirmauja Sąjungoje ir pasaulyje pagal mirčių nuo plaučių vėžio atvejų skaičių. Todėl Vengrija pabrėžia būtinybę toliau mažinti su maistu į organizmą patenkančio kadmio kiekį. Be to, beveik pusė Vengrijos dirvožemių yra labai rūgštūs arba rūgštūs dirvožemiai, ir dėl to kyla šiai valstybei narei būdinga padėtis, dėl kurios ji tampa ypač pažeidžiama atsižvelgiant į kadmio kaupimąsi dirvožemyje.

(91)

Be to, nustatyta, kad didžiausia 20 mg/kg P2O5 arba mažesnė kadmio kiekio trąšose ribinė vertė yra veiksminga siekiant išvengti ilgalaikio kadmio kaupimosi dirvožemyje 100 metų laikotarpiu.

(92)

Taip pat atsižvelgiant į aspektus, susijusius su Vengrijai būdinga situacija, nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, gali būti laikomos būtinomis norint įgyvendinti jomis siekiamus tikslus.

(93)

Be to, Vengrija teigia, kad kadmio kiekis daugumoje rinkoje esančių trąšų yra mažesnis nei 20 mg/kg P2O5 ribinė vertė, nors toks reikalavimas dabar EB trąšoms netaikomas. Todėl nustačius 20 mg/kg P2O5 ribinę vertę rimtų rinkos veikimo sutrikimų nekiltų.

(94)

Kitų priemonių, pavyzdžiui, naudojimo apribojimų, taikymą būtų labai sunku praktiškai kontroliuoti ir jas taikant nebūtų galima įgyvendinti siekiamų tikslų. Komisija mano, kad, atsižvelgiant į SESV 114 straipsnio 6 dalį, nacionalinių nuostatų, apie kurias pranešta, išlaikymas nėra neproporcingas ir nėra kliūtis vidaus rinkos veikimui.

(95)

Atsižvelgdama į šią analizę Komisija mano, kad sąlyga dėl kliūties vidaus rinkos veikimui nebuvimo yra įgyvendinta.

(96)

Siekiant užtikrinti, kad nacionalinė priemonė ir galima kliūtis vidaus rinkos veikimui apsiribotų tik būtiniausiais Vengrijos siekiamais tikslais, nacionalinė nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma ribotą laiką. Nukrypti leidžianti nuostata nebebūtų reikalinga, jeigu ateityje būtų nustatyta Vengrijos ribinės vertės dydžio arba mažesnio dydžio suderinta ribinė vertė.

(97)

Vengrijos ribinės vertės dydžio arba mažesnio dydžio suderinta ribinė vertė galėtų būti nustatyta tik Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu remiantis Komisijos pasiūlymu, pavyzdžiui, atliekant Reglamento (ES) 2019/1009 49 straipsnio b punkte nurodytą peržiūrą. Todėl laikotarpis, kuriam suteikta nukrypti leidžianti nuostata, šiuo sprendimu neturėtų būti apribotas nustatant konkrečią datą, o turėtų būti suderintas su tokiu būsimu įstatymų leidėjo sprendimu.

(98)

Tai atitinka Reglamento (ES) 2019/1009 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria nustatyta, kad pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį nustatytos nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 leidžiančios nuostatos, susijusios su kadmio kiekiu, gali būti taikomos toliau iki tol, kol Sąjungos lygmeniu bus pradėtos taikyti suderintos kadmio kiekio fosforo trąšose ribinės vertės, kurios yra lygios nacionalinėms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnės.

(99)

Taigi nacionalinių nuostatų, apie kurias pranešta, patvirtinimas turėtų galioti tol, kol Sąjungos lygmeniu bus pradėta taikyti patikslinta suderinta ribinė vertė, kuri yra lygi Vengrijos ribinei vertei arba už ją mažesnė.

(100)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, būtų galima padaryti išvadą, kad 2019 m. liepos 19 d. pateiktas Vengrijos pranešimas dėl nacionalinių nuostatų, kuriomis nukrypstama nuo nustatytųjų Reglamente (ES) 2019/1009, išlaikymo yra priimtinas.

(101)

Be to, Komisija daro išvadą, kad nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta:

(102)

Todėl Komisija mano, kad nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, turėtų būti patvirtintos.