1.

Reglamento (ES) 2016/1076 I priede išvardytos šalys, kurioms taikoma tame reglamente nustatyta patekimo į rinką tvarka;

2.

2020 m. vasario 17 d. Taryba Sąjungos vardu patvirtino Saliamono Salų prisijungimą prie laikinojo Sąjungos ir Ramiojo vandenyno valstybių ekonominės partnerystės susitarimo. Po to, kai Saliamono Salos deponavo prisijungimo aktą, laikinasis Sąjungos ir Saliamono Salų ekonominės partnerystės susitarimas laikinai taikomas nuo 2020 m. gegužės 17 d.;

3.

todėl Saliamono Salos turėtų būti įtrauktos į I priedą,

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir paukštienos bei kiaušinių sektorių ir kiaušinių albumino tipinės kainos;

(2)

iš reguliarios duomenų, pagal kuriuos nustatomos paukštienos bei kiaušinių sektorių produktų ir kiaušinių albumino tipinės kainos, kontrolės matyti, kad reikia pakeisti kai kurių produktų importo tipines kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą pagal produktų kilmę;

(3)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1484/95 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad gavus atnaujintus duomenis ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

2011 m., remdamasi priemonių galiojimo termino peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011 nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams (toliau – pradinės priemonės) (2).

(2)

2013 m., remdamasi priemonių vengimo tyrimu pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį (toliau – priemonių vengimo tyrimas), Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 501/2013 išplėtė pradinių priemonių taikymą importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės (toliau – ginčijamas reglamentas) (3).

(3)

Bendrovė „City Cycles Industries“ (toliau – „City Cycle“) Bendrajam Teismui pateikė ieškinį dėl ginčijamo reglamento.

(4)

2015 m. kovo 19 d. sprendimu byloje T-413/13 City Cycle Industries / Taryba Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 501/2013 1 straipsnio 1 ir 3 dalis tiek, kiek tas reglamentas susijęs su „City Cycle Industries“ (toliau – „City Cycle“).

(5)

2017 m. sausio 26 d. apeliaciniai skundai dėl 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo buvo atmesti Teisingumo Teismo sprendimu City Cycle Industries / Taryba sujungtose bylose C-248/15 P, C-254/15 P ir C-260/15 P (4).

(6)

Po Teisingumo Teismo sprendimo 2017 m. balandžio 11 d. Komisija pranešimu (5) iš dalies atnaujino vengimo tyrimą dėl importuojamų iš Šri Lankos siunčiamų dviračių, deklaruojamų arba nedeklaruojamų kaip Šri Lankos kilmės, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, ir atnaujino tyrimą nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas. Tyrimas buvo atnaujintas tiek, kiek jis susijęs su Teisingumo Teismo sprendimo dėl „City Cycle“ įgyvendinimu. Po šio atnaujinimo 2018 m. sausio 9 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/28, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems bendrovės „City Cycle Industries“ pagamintiems dviračiams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Šri Lankos kilmės (6) (toliau – „City Cycle“ reglamentas).

(7)

„Rechtbank Noord-Holland“ (Šiaurės Olandijos provincijos teismui) pateikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą, 2019 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismas byloje C-251/18 Trace Sport SAS nusprendė, kad ginčijamas reglamentas (7) negalioja tiek, kiek jis susijęs su iš Šri Lankos siunčiamų dviračių, deklaruojamų ar nedeklaruojamų kaip Šri Lankos kilmės, importu. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad ginčijamame reglamente nebuvo atlikta jokia individuali vengimo veiksmų, kuriuos galėjo vykdyti „Kelani Cycles“ ir „Creative Cycles“, analizė. Teisingumo Teismas konstatavo, kad išvada dėl Šri Lankoje vykdytų perkrovimo operacijų teisiškai negalėjo būti pagrįsta tik dviem Tarybos nustatytais faktais, t. y. pirma, pasikeitusiu Sąjungos ir Šri Lankos prekybos pobūdžiu ir, antra, dalies eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimu. Šiuo pagrindu Teisingumo Teismas paskelbė, kad ginčijamas reglamentas negalioja tiek, kiek jis susijęs su iš Šri Lankos siunčiamų dviračių, deklaruojamų arba nedeklaruojamų kaip Šri Lankos kilmės, importu.

(8)

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsniu, Sąjungos institucijos turi imtis reikiamų veiksmų, kad būtų įvykdytas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimas.

(9)

Iš teismų praktikos matyti, kad tais atvejais, kai Teisingumo Teismo sprendimu panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomi antidempingo muitai, arba paskelbiama, kad toks reglamentas negalioja, institucija, kuriai nurodoma imtis tokių priemonių tam sprendimui įgyvendinti, turi galimybę atnaujinti tyrimą, po kurio priimtas minėtas reglamentas, net jei ši galimybė taikomuose teisės aktuose aiškiai nenumatyta (8).

(10)

Be to, išskyrus atvejus, kai dėl nustatyto pažeidimo visas tyrimas yra neteisėtas, atitinkama institucija, siekdama pakeisti ankstesnį aktą, kuris buvo panaikintas arba paskelbtas negaliojančiu, gali atnaujinti tą tyrimą tik tuo etapu, kai buvo padarytas pažeidimas (9). Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, panaikinimas nebūtinai turi įtakos parengiamiesiems aktams, pvz., šiuo atveju vengimo tyrimo inicijavimui Komisijos reglamentu (ES) Nr. 875/2012 (10).

(11)

Taigi Komisija turi galimybę ištaisyti ginčijamo reglamento aspektus, dėl kurių jis buvo paskelbtas negaliojančiu, ir palikti tas dalis, kurioms Teismo sprendimas neturėjo poveikio (11).

(12)

Komisija patvirtina ginčijamo reglamento 1–23 konstatuojamąsias dalis. Joms sprendimas nedaro poveikio.

(13)

Po Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-251/18 Trace Sport SAS, 2019 m. gruodžio 2 d. Komisija paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (12), kuriuo atnaujinamas vengimo tyrimas dėl importuojamų iš Šri Lankos siunčiamų dviračių, deklaruojamų arba nedeklaruojamų kaip Šri Lankos kilmės, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, ir atnaujino jį nuo to etapo, kai buvo padarytas pažeidimas (toliau – tyrimo atnaujinimo reglamentas).

(14)

Tyrimas atnaujinamas tiek, kiek tai susiję su Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-251/18 Trace Sport SAS vykdymu. Tame sprendime Teisingumo Teismo nustatytas pažeidimas yra susijęs su Sąjungos institucijų pareiga įrodyti, kylančia dėl tuo metu taikyto Reglamento (ES) 2016/1036 13 straipsnio 3 dalies.

(15)

Atsižvelgiant į tai, kad „City Cycle“ reglamentas nesusijęs su Teisingumo Teismo byloje C-251/18 nustatytu pažeidimu, galutiniai antidempingo muitai, nustatyti importuojamiems iš Šri Lankos siunčiamiems „City Cycle Industries“ pagamintiems dviračiams, deklaruojamiems ar nedeklaruojamiems kaip Šri Lankos kilmės, šiame tyrime nenagrinėjami.

(16)

Komisija informavo Šri Lankos eksportuojančius gamintojus, Šri Lankos Vyriausybės atstovus, Sąjungos pramonę ir kitas suinteresuotąsias šalis, kurios žinomai yra susijusios su vengimo tyrimu, apie tai, kad iš dalies atnaujinamas tyrimas. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę per tyrimo atnaujinimo reglamente nustatytą terminą raštu pareikšti nuomonę Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui ir prašyti būti išklausytoms. Nė viena suinteresuotoji šalis neprašė, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas ją išklausytų.

(17)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, importuojamam tiriamajam produktui taikomas registracijos reikalavimas siekiant užtikrinti, kad nuo tokio importuojamo produkto registracijos dienos galėtų būti taikomi reikiamo dydžio antidempingo muitai, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatytas vengimas.

(18)

2019 m. gruodžio 2 d. tyrimo atnaujinimo reglamentu Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamus dviračius, siunčiamus iš Šri Lankos, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Šri Lankos kilmės.

(19)

Tiriamasis produktas yra toks pats kaip pagal ginčijamą reglamentą, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės dviračiai ir kitos pedalinės transporto priemonės (įskaitant transportinius triračius, tačiau išskyrus vienračius) be variklio, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8712 00 30 ir ex 8712 00 70 (TARIC kodai 8712003010 ir 8712007091), siunčiami iš Šri Lankos, deklaruojami arba nedeklaruojami kaip Šri Lankos kilmės.

(20)

Pirma, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad ginčijamame reglamente nebuvo atlikta jokia individuali vengimo veiksmų, kuriuos galėjo vykdyti „Kelani Cycles“ ir „Creative Cycles“, analizė. Teisingumo Teismas konstatavo, kad išvada dėl Šri Lankoje vykdytų perkrovimo operacijų teisiškai negalėjo būti pagrįsta tik dviem Tarybos nustatytais faktais, t. y. pirma, pasikeitusiu Sąjungos ir Šri Lankos prekybos pobūdžiu ir, antra, dalies eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimu.

(21)

Antra, sprendime neginčijama, kad Taryba turėjo teisę „Kelani Cycles“ laikyti nebendradarbiaujančia šalimi atliekant tyrimą ir kad Šri Lanka beveik nebendradarbiavo nacionaliniu lygiu (nebendradarbiaujančios arba nutraukusios bendradarbiavimą bendrovės sudarė 75 % viso eksporto iš Šri Lankos ataskaitiniu laikotarpiu). „Creative Cycles“ atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Todėl patvirtinamos ginčijamo reglamento 35–42 konstatuojamosios dalys.

(22)

Ginčijamo reglamento 93–96 konstatuojamosiose dalyse Taryba nustatė, kad buvo įrodymų, jog mažinamas taisomasis antidempingo muito poveikis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Ši išvada patvirtinama.

(23)

Ginčijamo reglamento 97 ir 98 konstatuojamosiose dalyse, taip pat 107–110 konstatuojamosiose dalyse Taryba nustatė dempingo įrodymus, susijusius su pirmiau nustatytomis panašaus produkto normaliosiomis vertėmis pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Ši išvada patvirtinama.

(24)

Ginčijamas reglamentas buvo paskelbtas negaliojančiu, nes Taryba nepateikė pakankamai įrodymų, kad atskiros bendrovės vykdo priemonių vengimo praktiką. Primenama, kad priemonių vengimo praktika gali būti nustatyta, inter alia, remiantis perkrovimo operacijomis arba surinkimo operacijomis.

(25)

Atliekant vengimo tyrimą šešios Šri Lankos bendrovės pateikė prašymą netaikyti muito pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį. Šios šešios bendrovės sudarė 69 % viso importo iš Šri Lankos į Sąjungą ataskaitiniu laikotarpiu, nustatytu tame tyrimą (2011 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d.). Trys iš šių šešių bendrovių buvo atleistos nuo išplėstųjų muitų ir viena nutraukė bendradarbiavimą. Dviejų likusių bendrovių („Kelani Cycles“ ir „City Cycle Industries“) prašymai netaikyti muito buvo atmesti, nes šios bendrovės negalėjo įrodyti, kad nevykdo vengimo praktikos. Kaip nurodyta ginčijamo reglamento 37–42, 144 ir 146–149 konstatuojamosiose dalyse, šios išvados buvo grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(26)

Atnaujinto tyrimo metu paaiškėjo, kad bendrovių lygiu nėra papildomų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti nustatytą perkrovos faktą. Todėl padaryta išvada, kad nebuvo galima nustatyti perkrovos fakto.

(27)

Tačiau iš turimų įrodymų matyti, kad priemonių vengimo praktika buvo vykdoma surinkimo operacijų metu. Šis įrodymas grindžiamas „City Cycle“ ir „Kelani Cycles“ pateiktais duomenimis vengimo tyrimo metu. Taryba šių duomenų anksčiau detaliai nenagrinėjo, kadangi manė, jog tai nėra būtina siekiant teisiniu požiūriu įrodyti, kad egzistuoja priemonių vengimo praktika. Tačiau kadangi dabar Teismas išaiškino, koks teisinis standartas yra taikytinas, Komisija manė, jog yra tikslinga iš naujo įvertinti visus administracinėje byloje turimus įrodymus atsižvelgiant į Teisingumo Teismo Sprendimą Trace Sport SAS byloje C-251/18.

(28)

Kaip nurodyta 3–5 konstatuojamosiose dalyse, 2017 m. Komisija atnaujino tyrimą dėl „City Cycle“. „City Cycle“ reglamento 22–25 konstatuojamosiose dalyse pateikti išsamūs įrodymai dėl „City Cycle“, iš kurių matyti, kad buvo vykdoma priemonių vengimo praktika Šri Lankoje vykdant surinkimo operacijas. Be to, dėl to, kad bendrovė bendradarbiavo nepakankamai ir remdamasi savo pačios duomenimis negalėjo įrodyti, jog nevengė priemonių, „City Cycle“ prašymas atleisti nuo priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį negalėjo būti laikomas pagrįstu. Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje. „City Cycle“ reglamentui Teismo sprendimas byloje C-251/18 neturi įtakos.

(29)

Atliekant vengimo tyrimą „Kelani Cycles“ negalėjo įrodyti, kad nusipelnė atleidimo nuo priemonių, kaip paaiškinta ginčijamo reglamento 39, 40 ir 146–149 konstatuojamosiose dalyse. Bendrovės bendradarbiavimas buvo laikomas nepakankamu ir jai buvo taikoma pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalis.

(30)

Be to, atliekant vengimo tyrimą nustatyta, kad su „Creative Cycles“ susijusi bendrovė „Great Cycles“ buvo „Kelani Cycles“ dviračių dalių tiekėja. „Great Cycles“ ir „Creative Cycles“ įsteigtos Šri Lankoje, o „Kelani Cycles“ ryšiai su šiomis bendrovėmis viršijo įprastus pirkėjo ir pardavėjo santykius. Dėl nepakankamo „Kelani Cycles“ bendradarbiavimo vengimo tyrime nebuvo galima iki galo išsiaiškinti šių trijų bendrovių santykių. Be to, „Kelani Cycles“ įsteigta 2011 m. gruodžio mėn., po to, kai Komisijos tarnybos atliko „Creative Cycles“ ir su ja susijusios bendrovės „Great Cycles“ tyrimą dėl sukčiavimo kilmės atžvilgiu ir dėl kurio „Creative Cycles“ sustabdė dviračių surinkimo operacijas. „Creative Cycles“ atliekant vengimo tyrimą nebendradarbiavo. Be to, atliekant vengimo tyrimą nustatyta, kad „Kelani Cycles“ buvo orientuota į eksportą ir siekė eksportuoti į Sąjungos rinką. „Kelani Cycles“ pradėjo eksportuoti dviračius į Sąjungos rinką 2012 m. rugpjūčio mėn. Be to, nustatyta, kad gamybai naudojamos dalys daugiausia buvo įsigytos iš Kinijos. Todėl padaryta išvada, kad įvykdytos pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos.

(31)

Vėliau Komisija išnagrinėjo pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas sąlygas, kad nustatytų, ar „Kelani Cycles“ vykdomos operacijos gali būti laikomos surinkimo operacijomis, kuriomis vengiama galiojančių galutinių antidempingo muitų, taigi, ar:

(32)

„Kelani Cycles“ pranešė apie dviračių dalių pirkimą ne tik iš Kinijos, bet ir iš „Great Cycles“, kuri yra Šri Lankos bendrovė. Nors „Kelani Cycles“ teigė, kad iš pastarosios bendrovės pirktos dalys buvo Šri Lankos kilmės, tyrimo metu nustatyta, kad „Great Cycles“ šias dviračių dalis gamino naudodama iš Kinijos įsigytas dalis (rėmų ir šakių žaliavas) (daugiau kaip 60 % visos surinkto produkto dalių vertės), o „Great Cycles“ pridėtinė vertė gamybos procese buvo mažesnei nei 25 % ir ją sudarė daugiausia suvirinimo ir dažymo operacijos. Todėl, pagal analogiją taikant (13) pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, manyta, kad iš „Great Cycles“ įgytos dalys buvo iš Kinijos.

(33)

Kalbant apie visas dalis, kurias „Kelani Cycles“ naudojo surinkdama dviračius, Komisija manė, kad patikimiausias šaltinis buvo vietoje pateiktos skirtingų dviračių tipų sąnaudų ataskaitos. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad iš Kinijos įsigytos dalys (įskaitant tiekiamas bendrovės „Great Cycle“) ir kurias „Kelani Cycles“ naudojo surinkdama dviračius, eksportuojamus į Sąjungą, sudarė 80–100 % visų surinkto dviračio dalių, priklausomai nuo dviračio tipo.

(34)

25 % pridėtines vertės kriterijus buvo grindžiamas „Kelani Cycles“ per vengimo tyrimą nurodytomis surinkimo sąnaudomis. Pridėtinė vertė buvo apskaičiuota pagal iš Kinijos įsigytas dalis, kaip nustatyta 32 ir 33 konstatuojamosiose dalyse. Iš Šri Lankos įsigytų dalių (padangų) vertė apskaičiuota remiantis kiekvienos rūšies produkto sąnaudų ataskaitomis, pateiktomis per patikrinimą vietoje, atliktą per vengimo tyrimą. Taigi iš Kinijos įsigytų dalių pridėtinė vertė atliekant surinkimo operacijas buvo mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų.

(35)

Kalbant apie pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytus kriterijus, kaip nurodyta 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse, atitinkamoms vengimo tyrimo išvadoms poveikio nepadaryta ir todėl jos patvirtintos.

(36)

Todėl nustatyta Šri Lankoje šalies lygmeniu vykdoma priemonių vengimo praktika, remiantis pirmiau pateiktais įrodymais, vykdoma bendrovių lygiu, rodo, kad vykdoma priemonių vengimo praktika. Atsižvelgiant į tai, kad Šri Lankos bendradarbiavimo lygis buvo labai mažas, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, nerasta jokių teiginių, prieštaraujančių šiai išvadai.

(37)

Todėl buvo nustatyta, kad Šri Lankoje buvo vykdomos surinkimo operacijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje.

(38)

Kalbant apie „Kelani Cycles“ prašymą netaikyti priemonių, dėl to, kad bendrovė bendradarbiavo nepakankamai ir remdamasi savo pačios duomenimis negalėjo įrodyti, jog nevengė priemonių, prašymas negalėjo būti laikomas pagrįstu pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį.

(39)

Kalbant apie bendrovės, kuri per vengimo tyrimą atsiėmė prašymą netaikyti priemonių, padėtį, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, ginčijamo reglamento 36 konstatuojamajai daliai Teismo sprendimas nedaro poveikio ir todėl ji patvirtinama. Todėl ši bendrovė negalėjo būti atleista nuo priemonių.

(40)

Šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama iš naujo nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems dviračiams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Šri Lankos kilmės. Taip pat buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Pastabų negauta.

(41)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikoma, jog yra tikslinga išplėsti pradines priemones importuojamiems dviračiams ir kitoms pedalinėms transporto priemonėms (įskaitant transportinius triračius, bet išskyrus vienračius) be variklio, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8712 00 30 ir ex 8712 00 70 (TARIC kodai 8712003010 ir 8712007091), siunčiamiems iš Šri Lankos ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Šri Lankos kilmės.

(42)

Kaip nurodyta 9–11 konstatuojamosiose dalyse, vengimo tyrimas atnaujintas nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas. Komisija, atnaujindama tyrimą, ištaisė ginčijamo reglamento aspektus, dėl kurių jis paskelbtas negaliojančiu. Ginčijamo reglamento dalys, kurioms Teismo sprendimas neturėjo įtakos, liko galioti. Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, administracinės procedūros atnaujinimas ir pakartotinis antidempingo muitų nustatymas prekėms, importuotoms negaliojančiu paskelbto reglamento taikymo laikotarpiu, taip pat negali būti laikomas prieštaraujančiu netaikymo atgaline data taisyklei (14).

(43)

Taigi atsižvelgiant į konkretų priemonių vengimo priemonės, kuri skirta apsaugoti antidempingo priemonės veiksmingumą, pobūdį ir į tai, kad tyrime nustatyta įrodymų, jog remiantis duomenimis, kuriuos pateikė pati bendrovė, egzistuoja priemonių vengimo praktika, Komisija mano, jog yra tikslinga nuo vengimo tyrimo inicijavimo datos iš naujo nustatyti priemones (nuo 2012 m. rugsėjo 25 d.).

(44)

Šis reglamentas atitinka pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Direktyvos 96/23/EB 29 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad trečiosios šalys, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti toje direktyvoje reglamentuojamus gyvūnus ir gyvūninius produktus, pateiktų liekanų stebėsenos planus, kuriuose būtų numatytos būtinos garantijos (toliau – planai). Į tuos planus reikėtų įtraukti bent jau tos direktyvos I priede išvardytas liekanų ir medžiagų grupes;

(2)

Komisijos sprendimu 2011/163/ES (2) patvirtinti tam tikrų trečiųjų šalių pateikti planai dėl nurodytų į to sprendimo priedo sąrašą įtrauktų gyvūnų ir gyvūninių produktų (toliau – sąrašas);

(3)

Bosnija ir Hercegovina Komisijai pateikė planą dėl akvakultūros gyvūnų, kuris apima tik pelekines žuvis. Todėl sąrašas turėtų būti papildytas nurodant, kad dėl akvakultūros gyvūnų suteiktas patvirtinimas taikomas tik pelekinėms žuvims;

(4)

Botsvana įtraukta į šalių, kurioms suteiktas patvirtinimas dėl galvijų, arklių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų, sąrašą. Tačiau ši trečioji šalis Komisijai pranešė, kad nebeeksportuos į Sąjungą gyvų arklių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų mėsos. Todėl Botsvanai skirtas įrašas dėl arklinių šeimos gyvūnų ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų turėtų būti išbrauktas iš sąrašo;

(5)

Iranas Komisijai pateikė planą dėl akvakultūros gyvūnų, kuris apima tik vėžiagyvius. Todėl sąrašas turėtų būti papildytas nurodant, kad dėl akvakultūros gyvūnų suteiktas patvirtinimas taikomas tik vėžiagyviams;

(6)

Mianmaro Sąjungos Respublika Komisijai pateikė planą dėl medaus. Tame plane pateikiamos pakankamos garantijos ir jis turėtų būti patvirtintas. Todėl į sąrašą turėtų būti įtrauktas Mianmarui skirtas įrašas dėl medaus;

(7)

Naujoji Kaledonija įtraukta į šalių, kurioms suteiktas patvirtinimas dėl galvijų, akvakultūros gyvūnų, laukinių medžiojamųjų gyvūnų, ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų ir medaus, sąrašą. Tačiau ši trečioji šalis Komisijai pranešė, kad nebeeksportuos į Sąjungą galvijų ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų mėsos ir kad planas dėl akvakultūros gyvūnų apima tik vėžiagyvius. Todėl Naujajai Kaledonijai skirtas įrašas dėl galvijų ir laukinių medžiojamųjų gyvūnų turėtų būti išbrauktas iš sąrašo, be to, sąrašas turėtų būti papildytas nurodant, kad dėl akvakultūros gyvūnų suteiktas patvirtinimas taikomas tik vėžiagyviams;

(8)

Siera Leonė pateikė Komisijai planą dėl medaus. Tame plane pateikiamos pakankamos garantijos ir jis turėtų būti patvirtintas. Todėl į sąrašą turėtų būti įtrauktas Siera Leonei skirtas įrašas dėl medaus;

(9)

Surinamas įtrauktas į šalių, kurioms suteiktas patvirtinimas dėl akvakultūros gyvūnų, sąrašą. Tačiau Surinamas Komisijai pranešė, kad nebeeksportuos į Sąjungą akvakultūros produktų. Todėl Surinamui skirtas įrašas dėl akvakultūros gyvūnų turėtų būti išbrauktas iš sąrašo;

(10)

Tunisas šiuo metu įtrauktas į šalių, kurioms suteiktas patvirtinimas dėl naminių paukščių, akvakultūros gyvūnų ir laukinių medžiojamųjų gyvūnų, sąrašą. Ši trečioji šalis pateikė Komisijai planą dėl naminių paukščių, kuriame nepateikiamos pakankamos garantijos, ir planą dėl akvakultūros gyvūnų, kuris apima tik pelekines žuvis. Todėl Tunisui skirtas įrašas dėl naminių paukščių turėtų būti išbrauktas iš sąrašo, be to, sąrašas turėtų būti papildytas nurodant, kad dėl akvakultūros gyvūnų suteiktas patvirtinimas taikomas tik pelekinėms žuvims;

(11)

nors Kosovas (*) nepateikė plano dėl naminių paukščių, jis pateikė garantijas dėl naminių paukščių žaliavų iš valstybių narių arba trečiųjų šalių, kurioms leista eksportuoti tokias žaliavas į Europos Sąjungą. Todėl į sąrašą turėtų būti įtrauktas Kosovui skirtas įrašas dėl naminių paukščių su atitinkama išnaša;

(12)

todėl Sprendimas 2011/163/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2018 m. rugpjūčio 20 d. nustojus teikti finansinę paramą pagal Europos stabilumo mechanizmą, Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1192 (2) nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. šešiems mėnesiams Graikijai pradėta taikyti griežtesnė priežiūra. Vėliau ši priežiūra buvo pratęsta tris kartus (3), kiekvieną kartą – papildomam šešių mėnesių laikotarpiui, paskutinį kartą – nuo 2020 m. vasario 21 d.;

(2)

nuo 2010 m. Graikija gavo didelę finansinę paramą, todėl Graikijos neįvykdyti įsipareigojimai euro zonos valstybėms narėms, Europos finansinio stabilumo fondui ir Europos stabilumo mechanizmui iš viso sudaro 243 700 mln. EUR. Graikija lengvatinėmis sąlygomis gavo finansinę paramą iš savo Europos partnerių, o 2012 m. ir dar kartą 2017 m. pagal Europos stabilumo mechanizmą buvo nustatytos konkrečios priemonės skolos tvarumui padidinti. 2018 m. birželio 22 d. politiniu lygmeniu euro grupėje buvo susitarta įgyvendinti papildomas priemones skolos tvarumui užtikrinti. Dėl kai kurių iš šių priemonių, įskaitant euro zonos nacionalinių centrinių bankų pajamų, gautų už Graikijos Vyriausybės obligacijas, laikomas pagal Susitarimą dėl grynojo finansinio turto ir Vertybinių popierių rinkų programą, lygiaverčių sumų pervedimą, gali būti susitariama euro grupėje du kartus per metus, remiantis teigiamomis griežtesnės priežiūros ataskaitomis, kuriose vertinama, kaip Graikija laikosi politinių įsipareigojimų, prisiimtų įgyvendinus programą. Todėl buvo panaudotos pirmosios trys sąlygiškų skolos priemonių dalys, dėl kurių euro grupė susitarė atitinkamai 2019 m. balandžio bei gruodžio mėn. ir 2020 m. birželio mėn.;

(3)

Graikija įsipareigojo euro grupei tęsti ir užbaigti visas pagal Europos stabilumo mechanizmo paramos stabilumui programą (toliau – programa) priimtas pagrindines reformas ir išlaikyti svarbių reformų, priimtų pagal tą ir ankstesnes programas, tikslus. Graikija taip pat įsipareigojo įgyvendinti konkrečius veiksmus šiose srityse: fiskalinės, įskaitant struktūrinę, politikos, socialinės gerovės, finansinio stabilumo, darbo ir produktų rinkų, privatizavimo ir viešojo administravimo. Tie konkretūs veiksmai, išdėstyti 2018 m. birželio 22 d. euro grupės pareiškimo priede, padės šalinti Graikijos perviršinį makroekonominį disbalansą ir esamus ar potencialius ekonominių sunkumų šaltinius;

(4)

2020 m. vasario 26 d. Komisija paskelbė 2020 m. Graikijai skirtą ataskaitą (4). Komisija padarė išvadą, kad Graikijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas (5). Nors pažanga matoma keliose srityse, kai augimo potencialas vis dar mažas, o nedarbo lygis – aukštas, tebėra didelių trūkumų ir iš praeities likusių veiksnių, susijusių su didele valstybės skola, aukštu neveiksnių paskolų lygiu bankų balansuose ir išorės sektoriumi. 2019 m. pabaigoje Graikijos valdžios sektoriaus skola sudarė 176,6 % bendrojo vidaus produkto ir buvo didžiausia Sąjungoje. 2019 m. grynoji tarptautinių investicijų pozicija, lygi – 150,6 % bendrojo vidaus produkto, tebėra ganėtinai neigiama, nors ji apima didelę valstybės išorės skolą labai palankiomis sąlygomis. Be to, nors pastaraisiais metais einamosios sąskaitos deficitas gerokai sumažėjo, to vis dar nepakanka, kad didelė neigiama grynoji tarptautinių investicijų pozicija tinkamu tempu būtų sumažinta iki apdairaus lygio. 2013 m. nedarbas buvo didžiausias –27,8 %, bet toliau mažėjo, tačiau 2020 m. vasario mėn. vis dar sudarė 16,1 %. Ilgalaikis nedarbas (11,9 % 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį) ir jaunimo nedarbas (35,6 % 2020 m. vasario mėn.) tebėra didelis, nors jis taip pat gerokai sumažėjo, palyginti su aukščiausiu lygiu krizės metu (ilgalaikis nedarbas buvo didžiausias (19,9 %) 2014 m. antrąjį ketvirtį, o jaunimo nedarbas (60,2 %) – 2013 m. vasario mėn.);

(5)

2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 protrūkį oficialiai paskelbė pasauline pandemija. Dėl pandemijos piliečiai, visuomenė ir ekonomika pateko į ekstremalią didelio pavojaus visuomenės sveikatai situaciją. Tai yra didelis ekonominis sukrėtimas, darantis didelį neigiamą poveikį Europos Sąjungos makroekonominei perspektyvai. Tikėtina, kad Graikija patirs ypač didelį neigiamą poveikį dėl jos ekonomikos sektorinės sudėties. Pagal Komisijos 2020 m. vasaros prognozę 2020 m. nuosmukis galėtų pasiekti [X %], tačiau po jo 2021 m. ekonomika turėtų greitai, nors ir nevisiškai atsigauti. Su prognoze susijęs netikrumas išlieka didelis. Panašu, kad pandemija labai padidins valstybės skolą ir iš dalies padidins nedarbą, kuris ankstesniais metais mažėjo. Spartus grįžimas prie ekonomikos augimo bus itin svarbus siekiant užkirsti kelią histerezės efektui ir apriboti socialinį bei ekonominį krizės poveikį. Nuosmukio mastas parodo, koks svarbus yra turizmo sektorius, tačiau šis sektorius susiduria su dideliu netikrumu, kada bus panaikinti kelionių apribojimai. Be to, tikėtina, kad didelį nuosmukį patirs laivybos ir transporto sektoriai ir sumažės pasaulinė prekyba;

(6)

nuo pandemijos pradžios ES ir jos valstybės narės ėmėsi precedento neturinčių priemonių žmonių gyvybėms ir pragyvenimo šaltiniams apsaugoti. Reaguodama į COVID-19 pandemiją ir laikydamasi suderinto Sąjungos požiūrio, Graikija laiku ėmėsi biudžetinių priemonių, kad padidintų sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. ES rėmė nacionalines pastangas įveikti sveikatos krizę ir sušvelninti ekonominio nuosmukio poveikį. Ji skyrė savo biudžetą kovai su virusu, aktyvavo Stabilumo ir augimo pakte nustatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, pasinaudojo visomis valstybės pagalbos taisyklių teikiamomis lankstumo galimybėmis ir pasiūlė sukurti naują priemonę, skirtą padėti žmonėms likti darbo rinkoje – paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). Kartu su priemonėmis, kurių ėmėsi Europos Centrinis Bankas ir Europos investicijų bankas, ES atsakomųjų priemonių parama darbuotojams ir įmonėms sudaro daugiau kaip pusę trilijono eurų. Atsižvelgdama į tai, 2020 m. gegužės 27 d. Komisija pasiūlė Europos Parlamentui ir Tarybai sukurti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kad būtų teikiama didelė parama reformų ir investicijų, skirtų valstybių narių ekonomikai stiprinti, įgyvendinimui;

(7)

COVID-19 protrūkio vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai priklauso nuo priemonių, kurių, remiamos ES, valstybės narės imsis siekdamos sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį. Kaip ir kitos valstybės narės, Graikija turėtų pasinaudoti ES ekonomikos gaivinimo priemonių rinkiniu, padėsiančiu finansuoti pagrindines reformas ir investicijas, kuriomis siekiama didinti augimo potencialą ir ekonomikos atsparumą. Tai savo ruožtu padės išvengti tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo;

(8)

2020 m. gegužės 20 d. Komisija paskelbė šeštą griežtesnės Graikijos priežiūros vertinimą (6). Jame, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, susiklosčiusias dėl COVID-19 protrūkio, daroma išvada, kad Graikija ėmėsi būtinų veiksmų, kad įvykdytų reikiamus konkrečius reformų įsipareigojimus. Šiame vertinime atsižvelgta į glaudų Graikijos valdžios institucijų bendradarbiavimą su Europos institucijomis ir pripažinta, kad būtina teikti pirmenybę politikai, orientuotai į neatidėliotinų priemonių įgyvendinimą reaguojant į pandemiją. Atsižvelgiant į tai, ataskaitoje pripažinta, kad viruso plitimo valdymo priemonių šalutinis poveikis turėjo neigiamą poveikį reformų įgyvendinimo pajėgumams per peržiūros laikotarpį, ir pažymėta, kad ateityje atsigaunant ekonomikai bus labai svarbu išlaikyti ir prireikus padidinti reformų tempą;

(9)

atsižvelgdama į Komisijos 2020 m. nuodugnią apžvalgą ir remdamasi Komisijos vertinimo rezultatais, Taryba išnagrinėjo 2020 m. nacionalinę reformų programą ir 2020 m. stabilumo programą. Taryba atsižvelgė į poreikį kovoti su pandemija ir padėti atsigauti ekonomikai – tai pirmas būtinas žingsnis siekiant sudaryti sąlygas koreguoti disbalansą. Ji rekomendavo (7) Graikijai imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, be kita ko, didinant sveikatos priežiūros sistemos atsparumą, parengti sutrumpinto darbo laiko tvarką ir veiksmingą aktyvumo skatinimo paramą siekiant sušvelninti krizės poveikį užimtumui ir socialinį poveikį, taikyti likvidumo užtikrinimo priemones ir skatinti viešąsias bei privačiąsias investicijas keliose prioritetinėse investicijų srityse, įskaitant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Taryba taip pat paragino valdžios institucijas tęsti ir užbaigti reformas laikantis įsipareigojimų, prisiimtų įgyvendinus programą, kad būtų atnaujintas tvarus ekonomikos gaivinimas po to, kai bus laipsniškai mažinami dėl COVID-19 protrūkio nustatyti apribojimai;

(10)

nuo Europos stabilumo mechanizmo programos įgyvendinimo pabaigos Graikijos bankų sektorius tapo stabilesnis ir atsparesnis sukrėtimams, tačiau išlieka sena rizika ir didelis pamatinis pažeidžiamumas, kuriuos didina neigiamas koronaviruso protrūkio poveikis. Bankai išlaiko pakankamą likvidumą, tačiau neveiksnių paskolų lygis tebėra aukštas ir 2019 m. gruodžio mėn. sudarė 68,5 mlrd. EUR, arba 40,6 % bendrųjų klientų paskolų pozicijų (8). Pandemija gali sustabdyti laipsnišką neveiksnių paskolų mažėjimą: jos aukščiausią lygį pasiekė 2016 m. kovo mėn. (107,2 mlrd. EUR), o 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje sudarė 71,2 mlrd. EUR. Be to, dabartinis ekonominis sukrėtimas daro poveikį bankų neveiksnių paskolų mažinimo strategijoms ir neveiksnių paskolų antrinei rinkai, taip pat programos „Hercules“, kuria remiamas tokių paskolų pakeitimas vertybiniais popieriais, įgyvendinimui po to, kai buvo sėkmingai užbaigti pirmieji sandoriai. Graikijos bankų kapitalo pozicija atitinka reguliavimo reikalavimus, tačiau didėja priežiūros reikalavimai ir kapitalo poreikiai, siekiant vidutiniu laikotarpiu finansuoti neveiksnių paskolų finansinio įsiskolinimo mažinimo procesą, esant mažam pelningumui. Todėl Graikijos bankams kyla ypač didelė rizika, kad dėl pandemijos padidės finansavimo išlaidos ir vėl pablogės turto kokybė. Valdžios institucijos imasi veiksmų, kad nukentėjusios įmonės visą laiką turėtų galimybę gauti finansavimą. Šios pastangos papildo komercinių bankų ir kredito valdymo įmonių lygmens iniciatyvas. Valdžios institucijos taip pat įsipareigojo toliau daryti pažangą įgyvendinant esmines finansų sektoriaus reformas ir tobulinti esamas neveiksnių paskolų problemų sprendimo priemones, atsižvelgiant į neigiamą COVID-19 protrūkio poveikį vykdomų ir ankstesnių reformų iniciatyvų tempui. Šios reformos, kaip ir fragmentuoto nemokumo režimo pertvarka, gali padėti vidutiniu laikotarpiu sušvelninti krizės poveikį privačiojo sektoriaus įsiskolinimui;

(11)

nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos, Graikija vis dar patiria didelių sunkumų, susijusių su verslo aplinka ir teismų sistema. Valdžios institucijos toliau siekia gerinti reglamentavimo aplinką ir didinti konkurencingumą, nepaisant kintančių prioritetų ir sunkumų, kuriuos lemia COVID-19 protrūkis. Nors Graikija padarė pažangą sutrumpindama įmonių įregistravimo laiką ir sustiprindama smulkiųjų investuotojų apsaugą, ji ir toliau labai atsilieka nuo pirmaujančių šalių keliose srityse (pvz., sutarčių vykdymo užtikrinimo, nuosavybės registravimo, nemokumo problemų sprendimo ir kt.). Pandemija paskatino daryti pažangą įgyvendinant e. valdymo darbotvarkę, o valdžios institucijos įsipareigojo imtis papildomų veiksmų, kad dar labiau sumažintų įmonėms ir piliečiams tenkančią administracinę naštą;

(12)

2010 m. Graikijai buvo užkirstas kelias skolintis finansų rinkoje; 2017 m. liepos mėn. išleidusi Vyriausybės obligacijų ji pamažu atgauna galimybę patekti į rinką. 2018 m. Graikijai sėkmingai užbaigus ESM programą, jos Vyriausybės obligacijų pajamingumas pradėjo lėtai mažėti, o 2019 m. labai sumažėjo. Nuo pandemijos pradžios Graikija sėkmingai išleido tiek iždo vekselių, tiek ilgalaikių obligacijų, o tai rodo ilgalaikes galimybes gauti finansavimą rinkoje, tačiau jos skolinimosi sąlygos vis tiek išlieka labai nepastovios;

(13)

atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad griežtesnę priežiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 2 straipsnį pagrindžiančios sąlygos vis dar egzistuoja. Visų pirma, Graikijai ir toliau kyla su finansiniu stabilumu susijusi rizika, kuri, jei pasireikštų, galėtų turėti neigiamą šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms. Jei koks nors šalutinis poveikis pasireikštų, jis galėtų būti netiesioginis, t. y. paveikti investuotojų pasitikėjimą ir kartu bankų ir valstybių refinansavimo išlaidas kitose euro zonos valstybėse narėse;

(14)

todėl vidutiniu laikotarpiu Graikija turi ir toliau imtis priemonių sunkumų šaltiniams arba potencialiems šaltiniams šalinti ir įgyvendinti struktūrines reformas patikimam ir tvariam ekonomikos atsigavimui paremti, kad sumažintų kelių iš praeities likusių veiksnių poveikį. Šie veiksniai, be kita ko, yra didelis ir užsitęsęs nuosmukis per krizę, Graikijos skolos naštos dydis, finansų sektoriaus pažeidžiamumas, vis dar palyginti stiprios finansų sektoriaus ir Graikijos viešųjų finansų tarpusavio sąsajos, be kita ko, valstybės nuosavybės forma, rizika, kad didelė įtampa bet kuriame iš tų sektorių gali išplisti į kitas valstybes nares, taip pat euro zonos valstybėms narėms kylanti rizika dėl Graikijos valstybės skolos;

(15)

siekiant pašalinti likutinę riziką ir stebėti, kaip vykdomi tuo tikslu prisiimti įsipareigojimai, būtina ir tinkama pratęsti griežtesnės priežiūros taikymą Graikijai pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 2 straipsnio 1 dalį;

(16)

2020 m. birželio 24 d. atsiųstu raštu Graikijai buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę apie Komisijos vertinimą. 2020 m. birželio 29 d. atsakyme Graikija iš esmės sutiko su Komisijos atliktu šaliai kylančių ekonominių iššūkių, kurie yra pagrindas tęsti griežtesnę priežiūrą, vertinimu;

(17)

Graikija ir toliau gaus techninę pagalbą pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą (kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/825 (9)) ir ją pakeitusius teisės aktus, kurie skirti reformoms rengti ir įgyvendinti, taip pat pagrindinėms reformoms tęsti ir užbaigti vykdant politinius įsipareigojimus, stebimus taikant griežtesnę priežiūrą;

(18)

vykdydama griežtesnę priežiūrą Komisija ketina glaudžiai bendradarbiauti su Europos stabilumo mechanizmu pagal jo išankstinio perspėjimo sistemą,

(1)

atsižvelgdama į išskirtines ekonomines ir finansines aplinkybes, susijusias su koronaviruso ligos 2019 (COVID-19) plitimu, Valdančioji taryba Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2020/440 (ECB/2020/17) (1) sukūrė naują laikiną specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP). SPPP apima visas turto kategorijas, kurios yra tinkamos pagal Europos Centrinio Banko išplėstinę turto pirkimo programą (TPP), apimančią viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programą, trečią padengtų obligacijų pirkimo programą, turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą ir bendrovių sektoriaus pirkimo programą;

(2)

2020 m. birželio 4 d. Valdančioji taryba, laikydamasi savo įgaliojimų užtikrinti kainų stabilumą, nusprendė peržiūrėti tam tikras PSPP struktūros ypatybes. Šia peržiūra siekiama užtikrinti būtiną skatinamosios pinigų politikos lygį ir sklandų pinigų politikos perdavimą laiko atžvilgiu, skirtingose turto kategorijose ir skirtingose jurisdikcijose, taip prisidedant prie to, kad būtų atsvertas itin staigus ir greitas su pandemija susijęs tikėtinos infliacijos pablogėjimas;

(3)

konkrečiai Valdančioji taryba nusprendė padidinti specialiajai pandeminei pirkimo programai (SPPP) numatytą sumą 600 mlrd. EUR iki bendros 1 350 mlrd. EUR sumos. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pandemijos prognozuojamu laikotarpiu numatoma mažesnė infliacija, SPPP apimties padidinimas padės dar sušvelninti bendrą pinigų politikos pobūdį ir palaikyti realiosios ekonomikos, ypač bendrovių ir namų ūkių, finansavimo sąlygas. Pirkimai ir toliau bus vykdomi lanksčiai paskirstant laike, pagal skirtingas turto klases ir skirtingas jurisdikcijas. Tai padės veiksmingai riboti sklandžiam pinigų politikos perdavimui kylančią riziką;

(4)

be to, Valdančioji taryba nusprendė grynuosius turto pirkimus pagal SPPP vykdyti ilgiau – bent iki 2021 m. birželio pabaigos, arba, jei būtina, ilgiau, ir bet kokiu atveju iki tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso krizės etapas. Pratęsus minimalų pirkimų terminą, grynųjų pirkimų etapas suderinamas su numatoma griežčiausių su COVID-19 susijusių įprastos ekonominės veiklos apribojimų trukme ir su susijusiu silpnu infliaciniu spaudimu;

(5)

siekiant išvengti rizikos, kad finansinės sąlygos griežtės tokiu metu, kai tikėtina, kad atsigavimas po pandeminio sukrėtimo išliks neišbaigtas, Valdančioji taryba nusprendė, kad pagrindinės sumos, gautos iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, bus reinvestuojamos ne trumpiau kaip iki 2022 m. pabaigos ir be to, bet kokiu atveju SPPP portfelio laipsniškas mažėjimas suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui;

(6)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2020/440 (ECB/2020/17),

(1)

2020 m. birželio 30 d. Taryba priėmė Rekomendaciją dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo (1) (toliau – Tarybos rekomendacija). 2020 m. liepos 16 d. Taryba priėmė 2020 m. liepos 16 d. Rekomendaciją (ES) 2020/1052, kuria iš dalies keičiama Tarybos rekomendacija (ES) 2020/912 dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo (2);

(2)

Tarybos rekomendacijoje nustatyta, kad valstybės narės turėtų koordinuotai nuo 2020 m. liepos 1 d. laipsniškai panaikinti laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimą tos Tarybos rekomendacijos I priede išvardytų trečiųjų šalių gyventojų atžvilgiu. Taryba, glaudžiai konsultuodamasi su Komisija ir atitinkamomis ES agentūromis bei tarnybomis, kas dvi savaites turėtų peržiūrėti ir atitinkamais atvejais atnaujinti I priede nurodytų trečiųjų šalių sąrašą remdamasi bendru įvertinimu, grindžiamu Tarybos rekomendacijoje nurodyta metodika, kriterijais ir informacija;

(3)

nuo to laiko Taryboje vyko diskusijos, glaudžiai konsultuojantis su Komisija ir atitinkamomis ES agentūromis bei tarnybomis, dėl Tarybos rekomendacijos I priede pateikto trečiųjų šalių sąrašo peržiūros, taikant Tarybos rekomendacijoje nustatytus kriterijus bei metodiką. Atsižvelgiant į šių diskusijų rezultatus, turėtų būti iš dalies pakeistas I priede pateiktas trečiųjų šalių sąrašas. Visų pirma iš sąrašo turėtų būti išbrauktas Alžyras;

(4)

sienų kontrole yra suinteresuota ne tik valstybė narė, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visos valstybės narės, kurios panaikino vidaus sienų kontrolę. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi prie išorės sienų, būtų koordinuojamos siekiant užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės veikimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų koordinuotai nuo 2020 m. liepos 31 d. toliau naikinti laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimą Tarybos rekomendacijos, kuri iš dalies keičiama šia rekomendacija, I priede išvardytų trečiųjų šalių gyventojų atžvilgiu;

(5)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji nėra jai privaloma ar taikoma. Kadangi ši rekomendacija grindžiama Šengeno acquis, remdamasi minėto Protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šios rekomendacijos, Danija turi nuspręsti, ar jį ją įgyvendins;

(6)

šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (3). Todėl Airija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(7)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (4) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(8)

Šveicarijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (5) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (6) 3 straipsniu;

(9)

Lichtenšteino atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB (7) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (8) 3 straipsniu,

1)

Tarybos rekomendacijos 1 punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

2)

rekomendacijos I priedas pakeičiamas taip: