(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 525/2013 (2) aprašytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmą sudaro išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal klimato politiką taisyklės. Visos šio mechanizmo nuostatos yra įtrauktos į Reglamentą (ES) 2018/1999, kuriuo Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d. Taikant šį mechanizmą būtina patvirtinti visuotinio atšilimo potencialo vertes ir nustatyti apskaitos gaires;

(2)

kalbant apie visuotinio atšilimo potencialą, pirmajame Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijos susitikime, kuris laikomas 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, sudaryto po dvidešimt pirmosios UNFCCC šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), šalių susitikimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų teikimo tikslais nustatytas bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išraiškos CO2 ekvivalentu koeficientas. Tas bendras koeficientas grindžiamas IPCC Penktojoje vertinimo ataskaitoje (3) nustatytomis visuotinio atšilimo potencialo vertėmis. Nustatant visuotinio atšilimo potencialo vertes turėtų būti atsižvelgiama į tą bendrą koeficientą.

(3)

šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairės turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius. Be 2006 m. IPCC gairių dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, valstybės narės ir Komisija turėtų atsižvelgti į Paryžiaus susitarimo 13 straipsnyje nurodytos veiksmų ir paramos skaidrumo sistemos sąlygas, procedūras ir gaires, išdėstytas UNFCCC šalių konferencijos, laikomos Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, sprendimo 18/CMA.1 (toliau – Sprendimas 18/CMA.1) priede. Be to, valstybės narės raginamos naudotis 2006 m. IPCC gairių dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos šlapynėms skirtu 2013 m. priedu (2013 Supplement to the 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories: Wetlands);

(4)

siekiant užtikrinti Sąjungos apskaitos kokybę, turėtų būti nustatyti papildomi Sąjungos kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės programos tikslai;

(5)

kad būtų užtikrintas Sąjungos apskaitos ataskaitos išsamumas, kaip apibrėžta Sprendime 18/CMA.1, būtina nustatyti metodikas ir duomenis, kuriuos turi naudoti Komisija, pagal Reglamento (ES) 2018/1999 37 straipsnio 5 dalį skaičiuodama valstybės narės apskaitos ataskaitoje trūkstamų duomenų įverčius;

(6)

siekiant užtikrinti Sąjungos apskaitos ataskaitos pateikimą laiku, skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą, būtina nurodyti valstybių narių pateiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenų pradinių patikrų turinį. Per pradines patikras vertinant tikslumą turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės sistemingai nepervertintų ar nenuvertintų pagrindinėms Sąjungos kategorijoms priskiriamo faktinio išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio. Be to, kadangi žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitos yra neatskiriama šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų dalis ir kadangi 2030 m. klimato tikslas jau apima ir LULUCF sektorių, šiame sektoriuje atliekamos pradinės patikros turėtų būti suderintos su kituose sektoriuose atliekamomis patikromis. Pateikti LULUCF sektoriaus žemės naudojimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo veiklos duomenys gali būti lyginami su informacija, gauta iš Sąjungos ir valstybių narių programų ir tyrimų, tokių kaip „Copernicus“ ir LUCAS;

(7)

įverčiai, kuriais siekiama papildyti trūkstamus nacionalinės apskaitos ataskaitų duomenis, kad būtų galima parengti Sąjungos apskaitos ataskaitos duomenis, yra parengti pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų gaires. Šių įverčių neįmanoma nustatyti netaikant šiltnamio efektą sukeliančių dujų visuotinio atšilimo potencialo verčių. Kadangi visuotinio atšilimo potencialo taisyklės, apskaitos gairės ir Sąjungos apskaitos sistema yra iš esmės susijusios, tikslinga jas įtraukti į vieną deleguotąjį reglamentą;

(8)

siekiant užtikrinti derėjimą su atitinkamų Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatų taikymo pradžios data, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

(9)

Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 57 ir 58 straipsnius Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d., išskyrus to reglamento 7 straipsnį, kuris turi būti taikomas ataskaitoms, kuriose pateikiami 2018, 2019 ir 2020 m. duomenys. Todėl Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 666/2014 (4) turėtų būti panaikintas nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau jo 6 ir 7 straipsniai turėtų ir toliau galioti ataskaitoms, kuriose pateikiami privalomi 2019 ir 2020 m. duomenys,

a)

2006 m. IPCC gairėmis dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos;

b)

Paryžiaus susitarimo 13 straipsnyje nurodytos veiksmų ir paramos skaidrumo užtikrinimo sistemos sąlygomis, procedūromis ir gairėmis, išdėstytomis UNFCCC šalių konferencijos, laikomos Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, sprendimo 18/CMA.1 (toliau – Sprendimas 18/CMA.1) priede.

a)

įvertinimą, ar valstybė narė praneša apie visas kategorijas, kurių reikalaujama pagal Paryžiaus susitarimo 13 straipsnyje nurodytos veiksmų ir paramos skaidrumo užtikrinimo sistemos sąlygas, procedūras ir gaires, išdėstytas Sprendimo 18/CMA.1 priede, ir apie visas Reglamento (ES) 2018/1999 V priede nurodytas šiltnamio efektą sukeliančias dujas;

b)

įvertinimą, ar iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio duomenų laiko eilutė yra nuosekli;

c)

įvertinimą, ar visose valstybėse narėse taikomi palyginami išmetamųjų teršalų faktoriai, atsižvelgiant į skirtingoms nacionalinėms aplinkybėms numatytus IPCC išmetamųjų teršalų faktorius;

d)

įvertinimą, ar tinkamai naudojamas žymėjimas „Not estimated“ tais atvejais, kai yra parengtos IPCC 1 pakopos metodikos ir kai toks žymėjimas nėra pagrįstas Sprendimo 18/CMA.1 priedo 32 punkto nuostatomis;

e)

pateiktos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos perskaičiavimų analizę, be kita ko, nustatymą, ar perskaičiavimai grindžiami metodikų pokyčiais;

f)

patikrinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, apie kurį pranešta pagal Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, apie kurį pranešta pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 3 dalį, palyginimą;

g)

Eurostato referencinio metodo rezultatų ir valstybių narių referencinio metodo palyginimą;

h)

Eurostato sektorinio metodo rezultatų ir valstybių narių sektorinio metodo palyginimą;

i)

įvertinimą, ar valstybė narė atsižvelgė į ankstesnių Sąjungos pradinių patikrų ir peržiūrų pastabas ir ar įgyvendino UNFCCC peržiūrų rekomendacijas;

j)

įvertinimą, ar pagrindinėms Sąjungos kategorijoms priskiriamų šaltinių išmesto ir joms priskiriamais absorbentais pašalinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įverčiai yra tikslūs;

k)

įvertinimą, ar valstybių narių pateikti pagrindinių Sąjungos kategorijų metodiniai aprašymai skaidrūs ir išsamūs;

l)

įvertinimą, kaip pagal Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 3 dalį stebimas žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje atskirų šaltinių išmetamas ir absorbentais pašalinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kaip už jį atsiskaitoma, be kita ko, kaip jis priskirtas pagrindinėms kategorijoms, kaip taikoma pakopų metodika ir kaip ataskaitose nurodyti žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo veiklos duomenys palyginami su informacija, gauta iš Sąjungos ir valstybių narių programų ir tyrimų.

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, laivai, kurie plaukioja su Graikijos vėliava arba yra Graikijoje registruoti, žvejodami paprastuosius tunus Atlanto vandenyne į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūroje, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2020/123 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, smulkiosios žvejybos laivai, kurie plaukioja su Graikijos vėliava arba yra Graikijoje registruoti, žvejodami paprastųjų tunų išteklius tam tikruose salynuose, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

(1)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priede nurodytos veikliosios medžiagos, pasižyminčios aplinkai ar žmonių arba gyvūnų sveikatai palankesnėmis savybėmis. Todėl produktai, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, gali būti autorizuojami supaprastinta tvarka. Azotas įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą su sąlyga naudoti tik ribotais kiekiais naudojimui paruoštose dujų talpose;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsnį azotas patvirtintas kaip veiklioji medžiaga 18-o tipo biocidiniams produktams (insekticidams) gaminti (2). Biocidiniai produktai, kuriuos sudaro patvirtintas azotas, autorizuojami keliose valstybėse narėse, įskaitant Portugaliją, ir tiekiami dujų balionuose (3);

(3)

azotas taip pat gali būti gaminamas in situ iš aplinkos oro. In situ pagamintas azotas šiuo metu nėra patvirtintas naudoti Sąjungoje ir nėra įtrauktas nei į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, nei į veikliųjų medžiagų, įtrauktų į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 (4) II priede pateiktą esamų veikliųjų medžiagų biocidiniuose produktuose peržiūros programą, sąrašą;

(4)

2020 m. vasario 11 d. Portugalija, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 528/2012 55 straipsnio 3 dalimi, pateikė Komisijai prašymą leisti taikyti nuo to reglamento 19 straipsnio 1 dalies a punkto nukrypti leidžiančią nuostatą, prašydama leisti jai autorizuoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro iš aplinkos oro in situ pagamintas azotas, kultūros paveldui apsaugoti (toliau – paraiška);

(5)

žalą kultūros paveldui gali daryti įvairūs kenksmingi organizmai – nuo vabzdžių iki mikroorganizmų. Šių organizmų buvimas gali lemti ne tik pačios kultūros vertybės praradimą, bet ir kelti pavojų, kad šie kenksmingi organizmai išplis į kitus šalia esančius objektus. Tinkamai neapdoroti objektai galėtų būti nepataisomai sugadinti, todėl kultūros paveldui kiltų rimtas pavojus;

(6)

in situ pagamintas azotas naudojamas siekiant sukurti kontroliuojamą aplinką su labai maža deguonies koncentracija (deguonies stoka) nuolatinėse arba laikinose sandariose apdorojimo palapinėse arba kamerose kenksmingiems organizmams kultūros paveldo objektuose kontroliuoti. Azotas išskiriamas iš aplinkos oro ir pumpuojamas į apdorojimo palapinę arba kamerą, kur atmosferos azoto kiekis padidėja maždaug iki 99 % ir dėl to beveik visiškai nelieka deguonies. Į apdorojimo vietą pumpuojamo azoto drėgnis nustatomas pagal apdorojamo objekto poreikius. Kenksmingi organizmai negali išgyventi apdorojimo palapinėje arba kameroje sudarytomis sąlygomis;

(7)

kaip nurodyta paraiškoje, pastaruosius dešimtmečius azoto sukeltos deguonies stokos metodo kultūros paveldo objektams apdoroti plėtra leido kultūros įstaigoms (muziejams, archyvams, bibliotekoms, konservavimo ir restauravimo centrams ir kt.) nustoti naudoti anksčiau naudotas labai toksiškas medžiagas;

(8)

remiantis Portugalijos pateikta informacija, in situ pagaminto azoto naudojimas yra bene vienintelis veiksmingas kenksmingų organizmų kontrolės metodas, kurį galima naudoti visų rūšių medžiagoms ir medžiagų deriniams, aptinkamiems kultūros įstaigose, nedarant poveikio objektų makroskopinėms ir molekulinėms savybėms. Šis metodas gali būti taikomas ypač jautrioms medžiagoms, pvz., etnografiniam paveldui, mumijoms, šiuolaikiniam menui, apdoroti jų išsaugojimo tikslais;

(9)

deguonies stokos arba modifikuotos ar kontroliuojamos atmosferos metodas yra nurodytas standarte EN 16790: 2016 „Kultūros paveldo išsaugojimas. Integruota kenkėjų kontrolė kultūros paveldui apsaugoti“, o azotas šiame standarte apibūdinamas kaip dažniausiai naudojamas deguonies stokos sąlygoms sukurti;

(10)

esama ir kitų kenksmingų organizmų kontrolės metodų, tokių kaip gama spinduliuotė, terminio šoko metodai (aukšta arba žema temperatūra), mikrobangos. Be to, šiuo tikslu gali būti naudojamos kitos veikliosios medžiagos. Tačiau, Portugalijos teigimu, visi šie metodai yra riboti – gali būti taikomi tik tam tikroms medžiagoms;

(11)

kaip nurodyta paraiškoje, kitos veikliosios medžiagos dėl jų pavojaus pobūdžio kultūros įstaigose naudojamos labai retai. Apdorojus šiomis medžiagomis, jų liekanos ant apdorotų objektų gali palaipsniui patekti į aplinką, o tai kelia pavojų žmonių sveikatai. Tai ypač aktualu lankytojams atviroms kultūros įstaigoms;

(12)

remiantis Portugalijos pateiktos paraiškos informacija, terminio šoko procesai (užšaldymas arba terminis apdorojimas) daro nepageidaujamą poveikį kelioms medžiagoms. Temperatūros padidėjimas arba sumažėjimas gali padaryti nepataisomą žalą kultūros paveldo objektams, ypač organiniams komponentams. Terminiai procesai paprastai netinka paveikslams, polichrominiams objektams, kuriuose kaip rišamoji medžiaga naudotas vaškas, alyva ar baltymai, apdoroti, nes apdorojimo metu nuo temperatūros priklausomos medžiagų savybės gali pasikeisti ir padaryti nepataisomą žalą objektams. Be to, dėl aukštos temperatūros klijai suklijuotuose objektuose gali suminkštėti, o tokios medžiagos kaip oda ar velenas gali susitraukti;

(13)

remiantis paraiškoje pateikta informacija, azoto balionų naudojimas nėra tinkama alternatyva kultūros įstaigoms, nes jis turi praktinių trūkumų. Dėl riboto kiekio balionuose juos reikia dažnai transportuoti ir įrengti atskirą saugyklą. Be to, dėl reikiamo skaičiaus balionų svorio gali būti viršytas kai kurių istorinių muziejų pastatų grindų apkrovos taškas. Be kita ko, apdorojimas naudojant azoto balionus kultūros įstaigoms brangiai kainuotų;

(14)

remiantis paraiška, pastaruosius dešimtmečius daug kultūros įstaigų investavo į valymo kamerų statybą ir azoto generatorių pirkimą. Dėl savo įvairiapusiškumo ir tinkamumo visoms medžiagoms apdoroti in situ pagamintu azotu sukeliama deguonies stoka yra labai plačiai naudojama kultūros paveldui išsaugoti;

(15)

reikalaujant, kad kultūros įstaigos naudotų kelis metodus kenksmingiems organizmams kontroliuoti (kiekvienas iš jų tinkamas konkrečioms medžiagoms ir objektams), užuot naudojus vieną jau naudojamą ir visoms medžiagoms tinkamą metodą, kultūros įstaigos patirtų papildomų išlaidų ir joms būtų sudėtingiau pasiekti integruotosios kenkėjų kontrolės tikslą nustoti naudoti pavojingesnes veikliąsias medžiagas;

(16)

dėl galimos leidžiančios nukrypti nuostatos pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 55 straipsnio 3 dalį dėl in situ gaminamo azoto 2019 m. diskutuota keliuose Komisijos ekspertų grupės, sudarytos iš biocidinių produktų klausimais kompetentingų institucijų atstovų, posėdžiuose (5);

(17)

be to, gavusi pirmą analogišką paraišką dėl nukrypti leidžiančios nuostatos dėl produktų, kuriuos sudaro Austrijoje in situ pagamintas azotas, Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros dėl šios paraiškos surengti ir pastaroji surengė viešas konsultacijas, per kurias visi suinteresuotieji subjektai galėjo pareikšti savo nuomonę Didžiojoje daugumoje iš 1 487 gautų pastabų išreikštas pritarimas nukrypti leidžiančiai nuostatai. Daugelis respondentų nurodė, kad alternatyvūs metodai turi trūkumų: terminis apdorojimas gali pakenkti tam tikroms medžiagoms; naudojant kitas veikliąsias medžiagas, ant artefaktų lieka nuodingų liekanų, kurios palaipsniui patenka į aplinką; naudojant azoto balionus, apdorojimo vietoje neįmanoma kontroliuoti santykinio drėgnio, kuris reikalingas kai kurioms medžiagoms apdoroti;

(18)

dvi muziejams ir kultūros paveldo vietovėms atstovaujančios tarptautinės organizacijos – Tarptautinė muziejų taryba ir Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba – pareiškė ketinančios pateikti paraišką dėl in situ pagaminto azoto įtraukimo į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, o tai leistų valstybėms narėms autorizuoti produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas, ir nereikėtų taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos pagal to reglamento 55 straipsnio 3 dalį. Tačiau įvertinti tokią paraišką, įtraukti medžiagą į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą ir gauti produkto autorizacijos liudijimus užtruks;

(19)

iš paraiškos matyti, kad šiuo metu Portugalijoje nėra tinkamų alternatyvų, nes visi šiuo metu prieinami alternatyvūs metodai turi trūkumų, nes netinka visoms medžiagoms apdoroti arba kelia praktinių sunkumų;

(20)

remiantis visais šiais argumentais, galima daryti išvadą, kad in situ pagamintas azotas yra būtinas Portugalijos kultūros paveldui apsaugoti ir kad nėra tinkamų alternatyvų. Todėl Portugalijai turėtų būti leista, siekiant apsaugoti kultūros paveldą, tiekti rinkai ir naudoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas;

(21)

Galimam in situ pagaminto azoto įtraukimui į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą ir vėlesniam valstybių narių autorizavimui naudoti produktus, sudarytus iš in situ pagaminto azoto, reikia laiko. Todėl tikslinga leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima užbaigti susijusias procedūras,

(1)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priede nurodytos veikliosios medžiagos, pasižyminčios aplinkai ar žmonių arba gyvūnų sveikatai palankesnėmis savybėmis. Todėl produktai, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, gali būti autorizuojami supaprastinta tvarka. Azotas įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą su sąlyga naudoti tik ribotais kiekiais naudojimui paruoštose dujų talpose;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsnį azotas patvirtintas kaip veiklioji medžiaga 18-o tipo biocidiniams produktams (insekticidams) gaminti (2). Biocidiniai produktai, kuriuos sudaro patvirtintas azotas, autorizuojami keliose valstybėse narėse, įskaitant Austriją, ir tiekiami dujų balionuose (3);

(3)

azotas taip pat gali būti gaminamas in situ iš aplinkos oro. In situ pagamintas azotas šiuo metu nėra patvirtintas naudoti Sąjungoje ir nėra įtrauktas nei į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, nei į veikliųjų medžiagų, įtrauktų į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 (4) II priede pateiktą esamų veikliųjų medžiagų biocidiniuose produktuose peržiūros programą, sąrašą;

(4)

2019 m. birželio 26 d. Austrija, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 528/2012 55 straipsnio 3 dalimi, pateikė Komisijai prašymą leisti taikyti nuo to reglamento 19 straipsnio 1 dalies a punkto nukrypti leidžiančią nuostatą, prašydama leisti jai autorizuoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro iš aplinkos oro in situ pagamintas azotas kultūros paveldui apsaugoti (toliau – paraiška). Daugiau informacijos apie muziejų in situ pagaminto azoto naudojimą ir tinkamų alternatyvų nebuvimą Austrija pateikė 2019 m. rugsėjo 3 d. rašte;

(5)

žalą kultūros paveldui gali daryti įvairūs kenksmingi organizmai – nuo vabzdžių iki mikroorganizmų. Šių organizmų buvimas gali lemti ne tik pačios kultūros vertybės praradimą, bet ir kelti pavojų, kad šie kenksmingi organizmai išplis į kitus šalia esančius objektus. Tinkamai neapdoroti objektai galėtų būti nepataisomai sugadinti, todėl kiltų rimtas pavojus kultūros paveldui;

(6)

in situ pagamintas azotas naudojamas siekiant sukurti kontroliuojamą aplinką su labai maža deguonies koncentracija (deguonies stoka) nuolatinėse arba laikinose sandariose apdorojimo palapinėse arba kamerose kenksmingiems organizmams kultūros paveldo objektuose kontroliuoti. Azotas išskiriamas iš aplinkos oro ir pumpuojamas į apdorojimo palapinę arba kamerą, kur atmosferos azoto kiekis padidėja maždaug iki 99 % ir dėl to beveik visiškai nelieka deguonies. Į apdorojimo vietą pumpuojamo azoto drėgnis nustatomas pagal apdorojamo objekto poreikius. Kenksmingi organizmai negali išgyventi apdorojimo palapinėje arba kameroje sudarytomis sąlygomis;

(7)

remiantis Austrijos pateikta informacija, in situ pagaminto azoto naudojimas yra vienintelis veiksmingas kenksmingų organizmų kontrolės metodas, kurį galima nedarant jiems žalos naudoti visų rūšių medžiagoms ir medžiagų deriniams, aptinkamiems muziejų kolekcijose, parodose ir kultūros paveldo vietovėse, ir kuris leidžia veiksmingai kovoti su visais žinomais kenksmingais kultūros paveldo objektams organizmais visais jų vystymosi etapais;

(8)

deguonies stokos arba modifikuotos ar kontroliuojamos atmosferos metodas yra nurodytas standarte EN 16790: 2016 „Kultūros paveldo išsaugojimas. Integruota kenkėjų kontrolė kultūros paveldui apsaugoti“, o azotas šiame standarte apibūdinamas kaip dažniausiai naudojamas deguonies stokos sąlygoms sukurti;

(9)

esama kitų kenksmingų organizmų kontrolės metodų, pvz., apdorojimas žema temperatūra, terminis apdorojimas, apdorojimas šiltu oru kontroliuojamo drėgnio aplinkoje. Be to, gali būti naudojamos kitos biocidinės veikliosios medžiagos. Tačiau, Austrijos teigimu, visi kiti metodai turi trūkumų, nes apdorojimo metu gali daryti žalą tam tikroms medžiagoms, todėl nė vienas iš jų negali būti taikomas visų rūšių medžiagoms ir medžiagų deriniams apdoroti;

(10)

remiantis Austrijos pateikta informacija, terminiai procesai, t. y. užšaldymas ar terminis apdorojimas, netinkami įvairiems objektams, be kita ko, paveikslams, polichrominiams objektams, kuriuose kaip rišamoji medžiaga naudotas vaškas, alyva ar baltymai, klijuotiems objektams, odos ar veleno objektams, fotomedžiagoms, naujiems neapdorotiems mediniams objektams, naujai restauruotiems objektams, įtempio veikiamiems objektams apdoroti. Be to, plėtimosi dėl skirtingo skirtingų medžiagų šiluminio laidumo ir šiluminio plėtimosi sukeltas mechaninis įtempis gali kelti pavojų iš mišrių medžiagų pagamintiems trapiems objektams;

(11)

paraiškoje įrodoma, kad naudojant biocidinius produktus, kuriuose yra kitų Austrijos rinkoje esančių veikliųjų medžiagų, objektai, priklausomai nuo medžiagų jautrumo, gali būti chemiškai modifikuoti ir pažeisti;

(12)

be to, atsižvelgiant integruotąją kenkėjų kontrolę kultūros paveldo apsaugos srityje, muziejai ketina nustoti naudoti pavojingesnes veikliąsias medžiagas;

(13)

remiantis paraiškoje pateikta informacija, azoto balionų naudojimas nėra tinkama alternatyva muziejams ir kultūros paveldo vietovėms, nes jis turi praktinių trūkumų. Dėl riboto kiekio balionuose juos reikia dažnai transportuoti ir įrengti atskirą saugyklą. Be to, remiantis paraiškoje pateikta informacija, dėl reikiamo skaičiaus balionų svorio gali būti viršytas kai kurių istorinių muziejų pastatų grindų apkrovos taškas;

(14)

reikalaujant, kad muziejai ir kultūros paveldo vietovės naudotų kelis metodus kenksmingiems organizmams kontroliuoti (kiekvienas iš jų tinkamas konkrečioms medžiagoms ir objektams), užuot naudojus vieną jau naudojamą ir visoms medžiagoms tinkamą metodą, muziejai ir kultūros paveldo vietovės patirtų papildomų išlaidų ir jiems būtų sudėtingiau pasiekti integruotosios kenkėjų kontrolės tikslą nustoti naudoti pavojingesnes veikliąsias medžiagas;

(15)

dėl galimos leidžiančios nukrypti nuostatos pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 55 straipsnio 3 dalį dėl in situ pagaminto azoto 2019 m. diskutuota keliuose Komisijos ekspertų grupės, sudarytos iš biocidinių produktų klausimais kompetentingų institucijų atstovų, posėdžiuose (5);

(16)

be to, Komisijos prašymu Europos cheminių medžiagų agentūra surengė viešas konsultacijas dėl paraiškos, per kurias savo nuomonę galėjo pareikšti visi suinteresuotieji subjektai. Didžiojoje daugumoje iš 1 487 gautų pastabų išreikštas pritarimas nukrypti leidžiančiai nuostatai. Daugelis respondentų nurodė, kad alternatyvūs metodai turi trūkumų: terminis apdorojimas gali pakenkti tam tikroms medžiagoms; naudojant kitas veikliąsias medžiagas, ant artefaktų lieka nuodingų likučių, kurie palaipsniui patenka į aplinką; naudojant azoto balionus, apdorojimo vietoje neįmanoma kontroliuoti santykinio drėgnio, kuris reikalingas kai kurioms medžiagoms apdoroti;

(17)

dvi muziejams ir kultūros paveldo vietovėms atstovaujančios tarptautinės organizacijos – Tarptautinė muziejų taryba ir Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba – pareiškė ketinančios pateikti paraišką dėl in situ pagaminto azoto įtraukimo į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, o tai leistų valstybėms narėms autorizuoti produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas, ir nereikėtų taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos pagal to reglamento 55 straipsnio 3 dalį. Tačiau įvertinti tokią paraišką, įtraukti medžiagą į I priedą ir gauti produkto autorizacijos liudijimus užtruks;

(18)

iš Austrijos pateiktos paraiškos ir papildomos informacijos matyti, kad šiuo metu Austrijoje nėra tinkamų alternatyvų, nes visi šiuo metu prieinami alternatyvūs metodai turi trūkumų arba dėl to, kad netinka visoms medžiagoms apdoroti, arba kelia praktinių sunkumų;

(19)

remiantis visais šiais argumentais, galima daryti išvadą, kad in situ pagamintas azotas yra būtinas Austrijos kultūros paveldui apsaugoti ir kad nėra tinkamų alternatyvų. Todėl Austrijai turėtų būti leista, siekiant apsaugoti kultūros paveldą, tiekti rinkai ir naudoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas;

(20)

galimam in situ pagaminto azoto įtraukimui į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą ir vėlesniam valstybių narių autorizavimui naudoti produktus, sudarytus iš in situ pagaminto azoto, reikia laiko. Todėl tikslinga leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą tokiam laikotarpiui, kuris leistų užbaigti susijusias procedūras,

(1)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priede nurodytos veikliosios medžiagos, pasižyminčios aplinkai ar žmonių arba gyvūnų sveikatai palankesnėmis savybėmis, palyginus su pavojingesnėmis cheminėmis medžiagomis. Todėl produktai, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, gali būti autorizuojami supaprastinta tvarka. Azotas įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą su sąlyga naudoti tik ribotais kiekiais naudojimui paruoštose dujų talpose;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsnį azotas taip pat patvirtintas kaip veiklioji medžiaga 18-o tipo biocidiniams produktams (insekticidams) gaminti (2). Biocidiniai produktai, kuriuos sudaro patvirtintas azotas, autorizuojami keliose valstybėse narėse, įskaitant Prancūziją, ir tiekiami dujų balionuose (3);

(3)

azotas taip pat gali būti gaminamas in situ iš aplinkos oro. In situ pagamintas azotas šiuo metu nėra patvirtintas naudoti Sąjungoje ir nėra įtrauktas nei į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, nei į veikliųjų medžiagų, įtrauktų į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 (4) II priede pateiktą esamų veikliųjų medžiagų biocidiniuose produktuose peržiūros programą, sąrašą;

(4)

2020 m. sausio 14 d. Prancūzija, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 528/2012 55 straipsnio 3 dalimi, pateikė Komisijai prašymą leisti taikyti nuo to reglamento 19 straipsnio 1 dalies a punkto nukrypti leidžiančią nuostatą, prašydama leisti jai autorizuoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro iš aplinkos oro in situ pagamintas azotas, kultūros paveldui apsaugoti (toliau – paraiška);

(5)

žalą kultūros paveldui gali daryti įvairūs kenksmingi organizmai – nuo vabzdžių iki mikroorganizmų. Šių organizmų buvimas gali lemti ne tik pačios kultūros vertybės praradimą, bet ir kelti pavojų, kad šie kenksmingi organizmai išplis į kitus šalia esančius objektus. Tinkamai neapdoroti objektai galėtų būti nepataisomai sugadinti, todėl kultūros paveldui kiltų rimtas pavojus;

(6)

in situ pagamintas azotas naudojamas siekiant sukurti kontroliuojamą aplinką su labai maža deguonies koncentracija (deguonies stoka) nuolatinėse arba laikinose sandariose apdorojimo palapinėse arba kamerose kenksmingiems organizmams kultūros paveldo objektuose kontroliuoti. Azotas išskiriamas iš aplinkos oro ir pumpuojamas į apdorojimo palapinę arba kamerą, kur atmosferos azoto kiekis padidėja maždaug iki 99 % ir dėl to beveik visiškai nelieka deguonies. Į apdorojimo vietą pumpuojamo azoto drėgnis nustatomas pagal apdorojamo objekto poreikius. Kenksmingi organizmai negali išgyventi apdorojimo palapinėje arba kameroje sudarytomis sąlygomis;

(7)

remiantis Prancūzijos pateikta informacija, in situ pagaminto azoto naudojimas yra vienintelis veiksmingas kenksmingų organizmų kontrolės metodas, kurį galima naudoti visų rūšių medžiagoms ir medžiagų deriniams, aptinkamiems muziejų kolekcijose, parodose ir kultūros paveldo vietovėse nedarant jiems žalos ir racionaliomis sąnaudomis;

(8)

deguonies stokos arba modifikuotos ar kontroliuojamos atmosferos metodas yra nurodytas standarte EN 16790:2016 „Kultūros paveldo išsaugojimas. Integruota kenkėjų kontrolė kultūros paveldui apsaugoti“, o azotas šiame standarte apibūdinamas kaip dažniausiai naudojamas deguonies stokos sąlygoms sukurti;

(9)

esama kitų kenksmingų organizmų kontrolės metodų, pvz., apdorojimas žema temperatūra, terminis apdorojimas, gama spinduliuotė. Be to, gali būti naudojamos kitos veikliosios medžiagos. Tačiau, Prancūzijos teigimu, visi šie metodai turi trūkumų, nes apdorojimo metu gali daryti žalą tam tikroms medžiagoms, todėl nė vienas iš jų negali būti taikomas visų rūšių medžiagoms ir medžiagų deriniams apdoroti;

(10)

remiantis Prancūzijos pateikta informacija, kyla abejonių, ar dezinfestacijos šalčiu metodas tinka visoms dailės ir dekoratyviojo meno kolekcijoms. Jei šis metodas taikomas objektams su laminuotomis medžiagomis (dažytiems, lakuotiems arba vaškuotiems objektams, inkrustuotiems objektams ir objektams su inkrustavimo siūlais), gali kilti pavojus, kad šie objektai bus sugadinti. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad į nacionalinę apskaitą įtrauktas kultūros paveldas būtų išsaugotas, pagal viešąsias kolekcijas turinčioms įstaigoms taikomą nacionalinę išsaugojimo politiką tokios abejonės nepriimtinos;

(11)

kaip nurodyta paraiškoje, kultūros paveldo įstaigos dezinfestaciją aukšta temperatūra taiko nedažnai. Kaip ir dezinfestacijos šalčiu atveju susirūpinimą kelia terminio apdorojimo poveikis sluoksniuotoms medžiagoms. Be to, terminis apdorojimas kelia papildomą riziką, kad klijai praras sukibimą, suminkštės vaško turintys elementai ir į paviršių vėl iškils anksčiau naudotos cheminės medžiagos, todėl objektų paviršiuje atsiras dėmių;

(12)

remiantis paraiškoje pateikta informacija, gama spinduliuotės metodui reikalinga speciali įranga, atitinkanti specialius šiam metodui įgyvendinti taikomus saugos reikalavimus, be to, reikia turėti aukšto lygio įgūdžių. Todėl šį metodą naudoti dažnai yra brangu ir sudėtinga. Be to, šis metodas netinka permatomoms arba peršviečiamoms medžiagoms, kurios dėl gama spinduliuotės paprastai tampa neskaidrios arba jose atsiranda dėmių;

(13)

paraiškoje įrodoma, kad naudojant biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra kitų Prancūzijos rinkoje esančių veikliųjų medžiagų, ant apdorotų objektų lieka liekanų, kurios gali patekti į aplinką ir kelti pavojų žmonių sveikatai. Be to, šios medžiagos turi didelių trūkumų, susijusių su fiziniu kultūros kūrinių išsaugojimu, nes daugelis jų gali sukelti spalvų pokyčių, dėl jų gali atsirasti aliejingų ar tepalų išskyrų, jos gali sukelti paviršių kristalizaciją ar nulemti gyvūninių medžiagų DNR pokyčius;

(14)

pastaruosius dešimtmečius dėl kultūros paveldo apsaugai skirtos integruotosios kenkėjų kontrolės vis daugiau kultūros paveldo įstaigų ieškojo sprendimų, kurie suteiktų galimybę atsisakyti potencialiai pavojingų cheminių medžiagų naudojimo, ir pradėjo taikyti tokius metodus, kaip deguonies stoka, kurie yra ne tokie kenksmingi kultūros paveldo kolekcijoms ir mažiau kenkia su jais dirbantiems asmenims;

(15)

remiantis paraiškoje pateikta informacija, azoto balionų naudojimas nėra tinkama alternatyva muziejams ir kultūros paveldo vietovėms, nes jis turi praktinių ir ekonominių trūkumų. Dėl riboto kiekio balionuose juos reikia dažnai transportuoti ir įrengti atskirą saugyklą. Daugybės balionų saugojimas kelia pavojų saugumui, nes juose yra slėgio veikiamų dujų. Deguonies stokos metodo, naudojant in situ pagamintą azotą, taikymas kultūros paveldo įstaigoms kainuoja mažiau, palyginus su azoto balionų naudojimu. Be pradinių investicijų į apdorojimo kamerą ir in situ azoto generatorių, daugiau jokių išlaidų nėra;

(16)

reikalaujant, kad muziejai ir kultūros paveldo vietovės naudotų kelis metodus kenksmingiems organizmams kontroliuoti (kiekvienas iš jų tinkamas konkrečioms medžiagoms ir objektams), užuot naudojus vieną jau naudojamą ir visoms medžiagoms tinkamą metodą, muziejai ir kultūros paveldo vietovės patirtų papildomų išlaidų ir jiems būtų sudėtingiau pasiekti integruotosios kenkėjų kontrolės tikslą nustoti naudoti pavojingesnes veikliąsias medžiagas;

(17)

dėl galimos leidžiančios nukrypti nuostatos pagal 55 straipsnio 3 dalį dėl in situ gaminamo azoto 2019 m. diskutuota keliuose Komisijos ekspertų grupės, sudarytos iš biocidinių produktų klausimais kompetentingų institucijų atstovų, posėdžiuose (5);

(18)

be to, gavusi pirmą analogišką paraišką dėl nukrypti leidžiančios nuostatos dėl produktų, kuriuos sudaro Austrijoje in situ pagamintas azotas, Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros dėl šios paraiškos surengti ir pastaroji surengė viešas konsultacijas, per kurias visi suinteresuotieji subjektai galėjo pareikšti savo nuomonę. Didžiojoje daugumoje iš 1 487 gautų pastabų išreikštas pritarimas nukrypti leidžiančiai nuostatai. Daugelis respondentų nurodė, kad alternatyvūs metodai turi trūkumų: terminis apdorojimas gali pakenkti tam tikroms medžiagoms; naudojant kitas veikliąsias medžiagas, ant artefaktų lieka nuodingų liekanų, kurios palaipsniui patenka į aplinką; naudojant azoto balionus, apdorojimo vietoje neįmanoma kontroliuoti santykinio drėgnio, kuris reikalingas kai kurioms medžiagoms apdoroti;

(19)

dvi muziejams ir kultūros paveldo vietovėms atstovaujančios tarptautinės organizacijos – Tarptautinė muziejų taryba ir Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba – pareiškė ketinančios pateikti paraišką dėl in situ pagaminto azoto įtraukimo į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, o tai leistų valstybėms narėms autorizuoti produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas, ir nereikėtų taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos pagal to reglamento 55 straipsnio 3 dalį. Tačiau įvertinti tokią paraišką, įtraukti medžiagą į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą ir gauti produkto autorizacijos liudijimus užtruks;

(20)

iš paraiškos matyti, kad šiuo metu Prancūzijoje nėra tinkamų alternatyvų, nes visi šiuo metu prieinami alternatyvūs metodai turi trūkumų nes, netinka visoms medžiagoms apdoroti arba kelia praktinių sunkumų;

(21)

remiantis visais šiais argumentais, galima daryti išvadą, kad in situ pagamintas azotas yra būtinas Prancūzijos kultūros paveldui apsaugoti ir kad nėra tinkamų alternatyvų. Todėl Prancūzijai turėtų būti leista, siekiant apsaugoti kultūros paveldą, tiekti rinkai ir naudoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas;

(22)

galimam in situ pagaminto azoto įtraukimui į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą ir vėlesniam valstybių narių autorizavimui naudoti produktus, sudarytus iš in situ pagaminto azoto, reikia laiko. Todėl tikslinga leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima užbaigti susijusias procedūras,

(1)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priede nurodytos veikliosios medžiagos, pasižyminčios aplinkai ar žmonių arba gyvūnų sveikatai palankesnėmis savybėmis. Todėl produktai, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, gali būti autorizuojami supaprastinta tvarka. Azotas įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą su sąlyga naudoti tik ribotais kiekiais naudojimui paruoštose dujų talpose;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsnį azotas patvirtintas kaip veiklioji medžiaga 18-o tipo biocidiniams produktams (insekticidams) gaminti (2). Biocidiniai produktai, kuriuos sudaro patvirtintas azotas, autorizuojami keliose valstybėse narėse, įskaitant Ispaniją, ir tiekiami dujų balionuose (3);

(3)

azotas taip pat gali būti gaminamas in situ iš aplinkos oro. In situ pagamintas azotas šiuo metu nėra patvirtintas naudoti Sąjungoje ir nėra įtrauktas nei į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, nei į veikliųjų medžiagų, įtrauktų į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 (4) II priede pateiktą esamų veikliųjų medžiagų biocidiniuose produktuose peržiūros programą, sąrašą;

(4)

2019 m. lapkričio 19 d. Ispanija, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 528/2012 55 straipsnio 3 dalimi, pateikė Komisijai prašymą leisti taikyti nuo to reglamento 19 straipsnio 1 dalies a punkto nukrypti leidžiančią nuostatą, prašydama leisti jai autorizuoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro iš aplinkos oro in situ pagamintas azotas, kultūros paveldui apsaugoti (toliau – paraiška);

(5)

žalą kultūros paveldui gali daryti įvairūs kenksmingi organizmai – nuo vabzdžių iki mikroorganizmų. Šių organizmų buvimas gali lemti ne tik pačios kultūros vertybės praradimą, bet ir kelti pavojų, kad šie kenksmingi organizmai išplis į kitus šalia esančius objektus. Tinkamai neapdoroti objektai galėtų būti nepataisomai sugadinti, todėl kultūros paveldui kiltų rimtas pavojus;

(6)

in situ pagamintas azotas naudojamas siekiant sukurti kontroliuojamą aplinką su labai maža deguonies koncentracija (deguonies stoka) nuolatinėse arba laikinose sandariose apdorojimo palapinėse arba kamerose kenksmingiems organizmams kultūros paveldo objektuose kontroliuoti. Azotas išskiriamas iš aplinkos oro ir pumpuojamas į apdorojimo palapinę arba kamerą, kur atmosferos azoto kiekis padidėja maždaug iki 99 % ir dėl to beveik visiškai nelieka deguonies. Į apdorojimo vietą pumpuojamo azoto drėgnis nustatomas pagal apdorojamo objekto poreikius. Kenksmingi organizmai negali išgyventi apdorojimo palapinėje arba kameroje sudarytomis sąlygomis;

(7)

kaip nurodyta paraiškoje, pastaruosius dešimtmečius azoto sukeltos deguonies stokos metodo kultūros paveldo objektams apdoroti plėtra leido kultūros įstaigoms (muziejams, archyvams, bibliotekoms, konservavimo ir restauravimo centrams ir kt.) nustoti naudoti anksčiau naudotas labai toksiškas medžiagas;

(8)

remiantis Ispanijos pateikta informacija, in situ pagaminto azoto naudojimas yra bene vienintelis veiksmingas kenksmingų organizmų kontrolės metodas, kurį galima naudoti visų rūšių medžiagoms ir medžiagų deriniams, aptinkamiems kultūros įstaigose, nedarant poveikio objektų makroskopinėms ir molekulinėms savybėms. Šis metodas gali būti taikomas ypač jautrioms medžiagoms, pvz., etnografiniam paveldui, mumijoms, šiuolaikiniam menui, apdoroti jų išsaugojimo tikslais;

(9)

deguonies stokos arba modifikuotos ar kontroliuojamos atmosferos metodas yra nurodytas standarte EN 16790: 2016 „Kultūros paveldo išsaugojimas. Integruota kenkėjų kontrolė kultūros paveldui apsaugoti“, o azotas šiame standarte apibūdinamas kaip dažniausiai naudojamas deguonies stokos sąlygoms sukurti;

(10)

esama ir kitų kenksmingų organizmų kontrolės metodų, tokių kaip gama spinduliuotė, terminio šoko metodai (aukšta arba žema temperatūra), mikrobangos. Be to, šiuo tikslu gali būti naudojamos kitos veikliosios medžiagos. Tačiau, Ispanijos teigimu, visi šie metodai yra riboti – gali būti taikomi tik tam tikroms medžiagoms;

(11)

kaip nurodyta paraiškoje, kitos veikliosios medžiagos dėl jų pavojaus pobūdžio kultūros įstaigose naudojamos retai. Apdorojus šiomis medžiagomis, jų liekanos ant apdorotų objektų gali palaipsniui patekti į aplinką, o tai kelia pavojų žmonių sveikatai. Tai ypač aktualu lankytojams atviroms kultūros įstaigoms;

(12)

paraiškoje nurodyta, kad gama spinduliuotės naudojimas gali sukelti tokių objektų kaip mumijos ar gamtos istorijos muziejų objektai DNR pakitimų, o dėl tolesnio jų tyrimo ir analizės reikia išsaugoti jų genetinę medžiagą. Be to, norint naudoti gama spinduliuotę, reikėtų specialių radioaktyvių įrenginių ir atitinkamu būdu įrengti erdves, kad būtų laikomasi saugos reikalavimų, taip pat surengti mokymus ir stebėti darbuotojus, kurie patirtų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį. Įgyvendinti tokią tvarką kultūros įstaigose vargu ar įmanoma;

(13)

remiantis paraiškoje pateikta informacija, terminio šoko procesai (užšaldymas arba terminis apdorojimas) daro nepageidaujamą poveikį kelioms medžiagoms. Apdorojimas aukšta temperatūra gali sukelti organinių medžiagų paviršiaus pokyčius, klijų minkštėjimą ir lipidų kristalizaciją. Ispanijos teigimu, aukšta temperatūra grindžiamas apdorojimas kultūros paveldo išsaugojimo srityje taikomas retai, nes daugelis kilnojamojo kultūros paveldo medžiagų yra lipidų arba baltymų pobūdžio (pvz., aliejiniai paveikslai, tempera, vaško skulptūros). Be to, temperatūros padidėjimas gali sukelti nepageidaujamų cheminių reakcijų. Apdorojimas žema temperatūra analogiškai gali paveikti paviršiaus medžiagas ir dangas, sukelti kondensaciją apdorojimo vietų viduje;

(14)

kaip nurodyta paraiškoje, apdorojimas mikrobangomis gali sukelti šilumą, dėl kurios atsirastų mikroskopinių ir makroskopinių kultūros objektų pokyčių;

(15)

remiantis paraiškoje pateikta informacija, azoto balionų naudojimas nėra tinkama alternatyva kultūros įstaigoms, nes jis turi praktinių trūkumų. Dėl riboto kiekio balionuose juos reikia dažnai transportuoti ir įrengti atskirą saugyklą. Be to, apdorojimas naudojant azoto balionus kultūros įstaigoms brangiai kainuotų;

(16)

kaip nurodyta paraiškoje, pastaruosius dešimtmečius daug kultūros įstaigų investavo į valymo kamerų statybą ir azoto generatorių pirkimą. Dėl savo įvairiapusiškumo ir tinkamumo visoms medžiagoms apdoroti in situ pagamintu azotu sukeliama deguonies stoka yra labai plačiai naudojama kultūros paveldui išsaugoti;

(17)

reikalaujant, kad kultūros įstaigos naudotų kelis metodus kenksmingiems organizmams kontroliuoti (kiekvienas iš jų tinkamas konkrečioms medžiagoms ir objektams), užuot naudojus vieną jau naudojamą ir visoms medžiagoms tinkamą metodą, kultūros įstaigos patirtų papildomų išlaidų ir joms būtų sudėtingiau pasiekti integruotosios kenkėjų kontrolės tikslą nustoti naudoti pavojingesnes veikliąsias medžiagas. Be to, nustojus naudoti in situ pagamintu azotu sukeliamos deguonies stokos metodui taikyti įsigytus įrenginius ir įrangą, būtų prarastos ankstesnės investicijos;

(18)

dėl galimos leidžiančios nukrypti nuostatos pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 55 straipsnio 3 dalį dėl in situ gaminamo azoto 2019 m. diskutuota keliuose Komisijos ekspertų grupės, sudarytos iš biocidinių produktų klausimais kompetentingų institucijų atstovų, posėdžiuose (5);

(19)

be to, gavusi pirmą analogišką paraišką dėl nukrypti leidžiančios nuostatos dėl produktų, kuriuos sudaro Austrijoje in situ pagamintas azotas, Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros dėl šios paraiškos surengti ir pastaroji surengė viešas konsultacijas, per kurias visi suinteresuotieji subjektai galėjo pareikšti savo nuomonę. Didžiojoje daugumoje iš 1 487 gautų pastabų išreikštas pritarimas nukrypti leidžiančiai nuostatai. Daugelis respondentų nurodė, kad alternatyvūs metodai turi trūkumų: terminis apdorojimas gali pakenkti tam tikroms medžiagoms; naudojant kitas veikliąsias medžiagas, ant artefaktų lieka nuodingų liekanų, kurios palaipsniui patenka į aplinką; naudojant azoto balionus, apdorojimo vietoje neįmanoma kontroliuoti santykinio drėgnio, kuris reikalingas kai kurioms medžiagoms apdoroti;

(20)

dvi muziejams ir kultūros paveldo vietovėms atstovaujančios tarptautinės organizacijos – Tarptautinė muziejų taryba ir Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba – pareiškė ketinančios pateikti paraišką dėl in situ pagaminto azoto įtraukimo į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, o tai leistų valstybėms narėms autorizuoti produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas, ir nereikėtų taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos pagal to reglamento 55 straipsnio 3 dalį. Tačiau įvertinti tokią paraišką, įtraukti medžiagą į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą ir gauti produkto autorizacijos liudijimus užtruks;

(21)

iš paraiškos matyti, kad šiuo metu Ispanijoje nėra tinkamų alternatyvų, nes visi šiuo metu prieinami alternatyvūs metodai turi trūkumų, nes netinka visoms medžiagoms apdoroti arba kelia praktinių sunkumų;

(22)

remiantis visais šiais argumentais, galima daryti išvadą, kad in situ pagamintas azotas yra būtinas Ispanijos kultūros paveldui apsaugoti ir kad nėra tinkamų alternatyvų. Todėl Ispanijai turėtų būti leista, siekiant apsaugoti kultūros paveldą, tiekti rinkai ir naudoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas;

(23)

galimam in situ pagaminto azoto įtraukimui į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą ir vėlesniam valstybių narių autorizavimui naudoti produktus, sudarytus iš in situ pagaminto azoto, reikia laiko. Todėl tikslinga leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima užbaigti susijusias procedūras,

(1)

2020 m. birželio 30 d. Taryba priėmė Rekomendaciją dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo (1) (toliau – Tarybos rekomendacija);

(2)

Tarybos rekomendacijoje nustatyta, kad valstybės narės turėtų koordinuotai nuo 2020 m. liepos 1 d. laipsniškai panaikinti laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimą tos Tarybos rekomendacijos I priede išvardytų trečiųjų šalių gyventojų atžvilgiu. Taryba, glaudžiai konsultuodamasi su Komisija ir atitinkamomis ES agentūromis bei tarnybomis, kas dvi savaites turėtų peržiūrėti ir atitinkamais atvejais atnaujinti I priede nurodytų trečiųjų šalių sąrašą remdamasi bendru įvertinimu, grindžiamu Tarybos rekomendacijoje nurodyta metodika, kriterijais ir informacija;

(3)

nuo to laiko Taryboje vyko diskusijos, glaudžiai konsultuojantis su Komisija ir atitinkamomis ES agentūromis bei tarnybomis, dėl Tarybos rekomendacijos I priede pateikto trečiųjų šalių sąrašo peržiūros, taikant Tarybos rekomendacijoje nustatytus kriterijus bei metodiką. Atsižvelgiant į šių diskusijų rezultatus, turėtų būti iš dalies pakeistas I priede pateiktas trečiųjų šalių sąrašas. Visų pirma iš sąrašo turėtų būti išbrauktos Serbija ir Juodkalnija;

(4)

sienų kontrole yra suinteresuota ne tik valstybė narė, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visos valstybės narės, kurios panaikino vidaus sienų kontrolę. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi prie išorės sienų, būtų koordinuojamos siekiant užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės veikimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų koordinuotai nuo 2020 m. liepos 16 d. toliau naikinti laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimą Tarybos rekomendacijos, kuri iš dalies keičiama šia rekomendacija, I priede išvardytų trečiųjų šalių gyventojų atžvilgiu;

(5)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji nėra jai privaloma ar taikoma. Kadangi ši rekomendacija grindžiama Šengeno acquis, remdamasi minėto Protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šios rekomendacijos, Danija turi nuspręsti, ar jį ją įgyvendins;

(6)

šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (2). Todėl Airija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(7)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (3) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(8)

Šveicarijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (4) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (5) 3 straipsniu;

(9)

Lichtenšteino atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB (6) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (7) 3 straipsniu,

1.

2 KEV BĮ vykdo veiklą vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 559/2014;

2.

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalį to reglamento 14–22, 35 ir 36 straipsnių taikymo, taip pat 4 straipsnio taikymo tiek, kiek jo nuostatos atitinka 14–22 straipsniuose numatytas teises ir pareigas, apribojimai, kurie nėra nustatomi pagal teisės aktus, priimtus remiantis Sutartimis, turėtų būti nustatomi pagal BĮ priimtas vidaus taisykles;

3.

šios vidaus taisyklės, įskaitant jų nuostatas dėl apribojimo būtinumo ir proporcingumo vertinimo, neturėtų būti taikomos tais atvejais, kai duomenų subjekto teisių apribojimas yra numatytas teisės akte, priimtame remiantis Sutartimis;

4.

vykdydama su duomenų subjektų teisėmis susijusias savo pareigas pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, 2 KEV BĮ įvertina, ar taikoma kuri nors iš tame reglamente nustatytų išimčių;

5.

vykdydama savo administracinę veiklą, 2 KEV BĮ gali atlikti administracinius tyrimus, drausmines procedūras, preliminarius veiksmus, susijusius su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, bylų nagrinėjimu, nagrinėti informavimo apie pažeidimus bylas, atlikti (oficialias ir neoficialias) procedūras dėl priekabiavimo atvejų, nagrinėti vidaus ir išorės skundus, atlikti vidaus auditą, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalį duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus ir vidaus (IT) saugumo tyrimus;

6.

2 KEV BĮ tvarko kelių kategorijų asmens duomenis, įskaitant faktinius duomenis (tokius objektyvius duomenis kaip identifikavimo duomenys, kontaktiniai duomenys, profesiniai duomenys, administraciniai duomenys, iš konkrečių šaltinių gauti duomenys, elektroninių ryšių ir srauto duomenys) ir kokybinius duomenis (tokius subjektyvius su byla susijusius duomenis kaip motyvai, elgsenos duomenys, vertinimai, veiklos ir elgesio duomenys ir su procedūros arba veiklos dalyku susiję arba dėl to pateikti duomenys) (3);

7.

duomenų valdytoja yra 2 KEV BĮ, kuriai atstovauja jos vykdomasis direktorius, neatsižvelgiant į tai, kam duomenų valdytojo funkcijos yra perduodamos jos viduje siekiant nustatyti, kas yra atsakingas už konkrečias asmens duomenų tvarkymo operacijas;

8.

asmens duomenys saugiai saugomi elektroninėje aplinkoje arba popierine forma, užtikrinant, kad nebūtų įmanoma neteisėtai su jais susipažinti ar neteisėtai jų perduoti asmenims, kuriems su jais susipažinti nebūtina. Tvarkomi asmens duomenys yra saugomi 2 KEV BĮ duomenų apsaugos pranešimuose, pranešimuose apie privatumo apsaugą arba įrašuose nurodytą laikotarpį, ne ilgiau, nei būtina ir derama siekiant tikslų, kuriais jie yra tvarkomi;

9.

vidaus taisyklės turėtų būti taikomos visoms duomenų tvarkymo operacijoms, kurias 2 KEV BĮ vykdo atlikdama administracinius tyrimus, drausmines procedūras, preliminarius veiksmus, susijusius su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, bylų nagrinėjimu, informavimo apie pažeidimus procedūras, (oficialias ir neoficialias) procedūras dėl priekabiavimo atvejų, nagrinėdama vidaus ir išorės skundus, atlikdama vidaus auditą, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalį duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus ir (IT) saugumo tyrimus, kurie atliekami įmonės viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pavyzdžiui, CERT-ES);

10.

šios vidaus taisyklės turėtų būti taikomos duomenų tvarkymo operacijoms, kurios atliekamos prieš pradedant pirmiau nurodytas procedūras, per tas procedūras ir atliekant tolesnių veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į tų procedūrų rezultatus, stebėseną. Jos taip pat turėtų būti taikomos 2 KEV BĮ vykdomiems pagalbos teikimo nacionalinėms institucijoms ir tarptautinėmis organizacijoms ir bendradarbiavimo su šiomis institucijomis ir organizacijomis veiksmams, nesusijusiems su 2 KEV BĮ administraciniais tyrimais;

11.

tais atvejais, kai taikomos šios vidaus taisyklės, 2 KEV BĮ turi pagrįsti, kodėl apribojimai demokratinėje visuomenėje yra absoliučiai būtini ir proporcingi ir kaip jie atitinka pagrindinių teisių ir laisvių esmę;

12.

šiame kontekste 2 KEV BĮ, atlikdama pirmiau nurodytas procedūras, visų pirma procedūras, susijusias su duomenų subjektų teise gauti informaciją, teise susipažinti su duomenimis, reikalauti juos ištaisyti ar ištrinti, teise apriboti jų tvarkymą, teise gauti pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą arba teise į pranešimų konfidencialumą, kaip įtvirtinta Reglamente (ES) 2018/1725, turi kiek galėdama paisyti duomenų subjektų pagrindinių teisių;

13.

tačiau 2 KEV BĮ gali tekti apriboti informacijos teikimą duomenų subjektui ir kitas duomenų subjekto teises tam, kad būtų užtikrinta visų pirma jos pačios atliekamų tyrimų, kitų valdžios institucijų atliekamų tyrimų ir procedūrų, taip pat su jos atliekamais tyrimais ar kitomis procedūromis susijusių kitų asmenų teisių apsauga;

14.

taigi 2 KEV BĮ gali apriboti informacijos teikimą, siekdama užtikrinti tyrimo ir kitų duomenų subjektų pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą;

15.

2 KEV BĮ turėtų periodiškai tikrinti, ar apribojimą pagrindžiančios sąlygos tebegalioja, o joms nustojus galioti – panaikinti apribojimą;

16.

duomenų valdytojas turėtų informuoti duomenų apsaugos pareigūną apie sprendimus atidėti informacijos pateikimą ir atliekamas peržiūras,