(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Mele del Trentino“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Mele del Trentino“ turi būti įregistruotas,

(1)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 447/2014 (2) 33 straipsnį taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 1303/2013 (3) ir (ES) Nr. 1299/2013 (4) nustatytos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (ETB) taikytinos taisyklės;

(2)

tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimui tiek pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP II), tiek pagal ETB COVID-19 pandemijos padariniai turėjo beprecedentį poveikį. Dėl to susidarė išskirtinė padėtis, į kurią reikia reaguoti konkrečiomis priemonėmis. Šiomis priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos pagal PNPP II vykdomomis tarpvalstybinio bendradarbiavimo programomis lanksčiai ir veiksmingai reaguoti į sparčiai atsirandančius poreikius labiausiai paveiktuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, verslo, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, ir darbo rinkos, taip skatinant socialinį ir ekonominį atsigavimą teritorijose, kuriose vykdomos programos;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2020/460 (5) ir (ES) 2020/558 (6) nustatytos konkrečios priemonės taikomos pagal ETB vykdomoms tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms ir pagal PNPP II vykdomos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms tiek, kiek Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 447/2014 33–48 straipsniuose daroma nuoroda į nuostatas, iš dalies pakeistas reglamentais (ES) 2020/460 ir (ES) 2020/558. Tačiau taip pat tikslinga iš dalies pakeisti tam tikras Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 447/2014 nuostatas, kurioms tos konkrečios priemonės netaikomos;

(4)

siekiant sumažinti valstybės biudžetui tenkančią reagavimo į COVID-19 pandemiją naštą, vadovaujančiosioms institucijoms turėtų būti suteikta išimtinė galimybė prašyti 2020–2021 ataskaitiniais metais taikyti 100 % bendro finansavimo normą, laikantis biudžeto asignavimų ir atsižvelgiant į turimas lėšas;

(5)

siekiant suteikti daugiau lankstumo kovoti su COVID-19 pandemija, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė lanksčiau įgyvendinti programas, o tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų pakeitimams turėtų būti numatyta supaprastinta procedūra, dėl kurios nereikia Komisijos sprendimo. Informacija apie tokius pakeitimus, kuri turi būti pateikta Komisijai, turėtų būti patikslinta;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai reaguoti į padėtį, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, tikslinga sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(7)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 447/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamentu (ES) Nr. 231/2014 įsteigto PNPP II komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos direktyva 2003/31/EB (2) beta-ciflutrinas įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (3) I priedą kaip veiklioji medžiaga;

(2)

į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir yra išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (4) priedo A dalyje;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A dalyje nustatyta, kad veikliosios medžiagos beta-ciflutrino patvirtinimas nustoja galioti 2020 m. spalio 31 d.;

(4)

paraiška dėl veikliosios medžiagos beta-ciflutrino patvirtinimo galiojimo pratęsimo buvo pateikta pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 (5) 1 straipsnį per tame straipsnyje nustatytą laikotarpį;

(5)

pareiškėjai pateikė papildomus dokumentų rinkinius, kurių reikalaujama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 6 straipsnį. Valstybė narė ataskaitos rengėja nustatė, kad paraiška išsami;

(6)

valstybė narė ataskaitos rengėja, konsultuodamasi su antrąja tą pačią ataskaitą rengiančia valstybe nare, parengė patvirtinimo galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitą ir 2017 m. kovo 8 d. pateikė ją Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai;

(7)

Tarnyba galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitą perdavė valstybėms narėms ir pareiškėjams, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Tarnyba taip pat viešai paskelbė papildomo dokumentų rinkinio santrauką;

(8)

2018 m. rugpjūčio 9 d. Tarnyba pateikė Komisijai išvadas (6), ar galima manyti, kad beta-ciflutrinas atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje;

(9)

Tarnyba nustatė susirūpinimą keliančių aspektų. Visų pirma, Tarnyba nustatė, kad yra nepriimtina rizika darbuotojams, kraunantiems ir sėjantiems beta-ciflutrinu apdorotas runkelių sėklas. Be to, beta-ciflutriną naudojant bulvėms ir kviečiams atvirame lauke, Tarnyba nustatė, jog yra didelė rizika gyventojams, netiksliniams nariuotakojams ir vandens organizmams. Taip pat, produktą naudojant pomidorams šiltnamiuose (nuolatiniuose ir nenuolatiniuose), Tarnyba nustatė, jog yra nepriimtina rizika operatoriams ir darbuotojams, o produktą naudojant pomidorams nenuolatiniuose šiltnamiuose – netiksliniams nariuotakojams. Be to, remiantis turimais duomenimis nebuvo galima užbaigti rizikos vartotojams vertinimo;

(10)

Komisija paprašė pareiškėjų pateikti pastabų dėl Tarnybos išvadų. Be to, remdamasi Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 14 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, Komisija paragino pareiškėjus pateikti pastabų dėl patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitos projekto. Pareiškėjai pateikė pastabas ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos;

(11)

vis dėlto, nepaisant pareiškėjų argumentų, su veikliąja medžiaga susijusių problemų pašalinti nepavyko;

(12)

dėl šių priežasčių nebuvo nustatyta, kad yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų, kai bent vienas augalų apsaugos produktas naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis. Todėl, remiantis to reglamento 20 straipsnio 1 dalies b punktu, tikslinga nepratęsti veikliosios medžiagos beta-ciflutrino patvirtinimo galiojimo;

(13)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

valstybėms narėms turėtų būti skirta pakankamai laiko augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra beta-ciflutrino, registracijai panaikinti;

(15)

tais atvejais, kai valstybės narės augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra beta-ciflutrino, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį nustato kokį nors lengvatinį laikotarpį, šis laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(16)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1589 (7) beta-ciflutrino patvirtinimo galiojimas pratęstas iki 2020 m. spalio 31 d., kad šios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimo procedūra būtų užbaigta iki pasibaigiant medžiagos patvirtinimo galiojimui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl patvirtinimo galiojimo nepratęsimo priimtas iki pratęsto patvirtinimo galiojimo pabaigos, šis reglamentas turėtų būti taikomas kuo greičiau;

(17)

šiuo reglamentu nepanaikinama galimybė pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 7 straipsnį pateikti dar vieną paraišką dėl beta-ciflutrino patvirtinimo;

(18)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

praktiškai įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Kodeksas) kartu su Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2447 (2) paaiškėjo, kad reikia atlikti keletą to įgyvendinimo reglamento pakeitimų siekiant jį geriau pritaikyti prie ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių administracijų poreikių ir atsižvelgti į teisės aktų pokyčius ir Kodeksui įgyvendinti būtinų elektroninių sistemų diegimo raidą;

(2)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje C-661/15 (3) paskelbė negaliojančia Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (4) 145 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytas ribotos vienų metų trukmės terminas, per kurį atsižvelgiama į defektų turinčių prekių kainos patikslinimą siekiant nustatyti jų muitinę vertę. Teisingumo Teismo nuomone, remdamasis tuo metu galiojusiu Muitinės kodeksu (5) skolininkas galėjo susigrąžinti importo muitų sumą, proporcingą muitinės vertės patikslinimui, atliktam taikant Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 145 straipsnio 2 dalį, kol nebuvo pasibaigęs trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo apie tuos muitus skolininkui dienos. Tačiau Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 145 straipsnio 3 dalyje ši galimybė buvo sumažinta nustačius dvylikos mėnesių terminą, nes į muitinės vertės pakeitimą dėl minėto reglamento 145 straipsnio 2 dalies taikymo buvo galima atsižvelgti, tik jei kaina pakeista per tą dvylikos mėnesių terminą. Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 145 straipsnio 3 dalis prieštaravo Muitinės kodekso 29 straipsniui, siejamam su šio kodekso 78 straipsniu ir 236 straipsnio 2 dalimi, todėl ji negaliojo. Nors reglamentai (EEB) Nr. 2913/92 ir (EEB) Nr. 2454/93 nebegalioja, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 132 straipsnio c punkte taip pat nustatytas vienų metų terminas, per kurį gali būti patikslinta defektų turinčių prekių muitinė vertė. Kad būtų aišku, jog Kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas bendras trejų metų terminas, per kurį galima reikalauti grąžinti permokėtus muitus arba atsisakyti juos išieškoti, taikomas ir defektų turinčioms prekėms, minėta nuostata turėtų būti išbraukta. Dėl teisinio tikrumo ir siekiant aiškiai nustatyti, kad ribotos vienų metų trukmės terminas tokiais atvejais niekada neturėjo būti taikomas, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 132 straipsnio c punktas turėtų būti išbrauktas atgaline data nuo to reglamento įsigaliojimo dienos;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnyje reikalaujama, kad, teikiant, tvarkant, saugant su įvežimo bendrosiomis deklaracijomis susijusią informaciją ir toliau keičiantis atitinkama informacija, būtų naudojama elektroninė informacinė ir ryšių sistema, sukurta pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį. Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/2151 (6) Komisija nusprendė sukurti naują elektroninę sistemą (ICS2), padėsiančią muitinėms iki prekių atvežimo atlikti su saugumu ir sauga susijusios rizikos analizę ir atitinkamą tikrinimą, t. y. apdoroti įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenis muitinės atliekamos rizikos analizės ir tikrinimo tikslais ir vykdyti susijusios informacijos mainus. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas – nurodyti ICS2 sistemos naudojimo tikslai ir siekiant užtikrinti, kad Sąjungos muitų teritorijoje ji būtų naudojama vienodai, nustatytas reikalavimas, kad ekonominės veiklos vykdytojai, teikdami muitinėms įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenis ir vykdydami susijusios informacijos mainus, naudotųsi Komisijos ir valstybių narių sukurta darniąja verslininko sąsaja;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 183 straipsnyje nustatytos įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų pateikimo taisyklės, įskaitant reikalavimą, kad tam tikrais atvejais pagal Kodekso 127 straipsnio 6 dalį juos teiktų skirtingi asmenys (daugiau nei vienu duomenų rinkiniu). Diegiant ICS2 trimis versijomis (1 versija, 2 versija ir 3 versija), atitinkamuose transporto sektoriuose ir taikant atitinkamus verslo modelius palaipsniui bus galima pateikti daugiau nei vieną įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį. Todėl, siekiant nustatyti aiškias taisykles, galiosiančias tol, kol bus visiškai įdiegta ICS2, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 183 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas. Pradinė būsena – padėtis, susiklosčiusi taikant dabartinę importo kontrolės sistemą. Naudojantis šia sistema visų rūšių (oro, jūrų, vidaus vandenų, kelių ir geležinkelių) transporto vežėjai, įskaitant skubių siuntų vežėjus, privalo iš karto pateikti visus įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis apie prekes, kurių atžvilgiu netaikomas atleidimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (7) 104 straipsnį. Nuo tada, kai bus įdiegta naujosios elektroninės sistemos 1 versija, oro transporto sektoriuje skubių siuntų vežėjai privalės papildomai pateikti minimalų duomenų apie kiekvieną siuntą (nepriklausomai nuo jos vertės) rinkinį, o iš pašto paslaugų teikėjų pirmą kartą bus reikalaujama pateikti minimalų duomenų rinkinį, bet tik apie prekes, esančias pašto siuntose, kurių galutinė paskirties vieta yra Sąjunga. Vadovaujantis Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 106 straipsniu, iki naujosios sistemos 2 versijos įdiegimo tas minimalus duomenų rinkinys bus laikomas išsamia pašto siuntose esančių prekių ir siuntose, kurių vertė neviršija 22 EUR, esančių prekių įvežimo bendrąja deklaracija. Nuo pirmosios ICS2 2 versijos diegimo laikotarpio dienos vežant prekes oro transportu bus galima pateikti daugiau nei vieną duomenų rinkinį. Oro vežėjai nebegalės daugiau naudotis esama importo kontrolės sistema ir palaipsniui turės prisijungti prie naujosios ICS2, kuria naudodamiesi jie turės teikti atitinkamą įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį. Nuo pirmosios 3 versijos diegimo laikotarpio dienos daugiau nei vieną duomenų rinkinį bus galima pateikti ir vežant prekes kitų rūšių transportu. Tų rūšių transporto vežėjai turės palaipsniui prisijungti prie naujosios sistemos. Pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedo I dalies 6 punktą valstybės narės nustatys datą, nuo kurios ekonominės veiklos vykdytojai privalės prisijungti prie įvairių naujosios sistemos versijų per toje sistemoje nustatytus diegimo laikotarpius. 183 straipsnis taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant nustatyti aiškias taisykles, pagal kurias nustatoma pirmoji įvežimo muitinės įstaiga, kai įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis teikiantis asmuo nežino, į kurią vietą Sąjungoje prekes vežanti transporto priemonė turėtų atvykti pirmiausia;

(5)

įdiegus visas tris naujosios sistemos versijas, pareiga pateikti įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis turėtų būti taikoma ne tik vežėjams, bet ir kitiems asmenims. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 184 straipsnyje pateikta bendra nuoroda į importo kontrolės sistemos diegimą turėtų būti sukonkretinta nurodant tris ICS2 versijas. Pareiga pateikti informaciją apie jūrų transportu vežamas prekes turėtų būti taikoma nuo to momento, kai vežėjas įpareigojamas naudotis naujosios sistemos 3 versija. Pareiga pateikti informaciją apie oro transportu arba pašto siuntose vežamas prekes turėtų būti taikoma nuo to momento, kai vežėjas įpareigojamas naudotis naujosios sistemos 2 versija;

(6)

muitinės pareiga registruoti įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų pateikimą ir informuoti apie jo įregistravimą taip pat turėtų būti susieta su skirtingomis ICS2 versijomis. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 185 straipsnyje pateikta bendra nuoroda į importo kontrolės sistemos diegimą turėtų būti sukonkretinta nurodant tris naujosios sistemos versijas. Muitinė turėtų registruoti įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis ir apie jų įregistravimą pranešti nuo pirmosios ICS2 1 versijos įdiegimo laikotarpio dienos. Įdiegus naujosios sistemos 2 versiją, tam tikrais atvejais bus galima pateikti daugiau nei vieną duomenų rinkinį, todėl 185 straipsnyje taip pat turėtų būti nustatytas reikalavimas, kad nuo tos datos muitinė turėtų nedelsdama pranešti vežėjui, kad įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis užregistravo kiti ekonominės veiklos vykdytojai, jei vežėjas paprašė būti apie tai informuojamas;

(7)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 186 straipsnyje turėtų būti patikslinti terminai, per kuriuos reikia atlikti rizikos analizę remiantis įvežimo bendrosios deklaracijos duomenimis, ir su rizikos analize susijusios priemonės, kurių būtina imtis. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 186 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad pirmoji įvežimo muitinės įstaiga, laiku gavusi įvežimo bendrąją deklaraciją, paprastai turi atlikti rizikos analizę iki prekių atvežimo į Sąjungos muitų teritoriją. Tačiau vežant prekes oro transportu šis terminas turėtų būti trumpesnis. Turėtų būti reikalaujama, kad pirmoji įvežimo muitinės įstaiga, gavusi minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį, su tomis prekėmis susijusios rizikos analizę atliktų kuo greičiau. Be to, 186 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas ir siekiant užtikrinti, kad muitinis tikrinimas būtų atliekamas vienodai, – jame turėtų būti nustatyti veiksmai, kurių pirmoji įvežimo muitinės įstaiga turi imtis, kad atliktų rizikos analizę remdamasi įvežimo bendrosios deklaracijos duomenimis. Visų pirma, remdamasi Kodekso 46, 47 ir 128 straipsniais, pirmoji įvežimo muitinės įstaiga turėtų keistis informacija su tuose duomenyse nurodytomis valstybėmis narėmis ir valstybėmis narėmis, kurios ICS2 yra įrašiusios su saugumo ir saugos rizika susijusią informaciją, atitinkančią įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, reikalaudama, kad tos kitos muitinės atliktų rizikos analizę ir užtikrintų tam tikrų šios rizikos analizės rezultatų prieinamumą;

(8)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 186 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas ir siekiant suteikti teisę pirmajai įvežimo muitinės įstaigai atlikus rizikos analizę rekomenduoti tinkamiausią prekių tikrinimo vietą ir priemones. Muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso vietos, kuri buvo rekomenduota kaip tinkamiausia tikrinimui atlikti, priežiūra, turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti, ar ji atsižvelgs į rekomendaciją, tačiau bet kuriuo atveju turėtų būti reikalaujama, kad ji įvežimo muitinės įstaigai praneštų, ar tikrinimas buvo atliktas, ir, jei taip, informuotų apie to tikrinimo rezultatus. Taip pat tikslinga nustatyti procedūrinę taisyklę, pagal kurią muitinės, informuodamos apie rizikos vertinimus ir tikrinimo rezultatus Kodekso 46 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais arba keisdamosi tikrinimo rezultatais pagal Kodekso 47 straipsnio 2 dalį, turėtų naudotis ICS2. Be to, pareiga atlikti rizikos analizę pateikus prekes turėtų apimti daugiau atvejų, kuriais pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/2446 atleidžiama nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją;

(9)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 187 straipsnio antraštė turėtų būti iš dalies pakeista atsižvelgiant į tai, kad jame nustatytos taisyklės taikomos tik pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegta ICS2. Iki tol, kol bus galima naudotis naująja sistema, turėtų būti reikalaujama, kad muitinės atliktų rizikos analizę remdamosi esamoje importo kontrolės sistemoje esančia informacija. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 187 straipsnyje turėtų būti nurodyta, kad esama importo kontrolės sistema naudotina iki įvairių naujosios sistemos versijų įdiegimo datų. Taip pat turėtų būti atnaujintos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 187 straipsnio 5 dalyje pateiktos nuorodos į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/2446. Taisyklės, pagal kurias prekių negalima išleisti, kol neatlikta rizikos analizė, ir pagal kurias ta analizė atliekama pataisius įvežimo bendrąją deklaraciją, turėtų būti taikomos ir pereinamuoju laikotarpiu, todėl turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 187 straipsnį;

(10)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 188 straipsnyje nustatytos įvežimo bendrosios deklaracijos taisymo arba pripažinimo negaliojančia procedūrinės taisyklės turėtų būti taikomos skirtingai, priklausomai nuo to, ar naudojama naujoji ICS2, ar esama importo kontrolės sistema. Teikiant prašymus taisyti įvežimo bendrąją deklaraciją arba pripažinti ją negaliojančia turėtų būti naudojamasi naująja sistema. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti teikti popieriuje surašytus prašymus taisyti arba pripažinti negaliojančiomis deklaracijas, pateiktas naudojantis esama importo kontrolės sistema;

(11)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 189 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad orlaivių ir laivų maršruto keitimo taisyklės, taikomos naudojant esamą importo kontrolės sistemą, skirtųsi nuo taisyklių, taikytinų naudojant naująją ICS2 elektroninę sistemą;

(12)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnį papildžius 51 punktu, kuriame apibrėžta ES 302-oji forma, turėtų būti iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 207 straipsnis, kad ES 302-ąją formą būtų galima naudoti kaip Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymą;

(13)

iš dalies pakeitus Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnį, kuriame nurodyti muitinės deklaracija laikomi veiksmai, turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 218 straipsnis – patikslinta, kuriais prekių įvežimo arba išvežimo atvejais tam tikri muitinės formalumai laikytini atliktais įvykdžius muitinės deklaracija laikomą veiksmą;

(14)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnio 3 dalimi nustačius pereinamojo laikotarpio taisyklę, pagal kurią pašto siuntos iki ICS2 1 versijos įdiegimo deklaruojamos jas pateikiant muitinei, taip siekiant padėti muitinei iki prekių atvežimo atlikti su saugumu ir sauga susijusios rizikos analizę ir atitinkamą tikrinimą, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 220 straipsnyje turėtų būti aiškiai nustatyta, kad specialios deklaracijų priėmimo ir pašto siuntų išleidimo taisyklės taip pat yra pereinamojo laikotarpio taisyklės;

(15)

reikėtų nustatyti procedūrines NATO 302-osios formos ir ES 302-osios formos naudojimo atliekant kitas muitinės procedūras nei tranzitas taisykles. Todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 turėtų būti papildytas naujais 220a ir 220b straipsniais. Siekiant užtikrinti sklandų procedūrinių taisyklių veikimą, to reglamento 221 straipsnyje turėtų būti nustatytas reikalavimas, kad valstybių narių muitinės paskirtų muitinės įstaigą arba įstaigas, atsakingas už muitinės formalumus ir tikrinimą, susijusius su prekėmis, kurios gabenamos arba naudojamos įforminus NATO 302-ąją formą arba ES 302-ąją formą;

(16)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 221 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas ir siekiant aiškiai nustatyti, kad muitinės įstaiga, kuriai pagal jos kompetenciją galima deklaruoti tam tikras muitais neapmokestinamas prekes jų importui įforminti, jei tos prekės deklaruojamos PVM tikslais pagal kitą schemą nei speciali schema, taikoma nuotolinei prekybai iš trečiųjų šalių arba trečiųjų teritorijų importuojamomis prekėmis (vadinamoji importo vieno langelio sistema), nustatyta Tarybos direktyvos 2006/112/EB (8) XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje, yra valstybės narės, kurioje baigiamas prekių siuntimas arba vežimas, muitinės įstaiga. Taip siekiama užtikrinti, kad toms prekėms būtų pritaikytas jų paskirties arba vartojimo valstybės narės PVM tarifas;

(17)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 271 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant geriau suderinti elektroninės standartizuotų informacijos mainų (INF) sistemos naudojimą. Kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai reikiamus duomenų elementus į minėtą sistemą įvestų taikydami vienodą procedūrą, jie turėtų naudotis darniąja verslininko sąsaja;

(18)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 221 straipsnyje nustačius valstybių narių pareigą paskirti muitinės įstaigą, atsakingą už visus muitinės formalumus ir tikrinimą, susijusius su prekėmis, gabenamomis arba naudojamomis įforminus NATO 302-ąją formą arba ES 302-ąją formą, to reglamento 285 straipsnis, kuriame nustatyta ta pati pareiga, bet apimanti tik tranzito atvejus, turėtų būti išbrauktas kaip perteklinis. Be to, nuostatos, susijusios su aprūpinimu NATO 302-osiomis formomis, ir procedūrinės tokių formų naudojimo taisyklės turėtų būti išplėstos, kad apimtų prekių gabenimą tranzitu su ES 302-ąja forma. Todėl Reglamento (ES) 2015/2447 285, 286 bei 287 straipsniai turėtų būti iš dalies pakeisti įtraukiant naujas nuostatas;

(19)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 321 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant aiškiai nustatyti, kada užbaigiama Sąjungos tranzito procedūra, taikoma prekėms, įvežamoms į Sąjungos muitų teritoriją stacionariaisiais transportavimo įrenginiais, ir tokių prekių teisinį statusą užbaigus Sąjungos tranzito procedūrą;

(20)

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant suteikti galimybę pasinaudoti specialiuoju laikinojo įvežimo procedūros pripažinimu įvykdyta, kai prekės suvartojamos arba sunaikinamos vykdant karinę veiklą;

(21)

pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 324 straipsnio 1 dalį ekonominės veiklos vykdytojai gali pasinaudoti supaprastintu laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūros pripažinimu įvykdyta, nes perdirbtieji produktai laikomi reeksportuotais. Tačiau tais atvejais, kai ne Sąjungos prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūra, inter alia, būtų taikoma prekybos politikos priemonė, jeigu jos būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, tokiu supaprastintu procedūros pripažinimu įvykdyta naudotis neleidžiama. Kai kurios prekybos politikos priemonės nustatomos išankstinės Sąjungos vykdomos priežiūros tikslais, todėl taikytinos tik išleidimo į laisvą apyvartą atvejais. Tokios priemonės, darančios poveikį Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 324 straipsnio 1 dalies taikymui, nustatytos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/670 (9) dėl tam tikrų importuojamų geležies ir plieno produktų ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/640 (10) dėl tam tikrų importuojamų aliuminio produktų. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 324 straipsnio 1 dalyje nustatytu supaprastinimu ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama naudotis atgaline data (3 metus iki šio pakeitimo įsigaliojimo) su sąlyga, kad jie pateiks duomenų elementus, kurių reikalaujama taikant atitinkamas priežiūros priemones. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 324 straipsnio 2 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(22)

siekiant užtikrinti, kad stacionariaisiais įrenginiais išgabenamoms prekėms taikoma eksporto procedūra būtų užbaigta, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 331 straipsnyje turėtų būti aiškiau nustatyta, kada tos prekės laikomos pateiktomis muitinei;

(23)

dėl Bendrojo muitų tarifo (11) pakeitimų nebenaudojami tam tikri Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 23–02 priede pateikti KN kodai ir produktų aprašymai. Todėl 23–02 priedą būtina atnaujinti, juo labiau kad tai būtų pirmas atnaujinimas nuo 2016 m. gegužės 1 d., kai pradėtas taikyti Sąjungos muitinės kodeksas, Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447;

(24)

tam, kad tranzito veiklos tęstinumo procedūra būtų lankstesnė ir sumažėtų formalumų bei muitinių patiriamų išlaidų, reikėtų pratęsti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 72–04 priede nustatytų popieriuje surašytų bendrosios garantijos sertifikatų ir atleidimo nuo pareigos pateikti garantiją sertifikatų galiojimą;

(25)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

(1)

Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (toliau – galutinis reglamentas) (3) tam tikriems importuojamiems plieno produktams (26 kategorijų plieno produktams) nustatė apsaugos priemones. Šios priemonės – kiekvienos kategorijos produktams nustatytų tam tikro dydžio tarifinių kvotų sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų sumažinti importo sutrikimai ir išsaugotas įprastas importo iš prekybos partnerių lygis. Kai importas viršija nustatytą tarifinę kvotą, taikomas 25 proc. nekvotinis tarifas.

(2)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1590 (toliau – pirmosios peržiūros reglamentas) (4) Komisija pirmą kartą peržiūrėjo priemones ir, atsižvelgdama į pasikeitusias aplinkybes ir Sąjungos interesus, atliko keletą koregavimų, kad priemonės būtų veiksmingesnės.

(3)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/35 (toliau – galutinio vartojimo reglamentas) (5) Komisija panaikino ankstesnį 4 kategorijos produktams taikomų tarifinių kvotų nustatymo koregavimą, nes paaiškėjo, kad jo neįmanoma įgyvendinti.

(4)

Galutinio reglamento 8 straipsnyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms priemonių taikymo laikotarpiu Komisija gali peržiūrėti priemones.

(5)

2020 m. vasario 14 d. paskelbusi pranešimą apie inicijavimą (6) Komisija inicijavo antrąją apsaugos priemonių peržiūrą ir paragino suinteresuotąsias šalis pareikšti savo nuomonę ir pateikti įrodymus dėl penkių peržiūros pagrindų (7).

(6)

Tinkamas procesas vyko taikant dviejų etapų rašytinę procedūrą. Pirmuoju etapu Komisija gavo apytikriai 90 pareiškimų. Antruoju etapu suinteresuotosioms šalims taip pat buvo leista paneigti kitų šalių pirminius pareiškimus. Komisija gavo daugiau nei 30 papildomų pareiškimų.

(7)

Rašytinis tyrimo etapas baigėsi 2020 m. kovo 18 d., o tuo metu Sąjunga ir kitos šalys nustatė kitas griežtas izoliavimo ir karantino priemones COVID-19 pandemijos plitimui sustabdyti.

(8)

Kad atlikdama peržiūrą galėtų atsižvelgti į šio netikėto pokyčio, dėl kurio labai pasikeitė Sąjungos plieno rinkos veikimo ir galiojančių apsaugos priemonių taikymo aplinkybės, ekonominį poveikį, 2020 m. balandžio 30 d. Komisija išskirtinėmis aplinkybėmis pratęsė terminą, iki kurio suinteresuotosios šalys galėjo pateikti savo nuomonę dėl COVID-19 pandemijos ekonominio poveikio plieno rinkai.

(9)

Išsamiai išnagrinėjusi visus gautus pareiškimus Komisija padarė toliau išdėstytas išvadas. Jos aptariamos šešiuose poskirsniuose. Pirmajame kalbama apie COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį (3 skirsnio 1 poskirsnis), o kituose penkiuose (3 skirsnio 2–6 poskirsniai) – apie atitinkamus penkis peržiūros pagrindus, kurie buvo nustatyti pranešime apie antrosios peržiūros inicijavimą, tiksliau: A) tarifinių kvotų dydis ir paskirstymas; B) tradicinių prekybos srautų išstūmimas; C) galimas žalingas poveikis integracijos tikslams, kurių siekiama kartu su lengvatinės prekybos partneriais; D) besivystančių šalių PPO narių, kurioms priemonės netaikomos, sąrašo atnaujinimas remiantis atnaujintais 2019 m. importo statistikos duomenimis, ir E) kiti aplinkybių pokyčiai, dėl kurių gali reikėti koreguoti tarifinių kvotų dydį ar paskirstymą.

(10)

Komisija gavo apie 200 pareiškimų dėl COVID-19 pandemijos ekonominio poveikio ir poveikio galiojančių apsaugos priemonių veikimui. Daugumą jų pateikė eksportuotojai, importuotojai, naudotojai ir prekiautojai. Be to, pastabų pateikė kelios eksportuojančios šalys ir Sąjungos plieno gamintojų pramonės asociacijos (toliau – Sąjungos pramonė), taip pat tolesnės gamybos grandies plieno naudotojai.

(11)

Daugiausia pastabų – tai griežti prieštaravimai Sąjungos pramonės prašymui smarkiai sumažinti tarifinių kvotų dydį. Pastabose nurodyta, kad toks tarifinių kvotų sumažinimas ne tik reikštų de facto importo draudimą, kuriuo būtų pažeistos PPO taisyklės, bet ir prieštarautų Sąjungos interesams, nes būtų neatsižvelgta į tolesnės gamybos grandies rinkų, kurios nukentėtų dėl labai didelio neigiamo poveikio plieno gamybai, interesus. Kelios šalys taip pat pabrėžė, kad papildomi tarifinių kvotų nustatymo pakeitimai būtų visiškai nepagrįsti, ir laikėsi nuomonės, kad panaikinus nepanaudotų kvotų perkėlimo iš vieno ketvirčio į kitą mechanizmą priemonės būtų labiau ribojančios, taip pažeidžiant PPO taisykles. Daug šalių pabrėžė, kad COVID-19 pandemijos poveikis dar nėra aiškus ir jį sunku prognozuoti, o padariniai skirsis nelygu plieno pramonės segmentas. Todėl kai kurios šalys pasiūlė koregavimus atlikti tik tada, kai bus aiškus poveikis, ir įspėjo, kad sumažinus tarifinių kvotų dydį kiltų pavojus jau sudarytoms tiekimo sutartims.

(12)

Kai 2019 m. spalio mėn. Komisija priėmė pirmąjį Sąjungos plieno apsaugos priemonių koregavimo rinkinį, iš plieno pramonės prognozių buvo matyti, kad palaipsniui lėtėjant pasaulio ekonomikai mažėja paklausa. Komisija ne tik priderino priemonių liberalizavimo spartą prie šio prognozuojamo augimo lėtėjimo, bet ir atliko keletą kitų koregavimų, kuriais siekiama išsaugoti tradicinius prekybos srautus ir neleisti, kad vis blogėjant ekonominei padėčiai dėl tam tikros šalies kilmės eksporto būtų atimta galimybė kitoms šalims naudotis tarifinėmis kvotomis, kurios yra nustatytos pagal galiojančias priemones.

(13)

Tuo metu nebuvo įmanoma nuspėti, kad po kelių mėnesių dėl COVID-19 pandemijos pasaulio ekonomika patirs didžiausią nuosmukį nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės. Griežtos kontrolės priemonės, kurių prasidėjus pandemijai 2020 m. pirmąjį ketvirtį ėmėsi įvairių šalių valdžios institucijos, siekdamos sušvelninti viruso sukeliamos ligos pasekmes arba sustabdyti ligą, sukėlė didelių nuostolių. Izoliavimo ir karantino priemonių ekonominis poveikis yra staigus ir stiprus. Ekonominis sukrėtimas yra itin didelis ir ryškus, jo poveikis, susijęs su gamybos apimtimi, kapitalo investicijomis, atleidimu iš darbo ir paklausa, yra labai reikšmingas.

(14)

„Oxford Economics“ prognozuoja, kad pasaulio BVP „per pirmąjį pusmetį sumažės beveik 7 proc., t. y. beveik dvigubai daugiau, nei sumažėjo per pasaulinę finansų krizę, todėl stipriausios ekonomikos šalys turės atlikti plataus masto peržiūras“ (8). BVP mažėja visuose pagrindiniuose pramonės sektoriuose, o užsakymai praktiškai baigėsi. 2020 m. kovo mėn. „J.P.Morgan“ nustatomas pasaulinis bendras gamybos apimties indeksas (angl. Global Composite Output Index) nukrito iki žemiausio per 133 mėnesius lygio, t. y. 39,4 punkto, o vieno mėnesio indekso sumažėjimas (6,7 punkto) buvo antras pagal dydį per visą indekso stebėjimo istoriją (9). „Kiekvieną mėnesį rekordiškai mažėjantis indeksas, atspindintis gamybos apimtį (10,1 sumažėjimas), naujus užsakymus (9,4 sumažėjimas), neįvykdytus sandorius (7,3 sumažėjimas), naujus eksporto užsakymus (10,4 sumažėjimas) ir būsimą veiklą (13,1 sumažėjimas), tik dar aiškiau parodo, koks rimtas poveikis yra padarytas.“ (10) Kad toks poveikis padarytas, patvirtina ir gegužės mėn. „IHS Markit“ paskelbtas pasaulinis PVI (pirkimo vadovų indeksas, angl. Purchasing Manager‘s Index), kuris rodo, kad kiekviename stebimame sektoriuje, išskyrus sveikatos priežiūros paslaugas, rekordiškai sumažėjo gamybos apimtis (11).

(15)

Sąjungos plieno gamintojai prognozuoja, kad paklausa toliau lėtės ir per 2020 m. antrąjį pusmetį Pietų Europoje sumažės daugiau kaip 60 proc., o Šiaurės Europoje – apie 50 proc., daugiausia dėl apytikriai net 80 proc. sumažėjusios paklausos automobilių segmente, nes smarkiai sumažėjo transporto priemonių pardavimas ir gamyba. Ši prognozė atitinka „Morgan Stanley“ naujausios plieno sektoriaus ataskaitos (12) išvadas, kuriomis atkreipiamas dėmesys į tai, kad „plieno galutinėse rinkose esama didelių sutrikimų, nes kovo mėn. automobilių paklausa (18 proc. Sąjungos plieno paklausos) sumažėjo 40–85 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o statybos, naftos bei dujų ir orlaivių bei erdvėlaivių segmentuose taip pat susiduriama su itin nepalankiais veiksniais“. Panašu, kad minėtas ilgalaikis plieno paklausos mažėjimas yra tikėtinas – jį patvirtina kas sezoną koreguojamo pasaulinių plieno naudotojų PVI (sudėtinio rodiklio, skirto tiksliai įvertinti gamintojų, kurie, kaip nustatyta, naudoja labai daug plieno, veiklos sąlygas) raida. Šis rodiklis balandį buvo 43,7, t. y. žemiausias per 133 mėnesius, palyginti su 49,3 kovą, nes paklausa ir vidaus, ir eksporto rinkose sulėtėjo, o eksporto rinkose mažėjo greičiausiai nuo 2008 m. pabaigos (13).

(16)

Dėl to 2020 m. pirmąjį pusmetį bendrovėms ir šalims bus padaryta didelė ekonominė žala. Galima tikėtis, kad ši tendencija pasikeis tik antrojo ketvirčio pabaigoje, kai galbūt suaktyvės veikla keliose šalyse, jei tai apskritai įvyks. Pagal Europos Komisijos 2020 m. pavasario ekonominę prognozę numatomas gilus ir netolygus ekonomikos nuosmukis ir neaiškios atsigavimo perspektyvos: nedarbo lygis Sąjungoje išaugs nuo 6,7 proc. 2019 m. iki 9 proc. 2020 m., o 2021 m. sumažės iki maždaug 8 proc. (14)

(17)

Likusio apsaugos priemonių taikymo laikotarpio, kuris baigsis 2021 m. birželio 30 d., ekonominės prognozės yra niūrios. Pagal Europos Komisijos 2020 m. pavasario ekonominę prognozę taip pat numatoma, kad Sąjungos ekonomika 2020 m. susitrauks 7,5 proc., o 2021 m. augs apie 6 proc. Vis dėlto nesitikima, kad iki 2021 m. pabaigos ES ekonomika bus visiškai padengusi krizės nuostolius. Investicijos ir toliau bus vangios, o darbo rinka dar nebus visiškai atsigavusi (15). Palyginti su 2019 m. rudens ekonomine prognoze, Komisija Sąjungos ir euro zonos augimo projekcijas sumažino maždaug devyniais procentiniais punktais.

(18)

Vis dėlto šiuo etapu sunku numatyti, kokio masto bus COVID-19 pandemijos nulemti ekonominiai padariniai. Kaip pažymi „Oxford Economics“, „šiuo metu daugiausia neapibrėžtumo kelia ne ekonomikos smukimo mastas antrąjį 2020 m. pusmetį, o greitis ir laikas, per kurį po to atsigaus ekonomika“ (16). Neseniai atliktoje neapibrėžtumo analizėje „IHS Markit“ pažymi, kad neapibrėžtumas pasiekė bendros finansų krizės lygį, ir aprašo, kaip „įmonės dabar labiau nei bet kada baiminasi nuosmukio ir iš esmės mano, kad jis tęsis visus ateinančius metus“ (17).

(19)

Nors nuo 2020 m. gegužės mėn. vidurio šalys pradėjo įgyvendinti griežčiausių priemonių, skirtų pandemijai suvaldyti, švelninimo strategijas, vis dar yra daug neaiškumo dėl atsigavimo. Pirma, šiuo etapu sunku aiškiai įvertinti, kokio dydžio žala padaryta šalių pramonei ir vidaus bei tarptautinėms tiekimo grandinėms. Antra, neatmetama galimybė, kad palaipsniui švelninant pandemijos valdymo priemones vėliau šiais metais gali kilti nauja viruso banga, dėl to gali būti iš naujo imamasi izoliavimo ir karantino priemonių, be kita ko, jas panaikinant ir vėl nustatant iš naujo, o tai gali neigiamai paveikti tik prasidėjusį atsigavimą ir padaryti ilgalaikės žalos.

(20)

Atsižvelgdama į atliktą analizę Komisija mano, kad ekonominis sukrėtimas, kurio priežastis – COVID-19 pandemija, yra esminis ir išskirtinis aplinkybių, darančių didelį poveikį plieno rinkos veikimui Sąjungoje ir visame pasaulyje, pasikeitimas. Dėl šios priežasties Komisija mano, kad per antrąją apsaugos priemonių peržiūrą numatant koregavimus būtina visapusiškai atsižvelgti į COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį.

(21)

Kaip paaiškinta pirmiau, atlikdama pirmąją apsaugos priemonių peržiūrą ir atsižvelgdama į jau pastebėtą plieno rinkos nuosmukį, kuris neatitiko lūkesčių tuo metu, kai buvo nustatytos galutinės priemonės, Komisija atliko koregavimus, kad ištaisytų pirmaisiais priemonių taikymo metais pastebėtą nedidelį išstūmimo poveikį. Tačiau be koregavimų šis poveikis dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis bus dar didesnis.

(22)

Nors pandemijos nulemtas ekonominis sukrėtimas yra palyginti simetriškas, nes staiga ir labai smarkiai sumažėjus gamybos apimčiai ir paklausai pandemija paveikė visas pasaulio šalis, atsigavimo intensyvumas 2021 m. veikiausiai labai skirsis. Tai priklausys ne tik nuo pandemijos eigos kiekvienoje šalyje, bet ir nuo nacionalinės ekonomikos struktūros bei šalies gebėjimo reaguoti įgyvendinant ekonomikos atkūrimo politiką.

(23)

Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, kai lėtėjanti paklausa ir dėl to atitinkamai drastiškai mažėjantis pardavimas veikia beveik visas plieno produktų kategorijas, taip pat į didelį neapibrėžtumą ir veikiausiai geografiškai labai skirtingą atsigavimo greitį ir laiką, galima tikėtis (18), kad kai kurie plieno į Sąjungą eksportuotojai imsis dar agresyvesnių komercinių veiksmų, kad „išstumtų iš rinkos“ kitus rinkos dalyvius, kai po pandemijos atsinaujins veikla.

(24)

Visų pirma, galima pagrįstai tikėtis (19), kad kai kurie eksportuotojai, visų pirma geografinėse vietovėse, kuriose veikla atsinaujins palyginti anksčiau nei kitose vietovėse, anksčiau pradės parduoti produktus Sąjungos rinkai ir tą darys aktyviau nei seniau, kad pirmi kuo anksčiau išnaudotų konkrečioms šalims skirtas kvotas ir būtų pasirengę nedelsdami pasinaudoti likutinėmis kvotomis, kai tik jas bus galima naudoti.

(25)

Toks tam tikrų šalių eksportuotojų oportunistinis elgesys labiau nei bet kada kelia pavojų, kad kiti rinkos dalyviai bus išstumti ir kad šiems eksportuotojams nepagrįstai teks rinkos dalis, kuri įprastomis aplinkybėmis tektų tradiciniams prekybos srautams iš kitų šalių arba vidaus gamybai. Tai yra realus pavojus, nes eksportuotojai iš visų jėgų bandys perimti didesnes mažų rinkų dalis, kad kompensuotų neribotus pardavimo nuostolius dėl sumažėjusios paklausos.

(26)

Be pavojaus tradicinių prekybos srautų iš kitų šalių išsaugojimui, minėtas oportunistinis elgesys, kai nederamai išstumiami tradiciniai prekybos srautai ir vidaus gamyba, taip pat gali būti didelio disbalanso Sąjungos plieno rinkoje priežastimi, o tai galiausiai gali sumenkinti pradinių apsaugos priemonių taisomąjį poveikį – apsaugoti nuo naujo staigaus importo padidėjimo.

(27)

Šiomis aplinkybėmis, siekdama užtikrinti drausmingą visų tiekėjų – tiek vidaus pramonės, tiek eksportuotojų – grįžimą į rinką ir užkirsti kelią nederamam oportunistiniam elgesiui, Komisija mano, kad būtina atlikti du bendrus tarifinių kvotų nustatymo koregavimus. Pirmasis – pereiti nuo metinio prie ketvirtinio visų konkrečioms šalims skirtų kvotų valdymo. Šiuo koregavimu nekeičiamas bendras kvotos dydis kiekvienai produktų kategorijai, bet užtikrinamas stabilesnis importo srautas ir sumažinamas pernelyg didelio importo antplūdžio pavojus per likusį priemonių taikymo laikotarpį. Antras papildomas koregavimas – nustatyti patobulintą tvarką šalims, kurios naudojasi konkrečioms šalims skirtomis kvotomis, pasinaudoti likutinėmis kvotomis. Atlikus šį koregavimą likutinėmis kvotomis prireikus galėtų naudotis mažesnės eksportuojančios šalys, kurioms taikoma ši bendrųjų tarifinių kvotų dalis, ir būtų sumažintas pavojus, kad eksportuotojai, kurie naudojasi konkrečioms šalims skirtomis kvotomis, išstums tas šalis. Šie du koregavimai išsamiai paaiškinti atitinkamai 3.2 ir 3.3 skirsniuose.

(28)

Šiame skirsnyje Komisija įvertino, ar dabartinis tarifinių kvotų dydis ir paskirstymas, įskaitant jų valdymą, yra tinkami. Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, be suinteresuotųjų šalių pateiktų pastabų ir įrodymų, atlikdama vertinimą Komisija ypač daug dėmesio skyrė tarifinių kvotų naudojimo raidai antraisiais priemonių taikymo metais (20) – kasdien buvo stebima visų dvidešimt šešių kategorijų produktų kvotų naudojimo raida.

(29)

Pastabų dėl šio peržiūros aspekto pateikė dauguma suinteresuotųjų šalių. Dauguma jų, visų pirma eksportuojantys gamintojai ir trečiųjų šalių vyriausybės, naudotojai ir importuotojai, prašė arba padidinti tarifinių kvotų dydį, arba taikyti kitokią jiems aktualių kategorijų produktams taikomų kvotų paskirstymo sistemą. Jie taip pat prašė pakeisti ataskaitinį laikotarpį tarifinių kvotų dydžiams apskaičiuoti, kad būtų galima pasinaudoti didesne kvota. Kai kurios suinteresuotosios šalys prašė Komisijos pakeisti konkrečioms šalims skirtų kvotų skyrimo pagrindą ir padidinti arba sumažinti dabartinę 5 proc. ribinę vertę.

(30)

Kita vertus, Sąjungos pramonė pasisakė už keletą priešingų koregavimų. Visų pirma Sąjungos pramonė prašė tarifines kvotas nustatyti kas ketvirtį ir vieną ketvirtį nepanaudoto kiekio neperkelti į kitą ketvirtį. Dėl išskirtinių aplinkybių atnaujinus rašytinį tyrimo etapą pastaboms dėl COVID-19 pandemijos ekonominio poveikio teikti, Sąjungos pramonė paprašė iki 75 proc. sumažinti tarifinių kvotų dydį, kad būtų atsižvelgta į pražūtingą pandemijos ekonominį poveikį. Daugelis suinteresuotųjų šalių griežtai prieštaravo šiam prašymui ir teigė, kad toks sumažinimas būtų nesuderinamas su PPO taisyklėmis ir darytų netinkamą poveikį Sąjungos tolesnės gamybos grandies pramonei.

(31)

Komisija pažymi, kad net paskutinį antrųjų priemonių taikymo metų ketvirtį (nagrinėti duomenys iki 2020 m. gegužės 15 d.) dar buvo nepanaudota didelė visų tarifinių kvotų kiekio dalis (21), įskaitant nepanaudotas kiekvienos kategorijos produktų kvotas. Atsižvelgdama į pastebėtą tarifinių kvotų naudojimo spartą ir tendencijas pasibaigus jau daugiau kaip trims ketvirčiams viso laikotarpio ir į vyraujančias ekonomines aplinkybes, kuriomis sulėtėjo augimas, kaip aprašyta 3.1 skirsnyje, Komisija mano, kad mažai tikėtina, jog per likusį paskutinio ketvirčio laiką tarifinių kvotų naudojimas paspartėtų. Priešingai, iš naujausių importo tendencijų ir paklausos prognozių matyti, kad iki laikotarpio pabaigos, t. y. 2020 m. birželio 30 d., importas gali dar labiau sulėtėti. Be to, kaip nurodyta pirmosios peržiūros reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, per pirmuosius priemonių taikymo metus, kai padėtis rinkoje buvo stabilesnė, o paklausa buvo tvari, palyginti su dabartine padėtimi, liko nepanaudota apie 3,2 mln. tonų neapmuitinamų tarifinių kvotų (22).

(32)

Todėl Komisija mano, kad dėl tarifinių kvotų dydžių antraisiais priemonių taikymo metais buvo ne nederamai apriboti prekybos srautai, o sudarytos sąlygos importuoti Sąjungos rinkos poreikius atitinkantį kiekį.

(33)

Atsakydama į prašymus padidinti tarifinių kvotų dydį Komisija pažymi, kad iš suinteresuotųjų šalių pateiktų pareiškimų nematyti, kad paklausa Sąjungos plieno rinkoje padidėtų tiek, kad dėl faktinių tarifinių kvotų rinkoje sumažėtų pasiūla. Priešingai, kaip išsamiai aprašyta 3.1 skirsnyje, ši tendencija veikiau yra priešinga. Galiausiai Komisija taip pat pažymi, kad ataskaitinis laikotarpis, kuriuo remiantis buvo apskaičiuojamos tarifinės kvotos, yra vienas iš priemonių, nustatytų ab initio galutiniame reglamente, struktūros ramsčių ir kad pagrindinės priemonių struktūros esminis keitimas nepatenka į peržiūros aprėptį. Komisijos tikslas veikiau yra įvertinti, ar reikia konkrečiai koreguoti tarifinių kvotų valdymą. Todėl Komisija tuos prašymus atmeta.

(34)

Neatsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad būtina atlikti keletą tarifinių kvotų valdymo koregavimų ir patobulinimų, kad kvotos būtų pritaikytos prie rinkos pokyčių ir būtų geriau užtikrintas apsaugos priemonių veikimas. Šie koregavimai yra ir horizontalūs, ir konkrečiai susiję su tam tikrų kategorijų produktais.

(35)

Per peržiūros tyrimą nustatyta, kad antraisiais priemonių taikymo metais kelios eksportuojančios šalys toliau vykdė labai agresyvią daugelio kategorijų produktų eksporto politiką. Šios šalys neįprastai greitai (kai kuriais atvejais vos per kelis mėnesius nuo laikotarpio pradžios) išnaudojo kai kurias savo metines konkrečioms šalims skirtas kvotas (arba daugumą jų). Metinė konkrečiai šaliai skirta kvota net buvo išnaudota pačią pirmą antrųjų priemonių taikymo metų dieną.

(36)

Dėl šios eksporto politikos neproporcingai didelis tų kategorijų produktų importo srautas Sąjungą pasiekė pačioje metinio laikotarpio pradžioje. Tada šis srautas lėtėjo iki laikotarpio paskutinio ketvirčio pradžios, kai vėl iš naujo užplūdo importas, o tai sutapo su momentu, kai šalims, kurioms taikoma konkrečiai šaliai skirta kvota, leidžiama be muito importuoti, kol bus išnaudota nustatyta likutinė tarifinė kvota. Komisija mano, kad dėl tokios eksporto politikos susidaro didelis disbalansas ir užkertamas kelias sklandžiam rinkos veikimui.

(37)

Atsižvelgdama į didelį neapibrėžtumą, lėtėjančią paklausą ir dėl to atitinkamai drastiškai mažėjantį pardavimą, veikiančius faktiškai visas plieno produktų kategorijas, kaip aprašyta 3.1 skirsnyje, Komisija mano, kad labai tikėtina, jog pirmiau minėta antikonkurencinė eksporto politika bus vykdoma dar aktyviau. Šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis eksportuotojai elgsis labai agresyviai ir oportunistiškai kitų konkurentų atžvilgiu, siekdami susigrąžinti prarastą pardavimo apimtį. Kai elgiamasi taip oportunistiškai, galima pagrįstai tikėtis, kad stipriausių eksportuojančių šalių eksportuotojai stengsis paankstinti pardavimą, kad išstumtų kitus eksportuotojus iš rinkos. Toks oportunistinis komercinis elgesys kelia didžiausią pavojų tinkamam apsaugos priemonių veikimui, nes jis labai trikdo rinką ir, nesiėmus taisomųjų veiksmų, kyla pavojus, kad bus nederamai išstumti tradiciniai prekybos srautai ir vidaus gamyba, taip sumenkinant taikomų apsaugos priemonių effet utile.

(38)

Nuo tada, kai buvo nustatytos galutinės priemonės, konkrečioms šalims skirtos kvotos buvo nustatomos kasmet, t. y. eksportuotojams kiekvieno metinio laikotarpio pradžioje buvo nustatomas visas susijęs kiekis be laiko apribojimų, kurį jie galėjo panaudoti per skirtą laikotarpį, priešingai nei likutinės kvotos, kurios buvo nustatomos kas ketvirtį. Tuo metu atrodė, kad laiko apribojimų nustatymas būtų nereikalinga ir varžanti administracinė našta, trukdanti įprastam rinkos veikimui.

(39)

Tačiau, atlikusi peržiūros tyrimą, Komisija mano, kad dabartinis metinis konkrečioms šalims skirtų kvotų nustatymas nebūtų veiksmingas siekiant išvengti pirmiau nurodytų Sąjungos plieno rinkos trikdžių, kuriuos dar labiau paaštrintų tikėtinas kai kurių eksportuotojų oportunistinis elgesys. Šie trikdžiai ne tik neatitiktų daugumos eksportuojančių šalių interesų, bet ir darytų itin neigiamą poveikį Sąjungos plieno pramonės ekonominei padėčiai ir taip sumažintų priemonių veiksmingumą.

(40)

Todėl Komisija nusprendė, kad konkrečioms šalims skirtos kvotos taip pat turi būti nustatomos kas ketvirtį. Šiuo koregavimu bus užtikrintas pastovesnis importo srautas ir sumažintas labai didelis pavojus, kad kitu priemonių taikymo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., eksportuotojų oportunistinis elgesys gali prieštarauti teisėtiems kitų rinkos dalyvių interesams.

(41)

Šis koregavimas padarys teigiamą, stabilizuojantį poveikį rinkai, nes bus išvengta didžiulio atsargų kaupimo laikotarpio pradžioje, kaip jau anksčiau buvo nustatyta kelių kategorijų produktų atžvilgiu. Dėl šio koregavimo tiek Sąjungos, tiek trečiųjų šalių gamintojai, kurių galimybės vykdyti veiklą per COVID-19 pandemiją buvo labai apribotos ir kuriems veiklą po izoliavimo buvo leista atnaujinti kiek vėliau nei kitiems gamintojams, galės konkuruoti vienodesnėmis sąlygomis, kai paklausa atsigaus.

(42)

Galiausiai reikėtų paminėti, kad Komisija nerado priežasčių, kodėl reikėtų sustabdyti ketvirčiui nustatytų kvotų nepanaudotų kiekių perkėlimą iš vieno ketvirčio į kitą tuo pačiu metiniu laikotarpiu. Toliau taikant perkėlimo mechanizmą užtikrinama, kad tarifinių kvotų naudojimas atitiktų paklausos raidą ištisus metus, be reikalo nesutrikdant rinkos.

(43)

Kaip paaiškinta galutinio reglamento 149 konstatuojamojoje dalyje ir pirmosios peržiūros reglamento 17–19 konstatuojamosiose dalyse, šios kategorijos produktams buvo taikoma tik bendroji tarifinė kvota. Tai buvo išimtis iš pasirinktos sistemos, taikomos beveik visų kitų kategorijų produktams, kurią sudarė ir konkrečioms šalims skirtos kvotos didžiausiems ankstesniems tiekėjams, ir likutinės kvotos visiems kitiems tiekėjams.

(44)

Kalbant apie šią produktų kategoriją, kelios suinteresuotosios šalys paprašė sumažinti kiekvienai kilmės šaliai nustatytą 30 proc. viršutinę ribą iki 20 proc., o kitos pasisakė už tai, kad būtų panaikinta viršutinė riba ir atkurta prieš pirmąją peržiūrą buvusi padėtis.

(45)

Per peržiūros tyrimą nustatyta keletas pokyčių, kuriais remdamasi Komisija mano, kad reikia pakoreguoti šios kategorijos produktams nustatytos tarifinės kvotos valdymą. Pirma, atlikus tyrimą patvirtinta, kad šios kategorijos produktams nustatytos tarifinės kvotos naudojimas per visą laikotarpį nuolat smarkiai mažėjo (žr. 1 diagramą) ir antrųjų priemonių taikymo metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius vidutiniškai buvo išnaudoti 54 proc. šios kvotos (23).

(46)

Nuo antrųjų priemonių taikymo metų pradžios bendra nepanaudota kvota trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė daugiau kaip 1,5 mln. tonų (žr. 2 diagramą). Be to, iš turimų duomenų iki 2020 m. gegužės mėn. vidurio matyti, kad šios kategorijos produktų importo lygis gerokai sumažėjo – išnaudota tik 16 proc. tarifinės kvotos. Tai sudaro daugiau kaip 3 mln. tonų nepanaudotos tarifinės kvotos likus tik šešioms savaitėms iki ketvirčio pabaigos. Taigi, šios kategorijos produktų importo, kuris sudaro maždaug trečdalį ankstesnės dvidešimt šešių kategorijų produktų, kuriems taikomos apsaugos priemonės, importo apimties, tendencija yra svarbus dabartinio staigaus paklausos mažėjimo ES plieno rinkoje rodiklis.

(47)

Komisija taip pat pažymi, kad tarifinių kvotų naudojimas ženkliai sumažėjo laikotarpiu, kuriuo dar nebuvo juntamas sukrėtimas dėl COVID-19 pandemijos. Taigi, tai aiškiai rodo, kad mažai tikėtina, jog Sąjungos paklausa trečiaisiais priemonių taikymo metais vėl būtų tokia didelė, kad galiausiai būtų visiškai arba beveik visiškai išnaudota šios kategorijos produktams nustatyta tarifinė kvota.

(48)

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis nebėra pavojaus, kad galėtų atsirasti pasiūlos trūkumas, kuriam ji bandė užkirsti kelią galutinėmis priemonėmis nustatydama bendrąją tarifinę kvotą. Todėl Komisija nusprendė nebenustatyti išimtinės bendrosios tarifinės kvotos šios kategorijos produktams ir taikyti numatytąją sistemą, kurią sudaro ir konkrečioms šalims skirtos kvotos, ir likutinės kvotos, ir kuri taikoma beveik visų kitų kategorijų produktams.

(49)

Todėl nuo 2020 m. liepos 1 d. 1 kategorijos produktams skirtą tarifinę kvotą sudarys konkrečiai šaliai skirtos kvotos toms šalims, iš kurių importuojamų šios kategorijos produktų kiekis atitinkamu 2015–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu pasiekė bent 5 proc. (24), ir likutinė bendroji kvota visoms kitoms šalims. Tarifinė kvota bus nustatoma kas ketvirtį, kaip paaiškinta 3.2.1 skirsnyje. Tačiau kiekvienai eksportuojančiai šaliai ir toliau bus taikoma 30 proc. viršutinė likutinės kvotos naudojimo ketvirtąjį ketvirtį riba, kad būtų išvengta išstūmimo poveikio (25).

(50)

Komisija toliau laikosi nuomonės, kad numatytoji tarifinių kvotų sistema, kurią sudaro konkrečioms šalims skirtos kvotos ir likutinės kvotos, yra tinkamiausia sistema norint užtikrinti tradicinių prekybos srautų išsaugojimą tiek pagal jų apimtį, tiek pagal kilmę (26). Todėl Sąjunga yra bendrai suinteresuota šią sistemą taikyti šios kategorijos produktams, kai tik susidaro tam būtinos sąlygos.

(51)

Komisija pastebėjo kelis svarbius pasikeitimus po ankstesnio peržiūros tyrimo, kurie turi įtakos šiai kategorijai. Pirma, 2020 m. balandžio 8 d. Komisija nustatė laikinąsias antidempingo priemones šios kategorijos Kinijos Liaudies Respublikos, Indonezijos ir Taivano kilmės produktų importui (27). Antra, Komisija patvirtino, kad JAV atitinkamai labai mažai naudoja konkrečiai šaliai skirtą tarifinę kvotą (28). Taigi, keturioms iš penkių didžiausių šios kategorijos produktus eksportuojančių šalių šiuo metu taikomos skirtingos prekybos apsaugos priemonės. Todėl tikimasi, kad tos šalys nebeeksportuos į Sąjungą tiek, kiek eksportavo anksčiau.

(52)

Kai kurios suinteresuotosios šalys prašė Komisijos nustatyti šios kategorijos produktams skirtos likutinės kvotos viršutinę ribą. Kitos suinteresuotosios šalys prašė, kad Komisija į likutinę kvotą perkeltų konkrečioms šalims skirtų kvotų, kurių naudojimo lygis yra labai žemas, kiekius.

(53)

Remdamasi 51 konstatuojamojoje dalyje aprašytomis pasikeitusiomis aplinkybėmis, dėl kurių gali susidaryti šios kategorijos produktų pasiūlos Sąjungos rinkoje trūkumas, ir laikydamasi požiūrio, kuris nuo galutinių priemonių priėmimo buvo taikomas kitų kategorijų produktų atžvilgiu, Komisija mano, kad dėl Sąjungos interesų reikėtų visų šalių, kurioms taikomos skirtingų rūšių prekybos apsaugos priemonės (29), konkrečiai šaliai skirtų kvotų kiekį perkelti į likutines tarifines kvotas. Šiuo koregavimu bus užtikrinta, kad galiojančios priemonės nedarytų poveikio tradicinei prekybos apimčiai ir kad prireikus Sąjungos naudotojai galėtų pakankamai lanksčiai keisti tiekiančiąsias šalis.

(54)

Todėl nuo 2020 m. liepos 1 d. 8 kategorijos produktams taikoma tarifinė kvota bus kas ketvirtį nustatoma bendroji tarifinė kvota.

(55)

Komisija primena pagrindimą, kuriuo remiantis buvo nuspręsta, kad šiai kategorijai turėtų būti taikoma bendroji tarifinė kvota, ir nurodo pirmosios peržiūros reglamento 54–59 konstatuojamosiose dalyse pateiktus paaiškinimus.

(56)

Kai kurios suinteresuotosios šalys prašė pakeisti su šia kategorija susijusias tarifines kvotas. Visų pirma šalys paprašė grįžti prie sistemos, kurią sudaro ir konkrečioms šalims skirtos kvotos, ir likutinės kvotos. Be to, kai kurios šalys taip pat paprašė šią tarifinę kvotą suskaidyti į dvi pakategores, kad būtų tiksliau atsižvelgta į šiai kategorijai priskirtų produktų savybes.

(57)

Atlikdama analizę per šią antrąją peržiūrą Komisija pastebėjo (remdamasi duomenimis, kurių neturėjo atlikdama pirmosios peržiūros tyrimą) gana neįprastą šios vienos kategorijos produktų importo srautų modelį (30), kuris labai skiriasi nuo tradicinių prekybos srautų pagal apimtį ir kilmę ir dėl kurio Sąjungos rinkoje gali susidaryti disbalansas.

(58)

Komisija pažymi, kad daugiau kaip 70 proc. viso šios kategorijos tarifinės kvotos dydžio atitinka ankstesnius prekybos srautus, kuriuos sudarė tam tikrų rūšių produktai, daugiausia naudojami dideliems inžineriniams projektams. Tačiau iš faktinio šios kategorijos produktų tarifinės kvotos naudojimo matyti, kad kai kurios šalys ją naudoja eksportuodamos tam tikrų rūšių produktus, kurie nėra naudojami dideliems inžineriniams projektams, ir gerokai viršija savo tradicinę prekybos apimtį (kai kuriais atvejais dešimt kartų) kitų rinkos dalyvių – tiek vidaus, tiek eksportuojančių šalių – sąskaita. Todėl Komisija mano, kad taikant dabartinę tarifinių kvotų valdymo sistemą padarytas nederamas išstūmimo poveikis.

(59)

Neatlikus koregavimo, jei trečiaisiais priemonių taikymo metais būtų vykdomi dideli inžineriniai projektai, kuriems reikalingi specialūs vamzdžiai, kiltų pavojus, kad šių projektų vykdytojai negalėtų įsigyti visų šių specialių vamzdžių kiekių pagal šią tarifinę kvotų valdymo sistemą, nes juos išstumtų kiti importuojami produktai.

(60)

Todėl Komisija mano, kad siekiant išvengti minėto nepageidaujamo disbalanso būtina pakoreguoti dabartinę kvotos struktūrą. Tinkamiausias būdas veiksmingai išspręsti susiklosčiusią padėtį – suskaidyti šią kategoriją į dvi pakategores: pirmajai papildomai tarifinei kvotai (25A kategorija) turėtų būti priskirti tie KN kodai, kuriems priskiriami produktai paprastai naudojami dideliems inžineriniams projektams (31), o antrajai papildomai tarifinei kvotai (25B kategorija) – kiti KN kodai, kuriems priskiriami produktai tokiuose projektuose nenaudojami (32). Suskaidymas yra paprastas, ir panašu, kad neturėtų sudaryti neproporcingos naštos muitinėms.

(61)

Kalbant apie tarifinių kvotų nustatymą šioms pakategorėms, 25A kategorijos produktams bus nustatyta viena bendroji tarifinė kvota, kad visiems didelio masto projektų konkursuose dalyvaujantiems potencialiems dalyviams būtų sudarytos vienodos galimybės, kaip aprašyta pirmosios peržiūros reglamente (33). 25B kategorijos produktų tarifinę kvotą sudarys konkrečioms šalims skirtos kvotos toms šalims, kurių vidutinė importo dalis 2015–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu siekė bent 5 proc., ir likutinė kvota visoms kitoms šalims.

(62)

Komisija mano, kad šios kategorijos produktų tarifinės kvotos suskaidymas tiksliau atspindėtų ankstesnius importo srautus, kuriuos sudarė dviejų pakategorių vamzdžių importas, ir taip užtikrintų teisingesnį kvotos veikimą. Suskaidymas užtikrins, kad per likusį priemonių taikymo laikotarpį bet kuriam didelio masto inžineriniam projektui Sąjungoje bus galima gauti reikiamą kiekį produktų, kuriuos priešingu atveju išstumtų kitų rūšių produktai. Toks disbalansas neatitinka Sąjungos interesų ir apsaugos priemonėmis siekiamo tikslo išsaugoti kuo daugiau tradicinių prekybos srautų pagal apimtį ir kilmę.

(63)

Galutinio vartojimo reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad „[Komisija] ir toliau laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į Sąjungos interesus, vėlesniame etape gali reikėti taikyti specialų mechanizmą – galutinio vartojimo procedūrą (kai bus išspręsti įgyvendinimo klausimai) arba nesvarbu kaip sudarytą alternatyvią sistemą, kad būtų galima atskirti automobilių plieno markių produktų, priskiriamų 4B produktų kategorijai, importą. Šie klausimai bus atitinkamai iš naujo įvertinti atliekant būsimą peržiūros tyrimą, remiantis suinteresuotųjų šalių pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais, taip pat kitais pokyčiais, turinčiais įtakos šiai produktų kategorijai.“

(64)

Todėl Komisija atidžiai išnagrinėjo gautas pastabas dėl visų šios kategorijos produktams taikytino mechanizmo pasiūlymų.

(65)

Suinteresuotosios šalys, teikusios pastabas dėl šios kategorijos, iš esmės sutiko, kad svarbu išsaugoti reikiamą automobilių pramonei skirto plieno importo apimtį. Šiuo klausimu jos pateikė skirtingų prašymų. Kelios suinteresuotosios šalys prašė automobilių sektoriuje skirtus naudoti importuotus produktus identifikuoti pagal savideklaraciją arba leisti juos išleisti į laisvą apyvartą tik pateikus įvežimo dokumentą, kurį išduoda valstybės narės paskirta kompetentinga institucija, ir remiantis Sąjungos importuotojo paraiška. Suinteresuotosios šalys taip pat prašė nepanaudotą 4A kategorijos tarifinių kvotų kiekį perskirti 4B kategorijai ir paskutiniam laikotarpio ketvirčiui nustatyti 30 proc. viršutinę ribą, kad dalis tarifinės kvotos nebūtų naudojama ne automobilių plieno markės produktams, taip išstumiant automobilių plieno markės produktus. Galiausiai, kai kurios suinteresuotosios šalys prašė Komisijos sukurti alternatyvią sistemą, kuri būtų kitokia nei galutinio vartojimo procedūra, bet būtų skirta tam pačiam tikslui, ir net atkurti galutinio vartojimo mechanizmą, o kitos griežtai prieštaravo galutinio vartojimo mechanizmo grąžinimui.

(66)

Pirma, Komisija nekeičia nuomonės, kad būtų pageidautina toliau ieškoti alternatyvų 4B kategorijos automobilių plieno markės produktų importo atskyrimui, jei tai įmanoma. Tuo tikslu Komisija nuodugniai įvertino gautus pasiūlymus ir padarė toliau išdėstytas išvadas.

(67)

Kaip išsamiai aprašyta galutinio vartojimo reglamente, galutinio vartojimo mechanizmo nepavyko įgyvendinti taip, kaip tikėtasi. Komisija neturėjo jokių įrodymų, kad aplinkybės, dėl kurių šis mechanizmas buvo panaikintas, būtų pasikeitusios, ir tokio mechanizmo grąžinimas būtų veiksmingas sprendimas. Todėl Komisija nusprendė, kad nėra tikslinga grąžinti galutinio vartojimo mechanizmą.

(68)

Komisija taip pat pažymi, kad, nors buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimų dėl kitų šalių pastabų, negautas joks pasiūlymas, kuriam bent minimaliai pritartų valstybių narių suinteresuotieji subjektai. Remdamasi patirtimi, įgyta taikant galutinio vartojimo mechanizmą, Komisija primena, kad siekiant šios kategorijos produktams pritaikyti veiksmingą alternatyvų mechanizmą labai svarbu, kad visi sudėtingos tiekimo automobilių sektoriui grandinės dalyviai aiškiai įsipareigotų bendradarbiauti visose valstybėse narėse, kad šis mechanizmas būtų perspektyvus. Todėl Komisija mano, kad nepasiūlytas nė vienas alternatyvus atskyrimo mechanizmas, kuriam pritartų dauguma dalyvių ir kurį pavyktų sėkmingai pritaikyti.

(69)

Todėl Komisija nusprendė šios kategorijos produktams netaikyti jokio naujo konkretaus mechanizmo ir išvengti didelio neigiamo poveikio, kurį galėtų dar kartą padaryti nepakankamas mechanizmo taikymas.

(70)

Komisija norėtų džiaugdamasi pabrėžti, kad galutinio vartojimo leidimą įmanoma gauti, jei visi susiję suinteresuotieji subjektai veiksmingai bendradarbiauja. Komisija nurodo konkrečią suinteresuotosios šalies, kuri 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje gavo ES valstybės narės valdžios institucijų išduotą galutinio vartojimo leidimą, padėtį. Deja, Komisija negali veiksmingai valdyti konkrečios tarifinės kvotos, kuri būtų taikoma tik vienai bendrovei.

(71)

Antra, nagrinėdama 4B kategorijos produktams nustatytos tarifinės kvotos naudojimą, Komisija pastebėjo, kad ketvirtąjį ketvirtį nuo 2020 m. balandžio 1 d. leidus naudoti likutinę kvotą į Sąjungos rinką pateko didelis importo srautas, kuriam buvo greitai išnaudota iš pradžių nustatyta likutinė kvota. Ši padėtis panaši į 2019 m. liepos 1 d. padėtį, kai buvo leista naudoti antrųjų priemonių taikymo metų naujas kvotas ir per vieną dieną buvo išnaudota metinė konkrečiai šaliai skirta kvota. Šiuo atžvilgiu kelios suinteresuotosios šalys dar kartą perspėjo Komisiją, kad didžioji šių kvotų kiekio dalis nebus panaudota Sąjungos automobilių pramonei. Dėl šių tvirtinimų Komisija pažymi, kad nė viena kita suinteresuotoji šalis neginčijo šiuo klausimu pateiktų pareiškimų. Be to, Komisija primena, kad, remdamasi pakankamais įrodymais, kuriais patvirtinama, kad argumentai, jog produktų importas pagal 4B kategoriją iš tikrųjų gali neatitikti šios produktų kategorijos, yra teisingi, ji vykdo priemonių vengimo tyrimą dėl šios kategorijos produktų importo iš KLR.

(72)

Todėl Komisija mano, kad būtina atlikti koregavimą siekiant užtikrinti, kad neįprastai dideli 4 kategorijos ne automobilių plieno markės produktų kiekiai nepagrįstai neišstumtų tradicinių tiekimo ES automobilių pramonei srautų. Šis koregavimas išsamiai paaiškintas 3.2.3 skirsnyje.

(73)

Galutinio reglamento 150 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad, šalims išnaudojus joms konkrečiai nustatytą tarifinę kvotą, paskutinį laikotarpio ketvirtį joms turėtų būti leista naudotis likutine tarifine kvota. Taikant tokį mechanizmą buvo siekiama išvengti to, kad likutinės kvotos galėtų likti nepanaudotos. Pirmosios peržiūros reglamento 85–98 konstatuojamosiose dalyse Komisija įvertino, kaip veikia šis priemonių mechanizmas, nustatė, kad daromas tam tikras išstūmimo poveikis, ir atitinkamai pakoregavo šį priemonių mechanizmą dviejų produktų kategorijų atžvilgiu (34).

(74)

Per šią peržiūrą daug suinteresuotųjų šalių pateikė pastabų ir pasiūlymų, kaip išvengti tariamo išstūmimo poveikio, kuris daromas daugelio kategorijų produktams. Kai kurios šalys prašė nustatyti viršutines ribas tam tikrų kategorijų produktams toms šalims, kurios turi galimybę paskutinį ketvirtį pasinaudoti likutinėmis kvotomis. Kai kurios šalys taip pat prašė sumažinti galiojančias viršutines ribas dviejų kategorijų produktams ir visiškai panaikinti galimybę paskutinį laikotarpio ketvirtį šalims pasinaudoti likutine kvota. Be to, kitos šalys pasiūlė konkrečiai šaliai nustatyti kvotų (konkrečiai šaliai skirtų arba likutinių kvotų) naudojimo viršutinę ribą ir leisti pasinaudoti likutine kvota tik atsižvelgiant į nepanaudotą, iš ankstesnio ketvirčio perkeltą kiekį.

(75)

Kita vertus, kitos šalys prašė panaikinti viršutines ribas ir leisti neribojamai jomis naudotis paskutinįjį ketvirtį arba bent jau išlaikyti status quo. Be to, kai kurios šalys prašė, kad šalims, kurios naudojasi konkrečiai šaliai skirta kvota, būtų leista nedelsiant pasinaudoti likutinėmis kvotomis, kai tik jos išnaudoja konkrečiai šaliai skirtas tarifines kvotas, nelaukiant laikotarpio paskutinio ketvirčio.

(76)

Priešingai nei per pirmosios peržiūros tyrimą, atlikdama antrąją peržiūrą Komisija gali įvertinti gerokai ilgesnį galutinių priemonių taikymo laikotarpį savo analizei atlikti – ji gali naudotis penkių ketvirčių duomenimis (35). Todėl dabar Komisija galėjo tiksliau ir patikimiau įvertinti, kurie kiekvienos kategorijos produktų faktiniai importo srautai (pagal kiekį ir kilmę) buvo vykdomi pagal likutines kvotas.

(77)

Pirma, Komisija galėjo įvertinti, kiek likutinės kvotos per ketvirtį tipiškai išnaudoja šalys, kurios šiuo metu yra šios tarifinės kvotos dalies naudotojos. Šiuo atžvilgiu Komisija, viena vertus, apskaičiavo vidutinį likutinės kvotos naudojimą (bendrai ir pagal kilmę) per kiekvieną iš keturių ketvirčių, kai šalys, kurioms nustatyta konkrečiai šaliai skirta kvota, dar negalėjo pasinaudoti likutine kvota. Kita vertus, Komisija palygino šį tipišką naudojimą su faktiniu naudojimu (bendrai ir pagal kilmę) per ketvirtąjį ketvirtį, kai didesnės eksportuojančios šalys jau galėjo pasinaudoti likutine tarifine kvota (36).

(78)

Remdamasi minėtu palyginimu Komisija priėjo prie išvados, kad galimybė ketvirtąjį laikotarpio ketvirtį pasinaudoti likutine kvota negali būti ir toliau suteikiama kaip numatytoji tvarka, nes dėl to daromas įvairaus masto nederamas išstūmimo poveikis kelių kategorijų produktams. Vietoje to, galimybė paskutiniu laikotarpio ketvirčiu pasinaudoti likutine kvota turėtų būti suteikiama arba nesuteikiama remiantis faktiniu tipišku teisę į likutinę kvotą turinčių šalių naudojimu, kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje.

(79)

Komisija mano, kad siekiant parengti veiksmingo ir proporcingo likutinės kvotos naudojimo ketvirtąjį laikotarpio ketvirtį tvarką, tikslinga, kad koregavimai būtų taikomi tik tų kategorijų produktams, kuriems nustatytas neigiamas išstūmimo poveikis. Atsižvelgdama į tai, Komisija parengė tris skirtingas tvarkas, atitinkančias tris skirtingus naudojimosi visų kategorijų produktų likutinėmis kvotomis tvarkas. Šios trys tvarkos priklauso nuo nustatyto išstūmimo poveikio laipsnio, išskyrus 1, 4B, 8 ir 25A kategorijas, kurioms taikoma atskira tarifinių kvotų nustatymo tvarka (žr. atitinkamai 3.2.2.a, 3.2.3.d, 3.2.2.d, 3.2.3.d, 3.2.2.c ir 3.2.3.d skirsnius).

(80)

Mažesnės tiekiančiosios šalys per įvertintus ketvirčius įrodė, kad jos pačios gali visiškai išnaudoti daugelio kategorijų produktų likutinės kvotos kiekius arba labai didelę jų dalį. Be to, dėl stebimo didesnių eksportuojančių šalių elgesio ketvirtąjį ketvirtį, susijusio su šių kategorijų produktais, buvo aiškiai nederamai išstumti mažesnių tiekiančiųjų šalių visi ar kai kurie ankstesni kiekiai. Šiuo atveju, siekdama veiksmingai išsaugoti tradicinius prekybos srautus pagal kilmę, Komisija mano, kad būtina uždrausti šalims, kurios naudojasi konkrečioms šalims skirtomis kvotomis, toliau naudotis likutinėmis kvotomis trečiųjų priemonių taikymo metų ketvirtąjį ketvirtį. Draudimas naudotis likutinėmis kvotomis bus taikomas 5, 16, 20 ir 27 kategorijų produktams (37). Iš ankstesnio vidutinio likutinės kvotos kiekio naudojimo per ketvirtį aiškiai matyti, kad pavojus, jog dalis šios kvotos liks nepanaudota, yra labai mažas.

(81)

Iš vidutinio kai kurių kitų kategorijų produktų kvotų naudojimo matyti, kad nors teisę į likutinę kvotą turinčios tiekiančiosios šalys pakankamai ją išnaudoja, vien tik jos negali išnaudoti visų nustatytų kiekių arba didelės jų dalies. Todėl leidimas didesnėms eksportuojančioms šalims ketvirtąjį ketvirtį naudotis likutine kvota tebėra pagrįstas. Vis dėlto, remiantis išsamia likutinės kvotos naudojimo šiais atvejais analize matyti, kad dėl neribotos galimybės naudotis kvota pasiekiama nesąžininga galutinė pusiausvyra pagal kilmę. Visų pirma buvo pastebėta, kad teisę į likutinę kvotą turinčių mažesnių tiekiančiųjų šalių importo dalis ketvirtąjį ketvirtį visada yra gerokai mažesnė už ankstesnių ketvirčių vidurkį. Šis disbalansas buvo tiesioginis tų didesnių eksportuojančių šalių, kurios išnaudojo savo konkrečioms šalims skirtas kvotas, išskirtinio dominavimo rezultatas, dėl kurio buvo padarytas nederamas išstūmimo poveikis, neatitinkantis Sąjungos interesų kuo labiau išsaugoti prekybos srautus pagal kilmę (38).

(82)

Todėl, siekdama užtikrinti, kad konkrečioms šalims skirtas kvotas išnaudojusioms šalims naudojantis likutinėmis kvotomis tokiais atvejais nebūtų nederamai išstumiami tradiciniai prekybos iš mažesnių tiekiančiųjų šalių, turinčių teisę į likutinę kvotą, srautai, Komisija mano, kad tikslinga riboti šalių, kurios išnaudojo konkrečioms šalims skirtas kvotas, galimybę pasinaudoti likutinėmis kvotomis. Bus leidžiama naudoti tik tuos kiekius, kurie viršija vidutinę kvotą, kuria per keturis ketvirčius pasinaudojo mažesnės tiekiančiosios šalys (39). Šis koregavimas bus taikomas 10, 12, 13, 14, 15, 21, 22 ir 28 kategorijų produktams (40).

(83)

Kalbant apie likusias kategorijas, Komisija mano, kad, remiantis pastebėtomis tendencijomis, iš kurių nematyti jokio nederamo išstūmimo pagal kilmę, Sąjungai naudinga išlaikyti status quo, t. y. leisti ketvirtąjį ketvirtį be apribojimų naudotis likutine kvota šalims, kurios išnaudojo konkrečioms šalims skirtas kvotas. Vis dėlto, siekiant išsaugoti prekybos iš teisę į likutinę kvotą turinčių naudotojų srautus, šiems naudotojams bus skirtos nepanaudotos perkeltos kvotos. Šis neribotas likutinių kvotų naudojimas bus taikomas 2, 3A, 3B, 4A, 6, 7, 9, 17, 18, 19, 24, 25B ir 26 kategorijų produktams (41).

(84)

Pirmiau aprašytas metodas dėl įvairių priežasčių negali būti taikomas 1, 4B, 8 ir 25A kategorijų produktams.

(85)

Nuo galutinių priemonių nustatymo iki naujo koregavimo pagal šią peržiūrą įsigaliojimo 1 kategorijos produktams taikoma bendrosios tarifinės kvotos sistema. Dėl šios sistemos neįmanoma atlikti tokios išstūmimo analizės, kokia atlikta dėl a–c punktuose nurodytų kategorijų.

(86)

Nepaisant to, pirmosios peržiūros reglamente Komisija nusprendė, kad 30 proc. viršutinė ketvirčio riba leidžia išsaugoti kiek įmanoma didesnę tradicinę prekybos apimtį tiek pagal apimtį, tiek pagal kilmę. Dėl tų pačių priežasčių Komisija mano, kad 30 proc. viršutinės ribos tolesnis taikymas iš pradžių nustatytai likutinei kvotai ketvirtojo ketvirčio pradžioje tebėra geriausia priemonė siekiant išvengti to, kad šalys, kurios po individualaus koregavimo (dėl kurio nuspręsta atliekant šią peržiūrą) pasinaudos konkrečiai šaliai skirta šios kategorijos kvota, gali išstumti teisę į naujai sukurtą likutinę kvotą turinčius naudotojus.

(87)

Galutinio vartojimo mechanizmas 4B kategorijos produktams buvo taikomas du ketvirčius: 2019 m. spalio–gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio–kovo mėn. Nustačius šį mechanizmą eksportuojančios šalys susidūrė su didelėmis eksporto į Sąjungą kliūtimis. Todėl importo lygis buvo neįprastai žemas. Taigi, Komisija neturi tokių pačių išsamių duomenų išstūmimo vertinimui atlikti, kokius turėjo a–c punktuose nurodytų kategorijų produktų atveju.

(88)

Vis dėlto, iš turimų 2019 m. ketvirtojo ketvirčio ir 2020 m. duomenų akivaizdu, kad esama tam tikro išstūmimo poveikio. Iš tiesų, abiejų ketvirčių pradžioje faktiškai visą likutinę kvotą išnaudojo tik viena eksportuojanti šalis, kuri naudojosi konkrečiai šaliai skirta kvota. Todėl, siekdama užkirsti kelią nederamam išstūmimo poveikiui ir išsaugoti ankstesnius prekybos srautus pagal kilmę, Komisija mano, kad tikslinga šiai kategorijai nustatyti 30 proc. viršutinę ribą, atsižvelgiant į iš pradžių ketvirtojo ketvirčio pradžioje turėtą kiekį, skirtą šalims, kurios išnaudojo konkrečioms šalims skirtas kvotas.

(89)

Galiausiai, kadangi nuo 2020 m. liepos 1 d. 8 ir 25A kategorijoms bus skirta tik bendroji tarifinė kvota, ši sistema joms netaikoma.

(90)

Galutiniame reglamente Komisija taip pat įsipareigojo įvertinti, ar plieno apsaugos priemonių veikimas kelia kokią nors esminę grėsmę tam tikrų lengvatinės prekybos partnerių stabilizavimui ar ekonominei plėtrai tokiu mastu, kad tai pakenktų jų susitarimų su Sąjunga integracijos tikslams. Pirmosios peržiūros reglamente Komisija padarė išvadą, kad apsaugos priemonės nedarė žalingo poveikio integracijos tikslų įgyvendinimui. To paties reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje taip pat nustatyta, kad „šalių gebėjimas vykdyti eksportą į ES taikant priemones nebuvo nepagrįstai apribotas“.

(91)

Kelios suinteresuotosios šalys, visų pirma trečiųjų šalių vyriausybės, pateikė pastabų pagal šį pranešimo apie inicijavimą skirsnį. Tam tikros šalys prašė atleisti jas nuo priemonių arba taikyti lengvatinį režimą. Šiuo atžvilgiu buvo prašoma Vakarų Balkanų šalis atleisti nuo apsaugos priemonių, nes jos gali paveikti šių šalių plieno pramonės plėtrą ir daryti didelį neigiamą poveikį jų vidaus ekonomikai, o tai gali sutrukdyti siekti su Sąjunga pasirašytuose Stabilizacijos ir asociacijos susitarimuose (SAS) nustatytų tikslų. Be to, šios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl apsaugos priemonių sumažėtų jų eksportas į Sąjungą, palyginti su laikotarpiu iki priemonių nustatymo. Todėl eksportuotojai svarstytų galimybę laikinai uždaryti tam tikrus gamybos objektus ir daug darbuotojų išleisti nemokamų atostogų. Kai kurios šalys nurodė, kad veiksmingai laikosi Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių, taikomų plieno pramonei, todėl joms turėtų būti suteikta neribota galimybė patekti į Sąjungos rinką nemokant muitų. Kiti prašymai atleisti nuo priemonių arba taikyti lengvatinį režimą, susiję su keliomis trečiosiomis šalimis, buvo grindžiami skirtingomis atitinkamų dvišalių susitarimų su Sąjunga nuostatomis.

(92)

Pirma, Komisija primena argumentus, kuriuos ji pateikė pirmosios peržiūros reglamente, kad tokias apsaugos priemones galima nustatyti pagal visus dvišalius susitarimus, kuriuos suinteresuotosios šalys nurodė šiame skirsnyje. Todėl Komisija nėra teisiškai įpareigota jas atleisti nuo priemonių. Antra, pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 2 straipsnį apsaugos priemonės taikomos importuojamam tiriamajam produktui neatsižvelgiant į šaltinį. Kaip jau minėta pirmosios peržiūros reglamente, „vienintelės šių taisyklių išimtys yra susijusios su ypatinga tam tikrų besivystančių šalių narių padėtimi arba tam tikrais atvejais – su įsipareigojimais pagal dvišalius susitarimus“. Todėl Komisija toliau laikosi savo pozicijos, kad nėra teisinio pagrindo šioms šalims nebetaikyti apsaugos priemonių.

(93)

Kaip nurodyta pirmosios peržiūros reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje, įsipareigojimas peržiūrėti priemones dėl konkrečių aspektų, aprašytų (90) konstatuojamojoje dalyje, visų pirma yra susijęs su šalimis, su kuriomis Komisija yra sudariusi SAS.

(94)

Komisija pirmiausia atliko ankstesniais rezultatais grindžiamą šių šalių eksporto veiklos antraisiais priemonių taikymo metais, t. y. nuo 2019 m. liepos 1 d., vertinimą. Atlikus analizę nustatyta, kad paskutinįjį laikotarpio ketvirtį šios šalys dar nebuvo išnaudojusios viso kategorijų, kurių atžvilgiu šios šalys naudojasi konkrečiai šaliai skirtomis kvotomis, produktų kvotų kiekio. Be to, kalbant apie produktų kategorijas, kurių konkrečiai šaliai skirtų kvotų kiekį šios šalys vėliau galbūt išnaudojo, daugeliu atvejų, įskaitant kategorijas, kurias kai kurios iš šių šalių įvardijo kaip itin svarbias, dar tebebuvo neišnaudotas didelis likutinių kvotų kiekis. Tai reiškia, kad jos apskritai turėjo galimybę toliau eksportuoti viršydamos ankstesnį joms svarbiausių kategorijų produktų eksporto lygį. Kalbant apie produktų kategorijas, dėl kurių šioms šalims buvo nustatytos likutinės kvotos, atlikus analizę nenustatyta, kad tarifinių kvotų sistema būtų ribojusi tų šalių galimybes eksportuoti. Iš tiesų tam tikrais atvejais šalys de facto nesusidūrė su jokiais dėl priemonių atsirandančiais apribojimais, kurie trukdytų viršyti ankstesnį eksporto lygį.

(95)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tarifinių kvotų dydis buvo pakankamas ir proporcingas, kad būtų galima išsaugoti tradicinius prekybos srautus, ir kad nėra jokių smarkaus Sąjungos paklausos padidėjimo ar kokių nors aplinkybių pasikeitimo įrodymų, kuriais būtų galima pateisinti to dydžio keitimą nedarant poveikio galiojančių priemonių veiksmingumui.

(96)

Komisija taip pat atliko ateities perspektyvomis grindžiamą analizę ir nagrinėjo, kaip šiuo reglamentu numatyti koregavimai galėtų paveikti Vakarų Balkanų šalių stabilizavimą ar ekonominę plėtrą. Atlikdama šį vertinimą Komisija atsižvelgė į dabartinę rinkos padėtį ir artimiausios ateities perspektyvas, kaip aprašyta 3.1 skirsnyje.

(97)

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad, pirma, priešingai, nei prašė Sąjungos pramonė, Komisija per šią antrąją peržiūrą, kaip ir per pirmąją peržiūrą, nesumažino tarifinių kvotų dydžio, ir, antra, šios tarifinės kvotos bus dar labiau liberalizuotos jau antrą kartą, jas padidinant dar 3 proc., kai įsigalios koregavimai pagal šią antrąją peržiūrą (42). Tai reiškia, kad Vakarų Balkanų šalims bus nustatytos didesnės konkrečioms šalims skirtos kvotos ir apskritai jos galės toliau naudotis didesnėmis likutinėmis kvotomis paskutinį ketvirtį, o tai suteiks joms galimybę toliau, kaip nuo pat galutinių priemonių nustatymo, eksportuoti didesnius kiekius nei anksčiau. Komisija taip pat pažymi, kad nauji horizontalaus pobūdžio koregavimai dėl išstūmimo, kaip aprašyta 3.2.3 skirsnyje, ir dėl besivystančių šalių atleidimo nuo priemonių, kaip aprašyta 3.2.5 skirsnyje, turės papildomos bendros teigiamos įtakos kai kurioms Vakarų Balkanų šalims svarbių produktų kategorijoms.

(98)

Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad apsaugos priemonės nekėlė ir jas pakoregavus negali kelti jokio didesnio pavojaus Vakarų Balkanų šalių stabilizavimui ar ekonominei plėtrai.

(99)

Galiausiai Komisija pažymi, kad šių suinteresuotųjų šalių pareiškimuose pateiktais tvirtinimais nebuvo įrodyta, kad esama tokio pavojaus arba nepateikta atitinkamų tokio pavojaus požymių.

(100)

Todėl, remiantis pateiktu vertinimu ir neturint jokių kitų priešingų įrodymų, Komisijai telieka atmesti šiame skirsnyje pateiktus tvirtinimus.

(101)

Reglamentu (ES) 2019/159 priėmusi galutines apsaugos priemones Komisija įsipareigojo reguliariai peržiūrėti besivystančių šalių, kurioms priemonės netaikomos, sąrašą remdamasi atnaujintais importo statistiniais duomenimis.

(102)

Kai kurios suinteresuotosios šalys savo pareiškimuose prašė jas atleisti nuo priemonių, nes tam tikra šalis jau nebeviršys konkrečios kategorijos produktų 3 proc. ribinės vertės. Kitos šalys prašė tam tikrai šaliai nustatyti priemones, nes ji viršijo konkrečios kategorijos produktų 3 proc. ribinę vertę. Tam tikros suinteresuotosios šalys prašė jas atleisti nuo konkrečios kategorijos produktams nustatytų priemonių, nes kiekviena šalis atskirai neviršytų 3 proc. ribinės vertės net jei tokiomis aplinkybėmis šioms šalims kartu tektų daugiau nei 9 proc. importo. Galiausiai kitos šalys manė, kad skaičiavimą būtų tikslingiau atlikti remiantis visomis dvidešimt šešiomis produktų kategorijomis kartu.

(103)

Pagal Reglamento (ES) 2015/478 18 straipsnį ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, ypač PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 9 straipsnio 1 dalį, laikinosios priemonės neturėtų būti taikomos PPO nare esančios besivystančios šalies kilmės produktams, jei tos šalies konkretaus produkto importo į Sąjungą dalis neviršija 3 proc., su sąlyga, kad PPO narėmis esančioms besivystančioms šalims, kurių importo dalis yra mažesnė nei 3 proc., kartu tenka ne daugiau kaip 9 proc. viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą. Be to, Sąjunga yra suinteresuota pakoreguoti besivystančių šalių, kurioms priemonės netaikomos, sąrašą, kad tam tikros besivystančios šalys negalėtų nepagrįstai gauti naudos iš pirminio sprendimo netaikyti joms priemonių.

(104)

Todėl Komisija, remdamasi visų 2019 m. duomenimis (43), iš naujo apskaičiavo kiekvienos eksportuojančios šalies kiekvienos kategorijos produktų importo dalį (44).

(105)

Remiantis visų 2019 m. duomenimis, iš toliau išvardytų šalių, kurioms priemonės netaikomos, importuojamas kai kurių kategorijų produktų kiekis viršijo 3 proc. ribinę vertę. Todėl, remiantis šios peržiūros rezultatais, priemones reikėtų pradėti taikyti:

(106)

Po to Komisija įvertino, ar nagrinėjamosioms besivystančioms šalims galima nustatyti minėtų kategorijų produktams taikomas konkrečiai šaliai skirtas kvotas. Tuo tikslu Komisija įvertino, ar per 2015–2017 m. laikotarpį iš nagrinėjamųjų šalių importuotas tų kategorijų produktų kiekis siekė bent 5 proc. viso per tą laikotarpį importuotų bet kurios kategorijos produktų kiekio. Iš rezultatų matyti, kad nė viena šių šalių neatitiko konkrečiai šaliai skirtos kvotos nustatymo kriterijų. Taigi visoms toms šalims atitinkamų kategorijų produktams bus taikoma likutinė kvota.

(107)

Dėl neįtraukimo į apsaugos priemonių taikymo sritį, atlikus peržiūra gauti tokie rezultatai:

(108)

Konkrečiai šaliai skirtos kvotos, kurios būtų buvę nustatytos PPO narėmis esančioms besivystančioms šalims, kurios po peržiūros bus atleistos nuo priemonių (Brazilija – 6 kategorija ir Kinija – 3A kategorija), nuo trečiųjų priemonių taikymo metų pirmojo ketvirčio pradžios, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d., bus perkeltos į atitinkamas likutines kiekvienos aptariamos kategorijos produktų kvotas (45).

(109)

Atlikusi šį pakartotinį skaičiavimą Komisija atnaujino išimčių sąrašą remdamasi atnaujintais kiekvienos iš 26 kategorijų produktų, kuriems taikomos priemonės, importo duomenimis (visas atnaujintas sąrašas pateikiamas I priede).

(110)

Pagal šį peržiūros pagrindą Komisija gavo tris labai skirtingus prašymus. Pagrindinė jų tema – liberalizavimo lygis. Atsižvelgdama į mažėjančią paklausą Sąjungos pramonė pasisakė už tai, kad būtų sumažintas dabartinis 3 proc. liberalizavimo lygis ir netgi būtų visiškai jo atsisakyta. Kita vertus, kitos suinteresuotosios šalys tvirtino, kad pirmosios peržiūros reglamentu nustatytas liberalizavimo lygis turėtų būti išlaikytas arba net padidintas visų kategorijų produktams arba kai kurių konkrečių kategorijų produktams ir (arba) konkrečios kilmės produktams.

(111)

Pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 4 dalį „norint palengvinti prisitaikymą, esant tokiai padėčiai, kada specialiosios rinkos protekcinės (apsaugos) priemonės, kaip skelbia 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, tikėtina trukmė yra daugiau kaip vieneri metai, valstybė narė, taikydama priemonę, ją laipsniškai liberalizuoja reguliariais intervalais, kol ta priemonė taikoma“.

(112)

Todėl pirmosios peržiūros reglamente Komisija nustatė 3 proc. liberalizavimo lygį, kuris įsigalioja antraisiais priemonių taikymo metais. Tame reglamente Komisija taip pat nustatė, kad toks pat liberalizavimo lygis turėtų būti taikomas ir trečiaisiais priemonių taikymo metais, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. Komisija analizavo, ar dabartinio liberalizavimo lygio didinimas būtų pateisinamas.

(113)

Kaip išsamiai paaiškinta 3.1 skirsnyje, beveik visi šaltiniai rodo, kad 2020–2021 m., palyginti su ankstesniais metais, ekonominė veikla akivaizdžiai lėtės. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad plieno paklausa daugiausia priklauso nuo šalies ar ekonominio regiono makroekonominių tendencijų, pvz., BVP augimo. Be to, Komisija primena, kad pirmaisiais priemonių taikymo metais buvo nepanaudoti dideli tarifinių kvotų kiekiai ir tikėtina, kad antrųjų metų pabaigoje dar didesni kvotų kiekiai vėl liks nepanaudoti. Todėl, atsižvelgiant į dabartines 2020–2021 m. laikotarpio ekonomines perspektyvas, į visą laiką didelį neišnaudotą visų kategorijų produktų tarifinių kvotų kiekį ir į tai, kad nėra patikimų įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad reikėtų didinti tarifines kvotas, Komisijai telieka atmesti visus prašymus paspartinti liberalizavimą.

(114)

Kita vertus, Komisija toliau nagrinėjo prašymus sumažinti arba iš viso panaikinti dabartinį liberalizavimo lygį. Komisija mano, kad PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 4 dalies formuluotė aiškiai įpareigoja tyrimą atliekančią instituciją bent išlaikyti tokį patį liberalizavimo lygį, kai jis bus veiksmingai pritaikytas antraisiais priemonių taikymo metais. Todėl Komisija mano, kad 2020 m. liepos 1 d. prasidedančiais trečiaisiais priemonių taikymo metais liberalizavimo lygis negali būti mažesnis, nei faktiškai taikytas antrųjų metų pabaigoje, t. y. negali būti mažesnis nei 3 proc. Todėl Komisija atmeta prašymus sumažinti liberalizavimo lygį.

(115)

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau pateiktas išvadas, kiekvienos kategorijos produktams tebetaikomas 3 proc. liberalizavimo lygis.

(116)

Kelios suinteresuotosios šalys pranešė Komisijai apie įtariamą praktiką, kuria siekiama išvengti 25 proc. nekvotinio muito mokėjimo. Ši įtariama priemonių vengimo ar neteisingo deklaravimo praktika taikoma įvairiomis formomis ir yra susijusi su keliomis produktų kategorijomis.

(117)

Komisija atkreipė dėmesį į šiuos tvirtinimus ir įsipareigoja juos toliau nagrinėti, kad galėtų imtis būtinų taisomųjų veiksmų, jei pasitvirtintų, kad įtariama praktika yra iš tiesų taikoma. Bet kuriuo atveju Komisija primena, kad siekiant išnagrinėti šiuos įtarimus ir toliau yra visapusiškai laikomasi muitų teisės aktų.

(118)

Kai kurios suinteresuotosios šalys prašė suskaidyti tam tikras kategorijas. Pagrįsdamos šiuos tvirtinimus kai kurios šalys tvirtino, kad kai kuriais atvejais pagal tą pačią tarifinę kvotą buvo importuojami ir įprastiniai, ir aukščiausios klasės produktai, ir kad Komisija, siekdama išvengti išstūmimo poveikio, turėtų užtikrinti, kad būtų išlaikytas tinkamas šių dviejų rūšių produktų derinys.

(119)

Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad gavusi šiuos prašymus ji per šią antrąją peržiūrą atliko labai išsamią galimo išstūmimo poveikio analizę ir patobulino 3.2.3 skirsnyje aprašytus koregavimus, kad galėtų užkirsti kelią šiam poveikiui. Komisija pažymi, kad atlikus šiuos koregavimus būtų galima patenkinti daugelį šių prašymų, nes jais būtų užtikrinta, kad šalys, tiekiančios nedidelį kiekį aukščiausios klasės produktų, kuriems paprastai taikoma likutinė kvota, galėtų užtikrinčiau pasinaudoti nustatytais kiekiais. Be to, Komisija primena, kad rengiant priemones turi būti išlaikyta sudėtinga pusiausvyra tarp siekimo užtikrinti kuo didesnį tradicinių prekybos srautų pagal kiekį ir kilmę išsaugojimą ir priemonių, kurias Sąjungos valstybių narių nacionalinės muitinės galėtų veiksmingai įgyvendinti, rinkinio išlaikymo. Komisija mano, kad padaugėjus produktų pakategorių būtų pernelyg apsunkintas priemonių įgyvendinimas ir pakenkta veiksmingam tarifinių kvotų nustatymui.

(120)

Kai kuriuose prašymuose suskaidyti kategorijas konkrečiai nurodyta, kad tam tikrų rūšių produktai buvo naudojami automobilių sektoriuje, todėl jiems turėtų būti taikoma tokia pati tvarka kaip 4B kategorijos produktams. Tačiau šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad per rašytinę procedūrą į tokius prašymus iš esmės neatsižvelgė pati automobilių pramonė, todėl kilo pagrįstų abejonių, ar toks koregavimas atitiktų Sąjungos interesus.

(121)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šiuo klausimu gautuose pareiškimuose, išskyrus pareiškimą dėl 25 kategorijos produktų, minėtą 55–62 konstatuojamosiose dalyse, nebuvo pateikta pakankamai tvirtinimus pagrindžiančių įrodymų arba nebuvo įrodyta, kad muitinės galėtų įgyvendinti tokį koregavimą nepatirdamos pernelyg didelės naštos, taip pat nebuvo įrodyta, kad toks koregavimas atitiktų bendrus Sąjungos interesus.

(122)

Kai kurios suinteresuotosios šalys Komisijos prašė į priemonių taikymo sritį įtraukti tam tikrų kategorijų produktus, o kitos tvirtino, kad tam tikrų kategorijų produktai neturėtų būti įtraukti.

(123)

Komisija nurodo savo išvadą pirmosios peržiūros reglamento 163 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nustatyta, kad produkto apibrėžtosios srities keitimas nepatenka į peržiūros taikymo sritį. Todėl šie prašymai atmesti.

(124)

Kai kurios šalys taip pat teigė, kad galiojančios priemonės neatitinka PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių standartų ir dėl to jas reikėtų panaikinti.

(125)

Komisija daro nuorodą į pirmosios peržiūros reglamento 165 konstatuojamąją dalį ir joje pateiktas nuorodas ir atmeta šiuos tvirtinimus.

(126)

Kitos suinteresuotosios šalys pasiūlė tarifines kvotas nustatyti pagal licencijavimo sistemą.

(127)

Šiuo atžvilgiu Komisija pakartoja, kad taikant bet kokią tarifinių kvotų nustatymo sistemą turi būti užtikrinta, kad jos įgyvendinimas pernelyg neapsunkintų muitinių tiek, kad kiltų pavojus pakenkti veiksmingam sistemos taikymui. Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad galutiniu reglamentu patvirtinta tarifinių kvotų nustatymo sistema yra tinkamiausia sistema tinkamai pusiausvyrai pasiekti.

(128)

Galiausiai kelios šalys teiravosi, kokį poveikį turės Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos („Brexit’as“) ir kokius koregavimus gali tekti dėl to atlikti.

(129)

Komisija pažymi, kad priimant koregavimus tebegalios Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos pereinamasis laikotarpis, nes dar vyksta derybos dėl būsimo Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimo. Prireikus Komisija skubiai iš naujo įvertins padėtį, atsižvelgdama į visus su šiuo aspektu susijusius pokyčius.

(130)

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad ši peržiūra, kuria siekiama iš dalies pakeisti galiojančias apsaugos priemones, taip pat atitinka įsipareigojimus pagal su tam tikromis trečiosiomis šalimis pasirašytus dvišalius susitarimus.

(131)

Galiausiai Komisija mano, kad atsižvelgiant į Sąjungos interesus jai gali tekti, pasikeitus aplinkybėms priemonių taikymo laikotarpiu, pakoreguoti II priede laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. nustatytą tarifinės kvotos dydį arba paskirstymą. Pasikeitusios aplinkybės galėtų pasireikšti, pavyzdžiui, tuo atveju, jei iš esmės padidėtų ar sumažėtų kai kurių kategorijų produktų Sąjungos paklausa ir dėl to reikėtų iš naujo įvertinti tarifinių kvotų dydį, nustatyti antidempingo arba antisubsidijų priemones, kurios gali turėti reikšmingos įtakos būsimiems importo pokyčiams, arba net bet kokį su JAV 232 skirsniu susijusį pokytį, kuris gali turėti tiesioginės įtakos šio tyrimo išvadoms, visų pirma dėl prekybos srautų nukreipimo. Komisija taip pat gali peržiūrėti, ar priemonių veikimas galėjo daryti neigiamą poveikį siekiant integracijos tikslų, nustatytų su lengvatinės prekybos partneriais, pvz., kelti didelį pavojų jų stabilizavimui ar ekonominei plėtrai.

(132)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka atitinkamai pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį įsteigto Apsaugos priemonių komiteto nuomonę,