ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 203

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

63 metai
2020m. birželio 26d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2020 m. balandžio 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/877, kuriuo iš dalies keičiamas ir ištaisomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas

1

 

*

2020 m. birželio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/878, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) II priedas ( 1 )

28

 

*

2020 m. birželio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/879, kuriuo dėl konkrečių nuostatų, kuriomis pagal Europos kaimynystės priemonę finansuojamų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo nuostatos suderinamos su konkrečiomis reagavimo į COVID-19 pandemiją priemonėmis, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 897/2014

59

 

*

2020 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/880, kuriuo dėl tipinių kainų paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir tipinių kiaušinių albumino kainų nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

63

 

*

2020 m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/881, kuriuo tenkinamas prašymas suteikti naujojo eksportuojančio gamintojo statusą taikant Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1198 importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatytas galutines antidempingo priemones

65

 

*

2020 m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/882, kuriuo tenkinamas prašymas suteikti naujojo eksportuojančio gamintojo statusą taikant Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1198 importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatytas galutines antidempingo priemones

68

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2020 m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/883, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2020) 4375)  ( 1 )

71

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2020 m. kovo 25 d. Tarybos sprendimo (ES) 2020/470 dėl teisės remti bendrą produkciją taikymo laikotarpio pratęsimo, kaip numatyta Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo Protokolo dėl bendradarbiavimo kultūros klausimais 5 straipsnyje, klaidų ištaisymas ( OL L 101, 2020 4 1 )

95

 

*

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo klaidų ištaisymas ( OL L 303, 2018 11 28 )

96

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

2020 6 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/877

2020 m. balandžio 3 d.

kuriuo iš dalies keičiamas ir ištaisomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (1), ypač į jo 7, 10, 24, 88, 131, 156, 160, 168, 175, 183, 212, 216, 253 ir 265 straipsnius,

kadangi:

(1)

praktiškai įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Kodeksas) kartu su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2446 (2) paaiškėjo, kad reikia atlikti keletą to deleguotojo reglamento pakeitimų siekiant jį geriau pritaikyti prie ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių administracijų poreikių ir atsižvelgti į teisės aktų pokyčius ir Kodeksui įgyvendinti būtinų IT sistemų diegimo raidą;

(2)

siekiant patikslinti, kuri muitinės įstaiga privalo užtikrinti, kad prieš atvežant prekes būtų atlikta įvežimo bendrąja informacija grindžiama rizikos analizė, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnio 15 punkte pateikta termino „pirmoji įvežimo muitinės įstaiga“ apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista – reikėtų nurodyti, jog tais atvejais, kai šis terminas vartojamas, jis reiškia įstaigą, atsakingą už numatomos transporto priemonės atvykimo vietos priežiūrą, net jei dėl kokių nors priežasčių ta transporto priemonė faktiškai atvyksta į kitą vietą, už kurios priežiūrą yra atsakinga kita įstaiga;

(3)

siekiant aiškiai nustatyti taisyklių, reglamentuojančių skubiose siuntose esančių prekių įvežimo bendrosios deklaracijos teikimo ir tokių prekių importo ir eksporto formalumų atlikimo tvarką, taikymo sritį, reikėtų apibrėžti terminus „skubi siunta“ ir „skubių siuntų vežėjas“;

(4)

siekiant užtikrinti vienodą muitų teisės aktų nuostatų, grindžiamų prekių tikrąja verte, taikymą, reikia apibrėžti terminą „tikroji vertė“;

(5)

atsižvelgiant į Karinio mobilumo veiksmų planą (3), reikia racionalizuoti ir supaprastinti muitinės formalumus, taikomus vykdant karinę veiklą gabenamoms ar naudojamoms prekėms. Šiuo tikslu reikėtų apibrėžti tas prekes ir nustatyti ES 302-ąją formą – muitinės dokumentą, kurį ES valstybės narės naudotų, be kita ko, vykdydamos karinę veiklą pagal Sąjungos bendrą saugumo ir gynybos politiką;

(6)

tam, kad taikant ne muitų teisės srities Sąjungos teisės aktus identifikavimo reikmėms būtų galima naudoti ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodą (EORI kodą), asmenys, kurie nėra ekonominės veiklos vykdytojai, turėtų būti įpareigoti registruotis EORI sistemoje ne tik tais atvejais, kai tokios registracijos reikalaujama pagal valstybės narės teisės aktus, bet ir kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 6 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 13 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė pratęsti su muitų teisės aktų taikymu susijusio sprendimo priėmimo terminą, kai kompetentinga muitinė tiria muitų teisės aktų pažeidimą. Tokia galimybė turėtų būti numatyta ir tais atvejais, kai kompetentinga muitinė ir mokesčių administravimo institucija tiria mokesčių teisės aktų pažeidimą, nes kai kurie leidimai gali būti suteikti tik tuo atveju, jei nenustatyta reikšmingų arba kartotinių mokesčių taisyklių pažeidimų. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 17 straipsnio 1 dalimi muitinė įpareigota sustabdyti sprendimo galiojimą tol, kol bus nustatyta, ar ekonominės veiklos vykdytojas yra įvykdęs reikšmingą arba kartotinį pažeidimą. Ta pareiga taip pat turėtų būti vykdoma tais atvejais, kai padaroma sunkių nusikaltimų, susijusių su to veiklos vykdytojo ekonomine veikla, tačiau ne tais atvejais, kai pažeidimus ar nusikaltimus padaro už bendrovės muitinės klausimus atsakingi asmenys, kurie nėra tos bendrovės darbuotojai, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (4) 24 straipsnio 1 dalyje. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 13 straipsnio 4 dalis ir 17 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(8)

Kodekso 86 straipsnio 3 dalyje nustatytos specialiosios taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama skolos muitinei suma, kai atsiradusi skola yra susijusi su perdirbtaisiais produktais, gautais taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Skola muitinei deklaranto prašymu apskaičiuojama remiantis prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, tarifiniu klasifikavimu, muitine verte, kiekiu, pobūdžiu ir kilme tai procedūrai įforminti pateiktos muitinės deklaracijos priėmimo metu. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 76 straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis Kodekso 86 straipsnio 3 dalis taikoma be deklaranto prašymo. Tam, kad nebūtų galimybės išvengti antidempingo ir kompensacinių muitų, apsaugos priemonių ir papildomų muitų, mokėtinų dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, kurie būtų taikomi prekėms tuo metu, kai joms pirmą kartą įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, pareiga taikyti Kodekso 86 straipsnio 3 dalį be deklaranto prašymo turėtų apimti ir perdirbtuosius produktus, gautus iš tokių prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 76 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Tam, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių, turėtų būti nustatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis;

(9)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimtys, kai netaikomas reikalavimas pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją įvežant prekes į Sąjungos muitų teritoriją. Tam, kad skubos atvejais nebūtų gaištama importuoti organus ir kitus žmogaus ar gyvūnų audinius arba žmogaus kraują, tinkamus nuolatiniam persodinimui, implantavimui ar perpylimui, šios išimtys turėtų būti taikomos ir tokioms prekėms. Be to, siekiant palengvinti karinį mobilumą, šios išimtys turėtų būti taikomos ir prekėms, gabenamoms su NATO 302-ąja forma arba ES 302-ąja forma. Į Sąjungos muitų teritoriją įtraukus Italijos Kampionės savivaldybę ir Italijai priklausančią Lugano ežero dalį (5), šios išimtys nebeturėtų būti taikomos iš tų teritorijų įvežamoms prekėms. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 (6) siekiama apsaugoti jūros aplinką nuo laivų, kurie naudojasi Sąjungos uostais, išmetamų atliekų neigiamo poveikio, užtikrinant geresnį tinkamų uosto priėmimo įrenginių prieinamumą bei naudojimą ir geresnį atliekų pristatymą į tuos įrenginius. Kad nebūtų kliūčių siekti tos direktyvos tikslo, reikėtų racionalizuoti ir supaprastinti tokioms atliekoms taikomus muitinės formalumus, t. y. atleisti nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, o pateikimo muitinei veiksmą laikyti išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija. Šie supaprastinimai turėtų būti taikomi tik tuo atveju, kai kompetentingoms institucijoms pateikiamas Direktyvos (ES) 2019/883 6 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas apie atliekas. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104, 138, 141 ir 142 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(11)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104 straipsnyje nustatyta, kad iki importo kontrolės sistemos patobulinimo datos atleidžiama nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, kai įvežamos pašto siuntose esančios prekės ir prekės, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR. Tačiau Komisija Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/2151 (toliau – darbo programa) (7) nusprendė sukurti naują elektroninę sistemą (ICS2), padėsiančią muitinėms vykdyti iki prekių atvežimo atliekamą su saugumu ir sauga susijusią rizikos analizę ir atitinkamą tikrinimą. Naujoji sistema bus diegiama trimis versijomis (1 versija, 2 versija ir 3 versija). Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104 straipsnyje pateikta bendra nuoroda į importo kontrolės sistemos patobulinimą turėtų būti sukonkretinta nurodant įvairias naujosios sistemos, prie kurios vežėjai jungsis palaipsniui, versijas. Darbo programoje numatyta, kad pašto paslaugų teikėjai ir skubių siuntų vežėjai, siuntas vežantys oro transportu, prisijungs prie naujosios sistemos įdiegus 1 versiją, bet bus įpareigoti teikti tik minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų apie pašto siuntose esančias prekes, kurių galutinė paskirties vieta yra Sąjungoje, ir skubiose siuntose esančias prekes, rinkinį. Kiti oro transportu prekes vežantys ekonominės veiklos vykdytojai prie naujos sistemos prisijungs įdiegus 2 versiją, apimsiančią ir kitas prekių gabenimo oro transportu operacijas. Įdiegus 3 versiją prie sistemos privalės prisijungti geležinkelių, kelių, jūrų ir vidaus vandenų transportu prekes vežantys ekonominės veiklos vykdytojai. Todėl įdiegus 1 versiją nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, kai įvežamos pašto siuntose esančios prekės neturėtų būti atleidžiama vežant siuntas oro transportu, kai jų galutinė paskirties vieta yra valstybėje narėje. Įdiegus 2 versiją nuo šios pareigos taip pat neturėtų būti atleidžiama vežant siuntas oro transportu, kai jų galutinė paskirties vieta trečiojoje šalyje, o įdiegus 3 versiją – ir vežant pašto siuntas jūrų ir vidaus vandenų, kelių arba geležinkelių transportu. Įdiegus 1 versiją taip pat neturėtų būti taikomas atleidimas nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, kai oro transportu vežamos skubiose siuntose esančios prekės, kurių vertė neviršija 22 EUR. Be to, įdiegus 2 versiją šis atleidimas neturėtų būti taikomas ir vežant oro transportu tokias prekes, esančias kitose siuntose, kurios nėra nei pašto, nei skubios siuntos. Įdiegus 3 versiją šis atleidimas neturėtų būti taikomas vežant prekes jūrų, vidaus vandenų, kelių arba geležinkelių transportu. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, pagal darbo programos priedą turi nustatyti konkrečias datas, kada ekonominės veiklos vykdytojai privalo pradėti naudotis įvairiomis naujosios sistemos versijomis. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 106 straipsnyje nustatyti įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai, taikomi, kai prekės vežamos oro transportu. Tie terminai taip pat turėtų derėti su sprendimu elektroninę sistemą (ICS2) įdiegti trimis versijomis. Šioje nuostatoje reikėtų aiškiai atskirti bendrą terminą, iki kurio reikia pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, nuo terminų, iki kurių reikia pateikti minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį, ir terminų, iki kurių reikia pateikti likusius duomenis. Tai būtina todėl, kad, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 183 straipsnyje, įdiegus naujos sistemos 2 versiją įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis palaipsniui galės teikti įvairūs asmenys (daugiau nei vienu duomenų rinkiniu). Įdiegus naujos sistemos 1 versiją turėtų būti reikalaujama, kad pašto paslaugų teikėjai ir skubių siuntų vežėjai pateiktų minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį kuo greičiau ir ne vėliau kaip prieš pat prekių pakrovimą į orlaivį, kuriuo jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Įdiegus 2 versiją pareiga pateikti minimalų duomenų rinkinį turėtų būti taikoma visiems oro vežėjams ir ekonominės veiklos vykdytojams, vykdantiems oro transporto veiklą. Įdiegus naujos sistemos 2 versiją turėtų būti reikalaujama, kad oro vežėjai minimalų duomenų rinkinį papildytų likusiais duomenimis, kad iki bendro termino būtų pateikta išsami įvežimo bendroji deklaracija. Tačiau nuo 1 versijos įdiegimo datos iki 2 versijos įdiegimo datos pašto paslaugų teikėjų ir skubių siuntų vežėjų pateiktas minimalus duomenų rinkinys turėtų būti laikomas išsamia įvežimo bendrąja deklaracija, kai įvežamos pašto siuntose esančios prekės ir skubiose siuntose esančios prekės, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR. Tai būtina todėl, kad tuo laikotarpiu oro vežėjai dar nebus prisijungę prie naujos sistemos ir negalės papildyti minimalaus duomenų rinkinio. Taisykle, pagal kurią oro vežėjai ir ekonominės veiklos vykdytojai privalo kuo greičiau ir ne vėliau kaip prieš pat prekių pakrovimą į orlaivį, kuriuo jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, pateikti minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį, užtikrinama, kad muitinės galėtų atlikti rizikos analizę ir imtis oro transportu vežamų krovinių saugumui užtikrinti būtinų priemonių. Ši svarbi priemonė papildo esamą ES aviacijos saugumo reglamentavimo sistemą – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 (8);

(13)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 112 ir 113 straipsniuose nustatyta asmenų, kurie nėra vežėjai, pareiga pateikti įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis apie atitinkamai jūrų ar vidaus vandenų arba oro transportu vežamas prekes. Abiejuose straipsniuose nustatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės, kuriomis tų pareigų vykdymas sustabdomas iki importo kontrolės sistemos patobulinimo datų. Tose pereinamojo laikotarpio taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į tai, kad kiti asmenys įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis apie oro transportu vežamas prekes privalės pateikti tik po to, kai bus įdiegta naujos sistemos 2 versija, o apie jūrų ar vidaus vandenų transportu vežamas prekes – tik po to, kai bus įdiegta jos 3 versija. Todėl asmenų, kurie nėra vežėjai, pareigos pateikti įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis vykdymo pradžios data turėtų skirtis priklausomai nuo versijos. Be to, reikėtų išbraukti 112 ir 113 straipsniuose nustatytą taisyklę, kad kiekvienas asmuo atsako už savo pateiktus įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, ir ją pakeisti nauja bendra nuostata, taikoma ne tik oro, jūrų ar vidaus vandenų transportu, bet ir visų kitų rūšių transportu vežamoms prekėms. Atsižvelgiant į tai, kad atleidimas nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, kai įvežamos pašto siuntose esančios prekės ir prekės, kurių vertė neviršija 22 EUR, palaipsniui bus panaikintas, ta nuostata taip pat turėtų apimti naują pašto paslaugų teikėjų ir skubių siuntų vežėjų pareigą įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis pateikti pirmajai įvežimo muitinės įstaigai, jei jie tų duomenų nėra pateikę vežėjams, kurių pareiga – papildyti pašto paslaugų teikėjų arba skubių siuntų vežėjų pateiktą minimalų duomenų rinkinį. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 112 ir 113 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti ir įtrauktas naujas 113a straipsnis;

(14)

siekiant palengvinti karinį mobilumą, Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymu turėtų būti laikoma ir ES 302-oji forma. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 127 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 128d straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis leidžiama surašyti laivybos bendrovės manifestą po išvykimo. Tos sąlygos turėtų būti taikomos ir toliau, kol toks leidimas gali būti suteiktas, neatsižvelgiant į tai, ar įdiegta SMK muitinės sprendimų sistema. Todėl nuoroda į SMK muitinės sprendimų sistemą turėtų būti išbraukta. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 128d straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnyje išvardyti tam tikri veiksmai, laikomi muitinės deklaracijomis deklaruojant to reglamento 138 straipsnio a–d punktuose, 139 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes. Formalumų, atliekamų skubos atvejais deklaruojant importuojamus ir eksportuojamus organus ir kitus žmogaus ar gyvūnų audinius arba žmogaus kraują, tinkamus nuolatiniam persodinimui, implantavimui ar perpylimui, turėtų būti kuo mažiau, kad jie nebūtų užlaikomi pasienyje dėl sudėtingų muitinės formalumų ir būtų panaudoti laiku. Tokius organus, audinius arba kraują turėtų būti leidžiama deklaruoti bet kuriuo iš Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnyje išvardytų veiksmų. Todėl to deleguotojo reglamento 138, 140 ir 141 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(17)

siekiant dar labiau supaprastinti vykdant karinę veiklą gabenamų arba naudojamų prekių judėjimą, NATO 302-osios formos arba ES 302-osios formos pateikimas muitinei turėtų būti laikomas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija, pagal kurią tos prekės atleidžiamos nuo importo muito kaip grąžintos prekės, laikinojo įvežimo deklaracija, eksporto arba reeksporto deklaracija arba tranzito deklaracija. Kol nėra elektroninės sistemos, kuria naudojantis NATO 302-ąją formą arba ES 302-ąją formą būtų galima pateikti muitinei, tikslinga leisti tas formas teikti naudojantis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 138–142 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(18)

įsigaliojus Tarybos direktyvoje (ES) 2017/2455 (9) nustatytoms naujoms nuotolinei prekybai taikomoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taisyklėms, PVM bus apmokestinamos visos į Sąjungą importuojamos prekės, nepriklausomai nuo jų vertės. Siekiant užtikrinti, kad už tas prekes būtų surinktas PVM, bus reikalaujama pateikti elektroninę muitinės deklaraciją. Todėl reikia pakeisti sąlygas, kuriomis pašto siuntas galima deklaruoti bet kuriuo iš Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnyje nurodytų veiksmų. Ta galimybe turėtų būti galima naudotis tik iki ICS2 1 versijos diegimo laikotarpio pabaigos, nes visi pašto paslaugų teikėjai nuo to laiko turėtų turėti įvežimo bendrajai deklaracijai pateikti būtinus elektroninius duomenis. Siekiant užtikrinti, kad PVM būtų renkamas tinkamai, naudotis ta galimybe turėtų būti galima tik muitinei pritarus ir tik tais atvejais, kai importo PVM renkamas už įvežamas prekes taikant standartinę procedūrą. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 138 ir 141 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(19)

intensyvėjant elektroninei prekybai didėja iš Sąjungos eksportuojamų mažos vertės siuntų skaičius. Svarbų su šiuo eksportu susijusį vaidmenį atlieka pašto paslaugų teikėjai ir skubių siuntų vežėjai. Pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnio 4 dalį pašto siuntas gali būti deklaruojamos eksportui įforminti jas išvežant iš Sąjungos muitų teritorijos, o kitos komercinės prekės, kurių vertė neviršija 1 000 EUR, o masė – 1 000 kg, eksportui įforminti deklaruojamos žodžiu pagal to reglamento 137 straipsnio 1 dalies b punktą. Žodinė deklaracija pateikiama muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso muitinės priežiūra išvežimo vietoje, todėl ši lengvata neatitinka skubių siuntų vežėjų verslo modelio, grindžiamo su viena vežimo sutartimi susijusia lengvata. Tuo atveju, kai naudojamasi viena vežimo sutartimi, visi išvežimo formalumai, įskaitant formalų eksporto procedūros užbaigimą, gali būti atlikti vidaus muitinės įstaigoje, o muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso muitinės priežiūra išvežimo vietoje, gali tik pareikalauti, kad jai būtų leista patikrinti prekes ad hoc pagrindu. Informacija apie prekių išvežimą prieinama skubių siuntų vežėjo apskaitos registruose ir muitinė gali ją patikrinti audito metodais atlikdama tikrinimą po prekių išleidimo. Tam, kad skubių siuntų vežėjai galėtų nekliudomi įforminti mažos vertės siuntų eksportą ir išvengti spūsčių pasienio muitinės įstaigose, tas siuntas turėtų būti leidžiama deklaruoti bet kuriuo iš Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnyje nurodytų veiksmų. Todėl to reglamento 140 ir 141 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(20)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas ir siekiant aiškiau suformuluoti, kad transporto priemones, kurios visiškai atleidžiamos nuo importo muito, galima deklaruoti laikinajam įvežimui įforminti pačiu to straipsnio 1 dalies d punkte nurodytu prekių vežimo per Sąjungos muitų teritorijos sieną veiksmu. Ta pati nuostata taikytina transporto priemonėms, kurios išleidžiamos į laisvą apyvartą kaip grąžintos prekės pagal Kodekso 203 straipsnį. Toks paaiškinimas reikalingas dėl teisinio tikrumo;

(21)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 142 straipsnyje išvardytos tam tikros prekės, kurių negalima deklaruoti žodžiu arba pagal to reglamento 141 straipsnį, pavyzdžiui, prekės, dėl kurių pateiktas prašymas grąžinti muitą ar kitus privalomuosius mokėjimus. Įsigaliojus Tarybos direktyvoje (ES) 2017/2455 nustatytoms naujoms nuotolinei prekybai taikomoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taisyklėms, PVM bus apmokestinamos visos į Sąjungą importuojamos prekės, nepriklausomai nuo jų vertės. Todėl, jei tokios prekės bus grąžinamos, deklarantas turės paprašyti grąžinti PVM, sumokėtą išleidžiant prekes į laisvą apyvartą. Tokiais atvejais deklarantas turės pateikti įrodymą, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Tam, kad administracinė našta, patiriama dėl mažos vertės siuntoms taikomų formalumų, nebūtų per didelė, turėtų būti leidžiama tokių siuntų reeksportą įforminti bet kuriuo kitu Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnyje nurodytu veiksmu, net jei buvo pateiktas prašymas grąžinti PVM. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 142 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(22)

siekiant aiškiau suformuluoti, kad mažos vertės siuntų išleidimui į laisvą apyvartą įforminti būtinus duomenis galima teikti naudojant įvairius elektroninius formatus, reikėtų pakeisti 143a straipsnio formuluotę. Be to, reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio priemonę, taikomą deklaruojant mažos vertės siuntas nacionalinių importo sistemų, kurios dar nebuvo atnaujintos pagal Kodeksą, priemonėmis. Vadovaudamosi Kodekso 278 straipsnio 2 dalimi ir darbo programa valstybės narės savo nacionalines importo sistemas gali atnaujinti iki 2022 m. pabaigos. Tačiau Direktyvoje (ES) 2017/2455 nustatytos naujos PVM priemonės įsigalios iki tos datos. Todėl būtina nustatyti alternatyvų mažos vertės siuntų elektroninės muitinės deklaracijos duomenų rinkinį, pateiktiną neatnaujintų elektroninių sistemų, kurių veikimas grindžiamas pereinamojo laikotarpio reikalavimais, priemonėmis. Šiuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti, kad iki tol, kol bus atnaujintos nacionalinės importo sistemos, vietoj Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 143a straipsnio 1 dalyje nustatytos tam tikrų mažos vertės siuntų muitinės deklaracijos galima teikti supaprastintos deklaracijos arba standartinės muitinės deklaracijos duomenų rinkinį, nurodytą Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/341 (10);

(23)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 144 straipsnyje nustatytos pašto siuntose esančių prekių muitinės deklaracijos teikimo taisyklės. Tose taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į tokių prekių deklaravimo pokyčius įsigaliojus atitinkamoms Direktyvos (ES) 2017/2455 nuostatoms. Taisyklė, kurioje nustatyta, kas laikomas skolininku ir deklarantu, kai pašto siuntos deklaruojamos jas pateikiant muitinei, turėtų būti išbraukta, nes nuo 2021 m. sausio 1 d. pašto siuntose esančios prekės, kurių vertė neviršija 150 EUR, turės būti deklaruojamos pateikiant elektroninę muitinės deklaraciją. Toje deklaracijoje turės aiškiai būti nurodytas skolininkas ir deklarantas. Reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio priemonę, taikomą deklaruojant pašto siuntose esančias prekes, kurių vertė yra nuo 150 iki 1000 EUR, valstybėse narėse, kurios dar nėra atnaujinusios savo nacionalinių importo sistemų pagal Kodeksą. Iki nacionalinių importo sistemų atnaujinimo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2022 m. pabaigos) tas prekes ir toliau turėtų būti galima deklaruoti išleidimui į laisvą apyvartą įforminti jas pateikiant muitinei kartu su CN22 arba CN23 deklaracija, nes iki to laiko valstybės narės neprivalo naudoti skirtingų elektroninių deklaracijų duomenų rinkinių. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 144 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(24)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 146 straipsnyje nustatyti Kodekso 167 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos papildomos deklaracijos pateikimo terminai. Tose taisyklėse reikėtų aiškiau susieti terminus, per kuriuos muitinės pagal Kodekso 105 straipsnio 1 dalį privalo į apskaitą įtraukti importo ar eksporto muito sumą, su terminais, per kuriuos deklarantai turi pateikti įvairių rūšių papildomas deklaracijas. Atitinkamai reikėtų aiškiau suformuluoti, kad papildomos deklaracijos, atitinkančios vieną supaprastintą deklaraciją ir vieną įrašą, padaromą įtraukiant į apskaitą muito sumą pagal Kodekso 105 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, laikomos apibendrintomis papildomomis deklaracijomis. Apibendrintos papildomos deklaracijos turėtų būti pateikiamos per dešimt dienų nuo prekių išleidimo. Taip pat reikėtų aiškiau suformuluoti, kad papildomos deklaracijos, atitinkančios vieną ar daugiau to paties deklaranto per nustatytą laikotarpį pateikiamų supaprastintų deklaracijų ir vieną įrašą, padaromą įtraukiant į apskaitą bendrą importo muito sumą pagal Kodekso 105 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, laikomos periodinėmis arba suvestinėmis deklaracijomis. Tos deklaracijos turėtų būti pateikiamos per dešimt dienų nuo laikotarpio, už kurį jos teikiamos, pabaigos;

(25)

siekiant esamas taisykles geriau pritaikyti prie ekonominės veiklos vykdytojų poreikių, muitinėms turėtų būti leista nustatyti ilgesnį terminą, per kurį deklarantai galėtų pateikti papildomas deklaracijas ir gauti reikiamus jas papildančius dokumentus, jei pateikus muitinės deklaraciją negali atsirasti skola muitinei. Ilgesnis apibendrintų papildomų deklaracijų pateikimo terminas neturėtų viršyti 120 dienų nuo prekių išleidimo. Be to, išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai ilgesnio termino reikia dėl priežasčių, susijusių su prekių muitine verte, tas terminas gali būti iki dvejų metų. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 146 straipsnis ir jo 147 straipsnis, kuriame nustatytas laikotarpis, per kurį deklarantas turi turėti deklaracijas papildančius dokumentus, kai pateikiamos papildomos deklaracijos, turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(26)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais muitinės deklaracija laikoma prašymu suteikti leidimą taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą. Ta nuostata taip pat turėtų apimti siuntų, kurių vertė ne didesnė kaip 150 000 EUR, sunaikinimą, kad ekonominės veiklos vykdytojams tokiais atvejais būtų lengviau atlikti muitinės formalumus. Sunaikinti siuntas turėtų būti galima nesinaudojant Muitinės sprendimų sistema, t. y. muitinėms turėtų būti suteikta galimybė sprendimą dėl prašymo priimti tuo metu, kai sunaikintinos prekės deklaruojamos muitinės procedūrai įforminti. Be to, pirmiau minėta lengvata neturėtų būti taikoma Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-02 priede išvardytoms jautrioms importui prekėms, išskyrus atvejus, kai tos prekės turi būti sunaikintos, o siuntos vertė neviršija 150 000 EUR. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(27)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, kad muitinės deklaracija negali būti laikoma prašymu suteikti leidimą taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, kai taikomas to deleguotojo reglamento 167 straipsnio 1 dalies f punktas. Ta nuostata vertintina kaip nuoroda į jautrių importui prekių perdirbimą, nors išlyga dėl tokių prekių jau padaryta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnio 1 dalies c punkte. Kad būtų išvengta šio pasikartojimo, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnio 2 dalies g punktas turėtų būti išbrauktas;

(28)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kodekso 211 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta leidimo taikyti perdirbimo procedūrą suteikimo sąlyga (t. y. kad procedūra nedarytų neigiamo poveikio esminiams Sąjungos gamintojų interesams (ekonominės sąlygos)), netaikoma leidimams taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, išskyrus tam tikrus atvejus (pavyzdžiui, atvejus, kai teikiami prašymai dėl prekių, kurioms taikomos tokios priemonės kaip antidempingo arba kompensaciniai muitai). Tačiau tokie prašymai neturėtų būti nagrinėjami tikrinant, ar įvykdytos ekonominės sąlygos, nes tais muitais siekiama apsaugoti esminius Sąjungos gamintojų interesus. Be to, tokiais atvejais ekonominių sąlygų įvykdymo nebereikės tikrinti ir todėl, kad Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 76 straipsnyje numatyta, kad užbaigus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą prekėms, kurioms ta procedūra įforminta, automatiškai taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 166 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(29)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 168 straipsnis reglamentuoja importo muito sumos apskaičiavimo tvarką, taikomą tam tikrais laikinojo įvežimo perdirbti atvejais. Tačiau iš dalies pakeitus to deleguotojo reglamento 76 ir 166 straipsnius ta nuostata tapo perteklinė. Padarius tuos pakeitimus, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 168 straipsnyje nurodytais atvejais importo muitas apskaičiuojamas pagal Kodekso 86 straipsnio 3 dalį. Be to, jeigu prekėms taikomos žemės ūkio arba prekybos politikos priemonės, ekonominių sąlygų įvykdymas turi būti tikrinamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 166 straipsnį. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 168 straipsnis turėtų būti išbrauktas;

(30)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 177 straipsnyje nustatytos atskiro apskaitymo taisyklės, taikomos tais atvejais, kai Sąjungos prekės saugomos muitiniam sandėliavimui skirtame sandėlyje kartu su ne Sąjungos prekėmis. Siekiant išvengti bet kokios galimybės netinkamai taikyti tas taisykles, muitiniam sandėliavimui skirtame sandėlyje kartu saugoti Sąjungos ir ne Sąjungos prekes (bendras saugojimas) turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, jei prekėms priskiriamas tas pats KN kodas, jos yra tos pačios prekinės kokybės ir turi tas pačias technines charakteristikas. Prekių, kurioms taikomos tokios priemonės kaip antidempingo arba kompensaciniai muitai, neturėtų būti leidžiama bendrai saugoti, išskyrus atvejus, kai tos prekės, joms pritaikius atitinkamus antidempingo arba kompensacinius muitus, įgyja Sąjungos prekių muitinį statusą. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 177 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(31)

siekiant supaprastinti laikinojo įvežimo procedūros taikymą vykdant tarptautinę jūrų laivybą, pasienio zonose ir įvežant tam tikrą pedagoginę, mokslinę ir techninę įrangą, turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjas ir laikinojo įvežimo procedūros vykdytojas išimties tvarka gali būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje ir neprivalo būti įsisteigę už jos ribų, kaip reikalaujama pagal Kodekso 250 straipsnio 2 dalies c punktą. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 220, 224, 227, 229 ir 230 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(32)

karinės prekės, deklaruojamos laikinajam įvežimui įforminti, turėtų būti visiškai atleidžiamos nuo importo muito, o procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis turėtų būti 24 mėnesiai, numatant galimybę jį pratęsti. Todėl į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/2446 turėtų būti įtrauktas naujas 235a straipsnis, o to reglamento 237 straipsnis – atitinkamai iš dalies pakeistas;

(33)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 245 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimtys, kai netaikomas reikalavimas pateikti išankstinę išvežimo deklaraciją išvežant prekes iš tam tikrų Sąjungos teritorijų, esančių už Sąjungos muitų teritorijos ribų. Siekiant palengvinti karinį mobilumą, tos išimtys turėtų būti taikomos ir prekėms, gabenamoms su NATO 302-ąja forma arba ES 302-ąja forma. Be to, į Sąjungos muitų teritoriją įtraukus Italijos Kampionės savivaldybę ir Italijai priklausančią Lugano ežero dalį, tos išimtys nebeturėtų būti taikomos šioms teritorijoms. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 245 straipsnio 1 dalies i ir p punktai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(34)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 248 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant aiškiau suformuluoti, kad tuo atveju, kai išvežimo muitinės įstaiga informuoja, kad transporto operacija, kuri turėjo būti užbaigta už Sąjungos muitų teritorijos ribų, bus užbaigta toje teritorijoje, eksporto muitinės įstaiga privalo pripažinti negaliojančiais eksporto deklaraciją ir atitinkamą prekių išvežimo patvirtinimą;

(35)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-03 priede pateiktas prekių, kurioms pagal Kodekso 220 straipsnį įforminta perdirbimo procedūra, įprastinių tvarkymo operacijų sąrašas. Tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo įprastinėmis prekių tvarkymo operacijomis siekiant nepagrįstai pasinaudoti palankesnėmis apmokestinimo muitu sąlygomis, tas priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(36)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-04 priedo 7 punkte nustatytos sąlygos, kuriomis, taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, leidžiama naudotis pieno ir pieno produktų ekvivalentiškumu. Tos sąlygos susijusios su tokių produktų įvairių sudedamųjų dalių – sausosios medžiagos, riebalų ir baltymų – mase. Siekiant supaprastinti tas nuostatas, kad pienui ir pieno produktams būtų taikomos Kodekso 223 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatytos bendrosios ekvivalentiškumo taisyklės, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-04 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(37)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-05 priede išvardyti duomenų elementai, kuriuos reikia pateikti, kad muitinės galėtų tarpusavyje vykdyti standartizuotus informacijos mainus, kai taikomos perdirbimo procedūros. Reikėtų aiškiau suformuluoti, kad kai kurie duomenų elementai gali būti išreikšti kitais matavimo vienetais nei kilogramai ir kitomis valiutomis nei euro, nes, priešingai nei kitose nuostatose, taikytinose duomenų elementams, kuriuos turi pateikti ekonominės veiklos vykdytojai, 176 ir 181 straipsniuose ir 71-05 priede ši galimybė nėra tiesiogiai nurodyta. Muitinės deklaraciją taip pat turėtų būti galima laikyti prašymu suteikti leidimą taikyti laikinojo įvežimo perdirbti arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, kaip leidžiama pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnį. Galiausiai į B skirsnį reikėtų įtraukti naują duomenų elementą, susijusį su skolos muitinei atsiradimo arba galimos prekybos politikos priemonės taikymo data, nes tai yra svarbus duomenų elementas, kuriuo turi keistis muitinės, naudodamosi INF sistema. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-05 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(38)

Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341 taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas atsižvelgiant į tam tikrus kitų Sąjungos teisės aktų pakeitimus. Pirma, Kodekso 278a straipsnyje nustatyta valstybių narių pareiga teikti elektroninių sistemų kūrimo pažangos ataskaitas yra griežtesnė nei Deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga teikti ataskaitas, todėl pastaroji turėtų būti išbraukta. Antra, Deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 1 priedas, kuriame nustatyti bendrieji duomenų reikalavimai, taikytini deklaracijoms, pranešimams ir Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymams iki tol, kol bus įdiegtos Kodekse numatytos elektroninės sistemos, turėtų būti suderintas su Komisijos sprendimu dėl atnaujintos darbo programos, pagal kurį ICS2 sistemą numatoma diegti trimis versijomis. Tame priede turėtų būti pateiktos tik nuorodos į to deleguotojo reglamento priedus, kuriuose nustatyti pereinamuoju laikotarpiu taikomi duomenų reikalavimai, o ne į Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 B priedą, nes jis pereinamuoju laikotarpiu netaikomas. Galiausiai, kad būtų išvengta painiavos, į Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnį įtraukus skubios siuntos ir skubių siuntų vežėjo apibrėžtis, Deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 9 priede pateikta skubios siuntos apibrėžtis turėtų būti išbraukta;

(39)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 128a straipsnis turėtų būti ištaisytas siekiant patikslinti nurodymus dėl spaudų ir parašų, kuriais patvirtinami tam tikri Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymai. Pirma, kai kurie nurodymai kartojasi, todėl vienas tokių nurodymų rinkinys turėtų būti išbrauktas. Antra, turėtų būti įtraukta nuoroda į specialų spaudą, apibūdintą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 72-04 priedo II skyriaus II dalyje. Trečia, įgaliotiesiems išdavėjams ir įgaliotiesiems siuntėjams suteikiami skirtingi leidimai, tačiau nuostatoje, kurioje minimas leidimas išduoti įrodymą, klaidingai nurodyti įgaliotieji siuntėjai. Toje nuostatoje visomis kalbomis vietoj „įgaliotasis siuntėjas“ turėtų būti įrašyta „įgaliotasis išdavėjas“;

(40)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 150 straipsnyje pateikta nuoroda į Tarybos direktyvos 2006/112/EB (11) 138 straipsnį yra neteisinga ir turėtų būti pakeista nuoroda į tos direktyvos 143 straipsnio 1 dalį, nes neapmokestinimas PVM numatytas pastarajame straipsnyje;

(41)

tam, kad per koronaviruso sukeltą krizę būtų lengviau importuoti organus ir kitus žmogaus ar gyvūnų audinius arba žmogaus kraują, tinkamus nuolatiniam persodinimui, implantavimui ar perpylimui, galimybe skubos atvejais juos deklaruoti bet kuriuo kitu veiksmu turėtų būti leista naudotis atgaline data nuo 2020 m. kovo 15 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 pakeitimai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 iš dalies keičiamas taip:

(1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)

15 punktas pakeičiamas taip:

„15)

pirmoji įvežimo muitinės įstaiga – muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso muitinės priežiūra prekes vežančios transporto priemonės atvykimo arba, kai taikoma, numatomo atvykimo į Sąjungos muitų teritoriją iš jai nepriklausančios teritorijos vietoje;“;

(b)

straipsnis papildomas šiais punktais:

„46)

skubi siunta – atskiras objektas, kurį veža arba už kurio vežimą atsako skubių siuntų vežėjas;

47)

skubių siuntų vežėjas – veiklos vykdytojas, teikiantis kompleksines paslaugas, kurias sudaro greitas ir (arba) per nustatytą laiką atliekamas siuntinių surinkimas, vežimas, muitinis įforminimas ir pristatymas, kai visą šių paslaugų teikimo laiką sekama, kurioje vietoje yra siuntos, ir vykdoma jų priežiūra;

48)

tikroji vertė:

a)

komercinių prekių: pačių prekių kaina jų pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją metu, į kurią neįskaitomos transporto ir draudimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai jos įtrauktos į kainą ir atskirai nenurodytos sąskaitoje faktūroje, ir jokie kiti mokesčiai ir privalomieji mokėjimai, kurių sumą muitinė gali įvertinti pagal atitinkamą (-us) dokumentą (-us);

b)

nekomercinio pobūdžio prekių: kaina, kuri būtų sumokėta už pačias prekes, jei jos būtų parduotos eksportui į Sąjungos muitų teritoriją;

49)

vykdant karinę veiklą gabenamos arba naudojamos prekės – prekės, gabenamos arba naudojamos vykdant šią veiklą:

a)

veiklą, kurią organizuoja arba kuriai vadovauja vienos ar daugiau valstybių narių arba trečiosios šalies, su kuria viena ar daugiau valstybių narių yra sudariusios susitarimą vykdyti karinę veiklą Sąjungos muitų teritorijoje, atitinkama karinė vadovybė, arba

b)

karinę veiklą pagal:

Europos Sąjungos bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) arba

Šiaurės Atlanto sutartį, pasirašytą Vašingtone 1949 m. balandžio 4 d.;

50)

NATO 302-oji forma – muitinės reikmėms skirtas dokumentas, nustatytas atitinkamose 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašyto Šiaurės Atlanto sutarties Šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso įgyvendinimo procedūrinėse taisyklėse;

51)

ES 302-oji forma – muitinės reikmėms skirtas dokumentas, nustatytas 52-01 priede ir valstybės narės kompetentingos karinės vadovybės arba jos interesais įformintas vykdant karinę veiklą gabenamoms arba naudojamoms prekėms;

52)

laivų atliekos – laivų atliekos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/883 (*1) 2 straipsnio 3 punkte;

53)

jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema – jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/1239 (*2) 2 straipsnio 3 punkte.

(*1)   2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/65/ES ir panaikinama Direktyva 2000/59/EB (OL L 151, 2019 6 7, p. 116)."

(*2)   2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES (OL L 198, 2019 7 25, p. 64).“;"

(2)

6 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

toks registravimas būtinas pagal Sąjungos arba valstybės narės teisės aktus;“;

(3)

13 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Kai turėdamos rimtų priežasčių įtarti muitų arba mokesčių teisės aktų pažeidimą muitinė ir mokesčių administravimo institucija tuo pagrindu vykdo tyrimus, sprendimo priėmimo terminas pratęsiamas tokios trukmės laikotarpiu, koks reikalingas šiems tyrimams užbaigti. Tas pratęsimas negali viršyti devynių mėnesių. Pareiškėjas informuojamas apie pratęsimą, jei toks pranešimas nekliudo tyrimams.“;

(4)

17 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Tačiau jei, muitinės vertinimu, sprendimo adresatas gali neatitikti Kodekso 39 straipsnio a punkte nustatytų kriterijų, sprendimo galiojimas yra sustabdomas tol, kol bus nustatyta, ar toliau minimi asmenys įvykdė reikšmingą arba kartotinį pažeidimą, įskaitant sunkų nusikaltimą:

a)

sprendimo adresatas;

b)

bendrovei, kuri yra atitinkamo sprendimo adresatas, vadovaujantis ar jos valdymą kontroliuojantis asmuo;

c)

bendrovės, kuri yra atitinkamo sprendimo adresatas, darbuotojas, atsakingas už muitinės klausimus.“;

(5)

76 straipsnis pakeičiamas taip:

76 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo importo muito, kuriuo apmokestinami perdirbtieji produktai, gauti taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, sumos apskaičiavimo metodo

(Kodekso 86 straipsnio 3 dalis ir 86 straipsnio 4 dalis)

1.   Kodekso 86 straipsnio 3 dalis taikoma be deklaranto prašymo, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

atitinkamo leidimo turėtojas tiesiogiai arba netiesiogiai importuoja perdirbtuosius produktus, gautus taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, per vienų metų laikotarpį nuo jų reeksporto;

b)

muitinės deklaracijos prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti priėmimo metu joms būtų pritaikyta žemės ūkio ar prekybos politikos priemonė, laikinas arba galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė ar papildomas muitas dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, jei tos prekės būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti;

c)

pagal 166 straipsnį nereikėjo atlikti ekonominių sąlygų tikrinimo.

2.   Kodekso 86 straipsnio 3 dalis taip pat taikoma be deklaranto prašymo, jei perdirbtieji produktai buvo gauti iš prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra ir kurioms pirmosios muitinės deklaracijos prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti priėmimo metu būtų pritaikytas laikinas arba galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė ar papildomas muitas dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, jei tos prekės būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, ir jei atvejis nenurodytas šio reglamento 167 straipsnio 1 dalies h, i, m arba p punkte.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos, jei prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, tuo metu, kai atsiranda skola muitinei už perdirbtuosius produktus, nebebūtų taikomas laikinas arba galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė arba papildomas muitas dėl sustabdyto nuolaidų taikymo.

4.   2 dalis netaikoma prekėms, deklaruotoms laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti ne vėliau kaip 2021 m. liepos 16 d., jei toms prekėms taikomas leidimas, suteiktas iki 2020 m. liepos 16 d.“;

(6)

104 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

f, h ir m punktai pakeičiami taip:

„f)

prekių, nurodytų 138 straipsnio b–d ir h punktuose arba 139 straipsnio 1 dalyje, kurios laikomos deklaruotomis pagal 141 straipsnį, jei jos nėra vežamos pagal vežimo sutartį;“;

„h)

vykdant karinę veiklą gabenamų arba naudojamų prekių, kurioms įforminta NATO 302-oji forma arba ES 302-oji forma;“;

„m)

prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją iš Seutos ir Meliljos, Gibraltaro, Helgolando, San Marino Respublikos, Vatikano Miesto Valstybės arba Livinjo savivaldybės;“;

ii)

dalis papildoma šiuo punktu:

„q)

laivų atliekų su sąlyga, kad per jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą arba kitais kompetentingoms institucijoms, įskaitant muitinę, priimtinais pranešimų teikimo kanalais buvo pateiktas Direktyvos (ES) 2019/883 6 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas apie atliekas.“;

(b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Įvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama, kai prekės įvežamos pašto siuntose, iki šių datų:

a)

kai pašto siuntos vežamos oro transportu ir jų galutinė paskirties vieta yra valstybėje narėje, – iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 1 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 (*3) priedą;

b)

kai pašto siuntos vežamos oro transportu ir jų galutinė paskirties vieta yra trečiojoje šalyje arba teritorijoje, – iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 2 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą;

c)

kai pašto siuntos vežamos jūrų, kelių arba geležinkelių transportu, – iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 3 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą.

(*3)   2019 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2151, kuriuo nustatoma darbo programa, susijusi su Sąjungos muitinės kodekse numatytų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu (OL L 325, 2019 12 16, p. 168).“;"

(c)

3 dalis išbraukiama;

(d)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Įvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama, kai įvežamos siuntos su prekėmis, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR, su sąlyga, kad muitinė, susitarusi su ekonominės veiklos vykdytoju, sutinka atlikti rizikos analizę remdamasi ekonominės veiklos vykdytojo naudojamoje sistemoje kaupiama arba šios sistemos teikiama informacija, iki šių datų:

a)

kai prekės vežamos oro transportu skubiose siuntose, – iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 1 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą;

b)

kai prekės vežamos oro transportu kitose nei pašto ar skubiose siuntose, – iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 2 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą;

c)

kai prekės vežamos jūrų, vidaus vandenų, kelių arba geležinkelių transportu, – iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 3 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą.“;

(7)

106 straipsnis pakeičiamas taip:

„106 straipsnis

Oro transportu vežamų prekių įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai

(Kodekso 127 straipsnio 2 dalies b punktas, 3, 6 ir 7 dalys)

1.   Kai prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos oro transportu, visi įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys pateikiami kuo greičiau ir bet kuriuo atveju laikantis šių terminų:

a)

skrydžių, kurie trunka mažiau negu keturias valandas, atveju – iki faktinio orlaivio išvykimo;

b)

kitų skrydžių atveju – likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki orlaivio atvykimo į pirmąjį Sąjungos muitų teritorijoje esantį oro uostą.

2.   Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 1 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą, pašto paslaugų teikėjai ir skubių siuntų vežėjai kuo greičiau ir ne vėliau kaip prieš pat prekių pakrovimą į orlaivį, kuriuo jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 183 straipsnį pateikia bent minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį.

2a.   Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 2 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą, ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus pašto paslaugų teikėjus ir skubių siuntų vežėjus, kuo greičiau ir ne vėliau kaip prieš pat prekių pakrovimą į orlaivį, kuriuo jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, pateikia bent minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį.

3.   Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 2 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą, jei iki 2 ir 2a dalyse nurodytų terminų pateikiamas tik minimalus įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinys, kiti duomenys pateikiami laikantis 1 dalyje nurodytų terminų.

4.   Iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 2 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą, pagal 2 dalį pateiktas minimalus įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinys laikomas išsamia įvežimo bendrąja deklaracija, kai prekės įvežamos pašto siuntose, kurių galutinė paskirties vieta yra valstybėje narėje, ir kai įvežamos skubios siuntos su prekėmis, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR.“;

(8)

112 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)

2 dalis išbraukiama;

(b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 3 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą.“;

(9)

113 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)

2 ir 3 dalys išbraukiamos;

(b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 2 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą.“;

(10)

IV antraštinės dalies 1 skyrius papildomas 113a straipsniu:

„113a straipsnis

Įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų pateikimas, kai juos teikia kiti asmenys

(Kodekso 127 straipsnio 6 dalis)

1.   Kiekvienas Kodekso 127 straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis teikiantis asmuo atsako už savo pateiktus duomenis pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktus.

2.   Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 2 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą, jei pašto paslaugų teikėjas nepateikia įvežimo bendrajai deklaracijai surašyti būtinų duomenų apie pašto siuntas vežėjui, kuris privalo per minėtą sistemą pateikti likusius tos deklaracijos duomenis, pagal Kodekso 127 straipsnio 6 dalį tuos duomenis pirmajai įvežimo muitinės įstaigai pateikia paskirties valstybės narės pašto paslaugų teikėjas (kai prekės siunčiamos į Sąjungą) arba pirmosios įvežimo valstybės narės pašto paslaugų teikėjas (kai prekės tranzitu gabenamos per Sąjungą).

3.   Nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 2 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą, jei skubių siuntų vežėjas nepateikia įvežimo bendrajai deklaracijai surašyti būtinų duomenų apie oro transportu vežamas skubias siuntas vežėjui, jis pagal Kodekso 127 straipsnio 6 dalį tuos duomenis pateikia pirmajai įvežimo muitinės įstaigai.“;

(11)

127 straipsnis pakeičiamas taip:

„127 straipsnis

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas TIR ar ATA knygelėje arba NATO 302-ojoje formoje ar ES 302-ojoje formoje

(Kodekso 6 straipsnio 3 dalies a punktas)

Kai Sąjungos prekės vežamos pagal TIR konvenciją, ATA konvenciją, Stambulo konvenciją arba su NATO 302-ąja forma ar ES 302-ąja forma, Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas gali būti pateikiamas naudojantis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.“;

(12)

128d straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„1.   128c straipsnyje nurodytas leidimas suteikiamas tik tarptautinėms laivybos bendrovėms, tenkinančioms šias sąlygas:“;

(13)

138 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)

f punktas pakeičiamas taip:

„f)

iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 1 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą, – pašto siuntose esančios prekės, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 23 straipsnio 1 dalį arba 25 straipsnio 1 dalį atleidžiamos nuo importo muito;“;

(b)

straipsnis papildomas šiais punktais:

„g)

iki datos, einančios prieš Direktyvos (ES) 2017/2455 4 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatytą datą, – prekės, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR;

h)

skubos atvejais – organai ir kiti žmogaus ar gyvūnų audiniai arba žmogaus kraujas, tinkami nuolatiniam persodinimui, implantavimui arba perpylimui;“;

(c)

straipsnis papildomas šiais punktais:

„i)

prekės, kurioms įforminta ES 302-oji forma arba NATO 302-oji forma, pagal Kodekso 203 straipsnį atleidžiamos nuo importo muito kaip grąžintos prekės;

j)

laivų atliekos su sąlyga, kad per jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą arba kitais kompetentingoms institucijoms, įskaitant muitinę, priimtinais pranešimų teikimo kanalais buvo pateiktas Direktyvos (ES) 2019/883 6 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas apie atliekas.“;

(d)

antra pastraipa išbraukiama;

(14)

139 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)

įrašoma ši antraštė:

Prekės, laikomos deklaruotomis laikinajam įvežimui, tranzitui arba reeksportui įforminti pagal 141 straipsnį

(Kodekso 158 straipsnio 2 dalis)“;

(b)

straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„3.

Prekės, kurioms įforminta NATO 302-oji forma arba ES 302-oji forma, laikomos deklaruotomis laikinajam įvežimui įforminti pagal 141 straipsnį, jei jos nėra deklaruotos naudojantis kitomis priemonėmis.

4.

Prekės, kurioms įforminta NATO 302-oji forma arba ES 302-oji forma, laikomos deklaruotomis reeksportui įforminti pagal 141 straipsnį, jei jos nėra deklaruotos naudojantis kitomis priemonėmis.

5.

Prekės, kurioms įforminta ES 302-oji forma, laikomos deklaruotomis tranzitui įforminti pagal 141 straipsnį, jei jos nėra deklaruotos naudojantis kitomis priemonėmis.“;

(15)

140 straipsnio 1 dalis papildoma šiais punktais:

„c)

korespondencija;

d)

pašto arba skubiose siuntose esančios prekės, kurių vertė neviršija 1 000 EUR ir kurios neapmokestinamos eksporto muitu;

e)

skubos atvejais – organai ir kiti žmogaus ar gyvūnų audiniai arba žmogaus kraujas, tinkami nuolatiniam persodinimui, implantavimui ar perpylimui;

f)

prekės, kurioms įforminta NATO 302-oji forma arba ES 302-oji forma.“;

(16)

141 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)

antraštė pakeičiama taip:

Muitinės arba reeksporto deklaracijomis laikomi veiksmai

(Kodekso 158 straipsnio 2 dalis)“;

(b)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„1.   Deklaruojant 138 straipsnio a–d ir h punktuose, 139 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes muitinės deklaracija laikomas bet kuris iš šių veiksmų:“;

ii)

d punktas papildomas šiais papunkčiais:

„iv)

kai 212 straipsnyje nurodyta transporto priemonė laikoma deklaruota laikinajam įvežimui įforminti pagal šio reglamento 139 straipsnio 1 dalį;

v)

kai ne Sąjungos transporto priemonė laikantis Kodekso 203 straipsnyje nustatytų sąlygų įvežama į Sąjungos muitų teritoriją pagal šio reglamento 138 straipsnio c punktą.“;

(c)

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 1 versijos įdiegimo datos, nustatytos pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priedą, pašto siuntose esančios prekės gali būti deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti jas pateikiant muitinei pagal Kodekso 139 straipsnį, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

šio veiksmo naudojimas ir pašto paslaugų teikėjo pateikiami duomenys yra priimtini muitinei;

b)

PVM nėra deklaruojamas nei pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nustatytą specialią schemą, taikomą nuotolinei prekybai iš trečiųjų šalių ar trečiųjų teritorijų importuojamomis prekėmis, nei pagal tos direktyvos XII antraštinės dalies 7 skyriuje nustatytą specialią importo PVM deklaravimo ir mokėjimo tvarką;

c)

prekės yra atleistos nuo importo muito pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 23 straipsnio 1 dalį arba 25 straipsnio 1 dalį;

d)

siunta vežama su CN22 deklaracija arba CN23 deklaracija.

4.   Pašto siuntose esančios prekės, kurių vertė neviršija 1 000 EUR ir kurios neapmokestinamos eksporto muitu, laikomos deklaruotoms eksportui įforminti jas išvežant iš Sąjungos muitų teritorijos.“;

(d)

tarp 4 ir 5 dalių įterpiama ši dalis:

„4a.   Skubiose siuntose esančios prekės, kurių vertė neviršija 1 000 EUR ir kurios neapmokestinamos eksporto muitu, laikomos deklaruotomis eksportui įforminti jas pateikiant išvežimo muitinės įstaigai, jeigu transporto dokumento ir (arba) sąskaitos faktūros duomenys yra prieinami ir priimtini muitinei.“;

(e)

įtraukiamos šios dalys:

„6.   Vykdant karinę veiklą gabenamos arba naudojamos prekės, kurioms įforminta NATO 302-oji forma, laikomos deklaruotomis išleidimui į laisvą apyvartą, laikinajam įvežimui, eksportui arba reeksportui įforminti jas pateikiant muitinei pagal atitinkamai Kodekso 139 straipsnį arba 267 straipsnio 2 dalį, jeigu NATO 302-osios formos duomenys yra prieinami ir priimtini muitinei.

Ši forma gali būti pateikiama naudojantis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

7.   Vykdant karinę veiklą gabenamos arba naudojamos prekės, kurioms įforminta ES 302-oji forma, laikomos deklaruotomis išleidimui į laisvą apyvartą, laikinajam įvežimui, tranzitui, eksportui arba reeksportui įforminti jas pateikiant muitinei pagal atitinkamai Kodekso 139 straipsnį arba 267 straipsnio 2 dalį, jeigu 52-01 priede nustatyti duomenys yra prieinami ir priimtini muitinei.

Ši forma gali būti pateikiama naudojantis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

8.   Laivų atliekos laikomos deklaruotomis išleidimui į laisvą apyvartą įforminti jas pateikiant muitinei pagal Kodekso 139 straipsnį su sąlyga, kad per jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą arba kitais kompetentingoms institucijoms, įskaitant muitinę, priimtinais pranešimų teikimo kanalais buvo pateiktas Direktyvos (ES) 2019/883 6 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas apie atliekas.“;

(17)

142 straipsnio b, c ir d punktai pakeičiami taip:

„b)

prekėms, dėl kurių pateiktas prašymas grąžinti muitą ar kitus privalomuosius mokėjimus, išskyrus atvejus, kai toks prašymas susijęs su prekių, kurios atleidžiamos nuo importo muito pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 23 straipsnio 1 dalį arba 25 straipsnio 1 dalį, išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos pripažinimu negaliojančia;

c)

prekėms, kurioms taikomi draudimai ar apribojimai, išskyrus:

i)

vykdant karinę veiklą gabenamas arba naudojamas prekes, kurioms įforminta NATO 302-oji forma arba ES 302-oji forma;

ii)

laivų atliekas;

d)

prekėms, kurioms muitinė privalo taikyti bet kuriuos kitus Sąjungos teisės aktuose nustatytus specialiuosius formalumus, išskyrus vykdant karinę veiklą gabenamas arba naudojamas prekes, kurioms įforminta NATO 302-oji forma arba ES 302-oji forma.“;

(18)

143a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)

antraštė ir 1 dalis pakeičiamos taip:

„143a straipsnis

Mažos vertės siuntų išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija

(Kodekso 6 straipsnio 2 dalis)

1.   Nuo Direktyvos (ES) 2017/2455 4 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatytos datos asmuo gali deklaruoti siuntą, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 23 straipsnio 1 dalį arba 25 straipsnio 1 dalį atleidžiama nuo importo muito, išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, pateikdamas B priede nurodytą konkretų duomenų rinkinį, su sąlyga, kad toje siuntoje esančioms prekėms netaikomi draudimai ir apribojimai.“;

(b)

straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Valstybės narės gali nustatyti, kad iki Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede nurodytų nacionalinių importo sistemų sunaujovinimo datų šio straipsnio 1 dalyje nurodytai deklaracijai taikomi Deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 9 priede nustatyti duomenų reikalavimai.“;

(19)

144 straipsnis pakeičiamas taip:

„144 straipsnis

Pašto siuntose esančių prekių muitinės deklaracija

(Kodekso 6 straipsnio 2 dalis)

1.   Pašto paslaugų teikėjas gali pateikti pašto siuntoje esančių prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją, kurią sudaro B priedo H6 skiltyje nurodytas mažesnis duomenų rinkinys, jei prekės atitinka šias sąlygas:

a)

jų vertė neviršija 1 000 EUR;

b)

joms netaikomi draudimai ir apribojimai.

2.   Valstybės narės gali nustatyti, kad iki Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede nurodytų atitinkamų nacionalinių importo sistemų sunaujovinimo datų šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pašto siuntose esančių prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija, kuri nėra pateikiama deklaruojant šio reglamento 143a straipsnyje nurodytas prekes, laikoma pateikta ir priimta atliekant jų pateikimo muitinei veiksmą, jei prekės vežamos su CN22 deklaracija arba CN23 deklaracija.“;

(20)

146 ir 147 straipsniai pakeičiami taip:

„146 straipsnis

Papildoma deklaracija

(Kodekso 167 straipsnio 1 dalis)

1.   Kai muitinė turi įtraukti mokėtiną importo ar eksporto muito sumą į apskaitą pagal Kodekso 105 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Kodekso 167 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta papildoma deklaracija, jei ji yra apibendrinta, pateikiama per 10 dienų nuo prekių išleidimo.

2.   Kai įtraukimas į apskaitą atliekamas pagal Kodekso 105 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą arba kai neatsiranda skola muitinei, o teikiama papildoma deklaracija yra periodinė arba suvestinė, laikotarpis, už kurį teikiama papildoma deklaracija, neturi viršyti vieno kalendorinio mėnesio.

3.   Laikotarpis, per kurį turi būti pateikta periodinė arba suvestinė papildoma deklaracija, yra 10 dienų nuo laikotarpio, už kurį teikiama papildoma deklaracija, pabaigos.

3a.

Jei skola muitinei neatsiranda, laikotarpis, per kurį turi būti pateikta papildoma deklaracija, negali viršyti 30 dienų nuo prekių išleidimo.

3b.

Tinkamai pagrįstais atvejais muitinė gali leisti 1, 3 arba 3a dalyje nurodytą papildomą deklaraciją pateikti per ilgesnį laikotarpį. Tas laikotarpis neturi viršyti 120 dienų nuo prekių išleidimo. Išskirtiniais tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su prekių muitine verte, tas laikotarpis gali būti pratęstas dar ilgesniam laikui, tačiau negali viršyti dvejų metų nuo prekių išleidimo.

4.   Iki atitinkamų Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede nurodytų AES įdiegimo ir nacionalinių importo sistemų sunaujovinimo datų muitinė, nepažeisdama Kodekso 105 straipsnio 1 dalies, gali leisti taikyti kitus terminus, nei nurodytieji šio straipsnio 1–3b dalyse.

147 straipsnis

Laikotarpis, per kurį deklarantas turi turėti deklaracijas papildančius dokumentus, kai pateikiamos papildomos deklaracijos

(Kodekso 167 straipsnio 1 dalis)

Deklaraciją papildančius dokumentus, kurių trūko teikiant supaprastintą deklaraciją, deklarantas turi turėti per 146 straipsnio 1, 3, 3a, 3b arba 4 dalyje nurodytą papildomos deklaracijos pateikimo laikotarpį.“;

(21)

163 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)

1 dalis papildoma šiuo punktu:

„g)

jei 71-02 priede išvardytoms prekėms, kurių muitinė vertė neviršija 150 000 EUR, jau yra arba turi būti įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra ir tos prekės dėl išimtinių ir tinkamai pagrįstų aplinkybių turi būti sunaikintos muitinei prižiūrint.“;

(b)

2 dalies g punktas išbraukiamas;

(22)

166 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

kai importo muito suma apskaičiuojama pagal Kodekso 85 straipsnį, prekėms, kurioms ketinama įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, būtų taikoma žemės ūkio ar prekybos politikos priemonė, jei tos prekės būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, ir kai atvejis nenurodytas 167 straipsnio 1 dalies h, i, m arba p punktuose;“;

(23)

167 straipsnio 1 dalies k punktas pakeičiamas taip:

„k)

prekių perdirbimu į produktus, skirtus įmontuoti arba naudoti orlaiviuose, kuriems išduotas oficialus išleidimo pažymėjimas (EASA 1 forma) arba lygiavertis pažymėjimas, nurodyti Tarybos reglamento (ES) 2018/581 (*4) 2 straipsnyje;

(*4)   2018 m. balandžio 16 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/581, kuriuo laikinai sustabdomas autonominių bendrojo muitų tarifo muitų taikymas kai kurioms prekėms, skirtoms įmontuoti arba naudoti orlaiviuose, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1147/2002 (OL L 98, 2018 4 18, p. 1).“;"

(24)

168 straipsnis išbraukiamas.

(25)

177 straipsnis pakeičiamas taip:

„177 straipsnis

Sąjungos prekių saugojimas sandėlyje kartu su ne Sąjungos prekėmis

(Kodekso 211 straipsnio 1 dalis)

1.   Jeigu Sąjungos prekės saugomos muitiniam sandėliavimui skirtame sandėlyje kartu su ne Sąjungos prekėmis ir bet kuriuo metu atpažinti kiekvienos rūšies prekes būtų neįmanoma arba įmanoma tik patiriant neproporcingų išlaidų (bendras saugojimas), Kodekso 211 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame leidime nustatoma, kad atskirai apskaitomos kiekvienos rūšies, muitinio statuso ir prireikus kiekvienos kilmės šalies ar teritorijos prekės.

2.   Tam, kad Sąjungos prekės galėtų būti saugomos sandėlyje kartu su ne Sąjungos prekėmis, kaip nurodyta 1 dalyje, joms turi būti priskiriamas tas pats aštuonženklis KN kodas, jos turi būti tos pačios prekinės kokybės ir turėti tas pačias technines charakteristikas.

3.   Taikant 2 dalį, ne Sąjungos prekės, kurioms tuo metu, kai jos saugomos kartu su Sąjungos prekėmis, būtų taikomas laikinas ar galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė ar papildomas muitas dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, jei jos būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, nelaikomos esančiomis tos pačios prekinės kokybės kaip Sąjungos prekės.

4.   3 dalis netaikoma, kai ne Sąjungos prekės yra saugomos kartu su Sąjungos prekėmis, kurios jau anksčiau buvo deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti kaip ne Sąjungos prekės ir už kurias buvo sumokėti 3 dalyje nurodyti muitai.“;

(26)

220 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

 

„Pareiškėjas ir procedūros vykdytojas gali būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje.“;

(27)

224 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„B punkte nurodytų prekių atveju pareiškėjas ir procedūros vykdytojas gali būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje.“;

(28)

227 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Pareiškėjas ir procedūros vykdytojas gali būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje.“;

(29)

229 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Pareiškėjas ir procedūros vykdytojas gali būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje.“;

(30)

230 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Pareiškėjas ir procedūros vykdytojas gali būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje.“;

(31)

įtraukiamas naujas 235a straipsnis:

„235a straipsnis

Vykdant karinę veiklą gabenamos arba naudojamos prekės

(Kodekso 250 straipsnio 2 dalies d punktas)

Vykdant karinę veiklą gabenamos arba naudojamos prekės, kurioms įforminta NATO 302-oji forma arba ES 302-oji forma, visiškai atleidžiamos nuo importo muito.

Pareiškėjas ir procedūros vykdytojas gali būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje.“;

(32)

237 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„3.   235a straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytoms prekėms įformintos procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis yra 24 mėnesiai nuo tada, kai prekėms įforminama laikinojo įvežimo procedūra, išskyrus atvejus, kai tarptautiniuose susitarimuose nustatytas ilgesnis terminas.“;

(33)

245 straipsnio 1 dalies i ir p punktai pakeičiami taip:

„i)

vykdant karinę veiklą gabenamų arba naudojamų prekių, kurioms įforminta NATO 302-oji forma arba ES 302-oji forma;“;

„p)

prekių, išsiunčiamų iš Sąjungos muitų teritorijos į Seutą ir Melilją, Gibraltarą, Helgolandą, San Marino Respubliką, Vatikano Miesto Valstybę arba Livinjo savivaldybę.“;

(34)

248 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Jei eksporto muitinės įstaiga pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 340 straipsnį informuojama, kad prekės nebuvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, ji nedelsdama pripažįsta negaliojančiais atitinkamą deklaraciją ir prireikus atitinkamą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 334 straipsnio 1 dalį pateiktą prekių išvežimo patvirtinimą.“;

(35)

įtraukiamas 52-01 priedas, pateikiamas šio reglamento I priede;

(36)

71-03 priede po pirmos pastraipos, prieš įprastinių prekių tvarkymo operacijų sąrašą, įrašomos šios dvi pastraipos:

„Be to, nė viena iš šių prekių tvarkymo operacijų nesuteikia galimybės nepagrįstai pasinaudoti palankesnėmis apmokestinimo importo muitu sąlygomis.

Taikant pirmesnę pastraipą laikoma, kad toliau išvardytos įprastinės prekių tvarkymo operacijos, dėl kurių pasikeičia ne Sąjungos prekių KN kodas arba kilmė, suteikia galimybę nepagrįstai pasinaudoti palankesnėmis apmokestinimo importo muitu sąlygomis, jei prekėms tuo metu, kai pradedamos įprastinės jų tvarkymo operacijos, būtų taikomas laikinas ar galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė ar papildomas muitas dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, jei tos prekės būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti.“;

(37)

71-04 priedo II dalies „LAIKINASIS ĮVEŽIMAS PERDIRBTI“ 7 punktas „Pienas ir pieno produktai“ išbraukiamas;

(38)

71-05 priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento II priede.

2 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 pakeitimai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341 iš dalies keičiamas taip:

(1)

56 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

(2)

1 priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento III priede;

(3)

9 priedo A priedėlio „Įvadinės pastabos dėl lentelių“ 4.2 punktas išbraukiamas.

3 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 ištaisymas

Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 ištaisomas taip:

(1)

37 straipsnio 8 punktas pakeičiamas taip:

„8)

regioninė kumuliacija – sistema, pagal kurią produktai, kurių kilmės šalis, nustatyta remiantis šiuo skirsniu, yra regioninės grupės narė, laikomi iš kitos tai pačiai regioninei grupei priklausančios šalies (arba kitai regioninei grupei priklausančios šalies, jei įmanoma kumuliacija tarp grupių) kilusiomis medžiagomis, jei jie papildomai perdirbami arba įkomponuojami į toje šalyje gaminamą produktą;“;

(2)

128a straipsnio 2 dalies e ir f punktai pakeičiami taip:

„e)

informacija, kad atitinkamų komercinių dokumentų pirmoje pusėje arba T2L ar T2LF dokumentui surašyti naudojamų blankų ir, kai taikoma, jų papildomų lapų pirmoje pusėje, langelyje „C. Išvykimo muitinės įstaiga“:

i)

a punkte nurodyta muitinės įstaiga iš anksto uždeda savo antspaudą ir juos pasirašo tos muitinės įstaigos pareigūnas arba

ii)

įgaliotasis išdavėjas uždeda specialų antspaudą, atitinkantį Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 72-04 priedo II dalies II skyriuje pateiktą pavyzdį. Antspaudas gali būti iš anksto atspausdintas ant blankų, jeigu juos spausdinti patikėta tuo tikslu patvirtintai spaustuvei. Specialaus antspaudo 1, 2 ir 4–6 langeliuose turi būti pateikta ši informacija:

šalies herbas arba kitoks ženklas ar raidės tai šaliai identifikuoti;

kompetentinga muitinės įstaiga;

data;

įgaliotasis išdavėjas;

leidimo numeris;

f)

ne vėliau kaip prekių išsiuntimo metu įgaliotasis išdavėjas užpildo ir pasirašo blanką. Be to, jis T2L arba T2LF dokumento langelyje „D. Išvykimo muitinės įstaigos atliekamas tikrinimas“ arba aiškiai matomoje naudojamo komercinio dokumento vietoje įrašo kompetentingos muitinės įstaigos pavadinimą, dokumento užpildymo datą ir vieną iš šių patvirtinimo įrašų:

Одобрен издател

Emisor autorizado

Schválený vydavatel

Autoriseret udsteder

Zugelassener Aussteller

Volitatud väljastaja

Εγκεκριμένος εκδότης

Authorised issuer

Emetteur agréé

Ovlaštenog izdavatelja

Emittente autorizzato

Atzītais izdevējs

Įgaliotasis išdavėjas

Engedélyes kibocsátó

Emittent awtorizzat

Toegelaten afgever

Upoważnionego wystawcę

Emissor autorizado

Emitent autorizat

Schválený vystaviteľ

Pooblaščeni izdajatelj

Valtuutettu antaja

Godkänd utfärdare“;

(3)

150 straipsnio 3 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

prekėms, kurios pagal Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies d punktą neapmokestinamos PVM ir, jei taikoma, kurioms taikomų akcizų mokėjimas laikinai atidedamas pagal Direktyvos 2008/118/EB 17 straipsnį, išleisti į laisvą apyvartą;

b)

prekėms, kurios pagal Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies d punktą neapmokestinamos PVM ir, jei taikoma, kurioms taikomų akcizų mokėjimas laikinai atidedamas pagal Direktyvos 2008/118/EB 17 straipsnį, reimportuoti ir išleisti į laisvą apyvartą.“

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 13 punkto b papunktis ir 1 straipsnio 16 punkto b papunkčio i papunktis taikomi nuo 2020 m. kovo 15 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. balandžio 3 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 269, 2013 10 10, p. 1.

(2)   2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(3)   2018 m. kovo 28 d. Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl karinio mobilumo veiksmų plano (JOIN(2018) 5 final).

(4)   2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(5)   2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/474, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 1 straipsnio 1 punktas (OL L 83, 2019 3 25, p. 38).

(6)   2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/65/ES ir panaikinama Direktyva 2000/59/EB (OL L 151, 2019 6 7, p. 116).

(7)   2019 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2151, kuriuo nustatoma darbo programa, susijusi su Sąjungos muitinės kodekse numatytų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu (OL L 325, 2019 12 16, p. 168).

(8)   2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (OL L 97, 2008 4 9, p. 72).

(9)   2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL L 348, 2017 12 29, p. 7).

(10)   2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (OL L 69, 2016 3 15, p. 1).

(11)   2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).


I PRIEDAS

Į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/2446 įtraukiamas 52–01 priedas:

„52–01 PRIEDAS

ES 302-oji forma

(1)

ES 302-oji forma privalo atitikti šiame priede pateiktą pavyzdį.

(2)

ES 302-oji forma surašoma anglų arba prancūzų kalba.

(3)

Jei pildoma ranka, įrašai turi būti aiškiai įskaitomi.

(4)

Kiekvienoje ES 302-ojoje formoje išspausdinamas arba kitu būdu nurodomas eilės numeris, pagal kurį ją galima identifikuoti.

ES FORM 302/FORMULAIRE UE 302

Document for customs purposes for goods used for military activity only and not for commercial gain.

Document à usage douanier relatif à des marchandises utilisées exclusivement pour des activités militaires et sans intention commerciale

Copy n°:

Exemplaire n°:

Serial N°

Numéro

Mission/Exercise/Transport:

Mission/Exercice/Transport:

Mode of transport:

Mode de transport:

Temporary Admission (yes/no):

Admission temporaire (oui/non):

Name and address of transporter:

Nom et adresse du transporteur:

 

Name and address of consignor

Nom et adresse de l’expéditeur

Name and address of consignee

Nom et adresse du destinataire

Final destination/Destination finale:

Sealed/not sealed (*): when sealed: seal numbers, quantity and sealing authority will be show below.

Scellé/sans scellé (*): si l’envoi a été scellé, indiquer ci-dessous l’espèce, le numéro et le nombre des scellés et l’autorité qui les a apposés.

Remarks: See attached shipping documents

Observations: Voir documents d’expédition en annexe

Seal numbers

Numéros des scellés

(Stamp/Cachet)

I (name in full) certify that the shipment described herein is transported under the authority of the military and contains only goods for their use without any commercial intent.

Je (nom et prénom) certifie que l’envoi décrit ci-dessus est transporté avec l’autorisation des forces militaires et contient uniquement des marchandises destinées à leur usage et sans intention commerciale.

Signature …

Rank and unit-address/Grade et adresse de l’unité:

Date:

Certificate of receipt/Certificat de réception

I (name in full) certify that the goods listed above have been received as described.

Je (nom et prénom) certifie que les marchandises indiquées ci-dessus ont été reçues et sont conformes.

Signature …

Rank and unit-address/Grade et adresse de l’unité:

Date:

 

This is an accountable document which constitutes both an official certificate of import/export autorisation and a customs declaration/Ce document est un document officiel engageant votre responsabilité, servant à la fois de licence d’importation et d’exportation ainsi que de déclaration en douane.

For instructions for use of this document see overleaf/Voir au verso les instructions pour l’utilisation de ce document.

Delete where inapplicable/Biffer la mention inutile.

ES FORM 302/FORMULAIRE UE 302

I undertake

1.

to present this import/export notification to the appropriate customs authorities together with such goods as have not been accepted by the ES forces entity led to receive goods.

2.

not to hand such goods to any third party or parties without due observance of the current customs and other requisition of the land which delivery of the goods has been refused.

3.

to present my credentials to the customs authorities on demand.

4.

This form is not to be used for commercial intent (i.e. the buying or selling of products).

Je m’engage

1.

à présenter aux autorités douanières compétentes, cette déclaration d’importation/d’exportation, avec les marchandises qui ne seraient pas acceptées par l’unité des Forces UE.

2.

à ne céder ces marchandises à de tierces personnes, sans accomplir les formalités douanières et autres prévues par la réglementation en vigueur dans le pays où les marchandises ont été refusées.

3.

à présenter mes papiers d’identité sur demande aux autorités douanières.

4.

Ce formulaire ne peut pas être utilisé à des fins commerciales (par exemple, pour acheter ou vendre des marchandises).

Signature, name and address of person presenting the goods to customs

Signature, nom et adresse de la personne qui présente les marchandises à la douane

__________________________________________________________________________________

Goods presented to customs authorities (on/at place)

Marchandises présentées aux autorités douanières (date et lieu)

FOR CUSTOMS ONLY/PARTIE RESERVEE A LA DOUANE

 

Country

Pays

Customs Office

Bureau de douanes

Date of crossing

Date du passage

Signature of customs officer and remarks

Signature du douanier et obs

Official customs stamp

Cachet de la douane

Exit Sortie

 

 

 

 

 

Entry Entrée

 

 

 

 

 

Exit Sortie

 

 

 

 

 

Entry Entrée

 

 

 

 

 

INSTRUCTIONS FOR THE CONSIGNOR/INSTRUCTION POUR L’EXPEDITEUR

THE CONSIGNOR will present all copies of the shipment to the transporter. Tampering with the forms by means of erasures of addition there to by the consignor and/or the transporter of their employees will void this declaration.

L’EXPEDITEUR doit remettre tous les exemplaires au transporteur en même temps que l’envoi. L’altération des documents (suppressions ou additions) par l’expéditeur, le transporteur ou leurs employés entraîne automatiquement la nullité de cette déclaration.

DISTRIBUTION OF COPIES

Copy n° 1

Will be handed over to the consignee together with the shipment by the transporter after customs officials have processed and stamped this copy.

Copy n° 2

Should be returned by recipient to the despatching agency together with an acknowledgment of receipt.

Copy n° 3

Is intended for processing and retention by customs officials of origin.

Copy n° 4

Is intended for retention by customs officials of destination. For transit purposes further copies as necessary, to be marked 4a, 4b, ir t. t. are intended for retention by customs officials of transit countries concerned.

Copy n° 5

Is intended for retention by the issuing organisation.

DESTINATION DES EXEMPLAIRES

Exemplaire n°1

Doit être remis au destinataire avec les marchandises, par le transporteur après avoir été complété et visé par les autorités douanières

Exemplaire n°2

Doit être renvoyé par le destinataire au service d’expédition avec un accusé de réception.

Exemplaire n° 3

Destiné au service des douanes du pays d’expédition qui le complète et le conserve dans ses archives.

Exemplaire n° 4

Destiné au service des douanes du pays destinataire pour le conserver dans ses archives. En cas de transit, seront établis des exemplaires supplémentaires numérotés 4a, 4b, ir t. t. destinés aux services des douanes des pays de transit concernés pour y être conservés.

Exemplaire n°5

Destiné à l’unité militaire qui a établi ce document pour le conserver dans ses archives.


II PRIEDAS

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71–05 priedas iš dalies keičiamas taip:

(1)

A skirsnio pirmos lentelės pirma skiltis „Bendrieji duomenų elementai“ iš dalies keičiama taip:

a)

pirma eilutė „Leidimo numeris (M)“ pakeičiama taip:

„Leidimo/deklaracijos numeris (M)“;

b)

po antros eilutės „Prašymą teikiantis asmuo (M)“ įterpiama ši eilutė:

„Deklarantas (O)“;

c)

septinta eilutė „Prekių KN kodas, neto kiekis, vertė (M)“ pakeičiama taip:

„Prekių KN kodas, neto kiekis (įskaitant neto masę ir (arba), jei taikoma, papildomus mato vienetus), vertė (nurodant atitinkamą valiutą) (M)“;

d)

devinta eilutė „Perdirbtųjų produktų KN kodas, neto kiekis, vertė (M)“ pakeičiama taip:

„Perdirbtųjų produktų KN kodas, neto kiekis (įskaitant neto masę ir (arba), jei taikoma, papildomus mato vienetus), vertė (nurodant atitinkamą valiutą) (M)“.

(2)

A skirsnio pirmos lentelės antra skiltis „Pastabos“ iš dalies keičiama taip:

a)

po antros eilutės „EORI kodas, naudojamas tapatybei nustatyti“ įterpiama ši eilutė:

„Tik jei šis asmuo nėra leidimo turėtojas“;

b)

septinta eilutė pakeičiama taip:

„Šie duomenų elementai yra susiję su prekių, dėl kurių prašoma INF, bendru neto kiekiu. Prieš pateikiant atitinkamą (-as) muitinės deklaraciją (-as), prekių tarifinis klasifikavimas turi būti toks pat, koks nustatytas kompetentingos muitinės suteiktame leidime. Prieš pateikiant atitinkamą muitinės deklaraciją, vertę galima apskaičiuoti pagal kompetentingos muitinės suteiktą leidimą.“;

c)

devinta eilutė pakeičiama taip:

„Šie duomenų elementai yra susiję su perdirbtųjų produktų, dėl kurių prašoma INF, bendru neto kiekiu. Prieš pateikiant atitinkamą (-as) muitinės deklaraciją (-as), perdirbtųjų produktų tarifinis klasifikavimas turi būti toks pat, koks nustatytas kompetentingos muitinės suteiktame leidime. Prieš pateikiant atitinkamą muitinės deklaraciją, vertę galima apskaičiuoti pagal kompetentingos muitinės suteiktą leidimą.“;

(3)

A skirsnio antros lentelės pirma skiltis „Specialieji duomenų elementai (laikinasis įvežimas perdirbti)“ iš dalies keičiama taip:

a)

ketvirta eilutė „Verslo planas (laikinasis įvežimas perdirbti IM/EX)“ pakeičiama taip:

„Verslo scenarijus (laikinasis įvežimas perdirbti IM/EX, nurodytas 1 straipsnio 30 punkte)“;

b)

aštunta eilutė „KN kodas, neto kiekis, vertė (M)“ pakeičiama taip:

„KN kodas, neto kiekis (įskaitant neto masę ir (arba), jei taikoma, papildomus mato vienetus), vertė (nurodant atitinkamą valiutą) (M)“;

c)

dešimta eilutė „KN kodas, neto kiekis, vertė (M)“ pakeičiama taip:

„KN kodas, neto kiekis (įskaitant neto masę ir (arba), jei taikoma, papildomus mato vienetus), vertė (nurodant atitinkamą valiutą) (M)“;

d)

dvylikta eilutė „Verslo planas (laikinasis įvežimas perdirbti EX/IM)“ pakeičiama taip:

„Verslo scenarijus (laikinasis įvežimas perdirbti EX/IM, nurodytas 1 straipsnio 29 punkte)“;

e)

šešiolikta eilutė „KN kodas, neto kiekis, vertė (M)“ pakeičiama taip:

„KN kodas, neto kiekis (įskaitant neto masę ir (arba), jei taikoma, papildomus mato vienetus), vertė (nurodant atitinkamą valiutą) (M)“;

f)

devyniolikta eilutė „KN kodas, neto kiekis, vertė (M)“ pakeičiama taip:

„KN kodas, neto kiekis (įskaitant neto masę ir (arba), jei taikoma, papildomus mato vienetus), vertė (nurodant atitinkamą valiutą) (M)“;

(4)

A skirsnio trečios lentelės pirma skiltis „Specialieji duomenų elementai (laikinasis išvežimas perdirbti)“ iš dalies keičiama taip:

a)

pirma eilutė „Verslo planas (laikinasis išvežimas perdirbti EX/IM)“ pakeičiama taip:

„Verslo scenarijus (laikinasis išvežimas perdirbti EX/IM, nurodytas 1 straipsnio 28 punkte)“;

b)

septinta eilutė „KN kodas, neto kiekis (M)“ pakeičiama taip:

„KN kodas, neto kiekis (įskaitant neto masę ir (arba), jei taikoma, papildomus mato vienetus) (M)“;

c)

dvylikta eilutė „KN kodas, neto kiekis, vertė (M)“ pakeičiama taip:

„KN kodas, neto kiekis (įskaitant neto masę ir (arba), jei taikoma, papildomus mato vienetus), vertė (nurodant atitinkamą valiutą) (M)“;

d)

trylikta eilutė „Verslo planas (laikinasis išvežimas perdirbti IM/EX)“ pakeičiama taip: „Verslo scenarijus (laikinasis išvežimas perdirbti IM/EX, nurodytas 1 straipsnio 27 punkte)“;

e)

septyniolikta eilutė „KN kodas, neto kiekis, vertė (M)“ pakeičiama taip:

„KN kodas, neto kiekis (įskaitant neto masę ir (arba), jei taikoma, papildomus mato vienetus), vertė (nurodant atitinkamą valiutą) (M)“;

(5)

B skirsnio pirmos lentelės pirmoje skiltyje „Bendrieji duomenų elementai“ po aštuntos eilutės „MRN (O)“ įterpiama nauja eilutė:

„Skolos muitinei atsiradimo arba CPM taikymo data (M)“.


III PRIEDAS

Deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 1 priedo lentelių sutartinių ženklų paaiškinime F1a-G1 eilutės pakeičiamos taip:

B priede pateiktos matricos skiltys

Deklaracijos/pranešimai/Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymai

Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos IT sistemos

TDA pateikti pereinamojo laikotarpio duomenų reikalavimai

F1a

Įvežimo bendroji deklaracija – jūrų ir vidaus vandenų keliai – išsamūs duomenys

ICS2 3 versija

9 priedo A priedėlis

F2a

Įvežimo bendroji deklaracija – orlaivio krovinys (paprastas) – išsamūs duomenys

ICS2 2 versija

9 priedo A priedėlis

F3a

Įvežimo bendroji deklaracija – skubios siuntos – išsamūs duomenys

ICS2 2 versija

9 priedo A priedėlis

F5

Įvežimo bendroji deklaracija – keliai ir geležinkeliai

ICS2 3 versija

9 priedo A priedėlis

G1

Pranešimas apie maršruto nukreipimą

ICS2 3 versija

9 priedo A priedėlis


2020 6 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/28


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2020/878

2020 m. birželio 18 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) II priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (1), ypač į jo 131 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priede nustatyti reikalavimai dėl saugos duomenų lapų, kurie naudojami siekiant pateikti informaciją apie chemines medžiagas ir mišinius Sąjungoje, pildymo;

(2)

nuo 2020 m. sausio 1 d. pradedamas taikyti Komisijos reglamentas (ES) 2018/1881 (2), kuriuo iš dalies keičiami Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I, III ir VI–XII priedai. Reglamentu (ES) 2018/1881 nustatyti konkretūs cheminių medžiagų nanoformų reikalavimai. Su šiais reikalavimais susijusią informaciją reikia įtraukti į saugos duomenų lapus, todėl Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedas turėtų būti atitinkamai pakeistas;

(3)

pagal Visuotinai suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą (GHS), parengtą Jungtinių Tautų struktūroje, nustatyti tarptautiniu mastu suderinti cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo kriterijai bei saugos duomenų lapų pildymo taisyklės. Sąjunga patvirtino savo ketinimą GHS kriterijus įtraukti į Sąjungos teisę;

(4)

GHS numatytos pranešimo apie medžiagų ir mišinių keliamus pavojus priemonės yra etiketės ir saugos duomenų lapai. GHS nuostatos dėl saugos duomenų lapų yra įtrauktos į Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priede nustatyti saugos duomenų lapų reikalavimai turėtų būti pritaikyti prie GHS šeštąja ir septintąja peržiūromis nustatytų saugos duomenų lapų taisyklių;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (3) VIII priede be kita ko numatyta galimybė, kad unikalus formulės identifikatorius būtų nurodytas tik saugos duomenų lape, jeigu tai pavojingi mišiniai, tiekiami naudoti pramonėje. Jame taip pat reikalaujama, kad tam tikrų mišinių, kurie nėra supakuoti, unikalus formulės identifikatorius būtų nurodytas saugos duomenų lape. Siekiant nuoseklumo Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priede turėtų būti atsižvelgta į tuos pakeitimus ir nurodyta, kurioje saugos duomenų lapo vietoje turi būti įrašytas unikalus formulės identifikatorius;

(6)

2018 m. lapkričio 7 d. Komisijos komunikate „Visapusiškos Europos Sąjungos politikos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kūrimas“ (4) nurodoma, kad Komisija vertina, kaip pagerinti komunikaciją per endokrininę sistemą ardančių medžiagų tiekimo grandinę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 saugos duomenų lapų pildymo požiūriu. Keli konkretūs saugos duomenų lapų reikalavimai nustatyti kaip tinkami endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms ir mišiniams, todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti šio reglamento II priedą;

(7)

saugiam medžiagų ir mišinių naudojimui svarbūs konkrečios koncentracijos ribinės vertės, dauginimo koeficientai ir ūmaus toksiškumo įverčiai, nustatyti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, turėtų būti pateikti saugos duomenų lapuose, jeigu jie yra;

(8)

reikalavimas, kad jau užpildę saugos duomenų lapus ekonominės veiklos vykdytojai juos nedelsdami atnaujintų pagal šio reglamento nuostatas, būtų jiems neproporcinga našta. Veiklos vykdytojams verčiau reikėtų leisti tam tikrą laikotarpį ir toliau pateikti saugos duomenų lapus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) 2015/830 (5). Tai nedaro poveikio įpareigojimui atnaujinti saugos duomenų lapus pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 31 straipsnio 9 dalį, įskaitant ir atvejus, kai unikalus formulės identifikatorius įrašomas saugos duomenų lapuose, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VIII priedo A dalies 5 skirsnyje;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo 3 straipsnio saugos duomenų lapai, neatitinkantys šio reglamento priedo, gali būti toliau teikiami iki 2022 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2)   2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1881, kuriuo dėl cheminių medžiagų nanoformų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) I, III, VI, VII, VIII, IX, X, XI ir XII priedai (OL L 308, 2018 12 4, p. 1).

(3)   2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(4)  COM(2018)734 final.

(5)   2015 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/830, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (OL L 132, 2015 5 29, p. 8).


PRIEDAS

‘II PRIEDAS

SAUGOS DUOMENŲ LAPO PILDYMO REIKALAVIMAI

A DALIS

0.1.   Įvadas

0.1.1.

Šiame priede nustatyti reikalavimai, kurių tiekėjas turi laikytis pildydamas su medžiaga ar mišiniu teikiamą saugos duomenų lapą pagal 31 straipsnį.

0.1.2.

Saugos duomenų lape pateikiama informacija apie medžiagas atitinka registracijos informaciją ir cheminės saugos ataskaitos informaciją, jei tokia ataskaita yra privaloma. Kai cheminės saugos ataskaita parengiama, atitinkamas (-i) poveikio (ekspozicijos) scenarijus (-ai) įrašomas (-i) į saugos duomenų lapo priedą.

0.1.3.

Kiekviename atitinkamame saugos duomenų lapo skirsnyje nurodoma, ar ir kokias nanoformas jis apima, ir sąsaja su atitinkama kiekvienos iš šių nanoformų saugos informacija. Kaip nustatyta VI priede, šiame priede vartojamas terminas „nanoforma“ reiškia nanoformą arba panašių nanoformų rinkinį.

0.2.   Bendrieji saugos duomenų lapo pildymo reikalavimai

0.2.1.

Saugos duomenų lapai sudaro galimybę naudotojams imtis būtinų su darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga bei aplinkos apsauga susijusių priemonių. Saugos duomenų lapo pildytojas atsižvelgia į tai, kad saugos duomenų lape turi būti informacija jo skaitytojams apie medžiagos ar mišinio keliamą pavojų ir apie medžiagos ar mišinio saugų sandėliavimą, tvarkymą ir šalinimą.

0.2.2.

Saugos duomenų lapuose teikiama informacija turi atitikti ir Direktyvoje 98/24/EB nustatytus reikalavimus. Saugos duomenų lapai pirmiausia turėtų padėti darbdaviams nustatyti, ar darbo vietoje yra pavojingų cheminių medžiagų, ir įvertinti su jų naudojimu susijusią riziką darbuotojų sveikatai ir saugai.

0.2.3.

Į saugos duomenų lapą įrašoma aiški ir glausta informacija. Saugos duomenų lapą rengia kompetentingas asmuo, kuris atsižvelgia į konkrečius naudotojų poreikius ir žinias, jei jie yra žinomi. Medžiagų ir mišinių tiekėjai užtikrina, kad tokie kompetentingi asmenys būtų tinkamai parengti, įskaitant ir žinių atnaujinimą.

0.2.4.

Saugos duomenų lapas turi būti parašytas paprasta, aiškia ir tikslia kalba, vengiant žargono, akronimų ir santrumpų. Tokie teiginiai kaip „gali būti pavojinga“, „nėra poveikio sveikatai“, „saugus daugeliu naudojimo atvejų“, „nekenksmingas“ ar bet kokie kiti teiginiai, kuriuose nurodoma, kad medžiaga ar mišinys nėra pavojingi, ar kiti tos medžiagos ar mišinio klasifikavimo neatitinkantys teiginiai nėra vartojami.

0.2.5.

Saugos duomenų lapo pildymo data nurodoma pirmame puslapyje. Jeigu saugos duomenų lapas buvo peržiūrėtas ir nauja pakeista versija pateikta naudotojams, pakeitimai turi būti nurodyti naudotojams saugos duomenų lapo 16 skirsnyje, nebent jie buvo nurodyti kitur. Peržiūrėtų saugos duomenų lapo pildymo data, nurodyta kaip „Peržiūra atlikta: data)“, taip pat versijos numeris, peržiūros numeris, pakeitimo data ar kokia nors kita nuoroda (-os), kuri versija pakeista, nurodoma pirmame puslapyje.

0.3.   Saugos duomenų lapo formatas

0.3.1.

Saugos duomenų lapas nėra fiksuotos apimties dokumentas. Saugos duomenų lapo apimtis turi atitikti medžiagos ar mišinio keliamą pavojų ir turimą informaciją.

0.3.2.

Visi saugos duomenų lapo puslapiai, įskaitant visus priedus, turi būti sunumeruoti ir juose turi būti nurodyta saugos duomenų lapo apimtis (pvz., „1 puslapis iš 3“) ar nurodyta tolesnė seka (pvz., „Tęsinys kitame puslapyje“, „Saugos duomenų lapo pabaiga“).

0.4.   Saugos duomenų lapo turinys

Šiame priede reikalaujama informacija įtraukiama į saugos duomenų lapo, jeigu taikoma ir turima, atitinkamus B dalyje nurodytus poskirsnius. Saugos duomenų lape neturi būti tuščių poskirsnių.

0.5.   Kiti informacijos reikalavimai

Kai kuriais atvejais gali reikėti į atitinkamus poskirsnius įrašyti svarbią papildomą turimą informaciją atsižvelgiant į platų medžiagų ir mišinių savybių spektrą.

Papildomos informacijos apie saugą ir aplinką reikia norint patenkinti jūrininkų ir kitų transporto darbuotojų poreikius, kai vežami nesupakuoti pavojingi kroviniai jūra ar vidaus vandenimis sausakrūviais ar tanklaiviais, kuriems taikomi Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) ar nacionaliniai teisės aktai. 14.7 poskirsnyje rekomenduojama įtraukti pagrindinę klasifikavimo informaciją, kai tokie kroviniai vežami nesupakuoti dideliais kiekiais pagal atitinkamas TJO priemones. Be to, laivams, vežantiems supiltą naftą ar skystąjį kurą, kaip apibrėžta MARPOL (1) konvencijos I priede, arba bunkerinį kurą, prieš pakraunant turi būti pateiktas „medžiagos saugos duomenų lapas“ pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Jūrų saugumo komiteto (MSC) rezoliuciją „Rekomendacijos dėl medžiagos saugos duomenų lapų (MSDL), skirtų pagal MARPOL konvencijos I priedą vežamiems naftos kroviniams ir skystajam kurui“ (MSC.286(86)). Todėl, siekiant parengti vieną suderintą saugos duomenų lapą, skirtą vežimui jūra ir ne jūra, papildomos Rezoliucijos MSC.286(86) nuostatos gali būti įtrauktos, kai tinkama, į pagal MARPOL konvencijos I priedą vežamų jūrų transportu krovinių ir jūrinio skystojo kuro saugos duomenų lapus.

0.6.   Vienetai

Naudojami Tarybos direktyvoje 80/181/EEB (2) nustatyti matavimo vienetai.

0.7.   Specialūs atvejai

Saugos duomenų lapų gali būti reikalaujama ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1.3 punkte nurodytais specialiais atvejais, kai yra taikomos leidžiančios nukrypti ženklinimo nuostatos.

1.    1 SKIRSNIS. Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje nurodoma, kaip identifikuojama medžiaga ar mišinys ir kaip identifikuojami atitinkami naudojimo būdai, nurodomas medžiagos ar mišinio tiekėjo pavadinimas ir išsami su medžiagos ar mišinio tiekėju susijusi kontaktinė informacija bei įtraukiami kontaktiniai duomenys nenumatytiems atvejams.

1.1.   Produkto identifikatorius

Produkto identifikatorius pateikiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalį, jei tai medžiaga, ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 18 straipsnio 3 dalies a punktą, jei tai mišinys, ir pagal tai, kaip nurodyta etiketėje valstybės narės (-ių), kurioje medžiaga ar mišinys pateikti rinkai, oficialia kalba (-omis), nebent atitinkama valstybė (-s) narė (-s) nurodo kitaip.

Privalomos registruoti medžiagos produkto identifikatorius atitinka tą, kuris buvo pateiktas registruojant medžiagą, be to, nurodomas registracijos numeris, kuris buvo suteiktas pagal šio reglamento 20 straipsnio 3 dalį. Papildomi identifikatoriai gali būti nurodyti net ir tuo atveju, jei jie nebuvo naudojami registruojant.

Nedarant poveikio šio reglamento 39 straipsnyje nustatytoms tolesnių naudotojų pareigoms registracijos numerio dalis, nurodanti atskirą registruotoją bendrai teikiant duomenis, gali būti tiekėjo, kuris yra platintojas arba tolesnis naudotojas, praleista, jeigu:

a)

šis tiekėjas prisiima atsakomybę pateikti visą registracijos numerį gavus prašymą dėl vykdymo užtikrinimo arba, jeigu jis neturi viso registracijos numerio, persiųsti prašymą savo tiekėjui, vadovaujantis b punktu, ir

b)

šis tiekėjas pateikia visą registracijos numerį valstybės narės institucijai, atsakingai už vykdymo užtikrinimą (toliau – vykdymo užtikrinimo institucija), per 7 dienas nuo prašymo, gauto tiesiogiai iš vykdymo užtikrinimo institucijos arba kurį persiuntė gavėjas, gavimo arba, jeigu jis neturi viso registracijos numerio, šis tiekėjas persiunčia prašymą savo tiekėjui per 7 dienas nuo prašymo gavimo ir tuo pačiu metu informuoja apie tai vykdymo užtikrinimo instituciją.

Gali būti pateiktas vienas saugos duomenų lapas, apimantis kelias medžiagas ar mišinius, jeigu tame saugos duomenų lape pateikta informacija atitinka šio priedo reikalavimus dėl kiekvienos tos medžiagos ar mišinio.

Jeigu į vieną saugos duomenų lapą yra įtrauktos skirtingos medžiagos formos, atitinkama informacija nurodoma aiškiai nurodant, kuri informacija siejama su kuria forma. Kaip alternatyva atskiras saugos duomenų lapas gali būti užpildytas kiekvienai formai arba formų grupei.

Jeigu į saugos duomenų lapą įtraukta viena ar kelios nanoformos, arba medžiagos, kurios apima nanoformas, tai aiškiai nurodoma vartojant žodį „nanoforma“.

Kitos identifikavimo priemonės

Gali būti pateikiami kiti pavadinimai ar sinonimai, kuriais medžiaga ar mišinys yra ženklinami arba kurie yra visuotinai žinomi.

Jeigu mišinys turi unikalų formulės identifikatorių (UFI) pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VIII priedo A dalies 5 skirsnį ir tas UFI nurodytas saugos duomenų lape, UFI pateikiamas šiame poskirsnyje.

1.2.   Medžiagos ar mišinio nustatyti naudojimo būdai ir nerekomenduojami naudojimo būdai

Pateikiamas bent glaustas medžiagos ar mišinio naudojimo būdų (pavyzdžiui, grindų valymas, pramoninis naudojimas polimerų gamyboje arba profesionalus naudojimas valymo priemonėse), svarbių medžiagos ar mišinio naudotojui (-ams), aprašymas.

Nurodomi, jei tinka, naudojimo būdai, kurių tiekėjas naudoti nerekomenduoja, ir tai pagrindžiančios priežastys. Tai neturi būti išsamus sąrašas.

Jeigu cheminės saugos ataskaita yra privaloma, šiame saugos duomenų lapo poskirsnyje pateikta informacija turi atitikti cheminės saugos ataskaitoje nurodytus nustatytus naudojimo būdus, o cheminės saugos ataskaitoje nurodyti poveikio scenarijai turi būti pateikti saugos duomenų lapo priede.

1.3.   Saugos duomenų lapo teikėjo duomenys

Identifikuojamas saugos duomenų lapo tiekėjas – gamintojas, importuotojas, vienintelis atstovas, tolesnis naudotojas ar platintojas. Nurodomas tiekėjo tikslus adresas ir telefono numeris, taip pat už saugos duomenų lapą atsakingo kompetentingo asmens elektroninio pašto adresas.

Be to, jeigu tiekėjas įsikūręs ne valstybėje narėje, į kurios rinką tiekiama medžiaga ar mišinys ir jis yra paskyręs atsakingą asmenį toje valstybėje narėje, nurodomas to atsakingo asmens tikslus adresas ir telefono numeris.

Jeigu buvo paskirtas vienintelis atstovas, gali būti pateikti ir Sąjungai nepriklausančios šalies gamintojo ar mišinio ruošėjo duomenys.

Registruotojams – informacija apie saugos duomenų lapo tiekėją ir, jeigu pateikta, informacija apie medžiagos ar mišinio tiekėją turi atitikti informaciją apie gamintojo, importuotojo ar atstovo tapatybę, pateiktą registruojant.

1.4.   Pagalbos telefono numeris

Pateikiamos nuorodos apie pagalbos informacines tarnybas. Jeigu valstybėje narėje, kurioje medžiaga ar mišinys yra pateikti rinkai, yra oficiali konsultacinė įstaiga (tai gali būti Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 45 straipsnyje nurodyta įstaiga, atsakinga už informacijos apie sveikatą gavimą), gali būti nurodomas jos telefono numeris ir to gali pakakti. Jeigu dėl kokių nors priežasčių taikomi tokių paslaugų prieinamumo apribojimai, pavyzdžiui, darbo valandos, arba ribojamas tam tikros specifinės informacijos teikimas, tai turi būti aiškiai nurodyta.

2.    2 SKIRSNIS. Galimi pavojai

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje aiškiai nurodomi medžiagos ar mišinio keliami pavojai ir su šiais pavojais susiję atitinkami įspėjimai.

2.1.   Medžiagos ar mišinio klasifikavimas

Pateikiamas medžiagos ar mišinio klasifikavimas, susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 klasifikavimo kriterijų taikymu. Jeigu tiekėjas pranešė informaciją apie medžiagą klasifikavimo ir ženklinimo inventoriui pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 40 straipsnį arba pateikė šią informaciją registracijos metu pagal šį reglamentą, klasifikavimas saugos duomenų lape turi būti toks pats kaip pateiktas tame pranešime arba registracijoje.

Jeigu mišinys neatitinka klasifikavimo kriterijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, tai turi būti aiškiai nurodyta.

Informacija apie mišinyje esančias medžiagas pateikiama 3.2 poskirsnyje.

Jeigu klasifikavimas, įskaitant teiginius apie pavojų, nėra išsamiai surašytas, daroma nuoroda į 16 skirsnį, kur pateikiamas visas kiekvienos klasifikacijos tekstas, įskaitant kiekvieną teiginį apie pavojų.

Svarbiausias nepageidaujamas fizinis poveikis, poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai nurodomas saugos duomenų lapo 9–12 skirsniuose taip, kad ne specialistai galėtų nustatyti medžiagos ar mišinio keliamą pavojų.

2.2.   Ženklinimo elementai

Remiantis klasifikavimu etiketėje pateikiami bent šie elementai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008: pavojaus piktograma (-os), signalinis (-iai) žodis (-džiai), teiginys (-iai) apie pavojų ir atsargumo teiginys (-iai). Grafinė juodai balta visos pavojaus piktogramos reprodukcija ar grafinė tik simbolio reprodukcija gali būti pakeista tiktai spalvota piktograma, nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1272/2008.

Pateikiami taikytini ženklinimo elementai pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 25 straipsnio 1–6 dalis ir 32 straipsnio 6 dalį.

2.3.   Kiti pavojai

Pateikiama informacija apie tai, ar medžiaga atitinka patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos cheminės medžiagos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos medžiagos kriterijus pagal XIII priedą, ar medžiaga buvo įtraukta į sąrašą, sudarytą pagal 59 straipsnio 1 dalį, kaip turinti endokrininės sistemos ardomųjų savybių ir ar ta medžiaga yra medžiaga, nustatyta kaip turinti endokrininės sistemos ardomųjų savybių, pagal Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/2100 (3) arba Komisijos reglamente (ES) 2018/605 (4) nustatytus kriterijus. Jeigu tai mišinys, pateikiama informacija apie kiekvieną tokią mišinyje esančią medžiagą, kurios koncentracija yra lygi arba didesnė nei 0,1 % pagal svorį.

Pateikiama informacija apie kitus pavojus, kurie nėra nurodyti klasifikacijoje, bet kurie gali padidinti bendrą medžiagos ar mišinio keliamą pavojų, kaip antai oro teršalų susidarymas standinant ar perdirbant, dulkės, sprogstamosios savybės, kurios neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 2 dalies 2.1 skirsnyje nurodytų klasifikavimo kriterijų, dulkių sprogimo pavojus, kryžminis jautrinimas, pavojus užtrokšti arba sušalti, stiprus poveikis kvapo ar skonio receptoriams, ar poveikis aplinkai, pavyzdžiui, pavojus dirvožemio organizmams, fotocheminis ozono susidarymo potencialas. Tinka užrašas „Gali sudaryti sprogstamus dulkių ir oro mišinius, jeigu disperguojamas“, kai galimas dulkių sprogimo pavojus.

3.    3 SKIRSNIS. Sudėtis arba informacija apie sudedamąsias dalis

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje aprašomas medžiagos ar mišinio sudedamųjų dalių tapatumas, įskaitant priemaišas ir stabilizuojančius priedus, kaip nurodyta toliau. Nurodoma tinkama ir turima informacija apie su sauga susijusias paviršiaus chemines savybes.

3.1.   Medžiagos

Pagrindinio medžiagos komponento cheminio tapatumo duomenys pateikiami nurodant bent produkto identifikatorių ar vieną iš kitų 1.1 poskirsnyje numatytų identifikavimo priemonių.

Cheminis bet kokios priemaišos, stabilizavimo priedo ar ne pagrindinės sudedamosios dalies, kuri klasifikuojama atskirai arba kuri svarbi medžiagos klasifikavimui, tapatumas apibūdinamas taip:

a)

produkto identifikatorius pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalį;

b)

jeigu nėra produkto identifikatoriaus, vienas iš kitų pavadinimų (įprastinis pavadinimas, prekinis pavadinimas, santrumpa) ar identifikavimo numeriai.

Nurodoma medžiagų, įtrauktų į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį arba nustatytų pagal to reglamento I priedą, konkreti koncentracijos riba, M faktorius ir ūmaus toksiškumo įvertis, jeigu žinomi.

Jeigu medžiaga yra registruota ir yra įtraukta jos nanoforma, nurodomos dalelių savybės, kurios apibūdina nanoformą, kaip aprašyta VI priede.

Jeigu medžiaga nėra registruota, bet jos saugos duomenų lape įtraukta nanoforma, kurios dalelių savybės daro poveikį medžiagos saugai, tos savybės yra nurodomos.

Medžiagų tiekėjai gali pasirinkti galimybę papildomai išvardyti visas sudedamąsias dalis, įskaitant ir nesuklasifikuotas.

Šis poskirsnis gali būti naudojamas ir informacijai apie daug sudedamųjų dalių turinčias medžiagas pateikti.

3.2.   Mišiniai

Pateikiami bent visų 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose nurodytų medžiagų produktų identifikatoriai, koncentracija ar koncentracijos intervalai bei klasifikacija. Mišinių tiekėjai gali pasirinkti galimybę papildomai išvardyti visas mišinyje esančias medžiagas, įskaitant neatitinkančias klasifikavimo kriterijų medžiagas. Ši informacija turi leisti gavėjui lengvai nustatyti, kokius pavojus kelia mišinyje esančios medžiagos. Paties mišinio keliami pavojai nurodomi 2 skirsnyje.

Mišinyje esančių medžiagų koncentracija apibūdinama taip:

a)

tikslūs masės ar tūrio procentai mažėjančia tvarka, jei techniškai įmanoma;

b)

masės ar tūrio procentų intervalai mažėjančia tvarka, jei techniškai įmanoma.

Naudojant procentų intervalą, jeigu viso mišinio poveikis nėra nurodytas, pavojus sveikatai ir aplinkai aprašomas nurodant didžiausios kiekvienos sudedamosios dalies koncentracijos poveikį.

Jeigu žinomas paties mišinio poveikis, pagal šią informaciją nustatytas klasifikavimas pateikiamas 2 skirsnyje.

Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 24 straipsnį leidžiama vartoti alternatyvų cheminės medžiagos pavadinimą, tas pavadinimas gali būti vartojamas.

3.2.1.

Jei mišinys atitinka klasifikavimo kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, nurodomos šios jį sudarančios medžiagos (žr. 1.1 lentelę), jų koncentracijos ar koncentracijų intervalai mišinyje:

a)

medžiagos, keliančios pavojų sveikatai arba aplinkai, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, jei šių medžiagų koncentracija lygi arba didesnė už žemiausią bet kurią iš toliau nurodytų verčių:

i)

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1.1 lentelėje nurodytas bendras ribines vertes;

ii)

bendras koncentracijos ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3–5 dalyse, atsižvelgiant į tam tikrų 3 dalies lentelių pastabose nurodytas koncentracijas, susijusias su pareiga pateikti mišinio saugos duomenų lapą gavus prašymą, ir dėl aspiracijos pavojaus (Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3.10 skirsnyje) ≥ 1 %;

iii)

konkrečias koncentracijos ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje;

iv)

jeigu M faktorius nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje, to reglamento I priedo 1.1 lentelėje nurodytą bendrą ribinę vertę, pakoreguotą naudojant to reglamento I priedo 4.1 skirsnyje nustatytą skaičiavimo būdą;

v)

konkrečias koncentracijos ribas, nurodytas klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, sudarytame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;

vi)

vieną dešimtąją konkrečios ribinės koncentracijos odą arba kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų, kurioms taikoma konkreti koncentracijos riba;

vii)

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 II priede nurodytas koncentracijos ribas;

viii)

jeigu M faktorius nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, to reglamento I priedo 1.1 lentelėje nurodytą bendrą ribinę vertę, pakoreguotą naudojant to reglamento I priedo 4.1 skirsnyje nustatytą skaičiavimo būdą;

b)

į a punktą neįtrauktos medžiagos, kurių poveikį darbo vietoje Sąjunga yra apribojusi;

c)

jeigu atskiros medžiagos koncentracija yra lygi 0,1 % ar didesnė, medžiagos, kurios atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

medžiagos yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos pagal XIII priede išdėstytus kriterijus,

medžiagos, įtrauktos į sąrašą, sudarytą pagal 59 straipsnio 1 dalį, dėl kitų priežasčių nei a punkte nurodyti pavojai (pavyzdžiui, endokrininės sistemos ardomųjų savybių),

medžiagos, nustatytos kaip turinčios endokrininės sistemos ardomųjų savybių pagal Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/2100 arba Komisijos reglamente (ES) 2018/605 nustatytus kriterijus.

1.1 lentelė

Pavojaus klasių, kategorijų ir koncentracijos ribų, kurioms esant medžiaga nurodoma kaip mišinyje esanti medžiaga 3.2.1 poskirsnyje, sąrašas

Pavojaus klasė ir kategorija

Koncentracijos ribinė vertė (proc.)

Ūmus toksiškumas, 1, 2 ir 3 kategorijos

≥ 0,1

Ūmus toksiškumas, 4 kategorija

≥ 1

Odos ėsdinimas / dirginimas, 1 kategorija, 1A, 1B ir 1C kategorijos ir 2 kategorija

≥ 1

Didelis kenksmingumas akims / akių dirginimas, 1 ir 2 kategorijos

≥ 1

Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga, 1 arba 1B kategorija

≥ 0,1

Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga, 1A kategorija

≥ 0,01

Odą jautrinanti medžiaga, 1 arba 1B kategorija

≥ 0,1

Odą jautrinanti medžiaga 1A kategorija

≥ 0,01

Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 1A ir 1B kategorijos

≥ 0,1

Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 2 kategorija

≥ 1

Kancerogeniškumas, 1A, 1B ir 2 kategorijos

≥ 0,1

Toksiškumas reprodukcijai, 1A, 1B ir 2 kategorijos ir poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną

≥ 0,1

Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (STOT) – vienkartinis poveikis, 1, 2 ir 3 kategorijos

≥ 1

Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (STOT) – kartotinis poveikis, 1 ir 2 kategorijos

≥ 1

Aspiracijos pavojus

≥ 1

Pavojinga vandens aplinkai – Ūmus pavojus, 1 kategorija

≥ 0,1

Pavojinga vandens aplinkai – Lėtinis pavojus, 1 kategorija

≥ 0,1

Pavojinga vandens aplinkai – Lėtinis pavojus, 2, 3 ir 4 kategorija

≥ 1

Pavojinga ozono sluoksniui

≥ 0,1

3.2.2.

Jei mišinys neatitinka klasifikavimo kriterijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, nurodomos jį sudarančios medžiagos, kurių individuali koncentracija yra lygi ar didesnė už toliau nurodytą koncentraciją, jų koncentracijos ar koncentracijų intervalai mišinyje:

a)

1 % masės nedujiniuose mišiniuose ir 0,2 % tūrio dujiniuose mišiniuose, jei tai:

i)

medžiagos, keliančios pavojų sveikatai arba aplinkai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, arba

ii)

medžiagos, kurių profesinio poveikio darbo vietoje (profesinės ekspozicijos) ribiniai dydžiai Sąjungoje buvo nustatyti;

b)

0,1 % svorio, jei tai medžiagos, kurios atitinka šiuos kriterijus:

medžiagos yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos pagal XIII priede išdėstytus kriterijus,

medžiagos yra labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos pagal XIII priede išdėstytus kriterijus,

medžiagos, įtrauktos į sąrašą, sudarytą pagal 59 straipsnio 1 dalį, dėl kitų priežasčių nei a punkte nurodyti pavojai (pavyzdžiui, endokrininės sistemos ardomųjų savybių),

medžiagos, nustatytos kaip turinčios endokrininės sistemos ardomųjų savybių pagal Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/2100 arba Komisijos reglamente (ES) 2018/605 nustatytus kriterijus;

c)

0,1 % medžiagos, kuri klasifikuojama kaip 1 ar 1B kategorijos odą jautrinanti, 1 ar 1B kategorijos kvėpavimo takus jautrinanti ar 2 kategorijos kancerogeninėa medžiaga;

d)

0,01 % medžiagos, kuri klasifikuojama kaip 1A kategorijos odą jautrinanti arba 1A kategorijos kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga;

e)

viena dešimtoji konkrečios ribinės koncentracijos medžiagos, kuri klasifikuojama kaip odą arba kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga, kuriai taikoma konkreti koncentracijos riba;

f)

0,1 % medžiagos, kuri klasifikuojama kaip 1A, 1B arba 2 kategorijos toksiška reprodukcijai ar turinti poveikį laktacijai ar vaikui per motinos pieną medžiaga.

3.2.3.

Jei tai 3.2. poskirsnyje nurodytos medžiagos:

pateikiamas medžiagos klasifikavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, įskaitant pavojaus klasę (-es) ir kategorijos kodą (-us), kaip nustatyta to reglamento VI priedo 1.1 lentelėje, taip pat teiginiai apie pavojų ir papildomi teiginiai apie pavojų. Šiame poskirsnyje nebūtina rašyti teiginių ir papildomų teiginių apie pavojų viso teksto; pakanka jų kodų. Jeigu tekstas nėra rašomas visas, daroma nuoroda į 16 skirsnį, kur pateikiamas visas kiekvieno atitinkamo teiginio apie pavojų tekstas. Kai medžiaga neatitinka klasifikavimo kriterijų, aprašoma priežastis, kodėl medžiaga nurodoma 3.2 poskirsnyje, pavyzdžiui: „nesuklasifikuota PBT medžiaga“ arba „medžiaga, kuriai Sąjungoje taikomi poveikio darbo vietose apribojimai“,

nurodomas medžiagų, įtrauktų į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį arba nustatytų pagal to reglamento I priedą, konkreti koncentracijos riba, M faktorius ir ūmaus toksiškumo įvertis, jeigu žinomi,

jeigu mišinyje naudojama medžiaga yra nanoforma ir ji yra tokia registruota arba įtraukta į tolesnio naudotojo cheminės saugos ataskaitą, nurodomos dalelių savybės, kurios apibūdina nanoformą, kaip aprašyta VI priede. Jeigu mišinyje naudojama medžiaga yra nanoforma, bet ji nėra tokia registruota arba įtraukta į tolesnio naudotojo cheminės saugos ataskaitą, nurodomos dalelių savybės, kurios turi poveikį mišinio saugai.

3.2.4.

Jei tai 3.2 poskirsnyje nurodytos medžiagos, pateikiamas medžiagos pavadinimas ir, jei turimas, registracijos numeris, priskirtas pagal šio reglamento 20 straipsnio 3 dalį.

Nedarant poveikio šio reglamento 39 straipsnyje nustatytoms tolesnių naudotojų pareigoms registracijos numerio dalį, nurodančią atskirą registruotoją bendrai teikiant duomenis, mišinio tiekėjas gali praleisti, jeigu:

a)

šis tiekėjas prisiima atsakomybę pateikti visą registracijos numerį gavus prašymą dėl vykdymo užtikrinimo arba, jeigu jis neturi viso registracijos numerio, persiųsti prašymą savo tiekėjui, vadovaujantis b punktu, ir

b)

šis tiekėjas pateikia visą registracijos numerį valstybės narės institucijai, atsakingai už vykdymo užtikrinimą (toliau – vykdymo užtikrinimo institucija), per septynias dienas nuo prašymo, gauto tiesiogiai iš vykdymo užtikrinimo institucijos arba kurį persiuntė gavėjas, gavimo arba, jeigu jis neturi viso registracijos numerio, šis tiekėjas persiunčia prašymą savo tiekėjui per septynias dienas nuo prašymo gavimo ir tuo pačiu metu informuoja apie tai vykdymo užtikrinimo instituciją.

Jeigu įmanoma, pateikiamas EC numeris pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008. Taip pat gali būti pateikti CAS numeris (jeigu yra) ir IUPAC pavadinimas (jei toks yra).

Medžiagoms, nurodytoms šiame skirsnyje alternatyviu cheminiu pavadinimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 24 straipsnį, nėra būtinas registracijos numeris, EC numeris ar kiti tikslūs cheminiai identifikatoriai.

4.    4 SKIRSNIS. Pirmosios pagalbos priemonės

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pirmoji pagalba aprašoma taip, kad ją galėtų suprasti ir suteikti neparengtas skaitytojas, nenaudodamas sudėtingos įrangos ir neturėdamas didelio vaistų pasirinkimo. Jeigu reikalinga medikų apžiūra, instrukcijose tai turi būti aiškiai pasakyta, įskaitant nurodymą apie tokios pagalbos skubumą.

4.1.   Pirmosios pagalbos priemonių aprašymas

4.1.1.

Pirmosios pagalbos instrukcijose turi būti nurodyti atitinkami patekimo į organizmą keliai. Informacija suskirstoma poskilčiuose pagal skirtingus poveikio kelius, t. y. įkvėpus, per sąlytį su oda ir su akimis, prarijus.

4.1.2.

Turi būti pateiktos rekomendacijos, ar:

a)

reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba ir ar galima tikėtis vėlesnių poveikio pasekmių;

b)

rekomenduojama medžiagos paveiktą asmenį išvesti į gryną orą;

c)

rekomenduojama nuvilkti nukentėjusiojo rūbus ir nuauti batus ir juos sutvarkyti, ir

d)

rekomenduojama pirmąją pagalbą teikiantiems asmenims naudoti individualias apsaugos priemones.

4.2.   Svarbiausi simptomai ir poveikis (ūmus ir uždelstas)

Pateikiama trumpa apžvalginė informacija apie svarbiausius simptomus ir medžiagos ekspozicijos poveikį – ūmų ir uždelstą.

4.3.   Nurodymas apie bet kokios neatidėliotinos medicinos pagalbos ir specialaus gydymo reikalingumą

Jeigu įmanoma, pateikiama informacija apie uždelsto poveikio klinikinius tyrimus ir medicininę stebėseną, specialius priešnuodžius (jei jie yra žinomi) ir kontraindikacijas.

Kai kurių medžiagų ar mišinių atveju gali būti svarbu pabrėžti, kad darbo vietoje turi būti specialių priemonių, skirtų specialiam ir skubiam gydymui.

5.    5 SKIRSNIS. Priešgaisrinės priemonės

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje nurodomi reikalavimai, kaip kovoti su gaisru, kurį sukelia medžiaga ar mišinys, arba kilusiu netoli jų.

5.1.   Gesinimo priemonės

Tinkamos gesinimo priemonės.

Pateikiama informacija apie tinkamas gesinimo priemones.

Netinkamos gesinimo priemonės.

Nurodoma, ar yra netinkamų gesinimo priemonių, susijusių su medžiagos ar mišinio sukelta ypatinga situacija (pvz., siekiant išvengti didelio slėgio terpių, kurios galėtų sukelti galimo sprogstamo dulkių ir oro mišinio susidarymą).

5.2.   Specialūs medžiagos ar mišinio keliami pavojai

Pateikiama informacija apie pavojus, kuriuos gali sukelti medžiaga ar mišinys, pavyzdžiui, pavojingus degimo produktus, kurie susidaro degant medžiagai ar mišiniams, tokia kaip „degant gali susidaryti toksiški anglies monoksido dūmai“ ar „degant susidaro sieros ir azoto oksidai“.

5.3.   Patarimai gaisrininkams

Pateikiami patarimai dėl visų apsaugos priemonių, kurių reikia imtis gesinant gaisrą, kaip antai „laikykite talpas atšaldytas purkšdami vandenį“, ir dėl specialių apsaugos priemonių gaisrininkams, kaip antai batų, darbo drabužių, pirštinių, akių ir veido apsaugos, kvėpavimo aparato.

6.    6 SKIRSNIS. Avarijų likvidavimo priemonės

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje rekomenduojama atitinkamai reaguoti į išsiliejimus, ištekėjimus ar išleidimus siekiant išvengti nepageidaujamo poveikio žmonėms, turtui ir aplinkai ar jį sumažinti. Reikia skirtingai reaguoti į didelius ir mažus išsiliejimus tais atvejais, kai išsiliejęs kiekis turi reikšmingą poveikį pavojaus mastui. Jeigu medžiagos izoliavimo ir regeneravimo procedūrose nurodyti skirtingi praktiniai veiksmai, tai turi būti nurodyta saugos duomenų lape.

6.1.   Asmens atsargumo priemonės, apsaugos priemonės ir skubios pagalbos procedūros

6.1.1.   Avarijos nelikviduojantiems darbuotojams

Pateikiami patarimai, susiję su atsitiktiniais medžiagos ar mišinio išsiliejimais ir išleidimais į aplinką, pavyzdžiui:

a)

tinkamas asmens apsaugos priemonių dėvėjimas (įskaitant saugos duomenų lapo 8 skirsnyje nurodytas asmens apsaugos priemones) siekiant išvengti bet kokio odos, akių ir asmeninių drabužių užteršimo;

b)

užsidegimo šaltinių pašalinimas, pakankamos ventiliacijos užtikrinimas, dulkių susidarymo kontrolė ir

c)

skubios pagalbos procedūros, pavyzdžiui, evakuacija iš pavojaus zonos ar konsultacijos su ekspertu.

6.1.2.   Pagalbos teikėjams

Turi būti patarimai dėl tinkamų asmens apsauginių drabužių (pavyzdžiui, „tinka butilenas“; „netinka PVC“).

6.2.   Ekologinės atsargumo priemonės

Turi būti pateikti patarimai dėl bet kokių ekologinių atsargumo priemonių, kurių reikia imtis medžiagai ar mišiniui atsitiktinai išsiliejus ar patekus į aplinką, pavyzdžiui, saugoti kad nepatektų į kanalizaciją, paviršinius ir gruntinius vandenis.

6.3.   Izoliavimo ir valymo procedūros bei priemonės

6.3.1.

Pateikiami atitinkami patarimai, kaip izoliuoti išsiliejusią medžiagą. Galimi tokie tinkami izoliavimo metodai:

a)

apsauginiai barjerai, nuotekų sistemų uždengimas;

b)

uždengimo (apribojimo) procedūros.

6.3.2.

Pateikiami atitinkami patarimai, kaip išvalyti išsiliejusią medžiagą. Galimi tokie tinkami valymo metodai:

a)

neutralizacijos metodai;

b)

nukenksminimo metodai;

c)

adsorbuojančios medžiagos;

d)

valymo metodai;

e)

vakuuminiai metodai;

f)

įranga, reikalinga izoliavimui (išvalymui) (jei tinka, įtraukti kibirkščių nekeliančių įrankių ir įrangos naudojimą).

6.3.3.

Pateikiama bet kuri kita su išsiliejimais ir patekimu į aplinką susijusi informacija, įskaitant patarimą dėl netinkamų izoliavimo ar valymo metodų, pavyzdžiui, nurodant „niekada nenaudoti …“

6.4.   Nuoroda į kitus skirsnius

Jei tinka, daroma nuoroda į 8 ir 13 skirsnius.

7.    7 SKIRSNIS. Tvarkymas ir sandėliavimas

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikiamas patarimas dėl saugaus tvarkymo praktikos. Jis grindžiamas atsargumo priemonėmis, kurios atitinka 1.2 poskirsnyje nurodytus nustatytus naudojimo būdus ir unikalias medžiagos ar mišinio savybes.

Šio saugos duomenų lapo skirsnio informacija turi būti susijusi su žmonių sveikatos apsauga, sauga ir aplinkos apsauga. Ji padeda darbdaviui nustatyti tinkamą darbo tvarką ir organizacines priemones pagal Direktyvos 98/24/EB 5 straipsnį ir Direktyvos 2004/37/EB 5 straipsnį.

Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma, šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikta informacija turi atitikti cheminės saugos ataskaitoje pateiktą informaciją dėl nustatytų naudojimo būdų, o cheminės saugos ataskaitoje nurodyti poveikio scenarijai, kuriais parodoma pavojaus kontrolė, turi būti pateikti saugos duomenų lapo priede.

Be šiame skirsnyje pateiktos informacijos, aktualią informaciją galima rasti ir 8 skirsnyje.

7.1.   Su saugiu sandėliavimu susijusios atsargumo priemonės

7.1.1.

Rekomendacijos turi būti specifinės, kad būtų galima:

a)

sudaryti galimybę saugiai naudoti medžiagą ar mišinį, pavyzdžiui, izoliavimas, gaisro bei aerozolių ir dulkių susidarymo prevencinės priemonės;

b)

užkirsti kelią nesuderinamų medžiagų ar mišinių naudojimui;

c)

atkreipti dėmesį į operacijas ir sąlygas, dėl kurių atsiranda naujų pavojų pasikeičiant medžiagos ar mišinio savybėms, ir atitinkamas atsakomąsias priemones ir

d)

mažinti medžiagos ar mišinio patekimą į aplinką, pavyzdžiui, vengiant išsiliejimų ar laikant toli nuo kanalizacijos.

7.1.2.

Teikiami patarimai dėl bendros darbo higienos, kaip antai:

a)

nevalgyti, negerti ir nerūkyti darbo vietose;

b)

plauti rankas po naudojimo ir

c)

nusivilkti užterštus drabužius ir nusiimti užterštas apsaugos priemones prieš įeinant į valgymui skirtas zonas.

7.2.   Saugaus sandėliavimo sąlygos, įskaitant visus nesuderinamumus

Pateiktas patarimas turi atitikti saugos duomenų lapo 9 skirsnyje aprašytas fizikines ir chemines savybes. Jei tinka, pateikiami patarimai dėl specialių sandėliavimo reikalavimų įskaitant:

a)

kaip valdyti riziką, susietą su:

i)

sprogia aplinka;

ii)

korozinėmis sąlygomis;

iii)

degumo pavojumi;

iv)

nesuderinamomis medžiagomis ar mišiniais;

v)

garavimą sukeliančiomis sąlygomis ir

vi)

galimais gaisro šaltiniais (įskaitant elektros įrangą);

b)

kaip kontroliuoti poveikį:

i)

oro sąlygų;

ii)

aplinkos slėgio;

iii)

temperatūros;

iv)

saulės šviesos;

v)

drėgmės ir

vi)

vibracijos;

c)

kaip išlaikyti medžiagos ar mišinio vientisumą naudojant:

i)

stabilizatorius ir

ii)

antioksidantus;

d)

kiti patarimai, įskaitant:

i)

ventiliacijos reikalavimus;

ii)

specialius sandėliavimo patalpų ar laivų konstrukcijos reikalavimus (įskaitant sulaikančias sienas ir vėdinimą);

iii)

kiekio apribojimus sandėliuojant (jei tinka) ir

iv)

pakuočių suderinamumą.

7.3.   Konkretus galutinio naudojimo būdas (-ai)

Jei medžiagos ir mišiniai turi konkretų (-čius) galutinį (-ius) naudojimo būdą (-us), rekomendacijose išsamiai ir tiksliai nurodomas (-i) nustatytas (-i) ir 1.2 poskirsnyje minėtas (-i) naudojimo būdas (-ai). Jeigu pridėtas poveikio scenarijus, gali būti pateikiama nuoroda į jį arba pateikiama informacija, kaip reikalaujama 7.1 ir 7.2 poskirsniuose. Jeigu tiekimo grandinės dalyvis atliko mišinio cheminės saugos vertinimą, pakanka, kad saugos duomenų lapas ir poveikio scenarijai atitiktų mišinio cheminės saugos ataskaitą, o ne kiekvienos iš mišinį sudarančių medžiagų cheminės saugos ataskaitas. Jeigu yra prieinamos pramonės ar konkretaus pramonės sektoriaus rekomendacijos, į jas gali būti daroma išsami nuoroda (įskaitant šaltinį ir paskelbimo datą).

8.    8 SKIRSNIS. Poveikio kontrolė / asmens apsauga

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje turi būti aprašomos taikytinos profesinio poveikio ribinės vertės (profesinės ekspozicijos ribinės vertės) ir būtinos rizikos valdymo priemonės.

Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma, šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikta informacija turi atitikti cheminės saugos ataskaitoje pateiktą informaciją dėl nustatytų naudojimo būdų, o cheminės saugos ataskaitoje nurodyti poveikio scenarijai, kuriais parodoma pavojaus kontrolė, turi būti pateikti saugos duomenų lapo priede.

8.1.   Kontrolės parametrai

8.1.1.

Jei įmanoma, pateikiamos medžiagos arba kiekvienos mišinyje esančios medžiagos šios nacionalinės ribinės vertės, įskaitant kiekvienos iš jų teisinį pagrindą, kuris šiuo metu taikomas valstybėje narėje, kurioje pateikiamas saugos duomenų lapas. Kai nurodomos profesinio poveikio ribinės vertės, cheminis tapatumas apibrėžiamas, kaip nurodyta 3 skirsnyje:

8.1.1.1.

nacionalinės profesinio poveikio ribinės vertės, kurios atitinka Sąjungos profesinio poveikio ribines vertes (ribines vertes darbo aplinkoje) pagal Direktyvą 98/24/EB, įskaitant visas pastabas, kaip nurodyta Komisijos sprendimo 2014/113/ES (5) 2 straipsnio 3 dalyje;

8.1.1.2.

nacionalinės profesinio poveikio ribinės vertės (ribinės vertės darbo aplinkoje), kurios atitinka Sąjungos ribines vertes pagal Direktyvą 2004/37/EB, įskaitant visas pastabas, kaip nurodyta Sprendimo 2014/113/ES 2 straipsnio 3 dalyje;

8.1.1.3.

bet kurios kitos nacionalinės profesinio poveikio ribinės vertės;

8.1.1.4.

nacionalinės biologinės ribinės vertės, atitinkančios Sąjungoje nustatytas biologines ribines vertes pagal Direktyvą 98/24/EB, įskaitant visas pastabas, kaip nurodyta Sprendimo 2014/113/ES 2 straipsnio 3 dalyje;

8.1.1.5.

bet kurios kitos nacionalinės biologinės ribinės vertės.

8.1.2.

Pateikiama informacija apie bent svarbiausių medžiagų šiuo metu rekomenduojamas stebėsenos procedūras.

8.1.3.

Jeigu naudojant medžiagą ar mišinį pagal numatytą paskirtį susidaro oro teršalai, nurodomos jų taikytinos nacionalinės profesinio poveikio ribinės vertės ir (arba) biologinės ribinės vertės.

8.1.4.

Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma arba yra žinomos DNEL, nurodytos I priedo 1.4 skirsnyje, arba PNEC, nurodytos I priedo 3.3 skirsnyje, cheminės saugos ataskaitoje nurodytuose poveikio scenarijuose, kurie pateikiami saugos duomenų lapo priede, nurodomos medžiagos atitinkamos DNEL ir PNEC vertės.

8.1.5.

Kai kokybinis rizikos vertinimo ir valdymo darbo aplinkoje būdas naudojamas siekiant nuspręsti, kokių rizikos valdymo priemonių imtis konkrečiais naudojimo atvejais, reikia pateikti pakankamai išsamią informaciją tam, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą rizikos valdymą. Turi būti aiškus kokybinio rizikos vertinimo ir valdymo darbo aplinkoje būdo rekomendacijos kontekstas ir trūkumai.

8.2.   Poveikio kontrolės priemonės

Pateikiama šiame poskirsnyje reikalaujama informacija, nebent poveikio scenarijus, kuriame yra ta informacija, yra pridėtas prie saugos duomenų lapo.

Jeigu tiekėjas atsisakė tyrimo pagal XI priedo 3 skirsnį, jis nurodo specifines naudojimo sąlygas, kuriomis rėmėsi pagrįsdamas atsisakymą.

Jeigu medžiaga buvo registruota kaip izoliuota tarpinė medžiaga (gamybos vietoje arba vežama), tiekėjas nurodo, kad šis saugos duomenų lapas atitinka konkrečias sąlygas, kuriomis rėmėsi pagrįsdamas registraciją, pagal 17 ar 18 straipsnius.

8.2.1.   Atitinkamos techninio valdymo priemonės

Atitinkamų poveikio kontrolės priemonių aprašymas turi būti susietas su nustatytu medžiagos ar mišinio naudojimo būdu (-ais), kaip nurodyta 1.2 poskirsnyje. Ši informacija turi būti pakankama, kad darbdavys galėtų atlikti medžiagos ar mišinio keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą pagal Direktyvos 98/24/EB 4–6 straipsnius bei Direktyvos 2004/37/EB 3–5 straipsnius, jei taikoma.

Ši informacija turi papildyti 7 skirsnyje nurodytą informaciją.

8.2.2.   Individualios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, asmeninės apsaugos įranga

8.2.2.1.

Informacija apie asmeninės apsaugos įrangos naudojimą turi atitikti gerąją darbo higienos patirtį ir turi būti naudojama kartu su kitomis kontrolės priemonėmis, įskaitant techninio valdymo priemones, ventiliaciją ir izoliaciją. Jei tinkama, nurodoma pasižiūrėti į 5 skirsnį dėl konkrečių patarimų apie priešgaisrines ir (arba) chemines asmeninės apsaugos priemones.

8.2.2.2.

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/425/EEB (6) ir į atitinkamus CEN standartus pateikiamos išsamios specifikacijos, kurių laikantis apsaugos priemonės suteiks adekvačią ir tinkamą apsaugą, įskaitant:

a)

akių ir (arba) veido apsaugą

Remiantis medžiagos ar mišinio keliamu pavojumi ir sąlyčio galimybe nurodomas reikiamas akių ir (arba) veido apsaugos įrangos tipas, pavyzdžiui, apsauginiai akiniai, apsauginiai tamsūs akiniai, veido apsauginis skydelis;

b)

odos apsaugą

i)

rankų apsaugą

Remiantis medžiagos ar mišinio keliamu pavojumi ir sąlyčio galimybe ir atsižvelgiant kiekį bei sąlyčio su oda trukmę, aiškiai nurodoma, kokios rūšies pirštinės turi būti mūvimos tvarkant medžiagą ar mišinį, įskaitant:

pirštinių medžiagos rūšį ir jos storį,

tipinį ar minimalų prasiskverbimo per pirštinių medžiagą laiką.

Jei būtina, nurodomos bet kokios papildomos rankų apsaugos priemonės;

ii)

kita

Jei būtina apsaugoti kitą kūno dalį, o ne rankas, remiantis medžiagos ar mišinio keliamu pavojumi ir sąlyčio galimybe nurodomas reikalaujamų apsaugos priemonių tipas bei kokybė, pavyzdžiui, apsauginės pirštinės su ilgais plačiais riešais, batai, kostiumai.

Jei būtina, nurodomos papildomos odos apsaugos ir specialiosios higienos priemonės;

c)

kvėpavimo apsaugą

Remiantis keliamu pavojumi ir sąlyčio galimybe nurodomas apsaugos nuo dujų, garų, miglos ar dulkių naudotinos įrangos tipas, įskaitant orą gryninančius respiratorius, nurodant tinkamą gryninimo elementą (kasetė ar dėžutė), tinkamus kietųjų dalelių filtrus ir kaukes, autonominius kvėpavimo aparatus;

d)

apsaugą nuo terminių pavojų

Jei nurodomos reikalingos dėvėti apsaugos nuo terminį pavojų keliančių medžiagų priemonės, pateikiama speciali rekomendacija dėl asmeninės apsaugos priemonių konstrukcijos.

8.2.3.   Poveikio aplinkai kontrolės priemonės

Nurodoma informacija, kuri būtina darbdaviui savo įsipareigojimams pagal Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus vykdyti.

Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma, pateikiama rizikos valdymo priemonių, kurios tinka kontroliuoti medžiagos poveikį aplinkai, santrauka atsižvelgiant į poveikio scenarijus, nustatytus saugos duomenų lapo priede.

9.    9 SKIRSNIS. Fizikinės ir cheminės savybės

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje aprašomi empiriniai su medžiaga ar mišiniu susiję duomenys, jei jų yra. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 8 straipsnio 2 dalis.

Siekiant sudaryti galimybę imtis tinkamų kontrolės priemonių pateikiama visa reikiama informacija apie medžiagą ar mišinį. Šio skirsnio informacija privalo atitikti registruojant pateiktą informaciją, jei registracija yra privaloma, arba cheminės saugos ataskaitos, jei ji yra privaloma, informaciją ir medžiagos ar mišinio klasifikaciją.

Mišinio atveju įrašuose aiškiai nurodoma, kokiai mišinyje esančiai medžiagai taikomi duomenys, jeigu jie nėra tinkami visam mišiniui

Savybės, apie kurias pranešta, turi būti aiškiai nustatytos ir pateiktos atitinkamais matavimo vienetais. Jei svarbu skaitinės vertės supratimui, pateikiamas ir nustatymo metodas bei atskaitos sąlygos. Jeigu nenurodyta kitaip, atitinkamos standartinės temperatūros ir slėgio sąlygos yra 20 °C ir 101,3 kPa.

9.1 ir 9.2 skirsniuose nurodytos savybės gali būti pateiktos sąrašo forma. Poskirsniuose savybių vardijimo tvarka gali būti kitokia, jei manoma tai esant tinkama.

9.1.   Informacija apie pagrindines fizikines ir chemines savybes

Kiekviename saugos duomenų lape pateikiamos toliau nurodytos savybės. Jeigu teigiama, kad atitinkamos savybės nėra arba nėra informacijos apie ją, tai aiškiai nurodoma ir, jei įmanoma, nurodomos priežastys.

a)

Fizinė būsena

Fizinis medžiagos būvis (dujos, skystis ar kieta medžiaga) paprastai nurodomas standartinėmis temperatūros ir slėgio sąlygomis.

Naudojamos Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1.0 skirsnyje pateiktos dujų, skysčio ir kietųjų medžiagų apibrėžtys.

b)

Spalva

Nurodoma tiekiamos medžiagos ar mišinio arba jų vandeninio tirpalo spalva.

Jeigu viename saugos duomenų lape aprašomi mišinio variantai, galintys būti skirtingų spalvų, spalvai apibūdinti vartojamas terminas „įvairi“.

c)

Kvapas

Kokybinis kvapo aprašymas pateikiamas, jeigu jis yra gerai žinomas arba aprašytas literatūroje.

Jeigu žinoma, nurodoma kvapo atsiradimo ribinė vertė (kokybine arba kiekybine išraiška).

d)

Lydymosi ir stingimo temperatūra

Netaikoma dujoms.

Lydimosi arba stingimo temperatūra nurodoma esant standartiniam slėgiui.

Jeigu lydimosi temperatūra viršija taikomo metodo matavimo intervalą, nurodoma iki kurios temperatūros nebuvo pasiektas lydimosi taškas.

Jeigu iki lydimosi arba jo metu vyksta skilimas arba sublimacija, tai turi būti nurodyta.

Jei tai vaškai ir pastos, vietoj lydimosi ir stingimo temperatūros gali būti nurodomas minkštėjimo temperatūra (intervalas).

Jei tai mišiniai ir techniškai neįmanoma nustatyti lydymosi arba stingimo temperatūros, tai turi būti nurodyta.

e)

Virimo temperatūra arba pradinė virimo temperatūra ir virimo temperatūros intervalas

Šios savybės nurodomos esant standartiniam slėgiui. Vis dėlto virimo temperatūra esant mažesniam slėgiui gali būti nurodyta, jeigu virimo temperatūra yra labai aukšta arba jei skilimas vyksta prieš virinant esant standartiniam slėgiui.

Jeigu virimo temperatūra viršija taikomo metodo matavimo intervalą, nurodoma temperatūra, iki kurios virimo temperatūra nebuvo užfiksuota.

Jeigu iki virimo arba jo metu vyksta skilimas, tai turi būti nurodyta.

Jei tai mišiniai ir techniškai neįmanoma nustatyti virimo temperatūros, tai turi būti nurodyta; tokiu atveju taip pat turi būti nurodyta žemiausia sudedamosios dalies virimo temperatūra.

f)

Degumas

Taikoma dujoms, skysčiams ir kietosioms medžiagoms.

Nurodoma, ar medžiaga arba mišinys yra degus, t. y. gali užsiliepsnoti ar sukelti gaisrą, net jei jis nėra klasifikuojamas kaip degi medžiaga.

Jeigu įmanoma ir tinkama, galima nurodyti papildomą informaciją, pavyzdžiui, ar užsidegimo poveikis yra kitoks nei įprasto degimo (pvz., sprogimas) ir liepsnumas nestandartinėmis sąlygomis.

Daugiau konkrečios informacijos apie degumą galima nurodyti remiantis atitinkama pavojų klasifikacija. Šiame punkte nepateikiama 9.2.1 poskirsnyje pateikta informacija.

g)

Viršutinė ir apatinė sprogumo ribos (7)

Netaikoma kietosioms medžiagoms.

Jeigu tai degieji skysčiai, nurodoma bent apatinė sprogumo riba. Jeigu pliūpsnio temperatūra yra apie – 25 °C arba aukštesnė, gali būti neįmanoma nustatyti viršutinės sprogumo ribos esant standartinei temperatūrai; tokiu atveju rekomenduojama nurodyti viršutinę sprogumo ribą esant aukštesnei temperatūrai. Jeigu pliūpsnio temperatūra yra aukštesnė nei 20 °C, gali būti neįmanoma nustatyti apatinės arba viršutinės sprogumo ribos esant standartinei temperatūrai; tokiu atveju yra rekomenduojama nurodyti apatinę ir viršutinę sprogumo ribas esant aukštesnei temperatūrai.

h)

Pliūpsnio temperatūra

Netaikoma dujoms, aerozoliams ir kietosioms medžiagoms.

Jeigu tai mišiniai, mišinio vertė, jei žinoma, turi būti nurodyta. Kitu atveju nurodoma medžiagos (-ų), kurios (-ių) pliūpsnio temperatūra (-os) yra žemiausia (-ios), pliūpsnio temperatūra (-os).

i)

Savaiminio užsidegimo temperatūra

Taikoma tik dujoms ir skysčiams.

Jeigu tai mišiniai, mišinio savaiminio užsidegimo temperatūra, jei žinoma, turi būti nurodyta. Jeigu mišinio atveju šio rodiklio vertė nėra žinoma, nurodoma sudedamųjų dalių, kurių savaiminio užsidegimo temperatūra yra žemiausia, savaiminio užsidegimo temperatūra (-os).

j)

Skilimo temperatūra

Taikoma tik savaime reaguojančioms medžiagoms ir mišiniams, taip pat kitoms medžiagoms bei mišiniams, kurie gali skilti.

Nurodoma savaime greitėjančio skilimo temperatūra (SADT) ir tūris, kuriam ji taikoma, arba skilimo pradžios temperatūra.

Nurodoma, ar pateikta temperatūra yra SADT, ar skilimo pradžios temperatūra.

Jeigu skilimas nebuvo pastebėtas, nurodoma, iki kurios temperatūros nebuvo stebimas skilimas, pvz., „skilimo nebuvo stebėta iki x °C“.

k)

pH

Netaikoma dujoms.

Nurodomas tiekiamos medžiagos ar mišinio pH arba kieto pavidalo produkto pH, vandeninio tirpalo arba tam tikros koncentracijos tirpalo pH.

Nurodoma tiriamos medžiagos ar mišinio arba jų vandeninio tirpalo koncentracija.

l)

Kinematinė klampa

Taikoma tik skysčiams.

Matavimo vienetas turi būti mm2/s.

Jei tai neniutoniniai skysčiai, nurodoma tiksotropinė arba reopeksinė elgsena.

m)

Tirpumas

Tirpumas paprastai nurodomas esant standartinei temperatūrai.

Turi būti nurodytas tirpumas vandenyje.

Taip pat galima nurodyti tirpumą kituose poliariniuose arba nepoliariniuose tirpikliuose.

Jei tai mišiniai, nurodoma, ar mišinys visiškai arba iš dalies tirpsta vandenyje ar kitame tirpiklyje arba maišosi su vandeniu arba kitu tirpikliu.

Jeigu tai nanoformos, be tirpumo vandenyje, turi būti nurodytas ištirpimo vandenyje arba kitose atitinkamose biologinėse ar aplinkos terpėse greitis.

n)

Pasiskirstymo koeficientas n-oktanolis / vanduo (logaritminė vertė)

Netaikoma neorganiniams ir joniniams skysčiams ir paprastai netaikoma mišiniams.

Nurodoma, ar vertė, apie kurią pranešta, yra pagrįsta bandymais ar skaičiavimais.

Jeigu tai medžiagos, kuriai n-oktanolio / vandens pasiskirstymo koeficientas netaikomas, nanoformos, nurodomas dispersijos stabilumas įvairiose terpėse.

o)

Garų slėgis

Garų slėgis paprastai nurodomas esant standartinei temperatūrai.

Jeigu tai lakūs skysčiai, nurodomas ir garų slėgis esant 50 °C temperatūrai.

Jeigu viename saugos duomenų lape yra įrašyti skysto arba suskystintų dujų mišinio variantai, nurodomas garų slėgio intervalas.

Jeigu tai skysti arba suskystintų dujų mišiniai, nurodomas garų slėgio intervalas arba bent lakios sudedamosios dalies (-ių) garų slėgis, jeigu mišinio garų slėgis yra daugiausia tos sudedamosios dalies (-ių) garų slėgis.

Taip pat galima nurodyti sočiųjų garų koncentraciją.

p)

Tankis ir (arba) santykinis tankis

Taikoma tik skysčiams ir kietosioms medžiagoms.

Tankis ir santykinis tankis paprastai nurodomas standartinėmis temperatūros ir slėgio sąlygomis.

Nurodomas absoliutus tankis ir (arba) santykinis tankis, grindžiamas 4 °C kaip atskaitos verte (žinomas ir kaip savitasis sunkis).

Jeigu galimi keli tankio variantai, pvz., dėl siuntos gamintojo, arba viename saugos duomenų lape yra įrašyti keli medžiagos arba mišinio variantai, gali būti nurodomas intervalas.

Saugos duomenų lape nurodoma, ar pranešama apie absoliutų tankį (pvz., g/cm3 arba kg/m3 vienetais) ir (arba) santykinį tankį.

q)

Santykinis garų tankis

Taikoma tik dujoms ir skysčiams.

Jei tai dujos, nurodomas santykinis dujų tankis, grindžiamas oro santykiniu tankiu esant 20 °C temperatūrai kaip atskaitos verte.

Jei tai skysčiai, nurodomas santykinis garų tankis, grindžiamas oro santykiniu tankiu esant 20 °C temperatūrai kaip atskaitos verte.

Jei tai skysčiai, gali būti nurodytas garų / oro mišinio santykinis tankis esant 20 °C temperatūrai D m.

r)

Dalelių savybės

Taikoma tik kietosioms medžiagoms.

Nurodomas dalelių dydis (vidutinio skersmens mediana, skersmens apskaičiavimo metodas (grindžiamas skaičiumi, paviršiumi ar tūriu) ir intervalas, kuriame ši medianinė vertė kinta). Galima nurodyti ir kitas savybes, pavyzdžiui, dydžio pasiskirstymą (pvz., kaip intervalą), formos ir matmenų santykį, agregatinį ir aglomeracijos būvį, savitąjį paviršiaus plotą ir dulkėtumą. Jeigu medžiaga yra nanoforma arba jei tiekiamo mišinio sudėtyje yra nanoforma, šios savybės nurodomos šiame poskirsnyje arba daroma nuoroda į jį, jeigu jos nurodytos kitoje saugos duomenų lapo dalyje.

9.2.   Kita informacija

Be 9.1 poskirsnyje nurodytų savybių, nurodomi kiti fiziniai ir cheminiai parametrai, pavyzdžiui, 9.2.1 ir 9.2.2 poskirsnyje nurodytos savybės, jeigu jų nurodymas yra svarbus saugiam medžiagos ar mišinio naudojimui.

9.2.1.   Informacija apie fizinių pavojų klases

Šiame poskirsnyje išvardijamos savybės, saugos charakteristikos ir bandymų rezultatai, kurie gali būti naudingi į saugos duomenų lapą įtraukiant medžiagą ar mišinį priskiriant prie atitinkamos fizinės pavojingumo klasės. Taip pat gali būti tikslinga nurodyti nesuklasifikuotus duomenis, kurie laikomi svarbiais konkretaus fizinio pavojaus atžvilgiu (pvz., neigiami tyrimo rezultatai, susiję su kriterijumi).

Pavojaus klasės, su kuria susiję duomenys, pavadinimas gali būti nurodomas kartu su duomenimis.

a)

Sprogstamosios medžiagos

Šis punktas taikomas taip pat medžiagoms ir mišiniams, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 2.1.3 skirsnio 2 pastaboje, ir kitoms medžiagoms bei mišiniams, kurie turi teigiamą poveikį, kai yra kaitinami sandariai uždaryti.

Pateikiama ši informacija:

i)

jautrumas sukrėtimui;

ii)

izoliuoto kaitinimo poveikis;

iii)

izoliuoto uždegimo poveikis;

iv)

jautrumas smūgiui;

v)

jautrumas trinčiai;

vi)

terminis stabilumas:

vii)

pakuotė (rūšis, dydis, medžiagos ar mišinio neto masė), kuria remiantis priskirtas sprogmens klasei, arba kuria remiantis medžiaga ar mišinys nebuvo priskirtas sprogstamosioms medžiagoms.

b)

Degiosios dujos

Jeigu tai grynos degiosios dujos, kartu su sprogumo ribų duomenimis, nurodytais 9.1 poskirsnio g punkte, galima pateikti tokią informaciją:

i)

T Ci (maksimalų degiųjų dujų, kurios sumaišytos su azotu nedega ore, kiekį molio %);

ii)

pagrindinį degimo greitį, jeigu dujos priskiriamos 1B kategorijai remiantis pagrindiniu degimo greičiu.

Jeigu tai degiųjų dujų mišinys, kartu su sprogumo ribų duomenimis, nurodytais 9.1 poskirsnio g punkte, galima pateikti tokią informaciją:

i)

sprogumo ribas, jeigu atlikti bandymai, arba tai, ar klasifikavimas ir priskyrimas kategorijoms yra pagrįstas apskaičiavimu;

ii)

pagrindinį degimo greitį, jeigu mišinys priskiriamas 1B kategorijai remiantis pagrindiniu degimo greičiu.

c)

Aerozoliai

Gali būti pateikta tokia bendra degių komponentų procentinė dalis (pagal masę), nebent aerozolis yra klasifikuojamas kaip 1 kategorijos aerozolis, kadangi jame yra daugiau kaip 1 % (masės) degių komponentų arba jo degimo šiluma yra ne mažesnė kaip 20 kJ/g ir jis nėra pateiktas degumo klasifikavimo procedūroms atlikti (žr. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 2.3.2.2 punkto pastabą).

d)

Oksiduojančiosios dujos

Jeigu tai grynos dujos, gali būti pateiktas C i (deguonies ekvivalentiškumo koeficientas) pagal standartą ISO 10156 „Dujos ir dujų mišiniai. Užsiliepsnojimo potencialo ir oksidacijos gebos nustatymas, skirtas balionų čiaupų atvamzdžiams parinkti“ arba pagal lygiavertį metodą.

Jeigu tai dujų mišinys, galima nurodyti žodžius „1 kategorijos oksiduojančiosios dujos (išbandytos pagal standartą ISO 10156 (arba taikant lygiavertį metodą))“ dėl išbandytų mišinių, arba pagal standartą ISO 10156 arba lygiavertį metodą apskaičiuotą oksiduojančiąją galią.

e)

Suslėgtosios dujos

Jeigu tai grynos dujos, galima pateikti kritinę temperatūrą.

Jeigu tai mišinys, galima pateikti pseudokritinę temperatūrą.

f)

Degieji skysčiai

Jeigu medžiaga ar mišinys klasifikuojami kaip degieji skysčiai, nereikia pateikti duomenų apie virimo temperatūrą ir pliūpsnio temperatūrą, nes tie duomenys turi būti nurodyti pagal 9.1 poskirsnį. Galima pateikti informacija apie ilgalaikį suderinamumą.

g)

Degios kietos medžiagos

Gali būti pateikta ši informacija:

i)

degimo greitis arba degimo trukmė, jeigu tai metalo milteliai;

ii)

tai, ar sudrėkintos vietos bandymas buvo sėkmingas.

h)

Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai

Be SADT, kaip nurodyta 9.1 poskirsnio j punkte, gali būti pateikta tokia informacija:

i)

skilimo temperatūra;

ii)

detonacijos savybės;

iii)

deflagracijos savybės;

iv)

izoliuoto kaitinimo poveikis;

v)

sprogstamoji galia, jei taikoma.

i)

Piroforiniai skysčiai

Galima pateikti informaciją, ar gali įvykti savaminis užsidegimas arba apanglėti filtravimo popierius.

j)

Piroforinės kietosios medžiagos

Gali būti pateikta ši informacija:

i)

tai, ar savaiminis užsidegimas įvyksta purškiant arba per vėlesnes penkias minutes, jeigu kietosios medžiagos yra miltelių pavidalo;

ii)

tai, ar piroforinės savybės laikui bėgant gali pasikeisti.

k)

Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai

Gali būti pateikta ši informacija:

i)

tai, ar galimas savaiminis užsidegimas, ir kokia maksimali temperatūra pasiekiama;

ii)

atrankinės patikros bandymų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 2.11.4.2 punkte, rezultatai, jei jie aktualūs ir žinomi;

l)

Medžiagos ir mišiniai, kurie išskiria degias dujas esant sąlyčiui su vandeniu

Gali būti pateikta ši informacija:

i)

išskiriamų dujų tapatumas, jei žinomas;

ii)

tai, ar išskiriamos dujos užsidega savaime;

iii)

dujų išsiskyrimo sparta.

m)

Oksiduojantieji skysčiai

Gali būti pateikta informacija apie tai, ar gali įvykti savaminis užsidegimas sumaišius su celiulioze.

n)

Oksiduojančiosios kietosios medžiagos

Gali būti pateikta informacija apie tai, ar gali įvykti savaiminis užsidegimas sumaišius su celiulioze.

o)

Organiniai peroksidai

Be SADT, kaip nurodyta 9.1 poskirsnio j punkte, gali būti pateikta tokia informacija:

i)

skilimo temperatūra;

ii)

detonacijos savybės;

iii)

deflagracijos savybės;

iv)

izoliuoto kaitinimo poveikis;

v)

sprogstamoji galia.

p)

Metalų koroziją sukeliančios medžiagos

Gali būti pateikta ši informacija:

i)

metalai, kurie veikiami medžiagos ar mišinio sukeltos korozijos;

ii)

korozijos sparta ir tai, ar tai susiję su plienu, ar su aliuminiu;

iii)

nuoroda į kitus saugos duomenų lapo skirsnius dėl suderinamų arba nesuderinamų medžiagų.

q)

Desensibilizuoti sprogmenys

Gali būti pateikta ši informacija:

i)

naudota desensibilizuojanti medžiaga;

ii)

egzoterminė skilimo energija;

iii)

pakoreguotas degimo greitis (Ac);

iv)

desensibilizuotų sprogstamųjų medžiagų sprogumo savybės esant tai būsenai.

9.2.2.   Kitos saugos charakteristikos

Toliau išvardytas savybes, saugos charakteristikas ir bandymų rezultatus gali būti naudinga nurodyti kalbant apie medžiagą ar mišinį:

a)

mechaninį jautrumą;

b)

savaime greitėjančios poliarizacijos temperatūrą;

c)

sprogių dulkių ir (arba) oro mišinių susidarymą;

d)

buferinę talpą;

e)

garavimo greitį;

f)

maišumą;

g)

laidį;

h)

koroziškumą;

i)

dujų grupę;

j)

oksidacijos-redukcijos protencialą;

k)

radikalų susidarymo potencialą;

l)

fotokatalitines savybes.

Kiti fiziniai ir cheminiai parametrai nurodomi, jeigu tai yra svarbu saugiam medžiagos ar mišinio naudojimui.

10.    10 SKIRSNIS. Stabilumas ir reaktyvumas

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje aprašomas medžiagos ar mišinio stabilumas ir pavojingų reakcijų tam tikromis naudojimo sąlygomis ir medžiagą ar mišinį išleidus į aplinką pasireiškimo galimybė, įskaitant, jei tinka, nuorodą į naudotus bandymo metodus. Jeigu teigiama, kad atitinkamos savybės nėra arba nėra informacijos apie ją, nurodomos priežastys.

10.1.   Reaktyvumas

10.1.1.

Aprašomi medžiagos ar mišinio reaktyvumo keliami pavojai. Pateikiami medžiagos ar viso mišinio, jei įmanoma, specifinių bandymų duomenys. Tačiau informacija taip pat gali būti grindžiama bendrais medžiagos ar mišinio klasės ar grupės duomenimis, jeigu tokie duomenys tinkami medžiagos ar mišinio keliamam pavojui įvertinti.

10.1.2.

Jeigu nėra su mišiniais susijusių duomenų, pateikiami duomenys, susiję su mišinyje esančiomis medžiagomis. Nustatant nesuderinamumą, reikia atsižvelgti į medžiagas, talpyklas ir teršalus, su kuriais vertinama medžiaga gali sąveikauti ją transportuojant, sandėliuojant ir naudojant.

10.2.   Cheminis stabilumas

Nurodomas medžiagos ar mišinio stabilumas ar nestabilumas normaliomis aplinkos ir numatomomis sandėliavimo ir tvarkymo temperatūros ir slėgio sąlygomis. Aprašomi visi stabilizatoriai, kurie yra arba gali būti naudojami išsaugant medžiagos ar mišinio cheminį stabilumą. Nurodomi visi saugai svarbūs fizinės medžiagos išvaizdos pokyčiai. Jeigu tai desensibilizuoti sprogmenys, pateikiama informacija apie laikymo trukmę ir instrukcijos kaip patikrinti desensibilizaciją, taip pat nurodoma, kad desensibilizuojančios medžiagos pašalinimas gaminį pavers sprogmeniu.

10.3.   Pavojingų reakcijų galimybė

Jei aktualu, nurodoma, kad medžiaga ar mišinys gali reaguoti ar polimerizuotis sukeldamas perteklinį slėgį ar išskirdamas šilumą ar sudarydamas kitas pavojingas sąlygas. Aprašomos sąlygos, kuriomis gali pasireikšti pavojingos reakcijos.

10.4.   Vengtinos sąlygos

Išvardijamos sąlygos, kaip antai temperatūra, slėgis, šviesa, sukrėtimas, statinė iškrova, vibracija ar kiti fiziniai veiksniai, kurie gali sukelti pavojingą situaciją („vengtinos sąlygos“) ir, jei įmanoma, trumpai aprašomos priemonės, kurių reikia imtis siekiant valdyti su tokiais pavojais susijusią riziką. Jeigu tai desensibilizuoti sprogmenys, pateikiama informacija apie priemones, kurių reikia imtis siekiant išvengti netyčinio desensibilizuojančios medžiagos pašalinimo, ir išvardijamos vengtinos sąlygos, jeigu medžiaga ar mišinys nėra pakankamai desensibilizuoti.

10.5.   Nesuderinamos medžiagos

Išvardijamos medžiagų ar mišinių grupės ar specifinės medžiagos, kaip antai vanduo, oras, rūgštys, šarmai, oksiduojančios medžiagos, su kuriomis medžiaga ar mišinys galėtų reaguoti sukeldamas pavojų (pvz., sprogimą, toksiškų ar degių medžiagų išleidimą į aplinką, perteklinės šilumos išsiskyrimą) ir, jei tinkama, trumpai aprašomos priemonės, kurių reikia imtis siekiant valdyti su tokiais pavojais susijusią riziką.

10.6.   Pavojingi skilimo produktai

Išvardijami žinomi ir pagrįstai numatomi pavojingi skilimo produktai, kurie susidaro naudojant, laikant, išsiliejus ir kaitinant. Pavojingi degimo produktai nurodomi saugos duomenų lapo 5 skirsnyje.

11.    11 SKIRSNIS. Toksikologinė informacija

Šis saugos duomenų lapo skirsnis skirtas pirmiausia medicinos, profesinės sveikatos ir saugos specialistams bei toksikologams. Pateikiamas trumpas, bet išsamus ir visapusiškas įvairaus toksinio (sveikatai) poveikio aprašas, ir turimi duomenys naudoti šiam poveikiui nustatyti, įskaitant, jeigu įmanoma, informaciją apie toksikokinetiką, metabolizmą ir pasiskirstymą. Šio skirsnio informacija privalo atitikti registruojant pateiktą informaciją, jei registracija yra privaloma, ir (arba) cheminės saugos ataskaitos, jei ji yra privaloma, informaciją ir medžiagos ar mišinio klasifikaciją.

11.1.   Informacija apie pavojų klases, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1272/2008

Atitinkamos pavojaus klasės, apie kurias turi būti pateikta informacija, yra:

a)

ūmus toksiškumas,

b)

odos ėsdinimas ir (arba) dirginimas,

c)

didelis kenksmingumas akims ir (arba) akių dirginimas;

d)

kvėpavimo takų arba odos jautrinimas;

e)

mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms,

f)

kancerogeniškumas,

g)

toksiškumas reprodukcijai,

h)

STOT (vienkartinis poveikis);

i)

STOT (kartotinis poveikis);

j)

aspiracijos pavojus.

Šie pavojai visuomet turi būti nurodyti saugos duomenų lape.

Privalomų registruoti medžiagų atveju pateikiamos informacijos, gautos taikant VII–XI priedus, santraukos, įskaitant, jei įmanoma, nuorodą į naudotus bandymų metodus. Privalomų registruoti medžiagų atveju informacijoje taip pat nurodomas turimų duomenų ir 1A ir 1B kategorijos CMR medžiagoms taikomų Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 kriterijų palyginimo rezultatas pagal šio reglamento I priedo 1.3.1 skirsnį.

11.1.1.   Pateikiama informacija apie kiekvieną pavojaus klasę ar diferenciaciją. Jeigu teigiama, kad medžiaga ar mišinys nėra suklasifikuoti pagal konkrečią pavojingumo klasę ar taikant diferenciaciją, saugos duomenų lape aiškiai nurodoma, ar taip yra dėl duomenų trūkumo, techninių galimybių gauti duomenis neturėjimo, neįtikinamų duomenų ar įtikinamų, tačiau nepakankamų klasifikavimui, duomenų; pastaruoju atveju saugos duomenų lape nurodoma „remiantis turimais duomenimis neatitinka klasifikavimo kriterijų.“

11.1.2.   Šiame poskirsnyje pateikti duomenys taikomi medžiagai ar mišiniui, kurie tiekiami rinkai. Jei tai mišinys, turėtų būti aprašytos paties mišinio toksinės savybės, išskyrus jei taikoma Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 6 straipsnio 3 dalis. Jei įmanoma, pateikiamos ir atitinkamos pavojingų mišinyje esančių medžiagų toksinės savybės, kaip antai LD50, ūmaus toksiškumo įvertės ar LC50.

11.1.3.   Jeigu yra daug medžiagos ar mišinio bandymų duomenų, gali reikėti apibendrinti panaudotų svarbiausių tyrimų rezultatus, pavyzdžiui, pagal poveikio būdą.

11.1.4.   Jeigu nėra atitikties tam tikros pavojaus klasės klasifikavimo kriterijams, pateikiama šią išvadą pagrindžianti informacija.

11.1.5.   Informacija apie tikėtinus poveikio (ekspozicijos) būdus

Pateikiama informacija apie tikėtinus medžiagos ar mišinio poveikio (ekspozicijos) būdus ir medžiagos ar mišinio poveikį sveikatai kiekvieno įmanomo poveikio būdo atveju, t. y. prarijus, įkvėpus ar patekus per odą (akis). Jei poveikis sveikatai nėra žinomas, tai yra nurodoma.

11.1.6.   Su fizinėmis, cheminėmis ir toksinėmis savybėmis susiję simptomai

Aprašomi su ekspozicija susiję galimas nepageidaujamas medžiagos ar mišinio bei jo sudedamųjų dalių ar žinomų šalutinių produktų nepageidaujamas poveikis sveikatai ir simptomai. Pateikiama turima informacija apie po ekspozicijos pasireiškiančius su medžiagos ar mišinio fizinėmis, cheminėmis ir toksinėmis savybėmis susijusius simptomus. Aprašomi pirmi simptomai, sukelti nedidelio medžiagos (mišinio) kiekio, ir atitinkamai kiti simptomai iki ūmaus poveikio pasekmių, pavyzdžiui, „gali pasireikšti galvos skausmas ir svaigimas, apalpimas ar sąmonės netekimas; didelės dozės gali sukelti komą ir mirtį“.

11.1.7.   Uždelstas, ūmus ir lėtinis poveikis dėl trumpalaikės ir ilgalaikės ekspozicijos

Pateikiama informacija apie galimą tikėtiną uždelstą ar ūmų poveikį dėl trumpalaikės ar ilgalaikės ekspozicijos. Taip pat pateikiama informacija apie ūmų ir lėtinį poveikį žmonių sveikatai, susijusį su medžiagos ar mišinio ekspozicija. Jeigu nėra duomenų apie poveikį žmonėms, pateikiama apibendrinta informacija apie eksperimentinius duomenis nurodant išsamius duomenis apie tirtus gyvūnus ir aiškiai identifikuotas rūšis arba tyrimų in vitro duomenis ir aiškiai identifikuotus ląstelių tipus. Nurodoma, ar toksikologiniai duomenys grindžiami su žmonėmis arba gyvūnais ar su tyrimais in vitro susijusiais duomenimis.

11.1.8.   Sąveikos poveikis

Nurodoma informacija apie sąveikas, jeigu ji aktuali ir prieinama.

11.1.9.   Konkrečių duomenų nebuvimas

Ne visada galima gauti informaciją apie medžiagos ar mišinio keliamus pavojus. Tais atvejais, kai nėra su konkrečia medžiaga ar mišiniu susijusių duomenų, gali būti naudojami, jei tinka, su panašiomis medžiagomis ar mišiniais susiję duomenys, jei atitinkama panaši medžiaga ar mišinys yra identifikuotas. Turi būti aiškiai nurodyta, jeigu konkretūs duomenys nėra naudojami arba duomenų nėra.

11.1.10.   Mišiniai

Konkretaus poveikio sveikatai atveju, jei visas mišinys nebuvo tirtas dėl jo bendro poveikio sveikatai, pateikiama atitinkama informacija apie 3 skirsnyje išvardytas medžiagas.

11.1.11.   Informacija apie mišinį, palyginti su informacija apie medžiagą

11.1.11.1.

Mišinyje esančios medžiagos organizme gali sąveikauti viena su kita, todėl skirsis absorbcijos, metabolizmo ir išsiskyrimo greičiai. Todėl gali pasikeisti toksinis poveikis ir bendras mišinio toksiškumas gali skirtis nuo jį sudarančių medžiagų toksiškumo. Į tai turi būti atsižvelgta pateikiant toksikologinę informaciją šiame saugos duomenų lapo poskirsnyje.

11.1.11.2.

Būtina išnagrinėti, ar kiekvienos medžiagos koncentracija yra pakankama bendram mišinio poveikiui sveikatai pasireikšti. Pateikiama informacija apie kiekvienos medžiagos toksinį poveikį sveikatai, išskyrus šiuos atvejus:

a)

jeigu informacija dubliuojasi, ji pateikiama tik vieną kartą kaip informacija apie bendrą mišinio poveikį, pavyzdžiui, kai abi medžiagos sukelia vėmimą ir viduriavimą;

b)

jeigu nėra tikėtina, kad šis poveikis pasireikš esant nurodytai koncentracijai, pavyzdžiui, kai silpnai dirginanti medžiaga (mišinys) praskiedžiama žemiau iki tam tikros koncentracijos nedirginančiu tirpalu;

c)

kai nėra informacijos apie mišinyje esančių medžiagų sąveikas, negalima daryti prielaidų ir informacija apie kiekvienos medžiagos poveikį sveikatai pateikiama atskirai.

11.2.   Informacija apie kitus pavojus

11.2.1.   Endokrininės sistemos ardomosios savybės

Pateikiama informacija apie endokrininės sistemos ardomųjų savybių sukeltą nepageidaujamą poveikį sveikatai, jeigu turima, tų medžiagų, kurios nustatytos kaip turinčios endokrininės sistemos ardomųjų savybių 2.3 poskirsnyje. Informacija sudaroma iš trumpų informacijos suvestinių, gautų taikant vertinimo kriterijus, nustatytus atitinkamuose reglamentuose ((EB) Nr. 1907/2006, (ES) 2017/2100, (ES) 2018/605), kurie yra tinkami norint įvertinti endokrininės sistemos ardomųjų savybių poveikį žmonių sveikatai.

11.2.2.   Kita informacija

Nurodoma kita svarbi informacija apie nepageidaujamą poveikį sveikatai, net jei to nereikalaujama pagal klasifikavimo kriterijus.

12.    12 SKIRSNIS. Ekologinė informacija

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikiama informacija, kad būtų galima įvertinti medžiagos ar mišinio poveikį aplinkai, kai jie išleidžiami į aplinką. Saugos duomenų lapo 12.1–12.7 poskirsniuose pateikiama trumpa duomenų santrauka, įskaitant, jei įmanoma, atitinkamus tyrimų duomenis ir aiškiai nurodant gyvūnų rūšis, terpes, matavimo vienetus, tyrimo trukmę ir sąlygas. Ši informacija gal būti naudinga tvarkant išsiliejimus ir vertinant atliekų tvarkymo praktiką, kontroliuojant išleidimą į aplinką, imantis priemonių medžiagai ar mišiniui atsitiktinai patekus į aplinką ir juos transportuojant. Jeigu teigiama, kad atitinkamos savybės nėra (nes turimi duomenys rodo, kad medžiaga ar mišinys neatitinka klasifikavimo kriterijų) arba nėra informacijos apie ją, nurodomos priežastys. Be to, jei medžiaga ar mišinys nėra suklasifikuoti dėl kitų priežasčių (pvz., dėl techninio negalimumo gauti duomenų, neįtikinamų duomenų), tai turėtų būti aiškiai nurodyta saugos duomenų lape.

Kai kurios savybės, t. y. bioakumuliacija, patvarumas ir skaidumas, yra būdingos konkrečiai medžiagai, ir ši informacija pateikiama, jeigu įmanoma ir tinkama, apie kiekvieną mišinyje esančią atitinkamą medžiagą (t. y. tas medžiagas, kurios turi būti išvardytos saugos duomenų lapo 3 skirsnyje ir yra pavojingos aplinkai, arba PBT/vPvB medžiagas). Taip pat pateikiama informacija apie pavojingus transformacijos produktus, susidarančius skylant medžiagoms ir mišiniams.

Šio skirsnio informacija privalo atitikti registruojant pateiktą informaciją, jei registracija yra privaloma, ir (arba) cheminės saugos ataskaitos, jei ji yra privaloma, informaciją ir medžiagos ar mišinio klasifikaciją.

Jeigu turima patikimų ir tinkamų eksperimentinių duomenų, tie duomenys pateikiami ir pirmenybė teikiama jiems, o ne iš modelių gautai informacijai.

12.1.   Toksiškumas

Jei įmanoma, pateikiama informacija apie toksiškumą naudojant atliktų bandymų su vandens ir (arba) sausumos organizmais duomenis. Čia pateikiami turimi duomenys apie ūmų ir lėtinį toksiškumą žuvims, vėžiagyviams, dumbliams ir kitiems vandens augalams. Be to, nurodomi duomenys, jei tokių esama, apie toksiškumą dirvožemio mikroorganizmams ir makroorganizmams bei kitiems aplinkosaugos požiūriu svarbiems organizmams, pavyzdžiui, paukščiams, bitėms ir augalams. Jei medžiaga ar mišinys daro slopinamąjį poveikį mikroorganizmų aktyvumui, būtina paminėti galimą įtaką nuotėkų valymo įrenginiams.

Jeigu nėra eksperimentinių duomenų, tiekėjas apsvarsto ar galima pateikti patikimą ir tinkamą iš modelių gautą informaciją.

Privalomų registruoti cheminių medžiagų atveju būtina pateikti informacijos, gautos taikant šio reglamento VII–XI priedus, santrauką.

12.2.   Patvarumas ir skaidumas

Skaidumas yra medžiagos arba atitinkamų mišinyje esančių medžiagų galimybė skaidytis aplinkoje dėl biologinio skaidymosi arba kitų procesų, pavyzdžiui, oksidacijos ar hidrolizės. Patvarumas yra skaidymo nebuvimo parodymas padėtyje, kuri apibrėžta XIII priedo 1.1.1 ir 1.2.1 skirsniuose. Jei įmanoma, pateikiami bandymų rezultatai, tinkami patvarumui ir skaidumui įvertinti. Jeigu nurodoma skaidymo pusėjimo trukmė, turi būti nurodyta, ar šios pusėjimo trukmės susijusios su mineralizacija ar su pirminiu skaidymu. Taip pat būtina paminėti medžiagos ar tam tikrų mišinyje esančių medžiagų galimybę skaidytis nuotėkų valymo įrenginiuose.

Jeigu nėra eksperimentinių duomenų, tiekėjas apsvarsto ar galima pateikti patikimą ir tinkamą iš modelių gautą informaciją.

Ši informacija pateikiama, jeigu įmanoma ir tinkama, apie kiekvieną mišinyje esančią medžiagą, kurios reikalaujamos išvardyti saugos duomenų lapo 3 skirsnyje.

12.3.   Bioakumuliacijos potencialas

Bioakumuliacijos potencialas yra medžiagos ar tam tikrų mišinyje esančių medžiagų potencialas kauptis floroje ir faunoje, ir ilgainiui pereiti mitybos grandine. Pateikiami bandymų rezultatai, tinkami bioakumuliacijos potencialui įvertinti. Tai apima nuorodą į oktanolio–vandens pasiskirstymo koeficientą (Kow) ir biokoncentracijos koeficientą (BCF) ar kitus atitinkamus su bioakumuliacija susijusius parametrus, jei yra žinomi.

Jeigu nėra eksperimentinių duomenų, turi būti apsvarstyta, ar galima pateikti pavyzdines prognozes.

Ši informacija pateikiama, jeigu įmanoma ir tinkama, apie kiekvieną mišinyje esančią medžiagą, kurios reikalaujamos išvardyti saugos duomenų lapo 3 skirsnyje.

12.4.   Judumas dirvožemyje

Judumas dirvožemyje yra į aplinką išleistos medžiagos ar mišinio komponentų potencialas veikiant natūralioms jėgoms patekti į gruntinius vandenis ar pasklisti toli nuo išleidimo vietos. Jei įmanoma, pateikiamas judumo dirvožemyje potencialas. Informacija apie judumą dirvožemyje gali būti nustatyta remiantis atitinkamais judumo duomenimis, pavyzdžiui, adsorbcijos tyrimais ar išplovimo tyrimais, žinomais ar prognozuojamais pasiskirstymo aplinkos komponentuose duomenimis ar paviršiaus įtempio duomenimis. Pavyzdžiui, dirvožemio adsorbcijos koeficiento (Koc) vertes galima nustatyti iš oktanolio / vandens pasiskirstymo koeficiento (Kow). Išplovimas ir judumas gali būti nustatyti remiantis modeliais.

Ši informacija pateikiama, jeigu įmanoma ir tinkama, apie kiekvieną mišinyje esančią medžiagą, kurios reikalaujamos išvardyti saugos duomenų lapo 3 skirsnyje.

12.5.   PBT ir vPvB vertinimo rezultatai

Jei cheminės saugos ataskaita yra privaloma, būtina pateikti PBT ir vPvB vertinimo rezultatus, kaip nustatyta cheminės saugos ataskaitoje.

12.6.   Endokrininės sistemos ardomosios savybės

Tų medžiagų, kurios nustatytos kaip turinčios endokrininės sistemos ardomųjų savybių 2.3 poskirsnyje, atveju pateikiama informacija apie endokrininės sistemos ardomųjų savybių sukeltą nepageidaujamą poveikį aplinkai, jeigu jos turima. Informacija sudaroma iš trumpų informacijos suvestinių, gautų taikant vertinimo kriterijus, nustatytus atitinkamuose reglamentuose ((EB) Nr. 1907/2006, (ES) 2017/2100, (ES) 2018/605), kurie yra tinkami norint įvertinti endokrininės sistemos ardomųjų savybių poveikį aplinkai.

12.7.   Kitas nepageidaujamas poveikis

Pateikiama turima informacija apie kitą nepageidaujamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, išlikimą aplinkoje (ekspoziciją), fotocheminio ozono sluoksnio susidarymo potencialą, ozono ardymo potencialą arba pasaulinio klimato atšilimo potencialą.

13.    13 SKIRSNIS. Atliekų tvarkymas

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikiama informacija apie tinkamą medžiagos ar mišinio atliekų ir (arba) jų talpyklų tvarkymą siekiant padėti nustatyti saugias ir aplinkai palankiausias atliekų tvarkymo alternatyvas, atitinkančias valstybės narės, kurioje teikiamas saugos duomenų lapas, reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (8). Atitinkama informacija apie asmenų, atliekančių atliekų tvarkymo veiklą, saugą turi papildyti 8 skirsnyje pateiktą informaciją.

Jeigu cheminės saugos ataskaita yra privaloma ir jei buvo atlikta atliekų tvarkymo etapų analizė, informacija apie atliekų tvarkymo priemones turi atitikti cheminės saugos ataskaitoje minimus nustatytus naudojimo būdus, o cheminės saugos ataskaitoje nurodyti poveikio scenarijai turi būti pateikti saugos duomenų lapo priede.

13.1.   Atliekų apdorojimo metodai

Šiame saugos duomenų lapo poskirsnyje:

a)

nurodomos atliekų tvarkymo talpyklos ir metodai, įskaitant atitinkamus medžiagos ar mišinio ir bet kokios užterštos pakuotės atliekų tvarkymo metodus (pvz., deginimą, perdirbimą, laidojimą sąvartynuose);

b)

nurodomos fizinės ir cheminės savybės, kurios gali turėti reikšmės atliekų tvarkymo būdams;

c)

neskatinamas nuotekų šalinimas;

d)

jei tinkama, nurodomi visi specialūs su rekomenduotu atliekų tvarkymo būdu susiję perspėjimai.

Nurodomos visos atitinkamos Sąjungos teisės aktų, susijusių su atliekomis, arba, jei jų nėra, bet kurios galiojančios nacionalinės ar regioninės nuostatos.

14.    14 SKIRSNIS. Informacija apie vežimą

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikiama pagrindinė informacija apie klasifikavimą, susijusi su 1 skirsnyje minėtų medžiagų ar mišinių vežimu keliais, geležinkeliais, jūra, vidaus vandens keliais ar oru. Jei informacijos nėra ar ji nėra aktuali, tai turi būti nurodyta.

Prireikus šiame skirsnyje pateikiama informacija apie transporto klasifikaciją pagal kiekvieną iš šių tarptautinių susitarimų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos JT pavyzdinės taisyklės dėl konkrečių rūšių transporto: Sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR), Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisykles (RID), Europos sutartį dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandens keliais (ADN), kurios visos trys buvo įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (9), taip pat pagal Tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksą (IMDG kodeksą) (10), skirtą supakuotų prekių vežimui, ir nesupakuotų krovinių vežimo jūra atitinkamus IMO kodeksus (11) ir Saugaus pavojingų krovinių vežimo oru technines instrukcijas (ICAO TI) (12).

14.1.   JT numeris ar ID numeris

Nurodomas JT numeris arba ID numeris (t. y. keturių skaitmenų identifikacinis medžiagos, mišinio ar gaminio numeris, prieš kurį rašomos raidės „JT“ arba „ID“) iš JT pavyzdinių taisyklių, IMDG, ADR, RID, ADN arba ICAO TI.

14.2.   JT tinkamas krovinio pavadinimas

Pateikiamas JT tinkamas krovinio pavadinimas, kaip nustatyta JT Pavyzdinių taisyklių 3.2 skyriaus „Pavojingų prekių sąrašas“ A lentelės 2 skiltyje „Pavadinimas ir aprašymas“, ADR, RID ir ADN 3.2 skyriaus A ir C lentelėse, papildytas, jei taikoma, techniniu pavadinimu skliausteliuose kaip reikalaujama, nebent jis buvo naudojamas kaip produkto identifikatorius 1.1 poskirsnyje. Jeigu JT numeris ir tinkamas krovinio pavadinimas lieka nepakitę taikant skirtingas transporto rūšis, informacijos kartoti nebūtina. Jei tai jūrinis transportas, be JT tinkamo krovinio pavadinimo, nurodomas vežamų prekių, kurias reglamentuoja IMDG kodeksas, techninis pavadinimas, jei tinkama.

14.3.   Vežimo pavojingumo klasė (-s)

Pateikiama informacija apie medžiagoms ar mišiniams priskirtą vežimo pavojingumo klasę (ir susijusius pavojus) pagal vyraujantį pavojų, kurį jie kelia pagal JT pavyzdines taisykles. Jeigu tai sausumos transportas, pateikiama informacija apie medžiagoms ar mišiniams priskirtą vežimo pavojingumo klasę (ir susijusius pavojus) pagal vyraujantį pavojų, kurį jie kelia pagal ADR, RID ir ADN.

14.4.   Pakuotės grupė

Pateikiamas pakuotės grupės numeris iš JT pavyzdinių taisyklių, jeigu taikytina, kaip reikalaujama pagal JT pavyzdines taisykles, ADR, RID ir ADN. Pakuotės grupės numeris priskiriamas tam tikroms medžiagoms pagal jų pavojingumo laipsnį.

14.5.   Pavojus aplinkai

Turi būti nurodyta, ar medžiaga arba mišinys kelia pavojų aplinkai pagal JT pavyzdinių taisyklių kriterijus (kaip nurodyta ADR, RID ir ADN) ir (arba) yra jūros teršalas pagal IMDG kodeksą ir neatidėliotinas su pavojingas prekes vežančiais laivais susijusias procedūras. Jeigu leidžiamas arba numatomas medžiagos ar mišinio vežimas tanklaiviais vidaus vandens keliais, turi būti nurodyta, ar medžiaga arba mišinys tanklaiviuose yra pavojingas aplinkai tiktai pagal ADN.

14.6.   Specialios atsargumo priemonės naudotojams

Pateikiama informacija apie bet kokias specialias atsargumo priemones, kurių naudotojui reikėtų ar privaloma laikytis, ar apie kurias jis turi žinoti pervežant ar gabenant savo patalpose ir už jų ribų visų rūšių transportu.

14.7.   Nesupakuotų krovinių vežimas jūrų transportu pagal IMO priemones

Šis poskirsnis taikomas, tik jei krovinius numatoma vežti nesupakuotus pagal atitinkamus Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priemones – SOLAS VI arba VII skyrių (13), MARPOL konvencijos II arba V priedą, IBC kodeksą (14), IMSBC kodeksą (15) ir IGC kodeksą (16) arba jo ankstesnes versijas, visų pirma EGC kodeksą (17) arba GC kodeksą (18).

Jei tai skystas piltinis krovinys, nurodomas produkto pavadinimas (jeigu skiriasi nuo 1.1 poskirsnyje pateikto pavadinimo), kaip reikalaujama laivo dokumentuose ir pagal pavadinimą, naudojamą IBC kodekso 17 ar 18 skirsnyje arba naujausiame IMO jūros aplinkos apsaugos komiteto (MEPC) leidinyje 2/Circular (19) pateiktus produktų pavadinimų sąrašus. Nurodomas laivo tipas ir taršos kategorija, taip pat IMO pavojaus klasė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB (20) I priedo 3 dalies B punkto a papunktį.

Jei tai kieti birūs kroviniai, nurodomas biraus krovinio gabenimo pavadinimas. Nurodoma, ar krovinys laikomas žalingu jūros aplinkai (HME) pagal MARPOL konvencijos V priedą, ar jis yra pavojinga medžiaga, tik kai yra biraus pavidalo (MHB) (21) pagal IMSBC kodeksą, ir ar krovinių grupė turi būti tokia laikoma pagal IMSBC kodeksą.

Jeigu tai suskystintos piltinės dujos, pateikiamas produkto pavadinimas ir laivo tipas, reikalaujamas pagal IGC kodeksą arba ankstesnes jo versijas, EGC ar GC kodeksus.

15.    15 SKIRSNIS. Informacija apie reglamentavimą

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje aprašoma kita su medžiaga ar mišiniu susijusi teisinio reguliavimo informacija, kuri nėra pateikta saugos duomenų lape (pavyzdžiui, ar medžiagai arba mišiniui taikomas 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (22), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantis Direktyvą 79/117/EEB (23) ar 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (24)).

15.1.   Su konkrečia medžiaga ar mišiniu susiję saugos, sveikatos ir aplinkos teisės aktai

Pateikiama informacija apie atitinkamas Sąjungos saugos, sveikatos ir aplinkos sričių nuostatas (pvz., medžiagų Seveso kategorija (pavadinimas), pateiktas Tarybos direktyvos 96/82/EB (25) I priede ar informacija apie medžiagos arba mišinio (įskaitant mišinyje esančias medžiagas) nacionalinio reglamentavimo būklę, įskaitant rekomendaciją dėl veiksmų, kurių turėtų imtis gavėjas dėl šių nuostatų. Jei tinkama, nurodomi atitinkamų valstybių narių nacionaliniai teisės aktai, kuriais įgyvendinamos šios nuostatos, ir bet kokios vertos paminėti nacionalinės priemonės.

Jei šiame saugos duomenų lape nurodytai cheminei medžiagai ar mišiniui taikomos konkrečios nuostatos, susijusios su žmonių sveikatos arba aplinkos apsauga Sąjungos lygmeniu (pvz., suteikiama autorizacija pagal VII antraštinę dalį arba taikomi apribojimai pagal VIII antraštinę dalį), šios nuostatos nurodomos. Jeigu leidimas suteiktas pagal VII antraštinę dalį ir jame nustatytos sąlygos ar stebėsenos reikalavimai tolesniam medžiagos ar mišinio naudotojui, jie yra nurodomi.

15.2.   Cheminės saugos vertinimas

Šiame saugos duomenų lapo poskirsnyje nurodoma, ar tiekėjas atliko medžiagos arba mišinio cheminės saugos vertinimą.

16.    16 SKIRSNIS. Kita informacija

Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikiama kita 1–15 skirsniuose nesanti informacija, įskaitant informaciją apie saugos duomenų lapo peržiūrą, kaip antai:

a)

saugos duomenų lapo peržiūros atveju aiškiai nurodomi visi pakeitimai, palyginti su ankstesne saugos duomenų lapo versija, nebent tai nurodyta kitoje saugos duomenų lapo vietoje, su pakeitimų paaiškinimais, jei tinkama. Medžiagos ar mišinio tiekėjas turi sugebėti paaiškinti pakeitimus pateikus prašymą;

b)

saugos duomenų lape naudojamų santrumpų ir akronimų paaiškinimai;

c)

pagrindinės literatūros nuorodos ir duomenų šaltiniai;

d)

jeigu tai mišiniai, nurodoma, kurie informacijos vertinimo metodai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 9 straipsnyje, buvo naudoti klasifikavimo tikslu;

e)

atitinkamų teiginių apie pavojų ir (arba) atsargumo teiginių sąrašas. Pateikiamas visas bet kokių teiginių, kurių visas tekstas nėra pateiktas 2–15 skirsniuose, tekstas;

f)

rekomendacija dėl bet kurio darbuotojų mokymo, reikalingo norint užtikrinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą.

B DALIS

Saugos duomenų lape turi būti šios 16 antraščių pagal 31 straipsnio 6 dalį ir turi būti išvardytos paantraštės, išskyrus 3 skirsnį, kuriame pakanka pateikti tik 3.1 ar 3.2 poskirsnių paantraštes, jei reikia:

1 SKIRSNIS. Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas

1.1.

Produkto identifikatorius

1.2.

Medžiagos ar mišinio nustatyti naudojimo būdai ir nerekomenduojami naudojimo būdai

1.3.

Saugos duomenų lapo teikėjo duomenys

1.4.

Pagalbos telefono numeris

2 SKIRSNIS. Galimi pavojai

2.1.

Medžiagos ar mišinio klasifikavimas

2.2.

Ženklinimo elementai

2.3.

Kiti pavojai

3 SKIRSNIS. Sudėtis arba informacija apie sudedamąsias dalis

3.1.

Medžiagos

3.2.

Mišiniai

4 SKIRSNIS. Pirmosios pagalbos priemonės

4.1.

Pirmosios pagalbos priemonių aprašymas

4.2.

Svarbiausi simptomai ir poveikis (ūmus ir uždelstas)

4.3.

Nurodymas apie bet kokios neatidėliotinos medicinos pagalbos ir specialaus gydymo reikalingumą

5 SKIRSNIS. Priešgaisrinės priemonės

5.1.

Gesinimo priemonės

5.2.

Specialūs medžiagos ar mišinio keliami pavojai

5.3.

Patarimai gaisrininkams

6 SKIRSNIS. Avarijų likvidavimo priemonės

6.1.

Asmens atsargumo priemonės, apsaugos priemonės ir skubios pagalbos procedūros

6.2.

Ekologinės atsargumo priemonės

6.3.

Izoliavimo ir valymo procedūros bei priemonės

6.4.

Nuoroda į kitus skirsnius

7 SKIRSNIS. Tvarkymas ir sandėliavimas

7.1.

Su saugiu tvarkymu susijusios atsargumo priemonės

7.2.

Saugaus sandėliavimo sąlygos, įskaitant visus nesuderinamumus

7.3.

Konkretus galutinio naudojimo būdas (-ai)

8 SKIRSNIS. Poveikio kontrolė / asmens apsauga

8.1.

Kontrolės parametrai

8.2.

Poveikio kontrolės priemonės

9 SKIRSNIS. Fizikinės ir cheminės savybės

9.1.

Informacija apie pagrindines fizikines ir chemines savybes

9.2.

Kita informacija

10 SKIRSNIS. Stabilumas ir reaktyvumas

10.1.

Reaktyvumas

10.2.

Cheminis stabilumas

10.3.

Pavojingų reakcijų galimybė

10.4.

Vengtinos sąlygos

10.5.

Nesuderinamos medžiagos

10.6.

Pavojingi skilimo produktai

11 SKIRSNIS. Toksikologinė informacija

11.1.

Informacija apie pavojų klases, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1272/2008

11.2.

Informacija apie kitus pavojus

12 SKIRSNIS. Ekologinė informacija

12.1.

Toksiškumas

12.2.

Patvarumas ir skaidumas

12.3.

Bioakumuliacijos potencialas

12.4.

Judumas dirvožemyje

12.5.

PBT ir vPvB vertinimo rezultatai

12.6.

Endokrininės sistemos ardomosios savybės

12.7.

Kitas nepageidaujamas poveikis

13 SKIRSNIS. Atliekų tvarkymas

13.1.

Atliekų apdorojimo metodai

14 SKIRSNIS. Informacija apie vežimą

14.1.

JT numeris ar ID numeris

14.2.

JT tinkamas krovinio pavadinimas

14.3.

Vežimo pavojingumo klasė (-s)

14.4.

Pakuotės grupė

14.5.

Pavojus aplinkai

14.6.

Specialios atsargumo priemonės naudotojams

14.7.

Nesupakuotų krovinių vežimas jūrų transportu pagal IMO priemones

15 SKIRSNIS. Informacija apie reglamentavimą

15.1.

Su konkrečia medžiaga ar mišiniu susiję saugos, sveikatos ir aplinkos teisės aktai

15.2.

Cheminės saugos vertinimas

16 SKIRSNIS. Kita informacija“


(1)  MARPOL – Consolidated edition 2006, London, IMO 2007, ISBN 978-92-801-4216-7.

(2)   1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo ir Direktyvos 71/354/EEB panaikinimo (OL L 39, 1980 2 15, p. 40).

(3)   2017 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2100, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai (OL L 301, 2017 11 17, p. 1).

(4)   2018 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/605, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas (OL L 101, 2018 4 20, p. 33).

(5)   2014 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas 2014/113/ES, kuriuo įsteigiamas Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas ir panaikinamas Sprendimas 95/320/EB (OL L 62, 2014 3 4, p. 18).

(6)   2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB (OL L 81, 2016 3 31, p. 51).

(7)  Pastaba. Terminas „sprogumo riba“ yra termino „degumo riba“, vartojamo už Sąjungos ribų, sinonimas.

(8)   2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(9)   2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

(10)  Atitiktis IMDG kodeksui yra privaloma vežant supakuotas pavojingas prekes jūra, kaip nustatyta SOLAS VII skyriuje / Reg. 3 ir MARPOL III priede „Taršos dėl jūra vežamų supakuotų kenksmingų medžiagų prevencija“.

(11)  IMO parengė įvarius teisės aktus, susijusius su pavojingomis ir taršiomis prekėmis, priklausomai nuo to, kaip prekės yra vežamos (supakuotos ar ne) ir nuo krovinio tipo (kieta medžiaga, skystis ir suskystintos dujos). Pavojingų krovinių ir juos vežančių laivų vežimo taisyklės yra nustatytos Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS, 1974 m., su pakeitimas, ir Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL, 73/78), su pakeitimais. Šios konvencijos yra papildytos tokiais kodeksais: IMDG, IMSBC, IBC ir IGC.

(12)  IATA, 2007–2008 m. leidimas.

(13)  SOLAS Konvencija – tai 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, su pakeitimais.

(14)  IBC kodeksas – IMO tarptautinis laivų, skirtų vežti piltines pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodeksas, su pakeitimais.

(15)  IMSBC kodeksas – IMO tarptautinis kietų biriųjų krovinių vežimo jūrų transportu kodeksas, su pakeitimais.

(16)  IGC kodeksas – Tarptautinis laivų, skirtų vežti piltines suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodeksas, įskaitant taikytinus pakeitimus, pagal kuriuos laivas buvo sertifkuotas.

(17)  EGC kodeksas – esamų laivų, vežančių piltines suskystintas dujas, kodeksas, su pakeitimais.

(18)  GC kodeksas – TJO tarptautinis laivų, skirtų vežti piltines suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodeksas (dujovežių kodeksas), su pakeitimais.

(19)  MEPC.2 / Circular, Provisional categorisation of liquid substances, version 19 (Laikinas skystų medžiagų suskirstymas į kategorijas, 19 versija), galioja nuo 2013 m. gruodžio 17 d.

(20)   2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL L 208, 2002 8 5, p. 10).

(21)  Tik būdamos birios pavojingos medžiagos yra medžiagos, kurios gali kelti cheminius pavojus vežamos birios, ir tai nėra medžiagos, klasifikuojamos kaip pavojingos prekės pagal IMDG kodeksą.

(22)   OL L 286, 2009 10 31, p. 1.

(23)   OL L 158, 2004 4 30, p. 7.

(24)   OL L 201, 2012 7 27, p. 60.

(25)   OL L 10, 1997 1 14, p. 13.


2020 6 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/59


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/879

2020 m. birželio 23 d.

kuriuo dėl konkrečių nuostatų, kuriomis pagal Europos kaimynystės priemonę finansuojamų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo nuostatos suderinamos su konkrečiomis reagavimo į COVID-19 pandemiją priemonėmis, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 897/2014

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė (1), ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros (2), ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

COVID-19 pandemija turi beprecedentį poveikį tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimui tiek pagal Europos kaimynystės priemonę, tiek pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) tikslą laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014 (3). Į šias išskirtines aplinkybes reikia reaguoti konkrečiomis priemonėmis, kurios padėtų pagal Europos kaimynystės priemonę vykdomoms tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms lanksčiai ir veiksmingai prisidėti prie sparčiai atsirandančių poreikių tenkinimo labiausiai paveiktuose sektoriuose, tokiuose kaip sveikatos priežiūros, verslo (įskaitant mažąsias ir vidutines įmones) ir darbo rinkos, ir skatinti socialinį ir ekonominį atsigavimą teritorijose, kuriose vykdomos programos;

(2)

priemonės, panašios į nustatytąsias Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2020/460 (4) ir (ES) 2020/558 (5), kurios šiuo metu taikomos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms pagal ETB tikslą, turėtų būti taikomos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms pagal Europos kaimynystės priemonę;

(3)

siekiant sumažinti dalyvaujančių šalių arba ES paramos gavėjų biudžeto išlaidas, kylančias COVID-19 pandemijos sąlygomis, bendro finansavimo taisyklė netaikoma Sąjungos įnašui, susijusiam su patirtomis ir padengtomis išlaidomis, įtrauktomis į apskaitos metų, prasidedančių 2020 m. liepos 1 d. ir pasibaigiančių 2021 m. birželio 30 d., programos metines sąskaitas;

(4)

dėl užsitęsusio vėlavimo programavimo laikotarpio pradžioje ir dėl COVID-19 pandemijos dar labiau sulėtėjusio projektų įgyvendinimo visų sutarčių, išskyrus jau sudarytas sutartis dėl didelių infrastruktūros projektų, pasirašymo terminas – 2021 m. gruodžio 31 d. – turėtų būti pratęstas dar vienais metais – iki 2022 m. gruodžio 31 d. Dėl tų pačių priežasčių negalima tikėtis, kad pagal programas finansuojama projektų veikla bus užbaigta 2022 m. gruodžio 31 d. Todėl šis terminas turėtų būti pratęstas dar vienais metais – iki 2023 m. gruodžio 31 d.;

(5)

dalyvaujančiose šalyse įgyvendinamos skirtingos pandemijos valdymo priemonės, todėl audito institucijoms tam tikrą laikotarpį gali būti sunku arba net neįmanoma atlikti auditų vietoje ir taikyti statistinį imties sudarymo metodą. Todėl apskaitos metais nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. audito institucijoms turėtų būti leidžiama taikyti nestatistinį imties sudarymo metodą;

(6)

išimtiniais atvejais ir tinkamai pagrindus COVID-19 pandemijos sąlygomis projektų sutartys gali būti sudaromos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus. Procedūriniai veiksmai, kurių turi imtis Komisija, turėtų būti sutrumpinti nereikalaujant, kad Komisijai, kuri turi įvertinti projektą, būtų pateikiama išsami projekto paraiška;

(7)

Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 897/2014 terminas „galutinės ataskaitos“ vartojamas dviem skirtingomis aplinkybėmis. Todėl tame įgyvendinimo reglamente turėtų būti aiškiai atskirtos programos galutinės ataskaitos ir su konkretaus projekto įgyvendinimu susijusios galutinės ataskaitos;

(8)

išimties tvarka išlaidos, kuriomis stiprinami reagavimo į krizes pajėgumai COVID-19 pandemijos sąlygomis, turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2020 m. vasario 1 d.;

(9)

priešingai nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (6) 65 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad pagal ETB tikslą finansuojamų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų išlaidų tinkamumo finansuoti galutinė data yra 2023 m. gruodžio 31 d., Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 897/2014 tokia su tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų išlaidomis pagal Europos kaimynystės priemonę susijusi data nenustatyta, tačiau nustatyti tam tikri terminai, susiję su projekto ciklu ir projekto veikla. Siekiant užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014 nuostatų nuoseklumą, abiejų rūšių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimas turėtų būti kuo labiau suderintas. Tačiau, siekiant teisinio tikrumo, laikotarpis, kuriuo gali būti vykdoma su programos ir projektų užbaigimu susijusi veikla, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., neturėtų būti sutrumpintas. Todėl tikslinga, kad tokia veikla ir atitinkamos jos išlaidos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. ir toliau būtų laikomos tinkamomis finansuoti. Atsižvelgiant į šiuos laikotarpius, tikslinga programų vykdymo laikotarpį pratęsti vienais metais, t. y. iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

(10)

siekiant dalyvaujančioms šalims užtikrinti teisinį tikrumą, tikslinga suderinti paskutinių apskaitos metų ir programos užbaigimo konkrečią tvarką ir procedūras su nuostatomis, taikomomis tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms pagal ETB tikslą. Be to, turėtų būti leidžiama visapusiškai naudotis Sąjungos įnašu vykdant tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas pagal Europos kaimynystės priemonę, kad būtų galima pasinaudoti papildomu lankstumu apskaičiuojant galutinio likučio apmokėjimą programavimo laikotarpio pabaigoje;

(11)

atsižvelgiant į su COVID-19 pandemija susijusios padėties skubumą, tikslinga šiame reglamente numatytas priemones taikyti nedelsiant, todėl jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(12)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 897/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Reglamentu (ES) Nr. 232/2014 įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 897/2014 iš dalies keičiamas taip:

1.

12 straipsnis papildomas šia 4 dalimi:

„4.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių ir laikantis 6 straipsnio 1 dalies, patirtoms ir padengtoms išlaidoms, įtrauktoms į apskaitos metų nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. programos metines sąskaitas, nereikalaujama Sąjungos įnašo bendro finansavimo.“

2.

15 straipsnyje žodžiai „2024 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiami žodžiais „2025 m. gruodžio 31 d.“

3.

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalyje žodžiai „2021 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiami žodžiais „2022 m. gruodžio 31 d.“;

b)

3 dalyje žodžiai „2022 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiami žodžiais „2023 m. gruodžio 31 d.“

4.

19 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. gali būti vykdoma tik su paramos gavėjų vykdomų projektų užbaigimu pagal 48 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktį arba su programų, kurioms teikiama techninė parama, užbaigimu susijusi veikla.“

5.

28 straipsnyje įterpiama ši 1a dalis:

„1a.   1 dalies tikslais COVID-19 pandemija laikoma tinkamai pagrįstu atveju, kai audito institucija, remdamasi savo profesiniu vertinimu, apskaitos metais nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. gali taikyti nestatistinį imties sudarymo metodą.“

6.

41 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje įterpiamas šis c punktas:

c)

projektas įgyvendinamas siekiant stiprinti reagavimo į krizę pajėgumus COVID-19 pandemijos sąlygomis.“;

b)

įterpiama ši 4a dalis:

„4a.   Nukrypstant nuo 4 dalyje nustatytos procedūros, projektus, kuriuos siūloma atrinkti neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus pagal 1 dalies c punktą, Komisija vertina remdamasi projekto santrauka. Komisija apie savo vertinimą valdymo institucijai praneša per du mėnesius nuo dokumento pateikimo dienos. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas. Jei vertinimas neigiamas, Komisija valdymo institucijai praneša tokio sprendimo motyvus.“

7.

48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies ii ir iii papunkčiai pakeičiami taip:

„ii)

patirtos išlaidos turėtų būti padengtos prieš pateikiant galutines projekto ataskaitas. Išlaidos gali būti padengtos vėliau, jei jos įtraukiamos į galutinę ataskaitą, kurioje taip pat nurodoma numatyta mokėjimo atlikimo data;

iii)

išimtis taikoma su galutinėmis projekto ataskaitomis, įskaitant išlaidų patikrinimą, auditą ir galutinį projekto vertinimą, susijusioms išlaidoms, kurios gali būti patirtos pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui;“;

b)

įterpiama ši 2a dalis:

„2a.   Nepaisant 19 straipsnio 1 dalies, išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti Sąjungos įnašu, jei jos padengtos po 2023 m. gruodžio 31 d.“;

c)

įterpiama ši 3a dalis:

„3a.   „Nukrypstant nuo 3 dalies, projektų, kuriais stiprinami reagavimo į krizes pajėgumai COVID-19 pandemijos sąlygomis, išlaidos yra tinkamos finansuoti nuo 2020 m. vasario 1 d.“

8.

64 straipsnis pakeičiamas taip:

64 straipsnis

Galutinio likučio apmokėjimas

1.   Valdymo institucija pateikia galutinio likučio apmokėjimo prašymą, prie kurio pridedami 68 straipsnyje ir 77 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.

2.   Galutinis likutis apmokamas ne vėliau kaip iki vėlesniojo iš šių terminų: per tris mėnesius nuo paskutinių apskaitos metų sąskaitų užskaitymo arba per vieną mėnesį nuo galutinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo dienos.

3.   Programos galutinio likučio apmokėjimas paskutiniais apskaitos metais gali ne daugiau kaip 10 % viršyti Sąjungos įnašą kiekvienam teminiam tikslui, kaip nustatyta programą patvirtinančiame Komisijos įgyvendinimo sprendime.

Sąjungos įnašas, apmokant galutinį likutį paskutiniais apskaitos metais, neviršija viso Sąjungos įnašo kiekvienai programai, kaip nustatyta programą patvirtinančiame Komisijos įgyvendinimo sprendime.“

9.

77 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

5 dalyje žodžiai „2024 m. rugsėjo 30 d.“ pakeičiami žodžiais „2025 m. vasario 15 d.“;

b)

pridedama ši 6 dalis:

„6.   Atitinkamai valdymo institucijai pranešus, 1 ir 5 dalyse nurodytus terminus Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki kovo 1 d.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 77, 2014 3 15, p. 27.

(2)   OL L 77, 2014 3 15, p. 95.

(3)   2014 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 897/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė, nustatomos konkrečios finansuojamų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo nuostatos (OL L 244, 2014 8 19, p. 12).

(4)   2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva) (OL L 99, 2020 3 31, p. 5).

(5)   2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/558, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013 ir (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį (OL L 130, 2020 4 24, p. 1).

(6)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).


2020 6 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/63


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/880

2020 m. birželio 24 d.

kuriuo dėl tipinių kainų paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir tipinių kiaušinių albumino kainų nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 183 straipsnio b punktą,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 510/2014, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 (2), ypač į jo 5 straipsnio 6 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir paukštienos bei kiaušinių sektorių ir kiaušinių albumino tipinės kainos;

(2)

iš reguliarios duomenų, pagal kuriuos nustatomos paukštienos bei kiaušinių sektorių produktų ir kiaušinių albumino tipinės kainos, kontrolės matyti, kad reikia pakeisti kai kurių produktų importo tipines kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą pagal produktų kilmę;

(3)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1484/95 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad gavus atnaujintus duomenis ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1484/95 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Wolfgang BURTSCHER

Generalinis direktorius

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas


(1)   OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)   OL L 150, 2014 5 20, p. 1.

(3)   1995 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1484/95, nustatantis išsamias papildomų importo muitų sistemos taikymo taisykles ir papildomus importo muitus paukštienos bei kiaušinių sektoriams bei kiaušinių albuminui ir panaikinantis Reglamentą Nr. 163/67/EEB (OL L 145, 1995 6 29, p. 47).


PRIEDAS

„I PRIEDAS

KN kodas

Prekių aprašymas

Tipinė kaina

(EUR / 100 kg)

3 straipsnyje nurodytas užstatas

(EUR / 100 kg)

Kilmės šalis  (1)

0207 12 90

Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlės, vadinamos „65 % viščiukas“

136,1

0

AR

0207 14 10

Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlių dalys be kaulų

251,1

189,6

249,6

240,9

15

35

15

18

AR

BR

CL

TH

1602 32 11

Nevirti ir nekepti gaminiai iš Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių)

199,7

26

BR


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7).


2020 6 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/65


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/881

2020 m. birželio 25 d.

kuriuo tenkinamas prašymas suteikti naujojo eksportuojančio gamintojo statusą taikant Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1198 importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatytas galutines antidempingo priemones

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas),

atsižvelgdama į 2019 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1198, kuriuo, pagal Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas (2) (toliau – pradinis reglamentas), ypač į jo 2 straipsnį,

kadangi:

A.   GALIOJANČIOS PRIEMONĖS

(1)

2013 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 412/2013 (3) Taryba į Sąjungą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims (toliau – nagrinėjamasis produktas) nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

2019 m. liepos 12 d., atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1198 Komisija pratęsė priemonių taikymą dar penkeriems metams.

(3)

2019 m. lapkričio 28 d., atlikus priemonių vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/2131 (4) Komisija iš dalies pakeitė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1198.

(4)

Atliekant pradinį tyrimą pagal Reglamento (ES) 2016/1036 17 straipsnį tyrimui buvo atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai.

(5)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatė 13,1–23,4 % individualias antidempingo muito normas. Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyta 17,9 % muito norma. Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai išvardyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2131 I priede. Be to, iš KLR bendrovių, kurios apie save nepranešė arba nebendradarbiavo atliekant tyrimą, importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatyta visai šaliai taikoma 36,1 % muito norma.

(6)

Pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1198 2 straipsnį Komisija gali pakeisti to reglamento I priedą ir naujam eksportuojančiam gamintojui nustatyti bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios nebuvo atrinktos ir kurioms nebuvo taikomas individualus režimas, taikomą muito normą, t. y. vidutinę svertinę 17,9 % dydžio muito normą, jeigu bet kuris naujas KLR eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad jis:

a)

laikotarpiu, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, t. y. 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. (toliau – pradinis tiriamasis laikotarpis), neeksportavo į Sąjungą nagrinėjamojo produkto;

b)

nėra susijęs su jokiu KLR eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos pradiniu reglamentu nustatytos antidempingo priemonės, ir

c)

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po pradinio tiriamojo laikotarpio arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį.

B.   PRAŠYMAS SUTEIKTI NAUJOJO EKSPORTUOJANČIO GAMINTOJO STATUSĄ

(7)

Susijusių bendrovių „Huatai Ceramics Industry Limited“, Hunanas, Kinija ir „Kerun Ceramics Manufactory Ltd.“ grupė (toliau – „Huatai“ ir „Kerun“ arba pareiškėjas) pateikė Komisijai prašymą suteikti naujojo eksportuojančio gamintojo statusą ir atitinkamai joms nustatyti tyrimui neatrinktoms bendradarbiaujančioms KLR bendrovėms taikomą muito normą, t. y. 17,9 %. Pareiškėjas teigė, kad jis tenkino visas tris pradinio reglamento 2 straipsnyje nustatytas sąlygas.

(8)

Siekdama nustatyti, ar pareiškėjas tenkino pradinio reglamento 2 straipsnyje nustatytas naujojo eksportuojančiojo gamintojo statuso suteikimo sąlygas, Komisija pirmiausia pareiškėjui išsiuntė klausimyną ir paprašė pateikti įrodymų, kad jis tenkina naujojo eksportuojančiojo gamintojo statuso suteikimo sąlygas.

(9)

Išnagrinėjusi klausimyno atsakymą, Komisija paprašė papildomos informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos pareiškėjas pateikė.

(10)

Komisija siekė patikrinti visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tenkina naujojo eksportuojančiojo gamintojo statuso suteikimo sąlygas. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėjo pareiškėjo klausimyno atsakymuose pateiktus įrodymus, naudodamasi įvairiomis internetinėmis duomenų bazėmis, įskaitant „Orbis“ (5) ir „Qichacha“ (6), ir sutikrindama bendrovės informaciją su ankstesnėse bylose pateikta informacija. Tuo pat metu Komisija taip pat pranešė Sąjungos pramonei apie pareiškėjo prašymą ir paragino ją prireikus pateikti pastabų. Sąjungos pramonė pastabų nepateikė.

C.   PRAŠYMO ANALIZĖ

(11)

Dėl pradinio reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos, kad pareiškėjas neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (toliau – pradinis tiriamasis laikotarpis), Komisija nustatė, kad pareiškėjas iš tiesų per TL neeksportavo į ES. „Huatai“ įsteigta 2010 m. rugsėjo mėn. kaip keraminių reikmenų pardavėja vidaus rinkoje. Pagal jos įstatus matyti, kad ji neturėjo eksporto licencijos iki 2012 m. kovo mėn. ir negalėjo gaminti nagrinėjamojo produkto iki 2012 m. gruodžio mėn., t. y. po TL. „Kerun“ buvo įsteigta 2004 m. spalio mėn. Licenciją gaminti nagrinėjamąjį produktą ji gavo 2018 m. liepos mėn., o eksporto licenciją – 2019 m. gegužės mėn., t. y. abiem atvejais po TL. Todėl pareiškėjas tenkina šią sąlygą.

(12)

Dėl pradinio reglamento 2 straipsnio b punkte nustatytos sąlygos, kad pareiškėjas nėra susijęs su jokiais eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos pradiniu reglamentu nustatytos antidempingo priemonės, Komisija nustatė, kad pareiškėjas buvo susijęs su vienu iš pagrindinių jo pirkėjų, Malaizijos prekybos bendrove „Fluxline Trading SDN BHD“. Tačiau ši bendrovė nėra įsikūrusi KLR ir jai nebuvo taikomos pradiniu reglamentu nustatytos antidempingo priemonės. Kitų ryšių, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447 (7), nenustatyta. Todėl pareiškėjas tenkina šią sąlygą.

(13)

Dėl pradinio reglamento 2 straipsnio c punkte nustatytos sąlygos, kad pareiškėjas faktiškai eksportavo nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą po pradinio tiriamojo laikotarpio arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį kiekį, Komisija nustatė, kad pareiškėjas į Sąjungą eksportavo 2019 m., taigi po pradinio tiriamojo laikotarpio. Pareiškėjas pateikė sąskaitas faktūras, pakuočių sąrašą, konosamentą ir mokėjimo kvitą už 2019 m. Austrijos bendrovės pateiktą užsakymą. Todėl pareiškėjas tenkina šią sąlygą.

(14)

Taigi pareiškėjas tenkina visas tris sąlygas, kad jam būtų suteiktas naujojo eksportuojančio gamintojo statusas, kaip nustatyta pradinio reglamento 2 straipsnyje, ir todėl prašymas turėtų būti priimtas. Todėl pareiškėjui turėtų būti taikomas 17,9 % antidempingo muitas, taikomas bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios nebuvo atrinktos per pradinį tyrimą.

D.   FAKTŲ ATSKLEIDIMAS

(15)

Pareiškėjui ir Sąjungos pramonei buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta, kad „Huatai Ceramics Industry Limited“, Hunanas, Kinija ir „Kerun Ceramics Manufactory Ltd.“ (toliau – „Huatai“ ir „Kerun“) tikslinga taikyti per pradinį tyrimą neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikomą antidempingo muito normą.

(16)

Šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų. Pastabų negauta.

(17)

Šis reglamentas atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Į neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių sąrašą, nustatytą 2019 m. liepos 12 d. Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1198, ir konkrečiai į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1198 I priedą, įtraukiama ši bendrovė:

Bendrovė

Papildomas TARIC

kodas

„„Huatai Ceramics Industry Limited“, Hunanas, Kinija ir „Kerun Ceramics Manufactory Ltd.“

C551“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)   OL L 189, 2019 7 15, p. 8.

(3)   2013 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 131, 2013 5 15, p. 1).

(4)   2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2131, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1198, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 321, 2019 12 12, p. 139).

(5)  Duomenų bazė „Orbis“ yra pasaulinė įmonių informacijos teikėja, apimanti daugiau kaip 220 mln. įmonių visame pasaulyje. Joje daugiausia pateikiama standartizuota informacija apie privačias įmones ir įmonių struktūras.

(6)   „Qichacha“ yra privati pelno siekianti Kinijos duomenų bazė, kuri vartotojams ir (arba) specialistams teikia verslo duomenis, informaciją apie kreditus ir Kinijoje įsikūrusių privačių ir valstybinių įmonių analizę.

(7)  Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558), 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais, jei tenkinama viena iš šių sąlygų: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį; h) jie yra vienos šeimos nariai. Asmenys, kurie versle yra susiję vienas su kitu tuo, kad vienas yra kito vienintelis agentas, vienintelis platintojas arba vienintelis koncesininkas, nepriklausomai nuo to, kaip jie apibūdinti, laikomi susijusiais tik tuo atveju, jeigu jie atitinka ankstesniame sakinyje nurodytus kriterijus.


2020 6 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/68


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/882

2020 m. birželio 25 d.

kuriuo tenkinamas prašymas suteikti naujojo eksportuojančio gamintojo statusą taikant Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1198 importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatytas galutines antidempingo priemones

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas),

atsižvelgdama į 2019 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1198, kuriuo, pagal Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas (2) (toliau – pradinis reglamentas), ypač į jo 2 straipsnį,

kadangi:

A.   GALIOJANČIOS PRIEMONĖS

(1)

2013 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 412/2013 (3) Taryba į Sąjungą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims (toliau – nagrinėjamasis produktas) nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

2019 m. liepos 12 d., atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1198 Komisija pratęsė priemonių taikymą dar penkeriems metams.

(3)

2019 m. lapkričio 28 d., atlikus priemonių vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/2131 (4) Komisija iš dalies pakeitė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1198.

(4)

Atliekant pradinį tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį tyrimui buvo atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai.

(5)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatė 13,1–23,4 % individualias antidempingo muito normas. Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyta 17,9 % muito norma. Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai išvardyti Reglamento (ES) 2019/2131 I priede. Be to, iš KLR bendrovių, kurios apie save nepranešė arba nebendradarbiavo atliekant tyrimą, importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatyta visai šaliai taikoma 36,1 % muito norma.

(6)

Pagal pradinio reglamento 2 straipsnį Komisija gali pakeisti to reglamento I priedą ir naujam eksportuojančiam gamintojui nustatyti bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios nebuvo atrinktos ir kurioms nebuvo taikomas individualus režimas, taikomą muito normą, t. y. vidutinę svertinę 17,9 % dydžio muito normą, jeigu bet kuris naujas KLR eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad jis:

a)

laikotarpiu, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, t. y. 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. (toliau – pradinis tiriamasis laikotarpis), neeksportavo į Sąjungą nagrinėjamojo produkto;

b)

nėra susijęs su jokiu KLR eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos pradiniu reglamentu nustatytos antidempingo priemonės, ir

c)

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po pradinio tiriamojo laikotarpio arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį.

B.   PRAŠYMAS SUTEIKTI NAUJOJO EKSPORTUOJANČIO GAMINTOJO STATUSĄ

(7)

Bendrovė „Hunan Huazhi Ceramic Co., Ltd.“ (toliau – „Huazhi“ arba pareiškėjas) pateikė Komisijai prašymą suteikti naujojo eksportuojančio gamintojo statusą ir atitinkamai jai nustatyti neatrinktoms bendradarbiaujančioms KLR bendrovėms taikomą muito normą, t. y. 17,9 %. Pareiškėjas teigė, kad jis tenkino visas tris pradinio reglamento 2 straipsnyje nustatytas sąlygas.

(8)

Siekdama nustatyti, ar pareiškėjas tenkino pradinio reglamento 2 straipsnyje nustatytas naujojo eksportuojančiojo gamintojo statuso suteikimo sąlygas, Komisija pirmiausia pareiškėjui išsiuntė klausimyną ir paprašė pateikti įrodymų, kad jis tenkina naujojo eksportuojančiojo gamintojo statuso suteikimo sąlygas.

(9)

Išnagrinėjusi klausimyno atsakymą, Komisija paprašė papildomos informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos pareiškėjas pateikė.

(10)

Komisija siekė patikrinti visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tenkina naujojo eksportuojančiojo gamintojo statuso suteikimo sąlygas. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėjo pareiškėjo klausimyno atsakymuose pateiktus įrodymus, naudodamasi įvairiomis internetinėmis duomenų bazėmis, įskaitant „Orbis“ (5) ir „Qichacha“ (6), ir sutikrindama bendrovės informaciją su ankstesnėse bylose pateikta informacija. Tuo pat metu Komisija taip pat pranešė Sąjungos pramonei apie pareiškėjo prašymą ir paragino ją prireikus pateikti pastabų. Sąjungos pramonė pastabų nepateikė.

C.   PRAŠYMO ANALIZĖ

(11)

Dėl pradinio reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos, kad pareiškėjas neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, t. y. 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. (toliau – pradinis tiriamasis laikotarpis), Komisija nustatė, kad pareiškėjas tuo metu neegzistavo kaip bendrovė. „Huazhi“ įstatai sudaryti 2013 m. spalio mėn., o verslo licencija išduota 2013 m. lapkričio mėn. Todėl pareiškėjas negalėjo eksportuoti nagrinėjamojo produkto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu ir tenkino šią sąlygą.

(12)

Dėl pradinio reglamento 2 straipsnio b punkte nustatytos sąlygos, kad pareiškėjas nėra susijęs su jokiais eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos pradiniu reglamentu nustatytos antidempingo priemonės, Komisija nustatė, kad du „Huazhi“ akcininkai neturėjo jokių kitų akcijų. Nors vienas iš pagrindinių „Huazhi“ pirkėjų buvo Kinijos nagrinėjamojo produkto, kuriam taikomos antidempingo priemonės, gamintojas, nebuvo nustatyta jokio jų ryšio, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447 (7). Todėl pareiškėjas tenkina šią sąlygą.

(13)

Dėl pradinio reglamento 2 straipsnio c punkte nustatytos sąlygos, kad pareiškėjas faktiškai eksportavo nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą po pradinio tiriamojo laikotarpio arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį kiekį, Komisija nustatė, kad pareiškėjas į Sąjungą eksportavo 2019 m., taigi po pradinio tiriamojo laikotarpio. Pareiškėjas pateikė sąskaitas faktūras, pakuočių sąrašą, konosamentą ir mokėjimo kvitą už 2019 m. Prancūzijos bendrovės pateiktą užsakymą. Todėl pareiškėjas tenkina šią sąlygą.

(14)

Taigi pareiškėjas tenkina visas tris sąlygas, kad jam būtų suteiktas naujojo eksportuojančio gamintojo statusas, kaip nustatyta pradinio reglamento 2 straipsnyje, ir todėl prašymas turėtų būti priimtas. Todėl pareiškėjui turėtų būti taikomas 17,9 % antidempingo muitas, taikomas bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios nebuvo atrinktos per pradinį tyrimą.

D.   FAKTŲ ATSKLEIDIMAS

(15)

Pareiškėjui ir Sąjungos pramonei buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta, kad „Hunan Huazhi Ceramic Co., Ltd.“ (toliau – „Huazhi“) tikslinga taikyti per pradinį tyrimą neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikomą antidempingo muito normą.

(16)

Šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų. Pastabų negauta.

(17)

Šis reglamentas atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Į neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių sąrašą, nustatytą Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1198, ir konkrečiai į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1198 I priedą, įtraukiama ši bendrovė:

Bendrovė

Papildomas TARIC

kodas

Hunan Huazhi Ceramic Co., Ltd.

C550

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)   OL L 189, 2019 7 15, p. 8.

(3)   2013 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 131, 2013 5 15, p. 1).

(4)   2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2131, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1198, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 321, 2019 12 12, p. 139).

(5)  Duomenų bazė „Orbis“ yra pasaulinė įmonių informacijos teikėja, apimanti daugiau kaip 220 mln. įmonių visame pasaulyje. Joje daugiausia pateikiama standartizuota informacija apie privačias įmones ir įmonių struktūras.

(6)   „Qichacha“ yra privati pelno siekianti Kinijos duomenų bazė, kuri vartotojams ir (arba) specialistams teikia verslo duomenis, informaciją apie kreditus ir Kinijoje įsikūrusių privačių ir valstybinių įmonių analizę.

(7)  Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558), 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais, jei tenkinama viena iš šių sąlygų: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį; h) jie yra vienos šeimos nariai. Asmenys, kurie versle yra susiję vienas su kitu tuo, kad vienas yra kito vienintelis agentas, vienintelis platintojas arba vienintelis koncesininkas, nepriklausomai nuo to, kaip jie apibūdinti, laikomi susijusiais tik tuo atveju, jeigu jie atitinka ankstesniame sakinyje nurodytus kriterijus.


SPRENDIMAI

2020 6 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/71


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/883

2020 m. birželio 25 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2020) 4375)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/860 (5), pakitus su ta liga susijusiai epizootinei padėčiai Slovakijoje ir Lenkijoje;

(2)

po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/860 priėmimo dienos buvo nustatyta naujų afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje Lietuvoje ir naminių kiaulių populiacijoje Lenkijoje;

(3)

2020 m. birželio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro atvejis, susijęs su viena laukine kiaule, buvo nustatytas Lietuvos Telšių apskrityje, esančioje toje srityje, kuri įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo, susijusio su viena laukine kiaule, padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtraukta naujausio afrikinio kiaulių maro atvejo paveikta Lietuvos sritis turėtų būti įtraukta į jo priedo II dalį, o ne į I dalį;

(4)

2020 m. birželio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje nustatytas Lenkijos Polkovicų (polkowicki) apskrityje – srityje, kuri šiuo metu įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro protrūkio naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši naujausio afrikinio kiaulių maro protrūkio paveikta Lenkijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį, o ne į II dalį;

(5)

po šių naujausių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių ir naminių kiaulių populiacijose Lietuvoje ir Lenkijoje ir atsižvelgiant į esamą epizootinę padėtį Sąjungoje šių dviejų valstybių narių skirstymas į regionus buvo iš naujo įvertintas ir atnaujintas. Taikomos rizikos valdymo priemonės taip pat buvo iš naujo įvertintos ir atnaujintos. Į šiuos pokyčius turi būti atsižvelgta Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(6)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos zonos Lietuvoje ir Lenkijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II ir III dalių sąrašus. Todėl to priedo I, II ir III dalys turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę padėtį Sąjungoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo pakeitimai, padaryti šiuo sprendimu, įsigaliotų kuo greičiau;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 25 d.

Komisijos vardu

Stella KYRIAKIDES

Komisijos narė


(1)   OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2)   OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3)   OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4)   2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5)   2020 m. birželio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/860, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 195, 2020 6 19, p. 94).


PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

I DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

dans la province de Luxembourg:

la zone est délimitée, dans le sens des aiguilles d’une montre, par:

Frontière avec la France,

Rue Mersinhat à Florenville,

La N818jusque son intersection avec la N83,

La N83 jusque son intersection avec la N884,

La N884 jusque son intersection avec la N824,

La N824 jusque son intersection avec Le Routeux,

Le Routeux,

Rue d’Orgéo,

Rue de la Vierre,

Rue du Bout-d’en-Bas,

Rue Sous l’Eglise,

Rue Notre-Dame,

Rue du Centre,

La N845 jusque son intersection avec la N85,

La N85 jusque son intersection avec la N40,

La N40 jusque son intersection avec la N802,

La N802 jusque son intersection avec la N825,

La N825 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411jusque son intersection avec la N40,

N40: Burnaimont, Rue de Luxembourg, Rue Ranci, Rue de la Chapelle,

Rue du Tombois,

Rue Du Pierroy,

Rue Saint-Orban,

Rue Saint-Aubain,

Rue des Cottages,

Rue de Relune,

Rue de Rulune,

Route de l’Ermitage,

N87: Route de Habay,

Chemin des Ecoliers,

Le Routy,

Rue Burgknapp,

Rue de la Halte,

Rue du Centre,

Rue de l’Eglise,

Rue du Marquisat,

Rue de la Carrière,

Rue de la Lorraine,

Rue du Beynert,

Millewée,

Rue du Tram,

Millewée,

N4: Route de Bastogne, Avenue de Longwy, Route de Luxembourg,

Frontière avec le Grand-Duché de Luxembourg,

Frontière avec la France, jusque son intersection avec la Rue Mersinhat à Florenville.

2.   Estija

Šios Estijos sritys:

Hiiu maakond.

3.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Békés megye 950950, 950960, 950970, 951950, 952050, 952750, 952850, 952950, 953050, 953150, 953650, 953660, 953750, 953850, 953960, 954250, 954260, 954350, 954450, 954550, 954650, 954750, 954850, 954860, 954950, 955050, 955150, 955250, 955260, 955270, 955350, 955450, 955510, 955650, 955750, 955760, 955850, 955950, 956050, 956060, 956150 és 956160 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Bács-Kiskun megye 600150, 600850, 601550, 601650, 601660, 601750, 601850, 601950, 602050, 603250, 603750 és 603850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Budapest 1 kódszámú, vadgazdálkodási tevékenységre nem alkalmas területe,

Csongrád megye 800150, 800160, 800250, 802220, 802260, 802310 és 802450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Fejér megye 400150, 400250, 400351, 400352, 400450, 400550, 401150, 401250, 401350, 402050, 402350, 402360, 402850, 402950, 403050, 403250, 403350, 403450, 403550, 403650, 403750, 403950, 403960, 403970, 404570, 404650, 404750, 404850, 404950, 404960, 405050, 405750, 405850, 405950, 406050, 406150, 406550, 406650 és 406750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750260, 750350, 750450, 750460, 754450, 754550, 754560, 754570, 754650, 754750, 754950, 755050, 755150, 755250, 755350 és 755450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye 250850, 250950, 251050, 251150, 251360, 251450, 251550, 251650, 251750, 251850, 251950, 252050, 252150, 252250, 252550, 252650 és 253550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 553250, 553260, 553350, 553750, 553850 és 553910 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 570150, 570250, 570350, 570450, 570550, 570650, 570750, 570850, 571050, 571150, 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572150, 572250, 572350, 572550, 572650, 572750, 572850, 572950, 573150, 573250, 573260, 573350, 573360, 573450, 573850, 573950, 573960, 574050, 574150, 574350, 574360, 574550, 574650, 574750, 574850, 574860, 574950, 575050,575150, 575250, 575350, 575550, 575650, 575750, 575850, 575950, 576050, 576150, 576250, 576350, 576450, 576650, 576750, 576850, 576950, 577050, 577150, 577350, 577450, 577650, 577850, 577950, 578050, 578150, 578250, 578350, 578360, 578450, 578550, 578560, 578650, 578850, 578950, 579050, 579150, 579250, 579350, 579450, 579460, 579550, 579650, 579750, 580050, 580250 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

4.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Pāvilostas novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Ventspils novada Jūrkalnes pagasts,

Grobiņas novads,

Rucavas novada Dunikas pagasts.

5.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Klaipėdos rajono savivaldybės: Agluonėnų, Priekulės, Veiviržėnų, Judrėnų, Endriejavo ir Vėžaičių seniūnijos,

Kretingos rajono savivaldybės: Darbėnų, Kretingos ir Žalgirio seniūnijos,

Plungės rajono savivaldybės: Nausodžio sen. dalis nuo kelio 166 į pietryčius ir Kulių seniūnija,

Skuodo rajono savivaldybės: Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Skuodo miesto seniūnijos.

6.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Wielbark i Rozogi w powiecie szczycieńskim,

gminy Janowiec Kościelny, Janowo i Kozłowo w powiecie nidzickim,

powiat działdowski,

gminy Dąbrówno, Grunwald i Ostróda z miastem Ostróda w powiecie ostródzkim,

gminy Kisielice, Susz, Iława z miastem Iława, Lubawa z miastem Lubawa, w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

gminy Kulesze Kościelne, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

powiat zambrowski,

w województwie mazowieckim:

powiat ostrołęcki,

powiat miejski Ostrołęka,

gminy Bielsk, Brudzeń Duży, Drobin, Gąbin, Łąck, Nowy Duninów, Radzanowo, Słupno i Stara Biała w powiecie płockim,

powiat miejski Płock,

powiat sierpecki,

powiat żuromiński,

gminy Andrzejewo, Brok, Małkinia Górna, Stary Lubotyń, Szulborze Wielkie, Wąsewo, Zaręby Kościelne i Ostrów Mazowiecka z miastem Ostrów Mazowiecka w powiecie ostrowskim,

gminy Dzierzgowo, Lipowiec Kościelny, miasto Mława, Radzanów, Szreńsk, Szydłowo i Wieczfnia Kościelna, w powiecie mławskim,

powiat przasnyski,

powiat makowski,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Kowala, Wierzbica, część gminy Wolanów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie radomskim,

powiat miejski Radom,

powiat szydłowiecki,

powiat gostyniński,

w województwie podkarpackim:

gmina Wielkie Oczy w powiecie lubaczowskim,

gminy Laszki, Radymno z miastem Radymno, część gminy Wiązownica położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 867 i gmina wiejska Jarosław w powiecie jarosławskim,

gminy Przeworsk z miastem Przeworsk, Gać Jawornik Polski, Kańczuga, Tryńcza i Zarzecze w powiecie przeworskim,

powiat łańcucki,

gminy Trzebownisko, Głogów Małopolski i część gminy Sokołów Małopolski położona na południe od linii wyznaczonej przez droge nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gminy Dzikowiec, Kolbuszowa, Niwiska i Raniżów w powiecie kolbuszowskim,

gminy Borowa, Czermin, Gawłuszowice, Mielec z miastem Mielec, Padew Narodowa, Przecław, Tuszów Narodowy w powiecie mieleckim,

w województwie świętokrzyskim:

powiat opatowski,

powiat sandomierski,

gminy Bogoria, Łubnice, Oleśnica, Osiek, Połaniec, Rytwiany i Staszów w powiecie staszowskim,

gmina Skarżysko Kościelne w powiecie skarżyskim,

gmina Wąchock, część gminy Brody położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 oraz na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogi: nr 0618T biegącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie, drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy oraz na północ od drogi nr 42 i część gminy Mirzec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno - wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

powiat ostrowiecki,

gminy Gowarczów, Końskie i Stąporków w powiecie koneckim,

w województwie łódzkim:

gminy Łyszkowice, Kocierzew Południowy, Kiernozia, Chąśno, Nieborów, część gminy wiejskiej Łowicz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącej od granicy miasta Łowicz do zachodniej granicy gminy oraz część gminy wiejskiej Łowicz położona na wschód od granicy miasta Łowicz i na północ od granicy gminy Nieborów w powiecie łowickim,

gminy Biała Rawska, Cielądz, Rawa Mazowiecka z miastem Rawa Mazowiecka i Regnów w powiecie rawskim,

powiat skierniewicki,

powiat miejski Skierniewice,

gminy Białaczów, Mniszków, Paradyż, Sławno i Żarnów w powiecie opoczyńskim,

gminy Czerniewice, Inowłódz, Lubochnia, Rzeczyca, Tomaszów Mazowiecki z miastem Tomaszów Mazowiecki i Żelechlinek w powiecie tomaszowskim,

w województwie pomorskim:

gminy Ostaszewo, miasto Krynica Morska oraz część gminy Nowy Dwór Gdański położona na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminygminy w powiecie nowodworskim,

gminy Lichnowy, Miłoradz, Nowy Staw, Malbork z miastem Malbork w powiecie malborskim,

gminy Mikołajki Pomorskie, Stary Targ i Sztum w powiecie sztumskim,

powiat gdański,

Miasto Gdańsk,

powiat tczewski,

powiat kwidzyński,

w województwie lubuskim:

gminy Maszewo i Gubin z miastem Gubin w powiecie krośnieńskim,

gminy Międzyrzecz, Pszczew, Trzciel w powiecie międzyrzeckim,

gmina Lubrza, Łagów, część gminy Zbąszynek położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Zbąszynia do Świebodzina oraz część położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od miasta Zbąszynek w kierunku zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 1210F, a nastęnie przez drogę 1210F biegnącą od skrzyżowania z linia kolejową do zachodniej granicy gminy, część gminy Szczaniec położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Świebodzin położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie świebodzińskim,

gmina Cybinka w powiecie słubickim,

część gminy Torzym położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę A2 w powiecie sulęcińskim,

w województwie dolnośląskim:

gminy Bolesławiec z miastem Bolesławiec, Gromadka i Osiecznica w powiecie bolesławieckim,

gmina Węgliniec w powiecie zgorzeleckim,

gminy Chocianów, Polkowice, część gminy Przemków położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12, w powiecie polkowickim,

gmina Jemielno, Niechlów i Góra w powiecie górowskim,

gmina Rudna i Lubin z miastem Lubin w powiecie lubińskim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Krzemieniewo, Rydzyna, część gminy Święciechowa położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12w powiecie leszczyńskim,

powiat nowotomyski,

gminy Granowo, Grodzisk Wielkopolski i część gminy Kamieniec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

gminy Czempiń, miasto Kościan, część gminy wiejskiej Kościan położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5 oraz na wschód od linii wyznaczonej przez kanał Obry, część gminy Krzywiń położona na wschód od linii wyznaczonej przez kanał Obry w powiecie kościańskim,

powiat miejski Poznań,

gminy Rokietnica, Suchy Las, Mosina, miasto Luboń, miasto Puszczykowo, część gminy Komorniki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5, część gminy Stęszew położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 5 i 32 i część gminy Kórnik położona na zachód od linii wyznaczonych przez drogi: nr S11 biegnacą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 434 i drogę nr 434 biegnacą od tego skrzyżowania do południowej granicy gminy w powiecie poznańskim,

gminy Pniewy, Szamotuły, część gminy Duszniki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 92 oraz na północ od linii wyznaczonej przez droge nr 92 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 306, część gminy Kaźmierz położona na północ i na zachód od linii wyznaczonych przez drogi: nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Witkowice – Gorszewice – Kaźmierz (wzdłuż ulic Czereśniowa, Dworcowa, Marii Konopnickiej) – Chlewiska, biegnącą do wschodniej granicy gminy w powiecie szamotulskim.

7.   Slovakija

Šios Slovakijos sritys:

the whole district of Vranov nad Topľou,

the whole district of Humenné,

the whole district of Snina,

the whole district of Sobrance,

in the district of Michalovce, the whole municipalities of Tušice, Moravany, Pozdišovce, Michalovce, Zalužice, Lúčky, Závadka, Hnojné, Poruba pod Vihorlatom, Jovsa, Kusín, Klokočov, Kaluža, Vinné, Trnava pri Laborci, Oreské, Staré, Zbudza, Petrovce nad Laborcom, Lesné, Suché, Rakovec nad Ondavou, Nacina Ves, Voľa, Pusté Čemerné and Strážske,

in the district of Košice - okolie, the whole municipalities not included in Part II,

in the district of Gelnica, the whole municipalities of Uhorná, Smolník, Smolnícka Huta, Mníšek nad Hnilcom, Prakovce, Helcmanovce, Gelnica, Kojšov, Veľký Folkmár, Jaklovce, Žakarovce and Margecany,

in the district of Prešov, the whole municipalities of Klenov, Miklušovce, Sedlice, Suchá dolina, Janov, Radatice, Ľubovec, Ličartovce, Drienovská Nová Ves, Kendice, Petrovany, Drienov, Lemešany, Janovík, Bretejovce, Seniakovce, Šarišské Bohdanovce, Varhaňovce, Brestov Mirkovce, Žehňa, Tuhrina, Lúčina and Červenica,

in the district of Rožňava, the whole municipalities of Ardovo, Bohúňovo, Bôrka, Bretka, Brzotín, Čoltovo, Dlhá Ves, Drnava, Gemerská Hôrka, Gemerská Panica, Hrhov, Hrušov, Jablonov nad Turňou, Jovice, Kečovo, Kováčová, Krásnohorská Dlhá Lúka, Krásnohorské Podhradie, Kružná, Kunová Teplica, Lipovník, Lúčka, Meliata, Pača, Pašková, Plešivec, Rakovnica, Rožňava, Rudná, Silica, Silická Brezová, Silická Jablonica, Slavec and Vidová,

in the district of Revúca, the whole municipalities of Gemer, Tornaľa and Žiar,

in the district of Rimavská Sobota, the whole municipalities of Figa, Hubovo, Lenka, Včelince, Neporadza, Kráľ, Riečka, Abovce, Štrkovec, Chanava, Kešovce, Rumince, Barca, Bátka, Dulovo, Žíp, Vieska nad Blhom, Radnovce, Cakov, Ivanice, Zádor, Rimavská Seč, Lenartovce, Vlkyňa, Číž, Sútor, Belín, Rimavské Janovce, Pavlovce, Janice, Chrámec, Drňa, Orávka, Martinová, Bottovo, Dubovec, Šimonovce, Širkovce, Jesenské, Gortva, Hodejovec, Hodejov, Blhovce, Hostice, Jestice, Petrovce, Gemerské Dechtáre, Gemerský Jablonec, Hajnáčka, Dubno, Stará Bašta, Nová Bašta, Studená, Večelkov, Tachty and Stránska,

in the district of Lučenec, the whole municipalities of Trenč, Veľká nad Ipľom, Jelšovec, Panické Dravce, Lučenec, Kalonda, Rapovce, Trebeľovce, Mučín, Lipovany, Pleš, Fiľakovské Kováče, Ratka, Fiľakovo, Biskupice, Belina, Radzovce, Čakanovce, Šiatorská Bukovinka, Čamovce, Šurice, Halič, Mašková, Ľuboreč, Šíd and Prša,

in the district of Veľký Krtíš, the whole municipalities of Ipeľské Predmostie, Veľká Ves nad Ipľom, Sečianky, Kleňany, Hrušov, Vinica, Balog nad Ipľom, Dolinka, Kosihy nad Ipľom, Ďurkovce, Širákov, Kamenné Kosihy, Seľany, Veľká Čalomija, Malá Čalomija, Koláre, Trebušovce, Chrastince, Lesenice, Slovenské Ďarmoty, Opatovská Nová Ves, Bátorová, Nenince, Záhorce, Želovce, Sklabiná, Nová Ves, Obeckov, Vrbovka, Kiarov, Kováčovce, Zombor, Olováry, Čeláre, Glabušovce, Veľké Straciny, Malé Straciny, Malý Krtíš, Veľký Krtíš, Pôtor, Veľké Zlievce, Malé Zlievce, Bušince, Muľa, Ľuboriečka, Dolná Strehová, Vieska, Slovenské Kľačany, Horná Strehová, Chrťany and Závada.

8.   Graikija

Šios Graikijos sritys:

in the regional unit of Drama:

the community departments of Sidironero and Skaloti and the municipal departments of Livadero and Ksiropotamo (in Drama municipality),

the municipal department of Paranesti (in Paranesti municipality),

the municipal departments of Kokkinogeia, Mikropoli, Panorama, Pyrgoi (in Prosotsani municipality),

the municipal departments of Kato Nevrokopi, Chrysokefalo, Achladea, Vathytopos, Volakas, Granitis, Dasotos, Eksohi, Katafyto, Lefkogeia, Mikrokleisoura, Mikromilea, Ochyro, Pagoneri, Perithorio, Kato Vrontou and Potamoi (in Kato Nevrokopi municipality),

in the regional unit of Xanthi:

the municipal departments of Kimmerion, Stavroupoli, Gerakas, Dafnonas, Komnina, Kariofyto and Neochori (in Xanthi municipality),

the community departments of Satres, Thermes, Kotyli, and the municipal departments of Myki, Echinos and Oraio and (in Myki municipality),

the community department of Selero and the municipal department of Sounio (in Avdira municipality),

in the regional unit of Rodopi:

the municipal departments of Komotini, Anthochorio, Gratini, Thrylorio, Kalhas, Karydia, Kikidio, Kosmio, Pandrosos, Aigeiros, Kallisti, Meleti, Neo Sidirochori and Mega Doukato (in Komotini municipality),

the municipal departments of Ipio, Arriana, Darmeni, Archontika, Fillyra, Ano Drosini, Aratos and the Community Departments Kehros and Organi (in Arriana municipality),

the municipal departments of Iasmos, Sostis, Asomatoi, Polyanthos and Amvrosia and the community department of Amaxades (in Iasmos municipality),

the municipal department of Amaranta (in Maroneia Sapon municipality),

in the regional unit of Evros:

the municipal departments of Kyriaki, Mandra, Mavrokklisi, Mikro Dereio, Protokklisi, Roussa, Goniko, Geriko, Sidirochori, Megalo Derio, Sidiro, Giannouli, Agriani and Petrolofos (in Soufli municipality),

the municipal departments of Dikaia, Arzos, Elaia, Therapio, Komara, Marasia, Ormenio, Pentalofos, Petrota, Plati, Ptelea, Kyprinos, Zoni, Fulakio, Spilaio, Nea Vyssa, Kavili, Kastanies, Rizia, Sterna, Ampelakia, Valtos, Megali Doxipara, Neochori and Chandras (in Orestiada municipality),

the municipal departments of Asvestades, Ellinochori, Karoti, Koufovouno, Kiani, Mani, Sitochori, Alepochori, Asproneri, Metaxades, Vrysika, Doksa, Elafoxori, Ladi, Paliouri and Poimeniko (in Didymoteixo municipality),

in the regional unit of Serres:

the municipal departments of Kerkini, Livadia, Makrynitsa, Neochori, Platanakia, Petritsi, Akritochori, Vyroneia, Gonimo, Mandraki, Megalochori, Rodopoli, Ano Poroia, Katw Poroia, Sidirokastro, Vamvakophyto, Promahonas, Kamaroto, Strymonochori, Charopo, Kastanousi and Chortero and the community departments of Achladochori, Agkistro and Kapnophyto (in Sintiki municipality),

the municipal departments of Serres, Elaionas and Oinoussa and the community departments of Orini and Ano Vrontou (in Serres municipality),

the municipal departments of Dasochoriou, Irakleia, Valtero, Karperi, Koimisi, Lithotopos, Limnochori, Podismeno and Chrysochorafa (in Irakleia municipality).

II DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

dans la province de Luxembourg:

la zone est délimitée, dans le sens des aiguilles d’une montre, par:

La Rue de la Station (N85) à Florenville jusque son intersection avec la N894,

La N894 jusque son intersection avec la rue Grande,

La rue Grande jusque son intersection avec la rue de Neufchâteau,

La rue de Neufchâteau jusque son intersection avec Hosseuse,

Hosseuse,

La Roquignole,

Les Chanvières,

La Fosse du Loup,

Le Sart,

La N801 jusque son intersection avec la rue de l’Accord,

La rue de l’Accord,

La rue du Fet,

La N40 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N81 au niveau de Weyler,

La N81 jusque son intersection avec la N883 au niveau d’Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N88 au niveau d’Aubange,

La N88 jusque son intersection avec la N811,

La N811 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N88,

La N88 (rue Baillet Latour, rue Fontaine des Dames, rue Yvan Gils, rue de Virton, rue de Gérouville, Route de Meix) jusque son intersection avec la N981,

La N981 (rue de Virton) jusque son intersection avec la N83,

La N83 (rue du Faing, rue de Bouillon, rue Albert 1er, rue d’Arlon) jusque son intersection avec la N85 (Rue de la Station) à Florenville.

2.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

the whole region of Haskovo,

the whole region of Yambol,

the whole region of Stara Zagora,

the whole region of Pernik,

the whole region of Kyustendil,

the whole region of Plovdiv,

the whole region of Pazardzhik,

the whole region of Smolyan,

the whole region of Burgas excluding the areas in Part III.

3.   Estija

Šios Estijos sritys:

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Békés megye 950150, 950250, 950350, 950450, 950550, 950650, 950660, 950750, 950850, 950860, 951050, 951150, 951250, 951260, 951350, 951450, 951460, 951550, 951650, 951750, 952150, 952250, 952350, 952450, 952550, 952650, 953250, 953260, 953270, 953350, 953450, 953550, 953560, 953950, 954050, 954060, 954150, 956250, 956350, 956450, 956550, 956650 és 956750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651100, 651200, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652100, 652200, 652300, 652601, 652602, 652603, 652700, 652900, 653000, 653100,653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655400, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658100, 658201, 658202, 658310, 658401, 658402, 658403, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902, 659000, 659100, 659210, 659220, 659300, 659400, 659500, 659601, 659602, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800, valamint 652400, 652500 és 652800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Fejér megye 403150, 403160, 403260, 404250, 404550, 404560, 405450, 405550, 405650, 406450 és 407050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702350, 702450, 702550, 702750, 702850, 702950, 703050, 703150, 703250, 703350, 703360, 703370, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, 705150,705250, 705350, 705450, 705510 és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750250, 750550, 750650, 750750, 750850, 750970, 750980, 751050, 751150, 751160, 751250, 751260, 751350, 751360, 751450, 751460, 751470, 751550, 751650, 751750, 7151850, 751950, 752150, 752250, 752350, 752450, 752460, 752550, 752560, 752650, 752750, 752850, 752950, 753060, 753070, 753150, 753250, 753310, 753450, 753550, 753650, 753660, 753750, 753850, 753950, 753960, 754050, 754150, 754250, 754360, 754370, 754850, 755550, 755650 és 755750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye: 252350, 252450, 252460, 252750, 252850, 252860, 252950, 252960, 253050, 253150, 253250, 253350 és 253450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 550110, 550120, 550130, 550210, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550710, 550810, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 551810, 551821, 552010, 552150, 552250, 552350, 552360, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552960, 552970, 553050, 553110, 553650 és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 570950, 571850, 571950, 572050, 573550, 573650, 574250, 577250 és 580150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe.

5.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Ādažu novads,

Aizputes novads,

Aglonas novads,

Aizkraukles novads,

Aknīstes novads,

Alojas novads,

Alsungas novads,

Alūksnes novads,

Amatas novads,

Apes novads,

Auces novads,

Babītes novads,

Baldones novads,

Baltinavas novads,

Balvu novads,

Bauskas novads,

Beverīnas novads,

Brocēnu novads,

Burtnieku novads,

Carnikavas novads,

Cēsu novads,

Cesvaines novads,

Ciblas novads,

Dagdas novads,

Daugavpils novads,

Dobeles novads,

Dundagas novads,

Durbes novads,

Engures novads,

Ērgļu novads,

Garkalnes novads,

Gulbenes novads,

Iecavas novads,

Ikšķiles novads,

Ilūkstes novads,

Inčukalna novads,

Jaunjelgavas novads,

Jaunpiebalgas novads,

Jaunpils novads,

Jēkabpils novads,

Jelgavas novads,

Kandavas novads,

Kārsavas novads,

Ķeguma novads,

Ķekavas novads,

Kocēnu novads,

Kokneses novads,

Krāslavas novads,

Krimuldas novads,

Krustpils novads,

Kuldīgas novads,

Lielvārdes novads,

Līgatnes novads,

Limbažu novads,

Līvānu novads,

Lubānas novads,

Ludzas novads,

Madonas novads,

Mālpils novads,

Mārupes novads,

Mazsalacas novads,

Mērsraga novads,

Naukšēnu novads,

Neretas novads,

Ogres novads,

Olaines novads,

Ozolnieku novads,

Pārgaujas novads,

Pļaviņu novads,

Preiļu novads,

Priekules novads,

Priekuļu novads,

Raunas novads,

republikas pilsēta Daugavpils,

republikas pilsēta Jelgava,

republikas pilsēta Jēkabpils,

republikas pilsēta Jūrmala,

republikas pilsēta Rēzekne,

republikas pilsēta Valmiera,

Rēzeknes novads,

Riebiņu novads,

Rojas novads,

Ropažu novads,

Rugāju novads,

Rundāles novads,

Rūjienas novads,

Salacgrīvas novads,

Salas novads,

Salaspils novads,

Saldus novads,

Saulkrastu novads,

Sējas novads,

Siguldas novads,

Skrīveru novads,

Skrundas novads,

Smiltenes novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Strenču novads,

Talsu novads,

Tērvetes novads,

Tukuma novads,

Vaiņodes novads,

Valkas novads,

Varakļānu novads,

Vārkavas novads,

Vecpiebalgas novads,

Vecumnieku novads,

Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

Viesītes novads,

Viļakas novads,

Viļānu novads,

Zilupes novads.

6.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Alytaus miesto savivaldybė,

Alytaus rajono savivaldybė: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios, Raitininkų seniūnijos,

Anykščių rajono savivaldybė,

Akmenės rajono savivaldybė,

Biržų miesto savivaldybė,

Biržų rajono savivaldybė,

Druskininkų savivaldybė,

Elektrėnų savivaldybė,

Ignalinos rajono savivaldybė,

Jonavos rajono savivaldybė,

Joniškio rajono savivaldybė,

Jurbarko rajono savivaldybė,

Kaišiadorių rajono savivaldybė,

Kalvarijos savivaldybė,

Kauno miesto savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė: Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Vandžiogalos ir Vilkijos seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1, Užliedžių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1 ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 1907,

Kazlų rūdos savivaldybė: Kazlų rūdos seniūnija į šiaurę nuo kelio Nr. 230, į rytus nuo kelio Kokė-Užbaliai-Čečetai iki kelio Nr. 2610 ir į pietus nuo kelio Nr. 2610,

Kelmės rajono savivaldybė,

Kėdainių rajono savivaldybė,

Kupiškio rajono savivaldybė,

Kretingos rajono savivaldybė: Imbarės, Kūlupėnų ir Kartenos seniūnijos,

Lazdijų rajono savivaldybė,

Marijampolės savivaldybė: Degučių, Marijampolės, Mokolų, Liudvinavo ir Narto seniūnijos,

Mažeikių rajono savivaldybė,

Molėtų rajono savivaldybė: Alantos seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio 119 ir į šiaurę nuo kelio Nr. 2828, Balninkų, Dubingių, Giedraičių, Joniškio ir Videniškių seniūnijos,

Pagėgių savivaldybė,

Pakruojo rajono savivaldybė,

Panevėžio rajono savivaldybė,

Panevėžio miesto savivaldybė,

Pasvalio rajono savivaldybė,

Radviliškio rajono savivaldybė,

Rietavo savivaldybė,

Prienų rajono savivaldybė: Stakliškių ir Veiverių seniūnijos,

Plungės rajono savivaldybė: Babrungo, Alsėdžių, Žlibinų, Stalgėnų, Paukštakių, Platelių ir Žemaičių Kalvarijos, Nausodžio sen. dalis nuo kelio Nr. 166 į šiaurės vakarus, Plungės miesto ir Šateikių seniūnijos,

Raseinių rajono savivaldybė,

Rokiškio rajono savivaldybė,

Skuodo rajono savivaldybės: Aleksandrijos, Barstyčių, Ylakių, Notėnų ir Šačių seniūnijos,

Šakių rajono savivaldybė,

Šalčininkų rajono savivaldybė,

Šiaulių miesto savivaldybė,

Šiaulių rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė,

Širvintų rajono savivaldybė,

Šilalės rajono savivaldybė,

Švenčionių rajono savivaldybė,

Tauragės rajono savivaldybė,

Telšių rajono savivaldybė,

Trakų rajono savivaldybė,

Ukmergės rajono savivaldybė,

Utenos rajono savivaldybė,

Varėnos rajono savivaldybė,

Vilniaus miesto savivaldybė,

Vilniaus rajono savivaldybė,

Vilkaviškio rajono savivaldybė: Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio seniūnijos,

Visagino savivaldybė,

Zarasų rajono savivaldybė.

7.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kalinowo, Prostki, Stare Juchy i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

gminy Elbląg, Gronowo Elbląskie, Milejewo, Młynary, Markusy, Rychliki i Tolkmicko w powiecie elbląskim,

powiat miejski Elbląg,

powiat gołdapski,

gmina Wieliczki w powiecie oleckim,

powiat piski,

gmina Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie w powiecie bartoszyckim,

gminy Biskupiec, Gietrzwałd, Kolno, Jonkowo, Purda, Stawiguda, Świątki, Olsztynek i miasto Olsztyn oraz część gminy Barczewo położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie olsztyńskim,

gminy Łukta, Małdyty, Miłomłyn, Miłakowo, i część gminy Morąg położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga w powiecie ostródzkim,

część gminy Ryn położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową łączącą miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

gminy Braniewo i miasto Braniewo, Frombork, Lelkowo, Pieniężno, Płoskinia oraz część gminy Wilczęta położona na pólnoc od linii wyznaczonej przez drogę nr 509 w powiecie braniewskim,

gmina Reszel, część gminy Kętrzyn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn, na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy oraz na zachód i na południe od zachodniej i południowej granicy miasta Kętrzyn, miasto Kętrzyn i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gminy Lubomino i Orneta w powiecie lidzbarskim,

gmina Nidzica w powiecie nidzickim,

gminy Dźwierzuty, Jedwabno, Pasym, Szczytno i miasto Szczytno i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

powiat mrągowski,

gmina Zalewo w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

gminy Orla, Rudka, Brańsk z miastem Brańsk, Boćki w powiecie bielskim,

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Jedwabne, Przytuły i Wiznaw powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

gminy Dziadkowice, Grodzisk, Mielnik, Milejczyce, Nurzec-Stacja i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

powiat hajnowski,

gminy Klukowo, Szepietowo, Kobylin-Borzymy, Nowe Piekuty i Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

powiat kolneński z miastem Kolno,

gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Michałowo, Supraśl, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady, Choroszcz i część gminy Poświętne położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 681 w powiecie białostockim,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok,

w województwie mazowieckim:

powiat siedlecki,

powiat miejski Siedlce,

gminy Bielany, Ceranów, Kosów Lacki, Repki i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

powiat węgrowski,

powiat łosicki,

powiat ciechanowskip,

powiat sochaczewski,

powiat zwoleński,

gminy Garbatka – Letnisko, Gniewoszów i Sieciechów w powiecie kozienickim,

powiat lipski,

gminy Gózd, Iłża, Jastrzębia, Jedlnia Letnisko, Pionki z miastem Pionki, Skaryszew, Jedlińsk, Przytyk, Zakrzew, część gminy Wolanów położona na północ od drogi nr 12 i w powiecie radomskim,

gminy Bodzanów, Bulkowo, Staroźreby, Słubice, Wyszogród i Mała Wieś w powiecie płockim,

powiat nowodworski,

powiat płoński,

gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

powiat wołomiński,

część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Borowie, Garwolin z miastem Garwolin, Górzno, Miastków Kościelny, Parysów, Pilawa, Trojanów, Żelechów, część gminy Wilga położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia do rzeki Wisły w powiecie garwolińskim,

gmina Boguty – Pianki w powiecie ostrowskim,

gminy Stupsk, Wiśniewo i Strzegowo w powiecie mławskim,

gminy Dębe Wielkie, Dobre, Halinów, Latowicz, Stanisławów i miasto Sulejówek w powiecie mińskim,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

powiat grójecki,

powiat grodziski,

powiat żyrardowski,

gminy Białobrzegi, Promna, Radzanów, Stara Błotnica, Wyśmierzyce w powiecie białobrzeskim,

powiat przysuski,

powiat miejski Warszawa,

w województwie lubelskim:

powiat bialski,

powiat miejski Biała Podlaska,

gminy Aleksandrów, Biłgoraj z miastem Biłgoraj, Biszcza, Józefów, Księżpol, Łukowa, Obsza, Potok Górny, Tarnogród i Tereszpol, część gminy Frampol położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74, część gminy Goraj położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835, część gminy Turobin położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835 w powiecie biłgorajskim,

powiat janowski,

powiat puławski,

powiat rycki,

gminy Adamów, Krzywda, Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Stanin, gmina wiejska Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Bychawa, Głusk, Jabłonna, Krzczonów, Garbów Strzyżewice, Wysokie, Bełżyce, Borzechów, Niedrzwica Duża, Konopnica, Wojciechów i Zakrzew w powiecie lubelskim,

gminy Abramów, Kamionka, Michów, Uścimów w powiecie lubartowskim,

gminy Mełgiew, Rybczewice, Piaski i miasto Świdnik w powiecie świdnickim,

gmina Fajsławice, część gminy Żółkiewka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 i część gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

powiat hrubieszowski,

gminy Krynice, Rachanie, Tarnawatka, Łaszczów, Telatyn, Tyszowce i Ulhówek w powiecie tomaszowskim,

gminy Białopole, Chełm, Dorohusk, Dubienka, Kamień, Leśniowice, Ruda – Huta, Sawin, Wojsławice, Żmudź w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

gmina Adamów, Miączyn, Sitno, Komarów-Osada, Krasnobród, Łabunie, Zamość, Grabowiec, Zwierzyniec i część gminy Skierbieszów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843 w powiecie zamojskim,

powiat miejski Zamość,

powiat kraśnicki,

powiat opolski,

gminy Dębowa Kłoda, Jabłoń, Podedwórze, Sosnowica w powiecie parczewskim,

gminy Stary Brus, Wola Uhruska, część gminy wiejskiej Włodawa położona na południe od południowej granicy miasta Włodawa i część gminy Hańsk położona na wschód od linii wyznaczonej od drogi nr 819 w powiecie włodawskim,

gmina Kąkolewnica, Komarówka Podlaska i Ulan Majorat w powiecie radzyńskim,

w województwie podkarpackim:

powiat stalowowolski,

gminy Horyniec-Zdrój, Cieszanów, Oleszyce, Stary Dzików i Lubaczów z miastem Lubaczów w powiecie lubaczowskim,

gminy Adamówka i Sieniawa w powiecie przeworskim,

część gminy Wiązownica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 867 w powiecie jarosławskim,

gmina Kamień, część gminy Sokołów Małopolski położona na północ od linii wyznaczonej przez droge nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gminy Cmolas i Majdan Królewski w powiecie kolbuszowskim,

powiat leżajski,

powiat niżański,

powiat tarnobrzeski,

w województwie pomorskim:

gminy Dzierzgoń i Stary Dzierzgoń w powiecie sztumskim,

gmina Stare Pole w powiecie malborskim,

gminy Stegny, Sztutowo i część gminy Nowy Dwór Gdański położona na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminyw powiecie nowodworskim,

w województwie świętokrzyskim:

gmina Tarłów i część gminy Ożarów polożona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie opatowskim,

część gminy Brody położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 oraz na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 0618T biegącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie oraz przez drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy i część gminy Mirzec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno - wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

w województwie lubuskim:

powiat wschowski,

gminy Bobrowice, Bytnica, Dąbie i Krosno Odrzańskie w powiecie krośnieńskim,

gminy, Kolsko, część gminy Kożuchów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy, część gminy Bytom Odrzański położona na północny zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 293 i 326, część gminy Nowe Miasteczko położona na zachód od linii wyznaczonych przez drogi 293 i 328, część gminy Siedlisko położona na północny zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od rzeki Odry przy południowe granicy gminy do drogi nr 326 łączącej się z drogą nr 325 biegnącą w kierunku miejscowości Różanówka do skrzyżowania z drogą nr 321 biegnącą od tego skrzyżowania w kierunku miejscowości Bielawy, a następnie przedłużoną przez drogę przeciwpożarową biegnącą od drogi nr 321 w miejscowości Bielawy do granicy gminy w powieie nowosolskim,

gminy Babimost, Czerwieńsk, Kargowa, Nowogród Bobrzański, Sulechów, Świdnica, Trzebiechów oraz część gminy Bojadła położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy w powiecie zielonogórskim,

powiat żarski,

gminy Brzeźnica, Iłowa, Małomice, Szprotawa, Wymiarki, Żagań, miasto Żagań, miasto Gozdnica, część gminy Niegosławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 328 w powiecie żagańskim,

gmina Skąpe, część gminy Zbąszynek położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Zbąszynia do Świebodzina oraz część położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od miasta Zbąszynek w kierunku zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 1210F, a nastęnie przez drogę 1210F biegnącą od skrzyżowania z linia kolejową do zachodniej granicy gminy, część gminy Szczaniec położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Świebodzin położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie świebodzińskim,

w województwie dolnośląskim:

gmina Pęcław, część gminy Kotla położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Krzycki Rów, część gminy wiejskiej Głogów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 12, 319 oraz 329, część miasta Głogów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie głogowskim,

gmina Grębocice w powiecie polkowickim,

w województwie wielkopolskim:

powiat wolsztyński,

gminy Rakoniewice, Wielichowo i część gminy Kamieniec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

gminy Wijewo, część gminy Włoszakowice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi 3903P biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Boguszyn, a następnie przez drogę łączącą miejscowość Boguszyn z miejscowością Krzycko aż do południowej granicy gminy i część gminy Święciechowa położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie leszczyńskim,

część gminy Śmigiel położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 3903P biegnącej od południowej granicy gminy przez miejscowości Bronikowo i Morowice aż do miejscowości Śmigiel do skrzyżowania z drogą 3820P i dalej drogą 3820P, która przechodzi w ul. Jagiellońską, następnie w Lipową i Glinkową, aż do skrzyżowania z drogą S5, następnie przez drogą nr S5 do północnej granicy gminy w powiecie kościańskim,

w województwie łódzkim:

gminy Drzewica, Opoczno i Poświętne w powiecie opoczyńskim,

gmina Sadkowice w powiecie rawskim.

8.   Slovakija

Šios Slovakijos sritys:

in the district of Košice – okolie, the whole municipalities of Belza, Bidovce, Blažice, Bohdanovce, Byster, Čaňa, Ďurďošík, Ďurkov, Geča, Gyňov, Haniska, Kalša, Kechnec, Kokšov- Bakša, Košická Polianka, Košický Klečenov, Milhosť, Nižná Hutka, Nižná Mysľa, Nižný Čaj, Nižný Olčvár, Nový Salaš, Olšovany, Rákoš, Ruskov, Seňa, Skároš, Sokoľany, Slančík, Slanec, Slanská Huta, Slanské Nové Mesto, Svinica, Trstené pri Hornáde, Valaliky, Vyšná Hutka, Vyšná Myšľa, Vyšný Čaj, Vyšný Olčvár, Zdoba, Ždaňa, Hrašovík, Beniakovce, Budimír, Družstevná pri Hornáde, Kostoľany nad Hornádom, Sokoľ, Trebejov, Obišovce, Kysak, Veľká Lodina, Košická Belá, Opátka, Vyšný Klátov, Nižný Klátov, Hýľov, Bukovec, Baška,Nováčany, Hodkovce, Šemša and Malá IDA,

the whole city of Košice,

the whole district of Trebišov,

in the district of Michalovce, the whole municipalities of the district not already included in Part I.

9.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Judeţul Bistrița-Năsăud,

Județul Suceava.

III DALIS

1.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

the whole region of Blagoevgrad,

the whole region of Dobrich,

the whole region of Gabrovo,

the whole region of Kardzhali,

the whole region of Lovech,

the whole region of Montana,

the whole region of Pleven,

the whole region of Razgrad,

the whole region of Ruse,

the whole region of Shumen,

the whole region of Silistra,

the whole region of Sliven,

the whole region of Sofia city,

the whole region of Sofia Province,

the whole region of Targovishte,

the whole region of Vidin,

the whole region of Varna,

the whole region of Veliko Tarnovo,

the whole region of Vratza,

in Burgas region:

the whole municipality of Burgas,

the whole municipality of Kameno,

the whole municipality of Malko Tarnovo,

the whole municipality of Primorsko,

the whole municipality of Sozopol,

the whole municipality of Sredets,

the whole municipality of Tsarevo,

the whole municipality of Sungurlare,

the whole municipality of Ruen,

the whole municipality of Aytos.

2.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Alytaus rajono savivaldybė: Simno, Krokialaukio ir Miroslavo seniūnijos,

Birštono savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Batniavos, Čekiškės, Ežerėlio, Kačerginės, Kulautuvos, Raudondvario, Ringaudų ir Zapyškio seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1, Užliedžių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1 ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 1907,

Kazlų Rūdos savivaldybė: Antanavo, Jankų, Kazlų rūdos seniūnijos dalis Kazlų Rūdos seniūnija į pietus nuo kelio Nr. 230, į vakarus nuo kelio Kokė-Užbaliai-Čečetai iki kelio Nr. 2610 ir į šiaurę nuo kelio Nr. 2610, Plutiškių seniūnijos,

Marijampolės savivaldybė: Gudelių, Igliaukos, Sasnavos ir Šunskų seniūnijos,

Molėtų rajono savivaldybė: Alantos seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 119 ir į pietus nuo kelio Nr. 2828, Čiulėnų, Inturkės, Luokesos, Mindūnų ir Suginčių seniūnijos,

Prienų rajono savivaldybė: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Jiezno, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Prienų ir Šilavotos seniūnijos,

Vilkaviškio rajono savivaldybės: Gižų ir Pilviškių seniūnijos.

3.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Bisztynek, Sępopol i Bartoszyce z miastem Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

gminy Kiwity i Lidzbark Warmiński z miastem Lidzbark Warmiński w powiecie lidzbarskim,

gminy Srokowo, Barciany, część gminy Kętrzyn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

część gminy Wilczęta położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 509 w powiecie braniewskim,

część gminy Morąg położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga w powiecie ostródzkim,

gminy Godkowo i Pasłęk w powiecie elbląskim,

gminy Kowale Oleckie, Olecko i Świętajno w powiecie oleckim,

powiat węgorzewski,

gminy Kruklanki, Wydminy, Miłki, Giżycko z miastem Giżycko i część gminy Ryn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

gminy Jeziorany, Dywity, Dobre Miasto i część gminy Barczewo położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie olsztyńskim,

w województwie podlaskim:

gminy Wyszki, Bielsk Podlaski z miastem Bielsk Podlaski w powiecie bielskim,

gminy Łapy, Juchnowiec Kościelny, Suraż, Turośń Kościelna, część gminy Poświętne położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 681 w powiecie białostockim,

gminy Perlejewo i Drohiczyn w powiecie siemiatyckim,

gmina Ciechanowiec w powiecie wysokomazowieckim,

w województwie mazowieckim:

gminy Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Maciejowice, Sobolew i część gminy Wilga położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia dorzeki Wisły w powiecie garwolińskim,

gminy Cegłów, Jakubów, Kałuszyn, Mińsk Mazowiecki z miastem Mińsk Mazowiecki, Mrozy i Siennica w powiecie mińskim,

gminy Jabłonna Lacka, Sabnie i Sterdyń w powiecie sokołowskim,

gmina Nur w powiecie ostrowskim,

gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

gmina Stromiec w powiecie białobrzeskim,

w województwie lubelskim:

gminy Bełżec, Jarczów, Lubycza Królewska, Susiec, Tomaszów Lubelski i miasto Tomaszów Lubelski w powiecie tomaszowskim,

gminy Wierzbica, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze w powiecie chełmskim,

gminy Izbica, Gorzków, Rudnik, Kraśniczyn, Krasnystaw z miastem Krasnystaw, Siennica Różana i część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17, część gminy Żółkiewka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 w powiecie krasnostawskim,

gmina Stary Zamość, Radecznica, Szczebrzeszyn, Sułów, Nielisz i część gminy Skierbieszów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843 powiecie zamojskim,

część gminy Frampol położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74, część gminy Goraj położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835, część gminy Turobin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835 w powiecie biłgorajskim,

gminy Hanna, Wyryki, Urszulin, część gminy Hańsk położona na zachód od linii wyznaczonej przez droge nr 819 i część gminy wiejskiej Włodawa położona na północ od linii wyznaczonej przez północną granicę miasta Włodawa i miasto Włodawa w powiecie włodawskim,

powiat łęczyński,

gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

gminy Serokomla i Wojcieszków w powiecie łukowskim,

gminy Milanów, Parczew, Siemień w powiecie parczewskim,

gminy Borki, Czemierniki, Radzyń Podlaski z miastem Radzyń Podlaski, Wohyń w powiecie radzyńskim,

gminy Lubartów z miastem Lubartów, Firlej, Jeziorzany, Kock, Niedźwiada, Ostrów Lubelski, Ostrówek, Serniki w powiecie lubartowskim,

gminy Jastków, Niemce i Wólka w powiecie lubelskim,

powiat miejski Lublin,

w województwie podkarpackim:

gmina Narol w powiecie lubaczowskim,

w województwie lubuskim:

gminy Nowa Sól i miasto Nowa Sól, Otyń oraz część gminy Kożuchów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy, część gminy Bytom Odrzański położona na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 293 i 326, część gminy Nowe Miasteczko położona na wschód od linii wyznaczonych przez drogi 293 i 328, część gminy Siedlisko położona na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od rzeki Odry przy południowe granicy gminy do drogi nr 326 łączącej się z drogą nr 325 biegnącą w kierunku miejscowości Różanówka do skrzyżowania z drogą nr 321 biegnącą od tego skrzyżowania w kierunku miejscowości Bielawy, a następnie przedłużoną przez drogę przeciwpożarową biegnącą od drogi nr 321 w miejscowości Bielawy do granicy gminy w powiecie nowosolskim,

gminy Zabór oraz część gminy Bojadła położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy w powiecie zielonogórskim,

część gminy Niegosławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 328 w powiecie żagańskim,

powiat miejski Zielona Góra.

w województwie wielkopolskim:

gminy Buk, Dopiewo, Tarnowo Podgórne, część gminy Komorniki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5, część gminy Stęszew położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 5 i 32 w powiecie poznańskim,

część gminy Duszniki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 92 oraz na południe od linii wyznaczonej przez droge nr 92 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 306, część gminy Kaźmierz położona na południe i na wschód od linii wyznaczonych przez drogi: nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Witkowice – Gorszewice – Kaźmierz (wzdłuż ulic Czereśniowa, Dworcowa, Marii Konopnickiej) – Chlewiska, biegnącą do wschodniej granicy gminy w powiecie szamotulskim,

gminy Lipno, Osieczna, część gminy Włoszakowice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi 3903P biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Boguszyn, a następnie przez drogę łączącą miejscowość Boguszyn z miejscowością Krzycko aż do południowej granicy gminy w powiecie leszczyńskim,

powiat miejski Leszno,

część gminy Śmigiel położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 3903P biegnącej od południowej granicy gminy przez miejscowości Bronikowo i Morowice aż do miejscowości Śmigiel do skrzyżowania z drogą 3820P i dalej drogą 3820P, która przechodzi w ul. Jagiellońską, następnie w Lipową i Glinkową, aż do skrzyżowania z drogą S5, następnie przez drogą nr S5 do północnej granicy gminy, część gminy wiejskiej Kościan położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5 oraz na zachód od linii wyznaczonej przez kanał Obry, część gminy Krzywiń położona na zachód od linii wyznaczonej przez kanał Obry w powiecie kościańskim.

w województwie dolnośląskim:

gminy Jerzmanowa, Żukowice, część gminy Kotla położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Krzycki Rów, część gminy wiejskiej Głogów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 12, 319 oraz 329, część miasta Głogów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie głogowskim,

gminy Gaworzyce, Radwanice i część gminy Przemków położona na północ od linii wyznaczonej prze drogę nr 12 w powiecie polkowickim.

4.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Zona orașului București,

Județul Constanța,

Județul Satu Mare,

Județul Tulcea,

Județul Bacău,

Județul Bihor,

Județul Brăila,

Județul Buzău,

Județul Călărași,

Județul Dâmbovița,

Județul Galați,

Județul Giurgiu,

Județul Ialomița,

Județul Ilfov,

Județul Prahova,

Județul Sălaj,

Județul Vaslui,

Județul Vrancea,

Județul Teleorman,

Judeţul Mehedinţi,

Județul Gorj,

Județul Argeș,

Judeţul Olt,

Judeţul Dolj,

Județul Arad,

Județul Timiș,

Județul Covasna,

Județul Brașov,

Județul Botoșani,

Județul Vâlcea,

Județul Iași,

Județul Hunedoara,

Județul Alba,

Județul Sibiu,

Județul Caraș-Severin,

Județul Neamț,

Județul Harghita,

Județul Mureș,

Județul Cluj,

Judeţului Maramureş.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

tutto il territorio della Sardegna.


Klaidų ištaisymas

2020 6 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/95


2020 m. kovo 25 d. Tarybos sprendimo (ES) 2020/470 dėl teisės remti bendrą produkciją taikymo laikotarpio pratęsimo, kaip numatyta Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo Protokolo dėl bendradarbiavimo kultūros klausimais 5 straipsnyje, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 101, 2020 m. balandžio 1 d. )

1)

Turinys ir 1 puslapis, pavadinimas:

yra:

„<…> dėl teisės remti bendrą produkciją taikymo laikotarpio pratęsimo <…>“,

turi būti:

„<…> dėl teisės remti bendrą audiovizualinę produkciją taikymo laikotarpio pratęsimo <…>“;

2)

1 puslapis, 3 konstatuojamoji dalis:

yra:

„<…> nuostatos dėl teisės bendrai produkcijai taikyti atitinkamas programas <…>“,

turi būti:

„<…> nuostatos dėl teisės bendrai audiovizualinei produkcijai taikyti atitinkamas programas <…>“.


2020 6 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/96


2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 303, 2018 m. lapkričio 28 d. )

Visame reglamente žodžiai „įšaldymas“, „įšaldyti“, „įšaldytas“ atitinkamai pakeičiami žodžiais „areštas“, „areštuoti“, „areštuotas“, prireikus kaitant pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles.