(1)

2019 m. gegužės 16 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 10 straipsniu, inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Egipto (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės austų ir (arba) siūtų stiklo pluošto medžiagų (toliau – SPM). 2019 m. gegužės 16 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų austų ir (arba) siūtų stiklo pluošto medžiagų Sąjungoje, vardu 2019 m. balandžio 1 d. pateikė „Tech-Fab Europe“ (toliau – skundo pateikėjas). Skunde pateikta pakankamai subsidijavimo ir jo daromos žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Komisija, prieš inicijuodama antisubsidijų tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį Kinijos Vyriausybei (3) ir Egipto Vyriausybei (4) pranešė gavusi tinkamai pagrįstą skundą ir pakvietė Kinijos ir Egipto Vyriausybes dalyvauti konsultacijose. Konsultacijos su Kinijos ir Egipto Vyriausybėmis surengtos 2019 m. gegužės 13 d. Vis dėlto abipusiškai sutarto sprendimo priimti nepavyko.

(4)

2019 m. vasario 21 d. Komisija inicijavo atskirą antidempingo tyrimą dėl to paties KLR ir Egipto kilmės produkto (5) (toliau – atskiras antidempingo tyrimas). 2020 m. balandžio 7 d. Komisija nustatė galutinius antidempingo muitus importuojamam KLR ir Egipto kilmės nagrinėjamajam produktui (6) (toliau – galutinis antidempingo reglamentas). Per šį antisubsidijų tyrimą ir atskirą antidempingo tyrimą atlikta žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizė yra mutatis mutandis vienoda, nes Sąjungos pramonės apibrėžtis, atrinkti Sąjungos gamintojai, nagrinėjamasis laikotarpis ir tiriamasis laikotarpis abiejuose tyrimuose buvo tokie patys.

(5)

Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad tyrimas neturėtų būti inicijuojamas, nes skundas neatitiko įrodymų rinkimo reikalavimų, nustatytų PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje. Kinijos Vyriausybės teigimu, įrodymai dėl kompensuotinų subsidijų, žalos, taip pat subsidijuojamo importo ir žalos priežastinio ryšio buvo nepakankami.

(6)

Komisija tvirtinimą atmetė. Skunde pateikti įrodymai buvo skundo pateikėjo tuo etapu pagrįstai turima informacija. Kaip matyti iš memorandumo dėl įrodymų pakankamumo, kuriame pateikiamas Komisijos atliktas visų Komisijos turimų įrodymų, susijusių su Kinijos Liaudies Respublika ir Egiptu, vertinimas ir kuriuo remdamasi Komisija inicijavo tyrimą, inicijavimo etapu turėta pakankamai įrodymų, kad įtariamos subsidijos buvo kompensuotinos, atsižvelgiant į tai, kad jos iš tiesų buvo teikiamos, ir į jų dydį bei pobūdį. Skunde taip pat pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl subsidijuojamo importo Sąjungos pramonei buvo padaryta žala.

(7)

Tiksliau per konsultacijas prieš tyrimo inicijavimą Kinijos Vyriausybė nurodė, kad skunde pateiktos nuorodos į Kinijos planus, programas ar rekomendacijas nėra aktualios, nes šie planai, programos ar rekomendacijos nėra privalomi ir kad SPM pramonė neminima nei Kinijos 13-ajame penkmečio plane, nei 13-ajame statybinių medžiagų pramonės penkmečio plane (2016–2020 m.). Po tyrimo inicijavimo Kinijos Vyriausybė taip pat pastebėjo, kad SPM nėra įtrauktos į dokumentą „Pagaminta Kinijoje 2025“. Komisija pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybė sutinka, kad esama tokių planų, programų ar rekomendacijų, tačiau nesutinka, kad jie yra privalomi ar kad jie taikomi SPM pramonei. Be to, Komisija pastebėjo, kad skunde pateikta įrodymų, jog keliuose Vyriausybės dokumentuose minimos „naujos medžiagos“, o 13-ajame statybinių medžiagų pramonės penkmečio plane (2016–2020 m.) minimos „stiklo pagrindu pagamintos medžiagos“. Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kad šie teiginiai netaikomi nagrinėjamajam produktui.

(8)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad nei Kinijos eksporto ir kredito draudimo korporacija („Sinosure“), nei valstybės komerciniai bankai nėra valstybinės institucijos ir kad Kinijos Vyriausybė privatiems bankams neteikia pavedimų ar nurodymų. Komisija pažymėjo, kad šis tvirtinimas yra susijęs su jau nurodytu pirmiau ir kad skunde, be kita ko, minimas Kinijos bankininkystės įstatymas, o Kinijos Vyriausybė neginčija, kad jis yra Kinijos teisės aktas. Komisija taip pat pažymėjo, kad neseniai atliktuose ES antisubsidijų tyrimuose šiuo klausimu padarytos skirtingos išvados (7).

(9)

Be to, Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad eksporto pirkėjų kreditai teikiami užsienio bendrovėms, todėl Kinijos SPM gamintojai jais nesinaudoja. Tačiau Komisija nustatė, kad teikiama nauda gali pasinaudoti Kinijos SPM gamintojai, kuriems priklauso tos užsienio bendrovės.

(10)

Kinijos Vyriausybė nurodė, kad mokesčių schema, susijusi su pagreitintu įrangos, kurią aukštųjų technologijų įmonės naudoja aukštųjų technologijų plėtrai ir gamybai, nusidėvėjimu, taip pat kai kurios iš minėtų dotacijų programų buvo nutrauktos. Komisija atsižvelgė į šią pastabą, tačiau pažymėjo, kad ji netaikoma visoms skunde minėtoms programoms ar visų lygių (nacionalinėms, regionų ar vietos) Vyriausybės institucijoms. Be to, pagal mokesčių schemą, susijusią su pagreitintu nusidėvėjimu, tiriamuoju laikotarpiu gali būti vis dar teikiama nauda, kaip antai susijusios įrangos nusidėvėjimas naudojimo laikotarpiu.

(11)

Inicijavus tyrimą Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad skundo pateikėjas nenustatė sąlygų, kuriomis paskoloms ir žemės naudojimo teisėms turėtų būti taikomas už šalies ribų nustatytas lyginamasis dydis. Tačiau Komisija nustatė, kad skunde pateikti įtarimai paremti neseniai atliktais ES antisubsidijų tyrimais, kuriuose tuo klausimu padaryta išvada, kad atsižvelgiant į KLR vyraujančias sąlygas reikia nustatyti išorinius lyginamuosius dydžius (8).

(12)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad skunde nepateikta pakankamai įrodymų, nes jis daugiausia pagrįstas ankstesniais ES reglamentais, susijusiais su kitokiomis produkto apibrėžtosiomis sritimis. Tačiau Komisija pažymėjo, kad per ankstesnius ir naujausius antisubsidijų tyrimus nustatyti faktai yra susiję su tomis pačiomis įtariamomis subsidijų programomis, kurios yra nurodytos skunde. Inicijavus tyrimą Kinijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad 2016–2018 m. finansų sektoriuje būta esminių pokyčių ir reformų, todėl skundas negalėjo būti grindžiamas ankstesne padėtimi. Tačiau Komisija pastebėjo, kad skundo pateikėjas skunde taip pat pateikė papildomų įrodymų, kad tos subsidijų programos toliau taikomos ir iš esmės nėra pakeistos. Komisija taip pat priminė, kad Kinijos Vyriausybė nepateikė įrodymų, paneigiančių atitinkamų programų tęstinumą. Taigi inicijavimo etapu iš turimų įrodymų buvo galima matyti, kad nagrinėjamos subsidijų programos iš esmės nepasikeitė. Galiausiai tai buvo patvirtinta ir šiame tyrime.

(13)

Kinijos Vyriausybė dėl įvairių subsidijų taip pat tvirtino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl suteiktos naudos ir subsidijų konkretumo. Komisijos nuomone, skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų dėl suteiktos naudos ir subsidijų konkretumo, kurie jam buvo pagrįstai prieinami. Bet kuriuo atveju Komisija išnagrinėjo skunde pateiktus įrodymus ir memorandume dėl įrodymų pakankamumo, kuris į nekonfidencialią bylą įtrauktas inicijuojant tyrimą, ir pateikė visų susijusių elementų vertinimą. Po inicijavimo Kinijos Vyriausybė pakartojo savo pastabas, tačiau nepateikė jokių papildomų įrodymų.

(14)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad Kinijos Vyriausybė, kaip įtariama, vykdė subsidijavimą.

(15)

Galiausiai tyrimo išskirtinis elementas yra tai, kad įtariamas subsidijavimas Egipte yra susijęs su dviem bendrovėmis Kinijos ir Egipto Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonoje (toliau – SETC zona), t. y. specialioje ekonominėje zonoje, kurią kartu įsteigė KLR ir Egiptas – dvi skunde nurodytos šalys. Komisija pareiškė ketinanti ištirti visas subsidijas, kurias šios bendrovės gavo SETC zonoje, nepriklausomai nuo jų šaltinio.

(16)

Per konsultacijas prieš tyrimo inicijavimą Kinijos Vyriausybė nurodė, kad skundo pateikėjas neturėjo teisinio pagrindo įtraukti Kinijos Vyriausybę į skundą dėl Egipto kilmės ar iš Egipto eksportuojamo nagrinėjamojo produkto. Komisija atkreipė dėmesį į Kinijos Vyriausybės pastabas, tačiau vis tiek manė, kad yra pakankamai įrodymų pradėti tyrimą dėl įtariamų kompensuotinų subsidijų, suteiktų bendrovėms SETC zonoje, nepriklausomai nuo jų šaltinio.

(17)

Inicijavus tyrimą Kinijos Vyriausybė teigė, kad nustatant Sąjungos suvartojimą importo iš KLR duomenys koreguoti neteisingai, palyginti su importo iš kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, duomenų koregavimu. Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija neatliko šių koregavimų kryžminės patikros. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad nėra informacijos apie tai, kas sudaro rinkos informaciją ir (arba) rinkos tyrimus, į kuriuos atsižvelgta koreguojant importo duomenis.

(18)

Be to, kaip nurodyta 937 konstatuojamojoje dalyje, skundo pateikėjui atlikus importo analizę pagal KN, importo duomenys taip pat buvo įvertinti remiantis TARIC lygmens importo statistiniais duomenimis, sutikrinti su kitais šaltiniais ir prireikus pakoreguoti. Kalbant apie Rusiją, importo duomenys buvo sutikrinti ir pakoreguoti remiantis importo duomenimis, gautais iš SPM gamintojų, susijusių su Sąjungos gamintojais, kurie buvo vieninteliai žinomi SPM gamintojai Rusijoje. Nustatyta, kad ši metodika yra pagrįsta, todėl galima tiksliai apskaičiuoti nagrinėjamojo produkto importą iš Rusijos. Taip pat per tyrimą, kaip paaiškinta 937 konstatuojamojoje dalyje, Komisija Eurostato TARIC lygmens duomenis sutikrino su duomenimis, kuriuos pateikė žinomi KLR gamintojai, apie save pranešę per atranką. Bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų nurodyta SPM eksporto apimtis sudarė visą Eurostato pagal atitinkamus TARIC kodus užregistruotą importą, todėl visas eksportas buvo laikomas nagrinėjamojo produkto eksportu. Galiausiai, priešingai nei tvirtino Kinijos Vyriausybė, skunde paaiškinta, kaip importo duomenims koreguoti buvo naudojama rinkos informacija ir (arba) rinkos tyrimai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(19)

Pastabose dėl inicijavimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad SPM rinka yra segmentuota ir kiekvieno segmento kainų intervalai yra labai skirtingi. Kinijos Vyriausybė teigė, kad trijų pagrindinių rūšių produktai – austi pusverpaliai (toliau – AP), megztos nerangytų gijų medžiagos (toliau – NGM) ir sudėtinės medžiagos (toliau – SM) – yra skirtingos sudėties produktai, kurių gamybos etapai ir (arba) procesai skiriasi, todėl skiriasi jų gamybos sąnaudos ir pardavimo kainos. Be to, skiriasi šių trijų rūšių produktų fizinės ir techninės savybės, taigi ir galutinė naudojimo paskirtis. Kinijos Vyriausybės teigimu, kainų palyginimas / priverstinio kainų mažinimo vertinimas, taip pat skunde pateiktas, kaip įtariama, žalingo importo iš Kinijos poveikio vertinimas suvestiniu lygmeniu yra klaidinantys ir nepakankami, nes faktiškai nevertintas Kinijos ir Sąjungos gamintojų veikimo kiekviename produkto segmente mastas, t. y. apimtis ir rinkos dalis.

(20)

Komisijos nuomone, Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų šiems tvirtinimams pagrįsti. Inicijavimo metu skundo pateikėjas pateikė pakankamai tiriamojo produkto sąnaudų ir kainų įrodymų. Tai, kad egzistuoja skirtingų rūšių produktai, kurių gamybos procesai, sąnaudos ir pardavimo kainos gali skirtis, savaime nereiškia, kad rinka yra segmentuota. Pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalį skundo pateikėjas turi pateikti pagrįstai turimą informaciją. Kadangi Kinijoje gaminamų tam tikrų rūšių produktų sąnaudos ir kainos pagal savo pobūdį yra konfidencialios ir skundo pateikėjas jų neturi, Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai informacijos, kurią skundo pateikėjas pagrįstai turėjo, kad būtų galima inicijuoti tyrimą.

(21)

Be to, iš Komisijos per tyrimą surinktos ir gautos informacijos matyti, kad Sąjungos SPM rinka nėra segmentuota. Tvirtinimas, kad skiriasi trijų rūšių produktų – AP, NGM ir SM – fizinės ir techninės savybės, taigi ir galutinė naudojimo paskirtis, yra faktiškai neteisingas. Kaip paaiškinta skunde ir 129–138 konstatuojamosiose dalyse ir Kinijos Vyriausybei neužginčijus, nagrinėjamasis produktas naudojamas kompozitinių medžiagų pramonėje termoplastinėms ir termoreaktyviosioms dervoms sutvirtinti. Jų naudojimas dažnai dubliuojasi; pasirinktas medžiagos tipas priklausys nuo paviršiaus išvaizdos, dervos srauto, įtempimo, kuris bus reikalingas galutiniam produktui, ir naudojimo metodo. Tam tikrų rūšių produktai yra ypač tinkami uždaroms liejimo gamybos technologijoms arba rankiniam liejimui.

(22)

Pagrindinės šių trijų rūšių produktų naudojimo paskirtys ir besidubliuojančios paskirtys: AP naudojami termoreaktyviosioms paskirtims, ypač rankiniam liejimui, jūriniams produktams (laivų korpusams ir deniams), transporto priemonių kėbulo plokštėms (pvz., sunkvežimiams, traukiniams), vėjo jėgainių mentėms, vamzdžiams ir rezervuarams. NGM naudojamos jūriniams produktams (laivų korpusams ir deniams), transporto priemonių kėbulams ir plokštėms (pvz., sunkvežimiams, traukiniams), vėjo jėgainių mentėms ir kabinoms, slidėms ir snieglentėms, vamzdžiams ir rezervuarams gaminti. SM naudojamos uždaroms transporto priemonių kėbulų ir plokščių liejimo formoms, jūriniams produktams (laivų korpusams ir deniams), vėjo jėgainių kabinoms ir laisvalaikio transporto priemonėms.

(23)

Galiausiai Komisija pažymi, kad nėra neįprasta, kad yra skirtingų nagrinėjamojo produkto rūšių, kurios skiriasi pagal sąnaudų struktūrą ir kainas. Būtent dėl šios priežasties Komisija renka duomenis remdamasi išsamia produktų rūšių klasifikacija. Pagal šią klasifikaciją, išskyrus medžiagos formas, produktas skirstomas pagal pardavimo formatą, naudojamo stiklo rūšis, ploto svorį ir pusverpalių tankį. Priverstinis kainų mažinimas apskaičiuotas remiantis kiekvienos rūšies produkto palyginimu, todėl į visas šias savybes buvo atsižvelgta lyginant iš KLR importuojamas SPM su Sąjungos gamintojų SPM. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(24)

Savo pastabose dėl inicijavimo Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad dideli SPM importo iš skirtingų šaltinių kainų skirtumai taip pat aiškiai rodo, kad skirtingų rūšių produktų Sąjungos rinka yra segmentuota, o importas iš skirtingų šalių yra skirtas skirtingiems rinkos segmentams.

(25)

Kaip paaiškinta pirmiau, remiantis Komisijos per tyrimą surinkta informacija patvirtinta, kad Sąjungos SPM rinka nėra segmentuota. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Egipto eksportuojantys gamintojai eksportuoja ne visiškai skirtingų formų SPM. KLR ir Egipto eksportuojančių gamintojų parduodami produktai atitiko maždaug 90 %. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(26)

Savo pastabose dėl inicijavimo Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad skunde pateiktas Kinijos importo kainų palyginimas ir priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas buvo pagrįsti nepalyginamais ir atsitiktinai surinktais duomenimis, kurie buvo neteisingai pakoreguoti.

(27)

Kaip minėta pirmiau, pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokius įrodymus skundo pateikėjas turi pateikti skunde. Taigi, nors informacija turi būti pakankama, ji taip pat turi būti pagrįstai prieinama skundo pateikėjui. Kadangi informacija apie sąnaudas ir kainas pagal pobūdį yra konfidenciali, inicijavimo etapu skundo pateikėjas pagrįstai neturėjo tikslių duomenų apie trečiųjų šalių bendrovių eksportuojamų kiekvienos rūšies produktų sąnaudas ir kainas. Vis dėlto buvo manoma, kad pateiktos informacijos pakanka tyrimui inicijuoti, nes ji buvo pagrįsta Eurostato turimais importo iš Kinijos kainų statistiniais duomenimis.

(28)

Komisija taip pat pažymėjo, kad, kaip nurodyta 965 konstatuojamojoje dalyje, skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą per tyrimą daugiausia buvo remiamasi faktiniais išsamiais atrinktų Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių gamintojų duomenimis, kuriais buvo patvirtinti skunde pateikti Eurostato statistiniais duomenimis pagrįsti įtarimai dėl priverstinio kainų mažinimo. Todėl šis argumentas taip pat laikytas ginčijamu, kiek jis susijęs su tyrime naudotais duomenimis.

(29)

Pastabose dėl inicijavimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad dėl SPM importo iš Kinijos nebuvo daromas spaudimas kainoms. Šis teiginys nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais.

(30)

Priešingai, skunde pateikta informacijos apie subsidijuojamo importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir jo poveikį Sąjungos pramonei, kuri laikyta pakankama tyrimui inicijuoti. Iš skunde pateiktų įrodymų matyti, kad tiek dėl Egipto, tiek dėl Kinijos importo kainų buvo priverstinai gerokai mažinamos Sąjungos kainos.

(31)

Be to, šis teiginys yra faktiškai klaidingas. Kaip Komisija nustatė per tyrimą ir kaip paaiškinta 966 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai per TL priverstinai labai mažino Sąjungos pramonės kainas. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(32)

Pastabose dėl inicijavimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad žalos analizei atlikti šiuo atveju bendras importo iš Kinijos ir Egipto vertinimas būtų nepagrįstas. Taip yra todėl, kad konkurencijos tarp importo iš šių šalių ir konkurencijos tarp importo iš šių šalių ir Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungos rinkoje parduodamo panašaus produkto sąlygos labai skiriasi. Kinijos Vyriausybė teigė, kad Kinijos SPM nekonkuruoja su Egipto SPM, nes i) SPM importo iš Egipto beveik nebuvo iki 2017 m.; ii) SPM importo iš Kinijos ir Egipto tendencijos buvo visiškai priešingos; iii) importo iš Egipto kainos skiriasi ir iv) remiantis skundo pateikėjo skaičiavimais, iš Egipto importuojamos tik NGM, todėl jos nekonkuruoja su Sąjungos ir Kinijos SPM, parduodamomis Sąjungos rinkoje.

(33)

Pirmiausia Komisija pastebėjo, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto importas buvo subsidijuojamas, o importo apimtis buvo didelė ir darė žalą Sąjungos pramonei. Jame taip pat pateikta informacijos, susijusios su bendru importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių vertinimu (visų pirma tai, kad apskaičiuotos kiekvienos šalies subsidijavimo sumos nėra de minimis (9), kad importo iš kiekvienos šalies apimtis yra didelė (10) ir kad nagrinėjamosios šalys konkuruoja tarpusavyje, su panašiu produktu ir trečiosiomis šalimis, ir kad šių šalių eksportuojami produktai pasižymi tomis pačiomis savybėmis ir jų galutinė naudojimo paskirtis yra ta pati kaip ir panašaus produkto (11)), kurios pakako, kad inicijavimo etapu būtų įvykdyta įrodymų pateikimo prievolė. Šie įrodymai buvo toliau analizuojami atliekant tyrimą ir Komisija patvirtino, kad bendro vertinimo sąlygos buvo įvykdytos, kaip išsamiai paaiškinta 947–950 konstatuojamosiose dalyse.

(34)

Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad importo iš Kinijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir dėl jos negalėjo būti daroma žala Sąjungos gamintojams.

(35)

Kaip aptarta pirmiau, skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad SPM importas iš Kinijos ir Egipto turėtų būti vertinamas bendrai. Remiantis skunde pateiktais įrodymais, SPM importas iš abiejų šalių konkuruoja tarpusavyje ir su panašiu produktu, taip pat su importu iš trečiųjų šalių. Iš KLR ir Egipto importuojamo produkto savybės ir naudojimo paskirtis yra tokios pačios, jis parduodamas pirkėjams visoje Sąjungoje tiesiogiai konkuruojant su Sąjungos pramonės ir trečiųjų šalių pagamintu SPM.

(36)

Pastabose dėl inicijavimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad skundo pateikėjas nepateikė patikimų visos Sąjungos pramonės duomenų, nes skundo nepateikusių bendrovių duomenys buvo nepatikimi. Be to, skundo pateikėjas nepateikė informacijos apie kelis žalos rodiklius.

(37)

Kinijos Vyriausybė nepaaiškino, kodėl duomenys buvo nepatikimi. Skundo pateikėjas taip pat neturėjo konfidencialios informacijos apie skundo nepateikusių Sąjungos gamintojų pardavimo ir gamybos duomenis. Todėl skundo pateikėjas pateikė skaičiavimus, kurie buvo laikomi pagrįstais ir pakankamai tiksliais ir atitiko pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalį. Siekiant pateikti pakankamai žalos įrodymų, nėra privaloma pateikti duomenų apie visus pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje minimus žalos rodiklius, taip pat neturi visi žalos rodikliai blogėti.

(38)

Komisija pažymėjo, kad per tyrimą atrinkus Sąjungos gamintojus buvo atrinktas didžiausias skundo nepateikęs gamintojas, kuris leido Komisijai sutikrinti skundo pateikėjo pateiktus makroekonominius duomenis. Be to, atlikdama tyrimą Komisija atsižvelgė į visus susijusius žalos rodiklius. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(39)

Pastabose dėl inicijavimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad Sąjungos gamintojams žala nedaroma, ypač dėl importo iš Kinijos. Kinijos Vyriausybės teigimu, nuo 2015 m. iki skundo TL Sąjungos pramonė veikė pelningai ir iš esmės visų žalos rodiklių raida buvo teigiama arba stabili.

(40)

Iš skundo duomenų aiškiai matyti, kad Sąjungos pramonei materialinė žala padaryta dėl didelio subsidijuojamo SPM importo iš nagrinėjamųjų šalių daryto priverstinio kainų mažinimo. Sąjungos pramonės gamyba, pardavimas ir rinkos dalis labai sumažėjo. Skundo pateikėjai buvo priversti mažinti investicijas ir užimtumą. Skundui pritariančių Sąjungos gamintojų atsargos padidėjo, o jų pelningumas sumažėjo.

(41)

Komisija pažymėjo, kad atliekant tyrimą iš žalos rodiklių, nustatytų remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais faktiniais patikrintais duomenimis, buvo matyti, kad dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių padaryta materialinė žala. Kinijos Vyriausybė savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo (12) pateikė pastabų dėl šių rodiklių. Šios pastabos aptariamos šio reglamento 5.4 skirsnyje.

(42)

Pastabose dėl inicijavimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad Sąjungos pramonė patyrė žalą dėl susijusio importo iš trečiųjų šalių ir sumažėjusios paklausos Sąjungos rinkoje.

(43)

Komisija su tuo nesutiko. Skunde įrodyta, kad dėl mažos susijusio importo iš trečiųjų šalių apimties šis importas negalėjo padaryti materialinės žalos. Skundo pateikėjo atlikta žalos rodiklių analizė taip pat parodė, kad žalos negalima paaiškinti sumažėjusia paklausa Sąjungos rinkoje, nes iš prarastos rinkos dalies matyti, kad jo pardavimo sumažėjimas akivaizdžiai buvo didesnis nei suvartojimo sumažėjimas.

(44)

Skundo pateikėjas pateikė pakankamai importo iš nagrinėjamųjų šalių ir žalos priežastinio ryšio įrodymų. Be to, skundo pateikėjas nagrinėjo kitas galimas žalos priežastis, kaip antai Sąjungos gamintojų veiklą, Sąjungos gamintojų eksportą ir importą iš kitų trečiųjų šalių.

(45)

Atliekant tyrimą importas iš trečiųjų šalių ir paklausos Sąjungos rinkoje sumažėjimas nagrinėti 6.2 skirsnyje. Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė su pastabomis dėl inicijavimo naujų argumentų nepateikė. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(46)

Pastabose dėl inicijavimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad vertikaliai integruoti Sąjungos gamintojai patyrė žalą dėl sąnaudų, susijusių su „atgaline integracija“, ir dėl „žemynkryptės integracijos“ sumažėjusių galimybių parduoti produktus atviroje rinkoje.

(47)

Inicijuojant tyrimą nebuvo jokios informacijos apie akivaizdžiai nepalankią Sąjungos pramonės konkurencinę padėtį. Sąjungos gamintojai daugiausia nėra vertikaliai integruoti.

(48)

Komisija pažymėjo, kad atlikus tyrimą nebuvo nustatyta neįprastų sąnaudų dėl vertikalios integracijos. Be to, visi atrinkti Sąjungos gamintojai produktą daugiausia pardavė nesusijusiems pirkėjams. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(49)

Pastabose dėl inicijavimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad skirtingos skundo pateikėjo ir skundo nepateikusių gamintojų pardavimo tendencijos nuo 2015 m. iki skundo TL rodo, kad šios gamintojų grupės tarpusavyje konkuruoja dėl pardavimo ir pirkėjų. Taigi skundą pateikusių gamintojų pardavimo ir rinkos dalies sumažėjimas skundo nepateikusių gamintojų naudai taip pat buvo tikėtina priežastis, dėl kurios skundą pateikę gamintojai prarado pardavimo apimtį ir negalėjo padidinti kainų per skundo TL.

(50)

Konkurencija tarp Sąjungos gamintojų yra laisvosios rinkos pasekmė ir paprastai tai yra prielaida (nebent, pvz., yra įrodymų, kad vykdoma antikonkurencinė veikla, o taip nėra), o ne žalą pagrindžiantis veiksnys. Taigi Sąjungos rinkoje konkuruoja ne tik skundą pateikę ir jo nepateikę Sąjungos gamintojai, bet ir patys skundą pateikę Sąjungos gamintojai tarpusavyje. Taigi negali būti laikoma, kad dėl to subsidijuojamo importo ir visos Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys silpnėtų. Išvados dėl materialinės žalos, įvertintos remiantis tinkamai atrinktomis bendrovėmis, grindžiamos visos pramonės vertinimu, įskaitant skundo pateikėjų ir skundo nepateikusių bendrovių duomenis (mikro ir makro duomenis).

(51)

Atliekant tyrimą, kaip nurodyta 2019 m. birželio 21 d. pranešime byloje, skirtoje suinteresuotosioms šalims susipažinti, dėl galutinės Sąjungos gamintojų atrankos, atrinkti tiek skundą pateikę, tiek jo nepateikę Sąjungos gamintojai. Be to, žala nustatyta ne tik skundą pateikusiems Sąjungos gamintojams, bet ir visai Sąjungos pramonei. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(52)

Galiausiai po inicijavimo pateiktose pastabose Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad pagrindinė informacija, kaip antai skundui pritariantys gamintojai ir pagrindiniai su žala susiję duomenys, laikyta pernelyg konfidencialia. Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad dėl to ji negalėjo tinkamai paneigti skundo pateikėjo tvirtinimų dėl žalos.

(53)

Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje bylos versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir nekonfidencialios duomenų, kurie laikyti konfidencialiais, santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu. Primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją. Todėl šie Kinijos Vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti.

(54)

Egipto Vyriausybė tvirtino, kad tyrimas neturėtų būti inicijuojamas, nes skundas neatitiko įrodymų rinkimo reikalavimų, nustatytų PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 11 straipsnio 2 dalyje ir pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje. Egipto Vyriausybės teigimu, įrodymai dėl kompensuotinų subsidijų, žalos, taip pat dėl subsidijuojamo importo ir žalos priežastinio ryšio buvo nepakankami. Komisija šį tvirtinimą atmetė dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos 6 konstatuojamojoje dalyje.

(55)

Per konsultacijas prieš tyrimo inicijavimą Egipto Vyriausybė nurodė, kad skundo pateikėjas nepateikė įrodymų, kad Egipto Vyriausybė, kaip įtariama, teiktų lengvatines paskolas. Tačiau, atsižvelgdama į skunde pateiktų įrodymų visumą, visų pirma į Kinijos ir Egipto susitarimus, taip pat į šių susitarimų tikslus, Komisija mano, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų, kurie jam buvo pagrįstai prieinami ir iš kurių matyti, kad subsidijų skyrimą per lengvatinį skolinimą galima priskirti Egipto Vyriausybei.

(56)

Be to, Egipto Vyriausybė tvirtino, kad įtariamos mokesčių lengvatos iš teisės aktų buvo išbrauktos 2015 m. ir kad skundo pateikėjas nepateikė įrodymų, kad jos toliau taikomos vykdomiems projektams. Tačiau Komisija nustatė, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų dėl tokių mokesčių lengvatų tęstinumo, kurie jam buvo pagrįstai prieinami.

(57)

Egipto Vyriausybė taip pat teigė, kad atsisakymas išieškoti žaliavų importo muitus nėra subsidija, jei šie importuoti produktai yra reeksportuojami tokiame pačiame būvyje arba perdirbti į tolesnės gamybos grandies produktus. Komisija pripažino, kad tik permokėti atsisakyti išieškoti žaliavų importo muitai yra kompensuotina subsidija ir tam skyrė ypatingą dėmesį per tyrimą. Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad Egipto Vyriausybės pastaba netaikoma gamybos įrangai.

(58)

Egipto Vyriausybė tvirtino, kad skundo pateikėjas nepateikė įrodymų dėl naudos skiriant žemę už mažesnį nei pakankamą atlygį. Tačiau Komisija nustatė, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų dėl suteiktos naudos, kurie jam buvo pagrįstai prieinami.

(59)

Galiausiai Egipto Vyriausybė nurodė, kad skundo pateikėjas nepateikė įrodymų dėl subsidijos konkretumo tiekiant elektros energiją už mažesnį nei pakankamą atlygį, nes subsidija nėra konkreti, jei ją galima gauti remiantis objektyviomis sąlygomis. Komisija pažymėjo, kad per konsultacijas prieš tyrimo inicijavimą Egipto Vyriausybė nepateikė tokių objektyvių sąlygų įrodymų.

(60)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų tyrimui dėl įtariamų kompensuotinų subsidijų, kurias tiesiogiai arba netiesiogiai teikia Egipto Vyriausybė, pradėti.

(61)

Po galutinio faktų atskleidimo „Yuntianhua“ grupė tvirtino, kad gamybos veiksnių pakeitimas atliekant atskirą antidempingo tyrimą yra netinkamas, ir paprašė Komisijos apskaičiuoti grupės eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumą nesiremiant 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (13) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 2 straipsnio 6a dalimi. „Yuntianhua“ grupės teigimu, atlikus antisubsidijų tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad SPM gamybos ištekliai būtų tiekiami už mažesnį nei pakankamą atlygį. Ji taip pat teigė, kad antisubsidijų tyrime buvo pripažinta, jog SPM gamybos ištekliai buvo perkami neiškraipytomis rinkos vertėmis, nes apskaičiuojant subsidijų naudą buvo naudojama gamybos išteklių ir žaliavų tiekėjų apyvarta.

(62)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad pastabos dėl atskirame antidempingo tyrime naudoto skaičiavimo ir metodikos nepatenka į šio tyrimo aprėptį. Todėl pastabos dėl metodikos, taikytos dempingui nustatyti, turėtų būti teikiamos atliekant minėtą tyrimą.

(63)

Antra, atlikus tyrimą, kaip aprašyta 3 skirsnyje, nustatyta, kad pagrindiniai eksportuojančių gamintojų tiekėjai daug naudojosi Vyriausybės subsidijomis. Komisija priminė, kad susijusių bendrovių, tiekiančių gamybos išteklius ir žaliavas, apyvartos naudojimas nereiškia, kad sutinkama su neiškraipytomis tų tiekėjų rinkos vertėmis. Priešingai, apyvarta yra paskirstymo raktas, kuris leidžia patikimai paskirstyti nustatytas subsidijas, kuriomis pasinaudojo eksportuojantys gamintojai.

(64)

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 6a dalį padarytos išvados yra susijusios su dideliais iškraipymais, kai kainoms ar sąnaudoms poveikį daro didelis valstybės kišimasis. Atsižvelgiant į tai, įvairūs elementai nagrinėjami kompleksiškai. Todėl tai, kad atliekant antidempingo tyrimą pagal 2 straipsnio 6a dalį nėra remiamasi žaliavų ar nagrinėjamojo produkto subsidijavimo įrodymais, nėra kliūtis Komisijai atskirai ir pagal pagrindiniame reglamente nustatytas taikomas taisykles ištirti, ar vykdomas subsidijavimas. Todėl „Yuntianhua“ grupės argumentai buvo atmesti.

(65)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „Yuntianhua“ grupė tvirtino, kad atskleidus faktus pateikti nauji nustatyti faktai dėl: i) to, kad SPM rinka nėra segmentuota; ii) fizinių ir techninių produkto savybių; iii) sąnaudų ir kainos struktūros; iv) dvigubo skaičiavimo dėl lygiagretaus antidempingo ir antisubsidijų muitų nustatymo, kuris daro poveikį 2020 m. balandžio 7 d. nustatytų galutinių antidempingo muitų lygiui, ir v) to, kad atliekant antidempingo tyrimą nustatytas šios šalies dempingo skirtumas buvo neteisingas ir turėtų būti sumažintas visa KLR nustatyta subsidijavimo suma, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo. Šie elementai nebuvo įtraukti į lygiagretaus antidempingo tyrimo galutinį faktų atskleidimą, kuriame nėra šių esminių išvadų ir aplinkybių. Todėl, šios šalies teigimu, galutinis Antidempingo reglamentas (ES) 2020/492 yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, o Antidempingo reglamente (ES) 2020/492 nurodytas 64,7 % dempingo skirtumas yra neteisingas.

(66)

Komisija iš pradžių pažymėjo, kad šio tyrimo papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumente pateikti paaiškinimai yra atsakymai į šalių pastabas, gautas po to faktų atskleidimo, todėl juose pateikta daugiau informacijos apie Komisijos nustatytus faktus. Todėl tai nėra nauji nustatyti faktai, o tik atsakymai į suinteresuotųjų šalių pastabas.

(67)

Be to, dėl šios šalies pateiktų i–iii punktų, t. y. to, kad SPM rinka nėra segmentuota, produkto savybių ir sąnaudų bei kainų struktūros, Komisija pažymėjo, kad papildomo faktų atskleidimo dokumente pateiktomis pastabomis dėl šių trijų punktų buvo siekiama atsakyti į naujus šalių pateiktus tvirtinimus. Šie nauji tvirtinimai buvo pateikti tik atliekant šį antisubsidijų tyrimą. Vienintelis per antidempingo tyrimą pateiktas tvirtinimas dėl segmentuotos rinkos buvo apie tai, kad Sąjungos gamintojai gamina tik konkretiems pirkėjams skirtus PĮG produktus ir kad PĮG segmentui neturėtų būti nustatytos jokios priemonės. Į šiuos argumentus visiškai atsakyta antidempingo reglamento 409 konstatuojamojoje dalyje (14). Todėl Komisija negalėjo į šias naujas pastabas atsakyti antidempingo tyrimo faktų atskleidimo dokumente. Galutiniame antidempingo reglamente buvo pateikti visi esminiai nustatyti faktai ir aplinkybės, kuriais remdamasi Komisija priėmė su tuo tyrimu susijusį sprendimą ir visiškai atsakė į visus per tą tyrimą pateiktus argumentus. Per antisubsidijų tyrimą nustatyti faktai nedaro poveikio galutiniame antidempingo reglamente pateiktam pagrindimui.

(68)

Be to, iš esmės šie punktai neturi jokios įtakos nei antidempingo, nei antisubsidijų tyrimo išvadoms ir jų nekeičia. Todėl šie punktai nedaro jokio poveikio šį tvirtinimą pateikusios šalies ar kitų šalių padėčiai. Nepaisant to, Komisija nusprendė suteikti šalims papildomą galimybę pateikti pastabų dėl šių punktų. Iš tiesų, nors jos pačios nepasiūlė jokių pakeitimų (taigi Komisija iš esmės nebuvo įpareigota į juos atsakyti papildomo faktų atskleidimo dokumente, o tik galutiniame reglamente), jie buvo įtraukti į papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumentą. Dėl visų šių priežasčių šie tvirtinimai buvo atmesti.

(69)

Bet kuriuo atveju per abu šiuos tyrimus nustatyti faktai neprieštarauja vieni kitiems. Vienintelis skirtumas yra tai, kad šalys turėjo galimybę teikti pastabas vėlesniu etapu ir pateikė papildomų pastabų šiame tyrime. Komisija privalėjo atsakyti į šias pastabas ir tai padarė šiame reglamente.

(70)

Kalbant konkrečiai apie du paskutinius punktus, t. y. 67 konstatuojamojoje dalyje nurodytus iv ir v punktus dėl galimo dvigubo skaičiavimo ir dempingo skirtumo, Komisija į juos atsakė toliau. Pirma, kaip jau paaiškinta atsakant į šalių pastabas dėl galutinio per šį tyrimą nustatytų faktų atskleidimo, konkrečiai 1137 konstatuojamojoje dalyje, Komisija visapusiškai išnagrinėjo galimą dvigubo skaičiavimo klausimą ir suteikė visoms šalims pakankamai galimybių pateikti pastabų atliekant šį tyrimą. Ji negalėjo to padaryti tuo metu vykusio antidempingo tyrimo kontekste. Antra, Komisija pažymi, kad per atskirus antidempingo ir antisubsidijų tyrimus dėl tos pačios kilmės šalies to paties produkto, kai kompensaciniai muitai nustatomi vėliau nei antidempingo muitai, nėra kitos išeities, kaip tik iš dalies pakeisti pirmiau nustatytus antidempingo muitus. Tai turi būti padaryta siekiant atsižvelgti į naujus kompensacinius muitus, kartu siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo ir laikytis mažesnio muito taisyklės, jei taikoma ir tinkama. Šiuo tikslu šiais atvejais teisinis metodas yra nustatyti atitinkamus kompensacinius muitus ir tuo pačiu metu tuo pačiu reglamentu atitinkamai iš dalies pakeisti atitinkamus taikomus antidempingo muitus. Todėl, priešingai nei teigia ši šalis, Antidempingo reglamentas (ES) 2020/492 nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Į atitinkamus vertinimus ir tvirtinimus buvo visapusiškai atsakyta šiame reglamente, kuris taip pat yra galutinio antidempingo reglamento dalinio pakeitimo pagrindas. Kadangi atitinkamas „Yuntianhua“ grupei taikomas antidempingo muitas taip pat atitinkamai keičiamas pagal šį reglamentą, kaip paaiškinta 8 skirsnyje, šios šalies tvirtinimas, kad jai Reglamentu (ES) 2020/492 nustatyto antidempingo muito dydis yra neteisingas, taip pat yra tiek faktiškai, tiek teisiškai klaidingas. Dėl visų šių priežasčių „Yuntianhua“ grupės tvirtinimai atmesti.

(71)

2019 m. liepos 31 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį registruoti importuojamas nagrinėjamųjų šalių kilmės SPM. 2019 m. lapkričio 21 d. skundo pateikėjas iš naujo pateikė prašymą registruoti pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį, kartu su atnaujintais importo duomenimis.

(72)

Remiantis pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalimi, reikalavimas registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą nustatomas siekiant užtikrinti, kad, jei atlikus tyrimą būtų nustatyta faktų, dėl kurių būtų nustatyti galutiniai kompensaciniai muitai, juos, jei tenkinamos būtinos sąlygos, pagal taikytinas teisės nuostatas registruotam importuojamam produktui būtų galima taikyti atgaline data.

(73)

Atsakydamos į prašymą registruoti, suinteresuotosios šalys pateikė pastabų, į kurias Komisija atsakė registracijos reglamente. Komisija turėjo pakankamai importuojamo produkto registraciją pagrindžiančių įrodymų.

(74)

2020 m. sausio 21 d. Komisija paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/44 (toliau – registracijos reglamentas) (15), kuriuo nustatė reikalavimą nuo 2020 m. sausio 22 d. registruoti importuojamas KLR ir Egipto kilmės SPM.

(75)

Per tyrimą paaiškėjo, kad kai kurie ekonominės veiklos vykdytojai galbūt apie save nepranešė dėl to, kad neteisingai suprato tiriamojo produkto apibrėžtį. Dėl šios priežasties 2019 m. rugsėjo 18 d. Komisija pranešimu (toliau – tikslinamasis pranešimas) (16) patikslino pranešime apie inicijavimą pateiktą produkto apibrėžtosios srities aprašymo formuluotę. Tikslinamajame pranešime šalims suteikta galimybė per nustatytą terminą pranešti apie save ir paprašyti klausimyno, jei jos to pageidauja. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl tikslinamojo pranešimo ir nepaprašė klausimyno.

(76)

Paskelbus tikslinamąjį pranešimą ir atliekant vėlesnį tyrimą patvirtinta, kad nebuvo nė vieno ekonominės veiklos vykdytojo, kuris apie save nepranešė dėl to, kad galbūt neteisingai suprato pranešime apie inicijavimą pateiktos nagrinėjamojo produkto apibrėžties.

(77)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(78)

Šio antisubsidijų tyrimo ir 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyto antidempingo tyrimo tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai yra tie patys.

(79)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, Kinijos Vyriausybei, Egipto Vyriausybei, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams ir naudotojams apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(80)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. „Yuntianhua“ grupė paprašė surengti klausymą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, kad galėtų išsakyti pastabas, susijusias su atsakymo į raštą dėl informacijos neišsamumo terminu. Bendrovė tvirtino, kad ji nepastebėjo rašto dėl informacijos neišsamumo, nes jos IT serveris Komisijos e. laišką per klaidą priskyrė brukalams, ir paprašė 18 dienų pratęsti terminą. Bylas nagrinėjantis pareigūnas paragino Komisiją terminą pratęsti 6 dienomis.

(81)

Kaip minėta 1.3 skirsnyje, atlikdama tyrimą Komisija patikslino produkto apibrėžtąją sritį ir sudarė galimybę suinteresuotosioms šalims, susijusioms su šiuo patikslinimu arba galbūt nepranešusioms apie save, nes manė, jog nėra susijusios su tyrimu, per nustatytą terminą pranešti apie save ir paprašyti klausimyno. Apie save nepranešė jokia papildoma šalis.

(82)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(83)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji nusprendė sumažinti tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atlikdama atranką. Ji papildė, kad preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus remdamasi nurodyta panašaus produkto gamybos apimtimi Sąjungoje nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. ir atsižvelgdama į geografinį pasiskirstymą. Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 40 % visų apskaičiuotų SPM Sąjungoje. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(84)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(85)

Tik vienas nesusijęs importuotojas („Euroresins UK Ltd.“) pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Atsižvelgdama į nedidelį bendradarbiaujančių importuotojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(86)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(87)

Aštuoni KLR eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko dvi eksportuojančių gamintojų grupes. Atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms tiriamuoju laikotarpiu teko daugiau nei 79 % nurodyto SPM eksporto iš KLR į Sąjungą.

(88)

Atrinkti šie eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės:

(89)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis.

(90)

Pastabų dėl atrinktų bendrovių pateikė du CNBM grupei priklausantys atrinkti eksportuojantys gamintojai – „Jushi“ ir „Hengshi“. „Jushi“ ir „Hengshi“ neginčijo fakto, kad jie yra susijusios bendrovės, tačiau šie gamintojai tvirtino, kad jie nėra susiję su „Taishan“. „Jushi“ tvirtino, kad Komisija negali automatiškai remtis 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (17) (toliau – Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas) 127 straipsnio 1 dalies d ar f punktu ir laikyti „Hengshi“, „Jushi“ ir „Taishan“ vienu subjektu. Šiam tvirtinimui paremti „Jushi“ nurodė PPO kolegijos ataskaitą byloje „Korea – Certain Paper“ (18) ir Šanchajaus vertybinių popierių biržos gaires dėl biržinių bendrovių susijusių sandorių.

(91)

Šie gamintojai pabrėžė, kad i) jie neturėjo bendrų tiesiogiai valdomų akcijų; ii) jų valdybų nariai nesutapo; iii) „Hengshi“ / „Jushi“ ir „Taishan“ neturėjo susijusių sandorių ir iv) jie buvo konkurentai rinkoje.

(92)

Po atrankos procedūros, 2019 m. lapkričio 13 d. buvo surengtas klausymas su „Taishan“, per kurį vėl buvo išsakyti pirmiau minėti argumentai.

(93)

Per tyrimą nustatyta, kad „China National Building Material“ (toliau – CNBM) yra Kinijos valstybės įmonė, kurios 41,27 % tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso CNBM patronuojančiajai bendrovei, kuri savo ruožtu visiškai priklauso Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijai (toliau – SASAC). CNBM valdo 26,97 % „China Jushi Co., Ltd.“ (toliau – „China Jushi“), kuri yra vienintelis „Jushi“ akcininkas, akcijų (19).

(94)

2017 m. rugsėjo mėn. CNBM su „Sinoma“ sudarė susijungimo susitarimą (20), kuris buvo aprobuotas 2018 m. gegužės mėn. „Sinoma“ per savo patronuojamąją bendrovę „Sinoma Science & Technology Co.“ buvo „Taishan“ savininkė. Po susijungimo „Sinoma“ susijungė su CNBM ir buvo jos perimta. Todėl CNBM priklauso 26,97 % „China Jushi“ (vienintelės „Jushi“ akcininkės) ir 60,24 % „Sinoma Science & Technology Co., Ltd.“ (vienintelės „Taishan“ akcininkės) akcijų.

(95)

Muitinės kodekso įgyvendinimo akto 127 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad du asmenys laikomi susijusiais, jeigu: trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas. CNBM priklauso 26,97 % „China Jushi“ (vienintelės „Jushi“ akcininkės) ir 60,24 % „Sinoma Science & Technology Co., Ltd.“ (vienintelės „Taishan“ akcininkės) akcijų. Todėl nustatyta, kad bendrovės yra susijusios.

(96)

Be to, remiantis Kinijos brokerių bendrovės „Guotai Junan Securities“ parengta 2019 m. bendrovės ataskaita (21), nuo 2017 m. CNBM reorganizavo savo veikiančius subjektus, kad sustiprintų regioninį koordinavimą ir panaikintų horizontaliąją konkurenciją tarp biržinių patronuojamųjų bendrovių. Be to, CNBM ketina iki 2020 m. išspręsti horizontaliosios konkurencijos klausimus. Remiantis ataskaitoje pateikta viešai prieinama informacija, CNBM planavo pradėti šį procesą konsoliduodama savo stiklo pluošto verslą turto injekcijomis tarp „China Jushi“ ir „Sinoma Science & Technology“ (vienintelės „Taishan“ akcininkės). Taigi per tyrimą surinkti įrodymai nepatvirtina bendrovių argumento, kad bendras akcijų paketas neturi praktinio poveikio ir kad bendrovės veikia savarankiškai. Priešingai, iš šių įrodymų matyti, kad, be paprasto akcijų turėjimo (kurio pakaktų padaryti išvadą, kad bendrovės yra susijusios), trys bendrovės taip pat gali daryti reikšmingą įtaką vienos kitų verslo sprendimams ir kad jų kontroliuojančioji bendrovė (CNBM) siekia bent jau koordinuoti, o gal net integruoti jų veiklą („išspręsti horizontaliosios konkurencijos klausimus“). Tai reiškia, kad bet kurios iš šių bendrovių gautos subsidijos gali būti vienodai naudojamos nagrinėjamojo produkto naudai. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad priimant išvadą tris bendroves laikyti susijusiomis neatsižvelgta į faktines ir ekonomines realijas.

(97)

Dėl argumento, kad apskaičiuodama nagrinėjamajam produktui suteiktų subsidijų sumą Komisija negalėjo „Hengshi“, „Jushi“ ir „Taishan“ laikyti viena grupe, Komisija priminė, kad siekdama užtikrinti veiksmingą priemonių vykdymą, visų pirma išvengti eksporto nukreipimo per susijusią bendrovę, kuriai nustatytas mažiausias muitas, Komisija pagal įprastą praktiką, remdamasi Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 127 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato eksportuojančių gamintojų ryšį. Apie tai pranešime apie inicijavimą jau tyrimo pradžioje buvo aiškiai pranešta visoms šalims. Be to, nuoroda į Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 127 straipsnį yra aiškiai pateikta pagrindinio antidempingo reglamento (22) 2 straipsnio 1 dalyje ir Komisija turėtų vienodai vertinti šalis tiek antidempingo, tiek antisubsidijų bylose (23). Be to, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį subsidijavimo suma skaičiuojama už į Sąjungą eksportuoto subsidijuoto produkto vienetą. Kompensuotinų subsidijų sumos skaičiavimas remiantis į Sąjungą eksportuojamu nagrinėjamuoju produktu reiškia, kad jei bendrovės yra susijusios, o pinigai yra pakeičiami, jos gali šias lengvatas naudoti nagrinėjamajam produktui vienodai, taigi ir nepriklausomai nuo konkretaus eksportuojančio gamintojo. Šiuo atveju, kadangi „Henghsi“, „Jushi“ ir „Taishan“ gamina ir eksportuoja nagrinėjamąjį produktą, nustatant joms suteiktų kompensuotinų subsidijų sumą reikėtų atsižvelgti į tai, kad dėl jų ryšio jos gali nukreipti šią naudą nagrinėjamajam produktui, kuris yra eksportuojamas į Sąjungą, taip, kaip jos mano esant tinkama. Todėl tiems eksportuojantiems gamintojams suteikta nauda, susijusi su nagrinėjamuoju produktu, turėtų būti nustatyta kaip viena bendra suma grupei.

(98)

Galiausiai 90 konstatuojamojoje dalyje „Jushi“ nurodyta PPO byla (24) neparemia bendrovės tvirtinimo. Iš tiesų, priešingai, nei siekia įrodyti „Jushi“, PPO kolegija toje byloje patvirtino, kad, siekiant nustatyti dempingą antidempingo tyrimuose, PPO susitarimo dėl antidempingo 6 straipsnio 10 dalies taisyklė (pagal kurią dempingo skirtumas turėtų būti apskaičiuotas kiekvienam eksportuojančiam gamintojui) nebūtinai užkerta kelią tam, kad atskiri juridiniai subjektai būtų laikomi vienu eksportuotoju ar gamintoju. Kolegija pažymėjo, kad tai būtų įmanoma, „jei atitinkamų bendrovių struktūriniai ir prekybiniai ryšiai būtų pakankamai glaudūs, kad jas būtų galima laikyti vienu eksportuotoju“ (25). Taikydama šią nuostatą kolegija nenustatė kriterijų, kuriuos tyrimą atliekančios institucijos privalo taikyti vertindamos, ar bendrovės yra susijusios. Kolegija tik išnagrinėjo konkrečius elementus (pavyzdžiui, akcijų paketą, direktorių valdybą, pardavimo kanalus), kuriais toje byloje naudojosi tyrimą atliekanti institucija. Bylos „EC – Fasteners“ Apeliacinis komitetas patvirtino galimybę tam tikrą skaičių eksportuotojų laikyti vienu subjektu ir išvardijo elementus, kurie galėtų būti reikšmingi, kaip antai: i) eksportuotojų korporatyvūs ir struktūriniai ryšiai – bendra kontrolė, akcijų paketas ir valdymas; ii) valstybės ir eksportuotojų korporatyvūs ir struktūriniai ryšiai – bendra kontrolė, akcijų paketas ir valdymas, ir iii) valstybės kontrolė ar reikšminga įtaka kainodarai ir produkcijai (26). Šiuo atžvilgiu, remiantis teisinėmis ir faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, neginčijama, kad esama „Jushi“, „Hengshi“ ir „Taishan“ korporatyvių ryšių.

(99)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šio tyrimo tikslais šios bendrovės yra susijusios, todėl visi su tuo susiję tvirtinimai buvo atmesti.

(100)

Po galutinio faktų atskleidimo „Taishan“ nesutiko, kad jai būtų taikomas kompensacinis muitas kartu su „Hengshi“ / „Jushi“. Ši suinteresuotoji šalis tvirtino, kad bendras galutinis akcininkas CNBM vykdė tik labai ribotą „Jushi“ arba „Hengshi“ verslo ir veiklos sprendimų kontrolę. Pakartota, kad „Taishan“ ir „Hengshi“ / „Jushi“ rinkoje buvo konkurentės, ir pažymėta, kad anksčiau pateikta įrodymų šiems tvirtinimams pagrįsti. „Taishan“ pasiūlė įsipareigojimą raštu, kuriuo būtų veiksmingai nutraukti bet kokie prekybiniai ryšiai tarp „Taishan“ ir „Hengshi“ / „Jushi“, todėl per „Taishan“ nebūtų galima nukreipti jokio „Hengshi“ / „Jushi“ SPM eksporto į Sąjungą.

(101)

Kaip aprašyta 96 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad per savo bendrus akcininkus visos trys bendrovės gali daryti didelę įtaką vienos kitų verslo sprendimams. Iš turimų įrodymų matyti, kad bendrovės šiuo metu konsoliduoja ir koordinuoja stiklo pluošto operacijas. Nebuvo pateikta jokios naujos informacijos ar įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti šias išvadas. Iš tiesų „Taishan“ neginčijo savo pagrindinio akcininko planų konsoliduoti stiklo pluošto verslą. Tokie planai aiškiai prieštarauja bet kokiam įsipareigojimui nutraukti „Taishan“ ir „Hengshi“ / „Jushi“ prekybinius ryšius. Be to, neturėdama pozicijos dėl to, ar Komisija galėtų priimti tokį įsipareigojimą, bendrovė akivaizdžiai negali prisiimti jokio įsipareigojimo be galutinių ją kontroliuojančių subjektų patvirtinimo. Todėl „Taishan“ tvirtinimai ir prašymas dėl įsipareigojimo buvo atmesti.

(102)

Po galutinio faktų atskleidimo CNBM grupė teigė, kad susijusio prekiautojo „Jushi Hong Kong Co. Ltd.“ gautų subsidijų negalima laikyti kompensuotinomis, nes bendrovė buvo įsisteigusi Honkonge, o ne Kinijoje. Honkongas yra nepriklausomas PPO narys, todėl pagal PPO teisę ir Sąjungos prekybos apsaugos tyrimų tikslais laikomas nepriklausoma jurisdikcija. Kadangi dabartiniai antisubsidijų tyrimai nebuvo inicijuoti dėl Honkongo, neturėtų būti atsižvelgiama į jokias subsidijas, kurias, kaip įtariama, gavo „Jushi Hong Kong“. Komisija pažymėjo, kad CNBM grupė neginčijo Komisijos išvadų dėl šio susijusio prekiautojo subsidijavimo. Nepriklausomai nuo Honkongo statuso šiame tyrime, tikrasis bendrovės „Jushi Hong Kong“ veiklos ir kontrolės centras iš tikrųjų buvo žemyninėje Kinijoje. Kaip teigė pati bendrovė, „„Jushi Hong Kong“ iš tiesų yra priedangos įmonė, kurioje nėra darbuotojų, kuri neturi žemės, fizinio biuro ir naudos, kuri nesinaudoja nei mokesčių programomis, nei dotacijomis“. Apskaitos įrašus saugojo „Jushi Group Co. Ltd.“, kurioje taip pat dirbo patikrinimui reikalingi darbuotojai, o nagrinėjamajam produktui naudingas subsidijas suteikė Kinijos subjektai. Be to, kaip patvirtino Apeliacinis komitetas byloje „United States – Anti-Dumping and Countervailing Measures on Large Residential Washers from Korea“, apskaičiuojant subsidijavimo ad valorem sumą gali būti svarbios subsidijos, suteiktos gavėjui ne subsidijuojančioje valstybėje narėje, o kitose šalyse (27). Todėl bendrovės tvirtinimas buvo atmestas.

(103)

Po galutinio faktų atskleidimo „Yuntianhua“ grupė tvirtino, kad jos subsidijų skirtumas buvo pernelyg padidintas pridėjus subsidijas bendrovėms, kurios netiekė gamybos išteklių nagrinėjamajam produktui gaminti, todėl paprašė, kad apskaičiuojant kompensacinį muitą nebūtų atsižvelgiama į šių bendrovių subsidijas.

(104)

Pagrindinio reglamento 1 straipsnyje nustatyta, kad kompensacinis muitas gali būti nustatytas siekiant kompensuoti subsidiją, tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktą bet kurio produkto, kurio išleidimas į laisvą apyvartą Sąjungoje daro žalą, gamybai, eksportui ar vežimui. Komisija turi įrodymų, kad į tyrimą įtrauktos bendrovės, kurių gautos subsidijos turėjo reikšmės nustatant muitą visai grupei, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo teikdamos paslaugas, tiekdamos gamybos išteklius, medžiagas ar turtą, kurie buvo naudojami nagrinėjamajam produktui gaminti, kaip aprašyta pagrindinio reglamento 1 straipsnyje. Šiuo atžvilgiu „Yuntianhua“ grupės pastabos nebuvo pagrįstos konkrečiais įrodymais.

(105)

Vis dėlto Komisija pastebėjo, kad vienos iš susijusių bendrovių, kurios subsidijos buvo laikytos kompensuotinomis, iš pradžių buvo paprašyta dalyvauti tyrime, nes ji nuomojo mašinas vienam iš eksportuojančių gamintojų. Tačiau gavusi pastabų Komisija peržiūrėjo paskirstymo raktą, susijusį su bendrovės išperkamosios nuomos veikla, kuri buvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu. Kadangi nauda, kurią būtų galima suteikti vykdant išperkamosios nuomos veiklą, buvo laikoma nereikšminga, Komisija nusprendė į ją neatsižvelgti.

(106)

Penki Kinijos eksportuojantys gamintojai, kurie grąžino atrankos formą, pranešė Komisijai apie savo ketinimą prašyti individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį. Komisijos klausimynus internete buvo galima rasti nuo inicijavimo dienos. Be to, Komisija neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams pranešė, kad, jei jie norėtų individualaus nagrinėjimo, jie turėtų pateikti klausimyno atsakymus. Tačiau klausimyno atsakymų nepateikė nė viena bendrovė. Todėl individualaus nagrinėjimo nebuvo įmanoma atlikti.

(107)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visus Egipto eksportuojančius gamintojus su ja susisiekti. Apie save pranešė du susiję eksportuojantys gamintojai, kurių eksportas sudaro 100 % eksporto į Sąjungą ir kurie pagamina 100 % visų SPM Egipte:

(108)

Sąjungos gamintojams, importuotojams, naudotojams ir KLR ir Egipto eksportuojantiems gamintojams skirti klausimynai internete (28) buvo paskelbti inicijavimo dieną.

(109)

Klausimyno atsakymus Komisija gavo iš dviejų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų grupių, dviejų Egipto eksportuojančių gamintojų, keturių atrinktų Sąjungos gamintojų, penkių naudotojų ir vieno nesusijusio importuotojo. Nė vienas iš neatrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymų nepateikė.

(110)

Be to, Komisija nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei ir Egipto Vyriausybei. Į Kinijos Vyriausybei skirtą klausimyną buvo įtraukti specialūs klausimynai, skirti „China Development Bank“ (toliau – CDB), „Export Import Bank of China“ (toliau – EXIM) ir „Sinosure“. Tos finansų įstaigos buvo konkrečiai nurodytos skunde kaip valstybinės institucijos arba institucijos, kurios Vyriausybės pavedimu ar nurodymu teikia subsidijas. Be to, Kinijos Vyriausybės buvo paprašyta perduoti specialų finansų įstaigoms skirtą klausimyną kitoms finansų įstaigoms, kurios teikia paskolas arba eksporto kreditus atrinktoms bendrovėms arba jų pirkėjams. Kad būtų patogiau administraciniu požiūriu, Kinijos Vyriausybės taip pat buvo paprašyta surinkti visus tų finansų įstaigų atsakymus ir išsiųsti juos tiesiogiai Komisijai.

(111)

Į Egipto Vyriausybei skirtą klausimyną buvo įtraukti specialūs klausimynai, skirti Egipto nacionaliniam bankui, „Ahli Bank“ ir „Bank Misr“. Tos finansų įstaigos buvo konkrečiai nurodytos skunde kaip valstybinės institucijos arba institucijos, kurios Vyriausybės pavedimu ar nurodymu teikia subsidijas. Be to, kad būtų patogiau administraciniu požiūriu, Egipto Vyriausybės buvo paprašyta perduoti specialų finansų įstaigoms skirtą klausimyną kitoms finansų įstaigoms, kurios teikia paskolas arba eksporto kreditus atrinktoms bendrovėms. Į Egipto Vyriausybei skirtą klausimyną buvo įtraukti ir specialūs klausimynai, skirti „Egypt-TEDA Investment Company“ (toliau – „Egypt TEDA“) ir „Egyptian Chinese JV Company for Investment“ (toliau – ECCI), kurios skunde nurodytos kaip valstybės įmonės, veikiančios SETC zonoje. Egipto Vyriausybės taip pat buvo paprašyta surinkti visus tų finansų įstaigų ir kitų subjektų atsakymus ir išsiųsti juos tiesiogiai Komisijai.

(112)

Komisija gavo klausimyno atsakymus iš Kinijos Vyriausybės, į kuriuos buvo įtraukti EXIM ir „Sinosure“ atsakymai į specialius klausimynus, ir iš Egipto Vyriausybės, į kuriuos buvo įtraukti Egipto nacionalinio banko, „Bank Misr“ ir „Egypt TEDA“ atsakymai į specialius klausimynus.

(113)

Nedarydama poveikio pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymui, Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą ir kurią šalys pateikė laiku išvadoms dėl subsidijų, jų daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Kinijos prekybos ministerijos patalpose surengtas tikrinamasis vizitas, kurį atliekant taip pat dalyvavo kitų susijusių ministerijų tarnautojai. Be to, vykdant šį tikrinamąjį vizitą dalyvavo EXIM, CDB ir „Sinosure“ atstovai.

(114)

Tikrinamasis vizitas taip pat buvo surengtas „Egypt TEDA“ patalpose ir šių Egipto Vyriausybės institucijų patalpose:

(115)

Be to, pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį Komisija tikrinamuosius vizitus surengė šių bendrovių patalpose:

(116)

Dėl COVID-19 plitimo grėsmės ir priemonių, kurių buvo imtasi kovojant su protrūkiu (30), Komisija negalėjo patikrinti duomenų, kuriuos pateikė kelios bendrovės, priklausančios vieno iš KLR įsikūrusių eksportuojančių gamintojų grupei. Atsižvelgdama į tai, kad ši nenumatyta padėtis susiklostė labai vėlyvu tyrimo etapu ir kad nebuvo jokio kito sprendimo, Komisija išimties tvarka naudojo šių bendrovių pateiktą informaciją subsidijai apskaičiuoti, kuri buvo patikrinta remiantis turima informacija.

(117)

2020 m. sausio 24 d. pagal pagrindinio reglamento 29a straipsnio 2 dalį Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad ketina nenustatyti laikinųjų priemonių ir tęsti tyrimą.

(118)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti.

(119)

2020 m. vasario 27 d. Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketina nustatyti galutinį antisubsidijų muitą į Sąjungą importuojamam nagrinėjamajam produktui (toliau – galutinis faktų atskleidimas).

(120)

Visoms šalims buvo nustatytas 15 dienų terminas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Kelios suinteresuotosios šalys paprašė pratęsti terminą. Komisija leido toms šalims teikti pastabas iki 2020 m. kovo 20 d. ir kovo 23 d. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(121)

Vykdant atskirą antidempingo tyrimą 2019 m. gruodžio 19 d. šalims buvo pateiktas galutinio faktų atskleidimo dokumentas, kuriame nurodyti esminiai faktai ir aplinkybės, kuriais remdamasi Komisija ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą į Sąjungą importuojamam nagrinėjamajam produktui. Be to, 2020 m. vasario 10 d. suinteresuotosioms šalims buvo pateiktas papildomo faktų atskleidimo dokumentas.

(122)

Šiame reglamente Komisija atsakė į pastabas, pateiktas per antisubsidijų tyrimą. Į pastabas, pateiktas atliekant atskirą antidempingo tyrimą, šiame reglamente neatsakyta, nebent šalys aiškiai nurodė, kad pastabos pateiktos dėl abiejų tyrimų.

(123)

Po galutinio faktų atskleidimo nė viena šalis nepateikė prašymo išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(124)

Be to, 2020 m. balandžio 17 d. suinteresuotosios šalys gavo papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumentą, dėl kurio pastabas galėjo teikti iki 2020 m. balandžio 22 d. (toliau – papildomas galutinis faktų atskleidimas).

(125)

2020 m. balandžio 24 d. suinteresuotosios šalys gavo antrą papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumentą, dėl kurio pastabas galėjo teikti iki 2020 m. balandžio 27 d. (toliau – antras papildomas galutinis faktų atskleidimas).

(126)

Komisija surengė klausymus su Sąjungos pramone, eksportuojančiais gamintojais „Jushi“ / „Hengshi China“, Egipto eksportuojančiais gamintojais „Jushi“ / „Hengshi Egypt“ ir Egipto Vyriausybe.

(127)

Nagrinėjamasis produktas (31) yra KLR ir Egipto kilmės medžiagos iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesnis nei 1,8 mm ir svoris didesnis nei 35 g/m2 (toliau – SPM), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 39 00, ex 7019 40 00, ex 7019 59 00 ir ex 7019 90 00 (TARIC kodai 7019390080, 7019400080, 7019590080 ir 7019900080) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(128)

SPM naudojamos įvairiais tikslais, pavyzdžiui, gaminant vėjo jėgainių mentes ir laivus, sunkvežimius ir sporto įrangą, taip pat vamzdynų rekonstrukcijos sistemose.

(129)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią pagrindinę naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(130)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(131)

Vienas eksportuojantis gamintojas ir Egipto Arabų Respublikos prekybos ministerija tvirtino, kad iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai neturėtų būti įtraukti į tyrimo aprėptį. Buvo teigiama, kad iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai yra tolesnės gamybos grandies produktas, naudojamas papildomais gamybos etapais, be to, skiriasi jo fizinės savybės – jis yra daug mažesnis. Skiriasi jo formos ir pakuotės, jį sudaro keli mažesni sudygsniuoti medžiagų gabalai. Be to, tvirtinta, kad pašalinus rinkinius nekiltų priemonių vengimo rizikos, nes pjaustymo procesas yra negrįžtamas ir produkto negalima pakeisti nesupjaustytomis SPM.

(132)

Skundo pateikėjas teigė, kad iš anksto supjaustytų SPM rinkinių ir nesupjaustytų SPM pagrindinės savybės ir galutinė paskirtis yra tokios pačios. Kadangi SPM yra armavimo medžiagos, pjaustymas pagal formą yra būtinas, kad produktas atitiktų armuotino produkto formą, tačiau tai nepakeičia jo pagrindinių savybių. Pjaustymą gali atlikti SPM gamintojas, nepriklausomas pramoninis pjaustytojas arba pats vartotojas. Tai paprastas ir pigus procesas. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad naudotojai nemano, jog iš anksto supjaustytos SPM skiriasi nuo kitų SPM, nes SPM paprastai gaminamos pagal naudotojų specifikacijas. Jei dėl pjaustymo proceso pasikeistų SPM savybės, konkrečiam pirkėjui jos taptų nenaudotinos.

(133)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad išankstinio pjaustymo ir rinkinių ruošimo procesai nekeičia pagrindinių fizikinių, techninių ar cheminių SPM savybių arba pagrindinės galutinės paskirties. Abiejų produktų pirkėjai iš esmės yra tie patys, be to, abu produktai parduodami tais pačiais platinimo kanalais.

(134)

Atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad daugeliu atvejų SPM gaminamos pagal užsakymą ir pirkėjų specifikacijas. Iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai yra tik papildoma pirkėjo užsakymo specifikacija. Tai, kad iš anksto supjaustytų SPM rinkiniai pateikiami skirtingose pakuotėse, taip pat neturi įtakos jų savybėms. Kadangi SPM vis dažniau užsakomos iš anksto supjaustytų SPM rinkinių forma ir vis dažniau naudojamasi išorės rinkinių ruošėjų paslaugomis, kiltų didelė priemonių vengimo rizika, jei iš anksto supjaustytos SPM nebūtų įtrauktos į tyrimo aprėptį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad iš anksto supjaustytų SPM negalima neįtraukti į tyrimo aprėptį.

(135)

Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad į tyrimo aprėptį nereikėtų įtraukti stiklo pluošto verpalų. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad stiklo pluošto verpalai nebuvo aiškiai paminėti klausimyne, skunde arba pranešime apie inicijavimą, o tai rodo, kad jie nepatenka į produkto apibrėžtąją sritį. Be to, jis teigė, kad iš verpalų pagamintos SPM negalėtų būti klasifikuojamos pagal produkto kontrolės numerio (toliau – PKN) charakteristikas, kad iš verpalų pagamintos SPM būtų importuojamos pagal kitus KN kodus nei nurodytieji skunde ir kad stiklo pluošto verpalams taip pat nebūtų taikomos priemonės, kituose tyrimuose nustatytos stiklo pluošto pusverpaliams.

(136)

Skundo pateikėjas ir kitas Sąjungos gamintojas (ne skundo šalis) teigė, kad į tyrimo aprėptį turėtų būti įtrauktos tik SPM, pagamintos iš nesuktųjų arba labai mažai suktų stiklo pluošto verpalų, o suktieji verpalai galėtų būti neįtraukti į tyrimo aprėptį. Skundo pateikėjas teigė, kad nesuktiesiems arba labai mažai suktiems stiklo pluošto verpalams būdingos tos pačios stiklo pluošto pusverpalių, kuriuos sudaro nesuktųjų gijų arba sruogų pluoštas, savybės, jie taip pat naudojami tiems patiems tikslams kaip ir pusverpaliai, paprastai yra 13–24 mikrometrų skersmens ir yra 300–4 800 teksų.

(137)

Dėl SPM iš stiklo pluošto verpalų įtraukimo, pranešime apie inicijavimą tiriamasis produktas apibrėžtas kaip „medžiagos iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų, […]“ (32). Atlikus tyrimą nustatyta, kad nesuktiesiems arba labai mažai suktiems stiklo pluošto verpalams būdingos tos pačios pagrindinės savybės kaip ir stiklo pluošto pusverpaliams, kuriuos sudaro nesuktųjų gijų arba sruogų pluoštas, be to, jie naudojami tiems patiems tikslams. Abu produktai paprastai yra 13–24 mikrometrų skersmens ir 300–4 800 teksų. Taigi, būtų netikslinga šių rūšių produktų neįtraukti į tyrimo aprėptį.

(138)

Dėl SPM, gaminamų daugiausia iš suktųjų stiklo pluošto verpalų, Komisija pažymi, kad šis produktas, pasižymintis kitokiomis pagrindinėmis savybėmis ir naudojamas kitokiai galutinei paskirčiai, pvz., spausdintinėms plokštėms, niekada nebuvo priskiriamas nagrinėjamajam produktui. Komisija aiškiai patikslino šį aspektą tikslinamajame pranešime.

(139)

Prieš analizuodama įtariamą subsidijavimą subsidijomis arba subsidijų programomis, Komisija įvertino Vyriausybės planus, projektus ir kitus dokumentus, kurie buvo susiję su keliomis subsidijomis arba subsidijų programomis. Ji nustatė, kad, dėl toliau išdėstytų priežasčių, visomis vertinamomis subsidijomis arba subsidijų programomis įgyvendinami Kinijos Vyriausybės centriniu lygmeniu nustatytų planų skatinti SPM pramonę tikslai.

(140)

12-ajame KLR nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (toliau – 12-asis penkmečio planas) pabrėžiama naujų medžiagų pramonės, įskaitant SPM, kaip „strateginės besiformuojančios pramonės“ svarba ir nurodoma, kad ji turėtų tapti „pirmaujančia pramonės šaka“, jai teikiant visapusišką politinę paramą ir taikant gaires (33). Be to, pagal 13-ąjį KLR nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planą (toliau – 13-asis penkmečio planas), kuris apima 2016–2020 m. laikotarpį, siekiama toliau plėtoti naujų medžiagų pramonę stiprinant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei didinant gamybos pramonės inovacinius pajėgumus (34).

(141)

13-ajame penkmečio plane pabrėžiama Kinijos Vyriausybės strateginė pagrindinių pramonės šakų tobulinimo ir skatinimo vizija. Jame pabrėžiama technologinių inovacijų svarba KLR ekonominei plėtrai ir tolesnė žaliojo vystymosi principų svarba. Remiantis to plano 5 skyriumi, viena svarbiausių plėtros krypčių – skatinti tradicinės pramonės struktūros modernizavimą, kaip nurodyta ir 12-ajame penkmečio plane. 22 skyriuje toliau plėtojama ši idėja ir aiškinama KLR tradicinės pramonės modernizavimo strategija skatinant jos technologinius pokyčius. Šiuo požiūriu 13-ajame penkmečio plane nurodyta, kad bendrovėms bus teikiama parama siekiant „visapusiškos pažangos tokiose srityse kaip produktų technologija, pramonės įranga, aplinkos apsauga ir energijos vartojimo efektyvumas“.

(142)

13-ajame penkmečio plane naujos medžiagos minimos keliose vietose: „sparčiau sieksime proveržio kurdami pagrindines technologijas tokiose srityse kaip kitos kartos informacija ir ryšiai, nauja energija, naujos medžiagos […]“ (35). Be to, plane numatyta, kad bus vykdomi projektai, susiję su pagrindinių naujų medžiagų moksliniais tyrimais, plėtra ir taikymu (36).

(143)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pakartojo savo pagrindinę poziciją dėl Kinijos penkerių metų planų ir tvirtino, kad jie yra ne įpareigojantys arba teisiškai privalomi, o tik rekomendaciniai dokumentai, nes juose nėra faktinių teisinių nuostatų, sankcijų ar taikymo taisyklių. Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad 12-asis penkmečio planas nebetaikomas, o net jei 13-asis penkmečio planas būtų teisiškai privalomas, quod non, jame SPM neminimos. Be to, nors plane minimos „naujos medžiagos“, šis terminas jame neapibrėžtas. Galiausiai, 13-asis penkmečio planas nėra skirtas nei SPM pramonei, nei „naujų medžiagų pramonei“, o apima beveik visą ekonomiką.

(144)

Komisija su šia pozicija nesutinka. 13-ojo penkmečio plano 17 skyriuje teigiama: „nacionalinės plėtros strategijai ir planui teks pagrindinis ir saistantis vaidmuo“. Taigi, tame plane pateikiami ne paprasčiausiai bendro pobūdžio raginantys teiginiai, o vartojamos formuluotės, iš kurių matyti, kad dokumentas yra privalomas.

(145)

Nors 12-asis penkmečio planas nebetaikomas, jame pradėta akcentuoti, kokia svarbi yra naujų medžiagų pramonė kaip strateginė besiformuojanti pramonė, kurios tolesnis plėtojimas vykdomas pagal 13-ąjį penkmečio planą. Kaip nurodyta 148 ir 149 konstatuojamosiose dalyse, SPM pramonė priklauso naujų medžiagų pramonei. Kaip minėta 141 konstatuojamojoje dalyje, 13-ajame penkmečio plane pabrėžiama Kinijos Vyriausybės strateginė pagrindinių pramonės šakų tobulinimo ir skatinimo vizija, taigi jame prioritetas teikiamas tam tikriems sektoriams ir technologijoms, įskaitant SPM.

(146)

Todėl šie Kinijos Vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti.

(147)

Naujų medžiagų pramonė yra skatinamoji pramonė ir pagal iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“ (37), todėl ji atitinka reikalavimus gauti didelį valstybės finansavimą. Įsteigtas ne vienas fondas siekiant paremti iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“, taigi netiesiogiai ir SPM pramonę, pavyzdžiui, Nacionalinis integrinių grandynų fondas, Pažangiosios gamybos fondas ir Besiformuojančių pramonės šakų investicijų fondas (38).

(148)

Be to, SPM dažnai vadinamos „naujomis medžiagomis“. Iniciatyvos „Pagaminta Kinijoje 2025“ veiksmų gairėse (39) išvardyti 10 strateginių sektorių, kurie Kinijos Vyriausybei yra pagrindinės pramonės šakos. 9 sektoriuje aprašomos „naujos medžiagos“ ir jų pakategorės, įskaitant pažangiąsias pagrindines medžiagas (9.1 punktas) ir pagrindines strategines medžiagas (9.2 punktas), prie jų priskiriant padidinto atsparumo pluoštus ir kompozitines medžiagas, naujas energetines medžiagas (40). Taigi naujoms medžiagoms taikomi tame dokumente išvardyti paramos mechanizmai, įskaitant, be kita ko, finansinės paramos politiką, finansinę ir mokesčių politiką, Valstybės tarybos priežiūrą ir paramą (41).

(149)

Be to, be iniciatyvos „Pagaminta Kinijoje 2025“ veiksmų gairių, 2016 m. lapkričio mėn. 10 strateginių sektorių sąrašas buvo pakeistas į Keturių pagrindinių sričių katalogą, kurį paskelbė Nacionalinis gamybos strategijos patariamasis komitetas (toliau – NMSAC) – Nacionalinės vadovaujančios mažosios grupės nacionalinės gamybos galios kūrimo klausimais patariamoji grupė. Šiame kataloge kiekvienas iš 10 strateginių sektorių padalyti į keturis skyrius: i) esminės pagrindinės atsarginės dalys, ii) esminės pagrindinės medžiagos, iii) pažangūs esminiai procesai ir (arba) technologijos ir iv) pramonės technologijų platformos. Stiklo pluoštas priskirtas 7 sektoriui: elektros įranga, II punktas – esminė pagrindinė medžiaga: 16 papunktis – stiklo pluošto izoliacinės plokštės, ir 9 sektoriui: naujos medžiagos, II punktas – esminės pagrindinės medžiagos: 10 papunktis – padidinto atsparumo pluoštai, monomerai ir kompozitinės medžiagos, ir 24 papunktis – stiklo pagrindu pagamintos medžiagos.

(150)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad SPM nėra minimos iniciatyvoje „Pagaminta Kinijoje 2025“, kuri plačiai taikoma visuose ekonomikos sektoriuose, ir kad ši iniciatyva nėra privaloma, o yra tik rekomendacija.

(151)

Šiuo atžvilgiu Komisija kartoja, kad iniciatyva „Pagaminta Kinijoje 2025“ aiškiai skirta naujų medžiagų pramonei, kuriai priskiriama ir SPM pramonė, kaip jau buvo įrodyta. Pagal šią iniciatyvą numatyta strateginė parama ir garantijos, be kita ko, stiprinant finansinės paramos politiką ir didinant paramą fiskalinei mokesčių politikai. Pavyzdžiui, pagal iniciatyvą aiškiai numatyta „didinti paramą naujos kartos informacinėms technologijoms, aukštos kokybės įrangai, naujoms medžiagoms ir t. t.“

(152)

Iniciatyvoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ teigiama, kad tai yra „pirmųjų gamybos galios strategijos įgyvendinimo dešimties metų veiksmų programa“ ir joje nustatytos aiškios strateginės politikos kryptys ir tikslai. Pagal iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“ taip pat numatyta, kad „įvairūs regionai parengs konkrečią įgyvendinimo programą ir tobulins politikos priemones, kad užtikrintų įvairių užduočių įgyvendinimą“, ir teigiama, kad „Pramonės ir informacijos ministerija kartu su atitinkamais departamentais stiprins stebėjimo analizę, priežiūrą ir nurodymus bei laiku praneš Valstybės tarybai apie svarbius įvykius“. Be to, iniciatyva „Pagaminta Kinijoje 2025“ remiama tokiomis įgyvendinimo priemonėmis kaip iniciatyvos „Pagaminta Kinijoje 2025“ veiksmų gairės ir „Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos bendrosios administracijos pranešimas dėl 2017 m. pramonės pertvarkymo ir modernizavimo („Pagaminta Kinijoje 2025“) finansavimo vadovo paskelbimo“ (42), kuriame numatytos lėšos tam tikriems bendradarbiaujantiems SPM eksportuojantiems gamintojams. Be to, 153 konstatuojamojoje dalyje nurodytas statybinių medžiagų pramonės plėtros planas (2016–2020 m.) „yra parengtas remiantis Kinijos Liaudies Respublikos 13-ojo nacionalinės ekonomikos ir socialinės plėtros penkmečio plano gairėmis ir strategija „Pagaminta Kinijoje 2025““. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, atrodo, kad iniciatyva „Pagaminta Kinijoje 2025“ nėra tik rekomendacija. Priešingai, atrodo, kad ji yra de facto privaloma ir yra jau iš esmės įgyvendinta. Todėl šie Kinijos Vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti.

(153)

Be to, SPM pramonė taip pat skatinama pagal 2016–2020 m. statybinių medžiagų pramonės plėtros planą. Šiame plane raginama optimizuoti pramonės struktūrą, be kita ko, vystant besiformuojančias pramonės šakas, pavyzdžiui, stiklo pagrindu pagamintų medžiagų, pramoninės keramikos, intraokulinių lęšių, padidinto atsparumo pluoštų ir kompozitų, grafeno ir modifikuotų medžiagų pramonės šakas. Tai turi būti pasiekta vykdant Vyriausybės finansavimo, mokesčių, finansų, kainodaros, energetikos ir aplinkos apsaugos politiką, taip pat įvairiomis priemonėmis, įskaitant skolinimą, remiant kapitalą, kad jis galėtų būti naudojamas statybinių medžiagų įmonių susijungimuose, įsigijimuose ir restruktūrizavime (43).

(154)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad statybinių medžiagų pramonės plėtros planas taikomas visoms statybinėms medžiagoms, taigi ir visuose ekonomikos sektoriuose. Be to, šis planas susijęs tik su bendra informacija apie Vyriausybės politiką.

(155)

Statybinių medžiagų pramonės plėtros plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos statybinių medžiagų pramonei, kuriai priskiriama SPM pramonė, kaip paaiškinta 166 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija nesutinka su Kinijos Vyriausybės teiginiu, kad jis taikomas visuose ekonomikos sektoriuose.

(156)

Nors statybinių medžiagų pramonės plėtros planas gali būti tik rekomendacinis dokumentas, kaip minėta 152 konstatuojamojoje dalyje, juo įgyvendinamas 13-asis penkmečio planas ir strategija „Pagaminta Kinijoje 2025“. Juo siekiama „skatinti statybinių medžiagų pramonės pertvarkymą ir modernizavimą, palengvinti statybinių medžiagų pramonės perėjimą nuo didelės pramonės prie galingos pramonės ir užtikrinti tvarų vystymąsi 13-ojo penkmečio plano laikotarpiu“, be to, jame nustatyti aiškūs uždaviniai ir projektai, kad apibrėžtu konkrečiu penkerių metų laikotarpiu būtų pasiekti nustatyti tikslai (44). Todėl galima ginčytis dėl jo grynai rekomendacinio pobūdžio, ypač nagrinėjant jį platesniame kontekste.

(157)

SPM pramonei taip pat taikomas Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (toliau – MIIT) paskelbtas Pažangiosios gamybos plėtros planas (2016–2020 m.), kuriame nustatyta 10 pagrindinių užduočių, kuriomis siekiama sutrumpinti produktų kūrimo ciklą, padidinti gamybos efektyvumą, pagerinti produktų kokybę, sumažinti veiklos sąnaudas, išteklius ir energijos suvartojimą ir paspartinti pažangiosios gamybos plėtrą. 2018 m. Valstybės taryba paskelbė apie Kinijos planus išplėsti išmaniosios gamybos programą, tais pačiais metais įtraukiant apie 100 bandomųjų projektų, ir, remiantis viešai prieinama informacija, vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, „Taishan Fiberglass, Inc.“, 2015 m. MIIT buvo įtrauktas į pažangiosios gamybos įmonių sąrašą (45).

(158)

Kinijos Vyriausybės teigimu, Pažangiosios gamybos plėtros planas (2016–2020 m.) nėra aktualus, nes jis skirtas ne tik SPM pramonei, o visai gamybos pramonei. Be to, Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad planas nėra privalomas dokumentas, o tik rekomendacija.

(159)

Pažangiosios gamybos plėtros planas (2016–2020 m.) yra „parengtas remiantis Kinijos Liaudies Respublikos 13-ojo nacionalinės ekonomikos ir socialinės plėtros penkmečio plano gairėmis ir strategija „Pagaminta Kinijoje 2025““ (46). Todėl juo įgyvendinama šiuose dokumentuose nustatyta strategija. Kaip jau paaiškinta pirmiau, 13-asis penkmečio planas ir strategija „Pagaminta Kinijoje 2025“ konkrečiai skirti tam tikroms pramonės šakoms, tarp kurių yra ir SPM pramonė kaip naujų medžiagų pramonės dalis. Be to, daugeliu atvejų Pažangiosios gamybos plėtros plane kalbama apie dešimt pagrindinių strategijos „Pagaminta Kinijoje 2025“ sričių. Visų pirma 6 specialiojoje skiltyje „Pagrindinės srities pažangioji transformacija“ numatyta, kad „dėl naujos kartos informacinių technologijų, (…) naujų medžiagų, (…) statybinių medžiagų (…) skatinamas intensyvus įmonių pažangių ir skaitmeninių technologijų taikymas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei projektavimo, gamybos, logistikos ir sandėliavimo, eksploatavimo ir valdymo, garantinio aptarnavimo ir kitose svarbiose srityse“. Todėl Pažangiosios gamybos plėtros planas (2016–2020 m.) yra konkrečiai skirtas pagrindinėms strategijoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ išvardytoms pramonės šakoms ir apima, be kita ko, naujų medžiagų ir statybinių medžiagų sektorius, kuriems priklauso SPM pramonė.

(160)

Komisija taip pat pažymi, kad Pažangiosios gamybos plėtros plane (2016–2020 m.) vartojamos formuluotės rodo, kad dokumentas yra privalomas. Visų pirma II skirsnio III dalyje „Plėtros tikslai“ nustatyta, kad „iki 2025 m. turi būti įgyvendinta dviejų etapų strategija pažangiosios gamybos plėtrai skatinti: pirmasis etapas – iki 2020 m. bus akivaizdžiai sustiprintas pažangiosios gamybos plėtros pagrindas ir rėmimo pajėgumai, pagrindinėje tradicinės gamybos pramonės srityje bus iš esmės įgyvendinta skaitmeninė gamyba, o pagrindinės pramonės pažangiosios transformacijos sąlygos ir pagrindas bus akivaizdžiai patobulinti; antrasis etapas – iki 2025 m. bus iš esmės sukurta paramos pažangiajai gamybai sistema, o pažangioji transformacija iš pradžių įgyvendinta pagrindiniame pramonės sektoriuje“. Be to, V skirsnyje „Rengimas ir įgyvendinimas“ nustatyta, kad „Pramonės ir informacinių technologijų ministerija ir Finansų ministerija yra atsakingos už plano rengimą ir įgyvendinimą, lyderystės stiprinimą, atsakingą organizavimą, savalaikį problemų, su kuriomis susiduriama įgyvendinant planą, sprendimą, įvairių užduočių ir priemonių įgyvendinimo skatinimą“ ir kad „kompetentingi pramonės, informacinių technologijų ir finansų departamentai įvairiuose regionuose greitai parengia su planu susijusią įgyvendinimo schemą, įgyvendina atitinkamą paramos politiką ir pagal jiems priskirtą atsakomybės sritį atlieka informavimo darbą“. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Pažangiosios gamybos plėtros plane aiškiai apibrėžti tikslai, kurie susijusioms bendrovėms yra privalomi.

(161)

Remiantis aprašytais nustatytais faktais Kinijos Vyriausybės tvirtinimai atmesti.

(162)

Be to, Kinijos aukštųjų technologijų produktų eksporto kataloge, kurį parengė Mokslo ir technologijų ministerija, Užsienio prekybos ministerija ir Bendroji muitinės administracija, 8 kategorijose išvardyta 1900 aukštųjų technologijų produktų, kuriems Kinijos Vyriausybė taiko lengvatinę eksporto politiką. Viena kategorijų yra naujų medžiagų kategorija, kuriai priskiriamos SPM (47). Be to, Kinijos aukštųjų technologijų produktų kataloge, kurį parengė Mokslo ir technologijų ministerija, Finansų ministerija ir Valstybinės mokesčių administracija, nurodomos 11 sričių, tarp kurių yra „naujų medžiagų kategorija“. Be to, pagal KLR mokslo ir technologijų pažangos įstatymą aukštųjų technologijų plėtros zonose įsisteigusioms aukštųjų technologijų įmonėms gali būti taikomos lengvatinės politikos priemonės, be kita ko: i) 15 % įmonių pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 25 % tarifo; ii) jei eksportuojamų produktų produkcijos vertė siekia 70 % bendros tų metų vertės, įmonių pajamų mokesčio tarifas toliau mažinamas iki 10 %; iii) naujai įsteigtos aukštųjų technologijų įmonės pirmuosius dvejus metus nuo gamybos pradžios atleidžiamos nuo įmonių pajamų mokesčio; iv) naujai įsteigtos aukštųjų technologijų įmonės atleidžiamos nuo statybos mokesčio; v) naujų technologijų kūrimo, gamybos ir eksploatavimo pastatams MTP žemė neapmokestinama; vi) įrangai, kurią aukštųjų technologijų įmonės naudoja aukštųjų technologijų gamybai ir plėtrai, taikomas spartesnis nusidėvėjimas; vii) aukštųjų technologijų įmonių pagamintiems eksportuojamiems produktams netaikomi eksporto tarifai, išskyrus tuos, kuriuos riboja valstybė arba kurie taikomi konkretiems produktams ir t. t. (48)

(163)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Kinijos aukštųjų technologijų produktų katalogas, kartu su KLR mokslo ir technologijų pažangos įstatymu, nėra skirtas tik tam tikroms pramonės šakoms, nes šiuose dokumentuose nustatyti objektyvūs teisės pasinaudoti kriterijai, kurie taikomi automatiškai.

(164)

Šiuo atžvilgiu, kaip jau minėta 162 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos aukštųjų technologijų produktų eksporto katalogas apima 8 kategorijų aukštųjų technologijų produktus, įskaitant „naujas medžiagas“. Komisija taip pat pažymi, kad Kinijos aukštųjų technologijų produktų kataloge nurodyta 11 sričių, įskaitant „6. Naujos medžiagos“. Atsižvelgiant į tai, kad abu katalogai apima tik tam tikrą skaičių sričių, negalima daryti išvados, kad jie taikomi visoms pramonės šakoms. Todėl Kinijos Vyriausybės tvirtinimas buvo atmestas.

(165)

Laikinųjų nuostatų dėl pramoninės struktūros koregavimo skatinimo (2005 m. Valstybės tarybos sprendimas Nr. 40) (toliau – Sprendimas Nr. 40) III skyriuje minimas „Pramonės restruktūrizavimo žinynas“, kurį sudaro trys kategorijos: skatinamieji projektai, ribojamieji projektai ir pašalinti projektai. Pagal sprendimo XVII straipsnį, jei „investicinis projektas priklauso skatinamųjų projektų kategorijai, jis nagrinėjamas, patvirtinamas ir registruojamas pagal atitinkamus nacionalinius investicijų teisės aktus; visos finansų įstaigos teikia kreditinę paramą pagal kreditų teikimo principus; automatinė įranga, importuojama už visą investicijų sumą, išskyrus prekes, įtrauktas į Finansų ministerijos išleistą Vidaus investicijų projektams importuojamų prekių, neatleidžiamų nuo muito, sąrašą (iš dalies pakeistą 2000 m.), gali būti atleista nuo importo muito ir su importu susijusio pridėtinės vertės mokesčio, išskyrus atvejus, kai išleidžiami nauji teisės aktai dėl nuo muito neatleidžiamo investicinių projektų turinio. Kita skatinamiesiems pramonės projektams taikoma palanki politika įgyvendinama laikantis susijusių nacionalinių teisės aktų“.

(166)

Pramonės restruktūrizavimo žinyno (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (49) I kategorijai „Skatinimas“ priskiriama:

„XII.   Statybinės medžiagos:

[…]

(167)

Kinijos Vyriausybės teigimu, Sprendimas Nr. 40 skirtas ne konkrečiai įmonei ar pramonės šakai, kaip reikalaujama SKP sutarties 2.1 straipsnyje, o tam tikriems skatinamiesiems projektams. Be to, Sprendimas Nr. 40 nėra privalomas. Kinijos Vyriausybė patvirtino, kad Komisijos nurodytas Pramonės restruktūrizavimo žinynas nėra aktualus, nes Komisija nurodo šio žinyno 2011 m. versiją, kurios galiojimas jau baigėsi. Kinijos Vyriausybės teigimu, naujojoje šio žinyno versijoje SPM neminimos.

(168)

Pirma, Komisija pažymi, kad ji nurodė „Pramonės restruktūrizavimo žinyną (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai)“, todėl ji rėmėsi ne 2011 m., o 2013 m. iš dalies pakeista versija. Komisijos žiniomis, naujausias žinyno pakeitimas buvo patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinės plėtros ir reformų komisijos dekretu Nr. 29, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (50) Šiuo naujuoju Pramonės restruktūrizavimo žinynu (2019 m. leidimas) iš tiesų buvo panaikintas Pramonės restruktūrizavimo žinynas (2011 m. leidimas) (pakeitimai). Tačiau jis buvo priimtas ir įsigaliojo pasibaigus tiriamajam laikotarpiui. Todėl tiriamuoju laikotarpiu buvo taikomas Pramonės restruktūrizavimo žinynas (2011 m. leidimas) (2013 pakeitimai). Bet kuriuo atveju, priešingai, nei teigia Kinijos Vyriausybė, Pramonės restruktūrizavimo žinyno 2019 m. leidime SPM nurodytos I skirsnyje „Skatinamosios pramonės šakos“:

„XII.   Statybinės medžiagos

[…]

(169)

Antra, Komisija nesutinka su tuo, kad Sprendimas Nr. 40 nėra privalomas. Iš tiesų, Sprendime Nr. 40 nustatytos laikinosios taisyklės, kuriomis skatinamas pramonės restruktūrizavimas, ir daroma nuoroda į „Pramonės restruktūrizavimo žinyną“, kuriame apibrėžiamos trys kategorijos: skatinamieji projektai, ribojamieji projektai ir pašalinti projektai. Tačiau Sprendimo Nr. 40 XVII straipsnyje nustatyta, kad investiciniai projektai privalomai laikomi skatinamaisiais projektais, pvz., „visos finansų įstaigos teikia kreditinę paramą pagal kreditų teikimo principus“, „pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus įgyvendinamos kitos skatinamiesiems pramonės projektams palankios politikos priemonės“. Be to, XXI straipsnyje nustatyta, kad „atitinkamos lengvatinės politikos priemonės, įgyvendinamos pagal Pramonės šakų, produktų ir technologijų, kurias šiuo metu specialiai skatina valstybė (iš dalies pakeista 2000 m.) kategoriją, koreguojamos, kad būtų įgyvendinamos atsižvelgiant į Pramonės restruktūrizavimo žinyną“. Todėl Sprendimas Nr. 40 šiuo atžvilgiu yra privalomas. Pramonės restruktūrizavimo žinyno I kategorijoje „Skatinimas“ išvardyti tam tikro skaičiaus pramonės šakų tam tikri projektai. Kaip paaiškinta 166 konstatuojamojoje dalyje, jis apima statybinių medžiagų pramonę ir konkrečius projektus, susijusius su SPM pramone. Todėl Sprendime Nr. 40, kuris skaitomas kartu su Pramonės restruktūrizavimo žinynu, numatyta tam tikrus projektus laikyti tam tikrų skatinamųjų pramonės šakų projektais. Todėl, nors šie dokumentai susiję su konkrečiais projektais, juose pirmiausia nurodomos konkrečios skatinamosios pramonės šakos, o vėliau tam tikri šių pramonės šakų projektai, kuriems galėtų būti taikomas Sprendime Nr. 40 numatytas lengvatinis režimas. Todėl Komisija atmetė Kinijos Vyriausybės tvirtinimus.

(170)

Be to, SPM įtrauktos į 2016–2020 m. statybinių medžiagų pramonės plėtros planą (51), kuriame, be kita ko, numatytas statybinių medžiagų pramonės perėjimas nuo didelės pramonės prie stiprios pramonės. Jame taip pat numatytas statybos sektoriaus struktūrų optimizavimas, pagrindinių medžiagų tiekimo saugumo didinimas, pramonės koncentracijos lygio didinimas ir tarptautinio konkurencingumo stiprinimas. Plane numatyti kiekybiniai plėtros tikslai, Vyriausybės vykdoma gamybos pajėgumų kontrolė, išsamūs gamybos tikslai, geografinis pramonės šakų pasiskirstymas tarp KLR provincijų, tiekimo saugumas, konkrečių pramonės šakų plėtra, Vyriausybės vykdoma kontrolė ir įtaka įmonėms bei pramonės rėmimo priemonės (52). Tai rodo, kad valstybė aktyviai dalyvauja stiklo pluošto pramonėje ir į ją kišasi.

(171)

13-asis pluoštinių ir kompozitinių medžiagų pramonės penkmečio planas (53) – tai planas, konkrečiai skirtas pluoštinių medžiagų pramonei. Jame aiškiai nurodoma sektoriaus plėtra, pavyzdžiui, III.3 skirsnyje nustatytas tikslas:

(172)

„Siekiant palaikyti sveiką ir stabilią pluoštinių ir kompozitinių medžiagų pramonės plėtrą, aktyviai integruoti ir atnaujinti pramonės grandinės pradinę ir galutinę grandis: skatinti didelio masto tvenkinių ir krosnių įmones nenutrūkstamai įgyvendinti į pasaulinį lygį orientuotą plėtros strategiją ir diegti pasaulinius gamybos pajėgumų modelius. Tuo remiantis: – užtikrinti, kad vidaus stiklo pluošto gamybos apimties augimo tempo kontrolė būtų palyginti nedidelė; – kartu sumažinti vidaus stiklo pluošto ir produktų eksporto santykį; – aktyviai koreguoti produkto struktūrą; […] – aktyviai koreguoti produkto struktūrą ir orientuoti įmones į diferencijuotą plėtrą, aktyviai plėtoti nuodugnų stiklo pluošto produktų perdirbimą, plėsti pluoštinių ir kompozitinių medžiagų produktų rinką vidutinio ir aukšto lygio naudojimo srityse ir gerinti produkto kokybę bei didinti pridėtinę vertę. Užtikrinti, kad pagrindinės veiklos pajamų pluoštinių ir kompozitinių medžiagų sektoriuje metinis augimo tempas būtų maždaug 5–6 procentiniais punktais didesnis nei nacionalinis BVP augimo tempas, t. y. 2020 m. bendros didesnių nei nustatyto dydžio įmonių pajamos sieks 500 mlrd. juanių, tiksliau bus dvigubai didesnės, palyginti su padėtimi 12-ojo penkmečio plano laikotarpio pabaigoje.“ (54)

(173)

Be to, to plano IV.3.4 skirsnyje nustatytas įmonių ir visos pramonės Vyriausybės gairių pagrindas:

(174)

„Gairės, kaip įvairių rūšių įmonėms dalyvauti diferencijuotuose veiksmuose, atsižvelgiant į jų individualius pranašumus ir konkrečius rinkos segmentus. Visų pirma būtina orientuoti mažąsias ir vidutines įmones, kad jos galėtų sekti augimo keliu, t. y. užpildyti konkrečias spragas, kad mažosios įmonės papildytų didžiąsias, ir laikyti specializaciją keliu į sėkmę. Dėl diferencijuotų veiksmų išvengiama didelių įmonių konkurencijos pagal mastą ir konkurencijos tarp panašių įmonių, taip panaikinant pigios konkurencijos rinką. Kartu specializuotos gamybos srityje mažosios ir vidutinės įmonės taip pat gali laimėti didelių įmonių pagarbą ir dėmesį, užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su didelėmis įmonėmis ir veiksmingai remti bei skatinti didelių įmonių plėtrą.“

(175)

Pramonės asociacijos yra glaudžiai susijusios su valstybe, pirmiausia dėl svarbaus KKP vaidmens tose asociacijose (55). Iš to plano IV.3.6 skirsnio nuostatų taip pat matyti, kad valstybė kišasi į pluoštų gamybą, įskaitant SPM sektorių:

(176)

KLR aktyviai skatino SPM pramonę įvairiais valdžios lygmenimis. Vienos vietinės iniciatyvos, į kurią įtraukta viena iš atrinktų bendrovių, pavyzdį galima rasti Dziudziango miesto 13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane:

(177)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad 13-asis pluoštinių ir kompozitinių medžiagų pramonės penkmečio planas ir Dziudziango miesto 13-asis penkmečio planas yra susiję tik su bendra informacija apie Vyriausybės politiką ir nėra tiesiogiai susiję nė su viena iš aptariamų įtariamų subsidijų programų, todėl nėra „pakankamas įrodymas“, kad tai yra konkreti subsidija.

(178)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip paaiškinta 171 ir 172 konstatuojamosiose dalyse, 13-asis pluoštinių ir kompozitinių medžiagų pramonės penkmečio planas skirtas būtent pluoštinių medžiagų pramonei ir juo aiškiai skatinama sektoriaus plėtra. NET jei šis dokumentas gali neturėti tiesioginio ryšio su įtariamomis subsidijų programomis, kaip teigia Kinijos Vyriausybė, jame nurodomos konkrečios priemonės, kuriomis skatinama pluoštinų ir kompozitinių medžiagų pramonė. Be to, kaip minėta 176 konstatuojamojoje dalyje, Dziudziango miesto 13-asis ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas konkrečiai skirtas „Jushi Group“, kuri yra viena iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų. Todėl šie dokumentai rodo, kad Kinijos valdžios institucijos subsidijas skiria konkrečiai tam tikrai pramonės šakai, kuriai priklauso ir SPM pramonė, ir tam tikroms šios pramonės šakos bendrovėms. Todėl šie Kinijos Vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti.

(179)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, SPM pramonė laikoma pagrindine/strategine pramonės šaka, kurios plėtros Kinijos Vyriausybė aktyviai siekia kaip politinio tikslo.

(180)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė nesutiko su Komisijos vertinimu, kad SPM pramonė yra skatinamoji pramonė, ir teigė, kad Komisijos teiginys, jog SPM pramonė Kinijoje yra skatinamoji pramonė, neįrodo, kad nagrinėjamos priemonės yra konkrečios, kaip apibrėžta SKP sutarties 2 straipsnyje.

(181)

Komisija su šiuo Kinijos Vyriausybės teiginiu nesutinka. Iš 140–178 konstatuojamosiose dalyse aprašytų nustatytų faktų matyti, kad SPM pramonė, kaip „statybinių medžiagų“ ir „naujų medžiagų“ pramonės dalis, yra ypač tikslinė ir skatinama taikant įvairias politikos ir reguliavimo priemones ir yra įtraukta į skatinamųjų pramonės šakų žinynus. To, kad šiuose dokumentuose numatytos konkrečios priemonės tam tikroms pramonės šakoms, įskaitant SPM pramonę, pakanka norint įrodyti, kad tos priemonės yra konkrečios, kaip apibrėžta SKP sutarties 2 straipsnyje.

(182)

Kad būtų patogiau administraciniu požiūriu, Komisija paprašė Kinijos Vyriausybės nusiųsti specialius klausimynus dviem konkretiems skunde paminėtiems valstybės bankams, „Sinosure“ ir visoms kitoms finansų įstaigoms, kurios teikė paskolas ar eksporto kreditus atrinktoms bendrovėms.

(183)

Kinijos Vyriausybė specialius klausimynus iš tiesų persiuntė bankams. 15 bankų filialų patvirtino, kad yra suteikę neapmokėtų paskolų atrinktoms bendrovėms per TL, tačiau klausimyno atsakymų nepateikė. Tik vieno eksportuojančio gamintojo vidaus bankas („CNBM Finance“) ir vienas valstybės bankas („Export-Import Bank of China“) iš tikrųjų atsakė į klausimyno klausimus. CDB neatsakė į klausimyną, tačiau tikrinamojo vizito metu sutiko atsakyti į klausimus.

(184)

Kinijos Vyriausybės teigimu, ji neturėjo jokių įgaliojimų prašyti informacijos iš į klausimyną neatsakiusių valstybės bankų, nes jie veikia nepriklausomai nuo Kinijos Vyriausybės.

(185)

Komisija su šiuo požiūriu nesutiko. Pirma, kaip supranta Komisija, Kinijos Vyriausybė gali prašyti informacijos iš valstybės valdomų subjektų (kurie gali būti bendrovės arba valstybinės institucijos ir (arba) finansų įstaigos), kurių pagrindinis arba didelis akcijų paketas priklauso Kinijos Vyriausybei. Iš tikrųjų pagal Kinijos Liaudies Respublikos valstybės turto įstatymą (57) valstybės turto priežiūros ir administravimo agentūros, kurias įsteigia Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija, ir vietos liaudies Vyriausybės atlieka įmonių, į kurias investuoja valstybė, kapitalo dalininkų funkcijas ir pareigas Vyriausybės vardu. Taigi tokios agentūros turi teisę į turto grąžą, dalyvauti priimant svarbius sprendimus ir rinkti įmonių, į kurias investuoja valstybė, vadovus. Be to, pagal pirmiau minėto Valstybės turto įstatymo 17 straipsnį įmonės, į kurias investuoja valstybė, leidžia Vyriausybėms ir atitinkamiems Vyriausybių departamentams ir agentūroms vykdyti priežiūrą ir administravimą, nesipriešina viešajai priežiūrai ir atsiskaito kapitalo dalininkams.

(186)

Be to, Kinijos Vyriausybė taip pat tinkamai įgaliota bendrauti su finansų įstaigomis, net kai jos nėra valdomos valstybės, nes visos jos patenka į Kinijos bankų reguliavimo institucijos jurisdikcijos sritį. Pavyzdžiui, pagal Bankų priežiūros įstatymo (58) 33 ir 36 straipsnius Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisija (toliau – CBIRC) yra įgaliota reikalauti, kad visos KLR įsisteigusios finansų įstaigos teiktų informaciją, kaip antai finansines ataskaitas, statistines ataskaitas ir informaciją apie verslo operacijas ir vadovybę. CBIRC taip pat gali nurodyti finansų įstaigoms atskleisti informaciją viešai.

(187)

Be to, nors vienintelis bendradarbiaujantis valstybės bankas pateikė tam tikrų bendro pobūdžio paaiškinimų apie jo paskolų patvirtinimo ir rizikos valdymo sistemų veikimą, jis nepateikė konkrečios informacijos, susijusios su atrinktoms bendrovėms suteiktomis paskolomis. Jis teigė, kad privalo laikytis statutinių ir reglamentavimo reikalavimų ir sutarčių sąlygų, susijusių su atrinktų bendrovių informacijos konfidencialumu.

(188)

Todėl Komisija prašė atrinktas eksportuojančių gamintojų grupes leisti susipažinti su valstybės ir privačių bankų, kurie suteikė šioms bendrovėms paskolas, turima su konkrečiomis bendrovėmis susijusia informacija. Nors atrinktos bendrovės sutiko leisti susipažinti su jų banko duomenimis, bendradarbiaujantis bankas atsisakė pateikti reikiamą išsamią informaciją.

(189)

Galiausiai Komisija gavo duomenų tik apie bendradarbiaujančio valstybės banko organizacinę struktūrą ir nuosavybės teises, o informacijos iš kitų finansų įstaigų, teikusių paskolas atrinktoms bendrovėms, negauta. Be to, nė viena iš finansų įstaigų nepateikė konkrečios informacijos apie atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms suteiktų paskolų rizikos vertinimą.

(190)

Kadangi Komisija neturėjo jokios informacijos apie daugumą valstybės bankų, teikusių paskolas atrinktoms bendrovėms, ir jokios su konkrečiomis bendrovėmis susijusios informacijos apie bendradarbiaujančių bankų suteiktas paskolas, ji nusprendė, kad negavo itin svarbios informacijos apie šį tyrimo aspektą.

(191)

Todėl Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad nagrinėdama įtariamą subsidijavimą taikant lengvatinį skolinimą ir tokio subsidijavimo mastą jai gali tekti naudotis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(192)

Atsakydama į Komisijos raštą Kinijos Vyriausybė prieštaravo pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies taikymui. Ji teigė, kad konkreti prašoma informacija nėra reikalinga visų pirma dėl to, kad tyrimas buvo pagrįstas skundu, kuris neatitiko SKP sutarties ir pagrindinio reglamento pakankamų įrodymų rinkimo reikalavimų. Komisija manė, kad skundo įrodymų pakankamumas jau aptartas 1.1.1 skirsnyje, todėl toliau laikėsi savo išvados, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad Kinijos Vyriausybė, kaip įtariama, vykdė subsidijavimą.

(193)

Kinijos Vyriausybė taip pat išreiškė konkretų prieštaravimą dėl pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies taikymo lengvatinio skolinimo atveju. Kinijos Vyriausybė pakartojo, kad neturi įtakos bankams. Kinijos Vyriausybė taip pat manė, kad bendradarbiaudama darė viską, ką galėjo, kad Komisija jai užkrovė nepagrįstą papildomą naštą ir kad trūkstama informacija nėra „reikalinga“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, nes ji jau buvo pateikta atsakant į klausimynus. Kinijos Vyriausybė šiuos tvirtinimus pakartojo po galutinio faktų atskleidimo.

(194)

Komisija ir toliau laikėsi pozicijos, kad Kinijos Vyriausybė turi teisę prašyti bankų pateikti informaciją dėl 185 ir 186 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių. Ji pripažino, kad Kinijos Vyriausybė išsiuntė bankams atitinkamus klausimynus ir kad ji gavo prasmingus atsakymus iš vieno valstybės banko. Komisija panaudojo gautą informaciją ir ją papildė turimais faktais, susijusiais tik su trūkstamomis dalimis.

(195)

Ta trūkstama informacija daugiausia susijusi su dviem aspektais. Pirma, informacija apie nebendradarbiaujančių bankų nuosavybės ir valdymo struktūrą, kuri buvo būtina Komisijai, kad ji nustatytų, ar tie bankai yra valstybinės institucijos ar ne. Antra, su konkrečiomis bendrovėmis susijusi bendradarbiaujančio banko informacija, pvz., apie banko vidaus paskolų patvirtinimo procesą ir banko atliekamą kreditingumo vertinimą suteikiant paskolas atrinktoms bendrovėms, kuri buvo reikalinga, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, siekiant nustatyti, ar paskolos atrinktoms bendrovėms buvo teikiamos lengvatinėmis sąlygomis. Be to, tokius vidaus dokumentus gali pateikti tik bankai ir jie negali būti pateikti kartu su atrinktų bendrovių klausimynų atsakymais.

(196)

Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad su konkrečiomis bendrovėmis susijusios informacijos negalėjo pateikti dėl reguliavimo priežasčių. NET jei Komisija būtų turėjusi bendrą raštišką atrinktų bendrovių sutikimą atsisakyti konfidencialumo teisių, Kinijos Vyriausybė būtų maniusi, kad atitinkami bankai arba finansų įstaigos turėtų prašyti šalių aiškaus leidimo dėl kiekvieno konkretaus paskolos sandorio ir kad šiuos leidimus turėtų patikrinti atitinkamos finansų įstaigos.

(197)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad sutikimo dėl kiekvieno konkretaus banko paskolos sandorio buvo prašoma atskirai iš kiekvienos bendrovės. Komisija manė, kad tokio konkretaus sutikimo turėtų pakakti, kad būtų suteikta galimybė susipažinti su duomenimis, susijusiais su atrinktomis bendrovėmis. Be to, kai kurie bankai iš tikrųjų pateikė bendrovėms suteiktų neapmokėtų paskolų apžvalgą, taip parodydami, kad jiems nebuvo taikomi apribojimai teikti informaciją apie konkrečius sandorius. Tačiau nė vienas iš šių bankų nepateikė jokios informacijos, susijusios su jų atliktu atskleistų sandorių vidaus vertinimu.

(198)

Galiausiai Komisija manė, kad Kinijos Vyriausybei neužkrovė nepagrįstos naštos. Iš pat pradžių Komisija į savo tyrimą įtraukė tik tas finansų įstaigas, kurios teikė paskolas atrinktoms bendrovėms. Komisija taip pat neprašė Kinijos Vyriausybės nustatyti tų finansų įstaigų tapatybės, nes bankų pavadinimų ir adresų sąrašas ir prašymas išsiųsti klausimynus buvo pateikti Kinijos Vyriausybei pačioje tyrimo pradžioje, 2019 m. birželio mėn. Kinijos Vyriausybė turėjo daug laiko, kad patenkintų Komisijos prašymą. Tad, Komisijos nuomone, ji padarė viską, kad padėtų Kinijos Vyriausybei įvykdyti užduotis, kurias ji buvo paprašyta įvykdyti.

(199)

Todėl Komisija ir toliau tvirtino, kad nagrinėdama įtariamą subsidijavimą taikant lengvatinį skolinimą ir tokio subsidijavimo mastą ji iš dalies turėjo remtis turimais faktais.

(200)

„Sinosure“ iš dalies atsakė į atrinktoms bendrovėms pateiktą specialų klausimyną dėl eksporto kredito draudimo. Tiksliau „Sinosure“ nepateikė konkrečios informacijos apie SPM pramonei teikiamą eksporto kredito draudimą ir įmokų dydį arba išsamių duomenų apie eksporto kredito draudimo veiklos pelningumą.

(201)

Be to, „Sinosure“ nepateikė prašomų patvirtinamųjų įmonės valdymo dokumentų, kaip antai įstatų, motyvuodama tuo, kad tai konfidenciali informacija.

(202)

Neturėdama šios informacijos Komisija nusprendė, kad negavo svarbios su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos.

(203)

Kaip supranta Komisija, Kinijos Vyriausybė gali gauti valstybės valdomų subjektų (kurie gali būti bendrovės arba valstybinės institucijos ir (arba) finansų įstaigos), kurių pagrindinis arba didelis akcijų paketas priklauso Kinijos Vyriausybei, informaciją. Tai pasakytina ir apie „Sinosure“, kuri visiškai priklauso valstybei. Todėl Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad nagrinėdama įtariamą subsidijavimą taikant eksporto kredito draudimą ir tokio subsidijavimo mastą jai gali tekti naudotis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(204)

Atsakydama į Komisijos raštą Kinijos Vyriausybė išreiškė prieštaravimą dėl pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies taikymo eksporto kredito draudimo atveju ir pažymėjo, kad „Sinosure“ pateikė klausimyno atsakymus ir atsakė į Komisijos klausimus atliekant patikrinimą vietoje.

(205)

„Sinosure“ iš tikrųjų pateikė klausimyno atsakymus ir jos atstovai dalyvavo atliekant patikrinimą Kinijos Vyriausybės patalpose. Tačiau, kaip minėta 200 ir 201 konstatuojamosiose dalyse, pateikta informacija nebuvo išsami. Pavyzdžiui, „Sinosure“ pateikė bendrus duomenis apie savo pelningumą, bet ne apie trumpalaikės eksporto kredito draudimo veiklos pelningumą. Todėl remdamasi pateikta informacija Komisija negalėjo padaryti išvadų dėl itin svarbių tyrimo dalių, susijusių su eksporto kredito draudimu, t. y. ar „Sinosure“ yra valstybinė institucija ir ar atrinktų bendrovių mokamos įmokos atitinka rinkos sąlygas.

(206)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad nustatydama faktus, susijusius su eksporto kredito draudimu, ji turėjo iš dalies vadovautis turimais faktais.

(207)

Remiantis eksportuojantiems gamintojams nusiųstu klausimynu dėl subsidijų, kontroliuojančiosios bendrovės privalo pateikti klausimyno A ir E skirsnių atsakymus. Tačiau „China National Building Materials Co. Ltd.“ (toliau – CNBM), pagrindinis eksportuojančių gamintojų „Jushi“, „Hengshi“ ir „Taishan“ savininkas, tokių atsakymų nepateikė.

(208)

CNBM nuomone, ji nebuvo susijusi su stiklo pluošto medžiagų verslu ir neturėjo jokių tiesioginių sandorių su eksportuojančiais gamintojais. Tačiau Komisija nustatė, kad vienas iš eksportuojančių gamintojų gerokai padidino kapitalą, kurį finansavo CNBM. Be to, Komisija gavo įrodymų, kad kai kuriems grupės subjektams suteiktos dotacijos buvo pervestos per CNBM banko sąskaitas ir kad kai kurios dotacijos buvo paskirstytos tarp įvairių grupės subjektų per kapitalo rezervo sąskaitas.

(209)

Komisija mano, kad negavus patronuojančiosios bendrovės CNBM klausimyno atsakymų neįmanoma nustatyti visos CNBM grupės gautų subsidijų apimties. Tokiomis aplinkybėmis Komisija manė, kad ji negavo ypač svarbios informacijos, susijusios su šiuo tyrimo aspektu.

(210)

Todėl Komisija pranešė CNBM grupei, kad nagrinėdama įtariamą subsidijavimą, skirtą CNBM (patronuojančiajai CNBM grupės bendrovei), ir tokio subsidijavimo mastą jai gali tekti naudotis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(211)

Atsakydama į Komisijos raštą, bendrovė „Jushi“ nesutiko su pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies taikymu (kiek tai susiję su CNBM). „Jushi“ pakartojo, kad CNBM yra ne faktinė „China Jushi“ valdytoja, o investuotoja į nuosavą kapitalą, kad ji nedalyvavo stiklo pluošto medžiagų versle ir neturėjo jokių tiesioginių sandorių su eksportuojančiais gamintojais. Be to, nors CNBM yra pirma pagrindinė „China Jushi“ akcininkė, jos akcijų dalis sudaro tik 26,97 %.

(212)

Dėl kapitalo didinimo „Jushi“ teigė, kad CNBM turimų „China Jushi“ akcijų dalis sumažėjo nuo 60,25 % 1998 m. iki 26,97 % TL pabaigoje. Per pastaruosius trejus metus „China Jushi“ įstatinis kapitalas buvo padidintas tik per nuosavus kapitalo rezervus, todėl CNBM akcijų dalis išliko stabili – 26,97 %.

(213)

Pirma, Komisija bet kuriuo atveju manė, kad kontroliuojančiosios bendrovės turėtų pateikti klausimyno atsakymus, kad būtų galima nustatyti, ar subsidijos buvo suteiktos patronuojančiosios bendrovės, kuri gali būti susijusi su eksportuojančiu gamintoju, lygmeniu. Be klausimyno atsakymų neįmanoma nustatyti viso su eksportuojančiais gamintojais susijusių subsidijų masto.

(214)

Antra, dėl tvirtinimų, susijusių su tuo, kad CNBM yra faktinė „Jushi“ valdytoja, Komisija nurodė 93–96 konstatuojamosiose dalyse pateiktus argumentus dėl „Jushi“ ir „Taishan“ ryšio. Tuo remiantis šie tvirtinimai atmesti.

(215)

Trečia, kalbant apie kapitalo didinimą, nors tiesa, kad CNBM akcijų dalis laikui bėgant santykinai sumažėjo, 2010–2018 m. ji faktiškai padidėjo absoliučiaisiais skaičiais.

(216)

Galiausiai 208 konstatuojamojoje dalyje minėti aspektai yra susiję ne tik su „Jushi“ ir „Hengshi“, bet ir su „Taishan“. Todėl net jei Komisija priimtų „Jushi“ pastabas, tai nepakeistų Komisijos išvadų dėl CNBM grupės.

(217)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad nustatydama faktus, susijusius su CNBM (patronuojančiąja CNBM grupės bendrove) ji turėjo iš dalies vadovautis turimais faktais.

(218)

„Yunnan Yuntianhua Group Co., Ltd.“ laiku nepateikė išsamios informacijos apie lėšas, kurias tam tikri bendrovės akcininkai gavo pagal kitas nuosavo kapitalo priemones.

(219)

Nepaisant pakartotinių Komisijos prašymų, per patikrinimą vietoje ir po jo bendrovė nepateikė prašytos informacijos. Todėl Komisija pranešė aptariamai bendrovei, kad ketina savo išvadas iš dalies grįsti turimais faktais (kiek tai susiję su informacija apie kitas nuosavo kapitalo priemones) pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį. Atsakyme Komisijai bendrovė nurodė, kad dėl oficialaus veiklos sustabdymo Kinijoje paskutinę sausio savaitę ir pirmą vasario savaitę ji negalėjo per nustatytą terminą atsakyti į Komisijos prašymą pateikti informaciją.

(220)

Šiuo etapu neturėdama jokių papildomų įrodymų dėl lėšų, gautų pagal 218 konstatuojamojoje dalyje nurodytas kitas nuosavo kapitalo priemones, Komisija ir toliau iš dalies rėmėsi turimais faktais, kad padarytų išvadas dėl šių lėšų, kurias tam tikri bendrovės akcininkai gavo pagal kitas nuosavo kapitalo priemones, kaip išsamiai aprašyta 3.4.3.4 skirsnyje.

(221)

Remiantis skunde, pranešime apie inicijavimą ir Komisijos klausimynų atsakymuose pateikta informacija nagrinėtas įtariamas subsidijavimas Kinijos Vyriausybei teikiant tokias subsidijas:

(222)

Remiantis dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių pateikta informacija, joms finansavimą teikė 36 KLR įsisteigusios finansų įstaigos. Iš tų 36 finansų įstaigų 29 buvo valstybės bankai (59). Likusios finansų įstaigos buvo arba privačios (keturios institucijos), arba Komisija negalėjo nustatyti, ar jos yra valstybės, ar privačios (trys institucijos). Tačiau specialų klausimyną užpildė tik vienas valstybės bankas, nepaisant Kinijos Vyriausybei pateikto prašymo, skirto visoms finansų įstaigoms, kurios teikė paskolas atrinktoms bendrovėms.

(223)

EXIM teikia nuo eksporto priklausomas paskolas lengvatinėmis palūkanomis Kinijos bendrovėms, gaminančioms naujų ir aukštųjų technologijų produktus ir produktus su vietos intelektinėmis teisėmis, turinčioms nuosavus prekių ženklus, kuriančioms didelės pridėtinės vertės produktus ir programinės įrangos produktus, kuriuos registruoja pramonės ir prekybos sričių valdžios institucijos (60). Remiantis Komisijos turima informacija, labai tikėtina, kad Kinijos SPM gamintojai gali gauti į eksportą orientuotas paskolas naujiems ir aukštųjų technologijų produktams ir (arba) nuosaviems prekės ženklams, atsižvelgiant į tai, kad keli gamintojai yra pripažinti „nacionalinėmis aukštųjų technologijų įmonėmis“ arba jiems suteiktas garsaus prekės ženklo, aukščiausio lygio prekės ženklo ir pan. statusas.

(224)

Be to, EXIM taip pat padeda eksportuotojams teikdamas eksporto pirkėjų kreditus. Eksporto pirkėjų kreditai teikiami užsienio bendrovėms Kinijos produktų, technologijų ir paslaugų importui finansuoti (61).

(225)

Komisija patikrino, ar valstybės bankai veikė kaip valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje ir 2 straipsnio b punkte. Šiuo atžvilgiu, ar valstybės įmonė yra valstybinė institucija, nustatoma pagal šiuos kriterijus (62): „Svarbiau ne tai, kaip subjektas naudojasi įgaliojimais vykdyti Vyriausybės funkcijas, o tai, kad šie įgaliojimai jam suteikti. Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimų įvairiais būdais. Todėl norint įrodyti, kad konkrečiam subjektui tokie įgaliojimai suteikti, gali prireikti įvairių įrodymų. Įrodymai, kad subjektas faktiškai vykdo Vyriausybės funkcijas, gali būti laikomi įrodymu, kad jam suteikti ar pavesti Vyriausybės įgaliojimai, ypač jei šie įrodymai patvirtina, kad ši praktika tvari ir sisteminga. Mūsų nuomone, įrodymai, kad Vyriausybė vykdo reikšmingą subjekto arba jo veiklos kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudojami kaip įrodymas, kad tas subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų ir jais naudojasi Vyriausybės funkcijoms atlikti. Vis dėlto pabrėžiame, kad, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimai tiesiogiai perduodami teisiniu dokumentu, vien oficialių sąsajų tarp subjekto ir Vyriausybės (siaurąja prasme), tikėtina, nepakaks, kad būtų nustatyta, kad subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų. Todėl, pvz., vien tai, kad Vyriausybė yra subjekto didžiausias akcininkas, neįrodo, kad ji vykdo reikšmingą jo veiklos kontrolę, ar kad ji yra suteikusi subjektui Vyriausybės įgaliojimų. Vis dėlto kai kuriais atvejais, jei remiantis įrodymais matyti, kad yra daug oficialių Vyriausybės kontrolės požymių, ir taip pat yra įrodymų, kad tokia kontrolė reikšmingai taikoma, remiantis tokiais įrodymais galima daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas naudojasi Vyriausybės įgaliojimais.“

(226)

Komisija rinko informaciją apie valstybei priklausančias akcijas ir oficialius Vyriausybės kontrolės požymius valstybės bankuose. Komisija taip pat analizavo, ar kontrolė buvo reikšminga. Tuo tikslu Komisijai teko iš dalies remtis turimais faktais, nes Kinijos Vyriausybė ir valstybės bankai atsisakė pateikti įrodymų, susijusių su sprendimų priėmimo procesu, po kurio buvo taikomas lengvatinis skolinimas.

(227)

Siekdama atlikti šią analizę Komisija visų pirma išnagrinėjo informaciją, gautą iš valstybės bankų, kurie užpildė specialų klausimyną ir leido atlikti patikrinimą.

(228)

Tik vienas valstybės bankas, t. y. EXIM, pateikė klausimynų atsakymus, kurie patikrinti vietoje.

(229)

Remdamasi klausimyno atsakymuose pateikta ir per tikrinamąjį vizitą gauta informacija Komisija nustatė, kad Kinijos Vyriausybei priklausė (tiesiogiai arba netiesiogiai) daugiau nei 50 % šios finansų įstaigos akcijų.

(230)

Dėl oficialių Vyriausybės kontrolės požymių bendradarbiaujančiame valstybės banke, Komisija banką klasifikavo kaip „pagrindinę valstybės finansų įstaigą“. Tiksliau pranešime „Laikinosios taisyklės dėl pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų“ nurodyta, kad: „Pagrindinės valstybės finansų įstaigos, nurodytos šiose taisyklėse, yra valstybės politikos bankai, komerciniai bankai, finansinio turto valdymo įmonės, vertybinių popierių bendrovės, draudimo bendrovės ir t. t. (toliau – valstybės finansų įstaigos), kurių stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba“.

(231)

Pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybos nariai skiriami pagal Pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybos laikinąsias taisykles (Valstybės tarybos dekretas Nr. 282). Remdamasi šių laikinųjų taisyklių 3 ir 5 straipsniais Komisija nustatė, kad stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba, kuriai jie yra atskaitingi; tai rodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja bendradarbiaujančio valstybės banko veiklą. Be šių bendrai taikomų požymių, Komisija nustatė papildomus požymius, susijusius su EXIM.

(232)

EXIM buvo įsteigtas ir veikia pagal Valstybės tarybos paskelbtą „Pranešimą dėl „Export-Import Bank of China“ įsteigimo“ ir EXIM įstatus. Pagal EXIM įstatus valstybė tiesiogiai skiria banko vadovybę. Stebėtojų tarybą skiria Valstybės taryba remdamasi Laikinosiomis pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų taisyklėmis ir kitais įstatymais ir teisės aktais; stebėtojų taryba atskaitinga Valstybės tarybai.

(233)

Įstatuose taip pat paminėta, kad EXIM partijos komitetas atlieka pagrindinį vadovaujamą ir politinį vaidmenį užtikrindamas, kad EXIM įgyvendintų partijos ir valstybės politiką ir svarbiausias užduotis. Partijos vadovybė dalyvauja veikloje, susijusioje su visais banko valdymo aspektais.

(234)

Įstatuose taip pat nustatyta, kad EXIM siekia remti užsienio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo plėtrą, tarpvalstybines investicijas, Sausumos ir jūros kelių iniciatyvą, bendradarbiavimą tarptautinių pajėgumų ir įrangos gamybos srityse. Jo veiklos sritis apima trumpalaikes, vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikes paskolas, patvirtinamas pagal valstybės užsienio prekybos ir investavimo užsienyje politiką, kaip antai eksporto kreditą, importo kreditą, užsienio inžinerijos paskolas, užsienio investicines paskolas, Kinijos Vyriausybės užsienio pagalbos paskolas ir eksporto pirkėjų paskolas.

(235)

Komisija taip pat nustatė, kad 2017 m. valstybės finansų įstaigos pakeitė savo įstatus, kad padidintų Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) vaidmenį aukščiausiu bankų sprendimų priėmimo lygmeniu.

(236)

Naujuosiuose įstatuose nustatyta, kad:

(237)

Šie įrodymai rodo, kad Vyriausybė vykdė reikšmingą šios įstaigos veiklos kontrolę.

(238)

Be to, Komisija paprašė pateikti informacijos apie tai, ar Kinijos Vyriausybė vykdė reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės banko veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jo skolinimo politika ir rizikos vertinimu, kai jis teikė paskolas SPM pramonei. Šiuo atžvilgiu vadovautasi šiais reguliavimo dokumentais:

(239)

Peržiūrėdama tuos reguliavimo dokumentus dėl toliau nurodytų priežasčių Komisija nustatė, kad KLR finansų įstaigos veikia bendroje teisinėje aplinkoje, kurioje joms nurodoma priimant finansinius sprendimus atsižvelgti į Kinijos Vyriausybės pramonės politikos tikslus.

(240)

Kalbant apie EXIM, jo viešosios politikos įgaliojimai nustatyti pranešime dėl EXIM įsteigimo ir jo įstatuose.

(241)

Apskritai Bankininkystės įstatymo, kuris taikomas visoms Kinijoje veikiančioms finansų įstaigoms, 34 straipsnyje teigiama, kad „komerciniai bankai vykdo skolinimo veiklą vadovaudamiesi nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikiais ir valstybės pramonės politikos gairėmis“. Nors Bankininkystės įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad „komerciniai bankai pagal įstatymus vykdo verslo veiklą jokiam padaliniui ar asmeniui nesikišant. Komerciniai bankai savarankiškai prisiima civilinę atsakomybę už visą savo juridinio asmens turtą“, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bankininkystės įstatymo 4 straipsnis taikomas atsižvelgiant į to įstatymo 34 straipsnį, t. y. jeigu valstybė patvirtina viešąją politiką, bankai ją įgyvendina ir vykdo valstybės nurodymus.

(242)

Be to, Bendrųjų paskolų taisyklių 15 straipsnyje nustatyta, kad: „remdamiesi valstybės politika atitinkami departamentai gali subsidijuoti paskolų palūkanas, siekdami skatinti tam tikrų pramonės sektorių augimą ir tam tikrų vietovių ekonominę plėtrą“.

(243)

Panašiai, Sprendime Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą konkrečiai „skatinamiesiems“ projektams. Kaip jau paaiškinta 3.1 skirsnyje, o tiksliau – 166 konstatuojamojoje dalyje, SPM pramonės projektai priskiriami „skatinamųjų“ kategorijai. Todėl Sprendimu Nr. 40 patvirtinama pirmesnė išvada dėl Bankininkystės įstatymo, kad bankai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais vykdydami lengvatinių kreditų teikimo operacijas. Komisija taip pat nustatė, kad CBIRC suteikti platūs įgaliojimai tvirtinti visų KLR įsisteigusių finansų įstaigų (įskaitant privačias ir užsienio finansų įstaigas) visus valdymo aspektus, pavyzdžiui (63):

(244)

Bankininkystės įstatymas yra teisiškai privalomas. Privalomas penkmečio planų ir Sprendimo Nr. 40 pobūdis nustatytas 3.1 skirsnyje. Privalomas CBIRC reguliavimo dokumentų pobūdis nustatytinas pagal jos, kaip bankų reguliavimo institucijos, įgaliojimus. Privalomas kitų dokumentų pobūdis įrodytas į juos įtrauktomis stebėjimo ir vertinimo sąlygomis.

(245)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad nė vieno iš reguliavimo dokumentų, kuriais rėmėsi Komisija, nepakako įrodyti, kad Kinijos Vyriausybė iš tikrųjų vykdė reikšmingą EXIM kontrolę. Tiksliau Kinijos Vyriausybė teigė, kad Kinijos komercinės bankininkystės įstatymo 34 straipsnis yra tik bendro pobūdžio pareiškimas, neturintis jokių praktinių pasekmių. Kinijos Vyriausybė pridūrė, kad 34 straipsnis turėtų būti aiškinamas ne atskirai, o kartu su Bankininkystės įstatymo 4, 5 ir 41 straipsniais, kurie, kaip įtariama yra susiję su banko savarankiškumu ir subjektų, fizinių asmenų ar valstybės kišimosi nebuvimu. Kinijos Vyriausybė taip pat paprašė neatsižvelgti į Bendrųjų paskolų taisyklių 15 straipsnį, nes jis nėra privalomas. Galiausiai Kinijos Vyriausybė teigė, kad Valstybės tarybos sprendimas Nr. 40 nėra privalomas, ir nurodė šio sprendimo 17 straipsnį, pagal kurį visos finansų įstaigos sprendimus dėl skolinimo turi priimti remdamosi rinkos principais.

(246)

Komisija pirmiausia priminė, kad, kaip minėta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, jos nuomone, Bankininkystės įstatymas ir Sprendimas Nr. 40 yra privalomi. Be to, šio tyrimo nustatytais faktais (ir ankstesnių Komisijos tyrimų nustatytais faktais dėl tos pačios subsidijų programos (64)) nebuvo patvirtintas tvirtinimas, kad bankai neatsižvelgia į Vyriausybės politiką ir planus. Veikiau per tyrimą nustatyta, kad Bendrųjų paskolų taisyklių 15 straipsnis iš tiesų buvo taikomas praktikoje ir kad Bankininkystės įstatymo 4, 5 ir 41 straipsniai taikomi atsižvelgiant į to įstatymo 34 straipsnį, t. y. jeigu valstybė patvirtina viešąją politiką, bankai ją įgyvendina ir vykdo valstybės nurodymus. Šio tyrimo nustatytais faktais negalima paremti tvirtinimo, kad priimdami sprendimus dėl skolinimo bankai neatsižvelgia į Vyriausybės politiką ir planus. Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad eksportuojantys gamintojai dėl lengvatinio skolinimo gauna naudos iš panašių mažų palūkanų normų.

(247)

Komisija taip pat pažymėjo, kad Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą tik skatinamiesiems projektams ir žadama įgyvendinti „kitą skatinamųjų projektų lengvatinę politiką“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikalaujama, kad bankai teiktų kreditinę paramą SPM pramonei. Nors to paties sprendimo 17 straipsnyje taip pat reikalaujama, kad bankai laikytųsi kreditų teikimo principų, Komisija per tyrimą nenustatė, kad praktikoje taip būtų daroma. Todėl Sprendimu Nr. 40 patvirtinta pirmesnė išvada dėl Bankininkystės įstatymo, kad bankai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais vykdydami lengvatinių kreditų teikimo operacijas.

(248)

Tuo pagrindu Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė sukūrė normatyvinį pagrindą, kurio turėjo laikytis Kinijos Vyriausybės paskirti ir jai atskaitingi vadovai ir stebėtojai. Todėl Kinijos Vyriausybė rėmėsi normatyviniu pagrindu, kad vykdytų reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės banko veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jo paskolomis SPM pramonei.

(249)

Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiomis paskolomis. Per tikrinamąjį vizitą bendradarbiaujantis valstybės bankas tvirtino, kad faktiškai suteikdamas minėtas paskolas jis taikė sudėtingą kredito rizikos vertinimo politiką ir metodus. Tačiau, kaip jau nurodyta 187–190 konstatuojamosiose dalyse, nebuvo pateikta jokių su atrinktomis bendrovėmis susijusių pavyzdžių. Bendradarbiaujantis valstybės bankas dėl reguliavimo sumetimų ir sutarčių sąlygų atsisakė pateikti informaciją, įskaitant jo konkrečius su atrinktomis bendrovėmis susijusius kredito rizikos vertinimus, nors Komisija turėjo raštišką atrinktų bendrovių sutikimą atsisakyti konfidencialumo teisių.

(250)

Neturėdama konkrečių kreditingumo vertinimo įrodymų Komisija išnagrinėjo bendrą teisinę aplinką, kaip nurodyta 238–245 konstatuojamosiose dalyse, ir bendradarbiaujančio valstybės banko elgseną, susijusią su atrinktoms bendrovėms suteiktomis paskolomis. Ši elgsena neatitiko šio banko oficialios pozicijos tikrinamojo vizito metu, nes faktiškai jis veikė ne pagal kruopščius rinka grįstus rizikos vertinimus.

(251)

Per tikrinamuosius vizitus nustatyta, kad, išskyrus tam tikras paskolas užsienio valiuta, dviem atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms paskolos suteiktos taikant palūkanų normas, kurios buvo mažesnės arba panašios į „People’s Bank of China“ (toliau – PBOC) bazines palūkanų normas, neatsižvelgiant į bendrovių finansinę ir kredito rizikos padėtį. Taigi, paskolos suteiktos mažesnėmis nei rinkos normomis, palyginti su norma, kuri atitinka atrinktų eksportuojančių gamintojų rizikos profilį. Be to, atrinktos bendrovės gavo atnaujinamąsias paskolas, pagal kurias jos gali termino pabaigos dieną nedelsiant pakeisti paskolomis sumokėtą kapitalą nauju kapitalu pagal naujas paskolas.

(252)

Komisija taip pat nustatė, kad bendradarbiaujantis valstybės bankas į nacionalinį centrinį kreditų registrą ne visada įtraukdavo paskolas, apie kurias turėjo pranešti kaip apie „neįprastas“ paskolas. Prievolė pranešti apie tokias „neįprastas“ paskolas visų pirma taikoma tuomet, kai paskolos buvo restruktūrizuotos, kai skolininkas nevykdė mokėjimo įsipareigojimų arba kai buvo suteiktos atnaujinamosios paskolos. Tokie atvejai nustatyti dviem atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Pagal CBIRC „Rizika grįsto paskolų klasifikavimo gaires“ visi šie atvejai turėjo būti įtraukti į centrinį kreditų registrą. Finansų įstaigoms nepranešus iškraipoma centriniame kreditų registre nurodyta bendrovės kredito padėtis, nes registras neatspindi tikrojo bendrovės kreditingumo. Todėl, net jei finansų įstaiga taikytų rinka grindžiamą rizikos vertinimą, ji tai darytų remdamasi netikslia informacija.

(253)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė vykdė reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės banko veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jo skolinimo SPM pramonei politika ir rizikos vertinimu.

(254)

Komisija nustatė, kad bendradarbiaujanti valstybės finansų įstaiga įgyvendino pirmiau nurodytą teisinę sistemą vykdydama Vyriausybės funkcijas SPM sektoriuje. Taigi ji vykdė valstybinės institucijos funkcijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, bei pagal atitinkamą PPO teismo praktiką.

(255)

Kaip nurodyta 3.2 skirsnyje, nė vienas iš kitų valstybės bankų, kurie teikė paskolas atrinktoms bendrovėms, specialaus klausimyno neužpildė. CDB neatsakė į klausimyną, tačiau tikrinamojo vizito MOFCOM patalpose metu sutiko atsakyti į klausimus. Per šį vizitą CDB pareiškė, kad pareiškimai, kuriuos ji padarė per ankstesnį 2012 m. ES antisubsidijų tyrimą, vis dar galioja ir kad nuo to laiko didelių pokyčių neįvyko. CDB nepateikė jokios papildomos išsamios informacijos apie savo valdymo struktūrą, rizikos vertinimą ar pavyzdžių, susijusių su konkrečiomis paskolomis SPM pramonei.

(256)

Todėl atsižvelgdama į 182–199 konstatuojamosiose dalyse padarytas išvadas Komisija nusprendė naudotis turimais faktais, kad nustatytų, ar šie valstybės bankai gali būti laikomi valstybinėmis institucijomis.

(257)

Per ankstesnius antisubsidijų tyrimus (65) Komisija nustatė, kad toliau išvardyti bankai, kurie teikė paskolas per aptariamus tyrimus atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, iš dalies arba visiškai priklausė pačiai valstybei arba valstybės valdomiems juridiniams asmenims: „China Development Bank“, „China Construction Bank“, „Industrial and Commercial Bank of China“, „Bank of Communications“, „China Everbright Bank“, „Postal Savings Bank“, „China Merchants Bank“, „Shanghai Pudong Development Bank“, „China Industrial Bank“, „Shenyang Rural Commercial Bank“, „Bank of Shanghai“, „Ningbo Bank“, „China CITIC Bank“, „China Guangfa Bank“, „China Bohai Bank“, „Huaxia Bank“, „Hankou Bank“, „Hubei Bank“, „Huishang Bank“, „Dongying Bank“, „Bank of Tianjin“, „Bank of Kunlun“, „Shanghai Rural Commercial Bank“, „China Industrial International Trust Limited“, „Daye Trust Co., Ltd.“ ir „Sinotruk Finance Co., Ltd.“ Kadangi nebuvo pateikta kitokios informacijos, Komisija padarė tokią pačią išvadą ir per šį tyrimą.

(258)

Remdamasi viešai pateikiama informacija, kaip antai banko svetaine, metinėmis ataskaitomis, banko kataloguose arba internete pateikta informacija, Komisija taip pat nustatė, kad toliau nurodyti bankai, kurie teikė paskolas arba finansinę nuomą dviem atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, iš dalies arba visiškai priklausė pačiai valstybei arba valstybės valdomiems juridiniams asmenims.

(259)

Neturėdama susijusių finansų įstaigų pateiktos konkrečios informacijos, kuri būtų priešinga, Komisija Kinijos Vyriausybės nuosavybės teises ir kontrolę taip pat nustatė remdamasi oficialiais požymiais dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos 3.4.1.2 skirsnyje. Tiksliau remiantis turimais faktais, nebendradarbiaujančių valstybės bankų, taip pat kaip ir bendradarbiaujančio valstybės banko atveju, vadovus ir stebėtojus skiria Kinijos Vyriausybė ir jie yra jai atskaitingi.

(260)

Dėl vykdomos reikšmingos kontrolės Komisija manė, kad nustatyti faktai dėl bendradarbiaujančios finansų įstaigos gali būti laikomi tipiškais taip pat ir nebendradarbiaujančių valstybės finansų įstaigų atžvilgiu. Normatyvinis pagrindas, išnagrinėtas 3.4.1.2 skirsnyje, vienodai taikomas abiem atvejais. Nesant priešingų įrodymų, remiantis turimais faktais, taip pat kaip ir bendradarbiaujančio valstybės banko atveju, nėra konkrečių kreditingumo vertinimo įrodymų, tad 3.4.1.2 skirsnyje pateikta analizė dėl normatyvinio pagrindo konkretaus taikymo vienodai taikoma ir šiuo atveju.

(261)

Be to, Komisija pastebėjo, kad daugumoje paskolų sutarčių, kurias Komisija gavo iš atrinktų bendrovių, nurodytos panašios sąlygos, o sutarta skolinimo norma buvo panaši ir iš dalies sutapo su bendradarbiaujančio valstybės banko nurodyta norma.

(262)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl bendradarbiaujančio valstybės banko nustatyti faktai yra pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį turimi faktai, kuriais remiantis galima įvertinti kitus valstybės bankus, nes paskolų sąlygos ir skolinimo normos buvo panašios.

(263)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad kiti valstybės bankai, kurie teikia paskolas atrinktoms bendrovėms, yra valstybinės institucijos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu.

(264)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad siekdama nustatyti, ar nebendradarbiaujantys valstybės bankai veikė kaip valstybinės institucijos, Komisija rėmėsi tik ankstesniais tyrimais ir oficialios kontrolės požymiais. Kiekvienas bankas atskirai neanalizuotas. Be to, kadangi EXIM yra politikos bankas, jo padėtis negalėjo atitikti komercinių bankų.

(265)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad kitiems valstybės bankams nebendradarbiaujant Komisija turėjo remtis turimais faktais. Komisija padarė išvadą, kad ankstesnių tyrimų informacija kartu su oficialiais kontrolės požymiais ir per patį tyrimą nustatytais faktais dėl EXIM ir dėl faktinių bankų veiksmų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu šiuo atveju yra geriausi turimi faktai. Bet kuriuo atveju Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kuriais būtų paneigti Komisijos nustatyti faktai, kad kiti valstybės bankai, kurie teikia paskolas atrinktoms bendrovėms, yra valstybinės institucijos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu. Tad Komisija nepakeitė savo nuomonės.

(266)

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes Komisija nustatė, kad visos Kinijos valstybės finansų įstaigos, kurios teikė paskolas ar finansinę nuomą dviem atrinktoms bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupėms, yra valstybinės institucijos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu.

(267)

Be to, net jei valstybės bankai nebūtų laikomi valstybinėmis institucijomis, Komisija nustatė, kad dėl tų pačių 269–272 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių būtų laikoma, kad jie Kinijos Vyriausybės pavedimu ar nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos Vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl jų veikla būtų priskiriama Kinijos Vyriausybės veiklai bet kuriuo atveju.

(268)

Tuomet Komisija išnagrinėjo likusias finansų įstaigas. Dėl toliau išvardytų finansų įstaigų, remiantis per ankstesnius antisubsidijų tyrimus (67) nustatytais faktais ir viešai prieinama informacija, buvo padaryta išvada, kad jos yra privačios: „China Minsheng Bank“, „Sumitomo Mitsui Banking (China) Co., Ltd“, „Standard Chartered Bank“, „Ping An Bank“. Kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir neturėdama pakankamos viešai prieinamos informacijos Komisija negalėjo nustatyti, ar šios finansų įstaigos yra valstybės, ar privačios: „Chongqing Runyin Financial Leasing Co., Ltd.“, „Wuxi International Platinum Co., Ltd.“, „Liangjiang Financial Leasing Co., Ltd.“, „Taian Bank and Taian Daiyue Rural Commercial Bank Co., Ltd“. Laikydamasi konservatyvaus požiūrio Komisija šias įstaigas analizavo kaip privačias finansų įstaigas ir toliau jos vadinamos privačiomis finansų įstaigomis. Komisija analizavo, ar Kinijos Vyriausybė pavedė arba nurodė šioms finansų įstaigoms teikti subsidijas SPM sektoriui, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(269)

PPO apeliacinio komiteto nuomone, „pavedimą“ Vyriausybė duoda tada, kai įpareigoja privatų subjektą, o „nurodymą“ – kai Vyriausybė pasinaudoja savo galiomis prieš privatų subjektą (68). Abiem atvejais skirdama finansinį indėlį Vyriausybė naudojasi privačiu subjektu kaip tarpininku ir „daugeliu atveju tikėtina, kad privačiam subjektui gali būti pavedama ar nurodoma su tam tikra grasinimo arba raginimo forma“ (69). Kartu pagal iv dalį narės negali nustatyti kompensacinių priemonių produktams „kai Vyriausybė tik vykdo savo bendro reglamentavimo įgaliojimus“ (70) arba kai valstybės kišimasis „gali arba negali turėti tam tikrų rezultatų pagal esamas aplinkybes ir laisvu rinkos dalyvių pasirinkimu“ (71). Priešingai, pavedimas ar nurodymas reiškia „aktyvesnį Vyriausybės vaidmenį nei vien tik veiksmų skatinimą“ (72).

(270)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad su pramone susijęs pirmiau minėtas normatyvinis pagrindas, nurodytas 238–245 konstatuojamosiose dalyse, taikomas visoms KLR finansų įstaigoms, įskaitant privačias finansų įstaigas. Pavyzdžiui, Bankininkystės įstatymas ir įvairūs CBIRC įsakymai aprėpia visus Kinijos finansuojamus ir užsienio investicijų bankus, kuriuos valdo CBIRC.

(271)

Be to, atlikus tikrinamuosius vizitus atrinktose bendrovėse nustatyta, kad daugumoje paskolų sutarčių, kurias Komisija gavo iš atrinktų bendrovių, nurodytos panašios sąlygos, o privačių finansų įstaigų nurodyta skolinimo norma buvo panaši ir iš dalies sutapo su valstybei priklausančių finansų įstaigų nurodyta norma.

(272)

Privačioms finansų įstaigoms nepateikus kitokios informacijos Komisija padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su SPM pramone, visos Kinijoje veikiančios finansų įstaigos (įskaitant privačias finansų įstaigas), kurių priežiūrą atlieka CBIRC, valstybės pavedimu ir nurodymu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmoje įtraukoje, turėjo vykdyti Vyriausybės politiką ir teikti SPM pramonei paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis.

(273)

Po galutinio faktų atskleidimo viena iš šalių tvirtino, kad tai, jog kiekviena atrinkta bendrovių grupė tiriamuoju laikotarpiu naudojosi skirtingų rūšių paskolomis arba finansine nuoma ir kad skyrėsi, pvz., terminas, užstatas, garantijos ir kitos susijusios sąlygos, kaip nurodyta 281 konstatuojamojoje dalyje, rodo, kad jos nevykdė valstybės pavedimų ar nurodymų. Ši šalis taip pat teigė, kad privačių ir valstybės bankų palūkanų normų sutapimas parodė, kad valstybės bankai teikė paskolas rinkos sąlygomis, o ne atvirkščiai. Komisija taip pat bandė perkelti prievolę įrodyti ir nurodė, kad jos išvados taikytos „iš privačių finansų įstaigų negavus kitokios informacijos“. Tačiau Komisija pirmiausia turėtų nustatyti prima facie bylą.

(274)

Atsakydama į šiuos tvirtinimus Komisija priminė, kad kitiems bankams nebendradarbiaujant Komisija turėjo remtis apie privačius bankus turimais faktais. Taigi ji neperkėlė prievolės įrodyti. Be to, kadangi bendradarbiavo tik vienas valstybės bankas, Komisija naudojosi bendradarbiaujančios šalies, kuri buvo laikoma valstybine institucija, pateikta informacija, kad palygintų ją su nebendradarbiaujančių privačių bankų siūlytomis sąlygomis. Tai, kad palūkanų normos sutapo, rodo, kad privatūs bankai taip pat teikė paskolas žemesnėmis nei rinkos normomis, o ne atvirkščiai. Priimti šalies argumentaciją reikštų padaryti išvadą, kad informacija, pagrįsta turimais faktais, yra patikimesnė nei išvados, pagrįstos patikrinta informacija. Tai, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovės naudojosi skirtingų rūšių paskolomis su skirtingomis sąlygomis, to nekeičia. Bet kuriuo atveju šalis nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, paneigiančių Komisijos nustatytus faktus. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(275)

Be to, visiems bankams Kinijoje taikomas normatyvinis pagrindas yra daug platesnis nei 238 konstatuojamojoje dalyje nurodyti du teisės aktai, taikomi CBIRC, – visas reguliuojamųjų dokumentų rinkinys yra teisiškai privalomas, kaip paaiškinta 244 konstatuojamojoje dalyje, tad visi šie dokumentai yra daugiau nei vien skatinamieji. Be to, per tikrinamuosius vizitus atrinktose bendrovėse nebuvo pastebėta jokių reikšmingų skirtumų tarp paskolų sąlygų arba normų, kurias siūlė privačios finansų įstaigos, ir tų, kurias siūlė valstybei priklausančios finansų įstaigos.

(276)

Po faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad teisės aktai, kuriais remiasi Komisija, yra tik rekomendacinio pobūdžio, o vien tik rekomendacinio Vyriausybės vaidmens nepakanka, kad būtų nustatytas pavedimo ar nurodymo faktas. Šiomis aplinkybėmis Kinijos Vyriausybė pabrėžė, kad Bankininkystės įstatymo 34 straipsnis yra tik bendro pobūdžio pareiškimas, neturintis jokių praktinių pasekmių.

(277)

Bendrųjų paskolų taisyklių 15 straipsnis taip pat nėra privalomas, o tik leidžia finansų įstaigoms atsižvelgti į valstybės politiką. Sprendimas Nr. 40 taip pat nėra privalomas dokumentas ir juo finansų įstaigos aiškiai įpareigojamos finansinę paramą teikti „pagal kreditų teikimo principus“.

(278)

Komisija su šia nuomone nesutiko, nes visiems Kinijos bankams taikomas normatyvinis pagrindas yra teisiškai privalomas, kaip paaiškinta 244 konstatuojamojoje dalyje, todėl šie dokumentai yra daugiau nei vien Vyriausybės skatinamojo ar rekomendacinio pobūdžio aktai. Dėl Sprendimo Nr. 40 Komisija 247 konstatuojamojoje dalyje jau nustatė, kad Sprendimu Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą tik skatinamiesiems projektams, nors to paties sprendimo 17 straipsnyje taip pat reikalaujama, kad bankai laikytųsi kreditų teikimo principų. Tad Komisija nepakeitė savo nuomonės.

(279)

Per ankstesnius antisubsidijų tyrimus Komisija jau nustatė, kad Kinijos bendrovėms priskiriami vidaus kredito reitingai nepatikimi, remiantis Tarptautinio valiutos fondo paskelbtu tyrimu (73), kuriame parodyti tarptautinės ir Kinijos kredito reitingų sistemų skirtumai, ir per tyrimą dėl atrinktų bendrovių nustatytais faktais. Iš tiesų, TVF teigimu, vietos reitingų agentūros daugiau nei 90 % Kinijos obligacijų suteikia AA–AAA reitingus. Tai nepalygintina su kitomis rinkomis, kaip antai ES arba JAV. Pavyzdžiui, JAV rinkoje tokį aukščiausią reitingą turi mažiau nei 2 % įmonių. Tad Kinijos kredito reitingų agentūros itin linkusios priskirti aukščiausius reitingus pagal reitingų skalę. Jos taiko labai plačias reitingų skales ir yra linkusios sujungti obligacijas, kurioms būdinga labai skirtinga įsipareigojimų neįvykdymo rizika, į vieną didelę reitingo kategoriją (74).

(280)

Be to, užsienio reitingų agentūros, kaip antai „Standard and Poor’s“ ir „Moody’s“ paprastai taiko didesnį emitento bazinį kredito reitingą atsižvelgdamos į įmonės strateginę svarbą Kinijos Vyriausybei ir bet kokios numanomos garantijos reikšmingumą reitinguojant užsienyje išleistas Kinijos obligacijas (75). „Fitch“, pavyzdžiui, kai taikytina, aiškiai nurodo, kad tokios garantijos yra pagrindinis lemiamas veiksnys, pagal kurį nustatomi Kinijos bendrovių kredito reitingai (76).

(281)

Komisija taip pat gavo papildomos informacijos, kuria papildė tą analizę. Pirma, Komisija nustatė, kad valstybė gali daryti tam tikrą įtaką kredito reitingų rinkai. Remiantis dviem 2016 m. paskelbtais tyrimais, Kinijos rinkoje veiklą vykdė apie 12 kredito reitingų agentūrų, kurių dauguma priklauso valstybei. Iš viso 60 % visų Kinijos reitinguojamų įmonių obligacijų reitingą nustatė valstybės kredito reitingų agentūra (77).

(282)

Kinijos Vyriausybė patvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu Kinijos obligacijų rinkoje veiklą vykdė 15 kredito reitingų agentūrų, įskaitant 12 vietos reitingų agentūrų, kaip antai „Shanghai Brilliance Credit Rating & Investors Service Co., Ltd“, „Dagong Global Credit Rating Co., Ltd“, „Golden Credit Rating International Co., Ltd“, „China Bond Rating Co., Ltd“, „CSCI Pengyuan Credit Rating Co., Ltd“, „Fareast Credit Rating Co., Ltd“, „China Chengxin Securities Rating Co., Ltd“, „United Credit Ratings Co., Ltd“, „Shanghai Credit Information Services Co., Ltd“, „China Securities Index Co., Ltd“, „Beijing North Joint Credit Evaluation Co., Ltd“ ir „Sichuan Dapu Credit Rating Limited Company“. Dauguma vietos reitingų agentūrų buvo valstybės agentūros. Taip pat veikė 3 Kinijos ir užsienio bendrosios kredito reitingų agentūros, tiksliau „China Lianhe Credit Rating Co. Ltd“, „S&P Global China Rating“ ir „China Chengxin International Credit Rating Co., Ltd“.

(283)

Antra, į Kinijos kredito reitingų rinką neįmanoma laisvai patekti. Tai iš esmės uždara rinka, nes reitingų agentūras prieš joms pradedant vykdyti veiklą turi patvirtinti Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija (toliau – CSRC) arba PBOC (78). 2017 m. viduryje PBOC paskelbė, kad užsienio kredito reitingų agentūroms bus leidžiama tam tikromis sąlygomis skirti kredito reitingus dalyje vidaus obligacijų rinkos. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu dar nebuvo pripažinta nė viena užsienio kredito reitingų agentūra (79). Vis dėlto per tą laiką užsienio agentūros įsteigė bendrąsias įmones su kai kuriomis vietos kredito reitingų agentūromis, kurios skiria kredito reitingus vidaus rinkoje išleidžiamoms obligacijoms. Tačiau tie reitingai skiriami pagal Kinijos reitingų skales, tad jų faktiškai negalima palyginti su tarptautiniais reitingais, kaip paaiškinta pirmiau.

(284)

Galiausiai neseniai PBOC atliktame tyrime patvirtinami Komisijos nustatyti faktai ir išvadose teigiama, kad „jei užsienio obligacijų investicijų lygis nustatomas pagal tarptautinį BBB ir aukštesnį reitingą, vidaus investicijų į obligacijas reitingas gali būti AA ir aukštesnis, atsižvelgiant į vidutinio vidaus reitingo ir 6 ar daugiau punktų tarptautinio reitingo skirtumą“ (80).

(285)

Atsižvelgdama į 279–284 konstatuojamosiose dalyse aprašytą situaciją Komisija padarė išvadą, kad Kinijos kredito reitingai nėra patikimas pagrindinio turto kredito rizikos įvertinimas. Tuo remdamasi, net jeigu Kinijos reitingų agentūra kai kurioms atrinktoms bendrovėms suteikė gerą kredito reitingą, Komisija padarė išvadą, kad tie reitingai nėra patikimi. Tie reitingai taip pat buvo iškraipyti dėl politikos tikslų skatinti pagrindines strategines pramonės šakas, kaip antai SPM.

(286)

Remiantis per plokščių karštojo valcavimo produktų ir padangų tyrimus nustatytais faktais (81), atnaujinamosios paskolos – tai paskolos, kurias gavusi bendrovė gali pakeisti kapitalą, grąžinamą už paskolas termino pabaigos dieną, nauju kapitalu iš naujų paskolų. Atnaujinamosios paskolos paprastai liudija apie skolininko trumpalaikio likvidumo problemas ir dėl jų paskolas suteikiantys bankams tenka didesnė rizika. Todėl tam tikros bendrovės atnaujinamosios paskolos buvo laikomos požymiu, kad bendrovės finansinė padėtis buvo blogesnė, nei matyti iš pirmo žvilgsnio iš finansinių ataskaitų, ir kad buvo kilusi papildoma rizika, susijusi su trumpalaikėmis likvidumo problemomis.

(287)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad atnaujinamosios paskolos nebūtinai yra likvidumo problemų požymis. Tai aišku iš pirmaujančių Europos bankų svetainių. Pavyzdžiui, atnaujinamosios kredito linijos ir paskolos yra įprastinės bankų, tokių kaip ING (82) ir „BNP Paribas“ (83), veiklos dalis ir nėra susijusios su didesnėmis palūkanų normomis.

(288)

Komisija nesutiko su Kinijos Vyriausybės vertinimu. Pačios Kinijos valdžios institucijos atnaujinamąsias paskolas laiko papildomu kredito rizikos veiksniu. Kaip nurodyta CBRC rizika grįsto paskolų klasifikavimo gairėse, atnaujinamosios paskolos turėtų būti nurodytos bent kaip „susijusios“ paskolos (84). Šiai kategorijai priskiriama paskola reiškia, kad net jei paskolos gavėjas gali dabar sumokėti pagrindinę paskolos sumą ir palūkanas, yra tam tikrų veiksnių, kurie gali neigiamai paveikti paskolos grąžinimą.

(289)

Atnaujinamieji kreditai iš tiesų egzistuoja Europoje, tačiau jų sąlygos labai skiriasi nuo Kinijos atnaujinamųjų paskolų sąlygų. Atnaujinamieji kreditai Sąjungoje iš esmės yra kreditų linijos su iš anksto nustatyta maksimalia suma, kuri gali būti atsiimama ir grąžinama per kelis kartus per iš anksto nustatytą laikotarpį. Be to, tokie kreditai susiję su papildomomis išlaidomis, nesvarbu, ar tai būtų sutartinė marža, pridedama prie įprastų trumpalaikių rinkos normų (85), ar iš anksto nustatytas valdymo mokestis. Be to, Kinijos Vyriausybės pateiktas „BNP Paribas“ pavyzdys taip pat buvo susijęs su mokesčiu už nepanaudotą kapitalą kredito laikotarpiu.

(290)

Kita vertus, per tikrinamuosius vizitus nustatytos Kinijos atrinktų bendrovių atnaujinamųjų paskolų sąlygos nesiskyrė nuo kitų trumpalaikių paskolų sąlygų. Jos nebuvo įvardytos kaip kredito linija ar atnaujinamasis kreditas ir su jomis nebuvo taikomi jokie papildomi mokesčiai ar maržos. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodė kaip įprastos trumpalaikės paskolos. Tačiau kartais paskolos paskirtis buvo „paskolų grąžinimas“. Be to, per tikrinamąjį vizitą patikrinus tokių paskolų grąžinimą paaiškėjo, kad kapitalo suma iš tikrųjų buvo grąžinta naujomis paskolomis, kurios buvo gautos iš to paties banko už tą pačią sumą savaitę iki ar po pirminės paskolos termino pabaigos dienos. Tada Komisija išplėtė savo analizę, nagrinėjo kitas paskolų lentelėje nurodytas paskolas ir daugeliu atvejų nustatė kitas paskolas su tokiomis pačiomis savybėmis. Dėl visų šių priežasčių Komisija laikosi savo pozicijos dėl atnaujinamųjų paskolų.

(291)

Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad tam tikros atrinktos bendrovės išleido obligacijas, skirtas skolos (tiksliau paskolos) grąžinimui. Komisija nustatė, kad restruktūrizuodamos savo skolą pagal šią priemonę kai kurios bendrovės gali pertvarkyti ir atidėti savo įsipareigojimus, taip pat gauti lėšų, be kurių negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų grąžinti skolą, o tai rodo, kad kyla sunkumų gauti lėšų.

(292)

Obligacijų naudojimas šiam tikslui kelia susirūpinimą dėl konkrečios bendrovės galimybių padengti savo skolas, todėl kyla abejonių ne tik dėl jos trumpalaikio likvidumo, bet ir dėl ilgalaikio mokumo. Todėl tam tikros bendrovės obligacijos, išleistos siekiant grąžinti paskolas, buvo laikomos požymiu, kad bendrovės finansinė padėtis buvo blogesnė, nei matyti iš pirmo žvilgsnio iš finansinių ataskaitų, ir kad yra papildoma rizika, susijusi su trumpalaikiu ir ilgalaikiu finansavimu.

(293)

Kaip nurodyta 238–245 konstatuojamosiose dalyse, finansų įstaigų paskolų teikimas lengvatinėmis palūkanų normomis SPM sektoriui reglamentuojamas keliais teisiniais dokumentais, kurie yra konkrečiai skirti šio sektoriaus bendrovėms. Iš tų dokumentų matyti, kad finansų įstaigos teikia lengvatines paskolas tik tam tikriems Kinijos Vyriausybės politiką vykdantiems pramonės sektoriams ir (arba) bendrovėms.

(294)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė nesutiko su išvadomis, kad lengvatinis skolinimas yra konkreti subsidija. Kinijos Vyriausybės teigimu, Bankininkystės įstatymo 4 ir 34 straipsniuose tik nustatytos bendrosios komercinių bankų veiklos gairės ir nenurodyta, kurioms bendrovėms ar pramonės šakoms turėtų būti teikiamos paskolos. Be to, Bendrųjų paskolų taisyklių 15 straipsnyje nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad šią konkrečią subsidiją gali gauti tik SPM sektoriaus bendrovės. Sprendimas Nr. 40 skirtas ne konkrečiai įmonei ar pramonės šakai, o tam tikriems skatinamiesiems projektams, o tai nėra sinonimai. Be to, Sprendimas Nr. 40 nėra privalomas ir, atsižvelgiant į labai platų Sprendime Nr. 40 nurodytų ekonomikos sektorių ir pramonės šakų spektrą, negalima daryti išvados, kad šiuo sprendimu aiškiai nustatyta, kad įtariamą subsidiją gali gauti tik tam tikros įmonės.

(295)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad nors Bankininkystės įstatyme ir Bendrosiose paskolų taisyklėse nėra nurodyta SPM pramonė, jose daroma nuoroda į valstybės pramonės politiką, kuri išdėstyta 3.1 skirsnyje išvardytuose dokumentuose. Todėl Komisija vėl rėmėsi išvardytais dokumentais ir 3.1 skirsnyje padarytomis išvadomis. Be to, Komisija manė, kad nuorodos į SPM pramonę pakankamai aiškios, nes ji nurodoma arba vartojant pavadinimą, arba nurodant jos gaminamą produktą ar pramonės grupę, kuriai ji priklauso. Be to, ši subsidija yra konkreti, nes Kinijos Vyriausybė remia nedidelę grupę skatinamųjų pramonės šakų, įskaitant SPM pramonę. Tad Komisija nepakeitė savo išvadų.

(296)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidijos lengvatinio skolinimo forma paprastai nėra skiriamos visai pramonei, o taikomos konkrečiai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad lengvatinis skolinimas būtų skiriamas remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(297)

Tada Komisija apskaičiavo kompensuotinos subsidijos sumą. Tai sumai apskaičiuoti ji įvertino gavėjams per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda yra palūkanų sumos, kurią bendrovė moka už lengvatinę paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(298)

Šiuo požiūriu Komisija nurodė keletą Kinijos SPM rinkos ypatumų. Kaip paaiškinta 3.4.1.1–3.4.1.7 skirsniuose, iš Kinijos finansų įstaigų teikiamų paskolų matyti didelis valstybės kišimasis, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų taikomos veikiančioje rinkoje.

(299)

Atrinktų bendrovių grupių bendra finansinė būklė skiriasi. Kiekviena jų tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo skirtingų rūšių paskolomis ar finansine nuoma, kurios skyrėsi, pvz., terminu, užstatu, garantijomis ir kitomis susijusiomis sąlygomis. Dėl šių dviejų priežasčių kiekviena bendrovė mokėjo skirtingą vidutinę palūkanų normą, pagrįstą jos gautų paskolų rinkiniu.

(300)

Siekdama atsižvelgti į šiuos ypatumus Komisija atskirai įvertino kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių finansinę būklę. Šiuo požiūriu Komisija panaudojo lengvatinio skolinimo skaičiavimo metodiką, kuri buvo sukurta atliekant antisubsidijų tyrimus dėl KLR kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno ir KLR kilmės padangų (86) ir kuri yra išaiškinta konstatuojamosiose dalyse toliau. Po to Komisija apskaičiavo kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių dėl lengvatinio skolinimo gautą naudą ir ją paskirstė nagrinėjamajam produktui.

(301)

Kaip paminėta 250–252 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos skolinimo finansų įstaigos nepateikė jokio kreditingumo vertinimo. Todėl, siekdama nustatyti naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar CNBM grupei taikytos paskolų palūkanų normos atitiko rinkos lygį.

(302)

CNBM grupės eksportuojantys gamintojai pranešė, kad jų finansinė padėtis pagal jų finansines sąskaitas yra apskritai pelninga. Vienas eksportuojančių gamintojų neturėjo jokių paskolų. Tačiau Komisija pažymėjo, kad šis gamintojas 65 % savo pirkimų finansavo tam tikra lengvatine trumpalaike finansine priemone (banko akcepto įsakomaisiais vekseliais). Kaip paaiškinta 3.4.3.2 skirsnyje, banko akcepto įsakomieji vekseliai yra skolos priemonės rūšis. Todėl platus jų naudojimas rodo trumpalaikio likvidumo problemas. Antrasis eksportuojantis gamintojas 2016–2018 m. visą laiką veikė pelningai, jo finansiniai rodikliai iš pirmo žvilgsnio buvo geri, pvz., įsiskolinimo koeficientas buvo žemas. Tačiau paaiškėjo, kad jis turi trumpalaikių likvidumo problemų dėl šių priežasčių: bendrovės negrąžinta trumpalaikė skola sudarė beveik 100 % jos apyvartos; bendrovė išleido obligaciją banko paskoloms grąžinti; bendrovė naudojo daug banko akcepto įsakomųjų vekselių savo pirkimams finansuoti, taip pat naudojo atnaujinamąsias paskolas, o tai rodo, kad bendrovės finansinė padėtis gali būti nestabilesnė, nei iš pirmo žvilgsnio atrodytų iš finansinių ataskaitų. Trečiojo eksportuojančio gamintojo padėtis buvo panaši – jis veikė pelningai, tačiau naudojo daug banko akcepto įsakomųjų vekselių ir išleido obligaciją banko paskoloms grąžinti.

(303)

Pirmoji tarpinė patronuojančioji bendrovė „China Jushi“ 2016–2017 m. ir per tiriamąjį laikotarpį veikė pelningai, bet naudojo daug banko akcepto įsakomųjų vekselių savo pirkimams finansuoti. Be to, Komisija nustatė, kad kai kurios „China Jushi“ lygmeniu suteiktos paskolos buvo atnaujinamosios paskolos ir kad „China Jushi“ išleido dvi obligacijas banko paskoloms grąžinti. Nustatyta, kad ir antroji tarpinė patronuojančioji bendrovė „Sinoma Technology“ naudojosi atnaujinamosiomis paskolomis.

(304)

Kaip nurodyta 207–217 konstatuojamosiose dalyse, patronuojančioji bendrovė CNBM nebendradarbiavo. Tačiau iš viešai prieinamos 2018 m. metinės ataskaitos galima susidaryti panašų vaizdą: bendrovės finansinis svertas aukštas, grynasis skolos ir turto santykis 130 %, o įsiskolinimo koeficientas – 68 %. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovė sudarė skolos konvertavimo į nuosavybės vertybinius popierius sandorį su valstybės bankais, kad pagerintų savo skolos struktūrą. Pagal tokį sandorį bendrovė galėtų konvertuoti dalį savo skolos valstybės bankams į akcijas ir taip sumažinti balanse įrašytus įsipareigojimus.

(305)

Komisija pažymėjo, kad įvairioms CNBM grupės bendrovėms Kinijos kredito reitingų agentūra suteikė reitingus nuo AA– iki AA+. Atsižvelgdama į 279–285 konstatuojamosiose dalyse nurodytus Kinijos kredito reitingų bendrus iškraipymus Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nepatikimas.

(306)

Komisija manė, kad grupės bendra finansinė būklė atitinka BB reitingą, tai yra aukščiausią reitingą, kuris nebėra laikomas „investiciniu“. „Investicinis reitingas“ reiškia, kad, reitingų agentūros vertinimu, bendrovės išleistų obligacijų veikiausiai pakaks, kad būtų įvykdyti mokėjimo įsipareigojimai, ir bankams leidžiama į jas investuoti.

(307)

Po galutinio faktų atskleidimo CNBM grupė tvirtino, kad Komisija bendrą kredito reitingą visai CNBM grupei suteikė daugiausia remdamasi CNBM kredito reitingu, nors CNBM įsiskolinimo lygis negalėjo turėti žalingo poveikio „China Jushi“, kurios tik 27 % priklauso jai. Be to, CNBM negalėjo perduoti savo skolos įsipareigojimų „China Jushi“, nes grupei priklausančios bendrovės yra atskiri ribotos atsakomybės juridiniai asmenys, o tai reiškia, kad akcininkų arba patronuojamųjų bendrovių skolos negalėjo būti perduotos. Be to, kadangi CNBM grupė mano, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai nėra lygiaverčiai trumpalaikėms paskoloms, į juos taip pat neturėtų būti atsižvelgiama vertinant bendrovių kredito reitingą.

(308)

Komisija su šiais teiginiais nesutiko. Kaip nurodyta 301–304 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atliko individualų kiekvienos šių grupių bendrovės vertinimą. Konkrečiu CNBM grupės atveju, neatsižvelgiant į CNBM lygmeniu apibūdintą padėtį, daugumos tikrintų bendrovių padėtis buvo panaši, įskaitant atnaujinamąsias paskolas, platų banko akceptų naudojimą ir obligacijas, įgytas paskoloms grąžinti. Be to, priešingai, nei teigė bendrovė, skola iš tikrųjų buvo perduota tarp įvairių grupės bendrovių teikiant paskolas tarp bendrovių. Todėl Komisija nusprendė grupei priskirti vieną bendrą kredito reitingą. Galiausiai, kaip minėta 3.4.3.2 skirsnyje, Komisija banko akcepto įsakomuosius vekselius laikė kitos rūšies finansine priemone, lygiaverte trumpalaikei paskolai, kuri gali būti naudojama nustatant kredito reitingus. Todėl bendrovės tvirtinimai buvo atmesti.

(309)

Rinkos normai nustatyti prie įprastinės PBOC skolinimo normos pridėta priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą (BB), išleistų obligacijų atveju.

(310)

Ta priemoka nustatyta remiantis „Bloomberg“ duomenimis, pramonės segmentams apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą. Paskui taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie PBOC paskelbtų bazinių palūkanų normų tą dieną, kai suteikta paskola (87), ir tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir susijusi paskola. Tai padaryta atskirai kiekvienai paskolai, kuri buvo suteikta bendrovei.

(311)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad buvo klaidinga naudoti santykinį skirtumą. Visos jos tvirtino, kad Komisija turėtų atsižvelgti į absoliutų, o ne santykinį JAV AA reitingą ir JAV BB reitingą turinčių obligacijų skirtumą. Buvo nurodytos šios priežastys:

(312)

Šie aspektai jau aptarti per ankstesnius tyrimus (88). Kaip matyti iš plokščių karštojo valcavimo produktų bylos 175–187 konstatuojamųjų dalių ir padangų bylos 256 konstatuojamosios dalies, Komisija atmetė tuos argumentus dėl toliau nurodytų priežasčių.

(313)

Pirma, Komisija pripažino, kad komerciniai bankai paprastai taiko absoliučiais skaičiais išreikštą priemoką, bet pažymėjo, kad tokia praktika atrodo daugiausia pagrįsta praktiniais sumetimais, nes palūkanų norma galiausiai yra absoliutus skaičius. Tačiau absoliutus skaičius yra rizikos vertinimo rezultatas, pagrįstas santykiniu vertinimu. BB reitingo bendrovės įsipareigojimų nevykdymo rizika yra X % didesnė nei Vyriausybės ar nerizikingos bendrovės įsipareigojimų nevykdymo rizika. Tai santykinis vertinimas.

(314)

Antra, palūkanų normos atitinka ne tik bendrovės rizikos profilius, bet ir su konkrečia šalimi ir konkrečia valiuta susijusią riziką. Taigi santykinis skirtumas rodo vyraujančių rinkos sąlygų pasikeitimus, kurie neišreiškiami, jei laikomasi absoliutaus skirtumo logikos. Dažnai, kaip ir šiuo atveju, šalies ir valiutos specifinė rizika ilgainiui keičiasi, o šie skirtumai skiriasi nelygu šalis. Dėl to nerizikingos normos ilgainiui labai keičiasi ir kartais yra mažesnės JAV, kartais – Kinijoje. Šie skirtumai yra susiję su tokiais veiksniais, kaip stebimas ir numatomas BVP augimas, ekonominės nuotaikos ir infliacijos lygis. Kadangi nerizikinga norma ilgainiui keičiasi, toks pats nominalus absoliutus skirtumas gali reikšti labai skirtingą rizikos vertinimą. Pavyzdžiui, jei bankas konkrečios bendrovės įsipareigojimų nevykdymo riziką apskaičiuoja kaip 10 % didesnę nei nerizikinga norma (santykinis skaičiavimas), gaunamas absoliutus skirtumas gali svyruoti nuo 0,1 % (jei nerizikinga norma yra 1 %) iki 1 % (jei nerizikinga norma yra 10 %). Investuotojo požiūriu santykinis skirtumas tokiu atveju yra geresnė priemonė, nes jis parodo pelningumo skirtumo dydį ir kaip jį veikia bazinių palūkanų normų lygis.

(315)

Trečia, santykinis skirtumas taip pat nepriklauso nuo šalies. Pavyzdžiui, jei nerizikinga norma JAV yra mažesnė už nerizikingą normą Kinijoje, pritaikius metodą bus gautos didesnės absoliučios priemokos. Kita vertus, jei nerizikinga norma Kinijoje yra mažesnė už nerizikingą normą JAV, pritaikius metodą bus gautos mažesnės absoliučios priemokos.

(316)

Dėl trečio punkto, padangų byloje jau išanalizuoti senesni duomenys, iš kurių matyti absoliutaus ir santykinio skirtumo raida per tam tikrą laiką. Analizuodama Komisija nustatė, kad absoliutus skirtumas nėra toks stabilus, kaip įtariama, ir ilgainiui kinta nuo 1 % iki 4,5 %. Be to, per pastaruosius 23 metus santykinis skirtumas keitėsi taip pat kaip absoliutus skirtumas, t. y. kai santykinis skirtumas padidėdavo, padidėdavo ir absoliutus skirtumas, ir atvirkščiai. Dėl įtariamo santykinio skirtumo nestabilumo, pasikeitimų dydis yra panašus – skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių skaičių buvo 530 % santykinio skirtumo atveju ir 450 % absoliutaus skirtumo atveju (89).

(317)

Kinijos Vyriausybė taip pat nesutiko, kad būtų naudojamas už šalies ribų nustatytas lyginamasis dydis. Šiuo atžvilgiu Kinijos Vyriausybė pažymėjo, kad Komisija pirmiausia turėjo ieškoti panašių komercinių paskolų, kurias eksportuojantys gamintojai iš tikrųjų būtų galėję gauti rinkoje. Priešingu atveju lyginamasis dydis turėtų būti grindžiamas tiesioginiais įrodymais ir pagrįstais paaiškinimais, kad visos paskolos atitinkamoje rinkoje buvo iškraipytos dėl valstybės kišimosi, todėl panašios paskolos vidaus rinkoje nebuvo.

(318)

Šiuo atžvilgiu, kaip paaiškinta 3.4.1.7 skirsnyje, Komisija nustatė, kad Kinijos bendrovėms suteikti vidaus kredito reitingai patys savaime yra nepatikimi ir iškraipyti dėl politikos tikslų skatinti pagrindines strategines pramonės šakas, kaip antai SPM. Todėl Kinijos kredito reitingai nėra patikimas pagrindinio turto kredito rizikos įvertis, tad Komisija turėjo ieškoti neiškraipytais kredito reitingais pagrįsto lyginamojo dydžio. Be to, Komisija pažymėjo, kad atitinkama maždaug 9 % palūkanų norma, taikoma BB reitingą turinčioms bendrovėms, nėra nepagrįsta atsižvelgiant į tai, kad BB reitingą turinčių įmonių obligacijų pelningumas Kinijos vidaus rinkoje tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo 21 % (90). Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(319)

Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad naudoti už šalies ribų nustatytą lyginamąjį dydį buvo netinkama, nes lyginamasis dydis nebuvo tinkamai pakoreguotas, kad atspindėtų Kinijos finansų rinkoje vyraujančias sąlygas, ir kad Komisija, be kitų veiksnių, neatsižvelgė į esamus paskolų dydžio, grąžinimo terminų ir sąlygų skirtumus ir į tai, ar paskolos buvo garantuotosios ar ne.

(320)

Komisija nepritarė šiam požiūriui, nes lyginamoji PBOC norma naudojama kaip skaičiavimo atskaitos taškas. Be to, naudojant santykinį skirtumą užregistruojami konkrečios šalies pagrindinių rinkos sąlygų pokyčiai, kurie neatspindimi, kai vadovaujamasi absoliučiu skirtumu, kaip paaiškinta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija pastebėjo, kad neįmanoma į pakaitinį kintamąjį įtraukti visų banko individualaus rizikos vertinimo veiksnių. Tačiau Komisijos skaičiavimo metodikoje atsižvelgiama į atskirų paskolų parametrus, kaip antai paskolos pradžios datą ir trukmę, taip pat į palūkanų normos kintamumą. Todėl Kinijos Vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti.

(321)

Dėl KLR užsienio valiutomis išduotų paskolų manoma, kad padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir neegzistuojančiais tinkamais kredito reitingais, yra tokia pati, nes tas paskolas taip pat teikė tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, kaip nustatyta pirmiau, tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti buvo naudojamos įmonių obligacijos atitinkama valiuta, kurioms suteiktas BB reitingas ir kurios buvo išleistos tiriamuoju laikotarpiu.

(322)

Be to, kaip paaiškinta 3.4.2.1 skirsnyje, tam tikros bendrovės atnaujinamosios paskolos buvo laikomos požymiu, kad bendrovės finansinė padėtis buvo blogesnė, nei matyti iš pirmo žvilgsnio iš finansinių ataskaitų, ir kad buvo kilusi papildoma rizika, susijusi su trumpalaikėmis likvidumo problemomis. Iš tiesų, atnaujinamosios paskolos paprastai suteikiamos trumpiems laikotarpiams. Mažai tikėtina, kad atnaujinamoji paskola būtų suteikta ilgiau nei dvejiems metams; tai patvirtino ir patikrintų paskolų atrinktoms bendrovėms įrodymai.

(323)

Be to, siekdama atsižvelgti į didesnę bankų riziką jiems teikiant trumpalaikį finansavimą bendrovėms, turinčioms atnaujinamųjų paskolų, Komisija vienu punktu sumažino vertinimą pagal rizikos vertinimo skalę ir pritaikė santykiniu skirtumu grindžiamą skaičiavimą visam trumpalaikiam susijusių bendrovių finansavimui. Taigi Komisija palygino JAV AA įmonių obligacijas su JAV B (o ne BB) tos pačios trukmės įmonių obligacijomis. Remiantis „Standard & Poor’s“ kredito reitingo apibrėžtimis, B reitingą turintis skolininkas yra labiau pažeidžiamas bei BB reitingą turintys skolininkai, bet toks skolininkas šiuo metu vis dar turi galimybę vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto nepalankios verslo, finansinės ar ekonominės sąlygos gali susilpninti skolininko gebėjimą arba norą įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Tad šis lyginamasis dydis laikomas tinkamu, kad atspindėtų su atnaujinamųjų paskolų kaip trumpalaikio finansavimo naudojimu susijusią papildomą riziką.

(324)

Todėl Komisija panaudojo tai kaip tinkamą lyginamąjį dydį visoms trumpalaikėms skoloms, įskaitant paskolas, kurių terminas yra ne daugiau kaip 2 metai ir kurios suteiktos bendrovėms, kurios naudojasi atnaujinamosiomis paskolomis.

(325)

Kitoms paskoloms, kurių terminas yra daugiau kaip 2 metai ir kurios yra suteikiamos atnaujinamųjų paskolų neturinčioms bendrovėms, Komisija taikė bendrą lyginamąjį dydį skirdama aukščiausią neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnį, kaip paaiškinta 306 konstatuojamojoje dalyje.

(326)

Komisija nustatė, kad kai kurios grupės bendrovės išleido obligacijas skolai restruktūrizuoti. Šiuo atveju, kaip paaiškinta 3.4.2.2 skirsnyje, Komisija manė, kad susijusių bendrovių finansinė padėtis yra blogesnė, nei matyti iš pirmo žvilgsnio iš finansinių ataskaitų, ir kad yra papildomos rizikos, susijusios su jų trumpalaikiu ir ilgalaikiu finansavimu. Todėl, siekdama atsižvelgti į didesnę riziką, Komisija vienu punktu sumažino vertinimą pagal rizikos vertinimo skalę ir pritaikė santykiniu skirtumu grindžiamą skaičiavimą ir jų ilgalaikiui finansavimui, įskaitant paskolas, palygindama JAV AA įmonių obligacijas su JAV B įmonių obligacijomis.

(327)

Galiausiai, kadangi patronuojančioji bendrovė CNBM nebendradarbiavo, iš lengvatinio skolinimo gauta nauda CNBM lygmeniu buvo nustatyta naudojant šiame skirsnyje paaiškintą metodiką, taikytą viešai prieinamai šios bendrovės 2018 m. metinėje ataskaitoje pateiktai informacijai, kaip antai neįvykdytiems įsipareigojimams, vidutinėms kapitalo sąnaudoms ir vidutinei skolinimosi priemonių trukmei.

(328)

Kaip paminėta 250–252 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos skolinimo finansų įstaigos nepateikė jokio kreditingumo vertinimo. Todėl, siekdama nustatyti naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar „Yuntianhua“ grupei taikytos paskolų palūkanų normos atitiko rinkos lygį.

(329)

„Yuntianhua“ grupės eksportuojantys gamintojai pranešė, kad jų finansinė padėtis pagal jų finansines sąskaitas apskritai yra pelninga.

(330)

Tačiau trumpalaikio likvidumo analizė kelia susirūpinimą dėl dviejų eksportuojančių bendrovių, nes trumpalaikės skolos per TL sudarė nuo 90 iki daugiau kaip 100 % proc. bendrovių apyvartos ir, palyginti su ankstesniais metais, didėja. Abi bendrovės turi daug trumpalaikių skolų. Nors vienas iš eksportuojančių gamintojų per TL neturėjo paskolų, jis finansavo didžiąją dalį savo pirkimų ir dalį kitų ne veiklos sąnaudų banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, t. y. priemone, kurios terminas paprastai yra trumpesnis nei vieni metai.

(331)

CPIC, pirmasis tiesioginis akcininkas ir pagrindinis eksportuojančių gamintojų tiekėjas, per TL veikė pelningai. Tačiau jis sumažino ankstesnių metų nuosavo kapitalo grąžą. Be to, bendrovė turi likvidumo problemų, nes jos trumpalaikės skolos sudaro 80–90 % visos skolos. Palyginus bendrovės trumpalaikį turtą su jos trumpalaikiais įsipareigojimais gautas apyvartinis kapitalo rodiklis yra mažesnis nei 1 (91), dėl to kyla abejonių dėl bendrovės gebėjimo grąžinti trumpalaikes skolas. Be to, Komisija nustatė, kad bendrovė naudojo daug banko akcepto įsakomųjų vekselių savo pirkimams finansuoti.

(332)

„Yunnan Yuntianhua Group Co., Ltd.“, t. y. „Yuntianhua Group“ patronuojančioji bendrovė, dalyvaujanti tiriamojo produkto tiekimo grandinėje, per TL veikė nuostolingai. Palyginus bendrovės trumpalaikį turtą su jos trumpalaikiais įsipareigojimais taikant mažesnį nei 1 apyvartinio kapitalo rodiklį, kyla rimtų abejonių dėl jos likvidumo ir gebėjimo grąžinti trumpalaikes skolas. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovė išleido obligacijas aiškiai siekdama grąžinti skolą. Be to, nustatyta, kad naudotos atnaujinamosios paskolos.

(333)

Komisija pažymėjo, kad Kinijos kredito reitingų agentūra „Yuntianhua“ grupei buvo suteikusi AA reitingą. Atsižvelgdama į 279–285 konstatuojamosiose dalyse nurodytus Kinijos kredito reitingų bendrus iškraipymus Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nepatikimas.

(334)

Komisija manė, kad grupės bendra finansinė būklė atitinka BB reitingą, tai yra aukščiausią reitingą, kuris nebėra laikomas „investiciniu“. „Investicinis reitingas“ reiškia, kad, reitingų agentūros vertinimu, bendrovės išleistų obligacijų veikiausiai pakaks, kad būtų įvykdyti mokėjimo įsipareigojimai, ir bankams leidžiama į jas investuoti.

(335)

Rinkos normai nustatyti prie įprastinės PBOC skolinimo normos pridėta priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą (BB), išleistų obligacijų atveju.

(336)

Ta priemoka nustatyta remiantis „Bloomberg“ duomenimis, pramonės segmentams apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą. Paskui taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie PBOC paskelbtų bazinių palūkanų normų tą dieną, kai suteikta paskola (92), ir tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir susijusi paskola. Tai padaryta atskirai kiekvienai paskolai ir finansinei nuomai, kuri buvo suteikta bendrovei.

(337)

Dėl KLR užsienio valiutomis išduotų paskolų manoma, kad padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir neegzistuojančiais tinkamais kredito reitingais, yra tokia pati, nes tas paskolas taip pat teikė tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, kaip nustatyta pirmiau, tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti buvo naudojamos įmonių obligacijos atitinkama valiuta, kurioms suteiktas BB reitingas ir kurios buvo išleistos tiriamuoju laikotarpiu.

(338)

Be to, kaip paaiškinta 3.4.2.1 skirsnyje, tam tikros bendrovės atnaujinamosios paskolos buvo laikomos požymiu, kad bendrovės finansinė padėtis buvo blogesnė, nei matyti iš pirmo žvilgsnio iš finansinių ataskaitų, ir kad buvo kilusi papildoma rizika, susijusi su trumpalaikėmis likvidumo problemomis. Iš tiesų, atnaujinamosios paskolos paprastai suteikiamos trumpiems laikotarpiams. Mažai tikėtina, kad atnaujinamoji paskola būtų suteikta ilgiau nei dvejiems metams; tai patvirtino ir patikrintų paskolų atrinktoms bendrovėms įrodymai.

(339)

Be to, siekdama atsižvelgti į didesnę bankų riziką jiems teikiant trumpalaikį finansavimą bendrovėms, turinčioms atnaujinamųjų paskolų, Komisija vienu punktu sumažino vertinimą pagal rizikos vertinimo skalę ir pritaikė santykiniu skirtumu grindžiamą skaičiavimą visam trumpalaikiam susijusių bendrovių finansavimui. Taigi Komisija palygino JAV AA įmonių obligacijas su JAV B (o ne BB) tos pačios trukmės įmonių obligacijomis. Remiantis „Standard & Poor’s“ kredito reitingo apibrėžtimis, B reitingą turintis skolininkas yra labiau pažeidžiamas bei BB reitingą turintys skolininkai, bet toks skolininkas šiuo metu vis dar turi galimybę vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto nepalankios verslo, finansinės ar ekonominės sąlygos gali susilpninti skolininko gebėjimą arba norą įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Tad šis lyginamasis dydis laikomas tinkamu, kad atspindėtų su atnaujinamųjų paskolų kaip trumpalaikio finansavimo naudojimu susijusią papildomą riziką.

(340)

Todėl Komisija panaudojo tai kaip tinkamą lyginamąjį dydį visoms trumpalaikėms skoloms, įskaitant paskolas, kurių terminas yra ne daugiau kaip 2 metai ir kurios suteiktos bendrovėms, kurios naudojasi atnaujinamosiomis paskolomis.

(341)

Kitoms paskoloms, kurių terminas yra daugiau kaip 2 metai ir kurios yra suteikiamos atnaujinamųjų paskolų neturinčioms bendrovėms, Komisija taikė bendrą lyginamąjį dydį skirdama aukščiausią neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnį, kaip paaiškinta 306 konstatuojamojoje dalyje.

(342)

Komisija nustatė, kad kai kurios grupės bendrovės išleido obligacijas skolai restruktūrizuoti. Šiuo atveju, kaip paaiškinta 3.4.2.2 skirsnyje, Komisija manė, kad susijusių bendrovių finansinė padėtis yra blogesnė, nei matyti iš pirmo žvilgsnio iš finansinių ataskaitų, ir kad yra papildomos rizikos, susijusios su jų trumpalaikiu ir ilgalaikiu finansavimu. Todėl, siekdama atsižvelgti į didesnę riziką, Komisija vienu punktu sumažino vertinimą pagal rizikos vertinimo skalę ir pritaikė santykiniu skirtumu grindžiamą skaičiavimą ir jų ilgalaikiui finansavimui, įskaitant paskolas, palygindama JAV AA įmonių obligacijas su JAV B įmonių obligacijomis.

(343)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės per tiriamąjį laikotarpį naudojosi lengvatiniu skolinimu. Atsižvelgdama į tai, kad buvo skiriamas finansinis indėlis ir eksportuojantiems gamintojams teikiama konkreti nauda, Komisija manė, kad lengvatinis skolinimas turėtų būti laikomas kompensuotina subsidija.

(344)

Atrinktoms bendrovių grupėms per tiriamąjį laikotarpį taikant lengvatinį skolinimą nustatyta subsidijų suma:

Lengvatinis finansavimas: skolinimas

(345)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, be paskolų, Kinijos finansų įstaigos skirdamos finansavimą kiekvienai iš atrinktų bendrovių taip pat teikė kredito linijas lengvatinėmis sąlygomis. Tai buvo daroma pagal preliminariąsias sutartis, pagal kurias bankas leidžia atrinktoms bendrovėms naudoti įvairias skolos priemones, kaip antai apyvartinio kapitalo paskolas, banko akcepto įsakomuosius vekselius, dokumentinius vekselius, kitas prekybos finansavimo priemones ir pan., iki tam tikros didžiausios sumos.

(346)

Kredito linijos tikslas – nustatyti skolinimosi, kurį bendrovė gali bet kuriuo metu panaudoti savo vykdomoms operacijoms finansuoti taip užtikrindama, kad apyvartinio kapitalo finansavimas būtų lankstus ir prireikus nedelsiant prieinamas, ribą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad du atrinkti eksportuojantys gamintojai su skirtingais bankais sudarė kredito linijų sutartis, į kurias buvo įtrauktos įvairios trumpalaikio finansavimo priemonės, skirtos veiklos išlaidoms finansuoti. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad iš esmės visas atrinktų bendrovių trumpalaikis finansavimas turėtų būti skiriamas pagal tam tikrą kredito linijos priemonę, įskaitant banko akcepto įsakomuosius vekselius, kurie reguliariai išduodami vykdomoms operacijoms finansuoti.

(347)

Todėl Komisija palygino bendradarbiaujančių bendrovių per tiriamąjį laikotarpį turimų kredito linijų sumą su trumpalaikio finansavimo suma, kuria šios bendrovės naudojosi per tą patį laikotarpį, kad nustatytų, ar visas trumpalaikis finansavimas buvo skiriamas iš kredito linijos. Jei trumpalaikio finansavimo suma viršijo kredito linijos ribą, Komisija padidino esamos kredito linijos sumą suma, kurią eksportuojantys gamintojai faktiškai panaudojo viršydami tą kredito linijos ribą.

(348)

Įprastomis rinkos sąlygomis kredito linijoms būtų taikomas vadinamasis „susitarimo“ arba „įsipareigojimo“ mokestis, skirtas banko sąnaudoms ir rizikai atidarant kredito liniją padengti, ir metiniai pratęsimo mokesčiai už kredito linijų galiojimo pratęsimą. Tačiau Komisija nustatė, kad visos atrinktos bendrovės naudojosi kredito linijomis nemokamai.

(349)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisijos tvirtinimas, jog įprastomis rinkos sąlygomis kredito linijoms yra taikomi įsipareigojimo mokesčiai, buvo nepagrįstas atsižvelgiant į jos pačios argumentus orlaivių bylose. Kinijos Vyriausybės teigimu, įsipareigojimo mokesčiai taikomi tik tada, kai kredito linija yra įsipareigota kredito linija. Tačiau Komisija nenustatė, kad nagrinėjamos kredito linijos buvo įsipareigotos kredito linijos. Kinijos Vyriausybė priminė, kad byloje „EC – Aircraft“ pati ES tvirtino, jog tai, kad EIB netaikė įsipareigojimo mokesčių, yra pagrįsta, nes „i) atvirų sutarčių (t. y. sutarčių, kurių palūkanų normos nėra nustatytos ex ante) atveju nėra tikrumo dėl lėšų prieinamumo laiko ir EIB neįsipareigoja taikyti tikslios palūkanų normos“.

(350)

Atsakydama į šį tvirtinimą Komisija pažymėjo, kad galutinėse išvadose kolegija neatsižvelgė į ES argumentą dėl įsipareigojimų mokesčių tyrimuose „EC-Aircraft“. Visų pirma kolegija nustatė, kad EIB įsipareigojimo mokesčių, kuriais būtų kompensuojamas EIB įsipareigojimas skirti lėšas, netaikymas buvo palankesnis nei panaši komercinio skolintojo paskola ir suteikė naudos (93). Tad šis tvirtinimas buvo atmestas.

(351)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktą Komisija manė, kad gavėjams tokiu būdu suteikta nauda laikomas sumos, kurią bendrovė sumokėjo kaip mokestį už Kinijos finansų įstaigų teikiamų kredito linijų atidarymą ar pratęsimą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią komercinę kredito liniją rinkoje, skirtumas.

(352)

Atskleidus faktus kelios šalys tvirtino, kad Komisija neanalizavo, ar kredito linijos yra konkrečiai taikomos. Be to, Kinijos Vyriausybė pakartojo savo pastabas, aptartas 3.1 skirsnyje, ir teigė, kad SPM nėra skatinamoji pramonė ir nė vienas iš Komisijos šiuo atžvilgiu nurodytų dokumentų neįrodo, kad SPM pramonei suteiktos kredito linijos yra konkrečios, kaip apibrėžta SKP sutarties 2 straipsnyje.

(353)

Komisija atskirai neanalizavo, ar kredito linijos yra konkrečiai taikomos, nes jos yra iš esmės susijusios su kitų rūšių lengvatiniu skolinimu, pavyzdžiui, paskolomis, todėl joms taikoma tokia pati konkretaus taikymo analizė, kaip ir paskolų atveju 3.4.2.3 skirsnyje. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(354)

Remiantis viešai prieinamais panašių kredito linijų atidarymo panašiomis (bet neiškraipytomis) aplinkybėmis duomenimis (94), nustatytas atitinkamas 1,5 % susitarimo mokesčio lyginamasis dydis. Susitarimo mokesčio suma mokama kaip vienkartinė išmoka kredito linijos atidarymo metu. Todėl Komisija lyginamąjį dydį taikė per tiriamąjį laikotarpį atidarytų kredito linijų sumai.

(355)

Remiantis tuo pačiu šaltiniu, iki TL pradžios veikusių ir per TL pratęstų kredito linijų 1,25 % pratęsimo mokestis buvo naudojamas kaip lyginamasis dydis. Pratęsimo mokesčio suma mokama kasmet kaip vienkartinė išmoka kredito linijos pratęsimo metu. Todėl Komisija lyginamąjį dydį taikė per TL pratęstų kredito linijų sumai.

(356)

Po galutinio faktų atskleidimo viena iš šalių pateikė pastabų, kad bankai, siekdami apsaugoti didelius komercinius klientus, paprastai atsisako su susitarimo ir pratęsimo mokesčiais susijusių išlaidų. Bendrovė taip pat pateikė kaip pavyzdį banką Jungtinėse Valstijose, kuris netaikė susitarimo mokesčio ir taikė tik 0,25 % metinį pratęsimo mokestį už įsipareigotą kredito liniją nuo 100 001 USD iki 3 mln. USD (95). Be to, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės Valstijos yra daug didesnė rinka nei Jungtinė Karalystė ir kad Komisija, siekdama nustatyti kreditingumą, rėmėsi Jungtinių Valstijų obligacijų reitingais, toks lyginamasis dydis buvo laikomas daug tinkamesniu nei Jungtinės Karalystės lyginamasis dydis mažajai pramonei, kurį taikė Komisija.

(357)

Komisija atkreipė dėmesį, kad teiginys, jog bankai, siekdami apsaugoti didelius komercinius klientus, paprastai atsisako su susitarimo ir pratęsimo mokesčiais susijusių išlaidų, nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, Komisija peržiūrėjo bendrovės pasiūlytą lyginamąjį dydį ir nustatė, kad šis lyginamasis dydis buvo konkrečiai susijęs su mažajai pramonei skirtomis kredito linijomis, kurių didžiausia suma – 3 mln. USD, tiksliau susijęs su trumpalaikiais apyvartinio kapitalo poreikiais. Priešingai, Komisijos taikytas lyginamasis dydis turėjo 25 000 GBP minimumo ribą ir neturėjo viršutinės ribos, nebuvo apribojimų, susijusių su suteikto kapitalo naudojimu ar trukme, ir jis buvo atskirtas nuo kito tame pačiame dokumente nurodyto finansinio produkto, tačiau specialiai pritaikyto mažajai pramonei. Todėl Komisijos lyginamasis dydis buvo tinkamesnis dideliems klientams. Be to, skundo pateikėjo kaip pavyzdys nurodytas JAV bankas, teikiantis kredito linijas, buvo bankas, veikiantis tik JAV rinkoje, o HSBC (Komisijos naudojamas lyginamasis dydis) yra pasaulinis bankas, veikiantis ir Kinijos rinkoje. Komisija neturi įrodymų, kad HSBC atleistų nuo mokesčių priklausomai nuo kliento dydžio. Todėl šiuo atžvilgiu Komisijos lyginamasis dydis taip pat atrodė tinkamesnis. Todėl bendrovės tvirtinimai buvo atmesti.

(358)

Banko akcepto įsakomieji vekseliai yra finansinis produktas, skirtas plėtoti aktyvesnę vidaus pinigų rinką išplečiant kreditus. Tai trumpalaikio finansavimo, pagal kurį galima „sumažinti davėjo finansavimo išlaidas ir padidinti kapitalo efektyvumą“, forma (96).

(359)

Banko akcepto įsakomieji vekseliai gali būti naudojami tik atsiskaitant už tikrus prekybos sandorius, o davėjas turi pateikti pakankamai su tuo susijusių įrodymų, pvz., sudaryti pirkimo ir (arba) pardavimo sutartį, išduoti sąskaitą faktūrą ar pristatymo užsakymą ir pan. Banko akcepto įsakomieji vekseliai, kartu su kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, perlaida ar pervedimais, gali būti naudojami kaip įprastinė mokėjimo priemonė vykdant pirkimo sutartis.

(360)

Banko akcepto įsakomąjį vekselį išima pareiškėjas (davėjas, kuris taip pat yra pirkėjas pagal pagrindinį komercinį sandorį) ir priima bankas. Priimdamas įsakomąjį vekselį bankas sutinka nustatytą dieną (termino pabaigos dieną) besąlygiškai sumokėti gavėjui / turėtojui įsakomajame vekselyje nurodytą pinigų sumą.

(361)

Apskritai banko akcepto sutartyse pateikiamas sandorių, kuriems taikoma įsakomojo vekselio suma, sąrašas, nurodant mokėjimo tiekėjui termino pabaigos dieną ir banko akcepto įsakomojo vekselio termino pabaigos dieną.

(362)

Komisija nustatė, kad paprastai banko akcepto įsakomieji vekseliai išduodami pagal banko akcepto įsakomojo vekselio sutartį, kurioje nurodoma banko, tiekėjų ir pirkėjo tapatybė, banko ir pirkėjo įsipareigojimai, taip pat aiški vertė kiekvienam tiekėjui, su tiekėju sutarta mokėjimo termino pabaigos diena ir banko akcepto įsakomojo vekselio termino pabaigos diena.

(363)

Komisija taip pat nustatė, kad kredito linijos susitarimuose paprastai nurodoma, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai gali būti naudojami kaip finansavimo ribos taikymas kartu su kitomis trumpalaikėmis finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, apyvartinio kapitalo paskolomis.

(364)

Priklausomai nuo kiekvieno banko nustatytų sąlygų, davėjui gali tekti pervesti nedidelį indėlį į specialią sąskaitą, prisiimti įsipareigojimą ir sumokėti akcepto komisinius. Bet kuriuo atveju davėjas privalo pervesti visą banko akcepto įsakomojo vekselio sumą į tam skirtą sąskaitą ne vėliau kaip banko akcepto įsakomojo vekselio termino pabaigos dieną.

(365)

Bankui priėmus banko akcepto įsakomąjį vekselį davėjas jį indosuoja ir perveda gavėjui, kuris taip pat yra tiekėjas pagal pagrindinį komercinį sandorį, kaip sąskaitos faktūros apmokėjimą. Taigi pirkėjo (davėjo) mokėjimo įsipareigojimas tiekėjui (gavėjui) panaikinamas. Atsiranda naujas pirkėjo tokios pačios sumos mokėjimo įsipareigojimas priimančiam bankui (davėjo įsipareigojimas sumokėti bankui iki banko akcepto įsakomojo vekselio termino). Todėl išdavus banko akcepto įsakomuosius vekselius davėjo įsipareigojimas tiekėjui pakeičiamas įsipareigojimu bankui.

(366)

Banko akcepto įsakomųjų vekselių terminas skiriasi priklausomai nuo kiekvieno banko nustatytų sąlygų ir gali būti iki 1 metų.

(367)

Banko akcepto įsakomojo vekselio gavėjas (arba turėtojas) iki termino turi tris pasirinkimo galimybes:

(368)

Banko akcepto įsakomųjų vekselių išdavimo data paprastai atitinka su tiekėju sutartą mokėjimo termino pabaigos dieną, tačiau taip pat tai gali būti ankstesnė arba vėlesnė diena nei mokėjimo termino pabaigos diena. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, kiek tai susiję su atrinktomis bendrovėmis, išdavimo data paprastai buvo mokėjimo tiekėjui termino pabaigos diena arba ankstesnė diena, o kai kuriais atvejais net ir po mokėjimo termino pabaigos dienos. Komisija nustatė, kad atrinktų bendrovių banko akcepto įsakomųjų vekselių terminas dažniausiai yra 6–12 mėnesių nuo sąskaitos faktūros apmokėjimo termino pabaigos dienos.

(369)

Kalbant apie banko akcepto įsakomųjų vekselių apskaitos tvarką, šie jų davėjų, t. y. atrinktų eksportuojančių gamintojų, sąskaitose pripažįstami kaip įsipareigojimai bankui.

(370)

„People’s Bank of China“ (toliau – CRCP) kreditų informacijos centras pripažįsta banko akcepto įsakomuosius vekselius kaip „neapmokėtą kreditą“, kurį teikia bankai tokiu pačiu lygmeniu kaip paskolas, akredityvus ar prekybos finansavimą. Taip pat reikėtų pažymėti, kad CRCP išlaiko finansų įstaigos, kurios suteikia įvairių rūšių paskolas, ir kad dėl to tokios finansų įstaigos pripažino banko akcepto įsakomuosius vekselius kaip įsipareigojimus joms. Be to, per tyrimą surinktuose banko akcepto susitarimuose nustatyta, kad jei pirkėjas neatliks viso mokėjimo banko akcepto įsakomųjų vekselių termino pabaigos dieną, bankas nesumokėtą sumą laikys bankui laiku negrąžinta paskola.

(371)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas CNBM grupės eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad kredito ataskaitose CRCP nepripažįsta banko akcepto įsakomųjų vekselių kaip įsipareigojimo bankui. Ši suinteresuotoji šalis nurodė pastabą dėl įsipareigojimo CRCP kredito ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad „skolos likutis apima neapmokėtus avansus, paskolas, klasės paskolas, prekybos finansavimą, faktoringą, vekselių diskontavimą, garantijas ir trečiųjų šalių kompensuotas skolas, taip pat turto valdymo bendrovės administruojamas skolas statistikos rengimo metu“. Be to, ji pridūrė, kad vienos iš grupės bendrovių kredito ataskaitoje pateiktoje „suvestinėje informacijoje“ nurodomas „einamasis įsipareigojimų balansas“, į kurį įtrauktos ne banko akcepto įsakomųjų vekselių sumos, o tik paskolų suma.

(372)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad kredito ataskaitose banko akcepto įsakomieji vekseliai išvardyti „Neapmokėtų kreditų informacijos santraukoje“ kartu su paskolomis, akredityvais, diskontuotais vekseliais, faktoringu ar prekybos finansavimu. Tai, kad banko akcepto įsakomasis vekselis konkrečiu ataskaitos parengimo momentu neįskaitomas į „skolos likutį“ arba „einamąjį įsipareigojimų balansą“, neturi įtakos jo priskyrimui prie kredito, kurį CRCP aiškiai pripažįsta kredito ataskaitose.

(373)

Kaip jau minėta 358 konstatuojamojoje dalyje, banko akcepto įsakomieji vekseliai yra trumpalaikio finansavimo forma. Be to, kaip teigiama „People’s Bank of China“ svetainėje, „banko akcepto įsakomuoju vekseliu galima garantuoti pirkėjo ir pardavėjo sutarties sudarymą ir vykdymą, taip pat skatinti kapitalo apyvartą per „Bank of China“ suteiktą kreditą “ (97). Be to, „DBS Bank“ savo svetainėje reklamuoja banko akcepto įsakomuosius vekselius kaip priemonę „apyvartiniam kapitalui padidinti atidedant mokėjimus“ (98).

(374)

Komisija nustatė, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai dažniausiai naudojami kaip komercinių sandorių mokėjimo priemonė vietoje pinigų pavedimo, taip sudarant palankesnes sąlygas pinigų apyvartai ir davėjo apyvartiniam kapitalui. Kalbant apie pinigus, priemonė de facto suteikia davėjui atidėtą 6 mėnesių arba 1 metų mokėjimo termino pabaigos dieną, nes faktiškai sandorio pinigų suma sumokama pasibaigus banko akcepto įsakomojo vekselio terminui, o ne tada, kai davėjas turėjo sumokėti tiekėjui. Jei tokios finansinės priemonės nebūtų, davėjas arba naudotų savo apyvartinį kapitalą, kuris kainuoja, arba imtų trumpalaikę apyvartinio kapitalo paskolą iš banko, kad sumokėtų savo tiekėjams, o tai taip pat kainuoja. Iš tiesų atsiskaitydamas banko akcepto įsakomuoju vekseliu davėjas naudoja gautas prekes ar suteiktas paslaugas nuo 6 mėnesių iki 1 metų, nemokėdamas jokių pinigų ir nepatirdamas jokių išlaidų. Siekdama parodyti, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra naudojami vietoje trumpalaikių paskolų, Komisija nustatė, kad vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų paskolų neturėjo. Tačiau šio eksportuojančio gamintojo per TL išduoti banko akcepto įsakomieji vekseliai sudarė 70 % jo veiklos sąnaudų. Panašiai banko akcepto įsakomieji vekseliai TL pabaigoje sudarė daugiau nei 53 % visų jo įsipareigojimų.

(375)

Įprastomis rinkos sąlygomis banko akcepto įsakomieji vekseliai, kaip finansinė priemonė, davėjui reikštų finansavimo išlaidas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos atrinktos bendrovės, kurios tiriamuoju laikotarpiu naudojo banko akcepto įsakomuosius vekselius, mokėjo tik komisinius už banko suteiktą akcepto paslaugą, kurie svyravo nuo 0,05 % iki 0,1 % nominaliosios įsakomojo vekselio vertės. Tačiau nė viena atrinkta bendrovė nepatyrė finansavimo pagal banko akcepto įsakomuosius vekselius išlaidų, atidėdama mokėjimą pinigais už gautas prekes ir suteiktas paslaugas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tiriamos bendrovės gavo naudos iš finansavimo banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, dėl kurių jos nepatyrė jokių išlaidų.

(376)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad KLR įdiegta banko akceptų sistema visiems eksportuojantiems gamintojams užtikrino nemokamą einamųjų operacijų finansavimą, dėl kurio buvo suteikta kompensuotina nauda, kaip aprašyta 395–399 konstatuojamosiose dalyse, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir 2 dalį.

(377)

Po galutinio faktų atskleidimo abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė pastabą, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai nėra paskola ar kokia nors kita finansinės paramos forma ir kad Komisija padarė neteisingą prielaidą, jog banko akcepto įsakomųjų vekselių naudojimo poveikis toks pat kaip trumpalaikių paskolų. Jie teigė, kad mokėjimo termino pabaigos dienos nukėlimas naudojant banko akcepto įsakomąjį vekselį yra ne banko suteikta trumpalaikė paskola be palūkanų, o mokėjimo termino pabaigos dienos nukėlimas, kurį pardavėjas nusprendžia suteikti. „Yuntianhua“ grupė tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog banko akcepto įsakomųjų vekselių atveju buvo skirtas finansinis indėlis. Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai nesusiję su jokiu finansavimu, nes bankas nė vienai šaliai nepervedė jokių pinigų.

(378)

Viena CNBM grupės bendrovė teigė, kad banko akceptu tik siekiama palengvinti sandorius tarp šalių, kurios viena kitos nežino, taip, kad bankas pridėtų savo garantiją, jog mokėjimas bus atliktas termino pabaigos dieną. Be to, banko akcepto įsakomasis vekselis nekeičia mokėjimo termino, kuris iš pradžių buvo numatytas pirkimo–pardavimo sutartyje, todėl bankas, priimdamas įsakomąjį vekselį, nesuteikia trumpalaikės paskolos. Ji taip pat nurodė, kad tai, kaip banko akcepto įsakomieji vekseliai yra įrašomi į bendrovės vidaus apskaitos žurnalus, nekeičia išvados, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai nėra trumpalaikio finansavimo rūšis. Ši šalis taip pat tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas gauna mokėjimą tik po 6 mėnesių arba 1 metų, pirkėjui nereikia naudoti savo apyvartinio kapitalo arba imti trumpalaikės paskolos, kad galėtų atsiskaityti iš karto, nes pardavėjas jau sutinka, kad mokėjimas bus atidėtas.

(379)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad ji nenustatė, jog banko akcepto įsakomieji vekseliai būtų paskola. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad jų ekonominis poveikis panašus į trumpalaikio finansavimo poveikį.

(380)

Kaip pažymėta 374 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai dažniausiai naudojami kaip komercinių sandorių mokėjimo priemonė vietoje pinigų pavedimo, taip sudarant palankesnes sąlygas pinigų apyvartai ir davėjo apyvartiniam kapitalui. Komisija taip pat nustatė, kad kalbant apie pinigus šia priemone atidedamas pinigų mokėjimas banko akcepto įsakomojo vekselio termino pabaigos dieną. Iš tiesų tiekėjui sutartyje sutartą mokėjimo termino pabaigos dieną vietoj mokėjimo pinigais sumokama banko akcepto įsakomuoju vekseliu. Pinigų mokėjimas suėjus terminui yra davėjo mokėjimas bankui pagal davėjo ir banko užmegztus sutartinius santykius, susijusius su banko akcepto įsakomuoju vekseliu. Tiekėjai taip pat gali indosuoti banko akcepto įsakomuosius vekselius, kad sumokėtų kitiems tiekėjams (vietoje mokėjimo pinigais). Todėl kaip pažymėta 374 konstatuojamojoje dalyje, naudodamasis banko akcepto įsakomaisiais vekseliais davėjas gali naudoti gautas prekes ar suteiktas paslaugas nuo 6 mėnesių iki 1 metų, nemokėdamas jokių pinigų ir nepatirdamas jokių išlaidų. Komisija taip pat pakartojo, kad „People’s Bank of China“ banko akcepto įsakomuosius vekselius pristato kaip priemonę, kuri galėtų „sumažinti davėjo finansavimo išlaidas ir padidinti kapitalo efektyvumą ir skatinti kapitalo apyvartą per „Bank of China“ suteiktą kreditą “ (99), o „DBS Bank“ banko akcepto įsakomuosius vekselius reklamuoja kaip priemonę „apyvartiniam kapitalui padidinti atidedant mokėjimus“ (100). Be to, Kinijos Vyriausybė neginčijo Komisijos išvados, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra finansavimo forma. Neseniai CBIRC paskelbė pranešimą, kuriame nurodė, kad, siekiant sustiprinti kreditinę paramą pagrindinių įmonių vartotojų grandies įmonėms, bankų finansų įstaigos gali teikti kreditinę paramą vartotojų grandies įmonėms, kad jos įsigytų prekių ir už jas sumokėtų banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, vidaus akredityvais, išankstiniu finansavimu ir pan. (101) Tai dar vienas įrodymas, kad Kinijos Vyriausybė banko akcepto įsakomuosius vekselius laiko viena iš kreditinės paramos formų.

(381)

Tai, kad išduodant banko akcepto įsakomąjį vekselį bankas nė vienai šaliai neperveda pinigų, nekeičia pirmiau išdėstytų argumentų ir išvadų. Kaip jau paaiškinta, KLR naudojami banko akcepto įsakomieji vekseliai yra komercinių sandorių mokėjimo priemonė, kuri yra naudinga davėjams, nes sudaromos palankesnės sąlygos jų pinigų apyvartai ir apyvartiniam kapitalui. Ekonominiu ir finansiniu požiūriu, naudodamas šią priemonę davėjas gali padengti savo įsipareigojimus nenaudodamas bendrovės finansinių išteklių, todėl tai yra jo ekonominės veiklos finansavimo forma. Priešingai nei tvirtina bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, šį finansavimą teikia ne tiekėjas, o bankas. Kaip paaiškinta 365 konstatuojamojoje dalyje, bankui priėmus banko akcepto įsakomąjį vekselį ir gavėjui (t. y. tiekėjui) jį indosavus, panaikinamas pirkėjo (davėjo) mokėjimo įsipareigojimas tiekėjui (gavėjui). Iš tiesų gavėjui (tiekėjui) sumokama banko akcepto įsakomuoju vekseliu pirkimo–pardavimo sutartyje sutartu laiku (t. y. mokėjimo termino pabaigos dieną). Tą Kinijos Vyriausybė dar kartą patvirtino per tikrinamąjį vizitą, t. y. kai bendrovė tiekėjui sumoka banko akcepto įsakomuoju vekseliu, ji nebeturi įsipareigojimų tiekėjui, tačiau turi bankui, nes bendrovė, kuri banko prašė išduoti akcepto įsakomąjį vekselį, turės sumokėti bankui visą sumą termino pabaigos dieną. Be to, tiekėjas gali naudoti banko akcepto įsakomąjį vekselį kaip mokėjimo priemonę savo paties įsipareigojimams kitoms šalims padengti. Todėl tiekėjas nenukelia mokėjimo termino pabaigos dienos. Priešingai, bankas 6 mėnesiams arba 1 metams pratęsia faktinį mokėjimą už sandorį, kuriam taikomas banko akcepto įsakomasis vekselis, ir taip leidžia davėjui išvengti bet kokių finansavimo išlaidų.

(382)

Komisija nesutiko su pastaba, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas gauna mokėjimą tik po 6 mėnesių arba 1 metų, pirkėjui nereikia naudoti savo apyvartinio kapitalo arba imti trumpalaikės paskolos, kad galėtų atsiskaityti iš karto. Komisija taip pat nesutiko su teiginiu, kad tai, kaip atrinkti eksportuojantys gamintojai savo vidaus apskaitos žurnaluose registruoja banko akcepto įsakomuosius vekselius, neturi reikšmės. Iš tiesų, kaip jau minėta, banko akcepto įsakomieji vekseliai yra mokėjimo priemonė, kurią davėjas naudoja savo įsipareigojimams gavėjui vykdyti. Teiginys, kad „pardavėjas gauna mokėjimą tik po 6 mėnesių arba 1 metų“, yra faktiškai neteisingas, nes pardavėjas gauna mokėjimą banko akcepto įsakomuoju vekseliu sutartyje nustatytą mokėjimo termino pabaigos dieną. Kaip pažymėta 374 konstatuojamojoje dalyje, pardavėjo ir pirkėjo susitarimu banko akcepto įsakomieji vekseliai komerciniuose sandoriuose nurodyti kaip mokėjimo priemonė vietoje mokėjimo pinigais. Tačiau pinigų mokėjimas už prekes ir paslaugas atidedamas iki banko akcepto įsakomojo vekselio termino pabaigos dienos ir šį atidėjimą suteikia bankas. Kaip jau paaiškinta 365 konstatuojamojoje dalyje, kai pardavėjui sumokama banko akcepto įsakomuoju vekseliu, davėjo įsipareigojimas pardavėjui panaikinamas ir sukuriami du nauji įsipareigojimai: davėjo įsipareigojimas priimančiajam bankui ir priimančiojo banko įsipareigojimas pardavėjui (gavėjui) arba banko akcepto įsakomojo vekselio turėtojui. Priešingai, nei tvirtinta, tai, kaip atrinkti eksportuojantys gamintojai banko akcepto įsakomuosius vekselius registruoja savo vidaus apskaitos žurnaluose, yra svarbus elementas, rodantis, kad, viena vertus, įsipareigojimas pardavėjui panaikinamas sumokant banko akcepto įsakomuoju vekseliu ir, kita vertus, sukuriama naujas davėjo įsipareigojimas bankui. Tai dar vienas įrodymas, kad naudodamas banko akcepto įsakomuosius vekselius kaip mokėjimo priemonę, kurią leidžia įsakomąjį vekselį priėmęs bankas, davėjas neturi mokėti tiekėjui (gavėjui) pinigais sutartyje nustatytą mokėjimo termino pabaigos dieną. Veikiau davėjas įsipareigoja sumokėti pinigus bankui banko akcepto įsakomojo vekselio termino pabaigos dieną, t. y. po 6 mėnesių arba 1 metų. Tą Kinijos Vyriausybė dar kartą patvirtino per tikrinamąjį vizitą, teigdama, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai „yra įdomūs siekiant palengvinti bendrovės pinigų srautui tenkančią naštą“.

(383)

Komisija taip pat nesutiko su pastaba, kad priimdamas banko akcepto įsakomąjį vekselį bankas paprasčiausiai prideda savo garantiją, jog mokėjimas bus atliktas termino pabaigos dieną. Pirma, kaip jau minėta, banko akcepto įsakomasis vekselis yra mokėjimo priemonė, kuria davėjas įvykdo savo įsipareigojimą gavėjui (tiekėjui). Todėl davėjo mokėjimas tiekėjui atlieamas indosuojant banko akcepto įsakomąjį vekselį, o suėjus terminui davėjas įvykdo savo mokėjimo įsipareigojimą bankui. Antra, banko akcepto įsakomasis vekselis negali būti laikomas paprasčiausia papildoma būsimo mokėjimo garantija, nes banko akcepto įsakomasis vekselis yra pirkimo–pardavimo sutartyse pripažinta mokėjimo priemonė, o davėjo mokėjimo įsipareigojimas tiekėjui panaikinamas atliekant mokėjimą banko akcepto įsakomuoju vekseliu. Pinigų mokėjimas bankui suėjus terminui nėra tiekėjo nukelta mokėjimo termino pabaigos diena, o veikiau įsipareigojimas bankui. Be to, tai patvirtino Kinijos Vyriausybė per tikrinamąjį vizitą, per kurį ji nurodė, kad teisiniu požiūriu banko garantijos ir banko akcepto įsakomojo vekselio skirtumas yra tas, kad „garantijos atveju už mokėjimą pirmiausia yra atsakinga bendrovė A, o banko akceptų atveju – jį išduodantis bankas“.

(384)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pakartojo savo išvadą, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra trumpalaikio finansavimo forma, pagal kurią eksportuojantys gamintojai gali šiais vekseliais finansuoti savo pirkimus. Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteikta nauda – sutaupytos finansavimo išlaidos dėl to, kad už finansavimą banko akcepto įsakomaisiais vekseliais nebuvo mokama.

(385)

Atsižvelgiant į tai, kad banko akcepto įsakomųjų vekselių tikslas ir poveikis iš esmės yra toks pat kaip trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų ir kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai juos plačiai naudojo savo einamosioms operacijoms finansuoti vietoje trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų, jų išlaidos turėtų būti tokios pačios kaip finansavimo trumpalaikėmis apyvartinio kapitalo paskolomis išlaidos. Šią išvadą Kinijos Vyriausybė taip pat patvirtino per tikrinamąjį vizitą, per kurį nurodė, kad, kalbant apie bendrovės pasirinkimą tarp banko akcepto įsakomojo vekselio ir trumpalaikės paskolos, pati bendrovė turi nuspręsti, tačiau „pagal pobūdį abi formos yra vienodos“.

(386)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmetė tvirtinimus, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai nėra trumpalaikio finansavimo forma.

(387)

Dėl konkrečių subsidijų, kaip minėta 165 konstatuojamojoje dalyje, pagal Sprendimą Nr. 40 finansų įstaigos kreditinę paramą teikia skatinamosioms pramonės šakoms.

(388)

Komisija laikėsi nuomonės, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra kita lengvatinės finansinės paramos, kurią finansų įstaigos teikia skatinamosioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, SPM sektoriui, forma. Iš tiesų, kaip nurodyta 3.1 skirsnyje, SPM sektorius yra vienas iš skatinamųjų pramonės sektorių, todėl jis atitinka reikalavimus gauti visą galimą finansinę paramą. Nepateikta jokių įrodymų, kad bet kuris subjektas KLR (išskyrus skatinamųjų pramonės šakų) galėtų naudotis banko akcepto įsakomaisiais vekseliais tomis pačiomis lengvatinėmis sąlygomis.

(389)

Po galutinio faktų atskleidimo CNBM grupė tvirtino, kad banko akcepto įsakomasis vekselis yra visoms KLR pramonės šakoms prieinama įprasta komercinė praktika ir kad vienintelis teisės aktais nustatytas banko akcepto įsakomojo vekselio naudotojo apribojimas yra nurodytas Kinijos Liaudies Respublikos perleidžiamųjų priemonių įstatymo 6 straipsnyje, t. y. „jeigu asmuo, negalintis vykdyti ar ribotai galintis vykdyti civilinius aktus, pasirašo perleidžiamąsias priemones, parašas laikomas negaliojančiu“. Ji taip pat tvirtino, kad už prielaidos, jog įtariama subsidijų programa yra konkreti, paneigimą nėra atsakingi eksportuojantys gamintojai ir kad Komisija turi pagrįsti savo išvadą dėl konkretaus taikymo remdamasi tiesioginiais įrodymais, visų pirma lygindama atrinktoms bendrovėms siūlomas sąlygas su kitoms Kinijos bendrovėms siūlomomis sąlygomis. Galiausiai viena CNBM grupės bendrovė paprašė Komisijos paaiškinti, kodėl panaši sistema Kanadoje, kurią Komisija nurodė elektrinių dviračių byloje, nėra laikoma konkrečia subsidijų programa, o KLR sistemą ji laiko konkrečia subsidija.

(390)

Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė 165 konstatuojamąją dalį, kurioje ji pateikė įrodymų, kad pagal Sprendimą Nr. 40 finansų įstaigos turi teikti kreditinę paramą skatinamosioms pramonės šakoms. Banko akcepto įsakomieji vekseliai kaip finansavimo forma priklauso finansų įstaigų skatinamosioms pramonės šakoms, kaip antai SPM pramonei, skirtai lengvatinės finansinės paramos sistemai.

(391)

Komisija nurodė, kad subsidijavimo schemos konkretaus taikymo vertinimą ji grindė turimais Vyriausybės dokumentais, pavyzdžiui, planais ir taisyklėmis, skirtais skatinamosioms pramonės šakoms. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybė aiškiai apibrėžė, kurios pramonės šakos yra skatinamosios, ir tam tikras lengvatinio finansavimo lengvatas taikė tik toms pramonės šakoms. Todėl net jei kai kurioms kitoms pramonės šakoms, kurios konkrečiai apibrėžtos kaip skatinamosios, taip pat taikomos tokios pačios arba panašios lengvatinės sąlygos kaip ir SPM pramonei, dėl to lengvatinis finansavimas, visų pirma banko akcepto įsakomieji vekseliai, nepradedami taikyti visoms pramonės šakoms.

(392)

Be to, net jei finansavimo forma iš esmės galėtų būti prieinama visų pramonės šakų bendrovėms, dėl konkrečių sąlygų, kuriomis toks finansavimas siūlomas tam tikrų pramonės šakų bendrovėms, pavyzdžiui, dėl atlygio už finansavimą ir finansavimo dydžio sąlygų, jis gali būti konkrečiai taikomas. Iš tiesų, kaip jau minėta, Komisija nustatė, kad visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai naudojosi trumpalaikiu finansavimu banko akcepto įsakomaisiais vekseliais nepatirdami jokių išlaidų ir kad kai kurie iš jų naudojo daug banko akcepto įsakomųjų vekselių, palyginti su kitų formų trumpalaikiu finansavimu, pavyzdžiui, trumpalaikėmis paskolomis. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad lengvatinis skolinimas SPM pramonės bendrovėms per banko akcepto įsakomuosius vekselius būtų skiriamas remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(393)

Atsakydama į pastabą dėl banko akcepto įsakomųjų vekselių sistemos Kanadoje Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalį siekiant nustatyti, ar subsidijų programa yra konkrečiai taikoma, vertinamos tik tiriamosios subsidijos. Todėl Komisija neturi įrodyti, kad panašios sistemos kitose šalyse taip pat yra konkrečiai taikomos.

(394)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų tvirtinimai dėl banko akcepto įsakomųjų vekselių konkretaus taikymo buvo atmesti.

(395)

Skaičiuodama kompensuotinos subsidijos sumą Komisija įvertino gavėjams tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą.

(396)

Kaip jau minėta 358 ir 373 konstatuojamosiose dalyse, banko akcepto įsakomieji vekseliai yra trumpalaikio finansavimo forma – jais padidinamas davėjo kapitalo efektyvumas sudarant palankesnes sąlygas davėjo apyvartiniam kapitalui ir patenkinant pinigų poreikius, nes jie daugiausia naudojami kaip komercinių sandorių mokėjimo priemonė vietoje pinigų. Komisija nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai naudojosi banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, kad patenkintų trumpalaikio finansavimo poreikius nemokant atlygio. Be to, kaip nurodyta 346 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad iš esmės kredito linija turėtų apimti visą atrinktų bendrovių trumpalaikį finansavimą, įskaitant banko akcepto įsakomuosius vekselius. Su kredito linijomis susijusi nauda nustatyta 3.4.3.1 skirsnyje.

(397)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad banko akceptų davėjai turėtų mokėti atlygį už finansavimo laikotarpį. Skaičiavimo tikslais Komisija laikėsi nuomonės, kad finansavimo laikotarpis prasidėjo arba su tiekėju sutartą mokėjimo termino pabaigos dieną tais atvejais, kai banko akcepto įsakomasis vekselis buvo išduotas iki mokėjimo termino pabaigos dienos, arba banko akcepto įsakomojo vekselio išdavimo dieną tais atvejais, kai banko akcepto įsakomasis vekselis buvo išduotas mokėjimo termino pabaigos dieną arba po jos. Laikoma, kad finansavimo laikotarpis baigėsi banko akcepto įsakomojo vekselio termino pabaigos dieną.

(398)

Remdamasi pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktu Komisija laikėsi nuomonės, kad taip gavėjams suteikta nauda yra sumos, kurią bendrovė faktiškai sumokėjo kaip atlygį už finansavimą banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, ir sumos, kurią ji turėtų sumokėti taikant trumpalaikio finansavimo palūkanų normą, skirtumas.

(399)

Komisija nustatė naudą, gautą nesumokėjus trumpalaikio finansavimo išlaidų. Šiuo atžvilgiu, kaip minėta 358 konstatuojamojoje dalyje, banko akcepto įsakomieji vekseliai yra trumpalaikio finansavimo forma. Jų paskirtis iš esmės yra ta pati kaip ir trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad banko akcepto įsakomųjų vekselių išlaidos turėtų atitikti finansavimo trumpalaikėmis paskolomis išlaidas. Todėl Komisija taikė tą pačią metodiką kaip ir finansavimui trumpalaikėmis paskolomis RMB, kaip aprašyta 3.4.2.4 skirsnyje.

(400)

Po galutinio faktų atskleidimo viena CNBM grupės bendrovė pateikė pastabą, kad kadangi banko akcepto įsakomasis vekselis yra pardavėjo pirkėjui suteiktas kreditas, Komisija naudą turėtų apskaičiuoti pagal subsidijų programą „prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už mažesnį nei pakankamą atlygį (angl. LTAR)“ ir pirmiausia turėtų nustatyti, ar tiekėjai laikomi valstybinėmis institucijomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte.

(401)

Kaip jau paaiškinta 379–383 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nesutiko, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra pardavėjo suteiktas kreditas, ir padarė išvadą, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra lengvatinio finansavimo, kurį bankas teikia davėjui, forma. Todėl pirmesnė pastaba atmesta.

(402)

Kita CNBM grupės bendrovė tvirtino, kad Komisija turėjo atimti faktinį nustatytą mokėjimo terminą iš numatomo banko finansavimo laikotarpio.

(403)

Kaip paaiškinta 397 konstatuojamojoje dalyje, skaičiuodama finansavimo laikotarpį Komisija atsižvelgė į su tiekėju sutartą mokėjimo termino pabaigos dieną. Tvirtinimą pateikusios CNBM grupės bendrovės atveju atlikus tyrimą nustatyta, kad praktiškai pagrindinių sąskaitų faktūrų mokėjimo termino pabaigos diena jau buvo praėjusi, kai buvo išduoti atitinkami banko akcepto įsakomieji vekseliai, arba kad nebuvo nustatytas ryšys tarp pateiktų sąskaitų faktūrų ir banko akcepto įsakomųjų vekselių. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(404)

Viena CNBM grupės bendrovė tvirtino, kad Komisija iš įtariamos naudos turėtų atimti atrinktų gamintojų faktiškai sumokėtus mokesčius. Be to, „Yuntianhua“ grupė tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą Komisija turi išskaičiuoti visus paraiškos teikimo mokesčius arba kitas išlaidas, kurios neišvengiamai patiriamos norint atitikti reikalavimus subsidijai gauti arba norint gauti subsidiją.

(405)

Komisija jau 375 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai mokėjo komisinius už banko suteiktą akcepto paslaugą, kurie svyravo nuo 0,05 % iki 0,1 % nominaliosios banko akcepto įsakomojo vekselio vertės. Iš tiesų šie komisiniai, sumokėti už banko akcepto įsakomojo vekselio įforminimą banke, skiriasi nuo banko teikiamo finansavimo, kurį gaudami bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nepatiria jokių išlaidų. Šis mokestis mokamas banko administracinėms išlaidoms, susijusioms su banko akcepto įsakomųjų vekselių įforminimu, padengti. Komisija kompensuojama laikė tik banko akcepto įsakomųjų vekselių finansavimo dalį (t. y. dalį, atitinkančią trumpalaikį finansavimą); ji nenagrinėjo, ar akcepto komisiniai taip pat buvo susiję su kompensuotina subsidija. Bet kuriuo atveju mokesčio poveikis subsidijos sumai svyruoja nuo 0,01 % iki 0,04 % priklausomai nuo eksportuojančio gamintojo, todėl jis yra nereikšmingas. Todėl Komisija nemanė, kad reikėtų nagrinėti šio tvirtinimo pagrįstumą ir vertinti, ar ši nauda yra kompensuotina.

(406)

Viena CNBM grupės bendrovė tvirtino, kad naudos skaičiavimo pagrindą reikėtų sumažinti jos indėlių kaip garantijos už banko akcepto įsakomuosius vekselius suma.

(407)

Šiuo atžvilgiu, kaip Komisija konstatavo ankstesniuose tyrimuose (102), pirmiausia reikėtų pažymėti, kad bankai, skirdami finansavimą, paprastai reikalauja iš savo klientų garantijų ir užstatų. Be to, reikėtų pažymėti, kad tokios garantijos naudojamos siekiant užtikrinti, kad eksportuojantis gamintojas prisiimtų finansinę atsakomybę bankui, o ne tiekėjui. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Kinijos bankai šių garantijų nereikalauja sistemingai ir jos ne visada yra susijusios su konkrečiais banko akcepto įsakomaisiais vekseliais. Šiuo atžvilgiu indėliai, kaip įtariama, yra ne išankstinis davėjo mokėjimas bankams, o tik papildoma garantija, kurios kartais reikalauja bankai ir kuri neturi jokio poveikio banko sprendimui išduoti banko akcepto įsakomuosius vekselius be papildomų skolinimosi palūkanų davėjui. Be to, jie gali būti įvairių formų, įskaitant terminuotuosius indėlius ir įkeitimus. Indėlių palūkanos yra naudingos davėjui, todėl dėl jų banko akcepto įsakomojo vekselio davėjas nepatiria išlaidų. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(408)

Viena CNBM grupės bendrovė tvirtino, kad Komisija į savo skaičiavimus neturėtų įtraukti susijusioms šalims išduotų banko akcepto įsakomųjų vekselių, nes mokėjimo susijusiai šaliai termino pratęsimas per banko akcepto įsakomąjį vekselį nesuteikia gavėjui jokios naudos didesnio likvidumo atžvilgiu, nes dėl jo atitinkama suma sumažėja susijusios sandorio šalies likvidumas.

(409)

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad, kaip nurodyta pirmiau, banko akcepto įsakomasis vekselis yra mokėjimo priemonė, todėl dėl jo nenukeliama su tiekėju sutarta mokėjimo termino pabaigos diena, bet atidedamas mokėjimas pinigais. Gavėjas (tiekėjas) gali naudoti banko akcepto įsakomąjį vekselį kaip mokėjimo priemonę savo paties įsipareigojimams kitoms šalims įvykdyti. Todėl susijusių šalių, kurios gavo banko akcepto įsakomąjį vekselį, likvidumas atitinkamai nesumažėja. Taigi šis tvirtinimas atmestas.

(410)

„Yuntianhua“ grupė tvirtino, kad skaičiuodama kai kurių susijusių bendrovių banko akcepto įsakomuosius vekselius Komisija nenaudojo klausimyno atsakymuose pateiktų duomenų.

(411)

Komisija pažymėjo, kad skaičiavimas buvo pagrįstas paskutiniais bendrovių pateiktais ir per patikrinimą vietoje patikrintais duomenimis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(412)

Galiausiai viena CNBM grupės bendrovė pateikė konkretų tvirtinimą dėl susijusios bendrovės išduotų banko akcepto įsakomųjų vekselių, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo. Komisija šį tvirtinimą atmetė. Tačiau, kadangi šio tvirtinimo informacija yra konfidenciali, Komisija į jį atsakė atskleisdama konkrečiai susijusiai bendrovei skirtą informaciją.

(413)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos finansų įstaigos diskontavo tam tikroms atrinktoms bendrovėms gautinas sumas mainais už pinigus.

(414)

Per šią operaciją finansų tarpininkai bendrovėms avansu išmokėjo gautinas sumas iki jų termino pabaigos dienos. Bendrovės iš anksto gavo lėšų, pervesdamos būsimų gautinų sumų teises finansų įstaigoms, atskaičius mokesčius ir taikomas diskonto normas.

(415)

Taikoma diskonto norma turėtų būti konkrečiai kompensuojama mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo rizika, kuriai didelę įtaką daro paskutinio subjekto, privalančio įvykdyti mokėjimo įsipareigojimą, kredito reitingas.

(416)

Atliekant tyrimą nustatytos diskontuotos gautinos sumos buvo įvairių formų – vekseliai, obligacijos, faktoringas, banko akceptai ir komerciniai akceptai. Kiekvienos formos gautinos sumos veikia tam tikromis sąlygomis ir, panašiai, yra susijusios su skirtingu pagrindinės rizikos laipsniu. Banko akcepto įsakomųjų vekselių atveju paskutinis atsakingas subjektas yra banko akcepto emitentas, t. y. bankas. Tačiau kitų formų gautinų sumų, pvz., vekselių ar akredityvų atveju, paskutinis atsakingas subjektas paprastai būtų komercinė bendrovė.

(417)

Įprastomis rinkos sąlygomis taikoma diskonto norma turėtų kompensuoti banko išlaidas ir riziką. Tačiau Komisija nustatė, kad tam tikroms atrinktoms bendrovėms galėjo būti taikomos lengvatinės normos, kurios teikia kompensuotiną naudą.

(418)

Tokiu būdu gavėjams suteikta nauda būtų Kinijos finansų įstaigų taikomos diskonto normos ir panašiai operacijai rinkoje, pavyzdžiui, trumpalaikėms paskoloms, taikomos diskonto normos skirtumas.

(419)

Tačiau remiantis byloje surinkta informacija negalima išskirti skirtingų taikomų diskonto normų. Be to, Komisija apskaičiavo, kad šios formos subsidijavimo nauda šiame tyrime buvo nedidelė. Todėl Komisija nusprendė ją laikyti nekompensuotina.

(420)

Komisija, remdamasi viešai prieinama informacija, nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu CNBM vykdė skolos konvertavimą į nuosavybės vertybinius popierius iš „Agricultural Bank of China“ (toliau – ABC) ir „Bank of Communications“ (toliau – COMM) už 4 mlrd. RMB. Kaip nurodyta 208–217 konstatuojamosiose dalyse, CNBM nepateikė klausimyno atsakymų ir nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Todėl vertindama šį sandorį Komisija turėjo remtis turimais faktais.

(421)

ABC ir COMM yra valstybės bankai, kurie laikomi valstybinėmis institucijomis ir (arba) kuriems pavesta arba nurodyta vykdyti funkcijas pagal 3.4.1.4 skirsnį. Be to, atliekant ankstesnius antisubsidijų tyrimus nustatyta, kad ABC ir COMM yra valstybinės institucijos arba kad joms pavesta arba nurodyta vykdyti funkcijas, kurios paprastai pavedamos Vyriausybei (103). Šio tyrimo byloje nėra įrodymų, kurie prieštarautų minėtoms ankstesnėms išvadoms.

(422)

Komisija laikėsi nuomonės, kad bankas nekonvertuotų savo skolos į nuosavybės vertybinius popierius įprastomis rinkos sąlygomis be papildomos kompensacijos. Iš tiesų nuosavybės vertybiniai popieriai yra daug rizikingesnė priemonė nei skola, nes nėra garantijų, kad bankas atgaus savo kapitalo investiciją. Be to, nuosavybės vertybiniai popieriai nebūtinai garantuoja investicijų grąžą, priešingai nei paskolos palūkanų norma. Padidėjusi rizika, kurią bankai prisiima dėl šio skolos konvertavimo į nuosavybės vertybinius popierius, pagrįsta bendrovės 2018 finansinių metų metinėje ataskaitoje pateiktais prastos finansinės padėties įrodymais: bendrovės grynasis skolos santykis yra labai didelis (120–145 %), trumpalaikės paskolos, kurios turi būti grąžintos per vienus metus, yra dvigubai didesnės už bendrovės metinį bendrąjį pelną, o bendri įsipareigojimai sudaro 2/3 jos metinės apyvartos. Galiausiai CNBM svetainėje paskelbtame pranešime spaudai kaip konvertavimo priežastis konkrečiai nurodyti pramonės politikos tikslai ir didelė CNBM ir abiejų bankų strateginio bendradarbiavimo svarba. Visų pirma pranešime spaudai teigiama, kad konvertavimas padės CNBM įgyvendinti „struktūrinę pasiūlos reformą“ kaip pramonės politikos tikslą.

(423)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad tiriamuoju laikotarpiu skolos konvertavimas į nuosavybės vertybinius popierius suteikė CNBM naudos, nes jį lengvatinėmis sąlygomis vykdė valstybinės institucijos ar subjektai, kuriems valstybė pavedė ar nurodė siekti pramonės politikos tikslų.

(424)

Komisija laikėsi nuomonės, kad lengvatinis finansavimas konvertuojant skolą į nuosavybės vertybinius popierius yra konkreti subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes investuotojai yra subjektai, veikiantys pagal valstybės politikos gaires, kuriose SPM nurodyta kaip skatinamoji pramonė. Bet kuriuo atveju iš turimos informacijos matyti, kad ši ad hoc subsidija buvo suteikta CNBM, todėl ji buvo skirta konkrečiai įmonei.

(425)

Dėl nebendradarbiavimo negavusi papildomų įrodymų Komisija negalėjo susipažinti su CNBM ir bankų susitarimais. Taigi Komisija negalėjo įvertinti, ar bankų prisiimama didelė rizika buvo kažkaip kompensuota. Tačiau iš visų 422 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų elementų matyti, kad CNBM finansinė padėtis yra sudėtinga ir kad šiuo sandoriu buvo siekiama pramonės politikos tikslų, o tai patvirtina išvadą, kad ši priemonė nebuvo taikoma remiantis rinkos logika, atspindinčia didelę faktinę susijusią riziką. Todėl Komisija manė, kad sandoris prilygsta skolos panaikinimui, ir laikė jį dotacija tiriamuoju laikotarpiu. Kadangi visa dotacija buvo paimta per tiriamąjį laikotarpį, ji buvo apskaičiuota remiantis bendra visos grupės apyvarta. Dėl to nustatyta 1,83 % subsidijavimo suma.

(426)

Tiriamuoju laikotarpiu atrinkta bendrovė („Yunnan Yuntianhua Group Co., Ltd“) pasinaudojo valstybės kontroliuojamų subjektų lėšomis, suteiktomis specialių formų kapitalo injekcijomis.

(427)

Šios lėšos buvo pervestos nuosavo kapitalo didinimo forma, tačiau tai automatiškai nesuteikė investuotojams visų akcininkų teisių. Lėšos buvo pervestos mainais į būsimą bendrovės gavėjos nuosavo kapitalo dalį, kuri atitektų tik praėjus neapibrėžtam laikotarpiui.

(428)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tuo metu, kai bendrovė gavo lėšas, jos buvo įtrauktos į apskaitą kaip kitos nuosavo kapitalo priemonės, nenumatant tikėtino bendrovės nuosavybės dalies pasikeitimo. Investuotojai, nors ir pervedę lėšas, neįgijo viso akcijų paketo teisių ir už tai jiems nebuvo mokamos jokios palūkanos. Tik po neapibrėžto laikotarpio, bet paprastai daugiau nei po metų, ir gavus SASAC patvirtinimą, dalis lėšų buvo pakeista į apmokėtąjį nuosavą kapitalą. Tik tuo metu investuotojai įgijo visas akcininkų teises.

(429)

Komisija taip pat nustatė, kad laikotarpis nuo kapitalo injekcijos iki akcininkų teisių suteikimo gali būti ilgesnis nei vieni metai. Šiuo atžvilgiu Komisija nustatė dideles kapitalo injekcijų sumas, kuriomis per visą tiriamąjį laikotarpį nebuvo suteikta jokių akcininkų teisių.

(430)

Todėl praktiškai, kol nepripažįstamos akcininkų teisės, ilgesniu nei vienų metų laikotarpiu bendrovė disponuoja lėšomis mainais į būsimą nuosavybės perdavimą, tačiau nepatiria jokių išlaidų.

(431)

Įprastomis rinkos sąlygomis, siekdama kompensuoti lėšų panaudojimą, bendrovė perleistų dalį bendrovės nuosavybės teisių netrukus po lėšų gavimo arba įregistruotų lėšas kaip skolą. Tačiau, atsižvelgiant į ypatingas šių susitarimų aplinkybes šioje byloje, ši mišri finansavimo forma iš tiesų yra artimesnė įprastinei akcininko ilgalaikei paskolai be palūkanų, o ne nuosavo kapitalo priemonei.

(432)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikėsi nuomonės, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovei „Yunnan Yuntianhua Group Co., Ltd.“, kuri priklauso „Yuntianhua“ grupei, buvo suteikta galimybė ilgą laiką gauti dideles finansavimo sumas nepatiriant jokių išlaidų. Kadangi šios specialios formos kapitalo injekcijos savaime nesuteikė akcininkų teisių investuotojams, Komisija manė, kad jų poveikis buvo panašus į paskolos su nemokamomis palūkanomis poveikį.

(433)

Siekdama nustatyti, ar investuotojai galėtų būti laikomi valstybinėmis institucijomis arba Kinijos Vyriausybės pavedimu ar nurodymu vykdantys Vyriausybės funkcijas, Komisija paprašė „Yuntianhua“ grupės pateikti konkrečios informacijos apie akcininkus, kurie skyrė lėšas pagal kitas nuosavo kapitalo priemones. Investuotojai: „Kunming Heze Investment Center“; „Yunnan Jinrun Zhonghao Investment Center“ ir „Yunnan State-owned Enterprise Reform No.2 Equity Investment Fund Partnership“ („Fund for State-owned enterprise reform“).

(434)

Komisija prašė pateikti informacijos apie įmones, pavyzdžiui, pagrindinių akcininkų vardus ir pavardes bei kiekvieno investuotojo direktorių valdybos sudėtį ir taisykles. Komisija taip pat teiravosi informacijos apie minėtų investuotojų investavimo politiką ir išsamesnės informacijos apie konkrečius lėšų pervedimus per kitas nuosavo kapitalo priemones.

(435)

Be to, Komisija susisiekė su Kinijos Vyriausybe ir prašė pateikti tokią pačią informaciją, kaip aprašyta 434 konstatuojamojoje dalyje. Kinijos Vyriausybė atsakė neturinti informacijos apie konkrečias bendroves ir visus subjektus Kinijoje, kurių akcijų ji gali turėti. Todėl ji atsisakė atsakyti tiesiogiai, tačiau nukreipė savo atsakymą į susijusios atrinktos bendrovės pateiktiną atsakymą.

(436)

Negavusi išsamių atsakymų, pagal 218–220 konstatuojamąsias dalis Komisija nusprendė naudotis turimais faktais, kad nustatytų, ar šie investuotojai gali būti laikomi valstybinėmis institucijomis.

(437)

Naudodamasi viešai prieinama informacija, pavyzdžiui, metinėmis ataskaitomis, įmonių žinynuose, investuotojų svetainėse ar viešai prieinamose duomenų bazėse esančia informacija, Komisija nustatė, kad investuotojai, kurie teikė lėšas „Yuntianhua“ grupei naudodami kitas nuosavo kapitalo priemones, iš dalies arba visiškai priklausė valstybei.

(438)

Dėl „Kunming Heze Investment Center“ Komisija nustatė, kad daugiau nei 98 % bendrovės akcijų galiausiai priklauso vietos valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms (104). Tiksliau Komisija nustatė, kad iš visų akcininkų turimų akcijų daugiau kaip 24 % bendrovės akcijų priklauso valstybės įmonei „Yunnan State Owned Capital Operations Ltd“ („Yunnan guoyou ziben yunying youxian gongsi“). Komisija taip pat nustatė, kad daugiau kaip 74 % „Kunming Heze Investment Center“ akcijų priklausė „China Fortune International“ („Huaxin International Trust“), kuri yra valstybės įmonės „China HuJordan Group Co., Ltd“ finansinė bendrovė. Be to, „Kunming Heze Investment Center“ valdo investicinis fondas, įkurtas siekiant investuoti į valstybines provincijų bendroves. Be to, Komisija nustatė, kad šioje bendrovėje ir jos akcininkų tarpe yra teisinių atstovų ir valdybų narių, kurie anksčiau ėjo vykdomąsias pareigas „Yunnan SASAC“, taip pat KKP narių (105).

(439)

Dėl „Yunnan Jinrun Zhonghao Investment Center“ (106) Komisija nustatė, kad ne mažiau kaip 46 % bendrovės akcijų galiausiai priklauso vietos valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms. Tiksliau Komisija nustatė, kad bendrovės akcininkų struktūroje veikia „China Construction Bank Trust“ ir „Yunnan Province State-owned capital operations Jinrun equity investment fund management“.

(440)

Komisija taip pat nustatė, kad „Yunnan State-owned Enterprise Reform No.2 Equity Investment Fund Partnership“ („Fund for State-owned enterprise reform“) priklausė valstybės įmonei „Yunnan Energy Investment Group“.

(441)

Komisija taip pat nustatė oficialių požymių, kad valstybė kontroliuoja šiuos investuotojus. Visų pirma, neturėdama konkrečios priešingos informacijos, Komisija laikėsi nuomonės, kad valstybės bendrovių, kurioms priklauso nagrinėjami subjektai, valdytojai ir priežiūros institucijos, yra skiriami valstybės ir jai atskaitingi, remiantis 3.4.1.5 ir 3.4.1.6 skirsnių išvadomis.

(442)

Be to, kaip paaiškinta 431 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad jų veikla neatitiko vien rinkos logikos ir neatspindėjo faktinės rinkos rizikos, susijusios su tiriamais sandoriais. Veikiau pagal Vyriausybės politiką, kuria siekiama skatinti konkrečias pramonės šakas, kaip nustatyta 3.1 skirsnyje, šie investuotojai veikė neracionaliai, finansiškai remdami eksportuojantį gamintoją.

(443)

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes Komisija nustatė, kad valstybės kontroliuojami subjektai, kurie „Yuntianhua“ grupei skyrė lėšas per kitas nuosavo kapitalo priemones, yra valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu.

(444)

Be to, net jei valstybės kontroliuojami subjektai nebūtų laikomi valstybinėmis institucijomis, Komisija nustatė, kad dėl tų pačių 269 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių būtų laikoma, kad jie Kinijos Vyriausybės pavedimu ar nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos Vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl jų veikla būtų priskiriama Kinijos Vyriausybės veiklai bet kuriuo atveju.

(445)

Komisija laikėsi nuomonės, kad lengvatinis finansavimas skiriant kapitalo injekcijas yra konkreti subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes investuotojai yra subjektai, veikiantys pagal valstybės politikos gaires, kuriose SPM nurodyta kaip skatinamoji pramonė. Bet kuriuo atveju iš turimos informacijos matyti, kad ši ad hoc subsidija buvo suteikta „Yunnan Yuntianhua Group Co., Ltd“, todėl ji buvo skirta konkrečiai įmonei.

(446)

Kaip paaiškinta 432 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad „Yunnan Yuntianhua Group Co., Ltd.“ gavo didelį finansavimą per nuosavo kapitalo injekcijas, kurių poveikis buvo panašus į finansavimo paskolomis be palūkanų poveikį. Todėl Komisija nusprendė laikytis skaičiavimo metodikos, taikytos paskoloms, kaip aprašyta 3.4.2 skirsnyje. Tai reiškia, kad siekiant nustatyti rinka grįstas paskolų palūkanas ir vėliau jas palyginti su faktine bendrovei taikoma palūkanų norma ir taip nustatyti naudą, PBOC paskelbtoms bazinėms palūkanų normoms taikomas santykinis skirtumas tarp vienodos trukmės JAV AA įmonių obligacijų ir JAV BB arba JAV B įmonių obligacijų. Dėl to nustatyta 0,3 % subsidijavimo suma.

(447)

Visos atrinktos bendrovės gavo naudos, nes joms buvo skirtas lengvatinis finansavimas obligacijomis.

(448)

Kinijoje obligacijų rinkos dalyviai yra iš esmės tie patys subjektai, kaip tie, kurie vykdo veiklą paskolų rinkoje. Bendrovės, kurios nori išleisti obligacijas, turi pasinaudoti finansų įstaigos, veikiančios kaip garantas, paslaugomis. Garantai organizuoja obligacijų išleidimą ir siūlo palūkanų normas, kuriomis obligacijos bus teikiamos investuotojams. Tie garantai yra tie patys valstybės bankai, kurie taip pat teikia 3.4.2 skirsnyje aptartas lengvatines paskolas. Be to, obligacijas perkantys investuotojai taip pat paprastai yra Kinijos (valstybės) bankai, nes daugiau nei 95 % visos prekybos obligacijomis vyksta tarpbankinėje rinkoje (107).

(449)

Kaip aprašyta 3.4.1.1 skirsnyje, toms finansų įstaigoms būdingas reikšmingas valstybės dalyvavimas ir Kinijos Vyriausybė turi galimybę daryti joms nemenką įtaką.

(450)

Bendroji teisinė sistema, kurios laikydamosi tos finansų įstaigos vykdo veiklą ir kuri jau aprašyta 3.4.1 skirsnyje, taip pat taikytina obligacijoms. Be to, obligacijoms konkrečiai taikomi šie reguliuojamieji dokumentai:

(451)

Pagal reglamentavimo sistemą Kinijoje negalima laisvai išleisti obligacijų arba jomis prekiauti. Kiekvienos obligacijos išleidimui turi pritarti įvairios Vyriausybės institucijos, kaip antai PBOC, NDRC arba CSRC, priklausomai nuo obligacijos rūšies ir emitento tipo. Be to, remiantis Įmonių obligacijų administravimo nuostatais, įmonių obligacijų išleidimui taikomos metinės kvotos.

(452)

Be to, pagal Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnį viešas obligacijų leidimas turėtų tenkinti šiuos reikalavimus: „surinktų lėšų investavimas atitinka valstybės pramonės politiką <…>“ ir „surinktos lėšos <…> naudojamos nustatytu tikslu“. Įmonių obligacijų administravimo nuostatų 12 straipsnyje pakartojama, kad surinktų lėšų paskirtis turi atitikti valstybės pramonės politiką.

(453)

Remiantis Įmonių obligacijų išleidimo ir prekybos jomis administracinėmis priemonėmis, viešai išleisti galima siūlyti tik tam tikras obligacijas, atitinkančias griežtus kokybės kriterijus, kaip antai AAA kredito reitingą. Todėl dauguma obligacijų išleidžiama privačiai vadinamiesiems kvalifikuotiems investuotojams, kuriuos patvirtino CSRC ir kurie iš esmės yra Kinijos instituciniai investuotojai.

(454)

Galiausiai įmonių obligacijų palūkanų normos nėra nustatomos laisvai, nes Įmonių obligacijų administravimo nuostatų 18 straipsnyje nustatyta, kad „siūloma įmonių obligacijų palūkanų norma neviršija 40 % vyraujančios palūkanų normos, kurią bankai moka fiziniams asmenims už tokio pat termino terminuotuosius taupomuosius indėlius“.

(455)

Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiais obligacijų leidimais. Tad ji išnagrinėjo visą 450–454 konstatuojamosiose dalyse apibūdintą teisinę aplinką ir konkrečius tyrimo metu nustatytus faktus.

(456)

Per tikrinamuosius vizitus nustatyta, kad obligacijas paprastai išleisdavo dvi atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės, o jų palūkanų normos būdavo panašios į „People’s Bank of China“ (toliau – PBOC) bazines palūkanų normas, neatsižvelgiant į bendrovių finansinę ir kredito rizikos padėtį.

(457)

Faktiškai obligacijų palūkanų normoms įtaką daro kredito reitingas, kaip ir paskolų atveju. Tačiau, kaip aprašyta 279–285 konstatuojamosiose dalyse, vietos kredito reitingų rinka yra iškreipta, o kredito reitingai – nepatikimi. Tai įrodo ir faktas, kad obligacijų prospektai ir kredito reitingų ataskaitos, susijusios su atrinktų bendrovių išleistomis obligacijomis, neatitiko tikrosios bendrovių padėties.

(458)

Pavyzdžiui, išsamiame obligacijų prospekte buvo pateiktas įspėjimas, kad bendrovės pelno lygis mažėjo, kad didelė grynojo turto dalis buvo įkeista už vidaus finansavimo garantijas, kad dėl trumpalaikės skolos grąžinimo buvo daromas didelis spaudimas ir kad bendrovė buvo numačiusi daug kapitalo reikalaujančių projektų, nors skolos ir turto santykis jau buvo aukštas. Vis dėlto ataskaitoje daroma išvada, kad siūlomoms obligacijoms priskirtinas AA+ kredito reitingas.

(459)

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes Komisija nustatė, kad Kinijos finansų įstaigos, kurios organizavo obligacijų išleidimą atrinktoms bendrovėms, yra valstybinės institucijos arba joms Vyriausybė paveda arba nurodo atlikti funkcijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje ir 2 straipsnio b punkte ir paaiškinta 3.4.1.5 ir 3.4.1.6 skirsniuose. Be to, naudos gavo atrinkti eksportuojantys gamintojai, nes obligacijos buvo išleistos taikant mažesnes nei rinkos normas, atitinkančias jų tikrąjį rizikos profilį.

(460)

Komisija nusprendė, kad lengvatinis finansavimas obligacijomis yra konkretus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes obligacijų negalima išleisti negavus Vyriausybės institucijų patvirtinimo, o KLR vertybinių popierių įstatyme nustatyta, kad obligacijų išleidimas turi atitikti valstybės pramonės politiką. Kaip jau minėta 140–177 konstatuojamosiose dalyse, SPM pramonė laikoma pagrindine / strategine pramone.

(461)

Kadangi obligacijos iš esmės yra dar vienos rūšies skolos priemonė, panaši į paskolas, ir kadangi paskolų skaičiavimo metodika jau grindžiama obligacijų krepšeliu, Komisija nusprendė taikyti paskolų skaičiavimo metodiką, aprašytą 3.4.2 skirsnyje. Tai reiškia, kad siekiant nustatyti rinka grįstas obligacijų palūkanų normas ir vėliau jas palyginti su faktine bendrovei taikoma palūkanų norma ir taip nustatyti naudą, PBOC paskelbtoms bazinėms palūkanų normoms taikomas santykinis skirtumas tarp vienodos trukmės JAV AA įmonių obligacijų ir JAV BB įmonių obligacijų.

(462)

Kaip paaiškinta 291 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad kai kurios bendrovės obligacijas išleidžia siekdamos restruktūrizuoti skolą. Šiais atvejais, kaip paaiškinta 3.4.2.2 skirsnyje, Komisija manė, kad susijusių bendrovių finansinė padėtis yra blogesnė, nei matyti iš pirmo žvilgsnio iš finansinių ataskaitų, ir kad yra papildomos rizikos, susijusios su jų trumpalaikiu ir ilgalaikiu finansavimu. Todėl, siekdama atsižvelgti į didesnę riziką, Komisija vienu punktu sumažino vertinimą pagal rizikos vertinimo skalę ir pritaikė santykiniu skirtumu grindžiamą skaičiavimą ir jų finansavimui, įskaitant obligacijas, palygindama JAV AA įmonių obligacijas su JAV B įmonių obligacijomis.

(463)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės gavo lengvatinį finansavimą banko akcepto įsakomųjų vekselių ir obligacijų forma, o dvi atrinktos bendrovės tiriamuoju laikotarpiu gavo lengvatinį finansavimą kapitalo injekcijų forma. Atsižvelgdama į tai, kad buvo skiriamas finansinis indėlis ir eksportuojantiems gamintojams teikiama konkreti nauda, Komisija manė, kad šių rūšių lengvatinis finansavimas turėtų būti laikomas kompensuotina subsidija.

(464)

Dėl CNBM, kadangi ši bendrovė nebendradarbiavo, iš kitų rūšių lengvatinio finansavimo gauta nauda CNBM lygmeniu buvo nustatyta naudojant kiekviename iš pirmesnių skirsnių paaiškintą metodiką, taikytą viešai prieinamai šios bendrovės 2018 m. metinėje ataskaitoje pateiktai informacijai, kaip antai obligacijų leidimui ir neįvykdytiems įsipareigojimams pagal išduotuosius vekselius.

(465)

Atrinktoms bendrovių grupėms per tiriamąjį laikotarpį taikant pirmiau aprašytą lengvatinį finansavimą nustatyta subsidijų suma:

Lengvatinis finansavimas: kitų rūšių finansavimas

(466)

Skundo pateikėjas teigė, kad „Sinosure“, be kitų paslaugų, lengvatinėmis sąlygomis skatinamosioms pramonės šakoms teikia trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį eksporto kredito draudimą, investicinį draudimą ir obligacijų garantijas. Remiantis neseniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktu tyrimu, Kinijos aukštųjų technologijų pramonė, kuriai priklauso ir SPM pramonė, gavo 21 % viso „Sinosure“ teikiamo eksporto kredito draudimo (108). Be to, „Sinosure“ ėmėsi aktyvaus vaidmens įgyvendindama iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“, pagal kurią įmonėms rekomenduojama naudotis nacionaliniais kreditų ištekliais, diegiamos mokslinės ir technologinės inovacijos bei modernizuojamos technologijos ir padedama užsienyje investuojančioms įmonėms tapti konkurencingesnėms pasaulinėje rinkoje (109).

1)

MOFCOM ir „Sinosure“ bendrai paskelbtas Pranešimas dėl prekybos skatinimo mokslo ir technologijų priemonėmis naudojant eksporto kredito draudimą strategijos įgyvendinimo (Shang Ji Fa [2004] Nr. 368);

2)

840-asis planas, įtrauktas į 2009 m. gegužės 27 d. Valstybės tarybos pranešimą;

3)

Valstybės tarybos pranešimas apie vystymo ir plėtros valstybės tarnybos strateginį sprendimą dėl spartesnio besivystančių pramonės šakų vystymo (GuoFa [2010 m.] Nr. 32, 2010 m. spalio 18 d.) ir jo įgyvendinimo gairės (GuoFa [2011 m.] Nr. 310, 2011 m. spalio 21 d.);

4)

Pranešimas dėl 2006 m. Kinijos eksportuojamų aukštųjų technologijų produktų žinyno paskelbimo, Guo Ke Fa Ji Zi [2006] Nr. 16;

5)

2009 m. spalio 9 d. Mokslo ir technologijų ministerijos pranešimas dėl Kinijos aukštųjų technologijų produktų katalogo sudarymo, G.K.B.J. [2009] Nr. 61.

(467)

Abi atrinktos bendrovių grupės per tiriamąjį laikotarpį turėjo galiojančias eksporto draudimo sutartis su „Sinosure“.

(468)

Kaip minėta 201 konstatuojamojoje dalyje, „Sinosure“ nepateikė savo įmonės valdymo patvirtinamųjų dokumentų, kaip antai įstatų.

(469)

Be to, kaip pažymėta 200 konstatuojamojoje dalyje, „Sinosure“ taip pat nepateikė konkretesnės informacijos apie SPM sektoriaus įmonėms teikiamą eksporto kredito draudimą ir įmokų dydį arba išsamių duomenų apie eksporto kredito draudimo veiklos pelningumą.

(470)

Todėl Komisija turėjo papildyti pateiktą informaciją turimais faktais.

(471)

Remiantis per ankstesnius antisubsidijų tyrimus pateikta informacija (110)„Sinosure“ yra valstybės politikos draudimo bendrovė, kurią valstybė įsteigė ir remia siekdama paremti KLR užsienio ekonomikos ir prekybos plėtrą ir bendradarbiavimą. 100 % bendrovės akcijų priklauso valstybei. Ji turi direktorių valdybą ir stebėtojų tarybą. Vyriausybė įgaliota paskirti ir atleisti bendrovės vyresniąją vadovybę. Remdamasi šia informacija Komisija padarė išvadą, kad esama oficialių požymių, jog Vyriausybė kontroliuoja „Sinosure“.

(472)

Komisija toliau rinko informaciją apie tai, ar Kinijos Vyriausybė vykdė reikšmingą „Sinosure“ veiklos, susijusios su SPM pramone, kontrolę. Atsižvelgdama į tai Komisija pažymėjo, kad Kinijos aukštųjų ir naujų technologijų produktų eksporto kataloge stiklo pluošto produktai, įskaitant SPM, konkrečiai išvardyti kaip skatinami eksportuoti produktai (111).

(473)

Be to, remiantis Pranešimu dėl prekybos skatinimo mokslo ir technologijų priemonėmis naudojant eksporto kredito draudimą strategijos įgyvendinimo, „Sinosure“ turėtų didinti paramą pagrindinėms pramonės šakoms ir produktams stiprindama bendrą aukštųjų ir naujų technologijų produktų eksporto paramą. Ji turėtų laikyti Kinijos aukštųjų ir naujų technologijų produktų eksporto kataloge nurodytas naujų medžiagų ir kitas aukštųjų ir naujų technologijų pramonės šakas savo veiklos prioritetu ir teikti visokeriopą paramą, susijusią su garantijų procedūromis, patvirtinimais su apribojimais, reikalavimų tvarkymo greičiu ir taikomų normų lankstumu. Kalbant apie normų lankstumą, produktams ji turėtų taikyti didžiausią įmokų normos nuolaidą pagal kredito draudimo bendrovės suteiktą kintančią skalę. Kaip minėta 148 ir 162 konstatuojamosiose dalyse, SPM pramonė priskirta platesnei naujų medžiagų kategorijai. Be to, 2017 m. „Sinosure“ metinėje ataskaitoje teigiama, kad „Sinosure“ aktyviai draudė strateginių besiformuojančių pramonės šakų, pavyzdžiui, naujų medžiagų, sandorius (112).

(474)

Tuo pagrindu Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė sukūrė normatyvinį pagrindą, kurio turėjo laikytis Kinijos Vyriausybės paskirti ir jai atskaitingi vadovai ir stebėtojai. Taigi Kinijos Vyriausybė vadovavosi normatyviniu pagrindu, kad vykdytų reikšmingą „Sinosure“ veiklos kontrolę.

(475)

Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiomis draudimo sutartimis. Per tikrinamąjį vizitą „Sinosure“ tvirtino, kad faktiškai jos įmokos atitinka rinkos sąlygas ir yra grindžiamos rizikos vertinimo principais. Tačiau ji nepateikė konkrečių pavyzdžių, susijusių su SPM pramone arba atrinktomis bendrovėmis.

(476)

Taigi, neturėdama konkrečių įrodymų, Komisija ištyrė konkrečią „Sinosure“ elgseną, susijusią su atrinktoms bendrovėms suteiktu draudimu. Ta elgsena prieštaravo jos oficialiai pozicijai, nes ji veikė nesiremdama rinkos principais.

(477)

Palyginusi visą išmokėtą reikalavimų sumą su bendra apdraustąja suma, remdamasi 2017 m. „Sinosure“ metinėje ataskaitoje pateiktais duomenimis (113), Komisija padarė išvadą, kad siekdama padengti reikalavimų sąnaudas (net neįskaičiuojant pridėtinių išlaidų) „Sinosure“ turėtų taikyti vidutiniškai 0,26 % įmoką nuo apdraustosios sumos. Tačiau atrinktų bendrovių mokamos įmokos faktiškai buvo daug mažesnės nei mažiausias mokestis, kurio reikia veiklos sąnaudoms padengti.

(478)

Be to, Komisija nustatė, kad keli eksportuojantys gamintojai gavo dalinę arba visą grąžinamąją išmoką už bendrovei „Sinosure“ sumokėtas eksporto kredito draudimo įmokas.

(479)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad minėtą teisinę sistemą „Sinosure“ įgyvendina vykdydama valdžios funkcijas, susijusias su SPM sektoriumi. „Sinosure“ vykdė valstybinės institucijos funkcijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, bei pagal atitinkamą PPO teismo praktiką. Be to, atrinkti eksportuojantys gamintojai gavo naudos, nes draudimas buvo suteiktas taikant mažesnes normas nei mažiausias mokestis, kurio reikia, kad „Sinosure“ padengtų savo veiklos sąnaudas.

(480)

Komisija taip pat nustatė, kad pagal eksporto draudimo programą teikiamos subsidijos yra konkrečios, nes nevykdant eksporto jų gauti neįmanoma, tad jos priklauso nuo eksporto, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte.

(481)

Per tikrinamąjį vizitą „Sinosure“ teigė, kad rinkoje yra penki rinkos dalyviai ir kad ji neturi informacijos apie savo rinkos dalį. Tačiau, remiantis per ankstesnį antisubsidijų tyrimą, kurio tiriamasis laikotarpis buvo 2016 m. liepos 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. (114), pateikta informacija, „Sinosure“ tuo metu KLR teko apie 90 % eksporto draudimo vidaus rinkos, todėl ji užėmė dominuojančią padėtį rinkoje. Komisija negalėjo nustatyti rinka grįstos vidaus draudimo įmokos. Taigi, atsižvelgdama į ankstesnius antisubsidijų tyrimus, Komisija panaudojo tinkamiausią išorės lyginamąjį dydį, apie kurį turėjo informacijos, t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų „Export-Import Bank“ (toliau – „Ex-Im Bank“) ne finansų įstaigoms taikomas įmokų normas eksportuojant į EBPO šalis.

(482)

Eksporto draudimo įmokų grąžinamosios išmokos per tiriamąjį laikotarpį laikomos dotacija. Kadangi nebuvo įrodymų, kad bendrovės patyrė papildomų išlaidų, dėl kurių reikėtų atlikti koregavimą, nauda buvo apskaičiuota, kaip visa per tiriamąjį laikotarpį gauta grąžinamosios išmokos suma.

(483)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų suma:

Lengvatinis finansavimas ir draudimas: eksporto kredito draudimas

(484)

Kadangi tirtos bendrovių grupės buvo vertikaliai integruotos, Komisija į tyrimą įtraukė pagrindinius žaliavų tiekėjus, o šių susijusių tiekėjų lygmeniu gautos subsidijos buvo įtrauktos į kiekvienos subsidijavimo schemos skaičiavimus.

(485)

Kita vertus, Komisija nerado pakankamai įrodymų, kad pagrįstų teiginį, jog nesusiję tiekėjai prekes SPM gamintojams tiekia už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(486)

Visa žemė KLR priklauso valstybei arba yra kolektyvinė, priklausanti kaimams arba miesteliams; tik po to žemės teisinė arba atitinkama nuosavybės teisė gali būti patentuota arba suteikiama korporacijoms arba individualiems savininkams. Žemės sklypai miesto vietovėse priklauso valstybei, o kaimo vietovėse priklauso tiems kaimams ar miesteliams.

(487)

Pagal KLR konstitucinę teisę ir Žemės įstatymą, bendrovės ir asmenys gali įsigyti žemės naudojimo teises. Pramoninės paskirties žemė paprastai nuomojama 50 metų, atnaujinat dar 50 metų laikotarpiui.

(488)

Kinijos Vyriausybės teigimu, Kinijos Liaudies Respublikos nuosavybės įstatymo 137 straipsnyje nurodyta, kad „pramonės, verslo, pramogų ar komercinių gyvenamųjų pastatų ir pan. tikslais naudojama žemė, arba du arba daugiau numatytus naudotojus turinti žemė perduodama per aukcioną, konkursą ar teikiant kitus viešus pasiūlymus“. Be to, Kinijos Vyriausybė nurodė Kinijos Liaudies Respublikos laikinųjų taisyklių dėl teisės naudotis valstybės žeme miesto teritorijose suteikimo ir perdavimo 3 straipsnį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad „bet kuri bendrovė, įmonė, kita organizacija ar asmuo, esantis Kinijos Liaudies Respublikoje arba už jos ribų, gali, jeigu įstatyme nenumatyta kitaip, įgyti teisę naudotis žeme ir dalyvauti žemės vystymo, naudojimo ir valdymo veikloje pagal šių taisyklių nuostatas“.

(489)

Kinijos Vyriausybė mano, kad KLR veikia laisvoji žemės rinka ir kad pramonės įmonės už žemės išperkamosios nuomos teisę sumokėta kaina atitinka rinkos kainą.

(490)

Žemės naudojimo teisės Kinijoje reglamentuojamos Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymu. Be to, dalį teisinio pagrindo taip pat sudaro šie dokumentai:

(491)

Remiantis Valstybei priklausančių statybų paskirties žemės naudojimo teisių suteikimo per konkursą, aukcionus ir kotiravimą nuostatų 10 straipsniu, vietos valdžios institucijos žemės kainas nustato pagal miesto žemės vertinimo sistemą, kuri atnaujinama tik kas trejus metus, ir Vyriausybės pramonės politiką.

(492)

Per tikrinamąjį vizitą Kinijos Vyriausybė nurodė, kad 2019 m. gegužės mėn. Finansų ministerija paskelbė Pramoninės paskirties žemės naudojimo gaires, kad rinkos dalyviams suteiktų išsamesnės informacijos apie žemės naudojimo teises ir užtikrintų pasiūlą atsižvelgiant į rinkos poreikius. Šiose gairėse teigiama, kad sudaromos vienodos sąlygos ir visi rinkos dalyviai vienodomis sąlygomis gali naudotis pramonine žeme. Tačiau šios gairės nebuvo taikomos tiriamuoju laikotarpiu ir atrinktiems eksportuojantiems gamintojams įsigyjant žemės naudojimo teises.

(493)

Ankstesniuose tyrimuose Komisija nustatė, kad KLR už žemės naudojimo teises mokėtos kainos nėra tipiškos rinkos kainos, nustatytos pagal pasiūlą ir paklausą laisvojoje rinkoje, nes nustatyta, kad aukcionų sistema nebuvo aiški, skaidri ir iš esmės neveikė, o kainas pasirinktinai nustatė valdžios institucijos. Kaip minėta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, valdžios institucijos kainas nustato remdamosi Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema, pagal kurią nustatydamos pramoninės paskirties žemės kainą jos be kitų kriterijų turi remtis pramonės politika.

(494)

Šiame tyrime nenustatyta jokių pastebimų pokyčių šioje srityje. Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad tik kai kurie atrinkti eksportuojantys gamintojai įsigydami žemės naudojimo teises dalyvavo konkurse arba panašiame viešame procese, net ir neseniai įsigydami žemėnaudos teises. Žemės naudojimo teises daugeliui atrinktų bendrovių už suderėtą kainą suteikė vietos valdžios institucijos.

(495)

Komisija pažymėjo, kad be miestų žemės stebėsenos sistemos veikia ir dinamiška žemės stebėsenos sistema. Atlikusi Kinijos Liaudies Respublikos kilmės saulės baterijų plokščių priemonių galiojimo termino peržiūrą (115) Komisija nustatė, kad šios kainos yra didesnės nei minimalios lyginamosios kainos, kurios nustatomos pagal miesto teritorijų žemės vertinimo sistemą ir naudojamos vietos valdžios institucijų, nes miesto teritorijų žemės vertinimo sistemos lyginamosios kainos atnaujinamos tik kas trejus metus, o pagal dinaminės stebėsenos sistemą kainos atnaujinamos kas ketvirtį. Vis dėlto nebuvo jokių požymių, kad žemės kainos būtų nustatomos pagal dinaminės stebėsenos sistemos kainas. Iš tiesų, per saulės baterijų plokščių tyrimą Kinijos Vyriausybė patvirtino, kad miesto teritorijų žemės kainų dinaminės stebėsenos sistemoje stebimi tam tikrų KLR teritorijų (t. y. 105 miestų) žemės kainų lygių svyravimai ir ši sistema yra skirta žemės kainų raidai vertinti. Tačiau rengiant konkursus ir aukcionus pradinės kainos nustatomos pagal lyginamuosius dydžius, nustatytus žemės vertinimo sistemoje. Ši situacija nebuvo pasikeitusi per TL. Be to, šiuo atveju daugumai atrinktų bendrovių grupių žemės sklypai buvo paskirti.

(496)

Dėl žemės sklypų, kurie buvo skirti konkurso būdu, Komisija nustatė, kad kiekvienu atveju buvo tik vienas konkurso dalyvis, o sumokėta kaina atitiko pradinę konkurso kainą. Nesant papildomos išsamios informacijos apie faktinį aukciono procesą, buvo neaišku, ar pradinė kaina buvo nustatyta nepriklausomai ir atitiko žemės naudojimo teisės rinkos vertę.

(497)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad taikant konkurso procedūrą galiausiai gauta kaina ne tik atspindi kainą, už kurią pardavėjas nori parduoti, arba pradinę kainą, kuria teikiamas pasiūlymas, bet ir kainą, kurią pirkėjai nori mokėti, tad kaina, galiausiai nustatyta taikant tokią procedūrą, atspindi ir paklausą, ir pasiūlą. Jei, pasibaigus konkurso procedūrai, galutinė kaina „atitiko pradinę konkurso kainą“, tai tiesiog reiškia, kad tai yra tuo metu paklausą ir pasiūlą atspindinti kaina. Komisija sutiko su Kinijos Vyriausybe dėl aprašytų konkurso procedūrų pagrindinių principų, tačiau pažymėjo, kad tokia procedūra gali veikti tik tada, kai yra keli konkurso dalyviai tam tikram žemės sklypui įsigyti. Tačiau Komisija per šį tyrimą ar net per ankstesnius tyrimus nerado nė vieno atvejo, kad konkurse žemei įsigyti dalyvautų daugiau nei vienas dalyvis ir būtų galima stebėti paklausos ir pasiūlos sąveiką. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(498)

Be to, Komisija taip pat nustatė, kad kai kurios bendrovės iš vietos valdžios institucijų gavo grąžinamąsias išmokas, kuriomis buvo kompensuotos už žemės naudojimo teises sumokėtos kainos. Be to, kai kurios CNBM grupės bendrovių įsigytos žemės naudojimo teisės turėjo būti apmokėtos tik praėjus keleriems metams pradėjus naudotis žeme.

(499)

Minėti įrodymai prieštarauja Kinijos Vyriausybės tvirtinimams, kad KLR žemės naudojimo teisių kainos atitinka rinkos kainas, nustatomas pagal pasiūlą ir paklausą laisvojoje rinkoje.

(500)

Iš šio tyrimo išvadų matyti, kad su žemės naudojimo teisių įsigijimu susijusi padėtis KLR yra neskaidri, o kainas pasirinktinai nustato valdžios institucijos.

(501)

Todėl Kinijos Vyriausybės suteikiamos žemės naudojimo teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir 2 dalyje, nes Vyriausybė tiekia prekes ir bendrovėms gavėjoms tokiu būdu suteikiama nauda. Kaip paaiškinta 491–499 konstatuojamosiose dalyse, KLR nėra veikiančios žemės rinkos, o iš to, kad naudojamas išorinis lyginamasis dydis (žr. 506–515 konstatuojamąsias dalis), matyti, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai už žemės naudojimo teises sumokėjo gerokai mažiau, palyginti su įprastine rinkos kaina.

(502)

Atsižvelgdama į tam tikroms pramonės šakoms priklausančioms bendrovėms suteiktą lengvatinę prieigą prie pramoninės paskirties žemės, Komisija pažymėjo, kad vietos valdžios institucijų nustatyta kaina turi atspindėti valstybės pramonės politiką, kaip minėta 493 konstatuojamojoje dalyje. Pagal šią pramonės politiką SPM pramonė įvardyta kaip skatinamoji pramonė (116). Be to, Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40 reikalaujama, kad valdžios institucijos užtikrintų, kad žemė būtų skiriama skatinamosioms pramonės šakoms. Sprendimo Nr. 40 18 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad ribojamosioms pramonės šakoms žemės naudojimo teisės nebus suteikiamos. Tai rodo, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ši subsidija yra konkreti, nes žemę lengvatinėmis sąlygomis gali naudoti tik tam tikrų pramonės šakų bendrovės (šiuo atveju – SPM sektoriaus), o Vyriausybės taikoma tvarka šioje srityje neaiški ir neskaidri.

(503)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė pakartojo pastabas dėl 3.1 skirsnio ir žemės naudojimo teisių ir nurodė, kad nė vienas iš Komisijos nurodytų dokumentų nėra tiesiogiai susijęs su SPM ir nė viename iš jų nenustatyta, kad žemės naudojimo teisės, kaip įtariama, lengvatinėmis sąlygomis suteikiamos tik tam tikroms įmonėms. Be to, Valstybės tarybos sprendime Nr. 40 neminima, kad valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad žemė būtų skiriama skatinamosioms pramonės šakoms.

(504)

Atsakydama Komisija priminė 3.1 skirsnyje jau išnagrinėtus argumentus ir pabrėžė, kad SPM iš tiesų yra skatinamoji pramonės šaka. Be to, Valstybės tarybos sprendimo Nr. 40 XII straipsnyje nurodyta, kad „Pramonės restruktūrizavimo žinynas yra svarbus dokumentas dėl investicijų, Vyriausybės vykdomo investicinių projektų valdymo ir mokesčių, kreditų, žemės (pabraukta papildomai) ir importo bei eksporto politikos rengimo ir įgyvendinimo“. Be to, Sprendimo Nr. 40 įžangoje teigiama, kad „visi susiję departamentai spartina atitinkamos mokesčių, kreditų, žemės (pabraukta papildomai), importo ir eksporto ir pan. politikos rengimą ir keitimą ir stiprina koordinavimą su pramonės politika, kad būtų toliau tobulinama pramonės restruktūrizavimo skatinimo politikos sistema“. Priešingai, Sprendimo Nr. 40 XVIII straipsnyje dėl pramonės šakų, priklausančių ribojamųjų kategorijai, nustatyta, kad „investicijas valdantys departamentai nenagrinėja, netvirtina ir neregistruoja, jokia finansų įstaiga negali suteikti jokių paskolų, jokie kiti departamentai, atsakingi už žemės valdymą , miestų planavimą ir statybą, aplinkos apsaugą, kokybės tikrinimą, gaisrų gesinimą, muitus, pramonę ir prekybą ir pan. negali vykdyti atitinkamų procedūrų“ (pabraukta papildomai). Taigi skatinamųjų pramonės šakų pramonės politika ir žemės skyrimo politika yra aiškiai susijusios. Todėl Kinijos Vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti.

(505)

Taigi, Komisija šią subsidiją laikė kompensuotina.

(506)

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose (117), taip pat remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktu, kaip išorinis lyginamasis dydis (118) naudotos Taivano, Penghu, Dzinmeno ir Madzu atskirosios muitų teritorijos (Kinijos Taipėjaus) žemės kainos. Gavėjams suteikta nauda skaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo už žemės naudojimo teises faktiškai sumokėtos sumos (t. y. faktinės sumokėtos kainos, kuri nurodyta sutartyje, ir, jei taikoma, sutartyje nurodytos kainos atskaičius vietos valdžios institucijų grąžintas sumas ir (arba) dotacijas) ir sumos, kurią paprastai reikėtų mokėti remiantis Kinijos Taipėjaus lyginamuoju dydžiu, skirtumą.

(507)

Komisijos nuomone, Kinijos Taipėjus yra tinkamas išorinis lyginamasis dydis dėl šių priežasčių:

(508)

Remdamasi ankstesniuose tyrimuose (119) taikyta metodika Komisija naudojo Kinijos Taipėjaus vidutinę vieno kvadratinio metro žemės kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją ir BVP pokyčius nuo atitinkamų žemės naudojimo teisių sutarčių sudarymo dienos. Informacija apie pramoninės paskirties žemės kainas nuo 2015 m. gauta iš Taivano ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento interneto svetainės (120). Ankstesnių metų kainos pataisytos remiantis TVF paskelbtomis 2015 m. Taivano infliacijos normomis ir Taivano BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis JAV doleriais raida.

(509)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios šalys tvirtino, kad Kinijos Taipėjus nebuvo tinkamas išorės lyginamasis dydis. Viena šalis pasiūlė vietoj Kinijos Taipėjaus naudoti Indiją dėl šių priežasčių:

(510)

Tačiau ši šalis pateikdama tvirtinimą neatsižvelgė į esminį savo analizės aspektą, t. y. šių provincijų ekonominės plėtros lygį. Remiantis viešais šaltiniais šių Indijos provincijų BVP vienam gyventojui yra gerokai mažesnis nei miestų/provincijų, kuriuose yra įsisteigę eksportuojantys gamintojai. Iš tiesų Maharaštros BVP vienam gyventojui (121), kuris yra didžiausias iš visų trijų nurodytų provincijų BVP, 2018–2019 m. siekė tik 3 000 USD, o BVP vienam gyventojui Džedziango provincijoje (skundo pateikėjo naudotoje dėl palyginimo) 2018 m. siekė 14 907 USD (122). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į 507 konstatuojamojoje dalyje išvardytus veiksnius, šį tvirtinimą teko atmesti.

(511)

Be to, Kinijos Vyriausybė teigė, kad šiuo atveju turėtų būti naudojamos šalies vidaus kainos, nes privačios bendrovės taip pat užsiima žemės naudojimo teisių pernuomojimu arba perdavimu Kinijoje, todėl Kinijos Vyriausybė nėra vienintelė rinkos dalyvė. Siekdama išnagrinėti šį tvirtinimą Komisija pirmiausia turėtų nustatyti privačių rinkos dalyvių žemės rinkos pobūdį ir dydį, palyginti su Vyriausybės valdoma rinka, taip pat bet kokį galimą centrinės ir vietos valdžios institucijų kišimąsi į, kaip įtariama, privačiai valdomos žemės rinką. Be to, reikėtų turėti išsamius ir naujausius duomenis apie sandorių kainodarą. Tačiau Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių statistinių ar kitokių duomenų, kad Komisija galėtų išnagrinėti pasiūlymą, o Komisija taip pat nerado jokių viešai prieinamų duomenų šiuo klausimu. Be to, net jei tokia informacija būtų gauta, ji būtų susijusi tik su antrine perdavimų rinka, nes pirminėje rinkoje yra tik vienas dalyvis (t. y. pirminį žemės naudojimo teisių paskirstymą visada atlieka Kinijos Vyriausybė). Iš tiesų pirminė paskirstymo 50 metų laikotarpiui rinka skiriasi nuo nuomos antrinėje rinkoje, kuri paprastai turėtų būti daug trumpesniam laikotarpiui, arba bent jau su skirtingomis perkainojimo, nutraukimo ir kt. sąlygomis. Todėl Komisija ir toliau rėmėsi apie pirminę rinką, t. y. šiuo atveju tiriamą rinką, turima informacija.

(512)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad jei Komisija nuspręstų taikyti išorinį lyginamąjį dydį, reikėtų atlikti koregavimą atsižvelgiant į gyventojų tankio veiksnį, o tai savo ruožtu daro poveikį paklausai ir atitinkamai kainoms. Iš tiesų, 2015–2018 m. Kinijos Taipėjuje gyventojų tankis buvo 4,4 karto didesnis nei Kinijoje. Visų pirma, nors 2015–2018 m. Kinijos gyventojų tankis buvo apie 147 žmonių viename kvadratiniame kilometre žemės, tuo pačiu laikotarpiu Kinijos Taipėjaus gyventojų tankis buvo apie 650 žmonių viename kvadratiniame kilometre žemės. Todėl su žeme susijusi padėtis ir kainos šiose dviejose šalyse yra nepalyginamos.

(513)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybė palygino visos šalies gyventojų tankio duomenis. Atidžiau pažvelgus į eksportuojančių gamintojų faktinių vietovių gyventojų tankį, atrodo, kad gyventojų tankis yra gana panašus. Pavyzdžiui, 2018 m. Džedziango gyventojų tankis buvo 560 žmonių/km2, o Šandongo gyventojų tankis – 640 žmonių/km2 (123). Todėl Komisija manė, kad koregavimas būtų nepagrįstas.

(514)

Kinijos Vyriausybė taip pat paprašė Komisijos pateikti papildomos informacijos apie žemės rūšies ir sandorių, naudotų nustatant atitinkamą lyginamąjį dydį, panašumą, kaip minėta 507 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžė, kad abiem atvejais sandoriai yra susiję su pramoninėse zonose esančia tam tikro dydžio pramonine žeme.

(515)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį subsidijos suma buvo paskirstyta per tiriamąjį laikotarpį, taikant įprastinį pramoninės žemės naudojimo teisių galiojimo laiką, t. y. 50 metų. Tada ši suma buvo paskirstyta visai atitinkamos bendrovės apyvartai per tiriamąjį laikotarpį, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(516)

Po galutinio faktų atskleidimo „Yuntianhua“ grupė tvirtino, kad buvo padaryta vertės, naudotos konkrečioje žemės naudojimo teisių sutartyje, korektūros klaida. Komisija priėmė šį tvirtinimą ir atitinkamai patikslino vertę.

(517)

Po galutinio faktų atskleidimo CNBM grupė teigė, kad viena žemės naudojimo teisių sutartis turėtų būti išbraukta, nes ji buvo gauta po tiriamojo laikotarpio. Be to, 2018 m. įsigytų žemės naudojimo teisių nauda turėtų būti apskaičiuota pro rata tiriamuoju laikotarpiu. Galiausiai CNBM grupė teigė, kad kitam žemės sklypui, kurį susijusi bendrovė įsigijo 1998 m., o eksportuojantis gamintojas nusipirko 2004 m., Komisija turėjo naudoti 2004 m. sandorio duomenis naudai apskaičiuoti. Komisija atmetė pirmąjį tvirtinimą, nes aptariama žemės naudojimo teisių pirkimo sutartis jau buvo pasirašyta 2018 m., todėl nuosavybės teisė buvo perduota bendrovei tiriamuoju laikotarpiu. Komisija priėmė antrąjį tvirtinimą dėl skaičiavimo pro rata ir atitinkamai pakoregavo naudos skaičiavimą visoms bendrovėms, kurios žemės naudojimo teises įsigijo 2018 m. Paskutinis tvirtinimas buvo atmestas, nes 2004 m. sandoris buvo susijęs su perdavimu tarp bendrovių, todėl jis neatspindėjo tikrosios vertės, kuria grupė iš pradžių įsigijo žemę.

(518)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo CNBM grupė tvirtino, kad apskaičiuodama naudą Komisija turėjo remtis žemės sklypų gavimo data kaip atskaitos tašku. Tačiau, kaip minėta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, nuosavybės teisę į žemę su atitinkamomis teisėmis ir įsipareigojimais bendrovė jau buvo įgijusi pirkimo sutarties sudarymo dieną. Be to, žemės kaina, kuria remiantis skaičiuojama nauda, taip pat buvo nustatyta pirkimo sutartyje. Todėl bendrovės tvirtinimai buvo atmesti.

(519)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams per tiriamąjį laikotarpį nustatyta tokia subsidijų suma:

Žemės naudojimo teisių suteikimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

(520)

Visos atrinktos bendrovės pirko elektros energiją.

(521)

Atrinktų bendrovių elektros energijos pirkimo kaina atitiko oficialiai nustatytus kainų lygius, kurie stambiems pramonės pirkėjams nustatomi provincijos lygmeniu. Kaip nustatyta ankstesniuose tyrimuose (124), pagal šį kainų lygį šiems stambiems pramonės pirkėjams nesuteikiamas konkretus pranašumas. Tačiau Komisija nustatė, kad tirtos dviejų atrinktų grupių bendrovės gavo naudos dėl jų elektros energijos sąnaudų dalies sumažinimo arba kompensavimo dotacijų forma.

—

2018 m. liepos 16 d. paskelbtas Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos ir Nacionalinės energijos administracijos aplinkraštis dėl aktyvaus į rinką orientuotų energijos sandorių skatinimo ir tolesnio prekybos mechanizmo tobulinimo, Fa Gua Yun Xing [2018] Nr. 1027,

—

Kelios Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto ir Valstybės tarybos nuomonės apie tolesnį elektros energijos sistemos reformos tobulinimą (Zhong Fa [2015] Nr. 9),

—

Šandongo ekonomikos ir informacinių technologijų komiteto pranešimas dėl 2017 m. pastangų kurti elektros energijos rinką, LJXDL [2017] Nr. 93,

—

Nacionalinės energijos administracijos Šandongo priežiūros biuro pranešimas dėl 2017 m. prekybos elektros energija tiesioginių taisyklių pakeitimo, (LJNSC) [2017] Nr. 36.

(522)

Komisija nustatė, kad kai kuriems pagrindiniams dideliems pramoniniams elektros energijos vartotojams leidžiama elektros energiją pirkti tiesiogiai iš elektros energijos gamintojų, o ne iš tinklo, pasirašant tiesioginio pirkimo sutartis arba įgijus teisę dalyvauti „į rinką orientuotoje prekybos elektros energija sistemoje“. Kai kurios atrinktos bendrovės buvo sudariusios tokias tiesioginio elektros energijos pirkimo sutartis arba buvo įgijusios teisę tiriamuoju laikotarpiu dalyvauti „į rinką orientuotoje prekybos elektros energija sistemoje“. Daugelio tirtų bendrovių kainos, mokėtos pagal tokias sutartis / tokioje sistemoje, buvo mažesnės nei fiksuotos kainos, provincijos lygmeniu nustatytos dideliems pramoniniams klientams.

(523)

Šiuo metu ne visi dideli pramoniniai vartotojai turi galimybę sudaryti tokias tiesiogines sutartis arba įgyti teisę dalyvauti „į rinką orientuotoje prekybos elektros energija sistemoje“. Nacionaliniu lygmeniu Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto ir Valstybės tarybos nuomonėse dėl tolesnio elektros energijos sistemos reformos tobulinimo nurodoma, kad, pavyzdžiui, „įmonės, kurios neatitinka nacionalinės pramonės politikos ir kurių produktai ir procesai yra pašalinti, neturėtų dalyvauti tiesioginiuose sandoriuose“ (125).

(524)

Tiesioginę prekybą elektros energija faktiškai vykdo provincijos. Bendrovės turi kreiptis į provincijos valdžios institucijas, kad šios patvirtintų jų dalyvavimą bandomojoje tiesioginio elektros energijos pardavimo schemoje, ir turi atitikti tam tikrus kriterijus.

(525)

Pavyzdžiui, Nacionalinės energijos administracijos Šandongo priežiūros biuro pranešime dėl 2017 m. prekybos elektros energija tiesioginių taisyklių pakeitimo nustatyta, kad Šandongo provincijoje „tiesioginėje prekyboje elektros energija dalyvaujantys vartotojai tvirtinami pagal 2017 m. prieigos sąlygas, kurias patvirtino Šandongo ekonomikos ir informacinių technologijų komitetas. Kad galėtų dalyvauti tiesioginėje prekyboje elektros energija, elektros energiją parduodančios įmonės pateikia registracijos paraišką Šandongo elektros energijos prekybos centrui ir, jam peržiūrėjus ir paskelbus paraišką, gali dalyvauti tiesioginėje prekyboje elektros energija“. Šiuo atžvilgiu Šandongo ekonomikos ir informacinių technologijų komisijos pranešime pateikiamas reikalavimus atitinkančių įmonių, galinčių dalyvauti į rinką orientuotoje prekybos elektros energija sistemoje, sąrašas (126).

(526)

Kai kurių bendrovių atveju faktiškai nėra jokio rinka grįsto derybų arba konkursų proceso, nes pagal tiesiogines sutartis perkami kiekiai nėra grindžiami tikrąja pasiūla ir paklausa. Iš tikrųjų, energijos gamintojai ir vartotojai negali laisvai parduoti arba pirkti visos savo elektros energijos tiesiogiai. Jų veiksmai ribojami nustatant kiekybines kvotas, kurias jiems paskirsto vietos valdžios institucija.

(527)

Be to, nors dėl kainų turėtų tiesiogiai derėtis elektros energijos gamintojai ir elektros energijos vartotojai arba dėl jos turėtų būti deramasi per tarpines paslaugų bendroves, sąskaitas faktūras bendrovėms iš tiesų išrašo valstybinė elektros energijos tinklų bendrovė. Pavyzdžiui, Nacionalinės energijos administracijos Šandongo priežiūros biuro pranešime dėl 2017 m. prekybos elektros energija tiesioginių taisyklių pakeitimo nustatyta, kad „Šandongo valstybinė elektros energijos tinklų bendrovė taikys tiesioginės prekybos elektros energija mokestį“ ir kad „Šandongo valstybinė elektros energijos tinklų bendrovė išduos PVM sąskaitą faktūrą vartotojams ir elektros energijos gamybos įmonėms“.

(528)

Galiausiai visas pasirašytas tiesiogines sutartis reikia pateikti vietos valdžios institucijos registrui.

(529)

2018 m. Kinijos Vyriausybė paskelbė Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos ir Nacionalinės energijos administracijos aplinkraštį dėl aktyvaus į rinką orientuotų energijos sandorių skatinimo ir tolesnio prekybos mechanizmo tobulinimo (Fa Gua Yun Xing [2018] Nr. 1027). Tačiau Komisija pažymi, kad šis teisės aktas paskelbtas tiriamuoju laikotarpiu ir dar neįgyvendintas. Be to, nors aplinkraščiu siekiama didinti tiesioginių sandorių elektros energijos rinkoje skaičių, jame konkrečiai minimos tam tikros pramonės šakos, įskaitant statybinių medžiagų pramonę ir aukštųjų technologijų pramonę, kaip remiamos ir elektros energijos rinkos liberalizavimu besinaudojančios pramonės šakos. Visų pirma aplinkraštyje nustatyta „parama vartotojams, kurie per metus suvartoja daugiau kaip 5 mln. kWh elektros energijos, kad galėtų vykdyti tiesioginius elektros energijos sandorius su elektros energijos gamybos įmonėmis. 2018 m. bus liberalizuoti anglies, geležies ir plieno, spalvotųjų metalų, statybinių medžiagų ir kitų keturių pramonės šakų elektros energijos gamybos planai“. Be to, aplinkraštyje nurodoma „parama besiformuojančioms pramonės šakoms, kuriančioms didelę pridėtinę vertę, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų, interneto, didelių duomenų kiekių ir aukštos kokybės gamybos pramonės šakoms, taip pat įmonėms, turinčioms išskirtinių pranašumų ir savybių bei kuriančioms aukštųjų technologijų turinį, kad galėtų dalyvauti sandoriuose be įtampos lygio ir energijos vartojimo apribojimų“.

(530)

Todėl teisės aktuose numatytas atrankinis tiesioginių sandorių elektros energijos rinkoje taikymas tam tikroms pramonės šakoms, pavyzdžiui, statybinių medžiagų ir aukštųjų technologijų pramonės šakoms. Dėl tokio selektyvaus taikymo valstybė šių pramonės šakų bendrovėms taiko mažesnes elektros energijos kainas.

(531)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 dalį nagrinėjamas sumažintas elektros energijos tarifas yra subsidija, nes teikiamas finansinis indėlis – Kinijos Vyriausybė (t. y. tinklo operatorius) negauna pajamų, o susijusioms bendrovėms suteikiama nauda. Gavėjų nauda prilygsta sumai, kurią pavyksta sutaupyti dėl mažesnių elektros energijos tarifų, nes elektros energija tiekiama mažesne nei įprasta tinklo kaina, kurią moka kiti dideli pramoniniai vartotojai, negalintys naudotis tiesioginiu tiekimu. Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši schema taikoma tik įmonėms, kurios atitinka tam tikrus valstybės nustatytus pramonės politikos tikslus ir kurių produktai ar procesai nėra atmesti kaip neatitinkantys reikalavimų.

(532)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo taikoma subsidijų schema ir kad ji buvo konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje.

(533)

Atskleidus faktus Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog subjektai, tiekiantys elektros energiją, kaip įtariama, lengvatiniais tarifais, t. y. elektros energijos gamintojai ir valstybinės elektros energijos tinklų bendrovės, yra valstybinės institucijos arba veikia Vyriausybės pavedimu ar nurodymu.

(534)

Šiuo atžvilgiu, kaip paaiškinta 523–528 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pažymėjo, kad tiesioginės prekybos elektros energija sistemą ir sąlygas, kuriomis bendrovėms leidžiama dalyvauti, nustato valstybė ir įgyvendina provincijos. Iš tiesų, bendrovės turi gauti provincijos valdžios institucijų sutikimą dalyvauti tiesioginėje elektros energijos bandomojoje schemoje. Be to, kaip jau minėta 527 konstatuojamojoje dalyje, nors dėl kainų turėtų tiesiogiai derėtis elektros energijos gamintojai ir elektros energijos vartotojai arba dėl jos turėtų būti deramasi per tarpines paslaugų bendroves, sąskaitas faktūras bendrovėms išrašo valstybinė elektros energijos tinklų bendrovė. Atsižvelgdama į tai, kad tiesioginės prekybos elektros energija sistemą kuria ir kontroliuoja valstybė, o įgyvendina per provincijų valdžios institucijas, ir į tai, kad valstybinė elektros energijos tinklų bendrovė išrašo sąskaitas faktūras, Komisija padarė išvadą, kad suderėtus lengvatinius tarifus taiko valstybinės institucijos. Todėl Kinijos Vyriausybės tvirtinimas buvo atmestas.

(535)

Be to, Kinijos Vyriausybė laikėsi nuomonės, kad Komisija neįrodė, kodėl elektros energijos tiekimas taikant, kaip įtariama, lengvatinius tarifus yra konkreti subsidija, kaip apibrėžta SKP sutarties 2 straipsnyje. Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto ir Valstybės tarybos nuomonėmis dėl tolesnio elektros energijos sistemos reformos tobulinimo, kurias nurodė Komisija, nenustatomos sąlygos šią subsidiją skirti tik tam tikroms įmonėms, nes nuomonės yra ne privalomos, o tik rekomendacija. Be to, Kinijos Vyriausybė laikėsi nuomonės, kad Komisijos tvirtinimas dėl konkretaus taikymo yra nenuoseklus, nes, viena vertus, Komisija teigė, kad SPM yra skatinamoji pramonės šaka, o, kita vertus, ji teigė, kad tik kai kurios atrinktos bendrovės atitiko kriterijus dalyvauti tiesioginės prekybos elektros energija sistemoje.

(536)

Šiuo atžvilgiu, kaip nurodyta 523 konstatuojamojoje dalyje, šiuo metu ne visi dideli pramoniniai vartotojai turi galimybę sudaryti tokias tiesiogines sutartis arba įgyti teisę dalyvauti „į rinką orientuotoje prekybos elektros energija sistemoje“. Iš tiesų bendrovės turi kreiptis į provincijos valdžios institucijas, kad šios patvirtintų jų dalyvavimą bandomojoje tiesioginio elektros energijos pardavimo schemoje, ir turi atitikti tam tikrus kriterijus, pvz., „laikytis nacionalinės pramonės politikos“. Tai, kad Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto ir Valstybės tarybos nuomonės dėl tolesnio elektros energijos sistemos reformos tobulinimo gali būti de jure neprivalomos, neturi reikšmės, nes atlikus tyrimą nustatyta, kad tik tam tikros bendrovės gavo leidimą dalyvauti tiesioginės prekybos elektros energija sistemoje, todėl naudojosi sumažintomis elektros energijos kainomis. Be to, tai, kad bendrovėms, norinčioms pasinaudoti sumažintomis elektros energijos kainomis, turi būti suteiktas specialus leidimas, taip pat rodo, kad ši schema yra konkreti. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(537)

Po galutinio faktų atskleidimo viena iš CNBM grupės bendrovių nesutiko su Komisijos išvada, kad tai, jog tam tikroms bendrovėms leidžiama dalyvauti į rinką orientuotoje elektros energijos sistemoje ir pirkti elektros energiją tiesiogiai iš elektros energijos tiekėjų, o ne per valstybinį tinklą, yra Kinijos Vyriausybės „negautos pajamos“. Ši suinteresuotoji šalis nurodė, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnyje subsidija apibrėžiama taip: „Vyriausybės pajamų, kurios kitu atveju būtų gautos, yra atsisakoma arba jos nesurenkamos“, ir kad Kinijos Vyriausybė aiškiai nepardavė elektros energijos eksportuojantiems gamintojams per valstybinį tinklą, todėl Kinijos Vyriausybė negavo jokių pajamų už naudojimąsi valstybiniu tinklu.

(538)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip jau minėta 527 konstatuojamojoje dalyje, nors dėl kainų turėtų tiesiogiai derėtis elektros energijos gamintojai ir elektros energijos vartotojai arba dėl jos turėtų būti deramasi per tarpines paslaugų bendroves, sąskaitas faktūras bendrovėms visada išrašo valstybinė elektros energijos tinklų bendrovė. Todėl 534 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad, kadangi tiesioginės prekybos elektros energija sistemą kuria ir kontroliuoja valstybė, o įgyvendina provincijų valdžios institucijos, ir kad sąskaitas faktūras išrašo valstybinė elektros energijos tinklų bendrovė, suderėtus lengvatinius tarifus taiko valstybinės institucijos. Todėl pasirinktinai taikydama lengvatinius elektros energijos tarifus tik tam tikriems pramoniniams vartotojams, nors oficialiai nustatytos kainos, paprastai taikomos visiems pramoniniams vartotojams, yra didesnės, valstybė, tarpininkaujant valstybinei elektros energijos tinklų bendrovei, nesurinko pajamų iš elektros energijos pardavimo oficialiai nustatytomis kainomis. Ši praktika įvardijama taip: „Vyriausybės pajamų, kurios kitu atveju būtų gautos, yra atsisakoma arba jos nesurenkamos“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(539)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota kaip bendros elektros energijos kainos, mokėtinos taikant įprastą tinklo tarifą, ir bendros elektros energijos kainos, mokėtinos taikant lengvatinį tarifą, skirtumas.

(540)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų suma:

Elektros energijos tiekimas lengvatiniu tarifu

(541)

Remiantis Kinijos Liaudies Respublikos įmonių pelno mokesčio įstatymu (127) (toliau – ĮPM įstatymas), aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, kurioms valstybė turi skirti esminę paramą, vietoj standartinio 25 % mokesčio tarifo taikomas sumažintas 15 % įmonių pelno mokesčio tarifas.

(542)

Šios programos teisinis pagrindas – ĮPM įstatymo 28 straipsnis ir KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių (128) 93 straipsnis, taip pat:

(543)

Bendrovės, kurios gali pasinaudoti mokesčio lengvata, vykdo veiklą tam tikrose pagrindinėse aukštųjų ir naujų technologijų srityse, kurias remia valstybė, ir įgyvendina patvirtintus prioritetus valstybės remiamose aukštųjų technologijų srityse, išvardytose Aukštųjų technologijų pramonės naujausių pagrindinių prioritetinių plėtros sričių gairėse. Tose gairėse aiškiai paminėtos gamybos technologijos ir pagrindinės žaliavos stiklo, įskaitant SPM, srityje, kuri yra prioritetinė.

(544)

Be to, kad atitiktų reikalavimus, bendrovės turi tenkinti šiuos kriterijus:

(545)

Pagal šią priemonę naudą gaunančios bendrovės turi pateikti pelno mokesčio deklaracijas ir atitinkamus priedus. Faktinis naudos dydis įtrauktas į mokesčių deklaraciją.

(546)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 dalį ši mokesčio atskaita yra subsidija, nes teikiamas finansinis indėlis – Kinijos Vyriausybė negauna pajamų, o susijusioms bendrovėms suteikiama nauda.

(547)

Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai. Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši schema taikoma tik įmonėms, vykdančioms veiklą tam tikrose valstybės nustatytose prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse, kaip antai tam tikrų pagrindinių SPM sektoriaus technologijų srityje.

(548)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad ĮPM lengvatos aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms nėra konkrečios, nes teisės aktuose, pagal kuriuos veikia ši programa, aiškiai nustatyti objektyvūs tinkamumo kriterijai (129) ir šie kriterijai taikomi automatiškai, t. y. atitinkamos valdžios institucijos neturi jokios veiksmų laisvės nustatyti šį konkretų mokesčio tarifą, kai tenkinamos tinkamumo sąlygos. Kinijos Vyriausybė nurodo SKP sutarties 2 išnašą, pagal kurią tinkamumo kriterijai laikomi objektyviais, jei jie yra neutralūs, nesudaro palankesnių sąlygų tam tikroms įmonėms, yra ekonominio pobūdžio ir taikomi horizontaliai. Kinijos Vyriausybė laikėsi nuomonės, kad taip yra tinkamumo gauti šį lengvatinį mokesčio tarifą kriterijų atveju, nes galimybė naudotis šia lengvatine mokesčio norma suteikiama visoms įmonėms ir pirmenybė neteikiama jokioms įmonėms, nes visų ekonomikos sektorių bendrovės atitinka reikalavimus gauti aukštųjų ir naujų technologijų sertifikatą. Be to, Kinijos Vyriausybė nurodė Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-586/14 Xinyi PV products prieš Komisiją (130), paaiškindama, kad: „šias lengvatas kompetentingos institucijos skyrė ne savo nuožiūra, bet kai buvo įvykdytos objektyvios jų skyrimo sąlygos, t. y. atitinkama įmonė priklausė aukštųjų technologijų sektoriui (…). Bet kuriuo atveju iš Kinijos Liaudies Respublikos įmonių pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio ir šio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 93 straipsnio matyti, kad mokesčių lengvatos, suteiktos aukštųjų technologijų sektoriaus įmonėms, kaip antai pareiškėjui, ko Komisija neginčija, suteikiamos tik jei laikomasi tam tikrų objektyvių sąlygų, tiksliau, be kita ko, aptariamos įmonės veikia naujų pažangių technologijų sektoriuje, jos turi intelektinės nuosavybės teises, jų prekės ar paslaugos priklauso aukštųjų technologijų sektoriams, kuriuos konkrečiai remia valstybė, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos sudaro tam tikrą visų jų pajamų procentinę dalį ir tam tikrą visų darbuotojų dalį sudaro techniniai darbuotojai.“

(549)

Komisija su Kinijos Vyriausybės nuomone nesutiko dėl toliau nurodytų priežasčių. ĮPM mokesčio IV skyriuje pateiktos nuostatos dėl lengvatinio apmokestinimo tvarkos. ĮPM įstatymo 25 straipsnyje, kuris yra IV skyriaus apibendrinamasis straipsnis, nustatyta, kad „valstybė suteikia pelno mokesčio lengvatas įmonėms, susijusioms su pramonės šakomis ar projektais, kurių plėtrą konkrečiai remia ir skatina valstybė“. Įstatymo 28 straipsnyje, kuris taip pat yra šio skyriaus dalis, nustatyta, kad „įmonių pelno mokesčio norma aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, kurioms reikia specialios valstybės paramos, sumažinama iki 15 %“. Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 93 straipsnyje patikslinama, kad:

„Įmonių pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos „valstybės remtinos svarbios aukštųjų ir naujų technologijų įmonės“ reiškia įmones, kurioms priklauso pagrindinės intelektinės nuosavybės teisės ir kurios atitinka šias sąlygas:

(550)

Pirmiau minėtose nuostatose aiškiai nurodyta, kad sumažintas įmonių pelno mokesčio tarifas taikomas tik „valstybės remtinoms svarbioms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms“, kurioms priklauso pagrindinės intelektinės nuosavybės teisės ir kurios atitinka tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, „patenka į pagrindinių valstybės remiamų aukštųjų ir naujų technologijų sričių aprėptį“.

(551)

Kaip nurodyta 543 konstatuojamojoje dalyje, valstybės remiamos aukštųjų technologijų sritys yra išvardytos Aukštųjų technologijų pramonės naujausių pagrindinių prioritetinių plėtros sričių gairėse, o šiose gairėse kaip prioritetinė sritis aiškiai minimos gamybos technologijos ir pagrindinės stiklo žaliavos, įskaitant SPM.

(552)

Atsižvelgdama į tai, kad sumažintas įmonių pelno mokesčio tarifas taikomas tik valstybės remtinoms svarbioms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, kurios patenka į pagrindinių valstybės remiamų aukštųjų ir naujų technologijų aprėptį, Komisija padarė išvadą, kad ši priemonė nėra taikoma remiantis objektyviais kriterijais ar sąlygomis, kuriomis nesudaromos palankesnės sąlygos tam tikroms įmonėms. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad „Aukštųjų technologijų pramonės pagrindinės prioritetinės plėtros sritys“ yra tam tikru metu pagal prioritetus atrinktos aukštųjų technologijų pramonės sritys ir, tikėtina, kad laikui bėgant jos keisis. Todėl, priešingai, nei tvirtina Kinijos Vyriausybė, teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas sumažintas įmonių pelno mokesčio tarifas, nėra nustatyti objektyvūs tinkamumo kriterijai.

(553)

Dėl Teismo bylos T-586/14 išvadų Komisija pažymėjo, kad ETT sprendimą byloje C-301/16 P panaikino (131). Be to, Bendrojo Teismo pareiškimas buvo padarytas atsižvelgiant į pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 7 dalį, taigi kitomis aplinkybėmis.

(554)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad priemonė yra konkrečiai taikoma, ir atmetė Kinijos Vyriausybės tvirtinimus

(555)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota iš visų pagal įprastinį mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumos atėmus visą pagal sumažintą mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumą.

(556)

Šiai konkrečiai schemai nustatyta subsidijos suma buvo 0,88 % „Yuntianhua“ grupei ir 2,98 % – CNBM grupei.