(1)

2005 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašytas ir 2013 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendradarbiavimo susitarimas dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) (1) (toliau – Susitarimas);

(2)

2007 m. sausio 1 d. Bulgarija ir Rumunija tapo Sąjungos valstybėmis narėmis, o 2013 m. liepos 1 d. Kroatija tapo Sąjungos valstybe nare;

(3)

pagal Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį ir Kroatijos stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį dėl prisijungimo prie Susitarimo turi būti susitarta sudarant Susitarimo protokolą. Šiomis nuostatomis taikoma supaprastinta procedūra, pagal kurią Taryba, vieningai veikdama valstybių narių vardu, ir Ukraina turi sudaryti protokolą;

(4)

2006 m. spalio 23 d. ir 2012 m. rugsėjo 14 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis siekiant sudaryti Sąjungos ir jos valstybių narių sudarytų tarptautinių susitarimų protokolus;

(5)

Komisija ir Ukraina, pasikeitusios verbalinėmis notomis, sėkmingai užbaigė derybas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Bulgarijos Respublikos, Kroatijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą (toliau – Protokolas);

(6)

Protokolas turėtų būti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu pasirašytas su sąlyga, kad bus sudarytas vėliau,

(1)

COVID-19 krizė, 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta pandemija, daro ypač stiprų poveikį Sąjungos visuomenei bei Sąjungos ekonomikai ir verčia valstybes nares imtis išskirtinių priemonių;

(2)

dėl pandemijos ne tik patiriamas ekonominis ir socialinis poveikis – krizė smarkiai apkrovė valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas. Valstybėse narėse išaugo poreikiai, visų pirma medicinos įrangos ir atsargų, būtinųjų viešųjų paslaugų ir tokių medžiagų gamybos pajėgumų paklausa;

(3)

kad visa Sąjunga galėtų solidariai įveikti krizę, kai galimybes riboja spartus viruso plitimas, būtina imtis skubių ir įvairiapusių priemonių. Visų pirma tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms, jas palengvinti ir išsaugoti žmonių orumą kilus poreikiui dėl dabartinės COVID-19 krizės;

(4)

COVID-19 protrūkio pobūdis ir padariniai yra plataus masto ir tarpvalstybiniai, todėl reikalauja visapusio atsako. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES (1) įsteigtą Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (rescEU) ir kitas galiojančias Sąjungos priemones numatytos priemonės yra riboto masto, todėl neužtikrina tinkamo atsako ar nesudaro sąlygų veiksmingai švelninti plataus masto COVID-19 krizės padarinius Sąjungoje;

(5)

todėl būtina aktyvuoti skubios paramos teikimą pagal Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 (2);

(6)

siekiant sudaryti sąlygas pakankamam lankstumui, reikalingam, kad būtų užtikrintas ilgalaikis suderintas atsakas nenumatytomis aplinkybėmis, kaip yra COVID-19 krizės atveju, pavyzdžiui, medicinos priemonių, vaistų ir sveikimo priemonių tiekimas, atitinkami medicinos moksliniai tyrimai, nukrypstant nuo Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų bendrųjų finansinių taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (3) 114 straipsnio 2 dalyje, būtina užtikrinti, kad aktyvavimo laikotarpiu prisiimtus biudžeto įsipareigojimus būtų galima panaudoti teisiniams įsipareigojimams visą aktyvavimo laikotarpį prisiimti. Tai neturėtų daryti poveikio pareigai taip pat padengti atitinkamų teisinių įsipareigojimų, prisiimtų po aktyvavimo laikotarpio laikantis toje pastraipoje numatytos n+1 taisyklės, išlaidas. Pagal tokius teisinius įsipareigojimus patirtos sąnaudos turėtų būti tinkamos finansuoti visą įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpį;

(7)

siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į valstybes nares ir sudaryti joms vienodas sąlygas, būtina leisti, kad sąnaudos būtų tinkamos finansuoti atgaline data nuo skubios paramos teikimo aktyvavimo datos, įskaitant veiksmų, kurie jau užbaigti, bet buvo pradėti po tos datos, sąnaudas;

(8)

kad būtų išlaikytas antrinis skubios paramos pagal Reglamentą (ES) 2016/369 pobūdis, tokia parama turėtų tik papildyti kitą pagalbą, teikiamą pagal kitas Sąjungos priemones;

(9)

kilus COVID-19 krizei paaiškėjo, kad būtina išplėsti Reglamento (ES) 2016/369 taikymo sritį, kad būtų galima finansuoti skubiai reikalingą medicinos įrangą ir medžiagas, kaip antai dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus ir apsaugos priemones, testams reikalingas chemines medžiagas, taip pat vaistų, kitų reikmenų ir medžiagų kūrimo, gamybos ir paskirstymo sąnaudas. Taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos finansuoti veiksmus, kuriais remiami būtinieji leidimų naudoti medicinos produktus išdavimo etapai;

(10)

siekiant palengvinti staiga medikus užgriuvusią naštą ir spaudimą valstybės ištekliams dėl nepakankamų būtinųjų viešųjų paslaugų pajėgumų, taip pat palaikyti sveikatos priežiūros sistemos gyvybingumą, reikėtų finansiškai arba organizacinėmis priemonėmis remti laikiną medicinos specialistų gretų sustiprinimą ir mainus, taip pat pacientų iš kitų valstybių narių gydymą;

(11)

finansinė parama taip pat turėtų būti skiriama sveikatos priežiūros ir logistikos specialistų mokymo kursams, be kita ko, kovos su medicinos reikmenų klastotėmis klausimais;

(12)

dėl plataus masto COVID-19 padarinių būtinas skubus ir visapusiškas visų atitinkamų partnerių, įskaitant valdžios institucijas, valstybinius ir privačius pirminės ir stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, slaugos namus, dalyvavimas. Būtina imtis veiklos siekiant palengvinti sveikatos infrastruktūrai tenkantį spaudimą ir remti pažeidžiamus asmenis, priklausančius rizikos grupėms;

(13)

siekiant mažinti atsargų trūkumą, reikėtų remti būtinųjų medicinos produktų, kaip antai vaistų, diagnostinių testų, laboratorijų priemonių bei apsaugos priemonių gamybos pajėgumus ir skirti finansavimą tų produktų atsargoms palaikyti;

(14)

reikėtų finansinėmis ir (arba) organizacinėmis priemonėmis remti papildomus arba alternatyvius testavimo metodus, kad būtų padidintas pajėgumas, ir atitinkamus medicinos mokslinius tyrimus;

(15)

esant ekstremaliajai situacijai valstybių narių perkančiosios organizacijos susiduria su dideliais teisiniais ir praktiniais sunkumais pirkdamos reikmenis ar paslaugas. Kad perkančiosios organizacijos galėtų kuo geriau pasinaudoti vidaus rinkos potencialu, susijusiu su masto ekonomija ir rizikos pasidalijimu, labai svarbu padidinti Komisijos galimybes įsigyti reikmenų ar paslaugų valstybių narių vardu. Komisija turėtų būti įgaliota vykdyti atitinkamas viešųjų pirkimų procedūras. Kai valstybės narės perkančioji organizacija vykdo tam tikras viešųjų pirkimų procedūros dalis, pavyzdžiui, iš naujo paskelbia konkursą pagal preliminariąją sutartį arba skiria atskiras sutartis taikydama dinaminę pirkimo sistemą, ta perkančioji organizacija būtų ir toliau atsakinga už etapus, kuriuos ji vykdo;

(16)

esant ekstremaliajai situacijai, kai būtina vykdyti bendrą Komisijos ir vienos ar kelių valstybių narių perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų procedūrą, reikėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms įgyti ar nuomotis visus bendrai įgytus pajėgumus;

(17)

Komisijai turėtų būti leista pirkti, kaupti, perparduoti ar dovanoti atsargas ir paslaugas, įskaitant nuomą, valstybėms narėms arba Komisijos atrinktoms organizacijoms partnerėms;

(18)

todėl Reglamentas (ES) 2016/369 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(19)

valstybės narės, kaip Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1082/2013/ES (4) 5 straipsnyje nurodyto susitarimo dėl bendro pirkimo šalys, pareiškė sutinkančios, kad pagal tą straipsnį vykdomos bendro pirkimo procedūros būtų įtrauktos į šiuo reglamentu nustatytą paspartintą pirkimo procedūrą laikantis jame nustatytų sąlygų. Medicininių atsako priemonių, kurių atžvilgiu turi būti vykdomas viešasis pirkimas, rūšis ir medicininių atsako priemonių paskirstymas valstybėms narėms turėtų atitikti pagal minėtas vykdomas procedūras pasiektus susitarimus;

(20)

atsižvelgiant į dabartinės sveikatos krizės nulemtą ypatingą skubą, yra pagrįsta nedelsiant skirti ir vykdyti sutartis, susijusias su šio reglamento tikslais vykdomomis pirkimo procedūromis. Šiuo konkrečiu tikslu būtina numatyti nuo konkrečių Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 ir Sprendimo Nr. 1082/2013/ES nuostatų nukrypti leidžiančias nuostatas, perkančiajai organizacijai tokius atvejus tinkamai pagrindžiant dokumentais. Paskirstant pagal šias pirkimo procedūras įsigyjamas medicinines atsako priemones turėtų būti laikomasi paskirstymo schemos, dėl kurios valstybės narės galėjo būti susitarusios. EEE valstybės, kurios yra pasirašiusios susitarimą dėl bendro medicininių atsako priemonių pirkimo, gali sutikti, kad jų dalyvavimui ES valdomuose medicininių atsako priemonių viešuosiuose pirkimuose būtų atitinkamai taikomos šiame reglamente nustatytos taisyklės ir sąlygos. Kadangi šios nukrypti leidžiančios nuostatos nustatomos dėl dabartinės COVID-19 krizės, jos turėtų būti laikinos ir taikomos tokį patį laikotarpį, kurį aktyvuojamas skubios paramos teikimas pagal šį reglamentą;

(21)

šios priemonės bus visapusiškai naudingos tik tuo atveju, jei medicininės atsako priemonės, įsigytos taikant paspartintas bendras viešųjų pirkimų procedūras, nedelsiant pasieks valstybių narių sveikatos priežiūros tarnybas. Todėl COVID-19 protrūkio metu valstybės narės turėtų išlaikyti pagrindinius transporto srautus, visų pirma nustatant specialias prioritetines eismo juostas – žaliuosius koridorius – transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) sienos kirtimo punktuose, ir sudaryti palankesnes sąlygas krovinių vežimui oro transportu. Prireikus turėtų būti naudojami Sąjungos civilinės saugos mechanizmo transporto ištekliai. Šiuo konkrečiu tikslu būtina numatyti galimybę nukrypti nuo Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 1 straipsnio 6 dalies;

(22)

atsižvelgiant į dėl COVID-19 krizės susiklosčiusią padėtį, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(23)

siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į valstybes nares ir sudaryti joms vienodas sąlygas, taip pat teikti apsaugą nepriklausomai nuo protrūkio pradžios kiekvienoje valstybėje narėje, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2020 m. vasario 1 d.,

(1)

Transporto bendrijos steigimo sutartis (toliau – Transporto bendrijos sutartis) buvo Sąjungos pasirašyta remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2017/1937 (1). 2019 m. kovo 4 d. ji Sąjungos vardu buvo patvirtinta Tarybos sprendimu (ES) 2019/392. (2) Ji įsigaliojo 2019 m. gegužės 1 d.;

(2)

pagal Transporto bendrijos sutarties 35 straipsnį Transporto bendrijos Regioninis valdymo komitetas (toliau – valdymo komitetas) kasmet turi patvirtinti Transporto bendrijos biudžetą;

(3)

valdymo komitetas turi priimti sprendimą dėl 2020 m. Transporto bendrijos biudžeto, kad būtų užtikrintas Transporto bendrijos sutarties įgyvendinimas;

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi valdymo komitete, nes sprendimas, kurį turi priimti valdymo komitetas, būtinas tam, kad galėtų veikti Transporto bendrijos nuolatinis sekretoriatas; be to, jis turės teisinę galią Sąjungos atžvilgiu;

(5)

Komisijai suteikiami įgaliojimai laikinai vykdyti Transporto bendrijos biudžetą nekeičia šiai institucijai Europos Sąjungos sutartimi ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo suteiktų įgaliojimų esmės,