31.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/463

2020 m. kovo 24 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas („Kiwi de Corse“ (SGN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Prancūzijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Kiwi de Corse“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Kiwi de Corse“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įregistruojamas pavadinimas „Kiwi de Corse“ (SGN).

Pirmoje pastraipoje nurodytas pavadinimas – tai produkto, priklausančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 (3) XI priede nurodytai 1.6 klasei „Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti“, pavadinimas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. kovo 24 d.

Komisijos vardu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Pirmininkės pavedimu

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL C 403, 2019 11 29, p. 74.

(3) 2014 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 668/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų taikymo taisyklės (OL L 179, 2014 6 19, p. 36).

31.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/2

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/464

2020 m. kovo 26 d.

kuriuo nustatomos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 taikymo taisyklės, susijusios su dokumentais, kurie turi būti pateikti siekiant, kad atgaline data būtų pripažinti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiai, su ekologiškų produktų gamyba ir su informacija, kurią turi pateikti valstybės narės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (1), visų pirma į jo 10 straipsnio 6 dalį, 14 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio 7 dalies d punktą,

kadangi:

(1)	Reglamento (ES) 2018/848 III skyriuje nustatytos bendrosios ekologiškų produktų gamybos taisyklės, o jo II priede – išsamios gamybos taisyklės. Siekiant užtikrinti, kad to reglamento įgyvendinimo sąlygos būtų suderintos, turėtų būti nustatytos tam tikros papildomos taisyklės;

(2)

pereinant prie ekologinės gamybos metodo būtini tam tikri visų naudojamų priemonių pritaikymo laikotarpiai. Reikiamas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis prasideda anksčiausiai tada, kai ūkininkas ar veiklos vykdytojas, auginantis dumblius ar akvakultūros gyvūnus, pateikia pranešimą apie savo veiklą kompetentingoms institucijoms. Išimties atveju ir tam tikromis aplinkybėmis ankstesnis laikotarpis gali būti atgaline data pripažintas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio dalimi. Turėtų būti nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikti kompetentingoms institucijoms siekiant ankstesnio laikotarpio pripažinimo atgaline data;

(3)

siekiant užtikrinti, kad užsiimant ekologine gyvulininkyste būtų palaikomas aukštas gyvūnų gerovės lygis atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai būdingus poreikius, būtina nustatyti galvijų, avių, ožkų, arklinių ir elninių šeimų gyvūnų, kiaulių, naminių paukščių ir triušių laikymo tankį ir mažiausią jiems skirtą plotą (paviršių) uždarose patalpose ir lauko aikštelėse ir jų charakteristikas, taip pat šiems gyvūnams skirtų pastatų ir diendaržių techninius reikalavimus ir charakteristikas. Taip pat reikėtų nustatyti minimalius laikotarpius, per kuriuos žindukliai žindomi, pageidautina – motinos pienu;

(4)

siekiant užtikrinti, kad užsiimant ekologine akvakultūra būtų palaikomas aukštas gyvūnų gerovės lygis atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai būdingus poreikius, taip pat būtina nustatyti taisykles dėl konkrečių rūšių arba rūšių grupių akvakultūros gyvūnų laikymo tankio ir auginimo ir atskyrimo sistemų charakteristikų;

(5)

perdirbti ekologiški produktai turėtų būti gaminami taikant perdirbimo metodus, kuriais užtikrinama, kad visuose ekologinės gamybos etapuose būtų išlaikomos produktų ekologinės charakteristikos ir savybės. Atsižvelgiant į tai, kad ekologinėje gamyboje naudojama daugybė maisto produktų perdirbimo metodų, nustatyti išsamaus visų leidžiamų metodų sąrašo nėra galimybės. Todėl paprastai turėtų būti laikoma, kad ekologinėje gamyboje leidžiama naudoti maisto produktų perdirbimo metodus, kurie atitinka Reglamente (ES) 2018/848 nustatytus principus ir susijusias gamybos taisykles;

(6)

tačiau valstybių narių nuomonės dėl to, ar tam tikri konkrečių ekologiškų maisto produktų perdirbimo metodai atitinka Reglamente (ES) 2018/848 nustatytus konkrečių produktų gamybos principus ir susijusias gamybos taisykles, gali skirtis. Būtina nustatyti tokių metodų įvertinimo ir, jei patvirtinama, kad jie atitinka tuos principus ir gamybos taisykles, Komisijos leidimo (prireikus – tam tikromis sąlygomis) naudoti tuos metodus konkrečių maisto produktų gamybai suteikimo taisykles, kurios būtų taikomos tokiais atvejais;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 609/2013 (2) 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytiems pradinio maitinimo kūdikių mišiniams bei tolesnio maitinimo kūdikių mišiniams ir perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir kūdikiams skirtiems maisto produktams gaminti gali prireikti taikyti gamybos naudojant jonitinę ir adsorbcinę dervą metodus, kad būtų tenkinami tuo reglamentu arba remiantis to reglamento 11 straipsnio 1 dalimi priimtais teisės aktais nustatyti susijusių produktų arba produktų, kurie reglamentuojami Komisijos direktyva 2006/125/EB (3), sudėties reikalavimai. Šių kategorijų produktams gaminti būtina leisti taikyti gamybos naudojant jonitinę ir adsorbcinę dervą metodus;

(8)

kaip ir leidžiamų naudoti maisto produktų perdirbimo metodų atveju, metodai, kuriais atkuriamos perdirbant ir saugant ekologiškus pašarus prarastos savybės, ištaisomi aplaidumo perdirbant ekologiškus pašarus rezultatai arba kurie gali kitaip klaidinti dėl tikrojo šių produktų, skirtų parduoti kaip ekologiški pašarai, pobūdžio, neturėtų būti naudojami;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad ekologinėje gamyboje naudojama daugybė konkrečių pašarų perdirbimo metodų, nustatyti išsamaus visų leidžiamų metodų sąrašo nėra galimybės. Todėl ekologinėje gamyboje paprastai turėtų būti leidžiama naudoti pašarų perdirbimo metodus, kurie atitinka Reglamente (ES) 2018/848 nustatytus principus ir susijusias gamybos taisykles;

(10)

tačiau valstybių narių nuomonės dėl to, ar tam tikri konkrečių ekologiškų pašarų perdirbimo metodai atitinka Reglamente (ES) 2018/848 nustatytus principus ir susijusias gamybos taisykles, gali skirtis. Būtina nustatyti tokių metodų įvertinimo ir, jei patvirtinama, kad jie atitinka tuos principus ir susijusias gamybos taisykles, Komisijos leidimo (prireikus – tam tikromis sąlygomis) naudoti tuos metodus konkrečių pašarų gamybai suteikimo taisykles, kurios būtų taikomos tokiais atvejais;

(11)

ekologinėje gamyboje turėtų būti naudojama ekologiška augalų dauginamoji medžiaga, ekologiškai auginami gyvūnai ir ekologinės akvakultūros gyvūnų jaunikliai. Siekdamos padėti ekologinės gamybos veiklos vykdytojams rasti informacijos apie galimybę rinkoje gauti ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos, ekologiškai auginamų gyvūnų ir ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklių, visos valstybės narės turėtų įdiegti sistemas, kurios sudarytų sąlygas veiklos vykdytojams, kurie prekiauja ekologiška ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamąja medžiaga, ekologiškai auginamais gyvūnais arba ekologinės akvakultūros gyvūnų jaunikliais, viešai teikti informaciją apie tiekiamas prekes. Visų pirma, turėtų būti viešai skelbiama išsami informacija apie tai, kokias rūšis jie gali tiekti pakankamais kiekiais ir per pagrįstus terminus. Kartą per metus valstybės narės turėtų pateikti Komisijai tokios informacijos suvestinę, taip pat informaciją apie nukrypti leidžiančias nuostatas, pritaikytas dėl pasiūlos trūkumo;

(12)	reikalavimas rinkti informaciją apie ekologišką ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamąją medžiagą ir ja keistis netaikomas informacijai apie sėjinukus. Todėl, siekiant užtikrinti suderintą požiūrį, tikslinga nustatyti sėjinukų apibrėžtį;

(13)

siekdamos padėti patenkinti poreikį naminių paukščių jauniklių ir paršelių iki 35 kg mitybos racioną papildyti konkrečiais baltyminiais junginiais, valstybės narės gali leisti iki 2025 m. gruodžio 31 d. į naminių paukščių ir kiaulių mitybos racioną laikantis griežtų sąlygų įtraukti neekologiškus baltyminius pašarus. Siekdama palaipsniui nutraukti šių atitinkamų nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimą ir taikydama Reglamento (ES) 2018/848 53 straipsnio 6 dalies c punktą, Komisija turėtų stebėti tų nuostatų taikymą, atsižvelgdama į galimybės Sąjungos rinkoje gauti ekologiškų baltyminių pašarų pokyčius. Tuo tikslu Komisija turėtų parengti konkretų klausimyną, o valstybės narės turėtų kasmet jį užpildyti ir pateikti Komisijai; jame būtų apibendrinama susijusi surinkta informacija apie galimybę gauti ekologiškų baltyminių pašarų ir naminių paukščių bei kiaulių augintojams išduotus leidimus naudoti neekologiškus baltyminius pašarus;

(14)

valstybės narės taip pat gali sukurti panašią sistemą, skirtą informuoti apie galimybę gauti ekologinei gamybai pritaikytų veislių ir linijų arba ekologiškų vištaičių. Atsižvelgiant į galimą laipsnišką nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su neekologiškai augintų gyvūnų arba vištaičių naudojimu, galiojimo nutraukimą, svarbu rinkti duomenis apie galimybę gauti ekologiškai auginamų veislių ir linijų, specialiai atrinktų atsižvelgiant į ekologinės gamybos principus ir tikslus. Todėl būtina nustatyti suderintų duomenų, kuriuos valstybės narės turi pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, teikimo taisykles;

(15)

siekdami atitikti šiame reglamente nustatytus naujus konkrečius techninius reikalavimus, susijusius su gyvulių laikymo tankiu, gyvūnams skirtų patalpų ir susijusios įrangos konstrukcinėmis charakteristikomis, turimais plotais, žemėtvarka ir bendra valdos produktyvumo sistema, veiklos vykdytojai, užsiimantys gyvulininkyste pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 (4) ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 889/2008 (5), turės pritaikyti savo gamybos sistemas. Šie pritaikymo darbai truks nevienodai, priklausomai nuo intervencinių priemonių, kurių bus būtina imtis siekiant patenkinti šiame reglamente nustatytus naujus reikalavimus, masto, kartu atsižvelgiant į vykdomą gamybą;

(16)

visų pirma, siekiant įgyvendinti nuostatas, susijusias su vištaičių ir gaidžiukų laikymo tankiu, mažiausiu jiems skirtu plotu uždarose patalpose ir lauko aikštelėse, didžiausiu paukštidžių diendaržių ribų išplėtimu, didžiausiu daugiaaukščių paukštidžių aukštų skaičiumi ir veiksminga tokioms paukštidėms skirta mėšlo šalinimo sistemos įranga, tam tikrose valdose arba gamybos vienetuose, kuriuose gamyba iki šiol buvo vykdoma laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008, gali prireikti didelių darbų ir investicijų, pavyzdžiui, rekonstruoti gyvūnams skirtas patalpas ir įsigyti žemės arba visiškai atnaujinti tas patalpas. Todėl, kad šios valdos arba gamybos vienetai galėtų atlikti būtinus pritaikymo darbus, kad būtų patenkinti naujieji reikalavimai, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris truktų ne ilgiau kaip 8 metus nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(17)

siekiant įgyvendinti reikalavimą dėl kiaulėms skirtų lauko aikštelių mažiausios procentinės kieta danga dengto paviršiaus ploto dalies, valdose arba gamybos vienetuose, kuriuose gamyba iki šiol buvo vykdoma laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008, gali prireikti rekonstruoti išorės įrenginius ir atlikti mėšlo surinkimo sistemos pakeitimų. Todėl, kad šios valdos arba gamybos vienetai galėtų atlikti būtiną gyvūnams skirtų išorės patalpų kapitalinę renovaciją arba pakeisti įrangą, kad būtų patenkinti naujieji reikalavimai, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris truktų ne ilgiau kaip 8 metus nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(18)

be to, siekiant įgyvendinti reikalavimą dėl landų, esančių tarp stoginių ir uždarų paukštidės patalpų, ilgio, dėl penimiems naminiams paukščiams, išskyrus rūšies Gallus gallus, skirtų tvirtų pertvarų, taip pat konkrečius reikalavimus dėl laktų ir pakeltų tupyklų, valdose, kuriose gamyba iki šiol buvo vykdoma laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008, gali prireikti didelių pritaikymo darbų, pavyzdžiui, renovuoti dalį gyvūnams skirtų patalpų ir įsigyti naujos įrangos. Todėl, kad šios valdos arba gamybos vienetai galėtų atlikti būtinus gyvūnams skirtų patalpų pritaikymo darbus arba pakeisti įrangą, kad būtų patenkinti naujieji reikalavimai, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris truktų ne ilgiau kaip 3 metus nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(19)

galiausiai, pritaikius mažiausio uždarų patalpų paviršiaus ploto apskaičiavimo metodą paukštidėms su lauke esančia pastato dalimi, valdose, kuriose gamyba iki šiol buvo vykdoma laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008, gali prireikti pritaikymo darbų, pavyzdžiui, smarkiai sumažinti naminių paukščių laikymo tankį arba renovuoti pastatus. Todėl, kad šios valdos arba gamybos vienetai galėtų atlikti būtinus savo verslo planų pakeitimus arba gyvūnams skirtų patalpų pritaikymo darbus, kad būtų patenkinti naujieji reikalavimai, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris truktų ne ilgiau kaip 3 metus nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(20)	siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo Reglamento (ES) 2018/848 taikymo dienos;

(21)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

PERĖJIMAS PRIE EKOLOGINĖS GAMYBOS

1 straipsnis

Dokumentai, kurie turi būti pateikti siekiant ankstesnio laikotarpio pripažinimo atgaline data

1. Taikydamas Reglamento (ES) 2018/848 10 straipsnio 3 dalies a punktą, veiklos vykdytojas valstybės narės, kurioje vykdoma veikla ir kurioje to veiklos vykdytojo valdai taikoma kontrolės sistema, kompetentingoms institucijoms pateikia susijusių kompetentingų institucijų išduotus oficialius dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypams, dėl kurių prašoma pripažinti ankstesnį laikotarpį atgaline data, buvo taikomos priemonės, apibrėžtos programoje, įgyvendintoje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 (6), ir kad tuose žemės sklypuose nebuvo naudoti kiti nei ekologinėje gamyboje leidžiami naudoti produktai ar medžiagos.

2. Taikydamas Reglamento (ES) 2018/848 10 straipsnio 3 dalies b punktą, veiklos vykdytojas valstybės narės, kurioje vykdoma veikla ir kurioje to veiklos vykdytojo valdai taikoma kontrolės sistema, kompetentingoms institucijoms pateikia toliau nurodytus dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypai buvo natūralios gamtinės zonos arba žemės ūkio paskirties žemės plotai ir juose bent trejus metus nebuvo naudoti ekologinėje gamyboje pagal Reglamentą (ES) 2018/848 draudžiami produktai ar medžiagos:

a)	žemėlapius, kuriuose aiškiai nurodyti visi žemės sklypai, dėl kurių teikiamas prašymas dėl pripažinimo atgaline data, informacija apie bendrą tų žemės sklypų plotą ir, jei taikoma, apie vykdomos gamybos pobūdį ir apimtį, taip pat tų sklypų geografinės buvimo vietos koordinatės, jei jos turimos;

kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos atliktą išsamią rizikos analizę, atliktą siekiant įvertinti, ar žemės sklype, dėl kurio teikiamas prašymas dėl pripažinimo atgaline data, bent trejus metus nebuvo naudoti produktai ar medžiagos, kurių negalima naudoti ekologinėje gamyboje, visų pirma atsižvelgiant į bendro ploto, su kuriuo susijęs prašymas, dydį ir į agronominę praktiką, kuri tuo laikotarpiu buvo taikoma kiekviename žemės sklype, dėl kurio teikiamas prašymas;

akredituotųjų laboratorijų atliktų dirvožemio ir (arba) augalų mėginių, kuriuos kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga paėmė iš kiekvieno žemės sklypo, kuris, remiantis b punkte nurodyta išsamia rizikos analize, buvo nurodytas kaip galintis būti užterštas, nes buvo apdorotas produktais ir medžiagomis, kurių neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, laboratorinės analizės rezultatus;

d)	kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos patikrinimo ataskaitą, parengtą atlikus veiklos vykdytojo fizinį patikrinimą siekiant patikrinti apie žemės sklypus, dėl kurių teikiamas prašymas dėl pripažinimo atgaline data, surinktos informacijos nuoseklumą;

e)	kitus susijusius dokumentus, kuriuos kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga mano esant būtinus prašymui dėl pripažinimo atgaline data įvertinti;

kontrolės institucijos arba kontrolės įstaigos baigiamąjį raštišką pareiškimą, kuriame būtų nurodyta, ar pripažinimas atgaline data, kad ankstesnis laikotarpis yra perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio dalis, yra pagrįstas, ir būtų nurodyta, nuo kada kiekvienas susijęs žemės sklypas laikomas ekologišku, taip pat būtų nurodytas bendras žemės sklypų, dėl kurių atgaline data pripažįstamas laikotarpis, plotas.

II SKYRIUS

GYVULIAI

1 SKIRSNIS

GALVIJAI, AVYS, OŽKOS IR ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAI

2 straipsnis

Minimalus žindymo motinos pienu laikotarpis

Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.4.1 punkto g papunktyje nurodytas minimalus laikotarpis, per kurį žindukliai žindomi, pageidautina – motinos pienu, yra:

a)	galvijams ir arklinių šeimos gyvūnams: 90 dienų po gimimo;

b)	avims ir ožkoms: 45 dienos po gimimo.

3 straipsnis

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas

Galvijų, avių, ožkų ir arklinių šeimų gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas yra toks, koks nustatytas I priedo I dalyje.

4 straipsnis

Mažiausio uždarų patalpų ploto charakteristikos ir techniniai reikalavimai

Bent pusę I priedo I dalyje galvijams, avims, ožkoms ir arklinių šeimos gyvūnams nustatyto mažiausio uždarų patalpų ploto sudaro kieta danga, t. y. ne lentelės arba grotelės.

2 SKIRSNIS

ELNINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAI

5 straipsnis

Minimalus žindymo motinos pienu laikotarpis

Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.4.1 punkto g papunktyje nurodytas minimalus laikotarpis, per kurį elninių šeimos žindukliai žindomi, pageidautina – motinos pienu, yra 90 dienų po gimimo.

6 straipsnis

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias lauko aikštelių plotas

Elninių šeimos gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas lauko aikštelių plotas yra toks, koks nustatytas I priedo II dalyje.

7 straipsnis

Aptvertų teritorijų arba aptvarų charakteristikos ir reikalavimai

1. Elninių šeimos gyvūnai laikomi aptvertose teritorijose arba aptvaruose, kuriuose gali ganytis, kai tik leidžia sąlygos.

2. Aptvertos teritorijos arba aptvarai sukonstruojami taip, kad skirtingų rūšių elninių šeimos gyvūnus prireikus būtų galima atskirti.

3. Kiekvieną aptvertą teritoriją arba aptvarą galima padalyti į dvi dalis arba kiekvienas jų ribojasi su kita aptverta teritorija arba aptvaru, kad būtų galima paeiliui atlikti kiekvienos dalies, aptvertos teritorijos arba aptvaro priežiūrą.

8 straipsnis

Priedangų ir diendaržių augmenijos reikalavimai ir jų charakteristikos

1. Elninių šeimos gyvūnams įrengiamos priedangos, kuriomis užtikrinama vizualinė apsauga ir apsauga nuo nepalankių oro sąlygų, pageidautina – gamtinės pastogės, kaip antai užtikrinant, kad aptvertoje teritorijoje arba aptvare būtų medžių ir krūmų grupių, į tą aptvertą teritoriją ar aptvarą patektų miškų teritorijos dalis arba pamiškės; jeigu tokios apsaugos neįmanoma pakankamai užtikrinti visus metus, įrengiamos dirbtinės pastogės.

2. Elninių šeimos gyvūnams skirtos aptvertos teritorijos arba aptvarai aprūpinami tokiais įrenginiais arba apželdinami tokia augmenija, kad gyvūnai galėtų valyti ragų odą.

3. Elninių šeimos gyvūnų patelėms vėlyvuoju nėštumo etapu ir dvi savaites po atsivedimo sudaromos sąlygos patekti į augmenija apaugusius plotus, kur jos galėtų paslėpti savo jauniklius.

4. Aptvertas teritorijas arba aptvarus juosiančios tvoros sukonstruojamos taip, kad elninių šeimos gyvūnai negalėtų ištrūkti.

3 SKIRSNIS

KIAULĖS

9 straipsnis

Minimalus žindymo motinos pienu laikotarpis

Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.4.1 punkto g papunktyje nurodytas minimalus laikotarpis, per kurį paršeliai žindukliai žindomi, pageidautina – motinos pienu, yra 40 dienų po gimimo.

10 straipsnis

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas

Kiaulių laikymo tankis ir mažiausias joms skirtas uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas yra toks, koks nustatytas I priedo III dalyje.

11 straipsnis

Mažiausio uždarų patalpų ir lauko aikštelių ploto charakteristikos ir techniniai reikalavimai

Bent pusę I priedo III dalyje nustatyto mažiausio uždarų patalpų ir lauko aikštelių ploto sudaro kieta danga, t. y. ne lentelės arba grotelės.

12 straipsnis

Diendaržių augmenijos reikalavimai ir charakteristikos

1. Įrengiami kiaulėms patrauklūs diendaržiai. Kai įmanoma, jie visų pirma įrengiami laukuose, kuriuose yra medžių ar miško.

2. Diendaržiuose sudaromos lauko sąlygos, iš jų taip pat suteikiama galimybė patekti į pastoges ir pasirūpinama priemonėmis, kurios leidžia reguliuoti kiaulių kūno temperatūrą.

4 SKIRSNIS

NAMINIAI PAUKŠČIAI

13 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	penimi naminiai paukščiai – mėsai auginami naminiai paukščiai;

b)	pulkas (kalbant apie paukštidės dalis) – kartu laikomų paukščių, nemaišomų su kitų rūšių naminiais paukščiais, būrys, kuriam skirtos atskiros uždaros patalpos ir lauko aikštelės;

c)	gaidžiukas – mėsai auginamas vištų dedeklių linijos vyriškos lyties viščiukas;

d)	pularda – mėsai auginama rūšies Gallus gallus vištaitė, papjaunama sulaukusi ne mažiau kaip 120 dienų.

14 straipsnis

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas

Naminių paukščių laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas yra toks, koks nustatytas I priedo IV dalyje.

15 straipsnis

Paukštidžių charakteristikos ir techniniai reikalavimai

1. Paukštidės įrengiamos taip, kad visi paukščiai galėtų lengvai patekti į diendaržius. Šiuo tikslu taikomos šios taisyklės:

a)	paukštidės išorinėje sienoje įrengiamos įėjimo (išėjimo) landos, per kurias patenkama tiesiai į diendaržius;

b)	kiekviena įėjimo (išėjimo) landa yra paukščiams tinkamo dydžio;

c)	paukščiai landas gali pasiekti be jokių kliūčių;

d)	bendras paukštidės išorinėje sienoje esančių landų ilgis 100 m2 mažiausio uždarų paukštidės patalpų ploto naudingo ploto yra ne mažesnis kaip 4 m;

e)	jei landos yra aukščiau grindų lygio, įrengiama rampa.

2. Paukštidėms su stoginėmis šios taisyklės:

a)	išorinėse sienose tarp uždarų paukštidės patalpų ir stoginės ir tarp stoginės ir diendaržio įrengiamos įėjimo (išėjimo) landos, per kurias galima lengvai patekti atitinkamai į stoginę arba į diendaržį;

b)	bendras landų iš uždarų paukštidės patalpų į stoginę ilgis 100 m2 mažiausio uždarų paukštidės patalpų ploto naudingo ploto yra ne mažesnis kaip 2 m, o bendras landų iš stoginės į daržinę ilgis 100 m2 mažiausio uždarų paukštidės patalpų ploto naudingo ploto yra ne mažesnis kaip 4 m;

apskaičiuojant I priedo IV dalyje nustatytą gyvūnų laikymo tankį ir mažiausią uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotą naudingas stoginės plotas neįtraukiamas. Tačiau lauke esanti naminiams paukščiams skirto pastato papildoma stogu dengta dalis, izoliuota taip, kad joje nebūtų lauko sąlygų, gali būti įtraukiama apskaičiuojant I priedo IV dalyje nustatytą gyvūnų laikymo tankį ir mažiausią uždarų patalpų plotą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

i)	ta pastato dalis visiškai prieinama visą parą;

ii)	ji atitinka Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.6.1 ir 1.6.3 punktuose nustatytus reikalavimus;

iii)	ji įrengta laikantis šios dalies a ir b punktuose stoginių landoms nustatytų reikalavimų;

d)	naudingas stoginės plotas į Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.9.4.4 punkto m papunktyje nurodytą penimiems naminiams paukščiams skirtų paukštidžių bendrą naudingą plotą neįtraukiamas.

3. Paukštidėse, kurios padalytos į atskiras dalis, kad būtų įkurdinti keli pulkai:

a)	dalys atskiriamos taip, kad nebūtų sąlyčio su kitais pulkais ir kad skirtingiems pulkams priklausantys paukščiai paukštidėje negalėtų susimaišyti;

taikomi šie didžiausi pulko, kurį galima laikyti vienoje paukštidės dalyje, dydžiai:

i)	3 000 tėvinių rūšies Gallus gallus paukščių;

ii)	10 000 vištaičių;

iii)	4 800 penimų rūšies Gallus gallus naminių paukščių;

iv)	2 500 kaplūnų (kastruotų gaidžių);

v)	4 000 pulardų;

vi)	2 500 kalakutų;

vii)	2 500 žąsų;

viii)

Pekino ančių: 3 200 gaigalų arba 4 000 ančių;

ix)	muskusinių ančių: 3 200 gaigalų arba 4 000 ančių,

x)	mulardinių ančių: 3 200 gaigalų arba 4 000 ančių;

xi)	5 200 perlinių vištų;

c)	penimiems naminiams paukščiams, išskyrus rūšies Gallus Gallus naminius paukščius, skirtos dalys atskiriamos tvirtomis pertvaromis; šiomis tvirtomis pertvaromis nuo grindų iki stogo fiziškai visiškai atskiriama kiekviena paukštidės dalis;

d)	tėviniams rūšies Gallus gallus paukščiams, vištoms dedeklėms, vištaitėms, gaidžiukams ir penimiems rūšies Gallus gallus naminiams paukščiams skirtos dalys atskiriamos tvirtomis pertvaromis, pusiau uždaromis pertvaromis arba tinklais ar tinkleliais.

4. Paukštidėse gali būti naudojamos daugiaaukštės sistemos. Taikomos šios daugiaaukščių sistemų naudojimo taisyklės:

a)	daugiaaukštės sistemos gali būti naudojamos tik tėviniams rūšies Gallus gallus paukščiams, vištoms dedeklėms, vištaitėms, auginamoms kiaušiniams dėti, ir vištaitėms, iš kurių auginami tėviniai paukščiai ir gaidžiukai, auginti;

b)	daugiaaukštes sistemas sudaro ne daugiau kaip trys aukštai naudingo ploto, įskaitant pirmą (ant žemės esantį) aukštą;

c)	viršutiniai aukštai įrengiami taip, kad ant apatiniuose aukštuose esančių paukščių nebyrėtų mėšlas; juose įrengiama veiksminga mėšlo šalinimo sistema;

d)	visi aukštai įrengiami taip, kad paukščius būtų lengva patikrinti;

e)	daugiaaukštės sistemos įrengiamos taip, kad visi paukščiai galėtų laisvai judėti ir lengvai patekti į skirtingus aukštus arba į tarpinius plotus;

f)	daugiaaukštės sistemos įrengiamos taip, kad visi paukščiai galėtų vienodai lengvai patekti į diendaržius.

5. Paukštidėse įrengiamos laktos ir (arba) pakeltos tupyklos. Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos paukščiams prieinamos nuo ankstyvo amžiaus; jų matmenys ar proporcijos atitinka I priedo IV dalyje nurodytą būrio ir paukščių dydį.

6. Naminiams paukščiams gali būti įrengiamos kilnojamosios paukštidės su sąlyga, kad per auginimo ciklą jos būtų reguliariai perkeliamos siekiant užtikrinti, kad paukščiams būtų prieinama pakankamai augmenijos, ir bent jau prieš kiekvieną naują naminių paukščių partiją. I priedo IV dalies 4–9 skirsniuose nustatytas naminių paukščių laikymo tankis gali būti padidintas daugiausia iki 30 kg gyvojo svorio viename kvadratiniame metre, jeigu kilnojamosios paukštidės grindų plotas neviršija 150 m2.

16 straipsnis

Diendaržių augmenijos reikalavimai ir charakteristikos

1. Įrengiami naminiams paukščiams patrauklūs diendaržiai, kurie yra visiškai prieinami visiems paukščiams.

2. Paukštidžių, kurios padalytos į atskiras dalis, kad būtų įkurdinti keli pulkai, kiekvienai daliai skirti diendaržiai atskiriami siekiant užtikrinti, kad nebūtų sąlyčio su kitais pulkais ir kad skirtingiems pulkams priklausantys paukščiai nesusimaišytų.

3. Didžiąją naminiams paukščiams skirtų diendaržių ploto dalį dengia įvairių rūšių augmenija.

4. Visoje diendaržių teritorijoje paukščiams įrengiama pakankamai priedangų arba pastogių, arba joje turi būti pakankamai krūmų arba medžių, kad paukščiai galėtų tolygiai naudotis visu diendaržiu.

5. Diendaržių augmenija reguliariai prižiūrima, siekiant mažinti galimą maistingųjų medžiagų perteklių.

6. Diendaržių ribos yra ne toliau kaip už 150 m nuo artimiausios įėjimo (išėjimo) į paukštidę landos. Tačiau atstumą iki artimiausios įėjimo (išėjimo) į pastatą landos leidžiama padidinti iki 350 m, jei visoje diendaržio teritorijoje tolygiai išdėstyta pakankamai nuo nepalankių oro sąlygų ir plėšrūnų saugančių pastogių (ne mažiau kaip po keturias pastoges viename hektare). Žąsims skirtame diendaržyje sudaromos sąlygos šiems paukščiams lesti žolę.

5 SKIRSNIS

TRIUŠIAI

17 straipsnis

Minimalus žindymo motinos pienu laikotarpis

Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.4.1 punkto g papunktyje nurodytas minimalus laikotarpis, per kurį triušiai žindukliai žindomi, pageidautina – motinos pienu, yra 42 dienos po gimimo.

18 straipsnis

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas

Triušių laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas uždarų patalpų ir lauko aikštelių plotas yra toks, koks nustatyta I priedo V dalyje.

19 straipsnis

Kilnojamųjų arba stacionarių statinių charakteristikos ir techniniai reikalavimai

1. Ganymo sezonu triušiai laikomi ganyklose įrengtuose kilnojamuosiuose arba stacionariuose statiniuose, iš kurių galima patekti į ganyklą.

2. Ne ganymo sezonu triušiai gali būti laikomi stacionariuose statiniuose, iš kurių galima patekti į lauko aptvarą su augmenija, pageidautina – ganyklų.

3. Ganyklose įrengti kilnojamieji statiniai perkeliami kuo dažniau, kad būtų kuo daugiau naudojamos ganyklos, ir įrengiami taip, kad triušiai galėtų ganytis ant žemės.

20 straipsnis

Uždarų patalpų ir lauko aikštelių charakteristikos ir techniniai reikalavimai

1. Stacionarių ir kilnojamųjų statinių uždaros patalpos įrengiamos taip, kad:

a)	būtų pakankamo aukščio, kad visi triušiai galėtų stovėti stačiomis ausimis;

b)	patalpose būtų galima apgyvendinti skirtingas triušių grupes ir išsaugoti veislių grynumą prieš triušius pradedant penėti;

c)	dėl konkrečių su gyvūnų gerove susijusių priežasčių nuo grupės ribotą laikotarpį būtų galima atskirti patinus ir nėščias bei reprodukcijai skirtas triušių pateles su sąlyga, kad atskirti triušiai galėtų palaikyti akių kontaktą su kitais triušiais;

d)	patelė galėtų palikti lizdą ir grįžti į jį pažindyti jauniklių;

patalpose:

i)	visų kategorijų triušiams įrengiama pakankamai pastogių, įskaitant tamsias slėptuves;

ii)	visoms patelėms sudaroma galimybė patekti į lizdus bent vieną savaitę prieš numatomą atsivedimo dieną ir bent iki jauniklių žindymo laikotarpio pabaigos;

iii)	sudaroma galimybė į lizdus patekti pakankamam skaičiui jauniklių, vienai žindamai patelei su jaunikliais parūpinant ne mažiau kaip vieną lizdą;

iv)	parūpinama triušiams graužti tinkamų medžiagų.

2. Įrenginių su stacionariais statiniais lauko aikštelė įrengiama taip, kad:

a)	joje būtų pakankamas skaičius paaukštintų platformų, kurios būtų vienodai išdėstytos per visą mažiausią jos plotą;

b)	ji būtų aptverta pakankamai aukštomis ir giliai įkastomis tvoromis, kad iš aikštelės nebūtų galima ištrūkti per tas tvoras peršokus arba po jomis pasirausus;

c)	jeigu dalis lauko aikštelės padengta betonine danga, iš tos dalies turėtų būti lengva patekti į lauko aptvarą su augmenija. Jeigu tokios galimybės nėra, betonine danga padengtos dalies plotas negali būti įtraukiamas apskaičiuojant mažiausią lauko aikštelės plotą;

lauko aikštelėje:

i)	visų kategorijų triušiams įrengiama pakankamai pastogių, įskaitant tamsias slėptuves;

ii)	parūpinama triušiams graužti tinkamų medžiagų.

21 straipsnis

Diendaržių augmenijos reikalavimai ir charakteristikos

1. Lauko aptvarų augmenija reguliariai prižiūrima taip, kad būtų patraukli triušiams.

2. Ganymo laikotarpiu vykdoma nuolatinė ganyklų rotacija ir tokia ganyklų priežiūra, kad triušių ganymas vyktų kuo optimaliau.

III SKYRIUS

AKVAKULTŪROS GYVŪNAI

22 straipsnis

Konkrečioms akvakultūros gyvūnų rūšims arba rūšių grupėms taikomos išsamios taisyklės

Akvakultūros gyvūnus auginantys veiklos vykdytojai laikosi II priede nustatytų konkrečioms akvakultūros gyvūnų rūšims arba rūšių grupėms taikomų išsamių taisyklių, susijusių su akvakultūros gyvūnų laikymo tankiu ir konkrečiomis auginimo ir atskyrimo sistemų charakteristikomis.

IV SKYRIUS

PERDIRBTAS MAISTAS IR PAŠARAI

23 straipsnis

Leidžiami maisto produktų perdirbimo metodai

1. Ekologinėje gamyboje leidžiama naudoti tik tuos maisto produktų perdirbimo metodus, kurie atitinka Reglamento (ES) 2018/848 II skyriuje nustatytus principus, visų pirma 7 straipsnyje nustatytus ekologiškų maisto produktų perdirbimui taikomus atitinkamus konkrečius principus, to reglamento III skyriuje nustatytas atitinkamas taisykles ir to reglamento II priedo IV dalyje nustatytas išsamias gamybos taisykles.

2. Nepažeidžiant Reglamento (ES) 2018/848 II priedo VI dalies 3 punkto, taikyti gamybos naudojant jonitinę ir adsorbcinę dervą metodus leidžiama ruošiant šių produktų ekologiškas žaliavas:

a)	produktų, nurodytų atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 609/2013 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, jeigu taikyti tuos metodus būtina siekiant atitikti tame reglamente ir pagal to reglamento 11 straipsnio 1 dalį priimtuose aktuose atitinkamiems produktams nustatytus reikalavimus, arba

b)	pagal Direktyvą 2006/125/EB reglamentuojamų produktų, jeigu taikyti tuos metodus būtina siekiant atitikti tos direktyvos reikalavimus.

3. Kai valstybė narė mano, kad reikėtų įvertinti, ar konkretus metodas atitinka 1 dalyje nurodytus principus ir taisykles, arba kad į šį reglamentą reikėtų įtraukti tam tikras konkrečias to metodo naudojimo sąlygas, ji gali paprašyti Komisijos atlikti tokį įvertinimą. Tuo tikslu ji perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms dokumentus, kuriuose nurodomi tokios atitikties motyvai arba tos konkrečios sąlygos, ir užtikrina, kad tie dokumentai būtų viešai prieinami laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl duomenų apsaugos.

Komisija reguliariai skelbia visus pirmoje pastraipoje nurodytus prašymus.

4. Komisija atlieka 3 dalyje nurodytų dokumentų analizę. Jeigu atlikusi analizę Komisija prieina prie išvados, kad dokumentuose apibūdintas metodas atitinka 1 dalyje nurodytus principus ir taisykles, Komisija iš dalies pakeičia šį reglamentą, siekdama aiškiai suteikti leidimą naudoti dokumentuose nurodytą metodą arba į šį reglamentą įtraukti konkrečias jo naudojimo sąlygas.

5. Komisija peržiūri leidimus naudoti ekologiškų maisto produktų perdirbimo metodus, įskaitant jų apibūdinimą ir naudojimo sąlygas, vos tik gaunama naujų įrodymų arba kai jų pateikia valstybė narė.

24 straipsnis

Leidžiami pašarų perdirbimo metodai

1. Ekologinėje gamyboje leidžiama naudoti tik tuos pašarų perdirbimo metodus, kurie atitinka Reglamento (ES) 2018/848 II skyriuje nustatytus principus, visų pirma 8 straipsnyje nustatytus ekologiškų pašarų perdirbimui taikomus atitinkamus konkrečius principus, to reglamento III skyriuje nustatytas atitinkamas taisykles ir to reglamento II priedo V dalyje nustatytas išsamias gamybos taisykles ir kuriais nėra atkuriamos perdirbant ir saugant ekologiškus pašarus prarastos savybės, nėra ištaisomi aplaidumo perdirbant rezultatai arba kurie kitaip neklaidina dėl tikrojo šių produktų pobūdžio.

2. Kai valstybė narė mano, kad reikėtų įvertinti, ar konkretus metodas atitinka 1 dalyje nurodytus principus ir taisykles, arba kad į šį reglamentą reikėtų įtraukti tam tikras konkrečias to metodo naudojimo sąlygas, ji gali paprašyti Komisijos atlikti tokį įvertinimą. Tuo tikslu ji perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms dokumentus, kuriuose nurodomi tokios atitikties motyvai arba tos konkrečios sąlygos, ir užtikrina, kad tie dokumentai būtų viešai prieinami laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl duomenų apsaugos.

Komisija reguliariai skelbia visus pirmoje pastraipoje nurodytus prašymus.

3. Komisija atlieka 2 dalyje nurodytų dokumentų analizę. Jeigu atlikusi analizę Komisija prieina prie išvados, kad dokumentuose apibūdintas metodas atitinka 1 dalyje nurodytus principus ir taisykles, Komisija iš dalies pakeičia šį reglamentą, siekdama aiškiai suteikti leidimą naudoti dokumentuose nurodytą metodą arba į šį reglamentą įtraukti konkrečias jo naudojimo sąlygas.

4. Komisija peržiūri leidimus naudoti ekologiškų pašarų perdirbimo metodus, įskaitant jų apibūdinimą ir naudojimo sąlygas, vos tik gaunama naujų įrodymų arba kai jų pateikia valstybė narė.

V SKYRIUS

INFORMACIJA APIE GALIMYBĘ RINKOJE GAUTI EKOLOGIŠKOS IR PERĖJIMO PRIE EKOLOGINĖS GAMYBOS LAIKOTARPIO AUGALŲ DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS, EKOLOGIŠKAI AUGINAMŲ GYVŪNŲ IR EKOLOGINĖS AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ JAUNIKLIŲ

25 straipsnis

Informacija, kurią turi pateikti valstybės narės

1. Valstybės narės teikia informaciją pagal Reglamento (ES) 2018/848 53 straipsnio 6 dalies a punktą naudodamosi reglamento 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta duomenų baze ir 26 straipsnio 2 dalyje bei, kai taikoma, 26 straipsnio 3 dalyse nurodytomis sistemomis, laikydamosi šio reglamento III priedo I dalyje nustatytų specifikacijų.

2. Valstybės narės teikia informaciją pagal Reglamento (ES) 2018/848 53 straipsnio 6 dalies b punktą, susijusią su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, taikytomis remiantis to reglamento II priedo I dalies 1.8.5 punktu ir to priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktais, laikydamosi šio reglamento III priedo II dalyje nustatytų specifikacijų.

3. Atsakydamos į klausimyną, kurį valstybėms narėms kasmet pateikia Komisija, valstybės narės teikia informaciją pagal Reglamento (ES) 2018/848 53 straipsnio 6 dalies c punktą apie galimybę Sąjungos rinkoje gauti naminiams paukščiams ir kiaulėms skirtų ekologiškų baltyminių pašarų ir apie leidimus, suteiktus pagal to reglamento II priedo II dalies 1.9.3.1 punkto c papunktį ir 1.9.4.2 punkto c papunktį.

4. 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija teikiama Komisijos nustatytu formatu ir naudojantis Komisijos suteikta sistema. Ta informacija kiekvienais metais pateikiama iki birželio 30 d., pirmą kartą ji turi būti pateikta iki 2022 m. birželio 30 d. už 2021 metus.

5. Iš valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/848 53 straipsnio 6 dalį gauta informacija, nurodyta 1 ir 2 dalyse, įtraukiama į to reglamento 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą duomenų bazę ir į 26 straipsnio 2 dalyje nurodytas sistemas ir, jei tinka, į 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas sistemas.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

26 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 3 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose kiaulės laikomos patalpose, kurios buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti išorės įrenginių kapitalinę rekonstrukciją siekiant laikytis šio reglamento 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad bent pusę lauko aikštelės ploto sudarytų kieta danga, tą straipsnį turi atitikti ne vėliau kaip nuo 2029 m. sausio 1 d.

2. Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 4 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose paukštidės buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti gyvūnams skirtų patalpų renovaciją, kad būtų laikomasi šio reglamento 15 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto reikalavimo dėl landų iš uždarų patalpų į stoginę bendro ilgio, tą punktą turi atitikti ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio 1 d.

3. Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 4 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose paukštidės su lauke esančia pastato dalimi buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina iš esmės sumažinti viduje laikomų gyvūnų tankį arba renovuoti pastatus, kad būtų laikomasi šio reglamento I priedo IV dalyje nustatytų gyvūnų laikymo tankio ir mažiausių uždarų patalpų ploto apskaičiavimo reikalavimų, kartu laikantis 15 straipsnio 2 dalies c punkto, tas nuostatas turi atitikti ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio 1 d.

4. Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 4 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose paukštidės buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti gyvūnams skirtų patalpų renovaciją arba pakeisti įrangą, kad būtų laikomasi šio reglamento 15 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytų tvirtos pertvaros reikalavimų arba šio reglamento 15 straipsnio 5 dalyje nustatyto laktų arba pakeltų tupyklų reikalavimo, tas nuostatas turi atitikti ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio 1 d.

5. Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 4 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose daugiaaukštės paukštidės buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti gyvūnams skirtų patalpų kapitalinį atnaujinimą arba pakeisti įrangą, kad būtų laikomasi atitinkamuose šio reglamento 15 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose nustatytų didžiausio aukštų skaičiaus ir mėšlo šalinimo sistemos reikalavimų, tuos punktus turi atitikti ne vėliau kaip nuo 2029 m. sausio 1 d.

6. Nukrypstant nuo šio reglamento II skyriaus 4 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose paukštidės su diendaržiais, kurių ribos yra toliau kaip už 150 m nuo artimiausios įėjimo (išėjimo) į paukštidę landos, buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti didelių patalpų konstrukcijos pritaikymo darbų arba papildomai įsigyti žemės, kad būtų laikomasi šio reglamento 16 straipsnio 6 dalyje nustatyto didžiausio atstumo reikalavimo, tą nuostatą turi atitikti ne vėliau kaip nuo 2029 m. sausio 1 d.

7. Nukrypstant nuo šio reglamento I priedo IV dalies 2 skirsnio, valdos arba gamybos vienetai, kuriuose vištaitės auginamos paukštidėse, kurios buvo pastatytos, atnaujintos arba pradėtos naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos laikantis reglamentų (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 ir kuriuose būtina atlikti didelių paukštidžių konstrukcijos pritaikymo darbų arba papildomai įsigyti žemės, kad būtų laikomasi šio reglamento I priedo IV dalies 2 skirsnyje nustatytų taisyklių, šio reglamento I priedo IV dalies 2 skirsnyje nustatytus vištaičių ir gaidžiukų laikymo tankio ir mažiausio jiems skirto ploto uždarose patalpose ir lauko aikštelėse reikalavimus turi atitikti ne vėliau kaip nuo 2029 m. sausio 1 d.

27 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. kovo 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 150, 2018 6 14, p. 1.

(2) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (OL L 181, 2013 6 29, p. 35).

(3) 2006 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyva 2006/125/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 339, 2006 12 6, p. 16).

(4) 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

(5) 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL L 250, 2008 9 18, p. 1).

(6) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

I PRIEDAS

TAISYKLĖS DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO TANKIO IR MAŽIAUSIO GYVŪNAMS SKIRTO PLOTO UŽDAROSE PATALPOSE IR LAUKO AIKŠTELĖSE, KAIP NURODYTA II SKYRIUJE

I dalis. Galvijų, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas plotas uždarose patalpose ir lauko aikštelėse, kaip nurodyta 3 straipsnyje

1. Galvijai

	Uždara patalpa (grynasis gyvūnams skirtas plotas)		Lauko aikštelė (judėjimo vietos, išskyrus ganyklas, plotas)
	Mažiausias gyvasis svoris (kg)	m2 vienam gyvūnui	m2 vienam gyvūnui
	Iki 100	1,5	1,1
	Iki 200	2,5	1,9
	Iki 350	4,0	3
	Daugiau kaip 350	5, ne mažiau kaip 1 m2/100 kg	3,7, ne mažiau kaip 0,75 m2/100 kg
Pieninės karvės		6	4,5
Veisliniai buliai		10	30

2. Avys ir ožkos

	Uždara patalpa (grynasis gyvūnams skirtas plotas)	Lauko aikštelė (judėjimo vietos, išskyrus ganyklas, plotas)
	m2 vienam gyvūnui	m2 vienam gyvūnui
Avys	1,5	2,5
Ėriukai	0,35	0,5
Ožkos	1,5	2,5
Ožiukai	0,35	0,5

3. Arklinių šeimos gyvūnai

	Uždara patalpa (grynasis gyvūnams skirtas plotas)		Lauko aikštelė (judėjimo vietos, išskyrus ganyklas, plotas)
	Mažiausias gyvasis svoris (kg)	m2 vienam gyvūnui [gardų dydis pagal arklių aukštį]	m2 vienam gyvūnui
Veisliniai ir penimi arklinių šeimos gyvūnai	Iki 100	1,5	1,1
	Iki 200	2,5	1,9
	Iki 350	4,0	3
	Daugiau kaip 350	5, ne mažiau kaip 1 m2/100 kg	3,7, ne mažiau kaip 0,75 m2/100 kg

II dalis. Elninių šeimos gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas plotas lauko aikštelėse, kaip nurodyta 6 straipsnyje

Elninių šeimos gyvūnų rūšis	Mažiausias vienos aptvertos teritorijos ar aptvaro lauko aikštelės plotas	Gyvūnų laikymo tankis: didžiausias suaugusių gyvūnų skaičius (*1) viename ha
Dėmėtieji elniai Cervus nippon	1 ha	15
Danieliai Dama dama	1 ha	15
Taurieji elniai Cervus elaphus	2 ha	7
Dovydo elniai Elaphurus davidianus	2 ha	7
Daugiau nei viena elninių šeimos gyvūnų rūšis	3 ha	7, jei bandoje yra tauriųjų elnių ar Dovydo elnių; 15, jei bandoje nėra nei tauriųjų elnių, nei Dovydo elnių

III dalis. Kiaulių laikymo tankis ir mažiausias joms skirtas plotas uždarose patalpose ir lauko aikštelėse, kaip nurodyta 10 straipsnyje

		Uždara patalpa (grynasis kiaulėms skirtas plotas – vidaus plotas, apimantis girdytuves, bet neapimantis lovių, kuriuose kiaulės negali gulėti)	Lauko aikštelė
	Mažiausias gyvasis svoris (kg)	m2 vienam gyvūnui	m2 vienam gyvūnui
Žindamos paršavedės su paršeliais iki nujunkymo		7,5 kiekvienai paršavedei	2,5
Penimos kiaulės Nujunkyti paršeliai, auginamos kiaulės, kiaulaitės, auginami kuiliai	Ne daugiau kaip 35 kg	0,6	0,4
	Daugiau kaip 35 kg, bet ne daugiau kaip 50 kg	0,8	0,6
	Daugiau kaip 50 kg, bet ne daugiau kaip 85 kg	1,1	0,8
	Daugiau kaip 85 kg, bet ne daugiau kaip 110 kg	1,3	1
	Daugiau kaip 110 kg	1,5	1,2
Veislinės kiaulės Nujunkytos paršingos paršavedės		2,5	1,9
Kuiliai (kiaulių veisliniai patinai)		6 10, jei gardai naudojami kergimui	8

IV dalis. Naminių paukščių laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas plotas uždarose patalpose ir lauko aikštelėse, kaip nurodyta 14 straipsnyje ir 15 straipsnio 2 dalies c punkte bei 6 dalyje, ir laktos arba pakeltos tupyklos, kaip nurodyta 15 straipsnio 5 dalyje

1. Tėviniai rūšies Gallus gallus paukščiai, skirti periniams kiaušiniams, iš kurių bus perimos vištos dedeklės, gauti ir tėviniai rūšies Gallus gallus paukščiai, skirti periniams kiaušiniams, iš kurių bus perimi penimi rūšies Gallus gallus paukščiai, gauti:

Amžius	≥ 18 savaičių
Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje Didžiausias veislinių paukščių skaičius viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2	6
Veisliniams paukščiams, iš kurių kiaušinių bus perimos vištos dedeklės, skirtos laktos Mažiausias laktos cm skaičius vienam paukščiui	18
Lizdai	7 paukščių patelės viename lizde arba, jei lizdai bendri, – 120 cm2 vienai paukščių patelei
Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje	4

2. Vištaitės ir gaidžiukai:

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

21 kg gyvojo svorio viename m2

Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos

Bet koks laktų ir (arba) pakeltų tupyklų derinys,

vienam paukščiui numatant ne mažiau kaip 10 cm laktos

arba

ne mažiau kaip 100 cm2 pakeltos tupyklos

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

3. Vištos dedeklės, įskaitant dvejopam tikslui – mėsai ir kiaušiniams – skirtų linijų vištas:

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje Didžiausias paukščių skaičius viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2	6
Laktos Mažiausias laktos cm skaičius vienam paukščiui	18
Lizdai	7 vištos dedeklės viename lizde arba, jei lizdai bendri, – 120 cm2 vienai vištai dedeklei
Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje	4

4. Penimi rūšies Gallus gallus naminiai paukščiai:

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2	21 kg gyvojo svorio viename m2
Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos	Bet koks laktų ir (arba) pakeltų tupyklų derinys, vienam paukščiui užtikrinant ne mažiau kaip 5 cm laktos arba ne mažiau kaip 25 cm2 pakeltos tupyklos
Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas stacionarios paukštidės lauko aikštelėje Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje	4
Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas kilnojamosios paukštidės lauko aikštelėje Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje	2,5

5. Penimi rūšies Gallus gallus naminiai paukščiai: kaplūnai (kastruoti gaidžiai) ir pulardos:

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

21 kg gyvojo svorio viename m2

Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos

Bet koks laktų ir (arba) pakeltų tupyklų derinys,

vienam paukščiui užtikrinant ne mažiau kaip 5 cm laktos

arba ne mažiau kaip 25 cm2 pakeltos tupyklos

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

6. Penimi naminiai paukščiai, išskyrus rūšies Gallus gallus naminius paukščius: rūšies Meleagris gallopavo kalakutai, tiekiami rinkai nepadalyti, skirti kepti arba supjaustyti į gabalus:

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

21 kg gyvojo svorio viename m2

Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos

Bet koks laktų ir (arba) pakeltų tupyklų derinys,

vienam paukščiui numatant ne mažiau kaip 10 cm laktos

arba ne mažiau kaip 100 cm2 pakeltos tupyklos

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

7. Penimi naminiai paukščiai, išskyrus rūšies Gallus gallus naminius paukščius: rūšies Anser anser domesticus žąsys:

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

21 kg gyvojo svorio viename m2

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

8. Penimi naminiai paukščiai, išskyrus rūšies Gallus gallus naminius paukščius: porūšio Anas platyrhynchos domesticus Pekino antys, rūšies Cairina moschata muskusinės antys ir jų hibridai ir rūšių Cairina moschata × Anas platyrhynchos mulardinės antys:

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

Gyvūnų laikymo tankis viename uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

21 kg gyvojo svorio viename m2

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

4,5

9. Penimi naminiai paukščiai, išskyrus rūšies Gallus gallus naminius paukščius: porūšio Numida meleagris f. Domestica perlinės vištos:

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas uždaroje patalpoje

Gyvūnų laikymo tankis viename naudojamo uždaros paukštidės patalpos naudingo ploto m2

21 kg gyvojo svorio viename m2

Laktos ir (arba) pakeltos tupyklos

Bet koks laktų ir (arba) pakeltų tupyklų derinys,

vienam paukščiui užtikrinant ne mažiau kaip 5 cm laktos

arba ne mažiau kaip 25 cm2 pakeltos tupyklos

Gyvūnų laikymo tankis ir mažiausias plotas lauko aikštelėje

Mažiausias vienam paukščiui skirtas plotas (m2) lauko aikštelėje

V dalis. Triušių laikymo tankis ir mažiausias jiems skirtas plotas uždarose patalpose ir lauko aikštelėse, kaip nurodyta 18 straipsnyje

1. Uždaroje patalpoje

Uždara patalpa

(grynasis vienam gyvūnui skirtas naudingas plotas, išskyrus platformas, m2 vienam gyvūnui) kaip poilsio vieta

Stacionarūs statiniai

Uždara patalpa

(grynasis vienam gyvūnui skirtas naudingas plotas, išskyrus platformas, m2 vienam gyvūnui) kaip poilsio vieta

Kilnojamieji statiniai

Žindamos patelės su jaunikliais iki nujunkymo

0,6 m2 vienai patelei su jaunikliais, jei patelės gyvasis svoris mažesnis nei 6 kg

0,72 m2 vienai patelei su jaunikliais, jei patelės gyvasis svoris didesnis nei 6 kg

0,6 m2 vienai patelei su jaunikliais, jei patelės gyvasis svoris mažesnis nei 6 kg

0,72 m2 vienai patelei su jaunikliais, jei patelės gyvasis svoris didesnis nei 6 kg

Nėščios ir reprodukcijai skirtos triušių patelės

0,5 m2 vienai nėščiai ar reprodukcijai skirtai patelei, jei gyvasis svoris mažesnis nei 6 kg

0,62 m2 vienai nėščiai ar reprodukcijai skirtai patelei, jei gyvasis svoris didesnis nei 6 kg

0,5 m2 vienai nėščiai ar reprodukcijai skirtai patelei, jei gyvasis svoris mažesnis nei 6 kg

0,62 m2 vienai nėščiai ar reprodukcijai skirtai patelei, jei gyvasis svoris didesnis nei 6 kg

Penimi triušiai nuo nujunkymo iki skerdimo

Pakaitiniai triušiai (nuo penėjimo pabaigos iki 6 mėnesių)

0,2

0,15

Suaugę patinai

0,6

1, jei pas patiną įleidžiama patelė kergti

0,6

1, jei pas patiną įleidžiama patelė kergti

2. Lauko aikštelėje

	Lauko aikštelė (lauko aptvaras su augmenija, pageidautina ganyklų) (grynasis vienam gyvūnui skirtas naudingas plotas, išskyrus platformas, m2 vienam gyvūnui) Stacionarūs statiniai	Lauko aikštelė (grynasis vienam gyvūnui skirtas naudingas plotas, išskyrus platformas, m2 vienam gyvūnui) Kilnojamieji statiniai
Žindamos patelės su jaunikliais iki nujunkymo	2,5 m2 vienai patelei su jaunikliais	2,5 m2 vienai patelei su jaunikliais
Nėščios/reprodukcijai skirtos patelės	2,5	2,5
Penimi triušiai nuo nujunkymo iki skerdimo Pakaitiniai triušiai (nuo penėjimo pabaigos iki 6 mėnesių)	0,5	0,4
Suaugę patinai	2,5	2,5

(*1) Du jaunesni kaip 18 mėnesių elninių šeimos gyvūnai skaičiuojami kaip vienas elninių šeimos gyvūnas.

II PRIEDAS

22 STRAIPSNYJE NURODYTOS SU AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ LAIKYMO TANKIU IR KONKREČIOMIS AUGINIMO IR ATSKYRIMO SISTEMŲ CHARAKTERISTIKOMIS SUSIJUSIOS IŠSAMIOS TAISYKLĖS

I dalis. Gėlame vandenyje auginamos lašišažuvės

Šlakiai (Salmo trutta) – vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss) – amerikinės palijos (Salvelinus fontinalis) – atlantinės lašišos (Salmo salar) – arktinės palijos (Salvelinus alpinus) – europiniai kiršliai (Thymallus thymallus) – amerikiniai ežeriniai upėtakiai (Salvelinus namaycush) – dunojinės lašišos (Hucho hucho)

Auginimo sistemos

Ūkių auginimo sistemos turi būti aprūpinamos iš atvirų sistemų. Srovės greitis turi būti toks, kad deguonies koncentracija ištekliams skirtame vandenyje būtų ne mažesnė kaip 60 %, kad žuvys jaustųsi gerai ir būtų pašalinamos ūkių nuotekos.

Didžiausias žuvų laikymo tankis

Lašišažuvių rūšių, neišvardytų toliau, – 15 kg/m3

Atlantinių lašišų – 20 kg/m3

Šlakių ir vaivorykštinių upėtakių – 25 kg/m3

Arktinių palijų – 25 kg/m3

II dalis. Jūros vandenyje auginamos lašišažuvės

Atlantinės lašišos (Salmo salar), šlakiai (Salmo trutta) – vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss)

Didžiausias žuvų laikymo tankis

Tinkliniuose aptvaruose – 10 kg/m3

III dalis. Atlantinės menkės (Gadus morhua) ir kitos menkinės žuvys (Gadidae), paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax), auksaspalviai sparai (Sparus aurata), paprastieji sidabriniai kupriai (Argyrosomus regius), paprastieji otai (Psetta maxima [= Scopthalmus maximux]), paprastieji pagrai (Pagrus pagrus [= Sparus pagrus]), raudonieji kupriai (Sciaenops ocellatus) ir kiti jūriniai karosai (Sparidae), paprastosios triušiažuvės (Siganus spp.)

Auginimo sistemos

Atviruose vandenyse įrengtos atskyrimo sistemos (tinkliniai aptvarai/varžos), kuriose jūros srovė teka mažiausiu greičiu, kad žuvys jaustųsi kuo geriau, arba sausumoje įrengtos atviros sistemos.

Didžiausias žuvų laikymo tankis

Žuvų, išskyrus paprastuosius otus, – 15 kg/m3

Paprastųjų otų – 25 kg/m2

IV dalis. Potvynių užliejamuose plotuose ir pakrančių lagūnose suformuotuose tvenkiniuose auginami paprastieji vilkešeriai, auksaspalviai sparai, paprastieji sidabriniai kupriai, kefalinės (Liza, Mugil) ir unguriai (Anguilla spp.)

Atskyrimo sistema	Tradicinės druskos įdubos, pertvarkytos į akvakultūros gamybos vienetus, ir panašūs potvynių užliejamuose plotuose suformuoti tvenkiniai
Auginimo sistemos	Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, vanduo turi būti tinkamai atnaujinamas. Ne mažiau kaip 50 % užtvankų turi būti apaugusios augalais. Šlapynėse turi būti įrengti valymui skirti tvenkiniai.
Didžiausias žuvų laikymo tankis	4 kg/m3

V dalis. Gėlame vandenyje auginami atlantiniai eršketai

Susijusios rūšys – šeimos Acipenser rūšys

Auginimo sistemos

Vandens srautas kiekviename auginimo vienete turi būti pakankamas gyvūnų gerovei užtikrinti.

Ištekantis vanduo turi būti tokios pat kokybės kaip įtekantis.

Didžiausias žuvų laikymo tankis

30 kg/m3

VI dalis. Vidaus vandenyse auginamos žuvys

Susijusios rūšys – karpinių šeimos (Cyprinidae) ir kitos polikultūros ūkiuose naudojamos susijusios rūšys, įskaitant ešerius, lydekas, vilkžuves, sykines žuvis ir atlantinius eršketus.

Monokultūros ūkiuose auginami paprastieji europiniai ešeriai (Perca fluviatilis)

Auginimo sistemos

Žuvininkystės tvenkiniai, kurie turi būti periodiškai visiškai nusausinami, ir ežerai. Ežeruose turi būti vykdoma tik ekologinė gamyba, įskaitant augalų auginimą sausuose plotuose.

Plotuose, kuriuose žuvys sugaunamos, turi būti įrengtas švaraus vandens įleidimo įtaisas; jis turi būti tokio dydžio, kad žuvys jaustųsi kuo geriau. Sugautos žuvys turi būti laikomos švariame vandenyje.

Aplink vidaus vandens telkinius turi būti išlaikomi natūralios augmenijos plotai, kurie sudarytų buferinę zoną, skiriančią nuo greta esančių žemės plotų, kuriuose neūkininkaujama pagal ekologinės akvakultūros taisykles.

Suaugusios žuvys polikultūros ūkiuose turi būti auginamos tik tinkamai laikantis šiose specifikacijose kitoms ežerų žuvims nustatytų kriterijų.

Didžiausias žuvų laikymo tankis

Bendras per metus viename hektare užauginamų žuvų kiekis (išaugintų žuvų kiekis, priklausantis nuo konkrečių gamybos sistemos charakteristikų) neturi viršyti 1 500 kg.

Didžiausias vien tik ešerių laikymo tankis monokultūros ūkiuose

20 kg/m3

VII dalis. Šakotažiaunės krevetės ir gėlavandenės krevetės (Macrobrachium spp.)

Auginimo sistemos

Vieta – sterilūs molingi plotai, kad būtų kuo labiau sumažintas tvenkinio įrengimo poveikis aplinkai. Tvenkiniai turi būti įrengiami naudojant natūralų toje vietoje jau esantį molį.

Didžiausias gyvūnų laikymo tankis

Įveisimas – ne daugiau kaip 22 po lervos stadijos susiformavusios krevetės viename m2

Didžiausia momentinė biomasė – 240 g/m2

VIII dalis. Vėžiai

Susijusi rūšis – Astacus astacus.

Didžiausias gyvūnų laikymo tankis

Mažų vėžių (< 20 mm) – 100 individų viename m2.

Vidutinio dydžio vėžių (20–50 mm) – 30 individų viename m2.

Suaugusių vėžių (> 50 mm) – 5 individai viename m2, jei yra įrengta tinkamų slėptuvių.

IX dalis. Moliuskai ir dygiaodžiai

Auginimo sistemos

Ūdos, plaustai, dugno kultūra, tinkliniai maišai, varžos, padėklai, bučiai, moliuskų auginimo stulpai ir kitos atskyrimo sistemos. Auginant midijas ant plaustų, lynų skaičius neturi viršyti vieno lyno viename paviršiaus ploto kvadratiniame metre. Lyno ilgis neturi viršyti 20 metrų. Per auginimo ciklą lynai neturi būti retinami, bet lynus leidžiama suskirstyti nedidinant gyvūnų laikymo tankio.

X dalis. Gėlavandenės atogrąžų žuvys: pienžuvės (Chanos chanos), tilapijos (Oreochromis spp.) ir pangasijai (Pangasius spp.)

Auginimo sistemos

Tvenkiniai ir tinklinės varžos

Didžiausias gyvūnų laikymo tankis

Pangasius – 10 kg/m3

Oreochromis – 20 kg/m3

III PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ TEIKTINA INFORMACIJA, KAIP NURODYTA 25 STRAIPSNYJE

I dalis. Informacija, teiktina naudojantis Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta duomenų baze ir 26 straipsnio 2 dalyje bei, kai taikoma, 26 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sistemomis

Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje arba naudojantis 26 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytomis sistemomis išsaugotą informaciją, susijusią su galimybe gauti kiekvienos konkrečios kategorijos ekologiškos ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos, išskyrus sėjinukus, bet įskaitant sėklines bulves, sudaro:

—	mokslinis ir bendrinis pavadinimai (bendrinis ir lotyniškas pavadinimai);

—	veislės arba įvairiarūšės medžiagos pavadinimas;

—	remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio dauginamosios medžiagos kiekis (bendras vienetų skaičius arba sėklų svoris);

—	remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti ekologiškos dauginamosios medžiagos kiekis (bendras vienetų skaičius arba sėklų svoris);

—	veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 2 dalį savanoriškai pateikė informaciją, skaičius.

Šiame punkte „sėjinukas“ – iš sėklos, o ne iš auginio išaugęs jaunas augalas.

Naudojantis Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytomis sistemomis išsaugotą informaciją, susijusią su galimybe gauti kiekvienos rūšies ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklių, sudaro:

—	rūšies ir genties bendrinis ir lotyniškas pavadinimai;

—	veislės ir linijos pavadinimai, kai taikoma;

—	nuoroda į parduoti skirtų ekologinės akvakultūros gyvūnų gyvenimo etapą (pvz., kiaušinėliai, mailius, jaunikliai);

—	remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti kiekis;

—	duomenys apie sveikatos būklę, atsižvelgiant į Tarybos direktyvą 2006/88/EB (1);

—	veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 2 dalį savanoriškai pateikė informaciją, skaičius.

Naudojantis Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytomis sistemomis išsaugotą informaciją, susijusią su galimybe gauti kiekvienos rūšies ekologiškai auginamų gyvūnų, sudaro:

—	rūšies ir genties bendrinis ir lotyniškas pavadinimai;

—	veislės ir linijos pavadinimai;

—	auginimo tikslai: mėsai, pienui, dvejopam tikslui arba veisimui;

—	nuoroda į gyvenimo etapą: suaugę ar jauni gyvūnai (t. y. jaunesni kaip 6 mėn. galvijai, suaugę galvijai);

—	remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti kiekis (bendras gyvūnų skaičius);

—	duomenys apie sveikatos būklę, atsižvelgiant į horizontaliąsias gyvūnų sveikatos taisykles;

—	veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 2 dalį savanoriškai pateikė informaciją, skaičius.

Jei taikoma, Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su galimybe gauti ekologiniam tam tikrų rūšių gyvūnų auginimui pritaikytų veislių ir linijų, sudaro:

—	rūšies ir genties bendrinis ir lotyniškas pavadinimai;

—	veislės ir linijos pavadinimai;

—	auginimo tikslai: mėsai, pienui, dvejopam tikslui arba veisimui;

—	remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti kiekis (bendras gyvūnų skaičius);

—	duomenys apie sveikatos būklę, atsižvelgiant į horizontaliąsias gyvūnų sveikatos taisykles;

—	veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 3 dalį savanoriškai pateikė informaciją, skaičius.

Jei taikoma, Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su galimybe gauti ekologiškai auginamų vištaičių, sudaro:

—	rūšies ir genties bendrinis ir lotyniškas pavadinimai;

—	veislės ir linijos pavadinimai;

—	auginimo tikslai: mėsai, kiaušiniams, dvejopam tikslui arba veisimui;

—	remiantis veiklos vykdytojų vertinimu galimas gauti kiekis (bendras gyvūnų skaičius);

—	informacija apie auginimo sistemą (nurodyti, ar ji daugiaaukštė);

—	duomenys apie sveikatos būklę, atsižvelgiant į horizontaliąsias gyvūnų sveikatos taisykles;

—	veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2018/848 26 straipsnio 3 dalį savanoriškai pateikė informaciją, skaičius.

II dalis. Informacija, susijusi su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, taikytomis pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalies 1.8.5 punktą ir to priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktus

Informaciją apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikytas pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalies 1.8.5 punktą, sudaro:

—	mokslinis ir bendrinis pavadinimai (bendrinis ir lotyniškas pavadinimai);

—	veislės pavadinimas;

—	nukrypti leidžiančių nuostatų skaičius ir bendras svoris sėklų ar skaičius augalų, dėl kurių taikyta nukrypti leidžianti nuostata;

—	nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pagrindimas: moksliniai tikslai, tinkamos veislės nebuvimas, išsaugojimo tikslai ar kitos priežastys;

—	jei nukrypti leidžiančios nuostatos taikytos kitais nei moksliniai tyrimai tikslais, kai tinkama, rūšių, dėl kurių nukrypti leidžianti nuostata netaikyta, nes galima gauti šių rūšių ekologiško atitikmens, sąrašas.

Informaciją apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikytas pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.3.4.3 ir 1.3.4.4 punktus dėl kiekvienos tradicinės rūšies gyvulių (galvijų, arklinių šeimos gyvūnų, avių, ožkų, kiaulių, elninių šeimos gyvūnų, triušių, naminių paukščių), sudaro:

—	mokslinis ir bendrinis pavadinimai (rūšies ir genties bendrinis ir lotyniškas pavadinimai);

—	veislės ir linijos pavadinimai;

—	auginimo tikslai: mėsai, pienui, kiaušiniams, dvejopam tikslui arba veisimui;

—	nukrypti leidžiančių nuostatų skaičius ir bendras gyvūnų, dėl kurių jos taikytos, skaičius;

—	nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pagrindimas: tinkamų gyvūnų trūkumas ar kitos priežastys.

(1) 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

31.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/26

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/465

2020 m. kovo 30 d.

dėl neatidėliotinų priemonių vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms Italijos Emilijos-Romanijos, Veneto, Trentino Alto-Adidžės, Lombardijos, Pjemonto ir Friulio-Venecijos Džulijos regionuose remti, atsižvelgiant į žalą, kurią jų produkcijai padarė Azijos marmurinės skydblakės (Halyomorpha halys)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 221 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Azijos marmurinė skydblakė (Halyomorpha halys) (toliau – skydblakė) yra Azijos kilmės vabzdys, kuris per tarptautinę prekybą netyčia pateko į Sąjungą ir daugiausiai į šiaurinius Italijos regionus, konkrečiai, Emiliją-Romaniją, Venetą, Trentino Alto-Adidžę, Lombardiją, Pjemontą ir Friulį-Veneciją Džuliją (toliau – nukentėję regionai);

(2)

2019 m. skydblakės padarė daug žalos nukentėjusių regionų vaisių ir daržovių produkcijai: apkrėtė kriaušes, persikus ir nektarinus, obuolius, kivius, vyšnias ir abrikosus. Dėl vaisiams ir daržovėms padarytos žalos jie tampa netinkami vartoti ir perdirbti. Apskaičiuota, kad vien tik 2019 m. vaisių ir daržovių gamintojai nuo skydblakių nukentėjusiuose regionuose patyrė 500 mln. EUR nuostolių. Dėl skydblakių daugelis nukentėjusių regionų gamintojų organizacijų 2019 m. prarado didelę vaisių ir daržovių derliaus dalį ar net visą derlių;

(3)

šiuo metu skydblakės neatitinka Sąjungos karantininių kenkėjų kriterijų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 (2) ir Sąjungos lygmeniu negalima imtis jokių likvidavimo priemonių. Todėl šiame etape Italijos valdžios institucijos negali imtis tinkamų fitosanitarinių apsaugos priemonių;

(4)

be to, šiuo metu yra tik kelios augalų apsaugos priemonės, kuriomis galima veiksmingai kontroliuoti skydblakes. „Samurajų“ vapsvas (Trissolcus japonicus ir Trissolcus mitsukurii), kaip alternatyvią biologinės kontrolės priemonę, Italijoje pradėta leisti naudoti kaip antagonistinius vabzdžius visai neseniai, ir šiame etape nėra aišku, ar šis biologinis skydblakių kontrolės metodas yra veiksmingas;

(5)

siekdamos išvengti žalos savo pasėliams paveiktų regionų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijos taikė prevencines priemones (pvz., įrengė tinklus nuo vabzdžių ir spąstus). Nepaisant pastangų, tos gamintojų organizacijos kartu patyrė didelių išlaidų, susijusių su prevencinėmis priemonėmis, ir produkcijos nuostolių, turėjusių didelį neigiamą poveikį jų parduodamos produkcijos vertei. Tai daro poveikį gamintojų organizacijų finansiniam stabilumui ir jų gebėjimui įgyvendinti veiklos programas vėlesniais metais, taip pat taikyti kovos su kenkėjų antplūdžiu priemones ir veiksmus. Be to, parduodamos produkcijos vertės sumažėjimas trukdo gamintojų organizacijoms gauti Sąjungos finansinę paramą vaisių ir daržovių sektoriuje. Sumažėjus parduodamos produkcijos vertei vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijos taip pat gali netekti pripažinimo paveiktuose regionuose, kuriuose jų parduodamos produkcijos vertė sumažėja žemiau teisės aktais nustatytos minimalios ribos;

(6)

sudėtinga padėtis nukentėjusiuose regionuose dėl vaisių ir daržovių produkcijai padarytos žalos, didelis pajamų praradimas ir gamintojų organizacijų vaisių ir daržovių sektoriuje nukentėjusiuose regionuose finansinis nestabilumas, taip pat negalėjimas toliau veiksmingai įgyvendinti savo veiklos programų yra konkreti problema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnyje. Šios konkrečios problemos negalima išspręsti priemonėmis, kurių imamasi pagal to reglamento 219 arba 220 straipsnį, nes ji nesusijusi su esamu rinkos sutrikimu arba šiuo metu kylančiu konkrečiu tokio sutrikimo pavojumi. Ji taip pat nesusijusi su priemonėmis, skirtomis kovoti su gyvūnų ligų plitimu ar vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai;

(7)

todėl, siekiant išspręsti konkrečią problemą nukentėjusiuose regionuose, būtina imtis neatidėliotinų priemonių, kuriomis būtų pagerintos galimybės pasinaudoti savitarpio pagalbos fondais ir padidintos Sąjungos finansinės paramos gamintojų organizacijoms viršutinės ribos. Tokiomis priemonėmis bus užtikrintas finansinis stabilumas ir padidintas nukentėjusių regionų gamintojų organizacijų atsparumas ir gebėjimai susidoroti su žala, kurią sukėlė skydblakės, ir šiuo tikslu įgyvendinti tolesnes krizių prevencijos ir valdymo priemones;

(8)

nukentėjusių regionų gamintojų organizacijų savitarpio pagalbos fondų naudojimas krizių prevencijai ir valdymui yra priemonė jų vaisių ir daržovių produkcijai daromai žalai ir pajamų praradimui sumažinti. Todėl nukentėjusių regionų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų galimybės naudotis savitarpio pagalbos fondais turėtų būti pagerintos. Šiuo metu iš Sąjungos finansinės paramos dengiamos tik administracinės išlaidos, susijusios su savitarpio pagalbos fondo įsteigimu ir jo papildymu, išmokėjus kompensaciją narėms gamintojoms, kurie dėl nepalankių rinkos sąlygų patiria didelį pajamų sumažėjimą. Siekiant pašalinti žalą, kurią paveiktuose regionuose sukėlė skydblakės, Sąjungos finansinė parama taip pat turėtų būti skiriama savitarpio pagalbos fondo pradiniam kapitalui. Todėl tokiu būdu suteikta Sąjungos finansinė parama savitarpio pagalbos fondo pradiniam kapitalui turėtų būti skirta narių gamintojų dėl žalos, kurią sukėlė skydblakės, prarastoms pajamoms kompensuoti;

(9)

Sąjungos finansinės paramos, skirtos krizės ir prevencijos priemonėms pagal paveiktų regionų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų veiklos programas, 4,6 % viršutinė riba pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 2 dalį turėtų būti padidinta 0,4 % parduodamos produkcijos vertės iki 5 % parduodamos produkcijos vertės, kad tos gamintojų organizacijos turėtų daugiau galimybių naudotis savitarpio pagalbos fondais ir kitomis krizių ir prevencijos priemonėmis ir kad būtų padidintas jų finansinis stabilumas. Kadangi gamintojų organizacijų asociacijos nėra susijusios su konkrečia problema, nebūtina didinti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nustatytos viršutinės ribos;

(10)

padidinus viršutinę 4,6 % ribą 0,4 %, Sąjungos finansinės paramos krizių valdymo ir prevencijos priemonėms viršutinė riba vietoj tų gamintojų organizacijų dabartinės 0,5 % parduodamos produkcijos vertės turėtų būti padidinta iki 0,9 % parduodamos produkcijos vertės, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. Šie papildomi 0,4 % parduodamos produkcijos vertės turėtų būti naudojami skydblakių kontrolės priemonėms. Tai būtina siekiant sustiprinti nukentėjusių regionų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų finansinį stabilumą, padidinti jų atsparumą ir pagerinti jų gebėjimą įgyvendinti patvirtintas veiklos programas vėlesniais metais;

(11)

atsižvelgiant į vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų finansinį nestabilumą nukentėjusiuose regionuose ir į tai, kad būtina įgyvendinti papildomas priemones siekiant kontroliuoti skydblakes, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta 50 % Sąjungos finansinės paramos riba turėtų būti padidinta iki 60 % visoms veiksmų programose nustatytoms priemonėms, skirtoms skydblakėms naikinti nukentėjusiuose regionuose;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad veiksmų programos įgyvendinamos kiekvienais kalendoriniais metais, ir į tai, kad parduodamos produkcijos vertė, nuo kurios priklauso Sąjungos finansinės paramos suma, apskaičiuojama remiantis ankstesniais kalendoriniais metais, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(13)

šis reglamentas taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d. Tai būtina, atsižvelgiant į tai, kad neatidėliotinos priemonės yra susijusios su Sąjungos finansinės paramos gamintojų organizacijoms, nukentėjusioms dėl skydblakių padarytos žalos vaisių ir daržovių produkcijai, lygiu ir mastu. Šios gamintojų organizacijos turi pradėti taikyti šias priemones savo veiklos programose nuo 2020 m. sausio mėn., kad galėtų skubiai šalinti skydblakių padarytą žalą jų vaisių ir daržovių produkcijai, taip pat užtikrinti savo veiklos programų tęstinumą ir ekonominį stabilumą bei gyvybingumą dar 2020 m.;

(14)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo ir sodininkystės produktų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas pripažintoms gamintojų organizacijoms, vykdančioms veiklą Italijos Emilijos-Romanijos, Veneto, Trentino Alto-Adidžės, Lombardijos, Pjemonto ir Friulio-Venecijos Džulijos regionuose, kurių vaisių ir daržovių produkcija 2019 m. nukentėjo nuo Azijos marmurinių skydblakių (Halyomorpha halys).

2 straipsnis

Neatidėliotinos priemonės konkrečiai gamintojų organizacijų problemai nukentėjusiuose regionuose spręsti

1. Sąjungos finansinė parama savitarpio pagalbos fondams, nurodytiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 3 dalies d punkte, taip pat apima paramą savitarpio pagalbos fondų pradiniam kapitalui. Ji skiriama kompensuoti narėms gamintojoms už prarastas pajamas dėl žalos, kurią vaisių ir daržovių produkcijai padarė Azijos marmurinės skydblakės(Halyomorpha halys) 1 straipsnyje nurodytuose regionuose.

2. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyta 4,6 % parduodamos produkcijos vertės viršutinė riba padidinama 0,4 %, o suma, atitinkanti papildomus 0,4 %, naudojama krizių prevencijos ir valdymo priemonėms, kuriomis siekiama pašalinti žalą, kurią 1 straipsnyje nurodytuose regionuose padarė Azijos marmurinės skydblakės (Halyomorpha halys).

3. Gamintojų organizacijų prašymu 50 % Sąjungos finansinės paramos riba, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 1 dalyje, padidinama iki 60 % gamintojų organizacijų, veikiančių 1 straipsnyje nurodytuose regionuose, veiklos programų priemonėms, skirtoms kovoti su Azijos marmurinėmis skydblakėmis (Halyomorpha halys).

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. kovo 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23, p. 4).

31.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/30

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/466

2020 m. kovo 30 d.

dėl laikinųjų rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai bei gyvūnų gerovei išvengimo priemonių esant tam tikriems dideliems valstybių narių kontrolės sistemų sutrikimams dėl koronaviruso sukeltos ligos (COVID-19)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (1), ypač į jo 141 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2017/625 nustatytos, be kita ko, valstybių narių kompetentingų institucijų oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymo taisyklės. Juo Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktu patvirtinti tinkamas laikinąsias priemones, būtinas siekiant užkirsti kelią rizikai, be kita ko, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai bei gyvūnų gerovei, jei ji turi įrodymų, kad yra didelių valstybės narės kontrolės sistemos sutrikimų;

(2)	tebesitęsianti krizė, susijusi su koronaviruso sukelta liga (COVID-19), yra išskirtinis ir precedento neturintis iššūkis valstybių narių pajėgumui visapusiškai vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą pagal ES teisės aktus;

(3)

„Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairėse“ (2) Komisija pabrėžė, kad dabartinėmis aplinkybėmis neturėtų būti daromas poveikis sklandžiam bendrosios rinkos veikimui. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti prekių apyvartą;

(4)

pagal Reglamentą (ES) 2017/625 valstybės narės privalo sukurti kontrolės sistemą, kurią sudarytų kompetentingos institucijos, paskirtos vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą. Visų pirma pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalies e punktą kompetentingos institucijos turi turėti pakankamai tinkamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų arba turėti galimybę pasitelkti tokių darbuotojų, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą būtų galima vykdyti veiksmingai ir efektyviai;

(5)	per tebesitęsiančią krizę, susijusią su COVID-19, valstybės narės, siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą, nustatė didelius judėjimo apribojimus savo gyventojams;

(6)	dėl tokių judėjimo apribojimų kelios valstybės narės pranešė Komisijai, kad jų pajėgumui dislokuoti tinkamus darbuotojus oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai vykdyti, kaip reikalaujama Reglamente (ES) 2017/625, daromas didelis poveikis;

(7)

kelios valstybės narės konkrečiai informavo Komisiją apie oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuriai būtinas fizinis kontrolę vykdančių darbuotojų dalyvavimas, vykdymo sunkumus. Visų pirma kyla sunkumų, susijusių su gyvūnų klinikiniais tyrimais, tam tikrais gyvūninių produktų, augalų ir augalinių produktų bei negyvūninių maisto produktų ir pašarų patikrinimais, taip pat su mėginių tyrimais valstybių narių paskirtose oficialiose laboratorijose;

(8)

pagal ES teisės aktus, kuriais reglamentuojama prekyba gyvais gyvūnais ir genetinės medžiagos produktais bendrojoje rinkoje, visų pirma Tarybos direktyvas 64/432/EEB (3), 88/407/EEB (4), 89/556/EEB (5), 90/429/EEB (6), 91/68/EEB (7), 92/65/EEB (8), 2006/88/EB (9), 2009/156/EB (10) ir 2009/158/EB (11), vežant gyvūnų ir genetinės medžiagos produktų siuntas iš vienos valstybės narės į kitą, prie jų turi būti pridedami veterinarijos sertifikatų originalai;

(9)

kelios valstybės narės taip pat pranešė Komisijai, kad oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla, kurią vykdant pasirašomi ir išduodami oficialių sertifikatų ir oficialių patvirtinimų popieriniai originalai, kurie turėtų būti pridedami prie gyvūnų ir genetinės medžiagos produktų siuntų, vežamų iš vienos valstybės narės į kitą arba įvežamų į Sąjungą, šiuo metu negali būti vykdoma pagal ES teisės aktus;

(10)

todėl, atsižvelgiant į tai, kad registruoti naudotojai naudojasi Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema (TRACES), kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1715 (12), ir į dabartinį TRACES techninį nepajėgumą išduoti elektroninius sertifikatus pagal tą įgyvendinimo reglamentą, turėtų būti laikinai leidžiama oficialių sertifikatų ir oficialių patvirtinimų popierinių originalų pateikimo alternatyva. Ši alternatyva neturėtų daryti poveikio veiklos vykdytojų pareigai pagal Reglamentą (ES) 2017/625 pateikti dokumentų originalus, kai tai techniškai įmanoma;

(11)

atsižvelgiant į šias konkrečias aplinkybes, reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta didelio pavojaus kompetentingų institucijų darbuotojų sveikatai, nebloginant rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, kurią kelia gyvūnai, augalai ir jų produktai, prevencijos ir gyvūnų gerovei kylančios rizikos prevencijos. Kartu turėtų būti užtikrintas tinkamas bendrosios rinkos veikimas, grindžiamas Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais;

(12)

todėl valstybės narės, kurios patiria didelių sunkumų naudodamos savo esamas kontrolės sistemas, turėtų turėti galimybę taikyti šiame reglamente nustatytas laikinąsias priemones tiek, kiek tai būtina siekiant valdyti susijusius didelius jų kontrolės sistemų sutrikimus. Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų veiksmų, kad kuo greičiau pašalintų didelius savo kontrolės sistemų sutrikimus;

(13)	valstybės narės, taikančios šiame reglamente numatytas laikinąsias priemones, turėtų apie tai pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, taip pat pranešti apie priemones, kurių imtasi oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymo pagal Reglamentą (ES) 2017/625 sunkumams pašalinti;

(14)

šis reglamentas turėtų būti taikomas du mėnesius, siekiant palengvinti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos planavimą ir vykdymą su COVID-19 susijusios krizės metu Atsižvelgiant į iš kelių valstybių narių gautą informaciją, kurioje teigiama, kad laikinosios priemonės turėtų būti nustatytos nedelsiant, šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo;

(15)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomos laikinos priemonės, būtinos siekiant išvengti labai išplitusios rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai bei gyvūnų gerovei, kad būtų pašalinti dideli valstybių narių kontrolės sistemų veikimo sutrikimai, atsižvelgiant į krizę, susijusią su COVID-19.

2 straipsnis

Valstybės narės, taikančios šiame reglamente nustatytas laikinąsias priemones, apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, taip pat praneša apie priemones, kurių imtasi oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymo pagal Reglamentą (ES) 2017/625 sunkumams pašalinti.

3 straipsnis

Išskirtiniais atvejais oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą gali vykdyti vienas ar daugiau fizinių asmenų, specialiai kompetentingos institucijos įgaliotų remiantis jų kvalifikacija, mokymu ir praktine patirtimi, kurie palaiko ryšius su kompetentinga institucija bet kokiomis turimomis ryšio priemonėmis ir kurie, vykdydami tokią oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, privalo laikytis kompetentingos institucijos nurodymų. Tokie asmenys veikia nešališkai ir neturi turėti jokio interesų konflikto, susijusio su jų vykdoma oficialia kontrole ir kita oficialia veikla.

4 straipsnis

Oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla, susijusi su oficialiais sertifikatais ir oficialiais patvirtinimais, išimties tvarka gali būti vykdoma atliekant tokių sertifikatų ar patvirtinimų originalų elektroninės kopijos arba TRACES sistemoje sugeneruoto ir pateikto sertifikato ar patvirtinimo elektroninės formos oficialią kontrolę, jeigu asmuo, atsakingas už oficialaus sertifikato ar oficialaus patvirtinimo pateikimą, kompetentingai institucijai pateikia pareiškimą, patvirtinantį, kad oficialaus sertifikato ar oficialaus patvirtinimo originalas bus pateiktas, kai tik tai bus techniškai įmanoma. Vykdydama tokią oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą kompetentinga institucija atsižvelgia į atitinkamų gyvūnų ir prekių neatitikties riziką ir į ankstesnius veiklos vykdytojų įrašų duomenis, susijusius su jų atžvilgiu atliktos oficialios kontrolės rezultatais ir Reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių laikymusi.

5 straipsnis

Oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą išskirtiniais atvejais galima vykdyti:

a)	analizių, tyrimų ar diagnostinių tyrimų, kuriuos turi atlikti oficialiosios laboratorijos, atveju – laikinai bet kurioje šiuo tikslu kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje;

b)	fizinių susitikimų su veiklos vykdytojais ir jų darbuotojais dėl oficialios kontrolės metodų ir būdų, nurodytų Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje, atveju – naudojantis turimomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas iki 2020 m. birželio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. kovo 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(2) 2020 m. kovo 16 d. C(2020) 1753 final.

(3) 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64).

(4) 1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 88/407/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus Bendrijos vidaus prekybai užšaldyta galvijų sperma ir jos importui į Bendriją (OL L 194, 1988 7 22, p. 10).

(5) 1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 302, 1989 10 19, p. 1).

(6) 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui (OL L 224, 1990 8 18, p. 62).

(7) 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL L 46, 1991 2 19, p. 19).

(8) 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(9) 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(10) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 192, 2010 7 23, p. 1).

(11) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 343, 2009 12 22, p. 74).

(12) 2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1715, kuriuo nustatomos oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos ir jos sudedamųjų dalių veikimo taisyklės (IMSOC reglamentas), (OL L 261, 2019 10 14, p. 37).

31.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/34

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/467

2020 m. kovo 25 d.

kuriuo nustatomos galutinės Sąjungos pagalbos valstybėms narėms sumos vaisių ir daržovių bei pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms vykdyti 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. liepos 31 d. ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas C(2019) 2249 final

(pranešta dokumentu Nr. C(2020) 1795)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1370/2013, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės (1), ypač į jo 5 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 (2) 3 straipsniu, valstybės narės, norinčios dalyvauti vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimo švietimo įstaigoms Sąjungos pagalbos programoje (toliau – mokykloms skirta programa), iki kiekvienų metų sausio 31 d. Komisijai turi pateikti savo prašymą dėl Sąjungos pagalbos ateinančiais mokslo metais, ir, jei taikoma, atnaujinti savo prašymą dėl Sąjungos pagalbos einamaisiais mokslo metais;

(2)

pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 137 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą Sąjungos programos ir veikla, dėl kurių įsipareigota pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą arba ankstesnes finansines perspektyvas, kiek tai susiję su Jungtine Karalyste, 2019 ir 2020 m. vykdomos remiantis taikytina Sąjungos teise;

(3)

siekiant užtikrinti veiksmingą mokykloms skirtos programos įgyvendinimą, Sąjungos pagalbos valstybėms narėms, dalyvaujančioms vaisių bei daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programose, sumos turėtų būti nustatytos remiantis tų valstybių narių pateiktuose prašymuose dėl Sąjungos pagalbos nurodytomis sumomis ir atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (3) 23a straipsnio 4 dalies a punkte nurodytus perkėlimus tarp valstybei narei skiriamų orientacinių sumų;

(4)

visos valstybės narės pranešė Komisijai apie 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. liepos 31 d. laikotarpiui prašomą Sąjungos pagalbos sumą pagal vaisių ir daržovių arba pieno vartojimo skatinimo mokyklose programas arba pagal abi programas. Nurodydamos prašomas sumas, Belgija, Prancūzija, Kipras ir Švedija atsižvelgė į perkėlimus tarp orientacinių sumų;

(5)

kad turimos lėšos būtų panaudotos kuo geriau, Sąjungos pagalbos lėšos, dėl kurių nepateikta prašymų, turėtų būti perskirstytos mokykloms skirtoje programoje dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurios savo prašymuose dėl Sąjungos pagalbos pranešė apie pageidavimą panaudoti didesnes sumas nei joms skirtos orientacinės sumos tuo atveju, jeigu atsirastų papildomų lėšų;

(6)

savo prašymuose dėl Sąjungos pagalbos 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. liepos 31 d. laikotarpiu Švedija ir Jungtinė Karalystė paprašė mažesnės sumos nei orientacinė vaisių bei daržovių ir (arba) pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms skirta suma. Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Ispanija, Kroatija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija ir Švedija pranešė, kad norėtų panaudoti daugiau lėšų nei orientacinė vaisių bei daržovių ir (arba) pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms skirta suma;

(7)	remiantis valstybių narių pateikta informacija, reikėtų nustatyti galutines Sąjungos pagalbos sumas vaisių bei daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms vykdyti 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. liepos 31 d.;

(8)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2019) 2249 final (4) nustatytos galutinės Sąjungos pagalbos sumos, skiriamos vaisių bei daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programose 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. dalyvaujančioms valstybėms narėms. Kai kurios valstybės narės atnaujino savo prašymą dėl Sąjungos pagalbos tais mokslo metais. Vokietija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Austrija pranešė apie perkėlimus tarp galutinės vaisių ir daržovių vartojimui skatinti skirtos sumos ir galutinės pieno vartojimui skatinti skirtos sumos. Belgija, Nyderlandai ir Portugalija paprašė mažesnės sumos nei galutinė vaisių bei daržovių ir (arba) pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms skirta suma. Čekija, Vokietija, Estija, Airija, Ispanija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija, Rumunija ir Slovakija pranešė, kad norėtų panaudoti daugiau lėšų nei galutinė vaisių bei daržovių ir (arba) pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms skirta suma;

(9)	remiantis valstybių narių pateikta informacija, Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2019) 2249 final reikėtų iš dalies pakeisti;

(10)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

I priede nustatytos galutinės Sąjungos pagalbos sumos, skiriamos vaisių bei daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programose 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. liepos 31 d. dalyvaujančioms valstybėms narėms.

2 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo C(2019) 2249 final I priedas pakeičiamas šio sprendimo II priedo tekstu.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2020 m. kovo 25 d.

Komisijos vardu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Komisijos narys

(1) OL L 346, 2013 12 20, p. 12.

(2) 2016 m. lapkričio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/39 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklių, susijusių su Sąjungos pagalba vaisiams ir daržovėms, bananams ir pienui švietimo įstaigoms tiekti (OL L 5, 2017 1 10, p. 1).

(3) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(4) 2019 m. kovo 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2019) 2249 final, kuriuo nustatomos galutinės Sąjungos pagalbos valstybėms narėms sumos vaisių ir daržovių bei pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms vykdyti 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas C(2018) 1762 final

I PRIEDAS

2020–2021 mokslo metai

(EUR)
Valstybė narė	Galutinės vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programai skiriamos pagalbos sumos	Galutinės pieno vartojimo skatinimo mokyklose programai skiriamos pagalbos sumos
Belgija	3 405 459	1 613 200
Bulgarija	2 562 226	1 145 871
Čekija	3 918 810	1 813 713
Danija	2 249 220	1 578 867
Vokietija	24 582 347	10 712 157
Estija	542 176	727 890
Airija	2 238 463	1 029 094
Graikija	3 218 885	1 550 685
Ispanija	16 237 995	6 302 784
Prancūzija	17 990 469	17 123 194
Kroatija	1 636 896	874 426
Italija	20 493 267	9 016 105
Kipras	390 044	400 177
Latvija	769 194	736 593
Lietuva	1 089 604	1 082 982
Liuksemburgas	333 895	204 752
Vengrija	3 666 098	1 927 193
Мalta	319 478	200 892
Nyderlandai	6 683 866	2 401 061
Austrija	2 796 946	1 250 119
Lenkija	14 394 215	10 941 915
Portugalija	3 283 397	2 220 981
Rumunija	7 866 848	10 771 254
Slovėnija	701 580	359 649
Slovakija	2 098 537	1 004 766
Suomija	1 599 047	3 824 689
Švedija	0	9 217 369
Jungtinė Karalystė	0	4 898 661
Iš viso	145 068 962	104 931 038

II PRIEDAS

„I PRIEDAS

2019–2020 mokslo metai

(EUR)
Valstybė narė	Galutinės vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programai skiriamos pagalbos sumos	Galutinės pieno vartojimo skatinimo mokyklose programai skiriamos pagalbos sumos
Belgija	2 506 459	855 200
Bulgarija	2 592 914	1 156 473
Čekija	4 163 260	2 103 744
Danija	1 807 661	1 460 645
Vokietija	26 436 867	10 437 134
Estija	573 599	765 332
Airija	2 266 887	1 201 217
Graikija	3 218 885	1 550 685
Ispanija	17 454 573	6 136 910
Prancūzija	17 990 469	17 123 194
Kroatija	1 660 486	800 354
Italija	20 811 379	9 120 871
Kipras	390 044	400 177
Latvija	814 976	788 002
Lietuva	1 144 738	1 150 401
Liuksemburgas	381 828	165 000
Vengrija	3 886 202	2 171 100
Мalta	296 797	211 122
Nyderlandai	7 255 860	1 320 848
Austrija	3 116 669	1 113 019
Lenkija	14 579 625	11 005 606
Portugalija	1 553 912	2 151 570
Rumunija	6 866 848	11 301 317
Slovėnija	708 635	362 276
Slovakija	2 206 132	1 140 984
Suomija	1 599 047	3 824 689
Švedija	0	8 998 717
Jungtinė Karalystė	0	4 898 661
Iš viso	146 284 753	103 715 247

“

31.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/38

EUROPOS LIGŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS CENTRO ADMINISTRACINĖS VALDYBOS SPRENDIMAS

2019 m. rugsėjo 9 d.

dėl vidaus taisyklių dėl tam tikrų duomenų subjektų teisių apribojimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui vykdant savo funkcijas

EUROPOS LIGŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS CENTRO (toliau – ECDC) ADMINISTRACINĖ VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

Atsižvelgdama į 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (1), ypač į jo 25 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, steigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (2), ypač į jo 20 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į ECDC administracinės valdybos darbo tvarkos taisykles, ypač į jų 10 straipsnį,

atsižvelgdama į 2019 m. liepos 22 d. EDAPP nuomonę ir EDAPP rekomendacijas dėl naujojo reglamento 25 straipsnio ir vidaus taisyklių,

pasikonsultavusi su Personalo komitetu, kadangi:

(1)	vykdydamas veiklą ECDC vadovaujasi Reglamentu (EB) Nr. 851/2004;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalį 14–22, 35 ir 36 straipsnių taikymo, taip pat 4 straipsnio taikymo tiek, kiek jo nuostatos atitinka 14–22 straipsniuose numatytas teises ir prievoles, apribojimai turėtų būti nustatomi pagal ECDC priimtas vidaus taisykles, jeigu nėra nustatyti pagal teisės aktus, priimtus remiantis Sutartimis;

(3)	šios vidaus taisyklės, įskaitant jų nuostatas dėl apribojimo reikalingumo ir proporcingumo įvertinimo, neturėtų būti taikomos, jeigu duomenų subjekto teisių apribojimas yra nustatytas teisės akte, priimtame remiantis Sutartimis;

(4)	ECDC, vykdydamas savo pareigas duomenų subjekto teisių atžvilgiu pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, atsižvelgia į tai, ar taikoma kuri nors tame reglamente numatyta išimtis;

(5)

vykdydamas savo administracines funkcijas ECDC gali vykdyti administracinius tyrimus, drausmines procedūras, preliminarią veiklą, susijusią su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, nagrinėjimo bylomis, nagrinėti informavimo apie pažeidimus atvejus, vykdyti (oficialias ir neoficialias) procedūras priekabiavimo atveju, nagrinėti vidaus ir išorės skundus, vykdyti vidaus auditus, tvarkyti ECDC personalo sveikatos duomenis, vykdyti duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalyje, ir vidaus (IT) saugumo tyrimus;

(6)

ECDC tvarko keleto kategorijų asmens duomenis, įskaitant faktinius duomenis (objektyvius duomenis, kaip antai identifikavimo duomenis, kontaktinius duomenis, profesinius duomenis, administracinius duomenis, iš konkrečių šaltinių gautus duomenis, elektroninius pranešimus ir srauto duomenis) ir (arba) kokybinius duomenis (subjektyvius duomenis, kaip antai su bylomis susijusius duomenis, pavyzdžiui, teisinius motyvus, elgsenos duomenis, vertinimus, veiklos ir poelgių duomenis, duomenis, susijusius su procedūros arba veiklos dalyku arba dėl to pateiktus duomenis);

(7)	duomenų valdytojas yra ECDC, atstovaujamas direktoriaus, neatsižvelgiant į tai, kam duomenų valdytojo funkcijos yra perduodamos ECDC viduje pagal tai, kas yra atsakingas už konkrečias asmens duomenų tvarkymo operacijas;

(8)

asmens duomenys yra laikomi saugioje elektroninėje aplinkoje arba popieriniu formatu, užtikrinus, kad su jais nebūtų galima neteisėtai susipažinti ir jų nebūtų galima neteisėtai perduoti asmenims, kuriems tų duomenų nebūtina žinoti. Tvarkomi asmens duomenys yra laikomi ne ilgiau, negu reikia ir tikslinga, tiems tikslams, kuriems jie yra tvarkomi, tai yra ne ilgiau, negu nurodyta duomenų apsaugos pranešimuose, pranešimuose apie privatumą arba ECDC įrašuose.

(9)

šios vidaus taisyklės turėtų būti taikomos visoms duomenų tvarkymo operacijoms, kurias ECDC atlieka vykdydamas administracinius tyrimus, drausmines procedūras, preliminarią veiklą, susijusią su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, nagrinėjimo bylomis, pranešimų apie pažeidimus procedūras, (oficialias ir neoficialias) procedūras priekabiavimo atvejais, nagrinėdamas vidaus ir išorės skundus, vykdydamas vidaus auditus ir duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalyje, (IT) saugumo tyrimus organizacijos viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pvz., CERT-ES), bei tvarkydamas darbuotojų asmens bylas;

(10)

šios vidaus taisyklės turėtų būti taikomos duomenų tvarkymo operacijoms, kurios atliekamos prieš pradedant pirmiau minėtas procedūras, per tas procedūras ir atliekant stebėseną, kaip buvo atsižvelgta į tų procedūrų rezultatus. Taisyklės taip pat turėtų būti taikomos, kai ECDC teikia su savo vykdomais administraciniais tyrimais nesusijusią pagalbą nacionalinėms institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms ir bendradarbiauja su jomis;

(11)	kai taikomos šios vidaus taisyklės, ECDC turi pagrįsti, kodėl apribojimai demokratinėje visuomenėje yra būtinai reikalinga ir proporcinga priemonė ir kaip jie atitinka pagrindinių teisių ir laisvių esmę;

(12)

pagal šią tvarką ECDC, vykdydamas pirmiau minėtas procedūras, ypač procedūras, susijusias su teise į informacijos teikimą, teise susipažinti su duomenimis, reikalauti juos ištaisyti, ištrinti, teise apriboti jų tvarkymą, teise į tai, kad apie asmens duomenų saugumo pažeidimą būtų pranešta duomenų subjektui, arba teise į pranešimų konfidencialumą, kaip įtvirtinta Reglamente (ES) 2018/1725, privalo kiek galėdamas gerbti duomenų subjektų pagrindines teises;

(13)	tačiau ECDC gali būti įpareigotas apriboti informacijos teikimą duomenų subjektui arba kitas duomenų subjekto teises tam, kad apsaugotų, visų pirma, savo paties tyrimus, kitų viešojo sektoriaus institucijų tyrimus ir procedūras bei su jo tyrimais ir kitomis procedūromis susijusių asmenų teises;

(14)	tad ECDC gali apriboti informaciją, kad apsaugotų tyrimą ir kitų duomenų subjektų pagrindines teises ir laisves;

(15)	ECDC turėtų periodiškai stebėti, ar sąlygos, dėl kurių taikomas apribojimas, tebetaikomos, o jeigu tos sąlygos nebetaikomos, panaikinti apribojimą;

(16)	duomenų valdytojas turėtų informuoti duomenų apsaugos pareigūną atidėjimo ir peržiūrų atvejais,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Remiantis Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsniu, šiame sprendime nustatytos taisyklės dėl to, kokiomis sąlygomis ECDC vykdydamas 2 dalyje nurodytas procedūras gali apriboti 14–21, 35 ir 36 straipsniuose, taip pat 4 straipsnyje nurodytų teisių taikymą.

2. Šis sprendimas taikomas ECDC administracinių funkcijų srityje vykdomoms asmens duomenų tvarkymo operacijoms, kurias institucija atlieka vykdydama administracinius tyrimus, drausmines procedūras, preliminarią veiklą, susijusią su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, nagrinėjimo bylomis, nagrinėdama pranešimus apie pažeidimus, vykdydama (oficialias ir neoficialias) procedūras priekabiavimo atvejais, nagrinėdama vidaus ir išorės skundus, vykdydama vidaus auditus ir duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalyje, (IT) saugumo tyrimus organizacijos viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pvz., CERT-ES), bei tvarkydama darbuotojų asmens bylas (jei jose gali būti psichologinio ar psichiatrinio pobūdžio duomenų).

3. Tvarkomi šių kategorijų duomenys: faktiniai duomenys (objektyvūs duomenys, kaip antai identifikavimo duomenys, kontaktiniai duomenys, profesiniai duomenys, administraciniai duomenys, iš konkrečių šaltinių gauti duomenys, elektroniniai pranešimai ir srauto duomenys) ir (arba) kokybiniai duomenys (subjektyvūs duomenys, kaip antai su bylomis susiję duomenys, pavyzdžiui, teisiniai motyvai, elgsenos duomenys, vertinimai, veiklos ir poelgių duomenys, duomenys, susiję su procedūros arba veiklos dalyku arba dėl to pateikti duomenys).

4. ECDC, vykdydamas savo pareigas duomenų subjekto teisių atžvilgiu pagal Reglamentą (ES)2018/1725, atsižvelgia į tai, ar taikoma kuri nors tame reglamente numatyta išimtis.

5. Laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų gali būti apribojamos šios teisės: teisė į informacijos teikimą duomenų subjektams, teisė susipažinti su duomenimis, reikalauti juos ištaisyti, ištrinti, teisė apriboti jų tvarkymą, teisė į tai, kad apie asmens duomenų saugumo pažeidimą būtų pranešta duomenų subjektui, arba teisė į pranešimų konfidencialumą.

2 straipsnis

Duomenų valdytojas ir apsaugos priemonės

1. Siekiant užtikrinti, kad duomenų saugumas nebūtų pažeistas, duomenys nenutekėtų ir nebūtų neteisėtai atskleisti, įdiegtos šios apsaugos priemonės:

a)	popieriniai dokumentai laikomi saugiose spintose ir prieiga prie jų suteikiama tik įgaliotiems darbuotojams;

b)	visi elektroniniai duomenys laikomi saugiai, ECDC saugumo standartus atitinkančiose IT taikomosiose programose, taip pat specialiuose elektroniniuose aplankuose, prie kurių prieiga suteikiama tik įgaliotiems darbuotojams. Reikiamo lygmens prieiga suteikiama asmeniškai;

c)	duomenų bazė apsaugoma slaptažodžiu ir prieiga prie jos suteikiama tik įgaliotiems darbuotojams. E. įrašai laikomi saugiai, užtikrinant juose esančių duomenų konfidencialumą ir privatumą;

d)	visi asmenys, turintys prieigą prie duomenų, privalo laikytis įpareigojimo saugoti konfidencialumą arba konfidencialumo sutarčių.

2. Duomenų tvarkymo operacijų duomenų valdytojas yra ECDC, atstovaujamas direktoriaus, kuris duomenų valdytojo funkciją gali perduoti. Duomenų subjektai informuojami apie įgaliotą duomenų valdytoją duomenų apsaugos pranešimais arba įrašais, skelbiamais ECDC interneto svetainėje ir (arba) intranete.

3. 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas asmens duomenų saugojimo laikotarpis negali būti ilgesnis, negu reikia tiems tikslams, kuriems duomenys yra tvarkomi. Šis laikotarpis jokiu atveju negali būti ilgesnis už 5 straipsnio 1 dalyje nurodytuose duomenų apsaugos pranešimuose, pranešimuose apie privatumą arba įrašuose nustatytą duomenų saugojimo laikotarpį.

4. Jeigu ECDC svarsto galimybę taikyti apribojimą, reikia įvertinti riziką duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, ypač riziką kitų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms bei riziką, kad ECDC tyrimai arba procedūros gali netekti poveikio, pavyzdžiui, kad gali būti sunaikinti įrodymai. Rizika duomenų subjektų teisėms ir laisvėms visų pirma, be kita ko, yra rizika reputacijai, rizika teisei į gynybą ir rizika teisei būti išklausytam.

3 straipsnis

Apribojimai

1. ECDC visus apribojimus taiko tik siekdamas užtikrinti:

a)	nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir šių grėsmių prevenciją;

b)	Sąjungos institucijų ir įstaigų vidaus saugumą, įskaitant jų elektroninių ryšių tinklų saugumą;

c)	reglamentuojamųjų profesijų etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą, nustatymą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už juos;

d)	stebėsenos, tikrinimo ar reguliavimo funkciją, kuri (net jeigu tik kartais) yra susijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu a punkte nurodytais atvejais;

e)	duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.

2. Konkrečiais atvejais siekdamas pirmiau 1 dalyje aprašytų tikslų ECDC gali taikyti apribojimus asmens duomenims, kuriais keičiamasi su Komisijos tarnybomis arba kitomis Sąjungos institucijomis, organais, agentūromis ir tarnybomis, valstybių narių arba trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis, jeigu:

naudojimąsi tomis teisėmis ir tų prievolių vykdymą Komisijos tarnybos ar kitos Sąjungos institucijos, organai, agentūros ir tarnybos gali apriboti remdamosi kitais Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnyje nurodytais aktais, to reglamento IX skyriumi arba kitų Sąjungos institucijų, organų, agentūrų ir tarnybų steigimo aktais;

naudojimąsi tomis teisėmis ir tų prievolių vykdymą valstybių narių kompetentingos institucijos gali apriboti remdamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (3) 23 straipsnyje nurodomais aktais arba nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 (4)13 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 3 dalis arba 16 straipsnio 3 dalis;

c)	naudojimasis tomis teisėmis ir tų prievolių vykdymas gali kelti grėsmę ECDC bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis ECDC vykdant savo užduotis.

Prieš pradėdamas taikyti apribojimus pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytais atvejais, ECDC konsultuojasi su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, Sąjungos institucijomis, organais, agentūromis, tarnybomis arba valstybių narių kompetentingomis institucijomis, nebent ECDC yra aišku, kad galimybė taikyti apribojimą yra numatyta viename iš minėtuose punktuose nurodytų aktų.

3. Bet kuris apribojimas turi būti reikalingas ir proporcingas atsižvelgiant į riziką duomenų subjektų teisėms ir laisvėms ir atitikti demokratinėje visuomenėje galiojančių pagrindinių teisių ir laisvių esmę.

4. Jeigu svarstoma galimybė taikyti apribojimą, remiantis šiomis taisyklėmis įvertinamas jo reikalingumas ir proporcingumas. Kiekvienu atveju apribojimas atskaitomybės tikslais yra dokumentuojamas vidaus vertinimo rašte.

5. Vos tik aplinkybės, dėl kurių taikytas apribojimas, išnyksta, apribojimas kiek galima greičiau panaikinamas. Tai ypač taikytina tada, kai manoma, kad dėl naudojimosi apribota teise nustatyto apribojimo poveikis neišnyks arba dėl naudojimosi apribota teise nebus pakenkta kitų duomenų subjektų teisėms arba laisvėms.

4 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno atliekama peržiūra

1. Jeigu duomenų valdytojas pagal šį sprendimą apriboja duomenų subjektų teisių taikymą arba pratęsia apribojimą, ECDC nepagrįstai nedelsdamas informuoja savo duomenų apsaugos pareigūną (toliau – DAP). Duomenų valdytojas leidžia DAP susipažinti su įrašu, kuriame užfiksuotas apribojimo reikalingumo ir proporcingumo įvertinimas, ir įraše užregistruoja datą, kada informavo DAP.

2. DAP gali raštu prašyti, kad duomenų valdytojas peržiūrėtų taikomus apribojimus. Duomenų valdytojas informuoja DAP apie prašytos peržiūros rezultatus.

3. Duomenų valdytojas informuoja DAP, kai apribojimas panaikinamas.

5 straipsnis

Informacijos teikimas duomenų subjektui

1. Deramai pagrįstais atvejais šiame sprendime nustatytomis sąlygomis duomenų valdytojas gali apriboti teisę gauti informaciją vykdant šias duomenų tvarkymo operacijas:

a)	vykdant administracinius tyrimus ir drausmines procedūras;

b)	vykdant preliminarią veiklą, susijusią su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, nagrinėjimo bylomis;

c)	vykdant informavimo apie pažeidimus procedūras;

d)	vykdant (oficialias ir neoficialias) procedūras priekabiavimo atvejais;

e)	nagrinėjant vidaus ir išorės skundus;

(f)	atliekant vidaus auditus;

g)	vykdant duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalį;

h)	vykdant (IT) saugumo tyrimus, kurie atliekami organizacijos viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pvz., CERT-ES).

Duomenų apsaugos pranešimuose, pranešimuose apie privatumą arba įrašuose, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 31 straipsnyje, kurie yra skelbiami ECDC interneto svetainėje arba intranete ir kuriuose duomenų subjektai informuojami apie savo teises vykstant tam tikrai procedūrai, ECDC pateikia informaciją apie galimą tų teisių apribojimą. Nurodoma, kokios teisės gali būti apribotos, apribojimo priežastys ir galima trukmė.

2. Jeigu tai yra proporcinga, nepažeisdamas 3 dalies nuostatų ECDC taip pat nepagrįstai nedelsdamas raštu informuoja kiekvieną duomenų subjektą, kuris vykdant konkrečią duomenų tvarkymo operaciją yra laikomas suinteresuotuoju subjektu, apie jo teises, susijusias su esamais arba būsimais apribojimais.

3. Jeigu ECDC visiškai arba iš dalies apriboja informacijos teikimą 2 dalyje nurodytiems duomenų subjektams, jis užregistruoja apribojimo priežastis ir teisinį pagrindą pagal šio sprendimo 3 straipsnį, taip pat užregistruoja apribojimo reikalingumo ir proporcingumo įvertinimą.

Įrašas ir, jei tai taikytina, dokumentai, kuriuose nurodomos pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, registruojami. Įrašai pateikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, jam paprašius.

4. 3 dalyje nurodytas apribojimas taikomas tol, kol išnyksta priežastys, dėl kurių jis yra taikomas.

Jeigu priežasčių taikyti apribojimą nebėra, ECDC pateikia informaciją duomenų subjektui apie pagrindines priežastis, dėl kurių taikomas apribojimas. Kartu ECDC informuoja duomenų subjektą apie teisę bet kuriuo metu pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui arba teisę į teisminį teisių gynimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

ECDC peržiūri apribojimo taikymą kas šešis mėnesius nuo apribojimo taikymo pradžios ir užbaigus atitinkamą procedūrą arba tyrimą. Vėliau duomenų valdytojas kas šešis mėnesius peržiūri, ar kurį nors apribojimą reikia tikslinti.

6 straipsnis

Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis

1. Deramai pagrįstais atvejais šiame sprendime nustatytomis sąlygomis, kai tai yra reikalinga ir proporcinga, duomenų valdytojas gali apriboti teisę susipažinti su duomenimis vykdant šias duomenų tvarkymo operacijas:

a)	vykdant administracinius tyrimus ir drausmines procedūras;

b)	vykdant preliminarią veiklą, susijusią su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, nagrinėjimo bylomis;

c)	vykdant informavimo apie pažeidimus procedūras;

d)	vykdant (oficialias ir neoficialias) procedūras priekabiavimo atvejais;

e)	nagrinėjant vidaus ir išorės skundus;

f)	atliekant vidaus auditus;

g)	vykdant duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalį;

h)	vykdant (IT) saugumo tyrimus, kurie atliekami organizacijos viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pvz., CERT-ES);

i)	vykdant operacijas, susijusias su tiesiogine prieiga prie dokumentų, susijusių su medicininiais psichologinio ar psichiatrinio pobūdžio duomenimis, esančiais ECDC darbuotojų asmens bylose.

Jeigu duomenų subjektai prašo leisti susipažinti su savo asmens duomenimis, kurie yra tvarkomi vienoje arba keliose konkrečiose bylose arba vykdant konkrečią duomenų tvarkymo operaciją, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 17 straipsnį ECDC vertina prašymą tik tų asmens duomenų atžvilgiu.

2. Jeigu ECDC visiškai arba iš dalies apriboja Reglamento (ES) 2018/1725 17 straipsnyje nurodytą teisę susipažinti su duomenimis, jis atlieka šiuos veiksmus:

a)	atsakydama į duomenų subjekto prašymą informuoja suinteresuotąjį duomenų subjektą apie taikomą apribojimą, pagrindines jo taikymo priežastis, galimybę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui arba pasinaudoti teisminiu teisių gynimu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

b)	vidaus vertinimo rašte dokumentuoja apribojimo priežastis, įskaitant apribojimo reikalingumo, proporcingumo ir trukmės įvertinimą.

Pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 8 dalį a punkte nurodytos informacijos pateikimas gali būti atidėtas, ji gali būti neteikiama arba ją pateikti gali būti atsisakyta, jei dėl jos pateikimo nustatytas apribojimas netektų poveikio.

ECDC peržiūri taikomą apribojimą kas šešis mėnesius nuo jo taikymo pradžios ir užbaigus atitinkamą tyrimą. Vėliau duomenų valdytojas kas šešis mėnesius peržiūri, ar kurį nors apribojimą reikia tikslinti.

3. Įrašas ir, jei tai taikytina, dokumentai, kuriuose nurodomos pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, registruojami. Įrašai pateikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, jam paprašius.

7 straipsnis

Teisė reikalauti ištaisyti, ištrinti duomenis ir teisė apriboti duomenų tvarkymą

1. Deramai pagrįstais atvejais šiame sprendime nustatytomis sąlygomis, kai tai yra reikalinga ir tinkama, duomenų valdytojas gali apriboti teisę reikalauti duomenis ištaisyti, ištrinti ir apriboti duomenų tvarkymą vykdant šias duomenų tvarkymo operacijas:

a)	vykdant administracinius tyrimus ir drausmines procedūras;

b)	vykdant preliminarią veiklą, susijusią su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, nagrinėjimo bylomis;

c)	vykdant informavimo apie pažeidimus procedūras;

d)	vykdant (oficialias ir neoficialias) procedūras priekabiavimo atvejais;

e)	nagrinėjant vidaus ir išorės skundus;

(f)	atliekant vidaus auditus;

g)	vykdant duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalį;

h)	vykdant (IT) saugumo tyrimus, kurie atliekami organizacijos viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pvz., CERT-ES).

2. Jeigu ECDC visiškai arba iš dalies apriboja teisę reikalauti duomenis ištaisyti, ištrinti ir teisę apriboti duomenų tvarkymą, nurodytas Reglamento (ES) 2018/1725 18 straipsnyje, 19 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje, jis atlieka šio sprendimo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus ir užregistruoja įrašą pagal šio sprendimo 6 straipsnio 3 dalį.

8 straipsnis

Pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą duomenų subjektui ir elektroninių pranešimų konfidencialumas

1. Deramai pagrįstais atvejais šiame sprendime nustatytomis sąlygomis, kai yra reikalinga bei tinkama, duomenų valdytojas gali apriboti teisę gauti pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą vykdant šias duomenų tvarkymo operacijas:

a)	vykdant administracinius tyrimus ir drausmines procedūras;

b)	vykdant preliminarią veiklą, susijusią su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, nagrinėjimo bylomis;

c)	vykdant informavimo apie pažeidimus procedūras;

d)	vykdant (oficialias ir neoficialias) procedūras priekabiavimo atvejais;

e)	nagrinėjant vidaus ir išorės skundus;

f)	atliekant vidaus auditus;

g)	vykdant duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus pagal Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalį;

h)	vykdant (IT) saugumo tyrimus, kurie atliekami organizacijos viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pvz., CERT-ES).

2. Deramai pagrįstais atvejais šiame sprendime nustatytomis sąlygomis, kai tai yra reikalinga ir tinkama, duomenų valdytojas gali apriboti teisę į elektroninių pranešimų konfidencialumą vykdant šias duomenų tvarkymo operacijas:

a)	vykdant administracinius tyrimus ir drausmines procedūras;

b)	vykdant preliminarią veiklą, susijusią su galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešta OLAF, nagrinėjimo bylomis;

c)	vykdant informavimo apie pažeidimus procedūras;

d)	vykdant oficialias procedūras priekabiavimo atvejais;

e)	nagrinėjant vidaus ir išorės skundus;

f)	vykdant (IT) saugumo tyrimus, kurie atliekami organizacijos viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pvz., CERT-ES).

3. Jeigu ECDC apriboja Reglamento (ES) 2018/1725 35 ir 36 straipsniuose nurodytą pranešimą duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą arba elektroninių pranešimų konfidencialumą, ji užfiksuoja ir užregistruoja apribojimo priežastis pagal šio sprendimo 5 straipsnio 3 dalį. Taikoma šio sprendimo 5 straipsnio 4 dalis.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Stokholme 2019 m. rugsėjo 9 d.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vardu

Anni VIROLAINEN-JULKUNEN

Administracinės valdybos pirmininkė

(1) OL L 295, 2018 11 21, p.39.

(2) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.

(3) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(4) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

31.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/45

ES IR MAROKO KARALYSTĖS ASOCIACIJOS KOMITETO SPRENDIMAS NR. 1/2020…

2020 m. kovo 16 d.

dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės keitimosi informacija norint įvertinti susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, teigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo poveikį [2020/468]

ES IR MAROKO KARALYSTĖS ASOCIACIJOS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į 1996 m. vasario 26 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, ypač į jo 83 straipsnį,

atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo,

kadangi:

(1)

2019 m. liepos 19 d. įsigaliojo Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimas pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo (toliau – Susitarimas pasikeičiant laiškais);

(2)	Susitarimas pasikeičiant laiškais sudarytas nedarant poveikio atitinkamoms Europos Sąjungos pozicijoms dėl Vakarų Sacharos statuso ir Maroko Karalystės statuso to regiono atžvilgiu;

(3)

pagal Susitarimą pasikeičiant laiškais Vakarų Sacharos kilmės produktams, kurių kontrolę vykdo Maroko Karalystės muitinės, taikomos tokios pačios prekybos lengvatos, kokias Europos Sąjunga taiko produktams, kuriems taikomas Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, steigiantis Europos Bendrijos bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją (toliau – Asociacijos susitarimas);

(4)

įgyvendindamos šią partnerystę ir sudarydamos viena kitai sąlygas įvertinti Susitarimo pasikeičiant laiškais poveikį, visų pirma darniam vystymuisi, ypač kiek tai susiję su nauda atitinkamiems gyventojams ir su atitinkamų teritorijų gamtos išteklių naudojimu, Europos Sąjunga ir Maroko Karalystė susitarė ne rečiau kaip kartą per metus keistis informacija Asociacijos komitete;

(5)	konkrečią vertinimo tvarką turi priimti Asociacijos komitetas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Įgyvendindamos šią partnerystę ir siekdamos sudaryti viena kitai sąlygas įvertinti Susitarimo pasikeičiant laiškais poveikį darnaus vystymosi aspektu jo įgyvendinimo laikotarpiu, Europos Sąjunga ir Maroko Karalystė susitarė kasmet keistis informacija Asociacijos komitete.

2. Europos Sąjunga ir Maroko Karalystė keičiasi duomenimis, kurie laikomi svarbiais atitinkamuose pagrindiniuose veiklos sektoriuose, taip pat statistine, ekonomine, socialine ir su aplinka susijusia informacija, visų pirma apie Susitarimo pasikeičiant laiškais naudą atitinkamiems gyventojams ir atitinkamų teritorijų gamtos išteklių naudojimą. Svarbios informacijos sąrašas pateikiamas šio sprendimo priede.

Keitimasis vyksta remiantis iš anksto raštu pateiktu pranešimu, kuris bus išsiųstas ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo pabaigoje; po pranešimo gali būti siunčiami patikslinimų prašymai ir papildomi klausimai, susiję su šiame sprendime nustatytomis temomis. Atsakymai pateikiami ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio pabaigoje.

3. Įgyvendindamos partnerystę ir sudarydamos viena kitai sąlygas įvertinti Susitarimo pasikeičiant laiškais poveikį, Šalys taip pat susitarė, kad Maroko Karalystė per esamas informacines sistemas gali prašyti Europos Sąjungos pateikti informacijos apie tam tikrų kategorijų produktų, kurie Maroko Karalystei yra svarbūs, gamybą ir prekybą.

Šiuo tikslu Maroko Karalystė ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo pabaigoje Europos Sąjungai perduoda prašymą raštu; po prašymo pateikimo gali būti siunčiami patikslinimų prašymai ir papildomi klausimai. Atsakymai perduodami ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio pabaigoje.

4. Šalys kasmet Asociacijos komitete pasikeičia atitinkamomis išvadomis.

5. Protokolą, kuriame pateikiamos Asociacijos komiteto išvados, Šalys patvirtina iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį vyksta posėdis, pabaigos.

2 straipsnis

Priedas yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2020 m. kovo 16 d.

ES ir Maroko Karalystės asociacijos komiteto vardu

R. GILI

PRIEDAS

SVARBI INFORMACIJA, KURIA KEIČIAMASI PAGAL SUSITARIME PASIKEIČIANT LAIŠKAIS NUMATYTĄ KEITIMĄSI INFORMACIJA

Informacija, kuria keičiamasi, turi būti sudaromos sąlygos atnaujinti 2018 m. birželio 11 d. Komisijos kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) parengtą bendrą ataskaitą (1). Todėl į keitimąsi informacija taip pat turi būti įtraukta išsami informacija, kuri sudaro sąlygas įvertinti Susitarimo pasikeičiant laiškais poveikį jo įgyvendinimo metu, įskaitant bendrą informaciją apie atitinkamas teritorijas ir gyventojus. Ši informacija skirta tik Komisijos ir EIVT ataskaitos įvertinimui ir atnaujinimams parengti. Svarbi informacija gali būti tokia:

Maroko Karalystės teikiama informacija:

bendroji informacija:

*	socialinė ir ekonominė statistika bei su aplinka susijusi statistika;

informacija apie pagrindinius eksporto ekonomikos sektorius:

*	produkcija pagal produktų rūšis;

*	dirbama vietovė ir nuimto derliaus kiekis;

*	eksportas į Europos Sąjungą pagal apimtį ir vertę;

*	vietos ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems taikomas Susitarimas pasikeičiant laiškais ir sukurtos darbo vietos;

*	darnus išteklių valdymas;

*	gamybos įmonės.

2.	Europos Sąjungos teikiama informacija: informacija apie prekybą konkrečiais produktais, eksportuojamais į Maroko Karalystę, pagal muitinės kodą ir pagal kiekį ir vertę, taip pat, jeigu tokių duomenų yra, informacija apie konkrečių produktų gamybą.

Kita svarbi informacija:

kaip numatyta 2018 m. gruodžio 6 d. Europos Komisijos ir Maroko Karalystės misijos Europos Sąjungoje korespondencijoje, Maroko Karalystė kuria informacijos apie eksportą, kuriam taikomas Asociacijos susitarimas su pakeitimais, padarytais pasikeitimu laiškais, rinkimo mechanizmą, pagal kurį sistemingai ir reguliariai kiekvieną mėnesį bus teikiami tikslūs duomenys, kurie turėtų leisti Europos Sąjungai gauti skaidrią ir patikimą informaciją apie šio eksporto į Sąjungą kilmę pagal regioną (2). Europos Komisija turės tiesioginę prieigą prie tokių duomenų ir dalinsis jais su Europos Sąjungos valstybių narių muitinėmis.

Maroko Karalystė savo ruožtu turės gauti skaidrią ir patikimą statistinę informaciją apie eksportą iš Europos Sąjungos į Maroko Karalystę.

(1) 2018 m. birželio 11 d. ataskaita dėl naudos Vakarų Sacharos gyventojams ir konsultacijų su jais dėl muitų tarifų lengvatų taikymo Vakarų Sacharos kilmės produktams (SWD (2018) 346 final).

(2) NB: šis mechanizmas veikia nuo 2019 m. spalio 1 d.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 98

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	63 metai 2020m. kovo 31d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2020 m. kovo 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/463, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Kiwi de Corse (SGN))	1
	*	2020 m. kovo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/464, kuriuo nustatomos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 taikymo taisyklės, susijusios su dokumentais, kurie turi būti pateikti siekiant, kad atgaline data būtų pripažinti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiai, su ekologiškų produktų gamyba ir su informacija, kurią turi pateikti valstybės narės ( 1 )	2
	*	2020 m. kovo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/465, dėl neatidėliotinų priemonių vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms Italijos Emilijos-Romanijos, Veneto, Trentino Alto-Adidžės, Lombardijos, Pjemonto ir Friulio-Venecijos Džulijos regionuose remti, atsižvelgiant į žalą, kurią jų produkcijai padarė Azijos marmurinės skydblakės (Halyomorpha halys)	26
	*	2020 m. kovo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/466, dėl laikinųjų rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai bei gyvūnų gerovei išvengimo priemonių esant tam tikriems dideliems valstybių narių kontrolės sistemų sutrikimams dėl koronaviruso sukeltos ligos (COVID-19) ( 1 )	30
		SPRENDIMAI
	*	2020 m. kovo 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/467, kuriuo nustatomos galutinės Sąjungos pagalbos valstybėms narėms sumos vaisių ir daržovių bei pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms vykdyti 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. liepos 31 d. ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas C(2019) 2249 final (pranešta dokumentu Nr. C(2020) 1795)	34
		DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI
	*	2019 m. rugsėjo 9 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro administracinės valdybos sprendimas, dėl vidaus taisyklių dėl tam tikrų duomenų subjektų teisių apribojimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui vykdant savo funkcijas	38
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	2020 m. kovo 16 d. Es ir Maroko Karalystės asociacijos komiteto sprendimas Nr. 1/2020…, dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės keitimosi informacija norint įvertinti susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, teigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo poveikį [2020/468]	45


	(1) Tekstas svarbus EEE.