27.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/14

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2020/450

2020 m. sausio 22 d.

dėl valstybės pagalbos SA.29150–2010/C (ex 2010/NN), kurią Vokietija suteikė pagal mokestinių nuostolių perkėlimo schemą sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti (Sanierungsklausel)

(pranešta dokumentu Nr. C(2020) 254)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, visų pirma į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, visų pirma į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis teikti savo pastabas pagal minėtą nuostatą (1),

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)

2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugsėjo 30 d. raštais Komisija paprašė Vokietijos pateikti informaciją apie Pelno mokesčio įstatymo (Körperschaftsteuergesetz, toliau – KStG) 8c straipsnį. Vokietijos Vyriausybė atsakė į juos 2009 m. rugpjūčio 20 d. ir 2009 m. lapkričio 5 d. raštais. 2010 m. vasario 24 d. sprendimu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija dėl KStG 8c straipsnio 1a dalies (sanavimo išlygos, Sanierungsklausel) pradėjo oficialią tyrimo procedūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalį.

(2)	Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paprašė Vokietijos ir visų suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas.

(3)	Vokietijos Vyriausybė pateikė pastabas 2010 m. balandžio 9 d. raštu.

(4)	2010 m. balandžio 9 d. ir birželio 3 d. Briuselyje įvyko du susitikimai su Vokietijos atstovais. 2010 m. liepos 2 d. Vokietijos Vyriausybė pateikė papildomos informacijos. Pastabų iš suinteresuotųjų šalių Komisija negavo.

(5)

2011 m. sausio 26 d. Komisija priėmė Sprendimą 2011/527/ES (3) (toliau – 2011 m. sprendimas), kuriame nusprendė, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis (sanavimo išlyga) yra pagalbos schema, kurią Vokietija taikė neteisėtai, t. y. pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Komisija taip pat padarė išvadą, jog pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį suteikta valstybės pagalba nesuderinama su vidaus rinka, visų pirma todėl, kad jos negalima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, kaip aiškinama Bendrijos laikinojoje sistemoje (4) , (5), ir nurodė šią pagalbą susigrąžinti.

(6)	Vokietija ir trečiosios šalys 2011 m. sprendimą užginčijo (6). 2016 m. vasario 4 d. Bendrasis Teismas atmetė ieškovų argumentą ir paliko galioti 2011 m. sprendimą (7).

(7)

Vokietija ir du galimi pagalbos gavėjai (įmonės „Heitkamp BauHolding GmbH“ ir „GFKL Financial Services AG“) apskundė Bendrojo Teismo sprendimus. 2018 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismas panaikino Bendrojo Teismo sprendimus ir 2011 m. sprendimą (8). Teisingumo Teismas konstatavo, kad Komisija, vertindama pagalbos atrankumą, padarė klaidą, referenciniu pagrindu laikydama tik nuostatą, pagal kurią pasikeitus įmonės akcininkų struktūrai netenkama galimybės perkelti nuostolius (KStG 8c straipsnio 1 dalis), ir neatsižvelgdama į bendrąją nuostolių perkėlimo taisyklę.

2. IŠSAMUS PRIEMONĖS (PAGALBOS) APRAŠYMAS

2.1. Faktinės aplinkybės

(8)

Įmonės Vokietijoje dažniausiai apmokestinamos pagal Pajamų mokesčio įstatymą (Einkommensteuergesetz, toliau – EStG) ir KStG. EStG 10d straipsnio 2 dalyje numatyta, kad per mokestinius metus patirtus nuostolius galima perkelti; tai reiškia, kad pagal mokestinio pajėgumo principą būsimų mokestinių metų apmokestinamąsias pajamas galima sumažinti atskaitant iš jų nuostolius, tačiau iš viso ne daugiau kaip 1 mln. EUR per metus. Pagal KStG 8 straipsnio 1 dalį nuostolius gali perkelti ir įmonės, kurioms taikomas pelno mokestis.

(9)	Vokietijos teigimu, numačius tokią nuostolių perkėlimo galimybę atsirado paskata įsigyti vadinamųjų priedangos įmonių, t. y. įmonių, seniai nebevykdančių jokios komercinės veiklos, bet vis dar turinčių neperkeltų nuostolių.

(10)

1997 m. Vokietijos Bundestagas, reaguodamas į tokį priedangos įmonių pirkimą, apribojo nuostolių perkėlimo galimybę, į KStG 8 straipsnio 4 dalį įtraukdamas vadinamąją nuostatą dėl priedangos įmonių pirkimo (vok. Mantelkaufregelung). Šioje nuostatoje buvo nurodyta, kad nuostolius gali perkelti tik įmonės, teisiškai ir ekonomiškai tapačios su nuostolių patyrusiomis įmonėmis. Nors nuostatoje nepateikta sąvokos „ekonomiškai tapatus“ apibrėžtis, tačiau pateikta pavyzdžių – vienas neigiamas ir du teigiami:

—	ekonominio tapatumo nebuvo, jei daugiau kaip pusė įmonės akcijų buvo perduotos ir įmonė komercinę veiklą tęsė ar pradėjo iš naujo turėdama daugiausia naują turtą,

—

ekonominis tapatumas, priešingai, buvo, jei naujas investuotas apyvartinis kapitalas buvo skirtas įmonei, dėl kurios atsirado neatskaitytų mokesčių, sanuoti ir įmonė per kitus penkerius metus tęsė veiklą tokiu mastu, kuris atitiko jos bendrą padėtį, prilygstančią bendram ekonominės padėties vaizdui,

—	ekonominis tapatumas buvo ir tuo atveju, jei pirkėjas, užuot investavęs į apyvartinį kapitalą, kompensavo į nuostolingos įmonės apskaitą įtrauktus nuostolius.

(11)	Abu pastarieji pavyzdžiai dažniausiai vadinami sanavimo išlyga.

(12)	Nuo 2008 m. sausio 1 d.KStG 8 straipsnio 4 dalis panaikinta 2008 m. Įmonių mokesčių reformos įstatymu (Unternehmensteuerreformgesetz 2008) (9).

(13)

Šiuo įstatymu įtraukta ir nauja nuostata – KStG 8c straipsnio 1 dalis, kuria, palyginti su ankstesniąja KStG 8 straipsnio 4 dalimi, kur kas labiau apribota nuostolių perkėlimo galimybė tuo atveju, jei pasikeičia įmonės akcininkų struktūra. Naujojoje nuostatoje nurodyta, kad:

—	neperkeltų nuostolių nebegalima atskaityti visiškai, jei pirkėjui perduodama daugiau kaip 50 % bendrovės pasirašytojo kapitalo, dalininko teisių, bendrovės valdymo teisių ar balsavimo teisių,

—	neperkeltų nuostolių nebegalima atskaityti proporcingai, jei pirkėjui per penkerius metus perduodama daugiau kaip 25 %, tačiau ne daugiau kaip 50 % pasirašytojo kapitalo, dalininko teisių, bendrovės valdymo teisių ar balsavimo teisių.

(14)	Iš pradžių naujojoje nuostatoje nebuvo numatyta išimčių įmonėms, kuriose vienu metu įvyksta ir esminis akcininkų grupės struktūros pasikeitimas, ir jų sanavimas.

(15)

Kaip nurodyta Vokietijos Bundestago kartu su 2008 m. Įmonių mokesčių reformos įstatymu priimtame įstatymo pagrindimo dokumente, KStG 8 straipsnio 4 dalis nauja nuostata – KStG 8c straipsnio 1 dalimi – pakeista siekiant supaprastinti schemą (iš įstatymo pagrindimo aišku, kad KStG 8 straipsnio 4 dalį taikant praktiškai kilo daug sudėtingų teisinių klausimų) ir tikslingiau kovoti su piktnaudžiavimu (10). Vokietijos Bundestagas suvokė, kad dėl šios reformos nebebus galima perkelti nuostolių tuo atveju, jei sunkumų patirianti įmonė, pasikeitus jos akcininkų grupės struktūrai, kartu bus sanuojama. Vis dėlto buvo nuspręsta, kad tai priimtina, nes mokesčių institucijos tokiais atvejais, net ir nesant aiškaus reglamentavimo KStG, teisingumo sumetimais galėjo atsisakyti mokestinių reikalavimų (11).

2.2. Priemonė

(16)

2009 m. birželio mėn. KStG 8c straipsnį papildė nauja nuostata (KStG 8c straipsnio 1a dalis), pagal kurią nuostolius ir toliau leista perkelti, jei sunkumų patirianti įmonė perkama norint ją sanuoti. Šis pakeitimas buvo Sveikatos draudimo įmokų atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų įstatymo (Bürgerentlastungsgesetz Krankenversicherung (12)) dalis. Naujoji nuostata taip pat paprastai vadinama sanavimo išlyga arba (norint ją atskirti nuo ankstesnės schemos, nustatytos KStG 8 straipsnio 4 dalyje) naująja sanavimo išlyga (neue Sanierungsklausel).

(17)

Pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį bendrovė gali perkelti nuostolius ir akcijų pirkimo pagal KStG 8c straipsnio 1 dalį atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

—	bendrovės akcijos perkamos norint ją sanuoti (13),

—	bendrovė akcijų pirkimo metu yra nemoki ar prasiskolinusi arba jai gresia nemokumas ar prasiskolinimas (14);

—

išlaikomos pagrindinės veiklos struktūros, todėl galima daryti prielaidą, kad:

—	bendrovė vykdo sudarytą kolektyvinę sutartį, kurioje numatytos nuostatos dėl darbo vietų, arba

—	pirmus penkerius metus nuo akcijų įsigijimo bus išlaikyta 80 % darbo vietų (skaičiuojant pagal metinę vidutinę darbo užmokesčio sumą), arba

—

per 12 mėnesių bendrovei bus suteikta didelė turto dalis arba ji bus atleista nuo dar neįvykdytų įsipareigojimų; laikoma, kad bendrovei suteikta didelė turto dalis, jei naujasis bendrovės turtas sudaro ne mažiau kaip 25 % praėjusių ūkinių metų turto; suteikto turto vertė sumažinama kapitalo bendrovės išmokomis, sumokėtomis per trejus metus nuo naujo turto suteikimo,

—	per penkerius metus nuo akcijų įsigijimo nepakeičiama veiklos sritis,;

—	akcijų įsigijimo metu bendrovė nesustabdė savo veiklos.

(18)	KStG 8c straipsnio 1a dalis įsigaliojo 2009 m. liepos 10 d. ir buvo taikoma atgaline data nuo 2008 m. sausio 1 d.

(19)

Iš pradžių KStG 8c straipsnio 1a dalis buvo priimta kaip laikina priemonė, kurią ketinta taikyti iki 2009 m. gruodžio 31 d. Vis dėlto 2009 m. gruodžio 22 d. Vokietijos Bundestagas, priimdamas Ekonomikos augimo skatinimo įstatymą (Wachstumsbeschleunigungsgesetz 2009), patvirtino nuostatą, pagal kurią atitinkama laikino galiojimo sąlyga iš KStG buvo išbraukta (15).

(20)

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkeltus nuostolius galima atskaityti tik iš sanuotinos įmonės pelno. Pirkėjas šių nuostolių negali atskaityti iš savo paties pelno. Tai taikoma net ir tuo atveju, jei pirkėjas savo mokestinius įsipareigojimus konsoliduoja koncerno lygmeniu, nes pagal KStG 15 straipsnio pirmo sakinio 1 punktą draudžiama perkelti nuostolius, jei kontroliuojamoji bendrovė yra mokestinio subjekto dalis (16). Vis dėlto pagal Vokietijos pelno mokestį reglamentuojančius teisės aktus teisė perkelti tokius nuostolius neprarandama; nuostoliai tik „įšaldomi“ kontroliuojamosios bendrovės lygmeniu ir juos galima perkelti, kai įmonė nebėra konsoliduota. „Įšaldytiems“ nuostoliams netaikomas joks nuostolių perkėlimo terminas.

(21)	Pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį pirkėjas netiesiogiai gauna naudos, nes dėl šios nuostatos sėkmingai baigus sanavimą sanuoto subjekto mokestinė našta sumažėja. Be to, pirkėjas gali visą savo komercinę veiklą ar jos dalį įtraukti į įsigytą subjektą ir taip pasinaudoti nuostolių perkėlimo galimybe.

3. SPRENDIMAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(22)	2010 m. vasario 24 d. raštu Komisija pranešė Vokietijai apie savo sprendimą dėl pirmiau aprašytos priemonės (KStG 8c straipsnio 1a dalies) pradėti procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

(23)

Komisija sprendime pradėti procedūrą teigė, kad pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį diferencijuojamos finansiškai stabilios, bet nuostolių patiriančios įmonės ir (galbūt) nemokios ar prasiskolinusios įmonės, nes ši nuostata naudinga tik pastarosioms. Preliminaria Komisijos nuomone, priemonė buvo atrankioji ir laikytina valstybės pagalba, nes, regis, buvo tenkinamos ir visos kitos SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygos. Galiausiai Komisija pareiškė abejonių dėl priemonės suderinamumo su SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, kaip jis aiškinamas Bendrijos laikinojoje sistemoje, ir su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, kaip jis aiškinamas (tuo metu galiojusiose) Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse (17) ir (tuo metu galiojusiose) Regioninės pagalbos gairėse (18).

(24)

Pradėjus oficialią tyrimo procedūrą, Federalinė finansų ministerija už mokesčių rinkimą atsakingoms institucijoms nurodė netaikyti KStG 8c straipsnio 1a dalies, kol Komisija šiuo klausimu priims galutinį sprendimą, ir atitinkamoms įmonėms pranešti, kad valstybės pagalbos sumas reikės grąžinti, jei Komisijos sprendimas bus neigiamas (19).

4. VOKIETIJOS PASTABOS

(25)

Vokietijos manymu, KStG 8c straipsnio 1a dalis nėra valstybės pagalba dėl šių trijų priežasčių:

—	ši schema suderinama su privataus kreditoriaus principu (žr. 4.1 skyrių),

—	ji nėra atrankioji (žr. 4.2 skyrių),

—	ji pateisinama Vokietijos mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra (žr. 4.3 skyrių).

(26)

Taip pat Vokietija teigia, kad naujoji sanavimo išlyga, nustatyta KStG 8c straipsnio 1a dalyje, iš esmės atitinka senąją, KStG 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą, sanavimo išlygą, dėl kurios Komisija niekada neišsakė abejonių (žr. 4.4 skyrių), ir kad panašių mokestinių nuostatų esama daugelyje kitų valstybių narių (žr. 4.5 skyrių).

4.1. Suderinamumas su privataus kreditoriaus principu

(27)

Savo 2010 m. liepos 2 d. rašte Vokietija nurodo, kad privataus kreditoriaus principą galima taikyti ir mokestinių bei panašių į mokestinius reikalavimų atveju (20). Be to, Vokietijos valstybės ir jos mokesčių mokėtojų santykis yra panašus į privataus kreditoriaus ir skolininko tęstinį skolinį santykį, grindžiamą, pavyzdžiui, nuomos ar darbo sutartimi. Vokietijos nuomone, privatus kreditorius esant ilgalaikei skolai atsisakytų dalies savo būsimų reikalavimų, jei dėl to jo skolininką galėtų perimti kita įmonė ir taip atsirastų galimybė pratęsti tą skolinį santykį.

4.2. Priemonės atrankumo nebuvimas

(28)	Vokietijos nuomone, KStG 8c straipsnio 1a dalis yra bendroji priemonė, nes ji nėra taikoma tik konkretaus ekonomikos sektoriaus, tam tikro dydžio ar tam tikrame regione veikiančioms įmonėms. Bet kuri įmonė be savo kaltės gali patirti finansinių sunkumų ir jai gali būti pritaikyta minėta schema.

(29)

Vokietija atkreipia dėmesį į tai, kad pati Komisija savo 1998 m. Pranešime dėl tiesioginio verslo apmokestinimo išsakė nuomonę, jog išimtinai techninio pobūdžio mokesčių priemonės, pvz., mokesčių perkėlimo taisyklės, nėra atrankiosios, jei jos „vienodai taikomos visoms įmonėms ir visų prekių gamybai“, ir jog tai, „kad kai kurioms įmonėms arba kai kuriems sektoriams šios mokesčių priemonės yra naudingesnės, dar nereiškia, kad jiems būtinai bus pritaikytos valstybės pagalbą reglamentuojančios konkurencijos taisyklės“ (21).

(30)

Vokietija mano, kad šie aspektai ypač svarbūs siekiant taikyti palankią apmokestinimo tvarką mokslinių tyrimų ir plėtros, taip pat aplinkos apsaugos, švietimo ir užimtumo srityse. Vokietijos teigimu, mokesčių schemos, palankios šiose srityse ypatingas pastangas dedančioms įmonėms, nėra atrankiosios, nes jomis gali naudotis visos įmonės, net jei jos de facto naudingesnės tam tikrose srityse veikiančioms įmonėms negu kitoms. Vokietijos nuomone, tai turi būti taikoma ir mokesčių schemoms, naudingoms sunkumų patiriančioms įmonėms, kurios įsigyjamos norint jas sanuoti.

(31)

Vokietija pažymi, kad Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas pripažino, jog priemonė, išimtinai naudinga sunkumų patiriančioms įmonėms, iš esmės gali būti bendroji priemonė, kuri nėra atrankioji. Šiuo klausimu Vokietija pirmiausia cituoja sprendimą DM Transport (22), kuriame Teisingumo Teismas dėl Belgijos mokėjimo lengvatos sunkumų patiriančioms įmonėms nustatė:

„Prancūzijos Vyriausybė teigia, kad mokėjimo lengvatos, taikomos socialinio draudimo įmokoms, nėra valstybės pagalba, jei jos teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis kiekvienai įmonei, patiriančiai mokėjimo sunkumų. Prancūzijos nuomone, atrodo, kad ši pagal Belgijos teisę nustatyta schema yra būtent toks atvejis. Komisija, priešingai, teigia, kad ONSS suteikiant mokėjimo lengvatas turi veikimo savo nuožiūra laisvę.

Kaip matyti iš Sutarties 92 straipsnio 1 dalies, bendrojo pobūdžio priemonėms, kuriomis nepalaikomos tik tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba, ši nuostata netaikoma. Vis dėlto jei institucija, kuri suteikia finansinių pranašumų, turi veikimo savo nuožiūra laisvę, kuria jai suteikiama galimybė nustatyti gavėjus arba sąlygas, kuriomis priemonė suteikiama, šios priemonės negalima laikyti bendrojo pobūdžio priemone (šiuo klausimu žr. 1996 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Prancūzija/Europos Komisija, C-241/94, Rink. p. I-4551, 23 ir 24 punktus).

Nacionalinis teismas privalo pagrindinėje byloje nustatyti, ar, suteikiant mokėjimo lengvatas, ONSS suteikiama veikimo savo nuožiūra laisvė ir, jei taip nėra, ar ONSS suteiktos mokėjimo lengvatos yra bendrojo pobūdžio arba ar jomis palaikomos tam tikros įmonės.“

(32)

Be to, Vokietija cituoja Sprendimą HAMSA (23), kuriame nurodoma, jog, Ispanijos valdžios institucijos teigimu, priemonė nėra atrankioji, nes ji galioja visoms sunkumų patiriančioms įmonėms. Bendrasis Teismas šiuo klausimu išsakė tokią nuomonę:

„Šiuo atveju ieškovės ir Ispanijos Karalystės argumentas, kad 1922 m. liepos 26 d. Ispanijos įstatymu dėl mokėjimo nutraukimo sukuriama bendrojo pobūdžio procedūra, taikoma visoms sunkumų patiriančioms įmonėms, atmestinas. Nors tiesa, kad šis įstatymas nėra atrankusis ta prasme, kad jis netaikomas siekiant palaikyti tam tikrų įmonių grupes arba tam tikrų prekių gamybą, tačiau atleidimas nuo skolų įvyksta ne automatiškai dėl įstatymo taikymo, o atitinkamoms valdžios institucijoms priėmus sprendimą savo nuožiūra. Vis dėlto jei institucija, kuri suteikia finansinių pranašumų, turi veikimo savo nuožiūra laisvę, kuria jai suteikiama galimybė nustatyti gavėjus arba sąlygas, kuriomis priemonė taikoma, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją šios priemonės negalima laikyti bendrojo pobūdžio priemone (1999 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo DM Transport, C-256/97, Rink. p. I-3913, 27 punktas).“

(33)

Vokietija teigia, kad pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį, priešingai nei bylose DM Transport ir HAMSA nagrinėtų priemonių atveju, nenumatyta jokia valdžios institucijos veikimo savo nuožiūra galimybė; priemonė taikoma automatiškai pagal įstatymą. Todėl Vokietija daro atvirkštinę išvadą, kad KStG 8c straipsnio 1a dalyje nustatyta priemonė nėra atrankioji.

(34)

Vokietija taip pat mano, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis yra Vokietijos bankroto teisės norma. Įmonių galimybė gauti paramą visų pirma grindžiama sąvokomis „nemokumas“, „gresiantis nemokumas“ ir „prasiskolinimas“, kurios apibrėžtos Įmonių bankroto įstatyme (Insolvenzordnung) ir yra pagrindas pradėti bankroto procedūrą.

(35)	Dėl priemonės atrankumo Vokietija daro išvadą, kad Komisijos nuomonė reikštų, jog bet kuri mokesčių lengvata yra valstybės pagalba, net jei ji taikoma bendrai, ir kad tokia nuomonė prieštarauja SESV.

4.3. Pateisinimas mokesčių sistemos pobūdžiu ar bendra struktūra

(36)

Vokietija mano, kad KStG 8c straipsnio 1a dalyje nustatyta išimtinė tvarka pateisinama Vokietijos įmonių apmokestinimo sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra. Vokietijos teigimu, tarp sunkumų patiriančių įmonių, kurios turi būti sanuojamos, ir kitų įmonių yra objektyvus skirtumas; šiuo objektyviu skirtumu ir pateisinamas kitoks požiūris į sunkumus patiriančias įmones, kurios perkamos norint jas sanuoti. Vokietija šiuos argumentus grindžia trimis aplinkybėmis.

(37)

Pirma, priešingai negu finansinių sunkumų neturinčios įmonės, kurios turi pasirinkimo galimybę – ieškoti finansavimo kapitalo rinkoje arba pirkėjo, sunkumų patiriančios įmonės turi tik vieną galimybę – ieškoti pirkėjo, nes jos negalėtų nei pasiskolinti kapitalo rinkoje, nei gautų banko kreditą. Taigi sunkumų patiriančios įmonės sistemingai netektų nuostolių perkėlimo galimybės, o sunkumų nepatiriančios įmonės visada galėtų rinktis iš dviejų galimybių – skolintis kapitalo arba ieškoti pirkėjo.

(38)

Antra, Vokietija teigia, kad pagal KStG 8c straipsnio 1 dalies tikslą – užkirsti kelią priedangos įmonių pirkimui – nuostolių perkėlimo galimybės nebūtina atmesti tais atvejais, kai įmonė perkama norint ją sanuoti, o ne vien pasinaudoti palankesnėmis mokesčių mokėjimo sąlygomis. Neapribojus KStG 8c straipsnio 1a dalies taikymo sunkumų patiriančių įmonių pirkimu norint jas sanuoti, t. y. įtraukus kitus pirkimo atvejus, negalėtų būti užtikrinamas šios nuostatos ratio legis.

(39)

Trečia, Vokietijos teigimu, KStG 8c straipsnio 1 dalimi siekiama užtikrinti, kad įmonės akcijų pirkimo kaina būtų grindžiama tik ekonomine įmonės verte ir kad į pirkimo kainą, siekiant sumažinti mokesčius, nebūtų įtraukiama susikaupusių nuostolių vertė. Perkant sunkumų patiriančią įmonę norint ją sanuoti, priešingai, susikaupusių nuostolių vertė neturi jokios ypatingos reikšmės. Siekdama tai pagrįsti, Vokietija nurodo, kad auditoriai mokesčių tikslais konsoliduotos įmonės apskaitos dokumentuose įrašytiems blogoje ekonominėje padėtyje esančios bendrovės galbūt perkeltiems nuostoliams neteikia jokios reikšmės.

(40)	Dėl šių trijų priežasčių Vokietija laikosi nuomonės, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis, net jei ji būtų prima facie atrankioji, bet kokiu atveju yra pateisinama Vokietijos pelno mokesčio sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra.

4.4. Naujosios ir senosios sanavimo išlygų sąsaja

(41)	Vokietija pažymi, kad 2008 m. sausio 1 d.KStG 8c straipsniu pakeista panaši schema – KStG 8 straipsnio 4 dalis. Abiejų schemų tikslas buvo tas pats – užkirsti kelią priedangos įmonių pirkimui.

(42)	Vokietija atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija niekada nėra kėlusi klausimų dėl KStG 8 straipsnio 4 dalies, o tai reikštų, jog ši schema nebuvo valstybės pagalba.

(43)	Dėl šios priežasties Komisijos poziciją šiuo klausimu Vokietija laiko nenuoseklia.

4.5. Panašios schemos kitose mokesčių sistemose

(44)

Vokietijos duomenimis, schemų, panašių į nustatytąją KStG 8c straipsnio 1a dalyje, esama daugelyje kitų valstybių narių, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Suomijoje. Vokietija pažymi, kad, nepaisant labai didelio šių valstybių narių sistemų panašumo, Komisija dėl jų nesiėmė jokių priemonių, kurių galėjo imtis pagal savo kompetenciją valstybės pagalbos srityje.

(45)

Reaguodama į sprendimo pradėti procedūrą 34 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodytos Komisijos priemonės dėl Prancūzijos mokesčių sistemos, Vokietija pabrėžia, kad Vokietijos ir Prancūzijos sistemos skiriasi, nes pastaroji taikoma tik tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pagal ją įmonės visiškai atleidžiamos nuo pelno mokesčio.

5. POKYČIAI, ĮVYKĘ PO 2011 M. SPRENDIMO PRIĖMIMO IR PANAIKINIMO

(46)	Priėmus 2011 m. sprendimą, Vokietija nusprendė laikinai sustabdyti priemonės taikymą, kol bus priimtas galutinis Bendrojo Teismo arba Teisingumo Teismo sprendimas (24).

(47)

2017 m. kovo 29 d. Federalinis Konstitucinis Teismas paskelbė, kad galimybės proporcingai atskaityti neperkeltus nuostolius netekimas perduodant 25–50 % pasirašytojo kapitalo, dalininko teisių, valdymo teisių ar balsavimo teisių pagal KStG 8c straipsnio 1 dalį prieštarauja Konstitucijai, ir nurodė Vokietijos Bundestagui iki 2018 m. gruodžio 31 d. pakeisti nuostatą (25). Dėl to Vokietijos Bundestagas panaikino (atgaline data nuo 2007 m. gruodžio 21 d.) nuostatą dėl teisės proporcingai atskaityti neperkeltus nuostolius netekimo perduodant 25–50 % pasirašytojo kapitalo, dalininko teisių, valdymo teisių ar balsavimo teisių ir paliko galioti tik nuostatą dėl teisės atskaityti bet kokius neperkeltus nuostolius netekimo tuo atveju, jei kitai įmonei perduodama daugiau kaip 50 % šio kapitalo ar šių teisių (26).

(48)	Teisingumo Teismui panaikinus 2011 m. sprendimą, 2018 m. gruodžio 11 d. Vokietija vėl pradėjo taikyti sanavimo išlygą (KStG 8c straipsnio 1a dalis) (atgaline data nuo 2008 m.) (27).

6. PRIEMONĖS VERTINIMAS

(49)

Remiantis SESV 107 straipsnio 1 dalimi, „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(50)

Todėl pagal šią nuostatą pagalba laikytina priemonė turi atitikti visas šias sąlygas: I) priemonė priskiriama valstybės priemonėms ir finansuojama iš valstybės išteklių; ii) ja įmonei suteikiamas pranašumas; iii) šis pranašumas yra atrankusis; iv) priemonė iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(51)	Tam, kad priemonė būtų pripažinta valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, turi būti tenkinamos visos šios keturios sąlygos. Pirmiausia Komisija patikrina, ar suteikiamas atrankusis pranašumas.

(52)	Siekiant nustatyti, ar suteiktas toks pranašumas, įmonės finansinę padėtį pritaikius priemonę visuomet reikia palyginti su jos finansine padėtimi tuo atveju, jeigu priemonės nebūtų imtasi (28).

(53)

Mokestinių priemonių atveju siekiant įvertinti galimą mokestinį pranašumą visų pirma reikia patikrinti, ar įmonei taikomos apmokestinimo sąlygos suteikia pranašumą, palyginti su bendrai taikoma ar įprasta apmokestinimo tvarka (29). Taigi pranašumo nagrinėjimas yra glaudžiai susijęs su atrankumo nagrinėjimu (jį atliekant taip pat patikrinama, ar nustatyta speciali apmokestinimo tvarka, palankesnė nei bendrosios mokesčių taisyklės).

(54)

Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija (30), mokestinės priemonės esminio atrankumo vertinimą sudaro trys etapai. Pirma, reikia nustatyti ir išnagrinėti bendrą arba įprastą apmokestinimo tvarką (t. y. referencinę sistemą), taikomą atitinkamoje valstybėje narėje. Tuomet, atsižvelgiant į šią bendrą arba įprastą apmokestinimo tvarką, reikia įvertinti ir nustatyti, ar nagrinėjama mokestine priemone suteikiamas pranašumas yra atrankusis. Tam reikia įrodyti, kad šia priemone nukrypstama nuo bendros sistemos tiek, kad ja diferencijuojami ūkio subjektai, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į šios sistemos tikslą, yra panaši. Trečia, jeigu tokia diferenciacija yra, būtina patikrinti, ar ji atsiranda dėl mokesčių sistemos, kuriai priklauso tokia priemonė, pobūdžio arba bendros struktūros, taigi ar ji gali būti pateisinama sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra. Šiuo aspektu būtent valstybė narė turi įrodyti, kad skirtingą apmokestinimo tvarką tiesiogiai lemia pagrindiniai tos sistemos principai.

(55)

Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismo sprendimų (31) matyti, kad Vokietijoje referencinė sistema yra bendrosios visoms įmonėms taikomos pelno mokesčio taisyklės ir kad jos apima bendrąją nuostatą dėl mokestinių nuostolių perkėlimo (KStG 8 straipsnio 1 dalis). Šių taisyklių tikslas – gauti į biudžetą mokestinių pajamų, apmokestinant įmonių pelną pagal pajėgumo sumokėti mokesčius principą.

(56)	KStG 8 straipsnio 1 dalyje (taikomoje kartu su EStG 10d straipsniu) numatyta, kad įmonės, kurioms taikomas pelno mokestis, per mokestinius metus patirtų nuostolių sumą (ne didesnę kaip 1 mln. EUR) gali perkelti mokesčių tikslais į vėlesnius mokestinius metus.

(57)

Sprendimo Andres (32) 102 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad teisės perkelti nuostolius netekimo taisyklė pati yra nuostolių perkėlimo taisyklės išimtis ir kad remiantis šių nuostatų viso turinio analize buvo galima konstatuoti, jog sanavimo išlyga buvo apibrėžiama situacija, kuriai taikoma bendra nuostolių perkėlimo taisyklė.

(58)

Taigi konkrečiomis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis nebūtina nustatyti, ar kovos su piktnaudžiavimu taisyklės yra referencinės sistemos dalis, nes remiantis Teisingumo Teismo analize bet kuriuo atveju paneigiama galimybė, kad sanavimo išlyga prieštarautų šių taisyklių tikslui (33) ar nuo jų nukryptų (34).

(59)

Norėdama nustatyti, ar sanavimo išlyga (KStG 8c straipsnio 1a dalis) suteikia atrankųjį pranašumą, Komisija turi išnagrinėti, ar aptariama mokestine priemone nukrypstama nuo tokios bendros sistemos tiek, kad ja diferencijuojami ūkio subjektai, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į bendros mokesčių sistemos tikslą, yra panaši.

(60)	Kadangi pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį įmonėms, kurios yra nemokios ar prasiskolinusios (arba kurioms gresia nemokumas ar prasiskolinimas) ir turi būti sanuojamos, leidžiama perkelti nuostolius, ši priemonė nenukrypsta nuo bendrosios nuostolių perkėlimo taisyklės (KStG 8 straipsnio 1 dalis).

(61)	Todėl Komisija daro išvadą, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis įmonėms, kurioms ji taikoma, nesuteikia atrankiojo pranašumo.

(62)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nebūtina nagrinėti kitų Vokietijos argumentų dėl atrankiojo pranašumo nebuvimo. Taip pat nebūtina nagrinėti kitų sąlygų, kuriomis priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, nes turi būti tenkinamos visos keturios SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

7. IŠVADA

(63)	Remdamasi pirmesniais svarstymais Komisija daro išvadą, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis (sanavimo išlyga) nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Mokestinių nuostolių perkėlimo schema, taikoma pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį (sanavimo išlyga) sanuojant sunkumų patiriančias įmones, nėra valstybės pagalba, apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai.

Priimta Briuselyje 2020 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Margrethe VESTAGER

Vykdomoji pirmininko pavaduotoja

(1) OL C 90, 2010 4 8, p. 8.

(2) OL C 90, 2010 4 8, p. 8.

(3) 2011 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimas 2011/527/ES dėl valstybės pagalbos C 7/10 (ex CP 250/09 ir NN 5/10), kurią Vokietija suteikė pagal mokestinių nuostolių perkėlimo schemą (KStG, Sanierungsklausel) (OL L 235, 2011 9 10, p. 26).

(4) Komisijos komunikatas „Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“ (OL C 83, 2009 4 7, p. 1).

(5) Pagal Bendrijos laikinąją sistemą pagalba laikoma suderinama su vidaus rinka, jei pagalbos suma neviršija 500 000 EUR, jos gavėjas yra įmonė, kuri 2008 m. liepos 1 d. neturėjo sunkumų, ir tenkinamos visos kitos Bendrijos laikinosios sistemos 4.2.2 punkte numatytos sąlygos.

(6) Buvo pateikta 16 ieškinių dėl šio sprendimo panaikinimo – vieną pateikė Vokietija (T-205/11), o kitus 15 – galimi pagalbos gavėjai. Ieškiniai buvo atmesti kaip nepriimtini, išskyrus pateiktus bylose T-287/11 ir T-620/11.

(7) 2016 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo sprendimas Heitkamp BauHolding/Europos Komisija, T-287/11, ECLI:EU:T:2016:60; 2016 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo sprendimas GFKL Financial Services/Europos Komisija, T-620/11, ECLI:EU:T:2016:59.

(8) 2018 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Dirk Andres (veikiantis kaip Heitkamp BauHolding GmbH bankroto administratorius)/Europos Komisija, C-203/16 P, ECLI:EU:C:2018:505; 2018 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Vokietijos Federacinė Respublika/Europos Komisija, C-208/16 P, ECLI:EU:C:2018:506; 2018 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Vokietijos Federacinė Respublika/Europos Komisija, C-209/16 P, ECLI:EU:C:2018:507; 2018 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Lowell Financial Services/Europos Komisija, C-219/16 P, ECLI:EU:C:2018:508.

(9) 2008 m. Įmonių mokesčių reformos įstatymas, BGBl. 2007, I d., Nr. 40, 2007 m. rugpjūčio 14 d., p. 1912.

(10) Bundestagsdrucksache 16/4841, p. 74.

(11) Bundestagsdrucksache 16/4841, p. 76, remiamasi 2003 m. kovo 27 d. federalinio finansų ministro raštu (BStBl. 2003, I d., p. 240).

(12) 2009 m. liepos 16 d. Socialinio draudimo išlaidų atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų įstatymas (Sveikatos draudimo įmokų atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų įstatymas) (Gesetz zur verbesserten steuerlichen Berücksichtigung von Vorsorgeaufwendungen (Bürgerentlastungsgesetz Krankenversicherung)), BGBl. 2009, I d., Nr. 43, p. 1959.

(13) Sanavimo tikslas yra pertvarkyti bendrovę. Tai priemonė, kuria siekiama išvengti nemokumo arba prasiskolinimo arba jį pašalinti. Vadinasi, kalbama tik apie įmones, kurios akcijų pirkimo metu buvo nemokios ar prasiskolinusios arba joms grėsė nemokumas ar prasiskolinimas.

(14) Sąvokos „nemokumas“, „gresiantis nemokumas“ ir „prasiskolinimas“ apibrėžtos 1994 m. spalio 5 d. Įmonių bankroto įstatyme (Insolvenzordnung toliau – InsO), BGBl. 1994, I d., Nr. 70, p. 2866. Nemokumas (InsO 17 straipsnis): skolininkas yra nemokus, jei negali įvykdyti savo mokėjimo prievolių tuo metu, kai jas reikia vykdyti, ir jų nevykdo. Gresiantis nemokumas (InsO 18 straipsnis): skolininkui kyla grėsmė tapti nemokiam, jei jis veikiausiai negalės įvykdyti esamų mokėjimo prievolių tuo metu, kai jas reikės vykdyti. Prasiskolinimas (InsO 19 straipsnis): prasiskolinimas yra tuo atveju, jei įsiskolinusios įmonės turtas nepadengia esamų įsipareigojimų, nebent atsižvelgiant į aplinkybes labai tikėtina, jog įsiskolinusios įmonės veikla bus tęsiama.

(15) 2009 m. gruodžio 22 d. Ekonomikos augimo skatinimo įstatymo (Wachstumsbeschleunigungsgesetz), BGBl. 2009, I d., Nr. 81, p. 3950, 2 straipsnio 3 dalies b punktas.

(16) Vadinamieji prieš konsolidavimą patirti nuostoliai.

(17) Komisijos komunikatas „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (OL C 244, 2004 10 1, p. 2).

(18) 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės (OL C 54, 2006 3 4, p. 13).

(19) 2010 m. balandžio 30 d. Federalinės finansų ministerijos raštas (už mokesčių rinkimą atsakingoms) žemių mokesčių institucijoms (BMF v. 30.4.2010 - IV C 2 - S 2745-a/08/10005:002), BStBl. 2010, I d., p. 488.

(20) Vokietija šiuo atveju remiasi 2004 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimo Ispanija/Europos Komisija, C-276/02, ECLI:EU:C:2004:521, 15 ir 26 punktais ir 1999 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimo DM Transport, C-256/97, ECLI:EU:C:1999:332, 22 ir 25 punktais.

(21) Komisijos pranešimo dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (OL C 384, 1998 12 10, p. 3) 13 ir 14 punktai.

(22) 1999 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimo DM Transport, C-256/97, ECLI:EU:C:1999:332, 26–28 punktai.

(23) 2002 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji išplėstinė kolegija) sprendimo HAMSA/Europos Komisija, T-152/99, ECLI:EU:T:2002:188, 157 punktas.

(24) 2011 m. gruodžio 7 d. Įstatymo, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamos Reikalavimų vykdymo direktyvos nuostatos ir iš dalies keičiamos mokesčių taisyklės (Gesetz zur Umsetzung der Beitreibungsrichtlinie sowie zur Änderung steuerlicher Vorschriften), 4 straipsnio 2 dalies a punktas (KStG 34 straipsnio 7c dalies pakeitimas), BGBl. 2011, I d., Nr. 64, p. 2592.

(25) 2017 m. kovo 29 d. Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimas 2 BvL 6/11, https://www.bundesverfassungsgericht.de/e/ls20170329_2bvl000611.html.

(26) 2018 m. gruodžio 11 d. Įstatymo dėl PVM mokestinių įplaukų praradimo prevencijos elektroninės prekybos srityje ir kitų mokesčių taisyklių pakeitimų (Gesetz zur Vermeidung von Umsatzsteuerausfällen beim Handel mit Waren im Internet und zur Änderung weiterer steuerlicher Vorschriften) 6 straipsnio 2 dalis (KStG 8c straipsnio 1 dalies pakeitimas), BGBl. 2018, I d., Nr. 45, p. 2338.

(27) Įstatymo dėl PVM mokestinių įplaukų praradimo prevencijos elektroninės prekybos srityje ir kitų mokesčių taisyklių pakeitimų (Gesetz zur Vermeidung von Umsatzsteuerausfällen beim Handel mit Waren im Internet und zur Änderung weiterer steuerlicher Vorschriften) 6 straipsnio 6 dalies b punktas (KStG 34 straipsnio 6 dalies pakeitimas)

(28) Žr. 1974 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija/Europos Komisija, 173/73, ECLI:EU:C:1974:71, 17 punktą.

(29) Žr., pvz., 2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimo Unicredito Italiano, C-148/04, ECLI:EU:C:2005:774, 50–52 punktus; 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimo France Télécom/Europos Komisija, C-81/10 P, ECLI:EU:C:2011:811, 24 punktą.

(30) Žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo (pirmoji kolegija) Paint Graphos ir kt., sujungtos bylos C-78/08–C-80/08, ECLI:EU:C:2011:550, 49 ir 71 punktus. 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimo Europos Komisija/World Duty Free Group ir Europos Komisija/Banco Santander ir Santusa, sujungtos bylos C-20/15 P ir C-21/15 P, ECLI:EU:C:2016:981, 57 ir 58 punktus.

(31) 2018 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Dirk Andres (veikiantis kaip Heitkamp BauHolding GmbH bankroto administratorius)/Europos Komisija, C-203/16 P, ECLI:EU:C:2018:505; 2018 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Vokietijos Federacinė Respublika/Europos Komisija, C-208/16 P, ECLI:EU:C:2018:506; 2018 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Vokietijos Federacinė Respublika/Europos Komisija, C-209/16 P, ECLI:EU:C:2018:507; 2018 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Lowell Financial Services/Europos Komisija, C-219/16 P, ECLI:EU:C:2018:508.

(32) 2018 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Dirk Andres (veikiantis kaip Heitkamp BauHolding GmbH bankroto administratorius)/Europos Komisija, C-203/16 P, ECLI:EU:C:2018:505.

(33) Tikslas yra užkirsti kelią įmonėms pernelyg sumažinti savo apmokestinimo bazę, pasinaudojant nuostolių perkėlimo iš priedangos įmonių galimybe.

(34) Be to, galima teigti, kad sanavimo išlygoje nustatytas reikalavimas išlaikyti pagrindines veiklos struktūras ir komercinę veiklą užkerta kelią piktnaudžiavimui.

27.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/23

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/451

2020 m. kovo 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2020) 1985)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/397 (5) po afrikinio kiaulių maro atvejų kiaulių populiacijoje Rumunijoje ir Lenkijoje;

(2)	po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/397 priėmimo dienos buvo nustatyta naujų afrikinio kiaulių maro atvejų naminių ir laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijoje bei laukinių kiaulių populiacijoje Vengrijoje;

(3)

2020 m. kovo mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje nustatytas Lenkijos Nova Sulės apskrityje – srityje, kuri įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro protrūkio naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį įtraukta naujausio afrikinio kiaulių maro atvejo paveikta Lenkijos sritis turėtų būti įtraukta į jo priedo III dalį, o ne į II dalį;

(4)

2020 m. kovo mėn. vienas afrikinio kiaulių maro atvejis nustatytas laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijos Gloguvo apskrityje – srityje, kuri įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, labai netoli nuo srities, kuri įtraukta į jo priedo I dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtraukta Lenkijos sritis, esanti labai netoli nuo šios naujo afrikinio kiaulių maro atvejo paveiktos ir į II dalį įtrauktos srities Gloguvo apskrityje, turėtų būti įtraukta į jo priedo II dalį, o ne į I dalį;

(5)

be to, 2020 m. kovo mėn. keli afrikinio kiaulių maro atvejai nustatyti laukinių kiaulių populiacijoje Vengrijos Nogrado medėje – Nogrado medėje – srityse, kurios įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, labai netoli nuo sričių, kurios įtrauktos į jo priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl tos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtrauktos Vengrijos sritys, esančios labai netoli nuo naujų afrikinio kiaulių maro atvejų paveiktų ir į II dalį įtrauktų sričių, turėtų būti įtrauktos į jo priedo II dalį, o ne į I dalį;

(6)

po šių naujausių afrikinių kiaulių maro atvejų naminių ir laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijoje ir Vengrijoje ir atsižvelgiant į esamą epizootinę padėtį Sąjungoje šių dviejų valstybių narių skirstymas į regionus buvo iš naujo įvertintas ir atnaujintas. Rizikos valdymo priemonės taip pat buvo iš naujo įvertintos ir atnaujintos. Į šiuos pokyčius turi būti atsižvelgta Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(7)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos zonos Lenkijoje ir Vengrijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II ir III dalių sąrašus. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES I, II ir III priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(8)	atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę padėtį Sąjungoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo pakeitimai, padaryti šiuo sprendimu, įsigaliotų kuo greičiau;

(9)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2020 m. kovo 26 d.

Komisijos vardu

Stella KYRIAKIDES

Komisijos narė

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4) 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5) 2020 m. kovo 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/397, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 77, 2020 3 13, p. 5).

PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

I DALIS

1. Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

—	the area is delimited clockwise by:

—	Frontière avec la France,

—	Rue Mersinhat,

—	La N818jusque son intersection avec la N83,

—	La N83 jusque son intersection avec la N884,

—	La N884 jusque son intersection avec la N824,

—	La N824 jusque son intersection avec Le Routeux,

—	Le Routeux,

—	Rue d’Orgéo,

—	Rue de la Vierre,

—	Rue du Bout-d’en-Bas,

—	Rue Sous l’Eglise,

—	Rue Notre-Dame,

—	Rue du Centre,

—	La N845 jusque son intersection avec la N85,

—	La N85 jusque son intersection avec la N40,

—	La N40 jusque son intersection avec la N802,

—	La N802 jusque son intersection avec la N825,

—	La N825 jusque son intersection avec la E25-E411,

—	La E25-E411jusque son intersection avec la N40,

—	N40: Burnaimont, Rue de Luxembourg, Rue Ranci, Rue de la Chapelle,

—	Rue du Tombois,

—	Rue Du Pierroy,

—	Rue Saint-Orban,

—	Rue Saint-Aubain,

—	Rue des Cottages,

—	Rue de Relune,

—	Rue de Rulune,

—	Route de l’Ermitage,

—	N87: Route de Habay,

—	Chemin des Ecoliers,

—

Le Routy,

—	Rue Burgknapp,

—	Rue de la Halte,

—	Rue du Centre,

—	Rue de l’Eglise,

—	Rue du Marquisat,

—	Rue de la Carrière,

—	Rue de la Lorraine,

—	Rue du Beynert,

—

Millewée,

—	Rue du Tram,

—

Millewée,

—	N4: Route de Bastogne, Avenue de Longwy, Route de Luxembourg,

—	Frontière avec le Grand-Duché de Luxembourg,

—	Frontière avec la France,

—	La N87 jusque son intersection avec la N871 au niveau de Rouvroy,

—	La N871 jusque son intersection avec la N88,

—	La N88 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

—	La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N811,

—	La N811 jusque son intersection avec la N88,

—	La N88 jusque son intersection avecla N883 au niveau d’Aubange,

—	La N883 jusque son intersection avec la N81 au niveau d’Aubange,

—	La N81 jusque son intersection avec la E25-E411,

—	La E25-E411 jusque son intersection avec la N40,

—	La N40 jusque son intersection avec la rue du Fet,

—	Rue du Fet,

—	Rue de l’Accord jusque son intersection avec N801,

—	N801 jusque son intersection avec Le Sart,

—

Le Sart,

—	La Fosse du Loup,

—	Les Chanvières,

—	La Roquignole,

—

Hosseuse,

—	Rue de Neufchâteau,

—	Rue Grande,

—	La N894 jusque son intersection avec laN85,

—	La N85 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Hiiu maakond.

3. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Békés megye 950150, 950250, 950350, 950450, 950550, 950650, 950660, 950750, 950950, 950960, 950970, 951050, 951950, 952050, 952750, 952850, 952950, 953050, 953150, 953650, 953660, 953750, 953850, 953960, 954250, 954260, 954350, 954450, 954550, 954650, 954750, 954850, 954860, 954950, 955050, 955150, 955250, 955260, 955270, 955350, 955450, 955510, 955650, 955750, 955760, 955850, 955950, 956050, 956060, 956150, 956160 és 956450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Bács-Kiskun megye 600150, 600850, 601550, 601650, 601660, 601750, 601850, 601950, 602050, 603250, 603750 és 603850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Budapest 1 kódszámú, vadgazdálkodási tevékenységre nem alkalmas területe,

—	Csongrád megye 800150, 800160, 800250, 802220, 802260, 802310 és 802450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Fejér megye 400150, 400250, 400351, 400352, 400450, 400550, 401150, 401250, 401350, 402050, 402350, 402360, 402850, 402950, 403050, 403250, 403350, 403450, 403550, 403650, 403750, 403950, 403960, 403970, 404570, 404650, 404750, 404850, 404950, 404960, 405050, 405750, 405850, 405950, 406050, 406150, 406550, 406650 és 406750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Hajdú-Bihar megye 900750, 901250, 901260, 901270, 901350, 901551, 901560, 901570, 902650, 902660, 902670, 902750, 903650, 903750, 903850, 904250, 904350, 904950, 904960, 905070, 905150, 905250 és 905260 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750260, 750350, 750450, 750460, 754450, 754550, 754560, 754570, 754650, 754750, 754950, 755050, 755150, 755250, 755350 és 755450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Komárom-Esztergom megye 250850, 250950, 251050, 251150, 251360, 251450, 251550, 251650, 251750, 251850, 251950, 252050, 252150, 252250, 252550, 252650 és 253550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Nógrád megye 553250, 553260, 553350, 553750, 553850 és 553910 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Pest megye 570150, 570250, 570350, 570450, 570550, 570650, 570750, 570850, 571050, 571150, 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572150, 572250, 572350, 572550, 572650, 572750, 572850, 572950, 573150, 573250, 573260, 573350, 573360, 573450, 573850, 573950, 573960, 574050, 574150, 574350, 574360, 574550, 574650, 574750, 574850, 574860, 574950, 575050,575150, 575250, 575350, 575550, 575650, 575750, 575850, 575950, 576050, 576150, 576250, 576350, 576450, 576650, 576750, 576850, 576950, 577050, 577150, 577250, 577350, 577450, 577650, 577850, 577950, 578050, 578150, 578250, 578350, 578360, 578450, 578550, 578560, 578650, 578850, 578950, 579050, 579150, 579250, 579350, 579450, 579460, 579550, 579650, 579750, 580050, 580250 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 851950, 852350, 852450, 852550, 852750, 853751, 853850, 853950, 853960, 854050, 855650 és 855660 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

4. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Pāvilostas novads,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Ventspils novada Jūrkalnes pagasts,

—	Grobiņas novads,

—	Rucavas novada Dunikas pagasts.

5. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Klaipėdos rajono savivaldybės: Agluonėnų, Priekulės, Veiviržėnų, Judrėnų, Endriejavo ir Vėžaičių seniūnijos,

—	Kretingos rajono savivaldybės: Imbarės, Kartenos ir Kūlupėnų seniūnijos,

—	Plungės rajono savivaldybės: Kulių, Nausodžio, Plungės miesto ir Šateikių seniūnijos,

—	Skuodo rajono savivaldybės: Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Skuodo miesto seniūnijos.

6. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

—	gminy Wielbark i Rozogi w powiecie szczycieńskim,

—	gminy Janowiec Kościelny, Janowo i Kozłowo w powiecie nidzickim,

—	powiat działdowski,

—	gminy Łukta, Miłomłyn, Dąbrówno, Grunwald i Ostróda z miastem Ostróda w powiecie ostródzkim,

—	gminy Kisielice, Susz, Iława z miastem Iława, Lubawa z miastem Lubawa, w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

—	gminy Kulesze Kościelne, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

—	gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

—	powiat zambrowski,

w województwie mazowieckim:

—	powiat ostrołęcki,

—	powiat miejski Ostrołęka,

—	gminy Bielsk, Brudzeń Duży, Drobin, Gąbin, Łąck, Nowy Duninów, Radzanowo, Słupno i Stara Biała w powiecie płockim,

—	powiat miejski Płock,

—	powiat sierpecki,

—	powiat żuromiński,

—	gminy Andrzejewo, Brok, Małkinia Górna, Stary Lubotyń, Szulborze Wielkie, Wąsewo, Zaręby Kościelne i Ostrów Mazowiecka z miastem Ostrów Mazowiecka w powiecie ostrowskim,

—	gminy Dzierzgowo, Lipowiec Kościelny, miasto Mława, Radzanów, Szreńsk, Szydłowo i Wieczfnia Kościelna, w powiecie mławskim,

—	powiat przasnyski,

—	powiat makowski,

—	gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

—	gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

—	gminy Kowala, , Wierzbica, część gminy Wolanów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12, i część gminy Iłża położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 w powiecie radomskim,

—	powiat miejski Radom,

—	powiat szydłowiecki,

—	powiat gostyniński,

w województwie podkarpackim:

—	gmina Wielkie Oczy w powiecie lubaczowskim,

—	gminy Laszki, Radymno z miastem Radymno, część gminy Wiązownica położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 867 i gmina wiejska Jarosław w powiecie jarosławskim,

—	gminy Przeworsk z miastem Przeworsk, Gać Jawornik Polski, Kańczuga, Tryńcza i Zarzecze w powiecie przeworskim,

—	powiat łańcucki,

—	gminy Trzebownisko, Głogów Małopolski i część gminy Sokołów Małopolski położona na południe od linii wyznaczonej przez droge nr 875 w powiecie rzeszowskim,

—	gminy Dzikowiec, Kolbuszowa, Niwiska i Raniżów– w powiecie kolbuszowskim gminy Borowa, Czermin, Gawłuszowice, Mielec z miastem Mielec, Padew Narodowa, Przecław, Tuszów Narodowy w powiecie mieleckim,

w województwie świętokrzyskim:

—	powiat opatowski,

—	powiat sandomierski,

—	gminy Bogoria, Łubnice, Oleśnica, Osiek, Połaniec, Rytwiany i Staszów w powiecie staszowskim,

—	gmina Skarżysko Kościelne w powiecie skarżyskim,

—	gminy Brody i Mirzec w powiecie starachowickim,

—	powiat ostrowiecki,

—	gminy Gowarczów, Końskie i Stąporków w powiecie koneckim,

w województwie łódzkim:

—

gminy Łyszkowice, Kocierzew Południowy, Kiernozia, Chąśno, Nieborów, część gminy wiejskiej Łowicz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącej od granicy miasta Łowicz do zachodniej granicy gminy oraz część gminy wiejskiej Łowicz położona na wschód od granicy miasta Łowicz i na północ od granicy gminy Nieborów w powiecie łowickim,

—	gminy Biała Rawska, Cielądz, Rawa Mazowiecka z miastem Rawa Mazowiecka i Regnów w powiecie rawskim,

—	powiat skierniewicki,

—	powiat miejski Skierniewice,

—	gminy Białaczów, Mniszków, Paradyż, Sławno i Żarnów w powiecie opoczyńskim,

—	gminy Czerniewice, Inowłódz, Lubochnia, Rzeczyca, Tomaszów Mazowiecki z miastem Tomaszów Mazowiecki i Żelechlinek w powiecie tomaszowskim,

w województwie pomorskim:

—

gminy Ostaszewo, Stegna, Sztutow, miasto Krynica Morska oraz część gminy Nowy Dwór Gdański położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, nastęnie przez drogę nr 7 i S7, i dalej przez drogę nr 502 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr S7 do północnej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

—	gminy Lichnowy, Miłoradz, Nowy Staw, Malbork z miastem Malbork w powiecie malborskim,

—	gminy Mikołajki Pomorskie, Stary Targ i Sztum w powiecie sztumskim,

—	powiat gdański,

—	Miasto Gdańsk,

—	powiat tczewski,

—	powiat kwidzyński,

w województwie lubuskim:

—	gminy Maszewo i Gubin z miastem Gubin w powiecie krośnieńskim,

—	gminy Międzyrzecz, Pszczew, Trzciel w powiecie międzyrzeckim,

—	gmina Lubrza, Łagów, część gminy Zbąszynek położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Szczaniec położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Świebodzin położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie świebodzińskim,

—	gmina Cybinka w powiecie słubickim,

—	część gminy Torzym położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę A2 w powiecie sulęcińskim,

w województwie dolnośląskim:

—	gminy Bolesławiec z miastem Bolesławiec, Gromadka i Osiecznica w powiecie bolesławieckim,

—	gmina Węgliniec w powiecie zgorzeleckim,

—	gminy Chocianów, Radwanice, Przemków i część gminy Polkowice położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 331 w powiecie polkowickim,

—	gmina Jemielno, Niechlów i Góra w powiecie górowskim,

—	gmina Rudna i Lubin z miastem Lubin w powiecie lubińskim,

w województwie wielkopolskim:

—	gminy Krzemieniewo, Lipno, Osieczna, Rydzyna, Święciechowa, Włoszakowice w powiecie leszczyńskim,

—	powiat miejski Leszno,

—	powiat nowotomyski,

—	gminy Granowo, Grodzisk Wielkopolski i Kamieniec w powiecie grodziskim,

—	gminy Stęszew i Buk w powiecie poznańskim,

—	powiat kościański.

7. Slovakija

Šios Slovakijos sritys:

—	the whole district of Vranov nad Topľou,

—	the whole district of Humenné,

—	the whole district of Snina,

—	the whole district of Sobrance,

—	the whole district of Košice-mesto,

—

in the district of Michalovce, the whole municipalities of Tušice, Moravany, Pozdišovce, Michalovce, Zalužice, Lúčky, Závadka, Hnojné, Poruba pod Vihorlatom, Jovsa, Kusín, Klokočov, Kaluža, Vinné, Trnava pri Laborci, Oreské, Staré, Zbudza, Petrovce nad Laborcom, Lesné, Suché, Rakovec nad Ondavou, Nacina Ves, Voľa, Pusté Čemerné and Strážske,

—	in the district of Košice - okolie, the whole municipalities not included in Part II.

8. Graikija

Šios Graikijos sritys:

—

in the regional unit of Drama:

—	the community departments of Sidironero and Skaloti and the municipal departments of Livadero and Ksiropotamo (in Drama municipality),

—	the municipal department of Paranesti (in Paranesti municipality),

—	the municipal departments of Kokkinogeia, Mikropoli, Panorama, Pyrgoi (in Prosotsani municipality),

—	the municipal departments of Kato Nevrokopi, Chrysokefalo, Achladea, Vathytopos, Volakas, Granitis, Dasotos, Eksohi, Katafyto, Lefkogeia, Mikrokleisoura, Mikromilea, Ochyro, Pagoneri, Perithorio, Kato Vrontou and Potamoi (in Kato Nevrokopi municipality),

—

in the regional unit of Xanthi:

—	the municipal departments of Kimmerion, Stavroupoli, Gerakas, Dafnonas, Komnina, Kariofyto and Neochori (in Xanthi municipality),

—	the community departments of Satres, Thermes, Kotyli, and the municipal departments of Myki, Echinos and Oraio and (in Myki municipality),

—	the community department of Selero and the municipal department of Sounio (in Avdira municipality),

—

in the regional unit of Rodopi:

—	the municipal departments of Komotini, Anthochorio, Gratini, Thrylorio, Kalhas, Karydia, Kikidio, Kosmio, Pandrosos, Aigeiros, Kallisti, Meleti, Neo Sidirochori and Mega Doukato (in Komotini municipality),

—	the municipal departments of Ipio, Arriana, Darmeni, Archontika, Fillyra, Ano Drosini, Aratos and the Community Departments Kehros and Organi (in Arriana municipality),

—	the municipal departments of Iasmos, Sostis, Asomatoi, Polyanthos and Amvrosia and the community department of Amaxades (in Iasmos municipality),

—	the municipal department of Amaranta (in Maroneia Sapon municipality),

—

in the regional unit of Evros:

—	the municipal departments of Kyriaki, Mandra, Mavrokklisi, Mikro Dereio, Protokklisi, Roussa, Goniko, Geriko, Sidirochori, Megalo Derio, Sidiro, Giannouli, Agriani and Petrolofos (in Soufli municipality),

—	the municipal departments of Dikaia, Arzos, Elaia, Therapio, Komara, Marasia, Ormenio, Pentalofos, Petrota, Plati, Ptelea, Kyprinos, Zoni, Fulakio, Spilaio, Nea Vyssa, Kavili, Kastanies, Rizia, Sterna, Ampelakia, Valtos, Megali Doxipara, Neochori and Chandras (in Orestiada municipality),

—	the municipal departments of Asvestades, Ellinochori, Karoti, Koufovouno, Kiani, Mani, Sitochori, Alepochori, Asproneri, Metaxades, Vrysika, Doksa, Elafoxori, Ladi, Paliouri and Poimeniko (in Didymoteixo municipality),

—

in the regional unit of Serres:

—

the municipal departments of Kerkini, Livadia, Makrynitsa, Neochori, Platanakia, Petritsi, Akritochori, Vyroneia, Gonimo, Mandraki, Megalochori, Rodopoli, Ano Poroia, Katw Poroia, Sidirokastro, Vamvakophyto, Promahonas, Kamaroto, Strymonochori, Charopo, Kastanousi and Chortero and the community departments of Achladochori, Agkistro and Kapnophyto (in Sintiki municipality),

—	the municipal departments of Serres, Elaionas and Oinoussa and the community departments of Orini and Ano Vrontou (in Serres municipality),

—	the municipal departments of Dasochoriou, Irakleia, Valtero, Karperi, Koimisi, Lithotopos, Limnochori, Podismeno and Chrysochorafa (in Irakleia municipality).

II DALIS

1. Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

—	the area is delimited clockwise by:

—	La frontière avec la France au niveau de Florenville,

—	La N85 jusque son intersection avec la N894au niveau de Florenville,

—	La N894 jusque son intersection avec la rue Grande,

—	La rue Grande jusque son intersection avec la rue de Neufchâteau,

—	La rue de Neufchâteau jusque son intersection avec Hosseuse,

—

Hosseuse,

—	La Roquignole,

—	Les Chanvières,

—	La Fosse du Loup,

—

Le Sart,

—	La N801 jusque son intersection avec la rue de l’Accord,

—	La rue de l’Accord,

—	La rue du Fet,

—	La N40 jusque son intersection avec la E25-E411,

—	La E25-E411 jusque son intersection avec la N81 au niveau de Weyler,

—	La N81 jusque son intersection avec la N883 au niveau d’Aubange,

—	La N883 jusque son intersection avec la N88 au niveau d’Aubange,

—	La N88 jusque son intersection avec la N811,

—	La N811 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

—	La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N88,

—	La N88 jusque son intersection avec la N871,

—	La N871 jusque son intersection avec la N87 au niveau de Rouvroy,

—	La N87 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2. Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

—	the whole region of Haskovo,

—	the whole region of Yambol,

—	the whole region of Stara Zagora,

—	the whole region of Pernik,

—	the whole region of Kyustendil,

—	the whole region of Plovdiv,

—	the whole region of Pazardzhik,

—	the whole region of Smolyan,

—	the whole region of Burgas excluding the areas in Part III.

3. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Békés megye 950850, 950860, 951150, 951250, 951260, 951350, 951450, 951460, 951550, 951650, 951750, 952150, 952250, 952350, 952450, 952550, 952650, 953250, 953260, 953270, 953350, 953450, 953510, 953950, 954050, 954060, 954150, 956250, 956350, 956550, 956650 és 956750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651100, 651200, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652100, 652200, 652300, 652601, 652602, 652603, 652700, 652900, 653000, 653100,653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655400, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658100, 658201, 658202, 658310, 658401, 658402, 658403, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902, 659000, 659100, 659210, 659220, 659300, 659400, 659500, 659601, 659602, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800, valamint 652400, 652500 és 652800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Fejér megye 403150, 403160, 403260, 404250, 404550, 404560, 405450, 405550, 405650, 406450 és 407050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Hajdú-Bihar megye 900150, 900250, 900350, 900450, 900550, 900650, 900660, 900670, 901850, 900850, 900860, 900950, 900960, 901050, 901150, 901450, 901580, 901590, 901650, 901660, 901750, 901950, 902050, 902150, 902250, 902350, 902450, 902550, 902850, 902860, 902950, 902960, 903050, 903150, 903250, 903350, 903360, 903370, 903450, 903550, 903950, 903960, 904050, 904060, 904150, 904450, 904460, 904550 és 904650, 904750, 904760, 904850, 904860, 905050, 905060, 905080, 905350, 905360, 905450 és 905550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702350, 702450, 702550, 702750, 702850, 702950, 703050, 703150, 703250, 703350, 703360, 703370, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, 705150,705250, 705350, 705450, 705510 és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750250, 750550, 750650, 750750, 750850, 750970, 750980, 751050, 751150, 751160, 751250, 751260, 751350, 751360, 751450, 751460, 751470, 751550, 751650, 751750, 7151850, 751950, 752150, 752250, 752350, 752450, 752460, 752550, 752560, 752650, 752750, 752850, 752950, 753060, 753070, 753150, 753250, 753310, 753450, 753550, 753650, 753660, 753750, 753850, 753950, 753960, 754050, 754150, 754250, 754360, 754370, 754850, 755550, 755650 és 755750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Komárom-Esztergom megye: 252350, 252450, 252460, 252750, 252850, 252860, 252950, 252960, 253050, 253150, 253250, 253350 és 253450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Nógrád megye 550110, 550120, 550130, 550210, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550710, 550810, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 551810, 551821, 552010, 552150, 552250, 552350, 552360, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552960, 552970, 553050, 553110, 553650 és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Pest megye 570950, 571850, 571950, 572050, 573550, 573650, 574250 és 580150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850950, 851050, 851150, 851250, 851350, 851450, 851550, 851560, 851650, 851660, 851751, 851752, 852850, 852860, 852950, 852960, 853050, 853150, 853160, 853250, 853260, 853350, 853360, 853450, 853550, 853560, 853650, 854150, 854250, 854350, 854450, 854550, 854560, 854650, 854660, 854750, 854850, 854860, 854870, 854950, 855050, 855150, 855250, 855350, 855450, 855460, 855550, 855750, 855850, 855950, 855960, 856051, 856150, 856250, 856260, 856350, 856360, 856450, 856550, 856650, 856750, 856760, 856850, 856950, 857050, 857150, 857350, 857450, 857650, valamint 850150, 850250, 850260, 850350, 850450, 850550, 852050, 852150, 852250, 857550, 850650, 850850, 851851 és 851852 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Ādažu novads,

—	Aizputes novads,

—	Aglonas novads,

—	Aizkraukles novads,

—	Aknīstes novads,

—	Alojas novads,

—	Alsungas novads,

—	Alūksnes novads,

—	Amatas novads,

—	Apes novads,

—	Auces novads,

—	Babītes novads,

—	Baldones novads,

—	Baltinavas novads,

—	Balvu novads,

—	Bauskas novads,

—	Beverīnas novads,

—	Brocēnu novads,

—	Burtnieku novads,

—	Carnikavas novads,

—	Cēsu novads,

—	Cesvaines novads,

—	Ciblas novads,

—	Dagdas novads,

—	Daugavpils novads,

—	Dobeles novads,

—	Dundagas novads,

—	Durbes novads,

—	Engures novads,

—	Ērgļu novads,

—	Garkalnes novads,

—	Gulbenes novads,

—	Iecavas novads,

—	Ikšķiles novads,

—	Ilūkstes novads,

—	Inčukalna novads,

—	Jaunjelgavas novads,

—	Jaunpiebalgas novads,

—	Jaunpils novads,

—	Jēkabpils novads,

—	Jelgavas novads,

—	Kandavas novads,

—	Kārsavas novads,

—	Ķeguma novads,

—	Ķekavas novads,

—	Kocēnu novads,

—	Kokneses novads,

—	Krāslavas novads,

—	Krimuldas novads,

—	Krustpils novads,

—	Kuldīgas novads,

—	Lielvārdes novads,

—	Līgatnes novads,

—	Limbažu novads,

—	Līvānu novads,

—	Lubānas novads,

—	Ludzas novads,

—	Madonas novads,

—	Mālpils novads,

—	Mārupes novads,

—	Mazsalacas novads,

—	Mērsraga novads,

—	Naukšēnu novads,

—	Neretas novads,

—	Ogres novads,

—	Olaines novads,

—	Ozolnieku novads,

—	Pārgaujas novads,

—	Pļaviņu novads,

—	Preiļu novads,

—	Priekules novads,

—	Priekuļu novads,

—	Raunas novads,

—	republikas pilsēta Daugavpils,

—	republikas pilsēta Jelgava,

—	republikas pilsēta Jēkabpils,

—	republikas pilsēta Jūrmala,

—	republikas pilsēta Rēzekne,

—	republikas pilsēta Valmiera,

—	Rēzeknes novads,

—	Riebiņu novads,

—	Rojas novads,

—	Ropažu novads,

—	Rugāju novads,

—	Rundāles novads,

—	Rūjienas novads,

—	Salacgrīvas novads,

—	Salas novads,

—	Salaspils novads,

—	Saldus novads,

—	Saulkrastu novads,

—	Sējas novads,

—	Siguldas novads,

—	Skrīveru novads,

—	Skrundas novads,

—	Smiltenes novads,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Strenču novads,

—	Talsu novads,

—	Tērvetes novads,

—	Tukuma novads,

—	Vaiņodes novads,

—	Valkas novads,

—	Varakļānu novads,

—	Vārkavas novads,

—	Vecpiebalgas novads,

—	Vecumnieku novads,

—	Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

—	Viesītes novads,

—	Viļakas novads,

—	Viļānu novads,

—	Zilupes novads.

6. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Alytaus miesto savivaldybė,

—	Alytaus rajono savivaldybė: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios, Raitininkų seniūnijos,

—	Anykščių rajono savivaldybė,

—	Akmenės rajono savivaldybė,

—	Biržų miesto savivaldybė,

—	Biržų rajono savivaldybė,

—	Druskininkų savivaldybė,

—	Elektrėnų savivaldybė,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Jonavos rajono savivaldybė,

—	Joniškio rajono savivaldybė,

—	Jurbarko rajono savivaldybė,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė,

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—

Kauno rajono savivaldybė: Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Vandžiogalos ir Vilkijos seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1, Užliedžių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1 ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 1907,

—	Kelmės rajono savivaldybė,

—	Kėdainių rajono savivaldybė,

—	Kupiškio rajono savivaldybė,

—	Lazdijų rajono savivaldybė,

—	Marijampolės savivaldybė: Degučių, Marijampolės, Mokolų, Liudvinavo ir Narto seniūnijos,

—	Mažeikių rajono savivaldybė,

—	Molėtų rajono savivaldybė,

—	Pagėgių savivaldybė,

—	Pakruojo rajono savivaldybė,

—	Panevėžio rajono savivaldybė,

—	Panevėžio miesto savivaldybė,

—	Pasvalio rajono savivaldybė,

—	Radviliškio rajono savivaldybė,

—	Rietavo savivaldybė,

—	Prienų rajono savivaldybė: Stakliškių ir Veiverių seniūnijos,

—	Plungės rajono savivaldybė: Babrungo, Alsėdžių, Žlibinų, Stalgėnų, Paukštakių, Platelių ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijos,

—	Raseinių rajono savivaldybė,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Skuodo rajono savivaldybės: Aleksandrijos, Barstyčių, Ylakių, Notėnų ir Šačių seniūnijos,

—	Šakių rajono savivaldybė,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė,

—	Šiaulių miesto savivaldybė,

—	Šiaulių rajono savivaldybė,

—	Šilutės rajono savivaldybė,

—	Širvintų rajono savivaldybė,

—	Šilalės rajono savivaldybė,

—	Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Tauragės rajono savivaldybė,

—	Telšių rajono savivaldybė,

—	Trakų rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė,

—	Utenos rajono savivaldybė,

—	Varėnos rajono savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Vilniaus rajono savivaldybė,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybė: Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio seniūnijos,

—	Visagino savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė.

7. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

—	gminy Kalinowo, Prostki i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

—	gminy Elbląg, Gronowo Elbląskie, Milejewo, Młynary, Markusy, Rychliki i Tolkmicko w powiecie elbląskim,

—	powiat miejski Elbląg,

—	powiat gołdapski,

—	gmina Wieliczki w powiecie oleckim,

—	powiat piski,

—	gmina Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie w powiecie bartoszyckim,

—	gminy Biskupiec, Gietrzwałd, Jonkowo, Purda, Stawiguda, Świątki, Olsztynek i miasto Olsztyn oraz część gminy Barczewo położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie olsztyńskim,

—	gmina Miłakowo, część gminy Małdyty położona na południowy – zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga i część gminy Morąg położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga w powiecie ostródzkim,

—	część gminy Ryn położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową łączącą miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

—	gminy Braniewo i miasto Braniewo, Frombork, Lelkowo, Pieniężno, Płoskinia oraz część gminy Wilczęta położona na pólnoc od linii wyznaczonej przez drogę nr 509 w powiecie braniewskim,

—

gmina Reszel, część gminy Kętrzyn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn, na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy oraz na zachód i na południe od zachodniej i południowej granicy miasta Kętrzyn, miasto Kętrzyn i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

—	gminy Lubomino i Orneta w powiecie lidzbarskim,

—	gmina Nidzica w powiecie nidzickim,

—	gminy Dźwierzuty, Jedwabno, Pasym, Szczytno i miasto Szczytno i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

—	powiat mrągowski,

—	gmina Zalewo w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

—	gminy Rudka, Brańsk z miastem Brańsk, i część gminy Boćki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie bielskim,

—	powiat grajewski,

—	powiat moniecki,

—	powiat sejneński,

—	gminy Łomża, Piątnica, Jedwabne, Przytuły i Wiznaw powiecie łomżyńskim,

—	powiat miejski Łomża,

—	gminy Dziadkowice, Grodzisk, Mielnik, Nurzec-Stacja i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

—	gminy Białowieża, Czyże, Narew, Narewka, Hajnówka z miastem Hajnówka i część gminy Dubicze Cerkiewne położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1654B w powiecie hajnowskim,

—	gminy Klukowo, Szepietowo, Kobylin-Borzymy, Nowe Piekuty i Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

—	powiat kolneński z miastem Kolno,

—	gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Michałowo, Supraśl, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady, Choroszcz i część gminy Poświętne położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 681 w powiecie białostockim,

—	powiat suwalski,

—	powiat miejski Suwałki,

—	powiat augustowski,

—	powiat sokólski,

—	powiat miejski Białystok,

w województwie mazowieckim:

—	powiat siedlecki,

—	powiat miejski Siedlce,

—	gminy Bielany, Ceranów, Kosów Lacki, Repki i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

—	powiat węgrowski,

—	powiat łosicki,

—	gminy Grudusk, Opinogóra Górna, Gołymin-Ośrodek i część gminy Glinojeck położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie ciechanowskim,

—	powiat sochaczewski,

—	powiat zwoleński,

—	gminy Garbatka – Letnisko, Gniewoszów i Sieciechów w powiecie kozienickim,

—	powiat lipski,

—	gminy Gózd, Jastrzębia, Jedlnia Letnisko, Pionki z miastem Pionki, Skaryszew, Jedlińsk, Przytyk, Zakrzew, część gminy Wolanów położona na północ od drogi nr 12 i część gminy Iłża położona na wschód od linii wyznaczonej przez droge nr 9 w powiecie radomskim,

—	gminy Bodzanów, Bulkowo, Staroźreby, Słubice, Wyszogród i Mała Wieś w powiecie płockim,

—	powiat nowodworski,

—	powiat płoński,

—	gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

—	powiat wołomiński,

—	część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

—	gminy Borowie, Garwolin z miastem Garwolin, Górzno, Miastków Kościelny, Parysów, Pilawa, Trojanów, Żelechów, część gminy Wilga położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia do rzeki Wisły w powiecie garwolińskim,

—	gmina Boguty – Pianki w powiecie ostrowskim,

—	gminy Stupsk, Wiśniewo i część gminy Strzegowo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie mławskim,

—	powiat otwocki,

—	powiat warszawski zachodni,

—	powiat legionowski,

—	powiat piaseczyński,

—	powiat pruszkowski,

—	powiat grójecki,

—	powiat grodziski,

—	powiat żyrardowski,

—	gminy Białobrzegi, Promna, Radzanów, Stara Błotnica, Wyśmierzyce w powiecie białobrzeskim,

—	powiat przysuski,

—	powiat miejski Warszawa,

w województwie lubelskim:

—	powiat bialski,

—	powiat miejski Biała Podlaska,

—

gminy Aleksandrów, Biłgoraj z miastem Biłgoraj, Biszcza, Józefów, Księżpol, Łukowa, Obsza, Potok Górny i Tarnogród, część gminy Frampol położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74, część gminy Goraj położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835, część gminy Tereszpol położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 858, część gminy Turobin położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835 w powiecie biłgorajskim,

—	powiat janowski,

—	powiat puławski,

—	powiat rycki,

—	gminy Krzywda, Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Stanin, gmina wiejska Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

—	gminy Bychawa, Jabłonna, Krzczonów, Garbów Strzyżewice, Wysokie, Bełżyce, Borzechów, Niedrzwica Duża, Konopnica, Wojciechów i Zakrzew w powiecie lubelskim,

—	gminy Rybczewice i Piaski w powiecie świdnickim,

—	gmina Fajsławice, część gminy Żółkiewka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 i część gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

—	powiat hrubieszowski,

—	gminy Krynice, Rachanie, Tarnawatka, Łaszczów, Telatyn, Tyszowce i Ulhówek w powiecie tomaszowskim,

—	gminy Białopole, Chełm, Dorohusk, Dubienka, Kamień, Leśniowice, Ruda – Huta, Sawin, Wojsławice, Żmudź w powiecie chełmskim,

—	powiat miejski Chełm,

—	gmina Adamów, Miączyn, Sitno, Komarów-Osada, Krasnobród, Łabunie, Zamość, Grabowiec, część gminy Zwierzyniec położona na południowy-wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 858 i część gminy Skierbieszów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843 w powiecie zamojskim,

—	powiat miejski Zamość,

—	powiat kraśnicki,

—	powiat opolski,

—	gminy Dębowa Kłoda, Jabłoń, Podedwórze, Sosnowica w powiecie parczewskim,

—	gminy Hanna, Stary Brus, Wola Uhruska, Wyryki, gmina wiejska Włodawa oraz część gminy Hańsk położona na wschód od linii wyznaczonej od drogi nr 819 w powiecie włodawskim,

—	gmina Kąkolewnica, Komarówka Podlaska i Ulan Majorat w powiecie radzyńskim,

w województwie podkarpackim:

—	powiat stalowowolski,

—	gminy Horyniec-Zdrój, Cieszanów, Oleszyce, Stary Dzików i Lubaczów z miastem Lubaczów w powiecie lubaczowskim,

—	gminy Adamówka i Sieniawa w powiecie przeworskim,

—	część gminy Wiązownica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 867 w powiecie jarosławskim,

—	gmina Kamień, część gminy Sokołów Małopolski położona na północ od linii wyznaczonej przez droge nr 875 w powiecie rzeszowskim,

—	gminy Cmolas i Majdan Królewski w powiecie kolbuszowskim,

—	powiat leżajski,

—	powiat niżański,

—	powiat tarnobrzeski,

w województwie pomorskim:

—	gminy Dzierzgoń i Stary Dzierzgoń w powiecie sztumskim,

—	gmina Stare Pole w powiecie malborskim,

—

część gminy Nowy Dwór Gdański położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 oraz przez drogę nr 502 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr S7 do północnej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

w województwie świętokrzyskim:

—	gmina Tarłów i część gminy Ożarów polożona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie opatowskim,

w województwie lubuskim:

—	powiat wschowski,

—	gminy Bobrowice, Bytnica, Dąbie i Krosno Odrzańskie w powiecie krośnieńskim,

—

gminy Bytom Odrzański, Kolsko, Nowe Miasteczko, Siedlisko oraz część gminy Kożuchów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy w powieie nowosolskim,

—

gminy Babimost, Czerwieńsk, Kargowa, Nowogród Bobrzański, Sulechów, Świdnica, Trzebiechów oraz część gminy Bojadła położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy w powiecie zielonogórskim,

—	powiat żarski ,

—	powiat żagański ,

—	gmina Skąpe, część gminy Zbąszynek położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Szczaniec położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Świebodzin położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie świebodzińskim,

w województwie dolnośląskim:

—	powiat głogowski,

—	gmina Gaworzyce i Grębocice w powiecie polkowickim,

w województwie wielkopolskim:

—	powiat wolsztyński,

—	gminy Rakoniewice i Wielichowo w powiecie grodziskim,

—	gmina Wijewo w powiecie leszczyńskim,

w województwie łódzkim:

—	gminy Drzewica, Opoczno i Poświętne w powiecie opoczyńskim,

—	gmina Sadkowice w powiecie rawskim.

8. Slovakija

Šios Slovakijos sritys:

—

in the district of Košice – okolie, the whole municipalities of Belza, Bidovce, Blažice, Bohdanovce, Byster, Čaňa, Ďurďošík, Ďurkov, Geča, Gyňov, Haniska, Kalša, Kechnec, Kokšov- Bakša, Košická Polianka, Košický Klečenov, Milhosť, Nižná Hutka, Nižná Mysľa, Nižný Čaj, Nižný Olčvár, Nový Salaš, Olšovany, Rákoš, Ruskov, Seňa, Skároš, Sokoľany, Slančík, Slanec, Slanská Huta, Slanské Nové Mesto, Svinica, Trstené pri Hornáde, Valaliky, Vyšná Hutka, Vyšná Myšľa, Vyšný Čaj, Vyšný Olčvár, Zdoba and Ždaňa,

—	the whole district of Trebišov,

—	in the district of Michalovce, the whole municipalities of the district not already included in Part I.

9. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—	Judeţul Bistrița-Năsăud,

—	Județul Suceava.

III DALIS

1. Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

—	the whole region of Blagoevgrad,

—	the whole region of Dobrich,

—	the whole region of Gabrovo,

—	the whole region of Kardzhali,

—	the whole region of Lovech,

—	the whole region of Montana,

—	the whole region of Pleven,

—	the whole region of Razgrad,

—	the whole region of Ruse,

—	the whole region of Shumen,

—	the whole region of Silistra,

—	the whole region of Sliven,

—	the whole region of Sofia city,

—	the whole region of Sofia Province,

—	the whole region of Targovishte,

—	the whole region of Vidin,

—	the whole region of Varna,

—	the whole region of Veliko Tarnovo,

—	the whole region of Vratza,

—

in Burgas region:

—	the whole municipality of Burgas,

—	the whole municipality of Kameno,

—	the whole municipality of Malko Tarnovo,

—	the whole municipality of Primorsko,

—	the whole municipality of Sozopol,

—	the whole municipality of Sredets,

—	the whole municipality of Tsarevo,

—	the whole municipality of Sungurlare,

—	the whole municipality of Ruen,

—	the whole municipality of Aytos.

2. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Alytaus rajono savivaldybė: Simno, Krokialaukio ir Miroslavo seniūnijos,

—	Birštono savivaldybė,

—

Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Batniavos, Čekiškės, Ežerėlio, Kačerginės, Kulautuvos, Raudondvario, Ringaudų ir Zapyškio seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1, Užliedžių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1 ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 1907,

—	Kazlų Rudos savivaldybė,

—	Marijampolės savivaldybė: Gudelių, Igliaukos, Sasnavos ir Šunskų seniūnijos,

—	Prienų rajono savivaldybė: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Jiezno, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Prienų ir Šilavotos seniūnijos,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybės: Gižų ir Pilviškių seniūnijos.

3. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

—	gminy Bisztynek, Sępopol i Bartoszyce z miastem Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

—	gminy Kiwity i Lidzbark Warmiński z miastem Lidzbark Warmiński w powiecie lidzbarskim,

—

gminy Srokowo, Barciany, część gminy Kętrzyn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

—	gmina Stare Juchy w powiecie ełckim,

—	część gminy Wilczęta położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 509 w powiecie braniewskim,

—	część gminy Morąg położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga, część gminy Małdyty położona na północny – wschód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga w powiecie ostródzkim,

—	gminy Godkowo i Pasłęk w powiecie elbląskim,

—	gminy Kowale Oleckie, Olecko i Świętajno w powiecie oleckim,

—	powiat węgorzewski,

—	gminy Kruklanki, Wydminy, Miłki, Giżycko z miastem Giżycko i część gminy Ryn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

—	gminy Jeziorany, Kolno, Dywity, Dobre Miasto i część gminy Barczewo położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie olsztyńskim,

w województwie podlaskim:

—	gminy Orla, Wyszki, Bielsk Podlaski z miastem Bielsk Podlaski i część gminy Boćki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie bielskim,

—	gminy Łapy, Juchnowiec Kościelny, Suraż, Turośń Kościelna, część gminy Poświętne położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 681 w powiecie białostockim,

—	gminy Kleszczele, Czeremcha i część gminy Dubicze Cerkiewne położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1654B w powiecie hajnowskim,

—	gminy Perlejewo, Drohiczyn i Milejczyce w powiecie siemiatyckim,

—	gmina Ciechanowiec w powiecie wysokomazowieckim,

w województwie mazowieckim:

—	gminy Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Maciejowice, Sobolew i część gminy Wilga położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia dorzeki Wisły w powiecie garwolińskim,

—	powiat miński,

—	gminy Jabłonna Lacka, Sabnie i Sterdyń w powiecie sokołowskim,

—	gminy Ojrzeń, Sońsk, Regimin, Ciechanów z miastem Ciechanów i część gminy Glinojeck położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie ciechanowskim,

—	część gminy Strzegowo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie mławskim,

—	gmina Nur w powiecie ostrowskim,

—	gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

—	gmina Stromiec w powiecie białobrzeskim,

w województwie lubelskim:

—	gminy Bełżec, Jarczów, Lubycza Królewska, Susiec, Tomaszów Lubelski i miasto Tomaszów Lubelski w powiecie tomaszowskim,

—	gminy Wierzbica, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze w powiecie chełmskim,

—	gminy Izbica, Gorzków, Rudnik, Kraśniczyn, Krasnystaw z miastem Krasnystaw, Siennica Różana i część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17, część gminy Żółkiewka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 w powiecie krasnostawskim,

—	gmina Stary Zamość, Radecznica, Szczebrzeszyn, Sułów, Nielisz, część gminy Skierbieszów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843, część gminy Zwierzyniec położona na północny-zachód od linii wyznaczonej przez droge nr 858 powiecie zamojskim,

—

część gminy Frampol położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74, część gminy Goraj położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835, część gminy Tereszpol położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 858, część gminy Turobin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835 w powiecie biłgorajskim,

—	gmina Urszulin i część gminy Hańsk położona na zachód od linii wyznaczonej przez droge nr 819 w powiecie włodawskim,

—	powiat łęczyński,

—	gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

—	gminy Adamów, Serokomla, Wojcieszków w powiecie łukowskim,

—	gminy Milanów, Parczew, Siemień w powiecie parczewskim,

—	gminy Borki, Czemierniki, Radzyń Podlaski z miastem Radzyń Podlaski, Wohyń w powiecie radzyńskim,

—	powiat lubartowski,

—	gminy Głusk, Jastków, Niemce i Wólka w powiecie lubelskim,

—	gminy Mełgiew i miasto Świdnik w powiecie świdnickim,

—	powiat miejski Lublin,

w województwie podkarpackim:

—	gmina Narol w powiecie lubaczowskim,

w województwie lubuskim:

—

gminy Nowa Sól i miasto Nowa Sól, Otyń oraz część gminy Kożuchów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy w powiecie nowosolskim,

—

gminy Zabór oraz część gminy Bojadła położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy w powiecie zielonogórskim,

—	powiat miejski Zielona Góra.

4. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—	Zona orașului București,

—	Județul Constanța,

—	Județul Satu Mare,

—	Județul Tulcea,

—	Județul Bacău,

—	Județul Bihor,

—	Județul Brăila,

—	Județul Buzău,

—	Județul Călărași,

—	Județul Dâmbovița,

—	Județul Galați,

—	Județul Giurgiu,

—	Județul Ialomița,

—	Județul Ilfov,

—	Județul Prahova,

—	Județul Sălaj,

—	Județul Vaslui,

—	Județul Vrancea,

—	Județul Teleorman,

—	Judeţul Mehedinţi,

—	Județul Gorj,

—	Județul Argeș,

—	Judeţul Olt,

—	Judeţul Dolj,

—	Județul Arad,

—	Județul Timiș,

—	Județul Covasna,

—	Județul Brașov,

—	Județul Botoșani,

—	Județul Vâlcea,

—	Județul Iași,

—	Județul Hunedoara,

—	Județul Alba,

—	Județul Sibiu,

—	Județul Caraș-Severin,

—	Județul Neamț,

—	Județul Harghita,

—	Județul Mureș,

—	Județul Cluj,

—	Judeţului Maramureş.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

—	tutto il territorio della Sardegna.

“

27.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/46

EUROPOS SĄJUNGOS INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TARNYBOS VALDANČIOSIOS TARYBOS SPRENDIMAS

2020 m. kovo 26 d.

dėl vidaus taisyklių dėl tam tikrų duomenų subjektų teisių apribojimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai vykdant savo funkcijas

VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (1), ypač į jo 25 straipsnį,

atsižvelgdama į 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (2), ypač į jo 153 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisykles, ypač į jų 9 straipsnį,

atsižvelgdama į 2019 m. gruodžio 18 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno konsultaciją,

kadangi:

(1)	Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (toliau – Tarnyba) vykdo veiklą pagal Reglamentą (ES) 2017/1001;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalį to reglamento 14–22, 35 ir 36 straipsnių, taip pat 4 straipsnio, kiek jo nuostatos atitinka 14–22 straipsniuose nustatytas teises ir prievoles, taikymo apribojimai turėtų būti nustatomi pagal Tarnybos patvirtintas vidaus taisykles, jeigu jie nėra nustatyti pagal teisės aktus, priimtus remiantis Sutartimis;

(3)	šios vidaus taisyklės, įskaitant jų nuostatas dėl apribojimo reikalingumo ir proporcingumo vertinimo, netaikomos, jeigu duomenų subjektų teisių apribojimas yra nustatytas teisės akte, priimtame remiantis Sutartimis;

(4)	Tarnyba, vykdydama savo pareigas duomenų subjektų teisių atžvilgiu pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, turėtų atsižvelgti į tai, ar taikoma kuri nors tame reglamente nustatyta išimtis;

(5)	vykdydama savo administracines funkcijas Tarnyba gali privalėti apriboti duomenų subjektų teises pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnį;

(6)	duomenų valdytoja yra Tarnyba, atstovaujama vykdomojo direktoriaus, neatsižvelgiant į tai, kam duomenų valdytojo funkcijos yra perduodamos Tarnybos viduje pagal tai, kas yra atsakingas už konkrečias asmens duomenų tvarkymo operacijas;

(7)

asmens duomenys yra laikomi saugioje elektroninėje aplinkoje arba popieriniu formatu, užtikrinus, kad su jais nebūtų galima neteisėtai susipažinti ir jų nebūtų galima neteisėtai perduoti asmenims, kuriems tų duomenų nebūtina žinoti. Tvarkomi asmens duomenys laikomi taip, kaip nurodyta Tarnybos duomenų apsaugos pranešimuose, pranešimuose apie privatumą arba įrašuose;

(8)

šios vidaus taisyklės turėtų būti taikomos visoms duomenų tvarkymo operacijoms, kurių Tarnyba imasi vykdydama administracinius tyrimus, drausmines procedūras, pranešimų apie pažeidimus procedūras, (oficialias ir neoficialias) procedūras priekabiavimo atvejais, nagrinėdama skundus ir tvarkydama medicininius duomenis, vykdydama vidaus auditus ir duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalyje, ir informacinių technologijų (IT) saugumo tyrimus, kurie atliekami organizacijos viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pvz., CERT-EU);

(9)	kai taikomos šios vidaus taisyklės, Tarnyba turi paaiškinti, kodėl apribojimai demokratinėje visuomenėje yra būtinai reikalinga ir proporcinga priemonė ir kaip jie atitinka pagrindinių teisių ir laisvių esmę;

(10)

pagal šią tvarką Tarnyba, vykdydama pirmiau minėtas procedūras, ypač procedūras, susijusias su teise į informaciją, teise susipažinti su duomenimis, teise reikalauti juos ištaisyti, ištrinti, apriboti jų tvarkymą, teise į tai, kad apie asmens duomenų saugumo pažeidimą būtų pranešta duomenų subjektams, arba teise į pranešimų konfidencialumą, kaip įtvirtinta Reglamente (ES) 2018/1725, privalo kiek galėdama gerbti duomenų subjektų pagrindines teises;

(11)	Tarnyba turėtų periodiškai stebėti, ar sąlygos, dėl kurių taikomas apribojimas, tebetaikomos, o jeigu tos sąlygos nebetaikomos, panaikinti apribojimą;

(12)	duomenų valdytojas duomenų apsaugos pareigūnui turėtų pranešti apie kiekvieną taikomą duomenų subjekto teisių apribojimą, taip pat apie apribojimo nebetaikymą arba persvarstymą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame sprendime nustatytos taisyklės dėl to, kokiomis sąlygomis Tarnyba, vykdydama duomenų tvarkymo procedūras, nustatytas 2 dalyje, gali apriboti Reglamento (ES) 2018/1725 4, 14–21, 35 ir 36 straipsniuose nurodytų teisių taikymą, kai taikomas to reglamento 25 straipsnis.

2. Tarnybai vykdant savo administracines funkcijas, šis sprendimas taikomas asmens duomenų tvarkymui, kurio Tarnyba imasi vykdydama administracinius tyrimus, drausmines procedūras, pranešimų apie pažeidimus procedūras, (oficialias ir neoficialias) procedūras priekabiavimo atvejais, nagrinėdama skundus, tvarkydama medicininius duomenis ir (arba) bylas, vykdydama vidaus auditus ir duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalyje, ir IT saugumo tyrimus, kurie atliekami organizacijos viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pvz., CERT-EU).

Šis sprendimas taikomas duomenų tvarkymo operacijoms, Tarnybos inicijuojamoms ir atliekamoms prieš pradedant vykdyti pirmiau minėtas procedūras, vykdant tas procedūras ir stebint, kaip buvo atsižvelgta į tų procedūrų rezultatus. Sprendimas taip pat taikomas, kai Tarnyba su savo vykdomomis administracinėmis procedūromis nesusijusią pagalbą teikia Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir (arba) kitoms kompetentingoms institucijoms ir bendradarbiauja su jomis.

3. Tvarkomų duomenų kategorijos – faktiniai duomenys (objektyvūs duomenys, tokie kaip identifikavimo duomenys, kontaktiniai duomenys, profesiniai duomenys, administraciniai duomenys, iš konkrečių šaltinių gauti duomenys, elektroniniai pranešimai ir srauto duomenys) ir (arba) kokybiniai duomenys (subjektyvūs duomenys, susiję su bylomis, pavyzdžiui, teisiniai motyvai, elgsenos duomenys, vertinimai, veiklos ir poelgių duomenys, duomenys, susiję su procedūros arba veiklos dalyku arba dėl to pateikti duomenys).

4. Tarnyba, vykdydama savo pareigas duomenų subjektų teisių atžvilgiu pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, atsižvelgia į tai, ar taikoma kuri nors tame reglamente nustatyta išimtis.

5. Laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų gali būti ribojamos šios teisės: teisė į informacijos teikimą duomenų subjektams, teisė susipažinti su duomenimis, reikalauti juos ištaisyti, ištrinti, apriboti jų tvarkymą, teisė į tai, kad apie asmens duomenų saugumo pažeidimą būtų pranešta duomenų subjektui, arba teisė į elektroninių pranešimų konfidencialumą.

2 straipsnis

Duomenų valdytojas ir apsaugos priemonės

1. Tarnyba turi įgyvendinti šias apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, neteisėtai prieigai prie duomenų arba jų perdavimui:

a)	popieriniai dokumentai turi būti laikomi saugiose spintose ir prieiga prie jų suteikiama tik įgaliotiems darbuotojams;

b)	visi elektroniniai duomenys turi būti laikomi naudojantis saugia Tarnybos saugumo standartus atitinkančia IT taikomąja programa, taip pat specialiuose elektroniniuose aplankuose, prie kurių prieiga suteikiama tik įgaliotiems darbuotojams. Reikiamo lygmens prieiga turi būti suteikiama asmeniškai;

IT sistemose ir duomenų bazėse turi būti įdiegtos naudotojo tapatybės patikrinimo priemonės, taikomos naudojantis vieno prisijungimo sistema ir automatiškai susietos su naudotojo identifikavimo kodu ir slaptažodžiu. Galutinių naudotojų paskyros turi būti atskiros, asmeninės ir neperduodamos, dalytis naudotojų paskyromis griežtai draudžiama. E. įrašai turi būti laikomi saugiai, užtikrinant juose esančių duomenų konfidencialumą ir privatumą;

d)	visi asmenys, turintys prieigą prie duomenų, privalo laikytis pareigos saugoti konfidencialumą.

2. Duomenų tvarkymo operacijų duomenų valdytoja yra Tarnyba, atstovaujama jos vykdomojo direktoriaus, o šis duomenų valdytojo funkciją gali perduoti. Duomenų subjektai turi būti informuojami apie įgaliotą duomenų valdytoją duomenų apsaugos pranešimais arba įrašais, skelbiamais Tarnybos interneto svetainėje ir (arba) intranete.

3. Asmens duomenų saugojimo laikotarpis, nurodytas 1 straipsnio 3 dalyje, negali būti ilgesnis už 3 straipsnio 1 dalyje nurodytuose duomenų apsaugos pranešimuose, pranešimuose apie privatumą arba įrašuose nustatytą duomenų saugojimo laikotarpį. Duomenų saugojimo laikotarpio pabaigoje su byla susijusi informacija, įskaitant asmens duomenis, ištrinama, nuasmeninama arba perduodama istoriniams archyvams.

4. Kai Tarnyba svarsto galimybę taikyti apribojimą, reikia įvertinti riziką duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, ypač riziką kitų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms bei riziką, kad bus trukdoma siekti tvarkymo operacijos tikslo. Rizika duomenų subjektų teisėms ir laisvėms visų pirma, be kita ko, yra rizika reputacijai, rizika teisei į gynybą ir rizika teisei būti išklausytam, tačiau tuo neapsiribojama.

3 straipsnis

Apribojimai

1. Tarnyba savo svetainėje ir (arba) intranete turi skelbti duomenų apsaugos pranešimus, pranešimus apie privatumą arba įrašus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 31 straipsnyje, kad duomenų subjektai būtų informuoti apie Tarnybos veiklą, susijusią su jų asmens duomenų tvarkymu, ir apie jų teises vykstant tam tikrai procedūrai, įskaitant informaciją apie galimą tų teisių apribojimą. Turi būti nurodoma, kokios teisės gali būti apribotos, apribojimo priežastys ir galima trukmė.

2. Laikydamasi 3 dalies nuostatų, Tarnyba prireikus turi užtikrinti, kad duomenų subjektai tinkama forma būtų informuoti asmeniškai. Tarnyba taip pat gali juos asmeniškai informuoti apie jų teises, kurioms taikomi arba bus taikomi apribojimai.

3. Bet kurie apribojimai, kuriuos Tarnyba pradeda taikyti, gali būti taikomi tik tais atvejais, kai to reikia siekiant užtikrinti tai, kas nustatyta Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalyje, t. y.:

a)	valstybių narių valstybės, visuomenės saugumą ar krašto apsaugą;

b)	nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą ar patraukimą už jas baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymą, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją;

kitų svarbių tikslų, grindžiamų Sąjungos arba valstybės narės bendraisiais viešaisiais interesais, ypač Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų arba svarbių Sąjungos arba valstybės narės ekonominių arba finansinių interesų, įskaitant pinigų, biudžeto ir mokesčių reikalus, visuomenės sveikatą ir socialinę apsaugą;

d)	Sąjungos institucijų ir įstaigų vidaus saugumą, įskaitant jų elektroninių ryšių tinklų saugumą;

e)	teismų nepriklausomumo ir teismo proceso apsaugą;

f)	reglamentuojamųjų profesijų etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą, nustatymą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už juos;

g)	stebėsenos, tikrinimo ar reguliavimo funkciją, kuri (net jeigu tik kartais) yra susijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu a–c punktuose nurodytais atvejais;

h)	duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą;

i)	civilinių ieškinių vykdymo užtikrinimą.

4. Visų pirma, kai Tarnyba apribojimus taiko:

a)	vykdydama administracinius tyrimus ir drausmines procedūras, apribojimai gali būti grindžiami Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies c, e, g ir h punktais;

b)	nagrinėdama pranešimus apie pažeidimus, apribojimai gali būti grindžiami Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies h punktu;

c)	vykdydama (oficialias ir neoficialias) priekabiavimo prevencijos procedūras, apribojimai gali būti grindžiami Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies h punktu;

d)	nagrinėdama skundus, apribojimai gali būti grindžiami Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies c, e, g ir h punktais;

e)	tvarkydama medicininius duomenis, apribojimai gali būti grindžiami Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies h punktu;

f)	vykdydama vidaus auditus, apribojimai gali būti grindžiami Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies c, g ir h punktais;

g)	vykdydama duomenų apsaugos pareigūno atliekamus tyrimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 2 dalyje, apribojimai gali būti grindžiami Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies c, g ir h punktais;

h)	vykdydama IT saugumo tyrimus organizacijos viduje arba dalyvaujant išorės subjektams (pvz., CERT-EU), apribojimai gali būti grindžiami Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies c, d, g ir h punktais.

5. Bet kuris apribojimas turi būti reikalingas ir proporcingas atsižvelgiant visų pirma į riziką duomenų subjektų teisėms ir laisvėms ir atitikti demokratinėje visuomenėje galiojančių pagrindinių teisių ir laisvių esmę.

Kai svarstoma galimybė taikyti apribojimą, remiantis šiomis taisyklėmis turi būti įvertinamas jo reikalingumas ir proporcingumas. Kiekvienu atveju apribojimas atskaitomybės tikslais turi būti dokumentuojamas vidaus vertinimo rašte. Vertinimas taip pat turi būti atliekamas persvarstant apribojimo taikymą.

Vos tik aplinkybių, dėl kurių taikytas apribojimas, nelieka, apribojimas turi būti kuo greičiau panaikinamas. Ypač tada, kai manoma, kad dėl naudojimosi apribota teise nustatyto apribojimo poveikis neišnyks arba dėl naudojimosi apribota teise nebus pakenkta kitų duomenų subjektų teisėms arba laisvėms.

6. Be to, gali būti prašoma, kad Tarnyba duomenų subjektų asmens duomenimis keistųsi su Komisijos tarnybomis arba kitomis ES institucijomis, organais, agentūromis ir tarnybomis, valstybių narių arba trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant:

atvejus, kai Komisijos tarnybos arba kitos Sąjungos institucijos, organai, agentūros ir tarnybos savo prievolių vykdymą ir naudojimąsi tų duomenų subjektų teisėmis apriboja remdamosi kitais Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnyje nurodytais aktais, to reglamento IX skyriumi arba kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, agentūrų ir tarnybų steigimo aktais;

atvejus, kai valstybių narių kompetentingos institucijos savo prievolių vykdymą ir naudojimąsi tų duomenų subjektų teisėmis apriboja remdamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (3) 23 straipsnyje nurodytais teisės aktais arba nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 (4) 13 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 3 dalis arba 16 straipsnio 3 dalis.

Kai keitimąsi asmens duomenimis inicijuoja kita institucija, Tarnyba apribojimų netaiko, o su byla susijusią informaciją, įskaitant asmens duomenis, Tarnyba, tai institucijai perdavusi prašomus duomenis, ištrina arba nuasmenina.

7. Su apribojimais susiję įrašai ir, jei taikytina, dokumentai, kuriuose išdėstytos pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, turi būti pateikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, jam paprašius.

4 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno atliekama peržiūra

1. Jeigu duomenų valdytojas pagal šį sprendimą apriboja duomenų subjektų teisių taikymą, panaikina apribojimą arba persvarsto apribojimo taikymo laikotarpį, Tarnyba nepagrįstai nedelsdama informuoja savo duomenų apsaugos pareigūną (toliau – DAP). Duomenų valdytojas turi leisti DAP susipažinti su įrašu, kuriame užfiksuotas apribojimo reikalingumo ir proporcingumo įvertinimas, ir įraše užregistruoti datą, kada informavo DAP.

2. DAP gali raštu prašyti, kad duomenų valdytojas peržiūrėtų taikomus apribojimus. Duomenų valdytojas DAP turi informuoti apie prašytos peržiūros rezultatus.

3. DAP dalyvavimas taikant apribojimų nustatymo procedūrą, įskaitant keitimąsi informacija, turi būti tinkama forma įforminamas dokumentais.

5 straipsnis

Informacijos teikimas duomenų subjektui

1. Deramai pagrįstais atvejais, šiame sprendime nustatytomis sąlygomis ir jei tai yra reikalinga bei proporcinga, duomenų valdytojas gali apriboti informacijos teikimą vykdant šio sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas duomenų tvarkymo operacijas. Visų pirma, informacijos teikimas gali būti atidėtas, ji gali būti neteikiama arba ją pateikti gali būti atsisakyta, jei dėl jos pateikimo nebeliktų duomenų tvarkymo operacijos poveikio.

2. Tarnyba, visiškai arba iš dalies apribojusi informacijos teikimą, kaip nurodyta 1 dalyje, turi vidaus vertinimo rašte dokumentuoti apribojimo priežastis, įskaitant apribojimo reikalingumo, proporcingumo ir trukmės įvertinimą.

3. 1 dalyje nurodytas apribojimas taikomas tol, kol išnyksta priežastys, dėl kurių jis yra taikomas.

Jeigu priežasčių taikyti apribojimą nebėra, Tarnyba turi pateikti informaciją duomenų subjektui apie pagrindines priežastis, dėl kurių taikomas apribojimas. Kartu Tarnyba duomenų subjektą informuoja apie galimybę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui arba teismine tvarka apskųsti sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

4. Tarnyba peržiūri taikomą apribojimą bent kartą per metus ir užbaigus atitinkamą tyrimą. Vėliau duomenų valdytojas kasmet įvertina, ar reikia apribojimą taikyti toliau.

6 straipsnis

Duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti, ištrinti duomenis ir teisė apriboti duomenų tvarkymą

1. Deramai pagrįstais atvejais, šiame sprendime nustatytomis sąlygomis ir jei tai yra reikalinga ir proporcinga, duomenų valdytojas gali apriboti teisę susipažinti su duomenimis, teisę reikalauti duomenis ištaisyti, ištrinti ir teisę apriboti duomenų tvarkymą vykdant šio sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas duomenų tvarkymo operacijas. Šiame 6 straipsnyje pateiktos nuostatos netaikomos teisei susipažinti su medicininiais duomenimis ir (arba) bylomis, nes tiems atvejams taikomos taisyklės aiškiai išdėstytos šio sprendimo 7 straipsnyje.

2. Jeigu duomenų subjektai prašo pasinaudoti teise susipažinti su savo asmens duomenimis, kurie yra tvarkomi vienoje arba keliose konkrečiose bylose arba vykdant konkrečią duomenų tvarkymo operaciją, teisę reikalauti tokius duomenis ištaisyti, ištrinti ir teisę apriboti tokių duomenų tvarkymą, Tarnyba prašymą vertina tik tų asmens duomenų atžvilgiu.

3. Jeigu Tarnyba visiškai arba iš dalies apriboja teisę susipažinti su duomenimis, teisę reikalauti duomenis ištaisyti, ištrinti ir teisę apriboti duomenų tvarkymą, ji atlieka šiuos veiksmus:

a)	atsakydama į duomenų subjekto prašymą informuoja suinteresuotąjį duomenų subjektą apie taikomą apribojimą, pagrindines jo priežastis, galimybę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui arba pasinaudoti teisminiu teisių gynimu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

b)	vidaus vertinimo rašte dokumentuoja apribojimo priežastis, įskaitant apribojimo reikalingumo, proporcingumo ir trukmės įvertinimą.

Pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 8 dalį a punkte nurodytos informacijos pateikimas gali būti atidėtas, ji gali būti neteikiama arba ją pateikti gali būti atsisakyta, jei dėl jos pateikimo nebeveiktų nustatytas apribojimas.

4. Tarnyba turi peržiūrėti taikomą duomenų subjektų teisių apribojimo taikymą bent kartą per metus ir užbaigus atitinkamą tyrimą. Vėliau, duomenų subjektų prašymu, duomenų valdytojas turi iš naujo įvertinti, ar apribojimas turi būti toliau taikomas.

7 straipsnis

Teisė susipažinti su medicininiais duomenimis ir (arba) bylomis

1. Kad būtų galima apriboti duomenų subjektų teisę susipažinti su jų medicininiais duomenimis ir (arba) bylomis, turi būti taikomos specialios nuostatos, nustatytos šiame straipsnyje.

2. Remdamasi toliau išdėstytomis šio straipsnio dalimis Tarnyba gali riboti duomenų subjektų teisę tiesiogiai susipažinti su jų asmeniniais medicininiais psichologinio arba psichiatrinio pobūdžio duomenimis ir (arba) bylomis, kuriuos tvarko Tarnyba, kai susipažinimas su tais duomenimis gali kelti pavojų duomenų subjekto sveikatai. Šis apribojimas turi būti proporcingas tam, kas tikrai būtina duomenų subjektui apsaugoti.

3. Galimybė susipažinti su 2 dalyje nurodyta informacija turi būti suteikiama duomenų subjekto pasirinktam gydytojui.

4. Tokiais atvejais duomenų subjektui pateikus prašymą Medicinos tarnyba turi kompensuoti dalį gydytojo, kuriam suteikta teisė susipažinti su medicininiais duomenimis ir (arba) bylomis, medicininių konsultacijų išlaidų, kurios pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą nebuvo kompensuotos. Kompensuojamos išlaidos neturi viršyti Bendrosiose įgyvendinimo nuostatose, susijusiose su sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimu (5), nustatytos viršutinės ribos ir pagal tas taisykles duomenų subjektui pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą nustatytos kompensuotinos sumos skirtumo.

5. Medicinos tarnyba kompensuoja tokias išlaidas su sąlyga, kad dar nebuvo leista susipažinti su tais pačiais duomenimis ir (arba) bylomis.

6. Laikydamasi tolesnių šio straipsnio nuostatų Tarnyba gali kiekvienu konkrečiu atveju apriboti duomenų subjektų teisę susipažinti su jos turimais jų medicininiais duomenimis ir (arba) bylomis, kai tos teisės įgyvendinimas darytų neigiamą poveikį tų duomenų subjektų ar kitų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms.

7. Kai duomenų subjektai prašo pasinaudoti teise susipažinti su savo asmens duomenimis, kurie yra tvarkomi vienoje arba keliose konkrečiose bylose arba vykdant konkrečią duomenų tvarkymo operaciją, Tarnyba turi vertinti prašymą tik tų asmens duomenų atžvilgiu.

8. Tarnyba, visiškai arba iš dalies apribojusi teisę susipažinti su duomenų subjektų medicininiais duomenimis ir (arba) bylomis, turi imtis šių veiksmų:

a)	atsakydama į duomenų subjekto prašymą ji turi informuoti suinteresuotąjį duomenų subjektą apie taikomą apribojimą, pagrindines jo priežastis, galimybę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui arba pasinaudoti teisminiu teisių gynimu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

vidaus vertinimo rašte ji turi dokumentuoti apribojimo priežastis, įskaitant apribojimo reikalingumo, proporcingumo ir trukmės įvertinimą, t. y. nurodyti, kaip naudojimasis teise keltų pavojų duomenų subjekto sveikatai arba darytų neigiamą poveikį duomenų subjektų arba kitų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms.

9. 2 ir 6 dalyse nurodyti apribojimai turi būti taikomi tol, kol neišnyksta priežastys, dėl kurių jie yra taikomi. Kai apribojimo priežasčių nebelieka, duomenų subjektų prašymu, duomenų valdytojas turi iš naujo įvertinti, ar apribojimas turi būti toliau taikomas.

8 straipsnis

Pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą duomenų subjektui ir elektroninių pranešimų konfidencialumas

1. Deramai pagrįstais atvejais šiame sprendime nustatytomis sąlygomis, kai tai yra reikalinga ir proporcinga, duomenų valdytojas gali apriboti teisę gauti pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą vykdant šio sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas duomenų tvarkymo operacijas. Tačiau ši teisė neturi būti ribojama, kai vykdomos priekabiavimo prevencijos procedūros.

2. Deramai pagrįstais atvejais šiame sprendime nustatytomis sąlygomis, kai tai yra reikalinga ir proporcinga, duomenų valdytojas gali apriboti teisę į elektroninių pranešimų konfidencialumą vykdant šio sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas duomenų tvarkymo operacijas.

3. Tarnybai apribojus Reglamento (ES) 2018/1725 35 ir 36 straipsniuose nurodytą pranešimą duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą arba elektroninių pranešimų konfidencialumą, taikomos šio sprendimo 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Alikantė, 2020 m. kovo 26 d.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos vardu

Jorma HANSKI

Valdančiosios tarybos pirmininkas

(1) OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2) OL L 154, 2017 6 16, p. 1.

(3) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(4) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(5) 2007 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimas C(2007) 3195, kuriuo nustatomos bendrosios įgyvendinimo nuostatos, susijusios su sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimu.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 94

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	63 metai 2020m. kovo 27d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2019 m. spalio 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/445, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, II priedas	1
	*	2019 m. spalio 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/446, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė, II priedas	3
	*	2019 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/447, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais apibrėžiami kriterijai, pagal kuriuos nustatomos priemonės sandorio šalies kredito rizikai, susijusiai su padengtosiomis obligacijomis ir pakeitimu vertybiniais popieriais, tinkamai sumažinti, taip pat iš dalies keičiami deleguotieji reglamentai (ES) 2015/2205 ir (ES) 2016/1178 ( 1 )	5
	*	2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/448, kuriuo dėl ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su tam tikrais paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais rizikos draudimo tikslais, taikomos tvarkos iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251 ( 1 )	8
	*	2020 m. kovo 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/449, kuriuo dėl tipinių kainų paukštienos ir kiaušinių sektoriuose ir tipinių kiaušinių albumino kainų nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95	11
		SPRENDIMAI
	*	2020 m. sausio 22 d. Komisijos sprendimas (ES) 2020/450, dėl valstybės pagalbos SA.29150–2010/C (ex 2010/NN), kurią Vokietija suteikė pagal mokestinių nuostolių perkėlimo schemą sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti (Sanierungsklausel) (pranešta dokumentu Nr. C(2020) 254) ( 1 )	14
	*	2020 m. kovo 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/451, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2020) 1985) ( 1 )	23
		DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI
	*	2020 m. kovo 26 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos Valdančiosios tarybos sprendimas, dėl vidaus taisyklių dėl tam tikrų duomenų subjektų teisių apribojimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai vykdant savo funkcijas	46

KN kodas	Prekių aprašymas	Tipinė kaina (EUR / 100 kg)	3 straipsnyje nurodytas užstatas (EUR / 100 kg)	Kilmės šalis (1)
0207 12 90	Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlės, vadinamos „65 % viščiukas“	129 ,1	0	AR
0207 14 10	Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlių dalys be kaulų	221,8 198,3 267,8 222,3	24 31 10 23	AR BR CL TH
1602 32 11	Nevirti ir nekepti gaminiai iš Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių)	310,6	0	BR


	(1) Tekstas svarbus EEE.