(1)

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1331/2008 (2) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą procedūrą tas sąrašas gali būti atnaujintas Komisijos iniciatyva arba gavus paraišką;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedą citrinų rūgštis (E 330) yra leidžiamas naudoti maisto priedas 05.1 kategorijos „Kakavos ir šokolado produktai, kuriems taikoma Direktyva 2000/36/EB“ maisto produktuose, neviršijant didžiausio 5 000 mg/kg kiekio;

(4)

2018 m. kovo 6 d. buvo pateikta paraiška pakeisti 05.1 maisto produktų kategorijos „Kakavos ir šokolado produktai, kuriems taikoma Direktyva 2000/36/EB“ priedo citrinų rūgšties (E 330) naudojimo sąlygas, padidinant pieniniame šokolade leidžiamą naudoti didžiausią jos kiekį iki 10 000 mg/kg. Apie paraišką vėliau pranešta valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 4 straipsnį;

(5)

citrinų rūgštį (E 330) naudojant kaip stabilizatorių kakavos masėje, kurioje yra didelis polifenolių kiekis, ji sumažina pH ir reaguoja su dalimi polifenolių, dėl to kakavos masė įgauna intensyvesnę spalvą su jai būdingais rausvais atspalviais, o skoniui suteikiama uogų ir vaisių rūgštumo. Galutiniame produkte, t. y. šokolade, išlieka tiek rožiniai atspalviai, tiek uogų ir vaisių rūgštumo skonis. Iš paraiškos matyti, kad šiuo metu leidžiamas didžiausias 5 000 mg/kg kiekis yra nepakankamas, kad būtų gauti rožiniai atspalviai ir uogų ir vaisių rūgštumo skonis, tai galima pasiekti tik naudojant didžiausią 10 000 mg/kg kiekį. Kad vyktų citrinų rūgšties (E 330) ir polifenolių reakcija, būtina palaikyti pastovų citrinų rūgšties (E 330) ir kakavos masės santykį, todėl naudojant didesnį citrinų rūgšties (E 330) kiekį galutiniame produkte padidėja bendras kakavos sausųjų medžiagų kiekis. Todėl galutinis produktas atitiktų pieninio šokolado apibrėžtį, pateiktą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/36/EB (3) I priede;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 2 dalį Komisija, siekdama atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytą Sąjungos maisto priedų sąrašą, turi prašyti Europos maisto saugos tarnybos nuomonės, išskyrus tuos atvejus, kai atnaujinant minėtą sąrašą nedaromas poveikis žmonių sveikatai;

(7)

citrinų rūgšties (E 330) saugą 1990 m. įvertino Maisto mokslinis komitetas ir nustatė, kad leidžiama paros dozė yra „nenurodyta“ (4). Terminas „nenurodyta“ vartojamas tada, kai, remiantis turimais toksikologiniais, biocheminiais ir klinikiniais duomenimis, bendras per parą suvartojamas medžiagos kiekis dėl jos natūralaus buvimo ir jos dabartinės paskirties ar paskirčių naudojant maisto produktuose tokiais kiekiais, kurie yra būtini pageidaujamam technologiniam poveikiui pasiekti, nekels pavojaus sveikatai;

(8)

citrinų rūgštis (E 330) yra maisto priedas, kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedą leidžiama naudoti įvairiuose maisto produktuose. Nenumatoma, kad pieniniame šokolade leidžiamą didžiausią jos kiekį padidinus iki 10 000 mg/kg tai turės didelės įtakos bendram poveikio lygiui;

(9)

kad pieniniame šokolade leidžiamas naudoti citrinų rūgšties (E 330) kiekis būtų 10 000 mg/kg, reikia atnaujinti Sąjungos sąrašą ir nėra tikėtina, kad tai turės poveikio žmonių sveikatai, tad nebūtina prašyti Tarnybos pateikti nuomonę;

(10)

todėl tikslinga nustatyti, kad pieniniame šokolade leidžiamas naudoti citrinų rūgšties (E 330) kiekis būtų 10 000 mg/kg;

(11)

todėl Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 798/2008 (3) nustatyti veterinarijos sertifikatų reikalavimai, taikomi importuojant naminius paukščius ir naminių paukščių produktus (toliau – prekės) į Sąjungą ir vežant juos tranzitu per Sąjungą, įskaitant sandėliavimą tranzito metu. Tame reglamente nustatyta, kad prekes importuoti į Sąjungą ir vežti per ją tranzitu galima tik iš trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, kurie išvardyti jo I priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 1 ir 3 skiltyse;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 798/2008 taip pat nustatytos sąlygos, kuriomis vadovaujantis trečioji šalis, teritorija, zona ar skyrius laikomi neužkrėstais labai patogenišku paukščių gripu (LPPG);

(3)

į Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies sąrašą Ukraina įtraukta kaip trečioji šalis, iš kurios tam tikrų teritorijos dalių, atsižvelgiant į LPPG protrūkius, leidžiama tam tikras naminių paukščių prekes importuoti į Sąjungą ir vežti per ją tranzitu. Šis skirstymas į regionus nustatytas Reglamento (EB) Nr. 798/2008 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/193 (4), I priedo 1 dalyje po to, kai 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. sausio 4 d. patvirtinti H5N8 potipio LPPG protrūkiai;

(4)

Ukraina pranešė baigusi valymą ir dezinfekavimą po naminių paukščių likvidavimo teritorijose, kuriose 2016 ir 2017 m. nustatyti minėti LPPG protrūkiai, taip pat pateikė informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi siekdama užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui, ir Komisija šias priemones įvertino. Remiantis šiuo vertinimu, padaryta išvada, kad minėti protrūkiai suvaldyti ir kad su naminių paukščių prekių įvežimu į Sąjungą iš Reglamento (EB) Nr. 798/2008 (su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/193) I priedo 1 dalyje nurodytų Ukrainos teritorijų, iš kurių importas tuo reglamentu buvo sustabdytas, nesusijusi jokia rizika;

(5)

tačiau 2020 m. sausio 19 d. Ukraina patvirtino H5 potipio LPPG atvejį naminių paukščių ūkyje savo teritorijoje. Dėl to patvirtinto LPPG protrūkio visa Ukrainos teritorija nebegali būti laikoma neužkrėsta šia liga, o Ukrainos veterinarijos tarnybos nebegali sertifikuoti naminių paukščių prekių siuntų siekiant jas importuoti į Sąjungą ar vežti per ją tranzitu iš teritorijų, kuriose nustatytas tas protrūkis;

(6)

Ukrainos veterinarijos tarnybos patvirtino, kad po 2020 m. sausio mėn. protrūkio jos nedelsdamos sustabdė sertifikatų išdavimą siuntoms, skirtoms importuoti į Sąjungą arba vežti per ją tranzitu, ir įgyvendino likvidavimo strategiją, kuria siekiama kontroliuoti LPPG ir riboti šios ligos plitimą;

(7)

be to, Ukraina pateikė Komisijai informaciją apie jos teritorijoje susiklosčiusią epidemiologinę padėtį ir nurodė teritorijas, kurioms nustatyti apribojimai, bei priemones, kurių ji ėmėsi siekdama užkirsti kelią tolesniam LPPG plitimui už tų teritorijų ribų. Komisija jau įvertino šią informaciją ir, remiantis šiuo vertinimu, taip pat Ukrainos suteiktomis garantijomis, darytina išvada, kad taikyti apribojimus tik iš LPPG užkrėstos teritorijos, kuriai Ukrainos veterinarijos tarnybos dėl dabartinio protrūkio nustatė apribojimus, į Sąjungą įvežamoms naminių paukščių prekių siuntoms turėtų pakakti, kad būtų pašalinta su naminių paukščių prekių įvežimu į Sąjungą susijusi rizika;

(8)

todėl, siekiant atsižvelgti į esamą epidemiologinę padėtį šioje šalyje, reikėtų iš dalies pakeisti Ukrainos įrašą Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies sąraše; todėl Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2019 m. vasario 15 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės ratų su plieniniais ratlankiais. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą). Tyrimo produkto apibrėžtoji sritis patikslinta pranešime, kuriuo iš dalies keičiamas pranešimas apie inicijavimą (3).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2019 m. sausio 3 d. Europos ratų gamintojų asociacijos (toliau – EUWA arba skundo pateikėjas) Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų ratų su plieniniais ratlankiais Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Kaip paaiškinta Komisijos įgyendinimo reglamento (ES) 2019/1693 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) 4 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nenustatė reikalavimo registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį. Nė viena šalis nepateikė pastabų šiuo klausimu.

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2019 m. rugsėjo 19 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumo ir skirtumo, tinkamo Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, apskaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl skaičiavimų tikslumo. Pastabų nepateikta.

(5)

2019 m. spalio 11 d. Komisija laikinuoju reglamentu į Sąjungą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ratams su plieniniais ratlankiais nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(6)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL), o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Po esminių faktų ir aplinkybių, kuriais remiantis buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, atskleidimo (toliau – pirminis faktų atskleidimas) skundo pateikėjas, aštuoni importuotojai ir (arba) perpardavėjai ir du Kinijos eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų raštu ir išreiškė savo nuomonę dėl negalutinių išvadų.

(8)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo išklausytas vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas. Šiame etape nebuvo prašoma surengti klausymo dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(9)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus patikslino savo preliminarias išvadas.

(10)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės ratams su plieniniais ratlankiais (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo.

(11)

2020 m. sausio 9 d. Komisijos tarnybos išklausė vieną nesusijusį importuotoją. 2020 m. sausio 16 d. dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui buvo išklausyta viena Kinijos eksportuojančių gamintojų grupė dėl etapo po galutinio faktų atskleidimo.

(12)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos buvo apsvarstytos ir prireikus į jas atsižvelgta šiame reglamente.

(13)

Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 7–18 konstatuojamosios dalys.

(14)

Kadangi pastabų dėl tiriamojo laikotarpio ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, patvirtinta laikinojo reglamento 23 konstatuojamoji dalis.

(15)

Paskelbus laikinąjį reglamentą kelios šalys nurodė, kad TARIC kodo 8716909097, t. y. vieno iš kodų, kuriam taikomos laikinosios priemonės, aprašymas yra dviprasmiškas. Šios šalys paprašė Komisijos patvirtinti, kad šis kodas susijęs tik su ratais, skirtais naudoti keliuose, ir todėl jis netaikomas ratams, skirtiems ratiniams karučiams ir rankiniams krautuvams.

(16)

Komisija patvirtino, kad šis aiškinimas yra teisingas ir kad ratai, skirti ratiniams karučiams ir rankiniams krautuvams, nepatenka į šio tyrimo aprėptį. Siekdama aiškumo, Komisija atitinkamai pakoregavo aptariamo TARIC kodo aprašymą. 2019 m. spalio 29 d. Komisija taip pat paskelbė prie bylos pridėtą pastabą, kurioje visos suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie šį koregavimą.

(17)

Prieš paskelbiant laikinąjį reglamentą nesusijęs importuotojas paprašė neįtraukti lengvųjų automobilių atsarginių ratų su plieniniais ratlankiais, nes jie neturi tokių pačių pagrindinių techninių ir fizinių savybių kaip visi kiti produktai, priskiriami produkto apibrėžtajai sričiai. Šis importuotojas tvirtino, kad atsarginiai ratai su plieniniais ratlankiais negali būti naudojami kaip įprasti ratai, nes jų greitis ribojamas iki 80 km/val. Be to, šalis teigė, kad bendrai lengvųjų automobilių atsarginių ratų su plieniniais ratlankiais gaminama Sąjungoje labai nedaug ir jų visai negaminama atsarginių dalių rinkoje (priešingai nei pirminės įrangos gamintojų segmente, kuriame gamybos proceso metu ratai įmontuojami automobilyje).

(18)

Komisija nesusijusio importuotojo prašymą atmetė. Greičio ribojimas nekeičia pagrindinių techninių ir fizinių rato savybių ir importuotojas nepateikė jokių kitų įrodymų, kad skirtųsi tokių atsarginių ratų ir visų kitų produktų, priskiriamų tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai, techninės ir fizinės savybės. Be to, pati šalis patvirtino, kad šių rūšių ratai gaminami Sąjungoje, todėl jie konkuruoja su importuojamais atsarginiais ratais su plieniniais ratlankiais. Tai, kad Sąjungos pramonė tariamai negamina ir neparduoda šių ratų viename iš dviejų pagrindinių platinimo kanalų, nėra svarbu, nes ratų su plieniniais ratlankiais atsarginių dalių rinkoje ir pirminės įrangos gamintojų segmente parduodamų ratų pagrindinės techninės ir fizinės savybės yra tokios pačios.

(19)

Paskelbus laikinąjį reglamentą viena šalis kritikavo tai, kad skunde remiamasi rato paskirtimi (t. y. keliuose naudojami ratai), siekiant nustatyti, ar ratas su plieniniais ratlankiais patenka į tyrimo aprėptį, ar ne. Vietoj to šalis kaip skiriamąjį veiksnį pasiūlė greitį ir apkrovą, kuriais remiantis nustatoma, ar ratas su plieniniais ratlankiais tinka naudoti keliuose ir todėl patenka į tyrimo aprėptį. Visų pirma, šalis laikėsi nuomonės, kad tik tie ratai, kurie skirti važiuoti didesniu nei 50 km/val. greičiu, yra suprojektuoti ir pagaminti kaip ratai, naudojami keliuose. Šalis pakartojo teiginį po galutinio faktų atskleidimo.

(20)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šiame tvirtinime neabejojama produkto apibrėžtimi ar paties tyrimo aprėptimi, bet siūlomas alternatyvus būdas ratams su plieniniais ratlankiais apibūdinti. Tačiau Komisija nemano, kad greitis yra tinkamas veiksnys produkto apibrėžtajai sričiai nustatyti, kaip paaiškinta 18 konstatuojamojoje dalyje, todėl atmetė šalies pasiūlymą.

(21)

Vienas eksportuojantis gamintojas skundėsi, kad laikinajame reglamente nėra nei neįtrauktų produktų techninių apibrėžčių, nei procedūrų, pagal kurias Sąjungos muitinės pareigūnai ir Komisijos tarnybos patvirtintų, ar tam tikriems produktams netaikomos priemonės.

(22)

Tačiau Komisija patvirtino, kad neįtrauktų produktų techninių apibrėžčių ir jau taikomų muitinės procedūrų pakanka, kad būtų tinkamai taikomos ir stebimos galiojančios antidempingo priemonės, ir kad šiuo etapu papildomų apibrėžčių ar procedūrų šiuo atveju neprireikė. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(23)

Paskelbus laikinąjį reglamentą nesusijęs importuotojas teigė, kad žemės ūkio priekaboms arba puspriekabėms skirti ratai su plieniniais ratlankiais, kurių ratlankio skersmuo yra ne mažesnis kaip 16 colių (iki 54 colių), neturėtų būti įtraukti į tyrimo aprėptį, nes jų fizinės ir techninės savybės kitokios nei sunkvežimių priekabų arba puspriekabių ratų su plieniniais ratlankiais greičio, apkrovos gebos ir smeigės skylių atžvilgiu. Pažymima, kad laikinajame reglamente siekiant aiškumo nurodyta, jog priemonės netaikomos žemės ūkio priekabų ir kitų laukuose naudojamų velkamųjų žemės ūkio įrenginių ratams, kurių ratlankio skersmuo ne didesnis kaip 16 colių. Tačiau, nors neįtraukus šių produktų susiaurinta tyrimo aprėptis, tai nepakeitė fakto, kad ratai, daugiausia suprojektuoti ir skirti naudoti ne keliuose, niekada nebuvo įtraukti į produkto apibrėžtį, kaip paaiškinta 24 konstatuojamojoje dalyje.

(24)

Pažymima, kad laikinajame reglamente priemonės laikinai netaikomos lengviesiems automobiliams skirtų priekabų, priekabinių namelių, žemės ūkio priekabų ir kitų laukuose naudojamų velkamųjų žemės ūkio įrenginių ratams, kurių ratlankio skersmuo ne didesnis kaip 16 colių. Kai kurios šalys laikėsi nuomonės, kad dėl to į priemonių taikymo sritį patektų žemės ūkio priekabų ir kitų laukuose naudojamų velkamųjų žemės ūkio įrenginių ratai, kurių ratlankio skersmuo didesnis nei 16 colių. Tačiau Komisija paaiškino, kad neįtraukdama šių produktų ji neketino į tyrimo aprėptį įtraukti kai kurių kitų ne keliams skirtų ratų. Iš tiesų, ratai, skirti naudoti ne viešuosiuose keliuose, buvo konkrečiai neįtraukti į pranešime apie inicijavimą pateiktą produkto apibrėžtį. To siekė ir skundo pateikėjas. Iš tiesų, nekonfidencialioje skundo versijoje nurodyta, kad OTR (angl. „Off The Road“) ratai, t. y. ratai, skirti įrenginiams, kurie paprastai nėra skirti keliams, pvz., žemės ūkio įrenginių ratai, žemės darbų ir kasybos įrenginių ratai, taip pat ratai, skirti pramoniniam krovimui (pvz., šakinių keltuvų arba kranų ratai), į šį skundą neįtraukiami. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių priežasčių abejoti šių produktų neįtraukimu, todėl žemės ūkio priekabų arba puspriekabių ratai su plieniniais ratlankiais nebuvo įtraukti į tyrimo aprėptį, neatsižvelgiant į jų ratlankio skersmenį.

(25)

Po galutinio faktų atskleidimo EUWA pasiūlė į neįtrauktų produktų sąrašą įtraukti „ratus, skirtus naudoti statybos transporto priemonėse“. Komisija manė, kad šis papildymas nereikalingas, nes tie ratai niekada nebuvo įtraukti į produkto apibrėžtį. Todėl EUWA pasiūlymas buvo atmestas.

(26)

Paskelbus laikinąjį reglamentą nesusijęs importuotojas pareiškė, kad tam tikri lengvųjų automobilių žieminėms padangoms skirti ratai, t. y. ratai, specialiai suprojektuoti montuoti įvairių modelių automobiliuose, neturėtų būti įtraukti į tyrimo aprėptį. Bendrovė teigė, kad Sąjungos gamintojai atsisakė gaminti tokio tipo ratus ir kad tokie ratai pasižymi išteklių taupymo savybėmis ir užima nedidelę antrinės rinkos arba atsarginių dalių rinkos dalį. Šalis pakartojo teiginius po galutinio faktų atskleidimo.

(27)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad žieminėms padangoms skirti ratai su plieniniais ratlankiais, įskaitant ratus, tinkančius įvairių modelių automobiliams, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis kaip ir kiti produktai, patenkantys į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Nesusijusio importuotojo ratas yra universalus lengvojo automobilio ratas, turintis centrinį pritaikomąjį žiedą. Ši savybė leidžia naudoti vieną bazinį ratą skirtingų skersmenų centrinėms angoms, naudojant skirtingus centrinių angų adapterius. Rezultatas yra toks pat kaip ir fiksuoto skersmens centrinės angos atveju. Produktas konkuruoja su Sąjungos gamintojų pagamintais ratais, skirtais žieminėms padangoms, kurie platinami ir pirminės įrangos gamintojų, ir atsarginių dalių rinkoje. Todėl nebuvo pagrindo neįtraukti šios rūšies produkto į tyrimo aprėptį. Todėl Komisija nesusijusio importuotojo prašymą atmetė.

(28)

Atsižvelgdama į visas pastabas, kurias suinteresuotosios šalys pateikė po laikinojo reglamento paskelbimo, Komisija patvirtino, kad laikinojo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje pateikta produkto apibrėžtis tinkamai atspindi tyrimo aprėptį. Taigi nagrinėjamasis produktas buvo apibrėžtas kaip KLR kilmės ratai su plieniniais ratlankiais, skirti naudoti keliuose, su reikmenimis arba be jų, su padangomis arba be jų, skirti:

kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8708 70 10, ex 8708 70 99 ir ex 8716 90 90 (TARIC kodai 8708701080, 8708701085, 8708709920, 8708709980, 8716909095 ir 8716909097) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

Neįtraukti šie produktai:

(29)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 43–48 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė vieno iš atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų atžvilgiu pasinaudoti pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis. Komisija negalėjo sugretinti audituotų eksportuojančio gamintojo sąskaitų ir mokesčių ataskaitų su jo pateiktais pardavimo eksportui duomenimis. Todėl Komisija nustatė, kad pateikta informacija buvo nepatikima, todėl reikėjo taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, kad Komisija nustatytų eksportuojančio gamintojo dempingo ir žalos skirtumą.

(30)

Pastabose, pateiktose po pirminio faktų atskleidimo, minėta bendrovė pakartojo argumentus, kuriais prieštaraujama pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies taikymui ir kurie jau buvo pateikti atsakyme į 2019 m. birželio 19 d. bendrovei išsiųstą raštą dėl galimo pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo ir per klausymus pirminiame tyrimo etape.

(31)

Be to, bendrovė paprašė Komisijos remtis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalimi, o ne 18 straipsnio 1 dalimi individualiam dempingo ir žalos skirtumui apskaičiuoti. Savo prašymą bendrovė grindė teiginiu, kad ji kiek įmanoma bendradarbiavo, ir todėl teigė, kad jos pateiktos informacijos nereikėtų visiškai atmesti. Bendrovė taip pat pateikė alternatyvius metodus eksporto kainai apskaičiuoti, teigdama, kad remdamasi šiomis alternatyvomis Komisija galės nustatyti individualų bendrovės dempingo ir žalos skirtumą.

(32)

Konkrečiau, bendrovė pasiūlė:

(33)

Be to, trys iš šešių nesusijusių Sąjungos importuotojų, perkančių nagrinėjamąjį produktą iš bendrovės, savo pastabose pritarė pasiūlymui naudoti jų importo duomenis ir tuo remiantis apskaičiuoti individualų dempingo skirtumą nagrinėjamam Kinijos eksportuojančiam gamintojui.

(34)

Atsakydama į šias pastabas Komisija pabrėžė, kad jai nebuvo pranešta apie jokius naujus faktus, dėl kurių, remiantis eksportuojančio gamintojo patalpose atlikto patikrinimo vietoje metu surinktais įrodymais, būtų galima pakeisti pagrindinę išvadą, kad pardavimo į Sąjungą sandorių, apie kuriuos pranešė tas gamintojas, nebuvo galima sugretinti su jo audituotomis sąskaitomis ir mokesčių ataskaitomis.

(35)

Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti naudingos eksportuojančiam gamintojui šiuo atveju, nes iškilo klausimas ne dėl to, ar šalies pateikta informacija visais atžvilgiais nebuvo ideali, bet dėl to, kad buvo iš esmės neaišku, ar Komisijai pateikti įrašai ir informacija yra patikimi. Komisija neturėjo galimybės savarankiškai patikrinti šių duomenų. Todėl Komisija neturėjo būtinų įrodymų, kad galėtų atlikti skaičiavimus, susijusius su eksportuojančio gamintojo dempingo ir žalos skirtumais. Be to, bet kuriuo atveju remiantis nė viena pasiūlytų alternatyvų nebūtų galima pateiktus pardavimo ir išlaidų duomenis sugretinti su tos bendrovės patalpose patikrintais oficialiais dokumentais (audituota apskaita ir mokesčių ataskaitomis). Be to, remiantis nė viena iš pasiūlytų alternatyvų nebūtų galima neužtikrinti, kad Komisijai būtų pateiktas išsamus nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo eksporto sandorių tiriamuoju laikotarpiu sąrašas. Taigi, neturėdama išsamaus ir patikrinamo eksporto sandorių tiriamuoju laikotarpiu duomenų rinkinio, Komisija negalėjo užtikrinti, kad būtų pagrįstai tiksliai nustatytas dempingo arba žalos skirtumas.

(36)

Dėl šios priežasties bendrovės pateikta informacija buvo laikoma nepatikima ir į ją nebuvo atsižvelgta pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį (5).

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė pakartojo savo teiginį, kad jos eksporto kaina, būtina dempingo ir žalos skirtumams nustatyti, galėjo būti nustatyta remiantis 31–33 konstatuojamosiose dalyse paaiškintais alternatyviais metodais. Be to, bendrovė pažymėjo, kad Teismas sprendime EBMA prieš Giant (China) paaiškino, kad „sąvoka „reikalinga [būtina] informacija“ susijusi su suinteresuotųjų šalių turima informacija, kurią pateikti prašo Sąjungos institucijos, siekdamos padaryti išvadas, reikiamas atliekant antidempingo tyrimą“ (6). Šiuo atžvilgiu bendrovė teigė, kad Komisija niekada neprašė pateikti tam tikrų papildomų duomenų, patvirtinančių, kad eksporto į Sąjungą sandorių sąrašas yra išsamus.

(38)

Komisija priminė, kad per konkretų pirminį faktų atskleidimą bendrovei jau buvo pranešta, kad Komisija neturėjo 37 konstatuojamojoje dalyje minėtų duomenų, visų pirma išsamaus ir patikrinamo eksporto sandorių tiriamuoju laikotarpiu duomenų rinkinio. Bendrovė negalėjo pateikti įrodymų, kad duomenys buvo išsamūs, ir bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta pirmiau, Komisija taip pat negalėjo jų patikrinti. Todėl teiginys, kad Komisija niekada neprašė papildomos informacijos, yra nepagrįstas. Atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, Komisija negalėjo patvirtinti šios bendrovės pateikto eksporto sandorių duomenų rinkinio.

(39)

Be to, bendrovė pakartojo, kad per visą tyrimą ji kiek įmanoma bendradarbiavo, ir priminė, kad Komisija paprastai naudoja kuo daugiau pačios bendrovės informacijos, ir nurodė ankstesnį tyrimą (7).

(40)

Komisija priminė, kad unikalias kiekvieno tyrimo aplinkybes reikėtų vertinti individualiai. Šiuo atveju pagrindinė problema, su kuria susidūrė Komisija, buvo ta, kad bendrovės įrašai buvo iš esmės nepatikimi; tokia esminė problema negalėjo būti išspręsta koreguojant bendrovės pateiktą informaciją. Kadangi bendrovės įrašų nebuvo galima patikrinti, Komisija taip pat negalėjo pakankamai užtikrintai įsitikinti, kad eksporto sandorių (įskaitant eksportuotus produktus, kiekį ir vertes) duomenų rinkinys buvo tikslus ir išsamus. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat nurodė, kad eksporto kainų duomenų rinkinys, pateiktas ir patvirtintas kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant importuotojų duomenis arba eksporto statistinius duomenis, negalėjo būti sugretintas su audituotomis bendrovės sąskaitomis, o tai rodo, kad šiais duomenimis nebuvo galima remtis.

(41)

Be to, bendrovė teigė, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai normaliajai vertei nustatyti taikė pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas, nes buvo nustatyta, kad nepatikima buvo tik informacija apie eksporto kainą. Šiuo atžvilgiu bendrovė pakartojo, kad kolegijos ataskaitoje byloje „DS 337 EB – lašišos (Norvegija)“ (8) daroma nuoroda į PPO antidempingo susitarimo II priedą, kuriame reikalaujama, kad „nustatant išvadas turėtų būti atsižvelgiama į visą informaciją, kurią galima patikrinti, kuri tinkamai pateikta, kad galėtų būti be didelių sunkumų naudojama atliekant tyrimą, kuri pateikta laiku ir, jei taikoma, valdžios institucijų prašomoje laikmenoje ar atitinkama kompiuterine kalba.“

(42)

Komisija nusprendė, kad, nepaisant PPO antidempingo susitarimo II priedo nuostatų, šiuo atveju tai neturėjo poveikio normaliosios vertės nustatymui. Bendrovė pateikė informacijos individualiam dempingo skirtumui nustatyti. Komisija nustatė, kad informacija eksporto kainai nustatyti, kuri yra pagrindinis dempingo skirtumo nustatymo elementas, buvo nepatikima, nes jos nebuvo galima patikrinti. Trūkumai buvo tokie, kad nebuvo galima remtis jokia eksporto kainai nustatyti pateikta informacija. Tokiu atveju bet koks normaliosios vertės nustatymas būtų nereikalingas, nes nesant eksporto kainos nebūtų galima nustatyti dempingo skirtumo.

(43)

Galiausiai bendrovė teigė, kad Komisija pažeidė bendrovės teises į gynybą, neatskleisdama informacijos apie normaliosios vertės nustatymą. Šiuo atžvilgiu bendrovė taip pat paprašė ją išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, klausymas buvo surengtas 2020 m. sausio 16 d.

(44)

Kaip paaiškinta 42 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju bendrovės normalioji vertė nebuvo nustatyta. Todėl Komisija nusprendė, kad ji atskleidė visą turimą informaciją. Be to, atsakydama į ankstesnį bendrovės prašymą atskleisti informaciją apie normaliosios vertės nustatymą, Komisija informavo bendrovę apie visus elementus, kuriais ji būtų pasinaudojusi, jei būtų buvusi nustatyta normalioji vertė.

(45)

Per 2020 m. sausio 16 d. posėdį bylas nagrinėjantis pareigūnas nusprendė, kad Komisija nepažeidė bendrovės teisės į gynybą, kai neatskleidė informacijos apie normaliosios vertės apskaičiavimą.

(46)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 43–48 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas ir paliko galioti sprendimą tai bendrovei taikyti 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos nuostatas. Kadangi bendrovės pardavimo eksportui nebuvo galima patikrinti, Komisija negalėjo nustatyti tikslių rūšių produkto, eksportuoto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Todėl, neturėdama šios informacijos, Komisija nusprendė, kad bendrovei nustatytas skirtumas turėtų būti lygus dempingo skirtumui kitiems eksportuotojams. Komisija taip pat pažymi, kad bendrovė gali prašyti grąžinti pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalį surinktus muitus, jei ji ateityje gali įrodyti, kad jos eksporto duomenis galima patikrinti.

(47)

Kadangi jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto taikymo, tipiškos šalies pasirinkimo, gamybos veiksnių ir lyginamųjų standartų, taikomų apskaičiuojant neiškraipytas sąnaudas, ir normaliosios vertės apskaičiavimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 49–178 konstatuojamąsias dalis.

(48)

Kadangi pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, patvirtinta laikinojo reglamento 179 konstatuojamoji dalis.

(49)

Paskelbus laikinąjį reglamentą vienas nesusijęs Sąjungos importuotojas suabejojo, ar dempingas susijęs su nagrinėjamuoju produktu, ar tik lengvųjų automobilių ratais su plieniniais ratlankiais.

(50)

Šios pastabos buvo tik teiginiai be jokio papildomo pagrindimo ir neprieštaravo Komisijos preliminarioms išvadoms dėl normaliosios vertės, eksporto kainos ir jų palyginimo. Vienintelis atrinktas eksportuojantis gamintojas, kuriam faktiškai išsamiai apskaičiuotas dempingo skirtumas, neginčijo šių išvadų ir skaičiavimų. Ši bendrovė taip pat eksportavo į Sąjungą lengvųjų automobilių ratus su plieniniais ratlankiais. Nustatyti dideli dempingo skirtumai, susiję tiek su lengvųjų automobilių, tiek su komercinių transporto priemonių ratais su plieniniais ratlankiais.

(51)

Kadangi jokių pastabų dėl dempingo skirtumo kitiems eksportuotojams apskaičiavimo metodo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 184 ir 185 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(52)

Be to, kadangi pastabų dėl palyginimo ir dempingo skirtumų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 180–183 ir 186–187 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(53)

Kadangi pastabų dėl šio skirsnio paskelbus laikinąjį reglamentą negauta, Komisija patvirtino to reglamento 188 ir 189 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(54)

Vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad Komisija laikinojo reglamento 190 konstatuojamojoje dalyje padarė neteisingas išvadas, nurodydamas, kad lengvųjų automobilių ratai ir komercinių transporto priemonių ratai neturėtų būti vertinami kartu atliekant vieną tyrimą. Šios suinteresuotosios šalies teigimu, komercinių transporto priemonių ratams būtų taikomas didelis dempingas, o lengvųjų automobilių ratams – ne. Po galutinio faktų atskleidimo tas pats importuotojas tvirtino, kad lengvųjų automobilių ratai ir komercinių transporto priemonių ratai neturėtų būti vertinami kartu atliekant vieną tyrimą, nes lengvųjų automobilių ratai sudaro mažiau nei 1 % viso Sąjungoje suvartojamo kiekio kilogramais.

(55)

Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad lengvųjų automobilių ratai ir komercinių transporto priemonių ratai turi tas pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir yra tik skirtingų rūšių nagrinėjamasis produktas. Taigi šis tyrimas buvo susijęs tik su vienu produktu. Galimi skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto dempingo dydžio skirtumai nebuvo svarbūs vertinant tyrimo aprėptį, t. y. nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Bet kuriuo atveju Komisija nustatė didelį visų rūšių tiriamųjų produktų dempingą. Todėl net darant prielaidą, kad šis elementas yra reikšmingas faktas, į kurį reikia atsižvelgti, quod non, tvirtinimas buvo faktiškai klaidingas. Primenama, kad laikinojo reglamento 190–192 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados rodo, kad tiek Kinijos, tiek Sąjungos gamintojai panašiai veikia lengvųjų automobilių ratų ir komercinių ratų segmentuose, abiejų rūšių ratams tenka didelė eksporto iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą ir Sąjungos pramonės pardavimo dalis. Sąjungoje apie 65 % parduotų vienetų sudaro lengvųjų automobilių ratai. Importas dempingo kaina, neatsižvelgiant į produkto rūšį ar platinimo kanalus, gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(56)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos rinkos ir suvartojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 190–195 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(57)

Kadangi pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 196–204 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(58)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 205–209 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(59)

Kadangi pastabų dėl makroekonominių rodiklių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 210–218 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(60)

Kadangi pastabų dėl mikroekonominių rodiklių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 219–230 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(61)

Kadangi pastabų dėl išvados dėl žalos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 231–234 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(62)

Pirminiame etape Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė prarado pardavimo apimtį ir rinkos dalį dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir kad dėl šio importo buvo priverstinai mažinamos Sąjungos gamintojų pardavimo kainos. Pirminiame etape taip pat buvo įrodymų, kad dėl šių dempingo kainų buvo priverstinai mažinamos kainos tiriamuoju laikotarpiu. Pastarosios išvados atsispindi laikinojo reglamento 8 lentelėje, iš kurios matyti, kad jau 2017 m. Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje kainos padidėjo mažiau nei jos gamybos sąnaudos, o tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai buvo priversti parduoti mažesnėmis kainomis nei jų gamybos sąnaudos. Šios išvados buvo patvirtintos galutiniame etape.

(63)

Po galutinio faktų atskleidimo ir per klausymą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui Kinijos grupė teigė, kad Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimas negali būti visiškai siejamas su importu iš Kinijos, nes Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo mažiau nei sumažėjo Sąjungos gamintojų rinkos dalis tuo laikotarpiu (9). Ta pati grupė teigė, kad Komisija nepaaiškino, kaip, net jei importo iš Kinijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 7 %, nedidelė importo iš Kinijos rinkos dalis neigiamai paveikė Sąjungos rinką, kurioje dominuoja Sąjungos gamintojai.

(64)

Komisija pažymi, kad nebūtina visos nustatytos žalos priskirti nagrinėjamam importui; veikiau priskyrimo analizėje nagrinėjama, ar nagrinėjamas importas yra nustatytos žalos priežastis, o šiuo atveju to neginčija nė viena suinteresuotoji šalis. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 239–252 konstatuojamosiose dalyse, dėl importo dempingo kaina iš KLR daromas spaudimas kainoms nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažino Sąjungos pramonės pardavimo apimtį ir pardavimo kainas ir buvo ypač žalingas 2017 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, kai sąnaudos didėjo. Dėl tokio spaudimo tiriamuoju laikotarpiu buvo patirta didelių gamybos, pardavimo ir pelningumo nuostolių. Nė vienas iš kitų atskirai ar kartu nagrinėtų veiksnių nesusilpnina importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(65)

Kadangi kitų pastabų dėl nustatytos žalos susiejimo su nagrinėjamuoju importu negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 236–238 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(66)

Paskelbus laikinąjį reglamentą nesusijęs importuotojas suabejojo dėl priežasties, dėl kurios Turkijos atžvilgiu nebuvo pradėtas tyrimas. Šios bendrovės teigimu, ratų su plieniniais ratlankiais importas iš Turkijos buvo didesnis nei iš KLR ir buvo taikomos panašios importo kainos tiriamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta laikinojo reglamento 4 ir 12 lentelėse.

(67)

Komisija pirmiausia pažymi, kad tyrimas buvo pradėtas dėl šalies, dėl kurios inicijuojant tyrimą buvo pateikta pakankamai žalingo dempingo įrodymų. Iš tiesų skunde pateikta įrodymų, kad importo iš Turkijos kainos buvo pakankamai didelės, kad nebūtų daroma žala Sąjungos pramonei. Antra, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 241 konstatuojamojoje dalyje, Komisija analizavo Kinijos ir Turkijos importo apimties ir kainų raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu. Remdamasi byloje pateiktais įrodymais, Komisija padarė išvadą, kad Turkijos kainos vidutiniškai buvo maždaug 25 % didesnės už Kinijos kainas.

(68)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos grupė pažymėjo, kad importo iš Turkijos apimtis buvo didesnė nei importo iš Kinijos apimtis. Ji pridūrė, kad, priešingai nei importo iš Kinijos kainos, Turkijos importo kainos nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo, ir teigė, kad Komisija neišnagrinėjo tokios tendencijos poveikio Sąjungos gamintojų patirtai žalai. Šalis šiuos klausimus pakartojo per klausymą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, kuriame ji taip pat teigė, kad tiriamuoju laikotarpiu importo iš Turkijos rinkos dalis (9,6 %) buvo didelė, palyginti su importo iš Kinijos rinkos dalimi (5,3 %), ir atkreipė dėmesį į kitų šalių importo rinkos dalį (5,2 %).

(69)

Komisija pakartojo, kad remiantis Eurostato duomenimis nebuvo įmanoma susidaryti tikslaus importo kainų lygio vaizdo, tačiau taip pat pažymėjo, kad laikinojo reglamento 4 ir 12 lentelės rodo, kad kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais ir tiriamuoju laikotarpiu vidutinės Kinijos importo kainos už kilogramą buvo mažesnės už importo iš Turkijos kainas ir daug mažesnės už importo iš kitų šalių kainas. Kinijos importo kainų ir Turkijos importo kainų raidos skirtumas yra nedidelis ir laikomas nereikšmingu, taip pat atsižvelgiant į Eurostato duomenų trūkumus, nurodytus laikinojo reglamento 200 konstatuojamojoje dalyje, ir neginčytinas išvadas, apibendrintas laikinojo reglamento 241 konstatuojamojoje dalyje, kaip minėta 67 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija mano, kad Turkijos importo kainos nepaneigia išvados, kad ratų su plieniniais ratlankiais importas iš Kinijos padarė žalos Sąjungos gamintojams.

(70)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl nustatytos žalos susiejimo su nagrinėjamuoju importu negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 239–250 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(71)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nė vienas iš nagrinėtų veiksnių negalėjo turėti jokio reikšmingo poveikio žalingai Sąjungos pramonės padėčiai. Be to, dėl nė vieno iš veiksnių, kurie buvo išnagrinėti po vieną arba kartu, importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo tiek, kad nebebūtų realus ir didelis, tad laikinojo reglamento 252 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada buvo patvirtinta.

(72)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 254 ir 255 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(73)

Paskelbus laikinąjį reglamentą importuotojas teigė, kad priemonės turėtų pražūtingą poveikį jo verslui. Kitas importuotojas paminėjo, kad tyrimas turėtų nepagrįstą neigiamą poveikį jo importo veiklai, vartotojams ir aplinkai, tačiau išsamiau nepaaiškino ir kiekybiškai neįvertino tokio poveikio. Nė viena šalis nepateikė įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti. Komisija laikėsi nuomonės, kad nesant jokių įrodymų ji negalėjo daryti išvados, kad tariamas neigiamas poveikis viršytų priemonių, kuriomis atkuriamos vienodos sąlygos Sąjungos ratų su plieniniais ratlankiais rinkoje. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto tiekimas iš kitų šaltinių buvo pakankamas, kad būtų galima išlaikyti pakankamą tiekimą sąžiningomis rinkos kainomis.

(74)

Paskelbus laikinąjį reglamentą apie save nepranešė ir pastabų nepateikė nė viena naudotojų interesams atstovaujanti šalis.

(75)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 256–259 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(76)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kadangi daugiau jokių pastabų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 260 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(77)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą Komisija įvertino importo apimties raidą 4 konstatuojamojoje dalyje aprašytu išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, kad būtų galima nustatyti papildomą žalą tuo atveju, jei per tą laikotarpį toliau labai padidėtų tiriamasis importas. Remiantis Eurostato, 14 straipsnio 6 dalies ir „Surveillance 2“ duomenų bazėmis, palyginus nagrinėjamojo produkto importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu ir išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, nenustatyta, kad importas toliau labai padidėtų. Todėl su importo didėjimu susiję reikalavimai nustatant žalos skirtumą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį nebuvo įvykdyti ir žalos skirtumas nebuvo koreguojamas.

(78)

Tuo remiantis ir kadangi jokių pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 262–269 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(79)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(80)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą mažesnio muito taisyklę importuojamiems KLR kilmės ratams su plieniniais ratlankiais turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės.

(81)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(82)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(83)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (10). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(84)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(85)

Nors šią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gavo šias sąskaitas faktūras, atitinkančias visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(86)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti priemonių vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Per šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(87)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(88)

Ratų su plieniniais ratlankiais statistiniai duomenys dažnai nurodomi vienetais. Tačiau Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (11) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje papildomas vienetas, taikomas ratams su plieniniais ratlankiais, nėra nurodytas. Todėl reikia nustatyti, kad importuojant nagrinėjamąjį produktą išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje būtų nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir nagrinėjamojo produkto kiekis vienetais. Kainos turėtų būti nurodytos TARIC kodams 8708701080, 8708701085, 8708709920, 8708709980, 8716909095 ir 8716909097.

(89)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti laikinuoju reglamentu nustatytas garantijomis užtikrintas laikinųjų antidempingo muitų sumas.

(90)

Pastabose, pateiktose po pirminio faktų atskleidimo, vienas iš atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pareiškė norą pasiūlyti įsipareigojimą dėl kainos. Tačiau bendrovės pateiktame preliminariame pasiūlyme trūko svarbiausio įsipareigojimo elemento – minimalios importo kainos lygio. Todėl Komisija tokio prašymo nepatenkino.

(91)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (12) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(92)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,