2.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/1

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/283

2020 m. vasario 18 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010, kiek tai susiję su priemonėmis, kuriomis stiprinamas administracinis bendradarbiavimas kovojant su sukčiavimu PVM

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamente (ES) Nr. 904/2010 (3), inter alia, nustatytos konkrečios informacijos saugojimo ir keitimosi ja elektroniniu būdu taisyklės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje;

(2)

plečiantis elektroninei prekybai (toliau – e. prekyba), palengvinamas tarpvalstybinis prekių ir paslaugų pardavimas galutiniams vartotojams valstybėse narėse. Tuo atžvilgiu tarpvalstybinė e. prekyba apima prekių tiekimą ir(arba) paslaugų teikimą, kai PVM yra mokėtinas valstybėje narėje, o prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje. Tačiau sukčiaujančios įmonės, įsisteigusios valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje, naudojasi e. prekybos galimybėmis, siekdamos įgyti pranašumą rinkoje nesąžiningais būdais nevykdant savo PVM prievolių. Kai taikomas apmokestinimo paskirties vietoje principas, vartojimo valstybei narei reikalingos tam tikros priemonės, kad ji galėtų susekti ir kontroliuoti tokias sukčiaujančias įmones, nes vartotojams apskaitos prievolės netaikomos. Svarbu kovoti su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM, kuris atsiranda dėl kai kurių įmonių nesąžiningo elgesio tarpvalstybinės e. prekybos srityje;

(3)

iki šiol valstybių narių mokesčių institucijų (toliau – mokesčių institucijos) bendradarbiavimas kovojant su sukčiavimu PVM įprastai grindžiamas apmokestinamuose sandoriuose tiesiogiai dalyvaujančių įmonių saugomais įrašais. Įmonių vartotojams atliekamo tarpvalstybinio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo atveju, kuris įprastas vykdant e. prekybą, gali būti, kad tokia informacija nėra tiesiogiai prieinama. Todėl mokesčių institucijoms būtinos naujos priemonės, kad jos galėtų veiksmingai kovoti su sukčiavimu PVM;

(4)

didžiąja dauguma atvejų vartotojai Sąjungoje už tarpvalstybinius pirkinius internetu moka per mokėjimo paslaugų teikėjus. Kad galėtų teikti mokėjimo paslaugas, mokėjimo paslaugų teikėjas disponuoja tam tikra informacija, pagal kurią identifikuojamas to tarpvalstybinio mokėjimo gavėjas, taip pat duomenimis, susijusiais su data, suma ir mokėjimo kilmės valstybe nare. Tokia informacija yra būtina, kad mokesčių institucijos galėtų vykdyti savo pagrindines užduotis – nustatyti sukčiaujančias įmones ir PVM įsipareigojimus, susijusius su įmonių vartotojams atliekamu tarpvalstybiniu prekių tiekimu ir (arba) paslaugų teikimu. Todėl yra būtina ir proporcinga nustatyti, kad valstybėms narėms būtų prieinama mokėjimo paslaugų teikėjų turima su PVM susijusi informacija ir kad valstybės narės galėtų saugoti ją savo nacionalinėse elektroninėse sistemose bei perduoti ją į centrinę elektroninę mokėjimo informacijos sistemą, siekiant nustatyti tarpvalstybinį sukčiavimą PVM ir su juo kovoti, visų pirma, kiek tai susiję su įmonių vartotojams atliekamu prekių tiekimu ir (arba) paslaugų teikimu;

(5)

būtina ir proporcinga priemonė siekiant veiksmingai kovoti su sukčiavimu PVM yra suteikti valstybėms narėms priemones rinkti, saugoti ir perduoti mokėjimo paslaugų teikėjų suteiktą informaciją bei suteikti „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams prieigą prie tos informacijos, kai informacija yra susijusi su tyrimu įtariamo sukčiavimo PVM tikslais arba siekiant nustatyti sukčiavimą PVM. Tos priemonės yra labai svarbios, kadangi mokesčių institucijoms ta informacija reikalinga PVM kontrolės tikslais, siekiant apsaugoti viešąsias pajamas ir teisėtą verslą valstybėse narėse, o tai, savo ruožtu, reiškia užimtumo ir Sąjungos piliečių apsaugą;

(6)

svarbu užtikrinti, kad valstybių narių atliekamas su mokėjimais susijusios informacijos tvarkymas būtų proporcingas tikslui kovoti su sukčiavimu PVM. Todėl valstybės narės neturėtų rinkti informacijos apie vartotojus ar mokėtojus ir mokėjimus, kurie tikriausiai nėra susiję su ekonomine veikla, neturėtų tokios informacijos saugoti ar perduoti;

(7)

siekiant tikslo veiksmingiau kovoti su sukčiavimu PVM, turėtų būti sukurta centrinė elektroninė mokėjimo informacijos sistema (toliau – CESOP), į kurią valstybės narės perduotų nacionaliniu lygmeniu surinktą mokėjimo informaciją ir galėtų ją saugoti. CESOP turėtų būti saugoma, agreguojama ir analizuojama su individualiais gavėjais susijusi visa PVM aktuali informacija apie mokėjimus, kurią perduoda valstybės narės. CESOP turėtų sudaryti galimybę atlikti visa apimančią mokėjimų, kuriuos gavėjai gauna iš mokėtojų, kurių vieta yra valstybėse narėse, apžvalgą ir suteikti „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams galimybę susipažinti su konkrečios informacijos analizės rezultatais. CESOP turėtų galėti atpažinti pasikartojančius įrašus dėl to paties mokėjimo, pavyzdžiui, apie tą patį mokėjimą galėtų pranešti ir atitinkamo mokėtojo bankas, ir kortelės išleidėjas; išvalyti valstybių narių perduotą informaciją, pavyzdžiui, pašalinti dvigubus įrašus, ištaisyti duomenų klaidas; ir „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams turėtų suteikti galimybę atlikti mokėjimo informacijos ir PVM informacijos, kurią jie turi, kryžminę patikrą, taip pat teikti užklausas įtariamo sukčiavimo PVM tyrimo tikslais arba siekiant nustatyti sukčiavimą PVM ir įvesti papildomą informaciją;

(8)

apmokestinimas yra vienas iš svarbių Sąjungos ir valstybių narių tikslų, susijusių su bendru viešuoju interesu, ir jo svarba pripažįstama nustatant apribojimus, kurie gali būti taikomi pareigoms ir teisėms, numatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1725 (5). Būtina nustatyti duomenų apsaugos teisių apribojimus atsižvelgiant į informacijos, kurią sukuria mokėjimo paslaugų teikėjai, pobūdį ir apimtį; apribojimai turi būti grindžiami konkrečiomis sąlygomis, nustatytomis Tarybos direktyvoje (ES) 2020/284 (6). Kadangi mokėjimo duomenys yra ypač jautrūs, būtina užtikrinti aiškumą visuose duomenų tvarkymo etapuose, aiškiai nustatant, kas yra duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725;

(9)

todėl būtina taikyti duomenų subjekto teisių apribojimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 904/2010. Iš esmės visapusiškas duomenų subjektų teisių ir pareigų taikymas stipriai pakenktų tikslui veiksmingai kovoti su sukčiavimu PVM ir duomenų subjektams sudarytų sąlygas trukdyti atliekamai analizei ir tyrimams, kadangi yra didelis mokėjimo paslaugų teikėjų siunčiamos informacijos kiekis ir galimas prašymų, kuriuos duomenų subjektai teikia valstybėms narėms, Komisijai ar joms kartu, skaičiaus didėjimas. Tai trukdytų mokesčių institucijų pajėgumui siekti šio reglamento tikslo, šio reglamento pagrindu vykdant užklausas, analizę, tyrimus ir procedūras. Todėl turėtų būti taikomi duomenų subjekto teisių apribojimai tvarkant informaciją pagal šį reglamentą. Tikslo kovoti su sukčiavimu PVM neįmanoma pasiekti kitomis tiek pat veiksmingomis, tačiau mažiau ribojančiomis priemonėmis;

(10)

prieigą prie CESPO saugomos mokėjimo informacijos turėtų turėti tik „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai ir tik kovos su sukčiavimu PVM tikslu. Ta informacija galėtų būti naudojama ne tik apskaičiuojant PVM, bet ir apskaičiuojant kitas rinkliavas, muitus ir mokesčius, kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 904/2010. Ta informacija neturėtų būti naudojama kitais tikslais, pvz., komerciniais tikslais;

(11)	kiekviena valstybė narė, tvarkydama mokėjimo informaciją pagal šį reglamentą, įtariamo sukčiavimo PVM tyrimų tikslais arba siekiant nustatyti sukčiavimą PVM turėtų laikytis to, kas yra proporcinga ir būtina, ribų;

(12)	siekiant apsaugoti teisės ir pareigas pagal Reglamentą (ES) 2016/679 svarbu, kad informacija, susijusi su mokėjimais, nebūtų naudojama automatizuoto atskirų sprendimų priėmimo tikslais ir todėl visada turėtų būti tikrinama remiantis kita mokesčių institucijų turima informacija apie mokesčius;

(13)

siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir nustatyti sukčiautojus, būtina ir proporcinga nustatyti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai įrašus apie gavėjus ir mokėjimus, susijusius su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, saugotų trejus kalendorinius metus. Tas laikotarpis yra pakankamas, kad valstybės narės galėtų veiksmingai kontroliuoti ir tirti įtariamą sukčiavimą PVM arba nustatyti sukčiavimą PVM; jis taip pat yra proporcingas atsižvelgiant į didelį mokėjimo informacijos kiekį ir jos neskelbtinumą pagal asmens duomenų apsaugos reikalavimus;

(14)

kadangi „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai kovos su sukčiavimu PVM tikslu turėtų turėti prieigą prie CESOP saugomos mokėjimo informacijos kovos su sukčiavimu PVM tikslu, Komisijos tinkamai akredituoti asmenys prieigą prie tos informacijos turėtų turėti tik CESOP plėtros ir priežiūros tikslu. Visi asmenys, turintys prieigą prie tos informacijos, privalo laikytis Reglamente (ES) Nr. 904/2010 nustatytų konfidencialumo taisyklių;

(15)	kadangi CESOP įgyvendinimui reikės pasitelkti naujas technologijas, šio reglamento taikymą būtina atidėti, kad valstybės narės ir Komisija galėtų išplėtoti tas technologijas;

(16)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl CESOP nustatymo ir priežiūros techninių priemonių, Komisijos užduočių, susijusių su CESOP techniniu valdymu, infrastruktūros ir priemonių, būtinų siekiant užtikrinti nacionalinių elektroninių sistemų ir CESOP tarpusavio ryšį ir bendrą veikimą, techninių specifikacijų, elektroninių standartinių formų naudojamų renkant informaciją iš mokėjimo paslaugų teikėjų, techninių ir kitų specifikacijų, susijusių su „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų prieiga prie informacijos, „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų, kurie turi prieigą prie CESOP, identifikavimo praktinės tvarkos, tvarkos, kuria užtikrinamas tinkamų techninių ir organizacinių saugumo priemonių, skirtų CESOP plėtojimui ir veikimui, priėmimo, valstybių narių ir Komisijos vaidmens ir pareigų, susijusių su duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo funkcijomis pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725, ir dėl su „Eurofisc“ susijusios procedūrinės tvarkos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7);

(17)

sukčiavimas PVM yra bendra visų valstybių narių problema. Pačios valstybės narės neturi informacijos, kuri yra būtina siekiant užtikrinti, kad PVM taisyklės, susijusios su tarpvalstybine e. prekyba, būtų teisingai taikomos, arba kovoti su sukčiavimu PVM tarpvalstybinės e. prekybos atveju. Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. kovoti su sukčiavimu PVM, tarpvalstybinės e. prekybos atveju valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(18)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą. Tuo tikslu šiuo reglamentu griežtai ribojamas asmens duomenų, kurie turi būti prieinami valstybėms narėms, kiekis. Mokėjimo informacija remiantis šiuo reglamentu turėtų būti tvarkoma tik kovos su sukčiavimu PVM tikslu;

(19)	vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2019 m. kovo 14 d. pateikė nuomonę (8);

(20)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis papildomas punktais:

„s)	„mokėjimo paslaugų teikėjas“ – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (*1) 1 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytos mokėjimo paslaugų teikėjų kategorijos arba pagal tos direktyvos 32 straipsnį išimtimi besinaudojantis fizinis ar juridinis asmuo;

t)	„mokėjimas“ – išskyrus išimtis, numatytas Direktyvos (ES) 2015/2366 3 straipsnyje, mokėjimo operacija, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 5 punkte, arba pinigų perlaida, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 22 punkte;

u)	„mokėtojas“– mokėtojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 8 punkte;

v)	„gavėjas“ – gavėjas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 9 punkte.

(*1) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).“;"

V skyrius iš dalies keičiamas taip:

a)	V skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip: „KONKREČIOS INFORMACIJOS RINKIMAS, SAUGOJIMAS IR KEITIMASIS JA“;

b)	prieš 17 straipsnį įterpiama ši antraštė: „1 SKIRSNIS Automatinė prieiga prie nacionalinėse elektroninėse sistemose saugomos konkrečios informacijos “;

po 24 straipsnio įterpiamas šis skirsnis:

„2 SKIRSNIS

Centrinė elektroninė mokėjimo sistema

24a straipsnis

Komisija plėtoja ir prižiūri centrinę elektroninę mokėjimo informacijos sistemą (toliau – CESOP), teikia jai prieglobą ir vykdo jos techninį valdymą įtariamo sukčiavimo PVM tyrimų tikslais arba siekiant nustatyti sukčiavimą PVM.

24b straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė renka Direktyvos 2006/112/EB 243b straipsnyje nurodytą informaciją apie gavėjus ir mokėjimus.

Kiekviena valstybė narė pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją iš mokėjimo paslaugų teikėjų surenka:

a)	ne vėliau kaip iki mėnesio, kuris eina po kalendorinio ketvirčio, su kuriuo ta informacija susijusi, pabaigos;

b)	naudodamasi elektronine standartine forma.

2. Kiekviena valstybė narė nacionalinėje elektroninėje sistemoje gali saugoti pagal 1 dalį surinktą informaciją.

3. Centrinė ryšių įstaiga arba ryšių skyriai arba kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirti kompetentingi pareigūnai perduoda CESOP pagal 1 dalį surinktą informaciją ne vėliau kaip iki antro mėnesio, kuris eina po kalendorinio ketvirčio, su kuriuo ta informacija susijusi, dešimtos dienos.

24c straipsnis

1. CESOP turi šiuos pajėgumus dėl informacijos, perduotos pagal 24b straipsnio 3 dalį:

a)	saugoti informaciją;

b)	agreguoti informaciją pagal kiekvieną atskirą gavėją;

c)	analizuoti saugomą informaciją kartu su susijusia tiksline informacija, kuri perduodama arba renkama pagal šį reglamentą;

d)	suteikti prieigą prie šios dalies a, b ir c punktuose nurodytos informacijos, „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje.

2. 1 dalyje nurodyta informacija CESOP saugoma ne ilgiau kaip penkerius metus po metų, kuriais ta informacija buvo perduota jai, pabaigos.

24d straipsnis

Prieiga prie CESOP suteikiama tik „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, kurie turi asmeninį naudotojo identifikacinį kodą, skirtą CESOP, ir kai ta prieiga susijusi su sukčiavimo PVM tyrimu arba reikalinga siekiant nustatyti sukčiavimą PVM.

24e straipsnis

Komisija įgyvendinimo aktais priima:

a)	CESOP nustatymo ir priežiūros technines priemones;

b)	Komisijos užduotis, susijusias su CESOP techniniu valdymu;

c)	infrastruktūros ir priemonių, būtinų siekiant užtikrinti 24b straipsnyje nurodytų nacionalinių elektroninių sistemų ir CESOP tarpusavio ryšį ir bendrą veikimą, technines specifikacijas;

d)	24b straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punkte nurodytas elektronines standartines formas;

e)	technines ir kitas specifikacijas, susijusias su prieiga prie 24c straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos informacijos;

f)	„Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, kurie pagal 24d straipsnį turės prieigą prie CESOP, identifikavimo praktinę tvarką;

g)	tvarką, kurią Komisija visada turi taikyti ir kuria būtų užtikrinta, kad būtų taikomos tinkamos techninės ir organizacinės saugumo priemonės, skirtos CESOP plėtojimui ir veikimui;

h)	valstybių narių ir Komisijos vaidmenį ir pareigas, susijusius su duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo funkcijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (2) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (3).

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

24f straipsnis

1. CESOP diegimo, veikimo ir priežiūros išlaidos dengiamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Šios išlaidos apima išlaidas, susijusias su saugaus CESOP ir nacionalinių elektroninių sistemų, nurodytų 24b straipsnio 2 dalyje, tarpusavio ryšio užtikrinimu, taip pat su paslaugomis, būtinomis 24c straipsnio 1 dalyje išvardytiems pajėgumams užtikrinti.

2. Kiekviena valstybė narė padengia visų būtinų savo nacionalinės elektroninės sistemos, nurodytos 24b straipsnio 2 dalyje, patobulinimų išlaidas ir yra už juos atsakingos.“;

(*2) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1)."

(*3) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39)."

37 straipsnis pakeičiamas taip:

„37 straipsnis

1. Eurofisc“ pirmininkas teikia veiklos visose veiklos srityse metinę ataskaitą 58 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui. Metinėje ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

a)	bendras prisijungimų prie CESOP skaičius;

b)	veiklos rezultatai, grindžiami „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų nurodyta informacija, prie kurios prisijungta ir kuri buvo tvarkoma pagal 24d straipsnį;

c)	CESOP tvarkomų duomenų kokybės įvertinimas.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma su „Eurofisc“ susijusi procedūrinė tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

4)	55 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1a. V skyriaus 2 skirsnyje nurodyta informacija naudojamasi tik 1 dalyje nurodytais tikslais, jei ta informacija buvo patikrinta remiantis kita valstybių narių kompetentingų institucijų turima informacija apie mokesčius.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. vasario 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Z. MARIĆ

(1) 2019 m. gruodžio 17 d. nuomonė (Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 240, 2019 7 16, p. 29.

(3) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(4) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(6) 2020 m. vasario 18 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/284, kuria dėl tam tikrų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatymo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 7).

(7) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(8) OL C 140, 2019 4 16, p. 4.

2.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/7

TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2020/284

2020 m. vasario 18 d.

kuria dėl tam tikrų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatymo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)	Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (3) išdėstytos bendros apmokestinamųjų asmenų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaitos prievolės;

(2)

plečiantis elektroninei prekybai (toliau – e. prekyba), palengvinamas tarpvalstybinis prekių ir paslaugų pardavimas galutiniams vartotojams valstybėse narėse. Tuo atžvilgiu tarpvalstybinė e. prekyba apima prekių tiekimą ir(arba) paslaugų teikimą, kai PVM yra mokėtinas valstybėje narėje, o prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje. Tačiau sukčiaujančios įmonės naudojasi e. prekybos galimybėmis, siekdamos įgyti pranašumą rinkoje nesąžiningais būdais nevykdant savo PVM prievolių. Kai taikomas apmokestinimo paskirties vietoje principas, vartojimo valstybei narei reikalingos tam tikros priemonės, kad ji galėtų susekti ir kontroliuoti tokias sukčiaujančias įmones, nes vartotojams apskaitos prievolės netaikomos. Svarbu kovoti su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM, kuris atsiranda dėl kai kurių įmonių nesąžiningo elgesio tarpvalstybinės e. prekybos srityje;

(3)

didžiąja dauguma atvejų vartotojai Sąjungoje už pirkinius internetu moka per mokėjimo paslaugų teikėjus. Kad galėtų teikti mokėjimo paslaugas, mokėjimo paslaugų teikėjas disponuoja tam tikra informacija, pagal kurią identifikuojamas mokėjimo gavėjas, taip pat duomenimis, susijusiais su data, suma ir mokėjimo kilmės valstybe nare, taip pat su tuo, ar mokėjimas buvo inicijuotas fizinėse pardavėjo patalpose. Ta konkreti informacija yra ypač aktuali tarptautinio mokėjimo atveju, kai mokėtojas yra vienoje valstybėje narėje, o gavėjas – kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje. Tokia informacija yra būtina tam, kad valstybių narių mokesčių institucijos (toliau – mokesčių institucijos) galėtų vykdyti pagrindinius savo uždavinius – susekti sukčiaujančias įmones ir kontroliuoti PVM įsipareigojimus. Todėl yra būtina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai turimą informaciją teiktų mokesčių institucijoms, siekiant joms padėti nustatyti sukčiavimo PVM atvejus ir kovoti su tokiu tarpvalstybiniu sukčiavimu;

(4)

siekiant kovoti su PVM sukčiavimu, svarbu iš mokėjimo paslaugų teikėjų reikalauti saugoti pakankamai išsamius įrašus apie tam tikrus tarptautinius mokėjimus, kurių tarptautinis pobūdis nustatomas pagal mokėtojo vietą ir gavėjo vietą, ir apie juos pranešti. Todėl yra būtina apibrėžti mokėtojo vietos ir gavėjo vietos sąvokas, taip pat apibrėžti tų vietų identifikavimo priemones. Dėl mokėtojo ir gavėjo vietos turėtų atsirasti pareigos saugoti duomenis ir teikti ataskaitas tik Sąjungoje įsisteigusiems mokėjimo paslaugų teikėjams, ir tos pareigos neturėtų daryti poveikio Direktyvoje 2006/112/EB ir Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2011 (4) nustatytoms taisyklėms dėl apmokestinamojo sandorio vietos;

(5)

remdamiesi jau turima informacija mokėjimo paslaugų teikėjai, naudodami konkrečios gavėjo ir mokėtojo mokėjimo sąskaitos identifikatorių arba kitą identifikatorių, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas mokėtojas ar gavėjas ir nurodoma jo vieta, gali nustatyti gavėjo ir mokėtojo vietą, kiek tai susiję su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis. Jeigu tokių identifikatorių nėra, tais atvejais, kai lėšos gavėjui pervedamos mokėtojo vardu nesukuriant mokėjimo sąskaitos, kai lėšos nėra įskaitomos į jokią gavėjo mokėjimo sąskaitą arba kai nėra jokio kito mokėtojo ar gavėjo identifikatoriaus, mokėtojo arba gavėjo vieta turėtų būti nustatoma pasitelkiant mokėjimo paslaugų teikėjo, veikiančio mokėtojo ar gavėjo vardu, bendrovės identifikavimo kodą;

(6)

laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (5), svarbu užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjo pareiga saugoti ir pateikti informaciją apie tarptautinį mokėjimą būtų proporcinga ir apimtų tik tą informaciją, kuri yra būtina valstybėms narėms kovojant su sukčiavimu PVM. Be to, vienintelė saugotina informacija apie mokėtoją yra informacija apie mokėtojo vietą. Kalbant apie informaciją apie gavėją ir patį mokėjimą, iš mokėjimo paslaugų teikėjų turėtų būti reikalaujama saugoti ir mokesčių institucijoms pranešti tik tokią informaciją, kuri toms institucijoms yra būtina galimiems sukčiautojams susekti ir mokesčių kontrolei vykdyti. Iš mokėjimo paslaugų teikėjų turėtų būti reikalaujama saugoti duomenis tik apie tuos tarptautinius mokėjimus, kuriems būdingi ekonominės veiklos požymiai. Siekiant atmesti mokėjimus nekomerciniais tikslais, būtų tikslinga nustatyti viršutinę gavėjo per kalendorinį ketvirtį gautų mokėjimų skaičiaus ribą, kurios viršijimas rodytų, kad tie mokėjimai gauti vykdant ekonominę veiklą. Pasiekus tokią viršutinę ribą, mokėjimo paslaugų teikėjui atsirastų pareigos saugoti duomenis ir teikti ataskaitas;

(7)

gali būti, kad mokėtojui atliekant vieną mokėjimą gavėjui, dalyvauja keli mokėjimo paslaugų teikėjai. Dėl to vieno mokėjimo keli mokėjimo paslaugų teikėjai tarpusavyje gali vykdyti keletą lėšų pervedimo operacijų. Yra būtina, kad visiems mokėjimo paslaugų teikėjams, dalyvaujantiems atliekant konkretų mokėjimą, būtų nustatytos pareigos saugoti įrašus ir teikti ataskaitas, išskyrus atvejus, kai taikytina konkreti išimtis. Tie įrašai ir ataskaitos turėtų apimti informaciją apie mokėjimą, kurį galutiniam gavėjui atlieka pradinis mokėtojas, bet ne apie tarpinius lėšų pervedimus tarp mokėjimo paslaugų teikėjų;

(8)	įrašų saugojimo ir ataskaitų teikimo pareigos turėtų atsirasti ne tik tada, kai mokėjimo paslaugų teikėjas perveda lėšas arba išduoda mokėjimo priemones mokėtojo vardu, bet ir tais atvejais, kai mokėjimo paslaugų teikėjas gauna lėšas arba aptarnauja mokėjimo sandorius gavėjo vardu;

(9)

šioje direktyvoje nustatytos pareigos neturėtų būti taikomos mokėjimo paslaugų teikėjams, kurie nepatenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (6) taikymo sritį. Todėl, kai gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjų vieta nėra valstybėje narėje, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjams turėtų tekti pareigos saugoti įrašus ir teikti ataskaitas apie tarpvalstybinį mokėjimą. Kita vertus, kai tiek mokėtojo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjų vieta yra valstybėje narėje, siekiant, kad įrašų saugojimo ir ataskaitų teikimo pareigos būtų proporcingos, įrašus turėtų saugoti tik gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai. Įrašų saugojimo ir ataskaitų teikimo pareigų tikslais turėtų būti laikoma, kad mokėjimo paslaugų teikėjo vieta yra valstybėje narėje, kai jo bendrovės identifikavimo kode (toliau – BIC) arba unikaliame verslo identifikatoriuje yra nurodyta ta valstybė narė;

(10)

atsižvelgiant į didelį informacijos kiekį ir į jos neskelbtiną pobūdį asmens duomenų apsaugos požiūriu, būtina ir proporcinga nustatyti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai saugotų įrašus, susijusius su tarptautiniais mokėjimais, trejų kalendorinių metų laikotarpį, siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su sukčiavimu PVM ir nustatyti sukčiautojus. Tas laikotarpis suteikia valstybėms narėms pakankamai laiko veiksmingai taikyti kontrolės priemones ir ištirti įtariamo sukčiavimo PVM atvejus arba atskleisti sukčiavimo PVM atvejus;

(11)	mokėjimo paslaugų teikėjų saugotiną informaciją valstybės narės turi rinkti ir ja keistis pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 904/2010 (7), kuriuo nustatomos administracinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu tikslais taisyklės;

(12)

sukčiavimas PVM yra bendra visų valstybių narių problema, tačiau atskiros valstybės narės neturi informacijos, kuri yra būtina siekiant užtikrinti, kad PVM taisyklės, susijusios su tarpvalstybine e. prekyba, būtų teisingai taikomos, arba kovoti su sukčiavimu PVM tarpvalstybinės e. prekybos atveju. Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. kovoti su sukčiavimu PVM, valstybės narės dėl būtinybės gauti informaciją iš kitų valstybių narių, kai esama tarptautinio elemento, negali tinkamai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali imtis priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina jos tikslui pasiekti;

(13)

šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma, teisės į asmens duomenų apsaugą. Pagal šią direktyvą saugomą ir pateikiamą mokėjimų informaciją turi tvarkyti tik mokesčių institucijų kovos su sukčiavimu ekspertai, laikydamiesi to, kas yra proporcinga ir būtina šios direktyvos tikslui, t. y. kovoti su sukčiavimu PVM, pasiekti. Šioje direktyvoje taip pat laikomasi taisyklių, nustatytų Reglamente (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1725 (8);

(14)	vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2019 m. kovo 14 d. (9);

(15)	todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB XI antraštinės dalies 4 skyriuje įterpiamas šis skirsnis:

„ 2a skirsnis

Bendrosios mokėjimo paslaugų teikėjų pareigos

243a straipsnis

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	mokėjimo paslaugų teikėjas – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (*1) 1 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytos mokėjimo paslaugų teikėjų kategorijos arba pagal tos direktyvos 32 straipsnį išimtimi besinaudojantis fizinis ar juridinis asmuo;

2)	mokėjimo paslauga – bet kuri Direktyvos (ES) 2015/2366 I priedo 3–6 punktuose nurodyta verslo veikla;

3)	mokėjimas – išskyrus išimtis, numatytas Direktyvos (ES) 2015/2366 3 straipsnyje, mokėjimo operacija, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 5 punkte, arba pinigų perlaida, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 22 punkte;

4)	mokėtojas – mokėtojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 8 punkte;

5)	gavėjas – gavėjas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 9 punkte;

6)	buveinės valstybė narė – buveinės valstybė narė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 1 punkte;

7)	priimančioji valstybė narė – priimančioji valstybė narė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 2 punkte;

8)	mokėjimo sąskaita – mokėjimo sąskaita, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 12 punkte;

9)	IBAN – IBAN, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 260/2012 (*2) 2 straipsnio 15 punkte;

10)	BIC – BIC, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnio 16 punkte.

243b straipsnis

1. Valstybės narės reikalauja, kad kovos su sukčiavimu PVM tikslais mokėjimo paslaugų teikėjai saugotų pakankamai išsamius kiekvieno kalendorinio ketvirčio įrašus apie gavėjus ir mokėjimus, susijusius su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų kontroliuoti prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, kai pagal V antraštinės dalies nuostatas yra laikoma, kad prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos valstybėje narėje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas reikalavimas taikomas tik mokėjimo paslaugoms, teikiamoms dėl tarptautinių mokėjimų. Mokėjimas laikomas tarpvalstybiniu mokėjimu, kai mokėtojo vieta yra valstybėje narėje, o gavėjo vieta yra kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje.

2. Mokėjimo paslaugų teikėjams taikomas 1 dalyje nustatytas reikalavimas taikomas tais atvejais, kai mokėjimo paslaugų teikėjas per kalendorinį ketvirtį suteikia mokėjimų paslaugų, atitinkančių daugiau nei 25 tarptautinius mokėjimus tam pačiam gavėjui.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti tarptautiniai mokėjimai skaičiuojami remiantis mokėjimo paslaugų teikėjo suteiktomis mokėjimo paslaugomis, išskiriant pagal valstybę narę ir pagal identifikatorius, kaip nurodyta 243c straipsnio 2 dalyje. Tais atvejais, kai mokėjimo paslaugų teikėjas turi informacijos, kad gavėjui priskirtini keli identifikatoriai, skaičiuojama pagal atskirus mokėtojus.

3. 1 dalyje nurodytas reikalavimas netaikomas mokėjimo paslaugoms, kurias mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjai teikia dėl kiekvieno mokėjimo, kai bent vieno gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo vieta yra valstybėje narėje, kaip nustatoma pagal to mokėjimo paslaugų teikėjo BIC arba bet kurį kitą bendrovės identifikavimo kodą, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas mokėjimo paslaugų teikėjas ir jo vieta. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjai bet kuriuo atveju įtraukia tas mokėjimo paslaugas į 2 dalyje nurodytą skaičiavimą.

4. Kai taikomas 1 dalyje nurodytas reikalavimas mokėjimo paslaugų teikėjams:

a)	mokėjimo paslaugų teikėjas įrašus saugo elektroniniu formatu trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvykdytas mokėjimas, pabaigos;

b)	įrašai pagal Reglamento (ES) Nr. 904/2010 24b straipsnį turi būti prieinami mokėjimo paslaugų teikėjo buveinės valstybei narei arba priimančiosioms valstybėms narėms, kai mokėjimo paslaugų teikėjas teikia mokėjimo paslaugas kitose valstybėse narėse nei buveinės valstybė narė.

243c straipsnis

1. Taikant 243b straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir nedarant poveikio V antraštinės dalies nuostatoms, mokėtojo vieta laikoma valstybė narė, nustatyta pagal:

a)	mokėtojo mokėjimo sąskaitos IBAN arba kitą identifikatorių, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas mokėtojas ir nurodoma jo vieta, arba, kai tokių identifikatorių nėra,

b)	BIC arba kitą bendrovės identifikavimo kodą, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas mokėtojo vardu veikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas ir nurodoma jo vieta.

2. Taikant 243b straipsnio 1 dalies antrą pastraipą gavėjo vieta laikoma valstybė narė, trečioji teritorija ar trečioji valstybė, nustatyta pagal:

a)	gavėjo mokėjimo sąskaitos IBAN arba kitą identifikatorių, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas gavėjas ir nurodoma jo vieta, arba, kai tokių identifikatorių nėra,

b)	BIC arba kitą bendrovės identifikavimo kodą, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas gavėjo vardu veikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas ir nurodoma jo vieta.

243d straipsnis

1. Mokėjimo paslaugų teikėjų pagal 243b straipsnį saugotinus įrašus sudaro ši informacija:

a)	BIC arba bet kuris kitas bendrovės identifikavimo kodas, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas mokėjimo paslaugų teikėjas;

b)	gavėjo vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas, kaip tai nurodyta mokėjimo paslaugų teikėjo įrašuose;

c)	jei žinomas, gavėjo PVM mokėtojo kodas arba kitas nacionalinis mokesčių mokėtojo kodas;

d)	IBAN arba, jei IBAN nežinomas, kitas identifikatorius, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas gavėjas ir nurodoma jo vieta;

e)	BIC arba bet kuris kitas bendrovės identifikavimo kodas, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas gavėjo vardu veikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas ir nurodoma jo vieta, jei lėšas gaunantis gavėjas neturi mokėjimo sąskaitos;

f)	jei žinomas, gavėjo adresas, kaip tai nurodyta mokėjimo paslaugų teikėjo įrašuose;

g)	su tarptautiniu mokėjimu, kaip nurodyta 243b straipsnio 1 dalyje, susiję duomenys;

h)	su visais mokėjimų grąžinimais, kurie pripažinti kaip susiję su g punkte nurodytais tarptautiniais mokėjimais, susiję duomenys.

2. 1 dalies g ir h punktuose nurodytą informaciją sudaro šie duomenys:

a)	mokėjimo arba mokėjimo grąžinimo data ir laikas;

b)	mokėjimo arba mokėjimo grąžinimo suma ir valiuta;

c)	atitinkamai gavėjo arba jo vardu gauto mokėjimo kilmės valstybė narė, paskirties valstybė narė, į kurią grąžinamas mokėjimas, ir informacija, pagal kurią nustatyta mokėjimo arba mokėjimo grąžinimo kilmė ar paskirtis pagal 243c straipsnį;

d)	nuoroda, kuria vienareikšmiškai identifikuojamas mokėjimas;

e)	kai taikytina, informacija, kad mokėjimas yra inicijuotas pardavėjo fizinėse patalpose.“

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tų nuostatų tekstus jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2024 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2020 m. vasario 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Z. MARIĆ

(1) 2019 m. gruodžio 17 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 240, 2019 7 16, p. 33.

(3) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(4) 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL L 77, 2011 3 23, p. 1).

(5) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(6) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(7) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(8) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(9) OL C 140, 2019 4 16, p. 4.

2.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/13

TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2020/285

2020 m. vasario 18 d.

kuria iš dalies keičiami Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su specialia mažosioms įmonėms skirta schema, ir Reglamentas (ES) Nr. 904/2010, kiek tai susiję su administraciniu bendradarbiavimu ir keitimusi informacija tinkamo specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos taikymo stebėsenos tikslais

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomones (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Tarybos direktyva 2006/112/EB (3) valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti savo mažosioms įmonėms skirtas specialias schemas laikantis bendrų nuostatų ir siekiant glaudesnio suderinimo. Tačiau tos nuostatos yra nebeaktualios ir nepadeda mažinti mažosioms įmonėms tenkančios prievolių vykdymo naštos, nes jos yra pritaikytos bendrai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemai, pagrįstai apmokestinimo kilmės valstybėje narėje principu;

(2)

PVM veiksmų plane Komisija paskelbė apie mažosioms įmonėms skirtą išsamų supaprastinimo dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama mažinti joms tenkančią administracinę naštą ir padedama kurti jų augimui ir tarpvalstybinės prekybos plėtojimui palankią mokestinę aplinką. Dėl supaprastinimo dokumentų rinkinio reikia peržiūrėti specialią mažosioms įmonėms skirtą schemą, kaip nurodyta Komunikate dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų. Todėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos peržiūra yra svarbi PVM veiksmų plane numatyto reformų dokumentų rinkinio sudedamoji dalis;

(3)	siekiant spręsti nuo PVM atleistoms mažosioms įmonėms tenkančios neproporcingos prievolių vykdymo naštos klausimą, galimybė naudotis tam tikromis supaprastinimo priemonėmis turėtų būti suteikta ir joms;

(4)

pagal dabartinę specialią mažosioms įmonėms skirtą schemą neapmokestinti PVM galima tik įmones, įsisteigusias valstybėje narėje, kurioje atsiranda prievolė sumokėti PVM. Tai mažina toje valstybėje narėje neįsisteigusių įmonių konkurencingumą vidaus rinkoje. Siekiant spręsti šią problemą ir išvengti tolesnių iškraipymų, turėtų būti leista neapmokestinimą PVM taikyti ir mažosioms įmonėms, įsisteigusioms kitose valstybėse narėse nei ta, kurioje atsiranda prievolė sumokėti PVM;

(5)

jeigu apmokestinamojo asmens įsisteigimo valstybėje narėje jam taikoma įprasta apmokestinimo PVM tvarka, bet jis naudojasi neapmokestinimu PVM, skirtu mažosioms įmonėms, kitoje valstybėje narėje, pirkimo PVM atskaita turėtų atspindėti to apmokestinamojo asmens sąsają su apmokestinamomis prekėmis ir (arba) paslaugomis. Todėl tais atvejais, kai tokie apmokestinamieji asmenys savo įsisteigimo valstybėje narėje vykdo pirkimus, kurie yra susiję su PVM neapmokestinamu prekių tiekimu ir (arba) paslaugų teikimu kitoje valstybėje narėje, pirkimo PVM atskaita turėtų būti negalima;

(6)

mažosios įmonės gali taikyti neapmokestinimą PVM tik tuo atveju, jei jų metinė apyvarta yra mažesnė nei valstybėje narėje, kurioje atsiranda prievolė sumokėti PVM, taikoma riba. Nustatydamos šią ribą valstybės narės turėtų laikytis Direktyvoje 2006/112/EB nustatytų taisyklių dėl ribų. Tos taisyklės, kurių dauguma buvo nustatyta 1977 m., yra nebetinkamos;

(7)

supaprastinimo tikslais kai kurioms valstybėms narėms leista laikinai taikyti ribas, aukštesnes už Direktyvoje 2006/112/EB nustatytas leistinas ribas. Netikslinga toliau keisti bendrąsias taisykles taikant priemones pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, todėl taisyklės dėl ribų turėtų būti atnaujintos;

(8)

valstybės narės turėtų galėti nustatyti tokią savo nacionalinę neapmokestinimo PVM ribą, kuri labiausiai atitiktų jų ekonomines ir politines sąlygas ir neviršytų šioje direktyvoje nustatytos viršutinės ribos. Šiuo klausimu turėtų būti aiškiai nurodyta: jeigu valstybės narės skirtingiems verslo sektoriams taiko skirtingo dydžio ribas, tai turėtų būti pagrįsta objektyviais kriterijais. Jeigu apmokestinamasis asmuo atitinka reikalavimus taikyti daugiau nei vieną sektoriams nustatytą ribą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tas apmokestinamasis asmuo galėtų naudotis tik viena iš tų ribų. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad ribos, kurias jos taiko įsisteigusiems ir neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, nebūtų skirtingos;

(9)

nustatant, ar mažosios įmonės metinė apyvarta nesiekia ribos, kuria remiantis pagal šia direktyva nustatytą specialią schemą neapmokestinama PVM, atsižvelgiama tik į bendrą valstybėje narėje, kurioje taikomas neapmokestinimas PVM, tos įmonės patiektų prekių ir suteiktų paslaugų vertę. Jei toje valstybėje narėje neįsisteigusi įmonė galėtų būti neapmokestinta PVM neatsižvelgiant į jos apyvartą kitose valstybėse narėse, galėtų būti iškreipta konkurencija. Siekiant mažinti tokius konkurencijos iškraipymus ir užtikrinti mokestinių pajamų apsaugą, turėtų būti nustatyta, kad valstybėje narėje, kurioje nėra įsisteigusios, PVM gali būti neapmokestintos tik tos įmonės, kurių metinė apyvarta Sąjungoje nesiekia tam tikros ribos. Įmonės, kurių apyvarta nesiekia valstybės narės, kurioje jos yra įsisteigusios, nacionalinės ribos, turėtų turėti galimybę toliau vykdyti PVM neapmokestinamą prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą toje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jų apyvartą kitose valstybėse narėse, net jei jų bendra apyvarta viršija ribą Sąjungoje;

(10)

siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai kontroliuoti, kaip taikomas neapmokestinimas PVM, ir užtikrinti, kad valstybės narės turėtų galimybę susipažinti su būtina informacija, turėtų būti reikalaujama, kad apmokestinamieji asmenys, norintys pasinaudoti neapmokestinimu PVM valstybėje narėje, kurioje jie nėra įsisteigę, iš anksto praneštų apie tai valstybei narei, kurioje jie yra įsisteigę. Supaprastinimo ir prievolių vykdymo išlaidų sumažinimo tikslais tokie apmokestinamieji asmenys turėtų būti identifikuojami pagal atskirą numerį tik įsisteigimo valstybėje narėje. Šis numeris gali (bet nebūtinai) būti atskiras PVM mokėtojo kodas;

(11)

siekiant užtikrinti, kad neapmokestinimas PVM ir jo stebėsena veiktų tinkamai, o taip pat informacija būtų perduodama laiku, turėtų būti aiškiai nustatytos prievolės teikti ataskaitas, taikomos apmokestinamiesiems asmenims, kurie naudojasi neapmokestinimu PVM valstybėje narėje, kurioje jie nėra įsisteigę. Tai turėtų sudaryti sąlygas reikalavimus atitinkantiems apmokestinamiesiems asmenims būti atleistiems nuo tokių prievolių ir nuo registravimosi prievolės kitose nei įsisteigimo valstybėse narėse. Tačiau valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad tokiu atveju, kai tokie jų teritorijoje neįsisteigę apmokestinamieji asmenys nesilaiko konkrečiai jiems nustatytų prievolių teikti ataskaitas, jie laikytųsi bendrųjų registravimosi PVM mokėtoju prievolių ir prievolių teikti ataskaitas, nustatytų nacionaliniuose PVM įstatymuose;

(12)	siekiant išvengti nenuoseklumo apskaičiuojant metinę apyvartą valstybėje narėje, kuria remiantis taikomas neapmokestinimas PVM, ir metinę apyvartą Sąjungoje, turėtų būti tiksliai nustatyti apyvartos elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti;

(13)

siekiant užkirsti kelią taisyklių dėl mažųjų įmonių neapmokestinimo PVM apėjimui ir išlaikyti to neapmokestinimo PVM tikslą, apmokestinamasis asmuo, nesvarbu, įsisteigęs ar neįsiteigęs valstybėje narėje, kurioje taikomas neapmokestinimas PVM, neturėtų galėti pasinaudoti neapmokestinimu PVM, jeigu praėjusiais kalendoriniais metais buvo viršyta tos valstybės narės nustatyta nacionalinė riba. Dėl tų pačių priežasčių apmokestinamasis asmuo, neįsisteigęs valstybėje narėje, kurioje taikomas neapmokestinimas PVM, neturėtų galėti pasinaudoti neapmokestinimu PVM, jeigu praėjusiais kalendoriniais metais metinės apyvartos Sąjungoje riba buvo viršyta;

(14)

siekiant užtikrinti, kad mažosios įmonės palaipsniui pereitų nuo neapmokestinimo PVM prie apmokestinimo, apmokestinamiesiems asmenims turėtų būti leista dar tam tikrą laikotarpį naudotis mažosioms įmonėms taikomu neapmokestinimu PVM, jeigu jų apyvarta neviršija nacionalinės neapmokestinimo PVM ribos daugiau nei nustatytu tos ribos procentiniu dydžiu. Kadangi taikomų ribų dydžiai valstybėse narėse gali būti skirtingi, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti taikyti vieną iš dviejų siūlomų procentinių dydžių tol, kol nuo PVM atleisto apmokestinamojo asmens apyvarta dėl to procentinio dydžio taikymo neviršija tam tikros nustatytos sumos. Jeigu per kalendorinius metus viršijama metinės apyvartos Sąjungoje riba, būtina, atsižvelgiant į šios ribos atliekamą pajamų apsaugos funkciją, kad neapmokestinimas PVM nuo to laiko nustotų būti taikomas;

(15)

kai taikomas neapmokestinimas PVM, juo įsisteigimo valstybėje narėje besinaudojančios mažosios įmonės turėtų bent galėti pasinaudoti registravimosi PVM mokėtoju procedūra per tam tikrą laikotarpį. Konkrečiais atvejais valstybės narės turėtų galėti tą laikotarpį pratęsti, kai reikia išsamių patikrinimų, kad būtų užkirstas kelias mokesčių slėpimui ar vengimui;

(16)	mažosios įmonės, kurios naudojasi neapmokestinimu PVM įsisteigimo valstybėje narėje, turėtų bent galėti vykdyti supaprastintas prievoles teikti ataskaitas;

(17)	specialiose schemose numatyta ne tik galimybė neapmokestinti PVM, bet ir galimybė taikyti laipsnišką mokesčio lengvatą. Laipsniška mokesčio lengvata sukelia daug keblumų ir menkai padeda mažinti mažosioms įmonėms tenkančią prievolių vykdymo naštą. Todėl šios priemonės turėtų būti atsisakyta;

(18)	valstybės narės turėtų galėti apmokestinamiesiems asmenims suteikti teisę rinktis bendrą PVM tvarką arba specialią mažosioms įmonėms skirtą schemą. Jei apmokestinamasis asmuo naudojasi ta teise, tikslinga valstybėms narėms leisti nustatyti išsamias to pasirinkimo taisykles ir sąlygas;

(19)	šia direktyva neturėtų būti nustatoma naujų registravimosi arba ataskaitų teikimo prievolių mažosioms įmonėms, kurios naudojasi neapmokestinimu PVM tik įsisteigimo valstybėje narėje;

(20)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sumažinti mažosioms įmonėms tenkančią prievolių naštą, valstybės narės negali deramai pasiekti, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Laikydamasi subsidiarumo principo, nustatyto Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (4) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(22)

siekiant užtikrinti, kad Direktyvoje 2006/112/EB nustatytos supaprastinimo priemonės, kiek tai susiję su specialia mažosioms įmonėms skirta schema, galėtų būti tinkamai stebimos, būtina iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (ES) Nr. 904/2010 (5), kad atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų automatinę prieigą prie duomenų, surinktų iš apmokestinamųjų asmenų, kurie naudojasi atleidimu nuo PVM, skirtu mažosioms įmonėms;

(23)	siekiant suteikti mažosioms įmonėms galimybę lengvai susipažinti su nuostatomis, susijusiomis su specialia mažosioms įmonėms skirta schema kiekvienoje valstybėje narėje, tos nuostatos turėtų būti paskelbtos Komisijos interneto svetainėje;

(24)	Europos regionų komitetas pateikė nuomonę 2018 m. spalio 10 d. (6);

(25)	todėl Direktyva 2006/112/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

2 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)	apmokestinamasis asmuo, veikiantis kaip toks, arba neapmokestinamasis juridinis asmuo, kai pardavėjas yra apmokestinamasis asmuo, veikiantis kaip toks, kuris neatitinka 284 straipsnyje numatyto mažosioms įmonėms skirto neapmokestinimo PVM reikalavimų ir kuriam netaikomas 33 arba 36 straipsnis;“;

139 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Neapmokestinimas PVM pagal 138 straipsnio 1 dalį netaikomas, kai prekes tiekia apmokestinamieji asmenys, kuriems valstybėje narėje, kurioje prekės tiekiamos, taikomas 284 straipsnyje numatytas mažosioms įmonėms skirtas neapmokestinimas PVM.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Akcizais apmokestinamų produktų neapmokestinimas pagal 138 straipsnio 2 dalies b punktą netaikomas, kai šiuos produktus tiekia apmokestinamieji asmenys, kuriems valstybėje narėje, kurioje produktai tiekiami, taikomas 284 straipsnyje numatytas mažosioms įmonėms skirtas neapmokestinimas PVM.“;

167a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės, kurios taiko pirmoje pastraipoje nurodytą neprivalomąją sistemą, nustato jų teritorijoje ta sistema besinaudojantiems apmokestinamiesiems asmenims taikomą ribą, grindžiamą apmokestinamojo asmens metine apyvarta, apskaičiuota pagal 288 straipsnį. Ta riba negali viršyti 2 000 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta.“;

b)	trečia pastraipa išbraukiama;

169 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)

vykdyti sandorius (kitus nei tie, kurie neapmokestinami pagal 284 straipsnį), susijusius su 9 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta už valstybės narės, kurioje atsiranda prievolė sumokėti PVM arba PVM buvo sumokėtas, ribų vykdoma veikla, už kuriuos būtų galima atskaityti PVM, jei jie būtų vykdomi toje valstybėje narėje;“;

220a straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„c)	kai apmokestinamasis asmuo naudojasi 284 straipsnyje numatytu mažosioms įmonėms skirtu neapmokestinimu PVM.“;

270 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)	jų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų bendra metinė vertė be PVM neviršija metinės apyvartos sumos, kuria remiantis apmokestinamiesiems asmenims taikomas 284 straipsnyje numatytas mažosioms įmonėms skirtas neapmokestinimas PVM, daugiau kaip 35 000 EUR arba lygiaverte suma nacionaline valiuta;“;

7)	272 straipsnio 1 dalies d punktas išbraukiamas;

XII antraštinės dalies 1 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

„-1 skirsnis

Sąvokų apibrėžimai

280a straipsnis

Šiame skyriuje vartojamų sąvokų apibrėžimai:

1)	metinė apyvarta valstybėje narėje – bendra metinė toje valstybėje narėje atitinkamais kalendoriniais metais apmokestinamojo asmens patiektų prekių ir suteiktų paslaugų vertė be PVM;

2)	metinė apyvarta Sąjungoje – bendra metinė Bendrijos teritorijoje atitinkamais kalendoriniais metais apmokestinamojo asmens patiektų prekių ir suteiktų paslaugų vertė be PVM.“;

9)	XII antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio antraštė pakeičiama taip: „Neapmokestinimo atvejai“;

10)	282 straipsnis pakeičiamas taip: „282 straipsnis Pagal šį skirsnį neapmokestinimas taikomas mažųjų įmonių tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms.“;

11)	283 straipsnio 1 dalies c punktas išbraukiamas;

12)

284 straipsnis pakeičiamas taip:

„284 straipsnis

1. Valstybės narės gali neapmokestinti jų teritorijoje apmokestinamųjų asmenų tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, jei tie apmokestinamieji asmenys yra įsisteigę toje teritorijoje ir jei tų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo metinė apyvarta valstybėje narėje neviršija tų valstybių narių nustatytos neapmokestinimo ribos. Ta riba negali viršyti 85 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta.

Remdamosi objektyviais kriterijais, valstybės narės skirtingiems verslo sektoriams gali nustatyti nevienodas ribas. Vis dėlto nė viena iš tų ribų negali viršyti 85 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta.

Valstybės narės užtikrina, kad apmokestinamasis asmuo, turintis teisę pasinaudoti daugiau nei viena sektoriams nustatyta riba, galėtų naudotis tik viena iš tų ribų.

Valstybės narės nustatyta riba nesiskiria toje valstybėje narėje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims ir tiems, kurie joje nėra įsisteigę.

2. Pagal 1 dalį nuo PVM atleidžiančios valstybės narės neapmokestina ir tų prekių ir paslaugų, kurias jų teritorijoje tiekia ir teikia kitoje valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)	to apmokestinamojo asmens metinė apyvarta Sąjungoje neviršija 100 000 EUR;

b)	valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo nėra įsisteigęs, tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų vertė neviršija toje valstybėje narėje taikomos ribos, kuria remiantis nuo PVM atleidžiami toje valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys.

3. Nepaisant 292b straipsnio, kad apmokestinamasis asmuo galėtų pasinaudoti neapmokestinimu PVM valstybėje narėje, kurioje tas apmokestinamasis asmuo nėra įsisteigęs, apmokestinamasis asmuo turi:

a)	iš anksto pranešti apie tai įsisteigimo valstybei narei ir

b)	būti identifikuojamas neapmokestinimo PVM tikslais atskiro identifikacinio numerio pagrindu tik įsisteigimo valstybėje narėje.

Valstybės narės gali naudoti atskirą PVM mokėtojo kodą, kuris jau yra suteiktas apmokestinamajam asmeniui dėl to asmens prievolių pagal vidaus sistemą, arba taikyti PVM mokėtojo kodo struktūrą ar bet kurį kitą numerį pirmos pastraipos b punkte nurodyto identifikavimo tikslais.

Atskiras identifikacinis numeris, nurodytas pirmos pastraipos b punkte, turi turėti sufiksą „EX“, arba sufiksas „EX“ turi būti pridedamas prie to numerio.

4. Apmokestinamasis asmuo iš anksto informuoja įsisteigimo valstybę narę (atnaujindamas išankstinį pranešimą) apie visus pagal 3 dalies pirmą pastraipą anksčiau pateiktos informacijos pasikeitimus, įskaitant ketinimą pasinaudoti neapmokestinimu valstybėje narėje arba valstybėse narėse, kurios nėra nurodytos išankstiniame pranešime, ir sprendimą nebetaikyti neapmokestinimo PVM schemos valstybėje narėje arba valstybėse narėse, kurioje (-ose) tas apmokestinamasis asmuo nėra įsisteigęs.

Minėtos schemos nebetaikymas įsigalioja nuo pirmos kito kalendorinio ketvirčio dienos po to, kai gaunama informacija iš apmokestinamojo asmens, arba, kai tokia informacija gaunama paskutinį kalendorinio ketvirčio mėnesį, nuo pirmos kito kalendorinio ketvirčio antro mėnesio dienos.

5. Neapmokestinimas PVM taikomas tos valstybės narės, kurioje apmokestinamasis asmuo nėra įsisteigęs ir kurioje tas apmokestinamasis asmuo ketina pasinaudoti neapmokestinimu PVM, atžvilgiu, atsižvelgiant į:

a)	išankstinį pranešimą, nuo tos dienos, kurią įsisteigimo valstybė narė apmokestinamajam asmeniui praneša atskirą identifikacinį numerį, arba

b)	išankstinio pranešimo atnaujinimą, nuo tos dienos, kurią įsisteigimo valstybė narė apmokestinamajam asmeniui patvirtina numerį atsižvelgdama į tą atnaujinimą.

Pirmoje pastraipoje nurodyta data turi būti ne vėlesnė nei 35 darbo dienos nuo išankstinio pranešimo arba atnaujinto išankstinio pranešimo, nurodytų 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 4 dalies pirmoje pastraipoje, gavimo dienos, išskyrus konkrečius atvejus, kai, siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui ar slėpimui, valstybėms narėms gali prireikti papildomo laiko būtiniems patikrinimams atlikti.

6. Šiame straipsnyje nurodytos sumos atitinkama vertė nacionaline valiuta apskaičiuojama taikant 2018 m. sausio 18 d. Europos Centrinio Banko paskelbtą valiutos kursą.“;

13)

įterpiami šie straipsniai:

„284a straipsnis

1. 284 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytame išankstiniame pranešime pateikiama bent ši informacija:

a)	apmokestinamojo asmens vardas ir pavardė (pavadinimas), veikla, juridinis statusas ir adresas;

b)	valstybė narė arba valstybės narės, kuriose apmokestinamasis asmuo ketina naudotis neapmokestinimu;

c)	valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs, ir atskirai kiekvienoje kitoje valstybėje narėje praėjusiais kalendoriniais metais patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų bendra vertė;

d)	valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs, ir atskirai kiekvienoje kitoje valstybėje narėje einamaisiais kalendoriniais metais prieš pranešimą patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų bendra vertė.

Šios dalies pirmos pastraipos c punkte nurodyta informacija apie kiekvieną valstybę narę, kuri taiko toje dalyje nurodytą galimybę, turi būti pateikiama už kiekvienus ankstesnius kalendorinius metus, priklausančius 288a straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui.

2. Jeigu apmokestinamasis asmuo pagal 284 straipsnio 4 dalį praneša įsisteigimo valstybei narei, kad ketina pasinaudoti neapmokestinimu PVM valstybėje narėje arba valstybėse narėse, kurios nėra nurodytos išankstiniame pranešime, tas asmuo neprivalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, jei ta informacija jau buvo įtraukta į ataskaitas, anksčiau pateiktas pagal 284b straipsnį.

Pirmoje pastraipoje nurodyto išankstinio pranešimo atnaujinimas apima atskirą identifikacinį numerį, nurodytą 284 straipsnio 3 dalies b punkte.

284b straipsnis

1. Apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi 284 straipsnio 1 dalyje numatytu neapmokestinimu PVM valstybėje narėje, kurioje tas asmuo nėra įsisteigęs, pagal 284 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą tvarką pateikia įsisteigimo valstybei narei šią kiekvieno kalendorinio ketvirčio informaciją, įskaitant 284 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą atskirą identifikacinį numerį:

a)	bendrą per kalendorinį ketvirtį patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų įsisteigimo valstybėje narėje vertę arba nurodo skaičių „0“, jeigu prekės nebuvo tiekiamos ir (arba) paslaugos nebuvo teikiamos;

b)	bendrą per kalendorinį ketvirtį patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų atskirai kiekvienoje iš kitų nei jo įsisteigimo valstybė narė valstybių narių, vertę arba nurodo skaičių „0“, jeigu prekės nebuvo tiekiamos ir (arba) paslaugos nebuvo teikiamos.

2. Apmokestinamasis asmuo 1 dalyje nurodytą informaciją pateikia per vieną mėnesį nuo kalendorinio ketvirčio pabaigos.

3. Jei viršijama 284 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos metinės apyvartos Sąjungoje riba, apmokestinamasis asmuo per 15 darbo dienų informuoja įsisteigimo valstybę narę. Kartu apmokestinamasis asmuo privalo pranešti 1 dalyje nurodytų nuo einamojo kalendorinio ketvirčio pradžios iki tos datos, kurią buvo viršyta metinės apyvartos Sąjungoje riba, patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertę.

284c straipsnis

1. Taikant 284a straipsnio 1 dalies c ir d punktus bei 284b straipsnio 1 dalį , reikalaujama, kad:

a)	vertę sudarytų 288 straipsnyje išvardytos sumos;

b)	vertė būtų išreiškiama eurais;

jei nuo PVM atleidžianti valstybė narė taiko nevienodas ribas, kaip nurodyta 284 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, apmokestinamasis asmuo tos valstybės narės atžvilgiu privalėtų atskirai pranešti apie bendrą patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertę atsižvelgiant į kiekvieną ribą, kuri gali būti taikytina.

Taikant pirmos pastraipos b punktą valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad vertė būtų nurodoma jų nacionaline valiuta. Jei už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą buvo atsiskaityta kitomis valiutomis, apmokestinamasis asmuo remiasi pirmą kalendorinių metų dieną taikytu valiutos kursu. Valiutos perskaičiuojamos pagal tos dienos Europos Centrinio Banko paskelbtą valiutos kursą, o jeigu tą dieną kursas neskelbiamas, pagal kitą dieną paskelbtą valiutos kursą.

2. Įsisteigimo valstybė narė gali reikalauti, kad 284 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 284b straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta informacija būtų pateikta elektroninėmis priemonėmis, laikantis tos valstybės narės nustatytų sąlygų.

284d straipsnis

1. Apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi neapmokestinimu PVM valstybėje narėje, kurioje tas apmokestinamasis asmuo nėra įsisteigęs, tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų, kurios toje valstybėje narėje yra neapmokestinamos, atžvilgiu neprivalo:

a)	būti registruotas PVM tikslais pagal 213 ir 214 straipsnius;

b)	pateikti PVM deklaraciją pagal 250 straipsnį.

2. Apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi neapmokestinimu PVM įsisteigimo valstybėje narėje ir bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo nėra įsisteigęs, neprivalo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų, kurios įsisteigimo valstybėje narėje yra neapmokestinamos, atžvilgiu pateikti PVM deklaracijos pagal 250 straipsnį.

3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, kai apmokestinamasis asmuo nesilaiko 284b straipsnyje numatytų taisyklių, valstybės narės gali reikalauti, kad toks apmokestinamasis asmuo įvykdytų tokias PVM prievoles, kokios nurodytos šio straipsnio 1 dalyje.

284e straipsnis

Įsisteigimo valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs, nedelsdama deaktyvuoja 284 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą identifikacinį numerį arba, jeigu apmokestinamasis asmuo toliau naudojasi neapmokestinimu PVM kitoje valstybėje narėje arba kitose valstybėse narėse, pritaiko informaciją, gautą pagal 284 straipsnio 3 ir 4 dalis, kiek tai susiję su atitinkama valstybe nare arba valstybėmis narėmis, šiais atvejais:

a)	apmokestinamojo asmens pateikta bendra prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo vertė viršija 284 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sumą;

b)	neapmokestinimą PVM taikanti valstybė narė pranešė, kad apmokestinamasis asmuo neturi teisės į neapmokestinimą PVM arba neapmokestinimas PVM toje valstybėje narėje nebetaikomas;

c)	apmokestinamasis asmuo yra informavęs apie savo sprendimą neapmokestinimo PVM nebetaikyti arba

d)	apmokestinamasis asmuo yra informavęs arba iš kitų požymių galima spręsti, kad jo veikla yra pasibaigusi.“;

14)	285, 286 ir 287 straipsniai išbraukiami;

15)

288 straipsnis pakeičiamas taip:

„288 straipsnis

1. Metinės apyvartos sumą, kuria remiantis taikomas 284 straipsnyje numatytas neapmokestinimas PVM, sudaro šios sumos be PVM:

a)	tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, kurios būtų apmokestinamos, jei jas tiektų ir teiktų nuo PVM neatleistas apmokestinamasis asmuo, vertė;

b)	sandorių, kurie yra neapmokestinami, suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM pagal 110 ar 111 straipsnį arba 125 straipsnio 1 dalį, vertė;

c)	pagal 146–149 straipsnius ir 151, 152 ir 153 straipsnius PVM neapmokestinamų sandorių vertė;

d)	pagal 138 straipsnį PVM neapmokestinamų sandorių vertė, jei taikomas tame straipsnyje numatytas neapmokestinimas PVM;

e)	nekilnojamojo turto sandorių, 135 straipsnio 1 dalies b–g punktuose nurodytų finansinių sandorių bei draudimo ir perdraudimo paslaugų, jei šie sandoriai nėra pagalbiniai, vertė.

2. Apskaičiuojant apyvartą pagal 1 dalį, neatsižvelgiama į apmokestinamojo asmens materialaus ir nematerialaus ilgalaikio turto perleidimus.“;

16)

įterpiamas šis straipsnis:

„288a straipsnis

1. Apmokestinamasis asmuo, neatsižvelgiant į tai, ar jis įsisteigęs, ar neįsisteigęs valstybėje narėje, kuri taiko 284 straipsnio 1 dalyje numatytą neapmokestinimą PVM, negali pasinaudoti tuo neapmokestinimu PVM vienų kalendorinių metų laikotarpiu, jeigu praėjusiais kalendoriniais metais buvo viršyta pagal tą dalį nustatyta riba. Neapmokestinimą PVM taikanti valstybė narė gali pratęsti šį laikotarpį iki dviejų kalendorinių metų.

Jei per kalendorinius metus 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta riba viršijama:

a)	ne daugiau kaip 10 %, apmokestinamasis asmuo tais kalendoriniais metais gali toliau naudotis 284 straipsnio 1 dalyje numatytu neapmokestinimu PVM;

b)	daugiau kaip 10 %, 284 straipsnio 1 dalyje numatytas neapmokestinimas PVM nuo to laiko nebetaikomas.

Nepaisant antros pastraipos a ir b punktų, valstybės narės gali nustatyti 25 % viršutinę ribą arba leisti apmokestinamajam asmeniui toliau naudotis 284 straipsnio 1 dalyje numatytu neapmokestinimu PVM netaikant jokios viršutinės ribos tais kalendoriniais metais, kuriais riba buvo viršyta. Tačiau taikant šią viršutinę ribą arba galimybę negalima atleisti nuo PVM apmokestinamojo asmens, kurio apyvarta neapmokestinimą PVM taikančioje valstybėje narėje viršija 100 000 EUR.

Nukrypdamos nuo antros ir trečios pastraipų, valstybės narės gali nustatyti, kad 284 straipsnio 1 dalyje numatytas neapmokestinimas PVM nebetaikomas nuo to laiko, kai buvo viršyta pagal tą dalį nustatyta riba.

2. Apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs 284 straipsnio 1 dalyje numatytą neapmokestinimą PVM taikančioje valstybėje narėje, negali pasinaudoti tuo neapmokestinimu PVM, jeigu praėjusiais kalendoriniais metais buvo viršyta 284 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta metinės apyvartos Sąjungoje riba.

Jei per tam tikrus kalendorinius metus 284 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta metinės apyvartos Sąjungoje riba viršijama, neapmokestinimą PVM taikančioje valstybėje narėje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui taikomas 284 straipsnio 1 dalyje numatytas neapmokestinimas PVM nuo to laiko nebetaikomas.

3. 1 dalyje nurodytos sumos nacionaline valiuta atitinkama vertė apskaičiuojama taikant 2018 m. sausio 18 d. Europos Centrinio Banko paskelbtą valiutos kursą.“;

17)	290 straipsnio antras sakinys pakeičiamas taip: „Valstybės narės gali nustatyti išsamias taisykles ir sąlygas tai galimybei taikyti.“;

18)	291 ir 292 straipsniai išbraukiami;

19)

XII antraštinės dalies 1 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

„2a skirsnis

Nuo PVM atleistų mažųjų įmonių prievolių supaprastinimas

292a straipsnis

Šiame skirsnyje vartojamas terminas „nuo PVM atleista mažoji įmonė“ reiškia bet kurį apmokestinamąjį asmenį, atleistą nuo PVM valstybėje narėje, kurioje atsiranda prievolė sumokėti PVM, kaip numatyta 284 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

292b straipsnis

Nedarant poveikio 284 straipsnio 3 daliai, valstybės narės gali atleisti jų teritorijoje įsisteigusias nuo PVM atleistas mažąsias įmones, kurios neapmokestinimu PVM naudojasi tik toje teritorijoje, nuo prievolės pranešti, kada prasideda jų veikla pagal 213 straipsnį, ir būti registruotoms atskiru kodu pagal 214 straipsnį, išskyrus atvejus, kai tos įmonės vykdo sandorius, kuriems taikomas 214 straipsnio b, d arba e punktas.

Jei pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe nesinaudojama, valstybės narės taiko tokių nuo PVM atleistų mažųjų įmonių identifikavimo atskiru kodu procedūrą. Identifikavimo procedūra netrunka ilgiau nei 15 darbo dienų, išskyrus konkrečius atvejus, kai siekiant užkirsti kelią mokesčių slėpimui ar vengimui valstybėms narėms gali prireikti papildomo laiko būtiniems patikrinimams atlikti.

292c straipsnis

Valstybės narės gali atleisti jų teritorijoje įsisteigusias nuo PVM atleistas mažąsias įmones, kurios neapmokestinimu PVM naudojasi tik toje teritorijoje, nuo 250 straipsnyje nustatytos prievolės teikti PVM deklaracijas.

Jei pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe nesinaudojama, valstybės narės leidžia tokioms nuo PVM atleistoms mažosioms įmonėms pateikti supaprastintą PVM deklaraciją už vienų kalendorinių metų laikotarpį. Tačiau nuo PVM atleistos mažosios įmonės gali pasirinkti taikyti pagal 252 straipsnį nustatytą mokestinį laikotarpį.

292d straipsnis

Valstybės narės gali atleisti nuo PVM atleistas mažąsias įmones nuo tam tikrų arba visų 217–271 straipsniuose nurodytų prievolių.“;

20)	XII antraštinės dalies 1 skyriaus 3 skirsnis išbraukiamas;

21)

314 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

„c)	kitas apmokestinamasis asmuo, jei to kito apmokestinamojo asmens tiekiamoms prekėms taikomas 284 straipsnyje numatytas mažosioms įmonėms skirtas neapmokestinimas PVM ir yra tiekiamas ilgalaikis turtas;“;

22)

334 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

„c)	kito apmokestinamojo asmens, jei prekėms, kurias tas apmokestinamasis asmuo tiekia pagal sutartį, kuria numatoma už pardavimą mokėti komisinį atlyginimą, taikomas 284 straipsnyje numatytas mažosioms įmonėms skirtas neapmokestinimas PVM ir yra tiekiamas ilgalaikis turtas;“.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 904/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 iš dalies keičiamas taip:

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis papildoma šiuo punktu:

„g)	informaciją, kurią ji renka pagal Direktyvos 2006/112/EB 284 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 284b straipsnį.“;

b)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos automatinės užklausos technines detales. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

21 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„2b. Iš 17 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytos informacijos suteikiama galimybė sužinoti bent šiuos duomenis:

a)	informaciją teikiančios valstybės narės nuo PVM atleistiems apmokestinamiesiems asmenims suteiktus atskirus identifikacinius numerius;

b)	a punkte nurodytu atskiru identifikaciniu numeriu identifikuojamų nuo PVM atleistų apmokestinamųjų asmenų vardą, pavardę (pavadinimą), veiklą, teisinę formą ir adresą;

c)	valstybę narę arba valstybes nares, kuriose apmokestinamasis asmuo naudojasi neapmokestinimu;

d)	apmokestinamojo asmens atleidimo nuo PVM valstybėje narėje arba valstybėse narėse pradžios datą;

e)	Direktyvos 2006/112/EB 284a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodytą informaciją;

f)	kiekvieno apmokestinamojo asmens, kuriam suteiktas a punkte nurodytas atskiras identifikacinis numeris, valstybėje narėje, kurioje tas apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs, bendrą prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo vertę už kalendorinį ketvirtį;

g)	kiekvieno apmokestinamojo asmens, kuriam suteiktas a punkte nurodytas atskiras identifikacinis numeris, atskirai kiekvienoje iš valstybių narių, kurioje apmokestinamasis asmuo nėra įsisteigęs, bendrą patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertę už kalendorinį ketvirtį;

h)	datą, kada apmokestinamojo asmens metinė apyvarta Sąjungoje viršijo Direktyvos 2006/112/EB 284 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sumą;

i)	datą, kada įsigalioja apmokestinamojo asmens sprendimas savanoriškai nustoti taikyti neapmokestinimą PVM, ir valstybę narę arba valstybes nares, kuriose nustojama taikyti neapmokestinimą PVM;

j)	datą, kada baigta vykdyti apmokestinamojo asmens veikla ir kurioje valstybėje narėje arba valstybėse narėse ji baigta vykdyti.

Pirmos pastraipos e–g punktuose nurodytos vertės pateikiamos atskirai pagal kiekvieną ribą, kuri gali būti taikytina pagal Direktyvos 2006/112/EB 284 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.“;

31 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„2a. Kiekviena valstybė narė elektroninėmis priemonėmis pateikia patvirtinimą, kad apmokestinamasis asmuo, kuriam suteiktas Direktyvos 2006/112/EB 284 straipsnio 3 dalyje nurodytas atskiras identifikacinis numeris, yra nuo PVM atleista mažoji įmonė. Patvirtinime nurodoma valstybė narė arba valstybės narės, kurioje (-se) apmokestinamasis asmuo naudojasi neapmokestinimu.“;

32 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie nuostatas, kurias yra patvirtinusi kiekviena valstybė narė, į nacionalinę teisę perkelianti Direktyvos 2006/112/EB 167a straipsnį, XI antraštinės dalies 3 skyrių ir XII antraštinės dalies 1 skyrių.“;

įterpiamas šis skyrius:

„Xa SKYRIUS

NUOSTATOS DĖL DIREKTYVOS 2006/112/EB XII ANTRAŠTINĖS DALIES 1 SKYRIUJE NUMATYTOS SPECIALIOS SCHEMOS

37a straipsnis

1. Per 15 darbo dienų nuo datos, kurią gauta informacija, įsisteigimo valstybė narė elektroninėmis priemonėmis perduoda neapmokestinimą PVM taikančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms šią informaciją:

a)	šio reglamento 21 straipsnio 2b dalies a ir d punktuose nurodytą informaciją apie apmokestinamuosius asmenis, kurie yra pateikę arba atnaujinę išankstinį pranešimą, nurodytą Direktyvos 2006/112/EB 284 straipsnio 3 ar 4 dalyje;

b)	šio reglamento 21 straipsnio 2b dalies a ir h punktuose nurodytą informaciją apie apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta Sąjungoje viršijo Direktyvos 2006/112/EB 284 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sumą;

c)	šio reglamento 21 straipsnio 2b dalies a punkte nurodytą informaciją apie apmokestinamuosius asmenis, kurie nesilaikė Direktyvos 2006/112/EB 284b straipsnyje nustatytų taisyklių, ir to nesilaikymo faktą.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato technines detales, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, kuriuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikiama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

37b straipsnis

1. Valstybė narė, kuriai apmokestinamasis asmuo yra pateikęs išankstinį pranešimą arba vėliau jį atnaujinęs pagal Direktyvos 2006/112/EB 284 straipsnio 3 arba 4 dalį, prieš identifikuodama apmokestinamąjį asmenį arba prieš jam patvirtindama atskirą identifikacija numerį, remdamasi to apmokestinamojo asmens pateiktomis bendromis patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertėmis apskaičiuoja, ar einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais nebuvo viršyta tos direktyvos 284 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta metinės apyvartos Sąjungoje riba.

2. Per 15 darbo dienų nuo šio reglamento 37a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos informacijos gavimo dienos neapmokestinimą PVM taikanti valstybė narė, remdamasi apmokestinamojo asmens pateiktomis bendromis patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertėmis, elektroninėmis priemonėmis patvirtina įsisteigimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kad einamaisiais kalendoriniais metais nebuvo viršyta Direktyvos 2006/112/EB 284 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta metinės apyvartos riba ir kad yra įvykdytos tos direktyvos 288a straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

3. Neapmokestinimą PVM taikanti valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis praneša įsisteigimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms datą, kada apmokestinamasis asmuo neteko teisės į neapmokestinimą PVM pagal Direktyvos 2006/112/EB 288a straipsnio 1 dalį.

4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pranešimų techninės detalės, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“.

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio. Apie tų nuostatų tekstus jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2025 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos 1 straipsnio taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2 straipsnis taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2020 m. vasario 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Z. MARIĆ

(1) 2018 m. rugsėjo 11 d. nuomonė ir 2020 m. sausio 15 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 283, 2018 8 10, p. 35.

(3) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(4) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(5) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(6) OL C 461, 2018 12 21, p. 43.

2.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/26

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2020/287

2020 m. vasario 27 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turėtų būti laikomasi atitinkamuose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos komitetuose, dėl JT taisyklių Nr. 10, 26, 28, 46, 48, 51, 55, 58, 59, 62, 79, 90, 106, 107, 110, 117, 121, 122, 128, 144, 148, 149, 150, 151 ir 152 pakeitimų pasiūlymų, bendrųjų techninių reglamentų Nr. 3, 6 ir 16 pakeitimų pasiūlymų, Suvestinės rezoliucijos R.E.5 pakeitimų pasiūlymo ir įgaliojimų parengti BTR Nr. 6 pakeitimą ir naują BTR dėl elektrifikuotų transporto priemonių galios nustatymo pasiūlymų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 97/836/EB (1) Sąjunga prisijungė prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EKK) susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (toliau – Pataisytas 1958 m. susitarimas). Pataisytas 1958 m. susitarimas įsigaliojo 1998 m. kovo 24 d.;

(2)

Tarybos sprendimu 2000/125/EB (2) Sąjunga prisijungė prie Susitarimo dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (toliau – Paralelus susitarimas). Paralelus susitarimas įsigaliojo 2000 m. vasario 15 d.;

(3)

pagal Pataisyto 1958 m. susitarimo 1 straipsnį ir Paralelaus susitarimo 6 straipsnį JT EEK Pasauliniame transporto priemonių reglamentų derinimo forume (WP.29) gali būti priimti, kai taikytina, pagal Pataisytą 1958 m. susitarimą priimtų Jungtinių Tautų taisyklių (toliau – JT taisyklės) Nr. 10, 26, 28, 46, 48, 51, 55, 58, 59, 62, 79, 90, 106, 107, 110, 117, 121, 122, 128, 144, 148, 149, 150, 151 ir 152 pakeitimų pasiūlymai, bendrųjų techninių reglamentų (BTR) Nr. 3, 6 ir 16 pakeitimų pasiūlymai, Suvestinės rezoliucijos R.E.5 pakeitimų pasiūlymas ir įgaliojimų parengti BTR Nr. 6 pakeitimą ir naują BTR dėl elektrifikuotų transporto priemonių galios nustatymo (DEVP) pasiūlymai;

(4)

per Pasaulio forumo 180-ą sesiją, kuri vyks 2020 m. kovo 10–12 d., WP.29 grupė turi priimti pirmiau minėtus aktus, susijusius su administracinėmis nuostatomis ir suvienodintomis techninėmis normomis dėl ratinių transporto priemonių, įrangos ir dalių, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, patvirtinimo ir su šioms transporto priemonėms, įrangai ir dalims skirtais BTR;

(5)	tikslinga nustatyti poziciją dėl JT taisyklių pasiūlymų priėmimo, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi WP.29 grupėje, kadangi JT taisyklės Sąjungai bus privalomos ir gali labai paveikti transporto priemonių tipo patvirtinimo srities Sąjungos teisės turinį;

(6)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB (3) valstybių narių patvirtinimo sistemos buvo pakeistos Sąjungos patvirtinimo procedūra ir buvo nustatyta suderinta sistema, kurią sudaro visoms naujoms transporto priemonėms, sistemoms, sudedamosioms dalims ir atskiriems techniniams agregatams taikomos administracinės nuostatos ir bendrieji techniniai reikalavimai. Vadovaujantis ta direktyva JT taisyklės buvo įtrauktos į ES tipo patvirtinimo sistemą kaip tipo patvirtinimo reikalavimai arba kaip Sąjungos teisės aktų alternatyvos. Priėmus Direktyvą 2007/46/EB JT taisyklės vis dažniau įtraukiamos į Sąjungos teisės aktus;

(7)

atsižvelgiant į įgytą patirtį ir technikos raidą, reikalavimus, susijusius su tam tikrais elementais ar savybėmis, kuriems taikomos JT taisyklės Nr. 10, 26, 28, 46, 48, 51, 55, 58, 59, 62, 79, 90, 106, 107, 110, 117, 121, 122, 128, 144, 148, 149, 150, 151 ir 152, reikia iš dalies pakeisti ar papildyti. Be to, reikia iš dalies pakeisti tam tikras BTR Nr. 3, 6 ir 16 nuostatas. Galiausiai reikia priimti Suvestinės rezoliucijos R.E.5 pakeitimus ir įgaliojimus parengti BTR Nr. 6 pakeitimą ir naują BTR dėl DEVP pasiūlymų;

(8)	WP.29 darbinis dokumentas ECE/TRANS/WP.29/2020/25 yra susijęs su JT taisyklės Nr. 144 (nelaimingų atsitikimų pagalbos iškvietos sistemos) 2 papildymo pasiūlymu, dėl kurio balsuoti WP.29 nėra pasirengta;

(9)

WP.29 darbinis dokumentas ECE/TRANS/WP.29/2020/2 yra susijęs su JT taisyklės Nr. 9 (triračių transporto priemonių skleidžiamas triukšmas) 08 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymu. Kadangi JT taisyklės Nr. 9 vienodos nuostatos Sąjungoje netaikomos, Sąjungos pozicijos dėl pasiūlymo ECE/TRANS/WP.29/2020/2 nustatyti nereikia,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi WP.29 grupėje per 2020 m. kovo 10–12 d. rengiamą jos 180-ą sesiją, yra balsuoti už pasiūlymus, išvardytus šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi WP.29 grupėje per 2020 m. kovo 10–12 d. rengiamą jos 180-ą sesiją, yra balsuoti prieš JT taisyklės Nr. 144 (nelaimingų atsitikimų pagalbos iškvietos sistemos) 2 papildymo pasiūlymą (darbinis dokumentas ECE/TRANS/WP.29/2020/25).

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2020 m. vasario 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. HORVAT

(1) 1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 97/836/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (Pataisytas 1958 m. susitarimas) (OL L 346, 1997 12 17, p. 78).

(2) 2000 m. sausio 31 d. Tarybos sprendimas 2000/125/EB dėl Susitarimo dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (Paralelus susitarimas), patvirtinimo (OL L 35, 2000 2 10, p. 12).

(3) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

PRIEDAS

Taisyklės Nr.	Pavadinimas darbotvarkėje	Dokumento nuoroda (1)
10	Taisyklės Nr. 10 06 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas (eletromagnetinis suderinamumas)	ECE/TRANS/WP.29/2020/30
26	JT taisyklės Nr. 26 04 serijos pakeitimų pasiūlymas (lengvųjų automobilių išorinės iškyšos)	ECE/TRANS/WP.29/2020/26
26	JT taisyklės Nr. 26 03 serijos pakeitimų 4 papildymo pasiūlymas (lengvųjų automobilių išorinės iškyšos)	ECE/TRANS/WP.29/2020/15
28	JT taisyklės Nr. 28 pradinės pakeitimų serijos 6 papildymo pasiūlymas (garsinės signalizacijos įtaisai)	ECE/TRANS/WP.29/2020/3
46	JT taisyklės Nr. 46 04 serijos pakeitimų 7 papildymo pasiūlymas (netiesioginio matymo įtaisai)	ECE/TRANS/WP.29/2020/16
46	JT taisyklės Nr. 46 04 serijos pakeitimų 8 papildymo pasiūlymas (netiesioginio matymo įtaisai)	ECE/TRANS/WP.29/2020/17
48	JT taisyklės Nr. 48 naujos 07 serijos pakeitimų pasiūlymas (apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimas)	ECE/TRANS/WP.29/2020/36, WP.29–180–07
51	JT taisyklės Nr. 51 03 serijos pakeitimų 6 papildymo pasiūlymas (M ir N kategorijų transporto priemonių triukšmas)	ECE/TRANS/WP.29/2020/4
55	JT taisyklės Nr. 55 02 serijos pakeitimų pasiūlymas (mechaniniai sukabintuvai)	ECE/TRANS/WP.29/2020/27
58	JT taisyklės Nr. 58 03 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas (galinės apsaugos nuo palindimo po transporto priemone įtaisai)	ECE/TRANS/WP.29/2020/19
59	JT taisyklės Nr. 59 naujos 03 serijos pakeitimų pasiūlymas (keičiamosios išmetamųjų dujų triukšmo slopinimo sistemos)	ECE/TRANS/WP.29/2020/7
62	JT taisyklės Nr. 62 01 serijos pakeitimų pasiūlymas (mopedų/motociklų apsauga nuo vagystės)	ECE/TRANS/WP.29/2020/28
79	JT taisyklės Nr. 79 03 serijos pakeitimų 2 papildymo pasiūlymas (vairo mechanizmas)	ECE/TRANS/WP.29/2020/11
90	JT taisyklės Nr. 90 02 serijos pakeitimų 5 papildymo pasiūlymas (atsarginės stabdžių dalys)	ECE/TRANS/WP.29/2020/8
106	JT taisyklės Nr. 106 pradinės serijos pakeitimų 18 papildymo pasiūlymas (žemės ūkio transporto priemonių padangos)	ECE/TRANS/WP.29/2020/5
107	JT taisyklės Nr. 107 06 serijos pakeitimų 9 papildymo pasiūlymas (M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės)	ECE/TRANS/WP.29/2020/12
107	JT taisyklės Nr. 107 07 serijos pakeitimų 4 papildymo pasiūlymas (M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės)	ECE/TRANS/WP.29/2020/13
107	JT taisyklės Nr. 107 08 serijos pakeitimų 3 papildymo pasiūlymas (M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės)	ECE/TRANS/WP.29/2020/14
110	JT taisyklės Nr. 110 04 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas (suslėgtomis GD arba suskystintomis GD varomos transporto priemonės)	ECE/TRANS/WP.29/2020/20
110	JT taisyklės Nr. 110 04 serijos pakeitimų 2 papildymo pasiūlymas (suslėgtomis GD arba suskystintomis GD varomos transporto priemonės)	ECE/TRANS/WP.29/2020/21
117	JT taisyklės Nr. 117 02 serijos pakeitimų 11 papildymo pasiūlymas (padangų riedėjimo varža, riedėjimo triukšmas ir sukibimas su šlapia danga)	ECE/TRANS/WP.29/2020/6
121	JT taisyklės Nr. 121 01 serijos pakeitimų 4 papildymo pasiūlymas (valdymo įtaisų, šviesos signalizatorių ir rodytuvų identifikavimas)	ECE/TRANS/WP.29/2020/22
122	Taisyklės Nr. 122 6 papildymo pasiūlymas (šildymo sistemos)	ECE/TRANS/WP.29/2020/23
128	JT taisyklės Nr. 128 pradinės redakcijos 10 papildymo pasiūlymas	ECE/TRANS/WP.29/2020/31
144	JT taisyklės Nr. 144 1 papildymo pasiūlymas (nelaimingų atsitikimų pagalbos iškvietos sistemos)	ECE/TRANS/WP.29/2020/24
144	JT taisyklės Nr. 144 01 serijos pakeitimų pasiūlymas (nelaimingų atsitikimų pagalbos iškvietos sistemos)	ECE/TRANS/WP.29/2020/29
148	JT taisyklės Nr. 148 pradinės serijos 2 papildymo pasiūlymas (šviesos signaliniai įtaisai)	ECE/TRANS/WP.29/2020/32
149	JT taisyklės Nr. 149 pradinės serijos 2 papildymo pasiūlymas (kelio apšvietimo įtaisai)	ECE/TRANS/WP.29/2020/33
150	JT taisyklės Nr. 150 pradinės serijos 2 papildymo pasiūlymas (šviesogrąžiai atšvaitai)	ECE/TRANS/WP.29/2020/34
151	JT taisyklės Nr. 151 1 papildymo pasiūlymas (aklosios zonos informacijos sistemos)	ECE/TRANS/WP.29/2020/18, WP.29–180–05
152	JT taisyklės Nr. 152 1 papildymo pasiūlymas (M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių pažangioji avarinio stabdymo sistema)	ECE/TRANS/WP.29/2020/9
152	JT taisyklės Nr. 152 01 serijos pakeitimų pasiūlymas (M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių pažangioji avarinio stabdymo sistema)	ECE/TRANS/WP.29/2020/10

BTR Nr.

Pavadinimas darbotvarkėje

Dokumento nuoroda

BTR Nr. 3 4 pataisymo pasiūlymas (motociklų stabdžiai)

J BTR Nr. 3 4 pakeitimo techninės ataskaitos pasiūlymas (motociklų stabdžiai)

Įgaliojimas parengti BTR Nr. 3 pakeitimus

ECE/TRANS/WP.29/2020/47

ECE/TRANS/WP.29/2020/48

ECE/TRANS/WP.29/AC.3/47

BTR Nr. 6 2 pakeitimo pasiūlymas (nedūžtamas stiklas)

BTR Nr. 6 2 pakeitimo techninės ataskaitos pasiūlymas (nedūžtamas stiklas)

Įgaliojimas parengti BTR Nr. 6 pakeitimus

ECE/TRANS/WP.29/2020/43

ECE/TRANS/WP.29/2020/44

ECE/TRANS/WP.29/AC.3/52

BTR Nr. 6 3 pataisymo pasiūlymas (nedūžtamas stiklas)

BTR Nr. 6 3 pakeitimo techninės ataskaitos pasiūlymas (nedūžtamas stiklas)

Įgaliojimas parengti BTR Nr. 6 pakeitimą

ECE/TRANS/WP.29/2020/45

ECE/TRANS/WP.29/2020/46

ECE/TRANS/WP.29/AC.3/52

BTR Nr. 16 2 pakeitimo pasiūlymas (padangos)

BTR Nr. 16 2 pakeitimo techninės ataskaitos pasiūlymas (padangos)

Įgaliojimas parengti BTR Nr. 16 pakeitimus

ECE/TRANS/WP.29/2020/41

ECE/TRANS/WP.29/2020/42

ECE/TRANS/WP.29/AC.3/48/Rev.1

Taisyklės Nr.	Pavadinimas darbotvarkėje	Dokumento nuoroda
R.E.5	Suvestinės rezoliucijos dėl šviesos šaltinių kategorijų bendrosios specifikacijos (R.E.5) 5 pakeitimo pasiūlymas	ECE/TRANS/WP.29/2020/37

Kita	Pavadinimas darbotvarkėje	Dokumento nuoroda
	Įgaliojimas parengti BTR Nr. 6 pakeitimą (nedūžtamas stiklas)	ECE/TRANS/WP.29/AC.3/55
	Peržiūrėtas įgaliojimas parengti naują BTR dėl DEVP	ECE/TRANS/WP.29/AC.3/53/Rev.1

(1) Visus šioje lentelėje nurodytus dokumentus galima rasti adresu http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/gen2020.html

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 62

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	63 metai 2020m. kovo 2d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2020 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/283 kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010, kiek tai susiję su priemonėmis, kuriomis stiprinamas administracinis bendradarbiavimas kovojant su sukčiavimu PVM	1
		DIREKTYVOS
	*	2020 m. vasario 18 d. Tarybos Direktyva (ES) 2020/284 kuria dėl tam tikrų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatymo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB	7
	*	2020 m. vasario 18 d. Tarybos Direktyva (ES) 2020/285 kuria iš dalies keičiami Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su specialia mažosioms įmonėms skirta schema, ir Reglamentas (ES) Nr. 904/2010, kiek tai susiję su administraciniu bendradarbiavimu ir keitimusi informacija tinkamo specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos taikymo stebėsenos tikslais	13

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	SPRENDIMAI
*	2020 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/286 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Narkotinių medžiagų komisijos šešiasdešimt trečiojoje sesijoje, dėl vienos medžiagos įtraukimo į Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta I lentelės medžiagų sąrašą	24
*	2020 m. vasario 27 d. Tarybos Sprendimas (ES) 2020/287 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turėtų būti laikomasi atitinkamuose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos komitetuose, dėl JT taisyklių Nr. 10, 26, 28, 46, 48, 51, 55, 58, 59, 62, 79, 90, 106, 107, 110, 117, 121, 122, 128, 144, 148, 149, 150, 151 ir 152 pakeitimų pasiūlymų, bendrųjų techninių reglamentų Nr. 3, 6 ir 16 pakeitimų pasiūlymų, Suvestinės rezoliucijos R.E.5 pakeitimų pasiūlymo ir įgaliojimų parengti BTR Nr. 6 pakeitimą ir naują BTR dėl elektrifikuotų transporto priemonių galios nustatymo pasiūlymų	26