(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (3) 16 straipsniu nustatyta, kad Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis finansuojamų išlaidų metinė viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į didžiausias šiam fondui skirtas sumas, nustatytas Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (4). Pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnį siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 2014–2020 m. laikotarpiui nustatytų su rinka susijusių išlaidų finansavimo ir tiesioginių išmokų metinių viršutinių ribų, prireikus turi būti nustatytas finansinės drausmės koregavimo koeficientas. Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 po 2020 m. einančių finansinių metų viršutinės ribos nėra numatytos. Siekiant užtikrinti, kad su rinka susijusių išlaidų finansavimo ir tiesioginių išmokų viršutinių ribų būtų laikomasi ir po 2020 m. einančiais finansiniais metais, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 16 ir 26 straipsniuose dėl reikia pateikti nuorodą į tiems finansiniams metams EŽŪGF skirtas sumas, nustatytas 2021–2027 m. laikotarpiui skirtame reglamente, Tarybos priimsimame pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 312 straipsnio 2 dalį;

(2)

lankstus lėšų pervedimas tarp ramsčių – neprivalomas lėšų pervedimas tarp tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros ramsčių. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (5) 14 straipsniu, tą lankstaus lėšų pervedimo priemonę valstybės narės gali naudoti 2014–2019 kalendoriniais metais. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų išlaikyti savo strategiją, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/288 (6) numatytas lankstus lėšų pervedimas tarp ramsčių papildomai taikomas ir 2020 kalendoriniais metais (t. y. 2021 finansiniais metais). Šiuo metu Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsnyje yra numatyta galimybė iš kaimo plėtros paketo į tiesioginių išmokų paketą perkelti sumas, atitinkančias procentinę dalį paramai skirtos sumos, finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) 2021 finansiniais metais pagal Sąjungos teisės aktą, priimtą po to, kai Taryba priima atitinkamą reglamentą pagal SESV 312 straipsnio 2 dalį. Atitinkami Sąjungos teisės aktai nebus priimti iki to laiko, kai valstybėms narėms reikės pranešti apie savo sprendimą dėl perkeltinų lėšų, todėl derėtų numatyti galimybę toliau taikyti tą lankstų pervedimą ir nustatyti didžiausią galimą perkelti sumą.

Kiekvienai valstybei narei didžiausia absoliuti suma apskaičiuojama pagal didžiausius procentinius dydžius, numatytus Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsnio 2 dalyje ir taikytinus kaimo plėtros intervencinėms priemonėms remti skirtinoms sumoms pagal Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 53 straipsnio 6 dalimi valstybėms narėms buvo suteikta galimybė iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. peržiūrėti savo tiesioginių išmokų nacionalinių viršutinių ribų procentinę dalį, kurią jos skiria savanoriškai susietajai paramai, ir savo išsamius paramos sprendimus, skirtus 2020 kalendoriniams metams. Valstybės narės tik praneš apie savo sprendimą dėl lėšų perkėlimo iš tiesioginių išmokų į kaimo plėtrą, jei toks perkėlimas vykdomas, iki 2019 m. gruodžio 31 d., o dėl lėšų perkėlimo iš kaimo plėtros į tiesiogines išmokas, jei toks perkėlimas vykdomas, – netrukus po to. Tačiau toks sprendimas darys poveikį jų 2020 kalendorinių metų tiesioginių išmokų nacionalinėms viršutinėms riboms. Tam, kad išsamūs paramos sprendimai ir savanoriškos susietosios paramos biudžeto viršutinės ribos būtų suderinami, dera leisti valstybėms narėms peržiūrėti savanoriškai susietajai paramai skirtą procentinę dalį ir išsamius paramos sprendimus, neviršijant to, kas būtina jų sprendimui dėl lankstaus lėšų pervedimo tarp ramsčių pakoreguoti. Taigi atitinkamas galutinis pranešimo terminas turėtų taip pat būti netrukus po 2019 m. gruodžio 31 d. Kadangi tos peržiūros mastas neturėtų viršyti to, kas būtina valstybių narių sprendimui dėl lankstaus lėšų pervedimo tarp ramsčių pakoreguoti, savo pranešime valstybės narės turėtų paaiškinti peržiūros ir to sprendimo ryšį;

(4)

todėl reglamentai (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(5)

siekiant, kad šiuo reglamentu numatyti pakeitimai galėtų būti taikomi kuo greičiau, laikytina tikslinga taikyti prie Europos Sąjungos sutarties, SESV ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatyto aštuonių savaičių laikotarpio išimtį;

(6)

siekiant sudaryti galimybę šiuo reglamentu numatytus pakeitimus taikyti kuo skubiau, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012 4 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis taikomos muitų tarifų lengvatos pagal bendrosios lengvatų sistemos (toliau – BLS) bendrąją priemonę;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 978/2012 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad šalis, kurią Pasaulio bankas trejus metus iš eilės prieš pat atnaujinant BLS lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašą priskiria prie dideles arba didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių, nebeturėtų naudotis BLS;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 978/2012 II priede nustatytas BLS lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašas, nurodytas to reglamento 1 straipsnio 2 dalies a punkte. Pagal Reglamento (ES) Nr. 978/2012 5 straipsnio 2 dalį Komisija turėtų peržiūrėti II priedą iki kiekvienų metų sausio 1 d., kad pagal 4 straipsnyje nustatytus kriterijus būtų pakeistas į sąrašą įtrauktų šalių statusas;

(4)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 978/2012 5 straipsnio 2 dalies a punktu, BLS lengvatomis besinaudojančiai šaliai ir ekonominės veiklos vykdytojams reikėtų suteikti pakankamai laiko tinkamai prisitaikyti prie šaliai taikomo BLS statuso pakeitimo. Todėl nuo tada, kai įsigalioja šalies statuso pasikeitimas remiantis Reglamento (ES) Nr. 978/2012 4 straipsnio 1 dalies a punktu, BLS priemonė turėtų būti taikoma dar vienus metus;

(5)

2017, 2018 ir 2019 m. Nauru, Samoa ir Tongą Pasaulio bankas priskyrė prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių. Todėl jos nebeatitinka BLS lengvatomis besinaudojančios šalies statuso reikalavimų pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir turėtų būti išbrauktos iš Reglamento (ES) Nr. 978/2012 II priedo. BLS priemonė toms šalims turėtų būti toliau taikoma vienus metus po sprendimo išbraukti tas šalis iš Reglamento (ES) Nr. 978/2012 II priedo įsigaliojimo dienos. Todėl siekiant paprastumo ir teisinio tikrumo Nauru, Samoa ir Tonga turėtų būti išbrauktos iš II priedo nuo 2021 m. sausio 1 d.,

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 978/2012 9 straipsnio 1 dalies a punktu, bendrąja lengvatų sistema (BLS) besinaudojanti šalis gali naudotis muitų tarifų lengvatomis pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę, jeigu ji yra laikoma pažeidžiama dėl diversifikacijos stokos ir nepakankamo integravimosi į tarptautinę prekybos sistemą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 978/2012 VII priede;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 978/2012 VII priedo 1 punkto b papunktį, šalis laikoma pažeidžiama, kai jos bendras IX priede išvardytų produktų importas į Sąjungą yra mažesnis nei 6,5 % bendro BLS lengvatomis besinaudojančių šalių importo į Sąjungą ribinės vertės, apskaičiuotos pagal paskutinių trejų metų iš eilės vidurkį;

(3)

kai iš dalies keičiamas BLS lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašas, Reglamentu (ES) Nr. 978/2012 Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeistas VII priedas siekiant peržiūrėti VII priedo 1 punkto b papunktyje nurodytą pažeidžiamumo ribinę vertę ir išlaikyti tą patį pažeidžiamumo ribinės vertės proporcinį santykį ir siekiant nustatyti, ar šalys laikomos pažeidžiamomis, nepaisant BLS lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašo pakeitimų; vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 978/2012 VII priedu, pažeidžiamumo ribinės vertės proporcinis santykis yra bendro IX priede išvardytų produktų importo iš visų BLS lengvatomis besinaudojančių šalių į Sąjungą vidutinė vertė;

(4)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/602 (2) 2 % dydžio pažeidžiamumo ribinė vertė buvo pakeista į 6,5 % ir taikoma nuo 2015 m. sausio 1 d.;

(5)

Reglamento (ES) Nr. 978/2012 II priede pateiktas BLS lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašas buvo pakeistas iš esmės, kadangi nuo paskutinės pažeidžiamumo ribinės vertės peržiūros, kuri buvo atlikta 2015 m., iki 2019 m. sausio 1 d. buvo išbraukta dvidešimt viena šalis. Todėl būtina iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 978/2012 VII priedo 1 punkto b papunktyje nustatytą pažeidžiamumo ribinę vertę;

(6)

dėl Reglamento (ES) Nr. 978/2012 II priede pateikto sąrašo pakeitimų, atliktų nuo paskutinio pažeidžiamumo kriterijaus pakeitimo 2015 m. iki 2019 m. sausio 1 d., bendro IX priede išvardytų produktų importo iš visų BLS lengvatomis besinaudojančių šalių į Sąjungą vidutinė vertė sumažėtų 12,2 % Todėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pažeidžiamumo ribinę vertę padidinus nuo 6,5 iki 7,4 % būtų galima išlaikyti tą patį pažeidžiamumo ribinės vertės proporcinį santykį, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 978/2012 VII priede;

(7)

siekiant atsižvelgti į Reglamento (ES) Nr. 978/2012 II priede pateikto šalių sąrašo pakeitimų įsigaliojimo datas ir į jų poveikį lengvatomis besinaudojančių šalių pažeidžiamumui, ši ribinė vertė turi įsigalioti nuo 2019 m. sausio 1 d.,

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2368/2002 II priede pateiktas Kimberley proceso sertifikavimo schemos dalyvių ir jų tinkamai paskirtų kompetentingų institucijų sąrašas;

(2)

turi būti atnaujinti kelių Kimberley proceso dalyvių kompetentingų institucijų adresai;

(3)

2019 m. rugsėjo mėn. Kimberley proceso dalyviai gavo pranešimą iš Kinijos Liaudies Respublikos, kad Kimberley proceso sertifikavimo schemą nuo 2019 m. spalio 1 d. oficialiai įgyvendins Ypatingasis Administracinis Kinijos Liaudies Respublikos Regionas Makao;

(4)

todėl Reglamento (EB) Nr. 2368/2002 II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Kad Ypatingasis Administracinis Kinijos Liaudies Respublikos Regionas Makao kuo greičiau įgyvendintų Kimberley proceso sertifikavimo schemą Sąjungos atžvilgiu, šis reglamentas turėtų skubos tvarka įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir paukštienos bei kiaušinių sektorių ir kiaušinių albumino tipinės kainos;

(2)

iš reguliarios duomenų, pagal kuriuos nustatomos paukštienos bei kiaušinių sektorių produktų ir kiaušinių albumino tipinės kainos, kontrolės matyti, kad reikia pakeisti kai kurių produktų importo tipines kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą pagal produktų kilmę;

(3)

Reglamentas (EB) Nr. 1484/95 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau pateikus atnaujintus duomenis, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

2019 m. spalio 2 d. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) priėmė arbitražo sprendimą „Europos Bendrijos ir tam tikros valstybės narės. Prekybai dideliais civiliniais orlaiviais poveikį darančios priemonės“ (WT/DS316/ARB). Arbitražo sprendimu Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – JAV) suteikta teisė reaguojant į Sąjungos subsidijas bendrovei „Airbus“ prašyti leidimo taikyti atsakomąsias priemones, neviršijančias 7,5 mlrd. USD per metus. 2019 m. spalio 18 d. JAV nustatė 25 % ad valorem importo muitą, taikomą, be kita ko, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės į JAV eksportuojamiems neputojantiems vynams. Ši išskirtinė, neteisinga ir nenuspėjama padėtis daro didelį ir žalingą poveikį pasaulinei prekybai visais Sąjungos vynais. Reaguodamos į Prancūzijos nustatytą skaitmeninių paslaugų mokestį (GAFA mokestį), JAV taip pat pagrasino taikyti 100 % ad valorem importo muitus Prancūzijos putojantiems vynams;

(2)

JAV nustatyti importo muitai daro didelį tiesioginį poveikį Sąjungos prekybai vynu JAV rinkoje, kuri vertės ir eksporto apimties požiūriu yra didžiausia Sąjungos žemės ūkio produktų, ypač vyno, eksporto rinka. 2018 m. Sąjunga į JAV eksportavo 6,5 mln. hektolitrų vyno, eksporto vertė siekė 4 mlrd. EUR. Sąjungos vyno eksportas į JAV paprastai sudaro 30–40 % pasaulinio Sąjungos vyno eksporto vertės;

(3)

JAV nustatyti didesni importo muitai daro žalingą poveikį visam Sąjungos vyno sektoriui, o ne tik keturių valstybių narių kilmės neputojantiems vynams, kuriems taikomi padidinti importo muitai. Dėl to daromas neigiamas poveikis viso JAV rinkoje parduodamo Sąjungos vyno reputacijai ir prekybai. Vyno reputaciją lemia ne tik jo kokybė, bet ir kaina bei suvokiamas kainos ir kokybės santykis. Tai ypač pasakytina apie žemesnės ir vidutinės kainos vynus, kuriems, vertinant absoliučiais skaičiais, 25 % importo muitas daro didesnį poveikį nei brangesniems vynams, kuriuos perkančių žinovų didesnė kaina neatgraso. JAV rinkoje Sąjungos vynai konkuruoja su kitų šalių, pvz., Pietų Amerikos, Australijos ar Pietų Afrikos, kilmės vynais. Esant tokiai aršiai ir didelei konkurencijai, bendro kainų lygio suvokimas atlieka svarbų vaidmenį. Vartotojų, kurie žino, kad tam tikros kilmės Sąjungos vyno kainai taikomas padidintas importo muitas, bendras požiūris į Sąjungos vynų kainų lygį bus negatyvesnis, todėl jų dėmesys nukryps į kitų šalių kilmės produktus. Atsižvelgiant į nustatytas susidariusias rinkos sąlygas ir sumažėjusią bendrą grąžą gamintojams, būtina nedelsiant imtis priemonių, kuriomis būtų mažinamas importo muitų poveikis visiems vynams, kurių kilmės šalys yra visos valstybės narės, o ne tik vynams, kuriems tiesiogiai taikomi tie importo muitai;

(4)

rinkos stabilumo atžvilgiu JAV nustatytas importo muito režimas nėra atskira nacionalinė priemonė, daranti poveikį tik prekybai su JAV. Pasaulinė vyno rinka yra globali rinka, kurioje atskiros svarbių ekonomikos dalyvių (kaip antai JAV) priimtos priemonės daro plataus masto poveikį visai tarptautinei prekybai vynu. Bet kokie neigiami sąlygų pokyčiai svarbioje Sąjungos vynų paskirties rinkoje (kaip antai JAV) neišvengiamai veikia kitas rinkas, nes produktai, kurių dėl išaugusios kainos nebegalima parduoti JAV, turi būti nukreipti kitur. Todėl kitų rinkų vartotojai, gerai žinodami rinkos sąlygas, darys papildomą spaudimą mažinti kainas, o konkurencija taip pat bus daug didesnė nei įprasta. Taigi tikėtina, kad dėl dabartinių JAV nustatytų importo muitų Sąjungos vyno eksportas visame pasaulyje patirs sąstingį. Iš vyno sektoriaus ataskaitų matyti, kad JAV rinkoje buvo atšaukti stambūs prancūziškų vynų užsakymai;

(5)

2019 m. Sąjungos vyno rinka patyrė sunkumų, o vyno atsargos yra didžiausios nuo 2009 m. Šiuos pokyčius visų pirma lėmė rekordinis 2018 m. derlius ir mažėjantis vyno vartojimas Sąjungoje. Vynų, kuriems taikomi JAV nustatyti importo muitai, nepardavus už Sąjungos ribų esančiose eksporto rinkose, padėtis Sąjungos rinkoje taps dar labiau įtempta ir sudėtingesnė. Be to, įtemptą padėtį dar labiau apsunkina importo muitų tarifų taikymo laikotarpis. Tarifai pradėti taikyti nuo 2019 m. spalio 18 d., t. y. 2019 m. vyno derliaus nuėmimo bei gamybos metų viduryje ir prieš pat metų pabaigos švenčių sezoną; tai yra du Sąjungos vyno sektoriui svarbiausi pardavimo laikotarpiai per metus. Susidarius tokioms aplinkybėms būtina nedelsiant imtis priemonių padėčiai ištaisyti;

(6)

iš visų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 43 straipsnyje nustatytų paramos vyno sektoriui priemonių tik to reglamento 45 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta pardavimo skatinimo priemonė yra tiesiogiai skirta Sąjungos vynų pardavimui trečiosiose šalyse skatinti, siekiant didinti jų konkurencingumą. Bėgant metams pardavimo skatinimo priemonė pasirodė esanti labai veiksminga siekiant įsitvirtinti trečiųjų šalių rinkose ir jas konsoliduoti. Paaiškėjo, kad tai veiksmingiausia Sąjungos vynų rėmimo trečiųjų šalių rinkose priemonė, kuria gerinama vynų reputacija ir didinamas informuotumas apie jų kokybę. Tarptautinė vyno rinka yra pasaulinė rinka, todėl bet kuri Sąjungos vyno pardavimo skatinimo veikla trečiųjų šalių rinkose yra naudinga visiems Sąjungos vynams. Ji suteikia galimybių veiklos vykdytojams vėliau pateikti atitinkamai rinkai kitų Sąjungos vynų. Atskiros pardavimo skatinimo priemonės padeda didinti pardavimą, nes apima visą vyno asortimentą arba visą vynininkystės regioną, o ne kurį nors atskirą vyno prekės ženklą ar rūšį. Todėl labai svarbu pradėti, tęsti ir intensyvinti pardavimo skatinimo veiklą visose rinkose, siekiant rasti vyno, kuris nebus parduotas JAV rinkoje, pardavimo rinkų, apsaugoti Sąjungos vynų reputaciją tose kitose rinkose ir kovoti su spaudimu mažinti kainas;

(7)

taigi, siekiant veiklos vykdytojams padėti reaguoti į išskirtines viso pasaulio eksporto rinkose dėl JAV nustatyto importo muito režimo susidariusias aplinkybes ir ištaisyti šią nenuspėjamą ir nesaugią padėtį, tikslinga leisti lanksčiau įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 45 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą pardavimo skatinimo priemonę. Todėl būtina numatyti išskirtinę priemonę – leisti nukrypti nuo to reglamento 45 straipsnio 3 dalies ir didžiausią Sąjungos paramą pardavimo skatinimo priemonėms pagal to reglamento 45 straipsnio 1 dalies b punktą laikinai padidinti nuo 50 % iki 60 % tinkamų finansuoti išlaidų;

(8)

ši priemonė yra būtina, nes veiklos vykdytojai neišvengiamai patirs papildomų išlaidų, susijusių su būtinybe nukreipti pardavimo skatinimo veiksmus į kitas šalis arba parengti naujus pardavimo skatinimo veiksmus kitose šalyse; siekiant išparduoti atsargas, visi šie veiksmai turės būti atlikti skubiai. Sąjungos paramą pardavimo skatinimo priemonėms padidinus iki 60 % ir atitinkamai sumažinus paramos gavėjo įnašą, paramos gavėjai galėtų imtis platesnio masto veiksmų ir išsaugoti sunkiai iškovotas pozicijas užsienio rinkose. Tai taip pat paskatins naujus veiklos vykdytojus teikti paraiškas dėl paramos pardavimo skatinimo veiksmams tokiomis aplinkybėmis, kuriomis jie paprastai nebūtų galėję to daryti, jei Sąjungos parama būtų ir toliau siekusi 50 % (visų pirma tie veiklos vykdytojai, kurie anksčiau negalėjo sau to leisti). Jei veiklos vykdytojų finansinė našta bus sumažinta iki 40 %, jiems bus lengviau susidoroti su JAV nustatytų importo muitų poveikiu;

(9)

lankstumas, atsiradęs padidinus Sąjungos finansuojamą dalį, yra tam tikra finansinė parama, tačiau jai teikti nereikia papildomo Sąjungos finansavimo, nes toliau taikomos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VI priede nustatytos vyno sektoriaus nacionalinių paramos programų biudžeto ribos. Taigi valstybės narės gali nuspręsti skirti didesnes sumas pardavimo skatinimo priemonei tik iš metinio biudžeto, numatyto to reglamento VI priede. Todėl šia priemone siekiama teikti paramą nestabilioje rinkos padėtyje atsidūrusiam sektoriui, ir tam visų pirma nereikia sutelkti papildomų lėšų. Šis lankstumas neturėtų daryti neigiamo poveikio ir biudžetui, skiriamam kitoms paramos priemonėms pagal tą reglamentą, nes kai kurios priemonės, pavyzdžiui, vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija, tampa mažiau aktualios ir joms reikia mažiau lėšų iš valstybių narių biudžetų. Be to, pastarųjų metų statistiniai duomenys rodo, kad kiekvienai valstybei narei skirtas didžiausias biudžetas lieka neišnaudotas;

(10)

JAV nustatyti importo muitai ir dėl jų kylantys prekybos Sąjungos vynu sunkumai yra konkreti problema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnyje. Ši konkreti problema negali būti sprendžiama to reglamento 219 arba 220 straipsnyje nustatytomis priemonėmis. Pirma, ji nėra susijusi su jau esamu rinkos sutrikimu, nes JAV nustatyti importo muitai šiuo metu daro didelį poveikį Sąjungos vyno reputacijai ir, jei problema nebus nedelsiant išspręsta, tikėtina, kad vyno rinkos sąlygos sparčiai pablogės ateityje. Be to, ši konkreti problema šiuo metu nėra susijusi su pakankamai konkrečia rinkos sutrikimo, kuris veikiausiai tęstųsi nepakitęs, grėsme, nes JAV taikomi importo muitų tarifai laikui bėgant turėtų keistis ir, tikėtina, daryti tolesnį nenuspėjamą poveikį pasaulinei vyno rinkai. Antra, ši konkreti problema taip pat nėra susijusi su kovos su gyvūnų ligų plitimu priemonėmis arba vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai, kaip reikalaujama to reglamento 220 straipsnyje;

(11)

be to, ši priemonė ir lankstesnis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 45 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos pardavimo skatinimo priemonės taikymas yra dalis priemonių, kuriomis siekiama padėti Sąjungos lygmeniu veikiantiems veiklos vykdytojams, nukentėjusiems nuo Sąjungos vynams JAV nustatytų importo muitų. Tačiau iš tų priemonių tik pagal šią vienintelę suteikiama tam tikra finansinė parama, būtina siekiant padėti veiklos vykdytojams, kurie nukentėjo nuo JAV nustatytų importo muitų, t. y. prarado pajamų ir patyrė daugiau išlaidų, susijusių su naujų rinkų savo vynams paieškomis;

(12)

priemonės taikymo sritis ir taikymo laikotarpis turėtų griežtai apsiriboti tik tuo, kas būtina reaguojant į šiuo metu eksporto rinkose susidariusias išskirtines aplinkybes;

(13)

Sąjungos paramą valstybės narės gali skirti tik remdamosi paraiška, atrinkta pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 45 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą pardavimo skatinimo priemonę nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Ji turėtų būti prieinama visiems pagal priemonę atrinktiems veiklos vykdytojams, neatsižvelgiant į konkrečią vyno kategoriją arba Sąjungos vyno kilmės valstybę narę, nes JAV taikomi importo muitų tarifai kenkia visam Sąjungos vyno eksportui. Tokiomis aplinkybėmis būtina priimti priemones, kuriomis didinamas visų Sąjungos vynų eksporto konkurencingumas. Tuo tikslu ši neatidėliotina priemonė turėtų būti taikoma visiems paramos gavėjams, neatsižvelgiant į tai, kokiose tikslinėse rinkose jie vykdo veiklą. Ji turėtų būti prieinama ir veiklos vykdytojams, ketinantiems orientuotis į JAV rinką, ir tiems, kurie dabartinėmis išskirtinėmis pasaulio vyno rinkoje susidariusiomis aplinkybėmis savo eksportą norėtų nukreipti į kitos trečiosios šalies rinką. Be to, įgyvendinant vieną pardavimo skatinimo kampaniją būtų labai sunku atskirti veiksmus, susijusius su neputojančiais vynais, nuo veiksmų, susijusių su kitais vynais, nes pardavimo skatinimo kampanijomis paprastai siekiama skatinti ne konkrečios kategorijos, o visų produktų pardavimą. Daugelis pardavimo skatinimo kampanijų yra susijusios su visais vieno regiono vynais arba įvairiais tam tikro veiklos vykdytojo parduodamais vynais. Pardavimo skatinimo kampanijos veiksmų, susijusių su neputojančiais vynais, atskyrimas nuo veiksmų, susijusių su kitais vynais, būtų didelė administracinė našta ir sumažintų teigiamą pardavimo skatinimo kampanijos poveikį;

(14)

neatidėliotina priemonė turėtų būti taikoma ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Toks laikotarpis yra būtinas, kad būtų galima surengti pardavimo skatinimo kampanijas. Tas procesas apima keletą administracinių etapų, pavyzdžiui, nacionalinių paramos programų pakeitimus, kvietimų teikti paraiškas rengimą ir paskelbimą, paraiškų atranką ir sutarčių sudarymą, ir paprastai trunka ilgiau kaip 6 mėnesius. Taigi, kad nukrypti leidžianti nuostata būtų įgyvendinta veiksmingai, ji turėtų būti taikoma 12 mėnesių. Pagal paraiškas, atrinktas praėjus tam 12 mėnesių laikotarpiui, nebebūtų teikiama padidinta Sąjungos parama;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

2019 m. spalio 2 d. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) priėmė arbitražo sprendimą „Europos Bendrijos ir tam tikros valstybės narės. Prekybai dideliais civiliniais orlaiviais poveikį darančios priemonės“ (WT/DS316/ARB). Arbitražo sprendimu Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – JAV) suteikta teisė reaguojant į Sąjungos subsidijas bendrovei „Airbus“ prašyti leidimo taikyti atsakomąsias priemones, neviršijančias 7,5 mlrd. USD per metus. 2019 m. spalio 18 d. JAV nustatė 25 % ad valorem importo muitą, taikomą, be kita ko, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės į JAV eksportuojamiems neputojantiems vynams. Ši išskirtinė, neteisinga ir nenuspėjama padėtis daro didelį ir žalingą poveikį pasaulinei prekybai visais Sąjungos vynais. Reaguodamos į Prancūzijos nustatytą skaitmeninių paslaugų mokestį (GAFA mokestį), JAV taip pat pagrasino taikyti 100 % ad valorem importo muitus Prancūzijos putojantiems vynams;

(2)

JAV nustatyti importo muitai daro didelį tiesioginį poveikį Sąjungos prekybai vynu JAV rinkoje, kuri vertės ir eksporto apimties požiūriu yra didžiausia Sąjungos žemės ūkio produktų, ypač vyno, eksporto rinka. 2018 m. Sąjunga į JAV eksportavo 6,5 mln. hektolitrų vyno, eksporto vertė siekė 4 mlrd. EUR. Sąjungos vyno eksportas į JAV paprastai sudaro 30–40 % pasaulinio Sąjungos vyno eksporto vertės;

(3)

JAV nustatyti didesni importo muitai daro žalingą poveikį visam Sąjungos vyno sektoriui, o ne tik keturių valstybių narių kilmės neputojantiems vynams, kuriems taikomi padidinti importo muitai. Dėl to daromas neigiamas poveikis viso JAV rinkoje parduodamo Sąjungos vyno reputacijai ir prekybai. Vyno reputaciją lemia ne tik jo kokybė, bet ir kaina bei suvokiamas kainos ir kokybės santykis. Tai ypač pasakytina apie žemesnės ir vidutinės kainos vynus, kuriems, vertinant absoliučiais skaičiais, 25 % importo muitas daro didesnį poveikį nei brangesniems vynams, kuriuos perkančių žinovų didesnė kaina neatgraso. JAV rinkoje Sąjungos vynai konkuruoja su kitų šalių, pvz., Pietų Amerikos, Australijos ar Pietų Afrikos, kilmės vynais. Esant tokiai aršiai ir didelei konkurencijai, bendro kainų lygio suvokimas atlieka svarbų vaidmenį. Vartotojų, kurie žino, kad tam tikros kilmės Sąjungos vyno kainai taikomas padidintas importo muitas, bendras požiūris į Sąjungos vynų kainų lygį bus negatyvesnis, todėl jų dėmesys nukryps į kitų šalių kilmės produktus. Atsižvelgiant į nustatytas susidariusias rinkos sąlygas ir sumažėjusią bendrą grąžą gamintojams, būtina nedelsiant imtis priemonių, kuriomis būtų mažinamas importo muitų poveikis visiems vynams, kurių kilmės šalys yra visos valstybės narės, o ne tik vynams, kuriems tiesiogiai taikomi tie importo muitai;

(4)

rinkos stabilumo atžvilgiu JAV nustatytas importo muito režimas nėra atskira nacionalinė priemonė, daranti poveikį tik prekybai su JAV. Pasaulinė vyno rinka yra globali rinka, kurioje atskiros svarbių ekonomikos dalyvių (kaip antai JAV) priimtos priemonės daro plataus masto poveikį visai tarptautinei prekybai vynu. Bet kokie neigiami sąlygų pokyčiai svarbioje Sąjungos vynų paskirties rinkoje (kaip antai JAV) neišvengiamai veikia kitas rinkas, nes produktai, kurių dėl išaugusios kainos nebegalima parduoti JAV, turi būti nukreipti kitur. Todėl kitų rinkų vartotojai, gerai žinodami rinkos sąlygas, darys papildomą spaudimą mažinti kainas, o konkurencija taip pat bus daug didesnė nei įprasta. Taigi tikėtina, kad dėl dabartinių JAV nustatytų importo muitų Sąjungos vyno eksportas visame pasaulyje patirs sąstingį. Iš vyno sektoriaus ataskaitų matyti, kad JAV rinkoje buvo atšaukti stambūs prancūziškų vynų užsakymai;

(5)

2019 m. Sąjungos vyno rinka patyrė sunkumų, o vyno atsargos yra didžiausios nuo 2009 m. Šiuos pokyčius visų pirma lėmė rekordinis 2018 m. derlius ir mažėjantis vyno vartojimas Sąjungoje. Vynų, kuriems taikomi JAV nustatyti importo muitai, nepardavus už Sąjungos ribų esančiose eksporto rinkose, padėtis Sąjungos rinkoje taps dar labiau įtempta ir sudėtingesnė. Be to, įtemptą padėtį dar labiau apsunkina importo muitų tarifų taikymo laikotarpis. Tarifai pradėti taikyti nuo 2019 m. spalio 18 d., t. y. 2019 m. vyno derliaus nuėmimo bei gamybos metų viduryje ir prieš pat metų pabaigos švenčių sezoną; tai yra du Sąjungos vyno sektoriui svarbiausi pardavimo laikotarpiai per metus. Susidarius tokioms aplinkybėms būtina nedelsiant imtis priemonių padėčiai ištaisyti;

(6)

iš visų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 43 straipsnyje nustatytų paramos vyno sektoriui priemonių tik to reglamento 45 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta pardavimo skatinimo priemonė yra tiesiogiai skirta Sąjungos vynų pardavimui trečiosiose šalyse skatinti, siekiant didinti jų konkurencingumą. Bėgant metams pardavimo skatinimo priemonė pasirodė esanti labai veiksminga siekiant įsitvirtinti trečiųjų šalių rinkose ir jas konsoliduoti. Paaiškėjo, kad tai veiksmingiausia Sąjungos vynų rėmimo trečiųjų šalių rinkose priemonė, kuria gerinama vynų reputacija ir didinamas informuotumas apie jų kokybę. Tarptautinė vyno rinka yra pasaulinė rinka, todėl bet kuri Sąjungos vyno pardavimo skatinimo veikla trečiųjų šalių rinkose yra naudinga visiems Sąjungos vynams. Ji suteikia galimybių veiklos vykdytojams vėliau pateikti atitinkamai rinkai kitų Sąjungos vynų. Atskiros pardavimo skatinimo priemonės padeda didinti pardavimą, nes apima visą vyno asortimentą arba visą vynininkystės regioną, o ne kurį nors atskirą vyno prekės ženklą ar rūšį. Todėl labai svarbu pradėti, tęsti ir intensyvinti pardavimo skatinimo veiklą visose rinkose, siekiant rasti vyno, kuris nebus parduotas JAV rinkoje, pardavimo rinkų, apsaugoti Sąjungos vynų reputaciją tose kitose rinkose ir kovoti su spaudimu mažinti kainas;

(7)

taigi, siekiant veiklos vykdytojams padėti reaguoti į išskirtines viso pasaulio eksporto rinkose dėl JAV nustatyto importo muito režimo susidariusias aplinkybes ir ištaisyti šią nenuspėjamą ir nesaugią padėtį, tikslinga leisti lanksčiau įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 45 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą pardavimo skatinimo priemonę ir nukrypti nuo kai kurių Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 (2) nuostatų;

(8)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 41 straipsnio 5 dalyje nurodyti taikomų paramos programų pakeitimai teikiami ne dažniau kaip du kartus per finansinius metus. Siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms greitai pritaikyti savo nacionalines paramos programas ir užtikrinti teisinį tų pakeitimų taikymo tikrumą, tikslinga leisti tokius pakeitimus teikti dažniau kaip du kartus per finansinius metus. Valstybės narės turėtų turėti galimybę skubiai reaguoti į šias išskirtines aplinkybes ir teikti pardavimo skatinimo priemonės pakeitimus, kai tik mano esant reikalinga. Toks lankstumas leistų valstybėms narėms optimizuoti jau taikomas priemones, skelbti daugiau kvietimų teikti paraiškas ir dažniau koreguoti priemones, atsižvelgiant į padėtį rinkoje. Be to, valstybės narės, neįtraukusios pardavimo skatinimo priemonės į savo nacionalinę paramos programą, galėtų tai padaryti kai tik įsigalios šis reglamentas, nelaukdamos kito pakeitimų pateikimo termino. Taip padidinus pardavimo skatinimo priemonės lankstumą, veiklos vykdytojams, įskaitant naujus veiklos vykdytojus, būtų suteikta daugiau galimybių teikti paraiškas dėl paramos pardavimo skatinimo veiksmams. Tuo siekiama paremti vyno sektorių ir užtikrinti lankstumą, kurio reikia ieškant kitų nei JAV tarptautinių pardavimo rinkų;

(9)

todėl būtina nukrypti nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1150 2 straipsnio 1 dalies;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/47 (3) priimtas po labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkių Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos ūkiuose, kuriuose laikomi naminiai paukščiai, toms valstybėms narėms pagal Tarybos direktyvą 2005/94/EB nustačius apsaugos ir priežiūros zonas (4);

(2)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/47 nustatyta, kad apsaugos ir priežiūros zonos, kurias į to įgyvendinimo sprendimo priedą įtrauktos valstybės narės nustatė pagal Direktyvą 2005/94/EB, turi apimti bent tas teritorijas, kurios tame priede yra nurodytos kaip apsaugos ir priežiūros zonos;

(3)

Įgyvendinimo sprendimo 2020/47 priedas neseniai iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/114 (5) po labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkių Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Rumunijoje; į juos reikėjo atsižvelgti tame priede;

(4)

po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/114 priėmimo dienos Lenkija pranešė Komisijai apie kitus labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkius ūkiuose, kuriuose laikomi naminiai paukščiai, Šamotulų, Ostruvo ir Ylavos apskrityse;

(5)

be to, Slovakija pranešė Komisijai apie dar vieną labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkį viename Čadcos regione esančiame ūkyje, kuriame laikomi naminiai paukščiai;

(6)

tie nauji protrūkiai Lenkijoje ir Slovakijoje nustatyti už Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/47 priede išvardytų teritorijų ribų, o minėtų valstybių narių kompetentingos institucijos ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB būtinų priemonių, be kita ko, aplink šių naujų protrūkių vietas nustatydamos apsaugos ir priežiūros zonas;

(7)

Komisija išnagrinėjo priemones, kurių Lenkija ir Slovakija ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB, ir įsitikino, kad tų valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų ribos yra pakankamai toli nuo visų ūkių, kuriuose patvirtinti labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkiai;

(8)

siekiant išvengti nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų prekybos kliūčių, būtina bendradarbiaujant su Lenkija ir Slovakija skubiai Sąjungos lygmeniu apibrėžti šiose valstybėse narėse pagal Direktyvą 2005/94/EB nustatytas naujas apsaugos ir priežiūros zonas. Todėl į Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/47 priedą įtrauktos Lenkijos ir Slovakijos apsaugos ir priežiūros zonos turėtų būti iš dalies pakeistos;

(9)

taigi, Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/47 priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atnaujintas Sąjungos lygmeniu nustatomas skirstymas į regionus ir įtrauktos Lenkijos ir Slovakijos pagal Direktyvą 2005/94/EB nustatytos naujos apsaugos ir priežiūros zonos bei jose taikytinų apribojimų trukmė;

(10)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/47 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę padėtį Sąjungoje dėl labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad šiuo sprendimu padaryti Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/47 priedo pakeitimai įsigaliotų kuo greičiau;

(12)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,