(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui sustabdyti laimikio, sužvejoto vykdant Sąjungos žvejybą, išmetimą į jūrą, nustatant įpareigojimą iškrauti rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, individų laimikį, o vykdant žvejybą Viduržemio jūroje – ir rūšių, kurioms taikomi mažiausi dydžiai, individų laimikį;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies d punktą demersinei žvejybai Viduržemio jūroje įpareigojimas iškrauti rūšių, pagal kurias apibrėžiama žvejybos rūšis, individų laimikį pradedamas taikyti ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d., o visų kitų rūšių individų laimikį – ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d.;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalimi Komisija įgaliojama remiantis bendromis rekomendacijomis, kurias, pasikonsultavusios su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis, parengia valstybės narės, deleguotaisiais aktais priimti išmetimo į jūrą mažinimo planus, taikomus ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, kuris gali būti pratęstas iš viso dar trejais metais. Į išmetimo į jūrą mažinimo planus gali būti įtrauktos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose nurodytos specifikacijos ir, be kita ko, nustatyti mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 15a straipsniu ir Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 2 dalimi Komisija įgaliojama priimant išmetimo į jūrą mažinimo planus nustatyti rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą. Remiantis minėtais straipsniais, nustatant mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius prireikus galima nukrypti nuo minėto reglamento III priede nustatytų dydžių ir, įsigaliojus Reglamento (ES) 2019/1241 32 straipsniui, nuo dydžių, nustatytų Reglamento (ES) 2019/1241 IX priede;

(5)

remiantis Italijos pateikta rekomendacija, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/2376 (4) nustatytas Italijos teritoriniuose vandenyse žvejojamų venerų (Venus spp.) išmetimo į jūrą mažinimo planas, taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

(6)

pasikonsultavusi su Viduržemio jūros patariamąja taryba (angl. MEDAC), Italija – vienintelė valstybė narė, turinti venerų (Venus spp.) žvejybos GFCM reguliuojamų 9, 10, 17 ir 18 geografinių parajonių Italijos teritoriniuose vandenyse tiesioginių valdymo interesų, – pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnyje nustatytą procedūrą pateikė Komisijai naują bendrą rekomendaciją dėl venerų (Venus spp.) išteklių išmetimo į jūrą mažinimo plano;

(7)

Italijos pateiktą naują bendrą rekomendaciją 2019 m. liepos 1–5 d. plenarinėje sesijoje (5) peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK);

(8)

naujoje bendroje rekomendacijoje siūloma veneroms (Venus spp.), sužvejotoms hidraulinėmis dragomis GFCM reguliuojamų 9, 10, 17 ir 18 geografinių parajonių Italijos teritoriniuose vandenyse, taikyti dideliu išgyvenamumu grindžiamą išimtį. Siekdama įrodyti aukštą taip sužvejotų ir į jūrą išmestų venerų (Venus spp.) išgyvenamumo lygį, valstybė narė pateikė mokslinių įrodymų ir perdavė mokslinę stebėsenos programą. Įrodymai buvo pateikti ŽMTEK, o šis padarė išvadą, kad numanomas išgyvenamumo po išmetimo į jūrą lygis yra didelis. ŽMTEK padarė dar vieną išvadą, kad įgyvendinant siūlomą mokslinę stebėsenos programą turėtų būti gauta patikimų duomenų ir informacijos, kurie leis įvertinti išmetimo į jūrą mažinimo plano poveikį. Atsižvelgiant į šį vertinimą, tikslinga minėtą išimtį įtraukti į šį reglamentą ir nustatyti, kad ji taikoma trejų metų laikotarpį;

(9)

naujoje bendroje rekomendacijoje taip pat siūloma, kad nukrypstant nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priedo, veneroms (Venus spp.) toliau turėtų būti taikomas Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2376 nustatytas sumažintas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis. ŽMTEK pažymėjo, kad sumažintas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis vis dar yra didesnis už pirmosios brandos gyvūnų dydį ir kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio sumažinimas turėjo neigiamą poveikį ištekliams. ŽMTEK padarė išvadą, kad siūlymas toliau taikyti sumažintą mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį atrodo pagrįstas. Tačiau ŽMTEK taip pat nusprendė, kad negalima visapusiškai įvertinti ankstesnio ir numatomo poveikio, kurį sumažintas mažiausias dydis gali turėti naudojimo lygiui ir išteklių biomasei. Todėl minėtam poveikiui nustatyti reikėtų papildomų tyrimų ir duomenų. Reglamentas (ES) 2019/1241, kurio IX priede nustatomos Viduržemio jūrai skirtos regioninės techninės priemonės, įsigaliojo tik 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir jame pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su deleguotųjų aktų, kuriais tokios regioninės techninės priemonės iš dalies keičiamos, priėmimo procedūra nenustatyta. Bendrą rekomendaciją Italija pateikė, o ŽMTEK įvertino prieš įsigaliojant Reglamentui (ES) 2019/1241, todėl joje nuorodų į Reglamentą (ES) 2019/1241 nepateikta. Kita vertus, atsižvelgdama į šias išskirtines aplinkybes, Komisija mano, kad remiantis jos šiame etape turima bendroje rekomendacijoje pateikta informacija ir ŽMTEK vertinimu neatrodo, kad iš kurio nors elemento būtų galima spręsti, jog siūlomas sumažintas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis neatitiktų Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnyje nustatytų techninėms priemonėms keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į minėtas išvadas, tikslinga prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą leisti taikyti tik vienus metus;

(10)

bendroje rekomendacijoje siūlomos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 3 dalį;

(11)

siekdama užtikrinti tinkamą įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo kontrolę, valstybė narė turėtų sudaryti laivų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą;

(12)

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį atitinkamai su žvejyba susijusiai Sąjungos laivų ekonominei veiklai ir žvejybos sezono planavimui, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai bus paskelbtas;

(13)

jis turėtų būti taikomas trejus metus nuo 2020 m. sausio 1 d. Sumažintas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis venerų (Venus spp.) dydis, lygus 22 mm, turėtų būti taikomas ribotą vienų metų laikotarpį,

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui sustabdyti laimikio, sužvejoto vykdant Sąjungos žvejybą, išmetimą į jūrą, nustatant įpareigojimą iškrauti rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, individų laimikį, o vykdant žvejybą Viduržemio jūroje – ir rūšių, kurioms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2019/1241 (2) IX priede nustatyti mažiausi dydžiai, individų laimikį;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies d punktą demersinei žvejybai Viduržemio jūroje įpareigojimas iškrauti rūšių, pagal kurias apibrėžiama žvejybos rūšis, individų laimikį pradedamas taikyti ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d., o visų kitų rūšių individų laimikį – ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d.;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 (3) nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas. Prancūzija, Italija ir Ispanija pateikė bendrą rekomendaciją, kurioje prašoma leisti taikyti de minimis išimtį dugniniais tralais sužvejotam laimikiui. Tačiau šis prašymas bendrai taikomas visai trylikos rūšių grupei, iš kurios į daugiamečio plano taikymo sritį patenka tik viena rūšis. Bendroje rekomendacijoje taip pat prašoma leisti taikyti išimtį pelaginių žuvų priegaudai, sužvejotai dugniniais tralais. Tačiau šis prašymas taikomas žvejybai, kurios metu žvejojami ne tik į daugiametį planą įtraukti, bet ir kiti demersiniai ištekliai;

(4)

iki šiol daugiamečių planų, susijusių su Adrijos jūra ir pietrytine Viduržemio jūros dalimi, nebuvo priimta;

(5)

siekiant įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalimi Komisija įgaliojama remiantis bendromis rekomendacijomis, kurias, pasikonsultavusios su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis, parengia valstybės narės, deleguotaisiais aktais priimti išmetimo į jūrą mažinimo planus, taikomus ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, kuris gali būti pratęstas iš viso dar trejais metais;

(6)

remiantis trimis bendromis rekomendacijomis, kurias 2016 m. Komisijai pateikė kelios tiesioginių valdymo interesų Viduržemio jūroje turinčios valstybės narės (Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Malta ir Slovėnija), Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/86 (4) nustatytas išmetimo į jūrą mažinimo planas, 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. taikytinas tam tikrai demersinei žvejybai Viduržemio jūroje. Šios trys bendros rekomendacijos pateiktos atitinkamai dėl vakarinės Viduržemio jūros dalies, Adrijos jūros ir pietrytinės Viduržemio jūros dalies;

(7)

remiantis bendromis rekomendacijomis dėl vakarinės Viduržemio jūros dalies, Adrijos jūros ir pietrytinės Viduržemio jūros dalies, kurias pateikė atitinkamos tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės, Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/86 iš dalies pakeistas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/153 (5) ir Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/2036 (6);

(8)

pasikonsultavusios regioninėje aukšto lygio grupėje Pescamed, Prancūzija, Italija ir Ispanija 2019 m. gegužės mėn. Komisijai pateikė bendrą rekomendaciją dėl demersinei žvejybai vakarinėje Viduržemio jūros dalyje skirto išmetimo į jūrą mažinimo plano;

(9)

pasikonsultavę regioninėje aukšto lygio grupėje Sudestmed, Kipras, Graikija, Italija ir Malta 2019 m. gegužės mėn. Komisijai pateikė bendrą rekomendaciją dėl demersinei žvejybai pietrytinėje Viduržemio jūros dalyje skirto išmetimo į jūrą mažinimo plano;

(10)

pasikonsultavusios regioninėje aukšto lygio grupėje Adriatica, Kroatija, Italija ir Slovėnija 2019 m. gegužės mėn. Komisijai pateikė bendrą rekomendaciją dėl demersinei žvejybai Adrijos jūroje skirto išmetimo į jūrą mažinimo plano.

(11)

šias tris bendras rekomendacijas 2019 m. liepos 1–5 d. vykusioje vasaros plenarinėje sesijoje įvertino Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) (7);

(12)

2019 m. liepos mėn. trys valstybių narių aukšto lygio grupės pateikė atnaujintas bendras rekomendacijas, kurios buvo suderintos su mokslinėmis rekomendacijomis;

(13)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį Komisija atsižvelgė tiek į ŽMTEK vertinimą, tiek į poreikį, kad valstybės narės užtikrintų visapusišką įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą;

(14)

atnaujintoje bendroje rekomendacijoje dėl vakarinės Viduržemio jūros dalies siūloma, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies b punkte, išgyvenamumu grindžiamą išimtį raudonpelekiams pagelams (Pagellus bogaraveo), sužvejotiems žvejybos įrankiais su kabliukais ir ūdomis (LHP, LHM, LLS, LLD, LL, LTL, LX), taikyti iki 2021 m. gruodžio 31 d. ŽMTEK nuomone, 2018 m. buvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių šią išimtį. 2019 m. pateiktais duomenimis šis prašymas dar tvirčiau pagrindžiamas. Todėl šios išimties taikymą reikėtų pratęsti iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

(15)

visose trijose atnaujintose bendrose rekomendacijose siūloma išgyvenamumu grindžiamą išimtį europiniams omarams (Homarus gammarus) ir paprastiesiems langustams (Palinuridae), sužvejotiems tinklais (GNS, GN, GND, GNC, GTN, GTR, GEN) ir bučiais bei gaudyklėmis (FPO, FIX) vakarinėje Viduržemio jūros dalyje, Adrijos jūroje ir pietrytinėje Viduržemio jūros dalyje taikyti iki 2021 m. gruodžio 31 d. ŽMTEK nuomone, papildomų įrodymų pateikimo metodas buvo patikimas ir išgyvenimo rodiklis yra aukštas (64 %). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šių išimčių taikymą reikėtų pratęsti iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

(16)

atnaujintoje bendroje rekomendacijoje dėl vakarų Viduržemio jūros siūloma, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies c punkte, de minimis išimtį taikyti paprastiesiems vilkešeriams (Dicentrarchus labrax), mažiesiems sargams (Diplodus annularis), dryžiesiems dančiukams (Diplodus puntazzo), baltiesiems sargams (Diplodus sargus), snapasnukiams sargams (Diplodus vulgaris), gruperiams meroms (Epinephelus spp.), atlantiniams dumblarausiams karosams (Lithognathus mormyrus), sidabriniams pagelams (Pagellus acarne), raudonpelekiams pagelams (Pagellus bogaraveo), raudoniesiems pagelams (Pagellus erythrinus), paprastiesiems pagrams (Pagrus pagrus), amerikinėms rudosioms černoms (Polyprion americanus), europiniams jūrų liežuviams (Solea solea), auksaspalvėms doradoms (Sparus aurata) ir ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris): ne daugiau kaip 5 % bendro metinio laivų, naudojančių dugninius tralus (OTB, OTT, PTB, TBN, TBS, TB, OT, PT, TX), sužvejoto tų rūšių individų laimikio 2020 ir 2021 m.; ne daugiau kaip 3 % bendro metinio laivų, naudojančių žiauninius ir sieninius tinklus (GNS, GN, GND, GNC, GTN, GTR, GEN), sužvejoto tų rūšių, išskyrus ilganoses rausvąsias krevetes, individų laimikio 2020 ir 2021 m.; ir ne daugiau kaip 1 % bendro metinio laivų, naudojančių žvejybos įrankius su kabliukais ir ūdas (LHP, LHM, LLS, LLD, LL, LTL, LX), sužvejoto tų rūšių, išskyrus raudonpelekius pagelus ir ilganoses rausvąsias krevetes, individų laimikio 2020 ir 2021 m. ŽMTEK nuomone, pateikta įrodymų, kad dėl laimikiui tvarkyti ir rūšiuoti laive papildomai sugaišto laiko padidėja išlaidos. ŽMTEK taip pat pažymėjo, kad yra įrodymų dėl nepageidaujamo laimikio tvarkymo krante išlaidų, patiriamų dėl to, kad toks tvarkymas Viduržemio jūros regione sudėtingas, nes laivyną daugiausia sudaro maži laivai, iškraunantys savo laimikį įvairiuose pakrantėje išsibarsčiusiuose uostuose. Remdamasis įrodymais ŽMTEK padarė išvadą, kad dėl nedidelio iškraunamo kiekio ir labai didelio iškrovimo vietų skaičiaus net ir tuo atveju, kai iškrautas nepageidaujamas laimikis galėtų būti parduotas, jo surinkimo išlaidos būtų neproporcingos;

(17)

atnaujintoje bendroje rekomendacijoje dėl Adrijos jūros siūloma de minimis išimtį taikyti paprastiesiems vilkešeriams (Dicentrarchus labrax), mažiesiems sargams (Diplodus annularis), dryžiesiems dančiukams (Diplodus puntazzo), baltiesiems sargams (Diplodus sargus), snapasnukiams sargams (Diplodus vulgaris), gruperiams meroms (Epinephelus spp.), atlantiniams dumblarausiams karosams (Lithognathus mormyrus), sidabriniams pagelams (Pagellus acarne), raudonpelekiams pagelams (Pagellus bogaraveo), raudoniesiems pagelams (Pagellus erythrinus), paprastiesiems pagrams (Pagrus pagrus), amerikinėms rudosioms černoms (Polyprion americanus), auksaspalvėms doradoms (Sparus aurata) ir ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris): ne daugiau kaip 5 % bendro metinio laivų, naudojančių dugninius tralus (OTB, OTT, PTB, TBN, TBS, TB, OT, PT, TX), sužvejoto tų rūšių individų laimikio 2020 ir 2021 m.; ne daugiau kaip 3 % bendro metinio laivų, naudojančių žiauninius ir sieninius tinklus (GNS, GN, GND, GNC, GTN, GTR, GEN), sužvejoto tų rūšių, išskyrus ilganoses rausvąsias krevetes, bet įskaitant europinius jūrų liežuvius, individų laimikio 2020 ir 2021 m.; ir ne daugiau kaip 1 % bendro metinio laivų, naudojančių žvejybos įrankius su kabliukais ir ūdas (LHP, LHM, LLS, LLD, LL, LTL, LX), sužvejoto tų rūšių, išskyrus raudonpelekius pagelus ir ilganoses rausvąsias krevetes, bet įskaitant europinius jūrų liežuvius, individų laimikio 2020 ir 2021 m. ŽMTEK nuomone, pateikta įrodymų, kad dėl laimikiui tvarkyti ir rūšiuoti laive papildomai sugaišto laiko padidėja išlaidos. ŽMTEK taip pat pažymėjo, kad yra įrodymų dėl nepageidaujamo laimikio tvarkymo krante išlaidų, patiriamų dėl to, kad toks tvarkymas Viduržemio jūros regione sudėtingas, nes laivyną daugiausia sudaro maži laivai, iškraunantys savo laimikį įvairiuose pakrantėje išsibarsčiusiuose uostuose. Remdamasis įrodymais ŽMTEK padarė išvadą, kad dėl nedidelio iškraunamo kiekio ir labai didelio iškrovimo vietų skaičiaus net ir tuo atveju, kai iškrautas nepageidaujamas laimikis galėtų būti parduotas, jo surinkimo išlaidos būtų neproporcingos;

(18)

atnaujintoje bendroje rekomendacijoje dėl pietrynės Viduržemio jūros dalies siūloma de minimis išimtį taikyti paprastiesiems vilkešeriams (Dicentrarchus labrax), mažiesiems sargams (Diplodus annularis), dryžiesiems dančiukams (Diplodus puntazzo), baltiesiems sargams (Diplodus sargus), snapasnukiams sargams (Diplodus vulgaris), gruperiams meroms (Epinephelus spp.), atlantiniams dumblarausiams karosams (Lithognathus mormyrus), sidabriniams pagelams (Pagellus acarne), raudonpelekiams pagelams (Pagellus bogaraveo), raudoniesiems pagelams (Pagellus erythrinus), paprastiesiems pagrams (Pagrus pagrus), amerikinėms rudosioms černoms (Polyprion americanus), europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) ir auksaspalvėms doradoms (Sparus aurata): ne daugiau kaip 5 % bendro metinio laivų, naudojančių dugninius tralus (OTB, OTT, PTB, TBN, TBS, TB, OT, PT, TX), sužvejoto tų rūšių individų laimikio 2020 ir 2021 m; ne daugiau kaip 3 % bendro metinio laivų, naudojančių žiauninius ir sieninius tinklus (GNS, GN, GND, GNC, GTN, GTR, GEN), sužvejoto tų rūšių individų laimikio 2020 ir 2021 m.; ir ne daugiau kaip 1 % bendro metinio laivų, naudojančių žvejybos įrankius su kabliukais ir ūdas (LHP, LHM, LLS, LLD, LL, LTL, LX), sužvejoto tų rūšių, išskyrus raudonpelekius pagelus, bet įskaitant europines paprastąsias jūrines lydekas, individų laimikio 2020 ir 2021 m. ŽMTEK nuomone, pateikta įrodymų, kad dėl laimikiui tvarkyti ir rūšiuoti laive papildomai sugaišto laiko padidėja išlaidos. ŽMTEK taip pat pažymėjo, kad yra įrodymų dėl nepageidaujamo laimikio tvarkymo krante išlaidų, patiriamų dėl to, kad toks tvarkymas Viduržemio jūros regione sudėtingas, nes laivyną daugiausia sudaro maži laivai, iškraunantys savo laimikį įvairiuose pakrantėje išsibarsčiusiuose uostuose. Remdamasis įrodymais ŽMTEK padarė išvadą, kad dėl nedidelio iškraunamo kiekio ir labai didelio iškrovimo vietų skaičiaus net ir tuo atveju, kai iškrautas nepageidaujamas laimikis galėtų būti parduotas, jo surinkimo išlaidos būtų neproporcingos;

(19)

ŽMTEK taip pat pažymėjo, kad 16, 17 ir 18 konstatuojamosiose dalyse minėtos išimtys apima plačią rūšių grupę, kuriai taikomos įvairūs žuvų išmetimo į jūrą limitai, tačiau, jo nuomone, toks platus taikymas, atsižvelgiant į atitinkamos žvejybos sudėtingumą, yra pagrįstas. Galiausiai, ŽMTEK manymu, taikant individualias de minimis išimtis vienai rūšiai greičiausiai atsiras daug atskirų išimčių, kurias bus taip pat sunku kontroliuoti. Siūlomos išimtys taikomos rūšių grupėms, apimančioms likusias rūšis, kurioms taikomi Reglamento (ES) 2019/1241 IX priede nustatyti mažiausi dydžiai ir kurioms šiuo metu netaikomi laimikio limitai, todėl netaikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 ir 9 dalys. Be to, tų rūšių individai sužvejojami vienu metu ir labai įvairiais kiekiais, todėl sunku taikyti vienam ištekliui skirtą metodą. Dar daugiau – tų rūšių individus sužvejoja nedideli žvejybos laivai, kurie juos iškrauna įvairiuose skirtinguose iškrovimo punktuose, išsibarsčiusiuose visoje pakrantėje;

(20)

visose trijose atnaujintose bendrose rekomendacijose siūloma de minimis išimtį taikyti europiniams ančiuviams (Engraulis encrasicolus), europinėms sardinėms (Sardina pilchardus), paprastosioms skumbrėms (Scomber spp.) ir paprastosioms stauridėms (Trachurus spp.) – ne daugiau kaip 5 % bendros metinės laivų, naudojančių dugninius tralus (OTB, OTT, PTB, TBN, TBS, TB, OT, PT, TX), vakarinėje Viduržemio jūros dalyje, Adrijos jūroje ir pietrytinėje Viduržemio jūros dalyje sužvejotos tų rūšių individų priegaudos 2020 ir 2021 m. ŽMTEK nuomone, pateikta įrodymų, kad dėl laimikiui tvarkyti ir rūšiuoti laive papildomai sugaišto laiko padidėja išlaidos. ŽMTEK taip pat pažymėjo, kad yra įrodymų dėl nepageidaujamo laimikio tvarkymo krante išlaidų, patiriamų dėl to, kad toks tvarkymas Viduržemio jūros regione sudėtingas. Remdamasis įrodymais ŽMTEK padarė išvadą, kad dėl nedidelio iškraunamo kiekio ir labai didelio iškrovimo vietų skaičiaus net ir tuo atveju, kai iškrautas nepageidaujamas laimikis galėtų būti parduotas, jo surinkimo išlaidos būtų neproporcingos;

(21)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tikslinga 16, 17, 18 ir 20 konstatuojamosiose dalyse nurodytas de minimis išimtis taikyti iki 2021 m. gruodžio 31 d. laikantis bendrose rekomendacijose siūlomų procentinių dydžių ir neviršijant pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalį leidžiamų lygių;

(22)

galiausiai, atnaujintoje bendroje rekomendacijoje dėl pietrytinės Viduržemio jūros dalies, siūloma išplėsti išmetimo į jūrą mažinimo plano geografinę taikymo sritį, kad ji apimtų 14, 21, 24, 26 ir 27 geografinius parajonius. ŽMTEK paminėjo šį pasiūlymą, tačiau nepateikė jokių kitų pastabų. Išplėtus taikymo sritį, kad ji apimtų visą pietrytinės Viduržemio jūros dalies baseiną, padidės nuoseklumas ir bus galima geriau įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį. Todėl toks geografinės taikymo srities išplėtimas atrodo tinkamas;

(23)

valstybės narės atnaujino įsipareigojimą didinti žvejybos įrankių selektyvumą remiantis dabartinių mokslinių tyrimų programų rezultatais, kad būtų galima sumažinti ir apriboti nepageidaujamą laimikį, visų pirma laimikį, kurį sudaro mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiantys individai;

(24)

be to, siekdamos sumažinti žuvų jauniklių mirtingumą, valstybės narės įsipareigoja nustatyti daugiau jauniklių augimo vietų;

(25)

atitinkamos valstybės narės, vadovaudamosi bendra rekomendacija dėl vakarinės Viduržemio jūros dalies, skatina naudoti tralo maišą arba pailginamąją dalį iš tinklinio audinio T90, kurio akių dydis – 50 mm, ir toliau taikyti bandomuosius tikralaikius žvejybos draudimus;

(26)

atnaujintose bendrose rekomendacijose siūlomos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalį bei 5 dalies c punktą ir 18 straipsnio 3 dalį, todėl jas galima įtraukti į Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/86 nustatytą išmetimo į jūrą mažinimo planą;

(27)

smulkiųjų pelaginių žuvų, sužvejojamų vykdant tikslinę jų žvejybą, rūšims taikytinos de minimis išimtys nustatytos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/161 (8). Smulkiųjų pelaginių žuvų, sužvejojamų vykdant demersinę žvejybą, rūšims taikytinos de minimis išimtys turėtų būti įtrauktos į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/86;

(28)

todėl Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/86 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(29)

šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį Sąjungos laivų žvejybos sezono planavimui ir atitinkamai ekonominei veiklai, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Jis turėtų būti taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.,

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Prancūzijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Olives noires de la Vallée des Baux-de-Provence“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/1999 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,