PRIEDAS

PRIEDAS

Kokybės kriterijai ir statistinės sąvokos

Kokybės ataskaitoje turėtų būti pateikiami su kokybe susiję duomenys ir metaduomenys, laikantis toliau nustatytų kokybės kriterijų ir statistinių sąvokų.

Jei tam tikra statistinė sąvoka nėra svarbi statistiniam veiksmui, ji turėtų likti kokybės ataskaitoje su prierašu „Netaikoma“.

1.   KONTAKTINĖ INFORMACIJA

Asmeniniai ar organizaciniai kontaktiniai centrai su duomenimis ar metaduomenimis susijusiais klausimais, įskaitant išsamią kontaktinę informaciją.

2.   STATISTINIS PATEIKIMAS

Skleidžiamų duomenų, kurie gali būti pateikiami naudotojams kaip lentelės, grafikai ar žemėlapiai, aprašymas.

2.1.   Duomenų aprašymas

Pagrindinių duomenų rinkinio charakteristikų aprašymas.

2.2.   Klasifikavimo sistemos

Kai taikoma, duomenims taikytų klasifikatorių ir skirstymo principų sąrašas ir bet kokie nukrypimai nuo Europos statistikos standartų ar tarptautinių standartų.

2.3.   Sektorių aprėptis

Pagrindinių duomenų rinkinio aprėpiamų temų aprašymas.

2.4.   Statistinės sąvokos ir apibrėžtys, įskaitant ataskaitinį laikotarpį

Visų kintamųjų, kurie nukrypsta nuo standartinių apibrėžčių, sąrašas, nurodant taikytas nacionalines sąvokas ir bet kokius skirtumus tarp nacionalinių sąvokų ir atitinkamų renkamų duomenų.

2.5.   Statistiniai vienetai

Tyrimo vienetų aprašymas.

2.6.   Statistinė visuma

Tikslinės (-ių) statistinės (-ų) visumos (-ų), su kuria (-iomis) siejamas duomenų rinkinys, t. y. visumos, kurios informacija turi būti renkama, aprašymas.

2.6.1.   Neįtraukta (-os) visuma (-os)

Informacija apie bet kokias visumos grupes, neįtrauktas renkant duomenis (pvz., benamiai ar specialiose įstaigose gyvenantys asmenys), įskaitant šių grupių aprašymą ir geriausią įmanomą kiekybinį įvertį.

2.7.   Tiriamoji teritorija

Geografinės teritorijos, su kuria siejamas tiriamas statistinis reiškinys, aprašymas: tiriamoji teritorija ir neįtrauktų regionų sąrašas.

2.8.   Laiko aprėptis

Laikotarpiai ar laiko momentai, su kuriais siejamas stebėjimas.

3.   STATISTINIS APDOROJIMAS

Veiksmai, kurie vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis atliekami su duomenimis, siekiant gauti naujos informacijos.

3.1.   Pirminiai duomenys

Neapdorotų statistinių duomenų šaltinių aprašymas (pvz., apklausos, administraciniai duomenys ar bet kokie kiti šaltiniai). Jei naudojami administraciniai registrai, jie turėtų būti aiškiai aprašyti (šaltinis, pagrindinis tikslas, galimi trūkumai ir kt.).

3.1.1.   Imčių sąrašai

Imčių sąrašams gauti arba parengti taikytų metodų aprašymas.

3.1.2.   Imčių planai

Šių aspektų aprašymas:

—	imties plano rūšis (ar taikyti sluoksniai, keli etapai, klasteriai, vieno ar dviejų etapų),

—	skirstymo į sluoksnius ir sluoksnių dalis kriterijai,

—	imties dydis.

3.2.   Duomenų rinkimo dažnumas

Informacija apie duomenų rinkinio rinkimo dažnumą.

3.3.   Duomenų rinkimas

Duomenų rinkimo metodų aprašymas (CAPI, CAWI, CATI ir pan.). Turėtų būti pridėta duomenims rinkti naudota nacionalinė anketa ir jos vertimas į anglų kalbą.

3.4.   Duomenų patvirtinimas

Pirminių duomenų ir rezultatų tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų aprašymas, įskaitant paaiškinimą, kaip stebimi ir naudojami šių procesų rezultatai.

3.5.   Duomenų kompiliavimas

Duomenų kompiliavimo aprašymas (pvz., duomenų redagavimas, trūkstamų reikšmių priskyrimas, svorių taikymas, koregavimas dėl neatsakymo, kalibravimas, taikytas modelis ir pan.). Reikėtų atskirai aprašyti kiekvieną svorių taikymo etapą: imties plano svorių apskaičiavimas; koregavimas dėl neatsakymo (kaip taisytas imties plano svoris, atsižvelgiant į atsakymo lygio skirtumus); kalibravimas (koregavimo mastas ir kintamieji; taikytas metodas); galutinių svorių apskaičiavimas.

4.   KOKYBĖS VALDYMAS

Organizacijoje taikomos sistemos ir struktūros, skirtos statistinių produktų ir procesų kokybei valdyti.

4.1.   Kokybės užtikrinimas

Organizacijoje taikomos kokybės užtikrinimo sistemos ir (arba) kokybės valdymo sistemos (pvz., EFQM, ISO 9000) aprašymas.

4.2.   Kokybės vertinimas

Bendros statistinių rezultatų kokybės aprašymas, kuriame apibendrinami pagrindiniai privalumai ir bet kokie kokybės trūkumai, pastebėti taikant standartinius kokybės kriterijus: reikalingumo, tikslumo, patikimumo, savalaikiškumo, punktualumo, palyginamumo ir suderinamumo. Galima paminėti skirtingų kokybės aspektų derinimo kompromisus ir bet kokius numatomus taikyti kokybės gerinimo būdus.

5.   REIKALINGUMAS

5.1.   Naudotojų poreikiai

Informacija (jei yra) apie (naujus) naudotojų poreikius, susijusius su surinktais duomenimis.

5.2.   Naudotojų pasitenkinimas

Informacija (jei yra) apie duomenų naudotojų pasitenkinimo surinktais ir pateiktais duomenimis lygį.

5.3.   Išsamumas

Neatitikties, susijusios su neperduotais kintamaisiais, aprašymas.

6.   TIKSLUMAS IR PATIKIMUMAS

6.1.   Bendras tikslumas

Įvairių tikslumo vertinimo elementų, susijusių su tam tikru duomenų rinkiniu arba sritimi, santrauka:

—	atsitiktinių ir sisteminių klaidų statistiniuose rezultatuose pagrindinių šaltinių aprašymas ir visų klaidų vertinimo santrauka, visų pirma skiriant dėmesio poveikiui pagrindiniams įverčiams,

—	jei taikoma, duomenų tikslinimo aspektai.

6.2.   Imties paklaidos

—	Įverčių tikslumo apskaičiavimo metodikos aprašymas.

—	Įverčių tikslumo užtikrinimo priemonės pagal atskirų duomenų rinkinių technines specifikacijas.

—	Reglamento (ES) 2019/1700 II priede nurodytų pagrindinių rodiklių standartinės paklaidos nacionaliniu ir, kai reikalaujama, regionų (NUTS 2) lygmenimis.

6.3.   Su imtimi nesusijusios paklaidos

6.3.1.   Aprėpties paklaidos

Sąrašo visumos ir tikslinės visumos skirtumų aprašymas.

—	Sąrašo atnaujinimo dažnumas ir laikas.

—	Paklaidos dėl imties sąrašo ir tikslinės visumos bei jos grupių neatitikimų (pernelyg plati aprėptis, nepakankamai plati aprėptis, klaidingas klasifikavimas).

6.3.2.   Matavimo paklaidos

Renkant duomenis atsirandančių paklaidų, dėl kurių įrašytos kintamųjų vertės skiriasi nuo tikrųjų verčių, aprašymas.

—	Anketos rengimo ir bandymo veiksmų aprašymas (įskaitant skirtus išvengti paklaidų, susijusių su tuo, kad duomenys renkami keliais būdais ir (arba) iš kelių šaltinių).

—	Klausėjų mokymų aprašymas.

—	Atstovų apklausų lygis.

6.3.3.   Neatsakymo paklaidos

Aprašoma:

—	neatsakiusių respondentų turimos charakteristikos,

—	vieneto neatsakymo lygis ir neatsakymo į klausimą lygis,

—	pakeitimų lygis,

—	bendrosios imties dydis (pirminės imties dydis), reikalavimus atitinkančių vienetų skaičius ir grynosios imties dydis, įskaitant pakaitinius vienetus (pasiektosios imties dydžio).

6.3.4.   Duomenų tvarkymo paklaidos

Duomenų tvarkymo paklaidų, atsiradusių dėl netinkamai įgyvendintų tinkamai suplanuotų įgyvendinimo metodų, ir jų poveikio galutiniams duomenų rinkimo rezultatams aprašymas.

—	Kokybės tikrinimo ir duomenų redagavimo proceso aprašymas.

—	Trūkstamų reikšmių priskyrimo procedūrų aprašymas.

—	Trūkstamų reikšmių priskyrimo lygis.

6.3.5.   Modelių taikymo paklaidos

Jei taikoma, paklaidų, atsirandančių dėl konkrečiai sričiai skirtų modelių, kurių reikėjo vertinimo tikslui apibrėžti, aprašymas.

6.4.   Koregavimas dėl sezoniškumo (jei taikoma)

Statistinių metodų, naudojamų siekiant pašalinti sezoniškumo poveikį, turintį įtakos duomenų eilutėms, aprašymas.

6.5.   Duomenų tikslinimo politika

Skleidžiamų duomenų (kai preliminarūs duomenys tikslinami po kompiliavimo veiksmų) skaidrumo užtikrinimo politikos aprašymas.

6.6.   Duomenų tikslinimo praktika

Informacija apie duomenų tikslinimo praktiką.

7.   SAVALAIKIŠKUMAS IR PUNKTUALUMAS

Informacija apie:

—	nacionalinių rezultatų sklaidos datą,

—	dienų nuo duomenų rinkimo laikotarpio pabaigos iki pirmo visiškai patvirtintų duomenų pateikimo Komisijai (Eurostatui) skaičių,

—	pirmo išsamaus duomenų pateikimo Komisijai (Eurostatui) datą. Jei duomenys pateikiami nesilaikant Reglamente (ES) 2019/1700 nustatyto termino, turėtų būti nurodyta vėlavimo priežastis.

8.   SUDERINAMUMAS IR PALYGINAMUMAS

Aprašymas, kaip įvykdyti konkrečiai sričiai nustatyti reikalavimai, įskaitant, kai tinkama, bet kokių nukrypimų nuo anketos ir apibrėžčių poveikį.

8.1.   Geografinis palyginamumas

Bet kokių šalies skirtingų regionų palyginamumo problemų aprašymas.

8.2.   Palyginamumas laiko atžvilgiu

Informacija apie palyginamų laiko eilučių ilgį, įskaitant metus, kuriais būta eilučių pertraukų, ir jų priežastis.

8.3.   Įvairių sričių duomenų suderinamumas

Palyginimas su išorės šaltiniais visų susijusių kintamųjų atžvilgiu, jei atitinkamos valstybės narės mano, kad tokie išoriniai duomenys pakankamai patikimi.

8.4.   Metinės ir trumpesnių laikotarpių statistikos suderinamumas

Jei taikoma.

8.5.   Suderinamumas su nacionalinėmis sąskaitomis

Jei taikoma.

8.6.   Vidaus suderinamumas

Informacija apie bet kokį statistinių procesų rezultatų suderinamumo trūkumą.

9.   PRIEINAMUMAS IR AIŠKUMAS

Informacija apie:

—	duomenų sklaidos formatus,

—	metodinius ir kokybės dokumentus.

10.   SĄNAUDOS IR NAŠTA

Respondentams tenkanti našta ir, jei yra, sąnaudos, susijusios su statistinio produkto rinkimu ir rengimu. Reikėtų nurodyti vidutinę namų ūkių apklausų trukmę. Jei įmanoma ir tinkama, namų ūkio apklausos trukmė turėtų būti nurodoma pagal duomenų rinkimo būdą.

11.   KONFIDENCIALUMAS

Informacija apie duomenų nuosavybės teises, nurodant, kiek neteisėtas duomenų atskleidimas galėtų pakenkti duomenų šaltinio ar kitų susijusių šalių interesams, ar juos pažeisti.

—	Konfidencialumo politika: bet kokių Europos teisės aktus papildančių nuostatų, susijusių su duomenims taikomu statistiniu konfidencialumu, aprašymas.

—	Konfidencialus duomenų tvarkymas: bendras mikroduomenų ir makroduomenų tvarkymui taikomų taisyklių (įskaitant lentelių duomenis), susijusių su statistiniu konfidencialumu, aprašymas.

12.   PASTABOS

Papildomas aprašomasis tekstas, kurį galima įtraukti į kokybės ataskaitą.

PRIEDAS

Pagal Reglamentą (ES) 2019/1700 keliems duomenų rinkiniams bendrų kintamųjų aprašymas ir specifikacijos

Kintamojo pavadinimas	Kintamojo aprašymas	Kintamųjų kategorijos (klasifikatoriai), taikomos perduodant duomenis Komisijai (Eurostatui)
Lytis	Lytis – tai biologinių ir fiziologinių savybių derinys, pagal kurį asmuo apibrėžiamas kaip vyras arba moteris. Jei asmens biologinė lytis nežinoma, šią informaciją galima pakeisti administracinių registrų informacija arba paties asmens nurodyta informacija (tyrimo duomenimis).	— Vyras — Moteris
Amžius suėjusių metų skaičiumi	Amžius suėjusių metų skaičiumi – tai asmens amžius per jo paskutinį gimtadienį prieš duomenų rinkimo arba apklausos ataskaitinę datą, būtent laiko tarpas tarp asmens gimimo datos ir ataskaitinės datos, išreikštas suėjusių metų skaičiumi. Pagal šį kintamąjį turi būti pateikta ši informacija: — gimimo metai, — ar ataskaitinę datą tų metų gimtadienis jau praėjęs, ar dar ne, — ataskaitinė data. Ataskaitinė data priklauso nuo kiekvieno duomenų rinkimo (srities) ir nurodoma atitinkamuose įgyvendinimo teisės aktuose. Vis dėlto, jei šalys taiko integruotą namų ūkių tyrimų sistemą ir konkrečią ataskaitinę savaitę, ataskaitinė data yra paskutinė ataskaitinės savaitės diena.	— Gimimo metai (4 skaitmenys) — Gimtadienis: ar ataskaitinę datą jau praėjęs (taip arba ne) — Ataskaitinė data (MMMM/MM/DD)
Tame pačiame namų ūkyje gyvenantys partneriai	Tame pačiame privačiame namų ūkyje gyvenantys partneriai – tai asmenys, gyvenantys su kitu asmeniu, kuris laikomas partneriu remiantis faktinėmis gyvenimo privačiame namų ūkyje sąlygomis, nepriklausomai nuo to, ar santykiai su partneriu yra teisiškai įregistruoti (pvz., santuoka ar registruota partnerystė), ar yra faktiniai. Partneris gali būti apibrėžiamas pagal teisinį (vyras, žmona, registruotas partneris) arba faktinį (partneris, sugyventinis) santykių statusą.	— Asmuo gyvena su teisiniu arba faktiniu partneriu — Asmuo negyvena su teisiniu arba faktiniu partneriu — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Namų ūkio tipas	Namų ūkio tipas apibrėžiamas pagal privataus namų ūkio sudėtį: — vieniša motina arba vienišas tėvas: motina arba tėvas, negyvenanti (-s) su (teisiniu ar faktiniu) partneriu tame pačiame privačiame namų ūkyje, kuriai (-iam) tenka didžioji dalis kasdienių vaiko ar vaikų auginimo rūpesčių, — vaikas arba vaikai: namų ūkyje esantis sūnus ar sūnūs, dukra ar dukterys, biologiniai ar įvaikinti, taip pat posūniai ar podukros. Biologinis ar įvaikintas sūnus arba dukra ar posūnis arba podukra – tai šeimos narys, kuris yra biologinis vaikas, įvaikis ar povaikis, nepriklausomai nuo amžiaus ir partnerystės ar santykių statuso, įprastai gyvenantis bent vieno iš tėvų privačiame namų ūkyje. Įvaikinimas – kitų tėvų biologinio vaiko priėmimas ir traktavimas kaip savo vaiko, kaip nustatyta šalies įstatymais, pagal kuriuos teisminiu procesu įvaikis (susijęs giminystės ryšiais su įtėviais arba ne) įgyja tokias pat teises ir statusą, kaip įtėvių biologinis vaikas. Terminai posūnis ir podukra vartojami tokiose situacijose, kai patėvis (pamotė) traktuoja savo partnerio vaiką kaip savo, kaip nustatyta šalies įstatymais, tačiau jo nėra įvaikinęs; globotiniai ir žentai ar marčios šiai kategorijai nepriskiriami, — pora: du asmenys, kurie laikomi partneriais remiantis faktinėmis gyvenimo privačiame namų ūkyje sąlygomis, nepriklausomai nuo to, ar santykiai su partneriu yra teisiškai įregistruoti (pvz., santuoka ar registruota partnerystė), ar yra faktiniai (kartu gyvenantys partneriai), — kitos rūšies namų ūkiai: nė vienai iš pirmesnių kategorijų nepriskiriami namų ūkiai.	— Vieno asmens namų ūkis — Vieniša motina ar vienišas tėvas, kurio bent vienas vaikas jaunesnis nei 25 metų — Vieniša motina ar vienišas tėvas, kurio visi vaikai 25 metų arba vyresni — Pora be vaiko (-ų) — Pora, kurios bent vienas vaikas jaunesnis nei 25 metų — Pora, kurios visi vaikai 25 metų arba vyresni — Kitos rūšies namų ūkis — Nenurodyta (1)
Pagrindinis aktyvumo statusas (paties asmens apibūdintas)	Paties apibūdintas pagrindinis aktyvumo statusas – tai, kaip pats asmuo supranta savo svarbiausią veiklą esamuoju metu, kuria jis save apibūdina. Asmeniui gali būti būdingas daugiau nei vienas aktyvumo statusas, tačiau atsižvelgiama tik į patį svarbiausią, kaip jį apibūdina pats asmuo, ir siejamą su esama padėtimi. Kai kuriose šalyse kategorija „atlieka privalomąją karo arba civilinę tarnybą“ gali būti netaikoma – tokiais atvejais ji pašalinama.	— Užimtas asmuo — Bedarbis — Pensininkas — Negali dirbti dėl ilgalaikių sveikatos problemų — Studentas, moksleivis — Namų šeimininkas — Atlieka privalomąją karo arba civilinę tarnybą (jei taikoma) — Kita — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Pagrindinis darbas: visą ar ne visą darbo dieną (paties asmens apibūdintas)	Šiuo kintamuoju aprašomas įprastas laikas, kurį asmuo dirba pagrindiniame darbe, atsižvelgiant į paties asmens suvokimą (t. y. apibūdinimą), kiek valandų jis įprastai skiria pagrindiniam darbui. Kintamajame atsižvelgiama į tai, ar darbas visą ar ne visą darbo dieną. Terminas „darbas“ vartojamas kalbant apie užimtumą. Asmuo, dirbantis ne visą darbo dieną, paprastai dirba mažiau valandų nei palyginamas visą darbo dieną dirbantis darbuotojas. Šiuo diferencijavimu nurodomas valandų, kurias asmuo įprastai dirba pagrindiniame darbe ilgesnį ataskaitinį laikotarpį, skaičius, kaip apibūdinta paties asmens, t. y. asmuo turi nuspręsti, ar jo pagrindinis, su jo profesija ar verslu susijęs darbas, yra darbas visą darbo dieną, ar ne.	— Darbas visą darbo dieną — Darbas ne visą darbo dieną — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Pagrindinis darbas: užimtumo statusas	Šis kintamasis grindžiamas Tarptautiniu užimtumo statuso klasifikatoriumi (ICSE) ir juo nurodomas pagrindinis užimto asmens darbas: — savarankiškai dirbantys ir turintys samdomųjų darbuotojų asmenys: asmenys, dirbantys savo įmonėje, besiverčiantys profesine veikla ar turintys ūkį, kai šios veiklos tikslas yra gauti pelno iš pagamintų prekių ar suteiktų paslaugų, kurie yra įdarbinę bent vieną kitą asmenį, — savarankiškai dirbantys be samdomųjų darbuotojų asmenys: asmenys, dirbantys savo įmonėje, besiverčiantys profesine veikla ar turintys ūkį, kai šios veiklos tikslas yra gauti pelno iš pagamintų prekių ar suteiktų paslaugų, kurie nėra įdarbinę nė vieno kito asmens, — samdomieji darbuotojai: asmenys, dirbantys viešojo arba privataus sektoriaus darbdaviui pagal rašytinę arba žodinę sutartį ir gaunantys užmokestį pinigais arba natūra, — padedantys šeimos nariai (negaunantys atlyginimo): asmenys, padedantys kitam šeimos nariui ūkininkauti ar vykdyti kitą šeimos verslą, jei jie nelaikomi samdomaisiais darbuotojais, t. y. dirba neatlygintinai.	— Savarankiškai dirbantis ir turintis samdomųjų darbuotojų asmuo — Savarankiškai dirbantis be samdomųjų darbuotojų asmuo — Samdomasis darbuotojas — Padedantis šeimos narys (negaunantis atlyginimo) — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Pagrindinis darbas: vietinio vieneto ekonominė veikla	Pagal šį kintamąjį nustatomas vietinio vieneto (įmonės), kuriame yra užimto asmens pagrindinė darbo vieta, ekonomikos sektorius ar veikla pagal Statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 2 red. (3)) kategorijas.	Informacijos išsamumo lygis (1, 2 arba 3 skaitmenų) priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo. — NACE 2 red. — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Pagrindinis darbas: profesija	Pagal šį kintamąjį nustatoma užimto asmens profesija pagrindinėje darbo vietoje, suskirstyta pagal 2008 m. Tarptautinio standartinio profesijų klasifikatoriaus (ISCO-08)  (4) kategorijas.	Informacijos išsamumo lygis (2 arba 4 skaitmenų) priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo. — ISCO-08 — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Įgyto išsilavinimo lygis	Asmens įgyto išsilavinimo lygis yra aukščiausias pasiektas lygmuo pagal ISCED klasifikatorių (2011 m. Tarptautinį standartizuotą švietimo klasifikatorių (5)). Švietimo programos užbaigimas patvirtinamas atitinkamų nacionalinių švietimo institucijų oficialiai pripažįstama kvalifikacija arba kitai formaliojo švietimo kvalifikacijai lygiaverte pripažįstama kvalifikacija. Šalyse, kuriose švietimo programos, ypač ISCED 1 ir 2 lygmenų, nesuteikia kvalifikacijos, gali būti taikomas dalyvavimo visoje programoje, paprastai įgyjant teisę į aukštesnį išsilavinimo lygmenį, kriterijus. Nustatant aukščiausią lygmenį reikėtų atsižvelgti ir į bendrąjį, ir į profesinį mokymą. Sąvoka „švietimo programos užbaigimas“ paprastai apibūdina padėtį, kai mokinys arba studentas dalyvauja pamokose ar paskaitose ir įgyja baigtinę kvalifikaciją, susijusią su formaliojo švietimo programa. Šiuo atžvilgiu įgyto išsilavinimo lygis atitinka aukščiausią lygmenį, pasiektą pagal ISCED pakopas. Įgyto išsilavinimo lygis apibrėžiamas pagal ISCED. Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama siekiant apskaičiuoti statistinius vienetus, kurie yra duomenų šaltinio tiriamosios visumos dalis, tačiau kurių atžvilgiu sistemingai neteikiama jokios informacijos apie kintamąjį (pvz., jaunesni nei tam tikro amžiaus asmenys).	Informacijos išsamumo lygis priklauso nuo kiekvieno konkretaus duomenų rinkimo (srities). Jei tarp kategorijų ir kodų yra tiesioginis ryšys, nurodomi kiekvienos kategorijos ISCED-A kodai. Papildomos kategorijos nurodomos tais atvejais, kai informacija apie galimybę įgyti tretinį išsilavinimą arba pakraipą yra neišsami:
		Jokio formaliojo išsilavinimo arba žemesnis nei ISCED 1 išsilavinimas	0
		ISCED 1: pradinis ugdymas	1
		ISCED 2: pagrindinis ugdymas	2
		ISCED 3: vidurinis ugdymas	3
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis)	34
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis), nebaigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą	342
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis), baigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą	343
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis), baigtas, su tiesiogine galimybe įgyti tretinį išsilavinimą	344
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis), nediferencijuojama pagal galimybę įgyti tretinį išsilavinimą	–
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis)	35
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis), nebaigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą	352
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis), baigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą	353
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis), baigtas, su tiesiogine galimybe įgyti tretinį išsilavinimą	354
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis), nediferencijuojama pagal galimybę įgyti tretinį išsilavinimą	–
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma)	–
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma), nebaigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą	–
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma), baigtas, be tiesioginės galimybės įgyti tretinį išsilavinimą	–
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma), baigtas, su tiesiogine galimybe įgyti tretinį išsilavinimą	–
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma), nediferencijuojama pagal galimybę įgyti tretinį išsilavinimą	–
		ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą	4
		ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (bendrasis)	44
		ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (profesinis)	45
		ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (pakraipa nežinoma)	–
		ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos	5
		ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (bendrosios)	54
		ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (profesinės)	55
		ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (pakraipa nežinoma)	–
		ISCED 6: bakalauro ar lygiavertis lygmuo	6
		ISCED 7: magistro ar lygiavertis lygmuo	7
		ISCED 8: daktaro ar lygiavertis lygmuo	8
		Nenurodyta
		Netaikoma
Gimimo šalis	Asmens gimimo šalis apibrėžiama kaip asmens motinos įprastinė gyvenamoji vieta gimdymo metu, atsižvelgiant į esamas šalies sienas (ne pagal gimimo metu galiojusias sienas). Jeigu neturima informacijos apie motinos įprastinę gyvenamąją vietą tuo metu, kai asmuo gimė, turėtų būti įrašomi duomenys apie vietą, kurioje jis gimė. Šalių sąrašas ir atitinkami kodai nustatomi pagal Eurostato standartinį kodų sąrašą (SCL) GEO (6).	— Gimimo šalis (SCL GEO kodas) — Gimęs užsienyje, tačiau gimimo šalis nežinoma — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Pagrindinės pilietybės šalis	Kintamuoju nurodoma asmens pagrindinės pilietybės šalis, apibrėžiama kaip ypatingas asmens ir jo valstybės teisinis ryšys, kuris atsiranda gimus ar dėl natūralizacijos, nesvarbu, ar tai įvyksta dėl pareiškimo, pasirinkimo, santuokos, ar pasinaudojus kitomis nacionalinėje teisėje numatytomis priemonėmis. Dvi ar daugiau pilietybių turintis asmuo priskiriamas tik vienai pilietybės šaliai, kuri nustatoma tokia pirmumo tvarka: — duomenis teikianti šalis, — jei asmuo neturi duomenis teikiančios šalies pilietybės: kita valstybė narė, — jei asmuo neturi kitos valstybės narės pilietybės: kita šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė. Kitais atvejais (pvz., dvigubos pilietybės atveju, kai abi šalys yra Sąjungos valstybės narės, tačiau nė viena iš jų nėra duomenis teikianti šalis), asmuo gali pasirinkti, kurią pilietybės šalį įrašyti, arba, jei šios informacijos nėra, duomenis teikianti šalis gali nustatyti, kuri pilietybės šalis turi būti priskirta. Šalių sąrašas ir atitinkami kodai nustatomi pagal Eurostato standartinį kodų sąrašą (SCL) GEO (6). Kategorija „be pilietybės“ naudojama asmenims, kurie neturi pripažintos valstybės pilietybės.	— Pagrindinės pilietybės šalis (SCL GEO kodas) — Be pilietybės — Užsienio pilietybė, tačiau šalis nežinoma — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Tėvo gimimo šalis	Kintamuoju nurodoma asmens tėvo gimimo šalis, t. y. asmens tėvo motinos įprastinės gyvenamosios vietos šalis gimdymo metu (pagal esamas sienas, jei ši informacija prieinama) arba, jei šios informacijos nėra, šalis (pagal esamas sienas, jei ši informacija prieinama), kurioje gimė asmens tėvas. Informacija apie tėvo gimimo šalį turėtų būti gauta pagal tokias pat taisykles, kokios taikomos kintamajam „gimimo šalis“. Tėvas – tai vyriškos lyties sūnaus ar dukters biologinis tėvas, įtėvis ar patėvis. Jei asmuo turi ne tik biologinį tėvą, bet ir, pvz., įtėvį ar patėvį, turėtų būti nurodoma asmens, kuris jį faktiškai išaugino ir buvo jo tėvas emocine ar teisine prasme, pvz., globėjo, gimimo šalis. Jei asmens tėvai vienos lyties (moterys), šiuo kintamuoju gali būti nurodoma vienos iš motinų gimimo šalis. Šalių sąrašas ir atitinkami kodai nustatomi pagal Eurostato standartinį kodų sąrašą (SCL) GEO (6).	— Tėvo gimimo šalis (SCL GEO kodas) — Tėvas gimęs užsienyje, tačiau jo gimimo šalis nežinoma — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Motinos gimimo šalis	Kintamuoju nurodoma asmens motinos gimimo šalis, t. y. asmens motinos motinos įprastinės gyvenamosios vietos šalis gimdymo metu (pagal esamas sienas, jei ši informacija prieinama) arba, jei šios informacijos nėra, šalis (pagal esamas sienas, jei ši informacija prieinama), kurioje gimė asmens motina. Informacija apie motinos gimimo šalį turėtų būti gauta pagal tokias pat taisykles, kokios taikomos kintamajam „gimimo šalis“. Motina – tai moteriškos lyties sūnaus ar dukters biologinė motina, įmotė ar pamotė. Jei asmuo turi ne tik biologinę motiną, bet ir, pvz., įmotę ar pamotę, turėtų būti nurodoma asmens, kuris jį faktiškai išaugino ir buvo jo motina emocine ar teisine prasme, pvz., globėjos, gimimo šalis. Jei asmens tėvai vienos lyties (vyrai), šiuo kintamuoju gali būti nurodoma vieno iš tėvų gimimo šalis. Šalių sąrašas ir atitinkami kodai nustatomi pagal Eurostato standartinį kodų sąrašą (SCL) GEO (6).	— Motinos gimimo šalis (SCL GEO kodas) — Motina gimusi užsienyje, tačiau jos gimimo šalis nežinoma — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Gyvenamosios vietos šalis	Gyvenamosios vietos šalis yra šalis, kurioje asmuo arba namų ūkis turi įprastinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į esamas šalies sienas. Šalių sąrašas ir atitinkami kodai nustatomi pagal Eurostato standartinį kodų sąrašą (SCL) GEO (6).	— Gyvenamosios vietos šalis (SCL GEO kodas)
Gyvenamosios vietos regionas	Gyvenamosios vietos regionas yra šalies, kurioje asmuo arba namų ūkis turi įprastinę gyvenamąją vietą, regionas, apibrėžtas valstybių narių atžvilgiu pagal teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą (NUTS), nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 3 straipsnyje ir jo I priede.	Informacijos išsamumo lygis (NUTS 1, 2 ar 3) priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo. — Gyvenamosios vietos regionas (NUTS kodas)
Urbanizacijos lygis	Kintamuoju nurodomas vietovės, kurioje asmuo arba namų ūkis turi įprastinę gyvenamąją vietą, urbanizacijos lygis, priskiriant vietos administracinius vienetus (LAU) vienai iš trijų vietovių rūšių: 1) miestai – tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose bent 50 % gyventojų gyvena miesto centre; 2) miesteliai ir priemiesčiai – vidutiniškai tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose bent 50 % gyventojų gyvena miesto klasteryje, tačiau kurios nėra miestai; 3) kaimo vietovės – retai apgyvendintos vietovės, kuriose daugiau kaip 50 % gyventojų gyvena kaimų tinklelio gardelėse.	— Miestai — Miesteliai ir priemiesčiai — Kaimo vietovės
Namų ūkio narių tarpusavio ryšiai	Namų ūkio narių tarpusavio ryšiais nurodoma privačių namų ūkių sudėtis ir namų ūkio narių ryšiai. Namų ūkio narių tarpusavio ryšiai pateikiami kaip lentelė, kurioje išdėstomi visų namų ūkio narių ryšiai: kiekviena eilutė ir stulpelis atitinka vieną namų ūkio narį, o jų ryšiai pažymimi langeliuose, kuriuose susikerta atitinkamų narių eilutė ir stulpelis, naudojant standartines kategorijas: — partneris: kaip apibrėžta pagal teisinį ar faktinį partnerystės ar santykių statusą, — vyras, žmona ar registruotas partneris: nurodoma pagal teisinę civilinę būklę t. y. (teisinę) kiekvieno asmens santuokinę būklę pagal šalies santuoką reglamentuojančius teisės aktus (arba papročius) (t. y. de jure), įskaitant registruotus partnerius. Tos pačios lyties porų nariai gali būti vyras arba žmona arba civilinis partneris, jei taip apibrėžiama pagal šalies santuoką reglamentuojančius teisės aktus (arba papročius), — partneris arba sugyventinis: nurodoma pagal faktinius santykius, t. y. kiekvieno asmens partnerystės ar santykių statusą, susijusį su faktinėmis gyvenimo namų ūkyje sąlygomis, — sūnus arba dukra: biologiniai arba įvaikinti, posūniai arba podukros, — biologinis ar įvaikintas sūnus arba dukra ar posūnis arba podukra: biologinis vaikas, įvaikis ar povaikis (nepriklausomai nuo amžiaus ir partnerystės ar santykių statuso), įprastai gyvenantis bent vieno iš tėvų namų ūkyje. Įvaikinimas – kitų tėvų biologinio vaiko priėmimas ir traktavimas kaip savo vaiko, kaip nustatyta šalies įstatymais. Teisminiu procesu įvaikintas vaikas (susijęs giminystės ryšiais su įtėviais arba ne) įgyja tokias pat teises ir statusą, kaip įtėvių biologinis vaikas, — terminai „posūnis“ ir „podukra“ vartojami tokiose situacijose, kai patėvis (pamotė) traktuoja savo partnerio vaiką kaip savo, kaip nustatyta šalies įstatymais, tačiau jo nėra įvaikinęs, — žentas arba marti: asmens vaiko teisinis arba faktinis partneris, — vaikaitis: asmens vaiko vaikas, įskaitant biologinius ir įvaikintus vaikus, posūnius ir podukras, — tėvas arba motina: atitinkamai – biologinio ar įvaikinto sūnaus ar dukters (biologinis tėvas ar biologinė motina, įtėvis ar įmotė) arba posūnio ar podukros (patėvis ar pamotė), — uošvis ar uošvė: asmens teisinio ar faktinio partnerio tėvas arba motina, — senelis ar senelė: asmens tėvo ar motinos tėvas arba motina, įskaitant biologinius tėvus ir motinas, įtėvius ir įmotes, patėvius ir pamotes, — brolis ar sesuo: biologiniai broliai ir seserys, įvaikinti įbroliai ir įseserės ar tik vieno iš tėvų sūnūs ir dukros, — kitas giminaitis: kiti į pirmiau pateiktą sąrašą neįtraukti giminaičiai, pvz., pusbroliai ar pusseserės, tetos ar dėdės, dukterėčios ar sūnėnai ir t. t., taip pat vaikaičių sutuoktiniai ar partneriai, uošvių tėvai, svainiai, — kitas negiminaitis: giminystės ryšiais su asmeniu nesusiję asmenys, pvz., auklės, kartu gyvenantys draugai ar studentai arba moksleiviai ir pan. Šiai kategorijai taip pat priskiriami globotiniai.	Informacijos išsamumo lygis priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo. — Partneris — Vyras, žmona ar registruotas partneris — Partneris arba sugyventinis — Sūnus arba dukra — Biologinis arba įvaikintas sūnus ar dukra — Posūnis arba podukra — Žentas arba marti — Vaikaitis — Tėvas arba motina — Biologinis tėvas ar motina arba įtėvis ar įmotė — Patėvis arba pamotė — Uošvis arba uošvė — Senelis arba senelė — Brolis arba sesuo — Biologinis brolis arba sesuo — Įbrolis arba įseserė — Kitas giminaitis — Kitas negiminaitis — Nenurodyta (1)
Namų ūkio dydis	Namų ūkio dydis apibrėžiamas kaip bendras privataus namų ūkio narių skaičius. Kintamuoju suteikiama informacija apie tikslų namų ūkio narių skaičių.	— Bendras namų ūkio narių skaičius — Nenurodyta
Namų ūkio būsto valdos statusas	Kintamuoju nurodomos sąlygos, kuriomis privatus namų ūkis užima visą gyvenamąjį būstą ar jo dalį, kai: kategorijoms „būsto savininkas, turintis neišmokėtą hipotekos paskolą“ ir „būsto savininkas, neturintis neišmokėtos hipotekos paskolos“ turi būti priskiriami privatūs namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra gyvenamojo būsto, kuriame tas namų ūkis gyvena, savininkas, nepriklausomai nuo to, ar kuris nors kitas namų ūkio narys yra viso ar dalies gyvenamojo būsto nuomininkas. Savininku laikomas asmuo, turintis nuosavybės dokumentą, nepriklausomai nuo to, ar už būstą yra visiškai išsimokėta, ar ne. Savininkai pagal atpirkimo sandorius turėtų būti laikomi savininkais; kategorija „būsto savininkas, turintis neišmokėtą hipotekos paskolą“ taikoma tais atvejais, kai savininkas turi mokėti bent vieną šiam gyvenamajam būstui paimtą negrąžintą hipotekos paskolą arba hipotekos paskolos palūkanas, arba ir tai, ir tai; kategorija „būsto savininkas, neturintis neišmokėtos hipotekos paskolos“ taikoma tais atvejais, kai nereikia mokėti hipotekos paskolos ar jos palūkanų. Hipotekos ar būsto paskolų (ar abiejų) pagrindinės sumos mokėjimai už bet kokį kitą gyvenamąjį būstą (pvz., antrą) ar remontą, rekonstrukciją, techninę priežiūrą ar kitas su būstu nesusijusias reikmes neįtraukiami; kategorijoms „nuomininkas, mokantis nuomą rinkos kaina“ arba „nuomininkas, mokantis mažesnę už rinkos kainą“ turi būti priskiriami namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, nuomininkas (gyvenamasis būstas nuomojamas iš savininko) arba subnuomininkas (gyvenamasis būstas subnuomojamas iš nuomininko), ir nė vienas namų ūkio narys nėra to gyvenamojo būsto savininkas; kategorija „nuomininkas, mokantis nuomą rinkos kaina“ taikoma namų ūkiams, kurių bent vienas narys yra nuomininkas arba subnuomininkas, mokantis nuomą vyraujančiomis arba rinkos kainomis. Kategorija taip pat taikoma, kai už nuomą mokama rinkos kaina, tačiau ji iš dalies arba visiškai susigrąžinama iš būsto išmokų ar kitų šaltinių, įskaitant valstybės, labdaros ar privačias lėšas; kategorija „nuomininkas, mokantis mažesnę už rinkos kainą“ taikoma namų ūkiams, gyvenantiems gyvenamajame būste už mažesnę, t. y. mažesnę už rinkos, kainą (ne nemokamai), ir taip pat apima atvejus, kai kaina sumažinta: a) pagal įstatymą; b) pagal socialinio būsto programą; c) dėl asmeninių priežasčių; d) darbdavio; kategorija „nuomininkas, nemokantis nuomos“ taikoma namų ūkiams, gyvenantiems gyvenamajame būste, bet nemokantiems nuomos, ir taip pat apima atvejus, kai nuoma nemokama: a) pagal įstatymą; b) pagal socialinio būsto programą; c) dėl asmeninių priežasčių; d) darbdavio; kategorija „netaikoma“ taikoma visiems privatiems namų ūkiams, kurie negyvena tradiciniuose būstuose, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (EB) Nr. 1201/2009.	— Būsto savininkas, neturintis neišmokėtos hipotekos paskolos — Būsto savininkas, turintis neišmokėtą hipotekos paskolą — Nuomininkas, mokantis nuomą rinkos kaina — Nuomininkas, mokantis mažesnę už rinkos kainą — Nuomininkas, nemokantis nuomos — Nenurodyta (1) — Netaikoma
Grynosios esamos mėnesinės namų ūkio pajamos	Kintamuoju nurodomos privataus namų ūkio grynosios esamos mėnesinės pajamos, t. y. visos visų namų ūkio narių atskirai ar bendrai gautos pajamos (įskaitant pajamas iš darbo, socialines išmokas ir kitas pinigines pajamas, atėmus kitiems namų ūkiams atliktus piniginius pervedimus) po mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Šiuo kintamuoju siekiama suteikti informacijos apie tai, kiek namų ūkio pajamų per mėnesį vidutiniškai lieka išleisti ar sutaupyti. Jei namų ūkio pajamos labai varijuoja priklausomai nuo mėnesio, turi būti pateikiamas tipinių ar įprastų grynųjų mėnesinių pajamų įvertis, atitinkantis esamą namų ūkio pajamų padėtį. Jei namų ūkio pajamos labai varijuoja priklausomai nuo metų laiko, pvz., dėl sezoninės veiklos, turi būti pateikiamas metinių pajamų mėnesinis vidurkis. Grynosios esamos mėnesinės pajamos pateikiamos kaip visos grynosios esamos namų ūkio pajamos arba pagal vieną iš penkių ekvivalentinių pajamų grupių. Šių penkių ekvivalentinių pajamų grupių ribos nustatomos pagal kintamųjų pasiskirstymo kvintilius ir apibrėžiamos taip: — mažų ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupei priskiriami namų ūkiai, kurių ekvivalentinių pajamų lygis nesiekia pirmojo kvintilio, — mažų–vidutinių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupei priskiriami namų ūkiai, kurių ekvivalentinių pajamų lygis lygus pirmajam kvintiliui arba didesnis už jį, bet nesiekia antrojo kvintilio, — vidutinių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupei priskiriami namų ūkiai, kurių ekvivalentinių pajamų lygis lygus antrajam kvintiliui arba didesnis už jį, bet nesiekia trečiojo kvintilio, — vidutinių–didelių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupei priskiriami namų ūkiai, kurių ekvivalentinių pajamų lygis lygus trečiajam kvintiliui arba didesnis už jį, bet nesiekia ketvirtojo kvintilio, — didelių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupei priskiriami namų ūkiai, kurių ekvivalentinių pajamų lygis lygus ketvirtajam kvintiliui arba didesnis už jį. Ekvivalentinės pajamos nustatomos namų ūkio nariams taikant svorius, kad būtų atsižvelgta į namų ūkių dydžių ir sudėties skirtumus: pirmam 14 metų amžiaus ar vyresniam namų ūkio nariui taikomas 1,0 svoris, antram ir kiekvienam paskesniam 14 metų amžiaus ar vyresniam namų ūkio nariui –0,5 , o kiekvienam jaunesniam kaip 14 metų vaikui –0,3 .	— Mažų ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupė — Mažų–vidutinių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupė — Vidutinių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupė — Vidutinių–didelių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupė — Didelių ekvivalentinių grynųjų esamų mėnesinių pajamų grupė — Visos grynosios esamos mėnesinės namų ūkio pajamos (skaičius nacionaline valiuta) — Nenurodyta (1)
Pagrindinis darbas: laikinas ar nuolatinis	Kintamuoju atskiriama, ar pagrindinis darbas yra ribotos trukmės (t. y. darbas trunka arba sutartis galioja iki iš anksto nustatyto laikotarpio pabaigos), ar pagrįstas nuolatine neterminuota sutartimi. Kintamasis susijęs su užimto asmens, priskiriamo samdomiesiems darbuotojams, pagrindiniu darbu. Terminas „darbas“ vartojamas kalbant apie užimtumą. Kriterijus, pagal kurį nustatoma, ar asmuo yra užimtas, priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo. Darbas – užduočių ir pareigų, atliekamų vienam ekonominiam vienetui, rinkinys. Asmenys gali turėti vieną arba kelis darbus. Kalbant apie samdomuosius darbuotojus, kiekviena sutartis gali būti laikoma atskiru užduočių ir pareigų rinkiniu, ir atitinkamai atskiru darbu. Jei asmuo turi kelis darbus, pagrindinis darbas yra tas, kurį įprastai dirbama ilgiausiai (val.), kaip apibrėžta tarptautiniuose darbo laiko statistikos standartuose. Darbas pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi iki iš anksto nustatyto laikotarpio pabaigos (iki žinomos datos) arba iki iš anksto nežinomo laikotarpio pabaigos, tačiau bet kuriuo atveju yra apibrėžiamas objektyviais kriterijais, pvz., kol bus įvykdyta tam tikra užduotis arba grįš samdomasis darbuotojas, kurį asmuo laikinai pakeitė. Darbas pagal sutartį, kurios galiojimo pabaiga iš anksto nenustatyta, laikomas nuolatiniu. Darbu laikomas sutartinis arba neformalus ar žodinis susitarimas dėl darbo santykių, o ne respondento lūkesčiai, susiję su galimybe jį prarasti, planais jo atsisakyti, noru jį tęsti ar galimybės, kad darbas taps nuolatiniu.	Informacijos išsamumo lygis priklauso nuo kiekvieno konkretaus mikroduomenų rinkimo. — Terminuota darbo sutartis — Rašytinė terminuota darbo sutartis — Žodinė terminuota darbo sutartis — Nuolatinis darbas — Rašytinė neterminuota darbo sutartis — Žodinė neterminuota darbo sutartis — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Priežiūros pareigos	Kintamasis susijęs su esamu užimto asmens, priskiriamo samdomiesiems darbuotojams, pagrindiniu darbu, diferencijuojant priežiūros pareigas turinčius ir jų neturinčius samdomuosius darbuotojus. Laikoma, kad asmuo turi priežiūros pareigas, jei jis oficialiai prižiūri bent vieno kito asmens darbą. Pareigos, susijusios su pameistriais ir stažuotojais, nelaikomos priežiūros pareigomis, kaip ir kokybės kontrolė (kai tikrinamos suteiktos paslaugos, bet ne kitų asmenų atliktas darbas) ar konsultacijos.	— Taip — Ne — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Metai, kuriais asmuo pradėjo dirbti dabartiniam darbdaviui arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo	Kintamasis susijęs su užimto asmens esamu pagrindiniu darbu ir juo nurodomi metai, kuriais asmuo pradėjo dirbti dabartiniam darbdaviui arba savarankiškai esamame darbe.	— Metai, kuriais asmuo pradėjo dirbti dabartiniam darbdaviui arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo dabartiniame pagrindiniame darbe (keturi skaitmenys) — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Pagrindinis darbas: vietinio vieneto dydis	Kintamasis susijęs su užimto asmens pagrindiniu darbu ir juo nurodoma, kiek asmenų dirba vietiniam vienetui, įskaitant tuos, kurie dirba to vieneto buvimo vietoje, ir tuos, kurie dirba kitose vietose, bet priklauso jo organizacinei struktūrai ir gauna iš jo darbo užmokestį. Taip pat įtraukiami reguliariai vienete dirbantys savininkai ir partneriai, atlyginimo negaunantys padedantys šeimos nariai ir ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, įtraukti į vieneto darbo užmokesčio suvestinę. Taip pat įtraukiami sezoniniai darbuotojai, pameistriai, stažuotojai ir namuose dirbantys asmenys, įtraukti į vieneto darbo užmokesčio suvestinę. Vietinis vienetas yra įmonė arba jos dalis, esanti tam tikroje geografiniu atžvilgiu identifikuojamoje vietoje.	— Tikslus asmenų skaičius (jei nuo 1 iki 9) — Nuo 10 iki 19 asmenų — Nuo 20 iki 49 asmenų — Nuo 50 iki 249 asmenų — 250 ar daugiau asmenų — Nežinau, bet mažiau kaip 10 asmenų — Nežinau, bet ne mažiau kaip 10 asmenų — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Ankstesnė darbo patirtis	Kintamuoju suteikiama informacijos apie tai, ar asmuo (nedirbantis) yra anksčiau dirbęs (pagal Tarptautinės darbo organizacijos užimtumo apibrėžtį (7)) ir ar ankstesnė darbo patirtis apsiriboja tik visiškai atsitiktiniu darbu, ar ne. Kategorijai „asmuo niekada nedirbo“ priskiriami asmenys, neturintys jokios darbo patirties. Kategorijai „asmuo turi tik visiškai atsitiktinio darbo patirties“ priskiriami asmenys, turintys darbo patirties, kuri susijusi tik su nenuolatiniu darbu. Renkant šio kintamojo informaciją neturėtų būti atsižvelgiama į šauktinių darbą. Kategorijai „asmuo turi kitos nei tik visiškai atsitiktinio darbo patirties“ priskiriami asmenys, turintys darbo patirties, išskyrus atvejus, kai ji susijusi tik su nenuolatiniu darbu.	— Asmuo niekada nedirbo — Asmuo turi tik visiškai atsitiktinio darbo patirties — Asmuo turi kitos nei tik visiškai atsitiktinio darbo patirties — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Dalyvavimas formaliojo švietimo ir mokymo veikloje (mokinys, studentas ar pameistrys) ataskaitiniu laikotarpiu	Kintamuoju vertinamas asmens dalyvavimas formaliojo švietimo ir mokymo veikloje, nustatant, ar asmuo ataskaitiniu laikotarpiu dalyvavo formaliojo švietimo programoje kaip moksleivis, studentas ar pameistrys (apibrėžiama kiekvienam konkrečiam duomenų rinkimui).	— Taip — Ne — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Esamo arba pastarojo meto formaliojo švietimo ar mokymo veiklos lygmuo	Kintamuoju vertinamas asmens dalyvavimas pastarojo meto formaliojo švietimo ir mokymo veikloje atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu (apibrėžiama kiekvienam konkrečiam duomenų rinkimui) pagal 2011 m. tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus kategorijas 5 (ISCED-P 2011).	Informacijos išsamumo lygis priklauso nuo kiekvieno konkretaus duomenų rinkimo (srities). Jei tarp kategorijų ir kodų yra tiesioginis ryšys, nurodomi kiekvienos kategorijos ISCED-P kodai.
		ISCED 0: ikimokyklinis ugdymas	0
		ISCED 1: pradinis ugdymas	1
		ISCED 2: pagrindinis ugdymas	2
		ISCED 3: vidurinis ugdymas	3
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (bendrasis)	34
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (profesinis)	35
		ISCED 3: vidurinis ugdymas (pakraipa nežinoma) 8	–
		ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą	4
		ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (bendrasis)	44
		ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (profesinis)	45
		ISCED 4: profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (pakraipa nežinoma) 8	–
		ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos	5
		ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (bendrosios)	54
		ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (profesinės)	55
		ISCED 5: tretinio mokslo trumpojo ciklo studijos (pakraipa nežinoma) 8	–
		ISCED 6: bakalauro ar lygiavertis lygmuo	6
		ISCED 7: magistro ar lygiavertis lygmuo	7
		ISCED 8: daktaro ar lygiavertis lygmuo	8
		Nenurodyta (1)
		Netaikoma (2)
Metai, kuriais pasiektas aukščiausias mokymo lygmuo	Metai, kuriais pasiektas aukščiausias mokymo lygmuo (keturi skaitmenys). Kintamuoju nurodomi metai, kuriais pasiektas aukščiausias mokymo lygmuo, ir jis susiję su asmenimis, kurių įgyto išsilavinimo lygis yra ne žemesnis kaip ISCED 1 (pradinis ugdymas). Kategorijai „netaikoma“ priskiriami asmenys, neturintys formaliojo išsilavinimo, arba kurių įgytas išsilavinimas nesiekia pradinės mokyklos (ISCED 1) lygmens. Kategorija „netaikoma“ taip pat turi būti naudojama siekiant apskaičiuoti statistinius vienetus, kurie yra duomenų šaltinio tiriamosios visumos dalis, tačiau kurių atžvilgiu sistemingai neteikiama jokios informacijos apie kintamąjį (pvz., jaunesni nei tam tikro amžiaus asmenys).	— Metai, kuriais pasiektas aukščiausias mokymo lygmuo (4 skaitmenys) — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Aukščiausio baigto mokymo lygmens sritis	Asmenų, kurių įgyto išsilavinimo lygis ne žemesnis kaip ISCED 3 lygmens, aukščiausio baigto mokymo lygmens sritis. Šis rodiklis pagrįstas ISCED švietimo ir mokymo sričių klasifikatoriumi (ISCED-F 2013 (8)). Sritis – tai plati turinio sritis, atšaka ar pakraipa, kurią aprėpia švietimo programa ar kvalifikacija. Kategorijai „netaikoma“ priskiriami asmenys, neturintys formaliojo išsilavinimo, arba kurių įgyto išsilavinimo lygis nesiekia ISCED 3 lygmens.	Informacijos išsamumo lygis priklauso nuo kiekvieno konkretaus duomenų rinkimo (srities). Jei tarp kategorijų ir kodų yra tiesioginis ryšys, nurodomi kiekvienos kategorijos ISCED-F (9) kodai.
		Pagrindinės programos ir kvalifikacijos	00
		Bazinės programos ir kvalifikacijos	001
		Raštingumas ir skaičiavimo pagrindai	002
		Asmens gebėjimai ir tobulinimasis	003
		Pagrindinės programos ir kvalifikacijos (plačiosios programos)	(009)
		Švietimas	01
		Švietimas	011
		Tarpdisciplininės švietimo programos ir kvalifikacijos	018
		Menai ir humanitariniai mokslai	02
		Menai	021
		Humanitariniai mokslai, išskyrus kalbas	022
		Kalbos	023
		Tarpdisciplininės menų ir humanitarinių mokslų programos ir kvalifikacijos	028
		Menai ir humanitariniai mokslai (plačiosios programos)	(029)
		Socialiniai mokslai, žurnalistika ir informacija	03
		Socialiniai ir elgsenos mokslai	031
		Žurnalistika ir informacija	032
		Tarpdisciplininės socialinių mokslų, žurnalistikos ir informacijos programos ir kvalifikacijos	038
		Socialiniai mokslai, žurnalistika ir informacija (plačiosios programos)	(039)
		Verslas, administravimas ir teisė	04
		Verslas ir administravimas	041
		Teisė	042
		Tarpdisciplininės verslo, administravimo ir teisės programos ir kvalifikacijos	048
		Verslas, administravimas ir teisė (plačiosios programos)	(049)
		Gamtos mokslai, matematika ir statistika	05
		Biologija ir susiję mokslai	051
		Aplinka	052
		Fiziniai mokslai	053
		Matematika ir statistika	054
		Tarpdisciplininės gamtos mokslų, matematikos ir statistikos programos ir kvalifikacijos	058
		Gamtos mokslai, matematika ir statistika (plačiosios programos)	(059)
		Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)	06
		Informacinės ir ryšių technologijos	061
		Tarpdisciplininės informacinių ir ryšių technologijų (IRT) programos ir kvalifikacijos	068
		Inžinerija, gamyba ir statyba	07
		Inžinerija ir inžinerinės profesijos	071
		Gamyba ir perdirbimas	072
		Architektūra ir statyba	073
		Tarpdisciplininės inžinerijos, gamybos ir statybos programos ir kvalifikacijos	078
		Inžinerija, gamyba ir statyba (plačiosios programos)	(079)
		Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir veterinarija	08
		Žemės ūkis	081
		Miškininkystė	082
		Žuvininkystė	083
		Veterinarija	084
		Tarpdisciplininės žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir veterinarijos programos ir kvalifikacijos	088
		Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir veterinarija (plačiosios programos)	(089)
		Sveikatos priežiūra ir socialinė gerovė	09
		Sveikatos priežiūra	091
		Socialinė gerovė	092
		Tarpdisciplininės sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės programos ir kvalifikacijos	098
		Sveikatos priežiūra ir socialinė gerovė (plačiosios programos)	(099)
		Paslaugos	10
		Asmeninės paslaugos	101
		Higiena ir profesinė sveikata	102
		Apsaugos paslaugos	103
		Transporto paslaugos	104
		Tarpdisciplininės paslaugų programos ir kvalifikacijos	108
		Paslaugos (plačiosios programos)	(109)
		Nenurodyta
		Netaikoma
Buvimo gyvenamosios vietos šalyje trukmė (pilnų metų skaičius)	Buvimo gyvenamosios vietos šalyje trukme pilnų metų skaičiumi apibūdinamas laikotarpis nuo pastarojo momento, kai asmuo įregistravo savo įprastinę gyvenamąją vietą duomenis teikiančioje šalyje, išreikštas pilnų metų skaičiumi ir apibrėžiamas vienu iš šių būdų: — gimė šioje šalyje ir niekada bent vienus metus negyveno užsienyje, įtraukiant asmenis, kurie gimė duomenis teikiančioje šalyje ir niekada neturėjo įprastinės gyvenamosios vietos jokioje kitoje šalyje bent vienus metus, — metų šalyje skaičius nuo tada, kai paskutinį kartą įregistravo įprastinę gyvenamąją vietą šioje šalyje: sveikasis skaičius, kuriuo apibūdinamas laikotarpis nuo pastarojo momento, kai asmuo įregistravo savo įprastinę gyvenamąją vietą, iki ataskaitinės datos (priklausomai nuo kiekvieno konkretaus socialinių mikroduomenų rinkimo) pilnų metų skaičiumi.	— Gimė šioje šalyje ir niekada bent vienus metus negyveno užsienyje — Metų skaičius šioje šalyje (nuo tada, kai šioje šalyje paskutinį kartą įsikūrė įprastinėje gyvenamojoje vietoje) (2 skaitmenys) — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Savo bendros sveikatos būklės vertinimas	Savo bendros sveikatos būklės vertinimas yra susijęs su tuo, kaip pats asmuo apskritai vertina savo bendrą sveikatą (ne esamą savijautą ar galimas laikinas sveikatos problemas), įskaitant įvairius sveikatos aspektus, t. y. fizinį ir emocinį funkcionavimą, psichikos sveikatą (psichologinę gerovę ir psichikos sutrikimus), biomedicininius požymius ir simptomus.	— Labai gera — Gera — Vidutiniška (nei gera, nei bloga) — Bloga — Labai bloga — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Ilgalaikė sveikatos problema	Kintamasis „ilgalaikės sveikatos problemos“ – tai subjektyvus asmens vertinimas, susijęs su jo lėtinėmis sveikatos problemomis, apimančiomis įvairius fizinius, emocinius, elgesio ir psichinius sveikatos, ligų ir sutrikimų aspektus, taip pat skausmą, sveikatos sutrikimus, kuriuos sukelia nelaimingi atsitikimai ir sužalojimai arba įgimti sveikatos sutrikimai. Ilgalaikiams ar lėtiniams sveikatos sutrikimams būdinga tai, kad jie yra nuolatinio pobūdžio ir gali pareikalauti ilgalaikės priežiūros, stebėjimo ar slaugymo. Ilgalaikės ligos ar sveikatos problemos turėtų tęstis (ar kartotis) arba, tikėtina, kad tęsis (kartosis) 6 mėnesius ar ilgiau. Kategorija „taip“ reiškia, kad, respondento vertinimu, yra viena ar daugiau ilgalaikių ar lėtinių sveikatos problemų, o „ne“ reiškia, kad ilgalaikių ar lėtinių sveikatos problemų nėra.	— Taip — Ne — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Veiklos apribojimai dėl sveikatos problemų	Šiuo kintamuoju nurodoma, kaip asmuo pats vertina savo ilgalaikį (-ius) (bent 6 mėnesių) esamą (-us) apribojimą (-us) dėl sveikatos problemos (-ų) (fizinės, psichinės ar emocinės, įskaitant su senatve susijusius sutrikimus ar apribojimus), trukdantį (-ius) jam dalyvauti veikloje, kurią priešingu atveju asmuo paprastai vykdytų ar atliktų. Veikla apibrėžiama kaip asmens atliekama užduotis ar veiksmas. Veiklos apribojimai apibrėžiami kaip sunkumai, su kuriais asmuo susiduria vykdydamas veiklą, vertinant pagal bendrai pripažįstamą standartą kitų gyventojų atžvilgiu ir atsižvelgiant į kultūrinius ir socialinius lūkesčius, susijusius su veikla, kurią žmonės paprastai vykdo, aprėpiančią visas darbo, mokymosi, namų ar laisvalaikio veiklos sritis. Pasikartojančių ar nevienodo intensyvumo sutrikimų turintys asmenys turėtų nurodyti dažniausiai pasitaikančią padėtį, veikiančią jų įprastą veiklą: — labai apribota: kai vykdyti ar užbaigti veiklą neįmanoma arba įmanoma tik labai sunkiai ir paprastai padedant kitiems asmenims, — šiek tiek apribota: kai vykdyti ar užbaigti įprastą veiklą įmanoma, tačiau nėra paprasta, bet dažniausiai nėra būtina, kad padėtų kiti asmenys (arba paprastai tokios pagalbos prireikia rečiau nei kasdien), — visiškai neapribota: vykdyti ar užbaigti įprastą veiklą įmanoma be jokių sunkumų arba galimi veiklos apribojimai nesitęsė ilgiau nei pastarieji 6 mėnesiai.	— Labai apribota — Šiek tiek apribota — Visiškai neapribota — Nenurodyta (1) — Netaikoma (2)
Taikomas apklausos būdas	Šiuo kintamuoju nurodomas metodas, taikytas informacijai iš respondento surinkti. Jei duomenims iš respondento surinkti taikomi keli metodai, kintamuoju nurodomas dažniausiai taikomas metodas. PAPI, CAPI ir CATI atvejais dalyvauja klausėjas. CAWI yra atliekama savarankiškai ir respondentas vadovaujasi interneto svetainėje pateiktomis instrukcijomis. Kategorija „kita“ taikoma, kai taikomas apklausos būdas nepriskiriamas kitoms kategorijoms, pvz., savarankiškoms apklausoms pildant popierines anketas (PASI) arba savarankiškoms apklausoms kompiuterinėmis priemonėmis ne internetu (CASI). Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama siekiant apskaičiuoti statistinius vienetus (kurie yra duomenų šaltinio visumos dalis), kurių atžvilgiu šio kintamojo informacijos sistemingai neteikiama, pvz., kai asmenys jaunesni nei tam tikro amžiaus, ir taip pat, jei visa informacija gauta iš registrų (t. y. naudojami administraciniai duomenys) arba trūkstamos informacijos reikšmės priskirtos, arba abiem šiais atvejais, ir apklausa nevykdyta.	— Asmeninė apklausa pildant popierines anketas (PAPI) — Asmeninė apklausa kompiuterinėmis priemonėmis (CAPI) — Apklausa telefonu kompiuterinėmis priemonėmis (CATI) — Apklausa internetu kompiuterinėmis priemonėmis (CAWI) — Kita — Netaikoma
Dalyvavimo tyrime pobūdis	Šiuo kintamuoju nurodoma, ar prašomą informaciją pateikė paskirtasis respondentas, ar kitas asmuo (respondento atstovas). Paskirtasis respondentas yra kiekvieno mikroduomenų rinkimo nuostatose nurodytas asmuo, kurio prašoma pateikti informaciją. Tiesioginis dalyvavimas – tai situacija, kai paskirtasis respondentas pats teikia prašomą informaciją. Tiesioginiam dalyvavimui taip pat priskiriami atvejai, kai paskirtasis respondentas pateikė prašomą informaciją padedamas kito asmens (pvz., vertimo ar fizinė pagalba) ir patvirtino pateiktus atsakymus. Netiesioginis dalyvavimas – tai situacija, kai informaciją, kurią prašoma pateikti paskirtojo respondento, pateikė trečiasis asmuo (t. y. respondento atstovas) ir tos informacijos paskirtasis respondentas nepatvirtino. Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama siekiant apskaičiuoti statistinius vienetus (kurie yra duomenų šaltinio visumos dalis), kurių atžvilgiu šio kintamojo informacijos sistemingai neteikiama, ir taip pat, jei visa informacija gauta iš registrų (t. y. naudojami administraciniai duomenys) arba trūkstamos informacijos reikšmės priskirtos, arba abiem šiais atvejais, ir apklausa nevykdyta.	— Tiesioginis dalyvavimas — Netiesioginis dalyvavimas — Nenurodyta (1) — Netaikoma
Sluoksnis	Pirminis sluoksnis atitinka kiekvieną tyrimo vienetą (asmenį ar namų ūkį), jei tikslinė visuma (arba jos dalis) skirstoma sluoksniais pirmu imties sudarymo etapu, nurodant sluoksnių identifikavimo kodus (sluoksnio identifikatorių). Visumos skirstymas sluoksniais – tai visumos dalijimas į nesutampančius visumos pogrupius, vadinamus sluoksniais. Po to atrenkamos kiekvieno sluoksnio nepriklausomos imtys. Įrašoma informacija visada susijusi su padėtimi tuo metu, kai atitinkamas statistinis vienetas (asmuo ar namų ūkis) atrenkamas. Kategorijoje „sluoksnio identifikatorius“ nurodomas sluoksnio, kuriam priklauso kiekvienas tyrimo vienetas (asmuo ar namų ūkis), identifikavimo kodas. Sluoksnių identifikavimo kodai turi būti naudojami tais atvejais, jei tikslinė visuma suskirstyta sluoksniais arba jei įtraukiami save reprezentuojantys pirminiai imties vienetai (PIV). Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama tais atvejais, jei pirmu imties sudarymo etapu tikslinė visuma nebuvo suskirstyta sluoksniais (pvz., jei imtis buvo sudaryta paprasta atsitiktine tvarka arba atsitiktine tvarka taikant klasterius) ir nebuvo įtraukti save reprezentuojantys PIV.	— Sluoksnio identifikatorius — Netaikoma
Pirminiai imties vienetai (PIV)	Šiuo kintamuoju nurodomas pirminis imties vienetas (PIV), atitinkantis kiekvieną tyrimo vienetą (asmenį ar namų ūkį), jei tikslinė visuma padalyta į klasterius, pateikiant klasterių arba PIV identifikavimo kodus. Visuma dalijama į klasterius (t. y. atskiras dalis), jei imties neįmanoma sudaryti iš tiesioginių elementų (nes nėra imties sąrašo) arba ją taikyti pernelyg brangu (visuma plačiai pasiskirsčiusi geografiškai). Tokiais atvejais pirmu imties sudarymo etapu atrenkama klasterių (PIV) imtis. Įrašoma informacija visada siejama su padėtimi tuo metu, kai atitinkamas vienetas (asmuo ar namų ūkis) buvo atrinktas. Kategorijoje „pirminio imties vieneto identifikatorius“ nurodomas (vieno iš atrinktų) PIV, kuriam priklauso kiekvienas tyrimo vienetas (asmuo ar namų ūkis), identifikavimo kodas, jei tikslinė visuma pirmu imties sudarymo etapu buvo padalyta į klasterius. Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama, kai pirmu imties sudarymo etapu tikslinė visuma nebuvo padalyta į klasterius, pvz., jei imtis buvo sudaryta paprasta atsitiktine tvarka arba atsitiktine tvarka taikant sluoksnius.	— Pirminio imties vieneto identifikatorius — Netaikoma

---

(1)  Kategorija „nenurodyta“ turi būti naudojama neatsakymo atvejais, pvz., jei respondentas nežino atsakymo arba atsisako atsakyti.

(2)  Kategorija „netaikoma“ turi būti naudojama konkretaus kintamojo aprėpčiai nepriskiriamais atvejais, t. y. pritaikius to kintamojo filtrą, ir taip pat turi būti naudojama siekiant apskaičiuoti statistinius vienetus (kurie yra duomenų šaltinio visumos dalis), kurių atžvilgiu šio kintamojo informacijos sistemingai nepateikiama, pvz., kai asmenys jaunesni nei tam tikro amžiaus.

(3)   2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(4)  http://ec.europa.eu/eurostat/documents/1978984/6037342/ISCO-08.pdmf (anglų k., taip pat yra prancūzų ir vokiečių k.).

(5)  http://uis.unesco.org/sites/default/files/documents/international-standard-classification-of-education-isced-2011-en.pdf (anglų ir prancūzų k.).

(6)  http://ec.europa.eu/eurostat/ramon/nomenclatures/index.cfm?TargetUrl=LST_NOM_DTL&StrNom=CL_GEO&StrLanguageCode=EN&IntPcKey=&StrLayoutCode=HIERARCHIC (anglų, prancūzų ir vokiečių k.).

(7)  Ankstesnės darbo patirties neturintys asmenys – niekada nedirbę už užmokestį ar pelną bent vieną darbo valandą per savaitę.

(8)  http://uis.unesco.org/sites/default/files/documents/isced-fields-of-education-and-training-2013-en.pdf (anglų ir prancūzų k.).

(9)  Kodai (009), (029), (039), (049), (059), (079), (089), (099), (109) yra nesusiję su ISCED.

PRIEDAS

---

(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7).“

PRIEDAS

PROJEKTAS, KURIUO REMIAMAS VISUOTINIS ATASKAITŲ DĖL NETEISĖTŲ ĮPRASTINIŲ GINKLŲ IR JŲ ŠAUDMENŲ TEIKIMO MECHANIZMAS SIEKIANT SUMAŽINTI GINKLŲ NUKREIPIMO IR NETEISĖTOS PREKYBOS JAIS RIZIKĄ

(iTrace IV)

1.   Bendra informacija ir pagal BUSP teikiamos paramos tikslingumo paaiškinimas

1.1.

Šis sprendimas grindžiamas keliais iš eilės priimtais Tarybos sprendimais dėl kovos su įprastinių ginklų ir jų šaudmenų nukreipimo bei neteisėtos prekybos jais destabilizuojančiu poveikiu konfliktų paveiktose vietovėse, visų pirma sprendimais 2013/698/BUSP, (BUSP) 2015/1908 ir (BUSP) 2017/2283, kuriais nustatytas visuotinis ataskaitų dėl neteisėtų įprastinių ginklų ir jų šaudmenų teikimo mechanizmas iTrace ir sustiprintas jo veikimas. Neteisėtas įprastinių ginklų ir jų šaudmenų platinimas – vienas iš pagrindinių valstybės stabilumui kenkiančių ir konfliktus aštrinančių veiksnių, keliantis rimtą grėsmę taikai ir saugumui. Kaip tvirtinama ES ŠLG strategijoje, neteisėti šaunamieji ginklai ir ŠLG toliau prisideda prie nestabilumo ir smurto Sąjungoje, artimiausiose jos kaimyninėse šalyse ir likusioje pasaulio dalyje. Neteisėti šaulių ginklai kursto pasaulinį terorizmą ir konfliktus, trukdo Sąjungos vystymuisi ir krizių valdymui, humanitarinės pagalbos ir stabilizavimo pastangoms kai kuriose Sąjungos kaimyninėse ir Afrikos šalyse. Sąjungos teritorijoje neteisėti šaunamieji ginklai turi aiškų poveikį vidaus saugumui, nes skatina organizuotą nusikalstamumą ir jais naudojasi teroristai, rengdami išpuolius Europos teritorijoje. Neseniai Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje, Ukrainoje, Jemene ir kitose konfliktų paveiktose vietovėse prie Sąjungos išorės sienų pagal projektą iTrace atliktų tyrimų rezultatai patvirtina ES ŠLG strategijos teiginius. Vykdant veiklą pagal Sprendimą (BUSP) 2015/1908 patvirtinta, kad mechanizmas iTrace yra visuotinės ginklų stebėsenos konfliktų paveiktose vietovėse iniciatyva. Projektas iTrace įgyvendinamas daugiau kaip 40 konfliktų paveiktų valstybių, įskaitant valstybes Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje ir Pietryčių Azijoje, o jį įgyvendinant sukurta didžiausia pasaulyje vieša duomenų apie nukreiptus įprastinius ginklus ir jų šaudmenis saugykla, kad būtų remiamos valstybių pastangos nustatyti nukreipimo atvejus ir į juos reaguoti laikantis Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP 7 kriterijaus ir SPG 11 straipsniu prisiimtų įsipareigojimų. Pagal jį numatyta galimybė teikti tikslias ataskaitas dėl ginklų ir jų šaudmenų nukreipimo ginkluotosioms sukilėlių ir teroristų pajėgoms, kurios kelia grėsmę Sąjungos saugumui, įskaitant „Islamiškojo Magribo Al Kaidą“ ir „Da’esh“ / „Islamo valstybę“, ir juo valstybių narių eksporto kontrolės institucijos konfidencialiai ir greitai perspėjamos apie nukreipimo po eksporto riziką; juo ES delegacijoms ir valstybių narių diplomatinėms atstovybėms, veikiančioms konfliktų paveiktuose regionuose, tikruoju laiku teikiama labai svarbi informacija apie neteisėtą prekybą ginklais ir konfliktų dinamiką. Juo kuo dažniau nešališkos ir atsakingos pasaulinės žiniasklaidos priemonėmis informuojama apie ginklų kontrolę ir kovos su nukreipimu priemones.

1.2.

Tačiau įgyvendinant projektą iTrace valstybės narės nuolat prašo rengti tiesioginius, betarpiškus informacinius pranešimus nacionalinėms ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijoms (įskaitant dažnus apsilankymus sostinėse) ir dvišaliu pagrindu skirti daugiau išteklių valstybių narių ginklų eksporto kontrolės politikos formuotojams. Todėl šiuo sprendimu siekiama tęsti ir stiprinti pagal Sprendimą (BUSP) 2017/2283 vykdomo projekto darbą, toliau teikiant Sąjungos politikos formuotojams, ginkluotės kontrolės ekspertams ir ginklų eksporto kontrolės pareigūnams skirtą sistemingai renkamą aktualią informaciją, kurią jie galėtų panaudoti rengdami veiksmingas, įrodymais grindžiamas kovos su įprastinių ginklų ir jų šaudmenų nukreipimu ir neteisėtu plitimu strategijas, siekiant padidinti tarptautinį ir regioninį saugumą. Taigi, jiems bus toliau teikiama parama, kad sėkminga reagavimo strategija būtų suderinta su adekvačiais prevenciniais veiksmais siekiant spręsti neteisėtos pasiūlos ir paklausos problemą ir užtikrinti veiksmingą įprastinių ginklų kontrolę trečiosiose valstybėse.

1.3.

Šiame sprendime numatyta toliau prižiūrėti viešai prieinamą visuotinę ataskaitų dėl ginklų teikimo sistemą iTrace ir dar labiau sustiprinti jos veikimą. Sprendime (BUSP) 2017/2283 išvardyti projektai bus sustiprinti rengiant: 1) dažnesnes ir ilgesnes misijas, skirtas duomenims apie neteisėtų įprastinių ginklų tiekimą į konfliktų paveiktus regionus rinkti; 2) konkretiems poreikiams pritaikytus paramos paketus valstybėms narėms, kurie apimtų tiesiogines konsultacijas, užsakytus duomenis ir ataskaitas, visą parą veikiančią pagalbos tarnybą ir patikros po išsiuntimo užduotis ir 3) konfliktų paveiktų valstybių nacionalinių institucijų darbuotojų mokymą ir vykdant mentorystės veiklą, siekiant užtikrinti neteisėtų įprastinių ginklų, kurie buvo rasti arba konfiskuoti jų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, atsekamumą, stiprinti kovos su nukreipimu gebėjimus, įskaitant atsekamumo gebėjimus pagal Tarptautinį sekimo dokumentą (TSD), stiprinti ginklų valdymą, įskaitant jų registravimą, ir didinti iTrace duomenų rinkimą.

2.   Bendri tikslai

Taikant 4 skirsnyje apibūdintą mechanizmą bus toliau remiamos tarptautinės bendruomenės pastangos kovoti su destabilizuojančiu įprastinių ginklų ir jų šaudmenų nukreipimo ir neteisėtos prekybos jais poveikiu. Jį taikant politikos formuotojams, ginklų kontrolės ekspertams ir ginklų eksporto kontrolės pareigūnams bus toliau teikiama aktuali informacija, kurią jie galės panaudoti rengdami veiksmingas, įrodymais grindžiamas kovos su įprastinių ginklų ir jų šaudmenų nukreipimu ir neteisėtu plitimu strategijas, siekiant padidinti tarptautinį ir regioninį saugumą. Konkrečiai, įgyvendinant mechanizmą bus:

a)	teikiama konkreti informacija apie įprastinių ginklų ir jų šaudmenų nukreipimą bei neteisėtą prekybą jais siekiant remti veiksmingą Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, SPG, JT veiksmų programos ir TSD įgyvendinimą;

b)	teikiama konkretiems poreikiams pritaikyta parama valstybėms narėms siekiant padėti įvertinti ir sumažinti nukreipimo riziką;

c)

atskleidžiami įprastinių ginklų ir jų šaudmenų nukreipimo į konfliktų paveiktus regionus arba tarptautinėms teroristų organizacijoms maršrutai bei šiame procese dalyvaujantys subjektai ir teikiami įrodymai apie grupes ir asmenis, dalyvaujančius neteisėtoje prekyboje, siekiant remti nacionalinius teismo procesus;

d)

stiprinamas atitinkamų JT organų, misijų ir kitų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas atsekant įprastinius ginklus bei jų šaudmenis ir tiesiogiai teikiant informaciją, kuria būtų remiami esami stebėsenos mechanizmai, įskaitant Interpolo duomenų apie neteisėtus ginklus ir jų sekimo valdymo sistemą (iARMS) ir Europolą, pastarasis 2019 m. su bendrove Conflict Armament Research Ltd. (CAR) sudarė keitimosi informacija susitarimo memorandumą;

e)

teikiama atitinkama informacija, kad būtų nustatytos prioritetinės tarptautinio bendradarbiavimo ir pagalbos sritys siekiant veiksmingai kovoti su įprastinių ginklų ir jų šaudmenų nukreipimu ir neteisėta prekyba jais, pavyzdžiui, finansavimas projektams, susijusiems su atsargų saugumu ir (arba) sienų valdymu, ir

f)

sukurtas mechanizmas, skirtas padėti stebėti SPG įgyvendinimą, konkrečiai išsiaiškinti perduotų įprastinių ginklų nukreipimo atvejus ir padėti vyriausybėms įvertinti nukreipimo riziką prieš eksportuojant įprastinius ginklus, visų pirma riziką, susijusią su nukreipimu priimančiojoje šalyje arba pakartotiniu eksportu nepageidaujamomis sąlygomis.

3.   Ilgalaikis projekto tvarumas ir rezultatai

Įgyvendinant mechanizmą bus sukurta patvari įprastinių ginklų ir jų šaudmenų neteisėto plitimo nuolatinės stebėsenos sistema. Šiuo mechanizmu tikimasi gerokai padidinti turimos informacijos apie ginklus kiekį ir intensyviai remti tikslingą veiksmingos įprastinių ginklų kontrolės ir ginklų eksporto kontrolės politikos plėtojimą. Konkrečiai, įgyvendinant projektą bus:

a)	toliau pildoma informacijos valdymo sistema iTrace, kuria bus užtikrintas ilgalaikis duomenų apie neteisėtus įprastinius ginklus rinkimas ir analizė;

b)

įprastinių ginklų kontrolės politikos formuotojams ir tos srities ekspertams bus suteikta priemonė, kad jie galėtų nustatyti veiksmingesnes strategijas ir prioritetines pagalbos bei bendradarbiavimo sritis (pvz., nustatant subregioninius ar regioninius bendradarbiavimo, veiksmų koordinavimo ir dalijimosi informacija mechanizmus, kuriuos reikia sukurti ar sustiprinti, nustatant nesaugias nacionalines ginklų atsargas, netinkamą inventoriaus tvarkymą, neteisėto perdavimo maršrutus, silpną sienų kontrolę ir nepakankamus teisėsaugos gebėjimus);

c)	išlaikytas jam būdingas lankstumas, kad būtų galima rengti politikai formuoti aktualią informaciją nepriklausomai nuo greitai kintančių poreikių politikos srityje;

d)	iš esmės padidintas tarptautinių ginklų stebėsenos organizacijų ir asmenų veiklos efektyvumas užtikrinant nuolat didėjančios aprėpties dalijimosi informacija mechanizmą, ir

e)	stiprinami tvarūs nacionaliniai gebėjimai konfliktų paveiktose valstybėse siekiant identifikuoti bei atsekti neteisėtus įprastinius ginklus ir veiksmingiau dalyvauti tarptautiniuose ginklų kontrolės ir teisėsaugos procesuose.

4.   Mechanizmo aprašymas

4.1.   1 projektas. Mokymas ir kuravimas, skirtas konfliktų paveiktų valstybių nacionalinėms institucijoms, ginklų identifikavimo ir tarptautinio atsekimo srityse.

4.1.1.   Projekto tikslas

Įgyvendinant iTrace mokymo ir kuravimo programas, nacionalinės valdžios institucijos konfliktų paveiktose valstybėse informuojamos apie metodus ir joms suteikiama įgūdžių, susijusių su savarankišku įprastinių ginklų nukreipimo atvejų nustatymu ir reagavimu į juos. Mokymu siekiama stiprinti įprastinių ginklų identifikavimo ir atsekamumo gebėjimus, kurių dažnai neturima, o vykdant kuravimo veiklą pagal projektą iTrace darbuotojams sudaromos galimybės tikruoju laiku nustatyti esminius gebėjimų trūkumus ir nedelsiant parengti sprendimus tokiems trūkumams pašalinti. Be to, vykdant iTrace mokymo ir kuravimo programas bus sutvirtinti projekto iTrace ir nacionalinių valdžios institucijų ryšiai, o vietos tyrimų grupėms bus suteikta didesnė prieiga prie konfiskuotų ir atgautų įprastinių ginklų, taigi, bus išplėsta iTrace duomenų rinkimo, analizės ir ataskaitų teikimo aprėptis.

4.1.2.   Nauda ES ginklų kontrolės iniciatyvoms

iTrace mokymo ir kuravimo programos atitinka ES ŠLG strategijoje numatytus veiksmus – remti nacionalinius gebėjimus „stebėti ir sekti nelegalių ŠLG ir šaudmenų kilmę konfliktų zonose“ – ir tiesiogiai bei netiesiogiai stiprinti įvairias valstybių narių remiamas ginklų kontrolės iniciatyvas. Tiesioginis poveikis apima, be kita ko, paramą nacionalinėms teisėsaugos institucijoms atsekant ŠLG pagal Tarptautinį sekimo dokumentą, nacionalinių gebėjimų rinkti duomenis apie atsektus ginklus pagal darnaus vystymosi tikslo (DVT) 16.4.2 rodiklį stiprinimą ir paramą valstybių narių inicijuotoms ginklų ir šaudmenų valdymo programoms. Netiesioginis poveikis apima, be kita ko, vietoje surinktos informacijos grįžtamąjį teikimą, pavyzdžiui, valstybių narių perspėjimą apie valstybėse partnerėse kilusią nukreipimo riziką, nukreipimo iš nacionalinių atsargų nustatymą ir tos informacijos teikimą įgyvendinant Sąjungos remiamas FSAV programas.

4.1.3.   Pagal projektą vykdoma veikla

2018 m. CAR įsteigė Techninės paramos padalinį (TPP); šio padalinio paskirtis – vykdyti mokymo ir mentorystės veiklą, skirtą konfliktų paveiktų valstybių, kuriose įgyvendinamas projektas iTrace, nacionalinėms institucijoms. Ta mokymo ir mentorystės veikla skirta tam, kad būtų skatinamos nacionalinės kovos su nukreipimu iniciatyvos, apimančios įvairias sritis, teikiant apmokymus ir stiprinant pajėgumus, kiek tai susiję su konfiskuotų ir paimtų įprastinių ginklų atsekimu, žymėjimu ir registravimu laikantis TSD nustatytų procedūrų, taip pat su FSAV vertinimais, kurių paskirtis – nustatyti ir mažinti nukreipimo riziką ten, kur ji kyla. CAR suteiks specializuotą, poreikių įvertinimu grindžiamą mokymą apie visą pirmiau išvardytą veiklą vietos partneriams ir prireikus taikos paramos darbuotojams, įskaitant JT ir ES misijas ir JT sankcijų vykdymo stebėjimo grupes / komitetus. Šiuo atžvilgiu projektu iTrace bus toliau tiesiogiai reaguojama į ŠLG strategijoje nurodytą veiksmą, pagal kurį ES raginama remti „JT specialistų grupių, kurios stebi ginklų embargą, darbą“ ir apsvarstyti „būdus, kaip sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su jų išvadomis dėl nukreipimo ir neteisėtų šaunamųjų ginklų bei ŠLG vykdant ginklų eksporto kontrolę“. Mokymas pagal projektą iTrace bus grindžiamas įvairiomis paslaugomis, kurias CAR teikia nuo 2014 m. ir kurios, kaip pasirodė, yra itin svarbios siekiant remti vietos partnerius konfliktų paveiktose valstybėse, padėti JT komitetams, taip pat siekiant užtikrinti didesnę prieigą iTrace vietos tyrimų grupėms. Projekto vietos tyrimų grupių ir TPP darbuotojai bus siunčiami teikti vis labiau techninio pobūdžio apmokymus, kurie apims:

a)	įvadą į duomenų apie įprastinius ginklus rinkimą, nurodant konkrečius atvejus;

b)	pagrindinius įprastinių ginklų identifikavimo ir veiksmingo dokumentavimo metodus;

c)	įrodymų rinkimo standartines veiklos procedūras ir įrodymų saugojimo grandinę;

d)	plataus masto, regioninių ir tarptautinių tyrimų reikalavimus;

e)	Tarptautinio sekimo dokumento įgyvendinimą; kai tinkama, valstybių partnerių institucijos bus apmokytos inicijuoti atsekamumo prašymus ir raginamos tai daryti;

f)	tarptautinį ginklų atsekimą ir ginklų atsekimo sistemas (visų pirma Interpolo ir Europolo);

g)	didžiųjų duomenų panaudojimą ir tendencijų analizę ir

h)	(tarptautinės) techninės pagalbos būdus ir teisėsaugos įsikišimą.

Ta veikla bus vykdoma kartu su iTrace tyrimais vietoje, įskaitant jungtinius tyrimus (mentorystę) kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis.

4.1.4.   Projekto rezultatai

Įgyvendinant projektą:

a)	nacionalinės institucijos bus paskatintos suteikti didesnę prieigą iTrace vietos tyrimų grupėms – taip būtų reaguojama į pakartotinius iTrace grupėms skirtus raginimus teikti techninę pagalbą ir jungtinių tyrimų pajėgumus ir atsižvelgti į pagausėjusių iTrace duomenų rinkimą;

b)

pajėgumų stiprinimo srityje bus suteikta konkreti parama toms nacionalinėms vyriausybėms, kurios patiria įprastinių ginklų nukreipimo pasekmes ir kurioms trūksta priemonių nukreiptiems įprastiniams ginklams identifikuoti ir apie juos pranešti, o tai dažnai sudaro sąlygas užtikrinti veiksmingesnį įprastinių ginklų valdymą šalyje ir tuo pačiu remiamas SPG, TSD, JT veiksmų programos ir DVT 16.4.2 uždavinio įgyvendinimas, taip pat FSAV programavimas ir ryšių palaikymas su tarptautinėmis teisėsaugos įstaigomis, įskaitant Interpolą (iARMS) ir Europolą;

c)

bus remiamas tvirtesnis dialogas, visų pirma bus nustatomi pagrindiniai suinteresuotieji subjektai kitoms Sąjungos remiamoms iniciatyvoms (pvz., ES misijų santykiai su priimančiosios šalies vyriausybėmis) ir postūmį suteikiančioms iniciatyvoms, tokioms kaip FSAV programavimas (pvz., Sąjungos remiami atsargų valdymo projektai).

4.1.5.   Projekto įgyvendinimo rodikliai

Iki 40 mokymų vietoje ir mentorystės apsilankymų akcentuojant pakartotinius apsilankymus, kuriais remiamos nacionalinių institucijų pastangos stiprinti atsekimo pajėgumus.

Projektas bus įgyvendinamas visą trejų metų projekto iTrace vykdymo laikotarpį.

4.1.6.   Projekto naudos gavėjai

iTrace mokymo ir mentorystės veikla duos tiesioginės naudos nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams konfliktų paveiktose valstybėse, įskaitant teisėsaugos įstaigas ir prokuratūras. Programa bus netiesiogiai remiami šalių dialogai su Sąjungos finansuojamomis ir kitomis ginklų kontrolės iniciatyvomis skatinant naudoti tarptautinius atsekimo mechanizmus, įskaitant Interpolo sistemą iARMS ir Europolą, ir sudarant palankesnes sąlygas bendradarbiauti su Sąjungos remiamais atsargų valdymo projektais bei kitais ŠLG kontrolės projektais.

4.2.   2 projektas. Sustiprinti tyrimai vietoje, reikalingi, kad į iTrace būtų galima tikruoju laiku toliau įkelti dokumentinius įrodymus apie įprastinių ginklų ir šaudmenų nukreipimą bei neteisėtą prekybą jais ir kitą svarbią informaciją.

4.2.1.   Projekto tikslas

Įgyvendinant projektą bus vykdomi dažnesni ir ilgesnės trukmės įprastinių ginklų ir šaudmenų, platinamų konfliktų paveiktose vietovėse, tyrimai vietoje. Projekte prioritetas bus teikiamas ypatingą susirūpinimą valstybėms narėms keliančioms valstybėms, įskaitant, inter alia, Afganistaną, Iraką, Libiją, Malį, Pietų Sudaną, Somalį, Siriją, Ukrainą ir Jemeną. Šie tyrimai vietoje suteiks konkrečių įrodymų apie sukilėlių ir teroristų pajėgoms nukreiptus įprastinius ginklus – kitu atveju tokie įrodymai išorės stebėtojams (įskaitant ginklus eksportuojančias valstybes nares) būtų nematomi. CAR prašys išankstinio ES įprastinės ginkluotės eksporto (COARM) darbo grupės patvirtinimo prieš pradėdama didelio masto veiklą visose valstybėse, kuriose anksčiau nebuvo atliekami iTrace tyrimai vietoje arba nebuvo įgyvendinamos iTrace mokymo ir mentorystės programos.

Naudodama naujas technologijas ir pažangius kriminalistikos metodus, CAR vykdys įvairią veiklą vietoje, įskaitant patobulintą fotografinį dokumentavimą, kriminalistinius tyrimus ir ištrintų žymų atkūrimą. CAR įrodė, kad šiais metodais galima atskleisti atsekamą informaciją ant ginklų, šaudmenų ir susijusių reikmenų, kurių anksčiau nebuvo galima atsekti; tokiu būdu sudaromos galimybės ištirti vis įvairesnius neteisėtus reikmenis, kurių identifikavimo informacija buvo pašalinta siekiant nuslėpti kilmę.

Dėl gautų duomenų bus pagerintas bendras valstybių narių supratimas apie nukreipimą ir neteisėtus perdavimus, metodus, kuriuos neteisėtą prekybą vykdantys asmenys naudoja jiems nuslėpti, taip pat bus gerokai padidinti jų pajėgumai suardyti neteisėtą prekybą.

4.2.2.   Nauda ES ginklų kontrolės iniciatyvoms

iTrace tyrimai vietoje yra dinamiškas atskaitos taškas, kiek tai susiję su nukreiptais įprastiniais ginklais konfliktų paveiktose valstybėse. Remiantis šiuo atskaitos tašku nuolat vertinamas Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP ir susitarimų dėl ginklų kontrolės, dėl kurių valstybės narės yra prisiėmusios įsipareigojimus, inter alia, SPG, JT veiksmų programos, taip pat ES ŠLG strategijos, veiksmingumas. Išsamus konflikto zonų ginklų dokumentavimas taip pat yra pagrindas siekiant vykdyti formalų įprastinių ginklų atsekimą ir nuodugnius tyrimus, susijusius su konfliktų finansavimu ir ginklų tiekimo tinklais.

4.2.3.   Pagal projektą vykdoma veikla

Įgyvendinant šį projektą bus vykdoma ši veikla:

a)	kvalifikuotų ginklų ekspertų dislokavimas siekiant atlikti neteisėtų įprastinių ginklų ir jų šaudmenų, paimtų konfliktų paveiktose valstybėse, analizę vietoje;

b)

dokumentuotų įrodymų apie įprastinius ginklus, jų šaudmenis ir jų naudotojus, įskaitant, inter alia, ginklų, jų sudedamųjų dalių ir vidaus bei išorės ženklinimo fotografinį dokumentavimą, kriminalistinius tyrimus ir ištrintų ginklų žymų atkūrimą, pakuotes, susijusius transportavimo dokumentus, ir kartu tyrimų vietoje rezultatų (naudotojai, tiekėjai ir perdavimo maršrutai) analizė, peržiūra ir tikrinimas;

c)	visų surinktų ir peržiūrėtų įrodymų įkėlimas į iTrace informacijos valdymo sistemą ir, patikrinus, į iTrace internetinį kartografinio atvaizdavimo portalą;

d)	vietos partnerių nustatymas ir parama jiems, kad siūlomo mechanizmo įgyvendinimo laikotarpiu ir vėliau būtų užtikrintas nepertraukiamas iTrace reikalingų duomenų rinkimas;

e)	tolesnis ryšių palaikymas su valstybių narių vyriausybėmis, siekiant iš anksto nustatyti nacionalinius kontaktinius punktus ir koordinavimo mechanizmą, kad būtų patikslinta CAR vykdomų tyrimų aprėptis ir sumažinti galimi interesų konfliktai prieš jai atliekant tyrimus.

Projektas bus įgyvendinamas palaipsniui visą trejų metų projekto iTrace vykdymo laikotarpį.

4.2.4.   Projekto rezultatai

Įgyvendinant projektą:

a)	bus in situ dokumentuojami daiktiniai įrodymai apie nukreiptus arba neteisėtai perkamus ar parduodamus įprastinius ginklus ir jų šaudmenis konfliktų paveiktuose regionuose;

b)

bus tikrinami ir nagrinėjami neteisėtos prekybos atvejai remiantis CAR, organizacijų, sudariusių nuolatinius susitarimus su CAR dėl dalijimosi informacija, ir atitinkamai kitų organizacijų surinktais įrodymais apie nukreiptus arba neteisėtai perkamus ar parduodamus įprastinius ginklus ir jų šaudmenis visuose regionuose;

c)

bus teikiami konkretūs vaizdiniai ir daiktiniai įrodymai apie nukreiptus arba neteisėtai perkamus ar parduodamus įprastinius ginklus ir jų šaudmenis, įskaitant objektų nuotraukas, serijos numerius, gamyklos ženklinimą, dėžes, pakuočių sąrašus, transportavimo dokumentus ir galutinio naudotojo dokumentaciją, taip pat informaciją, gautą atlikus kriminalistinius tyrimus ir ištrintų žymų atkūrimą;

d)

bus rengiamos tekstinės ataskaitos apie neteisėtą veiklą, įskaitant neteisėtos prekybos maršrutus, subjektus ir finansinius bei paramos tinklus, susijusius su nukreipimu arba neteisėtai perdavimais, ir papildomų veiksnių vertinimai (įskaitant neveiksmingą atsargų valdymą bei saugumą ir sąmoningai valstybės lygmeniu organizuotus neteisėto tiekimo tinklus);

e)	pirmiau nurodyti įrodymai bus įkeliami į iTrace informacijos valdymo sistemą ir, patikrinus, į iTrace internetinį kartografinio atvaizdavimo portalą, siekiant juos visa apimtimi išplatinti viešai ir valstybėms narėms saugiose stacionariose ir mobiliosiose platformose.

4.2.5.   Projekto įgyvendinimo rodikliai

Iki 75 dislokavimo veiksmų vietoje (įskaitant dislokavimo pratęsimą, jei reikia) per trejų metų laikotarpį, siekiant surinkti įrodymus, kuriuos būtų galima įkelti į iTrace informacijos valdymo sistemą ir internetinį kartografinio atvaizdavimo portalą.

Projektas bus įgyvendinamas visą trejų metų projekto iTrace vykdymo laikotarpį.

4.2.6.   Projekto naudos gavėjai

iTrace toliau teiks vis išsamesnę informaciją, kuri bus aiškiai skirta visų pirma ES šalių nacionalinės ginklų kontrolės politikos formuotojams ir ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijoms, taip pat Sąjungos institucijoms, agentūroms ir misijoms. Tie Sąjungos naudos gavėjai per iTrace suteikiamas saugias stacionarias ir mobiliąsias platformas taip pat turės prieigą prie konfidencialios informacijos.

Vieša informacija toliau bus prieinama ir visiems Sąjungos naudos gavėjams, taip pat Sąjungai nepriklausančių šalių naudos gavėjams, kaip antai ginklų kontrolės politikos formuotojams ir ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijoms trečiosiose valstybėse, taip pat nevyriausybinėms tyrimų organizacijoms, teisių gynimo organizacijoms ir tarptautinei naujienų žiniasklaidai.

4.3.   3 projektas. Individualiai pritaikyta parama valstybių narių ginklų eksporto kontrolės institucijoms ir ginklų kontrolės politikos formuotojams.

4.3.1.   Projekto tikslas

Šiuo projektu valstybėms narėms bus teikiama nuosekli dvišalė parama, įskaitant reguliarius tiesioginius vizitus ir ataskaitų pagal pageidavimą teikimą, kuri bus pritaikyta prie konkrečių kiekvienos valstybės narės ginklų kontrolės interesų sričių ir informacijos reikalavimų. Valstybių narių ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijų teikiama informacija bus tvarkoma su derama pagarba ir konfidencialumu. Be to, CAR toliau palaikys ryšius su įvairiomis trečiųjų valstybių ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijomis. Šiais santykiais bus remiami keli ypač svarbūs tarptautinių pastangų, dedamų siekiant spręsti įprastinių ginklų nukreipimo ir neteisėtos prekybos jais problemas, aspektai ir bus stiprinamos tarptautinės kovos su nukreipimu priemonės, be kita ko:

a)	išsamių duomenų ir įrodymų apie dokumentuotą nukreipimą teikimas ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijoms ir

b)	valstybių narių patikros po išsiuntimo ir (arba) pristatymo pajėgumų rėmimas arba, oficialiu ES nacionalinių ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijų prašymu – aprūpinimas tokiais pajėgumais.

4.3.2.   Nauda ES ginklų kontrolės iniciatyvoms

Reguliariais projekto iTrace grupės vizitais į valstybių narių sostines sudaromos sąlygos dvišalėms diskusijoms opiais klausimais (t. y. nukreipimas po eksporto), valstybėms narėms suteikiamos galimybės tiesiogiai prisidėti prie projekto iTrace ir jo rezultatų (tyrimų krypties bei aprėpties ir ataskaitų teikimo rūšių) ir padedama kurti pasitikėjimo stiprinimo priemones (t. y., iTrace „išankstinis pranešimas“ ir „atsakymo teisė“). Itin svarbu tai, kad iTrace informavimo veikla valstybėse narėse sukuria forumą dažnai niuansuotai diskusijai apie nacionalinius iššūkius ir galimybes, susijusius su įsipareigojimais pagal Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP 7 kriterijų ir SPG 11 straipsnį. Įgyvendinant ankstesnius projektus iTrace (I, II ir III), informavimo vizitai buvo itin svarbūs siekiant geriau suprasti valstybių narių informacijos reikalavimus – tiek bendro pobūdžio (t. y. „kaip vertinate grėsmę, kad ginklai gali patekti į konkretų ginkluoto konflikto teatrą“), tiek būdingus konkrečiai projektui iTrace (t. y. „mums reikia rezultatų suvestinių, kurios mus iš karto įspėtų apie kiekvieną iTrace vietos grupės dokumentuotą vidaus mastu pagamintą ginklą“).

4.3.3.   Pagal projektą vykdoma veikla

Įgyvendinant šį projektą bus vykdoma tokia veikla:

a)	į atitinkamas institucijas valstybių narių sostinėse pakartotiniams vizitams siunčiamos projekto iTrace grupės, kad informuotų apie kovos su nukreipimu klausimus ir supažindintų su savo tyrimų ataskaitomis;

b)	toliau tęsia veiklą visą parą veikianti pagalbos tarnyba, kuri skubiai konsultuoja kovos su nukreipimu klausimais arba dėl galimai neigiamų tvirtinimų spaudoje, grindžiamų nepatikrinta trečiųjų šalių informacija;

c)

techniškai prižiūrimos valstybių narių ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijoms skirtos internetinės rezultatų suvestinės, iš kurių bus siunčiamas šifruotų duomenų srautas iš iTrace informacijos valdymo sistemos – nustatomos grėsmę keliančios šalys, kurios praeityje užsiėmė įprastinių ginklų nukreipimu, profiliuojamos didelės rizikos paskirties vietos ir tikruoju laiku teikiama informacija apie šalyse pagamintų ginklų nukreipimą, ir

d)	iTrace vietos tyrimų grupės padės atlikti galutinio naudojimo po pristatymo į valstybes nares patikrinimus (patikras) arba, oficialiu valstybių narių ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijų prašymu, atliks tokius patikrinimus (patikras).

Projektas bus įgyvendinamas per visą trejų metų projekto iTrace vykdymo laikotarpį.

4.3.4.   Projekto rezultatai

Įgyvendinant projektą:

a)	valstybių narių ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijoms, jų prašymu, bus padedama nustatyti nukreipimo po eksporto atvejus;

b)	bus teikiama informacija, kuri valstybių narių ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijoms padės prieš išduodant eksporto licencijas atlikti visapusišką nukreipimo rizikos analizę pagal Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP ir SPG;

c)	valstybių narių ginklų eksporto licencijų išdavimo institucijos, jų prašymu, bus aprūpinamos patikros po išsiuntimo pajėgumais;

d)	bus padedama valstybių narių ginklų kontrolės politikos formuotojams tikruoju laiku teikiant informaciją apie nukreipimo ir neteisėtos prekybos tendencijas siekiant remti nacionalinius veiksmus tarptautinės politikos procesuose ir

e)	valstybių narių nacionalinių teisėsaugos agentūrų prašymu, prireikus bus padedama atlikti nusikalstamų veikų tyrimus.

4.3.5.   Projekto įgyvendinimo rodikliai

Eksploatuojamos pagal poreikius pritaikytos stacionarios ir mobiliosios rezultatų suvestinės, iš kurių valstybių narių nacionalinėms institucijoms bus siunčiamas operatyvinės informacijos srautas iš saugių iTrace sistemos dalių. Pagalbos tarnyba, kurioje dirbs projekto iTrace darbuotojai, teiks visapusišką paramą valstybių narių ginklų eksporto kontrolės institucijoms ir ginklų kontrolės politikos formuotojams. Atsižvelgiant į prašymus, bus surengta iki 45 vizitų į valstybių narių sostines.

Projektas bus įgyvendinamas per visą trejų metų projekto iTrace vykdymo laikotarpį.

4.3.6.   Projekto naudos gavėjai

Visos suinteresuotos valstybės narės, kurių sostinėse bus apsilankyta ir kuriose bus vykdomos patikros po išsiuntimo misijos.

4.4.   4 projektas. Suinteresuotųjų subjektų informavimas ir veiksmų koordinavimas tarptautiniu mastu

4.4.1.   Projekto tikslas

Įgyvendinant šį projektą, tarptautinę ir nacionalinę politiką formuojantiems asmenims, įprastinės ginkluotės kontrolės ekspertams ir ginkluotės eksporto licencijas išduodančioms institucijoms bus pademonstruota sistemos iTrace nauda. Informavimo iniciatyvos taip pat bus skirtos dalijimuisi informacija toliau koordinuoti ir tvarioms partnerystėms su asmenimis bei organizacijomis, galinčiais parengti informaciją, kurią galima įkelti į iTrace sistemą, kurti.

4.4.2.   Nauda Sąjungos ginklų kontrolės iniciatyvoms

Projektu įvairiose konferencijose, renginiuose ir procesuose bus demonstruojama Sąjungos parama projektui iTrace ir parodytas projekto vaidmuo teikiant konkrečią informaciją, kuria remiamos tarptautinės ginklų kontrolės iniciatyvos. Vienas po kito vykdyti projektai iTrace (I, II ir III) parodė, kad tarptautinė informavimo veikla atlieka itin svarbų vaidmenį: 1) formuojant tarptautinę darbotvarkę, susijusią su tarptautiniais ginklų kontrolės procesais, ir 2) sudarant galimybes ES nepriklausančioms valstybėms bendradarbiauti su projektu iTrace ir Sąjungos ginklų kontrolės iniciatyvomis platesne prasme.

4.4.3.   Pagal projektą vykdoma veikla

Tinkamai atsižvelgiant į poreikį vengti veiklos dubliavimo vykdant kitus veiksmus, pavyzdžiui, informavimo apie SPG srityje, įgyvendinant šį projektą bus vykdoma ši veikla:

a)

projekto iTrace darbuotojai rengs pristatymus atitinkamose tarptautinėse konferencijose, kuriose nagrinėjami visi neteisėtos prekybos įprastiniais ginklais aspektai. Darbuotojų rengiami pristatymai bus skirti sistemai iTrace pademonstruoti, daugiausia dėmesio skiriant: 1) jos teikiamai konkrečiai naudai padedant vykdyti SPG, JT veiksmų programos ir kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų įgyvendinimo stebėseną; 2) jos naudingumui nustatant prioritetines tarptautinės pagalbos ir bendradarbiavimo sritis bei 3) jos, kaip rizikos vertinimo profiliavimo mechanizmo, naudingumui ginkluotės eksporto licencijas išduodančioms institucijoms;

b)

projekto iTrace darbuotojai rengs pristatymus nacionalinėms vyriausybėms ir taikos palaikymo operacijoms. Darbuotojų rengiami pristatymai bus skirti sistemai iTrace pademonstruoti atitinkamiems misijų departamentams, oficialiems susitarimams dėl dalijimosi informacija, pagal kuriuos būtų galima parengti informaciją, kurią būtų galima įkelti į iTrace sistemą, skatinti ir parengti, taip pat padėti politikos formuotojams nustatyti prioritetines tarptautinės pagalbos ir bendradarbiavimo sritis.

Projektas bus įgyvendinamas per visą trejų metų projekto iTrace vykdymo laikotarpį.

4.4.4.   Projekto rezultatai

Įgyvendinant projektą:

a)

bus pademonstruotas sistemos iTrace ir duomenų apie nukreipimą dokumentavimo, rinkimo ir dalijimosi jais koncepcijos naudingumas nacionalinės ir tarptautinės politikos formuotojams, siekiantiems įgyvendinti įprastinių ginklų kontrolės ir ginklų eksporto kontrolės susitarimus (SPG, JT veiksmų programą ir kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus) ir remti jų įgyvendinimą;

b)	bus teikiama atitinkama informacija siekiant padėti politikos formuotojams ir įprastinių ginklų kontrolės ekspertams nustatyti prioritetines tarptautinės pagalbos bei bendradarbiavimo sritis ir rengti veiksmingas kovos su nukreipimu strategijas;

c)	ginkluotės eksporto licencijas išduodančioms institucijoms bus pateikta išsami informacija apie iTrace ir jos naudingumą rizikos vertinimo srityje ir sudaryta galimybė toliau teikti grįžtamąją informaciją ir tobulinti sistemą;

d)	bus sudarytos palankesnės sąlygos nacionalinėms vyriausybėms ir JT taikos palaikymo ir sankcijų stebėsenos operacijoms dalytis informacija, įskaitant duomenų tvarkymą ir analizę naudojant iTrace sistemą;

e)	bus sudarytos palankesnės sąlygos besiplečiančios įprastinės ginkluotės kontrolės ekspertų, kurie dalyvauja atliekant in situ įprastinių ginklų ir šaudmenų neteisėto nukreipimo ir neteisėtos prekybos jais atvejų tyrimus, grupės tinklaveikai;

f)	visuomenė bus geriau informuojama apie įprastinių ginklų ir jų šaudmenų sekimą siekiant padėti stebėti SPG, JT veiksmų programos, TSD ir kitų tarptautinių ir regioninių ginkluotės kontrolės ir ginkluotės eksporto kontrolės dokumentų įgyvendinimą.

4.4.5.   Projekto įgyvendinimo rodikliai

Projekto iTrace darbuotojai dalyvaus iki 30 informavimo konferencijų. Visose konferencijose, be kita ko, bus pristatoma sistema iTrace. Kas ketvirtį rengiamose aprašomosiose ataskaitose bus pateiktos konferencijų darbotvarkės ir trumpos santraukos.

Projektas bus įgyvendinamas per visą trejų metų projekto iTrace vykdymo laikotarpį.

4.4.6.   Projekto naudos gavėjai

Žr. pirmesnį 4.2.6 skirsnį, kuriame pateiktas išsamus naudos gavėjų sąrašas; šio projekto atveju naudos gavėjai yra tie patys.

4.5.   5 projektas. iTrace politikos ataskaitos

4.5.1.   Projekto tikslas

Įgyvendinant šį projektą bus teikiamos pagrindinių politikos klausimų ataskaitos, parengtos remiantis atliekant tyrimus vietoje surinktais duomenimis, kurie pateikti sistemoje iTrace. Ataskaitose bus siekiama akcentuoti konkrečias tarptautiniu mastu rūpimas sritis, įskaitant pagrindinius neteisėtos prekybos įprastiniais ginklais ir šaudmenimis modelius, įprastinių ginklų ir jų šaudmenų, kuriais neteisėtai prekiaujama, regioninį pasiskirstymą ir prioritetines tarptautinio dėmesio reikalaujančias sritis.

4.5.2.   Nauda Sąjungos ginklų kontrolės iniciatyvoms

iTrace politikos ataskaitose tarptautinis dėmesys atkreipiamas visų pirma į Sąjungos ginklų kontrolės iniciatyvų visapusiškumą ir valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus spręsti klausimus, susijusius su įprastinių ginklų ir jų šaudmenų nukreipimu. Nuo 2013 m. šios ataskaitos išsamiai nušviečiamos daugelyje svarbiausių pasaulyje naujienų žiniasklaidos priemonių, o tai paskatino vyriausybes, parlamentų narius ir pilietinę visuomenę imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu. Kadangi iTrace ataskaitose nebijoma nurodyti Sąjungos kilmės neteisėtų įprastinių ginklų, jos demonstruoja progresyvų valstybių narių požiūrį į ginklų kontrolę. Tai, be abejonės, skatina užtikrinti skaidrumą ir plėsti prisijungimą prie daugiašalių nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir ginklų kontrolės sutarčių ir režimų, taip pat skatina visuotinį jų taikymą, kaip raginama ES visuotinėje strategijoje, t. y. principas „pirmauti rodant pavyzdį“.

4.5.3.   Pagal projektą vykdoma veikla

Atliekama išsami analizė, kurios pagrindu bus parengta, peržiūrėta, suredaguota ir paskelbta, įskaitant popierinių kopijų spausdinimą ir platinimą, iki 20 iTrace politikos ataskaitų.

4.5.4.   Projekto rezultatai

Įgyvendinant projektą:

a)	bus parengta iki 20 ataskaitų, iš kurių kiekviena bus skirta atskiram tarptautiniu mastu rūpimam klausimui;

b)	bus užtikrintas iTrace politikos ataskaitų išplatinimas visoms valstybėms narėms;

c)	bus parengta tikslinio informavimo strategija, kad būtų užtikrinta kuo didesnė pasaulinio masto aprėptis;

d)

bus užtikrintas mechanizmo matomumas politikos plotmėje ir tarptautinėje naujienų žiniasklaidoje, inter alia, pateikiant itin aktualią informaciją apie neteisėtus įprastinius ginklus; bus atlikta politikai aktuali analizė, kuria bus remiami šiuo metu vykdomi ginklų kontrolės procesai, ir bus specialiai pritaikytos ataskaitos, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tarptautinės naujienų žiniasklaidos susidomėjimas.

4.5.5.   Projekto įgyvendinimo rodikliai

Iki 20 internete viešai prieinamų iTrace politikos ataskaitų, parengtų per visą siūlomo mechanizmo taikymo laikotarpį.

Projektas bus įgyvendinamas visą trejų metų projekto iTrace vykdymo laikotarpį.

4.5.6.   Projekto naudos gavėjai

Žr. pirmesnį 4.2.6 skirsnį, kuriame pateiktas išsamus naudos gavėjų sąrašas; šio projekto atveju naudos gavėjai yra tie patys.

4.6.   6 projektas. Neteisėtų įprastinių ginklų ir jų šaudmenų atsekamumas ir sustiprinti tyrimai

4.6.1.   Projekto tikslas

Pagal šį projektą bus toliau siunčiami oficialūs atsekamumo prašymai nacionalinėms vyriausybėms dėl neteisėtų įprastinių ginklų ir jų šaudmenų – atsakymuose į juos pateikiama išsami informacija apie jų tiekimo grandines ir nurodoma vieta bei aplinkybės, kurioje (kuriomis) jie buvo nukreipti leidimo neturintiems naudotojams. Šia veikla siekiama sukurti įprastinių ginklų ir jų šaudmenų nukreipimui taikytinus mechanizmus, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį ir padedant eksportuojančioms valstybėms, visų pirma valstybių narių ginklų eksporto kontrolės institucijoms. Vykdant atsekamumo veiklą gaunama išsami informacija apie neteisėtus įprastinių ginklų tiekimo tinklus, nustatomi pakartotinio perdavimo neturint leidimo atvejai, kuriais pažeidžiami susitarimai su galutiniais naudotojais, atkreipiamas dėmesys į JT ir Sąjungos ginklų embargo pažeidimus, o valstybės įspėjamos apie nukreipimo po eksporto atvejus. Visų pirma, kadangi nacionalinės vyriausybės pačios teikia atsekamumo informaciją, atsekamumo procesas yra vienas iš pagrindų, kuriais remiantis formuojama ginklų kontrolės politika.

4.6.2.   Nauda Sąjungos ginklų kontrolės iniciatyvoms

Atsekamumo prašymai sudarė sąlygas projektu iTrace prisidėti remiant įvairius valstybių narių ir Sąjungai nepriklausančių valstybių teisėsaugos srities intervencinius veiksmus, įskaitant asmenų, užsiimančių neteisėta įprastinių ginklų ir jų šaudmenų bei susijusių reikmenų prekyba, baudžiamąjį persekiojimą ir nuteisimą.

Be to, atsekamumo prašymais valstybės narės įspėjamos apie nukreipimo po eksporto atvejus, nes juose pateikiama itin svarbi informacija, padedanti veiksmingai atlikti ginklų eksporto licencijų išdavimo rizikos vertinimus. Pagal patį projektą iTrace tiesiogiai teikiama informacija siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP 7 kriterijų ir SPG 11 straipsnį. Pagal informaciją, gaunamą vykdant atsekamumo procesą, taip pat nustatomi leidimo neturintys galutiniai naudotojai, įprastinių ginklų nukreipimo subjektai, neteisėtos tiekimo grandinės šalys ir neteisėti finansininkai, teikiant valstybėms narėms itin svarbius eksporto rizikos profiliavimo duomenis.

4.6.3.   Pagal projektą vykdoma veikla

Nuolatinis atsekamumo prašymų srautas, taip pat susijusi komunikacija ir tolesni tyrimai per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.

4.6.4.   Projekto rezultatai

Įgyvendinant projektą:

a)

bus atsekami neteisėti įprastiniai ginklai ir jų šaudmenys – jie konfliktų paveiktose vietovėse randami kaip niekada dažnai. Mechanizmo iTrace III taikymo laikotarpiu (po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis) patikslinus CAR standartines veiklos procedūras bus užtikrinta, kad CAR atsekamumo padalinio surinktą informaciją, prieš ją paskelbiant, peržiūrėtų nacionalinės vyriausybės ir kad ji būtų įtraukta į didžiausią duomenų apie atsektus konflikto zonų ginklus saugyklą pasaulyje;

b)

naujai suformuotas Sustiprintų tyrimų padalinys (EIU) pasinaudos informacija, surinkta atsekus neteisėtus įprastinius ginklus ir jų šaudmenis, kad rastų tikslesnius atsakymus į su nukreipimu susijusius klausimus: „kas, kodėl, ką, kada ir kaip“, vykdydamas tiekimo grandinės kartografinį atvaizdavimą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama trims tyrimų ramsčiams: žmogiškiesiems tinklams, neteisėtų ginklų finansavimui ir tiekimo logistikai. EIU bus dislokuojamas visame pasaulyje ir sieks gauti neviešus parodymus, finansinę informaciją ir dokumentus tiek konfliktų vietovėse, tiek už jų ribų, ir

c)

galiausiai EIU suteiks politikos formuotojams naujų įvairių galimybių spręsti klausimus, susijusius su neteisėtu įprastinių ginklų ir jų šaudmenų perdavimu ir už juos atsakingais finansiniais ir logistiniais tinklais – tokias priemones kaip ginklų embargai ir tiesioginė eksporto kontrolė papildant „tinklų išardymo“ galimybėmis, pradedant išsamiais bankininkystės srities patikrinimais ir baigiant tiksliniais konteinerių patikrinimais bei įspėjimais apie prekybos tarpininkus.

4.6.5.   Projekto įgyvendinimo rodikliai

Atsekamumo prašymų kiekis ir sėkmingumas bus reguliariai registruojami ir vertinami per visą mechanizmo taikymo laikotarpį.

Projektas bus įgyvendinamas visą trejų metų projekto iTrace vykdymo laikotarpį.

4.6.6.   Projekto naudos gavėjai

Žr. pirmesnį 4.2.6 skirsnį, kuriame pateiktas išsamus naudos gavėjų sąrašas; šio projekto atveju naudos gavėjai yra tie patys.

5.   Vietos

Įgyvendinant 1, 2 ir 6 projektus reikės konfliktų paveiktuose regionuose dislokuoti daug įprastinės ginkluotės ekspertų. Kiekvienas tokio dislokavimo atvejis bus vertinamas atskirai, atsižvelgiant į saugumą, prieinamumą ir galimybes gauti informaciją. CAR jau yra užmezgusi ryšius arba vykdo projektus daugelyje atitinkamų valstybių. 3 projektas bus vykdomas valstybių narių sostinėse (atsižvelgiant į valstybių narių poreikius, bus vykdomos ir kitos kelionės valstybių viduje). 4 projektas bus įgyvendinamas tarptautinėse konferencijose visame pasaulyje, veiksmus koordinuojant su nacionalinėmis vyriausybėmis ir atitinkamomis organizacijomis, kad būtų užtikrintas kuo didesnis projekto matomumas. 5 projektas bus įgyvendinamas Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

6.   Trukmė

Bendra numatoma visų projektų įgyvendinimo trukmė 36 mėnesiai.

7.   Projektą įgyvendinantis subjektas ir Sąjungos matomumas

CAR nusiunčia nedideles vietos tyrimų grupes dirbti kartu su vietos gynybos ir saugumo pajėgomis, taikos palaikymo / taikos paramos darbuotojais ir kitais įgaliojimus saugumo srityje turinčiais subjektais. Kai tos pajėgos / misijos užtikrina neteisėtų ginklų arba įrodymų rinkimo vietų apsaugą, CAR grupės paima visus turimus įrodymus apie juos ir jų naudotojų grupes. Tada CAR atseka visus pagal unikalų numerį identifikuojamus objektus ir atlieka jų neteisėto perdavimo, tiekimo grandinių ir paramos subjektams, kurie kelia grėsmę taikai ir stabilumui, plataus masto tyrimus.

Bendradarbiaudama su nacionalinėmis eksporto licencijų išdavimo institucijomis CAR atkuria tiekimo grandines, atsakingas už ginklų pristatymą į ginkluotų konfliktų zonas – nustato neteisėtą veiklą ir ginklų nukreipimą iš teisėtos rinkos į neteisėtą rinką. CAR surinktą informaciją registruoja visuotinėje ginklų stebėsenos sistemoje iTrace, kuri yra didžiausia duomenų apie konflikto zonų ginklus saugykla pasaulyje – joje yra daugiau kaip 500 000 įrašų apie konflikto zonų ginklus, šaudmenis bei susijusius reikmenis.

CAR naudoja šią informaciją, kad a) perspėtų valstybes nares apie įprastinių ginklų ir jų šaudmenų nukreipimą ir b) sudarytų sąlygas imtis tikslinių kovos su nukreipimu iniciatyvų, be kita ko, peržiūrėtų eksporto kontrolės priemonių ir tarptautinės diplomatijos veiksmų.

Taikant šiuos metodus nukreipimo atvejai nustatomi beveik iškart, kadangi CAR vietos grupės informuoja valstybes nares apie nukreiptus ginklus dar būdamos dislokuotos konfliktų paveiktose vietovėse, pavyzdžiui, veiksmų vietoje Mosule, Irake. Buvo atvejų, kai CAR grupės neleistinus pakartotinio perdavimo atvejus nustatė nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo ginklų išvežimo iš gamyklos.

Sprendimu (BUSP) 2017/2283 pritarta tam, kad CAR tęstų ir plėstų projekto iTrace, nustatyto Sprendimu 2013/698/BUSP ir atnaujinto Sprendimu (BUSP) 2015/1908, įgyvendinimą. Tais projektais – vadinamais atitinkamai iTrace I, iTrace II ir iTrace III – sistema iTrace buvo įtvirtinta kaip svarbi konflikto zonų ginklų stebėsenos iniciatyva visame pasaulyje ir buvo suteikta tiesioginė parama ES eksporto licencijų išdavimo institucijoms ir ginklų kontrolės politikos formuotojams.

Be to, 2015 m. gruodžio 2 d. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu veiksmų plane paraginta „išplėsti iTrace naudojimą“ ir rekomenduota, kad nacionalinės teisėsaugos institucijos, nustačiusios ginklų ir šaudmenų nukreipimo atvejį, rezultatus patikrintų pagal įrašus iTrace. 2019 m. CAR sudarė susitarimo memorandumą su Europolu siekiant padėti vykdyti šią veiklą. Be to, CAR įvedė iTrace duomenis į Interpolo duomenų apie neteisėtus ginklus ir jų sekimo valdymo sistemą iARMS ir padėjo Interpolui nustatyti informaciją apie ginklus, kurią į iARMS įkėlė valstybės narės.

CAR imsis visų reikiamų priemonių, kad būtų viešai paskelbta apie tai, kad mechanizmą finansavo Sąjunga. Tokios priemonės bus vykdomos vadovaujantis Europos Komisijos parengtu ir paskelbtu Komunikacijos apie Europos Sąjungos išorės veiksmus ir jų matomumo užtikrinimo vadovu.

Tuo būdu CAR, tinkamai naudodama ženklinimo ir viešinimo priemones, užtikrins Sąjungos įnašo matomumą, akcentuodama Sąjungos vaidmenį, užtikrindama jos veiksmų skaidrumą ir didindama informuotumą apie priežastis, dėl kurių priimtas šis sprendimas, taip pat apie Sąjungos paramą įgyvendinant šį sprendimą ir šios paramos rezultatus. Projekto metu parengta medžiaga bus aiškiai pažymėta Sąjungos vėliavos ženklu laikantis Sąjungos gairių dėl tikslaus vėliavos naudojimo ir vaizdavimo.

8.   Nacionalinių vyriausybių partneriams skirti metodai ir apsaugos priemonės

Mechanizmu iTrace bus užtikrintas politiniu požiūriu subalansuotas ataskaitų teikimas. Vadovaujantis pagrindiniais CAR principais, naudojantis šiuo mechanizmu bus pranešama apie neteisėtus įprastinius ginklus ir šaudmenis, kuriuos CAR vietos tyrimų grupės dokumentavo konfliktų paveiktose valstybėse, nedarant poveikio jų rūšiai ar kilmei ir neatsižvelgiant į šių ginklų turinčios šalies ryšius. CAR pripažįsta, kad valstybės narės, kurios atskleidžia informaciją skaidrumo tikslais, gali leisti, kad būtų vykdoma griežtesnė jų ginklų eksporto viešoji kontrolė. Todėl CAR pagal visas įmanomas galimybes:

a)	savo viešose ataskaitose nurodys valstybes nares, kurios suteikė informaciją mechanizmui iTrace viešojo skaidrumo tikslais, ir

b)	užtikrins, kad iTrace viešai teikiamose ataskaitose būtų griežtai atskiriamos a punkte nurodytos valstybės narės ir tos valstybės, kurios nuolat neatskleidžia informacijos, kuri būtų naudinga iTrace tyrimams.

8.1.   Veiksmų aiškumas

CAR prašys išankstinio COARM patvirtinimo prieš pradėdama didelio masto veiklą visose valstybėse, kuriose anksčiau nebuvo atliekami iTrace tyrimai vietoje arba nebuvo įgyvendinamos iTrace mokymo ir mentorystės programos. Visuose tokiuose prašymuose bus išdėstytas CAR tyrimų ir metodų, numatytų valstybei, kurioje gali būti vykdoma veikla, platus mastas. Šio sprendimo priėmimo metu iTrace programos anksčiau buvo vykdomos šiose valstybėse: Afganistane, Bahreine, Benine, Burkina Fase, Centrinės Afrikos Respublikoje, Čade, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Dramblio Kaulo Krante, Egipte, Etiopijoje, Gambijoje, Ganoje, Indijoje, Irake, Izraelyje, Jordanijoje, Kenijoje, Libane, Libijoje, Malyje, Mauritanijoje, Maroke, Mianmare, Nepale, Nigeryje, Nigerijoje, Filipinuose, Saudo Arabijoje, Senegale, Somalyje, Pietų Sudane, Sudane, Sirijoje, Tunise, Turkijoje, Ugandoje, Ukrainoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Jemene.

8.2.   Šališkumo švelninimas

CAR pripažįsta, kad nuo nacionalinių vyriausybių informacijos, pateikiamos reaguojant į atsekamumo prašymus, išsamumo lygio – vienos iš jų visai nepateikia atsakymų, o kitos atskleidžia visą informaciją ir pateikia perdavimo dokumentus – gali priklausyti valstybėse narėse užtikrinamo viešumo lygio skirtumai. CAR įsipareigoja sušvelninti bet kokį susijusį šališkumą, kuris galėtų atsirasti iTrace ataskaitose dėl šių atsakymų į atsekamumo prašymus skirtumų:

a)	teksto pradžioje aiškiai nurodydama visus naudojantis mechanizmu iTrace praneštus atvejus, kai valstybės narės tokiu būdu skaidriai sureagavo į atsekamumo prašymus, kad, kai taikytina, būtų nedviprasmiškai patvirtintas perdavimų, dėl kurių pateikiami tokie atsekamumo prašymai, teisėtumas;

b)

teksto pradžioje aiškiai nurodydama visus naudojantis mechanizmu iTrace praneštus atvejus, kai valstybės nesureagavo į atsekamumo prašymus, pareikšdama, kad „atsižvelgdama į tai, kad negautas atsakymas į atsekamumo prašymą, CAR negali patvirtinti atitinkamo perdavimo teisėtumo“ (tai nebus taikoma tais atvejais, kai valstybės narės, reaguodamos į konkrečius atsekamumo prašymus, nurodo priežastis, dėl kurių jos negalėjo skubiai arba išsamiai atsakyti), ir

c)

pateikdama planuojamą ataskaitą Europos išorės veiksmų tarnybai apie visus atvejus, kai CAR negauna valstybių narių patvirtinimo, kad jos yra gavusios atsekamumo prašymą, per 28 dienų terminą. CAR registruos visus gavimo patvirtinimus, kuriuos ji gauna laiškais, faksimilėmis, el. pašto pranešimais arba telefono skambučiais.

8.3.   Atsekamumo procesas

Valstybės narės reaguoja į įgyvendinant projektą iTrace CAR pateiktus atsekamumo prašymus visiškai savo nuožiūra pagal savo nacionalinės teisės aktus dėl eksporto kontrolės ir duomenų konfidencialumo.

CAR iš pradžių atsekamumo prašymus siunčia elektroninėmis priemonėmis konkrečios vyriausybės nuolatinei atstovybei Jungtinėse Tautose Niujorke, tačiau ji ragina nacionalines vyriausybes dėl administracinių priežasčių paskirti kontaktinį punktą sostinėje, kuris ateityje palaikytų ryšius su mechanizmu iTrace.

Atsekamumo procesas vykdomas pagal CAR vidaus standartinę veiklos procedūrą 02.02 ir jį sudaro šie etapai:

a)	surinkusios duomenis, vietos tyrimų grupės, kurios privalo atsekti įprastus ginklus ir jų šaudmenis, pažymi juos atsekamumo tikslais iTrace visuotinėje ataskaitų dėl ginklų teikimo sistemoje;

b)	CAR atsekamumo padalinys peržiūri visus kitus vietoje surinktus duomenis ir kartu su CAR analitiniu padaliniu pradeda rengti papildomus atsekamumo prašymus, kurių, jo nuomone, reikia;

c)

atsekamumo tikslais atrinktų objektų atžvilgiu sistema automatiškai: i) kiekvienam iš objektų priskiria atsekamumo prašymo numerį; ii) sujungia atsekamumo prašymus dėl vieno ar daugiau objektų, kilusių iš tos pačios valstybės, į vieną bendrą atsekamumo pranešimą ir iii) priskiria kiekvienam atsekamumo pranešimui kontaktinį numerį;

d)	išsiuntus atsekamumo prašymą prasideda 28 dienų laukimo laikotarpis, kuris priklauso nuo nacionalinių procedūrų, pavyzdžiui, valstybėse narėse. Tuo laukimo laikotarpiu CAR dokumentuose negali būti skelbiami duomenys apie jokį objektą arba į jį daroma nuoroda;

e)	jei pasibaigus 28 dienų laikotarpiui Atsekamumo padalinys negauna atsakymo į atsekamumo prašymą, jis gali el. paštu arba telefonu perduoti priminimą; turi būti saugomi visų ryšių įrodymai. Dėl tokio priminimo naujas 28 dienų laikotarpis neskaičiuojamas;

f)

kai Atsekamumo padalinys gauna atsakymą į atsekamumo prašymą, apie tai jis praneša visiems atitinkamiems darbuotojams. Atitinkami darbuotojai apsvarsto atsakymą kartu su Atsekamumo padaliniu ir sprendžia dėl veiksmų eigos (t. y. ar atsakančioji šalis atsakė į CAR klausimus? Ar CAR turi imtis tolesnių susijusių veiksmų arba prašyti paaiškinimų? Ar CAR gali pranešti apie atsakymo teisę?);

g)

gavus visus paaiškinimus, Atsekamumo padalinys parengia pranešimą apie atsakymo teisę. Tai – glausta atsakyme į CAR prašymą pateiktos informacijos santrauka ir įspėjimai apie tai, kad pateikta ne visa arba neišsami informacija. Tekstas parengiamas tai, kad jį būtų galima pažodžiui atkartoti iTrace bei kituose CAR dokumentuose, ir jame turi būti visapusiškai atsižvelgiama į atsakyme į atsekamumo prašymą respondento patiktą informaciją. Atsekamumo padalinys perduoda teksto projektą grupei, atsakingai už prašymą pateikti atsekamumo duomenis peržiūros tikslais. Patvirtinus teksto priėmimą, ta grupė raštu praneša apie tai Atsekamumo padaliniui, o Atsekamumo padalinys išsiunčia pranešimą apie atsakymo teisę;

h)	išsiuntus pranešimą apie atsakymo teisę prasideda papildomas 28 dienų laukimo laikotarpis, kurio metu CAR paprašo atsakančiosios šalies pasiūlyti atsakymo teisės teksto papildymų ar pakeitimų;

i)

jei atsakančioji šalis pasiūlo atsakymo teisės teksto pakeitimų, CAR pakeičia tekstą ir iš naujo paskelbia pranešimą apie atsakymo teisę. Kaskart, kai Atsekamumo padalinys iš naujo paskelbia pranešimą apie atsakymo teisę, prasideda naujas 28 dienų laukimo laikotarpis. Šis procesas gali būti kartojamas tol, kol CAR nusprendžia, kad buvo užbaigtas konstruktyvus pasikeitimas informacija. CAR neprivalo priimti pranešimo apie atsakymo teisę pakeitimų ad infinitum;

j)

su atsakymo teise susijęs procesas užbaigiamas, kai atitinkama vyriausybė informuoja CAR, kad tekstas yra priimtinas, arba kai CAR mano, kad tolesni atitinkamos vyriausybės pasiūlyti pakeitimai yra negaliojantys arba bereikalingi. Jei vyriausybė praneša nesutinkanti su CAR, o CAR mano, kad nurodyti aspektai yra negaliojantys arba bereikalingi, CAR privalo tuos prieštaravimus nurodyti atsakymo teisės tekste;

k)

tuo atveju, jei su atsakymo teise susijęs procesas dar vyksta ir netrukus bus paskelbtas atitinkamas tekstas, likus dviem savaitėms iki galutinio teksto patvirtinimo CAR atsakančiajai šaliai praneša, kad po galutinio teksto patvirtinimo dienos tolesni redakciniai pakeitimai į atitinkamą paskelbtą tekstą nebus įtraukti;

l)

kai Atsekamumo padalinys į atsakymo teisės tekstą įtraukia visus pakeitimus ir papildymus, jis perduoda teksto projektą grupei, atsakingai už prašymą pateikti atsekamumo duomenis peržiūros tikslais. Patvirtinus teksto priėmimą, CAR raštu praneša apie tai Atsekamumo padaliniui. Gavus patvirtinimą atsakymo teisės tekstas tampa galutiniu ir jame nebegali būti daroma jokių papildomų pakeitimų. Tada šis tekstas turi būti pažodžiui atkartotas visuose viešuose ar neviešuose dokumentuose, susijusiuose su tuo konkrečiu atveju. Todėl Atsekamumo padalinys ir atitinkamos grupės privalo susitarti dėl viso pažodinio teksto prieš paskelbdami atsakymo teises, ir

m)	jei vyriausybė savo atsakyme į CAR atsekamumo prašymus nurodo kitą punktą tiekimo grandinėje, CAR tai šaliai pateikia naują atsekamumo prašymą ir atsekamumo procesas pradedamas iš naujo nuo a punkto.

8.4.   Išankstinis pranešimas

CAR išsiunčia išankstinį pranešimą visoms šalims, kurios yra dažnai nurodomos iTrace skelbiamuose dokumentuose. Tai daroma pateikiant oficialų pranešimą – jį parengia netrukus paskelbtino dokumento autorius, o nusiunčia Atsekamumo padalinys. Išankstiniame pranešime apibūdinama, kaip ataskaitoje bus nurodytos vyriausybės ar kito minėto subjekto ir atitinkamo atvejo sąsajos, ir juo siekiama užtikrinti, kad:

a)	CAR būtų atlikusi išsamų patikrinimą dėl visų įtarimų jos dokumentuose nurodytų subjektų atžvilgiu ar juose pateiktų nuorodų į tuos subjektus ir

b)	CAR ataskaitose pateikta informacija būtų tiksli ir teisinga.

Išsiuntus išankstinį pranešimą prasideda 28 dienų laukimo laikotarpis, kurio metu CAR paprašo jo gavėjų patikrinti pateiktos informacijos tikslumą ir pateikti prieštaravimų. Šiuo 28 dienų laikotarpiu CAR dokumentuose negali būti skelbiami duomenys apie konkretų objektą arba į jį daroma nuoroda.

9.   Ataskaitų teikimas

CAR kas ketvirtį rengs aprašomąsias ataskaitas. Jose, inter alia, bus pateikta išsami informacija apie veiksmus, atliktus ataskaitiniu laikotarpiu pagal atitinkamus projektus, įskaitant datas ir nacionalines institucijas. Ataskaitose taip pat bus nurodytas iTrace konsultacijų su valstybėmis narėmis skaičius.

Internetinėje iTrace rodiklių suvestinėje tikruoju laiku bus skelbiami duomenys apie tyrimų veiklos geografinę aprėptį, išvadų skaičių ir kategorija, taip pat jų kilmę.