ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 328

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. gruodžio 18d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento Ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/2160 kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis ( 1 )

1

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161 kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu ( 1 )

7

 

*

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento Ir Tarybos Direktyva (ES) 2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES ( 1 )

29

 

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2163 kuriuo nustatomi 2020 m. ir 2021 m. ribiniai kiekiai, kad tam tikriems vaisiams ir daržovėms būtų galima taikyti papildomus importo muitus

58

 

*

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos Įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2019/2164 kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės ( 1 )

61

 

*

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos Įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2019/2165 kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 leidžiama pakeisti naujo maisto produkto blakinių kalendrų (Coriandrum sativum) sėklų aliejaus specifikacijas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 ( 1 )

81

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2019 m. gruodžio 16 d. Komisijos Įgyvendinimo Sprendimas (ES) 2019/2166 kuriuo dėl Serbijos ir Pietų Korėjos įtraukimo į trečiųjų valstybių ir teritorijų, kurių taikomi priežiūros ir reglamentavimo reikalavimai laikomi lygiaverčiais vertinant pozicijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013, sąrašus iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/908/ES ( 1 )

84

 

*

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos Įgyvendinimo Sprendimas (ES) 2019/2167 kuriuo patvirtinamas 2020–2029 m. tinklo strateginis planas dėl bendro Europos dangaus oro eismo valdymo tinklo funkcijų

89

 

*

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2168 dėl tinklo valdybos pirmininko ir narių bei jų pakaitinių narių, taip pat Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio narių ir jų pakaitinių narių skyrimo oro eismo valdymo tinklo funkcijoms vykdyti trečiuoju, 2020–2024 m., ataskaitiniu laikotarpiu

90

 

*

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos Įgyvendinimo Sprendimas (ES) 2019/2169 kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 9369) ( 1 )

97

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

REGLAMENTAI

18.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2160

2019 m. lapkričio 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (4) 129 straipsniu tam tikromis sąlygomis leidžiama padengtosioms obligacijoms taikyti lengvatinį vertinimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 (5) nustatomi pagrindiniai padengtųjų obligacijų elementai ir numatoma bendra padengtųjų obligacijų apibrėžtis;

(2)

2013 m. gruodžio 20 d. Komisija paprašė, kad Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (6), pateiktų nuomonę dėl padengtųjų obligacijų rizikos koeficientų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsniu, tinkamumo. 2014 m. liepos 1 d. EBI nuomone, lengvatinių rizikos koeficientų vertinimas, numatytas Reglamente (ES) Nr. 575/2013, iš principo yra tinkamas prudencinis vertinimas. Vis dėlto EBI rekomendavo, kad būtų papildomai svarstoma galimybė papildyti lengvatinių rizikos koeficientų vertinimui taikomus tinkamumo reikalavimus, kad jie apimtų bent jau tokias sritis kaip likvidumo rizikos mažinimas ir įkaito perviršis bei kompetentingų institucijų vaidmuo, ir dar patikslinti esamus reikalavimus dėl informacijos atskleidimo investuotojams;

(3)

atsižvelgiant į EBI nuomonę tikslinga įtraukti papildomų reikalavimų padengtosioms obligacijoms ir taip pagerinti padengtųjų obligacijų, kurioms gali būti taikomas lengvatinis kapitalo vertinimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, kokybę;

(4)

kompetentingos institucijos gali iš dalies netaikyti reikalavimo dėl kredito įstaigų, priklausančių užtikrinamojo turto grupei, pozicijų priskyrimo 1 kredito kokybės žingsniui ir leisti pozicijas iki 10 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų bendros nominaliosios sumos pozicijos priskirti 2 kredito kokybės žingsniui. Vis dėlto tų reikalavimų galima iš dalies netaikyti tik iš anksto pasikonsultavus su EBI ir tik tuo atveju, jei dėl 1 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo dokumentuose galima užfiksuoti reikšmingų galimų koncentracijos problemų atitinkamose valstybėse narėse. Kadangi daugelyje valstybių narių, tiek priklausančių, tiek nepriklausančių euro zonai, tapo vis sunkiau laikytis reikalavimų, kad išorinė kredito rizikos vertinimo institucija galėtų pozicijoms priskirti 1 kredito kokybės žingsnį, reikalavimo netaikymas iš dalies buvo laikomas būtinu tose valstybėse narėse, kuriose yra didžiausios padengtųjų obligacijų rinkos. Siekiant supaprastinti kredito įstaigų pozicijų naudojimą kaip užtikrinimo priemonę padengtosioms obligacijoms ir išspręsti galimas koncentracijos problemas, būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatant taisyklę, pagal kurią leidžiama kredito įstaigų pozicijas iki 10 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos pozicijos priskirti 2 kredito kokybės žingsniui, o ne 1 kredito kokybės žingsniui, netaikant reikalavimo pasikonsultuoti su EBI. Būtina leisti tam tikrose valstybėse narėse 3 kredito kokybės žingsniui priskirti trumpalaikius indėlius ir išvestines finansines priemones tais atvejais, kai būtų per sunku laikytis 1 ar 2 kokybės žingsniui taikomo reikalavimo. Pagal Direktyvą (ES) 2019/2162 paskirtos kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su EBI, turėtų galėti leisti 3 kredito kokybės žingsniui priskirti išvestinių finansinių priemonių sutartis, kad būtų išspręstos galimos koncentracijos problemos;

(5)

paskolos, užtikrintos aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba lygiaverčiai pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, yra reikalavimus atitinkantis turtas, kurį galima naudoti kaip užtikrinimo priemonę padengtosioms obligacijoms neviršijant 10 % neišpirktos padengtųjų obligacijų emisijos nominaliosios sumos (toliau – 10 % riba). Tačiau pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 496 straipsnį kompetentingoms institucijoms leidžiama 10 % ribos netaikyti. Be to, to reglamento 503 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Komisija išsiaiškintų, ar leidžianti nukrypti nuostata, kuria kompetentingoms institucijoms leidžiama netaikyti 10 % ribos, tinkama. 2013 m. gruodžio 22 d. Komisija paprašė EBI tuo klausimu pateikti nuomonę. Savo nuomonėje EBI nurodė, kad aukščiausiojo reitingo investicinių vienetų, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba kuriuos leidžia lygiaverčiai subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, naudojimas kaip užtikrinimo priemonės keltų prudencinių problemų dėl padengtųjų obligacijų programos, užtikrinamos pakeitimo vertybiniais popieriais vienetais, dvisluoksnės struktūros ir dėl to lemtų nepakankamą užtikrinamojo turto grupės kredito kokybės skaidrumą. Todėl EBI rekomendavo, kad aukščiausiojo reitingo investiciniams vienetams taikoma nuo 10 % ribos nukrypti leidžianti nuostata, šiuo metu numatyta to reglamento 496 straipsnyje, po 2017 m. gruodžio 31 d. būtų panaikinta;

(6)

yra tik kelios nacionalinės padengtųjų obligacijų sistemos, pagal kurias leidžiama įtraukti gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintus vertybinius popierius į užtikrinamojo turto grupę. Tokios struktūros naudojamos vis rečiau ir laikoma, kad jos prisideda prie nereikalingo padengtųjų obligacijų programų sudėtingumo. Todėl tikslinga tokių struktūrų, kaip reikalavimus atitinkančio turto, naudojimą iš viso panaikinti;

(7)

padengtos obligacijos, kurios atitinka Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, išleistos grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūrose, taip pat buvo naudotos kaip reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė. Grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūros papildomos rizikos, vertinant iš prudencinės perspektyvos, nekelia, nes jos nekelia tokių pačių sudėtingumo problemų, kaip paskolų, užtikrintų aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba kuriuos leidžia lygiaverčiai subjektai, kurie keičia vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, naudojimas. Remiantis EBI nuomone, padengtųjų obligacijų užtikrinimas grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūromis turėtų būti leidžiamas nenustatant ribų, susijusių su obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos neapmokėtų padengtųjų obligacijų suma. Todėl reikalavimas taikyti 15 % arba 10 % ribą kredito įstaigų pozicijoms grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūrose turėtų būti panaikintas. Tos grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūros reglamentuojamos Direktyva (ES) 2019/2162;

(8)

nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrinamos padengtosios obligacijos, vertinimo principai taikomi padengtosioms obligacijoms, kad tos obligacijos atitiktų lengvatinio vertinimo reikalavimus. Tinkamumo reikalavimai turtui, kuris naudojamas kaip padengtųjų obligacijų užtikrinimo priemonė, yra susiję su bendromis kokybės ypatybėmis, kuriomis užtikrinamas užtikrinamojo turto grupės patikimumas, ir todėl jie turėtų būti nustatyti Direktyvoje (ES) 2019/2019/2162 Toje direktyvoje taip pat turėtų būti atitinkamai nustatytos nuostatos dėl vertinimo metodikos, o techniniai reguliavimo standartai dėl hipotekinės vertės vertinimo neturėtų būti taikomi tiems padengtųjų obligacijų tinkamumo kriterijams.

(9)

būtina padengtųjų obligacijų kredito kokybės užtikrinimo dalis – paskolos ir turto vertės santykio ribos (toliau – LTV ribos). Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos LTV ribos hipotekos paskoloms ir jūrų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėms į laivus, bet nepatikslinama, kaip tos ribos turi būti taikomos. Dėl to galėtų atsirasti netikrumo. LTV ribos turėtų būti taikomos kaip negriežtos padengimo turtu ribos. Tai reiškia, kad nors pagrindinės paskolos dydžiui ribų nėra, bet tokia paskola kaip užtikrinimo priemonė gali būti naudojama tik laikantis tam turtui nustatytų LTV ribų. LTV ribos lemia, kokia paskolos procentine dalimi galima laikytis įsipareigojimų padengimo turtu reikalavimo. Todėl tikslinga patikslinti, kad LTV ribos apibrėžia paskolos dalį, kuria padengiama padengtoji obligacija;

(10)

siekiant didesnio aiškumo, LTV ribos turėtų būti taikomos visą laikotarpį iki paskolos termino. Faktinės LTV ribos neturėtų pasikeisti, bet būsto paskolų atveju turėtų išlikti 80 % gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertės, komercinių paskolų atveju – 60 % komercinės paskirties nekilnojamojo turto vertės komercinių paskolų atveju, su galimybe padidinti tą vertę iki 70 %, ir 60% laivų vertės. Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas turėtų būti suprantamas taip, kaip paprastai suprantamas to tipo turtas, t. y. kaip negyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, įskaitant atvejus, kai jis priklauso ne pelno organizacijoms;

(11)

siekiant labiau pagerinti padengtųjų obligacijų, kurioms taikomas lengvatinis vertinimas, kokybę, tokiam lengvatiniam vertinimui turėtų būti taikomas minimalus įkaito perviršio lygis, t. y. užtikrinimo priemonės lygis, kuriuo viršijami padengimo turtu reikalavimai, nurodyti Direktyvoje (ES) 2019/2162 Toks reikalavimas sušvelnintų svarbiausią riziką, kylančią emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju. Valstybės narės sprendimas taikyti didesnį minimalų įkaito perviršio lygį padengtosioms obligacijoms, kurias yra išleidusios jos teritorijoje esančios kredito įstaigos, neturėtų užkirsti kelio kredito įstaigoms investuoti į kitas padengtąsias obligacijas, kurių minimalus įkaito perviršis mažesnis, bet kurios atitinka šį reglamentą, ir taikyti jo nuostatų;

(12)

reikalaujama, kad į padengtąsias obligacijas investuojančios kredito įstaigos bent kas pusę metų gautų tam tikrą informaciją dėl tų padengtųjų obligacijų. Skaidrumo reikalavimai – neatskiriama padengtųjų obligacijų dalis, kuria užtikrinamas vienodas informacijos atskleidimo lygis ir investuotojams sudaromos sąlygos atlikti reikiamą rizikos vertinimą, ir kurie padidina palyginamumą, skaidrumą ir rinkos stabilumą. Todėl tikslinga užtikrinti, kad skaidrumo reikalavimai būtų taikomi visoms padengtosioms obligacijoms, tuos reikalavimus nustatant Direktyvoje (ES) 2019/2162 Atitinkamai Reglamente (ES) Nr. 575/2013 tokie reikalavimai turėtų būti išbraukti;

(13)

padengtosios obligacijos yra ilgalaikio finansavimo priemonės, todėl išleidžiamos su nustatytu kelerių metų terminu. Todėl būtina užtikrinti, kad šis reglamentas neturėtų poveikio padengtosioms obligacijoms, išleistoms anksčiau nei 2007 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d. Kad tas tikslas būtų pasiektas, padengtosioms obligacijoms, išleistoms anksčiau nei 2007 m. gruodžio 31 d., turėtų būti ir toliau netaikomi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimai dėl reikalavimus atitinkančio turto, įkaito perviršio ir pakaitinio turto. Be to, kitoms padengtosioms obligacijoms, atitinkančioms Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir išleistoms anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d., neturėtų būti taikomi reikalavimai dėl įkaito perviršio ir pakaitinio turto ir joms turėtų būti galima toliau iki jų termino taikyti tame reglamente nustatytą lengvatinį vertinimą;

(14)

šis reglamentas turėtų būti taikomas kartu su nacionalinės teisės nuostatomis, kuriomis Direktyva (ES) 2019/2162 perkeliama į nacionalinę teisę. Siekiant užtikrinti naujos sistemos, kuria nustatomos padengtųjų obligacijų emisijos struktūrinės ypatybės, ir iš dalies pakeistų lengvatinio vertinimo reikalavimų nuoseklų taikymą, šio reglamento taikymą reikėtų atidėti, kad jis sutaptų su data, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis ta direktyva perkeliama į nacionalinę teisę;

(15)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)

129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

įžanginė dalis pakeičiama taip:

„Kad būtų galima taikyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą lengvatinį vertinimą, padengtosios obligacijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/2162 (*1) 3 straipsnio 1 punkte, turi atitikti šio straipsnio 3, 3a ir 3b dalyse išdėstytus reikalavimus ir turi būti užtikrintos bet kuriuo iš toliau nurodytųjų tuos reikalavimus atitinkančiu turtu:

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

kredito įstaigų pozicijos, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui arba 2 kredito kokybės žingsniui, arba 3 kredito kokybės žingsniui priskiriamos kredito įstaigų pozicijos, kai tos pozicijos yra šių formų:

i)

trumpalaikiai, 100 dienų pradinio termino neviršijantys indėliai, kai jie naudojami siekiant atitikti Direktyvos (ES) 2019/2162 16 straipsnio užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimą, arba

ii)

išvestinių finansinių priemonių sutartys, atitinkančios tos direktyvos 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kai leidžia kompetentingos institucijos.“,

d punktas pakeičiamas taip:

„d)

paskolos, užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 80 % įkeisto turto vertės“,

f punktas pakeičiamas taip:

„f)

paskolos, užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 60 % įkeisto turto vertės. Komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintos paskolos atitinka reikalavimus, jei paskolos ir turto vertės 60 % santykis viršijamas ne daugiau kaip iki 70 %, jei bendra turto, kuris yra įkeistas kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė, vertė viršija neišpirktą padengtos obligacijos nominaliąją vertę bent 10 % ir jei obligacijų savininkų reikalavimai atitinka 4 skyriuje nustatytus teisinio tikrumo reikalavimus. Obligacijų savininkų reikalavimai yra didesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai į užtikrinimo priemonę“;

ii)

antra pastraipa pakeičiama taip:

„1a dalies tikslais pozicijos, kurios atsiranda dėl įsipareigojančiųjų asmenų mokėjimų, susijusių su paskolomis, užtikrintomis įkeistais aukščiausiojo reitingo skolos vertybiniais popieriais, perdavimu ar valdymu, arba likvidavimo pajamų, susijusių su tokiomis paskolomis, perdavimu ar valdymu, apskaičiuojant toje dalyje nurodytas ribas neįskaitomos.“;

iii)

trečia pastraipa išbraukiama;

b)

įterpiamos šios dalys:

„1a.   Taikant 1 dalies pirmos pastraipos c punktą:

a)

kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos;

b)

kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 2 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos;

c)

kredito įstaigų pozicijų, priskiriamų 3 kredito kokybės žingsniui, kurios yra trumpalaikiai indėliai, kaip nurodyta šio straipsnio pirmos dalies pirmos pastraipos c punkto i papunktyje, arba išvestinių finansinių priemonių sutartys, kaip nurodyta šio straipsnio pirmos dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunktyje, atveju bendra pozicija neviršija 8 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos; pasikonsultavusios su EBI, pagal Direktyvos (ES) 2019/2162 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigų pozicijas, priskiriamas 3 kredito kokybės žingsniui, kurias sudaro išvestinių finansinių priemonių sutartys, su sąlyga, kad dėl 1 ir 2 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo dokumentuose galima užfiksuoti reikšmingas galimas koncentracijos problemas atitinkamose valstybėse narėse;

d)

bendra kredito įstaigų pozicija, kuri priskiriama 1, 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui, neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos, o bendra kredito įstaigų pozicija, kuri priskiriama 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui, neviršija 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos.

1b.   Šio straipsnio 1a dalis netaikoma padengtųjų obligacijų kaip reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės naudojimui, kuris leidžiamas pagal Direktyvos (ES) 2019/2162 8 straipsnį.

1c.   1 dalies pirmos pastraipos d punkto tikslais, 80 % riba, kuri taikoma atsižvelgiant į kiekvieną paskolą, lemia paskolos dalį, kuria padengiami su padengtąja obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.

1d.   1 dalies pirmos pastraipos f ir g punktų tikslais, 60 % arba 70 % riba, kuri taikoma atsižvelgiant į kiekvieną paskolą, lemia paskolos dalį, kuria padengiami su padengtąja obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.“;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Nekilnojamuoju turtu ir laivais užtikrintų padengtųjų obligacijų, atitinkančių šį reglamentą, atžvilgiu įvykdomi 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Turto verčių stebėsena pagal 208 straipsnio 3 dalies a punktą vykdoma dažnai ir bent kartą per metus viso nekilnojamojo turto ir laivų atveju.“;

d)

įterpiamos šios dalys:

„3a.   Be to, kad užtikrinamos reikalavimus atitinkančiu turtu, išvardytu šio straipsnio 1 dalyje, padengtosioms obligacijoms taikomas minimalus 5 % įkaito perviršio, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 14 punkte, lygis.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais viso užtikrinamojo turto bendra nominalioji suma, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 4 punkte, yra bent lygi dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų bendrai nominaliajai sumai (nominaliosios sumos principas) ir ją sudaro šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimus atitinkantis turtas.

Valstybės narės gali padengtosioms obligacijoms nustatyti mažesnį minimalų įkaito perviršio dydį arba suteikti leidimą kompetentingoms institucijoms nustatyti tokį dydį, jei:

a)

įkaito perviršio apskaičiavimas grindžiamas formaliu požiūriu, kuomet atsižvelgiama į pagrindinę turto riziką, arba turto vertės nustatymui taikoma hipotekinė vertė, ir

b)

minimalus įkaito perviršio lygis yra ne mažesnis negu 2 %, remiantis nominaliosios sumos principu, nurodytu Direktyvos (ES) 2019/2162 15 straipsnio 6 ir 7 dalyse;

Turtui, naudojamam užtikrinant minimalų įkaito perviršio lygį, netaikomos 1a dalyje nustatytos pozicijos dydžio ribos ir jis neįtraukiamas apskaičiuojant tas ribas.

3b.   Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas reikalavimus atitinkantis turtas gali būti įtrauktas į užtikrinamojo turto grupę kaip vyraujančio turto pakaitinis turtas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 13 punkte, laikantis kredito kokybės ir pozicijos dydžio ribų, nustatytų šio straipsnio 1 ir 1a dalyse.“;

e)

6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„6.   Anksčiau nei 2007 m. gruodžio 31 d. išleistoms padengtosioms obligacijoms 1, 1a, 3, 3a ir 3b dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.

7.   Anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d. išleistoms padengtosioms obligacijoms, kurios jų išleidimo metu atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus, 3a ir 3b dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.“;

2)

416 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)

tai padengtosios obligacijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus šio punkto i papunktyje nurodytas obligacijas;“;

3)

425 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Įstaigos pateikia informaciją apie gaunamų pinigų srautą. Gaunamų pinigų srautas ribojamas ties 75 % netenkamų pinigų srauto. Įstaigos gali netaikyti to apribojimo gaunamų pinigų srautui dėl indėlių kitose įstaigose, kuriam gali būti taikomas šio reglamento 113 straipsnio 6 arba 7 dalyje nustatytas metodas.

Įstaigos gali netaikyti to apribojimo gaunamų pinigų srautui dėl sumų, gautinų iš skolininkų ir investuotojų į obligacijas, kai tas srautas yra susijęs su hipotekos paskolomis, kurios finansuojamos obligacijomis, kurioms gali būti taikomas šio reglamento 129 straipsnio 4, 5 arba 6 dalyje nurodytas metodas, arba padengtosiomis obligacijomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte. Įstaigos gali taikyti išimtį gaunamų pinigų srautui dėl skatinamųjų paskolų, kurias įstaiga yra perleidusi. Atsižvelgdama į išankstinį kompetentingos institucijos, atsakingos už individualią priežiūrą, patvirtinimą, įstaiga gali visiškai arba iš dalies taikyti išimtį gaunamų pinigų srautui, kai likvidumo teikėjas yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji investicinė įmonė ar kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos ar investicinės įmonės patronuojamoji įstaiga arba susijęs su įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje.“;

4)

427 straipsnio 1 dalies b punkto x papunktis pakeičiamas taip:

„x)

įsipareigojimus, atsiradusius dėl išleistų vertybinių popierių, kuriems taikoma šio reglamento 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytas metodas, arba dėl padengtųjų obligacijų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte;“;

5)

428 straipsnio 1 dalies h punkto iii papunktis pakeičiamas taip:

„iii)

finansavimo atitikimu pasižyminčiomis (perleidimo metodas) obligacijomis, kurioms gali būti taikomas šio reglamento 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytas metodas, arba padengtosiomis obligacijomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte;“;

6)

496 straipsnis išbraukiamas;

7)

III priedo 6 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

tai yra padengtosios obligacijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte, išskyrus šio punkto b papunktyje nurodytas obligacijas.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. liepos 8 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2019 m. lapkričio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

T. TUPPURAINEN


(1)  OL C 382, 2018 10 23, p. 2.

(2)  OL C 367, 2018 10 10, p. 56.

(3)  2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(5)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 2019/2162).

(6)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).


DIREKTYVOS

18.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/7


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/2161

2019 m. lapkričio 27 d.

kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 169 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad Sąjunga turi padėti užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą priemonėmis, kurios priimamos pagal SESV 114 straipsnį. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 38 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos politika turi užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

(2)

vartotojų apsaugos teisė turėtų būti veiksmingai taikoma visoje Sąjungoje. Nepaisant to, 2016 ir 2017 m. pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) Komisijai atlikus išsamią vartotojų ir rinkodaros teisės tinkamumo patikrą buvo padaryta išvada, kad Sąjungos vartotojų apsaugos teisės veiksmingumui kenkia per menkas tiek prekiautojų, tiek vartotojų informuotumas, ir kad esamomis teisių gynimo priemonėmis galėtų būti naudojamasi dažniau;

(3)

Sąjunga jau ėmėsi tam tikrų priemonių vartotojų, prekiautojų ir teisės specialistų informuotumui apie vartotojų teises didinti bei vartotojų teisių užtikrinimui ir vartotojų teisių gynimui gerinti. Tačiau nacionalinėje teisėje dar esama spragų, susijusių su tikrai veiksmingomis ir proporcingomis sankcijomis, skirtomis atgrasyti nuo Sąjungos vidaus pažeidimų ir už juos nubausti, su tuo, kad vartotojams, nukentėjusiems dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB (3) perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimų, nenumatyta pakankamai individualių teisių gynimo priemonių, ir su tuo, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/22/EB (4) nustatyta uždraudimo procedūra turi trūkumų. Uždraudimo procedūra turėtų būti peržiūrėta atskira priemone, kuria iš dalies keičiama ir pakeičiama Direktyva 2009/22/EB;

(4)

į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/6/EB (5), 2005/29/EB ir 2011/83/ES (6) įtraukti reikalavimai valstybėms narėms numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikomas už nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, pažeidimus. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 (7) 21 straipsnį valstybės narės turi veiksmingai, efektyviai ir koordinuotai imtis vykdymo užtikrinimo priemonių, įskaitant sankcijų skyrimą, kad plačiai paplitę pažeidimai ar Sąjungos mastu plačiai paplitę pažeidimai būtų nutraukti arba uždrausti;

(5)

galiojančios nacionalinės taisyklės dėl sankcijų Sąjungoje gerokai skiriasi. Visų pirma ne visos valstybės narės užtikrina, kad už plačiai paplitusius pažeidimus ar Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus atsakingiems prekiautojams galėtų būti skiriamos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos baudos. Todėl turėtų būti patobulintos galiojančios direktyvų 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES taisyklės dėl sankcijų, o kartu Tarybos direktyvoje 93/13/EEB (8) turėtų būti nustatytos naujos taisyklės dėl sankcijų;

(6)

valstybės narės ir toliau turėtų rinktis taikytinos sankcijos rūšį ir jos savo nacionalinėje teisėje turėtų nustatyti atitinkamas sankcijų skyrimo procedūras direktyvų 93/13/EEB, 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, iš dalies pakeistų šia direktyva, pažeidimų atvejais;

(7)

siekiant sudaryti sąlygas nuosekliau taikyti sankcijas, visų pirma už Sąjungos vidaus pažeidimus, plačiai paplitusius pažeidimus ir Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2017/2394, reikėtų direktyvose 93/13/EEB, 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES nustatyti bendrus neišsamius ir orientacinius sankcijų taikymo kriterijus. Šie kriterijai turėtų apimti, pavyzdžiui, pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę, taip pat bet kokį prekiautojo žalos atlyginimą vartotojams už jiems padarytą žalą. Pakartotinis to paties pažeidimo vykdytojo pažeidimas rodo polinkį daryti tokius pažeidimus, todėl tai yra reikšmingas veiksmų sunkumo, taigi ir būtinybės padidinti sankcijos lygį, kad būtų pasiektas veiksmingas atgrasomasis poveikis, požymis. Jei yra atitinkamų duomenų, turėtų būti atsižvelgta į dėl pažeidimo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius. Taip pat gali būti atsižvelgiama į kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, taikytinas konkrečiam atvejui;

(8)

tie bendri neišsamūs ir orientaciniai sankcijų taikymo kriterijai galėtų būti nesvarbūs sprendžiant dėl sankcijų už kiekvieną pažeidimą, ypač už nesunkius pažeidimus. Valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į kitus bendruosius teisės principus, taikomus skiriant sankcijas, kaip antai non bis in idem principą;

(9)

kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnyje, su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos turi imtis visų būtinų vykdymo užtikrinimo priemonių verslininko, atsakingo už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, atžvilgiu jų jurisdikcijos ribose, kad tas pažeidimas būtų nutrauktas arba uždraustas. Prireikus jos prekiautojui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, taiko sankcijas, kaip antai vienkartines arba periodines baudas. Vykdymo užtikrinimo priemonės turi būti įgyvendinamos veiksmingai, efektyviai ir koordinuotai, siekiant nutraukti arba uždrausti plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą. Su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos turi siekti imtis vykdymo užtikrinimo priemonių vienu metu valstybėse narėse, susijusiose su tuo pažeidimu;

(10)

siekiant užtikrinti, kad už plačiai paplitusius pažeidimus ir už Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus, kuriems taikomas koordinuotos tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės pagal Reglamentą (ES) 2017/2394, valstybių narių institucijos galėtų skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, baudos turėtų būti nustatytos kaip sankcijų už tokius pažeidimus elementas. Kad būtų užtikrintas baudų atgrasomasis poveikis, valstybės narės už tokius pažeidimus nacionalinėje teisėje turėtų nustatyti maksimalią baudą, kuri sudarytų bent 4 % prekiautojo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje arba atitinkamose valstybėse narėse. Tam tikrais atvejais prekiautojas taip pat gali būti bendrovių grupė;

(11)

kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/2394 9 ir 10 straipsniuose, skiriant sankcijas turėtų būti deramai atsižvelgiama, kai taikoma, į aptariamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę. Sankcijos turėtų būti skiriamos proporcingai ir laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas procedūrines apsaugos priemones ir Chartijos principus. Galiausiai skiriamos sankcijos turėtų atitikti vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų pažeidimo pobūdį ir bendrą faktinę ar potencialią juo sukeliamą žalą. Įgaliojimais skirti sankcijas turi naudotis tiesiogiai pačios kompetentingos institucijos arba jais naudojamasi prireikus kreipiantis į kitas kompetentingas institucijas ar kitas valdžios institucijas, arba naudojamasi, jei taikoma, duodant nurodymus paskirtosioms įstaigoms, arba jais naudojamasi kreipiantis į kompetentingus priimti reikalingą sprendimą teismus, be kita ko, prireikus – kai prašymas priimti reikalingą sprendimą nepatenkinamas – pateikiant apeliacinį skundą;

(12)

kai, atlikus koordinuotus veiksmus pagal Reglamentą (ES) 2017/2394, viena kompetentinga institucija to reglamento prasme skiria baudą prekiautojui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą arba Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, jai turėtų būti suteikta teisė skirti bent 4 % prekiautojo metinės apyvartos visose valstybėse narėse, susijusiose su koordinuotais vykdymo užtikrinimo veiksmais, baudą;

(13)

valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama nacionalinėje teisėje ir toliau palikti galioti arba nustatyti didesnes maksimalias apyvarta pagrįstas baudas už plačiai paplitusius vartotojų teisės pažeidimus ir Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė tokias baudas grįsti prekiautojo pasauline apyvarta arba išplėsti baudų skyrimo taisyklių taikymo sritį, įtraukiant ir kitus pažeidimus, kuriems netaikomos šios direktyvos nuostatos, susijusios su Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsniu. Reikalavimas nustatyti ne mažesnę kaip 4 % prekiautojo metinės apyvartos lygio baudą neturėtų būti taikomas jokioms papildomoms valstybių narių taisyklėms dėl periodinių baudų, kaip antai kasdien mokamų baudų, už sprendimo, nutarties, laikinosios priemonės, prekiautojo įsipareigojimo arba kitos priemonės pažeidimui nutraukti nevykdymą;

(14)

sankcijų skyrimo taisyklės turėtų būti įtrauktos į Direktyvą 93/13/EEB, siekiant sustiprinti jos atgrasomąjį poveikį. Valstybės narės gali pačios priimti sprendimą dėl administracinės ar teisminės sankcijų už tos direktyvos pažeidimus taikymo procedūros. Visų pirma, administracinės institucijos arba nacionaliniai teismai gali skirti sankcijas, kai jos nustato nesąžiningą sutarčių sąlygų pobūdį, įskaitant administracinės institucijos pradėto teismo proceso pagrindu. Be to, administracinės institucijos arba nacionaliniai teismai gali skirti sankcijas, kai pardavėjas arba tiekėjas taiko tokias sutarties sąlygas, kurios pagal nacionalinę teisę bet kokiomis aplinkybėmis aiškiai apibrėžiamos kaip nesąžiningos, taip pat kai pardavėjas arba tiekėjas taiko tokią sutarties sąlygą, kuri buvo pripažinta nesąžininga priėmus galutinį privalomą sprendimą. Valstybės narės gali nuspręsti, kad administracinės institucijos taip pat turi teisę nustatyti, ar sutarčių sąlygos yra nesąžiningo pobūdžio. Administracinės institucijos arba nacionaliniai teismai taip pat galėtų skirti sankciją pagal tą patį sprendimą, kuriuo nustatytas sutarties sąlygų nesąžiningumas. Valstybės narės galėtų nustatyti tinkamus koordinavimo mechanizmus bet kokiems nacionalinio lygmens veiksmams, susijusiems su individualiomis teisių gynimo priemonėmis ir sankcijomis;

(15)

paskirstydamos pajamas iš baudų, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę didinti vartotojų bendrojo intereso ir kitų saugomų viešųjų interesų apsaugą;

(16)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vartotojams, nukentėjusiems nuo nesąžiningos komercinės praktikos, būtų numatytos teisių gynimo priemonės, kad būtų panaikinti visi tos nesąžiningos praktikos padariniai. Privatų vykdymo užtikrinimą palengvintų aiški individualių teisių gynimo priemonių sistema. Vartotojui turėtų būti proporcingai ir veiksmingai sudaryta prieiga prie žalos atlyginimo ir, atitinkamais atvejais, kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo. Valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama palikti galioti arba nustatyti vartotojams, nukentėjusiems nuo nesąžiningos komercinės praktikos, teises į kitas teisių gynimo priemones, kaip antai taisymas ar pakeitimas, kad būtų visiškai pašalinti tokios praktikos padariniai. Valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama nustatyti teisių gynimo priemonių taikymo ir jų poveikio vartotojams sąlygas. Taikant teisių gynimo priemones, atitinkamais atvejais galėtų būti atsižvelgiama į nesąžiningos komercinės praktikos sunkumą ir pobūdį, vartotojo patirtą žalą ir kitas susijusias aplinkybes, pavyzdžiui, prekiautojo nusižengimą arba sutarties pažeidimą;

(17)

atlikus vartotojų ir rinkodaros teisės srities direktyvų tinkamumo patikrą ir kartu Direktyvos 2011/83/ES vertinimą taip pat buvo nustatyta keletas sričių, kuriose esamos Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklės turėtų būti modernizuotos. Atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninės priemonės nuolat tobulinamos, būtina patikslinti Sąjungos vartotojų apsaugos teisę;

(18)

didelį poveikį vartotojams daro tarp internetinės paieškos rezultatų komerciniams pasiūlymams suteikiamas aukštesnis reitingas arba bet koks jų preferencinis pateikimas, kurį atlieka interneto paieškos funkcijų teikėjai;

(19)

reitingas nurodo prekiautojų pasiūlymų santykinį reikšmingumą arba svarbą, kuri suteikiama paieškos rezultatams, kuriuos pateikia, organizuoja arba praneša interneto paieškos sistemų teikėjai, be kita ko, naudodami algoritminę seką, reitingo nustatymo ar peržiūros mechanizmus, vizualinius akcentus ar kitas akcentavimo priemones arba jų derinį;

(20)

šiuo atžvilgiu Direktyvos 2005/29/EB I priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų aišku, jog turėtų būti draudžiama praktika, kai prekiautojas paieškos rezultatų pavidalu pagal vartotojo interneto paieškos užklausą pateikia vartotojui informaciją, aiškiai neatskleidžiant jokios sumokėtos reklamos ar mokėjimo, kuriuo konkrečiai siekiama aukštesnio produkto reitingo paieškos rezultatuose. Kai prekiautojas tiesiogiai arba netiesiogiai sumoka interneto paieškos funkcijų teikėjui už aukštesnį produkto reitingą paieškos rezultatuose, interneto paieškos funkcijų teikėjas turėtų glausta, lengvai prieinama ir suprantama forma apie tai informuoti vartotojus. Netiesioginiu mokėjimu galėtų būti laikomas prekiautojo sutikimas internetinės paieškos funkcijų teikėjo atžvilgiu prisiimti bet kokios rūšies papildomų įsipareigojimų, už kurį konkrečiai suteikiamas aukštesnis reitingas. Netiesioginis mokėjimas galėtų būti didesnis komisinis mokestis už kiekvieną sandorį, taip pat įvairios atlyginimo sistemos, kurias taikant konkrečiai suteikiamas aukštesnis reitingas. Mokėjimai už bendrąsias paslaugas, kaip antai įtraukimo į sąrašus mokesčiai arba narystės mokesčiai, už kuriuos prekiautojui suteikiama daug įvairių interneto paieškos funkcijų teikėjo siūlomų funkcijų, neturėtų būti laikomi mokėjimu, kuriuo konkrečiai siekiama aukštesnio produktų reitingo, su sąlyga, kad tokie mokėjimai nėra skirti aukštesniam reitingui gauti. Interneto paieškos funkcijas gali teikti įvairių rūšių internetiniai prekiautojai, įskaitant tarpininkus, kaip antai internetinės prekyvietės, paieškos sistemos ir palyginimo paslaugų interneto svetainės;

(21)

skaidrumo reikalavimai, taikomi pagrindinių reitingavimo parametrų nustatymui, taip pat reglamentuojami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1150 (9). Tame reglamente nustatyti skaidrumo reikalavimai taikomi įvairiems internetiniams tarpininkams, įskaitant elektronines prekyvietes, tačiau jie taikomi tik tarp prekiautojų ir internetinių tarpininkų. Todėl Direktyvoje 2005/29/EB turėtų būti nustatyti panašūs skaidrumo reikalavimai, siekiant užtikrinti pakankamą skaidrumą vartotojams, išskyrus interneto paieškos sistemų teikėjų atvejį, kurie pagal tą reglamentą jau privalo savo interneto paieškos sistemose nurodyti pagrindinius parametrus, kurie atskirai arba kartu yra labai svarbūs reitingo nustatymui, ir santykinę tų pagrindinių parametrų svarbą, savo interneto paieškos sistemose pateikdami lengvai ir viešai prieinamą, paprastą ir suprantamą aprašymą;

(22)

prekiautojai, kurie vartotojams suteikia galimybę ieškoti prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, kelionių, apgyvendinimo ir laisvalaikio veiklos, kurias siūlo įvairūs prekiautojai arba vartotojai, turėtų informuoti vartotojus apie pagrindinius standartinius parametrus, kuriais remiantis nustatomas vartotojui pagal paieškos užklausą pateikiamų pasiūlymų reitingas, ir jų santykinę svarbą, palyginti su kitais parametrais. Ta informacija turėtų būti glausta ir lengvai, aiškiai ir tiesiogiai prieinama. Parametrai, kuriais remiantis nustatomas reitingas, – visi į algoritmus įtraukti bendrieji kriterijai, procesai, konkretūs ženklai ar kiti naudojami reitingavimo koregavimo ar mažinimo mechanizmai;

(23)

reikalavimas informuoti apie pagrindinius parametrus, kuriais remiantis nustatomas reitingas, nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2016/943 (10). Neturėtų būti reikalaujama, kad prekiautojai atskleistų išsamų savo reitingavimo mechanizmų, įskaitant algoritmus, veikimą. Prekiautojai turėtų pateikti bendrą pagrindinių parametrų, kuriais remiantis nustatomas reitingas, aprašymą, paaiškinantį prekiautojo naudojamus pagrindinius standartinius parametrus ir jų santykinę svarbą, palyginti su kitais parametrais, tačiau tas aprašymas neturi būti individualizuotas kiekvienai atskirai paieškos užklausai;

(24)

kai produktai vartotojams siūlomi elektroninėse prekyvietėse, pagal Direktyvą 2011/83/ES reikalaujamą iki sutarties sudarymo pateiktiną informaciją teikia ir elektroninės prekyvietės teikėjas, ir trečioji šalis, teikėja. Todėl elektronine prekyviete besinaudojantys vartotojai gali aiškiai nesuprasti, kas yra jų sutartiniai partneriai ir kaip tai veikia jų teises ir pareigas;

(25)

elektroninės prekyvietės direktyvose 2005/29/EB ir 2011/83/ES turėtų būti apibrėžtos panašiai kaip Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 524/2013 (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/1148 (12). Tačiau apibrėžtis „elektroninė prekyvietė“ turėtų būti atnaujinta taip, kad technologiniu požiūriu būtų neutralesnė ir apimtų naujas technologijas. Todėl tikslinga vietoj „svetainės“ kalbėti apie programinę įrangą, įskaitant svetainę, svetainės dalį arba taikomąją programą, kurią naudoja prekiautojas arba kuri yra naudojama jo vardu, atsižvelgiant į sąvoką „elektroninė sąsaja“, kaip numatyta Reglamente (ES) 2017/2394 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/302 (13);

(26)

todėl direktyvose 2005/29/EB ir 2011/83/ES turėtų būti nustatyti elektroninėms prekyvietėms taikomi konkretūs informacijos pateikimo reikalavimai siekiant informuoti elektroninėmis prekyvietėmis besinaudojančius vartotojus apie pagrindinius parametrus, kuriais remiantis nustatomas pasiūlymų reitingas, taip pat apie tai, ar jie sutartį sudaro su prekiautoju ar su ne prekiautoju, kaip antai su kitu vartotoju;

(27)

elektroninių prekyviečių teikėjai turėtų informuoti vartotojus, ar prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis yra prekiautojas ar ne prekiautojas, remiantis jiems pateikta tos trečiosios šalies deklaracija. Kai prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis deklaruoja, kad jos statusas – ne prekiautojas, elektroninių prekyviečių teikėjai turėtų pateikti trumpą pareiškimą, kad sudarytai sutarčiai netaikomos vartotojų teisės, išplaukiančios iš Sąjungos vartotojų apsaugos teisės. Be to, vartotojai turėtų būti informuojami apie tai, kaip prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlančios trečiosios šalys ir elektroninių prekyviečių teikėjai yra pasidaliję su sutartimi susijusius įsipareigojimus. Informacija turėtų būti pateikiama aiškiai ir suprantamai, o ne vien standartinėse sąlygose arba panašiuose sutartiniuose dokumentuose. Elektroninių prekyviečių teikėjams taikomi informavimo reikalavimai turėtų būti proporcingi. Tie reikalavimai turi užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugos ir elektroninių prekyviečių teikėjų konkurencingumo pusiausvyrą. Neturėtų būti reikalaujama, kad elektroninių prekyviečių teikėjai išvardytų konkrečias vartotojų teises, kai vartotojai informuojami apie jų netaikymą. Tai nedaro poveikio Direktyvoje 2011/83/ES, ir ypač jos 6 straipsnio 1 dalyje, nustatytiems vartotojų informavimo reikalavimams. Informacija apie atsakomybę už vartotojų teisių užtikrinimą, kurią reikia pateikti, priklauso nuo elektroninių prekyviečių teikėjų ir atitinkamų trečiųjų šalių, prekiautojų, sutartinių susitarimų. Elektroninės prekyvietės teikėjas galėtų nurodyti, kad už vartotojų teisių užtikrinimą atsako tik trečioji šalis, prekybininkas, arba apibūdinti savo konkrečius įsipareigojimus, kai tas teikėjas prisiima atsakomybę už tam tikrus sutarties aspektus, pavyzdžiui, pristatymą arba naudojimąsi teise atsisakyti sutarties;

(28)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB (14) 15 straipsnio 1 dalį neturėtų būti reikalaujama, kad elektroninių prekyviečių teikėjai tikrintų trečiųjų šalių, teikėjų, teisnumą. Vietoj to elektroninių prekyviečių teikėjai turėtų reikalauti, kad elektroninėje prekyvietėje trečiosios šalys, teikėjai, nurodytų, ar pagal vartotojų teisę jos yra prekiautojai, ar ne prekiautojai, ir šią informaciją pateiktų elektroninių prekyviečių teikėjams;

(29)

atsižvelgiant į sparčius technologinius pokyčius, susijusius su elektroninėmis prekyvietėmis, ir į poreikį užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė tuo tikslu nustatyti arba palikti galioti konkrečias papildomas priemones. Tokios nuostatos turėtų būti proporcingos, nediskriminacinės ir nedaryti poveikio Direktyvai 2000/31/EB;

(30)

Direktyvoje 2011/83/ES nustatytos skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų apibrėžtys turėtų būti suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/770 (15) pateiktomis apibrėžtimis. Skaitmeninis turinys, kuriam taikoma Direktyva (ES) 2019/770, apima vienkartinį teikimo veiksmą, atskirų teikimo veiksmų seką arba tęstinį teikimą per tam tikrą laikotarpį. Tęstinio teikimo ypatumai nebūtinai reiškia ilgalaikį teikimą. Vaizdo klipo transliacijos internetu atvejai turėtų būti laikomi tęstiniu teikimu per tam tikrą laikotarpį, neatsižvelgiant į faktinę garso ir vaizdo rinkmenos trukmę. Todėl kartais gali būti sunku atskirti tam tikras skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų rūšis, nes abiem atvejais galimas nuolatinis prekiautojo vykdomas teikimas sutarties galiojimo laikotarpiu. Skaitmeninės paslaugos yra, pavyzdžiui, dalijimosi vaizdo ir garso rinkmenomis paslaugos ir kitų rinkmenų priegloba, tekstų tvarkymas arba žaidimai, siūlomi debesijos kompiuterijos aplinkoje, debesijos duomenų saugykla, žiniatinklio paštas, socialinės medijos ir debesijos taikomosios programos. Nuolatinis paslaugos teikėjo dalyvavimas pateisina Direktyvoje 2011/83/ES išdėstytų taisyklių dėl teisės atsisakyti sutarties, pagal kurias vartotojas iš esmės gali išbandyti paslaugą ir per 14 dienų nuo sutarties sudarymo dienos nuspręsti, ar nori toliau ja naudotis, taikymą. Daugeliui fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimo sutarčių būdingas vienkartinio teikimo veiksmas, kai prekiautojas pateikia vartotojui tam tikrą skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, konkrečias muzikos ar vaizdo rinkmenas. Fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimo sutartims ir toliau taikoma teisės atsisakyti sutarties išimtis, numatyta Direktyvos 2011/83/ES 16 straipsnio pirmos pastraipos m punkte, pagal kurį vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties, kai sutartis pradedama vykdyti, pavyzdžiui, turinys parsisiųsdinamas arba siunčiamas srautiniu būdu, jei vartotojas per teisės atsisakyti sutarties laikotarpį iš anksto pateikia aiškų sutikimą, kad būtų pradėtas vykdymas, ir pripažįsta, kad jis praranda savo teisę atsisakyti sutarties. Kilus abejonių dėl to, ar sutartis yra paslaugų sutartis, ar fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimo sutartis, turėtų būti taikomos taisyklės dėl teisės atsisakyti paslaugų sutarties;

(31)

skaitmeninis turinys ir skaitmeninės paslaugos dažnai teikiami internetu pagal sutartis, pagal kurias vartotojas nemoka kainos, tačiau pateikia prekiautojui asmens duomenis. Direktyva 2011/83/ES jau taikoma fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimo (t. y. skaitmeninio turinio teikimui internetu) sutartims, neatsižvelgiant į tai, ar vartotojas sumoka kainą pinigais, ar pateikia asmens duomenis. Tačiau ta direktyva taikoma tik paslaugų sutartims, įskaitant skaitmeninių paslaugų sutartis, pagal kurias vartotojas sumoka arba įsipareigoja sumokėti tam tikrą kainą. Taigi ta direktyva netaikoma skaitmeninių paslaugų sutartims, pagal kurias vartotojas pateikia prekiautojui asmens duomenis, nemokėdamas kainos. Atsižvelgiant į jų panašumus ir į galimybę mokamas skaitmenines paslaugas ir mainais už asmens duomenis teikiamas skaitmenines paslaugas pakeisti vienas kitomis, joms turėtų būti taikomos tos pačios toje direktyvoje nustatytos taisyklės;

(32)

turėtų būti užtikrintas Direktyvos 2011/83/ES ir Direktyvos (ES) 2019/770, kuri taikoma skaitmeninio turinio teikimo arba skaitmeninių paslaugų sutartims, pagal kurias vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti prekiautojui asmens duomenis, taikymo srities suderinamumas;

(33)

todėl Direktyvos 2011/83/ES taikymo sritis turėtų būti išplėsta į ją įtraukiant ir sutartis, pagal kurias prekiautojas suteikia arba įsipareigoja suteikti skaitmeninę paslaugą vartotojui, o vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti asmens duomenis. Panašiai kaip fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimo sutarčių atveju, ta direktyva turėtų būti taikoma, kai vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti prekiautojui asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai vartotojo pateiktus asmens duomenis prekiautojas tvarko tik siekdamas pateikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, ir prekiautojas tų duomenų netvarko jokiu kitu tikslu. Bet kokie asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (16);

(34)

siekiant užtikrinti visišką suderinamumą su Direktyva (ES) 2019/770, kai skaitmeninis turinys ir skaitmeninės paslaugos teikiami ne mainais už kainą, Direktyva 2011/83/ES neturėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai prekiautojas asmens duomenis renka tik tam, kad atitiktų jam taikomus teisinius reikalavimus. Tokios situacijos gali būti, pavyzdžiui, atvejai, kai pagal taikytinus įstatymus saugumo ir tapatybės nustatymo tikslais reikalaujama vartotojo registracijos;

(35)

Direktyva 2011/83/ES taip pat neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai prekiautojas tik renka metaduomenis, pavyzdžiui, informaciją apie vartotojo prietaisą arba naršymo istoriją, išskyrus atvejus, kai tokia situacija pagal nacionalinę teisę laikoma sutartimi. Ji taip pat neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai vartotojui, nesudariusiam sutarties su prekiautoju, reklama pateikiama vien tam, kad jis gautų prieigą prie skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos. Tačiau valstybės narės turėtų galėti laisvai nuspręsti, ar išplėsti tos direktyvos taikymą ir ją taikyti tokiais atvejais, kurie nepatenka į tos direktyvos taikymo sritį, arba kitaip reglamentuoti tokius atvejus;

(36)

funkcionalumo sąvoka turėtų būtu suprantama kaip reiškianti skaitmeninio turinio arba skaitmeninės paslaugos naudojimo būdus. Pavyzdžiui, kokių nors techninių apribojimų buvimas arba nebuvimas, pavyzdžiui, apsaugos taikant skaitmeninių teisių valdymo arba regioninio kodavimo mechanizmus, galėtų daryti poveikį skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimui vykdyti visas savo funkcijas, susijusias su jų tikslu. Sąveikumo sąvoka nurodo, ar ir kokia apimtimi skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga gali veikti naudojant nuo aparatinės ar programinės įrangos besiskiriančią aparatinę ar programinę įrangą, kuri paprastai naudojama tos pačios rūšies skaitmeniniam turiniui ar skaitmeninėms paslaugoms. Sėkmingas veikimas galėtų apimti, pavyzdžiui, skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimą keistis informacija su tokia kita programine ar aparatine įranga ir naudoti informaciją, kuria keičiamasi. Suderinamumo sąvoka apibrėžta Direktyvoje (ES) 2019/770;

(37)

pagal Direktyvos 2011/83/ES 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 8 dalį reikalaujama, kad prekiautojai atitinkamai ne prekybai skirtose patalpose sudaromų sutarčių ir nuotolinės prekybos sutarčių atveju gautų išankstinį aiškų vartotojo sutikimą, kad sutartis būtų pradėta vykdyti nepasibaigus teisės atsisakyti sutarties laikotarpiui. Tos direktyvos 14 straipsnio 4 dalies a punkte numatyta sutartinė sankcija tuo atveju, kai prekiautojas neįvykdo šio reikalavimo, t. y. vartotojui nereikia mokėti už suteiktas paslaugas. Reikalavimas gauti išankstinį aiškų vartotojo sutikimą atitinkamai svarbus tik paslaugų, įskaitant skaitmenines paslaugas, teikiamų už tam tikrą kainą, atveju. Todėl būtina iš dalies pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 8 dalį taip, kad reikalavimas prekiautojams gauti vartotojo išankstinį aiškų sutikimą būtų taikomas tik paslaugų sutartims, pagal kurias vartotojui atsiranda mokėjimo pareiga;

(38)

Direktyvos 2011/83/ES 16 straipsnio pirmos pastraipos m punkte numatyta teisės atsisakyti sutarties dėl fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio išimtis, jei vartotojas iš anksto aiškiai sutiko, kad sutartis būtų pradėta vykdyti nepasibaigus teisės atsisakyti sutarties laikotarpiui, ir pripažino, jog dėl to jis praranda teisę atsisakyti sutarties. Tos direktyvos 14 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta sutartinė sankcija tuo atveju, kai prekiautojas nevykdo šio reikalavimo, t. y. vartotojui nereikia mokėti už skaitmeninį turinį, kuriuo pasinaudota. Reikalavimas gauti išankstinį aiškų vartotojo sutikimą ir pripažinimą atitinkamai svarbus tik skaitmeninio turinio, teikiamo už tam tikrą kainą, atveju. Todėl būtina iš dalies pakeisti 16 straipsnio pirmos pastraipos m punktą taip, kad reikalavimas prekiautojams gauti išankstinį aiškų vartotojo sutikimą ir pripažinimą būtų taikomas tik sutartims, pagal kurias vartotojui atsiranda mokėjimo pareiga;

(39)

Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnio 4 dalyje nustatyti informacijos reikalavimai, taikomi kvietimui pirkti produktą nurodyta kaina. Tie informacijos reikalavimai taikomi jau reklamuojant produktą, o Direktyvoje 2011/83/ES nustatyti tie patys ir kiti išsamesni informacijos reikalavimai, kurie taikomi vėlesniu etapu iki sutarties sudarymo (t. y. prieš pat vartotojui sudarant sutartį). Todėl gali būti reikalaujama, kad prekiautojai pateiktų tą pačią informaciją tiek produkto reklamos stadijoje (pavyzdžiui, medijų interneto svetainėje patalpintame elektroniniame reklaminiame skelbime), tiek iki sutarties sudarymo stadijoje (pavyzdžiui, savo internetinių parduotuvių puslapiuose);

(40)

Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnio 4 dalyje nustatyti informacijos reikalavimai apima vartotojo informavimą apie prekiautojo skundų nagrinėjimo tvarką. Vartotojų ir rinkodaros teisės tinkamumo patikros rezultatai rodo, kad ta informacija svarbiausia iki sutarties sudarymo stadijoje, o ją reglamentuojančios nuostatos išdėstytos Direktyvoje 2011/83/ES. Todėl reikalavimas pateikti tą informaciją kvietimuose pirkti produkto reklamos stadijoje pagal Direktyvą 2005/29/EB turėtų būti išbrauktas;

(41)

pagal Direktyvos 2011/83/ES 6 straipsnio 1 dalies h punktą prekiautojai iki sutarties sudarymo turi pateikti vartotojui informaciją apie teisę atsisakyti sutarties, taip pat pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, nustatytą tos direktyvos I priedo B dalyje. Tos direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti paprastesni iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimai, jei sutartis sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones ir todėl nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, pavyzdžiui, telefonu, per balsu valdomas apsipirkimo programėles ar SMS žinute. Privaloma iki sutarties sudarymo pateiktina informacija, kuri turi būti nurodyta tose konkrečiose nuotolinio ryšio priemonėse arba per jas, apima informaciją apie teisę atsisakyti sutarties, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies h punkte. Taigi ji taip pat apima ir reikalavimą pateikti pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, nustatytą I priedo B dalyje. Tačiau pateikti sutarties atsisakymo formą, kai sutartis sudaroma tokiomis priemonėmis, kaip telefonas ar balsu valdoma apsipirkimo programėlė, neįmanoma, o pateikti patogiai vartotojui kitomis 8 straipsnio 4 dalyje numatytomis nuotolinio ryšio priemonėmis gali būti techniškai neįmanoma. Todėl tikslinga pagal 8 straipsnio 4 dalį nuostatos dėl pavyzdinės sutarties atsisakymo formos neįtraukti į informaciją, kurią prekiautojai bet kuriuo atveju turi nurodyti sutarčiai sudaryti naudojamose nuotolinio ryšio priemonėse arba per jas;

(42)

Direktyvos 2011/83/ES 16 straipsnio pirmos pastraipos a punkte numatyta teisės atsisakyti paslaugų sutarčių, pagal kurias buvo suteiktos visos paslaugos, išimtis, jei paslaugos pradėtos teikti vartotojui aiškiai iš anksto sutikus ir pripažinus, jog jis praras savo teisę atsisakyti sutarties, kai prekiautojas bus visiškai įvykdęs sutartį. Priešingai, pagal tos direktyvos 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 8 dalį, kuriose numatytos prekiautojo pareigos tais atvejais, kai sutartis pradėta vykdyti nepasibaigus teisės atsisakyti sutarties laikotarpiui, prekiautojams tereikia gauti išankstinį aiškų vartotojo sutikimą, bet ne pripažinimą, kad, visiškai įvykdžius sutartį, teisė atsisakyti sutarties bus prarasta. Kad būtų užtikrintas tų nuostatų nuoseklumas, būtina į 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 8 dalį įtraukti prekiautojo pareigą taip pat gauti vartotojo pripažinimą, kad, visiškai įvykdžius sutartį, teisė atsisakyti sutarties bus prarasta, jei vartotojui pagal sutartį atsiranda mokėjimo pareiga. Be to, 16 straipsnio pirmos pastraipos a punkto formuluotė turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant atsižvelgti į 7 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 8 dalies pakeitimus, kad reikalavimas prekiautojams gauti išankstinį aiškų vartotojo sutikimą ir pripažinimą būtų taikomas tik paslaugų sutartims, pagal kurias vartotojui atsiranda mokėjimo pareiga. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė netaikyti reikalavimo gauti vartotojo pripažinimą, kad, visiškai įvykdžius sutartį, teisė atsisakyti sutarties bus prarasta, paslaugų sutartims, pagal kurias vartotojas pateikė prekiautojui konkretų prašymą dėl apsilankymo, kad jis atliktų remonto darbus. Tos direktyvos 16 straipsnio pirmos pastraipos c punkte numatyta teisės atsisakyti sutarties išimtis sutartims dėl prekių, pagamintų pagal vartotojo pateiktas specifikacijas arba aiškiai pritaikytų jo asmeninėms reikmėms, teikimo. Ta išimtis apima, pavyzdžiui, individualiems poreikiams pritaikytų baldų gamybą ir įrengimą vartotojo namuose, kai tai numatyta pagal vieną pirkimo–pardavimo sutartį;

(43)

teisės atsisakyti sutarties išimtis, numatyta Direktyvos 2011/83/ES 16 straipsnio pirmos pastraipos b punkte, taip pat turėtų būti laikoma taikytina sutartims dėl pavienio ne tinklais perduodamos energijos tiekimo, nes jos kaina priklauso nuo žaliavų arba energijos rinkų svyravimų, kurių prekiautojas negali kontroliuoti ir kurie gali kilti sutarties atsisakymo laikotarpiu;

(44)

Direktyvos 2011/83/ES 14 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis vartotojas, naudodamasis teise atsisakyti sutarties, nemoka už suteiktas paslaugas, suteiktas komunalines paslaugas ir pateiktą fizinėje laikmenoje neįrašytą skaitmeninį turinį. Kai tenkinama bet kuri iš tų sąlygų, vartotojui nereikia mokėti paslaugos, komunalinių paslaugų ar skaitmeninio turinio, gautų prieš pasinaudojant teise atsisakyti sutarties, kainos. Kalbant apie skaitmeninį turinį, viena iš tų atskirai taikomų sąlygų pagal 14 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį yra nepateiktas sutarties patvirtinimas, kuris apima patvirtinimą, kad gautas išankstinis aiškus vartotojo sutikimas pradėti vykdyti sutartį nepasibaigus teisės atsisakyti sutarties laikotarpiui, ir pripažinimas, jog dėl to prarandama teisė atsisakyti sutarties. Tačiau ta sąlyga nėra įtraukta į tos direktyvos 16 straipsnio pirmos pastraipos m punkte numatytas teisės atsisakyti sutarties praradimo sąlygas, todėl atsiranda netikrumas, ar vartotojai gali remtis 14 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunkčiu, kai įvykdomos kitos dvi 14 straipsnio 4 dalies b punkte numatytos sąlygos ir dėl to pagal 16 straipsnio pirmos pastraipos m punktą prarandama teisė atsisakyti sutarties. Todėl 14 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktyje numatyta sąlyga turėtų būti įtraukta į 16 straipsnio pirmos pastraipos m punktą, kad vartotojas galėtų pasinaudoti teise atsisakyti sutarties, kai ta sąlyga nėra įvykdyta, ir atitinkamai reikalauti 14 straipsnio 4 dalyje numatytų teisių;

(45)

prekiautojai gali personalizuoti savo pasiūlymų kainą tam tikriems vartotojams ar konkrečiai vartotojų kategorijai taikydami automatizuotą sprendimų priėmimą ir vartotojų elgsenos profiliavimą, kurie leidžia prekiautojams įvertinti vartotojo perkamąją galią. Todėl vartotojai turėtų būti aiškiai informuojami tais atvejais, kai jiems nurodyta kaina yra individualizuota taikant automatizuotą sprendimų priėmimą, kad jie priimdami savo sprendimus dėl pirkimo galėtų atsižvelgti į galimą riziką. Atitinkamai Direktyva 2011/83/ES turėtų būti papildyta konkrečiu reikalavimu informuoti vartotoją, kai kaina individualizuojama taikant automatizuotą sprendimų priėmimą. Šis informavimo reikalavimas neturėtų būti taikomas tokiems metodams kaip „dinamiškas“ arba „realiu laiku vykdomas“ kainų nustatymas, pagal kurį kaina keičiama labai lanksčiai ir greitai, atsižvelgiant į paklausą rinkoje, kai tokiais būdais nevykdomas individualizavimas, remiantis automatizuotu sprendimų priėmimu. Šis informavimo reikalavimas nedaro poveikio Reglamentui (ES) 2016/679, kuriame numatyta, inter alia, asmens teisė nesutikti, kad jo atžvilgiu būtų vykdomas automatizuotas atskirų sprendimų priėmimas, įskaitant profiliavimą;

(46)

atsižvelgiant į technologinius pokyčius, iš Direktyvos 2011/83/ES 6 straipsnio 1 dalies c punkte pateikto ryšio priemonių sąrašo būtina išbraukti nuorodą į fakso numerį, nes faksas šiuo metu yra retai naudojamas ir iš esmės yra pasenęs;

(47)

priimdami sprendimą dėl pirkimo vartotojai vis dažniau remiasi kitų vartotojų atsiliepimais ir rekomendacijomis. Todėl, jeigu prekiautojai leidžia susipažinti su vartotojų atsiliepimais apie produktus, jie turėtų informuoti vartotojus, ar yra procesai ar procedūros, skirti užtikrinti, kad skelbiami atsiliepimai gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktus. Jei tokie procesai ar procedūros yra nustatyti, prekiautojai turėtų suteikti informacijos apie tai, kaip atliekami patikrinimai, ir aiškiai informuoti vartotojus, kaip atsiliepimai yra tvarkomi, pavyzdžiui, ar skelbiami visi atsiliepimai (teigiami ir neigiami), taip pat ar tiems atsiliepimams įtakos turėjo rėmėjai arba sutartiniai santykiai su prekiautoju. Be to, nesąžininga komercine praktika turėtų būti laikomas vartotojų klaidinimas, skelbiant, kad atsiliepimus apie produktą pateikė vartotojai, kurie iš tikrųjų tuo produktu naudojosi ar jį įsigijo, jeigu nebuvo imtasi pagrįstų ir proporcingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad atsiliepimus pateikė tokie vartotojai. Tokie veiksmai galėtų apimti, pavyzdžiui, technines priemones, skirtas patikrinti atsiliepimus skelbiančių asmenų patikimumą, prašant informacijos, kad būtų patikrinta, ar vartotojas iš tikrųjų naudojo ar įsigijo produktą;

(48)

šios direktyvos nuostatos dėl vartotojų atsiliepimų ir rekomendacijų nepažeidžia bendros ir teisėtos reklamos praktikos naudoti perdėtus pareiškimus arba pareiškimus, kurių nereikia suprasti tiesiogine prasme;

(49)

prekiautojams taip pat turėtų būti uždrausta teikti netikrus vartotojų atsiliepimus ir rekomendacijas, pavyzdžiui, paspaudimus „patinka“ socialinėse medijose, arba pavesti kitiems tai daryti, kad jie reklamuotų jų produktus, taip pat manipuliuoti atsiliepimais ir rekomendacijomis, pavyzdžiui, skelbti tik teigiamus atsiliepimus, o neigiamus – šalinti. Tokia praktika taip pat galėtų būti daroma ekstrapoliuojant rekomendacijas socialinėse medijose, kai naudotojo teigiama sąveika su tam tikru internetiniu turiniu susiejama su kitokiu, tačiau susijusiu turiniu arba prie jo perkeliama, sudarant įspūdį, kad tas naudotojas palankiai vertina ir susijusį turinį;

(50)

prekiautojams turėtų būti uždrausta perparduoti vartotojams bilietus į kultūros ir sporto renginius, kuriuos jie įsigijo naudodamiesi programine įranga, pavyzdžiui, „botus“, suteikiančią jiems galimybę įsigyti daugiau bilietų nei leidžia pirminio bilietų pardavėjo nustatyti techniniai apribojimai arba išvengti visų kitų techninių priemonių, kurias įdiegė pirminis pardavėjas, siekdamas užtikrinti galimybę įsigyti bilietus visiems asmenims. Tas draudimas nedaro poveikio jokioms kitoms nacionalinėms priemonėms, kurių valstybės narės gali imtis siekdamos apsaugoti teisėtus vartotojų interesus ir užtikrinti kultūros politiką bei plataus masto galimybes visiems asmenims dalyvauti kultūros ir sporto renginiuose, pavyzdžiui, reguliuoti bilietų perpardavimo kainą;

(51)

Chartijos 16 straipsniu garantuojama laisvė užsiimti verslu pagal Sąjungos teisę ir nacionalinės teisės aktus bei praktiką. Tačiau prekyba prekėmis valstybėse narėse kaip tapačiomis, kai iš tikrųjų jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi, vartotojus gali klaidinti ir paskatinti priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jie kitomis aplinkybėms nebūtų priėmę;

(52)

todėl tokia veikla gali būti laikoma prieštaraujančia Direktyvai 2005/29/EB, remiantis svarbių elementų vertinimu kiekvienu konkrečiu atveju. Kad valstybių narių vartotojų institucijoms ir už maisto produktus atsakingoms institucijoms būtų lengviau taikyti galiojančius Sąjungos teisės aktus, 2017 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pranešime „ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymas sprendžiant dvejopos maisto kokybės klausimus. Maisto produktai“ buvo pateiktos galiojančių Sąjungos taisyklių taikymo dvejopos maisto produktų kokybės atvejais gairės. Šiomis aplinkybėmis Komisijos Jungtinis tyrimų centras 2018 m. balandžio 25 d. pateikė „Maisto produktų atrankos ir bandymo sistemą, siekiant įvertinti su kokybe susijusias savybes: ES suderinta bandymų metodika“;

(53)

tačiau, kaip rodo vykdymo užtikrinimo patirtis, nesant tikslios nuostatos vartotojams, prekiautojams ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms gali būti neaišku, kokia komercinė praktika galėtų prieštarauti Direktyvai 2005/29/EB. Todėl, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą tiek prekiautojams, tiek vykdymo užtikrinimo institucijoms, ta direktyva turėtų būti iš dalies pakeista aiškiai reglamentuojant prekybą preke kaip tapačia kitose valstybėse narėse parduodamai prekei, kai tos prekės sudėtis ar savybės gerokai skiriasi. Kompetentingos institucijos tokią veiklą kiekvienu konkrečiu atveju turėtų vertinti ir nagrinėti pagal Direktyvą 2005/29/EB, iš dalies pakeistą šia direktyva. Atlikdama vertinimą kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į tai, ar vartotojai gali lengvai atpažinti tokį diferencijavimą, į prekiautojo teisę to paties firminio ženklo prekes pritaikyti skirtingoms geografinėms rinkoms dėl teisėtų ir objektyvių priežasčių, kaip antai nacionalinės teisės, vietinės ar sezoninės žaliavų pasiūlos ar savanoriškų strategijų, siekiant didinti galimybes maitintis sveikai ir maistingai, taip pat į prekiautojo teisę skirtingose geografinėse rinkose to paties firminio ženklo prekes siūlyti skirtingo svorio ar tūrio pakuotėse. Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į informacijos prieinamumą ir tinkamumą, turėtų įvertinti, ar vartotojai gali lengvai identifikuoti tokius skirtumus. Svarbu informuoti vartotojus apie prekių diferencijavimą dėl teisėtų ir objektyvių priežasčių. Prekiautojams turėtų būti suteikta galimybė pateikti tokią informaciją įvairiais būdais, leidžiančiais vartotojams susipažinti su reikiama informacija. Prekiautojai paprastai turėtų teikti pirmenybę informacijos pateikimo ant prekių etiketės alternatyvoms. Turėtų būti laikomasi atitinkamų Sąjungos sektorinių taisyklių ir laisvo prekių judėjimo taisyklių;

(54)

nors ne prekybai skirtose patalpose vykdoma prekyba yra teisėtas ir nusistovėjęs prekybos kanalas, pavyzdžiui, prekyba prekiautojo prekybai skirtose patalpose ir nuotolinė prekyba, dėl tam tikros ypač agresyvios ar klaidinančios prekybos ar pardavimo praktikos per apsilankymus vartotojo namuose arba per ekskursijas, kaip nurodyta Direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 8 dalyje, vartotojams gali būti daromas spaudimas pirkti prekes ar paslaugas, kurių kitomis aplinkybėmis jie nepirktų, arba pirkti pernelyg didelėmis kainomis, dažnai prašant nedelsiant sumokėti. Dažnai tokia praktika būna nukreipta į senyvo amžiaus arba kitus pažeidžiamus vartotojus. Kai kurios valstybės narės tą praktiką laiko netinkama ir mano, kad būtina apriboti tam tikras ne prekybai skirtose patalpose vykdomos prekybos Direktyvos 2011/83/ES prasme formas ir aspektus, pavyzdžiui, agresyvią ar klaidinančią produkto rinkodarą ar pardavimą nepageidaujamo lankymosi vartotojo namuose arba ekskursijų metu. Kai tokie apribojimai priimami kitais nei vartotojų apsauga sumetimais, kaip antai viešojo intereso arba vartotojo teisės į privatų gyvenimą, kuri saugoma Chartijos 7 straipsniu, užtikrinimo sumetimais, jie nepatenka į Direktyvos 2005/29/EB taikymo sritį;

(55)

vadovaujantis subsidiarumo principu ir siekiant sudaryti palankias sąlygas užtikrinti vykdymą, reikėtų paaiškinti, kad Direktyva 2005/29/EB nedaro poveikio valstybių narių teisei priimti nacionalines nuostatas, siekiant dar labiau apsaugoti teisėtus vartotojų interesus nuo nesąžiningos komercinės praktikos, susijusios su nepageidaujamu prekiautojo lankymusi vartotojų namuose norint pasiūlyti ar parduoti produktus arba su prekiautojo organizuojamomis ekskursijomis siekiant reklamuoti ar parduoti vartotojams produktus, jeigu tokios nuostatos yra pateisinamos vartotojų apsaugos sumetimais. Visos tokios nuostatos turėtų būti proporcingos ir nediskriminacinės ir jomis savaime neturėtų būti uždrausti tokie pardavimo kanalai. Valstybių narių priimtomis nacionalinėmis nuostatomis būtų galima, pavyzdžiui, nustatyti valandas, kada apsilankymai vartotojų namuose be aiškaus jų prašymo nėra leistini, arba drausti tokius apsilankymus, kai vartotojas yra aiškiai nurodęs, kad tokie apsilankymai nėra priimtini, arba nustatyti mokėjimo tvarką. Be to, tokiose nuostatose būtų galima nustatyti daugiau apsaugos taisyklių Direktyva 2011/83/ES suderintose srityse. Todėl Direktyva 2011/83/ES turėtų būti iš dalies pakeista, kad valstybės narės galėtų priimti nacionalines priemones, kuriomis būtų suteikiamas ilgesnis teisės atsisakyti sutarties laikotarpis ir leidžiama nukrypti nuo konkrečių sutarties atsisakymo teisės išimčių. Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie bet kokias tuo tikslu priimtas nacionalines nuostatas, kad Komisija galėtų šią informaciją perduoti visoms suinteresuotosioms šalims ir stebėti tų priemonių proporcingumą ir teisėtumą;

(56)

kalbant apie agresyvią ir klaidinančią praktiką, susijusią su renginiais, organizuojamais ne prekiautojo patalpose, Direktyva 2005/29/EB nedaro poveikio jokioms įsisteigimo sąlygoms ar leidimų išdavimo tvarkai, kurią valstybės narės gali taikyti prekiautojams. Be to, ta direktyva nedaro poveikio nacionalinei sutarčių teisei, ypač taisyklėms dėl sutarties galiojimo, sudarymo arba padarinių. Agresyvi ir klaidinanti praktika, susijusi su renginiais, organizuojamais ne prekiautojo patalpose, gali būti uždrausta kiekvienu konkrečiu atveju atliekant įvertinimą pagal tos direktyvos 5–9 straipsnius. Be to, tos direktyvos I priede nustatytas bendrasis praktikos, kai prekiautojas sudaro įspūdį, kad prekiautojas neveikia su savo profesija susijusiais tikslais, ir praktikos, kuria sudaromas įspūdis, kad vartotojas negali palikti patalpų, kol nebus sudaryta sutartis, draudimas. Komisija turėtų įvertinti, ar dabartinės taisyklės užtikrina tinkamą vartotojų apsaugos lygį ir priemones valstybėms narėms veiksmingai kovoti su tokia praktika;

(57)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis nacionalinės sutarčių teisės aspektams, kurių ji nereglamentuoja. Todėl taikant šią direktyvą neturėtų būti daromas poveikis nacionalinei sutarčių teisei, reglamentuojančiai, pavyzdžiui, sutarties sudarymą ar galiojimą tokiais atvejais, kai neduotas sutikimas ar vykdoma neleistina komercinė veikla;

(58)

siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų gauti naujausios informacijos apie savo turimas vartotojų teises ir neteisminį ginčų sprendimą, bendra internetinė prieiga, kurią turi kurti Komisija, kiek tai įmanoma, turėtų būti patogi naudoti, pritaikyta mobiliesiems įrenginiams, lengvai prieinama ir pritaikyta naudoti visiems, įskaitant neįgaliuosius („visiems tinkamas dizainas“);

(59)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (17) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(60)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. geresnio vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl problemos svarbos Sąjungos mastu tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 93/13/EEB daliniai pakeitimai

Direktyvoje 93/13/EEB įterpiamas šis straipsnis:

8b straipsnis

1.   Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.   Valstybės narės gali tokias sankcijas taikyti tik tais atvejais, kai sutarties sąlygos nacionalinėje teisėje bet kokiomis aplinkybėmis aiškiai apibrėžiamos kaip nesąžiningos arba kai pardavėjas ar tiekėjas ir toliau taiko sutarties sąlygas, kurios, kaip pripažinta galutiniame sprendime, priimtame pagal 7 straipsnio 2 dalį, yra nesąžiningos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad skiriant sankcijas, kai tinkama, atsižvelgiama į šiuos neišsamius ir orientacinius kriterijus:

a)

pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę;

b)

bet kokius veiksmus, kurių pardavėjas ar tiekėjas ėmėsi, kad sumažintų ar atlygintų vartotojų patirtą žalą;

c)

bet kokius ankstesnius pardavėjo ar tiekėjo padarytus pažeidimus;

d)

dėl padaryto pažeidimo pardavėjo ar tiekėjo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jeigu turima atitinkamų duomenų;

e)

sankcijas, taikomas pardavėjui ar tiekėjui už tą patį pažeidimą kitose valstybėse narėse tarpvalstybiniais atvejais, kai informacija apie tokias sankcijas yra prieinama naudojantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2394 (*1) sukurtu mechanizmu;

f)

kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, taikytinas konkrečiam atvejui.

4.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, valstybės narės užtikrina, kad, tais atvejais, kai sankcijos turi būti skirtos pagal Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnį, jos apima galimybę skirti baudas pagal administracines procedūras arba inicijuoti teismo procesą dėl baudos skyrimo arba abi šias galimybes, o baudos maksimalus dydis turi būti bent 4 % pardavėjo arba pirkėjo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse.

5.   Tais atvejais, kai bauda skiriama pagal 4 dalį, bet nėra informacijos apie pardavėjo ar tiekėjo metinę apyvartą, valstybės narės numato galimybę skirti baudas, kurių maksimalus dydis sudarytų bent 2 mln. EUR.

6.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d. praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas taisykles ir priemones ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2 straipsnis

Direktyvos 98/6/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 98/6/EB iš dalies keičiama taip:

1.

įterpiamas šis straipsnis:

6a straipsnis

1.   Bet kuriame pranešime apie kainų sumažinimą nurodoma ankstesnė kaina, kurią prekiautojas taiko nustatytą laikotarpį prieš pradedant taikyti kainų sumažinimą.

2.   Ankstesnė kaina – mažiausia kaina, kurią prekiautojas taiko per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų iki kainos sumažinimo.

3.   Valstybės narės gali nustatyti skirtingas taisykles prekėms, kurios gali sugesti arba kurių galiojimo trukmė yra trumpa.

4.   Jei produktas buvo rinkoje mažiau nei 30 dienų, valstybės narės taip pat gali numatyti trumpesnį laikotarpį, nei nurodytas 2 dalyje.

5.   Valstybės narės gali numatyti, kad kai kainos sumažinimas palaipsniui didinamas, ankstesnė kaina yra kaina be kainos sumažinimo prieš pirmą kartą taikant kainos sumažinimą.“;

2.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

8 straipsnis

1.   Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad skiriant sankcijas, kai tinkama, atsižvelgiama į šiuos neišsamius ir orientacinius kriterijus:

a)

pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę;

b)

bet kokius veiksmus, kurių prekiautojas ėmėsi, kad sumažintų ar atlygintų vartotojų patirtą žalą;

c)

bet kokius ankstesnius prekiautojo padarytus pažeidimus;

d)

dėl padaryto pažeidimo prekiautojo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jei turima atitinkamų duomenų;

e)

sankcijas, taikomas prekiautojui už tą patį pažeidimą kitose valstybėse narėse tarpvalstybiniais atvejais, kai informacija apie tokias sankcijas yra prieinama naudojantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 (*2) sukurtu mechanizmu;

f)

kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, taikytinas konkrečiam atvejui.

3.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d. praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas taisykles ir priemones ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

(*2)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).“"

3 straipsnis

Direktyvos 2005/29/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2005/29/EB iš dalies keičiama taip:

1.

2 straipsnio pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

a)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

„produktas“ – bet kuri prekė arba paslauga, įskaitant nekilnojamąjį turtą, skaitmeninę paslaugą ir skaitmeninį turinį, taip pat teises ir pareigas;“;

b)

papildoma šiais punktais:

„m)

„reitingas“ – produktams suteiktas santykinis reikšmingumas, kurį prekiautojas pateikia, organizuoja ar praneša, neatsižvelgiant į tokiam pateikimui, organizavimui ar pranešimui naudojamas technologines priemones;

„n)

„elektroninė prekyvietė“ – paslauga, naudojanti programinę įrangą, įskaitant interneto svetainę, svetainės dalį ar taikomąja programą, kurią naudoja prekiautojas arba kuri yra naudojama jo vardu, leidžiančią vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su kitais prekiautojais ar vartotojais.“;

2.

3 straipsnio 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„5.   Ši direktyva valstybėms narėms nedraudžia priimti nuostatų, skirtų apsaugoti teisėtus vartotojų interesus susidūrus su agresyvia ar klaidinančia rinkodaros ar pardavimo praktika nepageidaujamo prekiautojo apsilankymo vartotojo namuose metu arba prekiautojo organizuojamų ekskursijose, organizuojamose siekiant vartotojams reklamuoti ar parduoti produktus. Tokios nuostatos turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir pateisinamos vartotojų apsaugos sumetimais.

6.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokias nacionalines nuostatas, priimtas remiantis 5 dalimi, ir apie visus vėlesnius pakeitimus. Komisija užtikrina, kad ši informacija vartotojams ir prekiautojams būtų lengvai prieinama tam skirtoje interneto svetainėje.“;

3.

6 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„c)

bet kokią prekybą preke vienoje valstybėje narėje kaip tapačią tokiai pačiai kitose valstybėse narėse parduodamai prekei, nors tos prekės sudėtis ar savybės gerokai skiriasi, nebent tai būtų pateisinama teisėtomis ir objektyviomis priežastimis.“;

4.

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

d punktas pakeičiamas taip:

„d)

apmokėjimo, pristatymo ir vykdymo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo profesinio atidumo reikalavimų;“;

ii)

papildoma šiuo punktu:

„f)

elektroninėse prekyvietėse siūlomų produktų atveju – ar trečioji šalis, teikianti produktus, yra prekiautojas ar ne, remiantis elektroninės prekyvietės teikėjui pateikta tos trečiosios šalies deklaracija.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„4a.   Tais atvejais, kai vartotojams suteikiama galimybė ieškoti produktų, kuriuos siūlo skirtingi prekiautojai arba vartotojai, remiantis užklausa pagal raktažodį, frazę arba kitas įvesties priemones, neatsižvelgiant į tai, kur sandoriai galiausiai yra sudaromi, konkrečioje elektroninės sąsajos dalyje, kuri yra tiesiogiai ir lengvai prieinama iš puslapio, kuriame pateikiami užklausos rezultatai, pateikta bendroji informacija apie pagrindinius parametrus, kurie lemia vartotojui pagal paieškos užklausą pateikiamų produktų reitingą, ir tų parametrų santykinį reikšmingumą, palyginti su kitais parametrais, laikoma esmine. Ši dalis netaikoma interneto paieškos sistemų teikėjams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1150 (*3) 2 straipsnio 6 punkte.

(*3)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).“;"

c)

papildoma šia dalimi:

„6.   „Jeigu prekiautojas leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, informacija apie tai, ar ir kaip prekiautojas užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą, laikoma esmine.“;

5.

įterpiamas šis straipsnis:

„11a straipsnis

Teisių gynimas

1.   Vartotojai, nukentėję nuo nesąžiningos komercinės veiklos, turi turėti galimybę pasinaudoti proporcingomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, įskaitant atlyginimą už vartotojo patirtą žalą ir, atitinkamais atvejais, kainos sumažinimą arba sutarties nutraukimą. Valstybės narės gali nustatyti tų teisių gynimo priemonių taikymo ir jų poveikio sąlygas. Valstybės narės prireikus gali atsižvelgti į nesąžiningos komercinės veiklos sunkumą ir pobūdį, vartotojo patirtą žalą ir kitas susijusias aplinkybes.

2.   Tos teisių gynimo priemonės nedaro poveikio kitų teisių gynimo priemonių, kuriomis vartotojai gali pasinaudoti pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, taikymui.“;

6.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

13 straipsnis

Sankcijos

1.   Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, skiriant sankcijas, kai tinkama, atsižvelgiama į šiuos neišsamius ir orientacinius kriterijus:

a)

pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę;

b)

bet kokius veiksmus, kurių prekiautojas ėmėsi, kad sumažintų ar atlygintų vartotojų patirtą žalą;

c)

bet kokius ankstesnius prekiautojo padarytus pažeidimus;

d)

dėl padaryto pažeidimo prekiautojo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jei turima atitinkamų duomenų;

e)

sankcijas, taikomas prekiautojui už tą patį pažeidimą kitose valstybėse narėse tarpvalstybiniais atvejais, kai informacija apie tokias sankcijas yra prieinama naudojantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 (*4) sukurtu mechanizmu;

f)

kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, taikytinas konkrečiam atvejui.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad, tais atvejais, kai sankcijos turi būti skirtos pagal Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnį, jos apima galimybę skirti baudas pagal administracines procedūras arba inicijuoti teismo procesą dėl baudos skyrimo arba abi šias galimybes, o baudos maksimalus dydis turi būti bent 4 % prekiautojo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse. Nedarant poveikio minėtam reglamentui, dėl nacionalinių konstitucinių priežasčių valstybės narės gali apriboti baudų skyrimą, taikydamos jas už:

a)

šios direktyvos 6, 7, 8, 9 straipsnių ir I priedo pažeidimus; ir

b)

tai, kad prekiautojas nuolat verčiasi komercine praktika, kurią kompetentinga nacionalinė institucija ar teismas pripažino nesąžininga, kai ši komercinė praktika nėra pažeidimas nurodytas a punkte.

4.   Tais atvejais, kai bauda skiriama pagal 3 dalį, bet nėra informacijos apie prekiautojo metinę apyvartą, valstybės narės numato galimybę skirti baudas, kurių maksimalus dydis sudarytų bent 2 mln. EUR.

5.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d. praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas taisykles ir priemones ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

(*4)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).“"

7.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiamas šis punktas:

„11a.

Paieškos rezultatų pagal vartotojo interneto paieškos užklausą pateikimas aiškiai neatskleidžiant jokios apmokėtos reklamos ar mokėjimo, kuriuo konkrečiai siekiama aukštesnio produktų reitingo paieškos rezultatuose.“;

 

b)įterpiami šie punktai:

„23a.

Renginių bilietų perpardavimas vartotojams, jei prekiautojas juos įsigijo naudodamasis automatizuotomis priemonėmis, kad apeitų bet kokį nustatytą bilietų, kuriuos asmuo gali nusipirkti, kiekio apribojimą arba bet kokias kitas taisykles, taikomas bilietų pirkimui.

23b.

Skelbimas, kad atsiliepimą apie produktą pateikė vartotojai, kurie iš tikrųjų juo naudojosi ar jį įsigijo, nesiimant pagrįstų ir proporcingų veiksmų patikrinti, ar atsiliepimus pateikė tokie vartotojai.

23c.

Pateikimas ar pavedimas kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui pateikti neteisingus vartotojų atsiliepimus arba rekomendacijas, vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų socialinėse medijose iškraipymas, siekiant reklamuoti produktus.“

4 straipsnis

Direktyvos 2011/83/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2011/83/ES iš dalies keičiama taip:

1.

2 straipsnio pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

a)

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

prekės – prekės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/771 (*5) 2 straipsnio 5 punkte;

(*5)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (OL L 136, 2019 5 22, p. 28).“;"

b)

įterpiamas šis punktas:

„4a.

asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (*6) 4 straipsnio 1 punkte;

(*6)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;"

c)

5 ir 6 punktai pakeičiami taip:

„5.

pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią prekiautojas perduoda ar įsipareigoja perduoti prekių nuosavybės teises vartotojui, įskaitant sutartis, kurių dalykas gali būti ir prekės, ir paslaugos;

6.

paslaugų sutartis – sutartis, išskyrus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią prekiautojas suteikia ar įsipareigoja suteikti paslaugą, įskaitant skaitmeninę paslaugą, vartotojui;“;

d)

11 punktas pakeičiamas taip:

„11.

skaitmeninis turinys – skaitmeninis turinys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/770 (*7) 2 straipsnio 1 punkte;

(*7)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/770 tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019 5 22, p. 1).“;"

e)

papildoma šiais punktais:

„16.

skaitmeninė paslauga – skaitmeninė paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/770 2 straipsnio 2 punkte;

17.

elektroninė prekyvietė – paslauga, naudojanti programinę įrangą, įskaitant interneto svetainę, svetainės dalį ar taikomąja programą, kurią naudoja prekiautojas arba kuri yra naudojama jo vardu, leidžiančią vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su kitais prekiautojais ar vartotojais;

18.

elektroninės prekyvietės teikėjas – bet kuris prekiautojas, suteikiantis vartotojams galimybę naudotis elektronine prekyviete;

19.

suderinamumas – suderinamumas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/770 2 straipsnio 10 punkte;

20.

funkcionalumas – funkcionalumas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/770 2 straipsnio 11 punkte;

21.

sąveikumas – sąveikumas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/770 2 straipsnio 12 punkte.“;

2.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų ir nuostatų, ji taikoma bet kuriai prekiautojo ir vartotojo sudaromai sutarčiai, už kurią vartotojas sumoka arba įsipareigoja sumokėti kainą. Ji taikoma sutartims dėl vandens, dujų, elektros energijos arba centralizuoto šilumos tiekimo, įskaitant dėl viešųjų tiekėjų atliekamo tiekimo, jei šios prekės tiekiamos pagal sutartį.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Ši direktyva taip pat taikoma tais atvejais, kai prekiautojas teikia arba įsipareigoja pateikti skaitmeninį turinį, kuris nėra įrašytas fizinėje laikmenoje, ar skaitmeninę paslaugą vartotojui, o vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti asmens duomenis prekiautojui, išskyrus atvejus, kai vartotojo pateiktus asmens duomenis prekiautojas tvarko tik siekdamas pateikti skaitmeninį turinį, kuris neįrašytas fizinėje laikmenoje, ar skaitmeninę paslaugą pagal šią direktyvą, arba siekdamas įvykdyti prekiautojui taikomus teisinius reikalavimus, ir prekiautojas netvarko tų duomenų jokiu kitu tikslu.“;

c)

3 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

k punktas pakeičiamas taip:

„k)

dėl keleivinio transporto paslaugų, išskyrus 8 straipsnio 2 dalį ir 19, 21 bei 22 straipsnius;“;

ii)

papildoma šiuo punktu:

„n)

bet kokioms prekėms, parduodamoms vykdant sprendimą arba kitais teise numatytais atvejais.“;

3.

5 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

e punktas pakeičiamas taip:

„e)

papildomai prie priminimo, kad yra teisinė prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų atitikties garantija, informacija apie garantinį aptarnavimą ir komercines garantijas, jei taikoma;“;

b)

g ir h punktai pakeičiami taip:

„g)

jei taikoma, informacija apie skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumą, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;

h)

jei taikoma, informacija apie susijusį skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų suderinamumą ir sąveikumą, apie kurį prekiautojas žino arba pagrįstai galima manyti, kad turėjo žinoti.“;

4.

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

geografinį adresą, kuriuo įsisteigęs prekiautojas, taip pat prekiautojo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą; be to, tais atvejais, kai prekiautojas pateikia kitas internetinio ryšio priemones, kuriomis vartotojui garantuojama galimybė saugoti patvariojoje laikmenoje bet kokį raštišką susirašinėjimą su prekiautoju, įskaitant tokio susirašinėjimo datą ir laiką, informacijoje taip pat išsamiai nurodomos tokios kitos priemonės; visos tos prekiautojo pateiktos ryšio priemonės skirtos tam, kad vartotojas galėtų greitai susisiekti su prekiautoju ir veiksmingai su juo bendrauti; jei taikytina, prekiautojas taip pat nurodo prekiautojo, kurio vardu jis veikia, geografinį adresą ir tapatybės duomenis;“;

ii)

įterpiamas šis punktas:

„ea)

jei taikoma, nurodoma, kad kaina buvo individualizuota taikant automatizuotą sprendimų priėmimą;“;

iii)

l punktas pakeičiamas taip:

„l)

priminimą, kad yra teisinė prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų atitikties garantija;“;

iv)

r ir s punktai pakeičiami taip:

„r)

jei taikoma, informaciją apie skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumą, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;

s)

jei taikoma, informaciją apie skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų suderinamumą ir sąveikumą, apie kurį prekiautojas žino arba pagrįstai galima manyti, kad turėjo žinoti;“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   1 dalies h, i ir j punktuose nurodyta informacija gali būti suteikta pateikiant pavyzdines sutarties atsisakymo instrukcijas, nustatytas I priedo A dalyje. Prekiautojas įvykdo 1 dalies h, i ir j punktuose nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, jei jis tas instrukcijas pateikia vartotojui tinkamai užpildytas. Tais atvejais, kai valstybės narės yra priėmusios taisykles pagal 9 straipsnio 1a dalį, nuorodos į 14 dienų atsisakymo laikotarpį pavyzdinėse teisės atsisakyti sutarties instrukcijose, nustatytose I priedo A dalyje, pakeičiamos nuorodomis į 30 dienų atsisakymo laikotarpį;“;

5.

įterpiamas šis straipsnis:

6a straipsnis

Papildomi konkretūs informacijos reikalavimai, taikomi elektroninėse prekyvietėse sudarytoms sutartims

1.   Prieš vartotojui elektroninėje prekyvietėje įsipareigojant pagal nuotolinės prekybos sutartį ar atitinkamą pasiūlymą, elektroninės prekyvietės teikėjas, nedarant poveikio Direktyvai 2005/29/EB, atsižvelgdamas į naudojamas nuotolinio ryšio priemones aiškiai ir suprantamai, pateikia vartotojui šią informaciją:

a)

specialioje elektroninės sąsajos dalyje, kuri yra tiesiogiai ir lengvai prieinama iš puslapio, kuriame pateikti pasiūlymai, bendrąją informaciją dėl pagrindinių parametrų, pagal kuriuos nustatomas vartotojams pateiktų pasiūlymų reitingas, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio 1 dalies m punkte, pagal paieškos užklausą, ir tų parametrų santykinis reikšmingumas, palyginti su kitais parametrais;

b)

tai, ar prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis yra prekiautojas, remiantis tos trečiosios šalies elektroninės prekyvietė teikėjui pateikta deklaracija;

c)

kai prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis nėra prekiautojas, tai, kad Sąjungos vartotojų apsaugos teisėje numatytos vartotojų teisės netaikomos sutarčiai;

d)

kai taikoma, kaip su sutartimi susijusius įsipareigojimus dalijasi prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis ir elektroninės prekyvietės teikėjas; tokia informacija nedaro poveikio atsakomybei, kurią elektroninės prekyvietės teikėjas ar trečioji šalis, prekiautojas, turi sutarties pagal kitą Sąjungos ar nacionalinę teisę atžvilgiu.

2.   Nedarant poveikio Direktyvai 2000/31/EB, šiuo straipsniu valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti papildomų informacijos reikalavimų elektroninių prekyviečių teikėjams. Tokios nuostatos turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir pateisintos vartotojų apsaugos sumetimais.“;

6.

7 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jeigu vartotojas nori, kad 9 straipsnio 2 dalyje numatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu jam būtų pradėta teikti paslaugas ar būtų pradėta tiekti vandenį, dujas arba elektros energiją, kai nėra parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis, ar centralizuotai tiekti šilumą, o vartotojui pagal sutartį atsiranda mokėjimo pareiga, prekiautojas reikalauja, kad vartotojas tokį aiškų prašymą pateiktų patvariojoje laikmenoje ir prašo vartotojo pripažinti, kad, prekiautojui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas nebetenka teisės atsisakyti sutarties.“;

7.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Jei sutartis sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones ir todėl nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, prekiautojas, prieš sudarydamas tokią sutartį, šiose priemonėse ar pasitelkdamas jas nurodo bent iki sutarties sudarymo pateiktiną informaciją apie pagrindines prekių ar paslaugų savybes, prekiautojo tapatybės duomenis, visą kainą, teisę atsisakyti sutarties, sutarties trukmę, o jei sutartis neterminuota, sutarties nutraukimo sąlygas, nurodytas atitinkamai 6 straipsnio 1 dalies a, b, e, h ir o punktuose, išskyrus h punkte nurodytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, nustatytą I priedo B dalyje. Kitą 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant sutarties atsisakymo formą, prekiautojas tinkamai teikia vartotojui, laikydamasis šio straipsnio 1 dalies.“;

b)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Jeigu vartotojas nori, kad 9 straipsnio 2 dalyje numatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu jam būtų pradėta teikti paslaugas ar būtų pradėta tiekti vandenį, dujas arba elektros energiją, kai nėra parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis, ar centralizuotai tiekti šilumą, o vartotojui pagal sutartį atsiranda mokėjimo pareiga, prekiautojas reikalauja, kad vartotojas pateiktų aiškų prašymą ir prašo vartotojo pripažinti, kad, prekiautojui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas nebetenka teisės atsisakyti sutarties.“;

8.

9 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Siekdamos apsaugoti teisėtus vartotojų interesus, kai susiduriama su agresyvia ar klaidinančia rinkodaros ar pardavimo praktika, valstybės narės gali priimti taisykles, pagal kurias 1 dalyje nurodytas 14 dienų sutarties atsisakymo laikotarpis pratęsiamas iki 30 dienų tais atvejais, kai sutartys sudaromos nepageidaujamo prekiautojo lankymosi vartotojo namuose metu arba prekiautojo organizuojamose komercinėse ekskursijose, siekiant reklamuoti ar parduoti vartotojams produktus, atveju. Tokios taisyklės turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir pateisinamos vartotojų apsaugos sumetimais.“;

b)

2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„2.   Nedarant poveikio 10 straipsniui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutarties atsisakymo laikotarpis baigiasi po 14 dienų arba 30 dienų tais atvejais, kai valstybės narės yra priėmusios taisykles pagal šio straipsnio 1a dalį, skaičiuojant nuo:“;

9.

10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jeigu prekiautojas pateikė vartotojui šio straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją per 12 mėnesių nuo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos, sutarties atsisakymo laikotarpis baigiasi po 14 dienų arba 30 dienų tais atvejais, kai valstybės narės yra priėmusios taisykles pagal 9 straipsnio 1a dalį, nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna tą informaciją.“;

10.

13 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„4.   Kiek tai susiję su vartotojo asmens duomenimis, prekiautojas laikosi pagal Reglamentą (ES) 2016/679 taikytinų pareigų.

5.   Prekiautojas nenaudoja bet kokio turinio, išskyrus asmens duomenis, kurį pateikė ar sukūrė vartotojas, naudodamas prekiautojo pateiktą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, išskyrus atvejus, kai toks turinys:

a)

negali būti panaudotas kitoje aplinkoje nei prekiautojo suteiktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga;

b)

susijęs tik su vartotojo veikla naudojantis prekiautojo teikiamu skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga;

c)

yra susietas su kitais prekiautojo duomenimis ir negali būti atsietas arba gali būti atsietas tik dedant neproporcingas pastangas arba

d)

kuris buvo sukurtas vartotojo kartu su kitais asmenimis ir kiti vartotojai gali toliau naudotis turiniu.

6.   Išskyrus 5 dalies a, b ar c punkte nurodytus atvejus, prekiautojas, vartotojo prašymu, pateikia vartotojui bet kokį turinį, išskyrus asmens duomenis, kuriuos pateikė arba sukūrė vartotojas, naudodamasis prekiautojo pateiktais skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga.

7.   Vartotojas turi teisę atgauti tą skaitmeninį turinį nemokamai, prekiautojui nesudarant kliūčių, per pagrįstą laikotarpį ir įprastai naudojamu kompiuterio skaitomu formatu

8.   Atsisakius sutarties, prekiautojas gali užkirsti galimybę vartotojui toliau naudotis skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga, visų pirma, nebesuteikdamas vartotojui prieigos prie skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos arba deaktyvuodamas vartotojo paskyrą, nedarant poveikio 6 daliai.“;

11.

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Atsisakius sutarties, vartotojas nesinaudoja skaitmeniniu turiniu arba skaitmenine paslauga ir nesuteikia galimybės jais naudotis trečiosioms šalims.“;

b)

4 dalies b punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

vartotojas nepateikė savo išankstinio sutikimo dėl paslaugų teikimo pradžios prieš pasibaigiant 9 straipsnyje nurodytam 14 dienų ar 30 dienų laikotarpiui;“;

12.

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

i)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

kalbama apie paslaugų sutartis po to, kai buvo suteikta visa paslauga, bet, jei vartotojui pagal sutartį atsiranda mokėjimo pareiga, tik tuo atveju jei paslaugos pradėtos teikti vartotojui aiškiai iš anksto sutikus ir pripažinus, jog jis praras savo teisę atsisakyti sutarties, kai prekiautojas bus visiškai įvykdęs sutartį;“;

ii)

m punktas pakeičiamas taip:

„m)

kalbama apie fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimo sutartis, jei sutartis pradėta vykdyti, o tuo atveju, jei vartotojui pagal sutartį atsiranda mokėjimo pareiga:

i)

vartotojas aiškiai yra iš anksto sutikęs, kad sutartis būtų pradėta vykdyti teisės atsisakyti sutarties laikotarpiu;

ii)

vartotojas pateikė pripažinimą, jog dėl to jis praranda savo teisę atsisakyti sutarties, ir

iii)

prekiautojas pateikė patvirtinimą pagal 7 straipsnio 2 dalį arba 8 straipsnio 7 dalį.“;

b)

papildomas šiomis pastraipomis:

„Siekdamos apsaugoti teisėtus vartotojų interesus, kai susiduriama su agresyvia ar klaidinančia rinkodaros ar pardavimo praktika, valstybės narės gali nukrypti nuo pirmos pastraipos a, b, c ir e punktuose nustatytos teisės atsisakyti sutarties išimčių tais atvejais, kai sutartys sudaromos nepageidaujamo prekiautojo lankymosi vartotojo namuose metu arba prekiautojo organizuojamose komercinėse ekskursijose, rengiamose siekiant reklamuoti ar parduoti vartotojams produktus. Tokios nuostatos turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir pateisinamos vartotojų apsaugos sumetimais.

Paslaugų sutarčių, dėl kurių vartotojui atsiranda pareiga mokėti, atveju, kai vartotojas pateikė prekiautojui konkretų prašymą dėl apsilankymo, kad jis atliktų remonto darbus, valstybės narės gali numatyti, kad vartotojas netenka teisės atsisakyti paslaugų sutarties po to, kai buvo suteikta visa paslauga, su sąlyga, kad sutartis pradėta vykdyti vartotojui aiškiai iš anksto sutikus.“;

13.

24 straipsnis pakeičiamas taip:

24 straipsnis

Sankcijos

1.   Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, skiriant sankcijas, kai tinkama, atsižvelgiama į šiuos neišsamius ir orientacinius kriterijus:

a)

pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę;

b)

bet kokius veiksmus, kurių prekiautojas ėmėsi, kad sumažintų ar atlygintų vartotojų patirtą žalą;

c)

bet kokius ankstesnius prekiautojo padarytus pažeidimus;

d)

dėl padaryto pažeidimo prekiautojo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jei turima atitinkamų duomenų;

e)

sankcijas, taikomas prekiautojui už tą patį pažeidimą kitose valstybėse narėse tarpvalstybiniais atvejais, kai informacija apie tokias sankcijas yra prieinama naudojantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 (*8) sukurtu mechanizmu;

f)

kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, taikytinas konkrečiam atvejui.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad, tais atvejais, kai sankcijos turi būti skirtos pagal Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnį, jos apima galimybę skirti baudas pagal administracines procedūras arba inicijuoti teismo procesą dėl baudos skyrimo arba abi šias galimybes, o baudos maksimalus dydis turi būti bent 4 % prekiautojo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse.

4.   Tais atvejais, kai bauda skiriama pagal 3 dalį, bet nėra informacijos apie prekiautojo metinę apyvartą, valstybės narės numato galimybę skirti baudas, kurių maksimalus dydis sudarytų bent 2 mln. EUR.

5.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d. praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas taisykles ir priemones ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

(*8)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).“;"

14.

29 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kai valstybė narė pasinaudoja bet kuria iš 3 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 7 dalyje, 6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 1a dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose numatytų reglamentavimo galimybių, ji apie tai praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d. ir apie visus vėlesnius pakeitimus.“;

15.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

A dalis iš dalies keičiamas taip:

i)

„Teisė atsisakyti sutarties“ trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Norėdamas pasinaudoti teise atsisakyti šios sutarties Jūs turite mums [2] pranešti apie savo sprendimą atsisakyti šios sutarties pateikdamas nedviprasmišką pareiškimą (pvz., paštu ar elektroniniu laišku). Galite pasinaudoti pridedama pavyzdine forma, bet tai nėra privaloma. [3]“;

ii)

„Pildymo instrukcijų“ 2 punktas pakeičiamas taip:

„[2.] Įrašykite savo vardą ir pavardę, geografinį adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.“;

b)

B punkto pirma įtrauka pakeičiama taip:

„Kam [čia prekiautojas įrašo savo vardą ir pavardę, geografinį adresą ir elektroninio pašto adresą]:“.

5 straipsnis

Informacija apie vartotojų teises

Komisija užtikrina, kad piliečiai, norintys gauti informaciją apie savo vartotojų teises arba neteisminį ginčų sprendimą, galėtų pasinaudoti bendra internetine prieiga, naudodamiesi bendraisiais skaitmeniniais vartais, sukurtais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1724 (18), suteikiant jiems galimybę:

a)

gauti aiškią, suprantamą ir lengvai prieinamą naujausią informaciją apie savo turimas Sąjungos vartotojų teises, ir

b)

pateikti skundą per elektroninio ginčų sprendimo platformą, sukurtą pagal Reglamentą (ES) Nr. 524/2013 ir kompetentingam centrui, esančiam Europos vartotojų centrų tinklo nariu, atsižvelgiant į susijusias šalis.

6 straipsnis

Komisijos ataskaitos ir peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 28 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma įvertinamos šios direktyvos nuostatos dėl:

a)

renginių, organizuojamų kitose nei prekiautojo prekybos patalpos vietose, ir

b)

tų atvejų, kai prekės parduodamos kaip tapačios, bet kurių sudėtis ar savybės labai skiriasi, įskaitant tai, ar tiems atvejams turėtų būti taikomi griežtesni reikalavimai, įskaitant draudimo įtraukimą į Direktyvos 2005/29/EB I priedą, ir tai, ar būtinos išsamesnės nuostatos dėl informacijos apie prekių diferenciaciją.

Prireikus prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

7 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2022 m. gegužės 28 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2019 m. lapkričio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

T. TUPPURAINEN


(1)  OL C 440, 2018 12 6, p. 66.

(2)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(4)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus (OL L 110, 2009 5 1, p. 30).

(5)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

(6)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(7)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

(8)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(9)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(10)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(11)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Reglamentas dėl vartotojų EGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 1).

(12)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(13)  2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 60 I, 2018 3 2, p. 1).

(14)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(15)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019 5 22, p. 1).

(16)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(17)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(18)  2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724 kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).


18.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/29


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/2162

2019 m. lapkričio 27 d.

dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (3) 52 straipsnio 4 dalyje numatyti ypač bendro pobūdžio reikalavimai, susiję su struktūriniais padengtųjų obligacijų elementais. Pagal tuos reikalavimus tenumatyta, kad padengtąsias obligacijas turi išleisti valstybėje narėje registruotą buveinę turinti kredito įstaiga, o pačioms obligacijoms turi būti taikoma speciali viešoji priežiūra ir dvigubo reikalavimo tvarka. Tos sritys yra reglamentuojamos ir kur kas išsamiau reguliuojamos pagal nacionalines padengtųjų obligacijų sistemas. Be to, tos nacionalinės sistemos apima kitas struktūrines nuostatas, visų pirma taisykles dėl užtikrinamojo turto grupės sudėties, turto tinkamumo kriterijų, turto sutelkimo į grupę galimybės, skaidrumo ir informacijos teikimo pareigų ir likvidumo rizikos mažinimo. Valstybių narių požiūriai į reglamentavimo esmę taip pat skiriasi. Kelios valstybės narės neturi jokios specialios nacionalinės padengtųjų obligacijų sistemos. Todėl pagrindiniai struktūriniai elementai, kuriuos turi atitikti Sąjungoje leidžiamos padengtosios obligacijos, dar nėra Sąjungos teisėje nustatyti;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (4) 129 straipsniu nustatomos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus papildančios sąlygos, pagal kurias kapitalo reikalavimų atžvilgiu taikomas lengvatinis vertinimas, leidžiantis į padengtąsias obligacijas investuojančioms kredito įstaigoms turėti mažiau kapitalo nei investuojant į kitą turtą. Nors tais papildomais reikalavimais padidinamas padengtųjų obligacijų suderinimas Sąjungoje, jie turi specialią paskirtį – nustatyti sąlygas, kurias turi tenkinti padengtųjų obligacijų investuotojai, kad galėtų gauti tokį lengvatinį vertinimą, ir jie nėra taikomi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nereguliuojamose srityse;

(3)

kituose Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, Komisijos deleguotuosiuose reglamentuose (ES) 2015/35 (5) ir (ES) 2015/61 (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES (7), taip pat pateikiama nuoroda į Direktyvoje 2009/65/EB nustatytą apibrėžtį, pagal kurią turi būti nustatomos padengtosios obligacijos, kurioms taikomas lengvatinis vertinimas padengtųjų obligacijų investuotojams pagal tuos teisės aktus. Tačiau tų teisės aktų formuluotės skiriasi priklausomai nuo jų paskirties ir dalyko, todėl terminas „padengtosios obligacijos“ vartojamas nenuosekliai;

(4)

kalbant apie investavimo į padengtąsias obligacijas sąlygas, padengtosioms obligacijoms taikomą tvarką apskritai galima laikyti suderinta. Tačiau trūksta Sąjungos lygmens padengtųjų obligacijų emisijų sąlygų suderinimo ir tai turi tam tikrų pasekmių. Pirmiausia lengvatinis vertinimas vienodai taikomas priemonėms, kurios skiriasi savo pobūdžiu, taip pat rizikos lygiu ir investuotojų apsauga. Antra, nacionalinių sistemų skirtumai arba tokios sistemos nebuvimas ir visuotinai suderinto termino „padengtosios obligacijos“ nebuvimas galėtų kliudyti vystytis išties integruotai bendrajai padengtųjų obligacijų rinkai. Trečia, dėl skirtingų apsaugos priemonių, nustatytų pagal nacionalines taisykles, galėtų kilti rizika finansiniam stabilumui, nes visoje Sąjungoje galima įsigyti padengtųjų obligacijų, kurioms taikoma skirtingo lygio investuotojų apsauga ir galėtų būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 bei kitus Sąjungos teisės aktus;

(5)

todėl suderinus tam tikrus nacionalinių sistemų aspektus pagal geriausią praktiką turėtų būti užtikrintas sklandus ir tolygus gerai veikiančių padengtųjų obligacijų rinkų vystymasis Sąjungoje ir apribota galima rizika finansiniam stabilumui ir jo pažeidžiamumas. Tokiu principais grindžiamu suderinimu turėtų būti padedamas visų padengtųjų obligacijų emisijų Sąjungoje bendras pagrindas. Dėl suderinimo visos valstybės narės įpareigojamos nustatyti padengtųjų obligacijų sistemas, o tai taip pat turėtų padėti vystytis padengtųjų obligacijų rinkoms tose valstybėse narėse, kuriose jų nėra. Tokia rinka suteiktų stabilų finansavimo šaltinį kredito įstaigoms, kurios dėl to turėtų geresnes sąlygas teikti vartotojams ir įmonėms prieinamas hipotekos paskolas, o investuotojams užtikrinti alternatyvias saugias investicijas;

(6)

2012 m. gruodžio 20 d. savo rekomendacijoje dėl kredito įstaigų finansavimo (8), Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV) paragino nacionalines kompetentingas institucijas ir Europos priežiūros instituciją (toliau – Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (9), nustatyti geriausią padengtųjų obligacijų srities praktiką ir paskatinti nacionalinių sistemų suderinimą. Ji taip pat rekomendavo EBI koordinuoti nacionalinių kompetentingų institucijų vykdomus veiksmus, visų pirma susijusius su užtikrinamojo turto grupių kokybe ir atskyrimu, padengtųjų obligacijų neliečiamumu bankroto atveju, užtikrinamojo turto grupėms gresiančia turto ir įsipareigojimų rizika ir informacijos apie užtikrinamojo turto grupių sudėtį atskleidimu. Be to, rekomendacijoje EBI raginama dvejus metus stebėti padengtųjų obligacijų rinkos veikimą, lyginant su geriausia jos nustatyta praktika, siekiant nustatyti, ar reikia teisėkūros veiksmų, ir atitinkamai apie tai pranešti ESRV ir Komisijai;

(7)

2013 m. gruodžio mėn. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 503 straipsnio 1 dalį paprašė EBI rekomendacijos;

(8)

EBI ataskaita, pateikta kartu su 2014 m. liepos 1 d. nuomone, atsižvelgdama tiek į 2012 m. gruodžio 20 d. ESRV rekomendaciją, tiek į 2013 m. gruodžio mėn. Komisijos prašymą pateikti rekomendaciją, rekomendavo didinti nacionalinių padengtųjų obligacijų srities teisės, reguliavimo ir priežiūros sistemų konvergenciją, siekiant padėti padengtosioms obligacijoms Sąjungoje taikyti vieningą lengvatinių rizikos koeficientų vertinimą;

(9)

kaip numatė ESRV, EBI dvejus metus stebėjo padengtųjų obligacijų rinkos veikimą, lygindama jį su geriausia toje rekomendacijoje nustatyta praktika. To stebėjimo pagrindu 2016 m. gruodžio 20 d. EBI pateikė ESRV, Tarybai ir Komisijai antrą nuomonę ir ataskaitą dėl padengtųjų obligacijų (10). Toje ataskaitoje padaryta išvada, kad, siekiant Sąjungoje užtikrinti didesnį padengtųjų obligacijų apibrėžčių ir reguliavimo tvarkos suderinamumą, harmonizavimo darbą būtina tęsti. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad vykdant derinimą reikėtų remtis dabartinėmis gerai veikiančiomis rinkomis kai kuriose valstybėse narėse;

(10)

paprastai padengtąsias obligacijas leidžia kredito įstaigos. Būdinga padengtųjų obligacijų paskirtis – teikti paskolų finansavimą, o plataus masto paskolų teikimas yra viena iš pagrindinių kredito įstaigų veiklos sričių. Atitinkamai, siekiant, kad padengtosioms obligacijoms būtų taikomas lengvatinis vertinimas pagal Sąjungos teisę, turi būti reikalaujama, kad jos būtų išleistos kredito įstaigų;

(11)

padengtąsias obligacijas leidžiant išleisti tik kredito įstaigoms užtikrinama, kad emitentas turės reikalingų žinių, kad galėtų valdyti užtikrinamojo turto grupės paskoloms kylančią kredito riziką. Be to, taip užtikrinama, kad emitentui būtų taikomi kapitalo reikalavimai, užtikrinantys investuotojų apsaugą, grindžiamą dvigubo reikalavimo tvarka, pagal kurią investuotojui bei išvestinės finansinės priemonės sutarties šaliai suteikiama teisė teikti reikalavimą tiek padengtosios obligacijos emitentui, tiek užtikrinamojo turto atžvilgiu. Todėl leidus padengtąsias obligacijas leisti tik kredito įstaigoms užtikrinama, kad padengtosios obligacijos ir toliau būtų saugi ir veiksminga finansavimo priemonė, kartu prisidedant prie svarbių bendro intereso viešosios politikos tikslų – didinti investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą. Tai taip pat atitinka gerai veikiančių nacionalinių rinkų taikomą metodą, pagal kurį padengtąsias obligacijas leidžiama išleisti tik kredito įstaigoms;

(12)

todėl pagal Sąjungos teisę leidimą išleisti padengtąsias obligacijas dera suteikti tik kredito įstaigoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Specializuotoms hipotekos kredito įstaigoms būdinga tai, kad jos priima ne indėlius, o kitas grąžinamas lėšas iš gyventojų, todėl šiuo atžvilgiu jos atitinka „kredito įstaigos“ apibrėžtį, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 575/2013. Nedarant poveikio papildomai veiklai, kuri leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, specializuotos hipotekos kredito įstaigos yra įstaigos, kurios teikia tik hipotekos ir viešojo sektoriaus paskolas, įskaitant paskolas, kurias jos įsigijo iš kitų kredito įstaigų. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – siekiant užtikrinti aukšto lygio investuotojų apsaugą reglamentuoti sąlygas, kuriomis kredito įstaigos gali leisti padengtąsias obligacijas kaip finansavimo priemonę, nustatant produktui taikytinus reikalavimus ir numatant specialią priežiūrą, kurių kredito įstaigos turi laikytis;

(13)

dvigubo reikalavimo tvarka – daugelio dabartinių padengtųjų obligacijų nacionalinių sistemų esminė sąvoka ir elementas. Ji taip pat yra pagrindinė padengtųjų obligacijų ypatybė, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Todėl, siekiant užtikrinti, kad pagal suderintas sąlygas investuotojai ir išvestinės finansinės priemonės sutarties šalys visoje Sąjungoje galėtų teikti reikalavimą tiek padengtųjų obligacijų emitentui, tiek užtikrinamojo turto atžvilgiu, būtina tą sąvoką apibrėžti;

(14)

siekiant užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų investuotojams suėjus obligacijos terminui būtų grąžinti pinigai, esminė padengtųjų obligacijų ypatybė taip pat turėtų būti neliečiamumas bankroto atveju. Emitento nemokumo ar pertvarkymo atveju automatiškai paankstinus pinigų grąžinimą galima iškreipti padengtųjų obligacijų investuotojų eiliškumą. Todėl svarbu užtikrinti, kad pinigai net ir nemokumo ar pertvarkymo atveju būtų grąžinami padengtųjų obligacijų investuotojams pagal sutartinį tvarkaraštį. Neliečiamumas bankroto atveju yra atitinkamai tiesiogiai susijęs su dvigubo reikalavimo tvarka, todėl turėtų taip pat būti pagrindinė padengtųjų obligacijų sistemos ypatybė;

(15)

kita pagrindinė dabartinių nacionalinių padengtųjų obligacijų sistemų ypatybė yra reikalavimas, kad, siekiant užtikrinti užtikrinamojo turto grupės patikimumą, užtikrinamasis turtas būtų labai aukštos kokybės. Užtikrinamajam turtui būdingos specialios ypatybės, susijusios su mokėjimo prašymais ir įkeičiamu turtu, kuriuo užtikrinamas toks užtikrinamasis turtas. Todėl derėtų nustatyti bendrąsias reikalavimus atitinkančio užtikrinamojo turto kokybės ypatybes.

(16)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas padengtųjų obligacijų sistemoje turėtų būti reikalavimus atitinkantis užtikrinamasis turtas. Užtikrinamasis turtas, kuris nebeatitinka to reglamento 129 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, turėtų toliau būti laikomas reikalavimus atitinkančiu užtikrinamuoju turtu pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punktą, jei jis atitinka šios direktyvos reikalavimus. Kitas panašios aukštos kokybės užtikrinamasis turtas pagal šią direktyvą taip pat gali būti laikomas atitinkantis reikalavimus, jei toks užtikrinamasis turtas atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus įkeičiamam turtui, kuriuo užtikrinamas mokėjimo prašymas. Materialaus įkeičiamo turto atveju nuosavybės teisės turėtų būti registruotos viešame registre, kad būtų užtikrintas vykdymas. Tais atvejais, kai nėra viešo registro, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti alternatyvią nuosavybės ir reikalavimų patvirtinimo formą, kuri būtų palyginama su ta, kuri taikoma viešai registruojant suvaržytą fizinį turtą. Kai valstybės narės naudoja tokią alternatyvią patvirtinimo formą, jos turėtų taip pat nustatyti nuosavybės ir reikalavimų pokyčių registravimo procedūrą. Kredito įstaigų pozicijos turėtų būti laikomos tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a arba b punktą, priklausomai nuo to, ar jos tenkina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio reikalavimus. Draudimo įmonių pozicijos taip pat turėtų būti laikomos tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punktą. Paskolos valstybinėms įmonėms, kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2006/111/EB (11) 2 straipsnio b punkte, arba jų garantuojamos paskolos, gali būti laikomos reikalavimus atitinkančiu užtikrinamuoju turtu, jei valstybinės įmonės teikia būtiniausias viešąsias paslaugas, kad išlaikytų ypatingos svarbos socialinę veiklą.

Be to, tokios valstybinės įmonės turėtų teikti savo paslaugas pagal koncesiją arba gauti valdžios institucijos leidimą, joms turėtų būti taikoma viešoji priežiūra ir jos turėtų gauti pakankamai pajamų savo mokumui užtikrinti. Kai valstybės narės nusprendžia leisti naudoti turtą paskolų valstybinėms įmonėms arba tų įmonių garantuojamų paskolų pavidalu savo nacionalinėje sistemoje, jos turėtų deramai atsižvelgti į galimą poveikį konkurencijai leidžiant naudoti tokį turtą. Nepriklausomai nuo to, kas jų savininkas, kredito įstaigos ir draudimo įmonės neturėtų būti laikomos valstybinėmis įmonėmis. Be to, tuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leista savo nacionalinėse sistemose numatyti, kad tam tikras turtas neįtraukiamas į užtikrinamojo turto grupę. Kad padengtųjų obligacijų investuotojai galėtų geriau įvertinti padengtųjų obligacijų programos riziką, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti rizikos diversifikavimo taisykles, susijusias su sudėtimi ir reikšminga koncentracija kalbant apie paskolų arba pozicijų skaičių užtikrinamojo turto grupėje ir sandorio šalių skaičių. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, koks sudėties ir reikšmingos koncentracijos, reikalaujamos pagal nacionalinę teisę, lygis yra tinkamas;

(17)

padengtosioms obligacijoms būdingos specialios struktūrinės ypatybės, skirtos nuolatinei investuotojų apsaugai. Viena tų ypatybių – reikalavimas suteikti padengtųjų obligacijų investuotojams galimybę teikti reikalavimą ne tik emitentui, bet ir užtikrinamojo turto grupėje esančio turto atžvilgiu. Tie struktūriniai su produktu susiję reikalavimai skiriasi nuo prudencinių reikalavimų, taikytinų padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai. Pirmųjų paskirtis – ne užtikrinti įstaigos emitentės tinkamą prudencinę padėtį, bet turėtų labiau apsaugoti investuotojus nustatant konkrečius reikalavimus pačioms padengtosioms obligacijoms. Be konkretaus reikalavimo naudoti tik aukštos kokybės užtikrinamąjį turtą, siekiant dar labiau padidinti investuotojų apsaugą, derėtų reglamentuoti ir užtikrinamojo turto grupės ypatybėms taikomus bendruosius reikalavimus. Tie reikalavimai turėtų apimti konkrečias taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti užtikrinamojo turto grupę, kaip antai taisykles dėl užtikrinamojo turto atskyrimo. Atskyrimą galima vykdyti įvairiais būdais, pavyzdžiui, balanse, steigiant specialiosios paskirties įmonę arba kitomis priemonėmis. Vis dėlto užtikrinamojo turto atskyrimo tikslas yra užtikrinti, kad to turto teisiškai negalėtų pasiekti kreditoriai, jei jie nėra padengtųjų obligacijų investuotojai;

(18)

įkeičiamo turto buvimo vieta taip pat turėtų būti reglamentuojama, kad būtų užtikrintas investuotojų teisių vykdymo užtikrinimas. Taip pat svarbu, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl užtikrinamojo turto grupės sudėties. Šioje direktyvoje taip pat reikėtų numatyti padengimo turtu reikalavimus, nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti skirtingus rizikos, kaip antai susijusios su valiuta ar palūkanos normomis, mažinimo būdus. Siekiant užtikrinti, kad užtikrinamojo turto grupėms būtų taikomi bendri aukštos kokybės standartai visoje Sąjungoje, reikėtų nustatyti padengimo turtu apskaičiavimo būdą ir sąlygas, kuriomis išvestinių finansinių priemonių sandoriai gali būti įtraukti į užtikrinamojo turto grupę. Padengimo turtu skaičiavimas turėtų būti vykdomas pagal nominaliosios sumos principą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti kitą apskaičiavimo metodą nei nominaliosios sumos principas, jei kitas metodas labiau riboja riziką, t. y. dėl jo nepadidėja padengimo turtu rodiklis, kur užtikrinamasis turtas yra naudojamas kaip skaitiklis, o padengtųjų obligacijų įsipareigojimai – kaip vardiklis. Valstybės narės turėtų galėti reikalauti turėti didesnį įkaito perviršio lygį nei šioje direktyvoje nustatytas padengimo turtu reikalavimas padengtosioms obligacijoms, kurias yra išleidusios atitinkamoje valstybėje narėje esančios kredito įstaigos;

(19)

keliose valstybėse narėse jau reikalaujama, kad užtikrinamojo turto grupės stebėtojas vykdytų specialias užduotis, susijusias su reikalavimus atitinkančio turto kokybe, ir užtikrintų atitiktį nacionaliniams padengimo turtu reikalavimams. Todėl, siekiant visoje Sąjungoje suderinti padengtosioms obligacijoms taikomą tvarką, svarbu aiškiai nustatyti užtikrinamojo turto grupės stebėtojo (kur jis yra privalomas pagal nacionalinę sistemą) užduotis ir pareigas. Užtikrinamojo turto grupės stebėtojo egzistavimas nepanaikina nacionalinių kompetentingų institucijų pareigų, susijusių su padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros vykdymu, visų pirma susijusių su nacionalinės teisės nuostatose, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, išdėstytų reikalavimų laikymusi;

(20)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnyje nustatoma keletas sąlygų, kurias turi atitikti padengtosios obligacijos, kurias užtikrina pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai. Viena iš tų sąlygų yra susijusi su apimtimi, kuria tos rūšies užtikrinamasis turtas gali būti naudojamas, – tokių struktūrų naudojimas neturi viršyti 10 % neapmokėtų padengtųjų obligacijų sumos. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 kompetentingos institucijos gali tos sąlygos netaikyti. Apsvarsčiusi tos nuostatos netaikymo tinkamumą Komisija padarė išvadą, kad galimybę kaip užtikrinamąjį turtą išleidžiant padengtąsias obligacijas naudoti pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ar padengtąsias obligacijas reikėtų numatyti tik kitoms padengtosioms obligacijoms (grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūros) ir jos neriboti nuoroda į neapmokėtų padengtųjų obligacijų sumą. Siekiant užtikrinti optimalų skaidrumo lygį, išorei išleistų padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto grupės neturėtų turėti kitų kredito įstaigų tos pačios grupės viduje išleistų padengtųjų obligacijų. Be to, kadangi naudojant grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūras gali būti netaikomos ribos kredito įstaigų pozicijoms, kurios nustatytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnyje, turėtų būti reikalaujama, kad grupės viduje ir išorei išleistas padengtąsias obligacijas išleidimo momentu būtų galima priskirti 1 kredito kokybės žingsniui, arba, jei vėliau pasikeistų kredito kokybės žingsnis, kompetentingoms institucijoms pritarus, jas būtų galima priskirti 2 kredito kokybės žingsniui. Kai grupės viduje arba išorei išleistos padengtosios obligacijos nebeatitinka to reikalavimo, grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos nebelaikomos reikalavimus atitinkančiu turtu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnį, o atitinkamai išorei išleistoms susijusios užtikrinamojo turto grupės padengtosioms obligacijoms nebetaikoma to reglamento 129 straipsnio 1b dalyje nustatyta išimtis.

Jeigu tos grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos nebeatitinka atitinkamo kredito kokybės žingsnio reikalavimo, jos vis tiek turėtų būti laikomos reikalavimus atitinkančiu užtikrinamuoju turtu pagal šią direktyvą, jeigu jos atitinka visus šios direktyvos reikalavimus, o išorei išleistos padengtosios obligacijos, užtikrintos tomis grupės viduje išleistomis padengtosiomis obligacijomis ar kitu turtu, atitinkančiu šią direktyvą, dėl šios priežasties turėtų galėti naudoti ženklą „Europos padengtoji obligacija“. Valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti naudotis tokiomis struktūromis. Tai reiškia, jog tam, kad ta galimybė būtų veiksmingai prieinama kredito įstaigoms, priklausančioms skirtingose valstybėse narėse esančiai grupei, visos susijusios valstybės narės turėtų būti pasinaudojusios ta galimybe ir būti perkėlusios atitinkamą nuostatą į savo teisę;

(21)

leisdamos padengtąsias obligacijas mažos kredito įstaigos patiria sunkumų, nes padengtųjų obligacijų programos rengimas dažnai pareikalauja didelių išankstinių išlaidų. Padengtųjų obligacijų rinkose taip pat ypač svarbus yra likvidumas, kuris iš esmės priklauso nuo neapmokėtų obligacijų kiekio. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas padengtąsias obligacijas leisti mažesnėms kredito įstaigoms, derėtų numatyti dviejų ar daugiau kredito įstaigų bendrą finansavimą. Tokiu būdu būtų suteikta galimybė kelioms kredito įstaigoms sutelkti užtikrinamąjį turtą, naudojamą kaip įkeistas turtas padengtosioms obligacijoms, kurias išleidžia viena kredito įstaiga, ir būtų supaprastinta padengtųjų obligacijų emisija tose valstybėse narėse, kuriose šiuo metu nėra gerai išvystytos padengtųjų obligacijų rinkos. Bendro finansavimo sutarčių naudojimui taikomais reikalavimais reikėtų užtikrinti, kad kredito įstaigoms emitentėms parduodamas užtikrinamasis turtas arba, jei valstybės narės leido taikyti tokią galimybę, perleidžiamas užtikrinamasis turtas pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, sudarytą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB (12), atitiktų užtikrinamojo turto tinkamumo ir atskyrimo reikalavimus pagal Sąjungos teisę;

(22)

užtikrinamojo turto grupės, kuria užtikrinama padengtoji obligacija, skaidrumas yra tos rūšies finansinių priemonių esminė dalis, nes ji leidžia lengviau jas palyginti, o investuotojams sudaro sąlygas atlikti reikalingą rizikos įvertinimą. Sąjungos teisėje nustatytos taisyklės, taikomos prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje, esančioje arba veikiančioje valstybėje narėje, sąrašą, sudarymui, tvirtinimui ir platinimui. Ilgainiui nacionalinės teisėkūros institucijos ir rinkos dalyviai parengė keletą tokią Sąjungos teisę papildančių iniciatyvų, susijusių su padengtųjų obligacijų investuotojams atskleistina informacija. Vis dėlto Sąjungos teisės lygmeniu reikia nustatyti būtiną bendrąją informaciją, pateiktiną investuotojams prieš perkant padengtąsias obligacijas arba jų pirkimo metu. Valstybėms narėms turėtų būti leisti tuos būtinuosius reikalavimus papildyti papildomomis nuostatomis;

(23)

užtikrinant padengtųjų obligacijų investuotojų apsaugą svarbiausia yra mažinti priemonės likvidumo riziką. Tai ypač svarbu užtikrinant su padengtąja obligacija susijusių įsipareigojimų vykdymą laiku. Todėl, siekiant valdyti likvidumo trūkumo riziką, kaip antai terminų ir palūkanų normų neatitikimo, mokėjimų nutrūkimo, bendro lėšų naudojimo riziką, su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusį mokėjimo įsipareigojimą ir kitų veiklos įsipareigojimų terminų suėjimo padengtųjų obligacijų programos laikotarpiu riziką, derėtų nustatyti užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą. Kredito įstaiga gali susidurti su atvejais, kai tampa sudėtinga laikytis užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimo, pavyzdžiui, nepalankiomis sąlygomis, kai rezervas naudojamas netenkamų pinigų srautui padengti. Pagal šią direktyvą paskirtos kompetentingos institucijos turėtų stebėti, kaip laikomasi užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimo, ir prireikus imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad kredito įstaiga laikytųsi tos atsargos reikalavimo. Užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga skiriasi nuo kredito įstaigoms pagal kitus Sąjungos teisės aktus taikomų bendrųjų likvidumo reikalavimų, nes yra tiesiogiai susijusi su užtikrinamojo turto grupe ir jos paskirtis – mažinti konkrečiai šiai grupei kylančią likvidumo riziką. Siekdamos kuo labiau sumažinti reglamentavimo naštą, valstybės narės turėtų galėti numatyti deramą sąveiką su likvidumo reikalavimais, nustatytais kitais Sąjungos teisės aktais ir turinčiais kitą paskirtį nei užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga. Todėl valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad iki tos dienos, kai bus pakeisti tie Sąjungos teisės aktai, užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimas būtų taikomas tik tuo atveju, kai kredito įstaigoms netaikomas joks kitas likvidumo reikalavimas pagal Sąjungos teisės aktus laikotarpiu, kuriuo taikomi tokie kiti reikalavimai.

Tokiais sprendimais kredito įstaigoms neturėtų būti nustatyta pareiga tuo pačiu laikotarpiu padengti tuos pačius netenkamų pinigų srautus skirtingu likvidžiuoju turtu. Galimybė valstybėms narėms nuspręsti netaikyti užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos turėtų būti iš naujo įvertinta atsižvelgiant į būsimus kredito įstaigų likvidumo reikalavimų pokyčius pagal Sąjungos teisę, įskaitant pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnį priimtą taikytiną deleguotąjį reglamentą. Likvidumo riziką būtų galima valdyti kitomis priemonėmis nei likvidaus turto tiekimas, pavyzdžiui, išleidžiant padengtąsias obligacijas, kurioms taikomos terminų pratęsimo struktūros, jei tai išspręstų likvidumo trūkumo arba sunkumų problemas. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų galėti leisti apskaičiuoti likvidumo atsargą, kuri būtų grindžiama padengtųjų obligacijų galutinio termino data, atsižvelgiant į galimą terminų pratęsimą, jei tai sumažintų likvidumo riziką. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti netaikyti užtikrinamojo turto grupės likvidumo reikalavimų padengtosioms obligacijoms, kurioms taikomi finansavimo atitikmens reikalavimai, kai gaunami mokėjimai pagal sutartis turi būti gauti prieš išmokamus mokėjimus, ir kurie tuo metu investuoti į labai likvidų turtą;

(24)

keliose valstybėse narėse siekiant išvengti potencialios likvidumo rizikos, įskaitant terminų nesutapimą, yra sukurtos naujoviškos terminų struktūros. Pagal tas struktūras numatyta galimybė tam tikram laikotarpiui pratęsti nustatytą padengtosios obligacijos terminą arba leisti padengtųjų obligacijų investuotojams gauti pinigų srautus tiesiogiai iš užtikrinamojo turto. Siekiant suderinti terminų pratęsimo struktūras visoje Sąjungoje, svarbu nustatyti sąlygas, kuriomis valstybės narės gali leisti tas struktūras naudoti, kad jos nebūtų per sudėtingos ar nekeltų investuotojams didesnės rizikos. Svarbus tų sąlygų elementas yra užtikrinti, kad kredito įstaigos negalėtų pratęsti termino savo nuožiūra. Terminą turėtų būti leidžiama pratęsti tik tuo atveju, kai atsiranda nacionalinėje teisėje numatytų objektyvių ir aiškiai apibrėžtų priežastinių veiksnių arba tikėtina, kad jų gali atsirasti artimoje ateityje. Tokiais priežastiniais veiksniais turėtų būti siekiama užkirsti kelią įsipareigojimų nevykdymui, pavyzdžiui, sprendžiant likvidumo trūkumo, rinkos nepakankamumo arba rinkos sutrikdymo problemą. Terminų pratęsimas taip pat galėtų palengvinti padengtąsias obligacijas leidžiančių kredito įstaigų tvarkingą likvidavimą, nes nemokumo arba pertvarkymo atveju suteikus leidimą pratęsti terminą būtų galima išvengti turto išpardavimo už gerokai mažesnę kainą;

(25)

specialios viešosios priežiūros sistema – padengtosioms obligacijoms būdingas elementas, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Tačiau ta direktyva tokios priežiūros pobūdis ir turinys ar institucijos, kurios turėtų būti atsakingos už tokią priežiūrą, nėra numatyti. Todėl būtina suderinti tokios padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros sandaros elementus ir aiškiai nustatyti ją vykdysiančių nacionalinių kompetentingų institucijų užduotis ir pareigas;

(26)

kadangi padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra skiriasi nuo kredito įstaigų Sąjungoje priežiūros, valstybės narės turėtų galėti paskirti nacionalines kompetentingas institucijas padengtųjų obligacijų viešajai priežiūrai vykdyti, kurios skiriasi nuo bendrąją kredito įstaigos priežiūrą vykdančiųjų kompetentingų institucijų. Tačiau, siekiant užtikrinti nuoseklų padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros vykdymą visoje Sąjungoje, būtina padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančias kompetentingas institucijas įpareigoti glaudžiai bendradarbiauti su institucijomis, vykdančiomis bendrąją kredito įstaigų priežiūrą ir, kai taikytina, taip pat su pertvarkymo institucija;

(27)

padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra turėtų apimti leidimo suteikimą kredito įstaigoms leisti padengtąsias obligacijas. Kadangi padengtąsias obligacijas turėtų būti leidžiama išleisti tik kredito įstaigoms, leidimas verstis kredito įstaigos veikla turėtų būti būtina sąlyga tam leidimui suteikti. Kadangi Europos Centriniam Bankui pavesta suteikti leidimus kredito įstaigoms Bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančiose valstybėse narėse pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 (13) 4 straipsnio 1 dalies a punktą, tik pagal šią direktyvą paskirtos institucijos turėtų būti kompetentingos suteikti leidimą padengtosioms obligacijoms leisti ir padengtųjų obligacijų viešajai priežiūrai vykdyti. Atitinkamai, šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos sąlygos kuriomis pagal Sąjungos teisę veiklos leidimą turinčios kredito įstaigos gali gauti leidimą vykdyti padengtųjų obligacijų leidimo veiklą;

(28)

leidimo taikymo sritis turėtų būti susijusi su padengtųjų obligacijų programa. Tai programai turėtų būti taikoma priežiūra pagal šią direktyvą. Kredito įstaiga gali vykdyti daugiau kaip vieną padengtųjų obligacijų programą. Tuo atveju kiekvienai programai reikalaujama turėti atskirą leidimą. Padengtųjų obligacijų programa gali apimti vieną arba daugiau užtikrinamojo turto grupių. Kelios užtikrinamojo turto grupės arba tos pačios padengtųjų obligacijų programos skirtingos emisijos (su skirtingais tarptautiniais vertybinių popierių identifikavimo numeriais, ISIN) nebūtinai nurodo daugybės atskirų padengtųjų obligacijų programų buvimą;

(29)

esamų padengtųjų obligacijų programų atveju neturėtų būti reikalaujama gauti naujo leidimo, kai pradedamos taikyti nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę. Tačiau padengtųjų obligacijų, kurios yra išleidžiamos pagal esamas padengtųjų obligacijų programas po nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, taikymo pradžios dienos, atveju, kredito įstaigos turėtų laikytis visų šioje direktyvoje išdėstytų reikalavimų. Tokį laikymąsi prižiūri pagal šią direktyvą paskirtos kompetentingos institucijos; ši priežiūra yra padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros dalis. Valstybės narės pagal nacionalinę teisę galėtų teikti rekomendacijas, kaip vykdyti atitikties vertinimą po datos, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę. Kompetentingos institucijos turėtų galėti persvarstyti padengtųjų obligacijų programą ir įvertinti, ar reikia pakeisti tos programos leidimą. Toks poreikis pakeisti leidimą galėtų atsirasti dėl reikšmingų padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos verslo modelio pasikeitimų, pavyzdžiui, pakeitus nacionalinę padengtųjų obligacijų sistemą arba kredito įstaigai priėmus tam tikrų sprendimų. Tokie pakeitimai galėtų būti laikomi reikšmingais, jei dėl jų reikia iš naujo įvertinti sąlygas, kuriomis buvo suteiktas leidimas išleisti padengtąsias obligacijas;

(30)

kai valstybėje narėje numatytas specialaus administratoriaus paskyrimas, ji turėtų turėti galimybę nustatyti taisykles dėl tokių specialiųjų administratorių kompetencijų ir veiklos reikalavimų. Pagal tas taisykles specialiajam administratoriui neturėtų būti leidžiama rinkti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš vartotojų ir mažmeninių investuotojų, tačiau būtų leidžiama rinkti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas tik iš profesionalių investuotojų;

(31)

siekiant užtikrinti, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos laikytųsi joms taikomų reikalavimų, ir užtikrinti panašų vertinimą bei laikymąsi visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų būti įpareigotos numatyti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti sudaryta galimybė numatyti baudžiamąsias sankcijas, o ne administracines sankcijas. Valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti baudžiamąsias sankcijas, turėtų pateikti Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas;

(32)

valstybių narių numatytos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikomos tos sankcijos arba priemonės, kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti jas skiriant, padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančių kompetentingų institucijų informacijos skelbimo pareigų, įgaliojimų skirti sankcijas ir galimų skirti administracinių piniginių baudų dydžių. Prieš priimant sprendimą taikyti administracines sankcijas arba kitas administracines priemones subjektui turėtų būti suteikta galimybė būti išklausytam. Tačiau valstybės narės turėtų galėti numatyti teisės būti išklausytam išimtis kitų nei administracinės sankcijos administracinių priemonių atveju. Visos tokios išimtys turėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus ir, siekiant išvengti didelių nuostolių trečiosioms šalims, pvz., padengtų obligacijų investuotojams, arba siekiant išvengti didelės žalos finansų sistemai arba ją ištaisyti, būtinos skubios priemonės. Tokiais atvejais subjektui turėtų būti suteikta galimybė būti išklausytam po to, kai jam buvo pritaikyta priemonė;

(33)

siekiant užtikrinti nuoseklų administracinių sankcijų ar kitų administracinių priemonių taikymą visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, nustatydamos administracinių sankcijų ar kitų administracinių priemonių rūšį ir dydį. Valstybės narės galėtų įtraukti administracines priemones, susijusias su terminų pratęsimu atsižvelgiant į terminų pratęsimo struktūrą. Tais atvejais, kai valstybės narės numato tokias priemones, tos priemonės galėtų suteikti kompetentingoms institucijoms galimybę panaikinti terminų pratęsimą ir nustatyti tokio panaikinimo sąlygas, kad būtų galima ištaisyti padėtį, kai kredito įstaiga pratęsia terminą pažeisdama objektyvius priežastinius veiksnius, nustatytus nacionalinėje teisėje, arba kai reikia užtikrinti finansinį stabilumą ir investuotojų apsaugą;

(34)

kad galėtų nustatyti galimus padengtųjų obligacijų emisijai ir pardavimui taikomų reikalavimų pažeidimus, padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos turėtų turėti reikalingus tyrimo įgaliojimus ir veiksmingus mechanizmus, skatinančius pranešti apie galimus arba faktinius pažeidimus. Tie mechanizmai neturėtų daryti poveikio jokių asmenų arba subjektų, kuriems tokių įgaliojimų ir mechanizmų taikymas padarė neigiamą poveikį, teisei į gynybą;

(35)

padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos taip pat turėtų turėti įgaliojimus skirti administracines sankcijas ir priimti kitas administracines priemones, kad užtikrintų kuo platesnio masto veiksmus įvykus pažeidimui ir padėtų užkirsti kelią tolesniems pažeidimams, nepriklausomai nuo to, ar pagal nacionalinę teisę tokios priemonės yra laikomos administracinėmis sankcijomis ar kitomis administracinėmis priemonėmis. Be nurodytųjų šioje direktyvoje, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti papildomas sankcijas nei numatytos šioje direktyvoje;

(36)

dabartiniams padengtųjų obligacijų srities nacionalinės teisės aktams būdingas išsamus padengtųjų obligacijų emisijų ir programų reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu ir priežiūra siekiant užtikrinti, kad visada būtų paisoma padengtųjų obligacijų investuotojų teisių. Ta priežiūra apima nuolatinį programos ypatybių, padengimo turtu reikalavimų ir užtikrinamojo turto grupės kokybės stebėjimą. Esminis investuotojų apsaugos elementas – tinkamo lygio investuotojų informavimas apie reglamentavimo sistemą, taikomą padengtųjų obligacijų emisijai. Todėl derėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos reguliariai skelbtų informaciją apie savo nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir metodą, pagal kurį jos vykdo padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą;

(37)

šiuo metu padengtosios obligacijos Sąjungoje platinamos su nacionaliniais pavadinimais ir ženklais (kai kurie iš jų yra gerai žinomi, o kai kurie – ne). Todėl būtų tikslinga padengtąsias obligacijas Sąjungoje leidžiančioms kredito įstaigoms parduodant padengtąsias obligacijas tiek Sąjungos, tiek trečiosios valstybės investuotojams leisti naudoti specialų ženklą „Europos padengtoji obligacija“, jeigu šios padengtosios obligacijos atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Jei tokios padengtosios obligacijos taip pat atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio reikalavimus, kredito įstaigoms turėtų būti leidžiama naudoti ženklą „Europos padengtoji obligacija (aukščiausios rūšies)“. Tas ženklas, rodantis, kad laikomasi specialių papildomų reikalavimų, užtikrinančių aukštą ir gerai suprantamą kokybę, gali būti patrauklus ir tose valstybėse narėse, kuriose naudojami gerai žinomi nacionaliniai ženklai. Ženklais: „Europos padengtoji obligacija“ ir „Europos padengtoji obligacija (aukščiausios rūšies)“ siekiama sudaryti palankesnes sąlygas investuotojams įvertinti padengtųjų obligacijų kokybę ir taip padidinti tų padengtųjų obligacijų, kaip investavimo priemonės, patrauklumą tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Tačiau naudoti tuos du ženklus turėtų būti neprivaloma – valstybės narės turėtų galėti palikti galioti savo nacionalinius pavadinimus ir ženklinimo sistemas greta tų dviejų ženklų;

(38)

siekdama įvertinti šios direktyvos taikymą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, turėtų stebėti padengtųjų obligacijų raidą Sąjungoje ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl investuotojų apsaugos lygio ir padengtųjų obligacijų rinkų raidos. Ataskaitoje taip pat turėtų būti skirta dėmesio turto, kuriuo užtikrinama padengtųjų obligacijų emisija, raidai. Kadangi vis plačiau naudojamos terminų pratęsimo struktūros, Komisija taip pat turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl terminų pratęsimo struktūra pasižyminčių padengtųjų obligacijų veikimo ir su tokių obligacijų leidimu susijusios rizikos ir naudos;

(39)

rinkos dalyviai ir kiti subjektai kaip papildomą bankų priemonę realiajai ekonomikai finansuoti pasiūlė naują finansinių priemonių klasę – Europos užtikrintuosius vekselius (EUV), kurie būtų padengti rizikingesniu negu viešojo sektoriaus pozicijos ir hipotekos paskolos turtu, kuris pagal šią direktyvą nėra laikomas reikalavimus atitinkančiu užtikrinamuoju turtu. 2017 m. spalio 3 d. Komisija konsultavosi su EBI, kad įvertintų, kokiu mastu EUV atveju būtų galima pasinaudoti EBI tradicinėms padengtosioms obligacijoms taikoma geriausia praktika, ir įvertintų tinkamą EUV rizikos valdymą ir galimą jų poveikį banko balanso turto suvaržymo lygiui. Atsakydama EBI 2018 m. liepos 24 d. pateikė ataskaitą. Kartu su EBI ataskaita Komisija 2018 m. spalio 12 d. paskelbė tyrimo rezultatus. Komisijos tyrime ir EBI ataskaitoje padaryta išvada, kad reikia toliau įvertinti, pavyzdžiui, reguliavimo tvarką. Todėl Komisija turėtų toliau nagrinėti, ar EUV teisinė sistema būtų tinkama, ir šiuo klausimu pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(40)

šiuo metu nėra jokios lygiavertiškumo sistemos, pagal kurią Sąjunga pripažintų padengtąsias obligacijas, kurias trečiosiose valstybėse išleido kredito įstaigos, išskyrus prudencines aplinkybes, kuriomis kai kurių trečiųjų valstybių obligacijų likvidumui tam tikromis sąlygomis taikomas lengvatinis vertinimas. Todėl Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, turėtų įvertinti, ar yra reikalinga ir tinkama nustatyti trečiųjų valstybių padengtųjų obligacijų emitentams ir investuotojams taikytiną lygiavertiškumo sistemą. Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po datos, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, Komisija šiuo klausimu turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(41)

padengtosioms obligacijoms būdingas nustatytas kelerių metų terminas. Todėl būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d. išleistoms padengtosioms obligacijoms poveikis nebūtų daromas. Todėl prieš tą datą išleistos padengtosios obligacijos turėtų toliau atitikti Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir joms neturėtų būti taikoma dauguma naujų šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų. Tokios padengtosios obligacijos ir toliau turėtų būti laikomos padengtosiomis obligacijomis, jei jų atitiktį Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies nustatytiems reikalavimams, taikomiems jų išleidimo dieną, ir šios direktyvos taikomiems reikalavimams prižiūri pagal šią direktyvą paskirtos kompetentingos institucijos. Tokia priežiūra nevykdoma šios direktyvos reikalavimų, kurie tokioms padengtosioms obligacijoms netaikomi, atžvilgiu. Kai kuriose valstybėse narėse ISIN galioja ilgesnį laikotarpį, kad galėtų būti vykdoma tęstinė padengtųjų obligacijų emisija su tuo numeriu turint tikslą padidinti tos padengtosios obligacijos (tęstinė emisija) apimtį (emisijos dydis). Pereinamojo laikotarpio priemonės turėtų apimti padengtųjų obligacijų tęstines emisijas su ISIN, kuris buvo suteiktas anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d., taikant tam tikrus apribojimus;

(42)

nustačius vienodą padengtųjų obligacijų sistemą, reikėtų iš dalies pakeisti padengtųjų obligacijų apibūdinimą, pateiktą Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Direktyvoje 2014/59/ES padengtosios obligacijos apibrėžiamos pateikiant nuorodą į Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalį. Kadangi ta apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista, Direktyva 2014/59/ES taip pat turėtų būti iš dalies pakeista. Be to, siekiant išvengti poveikio anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d. pagal Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalį išleistoms padengtosioms obligacijoms, tos padengtosios obligacijos iki jų termino turėtų būti ir toliau nurodomos kaip padengtosios obligacijos. Todėl direktyvas 2009/65/EB ir 2014/59/ES reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(43)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (14) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(44)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti bendrą padengtųjų obligacijų sistemą, užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų struktūrinės ypatybės visoje Sąjungoje atitiktų žemesnės rizikos pobūdį, dėl kurio atsiranda pagrindas taikyti Sąjungos lengvatinį vertinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio toliau plėtoti padengtųjų obligacijų rinką ir remti tarpvalstybines investicijas visoje Sąjungoje tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(45)

buvo konsultuojamasi su Europos Centriniu Banku ir jis 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė savo nuomonę;

(46)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (15) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis 2018 m. spalio 12 d. pateikė nuomonę;

(47)

padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos tvarko didelį kiekį asmens duomenų. Toks tvarkymas turėtų visada būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (16). Taip pat EBI vykdomas asmens duomenų tvarkymas, kai vykdydama šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus ji tvarko administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, apie kurias jai praneša nacionalinės kompetentingos institucijos, centrinę duomenų bazę, turėtų būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (17),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos šios investuotojų apsaugos taisyklės, susijusios su:

1)

padengtųjų obligacijų emisijos reikalavimais;

2)

struktūrinėmis padengtųjų obligacijų ypatybėmis;

3)

padengtųjų obligacijų viešąja priežiūra;

4)

skelbimo reikalavimais, susijusiais su padengtosiomis obligacijomis.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma Sąjungoje įsisteigusių kredito įstaigų išleistoms padengtosioms obligacijoms.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

padengtoji obligacija – kredito įstaigos laikantis nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis šios direktyvos privalomi reikalavimai perkeliami į nacionalinę teisę, išleistas skolinis įsipareigojimas, užtikrintas užtikrinamuoju turtu, kurio atžvilgiu padengtosios obligacijos investuotojai, kaip privilegijuotieji kreditoriai, turi tiesioginio reikalavimo teisę;

2)

padengtųjų obligacijų programa – padengtosios obligacijos emisijos struktūrinės savybės, apibrėžtos teisės aktuose ir sutarties sąlygose, atsižvelgiant į padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai suteiktą leidimą;

3)

užtikrinamojo turto grupė – aiškiai apibrėžtas turto rinkinys, užtikrinantis padengtųjų obligacijų emitento mokėjimų įsipareigojimus, susietus su padengtosiomis obligacijomis, kuris yra atskirtas nuo kito padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos laikomo turto;

4)

užtikrinamasis turtas – užtikrinamojo turto grupės turtas;

5)

įkeičiamas turtas – materialus turtas ir turtas, kurį sudaro pozicijos, garantuojančios užtikrinamąjį turtą;

6)

atskyrimas – padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos vykdomi veiksmai nustatant užtikrinamąjį turtą ir užtikrinant, kad jo teisiškai negalėtų pasiekti kreditoriai, kurie nėra padengtųjų obligacijų investuotojai ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalys;

7)

kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

8)

specializuota hipotekos kredito įstaiga – kredito įstaiga, finansuojanti paskolas išskirtinai ar daugiausia padengtųjų obligacijų emisijomis, kuriai pagal teisės aktus leidžiama tik teikti hipotekos ir viešojo sektoriaus paskolas, bet neleidžiama priimti indėlių, išskyrus kitas grąžinamas lėšas iš gyventojų;

9)

automatinis termino paankstinimas – situacija, kai padengtosios obligacijos emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju padengtoji obligacija automatiškai tampa nedelsiant apmokėtina, o pagal ją padengtosios obligacijos investuotojas turi vykdytiną grąžinimo reikalavimą, kuris išmokamas nesuėjus pradiniam terminui;

10)

nekilnojamojo turto atveju „rinkos vertė“ – rinkos vertė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 76 punkte;

11)

nekilnojamojo turto atveju „hipotekinė vertė“ – hipotekinė vertė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 74 punkte;

12)

vyraujantis turtas – dominuojantis užtikrinamasis turtas, pagal kurį apibrėžiamas užtikrinamojo turto grupės pobūdis;

13)

pakaitinis turtas – užtikrinamasis turtas, naudojamas padengimo turtu reikalavimams vykdyti, išskyrus vyraujantį turtą;

14)

įkaito perviršis – visas teisės aktais, sutartyje nustatytas arba savanoriškas užtikrinimo priemonės lygis, kuriuo viršijamas padengimo turtu reikalavimas, nustatytas 15 straipsnyje;

15)

finansavimo atitikmens reikalavimai – taisyklės, kuriomis įpareigojama suderinti vykdytinų įsipareigojimų ir turto pinigų srautus, sutarties sąlygomis užtikrinant, kad mokėjimų iš paskolos gavėjų ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalių terminas būtų ankstesnis nei turi būti vykdomi mokėjimai padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims, kad gautos sumos būtų bent tokios pačios vertės kaip padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims mokėtini mokėjimai ir kad iš paskolos gavėjų ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalių gautos sumos būtų įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę pagal 16 straipsnio 3 dalį, kol reikės atlikti mokėjimus padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims;

16)

grynasis netenkamų pinigų srautas – visi per vieną dieną mokėtini mokėjimai, įskaitant pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus, taip pat mokėjimus pagal padengtųjų obligacijų programos išvestinių finansinių priemonių sandorius, atskaičius visus tą pačią dieną gautinus mokėjimus, susijusius su užtikrinamuoju turtu;

17)

terminų pratęsimo struktūra – tvarka, pagal kurią numatyta galimybė atsiradus priežastiniam veiksniui tam tikram laikotarpiui pratęsti iš anksto nustatytą padengtųjų obligacijų terminą;

18)

padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra – padengtųjų obligacijų programų priežiūra, kuria užtikrinamas padengtųjų obligacijų emisijai taikytinų reikalavimų laikymasis ir vykdymo užtikrinimas;

19)

specialusis administratorius – asmuo ar subjektas, paskirtas administruoti padengtųjų obligacijų programą pagal tą programą padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo atveju arba kai ta kredito įstaiga pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalį įvardijama kaip žlunganti arba galinti žlugti, arba, išskirtinėmis aplinkybėmis, kai atitinkama kompetentinga institucija nustato, kad tos kredito įstaigos tinkamam veikimui yra iškilęs rimtas pavojus;

20)

pertvarkymas – pertvarkymas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

21)

grupė – grupė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 138 punkte;

22)

valstybės įmonė – valstybės įmonė kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2006/111/EB 2 straipsnio b punkte.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

STRUKTŪRINĖS PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ YPATYBĖS

1 SKYRIUS

Dvigubo reikalavimo tvarka ir neliečiamumas bankroto atveju

4 straipsnis

Dvigubo reikalavimo tvarka

1.   Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims, kurios atitinka 11 straipsnį, suteikiama teisė teikti šiuos reikalavimus:

a)

reikalavimą padengtąsias obligacijas išleidusiai kredito įstaigai;

b)

padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju – prioritetinį reikalavimą, susijusį su turto, įtraukto į užtikrinamąjį turtą, pagrindine suma ir visomis sukauptomis ir būsimomis palūkanomis;

c)

jeigu padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo atveju prioritetinis reikalavimas, nurodytas b punkte, negali būti visiškai įvykdytas, – reikalavimą tos kredito įstaigos nemokaus skolininko turto atžvilgiu, kurio eiliškumas pari passu prilygsta kredito įstaigos paprastųjų neapsaugotų kreditorių reikalavimų eiliškumui, nustatytam pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius eiliškumą įprastinių bankroto bylų atveju.

2.   1 dalyje nurodyti reikalavimai neviršija visų su padengtosiomis obligacijomis susijusių mokėjimo įsipareigojimų.

3.   Šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais specializuotos hipotekos kredito įstaigos nemokumo atvejui valstybės narės gali nustatyti taisykles, kuriomis padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims, kurios atitinka 11 straipsnį, suteikiama teisė teikti didesnio prioriteto reikalavimą, nei teikia tos specializuotos hipotekos kredito įstaigos paprastieji neapsaugoti kreditoriai, kurių reikalavimų eiliškumas nustatomas pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius eiliškumą įprastinių bankroto bylų atveju, bet mažesnio prioriteto nei bet kurių kitų privilegijuotųjų kreditorių reikalavimai.

5 straipsnis

Padengtųjų obligacijų neliečiamumas bankroto atveju

Valstybės narės užtikrina, kad padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju su padengtosiomis obligacijomis susijusiems mokėjimo įsipareigojimams nebūtų taikomas automatiškas termino paankstinimas.

2 SKYRIUS

Užtikrinamojo turto grupė ir padengimas turtu

I skirsnis

Reikalavimus atitinkantis turtas

6 straipsnis

Reikalavimus atitinkantis užtikrinamasis turtas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad padengtosios obligacijos visada būtų užtikrintos:

a)

turtu, kuris yra atitinkantis reikalavimus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalį, su sąlyga, kad padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga atitinka to reglamento 129 straipsnio 1a–3 dalių reikalavimus;

b)

aukštos kokybės užtikrinamuoju turtu, užtikrinančiu, kad padengtąsias obligacijas išleidžianti kredito įstaiga turi teisę teikti mokėjimo prašymą, kaip nurodyta 2 dalyje, ir kad jie būtų garantuojami įkeičiamu turtu, kaip nurodyta 3 dalyje, arba

c)

turtu paskolų valstybinei įmonei arba jos garantuojamų paskolų pavidalu, kuriam taikoma šio straipsnio 4 dalis.

2.   1 dalies b punkte nurodytam mokėjimo prašymui taikomi šie teisiniai reikalavimai:

a)

turtas yra mokėjimo prašymas sumai, kurios minimali vertė bet kuriuo metu gali būti nustatyta, kuris yra teisiškai galiojantis ir vykdytinas, kuriam netaikomos kitos sąlygos, išskyrus sąlygą, kad mokėjimo terminas sueina ateityje ir yra užtikrintas hipoteka, suvaržymo, sulaikymo teise arba kita garantija;

b)

mokėjimo prašymą užtikrinanti turto hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisė arba kita garantija yra vykdytina;

c)

visi teisiniai reikalavimai dėl turto hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisės arba garantijos, kuriais užtikrinamas mokėjimo prašymas, nustatymo yra įvykdyti;

d)

hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisė arba garantija, kuria užtikrinamas mokėjimo prašymas, sudaro padengtąsias obligacijas išleidusiai kredito įstaigai sąlygas nepagrįstai nedelsiant susigrąžinti prašymo vertę.

Valstybės narės reikalauja, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos įvertintų mokėjimo prašymų vykdomumą ir galimybę realizuoti įkeičiamą turtą, prieš įtraukdamos juos į užtikrinamojo turto grupę.

3.   1 dalies b punkte nurodytas įkeičiamas turtas atitinka vieną iš šių reikalavimų:

a)

materialaus įkeičiamo turto atveju yra nustatyti ekspertų visuotinai priimti vertinimo standartai, kurie yra tinkami susijusiam materialiam įkeičiamam turtui, taip pat yra sukurtas viešas registras, kuriame registruojama informacija apie to materialaus įkeičiamo turto nuosavybę ir reikalavimus jo atžvilgiu, arba

b)

turto, kuris yra pozicijos, atveju sandorio šalies saugumas ir patikimumas nustatomas pagal jos apmokestinimo įgaliojimus arba pagal tai, ar sandorio šalies veiklos patikimumui ir finansiniam pajėgumui taikoma viešoji priežiūra.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytu materialiu įkeičiamu turtu prisidedama padengiant su padengtąja obligacija susietus įsipareigojimus, neviršijančius mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų ir 70 % to materialaus įkeičiamo turto vertės. Nereikalaujama, kad šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas materialus įkeičiamas turtas, kuris užtikrina turtą kaip nurodyta 1 dalies a punkte, atitiktų 70 % ribą arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas.

Kai šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais nėra konkretaus materialaus įkeičiamo turto viešo registro, valstybės narės gali numatyti alternatyvią to materialaus įkeičiamo turto nuosavybės ir reikalavimų jo atžvilgiu patvirtinimo formą, tik jei ta patvirtinimo forma suteikia tokią pat apsaugą kaip viešas registras, t. y. ar tas patvirtinimas laikantis susijusios valstybės narės teisės aktų leidžia suinteresuotoms trečiosioms šalims gauti informaciją, suteikiančią joms galimybę nustatyti suvaržytą materialų įkeičiamą turtą, sužinoti, kas yra jo savininkas, susipažinti su dokumentais ir suvaržymų suteikimu, taip pat su užtikrinimo teisių vykdymu.

4.   1 dalies c punkto tikslais padengtosioms obligacijoms, užtikrintoms paskolomis valstybinėms įmonėms arba jų garantuojamomis paskolomis, kaip vyraujančiam turtui taikomas minimalus 10 % įkaito perviršio lygis ir taikomos visos šios sąlygos:

a)

valstybinės įmonės teikia būtiniausias viešąsias paslaugas pagal licenciją, koncesijos sutartį arba kitos formos pavedimą, kurį suteikė viešoji institucija;

b)

valstybinėms įmonėms taikoma viešoji priežiūra;

c)

valstybinės įmonės turi pakankamai įgaliojimų vykdyti pajamų duodančią veiklą; tai garantuojama tuo, kad tokios įmonės:

i)

turi pakankamai lankstumo rinkti ir didinti mokesčius, rinkliavas ir gautinas sumas už teikiamas paslaugas, kad užtikrintų savo finansinį patikimumą ir mokumą;

ii)

teisės aktuose numatyta tvarka gauna pakankamas dotacijas, kad užtikrintų savo finansinį patikimumą ir mokumą mainais už pagrindinių viešųjų paslaugų teikimą, arba

iii)

yra sudariusios pelno ir nuostolių perdavimo susitarimą su valdžios institucija.

5.   Valstybės narės nustato taisykles dėl materialaus įkeičiamo turto, kuris užtikrina turtą kaip nurodyta 1 dalies a ir b punktuose, vertinimo metodikos ir procedūrų. Tos taisyklės užtikrina bent tai, kad:

a)

būtų atliktas kiekvieno materialaus įkeičiamo turto vieneto vertinimas jo įtraukimo į užtikrinamojo turto grupę metu ir gautos vertės, lygios rinkos arba hipotekos vertei arba už ją mažesnės;

b)

vertinimą atliktų vertintojas, turintis reikiamą kvalifikaciją, gebėjimus ir patirtį tokiam vertinimui atlikti; ir

c)

vertintojas būtų nepriklausomas nuo kredito sprendimų proceso, neatsižvelgtų į materialaus įkeičiamo turto vertinimo spekuliacinius elementus ir skaidriai bei aiškiai dokumentais pagrįstų materialaus įkeičiamo turto vertę.

6.   Valstybės narės reikalauja, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos nustatytų procedūras, pagal kurias būtų stebima, kad materialus įkeičiamas turtas, kuris užtikrina turtą kai nurodyta šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, būtų tinkamai apdraustas nuo žalos rizikos ir kad draudimo reikalavimai būtų atskirti pagal 12 straipsnį.

7.   Valstybės narės reikalauja, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos pagrįstų dokumentais užtikrinamąjį turtą, kaip nurodyta 1 dalies a ir b punktuose, ir kad jų skolinimo politika atitiktų nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis šis straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę.

8.   Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrinama rizikos diversifikacija užtikrinamojo turto grupėje, atsižvelgiant į turto, kuris nėra atitinkantis reikalavimus pagal 1 dalies a punktą, sudėtį ir reikšmingą koncentraciją.

7 straipsnis

Už Sąjungos ribų esantis įkeičiamas turtas

1.   Laikydamosi 2 dalies, valstybės narės gali leisti padengtąsias obligacijas leidžiančioms kredito įstaigoms į užtikrinamojo turto grupę įtraukti turtą, kuris yra užtikrintas įkeičiamu turtu, esančiu už Sąjungos ribų.

2.   Kai valstybės narės leidžia turto įtraukimą, kaip nurodyta 1 dalyje, jos užtikrina investuotojų apsaugą reikalaudamos, kad kredito įstaigos įsitikintų, ar tas įkeičiamas turtas atitinka visus 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Valstybės narės užtikrina, kad tas įkeičiamas turtas suteiktų panašaus lygio saugumą kaip Sąjungoje esantis įkeičiamas turtas, ir užtikrina, kad to įkeičiamo turto realizavimo vykdymą būtų galima teisiškai užtikrinti būdu, duodančiu lygiavertį poveikį kaip Sąjungoje esančio įkeičiamo turto realizavimas.

8 straipsnis

Grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūros

Valstybės narės gali nustatyti taisykles dėl grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūros naudojimo, pagal kurias vykdant grupės viduje sandorį grupei priklausančios kredito įstaigos išleistos padengtosios obligacijos (toliau – grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos) naudojamos kaip užtikrinamasis turtas kitos tai pačiai grupei priklausančios kredito įstaigos išorinei padengtųjų obligacijų emisijai (toliau – išorei išleistos padengtosios obligacijos). Į tas taisykles įtraukiami bent šie reikalavimai:

a)

grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos parduodamos kredito įstaigai, išleidžiančiai išorei išleistas padengtąsias obligacijas;

b)

grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos naudojamos kaip užtikrinamojo turto grupės užtikrinamasis turtas išorei išleistoms padengtosioms obligacijoms ir įrašomos į kredito įstaigos, išleidžiančios išorei išleistas padengtąsias obligacijas išorei, balansą;

c)

išorei išleistų padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto grupėje yra tik viduje išleistų padengtųjų obligacijų, kurias išleido viena grupės kredito įstaiga;

d)

kredito įstaiga, išorei išleidžianti išorei išleistas padengtąsias obligacijas, ketina jas parduoti grupei nepriklausantiems padengtųjų obligacijų investuotojams;

e)

tiek grupės viduje, tiek išorei išleistos padengtosios obligacijos išleidimo dieną priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, ir yra užtikrintos reikalavimus atitinkančiu užtikrinamuoju turtu, kaip nurodyta šios direktyvos 6 straipsnyje,

f)

tarpvalstybinių grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūrų atveju viduje išleistų padengtųjų obligacijų užtikrinamasis turtas atitinka išorei išleistų padengtųjų obligacijų tinkamumo ir padengimo turtu reikalavimus.

Šio straipsnio pirmos pastraipos e punkto tikslais kompetentingos institucijos, paskirtos pagal 18 straipsnio 2 dalį, gali leisti padengtąsias obligacijas, kurios priskiriamos 2 kredito kokybės žingsniui atlikus pakeitimą, dėl kurio jos priskiriamos žemesniam padengtųjų obligacijų kredito kokybės žingsniui, palikti įtrauktas į grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūrą, jei tos kompetentingos institucijos padaro išvadą, kad kredito kokybės žingsnio pakeitimas atliktas ne dėl to, kad buvo padarytas leidimo suteikimo reikalavimų pažeidimas pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis 19 straipsnio 2 dalis perkeliama į nacionalinę teisę. Pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos po to informuoja EBI apie pagal šią pastraipą priimtą sprendimą.

9 straipsnis

Bendras finansavimas

1.   Valstybės narės leidžia naudoti reikalavimus atitinkantį užtikrinamąjį turtą, kurį inicijavo kredito įstaiga ir įsigijo padengtąsias obligacijas išleidusi kredito įstaiga, kaip padengtųjų obligacijų emisijos užtikrinamąjį turtą.

Valstybės narės reglamentuoja tokį įsigijimą siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi 6 ir 12 straipsnių reikalavimų.

2.   Nedarant poveikio šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytam reikalavimui, valstybės narės gali leisti atlikti pervedimus pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, sudarytą vadovaujantis Direktyva 2002/47/EB.

3.   Nedarant poveikio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytam reikalavimui, valstybės narės taip pat gali leisti kaip užtikrinamąjį turtą naudoti turtą, kurį inicijavo įstaiga, kuri nėra kredito įstaiga. Kai valstybės narės ta galimybe pasinaudoja, jos turi reikalauti, kad padengtąsias obligacijas išleidusi kredito įstaiga arba įvertintų įmonės, kuri inicijavo užtikrinamąjį turtą, kredito teikimo standartus arba pati atliktų išsamų skolininko kreditingumo vertinimą.

10 straipsnis

Užtikrinamojo turto grupės sudėtis

Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą nustatydamos taisykles dėl užtikrinamojo turto grupių sudėties. Tose taisyklėse prireikus nustatomos sąlygos padengtąsias obligacijas leidžiančioms kredito įstaigoms dėl vyraujančio turto su skirtingomis struktūrinėmis ypatybėmis, galiojimo laikotarpiu arba rizikos profiliu įtraukimo į užtikrinamojo turto grupės sudėtį.

11 straipsnis

Užtikrinamojo turto grupėje esantys išvestinių finansinių priemonių sandoriai

1.   Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą leisdamos į užtikrinamojo turto grupę įtraukti išvestinių finansinių priemonių sandorius tik tais atvejais, kai įvykdyti bent šie reikalavimai:

a)

išvestinių finansinių priemonių sandoriai į užtikrinamojo turto grupę įtraukiami tik siekiant apsidrausti nuo rizikos; sumažėjus apdraustajai rizikai jų apimtis koreguojama, o jai išnykus šie sandoriai pašalinami;

b)

išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra pakankamai pagrįsti dokumentais;

c)

išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra atskirti pagal 12 straipsnį;

d)

išvestinių finansinių priemonių sandoriai padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju negali būti nutraukti;

e)

išvestinių finansinių priemonių sandoriai atitinka pagal 2 dalį nustatytas taisykles.

2.   Siekdamos užtikrinti 1 dalyje išvardytų reikalavimų laikymąsi, valstybės narės nustato taisykles, taikomas užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių sandoriams. Tose taisyklėse privaloma pateikti:

a)

apsidraudimo sandorio šalių tinkamumo kriterijus;

b)

dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių pateiktinus būtinuosius dokumentus.

12 straipsnis

Užtikrinamojo turto atskyrimas

1.   Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamas užtikrinamojo turto atskyrimas. Į tas taisykles įtraukiami bent šie reikalavimai:

a)

padengtąsias obligacijas išleidusi kredito įstaiga gali visada identifikuoti visą užtikrinamąjį turtą;

b)

visam užtikrinamajam turtui padengtąsias obligacijas išleidusi kredito įstaiga taiko teisiškai privalomą ir vykdytiną atskyrimą;

c)

visas užtikrinamasis turtas yra apsaugotas nuo trečiųjų šalių reikalavimų ir nėra įtrauktas į padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokaus skolininko turto sudėtį, kol vykdomas 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prioritetinis reikalavimas.

Taikant pirmą pastraipą, laikoma, kad užtikrinamasis turtas apima visas gautas užtikrinimo priemones, susijusias su išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijomis.

2.   1 dalyje nurodytas užtikrinamojo turto atskyrimas taip pat taikomas padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju.

13 straipsnis

Užtikrinamojo turto grupės stebėtojas

1.   Valstybės narės gali įpareigoti padengtąsias obligacijas leidžiančias kredito įstaigas paskirti užtikrinamojo turto grupės stebėtoją, kad šis nuolat stebėtų užtikrinamojo turto grupės atitiktį 6–12 ir 14–17 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

2.   Kai valstybės narės naudojasi 1 dalyje numatyta galimybe, jos nustato taisykles, kuriomis reglamentuojami bent šie aspektai:

a)

užtikrinamojo turto grupės stebėtojo paskyrimas ir atleidimas;

b)

visi užtikrinamojo turto grupės stebėtojui taikomi tinkamumo kriterijai;

c)

užtikrinamojo turto grupės stebėtojo vaidmuo ir pareigos, taip pat padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju;

d)

pareiga teikti informaciją kompetentingoms institucijoms, paskirtoms pagal 18 straipsnio 2 dalį;

e)

teisė gauti informaciją, reikalingą užtikrinamojo turto grupės stebėtojo pareigoms vykdyti.

3.   Kai valstybės narės naudojasi 1 dalyje numatyta galimybe, užtikrinamojo turto grupės stebėtojas turi būti atskiras ir nepriklausomas nuo padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos ir jos auditoriaus.

Vis dėlto valstybės narės gali numatyti, kad užtikrinamojo turto grupės stebėtojas neprivalo būti atskiras nuo kredito įstaigos (toliau – vidaus užtikrinamojo turto grupės stebėtojas), jei:

a)

vidaus užtikrinamojo turto grupės stebėtojas yra nepriklausomas nuo padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos kredito sprendimų proceso;

b)

nedarant poveikio 2 dalies a punktui valstybės narės užtikrina, kad vidaus užtikrinamojo turto grupės stebėtojas nebūtų pašalintas iš tų užtikrinamojo turto grupės stebėtojo pareigų be išankstinio padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo patvirtinimo, ir

c)

vidaus užtikrinamojo turto grupės stebėtojas prireikus turi tiesioginę prieigą prie priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo.

4.   Kai valstybės narės naudojasi 1 dalyje numatyta galimybe, jos apie tai informuoja EBI.

14 straipsnis

Informacija investuotojams

1.   Valstybės narės užtikrina, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos teiktų pakankamai išsamią informaciją apie padengtųjų obligacijų programas, kad investuotojai galėtų įvertinti tos programos pobūdį ir riziką bei atlikti išsamų patikrinimą.

2.   1 dalies tikslais valstybės narės užtikrina, kad informacija investuotojams būtų teikiama bent kas ketvirtį ir ją sudarytų ši būtiniausia portfelio informacija:

a)

užtikrinamojo turto grupės ir neapmokėtų padengtųjų obligacijų vertė;

b)

visų pagal tą programą išleistų padengtųjų obligacijų tarptautinių vertybinių popierių identifikavimo numerių (ISIN) sąrašas, kuriems ISIN buvo suteiktas;

c)

užtikrinamojo turto geografinis pasiskirstymas ir turto rūšis, į jo sudėtį įtrauktų paskolų dydis ir vertinimo metodas;

d)

informacija apie rinkos riziką, įskaitant palūkanų normų riziką ir valiutos riziką, taip pat kredito ir likvidumo riziką;

e)

užtikrinamojo turto ir padengtųjų obligacijų terminų struktūra, įskaitant, jei taikoma, terminų pratęsimo priežastinių veiksnių apžvalgą;

f)

privalomo ir turimo, taip pat teisės aktais nustatyto padengimo turtu, sutartinio ir savanoriško įkaito perviršio lygiai;

g)

pradelstų paskolų, kurios laikomos neįvykdytomis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį, ir bet kuriuo atveju daugiau kaip 90 dienų pradelstų paskolų procentinė dalis.

Valstybės narės užtikrina, kad išorei naudojant grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūras pagal 8 straipsnį išleistoms padengtosioms obligacijoms šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija arba nuoroda į ją būtų suteikta investuotojams visų grupės viduje išleistų padengtųjų obligacijų atžvilgiu. Valstybės narės užtikrina, kad ta informacija investuotojams būtų teikiama bent apibendrintu pavidalu.

3.   Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą įpareigodamos padengtąsias obligacijas leidžiančias kredito įstaigas skelbti savo interneto svetainėse pagal 1 ir 2 dalis investuotojams pateiktą informaciją. Valstybės narės nereikalauja, kad tos kredito įstaigos skelbtų tą informaciją popieriuje.

II skirsnis

Padengimo turtu ir likvidumo reikalavimai

15 straipsnis

Padengimo turtu reikalavimai

1.   Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą reikalaudamos, kad padengtųjų obligacijų programos visada atitiktų bent 2–8 dalyse nustatytus padengimo turtu reikalavimus.

2.   Visi su padengtosiomis obligacijomis susiję įsipareigojimai turi būti padengti mokėjimo prašymais, susietais su užtikrinamuoju turtu.

3.   2 dalyje nurodyti įsipareigojimai apima:

a)

neapmokėtų padengtųjų obligacijų pagrindinės sumos mokėjimo įsipareigojimą;

b)

neapmokėtų padengtųjų obligacijų sukauptų palūkanų mokėjimo įsipareigojimą;

c)

su pagal 11 straipsnį turimų išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusį mokėjimo įsipareigojimą ir

d)

tikėtinas išlaidas, susijusias su padengtųjų obligacijų programos laipsniško likvidavimo valdymu ir administravimu.

Pirmos pastraipos d punkto tikslais valstybės narės gali leisti apskaičiuoti vienkartinę sumą.

4.   Padengimo turtu reikalavimą padeda vykdyti šis užtikrinamasis turtas:

a)

vyraujantis turtas;

b)

pakaitinis turtas;

c)

pagal 16 straipsnį laikomas likvidusis turtas ir

d)

mokėjimo prašymai, susieti su pagal 11 straipsnį turimais išvestinių finansinių priemonių sandoriais;

Tais atvejais, kai laikoma, kad įvyko įsipareigojimų neįvykdymas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį, neužtikrinti reikalavimai į padengiamąjį turtą nėra įtraukiami.

5.   3 dalies pirmos pastraipos c punkto ir 4 dalies pirmos pastraipos d punkto tikslais, valstybės narės nustato išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimo taisykles.

6.   Apskaičiuojant reikalingą padengimo turtu lygį užtikrinama, kad bendra viso užtikrinamojo turto pagrindinė suma būtų lygi bendrai neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliajai sumai (toliau – nominaliosios sumos principas) arba ją viršytų.

Valstybės narės gali numatyti kitus apskaičiavimo principus, jei apskaičiuojant pagal juos negaunamas didesnis padengimo turtu rodiklis nei apskaičiuojant pagal nominaliosios sumos principą.

Valstybės narės nustato mokėtinų palūkanų, susijusių su neapmokėtomis padengtosiomis obligacijomis, ir gautinų palūkanų, susijusių su užtikrinamuoju turtu, apskaičiavimo taisykles, kurios turi atitikti patikimus rizikos ribojimo principus pagal taikomus apskaitos standartus.

7.   Nukrypdamos nuo 6 dalies pirmos pastraipos, valstybės narės, laikydamosi patikimų rizikos ribojimo principų ir taikomų apskaitos standartų, gali leisti atsižvelgti į ateityje už užtikrinamąjį turtą gautinas palūkanas, atėmus būsimas palūkanas, mokėtinas už atitinkamas padengtąsias obligacijas, siekiant subalansuoti su padengtąja obligacija susieto pagrindinio mokėjimo įsipareigojimo padengimo turtu trūkumą, jei yra glaudi sąsaja, kaip apibrėžta taikytiname deleguotajame reglamente, priimtame pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 33 straipsnio 4 dalį, ir jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)

per užtikrinamojo turto gyvavimo ciklą gauti ir mokėjimo įsipareigojimui, susietam su atitinkama padengtąja obligacija, padengti būtini mokėjimai yra atskirti pagal 12 straipsnį arba įtraukti į užtikrinamojo turto grupę kaip užtikrinamasis turtas, nurodytas 6 straipsnyje, kol turės būti vykdomi mokėjimai; ir

b)

išankstinis užtikrinamojo turto apmokėjimas galimas tik vykdant pristatymo pasirinkimo sandorį, kaip apibrėžta taikytiname deleguotajame reglamente, priimtame pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 33 straipsnio 4 dalį, arba, jei padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga išperka padengtąsias obligacijas pirma laiko nominaliąja verte, užtikrinamojo turto skolininkui apmokant bent pareikalautos padengtosios obligacijos nominaliąją vertę.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad užtikrinamasis turtas ir įsipareigojimai būtų apskaičiuojami pagal tą pačią metodiką. Valstybės narės gali numatyti skirtingas apskaičiavimo metodikas, skirtas apskaičiuoti užtikrinamąjį turtą ir įsipareigojimus, jei dėl tokių skirtingų metodikų negaunamas didesnis padengimo turtu rodiklis, nei tiek užtikrinamąjį turtą, tiek įsipareigojimus apskaičiuojant pagal tą pačią metodiką.

16 straipsnis

Užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimas

1.   Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą reikalaudamos, kad užtikrinamojo turto grupėje visada būtų iš prieinamo likvidžiojo turto sudaryta likvidumo atsarga padengtųjų obligacijų programos grynajam netenkamų pinigų srautui padengti.

2.   Užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga turi padengti artimiausių 180 dienų didžiausią sukauptą netenkamų pinigų srautą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą sudarytų pagal šios direktyvos 12 straipsnį atskirtas šių rūšių turtas:

a)

1 lygio, 2A lygio arba 2B lygio reikalavimus atitinkantis turtas pagal taikytiną deleguotąjį reglamentą, priimtą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnį, įvertinamas pagal tą deleguotąjį reglamentą ir kuris nėra išleistas ne pačios kredito įstaigos, išleidžiančios padengtąsias obligacijas, ją patronuojančios įmonės, kuri nėra viešojo sektoriaus įmonė, nesanti kredito įstaiga, jos padalinys ar kitas patronuojančios bendrovės padalinys, arba specialūs pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, su kuriais kredito įstaiga turi glaudžių ryšių;

b)

trumpalaikės kredito įstaigų pozicijos, priskiriamos 1 arba 2 kredito kokybės žingsniui, arba trumpalaikiai indėliai kredito įstaigose, kurios priskiriamos 1, 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punktą.

Valstybės narės gali apriboti likvidaus turto, naudotino pirmos pastraipos a ir b punktų tikslais, rūšis.

Valstybės narės užtikrina, kad į užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą nebūtų įskaičiuojami įkeičiamu turtu neužtikrinti reikalavimai, susiję su pozicijomis, kurios laikomos neįvykdytomis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį.

4.   Kai padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai taikomi kituose Sąjungos teisės aktuose nustatyti likvidumo reikalavimai, kurie sutampa su užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis 1, 2 ir 3 dalys perkeliamos į nacionalinę teisę, visą tuose Sąjungos teisės aktuose numatytą laikotarpį. Valstybės narės ta galimybe gali naudotis tik iki tos dienos, kurią pradedamas taikyti tų Sąjungos teisės aktų pakeitimas, kuriuo panaikinamas sutapimas, ir praneša Komisijai ir EBI, jei pasinaudoja ta galimybe.

5.   Valstybės narės gali leisti apskaičiuoti terminų pratęsimo struktūrų pagrindinę sumą pagal padengtosios obligacijos galutinį terminą, laikydamosi sutartyje nustatytų sąlygų.

6.   Valstybės narės gali numatyti, kad 1 dalis nebūtų taikoma padengtosioms obligacijoms, kurioms taikomi finansavimo atitikmens reikalavimai.

17 straipsnis

Terminų pratęsimo struktūroms taikomos sąlygos

1.   Valstybės narės gali leisti padengtųjų obligacijų emisijas numatant terminų pratęsimo struktūrą, kai investuotojų apsauga užtikrinama bent šiais būdais:

a)

terminas gali būti pratęstas tik esant objektyviems priežastiniams veiksniams, numatytiems nacionalinėje teisėje, o ne kredito įstaigos, leidžiančios padengtąsias obligacijas, nuožiūra;

b)

termino pratęsimo priežastiniai veiksniai nurodyti padengtosios obligacijos sutarties sąlygose;

c)

investuotojams pateikiama pakankamai informacijos apie terminų pratęsimą, kad jie galėtų nustatyti padengtosios obligacijos riziką, išsamiai aprašant:

i)

terminų pratęsimo priežastinius veiksnius;

ii)

padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo pasekmes terminų pratęsimui;

iii)

pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtų kompetentingų institucijų, ir, jei aktualu, specialiojo administratoriaus vaidmenį terminų pratęsimo atžvilgiu;

d)

bet kuriuo metu galima nustatyti galutinį padengtosios obligacijos terminą;

e)

padengtąją obligaciją išleidusios kredito įstaigos nemokumo arba pertvarkymo atveju terminų pratęsimas nedaro poveikio padengtųjų obligacijų investuotojų eiliškumui ir nepakeičia padengtųjų obligacijų programos pradžioje sudaryto terminų eiliškumo;

f)

dėl terminų pratęsimo nesikeičia padengtųjų obligacijų struktūrinės ypatybės, susijusios su dvigubo reikalavimo tvarka, kaip nurodyta 4 straipsnyje, ir neliečiamumu bankroto atveju, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

2.   Valstybės narės, leidusios padengtųjų obligacijų emisijas numatant terminų pratęsimo struktūrą, atitinkamai informuoja EBI.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ VIEŠOJI PRIEŽIŪRA

18 straipsnis

Padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra

1.   Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą numatydamos padengtųjų obligacijų emisijai taikyti padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą.

2.   1 dalyje nurodytos padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros tikslais, valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų. Apie tas paskirtas institucijas ir apie bet kokį funkcijų ir pareigų paskirstymą jos informuoja Komisiją ir EBI.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos stebėtų padengtųjų obligacijų emisijas siekdamos įvertinti jų atitiktį nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, reikalavimams.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos registruotų visus savo sandorius, susijusius su padengtųjų obligacijų programa, ir taikytų pakankamas ir tinkamas dokumentavimo sistemas ir procesus.

5.   Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos priemonės, leidžiančios pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms gauti informacijos, būtinos siekiant įvertinti atitiktį nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, reikalavimams, ištirti galimus tų reikalavimų pažeidimus ir skirti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis 23 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos turėtų žinių, išteklių, veiklos pajėgumų, įgaliojimų ir savarankiškumą, reikalingų siekiant vykdyti jų funkcijas, susijusias su padengtųjų obligacijų viešąja priežiūra.

19 straipsnis

Padengtųjų obligacijų programoms suteikiamas leidimas

1.   Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą reikalaudamos, kad prieš leidžiant padengtąsias obligacijas pagal padengtųjų obligacijų programą, tai programai būtų gautas leidimas. Valstybės narės suteikia įgaliojimą suteikti tokius leidimus pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms.

2.   Valstybės narės nustato 1 dalyje nurodyto leidimo suteikimo reikalavimus, apimančius bent šiuos aspektus:

a)

tinkamą veiklos programą, kurioje numatyta padengtųjų obligacijų emisija;

b)

į užtikrinamojo turto grupę įtrauktų paskolų patvirtinimo, keitimo, atnaujinimo ir refinansavimo tinkamą politiką, procesus ir metodikas, kuriais užtikrinama investuotojų apsauga;

c)

padengtųjų obligacijų programai įgyvendinti skirtą vadovybę ir darbuotojus, turinčius tinkamą kvalifikaciją ir žinių, susijusių su padengtųjų obligacijų emisija ir padengtųjų obligacijų programos administravimu;

d)

užtikrinamojo turto grupės administracinę struktūrą ir jos stebėseną, atitinkančią taikytinus reikalavimus, nustatytus nacionalinės teisės nuostatose, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

20 straipsnis

Padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra nemokumo ar pertvarkymo atveju

1.   Padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos pertvarkymo atveju pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos bendradarbiauja su pertvarkymo institucija siekdamos užtikrinti, kad būtų apsaugotos padengtųjų obligacijų investuotojų teisės ir interesai, be kita ko, bent tikrindamos nuolatinį ir patikimą padengtųjų obligacijų programos valdymą pertvarkymo proceso metu.

2.   Valstybės narės gali numatyti, kad būtų paskirtas specialusis administratorius, užtikrinsiantis, kad būtų apsaugotos padengtųjų obligacijų investuotojų teisės ir interesai, be kita ko, bent tikrindamas nuolatinį ir patikimą padengtųjų obligacijų programos valdymą reikiamu laikotarpiu.

Kai valstybės narės ta galimybe pasinaudoja, jos gali reikalauti, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos patvirtintų specialiojo administratoriaus paskyrimą ir atleidimą. Valstybės narės, kurios ta galimybe pasinaudoja, bent jau reikalauja, kad su tomis kompetentingomis institucijomis būtų konsultuojamasi dėl specialiojo administratoriaus paskyrimo ir atleidimo.

3.   Kai valstybės narės numato specialiojo administratoriaus paskyrimą pagal 2 dalį, jos patvirtina taisykles, kuriomis nustatomos to specialiojo administratoriaus užduotys ir pareigos, susijusios bent su:

a)

įsipareigojimų, susijusių su padengtosiomis obligacijomis, vykdymu;

b)

užtikrinamojo turto valdymu ir realizavimu, įskaitant jo perdavimą kartu su padengtųjų obligacijų įsipareigojimais kitai padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai;

c)

teisinių sandorių, būtinų užtikrinamojo turto grupei tinkamai administruoti, ir įsipareigojimų, susijusių su padengtosiomis obligacijomis, padengimo turtu situacijai nuolat stebėti, procedūrų pradėjimu, kad turtas būtų sugrąžintas atgal į užtikrinamojo turto grupę, ir įvykdžius visus padengtųjų obligacijų įsipareigojimus likęs turtas būtų įtrauktas į padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokaus skolininko turtą.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo atveju valstybės narės gali leisti veikti specialiajam administratoriui pagal tos kredito įstaigos leidimą, taikydamos tuos pačius veiklos reikalavimus.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos, specialusis administratorius, kai jis yra paskirtas, ir, pertvarkymo atveju, pertvarkymo institucija dėl nemokumo arba pertvarkymo proceso koordinuotų savo veiklą ir keistųsi informacija.

21 straipsnis

Informacijos teikimas kompetentingoms institucijoms

1.   Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą įpareigodamos padengtąsias obligacijas leidžiančias kredito įstaigas teikti 2 dalyje nurodytą informaciją apie padengtųjų obligacijų programas pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms. Informacija teikiama reguliariai ir gavus tų kompetentingų institucijų prašymą. Valstybės narės nustato taisykles dėl to reguliaraus informacijos teikimo periodiškumo.

2.   Pagal 1 dalį nustatytinomis pareigomis teikti informaciją reikalaujama, kad būtų teikiama informacija bent apie:

a)

turto atitikimą reikalavimams ir užtikrinamojo turto grupės reikalavimus pagal 6–11 straipsnius;

b)

užtikrinamojo turto atskyrimą pagal 12 straipsnį;

c)

kai taikytina, užtikrinamojo turto grupės stebėtojo veikimą pagal 13 straipsnį;

d)

padengimo turtu reikalavimus pagal 15 straipsnį;

e)

užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą pagal 16 straipsnį;

f)

kai taikytina, terminų pratęsimo struktūroms taikomas sąlygas pagal 17 straipsnį.

3.   Valstybės narės numato taisykles, pagal kurias padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos teikia informaciją 2 dalyje nustatyta tvarka pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms.

22 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai vykdant padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą

1.   Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą suteikdamos pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms visus priežiūros, tyrimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimus, kurių reikia vykdant padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros užduotį.

2.   1 dalyje nurodyti įgaliojimai apima bent jau:

a)

įgaliojimą suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą pagal 19 straipsnį;

b)

įgaliojimą reguliariai peržiūrėti padengtųjų obligacijų programą siekiant įvertinti jos atitiktį nacionalinės teisės nuostatoms, šią direktyvą perkeliančioms į nacionalinę teisę;

c)

įgaliojimą vykdyti patikrinimus vietoje ir dokumentinius patikrinimus;

d)

įgaliojimą taikyti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis perkeliamas 23 straipsnis;

e)

įgaliojimą priimti ir įgyvendinti priežiūros gaires, taikytinas padengtųjų obligacijų emisijoms.

23 straipsnis

Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės

1.   Nedarydamos poveikio valstybių narių teisei numatyti baudžiamąsias sankcijas valstybės narės nustato taisykles, kuriomis yra nustatomos tinkamos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės, taikomos bent šiais atvejais:

a)

kai kredito įstaiga gavo leidimą vykdyti padengtųjų obligacijų programą pateikusi melagingą informaciją ar kitomis neteisėtomis priemonėmis;

b)

kai kredito įstaiga nebeatitinka sąlygų, kuriomis buvo suteiktas leidimas vykdyti padengtųjų obligacijų programą;

c)

kai kredito įstaiga leidžia padengtąsias obligacijas neturėdama leidimo pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis 19 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

d)

kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka reikalavimų, nustatytų nacionalinės teisės nuostatose, kuriomis 4 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

e)

kai kredito įstaiga išleidžia padengtąsias obligacijas, kurios neatitinka reikalavimų, nustatytų nacionalinės teisės nuostatose, kuriomis 5 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

f)

kai kredito įstaiga išleidžia padengtąsias obligacijas, neužtikrintas pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis 6 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

g)

kai kredito įstaiga išleidžia padengtąsias obligacijas, kurios užtikrintos už Sąjungos ribų esančiu turtu, pažeisdama reikalavimus, nustatytus nacionalinės teisės nuostatose, kuriomis 7 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

h)

kai kredito įstaiga padengtąsias obligacijas užtikrina grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūra, pažeisdama reikalavimus, nustatytus nacionalinės teisės nuostatose, kuriomis 8 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

i)

kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka bendro finansavimo sąlygų, nustatytų nacionalinės teisės nuostatose, kuriomis 9 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

j)

kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka užtikrinamojo turto grupės sudėties reikalavimų, nustatytų nacionalinės teisės nuostatose, kuriomis 10 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

k)

kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka su išvestinių finansinių priemonių sandoriais užtikrinamojo turto grupėje susijusių reikalavimų, nustatytų nacionalinės teisės nuostatose, kuriomis 11 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

l)

kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka užtikrinamojo turto atskyrimo reikalavimų pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis 12 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

m)

kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją, pažeisdama nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis 14 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

n)

kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga pakartotinai arba nuolat neturi užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos, pažeisdama nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis 16 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

o)

kai padengtąsias obligacijas su terminų pratęsimo struktūromis leidžianti kredito įstaiga neatitinka terminų pratęsimo struktūroms taikomų sąlygų, nustatytų nacionalinės teisės nuostatose, kuriomis 17 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę;

p)

kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją apie savo pareigas, pažeisdama nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis 21 straipsnio 2 dalis perkeliama į nacionalinę teisę.

Valstybės narės gali nuspręsti nenumatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ar kitų administracinių priemonių už pažeidimus, už kuriuos pagal jų nacionalinę teisę skiriamos baudžiamosios sankcijos. Tokiais atvejais valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.

2.   1 dalyje nurodytos sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos bei atgrasomos ir apimti bent:

a)

leidimo vykdyti padengtųjų obligacijų programą atšaukimą;

b)

viešą pareiškimą pagal 24 straipsnį, kuriame nurodoma už pažeidimą atsakingo fizinio arba juridinio asmens tapatybė ir pažeidimo pobūdis;

c)

įsakymą fiziniam ar juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

d)

administracines pinigines sankcijas.

3.   Valstybės narės taip pat užtikrina, kad sankcijos ir 1 dalyje nurodytos priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad, nustatydamos administracinių sankcijų ar kitų administracinių priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų sumą, pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas šias svarbias aplinkybes, jei tinkama:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)

už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, taip pat vertinant pagal bendrą juridinio asmens apyvartą arba fizinio asmens metines pajamas;

d)

už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens padarius pažeidimą gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei tą pelną arba nuostolius galima nustatyti, dydį;

e)

trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)

už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtomis kompetentingomis institucijomis lygį;

g)

bet kokius ankstesnius už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus;

h)

visus faktinius ar galimus sisteminius pažeidimo padarinius.

5.   Kai 1 dalyje nurodytos nuostatos taikomos juridiniams asmenims, valstybės narės taip pat užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos taikytų šio straipsnio 2 dalyje nustatytas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones valdymo organo nariams ir kitiems asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad prieš priimdamos bet kokį sprendimą skirti 2 dalyje nustatytas administracines sankcijas ar kitas administracines priemones pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos suteiktų atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui galimybę būti išklausytam. Teisės būti išklausytam išimtys nustatant tas kitas administracines priemones gali būti taikomos, kai būtina imtis skubių veiksmų siekiant išvengti didelių nuostolių trečiosioms šalims arba didelės žalos finansų sistemai. Tokiu atveju susijusiam asmeniui suteikiama galimybė būti išklausytam kuo greičiau po tokios administracinės priemonės priėmimo ir prireikus ta priemonė persvarstoma.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad visi sprendimai, kuriais skiriamos 2 dalyje nustatytos administracinės sankcijos ar kitos administracinės priemonės, būtų tinkamai motyvuoti ir galėtų būti apskųsti.

24 straipsnis

Administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių skelbimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad į nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, būtų įtrauktos taisyklės, kuriomis reikalaujama nepagrįstai nedelsiant apie administracines sankcijas ir kitas administracines priemones paskelbti pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtų kompetentingų institucijų oficialiose interneto svetainėse. Tos pačios pareigos taikomos, kai valstybė narė nusprendžia taikyti baudžiamąsias sankcijas pagal 23 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

2.   Pagal 1 dalį priimtomis taisyklėmis reikalaujama paskelbti bent sprendimus, kurie negali būti apskųsti ar jau nebegali būti apskųsti ir kurie taikomi dėl nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimo.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad skelbiant tokį sprendimą būtų pateikiama informacijos apie pažeidimo rūšį ir pobūdį ir nurodoma fizinio ar juridinio asmens, kuriam skiriama sankcija ar priemonė, tapatybė. Laikydamosi 4 dalies valstybės narės taip pat užtikrina, kad tokia informacija būtų paskelbta nepagrįstai nedelsiant po to, kai adresatui pranešta apie tą sankciją ar priemonę ir apie sprendimo skirti tą sankciją ar priemonę paskelbimą pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtų kompetentingų institucijų oficialiose interneto svetainėse.

4.   Tais atvejais, kai valstybės narės leidžia skelbti sprendimus dėl sankcijų ar kitų priemonių, dėl kurių dar nagrinėjamas skundas, pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos savo oficialiose interneto svetainėse taip pat skelbia informaciją apie to skundo nagrinėjimo eigą ir jo rezultatus.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos sprendimą, kuriuo skiriamos sankcijos ar priemonės, skelbtų nuasmenintą ir laikydamosi nacionalinės teisės bet kuriomis iš toliau nurodytų aplinkybių:

a)

kai sankcija arba priemonė skiriama fiziniam asmeniui ir nustatoma, kad asmens duomenų paskelbimas būtų neproporcingas;

b)

kai dėl paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui;

c)

kai dėl paskelbimo būtų padaryta neproporcinga žala atitinkamoms kredito įstaigoms arba fiziniams asmenims (kai tai galima nustatyti).

6.   Tuo atveju, kai valstybė narė paskelbia nuasmenintą sprendimą dėl sankcijos ar priemonės, tuo pagrindu galima leisti atidėti atitinkamų duomenų paskelbimą.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad visi galutiniai teismo sprendimai, kuriais panaikinamas sprendimas skirti administracinę sankciją ar priemonę, taip pat būtų paskelbti.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kokia pagal 2–6 dalis paskelbta informacija pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtų kompetentingų institucijų oficialiose interneto svetainėse liktų bent penkerius metus po jos paskelbimo dienos. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys oficialioje interneto svetainėje lieka tik tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis. Toks saugojimo laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių teisės aktuose nustatytus senaties terminus, tačiau jokiu atveju jis neturi būti ilgesnis kaip dešimt metų.

9.   Pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos informuoja EBI apie visas taikytas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, įskaitant, kai tinkama, visus su jomis susijusius skundus ir jų rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad tos kompetentingos institucijos gautų bendrą ir išsamią informaciją apie galutinį sprendimą dėl bet kokių skirtų baudžiamųjų sankcijų ir kad tos kompetentingos institucijos tą informaciją taip pat pateiktų EBI.

10.   EBI tvarko administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, apie kurias jai pranešta, centrinę duomenų bazę. Ta duomenų baze naudojasi tik pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos ir ji atnaujinama remiantis tų kompetentingų institucijų pagal šio straipsnio 9 dalį pateikta informacija.

25 straipsnis

Bendradarbiavimo pareigos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiautų su bendrąją kredito įstaigų priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis, laikydamosi atitinkamų toms įstaigoms taikomų Sąjungos teisės aktų, o padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos pertvarkymo atveju – su pertvarkymo institucija.

2.   Be to, valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje. Bendradarbiaudamos jos, be kita ko, viena kitai teikia visą informacija, svarbią kitų institucijų priežiūros užduotims vykdyti, laikantis nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

3.   Šio straipsnio 2 dalies antro sakinio tikslais, valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos pateiktų:

a)

visą svarbią informaciją kitos pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos prašymu ir

b)

visą būtiną informaciją savo iniciatyva kitoms pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms kitose valstybėse narėse.

4.   Valstybės narės taip pat užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos bendradarbiautų su EBI arba, atitinkamais atvejais, su Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (18), įgyvendinant šią direktyvą.

5.   Šio straipsnio tikslais informacija laikoma būtina, jei ji gali daryti reikšmingą įtaką padengtųjų obligacijų emisijos vertinimui kitoje valstybėje narėje.

26 straipsnis

Informacijos atskleidimo reikalavimai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos savo oficialiose interneto svetainėse skelbtų šią informaciją:

a)

su padengtųjų obligacijų emisijomis susijusių priimtų nacionalinių įstatymų, nutarimų, administracinių taisyklių ir bendro pobūdžio gairių tekstus;

b)

leidimus leisti padengtąsias obligacijas turinčių kredito įstaigų sąrašą;

c)

padengtųjų obligacijų, kurias leista žymėti ženklu „Europos padengtoji obligacija“, sąrašą ir padengtųjų obligacijų, kurias leista žymėti ženklu „Europos padengtoji obligacija (aukščiausios rūšies)“, sąrašą.

2.   Pagal 1 dalį skelbiamos informacijos turi pakakti, kad būtų galima iš esmės palyginti skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų, paskirtų pagal 18 straipsnio 2 dalį, taikomus metodus. Ta informacija atnaujinama siekiant atsižvelgti į visus pasikeitimus.

3.   Pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos EBI kasmet pateikia 1 dalies b punkte nurodytų kredito įstaigų ir 1 dalies c punkte nurodytų padengtųjų obligacijų sąrašus.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

ŽENKLINIMAS

27 straipsnis

Ženklinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad ženklas „Europos padengtoji obligacija“ ir jo oficialus vertimas į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas būtų naudojamas tik padengtosioms obligacijoms, atitinkančioms reikalavimus, nustatytus nacionalinės teisės nuostatomis, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad ženklas „Europos padengtoji obligacija (aukščiausios rūšies)“ ir jo oficialus vertimas į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas būtų naudojamas tik padengtosioms obligacijoms, atitinkančioms reikalavimus, nustatytus nacionalinės teisės nuostatomis, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir atitinkančioms Reglamento (ES) Nr. 575/2013, iš dalies pakeisto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2160 (19), 129 straipsnio reikalavimus.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KITŲ DIREKTYVŲ DALINIAI PAKEITIMAI

28 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

1)

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„4.

Valstybės narės gali didinti 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 5 % ribą iki daugiausiai 25 %, jeigu obligacijos buvo išleistos anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d. ir atitiko šioje dalyje nustatytus reikalavimus, taikytinus jų emisijos dieną, arba jeigu obligacijos atitinka padengtųjų obligacijų apibrėžtį, pateiktą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2162 (*1) 3 straipsnio 1 punkte.

(*1)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL L328, 20191218, p.29).“;"

2)

trečia pastraipa išbraukiama.

29 straipsnis

Direktyvos 2014/59/ES dalinis pakeitimas

Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 96 punktas pakeičiamas taip:

„96)

padengtoji obligacija – padengtoji obligacija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2162 (*2) 3 straipsnio 1 punkte, arba priemonės, kuri išleista anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d.; obligacija, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (*3), taikytinos jos emisijos dieną, 52 straipsnio 4 dalyje;

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Valstybės narės užtikrina, kad padengtosioms obligacijoms, išleistoms anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d., kurios atitinka Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, taikytinus jų emisijos dieną, nebūtų taikomi šios direktyvos 5–12, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių reikalavimai, tačiau jas būtų galima toliau iki jų termino laikyti padengtosiomis obligacijomis pagal šią direktyvą.

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šios direktyvos 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos prižiūrėtų padengtųjų obligacijų, išleistų anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d., atitiktį Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, taikytiniems jų emisijos dieną, ir šios direktyvos reikalavimams, tiek, kiek jie yra taikomi pagal šios dalies pirmą pastraipą.

2.   Valstybės narės gali 1 dalį taikyti padengtųjų obligacijų tęstinėms emisijoms, kurių ISIN buvo suteiktas anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d., ne ilgiau kaip 24 mėnesius po tos datos, jei tos emisijos atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)

padengtosios obligacijos terminas yra ankstesnis kaip 2027 m. liepos 8 d.;

b)

bendras po 2022 m. liepos 8 d. išleistos tęstinės emisijos dydis neviršija dvigubo neapmokėtų padengtųjų obligacijų emisijos dydžio tą dieną;

c)

bendras padengtųjų obligacijų emisijos dydis suėjus terminui neviršija 6 000 000 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta;

d)

įkeičiamas turtas yra valstybėje narėje, kuri taiko 1 dalį tęstinėms padengtųjų obligacijų emisijoms.

31 straipsnis

Peržiūra ir ataskaitos

1.   Ne vėliau kaip 2024 m. liepos 8 d. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurioje įvertina, ar ir, jei taikytina, kaip padengtąsias obligacijas leidžiančioms trečiųjų valstybių kredito įstaigoms ir tų padengtųjų obligacijų investuotojams būtų galima nustatyti lygiavertiškumo sistemą, atsižvelgiant į tarptautinius padengtųjų obligacijų srities pokyčius, visų pirma teisės aktų sistemų pokyčius trečiosiose valstybėse.

2.   Ne vėliau kaip 2025 m. liepos 8 d. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios direktyvos įgyvendinimo investuotojų apsaugos lygio ir padengtųjų obligacijų emisijų pokyčių Sąjungoje klausimais. Į ataskaitą įtraukiamos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų. Į ataskaitą įtraukiama informacija apie:

a)

leidimų leisti padengtąsias obligacijas skaičiaus pokyčius;

b)

pokyčius, susijusius su padengtųjų obligacijų, išleistų laikantis nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio, skaičiumi;

c)

padengtųjų obligacijų emisijas užtikrinančio turto pokyčius;

d)

įkaito perviršio lygio pokyčius;

e)

tarpvalstybines investicijas į padengtąsias obligacijas, įskaitant investicijas iš trečiųjų šalių ir investicijas trečiąsias šalis;

f)

padengtųjų obligacijų emisijų numatant terminų pratęsimo struktūrą pokyčius;

g)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalyje nurodytų pozicijų naudojimo rizikos ir naudos pokyčius;

h)

padengtųjų obligacijų rinkų veikimą.

3.   Ne vėliau kaip 2024 m. liepos 8 d. valstybės narės pateikia Komisijai informaciją dėl 2 dalyje išvardytų klausimų.

4.   Ne vėliau kaip 2024 m. liepos 8 d. Komisija, užsakiusi ir gavusi ataskaitą, kurioje įvertinama dėl terminų pratęsimo struktūra pasižyminčių padengtųjų obligacijų kylanti rizika ir nauda, pasikonsultavusi su EBI, parengia ataskaitą, ir tą tyrimą bei ataskaitą, o prireikus ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Ne vėliau kaip 2024 m. liepos 8 d. Komisija parengia ataskaitą dėl galimybės sukurti dvigubo reikalavimo priemonę, vadinamą Europos užtikrintaisiais vekseliais. Komisija tą ataskaitą ir, prireikus, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

32 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. liepos 8 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko bent jau nuo 2022 m. liepos 8 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

33 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

34 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2019 m. lapkričio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

T. TUPPURAINEN


(1)  OL C 367, 2018 10 10, p. 56.

(2)  2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(5)  2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 12, 2015 1 17, p. 1).

(6)  2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1).

(7)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(8)  2012 m. gruodžio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija (ESRV/2012/2) dėl kredito įstaigų finansavimo (OL C 119, 2013 4 25, p. 1).

(9)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(10)  Ataskaita „Padengtosios obligacijos: rekomendacijos dėl ES padengtųjų obligacijų sistemų suderinimo“, EBI (2016 m.), EBA-Op-2016-23.

(11)  2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (OL L 318, 2006 11 17, p. 17).

(12)  2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB, dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).

(13)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(14)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(15)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(16)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(17)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(18)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(19)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2160, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

18.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/58


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2163

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomi 2020 m. ir 2021 m. ribiniai kiekiai, kad tam tikriems vaisiams ir daržovėms būtų galima taikyti papildomus importo muitus

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 183 straipsnio pirmos pastraipos b punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 (2) 39 straipsnyje nustatyta, kad Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 1 dalyje nurodytas papildomas importo muitas gali būti taikomas to reglamento VII priede išvardytiems produktams ir nustatytais laikotarpiais. Tas papildomas importo muitas taikomas, jei bet kurio iš tų produktų, išleistų į laisvą apyvartą, kiekis bet kuriuo tame priede nustatytu taikymo laikotarpiu viršija tam produktui nustatytą ribinį metinį importo kiekį. Papildomi importo muitai netaikomi, kai nėra tikėtina, kad importas galėtų sutrikdyti Sąjungos rinką, arba jei poveikis būtų neproporcingas siekiamam tikslui;

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ribiniai importo kiekiai, kuriuos viršijus tam tikriems vaisiams ir daržovėms gali būti imti taikyti papildomi importo muitai, nustatomi remiantis importo ir vidaus suvartojimo per trejus ankstesnius metus duomenimis. Remiantis valstybių narių pateiktais 2016, 2017 ir 2018 m. duomenimis, turėtų būti nustatyti 2020 ir 2021 metų tam tikrų vaisių ir daržovių ribiniai kiekiai;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 VII priede nustatytas galimų papildomų importo muitų tam tikriems produktams taikymo laikotarpis prasideda sausio 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl turėtų įsigalioti kuo greičiau,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

2020 ir 2021 metams nustatyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 VII priede išvardytų produktų ribiniai kiekiai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, yra pateikti šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

Jis nustoja galioti 2021 m. birželio 30 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  2017 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/892, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 138, 2017 5 25, p. 57).


PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892 VII priede nurodytų produktų ribiniai kiekiai ir galimi papildomų importo muitų taikymo laikotarpiai

Nepažeidžiant Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių, produktų aprašymas laikomas tik orientaciniu. Taikant šį priedą papildomų importo muitų taikymo sritis nustatoma atsižvelgiant į KN kodų, galiojančių šio reglamento priėmimo metu, apimtį.

Eilės Nr.

KN kodas

Produkto aprašymas

Taikymo laikotarpis

Ribinis kiekis (tonomis)

2020 m.

2021 m.

78.0020

0702 00 00

Pomidorai

Nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

 

54 848

78.0015

Nuo spalio 1 d.

iki gegužės 31 d.

578 315

78.0065

0707 00 05

Agurkai

Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.

 

62 171

78.0075

Nuo lapkričio 1 d.

iki balandžio 30 d.

48 583

78.0085

0709 91 00

Artišokai

Nuo lapkričio 1 d.

iki birželio 30 d.

8 244

78.0100

0709 93 10

Cukinijos

Nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

 

94 081

78.0110

0805 10 22

0805 10 24

0805 10 28

Apelsinai

Nuo gruodžio 1 d.

iki gegužės 31 d.

466 660

78.0120

0805 22 00

Klementinai

Nuo lapkričio 1 d.

iki vasario pabaigos

241 919

78.0130

0805 21

0805 29 00

Mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus); vilkingai ir panašūs citrusinių hibridai

Nuo lapkričio 1 d.

iki vasario pabaigos

96 897

78.0160

0805 50 10

Citrinos

Nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.

 

351 591

78.0155

Nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.

 

621 073

78.0170

0806 10 10

Valgomosios vynuogės

Nuo liepos 16 d. iki lapkričio 16 d.

 

214 307

78.0175

0808 10 80

Obuoliai

Nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

 

595 028

78.0180

Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.

 

1 154 623

78.0220

0808 30 90

Kriaušės

Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.

 

141 496

78.0235

Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

 

106 940

78.0250

0809 10 00

Abrikosai

Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.

 

7 166

78.0265

0809 29 00

Vyšnios, išskyrus rūgščiąsias vyšnias

Nuo gegužės 16 d. iki rugpjūčio 15 d.

 

104 573

78.0270

0809 30

Persikai, įskaitant nektarinus

Nuo birželio 16 d. iki rugsėjo 30 d.

 

3 482

78.0280

0809 40 05

Slyvos

Nuo birželio 16 d. iki rugsėjo 30 d.

 

204 681


18.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/61


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2164

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (1), ypač į jo 16 straipsnio 1 dalį bei 3 dalies a punktą ir 21 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 3 dalies b punktą keletas valstybių narių Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikė dokumentus dėl kai kurių medžiagų siekdamos, kad šias medžiagas būtų leista naudoti ir jos būtų įtrauktos į Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 (2) I, II, VI ir VIII priedus. Tuos dokumentus išnagrinėjo Konsultacinė ekologinės gamybos ekspertų grupė (EGTOP) ir Komisija;

(2)

savo rekomendacijose dėl trąšų (3) EGTOP, inter alia, padarė išvadą, kad medžio anglys, moliuskų atliekos bei kiaušinių lukštai ir humuso bei fulvo rūgštys atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus. Todėl tos medžiagos turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priedą. EGTOP taip pat rekomendavo aiškiau išdėstyti tame priede pateiktą kalcio karbonato apibrėžtį;

(3)

savo rekomendacijose dėl augalų apsaugos produktų (4) EGTOP, inter alia, padarė išvadą, kad maltodekstrinas, vandenilio peroksidas, terpenai (eugenolis, geraniolis ir timolis), natrio chloridas, cerevizanas ir iš kitų augalų nei Chrysanthemum cinerariaefolium gauti piretrinai atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus. Todėl tos medžiagos turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priedą. Be to, EGTOP pateikė rekomendacijų dėl to priedo struktūros;

(4)

savo rekomendacijose dėl pašarų (5) EGTOP, inter alia, padarė išvadą, kad pupenių derva kaip pašaro priedas, valgomųjų kaštainių ekstraktas kaip juslinis priedas ir monogastriniams gyvūnams skirtas tik natūralios ar ekologiškos kilmės bevandenis betainas atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus. Todėl tos medžiagos turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VI priedą. Tame priede pateikta nuoroda į tam tikrus siloso priedus yra neaiški ir turi būti patikslinta siekiant išvengti painiavos;

(5)

savo rekomendacijose dėl maisto produktų (6) EGTOP, inter alia, padarė išvadą, kad glicerolis kaip drėgmę išlaikanti medžiaga želatininėse kapsulėse ir kaip paviršiaus danga tabletėse, bentonitas kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga, L-(+)-pieno rūgštis ir natrio hidroksidas kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga išgaunant augalinius baltymus, tara dervos milteliai kaip tirštiklis ir cukraus gamybai naudojami apynių ekstraktas ir garpijaus ekstraktas atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus. Todėl tos medžiagos turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VIII priedą. Be to, EGTOP rekomendavo reikalauti, kad tara dervos milteliai, lecitinas, glicerolis, saldžiųjų ceratonijų derva, gelano derva, gumiarabikas, pupenių derva ir karnaubo vaškas būtų gaminami ekologiškai. Kad veiklos vykdytojai turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie šio naujo reikalavimo, jiems turėtų būti suteiktas trejų metų pereinamasis laikotarpis;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VIIIa priede kai kurios nuorodos į priedų pavadinimus yra netikslios ir turi būti patikslintos siekiant išvengti painiavos;

(7)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 iš dalies keičiamas taip:

1.

I priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu;

2.

II priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu;

3.

VI priedas pakeičiamas šio reglamento III priedo tekstu;

4.

VIII priedas pakeičiamas šio reglamento IV priedo tekstu;

5.

VIIIa priedas pakeičiamas šio reglamento V priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(2)  2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL L 250, 2008 9 18, p. 1).

(3)  Galutinė ataskaita dėl trąšų (III) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/food-farming-fisheries/farming/documents/final-report-egtop-fertilizers-iii_en.pdf.

(4)  Galutinė ataskaita dėl augalų apsaugos produktų (IV) https://ec.europa.eu/info/publications/egtop-reports-organic-production_en.

(5)  Galutinė ataskaita dėl pašarų (III) ir maisto produktų (V) https://ec.europa.eu/info/publications/egtop-reports-organic-production_en..

(6)  Galutinė ataskaita dėl maisto produktų (IV) ir galutinė ataskaita dėl pašarų (III ir maisto produktų (V) https://ec.europa.eu/info/publications/egtop-reports-organic-production_en.


I PRIEDAS

„I PRIEDAS

Trąšos, dirvos gerinimo priemonės ir maistingosios medžiagos, minimos 3 straipsnio 1 dalyje ir 6d straipsnio 2 dalyje

Pastabos

A: leidžiamos pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ir perkeltos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 3 dalies c punktu.

B: leidžiamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007.

Leidimas

Pavadinimas

Sudėtiniai produktai arba produktai, kuriuos sudaro tik šios medžiagos

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos

A

Gyvūnų mėšlas

Produktas, sudarytas iš gyvūnų ekskrementų mišinio ir augalinės medžiagos (pakratų)

Medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos.

A

Sausas gyvūnų mėšlas ir dehidratuotas naminių paukščių mėšlas

Medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos.

A

Gyvūnų ekskrementų kompostas, kuriame yra naminių paukščių mėšlo ir gyvūnų mėšlo komposto

Medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos.

A

Skysti gyvūnų ekskrementai

Naudojami po kontrolinės fermentacijos ir (arba) atskiesti tam tikru santykiu

Medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos.

B

Kompostuotas arba fermentuotas buitinių atliekų mišinys

Produktas, gautas iš pirminių atskirtų buitinių atliekų, kurios buvo perduotos kompostuoti arba anaerobinei fermentacijai atlikti biodujoms gaminti

Tik augalinės ir gyvūninės kilmės buitinės atliekos

Tik jei gaminamos uždaroje ir stebimoje surinkimo sistemoje, patvirtintoje valstybės narės

Didžiausia koncentracija mg/kg sausosios medžiagos:

kadmio – 0,7; vario – 70; nikelio – 25; švino – 45; cinko – 200; gyvsidabrio –

0,4; chromo (iš viso) – 70; chromo (VI): neaptinkama

A

Durpės

Naudojamos tik sodininkystėje (daržininkystėje, gėlininkystėje, miškininkystėje, medelynuose).

A

Grybinių kultūrų atliekos

Substrato pirminė sudėtis turi būti sudaryta tik iš šiame priede išvardytų produktų.

A

Kirmėlių atliekos (kirmėlių kompostas) ir vabzdžiai

 

A

Guanas

 

A

Kompostuotas arba fermentuotas augalinės kilmės medžiagų mišinys

Produktas, gautas iš augalinės kilmės medžiagų, perduotų kompostuoti arba anaerobinei fermentacijai atlikti biodujoms gaminti, mišinių

B

Biodujų gamybai naudotų atliekų pūdymo liekanos, kurių sudėtyje yra gyvūninių šalutinių produktų, pūdytų kartu su augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagomis, nurodytomis šiame priede

3 kategorijos gyvūniniai šalutiniai produktai (įskaitant laukinių gyvūnų šalutinius produktus) ir 2 kategorijos virškinamojo trakto turinys (2 ir 3 kategorijos apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009  (1)) negali būti gauti iš pramoninės žemdirbystės.

Procesai turi atitikti Komisijos reglamentą (ES) Nr. 142/2011.

Netaikoma valgomosioms augalų dalims.

B

Šie gyvūninės kilmės produktai arba šalutiniai produktai:

 

kraujo miltai,

 

kanopų drožlės,

 

ragų drožlės,

 

kaulų miltai arba kaulų miltai be želatinos,

 

žuvų miltai,

 

mėsos miltai,

 

plunksnų, plaukų ir odų atraižų miltai,

 

vilna,

 

kailis (1),

 

plaukai,

 

pieno produktai,

 

hidrolizuoti baltymai (2).

(1)

Didžiausia chromo (VI) koncentracija mg/kg sausosios medžiagos: neaptinkama

(2)

Netaikoma valgomosioms augalų dalims.

A

Augalinės kilmės produktai ir šalutiniai produktai, skirti trąšoms

Pavyzdžiai: aliejinių augalų sėklų išspaudų miltai, kakavos žievelės, salyklo daigeliai

B

Augalinės kilmės hidrolizuoti baltymai

 

A

Jūros dumbliai ir jūros dumblių produktai

Jeigu tiesiogiai gauti šiais būdais:

i)

fizinių procesų metu, įskaitant dehidratavimą, užšaldymą ir malimą;

ii)

ekstrahuojant vandeniu arba vandeniniu rūgštiniu ir (arba) šarminiu tirpalu;

iii)

fermentuojant.

A

Pjuvenos ir medžio drožlės

Mediena, neapdorota chemiškai po to, kai medis nukertamas

A

Medžio žievės kompostas

Mediena, neapdorota chemiškai po to, kai medis nukertamas

A

Medžio anglis

Iš medienos, kuri neapdorota chemiškai po to, kai medis nukertamas

A

Minkšto grunto fosfatas

Produktas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003  (2) I priedo A.2 skirsnio 7 punkte

Kadmis, kuriame P205 yra 90 mg/kg arba mažiau

A

Aliuminio kalcio fosfatas

Produktas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo A.2 skirsnio 6 punkte

Kadmis, kuriame P205 yra 90 mg/kg arba mažiau

Naudojama tik baziniame dirvožemyje (pH > 7,5)

A

Tomamilčiai

Produktas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo A.2 skirsnio 1 punkte

A

Nevalyta kalio druska arba kainitas

Produktas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo A.3 skirsnio 1 punkte

A

Kalio sulfatas, kuriame gali būti magnio druskos

Produktas, ekstrahavimo metodu gautas iš nevalytos kalio druskos, kuriame gali būti ir magnio druskų

A

Distiliatas ir distiliato ekstraktas

Išskyrus amonio distiliatą

A

Kalcio karbonatas, pvz.: kreida, mergelis, gamtinė klintis, Breton ameliorant, (kalkiniai jūros dumbliai), kreidinis fosfatas

Tik natūralios kilmės

B

Moliuskų atliekos

Tik iš tausios žvejybos, apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte, arba iš ekologinės akvakultūros

B

Kiaušinių lukštai

Medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos.

A

Magnis ir kalcio karbonatas

Tik natūralios kilmės

Pvz., magnio kreida, gamtinė magnio klintis

A

Magnio sulfatas (kizeritas)

Tik natūralios kilmės

A

Kalcio chlorido tirpalas

Obelų lapams apdoroti, nustačius kalcio trūkumą

A

Kalcio sulfatas (gipsas)

Produktai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo D dalies 1 punkte

Tik natūralios kilmės

A, B

Pramoninės kalkės iš cukraus gamybos

Cukraus gamybos iš cukrinių runkelių ir cukranendrių šalutinis produktas

A

Pramoninės kalkės iš vakuuminės druskos gamybos

Šalutinis vakuuminės druskos gamybos iš kalnuose aptinkamo druskos tirpalo produktas

A

Elementinė siera

Produktai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo D dalies 3 punkte

A

Mikroelementai

Neorganiniai mikroelementai, išvardyti Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo E dalyje

A

Natrio chloridas

 

A

Akmens miltai ir moliai

 

B

Leonarditas (neapdorotos organinės nuosėdos, kurių sudėtyje yra daug humuso rūgščių)

Tik jei gautas kaip kasybos šalutinis produktas

B

Humuso ir fulvo rūgštys

Tik jeigu gautos iš neorganinių druskų ir (arba) tirpalų, išskyrus amonio druskas, arba valant geriamąjį vandenį

B

Ksilitas

Tik jei gautas kaip kasybos šalutinis produktas (pvz., rusvųjų anglių kasybos šalutinis produktas)

B

Chitinas (polisacharidas, gautas iš vėžiagyvių kiaukutų)

Tik jei gautas iš tausios žvejybos, apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte, arba iš ekologinės akvakultūros

B

Daug organinių medžiagų turinčios nuosėdos, susidariusios gėlo vandens telkiniuose nepatenkant deguoniui

(pvz., sapropelis)

Tik organinės nuosėdos, gaunamos kaip šalutiniai produktai tvarkant ar eksploatuojant gėlo vandens telkinius ar buvusių gėlo vandens telkinių teritorijas

Jei taikoma, išgavimo metu akvasistemai turėtų būti padarytas kuo mažesnis poveikis

Tik nuosėdos, gaunamos iš šaltinių, neužterštų pesticidais, patvariaisiais organiniais teršalais ir į benziną panašiomis medžiagomis

Didžiausia koncentracija mg/kg sausosios medžiagos: kadmio – 0,7; vario – 70; nikelio – 25; švino – 45; cinko – 200; gyvsidabrio – 0,4; chromo (iš viso) – 70; chromo (VI): neaptinkama

B

Medžio anglys – pirolizės produktas, pagamintas iš labai įvairių augalinės kilmės organinių medžiagų ir naudojamas kaip dirvožemio gerinimo priemonė.

Tik iš neapdorotų arba į II priedą įtrauktais produktais apdorotų augalinių medžiagų.

Didžiausia vertė – 4 mg policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) vienam kg sausosios medžiagos. Ši vertė peržiūrima kas dvejus metus, atsižvelgiant į kaupimosi dėl daugkartinio naudojimo riziką.


(1)  2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

(2)  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL L 304. 20031121, p. 1).


II PRIEDAS

„II PRIEDAS

Pesticidai. 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti augalų apsaugos produktai

Visos šiame priede išvardytos medžiagos turi atitikti bent Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (1) priede nurodytas naudojimo sąlygas. Griežtesnės naudojimo ekologinėje gamyboje sąlygos nurodytos kiekvienos lentelės antroje skiltyje.

1.   Augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagos

Pavadinimas

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos

Allium sativum (česnakų ekstraktas)

 

Azadirachtinas, gautas ekstrahuojant Azadirachta indica (indinį nimbamedį)

 

Bičių vaškas

Tik kaip genėti ir (arba) pjūvio vietoms apsaugoti naudojama medžiaga

COS-OGA

 

Hidrolizuoti baltymai, išskyrus želatiną

 

Laminarinas

Rudadumbliai (laminarijos) turi būti užauginti ekologiškai pagal 6d straipsnį arba surinkti paisant tausaus rinkimo reikalavimų pagal 6c straipsnį.

Maltodekstrinas

 

Feromonai

Tik spąstuose ir gaudyklėse.

Augalinės kilmės aliejai

Leidžiami visi naudojimo būdai, išskyrus kaip herbicidus.

Piretrinai

Tik augalinės kilmės

Kasija, ekstrahuota iš Quassia amara

Tik kaip insekticidas, repelentas.

Gyvūninės ir augalinės kvapu atbaidančios medžiagos ir (arba) avių riebalai

Tik nevalgomosioms augalų dalims ir tik ten, kur žemės ūkio kultūrų neėda avys arba ožkos

Salix spp. Cortex (dar žinomas kaip gluosnių žievė)

 

Terpenai (eugenolis, geraniolis ir timolis)

 

2.   Pagrindinės medžiagos

Pagrindinės medžiagos, kurių pagrindiniai ingredientai yra maisto produktai (įskaitant: lecitinus, sacharozę, fruktozę, actą, išrūgas, chitozano hidrochloridą  (2), Equisetum arvense ir kt.)

Tik tos Reglamento (EB) Nr. 1107/2009  (3) 23 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės medžiagos, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje pateiktą maisto produktų apibrėžtį ir yra augalinės arba gyvūninės kilmės.

Medžiagos, nenaudotinos kaip herbicidai

3.   Mikroorganizmai arba mikroorganizmų gaminamos ar iš jų gaunamos medžiagos

Pavadinimas

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos

Mikroorganizmai

Ne GMO kilmės.

Spinozadas

 

Cerevizanas

 

4.   1, 2 ir 3 skirsniuose nepaminėtos medžiagos

Pavadinimas

Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos arba apribojimai

Aliuminio silikatas (kaolinas)

 

Kalcio hidroksidas

Kaip fungicidas naudojamas tik vaismedžiams, taip pat ir medelynams, nuo Nectria galligena apsaugoti.

Anglies dioksidas

 

Vario junginiai vario hidroksido, vario oksichlorido, vario oksido, Bordo mišinio ir tribazio vario sulfato pavidalu

 

Diamofosas

Tik kaip atraktantas spąstuose.

Etilenas

 

Riebalų rūgštys

Leidžiami visi naudojimo būdai, išskyrus kaip herbicidus.

Geležies fosfatas (geležies (III) ortofosfatas)

Preparatai, kurie turi būti paskleisti paviršiuje tarp kultūrinių augalų.

Vandenilio peroksidas

 

Diatomitas (infuzorinė žemė)

 

Kalkių ir sieros nuoviras (kalcio polisulfidas)

 

Parafino alyva

 

Kalio ir natrio hidrokarbonatas (dar žinomas kaip kalio/natrio bikarbonatas)

 

Piretroidai (tik deltametrinas arba lambdacihalotrinas)

Tik spąstuose su tam tikrais atraktantais; tik Bactrocera oleae ir Ceratitis capitata Wied naikinti.

Kvarcinis smėlis

 

Natrio chloridas

Leidžiami visi naudojimo būdai, išskyrus kaip herbicidus.

Siera

 


(1)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

(2)  Gautą iš tausios žvejybos arba ekologinės akvakultūros.

(3)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).


III PRIEDAS

„VI PRIEDAS

Gyvūnų mitybai naudojami pašarų priedai, nurodyti 22 straipsnio g punkte, 24 straipsnio 2 dalyje ir 25m straipsnio 2 dalyje

Šiame priede išvardytus pašarų priedus turi būti leidžiama naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003.

1.   TECHNOLOGINIAI PRIEDAI

a)   Konservantai

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

 

E 200

Sorbo rūgštis

 

 

E 236

Skruzdžių rūgštis

 

 

E 237

Natrio formiatas

 

 

E 260

Acto rūgštis

 

 

E 270

Pieno rūgštis

 

 

E 280

Propiono rūgštis

 

 

E 330

Citrinų rūgštis

 

b)   Antioksidantai

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

 

1b306(i)

Iš augalinių aliejų gaunamas tokoferolių ekstraktas

 

 

1b306(ii)

Iš augalinių aliejų gaunamas tokoferolių koncentruotas ekstraktas (kuriame gausu delta tokoferolių)

 

c)   Emulsikliai, stabilizatoriai, tirštikliai ir standikliai

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

 

1c322

Lecitinai

Tik jei gauta iš ekologiškų žaliavų

 

 

 

Leidžiama naudoti tik akvakultūros gyvūnų pašarų gamybai.

d)   Rišamosios medžiagos ir birumą gerinančios medžiagos

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

 

E 412

Pupenių derva

 

 

E 535

Natrio ferocianidas

Didžiausia dozė 20 mg/kg NaCl (apskaičiuojama kaip ferocianido anijonas)

 

E 551b

Koloidinis kvarcas

 

 

E 551c

Diatomitas (infuzorinė žemė, išgryninta)

 

 

1m558i

Bentonitas

 

 

E 559

Kaolinitinis molis, be asbesto

 

 

E 560

Natūralios kilmės steatitų ir chlorito mišiniai

 

 

E 561

Vermikulitas

 

 

E 562

Sepiolitas

 

 

E 566

Natrolitas-fonolitas

 

 

1g568

Nuosėdinės kilmės klinoptilolitas

 

 

E 599

Perlitas

 

e)   Siloso priedai

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

1k

1k236

Fermentai, mikroorganizmai

Skruzdžių rūgštis

Leidžiama naudoti tik siloso gamybai, kai oro sąlygos yra nepalankios tinkamai fermentacijai.

Skruzdžių ir propiono rūgštis ir jų natrio druskas naudoti siloso gamybai leidžiama, tik jei oro sąlygos yra nepalankios tinkamam rūgimui.

1k237

Natrio formiatas

1k280

Propiono rūgštis

1k281

Natrio propionatas

2.   JUSLINIAI PRIEDAI

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

2b

Kvapieji junginiai

Tik žemės ūkio produktų ekstraktai.

 

Castanea sativa Mill.: kaštonų ekstraktas

 

3.   MITYBOS PRIEDAI

a)   Vitaminai, provitaminai ir panašaus poveikio gerai apibrėžtos cheminės sandaros medžiagos

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

3a

Vitaminai ir provitaminai

Gauti iš žemės ūkio produktų.

Jei sintetiniai, monogastriniams gyvūnams ir akvakultūros gyvūnams gali būti naudojami tik tokie, kurie visiškai atitinka vitaminus, gautus iš žemės ūkio produktų.

Jei sintetiniai, atrajotojams gali būti naudojami tik tokie A, D ir E vitaminai, kurie visiškai atitinka vitaminus, gautus iš žemės ūkio produktų; naudoti leidžiama tik iš anksto gavus valstybių narių leidimą, išduodamą įvertinus galimybę ekologiškai auginamiems atrajotojams gauti būtinus minėtų vitaminų kiekius su pašarų racionu.

3a920

Bevandenis betainas

Tik monogastriniams gyvūnams

Tik natūralios kilmės ir kai įmanoma ekologiškos kilmės

b)   Mikroelementų junginiai

 

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

 

E1 geležis

 

 

 

3b101

Geležies (II) karbonatas (sideritas)

 

 

3b103

Geležies (II) sulfato monohidratas

 

 

3b104

Geležies (II) sulfato heptahidratas

 

 

3b201

Kalio jodidas

 

 

3b202

Kalcio jodatas, bevandenis

 

 

3b203

Dengtas granuliuotas bevandenis kalcio jodatas

 

 

3b301

Kobalto (II) acetato tetrahidratas

 

 

3b302

Kobalto (II) karbonatas

 

 

3b303

Kobalto (II) karbonato hidroksido (2:3) monohidratas

 

 

3b304

Dengtas granuliuotas kobalto (II) karbonato hidroksido (2:3) monohidratas

 

 

3b305

Kobalto (II) sulfato heptahidratas

 

 

3b402

Vario (II) dihidroksikarbonatas monohidratas

 

 

3b404

Vario (II) oksidas

 

 

3b405

Vario (II) sulfatas pentahidratas

 

 

3b409

Divario chloridas trihidroksidas (TBCC)

 

 

3b502

Mangano (II) oksidas

 

 

3b503

Mangano (II) sulfatas, monohidratas

 

 

3b603

Cinko oksidas

 

 

3b604

Cinko sulfatas heptahidratas

 

 

3b605

Cinko sulfatas monohidratas

 

 

3b609

Cinko chloridas hidroksidas monohidratas (TBZC)

 

 

3b701

Natrio molibdatas dihidratas

 

 

3b801

Natrio selenitas

 

 

3b810, 3b811, 3b8.12,

3b813 ir 3b817

Inaktyvuotos selenizuotos mielės

 

4.   ZOOTECHNINIAI PRIEDAI

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

4a, 4b, 4c ir 4d

Zootechninių priedų kategorijai priskiriami fermentai ir mikroorganizmai“

 


IV PRIEDAS

„VIII PRIEDAS

Tam tikri produktai ir medžiagos, naudojami gaminant perdirbtą ekologišką maistą, mieles ir mielių produktus, nurodyti 27 straipsnio 1 dalies a punkte ir 27a straipsnio a punkte

A SKIRSNIS – MAISTO PRIEDAI, ĮSKAITANT NEŠIKLIUS

Atliekant skaičiavimą, minimą Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 4 dalies a punkto ii papunktyje, kodo numerio skiltyje žvaigždute pažymėti maisto priedai skaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys.

Kodas

Pavadinimas

Šios kilmės maisto produktų pusgaminis

Specialiosios sąlygos ir apribojimai, taikomi kartu su Reglamentu (EB) Nr. 1333/2008

augalinės

gyvūninės

E 153

Augalinė anglis

 

X

Pilkšvasis ožkos sūris

Sūris Morbier

E 160b*

Anatas, biksinas, norbiksinas

 

X

Raudonasis Lesterio sūris

Dvigubasis Glosterio sūris

Čederis

Sūris Mimolette

E 170

Kalcio karbonatas

X

X

Nenaudojamas kaip dažiklis arba kaip produktų pagerinimo kalciu medžiaga

E 220

Sieros dioksidas

X

X (tik midui)

Vaisių vynuose (iš kitų nei vynuogės vaisių pagamintame vyne, įskaitant obuolių sidrą ir kriaušių sidrą) ir miduje, į kurį pridėta arba nepridėta cukraus: 100 mg/l (didžiausias kiekis iš visų šaltinių, išreiškiamas kaip SO2 mg/l.)

E 223

Natrio metabisulfitas

 

X

Vėžiagyviai

E 224

Kalio metabisulfitas

X

X (tik midui)

Vaisių vynuose (iš kitų nei vynuogės vaisių pagamintame vyne, įskaitant obuolių sidrą ir kriaušių sidrą) ir miduje, į kurį pridėta arba nepridėta cukraus: 100 mg/l (didžiausias kiekis iš visų šaltinių, išreiškiamas kaip SO2 mg/l.)

E250

Natrio nitritas

 

X

Mėsos produktams. Galima naudoti tik tada, jei kompetentingai valdžios institucijai buvo įrodyta, kad nėra jokių kitų technologinių būdų, užtikrinančių tokias pačias garantijas ir (arba) leidžiančių išlaikyti specifines produkto savybes. Negalima naudoti kartu su E252. Didžiausias kontrolinis pridedamas kiekis, išreikštas kaip NaNO2: 80 mg/kg, didžiausias liekamasis kiekis, išreikštas kaip NaNO2: 50 mg/kg

E252

Kalio nitratas

 

X

Mėsos produktams. Galima naudoti tik tada, jei kompetentingai valdžios institucijai buvo įrodyta, kad nėra jokių kitų technologinių būdų, užtikrinančių tokias pačias garantijas ir (arba) leidžiančių išlaikyti specifines produkto savybes. Negalima naudoti kartu su E250. Didžiausias kontrolinis pridedamas kiekis, išreikštas kaip NaNO3: 80 mg/kg, didžiausias liekamasis kiekis, išreikštas kaip NaNO3: 50 mg/kg

E 270

Pieno rūgštis

X

X

 

E 290

Anglies dioksidas

X

X

 

E 296

Obuolių rūgštis

X

 

 

E 300

Askorbo rūgštis

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: mėsos produktai

E 301

Natrio askorbatas

 

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: mėsos produktai, jei naudojami nitratai ar nitritai

E 306(*)

Tokoferolių koncentruotas ekstraktas

X

X

Antioksidantas

E 322(*)

Lecitinai

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: pieno produktai

Tik gauti iš ekologiškų produktų. Taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. Iki tos datos tik gauti iš ekologiškų žaliavų.

E 325

Natrio laktatas

 

X

Pieno pagrindo ir mėsos produktai

E 330

Citrinų rūgštis

X

X

 

E 331

Natrio citratai

X

X

 

E 333

Kalcio citratai

X

 

 

E 334

Vyno rūgštis (L(+)-)

X

X (tik midui)

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: midus

E 335

Natrio tartratai

X

 

 

E 336

Kalio tartratai

X

 

 

E 341 (i)

Monokalcio fosfatas

X

 

Tešlos kildymo medžiaga savaime kylančios tešlos miltams

E 392*

Rozmarino ekstraktai

X

X

Tik gautas iš ekologiškų produktų.

E 400

Algino rūgštis

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: pieno pagrindo produktai

E 401

Natrio alginatas

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: pieno pagrindo produktai

E 402

Kalio alginatas

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: pieno pagrindo produktai

E 406

Agaras

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: pieno pagrindo ir mėsos produktai

E 407

Karageninas

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: pieno pagrindo produktai

E 410*

Saldžiųjų ceratonijų derva

X

X

Tik gauta iš ekologiškų produktų. Taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.

E 412*

Pupenių derva

X

X

Tik gauta iš ekologiškų produktų. Taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.

E 414*

Akacijos derva

X

X

Tik gauta iš ekologiškų produktų. Taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.

E 415

Ksantano derva

X

X

 

E 417

Tara dervos milteliai

X

X

Tirštiklis

Tik gauta iš ekologiškų produktų. Taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.

E 418

Gelano derva

X

X

Tik pasižyminti aukštu acilų rodikliu.

Tik gauta iš ekologiškų produktų. Taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.

E 422

Glicerolis

X

X

Tik augalinės kilmės

Tik gautas iš ekologiškų produktų. Taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.

Augalų ekstraktams, kvapiosioms medžiagoms, drėkinamosioms medžiagoms gelio kapsulėse ir tablečių paviršiaus dangai

E 440 (i)*

Pektinas

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: pieno pagrindo produktai

E 464

Hidroksipropilmetilceliuliozė

X

X

Kapsulių sienelių gamybos medžiaga

E 500

Natrio karbonatai

X

X

 

E 501

Kalio karbonatai

X

 

 

E 503

Amonio karbonatai

X

 

 

E 504

Magnio karbonatai

X

 

 

E 509

Kalcio chloridas

 

X

Pieno koaguliacija

E 516

Kalcio sulfatas

X

 

Nešiklis

E 524

Natrio hidroksidas

X

 

„Laugengebäck“ paviršiui apdoroti ir ekologiškų kvapiųjų medžiagų rūgštingumui reguliuoti

E 551

Silicio dioksidas

X

X

Sausoms miltelių pavidalo vaistažolėms ir prieskoniams, kvapiosioms medžiagoms ir propoliui

E 553b

Talkas

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: dešrų paviršiui apdoroti

E 901

Bičių vaškas

X

 

Tik konditerijos gaminiuose kaip glajinė medžiaga.

Bičių vaškas, gautas iš ekologiškų produktų

E 903

Karnaubo vaškas

X

 

Konditerijos gaminiuose kaip glajinė medžiaga

Kaip privalomo vaisių apdorojimo ekstremaliu šalčiu, kuris naudojimas kaip karantino priemonė kovojant su kenksmingais organizmais, poveikio švelninimo metodas (Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2017/1279)  (1)

Tik jei gauta iš ekologiškų produktų. Taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. Iki tos datos tik gautas iš ekologiškų žaliavų.

E 938

Argonas

X

X

 

E 939

Helis

X

X

 

E 941

Azotas

X

X

 

E 948

Deguonis

X

X

 

E 968

Eritritolis

X

X

Tik gautas iš ekologiškų produktų nenaudojant jonų mainų technologijos

B SKIRSNIS – PERDIRBIMO PAGALBINĖS MEDŽIAGOS IR KITI PRODUKTAI, LEIDŽIAMI VARTOTI PERDIRBANT EKOLOGINĖS GAMYBOS ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS SUDEDAMĄSIAS DALIS

Pavadinimas

Visų augalinės kilmės maisto produktų pusgaminis

Visų gyvūninės kilmės maisto produktų pusgaminis

Specialiosios sąlygos ir apribojimai, taikomi kartu su Reglamentu (EB) Nr. 1333/2008

Vanduo

X

X

Geriamasis vanduo, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 98/83/EB

Kalcio chloridas

X

 

Koaguliaciją skatinanti medžiaga

Kalcio karbonatas

X

 

 

Kalcio hidroksidas

X

 

 

Kalcio sulfatas

X

 

Koaguliaciją skatinanti medžiaga

Magnio chloridas (ar nigari)

X

 

Koaguliaciją skatinanti medžiaga

Kalio karbonatas

X

 

Augalinės kilmės maisto produktų atveju: vynuogėms džiovinti

Natrio karbonatas

X

X

 

Pieno rūgštis

 

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: sūdymo baseino pH reguliuoti gaminant sūrį

L-(+)-pieno rūgštis, gauta fermentacijos būdu

X

 

Augalinės kilmės maisto produktų atveju: augalinių baltymų ekstraktams ruošti

Citrinų rūgštis

X

X

 

Natrio hidroksidas

X

 

Augalinės kilmės maisto produktų atveju: cukraus (cukrų) gamybai; aliejaus gamybai, išskyrus alyvuogių aliejaus gamybą; augalinių baltymų ekstraktams ruošti

Sieros rūgštis

X

X

Želatinos gamyba

Cukraus (cukrų) gamyba

Apynių ekstraktas

X

 

Augalinės kilmės maisto produktų atveju: tik antimikrobinėms cukraus gamybos reikmėms.

Kai galima gauti iš ekologiškų produktų

Garpijaus ekstraktas

X

 

Augalinės kilmės maisto produktų atveju: tik antimikrobinėms cukraus gamybos reikmėms.

Kai galima gauti iš ekologiškų produktų

Druskos rūgštis

 

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: želatinos gamybai; sūrymo pH reguliuoti gaminant Goudos, Edamo, Maasdammer, Boerenkaas, Friese ir Leidse Nagelkaas sūrius

Amonio hidroksidas

 

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: želatinos gamybai

Vandenilio peroksidas

 

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: želatinos gamybai

Anglies dioksidas

X

X

 

Azotas

X

X

 

Etanolis

X

X

Tirpiklis

Tanino rūgštis

X

 

Filtravimo priemonė

Kiaušinio baltymas

X

 

 

Kazeinas

X

 

 

Želatina

X

 

 

Žuvų želatina

X

 

 

Augaliniai aliejai

X

X

Tepamoji, išlaisvinančioji medžiaga ar priešputis.

Tik gauti iš ekologiškų produktų.

Silicio dioksido gelis arba koloidinis tirpalas

X

 

 

Aktyvintos anglys

X

 

 

Talkas

X

 

Atitiktis specialiesiems grynumo kriterijams, kurie taikomi maisto priedui E 553b

Bentonitas

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: kaip rišiklis midui

Celiuliozė

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: želatinos gamybai

Infuzorinė žemė

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: želatinos gamybai

Perlitas

X

X

Gyvūninės kilmės maisto produktų atveju: želatinos gamybai

Lazdyno riešutų kevalai

X

 

 

Ryžių miltai

X

 

 

Bičių vaškas

X

 

Išlaisvinančioji medžiaga.

Bičių vaškas, gautas iš ekologiškų produktų

Karnaubo vaškas

X

 

Išlaisvinančioji medžiaga.

Tik jei gauta iš ekologiškų produktų. Taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. Iki tos datos tik gauti iš ekologiškų žaliavų.

Acto rūgštis ir (arba) actas

 

X

Tik gauti iš ekologiškų produktų.

Tik žuvų perdirbimui. Iš natūralios fermentacijos; neturi būti pagamintas naudojant GMO arba iš GMO

Tiamino hidrochloridas

X

X

Tik perdirbant vaisių vynus, įskaitant obuolių sidrą, kriaušių sidrą ir midų

Diamofosas

X

X

Tik perdirbant vaisių vynus, įskaitant obuolių sidrą, kriaušių sidrą ir midų

Medienos pluoštas

X

X

Mediena gali būti gaunama tik iš sertifikuotų, tausiai nukirstų medžių.

Medienoje negali būti toksinių sudėtinių dalių (nukirstų medžių apdorojimo medžiagų, natūraliai esančių toksinų arba mikroorganizmų toksinų.

C SKIRSNIS – PERDIRBIMO PAGALBINĖS PRIEMONĖS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI MIELŲ IR MIELIŲ PRODUKTŲ GAMYBOJE

Pavadinimas

Pirminės mielės

Mielių ruošiniai ir (arba) mišiniai

Specialiosios sąlygos

Kalcio chloridas

X

 

 

Anglies dioksidas

X

X

 

Citrinų rūgštis

X

 

Skirta pH reguliuoti gaminant mieles.

Pieno rūgštis

X

 

Skirta pH reguliuoti gaminant mieles.

Azotas

X

X

 

Deguonis

X

X

 

Bulvių krakmolas

X

X

Skirtas filtruoti.

Tik gautas iš ekologiškų produktų.

Natrio karbonatas

X

X

Skirtas pH reguliuoti.

Augaliniai aliejai

X

X

Tepamoji, išlaisvinančioji medžiaga arba priešputis. Tik gauti iš ekologiškų produktų


(1)  2017 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2017/1279, kuria iš dalies keičiami Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje I–V priedai (OL L 184, 2017 7 15, p. 33).


V PRIEDAS

„VIIIa PRIEDAS

Produktai ir medžiagos, kuriuos leidžiama naudoti 29c straipsnyje nurodytuose ekologiškuose vyno sektoriaus produktuose arba kurių leidžiama į juos pridėti

Apdorojimo būdas pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IA priedą

Produktų ar medžiagų pavadinimas

Specialiosios sąlygos, apribojimai pagal Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 ir Reglamente (EB) Nr. 606/2009 nustatytas ribas ir sąlygas

1 punktas. Naudojimas aeruoti arba prisotinti deguonies

Oras

Dujinis deguonis

 

3 punktas. Centrifugavimas ir filtravimas

Perlitas

Celiuliozė

Diatomitas

Naudoti tik kaip aktyvintąjį inertinį priedą.

4 punktas. Naudojimas siekiant sukurti inertinę atmosferą ir produktą apsaugoti nuo sąlyčio su oru

Azotas

Anglies dioksidas

Argonas

 

5, 15 ir 21 punktai. Naudojimas

Miletės  (1), mielių sienelės

 

6 punktas. Naudojimas

Diamonio fosfatas

Tiamino hidrochloridas

Mielių autolizatai

 

7 punktas. Naudojimas

Sieros dioksidas

Kalio bisulfitas arba kalio metabisulfitas

a)

Didžiausias sieros dioksido kiekis neviršija 100 mg/l raudonojo vyno, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 606/2009 priedo IB priedo A dalies 1 punkto a papunktyje, kurio likutinis cukraus kiekis yra mažesnis negu 2 g/l.

b)

Didžiausias sieros dioksido kiekis neviršija 150 mg/l baltojo ir rausvojo vyno, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IB priedo A dalies 1 punkto b papunktyje, kurio likutinis cukraus kiekis yra mažesnis negu 2 g/l.

c)

Visų kitų kategorijų vyne didžiausias leidžiamas sieros dioksido kiekis, taikytas pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IB priedą 2010 m. rugpjūčio 1 d., mažinamas 30 mg/l.

9 punktas. Naudojimas

Vyno gamybai skirti anglies preparatai

 

10 punktas. Skaidrinimas

Valgomoji želatina  (2)

Augaliniai baltymai, gauti iš kviečių ar žirnių  (2)

Žuvų želatina  (2)

Kiaušinio baltymo albuminas  (2)

Taninai  (2)

Bulvių baltymai  (2)

Mielių baltymų ekstraktai  (2)

Kazeinas

Chitozanas, gautas iš Aspergillus niger

Kalio kazeinatas

Silicio dioksidas

Bentonitas

Pektolito enzimai

 

12 punktas. Naudojimas parūgštinti

Pieno rūgštis

L(+) vyno rūgštis

 

13 punktas. Naudojimas rūgštingumui sumažinti

L(+) vyno rūgštis

Kalcio karbonatas

Neutralus kalio tartratas

Kalio bikarbonatas

 

14 punktas. Įmaišymas

Alepinės pušies sakai

 

17 punktas. Naudojimas

Pienarūgštės bakterijos

 

19 punktas. Įmaišymas

L-askorbo rūgštis

 

22 punktas. Naudojimas oro burbuliukams sudaryti

Azotas

 

23 punktas. Įmaišymas

Anglies dioksidas

 

24 punktas. Įmaišymas vynui stabilizuoti

Citrinų rūgštis

 

25 punktas. Įmaišymas

Taninai (2)

 

27 punktas. Įmaišymas

Metavyno rūgštis

 

28 punktas. Naudojimas

Akacijų sakai  (2) (= gumiarabikas)

 

30 punktas. Naudojimas

Kalio bitartratas

 

31 punktas. Naudojimas

Vario citratas

 

35 punktas. Naudojimas

Mielių manobaltymai

 

38 punktas. Naudojimas

Ąžuolo gabalėliai

 

39 punktas. Naudojimas

Kalio alginatas

 

44 punktas. Naudojimas

Chitozanas, gautas iš Aspergillus niger

 

51 punktas. Naudojimas

Neaktyvintos mielės

 

Apdorojimo būdas pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 III priedo A dalies 2 punkto b papunktį

Kalcio sulfatas

Tik vynui „vino generoso“ ir „vino generoso de licor“


(1)  Atskiroms mielių padermėms: jei turima, iš ekologiškų žaliavų.

(2)  Pagaminta iš ekologiškų žaliavų, jei jų turima.


18.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/81


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2165

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 leidžiama pakeisti naujo maisto produkto blakinių kalendrų (Coriandrum sativum) sėklų aliejaus specifikacijas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (1), ypač į jo 12 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta, kad pateikti rinkai Sąjungoje galima tik leidžiamus naudoti ir į Sąjungos sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnį buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (2), kuriuo nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 12 straipsnį Komisija turi priimti sprendimą dėl leidimo naudoti naują maisto produktą, jo pateikimo Sąjungos rinkai ir dėl Sąjungos sąrašo atnaujinimo;

(4)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/155/ES (3) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 (4) leidžiama teikti rinkai blakinių kalendrų (Coriandrum sativum) sėklų aliejų kaip naują sudedamąją maisto dalį, naudotiną maisto papilduose;

(5)

2019 m. liepos 2 d. bendrovė „Ovalie Innovation“ (toliau – pareiškėjas) pateikė Komisijai prašymą pakeisti blakinių kalendrų (Coriandrum sativum) sėklų aliejaus specifikacijas pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas paprašė leisti mažiausią leidžiamąją oleino rūgšties koncentraciją sumažinti nuo 8,0 iki 7,0 %;

(6)

pareiškėjas šį prašymą pagrindė nurodydamas, kad šis pakeitimas būtinas siekiant atsižvelgti į natūralius Coriandrum sativum augalo sudėtyje esančios oleino rūgšties koncentracijos pokyčius;

(7)

Komisijos nuomone, Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 3 dalį atliekamas dabartinės paraiškos saugos vertinimas nėra būtinas. Oleino rūgštis yra natūrali pagrindinė alyvuogių aliejaus sudedamoji dalis. Oleino rūgšties taip pat natūraliai yra daugelyje kitų pagrindinių maisto produktų, turinčių ilgą saugaus vartojimo istoriją, ir jos koncentracija šiuose maisto produktuose atitinka naujam maisto produktui siūlomą koncentraciją;

(8)

dėl siūlomo blakinių kalendrų (Coriandrum sativum) sėklų aliejuje esančios oleino rūgšties koncentracijos pakeitimo nekeičiamos Tarnybos atlikto saugos vertinimo (5) išvados, kuriomis buvo grindžiamas Įgyvendinimo sprendimu 2014/155/ES suteiktas leidimas naudoti šį produktą. Todėl yra tikslinga iš dalies pakeisti naujo maisto produkto blakinių kalendrų (Coriandrum sativum) sėklų aliejaus specifikacijas siūloma oleino rūgšties koncentracija;

(9)

paraiškoje pateikta informacija suteikiamas pakankamas pagrindas nustatyti, kad siūlomi naujo maisto produkto blakinių kalendrų (Coriandrum sativum) sėklų aliejaus specifikacijų pakeitimai atitinka Reglamento (ES) 2015/2283 12 straipsnį;

(10)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Sąjungos leidžiamų naudoti naujų maisto produktų sąrašo, nustatyto Reglamento (ES) 2015/2283 6 straipsnyje ir įtraukto į Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/2470, įrašas, skirtas naujam maisto produktui blakinių kalendrų (Coriandrum sativum) sėklų aliejui, iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 327, 2015 12 11, p. 1.

(2)  2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas (OL L 351, 2017 12 30, p. 72).

(3)  2014 m. kovo 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/155/ES, kuriuo leidžiama teikti rinkai blakinės kalendros sėklų aliejų kaip naują maisto sudedamąją dalį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL L 85, 2014 3 21, p. 13).

(4)  1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (OL L 43, 1997 2 14, p. 1).

(5)  EFSA Journal 2013;11(10):3422.


PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedo 2 lentelėje (Specifikacijos) įrašas „Blakinės kalendros (Coriandrum sativum) sėklų aliejus“ pakeičiamas taip:

‘Leidžiami naudoti nauji maisto produktai

Specifikacijos

„Blakinių kalendrų (Coriandrum sativum) sėklų aliejus

Aprašymas/apibrėžtis:

Blakinių kalendrų sėklų aliejus – aliejus, kurio sudėtyje yra riebalų rūgščių gliceridų, gautų iš blakinių kalendrų augalo Coriandrum sativum L. sėklų.

Šiek tiek gelsva spalva, švelnus skonis.

CAS Nr. 8008–52–4

Riebalų rūgščių sudėtis:

Palmitino rūgštis (C16:0): 2–5 %

Stearino rūgštis (C18:0): < 1,5 %

Petroselino rūgštis (cis-C18:1(n-12)): 60–75 %

Oleino rūgštis (cis-C18:1(n-9)): 7–15 %

Linolo rūgštis (C18:2): 12–19 %

α-linoleno rūgštis (C18:3): < 1,0 %

Riebalų rūgščių transizomerai: ≤ 1,0 %

Grynumas:

Lūžio rodiklis (20 °C): 1,466–1,474

Rūgščių skaičius: ≤ 2,5 mg KOH/g

Peroksidų skaičius (PS): ≤ 5,0 mekv/kg

Jodo skaičius: 88–110 vienetų

Hidrolizės skaičius: 179–200 mg KOH/g

Nemuilinamoji medžiaga: ≤ 15 g/kg“’.


SPRENDIMAI

18.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/84


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/2166

2019 m. gruodžio 16 d.

kuriuo dėl Serbijos ir Pietų Korėjos įtraukimo į trečiųjų valstybių ir teritorijų, kurių taikomi priežiūros ir reglamentavimo reikalavimai laikomi lygiaverčiais vertinant pozicijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013, sąrašus iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/908/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 107 straipsnio 4 dalį, 114 straipsnio 7 dalį, 115 straipsnio 4 dalį, 116 straipsnio 5 dalį ir 142 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/908/ES (2) nustatomi trečiųjų valstybių ir teritorijų, kurių taikoma priežiūros ir reglamentavimo tvarka laikoma lygiaverte Sąjungoje pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 taikomai atitinkamai priežiūros ir reglamentavimo tvarkai, sąrašai;

(2)

Komisija atliko tolesnius tam tikrų trečiųjų valstybių ir teritorijų kredito įstaigų priežiūros ir reglamentavimo tvarkos vertinimus. Atlikusi tuos vertinimus Komisija galėjo nustatyti, ar ši tvarka yra lygiavertė nustatant, kaip vertinti atitinkamų kategorijų pozicijas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 107, 114, 115, 116 ir 142 straipsniuose;

(3)

lygiavertiškumas nustatytas atlikus trečiosios valstybės priežiūros ir reglamentavimo tvarkos rezultatų analizę, per kurią tikrinamos galimybės taikant tą tvarką pasiekti tuos pačius bendruosius tikslus, kaip ir taikant Sąjungos priežiūros ir reglamentavimo tvarką. Tikslai visų pirma yra susiję tiek su šalies, tiek su pasaulio visos finansų sistemos stabilumu ir vientisumu, su indėlininkų ir kitų finansinių paslaugų vartotojų apsaugos veiksmingumu ir tinkamumu, įvairių finansų sistemos dalyvių, įskaitant reguliavimo ir priežiūros institucijas, bendradarbiavimu, priežiūros objektyvumu ir veiksmingumu, veiksmingu atitinkamų tarptautiniu mastu suderintų standartų įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu. Kad būtų pasiekiami tie patys bendrieji Sąjungos priežiūros ir reglamentavimo tvarkos tikslai, trečiosios valstybės priežiūros ir reglamentavimo tvarka turėtų atitikti tam tikrus veiklos, organizacinius ir priežiūros standartus, atspindinčius esminius Sąjungos priežiūros ir reglamentavimo reikalavimų, taikomų atitinkamų kategorijų finansų įstaigoms, elementus;

(4)

atlikdama vertinimus Komisija apsvarstė Serbijos ir Pietų Korėjos priežiūros ir reglamentavimo sistemos raidą nuo Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/536 (3) priėmimo ir atsižvelgė į turimus informacijos šaltinius, įskaitant Europos bankininkystės institucijos atliktą vertinimą, kuriame rekomenduojama tose trečiosiose valstybėse kredito įstaigoms taikomas priežiūros ir reglamentavimo sistemas laikyti lygiavertėmis Sąjungos teisinei sistemai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 107 straipsnio 3 dalies, 114 straipsnio 7 dalies, 115 straipsnio 4 dalies, 116 straipsnio 5 dalies ir 142 straipsnio 2 dalies tikslais. Komisija taip pat pažymi, kad Serbija gerokai pagerino savo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą ir toliau tęsia darbą šioje srityje;

(5)

Komisija priėjo prie išvados, kad Serbija ir Pietų Korėja turi priežiūros ir reglamentavimo tvarką, atitinkančią tam tikrus veiklos, organizacinius ir priežiūros standartus, kurie yra bent jau lygiaverčiai esminiams kredito įstaigoms taikomos Sąjungos priežiūros ir reglamentavimo tvarkos elementams. Todėl tikslinga laikyti, kad priežiūros ir reglamentavimo reikalavimai, taikomi kredito įstaigoms Serbijoje ir Pietų Korėjoje, yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams Reglamento (ES) Nr. 575/2013 107 straipsnio 3 dalies, 114 straipsnio 7 dalies, 115 straipsnio 4 dalies, 116 straipsnio 5 dalies ir 142 straipsnio 2 dalies tikslais;

(6)

todėl įgyvendinimo sprendimas 2014/908/ES turėtų būti iš dalies pakeistas, kad Serbija ir Pietų Korėja būtų įtrauktos į atitinkamus trečiųjų valstybių ir teritorijų, kurių priežiūros ir reglamentavimo reikalavimai vertinant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 107, 114, 115, 116 ir 142 straipsniuose nurodytas pozicijas yra laikomi lygiaverčiais Sąjungos tvarkai, sąrašus;

(7)

trečiųjų valstybių ir teritorijų, kurios taikant atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatas yra laikomos lygiavertėmis, sąrašai nėra galutiniai. Padedama Europos bankininkystės institucijos Komisija toliau reguliariai stebės trečiųjų valstybių ir teritorijų priežiūros ir reglamentavimo tvarkos raidą, kad galėtų prireikus ir mažiausiai kas 5 metus atnaujinti Įgyvendinimo sprendime 2014/908/ES nustatytus trečiųjų valstybių ir teritorijų sąrašus, visų pirma atsižvelgdama į priežiūros ir reglamentavimo tvarkos pokyčius Sąjungoje ir pasaulyje ir į naujus prieinamus atitinkamos informacijos šaltinius;

(8)

reguliari prudencinių ir priežiūros reikalavimų, taikomų Įgyvendinimo sprendimo 2014/908/ES I–V prieduose išvardytose trečiosiose valstybėse ir teritorijose, peržiūra neturėtų daryti poveikio Komisijos galimybei bet kada, be bendrosios peržiūros, atlikti specialią atskirų valstybių ar teritorijų peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti Įgyvendinimo sprendimu 2014/908/ES patvirtintą pripažinimą. Iš naujo atlikus tokį vertinimą lygiavertiškumo pripažinimas galėtų būti nutrauktas;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Europos bankininkystės komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimas 2014/908/ES iš dalies keičiamas taip:

1)

I priedas pakeičiamas šio sprendimo I priedo tekstu.

2)

IV priedas pakeičiamas šio sprendimo II priedo tekstu.

3)

V priedas pakeičiamas šio sprendimo III priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2)  2014 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/908/ES dėl tam tikrų trečiųjų valstybių ir teritorijų taikomų priežiūros ir reglamentavimo reikalavimų lygiavertiškumo vertinant pozicijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (OL L 359, 2014 12 16, p. 155).

(3)  2019 m. kovo 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/536, kuriuo dėl trečiųjų valstybių ir teritorijų, kurių taikomi priežiūros ir reglamentavimo reikalavimai laikomi lygiaverčiais vertinant pozicijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013, sąrašų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/908/ES (OL L 92, 2019 4 1, p. 3).


I PRIEDAS

„I PRIEDAS

Trečiųjų valstybių ir teritorijų sąrašas taikant 1 straipsnį (kredito įstaigos)

(1)

Argentina

(2)

Australija

(3)

Brazilija

(4)

Kanada

(5)

Kinija

(6)

Farerų Salos

(7)

Grenlandija

(8)

Gernsis

(9)

Honkongas

(10)

Indija

(11)

Meno Sala

(12)

Japonija

(13)

Džersis

(14)

Meksika

(15)

Monakas

(16)

Naujoji Zelandija

(17)

Saudo Arabija

(18)

Serbija

(19)

Singapūras

(20)

Pietų Afrika

(21)

Pietų Korėja

(22)

Šveicarija

(23)

Turkija

(24)

JAV


II PRIEDAS

„IV PRIEDAS

Trečiųjų valstybių ir teritorijų sąrašas taikant 4 straipsnį (kredito įstaigos)

1.

Argentina

2.

Australija

3.

Brazilija

4.

Kanada

5.

Kinija

6.

Farerų Salos

7.

Grenlandija

8.

Gernsis

9.

Honkongas

10.

Indija

11.

Meno Sala

12.

Japonija

13.

Džersis

14.

Meksika

15.

Monakas

16.

Naujoji Zelandija

17.

Saudo Arabija

18.

Serbija

19.

Singapūras

20.

Pietų Afrika

21.

Pietų Korėja

22.

Šveicarija

23.

Turkija

24.

JAV


III PRIEDAS

„V PRIEDAS

Trečiųjų valstybių ir teritorijų sąrašas taikant 5 straipsnį (kredito įstaigos ir investicinės įmonės)

Kredito įstaigos:

1)

Argentina

2)

Australija

3)

Brazilija

4)

Kanada

5)

Kinija

6)

Farerų Salos

7)

Grenlandija

8)

Gernsis

9)

Honkongas

10)

Indija

11)

Meno Sala

12)

Japonija

13)

Džersis

14)

Meksika

15)

Monakas

16)

Naujoji Zelandija

17)

Saudo Arabija

18)

Serbija

19)

Singapūras

20)

Pietų Afrika

21)

Pietų Korėja

22)

Šveicarija

23)

Turkija

24)

JAV

Investicinės įmonės:

1)

Australija

2)

Brazilija

3)

Kanada

4)

Kinija

5)

Honkongas

6)

Indonezija

7)

Japonija (tik I tipo finansinių priemonių verslo veiklos vykdytojai)

8)

Meksika

9)

Pietų Korėja

10)

Saudo Arabija

11)

Singapūras

12)

Pietų Afrika

13)

JAV


18.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/89


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/2167

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo patvirtinamas 2020–2029 m. tinklo strateginis planas dėl bendro Europos dangaus oro eismo valdymo tinklo funkcijų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (Oro erdvės reglamentą) (1), ypač į jo 6 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 677/2011 (2) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/123 (3) nustatyta, kad pagal tuos reglamentus paskirtas tinklo valdytojas privalo parengti ir nuolat atnaujinti tinklo strateginį planą;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 677/2011 ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/123 reikalaujama, kad tinklo strateginį planą patvirtintų tinklo valdyba ir tada jį priimtų Komisija;

(3)

2019 m. birželio 27 d. tinklo valdyba patvirtino 2020–2029 m. tinklo strateginį planą. Šis laikotarpis yra suderintas su atitinkamais ataskaitiniais laikotarpiais ir apima tinklo valdytojo paskyrimo laikotarpį;

(4)

tinklo strateginis planas turėtų būti patvirtintas;

(5)

šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka prieš prasidedant laikotarpiui, kurį apima tinklo strateginis planas;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 549/2004 (4) 5 straipsniu įsteigto Bendro dangaus komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Patvirtinamas 2020–2029 m. tinklo strateginis planas, kurį per savo 2019 m. birželio 27 d. vykusį 25-ąjį posėdį patvirtino tinklo valdyba (5).

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 96, 2004 3 31, p. 20.

(2)  2011 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 677/2011, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2010 (OL L 185, 2011 7 15, p. 1).

(3)  2019 m. sausio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/123, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 677/2011 (OL L 28, 2019 1 31, p. 1).

(4)  2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 549/2004, nustatantis bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas) (OL L 96, 2004 3 31, p. 1).

(5)  2020–2029 m. tinklo strateginis planas, susijęs su bendro Europos dangaus oro eismo valdymo tinklo funkcijomis (dokumentas NMB/19/25/7), paskelbtas tinklo valdytojo svetainėje https://www.eurocontrol.int/network-manager#key-documents.


18.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/90


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/2168

2019 m. gruodžio 17 d.

dėl tinklo valdybos pirmininko ir narių bei jų pakaitinių narių, taip pat Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio narių ir jų pakaitinių narių skyrimo oro eismo valdymo tinklo funkcijoms vykdyti trečiuoju, 2020–2024 m., ataskaitiniu laikotarpiu

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamentą) (1), ypač į jo 6 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 677/2011 (2) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/123 (3) įsteigiama tinklo valdyba oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdymui stebėti ir valdyti. Jais taip pat įsteigtas Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinys, kuris turi užtikrinti veiksmingą krizių valdymą tinklo lygmeniu;

(1)

siekiant užtikrinti veiksmingą jų veikimą, tinklo valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, nariai ir jų pakaitiniai nariai, taip pat Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio nariai ir jų pakaitiniai nariai turėtų būti skiriami tokios trukmės kadencijai, kuri apimtų bent vieną veiklos rezultatų plano ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2020–2024 m. laikotarpį, numatytą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 (4) 7 straipsnio 1 dalyje;

(2)

2019 m. balandžio mėn. subjektai, kuriems turi būti atstovaujama tinklo valdyboje, pasiūlė kandidatus būti balsavimo teisę turinčiais tinklo valdybos nariais ir pakaitiniais nariais. Pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/123 21 straipsnio 2 dalies c punktą konsultuotasi su valstybėmis narėmis; jos pateikė savo nuomonę dėl pasiūlytų kandidatų;

(3)

2019 m. spalio mėn. kandidatai būti balsavimo teisę turinčiais nariais pasiūlė kandidatą būti naujos valdybos pirmininku ir du kandidatus būti pirmininko pavaduotojais;

(4)

2019 m. lapkričio mėn. pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/123 18 straipsnio 7 dalį Eurokontrolė pasiūlė kandidatus būti naujos valdybos balsavimo teisės neturinčiais nariais, atstovaujančiais asocijuotųjų šalių oro navigacijos paslaugų teikėjams;

(5)

2019 m. balandžio mėn. organizacijos, kurioms turi būti atstovaujama Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinyje, pasiūlė savo kandidatus būti padalinio nariais;

(6)

remiantis tais pasiūlymais, dabar turėtų būti paskirti tinklo valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir nariai bei jų pakaitiniai nariai, taip pat Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio nariai ir jų pakaitiniai nariai;

(7)

šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka prieš prasidedant atitinkamo paskyrimo laikotarpiui.

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 549/2004 (5) 5 straipsniu įsteigto Bendro dangaus komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

I priede išvardyti asmenys skiriami eiti tinklo valdybos pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir narių bei jų pakaitinių narių pareigas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

II priede išvardyti asmenys skiriami eiti Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio narių ir jų pakaitinių narių pareigas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 96, 2004 3 31, p. 20.

(2)  2011 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 677/2011, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2010 (OL L 185, 2011 7 15, p. 1).

(3)  2019 m. sausio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/123, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 677/2011 (OL L 28, 2019 1 31, p. 1).

(4)  2019 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/317, kuriuo nustatoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistema ir panaikinami įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 390/2013 ir (ES) Nr. 391/2013 (OL L 56, 2019 2 25, p. 1).

(5)  2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 549/2004, nustatantis bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas) (OL L 96, 2004 3 31, p. 1).


I PRIEDAS

BALSAVIMO TEISĘ TURINTYS IR BALSAVIMO TEISĖS NETURINTYS NARIAI IR JŲ PAKAITINIAI NARIAI TINKLO VALDYBA

Pirmininkas:

Simon HOCQUARD

CANSO generalinis direktorius

Pirmoji pirmininko pavaduotoja:

Sylviane LUST

AIRE generalinė direktorė

Antrasis pirmininko pavaduotojas:

Luc LAVEYNE

ACI EUROPE vyresnysis patarėjas


Oro erdvės naudotojai

 

Balsavimo teisę turintys nariai

Pakaitiniai nariai

AIRE / ERA

Sylviane LUST

Generalinė direktorė

„Airlines International Representation in Europe“ (AIRE)

Russell DUDLEY

Už politiką ir techninius klausimus atsakingas vadovas

Europos regionų aviakompanijų asociacija (ERA)

A4E

Francis RICHARDS

OEV vadovas

„EasyJet Airline Company Limited“

Choorah SINGH

Operacinės veiklos direktorius

„Laudamotion“

IATA

Giancarlo BUONO

Regiono saugos ir skrydžių direktorius

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA)

Rory SERGISON

Už OEV infrastruktūrą atsakingas direktoriaus pavaduotojas

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA)

EBAA / IAOPA / EAS

Vanessa RULLIER-FRANCAUD

Už OEV ir specialiuosius projektus atsakinga vyresnioji vadovė

Europos verslo aviacijos asociacija (EBAA)

Dr. Michael ERB

Vyresnysis viceprezidentas

Tarptautinė orlaivių savininkų ir pilotų asociacija (IAOPA)


Kiekvieno funkcinio oro erdvės bloko oro navigacijos paslaugų teikėjai

 

Balsavimo teisę turintys nariai

Pakaitiniai nariai

BALTIC

Janusz JANISZEWSKI

Laikinasis prezidentas

Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra (PANSA)

Nerijus MALECKAS

Operacinės veiklos direktorius

Lietuvos oro navigacijos paslaugų valstybės įmonė „Oro navigacija“

BLUEMED

Despoina PAPANDREOU

ANSP valdymo ir plėtros padalinio / D21 vadovė

Graikijos oro navigacijos paslaugų teikėjas (HANSP)

Maurizio PAGGETTI

Operacinės veiklos direktorius

„Ente Nazionale Assistenza al Volo“ (ENAV)

DANUBE

Georgi PEEV

Generalinis direktorius

Bulgarijos oro eismo paslaugų administracija (BULATSA)

Fănică CÂRNU

Generalinio direktoriaus pavaduotojas

Rumunijos oro eismo paslaugų administracija (ROMATSA)

DK-SE

Carin HOLTZRIN KJELLANDER

Už tarptautinius reikalus atsakinga direktorė

LFV

Lise KRONBORG

Strateginių programų vadovė

„Navigation Via Air“ (NAVIAIR)

FABCE

Kornél SZEPESSY

HUNGAROCONTROL

vykdomasis direktorius

Valerie HACKL

Valdančioji direktorė

AUSTRO CONTROL

FABEC

Robert SCHICKLING

Operacinės veiklos direktorius

„Deutsche Flugsicherung GmbH“ (DFS)

Maurice GEORGES

Oro navigacijos paslaugų direktorius

Oro navigacijos paslaugų direktoratas (DSNA)

 

 

François-Xavier PRACH

Pirmininkas

„ANSP FABEC Group“

NEFAB

Üllar SALUMÄE

Oro eismo paslaugų departamento vadovas

Estijos oro navigacijos paslaugų tarnyba

Tormod RANGNES

Operacinės veiklos direktorius

AVINOR oro navigacijos paslaugų tarnyba

SOUTH-WEST

Enrique MAURER SOMOLINOS

Ispanijos oro navigacijos paslaugų tarnybos (ENAIRE)

oro navigacijos paslaugų direktorius

Carlos REIS

Operacinės veiklos direktorius

„Navegação Aérea de Portugal“ (NAV Portugal)

UK-IRELAND

Billy HAHN

Už oro eismo valdymo operacinę veiklą ir strategijų rengimą atsakingas direktorius

Airijos aviacijos administracija (IAA)

Juliet KENNEDY

Operacinės veiklos direktorius

JK nacionalinių oro eismo paslaugų tarnyba (NATS)


Oro uostų operatoriai

 

Balsavimo teisę turintys nariai

Pakaitiniai nariai

 

Luc LAVEYNE

Vyresnysis patarėjas

Tarptautinė oro uostų taryba

ACI EUROPE

Isabelle BAUMELLE

Operacinės veiklos direktorė ir oro transporto bendrovių rinkodaros direktorė

„Société Aéroports de la Côte d’Azur“

 

Giovanni RUSSO

Operacinės veiklos direktorius

„Aéroport International de Genève“

Mark C. BURGESS

Už operacinį planavimą, veiklos efektyvumą ir pertvarkas atsakingas vadovas

„Heathrow Airport Limited“


Karinės pajėgos

 

Balsavimo teisę turintys nariai

Pakaitiniai nariai

Karinių oro navigacijos paslaugų teikėjai

Papulkininkis Raymond MARTIN

Oro eismo paslaugų tarnybos vadovas

Airijos oro pajėgų štabas

Pulkininkas Bernhard MAYR

Vokietijos karinės aviacijos administracijos (GE MAA) padalinio vadovas

Vokietija

Karinių pajėgų oro erdvės naudotojai

Brigados generolas Etienne HERFELD

Prancūzijos karinės aviacijos direktorato (DIRCAM) direktorius

Valstybinis aviacijos saugos direktoratas (DSAE)

Pulkininkas Stéphane GOURG

Prancūzijos karinės aviacijos direktoratas (DIRCAM)


Tinklo valdybos pirmininkas

 

Balsavimo teisės neturintis narys

Pakaitinis narys

 

Simon HOCQUARD

CANSO generalinis direktorius

Sylviane LUST

AIRE generalinė direktorė

 

Luc LAVEYNE

ACI vyresnysis patarėjas


Europos Komisija

 

Balsavimo teisės neturintis narys

Pakaitinis narys

 

Filip CORNELIS

Oro transporto direktorato direktorius

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto GD

Christine BERG

Bendro Europos dangaus skyriaus vadovė

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto GD


ELPA priežiūros institucija

 

Balsavimo teisės neturintis narys

Pakaitinis narys

 

Gunnar Örn Indriðason

Teisininkas, saugumo inspektorius

ELPA priežiūros institucija

Dar nepaskirtas


Tinklo valdytojas

 

Balsavimo teisės neturintis narys

Pakaitinis narys

 

Iacopo PRISSINOTTI

Tinklo valdymo direktorius EUROKONTROLĖS

Tinklo valdymo direktoratas

Razvan BUCUROIU

Tinklo ir strategijos plėtojimo skyriaus vadovas

EUROKONTROLĖS

Tinklo valdymo direktoratas


Darbo grupės veiklos klausimais pirmininkas

 

Balsavimo teisės neturintis narys

Pakaitinis narys

 

Xavier BENAVENT

Operacinės veiklos direktorius

ENAIRE

Dar nepaskirtas


Asocijuotųjų šalių oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovai

 

Balsavimo teisės neturintys nariai

Pakaitiniai nariai

 

 

 

2020 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d.

Turkijos oro navigacijos paslaugų teikėjo (DHMI) atstovas

Dar nepaskirti

 

Albanijos oro navigacijos paslaugų teikėjo (ALBCONTROL) atstovas

Dar nepaskirti

2021 m. sausio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d.

Dar nepaskirti

Dar nepaskirti

 

Dar nepaskirti

Dar nepaskirti

2022 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d.

Dar nepaskirti

Dar nepaskirti

 

Dar nepaskirti

Dar nepaskirti

2023 m. sausio 1 d.–2023 m. gruodžio 31 d.

Dar nepaskirti

Dar nepaskirti

 

Dar nepaskirti

Dar nepaskirti

2024 m. sausio 1 d.–2024 m. gruodžio 31 d.

Dar nepaskirti

Dar nepaskirti

 

Dar nepaskirti

Dar nepaskirti


Eurokontrolė

 

Balsavimo teisės neturintis narys

Pakaitinis narys

 

Eamonn BRENNAN

Generalinis direktorius

EUROKONTROLĖ

Philippe MERLO

Europos civilinės ir karinės aviacijos direktorato (DECMA) direktorius

EUROKONTROLĖ


II PRIEDAS

EUROPOS AVIACIJOS KRIZIŲ KOORDINAVIMO PADALINIO NUOLATINIAI NARIAI IR JŲ PAKAITINIAI NARIAI

Valstybės narės

 

Narys

Pakaitinis narys

 

Valstybės narės, kuri pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, atstovas

Valstybės narės, kuri perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, atstovas


ELPA valstybės

 

Narys

Pakaitinis narys

 

ELPA valstybės, kuri pirmininkauja ELPA valstybių nuolatiniam komitetui, atstovas

ELPA valstybės, kuri perims pirmininkavimą ELPA valstybių nuolatiniam komitetui, atstovas


Europos Komisija

 

Narys

Pakaitinis narys

 

Filip CORNELIS

Oro transporto direktorato direktorius

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto GD

Christine BERG

Bendro Europos dangaus skyriaus vadovė

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto GD


Agentūra

 

Narys

Pakaitinis narys

 

Denis KOEHL

Vyresnysis patarėjas kariniais klausimais

EASA

Augustin KLUS

OEV / ONP standartų, įgyvendinimo ir priežiūros vyresnysis ekspertas

EASA


Eurokontrolė

 

Narys

Pakaitinis narys

 

Donal Handley

Generalinio direktoriaus biuro vadovas

EUROKONTROLĖ

Philippe Merlo

DECMA direktorius

Europos civilinės ir karinės aviacijos direktoratas

EUROKONTROLĖ


Tinklo valdytojas

 

Narys

Pakaitinis narys

 

Iacopo PRISSINOTTI

Tinklo valdymo direktorius

EUROKONTROLĖS

Tinklo valdymo direktoratas

Kenneth Thomas

Už EACCC veiklą atsakingas vadovas

EUROKONTROLĖS

Tinklo valdymo direktoratas


Karinės pajėgos

 

Narys

Pakaitinis narys

 

Papulkininkis Hans-Jörg Fietz

Vokietijos karinės aviacijos administracija

Papulkininkis Gert Jan van Kralingen

Nyderlandų karinės aviacijos administracija


Oro navigacijos paslaugų teikėjai

 

Narys

Pakaitinis narys

 

Tanja Grobotek

Už Europos reikalus atsakinga direktorė

CANSO

Flavio Sgrò

ENAV


Oro uostų operatoriai

 

Narys

Pakaitinis narys

 

Guillaume Auquier

Už reguliavimą, politiką ir atitiktį atsakingas vadovas

„Groupe ADP“

Olivier Jankovec

Generalinis direktorius

ACI EUROPE


Oro erdvės naudotojai

 

Narys

Pakaitinis narys

 

Carlo Verelst

IATA Europos OEV infrastruktūros padalinio vadovas

Achim Baumann

Politikos direktorius

A4E


18.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/97


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/2169

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 9369)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/429 (4) nustatytos gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonės, prevencijos ir kontrolės taisyklės, įskaitant taisykles, kuriomis nustatomos neatidėliotinos priemonės, kurių reikia imtis tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų, įskaitant afrikinį kiaulių marą, atvejais. Reglamentas (ES) 2016/429 taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d. Direktyvos 89/662/EEB ir 90/425/EEB nuo 2019 m. gruodžio 14 d. panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/625 (5). Tačiau to reglamento 164 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Direktyvos 89/662/EEB 9 straipsnis ir Direktyvos 90/425/EEB 10 straipsnis toliau taikomi Reglamentu (ES) 2016/429 reglamentuojamiems klausimams iki Reglamento (ES) 2016/429 taikymo pradžios dienos;

(2)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (6) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/2114 (7) po afrikinio kiaulių maro atvejų Lietuvoje ir Lenkijoje;

(3)

Tarybos direktyva 2002/60/EB (8) nustatytos būtinosios afrikinio kiaulių maro kontrolės Sąjungoje priemonės. Visų pirma, Direktyvos 2002/60/EB 9 straipsnyje nustatyta, kad, kai tik oficialiai patvirtinama, kad ūkio kiaulės serga afrikiniu kiaulių maru, nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, o tos direktyvos 10 ir 11 straipsniuose nustatytos priemonės, taikytinos apsaugos ir priežiūros zonose, kad ši liga neplistų. Pastarojo meto patirtis parodė, kad Direktyvoje 2002/60/EB nustatytos priemonės, visų pirma užkrėstų ūkių valymas ir dezinfekcija, ir kitos priemonės, susijusios su šios ligos likvidavimu, veiksmingai kontroliuoja jos plitimą;

(4)

po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2114 priėmimo dienos epizootinė padėtis naminių kiaulių populiacijoje Lenkijoje ir Slovakijoje dėl priemonių, kurias šios valstybės narės taiko pagal Direktyvą 2002/60/EB, pagerėjo. Be to, buvo nustatyta kitų afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad priemonės, kurios Lenkijoje ir Slovakijoje taikomos pagal Direktyvą 2002/60/EB, ypač nustatytosios jos 10 straipsnio 4 dalies b punkte ir 10 straipsnio 5 dalyje, yra veiksmingos, ir pagal rizikos mažinimo priemones, susijusias su afrikiniu kiaulių maru, nurodytas Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse (toliau – OIE kodeksas), kai kurios Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalyje išvardytos Lenkijos Chelmo, Parčevo, Vlodavos ir Radzynio apskričių ir Slovakijos Trebišovo apskrities sritys turėtų būti įtrauktos į jo priedo II dalį, nes po galutinio užkrėstų ūkių valymo ir dezinfekcijos praėjo trijų mėnesių laikotarpis ir, vadovaujantis OIE kodekso nuostatomis, pastaruosius tris mėnesius tose srityse nebuvo afrikinio kiaulių maro protrūkių. Atsižvelgiant į tai, kad į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį įtrauktos sritys, kuriose epizootinė padėtis vis dar kinta ir yra labai dinamiška, darant bet kokius pakeitimus, susijusius su toje dalyje išvardytomis sritimis, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas poveikiui aplinkinėse teritorijose, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

be to, po šių naujausių afrikinių kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje ir atsižvelgiant į esamą epizootinę padėtį Sąjungoje šių trijų valstybių narių skirstymas į regionus buvo iš naujo įvertintas ir atnaujintas. Rizikos valdymo priemonės taip pat buvo iš naujo įvertintos ir atnaujintos. Į šiuos pokyčius taip pat turi būti atsižvelgta Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(7)

2019 m. gruodžio mėn. keli afrikinio kiaulių maro atvejai nustatyti laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijos Bialobžegų apskrityje – srityse, kurios įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Lenkijos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(8)

be to, 2019 m. gruodžio mėn. keli afrikinio kiaulių maro atvejai nustatyti laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijos Liublino, Nisko ir Belsko apskrityse – srityse, kurios įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, labai netoli nuo sričių, kurios įtrauktos į jo priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl tos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtrauktos Lenkijos sritys, esančios netoli nuo naujų afrikinio kiaulių maro atvejų paveiktų ir į II dalį įtrauktų sričių, turėtų būti įtrauktos į jo priedo II dalį, o ne į I dalį;

(9)

2019 m. gruodžio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro atvejis nustatytas laukinių kiaulių populiacijoje ir Lietuvos Telšių rajone – srityje, kuri įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, labai netoli nuo srities, kuri įtraukta į jo priedo I dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtraukta Lietuvos sritis, esanti labai netoli nuo šio naujo afrikinio kiaulių maro atvejo paveiktos ir į II dalį įtrauktos srities, turėtų būti įtraukta į jo priedo II dalį, o ne į I dalį;

(10)

2019 m. gruodžio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro atvejis laukinių kiaulių populiacijoje nustatytas Vengrijos Bėkėšo apskrityje – srityje, kuri įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Vengrijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(11)

be to, 2019 m. gruodžio mėn. keli afrikinio kiaulių maro atvejai nustatyti laukinių kiaulių populiacijoje Vengrijos Sabolčo-Satmaro-Berego, Nogrado ir Pešto apskrityse – srityse, kurios įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, labai netoli nuo sričių, kurios įtrauktos į jo priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl tos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtrauktos Vengrijos sritys, esančios labai netoli nuo naujų afrikinio kiaulių maro atvejų paveiktų ir į II dalį įtrauktų sričių, turėtų būti įtrauktos į jo priedo II dalį, o ne į I dalį;

(12)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos zonos Lenkijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I ir II dalių sąrašus. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę padėtį Sąjungoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo pakeitimai, padaryti šiuo sprendimu, įsigaliotų kuo greičiau;

(14)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Stella KYRIAKIDES

Komisijos narė


(1)  OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

(5)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(6)  2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(7)  2019 m. gruodžio 6 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2114, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 318, 2019 12 10, p. 163).

(8)  2002 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 2002/60/EB, nustatanti konkrečias nuostatas dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir iš dalies pakeičianti Direktyvos 92/119/EEB nuostatas dėl Tešeno ligos ir afrikinio kiaulių maro (OL L 192, 2002 7 20, p. 27).


PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

‘PRIEDAS

I DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

the area is delimited clockwise by:

Frontière avec la France,

Rue Mersinhat,

La N818jusque son intersection avec la N83,

La N83 jusque son intersection avec la N884,

La N884 jusque son intersection avec la N824,

La N824 jusque son intersection avec Le Routeux,

Le Routeux,

Rue d’Orgéo,

Rue de la Vierre,

Rue du Bout-d’en-Bas,

Rue Sous l’Eglise,

Rue Notre-Dame,

Rue du Centre,

La N845 jusque son intersection avec la N85,

La N85 jusque son intersection avec la N40,

La N40 jusque son intersection avec la N802,

La N802 jusque son intersection avec la N825,

La N825 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411jusque son intersection avec la N40,

N40: Burnaimont, Rue de Luxembourg, Rue Ranci, Rue de la Chapelle,

Rue du Tombois,

Rue Du Pierroy,

Rue Saint-Orban,

Rue Saint-Aubain,

Rue des Cottages,

Rue de Relune,

Rue de Rulune,

Route de l’Ermitage,

N87: Route de Habay,

Chemin des Ecoliers,

Le Routy,

Rue Burgknapp,

Rue de la Halte,

Rue du Centre,

Rue de l’Eglise,

Rue du Marquisat,

Rue de la Carrière,

Rue de la Lorraine,

Rue du Beynert,

Millewée,

Rue du Tram,

Millewée,

N4: Route de Bastogne, Avenue de Longwy, Route de Luxembourg,

Frontière avec le Grand-Duché de Luxembourg,

Frontière avec la France,

La N87 jusque son intersection avec la N871 au niveau de Rouvroy,

La N871 jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N811,

La N811 jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avecla N883 au niveau d’Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N81 au niveau d’Aubange,

La N81 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N40,

La N40 jusque son intersection avec la rue du Fet,

Rue du Fet,

Rue de l’Accord jusque son intersection avec la rue de la Gaume,

Rue de la Gaume jusque son intersection avec la rue des Bruyères,

Rue des Bruyères,

Rue de Neufchâteau,

Rue de la Motte,

La N894 jusque son intersection avec laN85,

La N85 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2.   Estija

Šios Estijos sritys:

Hiiu maakond.

3.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Békés megye 950150, 950250, 950350, 950450, 950550, 950650, 950660, 950750, 950950, 950960, 950970, 951050, 951150, 951250, 951950, 952050, 952150, 952550, 952750, 952850, 952950, 953050, 953150, 953250, 953260, 953270, 953350, 953650, 953660, 953750, 953850, 953950, 953960, 954050, 954060, 954150, 954350, 954450, 954550, 954650, 954750, 954850, 954860, 954950, 955050, 955270, 955350, 955450, 955650, 955750, 955760, 955950, 956150, 956160 és és956450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Bács-Kiskun megye 600150, 600850, 601550, 601650, 601660, 601750, 601850, 601950, 602050, 603250, 603750 és 603850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Budapest 1 kódszámú, vadgazdálkodási tevékenységre nem alkalmas területe,

Csongrád megye 800150, 800160, 800250, 802220, 802260, 802310 és 802450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Fejér megye 400150, 400250, 400351, 400352, 400450, 400550, 401150, 401250, 401350, 402050, 402350, 402360, 402850, 402950, 403050, 403250, 403350, 403450, 403550, 403650, 403750, 403950, 403960, 403970, 404570, 404650, 404750, 404850, 404950, 404960, 405050, 405750, 405850, 405950, 406050, 406150, 406550, 406650 és 406750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye 900750, 901250, 901260, 901270, 901350, 901551, 901560, 901570, 901580, 901590, 901650, 901660, 902450, 902550, 902650, 902660, 902670, 902750, 903650, 903750, 903850, 903950, 903960, 904050, 904060, 904150, 904250, 904350, 904950, 904960, 905050, 905060, 905070, 905080, 905150, 905250 és 905260 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750250, 750260, 750350, 750450, 750460, 751250, 751260, 754450, 754550, 754560, 754570, 754650, 754750, 754950, 755050, 755150, 755250, 755350 és 755450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye 251360, 251550, 251850, 251950, 252050, 252150, 252250, 252350, 252450, 252550, 252650, 252750, és 253550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 552010, 552150, 552250, 552350, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552970, 553050, 553110, 553250, 553260, 553350, 553650, 553750, 553850, 553910és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 570150, 570250, 570350, 570450, 570550, 570650, 570750, 570850, 571050, 571150, 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572150, 572250, 572350, 572550, 572650, 572750, 572850, 572950, 573150, 573250, 573260, 573350, 573360, 573450, 573850, 573950, 573960, 574050, 574150, 574350, 574360, 574550, 574650, 574750, 574850, 574860, 574950, 575050,575150, 575250, 575350, 575550, 575650, 575750, 575850, 575950, 576050, 576150, 576250, 576350, 576450, 576650, 576750, 576850, 576950, 577050, 577150, 577250, 577350, 577450, 577650, 577850, 577950, 578050, 578150, 578250, 578350, 578360, 578450, 578550, 578560, 578650, 578850, 578950, 579050, 579150, 579250, 579350, 579450, 579460, 579550, 579650, 579750, 580050, 580250 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 851950, 852350, 852450, 852550, 852750, 853751, 853850, 853950, 853960, 854050, 855650 és 855660 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

4.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Alsungas novads,

Kuldīgas novada Gudenieku pagasts,

Pāvilostas novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Ventspils novada Jūrkalnes pagasts,

Grobiņas novads,

Rucavas novada Dunikas pagasts.

5.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Klaipėdos rajono savivaldybės: Agluonėnų, Priekulės, Veiviržėnų, Judrėnų, Endriejavo ir Vėžaičių seniūnijos,

Plungės rajono savivaldybės: Babrungo, Kulių, Nausodžio, Paukštakių, Platelių, Plungės miesto, Šateikių ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijos,

Skuodo rajono savivaldybės: Aleksandrijos, Lenkimų, Mosėdžio, Notėnų, Skuodo, Skuodo miesto, Šačių seniūnijos.

6.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Wielbark i Rozogi w powiecie szczycieńskim,

gminy Janowiec Kościelny, Janowo i Kozłowo w powiecie nidzickim,

powiat działdowski,

gminy Łukta, Miłomłyn, Dąbrówno, Grunwald i Ostróda z miastem Ostróda w powiecie ostródzkim,

gminy Kisielice, Susz, Iława z miastem Iława, Lubawa z miastem Lubawa, w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

gminy Kulesze Kościelne, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

powiat zambrowski,

w województwie mazowieckim:

powiat ostrołęcki,

powiat miejski Ostrołęka,

gminy Bielsk, Brudzeń Duży, Drobin, Gąbin, Łąck, Nowy Duninów, Radzanowo, Słupno i Stara Biała w powiecie płockim,

powiat miejski Płock,

powiat sierpecki,

powiat żuromiński,

gminy Andrzejewo, Brok, Małkinia Górna, Stary Lubotyń, Szulborze Wielkie, Wąsewo, Zaręby Kościelne i Ostrów Mazowiecka z miastem Ostrów Mazowiecka w powiecie ostrowskim,

gminy Dzierzgowo, Lipowiec Kościelny, miasto Mława, Radzanów, Szreńsk, Szydłowo i Wieczfnia Kościelna, w powiecie mławskim,

powiat przasnyski,

powiat makowski,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gmina Błędów w powiecie grójeckim,

gminy Iłża, Kowala, Przytyk, Skaryszew, Wierzbica, Wolanów, Zakrzew i część gminy Jedlińsk położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S7 w powiecie radomskim,

powiat miejski Radom,

powiat szydłowiecki,

gminy Borkowice, Gielniów, Odrzywół, Przysucha, Rusinów, Wieniawa w powiecie przysuskim,

gmina Kazanów w powiecie zwoleńskim,

gminy Ciepielów, Chotcza, Lipsko, Rzeczniów i Sienno w powiecie lipskim,

powiat gostyniński,

w województwie podkarpackim:

gmina Wielkie Oczy w powiecie lubaczowskim,

gminy Laszki, Radymno z miastem Radymno, część gminy Wiązownica położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 867 i gmina wiejska Jarosław w powiecie jarosławskim,

gminy Bojanów, Pysznica, Zaleszany i miasto Stalowa Wola w powiecie stalowowolskim,

powiat tarnobrzeski,

gminy Przeworsk z miastem Przeworsk, Gać Jawornik Polski, Kańczuga, Tryńcza i Zarzecze w powiecie przeworskim,

powiat łańcucki,

gminy Trzebownisko, Głogów Małopolski i część gminy Sokołów Małopolski położona na południe od linii wyznaczonej przez droge nr 875 w powiecie rzeszowskim,

powiat kolbuszowski,

w województwie świętokrzyskim:

gminy Lipnik, Opatów, Wojciechowice, Sadowie i część gminy Ożarów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie opatowskim,

powiat sandomierski,

gmina Brody w powiecie starachowickim,

powiat ostrowiecki,

w województwie łódzkim:

gminy Łyszkowice, Kocierzew Południowy, Kiernozia, Chąśno, część gminy wiejskiej Łowicz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 i Nieborów w powiecie łowickim,

gminy Biała Rawska, Cielądz, Rawa Mazowiecka z miastem Rawa Mazowiecka, Regnów i Sadkowice w powiecie rawskim,

gminy Bolimów, Godzianów, Kowiesy, Maków, Nowy Kawęczyn i Skierniewice w powiecie skierniewickim,

powiat miejski Skierniewice,

gminy Drzewica i Poświętne w powiecie opoczyńskim,

gminy Czerniewice, Inowłódz i Rzeczyca w powiecie tomaszowskim,

w województwie pomorskim:

powiat nowodworski,

gminy Lichnowy, Miłoradz, Nowy Staw, Malbork z miastem Malbork w powiecie malborskim,

gminy Mikołajki Pomorskie, Stary Targ i Sztum w powiecie sztumskim,

powiat gdański,

Miasto Gdańsk,

powiat tczewski,

powiat kwidzyński,

w województwie lubuskim:

gminy Szlichtyngowa i Wschowa w powiecie wschowskim,

gminy Iłowa, Wymiarki, miasto Gozdnica, w powiecie żagańskim,

gminy Brody, Lipinki Łużyckie, Przewóz, Trzebiel, Tuplice, część gminy Lubsko połozona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 287, część gminy Żary położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12, miasto Łęknica i miasto Żary w powiecie żarskim;

gminy Bytnica, Krosno Odrzańskie, Maszewo i Gubin z miastem Gubin w powiecie krośnieńskim,

gminy Międzyrzecz, Pszczew, Trzciel w powiecie międzyrzeckim,

gmina Lubrza, Łagów, Skąpe, część gminy Zbąszynek położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Szczaniec położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Świebodzin położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie świebodzińskim,

w województwie dolnośląskim:

gminy Bolesławiec z miastem Bolesławiec, Gromadka i Osiecznica w powiecie bolesławieckim,

gmina Węgliniec w powiecie zgorzeleckim,

gminy Pęcław, Jerzmanowa, część gminy wiejskiej Głogów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 i miasta Głogów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie głogowskim,

gminy Chocianów, Grębocice, Radwanice, Przemków i część gminy Polkowice położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 331 w powiecie polkowickim,

gmina Niechlów w powiecie górowskim.

w województwie wielkopolskim:

powiat leszczyński,

powiat miejski Leszno,

powiat nowotomyski,

gminy Granowo, Grodzisk Wielkopolski i Kamieniec w powiecie grodziskim,

gminy Stęszew i Buk w powiecie poznańskim,

powiat kościański.

7.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Județul Suceava.

8.   Slovakija

Šios Slovakijos sritys:

the whole district of Vranov nad Topľou,

the whole district of Humenné,

the whole district of Snina,

the whole district of Sobrance,

the whole district of Košice-mesto,

in the district of Michalovce, the whole municipalities of Tušice, Moravany, Pozdišovce, Michalovce, Zalužice, Lúčky, Závadka, Hnojné, Poruba pod Vihorlatom, Jovsa, Kusín, Klokočov, Kaluža, Vinné, Trnava pri Laborci, Oreské, Staré, Zbudza, Petrovce nad Laborcom, Lesné, Suché, Rakovec nad Ondavou, Nacina Ves, Voľa, Pusté Čemerné and Strážske,

in the district of Košice – okolie, the whole municipalities not included in Part II.

9.   Graikija

Šios Graikijos sritys:

in the regional unit of Drama:

the community departments of Sidironero and Skaloti and the municipal departments of Livadero and Ksiropotamo (in Drama municipality),

the municipal department of Paranesti (in Paranesti municipality),

the municipal departments of Kokkinogeia, Mikropoli, Panorama, Pyrgoi (in Prosotsani municipality),

the municipal departments of Kato Nevrokopi, Chrysokefalo, Achladea, Vathytopos, Volakas, Granitis, Dasotos, Eksohi, Katafyto, Lefkogeia, Mikrokleisoura, Mikromilea, Ochyro, Pagoneri, Perithorio, Kato Vrontou and Potamoi (in Kato Nevrokopi municipality),

in the regional unit of Xanthi:

the municipal departments of Kimmerion, Stavroupoli, Gerakas, Dafnonas, Komnina, Kariofyto and Neochori (in Xanthi municipality),

the community departments of Satres, Thermes, Kotyli, and the municipal departments of Myki, Echinos and Oraio and (in Myki municipality),

the community department of Selero and the municipal department of Sounio (in Avdira municipality),

in the regional unit of Rodopi:

the municipal departments of Komotini, Anthochorio, Gratini, Thrylorio, Kalhas, Karydia, Kikidio, Kosmio, Pandrosos, Aigeiros, Kallisti, Meleti, Neo Sidirochori and Mega Doukato (in Komotini municipality),

the municipal departments of Ipio, Arriana, Darmeni, Archontika, Fillyra, Ano Drosini, Aratos and the Community Departments Kehros and Organi (in Arriana municipality),

the municipal departments of Iasmos, Sostis, Asomatoi, Polyanthos and Amvrosia and the community department of Amaxades (in Iasmos municipality),

the municipal department of Amaranta (in Maroneia Sapon municipality),

in the regional unit of Evros:

the municipal departments of Kyriaki, Mandra, Mavrokklisi, Mikro Dereio, Protokklisi, Roussa, Goniko, Geriko, Sidirochori, Megalo Derio, Sidiro, Giannouli, Agriani and Petrolofos (in Soufli municipality),

the municipal departments of Dikaia, Arzos, Elaia, Therapio, Komara, Marasia, Ormenio, Pentalofos, Petrota, Plati, Ptelea, Kyprinos, Zoni, Fulakio, Spilaio, Nea Vyssa, Kavili, Kastanies, Rizia, Sterna, Ampelakia, Valtos, Megali Doxipara, Neochori and Chandras (in Orestiada municipality),

the municipal departments of Asvestades, Ellinochori, Karoti, Koufovouno, Kiani, Mani, Sitochori, Alepochori, Asproneri, Metaxades, Vrysika, Doksa, Elafoxori, Ladi, Paliouri and Poimeniko (in Didymoteixo municipality),

in the regional unit of Serres:

the municipal departments of Kerkini, Livadia, Makrynitsa, Neochori, Platanakia, Petritsi, Akritochori, Vyroneia, Gonimo, Mandraki, Megalochori, Rodopoli, Ano Poroia, Katw Poroia, Sidirokastro, Vamvakophyto, Promahonas, Kamaroto, Strymonochori, Charopo, Kastanousi and Chortero and the community departments of Achladochori, Agkistro and Kapnophyto (in Sintiki municipality),

the municipal departments of Serres, Elaionas and Oinoussa and the community departments of Orini and Ano Vrontou (in Serres municipality),

the municipal departments of Dasochoriou, Irakleia, Valtero, Karperi, Koimisi, Lithotopos, Limnochori, Podismeno and Chrysochorafa (in Irakleia municipality).

II DALIS

1.   Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

the area is delimited clockwise by:

La frontière avec la France au niveau de Florenville,

La N85 jusque son intersection avec la N894au niveau de Florenville,

La N894 jusque son intersection avec larue de la Motte,

La rue de la Motte jusque son intersection avec la rue de Neufchâteau,

La rue de Neufchâteau,

La rue des Bruyères jusque son intersection avec la rue de la Gaume,

La rue de la Gaume jusque son intersection avec la rue de l’Accord,

La rue de l’Accord,

La rue du Fet,

La N40 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N81 au niveau de Weyler,

La N81 jusque son intersection avec la N883 au niveau d’Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N88 au niveau d’Aubange,

La N88 jusque son intersection avec la N811,

La N811 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N88,

La N88 jusque son intersection avec la N871,

La N871 jusque son intersection avec la N87 au niveau de Rouvroy,

La N87 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

the whole region of Haskovo,

the whole region of Yambol,

the whole region of Sliven,

the whole region of Stara Zagora,

the whole region of Gabrovo,

the whole region of Pernik,

the whole region of Kyustendil,

the whole region of Dobrich,

the whole region of Plovdiv,

the whole region of Pazardzhik,

the whole region of Smolyan,

the whole region of Burgas excluding the areas in Part III,

the whole region of Veliko Tarnovo excluding the areas in Part III,

the whole region of Shumen excluding the areas in Part III,

the whole region of Varna excluding the areas in Part III.

3.   Estija

Šios Estijos sritys:

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Békés megye 950850, 950860, 951260, 951350, 951450, 951460, 951550, 951650, 951750, 952250, 952350, 952450, 952650, 953450, 953510, 956250, 956350, 956550, 956650 és 956750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651100, 651200, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652100, 652200, 652300, 652601, 652602, 652603, 652700, 652900, 653000, 653100,653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655400, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658100, 658201, 658202, 658310, 658401, 658402, 658403, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902, 659000, 659100, 659210, 659220, 659300, 659400, 659500, 659601, 659602, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800, valamint 652400, 652500 és 652800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Fejér megye 403150, 403160, 403260, 404250, 404550, 404560, 405450, 405550, 405650, 406450 és 407050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye 900150, 900250, 900350, 900450, 900550, 900650, 900660, 900670, 901850, 900850, 900860, 900930, 900950, 901050, 901150, 901450, 901750, 901950, 902050, 902150, 902250, 902350, 902850, 902860, 902950, 902960, 903050, 903150, 903250, 903350, 903360, 903370, 903450, 903550, 904450, 904460, 904550 és 904650, 904750, 904760, 904850, 904860, 905350, 905360, 905450 és 905550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702350, 702450, 702550, 702750, 702850, 702950, 703050, 703150, 703250, 703350, 703360, 703370, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, 705150,705250, 705350, 705450,705510 és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750550, 750650, 750750, 750850, 750970, 750980, 751050, 751150, 751160, 751350, 751360, 751450, 751460, 751470, 751550, 751650, 751750, 7151850, 751950, 752150, 752250, 752350, 752450, 752460, 752550, 752560, 752650, 752750, 752850, 752950, 753060, 753070, 753150, 753250, 753310, 753450, 753550, 753650, 753660, 753750, 753850, 753950, 753960, 754050, 754150, 754250, 754360, 754370, 754850, 755550, 755650 és 755750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye: 252460, 252850, 252860, 252950, 252960, 253050, 253150, 253250, 253350 és 253450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 550110, 550120, 550130, 550210, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550710, 550810, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 551810, 551821,552360 és 552960 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 570950, 571850, 571950, 572050, 573550, 573650, 574250 és 580150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850950, 851050, 851150, 851250, 851350, 851450, 851550, 851560, 851650, 851660, 851751, 851752, 852850, 852860, 852950, 852960, 853050, 853150, 853160, 853250, 853260, 853350, 853360, 853450, 853550, 853560, 853650, 854150, 854250, 854350, 854450, 854550, 854560, 854650, 854660, 854750, 854850, 854860, 854870, 854950, 855050, 855150, 855250, 855350, 855450, 855460, 855550, 855750, 855850, 855950, 855960, 856051, 856150, 856250, 856260, 856350, 856360, 856450, 856550, 856650, 856750, 856760, 856850, 856950, 857050, 857150, 857350, 857450, 857650, valamint 850150, 850250, 850260, 850350, 850450, 850550, 852050, 852150, 852250, 857550, 850650, 850850, 851851 és 851852 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Ādažu novads,

Aizputes novads,

Aglonas novads,

Aizkraukles novads,

Aknīstes novads,

Alojas novads,

Alūksnes novads,

Amatas novads,

Apes novads,

Auces novads,

Babītes novads,

Baldones novads,

Baltinavas novads,

Balvu novads,

Bauskas novads,

Beverīnas novads,

Brocēnu novads,

Burtnieku novads,

Carnikavas novads,

Cēsu novads,

Cesvaines novads,

Ciblas novads,

Dagdas novads,

Daugavpils novads,

Dobeles novads,

Dundagas novads,

Durbes novads,

Engures novads,

Ērgļu novads,

Garkalnes novads,

Gulbenes novads,

Iecavas novads,

Ikšķiles novads,

Ilūkstes novads,

Inčukalna novads,

Jaunjelgavas novads,

Jaunpiebalgas novads,

Jaunpils novads,

Jēkabpils novads,

Jelgavas novads,

Kandavas novads,

Kārsavas novads,

Ķeguma novads,

Ķekavas novads,

Kocēnu novads,

Kokneses novads,

Krāslavas novads,

Krimuldas novads,

Krustpils novads,

Kuldīgas novada Ēdoles, Īvandes, Padures, Rendas, Kabiles, Rumbas, Kurmāles, Pelču, Snēpeles, Turlavas, Laidu un Vārmes pagasts, Kuldīgas pilsēta,

Lielvārdes novads,

Līgatnes novads,

Limbažu novads,

Līvānu novads,

Lubānas novads,

Ludzas novads,

Madonas novads,

Mālpils novads,

Mārupes novads,

Mazsalacas novads,

Mērsraga novads,

Naukšēnu novads,

Neretas novads,

Ogres novads,

Olaines novads,

Ozolnieku novads,

Pārgaujas novads,

Pļaviņu novads,

Preiļu novads,

Priekules novads,

Priekuļu novads,

Raunas novads,

republikas pilsēta Daugavpils,

republikas pilsēta Jelgava,

republikas pilsēta Jēkabpils,

republikas pilsēta Jūrmala,

republikas pilsēta Rēzekne,

republikas pilsēta Valmiera,

Rēzeknes novads,

Riebiņu novads,

Rojas novads,

Ropažu novads,

Rugāju novads,

Rundāles novads,

Rūjienas novads,

Salacgrīvas novads,

Salas novads,

Salaspils novads,

Saldus novads,

Saulkrastu novads,

Sējas novads,

Siguldas novads,

Skrīveru novads,

Skrundas novads,

Smiltenes novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Strenču novads,

Talsu novads,

Tērvetes novads,

Tukuma novads,

Vaiņodes novads,

Valkas novads,

Varakļānu novads,

Vārkavas novads,

Vecpiebalgas novads,

Vecumnieku novads,

Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

Viesītes novads,

Viļakas novads,

Viļānu novads,

Zilupes novads.

6.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Alytaus miesto savivaldybė,

Alytaus rajono savivaldybė: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios, Raitininkų seniūnijos,

Anykščių rajono savivaldybė,

Akmenės rajono savivaldybė,

Biržų miesto savivaldybė,

Biržų rajono savivaldybė,

Druskininkų savivaldybė,

Elektrėnų savivaldybė,

Ignalinos rajono savivaldybė,

Jonavos rajono savivaldybė,

Joniškio rajono savivaldybė,

Jurbarko rajono savivaldybė,

Kaišiadorių rajono savivaldybė,

Kalvarijos savivaldybė,

Kauno miesto savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė: Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Vandžiogalos ir Vilkijos seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1, Užliedžių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1 ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 1907,

Kelmės rajono savivaldybė,

Kėdainių rajono savivaldybė,

Kupiškio rajono savivaldybė,

Lazdijų rajono savivaldybė,

Marijampolės savivaldybė: Degučių, Marijampolės, Mokolų, Liudvinavo ir Narto seniūnijos,

Mažeikių rajono savivaldybė,

Molėtų rajono savivaldybė,

Pagėgių savivaldybė,

Pakruojo rajono savivaldybė,

Panevėžio rajono savivaldybė,

Panevėžio miesto savivaldybė,

Pasvalio rajono savivaldybė,

Radviliškio rajono savivaldybė,

Rietavo savivaldybė,

Prienų rajono savivaldybė: Stakliškių ir Veiverių seniūnijos,

Plungės rajono savivaldybė: Alsėdžių, Žlibinų ir Stalgėnų seniūnijos,

Raseinių rajono savivaldybė,

Rokiškio rajono savivaldybė,

Skuodo rajono savivaldybės: Barstyčių ir Ylakių seniūnijos,

Šakių rajono savivaldybė,

Šalčininkų rajono savivaldybė,

Šiaulių miesto savivaldybė,

Šiaulių rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė,

Širvintų rajono savivaldybė,

Šilalės rajono savivaldybė,

Švenčionių rajono savivaldybė,

Tauragės rajono savivaldybė,

Telšių rajono savivaldybė,

Trakų rajono savivaldybė,

Ukmergės rajono savivaldybė,

Utenos rajono savivaldybė,

Varėnos rajono savivaldybė,

Vilniaus miesto savivaldybė,

Vilniaus rajono savivaldybė,

Vilkaviškio rajono savivaldybė: Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio seniūnijos,

Visagino savivaldybė,

Zarasų rajono savivaldybė.

7.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kalinowo, Prostki i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

gminy Elbląg, Gronowo Elbląskie, Milejewo, Młynary, Markusy, Rychliki i Tolkmicko w powiecie elbląskim,

powiat miejski Elbląg,

powiat gołdapski,

gmina Wieliczki w powiecie oleckim,

powiat piski,

gmina Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie w powiecie bartoszyckim,

gminy Biskupiec, Gietrzwałd, Jonkowo, Purda, Stawiguda, Świątki, Olsztynek i miasto Olsztyn oraz część gminy Barczewo położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie olsztyńskim,

gmina Miłakowo, część gminy Małdyty położona na południowy – zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga i część gminy Morąg położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga w powiecie ostródzkim,

część gminy Ryn położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową łączącą miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

gminy Braniewo i miasto Braniewo, Frombork, Lelkowo, Pieniężno, Płoskinia oraz część gminy Wilczęta położona na pólnoc od linii wyznaczonej przez drogę nr 509 w powiecie braniewskim,

gmina Reszel, część gminy Kętrzyn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn, na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy oraz na zachód i na południe od zachodniej i południowej granicy miasta Kętrzyn, miasto Kętrzyn i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gminy Lubomino i Orneta w powiecie lidzbarskim,

gmina Nidzica w powiecie nidzickim,

gminy Dźwierzuty, Jedwabno, Pasym, Szczytno i miasto Szczytno i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

powiat mrągowski,

gmina Zalewo w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

gminy Rudka, Brańsk z miastem Brańsk, i część gminy Boćki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie bielskim,

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Jedwabne, Przytuły i Wiznaw powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

gminy Dziadkowice, Grodzisk, Mielnik, Nurzec-Stacja i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

gminy Białowieża, Czyże, Narew, Narewka, Hajnówka z miastem Hajnówka i część gminy Dubicze Cerkiewne położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1654B w powiecie hajnowskim,

gminy Klukowo, Szepietowo, Kobylin-Borzymy, Nowe Piekuty i Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

powiat kolneński z miastem Kolno,

gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Michałowo, Supraśl, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady, Choroszcz i część gminy Poświętne położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 681 w powiecie białostockim,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok,

w województwie mazowieckim:

powiat siedlecki,

powiat miejski Siedlce,

gminy Bielany, Ceranów, Kosów Lacki, Repki i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

powiat węgrowski,

powiat łosicki,

gminy Grudusk, Opinogóra Górna, Gołymin-Ośrodek i część gminy Glinojeck położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie ciechanowskim,

powiat sochaczewski,

gminy Policzna, Przyłęk, Tczów i Zwoleń w powiecie zwoleńskim,

gminy Garbatka – Letnisko, Gniewoszów i Sieciechów w powiecie kozienickim,

gmina Solec nad Wisłą w powiecie lipskim,

gminy Gózd, Jastrzębia, Jedlnia Letnisko, Pionki z miastem Pionki i część gminy Jedlińsk położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S7 w powiecie radomskim,

gminy Bodzanów, Bulkowo, Staroźreby, Słubice, Wyszogród i Mała Wieś w powiecie płockim,

powiat nowodworski,

powiat płoński,

gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

powiat wołomiński,

część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Borowie, Garwolin z miastem Garwolin, Górzno, Miastków Kościelny, Parysów, Pilawa, Trojanów, Żelechów, część gminy Wilga położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia do rzeki Wisły w powiecie garwolińskim,

gmina Boguty – Pianki w powiecie ostrowskim,

gminy Stupsk, Wiśniewo i część gminy Strzegowo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie mławskim,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

gminy Belsk Duży, Goszczyn, Chynów, Grójec, Jasieniec, Mogielnica, Nowe Miasto nad Pilicą, Pniewy i Warka w powiecie grójeckim,

powiat grodziski,

powiat żyrardowski,

gminy Białobrzegi, Promna, Radzanów, Stara Błotnica, Wyśmierzyce w powiecie białobrzeskim,

gminy Klwów i Potworów w powiecie przysuskim,

powiat miejski Warszawa,

w województwie lubelskim:

powiat bialski,

powiat miejski Biała Podlaska,

gminy Aleksandrów, Biłgoraj z miastem Biłgoraj, Biszcza, Józefów, Księżpol, Łukowa, Obsza, Potok Górny i Tarnogród, część gminy Frampol położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74, część gminy Goraj położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835, część gminy Tereszpol położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 858, część gminy Turobin położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835 w powiecie biłgorajskim,

powiat janowski,

powiat puławski,

powiat rycki,

gminy Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Stanin, gmina wiejska Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Bychawa, Jabłonna, Krzczonów, Garbów Strzyżewice, Wysokie, Bełżyce, Borzechów, Niedrzwica Duża, Konopnica, Wojciechów i Zakrzew w powiecie lubelskim,

gminy Rybczewice i Piaski w powiecie świdnickim,

gmina Fajsławice, część gminy Żółkiewka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 i część gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

powiat hrubieszowski,

gminy Krynice, Rachanie, Tarnawatka, Łaszczów, Telatyn, Tyszowce i Ulhówek w powiecie tomaszowskim,

gminy Białopole, Chełm, Dorohusk, Dubienka, Kamień, Leśniowice, Ruda – Huta, Sawin, Wojsławice, Żmudź w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

gmina Adamów, Miączyn, Sitno, Komarów-Osada, Krasnobród, Łabunie, Zamość, Grabowiec, część gminy Zwierzyniec położona na południowy-wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 858 i część gminy Skierbieszów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843 w powiecie zamojskim,

powiat miejski Zamość,

powiat kraśnicki,

powiat opolski,

gminy Dębowa Kłoda, Jabłoń, Podedwórze, Sosnowica w powiecie parczewskim,

gminy Hanna, Stary Brus, Wola Uhruska, Wyryki, gmina wiejska Włodawa oraz część gminy Hańsk położona na wschód od linii wyznaczonej od drogi nr 819 w powiecie włodawskim,

gmina Komarówka Podlaska w powiecie radzyńskim,

w województwie podkarpackim:

gminy Radomyśl nad Sanem i Zaklików w powiecie stalowowolskim,

gminy Horyniec-Zdrój, Cieszanów, Oleszyce, Stary Dzików i Lubaczów z miastem Lubaczów w powiecie lubaczowskim,

gminy Adamówka i Sieniawa w powiecie przeworskim,

część gminy Wiązownica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 867 w powiecie jarosławskim,

gmina Kamień, część gminy Sokołów Małopolski położona na północ od linii wyznaczonej przez droge nr 875 w powiecie rzeszowskim,

powiat leżajski,

powiat niżański,

w województwie pomorskim:

gminy Dzierzgoń i Stary Dzierzgoń w powiecie sztumskim,

gmina Stare Pole w powiecie malborskim,

w województwie świętokrzyskim:

gmina Tarłów i część gminy Ożarów polożona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie opatowskim,

w województwie lubuskim:

gmina Sława w powiecie wschowskim,

gminy Bobrowice i Dąbie w powiecie krośnieńskim,

powiay nowosolski,

powiat zielonogórski,

powiat miejski Zielona Góra,

gmina Jasień, część gminy Lubsko połozona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 287 i część gminy wiejskiej Żary położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie żarskim;

gminy Brzeźnica, Małomice, Niegosławice, Szprotawa, Żagań i miasto Żagań w powiecie żagańskim,

część gminy Zbąszynek położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Szczaniec położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Świebodzin położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie świebodzińskim,

w województwie dolnośląskim:

gmina Kotla, Żukowice, część gminy wiejskiej Głogów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 12, część miasta Głogów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie głogowskim,

gmina Gaworzyce w powiecie polkowickim,

w województwie wielkopolskim:

powiat wolsztyński,

gminy Rakoniewice i Wielichowo w powiecie grodziskim.

8.   Slovakija

Šios Slovakijos sritys:

in the district of Košice – okolie, the whole municipalities of Ďurkov, Kalša, Košický Klečenov, Nový Salaš, Rákoš, Ruskov, Skároš, Slančík, Slanec, Slanská Huta, Slanské Nové Mesto, Svinica and Trstené pri Hornáde,

the whole district of Trebisov,

in the district of Michalovce, the whole municipalities of the district not already included in Part I.

9.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Judeţul Bistrița-Năsăud.

III DALIS

1.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

the whole region of Kardzhali,

the whole region of Blagoevgrad,

the whole region of Montana,

the whole region of Ruse,

the whole region of Razgrad,

the whole region of Silistra,

the whole region of Pleven,

the whole region of Vratza,

the whole region of Vidin,

the whole region of Targovishte,

the whole region of Lovech,

the whole region of Sofia city,

the whole region of Sofia Province,

in the region of Shumen:

in the municipality of Shumen:

Salmanovo,

Radko Dimitrivo,

Vetrishte,

Kostena reka,

Vehtovo,

Ivanski,

Kladenets,

Drumevo,

the whole municipality of Smyadovo,

the whole municipality of Veliki Preslav,

the whole municipality of Varbitsa,

in the region of Varna:

the whole municipality of Dalgopol,

the whole municipality of Provadiya,

in the region of Veliko Tarnovo:

the whole municipality of Svishtov,

the whole municipality of Pavlikeni,

the whole municipality of Polski Trambesh,

the whole municipality of Strajitsa,

in Burgas region:

the whole municipality of Burgas,

the whole municipality of Kameno,

the whole municipality of Malko Tarnovo,

the whole municipality of Primorsko,

the whole municipality of Sozopol,

the whole municipality of Sredets,

the whole municipality of Tsarevo,

the whole municipality of Sungurlare,

the whole municipality of Ruen,

the whole municipality of Aytos.

2.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Alytaus rajono savivaldybė: Simno, Krokialaukio ir Miroslavo seniūnijos,

Birštono savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Batniavos, Čekiškės, Ežerėlio, Kačerginės, Kulautuvos, Raudondvario, Ringaudų ir Zapyškio seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1, Užliedžių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1 ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 1907,

Kazlų Rudos savivaldybė,

Marijampolės savivaldybė: Gudelių, Igliaukos, Sasnavos ir Šunskų seniūnijos,

Prienų rajono savivaldybė: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Jiezno, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Prienų ir Šilavotos seniūnijos,

Vilkaviškio rajono savivaldybės: Gižų ir Pilviškių seniūnijos.

3.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

Gminy Bisztynek, Sępopol i Bartoszyce z miastem Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

gminy Kiwity i Lidzbark Warmiński z miastem Lidzbark Warmiński w powiecie lidzbarskim,

gminy Srokowo, Barciany, część gminy Kętrzyn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gmina Stare Juchy w powiecie ełckim,

część gminy Wilczęta położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 509 w powiecie braniewskim,

część gminy Morąg położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga, część gminy Małdyty położona na północny – wschód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga w powiecie ostródzkim,

gminy Godkowo i Pasłęk w powiecie elbląskim,

gminy Kowale Oleckie, Olecko i Świętajno w powiecie oleckim,

powiat węgorzewski,

gminy Kruklanki, Wydminy, Miłki, Giżycko z miastem Giżycko i część gminy Ryn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

gminy Jeziorany, Kolno, Dywity, Dobre Miasto i część gminy Barczewo położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie olsztyńskim,

w województwie podlaskim:

gminy Orla, Wyszki, Bielsk Podlaski z miastem Bielsk Podlaski i część gminy Boćki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie bielskim,

gminy Łapy, Juchnowiec Kościelny, Suraż, Turośń Kościelna, część gminy Poświętne położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 681 w powiecie białostockim,

gminy Kleszczele, Czeremcha i część gminy Dubicze Cerkiewne położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 1654B w powiecie hajnowskim,

gminy Perlejewo, Drohiczyn i Milejczyce w powiecie siemiatyckim,

gmina Ciechanowiec w powiecie wysokomazowieckim,

w województwie mazowieckim:

gminy Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Maciejowice, Sobolew i część gminy Wilga położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia dorzeki Wisły w powiecie garwolińskim,

powiat miński,

gminy Jabłonna Lacka, Sabnie i Sterdyń w powiecie sokołowskim,

gminy Ojrzeń, Sońsk, Regimin, Ciechanów z miastem Ciechanów i część gminy Glinojeck położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie ciechanowskim,

część gminy Strzegowo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 7 w powiecie mławskim,

gmina Nur w powiecie ostrowskim,

gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

gmina Stromiec w powiecie białobrzeskim,

w województwie lubelskim:

gminy Bełżec, Jarczów, Lubycza Królewska, Susiec, Tomaszów Lubelski i miasto Tomaszów Lubelski w powiecie tomaszowskim,

gminy Wierzbica, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze w powiecie chełmskim,

gminy Izbica, Gorzków, Rudnik, Kraśniczyn, Krasnystaw z miastem Krasnystaw, Siennica Różana i część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17, część gminy Żółkiewka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 w powiecie krasnostawskim,

gmina Stary Zamość, Radecznica, Szczebrzeszyn, Sułów, Nielisz, część gminy Skierbieszów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843, część gminy Zwierzyniec położona na północny-zachód od linii wyznaczonej przez droge nr 858 powiecie zamojskim,

część gminy Frampol położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74, część gminy Goraj położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835, część gminy Tereszpol położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 858, część gminy Turobin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835 w powiecie biłgorajskim,

gmina Urszulin i część gminy Hańsk położona na zachód od linii wyznaczonej przez droge nr 819 w powiecie włodawskim,

powiat łęczyński,

gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

gminy Adamów, Krzywda, Serokomla, Wojcieszków w powiecie łukowskim,

gminy Milanów, Parczew, Siemień w powiecie parczewskim,

gminy Borki, Czemierniki, Kąkolewnica, Radzyń Podlaski z miastem Radzyń Podlaski, Ułan-Majorat, Wohyń w powiecie radzyńskim,

powiat lubartowski,

gminy Głusk, Jastków, Niemce i Wólka w powiecie lubelskim,

gminy Mełgiew i miasto Świdnik w powiecie świdnickim,

powiat miejski Lublin,

w województwie podkarpackim:

gmina Narol w powiecie lubaczowskim.

4.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Zona orașului București,

Județul Constanța,

Județul Satu Mare,

Județul Tulcea,

Județul Bacău,

Județul Bihor,

Județul Brăila,

Județul Buzău,

Județul Călărași,

Județul Dâmbovița,

Județul Galați,

Județul Giurgiu,

Județul Ialomița,

Județul Ilfov,

Județul Prahova,

Județul Sălaj,

Județul Vaslui,

Județul Vrancea,

Județul Teleorman,

Judeţul Mehedinţi,

Județul Gorj,

Județul Argeș,

Judeţul Olt,

Judeţul Dolj,

Județul Arad,

Județul Timiș,

Județul Covasna,

Județul Brașov,

Județul Botoșani,

Județul Vâlcea,

Județul Iași,

Județul Hunedoara,

Județul Alba,

Județul Sibiu,

Județul Caraș-Severin,

Județul Neamț,

Județul Harghita,

Județul Mureș,

Județul Cluj,

Judeţului Maramureş.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

tutto il territorio della Sardegna.