11.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/13

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2117

2019 m. lapkričio 29 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (1), ypač į jo 19 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 338/97 reguliuojama prekyba jo priede išvardytų rūšių gyvūnais ir augalais. Prie rūšių, išvardytų priede, priskiriamos į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (ICES) (toliau – Konvencija) priedėlius įrašytos rūšys, taip pat rūšys, dėl kurių apsaugos būklės reikia užtikrinti, kad jų pardavimas iš Sąjungos, į Sąjungą ir Sąjungoje būtų reguliuojamas arba stebimas.

(2)	2019 m. rugpjūčio 17–28 d. Ženevoje (Šveicarija) vykusiame 18-ajame Konvencijos šalių konferencijos susitikime (toliau – CoP 18) buvo padaryti tam tikri Konvencijos priedėlių pakeitimai. Atitinkami pakeitimai turėtų būti padaryti Reglamento (EB) Nr. 338/97 prieduose;

(3)	šie į Konvencijos I priedėlį įrašyti taksonai turėtų būti įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedą: Ceratophora erdeleni, Ceratophora karu, Ceratophora tennentii, Cophotis ceylanica, Cophotis dumbara, Gonatodes daudini, Achillides chikae hermeli ir Parides burchellanus;

(4)

šios iš Konvencijos II priedėlio į jos I priedėlį perkeltos rūšys turėtų būti išbrauktos iš Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedo ir įrašytos į jo A priedą: Aonyx cinerea, Lutrogale perspicillata, Balearica pavonina, Cuora bourreti, Cuora picturata, Mauremys annamensis ir Geochelone elegans. Malacochersus tornieri perkelta iš I priedėlio į II priedelį; ši rūšis jau įrašyta į A priedą, taigi turėtų būti pakeista tik nuoroda į atitinkamą priedėlį;

(5)

šie iš Konvencijos I priedėlio į jos II priedėlį perkelti taksonai turėtų būti išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedo ir įrašyti į jo B priedą: Vicugna vicugna (Saltos provincijos (Argentina) populiacija, su anotacija), Leporillus conditor, Pseudomys fieldi praeconis (su nomenklatūros pakeitimu į Pseudomys fieldi), Xeromys myoides, Zyzomys pedunculatus, Dasyornis broadbenti litoralis, Dasyornis longirostris ir Crocodylus acutus (Meksikos populiacija, su anotacija);

(6)

šios į Konvencijos II priedėlį įrašytos šeimos, gentys ir rūšys turėtų būti įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą: Giraffa camelopardalis, Syrmaticus reevesii, Ceratophora aspera (su anotacija), Ceratophora stoddartii (su anotacija), Lyriocephalus scutatus (su anotacija), Goniurosaurus spp. (su anotacija), Gekko gecko, Paroedura androyensis, Ctenosaura spp. (keturios anksčiau II priedėlyje buvusios įrašytos šios genties rūšys dabar įtrauktos į genties įrašą), Pseudocerastes urarachnoides, Echinotriton chinhaiensis, Echinotriton maxiquadratus, Paramesotriton spp. (viena anksčiau II priedėlyje buvusi įrašyta šios genties rūšis dabar įtraukta į genties įrašą), Tylototriton spp., Isurus oxyrinchus, Isurus paucus, Glaucostegus spp., Rhinidae spp., Holothuria fuscogilva (su įgyvendinimo atidėjimu), Holothuria nobilis (su įgyvendinimo atidėjimu), Holothuria whitmaei (su įgyvendinimo atidėjimu), Poecilotheria spp., Widdringtonia whytei, Pterocarpus tinctorius (su anotacija), Cedrela spp. (su anotacija ir įgyvendinimo atidėjimu);

(7)	iki šiol Reglamento (EB) Nr. 338/97 D priede buvusios įrašytos rūšys Syrmaticus reevesii, Ctenosaura quinquecarinata, Paramesotriton spp. ir Tylototriton spp. turėtų būti iš jo išbrauktos, nes CoP 18 jos įrašytos į Konvencijos II priedėlį;

(8)

CoP 18 iš dalies pakeistas priedėlių skirsnis „Aiškinimas“, taip pat priimtos arba iš dalies pakeistos kelios anotacijos, susijusios su kai kuriais taksonais, įrašytais į Konvencijos priedėlius, todėl atitinkami pakeitimai turi būti padaryti ir Reglamento (EB) Nr. 338/97 prieduose:

įtrauktos šios anotacijos:

—	į II priedėlį įtrauktų rūšių Saiga tatarica ir Saiga borealis anotacija ir

—	į II priedėlį įtrauktos rūšies Pericopsis elata #17 anotacija (skirta pakeisti #5 anotaciją);

iš dalies pakeistos šios anotacijos:

—	į II priedėlį įtrauktos rūšies Vicugna vicugna anotacija,

—	į II priedėlį įtrauktos rūšies Aloe ferox #4 anotacijos f punktas,

—	į II priedėlį įtraukto įrašo Adansonia grandidieri #16 anotacija ir

—	į II priedėlį įtrauktos genties Dalbergia spp. ir rūšių Guibourtia demeusei, Guibourtia pellegriniana bei Guibourtia tessmannii #15 anotacija;

(9)	CoP 18 priimtos terminų „gatavi muzikos instrumentai“, „gatavos muzikos instrumento dalys“, „gatavi muzikos instrumento priedai“, „siunta“ ir „medienos ruošiniai“ apibrėžtys, todėl jas reikėtų įtraukti į „Pastabas dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo“;

(10)

į Konvencijos III priedėlį neseniai įrašytos šios rūšys: Sphaerodactylus armasi, Sphaerodactylus celicara, Sphaerodactylus dimorphicus, Sphaerodactylus intermedius, Sphaerodactylus nigropunctatus alayoi, Sphaerodactylus nigropunctatus granti, Sphaerodactylus nigropunctatus lissodesmus, Sphaerodactylus nigropunctatus ocujal, Sphaerodactylus nigropunctatus strategus, Sphaerodactylus notatus atactus, Sphaerodactylus oliveri, Sphaerodactylus pimienta, Sphaerodactylus ruibali, Sphaerodactylus siboney, Sphaerodactylus torrei, Anolis agueroi, Anolis baracoae, Anolis barbatus, Anolis chamaeleonides, Anolis equestris, Anolis guamuhaya, Anolis luteogularis, Anolis pigmaequestris, Anolis porcus, – visos Kubos prašymu. Todėl šios rūšys turėtų būti įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 338/97 C priedą;

(11)

iš Konvencijos III priedėlio neseniai išbrauktos šios rūšys: Galictis vittata, Bassaricyon gabbii, Bassariscus sumichrasti, Cabassous centralis, Choloepus hoffmanni, Sciurus deppei ir Crax rubra (tik Kosta Rikos populiacija), – visos Kosta Rikos prašymu. Todėl nuoroda į Kosta Riką prie įrašo Crax rubra ir minėtos kitos rūšys turėtų būti išbrauktos iš Reglamento (EB) Nr. 338/97 C priedo;

(12)	Sąjunga nepateikė išlygos dėl nė vieno iš šių pakeitimų;

(13)

CoP 18 priimtos naujos gyvūnų ir augalų nomenklatūros nuorodos, visų pirma susijusios su kai kuriomis Ovis genties rūšimis ir keliomis Felidae šeimos rūšimis. Šie pakeitimai turėtų būti padaryti ir Reglamento (EB) Nr. 338/97 prieduose, kartu išlaikant dabartines griežtesnes ES priemones, taikomas rūšių, kurios anksčiau vadintos Ovis ammon, importui pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 (2) XIII priedą;

(14)	tam tikrų rūšių pavadinimai (lietuvių ir lotynų k.) turėtų būti pataisyti siekiant perteikti dabartinę jų vartojimo praktiką;

(15)	atsižvelgiant į CoP 17 padarytus pakeitimus, dabartinėse anotacijose reikėtų padaryti daugiau pataisymų, visų pirma išbraukti keturių sąrašo rūšių anotaciją „(gali būti išnykusi)“;

(16)	atsižvelgiant į šių pakeitimų kiekį ir siekiant aiškumo, visą Reglamento (EB) Nr. 338/97 priedą reikėtų pakeisti nauju priedu;

(17)	Reglamentas (EB) Nr. 338/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(18)

Konvencijos XV straipsnio 1 dalies c punkte rašoma, kad pakeitimai, kuriuos Konvencijos šalys priima susitikime, visoms šalims įsigalioja praėjus 90 dienų po to susitikimo. Siekiant laikytis šio termino ir užtikrinti, kad šio reglamento priedo pakeitimai įsigaliotų laiku, šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo;

(19)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Prekybos laukine fauna ir flora komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) Nr. 338/97 18 straipsnio 1 dalį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 338/97 priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 61, 1997 3 3, p. 1.

(2) 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006 , kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 įgyvendinimo taisyklės (OL L 166, 2006 6 19, p. 1).

PRIEDAS

Pastabos dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo

A, B, C ir D prieduose išvardytos rūšys yra nurodomos:

a)	vartojant rūšies pavadinimą arba

b)	vartojant aukštesniojo rūšies taksono arba nurodytos jo dalies pavadinimą.

Santrumpa „spp.“ naudojama visoms rūšims, priklausančioms aukštesniajam taksonui, žymėti.

Kitos nuorodos į už rūšis aukštesnius taksonus naudojamos tik informacijos arba klasifikavimo tikslais.

A priede nurodytos rūšys, pažymėtos pusjuodžiu šriftu, yra išvardytos laikantis jų apsaugos statuso, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (1) arba Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (2).

Žemesniems už rūšis augalų taksonams žymėti naudojamos šios santrumpos:

a)	„ssp.“ porūšiams;

b)	„var(s).“ varietetui (varietetams) ir

c)	„fa.“ formai.

Ženklai (I), (II) ir (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo – nuoroda į Konvencijos priedėlius, kuriuose šios rūšys yra išvardytos, kaip nurodyta 7, 8 ir 9 pastabose. Jei nenurodoma nė viena iš šių anotacijų, vadinasi, šios rūšys neįtrauktos į Konvencijos priedėlius.

Ženklas (I) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos I priedėlį.

Ženklas (II) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos II priedėlį.

Ženklas (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad jie yra įtraukti į Konvencijos III priedėlį. Tokiu atveju nurodoma ir šalis, dėl kurios rūšis ar aukštesnysis taksonas yra įtraukti į III priedėlį.

10.

Atmaina – remiantis Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo 8-ąja redakcija, augalų, a) kurie buvo atrinkti dėl konkrečios savybės arba savybių derinio, b) kuriuose šios savybės yra aiškios, vienodos ir pastovios ir c) kurie tinkamai dauginami šias savybes išlaiko, grupė. Naujas atmainos taksonas pripažįstamas tik tuomet, kai jo kategorijos pavadinimas ir ribų apibūdinimas paskelbiamas naujausiame Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo leidime.

11.

Hibridai gali būti įtraukti į priedėlius, tačiau tik tuomet, kai jie sudaro aiškiai atskiras ir stabilias laukines populiacijas. Gyvūnų hibridams, kurie savo linijos ankstesnėse keturiose kartose turėjo vieną ar daugiau į A ar B priedus įtrauktų rūšių egzempliorių, šis reglamentas taikomas kaip ir tikroms rūšims priklausantiems gyvūnams, net tuo atveju, kai konkretus hibridas nėra įtrauktas į priedus.

12.

Kai rūšis įtraukiama į A, B ar C priedus, įtraukiamas ir visas tos rūšies gyvūnas ar augalas, gyvas ar negyvas, taip pat visos jo dalys ir išvestiniai produktai. Į C priedą įtraukto gyvūno rūšies ir į B ar C priedus įtraukto augalo rūšies atveju, visos tos rūšies gyvūno ar augalo dalys ir išvestiniai produktai taip pat įtraukiami į tą patį priedą, nebent nurodoma, kad įtraukiamos tik konkrečios dalys ir išvestiniai produktai. Vadovaujantis šio reglamento 2 straipsnio t punktu, ženklas „#“ ir skaičius šalia B arba C priede nurodyto rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo žymi tokias pateiktų rūšių arba taksonų dalis ar išvestinius produktus:

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	sėklas, sporas ir žiedadulkes (įskaitant dulkines),

b)	sėjinukus arba audinių kultūras, gautas in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamas steriliose talpyklose,

c)	dirbtinai padaugintų augalų skintus žiedus ir

d)	Vanilla genties dirbtinai padaugintų augalų vaisius ir jų dalis bei išvestinius produktus.

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	sėklas ir žiedadulkes ir

b)	supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus gatavus produktus.

#3	Žymi vientisas ir smulkintas šaknis ir šaknų dalis, išskyrus pagamintas dalis arba išvestinius produktus, pvz., miltelius, tabletes, ekstraktus, tonizuojančius preparatus, arbatas ir konditerijos gaminius.

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	sėklas, (įskaitant Orchidaceae sėklų ankštis), sporas ir žiedadulkes (įskaitant dulkines). Išimtis netaikoma iš Meksikos eksportuojamoms Cactaceae spp. sėkloms ir iš Madagaskaro eksportuojamoms Beccariophoenix madagascariensis ir Dypsis decaryi sėkloms,

b)	sėjinukus arba audinių kultūras, gautas in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamas steriliose talpyklose,

c)	dirbtinai padaugintų augalų skintus žiedus,

d)	aklimatizuotų arba dirbtinai padaugintų Vanilla (Orchidaceae) genties ir Cactaceae šeimos augalų vaisius ir jų dalis bei išvestinius produktus,

e)	aklimatizuotų arba dirbtinai padaugintų Opuntia genties Opuntia pogentės ir Selenicereus (Cactaceae) augalų stiebus, žiedus ir jų dalis bei išvestinius produktus ir

f)	supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus gatavus Aloe ferox ir Euphorbia antisyphilitica produktus.

#5	Žymi rąstus, pjautinę medieną ir faneros lukštą.

#6	Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą ir fanerą.

#7	Žymi rąstus, medžio drožles, miltelius ir ekstraktus.

#8	Žymi po žeme esančias dalis (t. y. šaknis, šakniastiebius): vientisas, dalimis ir susmulkintas į miltelius.

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus tuos, kurie yra paženklinti „Pagaminta iš Hoodia spp. medžiagos, kurios gamyba ir derliaus nuėmimas kontroliuojami laikantis susitarimo su atitinkama [Botsvanos pagal susitarimą Nr. BW/xxxxxx] [Namibijos pagal susitarimą Nr. NA/xxxxxx] [Pietų Afrikos pagal susitarimą Nr. ZA/xxxxxx] CITES valdymo institucija sąlygų“.

#10	Žymi rąstus, pjautinę medieną ir faneros lukštą, įskaitant neužbaigtus medinius gaminius, skirtus styginių muzikos instrumentų strykams gaminti.

#11	Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą, fanerą, miltelius ir ekstraktus. Ši anotacija netaikoma gataviems produktams, kurių sudėtyje yra tokių ekstraktų, įskaitant aromatus.

#12	Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą, fanerą ir ekstraktus. Ši anotacija netaikoma gataviems produktams, kurių sudėtyje yra tokių ekstraktų, įskaitant aromatus.

#13	Žymi branduolį (taip pat vadinamą endospermu, minkštimu arba kopra) ir gaminius iš jo.

#14

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	sėklas ir žiedadulkes,

b)	sėjinukus arba audinių kultūras, gautas in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamas steriliose talpyklose,

vaisius,

lapus,

e)	iš agarmedžio išgautus miltelius, įskaitant visų pavidalų suspaustus miltelius ir

f)	gatavus supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus produktus; ši išimtis netaikoma medžio drožlėms, karoliams, rožiniams ir drožiniams.

#15

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	lapus, žiedus, žiedadulkes, vaisius ir sėklas,

b)	gatavus produktus, kuriuose į priedą įtrauktos tam tikros rūšies medienos svoris kiekvienoje siuntoje sudaro ne daugiau kaip 10 kg,

c)	gatavus muzikos instrumentus, gatavas muzikos instrumentų dalis ir gatavus muzikos instrumentų priedus,

d)	Dalbergia cochinchinensis dalis ir išvestinius produktus, kuriems taikoma #4 anotacija,

e)	iš Meksikos kilusias ir eksportuojamas Dalbergia spp. dalis ir išvestinius produktus, kuriems taikoma #6 anotacija.

#16	Žymi sėklas, vaisius ir aliejų.

#17	Rąstai, pjautinė mediena, faneros lakštai, fanera ir medienos ruošiniai.

13.

Šių priedų anotacijose naudojami terminai ir teiginiai apibrėžiami taip:

Ekstraktas

bet kokia medžiaga, fizinėmis arba cheminėmis priemonėmis bet kokiu gamybos procesu gauta tiesiogiai iš augalinės medžiagos. Ekstraktas gali būti kietas (pvz., kristalai, derva, smulkios arba stambios dalelės), pusiau kietas (pvz., guma, vaškas) arba skystas (pvz., tirpalai, tinktūros, aliejai ir eteriniai aliejai).

Gatavi muzikos instrumentai

muzikos instrumentai (nurodyti Pasaulio muitinių organizacijos suderintos sistemos 92 skirsnyje; muzikos instrumentai, šių dirbinių dalys ir reikmenys), kurie paruošti groti arba į kuriuos tereikia įtaisyti dalis, kad jais būtų galima groti. Ši sąvoka apima antikvarinius instrumentus (žymimus Suderintos sistemos 97.05 ir 97.06 kodais; meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai).

Gatavi muzikos instrumento priedai

muzikos instrumento priedai (nurodyti Pasaulio muitinių organizacijos suderintos sistemos 92 skirsnyje; muzikos instrumentai, šių dirbinių dalys ir reikmenys), kurie atskirti nuo muzikos instrumento ir specialiai suprojektuoti ar suformuoti naudoti tik kartu su instrumentu ir kuriems naudoti nereikia jokių tolesnių modifikacijų.

Gatavos muzikos instrumento dalys

muzikos instrumento dalys (nurodytos Pasaulio muitinių organizacijos suderintos sistemos 92 skirsnyje; muzikos instrumentai, šių dirbinių dalys ir reikmenys), paruoštos įtaisyti ir specialiai suprojektuotos ir suformuotos naudoti tik kartu su instrumentu, kad juo būtų galima groti.

Supakuoti ir mažmeninei prekybai paruošti gatavi produktai

pavieniui arba dideliais kiekiais gabenami produktai, kurių nereikia daugiau perdirbti, pakuoti, ir ženklinti galutiniam naudojimui arba mažmeninei prekybai ir kurie yra tinkamos parduoti arba naudoti plačiajai visuomenei būklės.

Milteliai

sausa, kieta, smulkių arba stambių dalelių pavidalo medžiaga.

Siunta

krovinys, vežamas pagal vieną važtaraštį, nepriklausomai nuo talpyklų, pakuočių ar vienetų kiekio ar skaičiaus, arba dėvimi, nešami arba esantys asmeniniame bagaže vienetai.

10 kg kiekvienoje siuntoje

reiškia, kad iki 10 kg turėtų būti ribojamas kiekvieno siuntą sudarančio objekto atskirų dalių, pagamintų iš tam tikros rūšies medienos, svoris. Kitaip tariant, 10 kg apribojimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į atskirų Dalbergia/Guibourtia rūšies medienos dalių, sudarančių kiekvieną siuntos objektą, svorį, o ne į bendrą siuntos svorį.

Medienos ruošiniai

žymimi Suderintos sistemos 44.09 kodu. Tai mediena (įskaitant tarpusavyje nesujungtas parketo lentas ir mozaikinio parketo lenteles), ištisai profiliuota (su įlaidomis, grioveliais, V formos sąlaidomis, ranteliais arba panašiai profiliuota) išilgai kurios nors briaunos, galo arba paviršiaus, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais.

Medžio drožlės

į mažus gabalėlius susmulkinta mediena.

14.

Kadangi nėra nurodyta, kad A priede pateiktų FLOROS rūšių arba aukštesniųjų taksonų hibridams būtų taikoma 4 straipsnio 1 dalis, vadinasi, dirbtinai padaugintais hibridais, gautais iš vienos ar kelių šių rūšių arba taksonų, galima prekiauti pateikus dirbtinio padauginimo sertifikatą, ir kad šių hibridų sėkloms ir žiedadulkėms (įskaitant dulkines), skintoms gėlėms, sėjinukams arba audinių kultūroms, gautoms in vitro kietoje arba skystoje terpėje, vežamoms steriliose talpyklose, šis reglamentas netaikomas.

15.

Šlapimui, fekalijoms ir pilkajai ambrai, t. y. atliekoms, gautoms nemanipuliuojant konkrečiu gyvūnu, šis reglamentas netaikomas.

16.

Šis reglamentas taikomas D priede išvardytų faunos rūšių tik gyviems ir vientisiems arba beveik vientisiems negyviems egzemplioriams, išskyrus taksonus, kurie pažymėti taip, kad būtų aišku, jog reglamentas taip pat taikomas kitoms jų dalims ar išvestiniams produktams:

§ 1	Visos vientisos arba beveik vientisos odos, žaliavinės arba raugintos.

17.

Šis reglamentas taikomas tik gyviems D priede išvardytų floros rūšių egzemplioriams, išskyrus taksonus, kurie pažymėti, kaip nurodyta toliau, kad būtų aišku, jog reglamentas taip pat taikomas kitoms jų dalims bei išvestiniams produktams:

§ 3	Džiovinti ir švieži augalai, įskaitant, jeigu tinka, lapus, šaknis (šakniastiebius), stiebus, sėklas (sporas), žievę ir vaisius.

§ 4

Rąstai, pjautinė mediena ir faneros lukštas.

A priedas

B priedas

C priedas

Bendrinis pavadinimas

FAUNA

CHORDATA (CHORDINIAI)

MAMMALIA

Žinduoliai

ARTIODACTYLA

Antilocapridae

Šakiaraginiai

Antilocapra americana (I) (tik Meksikos populiacija; jokios kitos populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos)

Šakiaragis

Bovidae

Dykaraginiai (antilopės, galvijai, dukeriai, gazelės, ožkos, avys ir kt.)

Addax nasomaculatus (I)

Adaksas

Ammotragus lervia (II)

Berberinis avinas

Antilope cervicapra (III Nepalas/Pakistanas)

Elniaožė gazelė

Bos gaurus (I) (išskyrus domestikuotus Bos gaurus, vadinamus Bos frontalis, kuriems šis reglamentas netaikomas)

Gauras

Bos mutus (I) (išskyrus domestikuotus Bos mutus, vadinamus Bos grunniens, kuriems šis reglamentas netaikomas)

Laukinis jakas

Bos sauveli (I)

Savelio jautis

Boselaphus tragocamelus (III Pakistanas)

Mėlynoji antilopė

Bubalus arnee (III Nepalas) (išskyrus domestikuotus Bubalus arnee, vadinamus Bubalus bubalis, kuriems šis reglamentas netaikomas)

Azijinis buivolas

Bubalus depressicornis (I)

Mažasis buivolas

Bubalus mindorensis (I)

Mindorinis buivolas

Bubalus quarlesi (I)

Kalninis buivolas

Budorcas taxicolor (II)

Takinas

Capra falconeri (I)

Sraigtaragis ožys

Capra caucasica (II)

Dagestaninis ožys

Capra hircus aegagrus (III Pakistanas) (domestikuotiems egzemplioriams šis reglamentas netaikomas)

Laukinė ožka

Capra sibirica (III Pakistanas)

Sibirinis kalninis ožys

Capricornis milneedwardsii (I)

Kininis ožkaragis

Capricornis rubidus (I)

Birminis ožkaragis

Capricornis sumatraensis (I)

Sumatrinis ožkaragis

Capricornis thar (I)

Himalajinis ožkaragis

Cephalophus brookei (II)

Ganinis dukeris

Cephalophus dorsalis (II)

Juodnugaris dukeris

Cephalophus jentinki (I)

Jentinko dukeris

Cephalophus ogilbyi (II)

Odžilbio dukeris

Cephalophus silvicultor (II)

Geltonnugaris dukeris

Cephalophus zebra (II)

Zebriškasis dukeris

Damaliscus pygargus pygargus (II)

Baltasnukė antilopė

Gazella bennettii (III Pakistanas)

Indinė gazelė

Gazella cuvieri (I)

Kiuvjierio gazelė

Gazella dorcas (III Alžyras/Tunisas)

Dorkas

Gazella leptoceros (I)

Smėlyninė gazelė

Hippotragus niger variani (I)

Didžioji juodoji antilopė

Kobus leche (II)

Ličis

Naemorhedus baileyi (I)

Rudasis goralas

Naemorhedus caudatus (I)

Kininis goralas

Naemorhedus goral (I)

Goralas

Naemorhedus griseus (I)

Kininis goralas

Nanger dama (I)

Sacharinė gazelė

Oryx dammah (I)

Kardaragis oriksas

Oryx leucoryx (I)

Baltasis oriksas

Ovis ammon (II)

Kalninis avinas

Ovis arabica (II)

Ovis bochariensis (II)

Ovis canadensis (II) (tik Meksikos populiacija; jokios kitos populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos)

Snieginis avinas

Ovis collium (II) (*1)

Ovis cycloceros (II)

Ovis darwini (II (*1)

Ovis gmelini (I) (Kipro populiacija)

Ovis hodgsonii (I)

Nyjanas

Ovis jubata (II (*1)

Ovis karelini (II (*1)

Ovis nigrimontana (I)

Kara Tau kalninis avinas

Ovis polii (II) (*1)

Acharas

Ovis punjabiensis (II)

Ovis severtzovi (II) (*1)

Ovis vignei (I)

Ladakho avinas

Pantholops hodgsonii (I)

Orongas, čiras, tibetinė antilopė

Philantomba monticola (II)

Mėlynasis dukeris

Pseudois nayaur (III Pakistanas)

Melsvasis avinas

Pseudoryx nghetinhensis (I)

Saola

Rupicapra pyrenaica ornata (II)

Ispanijos gemzė

Saiga borealis (II) (laukiniams egzemplioriams, kuriais prekiaujama komerciniais tikslais, nustatyta nulinė eksporto kvota)

Mongolinė saiga

Saiga tatarica (II) (laukiniams egzemplioriams, kuriais prekiaujama komerciniais tikslais, nustatyta nulinė eksporto kvota)

Saiga

Tetracerus quadricornis (III Nepalas)

Keturragė antilopė

Camelidae

Kupranugariniai

Lama guanicoe (II)

Guanakas

Vicugna vicugna (I) (išskyrus: Argentinos populiacijas (Chuchujaus, Katamarkos ir Saltos provincijų populiacijas ir pusiau nelaisvėje gyvenančias Chuchujaus, Saltos, Katamarkos, La Riochos ir San Chuano provincijų populiacijas), Bolivijos populiaciją (visą), Čilės populiacijas (Tarapakos regiono ir Arikos ir Parinakotos regiono populiacijas), Ekvadoro populiaciją (visą) ir Peru populiaciją (visą), kurios yra nurodytos B priede)

Vicugna vicugna (II) (tik Argentinos populiacijos (Chuchujaus, Katamarkos ir Saltos provincijų populiacijos ir pusiau nelaisvėje gyvenančios Chuchujaus, Saltos, Katamarkos, La Riochos ir San Chuano provincijų populiacijos), Bolivijos populiacija (visa), Čilės populiacijos (Tarapakos regiono ir Arikos ir Parinakotos regiono populiacijos), Ekvadoro populiacija (visa) ir Peru populiacija (visa); visos kitos populiacijos yra nurodytos A priede) (3)

Vikunija

Cervidae

Elniniai

Axis calamianensis (I)

Kalaminis elnias

Axis kuhlii (I)

Bavinis elnias

Axis porcinus (III Pakistanas (išskyrus A priede nurodytus porūšius))

Kiaulinis elnias

Axis porcinus annamiticus (I)

Anamitinis elnias

Blastocerus dichotomus (I)

Pelkinis elnias

Cervus elaphus bactrianus (II)

Baktrijaninis elnias

Cervus elaphus barbarus (III Alžyras/Tunisas)

Afrikinis taurusis elnias

Cervus elaphus hanglu (I)

Kašmirinis elnias

Dama dama mesopotamica (I)

Iraninis danielius

Hippocamelus spp. (I)

Andiniai elniai

Mazama temama cerasina (III Gvatemala)

Centrinės Amerikos mazama

Muntiacus crinifrons (I)

Juodasis muntjakas

Muntiacus vuquangensis (I)

Didysis muntjakas

Odocoileus virginianus mayensis (III Gvatemala)

Gvatemalinis elnias

Ozotoceros bezoarticus (I)

Pampinis elnias

Pudu mephistophiles (II)

Šiaurinis pudu

Pudu puda (I)

Pietinis pudu

Rucervus duvaucelii (I)

Barasinga

Rucervus eldii (I)

Lyraragis elnias

Giraffidae

Giraffa camelopardalis (II)

Žirafiniai

Žirafa

Hippopotamidae

Hipopotaminiai

Hexaprotodon liberiensis (II)

Mažasis hipopotamas

Hippopotamus amphibius (II)

Didysis hipopotamas

Moschidae

Kabarginiai

Moschus spp. (I) (tik Afganistano, Butano, Indijos, Mianmaro, Nepalo ir Pakistano populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Moschus spp. (II) (išskyrus Afganistano, Butano, Indijos, Mianmaro, Nepalo ir Pakistano populiacijas, kurios yra nurodytos A priede)

Kabarga

Suidae

Kiauliniai

Babyrousa babyrussa (I)

Babirusa

Babyrousa bolabatuensis (I)

Bolabatinė babirusa

Babyrousa celebensis (I)

Sulavesinė babirusa

Babyrousa togeanensis (I)

Malenginė babirusa

Sus salvanius (I)

Nykštukinis šernas

Tayassuidae

Pekariniai

Tayassuidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Pecari tajacu populiacijas Meksikoje ir Jungtinėse Valstijose, kurios nėra nurodytos šio reglamento prieduose)

Pekariai

Catagonus wagneri (I)

Čakinis pekaris

CARNIVORA

Ailuridae

Ailurus fulgens (I)

Mažoji panda

Canidae

Šuniniai

Canis aureus (III Indija)

Paprastasis šakalas

Canis lupus (I/II)

(visos populiacijos, išskyrus Ispanijos Douro šiaurinę dalį ir į šiaurę nuo 39-osios lygiagretės esančios Graikijos dalies populiacijas. Butano, Indijos, Nepalo ir Pakistano populiacijos yra išvardytos I priedėlyje, visos kitos populiacijos yra išvardytos II priedėlyje. Neįtraukiama domestikuota forma Canis lupus familiaris ir dingo Canis lupus dingo)

Canis lupus (II) (Ispanijos Douro šiaurinėje dalyje ir į šiaurę nuo 39-osios lygiagretės esančioje Graikijos dalyje gyvenančios populiacijos. Neįtraukiama domestikuota forma Canis lupus familiaris ir dingo Canis lupus dingo)

Pilkasis vilkas

Canis simensis

Etiopinis šakalas

Cerdocyon thous (II)

Savaninė lapė

Chrysocyon brachyurus (II)

Karčiuotasis vilkas

Cuon alpinus (II)

Raudonasis vilkas

Lycalopex culpaeus (II)

Andinė lapė

Lycalopex fulvipes (II)

Čilinė lapė

Lycalopex griseus (II)

Pietų Amerikos pilkoji lapė

Lycalopex gymnocercus (II)

Paragvajinė lapė

Speothos venaticus (I)

Miškinis šuo

Vulpes bengalensis (III Indija)

Bengalinė lapė

Vulpes cana (II)

Afganistaninė lapė

Vulpes zerda (II)

Fenekas

Eupleridae

Cryptoprocta ferox (II)

Fosa

Eupleres goudotii (II)

Smulkiadantis mungas

Fossa fossana (II)

Fanaloka

Felidae

Katiniai

Felidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis. Domestikuotiems egzemplioriams šis reglamentas netaikomas. Panthera leo (Afrikos populiacijoms): nulinė metinė eksporto kvota nustatyta komerciniais tikslais naudojamiems laukinių gyvūnų kaulams, kaulo gabalams, kaulų produktams, nagams, skeletams, kaukolėms, dantims.

Metinės eksporto kvotos, taikomos komerciniais tikslais parduodamiems gyvūnų, veisiamų nelaisvėje Pietų Afrikoje, kaulų egzemplioriams, kaulo gabalams, kaulų produktams, nagams, skeletams, kaukolėms, dantims, bus kiekvienais metais nustatomos ir pranešamos CITES sekretoriatui.)

Katės

Acinonyx jubatus (I) (skiriamos tokios metinės gyvų egzempliorių ir medžioklės trofėjų kvotos: Botsvanai – 5; Namibijai – 150; Zimbabvei – 50. Prekybai šiais egzemplioriais taikoma 4 straipsnio 1 dalis)

Gepardas

Caracal caracal (I) (tik Azijos populiacija; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Karakalas

Catopuma temminckii (I)

Teminko katė

Felis nigripes (I)

Juodakojė katė

Felis silvestris (II)

Vilpišys, miškinė katė

Herpailurus yagouaroundi (I) (tik Centrinės ir Šiaurės Amerikos populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Jaguarundis

Leopardus geoffroyi (I)

Žofrua katė

Leopardus guttulus (I)

Pietinė tigrina

Leopardus jacobita (I)

Andinė katė

Leopardus pardalis (I)

Ocelotas

Leopardus tigrinus (I)

Dėmėtoji katė, oncila

Leopardus wiedii (I)

Ilgauodegė katė

Lynx lynx (II)

(Paprastoji) lūšis

Lynx pardinus (I)

Ispanijos lūšis

Neofelis diardi (I)

Neofelis nebulosa (I)

Dūminis leopardas

Panthera leo (I) (tik Indijos populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Liūtas

Panthera onca (I)

Jaguaras

Panthera pardus (I)

Leopardas

Panthera tigris (I)

Tigras

Panthera uncia (I)

Snieginis leopardas

Pardofelis marmorata (I)

Marmurinė katė

Prionailurus bengalensis bengalensis (I) (tik Bangladešo, Indijos ir Tailando populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Bengalinė katė

Prionailurus iriomotensis (II)

Japoninė katė

Prionailurus planiceps (I)

Sumatrinė katė

Prionailurus rubiginosus (I) (tik Indijos populiacija; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Rudoji katė

Puma concolor (I) (tik Kosta Rikos ir Panamos populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Puma

Herpestidae

Mangustiniai

Herpestes edwardsi (III Indija/Pakistanas)

Pilkoji indinė mangusta

Herpestes fuscus (III Indija)

Rudoji mangusta

Herpestes javanicus (III Pakistanas)

Javinė mangusta

Herpestes javanicus auropunctatus (III Indija)

Mažoji mangusta

Herpestes smithii (III Indija)

Smito mangusta

Herpestes urva (III Indija)

Vėžiaėdė mangusta, krabaėdė mangusta

Herpestes vitticollis (III Indija)

Dryžuotakaklė mangusta

Hyaenidae

Hieniniai

Hyaena hyaena (III Pakistanas)

Dryžuotoji hiena

Proteles cristata (III Botsvana)

Urvinė hiena

Mephitidae

Skunkiniai

Conepatus humboldtii (II)

Humbolto skunkas

Mustelidae

Kiauniniai

Lutrinae

Ūdros

Lutrinae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Ūdros

Aonyx capensis microdon (I) (tik Kamerūno ir Nigerijos populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Kamerūno benagė ūdra

Aonyx cinerea (I)

Azijinė benagė ūdra

Enhydra lutris nereis (I)

Kaliforninė jūrinė ūdra

Lontra felina (I)

Ilgauodegė ūdra

Lontra longicaudis (I)

Pietinė ūdra

Lontra provocax (I)

Argentininė ūdra

Lutra lutra (I)

Ūdra

Lutra nippon (I)

Japoninė ūdra

Lutrogale perspicillata (I)

Švelniaplaukė ūdra

Pteronura brasiliensis (I)

Brazilinė ūdra

Mustelinae

Grizonai, kiaunės, pilkagalvės mangustos, žebenkštys

Eira barbara (III Hondūras)

Pilkagalvė mangusta

Martes flavigula (III Indija)

Didžioji kiaunė, charza

Martes foina intermedia (III Indija)

Akmeninė kiaunė, naminė kiaunė

Martes gwatkinsii (III Indija)

Indinė kiaunė

Mellivora capensis (III Botsvana)

Bitėdis barsukas

Mustela nigripes (I)

Juodakojis šeškas

Odobenidae

Vėpliniai

Odobenus rosmarus (III Kanada)

Vėplys

Otariidae

Ausytieji ruoniai

Arctocephalus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Pietiniai jūrų lokiai

Arctocephalus philippii (II)

Fernandeso salų ruonis

Arctocephalus townsendi (I)

Gvadelupinis jūrų lokys

Phocidae

Tikrieji ruoniai

Mirounga leonina (II)

Pietinis jūrų dramblys

Monachus spp. (I)

Ruoniai vienuoliai

Procyonidae

Meškėniniai

Nasua narica (III Hondūras)

Baltanosis koatis

Nasua nasua solitaria (III Urugvajus)

Paprastasis žiedauodegis koatis

Potos flavus (III Hondūras)

Kibiauodegis meškėnas

Ursidae

Lokiniai

Ursidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Lokiai

Ailuropoda melanoleuca (I)

Didžioji panda

Helarctos malayanus (I)

Malajinis lokys

Melursus ursinus (I)

Ilgalūpis lokys

Tremarctos ornatus (I)

Akiniuotasis lokys

Ursus arctos (I/II)

(I priedėlyje išvardytos tik Butano, Kinijos, Meksikos ir Mongolijos populiacijos ir Ursus arctos isabellinus porūšis; visos kitos populiacijos ir porūšiai yra išvardyti II priedėlyje)

Rudasis lokys, rudoji meška

Ursus thibetanus (I)

Himalajinis juodasis lokys

Viverridae

Viveriniai

Arctictis binturong (III Indija)

Binturongas

Civettictis civetta (III Botsvana)

Afrikinė civeta

Cynogale bennettii (II)

Ūdrinė civeta

Hemigalus derbyanus (II)

Dryžuotoji civeta

Paguma larvata (III Indija)

Himalajinė civeta

Paradoxurus hermaphroditus (III Indija)

Palminis musangas

Paradoxurus jerdoni (III Indija)

Indinis musangas

Prionodon linsang (II)

Dryžuotasis linzangas

Prionodon pardicolor (I)

Dėmėtasis linzangas

Viverra civettina (III Indija)

Dėmėtoji vivera

Viverra zibetha (III Indija)

Didžioji vivera

Viverricula indica (III Indija)

Mažoji civeta

CETACEA

Bangininiai (delfinai, jūrų kiaulės, banginiai)

CETACEA spp. (I/II) (4)

Banginiai

CHIROPTERA

Phyllostomidae

Amerikiniai lapanosiai

Platyrrhinus lineatus (III Urugvajus)

Baltajuostis lapanosis

Pteropodidae

Vaisėdžiai šikšnosparniai

Acerodon spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Acerodonai

Acerodon jubatus (I)

Acerodonas

Pteropus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Pteropus brunneus)

Skraidančiosios lapės

Pteropus insularis (I)

Mikronezinė skraidančioji lapė

Pteropus livingstonii (II)

Komorinė skraidančioji lapė

Pteropus loochoensis (I)

Okinavinė skraidančioji lapė

Pteropus mariannus (I)

Marianinė skraidančioji lapė

Pteropus molossinus (I)

Pandaninė skraidančioji lapė

Pteropus pelewensis (I)

Mangrovinė skraidančioji lapė

Pteropus pilosus (I)

Sidabrapilvė skraidančioji lapė

Pteropus rodricensis (II)

Rodrigesinė skraidančioji lapė

Pteropus samoensis (I)

Samoa skraidančioji lapė

Pteropus tonganus (I)

Tonginė skraidančioji lapė

Pteropus ualanus (I)

Pakrantinė skraidančioji lapė

Pteropus voeltzkowi (II)

Pembinė skraidančioji lapė

Pteropus yapensis (I)

Japinė skraidančioji lapė

CINGULATA

Dasypodidae

Šarvuotiniai

Cabassous tatouay (III Urugvajus)

Vienuolikajuostis šarvuotis

Chaetophractus nationi (II) (nustatyta nulinė metinė eksporto kvota. Visi egzemplioriai laikomi rūšių, nurodytų A priede, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.)

Čilinis šarvuotis

Priodontes maximus (I)

Didysis šarvuotis

DASYUROMORPHIA

Dasyuridae

Pėšrieji sterbliniai

Sminthopsis longicaudata (I)

Ilgauodegė siaurapėdė sterbliapelė

Sminthopsis psammophila (I)

Smėlyninė siaurapėdė sterbliapelė

DIPROTODONTIA

Macropodidae

Kengūriniai

Dendrolagus inustus (II)

Pilkšvoji medlaipė kengūra

Dendrolagus ursinus (II)

Meškinė medlaipė kengūra

Lagorchestes hirsutus (I)

Gauruotoji zuikinė valabė

Lagostrophus fasciatus (I)

Dryžuotoji valabė

Onychogalea fraenata (I)

Velso naguotauodegė valabė

Phalangeridae

Laipiojantieji sterbliniai

Phalanger intercastellanus (II)

Rytinis paprastasis kuskusas

Phalanger mimicus (II)

Australinis kuskusas

Phalanger orientalis (II)

Pilkasis kuskusas

Spilocuscus kraemeri (II)

Juodadėmis kuskusas

Spilocuscus maculatus (II)

Dėmėtasis kuskusas

Spilocuscus papuensis (II)

Rusvasnukis kuskusas

Potoroidae

Kengūrinės žiurkės

Bettongia spp. (I)

Betongijos

Vombatidae

Vombatiniai

Lasiorhinus krefftii (I)

Kvinslendinis vombatas

LAGOMORPHA

Leporidae

Kiškiniai

Caprolagus hispidus (I)

Asaminis triušis

Romerolagus diazi (I)

Beuodegis triušis

MONOTREMATA

Tachyglossidae

Echidniniai

Zaglossus spp. (II)

Proechidnos

PERAMELEMORPHIA

Peramelidae

Perameles bougainville (I)

Šiurkščiaplaukis ilganosis bandikutas

Thylacomyidae

Macrotis lagotis (I)

Triušinis bandikutas

PERISSODACTYLA

Equidae

Arkliniai

Equus africanus (I) (neįtraukiama domestikuota Equus asinus forma, kuriai šis reglamentas netaikomas)

Afrikinis (laukinis) asilas

Equus grevyi (I)

Dykuminis (Grevio) zebras

Equus hemionus (I/II) (ši rūšis yra nurodyta II priedėlyje, o Equus hemionus hemionus ir Equus hemionus khur porūšiai yra nurodyti I priedėlyje)

Azijinis asilas, kulanas

Equus kiang (II)

Kiangas

Equus przewalskii (I)

Laukinis Prževalskio arklys

Equus zebra hartmannae (II)

Hartmano zebras

Equus zebra zebra (II)

Kapinis zebras

Rhinocerotidae

Raganosiniai

Rhinocerotidae spp. (I) (išskyrus B priede nurodytus porūšius)

Raganosiai

Ceratotherium simum simum (II) (tik Esvatinio ir Pietų Afrikos populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos A priede. Skirta išimtinai tik tarptautinei prekybai gyvais gyvūnais tinkamose ir priimtinose paskirties vietose ir prekybai medžioklės trofėjais. Visi kiti egzemplioriai laikomi rūšių, nurodytų A priede, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.)

Baltasis (plačialūpis) raganosis

Tapiridae

Tapyriniai

Tapiridae spp. (I) (išskyrus B priede nurodytas rūšis)

Tapyrai

Tapirus terrestris (II)

Lyguminis tapyras

PHOLIDOTA

Manidae

Skujuotiniai

Manis spp. (II)

(išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Skujuočiai

Manis crassicaudata (I)

Indinis skujuotis

Manis culionensis (I)

Skujuočio rūšis – culionensis

Manis gigantea (I)

Didysis skujuotis

Manis javanica (I)

Javinis skujuotis

Manis pentadactyla (I)

Kininis skujuotis

Manis temminckii (I)

Stepinis skujuotis

Manis tetradactyla (I)

Keturpirštis skujuotis

Manis tricuspis (I)

Baltapilvis skujuotis

PILOSA

Bradypodidae

Tripirščiai tinginiai

Bradypus pygmaeus (II)

Pigmėjinis tripirštis tinginys

Bradypus variegatus (II)

Rudagerklis tinginys

Myrmecophagidae

Skruzdėdiniai

Myrmecophaga tridactyla (II)

Didžioji skruzdėda

Tamandua mexicana (III Gvatemala)

Mažoji skruzdėda

PRIMATES

Primatai

PRIMATES spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Primatai

Atelidae

Koatos

Alouatta coibensis (I)

Asuero staugūnas

Alouatta palliata (I)

Kolumbinis staugūnas

Alouatta pigra (I)

Gvatemalinis staugūnas

Ateles geoffroyi frontatus (I)

Juodakaktė Žofrua koata

Ateles geoffroyi ornatus (I)

Panaminė Žofrua koata

Brachyteles arachnoides (I)

Vorbeždžionė

Brachyteles hypoxanthus (I)

Šiaurinė mirikina

Oreonax flavicauda (I)

Geltonuodegė vilnotoji beždžionė

Cebidae

Kabiauodegės beždžionės

Callimico goeldii (I)

Geldo marmozetė

Callithrix aurita (I)

Baltaausė marmozetė

Callithrix flaviceps (I)

Geltongalvė marmozetė

Leontopithecus spp. (I)

Liūtbeždžionės

Saguinus bicolor (I)

Dvispalvė tamarina

Saguinus geoffroyi (I)

Žofrua tamarina

Saguinus leucopus (I)

Baltakojė tamarina

Saguinus martinsi (I)

Martinso tamarina

Saguinus oedipus (I)

Perukinė tamarina

Saimiri oerstedii (I)

Raudonnugaris saimiris

Cercopithecidae

Šunbeždžionės

Cercocebus galeritus (I)

Kuoduotasis taninis mangabis

Cercopithecus diana (I)

Diana

Cercopithecus roloway (I)

Rolovėjaus markata

Cercopithecus solatus (II)

Gelsvauodegė markata

Colobus satanas (II)

Juodasis kolobas

Macaca silenus (I)

Vandera

Macaca sylvanus (I)

Magotas

Mandrillus leucophaeus (I)

Drilas

Mandrillus sphinx (I)

Mandrilas

Nasalis larvatus (I)

Didnosa

Piliocolobus foai (II)

Pietinis rudasis kolobas

Piliocolobus gordonorum (II)

Raudongalvis kolobusas

Piliocolobus kirkii (I)

Zanzibaro rudasis kolobas

Piliocolobus pennantii (II)

Penanto rudasis kolobas

Piliocolobus preussi (II)

Preuso rudasis kolobas

Piliocolobus rufomitratus (I)

Tano rudasis kolobas

Piliocolobus tephrosceles (II)

Ugandos rudasis kolobas

Piliocolobus tholloni (II)

Tolono rudasis kolobas

Presbytis potenziani (I)

Mentavinis langūras

Pygathrix spp. (I)

Dukai

Rhinopithecus spp. (I)

Riestanosės beždžionės

Semnopithecus ajax (I)

Kašmyro pilkasis langūras

Semnopithecus dussumieri (I)

Pietinis pilkasis langūras

Semnopithecus entellus (I)

Šiaurinis pilkasis langūras (hulmanas)

Semnopithecus hector (I)

Indinis langūras

Semnopithecus hypoleucos (I)

Tamsiapėdis pilkasis langūras

Semnopithecus priam (I)

Kuoduotasis pilkasis langūras

Semnopithecus schistaceus (I)

Nepalo pilkasis langūras

Simias concolor (I)

Trumpauodegis langūras

Trachypithecus delacouri (II)

Delakuro langūras

Trachypithecus francoisi (II)

Fransua langūras

Trachypithecus geei (I)

Žvilgantysis langūras

Trachypithecus hatinhensis (II)

Vietnaminis langūras

Trachypithecus johnii (II)

Nilgyrinis langūras

Trachypithecus laotum (II)

Laosinis langūras

Trachypithecus pileatus (I)

Karūnuotasis langūras

Trachypithecus poliocephalus (II)

Baltagalvis langūras

Trachypithecus shortridgei (I)

Birminis langūras

Cheirogaleidae

Mažieji lemūrai

Cheirogaleidae spp. (I)

Mažieji lemūrai

Daubentoniidae

Laibapirščiai

Daubentonia madagascariensis (I)

Laibapirštis

Hominidae

Žmoginės beždžionės

Gorilla beringei (I)

Lyguminė gorila

Gorilla gorilla (I)

Gorila

Pan spp. (I)

Šimpanzės

Pongo abelii (I)

Sumatros orangutanas

Pongo pygmaeus (I)

Orangutanas

Hylobatidae

Giboniniai

Hylobatidae spp.

Gibonai

Indriidae

Indriniai

Indriidae spp. (I)

Indriniai

Lemuridae

Lemūriniai

Lemuridae spp. (I)

Lemūriniai

Lepilemuridae

Žebenkštiniai lemūrai

Lepilemuridae spp. (I)

Žebenkštiniai lemūrai

Lorisidae

Loriniai

Nycticebus spp. (I)

Storieji loriai

Pitheciidae

Sakiai

Cacajao spp. (I)

Uakariai

Callicebus barbarabrownae (II)

Šviesusis titis

Callicebus melanochir (II)

Juodarankis titis

Callicebus nigrifrons (II)

Callicebus personatus (II)

Juodagalvis titis

Chiropotes albinasus (I)

Baltanosis (barzdotasis) sakis

Tarsiidae

Ilgakulniniai

Tarsius spp. (II)

Ilgakulniai

PROBOSCIDEA

Elephantidae

Drambliniai

Elephas maximus (I)

Azijinis dramblys

Loxodonta africana (I) (išskyrus B priede nurodytas Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijas)

Loxodonta africana (II)

(tik Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės (5) populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos A priede)

Afrikinis dramblys

RODENTIA

Chinchillidae

Šinšiliniai

Chinchilla spp. (I) (domestikuotiems egzemplioriams šis reglamentas netaikomas)

Šinšilos

Cuniculidae

Pakiniai

Cuniculus paca (III Hondūras)

Paka

Dasyproctidae

Agutiniai

Dasyprocta punctata (III Hondūras)

Taškuotasis agutis

Erethizontidae

Ursoniniai

Sphiggurus mexicanus (III Hondūras)

Meksikinis kibiauodegis ursonas (dygliatriušis)

Sphiggurus spinosus (III Urugvajus)

Paragvajinis kibiauodegis ursonas (dygliatriušis)

Hystricidae

Dygliatriušiniai

Hystrix cristata

Karčiuotasis dygliatriušis

Muridae

Peliniai

Leporillus conditor (II)

Ilgaausė kiškiažiurkė

Pseudomys fieldi (II)

Pajūrinė netikroji pelė

Xeromys myoides (II)

Netikroji vandeninė žiurkė

Zyzomys pedunculatus (II)

Storauodegė žiurkė

Sciuridae

Voveriniai

Cynomys mexicanus (I)

Meksikinis prerinis šuniukas

Marmota caudata (III Indija)

Ilgauodegis švilpikas

Marmota himalayana (III Indija)

Himalajinis švilpikas

Ratufa spp. (II)

Didžiosios voverės (ratufos)

SCANDENTIA

SCANDENTIA spp. (II)

Tupajiniai

SIRENIA

Dugongidae

Diugoniniai

Dugong dugon (I)

Diugonis

Trichechidae

Sireniniai

Trichechus inunguis (I)

Trichechus manatus (I)

Trichechus senegalensis (I)

AVES

Paukščiai

ANSERIFORMES

Anatidae

Antiniai

Anas aucklandica (I)

Rudoji kryklė

Anas bernieri (II)

Madagaskarinė kryklė

Anas chlorotis (I)

Ryškiaspalvė rudoji kryklė

Anas formosa (II)

Baikalinė kryklė

Anas laysanensis (I)

Laisaninė didžioji antis

Anas nesiotis (I)

Kempbelo rudoji kryklė

Anas querquedula

Dryžagalvė kryklė

Asarcornis scutulata (I)

Baltasparnė muskusinė antis

Aythya innotata

Madagaskarinė šalminė antis

Aythya nyroca

Rudė

Branta canadensis leucopareia (I)

Kanadinė berniklė

Branta ruficollis (II)

Rudakaklė berniklė

Branta sandvicensis (I)

Havajinė berniklė

Coscoroba coscoroba (II)

Koskoroba

Cygnus melancoryphus (II)

Juodakaklė gulbė

Dendrocygna arborea (II)

Kubinė medžąsė

Dendrocygna autumnalis (III Hondūras)

Raudonsnapė medžąsė

Dendrocygna bicolor (III Hondūras)

Dvispalvė medžąsė

Mergus octosetaceus

Brazilinis dančiasnapis

Oxyura leucocephala (II)

Baltagalvė stačiauodegė

Rhodonessa caryophyllacea (I)

Raudongalvė antis

Sarkidiornis melanotos (II)

Gumbasnapė antis

Tadorna cristata

Ragasnapė antis

APODIFORMES

Trochilidae

Kolibriniai

Trochilidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Kolibriai

Glaucis dohrnii (I)

Aštriasnapis kolibris atsiskyrėlis

CHARADRIIFORMES

Burhinidae

Storkulniniai

Burhinus bistriatus (III Gvatemala)

Meksikinis storkulnis

Laridae

Kiriniai

Larus relictus (I)

Reliktinis kiras

Scolopacidae

Tilvikiniai

Numenius borealis (I)

Eskiminė kuolinga

Numenius tenuirostris (I)

Laibasnapė kuolinga

Tringa guttifer (I)

Ochotskinis tilvikas

CICONIIFORMES

Ardeidae

Garniniai

Ardea alba

Didysis baltasis garnys

Bubulcus ibis

Ibinis garnys

Egretta garzetta

Mažasis baltasis garnys

Balaenicipitidae

Klumpiasnapiniai

Balaeniceps rex (II)

Klumpiasnapis

Ciconiidae

Gandriniai

Ciconia boyciana (I)

Kininis gandras

Ciconia nigra (II)

Juodasis gandras

Ciconia stormi

Rytinis gandras

Jabiru mycteria (I)

Žabiru

Leptoptilos dubius

Indinis marabu

Mycteria cinerea (I)

Balkšvasis gandrėnas

Phoenicopteridae

Flaminginiai

Phoenicopteridae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Flamingai

Phoenicopterus ruber (II)

Paprastasis flamingas

Threskiornithidae

Ibiniai

Eudocimus ruber (II)

Rusvasis ibis

Geronticus calvus (II)

Plikasis ibis

Geronticus eremita (I)

Miškinis ibis

Nipponia nippon (I)

Japoninis ibis

Platalea leucorodia (II)

Paprastoji girnovė

Pseudibis gigantea

Didysis ibis

COLUMBIFORMES

Columbidae

Karveliniai

Caloenas nicobarica (I)

Nikobarinis karvelis

Claravis godefrida

Dryžasparnis dirvinis purplelis

Columba livia

Uolinis karvelis

Ducula mindorensis (I)

Mindorinis imperatoriškasis karvelis

Gallicolumba luzonica (II)

Lusoninis vištinis karvelis

Goura spp. (II)

Gouros

Leptotila wellsi

Grenadinė leptotila

Nesoenas mayeri (III Mauricijus)

Rožinis karvelis

Streptopelia turtur

Paprastasis purplelis

CORACIIFORMES

Bucerotidae

Ragasnapiniai

Aceros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Aceros

Aceros nipalensis (I)

Nepalinis aceras

Anorrhinus spp. (II)

Kuoduotieji ragasnapiai

Anthracoceros spp. (II)

Raibieji ragasnapiai

Berenicornis spp. (II)

Azijiniai ragasnapiai

Buceros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Jaučiaragiai

Buceros bicornis (I)

Didysis jaučiaragis

Penelopides spp. (II)

Penelopidai

Rhinoplax vigil (I)

Ragasnapis

Rhyticeros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Riticerai

Rhyticeros subruficollis (I)

Geltongurklis riticeras

CUCULIFORMES

Musophagidae

Turakiniai

Tauraco spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Tikrieji turakai

Tauraco bannermani (II)

Banermano turakas

FALCONIFORMES

Plėšrieji paukščiai

FALCONIFORMES spp. (II)

(išskyrus A priede nurodytas rūšis; išskyrus vieną Cathartidae šeimos rūšį, nurodytą C priede; kitos šios šeimos rūšys nėra įtrauktos į šio reglamento priedus; ir išskyrus Caracara lutosa)

Plėšrieji paukščiai

Accipitridae

Vanaginiai

Accipiter brevipes (II)

Trumpapirštis vanagas

Accipiter gentilis (II)

Vištvanagis

Accipiter nisus (II)

Paukštvanagis

Aegypius monachus (II)

Tamsusis grifas

Aquila adalberti (I)

Ispaninis erelis

Aquila chrysaetos (II)

Kilnusis erelis

Aquila clanga (II)

Didysis erelis rėksnys

Aquila heliaca (I)

Karališkasis erelis

Aquila pomarina (II)

Mažasis erelis rėksnys

Buteo buteo (II)

Paprastasis suopis

Buteo lagopus (II)

Tūbuotasis suopis

Buteo rufinus (II)

Stepinis suopis

Chondrohierax uncinatus wilsonii (I)

Kubinis peslys

Circaetus gallicus (II)

Gyvatėdis

Circus aeruginosus (II)

Nendrinė lingė

Circus cyaneus (II)

Javinė lingė

Circus macrourus (II)

Stepinė lingė

Circus pygargus (II)

Pievinė lingė

Elanus caeruleus (II)

Paprastasis palšasis peslys

Eutriorchis astur (II)

Madagaskarinis gyvatėdis

Gypaetus barbatus (II)

Avėdra

Gyps fulvus (II)

Palšasis grifas

Haliaeetus spp. (I/II) (Haliaeetus albicilla nurodyta I priedėlyje; kitos rūšys nurodytos II priedėlyje)

Jūriniai ereliai

Harpia harpyja (I)

Harpija

Hieraaetus fasciatus (II)

Juostuotasis sakalinis erelis

Hieraaetus pennatus (II)

Nykštukinis sakalinis erelis

Leucopternis occidentalis (II)

Pilkanugaris keršasis suopis

Milvus migrans (II) (išskyrus B priede nurodytą Milvus migrans lineatus)

Juodasis peslys

Milvus milvus (II)

Rudasis peslys

Neophron percnopterus (II)

Maitvanagis

Pernis apivorus (II)

Vapsvaėdis

Pithecophaga jefferyi (I)

Erelis beždžionėdis

Cathartidae

Amerikiniai grifai, Naujojo pasaulio grifai

Gymnogyps californianus (I)

Kaliforninis kondoras

Sarcoramphus papa (III Hondūras)

Karališkasis grifas

Vultur gryphus (I)

Andinis kondoras

Falconidae

Sakaliniai

Falco araeus (I)

Seišelinis sakalas

Falco biarmicus (II)

Viduržeminis sakalas

Falco cherrug (II)

Taurusis sakalas

Falco columbarius (II)

Startsakalis

Falco eleonorae (II)

Eleonoros sakalas

Falco jugger (I)

Sakalas lagaras

Falco naumanni (II)

Stepinis pelėsakalis

Falco newtoni (I) (tik Seišelių salų populiacija)

Madagaskarinis pelėsakalis

Falco pelegrinoides (I)

Stepinis sakalas

Falco peregrinus (I)

Sakalas keleivis

Falco punctatus (I)

Mauricinis pelėsakalis

Falco rusticolus (I)

Medžioklinis sakalas

Falco subbuteo (II)

Eurazinis sketsakalis

Falco tinnunculus (II)

Paprastasis pelėsakalis

Falco vespertinus (II)

Raudonkojis sakalas

Pandionidae

Žuvininkiniai

Pandion haliaetus (II)

Žuvininkas

GALLIFORMES

Cracidae

Crax alberti (III Kolumbija)

Melsvasnapis kraksas

Crax blumenbachii (I)

Raudonsnapis kraksas

Crax daubentoni (III Kolumbija)

Dobantono kraksas

Crax fasciolata

Plikaveidis kraksas

Crax globulosa (III Kolumbija)

Rutuliasnapis kraksas

Crax rubra (III Kolumbija/Gvatemala/Hondūras)

Didysis kraksas

Mitu mitu (I)

Tikrasis mitu

Oreophasis derbianus (I)

Raguotasis guanas

Ortalis vetula (III Gvatemala/Hondūras)

Rudasparnė čačalaka

Pauxi pauxi (III Kolumbija)

Šiaurinis šalminis kraksas

Penelope albipennis (I)

Baltasparnė penelopė

Penelope purpurascens (III Hondūras)

Kuoduotoji penelopė

Penelopina nigra (III Gvatemala)

Juodoji penelopina

Pipile jacutinga (I)

Juodakaktė pipilė

Pipile pipile (I)

Trinidadinė pipilė

Megapodiidae

Didžiakojiniai

Macrocephalon maleo (I)

Didžiagalvė višta

Phasianidae

Fazaniniai

Argusianus argus (II)

Argusas

Catreus wallichii (I)

Himalajinis fazanas

Colinus virginianus ridgwayi (I)

Kaukėtoji virgininė putpelė

Crossoptilon crossoptilon (I)

Tibetinis ausytasis fazanas

Crossoptilon mantchuricum (I)

Mandžiūrinis ausytasis fazanas

Gallus sonneratii (II)

Pilkoji džiunglinė višta

Ithaginis cruentus (II)

Raudonasis fazanas

Lophophorus impejanus (I)

Himalajinis trumpauodegis fazanas

Lophophorus lhuysii (I)

Kininis trumpauodegis fazanas

Lophophorus sclateri (I)

Skleterio trumpauodegis fazanas

Lophura edwardsi (I)

Edvardso lofura

Lophura hatinhensis

Vietnaminis fazanas

Lophura leucomelanos (III Pakistanas)

Juodoji lofura

Lophura swinhoii (I)

Svaino lofura

Meleagris ocellata (III Gvatemala)

Akiniuotasis kalakutas

Odontophorus strophium

Apykaklėtoji miškinė putpelė

Ophrysia superciliosa

Himalajinė kurapka

Pavo cristatus (III Pakistanas)

Paprastasis povas

Pavo muticus (II)

Žaliasis povas

Polyplectron bicalcaratum (II)

Pilkasis povinis fazanas

Polyplectron germaini (II)

Rudasis povinis fazanas

Polyplectron malacense (II)

Malajinis povinis fazanas

Polyplectron napoleonis (I)

Filipininis povinis fazanas

Polyplectron schleiermacheri (II)

Bornėjinis povinis fazanas

Pucrasia macrolopha (III Pakistanas)

Koklas

Rheinardia ocellata (I)

Kuoduotasis argusas

Syrmaticus ellioti (I)

Elioto fazanas

Syrmaticus humiae (I)

Mianmarinis fazanas

Syrmaticus mikado (I)

Japoninis fazanas

Syrmaticus reevesii (II)

Karališkasis fazanas

Tetraogallus caspius (I)

Kaspijinis ularas

Tetraogallus tibetanus (I)

Tibetinis ularas

Tragopan blythii (I)

Blaito satyras

Tragopan caboti (I)

Kaboto satyras

Tragopan melanocephalus (I)

Juodagalvis satyras

Tragopan satyra (III Nepalas)

Raudonasis satyras

Tympanuchus cupido attwateri (II)

Teksasinis didysis prerinis tetervinas

GRUIFORMES

Gruidae

Gerviniai

Gruidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Gervės

Balearica pavonina (I)

Vainikuotoji gervė

Grus americana (I)

Amerikinė gervė

Grus canadensis (I/II) (rūšis yra nurodyta II priedėlyje, tačiau Grus canadensis nesiotes ir Grus canadensis pulla porūšiai yra nurodyti I priedėlyje)

Kanadinė gervė

Grus grus (II)

Pilkoji gervė

Grus japonensis (I)

Japoninė gervė

Grus leucogeranus (I)

Sibirinė gervė

Grus monacha (I)

Juodoji gervė

Grus nigricollis (I)

Juodakaklė gervė

Grus vipio (I)

Daūrinė gervė

Otididae

Eininiai

Otididae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Einiai

Ardeotis nigriceps (I)

Indinis didysis einis

Chlamydotis macqueenii (I)

Azijinis puošnusis einis

Chlamydotis undulata (I)

Puošnusis einis

Houbaropsis bengalensis (I)

Barzdotasis einis

Otis tarda (II)

Tikrasis einis

Sypheotides indicus (II)

Mažasis indinis einis

Tetrax tetrax (II)

Mažasis einis

Rallidae

Vandeninės vištos

Gallirallus sylvestris (I)

Miškinė vištelė

Rhynochetidae

Kaginiai

Rhynochetos jubatus (I)

Kagu

PASSERIFORMES

Atrichornithidae

Atrichorniniai

Atrichornis clamosus (I)

Triukšmingasis atrichornis

Cotingidae

Kotinginiai

Cephalopterus ornatus (III Kolumbija)

Amazoninė skėtinė kotinga

Cephalopterus penduliger (III Kolumbija)

Ekvadorinė skėtinė kotinga

Cotinga maculata (I)

Violetinė kotinga

Rupicola spp. (II)

Akmengaidžiai

Xipholena atropurpurea (I)

Baltasparnė dailioji kotinga

Emberizidae

Startiniai

Gubernatrix cristata (II)

Geltonasis kardinolas

Paroaria capitata (II)

Geltonsnapė kardinolinė starta

Paroaria coronata (II)

Raudonkuodė kardinolinė starta

Tangara fastuosa (II)

Septynspalvė tanagra

Estrildidae

Astrildiniai

Amandava formosa (II)

Alyvinė astrilda

Lonchura fuscata

Rudasis ryžinukas

Lonchura oryzivora (II)

Javinis ryžinukas

Poephila cincta cincta (II)

Juodagurklė pievinė amadina

Fringillidae

Kikiliniai

Carduelis cucullata (I)

Raudonasis alksninukas

Carduelis yarrellii (II)

Geltonveidis alksninukas

Hirundinidae

Kregždiniai

Pseudochelidon sirintarae (I)

Baltaakė upinė kregždė

Icteridae

Trupialiniai

Xanthopsar flavus (I)

Auksinis juodasis trupialas

Meliphagidae

Medsiurbiniai

Lichenostomus melanops cassidix (II)

Šalmuotasis geltonkuodis medčiulpys

Muscicapidae

Musinukiniai

Acrocephalus rodericanus (III Mauricijus)

Rodrigesinė nendrinukė

Cyornis ruckii (II)

Sumatrinė mėlynoji musinukė

Dasyornis broadbenti litoralis (II)

Pajūrinis rudagalvis šeriasnapis

Dasyornis longirostris (II)

Žvynuotasis šeriasnapis

Garrulax canorus (II)

Kininis rusvasis garulaksas

Garrulax taewanus (II)

Taivaninis rusvasis garulaksas

Leiothrix argentauris (II)

Mesija

Leiothrix lutea (II)

Lejotriksas

Liocichla omeiensis (II)

Pilkaskruostė liocichla

Picathartes gymnocephalus (I)

Baltakaklė plikoji varna

Picathartes oreas (I)

Pilkakaklė plikoji varna

Terpsiphone bourbonnensis (III Mauricijus)

Maskareninė rojinė musinukė

Paradisaeidae

Rojiniai paukščiai

Paradisaeidae spp. (II)

Rojiniai paukščiai

Pittidae

Pitidiniai

Pitta guajana (II)

Mėlynuodegė pita

Pitta gurneyi (I)

Gurnėjaus pita

Pitta kochi (I)

Kocho pita

Pitta nympha (II)

Fėjinė pita

Pycnonotidae

Bulbiuliniai

Pycnonotus zeylanicus (II)

Rusvavaininkis bulbiulis

Sturnidae

Varnėniniai

Gracula religiosa (II)

Javinė šventoji maina

Leucopsar rothschildi (I)

Balinis varnėnas

Zosteropidae

Baltavokiniai

Zosterops albogularis (I)

Norfolkinis baltavokis

PELECANIFORMES

Fregatidae

Fregatiniai

Fregata andrewsi (I)

Kalėdų salos fregata

Pelecanidae

Pelikaniniai

Pelecanus crispus (I)

Garbanotasis pelikanas

Sulidae

Padūkėliniai

Papasula abbotti (I)

Aboto padūkėlis

PICIFORMES

Capitonidae

Ūsapaukštiniai

Semnornis ramphastinus (III Kolumbija)

Paprastasis tukaninis ūsagenis

Picidae

Geniniai

Dryocopus javensis richardsi (I)

Rytinė baltapilvė meleta

Ramphastidae

Tukaniniai

Baillonius bailloni (III Argentina)

Auksinis tukanas

Pteroglossus aracari (II)

Juodakaklis arakaris

Pteroglossus castanotis (III Argentina)

Rudaausis arakaris

Pteroglossus viridis (II)

Žaliasparnis arakaris

Ramphastos dicolorus (III Argentina)

Rausvakrūtis tukanas

Ramphastos sulfuratus (II)

Vaivorykštinis tukanas

Ramphastos toco (II)

Didysis tukanas

Ramphastos tucanus (II)

Baltagurklis tukanas

Ramphastos vitellinus (II)

Arielis

Selenidera maculirostris (III Argentina)

Dėmėtasnapė selenidera

PODICIPEDIFORMES

Podicipedidae

Kraginiai

Podilymbus gigas (I)

Didysis margasnapis kragas

PROCELLARIIFORMES

Diomedeidae

Albatrosiniai

Phoebastria albatrus (I)

Trumpauodegis albatrosas

PSITTACIFORMES

Papūginiai paukščiai

PSITTACIFORMES spp. (II)

(išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Agapornis roseicollis, Melopsittacus undulatus, Nymphicus hollandicus ir Psittacula krameri, nenurodytas šio reglamento prieduose)

Papūgos ir kt.

Cacatuidae

Kakadu

Cacatua goffiniana (I)

Gofino kakadu

Cacatua haematuropygia (I)

Filipininis kakadu

Cacatua moluccensis (I)

Molukinis kakadu

Cacatua sulphurea (I)

Geltonskruostis kakadu

Probosciger aterrimus (I)

Palminis kakadu

Loriidae

Loriniai

Eos histrio (I)

Mėlyndryžis loris

Vini spp. (I/II) (Vini ultramarina nurodyta I priedėlyje, o kitos rūšys nurodytos II priedėlyje)

Loriai atsiskyrėliai

Psittacidae

Papūginiai

Amazona arausiaca (I)

Raudongurklė amazonė

Amazona auropalliata (I)

Geltonsparnė amazonė

Amazona barbadensis (I)

Geltonpetė amazonė

Amazona brasiliensis (I)

Brazilinė amazonė

Amazona finschi (I)

Melsvakepurė amazonė

Amazona guildingii (I)

Karališkoji amazonė

Amazona imperialis (I)

Imperatoriškoji amazonė

Amazona leucocephala (I)

Kubinė amazonė

Amazona oratrix (I)

Geltongalvė amazonė

Amazona pretrei (I)

Puošnioji amazonė

Amazona rhodocorytha (I)

Raudonbruvė amazonė

Amazona tucumana (I)

Tukumaninė amazonė

Amazona versicolor (I)

Mėlynveidė amazonė

Amazona vinacea (I)

Vynuoginė amazonė

Amazona viridigenalis (I)

Raudonvainikė amazonė

Amazona vittata (I)

Puertorikinė amazonė

Anodorhynchus spp. (I)

Mėlynosios aros

Ara ambiguus (I)

Ekvadorinė ara

Ara glaucogularis (I)

Mėlyngurklė ara

Ara macao (I)

Raudonoji ara

Ara militaris (I)

Žalioji ara

Ara rubrogenys (I)

Raudonkaktė ara

Cyanopsitta spixii (I)

Spikso papūga

Cyanoramphus cookii (I)

Raudonkaktė šoklioji papūga

Cyanoramphus forbesi (I)

Čataminė šoklioji papūga

Cyanoramphus novaezelandiae (I)

Raudonkaktė šoklioji papūga

Cyanoramphus saisseti (I)

Cyclopsitta diophthalma coxeni (I)

Kokseno figinė papūga

Eunymphicus cornutus (I)

Raguotoji papūga

Guarouba guarouba (I)

Auksinė aratinga

Neophema chrysogaster (I)

Geltonpilvė žolinė papūgėlė

Ognorhynchus icterotis (I)

Geltonausė papūga

Pezoporus occidentalis (I)

Naktinė papūga

Pezoporus wallicus (I)

Dirvinė papūga

Pionopsitta pileata (I)

Raudongalvė puošnioji papūga

Primolius couloni (I)

Mėlyngalvė ara

Primolius maracana (I)

Mėlynsparnė ara

Psephotus chrysopterygius (I)

Auksapetė plokščiauodegė papūga

Psephotus dissimilis (I)

Kepurėtoji plokščiauodegė papūga

Psephotus pulcherrimus (I)

Rojinė plokščiauodegė papūga

Psittacula echo (I)

Mauricinė žieduotoji papūga

Psittacus erithacus (I)

Pilkoji papūga

Pyrrhura cruentata (I)

Mėlyngurklė raudonuodegė papūga

Rhynchopsitta spp. (I)

Storasnapės aros

Strigops habroptilus (I)

Pelėdinė papūga

RHEIFORMES

Rheidae

Nandiniai

Pterocnemia pennata (I) (išskyrus B priede nurodytą Pterocnemia pennata pennata)

Darvino nandu

Pterocnemia pennata pennata (II)

Rhea americana (II)

Amerikinis nandu

SPHENISCIFORMES

Spheniscidae

Pingvininiai

Spheniscus demersus (II)

Akiniuotasis pingvinas

Spheniscus humboldti (I)

Humbolto pingvinas

STRIGIFORMES

Pelėdiniai paukščiai

STRIGIFORMES spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Sceloglaux albifacies)

Pelėdiniai

Strigidae

Pelėdiniai

Aegolius funereus (II)

Lututė

Asio flammeus (II)

Balinė pelėda

Asio otus (II)

Mažasis apuokas

Athene noctua (II)

Pelėdikė

Bubo bubo (II) (išskyrus B priede nurodytą Bubo bubo bengalensis)

Didysis apuokas

Glaucidium passerinum (II)

Paprastoji žvirblinė pelėda

Heteroglaux blewitti (I)

Miškinė pelėdikė

Mimizuku gurneyi (I)

Didysis apuokėlis

Ninox natalis (I)

Kalėdų salos aštrianagė pelėda

Nyctea scandiaca (II)

Baltoji pelėda

Otus ireneae (II)

Keninis apuokėlis

Otus scops (II)

Apuokėlis

Strix aluco (II)

Naminė pelėda

Strix nebulosa (II)

Laplandinė pelėda

Strix uralensis (II) (išskyrus B priede nurodytą Strix uralensis davidi)

Uralinė pelėda

Surnia ulula (II)

Raiboji pelėda

Tytonidae

Liepsnotosios pelėdos

Tyto alba (II)

Liepsnotoji pelėda

Tyto soumagnei (I)

Madagaskarinė liepsnotoji pelėda

STRUTHIONIFORMES

Struthionidae

Strutiniai

Struthio camelus (I) (tik Alžyro, Burkina Faso, Kamerūno, Centrinės Afrikos Respublikos, Čado, Malio, Mauritanijos, Maroko, Nigerio, Nigerijos, Senegalo ir Sudano populiacijos; visos kitos populiacijos nėra nurodytos šio reglamento prieduose)

Strutis

TINAMIFORMES

Tinamidae

Tinaminiai

Tinamus solitarius (I)

Tinamas atsiskyrėlis

TROGONIFORMES

Trogonidae

Trogoniniai

Pharomachrus mocinno (I)

Puikusis kvezalas

REPTILIA

Ropliai

CROCODYLIA

Krokodilai

CROCODYLIA spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Krokodilai

Alligatoridae

Aligatoriniai

Alligator sinensis (I)

Kiniškasis aligatorius

Caiman crocodilus apaporiensis (I)

Krokodilinis kaimanas

Caiman latirostris (I) (išskyrus B priede nurodytą Argentinos populiaciją)

Plačiasnukis kaimanas

Melanosuchus niger (I) (išskyrus B priede nurodytas Brazilijos ir Ekvadoro populiacijas, kurioms nulinės metinės eksporto kvotos bus taikomos tol, kol CITES sekretoriatas ir IUCN/SSC krokodilų specialistų grupė patvirtins metines eksporto kvotas)

Juodasis kaimanas

Crocodylidae

Tikrieji krokodilai

Crocodylus acutus (I) (išskyrus: Sispatos įlankos, Tinachoneso, Balsos ir aplinkinių vietovių integruotojo valdymo mangrovių rajono, Kordobos departamento populiaciją ir Kubos populiaciją, kurios yra nurodytos B priede, taip pat Meksikos populiaciją, kuri nurodyta B priede ir kurių laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė eksporto kvota)

Amerikinis krokodilas

Crocodylus cataphractus (I)

Siaurasnukis krokodilas

Crocodylus intermedius (I)

Orinoko krokodilas

Crocodylus mindorensis (I)

Filipinų krokodilas

Crocodylus moreletii (I) (išskyrus B priede nurodytą Belizo populiaciją, kurios laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė kvota, ir B priede nurodytą Meksikos populiaciją)

Moreleto krokodilas

Crocodylus niloticus (I) (išskyrus Botsvanos, Egipto (kurių laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė kvota), Etiopijos, Kenijos, Madagaskaro, Malavio, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos, Ugandos, Jungtinės Tanzanijos Respublikos populiacijas (kurioms taikomos metinės eskporto kvotos, ne didesnės nei 1600 laukinių egzempliorių (įskaitant medžioklės trofėjus) ir ūkiuose auginamų egzempliorių), Zambijos ir Zimbabvės populiacijas; šios populiacijos yra nurodytos B priede)

Nilo krokodilas

Crocodylus palustris (I)

Pelkinis krokodilas

Crocodylus porosus (I) (išskyrus Australijos, Indonezijos ir Malaizijos populiacijas (gyvūnus iš laukinės gamtos galima paimti tik Saravako valstijoje; kitose Malaizijos valstijose (Sabahe ir Malaizijos pusiasalyje) taikoma nulinė laukinių egzempliorių kvota, nulinė kvota nekeičiama, nebent pakeitimą patvirtintų CITES šalys; taip pat išskyrus Papua Naujosios Gvinėjos populiacijas (jos yra nurodytos B priede))

Briaunagalvis krokodilas

Crocodylus rhombifer (I)

Kubos krokodilas

Crocodylus siamensis (I)

Siamo krokodilas

Osteolaemus tetraspis (I)

Bukasnukis krokodilas

Tomistoma schlegelii (I)

Gavialinis krokodilas

Gavialidae

Gavialiniai

Gavialis gangeticus (I)

Gavialas

RHYNCHOCEPHALIA

Sphenodontidae

Tuataros

Sphenodon spp. (I)

Tuataros (haterijos)

SAURIA

Agamidae

Agaminiai

Ceratophora aspera (II) (laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė kvota)

Ceratophora erdeleni (I)

Ceratophora karu (I)

Ceratophora stoddartii (II) (laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė kvota)

Ceratophora tennentii (I)

Cophotis ceylanica (I)

Ceiloninė gyvavedė agama

Cophotis dumbara (I)

Dumbarinė gyvavedė agama

Lyriocephalus scutatus (II) (laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė kvota)

Gumbanosė agama

Saara spp. (II)

Uromastyx spp. (II)

Dygliauodegiai

Anguidae

Gluodeniniai

Abronia spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis. Abronia aurita, A. gaiophantasma, A. montecristoi, A. salvadorensis ir A. vasconcelosii laukiniams egzemplioriams nustatyta nulinė eksporto kvota)

Abronia anzuetoi (I)

Abronia campbelli (I)

Abronia fimbriata (I)

Abronia frosti (I)

Abronia meledona (I)

Chamaeleonidae

Chameleoniniai

Archaius spp. (II)

Bradypodion spp. (II)

Brookesia spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Nykštukiniai chameleonai

Brookesia perarmata (I)

Lapinis chameleonas

Calumma spp. (II)

Madagaskariniai chameleonai

Chamaeleo spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Chameleonai

Chamaeleo chamaeleon (II)

Paprastasis chameleonas

Furcifer spp. (II)

Kinyongia spp. (II)

Nadzikambia spp. (II)

Palleon spp. (II)

Rhampholeon spp. (II)

Rieppeleon spp. (II)

Trioceros spp. (II)

Cordylidae

Cordylus spp. (II)

Hemicordylus spp. (II)

Karusaurus spp. (II)

Namazonurus spp. (II)

Ninurta spp. (II)

Ouroborus spp. (II)

Pseudocordylus spp. (II)

Smaug spp. (II)

Eublepharidae

Goniurosaurus spp. (II) (išskyrus Japonijos vietines rūšis)

Rytiniai gekonai

Gekkonidae

Gekoniniai

Cnemaspis psychedelica (I)

Dactylocnemis spp. (III Naujoji Zelandija)

Gekko gecko (II)

Gekonas tokis

Gonatodes daudini (I)

Grenadininis lenktapirštis gekonas

Hoplodactylus spp. (III Naujoji Zelandija)

Pietiniai progekoniai

Lygodactylus williamsi (I)

Nairobinis gekoniukas

Mokopirirakau spp. (III Naujoji Zelandija)

Nactus serpensinsula (II)

Mauricinis naktūnas

Naultinus spp. (II)

Naujosios Zelandijos medžių gekonai

Paroedura androyensis (II)

Grandidjė gekonas

Paroedura masobe (II)

Phelsuma spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Dieniniai gekonai

Phelsuma guentheri (II)

Mauricinis medgekonis

Rhoptropella spp. (II)

Sphaerodactylus armasi (III Kuba)

Sphaerodactylus celicara (III Kuba)

Sphaerodactylus dimorphicus (III Kuba)

Sphaerodactylus intermedius (III Kuba)

Sphaerodactylus nigropunctatus alayoi (III Kuba)

Sphaerodactylus nigropunctatus granti (III Kuba)

Sphaerodactylus nigropunctatus lissodesmus (III Kuba)

Sphaerodactylus nigropunctatus ocujal (III Kuba)

Sphaerodactylus nigropunctatus strategus (III Kuba)

Sphaerodactylus notatus atactus (III Kuba)

Sphaerodactylus oliveri (III Kuba)

Sphaerodactylus pimienta (III Kuba)

Sphaerodactylus ruibali (III Kuba)

Sphaerodactylus siboney (III Kuba)

Sphaerodactylus torrei (III Kuba)

Toropuku spp. (III Naujoji Zelandija)

Tukutuku spp. (III Naujoji Zelandija)

Uroplatus spp. (II)

Plokščiauodegiai gekonai

Woodworthia spp. (III Naujoji Zelandija)

Helodermatidae

Nuodadančiai

Heloderma spp. (II) (išskyrus A priede nurodytus porūšius)

Nuodadančiai driežai

Heloderma horridum charlesbogerti (I)

Meksikinis juodasis nuodadantis

Iguanidae

Iguaniniai

Amblyrhynchus cristatus (II)

Jūrinė iguana

Brachylophus spp. (I)

Fidži iguanos

Conolophus spp. (II)

Konolofai

Ctenosaura spp. (II)

Iguanėlės

Cyclura spp. (I)

Žieduotauodegės iguanos

Iguana spp. (II)

Iguanos

Phrynosoma blainvillii (II)

Kaliforninė frinozoma

Phrynosoma cerroense (II)

Meksikinė frinozoma

Phrynosoma coronatum (II)

Frinozoma

Phrynosoma wigginsi (II)

Pakrantinė frinozoma

Sauromalus varius (I)

Kortesinė iguana

Lacertidae

Tikrieji driežai

Gallotia simonyi (I)

Simono galocija

Podarcis lilfordi (II)

Balearų uolinis driežas

Podarcis pityusensis (II)

Pityuso uolinis driežas

Lanthanotidae

Lanthanotidae spp. (II) (komercinei prekybai taikoma nulinė egzempliorių, paimtų iš natūralios aplinkos, eksporto kvota)

Polychrotidae

Anoliniai

Anolis agueroi (III Kuba)

Anolis baracoae (III Kuba)

Anolis barbatus (III Kuba)

Anolis chamaeleonides (III Kuba)

Anolis equestris (III Kuba)

Anolis guamuhaya (III Kuba)

Anolis luteogularis (III Kuba)

Anolis pigmaequestris (III Kuba)

Anolis porcus (III Kuba)

Scincidae

Scinkiniai

Corucia zebrata (II)

Dryžuotasis scinkūnas

Teiidae

Tejidai

Crocodilurus amazonicus (II)

Driežas drakonas

Dracaena spp. (II)

Kaimaniniai driežai

Salvator spp. (II)

Tupinambis spp.(II)

Tejai

Varanidae

Varaniniai

Varanus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Varanai

Varanus bengalensis (I)

Indijos varanas

Varanus flavescens (I)

Geltonasis varanas

Varanus griseus (I)

Pilkasis varanas

Varanus komodoensis (I)

Komodo varanas

Varanus nebulosus (I)

Taškuotasis varanas

Varanus olivaceus (II)

Grėjaus varanas

Xenosauridae

Ksenozaurai

Shinisaurus crocodilurus (I)

Kininis ksenozauras

SERPENTES

Gyvatės

Boidae

Smaugliniai

Boidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Smaugliniai

Acrantophis spp. (I)

Madagaskariniai boa

Boa constrictor occidentalis (I)

Tinklinis (pitonas) boa

Epicrates inornatus (I)

Puerto Riko smauglys

Epicrates monensis (I)

Mona salos smauglys

Epicrates subflavus (I)

Jamaikos smauglys

Eryx jaculus (II)

Smėlinis smaugliukas

Sanzinia madagascariensis (I)

Madagaskarinis medžių boa

Bolyeriidae

Mauricijaus boa

Bolyeriidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Mauricijaus boa

Bolyeria multocarinata (I)

Casarea dussumieri (I)

Mauricinis urvasmauglis

Colubridae

Žaltiniai

Atretium schistosum (III Indija)

Briaunotasis žaltys

Cerberus rynchops (III Indija)

Šunagalvis vandeninis žaltys

Clelia clelia (II)

Musuranas

Cyclagras gigas (II)

Netikroji kobra

Elachistodon westermanni (II)

Indinė kiaušinėdė gyvatė

Ptyas mucosus (II)

Indinė žiurkinė gyvatė

Xenochrophis piscator (III Indija)

Žaltys žuvėgaudis

Xenochrophis schnurrenbergeri (III Indija)

Xenochrophis tytleri (III Indija)

Elapidae

Aspidiniai

Hoplocephalus bungaroides (II)

Plokščiagalvė gyvatė

Micrurus diastema (III Hondūras)

Atlantinė koralinė gyvatė

Micrurus nigrocinctus (III Hondūras)

Amerikinė koralinė gyvatė

Micrurus ruatanus (III Hondūras)

Naja atra (II)

Kininė kobra

Naja kaouthia (II)

Monoklinė kobra

Naja mandalayensis (II)

Birminė spjaudančioji kobra

Naja naja (II)

Indiškoji kobra

Naja oxiana (II)

Vidurinės Azijos kobra

Naja philippinensis (II)

Filipininė kobra

Naja sagittifera (II)

Andamaninė kobra

Naja samarensis (II)

Filipininė spjaudančioji kobra

Naja siamensis (II)

Indijos spjaudančioji kobra

Naja sputatrix (II)

Indonezinė kobra

Naja sumatrana (II)

Sumatrinė kobra

Ophiophagus hannah (II)

Karališkoji kobra

Loxocemidae

Meksikos nykštukiniai smaugliai

Loxocemidae spp. (II)

Meksikos nykštukiniai smaugliai

Pythonidae

Pitoniniai

Pythonidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytus porūšius)

Pitonai

Python molurus molurus (I)

Tigrinis pitonas

Tropidophiidae

Miškiniai boa

Tropidophiidae spp. (II)

Miškiniai boa

Viperidae

Anginiai

Atheris desaixi (II)

Bitis worthingtoni (II)

Crotalus durissus (III Hondūras)

Tropikinė barškuolė

Crotalus durissus unicolor

Arubos salos barškuolė

Daboia russelii (III Indija)

Raselo angis

Pseudocerastes urarachnoides (II)

Vorauodegė raguotoji angis

Trimeresurus mangshanensis (II)

Mangano duobagalvė gyvatė

Vipera latifii

Elbrusinė angis

Vipera ursinii (I) (tik Europos populiacija, išskyrus buvusios SSRS teritoriją; pastarosios populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos)

Stepinė angis

Vipera wagneri (II)

Vagnerio angis

TESTUDINES

Carettochelyidae

Kiaulianosiai vėžliai

Carettochelys insculpta (II)

Kiaulianosis vėžlys

Chelidae

Žalčiakakliai vėžliai

Chelodina mccordi (II) (nustatyta nulinė metinė eksporto kvota iš natūralios aplinkos paimtiems egzemplioriams)

Indonezinis žalčiavėžlis

Pseudemydura umbrina (I)

Vakarų trumpakaklis vėžlys

Cheloniidae

Jūrų vėžliai

Cheloniidae spp.

Jūrų vėžliai

Chelydridae

Kaimaniniai vėžliai

Chelydra serpentina (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Macrochelys temminckii (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Grifinis vėžlys

Dermatemydidae

Amerikos upiniai vėžliai

Dermatemys mawii (II)

Amerikos upinis vėžlys

Dermochelyidae

Kietaodžiai vėžliai

Dermochelys coriacea (I)

Kietaodis vėžlys

Emydidae

Baliniai vėžliai

Chrysemys picta (tik gyvi egzemplioriai)

Geltonasis vėžlys

Clemmys guttata (II)

Dėmėtasis vėžlys

Emydoidea blandingii (II)

Amerikinis balinis vėžlys

Glyptemys insculpta (II)

Miškinis vandenvėžlis

Glyptemys muhlenbergii (I)

Pensilvaninis vėžlys

Graptemys spp. (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Žemėlapiniai vėžliai

Malaclemys terrapin (II)

Misisipinis vėžlys

Terrapene spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Dėžiniai vėžliai

Terrapene coahuila (I)

Vandeninis dėžinis vėžlys

Geoemydidae

Batagur affinis (I)

Indonezinis dėžiavėžlis

Batagur baska (I)

Keturpirštis terapinas

Batagur borneoensis (II) (iš natūralios aplinkos paimtiems egzemplioriams, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Batagur dhongoka (II)

Batagur kachuga (II)

Batagur trivittata (II) (iš natūralios aplinkos paimtiems egzemplioriams, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Cuora spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis, Cuora aurocapitata, C. flavomarginata, C. galbinifrons, C. mccordi, C. mouhotii, C. pani, C. trifasciata, C. yunnanensis ir C. zhoui (iš natūralios aplinkos paimtiems egzemplioriams, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Dėžiniai vėžliai

Cuora bourreti (I)

Burė dėžiavėžlis

Cuora picturata (I)

Raštuotasis dėžiavėžlis

Cyclemys spp. (II)

Azijiniai lapavėžliai

Geoclemys hamiltonii (I)

Hamiltono dėžinis vėžlys

Geoemyda japonica (II)

Japoninis lapavėžlis

Geoemyda spengleri (II)

Špenglerio kalninis vėžlys

Hardella thurjii (II)

Karūnuotasis upvėžlis

Heosemys annandalii (II) (iš natūralios aplinkos paimtiems egzemplioriams, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Geltongalvis upvėžlis

Heosemys depressa (II) (iš natūralios aplinkos paimtiems egzemplioriams, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Arkano miškinis vėžlys

Heosemys grandis (II)

Didysis upvėžlis

Heosemys spinosa (II)

Dygliuotasis upvėžlis

Leucocephalon yuwonoi (II)

Dėžinis miškinis vėžlys

Malayemys macrocephala (II)

Didžiagalvis upvėžlis

Malayemys subtrijuga (II)

Malajinis vėžlys

Mauremys annamensis (I)

Anamo lapiškasis vėžlys

Mauremys iversoni (III Kinija)

Trijuostis upvėžlis

Mauremys japonica (II)

Japoninis dėžinis vėžlys

Mauremys megalocephala (III Kinija)

Didžiagalvis balinis vėžlys

Mauremys mutica (II)

Geltonasis balinis vėžlys

Mauremys nigricans (II)

Raudonkaklis vėžlys

Mauremys pritchardi (III Kinija)

Pričardo balinis vėžlys

Mauremys reevesii (III Kinija)

Rivso vėžlys

Mauremys sinensis (III Kinija)

Kininis juostakaklis vėžlys

Melanochelys tricarinata (I)

Tribriaunis upvėžlis

Melanochelys trijuga (II)

Juodapilvis vėžlys

Morenia ocellata (I)

Birmos balinis vėžlys

Morenia petersi (II)

Indinis upvėžlis

Notochelys platynota (II)

Malajinis plokščiašarvis vėžlys

Ocadia glyphistoma (III Kinija)

Vietnaminis lupvėžlis

Ocadia philippeni (III Kinija)

Trijuostis dėžiavėžlis

Orlitia borneensis (II) (iš natūralios aplinkos paimtiems egzemplioriams, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Malajinis didysis vėžlys

Pangshura spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Stoginiai vėžliai

Pangshura tecta (I)

Indijos stoginis vėžlys

Sacalia bealei (II)

Akiniuotasis upvėžlis

Sacalia pseudocellata (III Kinija)

Dėžinio vėžlio rūšis – pseudocellata

Sacalia quadriocellata (II)

Keturakis vėžlys

Siebenrockiella crassicollis (II)

Juodasis storagalvis vėžlys

Siebenrockiella leytensis (II)

Filipinų balinis vėžlys

Vijayachelys silvatica (II)

Miškinis dėžiavėžlis

Platysternidae

Didžiagalviai vėžliai

Platysternidae spp. (I)

Didžiagalviai vėžliai

Podocnemididae

Afroamerikiniai šonakakliai vėžliai

Erymnochelys madagascariensis (II)

Madagaskarinis šonakaklis vėžlys

Peltocephalus dumerilianus (II)

Didžiagalvis šonakaklis vėžlys

Podocnemis spp. (II)

Šonakakliai vėžliai

Testudinidae

Sausumos vėžliai

Testudinidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis; iš natūralios aplinkos paimtiems Centrochelys sulcata egzemplioriams, kurie naudojami visų pirma komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Sausumos vėžliai

Astrochelys radiata (I)

Spindulinis vėžlys

Astrochelys yniphora (I)

Noraginis vėžlys

Chelonoidis niger (I)

Dramblinis vėžlys

Geochelone elegans (I)

Žvaigždėtasis vėžlys

Geochelone platynota (I)

Vėžlio rūšis – platynota

Gopherus flavomarginatus (I)

Geltonjuostis vėžlys

Malacochersus tornieri (I)

Plokščiašarvis vėžlys

Psammobates geometricus (I)

Geometriškasis vėžlys

Pyxis arachnoides (I)

Madagaskarinis voravėžlis

Pyxis planicauda (I)

Madagaskaro plokščiauodegis vėžlys

Testudo graeca (II)

Viduržemio vėžlys

Testudo hermanni (II)

Balkanų vėžlys

Testudo kleinmanni (I)

Egiptinis vėžlys

Testudo marginata (II)

Kraštuotasis vėžlys

Trionychidae

Minkštaodžiai vėžliai

Amyda cartilaginea (II)

Azijinis minkštaodis vėžlys

Apalone ferox (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Apalone mutica (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Apalone spinifera (III Jungtinės Amerikos Valstijos) (išskyrus A priede nurodytus porūšius)

Apalone spinifera atra (I)

Juodasis dygliuotasis minkštavėžlis

Chitra spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Dryžuotieji minkštašarviai vėžliai

Chitra chitra (I)

Minkštavėžlio rūšis – chitra

Chitra vandijki (I)

Siauragalvis minkštavėžlis

Cyclanorbis elegans (II)

Cyclanorbis senegalensis (II)

Cycloderma aubryi (II)

Cycloderma frenatum (II)

Dogania subplana (II)

Malajinis minkštavėžlis

Lissemys ceylonensis (II)

Šrilankinis minkštavėžlis

Lissemys punctata (II)

Indinis minkštavėžlis

Lissemys scutata (II)

Birminis minkštaodis vėžlys

Nilssonia formosa (II)

Raštuotasis minkštavėžlis

Nilssonia gangetica (I)

Ganginis minkštavėžlis

Nilssonia hurum (I)

Puošnusis minkštavėžlis

Nilssonia leithii (II)

Upinis minkštavėžlis

Nilssonia nigricans (I)

Juodasis minkštavėžlis

Palea steindachneri (II)

Raukšlėtasis minkštavėžlis

Pelochelys spp. (II)

Didieji minkštaodžiai vėžliai

Pelodiscus axenaria (II)

Junaninis minkštavėžlis

Pelodiscus maackii (II)

Amūrinis minkštašarvis vėžlys

Pelodiscus parviformis (II)

Kinijos minkštašarvis vėžlys

Rafetus euphraticus (II)

Minkštašarvio vėžlio rūšis – euphraticus

Rafetus swinhoei (II)

Šanchajaus minkštašarvis vėžlys

Trionyx triunguis (II)

Afrikinis trioniksas

AMPHIBIA

Varliagyviai

ANURA

Beuodegiai varliagyviai

Aromobatidae

Vikriosios medlaipės

Allobates femoralis (II)

Ryškioji medlaipė

Allobates hodli (II)

Allobates myersi (II)

Majerso medlaipė

Allobates zaparo (II)

Raudonoji medlaipė

Anomaloglossus rufulus (II)

Rūdėtoji medlaipė

Bufonidae

Tikrosios rupūžės

Altiphrynoides spp. (I)

Abisininės rupūžės

Amietophrynus channingi (I)

Amietophrynus superciliaris (I)

Konginė rupūžė

Atelopus zeteki (I)

Auksinis atelopas

Incilius periglenes (I)

Auksinė Kosta Rikos rupūžė

Nectophrynoides spp. (I)

Gyvavedės rupūžės

Nimbaphrynoides spp. (I)

Nimbinės rupūžės

Calyptocephalellidae

Calyptocephalella gayi (III Čilė)

Šalmuotoji rupūžė

Conrauidae

Varlės

Conraua goliath

Gigantinė varlė

Dendrobatidae

Medlaipinės

Adelphobates spp. (II)

Ameerega spp. (II)

Andinobates spp. (II)

Dendrobates spp. (II)

Medlaipės

Epipedobates spp. (II)

Blankiosios lapalaipės

Excidobates spp. (II)

Hyloxalus azureiventris (II)

Melsvapilvė skraidvarlė

Minyobates spp. (II)

Nuodvarlės

Oophaga spp. (II)

Phyllobates spp. (II)

Ranitomeya spp. (II)

Dicroglossidae

Diskaliežuvės rupūžės

Euphlyctis hexadactylus (II)

Šešiapirštė varlė

Hoplobatrachus tigerinus (II)

Tigrinė varlė

Hylidae

Medvarlinės

Agalychnis spp. (II)

Mantellidae

Auksavarlės

Mantella spp. (II)

Auksavarlės

Microhylidae

Siauraburnės varlės

Dyscophus antongilii (II)

Madagaskarinė raudonoji siauraburnė

Dyscophus guineti (II)

Dyscophus insularis (II)

Scaphiophryne boribory (II)

Scaphiophryne gottlebei (II)

Raudonoji kastuvininkė

Scaphiophryne marmorata (II)

Scaphiophryne spinosa (II)

Myobatrachidae

Rūpestingosios varlės

Rheobatrachus spp. (II) (išskyrus Rheobatrachus silus ir Rheobatrachus vitellinus)

Rūpestingoji varlė

Telmatobiidae

Telmatobius culeus (I)

Titikakinė raguotė

CAUDATA

Ambystomatidae

Ambistominiai

Ambystoma dumerilii (II)

Diumerilio ambistoma

Ambystoma mexicanum (II)

Aksolotlis

Cryptobranchidae

Slaptažiauniniai

Andrias spp. (I)

Didsalamandrės

Cryptobranchus alleganiensis (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Didžioji salamandra

Hynobiidae

Kampadantiniai

Hynobius amjiensis (III Kinija)

Salamandridae

Salamandriniai

Echinotriton chinhaiensis (II)

Raudonkojis tritonas

Echinotriton maxiquadratus (II)

Dantytašonis tritonas

Neurergus kaiseri (I)

Iranietiškasis tritonas

Paramesotriton spp. (II)

Karpotieji tritonai

Salamandra algira (III Alžyras)

Tylototriton spp. (II)

Aligatoriniai tritonai

ELASMOBRANCHII

Plokštėtažiaunės žuvys

CARCHARHINIFORMES

Carcharhinidae

Pilkieji rykliai

Carcharhinus falciformis (II)

Floridinis šilkinis ryklys

Carcharhinus longimanus (II)

Ilgapelekis pilkasis ryklys

Sphyrnidae

Kūjarykliai

Sphyrna lewini (II)

Bronzinis kūjaryklis

Sphyrna mokarran (II)

Didysis kūjaryklis

Sphyrna zygaena (II)

Paprastasis kūjaryklis

LAMNIFORMES

Alopiidae

Jūrų lapės

Alopias spp. (II)

Jūrų lapės

Cetorhinidae

Milžinrykliai

Cetorhinus maximus (II)

Milžinryklis

Lamnidae

Silkiniai rykliai

Carcharodon carcharias (II)

Baltasis ryklys

Isurus oxyrinchus (II)

Atlantinis pilkšvasis ryklys

Isurus paucus (II)

Ilgapelekis pilkšvasis ryklys

Lamna nasus (II)

Atlantinis silkiaryklis

MYLIOBATIFORMES

Myliobatidae

Manta spp. (II)

Didžiosios mantos

Mobula spp. (II)

Mobulės

Potamotrygonidae

Upinės dygliauodegės rajos

Paratrygon aiereba (III Kolumbija)

Potamotrygon spp. (III Brazilija) (Brazilijos populiacija)

Potamotrygon constellata (III Kolumbija)

Potamotrygon magdalenae (III Kolumbija)

Potamotrygon motoro (III Kolumbija)

Potamotrygon orbignyi (III Kolumbija)

Potamotrygon schroederi (III Kolumbija)

Potamotrygon scobina (III Kolumbija)

Potamotrygon yepezi (III Kolumbija)

ORECTOLOBIFORMES

Rhincodontidae

Bangininiai rykliai

Rhincodon typus (II)

Bangininis ryklys

PRISTIFORMES

Pristidae

Pjūklažuvinės

Pristidae spp.

Pjūklažuvės

RHINOPRISTIFORMES

Glaucostegidae

Šviesianosės gitaržuvės

Glaucostegus spp. (II)

Šviesianosės gitaržuvės

Rhinidae

Rombinės rajožuvės

Rhinidae spp. (II)

Rombinės rajožuvės

ACTINOPTERI

Žuvys

ACIPENSERIFORMES

ACIPENSERIFORMES spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Eršketžuvės

Acipenseridae

Eršketinės

Acipenser brevirostrum (I)

Bukasnukis eršketas

Acipenser sturio (I)

Sturys, atlantinis eršketas

ANGUILLIFORMES

Unguriažuvės

Upiniai unguriai

Anguilla anguilla (II)

Ungurys, europinis upinis ungurys

CYPRINIFORMES

Catostomidae

Čiulpikinės

Chasmistes cujus (I)

Cujus

Cyprinidae

Karpinės

Caecobarbus geertsii (II)

(Zairo) Aklasis barbis

Probarbus jullieni (I)

Džulijeno probarbusas

OSTEOGLOSSIFORMES

Kaulaliežuvės

Arapaimidae

Arapaima gigas (II)

Arapaima

Osteoglossidae

Kaulaliežuvinės

Scleropages formosus (I)

Malajų kaulaliežuvė

Scleropages inscriptus

PERCIFORMES

Labridae

Lūpažuvinės

Cheilinus undulatus (II)

Napoleonžuvė

Pomacanthidae

Holacanthus clarionensis (II)

Sciaenidae

Scieninės

Totoaba macdonaldi (I)

Totoaba

SILURIFORMES

Pangasiidae

Rykliniai šamai

Pangasianodon gigas (I)

Didysis pangasiadonas

Loricariidae

Dygieji skujažvyniai šamukai

Hypancistrus zebra (III Brazilija)

SYNGNATHIFORMES

Syngnathidae

Adatžuvinės

Hippocampus spp. (II)

Paprastieji jūrų arkliukai

DIPNEUSTI

Mėsingapelekės žuvys

CERATODONTIFORMES

Neoceratodontidae

Australinės dvikvėpės

Neoceratodus forsteri (II)

Australinė dvikvėpė, baramunda

COELACANTHI

Riešapelekės

COELACANTHIFORMES

Latimeriidae

Riešapelekinės

Latimeria spp.

Latimerijos

ECHINODERMATA (JŪRŲ ŽVAIGŽDĖS, OFIŪROS, JŪRŲ EŽIAI IR HOLOTURIJOS)

HOLOTHUROIDEA

Holoturijos

ASPIDOCHIROTIDA

Stichopodidae

Jūros agurkai

Isostichopus fuscus (III Ekvadoras)

Jūros agurkas

HOLOTHURIIDA

Holothuriidae

Holoturijos, trepangai, jūros agurkai

Holothuria fuscogilva (II) (Šis įrašas įsigalios 2020 m. rugpjūčio 28 d.)

Tamsioji holoturija

Holothuria nobilis (II) (Šis įrašas įsigalios 2020 m. rugpjūčio 28 d.)

Holothuria whitmaei (II) (Šis įrašas įsigalios 2020 m. rugpjūčio 28 d.)

ARTHROPODA (NARIUOTAKOJAI)

ARACHNIDA

Voriniai

ARANEAE

Theraphosidae

Tarantulai

Aphonopelma albiceps (II)

Aphonopelma pallidum (II)

Tarantulo rūšis – pallidum

Brachypelma spp. (II)

Amerikiniai tarantulai

Poecilotheria spp. (II)

Raštuotieji tarantulai

SCORPIONES

Scorpionidae

Skorpioniniai

Pandinus camerounensis (II)

Pandinus dictator (II)

Pandinus gambiensis (II)

Didysis senegalinis skorpionas

Pandinus imperator (II)

Imperatoriškasis skorpionas

Pandinus roeseli (II)

INSECTA

Vabzdžiai

COLEOPTERA

Vabalai

Lucanidae

Elniavabaliai, elniaragiai

Colophon spp. (III Pietų Afrika)

Elniavabalis

Scarabaeidae

Skarabėjai

Dynastes satanas (II)

Bolivinis ragvabalis

LEPIDOPTERA

Drugiai

Nymphalidae

Agrias amydon boliviensis (III Bolivija)

Morpho godartii lachaumei (III Bolivija)

Prepona praeneste buckleyana (III Bolivija)

Papilionidae

Sklandūnai, buriuotojai

Achillides chikae chikae (I)

Povinis machaonas

Achillides chikae hermeli (I)

Luzoninis machaonas

Atrophaneura jophon (II)

Šri Lankos rožinis drugys

Atrophaneura palu

Juosvasis sklandūnas

Atrophaneura pandiyana (II)

Malabaro rožinis drugys

Bhutanitis spp. (II)

Machaonai

Graphium sandawanum

Filipininis sklandūnas

Graphium stresemanni

Seraminis sklandūnas

Ornithoptera spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Paukščiasparniai drugiai

Ornithoptera alexandrae (I)

Aleksandrinis paukščiasnapis

Papilio benguetanus

Papilio esperanza

Papilio homerus (I)

Homero machaonas

Papilio hospiton (II)

Korsikos buriuotojas

Papilio morondavana

Madagaskarinis imperatoriškasis machaonas

Papilio neumoegeni

Parides ascanius

Rausvasis vyčiadrugis

Parides hahneli

Gelsvasis vyčiadrugis

Parides burchellanus (I)

Berčelo sklandūnas

Parnassius apollo (II)

Juodasis apolonas, taurusis baltys

Teinopalpus spp. (II)

Didieji sklandūnai

Trogonoptera spp. (II)

Troides spp. (II)

Paukščiasparniai drugiai

ANNELIDA (ŽIEDUOTOSIOS KIRMĖLĖS IR DĖLĖS)

HIRUDINOIDEA

Dėlės

ARHYNCHOBDELLIDA

Hirudinidae

Dėlės

Hirudo medicinalis (II)

Medicininė dėlė

Hirudo verbana (II)

Dėlės rūšis – verbana

MOLLUSCA (MOLIUSKAI)

BIVALVIA

Dvigeldžiai

MYTILOIDA

Mytilidae

Midijos

Lithophaga lithophaga (II)

Akmengraužis

UNIONOIDA

Unionidae

Gėlavandenės geldutės

Conradilla caelata (I)

Raižytoji konradilė

Cyprogenia aberti (II)

Valgomoji ciprogenija

Dromus dromas (I)

Vienkuprė perluotė

Epioblasma curtisii (I)

Kurčio epioblasma

Epioblasma florentina (I)

Geltonoji epioblasma

Epioblasma sampsonii (I)

Sampsono epioblasma

Epioblasma sulcata perobliqua (I)

Raiboji epioblasma

Epioblasma torulosa gubernaculum (I)

Žalsvoji epioblasma

Epioblasma torulosa rangiana (II)

Šiaurinė žieduotoji epioblasma

Epioblasma torulosa torulosa (I)

Žieduotoji epioblasma

Epioblasma turgidula (I)

Iškilioji žieduotoji epioblasma

Epioblasma walkeri (I)

Tamsioji epioblasma

Fusconaia cuneolus (I)

Pleištinė fuskonaja

Fusconaia edgariana (I)

Edgaro fuskonaja

Lampsilis higginsii (I)

Higinso lampsilis

Lampsilis orbiculata orbiculata (I)

Rožinis apvalusis lampsilis

Lampsilis satur (I)

Briaunotasis lampsilis

Lampsilis virescens (I)

Alabamos lampsilis

Plethobasus cicatricosus (I)

Baltoji karpuotoji perluotė

Plethobasus cooperianus (I)

Uždarasis pletobasis

Pleurobema clava (II)

Upinė pleuroblema

Pleurobema plenum (I)

Šiurkščioji pleurobema

Potamilus capax (I)

Pilnasis potamilas

Quadrula intermedia (I)

Kvadrula vidutinioji

Quadrula sparsa (I)

Apalačių kvadrula

Toxolasma cylindrella (I)

Blyškioji mažoji perluotė

Unio nickliniana (I)

Niklino geldutė

Unio tampicoensis tecomatensis (I)

Tampiko geldutė

Villosa trabalis (I)

Trabalio viloza

VENEROIDA

Tridacnidae

Tridaknos

Tridacnidae spp. (II)

Tridaknos

CEPHALOPODA

NAUTILIDA

Nautilidae

Nautiliniai

Nautilidae spp. (II)

Nautilai

GASTROPODA

Pilvakojai

MESOGASTROPODA

Strombidae

Strombidės

Strombus gigas (II)

Didžioji strombidė

STYLOMMATOPHORA

Achatinellidae

Agatinės, medžių sraigės

Achatinella spp. (I)

Mažosios agatinės sraigės

Camaenidae

Žaliosios medžių sraigės

Papustyla pulcherrima (II)

Žalioji medžių sraigė

Cepolidae

Polymita spp. (I)

CNIDARIA (KORALAI, HIDROKORALAI, AKTINIJOS)

ANTHOZOA

Koraliniai polipai

ANTIPATHARIA

ANTIPATHARIA spp. (II)

Juodieji koralai

GORGONACEAE

Coralliidae

Raudonieji ir rožiniai koralai

Corallium elatius (III Kinija)

Corallium japonicum (III Kinija)

Corallium konjoi (III Kinija)

Corallium secundum (III Kinija)

HELIOPORACEA

Helioporidae

Mėlynieji koralai

Helioporidae spp. (II) (taikoma tik Heliopora coerulea rūšiai) (6)

Mėlynieji koralai

SCLERACTINIA

SCLERACTINIA spp. (II) (6)

Akmeniniai koralai

STOLONIFERA

Tubiporidae

Vamzdiniai koralai

Tubiporidae spp. (II) (6)

Vamzdiniai koralai

HYDROZOA

Hidragyviai

MILLEPORINA

Milleporidae

Jūrų vėduoklės

Milleporidae spp. (II) (6)

Jūrų vėduoklės

STYLASTERINA

Stylasteridae

Rausvieji koralai

Stylasteridae spp. (II) (6)

Rausvieji koralai

FLORA

AGAVACEAE

Agaviniai

Agave parviflora (I)

Smulkiažiedė agava

Agave victoriae-reginae (II) #4

Karališkoji agava

Nolina interrata (II)

Siauralapė nolina

Yucca queretaroensis (II)

Tankialapė juka

AMARYLLIDACEAE

Amariliniai

Galanthus spp. (II) #4

Snieguolės

Sternbergia spp. (II) #4

Sternbergijos

ANACARDIACEAE

Operculicarya decaryi (II)

Raudonžiedis dangvys

Operculicarya hyphaenoides (II)

Ilgalapis dangvys

Operculicarya pachypus (II)

Platusis dangvys

APOCYNACEAE

Hoodia spp. (II) #9

Hudijos

Pachypodium spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Tukviai

Pachypodium ambongense (I)

Pachypodium baronii (I)

Pachypodium decaryi (I)

Rauvolfia serpentina (II) #2

Indinė rauvolfija

ARALIACEAE

Aralijiniai

Panax ginseng (II) (tik Rusijos Federacijos populiacija; jokios kitos populiacijos į šio reglamento priedus neįtrauktos) #3

Kininis ženšenis

Panax quinquefolius (II) #3

Amerikinis ženšenis

ARAUCARIACEAE

Araukarijiniai

Araucaria araucana (I)

Čilinė araukarija

ASPARAGACEAE

Beaucarnea spp. (II)

Nukariai

BERBERIDACEAE

Raugerškiniai

Podophyllum hexandrum (II) #2

Himalajinis pėdlapis

BROMELIACEAE

Bromelijiniai

Tillandsia harrisii (II) #4

Agavinė tilandsija

Tillandsia kammii (II) #4

Hondūrinė tilandsija

Tillandsia xerographica (II) (7) #4

Blyškioji tilandsija

CACTACEAE

Kaktusiniai

CACTACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir Pereskia spp., Pereskiopsis spp. bei Quiabentia spp.) (8) #4

Kaktusai

Ariocarpus spp. (I)

Ariokarpai

Astrophytum asterias (I)

Tikrasis žvaigždinas

Aztekium ritteri (I)

Mažasis actekis

Coryphantha werdermannii (I)

Tankiadyglė korifanta

Discocactus spp. (I)

Skridinaičiai

Echinocereus ferrerianus ssp. lindsayorum (I)

Lenktadygliai ežiakaktusiai

Echinocereus schmollii (I)

Gauruotasis ežiažvakis

Escobaria minima (I)

Mažoji eskobarija

Escobaria sneedii (I)

Snedo eskobarija

Mammillaria pectinifera (I) (įskaitant ssp. solisioides)

Šukinė mamiliarija

Melocactus conoideus (I)

Kankorėžinis vainikūnas

Melocactus deinacanthus (I)

Šėriuotasis vainikūnas

Melocactus glaucescens (I)

Gauruotasis vainikūnas

Melocactus paucispinus (I)

Retadyglis vainikūnas

Obregonia denegrii (I)

Puošnioji obergonija

Pachycereus militaris (I)

Tikrasis drūtenis

Pediocactus bradyi (I)

Pūkuotoji pėdulė

Pediocactus knowltonii (I)

Tikroji pėdulė

Pediocactus paradinei (I)

Šeriuotoji pėdulė

Pediocactus peeblesianus (I)

Lenktadyglė pėdulė

Pediocactus sileri (I)

Žalsvažiedė pėdulė

Pelecyphora spp. (I)

Ropeniai

Sclerocactus blainei (I)

Žvirgždyninis standenis

Sclerocactus brevihamatus ssp. tobuschii (I)

Kabliuotojo standenio teksasinis porūšis

Sclerocactus brevispinus (I)

Trumpadyglis standenis

Sclerocactus cloverae (I)

Lenktadyglis standenis

Sclerocactus erectocentrus (I)

Iškilusis standenis

Sclerocactus glaucus (I)

Melsvasis standenis

Sclerocactus mariposensis (I)

Juosvasis krūtulis

Sclerocactus mesae-verdae (I)

Balsvažiedis standenis

Sclerocactus nyensis (I)

Nevandinis standenis

Sclerocactus papyracanthus (I)

Plokščiadyglis standenis

Sclerocactus pubispinus (I)

Gauruotasis standenis

Sclerocactus sileri (I)

Smulkusis standenis

Sclerocactus wetlandicus (I)

Melsvasis standenis

Sclerocactus wrightiae (I)

Įvairiadyglis standenis

Strombocactus spp. (I)

Kupetėliai

Turbinicarpus spp. (I)

Kūguliai

Uebelmannia spp. (I)

Kuodūnai

CARYOCARACEAE

Kariokariniai

Caryocar costaricense (II) #4

Kostarikinis kariokaras

COMPOSITAE (ASTERACEAE)

Astriniai

Saussurea costus (I) (dar vadinama S. lappa, Aucklandia lappa arba A. costus)

Kvapioji sosiūrija

CUCURBITACEAE

Zygosicyos pubescens (II) (dar vadinamas Xerosicyos pubescens)

Plaukuotasis sausrūnas

Zygosicyos tripartitus (II)

Triskiautis sausrūnas

CUPRESSACEAE

Kiparisiniai

Fitzroya cupressoides (I)

Kiparisinė ficroja

Pilgerodendron uviferum (I)

Pietinis čilkadagis

Widdringtonia whytei (II)

Paprastoji vidringtonija

CYATHEACEAE

Taurėpapartiniai

Cyathea spp. (II) #4

Taurėpaparčiai

CYCADACEAE

Cikiniai

CYCADACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Cikiniai

Cycas beddomei (I)

Siauralapis cikas

DICKSONIACEAE

Diksonijiniai

Cibotium barometz (II) #4

Dicksonia spp. (II) (tik abiejų Amerikos žemynų populiacijos; jokios kitos populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos. Įtraukti sinonimai Dicksonia berteriana, D. externa, D. sellowiana ir D. stuebelii) #4

Diksonijos

DIDIEREACEAE

Šiurpūniniai

DIDIEREACEAE spp. (II) #4

Šiurpūniniai

DIOSCOREACEAE

Dioskorėjiniai

Dioscorea deltoidea (II) #4

Muilinė dioskorėja

DROSERACEAE

Saulašariniai

Dionaea muscipula (II) #4

Jautrusis musėkautas

EBENACEAE

Juodmediniai

Diospyros spp. (II) (tik Madagaskaro populiacijos; jokios kitos populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos) #5

EUPHORBIACEAE

Karpažoliniai

Euphorbia spp. (II) #4

(tik sukulentinės rūšys, išskyrus:

1.	Euphorbia misera;

2.	dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia trigona veislės egzempliorius;

dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia lactea egzempliorius, įskiepytus į dirbtiniu būdu padauginto Euphorbia neriifolia šakniastiebius, kai jie yra:

—	išlenkti arba

—	vėduoklės formos arba

—	pakitusios spalvos;

dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia‘Milii’ formos egzempliorius, jei jie:

—	yra lengvai atpažįstami kaip dirbtiniu būdu padauginti egzemplioriai ir

—	įvežami į Sąjungą arba reeksportuojami iš jos po 100 ar daugiau augalų partijomis,

kuriems netaikomas šis reglamentas, ir

5.	A priede nurodytos rūšys)

Karpažolės

Euphorbia ambovombensis (I)

Euphorbia capsaintemariensis (I)

Euphorbia cremersii (I) (įskaitant viridifolia formą ir rakotozafyi varietetą)

Euphorbia cylindrifolia (I) (įskaitant tuberifera porūšį)

Euphorbia decaryi (I) (įskaitant ampanihyensis, robinsonii ir sprirosticha varietetus)

Euphorbia francoisii (I)

Euphorbia handiensis (II)

Euphorbia lambii (II)

Euphorbia moratii (I) (įskaitant antsingiensis, bemarahensis ir multiflora varietetus)

Euphorbia parvicyathophora (I)

Euphorbia quartziticola (I)

Euphorbia stygiana (II)

Euphorbia tulearensis (I)

FAGACEAE

Bukiniai

Quercus mongolica (III Rusijos Federacija) #5

Mongolinis ąžuolas

FOUQUIERIACEAE

Meketiniai

Fouquieria columnaris (II) #4

Aukštasis meketis

Fouquieria fasciculata (I)

Baltažiedis meketis

Fouquieria purpusii (I)

GNETACEAE

Gnetiniai

Gnetum montanum (III Nepalas) #1

JUGLANDACEAE

Riešutmediniai

Oreomunnea pterocarpa (II) #4

Tikrasis smuklenis

LAURACEAE

Aniba rosaeodora (II) (dar vadinama A. duckei) #12

Kvapusis rožmedis

LEGUMINOSAE (FABACEAE)

Ankštiniai (pupiniai)

Dalbergia spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #15

Dalbergia nigra (I)

Juodoji dalbergija

Dipteryx panamensis (III Kosta Rika/Nikaragva)

Panaminė tongapupė

Guibourtia demeusei (II) #15

Konginė giburcija

Guibourtia pellegriniana (II) #15

Rausvoji giburcija

Guibourtia tessmannii (II) #15

Šviesioji giburcija

Paubrasilia echinata (II) #10

Dygliuotoji cezalpinija

Pericopsis elata (II) #17

Aukštasis geltūnas

Platymiscium parviflorum (II) #4

Paprastasis platis

Pterocarpus erinaceus (II)

Gauruotasis koralmedis

Pterocarpus santalinus (II) #7

Kvapusis koralmedis

Pterocarpus tinctorius (II) #6

Dažinis koralmedis

Senna meridionalis (II)

Žemoji velniapupė

LILIACEAE

Lelijiniai

Aloe spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Aloe vera, dar vadinamą Aloe barbadensis, kuris nėra įtrauktas į šio reglamento priedus) #4

Alavijai

Aloe albida (I)

Aloe albiflora (I)

Aloe alfredii (I)

Aloe bakeri (I)

Aloe bellatula (I)

Aloe calcairophila (I)

Aloe compressa (I) (įskaitant paucituberculata, rugosquamosa ir schistophila varietetus)

Aloe delphinensis (I)

Aloe descoingsii (I)

Aloe fragilis (I)

Aloe haworthioides (I) (įskaitant aurantiaca varietetą)

Aloe helenae (I)

Aloe laeta (I) (įskaitant maniaensis varietetą)

Aloe parallelifolia (I)

Aloe parvula (I)

Aloe pillansii (I)

Aloe polyphylla (I)

Aloe rauhii (I)

Aloe suzannae (I)

Aloe versicolor (I)

Aloe vossii (I)

MAGNOLIACEAE

Magnolijiniai

Magnolia liliifera var. obovata (III Nepalas) #1

Ilgalapės magnolijos bukasis varietetas

MALVACEAE

Adansonia grandidieri (II) #16

Didysis baobabas

MELIACEAE

Melijiniai

Cedrela spp. #6 (Neotropikų populiacijos, šis įrašas įsigalios 2020 m. rugpjūčio 28 d.)

Cedrela fissilis (III Bolivija, Brazilija) #5 (iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.)

Cedrela lilloi (III Bolivija, Brazilija) #5 (iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.)

Cedrela odorata (III Bolivija, Brazilija. Be to, savo populiacijas į sąrašą įtraukė šios šalys: Kolumbija, Gvatemala ir Peru) #5 (iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.)

Kvapusis kedrenis

Swietenia humilis (II) #4

Žemoji svietenija

Swietenia macrophylla (II) (Neotropikų regiono (priklauso Centrinė ir Pietų Amerika bei Karibų jūros regionas) populiacija) #6

Stambialapė svietenija

Swietenia mahagoni (II) #5

Amerikinė svietenija

NEPENTHACEAE

Ąsoteniniai

Nepenthes spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Ąsoteniai

Nepenthes khasiana (I)

Indinis ąsotenis

Nepenthes rajah (I)

Didysis ąsotenis

OLEACEAE

Alyvmediniai

Fraxinus mandshurica (III Rusijos Federacija) #5

Mandžiūrinis uosis

ORCHIDACEAE

Gegužraibiniai

ORCHIDACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) (9) #4

Gegužraibiniai

Šis reglamentas netaikomas visų toliau nurodytų į A priedą įtrauktų gegužraibinių rūšių sėjinukams arba audinių kultūroms, jei:

—	jie gauti in vitro, kietoje arba skystoje terpėje,

—	atitinka „dirbtinai padaugintų“ augalų egzempliorių apibrėžtį pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 (10) 56 straipsnį ir

—	įvežant į Sąjungą arba reeksportuojant iš jos, vežami steriliose talpyklose.

Aerangis ellisii (I)

Cattleya jongheana (I)

Cattleya lobata (I)

Cephalanthera cucullata (II)

Plikaplaiskinis garbenis

Cypripedium calceolus (II)

Plačialapė klumpaitė

Dendrobium cruentum (I)

Goodyera macrophylla (II)

Stambialapė sidabriukė

Liparis loeselii (II)

Dvilapis purvuolis

Mexipedium xerophyticum (I)

Ophrys argolica (II)

Rausvasis ofris

Ophrys lunulata (II)

Pusmėnulinis ofris

Orchis scopulorum (II)

Uolinė gegužraibė

Paphiopedilum spp. (I)

Raibuolės

Peristeria elata (I)

Aukštoji peristerija

Phragmipedium spp. (I)

Vyžūnės

Renanthera imschootiana (I)

Didžioji renantera

Spiranthes aestivalis (II)

Vasarinis suktūnis

OROBANCHACEAE

Džiovekliniai

Cistanche deserticola (II) #4

Dykuminis žvakys

PALMAE (ARECACEAE)

Palminiai

Beccariophoenix madagascariensis (II) #4

Madagaskarinė plunksnapalmė

Dypsis decaryi (II) #4

Paprastasis dipsis

Dypsis decipiens (I)

Gelsvasis dipsis

Lemurophoenix halleuxii (II)

Madagaskarinė lemūrpalmė

Lodoicea maldivica (III Seišeliai) #13

Seišelinė lodoicė

Marojejya darianii (II)

Tikroji vėduonė

Ravenea louvelii (II)

Nuostabioji ravenėja

Ravenea rivularis (II)

Paupinė ravenėja

Satranala decussilvae (II)

Miškinė satranala

Voanioala gerardii (II)

Paprastoji vėsuoklė

PAPAVERACEAE

Aguoniniai

Meconopsis regia (III Nepalas) #1

Karališkasis aguonaitis

PASSIFLORACEAE

Adenia firingalavensis (II)

Didžialapė adenija

Adenia olaboensis (II)

Triskiautė adenija

Adenia subsessilifolia (II)

Smulkialapė adenija

PEDALIACEAE

Pedalijinių šeima

Uncarina grandidieri (II)

Geltonžiedė unkarina

Uncarina stellulifera (II)

Stambiažiedė unkarina

PINACEAE

Pušiniai

Abies guatemalensis (I)

Gvatemalinis kėnis

Pinus koraiensis (III Rusijos Federacija) #5

PODOCARPACEAE

Podokarpiniai

Podocarpus neriifolius (III Nepalas) #1

Siauralapis podokarpas

Podocarpus parlatorei (I)

Lenktasis podokarpas

PORTULACACEAE

Portulakiniai

Anacampseros spp. (II) #4

Meiluvos

Avonia spp. (II) #4

Lewisia serrata (II) #4

Pjūklalapė levizija

PRIMULACEAE

Raktažoliniai

Cyclamen spp. (II) (11) #4

Ciklamenai

RANUNCULACEAE

Vėdryniniai

Adonis vernalis (II) #2

Pavasarinis adonis

Hydrastis canadensis (II) #8

Kanadinė auksašaknė

ROSACEAE

Erškėtiniai

Prunus africana (II) #4

Afrikinė slyva

RUBIACEAE

Raudiniai

Balmea stormiae (I)

Gvatemalinė balmėja

SANTALACEAE

Osyris lanceolata (II) (tik Burundžio, Etiopijos, Kenijos, Ruandos, Ugandos ir Tanzanijos Jungtinės Respublikos populiacijos; jokia kita populiacija į priedus neįtraukta) #2

Siauralapis ozyris

SARRACENIACEAE

Saracėnijiniai

Sarracenia spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Saracėnijos

Sarracenia oreophila (I)

Kalninė saracėnija

Sarracenia rubra ssp. alabamensis (I)

Alabaminė saracėnija

Sarracenia rubra ssp. jonesii (I)

Raudonosios saracėnijos karolininis porūšis

SCROPHULARIACEAE

Bervidiniai

Picrorhiza kurrooa (II) (išskyrus Picrorhiza scrophulariiflora) #2

Vaistinė aitrūnė

STANGERIACEAE

Stangerijiniai

Bowenia spp. (II) #4

Bovenijos

Stangeria eriopus (I)

Tikroji stangerija

TAXACEAE

Kukmediniai

Taxus chinensis ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) #2

Kininis kukmedis

Taxus cuspidata ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) (12) #2

Dygusis kukmedis

Taxus fuana ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) #2

Indinis kukmedis

Taxus sumatrana ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) #2

Sumatrinis kukmedis

Taxus wallichiana (II) #2

Himalajinis kukmedis

THYMELAEACEAE (AQUILARIACEAE)

Timelėjiniai

Aquilaria spp. (II) #14

Agarmedžiai

Gonystylus spp. (II) #4

Raminai

Gyrinops spp. (II) #14

Ungurai

TROCHODENDRACEAE (TETRACENTRACEAE)

Pentinmediniai

Tetracentron sinense (III Nepalas) #1

VALERIANACEAE

Valerijoniniai

Nardostachys grandiflora (II) #2

VITACEAE

Cyphostemma elephantopus (II)

Dramblotasis pūslaitis

Cyphostemma laza (II)

Šerpetotasis pūslaitis

Cyphostemma montagnacii (II)

Gauruotasis pūslaitis

WELWITSCHIACEAE

Velvičijiniai

Welwitschia mirabilis (II) #4

Nuostabioji velvičija

ZAMIACEAE

Zamijiniai

CYCADACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Zamijos

Ceratozamia spp. (I)

Ceratozamijos

Encephalartos spp. (I)

Galvoniai

Microcycas calocoma (I)

Dailusis cikaitis

Zamia restrepoi (I)

ZINGIBERACEAE

Imbieriniai

Hedychium philippinense (II) #4

Filipininis saldylis

Siphonochilus aethiopicus (II) (Mozambiko, Esvatinio, Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijos)

Afrikinis kaukoras

ZYGOPHYLLACEAE

Kaimerūniniai

Bulnesia sarmientoi (II) #11

Puošnusis gyvamedis

Guaiacum spp. (II) #2

Gvajokai

	D priedas	Bendrinis pavadinimas
FAUNA
CHORDATA (CHORDINIAI)
MAMMALIA		Žinduoliai
CARNIVORA
Canidae		Šuniniai
	Vulpes vulpes griffithi (III Indija) §1
	Vulpes vulpes montana (III Indija) §1
	Vulpes vulpes pusilla (III Indija) §1
Mustelidae		Kiauniniai
	Mustela altaica (III Indija) §1	Altajinė žebenkštis, solongojus
	Mustela erminea ferghanae (III Indija) §1	Šermuonėlis
	Mustela kathiah (III Indija) §1	Geltonpilvė žebenkštis
	Mustela sibirica (III Indija) §1	Sibirinis šeškas, solonokas
DIPROTODONTIA
Macropodidae		Kengūriniai
	Dendrolagus dorianus	Dorio medlaipė kengūra
	Dendrolagus goodfellowi	Gudfelovo medlaipė kengūra
	Dendrolagus matschiei	Medlaipės kengūros rūšis – matschiei
	Dendrolagus pulcherrimus	Medlaipės kengūros rūšis – pulcherrimus
	Dendrolagus stellarum	Medlaipės kengūros rūšis – stellarum
AVES		Paukščiai
ANSERIFORMES
Anatidae		Antiniai
	Anas melleri	Melerio antis
COLUMBIFORMES
Columbidae		Karveliniai
	Columba oenops	Peruvinis karvelis
	Didunculus strigirostris	Pelėdinis karvelis
	Ducula pickeringii	Pilkasis imperatoriškasis karvelis
	Gallicolumba crinigera	Mindanajinis vištinis karvelis
	Ptilinopus marchei	Liepsnakrūtis karvelis vaislesys
	Turacoena modesta	Turakinis karvelis
GALLIFORMES
Cracidae		Kraksiniai
	Crax alector	Juodasis kraksas
	Pauxi unicornis	Pietinis šalminis kraksas
	Penelope pileata	Baltakuodė penelopė
Megapodiidae		Didžiakojiniai
	Eulipoa wallacei	Molukinė višta
Phasianidae		Fazaniniai
	Arborophila gingica	Kinininė krūmyninė kurapka
	Lophura bulweri	Bulverio fazanas
	Lophura diardi	Tailandinė lofura
	Lophura inornata	Salvadorinė lofura
PASSERIFORMES
Bombycillidae		Svirbeliniai
	Bombycilla japonica	Japoninis svirbelis
Corvidae		Varniniai
	Cyanocorax caeruleus	Melsvasis margasis kėkštas
	Cyanocorax dickeyi	Kuoduotasis margasis kėkštas
Cotingidae		Kotinginiai
	Procnias nudicollis	Plikagurklis varpininkas
Emberizidae		Startiniai
	Dacnis nigripes	Juodakojis daknis
	Sporophila falcirostris	Teminko kikilinė starta
	Sporophila frontalis	Didžioji kikilinė starta
	Sporophila hypochroma	Rausvauodegė kikilinė starta
	Sporophila palustris	Pelkinė kikilinė starta
Estrildidae		Astrildiniai
	Amandava amandava	Tigrinė astrilda
	Cryptospiza reichenovii	Raudonveidė kalninė astrilda
	Erythrura coloria	Spalvingoji papūginė amadina
	Erythrura viridifacies	Žaliaveidė papūginė amadina
	Estrilda quartinia (dažnai prekiaujama naudojant Estrilda melanotis pavadinimą)	Žilagalvė astrilda
	Hypargos niveoguttatus	Raudongurklė perlinė astrilda
	Lonchura griseicapilla	Perlinė munija
	Lonchura punctulata	Dryžoji munija
	Lonchura stygia	Juodoji munija
Fringillidae		Kikiliniai
	Carduelis ambigua	Juodagalvė žaliukė
	Carduelis atrata	Juodasis alksninukas
	Kozlowia roborowskii	Tibetinis kikilis
	Pyrrhula erythaca	Pilkagalvė sniegena
	Serinus canicollis	Geltonvainikis svilikėlis
	Serinus citrinelloides hypostictus (dažnai prekiaujama naudojant Serinus citrinelloides pavadinimą)	Afrikinis dryžasis svilikėlis
Icteridae		Trupialiniai
	Sturnella militaris	Raudonkrūtis pievinis trupialas
Muscicapidae		Musinukiniai
	Cochoa azurea	Javinė kochoa
	Cochoa purpurea	Purpurinė kochoa
	Garrulax formosus	Raudonsparnis spalvingasis kvatoklis
	Garrulax galbanus	Geltongurklis strazdas kvatoklis
	Garrulax milnei	Rusvauodegis spalvingasis kvatoklis
	Niltava davidi	Davido niltava
	Stachyris whiteheadi	Rudaveidis dryžasis plepys
	Swynnertonia swynnertoni (dar vadinama Pogonicichla swynnertoni)	Svinertono strazdas
	Turdus dissimilis	Juodakrūtis strazdas
Pittidae		Pitidiniai
	Pitta nipalensis	Nepalinė pita
	Pitta steerii	Žydrapilvė pita
Sittidae		Bukutiniai
	Sitta magna	Milžiniškasis bukutis
	Sitta yunnanensis	Junaninis bukutis
Sturnidae		Varnėniniai
	Lamprotornis regius	Karališkasis blizgusis varnėnas
	Mino dumontii	Papuasinis minas
	Sturnus erythropygius	Baltagalvis varnėnas
REPTILIA		Ropliai
SAURIA
Agamidae
	Physignathus cocincinus	Tajų vandeninis drakonas
Gekkonidae		Gekoniniai
	Rhacodactylus auriculatus	Paprastasis skiauterūnas
	Rhacodactylus ciliatus	Skiauterėtasis gekonas
	Rhacodactylus leachianus	Didysis skiauterūnas
	Teratoscincus microlepis	Smulkiažvynis gekonas
	Teratoscincus scincus	Scinkinis gekonas
Gerrhosauridae		Gerozauriniai
	Zonosaurus karsteni	Taškuotasis zonozauras
	Zonosaurus quadrilineatus	Keturjuostis zonozauras
Scincidae		Scinkiniai
	Tribolonotus gracilis	Krokodilinis scinkas
	Tribolonotus novaeguineae	Naujosios Gvinėjos scinkas
SERPENTES
Colubridae		Žaltiniai
	Elaphe carinata §1	Taivaninė žiurkinė gyvatė
	Elaphe radiata §1	Dryžuotasis žiurkžaltis
	Elaphe taeniura §1	Taivaninis laibauodegis žaltys
	Enhydris bocourti §1	Bokorto vandeninė gyvatė
	Homalopsis buccata §1	Bukasnukis vandenžaltis
	Langaha nasuta	Madagaskarinis medlaipis žaltys
	Leioheterodon madagascariensis	Madagaskarinė menarana
	Ptyas korros §1	Indijos žiurkinė gyvatė
	Rhabdophis subminiatus §1	Raudonkaklis žaltys
Hydrophiidae		Jūrinės gyvatės
	Lapemis curtus (apima ir Lapemis hardwickii) §1	Trumpoji jūrgyvatė
Viperidae		Anginiai
	Calloselasma rhodostoma §1	Malaizijos duobagalvė gyvatė
AMPHIBIA
ANURA		Beuodegiai varliagyviai
Dicroglossidae		Varlės
	Limnonectes macrodon
Hylidae		Medvarlinės
	Phyllomedusa sauvagii	Karpotoji beždžionvarlė
Leptodactylidae		Dantytosios rupūžės
	Leptodactylus laticeps	Plačiagalvė švilpūnė
Ranidae		Varlės, tikrosios varlės
	Pelophylax shqiperica	Albaninė varlė
CAUDATA
Hynobiidae		Kampadantiniai
	Ranodon sibiricus	Sibirinis varliadantis
Plethodontidae		Beplautės salamandros
	Bolitoglossa dofleini	Lėtasis bolitoglosas
Salamandridae		Salamandriniai
	Cynops ensicauda	Okinavinis tritonas
	Echinotriton andersoni	Kresnoji ambistoma
	Laotriton laoensis	Plačialūpis tritonas
	Liangshantriton taliangensis
ACTINOPTERYGII		Žuvys
PERCIFORMES
Apogonidae
	Pterapogon kauderni	Melsvasis ešerinis kardinolas
ARTHROPODA (NARIUOTAKOJAI)
INSECTA		Vabzdžiai
LEPIDOPTERA		Drugiai
Papilionidae		Sklandūnai, buriuotojai
	Baronia brevicornis	Trumparagė baronija
	Papilio grosesmithi
	Papilio maraho	Grakštusis vyčiadrugis
MOLLUSCA (MOLIUSKAI)
GASTROPODA
Haliotidae
	Haliotis midae	Afrikinis haliotis
FLORA
AGAVACEAE		Agaviniai
	Calibanus hookeri
	Dasylirion longissimum	Ilgalapis švambris
ARACEAE		Aroniniai
	Arisaema dracontium	Paprastasis žingis
	Arisaema erubescens
	Arisaema galeatum
	Arisaema nepenthoides
	Arisaema sikokianum
	Arisaema thunbergii var. urashima
	Arisaema tortuosum
	Biarum davisii ssp. marmarisense
	Biarum ditschianum
COMPOSITAE (ASTERACEAE)		Astriniai
	Arnica montana §3	Kalninė arnika
	Othonna cacalioides
	Othonna clavifolia
	Othonna hallii
	Othonna herrei
	Othonna lepidocaulis
	Othonna retrorsa
ERICACEAE		Erikiniai
	Arctostaphylos uva-ursi §3	Miltinė meškauogė
GENTIANACEAE		Gencijoniniai
	Gentiana lutea §3	Geltonasis gencijonas
LILIACEAE		Lelijiniai
	Trillium pusillum	Žemoji trilija
	Trillium rugelii	Lenktažiedė trilija
	Trillium sessile	Margalapė trilija
LYCOPODIACEAE		Pataisiniai
	Lycopodium clavatum §3	Šarkakojis pataisas
MELIACEAE		Melijiniai
	Cedrela montana §4 (iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.)
	Cedrela oaxacensis §4 (iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.)
	Cedrela salvadorensis §4 (iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.)
	Cedrela tonduzii §4 (iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.)
MENYANTHACEAE		Pupalaiškiniai
	Menyanthes trifoliata §3	Trilapis pupalaiškis
PARMELIACEAE		Kežiniai
	Cetraria islandica §3	Islandinė samana
PASSIFLORACEAE		Pasifloriniai
	Adenia glauca	Melsvoji adenija
	Adenia pechuelli	Paprastoji adenija
PEDALIACEAE		Pedalijiniai
	Harpagophytum spp. §3	Inkaruočiai
PORTULACACEAE		Portulakiniai
	Ceraria carrissoana
	Ceraria fruticulosa
SELAGINELLACEAE		Selagineliniai
	Selaginella lepidophylla	Žvynuotoji selaginelė

(1) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(2) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(*1) Šis taksonas Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 XIII priede vadinamas Ovis ammon.

(3)

Vienintelis tikslas – leisti tarptautinę prekybą vikunijų (

Vicugna vicugna

) kailio pluoštu ir išvestiniais jų produktais tik jei pluoštas gaunamas nukirpus gyvas vikunijas. Prekybą išvestiniais pluošto produktais galima vykdyti tik pagal šias nuostatas:

Kiekvienas asmuo arba subjektas, kuris vikunijų kailio pluoštą apdoroja, kad pagamintų audinius arba drabužius, turi iš atitinkamos kilmės šalies (šalies, kurioje gyvena šios rūšies gyvūnai, t. y. Argentinos, Bolivijos, Čilės, Ekvadoro ir Peru) valdžios institucijų prašyti leidimo naudoti frazę vicuña country of origin (vicuña, kilmės šalis), ženklą arba logotipą, kuriuos priėmė rūšies arealo valstybės, pasirašiusios Vikunijų apsaugos ir valdymo konvenciją.

Parduodamas audinys arba drabužiai turi būti žymimi arba identifikuojami pagal šias nuostatas:

jei vykdoma tarptautinė prekyba audiniu, kuris iš pluošto, gauto nukirpus gyvas vikunijas, pagamintas rūšies arealo valstybėse arba už jų ribų, turi būti naudojama frazė, ženklas arba logotipas, iš kurių būtų galima atpažinti kilmės šalį. Frazė, ženklas arba logotipas VICUÑA [KILMĖS ŠALIS] turi būti šios formos:

Ši frazė, ženklas arba logotipas turi būti blogojoje audinio pusėje. Be to, ant audinio krašto turi būti žodžiai VICUÑA [KILMĖS ŠALIS];

ii)

jei vykdoma tarptautinė prekyba drabužiais, kurie iš pluošto, gauto nukirpus gyvas vikunijas, pagaminti rūšies arealo valstybėse arba už jų ribų, turi būti naudojama b punkto i papunktyje nurodyta frazė, ženklas arba logotipas. Frazė, ženklas arba logotipas turi būti drabužio etiketėje. Jei drabužis pagamintas ne kilmės šalyje, be b punkto i papunktyje nurodytos frazės, ženklo arba logotipo, turėtų būti įrašytas ir šalies, kurioje drabužis pagamintas, pavadinimas.

c)	Jei vykdoma tarptautinė prekyba rankdarbiais, kurie iš pluošto, gauto nukirpus gyvas vikunijas, pagaminti rūšies arealo valstybėse, frazė, ženklas arba logotipas VICUÑA [KILMĖS ŠALIS] - ARTESANÍA turi būti šios formos:

d)	Jei audinys arba drabužiai gaminami iš pluošto, kuris gautas nukirpus įvairiose šalyse gyvenančias gyvas vikunijas, kiekvienos kilmės šalies frazė, ženklas arba logotipas turi būti nurodyti, kaip aprašyta b punkto i ir ii papunkčiuose.

e)	Visi kiti egzemplioriai laikomi rūšių, išvardytų I priedėlyje, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.

(4) Konvencijos II priedėlyje yra išvardytos visos rūšys, išskyrus Balaena mysticetus, Eubalaena spp., Balaenoptera acutorostrata (išskyrus Vakarų Grenlandijos populiaciją), Balaenoptera bonaerensis, Balaenoptera borealis, Balaenoptera edeni, Balaenoptera musculus, Balaenoptera omurai, Balaenoptera physalus, Megaptera novaeangliae, Orcaella brevirostris, Orcaella heinsohni, Sotalia spp., Sousa spp., Eschrichtius robustus, Lipotes vexillifer, Caperea marginata, Neophocaena asiaeorientalis, Neophocaena phocaenoides, Phocoena sinus, Physeter macrocephalus, Platanista spp., Berardius spp., Hyperoodon spp., kurios yra nurodytos I priedėlyje. Konvencijos II priedėlyje nurodytų rūšių egzemplioriai, įskaitant jų produktus ir išvestinius produktus, išskyrus komerciniams tikslams skirtus mėsos produktus, kuriuos pagal atitinkamos kompetentingos institucijos licenciją sumedžioja Grenlandijos gyventojai, laikomi priklausančiais B priedui. Juodosios jūros Tursiops truncatus populiacijai, iškeldintai iš natūralios aplinkos, kuria prekiaujama visų pirma komerciniais tikslais, nustatoma nulinė metinė eksporto kvota.

(5) Botsvanos, Namibijos ir Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijos (išvardytos B priede).

Tik a) prekybai medžioklės trofėjais nekomerciniais tikslais; b) gyvų gyvūnų eksportui į tinkamas ir priimtinas paskirties vietas pagal Rezoliuciją Conf. 11.20 (Rev. CoP18) Botsvanai ir Zimbabvei ir Namibijos bei Pietų Afrikos in situ apsaugos programoms; c) prekybai odomis; d) prekybai šeriais; e) Botsvanos, Namibijos bei Pietų Afrikos prekybai odinėmis prekėmis komerciniais ar nekomerciniais tikslais ir Zimbabvės prekybai šiomis prekėmis nekomerciniais tikslais; f) Namibijos prekybai individualiai pažymėtais ir sertifikuotais ekipa amuletais, įtaisytais į paruoštus juvelyrinius papuošalus nekomerciniams tikslams ir dramblio kaulo drožinių Zimbabvės eksportui nekomerciniais tikslais; g) prekybai registruotu žaliaviniu dramblio kaulu (Botsvanoje, Namibijoje, Pietų Afrikoje ir Zimbabvėje – nesmulkintomis iltimis ir jų gabalais), šias nuostatas taikant: i) tik registruotoms Vyriausybės atsargoms, kurios kilusios iš tos valstybės (išskyrus konfiskuotą dramblio kaulą ir nežinomos kilmės dramblio kaulą); ii) tik prekybos partneriams, kuriuos, konsultuodamasis su nuolatiniu komitetu, Sekretoriatas nustatė kaip turinčius reikiamus nacionalinius teisės aktus ir vidaus prekybos kontrolės sistemą, užtikrinančius, kad importuotas apdorotas dramblio kaulas nebus reeksportuotas, o bus tvarkomas pagal visus Rezoliucijos Conf. 10.10 (Rev. CoP18) nustatytus reikalavimus, reglamentuojančius vidaus gamybą ir prekybą; iii) ne anksčiau nei Sekretoriatas patikrins potencialias importuojančias šalis ir registruotas Vyriausybės atsargas; iv) daugiausia 20 000 kg (Botsvanoje), 10 000 kg (Namibijoje) ir 30 000 kg (Pietų Afrikoje) dramblio kaulo žaliavos gali būti parduodama iš registruotų Vyriausybės atsargų pagal CoP12; v) be pagal CoP12 nustatytų kiekių dramblio kaulas iš iki 2007 m. sausio 31 d. registruotų ir Sekretoriato patvirtintų Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės Vyriausybės atsargų gali būti parduodamas ir siunčiamas kartu su g punkto iv papunktyje nurodytu dramblio kaulo kiekiu vienoje siuntoje Sekretoriatui vykdant griežtą priežiūrą; vi) iš šios prekybos gautos pajamos naudojamos išimtinai dramblių apsaugai ir bendruomenės apsaugos ir plėtros programoms dramblių gyvenamame areale arba gretimuose arealuose; ir vii) g punkto v papunktyje nustatytais papildomais kiekiais galima prekiauti tik nuolatiniam komitetui sutikus, kad pirmiau minėti reikalavimai yra įvykdyti; h) jokie kiti pasiūlymai leisti prekiauti į B priedą jau įtrauktų populiacijų dramblio kaulu šalių konferencijai negali būti teikiami laikotarpiui, kuris prasideda nuo CoP14 ir baigiasi už devynerių metų nuo bendro dramblio kaulo pardavimo, vykdomo laikantis g punkto i, ii, iii, vi ir vii papunkčių nuostatų. Be to, į tokius papildomus pasiūlymus bus atsižvelgiama laikantis Sprendimų 14.77 ir 14.78 (Rev. CoP15). Gavęs Sekretoriato pasiūlymą, nuolatinis komitetas gali nuspręsti visiškai arba iš dalies nutraukti šią prekybą, jeigu eksportuojančios arba importuojančios šalys nesilaikytų reikalavimų, arba esant įrodymams, kad tokia prekyba daro didelę žalą kitoms dramblių populiacijoms. Visi kiti egzemplioriai laikomi rūšių, nurodytų A priede, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.

(6) Šio reglamento nuostatos netaikomos:

fosilijoms,

koraliniam smėliui, t. y. medžiagai, kuri visa arba iš dalies sudaryta tik iš smulkiai sutrupintų negyvų genties lygmeniu neatpažįstamų koralų, kurių skersmuo – ne didesnis kaip 2 mm ir kurioje, be kita ko, gali būti ir Foreminifera, moliuskų ir vėžiagyvių kiautų liekanų bei koralinių dumblių,

koralų fragmentams (įskaitant žvyrą ir nuolaužas), t. y. nekonsoliduotiems sulaužytų negyvų piršto formos genties lygmeniu neatpažįstamų koralų fragmentams ir kitoms medžiagoms nuo 2 iki 30 mm matuojant bet kuria kryptimi.

(7) Prekyba egzemplioriais su A šaltinio kodu leidžiama, tik jei egzemplioriai turi katafilus.

(8) Šio reglamento nuostatos netaikomos dirbtiniu būdu padaugintiems šių hibridų ir (arba) veislių egzemplioriams:

Hatiora x graeseri,

Schlumbergera x buckleyi,

Schlumbergera russelliana x Schlumbergera truncata,

Schlumbergera orssichiana x Schlumbergera truncata,

Schlumbergera opuntioides x Schlumbergera truncata,

Schlumbergera truncata (veislės),

Cactaceae spp. mutantų spalvos, kuriomis paskiepytos: Harrisia‘Jusbertii’, Hylocereus trigonus arba Hylocereus undatus,

Opuntia microdasys (veislės).

(9) Dirbtiniu būdu padaugintiems Cymbidium, Dendrobium, Phalaenopsis ir Vanda hibridų egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos, jei augalus galima lengvai atpažinti kaip dirbtiniu būdu padaugintus egzempliorius, kadangi jie neturi laukinės kilmės augalams būdingų požymių, tokių kaip mechaniniai pažeidimai ar stipri dehidracija, atsiradusių surenkant augalus, netaisyklingas augimas, nevienodas dydis ir forma tame pačiame taksone ar siuntoje, dumblių, kitų lapinių organizmų, vabzdžių ar kitų kenkėjų sukelti lapų pažeidimai; ir

nežydėjimo metu egzemplioriais turi būti prekiaujama siuntomis, sudarytomis iš atskirų talpyklų (t. y. kartoninių dėžių, kitokių dėžių ar CC konteinerių su atskiromis lentynomis), kurių kiekvienoje yra 20 arba daugiau to paties hibrido augalų; augalai kiekvienoje talpykloje turi būti labai panašūs ir sveiki; ir siuntas lydi dokumentai, tokie kaip sąskaita, kurioje aiškiai nurodytas kiekvieno hibrido augalų skaičius; arba

jei prekiaujama žydėjimo metu, t. y. kai bent vienas egzemplioriaus žiedas yra atsivėręs, su atsilenkusiais vainiklapiais, reikalavimo dėl minimalaus egzempliorių skaičiaus siuntoje nėra, bet jie turi būti profesionaliai paruošti komercinei mažmeninei prekybai, t. y. paženklinti spausdintomis etiketėmis ir spausdintose pakuotėse, kuriose nurodytas hibrido pavadinimas ir šalis, kurioje jis buvo galutinai paruoštas. Visa informacija turi būti aiškiai nurodyta, o siunta lengvai patikrinama.

Prie augalų, kurie aiškiai neatitinka išimties taikymo reikalavimų, turi būti pridedami atitinkami CITES dokumentai.

(10) 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (OL L 166, 2006 6 19, p. 1).

(11) Dirbtiniu būdu padaugintiems Cyclamen persicum veislių egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos. Tačiau išimtis netaikoma gumbavaisiams, esantiems vegetacinėje ramybės būsenoje.

(12) Dirbtiniu būdu padaugintiems Taxus cuspidata hibridams ir veislėms vazonuose ar kitokiose mažose talpyklose, kurių kiekviena siunta turi etiketę ar dokumentą su taksono (-ų) pavadinimu (-ais) bei tekstu „padaugintas dirbtiniu būdu“, šio reglamento nuostatos netaikomos.

11.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/119

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2019/2120

2019 m. birželio 24 d.

dėl valstybės pagalbos SA.33078 (2015/C) (ex 2015/NN), kurią Belgija suteikė bendrovei „JCDecaux Belgium Publicité“

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4466)

(Tekstas autentiškas tik nyderlandų ir prancūzų kalbomis)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pagal pirmiau nurodytas nuostatas paprašiusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)

2011 m. balandžio 19 d. raštu, užregistruotu 2011 m. balandžio 26 d., Komisija gavo bendrovės „Clear Channel Belgium“ (toliau – CCB) skundą dėl Belgijos valstybės tariamai teikiamos neteisėtos ir su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos CCB konkurentei bendrovei „JCDecaux Street Furniture Belgium“ (toliau – JCD), kurios ankstesnis pavadinimas „JCDecaux Belgium Publicité SA“.

(2)	2013 m. gegužės 29 d. Komisija gavo antrą skundą dėl bendrovei JCD tariamai teikiamos neteisėtos ir su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos. Skundo pateikėjas (toliau – antrasis skundo pateikėjas) pageidavo, kad jo tapatybė liktų neatskleista.

(3)	2015 m. kovo 24 d. raštu Komisija pranešė Belgijai apie savo sprendimą dėl šių tariamos pagalbos priemonių pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(4)	Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) paskelbtas 2015 m. birželio 19 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl šių tariamos pagalbos priemonių.

(5)

Belgija savo pastabas pateikė 2015 m. liepos 21 d.2015 m. liepos 16 d. Komisija gavo bendrovės CCB rašytines pastabas, o 2015 m. liepos 17 d. – antrojo skundo pateikėjo, kuris pageidavo neatskleisti savo tapatybės, ir bendrovės JCD rašytines pastabas. 2015 m. liepos 24 d. ir rugpjūčio 13 d. raštais Komisija perdavė Belgijai suinteresuotųjų šalių pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. 2015 m. spalio 2 d. rašte Belgija pateikė savo komentarus dėl šių pastabų.

(6)

Taip pat vyko papildomos diskusijos ir apsikeitimai nuomonėmis su Belgijos valdžios institucijomis, bendrovėmis JCD ir CCB. Dėl to Komisija 2016 m. balandžio 15 d. Belgijai ir suinteresuotosioms šalims nusiuntė prašymą suteikti informaciją. 2016 m. birželio 20 d. Belgija pateikė savo atsakymą į prašymą suteikti informaciją ir 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. kovo 20 d. ir 2019 m. sausio 23 d. pateikė daugiau pastabų.

(7)	2015 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. rugsėjo 20 d. ir 2017 m. kovo 24 d. papildomų pastabų pateikė bendrovė CCB. 2015 m. spalio 12 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. liepos 15 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. papildomų pastabų pateikė bendrovė JCD.

(8)	Su 2015 m. liepos 16 d. pastabomis dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą bendrovė CCB pateikė papildomą skundą dėl bendrovės JCD.

2. SKUNDŲ APRAŠYMAS

2.1. Skundo pateikėja bendrovė CCB ir tariamos pagalbos gavėja bendrovė JCD

(9)	Bendrovės CCB ir JCD yra dvi pagrindinės lauko reklamos rinkos dalyvės Belgijoje. Abi bendrovės priklauso tarptautinėms grupėms, kurių verslo veikla yra didelio ir mažo dydžio lauko reklama.

(10)

Bendrovė CCB yra tarptautinės įmonių grupės „CC MEDIA Holding“, valdančios 28 Europos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, taip pat Lotynų Amerikos šalyse veikiančią tarptautinę įmonę „Clear Channel Communication Inc.“, kurios buveinė yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, patronuojamoji bendrovė. Belgijoje bendrovė CCB parduoda tūkstančius mažų ir didelių reklaminių stendų; ji taip pat vykdo gatvės įrenginių ir dviračių savitarnos paslaugų teikimo ir valdymo veiklą.

(11)	Bendrovė JCD yra Prancūzijoje registruotos bendrovės „JCDecaux SA“, pasaulinės lauko reklamos ir gatvės įrenginių tiekimo, įrengimo ir priežiūros, taip pat dviračių savitarnos paslaugų teikimo ir valdymo sektorių įmonės, patronuojamoji bendrovė Belgijoje.

(12)	Bendrovės CCB skundą, dėl kurio priimtas šis sprendimas (3), sudaro dvi toliau aprašytos dalys. Antrojo skundo pateikėjo skundas yra susijęs tik su antrąja dalimi.

2.2. 1984 m. sutarties reklaminių stendų dalis

2.2.1. Pagrindiniai faktai

(13)

Briuselio miestas (4) ir bendrovė JCD 1984 m. ir 1999 m. sudarė dvi reklaminių stendų įrengimo Briuselio mieste sutartis. Abiejose šiose sutartyse numatomas gatvės įrenginių įrengimas, už kurį atlyginama maždaug 2 m2 dydžio reklaminiais stendais (turinčiais vieną, du ar net iki šešių (jei kiekvienoje pusėje įtaisyti reklaminę medžiagą keičiantys įrenginiai) reklaminių paviršių, ant kurių tvirtinama reklaminė medžiaga). Lauko reklama Belgijoje ypatinga tuo, kad mažo dydžio lauko reklamos stendai dažniausiai yra integruoti į gatvės įrenginius.

(14)	Dvi skunde nurodytos sutartys skiriasi, jų savybės aprašytos toliau.

(15)

1984 m. liepos 16 d. sutartyje (toliau – 1984 m. sutartis), pasirašytoje 15 metų laikotarpiui, nustatyta, kad bendrovė JCD toliau išdėstytomis sąlygomis įrengs ir galės eksploatuoti reklaminius transporto laukimo paviljonus ir „mupi“ vadinamus gatvės įrenginius (turinčius du reklaminius paviršius, kurių vienas bus skirtas Briuselio miestui, o kitoje bendrovė JCD galės skelbti savo reklamą):

pagal sutartį bendrovė JCD nemoka Briuselio miestui nuomos, naudojimo mokesčių ar rinkliavų už savo reklaminius stendus, tačiau turi suteikti Briuselio miestui tam tikrą skaičių privilegijų natūra: nemokamai parūpinti šiukšlių dėžių, viešųjų tualetų ir elektroninių laikraščių, parengti Briuselio miesto bendrąjį planą, turizmo ir viešbučių planą ir pėsčiųjų takų planą;

ii)

kiekvieną reklaminį stendą galima eksploatuoti 15 metų, o įrengti – per visą 1984 m. sutarties, kuri taip pat galioja 15 metų (1984–1999 m.), galiojimo laikotarpį. Todėl 1999 m. baigus galioti 1984 m. sutarčiai didelį skaičių pagal 1984 m. sutartį numatytų reklaminių stendų dar buvo galima eksploatuoti iki jų 15 metų eksploatavimo laikotarpio pabaigos.

(16)

Pasibaigus 1984 m. sutarčiai, bendrovei JCD laimėjus Briuselio miesto paskelbtą informacinių miesto įrenginių, transporto laukimo paviljonų ir reklaminių stendų, kurių viena pusė gali būti naudojama reklamos reikmėms, pirkimo, įrengimo, priežiūros ir valdymo konkursą, buvo pasirašyta 1999 m. spalio 14 d. sutartis (toliau – 1999 m. sutartis).

(17)

Nors 1999 m. (15 metų trukmės) sutartyje numatyti reklaminiai stendai buvo panašūs į numatytus 1984 m. sutartyje, naujojoje sutartyje buvo nustatyta, kad:

i)	naujieji su šia sutartimi susiję gatvės įrenginiai bus Briuselio miesto nuosavybė (5), o bendrovė JCD už jų naudojimą reklamai mokės mėnesinį nuomos mokestį;

ii)

visus pagal ankstesnius Briuselio miesto ir bendrovės JCD susitarimus įrengtus įrenginius bendrovė JCD turės išmontuoti. Siekiant atsižvelgti į pagal 1984 m. sutartį sumontuotus įrenginius, kurių 15 metų eksploatavimo laikotarpis dar nesibaigė, 1999 m. sutarties priede (toliau – 10 priedas) buvo nustatytas grafikas su tiksliomis įvairių reklaminių stendų išmontavimo datomis (1999–2010 m.). 10 priede išvardyti 282 transporto laukimo paviljonai ir 198 reklaminiai stendai, kuriems toliau taikomos 1984 m. sutarties sąlygos, nurodyta jų buvimo vieta ir atitinkamos išmontavimo datos.

2.2.2. Skundo dalykas

(18)	Bendrovė CCB mano, kad leidžiant bendrovei JDC toliau eksploatuoti kai kuriuos 1984 m. sutartyje numatytus reklaminius stendus po 1999 m. sutartyje nustatytos išmontavimo datos nemokant Briuselio miestui nei nuomos, nei kitų mokesčių buvo suteikta su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

2.3. „Villo!“ dalis

2.3.1. Pagrindiniai faktai

(19)	Norėdamas savo teritorijoje pasiūlyti tausojamojo judumo priemonių, Briuselio sostinės regionas nusprendė įrengti viešąją automatinę dviračių nuomos savitarnos sistemą.

(20)

Tam 2008 m. kovo 15 d. regionas paskelbė konkursą; jį 2008 m. lapkričio 13 d. laimėjo bendrovė JCD. 2008 m. gruodžio 5 d. Briuselio sostinės regionas su bendrove JCD 15 metų laikotarpiui sudarė automatinės dviračių nuomos sistemos „Villo“ viešosios paslaugos koncesijos Briuselio sostinės regiono teritorijoje sutartį („Villo“ sutartis“) (ji 2011 m. buvo pratęsta dvejiems metams dėl vėluojančio vykdymo). Sutartyje nustatyta:

i)	automatinės dviračių nuomos sistemos (kurią sudaro 2 500 dviračių 200 nuomos punktų pirmajame etape, prasidėjusiame 2009 m. lapkričio 16 d., ir 5 000 dviračių antrajame etape, prasidėjusiame 2011 m.) įrengimas ir valdymas; bendra trukmė – 15 metų (iki 2026 m.);

ii)	reklaminių stendų įrengimas ir eksploatavimas, siekiant papildomai finansuoti dviračių nuomos sistemą šalia naudotojų mokėjimų. Tam bendrovė JCD eksploatavo dviračių nuomos punktuose integruotus ir atskirus reklaminius stendus (daugiausia 2 m2 ir 8 m2 reklaminio ploto).

(21)	Bendra numatoma koncesijos apyvarta per visą jos laikotarpį siekia maždaug [100–150] mln. EUR. Maždaug [30–40] proc. pajamų gaunama iš naudotojų, likusi dalis – iš reklamos.

(22)

Be to, per derybas dėl „Villo“ koncesijos regionas suteikė bendrovei JCD tam tikras finansines priemones, kurios skelbiant konkursą nebuvo paminėtos (6):

i)	atleidimas nuo rinkliavos už naudojimąsi Briuselio sostinės regiono viešąja nuosavybe – 8 m2 ploto reklaminiais stendais. Didžiausia šios lengvatos suma negali viršyti [50 000–150 000] EUR per metus (7);

ii)	nenumatytų aplinkybių, susijusių su regiono mokesčiais, sąlyga (pasikeitusių regiono mokesčių netaikymas): padidėjus regiono mokesčiams bendrovei JCD tas padidėjimas gali būti kompensuojamas (tačiau ši sąlyga nebuvo taikyta);

iii)

su savivaldybių mokesčiais susijusių išlaidų padidėjimo sąlyga (pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymas): savivaldybių mokesčiams pakilus virš 75 EUR/m2, bendrovei JCD tas padidėjimas kompensuojamas. Pradžioje Belgijos valdžios institucijos manė, kad didžiausia šioje sąlygoje numatyta kompensacija galėtų siekti [250 000–350 000] EUR per metus (8).

2.3.2. Skundo dalykas

(23)	Bendrovė CCB ir antrasis skundo pateikėjas mano, kad bendrovei JCD per „Villo“ koncesijos finansavimą buvo suteikta valstybės pagalba.

(24)	Skundo pateikėjų vertinimu, visos finansavimo priemonės bendrai (reklaminių stendų eksploatavimas ir papildomos bendrovei JCD suteiktos priemonės) yra valstybės pagalba.

(25)

Be to, ši valstybės pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka remiantis ES taisyklėmis dėl kompensacijos už viešąją paslaugą ir ypač Komisijos sprendimu 2012/21/ES (9) (toliau – 2012 m. VESP sprendimas), nes bendrovei JCD buvo suteikta labai didelė kompensacijos permoka (būtent dėl labai didelio jai suteiktų reklaminių stendų skaičiaus).

3. 1984 M. SUTARTIES REKLAMINIŲ STENDŲ DALIES NAGRINĖJIMAS

3.1. Pagrindas pradėti procedūrą

(26)

Dėl kai kurių 1984 m. sutarties reklaminių stendų, kuriuos bendrovė JCD eksploatavo Briuselio miesto teritorijoje ir kurie nebuvo išmontuoti nustatytu laiku (nurodytu 1999 m. sutarties 10 priede), Komisija nusprendė, kad suvestiniai valstybės pagalbos kriterijai yra tenkinami ir kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(27)	Kadangi nė viena iš pagalbai pripažinti suderinama su vidaus rinka reikalingų sąlygų iš pradžių nebuvo įvykdyta, Komisija nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

3.2. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą

(28)	Komisija gavo šias toliau apibendrinamas bendrovių CCB ir JCD pastabas.

3.2.1. CCB pateiktos pastabos

(29)

Atsakydama į sprendimą pradėti procedūrą, bendrovė CCB nurodo, jog sutinka su Komisijos išvada, kad, bendrovei JCD eksploatuojant pagal 1984 m. sutartį Briuselio miesto teritorijoje įrengtus reklaminius stendus, kurių ji neišmontavo po nustatytos išmontavimo datos ir eksploatavo nemokėdama nei nuomos, nei kitų mokesčių, buvo suteikta su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(30)

Bendrovė CCB taip pat nurodo, jog sutinka su Komisijos nuomone dėl to, kad Belgijos valdžios institucijų nurodyto kompensacinio mechanizmo, kuriuo ji grindžia ginčijamų reklaminių stendų neišmontavimą po nustatytos išmontavimo datos, buvimas ir tinkamumas kelia rimtų abejonių. Bendrovės CCB vertinimu, Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokių įrodymų, kad toks kompensacinis mechanizmas buvo formaliai sukurtas prieš neteisėtai paliekant ginčijamus reklaminius stendus neišmontuotus.

(31)

Bendrovė CCB pabrėžia, kad galėdama eksploatuoti 1984 m. sutarties stendus ir po nustatytos išmontavimo datos bendrovė JCD gavo didesnę nei 2 150 000 EUR (be palūkanų) pagalbą. Bendrovė CCB remiasi dviem jos prašymu 2007 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. gruodžio 21 d. parengtais teismo antstolių aktais, kuriuose pateikiama pagal 1984 m. sutartį įrengtų reklaminių stendų, kurie tomis dienomis vis dar buvo neišmontuoti, būklės ataskaita. Bendrovė CCB taip pat nurodo, jog tai, kad Belgijos valdžios institucijos pačios remiasi minėtaisiais bendrovės CCB iniciatyva parengtais teismo antstolių aktais (žr. 3.3.2 skirsnį), įrodo, kad nebuvo tikslios po nustatytos datos neišmontuotų stendų apskaitos ir kad, Belgijos valdžios institucijoms nepateikus tai paneigiančių įrodymų, bendrovei JCD suteiktas pranašumas apskaičiuojamas remiantis 86 reklaminiais stendais, t. y. 119 reklaminių paviršių.

(32)

Galiausiai bendrovė CCB sutinka su Komisijos išvada, kad nuo 2002 m. už reklaminius stendus turėjo būti mokami mokesčiai nepriklausomai nuo pradinės sutarties. Todėl išmontavusi 1984 m. sutarties stendus anksčiau, nei nustatyta, bendrovė JCD nebūtų praradusi galimybės sumokėti mažiau mokesčių, nes bet kuriuo atveju būtų turėjusi mokėti mokesčius už tuos reklaminius stendus, jei jie būtų buvę neišmontuoti, tad argumentas dėl kompensacijos, kuria atkuriama mokesčių pusiausvyra, leidžiant vietoje anksčiau, nei nustatyta, išmontuotų stendų kitus stendus išmontuoti vėliau nustatytos datos, neturi reikšmės. Bendrovė CCB pakartoja savo tvirtinimą, kad šitaip atleidus bendrovę JCD nuo mokesčių Belgijos lauko reklamos rinkoje buvo smarkiai iškreipta konkurencija ir sukurta nepalanki konkurencinė padėtis, nes bendrovės JCD konkurentės, tarp jų ir bendrovė CCB, turėjo mokėti reklamos mokesčius už Briuselio miesto teritorijoje eksploatuojamus reklaminius stendus.

(33)

Bendrovė CCB teigia, jog savo 2016 m. balandžio 29 d. sprendime Briuselio apeliacinis teismas padarė išvadą, kad bendrovė JCD nepaisė 1999 m. viešojo pirkimo sutarties ypatingųjų specifikacijų 10 priede nustatytų išmontavimo datų ir kelerius metus eksploatavo didelį skaičių Briuselio miesto viešajai nuosavybei priklausančių reklaminių stendų neturėdama tam nei pagrindo, nei teisės (10). Bendrovė CCB taip pat teigia, kad teismas atmetė bendrovės JCD argumentą dėl kompensacinio mechanizmo, taikyto siekiant kompensuoti už anksčiau laiko išmontuotus stendus kitus stendus paliekant po nustatytų išmontavimo datų.

(34)	Bendrovės CCB manymu, iš po 10 priede nustatytų išmontavimo datų paliktų reklaminių stendų komercinio eksploatavimo gautos reklamos pajamos taip pat galėtų būti laikomos valstybiniais ištekliais, nes valstybė pati galėtų eksploatuoti tuos stendus.

(35)	Savo 2015 m. liepos 16 d. pateiktose pastabose dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą bendrovė CCB pateikė papildomą skundą dėl bendrovės JCD Belgijos valstybei nesumokėtų mokesčių už 1999 m. sutarties reklaminius stendus.

3.2.2. JCD pateiktos pastabos

(36)

Savo 2015 m. liepos 17 d. pastabose dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą bendrovė JCD primena, kad valdžios institucija (šiuo atveju Briuselio miestas) privalo palaikyti ekonominę savo sudarytų sutarčių pusiausvyrą. Todėl, anot bendrovės JCD, logiška, jog tam, kad kompensuotų pajamų iš reklamos praradimą anksčiau laiko išmontavus nurodytus reklaminius stendus ir užtikrintų ekonominę 1984 m. sutarties pusiausvyrą, Briuselio miestas leido po nustatytos išmontavimo datos palikti ir eksploatuoti tiek pat kitų 1984 m. sutarties reklaminių stendų. Bendrovė JCD šiuo klausimu teigia, kad kompensacijos tikrumas yra neginčijamas ir kad jį patvirtina įvairūs įrodymai, tarp kurių – ne vienas preliminaraus tyrimo metu Briuselio miesto pateiktas dokumentas ir raštas.

(37)

Bendrovės JCD vertinimu, minėtųjų reklaminių stendų eksploatavimui niekuomet nebuvo taikomos 1999 m. sutarties sąlygos ir kai kurie gatvės įrenginiai buvo neišmontuoti vykdant 1984 m. sutartį ir šiuo atveju nebuvo perduoti jokie viešieji ištekliai. Minėtųjų įrenginių neišmontavimas valstybinių išteklių požiūriu yra neutralus, nes taip atlyginama už anksčiau laiko išmontuotus tos pačios sutarties reklaminius stendus.

(38)	Bendrovės JCD manymu, pats kompensacijos principas reiškia, kad po nustatytos datos neišmontuotų įrenginių eksploatavimui turi būti taikomos tokios pačios nuostatos kaip ir anksčiau nustatytos datos išmontuotiems įrenginiams, tai yra 1984 m. sutarties nuostatos.

(39)

Todėl bendrovė JCD nesutinka su teiginiu, kad pagal reguliariai su Briuselio miestu sudaromas sutartis perdavus viešuosius išteklius jai buvo suteiktas atrankusis pranašumas. Bendrovė JCD mano, kad ji nebuvo atleista nuo jokių nuomos ir kitų mokesčių, kuriuos turėjo mokėti pagal 1999 m. sutartį, ir kad šios paslaugos yra viešosios paslaugos.

(40)	Būtent atleidimas nuo nuomos mokesčio, anot bendrovės JCD, yra grindžiamas 1984 m. sutarties kompensaciniu mechanizmu.

(41)

Kalbant apie atleidimą nuo mokesčių, Briuselio miesto pozicija neapmokestinti vien tik sutarčių dėl gatvės įrenginių – priešingai nei reklaminių stendų – yra visiškai nuosekli siekiant išsaugoti ekonominę minėtųjų sutarčių pusiausvyrą, nes nei 1984 m. sutarties stendai, nei 1999 m. sutarties stendai nebuvo apmokestinti, nepaisant 2002 m. Briuselio miesto priimto mokesčio reglamento.

(42)

Iš tiesų, bendrovės JCD vertinimu, Briuselio miestas pirmąjį laikinosios reklamos viešojoje erdvėje mokesčio reglamentą (2001 m. spalio 17 d. mokesčio reglamentas) priėmė tik 2002 finansiniams metams, o 1984 m. sutartis baigė galioti 1999 m. Dėl šios priežasties šis mokestis netaikomas 1984 m. sutarties reklaminių stendų eksploatavimui, net pratęsus eksploatavimą 2002 m. ir paskesniais finansiniais metais. Bendrovės JCD vertinimu, šių stendų neapmokestinimas negali būti laikomas sutarties šaliai suteiktu atrankiuoju pranašumu, nes jis atspindi bendrąjį principą, kuriuo bendrovei JCD nebuvo sudarytos palankesnės sąlygos nei kitoms panašioje padėtyje esančioms įmonėms, ir dėl to juo negali būti grindžiamas valstybės pagalbos buvimas.

(43)	Be to, darant teorinę prielaidą, kad šiai sutarčiai mokestis taptų taikomas, 1984 m. sutarties sąlygas būtų reikėję peržiūrėti, kaip numatyta šioje sutartyje.

(44)

Kalbant apie 1999 m. sutarties stendus, bendrovė JCD mano, kad jų eksploatavimas reklamos reikmėms taip pat neturi būti apmokestinamas reklamos mokesčiu. Iš tiesų 2002 m. Briuselio miesto priimtas reklamos mokesčio reglamentas bendrovei JCD netaikomas, nes bendrovė JCD jau moka mėnesinį stendų naudojimo reklamos reikmėms nuomos mokestį ir jis pagal 1999 m. sutartį yra vienintelis mokestis, kuriuo apmokestinamas reklaminių stendų eksploatavimas. Be to, pagal šį mokesčio reglamentą Briuselio miesto reklaminiams stendams, taigi ir 1999 m. sutartyje numatytiems reklaminiams stendams, mokestis aiškiai netaikomas.

(45)

Pagrįsdama šiuos argumentus, bendrovė JCD Komisijai pateikė du 2016 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimus, kuriuose prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė JCD neprivalėjo mokėti savivaldybės reklamos mokesčio už vykdant 1999 m. spalio 14 d. su bendrove pasirašytą sutartį miesto teritorijoje įrengtus ir Briuselio miestui priklausančius reklaminius stendus. Šiais teismo sprendimais buvo nurodyta grąžinti už 2009–2012 finansinius metus sumokėtas sumas.

(46)	Bendrovė JCD teigia, kad tuo atveju, jei anksčiau įvardytas kompensacinis mechanizmas sutrikdytų pusiausvyrą bendrovės JCD naudai, šis hipotetinis sutrikdymas negalėtų pagerinti bendrovės JCD konkurencinės padėties kitų konkurentų atitinkamose rinkose atžvilgiu, nes jis būtų nereikšmingas.

(47)

Bendrovės JCD teigimu, šis hipotetinis sutrikdymas nebūtų galėjęs sutrukdyti kitose valstybėse narėse įsisteigusioms įmonėms patekti į šias rinkas. Be to, bendrovė JCD primena, kad Komisija jau nustatė, jog tam tikros priemonės daro poveikį tik vietos lygiu, taigi nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

3.3. Belgijos pateiktos pastabos

3.3.1. Belgijos pateiktos pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą

(48)

Belgijos valdžios institucijos pripažino, kad bendrovė JCD eksploatavo kai kuriuos 1984 m. sutarties reklaminius stendus po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos išmontavimo datos. Bendrovė JCD už šiuos reklaminius stendus Briuselio miestui nemokėjo nei nuomos, nei kitų mokesčių, priešingai nei už 1999 m. sutarties reklaminius stendus, už kuriuos nuomos mokestį mokėjo nuo sutarties įsigaliojimo; šie stendai taip pat buvo apmokestinti mokesčiais, tačiau tik nuo 2009 m. (11) Tokia situacija truko iki 2011 m., kol buvo išmontuoti paskutiniai stendai.

(49)

Belgijos valdžios institucijos neginčija, kad priemonės yra priskirtinos joms, visų pirma Briuselio miestui. Iš tiesų jos aiškina, jog leido eksploatuoti 1984 m. sutarties stendus po 10 priede nustatytos išmontavimo datos, kad išlaikytų sutarties su bendrove JCD pusiausvyrą, nes kiti stendai Briuselio miesto prašymu buvo išmontuoti anksčiau laiko, siekiant pakeisti dėl estetinių priežasčių pasirinktais naujais stendais, tai yra art nouveau stiliaus gatvės įrenginiais.

(50)

Belgijos valdžios institucijos nurodo, kad dėl anksčiau laiko išmontuotų stendų bendrovė JCD, atsisakiusi reklaminių stendų, už kuriuos iki 10 priede nustatytos datos neturėjo mokėti nei nuomos mokesčio, nei rinkliavų, patyrė nuostolių ir kad jiems kompensuoti buvo priimtina leisti eksploatuoti kitus stendus ilgiau, nei nustatyta, nereikalaujant už juos mokėti nuomos ar kitų mokesčių.

(51)

Belgijos valdžios institucijos pripažįsta, jog apskritai paėmus bendrovei JCD buvo suteiktas ekonominis pranašumas, tačiau tik dėl to, kad anksčiau laiko išmontuotų stendų skaičius neatitiko po 10 priede nustatytos išmontavimo datos neišmontuotų stendų skaičiaus. 1984 m. tarp Briuselio miesto ir bendrovės JCD sudarytos sutarties 4.5 straipsnyje nustatyta, kad reklaminiams stendams ir transporto laukimo paviljonams netaikomas nuomos mokestis, naudojimo mokesčiai ir rinkliavos. Belgijos valdžios institucijų teigimu, tokį atleidimą nuo mokesčių reikia analizuoti atsižvelgiant į faktą, kad sutarties pasirašymo metu Briuselio miestas nebuvo priėmęs jokio reglamento dėl reklaminės įrangos apmokestinimo.

(52)

Belgijos valdžios institucijos teigia, kad bendrovė JCD, viena vertus, sutikdama anksčiau laiko išmontuoti stendus atsisakė galimybės nemokėti nuomos ir kitų mokesčių, antra vertus, gavo galimybę nemokėti nuomos ir kitų mokesčių eksploatuodama kitus stendus po nustatytos jų išmontavimo datos. Belgijos valdžios institucijų teigimu, skaičiuojant skirtumą tarp bendrovės JCD nepanaudotos galimybės nemokėti nuomos ir kitų mokesčių ir gautos naudos eksploatuojant stendus ilgiau, nei nustatyta 10 priede, nustatyta, kad tarp 1999 m. gruodžio ir 2011 m. bendrovė JCD gavo ne didesnį kaip [100 000–150 000] EUR finansinį pranašumą.

(53)

Šiuo klausimu Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad priemonei nesunkiai gali būti taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 (12) (toliau – 2006 m. de minimis reglamentas) nuostatos. Šiame reglamente įtvirtinta, kad tam tikra nedidelės apimties pagalba (per 3 mokestinius metus neviršijanti 200 000 EUR sumos) laikoma nedarančia poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir neatitinkančia visų SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.

(54)

Be to, Belgijos valdžios institucijos paaiškina kai kuriuos bendrovės CCB teiginius, dėl kurių priimtas sprendimas pradėti procedūrą. Pirma, bendrovės CCB pateiktas vertinimas remiantis 86 stendais yra klaidingas, nes bendrovės CCB iniciatyva parengtuose antstolių aktuose (žr. 31 konstatuojamąją dalį) nurodyta 80 stendų. Be to, bendrovė CCB kai kuriuos stendus klaidingai priskyrė transporto laukimo paviljonams – iš tiesų tai yra miesto informacinės iškabos. Antra, apskaičiuodama nuomos mokesčio dydį, bendrovė CCB netinkamai indeksavo nuomos mokesčio sumą; Briuselio miesto manymu, ji turėjo būti indeksuojama po kiekvienų sutarties galiojimo metų (13). Trečia, bendrovė CCB klaidingai apskaičiavo bendrovės JCD turėtų mokėti mokesčių sumą.

3.3.2. Belgijos pateiktos pastabos dėl suinteresuotųjų šalių pastabų

(55)

2015 m. spalio 2 d. rašytinėse pastabose Belgijos valdžios institucijos nurodė, jog Briuselio miestas neišieškojo iš bendrovės JCD pagal 1999 m. sutartį mokėtinų mokesčių vykstant teisminiam procesui ne dėl to, kad būtų daręs jai paslaugą, o remdamasis Belgijos įstatymais ir Belgijos teismų sprendimais, pagal kuriuos savivaldybės administracijai neleidžiama atimti teisės naudotis turtu arba imtis mokesčio išieškojimo siekiant išieškoti mokesčio dalį, viršijančią neginčytinai mokėtiną mokesčio sumą. Kai ieškinys pateikiamas dėl visos mokesčio sumos, kaip padarė bendrovė JCD, atimti teisę naudotis turtu arba išieškoti mokestį neįmanoma. Tokia situacija nereiškia, kad ieškinį pateikęs mokesčių mokėtojas bus atleistas nuo mokesčio, kaip teigia bendrovė CCB. Be to, nors ir ginčijami, buhalteriniu požiūriu mokesčiai turi būti priskirti prie veiklos sąnaudų. Todėl tai, kad Briuselio miestas neišieškojo iš bendrovės JCD mokėtinų mokesčių, dėl kurių vyksta teisminis procesas, negali būti laikoma valstybės pagalba.

(56)

2016 m. birželio 20 d. rašytinėse pastabose atsakydamos į Komisijos tarnybų 2016 m.balandžio 15 d. raštu užduotus klausimus, Belgijos valdžios institucijos patvirtino, kad mokesčius už vykdant 1999 m spalio 14 d. viešojo pirkimo sutartį įrengtus reklaminius stendus Briuselio miestas pradėjo skaičiuoti tik nuo 2009 finansinių metų. Tačiau priėmęs 2001 m. spalio 17 d. Mokesčio reglamentą dėl laikinosios reklamos viešojoje erdvėje Briuselio miestas įvedė laikinosios reklamos viešojoje erdvėje mokestį ir numatė netaikyti jo tik savo paties reklamai (14). Belgijos valdžios institucijos pažymi, kad reklaminiams stendams taikomi mokesčio reglamentai pirmą kartą įsigaliojo tik 2002 m. sausio 1 d. ir už 2001 metus jokio mokesčio mokėti nereikėjo, ir tvirtina, jog tie mokesčio reglamentai yra taikomi 1999 m. sutarties reklaminiams stendams.

(57)

Taip pat jos patikslina, kad Briuselio miestas už 2002–2008 mokestinius metus šiuos mokesčius atitinkančių sumų negavo. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad pradžioje miestas manė, jog pagal 1999 m. pirkimo sutartį įrengti jai priklausantys JCD eksploatuojami reklaminiai stendai neturėjo būti apmokestinami pritaikius 2001 m. spalio 17 d. mokesčio reglamento 5 straipsnyje numatytą tik Briuselio miesto reklamai taikomą galimybę netaikyti mokesčių. Be to, tik Briuselio miesto ar Briuselio miesto įsteigtų, jam pavaldžių įstaigų reklaminiams stendams taikoma neapmokestinimo nuostata buvo įtraukta į 2006 m. gruodžio 18 d. mokesčio reglamentą ir paskesnius mokesčio reglamentus.

(58)

Pirmieji mokesčiai buvo užregistruoti 2011 m. liepos 29 d., jie buvo apskaičiuoti už 2009 mokestinius metus. Pagal 1996 m. gruodžio 24 d. įstatymo, vėliau panaikinto 2014 m. balandžio 3 d. nutarimu, 6 straipsnį nebuvo galima apmokestinti atgaline data už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo mokestinių metų sausio 1 d.

(59)

Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad Briuselio miestas nusprendė nebetaikyti atleidimo nuo mokesčio nuostatos, nes nutarė, jog neapmokestinant reklaminių stendų vien dėl to, kad jie priklauso Briuselio miestui, nors jis pats jų neeksploatavo, sudaromos nelygios sąlygos kitus reklaminius stendus eksploatuojančioms bendrovėms. Briuselio miesto nuomone, jo paties, jo įsteigtų ar jam pavaldžių įstaigų reikmėms naudojamų reklaminių stendų neapmokestinimas iš tiesų galėtų būti pateisinamas, bet jis nepateisinamas, kai reklaminius stendus eksploatuoja kiti, ypač lauko reklamos sektoriuje veikianti komercinė įmonė.

(60)

Mokesčio reglamente numatyto atleidimo nuo mokesčio tikslas buvo išvengti, kad Briuselio miestas neapmokestintų pats savęs, nes iš to negautų jokių papildomų pajamų, tačiau padidėtų jo finansų departamento administracinio darbo našta, o kiekvieno mokesčio reglamento tikslas yra suteikti galimybę mokestį taikančiai valdžios institucijai gauti papildomų finansinių išteklių. Tačiau, kaip buvo nurodyta 2017 m. vasario 20 d. Belgijos valdžios institucijų pateiktose pastabose dėl 2017 m. vasario 14 d. Komisijos tarnybų užduotų papildomų klausimų, pats Briuselio miestas niekuomet neeksploatavo reklaminių stendų. Stendai visuomet buvo eksploatuojami per trečiąsias šalis. Vieninteliai Briuselio miestui priklausantys reklaminiai stendai yra 1999 m. spalio 14 d. su bendrove JCD sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje numatyti reklaminiai stendai. Pasibaigus 1999 m. sutarčiai, buvo paskelbtas naujas konkursas. Jį laimėjo bendrovė CCB, su kuria dabar yra sudaryta sutartis. Pagal šiuo metu galiojančią sutartį bendrovė CCB už reklaminius stendus moka nuomos mokestį ir kitus taikomus mokesčius.

(61)

Belgijos valdžios institucijos nurodo, kad nuosavus stendus naudojantys veiklos vykdytojai moka tik kitus mokesčius, o nuomos mokestis už reklaminių stendų naudojimą prie šių mokesčių pridedamas tik tuomet, kai stendai priklauso Briuselio miestui. Šis nuomos mokestis jokiu būdu nepakeičia mokesčių, kuriais apmokestinami tokie stendai. Iš tiesų nuomos mokesčiu atlyginama už teisę eksploatuoti Briuselio miestui priklausančius stendus. Nemokėdami nuomos mokesčio, veiklos vykdytojai naudotųsi Briuselio miestui priklausančiais stendais nemokamai, o pastarajam tektų apmokėti stendų įsigijimo išlaidas. Taigi, logiška, kad jie turi mokėti nuomos mokestį. Kita vertus, Briuselio miestui priklausančių stendų neeksploatuojantys veiklos vykdytojai patys turi padengti visas reklaminių stendų gamybos ar įsigijimo investicijas.

(62)

Belgijos valdžios institucijos paaiškina, jog dviejuose 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimuose prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, remiantis 2009–2012 metams priimtų mokesčio reglamentų 9 straipsniu, bendrovė JCD neprivalėjo mokėti savivaldybės reklamos mokesčio už miesto teritorijoje vykdant 1999 m. spalio 14 d. su bendrove pasirašytą sutartį įrengtus ir Briuselio miestui priklausančius reklaminius stendus. Šiais teismo sprendimais buvo nurodyta grąžinti už 2009–2012 finansinius metus sumokėtas sumas.

(63)

Belgijos valdžios institucijos taip pat patvirtino, kad Briuselio miestas apeliacine tvarka apskundė du 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimus dėl atitinkamai 2009–2010 m. mokestinio laikotarpio ir 2011–2012 m. mokestinio laikotarpio. Šiame dar tebevykstančiame apeliaciniame procese Briuselio miestas teigia, kad teismui išaiškinus mokesčio reglamento 9 straipsnį kaip leidžiantį atleisti bendrovę JCD nuo mokesčio, kyla klausimas dėl jo suderinamumo su SESV 106 ir 107 straipsniais.

(64)	Antra vertus, Briuselio miestas neužregistravo jokių mokesčių už po nustatytos išmontavimo datos neišmontuotus 1984 m. sutarties stendus.

(65)	Belgijos valdžios institucijos pareiškė, kad jos negali nurodyti už per laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. po 10 priede nustatytos išmontavimo datos neišmontuotus reklaminius stendus nesumokėtų nuomos ir kitų mokesčių sumos.

3.4. Priemonių vertinimas

3.4.1. 1984 m. sutarties reklaminių stendų dalis: šio sprendimo dalykas

(66)

Komisijos analizėje kalbama tik apie 1984 m. sutarties stendų neišmontavimą pasibaigus jų eksploatavimo laikotarpiui, tačiau pati 1984 m. sutartis nenagrinėjama. Tai grindžiama faktu, kad remiantis Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (15) 17 straipsniu Komisija negali reikalauti susigrąžinti pagalbą pasibaigus 10 metų senaties terminui.

(67)

Pagal 1984 m. sutartį įrengti reklaminiai stendai galėjo būti įrengiami iki 1984 m. sutarties galiojimo pabaigos (tai yra iki 1999 m.) ir naudojami 15 metų (tai yra galimai iki 2014 m.). Taigi, bet kokia 1984 m. sutartimi per šiuos reklaminius stendus suteikta pagalba, darant prielaidą, kad buvo tenkinamos visos 107 straipsnio 1 dalies suvestinės sąlygos, galėjo būti suteikta tik tuo momentu, kai bendrovė JCD gavo Briuselio valdžios institucijų leidimą įrengti minėtuosius stendus, vadinasi, iki 1999 m., kai ta sutartis turėjo baigti galioti. Taip bendrovei JCD galimai suteikta pagalba būtų buvusi suteikta daugiau nei prieš 10 metų iki pirmojo 2011 m. rugsėjo 15 d. Komisijos prašymo Belgijos valdžios institucijoms pateikti informaciją.

(68)

Tačiau, kalbant apie 1984 m. sutarties stendų eksploatavimą po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos išmontavimo datos nemokant nuomos ir kitų mokesčių, šiomis aplinkybėmis bendrovei JCD galimai būtų buvusi suteikta pagalba nuo momento, kai Briuselio valdžios institucijos (automatiškai) leido nesilaikyti priede nustatyto išmontavimo grafiko. Toliau pateiktoje Komisijos analizėje nagrinėjama tik priemonė, pagal kurią po 10 priede nustatytos išmontavimo datos neišmontuoti 1984 m. sutarties reklaminiai stendai lemia valstybės pagalbos suteikimą bendrovei JCD po 2001 m. rugsėjo 15 d. (t. y. nesibaigus Reglamento (ES) 2015/1589 17 straipsnyje numatytam senaties terminui).

(69)	Šis sprendimas taip pat nėra susijęs su bendrovės JCD atleidimo nuo Belgijos valstybei mokėtinų mokesčių už 1999 m. sutarties reklaminius stendus priskyrimo valstybės pagalbai analize, kuri nebuvo įtraukta į sprendimą pradėti procedūrą.

3.4.2. Valstybės pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

(70)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(71)

Pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, kad pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, yra suteikta tik tuo atveju, jeigu įvykdytos visos toje nuostatoje išvardytos suvestinės sąlygos: i) priemonė priskirtina valstybei ir finansuojama iš valstybinių išteklių; ii) ja gavėjui suteikiamas atrankusis ekonominis pranašumas; iii) priemonė iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti; iv) priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai (16).

3.4.2.1. Priskyrimas ir valstybiniai ištekliai

(72)

Kad pagalba būtų laikoma SESV 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba, ją turi teikti valstybė arba ji turi būti teikiama naudojant valstybinius išteklius. Valstybiniai ištekliai yra visi viešojo sektoriaus ištekliai (17), įskaitant valstybės viduje veikiančių įstaigų (decentralizuotų, federalinių, regioninių arba kitų) išteklius (18).

(73)

Iš valstybinių išteklių tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktas pranašumas gali būti laikomas valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Valstybinių išteklių buvimas gali įgauti neigiamą formą, kai kalbama apie valstybės negautą pelną. Iš suformuotos teismų praktikos matyti, kad išteklių, kurie iš esmės turėtų būti grąžinti į valstybės biudžetą, atsisakymas laikomas valstybinių išteklių perdavimu. Intervencijos, kuriomis sumažinamos paprastai įmonės biudžetui tenkančios išlaidos, taip pat gali būti laikomos valstybiniais ištekliais (19).

Priskyrimas valstybei

(74)

Belgijos valdžios institucijos neginčija, kad priemonė joms priskirtina (konkrečiai ji priskirtina Briuselio miestui). Iš tiesų jos aiškina, jog leido neišmontuoti 1984 m. sutarties stendų po 10 priede nustatytos išmontavimo datos, kad išlaikytų sutarties su bendrove JCD pusiausvyrą, nes kiti stendai Briuselio miesto prašymu buvo išmontuoti anksčiau laiko, siekiant pakeisti dėl estetinių priežasčių pasirinktais kitais stendais (žr. 49 konstatuojamąją dalį).

Valstybiniai ištekliai

(75)

Belgijos valdžios institucijos taip pat pripažįsta, kad leidęs neišmontuoti stendų po 10 priede nustatytos išmontavimo datos Briuselio miestas už tuos stendus negavo nuomos mokesčio ir nesurinktų mokesčių pajamų; įprastomis sąlygomis tie stendai būtų buvę pakeisti 1999 m. sutarties reklaminiais stendais, už kuriuos būtų buvę privalu mokėti nuomos ir kitus mokesčius.

(76)

Taigi, nepaneigta, kad leidimas bendrovei JCD neišmontuoti 1984 m. sutarties stendų po10 priede nustatytos datos priskirtinas Belgijos valstybei ir dėl to ji savo ruožtu atsisakė valstybinių išteklių. Tačiau Komisija ir Belgijos valstybė skirtingai įvertino valstybinius išteklius (t. y. Briuselio miesto nesurinktų nuomos ir kitų mokesčių sumą) skaičiais (žr. 3.4.5 skirsnį).

(77)	Todėl Komisija mano, kad ši priemonė yra valstybinių išteklių perdavimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(78)

Kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė CCB savo rašytinėse pastabose teigia, kad iš po 10 priede nustatytų išmontavimo datų neišmontuotų reklaminių stendų komercinio eksploatavimo gautos reklamos pajamos taip pat galėtų būti laikomos valstybiniais ištekliais, nes valstybė pati būtų galėjusi eksploatuoti tuos stendus.

(79)	Pirmiausia Komisija mano, kad bendrovės JCD už reklamą gautos pajamos aiškiai nėra valstybiniai ištekliai, nes šios pajamos už reklamą gautos pagal privačias tarp bendrovės JCD ir jos klientų sudarytas sutartis, kuriose valstybė niekaip nedalyvauja.

(80)

Be to, nebūtų galima laikyti, jog Briuselio miestas atsisako valstybinių išteklių vien dėl to, kad pats nevykdo vienos ar kitos ekonominės veiklos. Toks požiūris į valstybinius išteklius būtų pernelyg platus ir valstybė negalėtų leisti savo teritorijoje vykdyti veiklos prieš tai nepatikrinusi, ar tos veiklos negalėtų vykdyti pati.

(81)

Be to, net jei teoriškai valdžios institucija ir galėtų imti vykdyti kokią nors ekonominę veiklą, tai akivaizdžiai nėra pagrindinė jos funkcija ir ji a priori neturi nei tokiai veiklai reikiamų žinių, nei įgūdžių, nei techninių priemonių. Šiuo atveju, pavyzdžiui, galima pažymėti, kad dažniausiai reklamos sutartys sudaromos nacionaliniu lygiu. Briuselio miestas nebūtų turėjęs galimybių derėtis dėl tokių sutarčių, nes į jo jurisdikciją patenka tik Briuselio miesto teritorijoje įrengti stendai. Jo galimas gebėjimas gauti pajamų iš tų stendų būtų nepalyginamas su bendrovės „JC Decaux“ gebėjimais.

3.4.2.2. Ekonominio pranašumo suteikimas

(82)	Kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, pranašumu laikomas bet koks ekonominis pranašumas, kurio įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos (20). Svarbu ne valstybės intervencijos priežastis ar tikslas, o tik priemonės poveikis įmonei (21).

(83)

Teisingumo Teismas nurodė, kad pranašumas atsiranda tuomet, kai finansinė įmonės padėtis pagerėja dėl valstybės intervencijos, taigi, pranašumas apima ne tik teigiamą naudą, bet ir bet kokią valstybės intervenciją, kuri įvairiomis formomis sumažina paprastai įmonės biudžetui tenkančias išlaidas (22).

(84)

Šiuo atveju, nuo 1999 m. vienam po kito baigiant galioti 1984 m. sutartimi suteiktiems leidimams, bendrovė JCD ir toliau Briuselio mieste eksploatavo reklaminius stendus nemokėdama už jų eksploatavimą nuomos ar kitų mokesčių, nors pagal 1999 m. sutartį tie stendai turėjo būti išmontuoti ir pagal tą pačią 1999 m. sutartį už vietoje jų sumontuotų reklaminių stendų eksploatavimą turėjo būti mokami nuomos ir kiti mokesčiai.

(85)

(86)	Komisija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Belgijos valdžios institucijos sutinka su pranašumo buvimo principu, tik ginčija to pranašumo dydį.

(87)

Be to, Belgijos valdžios institucijos priemonę traktuoja kaip bendrovei JCD suteiktą kompensaciją už nepalankią padėtį, susiklosčiusią anksčiau laiko išmontavus tam tikrą skaičių reklaminių stendų. Tuo klausimu Komisija remiasi Sprendimu Orange/Komisija (C-211/15 P) (23), kuriame Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo (24) ir generalinio advokato (25) poziciją, kad net lengvata, kuria panaikinama papildoma įmokų našta, kurią įmonė patiria dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios netaikomos konkuruojančioms įmonėms, yra valstybės pagalba (26). Kaip valstybės pagalba nevertinama tik priemonė, pagal kurią valstybiniai ištekliai perduodami kaip kompensacija už suteiktas viešąsias paslaugas, atitinkanti Sprendime Altmark (27) nurodytus kriterijus.

(88)	Taigi, 1984 m. ir 1999 m. sutartys yra visiškai komercinės sutartys ir jų nuostatomis bendrovei JCD nepavedama teikti viešąsias paslaugas. Todėl Sprendimas Altmark, priimtas dėl kompensacijos už suteiktas viešąsias paslaugas, netaikomas.

(89)

Tuo remiantis atrodo, jog Belgijos valdžios institucijų minima kompensacija, darant prielaidą, kad ja tikrai buvo siekiama atlyginti už nepalankią padėtį, susijusią su galima prievole anksčiau laiko išmontuoti kai kuriuos reklaminius stendus, yra bendrovei JCD suteiktas pranašumas. Tokią išvadą šiuo atveju patvirtina ir tai, kad sunku teigti, jog bendrovė JCD susidūrė su struktūriniais sunkumais, nes ji pati sutiko išmontuoti savo stendus, be to, Belgijos valdžios institucijos pačios pripažino, kad ši kompensacija apėmė daugiau, nei buvo reikalinga nepalankiai padėčiai ištaisyti.

(90)

Šis argumentas taip pat sutampa su Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos sąvokos (28) (toliau – Komunikatas dėl valstybės pagalbos sąvokos) 69 punktu, kuriame pabrėžiama, kad net „išlaidos, atsirandančios dėl valstybės nustatytų reguliavimo įpareigojimų (29) , yra susijusios su ekonominei veiklai būdingomis išlaidomis, taigi kompensuojant šias išlaidas ar jų dalį įmonei suteikiamas pranašumas (30). \Vadinasi, tai, kad nauda nėra didesnė nei kompensacija už išlaidas, atsiradusias dėl nustatyto reguliavimo įpareigojimo, iš esmės nereiškia, kad pranašumo nėra. Tas pats taikoma ir pagalbai, susijusiai su išlaidomis, kurių įmonė nebūtų patyrusi, jei dėl valstybės priemonės nebūtų atsiradusi paskata, nes nesant šios paskatos įmonė savo veiklą būtų organizavusi kitaip (31). Pranašumo buvimo galimybė taip pat neatmetama, jeigu taikant priemonę kompensuojami kitokio pobūdžio mokesčiai, kurie yra nesusiję su ta priemone (32).“

(91)

Šiuo atveju taip pat iš tiesų nėra įmanoma 1984 m. sutarties stendų pakeitimo naujais anksčiau laiko prilyginti reguliavimo įpareigojimui, nes bendrovė JCD pati sutiko išmontuoti stendus, tačiau, remiantis Komunikato dėl valstybės pagalbos sąvokos 69 punktu, darytina išvada, kad jei stendai anksčiau laiko buvo išmontuoti dėl reguliavimo įpareigojimo, kompensacija už tokį išmontavimą anksčiau laiko yra jai suteiktas pranašumas.

(92)

Taip pat dera pabrėžti, kad Komunikato dėl valstybės pagalbos sąvokos 71 straipsnyje primenama, jog „[p]ranašumo negali būti, kai atlyginami neteisėtai nustatyti mokesčiai (33) , nacionalinės institucijos įpareigojamos atlyginti žalą, kurią jos sukėlė tam tikroms įmonėms (34) , ar sumokama kompensacija už turto nusavinimą (35) “.

(93)

Tačiau šioje byloje nė vieno iš šių dviejų atvejų nėra. Nėra pagrindo manyti, kad Belgijos valdžios institucijos būtų padariusios bendrovei JCD žalą ir būtų buvusios priverstos ją atlyginti. Bendrovė JCD pati sutiko išmontuoti kai kuriuos 1984 m sutarties stendus ir galima pagrįstai manyti, jog sutiko dėl to, kad iš esmės jai tai buvo naudinga.

(94)

Galiausiai Komisija svarsto galimybę šią kompensaciją vertinti kaip įprastą komercinės veiklos vykdytojo elgesį, kuris galimai leistų nustatyti, kad nauda suteikta nebuvo. Tačiau šiomis aplinkybėmis Briuselio miestas negali būti laikomas komercinės veiklos vykdytoju. Iš tiesų nustatyta, kad tariamas kompensacijos suteikimas nebuvo niekaip įformintas ir prižiūrimas (tuo, beje, galima paaiškinti, kodėl, anot pačių Belgijos valdžios institucijų, skiriasi anksčiau laiko išmontuotų ir pakeistų reklaminių stendų skaičius). Jokiame Komisijai pateiktame dokumente nekalbama apie jokias tuo klausimu tarp Briuselio miesto ir bendrovės JCD vykusias derybas. Niekas nepatvirtina, kad Briuselio miestas būtų atlikęs dėl kai kurių 1984 m. sutarties stendų išmontavimo anksčiau laiko bendrovės JCD faktiškai negautų pajamų analizę, kurioje jos būtų palygintos su iš tos pačios sutarties laiku neišmontuotų kitų stendų, kurie, beje, buvo visiškai atsipirkę (loginiu požiūriu šių stendų kaina buvo visiškai padengta – įskaitant bendrovės JCD maržą – juos eksploatuojant 1984 m. sutarties laikotarpiu), eksploatavimo pelno. Kadangi visiškai nebuvo analizės, sutarties ir priežiūros, tai reiškia, kad toks Briuselio miesto elgesys neatitiko privataus veiklos vykdytojo, veikiančio rinkos sąlygomis, veikimo principo.

(95)

Komisijos argumentą dėl suteikto pranašumo patvirtino ir 2016 m. balandžio 29 d. Briuselio apeliacinio teismo sprendimas (36). Šiame sprendime Apeliacinis teismas atmetė bendrovės JCD apeliacinį skundą ir patvirtino 2010 m. gruodžio 13 d. Briuselio pirmosios instancijos teismo sprendimą. Konkrečiai Apeliacinis teismas patvirtino, kad bendrovė JCD nesilaikė 1999 m. sutarties 10 priede nustatytų stendų išmontavimo datų ir nuo to laiko, neturėdama tam nei pagrindo, nei teisės, eksploatavo reklaminius stendus, kurie buvo Briuselio miesto viešoji nuosavybė. Taigi, bendrovė JCD vykdė neteisėtus ir sąžiningos rinkos praktikos neatitinkančius veiksmus, nes su kitais savo reklaminiais stendais eksploatuodama ir tuos, kurie turėjo būti išmontuoti, įgijo neteisėtą konkurencinį pranašumą, dėl kurio galėjo paveržti savo konkurentės bendrovės CCB reklamuotojus. Apeliacinis teismas nurodė nutraukti neteisėtus veiksmus ir nustatė, kad neturint nei pagrindo, nei teisės eksploatuotų stendų išmontavimas yra būtinas veiksmas siekiant nutraukti neteisėtą veiklą.

(96)

Dėl šios priežasties Komisija mano, jog dėl to, kad bendrovė JCD 1999–2011 m. Briuselio miesto teritorijoje neišmontavo ir eksploatavo tam tikrą skaičių 1984 m. sutarties reklaminių stendų po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos išmontavimo datos nemokėdama nei nuomos, nei kitų mokesčių, bendrovei JCD buvo sumažinta mokesčių našta, kurią ji įprastai patirtų vykdydama savo veiklą, ir taip jai suteiktas ekonominis pranašumas.

3.4.2.3. Atrankumas

(97)	Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi būti atranki, t. y. ji turi teikti pirmenybę tam tikroms įmonėms ar tam tikrų prekių gamybai pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį (37). Taigi, valstybės pagalbos sąvoka apima tik tas priemones, kurios įmonėms palankios atrankiai.

(98)	Pirmiausia pažymėtina, kad Belgijos valdžios institucijos neginčija priemonės (1984 m. stendų neišmontavimo nemokant nuomos ir kitų mokesčių pasibaigus 10 priede nustatytam jų eksploatavimo laikotarpiui) atrankumo.

(99)

Iš tiesų Belgijos valdžios institucijos paaiškino, kad šia priemone bendrovei JCD atlyginama už kai kuriuos anksčiau laiko išmontuotus reklaminius stendus ir tokia priemonė iš esmės yra individuali priemonė ir, atsižvelgiant į tai, nustačius, kad buvo suteiktas ekonominis pranašumas (žr. 3.4.2.2 skirsnį), paprastai galima daryti prielaidą, kad ji buvo atranki. Jei nenurodyta kitaip, ši prezumpcija šiuo atveju yra taikoma ir jos pakanka, kad priemonė būtų pripažinta atrankia.

(100)

Taip pat pažymėtina, jog priemonės negalima nepripažinti atrankia jau vien dėl to, kad bendrovė JCD atsidūrė unikalioje teisinėje ir faktinėje padėtyje dėl tos priežasties, kad ji viena galėjo pasinaudoti ta priemone, nes tik ji viena turėjo 1994 m. sutartyje aptariamų reklaminių stendų.

(101)

Iš tiesų anksčiau minėtame Sprendime Orange Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo (38) poziciją: „<...> naudos gavėjo palyginimo su kitais veiklos vykdytojais, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši priemone siekiamo tikslo atžvilgiu, kriterijus yra grindžiamas ir pateisinamas vertinant galimai bendrai taikomos priemonės atrankųjį pobūdį, todėl nėra tinkamas, kai, kaip šiuo atveju, yra vertinamas tik vienai įmonei suteiktos ad hoc priemonės atrankumas <...>“.

(102)

Šiuo atveju akivaizdu, kad stendų neišmontavimas nėra bendrai taikoma ad hoc priemonė, todėl ji aiškiai atranki.

3.4.2.4. Konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai

(103)

Įmonėms suteikta pagalba yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, tik tada, jei ji „iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti“ ir „daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

Konkurencijos iškraipymas

(104)

Valstybės skirta pagalbos priemonė laikoma iškraipančia konkurenciją arba galinčia ją iškraipyti, jeigu dėl jos gavėjo konkurencinė padėtis gali pagerėti, palyginti su kitomis įmonėmis, su kuriomis jis konkuruoja (39).

(105)

Pakanka, kad pagalbos priemonės suteikimo momentu atitinkamoje rinkoje būtų realios konkurencijos situacija, kad valstybės arba iš valstybinių išteklių suteikta pagalba galėtų daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta (40). Todėl laikoma, kad iškraipoma konkurencija, jei valstybė įmonei liberalizuotoje ūkio šakoje, kurioje vyksta arba galėtų vykti konkurencija, suteikia finansinį pranašumą.

(106)

Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė JCD veikia rinkoje, kurioje konkuruoja įvairios tam pačiam veiklos sektoriui priklausančios įmonės (mažo dydžio lauko reklamos rinkoje), vienam tos rinkos dalyviui suteikus ar jam pasinaudojus pagalba, galimos to pasekmės gali iškraipyti konkurenciją.

Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai

(107)

Remiantis ES teismų praktika, bet kokia rinkoje veiklą vykdančiai įmonei suteikta pagalba gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai (41).

(108)

Pagal suformuotą teismų praktiką Komisija neprivalo atlikti nagrinėjamų rinkų faktinės situacijos, pagalbą gaunančių įmonių rinkos dalies, konkuruojančių įmonių padėties arba prekybos tarp valstybių narių ekonominės analizės (42). Neteisėtai suteiktos pagalbos atveju Komisija neprivalo įrodyti realaus šios pagalbos poveikio konkurencijai ir prekybai.

(109)

Nagrinėjama bendrovei JCD suteikta priemonė (reklaminių stendų neišmontavimas nemokant nei nuomos, nei kitų mokesčių po 10 priede nustatytų išmontavimo datų) sustiprino jos padėtį reklaminių stendų rinkoje Briuselio sostinės regione ir apsunkino kitose valstybėse narėse įsikūrusių įmonių galimybes patekti į šią rinką (43). Be to, šiuo klausimu Komisija pažymi, kad ir bendrovė JCD, ir bendrovė CCB vykdo veiklą ir kitose Europos Sąjungos valstybėse (44). Taip pat svarbu pažymėti, kad dažnai reklamuotojai yra keliose šalyse veiklą vykdančios tarptautinės įmonių grupės ir tam tikrais atvejais reklaminės kampanijos irgi būna tarptautinės.

(110)

Taigi, priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(111)

Tačiau pažymėtina, jog Belgijos valdžios institucijos, pripažindamos bendrovei JCD suteikto pranašumo buvimą, mano, kad galima remtis 2006 m. de minimis reglamentu.

(112)

Jų pozicija grindžiama to pranašumo sumos apskaičiavimu, kuriame atsižvelgiama į kompensavimo tarp po termino ir anksčiau laiko išmontuotų stendų logiką.

(113)

Belgijos valdžios institucijos iš tiesų mano (žr. 51–52 konstatuojamąsias dalis), jog, apskritai paėmus, bendrovei JCD buvo suteiktas ekonominis pranašumas, tačiau tik dėl to, kad anksčiau laiko išmontuotų stendų skaičius neatitiko po 10 priede nustatytos išmontavimo datos neišmontuotų stendų skaičiaus. Jų teigimu, pagal šalių sutartą kompensacinį mechanizmą bendrovė JCD, viena vertus, sutikdama anksčiau laiko išmontuoti stendus atsisakė galimybės nemokėti nuomos ir kitų mokesčių, antra vertus, gavo galimybę nemokėti nuomos ir kitų mokesčių eksploatuodama stendus po nustatytos jų išmontavimo datos.

(114)

Belgijos valdžios institucijų teigimu, apskaičiavus skirtumą tarp bendrovės JCD nepanaudotos galimybės nemokėti nuomos ir kitų mokesčių ir gautos naudos eksploatuojant stendus ilgiau, nei nustatyta 10 priede, nustatyta, kad tarp 1999 m. gruodžio ir 2011 m. bendrovė JCD gavo nedidelį, ne didesnį kaip [100 000–150 000] EUR finansinį pranašumą.

(115)

Kadangi Belgijos valdžios institucijos mano, kad bendrovei JCD suteiktas ekonominis pranašumas negalėjo būti didesnis kaip [100 000–150 000] EUR, jos teigia, jog priemonei nesunkiai gali būti taikomos 2006 m. de minimis reglamento nuostatos.

(116)

Tuo klausimu šiame etape svarbu pažymėti, kad tiriamam laikotarpiui gali būti taikomi du de minimis reglamentai:

2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (toliau – 2001 m. de minimis reglamentas), galiojantis nuo 2001 m. vasario iki 2006 m. gruodžio 31 d., kuriame įtvirtinta, kad tam tikra nedidelės apimties pagalba (per 3 mokestinius metus neviršijanti 100 000 EUR sumos) laikoma nedarančia poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir neatitinkančia visų SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų;

2006 m. de minimis reglamentas, galiojantis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kuriame įtvirtinta, kad tam tikra nedidelės apimties pagalba (per 3 mokestinius metus neviršijanti 200 000 EUR sumos) laikoma nedarančia poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir neatitinkančia visų SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.

(117)

Pirma, kaip paaiškinta 3.4.2.2 skirsnyje, Komisija mano, kad suteiktas pranašumas yra didesnis, nei nurodo Belgijos valdžios institucijos, nes apskaičiuojant gautą naudą būtina atsižvelgti į bendrovės JCD už neišmontuotus reklaminius stendus nesumokėtus nuomos ir kitus mokesčius. Pabrėžtina, kad Komisija neturi tikslios visos bendrovei JCD suteikto pranašumo sumos, nes Belgijos valdžios institucijos atsisakė pateikti šią informaciją, tačiau bet kuriuo atveju bendrovei JCD suteiktos pagalbos suma viršija 200 000 EUR. Taigi, de minimis reglamentai netaikomi ir Komisija negali sutikti su šiuo Belgijos valdžios institucijų argumentu.

(118)

NET jei būtų taikomas kuris nors de minimis reglamentas (quod non), Komisija taip pat pabrėžia, kad bet kuriuo atveju netenkinamos 2001 m. de minimis reglamento 3 straipsnyje ir 2006 m. de minimis reglamento 3 straipsnyje įtvirtintos stebėsenos sąlygos. Iš tiesų pradžioje Belgijos valdžios institucijos priemonės nevertino kaip de minimis pagalbos, taigi neatliko jokių šiuose reglamentuose numatytų veiksmų.

(119)

Priemonė taip pat netenkina 2006 m. de minimis reglamento 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų skaidrumo sąlygų, pagal kurias „šis reglamentas taikomas tik tai pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidri pagalba)“. Šiuo atveju Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad prieš suteikiant pagalbą būtų buvę atlikti skaičiavimai ar būtų buvusi prižiūrima pusiausvyra tarp anksčiau laiko ir vėliau nustatytos datos išmontuotų stendų, kuria remdamosi Belgijos valdžios institucijos apskaičiavo [100 000–150 000] EUR pagalbos sumą.

(120)

Dėl šios priežasties aptariama pagalba nepatenka į de minimis reglamento taikymo sritį.

(121)

Galiausiai Komisija teigia, kad priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

3.4.2.5. Išvada

(122)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, Komisija prieina prie išvados, kad neišmontavus 1984 m. sutarties stendų po nustatytos išmontavimo datos bendrovei JCD buvo suteikta dviejų dalių (nuomos mokesčio ir kitų mokesčių) valstybės pagalba.

3.4.3. Pagalbos teisėtumas

(123)

Komisija teigia, kad nebuvo informuota apie šioje skundo dalyje nurodytą pagalbą, kuri yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kaip tai padaryti įpareigojama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.

(124)

Kadangi Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokių pasiteisinimų, kad galėtų būti atleistos nuo prievolės informuoti, priemonė yra neteisėta.

3.4.4. Suderinamumas su vidaus rinka

(125)

Kadangi priemonė, kuria bendrovei JCD buvo leidžiama kai kuriuos pagal 1984 m. sutartį Briuselio miesto teritorijoje įrengtus reklaminius stendus eksploatuoti po nustatytos jų išmontavimo datos (nurodytos 1999 m. sutarties 10 priede), yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti, ar ši priemonė gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(126)

Valstybės pagalbos priemonės gali būti laikomos suderinamomis su vidaus rinka remiantis SESV 106 straipsnio 2 dalyje ir 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis išimtimis. Tačiau Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokių argumentų, galinčių įrodyti, kad tokias išimtis būtų galima taikyti šiam atvejui.

(127)

Pirmiausia Komisija primena, kad pati valstybė narė turi įrodyti, jog pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Vis dėlto Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokių argumentų dėl aptariamų priemonių suderinamumo. SESV 107 straipsnio 2 dalyje ir SESV 107 straipsnio 3 dalies a–d punktuose numatytos išimtys šiuo atveju netaikomos, nes aptariama priemonė nėra pateisinama tose nuostatose nustatytais tikslais.

(128)

Galiausiai 1984 m. ir 1999 m. sutartys yra tik komercinės, jomis bendrovei JCD nepavedama teikti viešųjų paslaugų. Todėl SESV 106 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis dėl kompensacijos už suteiktas viešąsias paslaugas, netaikoma.

(129)

Komisija mano, kad, neišmontavus 1984 m. sutarties reklaminių stendų po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos išmontavimo datos ir nemokant nei nuomos, nei kitų mokesčių, bendrovei JCD buvo sumažinta mokesčių našta, kuri jai paprastai tektų vykdant savo veiklą, ir dėl tos priežasties ši priemonė turi būti laikoma veiklos pagalba, kuri nėra suderinama su vidaus rinka.

(130)

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Komisija mano, kad, palikus po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos išmontavimo datos 1984 m. sutarties reklaminius stendus ir nemokant nei nuomos, nei kitų mokesčių, bendrovei JCD buvo suteikta neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Ši pagalba turi būti susigrąžinta, jei nesibaigęs Reglamento (ES) 2015/1589 17 straipsnyje numatytas jos susigrąžinimo senaties terminas.

3.4.5. Nesuderinamos pagalbos suma

(131)

Bendrasis nesuderinamos pagalbos apskaičiavimo principas yra nuomos ir kitų mokesčių sumų, kurias miestas būtų gavęs nepritaikius priemonės, įvertinimas.

(132)

Komisija mano, kad nesuderinamos pagalbos suma turi būti apskaičiuojama už kiekvieną po 2001 m. rugsėjo 15 d. (45) neišmontuotą 1984 m. sutarties stendą, remiantis 1999 m. sutarties nuomos mokesčiu ir bendrai reklaminiams stendams taikomais mokesčiais (46), nuo pradinės išmontavimo datos (47) (jei ji vėlesnė už 2001 m. rugsėjo 15 d.) arba nuo 2001 m. rugsėjo 15 d. (jei pradinė išmontavimo data buvo ankstesnė nei 2001 m. rugsėjo 15 d.) ir faktinio išmontavimo datos.

(133)

Kaip nurodyta 111–114 konstatuojamosiose dalyse, Belgijos valdžios institucijos priėjo prie išvados, kad bendrovei JCD galimai suteiktos pagalbos suma yra [100 000–150 000] EUR. Ji grindžiama kompensavimo tarp po termino ir anksčiau laiko išmontuotų 1984 m. sutarties stendų logika. Skaičiuodamos Belgijos valdžios institucijos rėmėsi bendrovės CCB iniciatyva 2007 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. gruodžio 21 d. parengtais teismo antstolių aktais. Belgijos valdžios institucijos mano, kad šie teismo antstolių aktai įrodė, jog 2007 m. reklaminių paviršių, atitinkančių anksčiau 10 priede nustatytų išmontavimo datų išmontuotus stendus, skaičius yra didesnis už reklaminių paviršių, atitinkančių po 10 priede nustatytų išmontavimo datų neišmontuotus stendus, skaičių. Tik iš 2009 m. gruodžio 21 d. bendrovės CCB iniciatyva parengto teismo antstolių akto matyti, kad svarstyklės nusviro bendrovės JCD naudai. Belgijos valdžios institucijos mano, kad dėl šios priežasties, net jei vykdant viešojo pirkimo sutartį bendrovei JCD ir buvo suteiktas koks nors pranašumas, apskaičiuojant tą pranašumą galima apsiriboti 2007–2011 finansiniais metais nerizikuojant suteikti bendrovei JCD naudos.

(134)

Kaip paaiškinta 3.4.2.2 skirsnyje, Komisija mano, kad kompensaciniu mechanizmu paremti Belgijos valdžios institucijų argumentai yra nepagrįsti ir kad bendrovei „JC Decaux“ suteiktas pranašumas atitinka jos nepatirtas sąnaudas ir nesumokėtus mokesčius toliau eksploatuojant 1984 m. sutarties reklaminius stendus, užuot pakeitus juos 1999 m. sutartį atitinkančiais stendais.

(135)

Komisijos argumentą šiuo klausimu patvirtino ir 2016 m. balandžio 29 d. Briuselio apeliacinio teismo sprendimas (48). Šiame sprendime Apeliacinis teismas nurodė, kad bendrovė JCD nesilaikė 1999 m. sutarties 10 priede nustatytų stendų išmontavimo datų ir nuo to laiko, neturėdama nei pagrindo, nei teisės, eksploatavo reklaminius stendus, kurie buvo Briuselio miesto viešoji nuosavybė.

(136)

Visų pirma Apeliacinis teismas atmetė Briuselio valdžios institucijų pateiktą kompensacinio mechanizmo idėją, kad senieji įrenginiai buvo neišmontuoti po nustatytos jų išmontavimo datos mainais už anksčiau laiko išmontuotus įrenginius, nes toks mechanizmas 1984 m. sutartyje numatytas nebuvo. Apeliacinis teismas patvirtino, kad joks dokumentas neįrodo, jog sudarius 1999 m. sutartį bendrovė JCD būtų gavusi aiškų Briuselio miesto leidimą „apkeisti“ reklaminius stendus. Teismas atmetė apeliacinį skundą ir patvirtino 2010 m. gruodžio 13 d. Briuselio pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jis patvirtino, kad, eksploatuodama Briuselio miesto viešajai nuosavybei priklausančius reklaminius stendus neturėdama tam nei pagrindo, nei teisės, bendrovė JCD vykdė neteisėtus ir sąžiningos rinkos praktikos neatitinkančius veiksmus, nes su kitais savo reklaminiais stendais eksploatuodama ir tuos, kurie turėjo būti išmontuoti, įgijo neteisėtą konkurencinį pranašumą, dėl kurio galėjo paveržti iš savo konkurentės bendrovės CCB reklamuotojus.

(137)

Dėl šios priežasties Komisija laikosi nuomonės, kad apskaičiuojant nesuderinamos pagalbos sumą turi būti remiamasi vien už laiku neišmontuotus stendus nesurinktais nuomos ir kitais mokesčiais, netaikant jokios kompensavimo logikos. Tad Belgijos valdžios institucijos turi kiekvienam aptariamam stendui apskaičiuoti kiekvieno tinkamo laikotarpio nuomos mokestį ir 2001 m. ir paskesniuose mokesčio reglamentuose to paties ploto reklaminiam stendui nustatytus mokesčius.

(138)

Pažymėtina, kad 2001 m. spalio 17 d. Mokesčio reglamentu dėl laikinosios reklamos viešojoje erdvėje 2002–2006 metų laikotarpiui buvo įvestas laikinosios reklamos viešojoje erdvėje mokestis. Briuselio miestas taip pat priėmė 2006 m. gruodžio 18 d. mokesčio reglamentą, kuriame tas pats mokestis buvo numatytas 2007 finansiniams metams. Nuo 2008 mokestinių metų Briuselio miestas įvedė specialų reklaminių stendų mokestį (49).

(139)

Komisija mano, kad reklaminių stendų mokesčio reglamentai turėjo būti automatiškai taikomi po išmontavimo datos neišmontuotiems 1984 m. reklaminiams stendams ir kad šiuose mokesčio reglamentuose numatytas po išmontavimo datos paliktų 1984 m. stendų neapmokestinimas yra nukrypimas nuo pamatinės sistemos.

(140)

Pabrėžtina, kad pradžioje Briuselio miestas teigė, jog remiantis 2001 m. spalio 17 d. mokesčio reglamente numatytu Briuselio miesto reklamos neapmokestinimu (50) pagal 1999 m. sutartį įrengti ir jam priklausantys reklaminiai stendai nebuvo apmokestinami, o tai, atrodo, prieštarauja Komisijos 139 konstatuojamojoje dalyje išdėstytai nuomonei. Iš tiesų į 2007 m. gruodžio 17 d. mokesčio reglamento 9 straipsnį ir vėliau į 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. lapkričio 9 d., 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. mokesčio reglamentus (51) buvo įterpta būtent Briuselio miesto reklaminių stendų neapmokestinimo nuostata.

(141)

Vis dėlto Belgijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad Briuselio miestas vėliau nusprendė, jog neapmokestinant reklaminių stendų vien dėl to, kad jie priklauso Briuselio miestui, nors jis pats jų neeksploatuoja, sudaromos nelygios sąlygos kitus reklaminius stendus eksploatuojančioms bendrovėms. Dėl šios priežasties miestas nusprendė rinkti mokesčius už 1999 m. sutarties stendus ir pirmieji mokesčiai, apskaičiuoti už 2009 mokestinius metus, buvo užregistruoti 2011 m. liepos 29 d. Belgijos valdžios institucijos paaiškino, kad pagal 1996 m. gruodžio 24 d. įstatymo, vėliau panaikinto 2014 m. balandžio 3 d. nutarimu, 6 straipsnį nebuvo galima apmokestinti atgaline data už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį skaičiuojant nuo mokestinių metų sausio 1 d.

(142)

Atsižvelgdama į šiuos Belgijos valdžios institucijų argumentus, Komisija mano, kad įprastomis aplinkybėmis reklaminių stendų mokestis 1999 m. sutarties stendams yra taikytinas ir kad tai neprieštarauja jos pozicijai dėl to, kad po nustatytos išmontavimo datos palikti 1984 m. sutarties stendai taip pat turėtų būti apmokestinti.

(143)

Komisija šiuo klausimu pažymi, kad dviejuose 2016 m. lapkričio 4 d. prancūzų kalba bylas nagrinėjančio Briuselio pirmosios instancijos teismo sprendimuose, kuriuose teismas nustatė, kad bendrovė JCD neprivalėjo mokėti savivaldybės reklamos mokesčio už miesto teritorijoje vykdant 1999 m. spalio 14 d. su bendrove pasirašytą sutartį įrengtus ir Briuselio miestui priklausančius reklaminius stendus, neatsižvelgta į atitiktį taisyklėms dėl valstybės pagalbos.

(144)

Apskaičiuoti bendrovės JCD nesumokėtus nuomos ir kitus mokesčius nėra labai sunku ir Belgijos valdžios institucijos puikiai tai padarė pateikdamos savo argumentus dėl de minimis pagalbos (žr. 52–53 konstatuojamąsias dalis). Tačiau, nepaisydamos pakartotinių Komisijos prašymų, Belgijos valdžios institucijos nepateikė Komisijai bendros pagalbos sumos. Savo ruožtu bendrovė CCB nurodė išieškotinos pagalbos sumą, kuri siekia maždaug 2 mln. EUR.

4. „VILLO!“ DALIES ANALIZĖ

4.1. Pagrindas pradėti procedūrą

(145)

Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad, kalbant apie papildomas priemones (atleidimas nuo tam tikrų mokesčių ar pasikeitusių mokesčių netaikymas regionų ir savivaldybių lygmeniu; žr. 22 konstatuojamąją dalį), susijusias su viešosios paslaugos „Villo“ koncesija bendrovei JCD Briuselio sostinės regione, suvestiniai valstybės pagalbos kriterijai buvo tenkinami ir kad priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(146)

Visų pirma Belgijos valdžios institucijų argumentas, kad tokios priemonės galėtų nebūti taip kvalifikuojamos remiantis Sprendimu Altmark, nes bendrovė JCD buvo atrinkta skaidriame konkurse, šiuo atveju neatrodo taikytinas, nes šios papildomos priemonės paprasčiausiai nebuvo to konkurso dalis: iš tiesų jos pritaikytos po konkurso vykstant deryboms dėl „Villo“ koncesijos sutarties. Belgijos valdžios institucijų teigimu, šios papildomos priemonės sudaro ne daugiau nei maždaug [400 000–500 000] EUR per metus (žr. 22 konstatuojamąją dalį).

(147)

Be to, Komisija labai abejoja, ar šios priemonės yra suderinamos su Komisijos sprendimu 2005/842/EB (52) (toliau – 2005 m. VESP sprendimas) ir 2012 m. VESP sprendimu, kuriais remiasi Belgijos valdžios institucijos. Visų pirma Komisija abejoja, ar Belgijos valdžios institucijų atliktų koncesijos patikrinimų (kuriuose nurodomos paslaugos teikimo išlaidos, bet ne išsami informacija apie pajamas) pakako, kad būtų išvengta kompensacijos permokos. Be to, Komisija abejoja dėl tikslių bendrovės JCD analitinėse ataskaitose nurodytų reklamos pajamų padalijimo taisyklių pagal sutartis, dėl kurių nacionaliniu lygmeniu derėtasi su bendrove JCD dėl „Villo“ koncesijos.

(148)

Remdamasi visomis pirmiau išdėstytomis priežastimis, Komisija nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl aptariamos priemonės ir paprašė Belgijos valdžios institucijų ir visų suinteresuotųjų šalių pateikti jai visą naudingą informaciją ir savo pastabas apie šią priemonę.

4.2. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą

(149)

Komisija gavo toliau apibendrinamas kelių suinteresuotųjų šalių (bendrovių CCB, JCD ir trečiosios šalies, kuri pageidavo likti nežinoma) pastabas.

4.2.1. CCB pateiktos pastabos

(150)

Bendrovės CCB pastabas Komisija gavo 2015 m. liepos 16 d. raštu.

(151)

Bendrovė CCB mano, kad bendrovei JCD buvo suteikta valstybės pagalba, kai ji vykdė „Villo“ koncesiją, ir pateikia su valstybinių išteklių ir pranašumo kriterijais susijusius argumentus.

4.2.1.1. Valstybiniai ištekliai

(152)

Suteikusios bendrovei JCD teisę naudoti viešąją nuosavybę reklamos reikmėms (žr. 19–22 konstatuojamąsias dalis) nereikalaudamos mokėti atlygio, Belgijos valdžios institucijos galimai atsisakė valstybės pajamų ir suteikė bendrovei JCD ekonominį pranašumą, kuris yra valstybės pagalba (53).

4.2.1.2. Pranašumas

(153)

Bendrovė CCB teigia, kad bendrovei JCD suteikta kompensacija neatitinka jokių Sprendime Altmark nurodytų kriterijų.

Pirmasis Altmark kriterijus

(154)

Bendrovė CCB mano, kad „Villo“ paslaugos teikimas nėra specialios viešosios paslaugos užduoties pavedimas, kuris apima paslaugų, kurių veikos vykdytojas neprisiimtų arba prisiimtų ne tokiu pat mastu ar ne tokiomis pat sąlygomis, jei paisytų savo komercinio intereso, teikimą (54). Ji remiasi kitų Europos miestų pavyzdžiu, kur automatinės dviračių nuomos paslaugos jau patenkinamai teikiamos komercinėmis sąlygomis (55).

Antrasis Altmark kriterijus

(155)

Iš specifikacijų matyti, kad pagrindiniai aspektai, kaip antai koncesijos trukmė, paslaugos finansavimo tvarka ir koncesijos teikėjo dalyvavimo finansuojant paslaugą tvarka, apibrėžti labai miglotai (56) ir dėl to galima teigti, jog specifikacijoje nėra aiškiai ir skaidriai nustatyti pagrindiniai paslaugos finansavimo sistemos parametrai.

Trečiasis Altmark kriterijus

(156)

Bendrovė CCB teigia, kad nei ex ante, nei ex post nebuvo jokios pagal „Villo“ koncesiją bendrovei suteikto pranašumo apimties kontrolės ir kad bendrovės JCD atleidimo nuo mokesčių finansinis poveikis yra nežinomas. Taigi, kompensacijos permokų nebuvimas negali būti užtikrintas.

Ketvirtasis Altmark kriterijus

(157)

Bendrovės CCB teigimu, „Villo“ koncesija bendrovei JCD buvo suteikta po derybų procedūros su išankstiniu viešu skelbimu ir gali būti vertinama kaip tenkinanti ketvirtąjį Altmark kriterijų tik išimtiniais atvejais. Bendrovė CCB mano, jog jei dėl papildomų su pagrindiniais koncesijos aspektais susijusių priemonių (tokių kaip atleidimas nuo savivaldybių mokesčių) buvo nuspręsta po konkurso, negalima daryti išvados, kad toks konkursas leidžia pasirinkti veiklos vykdytoją, teikiantį bendros ekonominės svarbos paslaugas mažiausiomis visuomenei išlaidomis.

4.2.1.3. Suderinamumas

(158)

Bendrovė CCB nesutinka su sprendime pradėti procedūrą pateikta Komisijos išvada, pagal kurią priemonių suderinamumas turi būti analizuojamas remiantis 2012 m. VESP sprendimu.

2012 m. VESP sprendimo taikymas

(159)

Bendrovė CCB teigia, kad pagal „Villo“ koncesiją bendrovei JCD suteiktos kompensacijos siekė kelias dešimtis milijonų eurų per metus, tad viršijo 2012 m. VESP sprendimo taikymo 15 mln. EUR per metus ribą (57). Visų pirma bendrovė CCB mano, kad, be už reklamą gautų pajamų, naudotojų mokėjimų ir atleidimo nuo mokesčių ir rinkliavų, taip pat reikia atsižvelgti į bendrovei JCD suteiktus pranašumus atleidžiant ją nuo mokesčio už viešosios nuosavybės naudojimą reklamos reikmėms.

2012 m. VESP sprendimo reikalavimų tenkinimas

(160)

Be to, bendrovė CCB tvirtina, kad aptariamu atveju netenkinamos kelios 2012 m. VESP sprendime nustatytos sąlygos.

(161)

Pavedimas. Bendrovė CCB nesutinka, kad buvo tenkinamos 2012 m. VESP sprendimo 4 straipsnio sąlygos. Viena vertus, 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimas dėl „Villo„viešosios paslaugos teikimo tvarkos buvo priimtas prabėgus maždaug 2 metams po „Villo“ koncesijos sutarties pasirašymo (58). Antra vertus, „Villo“ koncesijos sutartis buvo pratęsta iki 17 metų ir 4 mėnesių, nors sutartyje buvo nustatyta 15 metų „Villo“ sutarties trukmė. Bendrovė CCB nesutinka, kad tokia trukmė yra pateisinama reikalingų investicijų dydžiu, kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 99 konstatuojamojoje dalyje. Bendrovė CCB pažymi, jog iš bendrovės JCD metinės finansinės ataskaitos matyti, kad „Villo“ dviračių sistemos įrengimo sąnaudos buvo amortizuojamos 20 % tarifu per metus, o tai reiškia, kad praėjus 5 metams po sistemos įrengimo dviračių sąnaudos buvo visiškai amortizuotos.

(162)

Kompensacija. Kompensacijos mechanizmo aprašas ir jos apskaičiavimo, priežiūros ir peržiūros kriterijai aprašyti nepakankamai. Šiuo klausimu, kalbant apie reklamos pajamų padalijimą, bendrovė CCB mano, jog nepaprastai svarbu, kad Belgijos valdžios institucijos atsižvelgtų į „Villo“ reklaminių paviršių reitingo taškus (Gross Rating Points – GRP) (59), o ne į vidutines iš visų bendrovėje šiuose tinkluose eksploatuojamų reklaminių paviršių gautas pajamas. Kalbant apie išlaidas, į kurias reikia atsižvelgti apskaičiuojant kompensaciją, bendrovė CCB pažymi, kad, remiantis 2012 m. VESP sprendimo 5 straipsniu, tai yra tik „dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimo patiriamos išlaidos“, kurioms nepriskiriamos galimos su reklaminių stendų įrengimu ar eksploatavimu susijusios išlaidos.

(163)

Tikrinimas, ar nesuteikta kompensacijos permoka. Kaip nurodyta pirmiau (žr. 156 konstatuojamąją dalį), bendrovė CCB laikosi nuomonės, kad visiškai nebuvo tikrinama, ar bendrovei JCD teikiant „Villo“ koncesijos paslaugą nesuteikta kompensacijos permoka. O pagal bendrovės CCB skaičiavimus bendrovei JCD vis dėlto buvo suteikta didelė kompensacijos permoka.

4.2.1.4. Kompensacijos sumos

(164)

Bendrovė CCB nesutinka su sprendime pradėti procedūrą nurodytomis dėl atleidimo nuo savivaldybės mokesčių apskaičiuotomis sumomis. Bendrovės CCB teigimu, nesumokėtų mokesčių sumos gerokai padidėjo pradėjus teikti „Villo“ koncesijos paslaugas visu pajėgumu 2014 metais ir siekė bent 650 000 EUR per metus, taigi, gerokai viršijo didžiausią nustatytą [250 000–350 000] EUR sumą per metus (žr. 22 konstatuojamąją dalį).

(165)

Be to, bendrovės CCB manymu, nemokamas reklaminių stendų eksploatavimas taip pat yra valstybės pagalba. Bendrovė CCB mano, kad reikia apskaičiuoti kiekvieno reklaminio paviršiaus vertę ir, remdamasi savo sutartimi su Antverpeno miestu, priėjo prie išvados, kad bendrovei JCD suteiktas atleidimas nuo bet kokių mokėjimų atitinka 8 mln. EUR dydžio pagalbą.

4.2.2. Antrojo skundo pateikėjo pateiktos pastabos

(166)

2015 m. liepos 17 d. Komisija gavo pastabas iš tapatybės neatskleidusios trečiosios šalies. Tapatybės neatskleidusi trečioji šalis taip pat pažymi, kad „Villo“ sutartimi bendrovei JCD teikiama valstybės pagalba.

(167)

Konkrečiai tapatybės neatskleidusi trečioji šalis nesutinka, kad aptariamu atveju buvo tenkinami Sprendimo Altmark kriterijai, nes kompensavimo kriterijai nei buvo nustatyti iš anksto, nei objektyviai ir skaidriai. Be to, nebuvo jokios priežiūros sistemos, leidžiančios išvengti kompensacijos permokos, todėl ši priemonė negali būti laikoma suderinama pagal 2012 m. VESP sprendimą.

(168)

Galiausiai tapatybės neatskleidusi trečioji šalis „griežtai“ nesutinka su Belgijos valdžios institucijų pozicija, pagal kurią reklamos pajamos „Villo“ reklaminiams paviršiams buvo padalijamos pagal padalijimo rodiklį, kuris yra ne mažiau svarbus nei GRP (žr. 196 konstatuojamąją dalį).

4.2.3. JCD pateiktos pastabos

(169)

2015 m. liepos 17 d. raštu bendrovė JCD pateikė Komisijai savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

4.2.3.1. Valstybės pagalbos buvimas

(170)

Bendrovė JCD tvirtina, kad „Villo“ sutartis yra finansuojama tik privačiomis lėšomis ir nesuteikia jai jokio ekonominio pranašumo. Dėl šios priežasties „Villo“ sutartis nėra valstybės pagalba. Vieninteliai šiuo atveju naudojami valstybiniai ištekliai galėtų būti gauti dėl atleidimo nuo regiono rinkliavų ir su savivaldybėmis sudarytose sutartyse nustatytų išlaidų padidėjimo nuostatų. Bendrovės JCD manymu, šios priemonės turėtų būti vertinamos kaip kompensacijos už viešąją paslaugą, kurioms taikomas Sprendimas Altmark. Bendrovė JCD visų pirma remiasi toliau išdėstytais argumentais.

Pirmasis Altmark kriterijus

(171)

Remiantis nutarimu dėl „Villo“ sutartyje nustatytos paslaugos teikimo tvarkos, paslauga apima „automatinės dviračių nuomos sistemos keleiviams vežti visoje Briuselio sostinės regione sistemos įrengimą“. Bendrovė JCD mano, kad šios paslaugos įsipareigojimai iš esmės apima visiems gyventojams nenutrūkstamai už patrauklią kainą prieinamo dviračių nuomos tinklo įrengimą, taip pat su to tinklo priežiūra susijusius įsipareigojimus, pavyzdžiui, budėjimą ir sugedusių dviračių pakeitimą. Todėl, bendrovės JCD manymu, „šiuo atveju, nėra jokių kliūčių“, kad būtų tenkinamas viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymo kriterijus.

Antrasis Altmark kriterijus

(172)

Bendrovė JCD pabrėžia, jog prievolė iš anksto nustatyti kompensavimo kriterijus nereiškia, kad kompensacija turi būti apskaičiuojama taikant konkrečią formulę. Šiuo atveju pagrindiniai finansavimo sistemos parametrai objektyviai ir skaidriai buvo nustatyti specifikacijose, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad:

i)	koncesininkas prisiima paslaugos teikimo riziką;

ii)	koncesijos teikėjas pirmumą teikia pasiūlymui, kuriame nenumatytas regiono finansinis įnašas ir

iii)	regionas jokiu būdu neteikia fiksuoto dydžio pasikartojančio finansavimo.

(173)

Bendrovė JCD taip pat mano, kad atleidimo nuo regiono rinkliavų mechanizmas leidžia iš anksto nesunkiai ir tiksliai apskaičiuoti jo sumą padauginus fiksuotą rinkliavos sumą iš įrengtų stendų skaičiaus.

(174)

Kalbant apie išlaidų padidėjimo nuostatas, jų finansinis poveikis buvo žinomas iš anksto, nes jomis siekiama kompensuoti padidėjusius savivaldybių mokesčius nepriklausomai nuo to, kad buvo natūraliai neįmanoma numatyti tų mokesčių pokyčių.

Trečiasis Altmark kriterijus

(175)

Bendrovės JCD manymu, kompensacijos permoka negalėjo būti suteikta, nes:

i)	nuo regiono nuosavybės naudojimo reklamos reikmėms rinkliavos mokėjimo ji buvo atleista mainais į sutikimą negauti didesnių pajamų sumažinus reklaminių stendų, kuriuos buvo galima įrengti pagal „Villo“ sutartį, skaičių;

ii)	su savivaldybėmis sutartomis išlaidų padidėjimo nuostatomis buvo siekiama tik išlaikyti pradžioje „Villo“ sutartyje nustatytą sutarties pusiausvyrą, o jų finansinis poveikis labai ribotas: mažiau nei [0–50 000] EUR 2013 finansiniams metams ir mažiau nei [0–50 000] EUR 2014 finansiniams metams;

iii)	nuostata dėl regiono mokesčių pokyčių netaikymo yra įprasta nuostata, kuria nebuvo pasinaudota;

iv)

Belgijos valdžios institucijos griežtai prižiūri „Villo“ sutarties vykdymą: „Villo“ sutartyje nustatytas tikslus pagal koncesijos sutartį įrengtų reklaminių stendų skaičius; sutartyje nustatyti griežti su sistemos veiksmingumu susiję įsipareigojimai; bendrovė JCD privalo teikti regiono valdžios institucijoms informaciją apie sutarties vykdymą; sutartyje nustatyta, kad bendrovė JCD privalo pateikti valdymo komitetui metinę ataskaitą su sistemos naudojimo duomenimis; kas trejus metus valdymo komitetas parengia ataskaitą apie techninę ir technologinę dviračių parko būklę; nutarime dėl „Villo“ sutartyje numatytos paslaugos teikimo tvarkos nustatyta, kad regiono Vyriausybė ir Parlamentas atlieka metinį koncesijos sutarties vykdymo patikrinimą. Be to, remiantis „Villo“ sutarties 21 straipsniu, jei bendrovė JCD nesilaikytų galiojančių įstatymų ir su reklama susijusių etikos taisyklių, ji būtų baudžiama 4000 EUR per dieną bauda;

v)	„Villo“ sutartis yra nuostolinga.

Ketvirtasis Altmark kriterijus

(176)

Bendrovė JCD teigia, kad viešojo konkurso, kuriam pasibaigus buvo sudaryta „Villo“ koncesijos sutartis, procedūra buvo atvira, skaidri ir nediskriminuojanti ir nekyla abejonių, jog regionas pasirinko kandidatą, galintį teikti viešąją paslaugą mažiausiomis visuomenei išlaidomis, atsižvelgiant į tai, kad net įvertinus papildomas po sutarties sudarymo suteiktas priemones bendrovės JCD pasiūlymas buvo pats naudingiausias.

4.2.3.2. Suderinamumas

(177)

Darant prielaidą, jog Komisija prieis prie išvados, kad atleidimas nuo regiono rinkliavų ir išlaidų padidėjimo nuostatos yra valstybės pagalba, bendrovė JCD tvirtina, kad šios priemonės pagal 2012 m. VESP sprendimą yra suderinamos su vidaus rinka.

2012 m. VESP sprendimo taikymas

(178)

2012 m. VESP sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a punkte jo taikymo sritis apribojama valstybės pagalba, kurios suma per metus neviršija 15 mln. EUR. Bendrovė JCD pažymi, kad kompensacija už viešąją paslaugą apibrėžiama kaip bet koks iš valstybės lėšų suteiktas pranašumas ir kad taikant šią nuostatą į už reklamą gautas pajamas ir naudotojų mokėjimus neturi būti atsižvelgiama. Dėl šios priežasties bendrovė JCD mano, kad šiuo atveju per metus suteiktos pagalbos suma yra gerokai mažesnė už nurodytą ribą ir patenka į sprendimo taikymo sritį.

2012 m. VESP sprendimo reikalavimų tenkinimas

(179)

Bendrovė JCD mano, kad „Villo“ sutartis atitinka 2012 m. VESP sprendimo nuostatas, ir pateikia šiuos argumentus.

(180)

Pavedimas. Bendrovė JCD remiasi sprendimo pradėti procedūrą 73 konstatuojamąja dalimi, kurioje nurodyta, kad koncesininkui tenkantys su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai yra išdėstyti „Villo“ sutartyje ir 2010 m. lapkričio 25 d. regiono Parlamento priimtame nutarime.

(181)

Kalbant apie pavedimo trukmę, bendrovė JCD mano, kad 15 metų trukmė yra pateisinama reikalingų investicijų dydžiu. Nuomos punktų įrengimas ir dviračių parūpinimas reikalauja didelių investicijų, o „Vilo“ sutartimi buvo apribotas leidžiamų įrengti reklaminių stendų skaičius ir naudotojų įkainių indeksavimas. Be to, bendrovė JCD pažymi, kad „Villo“ sutarties sudarymo metu taikytiname 2005 m. VESP sprendime nėra jokios nuostatos dėl šios koncesijos trukmės.

(182)

Bendrovės JCD manymu, aptariamu atveju pavedime nebuvo būtina numatyti galimos kompensacijos permokos grąžinimo tvarkos, nes sudarius „Villo“ sutartį kompensacijos permokos pavojaus buvo išvengta dar ir dėl to, kad konkurso laimėtojas buvo pasirinktas atvirame, skaidriame ir nediskriminuojančiame konkurse.

(183)

Kompensacija. Bendrovė JCD pažymi, kad iki šiol koncesijos vykdymas buvo nuostolingas ir kompensacijos permokos būti negalėjo. Todėl nėra poreikio apskaičiuoti bendrovės JCD veiklos maržą, siekiant patikrinti, ar ji galėtų būti laikoma pagrįsta, ir dėl to nėra būtina įsitikinti, kad orientacinė vertė, naudojama tikrinant, ar nėra kompensacijos permokos, nėra per didelė.

(184)

Kalbant apie su „Villo“ sutartimi susijusių už reklamą gautų pajamų padalijimą, bendrovė JCD pabrėžia, kad ji įrengtus reklaminius stendus vertina atsižvelgdama į gyventojų aprėptį, auditorijos dydį ir reklaminių paviršių skaičių, nevertindama to, kad tie paviršiai yra susiję su sutartimi, ir atsižvelgdama į konkurencines sąlygas ir jų buvimą strategiškai svarbiame mieste. Bendrovė JCD mano, kad realią vertę vertinti remiantis tik GPR, kaip teigia bendrovė CCB (žr. 162 konstatuojamąją dalį), nėra tinkama, nes atskirai parduodamas reklaminis paviršius (net ir turintis labai didelį GPR) neįdomus reklamuotojams, siekiantiems reklamos nacionaliniu mastu.

(185)

Kompensacijos permokos priežiūra. Bendrovės JCD manymu, „Villo“ sutartyje nustatytos veiklos tikrinimo priemonės (žr. 175 konstatuojamosios dalies iv punktą) gali užtikrinti, kad kompensacijos permoka nesusidarė.

4.2.3.3. Kompensacijos suma

(186)

Kalbant apie atleidimą nuo naudojimosi regiono viešąja nuosavybe rinkliavos, bendrovė JCD paaiškina, kad prieš sudarant „Villo“ sutartį vykusiose derybose ji sutiko sumažinti reklaminių stendų, kuriuos buvo galima įrengti pagal viešosios paslaugos koncesijos sutartį, skaičių, palyginti su jos pasiūlyme nurodytu skaičiumi.

(187)

Atskirų 2 m2 ploto reklaminių stendų ir 8 m2 ploto reklaminių stendų skaičius buvo sumažintas 25 vienetais. Mainais regionas atleido bendrovę JCD nuo naudojimosi regiono viešąja nuosavybe rinkliavos mokėjimo už vykdant „Villo“ sutartį įrengtus 8 m2 ploto reklaminius stendus.

(188)

Didžiausia tokio atleidimo suma siekia [50 000–150 000] EUR per metus (žr. 22 konstatuojamąją dalį).

(189)

Kabant apie pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymą, bendrovė JCD paaiškina, kad praktiškai jo finansinis poveikis yra labai nedidelis. Jis priklauso ir nuo užregistruotų atitinkamų mokesčių, ir nuo bendrovės JCD išrašytų sąskaitų faktūrų. Praktiškai iki 2017 m., pritaikius išlaidų padidėjimo nuostatas, bendrovės JCD už rinkliavas išrašytų sąskaitų faktūrų suma nesiekė [0–50 000] EUR.

4.3. Belgijos pateiktos pastabos

4.3.1. Belgijos pateiktos pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą

(190)

2015 m. gegužės 21 d. raštu Belgijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

4.3.1.1. Valstybės pagalbos buvimas

(191)

Belgijos valdžios institucijos patvirtino besilaikančios savo pradinės pozicijos dėl to, kad su bendrove JCD sudarytoje „Villo“ sutartyje numatytos priemonės tenkina visus Sprendimo Altmark kriterijus ir kad dėl to jos nėra valstybės pagalba.

(192)

Jos pateikė šiuos argumentus:

Pirmasis Altmark kriterijus

(193)

Siekdamos populiarinti ekologiškas transporto priemones, padedančias spręsti Briuselyje kylančias judumo problemas, Belgijos valdžios institucijos mano, kad įrengus visuomenei automatinę dviračių nuomos sistemą neginčijamai tenkinami visuotinės svarbos poreikiai.

Antrasis Altmark kriterijus

(194)

Belgijos valdžios institucijos mano, kad specifikacijose, kuriomis remdamosi bendrovės JCD ir CCB parengė išsamius savo pasiūlymus, buvo nurodyti pagrindiniai finansavimo sistemos parametrai:

i)	visos sistemos pajamos gaunamos tik iš privačių lėšų;

ii)	neteikiama jokia tiesioginė koncesijos nuostolių subsidija ar tiesioginė kompensacija;

iii)	visą paslaugos teikimo riziką prisiima koncesininkas.

Trečiasis Altmark kriterijus

(195)

Pirma, Belgijos valdžios institucijos mano, kad koncesijos sutartis buvo sudaryta įvykus atviram, skaidriam ir nediskriminuojančiam konkursui, o tai leidžia manyti, kad kompensacijos permokos nėra. Kadangi regionas aiškiai nurodė, kad tiesioginės subsidijos už koncesiją mokamos nebus, toks atviras, skaidrus ir nediskriminuojantis pobūdis neabejotinai leido išvengti kompensacijos permokos pavojaus.

(196)

Antra, koncesijos sutartyje numatytos finansinės priemonės bendrovei JCD nebūtų suteikusios jokios kompensacijos permokos. Belgijos valdžios institucijos mano, kad:

i)	atleidus bendrovę JCD nuo naudojimosi regiono viešąja nuosavybe rinkliavos, kuri per metus būtų sudariusi ne daugiau kaip [50 000–150 000] EUR, buvo padengiama tik maža bendrųjų koncesijos vykdymo išlaidų dalis ir 2012 m. tai sudarė [0–5] proc. išlaidų;

ii)

galimas būsimų pasikeitusių mokesčių netaikymas regiono lygiu (žr. 22 konstatuojamąją dalį) yra įprasta ilgos trukmės koncesijos sutarčių nuostata, kuri grindžiama būtent savarankiška regiono kompetencija mokesčių srityje ir tuo, kad nebuvo numatyta jokia vykdant koncesiją patirtų nuostolių kompensacija. Šiuo atveju regiono mokesčiai ir rinkliavos nebuvo padidinti ir ši netaikymo nuostata pritaikyta nebuvo;

iii)

su savivaldybėmis sudarytose dvišalėse sutartyse nustatytos išlaidų padidėjimo nuostatos (žr. 22 konstatuojamąją dalį) apsiriboja numatoma nepriklausoma tikslinamąja suma, kuria būtų užtikrinta sutarties pusiausvyra ir kuri niekaip nepaveiktų savivaldybės mokesčio dydžio, kurį savivaldybės gali keisti savo nuožiūra. Kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 82 konstatuojamojoje dalyje, didžiausia šio pasikeitusių mokesčių netaikymo suma siektų nuo [50 000–100 000] iki [250 000–350 000] EUR, atsižvelgiant į aptariamą lyginamąjį tarifą;

iv)	kalbant apie už reklamą gautų pajamų padalijimą, bendrovė JCD kiekvienai sutarčiai taiko vertės nustatymo koeficientą, kuris atitinka pridėtinę vertę vidutinių vieno paviršiaus pajamų atžvilgiu, ir šis metodas atitinka veiklos srities standartus;

koncesijos sutarties vykdymas yra sistemingai prižiūrimas. Viena vertus, prižiūrėti, kad sutartis būtų vykdoma tinkamai, privalo valdymo komitetas (60) ir pagalbinis komitetas, kuriems bendrovė JCD kasmet teikia ataskaitas apie sistemos veiksmingumą. Antra vertus, 2010 m. lapkričio 25 d. nutarime nustatyta, kad metinį koncesijos sutarties vykdymo patikrinimą atlieka Briuselio sostinės regiono Vyriausybė ir Briuselio sostinės regiono parlamentas.

Ketvirtasis Altmark kriterijus

(197)

Belgijos valdžios institucijos mano, kad „Villo“ koncesijos sutartis su bendrove JCD buvo pasirašyta įvykdžius atvirą, skaidrią ir nediskriminuojančią procedūrą. Kalbant apie po konkurso sutartas finansines priemones (žr. 22 konstatuojamąją dalį), vienintelis jų tikslas buvo kompensuoti sumažėjusias numatomas už reklamą gaunamas pajamas ir išsaugoti sutarties pusiausvyrą ateityje.

4.3.1.2. Suderinamumas

(198)

Darant prielaidą, jog „Villo“ sutartyje nustatytos priemonės yra valstybės pagalba, Belgijos valdžios institucijos mano, kad jos gali būti suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, atsižvelgiant į tai, kad:

i)	dviračių nuomos savitarnos paslaugos teikimas populiarinant ekologišką transporto priemonę kaip alternatyvą automobiliui yra aiškiai apibrėžtas Bendrijos interesų tikslas;

ii)	koncesijos finansavimas beveik vien iš privačių lėšų yra tinkamas, proporcingas ir turi skatinamąjį poveikį;

iii)	konkurencijos iškreipimas ir poveikis tarpusavio prekybai yra labai mažas, nes koncesijos sutartis pasirašyta įvykdžius veiksmingą ir skaidrų konkursą, turintį tik vietinę reikšmę.

4.3.2. Belgijos pateiktos pastabos dėl suinteresuotųjų šalių pastabų

(199)

2015 m. spalio 2 d. raštu Belgijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl suinteresuotųjų šalių pastabų.

(200)

Belgijos valdžios institucijos nesutinka su skundo pateikėjų argumentais. Jos teigia, kad „Villo“ sutartyje nustatytos priemonės atitinka visus sprendimo Altmark kriterijus ir todėl nėra valstybės pagalba. Be to, Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad šios priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, remiantis:

i)	Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu;

ii)	2012 m. VESP sprendimu.

4.3.2.1. Valstybės pagalbos buvimas

(201)

Nors bendrovė CCB teigia, kad Briuselio sostinės regionas suteikė bendrovei JCD teisę naudoti viešąją nuosavybę reklamos reikmėms nereikalaudama už tai užmokesčio, Belgijos valdžios institucijos šią prielaidą atmeta ir pažymi, jog atlygis už reklaminių stendų eksploatavimą yra viešosios dviračių nuomos paslaugos teikimas, kaip numatyta konkurse.

(202)

Be to, Belgijos valdžios institucijos patvirtina savo 2015 m. gegužės 21 d. rašte išdėstytą poziciją, kad šiuo atveju tenkinami Sprendimo Altmark kriterijai (žr. 191–197 konstatuojamąsias dalis). Jos pateikia naujų argumentų dėl dviejų pirmųjų Sprendimo Altmark kriterijų (žr. 203–204 konstatuojamąsias dalis).

Pirmasis Altmark kriterijus

(203)

Anot Belgijos valdžios institucijų, bendrovės CCB argumentas, kad į „Villo“ sistemą panašios dviračių nuomos paslaugos jau teikiamos kituose Europos miestuose ir nėra aiškiai priskiriamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugai, šiuo atveju yra netinkamas. Jos pažymi, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos sąvoka yra santykinė ir priklauso nuo aplinkybių. Aptariamu atveju Briuselio sostinės regionas kenčia nuo labai intensyvaus automobilių eismo, todėl turi imtis drąsių ir veiksmingų priemonių. Kalbant apie pateiktą Antverpeno miesto pavyzdį, Belgijos valdžios institucijos nustatė, kad minimas paslaugos teikėjas (bendrovė CCB) gauna tiesioginę subsidiją.

Antrasis Altmark kriterijus

(204)

Belgijos valdžios institucijų manymu, jei viešosios paslaugos finansavimo modelį reikėtų griežtai nustatyti skelbiant apie pirkimą, konkursas nebeturėtų jokios prasmės, nes kandidatai neturėtų jokios veiksmų laisvės. Belgijos valdžios institucijos patvirtina besilaikančios savo pozicijos, kad specifikacijose finansavimo sistemos parametrai buvo nustatyti objektyviai ir skaidriai (žr. 194 konstatuojamąją dalį).

4.3.2.2. Suderinamumas

2012 m. VESP sprendimo taikymas

(205)

Nors Belgijos valdžios institucijos nesiruošia vertinti kokios nors pagalbos dydžio, jos mano, kad bendra tariamos pagalbos suma bet kuriuo atveju yra gerokai mažesnė nei 15 mln. EUR, atsižvelgiant į tai, kad visiškai privačios lėšos (kaip antai už reklamą gaunamos pajamos) apskaičiuojant pagalbą neįtraukiamos. Dėl šios priežasties Belgijos valdžios institucijos mano, kad metinė tariamos pagalbos suma patenka į 2012 m. VESP sprendimo taikymo sritį.

2012 m. VESP sprendimo sąlygų tenkinimas

(206)

Kalbant apie koncesijos sutarties trukmės pratęsimą (žr. 161 konstatuojamąją dalį), Belgijos valdžios institucijų teigimu, buvo būtina sulyginti pirmojo etapo trukmę su antrojo etapo trukme (žr. 20 konstatuojamąją dalį). Šis sulyginimas yra pagrįstas dėl kelių priežasčių: ilgesnė, nei numatyta, kai kurių procedūrų trukmė, noras suvienodinti abu etapus siekiant tinkamo valdymo, būtinybė atlyginti už reklaminių stendų skaičiaus sumažinimą ir siekis teikti viešąją paslaugą piliečiams pakankamai ilgai.

(207)

Belgijos valdžios institucijų manymu, „Villo“ koncesija buvo suteikta bendrovei JCD aiškiu ir tiksliu pavedimu, kuriame nustatyti kompensavimo kriterijai ir kuris leidžia išvengti kompensacijos permokos (žr. 193–197 konstatuojamąsias dalis).

SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas

(208)

Belgijos valdžios institucijos patvirtina savo 2015 m. gegužės 21 d. rašte išdėstytą poziciją (žr. 198 konstatuojamąją dalį), kad „Villo“ sutartyje nustatytos priemonės gali būti vertinamos kaip suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nes:

i)	dviračių savitarnos paslaugos teikimas yra aiškiai apibrėžtas Bendrijos interesų tikslas;

ii)	sutartis buvo sudaryta kaip tinkama ir proporcinga, turinti skatinamąjį poveikį priemonė;

iii)	konkurencijos iškreipimas ir poveikis tarpusavio prekybai yra labai mažas.

4.4. Suinteresuotųjų šalių pateiktos papildomos pastabos

4.4.1. CCB pateiktos papildomos pastabos

(209)

Bendrovė CCB teigia, kad bendrovės JCD vykdant „Villo“ sutartį patirtos išlaidos yra gerokai mažesnės nei deklaruotos ir todėl mažesnės, nei nurodo Belgijos valdžios institucijos, įrodinėdamos, jog kompensacijos permokų nebuvo:

i)	paslaugai naudojamų dviračių skaičius bendrovei JCD buvo sumažintas nuo 5 000 iki 4 500 dviračių;

ii)	bendrovė JCD galėjo sutaupyti nemažai lėšų dėl „Villo“ sutarties papildomo susitarimo, pagal kurį įrengtinų dviračių nuomos punktų skaičius buvo sumažintas nuo 400 iki 360;

iii)	„Villo“ užregistruotų kelionių skaičius 2015 metais sumažėjo 150 000, palyginti su 2014 metais.

(210)

Bendrovė CCB apskaičiavo bendrovės JCD vykdant „Villo“ sutartį gautas pajamas už reklamą, identifikuodama reklaminius stendus pagal jų įrengimo datą ir įrengimo vietą ir taip nustatydama bendrovės JCD eksploatuojamų reklaminių paviršių skaičių ir galiausiai pritaikydama oficialius bendrovės JCD įkainius jos Briuselyje turimam tinklui, taip pat įprastai lauko reklamos sektoriuje šio tipo reklaminiams stendams taikomas nuolaidas. Pagal jos skaičiavimus, bendrovė JCD nurodė gerokai mažesnes aptariamas už reklamą gautas pajamas.

(211)

Bendrovė CCB priėjo prie išvados, kad tarp 2009 m. gegužės mėnesio ir 2017 m. vasario mėnesio bendrovei JCD buvo suteikta 27,3 mln. EUR kompensacijos permoka.

(212)

Bendrovė CCB mano, kad nesant kompensacijos permokų nebuvimo priežiūros (žr. 163 konstatuojamąją dalį) turi būti įgyvendinta priežiūros sistema, leidžianti kas metus patikrinti, ar koncesininkui nebuvo suteikta kompensacijos permoka, ir, nustačius tokią permoką, ištaisyti situaciją. Šią priežiūra turėtų vykdyti nepriklausoma trečioji šalis.

(213)

Bendrovė CCB taip pat mano, kad kompensacijos permokų nebuvimo priežiūra turėtų būti grindžiama bendros ekonominės svarbos paslaugos išlaidomis, o ne pagal bendras pajamas apskaičiuotu pelnu.

4.4.2. JCD pateiktos papildomos pastabos

(214)

Kalbant apie GRP naudojimą apskaičiuojant pagal „Villo“ sutartį už reklamą gautas pajamas (žr. 162 ir 184 konstatuojamąsias dalis), bendrovė JCD paaiškino, kad tai yra vienas iš kriterijų, kuriuos ji naudoja reklamos tinklų vertei nustatyti. Vis dėlto bendrovė JCD mano, kad teorinio reklaminių stendų GRP nepakanka norint įvertinti sutarties reklaminius stendus. Bendrovė JCD nustato pagal kiekvieną sutartį įrengtų reklaminių stendų vertę atsižvelgdama į nacionaliniu lygiu apskaičiuojamas vidutines iš vieno reklaminio paviršiaus gaunamas pajamas, kurioms, priklausomai nuo įvairių veiksnių, būtent nuo reklaminių paviršių GPR, stendų buvimo vietos reklamuotojams strategiškai svarbiame mieste, nuo kintamo reklamos intensyvumo viename ar kitame mieste laipsnio, taip pat nuo konkurencinės aplinkos, taikomas korekcinis koeficientas.

(215)

Pabrėždama ribotą GRP tinkamumą, bendrovė JCD pažymi, kad, palyginus jos didžiausio nacionalinio reklamos tinklo GRP ir reklaminio paviršiaus kainą su jos Briuselio tinklo GRP ir kaina, atitinkamai atsiranda [10–20] proc. ir [20–30] proc. perviršiai, panašūs į pagal „Villo“ sutartį eksploatuojamų reklaminių paviršių korekcinį [20–30] proc. koeficientą.

(216)

Kalbant apie vykdant „Villo“ sutartį patirtas išlaidas, bendrovė JCD mano, kad bendrovės CCB apskaičiuotos sumos neatitinka tikrovės ir tai galima paaiškinti:

i)	tuo, kad bendrovės CCB metode neatsižvelgiama į reikiamoms infrastruktūroms sukurti reikalingas investicijas koncesijos vykdymo pradžioje;

ii)	tuo, kad bendrovė CCB rėmėsi 1 450 EUR dydžio metinėmis išlaidomis vienam dviračiui, kurias bendrovė JCD nurodė savo pasiūlyme ir kurios buvo grindžiamos prognozėmis.

(217)

Bendrovė JCD nesutinka su bendrovės CCB nurodytomis dėl pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymo gautomis sumomis (žr. 164 konstatuojamąją dalį). Bendrovės JCD teigimu, skirtumas tarp bendrovės CCB apskaičiuotos ir realios sumos paaiškinamas:

i)	klaidingų tarifų naudojimu: priešingai, nei suskaičiavo bendrovė CCB, tik kelios savivaldybės reklaminiams stendams taiko didesnį nei 75 EUR/m2 besikeičiančios reklamos ploto per metus mokestį;

ii)	nesusijusių savivaldybių mechanizmo taikymu: atrodo, kad bendrovė CCB taikė Eterbeko, Scharbeko ir Sint Josto savivaldybių išlaidų padidėjimo mechanizmus, bet dvišalėse sutartyse su šiomis savivaldybėmis minėtosios nuostatos nėra;

iii)

automatiniu mechanizmo taikymu: praktiškai bendrovė JCD pagal išlaidų padidėjimo mechanizmą lėšas gauna tik išrašiusi savivaldybėms rinkliavos sąskaitas faktūras. Tarp reklaminių stendų įrengimo bei jų eksploatavimo ir lėšų gavimo pritaikius išlaidų padidėjimo nuostatas momento gali praeiti šiek tiek laiko.

(218)

Kalbant apie už reklamą gautų pajamų sumą, bendrovė CCB nurodė mažesnę bendrovės JCD taikomą nuolaidą: nuolaida yra arčiau [60–70] proc., o ne 40 % Pritaikius tinkamą nuolaidos dydį, už reklamą gautos pajamos tampa gerokai – beveik perpus – mažesnės, nei apskaičiavo bendrovė CCB.

(219)

Bendrovė JCD taip pat ginčija bendrovės CCB nurodytas nemokamai eksploatuojant reklaminius stendus gautas sumas (žr. 165 konstatuojamąją dalį). Bendrovės JCD teigimu, bendrovė CCB neatsižvelgia į tai, kad „Villo“ sutartyje numatytas reklaminių stendų eksploatavimas yra neatsiejamas nuo viešosios dviračių nuomos paslaugos. Už reklamą gautos pajamos iš tiesų yra skirtos viešajai paslaugai finansuoti.

(220)

Bendrovė JCD tvirtina, kad reklaminių stendų eksploatavimas yra įtrauktas į „Villo“ sutarties finansavimą, nes ji eksploatuoja „Villo“ sutarties stendus kaip atlygį už dideles išlaidas, patiriamas teikiant viešąją dviračių nuomos paslaugą.

4.5. Belgijos pateiktos papildomos pastabos

(221)

Kalbant apie „Villo“ sutarties trukmę (žr. 161 konstatuojamąją dalį), Belgijos valdžios institucijos taip pat pažymi, kad „Villo“ sutarties sudarymo metu taikytiname 2005 m. VESP sprendime nėra jokios nuostatos dėl viešosios paslaugos teikimo trukmės (žr. 181 konstatuojamąją dalį). Be to, Belgijos valdžios institucijų teigimu, „Villo“ sutarties pratęsimas papildomu susitarimu buvo grindžiamas trimis motyvais:

i)	nuo šalių valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo vėluojama vykdyti sutartį;

ii)	siekiu sulyginti abu „Villo„sutarties etapus: pradžioje abiejų sutarties etapų trukmė buvo penkiolika metų, nors jie pradėti įgyvendinti skirtingu metu. Dėl šios aplinkybės 1 ir 2 etapai būtų buvę užbaigti skirtingu metu (kaip nurodyta papildomo susitarimo preambulėje);

iii)	bendrovės JCD eksploatuojamų reklaminių įrenginių skaičiaus sumažinimu pagal papildomą „Villo“ sutarties susitarimą.

4.6. Antrasis papildomas „Villo“ sutarties susitarimas

(222)

2018 m. kovo 29 d. Briuselio sostinės regiono Vyriausybė ir bendrovė JCD pasirašė papildomą „Villo“ sutarties susitarimą. Šis papildomas susitarimas buvo pasirašytas siekiant užtikrinti tikslesnę, reguliarią kompensacijos permokų nebuvimo priežiūrą.

(223)

Papildomame susitarime įtvirtinta, kad bendrovė JCD pateiks regionui savo atskiros analitinės apskaitos rezultatus. Tie rezultatai atspindės „Villo“ koncesijos pajamas, išskiriant naudotojų mokėjimus, už reklamą gautas pajamas, atleidimo nuo regiono rinkliavų ir pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymo sumas, taip pat koncesijos išlaidas, išskiriant veiklos sąnaudas, valdymo išlaidas ir su „Villo“ paslauga susijusių investicijų amortizaciją.

(224)

Papildomame susitarime nustatyta, kad už bendrovės JCD metinės finansinės ataskaitos tikrinimą atsakingas auditorius kasmet tikrins, ar bendrovės JCD taikomas apskaitos atskyrimas atitinka 2012 m. VESP sprendimo nuostatas. Kasmet, auditoriui baigus auditą, atskirtos apskaitos rezultatai bus perduodami revizoriui.

(225)

Revizorius kasmet tikrins, ar su „Villo“ koncesijos vykdymu susijusių metinių sukauptų veiklos rezultatų (EBIT), padalytų iš metinių sukauptų sąnaudų (nuo 2009 m.), rodiklis neviršija [10–20] proc. ribos (61). Jei ši riba viršijama, pagal viršijamą sumą prie regiono rinkliavos, nuo kurios mokėjimo bendrovė JCD yra atleista, sumos pridedama suma, susidariusi dėl su savivaldybių mokesčiais susijusių priemonių poveikio, ir visa ar dalis gautos sumos sumokama atgaline data už praėjusius metus.

(226)

Papildomame susitarime taip pat nustatyta, kad auditorius patikrina, ar per 2009–2017 m. laikotarpį nebuvo kompensacijos permokų, ir parengia valdymo komitetui skirtą suvestinę ataskaitą. Ši ataskaita turi būti parengta per kuo trumpesnį laiką nuo papildomo susitarimo pasirašymo.

4.7. Priemonių vertinimas iki antrojo papildomo susitarimo pasirašymo

(227)

Komisija atskirai vertina laikotarpį iki papildomo susitarimo pasirašymo (žr. 222 konstatuojamąją dalį) ir laikotarpį po papildomo susitarimo pasirašymo.

4.7.1. Valstybės pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

(228)

Valstybės pagalbos buvimo nustatymo kriterijai aprašyti 70 ir 71 konstatuojamosiose dalyse. 229–249 konstatuojamosiose dalyse patikrinama, ar tuos kriterijus tenkina kiekviena šių priemonių: atleidimas nuo naudojimosi regiono viešąja nuosavybe rinkliavos mokėjimo, pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymas, su regiono mokesčiais susijusių nenumatytų aplinkybių sąlyga (žr. 22 konstatuojamąją dalį).

4.7.1.1. Priskyrimas ir valstybiniai ištekliai

(229)

Valstybės pagalbos priskyrimo valstybei ir valstybinių išteklių buvimo nustatymo kriterijai aprašyti 72 ir 73 konstatuojamosiose dalyse.

Priskyrimas valstybei

(230)

Neginčijama, kad Briuselio sostinės regionas skyrė „Villo“ koncesiją ir po jos skyrimo suteikė papildomų priemonių (žr. 19–22 konstatuojamąsias dalis). Šios ginčijamos priemonės priskirtinos valstybei.

Valstybiniai ištekliai

(231)

Briuselio sostinės regiono ir jo teritorijai priklausančių savivaldybių dėl aptariamų priemonių negautos pajamos yra valstybės negautas pelnas, taigi, tiek valstybinių išteklių buvo perduota bendrovei JCD.

(232)

Aptariami valstybiniai ištekliai yra: i) 8 m2 ploto reklaminiams stendams netaikant naudojimosi Briuselio sostinės regiono viešąja nuosavybe rinkliavos, kurios didžiausia suma siekia [50 000–150 000] EUR per metus, negautas pelnas; ii) su galimai pasikeitusių regiono mokesčių netaikymu susijusios negautos pajamos, lygios dėl mokesčio padidinimo susidariusiai sumai; iii) su galimai pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymu susijusios negautos pajamos, lygios dėl mokesčio padidinimo susidariusiai sumai, siekiančiai ne daugiau kaip [250 000–350 000] EUR per metus (žr. 22 konstatuojamąją dalį).

(233)

„Villo“ dviračių nuomos sistema, be naudotojų mokėjimų, taip pat finansuojama iš reklaminių stendų valdymo ir eksploatavimo veiklos. Už reklamą gautos pajamos, taip pat koncesijos naudotojų mokėjimai yra visiškai privačios lėšos ir negali būti laikomos valstybiniais ištekliais.

(234)

Komisija mano, kad bendrovės JCD už reklamą gautos pajamos aiškiai nėra valstybiniai ištekliai, nes šios pajamos už reklamą gautos pagal privačias tarp bendrovės JCD ir jos klientų sudarytas sutartis, kuriose valstybė niekaip nedalyvauja.

(235)

Be to, nebūtų galima laikyti, jog Briuselio sostinės regionas atsisako valstybinių išteklių, vien dėl to, kad pats nevykdo vienos ar kitos ekonominės veiklos. Toks požiūris į valstybinius išteklius būtų pernelyg platus ir valstybė negalėtų leisti savo teritorijoje vykdyti veiklos prieš tai nepatikrinusi, ar tos veiklos negalėtų vykdyti pati.

4.7.1.2. Ekonominio pranašumo suteikimas

(236)

Atrankiojo ekonominio buvimo nustatymo kriterijai aprašyti 82 ir 83 konstatuojamosiose dalyse.

(237)

Aptariamu atveju atleidimas nuo regiono rinkliavos mokėjimo ir pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymas leidžia bendrovei JCD nepatirti išlaidų, kurios paprastai tektų jos finansiniams ištekliams, ir gali suteikti jai pranašumą.

(238)

Belgijos valdžios institucijų manymu, šios papildomos priemonės turėtų būti vertinamos kaip kompensacijos už viešąją paslaugą, kurioms taikomas Sprendimas Altmark.

(239)

Sprendime Altmark Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, kad naudojant valstybinius išteklius suteikta kompensacija už išlaidas, kurios patiriamos teikiant bendros ekonominės svarbos paslaugą, nėra pranašumas, jei tenkinamos keturios suvestinės sąlygos (62):

i)	įmonė gavėja privalo faktiškai būti įpareigota vykdyti viešosios paslaugos įpareigojimus, o šie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti;

ii)	kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, turi būti objektyviai ir skaidriai nustatyti iš anksto;

iii)	kompensacija negali būti didesnė už sumą, reikalingą visiškai arba iš dalies padengti išlaidoms, patirtoms vykdant viešųjų paslaugų prievoles, atsižvelgiant į tam tikras įplaukas ir protingą pelną už minėtųjų prievolių įvykdymą;

iv)

kai įmonė, vykdanti viešosios paslaugos prievoles, nėra pasirinkta vadovaujantis viešojo pirkimo procedūra, kuri leistų pasirinkti paraišką pateikusią organizaciją, galinčią teikti šias paslaugas mažiausiomis visuomenei išlaidomis, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis išlaidų, kurias tipinė gerai valdoma įmonė būtų patyrusi vykdydama šias prievoles, analize.

(240)

Kalbant apie antrąjį Sprendimo Altmark kriterijų, Komisija pažymi, kad papildomų priemonių, kurios buvo įtrauktos į sutartį tik po konkurso, konkrečiai – tokios priemonės kaip pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymas, finansinis poveikis Briuselio sostinės regionui priemonės suteikimo momentu nebuvo žinomas, nes priemonė visiškai priklausė nuo savivaldybių mokesčių pokyčių. Nesant didžiausio finansinio šios priemonės poveikio apribojimo, Komisija šios priemonės nelaiko visiškai skaidria.

(241)

Kalbant apie trečiąjį Sprendimo Altmark kriterijų, iki analizuojamų papildomų priemonių suteikimo momento ex ante nebuvo patikrinta, ar bendrovei JCD vykdant koncesiją gauta kompensacija neviršys to, kas būtina, siekiant padengti visas ar dalį išlaidų, kurios patiriamos vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, atsižvelgiant į gautas atitinkamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įpareigojimų vykdymu.

(242)

Galiausiai kalbant apie ketvirtąjį Sprendimo Altmark kriterijų Komisija laikosi nuomonės, kad, įterpus kai kurias priemones po konkurso, tampa neaišku, ar to viešojo konkurso tikslas, kuris, vertinant pagal Sprendimą Altmark, yra pasirinkti veiklos vykdytoją, galintį paslaugą teikti mažiausiomis visuomenei išlaidomis, gali būti laikomas pasiektu. Iš tiesų nuo momento, kuomet kompensavimo priemonės nebuvo įtrauktos į aptariamą konkursą, sunku daryti išvadą, kad toks konkursas leistų pasirinkti veiklos vykdytoją, galintį paslaugą teikti mažiausiomis visuomenei išlaidomis, net jei pati konkurso procedūra ir buvo skaidri.

(243)

Dėl 240–242 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių Komisija mano, kad šiuo atveju Sprendimo Altmark sąlygos nebuvo tenkinamos ir dėl to po konkurso sutartas valstybinių išteklių perdavimas suteikia bendrovei JCD ekonominį pranašumą.

(244)

Kalbant apie šio pranašumo sumos apskaičiavimą, pradžioje Belgijos valdžios institucijos vertino, kad nepritaikius pasikeitusių savivaldybių mokesčių susidarytų maždaug [50 000–100 000] EUR suma per metus. Tačiau apskaičiuojant šią sumą buvo atsižvelgiama į tai, kad paprastai savivaldybės viešosioms paslaugoms taiko mažesnį mokesčio tarifą nei komercinės veiklos vykdytojams. Belgijos valdžios institucijos pranašumu laiko tik skirtumą tarp bendrai viešosioms paslaugoms taikomo palankesnio mokesčio tarifo ir bendrovei JCD vykdant „Villo“ sutartį realiai taikyto mokesčio tarifo. Savo ruožtu Komisija mano, kad bendrovei JCD realiai suteiktą pranašumą sudaro skirtumas tarp standartinio mokesčio tarifo ir bendrovei JCD taikyto tarifo. Remiantis pradiniais Belgijos valdžios institucijų skaičiavimais, šis pranašumas galėtų sudaryti daugiausia [250 000–350 000] EUR per metus (63).

(245)

Iš viso bendrovei JCD galėjo būti suteiktas didžiausias [400 000–500 000] EUR pranašumas per metus ([50 000–150 000] EUR dėl atleidimo nuo naudojimosi Briuselio sostinės regiono viešąja nuosavybe mokesčio ir [250 000–350 000] EUR pritaikius su savivaldybių mokesčiais susijusių išlaidų padidėjimo nuostatas (žr. 22 konstatuojamąją dalį)).

4.7.1.3. Atrankumas

(246)

Priemonės atrankumo vertinimo kriterijai aprašyti 97 konstatuojamojoje dalyje.

(247)

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamos priemonės yra individualios pagalbos priemonės, nustačius, jog buvo suteiktas ekonominis pranašumas (žr. 236–245 konstatuojamąsias dalis), galima daryti prielaidą, kad jos buvo atrankios (64). Jei nenurodyta kitaip, ši prielaida šiuo atveju yra taikoma ir jos pakanka, kad priemonės būtų pripažintos atrankiomis.

4.7.1.4. Konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai

(248)

Dėl 103–121 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių bendrovei JCD pagal „Villo“ koncesiją suteiktų papildomų priemonių poveikis galėtų iškraipyti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

4.7.1.5. Išvados dėl pagalbos buvimo

(249)

Remdamasi anksčiau minėtomis konstatuojamosiomis dalimis, Komisija mano, kad, kalbant apie papildomas priemones, susijusias su viešosios paslaugos „Villo“ koncesija bendrovei JCD Briuselio sostinės regione, suvestiniai valstybės pagalbos kriterijai yra tenkinami ir kad priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

4.7.2. Pagalbos teisėtumas

(250)

Komisija teigia, kad nebuvo informuota apie šioje skundo dalyje nurodytas papildomas priemones, kurios yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kaip tai padaryti įpareigojama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.

(251)

Tačiau Belgijos valdžios institucijos mano, kad jei šios priemonės yra valstybės pagalba, jos yra kompensacija už viešosios paslaugos teikimą, suderinama su vidaus rinka pagal tuo metu, kai priemonės buvo suteiktos, taikytiną VESP sprendimą (priemonių suteikimo metu galiojo 2005 m. VESP sprendimas, kurį vėliau pakeitė 2012 m. VESP sprendimas). Abiejuose dokumentuose nustatyta, kad su vidaus rinka suderinamoms priemonėms išankstinio pranešimo reikalavimas netaikomas (65).

(252)

Kad priemonės būtų laikomos suderinamomis su vidaus rinka, pakanka, kad jos atitiktų priemonių suteikimo metu galiojusio 2005 m. VESP sprendimo sąlygas. Suderinamumas su 2005 m. VESP sprendimu analizuojamas toliau.

4.7.3. Pagalbos suderinamumas pagal 2005 m. VESP sprendimą

4.7.3.1. Taikymo sritis

(253)

2005 m. VESP sprendimas taikomas tik paslaugoms, kurios gali būti laikomos bendros ekonominės svarbos paslaugomis. Iš teismų praktikos matyti, kad, nesant atskirų sektoriams šiuo klausimu Europos Sąjungos mastu taikomų taisyklių, valstybėms narėms suteikta didelė veiksmų laisvė nustatyti paslaugų, kurios gali būti laikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pobūdį ir Komisija turi prižiūrėti, kad jį nustatant nebūtų padaryta akivaizdžių klaidų.

(254)

Šiuo atveju Komisija mano, kad akivaizdi klaida nebuvo padaryta, nes paslauga tenkina piliečių poreikius, ir kad be valstybės įsikišimo tie poreikiai nebūtų patenkinti tokiomis pačiomis sąlygomis (pavyzdžiui, naudotojų mokėjimų nepakanka su paslaugos teikimu susijusioms išlaidoms padengti). Taip pat svarbu pabrėžti, jog Belgijos Konstitucinis Teismas, į kurį šiuo klausimu buvo kreiptasi, patvirtino, kad „Villo“ automatinės nuomos sistemos paslauga yra viešosios paslaugos pobūdžio (66).

(255)

Remiantis 2005 m. VESP sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a punktu, šis sprendimas taikomas valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, kurios metinė suma yra mažesnė kaip 30 mln. EUR, skiriamai įmonėms, kurių metinė apyvarta prieš atskaitant mokesčius, įskaitant visą veiklą, yra mažesnė kaip 100 mln. EUR per dvejus finansinius metus iki tų metų, kuriais buvo patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas.

(256)

Bendra bendrovei JCD suteiktos pagalbos atleidimo nuo naudojimosi viešąja nuosavybe rinkliavos mokėjimo ir pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymo forma suma yra gerokai mažesnė už 30 mln. EUR metinės sumos ribą ir neviršijo didžiausios [400 000–500 000] EUR metinės sumos (žr. 245 konstatuojamąją dalį), kaip apskaičiavo Belgijos valdžios institucijos. Be to, 2006–2007 metais metinė apyvarta buvo gerokai mažesnė kaip 100 mln. EUR. Todėl 2005 m. VESP sprendimas šiuo atveju būtų taikomas.

4.7.3.2. Reikalavimų laikymasis

(257)

2005 m. VESP sprendimo 4 straipsnyje nustatyta, kad „tam tikra įmonė vienu ar keliais oficialiais aktais, kurių formą nustato kiekviena valstybė narė, turi būti įpareigota teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas. Be kita ko, akte ar aktuose turi būti nurodyta: <...> priemonės kompensacijos permokai išvengti ir grąžinti“.

(258)

Aiškus ir tikslus priemonių kompensacijos permokai išvengti ir grąžinti aprašymas į bendrovei JCD suteiktą pavedimą buvo įtrauktas tik 2018 m. kovo 29 d. pasirašius antrąjį papildomą „Villo“ sutarties susitarimą (žr. 222–226 konstatuojamąsias dalis). Dėl šios priežasties Komisija mano, kad šis 2005 m. VESP sprendimo reikalavimas tenkinamas nebuvo ir aptariama pagalba nėra suderinama su vidaus rinka pagal 2005 m. VESP sprendimą.

4.7.4. Pagalbos suderinamumas pagal 2012 m. VESP sprendimą

4.7.4.1. Taikymo sritis

(259)

2012 m. VESP sprendimo 10 straipsnio b punkte nustatyta, kad „bet kokia prieš įsigaliojant šiam sprendimui suteikta pagalba, kuri nebuvo laikyta suderinama su vidaus rinka ir kuriai netaikytas reikalavimas apie ją pranešti pagal Sprendimą 2005/842/EB, bet atitinka šiame sprendime nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas reikalavimas apie ją iš anksto pranešti“. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, Komisija mano, kad pagalbą reikia nagrinėti remiantis 2012 m. VESP sprendimu.

(260)

Kaip paaiškinta 253 ir 254 konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano, kad nustatant bendros ekonominės svarbos paslaugos pobūdį akivaizdi klaida nebuvo padaryta. Remiantis 2012 m. VESP sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a punktu, šis sprendimas taikomas valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, neviršijančiai 15 mln. EUR per metus. Bendra bendrovei JCD suteiktos pagalbos suma yra gerokai mažesnė už šią ribą (žr. 245 konstatuojamąją dalį), kaip apskaičiavo Belgijos valdžios institucijos. Todėl 2012 m. VESP sprendimas šiuo atveju būtų taikomas.

4.7.4.2. Reikalavimų laikymasis

(261)

2012 m. VESP sprendimo 4 straipsnyje (kaip ir 2005 m. VESP sprendime) nustatyta, kad „įmonei turi būti pavedama teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas vienu ar keliais dokumentais, kurių formą gali nustatyti kiekviena valstybė narė. Be kita ko, akte ar aktuose turi būti nurodyta: <...> priemonės kompensacijos permokai išvengti ir grąžinti“.

(262)

Kaip nurodyta 258 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad šis VESP sprendimo reikalavimas tenkinamas nebuvo ir aptariama pagalba nėra suderinama su vidaus rinka pagal 2012 m. VESP sprendimą.

4.7.5. Pagalbos suderinamumas pagal 2012 m. VESP bendrąsias nuostatas

4.7.5.1. Taikymo sritis

(263)

Remiantis Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (67) 7 punkto nuostatomis (toliau – 2012 m. VESP bendrosios nuostatos), „šiame komunikate nustatyti principai taikomi tik kompensacijai už viešąją paslaugą, jei ji laikoma valstybės pagalba, nereglamentuojama [2012 m. VESP] [s]prendimu“. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, Komisija mano, kad pagalbą reikia nagrinėti remiantis 2012 m. VESP bendrosiomis nuostatomis.

(264)

Pagal 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 69 punktą, „šiame komunikate nustatytus principus Komisija taikys neteisėtai pagalbai, dėl kurios ji priims sprendimą po 2012 m. sausio 31 d., net tuomet, kai pagalba skirta iki tos datos“. Taigi, 2012 m. VESP bendrosios nuostatos taikytinos nuo pat „Villo“ koncesijos pradžios.

4.7.5.2. Reikalavimų laikymasis

(265)

Komisija patikrins pagalbos suderinamumą su 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 2 dalyje išdėstytomis sąlygomis, atsižvelgdama į tai, kad remiantis bendrųjų nuostatų 61 punktu „14, 19, 20, 24, 39, 51–59 punktuose ir 60 punkto a papunktyje nustatyti principai netaikomi pagalbai, kuri atitinka [2012 m. VESP] [s]prendimo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas“. Kaip įrodyta anksčiau (žr. 260 konstatuojamąją dalį), aptariama pagalba šias sąlygas tenkina.

Tikrosios visuotinės ekonominės svarbos paslaugos

(266)

2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 12 punkte nurodyta, kad „pagalba turi būti skiriama už tikrą <..> visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, minimą Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje“. Komisija mano, kad „Villo“ sutarties vykdymas yra tikra visuotinės ekonominės svarbos paslauga (žr. 253 ir 254 konstatuojamąsias dalis).

Pavedimo dokumente turi būti nustatyti viešosios paslaugos įsipareigojimai ir kompensacijos skaičiavimo metodai

(267)

Remiantis 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 15 punktu, „atsakomybę už VESP teikimą įmonei reikia paskirti vienu ar keliais dokumentais, kurių formą gali nustatyti kiekviena valstybė narė.“ Remiantis 16 punktu, tame dokumente privaloma nurodyti su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų pobūdį ir trukmę; įmonę, kuriai paskirtos šios prievolės, ir, jei taikoma, susijusią teritoriją; institucijos įmonei suteiktų išimtinių arba specialių teisių pobūdį; kompensacijos mechanizmo aprašą ir jos apskaičiavimo, priežiūros ir peržiūros kriterijus; kompensacijos permokos išvengimo ir grąžinimo tvarką.

(268)

„Villo“sutartyje Belgijos valdžios institucijos „Villo“ koncesiją apibrėžė kaip viešosios paslaugos koncesiją. Be to, 2010 m. lapkričio 25 d. regiono Parlamentas priėmė nutarimą dėl „Villo“ viešosios paslaugos teikimo tvarkos.

(269)

„Villo“ sutartyje viešoji paslauga apibrėžta kaip „galimybės visoje Briuselio sostinės regiono teritorijoje naudotis automatine dviračių nuomos sistema suteikimas koncesininkui prisiimant išlaidas ir riziką, pagal Vyriausybės įgaliojimą, toliau išdėstytomis jos nustatytomis minimaliomis sąlygomis“. Joje išdėstyti koncesijos vykdytojui tenkantys su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai. Šiame dokumente aprašytas paslaugos pobūdis, geografinė aprėptis ir veikimas. Taip pat jame aprašyta klientų kainodaros sistema.

(270)

Pavedimo laikotarpis. Nustatyta koncesijos trukmė – 15 metų; 2011 m. birželio 9 d. papildomu sutarties susitarimu ji buvo pratęsta dvejiems metams ir keturiems mėnesiams (žr. 161 konstatuojamąją dalį). Ši trukmė grindžiama reikalingų investicijų dydžiu. Šią nuostatą patvirtina tai, kad bendrovė JCD patyrė didelių ekonominių nuostolių ir pelno ėmė gauti tik nuo 2016 m. (žr. 1 lentelę).

(271)

Kompensavimo kriterijai. Su aptariamomis pagalbos priemonėms (papildomomis priemonėmis) susijusio kompensavimo kriterijai yra aiškiai apibrėžti „Villo“ sutartyje.

(272)

Tikrinimas, ar nesuteikta kompensacijos permoka. Kompensacijos permokų nebuvimo priežiūros organizavimas yra svarbi suderinamumo sąlyga, nustatyta ir 2012 m. VESP sprendime (žr. 4 straipsnio e punktą), ir 2012 m. VESP bendrosiose nuostatose (žr. 16 punkto e papunktį). 262 konstatuojamojoje dalyje Komisija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju 2012 m. VESP sprendimo 4 straipsnio e punkto reikalavimas nebuvo tenkinamas. Tačiau iš auditoriaus, konkrečiai – audito įmonės KPMG, atliktų auditų matyti, kad 2009–2017 m. laikotarpiu realios kompensacijos permokos nebuvo (žr. 1 lentelę).

(273)

Bendrovė CCB pateikė kelias pastabas dėl tikrinimo, ar nebuvo suteikta kompensacijos permoka.

(274)

Viena vertus, bendrovė CCB mano, kad su reklaminių stendų įrengimu ir eksploatavimu susijusios išlaidos neturi būti įtraukiamos apskaičiuojant bendrovei JCD suteiktą kompensaciją (žr. 162 konstatuojamąją dalį). Be to, bendrovė CCB mano, kad nemokamas naudojamasis viešąja nuosavybe reklamos reikmėms (taip ji vadina atleidimą nuo naudojimosi savivaldybės viešąja nuosavybe rinkliavos mokėjimo) turi būti apskaičiuojamas remiantis reklaminių stendų verte (žr. 165 konstatuojamąją dalį).

(275)

Komisijos manymu, tikrinant, ar nesuteikta kompensacijos permoka, iš tiesų reikia atsižvelgti į reklaminius stendus. Ji remiasi realiomis už reklaminius stendus gautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis. Šiuo atveju visai nėra būtina remtis reklaminių paviršių vertinimu, kuris savo ruožtu priklausytų nuo iš tokių stendų gautinų pajamų ir patirtinų išlaidų (žr. 1 lentelę). Jei reklaminių stendų eksploatavimo vertė didesnė, nei reikia „Villo“ koncesijos vykdymo išlaidoms padengti, toks pusiausvyros nebuvimas apskaičiavus reikštų, kad buvo suteikta kompensacijos permoka.

(276)

Bendrovė CCB nesutinka su dėl atleidimo nuo savivaldybių mokesčių mokėjimo suteiktos pagalbos suma (žr. 164 konstatuojamąją dalį). Bendrovė JCD bendrovės CCB skaičiavimuose nustatė daug klaidų (žr. 217 konstatuojamąją dalį). Tačiau Komisija pažymi, jog net vertinant, kad suteiktos pagalbos suma buvo 650 000 EUR per metus, kaip ją apskaičiavo bendrovė CCB, viešosios paslaugos teikimas 2009–2017 m. laikotarpiu apskritai buvo nuostolingas.

(277)

Vertinant bendrovės CCB teiginį, kad bendrovei JCD vykdant „Villo“ sutartį patirtos išlaidos buvo gerokai mažesnės, nei nurodytos pradžioje (žr. 209 konstatuojamąją dalį), pakanka konstatuoti, jog tikrinimas, ar nesuteikta kompensacijos permoka, grindžiamas faktinėmis bendrovės JCD patirtomis išlaidomis, o ne prognozėmis ar vertinimais.

(278)

Galų gale Komisija priėjo prie išvados, kad 2009–2017 metais bendrovei JCD nebuvo suteikta kompensacijos permoka už visuotinės ekonominės svarbos paslaugos „Villo“ teikimą.

(279)

Komisija mano, jog kompensacijos permokų priežiūros mechanizmas iš tiesų yra reikalingas tik tam, kad pagalba būtų pripažinta suderinama pagal 2012 m. VESP sprendimą, jei valstybė yra atsakinga už kompensacijos permokų nebuvimo priežiūrą; taip pat tam, kad pagalba būtų pripažinta suderinama pagal 2012 m. VESP bendrąsias nuostatas, kai kalbama apie pagalbos priemones, apie kurias buvo pranešta, nes būtent šiuo mechanizmu Komisija remiasi vertindama būsimos kompensacijos permokos galimybę, ir kad Komisija neatlieka patikrinimo ex post. Kai Komisija ex post tikrina kompensacijos permokų nebuvimą, šis formalus kriterijus netenka savo paskirties užkirsti kelią galimai kompensacijos permokai. Jei Komisija atlieka ex post patikrinimą, nustatyta kompensacijos permoka turi būti išieškota nepriklausomai nuo to, ar buvo priežiūra, ir, priešingai, jei kompensacijos permokos nenustatyta, to pakanka, kad tuo klausimu būtų tenkinami 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų reikalavimai.

(280)

Iš tiesų šiuo atveju Komisija mano, jog, nesant kompensacijos permokos, tai, kad praeityje valstybė narė nevykdė išsamios priežiūros, nėra labai svarbu, nes šios sąlygos tikslas (kompensacijos permokos nebuvimas) yra pasiektas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Komisija priėmė neigiamus sprendimus ir nurodė susigrąžinti kompensacijas už viešąją paslaugą (kuomet apibrėžiant viešąją paslaugą nebuvo padaryta akivaizdi klaida), buvo susigrąžinama tik Komisijos apskaičiuota kompensacijos permoka, nepriklausomai nuo valstybės narės vykdytos priežiūros kokybės (68). Tokiais atvejais valstybė arba nevykdė kompensacijos permokos priežiūros, arba vykdė ją netinkamai (ir dėl to atsirado kompensacijos permoka). Tokioje situacijoje būtų galima alternatyva reikalauti išieškoti visas veiklos vykdytojui už viešąją paslaugą suteiktas kompensacijas, net jei viešoji paslauga ir buvo teikiama, remiantis vien tik patenkinamo priežiūros mechanizmo nebuvimu, nepriklausomai nuo realios kompensacijos permokos sumos.

(281)

Dėl tokio požiūrio teoriškai gali būti susigrąžinamos visos veiklos vykdytojui už viešąją paslaugą suteiktos kompensacijos nesant jokios kompensacijos permokos. Komisijos manymu, tokia alternatyva prieštarautų SESV principams dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų reikšmės Europos Sąjungoje ir ypač SESV 14 straipsniui, kuriame nustatyta, jog Sąjunga rūpinasi, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis.

(282)

Komisija mano, kad šiuo atveju tikrinimo, ar nesuteikta kompensacijos permoka, sąlyga gali būti laikoma patenkinta.

Komisijos direktyvos 2006/111/EB (69) laikymasis

(283)

2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 18 punkte nustatyta, kad „[p]agalba bus laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį tik tuomet, jei įmonė, kai taikoma, laikosi Direktyvos 2006/111/EB“.

(284)

Kalbant apie apskaitos atskyrimą, buvo kilę abejonių dėl bendrovės JCD analitinės apskaitos, konkrečiai – dėl to, kaip nacionaliniu lygmeniu sudarytų sutarčių pajamos buvo padalijamos „Villo“ koncesijos stendams (žr. 184 konstatuojamąją dalį). Pasirašius antrąjį papildomą „Villo“ sutarties susitarimą (žr. 4.6 skirsnį), auditorius kasmet tikrina bendrovės JCD įgyvendintus apskaitos atskyrimo principus. Tokie patikrinimai buvo atliekami ir visą praėjusį laikotarpį (2009–2017 m.) ir, gavusi Belgijos valdžios institucijų ir bendrovės JCD paaiškinimus (žr. 196, 214 ir 215 konstatuojamąsias dalis), Komisija mano, kad analitinės apskaitos sistema atitinka Direktyvos 2006/111/EB reikalavimus ir kad tikrinimas, ar nesuteikta kompensacijos permoka (žr. 1 lentelę), buvo atliktas remiantis tinkamu apskaitos atskyrimu.

Kompensacijos permokų nebuvimas

(285)

2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 49 punkte įtvirtinta, jog „[v]alstybės narės turi užtikrinti, kad <...> įmonės negautų didesnės nei pagal šios dalies reikalavimus nustatytos kompensacijos“.

(286)

Kaip paaiškinta 272 konstatuojamojoje dalyje, bendrovei JCD už praėjusį laikotarpį kompensacijos permokų suteikta nebuvo.

Išvada

(287)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad pagal „Villo“ sutartį laikotarpiu iki antrojo papildomo susitarimo pasirašymo, tai yra nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. kovo 29 d., bendrovei JCD suteiktos pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka remiantis 2012 m. VESP bendrosiomis sąlygomis.

4.8. Priemonių vertinimas iki antrojo papildomo susitarimo pasirašymo

4.8.1. Valstybės pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

(288)

Kadangi antruoju papildomu susitarimu bendrovei JCD pagal „Villo“ sutartį suteiktos priemonės pakeistos nebuvo, Komisijos nuomonė dėl valstybės pagalbos egzistavimo (žr. 229–249 konstatuojamąsias dalis) nepakito.

4.8.2. Pagalbos suderinamumas pagal 2012 m. VESP sprendimą

(289)

Antruoju papildomu susitarimu buvo ištaisyti ankstesniojo pavedimo trūkumai (žr. 262 konstatuojamąją dalį) ir įterptas aiškus ir tikslus kompensacijos permokos išvengimo ir grąžinimo tvarkos aprašas.

(290)

2012 m. VESP sprendimo 6 straipsnyje nustatyta, jog „[v]alstybės narės turi užtikrinti, kad <...> įmonei nebūtų išmokėta didesnė nei pagal 5 straipsnį nustatyta kompensacijos suma [kompensacijos suma negali viršyti to, kas būtina grynosioms išlaidoms, patirtoms vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, padengti, įskaitant protingą pelną]. Komisijai paprašius, jos turi pateikti įrodymų. Jos vykdo reguliarias patikras arba pasirūpina, kad tokios patikros būtų atliktos bent kas trejus metus pavedimo vykdymo laikotarpiu ir jam pasibaigus“.

(291)

Be to, 6 straipsnyje nustatyta, jog „jei įmonei buvo išmokėta didesnė nei pagal 5 straipsnį nustatyta kompensacijos suma, valstybė narė reikalauja, kad įmonė grąžintų gautą kompensacijos permoką“.

(292)

Antrajame papildomame susitarime nustatyta, kad revizorius kasmet tikrina, ar kompensacija neviršija to, kas būtina grynosioms išlaidoms, patirtoms teikiant viešąją paslaugą, padengti. Jei ši riba viršijama, pagal viršijamą sumą bendrovė JCD grąžina permokos sumą (žr. 225 konstatuojamąją dalį).

(293)

Dėl 289–292 konstatuojamosios dalyse išdėstytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad pagal „Villo“ sutartį nuo antrojo papildomo susitarimo pasirašymo bendrovei JCD suteiktos pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka remiantis 2012 m. VESP bendrosiomis sąlygomis.

(294)

Pažymėtina, kad šis patikrinimas grindžiamas pelno ir sąnaudų palyginimu nustačius [10–20] proc. atskaitinę maržą, atitinkančią standartinę [10–20] proc. pelno maržą, kuri remiantis susirašinėjimu su bendrovėmis CCB ir JCD laikoma protinga (70). Siekiant atsižvelgti į bendrovės CCB komentarą (žr. 213 konstatuojamąją dalį), buvo pasirinkta remtis išlaidų padengimo suma, o ne pelno marža.

5. SU VIDAUS RINKA NESUDERINAMOS PAGALBOS, SUSIJUSIOS SU 1984 M. SUTARTIES REKLAMINIŲ STENDŲ DALIMI, SUSIGRĄŽINIMAS

(295)

Remiantis SESV, Komisija, nustačiusi, jog pagalba nėra suderinama su vidaus rinka, turi teisę nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė tokią pagalbą panaikintų ar pakeistų (71). Be to, Sąjungos teismai nuosekliai laikosi nuomonės, kad valstybės narės įsipareigojimas nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, skirtas anksčiau buvusiai padėčiai atkurti (72).

(296)

Tokiomis aplinkybėmis Europos Sąjungos teismai mano, kad šis tikslas laikomas pasiektu, kai paramos gavėjas grąžina neteisėtai suteiktos pagalbos sumas. Sugrąžindamas pagalbą, jos gavėjas praranda vidaus rinkoje prieš konkurentus įgytą pranašumą ir atkuriama prieš pagalbos išmokėjimą buvusi padėtis (73).

(297)

Remiantis šios teismų praktikos pavyzdžiu Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(298)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama pagalba įgyvendinta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį ir laikoma neteisėta ir nesuderinama, ji turi būti susigrąžinta, siekiant atkurti prieš pagalbos suteikimą rinkoje buvusią padėtį. Pagalba susigrąžinama už laikotarpį nuo jos perdavimo gavėjui momento iki faktinio susigrąžinimo dienos 131–141 konstatuojamosiose dalyse nurodyta tvarka. Susigrąžintinai sumai taikomos palūkanos, mokamos iki visos pagalbos susigrąžinimo dienos.

6. IŠVADŲ SANTRAUKA

6.1. 1984 m. sutarties reklaminių stendų dalis

(299)

Dėl kai kurių reklaminių stendų, kuriuos bendrovė JCD įrengė Briuselio miesto teritorijoje vykdydama1984 m. sutartį ir kurie nebuvo išmontuoti 1999 m. sutarties 10 priede nustatytu laiku, eksploatavimo nemokant nei nuomos, nei kitų mokesčių Komisija mano, kad suvestiniai valstybės pagalbos kriterijai yra tenkinami ir kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(300)

Vertindama pagalbos priemonės teisėtumą, Komisija teigia, kad nebuvo informuota apie šioje skundo dalyje nurodytą pagalbą, kuri yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kaip tai padaryti įpareigojama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir kad ta priemonė buvo įgyvendinta. Todėl ji yra neteisėta pagalba.

(301)

Komisija taip pat mano, kad ši pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka ir todėl turi būti susigrąžinta pagrindinė jos suma ir palūkanos, kaip nurodyta Teisingumo Teismo sprendime CELF (74).

6.2. „Villo!“ dalis

(302)

Komisija mano, kad „Villo“ sutartyje numatytos priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(303)

Vis dėlto „Villo“ sutartyje numatytos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, kaip apibrėžta SESV 106 straipsnio 2 dalyje.

(304)

Kalbant apie laikotarpį nuo koncesijos vykdymo pradžios 2008 m. gruodžio 5 d. iki antrojo papildomo susitarimo pasirašymo (žr. 4.6 skirsnį) 2018 m. kovo 29 d., Komisija mano, kad „Villo“ sutartyje numatytos priemonės tenkina 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų reikalavimus (žr. 4.7 skirsnį). Todėl pagalba neturi būti susigrąžinta, nors ir yra neteisėta, kadangi apie ją nebuvo pranešta, kaip tai padaryti įpareigojama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.

(305)

Kalbant apie laikotarpį nuo antrojo papildomo susitarimo pasirašymo iki koncesijos pabaigos 2026 m. rugsėjo 16 d., Komisija mano, jog 2012 m. VESP sprendimo sąlygos yra tenkinamos, su išlyga, kad bus griežtai laikomasi tame susitarime numatytų sąlygų (žr. 4.8 skirsnį),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrovei JCD suteikta valstybės pagalba, įvardijama už vykdant 1984 m. sutartį Briuselio miesto teritorijoje įrengtus ir po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos datos neišmontuotus reklaminius stendus nesumokėtų nuomos ir kitų mokesčių suma, kurią nuo 2001 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. jai neteisėtai suteikė Belgija, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinama su vidaus rinka.

2 straipsnis

1) Belgija susigrąžina iš pagalbos gavėjo 1 straipsnyje nurodytą pagalbą.

2) Susigrąžinamoms sumoms taikomos palūkanos, skaičiuojamos nuo sumų išmokėjimo pagalbos gavėjams dienos iki jų faktinio susigrąžinimo dienos.

3) Palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės sumos ir susikaupusių palūkanų pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (75) V skyrių.

3 straipsnis

1) 1 straipsnyje nurodyta pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.

2) Belgija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos.

4 straipsnis

1) Per du mėnesius po pranešimo apie šį sprendimą dienos Belgija pateikia Komisijai šią informaciją:

a)	bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjo;

b)	išsamų jau taikomų ir numatomų taikyti priemonių, kad būtų laikomasi šio sprendimo, apibūdinimą;

c)	dokumentus, įrodančius, kad gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą.

2) Belgija informuoja Komisiją apie nacionalinių priemonių, kurių ji ėmėsi šiam sprendimui įgyvendinti, taikymo eigą tol, kol bus susigrąžinta 1 straipsnyje nurodyta pagalba. Komisijos paprašyta, ji nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis, kad būtų įvykdytas šis sprendimas. Belgija taip pat pateikia išsamią informaciją apie iš pagalbos gavėjo jau susigrąžintas pagalbos sumas ir palūkanas.

5 straipsnis

1) „Villo“ sutartyje numatytos priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje.

2) Kalbant apie laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 5 d., „Villo“ sutarties pasirašymo dienos, iki 2018 m. kovo 29 d., antrojo papildomo „Villo“ sutarties susitarimo pasirašymo dienos, „Villo“ sutartyje numatytos priemonės tenkina 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų reikalavimus (76) ir yra suderinamos su vidaus rinka. Tos pagalbos priemonės yra neteisėtos, kadangi apie jas nebuvo pranešta, kaip reikalaujama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3) Kalbant apie laikotarpį nuo 2018 m. kovo 29 d., antrojo papildomo susitarimo pasirašymo dienos, iki 2026 m. rugsėjo 26 d., koncesijos pabaigos, „Villo“ sutartyje numatytos priemonės tenkina 2012 m. VESP sprendimo sąlygas (77) ir yra suderinamos su vidaus rinka, su išlyga, kad bus griežtai laikomasi antrajame papildomame susitarime nustatytų sąlygų.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 24 d.

Komisijos vardu

Margrethe VESTAGER

Komisijos narė

(1) OL C 203, 2015 6 19, p. 12.

(2) Ten pat.

(3) Šis sprendimas nėra susijęs su 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytu bendrovės CCB papildomu skundu dėl 1999 m. sutartyje, kuri oficialioje tyrimo procedūroje nebuvo nagrinėjama, numatytų priemonių (taip pat žr. 69 konstatuojamąją dalį).

(4) Belgijos miestas yra oficialus Briuselio sostinės regiono viduryje esančios savivaldybės pavadinimas. Briuselio miestą supa 18 glaudžiai susijusių savivaldybių, sudarančių vieną didelį Briuselio sostinės regiono administracinį vienetą. Briuselio sostinės regionas turi savo Vyriausybę ir Parlamentą. Tai maždaug 1 200 000 gyventojų turinti miesto teritorija. Visos jos dalys sudaro vieną rajoną, bendrai vadinamą Briuseliu.

(5) Sumokėjus bendrą kainą be priedų už pristatytą, visiškai sukomplektuotą, įrengtą ir veikiančią prekę.

(6) Šie dalykai buvo aptarti 2011 m. birželio 9 d. papildomame „Villo“ sutarties susitarime.

(7) Vieno reklaminio stendo rinkliava sudaro […] EUR per metus. Didžiausia rinkliavos suma, kurią būtų turėjusi sumokėti bendrovė JCD, jei nebūtų buvusi nuo jos atleista, būtų buvusi [50 000–150 000] EUR: […] 8 m2 ploto stendų, padauginta iš […] EUR už kiekvieną stendą.

(8) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 82 konstatuojamąją dalį.

(9) 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (OL L 7, 2012 1 11, p. 3).

(10) 2016 m. balandžio 29 d. Briuselio apeliacinio teismo (9-oji kolegija) sprendimas byloje 2011/AR/140. Briuselio apeliacinis teismas atmetė argumentą dėl įrenginių sukeitimo ir nurodė, kad toks sukeitimas nebuvo numatytas ir leidžiamas 1984 m. ir 1999 m. sutartyse ir miestas jo nepatvirtino po 1999 m. sutarties sudarymo.

(11) Briuselio miestas 2001 m. priėmė pirmąjį savo reglamentą dėl išskirtinio naudojimosi viešąja nuosavybe komercijos reikmėms, įsigaliojusį 2002 m. sausį (2001 m. spalio 17 d. Mokesčio reglamentas dėl laikinosios reklamos viešojoje erdvėje mokesčio), tačiau Belgijos valdžios institucijos mokėti mokesčius už 1999 m. sutarties reklaminius stendus pareikalavo tik nuo 2009 mokestinių metų.

(12) 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 5), taikomas nuo pagalbos suteikimo momento.

(13) 1999 m. sutarties 12 straipsnyje pateikta nuomos mokesčio perskaičiavimo formulė ir nurodyta, kad perkančioji organizacija sutinka su kainos svyravimo formule (indeksavimu po kiekvienų sutarties galiojimo metų). Tame pačiame straipsnyje pateikiami baziniai mėnesinio nuomos mokesčio skaičiavimo duomenys.

(14) Tiksliau, 2001 m. spalio 17 d. mokesčio reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad mokestis netaikomas „miesto ir miesto įkurtų, jam pavaldžių ar jo finansuojamų įstaigų“ reklamai.

(15) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9).

(16) 2010 m. rugsėjo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-399/08 P, Komisija/Deutsche Post, ECLI:EU:C:2010:481, 39 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-524/14 P, Komisija/Hansestadt Lübeck, ECLI:EU:C:2016:971, 40 punktas; 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose C-20/15 P ir C-21/15 P Komisija/World Duty Free Group SA ir kt., ECLI:EU:C:2016:981, 53 punktas; 2017 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-300/16 P, Komisija/Frucona Kosice, ECLI:EU:C:2017:706, 19 punktas.

(17) 1996 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-358/94, Air France/Komisija, ECLI:EU:T:1996:194, 56 punktas.

(18) 1987 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-248/84, Vokietijos Federacinė Respublika/Europos Bendrijų Komisija, ECLI:EU:C:1987:437, 17 punktas; 2002 m. kovo 6 d. Bendrojo Teismo sprendimas sujungtose bylose T-92/00 ir T-103/00, Territorio Histórico de Álava - Diputación Foral de Álava, ir Ramondín, SA ir Ramondín Cápsulas SA/Europos Bendrijų Komisija, ECLI:EU:T:2002:61, 57 punktas.

(19) 2000 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-83/98 P, Prancūzija/Ladbroke Racing Ltd ir Komisija, ECLI:EU:C:2000:248, 48–51 punktai. 2015 m. sausio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-518/13, Eventech, ECLI:EU:C:2015:9, 33 punktas.

(20) 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-39/94, Syndicat français de l’Express international (SFEI) ir kt./La Poste ir kt., ECLI:EU:C.1996:285, 60 punktas ir 1999 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-342/96, Ispanijos Karalystė/Europos Bendrijų Komisija, ECLI:EU:C:1999:210, 41 punktas.

(21) 1974 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje 173/73, Italijos Respublika/Komisija, ECLI:EU:C:1974:71, 13 punktas.

(22) 2001 m. lapkričio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-143/99, Adria-Wien Pipeline, ECLI:EU:C:2001:598; taip pat žr. 1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-301/87, Prancūzijos Respublika/Komisija, ECLI:EU:C:1990:67, 41 punktą.

(23) 2016 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-211/15 P, Orange/Komisija, ECLI:EU:C:2016:798.

(24) 2015 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-385/12, Orange/Komisija, ECLI:EU:T:2015:117.

(25) 2016 m. vasario 4 d. generalinio advokato N. Wahl išvada byloje C‑211/15 P, Orange/Komisija, ECLI:EU:C:2016:78.

(26) 2016 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-211/15 P, Orange/Komisija, ECLI:EU:C:2016:798, 41–44 punktai.

(27) 2016 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-211/15 P, Orange/Komisija, ECLI:EU:C:2016:798, 44 punktas.

(28) 2016 m. liepos 19 d. Komisijos komunikatas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19, p. 1).

(29) Reguliavimo įpareigojimų žemės ūkio sektoriuje pavyzdys būtų žemės ūkio produktų gamintojams nustatyti veterinarijos ar maisto saugos patikros ir bandymai. Tačiau patikros ir bandymai, kuriuos vykdo ir finansuoja viešosios įstaigos ir kurių pagal teisės aktus žemės ūkio produktų gamintojai neprivalo vykdyti ar finansuoti, nelaikomi reguliavimo įpareigojimais įmonėms. Žr. 2015 m. rugsėjo 18 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.35484 – Pieno kokybės tyrimai pagal Įstatymą dėl pieno ir riebalų, ir 2016 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.35484 – Bendrosios sveikatos priežiūros kontrolės veikla pagal Įstatymą dėl pieno ir riebalų.

(30) 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-538/11, Belgija/Komisija, ECLI:EU:T:2015:188, 74–78 punktai.

(31) Pavyzdžiui, jeigu įmonė gauna subsidiją, kad galėtų vykdyti investiciją remiamame regione, negalima teigti, kad dėl to nesumažėja išlaidos, paprastai įtraukiamos į įmonės biudžetą, nes be šios subsidijos įmonė šios investicijos nebūtų įvykdžiusi.

(32) 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-81/10 P, France Télécom SA/Komisija, ECLI:EU:C:2011:811, 43–50 punktai. Tai logiškai taikoma ir pagalbai išlaidoms, kurias įmonė patiria, kad tarnautojų statusą pakeistų samdomųjų darbuotojų statusu, panašiu į taikomąjį konkurentų, ir dėl to atitinkamai įmonei suteikiamas pranašumas (Bendrajam Teismui 2004 m. kovo 16 d. priėmus Sprendimą byloje T-157/01, Danske Busvognmænd/Komisija, ECLI:EU:T:2004:76, 57 punktas, šiuo klausimu dar buvo likęs tam tikras neapibrėžtumas). Dėl neatgaunamų išlaidų kompensavimo taip pat žr. 2009 m. vasario 11 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-25/07, Iride SpA ir Iride Energia SpA/Komisija, ECLI:EU:T:2009:33, 46–56 punktus.

(33) 1980 m. kovo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje 61/79, Amministrazione delle finanze dello Stato, ECLI:EU:C:1980:100, 29–32 punktai.

(34) 1988 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose C-106/87–C-120/87, Asteris AE ir kt./Graikija, ECLI:EU:C:1988:457, 23 ir 24 punktai.

(35) 2010 m. liepos 1 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-64/08, Nuova Terni Industrie Chimiche SpA/Komisija, ECLI:EU:T:2010:270, 59–63 ir 140–141 punktai, kuriuose paaiškinta, kad sumokėjus kompensaciją už turto nusavinimą pranašumas nesuteikiamas, tačiau tokios kompensacijos ex post pratęsimas gali būti valstybės pagalba.

(36) 2016 m. balandžio 29 d. Briuselio apeliacinio teismo (9-oji kolegija) sprendimas byloje 2011/AR/140.

(37) 2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-66/02, Italija/Komisija, ECLI:EU:C:2005:768, 94 punktas.

(38) 2016 m. vasario 6 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-385/12, Orange/Komisija, ECLI:EU:T:2015:117.

(39) 1980 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje 730/79, Philip Morris Holland BV/Europos Bendrijų Komisija, ECLI:EU:C:1980:209, 11 punktas ir 2000 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo sujungtose bylose T-298/97, T-312/97, T-313/97, T-315/97, T-600/97–T-607/97, T-1/98, T-3/98–T-6/98 ir T-23/98, Alzetta Mauro ir kt./Europos Bendrijų Komisija, ECLI:EU:T:2000:151, 80 punktas.

(40) 2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-387/17, Fallimento Traghetti del Mediterraneo, ECLI:EU:C:2019:51, 40 punktas.

(41) 2001 m. balandžio 4 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-288/97, Regione Friuli Venezia Giulia/Komisija, ECLI:EU:T:1999:125, 41 punktas.

(42) 2011 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-279/08 P, Komisija/Nyderlandai, ECLI:EU:C:2011:551, 131 punktas.

(43) Taip pat žr. 2013 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose byloes C-197/11 ir C- 203/11, Eric Libert ir kt./Flandrijos Vyriausybė; All Projects & Developments NV ir kt./Vlaamse Regering, ECLI:EU:C:2013:288.

(44) Pavyzdžiui, Briuselio sostinės regiono 2008 m. kovo 15 d. skelbiamas konkursas dėl „Villo“ koncesijos buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(45) Dėl 10 metų senaties laikotarpio už laiką iki 2001 m. rugsėjo 15 d. pagalbos išieškoti negalima.

(46) Apskaičiuojant pagal nesuderinamą pagalbą nesumokėtą mokesčių sumą, turi būti remiamasi 2001 m. spalio 17 d. reglamento 3, 4 ir 5 straipsniais, 2006 m. gruodžio 18 d. reglamento 4–7 straipsniais ir 2007 m. gruodžio 17 d., 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. lapkričio 9 d., 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. mokesčio reglamentų 4, 5 ir 6 straipsniais.

(47) Šios datos nurodytos 10 priede.

(48) 2016 m. balandžio 29 d. Briuselio apeliacinio teismo (9-oji kolegija) sprendimas byloje 2011/AR/140.

(49) 2007 m. gruodžio 17 d., 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. lapkričio 9 d., 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. mokesčio reglamentai. Šių mokesčio reglamentų 2 straipsnyje nustatyta, kad „reklaminiai stendai, kuriems taikomas šis reglamentas, yra reklaminiai stendai, laikinosios reklamos stendai, reklaminės transporto priemonės ir reklaminiai įrenginiai“. Mokesčio skaičiavimas aptartas 4–6 straipsniuose. Konkrečiai, remiantis 4 straipsniu, reklaminių stendų mokestis yra toks:

a)	„Reklaminių stendų mokesčio tarifas yra 150,00 EUR/m2 už finansinius metus.

1. Vien tik kultūros, socialinės, sporto ir panašios reklamos, įskaitant filmų, meno kūrinių reklamą ir apie muges, kongresus, parodas ar cirką pranešančią reklamą, reikmėms skirtų reklaminių stendų mokesčio tarifas yra 50,00 EUR/m2 per finansinius metus.

2. Tačiau kai daugiau nei 1/7 matomo reklaminio ploto naudojama komerciniams pranešimams, pavadinimams ar logotipams, vien tik kultūros, socialinės, sporto ir panašios reklamos, įskaitant filmų, meno kūrinių reklamą ir apie muges, kongresus, parodas ar cirką pranešančią reklamą, reikmėms skirti reklaminiai stendai apmokestinami šio straipsnio a punkte nurodytu tarifu.

c)	Mokestis mokamas už visus mokestinius metus nepriklausomai nuo atitinkamo reklaminio stendo įrengimo ar išmontavimo datos.“

Remiantis 5 straipsniu, laikinųjų reklaminių stendų mokestis yra toks: <...>

Remiantis 6 straipsniu, 4 ir 5 straipsnių bendrosios nuostatos yra tokios:

a)	Mokestis mokamas už kiekvieną reklaminį stendą.

b)	1. Apskaičiuojant mokestį, kvadratinio metro dalis prilyginama visam kvadratiniam metrui. 2. Nukrypstant nuo1 dalies nuostatų, mažesnio kaip 4 m2 ploto reklaminių stendų mokestis apskaičiuojamas už kiekvieną 0,25 m2 dalį, padalijus nustatytą tarifą iš 4.

Kelis reklaminius paviršius turinčių reklaminių stendų mokesčio tarifas dauginamas iš reklaminių paviršių skaičiaus.

a)	Reklaminių stendų, turinčių kelių reklamų keitimo viena po kitos tame pačiame reklaminiame paviršiuje mechanizmą, mokesčio tarifas dvigubinamas.

d)	Kai reklaminio stendo paviršius skiriasi nuo matomo reklaminio paviršiaus, mokestis apskaičiuojamas remiantis matomu paviršiumi.

(50) 5 straipsnyje nustatyta, kad šiuo reglamentu įvestas mokestis, be kita ko, netaikomas „miesto ir miesto įkurtų, jam pavaldžių ar jo finansuojamų įstaigų“ reklamai. Kaip buvo nurodyta 2017 m. vasario 20 d. Belgijos valdžios institucijų pateiktose pastabose dėl 2017 m. vasario 14 d. Komisijos tarnybų užduotų papildomų klausimų, pats Briuselio miestas niekuomet neeksploatavo reklaminių stendų. Tie stendai visuomet buvo eksploatuojami dalyvaujant trečiosioms šalims. Vieninteliai Briuselio miestui priklausantys reklaminiai stendai yra 1999 m. spalio 14 d. su bendrove JCD sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje numatyti reklaminiai stendai; šiai sutarčiai baigus galioti, buvo sudaryta nauja sutartis. Dabartinė viešojo pirkimo konkurso laimėtoja bendrovė CCB už reklaminius stendus moka nuomos mokestį ir kitus jiems taikomus mokesčius.

(51) 2007 m. gruodžio 17 d. mokesčio reglamento 9 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad mokestis netaikomas „miesto ir miesto įkurtų, jam pavaldžių įstaigų reklaminiams stendams“.

(52) 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (2005/842/EB) (OL L 312, 2005 11 29, p. 67).

(53) Žr. Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimą (OL C 8, 2012 1 11, p. 4–14) 33 punktą.

(54) Ten pat, 47 punktas.

(55) Kaip pavyzdžiai paminėti Barselona ir Antverpenas.

(56) Pavyzdžiui, kalbant apie finansavimą, specifikacijose nurodyta, kad koncesijos teikėjas „yra atviras įvairiems finansavimo variantams“.

(57) Taip pat žr. 2012 m. VESP sprendimo 2 straipsnio a punktą.

(58) 2010 m. lapkričio 25 d. Nutarimo dėl automatinės dviračių nuomos viešosios paslaugos teikimo tvarkos, paskelbto 2010 m. gruodžio 7 d. Belgijos oficialiajame leidinyje (Moniteur Belge), 2 straipsnis.

(59) GRP yra reklaminio paviršiaus komercinės vertės nustatymo, atsižvelgiant į galimybes pasiekti kuo daugiau vartotojų ir to reklaminio paviršiaus ir tikslinio vartotojo vizualinių kontaktų dažnumą, indeksas.

(60) Valdymo komitetas buvo įsteigtas pagal „Villo“ sutarties 6 straipsnį. Jį sudaro mažiausiai du judumo ministro paskirti nariai iš „Bruxelles Mobilité“ organizacijos ir mažiausiai du bendrovės JCD paskirti nariai.

(61) Atitinka standartinį [10–20] proc. pelno rodiklį.

(62) Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-280/00, Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg, ECLI:EU:C:2003:415, 87–95 punktai.

(63) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 82 konstatuojamąją dalį.

(64) 2005 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-15/14 P, Komisija/MOL, ECLI:EU:C:2015:362, 60 punktas. 2006 m. birželio 30 d.Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-270/15 P, Belgijos Karalystė/Komisija, ECLI:EU:C:2016:489, 49 punktas. 2017 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-314/15, Graikijos Respublika/Komisija, ECLI:EU:T:2017:903, 79 punktas.

(65) Žr. 2005 m. VESP sprendimo ir 2012 m. VESP sprendimo 3 straipsnį.

(66) Žr. 2012 m. gegužės 31 d. Belgijos Konstitucinio Teismo sprendimą Nr. 68/2012.

(67) OL C 8, 2012 1 11, p. 4.

(68) Šiuo atžvilgiu žr. 2012 m. sausio 25 d. sprendimą byloje dėl priemonės SA.14588 ir 2018 m. liepos 10 d. sprendimą byloje dėl priemonės SA.37977.

(69) 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (OL L 318, 2006 11 17, p. 17).

(70) Taip pat žr. sprendimo pradėti procedūrą 109 konstatuojamąją dalį.

(71) 1973 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje 70/72, Komisija/Vokietija, ECLI:EU:C:1973:87, 13 punktas.

(72) 1990 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-142/87, Belgija/Komisija, ECLI:EU:C:1990:125, 66 punktas.

(73) 1999 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-75/97, Belgija/Komisija, ECLI:EU:C:1999:311, 64 ir 65 punktai.

(74) 2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-199/06 CELF et ministre de le Culture et de la Communication (CELF I), ECLI:EU:C:2009:79.

(75) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1589, nustatantį išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).

(76) Komisijos komunikatas dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (OL C 8, 2012 1 11, p. 4).

(77) 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (OL L 7, 2012 1 11, p. 3).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 320

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	62 metai 2019m. gruodžio 11d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2115 kuriuo dėl skatinimo naudoti MVĮ augimo rinkas iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES ir reglamentai (ES) Nr. 596/2014 ir (ES) 2017/1129 ( 1 )	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	REGLAMENTAI
*	2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2116 kuriuo nustatomas Sąjungoje taikomų didžiausių leidžiamų skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių svertinis vidurkis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1979 ( 1 )	11
*	2019 m. lapkričio 29 d. Komisijos Reglamentas (ES) 2019/2117 kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą	13
*	2019 m. gruodžio 10 d. Komisijos Įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2019/2118 kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1693, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ratams su plieniniais ratlankiais nustatomas laikinasis antidempingo muitas	115
	SPRENDIMAI
*	2019 m. lapkričio 21 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/2119 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi trečiajame Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio šalių konferencijos susitikime dėl sprendimo, kuriuo nustatomos su gyvsidabrio atliekomis susijusios slenkstinės vertės, priėmimo, kaip nurodyta tos konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje	117
*	2019 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas (ES) 2019/2120 dėl valstybės pagalbos SA.33078 (2015/C) (ex 2015/NN), kurią Belgija suteikė bendrovei JCDecaux Belgium Publicité (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4466) ( 1 )	119

„Pavadinimas	Papildomas TARIC kodas
Dongfeng Automobile Chassis System Co., Ltd. (Dongfeng Automotive Wheel Co., Ltd.)	C511
Hangzhou Forlong Impex Co., Ltd	C512
Hangzhou Xingjie Auto Parts Manufacturing Co., Ltd	C513
Jiaxing Henko Auto Spare Parts Co., Ltd	C514
Jining Junda Machinery Manufacturing Co., Ltd	C515
Nantong Tuenz Corporate Co., Ltd	C516
Ningbo Luxiang Autoparts Manufacturing Co., Ltd	C517
Shandong Zhengshang Wheel Technology Co., Ltd	C518
Shandong Zhengyu Wheel Group Co., Ltd	C519
Xiamen Sunrise Group Co., Ltd	C520
Yantai Leeway Electromechanical Equipment Co., Ltd	C521
Yongkang Yuefei Wheel Co., Ltd	C522
Zhejiang Jingu Co., Ltd	C523
Zhejiang Fengchi Mechanical Co., Ltd	C524
Zhengxing Wheel Group Co., Ltd	C525
Zhenjiang R&D Auto Parts Co., Ltd	C526“

		Klaidų ištaisymas
	*	2019 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1198, kuriuo, pagal Reglamento (ES) Nr. 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas, klaidų ištaisymas ( OL L 189, 2019 7 15 )	159


	(1) Tekstas svarbus EEE.