ISSN 1977-0723 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 320 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
62 metai |
Turinys |
|
I Įstatymo galią turintys teisės aktai |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2115 kuriuo dėl skatinimo naudoti MVĮ augimo rinkas iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES ir reglamentai (ES) Nr. 596/2014 ir (ES) 2017/1129 ( 1 ) |
|
|
Klaidų ištaisymas |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE. |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Įstatymo galią turintys teisės aktai
REGLAMENTAI
11.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 320/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2115
2019 m. lapkričio 27 d.
kuriuo dėl skatinimo naudoti MVĮ augimo rinkas iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES ir reglamentai (ES) Nr. 596/2014 ir (ES) 2017/1129
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
kapitalo rinkų sąjungos iniciatyva siekiama mažinti priklausomybę nuo bankų skolinimo, įvairinti rinkos principais grindžiamo mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) finansavimo šaltinius ir skatinti MVĮ leisti obligacijas ir akcijas viešosiose rinkose. Sąjungoje įsisteigusios bendrovės, siekiančios pritraukti kapitalo prekybos vietose, susiduria su didelėmis vienkartinėmis ir nuolatinėmis informacijos atskleidimo ir reikalavimų laikymosi išlaidomis, kurios gali jas atgrasyti kada nors siekti įtraukimo į prekybos Sąjungos prekybos vietose sąrašą. Be to, MVĮ išleidžiamoms akcijoms Sąjungos prekybos vietose dažniausiai būdingas mažesnis likvidumas ir didesnis kintamumas, o tai didina kapitalo kainą ir daro tą finansavimo šaltinį pernelyg sudėtingą. Todėl MVĮ skirta horizontalioji Sąjungos politika yra labai svarbi. Tokia politika turi būti įtrauki, nuosekli ir veiksminga; ją vykdant turi būti atsižvelgiama į įvairius MVĮ pogrupius ir skirtingus jų poreikius; |
(2) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES (3) sukurta nauja prekybos vietų rūšis – MVĮ augimo rinka – daugiašalių prekybos sistemų (toliau – DPS) pakategorė, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti kapitalo, kad jos galėtų augti, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tolesnei specialistų rinkų, kurios tenkina augimo potencialo turinčių MVĮ emitentų poreikius, plėtrai. Be to, Direktyvoje 2014/65/ES buvo numatyta, kad „[r]eikėtų dėmesį skirti klausimui, kaip būsimu reguliavimu būtų galima toliau didinti tos rinkos naudojimo mastą ir skatinti naudotis ta rinka, kad ji taptų patraukli investuotojams, taip pat sumažinti administracinę naštą ir suteikti naujų paskatų MVĮ patekti į kapitalo rinkas pasitelkiant MVĮ augimo rinkas“. Savo nuomonėje dėl Komisijos pasiūlymo dėl šio iš dalies keičiančio reglamento Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pakartojo, kad žemas ryšių palaikymo lygis ir biurokratiniai metodai yra didelės kliūtys ir kad tiems sunkumams įveikti reikia dėti daug daugiau pastangų. Be to, jis pareiškė, kad dėmesį reikia skirti grandinės apačiai, pačioms MVĮ, įtraukiant, be kita ko, MVĮ asociacijas, socialinius partnerius ir prekybos rūmus; |
(3) |
tačiau buvo pažymėta, kad finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, emitentams taikoma santykinai mažai reguliavimo nuolaidų, palyginti su finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti kitose DPS arba reguliuojamose rinkose, emitentais. Dauguma prievolių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 596/2014 (4), vienodai taikomos visiems emitentams, neatsižvelgiant į jų dydį arba prekybos vietą, kurioje leidžiama prekiauti jų finansinėmis priemonėmis. Dėl šio žemo finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose ir kuriomis leidžiama prekiauti kitose DPS, emitentų diferencijavimo lygio DPS nėra skatinamos registruotis kaip MVĮ augimo rinkos ir tai matyti iš iki šiol nedidelio MVĮ augimo rinkos statusą įgijusių subjektų skaičiaus. Todėl būtina nustatyti papildomas proporcingas lengvatas, kad būtų tinkamai skatinama naudoti MVĮ augimo rinkas. Reikėtų aktyviai skatinti naudotis MVĮ augimo rinkomis. Daug MVĮ vis dar nežino, kad MVĮ rinkos egzistuoja kaip nauja prekybos vietų kategorija; |
(4) |
MVĮ augimo rinkų patrauklumas turėtų būti stiprinamas toliau mažinant finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentams tenkančias reikalavimų laikymosi išlaidas ir administracinę naštą. Kad reguliuojamose rinkose būtų išlaikyti aukščiausi reikalavimų laikymosi standartai, šiame reglamente numatytos priemonės turėtų būti taikomos tik bendrovėms, įtrauktoms į MVĮ augimo rinkų prekybos sąrašus, neatsižvelgiant į tai, kad ne visos MVĮ yra įtrauktos į MVĮ augimo rinkų prekybos sąrašus ir ne visos į MVĮ augimo rinkų prekybos sąrašus įtrauktos bendrovės yra MVĮ. Direktyvoje 2014/65/ES numatyta, kad iki 50 % finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentų gali būti ne MVĮ, siekiant išlaikyti MVĮ augimo rinkų verslo modelio pelningumą, įskaitant ir likvidumo užtikrinimą ne MVĮ vertybiniais popieriais. Atsižvelgiant į riziką, susijusią su skirtingų taisyklių rinkinių taikymu emitentams, įtrauktiems į tos pačios kategorijos prekybos vietų, t. y. MVĮ augimo rinkų, sąrašus, šiame reglamente numatytos priemonės turėtų būti taikomos ne tik MVĮ emitentams. Siekiant užtikrinti nuoseklumą emitentams ir aiškumą investuotojams, reikalavimų laikymosi išlaidų ir administracinės naštos mažinimas turėtų būti taikomas visiems finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentams, neatsižvelgiant į jų rinkos kapitalizaciją; |
(5) |
MVĮ augimo rinkos sėkmingumas turėtų būti vertinamas ne vien tik pagal į prekybos sąrašus joje įtrauktų bendrovių skaičių, bet pagal tų bendrovių augimo spartą. Reikia daugiau dėmesio skirti MVĮ (šio reglamento galutiniams naudos gavėjams) ir jų poreikiams. Šiame procese nepaprastai svarbu mažinti biurokratiją, tačiau reikia imtis ir kitų veiksmų. Reikia dėti pastangas pagerinti informaciją, kurią MVĮ gali tiesiogiai gauti, apie joms prieinamas finansavimo galimybes siekiant puoselėti jų vystymąsi. Reguliavimo lengvatos turėtų būti naudingos mažesnėms bendrovėms, kurios turi augimo potencialo; |
(6) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalį viešai neatskleista informacija atskleidžiama neteisėtai, jeigu asmuo turi viešai neatskleistos informacijos ir atskleidžia tą informaciją bet kuriam asmeniui, nebent informacija atskleidžiama atliekant įprastines su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas. Remiantis to reglamento 11 straipsnio 4 dalimi, viešai neatskleistos informacijos atskleidimas rinkos tyrimų metu laikomas įprastu, jeigu ji atskleidžiama asmeniui atliekant įprastas su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas, su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų procedūrų, nustatytų pagal rinkos tyrimų tvarką. Rinkos tyrimai yra informacijos perdavimas vienam arba daugiau potencialių investuotojų prieš paskelbiant apie sandorį, siekiant atkreipti potencialių investuotojų dėmesį į galimą sandorį ir jo sąlygas, pavyzdžiui, galimą mastą ar kainą. Derybų dėl vertybinių popierių siūlymo profesionaliesiems investuotojams (neviešas platinimas) etape emitentai pradeda diskusijas su ribotu skaičiumi potencialių profesionaliųjų investuotojų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1129 (5), ir derasi dėl visų sandorio su tais profesionaliaisiais investuotojais sutarties sąlygų. Perduodant informaciją tame derybų etape siekiama nustatyti viso sandorio struktūrą ir jį užbaigti, o ne įvertinti potencialių investuotojų susidomėjimą iš anksto nustatytų sąlygų sandoriu. Rinkos tyrimų tvarka dėl neviešo obligacijų platinimo gali kartais tapti našta tiek emitentui, tiek investuotojams ir neskatina jų pradėti diskusijas dėl tokių sandorių. Siekiant padidinti neviešo obligacijų platinimo patrauklumą, turėtų būti laikoma, kad tokių sandorių tikslais viešai neatskleista informacija profesionaliesiems investuotojams atskleidžiama atliekant įprastas su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas, ir tokie sandoriai neturėtų būti įtraukti į rinkos tyrimų tvarkos taikymo sritį su sąlyga, kad sudarytas atitinkamas konfidencialumo susitarimas; |
(7) |
tam tikrą emitento akcijų likvidumą galima užtikrinti taikant likvidumo mechanizmus, pavyzdžiui, rinkos formavimo susitarimus arba likvidumo sutartis. Rinkos formavimo susitarimu yra laikoma rinkos operatoriaus ir trečiosios šalies, kuri įsipareigoja išlaikyti tam tikrų akcijų likvidumą ir kuriai už tai taikomos prekybos mokesčių nuolaidos, sutartis. Likvidumo sutartimi laikoma emitento ir trečiosios šalies, kuri įsipareigoja užtikrinti emitento akcijų likvidumą jo vardu, sutartis. Siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai išlaikytas rinkos vientisumas, likvidumo sutartis turėtų būti leidžiama sudaryti visiems finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentams visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas. Ne visos kompetentingos institucijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 nustatė pripažintą likvidumo sutarčių rinkos praktiką, o tai reiškia, kad ne visi finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentai šiuo metu gali pasinaudoti likvidumo sistemomis visoje Sąjungoje. Tas likvidumo schemų nebuvimas gali trukdyti veiksmingai plėtoti MVĮ augimo rinkas. Todėl būtina sukurti Sąjungos sistemą, kuri leistų finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentams sudaryti likvidumo sutartį su likvidumą užtikrinančiu subjektu, kai nacionaliniu lygmeniu nėra nustatyta pripažinta rinkos praktika. Pagal tokią Sąjungos sistemą nebūtų laikoma, kad likvidumo sutartį su likvidumą užtikrinančiu subjektu sudaręs asmuo manipuliuoja rinka. Tačiau labai svarbu, kad siūloma Sąjungos MVĮ augimo rinkų likvidumo sutarčių sistema ne pakeistų, o papildytų esamą arba būsimą pripažintą nacionalinę rinkos praktiką. Taip pat itin svarbu, kad kompetentingoms institucijoms būtų palikta galimybė nustatyti pripažintą likvidumo sutarčių rinkos praktiką, siekiant pritaikyti jų sąlygas prie vietos specifikos, arba leisti tokius susitarimus sudaryti dėl nelikvidžių vertybinių popierių, kurie nėra akcijos, kuriomis leidžiama prekiauti prekybos vietose; |
(8) |
todėl, siekiant užtikrinti siūlomos Sąjungos likvidumo sutarčių sistemos nuoseklų derinimą, Komisija deleguotais aktais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius turėtų priimti reguliavimo techninius standartus, kuriuose pateikiamas tokioms sutartims naudotinas šablonas ir kuriuos parengė Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (6); |
(9) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 4 dalį emitentai gali priimti sprendimą atidėti viešą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, jeigu tai gali pakenkti jų teisėtiems interesams, jeigu atidėjimas neturėtų suklaidinti visuomenės ir jeigu emitentai gali užtikrinti informacijos konfidencialumą. Tačiau emitentai apie tai turi pranešti kompetentingai institucijai ir raštu paaiškinti tokio sprendimo priėmimo pagrindą. Emitentams, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti tik MVĮ augimo rinkoje, ta pranešimo pareiga gali tapti našta. Tokiems emitentams taikomas ne toks griežtas reikalavimas, pagal kurį jie būtų įpareigojami paaiškinti atidėjimo priežastis tik kompetentingos institucijos prašymu, sumažintų emitentams tenkančią administracinę naštą ir tuo pat metu neturėtų didelio poveikio kompetentingos institucijos gebėjimui stebėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, su sąlyga, kad kompetentingai institucijai vis tiek būtų pranešama apie sprendimą atidėti atskleidimą ir ji galėtų pradėti tyrimą, jei jai kyla abejonių dėl tokio sprendimo; |
(10) |
dabartinis ne toks griežtas finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, emitentams taikomas reikalavimas pateikti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18 straipsnio 6 dalyje, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą tik kompetentingos institucijos prašymu nėra labai naudingas praktikoje, nes tiems emitentams toliau taikomi reikalavimai, susiję su nuolatiniu asmenų, kurie pagal vykdomus projektus laikomi viešai neatskleistos informacijos turinčiais asmenimis, stebėjimu. Todėl dabartinį reikalavimą turėtų pakeisti galimybė finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, emitentams tvarkyti tik asmenų, kurie atlikdami įprastines pareigas nuolat susipažįsta su viešai neatskleista informacija, pavyzdžiui, direktorių, valdymo organų narių ar vidaus konsultantų, sąrašą. Finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, emitentams susidarytų našta siekiant skubiai atnaujinti visus viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus taip, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/347 (7). Tačiau kadangi kai kurios valstybės narės mano, kad viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai yra svarbus elementas siekiant užtikrinti aukštesnį rinkos vientisumo lygį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, emitentams nustatyti reikalavimą pateikti išsamesnius viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus, į kuriuos būtų įtraukti visi asmenys, turintys galimybę susipažinti su viešai neatskleista informacija. Vis dėlto, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti proporcingą MVĮ tenkančią administracinę naštą, tie išsamesni sąrašai turėtų reikšti mažesnę administracinę naštą, palyginti su pilnais viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašais; |
(11) |
labai svarbu paaiškinti, kad prievolė sudaryti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus tenka tiek emitentams, tiek visiems jų vardu ar jų labui veikiantiems asmenims. Turėtų būti paaiškintos emitento vardu arba jo labui veikiančių asmenų pareigos, susijusios su viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų sudarymu, kad būtų išvengta skirtingų aiškinimų ir praktikos visoje Sąjungoje. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatas; |
(12) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnio 3 dalį emitentai ir apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai turi viešai atskleisti informaciją apie vadovaujamas pareigas einančių asmenų (toliau – VPEA) ir su jais glaudžiai susijusių asmenų (toliau – GSA) sandorius per tris darbo dienas po sandorio. Toks pats terminas taikomas VPEA ir GSA pareigai apie savo sandorius pranešti emitentui arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviui. Kai VPEA ir GSA vėluoja pranešti emitentams ir apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams apie savo sandorius, tiems emitentams arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams techniškai sudėtinga laikytis trijų dienų termino, todėl gali kilti su atsakomybe susijusių problemų. Taigi emitentams ir apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams turėtų būti leidžiama informaciją apie sandorius atskleisti per dvi darbo dienas po VPEA arba GSA pranešimo apie tokius sandorius gavimo; |
(13) |
pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 tam tikromis sąlygomis emitentas neprivalo paskelbti prospekto dėl vertybinių popierių, kurių siūlymas susijęs su perėmimu ir teikiamas kaip mainų pasiūlymas, ir dėl vertybinių popierių, kurie siūlomi, paskirstomi arba kuriuos ketinama paskirstyti jungimosi ar skaidymosi atveju. Vietoj to visuomenei turi būti pateiktas dokumentas, kuriame pateikiama būtiniausia informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui. Pagal Sąjungos teisę nėra reikalaujama, kad nacionalinė kompetentinga institucija peržiūrėtų ar patvirtintų tokį dokumentą prieš jį paskelbiant, ir jame, palyginti su standartiniu prospektu, pateikiama mažiau informacijos. Nenumatyta tokios išimties pasekmė yra tai, kad tam tikromis aplinkybėmis nebiržinė bendrovė gali savo akcijas pirmą kartą įtraukti į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje nepateikusi prospekto. Dėl to investuotojams nesuteikiama naudingos prospekte išdėstomos informacijos, ir kartu išvengiama nacionalinės kompetentingos institucijos atliekamos rinkai pateikiamos informacijos peržiūros. Todėl tikslinga nebiržinei bendrovei, siekiančiai įtraukimo į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje po mainų pasiūlymo, jungimosi ar skaidymosi, nustatyti reikalavimą parengti prospekto projektą; |
(14) |
pagal Reglamento (ES) 2017/1129 14 straipsnį šiuo metu neleidžiama naudoti supaprastinto prospekto emitentams, kurių vertybiniai popieriai yra be pertraukų įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašą bent praėjusius 18 mėnesių ir kurie siektų leisti vertybinius popierius, kuriais suteikiama prieiga prie nuosavybės vertybinių popierių, kurie gali būti pakeisti vertybiniais popieriais, kurie buvo išleisti anksčiau. Todėl to reglamento 14 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad tokie emitentai galėtų naudoti supaprastintą prospektą; |
(15) |
MVĮ augimo rinkos neturėtų būti laikomos galutiniu emitentų plėtros etapu ir jose turėtų būti sudarytos sąlygos sėkmingai veiklą vykdančioms bendrovėms augti ir ilgainiui pereiti į reguliuojamas rinkas, kad galėtų pasinaudoti didesniu likvidumu ir didesne investuotojų grupe. Siekiant palengvinti perėjimą iš MVĮ augimo rinkos į reguliuojamą rinką, augančios bendrovės turėtų turėti galimybę pasinaudoti supaprastinta informacijos atskleidimo tvarka, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/1129 14 straipsnyje, prašant įtraukti į prekybos vertybiniais popieriais, kuriuos galima pakeisti vertybiniais popieriais, kurie buvo išleisti anksčiau, reguliuojamoje rinkoje sąrašą, su sąlyga, kad tos bendrovės viešai siūlė vertybinius popierius, kurie be pertraukų įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą bent dvejus metus, ir visapusiškai laikėsi ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo prievolių per visą tą laikotarpį. Per dvejų metų laikotarpį emitentai turėtų būti sukaupę pakankamai patirties ir galėtų pateikti rinkai informaciją apie savo finansinius veiklos rezultatus ir ataskaitų teikimo reikalavimus pagal Direktyvą 2014/65/ES; |
(16) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (8) finansinių priemonių, įtrauktų į prekybos sąrašus MVĮ augimo rinkose, emitentai neprivalo savo finansinių ataskaitų skelbti pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Tačiau siekiant nenukrypti nuo reguliuojamų rinkų standartų, finansinių priemonių, įtrauktų į prekybos sąrašus MVĮ augimo rinkose, emitentai, norintys, kad jų vertybiniai popieriai būtų įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą taikant Reglamento (ES) 2017/1129 14 straipsnyje nustatytą supaprastintą informacijos atskleidimo tvarką, vis dėlto turėtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 parengti naujausias finansines ataskaitas, įskaitant praėjusių metų lyginamąją informaciją, jeigu jiems būtų nustatytas reikalavimas rengti konsoliduotąsias ataskaitas taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (9) po to, kai jų finansinės priemonės buvo įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Jeigu taikant tą direktyvą nereikalaujama, kad emitentai parengtų tokias ataskaitas, jie turėtų laikytis valstybės narės, kurioje jie įsteigti, nacionalinės teisės; |
(17) |
šio reglamento tikslas atitinka ES augimo prospekto tikslus, nustatytus Reglamento (ES) 2017/1129 15 straipsnyje. ES augimo prospektas yra trumpas ir todėl jį parengti kainuoja mažiau – taip sumažėja MVĮ išlaidos. MVĮ turėtų turėti galimybę pasirinkti naudoti ES augimo prospektą. Dabartinė Reglamente (ES) 2017/1129 nustatyta MVĮ apibrėžtis gali būti pernelyg ribojamoji visų pirma emitentams, siekiantiems įtraukimo į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą, kurie yra kiek didesni nei tradicinės MVĮ. Dėl to, kalbant apie viešus siūlymus, po kurių iš karto pirmą kartą įtraukiama į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą, mažesni emitentai negalėtų naudoti ES augimo prospekto, net jei jų rinkos kapitalizacija pirmą kartą juos įtraukus į prekybos sąrašą būtų mažesnė nei 200 000 000 EUR. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2017/1129, kad pradinio viešo siūlymo siekiantys emitentai, kurių preliminari rinkos kapitalizacija mažesnė nei 200 000 000 EUR, galėtų parengti ES augimo prospektą; |
(18) |
atsižvelgiant į MVĮ svarbą Sąjungos ekonomikos veikimui, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Sąjungos teisės, susijusios su finansinėmis paslaugomis poveikiui MVĮ finansavimui. Tam Komisija atlikdama visų teisės aktų, kuriais daromas poveikis į biržos prekybos sąrašus įtrauktų ir neįtrauktų MVĮ finansavimui, peržiūrą, turėtų analizuoti reguliavimo ir administracines kliūtis, įskaitant mokslinių tyrimų sritį, dėl kurių ribojamos investicijos į MVĮ arba joms užkertamas kelias. Tai darydama Komisija turėtų įvertinti kapitalo srautų į MVĮ raidą ir stengtis sukurti palankią reguliavimo aplinką MVĮ finansavimui skatinti; |
(19) |
todėl Direktyva 2014/65/ES ir reglamentai (ES) Nr. 596/2014 ir (ES) 2017/1129 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti; |
(20) |
šiame reglamente nustatyti pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Tačiau 1 straipsnis turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d., |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 iš dalies keičiamas taip:
1) |
11 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1a. Kai siūlymas įsigyti vertybinius popierius yra skirtas tik profesionaliesiems investuotojams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 (*1) 2 straipsnio e punkte, informacijos perdavimas šiems profesionaliesiems investuotojams siekiant derėtis dėl sutarties sąlygų ir jų dalyvavimo emitento, turinčio finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti prekybos vietoje, arba jo vardu ar jo labui veikiančio asmens, obligacijų emisijoje sąlygų nėra rinkos tyrimas. Toks informacijos perdavimas laikomas padarytu atliekant įprastines su asmens darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas, kaip numatyta šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje, ir todėl tai nėra neteisėtas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas. Tas emitentas arba jo vardu ar jo labui veikiantis asmuo užtikrina, kad informaciją gaunantys profesionalieji investuotojai žinotų susijusias teisines ir reguliavimo pareigas ir sankcijas, kurios taikomos už prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir neteisėtą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, ir kad jie tai patvirtintų raštu. (*1) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).“;" |
2) |
13 straipsnis papildomas šiomis dalimis: „12. Nedarant poveikio pagal šio straipsnio 1–11 dalis nustatytai pripažintai rinkos praktikai, finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, emitentas gali sudaryti savo akcijų likvidumo sutartį, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:
Šios dalies pirmoje pastraipoje minimas emitentas bet kuriuo metu gali įrodyti, kad sąlygos, pagal kurias buvo sudaryta sutartis, yra tenkinamos nuolat. Tas emitentas ir rinkos operatorius arba MVĮ augimo rinką valdanti investicinė įmonė atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu joms pateikia likvidumo sutarties kopiją. 13. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos parengiamas sutarties šablonas, skirtas naudoti sudarant likvidumo sutartį pagal 12 dalį, projektus, kad būtų užtikrintas 2 dalyje nustatytų kriterijų, be kita ko, kiek tai susiję su rinkos skaidrumu ir likvidumo užtikrinimo vykdymu, laikymasis. EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 1 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. (*2) 2016 m. vasario 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/908, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomi rinkos praktikos pripažinimo, taip pat pripažinimo išsaugojimo, užbaigimo arba pripažinimo sąlygų pakeitimo kriterijai, procedūra ir reikalavimai (OL L 153, 2016 6 10, p. 3).“;" |
3) |
17 straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa: „Nukrypstant nuo šios dalies trečios pastraipos, emitentas, kurio finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti tik MVĮ augimo rinkoje, turi pateikti 3 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai paaiškinimą raštu tik jai paprašius. Jeigu emitentas gali pateisinti savo sprendimą dėl atidėjimo, nereikalaujama, kad emitentas išsaugotų to paaiškinimo įrašą.“; |
4) |
18 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:
|
5) |
19 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „3. Emitentas arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis viešai paskelbia 1 dalyje nurodytame pranešime pateiktą informaciją per dvi darbo dienas nuo tokio pranešimo gavimo.“; |
6) |
35 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 12 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, 17 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 13 ir 14 dalyse bei 38 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.“ |
2 straipsnis
Reglamento (ES) 2017/1129 pakeitimai
Reglamentas (ES) 2017/1129 iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnyje įterpiamos šios dalys: „6a. 4 dalies f punkte ir 5 dalies e punkte nustatytos išimtys taikomos tik nuosavybės vertybinių popierių atžvilgiu ir tik šiais atvejais:
6b. 4 dalies g punkte ir 5 dalies f punkte nustatytos išimtys taikomos tik nuosavybės vertybinių popierių atžvilgiu, kurios nelaikomas atvirkštinio įsigijimo sandoriu, kaip apibrėžta 3-ojo TFAS B19 straipsnyje „Verslo jungimai“ ir tik šiais atvejais:
(*3) 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 320, 2008 11 29, p. 1)." (*4) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12).“;" |
2) |
14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
15 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įterpiamas šis punktas:
|
4) |
V priedo II punktas pakeičiamas taip:
|
3 straipsnis
Direktyvos 2014/65/ES pakeitimas
Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnis papildomas šia dalimi:
„9. Komisija ne vėliau kaip 2020 m. liepos 1 d. įsteigia suinteresuotųjų subjektų ekspertų grupę siekiant stebėti, kaip MVĮ augimo rinkos veikia ir ar jos yra sėkmingos. Ne vėliau kaip 2021 m. liepos 1 d. suinteresuotųjų subjektų ekspertų grupė paskelbia savo išvadų ataskaitą.“
4 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Tačiau 1 straipsnis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2019 m. lapkričio 27 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
D. M. SASSOLI
Tarybos vardu
Pirmininkė
T. TUPPURAINEN
(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 79.
(2) 2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas.
(3) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(4) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
(5) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).
(6) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(7) 2016 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/347, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su tiksliu viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų formatu ir tų sąrašų atnaujinimu (OL L 65, 2016 3 11, p. 49).
(8) 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).
(9) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
REGLAMENTAI
11.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 320/11 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2116
2019 m. lapkričio 28 d.
kuriuo nustatomas Sąjungoje taikomų didžiausių leidžiamų skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių svertinis vidurkis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1979
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (1), ypač į jo 6e straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 paslaugų savojoje šalyje teikėjai nuo 2017 m. birželio 15 d. už reguliuojamus skambučius, priimamus naudojantis tarptinkliniu ryšiu, jokioje valstybėje narėje neturėtų taikyti tarptinklinio ryšio vartotojams jokio papildomo mokesčio prie savojoje šalyje taikomos mažmeninės kainos, jei tais skambučiais neviršijamos sąžiningo naudojimo taisyklėmis nustatytos ribos; |
(2) |
Reglamente (ES) Nr. 531/2012 nustatyta, kad bet kokie papildomi už reguliuojamus skambučius, priimamus naudojantis tarptinkliniu ryšiu, taikomi mokesčiai turi neviršyti Sąjungoje taikomų didžiausių leidžiamų skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių svertinio vidurkio; |
(3) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1979 (2), remiantis 2018 m. liepos 1 d. duomenimis, nustatytas Sąjungoje taikomų didžiausių leidžiamų skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių svertinis vidurkis, taikytinas 2019 m.; |
(4) |
Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija Komisijai pateikė iš valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų surinktą atnaujintą informaciją apie didžiausius taikomus skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčius, kuriuos jos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB (3) 7 ir 16 straipsnius ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB (4) 13 straipsnį nustatė kiekvienoje nacionalinėje didmeninėje balso skambučių užbaigimo atskiruose judriojo ryšio tinkluose rinkoje, ir apie bendrą abonentų skaičių valstybėse narėse; |
(5) |
remdamasi 2019 m. liepos 1 d. duomenimis, Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 apskaičiavo Sąjungoje taikomų didžiausių leidžiamų skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių svertinį vidurkį – padaugino kiekvienoje valstybėje narėje taikomą didžiausią leidžiamą skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokestį iš bendro abonentų skaičiaus toje valstybėje narėje, susumavo šias su kiekviena valstybe nare susijusias sandaugas ir gautą sumą padalijo iš bendro abonentų visose valstybėse narėse skaičiaus. Sumos ne euro zonos valstybių narių valiutomis perskaičiuotos remiantis 2019 m. antro ketvirčio valiutos kursų vidurkiu, gautu iš Europos Centrinio Banko duomenų bazės; |
(6) |
todėl būtina atnaujinti Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1979 nustatytą Sąjungoje taikomų didžiausių leidžiamų skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių svertinį vidurkį; |
(7) |
todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1979 turėtų būti panaikintas; |
(8) |
pagal Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 Komisija turi kasmet persvarstyti šiuo įgyvendinimo reglamentu nustatomą Sąjungoje taikomų didžiausių leidžiamų skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių svertinį vidurkį; |
(9) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ryšių komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Nustatomas Sąjungoje taikomų didžiausių leidžiamų skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių svertinis vidurkis –0,0079 EUR už minutę.
2 straipsnis
Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1979 panaikinamas.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2019 m. lapkričio 28 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 172, 2012 6 30, p. 10.
(2) 2018 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1979, kuriuo nustatomas Sąjungoje taikomų didžiausių leidžiamų skambučio užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčių svertinis vidurkis ir panaikinimas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2311 (OL L 317, 2018 12 14, p. 10).
(3) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).
(4) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 7).
11.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 320/13 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2117
2019 m. lapkričio 29 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (1), ypač į jo 19 straipsnio 5 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 338/97 reguliuojama prekyba jo priede išvardytų rūšių gyvūnais ir augalais. Prie rūšių, išvardytų priede, priskiriamos į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (ICES) (toliau – Konvencija) priedėlius įrašytos rūšys, taip pat rūšys, dėl kurių apsaugos būklės reikia užtikrinti, kad jų pardavimas iš Sąjungos, į Sąjungą ir Sąjungoje būtų reguliuojamas arba stebimas. |
(2) |
2019 m. rugpjūčio 17–28 d. Ženevoje (Šveicarija) vykusiame 18-ajame Konvencijos šalių konferencijos susitikime (toliau – CoP 18) buvo padaryti tam tikri Konvencijos priedėlių pakeitimai. Atitinkami pakeitimai turėtų būti padaryti Reglamento (EB) Nr. 338/97 prieduose; |
(3) |
šie į Konvencijos I priedėlį įrašyti taksonai turėtų būti įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedą: Ceratophora erdeleni, Ceratophora karu, Ceratophora tennentii, Cophotis ceylanica, Cophotis dumbara, Gonatodes daudini, Achillides chikae hermeli ir Parides burchellanus; |
(4) |
šios iš Konvencijos II priedėlio į jos I priedėlį perkeltos rūšys turėtų būti išbrauktos iš Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedo ir įrašytos į jo A priedą: Aonyx cinerea, Lutrogale perspicillata, Balearica pavonina, Cuora bourreti, Cuora picturata, Mauremys annamensis ir Geochelone elegans. Malacochersus tornieri perkelta iš I priedėlio į II priedelį; ši rūšis jau įrašyta į A priedą, taigi turėtų būti pakeista tik nuoroda į atitinkamą priedėlį; |
(5) |
šie iš Konvencijos I priedėlio į jos II priedėlį perkelti taksonai turėtų būti išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedo ir įrašyti į jo B priedą: Vicugna vicugna (Saltos provincijos (Argentina) populiacija, su anotacija), Leporillus conditor, Pseudomys fieldi praeconis (su nomenklatūros pakeitimu į Pseudomys fieldi), Xeromys myoides, Zyzomys pedunculatus, Dasyornis broadbenti litoralis, Dasyornis longirostris ir Crocodylus acutus (Meksikos populiacija, su anotacija); |
(6) |
šios į Konvencijos II priedėlį įrašytos šeimos, gentys ir rūšys turėtų būti įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą: Giraffa camelopardalis, Syrmaticus reevesii, Ceratophora aspera (su anotacija), Ceratophora stoddartii (su anotacija), Lyriocephalus scutatus (su anotacija), Goniurosaurus spp. (su anotacija), Gekko gecko, Paroedura androyensis, Ctenosaura spp. (keturios anksčiau II priedėlyje buvusios įrašytos šios genties rūšys dabar įtrauktos į genties įrašą), Pseudocerastes urarachnoides, Echinotriton chinhaiensis, Echinotriton maxiquadratus, Paramesotriton spp. (viena anksčiau II priedėlyje buvusi įrašyta šios genties rūšis dabar įtraukta į genties įrašą), Tylototriton spp., Isurus oxyrinchus, Isurus paucus, Glaucostegus spp., Rhinidae spp., Holothuria fuscogilva (su įgyvendinimo atidėjimu), Holothuria nobilis (su įgyvendinimo atidėjimu), Holothuria whitmaei (su įgyvendinimo atidėjimu), Poecilotheria spp., Widdringtonia whytei, Pterocarpus tinctorius (su anotacija), Cedrela spp. (su anotacija ir įgyvendinimo atidėjimu); |
(7) |
iki šiol Reglamento (EB) Nr. 338/97 D priede buvusios įrašytos rūšys Syrmaticus reevesii, Ctenosaura quinquecarinata, Paramesotriton spp. ir Tylototriton spp. turėtų būti iš jo išbrauktos, nes CoP 18 jos įrašytos į Konvencijos II priedėlį; |
(8) |
CoP 18 iš dalies pakeistas priedėlių skirsnis „Aiškinimas“, taip pat priimtos arba iš dalies pakeistos kelios anotacijos, susijusios su kai kuriais taksonais, įrašytais į Konvencijos priedėlius, todėl atitinkami pakeitimai turi būti padaryti ir Reglamento (EB) Nr. 338/97 prieduose:
|
(9) |
CoP 18 priimtos terminų „gatavi muzikos instrumentai“, „gatavos muzikos instrumento dalys“, „gatavi muzikos instrumento priedai“, „siunta“ ir „medienos ruošiniai“ apibrėžtys, todėl jas reikėtų įtraukti į „Pastabas dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo“; |
(10) |
į Konvencijos III priedėlį neseniai įrašytos šios rūšys: Sphaerodactylus armasi, Sphaerodactylus celicara, Sphaerodactylus dimorphicus, Sphaerodactylus intermedius, Sphaerodactylus nigropunctatus alayoi, Sphaerodactylus nigropunctatus granti, Sphaerodactylus nigropunctatus lissodesmus, Sphaerodactylus nigropunctatus ocujal, Sphaerodactylus nigropunctatus strategus, Sphaerodactylus notatus atactus, Sphaerodactylus oliveri, Sphaerodactylus pimienta, Sphaerodactylus ruibali, Sphaerodactylus siboney, Sphaerodactylus torrei, Anolis agueroi, Anolis baracoae, Anolis barbatus, Anolis chamaeleonides, Anolis equestris, Anolis guamuhaya, Anolis luteogularis, Anolis pigmaequestris, Anolis porcus, – visos Kubos prašymu. Todėl šios rūšys turėtų būti įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 338/97 C priedą; |
(11) |
iš Konvencijos III priedėlio neseniai išbrauktos šios rūšys: Galictis vittata, Bassaricyon gabbii, Bassariscus sumichrasti, Cabassous centralis, Choloepus hoffmanni, Sciurus deppei ir Crax rubra (tik Kosta Rikos populiacija), – visos Kosta Rikos prašymu. Todėl nuoroda į Kosta Riką prie įrašo Crax rubra ir minėtos kitos rūšys turėtų būti išbrauktos iš Reglamento (EB) Nr. 338/97 C priedo; |
(12) |
Sąjunga nepateikė išlygos dėl nė vieno iš šių pakeitimų; |
(13) |
CoP 18 priimtos naujos gyvūnų ir augalų nomenklatūros nuorodos, visų pirma susijusios su kai kuriomis Ovis genties rūšimis ir keliomis Felidae šeimos rūšimis. Šie pakeitimai turėtų būti padaryti ir Reglamento (EB) Nr. 338/97 prieduose, kartu išlaikant dabartines griežtesnes ES priemones, taikomas rūšių, kurios anksčiau vadintos Ovis ammon, importui pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 (2) XIII priedą; |
(14) |
tam tikrų rūšių pavadinimai (lietuvių ir lotynų k.) turėtų būti pataisyti siekiant perteikti dabartinę jų vartojimo praktiką; |
(15) |
atsižvelgiant į CoP 17 padarytus pakeitimus, dabartinėse anotacijose reikėtų padaryti daugiau pataisymų, visų pirma išbraukti keturių sąrašo rūšių anotaciją „(gali būti išnykusi)“; |
(16) |
atsižvelgiant į šių pakeitimų kiekį ir siekiant aiškumo, visą Reglamento (EB) Nr. 338/97 priedą reikėtų pakeisti nauju priedu; |
(17) |
Reglamentas (EB) Nr. 338/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
(18) |
Konvencijos XV straipsnio 1 dalies c punkte rašoma, kad pakeitimai, kuriuos Konvencijos šalys priima susitikime, visoms šalims įsigalioja praėjus 90 dienų po to susitikimo. Siekiant laikytis šio termino ir užtikrinti, kad šio reglamento priedo pakeitimai įsigaliotų laiku, šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo; |
(19) |
šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Prekybos laukine fauna ir flora komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) Nr. 338/97 18 straipsnio 1 dalį, nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 338/97 priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2019 m. lapkričio 29 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(2) 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006 , kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 įgyvendinimo taisyklės (OL L 166, 2006 6 19, p. 1).
PRIEDAS
Pastabos dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo
1.
A, B, C ir D prieduose išvardytos rūšys yra nurodomos:
a) |
vartojant rūšies pavadinimą arba |
b) |
vartojant aukštesniojo rūšies taksono arba nurodytos jo dalies pavadinimą. |
2.
Santrumpa „spp.“ naudojama visoms rūšims, priklausančioms aukštesniajam taksonui, žymėti.
3.
Kitos nuorodos į už rūšis aukštesnius taksonus naudojamos tik informacijos arba klasifikavimo tikslais.
4.
A priede nurodytos rūšys, pažymėtos pusjuodžiu šriftu, yra išvardytos laikantis jų apsaugos statuso, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (1) arba Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (2).
5.
Žemesniems už rūšis augalų taksonams žymėti naudojamos šios santrumpos:
a) |
„ssp.“ porūšiams; |
b) |
„var(s).“ varietetui (varietetams) ir |
c) |
„fa.“ formai. |
6.
Ženklai (I), (II) ir (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo – nuoroda į Konvencijos priedėlius, kuriuose šios rūšys yra išvardytos, kaip nurodyta 7, 8 ir 9 pastabose. Jei nenurodoma nė viena iš šių anotacijų, vadinasi, šios rūšys neįtrauktos į Konvencijos priedėlius.
7.
Ženklas (I) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos I priedėlį.
8.
Ženklas (II) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos II priedėlį.
9.
Ženklas (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad jie yra įtraukti į Konvencijos III priedėlį. Tokiu atveju nurodoma ir šalis, dėl kurios rūšis ar aukštesnysis taksonas yra įtraukti į III priedėlį.
10.
Atmaina – remiantis Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo 8-ąja redakcija, augalų, a) kurie buvo atrinkti dėl konkrečios savybės arba savybių derinio, b) kuriuose šios savybės yra aiškios, vienodos ir pastovios ir c) kurie tinkamai dauginami šias savybes išlaiko, grupė. Naujas atmainos taksonas pripažįstamas tik tuomet, kai jo kategorijos pavadinimas ir ribų apibūdinimas paskelbiamas naujausiame Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo leidime.
11.
Hibridai gali būti įtraukti į priedėlius, tačiau tik tuomet, kai jie sudaro aiškiai atskiras ir stabilias laukines populiacijas. Gyvūnų hibridams, kurie savo linijos ankstesnėse keturiose kartose turėjo vieną ar daugiau į A ar B priedus įtrauktų rūšių egzempliorių, šis reglamentas taikomas kaip ir tikroms rūšims priklausantiems gyvūnams, net tuo atveju, kai konkretus hibridas nėra įtrauktas į priedus.
12.
Kai rūšis įtraukiama į A, B ar C priedus, įtraukiamas ir visas tos rūšies gyvūnas ar augalas, gyvas ar negyvas, taip pat visos jo dalys ir išvestiniai produktai. Į C priedą įtraukto gyvūno rūšies ir į B ar C priedus įtraukto augalo rūšies atveju, visos tos rūšies gyvūno ar augalo dalys ir išvestiniai produktai taip pat įtraukiami į tą patį priedą, nebent nurodoma, kad įtraukiamos tik konkrečios dalys ir išvestiniai produktai. Vadovaujantis šio reglamento 2 straipsnio t punktu, ženklas „#“ ir skaičius šalia B arba C priede nurodyto rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo žymi tokias pateiktų rūšių arba taksonų dalis ar išvestinius produktus:
#1 |
Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:
|
#2 |
Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:
|
#3 |
Žymi vientisas ir smulkintas šaknis ir šaknų dalis, išskyrus pagamintas dalis arba išvestinius produktus, pvz., miltelius, tabletes, ekstraktus, tonizuojančius preparatus, arbatas ir konditerijos gaminius. |
#4 |
Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:
|
#5 |
Žymi rąstus, pjautinę medieną ir faneros lukštą. |
#6 |
Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą ir fanerą. |
#7 |
Žymi rąstus, medžio drožles, miltelius ir ekstraktus. |
#8 |
Žymi po žeme esančias dalis (t. y. šaknis, šakniastiebius): vientisas, dalimis ir susmulkintas į miltelius. |
#9 |
Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus tuos, kurie yra paženklinti „Pagaminta iš Hoodia spp. medžiagos, kurios gamyba ir derliaus nuėmimas kontroliuojami laikantis susitarimo su atitinkama [Botsvanos pagal susitarimą Nr. BW/xxxxxx] [Namibijos pagal susitarimą Nr. NA/xxxxxx] [Pietų Afrikos pagal susitarimą Nr. ZA/xxxxxx] CITES valdymo institucija sąlygų“. |
#10 |
Žymi rąstus, pjautinę medieną ir faneros lukštą, įskaitant neužbaigtus medinius gaminius, skirtus styginių muzikos instrumentų strykams gaminti. |
#11 |
Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą, fanerą, miltelius ir ekstraktus. Ši anotacija netaikoma gataviems produktams, kurių sudėtyje yra tokių ekstraktų, įskaitant aromatus. |
#12 |
Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą, fanerą ir ekstraktus. Ši anotacija netaikoma gataviems produktams, kurių sudėtyje yra tokių ekstraktų, įskaitant aromatus. |
#13 |
Žymi branduolį (taip pat vadinamą endospermu, minkštimu arba kopra) ir gaminius iš jo. |
#14 |
Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:
|
#15 |
Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:
|
#16 |
Žymi sėklas, vaisius ir aliejų. |
#17 |
Rąstai, pjautinė mediena, faneros lakštai, fanera ir medienos ruošiniai. |
13.
Šių priedų anotacijose naudojami terminai ir teiginiai apibrėžiami taip:Ekstraktas
bet kokia medžiaga, fizinėmis arba cheminėmis priemonėmis bet kokiu gamybos procesu gauta tiesiogiai iš augalinės medžiagos. Ekstraktas gali būti kietas (pvz., kristalai, derva, smulkios arba stambios dalelės), pusiau kietas (pvz., guma, vaškas) arba skystas (pvz., tirpalai, tinktūros, aliejai ir eteriniai aliejai).
Gatavi muzikos instrumentai
muzikos instrumentai (nurodyti Pasaulio muitinių organizacijos suderintos sistemos 92 skirsnyje; muzikos instrumentai, šių dirbinių dalys ir reikmenys), kurie paruošti groti arba į kuriuos tereikia įtaisyti dalis, kad jais būtų galima groti. Ši sąvoka apima antikvarinius instrumentus (žymimus Suderintos sistemos 97.05 ir 97.06 kodais; meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai).
Gatavi muzikos instrumento priedai
muzikos instrumento priedai (nurodyti Pasaulio muitinių organizacijos suderintos sistemos 92 skirsnyje; muzikos instrumentai, šių dirbinių dalys ir reikmenys), kurie atskirti nuo muzikos instrumento ir specialiai suprojektuoti ar suformuoti naudoti tik kartu su instrumentu ir kuriems naudoti nereikia jokių tolesnių modifikacijų.
Gatavos muzikos instrumento dalys
muzikos instrumento dalys (nurodytos Pasaulio muitinių organizacijos suderintos sistemos 92 skirsnyje; muzikos instrumentai, šių dirbinių dalys ir reikmenys), paruoštos įtaisyti ir specialiai suprojektuotos ir suformuotos naudoti tik kartu su instrumentu, kad juo būtų galima groti.
Supakuoti ir mažmeninei prekybai paruošti gatavi produktai
pavieniui arba dideliais kiekiais gabenami produktai, kurių nereikia daugiau perdirbti, pakuoti, ir ženklinti galutiniam naudojimui arba mažmeninei prekybai ir kurie yra tinkamos parduoti arba naudoti plačiajai visuomenei būklės.
Milteliai
sausa, kieta, smulkių arba stambių dalelių pavidalo medžiaga.
Siunta
krovinys, vežamas pagal vieną važtaraštį, nepriklausomai nuo talpyklų, pakuočių ar vienetų kiekio ar skaičiaus, arba dėvimi, nešami arba esantys asmeniniame bagaže vienetai.
10 kg kiekvienoje siuntoje
reiškia, kad iki 10 kg turėtų būti ribojamas kiekvieno siuntą sudarančio objekto atskirų dalių, pagamintų iš tam tikros rūšies medienos, svoris. Kitaip tariant, 10 kg apribojimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į atskirų Dalbergia/Guibourtia rūšies medienos dalių, sudarančių kiekvieną siuntos objektą, svorį, o ne į bendrą siuntos svorį.
Medienos ruošiniai
žymimi Suderintos sistemos 44.09 kodu. Tai mediena (įskaitant tarpusavyje nesujungtas parketo lentas ir mozaikinio parketo lenteles), ištisai profiliuota (su įlaidomis, grioveliais, V formos sąlaidomis, ranteliais arba panašiai profiliuota) išilgai kurios nors briaunos, galo arba paviršiaus, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais.
Medžio drožlės
į mažus gabalėlius susmulkinta mediena.
14.
Kadangi nėra nurodyta, kad A priede pateiktų FLOROS rūšių arba aukštesniųjų taksonų hibridams būtų taikoma 4 straipsnio 1 dalis, vadinasi, dirbtinai padaugintais hibridais, gautais iš vienos ar kelių šių rūšių arba taksonų, galima prekiauti pateikus dirbtinio padauginimo sertifikatą, ir kad šių hibridų sėkloms ir žiedadulkėms (įskaitant dulkines), skintoms gėlėms, sėjinukams arba audinių kultūroms, gautoms in vitro kietoje arba skystoje terpėje, vežamoms steriliose talpyklose, šis reglamentas netaikomas.
15.
Šlapimui, fekalijoms ir pilkajai ambrai, t. y. atliekoms, gautoms nemanipuliuojant konkrečiu gyvūnu, šis reglamentas netaikomas.
16.
Šis reglamentas taikomas D priede išvardytų faunos rūšių tik gyviems ir vientisiems arba beveik vientisiems negyviems egzemplioriams, išskyrus taksonus, kurie pažymėti taip, kad būtų aišku, jog reglamentas taip pat taikomas kitoms jų dalims ar išvestiniams produktams:
§ 1 |
Visos vientisos arba beveik vientisos odos, žaliavinės arba raugintos. |
17.
Šis reglamentas taikomas tik gyviems D priede išvardytų floros rūšių egzemplioriams, išskyrus taksonus, kurie pažymėti, kaip nurodyta toliau, kad būtų aišku, jog reglamentas taip pat taikomas kitoms jų dalims bei išvestiniams produktams:
§ 3 |
Džiovinti ir švieži augalai, įskaitant, jeigu tinka, lapus, šaknis (šakniastiebius), stiebus, sėklas (sporas), žievę ir vaisius. |
§ 4 |
Rąstai, pjautinė mediena ir faneros lukštas.
|
(1) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
(2) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
(*1) Šis taksonas Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 XIII priede vadinamas Ovis ammon.
(3)Vienintelis tikslas – leisti tarptautinę prekybą vikunijų (
Vicugna vicugna) kailio pluoštu ir išvestiniais jų produktais tik jei pluoštas gaunamas nukirpus gyvas vikunijas. Prekybą išvestiniais pluošto produktais galima vykdyti tik pagal šias nuostatas:
a) |
Kiekvienas asmuo arba subjektas, kuris vikunijų kailio pluoštą apdoroja, kad pagamintų audinius arba drabužius, turi iš atitinkamos kilmės šalies (šalies, kurioje gyvena šios rūšies gyvūnai, t. y. Argentinos, Bolivijos, Čilės, Ekvadoro ir Peru) valdžios institucijų prašyti leidimo naudoti frazę vicuña country of origin (vicuña, kilmės šalis), ženklą arba logotipą, kuriuos priėmė rūšies arealo valstybės, pasirašiusios Vikunijų apsaugos ir valdymo konvenciją. |
b) |
Parduodamas audinys arba drabužiai turi būti žymimi arba identifikuojami pagal šias nuostatas:
|
c) |
Jei vykdoma tarptautinė prekyba rankdarbiais, kurie iš pluošto, gauto nukirpus gyvas vikunijas, pagaminti rūšies arealo valstybėse, frazė, ženklas arba logotipas VICUÑA [KILMĖS ŠALIS] - ARTESANÍA turi būti šios formos: |
d) |
Jei audinys arba drabužiai gaminami iš pluošto, kuris gautas nukirpus įvairiose šalyse gyvenančias gyvas vikunijas, kiekvienos kilmės šalies frazė, ženklas arba logotipas turi būti nurodyti, kaip aprašyta b punkto i ir ii papunkčiuose. |
e) |
Visi kiti egzemplioriai laikomi rūšių, išvardytų I priedėlyje, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama. |
(4) Konvencijos II priedėlyje yra išvardytos visos rūšys, išskyrus Balaena mysticetus, Eubalaena spp., Balaenoptera acutorostrata (išskyrus Vakarų Grenlandijos populiaciją), Balaenoptera bonaerensis, Balaenoptera borealis, Balaenoptera edeni, Balaenoptera musculus, Balaenoptera omurai, Balaenoptera physalus, Megaptera novaeangliae, Orcaella brevirostris, Orcaella heinsohni, Sotalia spp., Sousa spp., Eschrichtius robustus, Lipotes vexillifer, Caperea marginata, Neophocaena asiaeorientalis, Neophocaena phocaenoides, Phocoena sinus, Physeter macrocephalus, Platanista spp., Berardius spp., Hyperoodon spp., kurios yra nurodytos I priedėlyje. Konvencijos II priedėlyje nurodytų rūšių egzemplioriai, įskaitant jų produktus ir išvestinius produktus, išskyrus komerciniams tikslams skirtus mėsos produktus, kuriuos pagal atitinkamos kompetentingos institucijos licenciją sumedžioja Grenlandijos gyventojai, laikomi priklausančiais B priedui. Juodosios jūros Tursiops truncatus populiacijai, iškeldintai iš natūralios aplinkos, kuria prekiaujama visų pirma komerciniais tikslais, nustatoma nulinė metinė eksporto kvota.
(5) Botsvanos, Namibijos ir Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijos (išvardytos B priede).
Tik a) prekybai medžioklės trofėjais nekomerciniais tikslais; b) gyvų gyvūnų eksportui į tinkamas ir priimtinas paskirties vietas pagal Rezoliuciją Conf. 11.20 (Rev. CoP18) Botsvanai ir Zimbabvei ir Namibijos bei Pietų Afrikos in situ apsaugos programoms; c) prekybai odomis; d) prekybai šeriais; e) Botsvanos, Namibijos bei Pietų Afrikos prekybai odinėmis prekėmis komerciniais ar nekomerciniais tikslais ir Zimbabvės prekybai šiomis prekėmis nekomerciniais tikslais; f) Namibijos prekybai individualiai pažymėtais ir sertifikuotais ekipa amuletais, įtaisytais į paruoštus juvelyrinius papuošalus nekomerciniams tikslams ir dramblio kaulo drožinių Zimbabvės eksportui nekomerciniais tikslais; g) prekybai registruotu žaliaviniu dramblio kaulu (Botsvanoje, Namibijoje, Pietų Afrikoje ir Zimbabvėje – nesmulkintomis iltimis ir jų gabalais), šias nuostatas taikant: i) tik registruotoms Vyriausybės atsargoms, kurios kilusios iš tos valstybės (išskyrus konfiskuotą dramblio kaulą ir nežinomos kilmės dramblio kaulą); ii) tik prekybos partneriams, kuriuos, konsultuodamasis su nuolatiniu komitetu, Sekretoriatas nustatė kaip turinčius reikiamus nacionalinius teisės aktus ir vidaus prekybos kontrolės sistemą, užtikrinančius, kad importuotas apdorotas dramblio kaulas nebus reeksportuotas, o bus tvarkomas pagal visus Rezoliucijos Conf. 10.10 (Rev. CoP18) nustatytus reikalavimus, reglamentuojančius vidaus gamybą ir prekybą; iii) ne anksčiau nei Sekretoriatas patikrins potencialias importuojančias šalis ir registruotas Vyriausybės atsargas; iv) daugiausia 20 000 kg (Botsvanoje), 10 000 kg (Namibijoje) ir 30 000 kg (Pietų Afrikoje) dramblio kaulo žaliavos gali būti parduodama iš registruotų Vyriausybės atsargų pagal CoP12; v) be pagal CoP12 nustatytų kiekių dramblio kaulas iš iki 2007 m. sausio 31 d. registruotų ir Sekretoriato patvirtintų Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės Vyriausybės atsargų gali būti parduodamas ir siunčiamas kartu su g punkto iv papunktyje nurodytu dramblio kaulo kiekiu vienoje siuntoje Sekretoriatui vykdant griežtą priežiūrą; vi) iš šios prekybos gautos pajamos naudojamos išimtinai dramblių apsaugai ir bendruomenės apsaugos ir plėtros programoms dramblių gyvenamame areale arba gretimuose arealuose; ir vii) g punkto v papunktyje nustatytais papildomais kiekiais galima prekiauti tik nuolatiniam komitetui sutikus, kad pirmiau minėti reikalavimai yra įvykdyti; h) jokie kiti pasiūlymai leisti prekiauti į B priedą jau įtrauktų populiacijų dramblio kaulu šalių konferencijai negali būti teikiami laikotarpiui, kuris prasideda nuo CoP14 ir baigiasi už devynerių metų nuo bendro dramblio kaulo pardavimo, vykdomo laikantis g punkto i, ii, iii, vi ir vii papunkčių nuostatų. Be to, į tokius papildomus pasiūlymus bus atsižvelgiama laikantis Sprendimų 14.77 ir 14.78 (Rev. CoP15). Gavęs Sekretoriato pasiūlymą, nuolatinis komitetas gali nuspręsti visiškai arba iš dalies nutraukti šią prekybą, jeigu eksportuojančios arba importuojančios šalys nesilaikytų reikalavimų, arba esant įrodymams, kad tokia prekyba daro didelę žalą kitoms dramblių populiacijoms. Visi kiti egzemplioriai laikomi rūšių, nurodytų A priede, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.
(6) Šio reglamento nuostatos netaikomos:
|
fosilijoms, |
|
koraliniam smėliui, t. y. medžiagai, kuri visa arba iš dalies sudaryta tik iš smulkiai sutrupintų negyvų genties lygmeniu neatpažįstamų koralų, kurių skersmuo – ne didesnis kaip 2 mm ir kurioje, be kita ko, gali būti ir Foreminifera, moliuskų ir vėžiagyvių kiautų liekanų bei koralinių dumblių, |
|
koralų fragmentams (įskaitant žvyrą ir nuolaužas), t. y. nekonsoliduotiems sulaužytų negyvų piršto formos genties lygmeniu neatpažįstamų koralų fragmentams ir kitoms medžiagoms nuo 2 iki 30 mm matuojant bet kuria kryptimi. |
(7) Prekyba egzemplioriais su A šaltinio kodu leidžiama, tik jei egzemplioriai turi katafilus.
(8) Šio reglamento nuostatos netaikomos dirbtiniu būdu padaugintiems šių hibridų ir (arba) veislių egzemplioriams:
|
Hatiora x graeseri, |
|
Schlumbergera x buckleyi, |
|
Schlumbergera russelliana x Schlumbergera truncata, |
|
Schlumbergera orssichiana x Schlumbergera truncata, |
|
Schlumbergera opuntioides x Schlumbergera truncata, |
|
Schlumbergera truncata (veislės), |
|
Cactaceae spp. mutantų spalvos, kuriomis paskiepytos: Harrisia‘Jusbertii’, Hylocereus trigonus arba Hylocereus undatus, |
|
Opuntia microdasys (veislės). |
(9) Dirbtiniu būdu padaugintiems Cymbidium, Dendrobium, Phalaenopsis ir Vanda hibridų egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos, jei augalus galima lengvai atpažinti kaip dirbtiniu būdu padaugintus egzempliorius, kadangi jie neturi laukinės kilmės augalams būdingų požymių, tokių kaip mechaniniai pažeidimai ar stipri dehidracija, atsiradusių surenkant augalus, netaisyklingas augimas, nevienodas dydis ir forma tame pačiame taksone ar siuntoje, dumblių, kitų lapinių organizmų, vabzdžių ar kitų kenkėjų sukelti lapų pažeidimai; ir
a) |
nežydėjimo metu egzemplioriais turi būti prekiaujama siuntomis, sudarytomis iš atskirų talpyklų (t. y. kartoninių dėžių, kitokių dėžių ar CC konteinerių su atskiromis lentynomis), kurių kiekvienoje yra 20 arba daugiau to paties hibrido augalų; augalai kiekvienoje talpykloje turi būti labai panašūs ir sveiki; ir siuntas lydi dokumentai, tokie kaip sąskaita, kurioje aiškiai nurodytas kiekvieno hibrido augalų skaičius; arba |
b) |
jei prekiaujama žydėjimo metu, t. y. kai bent vienas egzemplioriaus žiedas yra atsivėręs, su atsilenkusiais vainiklapiais, reikalavimo dėl minimalaus egzempliorių skaičiaus siuntoje nėra, bet jie turi būti profesionaliai paruošti komercinei mažmeninei prekybai, t. y. paženklinti spausdintomis etiketėmis ir spausdintose pakuotėse, kuriose nurodytas hibrido pavadinimas ir šalis, kurioje jis buvo galutinai paruoštas. Visa informacija turi būti aiškiai nurodyta, o siunta lengvai patikrinama. |
Prie augalų, kurie aiškiai neatitinka išimties taikymo reikalavimų, turi būti pridedami atitinkami CITES dokumentai.
(10) 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (OL L 166, 2006 6 19, p. 1).
(11) Dirbtiniu būdu padaugintiems Cyclamen persicum veislių egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos. Tačiau išimtis netaikoma gumbavaisiams, esantiems vegetacinėje ramybės būsenoje.
(12) Dirbtiniu būdu padaugintiems Taxus cuspidata hibridams ir veislėms vazonuose ar kitokiose mažose talpyklose, kurių kiekviena siunta turi etiketę ar dokumentą su taksono (-ų) pavadinimu (-ais) bei tekstu „padaugintas dirbtiniu būdu“, šio reglamento nuostatos netaikomos.
11.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 320/115 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/2118
2019 m. gruodžio 10 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1693, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ratams su plieniniais ratlankiais nustatomas laikinasis antidempingo muitas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 7 straipsnį,
pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,
kadangi:
(1) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1693, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ratams su plieniniais ratlankiais nustatomas laikinasis antidempingo muitas (2), buvo paskelbtas 2019 m. spalio 10 d.; |
(2) |
paskelbto reglamento I priede nenurodyti papildomi TARIC kodai. Todėl I priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų įtraukti trūkstami papildomi TARIC kodai, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
I priedo lentelė turėtų būti pakeista taip:
„Pavadinimas |
Papildomas TARIC kodas |
Dongfeng Automobile Chassis System Co., Ltd. (Dongfeng Automotive Wheel Co., Ltd.) |
C511 |
Hangzhou Forlong Impex Co., Ltd |
C512 |
Hangzhou Xingjie Auto Parts Manufacturing Co., Ltd |
C513 |
Jiaxing Henko Auto Spare Parts Co., Ltd |
C514 |
Jining Junda Machinery Manufacturing Co., Ltd |
C515 |
Nantong Tuenz Corporate Co., Ltd |
C516 |
Ningbo Luxiang Autoparts Manufacturing Co., Ltd |
C517 |
Shandong Zhengshang Wheel Technology Co., Ltd |
C518 |
Shandong Zhengyu Wheel Group Co., Ltd |
C519 |
Xiamen Sunrise Group Co., Ltd |
C520 |
Yantai Leeway Electromechanical Equipment Co., Ltd |
C521 |
Yongkang Yuefei Wheel Co., Ltd |
C522 |
Zhejiang Jingu Co., Ltd |
C523 |
Zhejiang Fengchi Mechanical Co., Ltd |
C524 |
Zhengxing Wheel Group Co., Ltd |
C525 |
Zhenjiang R&D Auto Parts Co., Ltd |
C526“ |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 10 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
SPRENDIMAI
11.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 320/117 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/2119
2019 m. lapkričio 21 d.
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi trečiajame Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio šalių konferencijos susitikime dėl sprendimo, kuriuo nustatomos su gyvsidabrio atliekomis susijusios slenkstinės vertės, priėmimo, kaip nurodyta tos konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio (1) (toliau – Konvencija) buvo Sąjungos sudaryta Tarybos sprendimu (ES) 2017/939 (2) ir įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 16 d.; |
(2) |
pagal Sprendimą MC-1/1 dėl darbo tvarkos taisyklių, kurį Konvencijos šalių konferencija priėmė per pirmąjį susitikimą, šalys turi dėti visas pastangas, kad visais esminiais klausimais būtų susitarta bendru sutarimu; |
(3) |
2019 m. lapkričio 25–29 d. trečiajame Konvencijos šalių konferencijos susitikime (COP3) turėtų būti priimtas Sprendimas (toliau – siūlomas sprendimas) dėl Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų su gyvsidabrio atliekomis susijusių slenkstinių verčių, kuriuo savo ruožtu būtų apibrėžta Konvencijos 11 straipsnio (Gyvsidabrio atliekos) taikymo sritis. Gyvsidabrio atliekos, kurios patektų į Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, pagal Konvencijos 11 straipsnio 3 dalį turi būti tvarkomos aplinkai saugiu būdu. Todėl visos pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalį nustatomos slenkstinės vertės, įskaitant slenkstines vertes, taikomas gyvsidabriu arba gyvsidabrio junginiais užterštoms atliekoms, turėtų būti nustatytos tokiu lygmeniu, kuriuo būtų užtikrinta, kad tokios atliekos, keliančios pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai, būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu; |
(4) |
tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi COP3, kadangi siūlomas sprendimas, jeigu jis bus priimtas, turės teisinę galią, nes Konvencijos šalys turės imtis priemonių, kad įgyvendintų jį nacionaliniu arba regiono lygmeniu arba abiem lygmenimis; |
(5) |
Sąjunga reikšmingai prisidėjo rengiant su atliekomis susijusias Konvencijos nuostatas, taip pat prie ekspertų tarp susitikimų atliekamo darbo, kurio rezultatais remiantis vėliau buvo parengtas siūlomas sprendimas, pradėto remiantis antrajame Konvencijos šalių konferencijos susitikime priimtu Sprendimu MC-2/2; |
(6) |
Sąjungos acquis jau nustatytas reikalavimas visas Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas gyvsidabrio atliekas tvarkyti nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nekenkiant aplinkai, nepriklausomai nuo to, kiek tose atliekose yra gyvsidabrio; |
(7) |
Sąjunga sprendimo priėmimui COP3 turėtų pritarti tik tuo atveju, jei tas sprendimas atitinka Sąjungos acquis, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi trečiajame Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio šalių konferencijos susitikime (COP 3), yra pritarti, kad būtų priimtas Sąjungos acquis atitinkantis Sprendimas dėl su gyvsidabrio atliekomis susijusių slenkstinių verčių.
2 straipsnis
Atsižvelgdami į COP 3 eigą, Sąjungos atstovai, pasikonsultavę su valstybėmis narėmis vietoje vykstančiuose koordinaciniuose posėdžiuose, gali susitarti dėl 1 straipsnyje nurodytos pozicijos koregavimo, kiek tai atitinka Sąjungos acquis, be tolesnio Tarybos sprendimo.
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2019 m. lapkričio 21 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
H. KOSONEN
(2) 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/939 dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 142, 2017 6 2, p. 4).
11.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 320/119 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2019/2120
2019 m. birželio 24 d.
dėl valstybės pagalbos SA.33078 (2015/C) (ex 2015/NN), kurią Belgija suteikė bendrovei „JCDecaux Belgium Publicité“
(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4466)
(Tekstas autentiškas tik nyderlandų ir prancūzų kalbomis)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,
atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,
pagal pirmiau nurodytas nuostatas paprašiusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
(1) |
2011 m. balandžio 19 d. raštu, užregistruotu 2011 m. balandžio 26 d., Komisija gavo bendrovės „Clear Channel Belgium“ (toliau – CCB) skundą dėl Belgijos valstybės tariamai teikiamos neteisėtos ir su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos CCB konkurentei bendrovei „JCDecaux Street Furniture Belgium“ (toliau – JCD), kurios ankstesnis pavadinimas „JCDecaux Belgium Publicité SA“. |
(2) |
2013 m. gegužės 29 d. Komisija gavo antrą skundą dėl bendrovei JCD tariamai teikiamos neteisėtos ir su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos. Skundo pateikėjas (toliau – antrasis skundo pateikėjas) pageidavo, kad jo tapatybė liktų neatskleista. |
(3) |
2015 m. kovo 24 d. raštu Komisija pranešė Belgijai apie savo sprendimą dėl šių tariamos pagalbos priemonių pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. |
(4) |
Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) paskelbtas 2015 m. birželio 19 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl šių tariamos pagalbos priemonių. |
(5) |
Belgija savo pastabas pateikė 2015 m. liepos 21 d.2015 m. liepos 16 d. Komisija gavo bendrovės CCB rašytines pastabas, o 2015 m. liepos 17 d. – antrojo skundo pateikėjo, kuris pageidavo neatskleisti savo tapatybės, ir bendrovės JCD rašytines pastabas. 2015 m. liepos 24 d. ir rugpjūčio 13 d. raštais Komisija perdavė Belgijai suinteresuotųjų šalių pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. 2015 m. spalio 2 d. rašte Belgija pateikė savo komentarus dėl šių pastabų. |
(6) |
Taip pat vyko papildomos diskusijos ir apsikeitimai nuomonėmis su Belgijos valdžios institucijomis, bendrovėmis JCD ir CCB. Dėl to Komisija 2016 m. balandžio 15 d. Belgijai ir suinteresuotosioms šalims nusiuntė prašymą suteikti informaciją. 2016 m. birželio 20 d. Belgija pateikė savo atsakymą į prašymą suteikti informaciją ir 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. kovo 20 d. ir 2019 m. sausio 23 d. pateikė daugiau pastabų. |
(7) |
2015 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. rugsėjo 20 d. ir 2017 m. kovo 24 d. papildomų pastabų pateikė bendrovė CCB. 2015 m. spalio 12 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. liepos 15 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. papildomų pastabų pateikė bendrovė JCD. |
(8) |
Su 2015 m. liepos 16 d. pastabomis dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą bendrovė CCB pateikė papildomą skundą dėl bendrovės JCD. |
2. SKUNDŲ APRAŠYMAS
2.1. Skundo pateikėja bendrovė CCB ir tariamos pagalbos gavėja bendrovė JCD
(9) |
Bendrovės CCB ir JCD yra dvi pagrindinės lauko reklamos rinkos dalyvės Belgijoje. Abi bendrovės priklauso tarptautinėms grupėms, kurių verslo veikla yra didelio ir mažo dydžio lauko reklama. |
(10) |
Bendrovė CCB yra tarptautinės įmonių grupės „CC MEDIA Holding“, valdančios 28 Europos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, taip pat Lotynų Amerikos šalyse veikiančią tarptautinę įmonę „Clear Channel Communication Inc.“, kurios buveinė yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, patronuojamoji bendrovė. Belgijoje bendrovė CCB parduoda tūkstančius mažų ir didelių reklaminių stendų; ji taip pat vykdo gatvės įrenginių ir dviračių savitarnos paslaugų teikimo ir valdymo veiklą. |
(11) |
Bendrovė JCD yra Prancūzijoje registruotos bendrovės „JCDecaux SA“, pasaulinės lauko reklamos ir gatvės įrenginių tiekimo, įrengimo ir priežiūros, taip pat dviračių savitarnos paslaugų teikimo ir valdymo sektorių įmonės, patronuojamoji bendrovė Belgijoje. |
(12) |
Bendrovės CCB skundą, dėl kurio priimtas šis sprendimas (3), sudaro dvi toliau aprašytos dalys. Antrojo skundo pateikėjo skundas yra susijęs tik su antrąja dalimi. |
2.2. 1984 m. sutarties reklaminių stendų dalis
2.2.1. Pagrindiniai faktai
(13) |
Briuselio miestas (4) ir bendrovė JCD 1984 m. ir 1999 m. sudarė dvi reklaminių stendų įrengimo Briuselio mieste sutartis. Abiejose šiose sutartyse numatomas gatvės įrenginių įrengimas, už kurį atlyginama maždaug 2 m2 dydžio reklaminiais stendais (turinčiais vieną, du ar net iki šešių (jei kiekvienoje pusėje įtaisyti reklaminę medžiagą keičiantys įrenginiai) reklaminių paviršių, ant kurių tvirtinama reklaminė medžiaga). Lauko reklama Belgijoje ypatinga tuo, kad mažo dydžio lauko reklamos stendai dažniausiai yra integruoti į gatvės įrenginius. |
(14) |
Dvi skunde nurodytos sutartys skiriasi, jų savybės aprašytos toliau. |
(15) |
1984 m. liepos 16 d. sutartyje (toliau – 1984 m. sutartis), pasirašytoje 15 metų laikotarpiui, nustatyta, kad bendrovė JCD toliau išdėstytomis sąlygomis įrengs ir galės eksploatuoti reklaminius transporto laukimo paviljonus ir „mupi“ vadinamus gatvės įrenginius (turinčius du reklaminius paviršius, kurių vienas bus skirtas Briuselio miestui, o kitoje bendrovė JCD galės skelbti savo reklamą):
|
(16) |
Pasibaigus 1984 m. sutarčiai, bendrovei JCD laimėjus Briuselio miesto paskelbtą informacinių miesto įrenginių, transporto laukimo paviljonų ir reklaminių stendų, kurių viena pusė gali būti naudojama reklamos reikmėms, pirkimo, įrengimo, priežiūros ir valdymo konkursą, buvo pasirašyta 1999 m. spalio 14 d. sutartis (toliau – 1999 m. sutartis). |
(17) |
Nors 1999 m. (15 metų trukmės) sutartyje numatyti reklaminiai stendai buvo panašūs į numatytus 1984 m. sutartyje, naujojoje sutartyje buvo nustatyta, kad:
|
2.2.2. Skundo dalykas
(18) |
Bendrovė CCB mano, kad leidžiant bendrovei JDC toliau eksploatuoti kai kuriuos 1984 m. sutartyje numatytus reklaminius stendus po 1999 m. sutartyje nustatytos išmontavimo datos nemokant Briuselio miestui nei nuomos, nei kitų mokesčių buvo suteikta su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba. |
2.3. „Villo!“ dalis
2.3.1. Pagrindiniai faktai
(19) |
Norėdamas savo teritorijoje pasiūlyti tausojamojo judumo priemonių, Briuselio sostinės regionas nusprendė įrengti viešąją automatinę dviračių nuomos savitarnos sistemą. |
(20) |
Tam 2008 m. kovo 15 d. regionas paskelbė konkursą; jį 2008 m. lapkričio 13 d. laimėjo bendrovė JCD. 2008 m. gruodžio 5 d. Briuselio sostinės regionas su bendrove JCD 15 metų laikotarpiui sudarė automatinės dviračių nuomos sistemos „Villo“ viešosios paslaugos koncesijos Briuselio sostinės regiono teritorijoje sutartį („Villo“ sutartis“) (ji 2011 m. buvo pratęsta dvejiems metams dėl vėluojančio vykdymo). Sutartyje nustatyta:
|
(21) |
Bendra numatoma koncesijos apyvarta per visą jos laikotarpį siekia maždaug [100–150] mln. EUR. Maždaug [30–40] proc. pajamų gaunama iš naudotojų, likusi dalis – iš reklamos. |
(22) |
Be to, per derybas dėl „Villo“ koncesijos regionas suteikė bendrovei JCD tam tikras finansines priemones, kurios skelbiant konkursą nebuvo paminėtos (6):
|
2.3.2. Skundo dalykas
(23) |
Bendrovė CCB ir antrasis skundo pateikėjas mano, kad bendrovei JCD per „Villo“ koncesijos finansavimą buvo suteikta valstybės pagalba. |
(24) |
Skundo pateikėjų vertinimu, visos finansavimo priemonės bendrai (reklaminių stendų eksploatavimas ir papildomos bendrovei JCD suteiktos priemonės) yra valstybės pagalba. |
(25) |
Be to, ši valstybės pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka remiantis ES taisyklėmis dėl kompensacijos už viešąją paslaugą ir ypač Komisijos sprendimu 2012/21/ES (9) (toliau – 2012 m. VESP sprendimas), nes bendrovei JCD buvo suteikta labai didelė kompensacijos permoka (būtent dėl labai didelio jai suteiktų reklaminių stendų skaičiaus). |
3. 1984 M. SUTARTIES REKLAMINIŲ STENDŲ DALIES NAGRINĖJIMAS
3.1. Pagrindas pradėti procedūrą
(26) |
Dėl kai kurių 1984 m. sutarties reklaminių stendų, kuriuos bendrovė JCD eksploatavo Briuselio miesto teritorijoje ir kurie nebuvo išmontuoti nustatytu laiku (nurodytu 1999 m. sutarties 10 priede), Komisija nusprendė, kad suvestiniai valstybės pagalbos kriterijai yra tenkinami ir kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. |
(27) |
Kadangi nė viena iš pagalbai pripažinti suderinama su vidaus rinka reikalingų sąlygų iš pradžių nebuvo įvykdyta, Komisija nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. |
3.2. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą
(28) |
Komisija gavo šias toliau apibendrinamas bendrovių CCB ir JCD pastabas. |
3.2.1. CCB pateiktos pastabos
(29) |
Atsakydama į sprendimą pradėti procedūrą, bendrovė CCB nurodo, jog sutinka su Komisijos išvada, kad, bendrovei JCD eksploatuojant pagal 1984 m. sutartį Briuselio miesto teritorijoje įrengtus reklaminius stendus, kurių ji neišmontavo po nustatytos išmontavimo datos ir eksploatavo nemokėdama nei nuomos, nei kitų mokesčių, buvo suteikta su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. |
(30) |
Bendrovė CCB taip pat nurodo, jog sutinka su Komisijos nuomone dėl to, kad Belgijos valdžios institucijų nurodyto kompensacinio mechanizmo, kuriuo ji grindžia ginčijamų reklaminių stendų neišmontavimą po nustatytos išmontavimo datos, buvimas ir tinkamumas kelia rimtų abejonių. Bendrovės CCB vertinimu, Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokių įrodymų, kad toks kompensacinis mechanizmas buvo formaliai sukurtas prieš neteisėtai paliekant ginčijamus reklaminius stendus neišmontuotus. |
(31) |
Bendrovė CCB pabrėžia, kad galėdama eksploatuoti 1984 m. sutarties stendus ir po nustatytos išmontavimo datos bendrovė JCD gavo didesnę nei 2 150 000 EUR (be palūkanų) pagalbą. Bendrovė CCB remiasi dviem jos prašymu 2007 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. gruodžio 21 d. parengtais teismo antstolių aktais, kuriuose pateikiama pagal 1984 m. sutartį įrengtų reklaminių stendų, kurie tomis dienomis vis dar buvo neišmontuoti, būklės ataskaita. Bendrovė CCB taip pat nurodo, jog tai, kad Belgijos valdžios institucijos pačios remiasi minėtaisiais bendrovės CCB iniciatyva parengtais teismo antstolių aktais (žr. 3.3.2 skirsnį), įrodo, kad nebuvo tikslios po nustatytos datos neišmontuotų stendų apskaitos ir kad, Belgijos valdžios institucijoms nepateikus tai paneigiančių įrodymų, bendrovei JCD suteiktas pranašumas apskaičiuojamas remiantis 86 reklaminiais stendais, t. y. 119 reklaminių paviršių. |
(32) |
Galiausiai bendrovė CCB sutinka su Komisijos išvada, kad nuo 2002 m. už reklaminius stendus turėjo būti mokami mokesčiai nepriklausomai nuo pradinės sutarties. Todėl išmontavusi 1984 m. sutarties stendus anksčiau, nei nustatyta, bendrovė JCD nebūtų praradusi galimybės sumokėti mažiau mokesčių, nes bet kuriuo atveju būtų turėjusi mokėti mokesčius už tuos reklaminius stendus, jei jie būtų buvę neišmontuoti, tad argumentas dėl kompensacijos, kuria atkuriama mokesčių pusiausvyra, leidžiant vietoje anksčiau, nei nustatyta, išmontuotų stendų kitus stendus išmontuoti vėliau nustatytos datos, neturi reikšmės. Bendrovė CCB pakartoja savo tvirtinimą, kad šitaip atleidus bendrovę JCD nuo mokesčių Belgijos lauko reklamos rinkoje buvo smarkiai iškreipta konkurencija ir sukurta nepalanki konkurencinė padėtis, nes bendrovės JCD konkurentės, tarp jų ir bendrovė CCB, turėjo mokėti reklamos mokesčius už Briuselio miesto teritorijoje eksploatuojamus reklaminius stendus. |
(33) |
Bendrovė CCB teigia, jog savo 2016 m. balandžio 29 d. sprendime Briuselio apeliacinis teismas padarė išvadą, kad bendrovė JCD nepaisė 1999 m. viešojo pirkimo sutarties ypatingųjų specifikacijų 10 priede nustatytų išmontavimo datų ir kelerius metus eksploatavo didelį skaičių Briuselio miesto viešajai nuosavybei priklausančių reklaminių stendų neturėdama tam nei pagrindo, nei teisės (10). Bendrovė CCB taip pat teigia, kad teismas atmetė bendrovės JCD argumentą dėl kompensacinio mechanizmo, taikyto siekiant kompensuoti už anksčiau laiko išmontuotus stendus kitus stendus paliekant po nustatytų išmontavimo datų. |
(34) |
Bendrovės CCB manymu, iš po 10 priede nustatytų išmontavimo datų paliktų reklaminių stendų komercinio eksploatavimo gautos reklamos pajamos taip pat galėtų būti laikomos valstybiniais ištekliais, nes valstybė pati galėtų eksploatuoti tuos stendus. |
(35) |
Savo 2015 m. liepos 16 d. pateiktose pastabose dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą bendrovė CCB pateikė papildomą skundą dėl bendrovės JCD Belgijos valstybei nesumokėtų mokesčių už 1999 m. sutarties reklaminius stendus. |
3.2.2. JCD pateiktos pastabos
(36) |
Savo 2015 m. liepos 17 d. pastabose dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą bendrovė JCD primena, kad valdžios institucija (šiuo atveju Briuselio miestas) privalo palaikyti ekonominę savo sudarytų sutarčių pusiausvyrą. Todėl, anot bendrovės JCD, logiška, jog tam, kad kompensuotų pajamų iš reklamos praradimą anksčiau laiko išmontavus nurodytus reklaminius stendus ir užtikrintų ekonominę 1984 m. sutarties pusiausvyrą, Briuselio miestas leido po nustatytos išmontavimo datos palikti ir eksploatuoti tiek pat kitų 1984 m. sutarties reklaminių stendų. Bendrovė JCD šiuo klausimu teigia, kad kompensacijos tikrumas yra neginčijamas ir kad jį patvirtina įvairūs įrodymai, tarp kurių – ne vienas preliminaraus tyrimo metu Briuselio miesto pateiktas dokumentas ir raštas. |
(37) |
Bendrovės JCD vertinimu, minėtųjų reklaminių stendų eksploatavimui niekuomet nebuvo taikomos 1999 m. sutarties sąlygos ir kai kurie gatvės įrenginiai buvo neišmontuoti vykdant 1984 m. sutartį ir šiuo atveju nebuvo perduoti jokie viešieji ištekliai. Minėtųjų įrenginių neišmontavimas valstybinių išteklių požiūriu yra neutralus, nes taip atlyginama už anksčiau laiko išmontuotus tos pačios sutarties reklaminius stendus. |
(38) |
Bendrovės JCD manymu, pats kompensacijos principas reiškia, kad po nustatytos datos neišmontuotų įrenginių eksploatavimui turi būti taikomos tokios pačios nuostatos kaip ir anksčiau nustatytos datos išmontuotiems įrenginiams, tai yra 1984 m. sutarties nuostatos. |
(39) |
Todėl bendrovė JCD nesutinka su teiginiu, kad pagal reguliariai su Briuselio miestu sudaromas sutartis perdavus viešuosius išteklius jai buvo suteiktas atrankusis pranašumas. Bendrovė JCD mano, kad ji nebuvo atleista nuo jokių nuomos ir kitų mokesčių, kuriuos turėjo mokėti pagal 1999 m. sutartį, ir kad šios paslaugos yra viešosios paslaugos. |
(40) |
Būtent atleidimas nuo nuomos mokesčio, anot bendrovės JCD, yra grindžiamas 1984 m. sutarties kompensaciniu mechanizmu. |
(41) |
Kalbant apie atleidimą nuo mokesčių, Briuselio miesto pozicija neapmokestinti vien tik sutarčių dėl gatvės įrenginių – priešingai nei reklaminių stendų – yra visiškai nuosekli siekiant išsaugoti ekonominę minėtųjų sutarčių pusiausvyrą, nes nei 1984 m. sutarties stendai, nei 1999 m. sutarties stendai nebuvo apmokestinti, nepaisant 2002 m. Briuselio miesto priimto mokesčio reglamento. |
(42) |
Iš tiesų, bendrovės JCD vertinimu, Briuselio miestas pirmąjį laikinosios reklamos viešojoje erdvėje mokesčio reglamentą (2001 m. spalio 17 d. mokesčio reglamentas) priėmė tik 2002 finansiniams metams, o 1984 m. sutartis baigė galioti 1999 m. Dėl šios priežasties šis mokestis netaikomas 1984 m. sutarties reklaminių stendų eksploatavimui, net pratęsus eksploatavimą 2002 m. ir paskesniais finansiniais metais. Bendrovės JCD vertinimu, šių stendų neapmokestinimas negali būti laikomas sutarties šaliai suteiktu atrankiuoju pranašumu, nes jis atspindi bendrąjį principą, kuriuo bendrovei JCD nebuvo sudarytos palankesnės sąlygos nei kitoms panašioje padėtyje esančioms įmonėms, ir dėl to juo negali būti grindžiamas valstybės pagalbos buvimas. |
(43) |
Be to, darant teorinę prielaidą, kad šiai sutarčiai mokestis taptų taikomas, 1984 m. sutarties sąlygas būtų reikėję peržiūrėti, kaip numatyta šioje sutartyje. |
(44) |
Kalbant apie 1999 m. sutarties stendus, bendrovė JCD mano, kad jų eksploatavimas reklamos reikmėms taip pat neturi būti apmokestinamas reklamos mokesčiu. Iš tiesų 2002 m. Briuselio miesto priimtas reklamos mokesčio reglamentas bendrovei JCD netaikomas, nes bendrovė JCD jau moka mėnesinį stendų naudojimo reklamos reikmėms nuomos mokestį ir jis pagal 1999 m. sutartį yra vienintelis mokestis, kuriuo apmokestinamas reklaminių stendų eksploatavimas. Be to, pagal šį mokesčio reglamentą Briuselio miesto reklaminiams stendams, taigi ir 1999 m. sutartyje numatytiems reklaminiams stendams, mokestis aiškiai netaikomas. |
(45) |
Pagrįsdama šiuos argumentus, bendrovė JCD Komisijai pateikė du 2016 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimus, kuriuose prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė JCD neprivalėjo mokėti savivaldybės reklamos mokesčio už vykdant 1999 m. spalio 14 d. su bendrove pasirašytą sutartį miesto teritorijoje įrengtus ir Briuselio miestui priklausančius reklaminius stendus. Šiais teismo sprendimais buvo nurodyta grąžinti už 2009–2012 finansinius metus sumokėtas sumas. |
(46) |
Bendrovė JCD teigia, kad tuo atveju, jei anksčiau įvardytas kompensacinis mechanizmas sutrikdytų pusiausvyrą bendrovės JCD naudai, šis hipotetinis sutrikdymas negalėtų pagerinti bendrovės JCD konkurencinės padėties kitų konkurentų atitinkamose rinkose atžvilgiu, nes jis būtų nereikšmingas. |
(47) |
Bendrovės JCD teigimu, šis hipotetinis sutrikdymas nebūtų galėjęs sutrukdyti kitose valstybėse narėse įsisteigusioms įmonėms patekti į šias rinkas. Be to, bendrovė JCD primena, kad Komisija jau nustatė, jog tam tikros priemonės daro poveikį tik vietos lygiu, taigi nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai. |
3.3. Belgijos pateiktos pastabos
3.3.1. Belgijos pateiktos pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą
(48) |
Belgijos valdžios institucijos pripažino, kad bendrovė JCD eksploatavo kai kuriuos 1984 m. sutarties reklaminius stendus po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos išmontavimo datos. Bendrovė JCD už šiuos reklaminius stendus Briuselio miestui nemokėjo nei nuomos, nei kitų mokesčių, priešingai nei už 1999 m. sutarties reklaminius stendus, už kuriuos nuomos mokestį mokėjo nuo sutarties įsigaliojimo; šie stendai taip pat buvo apmokestinti mokesčiais, tačiau tik nuo 2009 m. (11) Tokia situacija truko iki 2011 m., kol buvo išmontuoti paskutiniai stendai. |
(49) |
Belgijos valdžios institucijos neginčija, kad priemonės yra priskirtinos joms, visų pirma Briuselio miestui. Iš tiesų jos aiškina, jog leido eksploatuoti 1984 m. sutarties stendus po 10 priede nustatytos išmontavimo datos, kad išlaikytų sutarties su bendrove JCD pusiausvyrą, nes kiti stendai Briuselio miesto prašymu buvo išmontuoti anksčiau laiko, siekiant pakeisti dėl estetinių priežasčių pasirinktais naujais stendais, tai yra art nouveau stiliaus gatvės įrenginiais. |
(50) |
Belgijos valdžios institucijos nurodo, kad dėl anksčiau laiko išmontuotų stendų bendrovė JCD, atsisakiusi reklaminių stendų, už kuriuos iki 10 priede nustatytos datos neturėjo mokėti nei nuomos mokesčio, nei rinkliavų, patyrė nuostolių ir kad jiems kompensuoti buvo priimtina leisti eksploatuoti kitus stendus ilgiau, nei nustatyta, nereikalaujant už juos mokėti nuomos ar kitų mokesčių. |
(51) |
Belgijos valdžios institucijos pripažįsta, jog apskritai paėmus bendrovei JCD buvo suteiktas ekonominis pranašumas, tačiau tik dėl to, kad anksčiau laiko išmontuotų stendų skaičius neatitiko po 10 priede nustatytos išmontavimo datos neišmontuotų stendų skaičiaus. 1984 m. tarp Briuselio miesto ir bendrovės JCD sudarytos sutarties 4.5 straipsnyje nustatyta, kad reklaminiams stendams ir transporto laukimo paviljonams netaikomas nuomos mokestis, naudojimo mokesčiai ir rinkliavos. Belgijos valdžios institucijų teigimu, tokį atleidimą nuo mokesčių reikia analizuoti atsižvelgiant į faktą, kad sutarties pasirašymo metu Briuselio miestas nebuvo priėmęs jokio reglamento dėl reklaminės įrangos apmokestinimo. |
(52) |
Belgijos valdžios institucijos teigia, kad bendrovė JCD, viena vertus, sutikdama anksčiau laiko išmontuoti stendus atsisakė galimybės nemokėti nuomos ir kitų mokesčių, antra vertus, gavo galimybę nemokėti nuomos ir kitų mokesčių eksploatuodama kitus stendus po nustatytos jų išmontavimo datos. Belgijos valdžios institucijų teigimu, skaičiuojant skirtumą tarp bendrovės JCD nepanaudotos galimybės nemokėti nuomos ir kitų mokesčių ir gautos naudos eksploatuojant stendus ilgiau, nei nustatyta 10 priede, nustatyta, kad tarp 1999 m. gruodžio ir 2011 m. bendrovė JCD gavo ne didesnį kaip [100 000–150 000] EUR finansinį pranašumą. |
(53) |
Šiuo klausimu Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad priemonei nesunkiai gali būti taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 (12) (toliau – 2006 m. de minimis reglamentas) nuostatos. Šiame reglamente įtvirtinta, kad tam tikra nedidelės apimties pagalba (per 3 mokestinius metus neviršijanti 200 000 EUR sumos) laikoma nedarančia poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir neatitinkančia visų SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. |
(54) |
Be to, Belgijos valdžios institucijos paaiškina kai kuriuos bendrovės CCB teiginius, dėl kurių priimtas sprendimas pradėti procedūrą. Pirma, bendrovės CCB pateiktas vertinimas remiantis 86 stendais yra klaidingas, nes bendrovės CCB iniciatyva parengtuose antstolių aktuose (žr. 31 konstatuojamąją dalį) nurodyta 80 stendų. Be to, bendrovė CCB kai kuriuos stendus klaidingai priskyrė transporto laukimo paviljonams – iš tiesų tai yra miesto informacinės iškabos. Antra, apskaičiuodama nuomos mokesčio dydį, bendrovė CCB netinkamai indeksavo nuomos mokesčio sumą; Briuselio miesto manymu, ji turėjo būti indeksuojama po kiekvienų sutarties galiojimo metų (13). Trečia, bendrovė CCB klaidingai apskaičiavo bendrovės JCD turėtų mokėti mokesčių sumą. |
3.3.2. Belgijos pateiktos pastabos dėl suinteresuotųjų šalių pastabų
(55) |
2015 m. spalio 2 d. rašytinėse pastabose Belgijos valdžios institucijos nurodė, jog Briuselio miestas neišieškojo iš bendrovės JCD pagal 1999 m. sutartį mokėtinų mokesčių vykstant teisminiam procesui ne dėl to, kad būtų daręs jai paslaugą, o remdamasis Belgijos įstatymais ir Belgijos teismų sprendimais, pagal kuriuos savivaldybės administracijai neleidžiama atimti teisės naudotis turtu arba imtis mokesčio išieškojimo siekiant išieškoti mokesčio dalį, viršijančią neginčytinai mokėtiną mokesčio sumą. Kai ieškinys pateikiamas dėl visos mokesčio sumos, kaip padarė bendrovė JCD, atimti teisę naudotis turtu arba išieškoti mokestį neįmanoma. Tokia situacija nereiškia, kad ieškinį pateikęs mokesčių mokėtojas bus atleistas nuo mokesčio, kaip teigia bendrovė CCB. Be to, nors ir ginčijami, buhalteriniu požiūriu mokesčiai turi būti priskirti prie veiklos sąnaudų. Todėl tai, kad Briuselio miestas neišieškojo iš bendrovės JCD mokėtinų mokesčių, dėl kurių vyksta teisminis procesas, negali būti laikoma valstybės pagalba. |
(56) |
2016 m. birželio 20 d. rašytinėse pastabose atsakydamos į Komisijos tarnybų 2016 m.balandžio 15 d. raštu užduotus klausimus, Belgijos valdžios institucijos patvirtino, kad mokesčius už vykdant 1999 m spalio 14 d. viešojo pirkimo sutartį įrengtus reklaminius stendus Briuselio miestas pradėjo skaičiuoti tik nuo 2009 finansinių metų. Tačiau priėmęs 2001 m. spalio 17 d. Mokesčio reglamentą dėl laikinosios reklamos viešojoje erdvėje Briuselio miestas įvedė laikinosios reklamos viešojoje erdvėje mokestį ir numatė netaikyti jo tik savo paties reklamai (14). Belgijos valdžios institucijos pažymi, kad reklaminiams stendams taikomi mokesčio reglamentai pirmą kartą įsigaliojo tik 2002 m. sausio 1 d. ir už 2001 metus jokio mokesčio mokėti nereikėjo, ir tvirtina, jog tie mokesčio reglamentai yra taikomi 1999 m. sutarties reklaminiams stendams. |
(57) |
Taip pat jos patikslina, kad Briuselio miestas už 2002–2008 mokestinius metus šiuos mokesčius atitinkančių sumų negavo. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad pradžioje miestas manė, jog pagal 1999 m. pirkimo sutartį įrengti jai priklausantys JCD eksploatuojami reklaminiai stendai neturėjo būti apmokestinami pritaikius 2001 m. spalio 17 d. mokesčio reglamento 5 straipsnyje numatytą tik Briuselio miesto reklamai taikomą galimybę netaikyti mokesčių. Be to, tik Briuselio miesto ar Briuselio miesto įsteigtų, jam pavaldžių įstaigų reklaminiams stendams taikoma neapmokestinimo nuostata buvo įtraukta į 2006 m. gruodžio 18 d. mokesčio reglamentą ir paskesnius mokesčio reglamentus. |
(58) |
Pirmieji mokesčiai buvo užregistruoti 2011 m. liepos 29 d., jie buvo apskaičiuoti už 2009 mokestinius metus. Pagal 1996 m. gruodžio 24 d. įstatymo, vėliau panaikinto 2014 m. balandžio 3 d. nutarimu, 6 straipsnį nebuvo galima apmokestinti atgaline data už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo mokestinių metų sausio 1 d. |
(59) |
Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad Briuselio miestas nusprendė nebetaikyti atleidimo nuo mokesčio nuostatos, nes nutarė, jog neapmokestinant reklaminių stendų vien dėl to, kad jie priklauso Briuselio miestui, nors jis pats jų neeksploatavo, sudaromos nelygios sąlygos kitus reklaminius stendus eksploatuojančioms bendrovėms. Briuselio miesto nuomone, jo paties, jo įsteigtų ar jam pavaldžių įstaigų reikmėms naudojamų reklaminių stendų neapmokestinimas iš tiesų galėtų būti pateisinamas, bet jis nepateisinamas, kai reklaminius stendus eksploatuoja kiti, ypač lauko reklamos sektoriuje veikianti komercinė įmonė. |
(60) |
Mokesčio reglamente numatyto atleidimo nuo mokesčio tikslas buvo išvengti, kad Briuselio miestas neapmokestintų pats savęs, nes iš to negautų jokių papildomų pajamų, tačiau padidėtų jo finansų departamento administracinio darbo našta, o kiekvieno mokesčio reglamento tikslas yra suteikti galimybę mokestį taikančiai valdžios institucijai gauti papildomų finansinių išteklių. Tačiau, kaip buvo nurodyta 2017 m. vasario 20 d. Belgijos valdžios institucijų pateiktose pastabose dėl 2017 m. vasario 14 d. Komisijos tarnybų užduotų papildomų klausimų, pats Briuselio miestas niekuomet neeksploatavo reklaminių stendų. Stendai visuomet buvo eksploatuojami per trečiąsias šalis. Vieninteliai Briuselio miestui priklausantys reklaminiai stendai yra 1999 m. spalio 14 d. su bendrove JCD sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje numatyti reklaminiai stendai. Pasibaigus 1999 m. sutarčiai, buvo paskelbtas naujas konkursas. Jį laimėjo bendrovė CCB, su kuria dabar yra sudaryta sutartis. Pagal šiuo metu galiojančią sutartį bendrovė CCB už reklaminius stendus moka nuomos mokestį ir kitus taikomus mokesčius. |
(61) |
Belgijos valdžios institucijos nurodo, kad nuosavus stendus naudojantys veiklos vykdytojai moka tik kitus mokesčius, o nuomos mokestis už reklaminių stendų naudojimą prie šių mokesčių pridedamas tik tuomet, kai stendai priklauso Briuselio miestui. Šis nuomos mokestis jokiu būdu nepakeičia mokesčių, kuriais apmokestinami tokie stendai. Iš tiesų nuomos mokesčiu atlyginama už teisę eksploatuoti Briuselio miestui priklausančius stendus. Nemokėdami nuomos mokesčio, veiklos vykdytojai naudotųsi Briuselio miestui priklausančiais stendais nemokamai, o pastarajam tektų apmokėti stendų įsigijimo išlaidas. Taigi, logiška, kad jie turi mokėti nuomos mokestį. Kita vertus, Briuselio miestui priklausančių stendų neeksploatuojantys veiklos vykdytojai patys turi padengti visas reklaminių stendų gamybos ar įsigijimo investicijas. |
(62) |
Belgijos valdžios institucijos paaiškina, jog dviejuose 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimuose prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, remiantis 2009–2012 metams priimtų mokesčio reglamentų 9 straipsniu, bendrovė JCD neprivalėjo mokėti savivaldybės reklamos mokesčio už miesto teritorijoje vykdant 1999 m. spalio 14 d. su bendrove pasirašytą sutartį įrengtus ir Briuselio miestui priklausančius reklaminius stendus. Šiais teismo sprendimais buvo nurodyta grąžinti už 2009–2012 finansinius metus sumokėtas sumas. |
(63) |
Belgijos valdžios institucijos taip pat patvirtino, kad Briuselio miestas apeliacine tvarka apskundė du 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimus dėl atitinkamai 2009–2010 m. mokestinio laikotarpio ir 2011–2012 m. mokestinio laikotarpio. Šiame dar tebevykstančiame apeliaciniame procese Briuselio miestas teigia, kad teismui išaiškinus mokesčio reglamento 9 straipsnį kaip leidžiantį atleisti bendrovę JCD nuo mokesčio, kyla klausimas dėl jo suderinamumo su SESV 106 ir 107 straipsniais. |
(64) |
Antra vertus, Briuselio miestas neužregistravo jokių mokesčių už po nustatytos išmontavimo datos neišmontuotus 1984 m. sutarties stendus. |
(65) |
Belgijos valdžios institucijos pareiškė, kad jos negali nurodyti už per laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. po 10 priede nustatytos išmontavimo datos neišmontuotus reklaminius stendus nesumokėtų nuomos ir kitų mokesčių sumos. |
3.4. Priemonių vertinimas
3.4.1. 1984 m. sutarties reklaminių stendų dalis: šio sprendimo dalykas
(66) |
Komisijos analizėje kalbama tik apie 1984 m. sutarties stendų neišmontavimą pasibaigus jų eksploatavimo laikotarpiui, tačiau pati 1984 m. sutartis nenagrinėjama. Tai grindžiama faktu, kad remiantis Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (15) 17 straipsniu Komisija negali reikalauti susigrąžinti pagalbą pasibaigus 10 metų senaties terminui. |
(67) |
Pagal 1984 m. sutartį įrengti reklaminiai stendai galėjo būti įrengiami iki 1984 m. sutarties galiojimo pabaigos (tai yra iki 1999 m.) ir naudojami 15 metų (tai yra galimai iki 2014 m.). Taigi, bet kokia 1984 m. sutartimi per šiuos reklaminius stendus suteikta pagalba, darant prielaidą, kad buvo tenkinamos visos 107 straipsnio 1 dalies suvestinės sąlygos, galėjo būti suteikta tik tuo momentu, kai bendrovė JCD gavo Briuselio valdžios institucijų leidimą įrengti minėtuosius stendus, vadinasi, iki 1999 m., kai ta sutartis turėjo baigti galioti. Taip bendrovei JCD galimai suteikta pagalba būtų buvusi suteikta daugiau nei prieš 10 metų iki pirmojo 2011 m. rugsėjo 15 d. Komisijos prašymo Belgijos valdžios institucijoms pateikti informaciją. |
(68) |
Tačiau, kalbant apie 1984 m. sutarties stendų eksploatavimą po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos išmontavimo datos nemokant nuomos ir kitų mokesčių, šiomis aplinkybėmis bendrovei JCD galimai būtų buvusi suteikta pagalba nuo momento, kai Briuselio valdžios institucijos (automatiškai) leido nesilaikyti priede nustatyto išmontavimo grafiko. Toliau pateiktoje Komisijos analizėje nagrinėjama tik priemonė, pagal kurią po 10 priede nustatytos išmontavimo datos neišmontuoti 1984 m. sutarties reklaminiai stendai lemia valstybės pagalbos suteikimą bendrovei JCD po 2001 m. rugsėjo 15 d. (t. y. nesibaigus Reglamento (ES) 2015/1589 17 straipsnyje numatytam senaties terminui). |
(69) |
Šis sprendimas taip pat nėra susijęs su bendrovės JCD atleidimo nuo Belgijos valstybei mokėtinų mokesčių už 1999 m. sutarties reklaminius stendus priskyrimo valstybės pagalbai analize, kuri nebuvo įtraukta į sprendimą pradėti procedūrą. |
3.4.2. Valstybės pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį
(70) |
Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. |
(71) |
Pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, kad pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, yra suteikta tik tuo atveju, jeigu įvykdytos visos toje nuostatoje išvardytos suvestinės sąlygos: i) priemonė priskirtina valstybei ir finansuojama iš valstybinių išteklių; ii) ja gavėjui suteikiamas atrankusis ekonominis pranašumas; iii) priemonė iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti; iv) priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai (16). |
3.4.2.1.
(72) |
Kad pagalba būtų laikoma SESV 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba, ją turi teikti valstybė arba ji turi būti teikiama naudojant valstybinius išteklius. Valstybiniai ištekliai yra visi viešojo sektoriaus ištekliai (17), įskaitant valstybės viduje veikiančių įstaigų (decentralizuotų, federalinių, regioninių arba kitų) išteklius (18). |
(73) |
Iš valstybinių išteklių tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktas pranašumas gali būti laikomas valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Valstybinių išteklių buvimas gali įgauti neigiamą formą, kai kalbama apie valstybės negautą pelną. Iš suformuotos teismų praktikos matyti, kad išteklių, kurie iš esmės turėtų būti grąžinti į valstybės biudžetą, atsisakymas laikomas valstybinių išteklių perdavimu. Intervencijos, kuriomis sumažinamos paprastai įmonės biudžetui tenkančios išlaidos, taip pat gali būti laikomos valstybiniais ištekliais (19). |
Priskyrimas valstybei
(74) |
Belgijos valdžios institucijos neginčija, kad priemonė joms priskirtina (konkrečiai ji priskirtina Briuselio miestui). Iš tiesų jos aiškina, jog leido neišmontuoti 1984 m. sutarties stendų po 10 priede nustatytos išmontavimo datos, kad išlaikytų sutarties su bendrove JCD pusiausvyrą, nes kiti stendai Briuselio miesto prašymu buvo išmontuoti anksčiau laiko, siekiant pakeisti dėl estetinių priežasčių pasirinktais kitais stendais (žr. 49 konstatuojamąją dalį). |
Valstybiniai ištekliai
(75) |
Belgijos valdžios institucijos taip pat pripažįsta, kad leidęs neišmontuoti stendų po 10 priede nustatytos išmontavimo datos Briuselio miestas už tuos stendus negavo nuomos mokesčio ir nesurinktų mokesčių pajamų; įprastomis sąlygomis tie stendai būtų buvę pakeisti 1999 m. sutarties reklaminiais stendais, už kuriuos būtų buvę privalu mokėti nuomos ir kitus mokesčius. |
(76) |
Taigi, nepaneigta, kad leidimas bendrovei JCD neišmontuoti 1984 m. sutarties stendų po10 priede nustatytos datos priskirtinas Belgijos valstybei ir dėl to ji savo ruožtu atsisakė valstybinių išteklių. Tačiau Komisija ir Belgijos valstybė skirtingai įvertino valstybinius išteklius (t. y. Briuselio miesto nesurinktų nuomos ir kitų mokesčių sumą) skaičiais (žr. 3.4.5 skirsnį). |
(77) |
Todėl Komisija mano, kad ši priemonė yra valstybinių išteklių perdavimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. |
(78) |
Kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė CCB savo rašytinėse pastabose teigia, kad iš po 10 priede nustatytų išmontavimo datų neišmontuotų reklaminių stendų komercinio eksploatavimo gautos reklamos pajamos taip pat galėtų būti laikomos valstybiniais ištekliais, nes valstybė pati būtų galėjusi eksploatuoti tuos stendus. |
(79) |
Pirmiausia Komisija mano, kad bendrovės JCD už reklamą gautos pajamos aiškiai nėra valstybiniai ištekliai, nes šios pajamos už reklamą gautos pagal privačias tarp bendrovės JCD ir jos klientų sudarytas sutartis, kuriose valstybė niekaip nedalyvauja. |
(80) |
Be to, nebūtų galima laikyti, jog Briuselio miestas atsisako valstybinių išteklių vien dėl to, kad pats nevykdo vienos ar kitos ekonominės veiklos. Toks požiūris į valstybinius išteklius būtų pernelyg platus ir valstybė negalėtų leisti savo teritorijoje vykdyti veiklos prieš tai nepatikrinusi, ar tos veiklos negalėtų vykdyti pati. |
(81) |
Be to, net jei teoriškai valdžios institucija ir galėtų imti vykdyti kokią nors ekonominę veiklą, tai akivaizdžiai nėra pagrindinė jos funkcija ir ji a priori neturi nei tokiai veiklai reikiamų žinių, nei įgūdžių, nei techninių priemonių. Šiuo atveju, pavyzdžiui, galima pažymėti, kad dažniausiai reklamos sutartys sudaromos nacionaliniu lygiu. Briuselio miestas nebūtų turėjęs galimybių derėtis dėl tokių sutarčių, nes į jo jurisdikciją patenka tik Briuselio miesto teritorijoje įrengti stendai. Jo galimas gebėjimas gauti pajamų iš tų stendų būtų nepalyginamas su bendrovės „JC Decaux“ gebėjimais. |
3.4.2.2.
(82) |
Kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, pranašumu laikomas bet koks ekonominis pranašumas, kurio įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos (20). Svarbu ne valstybės intervencijos priežastis ar tikslas, o tik priemonės poveikis įmonei (21). |
(83) |
Teisingumo Teismas nurodė, kad pranašumas atsiranda tuomet, kai finansinė įmonės padėtis pagerėja dėl valstybės intervencijos, taigi, pranašumas apima ne tik teigiamą naudą, bet ir bet kokią valstybės intervenciją, kuri įvairiomis formomis sumažina paprastai įmonės biudžetui tenkančias išlaidas (22). |
(84) |
Šiuo atveju, nuo 1999 m. vienam po kito baigiant galioti 1984 m. sutartimi suteiktiems leidimams, bendrovė JCD ir toliau Briuselio mieste eksploatavo reklaminius stendus nemokėdama už jų eksploatavimą nuomos ar kitų mokesčių, nors pagal 1999 m. sutartį tie stendai turėjo būti išmontuoti ir pagal tą pačią 1999 m. sutartį už vietoje jų sumontuotų reklaminių stendų eksploatavimą turėjo būti mokami nuomos ir kiti mokesčiai. |
(85) |
Belgijos valdžios institucijos pripažįsta, jog apskritai paėmus bendrovei JCD buvo suteiktas ekonominis pranašumas, tačiau tik dėl to, kad anksčiau laiko išmontuotų stendų skaičius neatitiko po 10 priede nustatytos išmontavimo datos eksploatuotų stendų skaičiaus. NET darant prielaidą, kad Komisija sutinka su šiuo požiūriu (quod non), bet kuriuo atveju nustatyta, jog pranašumas buvo suteiktas. |
(86) |
Komisija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Belgijos valdžios institucijos sutinka su pranašumo buvimo principu, tik ginčija to pranašumo dydį. |
(87) |
Be to, Belgijos valdžios institucijos priemonę traktuoja kaip bendrovei JCD suteiktą kompensaciją už nepalankią padėtį, susiklosčiusią anksčiau laiko išmontavus tam tikrą skaičių reklaminių stendų. Tuo klausimu Komisija remiasi Sprendimu Orange/Komisija (C-211/15 P) (23), kuriame Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo (24) ir generalinio advokato (25) poziciją, kad net lengvata, kuria panaikinama papildoma įmokų našta, kurią įmonė patiria dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios netaikomos konkuruojančioms įmonėms, yra valstybės pagalba (26). Kaip valstybės pagalba nevertinama tik priemonė, pagal kurią valstybiniai ištekliai perduodami kaip kompensacija už suteiktas viešąsias paslaugas, atitinkanti Sprendime Altmark (27) nurodytus kriterijus. |
(88) |
Taigi, 1984 m. ir 1999 m. sutartys yra visiškai komercinės sutartys ir jų nuostatomis bendrovei JCD nepavedama teikti viešąsias paslaugas. Todėl Sprendimas Altmark, priimtas dėl kompensacijos už suteiktas viešąsias paslaugas, netaikomas. |
(89) |
Tuo remiantis atrodo, jog Belgijos valdžios institucijų minima kompensacija, darant prielaidą, kad ja tikrai buvo siekiama atlyginti už nepalankią padėtį, susijusią su galima prievole anksčiau laiko išmontuoti kai kuriuos reklaminius stendus, yra bendrovei JCD suteiktas pranašumas. Tokią išvadą šiuo atveju patvirtina ir tai, kad sunku teigti, jog bendrovė JCD susidūrė su struktūriniais sunkumais, nes ji pati sutiko išmontuoti savo stendus, be to, Belgijos valdžios institucijos pačios pripažino, kad ši kompensacija apėmė daugiau, nei buvo reikalinga nepalankiai padėčiai ištaisyti. |
(90) |
Šis argumentas taip pat sutampa su Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos sąvokos (28) (toliau – Komunikatas dėl valstybės pagalbos sąvokos) 69 punktu, kuriame pabrėžiama, kad net „išlaidos, atsirandančios dėl valstybės nustatytų reguliavimo įpareigojimų (29) , yra susijusios su ekonominei veiklai būdingomis išlaidomis, taigi kompensuojant šias išlaidas ar jų dalį įmonei suteikiamas pranašumas (30). \Vadinasi, tai, kad nauda nėra didesnė nei kompensacija už išlaidas, atsiradusias dėl nustatyto reguliavimo įpareigojimo, iš esmės nereiškia, kad pranašumo nėra. Tas pats taikoma ir pagalbai, susijusiai su išlaidomis, kurių įmonė nebūtų patyrusi, jei dėl valstybės priemonės nebūtų atsiradusi paskata, nes nesant šios paskatos įmonė savo veiklą būtų organizavusi kitaip (31). Pranašumo buvimo galimybė taip pat neatmetama, jeigu taikant priemonę kompensuojami kitokio pobūdžio mokesčiai, kurie yra nesusiję su ta priemone (32).“ |
(91) |
Šiuo atveju taip pat iš tiesų nėra įmanoma 1984 m. sutarties stendų pakeitimo naujais anksčiau laiko prilyginti reguliavimo įpareigojimui, nes bendrovė JCD pati sutiko išmontuoti stendus, tačiau, remiantis Komunikato dėl valstybės pagalbos sąvokos 69 punktu, darytina išvada, kad jei stendai anksčiau laiko buvo išmontuoti dėl reguliavimo įpareigojimo, kompensacija už tokį išmontavimą anksčiau laiko yra jai suteiktas pranašumas. |
(92) |
Taip pat dera pabrėžti, kad Komunikato dėl valstybės pagalbos sąvokos 71 straipsnyje primenama, jog „[p]ranašumo negali būti, kai atlyginami neteisėtai nustatyti mokesčiai (33) , nacionalinės institucijos įpareigojamos atlyginti žalą, kurią jos sukėlė tam tikroms įmonėms (34) , ar sumokama kompensacija už turto nusavinimą (35) “. |
(93) |
Tačiau šioje byloje nė vieno iš šių dviejų atvejų nėra. Nėra pagrindo manyti, kad Belgijos valdžios institucijos būtų padariusios bendrovei JCD žalą ir būtų buvusios priverstos ją atlyginti. Bendrovė JCD pati sutiko išmontuoti kai kuriuos 1984 m sutarties stendus ir galima pagrįstai manyti, jog sutiko dėl to, kad iš esmės jai tai buvo naudinga. |
(94) |
Galiausiai Komisija svarsto galimybę šią kompensaciją vertinti kaip įprastą komercinės veiklos vykdytojo elgesį, kuris galimai leistų nustatyti, kad nauda suteikta nebuvo. Tačiau šiomis aplinkybėmis Briuselio miestas negali būti laikomas komercinės veiklos vykdytoju. Iš tiesų nustatyta, kad tariamas kompensacijos suteikimas nebuvo niekaip įformintas ir prižiūrimas (tuo, beje, galima paaiškinti, kodėl, anot pačių Belgijos valdžios institucijų, skiriasi anksčiau laiko išmontuotų ir pakeistų reklaminių stendų skaičius). Jokiame Komisijai pateiktame dokumente nekalbama apie jokias tuo klausimu tarp Briuselio miesto ir bendrovės JCD vykusias derybas. Niekas nepatvirtina, kad Briuselio miestas būtų atlikęs dėl kai kurių 1984 m. sutarties stendų išmontavimo anksčiau laiko bendrovės JCD faktiškai negautų pajamų analizę, kurioje jos būtų palygintos su iš tos pačios sutarties laiku neišmontuotų kitų stendų, kurie, beje, buvo visiškai atsipirkę (loginiu požiūriu šių stendų kaina buvo visiškai padengta – įskaitant bendrovės JCD maržą – juos eksploatuojant 1984 m. sutarties laikotarpiu), eksploatavimo pelno. Kadangi visiškai nebuvo analizės, sutarties ir priežiūros, tai reiškia, kad toks Briuselio miesto elgesys neatitiko privataus veiklos vykdytojo, veikiančio rinkos sąlygomis, veikimo principo. |
(95) |
Komisijos argumentą dėl suteikto pranašumo patvirtino ir 2016 m. balandžio 29 d. Briuselio apeliacinio teismo sprendimas (36). Šiame sprendime Apeliacinis teismas atmetė bendrovės JCD apeliacinį skundą ir patvirtino 2010 m. gruodžio 13 d. Briuselio pirmosios instancijos teismo sprendimą. Konkrečiai Apeliacinis teismas patvirtino, kad bendrovė JCD nesilaikė 1999 m. sutarties 10 priede nustatytų stendų išmontavimo datų ir nuo to laiko, neturėdama tam nei pagrindo, nei teisės, eksploatavo reklaminius stendus, kurie buvo Briuselio miesto viešoji nuosavybė. Taigi, bendrovė JCD vykdė neteisėtus ir sąžiningos rinkos praktikos neatitinkančius veiksmus, nes su kitais savo reklaminiais stendais eksploatuodama ir tuos, kurie turėjo būti išmontuoti, įgijo neteisėtą konkurencinį pranašumą, dėl kurio galėjo paveržti savo konkurentės bendrovės CCB reklamuotojus. Apeliacinis teismas nurodė nutraukti neteisėtus veiksmus ir nustatė, kad neturint nei pagrindo, nei teisės eksploatuotų stendų išmontavimas yra būtinas veiksmas siekiant nutraukti neteisėtą veiklą. |
(96) |
Dėl šios priežasties Komisija mano, jog dėl to, kad bendrovė JCD 1999–2011 m. Briuselio miesto teritorijoje neišmontavo ir eksploatavo tam tikrą skaičių 1984 m. sutarties reklaminių stendų po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos išmontavimo datos nemokėdama nei nuomos, nei kitų mokesčių, bendrovei JCD buvo sumažinta mokesčių našta, kurią ji įprastai patirtų vykdydama savo veiklą, ir taip jai suteiktas ekonominis pranašumas. |
3.4.2.3.
(97) |
Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi būti atranki, t. y. ji turi teikti pirmenybę tam tikroms įmonėms ar tam tikrų prekių gamybai pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį (37). Taigi, valstybės pagalbos sąvoka apima tik tas priemones, kurios įmonėms palankios atrankiai. |
(98) |
Pirmiausia pažymėtina, kad Belgijos valdžios institucijos neginčija priemonės (1984 m. stendų neišmontavimo nemokant nuomos ir kitų mokesčių pasibaigus 10 priede nustatytam jų eksploatavimo laikotarpiui) atrankumo. |
(99) |
Iš tiesų Belgijos valdžios institucijos paaiškino, kad šia priemone bendrovei JCD atlyginama už kai kuriuos anksčiau laiko išmontuotus reklaminius stendus ir tokia priemonė iš esmės yra individuali priemonė ir, atsižvelgiant į tai, nustačius, kad buvo suteiktas ekonominis pranašumas (žr. 3.4.2.2 skirsnį), paprastai galima daryti prielaidą, kad ji buvo atranki. Jei nenurodyta kitaip, ši prezumpcija šiuo atveju yra taikoma ir jos pakanka, kad priemonė būtų pripažinta atrankia. |
(100) |
Taip pat pažymėtina, jog priemonės negalima nepripažinti atrankia jau vien dėl to, kad bendrovė JCD atsidūrė unikalioje teisinėje ir faktinėje padėtyje dėl tos priežasties, kad ji viena galėjo pasinaudoti ta priemone, nes tik ji viena turėjo 1994 m. sutartyje aptariamų reklaminių stendų. |
(101) |
Iš tiesų anksčiau minėtame Sprendime Orange Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo (38) poziciją: „<...> naudos gavėjo palyginimo su kitais veiklos vykdytojais, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši priemone siekiamo tikslo atžvilgiu, kriterijus yra grindžiamas ir pateisinamas vertinant galimai bendrai taikomos priemonės atrankųjį pobūdį, todėl nėra tinkamas, kai, kaip šiuo atveju, yra vertinamas tik vienai įmonei suteiktos ad hoc priemonės atrankumas <...>“. |
(102) |
Šiuo atveju akivaizdu, kad stendų neišmontavimas nėra bendrai taikoma ad hoc priemonė, todėl ji aiškiai atranki. |
3.4.2.4.
(103) |
Įmonėms suteikta pagalba yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, tik tada, jei ji „iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti“ ir „daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. |
Konkurencijos iškraipymas
(104) |
Valstybės skirta pagalbos priemonė laikoma iškraipančia konkurenciją arba galinčia ją iškraipyti, jeigu dėl jos gavėjo konkurencinė padėtis gali pagerėti, palyginti su kitomis įmonėmis, su kuriomis jis konkuruoja (39). |
(105) |
Pakanka, kad pagalbos priemonės suteikimo momentu atitinkamoje rinkoje būtų realios konkurencijos situacija, kad valstybės arba iš valstybinių išteklių suteikta pagalba galėtų daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta (40). Todėl laikoma, kad iškraipoma konkurencija, jei valstybė įmonei liberalizuotoje ūkio šakoje, kurioje vyksta arba galėtų vykti konkurencija, suteikia finansinį pranašumą. |
(106) |
Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė JCD veikia rinkoje, kurioje konkuruoja įvairios tam pačiam veiklos sektoriui priklausančios įmonės (mažo dydžio lauko reklamos rinkoje), vienam tos rinkos dalyviui suteikus ar jam pasinaudojus pagalba, galimos to pasekmės gali iškraipyti konkurenciją. |
Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai
(107) |
Remiantis ES teismų praktika, bet kokia rinkoje veiklą vykdančiai įmonei suteikta pagalba gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai (41). |
(108) |
Pagal suformuotą teismų praktiką Komisija neprivalo atlikti nagrinėjamų rinkų faktinės situacijos, pagalbą gaunančių įmonių rinkos dalies, konkuruojančių įmonių padėties arba prekybos tarp valstybių narių ekonominės analizės (42). Neteisėtai suteiktos pagalbos atveju Komisija neprivalo įrodyti realaus šios pagalbos poveikio konkurencijai ir prekybai. |
(109) |
Nagrinėjama bendrovei JCD suteikta priemonė (reklaminių stendų neišmontavimas nemokant nei nuomos, nei kitų mokesčių po 10 priede nustatytų išmontavimo datų) sustiprino jos padėtį reklaminių stendų rinkoje Briuselio sostinės regione ir apsunkino kitose valstybėse narėse įsikūrusių įmonių galimybes patekti į šią rinką (43). Be to, šiuo klausimu Komisija pažymi, kad ir bendrovė JCD, ir bendrovė CCB vykdo veiklą ir kitose Europos Sąjungos valstybėse (44). Taip pat svarbu pažymėti, kad dažnai reklamuotojai yra keliose šalyse veiklą vykdančios tarptautinės įmonių grupės ir tam tikrais atvejais reklaminės kampanijos irgi būna tarptautinės. |
(110) |
Taigi, priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. |
(111) |
Tačiau pažymėtina, jog Belgijos valdžios institucijos, pripažindamos bendrovei JCD suteikto pranašumo buvimą, mano, kad galima remtis 2006 m. de minimis reglamentu. |
(112) |
Jų pozicija grindžiama to pranašumo sumos apskaičiavimu, kuriame atsižvelgiama į kompensavimo tarp po termino ir anksčiau laiko išmontuotų stendų logiką. |
(113) |
Belgijos valdžios institucijos iš tiesų mano (žr. 51–52 konstatuojamąsias dalis), jog, apskritai paėmus, bendrovei JCD buvo suteiktas ekonominis pranašumas, tačiau tik dėl to, kad anksčiau laiko išmontuotų stendų skaičius neatitiko po 10 priede nustatytos išmontavimo datos neišmontuotų stendų skaičiaus. Jų teigimu, pagal šalių sutartą kompensacinį mechanizmą bendrovė JCD, viena vertus, sutikdama anksčiau laiko išmontuoti stendus atsisakė galimybės nemokėti nuomos ir kitų mokesčių, antra vertus, gavo galimybę nemokėti nuomos ir kitų mokesčių eksploatuodama stendus po nustatytos jų išmontavimo datos. |
(114) |
Belgijos valdžios institucijų teigimu, apskaičiavus skirtumą tarp bendrovės JCD nepanaudotos galimybės nemokėti nuomos ir kitų mokesčių ir gautos naudos eksploatuojant stendus ilgiau, nei nustatyta 10 priede, nustatyta, kad tarp 1999 m. gruodžio ir 2011 m. bendrovė JCD gavo nedidelį, ne didesnį kaip [100 000–150 000] EUR finansinį pranašumą. |
(115) |
Kadangi Belgijos valdžios institucijos mano, kad bendrovei JCD suteiktas ekonominis pranašumas negalėjo būti didesnis kaip [100 000–150 000] EUR, jos teigia, jog priemonei nesunkiai gali būti taikomos 2006 m. de minimis reglamento nuostatos. |
(116) |
Tuo klausimu šiame etape svarbu pažymėti, kad tiriamam laikotarpiui gali būti taikomi du de minimis reglamentai:
|
(117) |
Pirma, kaip paaiškinta 3.4.2.2 skirsnyje, Komisija mano, kad suteiktas pranašumas yra didesnis, nei nurodo Belgijos valdžios institucijos, nes apskaičiuojant gautą naudą būtina atsižvelgti į bendrovės JCD už neišmontuotus reklaminius stendus nesumokėtus nuomos ir kitus mokesčius. Pabrėžtina, kad Komisija neturi tikslios visos bendrovei JCD suteikto pranašumo sumos, nes Belgijos valdžios institucijos atsisakė pateikti šią informaciją, tačiau bet kuriuo atveju bendrovei JCD suteiktos pagalbos suma viršija 200 000 EUR. Taigi, de minimis reglamentai netaikomi ir Komisija negali sutikti su šiuo Belgijos valdžios institucijų argumentu. |
(118) |
NET jei būtų taikomas kuris nors de minimis reglamentas (quod non), Komisija taip pat pabrėžia, kad bet kuriuo atveju netenkinamos 2001 m. de minimis reglamento 3 straipsnyje ir 2006 m. de minimis reglamento 3 straipsnyje įtvirtintos stebėsenos sąlygos. Iš tiesų pradžioje Belgijos valdžios institucijos priemonės nevertino kaip de minimis pagalbos, taigi neatliko jokių šiuose reglamentuose numatytų veiksmų. |
(119) |
Priemonė taip pat netenkina 2006 m. de minimis reglamento 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų skaidrumo sąlygų, pagal kurias „šis reglamentas taikomas tik tai pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidri pagalba)“. Šiuo atveju Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad prieš suteikiant pagalbą būtų buvę atlikti skaičiavimai ar būtų buvusi prižiūrima pusiausvyra tarp anksčiau laiko ir vėliau nustatytos datos išmontuotų stendų, kuria remdamosi Belgijos valdžios institucijos apskaičiavo [100 000–150 000] EUR pagalbos sumą. |
(120) |
Dėl šios priežasties aptariama pagalba nepatenka į de minimis reglamento taikymo sritį. |
(121) |
Galiausiai Komisija teigia, kad priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. |
3.4.2.5.
(122) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, Komisija prieina prie išvados, kad neišmontavus 1984 m. sutarties stendų po nustatytos išmontavimo datos bendrovei JCD buvo suteikta dviejų dalių (nuomos mokesčio ir kitų mokesčių) valstybės pagalba. |
3.4.3. Pagalbos teisėtumas
(123) |
Komisija teigia, kad nebuvo informuota apie šioje skundo dalyje nurodytą pagalbą, kuri yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kaip tai padaryti įpareigojama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. |
(124) |
Kadangi Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokių pasiteisinimų, kad galėtų būti atleistos nuo prievolės informuoti, priemonė yra neteisėta. |
3.4.4. Suderinamumas su vidaus rinka
(125) |
Kadangi priemonė, kuria bendrovei JCD buvo leidžiama kai kuriuos pagal 1984 m. sutartį Briuselio miesto teritorijoje įrengtus reklaminius stendus eksploatuoti po nustatytos jų išmontavimo datos (nurodytos 1999 m. sutarties 10 priede), yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti, ar ši priemonė gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. |
(126) |
Valstybės pagalbos priemonės gali būti laikomos suderinamomis su vidaus rinka remiantis SESV 106 straipsnio 2 dalyje ir 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis išimtimis. Tačiau Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokių argumentų, galinčių įrodyti, kad tokias išimtis būtų galima taikyti šiam atvejui. |
(127) |
Pirmiausia Komisija primena, kad pati valstybė narė turi įrodyti, jog pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Vis dėlto Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokių argumentų dėl aptariamų priemonių suderinamumo. SESV 107 straipsnio 2 dalyje ir SESV 107 straipsnio 3 dalies a–d punktuose numatytos išimtys šiuo atveju netaikomos, nes aptariama priemonė nėra pateisinama tose nuostatose nustatytais tikslais. |
(128) |
Galiausiai 1984 m. ir 1999 m. sutartys yra tik komercinės, jomis bendrovei JCD nepavedama teikti viešųjų paslaugų. Todėl SESV 106 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis dėl kompensacijos už suteiktas viešąsias paslaugas, netaikoma. |
(129) |
Komisija mano, kad, neišmontavus 1984 m. sutarties reklaminių stendų po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos išmontavimo datos ir nemokant nei nuomos, nei kitų mokesčių, bendrovei JCD buvo sumažinta mokesčių našta, kuri jai paprastai tektų vykdant savo veiklą, ir dėl tos priežasties ši priemonė turi būti laikoma veiklos pagalba, kuri nėra suderinama su vidaus rinka. |
(130) |
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Komisija mano, kad, palikus po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos išmontavimo datos 1984 m. sutarties reklaminius stendus ir nemokant nei nuomos, nei kitų mokesčių, bendrovei JCD buvo suteikta neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Ši pagalba turi būti susigrąžinta, jei nesibaigęs Reglamento (ES) 2015/1589 17 straipsnyje numatytas jos susigrąžinimo senaties terminas. |
3.4.5. Nesuderinamos pagalbos suma
(131) |
Bendrasis nesuderinamos pagalbos apskaičiavimo principas yra nuomos ir kitų mokesčių sumų, kurias miestas būtų gavęs nepritaikius priemonės, įvertinimas. |
(132) |
Komisija mano, kad nesuderinamos pagalbos suma turi būti apskaičiuojama už kiekvieną po 2001 m. rugsėjo 15 d. (45) neišmontuotą 1984 m. sutarties stendą, remiantis 1999 m. sutarties nuomos mokesčiu ir bendrai reklaminiams stendams taikomais mokesčiais (46), nuo pradinės išmontavimo datos (47) (jei ji vėlesnė už 2001 m. rugsėjo 15 d.) arba nuo 2001 m. rugsėjo 15 d. (jei pradinė išmontavimo data buvo ankstesnė nei 2001 m. rugsėjo 15 d.) ir faktinio išmontavimo datos. |
(133) |
Kaip nurodyta 111–114 konstatuojamosiose dalyse, Belgijos valdžios institucijos priėjo prie išvados, kad bendrovei JCD galimai suteiktos pagalbos suma yra [100 000–150 000] EUR. Ji grindžiama kompensavimo tarp po termino ir anksčiau laiko išmontuotų 1984 m. sutarties stendų logika. Skaičiuodamos Belgijos valdžios institucijos rėmėsi bendrovės CCB iniciatyva 2007 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. gruodžio 21 d. parengtais teismo antstolių aktais. Belgijos valdžios institucijos mano, kad šie teismo antstolių aktai įrodė, jog 2007 m. reklaminių paviršių, atitinkančių anksčiau 10 priede nustatytų išmontavimo datų išmontuotus stendus, skaičius yra didesnis už reklaminių paviršių, atitinkančių po 10 priede nustatytų išmontavimo datų neišmontuotus stendus, skaičių. Tik iš 2009 m. gruodžio 21 d. bendrovės CCB iniciatyva parengto teismo antstolių akto matyti, kad svarstyklės nusviro bendrovės JCD naudai. Belgijos valdžios institucijos mano, kad dėl šios priežasties, net jei vykdant viešojo pirkimo sutartį bendrovei JCD ir buvo suteiktas koks nors pranašumas, apskaičiuojant tą pranašumą galima apsiriboti 2007–2011 finansiniais metais nerizikuojant suteikti bendrovei JCD naudos. |
(134) |
Kaip paaiškinta 3.4.2.2 skirsnyje, Komisija mano, kad kompensaciniu mechanizmu paremti Belgijos valdžios institucijų argumentai yra nepagrįsti ir kad bendrovei „JC Decaux“ suteiktas pranašumas atitinka jos nepatirtas sąnaudas ir nesumokėtus mokesčius toliau eksploatuojant 1984 m. sutarties reklaminius stendus, užuot pakeitus juos 1999 m. sutartį atitinkančiais stendais. |
(135) |
Komisijos argumentą šiuo klausimu patvirtino ir 2016 m. balandžio 29 d. Briuselio apeliacinio teismo sprendimas (48). Šiame sprendime Apeliacinis teismas nurodė, kad bendrovė JCD nesilaikė 1999 m. sutarties 10 priede nustatytų stendų išmontavimo datų ir nuo to laiko, neturėdama nei pagrindo, nei teisės, eksploatavo reklaminius stendus, kurie buvo Briuselio miesto viešoji nuosavybė. |
(136) |
Visų pirma Apeliacinis teismas atmetė Briuselio valdžios institucijų pateiktą kompensacinio mechanizmo idėją, kad senieji įrenginiai buvo neišmontuoti po nustatytos jų išmontavimo datos mainais už anksčiau laiko išmontuotus įrenginius, nes toks mechanizmas 1984 m. sutartyje numatytas nebuvo. Apeliacinis teismas patvirtino, kad joks dokumentas neįrodo, jog sudarius 1999 m. sutartį bendrovė JCD būtų gavusi aiškų Briuselio miesto leidimą „apkeisti“ reklaminius stendus. Teismas atmetė apeliacinį skundą ir patvirtino 2010 m. gruodžio 13 d. Briuselio pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jis patvirtino, kad, eksploatuodama Briuselio miesto viešajai nuosavybei priklausančius reklaminius stendus neturėdama tam nei pagrindo, nei teisės, bendrovė JCD vykdė neteisėtus ir sąžiningos rinkos praktikos neatitinkančius veiksmus, nes su kitais savo reklaminiais stendais eksploatuodama ir tuos, kurie turėjo būti išmontuoti, įgijo neteisėtą konkurencinį pranašumą, dėl kurio galėjo paveržti iš savo konkurentės bendrovės CCB reklamuotojus. |
(137) |
Dėl šios priežasties Komisija laikosi nuomonės, kad apskaičiuojant nesuderinamos pagalbos sumą turi būti remiamasi vien už laiku neišmontuotus stendus nesurinktais nuomos ir kitais mokesčiais, netaikant jokios kompensavimo logikos. Tad Belgijos valdžios institucijos turi kiekvienam aptariamam stendui apskaičiuoti kiekvieno tinkamo laikotarpio nuomos mokestį ir 2001 m. ir paskesniuose mokesčio reglamentuose to paties ploto reklaminiam stendui nustatytus mokesčius. |
(138) |
Pažymėtina, kad 2001 m. spalio 17 d. Mokesčio reglamentu dėl laikinosios reklamos viešojoje erdvėje 2002–2006 metų laikotarpiui buvo įvestas laikinosios reklamos viešojoje erdvėje mokestis. Briuselio miestas taip pat priėmė 2006 m. gruodžio 18 d. mokesčio reglamentą, kuriame tas pats mokestis buvo numatytas 2007 finansiniams metams. Nuo 2008 mokestinių metų Briuselio miestas įvedė specialų reklaminių stendų mokestį (49). |
(139) |
Komisija mano, kad reklaminių stendų mokesčio reglamentai turėjo būti automatiškai taikomi po išmontavimo datos neišmontuotiems 1984 m. reklaminiams stendams ir kad šiuose mokesčio reglamentuose numatytas po išmontavimo datos paliktų 1984 m. stendų neapmokestinimas yra nukrypimas nuo pamatinės sistemos. |
(140) |
Pabrėžtina, kad pradžioje Briuselio miestas teigė, jog remiantis 2001 m. spalio 17 d. mokesčio reglamente numatytu Briuselio miesto reklamos neapmokestinimu (50) pagal 1999 m. sutartį įrengti ir jam priklausantys reklaminiai stendai nebuvo apmokestinami, o tai, atrodo, prieštarauja Komisijos 139 konstatuojamojoje dalyje išdėstytai nuomonei. Iš tiesų į 2007 m. gruodžio 17 d. mokesčio reglamento 9 straipsnį ir vėliau į 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. lapkričio 9 d., 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. mokesčio reglamentus (51) buvo įterpta būtent Briuselio miesto reklaminių stendų neapmokestinimo nuostata. |
(141) |
Vis dėlto Belgijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad Briuselio miestas vėliau nusprendė, jog neapmokestinant reklaminių stendų vien dėl to, kad jie priklauso Briuselio miestui, nors jis pats jų neeksploatuoja, sudaromos nelygios sąlygos kitus reklaminius stendus eksploatuojančioms bendrovėms. Dėl šios priežasties miestas nusprendė rinkti mokesčius už 1999 m. sutarties stendus ir pirmieji mokesčiai, apskaičiuoti už 2009 mokestinius metus, buvo užregistruoti 2011 m. liepos 29 d. Belgijos valdžios institucijos paaiškino, kad pagal 1996 m. gruodžio 24 d. įstatymo, vėliau panaikinto 2014 m. balandžio 3 d. nutarimu, 6 straipsnį nebuvo galima apmokestinti atgaline data už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį skaičiuojant nuo mokestinių metų sausio 1 d. |
(142) |
Atsižvelgdama į šiuos Belgijos valdžios institucijų argumentus, Komisija mano, kad įprastomis aplinkybėmis reklaminių stendų mokestis 1999 m. sutarties stendams yra taikytinas ir kad tai neprieštarauja jos pozicijai dėl to, kad po nustatytos išmontavimo datos palikti 1984 m. sutarties stendai taip pat turėtų būti apmokestinti. |
(143) |
Komisija šiuo klausimu pažymi, kad dviejuose 2016 m. lapkričio 4 d. prancūzų kalba bylas nagrinėjančio Briuselio pirmosios instancijos teismo sprendimuose, kuriuose teismas nustatė, kad bendrovė JCD neprivalėjo mokėti savivaldybės reklamos mokesčio už miesto teritorijoje vykdant 1999 m. spalio 14 d. su bendrove pasirašytą sutartį įrengtus ir Briuselio miestui priklausančius reklaminius stendus, neatsižvelgta į atitiktį taisyklėms dėl valstybės pagalbos. |
(144) |
Apskaičiuoti bendrovės JCD nesumokėtus nuomos ir kitus mokesčius nėra labai sunku ir Belgijos valdžios institucijos puikiai tai padarė pateikdamos savo argumentus dėl de minimis pagalbos (žr. 52–53 konstatuojamąsias dalis). Tačiau, nepaisydamos pakartotinių Komisijos prašymų, Belgijos valdžios institucijos nepateikė Komisijai bendros pagalbos sumos. Savo ruožtu bendrovė CCB nurodė išieškotinos pagalbos sumą, kuri siekia maždaug 2 mln. EUR. |
4. „VILLO!“ DALIES ANALIZĖ
4.1. Pagrindas pradėti procedūrą
(145) |
Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad, kalbant apie papildomas priemones (atleidimas nuo tam tikrų mokesčių ar pasikeitusių mokesčių netaikymas regionų ir savivaldybių lygmeniu; žr. 22 konstatuojamąją dalį), susijusias su viešosios paslaugos „Villo“ koncesija bendrovei JCD Briuselio sostinės regione, suvestiniai valstybės pagalbos kriterijai buvo tenkinami ir kad priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. |
(146) |
Visų pirma Belgijos valdžios institucijų argumentas, kad tokios priemonės galėtų nebūti taip kvalifikuojamos remiantis Sprendimu Altmark, nes bendrovė JCD buvo atrinkta skaidriame konkurse, šiuo atveju neatrodo taikytinas, nes šios papildomos priemonės paprasčiausiai nebuvo to konkurso dalis: iš tiesų jos pritaikytos po konkurso vykstant deryboms dėl „Villo“ koncesijos sutarties. Belgijos valdžios institucijų teigimu, šios papildomos priemonės sudaro ne daugiau nei maždaug [400 000–500 000] EUR per metus (žr. 22 konstatuojamąją dalį). |
(147) |
Be to, Komisija labai abejoja, ar šios priemonės yra suderinamos su Komisijos sprendimu 2005/842/EB (52) (toliau – 2005 m. VESP sprendimas) ir 2012 m. VESP sprendimu, kuriais remiasi Belgijos valdžios institucijos. Visų pirma Komisija abejoja, ar Belgijos valdžios institucijų atliktų koncesijos patikrinimų (kuriuose nurodomos paslaugos teikimo išlaidos, bet ne išsami informacija apie pajamas) pakako, kad būtų išvengta kompensacijos permokos. Be to, Komisija abejoja dėl tikslių bendrovės JCD analitinėse ataskaitose nurodytų reklamos pajamų padalijimo taisyklių pagal sutartis, dėl kurių nacionaliniu lygmeniu derėtasi su bendrove JCD dėl „Villo“ koncesijos. |
(148) |
Remdamasi visomis pirmiau išdėstytomis priežastimis, Komisija nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl aptariamos priemonės ir paprašė Belgijos valdžios institucijų ir visų suinteresuotųjų šalių pateikti jai visą naudingą informaciją ir savo pastabas apie šią priemonę. |
4.2. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą
(149) |
Komisija gavo toliau apibendrinamas kelių suinteresuotųjų šalių (bendrovių CCB, JCD ir trečiosios šalies, kuri pageidavo likti nežinoma) pastabas. |
4.2.1. CCB pateiktos pastabos
(150) |
Bendrovės CCB pastabas Komisija gavo 2015 m. liepos 16 d. raštu. |
(151) |
Bendrovė CCB mano, kad bendrovei JCD buvo suteikta valstybės pagalba, kai ji vykdė „Villo“ koncesiją, ir pateikia su valstybinių išteklių ir pranašumo kriterijais susijusius argumentus. |
4.2.1.1.
(152) |
Suteikusios bendrovei JCD teisę naudoti viešąją nuosavybę reklamos reikmėms (žr. 19–22 konstatuojamąsias dalis) nereikalaudamos mokėti atlygio, Belgijos valdžios institucijos galimai atsisakė valstybės pajamų ir suteikė bendrovei JCD ekonominį pranašumą, kuris yra valstybės pagalba (53). |
4.2.1.2.
(153) |
Bendrovė CCB teigia, kad bendrovei JCD suteikta kompensacija neatitinka jokių Sprendime Altmark nurodytų kriterijų. |
Pirmasis Altmark kriterijus
(154) |
Bendrovė CCB mano, kad „Villo“ paslaugos teikimas nėra specialios viešosios paslaugos užduoties pavedimas, kuris apima paslaugų, kurių veikos vykdytojas neprisiimtų arba prisiimtų ne tokiu pat mastu ar ne tokiomis pat sąlygomis, jei paisytų savo komercinio intereso, teikimą (54). Ji remiasi kitų Europos miestų pavyzdžiu, kur automatinės dviračių nuomos paslaugos jau patenkinamai teikiamos komercinėmis sąlygomis (55). |
Antrasis Altmark kriterijus
(155) |
Iš specifikacijų matyti, kad pagrindiniai aspektai, kaip antai koncesijos trukmė, paslaugos finansavimo tvarka ir koncesijos teikėjo dalyvavimo finansuojant paslaugą tvarka, apibrėžti labai miglotai (56) ir dėl to galima teigti, jog specifikacijoje nėra aiškiai ir skaidriai nustatyti pagrindiniai paslaugos finansavimo sistemos parametrai. |
Trečiasis Altmark kriterijus
(156) |
Bendrovė CCB teigia, kad nei ex ante, nei ex post nebuvo jokios pagal „Villo“ koncesiją bendrovei suteikto pranašumo apimties kontrolės ir kad bendrovės JCD atleidimo nuo mokesčių finansinis poveikis yra nežinomas. Taigi, kompensacijos permokų nebuvimas negali būti užtikrintas. |
Ketvirtasis Altmark kriterijus
(157) |
Bendrovės CCB teigimu, „Villo“ koncesija bendrovei JCD buvo suteikta po derybų procedūros su išankstiniu viešu skelbimu ir gali būti vertinama kaip tenkinanti ketvirtąjį Altmark kriterijų tik išimtiniais atvejais. Bendrovė CCB mano, jog jei dėl papildomų su pagrindiniais koncesijos aspektais susijusių priemonių (tokių kaip atleidimas nuo savivaldybių mokesčių) buvo nuspręsta po konkurso, negalima daryti išvados, kad toks konkursas leidžia pasirinkti veiklos vykdytoją, teikiantį bendros ekonominės svarbos paslaugas mažiausiomis visuomenei išlaidomis. |
4.2.1.3.
(158) |
Bendrovė CCB nesutinka su sprendime pradėti procedūrą pateikta Komisijos išvada, pagal kurią priemonių suderinamumas turi būti analizuojamas remiantis 2012 m. VESP sprendimu. |
2012 m. VESP sprendimo taikymas
(159) |
Bendrovė CCB teigia, kad pagal „Villo“ koncesiją bendrovei JCD suteiktos kompensacijos siekė kelias dešimtis milijonų eurų per metus, tad viršijo 2012 m. VESP sprendimo taikymo 15 mln. EUR per metus ribą (57). Visų pirma bendrovė CCB mano, kad, be už reklamą gautų pajamų, naudotojų mokėjimų ir atleidimo nuo mokesčių ir rinkliavų, taip pat reikia atsižvelgti į bendrovei JCD suteiktus pranašumus atleidžiant ją nuo mokesčio už viešosios nuosavybės naudojimą reklamos reikmėms. |
2012 m. VESP sprendimo reikalavimų tenkinimas
(160) |
Be to, bendrovė CCB tvirtina, kad aptariamu atveju netenkinamos kelios 2012 m. VESP sprendime nustatytos sąlygos. |
(161) |
Pavedimas. Bendrovė CCB nesutinka, kad buvo tenkinamos 2012 m. VESP sprendimo 4 straipsnio sąlygos. Viena vertus, 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimas dėl „Villo„viešosios paslaugos teikimo tvarkos buvo priimtas prabėgus maždaug 2 metams po „Villo“ koncesijos sutarties pasirašymo (58). Antra vertus, „Villo“ koncesijos sutartis buvo pratęsta iki 17 metų ir 4 mėnesių, nors sutartyje buvo nustatyta 15 metų „Villo“ sutarties trukmė. Bendrovė CCB nesutinka, kad tokia trukmė yra pateisinama reikalingų investicijų dydžiu, kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 99 konstatuojamojoje dalyje. Bendrovė CCB pažymi, jog iš bendrovės JCD metinės finansinės ataskaitos matyti, kad „Villo“ dviračių sistemos įrengimo sąnaudos buvo amortizuojamos 20 % tarifu per metus, o tai reiškia, kad praėjus 5 metams po sistemos įrengimo dviračių sąnaudos buvo visiškai amortizuotos. |
(162) |
Kompensacija. Kompensacijos mechanizmo aprašas ir jos apskaičiavimo, priežiūros ir peržiūros kriterijai aprašyti nepakankamai. Šiuo klausimu, kalbant apie reklamos pajamų padalijimą, bendrovė CCB mano, jog nepaprastai svarbu, kad Belgijos valdžios institucijos atsižvelgtų į „Villo“ reklaminių paviršių reitingo taškus (Gross Rating Points – GRP) (59), o ne į vidutines iš visų bendrovėje šiuose tinkluose eksploatuojamų reklaminių paviršių gautas pajamas. Kalbant apie išlaidas, į kurias reikia atsižvelgti apskaičiuojant kompensaciją, bendrovė CCB pažymi, kad, remiantis 2012 m. VESP sprendimo 5 straipsniu, tai yra tik „dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimo patiriamos išlaidos“, kurioms nepriskiriamos galimos su reklaminių stendų įrengimu ar eksploatavimu susijusios išlaidos. |
(163) |
Tikrinimas, ar nesuteikta kompensacijos permoka. Kaip nurodyta pirmiau (žr. 156 konstatuojamąją dalį), bendrovė CCB laikosi nuomonės, kad visiškai nebuvo tikrinama, ar bendrovei JCD teikiant „Villo“ koncesijos paslaugą nesuteikta kompensacijos permoka. O pagal bendrovės CCB skaičiavimus bendrovei JCD vis dėlto buvo suteikta didelė kompensacijos permoka. |
4.2.1.4.
(164) |
Bendrovė CCB nesutinka su sprendime pradėti procedūrą nurodytomis dėl atleidimo nuo savivaldybės mokesčių apskaičiuotomis sumomis. Bendrovės CCB teigimu, nesumokėtų mokesčių sumos gerokai padidėjo pradėjus teikti „Villo“ koncesijos paslaugas visu pajėgumu 2014 metais ir siekė bent 650 000 EUR per metus, taigi, gerokai viršijo didžiausią nustatytą [250 000–350 000] EUR sumą per metus (žr. 22 konstatuojamąją dalį). |
(165) |
Be to, bendrovės CCB manymu, nemokamas reklaminių stendų eksploatavimas taip pat yra valstybės pagalba. Bendrovė CCB mano, kad reikia apskaičiuoti kiekvieno reklaminio paviršiaus vertę ir, remdamasi savo sutartimi su Antverpeno miestu, priėjo prie išvados, kad bendrovei JCD suteiktas atleidimas nuo bet kokių mokėjimų atitinka 8 mln. EUR dydžio pagalbą. |
4.2.2. Antrojo skundo pateikėjo pateiktos pastabos
(166) |
2015 m. liepos 17 d. Komisija gavo pastabas iš tapatybės neatskleidusios trečiosios šalies. Tapatybės neatskleidusi trečioji šalis taip pat pažymi, kad „Villo“ sutartimi bendrovei JCD teikiama valstybės pagalba. |
(167) |
Konkrečiai tapatybės neatskleidusi trečioji šalis nesutinka, kad aptariamu atveju buvo tenkinami Sprendimo Altmark kriterijai, nes kompensavimo kriterijai nei buvo nustatyti iš anksto, nei objektyviai ir skaidriai. Be to, nebuvo jokios priežiūros sistemos, leidžiančios išvengti kompensacijos permokos, todėl ši priemonė negali būti laikoma suderinama pagal 2012 m. VESP sprendimą. |
(168) |
Galiausiai tapatybės neatskleidusi trečioji šalis „griežtai“ nesutinka su Belgijos valdžios institucijų pozicija, pagal kurią reklamos pajamos „Villo“ reklaminiams paviršiams buvo padalijamos pagal padalijimo rodiklį, kuris yra ne mažiau svarbus nei GRP (žr. 196 konstatuojamąją dalį). |
4.2.3. JCD pateiktos pastabos
(169) |
2015 m. liepos 17 d. raštu bendrovė JCD pateikė Komisijai savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. |
4.2.3.1.
(170) |
Bendrovė JCD tvirtina, kad „Villo“ sutartis yra finansuojama tik privačiomis lėšomis ir nesuteikia jai jokio ekonominio pranašumo. Dėl šios priežasties „Villo“ sutartis nėra valstybės pagalba. Vieninteliai šiuo atveju naudojami valstybiniai ištekliai galėtų būti gauti dėl atleidimo nuo regiono rinkliavų ir su savivaldybėmis sudarytose sutartyse nustatytų išlaidų padidėjimo nuostatų. Bendrovės JCD manymu, šios priemonės turėtų būti vertinamos kaip kompensacijos už viešąją paslaugą, kurioms taikomas Sprendimas Altmark. Bendrovė JCD visų pirma remiasi toliau išdėstytais argumentais. |
Pirmasis Altmark kriterijus
(171) |
Remiantis nutarimu dėl „Villo“ sutartyje nustatytos paslaugos teikimo tvarkos, paslauga apima „automatinės dviračių nuomos sistemos keleiviams vežti visoje Briuselio sostinės regione sistemos įrengimą“. Bendrovė JCD mano, kad šios paslaugos įsipareigojimai iš esmės apima visiems gyventojams nenutrūkstamai už patrauklią kainą prieinamo dviračių nuomos tinklo įrengimą, taip pat su to tinklo priežiūra susijusius įsipareigojimus, pavyzdžiui, budėjimą ir sugedusių dviračių pakeitimą. Todėl, bendrovės JCD manymu, „šiuo atveju, nėra jokių kliūčių“, kad būtų tenkinamas viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymo kriterijus. |
Antrasis Altmark kriterijus
(172) |
Bendrovė JCD pabrėžia, jog prievolė iš anksto nustatyti kompensavimo kriterijus nereiškia, kad kompensacija turi būti apskaičiuojama taikant konkrečią formulę. Šiuo atveju pagrindiniai finansavimo sistemos parametrai objektyviai ir skaidriai buvo nustatyti specifikacijose, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad:
|
(173) |
Bendrovė JCD taip pat mano, kad atleidimo nuo regiono rinkliavų mechanizmas leidžia iš anksto nesunkiai ir tiksliai apskaičiuoti jo sumą padauginus fiksuotą rinkliavos sumą iš įrengtų stendų skaičiaus. |
(174) |
Kalbant apie išlaidų padidėjimo nuostatas, jų finansinis poveikis buvo žinomas iš anksto, nes jomis siekiama kompensuoti padidėjusius savivaldybių mokesčius nepriklausomai nuo to, kad buvo natūraliai neįmanoma numatyti tų mokesčių pokyčių. |
Trečiasis Altmark kriterijus
(175) |
Bendrovės JCD manymu, kompensacijos permoka negalėjo būti suteikta, nes:
|
Ketvirtasis Altmark kriterijus
(176) |
Bendrovė JCD teigia, kad viešojo konkurso, kuriam pasibaigus buvo sudaryta „Villo“ koncesijos sutartis, procedūra buvo atvira, skaidri ir nediskriminuojanti ir nekyla abejonių, jog regionas pasirinko kandidatą, galintį teikti viešąją paslaugą mažiausiomis visuomenei išlaidomis, atsižvelgiant į tai, kad net įvertinus papildomas po sutarties sudarymo suteiktas priemones bendrovės JCD pasiūlymas buvo pats naudingiausias. |
4.2.3.2.
(177) |
Darant prielaidą, jog Komisija prieis prie išvados, kad atleidimas nuo regiono rinkliavų ir išlaidų padidėjimo nuostatos yra valstybės pagalba, bendrovė JCD tvirtina, kad šios priemonės pagal 2012 m. VESP sprendimą yra suderinamos su vidaus rinka. |
2012 m. VESP sprendimo taikymas
(178) |
2012 m. VESP sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a punkte jo taikymo sritis apribojama valstybės pagalba, kurios suma per metus neviršija 15 mln. EUR. Bendrovė JCD pažymi, kad kompensacija už viešąją paslaugą apibrėžiama kaip bet koks iš valstybės lėšų suteiktas pranašumas ir kad taikant šią nuostatą į už reklamą gautas pajamas ir naudotojų mokėjimus neturi būti atsižvelgiama. Dėl šios priežasties bendrovė JCD mano, kad šiuo atveju per metus suteiktos pagalbos suma yra gerokai mažesnė už nurodytą ribą ir patenka į sprendimo taikymo sritį. |
2012 m. VESP sprendimo reikalavimų tenkinimas
(179) |
Bendrovė JCD mano, kad „Villo“ sutartis atitinka 2012 m. VESP sprendimo nuostatas, ir pateikia šiuos argumentus. |
(180) |
Pavedimas. Bendrovė JCD remiasi sprendimo pradėti procedūrą 73 konstatuojamąja dalimi, kurioje nurodyta, kad koncesininkui tenkantys su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai yra išdėstyti „Villo“ sutartyje ir 2010 m. lapkričio 25 d. regiono Parlamento priimtame nutarime. |
(181) |
Kalbant apie pavedimo trukmę, bendrovė JCD mano, kad 15 metų trukmė yra pateisinama reikalingų investicijų dydžiu. Nuomos punktų įrengimas ir dviračių parūpinimas reikalauja didelių investicijų, o „Vilo“ sutartimi buvo apribotas leidžiamų įrengti reklaminių stendų skaičius ir naudotojų įkainių indeksavimas. Be to, bendrovė JCD pažymi, kad „Villo“ sutarties sudarymo metu taikytiname 2005 m. VESP sprendime nėra jokios nuostatos dėl šios koncesijos trukmės. |
(182) |
Bendrovės JCD manymu, aptariamu atveju pavedime nebuvo būtina numatyti galimos kompensacijos permokos grąžinimo tvarkos, nes sudarius „Villo“ sutartį kompensacijos permokos pavojaus buvo išvengta dar ir dėl to, kad konkurso laimėtojas buvo pasirinktas atvirame, skaidriame ir nediskriminuojančiame konkurse. |
(183) |
Kompensacija. Bendrovė JCD pažymi, kad iki šiol koncesijos vykdymas buvo nuostolingas ir kompensacijos permokos būti negalėjo. Todėl nėra poreikio apskaičiuoti bendrovės JCD veiklos maržą, siekiant patikrinti, ar ji galėtų būti laikoma pagrįsta, ir dėl to nėra būtina įsitikinti, kad orientacinė vertė, naudojama tikrinant, ar nėra kompensacijos permokos, nėra per didelė. |
(184) |
Kalbant apie su „Villo“ sutartimi susijusių už reklamą gautų pajamų padalijimą, bendrovė JCD pabrėžia, kad ji įrengtus reklaminius stendus vertina atsižvelgdama į gyventojų aprėptį, auditorijos dydį ir reklaminių paviršių skaičių, nevertindama to, kad tie paviršiai yra susiję su sutartimi, ir atsižvelgdama į konkurencines sąlygas ir jų buvimą strategiškai svarbiame mieste. Bendrovė JCD mano, kad realią vertę vertinti remiantis tik GPR, kaip teigia bendrovė CCB (žr. 162 konstatuojamąją dalį), nėra tinkama, nes atskirai parduodamas reklaminis paviršius (net ir turintis labai didelį GPR) neįdomus reklamuotojams, siekiantiems reklamos nacionaliniu mastu. |
(185) |
Kompensacijos permokos priežiūra. Bendrovės JCD manymu, „Villo“ sutartyje nustatytos veiklos tikrinimo priemonės (žr. 175 konstatuojamosios dalies iv punktą) gali užtikrinti, kad kompensacijos permoka nesusidarė. |
4.2.3.3.
(186) |
Kalbant apie atleidimą nuo naudojimosi regiono viešąja nuosavybe rinkliavos, bendrovė JCD paaiškina, kad prieš sudarant „Villo“ sutartį vykusiose derybose ji sutiko sumažinti reklaminių stendų, kuriuos buvo galima įrengti pagal viešosios paslaugos koncesijos sutartį, skaičių, palyginti su jos pasiūlyme nurodytu skaičiumi. |
(187) |
Atskirų 2 m2 ploto reklaminių stendų ir 8 m2 ploto reklaminių stendų skaičius buvo sumažintas 25 vienetais. Mainais regionas atleido bendrovę JCD nuo naudojimosi regiono viešąja nuosavybe rinkliavos mokėjimo už vykdant „Villo“ sutartį įrengtus 8 m2 ploto reklaminius stendus. |
(188) |
Didžiausia tokio atleidimo suma siekia [50 000–150 000] EUR per metus (žr. 22 konstatuojamąją dalį). |
(189) |
Kabant apie pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymą, bendrovė JCD paaiškina, kad praktiškai jo finansinis poveikis yra labai nedidelis. Jis priklauso ir nuo užregistruotų atitinkamų mokesčių, ir nuo bendrovės JCD išrašytų sąskaitų faktūrų. Praktiškai iki 2017 m., pritaikius išlaidų padidėjimo nuostatas, bendrovės JCD už rinkliavas išrašytų sąskaitų faktūrų suma nesiekė [0–50 000] EUR. |
4.3. Belgijos pateiktos pastabos
4.3.1. Belgijos pateiktos pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą
(190) |
2015 m. gegužės 21 d. raštu Belgijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. |
4.3.1.1.
(191) |
Belgijos valdžios institucijos patvirtino besilaikančios savo pradinės pozicijos dėl to, kad su bendrove JCD sudarytoje „Villo“ sutartyje numatytos priemonės tenkina visus Sprendimo Altmark kriterijus ir kad dėl to jos nėra valstybės pagalba. |
(192) |
Jos pateikė šiuos argumentus: |
Pirmasis Altmark kriterijus
(193) |
Siekdamos populiarinti ekologiškas transporto priemones, padedančias spręsti Briuselyje kylančias judumo problemas, Belgijos valdžios institucijos mano, kad įrengus visuomenei automatinę dviračių nuomos sistemą neginčijamai tenkinami visuotinės svarbos poreikiai. |
Antrasis Altmark kriterijus
(194) |
Belgijos valdžios institucijos mano, kad specifikacijose, kuriomis remdamosi bendrovės JCD ir CCB parengė išsamius savo pasiūlymus, buvo nurodyti pagrindiniai finansavimo sistemos parametrai:
|
Trečiasis Altmark kriterijus
(195) |
Pirma, Belgijos valdžios institucijos mano, kad koncesijos sutartis buvo sudaryta įvykus atviram, skaidriam ir nediskriminuojančiam konkursui, o tai leidžia manyti, kad kompensacijos permokos nėra. Kadangi regionas aiškiai nurodė, kad tiesioginės subsidijos už koncesiją mokamos nebus, toks atviras, skaidrus ir nediskriminuojantis pobūdis neabejotinai leido išvengti kompensacijos permokos pavojaus. |
(196) |
Antra, koncesijos sutartyje numatytos finansinės priemonės bendrovei JCD nebūtų suteikusios jokios kompensacijos permokos. Belgijos valdžios institucijos mano, kad:
|
Ketvirtasis Altmark kriterijus
(197) |
Belgijos valdžios institucijos mano, kad „Villo“ koncesijos sutartis su bendrove JCD buvo pasirašyta įvykdžius atvirą, skaidrią ir nediskriminuojančią procedūrą. Kalbant apie po konkurso sutartas finansines priemones (žr. 22 konstatuojamąją dalį), vienintelis jų tikslas buvo kompensuoti sumažėjusias numatomas už reklamą gaunamas pajamas ir išsaugoti sutarties pusiausvyrą ateityje. |
4.3.1.2.
(198) |
Darant prielaidą, jog „Villo“ sutartyje nustatytos priemonės yra valstybės pagalba, Belgijos valdžios institucijos mano, kad jos gali būti suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, atsižvelgiant į tai, kad:
|
4.3.2. Belgijos pateiktos pastabos dėl suinteresuotųjų šalių pastabų
(199) |
2015 m. spalio 2 d. raštu Belgijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl suinteresuotųjų šalių pastabų. |
(200) |
Belgijos valdžios institucijos nesutinka su skundo pateikėjų argumentais. Jos teigia, kad „Villo“ sutartyje nustatytos priemonės atitinka visus sprendimo Altmark kriterijus ir todėl nėra valstybės pagalba. Be to, Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad šios priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, remiantis:
|
4.3.2.1.
(201) |
Nors bendrovė CCB teigia, kad Briuselio sostinės regionas suteikė bendrovei JCD teisę naudoti viešąją nuosavybę reklamos reikmėms nereikalaudama už tai užmokesčio, Belgijos valdžios institucijos šią prielaidą atmeta ir pažymi, jog atlygis už reklaminių stendų eksploatavimą yra viešosios dviračių nuomos paslaugos teikimas, kaip numatyta konkurse. |
(202) |
Be to, Belgijos valdžios institucijos patvirtina savo 2015 m. gegužės 21 d. rašte išdėstytą poziciją, kad šiuo atveju tenkinami Sprendimo Altmark kriterijai (žr. 191–197 konstatuojamąsias dalis). Jos pateikia naujų argumentų dėl dviejų pirmųjų Sprendimo Altmark kriterijų (žr. 203–204 konstatuojamąsias dalis). |
Pirmasis Altmark kriterijus
(203) |
Anot Belgijos valdžios institucijų, bendrovės CCB argumentas, kad į „Villo“ sistemą panašios dviračių nuomos paslaugos jau teikiamos kituose Europos miestuose ir nėra aiškiai priskiriamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugai, šiuo atveju yra netinkamas. Jos pažymi, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos sąvoka yra santykinė ir priklauso nuo aplinkybių. Aptariamu atveju Briuselio sostinės regionas kenčia nuo labai intensyvaus automobilių eismo, todėl turi imtis drąsių ir veiksmingų priemonių. Kalbant apie pateiktą Antverpeno miesto pavyzdį, Belgijos valdžios institucijos nustatė, kad minimas paslaugos teikėjas (bendrovė CCB) gauna tiesioginę subsidiją. |
Antrasis Altmark kriterijus
(204) |
Belgijos valdžios institucijų manymu, jei viešosios paslaugos finansavimo modelį reikėtų griežtai nustatyti skelbiant apie pirkimą, konkursas nebeturėtų jokios prasmės, nes kandidatai neturėtų jokios veiksmų laisvės. Belgijos valdžios institucijos patvirtina besilaikančios savo pozicijos, kad specifikacijose finansavimo sistemos parametrai buvo nustatyti objektyviai ir skaidriai (žr. 194 konstatuojamąją dalį). |
4.3.2.2.
2012 m. VESP sprendimo taikymas
(205) |
Nors Belgijos valdžios institucijos nesiruošia vertinti kokios nors pagalbos dydžio, jos mano, kad bendra tariamos pagalbos suma bet kuriuo atveju yra gerokai mažesnė nei 15 mln. EUR, atsižvelgiant į tai, kad visiškai privačios lėšos (kaip antai už reklamą gaunamos pajamos) apskaičiuojant pagalbą neįtraukiamos. Dėl šios priežasties Belgijos valdžios institucijos mano, kad metinė tariamos pagalbos suma patenka į 2012 m. VESP sprendimo taikymo sritį. |
2012 m. VESP sprendimo sąlygų tenkinimas
(206) |
Kalbant apie koncesijos sutarties trukmės pratęsimą (žr. 161 konstatuojamąją dalį), Belgijos valdžios institucijų teigimu, buvo būtina sulyginti pirmojo etapo trukmę su antrojo etapo trukme (žr. 20 konstatuojamąją dalį). Šis sulyginimas yra pagrįstas dėl kelių priežasčių: ilgesnė, nei numatyta, kai kurių procedūrų trukmė, noras suvienodinti abu etapus siekiant tinkamo valdymo, būtinybė atlyginti už reklaminių stendų skaičiaus sumažinimą ir siekis teikti viešąją paslaugą piliečiams pakankamai ilgai. |
(207) |
Belgijos valdžios institucijų manymu, „Villo“ koncesija buvo suteikta bendrovei JCD aiškiu ir tiksliu pavedimu, kuriame nustatyti kompensavimo kriterijai ir kuris leidžia išvengti kompensacijos permokos (žr. 193–197 konstatuojamąsias dalis). |
SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas
(208) |
Belgijos valdžios institucijos patvirtina savo 2015 m. gegužės 21 d. rašte išdėstytą poziciją (žr. 198 konstatuojamąją dalį), kad „Villo“ sutartyje nustatytos priemonės gali būti vertinamos kaip suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nes:
|
4.4. Suinteresuotųjų šalių pateiktos papildomos pastabos
4.4.1. CCB pateiktos papildomos pastabos
(209) |
Bendrovė CCB teigia, kad bendrovės JCD vykdant „Villo“ sutartį patirtos išlaidos yra gerokai mažesnės nei deklaruotos ir todėl mažesnės, nei nurodo Belgijos valdžios institucijos, įrodinėdamos, jog kompensacijos permokų nebuvo:
|
(210) |
Bendrovė CCB apskaičiavo bendrovės JCD vykdant „Villo“ sutartį gautas pajamas už reklamą, identifikuodama reklaminius stendus pagal jų įrengimo datą ir įrengimo vietą ir taip nustatydama bendrovės JCD eksploatuojamų reklaminių paviršių skaičių ir galiausiai pritaikydama oficialius bendrovės JCD įkainius jos Briuselyje turimam tinklui, taip pat įprastai lauko reklamos sektoriuje šio tipo reklaminiams stendams taikomas nuolaidas. Pagal jos skaičiavimus, bendrovė JCD nurodė gerokai mažesnes aptariamas už reklamą gautas pajamas. |
(211) |
Bendrovė CCB priėjo prie išvados, kad tarp 2009 m. gegužės mėnesio ir 2017 m. vasario mėnesio bendrovei JCD buvo suteikta 27,3 mln. EUR kompensacijos permoka. |
(212) |
Bendrovė CCB mano, kad nesant kompensacijos permokų nebuvimo priežiūros (žr. 163 konstatuojamąją dalį) turi būti įgyvendinta priežiūros sistema, leidžianti kas metus patikrinti, ar koncesininkui nebuvo suteikta kompensacijos permoka, ir, nustačius tokią permoką, ištaisyti situaciją. Šią priežiūra turėtų vykdyti nepriklausoma trečioji šalis. |
(213) |
Bendrovė CCB taip pat mano, kad kompensacijos permokų nebuvimo priežiūra turėtų būti grindžiama bendros ekonominės svarbos paslaugos išlaidomis, o ne pagal bendras pajamas apskaičiuotu pelnu. |
4.4.2. JCD pateiktos papildomos pastabos
(214) |
Kalbant apie GRP naudojimą apskaičiuojant pagal „Villo“ sutartį už reklamą gautas pajamas (žr. 162 ir 184 konstatuojamąsias dalis), bendrovė JCD paaiškino, kad tai yra vienas iš kriterijų, kuriuos ji naudoja reklamos tinklų vertei nustatyti. Vis dėlto bendrovė JCD mano, kad teorinio reklaminių stendų GRP nepakanka norint įvertinti sutarties reklaminius stendus. Bendrovė JCD nustato pagal kiekvieną sutartį įrengtų reklaminių stendų vertę atsižvelgdama į nacionaliniu lygiu apskaičiuojamas vidutines iš vieno reklaminio paviršiaus gaunamas pajamas, kurioms, priklausomai nuo įvairių veiksnių, būtent nuo reklaminių paviršių GPR, stendų buvimo vietos reklamuotojams strategiškai svarbiame mieste, nuo kintamo reklamos intensyvumo viename ar kitame mieste laipsnio, taip pat nuo konkurencinės aplinkos, taikomas korekcinis koeficientas. |
(215) |
Pabrėždama ribotą GRP tinkamumą, bendrovė JCD pažymi, kad, palyginus jos didžiausio nacionalinio reklamos tinklo GRP ir reklaminio paviršiaus kainą su jos Briuselio tinklo GRP ir kaina, atitinkamai atsiranda [10–20] proc. ir [20–30] proc. perviršiai, panašūs į pagal „Villo“ sutartį eksploatuojamų reklaminių paviršių korekcinį [20–30] proc. koeficientą. |
(216) |
Kalbant apie vykdant „Villo“ sutartį patirtas išlaidas, bendrovė JCD mano, kad bendrovės CCB apskaičiuotos sumos neatitinka tikrovės ir tai galima paaiškinti:
|
(217) |
Bendrovė JCD nesutinka su bendrovės CCB nurodytomis dėl pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymo gautomis sumomis (žr. 164 konstatuojamąją dalį). Bendrovės JCD teigimu, skirtumas tarp bendrovės CCB apskaičiuotos ir realios sumos paaiškinamas:
|
(218) |
Kalbant apie už reklamą gautų pajamų sumą, bendrovė CCB nurodė mažesnę bendrovės JCD taikomą nuolaidą: nuolaida yra arčiau [60–70] proc., o ne 40 % Pritaikius tinkamą nuolaidos dydį, už reklamą gautos pajamos tampa gerokai – beveik perpus – mažesnės, nei apskaičiavo bendrovė CCB. |
(219) |
Bendrovė JCD taip pat ginčija bendrovės CCB nurodytas nemokamai eksploatuojant reklaminius stendus gautas sumas (žr. 165 konstatuojamąją dalį). Bendrovės JCD teigimu, bendrovė CCB neatsižvelgia į tai, kad „Villo“ sutartyje numatytas reklaminių stendų eksploatavimas yra neatsiejamas nuo viešosios dviračių nuomos paslaugos. Už reklamą gautos pajamos iš tiesų yra skirtos viešajai paslaugai finansuoti. |
(220) |
Bendrovė JCD tvirtina, kad reklaminių stendų eksploatavimas yra įtrauktas į „Villo“ sutarties finansavimą, nes ji eksploatuoja „Villo“ sutarties stendus kaip atlygį už dideles išlaidas, patiriamas teikiant viešąją dviračių nuomos paslaugą. |
4.5. Belgijos pateiktos papildomos pastabos
(221) |
Kalbant apie „Villo“ sutarties trukmę (žr. 161 konstatuojamąją dalį), Belgijos valdžios institucijos taip pat pažymi, kad „Villo“ sutarties sudarymo metu taikytiname 2005 m. VESP sprendime nėra jokios nuostatos dėl viešosios paslaugos teikimo trukmės (žr. 181 konstatuojamąją dalį). Be to, Belgijos valdžios institucijų teigimu, „Villo“ sutarties pratęsimas papildomu susitarimu buvo grindžiamas trimis motyvais:
|
4.6. Antrasis papildomas „Villo“ sutarties susitarimas
(222) |
2018 m. kovo 29 d. Briuselio sostinės regiono Vyriausybė ir bendrovė JCD pasirašė papildomą „Villo“ sutarties susitarimą. Šis papildomas susitarimas buvo pasirašytas siekiant užtikrinti tikslesnę, reguliarią kompensacijos permokų nebuvimo priežiūrą. |
(223) |
Papildomame susitarime įtvirtinta, kad bendrovė JCD pateiks regionui savo atskiros analitinės apskaitos rezultatus. Tie rezultatai atspindės „Villo“ koncesijos pajamas, išskiriant naudotojų mokėjimus, už reklamą gautas pajamas, atleidimo nuo regiono rinkliavų ir pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymo sumas, taip pat koncesijos išlaidas, išskiriant veiklos sąnaudas, valdymo išlaidas ir su „Villo“ paslauga susijusių investicijų amortizaciją. |
(224) |
Papildomame susitarime nustatyta, kad už bendrovės JCD metinės finansinės ataskaitos tikrinimą atsakingas auditorius kasmet tikrins, ar bendrovės JCD taikomas apskaitos atskyrimas atitinka 2012 m. VESP sprendimo nuostatas. Kasmet, auditoriui baigus auditą, atskirtos apskaitos rezultatai bus perduodami revizoriui. |
(225) |
Revizorius kasmet tikrins, ar su „Villo“ koncesijos vykdymu susijusių metinių sukauptų veiklos rezultatų (EBIT), padalytų iš metinių sukauptų sąnaudų (nuo 2009 m.), rodiklis neviršija [10–20] proc. ribos (61). Jei ši riba viršijama, pagal viršijamą sumą prie regiono rinkliavos, nuo kurios mokėjimo bendrovė JCD yra atleista, sumos pridedama suma, susidariusi dėl su savivaldybių mokesčiais susijusių priemonių poveikio, ir visa ar dalis gautos sumos sumokama atgaline data už praėjusius metus. |
(226) |
Papildomame susitarime taip pat nustatyta, kad auditorius patikrina, ar per 2009–2017 m. laikotarpį nebuvo kompensacijos permokų, ir parengia valdymo komitetui skirtą suvestinę ataskaitą. Ši ataskaita turi būti parengta per kuo trumpesnį laiką nuo papildomo susitarimo pasirašymo. |
4.7. Priemonių vertinimas iki antrojo papildomo susitarimo pasirašymo
(227) |
Komisija atskirai vertina laikotarpį iki papildomo susitarimo pasirašymo (žr. 222 konstatuojamąją dalį) ir laikotarpį po papildomo susitarimo pasirašymo. |
4.7.1. Valstybės pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį
(228) |
Valstybės pagalbos buvimo nustatymo kriterijai aprašyti 70 ir 71 konstatuojamosiose dalyse. 229–249 konstatuojamosiose dalyse patikrinama, ar tuos kriterijus tenkina kiekviena šių priemonių: atleidimas nuo naudojimosi regiono viešąja nuosavybe rinkliavos mokėjimo, pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymas, su regiono mokesčiais susijusių nenumatytų aplinkybių sąlyga (žr. 22 konstatuojamąją dalį). |
4.7.1.1.
(229) |
Valstybės pagalbos priskyrimo valstybei ir valstybinių išteklių buvimo nustatymo kriterijai aprašyti 72 ir 73 konstatuojamosiose dalyse. |
Priskyrimas valstybei
(230) |
Neginčijama, kad Briuselio sostinės regionas skyrė „Villo“ koncesiją ir po jos skyrimo suteikė papildomų priemonių (žr. 19–22 konstatuojamąsias dalis). Šios ginčijamos priemonės priskirtinos valstybei. |
Valstybiniai ištekliai
(231) |
Briuselio sostinės regiono ir jo teritorijai priklausančių savivaldybių dėl aptariamų priemonių negautos pajamos yra valstybės negautas pelnas, taigi, tiek valstybinių išteklių buvo perduota bendrovei JCD. |
(232) |
Aptariami valstybiniai ištekliai yra: i) 8 m2 ploto reklaminiams stendams netaikant naudojimosi Briuselio sostinės regiono viešąja nuosavybe rinkliavos, kurios didžiausia suma siekia [50 000–150 000] EUR per metus, negautas pelnas; ii) su galimai pasikeitusių regiono mokesčių netaikymu susijusios negautos pajamos, lygios dėl mokesčio padidinimo susidariusiai sumai; iii) su galimai pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymu susijusios negautos pajamos, lygios dėl mokesčio padidinimo susidariusiai sumai, siekiančiai ne daugiau kaip [250 000–350 000] EUR per metus (žr. 22 konstatuojamąją dalį). |
(233) |
„Villo“ dviračių nuomos sistema, be naudotojų mokėjimų, taip pat finansuojama iš reklaminių stendų valdymo ir eksploatavimo veiklos. Už reklamą gautos pajamos, taip pat koncesijos naudotojų mokėjimai yra visiškai privačios lėšos ir negali būti laikomos valstybiniais ištekliais. |
(234) |
Komisija mano, kad bendrovės JCD už reklamą gautos pajamos aiškiai nėra valstybiniai ištekliai, nes šios pajamos už reklamą gautos pagal privačias tarp bendrovės JCD ir jos klientų sudarytas sutartis, kuriose valstybė niekaip nedalyvauja. |
(235) |
Be to, nebūtų galima laikyti, jog Briuselio sostinės regionas atsisako valstybinių išteklių, vien dėl to, kad pats nevykdo vienos ar kitos ekonominės veiklos. Toks požiūris į valstybinius išteklius būtų pernelyg platus ir valstybė negalėtų leisti savo teritorijoje vykdyti veiklos prieš tai nepatikrinusi, ar tos veiklos negalėtų vykdyti pati. |
4.7.1.2.
(236) |
Atrankiojo ekonominio buvimo nustatymo kriterijai aprašyti 82 ir 83 konstatuojamosiose dalyse. |
(237) |
Aptariamu atveju atleidimas nuo regiono rinkliavos mokėjimo ir pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymas leidžia bendrovei JCD nepatirti išlaidų, kurios paprastai tektų jos finansiniams ištekliams, ir gali suteikti jai pranašumą. |
(238) |
Belgijos valdžios institucijų manymu, šios papildomos priemonės turėtų būti vertinamos kaip kompensacijos už viešąją paslaugą, kurioms taikomas Sprendimas Altmark. |
(239) |
Sprendime Altmark Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, kad naudojant valstybinius išteklius suteikta kompensacija už išlaidas, kurios patiriamos teikiant bendros ekonominės svarbos paslaugą, nėra pranašumas, jei tenkinamos keturios suvestinės sąlygos (62):
|
(240) |
Kalbant apie antrąjį Sprendimo Altmark kriterijų, Komisija pažymi, kad papildomų priemonių, kurios buvo įtrauktos į sutartį tik po konkurso, konkrečiai – tokios priemonės kaip pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymas, finansinis poveikis Briuselio sostinės regionui priemonės suteikimo momentu nebuvo žinomas, nes priemonė visiškai priklausė nuo savivaldybių mokesčių pokyčių. Nesant didžiausio finansinio šios priemonės poveikio apribojimo, Komisija šios priemonės nelaiko visiškai skaidria. |
(241) |
Kalbant apie trečiąjį Sprendimo Altmark kriterijų, iki analizuojamų papildomų priemonių suteikimo momento ex ante nebuvo patikrinta, ar bendrovei JCD vykdant koncesiją gauta kompensacija neviršys to, kas būtina, siekiant padengti visas ar dalį išlaidų, kurios patiriamos vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, atsižvelgiant į gautas atitinkamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įpareigojimų vykdymu. |
(242) |
Galiausiai kalbant apie ketvirtąjį Sprendimo Altmark kriterijų Komisija laikosi nuomonės, kad, įterpus kai kurias priemones po konkurso, tampa neaišku, ar to viešojo konkurso tikslas, kuris, vertinant pagal Sprendimą Altmark, yra pasirinkti veiklos vykdytoją, galintį paslaugą teikti mažiausiomis visuomenei išlaidomis, gali būti laikomas pasiektu. Iš tiesų nuo momento, kuomet kompensavimo priemonės nebuvo įtrauktos į aptariamą konkursą, sunku daryti išvadą, kad toks konkursas leistų pasirinkti veiklos vykdytoją, galintį paslaugą teikti mažiausiomis visuomenei išlaidomis, net jei pati konkurso procedūra ir buvo skaidri. |
(243) |
Dėl 240–242 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių Komisija mano, kad šiuo atveju Sprendimo Altmark sąlygos nebuvo tenkinamos ir dėl to po konkurso sutartas valstybinių išteklių perdavimas suteikia bendrovei JCD ekonominį pranašumą. |
(244) |
Kalbant apie šio pranašumo sumos apskaičiavimą, pradžioje Belgijos valdžios institucijos vertino, kad nepritaikius pasikeitusių savivaldybių mokesčių susidarytų maždaug [50 000–100 000] EUR suma per metus. Tačiau apskaičiuojant šią sumą buvo atsižvelgiama į tai, kad paprastai savivaldybės viešosioms paslaugoms taiko mažesnį mokesčio tarifą nei komercinės veiklos vykdytojams. Belgijos valdžios institucijos pranašumu laiko tik skirtumą tarp bendrai viešosioms paslaugoms taikomo palankesnio mokesčio tarifo ir bendrovei JCD vykdant „Villo“ sutartį realiai taikyto mokesčio tarifo. Savo ruožtu Komisija mano, kad bendrovei JCD realiai suteiktą pranašumą sudaro skirtumas tarp standartinio mokesčio tarifo ir bendrovei JCD taikyto tarifo. Remiantis pradiniais Belgijos valdžios institucijų skaičiavimais, šis pranašumas galėtų sudaryti daugiausia [250 000–350 000] EUR per metus (63). |
(245) |
Iš viso bendrovei JCD galėjo būti suteiktas didžiausias [400 000–500 000] EUR pranašumas per metus ([50 000–150 000] EUR dėl atleidimo nuo naudojimosi Briuselio sostinės regiono viešąja nuosavybe mokesčio ir [250 000–350 000] EUR pritaikius su savivaldybių mokesčiais susijusių išlaidų padidėjimo nuostatas (žr. 22 konstatuojamąją dalį)). |
4.7.1.3.
(246) |
Priemonės atrankumo vertinimo kriterijai aprašyti 97 konstatuojamojoje dalyje. |
(247) |
Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamos priemonės yra individualios pagalbos priemonės, nustačius, jog buvo suteiktas ekonominis pranašumas (žr. 236–245 konstatuojamąsias dalis), galima daryti prielaidą, kad jos buvo atrankios (64). Jei nenurodyta kitaip, ši prielaida šiuo atveju yra taikoma ir jos pakanka, kad priemonės būtų pripažintos atrankiomis. |
4.7.1.4.
(248) |
Dėl 103–121 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių bendrovei JCD pagal „Villo“ koncesiją suteiktų papildomų priemonių poveikis galėtų iškraipyti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. |
4.7.1.5.
(249) |
Remdamasi anksčiau minėtomis konstatuojamosiomis dalimis, Komisija mano, kad, kalbant apie papildomas priemones, susijusias su viešosios paslaugos „Villo“ koncesija bendrovei JCD Briuselio sostinės regione, suvestiniai valstybės pagalbos kriterijai yra tenkinami ir kad priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. |
4.7.2. Pagalbos teisėtumas
(250) |
Komisija teigia, kad nebuvo informuota apie šioje skundo dalyje nurodytas papildomas priemones, kurios yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kaip tai padaryti įpareigojama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. |
(251) |
Tačiau Belgijos valdžios institucijos mano, kad jei šios priemonės yra valstybės pagalba, jos yra kompensacija už viešosios paslaugos teikimą, suderinama su vidaus rinka pagal tuo metu, kai priemonės buvo suteiktos, taikytiną VESP sprendimą (priemonių suteikimo metu galiojo 2005 m. VESP sprendimas, kurį vėliau pakeitė 2012 m. VESP sprendimas). Abiejuose dokumentuose nustatyta, kad su vidaus rinka suderinamoms priemonėms išankstinio pranešimo reikalavimas netaikomas (65). |
(252) |
Kad priemonės būtų laikomos suderinamomis su vidaus rinka, pakanka, kad jos atitiktų priemonių suteikimo metu galiojusio 2005 m. VESP sprendimo sąlygas. Suderinamumas su 2005 m. VESP sprendimu analizuojamas toliau. |
4.7.3. Pagalbos suderinamumas pagal 2005 m. VESP sprendimą
4.7.3.1.
(253) |
2005 m. VESP sprendimas taikomas tik paslaugoms, kurios gali būti laikomos bendros ekonominės svarbos paslaugomis. Iš teismų praktikos matyti, kad, nesant atskirų sektoriams šiuo klausimu Europos Sąjungos mastu taikomų taisyklių, valstybėms narėms suteikta didelė veiksmų laisvė nustatyti paslaugų, kurios gali būti laikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pobūdį ir Komisija turi prižiūrėti, kad jį nustatant nebūtų padaryta akivaizdžių klaidų. |
(254) |
Šiuo atveju Komisija mano, kad akivaizdi klaida nebuvo padaryta, nes paslauga tenkina piliečių poreikius, ir kad be valstybės įsikišimo tie poreikiai nebūtų patenkinti tokiomis pačiomis sąlygomis (pavyzdžiui, naudotojų mokėjimų nepakanka su paslaugos teikimu susijusioms išlaidoms padengti). Taip pat svarbu pabrėžti, jog Belgijos Konstitucinis Teismas, į kurį šiuo klausimu buvo kreiptasi, patvirtino, kad „Villo“ automatinės nuomos sistemos paslauga yra viešosios paslaugos pobūdžio (66). |
(255) |
Remiantis 2005 m. VESP sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a punktu, šis sprendimas taikomas valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, kurios metinė suma yra mažesnė kaip 30 mln. EUR, skiriamai įmonėms, kurių metinė apyvarta prieš atskaitant mokesčius, įskaitant visą veiklą, yra mažesnė kaip 100 mln. EUR per dvejus finansinius metus iki tų metų, kuriais buvo patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas. |
(256) |
Bendra bendrovei JCD suteiktos pagalbos atleidimo nuo naudojimosi viešąja nuosavybe rinkliavos mokėjimo ir pasikeitusių savivaldybių mokesčių netaikymo forma suma yra gerokai mažesnė už 30 mln. EUR metinės sumos ribą ir neviršijo didžiausios [400 000–500 000] EUR metinės sumos (žr. 245 konstatuojamąją dalį), kaip apskaičiavo Belgijos valdžios institucijos. Be to, 2006–2007 metais metinė apyvarta buvo gerokai mažesnė kaip 100 mln. EUR. Todėl 2005 m. VESP sprendimas šiuo atveju būtų taikomas. |
4.7.3.2.
(257) |
2005 m. VESP sprendimo 4 straipsnyje nustatyta, kad „tam tikra įmonė vienu ar keliais oficialiais aktais, kurių formą nustato kiekviena valstybė narė, turi būti įpareigota teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas. Be kita ko, akte ar aktuose turi būti nurodyta: <...> priemonės kompensacijos permokai išvengti ir grąžinti“. |
(258) |
Aiškus ir tikslus priemonių kompensacijos permokai išvengti ir grąžinti aprašymas į bendrovei JCD suteiktą pavedimą buvo įtrauktas tik 2018 m. kovo 29 d. pasirašius antrąjį papildomą „Villo“ sutarties susitarimą (žr. 222–226 konstatuojamąsias dalis). Dėl šios priežasties Komisija mano, kad šis 2005 m. VESP sprendimo reikalavimas tenkinamas nebuvo ir aptariama pagalba nėra suderinama su vidaus rinka pagal 2005 m. VESP sprendimą. |
4.7.4. Pagalbos suderinamumas pagal 2012 m. VESP sprendimą
4.7.4.1.
(259) |
2012 m. VESP sprendimo 10 straipsnio b punkte nustatyta, kad „bet kokia prieš įsigaliojant šiam sprendimui suteikta pagalba, kuri nebuvo laikyta suderinama su vidaus rinka ir kuriai netaikytas reikalavimas apie ją pranešti pagal Sprendimą 2005/842/EB, bet atitinka šiame sprendime nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas reikalavimas apie ją iš anksto pranešti“. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, Komisija mano, kad pagalbą reikia nagrinėti remiantis 2012 m. VESP sprendimu. |
(260) |
Kaip paaiškinta 253 ir 254 konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano, kad nustatant bendros ekonominės svarbos paslaugos pobūdį akivaizdi klaida nebuvo padaryta. Remiantis 2012 m. VESP sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a punktu, šis sprendimas taikomas valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, neviršijančiai 15 mln. EUR per metus. Bendra bendrovei JCD suteiktos pagalbos suma yra gerokai mažesnė už šią ribą (žr. 245 konstatuojamąją dalį), kaip apskaičiavo Belgijos valdžios institucijos. Todėl 2012 m. VESP sprendimas šiuo atveju būtų taikomas. |
4.7.4.2.
(261) |
2012 m. VESP sprendimo 4 straipsnyje (kaip ir 2005 m. VESP sprendime) nustatyta, kad „įmonei turi būti pavedama teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas vienu ar keliais dokumentais, kurių formą gali nustatyti kiekviena valstybė narė. Be kita ko, akte ar aktuose turi būti nurodyta: <...> priemonės kompensacijos permokai išvengti ir grąžinti“. |
(262) |
Kaip nurodyta 258 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad šis VESP sprendimo reikalavimas tenkinamas nebuvo ir aptariama pagalba nėra suderinama su vidaus rinka pagal 2012 m. VESP sprendimą. |
4.7.5. Pagalbos suderinamumas pagal 2012 m. VESP bendrąsias nuostatas
4.7.5.1.
(263) |
Remiantis Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (67) 7 punkto nuostatomis (toliau – 2012 m. VESP bendrosios nuostatos), „šiame komunikate nustatyti principai taikomi tik kompensacijai už viešąją paslaugą, jei ji laikoma valstybės pagalba, nereglamentuojama [2012 m. VESP] [s]prendimu“. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, Komisija mano, kad pagalbą reikia nagrinėti remiantis 2012 m. VESP bendrosiomis nuostatomis. |
(264) |
Pagal 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 69 punktą, „šiame komunikate nustatytus principus Komisija taikys neteisėtai pagalbai, dėl kurios ji priims sprendimą po 2012 m. sausio 31 d., net tuomet, kai pagalba skirta iki tos datos“. Taigi, 2012 m. VESP bendrosios nuostatos taikytinos nuo pat „Villo“ koncesijos pradžios. |
4.7.5.2.
(265) |
Komisija patikrins pagalbos suderinamumą su 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 2 dalyje išdėstytomis sąlygomis, atsižvelgdama į tai, kad remiantis bendrųjų nuostatų 61 punktu „14, 19, 20, 24, 39, 51–59 punktuose ir 60 punkto a papunktyje nustatyti principai netaikomi pagalbai, kuri atitinka [2012 m. VESP] [s]prendimo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas“. Kaip įrodyta anksčiau (žr. 260 konstatuojamąją dalį), aptariama pagalba šias sąlygas tenkina. |
Tikrosios visuotinės ekonominės svarbos paslaugos
(266) |
2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 12 punkte nurodyta, kad „pagalba turi būti skiriama už tikrą <..> visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, minimą Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje“. Komisija mano, kad „Villo“ sutarties vykdymas yra tikra visuotinės ekonominės svarbos paslauga (žr. 253 ir 254 konstatuojamąsias dalis). |
Pavedimo dokumente turi būti nustatyti viešosios paslaugos įsipareigojimai ir kompensacijos skaičiavimo metodai
(267) |
Remiantis 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 15 punktu, „atsakomybę už VESP teikimą įmonei reikia paskirti vienu ar keliais dokumentais, kurių formą gali nustatyti kiekviena valstybė narė.“ Remiantis 16 punktu, tame dokumente privaloma nurodyti su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų pobūdį ir trukmę; įmonę, kuriai paskirtos šios prievolės, ir, jei taikoma, susijusią teritoriją; institucijos įmonei suteiktų išimtinių arba specialių teisių pobūdį; kompensacijos mechanizmo aprašą ir jos apskaičiavimo, priežiūros ir peržiūros kriterijus; kompensacijos permokos išvengimo ir grąžinimo tvarką. |
(268) |
„Villo“sutartyje Belgijos valdžios institucijos „Villo“ koncesiją apibrėžė kaip viešosios paslaugos koncesiją. Be to, 2010 m. lapkričio 25 d. regiono Parlamentas priėmė nutarimą dėl „Villo“ viešosios paslaugos teikimo tvarkos. |
(269) |
„Villo“ sutartyje viešoji paslauga apibrėžta kaip „galimybės visoje Briuselio sostinės regiono teritorijoje naudotis automatine dviračių nuomos sistema suteikimas koncesininkui prisiimant išlaidas ir riziką, pagal Vyriausybės įgaliojimą, toliau išdėstytomis jos nustatytomis minimaliomis sąlygomis“. Joje išdėstyti koncesijos vykdytojui tenkantys su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai. Šiame dokumente aprašytas paslaugos pobūdis, geografinė aprėptis ir veikimas. Taip pat jame aprašyta klientų kainodaros sistema. |
(270) |
Pavedimo laikotarpis. Nustatyta koncesijos trukmė – 15 metų; 2011 m. birželio 9 d. papildomu sutarties susitarimu ji buvo pratęsta dvejiems metams ir keturiems mėnesiams (žr. 161 konstatuojamąją dalį). Ši trukmė grindžiama reikalingų investicijų dydžiu. Šią nuostatą patvirtina tai, kad bendrovė JCD patyrė didelių ekonominių nuostolių ir pelno ėmė gauti tik nuo 2016 m. (žr. 1 lentelę). |
(271) |
Kompensavimo kriterijai. Su aptariamomis pagalbos priemonėms (papildomomis priemonėmis) susijusio kompensavimo kriterijai yra aiškiai apibrėžti „Villo“ sutartyje. |
(272) |
Tikrinimas, ar nesuteikta kompensacijos permoka. Kompensacijos permokų nebuvimo priežiūros organizavimas yra svarbi suderinamumo sąlyga, nustatyta ir 2012 m. VESP sprendime (žr. 4 straipsnio e punktą), ir 2012 m. VESP bendrosiose nuostatose (žr. 16 punkto e papunktį). 262 konstatuojamojoje dalyje Komisija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju 2012 m. VESP sprendimo 4 straipsnio e punkto reikalavimas nebuvo tenkinamas. Tačiau iš auditoriaus, konkrečiai – audito įmonės KPMG, atliktų auditų matyti, kad 2009–2017 m. laikotarpiu realios kompensacijos permokos nebuvo (žr. 1 lentelę).
|
(273) |
Bendrovė CCB pateikė kelias pastabas dėl tikrinimo, ar nebuvo suteikta kompensacijos permoka. |
(274) |
Viena vertus, bendrovė CCB mano, kad su reklaminių stendų įrengimu ir eksploatavimu susijusios išlaidos neturi būti įtraukiamos apskaičiuojant bendrovei JCD suteiktą kompensaciją (žr. 162 konstatuojamąją dalį). Be to, bendrovė CCB mano, kad nemokamas naudojamasis viešąja nuosavybe reklamos reikmėms (taip ji vadina atleidimą nuo naudojimosi savivaldybės viešąja nuosavybe rinkliavos mokėjimo) turi būti apskaičiuojamas remiantis reklaminių stendų verte (žr. 165 konstatuojamąją dalį). |
(275) |
Komisijos manymu, tikrinant, ar nesuteikta kompensacijos permoka, iš tiesų reikia atsižvelgti į reklaminius stendus. Ji remiasi realiomis už reklaminius stendus gautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis. Šiuo atveju visai nėra būtina remtis reklaminių paviršių vertinimu, kuris savo ruožtu priklausytų nuo iš tokių stendų gautinų pajamų ir patirtinų išlaidų (žr. 1 lentelę). Jei reklaminių stendų eksploatavimo vertė didesnė, nei reikia „Villo“ koncesijos vykdymo išlaidoms padengti, toks pusiausvyros nebuvimas apskaičiavus reikštų, kad buvo suteikta kompensacijos permoka. |
(276) |
Bendrovė CCB nesutinka su dėl atleidimo nuo savivaldybių mokesčių mokėjimo suteiktos pagalbos suma (žr. 164 konstatuojamąją dalį). Bendrovė JCD bendrovės CCB skaičiavimuose nustatė daug klaidų (žr. 217 konstatuojamąją dalį). Tačiau Komisija pažymi, jog net vertinant, kad suteiktos pagalbos suma buvo 650 000 EUR per metus, kaip ją apskaičiavo bendrovė CCB, viešosios paslaugos teikimas 2009–2017 m. laikotarpiu apskritai buvo nuostolingas. |
(277) |
Vertinant bendrovės CCB teiginį, kad bendrovei JCD vykdant „Villo“ sutartį patirtos išlaidos buvo gerokai mažesnės, nei nurodytos pradžioje (žr. 209 konstatuojamąją dalį), pakanka konstatuoti, jog tikrinimas, ar nesuteikta kompensacijos permoka, grindžiamas faktinėmis bendrovės JCD patirtomis išlaidomis, o ne prognozėmis ar vertinimais. |
(278) |
Galų gale Komisija priėjo prie išvados, kad 2009–2017 metais bendrovei JCD nebuvo suteikta kompensacijos permoka už visuotinės ekonominės svarbos paslaugos „Villo“ teikimą. |
(279) |
Komisija mano, jog kompensacijos permokų priežiūros mechanizmas iš tiesų yra reikalingas tik tam, kad pagalba būtų pripažinta suderinama pagal 2012 m. VESP sprendimą, jei valstybė yra atsakinga už kompensacijos permokų nebuvimo priežiūrą; taip pat tam, kad pagalba būtų pripažinta suderinama pagal 2012 m. VESP bendrąsias nuostatas, kai kalbama apie pagalbos priemones, apie kurias buvo pranešta, nes būtent šiuo mechanizmu Komisija remiasi vertindama būsimos kompensacijos permokos galimybę, ir kad Komisija neatlieka patikrinimo ex post. Kai Komisija ex post tikrina kompensacijos permokų nebuvimą, šis formalus kriterijus netenka savo paskirties užkirsti kelią galimai kompensacijos permokai. Jei Komisija atlieka ex post patikrinimą, nustatyta kompensacijos permoka turi būti išieškota nepriklausomai nuo to, ar buvo priežiūra, ir, priešingai, jei kompensacijos permokos nenustatyta, to pakanka, kad tuo klausimu būtų tenkinami 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų reikalavimai. |
(280) |
Iš tiesų šiuo atveju Komisija mano, jog, nesant kompensacijos permokos, tai, kad praeityje valstybė narė nevykdė išsamios priežiūros, nėra labai svarbu, nes šios sąlygos tikslas (kompensacijos permokos nebuvimas) yra pasiektas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Komisija priėmė neigiamus sprendimus ir nurodė susigrąžinti kompensacijas už viešąją paslaugą (kuomet apibrėžiant viešąją paslaugą nebuvo padaryta akivaizdi klaida), buvo susigrąžinama tik Komisijos apskaičiuota kompensacijos permoka, nepriklausomai nuo valstybės narės vykdytos priežiūros kokybės (68). Tokiais atvejais valstybė arba nevykdė kompensacijos permokos priežiūros, arba vykdė ją netinkamai (ir dėl to atsirado kompensacijos permoka). Tokioje situacijoje būtų galima alternatyva reikalauti išieškoti visas veiklos vykdytojui už viešąją paslaugą suteiktas kompensacijas, net jei viešoji paslauga ir buvo teikiama, remiantis vien tik patenkinamo priežiūros mechanizmo nebuvimu, nepriklausomai nuo realios kompensacijos permokos sumos. |
(281) |
Dėl tokio požiūrio teoriškai gali būti susigrąžinamos visos veiklos vykdytojui už viešąją paslaugą suteiktos kompensacijos nesant jokios kompensacijos permokos. Komisijos manymu, tokia alternatyva prieštarautų SESV principams dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų reikšmės Europos Sąjungoje ir ypač SESV 14 straipsniui, kuriame nustatyta, jog Sąjunga rūpinasi, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis. |
(282) |
Komisija mano, kad šiuo atveju tikrinimo, ar nesuteikta kompensacijos permoka, sąlyga gali būti laikoma patenkinta. |
Komisijos direktyvos 2006/111/EB (69) laikymasis
(283) |
2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 18 punkte nustatyta, kad „[p]agalba bus laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį tik tuomet, jei įmonė, kai taikoma, laikosi Direktyvos 2006/111/EB“. |
(284) |
Kalbant apie apskaitos atskyrimą, buvo kilę abejonių dėl bendrovės JCD analitinės apskaitos, konkrečiai – dėl to, kaip nacionaliniu lygmeniu sudarytų sutarčių pajamos buvo padalijamos „Villo“ koncesijos stendams (žr. 184 konstatuojamąją dalį). Pasirašius antrąjį papildomą „Villo“ sutarties susitarimą (žr. 4.6 skirsnį), auditorius kasmet tikrina bendrovės JCD įgyvendintus apskaitos atskyrimo principus. Tokie patikrinimai buvo atliekami ir visą praėjusį laikotarpį (2009–2017 m.) ir, gavusi Belgijos valdžios institucijų ir bendrovės JCD paaiškinimus (žr. 196, 214 ir 215 konstatuojamąsias dalis), Komisija mano, kad analitinės apskaitos sistema atitinka Direktyvos 2006/111/EB reikalavimus ir kad tikrinimas, ar nesuteikta kompensacijos permoka (žr. 1 lentelę), buvo atliktas remiantis tinkamu apskaitos atskyrimu. |
Kompensacijos permokų nebuvimas
(285) |
2012 m. VESP bendrųjų nuostatų 49 punkte įtvirtinta, jog „[v]alstybės narės turi užtikrinti, kad <...> įmonės negautų didesnės nei pagal šios dalies reikalavimus nustatytos kompensacijos“. |
(286) |
Kaip paaiškinta 272 konstatuojamojoje dalyje, bendrovei JCD už praėjusį laikotarpį kompensacijos permokų suteikta nebuvo. |
Išvada
(287) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad pagal „Villo“ sutartį laikotarpiu iki antrojo papildomo susitarimo pasirašymo, tai yra nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. kovo 29 d., bendrovei JCD suteiktos pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka remiantis 2012 m. VESP bendrosiomis sąlygomis. |
4.8. Priemonių vertinimas iki antrojo papildomo susitarimo pasirašymo
4.8.1. Valstybės pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį
(288) |
Kadangi antruoju papildomu susitarimu bendrovei JCD pagal „Villo“ sutartį suteiktos priemonės pakeistos nebuvo, Komisijos nuomonė dėl valstybės pagalbos egzistavimo (žr. 229–249 konstatuojamąsias dalis) nepakito. |
4.8.2. Pagalbos suderinamumas pagal 2012 m. VESP sprendimą
(289) |
Antruoju papildomu susitarimu buvo ištaisyti ankstesniojo pavedimo trūkumai (žr. 262 konstatuojamąją dalį) ir įterptas aiškus ir tikslus kompensacijos permokos išvengimo ir grąžinimo tvarkos aprašas. |
(290) |
2012 m. VESP sprendimo 6 straipsnyje nustatyta, jog „[v]alstybės narės turi užtikrinti, kad <...> įmonei nebūtų išmokėta didesnė nei pagal 5 straipsnį nustatyta kompensacijos suma [kompensacijos suma negali viršyti to, kas būtina grynosioms išlaidoms, patirtoms vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, padengti, įskaitant protingą pelną]. Komisijai paprašius, jos turi pateikti įrodymų. Jos vykdo reguliarias patikras arba pasirūpina, kad tokios patikros būtų atliktos bent kas trejus metus pavedimo vykdymo laikotarpiu ir jam pasibaigus“. |
(291) |
Be to, 6 straipsnyje nustatyta, jog „jei įmonei buvo išmokėta didesnė nei pagal 5 straipsnį nustatyta kompensacijos suma, valstybė narė reikalauja, kad įmonė grąžintų gautą kompensacijos permoką“. |
(292) |
Antrajame papildomame susitarime nustatyta, kad revizorius kasmet tikrina, ar kompensacija neviršija to, kas būtina grynosioms išlaidoms, patirtoms teikiant viešąją paslaugą, padengti. Jei ši riba viršijama, pagal viršijamą sumą bendrovė JCD grąžina permokos sumą (žr. 225 konstatuojamąją dalį). |
(293) |
Dėl 289–292 konstatuojamosios dalyse išdėstytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad pagal „Villo“ sutartį nuo antrojo papildomo susitarimo pasirašymo bendrovei JCD suteiktos pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka remiantis 2012 m. VESP bendrosiomis sąlygomis. |
(294) |
Pažymėtina, kad šis patikrinimas grindžiamas pelno ir sąnaudų palyginimu nustačius [10–20] proc. atskaitinę maržą, atitinkančią standartinę [10–20] proc. pelno maržą, kuri remiantis susirašinėjimu su bendrovėmis CCB ir JCD laikoma protinga (70). Siekiant atsižvelgti į bendrovės CCB komentarą (žr. 213 konstatuojamąją dalį), buvo pasirinkta remtis išlaidų padengimo suma, o ne pelno marža. |
5. SU VIDAUS RINKA NESUDERINAMOS PAGALBOS, SUSIJUSIOS SU 1984 M. SUTARTIES REKLAMINIŲ STENDŲ DALIMI, SUSIGRĄŽINIMAS
(295) |
Remiantis SESV, Komisija, nustačiusi, jog pagalba nėra suderinama su vidaus rinka, turi teisę nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė tokią pagalbą panaikintų ar pakeistų (71). Be to, Sąjungos teismai nuosekliai laikosi nuomonės, kad valstybės narės įsipareigojimas nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, skirtas anksčiau buvusiai padėčiai atkurti (72). |
(296) |
Tokiomis aplinkybėmis Europos Sąjungos teismai mano, kad šis tikslas laikomas pasiektu, kai paramos gavėjas grąžina neteisėtai suteiktos pagalbos sumas. Sugrąžindamas pagalbą, jos gavėjas praranda vidaus rinkoje prieš konkurentus įgytą pranašumą ir atkuriama prieš pagalbos išmokėjimą buvusi padėtis (73). |
(297) |
Remiantis šios teismų praktikos pavyzdžiu Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“. |
(298) |
Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama pagalba įgyvendinta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį ir laikoma neteisėta ir nesuderinama, ji turi būti susigrąžinta, siekiant atkurti prieš pagalbos suteikimą rinkoje buvusią padėtį. Pagalba susigrąžinama už laikotarpį nuo jos perdavimo gavėjui momento iki faktinio susigrąžinimo dienos 131–141 konstatuojamosiose dalyse nurodyta tvarka. Susigrąžintinai sumai taikomos palūkanos, mokamos iki visos pagalbos susigrąžinimo dienos. |
6. IŠVADŲ SANTRAUKA
6.1. 1984 m. sutarties reklaminių stendų dalis
(299) |
Dėl kai kurių reklaminių stendų, kuriuos bendrovė JCD įrengė Briuselio miesto teritorijoje vykdydama1984 m. sutartį ir kurie nebuvo išmontuoti 1999 m. sutarties 10 priede nustatytu laiku, eksploatavimo nemokant nei nuomos, nei kitų mokesčių Komisija mano, kad suvestiniai valstybės pagalbos kriterijai yra tenkinami ir kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. |
(300) |
Vertindama pagalbos priemonės teisėtumą, Komisija teigia, kad nebuvo informuota apie šioje skundo dalyje nurodytą pagalbą, kuri yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kaip tai padaryti įpareigojama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir kad ta priemonė buvo įgyvendinta. Todėl ji yra neteisėta pagalba. |
(301) |
Komisija taip pat mano, kad ši pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka ir todėl turi būti susigrąžinta pagrindinė jos suma ir palūkanos, kaip nurodyta Teisingumo Teismo sprendime CELF (74). |
6.2. „Villo!“ dalis
(302) |
Komisija mano, kad „Villo“ sutartyje numatytos priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. |
(303) |
Vis dėlto „Villo“ sutartyje numatytos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, kaip apibrėžta SESV 106 straipsnio 2 dalyje. |
(304) |
Kalbant apie laikotarpį nuo koncesijos vykdymo pradžios 2008 m. gruodžio 5 d. iki antrojo papildomo susitarimo pasirašymo (žr. 4.6 skirsnį) 2018 m. kovo 29 d., Komisija mano, kad „Villo“ sutartyje numatytos priemonės tenkina 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų reikalavimus (žr. 4.7 skirsnį). Todėl pagalba neturi būti susigrąžinta, nors ir yra neteisėta, kadangi apie ją nebuvo pranešta, kaip tai padaryti įpareigojama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. |
(305) |
Kalbant apie laikotarpį nuo antrojo papildomo susitarimo pasirašymo iki koncesijos pabaigos 2026 m. rugsėjo 16 d., Komisija mano, jog 2012 m. VESP sprendimo sąlygos yra tenkinamos, su išlyga, kad bus griežtai laikomasi tame susitarime numatytų sąlygų (žr. 4.8 skirsnį), |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Bendrovei JCD suteikta valstybės pagalba, įvardijama už vykdant 1984 m. sutartį Briuselio miesto teritorijoje įrengtus ir po 1999 m. sutarties 10 priede nustatytos datos neišmontuotus reklaminius stendus nesumokėtų nuomos ir kitų mokesčių suma, kurią nuo 2001 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. jai neteisėtai suteikė Belgija, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinama su vidaus rinka.
2 straipsnis
1) Belgija susigrąžina iš pagalbos gavėjo 1 straipsnyje nurodytą pagalbą.
2) Susigrąžinamoms sumoms taikomos palūkanos, skaičiuojamos nuo sumų išmokėjimo pagalbos gavėjams dienos iki jų faktinio susigrąžinimo dienos.
3) Palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės sumos ir susikaupusių palūkanų pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (75) V skyrių.
3 straipsnis
1) 1 straipsnyje nurodyta pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.
2) Belgija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos.
4 straipsnis
1) Per du mėnesius po pranešimo apie šį sprendimą dienos Belgija pateikia Komisijai šią informaciją:
a) |
bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjo; |
b) |
išsamų jau taikomų ir numatomų taikyti priemonių, kad būtų laikomasi šio sprendimo, apibūdinimą; |
c) |
dokumentus, įrodančius, kad gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą. |
2) Belgija informuoja Komisiją apie nacionalinių priemonių, kurių ji ėmėsi šiam sprendimui įgyvendinti, taikymo eigą tol, kol bus susigrąžinta 1 straipsnyje nurodyta pagalba. Komisijos paprašyta, ji nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis, kad būtų įvykdytas šis sprendimas. Belgija taip pat pateikia išsamią informaciją apie iš pagalbos gavėjo jau susigrąžintas pagalbos sumas ir palūkanas.
5 straipsnis
1) „Villo“ sutartyje numatytos priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje.
2) Kalbant apie laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 5 d., „Villo“ sutarties pasirašymo dienos, iki 2018 m. kovo 29 d., antrojo papildomo „Villo“ sutarties susitarimo pasirašymo dienos, „Villo“ sutartyje numatytos priemonės tenkina 2012 m. VESP bendrųjų nuostatų reikalavimus (76) ir yra suderinamos su vidaus rinka. Tos pagalbos priemonės yra neteisėtos, kadangi apie jas nebuvo pranešta, kaip reikalaujama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.
3) Kalbant apie laikotarpį nuo 2018 m. kovo 29 d., antrojo papildomo susitarimo pasirašymo dienos, iki 2026 m. rugsėjo 26 d., koncesijos pabaigos, „Villo“ sutartyje numatytos priemonės tenkina 2012 m. VESP sprendimo sąlygas (77) ir yra suderinamos su vidaus rinka, su išlyga, kad bus griežtai laikomasi antrajame papildomame susitarime nustatytų sąlygų.
6 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei.
Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 24 d.
Komisijos vardu
Margrethe VESTAGER
Komisijos narė
(1) OL C 203, 2015 6 19, p. 12.
(2) Ten pat.
(3) Šis sprendimas nėra susijęs su 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytu bendrovės CCB papildomu skundu dėl 1999 m. sutartyje, kuri oficialioje tyrimo procedūroje nebuvo nagrinėjama, numatytų priemonių (taip pat žr. 69 konstatuojamąją dalį).
(4) Belgijos miestas yra oficialus Briuselio sostinės regiono viduryje esančios savivaldybės pavadinimas. Briuselio miestą supa 18 glaudžiai susijusių savivaldybių, sudarančių vieną didelį Briuselio sostinės regiono administracinį vienetą. Briuselio sostinės regionas turi savo Vyriausybę ir Parlamentą. Tai maždaug 1 200 000 gyventojų turinti miesto teritorija. Visos jos dalys sudaro vieną rajoną, bendrai vadinamą Briuseliu.
(5) Sumokėjus bendrą kainą be priedų už pristatytą, visiškai sukomplektuotą, įrengtą ir veikiančią prekę.
(6) Šie dalykai buvo aptarti 2011 m. birželio 9 d. papildomame „Villo“ sutarties susitarime.
(7) Vieno reklaminio stendo rinkliava sudaro […] EUR per metus. Didžiausia rinkliavos suma, kurią būtų turėjusi sumokėti bendrovė JCD, jei nebūtų buvusi nuo jos atleista, būtų buvusi [50 000–150 000] EUR: […] 8 m2 ploto stendų, padauginta iš […] EUR už kiekvieną stendą.
(8) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 82 konstatuojamąją dalį.
(9) 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (OL L 7, 2012 1 11, p. 3).
(10) 2016 m. balandžio 29 d. Briuselio apeliacinio teismo (9-oji kolegija) sprendimas byloje 2011/AR/140. Briuselio apeliacinis teismas atmetė argumentą dėl įrenginių sukeitimo ir nurodė, kad toks sukeitimas nebuvo numatytas ir leidžiamas 1984 m. ir 1999 m. sutartyse ir miestas jo nepatvirtino po 1999 m. sutarties sudarymo.
(11) Briuselio miestas 2001 m. priėmė pirmąjį savo reglamentą dėl išskirtinio naudojimosi viešąja nuosavybe komercijos reikmėms, įsigaliojusį 2002 m. sausį (2001 m. spalio 17 d. Mokesčio reglamentas dėl laikinosios reklamos viešojoje erdvėje mokesčio), tačiau Belgijos valdžios institucijos mokėti mokesčius už 1999 m. sutarties reklaminius stendus pareikalavo tik nuo 2009 mokestinių metų.
(12) 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 5), taikomas nuo pagalbos suteikimo momento.
(13) 1999 m. sutarties 12 straipsnyje pateikta nuomos mokesčio perskaičiavimo formulė ir nurodyta, kad perkančioji organizacija sutinka su kainos svyravimo formule (indeksavimu po kiekvienų sutarties galiojimo metų). Tame pačiame straipsnyje pateikiami baziniai mėnesinio nuomos mokesčio skaičiavimo duomenys.
(14) Tiksliau, 2001 m. spalio 17 d. mokesčio reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad mokestis netaikomas „miesto ir miesto įkurtų, jam pavaldžių ar jo finansuojamų įstaigų“ reklamai.
(15) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9).
(16) 2010 m. rugsėjo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-399/08 P, Komisija/Deutsche Post, ECLI:EU:C:2010:481, 39 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-524/14 P, Komisija/Hansestadt Lübeck, ECLI:EU:C:2016:971, 40 punktas; 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose C-20/15 P ir C-21/15 P Komisija/World Duty Free Group SA ir kt., ECLI:EU:C:2016:981, 53 punktas; 2017 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-300/16 P, Komisija/Frucona Kosice, ECLI:EU:C:2017:706, 19 punktas.
(17) 1996 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-358/94, Air France/Komisija, ECLI:EU:T:1996:194, 56 punktas.
(18) 1987 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-248/84, Vokietijos Federacinė Respublika/Europos Bendrijų Komisija, ECLI:EU:C:1987:437, 17 punktas; 2002 m. kovo 6 d. Bendrojo Teismo sprendimas sujungtose bylose T-92/00 ir T-103/00, Territorio Histórico de Álava - Diputación Foral de Álava, ir Ramondín, SA ir Ramondín Cápsulas SA/Europos Bendrijų Komisija, ECLI:EU:T:2002:61, 57 punktas.
(19) 2000 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-83/98 P, Prancūzija/Ladbroke Racing Ltd ir Komisija, ECLI:EU:C:2000:248, 48–51 punktai. 2015 m. sausio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-518/13, Eventech, ECLI:EU:C:2015:9, 33 punktas.
(20) 1996 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-39/94, Syndicat français de l’Express international (SFEI) ir kt./La Poste ir kt., ECLI:EU:C.1996:285, 60 punktas ir 1999 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-342/96, Ispanijos Karalystė/Europos Bendrijų Komisija, ECLI:EU:C:1999:210, 41 punktas.
(21) 1974 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje 173/73, Italijos Respublika/Komisija, ECLI:EU:C:1974:71, 13 punktas.
(22) 2001 m. lapkričio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-143/99, Adria-Wien Pipeline, ECLI:EU:C:2001:598; taip pat žr. 1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-301/87, Prancūzijos Respublika/Komisija, ECLI:EU:C:1990:67, 41 punktą.
(23) 2016 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-211/15 P, Orange/Komisija, ECLI:EU:C:2016:798.
(24) 2015 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-385/12, Orange/Komisija, ECLI:EU:T:2015:117.
(25) 2016 m. vasario 4 d. generalinio advokato N. Wahl išvada byloje C‑211/15 P, Orange/Komisija, ECLI:EU:C:2016:78.
(26) 2016 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-211/15 P, Orange/Komisija, ECLI:EU:C:2016:798, 41–44 punktai.
(27) 2016 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-211/15 P, Orange/Komisija, ECLI:EU:C:2016:798, 44 punktas.
(28) 2016 m. liepos 19 d. Komisijos komunikatas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19, p. 1).
(29) Reguliavimo įpareigojimų žemės ūkio sektoriuje pavyzdys būtų žemės ūkio produktų gamintojams nustatyti veterinarijos ar maisto saugos patikros ir bandymai. Tačiau patikros ir bandymai, kuriuos vykdo ir finansuoja viešosios įstaigos ir kurių pagal teisės aktus žemės ūkio produktų gamintojai neprivalo vykdyti ar finansuoti, nelaikomi reguliavimo įpareigojimais įmonėms. Žr. 2015 m. rugsėjo 18 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.35484 – Pieno kokybės tyrimai pagal Įstatymą dėl pieno ir riebalų, ir 2016 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.35484 – Bendrosios sveikatos priežiūros kontrolės veikla pagal Įstatymą dėl pieno ir riebalų.
(30) 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-538/11, Belgija/Komisija, ECLI:EU:T:2015:188, 74–78 punktai.
(31) Pavyzdžiui, jeigu įmonė gauna subsidiją, kad galėtų vykdyti investiciją remiamame regione, negalima teigti, kad dėl to nesumažėja išlaidos, paprastai įtraukiamos į įmonės biudžetą, nes be šios subsidijos įmonė šios investicijos nebūtų įvykdžiusi.
(32) 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-81/10 P, France Télécom SA/Komisija, ECLI:EU:C:2011:811, 43–50 punktai. Tai logiškai taikoma ir pagalbai išlaidoms, kurias įmonė patiria, kad tarnautojų statusą pakeistų samdomųjų darbuotojų statusu, panašiu į taikomąjį konkurentų, ir dėl to atitinkamai įmonei suteikiamas pranašumas (Bendrajam Teismui 2004 m. kovo 16 d. priėmus Sprendimą byloje T-157/01, Danske Busvognmænd/Komisija, ECLI:EU:T:2004:76, 57 punktas, šiuo klausimu dar buvo likęs tam tikras neapibrėžtumas). Dėl neatgaunamų išlaidų kompensavimo taip pat žr. 2009 m. vasario 11 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-25/07, Iride SpA ir Iride Energia SpA/Komisija, ECLI:EU:T:2009:33, 46–56 punktus.
(33) 1980 m. kovo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje 61/79, Amministrazione delle finanze dello Stato, ECLI:EU:C:1980:100, 29–32 punktai.
(34) 1988 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose C-106/87–C-120/87, Asteris AE ir kt./Graikija, ECLI:EU:C:1988:457, 23 ir 24 punktai.
(35) 2010 m. liepos 1 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-64/08, Nuova Terni Industrie Chimiche SpA/Komisija, ECLI:EU:T:2010:270, 59–63 ir 140–141 punktai, kuriuose paaiškinta, kad sumokėjus kompensaciją už turto nusavinimą pranašumas nesuteikiamas, tačiau tokios kompensacijos ex post pratęsimas gali būti valstybės pagalba.
(36) 2016 m. balandžio 29 d. Briuselio apeliacinio teismo (9-oji kolegija) sprendimas byloje 2011/AR/140.
(37) 2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-66/02, Italija/Komisija, ECLI:EU:C:2005:768, 94 punktas.
(38) 2016 m. vasario 6 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-385/12, Orange/Komisija, ECLI:EU:T:2015:117.
(39) 1980 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje 730/79, Philip Morris Holland BV/Europos Bendrijų Komisija, ECLI:EU:C:1980:209, 11 punktas ir 2000 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo sujungtose bylose T-298/97, T-312/97, T-313/97, T-315/97, T-600/97–T-607/97, T-1/98, T-3/98–T-6/98 ir T-23/98, Alzetta Mauro ir kt./Europos Bendrijų Komisija, ECLI:EU:T:2000:151, 80 punktas.
(40) 2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-387/17, Fallimento Traghetti del Mediterraneo, ECLI:EU:C:2019:51, 40 punktas.
(41) 2001 m. balandžio 4 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-288/97, Regione Friuli Venezia Giulia/Komisija, ECLI:EU:T:1999:125, 41 punktas.
(42) 2011 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-279/08 P, Komisija/Nyderlandai, ECLI:EU:C:2011:551, 131 punktas.
(43) Taip pat žr. 2013 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose byloes C-197/11 ir C- 203/11, Eric Libert ir kt./Flandrijos Vyriausybė; All Projects & Developments NV ir kt./Vlaamse Regering, ECLI:EU:C:2013:288.
(44) Pavyzdžiui, Briuselio sostinės regiono 2008 m. kovo 15 d. skelbiamas konkursas dėl „Villo“ koncesijos buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
(45) Dėl 10 metų senaties laikotarpio už laiką iki 2001 m. rugsėjo 15 d. pagalbos išieškoti negalima.
(46) Apskaičiuojant pagal nesuderinamą pagalbą nesumokėtą mokesčių sumą, turi būti remiamasi 2001 m. spalio 17 d. reglamento 3, 4 ir 5 straipsniais, 2006 m. gruodžio 18 d. reglamento 4–7 straipsniais ir 2007 m. gruodžio 17 d., 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. lapkričio 9 d., 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. mokesčio reglamentų 4, 5 ir 6 straipsniais.
(47) Šios datos nurodytos 10 priede.
(48) 2016 m. balandžio 29 d. Briuselio apeliacinio teismo (9-oji kolegija) sprendimas byloje 2011/AR/140.
(49) 2007 m. gruodžio 17 d., 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. lapkričio 9 d., 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. mokesčio reglamentai. Šių mokesčio reglamentų 2 straipsnyje nustatyta, kad „reklaminiai stendai, kuriems taikomas šis reglamentas, yra reklaminiai stendai, laikinosios reklamos stendai, reklaminės transporto priemonės ir reklaminiai įrenginiai“. Mokesčio skaičiavimas aptartas 4–6 straipsniuose. Konkrečiai, remiantis 4 straipsniu, reklaminių stendų mokestis yra toks:
a) |
„Reklaminių stendų mokesčio tarifas yra 150,00 EUR/m2 už finansinius metus. |
b) |
1. Vien tik kultūros, socialinės, sporto ir panašios reklamos, įskaitant filmų, meno kūrinių reklamą ir apie muges, kongresus, parodas ar cirką pranešančią reklamą, reikmėms skirtų reklaminių stendų mokesčio tarifas yra 50,00 EUR/m2 per finansinius metus. 2. Tačiau kai daugiau nei 1/7 matomo reklaminio ploto naudojama komerciniams pranešimams, pavadinimams ar logotipams, vien tik kultūros, socialinės, sporto ir panašios reklamos, įskaitant filmų, meno kūrinių reklamą ir apie muges, kongresus, parodas ar cirką pranešančią reklamą, reikmėms skirti reklaminiai stendai apmokestinami šio straipsnio a punkte nurodytu tarifu. |
c) |
Mokestis mokamas už visus mokestinius metus nepriklausomai nuo atitinkamo reklaminio stendo įrengimo ar išmontavimo datos.“ |
Remiantis 5 straipsniu, laikinųjų reklaminių stendų mokestis yra toks: <...>
Remiantis 6 straipsniu, 4 ir 5 straipsnių bendrosios nuostatos yra tokios:
a) |
Mokestis mokamas už kiekvieną reklaminį stendą. |
b) |
1. Apskaičiuojant mokestį, kvadratinio metro dalis prilyginama visam kvadratiniam metrui. 2. Nukrypstant nuo1 dalies nuostatų, mažesnio kaip 4 m2 ploto reklaminių stendų mokestis apskaičiuojamas už kiekvieną 0,25 m2 dalį, padalijus nustatytą tarifą iš 4. |
c) |
Kelis reklaminius paviršius turinčių reklaminių stendų mokesčio tarifas dauginamas iš reklaminių paviršių skaičiaus.
|
d) |
Kai reklaminio stendo paviršius skiriasi nuo matomo reklaminio paviršiaus, mokestis apskaičiuojamas remiantis matomu paviršiumi. |
(50) 5 straipsnyje nustatyta, kad šiuo reglamentu įvestas mokestis, be kita ko, netaikomas „miesto ir miesto įkurtų, jam pavaldžių ar jo finansuojamų įstaigų“ reklamai. Kaip buvo nurodyta 2017 m. vasario 20 d. Belgijos valdžios institucijų pateiktose pastabose dėl 2017 m. vasario 14 d. Komisijos tarnybų užduotų papildomų klausimų, pats Briuselio miestas niekuomet neeksploatavo reklaminių stendų. Tie stendai visuomet buvo eksploatuojami dalyvaujant trečiosioms šalims. Vieninteliai Briuselio miestui priklausantys reklaminiai stendai yra 1999 m. spalio 14 d. su bendrove JCD sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje numatyti reklaminiai stendai; šiai sutarčiai baigus galioti, buvo sudaryta nauja sutartis. Dabartinė viešojo pirkimo konkurso laimėtoja bendrovė CCB už reklaminius stendus moka nuomos mokestį ir kitus jiems taikomus mokesčius.
(51) 2007 m. gruodžio 17 d. mokesčio reglamento 9 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad mokestis netaikomas „miesto ir miesto įkurtų, jam pavaldžių įstaigų reklaminiams stendams“.
(52) 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (2005/842/EB) (OL L 312, 2005 11 29, p. 67).
(53) Žr. Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimą (OL C 8, 2012 1 11, p. 4–14) 33 punktą.
(54) Ten pat, 47 punktas.
(55) Kaip pavyzdžiai paminėti Barselona ir Antverpenas.
(56) Pavyzdžiui, kalbant apie finansavimą, specifikacijose nurodyta, kad koncesijos teikėjas „yra atviras įvairiems finansavimo variantams“.
(57) Taip pat žr. 2012 m. VESP sprendimo 2 straipsnio a punktą.
(58) 2010 m. lapkričio 25 d. Nutarimo dėl automatinės dviračių nuomos viešosios paslaugos teikimo tvarkos, paskelbto 2010 m. gruodžio 7 d. Belgijos oficialiajame leidinyje (Moniteur Belge), 2 straipsnis.
(59) GRP yra reklaminio paviršiaus komercinės vertės nustatymo, atsižvelgiant į galimybes pasiekti kuo daugiau vartotojų ir to reklaminio paviršiaus ir tikslinio vartotojo vizualinių kontaktų dažnumą, indeksas.
(60) Valdymo komitetas buvo įsteigtas pagal „Villo“ sutarties 6 straipsnį. Jį sudaro mažiausiai du judumo ministro paskirti nariai iš „Bruxelles Mobilité“ organizacijos ir mažiausiai du bendrovės JCD paskirti nariai.
(61) Atitinka standartinį [10–20] proc. pelno rodiklį.
(62) Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-280/00, Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg, ECLI:EU:C:2003:415, 87–95 punktai.
(63) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 82 konstatuojamąją dalį.
(64) 2005 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-15/14 P, Komisija/MOL, ECLI:EU:C:2015:362, 60 punktas. 2006 m. birželio 30 d.Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-270/15 P, Belgijos Karalystė/Komisija, ECLI:EU:C:2016:489, 49 punktas. 2017 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-314/15, Graikijos Respublika/Komisija, ECLI:EU:T:2017:903, 79 punktas.
(65) Žr. 2005 m. VESP sprendimo ir 2012 m. VESP sprendimo 3 straipsnį.
(66) Žr. 2012 m. gegužės 31 d. Belgijos Konstitucinio Teismo sprendimą Nr. 68/2012.
(68) Šiuo atžvilgiu žr. 2012 m. sausio 25 d. sprendimą byloje dėl priemonės SA.14588 ir 2018 m. liepos 10 d. sprendimą byloje dėl priemonės SA.37977.
(69) 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (OL L 318, 2006 11 17, p. 17).
(70) Taip pat žr. sprendimo pradėti procedūrą 109 konstatuojamąją dalį.
(71) 1973 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje 70/72, Komisija/Vokietija, ECLI:EU:C:1973:87, 13 punktas.
(72) 1990 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-142/87, Belgija/Komisija, ECLI:EU:C:1990:125, 66 punktas.
(73) 1999 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-75/97, Belgija/Komisija, ECLI:EU:C:1999:311, 64 ir 65 punktai.
(74) 2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-199/06 CELF et ministre de le Culture et de la Communication (CELF I), ECLI:EU:C:2009:79.
(75) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1589, nustatantį išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).
(76) Komisijos komunikatas dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (OL C 8, 2012 1 11, p. 4).
(77) 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (OL L 7, 2012 1 11, p. 3).
Klaidų ištaisymas
11.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 320/159 |
2019 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1198, kuriuo, pagal Reglamento (ES) Nr. 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas, klaidų ištaisymas
(Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 189, 2019 m. liepos 15 d.)
52 puslapis, 2 straipsnio a punktas:
yra:
„nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. (pradiniu tiriamuoju laikotarpiu) neeksportavo į Sąjungą produkto, aprašyto 1 dalyje,“,
turi būti:
„nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (pradiniu tiriamuoju laikotarpiu) neeksportavo į Sąjungą produkto, aprašyto 1 straipsnio 1 dalyje,“.