(1)

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (3) su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva (ES) 2017/2455 (4), nustatyta, kad jei apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar kitas panašias priemones, sudaro sąlygas nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, arba Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas tiekti prekes neapmokestinamajam asmeniui Bendrijoje, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes. Kadangi ta direktyva vienas tiekimas išskaidomas į du tiekimus, todėl siekiant teisingai nustatyti tiekimo vietą būtina nustatyti, kuriam iš tų tiekimų turėtų būti priskiriamas prekių siuntimas arba gabenimas. Taip pat būtina užtikrinti, kad tų dviejų tiekimų apmokestinimo momentas įvyktų tuo pačiu metu;

(2)

kadangi apmokestinamasis asmuo, kuris naudodamas elektroninę sąsają, sudaro sąlygas tiekti prekes Bendrijoje esantiems neapmokestinamiesiems asmenims pagal galiojančias taisykles gali atskaityti Bendrijoje neįsisteigusiems tiekėjams sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), todėl kyla rizika, kad pastarais galėtų nesumokėti PVM mokesčių administratoriams. Siekiant šios rizikos išvengti, tiekimas, kurį atlieka tiekėjas, kuris parduoda prekes naudodamas elektroninę sąsają, neturėtų būti apmokestinamas PVM, o tam tiekėjui turėtų būti suteikta teisė atskaityti pirkimo PVM, kurį jis sumokėjo už tiekiamų prekių įsigijimą arba importą. Tuo tikslu tiekėjas visada turėtų būti įregistruotas valstybėje narėje, kurioje jis įsigijo ar į kurią importavo tas prekes;

(3)

be to, Bendrijoje neįsisteigę tiekėjai, kurie parduoda prekes naudodami elektroninę sąsają, galėtų prekes laikyti sandėliuose keliose valstybėse narėse ir galėtų ne tik vykdyti Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, bet klientams toje pačioje valstybėse narėje tiekti prekes iš to sandėlio. Šiuo metu tokiam tiekimui netaikoma speciali schema, skirta Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis ir paslaugoms, kurias tiekia arba teikia Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys. Siekiant sumažinti administracinę naštą, apmokestinamiesiems asmenims, kurie naudodami elektroninę sąsają sudaro sąlygas tiekti prekes Bendrijoje esantiems neapmokestinamiesiems asmenims, kai laikoma, kad jie patys gauna ir tiekia tas prekes, taip pat turėtų būti leidžiama naudotis šia specialia schema, pagal kurią jie deklaruotų ir mokėtų PVM už šias šalies viduje tiekiamas prekes;

(4)

siekiant užtikrinti PVM ir importo muito mokėjimo importuojant prekes nuoseklumą, importo PVM sumokėjimo muitinei laikotarpis, kai naudojamasi specialiomis importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūromis, turėtų būti suderintas su laikotarpiu, nustatytu muito mokėjimui Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (5) 111 straipsnyje;

(5)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (6) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(6)

todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas), Taryba Reglamentu (EB) Nr. 682/2007 (2) tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 2001 90 30 ir ex 2005 80 00, nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – galutinės antidempingo priemonės). Nustatytos priemonės – 3,1–12,9 % muitas ad valorem.

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 954/2008 (3) iš dalies pakeistos Reglamento (EB) Nr. 682/2007 nuostatos dėl vienai bendrovei ir visoms kitoms bendrovėms nustatytos muito normos. Nustatyti 3,1–14,3 % dydžio iš dalies pakeisti muitai. Dviejų Tailando eksportuojančių gamintojų, kurių pasiūlyti įsipareigojimai priimti Komisijos sprendimu 2007/424/EB (4), importuojamam produktui muitas netaikomas.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 847/2009 (5) Taryba nustatė, kad įsipareigojimai dėl kainos, kuriais remiantis taikyta minimali importo kaina, nebėra tinkami žalingam dempingo poveikiui kompensuoti. Todėl priimti įsipareigojimai panaikinti, o 10 kitų Tailando eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai atmesti.

(4)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Taryba Reglamentu (ES) Nr. 875/2013 (6) importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą, vėl nustatė galutines antidempingo priemones.

(5)

Atlikus dalinę tarpinę peržiūrą Taryba Reglamentu (ES) Nr. 307/2014 (7) iš dalies pakeitė antidempingo muitą, Reglamentu (ES) Nr. 875/2013 nustatytą bendrovei „River Kwai International Food Industry Co., Ltd“.

(6)

Po 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. kovo 28 d. Teisingumo Teismo sprendimų atitinkamai byloje T-460/14 ir byloje C-144/18 P Komisija 2019 m. rugpjūčio 29 d. atnaujino (8) antidempingo tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Tailando kilmės paruoštų arba konservuotų cukrinių kukurūzų, turinčių grūdų pavidalą, po kurio buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 307/2014. Tyrimas atnaujintas tik dėl bendrovės „River Kwai International Food Industry Co. Ltd.“ ir tik nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas.

(7)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (9), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį.

(8)

Prašymą atlikti peržiūrą Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 % visų tam tikrų paruoštų arba konservuotų cukrinių kukurūzų, turinčių grūdų pavidalą, Sąjungoje, vardu 2018 m. birželio 13 d. pateikė Europos cukrinių kukurūzų perdirbėjų asociacija („Association Européenne des Transformateurs de Maïs Doux“) (toliau – AETMD arba pareiškėjas).

(9)

Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(10)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, ir pasikonsultavusi su Komitetu, įsteigtu pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, Komisija inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Tailando Karalystės (toliau – Tailandas arba nagrinėjamoji šalis) kilmės paruoštų arba konservuotų cukrinių kukurūzų, turinčių grūdų pavidalą. 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (10) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(11)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, žinomiems Sąjungos gamintojams ir Tailando valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams, taip pat žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(13)

Suinteresuotosios šalys taip pat turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus.

(16)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią gamybos apimtį 2017 m. atrinko tris Sąjungos gamintojus ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas.

(17)

Įvertinusi gautas pastabas, Komisija vieną preliminariai atrinktą bendrovę pakeitė kitu pagal dydį Sąjungos gamintoju. Ši bendrovė įrodė neturinti reikiamų išteklių, kad galėtų bendradarbiauti atliekant šią peržiūrą. Galiausiai atrinkti Sąjungos gamintojai pagamina daugiau nei 60 % visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos apimties. Kitų pastabų negauta. Komisija padarė išvadą, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Reikiamą informaciją pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas.

(19)

Todėl importuotojų atranka buvo nereikalinga.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų Tailando gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Tailando Karalystės atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

Trys nagrinėjamosios šalies gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Visi trys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimąjį produktą eksportavo į Sąjungą, todėl yra eksportuojantys gamintojai. Jų eksportas sudaro maždaug 80 % viso Tailando eksporto į Sąjungą.

(22)

Inicijavus tyrimą, klausimynų kopijos pateiktos Prekybos generalinio direktorato interneto svetainėje. Komisija išsiuntė laiškus trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, nesusijusiam importuotojui ir trims reikiamą informaciją pateikusiems eksportuojantiems gamintojams, ir paprašė užpildyti jiems skirtą klausimyną.

(23)

Klausimyno atsakymus pateikė trys Sąjungos gamintojai ir trys nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujantys gamintojai.

(24)

Nesusijęs importuotojas klausimyno atsakymų nepateikė.

(25)

Komisija rinko ir su bendradarbiaujančiomis šalimis tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(26)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip pradiniame tyrime ir ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje, t. y. Tailando kilmės cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), turintys grūdų pavidalą, paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi, neužšaldyti, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 2001 90 30 (TARIC kodas 2001903010), ir saldieji kukurūzai (Zea mays var. saccharata), turintys grūdų pavidalą, paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties, neužšaldyti, išskyrus produktus, priskiriamus 2006 pozicijai, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 2005 80 00 (TARIC kodas 2005800010) (cukriniai kukurūzai) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(27)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant skirtingų konservavimo būdų, skirtingų rūšių peržiūrimasis produktas pasižymi vienodomis pagrindinėmis biologinėmis ir cheminėmis savybėmis ir yra naudojamas tuo pačiu tikslu.

(28)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines biologines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(29)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(30)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tam tikrų paruoštų arba konservuotų cukrinių kukurūzų, turinčių grūdų pavidalą, importas iš Tailando buvo tęsiamas, nors ir mažesniu mastu nei per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.). Remiantis Eurostato duomenimis, cukrinių kukurūzų importas iš Tailando sudarė apie 3,9 % Sąjungos rinkos per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, palyginti su 12,7 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą ir 6 % per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą. Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, importas iš Tailando peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 13 643 tonas. Tai atitiko importo sumažėjimą nuo 41 973 tonų per pradinį tyrimą iki 21 856 tonų per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(31)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį apimties.

(32)

Tuo remiantis nustatyta, kad tik vieno eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(33)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(34)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, šio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(35)

Tuomet Komisija nustatė produkto rūšis, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, ir produkto rūšis, kurių pardavimo vidaus rinkoje nebuvo arba pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas.

(36)

Dėl produkto rūšių, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, Komisija vėliau nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(37)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(38)

Tuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(39)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(40)

Išanalizavus produkto rūšių, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad visas pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(41)

Kai tam tikrų rūšių panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai arba kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(42)

Normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(43)

Prireikus gamybos sąnaudos buvo pakoreguotos.

(44)

Likusių dviejų eksportuojančių gamintojų, kurie iš viso nepardavė panašaus produkto vidaus vartojimui, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(45)

Normalioji vertė apskaičiuota prie kiekvienos rūšies į Europos Sąjungą eksportuoto produkto gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstą PBA išlaidų bei pelno sumą.

(46)

Vieno iš dviejų eksportuojančių gamintojų, kuris nepardavė panašaus produkto vidaus suvartojimui, PBA ir pelnas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktą apskaičiuoti remiantis aptariamo eksportuojančio gamintojo tos pačios bendrosios kategorijos produktų gamybos ir pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje faktine suma.

(47)

Kito eksportuojančio gamintojo, kuris vidaus suvartojimui nepardavė nei panašaus produkto, nei tos pačios bendrosios kategorijos produktų, PBA išlaidos ir pelnas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą apskaičiuoti kaip kitų dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų tos pačios bendrosios kategorijos produktų PBA išlaidų ir pelno vidurkis. Šia metodika užtikrinama, kad taip nustatyta pelno suma neviršytų pelno, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai, parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus vidaus rinkoje, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą.

(48)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai peržiūrimąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(49)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(50)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(51)

Kai tinkama ir deramai pagrįsta, eksporto kaina koreguota siekiant atsižvelgti į vežimo išlaidų, tvarkymo ir krovos išlaidų, kredito išlaidų, banko mokesčių ir komisinių skirtumus.

(52)

Pakoregavus eksporto kaina sumažinta 1–2 %, kad būtų atsižvelgta į vežimo išlaidas, 0,5–1,5 % – tvarkymo ir krovos išlaidas, 0–0,5 % – kredito išlaidas, 0–0,5 % – banko mokesčius ir 0,5–1,5 % – komisinius.

(53)

Du eksportuojantys gamintojai prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punkte numatytą veiksnį „Kiti veiksniai“ koreguojant sumažinti eksporto kainą (taikyti teigiamą koregavimą), kad būtų atsižvelgta į tariamą muitų kompensavimą. Eksportuojantys gamintojai teigė šią muito kompensaciją iš Tailando Vyriausybės gaunantys, kai atitinkamas peržiūrimasis produktas parduodamas eksportui, įskaitant Sąjungos rinką.

(54)

Eksportuojantys gamintojai galėjo įrodyti, kad jiems sumokama suma, kuri sudaro mažiau nei 0,5 % sąskaitos faktūros vertės. Tačiau eksportuojantys gamintojai neįrodė, kad esama kokio nors ryšio tarp gaunamos muito kompensacijos ir importo mokesčių, sumokėtų už bet kokias medžiagas, panaudotas eksportuotam peržiūrimajam produktui. Todėl prašymas taikyti neigiamą koregavimą pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą atmestas.

(55)

Pakoregavus normalioji vertė sumažinta 1–2 %, kad būtų atsižvelgta į vežimo išlaidas, 0,5–1 % – kredito išlaidas.

(56)

Vienas eksportuojantis gamintojas prašė koreguoti normaliąją vertę, kad būtų atsižvelgta į kreditų, suteiktų pardavimui vidaus rinkoje, išlaidų, apskaičiuotų naudojant komercinio banko Tailande teikiamų komercinių paskolų trumpalaikę palūkanų normą, skirtumus. Komisija pažymėjo, kad prašoma norma yra didžiausia teorinė taikytina norma, kuri buvo taikoma iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pradžios. Ši norma buvo gerokai didesnė nei pagal panašią trumpalaikės paskolos sutartį mokėtina faktinė palūkanų norma, rasta peržiūros tiriamojo laikotarpio finansinėse ataskaitose. Todėl Komisija patikslino prašomą koregavimą, kad jis būtų pagrįstas panašių sandorių faktiškai taikyta palūkanų norma.

(57)

Du eksportuojantys gamintojai prašė, kad normaliajai vertei apskaičiuoti Komisija naudotų mažesnį pelno dydį, siekiant atsižvelgti į tai, kad nuosavo prekės ženklo (savo prekės ženklo) produktų pardavimo vidaus rinkoje pelnas yra didesnis už ne nuosavo prekės ženklo (t. y. ne savo prekės ženklo, paprastai pirkėjo prekės ženklo) produktų pardavimo Sąjungos rinkoje pelną.

(58)

Remdamasi pradiniu tyrimu, Komisija šiuos prašymus patenkino tiek, kiek buvo įmanoma, ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punktą atliko koregavimą. Šie duomenys buvo atskleisti susijusioms bendrovėms.

(59)

Vertindama bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(60)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų dėl jam apskaičiuoto dempingo skirtumo ir nurodė galimą techninę klaidą. Atsižvelgdama į šias pastabas, Komisija peržiūrėjo savo skaičiavimą, kad ištaisytų techninę klaidą, ir patikslino to bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumą. Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šis eksportuojantis gamintojas nevykdė dempingo.

(61)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo ištaisius techninę klaidą kitas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų dėl patikslinto skaičiavimo poveikio jo paties dempingo skirtumui. Tos pastabos buvo pateiktos per vėlai, praėjus keturioms dienoms po pastabų teikimo termino, be to, nepateikta nekonfidenciali jo pareiškimo versija. Todėl Komisija negalėjo oficialiai svarstyti pastabų. Bet kuriuo atveju Komisija nustatė, kad tos pastabos nebūtų turėjusios jokios įtakos to eksportuojančio gamintojo anksčiau atskleistam dempingo skirtumui.

(62)

Iš tiesų, nepaisant to, kad buvo ištaisyta su vienu eksportuojančiu gamintoju susijusi skaičiavimo klaida, Komisijos išvada dėl dempingo visos šalies mastu lieka nepakitusi. Taip yra dėl to, kad nustatyta, jog kiti du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, kurių importas sudarė daugiau kaip 90 % viso bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vykdė reikšmingą dempingą.

(63)

Procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas visos šalies mastu, apskaičiuotas remiantis visų trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutiniu svertiniu dempingo skirtumu, buvo didesnis už de minimis (4,3 %). Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(64)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami tokie papildomi elementai: Tailando gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, taip pat eksporto į trečiąsias šalis kainų ir Sąjungos kainų lygio santykis.

(65)

Komisijos turima informacija apie gamybą ir nepanaudotus pajėgumus – tai trijų bendradarbiaujančių Tailando eksportuojančių gamintojų pateikti duomenys, pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikti duomenys ir pareiškėjo vykstant tyrimui pateikta papildoma informacija.

(66)

Vienas Tailando gamintojas, RKI, gamybos ir pajėgumų duomenis pateikė suskirstytus pagal pusgaminius ir pagamintas prekes. Šių kategorijų prekės skyrėsi tik tuo, kad „pagamintos prekės“ buvo su etiketėmis, o „pusgaminiai“ – be etikečių. Komisija laikėsi nuomonės, kad pusgaminių gamybos pajėgumų duomenys yra tinkamiausi peržiūrimajam produktui vertinti, nes pagamintų prekių gamybos pajėgumai buvo apskaičiuoti pagal dabartinį ženklinimo mašinų naudojimo laiką, kuris galėjo būti padidintas.

(67)

Be to, remdamasi per patikrinimą gauta informacija, Komisija nusprendė, kad išeigos procentinis dydis, naudotas RKI pusgaminių gamybos pajėgumams apskaičiuoti, yra per mažas, ir jį padidino.

(68)

Taigi Komisija apskaičiavo, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai buvo maždaug 70 000 tonų peržiūrimojo produkto. Kadangi trijų bendradarbiaujančių gamintojų perdirbimo pajėgumai sudarė maždaug 45 % visų prašyme atlikti peržiūrą paminėtų Tailando gamintojų bendrų apskaičiuotų perdirbimo pajėgumų (300 000 tonų), Komisija ekstrapoliavimo būdu apskaičiavo, kad visų Tailando gamintojų nepanaudoti pajėgumai iš viso sudarytų apie 150 000 tonų. Tai yra daugiau kaip 40 % viso Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir maždaug 11 kartų daugiau nei visas Tailando peržiūrimojo produkto eksportas į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(69)

Be to, iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad 2018 m. perdirbti skirtų žaliavinių cukrinių kukurūzų kiekis turėjo būti nuo 12,5–25 % didesnis nei 2017 m. (11) Be to, vienas Tailando nebendradarbiaujantis cukrinių kukurūzų gamintojas „Sunsweet Public Company Limited“ 2018 m. investavo 170,6 mln. THB (maždaug 4,5 mln. EUR) į mašinas ir įrangą gamybos pajėgumams ir gamybos našumui padidinti (12).

(70)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei dabartinės antidempingo priemonės nustotų galioti, Tailando cukrinių kukurūzų gamintojai turėtų daug nepanaudotų pajėgumų ir galėtų padidinti eksportą į Sąjungos rinką.

(71)

Kad nustatytų galimą importo raidą, jeigu dabartinės antidempingo priemonės nebebūtų taikomos, Komisija vertino Sąjungos rinkos patrauklumą dėl kainų. Kadangi daugiau kaip 85 % bendradarbiaujančio Tailando eksportuojančio gamintojo pardavimo į Sąjungos rinką sudarė didelės klasikinės skardinės ir maždaug 42 % Tailando eksporto į trečiąsias šalis taip pat buvo didelės klasikinės skardinės, atliekant analizę daugiausia dėmesio skirta šių rūšių produktams.

(72)

Šį pardavimą palyginus remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis nustatyta, kad Sąjungos rinkai taikytos kainos buvo maždaug 20 % didesnės už trečiosioms šalims už tos pačios rūšies produktą taikytas kainas. Atsižvelgiant į gerokai didesnes kainas Sąjungos rinkoje, akivaizdu, kad ši rinka tebėra patraukli Tailando eksportuojantiems gamintojams. Ši išvada tinka visiems Tailando eksportuotojams, nes, kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančių gamintojų produkcija sudarė maždaug 80 % viso Tailando eksporto į Sąjungą.

(73)

Komisija taip pat pažymėjo, kad, palyginti su atliekant tyrimą bendradarbiaujančiomis bendrovėmis, nebendradarbiaujantiems Tailando eksportuojantiems gamintojams taikyti vidutiniškai didesni antidempingo muitai. Todėl yra didesnė tikimybė, kad, jei būtų leista nebetaikyti dabartinių antidempingo priemonių, šios bendrovės padidintų eksportą į Sąjungos rinką.

(74)

Dėl didelės Tailando eksporto apimties ir rinkos dalies pradiniu tiriamuoju laikotarpiu (41 973 t, 12,7 %) ir tolesnio peržiūrimojo produkto eksporto iš Tailando į Sąjungos rinką peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (13 643 t, 3,9 %) Komisija gali daryti išvadą, kad Sąjungos rinka yra patraukli Tailando peržiūrimojo produkto gamintojams.

(75)

Po galutinio faktų atskleidimo Tailando Vyriausybė teigė, kad eksporto iš Tailando apimtis gerokai sumažėjo (– 67 %), palyginti su pradiniu tiriamuoju laikotarpiu. Ji taip pat teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 1 %, o Tailando eksporto į Sąjungą rinkos dalis išliko stabili ir siekė 3,9 %, dempingo tęsimosi tikimybės nėra.

(76)

Tačiau Tailando Vyriausybė neneigia fakto, kad peržiūrimasis produktas buvo dideliais kiekiais parduodamas dempingo kainomis į Sąjungą, taip pat ji neginčija to, kad, nepaisant galiojančių priemonių, peržiūrimasis produktas buvo toliau eksportuojamas dideliais kiekiais. Todėl Komisija patvirtina savo išvadą dėl dempingo tęsimosi tikimybės.

(77)

Be to, Tailando Vyriausybė teigė, kad Tailando gamybos pajėgumų koregavimas ir atitinkamai nepanaudoti gamybos pajėgumai, nurodyti 66–70 konstatuojamosiose dalyse, yra nepagrįsti, tačiau šio tvirtinimo nepagrindė. Tailando eksportuojantis gamintojas, kurio gamybos pajėgumai buvo pakoreguoti, koregavimo neginčijo. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(78)

Tailando Vyriausybė taip pat tvirtino, kad kadangi Tailando eksportas sudarė tik 0,9 % visų Tailando bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nepanaudotų pajėgumų, galima teigti, jog Sąjungos rinka nebėra patraukli Tailando eksportuojantiems gamintojams.

(79)

Tačiau iš tiesų Tailando eksporto apimtis sudarė apie 9 % (13) visų Tailando nepanaudotų pajėgumų. Tai patvirtina, kad, nepaisant galiojančių priemonių, Tailando eksportuojantys gamintojai toliau į Sąjungą eksportuoja didelius kiekius ir turi daug nepanaudotų pajėgumų peržiūrimojo produkto eksportui padidinti, jeigu priemonės nebebūtų taikomos.

(80)

Todėl, jei dabartinės antidempingo priemonės nebebūtų taikomos, importas iš Tailando į Sąjungą dempingo kaina veikiausiai labai padidėtų.

(81)

Taigi, remdamasi visų pirma nustatytu dempingo skirtumu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, dideliais Tailando nepanaudotais pajėgumais ir Sąjungos rinkos patrauklumu, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos rinką užplūstų didelis kiekis dempingo kaina eksportuojamų produktų. Todėl manoma, kad yra dempingo tęsimosi tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti dabartinių antidempingo priemonių.

(82)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino maždaug 20 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(83)

Remiantis Sąjungos pramonės pateikta informacija apskaičiuota, kad bendra Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė maždaug 376 000 tonų. Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino daugiau kaip 60 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(84)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo kaip Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimties ir viso importo į Sąjungą, remiantis COMEXT duomenų bazės (Eurostatas) duomenimis, sumą.

(85)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas Sąjungoje šiek tiek išaugo – 2 %.

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(86)

Komisija importo iš Tailando į Sąjungą apimtį nustatė remdamasi COMEXT duomenų bazės (Eurostatas) duomenimis, o importo rinkos dalį – lygindama šią importo apimtį su Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 1 lentelėje.

(87)

Peržiūrimojo produkto importas į Sąjungą iš Tailando padidėjo 3 % – nuo 13 307 tonų 2015 m. iki maždaug 13 643 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 12 % sumažėjimu 2016 m.

2 lentelė

Sąjungos importo iš Tailando apimtis (tonomis)

(88)

Atitinkama Tailando eksportuotojų rinkos dalis Sąjungos rinkoje kito panašiai kaip importo apimtis ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 3,9 %.

3 lentelė

Importo iš Tailando rinkos dalis (%)

(89)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi COMEXT duomenų bazės (Eurostatas) duomenimis.

(90)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės peržiūrimojo produkto importo iš Tailando kainos sumažėjo 15 %.

4 lentelė

Vidutinė importo iš Tailando kaina (EUR už toną)

(91)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(92)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo – 0,7–4,25 %. Sąjungos pramonės kainas priverstinai mažino apie 79 % importo iš atrinktų Tailando eksportuojančių gamintojų kiekio.

(93)

Kitos nei Tailandas trečiosios šalys, iš kurių cukrinių kukurūzų importuota daugiausia, buvo Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinijos Liaudies Respublika (Kinija).

(94)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo nuo 2,2 % iki 1,2 %. Dviejų didžiausių eksportuojančių šalių, išskyrus Tailandą, individuali rinkos dalis ir toliau buvo mažesnė nei 1 %.

5 lentelė

Importo rinkos dalis

(95)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(96)

Šią rinką, inter alia, galima apibūdinti kaip turinčią du pardavimo kanalus, t. y. gamintojo nuosavo prekės ženklo ir mažmenininkų prekės ženklo produktų pardavimo kanalus. Parduodant pirmuoju kanalu (kitaip nei antruoju) paprastai padidėja pardavimo sąnaudos, visų pirma skirtos rinkodarai ir reklamai, ir kartu nustatoma didesnė pardavimo kaina.

(97)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visas konkurencinis importas iš atrinktų Tailando eksportuojančių gamintojų buvo susijęs su antruoju kanalu, t. y. mažmenininkų prekės ženklo produktų pardavimo kanalu. Todėl buvo manoma, kad atliekant žalos analizę būtų tikslinga prireikus atskirti Sąjungos pramonės nuosavo prekės ženklo produktų ir mažmenininkų prekės ženklo produktų pardavimą, nes su dempingo kaina importuotais produktais konkuruoja Sąjungos pramonės panašūs produktai, t. y. mažmenininkų prekės ženklo produktai. Tokiu skirstymu remtasi visų pirma nustatant pardavimo apimtį, pardavimo kainas ir pelningumą. Tačiau išsamumo dėlei sumos (įskaitant tiek nuosavo prekės ženklo, tiek mažmenininkų prekės ženklo produktus) taip pat nurodomos ir analizuojamos 9, 13 ir 16 lentelėse. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės mažmenininkų prekės ženklo produktų pardavimas sudarė apie 67 % visos Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir apie 57 % pardavimo vertės.

(98)

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje cukriniai kukurūzai perdirbami tik vasaros mėnesiais, kai kurie 2017 m. ir peržiūros tiriamojo laikotarpio (2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. birželio 30 d.) žalos rodikliai yra praktiškai identiški. Tai ypač pasakytina apie gamybą ir gamybos pajėgumus.

(99)

Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(100)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi Sąjungos pramonės pateiktais duomenimis ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(101)

Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(102)

Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(103)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(104)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(105)

Sąjungos pramonės gamyba 2015 m. sudarė maždaug 359 000 tonų ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 %.

6 lentelė

Sąjungos gamyba

(106)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė.

7 lentelė

Sąjungos gamybos pajėgumai

(107)

Pajėgumų naudojimas kito panašiai kaip gamyba ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 5 % iki 81 %.

8 lentelė

Sąjungos pajėgumų naudojimas

(108)

Sąjungos pramonės produkcijos, skirtos jos mažmenininkų prekės ženklui, pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams apimtis padidėjo 3 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

9 lentelė

Sąjungos pardavimo apimtis

(109)

Bendra (nuosavo ir mažmenininkų prekės ženklo produktų) Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams apimtis kito taip pat kaip mažmenininkų prekės ženklo produktų pardavimo apimtis, t. y. nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 3 %.

(110)

Sąjungos pramonės rinkos dalis 2015 m. sudarė 94 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji padidėjo vienu procentiniu punktu iki 95 %.

10 lentelė

Sąjungos rinkos dalis

(111)

Nuo 2015 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio Sąjungos suvartojimas šiek tiek padidėjo (2 %), tačiau Sąjungos pramonė, padidinusi pardavimo apimtį, savo rinkos dalį sugebėjo padidinti 1 %.

(112)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis 2015–2017 m. sumažėjo 11 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 6 procentiniais punktais. Apskritai Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %, t. y. nuo maždaug 2 200 iki maždaug 2 100 etato ekvivalentų.

11 lentelė

Užimtumas

(113)

Sąjungos pramonės darbuotojų našumas, įvertintas kaip etato ekvivalento išdirbis (tonomis) per metus, laikotarpio pradžioje sudarė 163 tonas etato ekvivalentui; 2015–2017 m. jis padidėjo 17 %, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sumažėjo 7 procentiniais punktais. Bendras našumas padidėjo 10 % iki 180 tonų vienam etato ekvivalentui per metus. Tai rodo, kad vis dažniau rankinis darbas pakeičiamas pažangia įranga.

12 lentelė

Sąjungos našumas

(114)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dempingas tęsėsi ir kad 63 konstatuojamojoje dalyje nurodytas dempingo skirtumas visos šalies mastu viršija de minimis lygį.

(115)

Kartu peržiūrimojo produkto importo lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nors ir palyginti nedidelis, išliko reikšmingas –3,9 %.

(116)

Nagrinėti makroekonominiai ir mikroekonominiai rodikliai rodo, kad nors antidempingo priemonėmis buvo iš dalies pasiektas tikslas pašalinti Sąjungos gamintojų patiriamą žalą, pramonė tebepatiria nuolatinį spaudimą dėl Tailando eksportuojančių gamintojų taikomų mažų kainų.

(117)

Iš tiesų, mažmenininkų prekės ženklo segmento, kuris tiesiogiai konkuruoja su importu iš Tailando, pelningumo rezultatai prasti. Šiame rinkos segmente Sąjungos pramonės pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %, o gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo maždaug 1 %. Akivaizdu, kad Sąjungos pramonė nepajėgė padengti savo sąnaudų ir patyrė didelį nuostolį. Mažmenininkų prekės ženklo svarba Sąjungos pramonės cukrinių kukurūzų verslui (t. y. maždaug 67 % Sąjungos pramonės bendros pardavimo apimties ir apie 57 % pardavimo vertės), lėmė bendrą pelningumą. Todėl mažmenininkų prekės ženklo segmente nebuvo galima nustatyti jokio faktinio atsigavimo po ankstesnio dempingo ir manoma, kad Sąjungos pramonės padėtis tebėra pažeidžiama.

(118)

Sąjungos pramonės mažmenininkų prekės ženklo produktų pardavimo nesusijusiems pirkėjams vieneto kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 % iki 1 114 EUR už toną.

(119)

Sąjungos pramonės nuosavo ir mažmenininkų prekės ženklo produktų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 % iki 1 311 EUR už toną.

13 lentelė

Vieneto kaina Sąjungos rinkoje

(120)

Nuo 2015 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui padidėjo 8 %, nes bendros darbo sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 2 %, o užimtumas (etato ekvivalentais) sumažėjo 5 %.

14 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(121)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis mažėjo. Jis sumažėjo 6 % 2016 bei 2017 m. ir 59 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau reikėtų pažymėti, kad aukštas atsargų lygis kalendorinių metų pabaigoje yra susijęs su tuo, kad derliaus nuėmimas ir konservavimas paprastai baigiami kiekvienų metų rugsėjį. Taigi atsargos papildomos tik vasaros derliaus nuėmimo metu, tada visus metus naudojamos, todėl atsargų lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu turi būti vertinamas atskirai.

15 lentelė

Atsargos

(122)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės produktų, skirtų mažmenininkų prekės ženklui, pardavimas, išreikštas grynojo pardavimo procentine dalimi, sumažėjo nuo 5,2 % dydžio pelno 2015 m. iki 0,7 % dydžio nuostolių per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(123)

Sąjungos pramonės produktų, skirtų nuosavam ir mažmenininkų prekės ženklams, pardavimo pelningumas sumažėjo nuo 10 % 2015 m. iki 6,7 % per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Taigi pelningumas sumažėjo ne taip staigiai kaip mažmenininkų prekės ženklo produktų. Pelningumo sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 %, o gamybos sąnaudos (daugiausia neperdirbti cukriniai kukurūzai ir skardinės) per tą patį laikotarpį padidėjo 1 %. Akivaizdu, kad Sąjungos pramonė nesugebėjo padidėjusių gamybos sąnaudų perkelti pirkėjams.

(124)

Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu (nuosavo ir mažmenininkų prekės ženklo produkto), kito maždaug taip pat kaip pelningumas. Ji sumažėjo nuo maždaug 49 % 2015 m. iki 31,7 % per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, t. y. nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 35 %.

(125)

Veiklos grynasis pinigų srautas 2015 m. sudarė maždaug 17 mln. EUR. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis padidėjo iki maždaug 24 mln. EUR (t. y. padidėjo 42 %). Nė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas nenurodė susidūręs su sunkumais norėdamas didinti kapitalą.

16 lentelė

Pelningumas ir investicijų grąža

17 lentelė

Pinigų srautas

(126)

Sąjungos pramonės metinės investicijos į panašaus produkto gamybą nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo nuo maždaug 4 mln. EUR 2015 m. iki maždaug 8 mln. EUR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. jos padidėjo 85 %. Investicijos skirtos esamai įrangai atnaujinti ir našumui didinti.

18 lentelė

Investicijos

(127)

Nuo 2015 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio kelių rodiklių raidos tendencijos buvo neigiamos. Investicijų grąža sumažėjo, kaip ir pardavimo pelningumas, o užimtumas sumažėjo 5 %. Importas iš Tailando didėjo, o jo vidutinė kaina mažėjo. Dėl labai gero derlingumo 2014 m. 2015 m. susidarė didelis atsargų kiekis. Per tą patį laikotarpį importas mažomis kainomis iš Tailando turėjo dar didesnį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Reaguodama į tai, Sąjungos pramonė 2016 m. sumažino kainas ir gamybą, kartu mažindama atsargas, o tai padarė neigiamą poveikį jos pelningumui. Sąjungos pramonė galėjo padidinti gamybą tik 2017 m., tačiau pelningumas sumažėjo iki žemiausio lygio, atsižvelgiant į vienų kalendorinių metų gamybos ir pardavimo vėlavimą.

(128)

Sąjungos pramonės cukrinių kukurūzų pardavimas mažmenininkų prekės ženklo sektoriuje buvo nuostolingas didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį. Mažmenininkų prekės ženklo produktų pardavimas pramonei yra reikalingas, nes sudaro daugiau kaip pusę pardavimo. Atsižvelgiant į mažmenininkų prekės ženklo produktų pardavimo reikšmę bendroje pardavimo vertėje, bendras pelningumas sumažėjo nuo 10 % iki 6,7 %.

(129)

Kai kurių rodiklių raida buvo teigiama. Pajėgumų naudojimas padidėjo 81 %. Pinigų srautas ir investicijos taip pat labai padidėjo. Sąjungos pramonės mažmenininkų prekės ženklo produktų, tiesiogiai konkuruojančių su iš Tailando importuotais produktais, pardavimo apimtis padidėjo 3 %. Bendra abiejų segmentų pardavimo apimtis kartu padidėjo tokia pačia procentine dalimi. Tačiau reikėtų pažymėti, kad dėl importo iš Tailando Sąjungos pramonė negalėjo padidėjusių sąnaudų perkelti pirkėjams, todėl Sąjungos pramonė negalėjo pasiekti pakankamo pelningumo lygio, kad galėtų išlaikyti didelę rinkos dalį rinkoje, kurioje konkuruoja tik Sąjungos pramonės ir iš Tailando importuojami produktai, o importas iš kitų trečiųjų šalių yra išsisklaidęs ir nereikšmingas.

(130)

Šie du segmentai (nuosavo ir mažmenininkų prekės ženklo) rodo skirtingą Sąjungos pramonės padėtį. Viena vertus, Sąjungos pramonė nuosavo prekės ženklo segmente nepatiria didelės tiesioginės konkurencijos. Prekės ženklo savininkai turi didelę galią ir rinka yra konsoliduota. Kita vertus, kainas mažmenininkų prekės ženklo segmente nustato būtent mažmenininkai. Dėl importo iš Tailando konkurencijos kainoms daromas nuolatinis spaudimas. Todėl Sąjungos gamintojams sunkiau perkelti gamybos sąnaudų (daugiausia cukrinių kukurūzų ir skardinių) padidėjimą mažmenininkams, nes dėl importo iš Tailando daromas spaudimas kainoms.

(131)

Panašu, kad Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti savo rinkos dalį vietoje didesnių kainų pasirinkdama didesnį kiekį. Kita vertus, reikia pripažinti, kad didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį, taip pat didžiosios savo cukrinių kukurūzų pramonės dalies (mažmenininkų prekės ženklo) atžvilgiu Sąjungos pramonė veikė nuostolingai.

(132)

Po galutinio faktų atskleidimo Tailando Vyriausybė ir du eksportuojantys gamintojai teigė, kad grėsmę gali kelti išaugęs cukrinių kukurūzų importas iš Kinijos, kurio importo kainos mažesnės, o ne Tailando importas.

(133)

Nors importo iš Kinijos vidutinė kaina yra mažesnė, importo apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vis dar buvo nereikšminga (0,4 % rinkos dalis), todėl į šį importą nebuvo atsižvelgta atliekant žalos vertinimą. Šis tvirtinimas buvo atmestas.

(134)

Tailando Vyriausybė ir du eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad prastus Sąjungos pramonės rezultatus lėmė 2018 m. Europoje buvusios oro sąlygos. Šie eksportuojantys gamintojai nurodė straipsnį (14), kuriame rašoma apie 2018 m. kukurūzų derlių. Komisija visų pirma pažymi, kad 2018 m. cukrinių kukurūzų derlius nedaro poveikio Sąjungos pramonės rezultatams nagrinėjamuoju laikotarpiu (kuris baigėsi 2018 m. birželio mėn.), nes pardavimas iki 2018 m. birželio mėn. grindžiamas ankstesnių metų derliumi. Antra, šis straipsnis neaktualus, nes kukurūzai, palyginti su cukriniais kukurūzais, yra kitas augalas, kuris nėra naudojamas peržiūrimajam produktui gaminti.

(135)

Sąjungos pramonė teigė, kad atliekant žalos vertinimą reikėtų atskirai vertinti dideles skardines, parduodamas mažmenininkų prekės ženklo segmente, kuriame Tailando eksportuojantys gamintojai užėmė nuo 20 % iki 30 % rinkos dalies, o Sąjungos pramonės pelningumas buvo mažas ir ji patyrė materialinę žalą.

(136)

Kaip minėta 96 konstatuojamojoje dalyje, cukrinių kukurūzų rinka turi du pardavimo kanalus – mažmenininkų prekės ženklo ir gamintojo nuosavo prekės ženklo. Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį ir kaip ir per pradinį tyrimą, po kurio nustatytas muitas, žalos vertinimas buvo grindžiamas Sąjungos pramonės bendrais veiklos rezultatais (nuosavo prekės ženklo ir mažmenininko prekės ženklo) ir kai kurių žalos rodiklių (pelningumo, pardavimo apimties ir pardavimo kainų) atveju mažmenininkų prekės ženklo segmentu. Nėra pasikeitusių aplinkybių, kuriomis būtų galima pateisinti kitokios metodikos taikymą. Todėl prašymas buvo atmestas.

(137)

Sąjungos pramonės patiriama žala nevienareikšmiška. Antidempingo priemonėmis iš dalies pavyko pašalinti dėl importo iš Tailando dempingo kainomis Sąjungos pramonės patiriamą žalą. Tačiau, kita vertus, ypač atsižvelgiant į mažą pelningumą, Sąjungos pramonės padėtis tebėra pažeidžiama ir nestabili.

(138)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta tam tikra žala, jos negalima laikyti materialine žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(139)

138 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinė žala nedaryta. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra žalos dėl importo dempingo kaina iš Tailando pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Remiantis pirma aprašytomis tendencijomis galima teigti, kad antidempingo priemonėmis buvo iš dalies pasiektas jų tikslas pašalinti Sąjungos gamintojams daromą žalą. Tačiau, kaip matoma pagal pablogėjusius kai kuriuos žalos rodiklius, Sąjungos pramonės padėtis tebėra pažeidžiama ir nestabili.

(140)

Dėl to Komisija nagrinėjo gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus nagrinėjamojoje šalyje, Sąjungos rinkos patrauklumą ir importo iš nagrinėjamosios šalies poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(141)

Kaip minėta 68–70 konstatuojamosiose dalyse, Tailando eksportuotojai turi didelių nepanaudotų pajėgumų, leidžiančių greitai padidinti eksportą. Be to, apskaičiuota, kad Tailando nepanaudoti perdirbimo pajėgumai sudaro apie 150 000 tonų, t. y. maždaug 10 kartų daugiau nei Sąjungai tenkanti Tailando eksporto apimtis.

(142)

Atsižvelgiant į didesnes kainas Sąjungos rinkoje, palyginti su trečiųjų šalių rinkomis, kaip aprašyta 72 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad nustojus galioti antidempingo priemonėms šiuo metu į tas šalis eksportuojami dideli kiekiai būtų nukreipti į Sąjungos rinką.

(143)

Todėl galima teigti, kad, jei priemonės nebebus taikomos, Tailando gamintojai veikiausiai smarkiai padidins eksporto į Sąjungos rinką apimtį ir užimamą rinkos dalį, be to, veikiausiai bus importuojama dempingo kainomis, dėl kurių bus daromas didesnis spaudimas Sąjungos pramonės pardavimo kainoms.

(144)

Veikiausiai padidėjus importui iš Tailando dideliais kiekiais, dėl kurio būtų priverstinai mažinamos kainos, Sąjungos pramonė būtų priversta sumažinti gamybą arba kainas. NET ir nedidelis priverstinis kainų mažinimas daro didelį poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, kaip matyti iš mažmenininkų prekės ženklo analizės 122 ir 123 konstatuojamosiose dalyse.

(145)

Atsižvelgiant į Sąjungos pramonės padėties nestabilumą, sumažėjus gamybos apimčiai ir pardavimo kainoms labai greitai pablogėtų jos pelningumas ir kiti veiklos rodikliai.

(146)

Todėl galima daryti išvadą, kad yra tikimybė, jog dabartinėms antidempingo priemonėms nustojus galioti materialinė žala pasikartos.

(147)

Du eksportuojantys gamintojai teigė, kad nėra materialinės žalos pasikartojimo tikimybės, nes Komisija nepateikė pakankamų faktinių įrodymų, daugiausia dėl to, kad Sąjungos rinka nėra pagrindinė ir tinkamiausia peržiūrimojo produkto rinka, o dabartiniai ekonominiai rodikliai rodo teigiamus pokyčius. Šį klausimą taip pat iškėlė Tailando Vyriausybė.

(148)

Žalos pasikartojimo tikimybės įrodymai išsamiai aptariami 139–145 konstatuojamosiose dalyse, kuriose žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti Komisija atliko ateities tendencijų vertinimą. Tokie analizė grindžiama ne vien dabartine padėtimi, susijusia su peržiūrimojo produkto pagrindine ir tinkamiausia rinka bei Sąjungos pramonės veiklos rezultatais, veikiau ją atliekant vertinama tikėtina padėtis Sąjungos rinkoje, jeigu antidempingo priemonės būtų panaikintos. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(149)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(150)

Kaip minėta 139 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padėtis tebėra nestabili ir pažeidžiama. Toliau taikant priemones ji galėtų padidinti pardavimo kainas (visų pirma mažmenininkų prekės ženklo produktų), kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas. Tai sudarytų sąlygas Sąjungos pramonei pagerinti finansinę padėtį.

(151)

Per ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą padaryta išvada, kad mažmenininkams nebūtų daromas neproporcingas poveikis, net jei priemonių galiojimas būtų pratęstas.

(152)

Šiame tyrime Komisija nerado jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad nuo ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros ši padėtis pasikeitė. Atliekant tyrimą nė vienas mažmenininkas nebendradarbiavo ir neteigė, kad ši išvada nebegalioja. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šiuo metu galiojančios priemonės nedaro didelio neigiamo poveikio mažmenininkų finansinei padėčiai ir kad toliau taikant priemones jiems neturėtų būti daromas netinkamas poveikis.

(153)

Kalbant apie vartotojus, vidutinės vieno namų ūkio išlaidos cukriniams kukurūzams yra labai nedidelės. Atsižvelgiant į žemą galiojančių priemonių lygį, tolesnis priemonių taikymas vartotojams tikriausiai būtų nereikšmingas.

(154)

Todėl manoma, kad dėl siūlomų priemonių Sąjungos mažmenininkų ir vartotojų padėtis mažai pasikeistų.

(155)

Sąjungos suvartojimas išliko stabilus (apie 365 000 tonų). Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumai nuolat viršijo Sąjungos paklausą ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė apie 466 000 tonų. Panašu, kad Sąjungos pramonė turi nepanaudotų pajėgumų ir, išaugus paklausai, gali padidinti gamybą. Dalį paklausos gali patenkinti importas iš kitų trečiųjų šalių, visų pirma Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Iš tiesų antidempingo priemonėmis nesiekiama užkirsti kelio importui iš Tailando į Sąjungą. Atsižvelgiant į žemą antidempingo muito lygį, manoma, kad Tailando importas ir toliau sudarys tam tikrą dalį Sąjungos rinkoje.

(156)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad toliau taikant antidempingo priemones Sąjungos rinkoje gali sumažėti pasiūla arba konkurencija.

(157)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamam peržiūrimajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(158)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl dempingo tęsimosi, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemonės, nustatytos tam tikriems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą, turėtų būti taikomos toliau.

(159)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Joms taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(160)

Atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (15) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(161)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

(1)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisija Reglamentu (ES) Nr. 875/2012 (2) inicijavo tyrimą dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011 importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės dviračiams, vengimo.

(2)

2013 m. birželio 5 d. Taryba 2013 m. gegužės 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 501/2013 (3) (toliau – ginčijamas reglamentas) išplėtė Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011 nustatyto antidempingo muito taikymą importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės.

(3)

2015 m. kovo 19 d. sprendimu byloje T‑413/13 City Cycle Industries / Taryba Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 501/2013 1 straipsnio 1 ir 3 dalis tiek, kiek tas reglamentas susijęs su „City Cycle Industries“ (toliau – „City Cycle“).

(4)

Bendrasis Teismas pirmiausia išnagrinėjo to sprendimo 82–97 punktuose nurodytus įrodymus, kuriuos per tyrimą pateikė „City Cycle“. Jis padarė išvadą, kad iš tų įrodymų matyti, kad „City Cycle“ iš tikrųjų buvo Šri Lankos kilmės dviračių eksportuotoja arba kad ji atitiko pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Antra, skundžiamo sprendimo 98 punkte Bendrasis Teismas vis dėlto nusprendė, kad Taryba neturėjo įrodymų, kuriais remdamasi galėtų ginčijamo reglamento 78 konstatuojamojoje dalyje tinkamai padaryti išvadą, kad „City Cycle“ dalyvavo perkrovimo operacijose. Trečia, skundžiamo sprendimo 99 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad negalima atmesti, jog be visų veiksmų, procesų ir veiklos, kurie neturi jokio kito pakankamo motyvo ar ekonominio pagrindo, išskyrus pradinio antidempingo muito nustatymą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, „City Cycle“ vykdė perkrovimo operacijas.

(5)

2017 m. sausio 26 d. apeliaciniai skundai dėl 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo buvo atmesti Teisingumo Teismo sprendimu sujungtose bylose C-248/15P, C-254/15P ir C-260/15P City Cycle Industries / Taryba (4).

(6)

Po šio Teisingumo Teismo sprendimo Komisija iš dalies atnaujino vengimo tyrimą dėl importuojamų iš Šri Lankos siunčiamų dviračių, deklaruojamų arba nedeklaruojamų kaip Šri Lankos kilmės, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, ir atnaujino jį nuo to etapo, kai buvo padarytas pažeidimas. Tyrimas buvo atnaujintas tiek, kiek jis susijęs su Teisingumo Teismo sprendimo dėl „City Cycle“ įgyvendinimu. Po šio atnaujinimo 2018 m. sausio 9 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/28, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas iš „City Cycle Industries“ importuojamiems dviračiams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Šri Lankos kilmės.

(7)

Rechtbank Noord-Holland (Šiaurės Olandijos provincijos teismui) pateikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą, 2019 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismas byloje C-251/18 Trace Sport SAS nusprendė, kad Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 501/2013 negalioja tiek, kiek jis susijęs su iš Šri Lankos siunčiamų dviračių, deklaruojamų ar nedeklaruojamų kaip Šri Lankos kilmės, importu. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 501/2013 nebuvo atlikta jokia individuali vengimo veiksmų, kuriuos galėjo vykdyti „Kelani Cycles“ ir „Creative Cycles“, analizė. Teisingumo Teismas konstatavo, kad išvada dėl Šri Lankoje vykdytų perkrovimo operacijų teisiškai negalėjo būti pagrįsta tik dviem Tarybos nustatytais faktais, t. y., pirma, pasikeitusiu Sąjungos ir Šri Lankos prekybos pobūdžiu ir, antra, dalies eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimu. Šiuo pagrindu Teisingumo Teismas paskelbė, kad Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 501/2013 negalioja tiek, kiek jis susijęs su iš Šri Lankos siunčiamų dviračių, deklaruojamų arba nedeklaruojamų kaip Šri Lankos kilmės, importu.

(8)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsnį Sąjungos institucijos privalo imtis būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

(9)

Iš teismų praktikos matyti, kad tais atvejais, kai Teisingumo Teismo sprendimu panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomi antidempingo muitai, arba paskelbiama, kad toks reglamentas negalioja, institucija, kuriai nurodoma imtis tokių priemonių tam sprendimui įgyvendinti, turi galimybę atnaujinti tyrimą, po kurio priimtas minėtas reglamentas, net jei ši galimybė taikomuose teisės aktuose aiškiai nenumatyta (5).

(10)

Be to, išskyrus atvejus, kai dėl nustatyto pažeidimo visas tyrimas yra neteisėtas, atitinkama institucija, siekdama priimti teisės aktą, kuriuo ketina pakeisti ankstesnį aktą, kuris buvo panaikintas arba paskelbtas negaliojančiu, gali atnaujinti tą tyrimą tik nuo to etapo, kai buvo padarytas pažeidimas (6). Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, panaikinimas nebūtinai turi įtakos parengiamiesiems aktams, pvz., vengimo tyrimo inicijavimui Komisijos reglamentu (ES) Nr. 875/2012.

(11)

Taigi Komisija turi galimybę ištaisyti Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 501/2013 aspektus, dėl kurių jis buvo paskelbtas negaliojančiu, ir palikti tas dalis, kurioms Teismo sprendimas neturėjo poveikio (7).

(12)

Todėl Komisija nusprendė atnaujinti vengimo tyrimą, kad ištaisytų Teisingumo Teismo nustatytą pažeidimą.

(13)

Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. sausio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/28 nesusijęs su Teisingumo Teismo byloje C-251/18 nustatytu pažeidimu, galutiniai antidempingo muitai, nustatyti iš „City Cycle Industries“ importuojamiems dviračiams, deklaruojamiems ar nedeklaruojamiems kaip Šri Lankos kilmės, šiame tyrime nenagrinėjami.

(14)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atnaujina vengimo tyrimą dėl importuojamų dviračių ir kitų pedalinių transporto priemonių (įskaitant transportinius triračius, tačiau išskyrus vienračius), be variklio, kurių KN kodai ex 8712 00 30 ir ex 8712 00 70 (TARIC kodai 8712003010 ir 8712007091), siunčiamų iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso, deklaruojamų arba nedeklaruojamų kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės, po kurio buvo priimtas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 501/2013, ir, paskelbdama šį reglamentą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atnaujina jį nuo to etapo, kai buvo padarytas pažeidimas.

(15)

Tyrimas atnaujinamas tiek, kiek tai susiję su Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-251/18 Trace Sport SAS vykdymu. Tame sprendime Teisingumo Teismo nustatytas pažeidimas yra susijęs su Sąjungos institucijų pareiga įrodyti, kylančia dėl tuo metu taikyto Reglamento (ES) 2016/1036 13 straipsnio 3 dalies.

(16)

Todėl tai, kad Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 501/2013 nepakankamai pagrįsti priemonių vengimo veiksmai Šri Lankoje, turi būti ištaisyta.

(17)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, importuojamam tiriamajam produktui taikomas registracijos reikalavimas siekiant užtikrinti, kad nuo tokio importuojamo produkto registracijos dienos galėtų būti taikomi reikiamo dydžio antidempingo muitai, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatytas vengimas.

(18)

Komisija reglamentu gali nurodyti muitinėms neberegistruoti į Sąjungą importuojamų produktų, kuriuos pagamino gamintojai, pateikę prašymą atleisti juos nuo registracijos reikalavimo ir, kaip nustatyta, atitinkantys atleidimo sąlygas.

(19)

Suinteresuotosios šalys raginamos per 20 dienų nuo šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pranešti apie save, pareikšti savo nuomonę, pateikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus dėl klausimų, susijusių su tyrimo atnaujinimu.

(20)

Suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų. Visi prašymai išklausyti turėtų būti pateikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Prašymus išklausyti dėl klausimų, susijusių su tyrimo atnaujinimu, privaloma pateikti per 15 dienų nuo šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Vėliau prašymai išklausyti teikiami laikantis konkrečių terminų, kuriuos Komisija nustato savo raštuose šalims.

(21)

Prekybos apsaugos tyrimams atlikti Komisijai pateikiama informacija neturėtų būti saugoma autorių teisių. Prieš pateikdamos Komisijai informaciją ir (arba) duomenis, kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, suinteresuotosios šalys turi paprašyti autorių teisių subjekto specialaus leidimo, kuriuo būtų aiškiai leidžiama: a) Komisijai naudoti informaciją ir duomenis atliekant šį prekybos apsaugos tyrimą ir b) pateikti informaciją ir (arba) duomenis šio tyrimo suinteresuotosioms šalims taip, kad jos galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą.

(22)

Visa laikyti konfidencialia prašoma rašytinė informacija ir suinteresuotųjų šalių susirašinėjimas ženklinami „riboto naudojimo“ (8) grifu.

(23)

Suinteresuotosios šalys, teikiančios „riboto naudojimo“ informaciją, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį privalo kartu pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, paženklintą grifu „suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Santrauka turėtų būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę. Jei konfidencialią informaciją teikianti suinteresuotoji šalis nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, į tokią informaciją gali būti neatsižvelgta.

(24)

Visą informaciją ir prašymus, įskaitant nuskenuotus įgaliojimus ir sertifikatus, suinteresuotosios šalys raginamos teikti e. paštu arba per TRON.tdi (https://webgate.ec. europa.eu/tron/TDI) (9). Naudodamos e. paštą arba TRON.tdi suinteresuotosios šalys sutinka su elektroninio informacijos teikimo taisyklėmis, nustatytomis dokumente „Susirašinėjimas su Europos Komisija nagrinėjant prekybos apsaugos bylas“, paskelbtame Prekybos generalinio direktorato svetainėje http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/june/tradoc_148003.pdf. Suinteresuotosios šalys turi nurodyti savo pavadinimą, adresą, telefono numerį ir galiojantį e. pašto adresą, be to, jos turėtų užtikrinti, jog nurodytas e. pašto adresas būtų oficialios darbinės dėžutės, kuri kasdien tikrinama. Kai bus pateikti kontaktiniai duomenys, Komisija bendraus su suinteresuotosiomis šalimis tik e. paštu, nebent šios aiškiai nurodytų pageidaujančios visus dokumentus iš Komisijos gauti kitomis ryšio priemonėmis arba dokumentus dėl jų pobūdžio tektų siųsti registruotu paštu. Išsamesnių taisyklių ir informacijos dėl susirašinėjimo su Komisija, įskaitant informacijos teikimo e. paštu principus, suinteresuotosios šalys gali rasti minėtose susirašinėjimo su suinteresuotosiomis šalimis gairėse.

(25)

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(26)

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją gali būti neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

(27)

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei bendradarbiavimo atveju.

(28)

Atsakymo pateikimas ne kompiuterine forma nebus laikomas nebendradarbiavimu, jeigu suinteresuotoji šalis įrodo, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų. Suinteresuotoji šalis turėtų nedelsdama susisiekti su Komisija.

(29)

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas atlieka suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tyrimo tarnybų tarpininko funkciją. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tikrina prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminą ir trečiųjų šalių prašymus būti išklausytoms. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti atskiros suinteresuotosios šalies klausymą ir veikti kaip tarpininkas, kad būtų visapusiškai užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą.

(30)

Prašymai išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Bylas nagrinėjantis pareigūnas išnagrinės prašymo priežastis. Šie klausymai turėtų vykti tik tuo atveju, jei klausimai per tinkamą laiką nebuvo išspręsti su Komisijos tarnybomis.

(31)

Visi prašymai turi būti pateikti tinkamu laiku, kad nebūtų sutrukdyta sklandžiai vykdyti tyrimus. Todėl suinteresuotosios šalys turėtų prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas, kuo greičiau po tokio įvykio, dėl kurio toks dalyvavimas yra pagrįstas. Jeigu prašymai išklausyti pateikiami nesilaikant atitinkamų tvarkaraščių, bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat išnagrinės tokių pavėluotai pateiktų prašymų priežastis, iškeltų klausimų pobūdį ir šių klausimų poveikį teisėms į gynybą, tinkamai atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti gerą administravimą ir laiku baigti tyrimą.

(32)

Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/trade-policy-and-you/contacts/hearing-officer/.

(33)

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (10).

(34)

Pranešimą apie duomenų apsaugą, kuriuo visi asmenys informuojami apie asmens duomenų tvarkymą vykdant Komisijos prekybos apsaugos veiklą, galima rasti Prekybos GD svetainėje https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/april/tradoc_157872.pdf.

(35)

Prieš priimant sprendimą dėl prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti su šiuo reglamentu susijusius muitus, nacionalinėms muitinėms nurodoma sulaukti atnaujinto tyrimo rezultatų paskelbimo. Paprastai jie turėtų būti paskelbti per devynis mėnesius nuo šio reglamento paskelbimo dienos.

(36)

Suinteresuotosioms šalims bus vėliau pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama įgyvendinti sprendimą, ir bus suteikta galimybė pareikšti pastabas,

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/320 (3) nustatytos prekybai salamandromis Sąjungoje ir jų įvežimui į Sąjungą taikomos tam tikros gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės, susijusios su grybeliu Batrachochytrium salamandrivorans (Bsal). Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/320 taikomas iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

(2)

keletas valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų pranešė Komisijai, jog turi nedaug patirties praktiškai įgyvendinant Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/320 ir kad iki šiol kompetentingos institucijos yra izoliavusios ir sertifikavusios tik keletą salamandrų siuntų;

(3)

be to, keletas naujausių mokslinių ir epidemiologinių tyrimų rezultatų pagerino dabartines žinias apie įvairius su Bsal susijusius aspektus, taip pat patvirtino, kad Bsal yra endeminis keliose Azijos šalyse ir jo aptikta Ispanijoje;

(4)

vis dėlto, vis dar trūksta daug žinių apie jo pobūdį ir diagnozę. Visų pirma, šie rezultatai nepadėjo aiškiau nustatyti šio grybelio paplitimo geografinių ribų daugelyje šalių ir nepadėjo pagerinti jo diagnozės metodikos nei numatyti galimų priemonių, kurias būtų galima taikyti siekiant sumažinti jo paplitimo per prekiaujamas siuntas riziką;

(5)

todėl Įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/320 numatytos išsamios gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės turėtų likti nepakeistos;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/429 (4) konsoliduojama bendros Sąjungos gyvūnų sveikatos politikos teisinė sistema – nustatyta bendra supaprastinta ir lanksti gyvūnų sveikatos reguliavimo sistema. Visų pirma joje nustatytos apsaugos priemonės, taikytinos gyvūnų ligų atvejais. Tas reglamentas bus pradėtas taikyti nuo 2021 m. balandžio 21 d.;

(7)

todėl Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/320 taikymas turėtų būti pratęstas iki to reglamento taikymo datos;

(8)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/320 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

pagal Direktyvos 2000/29/EB 4 straipsnio 1 dalį kartu su tos direktyvos III priedo A dalies 14 punktu draudžiama į Sąjungą įvežti tam tikrų trečiųjų šalių kilmės dirvožemį;

(2)

Komisijos sprendimu 2005/51/EB (2) valstybėms narėms leista laikinai taikyti nuo tų nuostatų nukrypti leidžiančią nuostatą, laikantis konkrečių sąlygų dėl pesticidais ir patvariais organiniais teršalais užteršto dirvožemio, kai jis importuojamas nukenksminti ir skirtas apdorojimui specialiose pavojingų atliekų deginimo krosnyse;

(3)

pagal Sprendimo 2005/51/EB priedą valstybės narės, kurios naudojasi nukrypti leidžiančia nuostata, kasmet valstybėms narėms ir Komisijai pateikia išsamią informaciją apie kiekvieną dirvožemio įvežimą į jų teritoriją, kaip nurodyta to priedo 3 punkte;

(4)

kai kurios valstybės narės paprašė pratęsti leidimą taikyti šią nukrypti leidžiančią nuostatą. Iš pranešimų, kuriuos valstybės narės pateikė pagal Sprendimą 2005/51/EB, paaiškėjo, kad, taikant šią nukrypti leidžiančią nuostatą, pakanka laikytis tame sprendime nustatytų konkrečių sąlygų, kad būtų užkirstas kelias kenksmingųjų organizmų įvežimui į Sąjungą. Todėl veikla, kuriai taikomas tas sprendimas, fitosanitarinės rizikos nekelia;

(5)

todėl tikslinga pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą dar penkeriems metams iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

(6)

todėl Sprendimas 2005/51/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Direktyva 2008/98/EB valstybės narės įpareigojamos stebėti ir vertinti maisto atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą, matuodamos maisto atliekų kiekį pagal bendrą metodiką, ir šiuos duomenis pateikti Komisijai. Su duomenimis turi būti pateikiama kokybės patikros ataskaita;

(2)

forma, kuria valstybės narės turi teikti duomenis apie maisto atliekų kiekį, turi būti atsižvelgiama į metodiką, nustatytą Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2019/1597 (2), kuriame pateikiama bendra maisto atliekų, susidariusių valstybėse narėse, kiekio matavimo metodika;

(3)

Deleguotajame sprendime (ES) 2019/1597 valstybėms narėms pateikiama įvairių maisto atliekų kiekio matavimo metodų. Siekiant užtikrinti suderintą ataskaitų teikimą, būtina surinkti išsamią informaciją apie kiekvienoje valstybėje narėje taikomus metodus;

(4)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos sprendime 2009/821/EB (4) nustatytas pagal direktyvas 91/496/EEB ir 97/78/EB patvirtintų pasienio kontrolės postų sąrašas ir centrinių, regioninių ir vietos padalinių, įtrauktų į integruotą kompiuterinę veterinarijos sistemą (TRACES), sąrašas. Tie sąrašai pateikti atitinkamai to sprendimo I ir II prieduose;

(2)

remiantis Danijos pateikta informacija, Bilundo oro uosto pasienio kontrolės postas turėtų būti patvirtintas tik arklinių ir kitų rūšių gyvūnams, išskyrus kanopinius, o pasienio kontrolės postas Hanstholmo uoste turėtų būti patvirtintas tik supakuotiems žuvininkystės produktams. Todėl yra tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimo 2009/821/EB I priede pateiktą tai valstybei narei skirtų įrašų sąrašą;

(3)

remiantis Graikijos pateikta informacija, kanopinių ir arklinių šeimos gyvūnų kategorijos turėtų būti išbrauktos iš Evzonų kelio ruožo pasienio kontrolės posto patvirtinimo, o Salonikų oro uosto pasienio kontrolės postas taip pat turėtų būti patvirtintas tik žmonėms vartoti skirtiems supakuotiems produktams aplinkos temperatūroje. Todėl yra tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimo 2009/821/EB I priede pateiktą tai valstybei narei skirtų įrašų sąrašą;

(4)

remiantis Ispanijos pateikta informacija, Malagos uosto pasienio kontrolės postas turėtų būti patvirtintas tik žmonėms vartoti skirtiems produktams. Todėl yra tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimo 2009/821/EB I priede pateiktą tai valstybei narei skirtų įrašų sąrašą;

(5)

remiantis Italijos pateikta informacija, iš Kaljario uosto pasienio kontrolės posto patvirtinimo turėtų būti išbrauktos kanopinių skerdenos, Genujos uosto pasienio kontrolės poste esančio kontrolės centro veikla turėtų būti sustabdyta, o Milano Malpensos oro uoste pasienio kontrolės poste reikėtų įrengti naują kontrolės centrą. Todėl yra tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimo 2009/821/EB I priede pateiktą tai valstybei narei skirtų įrašų sąrašą;

(6)

Kroatija informavo Komisiją, kad po administracinės restruktūrizacijos vietos veterinarijos tarnybų skaičius buvo sumažintas nuo 12 iki 5 vienetų. Todėl yra tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimo 2009/821/EB II priedą;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 390a straipsnį tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2006 m. gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Bulgarija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo. Pagal tą straipsnį į tuos sandorius turi būti atsižvelgta nustatant nuosavų išteklių iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bazę;

(2)

siekiant apskaičiuoti nuosavų išteklių iš PVM bazę nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., Komisijos sprendimu 2010/4/ES, Euratomas (3) Bulgarijai buvo leidžiama tarptautiniam keleivių vežimui, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 10 punkte, inter alia, naudoti apytikrius apskaičiavimus;

(3)

2019 m. balandžio 4 d. raštu Bulgarija paprašė Komisijos leisti toliau naudoti tam tikrus apytikrius apskaičiavimus nuosavų išteklių iš PVM bazei apskaičiuoti. Bulgarija negali tiksliai apskaičiuoti tarptautinio keleivių vežimo sandorių, nurodytų Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 10 punkte, nuosavų išteklių iš PVM bazės. Tokiam apskaičiavimui atlikti greičiausiai prireiktų nepagrįstai didelių administracinių sąnaudų, palyginti su nedideliu tų sandorių poveikiu Bulgarijos bendrai nuosavų išteklių iš PVM bazei. Bulgarija gali atlikti apskaičiavimus naudodama tos kategorijos sandorių apytikrius apskaičiavimus. Todėl Bulgarijai turėtų būti leista ir toliau naudoti tam tikrus apytikrius apskaičiavimus su tarptautiniu keleivių vežimu susijusių nuosavų išteklių iš PVM bazei apskaičiuoti;

(4)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę,

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 371 straipsnį Airija gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalyje nurodytų sandorių, jeigu ji tokių sandorių neapmokestino 1978 m. sausio 1 d. Pagal tą straipsnį į tuos sandorius turi būti atsižvelgta nustatant nuosavų išteklių iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bazę;

(2)

pagal Komisijos sprendimą 2010/5/ES, Euratomas (3) Airijai buvo leista naudoti apytikrius apskaičiavimus Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalyje nurodytos kategorijos – keleivių vežimo (10 punktas) – sandoriams nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(3)

2019 m. balandžio 30 d. raštu Airija paprašė Komisijos leisti toliau naudoti tam tikrus apytikrius apskaičiavimus nuosavų išteklių iš PVM bazei apskaičiuoti. Airija negali tiksliai apskaičiuoti keleivių vežimo sandorių, nurodytų Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 10 punkte, nuosavų išteklių iš PVM bazės. Tokiam apskaičiavimui atlikti greičiausiai prireiktų nepagrįstai didelių administracinių sąnaudų, palyginti su nedideliu tokių sandorių poveikiu Airijos bendrai nuosavų išteklių iš PVM bazei. Airija gali atlikti apskaičiavimus naudodama tos kategorijos sandorių apytikrius apskaičiavimus. Todėl Airijai turėtų būti leista ir toliau naudoti tam tikrus apytikrius apskaičiavimus su keleivių vežimu susijusių nuosavų išteklių iš PVM bazei apskaičiuoti;

(4)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti leidimo taikymo trukmę,

(1)

pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 381 straipsnį tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Čekijos Respublika, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti tos direktyvos X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo. Pagal tą straipsnį į tuos sandorius turi būti atsižvelgta nustatant nuosavų išteklių iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bazę;

(2)

pagal Komisijos sprendimo 2005/872/EB, Euratomas (3) 1a straipsnį Čekijos Respublikai buvo leista Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 10 punkte nurodytiems keleivių vežimo sandoriams naudoti fiksuotą tarpinės bazės procentinę dalį;

(3)

po paskutinio atlikto nuosavų išteklių iš PVM patikrinimo paaiškėjo, kad leidimas taikyti supaprastintą apskaičiavimo metodą apskaičiuojant Direktyvos 2006/112/EB X priedo B dalies 10 punkte nurodytus sandorius buvo pagrįstas netiksliais ir neišsamiais duomenimis. Jei Komisija būtų turėjusi tikslius ir išsamius duomenis, leidimas 2015–2020 m. laikotarpiu naudoti apytikrius įverčius keleivių vežimui Čekijos Respublikai nebūtų buvęs suteiktas. Todėl tikslinga atgaline data išbraukti Sprendimo 2005/872/EB, Euratomas 1a straipsnį;

(4)

todėl Sprendimą 2005/872/EB, Euratomas reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 406/2009/EB (2) kiekvienai valstybei narei kiekvieniems 2013–2020 m. laikotarpio metams nustatytos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kvotos ir kasmetinio tų ribų laikymosi vertinimo mechanizmas. Valstybių narių metinės ŠESD kvotos, išreikštos CO2 ekvivalento tonomis, nurodytos Komisijos sprendime 2013/162/ES (3). Komisijos įgyvendinimo sprendime 2013/634/ES (4) nustatyti kiekvienos valstybės narės metinių ŠESD kvotų patikslinimai;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnyje numatyta valstybėse narėse išmetamų ŠESD apskaitos ataskaitų peržiūros, kuria siekiama nustatyti, ar laikomasi Sprendimo Nr. 406/2009/EB nuostatų, procedūra. Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta metinė peržiūra buvo atlikta remiantis 2017 m. išmestų ŠESD duomenimis, Komisijai pateiktais 2019 m. kovo mėn. pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 749/2014 (5) III skyriuje ir XVI priede nustatytas procedūras;

(3)

nustatant bendrą kiekvienoje valstybėje narėje 2017 m. išmestų ŠESD, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 406/2009/EB, kiekį turėtų būti atsižvelgiama į technines pataisas ir patikslintus įverčius, apskaičiuotus per metinę peržiūrą ir nurodytus galutinėse peržiūros ataskaitose, parengtose pagal Reglamento (ES) Nr. 749/2014 35 straipsnio 2 dalį;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio sprendimo paskelbimo dieną prasideda keturių mėnesių laikotarpis, per kurį valstybėms narėms pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB leidžiama pasinaudoti lankstumo mechanizmais, todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

2019 m. rugsėjo 9 d. užregistruotu raštu Europos Komisijos generaliniam sekretoriui Airija pranešė apie savo ketinimą dalyvauti įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1727 (1);

(2)

konkrečių sąlygų, susijusių su Airijos dalyvavimu įgyvendinant Reglamentą (ES) 2018/1727, nėra, todėl nebūtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemonių;

(3)

todėl Airijos dalyvavimas įgyvendinant Reglamentą (ES) 2018/1727 turėtų būti patvirtintas;

(4)

Reglamentas (ES) 2018/1727 įsigaliojo 2018 m. gruodžio 11 d. ir taikomas nuo 2019 m. gruodžio 12 d.;

(5)

pagal Protokolo Nr. 21 4 straipsnį šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,