ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 302
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. lapkričio 22d.

Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI

 

 

Europos Parlamentas

 

*

Darbo tvarkos taisyklės. 9-oji Europos Parlamento kadencija, 2019 m. liepos mėn.

1

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003, klaidų ištaisymas ( OL L 170, 2019 6 25 )

129

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI

Europos Parlamentas

22.11.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/1

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

9-oji Europos Parlamento kadencija

2019 m. liepos mėn.

Pastaba skaitytojui

Remiantis Parlamento sprendimais dėl lyčių požiūriu neutralios kalbos vartojimo Parlamento dokumentuose, Darbo tvarkos taisyklės buvo pritaikytos siekiant atsižvelgti į 2018 m. balandžio 11 d. Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės patvirtintas gaires tuo klausimu.

Tekstas, išspausdintas kursyvu, yra straipsnių išaiškinimai (pagal 236 straipsnį).

TURINYS

I ANTRAŠTINĖ

DALIS PARLAMENTO NARIAI, VALDYMO ORGANAI IR FRAKCIJOS 11

1 SKYRIUS

 EUROPOS PARLAMENTO NARIAI 11

1 straipsnis

 Europos Parlamentas 11

2 straipsnis

 Nepriklausomas mandatas 12

3 straipsnis

 Įgaliojimų patikrinimas 12

4 straipsnis

 Europos Parlamento nario įgaliojimų laikas 13

5 straipsnis

 Privilegijos ir imunitetai 13

6 straipsnis

 Imuniteto atšaukimas 14

7 straipsnis

 Privilegijų ir imuniteto gynimas 14

8 straipsnis

 Skubūs Parlamento pirmininko veiksmai siekiant patvirtinti imunitetą 15

9 straipsnis

 Su imunitetu susijusios procedūros 15

10 straipsnis

 Elgesio normos 16

11 straipsnis

 Parlamento narių finansiniai interesai ir skaidrumo registras 17

12 straipsnis

 Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekami vidaus tyrimai 18

13 straipsnis

 Stebėtojai 18

2 SKYRIUS

 PARLAMENTO VADOVYBĖS NARIAI 18

14 straipsnis

 Parlamento narys, laikinai einantis Parlamento pirmininko pareigas 18

15 straipsnis

 Kandidatūros ir bendrosios nuostatos 18

16 straipsnis

 Parlamento pirmininko rinkimai. Sveikinimo kalba 19

17 straipsnis

 Parlamento pirmininko pavaduotojų rinkimai 19

18 straipsnis

 Kvestorių rinkimai 19

19 straipsnis

 Vadovybės narių kadencijos trukmė 19

20 straipsnis

 Laisva vieta 20

21 straipsnis

 Įgaliojimų panaikinimas pirma laiko 20

3 SKYRIUS

 VALDYMO ORGANAI IR JŲ FUNKCIJOS 20

22 straipsnis

 Parlamento pirmininko funkcijos 20

23 straipsnis

 Parlamento pirmininko pavaduotojų funkcijos 20

24 straipsnis

 Biuro sudėtis 21

25 straipsnis

 Biuro funkcijos 21

26 straipsnis

 Pirmininkų sueigos sudėtis 22

27 straipsnis

 Pirmininkų sueigos funkcijos 22

28 straipsnis

 Kvestorių funkcijos 23

29 straipsnis

 Komitetų pirmininkų sueiga 23

30 straipsnis

 Delegacijų pirmininkų sueiga 23

31 straipsnis

 Pareigų vykdymo tęstinumas rinkimų laikotarpiu 23

32 straipsnis

 Biuro ir Pirmininkų sueigos atskaitomybė 23

4 SKYRIUS

 FRAKCIJOS 23

33 straipsnis

 Frakcijų kūrimas ir panaikinimas 23

34 straipsnis

 Frakcijų veikla ir teisinė padėtis 24

35 straipsnis

 Jungtinės grupės 25

36 straipsnis

 Nepriklausomi Parlamento nariai 25

37 straipsnis

 Vietų pasiskirstymas plenarinių posėdžių salėje 25

II ANTRAŠTINĖ

DALIS TEISĖKŪROS, BIUDŽETO, BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMO IR KITOS PROCEDŪROS 26

1 SKYRIUS

 TEISĖKŪROS PROCEDŪROS: BENDROSIOS NUOSTATOS 26

38 straipsnis

 Metinių programų sudarymas 26

39 straipsnis

 Pagrindinių teisių laikymasis 26

40 straipsnis

 Teisinio pagrindo patikrinimas 27

41 straipsnis

 Teisėkūros įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas 27

42 straipsnis

 Finansinio suderinamumo patikrinimas 27

43 straipsnis

 Subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi vertinimas 28

44 straipsnis

 Parlamento galimybė susipažinti su dokumentais ir informacijos jam teikimas 28

45 straipsnis

 Atstovavimas Parlamentui Tarybos posėdžiuose 28

46 straipsnis

 Parlamento teisė teikti pasiūlymus 28

47 straipsnis

 Prašymai Komisijai pateikti pasiūlymus 29

48 straipsnis

 Teisiškai privalomų aktų nagrinėjimas 29

49 straipsnis

 Teisėkūros procedūrų paspartinimas 30

50 straipsnis

 Teisėkūros procedūros dėl kitų institucijų nei Komisijos arba valstybių narių pateiktų iniciatyvų 30

2 SKYRIUS

 PROCEDŪRA KOMITETE 30

51 straipsnis

 Teisėkūros pranešimai 30

52 straipsnis

 Supaprastinta procedūra 31

53 straipsnis

 Ne teisėkūros pranešimai 31

54 straipsnis

 Pranešimai savo iniciatyva 31

55 straipsnis

 Pranešimų rengimas 32

56 straipsnis

 Komitetų nuomonės 32

57 straipsnis

 Susijusių komitetų procedūra 33

58 straipsnis

 Bendra komitetų procedūra 34

3 SKYRIUS

 ĮPRASTA TEISĖKŪROS PROCEDŪRA 34

1 SKIRSNIS -

PIRMASIS SVARSTYMAS 34

59 straipsnis

 Balsavimas Parlamente – pirmasis svarstymas 34

60 straipsnis

 Grąžinimas atsakingam komitetui 35

61 straipsnis

 Pakartotinis pasiūlymo pateikimas Parlamentui 36

62 straipsnis

 Susitarimas per pirmąjį svarstymą 36

2 SKIRSNIS -

ANTRASIS SVARSTYMAS 36

63 straipsnis

 Pranešimas apie Tarybos poziciją 36

64 straipsnis

 Terminų pratęsimas 36

65 straipsnis

 Nagrinėjimo atsakingame komitete procedūra 37

66 straipsnis

 Pateikimas Parlamentui 37

67 straipsnis

 Balsavimas Parlamente – antrasis svarstymas 37

68 straipsnis

 Tarybos pozicijos pakeitimų priimtinumas 38

69 straipsnis

 Susitarimas per antrąjį svarstymą 38

3 SKIRSNIS -

TARPINSTITUCINĖS DERYBOS VYKSTANT ĮPRASTAI TEISĖKŪROS PROCEDŪRAI 39

70 straipsnis

 Bendrosios nuostatos 39

71 straipsnis

 Derybos prieš pirmąjį svarstymą Parlamente 39

72 straipsnis

 Derybos prieš pirmąjį svarstymą Taryboje 39

73 straipsnis

 Derybos prieš antrąjį svarstymą Parlamente 39

74 straipsnis

 Derybų vedimas 40

4 SKIRSNIS -

TAIKINIMAS IR TREČIASIS SVARSTYMAS 40

75 straipsnis

 Terminų pratęsimas 40

76 straipsnis

 Taikinimo komiteto sušaukimas 40

77 straipsnis

 Delegacija Taikinimo komitete 40

78 straipsnis

 Bendras projektas 41

5 SKIRSNIS -

PROCEDŪROS UŽBAIGIMAS 41

79 straipsnis

 Priimtų teisės aktų pasirašymas ir paskelbimas 41

4 SKYRIUS

 KONSULTAVIMOSI PROCEDŪRAI TAIKOMOS SPECIALIOS NUOSTATOS 41

80 straipsnis

 Pakeistas pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto 41

81 straipsnis

 Komisijos pozicija dėl pakeitimų 42

82 straipsnis

 Balsavimas Parlamente 42

83 straipsnis

 Tolesni veiksmai Parlamentui pateikus poziciją 42

84 straipsnis

 Pakartotinis pasiūlymo pateikimas Parlamentui 42

5 SKYRIUS

 KONSTITUCINIAI KLAUSIMAI 42

85 straipsnis

 Įprasta Sutarties peržiūra 42

86 straipsnis

 Supaprastinta Sutarties peržiūra 43

87 straipsnis

 Stojimo sutartys 43

88 straipsnis

 Išstojimas iš Sąjungos 43

89 straipsnis

 Valstybės narės padarytas pagrindinių principų ir vertybių pažeidimas 44

90 straipsnis

 Parlamento sudėtis 44

91 straipsnis

 Tvirtesnis valstybių narių bendradarbiavimas 44

6 SKYRIUS

 BIUDŽETO PROCEDŪROS 45

92 straipsnis

 Daugiametė finansinė programa 45

93 straipsnis

 Metinė biudžeto procedūra 45

94 straipsnis

 Parlamento pozicija dėl biudžeto projekto 45

95 straipsnis

 Biudžeto taikinimo procedūra 46

96 straipsnis

 Galutinis biudžeto priėmimas 46

97 straipsnis

 Laikinos vienos dvyliktosios dalies sistema 46

98 straipsnis

 Biudžeto vykdymas 47

99 straipsnis

 Biudžeto įvykdymo patvirtinimas Komisijai 47

100 straipsnis

 Kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros 47

101 straipsnis

 Tarpinstitucinis bendradarbiavimas 47

7 SKYRIUS

 VIDAUS BIUDŽETO PROCEDŪROS 47

102 straipsnis

 Parlamento sąmata 47

103 straipsnis

 Procedūra, taikoma rengiant Parlamento sąmatą 48

104 straipsnis

 Įgaliojimai prisiimti ir apmokėti išlaidas, tvirtinti finansines ataskaitas ir biudžeto įvykdymą 48

8 SKYRIUS

 PRITARIMO PROCEDŪRA 48

105 straipsnis

 Pritarimo procedūra 48

9 SKYRIUS

 KITOS PROCEDŪROS 49

106 straipsnis

 Nuomonių dėl išimčių, taikomų euro įvedimui, teikimo procedūra 49

107 straipsnis

 Su socialiniu dialogu susijusios procedūros 49

108 straipsnis

 Su numatomų savanoriškų susitarimų nagrinėjimu susijusios procedūros 49

109 straipsnis

 Kodifikavimas 50

110 straipsnis

 Išdėstymas nauja redakcija 50

10 SKYRIUS

 DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI 51

111 straipsnis

 Deleguotieji aktai 51

112 straipsnis

 Įgyvendinimo aktai ir priemonės 52

113 straipsnis

 Svarstymas taikant susijusių komitetų procedūrą arba bendrą komitetų procedūrą 53

III ANTRAŠTINĖ

DALIS IŠORĖS SANTYKIAI 53

1 SKYRIUS

 TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI 53

114 straipsnis

 Tarptautiniai susitarimai 53

115 straipsnis

 Laikinas tarptautinių susitarimų taikymas ar jų taikymo sustabdymas arba Sąjungos pozicijos nustatymas tarptautiniu susitarimu įkurtame organe 54

2 SKYRIUS

 ATSTOVAVIMAS SĄJUNGAI UŽSIENYJE IR BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA 55

116 straipsnis

 Specialūs įgaliotiniai 55

117 straipsnis

 Tarptautinis atstovavimas 55

3 SKYRIUS

 REKOMENDACIJOS DĖL SĄJUNGOS IŠORĖS POLITIKOS 55

118 straipsnis

 Rekomendacijos dėl Sąjungos išorės politikos 55

119 straipsnis

 Konsultavimasis su Parlamentu ir informacijos jam teikimas bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais 56

120 straipsnis

 Žmogaus teisių pažeidimai 56

IV ANTRAŠTINĖ

DALIS VEIKLOS SKAIDRUMAS 56

121 straipsnis

 Parlamento veiklos skaidrumas 56

122 straipsnis

 Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais 56

123 straipsnis

 Galimybė patekti į Parlamento pastatus 57

V ANTRAŠTINĖ

DALIS SANTYKIAI SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS IR ORGANAIS 58

1 SKYRIUS

 PASKYRIMAI 58

124 straipsnis

 Komisijos pirmininko rinkimai 58

125 straipsnis

 Komisijos rinkimai 58

126 straipsnis

 Daugiamečių programų sudarymas 59

127 straipsnis

 Siūlymas pareikšti nepasitikėjimą Komisija 59

128 straipsnis

 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų skyrimas 60

129 straipsnis

 Audito Rūmų narių skyrimas 60

130 straipsnis

 Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narių skyrimas 60

131 straipsnis

 Paskyrimai į ekonomikos valdymo organus 60

2 SKYRIUS

 PAREIŠKIMAI 61

132 straipsnis

 Komisijos, Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos pareiškimai 61

133 straipsnis

 Komisijos sprendimų paaiškinimai 61

134 straipsnis

 Audito Rūmų pareiškimai 62

135 straipsnis

 Europos Centrinio Banko pareiškimai 62

3 SKYRIUS

 PARLAMENTO KLAUSIMAI 62

136 straipsnis

 Klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu ir dėl kurių diskutuojama 62

137 straipsnis

 Klausimų valanda 63

138 straipsnis

 Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu 63

139 straipsnis

 Išplėstiniai paklausimai, į kuriuos atsakoma raštu 64

140 straipsnis

 Klausimai Europos Centriniam Bankui, į kuriuos atsakoma raštu 64

141 straipsnis

 Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu, dėl Bendro priežiūros mechanizmo ir Bendro pertvarkymo mechanizmo 64

4 SKYRIUS

 KITŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ATASKAITOS 65

142 straipsnis

 Kitų institucijų ar įstaigų metinės ir kitos ataskaitos 65

5 SKYRIUS

 REZOLIUCIJOS IR REKOMENDACIJOS 65

143 straipsnis

 Pasiūlymai dėl rezoliucijų 65

144 straipsnis

 Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų 66

6 SKYRIUS

 KONSULTACIJOS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS IR ĮSTAIGOMIS 67

145 straipsnis

 Konsultacijos su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu 67

146 straipsnis

 Konsultacijos su Regionų komitetu 67

147 straipsnis

 Prašymai Europos agentūroms 67

7 SKYRIUS

 TARPINSTITUCINIAI SUSITARIMAI 67

148 straipsnis

 Tarpinstituciniai susitarimai 67

8 SKYRIUS

 KREIPIMAISI Į EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMĄ 68

149 straipsnis

 Bylos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme 68

VI ANTRAŠTINĖ

DALIS RYŠIAI SU NACIONALINIAIS PARLAMENTAIS 69

150 straipsnis

 Keitimasis informacija, bendravimas ir abipusė pagalba 69

151 straipsnis

 Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencija (COSAC) 69

152 straipsnis

 Parlamentų konferencijos 69

VII ANTRAŠTINĖ

DALIS SESIJOS 70

1 SKYRIUS

 PARLAMENTO SESIJOS 70

153 straipsnis

 Parlamento kadencija, sesijos, mėnesinės sesijos, plenariniai posėdžiai 70

154 straipsnis

 Parlamento sušaukimas 70

155 straipsnis

 Plenarinių posėdžių vieta 70

156 straipsnis

 Parlamento narių dalyvavimas plenariniuose posėdžiuose 70

2 SKYRIUS

 PARLAMENTO DARBO TVARKA 71

157 straipsnis

 Darbotvarkės projektas 71

158 straipsnis

 Darbotvarkės priėmimas ir jos keitimas 71

159 straipsnis

 Plenarinių posėdžių procedūra be diskusijų ir be pakeitimų 71

160 straipsnis

 Trumpas pristatymas 72

161 straipsnis

 Neeilinės diskusijos 72

162 straipsnis

 Diskusijos aktualia tema frakcijos prašymu 72

163 straipsnis

 Skubos tvarka 73

164 straipsnis

 Bendrosios diskusijos 73

165 straipsnis

 Terminai 73

3 SKYRIUS

 BENDRA PLENARINIŲ POSĖDŽIŲ ORGANIZAVIMO TVARKA 73

166 straipsnis

 Įėjimas į posėdžių salę 73

167 straipsnis

 Kalbos 73

168 straipsnis

 Pereinamosios nuostatos 74

169 straipsnis

 Dokumentų išdalijimas 74

170 straipsnis

 Elektroninis dokumentų tvarkymas 74

171 straipsnis

 Kalbėjimo laiko paskirstymas ir kalbėtojų sąrašas 74

172 straipsnis

 Vienos minutės kalbos 75

173 straipsnis

 Pareiškimai asmeniniu klausimu 76

174 straipsnis

 Trukdymo prevencija 76

4 SKYRIUS

 PRIEMONĖS, TAIKOMOS NESILAIKANT NARIŲ ELGESIO NORMŲ 76

175 straipsnis

 Neatidėliotinos priemonės 76

176 straipsnis

 Nuobaudos 77

177 straipsnis

 Vidaus skundų pateikimo tvarka 78

5 SKYRIUS

 KVORUMAS, PAKEITIMAI IR BALSAVIMAS 78

178 straipsnis

 Kvorumas 78

179 straipsnis

 Ribos 78

180 straipsnis

 Pakeitimų pateikimas ir jų pristatymas 79

181 straipsnis

 Pakeitimų priimtinumas 80

182 straipsnis

 Balsavimo procedūra 81

183 straipsnis

 Balsavimo dėl pakeitimų eilės tvarka 81

184 straipsnis

 Plenarinio posėdžio metu pateiktų pakeitimų atrinkimas komitete 82

185 straipsnis

 Balsavimas dalimis 82

186 straipsnis

 Balsavimo teisė 82

187 straipsnis

 Balsavimas 82

188 straipsnis

 Galutinis balsavimas 83

189 straipsnis

 Balsų pasiskirstymas po lygiai 83

190 straipsnis

 Vardinis balsavimas 83

191 straipsnis

 Slaptas balsavimas 84

192 straipsnis

 Elektroninės balsavimo sistemos naudojimas 84

193 straipsnis

 Ginčai dėl balsavimo rezultatų 84

194 straipsnis

 Paaiškinimai dėl balsavimo 84

6 SKYRIUS

 PAREIŠKIMAI DĖL DARBO TVARKOS IR PROCEDŪRINIAI PASIŪLYMAI 85

195 straipsnis

 Pareiškimai dėl darbo tvarkos 85

196 straipsnis

 Procedūriniai pasiūlymai 85

197 straipsnis

 Pasiūlymas paskelbti klausimą nepriimtinu 86

198 straipsnis

 Klausimo grąžinimas komitetui 86

199 straipsnis

 Diskusijų pabaiga 86

200 straipsnis

 Diskusijų ar balsavimo atidėjimas 86

201 straipsnis

 Plenarinio posėdžio sustabdymas arba pabaiga 87

7 SKYRIUS

 PARLAMENTO VEIKLOS VIEŠUMAS 87

202 straipsnis

 Plenarinio posėdžio protokolas 87

203 straipsnis

 Priimti tekstai 87

204 straipsnis

 Stenograma 88

205 straipsnis

 Posėdžių garso ir vaizdo įrašai 88

VIII ANTRAŠTINĖ

DALIS KOMITETAI IR DELEGACIJOS 88

1 SKYRIUS

 KOMITETAI 88

206 straipsnis

 Nuolatinių komitetų sudarymas 88

207 straipsnis

 Specialieji komitetai 88

208 straipsnis

 Tyrimo komitetai 89

209 straipsnis

 Komitetų sudėtis 90

210 straipsnis

 Komitetų įgaliojimai 91

211 straipsnis

 Klausimai dėl kompetencijos 91

212 straipsnis

 Pakomitečiai 91

213 straipsnis

 Komitetų biurai 91

214 straipsnis

 Komitetų koordinatoriai 92

215 straipsnis

 Šešėliniai pranešėjai 92

216 straipsnis

 Komitetų posėdžiai 92

217 straipsnis

 Komitetų posėdžių protokolai 93

218 straipsnis

 Balsavimas komitete 93

219 straipsnis

 Komitetuose taikytinos plenarinio posėdžio nuostatos 93

220 straipsnis

 Klausimų valanda komitete 93

221 straipsnis

 Komiteto susipažinimo su konfidencialia informacija uždarame komiteto posėdyje procedūra 94

222 straipsnis

 Viešieji svarstymai ir diskusijos dėl piliečių iniciatyvų 94

2 SKYRIUS

 TARPPARLAMENTINĖS DELEGACIJOS 95

223 straipsnis

 Tarpparlamentinių delegacijų sudarymas ir jų įgaliojimai 95

224 straipsnis

 Jungtiniai parlamentiniai komitetai 96

225 straipsnis

 Bendradarbiavimas su Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja 96

IX ANTRAŠTINĖ

DALIS PETICIJOS 96

226 straipsnis

 Teisė pateikti peticijas 96

227 straipsnis

 Peticijų nagrinėjimas 98

228 straipsnis

 Apsilankymai informacijos rinkimo tikslu 98

229 straipsnis

 Peticijų viešumas 99

230 straipsnis

 Piliečių iniciatyva 99

X ANTRAŠTINĖ

DALIS OMBUDSMENAS 99

231 straipsnis

 Ombudsmeno rinkimai 99

232 straipsnis

 Ombudsmeno veikla 100

233 straipsnis

 Ombudsmeno atleidimas iš pareigų 100

XI ANTRAŠTINĖ

DALIS PARLAMENTO GENERALINIS SEKRETORIATAS 101

234 straipsnis

 Parlamento generalinis sekretoriatas 101

XII ANTRAŠTINĖ

DALIS SU EUROPOS POLITINĖMIS PARTIJOMIS IR EUROPOS POLITINIAIS FONDAIS SUSIJĘ ĮGALIOJIMAI 101

235 straipsnis

 Su Europos politinėmis partijomis ir Europos politiniais fondais susiję įgaliojimai 101

XIII ANTRAŠTINĖ

DALIS DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS IR KEITIMAS 102

236 straipsnis

 Darbo tvarkos taisyklių taikymas 102

237 straipsnis

 Darbo tvarkos taisyklių keitimas 103

XIV ANTRAŠTINĖ

DALIS ĮVAIRIOS NUOSTATOS 103

238 straipsnis

 Sąjungos simboliai 103

239 straipsnis

 Lyčių aspekto integravimas 103

240 straipsnis

 Nebaigti klausimai 103

241 straipsnis

 Klaidų ištaisymas 104

I PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO NARIŲ ELGESIO KODEKSAS FINANSINIŲ INTERESŲ IR INTERESŲ KONFLIKTŲ KLAUSIMAIS 105

II PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO NARIŲ TINKAMO ELGESIO VYKDANT SAVO PAREIGAS KODEKSAS 109

III PRIEDAS

PAGAL 138, 140 IR 141 STRAIPSNIUS TEIKIAMIEMS KLAUSIMAMS, Į KURIUOS ATSAKOMA RAŠTU, TAIKOMI KRITERIJAI 110

IV PRIEDAS

GAIRĖS IR BENDRI PRINCIPAI, TAIKYTINI PARENKANT Į DARBOTVARKĘ ĮRAŠYTINUS KLAUSIMUS 144 STRAIPSNYJE NUMATYTOMS DISKUSIJOMS DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ, DEMOKRATIJOS IR TEISINĖS VALSTYBĖS PRINCIPŲ PAŽEIDIMO ATVEJŲ 111

V PRIEDAS

PROCEDŪRA, TAIKYTINA SPRENDIMŲ DĖL BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMO SVARSTYMUI IR PRIĖMIMUI 112

VI PRIEDAS

NUOLATINIŲ KOMITETŲ ĮGALIOJIMAI IR PAREIGOS 115

VII PRIEDAS

KOMISIJOS TVIRTINIMAS IR PER KLAUSYMUS PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ STEBĖSENA 124

VIII PRIEDAS

PAGAL ĮPRASTĄ TEISĖKŪROS PROCEDŪRĄ PRIIMAMŲ AKTŲ RENGIMO REIKALAVIMAI 128

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PARLAMENTO NARIAI, VALDYMO ORGANAI IR FRAKCIJOS

1 SKYRIUS

Europos Parlamento nariai

1 straipsnis

Europos Parlamentas

1.

 Europos Parlamentas yra asamblėja, renkama vadovaujantis Sutartimis, 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktu dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise ir nacionaliniais teisės aktais, priimtais įgyvendinant Sutartis.

2.

 Į Europos Parlamentą išrinkti asmenys vadinami:

 

„Членове на Европейския парламент“ – bulgariškai,

 

„Diputados al Parlamento Europeo“ – ispaniškai,

 

„Poslanci Evropského parlamentu“ – čekiškai,

 

„Medlemmer af Europa-Parlamentet“ – daniškai,

 

„Mitglieder des Europäischen Parlaments“ – vokiškai,

 

„Euroopa Parlamendi liikmed“ – estiškai,

 

„Βoυλευτές τoυ Ευρωπαϊκoύ Κoιvoβoυλίoυ“ – graikiškai,

 

„Members of the European Parliament“ – angliškai,

 

„Députés au Parlement européen“ – prancūziškai,

 

„Feisirí de Pharlaimint na hEorpa“ – airiškai,

 

„Zastupnici u Europskom parlamentu“ – kroatiškai,

 

„Deputati al Parlamento europeo“ – itališkai,

 

„Eiropas Parlamenta deputāti“ – latviškai,

 

„Europos Parlamento nariai“ – lietuviškai,

 

„Európai Parlamenti Képviselők“ – vengriškai,

 

„Membri tal-Parlament Ewropew“ – maltietiškai,

 

„Leden van het Europees Parlement“ – olandiškai,

 

„Posłowie do Parlamentu Europejskiego“ – lenkiškai,

 

„Deputados ao Parlamento Europeu“ – portugališkai,

 

„Deputaţi în Parlamentul European“ – rumuniškai,

 

„Poslanci Európskeho parlamentu“ – slovakiškai,

 

„Poslanci Evropskega parlamenta“ – slovėniškai,

 

„Euroopan parlamentin jäsenet“ – suomiškai,

 

„Ledamöter av Europaparlamentet“ – švediškai.

2 straipsnis

Nepriklausomas mandatas

Pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 6 straipsnio 1 dalį ir Europos Parlamento narių statuto 2 straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnio 1 dalį, Europos Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus, veikia laisvai ir nepriklausomai, jie negali būti varžomi jokių nurodymų ir negali gauti jokio įpareigojančio mandato.

3 straipsnis

Įgaliojimų patikrinimas

1.

 Pasibaigus Europos Parlamento visuotiniams rinkimams, Parlamento pirmininkas paragina valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas nedelsiant pranešti Parlamentui išrinktųjų Parlamento narių pavardes, kad visi Parlamento nariai galėtų užimti savo vietas Parlamente per pirmąjį po rinkimų plenarinį posėdį.

Tuo pačiu metu Parlamento pirmininkas atkreipia šių valdžios institucijų dėmesį į atitinkamas 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto nuostatas ir paragina imtis būtinų veiksmų siekiant išvengti bet kokio nesuderinamumo su Europos Parlamento nario mandatu.

2.

 Kiekvienas narys, apie kurio išrinkimą buvo pranešta Parlamentui, prieš užimdamas Parlamento nario vietą raštu patvirtina, kad jis neina jokių pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pasibaigus visuotiniams rinkimams ši rašytinė deklaracija, jei įmanoma, pateikiama ne vėliau kaip prieš šešias dienas iki pirmojo po rinkimų Parlamento plenarinio posėdžio. Kol tikrinami Parlamento nario įgaliojimai arba kol nėra priimta sprendimo dėl ginčo, su sąlyga, kad Parlamento narys prieš tai pasirašė pirmiau minėtą rašytinę deklaraciją, jis dalyvauja Parlamento ir jo valdymo organų posėdžiuose, naudodamasis visomis jam priklausančiomis teisėmis.

Jei, remiantis faktais, kuriuos galima patikrinti pasinaudojant viešais informacijos šaltiniais, nustatoma, kad Parlamento narys eina pareigas, nesuderinamas su jo, kaip Europos Parlamento nario, mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ar 2 dalyse, Parlamentas, remdamasis Parlamento pirmininko pateikta informacija, konstatuoja, kad atsirado laisva vieta.

3.

 Remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas nedelsdamas patikrina Parlamento nario įgaliojimus ir sprendžia dėl kiekvieno naujai išrinkto Parlamento nario mandato teisėtumo bei visų ginčų, dėl kurių į jį kreipiamasi remiantis 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto nuostatomis, išskyrus tuos ginčus, kuriems pagal šį Aktą išimtinai taikomos Akte nurodytos nacionalinės nuostatos.

Komiteto pranešimas parengiamas remiantis kiekvienos valstybės narės oficialiu pranešimu, kuriame pateikiami visi rinkimų rezultatai, patikslinamos išrinktų kandidatų ir galimų juos pakeisiančių asmenų pavardės ir jie išvardijami eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių.

Parlamento nario mandato galiojimą galima patvirtinti tik tuo atveju, jeigu jis pateikė rašytines deklaracijas, kaip to reikalaujama šiame straipsnyje ir šių Darbo tvarkos taisyklių I priede.

4.

 Remdamasis atsakingo komiteto pasiūlymu, Parlamentas nedelsdamas patikrina kiekvieno Parlamento nario, kuris pakeičia savo mandatą baigiantį vykdyti Parlamento narį, įgaliojimus ir gali bet kuriuo momentu priimti sprendimą dėl kiekvieno su Parlamento nario mandato galiojimu susijusio ginčo.

5.

 Kai Parlamento narys paskiriamas kitiems kandidatams iš to paties sąrašo atsiėmus savo kandidatūras, už įgaliojimų patikrinimą atsakingas komitetas prižiūri, kad šios kandidatūros būtų atšauktos pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto ir šių Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 2 dalies nuostatas ir principus.

6.

 Atsakingas komitetas užtikrina, kad valstybių narių ar Sąjungos institucijos neatidėliodamos perduotų Parlamentui visą informaciją, galinčią turėti įtakos Europos Parlamento nario tinkamumui eiti šias pareigas ar pakeisiančių Parlamento narių tinkamumui arba eiliškumui, ir, jei tai susiję su paskyrimu, nurodytų, kada Parlamento narys pradės eiti pareigas.

Valstybių narių kompetentingoms institucijoms pradėjus procedūrą, galinčią baigtis Parlamento nario mandato panaikinimu, Parlamento pirmininkas prašo reguliariai informuoti jį apie procedūros eigą. Jis perduoda šį klausimą nagrinėti atsakingam komitetui, kurio siūlymu Parlamentas gali priimti savo poziciją.

4 straipsnis

Europos Parlamento nario įgaliojimų laikas

1.

 Parlamento nario įgaliojimų laikas prasideda ir baigiasi 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 5 ir 13 straipsniuose nustatyta tvarka.

2.

 Kiekvienas mandato atsisakantis Parlamento narys raštu praneša Parlamento pirmininkui apie tokį atsisakymą ir jo įsigaliojimo datą, kuri negali būti vėlesnė kaip trys mėnesiai po pranešimo. Šis pranešimas yra oficialiai surašomas dalyvaujant generaliniam sekretoriui ar jo atstovui, jo ir atitinkamo Parlamento nario pasirašomas ir nedelsiant perduodamas nagrinėti atsakingam komitetui, kuris jį įrašo į pirmo savo posėdžio, rengiamo po to, kai buvo gautas šis pranešimas, darbotvarkę.

Jeigu atsakingas komitetas mano, kad mandato atsisakymas atitinka 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktą, paskelbiama, kad laisva vieta atsiranda nuo datos, nurodytos oficialiame Parlamento nario pranešime apie mandato atsisakymą, ir Parlamento pirmininkas informuoja apie tai Parlamentą.

Jeigu atsakingas komitetas mano, kad mandato atsisakymas neatitinka 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto, jis pasiūlo Parlamentui nepaskelbti, jog yra laisva vieta.

3.

 Jeigu iki kitos mėnesinės sesijos nenumatyta surengti atsakingo komiteto posėdžio, atsakingo komiteto pranešėjas nedelsiant išnagrinėja bet kokį mandato atsisakymą, apie kurį buvo tinkamai pranešta. Jei delsimas nagrinėjant pranešimą turėtų neigiamų pasekmių, pranešėjas kreipiasi į komiteto pirmininką, kad šis pagal 2 dalį:

—

komiteto vardu praneštų Parlamento pirmininkui, jog gali būti paskelbta, kad yra laisva vieta, arba

—

sukviestų neeilinį komiteto posėdį pranešėjo iškeltoms konkrečioms problemoms nagrinėti.

4.

 Kai kompetentingos valstybių narių ar Sąjungos institucijos arba atitinkamas Parlamento narys praneša Parlamento pirmininkui apie paskyrimą arba išrinkimą eiti pareigas, kurios nesuderinamos su Europos Parlamento nario mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ar 2 dalyje, Parlamento pirmininkas apie tai informuoja Parlamentą ir Parlamentas paskelbia, jog nuo nesuderinamumo dienos yra laisva vieta.

Kai kompetentingos valstybių narių institucijos praneša Parlamento pirmininkui apie Europos Parlamento nario įgaliojimų pabaigą dėl papildomo nesuderinamumo, nustatyto tos valstybės narės teisėje, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 3 dalyje, arba Parlamento nariui netekus mandato, kaip numatyta Akto 13 straipsnio 3 dalyje, Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui, kad to Parlamento nario įgaliojimai baigia galioti valstybės narės kompetentingos institucijos nurodytą dieną. Kai tokia diena nenurodoma, įgaliojimų pabaigos data yra tos valstybės narės pranešimo data.

5.

 Kai valstybių narių arba Sąjungos institucijos informuoja Parlamento pirmininką apie bet kokias Parlamento nariui numatomas patikėti užduotis, Parlamento pirmininkas skiria atsakingam komitetui išnagrinėti, ar numatoma užduotis yra suderinama su 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktu, ir supažindina Parlamentą, Parlamento narį ir atitinkamas valdžios institucijas su šio komiteto išvadomis.

6.

 Parlamentui konstatavus, jog yra laisva vieta, Parlamento pirmininkas apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir paragina ją nedelsiant užpildyti vietą.

7.

 Jeigu paaiškėja, jog mandatas priimtas ar pasibaigė esant esminiam neatitikimui arba iškreipus asmens valią, Parlamentas gali paskelbti atitinkamą mandatą negaliojančiu ar atsisakyti konstatuoti, kad Parlamento nario vieta yra laisva.

5 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1.

 Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, nustatytais Protokole Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

2.

 Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, išlieka principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrina Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas. Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija.

3.

 Parlamento nariui paprašius, su sąlyga, kad Parlamento pirmininkas suteikė leidimą, Europos Sąjunga išduoda Parlamento nariui Europos Sąjungos laissez-passer, užtikrinantį Parlamento nariui galimybę laisvai judėti valstybėse narėse ir kitose šalyse, kurios šį laissez-passer pripažįsta galiojančiu kelionės dokumentu.

4.

 Visi Parlamento nariai, vykdydami savo Parlamento nario pareigas, turi teisę aktyviai dalyvauti Parlamento komitetų ir delegacijų veikloje, kaip numatyta pagal šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatas.

5.

 Parlamento nariai turi teisę susipažinti su visais Europos Parlamento ar komiteto turimais dokumentais, išskyrus asmens bylas ar sąskaitas, su kuriomis gali susipažinti tik jų subjektai. 221 straipsnyje reglamentuojamos šio principo išimtys ir nurodoma, kaip naudoti dokumentus, su kuriais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (1) nuostatas visuomenei gali būti uždrausta susipažinti.

Biurui pritarus ir remiantis pagrįstu sprendimu Parlamento nariui gali būti neleista susipažinti su Parlamento dokumentu, jei, išklausęs atitinkamą Parlamento narį, Biuras padaro išvadą, kad toks susipažinimas nepriimtinu mastu pakenktų instituciniams Parlamento interesams arba viešajam interesui ir kad atitinkamas Parlamento narys siekia susipažinti su dokumentu dėl privačių ir asmeninių priežasčių. Per vieną mėnesį nuo informavimo apie tokį sprendimą dienos Parlamento narys gali jį apskųsti raštu. Raštu pateikiami skundai laikomi priimtinais tik tuomet, jei juose nurodomi apskundimo motyvai. Sprendimą dėl skundo Parlamentas be diskusijų priima per mėnesinę sesiją, vykstančią po skundo pateikimo.

Galimybei susipažinti su konfidencialia informacija taikomos taisyklės, nustatytos Europos Parlamento sudarytuose tarpinstituciniuose susitarimuose, susijusiuose su slapto pobūdžio informacijos tvarkymu (2) ir jų įgyvendinimo vidaus taisyklėse, patvirtintose Europos Parlamento kompetentingų organų (3).

6 straipsnis

Imuniteto atšaukimas

1.

 Bet koks prašymas atšaukti imunitetą vertinamas vadovaujantis Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 7, 8 ir 9 straipsniais bei 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais principais.

2.

 Kai Parlamento nariai šaukiami kaip liudytojai ar ekspertai, nebūtina prašyti atšaukti Parlamento nario imuniteto, jei:

—

jie neprivalės atvykti tą dieną ar tuo metu, kai tai trukdo jiems vykdyti savo Parlamento nario pareigas ar kitaip apsunkina tų pareigų vykdymą, arba jei jie galės pateikti rašytinį ar kitos formos pareiškimą, kas netrukdytų jiems vykdyti savo Parlamento nario pareigų, ir

—

jie neprivalo liudyti dėl vykdant savo Parlamento nario pareigas konfidencialiai gautos informacijos, kurios, jų manymu, nedera atskleisti.

7 straipsnis

Privilegijų ir imuniteto gynimas

1.

 Tais atvejais, kai įtariama, kad valstybės narės valdžios institucijos yra pažeidusios arba ruošiasi pažeisti Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario privilegijas ir imunitetus, pagal 9 straipsnio 1 dalį gali būti kreipiamasi su prašymu, kad Parlamentas priimtų sprendimą dėl to, ar tos privilegijos ir imunitetai buvo arba, kaip manoma, bus pažeisti.

2.

 Toks prašymas ginti privilegijas ir imunitetus visų pirma gali būti pateiktas tais atvejais, kai manoma, jog susiklostė tokios aplinkybės, kuriomis laisvam Parlamento narių, vykstančių į Parlamento posėdžių vietą bei grįžtantiems iš jos, judėjimui arba einant pareigas pareiškiamai nuomonei ar balsavimui galėtų būti taikomi administraciniai ar kitokie apribojimai, arba tokios aplinkybės galėtų būti priskirtos Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio taikymo sričiai.

3.

 Prašymas ginti Parlamento nario privilegijas ir imunitetus nepriimtinas, jei jau buvo gautas su tais pačiais faktais susijęs prašymas dėl to Parlamento nario imuniteto atšaukimo ar jo gynimo – nesvarbu, ar dėl to ankstesnio prašymo buvo priimtas sprendimas.

4.

 Prašymas ginti Parlamento nario privilegijas ir imunitetus toliau nesvarstomas, jei gautas su tais pačiais faktais susijęs prašymas atšaukti to Parlamento nario imunitetą.

5.

 Tais atvejais, kai buvo priimtas sprendimas neginti Parlamento nario privilegijų ir imunitetų, Parlamento narys gali išimties tvarka pateikti prašymą dėl sprendimo persvarstymo, pridėdamas naujų įrodymų, kaip numatyta 9 straipsnio 1 dalyje. Prašymas persvarstyti nepriimtinas, jei sprendimas buvo apskųstas pradėjus procedūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnį arba jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad pateikti nauji įrodymai nepakankamai pagrįsti, kad būtų galima leisti prašymą persvarstyti.

8 straipsnis

Skubūs Parlamento pirmininko veiksmai siekiant patvirtinti imunitetą

1.

 Tuo atveju, kai Parlamento narys sulaikomas ar jo judėjimo laisvė apribojama, kaip manoma, pažeidžiant jo privilegijas ir imunitetus, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir pranešėju, gali skubos tvarka imtis iniciatyvos, kad patvirtintų atitinkamo Parlamento nario privilegijas ir imunitetus. Apie tokią iniciatyvą Parlamento pirmininkas praneša komitetui ir informuoja Parlamentą.

2.

 Parlamento pirmininkui pasinaudojus pagal 1 dalį jam suteiktais įgaliojimais, komitetas kitame savo posėdyje atsižvelgia į Parlamento pirmininko iniciatyvą. Jei komitetas mano esant reikalinga, jis gali parengti pranešimą ir pateikti jį Parlamentui.

9 straipsnis

Su imunitetu susijusios procedūros

1.

 Bet koks prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą, kurį Parlamento pirmininkui pateikia valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, arba Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario prašymas apginti privilegijas ir imunitetus paskelbiamas per plenarinį posėdį ir perduodamas atsakingam komitetui.

2.

 Atitinkamam Parlamento nariui ar buvusiam Parlamento nariui sutikus, prašymą gali pateikti kitas Parlamento narys, kuriam leidžiama atstovauti atitinkamam Parlamento nariui arba buvusiam Parlamento nariui visais procedūros etapais.

Atitinkamam Parlamento nariui ar buvusiam Parlamento nariui atstovaujantis Parlamento narys nedalyvauja komitetui priimant sprendimus.

3.

 Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti privilegijas ir imunitetus komitetas nagrinėja nedelsdamas, tačiau atsižvelgdamas į jų santykinį sudėtingumą.

4.

 Komitetas pateikia pasiūlymą dėl pagrįsto sprendimo, kuriuo rekomenduojama patenkinti ar atmesti prašymą atšaukti imunitetą ar prašymą ginti privilegijas ir imunitetus. Pakeitimai nėra priimtini. Jei pasiūlymas atmetamas, laikoma, kad priimtas priešingas sprendimas.

5.

 Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar privilegijos ir imunitetai turėtų būti ginami.

6.

 Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė pasiaiškinti ir jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius.

Atitinkamas Parlamento narys nedalyvauja diskusijose dėl prašymo atšaukti arba ginti jo imunitetą, išskyrus patį jo paaiškinimo klausymą.

Komiteto pirmininkas pakviečia Parlamento narį, kurio paaiškinimą ketinama išklausyti, ir nurodo datą ir laiką. Atitinkamas Parlamento narys gali atsisakyti teisės būti išklausytam.

Atitinkamam Parlamento nariui neatvykus į klausymą, į kurį jis buvo pakviestas, manoma, kad jis atsisakė teisės būti išklausytam, nebent jis paprašytų leisti neatvykti į konkrečią dieną ir konkrečiu laiku pasiūlytą klausymą ir nurodytų priežastis. Komiteto pirmininkas, atsižvelgdamas į pateiktas priežastis, nusprendžia, ar toks prašymas leisti neatvykti priimtinas. Atitinkamam Parlamento nariui neleidžiama skųsti šio sprendimo.

Komiteto pirmininkui prašymą leisti neatvykti patenkinus, jis pakviečia atitinkamą Parlamento narį atvykti į klausymą kitą dieną ir kitu laiku. Atitinkamam Parlamento nariui neatsiliepus į antrą kvietimą atvykti į klausymą, procedūra tęsiama neišklausius Parlamento nario paaiškinimo. Tuomet nebegali būti tenkinami jokie kiti prašymai leisti neatvykti ar pateikti paaiškinimą.

7.

 Kai prašoma atšaukti arba ginti imunitetą turint kelis pagrindus, dėl kiekvieno iš jų gali būti priimamas atskiras sprendimas. Komiteto išvadoje išimties tvarka gali būti pasiūlyta, kad imuniteto atšaukimas arba gynimas būtų taikomas tiktai traukimo atsakomybėn atžvilgiu ir kad iki galutinio sprendimo priėmimo Parlamento narys nebūtų sulaikytas, areštuotas ir jam nebūtų taikomos kitokios priemonės, trukdančios atlikti pagal mandatą priderančias pareigas.

8.

 Komitetas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl šios institucijos kompetencijos ir dėl prašymo priimtinumo, bet jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais Parlamento narys yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla.

9.

 Komiteto pasiūlymas dėl sprendimo įtraukiamas į pirmo Parlamento plenarinio posėdžio, įvyksiančio po jo pateikimo dienos, darbotvarkę. Negali būti teikiami jokie tokio pasiūlymo pakeitimai.

Diskusijose apsiribojama tik motyvais „už“ ar „prieš“ kiekvieną pasiūlymą atšaukti, palikti ar ginti privilegiją ar imunitetą.

Nedarant poveikio 173 straipsnio nuostatų taikymui, Parlamento narys, dėl kurio privilegijų ir imuniteto vyksta tyrimas, negali dalyvauti diskusijose.

Dėl pranešime esančio(-ių) pasiūlymo(-ų) dėl sprendimo balsuojama pirmo balsavimo po diskusijų metu.

Pasibaigus Parlamento svarstymui, atskirai balsuojama dėl kiekvieno pranešime esančio pasiūlymo. Jei kuris nors pasiūlymas atmetamas, laikomas priimtu priešingas jam sprendimas.

10.

 Apie šį Parlamento sprendimą Parlamento pirmininkas nedelsdamas praneša atitinkamam Parlamento nariui ir kompetentingai atitinkamos valstybės narės institucijai, prašydamas informuoti jį apie proceso eigą ir su juo susijusius teismo sprendimus. Gavęs šią informaciją, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Parlamentui priimtiniausiu jam būdu, jei reikia, pasikonsultavęs su atsakingu komitetu.

11.

 Šiuos klausimus ir visus gaunamus dokumentus komitetas nagrinėja ypač konfidencialiai. Posėdžiai, kuriuose komitetas nagrinėja prašymus dėl imunitetų procedūrų, visada yra uždari.

12.

 Parlamentas svarsto tik teisminių institucijų arba valstybių narių nuolatinių atstovybių jam perduotus prašymus atšaukti Parlamento nario imunitetą.

13.

 Komitetas nustato šio straipsnio taikymo principus.

14.

 Visi kompetentingų valdžios institucijų atsiųsti prašymai, susiję su Parlamento nario privilegijų ar imunitetų taikymu, nagrinėjami pagal pirmiau išdėstytas taisykles.

10 straipsnis

Elgesio normos

1.

 Parlamento narių elgesys paremtas abipuse pagarba ir Sutartyse, ypač Pagrindinių teisių chartijoje, apibrėžtomis vertybėmis bei principais. Parlamento nariai turi gerbti Parlamento orumą ir nekenkti jo reputacijai.

2.

 Parlamento nariai neturi trukdyti sklandžiam Parlamento darbui ir neturi trukdyti užtikrinti saugumą ir palaikyti tvarką Parlamento patalpose ar kenkti jo įrangos veikimui.

3.

 Parlamento nariai neturi trikdyti sklandžios Parlamento plenarinės sesijos darbo tvarkos ir privalo susilaikyti nuo netinkamo elgesio. Jie negali demonstruoti reklamjuosčių.

4.

 Parlamento plenarinių posėdžių salėje vykstančiose diskusijose Parlamento nariai neturi vartoti įžeidžiančios kalbos.

Vertinant, ar Parlamento diskusijose Parlamento nario vartojama kalba yra įžeidžianti, turėtų būti atsižvelgiama, be kita ko, į įžvelgiamus kalbėtojo ketinimus, tai, kaip klausytojai reaguoja į kalbėtojo pareiškimą, tai, kiek ta kalba kenkia Parlamento orumui ir reputacijai, ir į atitinkamo Parlamento nario žodžio laisvę. Pavyzdžiui, įžeidžiančia kalba pagal šį straipsnį įprastai būtų laikoma šmeižikiška kalba, neapykantą kurstanti kalba ir diskriminacijos, visų pirma bet kuriuo Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nurodytu pagrindu, kurstymas.

5.

 Parlamento nariai turi laikytis Parlamento nustatytų darbo su konfidencialia informacija taisyklių.

6.

 Parlamento nariai turi susilaikyti nuo bet kokios formos psichologinio ar seksualinio priekabiavimo ir laikytis Europos Parlamento narių tinkamo elgesio vykdant savo pareigas kodekso, kuris pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių kaip priedas (4).

Parlamento nariai negali būti renkami į jokias pareigas Parlamente ar viename iš jo organų, skiriami pranešėjais arba dalyvauti oficialioje delegacijoje ar tarpinstitucinėse derybose, jei jie nėra pasirašę su tuo kodeksu susijusios deklaracijos.

7.

 Jei Parlamento nariui dirbantis asmuo arba kitas asmuo, kuriam jis padėjo patekti į Parlamento patalpas ar suteikė prieigą prie Parlamento įrangos, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų elgesio normų, toks elgesys prireikus gali būti priskirtas atitinkamam Parlamento nariui.

8.

 Taikant šį straipsnį neturi būti kitaip ribojamas Parlamento diskusijų gyvybingumas ar suvaržoma Parlamento narių žodžio laisvė.

9.

 Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas Parlamento organams, komitetams ir delegacijoms.

11 straipsnis

Parlamento narių finansiniai interesai ir skaidrumo registras

1.

 Parlamentas įtvirtina Parlamento narių finansinių interesų skaidrumą reglamentuojančias taisykles elgesio kodekse, kuris priimamas visų Parlamento narių balsų dauguma ir pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių (5).

Tos taisyklės negali kitaip kliudyti ar riboti galimybės Parlamento nariui vykdyti savo įgaliojimus ar su jais susijusią politinę ar kitokią veiklą.

2.

 Parlamento nariai turėtų taikyti nuolatinę praktiką, pagal kurią būtų susitinkama tik su interesų grupių atstovais, užsiregistravusiais skaidrumo registre, sudarytame Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimu (6).

3.

 Parlamento nariai turėtų skelbti internete informaciją apie visus numatytus posėdžius su interesų grupių atstovais, įtrauktais į skaidrumo registrą. Nedarant poveikio I priedo 4 straipsnio 6 dalies taikymui, pranešėjai, šešėliniai pranešėjai ir komitetų pirmininkai kiekvieno pranešimo atveju internete skelbia informaciją apie visus numatytus posėdžius su interesų grupių atstovais, įtrauktais į skaidrumo registrą. Biuras užtikrina, kad Parlamento interneto svetainėje būtų sukurta reikiama informacinė infrastruktūra.

4.

 Biuras užtikrina, kad Parlamento interneto svetainės Parlamento narių tinklalapyje būtų sukurta reikiama informacinė infrastruktūra tiems Parlamento nariams, kurie pagal taikytinas Europos Parlamento narių statuto ir jo įgyvendinimo taisyklių nuostatas pageidauja savo iniciatyva paskelbti auditą ar patvirtinimą, kad bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką jie panaudojo laikydamiesi taikytinų Europos Parlamento narių statuto ir jo įgyvendinimo taisyklių normų.

5.

 Šios taisyklės negali kitaip kliudyti ar riboti galimybės Parlamento nariams vykdyti savo įgaliojimus ar su jais susijusią politinę ar kitokią veiklą.

6.

 Buvusių Parlamento narių elgesio kodeksą, teises ir privilegijas savo sprendimu tvirtina Biuras. Visiems buvusiems Parlamento nariams galioja vienodos nuostatos.

12 straipsnis

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekami vidaus tyrimai

Bendros taisyklės, numatytos Tarpinstituciniame susitarime dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (7), kuriose nustatomos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad Tarnybos atliekami tyrimai vyktų sklandžiai, taikomos ir Parlamente, remiantis 1999 m. lapkričio 18 d. Parlamento sprendimu (8).

13 straipsnis

Stebėtojai

1.

 Pasirašius valstybės stojimo į Europos Sąjungą sutartį, Parlamento pirmininkas, gavęs Pirmininkų sueigos sutikimą, gali pakviesti stojančiosios valstybės parlamentą iš savo narių skirti tokį skaičių stebėtojų, kuris atitiktų tai valstybei įstojus skirtą vietų Europos Parlamente skaičių.

2.

 Tol, kol įsigalios stojimo sutartis, šie stebėtojai dalyvauja Parlamento darbe ir turi teisę kalbėti komitetuose ir frakcijose. Stebėtojai neturi teisės balsuoti, būti kandidatais į renkamas pareigas Parlamente ir atstovauti Parlamentui išorėje. Jų dalyvavimas neturi jokių teisinių pasekmių Parlamento darbui.

3.

 Stebėtojai naudojasi Parlamento infrastruktūra bei vykdant stebėtojų veiklą jų patiriamos kelionės ir pragyvenimo išlaidos jiems atlyginamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Parlamento nariams.

2 SKYRIUS

Parlamento vadovybės nariai

14 straipsnis

Parlamento narys, laikinai einantis Parlamento pirmininko pareigas (9)

1.

 Kol bus išrinktas Parlamento pirmininkas, 154 straipsnio 2 dalyje numatytam plenariniam posėdžiui, taip pat bet kuriam kitam plenariniam posėdžiui, kuriame renkamas Parlamento pirmininkas ir Biuras, pirmininkauja kadenciją baigiantis Parlamento pirmininkas arba, jei jo nėra, vienas iš kadenciją baigiančių Parlamento pirmininko pavaduotojų pagal eiliškumą arba, jei jų nėra, Parlamento narys, kuris ilgiausiai ėjo pareigas.

2.

 Pirmininkaujant Parlamento nariui, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 1 dalį, negali vykti jokių diskusijų, išskyrus tas, kurios susijusios su Parlamento pirmininko rinkimais ar įgaliojimų patikrinimu, pagal 3 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą. Visi kiti klausimai dėl įgaliojimų patikrinimo, kurie iškeliami jam pirmininkaujant, perduodami atsakingam komitetui.

15 straipsnis

Kandidatūros ir bendrosios nuostatos (10)

1.

 Parlamento pirmininkas, o vėliau – Parlamento pirmininko pavaduotojai ir kvestoriai, renkami slaptu balsavimu 191 straipsnyje nurodyta tvarka.

Kandidatūros turi būti siūlomos sutinkant kandidatams; jas gali siūlyti tik frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius. Naujos kandidatūros gali būti pateikiamos prieš kiekvieną balsavimą.

Kai kandidatūrų skaičius neviršija numatytų vietų skaičiaus, kandidatai renkami aklamacijos būdu, nebent ne mažiau kaip aukštą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os) pateiktų prašymą balsuoti slaptai.

Kai siekiant išrinkti daugiau kaip vieną Parlamento vadovybės narį balsuojama viename biuletenyje, toks balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu, jei buvo atiduota daugiau kaip pusė galimų balsų.

2.

 Renkant Parlamento pirmininką, Parlamento pirmininko pavaduotojus ir kvestorius, reikia atsižvelgti, kad būtų tolygiai atstovaujama politinėms kryptims, lytims ir užtikrinama geografinė pusiausvyra.

16 straipsnis

Parlamento pirmininko rinkimai. Sveikinimo kalba (11)

1.

 Kandidatūros į Parlamento pirmininko pareigas pateikiamos Parlamento nariui, kuris pagal 14 straipsnį laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas, ir jis paskelbia apie tokias kandidatūras Parlamentui. Jeigu po trijų balsavimų nei vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsavusiųjų daugumos, nukrypstant nuo 15 straipsnio 1 dalies per ketvirtą balsavimą balsuojama tik dėl dviejų trečiojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkusių narių; balsams pasidalijus po lygiai, išrinktu laikomas vyresnis pagal amžių kandidatas.

2.

 Išrinkus Parlamento pirmininką, Parlamento narys, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 14 straipsnį, jam užleidžia Parlamento pirmininko kėdę. Tik išrinktas Parlamento pirmininkas gali sakyti sveikinimo kalbą.

17 straipsnis

Parlamento pirmininko pavaduotojų rinkimai

1.

 Po to vienu balsavimu renkami Parlamento pirmininko pavaduotojai. Per pirmą balsavimą išrinktais laikomi ne daugiau kaip keturiolika kandidatų, surinkusių absoliučią balsavusiųjų daugumą, atsižvelgiant į jų eiliškumą pagal surinktų balsų skaičių. Jei išrinktų kandidatų skaičius yra mažesnis negu numatytų vietų skaičius, tokia pačia tvarka vyksta antras balsavimas likusioms vietoms užimti. Jei reikalingas trečias balsavimas, į likusias vietas išrenkami daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Balsams pasidalijus po lygiai, išrinktais laikomi vyriausi pagal amžių kandidatai.

2.

 Taikant 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, Parlamento pirmininko pavaduotojų eiliškumą lemia jų vieta pagal balsavimo rezultatus arba amžius, jeigu surinktas vienodas balsų skaičius.

Jei Parlamento pirmininko pavaduotojai išrenkami aklamacijos būdu, jų eiliškumas nustatomas slaptu balsavimu.

18 straipsnis

Kvestorių rinkimai

Parlamentas išrenka penkis kvestorius laikydamasis tos pačios tvarkos, kaip ir renkant Parlamento pirmininko pavaduotojus.

19 straipsnis

Vadovybės narių kadencijos trukmė (12)

1.

 Parlamento pirmininko, Parlamento pirmininko pavaduotojų ir kvestorių kadencijos trukmė yra dveji su puse metų.

Perėjęs į kitą frakciją, Parlamento narys išsaugo vietą Biure ar kvestoriaus pareigas iki dvejų su puse metų kadencijos pabaigos.

2.

 Jei atsiranda laisva vieta nepasibaigus šiam laikui, į šias pareigas naujai išrinktas Parlamento narys jas eina tik iki kadencijos pabaigos likusį laiką.

20 straipsnis

Laisva vieta (13)

1.

 Jei reikia pakeisti Parlamento pirmininką, Parlamento pirmininko pavaduotoją ar kvestorių, nauji rinkimai vyksta pagal atitinkamas rinkimų į atitinkamą vietą taisykles.

Kiekvienas naujas Parlamento pirmininko pavaduotojas laikantis eiliškumo užima ankstesnio Parlamento pirmininko pavaduotojo vietą.

2.

 Kai atsiranda laisva Parlamento pirmininko vieta, vienas iš Parlamento pirmininko pavaduotojų laikantis eiliškumo eina Parlamento pirmininko pareigas, kol bus išrinktas naujas Parlamento pirmininkas.

21 straipsnis

Įgaliojimų panaikinimas pirma laiko

Pirmininkų sueiga, spręsdama trijų penktųjų balsavusiųjų dauguma, atstovaujančia ne mažiau kaip trims frakcijoms, gali pasiūlyti Parlamentui panaikinti Parlamento pirmininko, Parlamento pirmininko pavaduotojo, kvestoriaus, komiteto pirmininko ar komiteto pirmininko pavaduotojo, tarpparlamentinės delegacijos pirmininko ar tarpparlamentinės delegacijos pirmininko pavaduotojo arba kito Parlamento nario, išrinkto eiti tam tikras pareigas Parlamente, įgaliojimus, jei mano, kad šis Parlamento narys padarė rimtą nusižengimą. Parlamentas priima sprendimą dėl šio pasiūlymo dviejų trečiųjų balsavusiųjų dauguma, sudarančia visų Parlamento narių daugumą.

Jei pranešėjas pažeidžia prie Darbo tvarkos taisyklių pridedamo Europos Parlamento narių elgesio kodekso finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais (14) nuostatas, jį paskyręs komitetas Parlamento pirmininko iniciatyva ir Pirmininkų sueigos siūlymu gali nutraukti šio pranešėjo įgaliojimus. Pirmoje pastraipoje numatyti daugumos reikalavimai mutatis mutandis taikomi kiekvienu šios procedūros etapu.

3 SKYRIUS

Valdymo organai ir jų funkcijos

22 straipsnis

Parlamento pirmininko funkcijos

1.

 Parlamento pirmininkas vadovauja Parlamento ir jo valdymo organų veiklai, kaip nustatyta šiose Darbo tvarkos taisyklėse. Jis naudojasi visais įgaliojimais, kurie jam reikalingi vadovauti Parlamento darbui ir užtikrinti jo sklandžią eigą.

2.

 Į Parlamento pirmininko pareigas įeina plenarinio posėdžio pradėjimas, sustabdymas ir užbaigimas; sprendimas dėl pakeitimų ir kitų balsuoti pateiktų tekstų priimtinumo, taip pat dėl parlamentinių klausimų priimtinumo; šių taisyklių laikymosi priežiūra, tvarkos palaikymas, žodžio suteikimas, diskusijų užbaigimas, klausimų teikimas balsavimui ir balsavimų rezultatų paskelbimas; taip pat komitetais susijusių pranešimų perdavimas pastariesiems.

3.

 Diskusijų metu Parlamento pirmininkas gali kalbėti tik apibendrindamas svarstomą klausimą ar drausmindamas kalbėtojus. Norėdamas dalyvauti diskusijose, jis palieka Parlamento pirmininko kėdę ir į ją negrįžta iki tų diskusijų pabaigos.

4.

 Parlamento pirmininkas atstovauja Parlamentui tarptautinių santykių srityje, per iškilmingas progas ir administraciniuose, teisiniuose bei finansiniuose reikaluose ir gali deleguoti šiuos įgaliojimus.

5.

 Parlamento pirmininkas atsakingas už Europos Parlamento pastatų saugumą ir neliečiamumą.

23 straipsnis

Parlamento pirmininko pavaduotojų funkcijos

1.

 Jei Parlamento pirmininkas nedalyvauja posėdyje, negali atlikti savo funkcijų arba pagal 22 straipsnio 3 dalį nori dalyvauti diskusijose, pagal eiliškumą jį pakeičia vienas iš Parlamento pirmininko pavaduotojų.

2.

 Parlamento pirmininko pavaduotojai taip pat vykdo 25 straipsnyje, 27 straipsnio 3 ir 5 dalyse ir 77 straipsnio 3 dalyje jiems numatytas funkcijas.

3.

 Parlamento pirmininkas gali pavesti Parlamento pirmininko pavaduotojams tokias pareigas kaip atstovavimą Parlamentui tam tikromis iškilmingomis progomis ar atliekant kitus nustatytus veiksmus. Visų pirma Parlamento pirmininkas gali paskirti Parlamento pirmininko pavaduotoją atsakingu už 137 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nustatytas Parlamento pirmininko funkcijas.

24 straipsnis

Biuro sudėtis

1.

 Biuras sudaromas iš Parlamento pirmininko ir keturiolikos Parlamento pirmininko pavaduotojų.

2.

 Kvestoriai yra Biuro nariai, turintys patariamąjį balsą.

3.

 Jei balsuojant Biure surenkamas vienodas balsų skaičius, Parlamento pirmininkas turi lemiamą balsą.

25 straipsnis

Biuro funkcijos

1.

 Biuras vykdo jam šiose Darbo tvarkos taisyklėse numatytas funkcijas.

2.

 Biuras priima finansinius, organizacinius ir administracinius sprendimus dėl vidinės Parlamento struktūros, sekretoriato bei valdymo organų.

3.

 Generaliniam sekretoriui arba frakcijai pasiūlius Biuras priima finansinius, organizacinius ir administracinius sprendimus su Parlamento nariais susijusiais klausimais.

4.

 Biuras priima sprendimus dėl plenarinių posėdžių rengimo tvarkos.

5.

 Biuras tvirtina 36 straipsnyje išdėstytas nuostatas dėl nepriklausomų Parlamento narių.

6.

 Biuras rengia Parlamento Generalinio sekretoriato personalo planą ir nustato taisykles, reglamentuojančias pareigūnų ir kitų tarnautojų administracinę ir finansinę situaciją.

7.

 Biuras rengia preliminarų Parlamento biudžeto sąmatos projektą.

8.

 Biuras tvirtina kvestorių veiklos gaires ir gali prašyti jų atlikti tam tikras užduotis.

9.

 Biuras suteikia leidimus rengti komitetų posėdžius kitose nei įprasta darbo vietose arba vykti į komandiruotes į kitas nei įprasta darbo vietas, taip pat klausymus ir pranešėjų keliones atliekant tyrimą ir renkant informaciją.

Kai suteikiamas leidimas rengti tokius posėdžius arba vykti į tokias komandiruotes, jų lingvistinis režimas nustatomas remiantis Biuro patvirtintu Daugiakalbystės kodeksu. Tokia pati taisyklė taikoma ir delegacijoms.

10.

 Biuras skiria generalinį sekretorių pagal 234 straipsnį.

11.

 Biuras nustato reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas ir fondus, ir šių partijų ir fondų finansavimo taisyklių įgyvendinimo taisykles.

12.

 Biuras nustato Parlamento ir jo valdymo organų, vadovybės narių ir kitų Parlamento narių darbo su konfidencialia informacija taisykles, atsižvelgdamas į visus su šiuo klausimu susijusius tarpinstitucinius susitarimus. Tos taisyklės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13.

 Parlamento pirmininkas ir (arba) Biuras gali vienam ar keliems Biuro nariams pavesti bendro pobūdžio ar specialias užduotis, priklausančias Parlamento pirmininko ir (arba) Biuro kompetencijai. Kartu nurodoma, kokiomis priemonėmis ir būdais turi būti vykdomos šios užduotys.

14.

 Biuras paskiria du Parlamento pirmininko pavaduotojus ryšiams su nacionaliniais parlamentais plėtoti.

15.

 Biuras paskiria Parlamento pirmininko pavaduotoją, atsakingą už struktūrizuotų konsultacijų svarbiausiomis temomis su Europos pilietine visuomene rengimą.

16.

 Biuras atsako už Parlamento narių statuto taikymą ir, remdamasis metiniu biudžetu, priima sprendimą dėl išmokų dydžio.

26 straipsnis

Pirmininkų sueigos sudėtis

1.

 Pirmininkų sueiga sudaroma iš Parlamento pirmininko ir frakcijų pirmininkų. Frakcijos pirmininkas gali įgalioti jam atstovauti kitą frakcijos narį.

2.

 Parlamento pirmininkas, suteikęs galimybę nepriklausomiems Parlamento nariams išreikšti savo nuomonę, kviečia vieną iš jų dalyvauti Pirmininkų sueigos posėdžiuose be teisės balsuoti.

3.

 Nagrinėdama jai perduotus klausimus, Pirmininkų sueiga stengiasi pasiekti bendrą sutarimą.

Jei neįmanoma pasiekti sutarimo, dėl klausimo yra balsuojama, balsus skaičiuojant pagal narių skaičių kiekvienoje frakcijoje.

27 straipsnis

Pirmininkų sueigos funkcijos

1.

 Pirmininkų sueiga vykdo jai Darbo tvarkos taisyklėse numatytas funkcijas.

2.

 Pirmininkų sueiga priima sprendimus dėl Parlamento darbo organizavimo ir dėl reikalų, susijusių su teisėkūros programos rengimu.

3.

 Pirmininkų sueiga yra atsakinga už ryšius su kitomis Europos Sąjungos institucijomis ir įstaigomis bei su nacionaliniais valstybių narių parlamentais. Sprendimai dėl Parlamento delegacijos, kuri turės dalyvauti konsultacijose Taryboje ir kitose Europos Sąjungos institucijose esminiais su Europos Sąjungos vystymusi susijusiais klausimais, sudėties ir įgaliojimų (šerpų procesas) priimami remiantis atitinkamomis Parlamento priimtomis pozicijomis ir atsižvelgiant į Parlamente atstovaujamų politinių pažiūrų įvairovę. Parlamento pirmininko pavaduotojai, paskirti atsakingais už Parlamento ryšių su nacionaliniais parlamentais plėtojimą, reguliariai atsiskaito Pirmininkų sueigai už savo veiklą toje srityje.

4.

 Pirmininkų sueigos kompetencijai priklauso klausimai, susiję su trečiosiomis valstybėmis ir Europos Sąjungai nepriklausančiomis institucijomis bei organizacijomis.

5.

 Pirmininkų sueiga atsakinga už struktūrizuotų konsultacijų svarbiausiomis temomis su Europos pilietine visuomene organizavimą. Tos konsultacijos gali apimti viešų diskusijų, bendrojo Europos intereso klausimais, kuriose gali dalyvauti besidomintys piliečiai, organizavimą. Už šių konsultacijų įgyvendinimą atsakingas Parlamento pirmininko pavaduotojas reguliariai atsiskaito Pirmininkų sueigai už savo veiklą toje srityje.

6.

 Pirmininkų sueiga parengia Parlamento mėnesinių sesijų darbotvarkės projektą.

7.

 Pirmininkų sueiga teikia pasiūlymus Parlamentui dėl komitetų bei tyrimo komitetų, jungtinių parlamentinių komitetų ir nuolatinių delegacijų sudėties bei kompetencijos. Pirmininkų sueiga teikia leidimus sudaryti ad hoc delegacijas.

8.

 Remiantis 37 straipsniu, Pirmininkų sueiga nusprendžia, kaip paskirstomos vietos Parlamento posėdžių salėje.

9.

 Pirmininkų sueiga suteikia leidimą parengti pranešimus savo iniciatyva.

10.

 Pirmininkų sueiga pateikia Biurui pasiūlymus dėl frakcijų administracinių ir biudžeto reikalų.

28 straipsnis

Kvestorių funkcijos

Vadovaudamiesi Biuro patvirtintomis veiklos gairėmis, kvestoriai atsako už tiesiogiai su Parlamento nariais susijusius administracinius ir finansinius klausimus, taip pat vykdo kitas jiems pavestas užduotis.

29 straipsnis

Komitetų pirmininkų sueiga

1.

 Komitetų pirmininkų sueiga sudaroma iš visų nuolatinių ir specialiųjų komitetų pirmininkų. Ji išsirenka savo pirmininką.

2.

 Jei nėra pirmininko, Komitetų pirmininkų sueigai pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Parlamento narys.

3.

 Komitetų pirmininkų sueiga gali teikti rekomendacijas Pirmininkų sueigai dėl komitetų darbų ir dėl mėnesinių sesijų darbotvarkės rengimo.

4.

 Pirmininkų sueiga ir Biuras gali pavesti Komitetų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis.

30 straipsnis

Delegacijų pirmininkų sueiga

1.

 Delegacijų pirmininkų sueiga sudaroma iš visų nuolatinių tarpparlamentinių delegacijų pirmininkų. Ji išsirenka savo pirmininką.

2.

 Jei nėra pirmininko, Delegacijų pirmininkų sueigai pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Parlamento narys.

3.

 Delegacijų pirmininkų sueiga gali teikti rekomendacijas Pirmininkų sueigai dėl delegacijų darbo.

4.

 Biuras ir Pirmininkų sueiga gali pavesti Delegacijų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis.

31 straipsnis

Pareigų vykdymo tęstinumas rinkimų laikotarpiu

Išrinkus naują Parlamentą, visi baigiantys kadenciją valdymo organai ir vadovybės nariai toliau eina savo pareigas iki naujo Parlamento pirmojo plenarinio posėdžio.

32 straipsnis

Biuro ir Pirmininkų sueigos atskaitomybė

1.

 Biuro ir Pirmininkų sueigos protokolai verčiami į oficialiąsias kalbas ir išdalijami visiems Parlamento nariams. Su jais gali susipažinti visuomenė, išskyrus išimtinius atvejus, kai dėl kai kurių protokolo punktų Biuras ar Pirmininkų sueiga nusprendžia priešingai, siekiant užtikrinti konfidencialumą ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–4 dalių.

2.

 Visi Parlamento nariai gali pateikti klausimus, susijusius su atitinkamų Biuro, Pirmininkų sueigos ir kvestorių pareigų vykdymu. Šie klausimai pateikiami raštu Parlamento pirmininkui, apie juos pranešama Parlamento nariams ir jie kartu su atsakymais skelbiami Parlamento interneto svetainėje per trisdešimt dienų nuo jų pateikimo.

4 SKYRIUS

Frakcijos

33 straipsnis

Frakcijų kūrimas ir panaikinimas

1.

 Parlamento nariai gali jungtis į frakcijas pagal savo politines pažiūras.

Paprastai Parlamentas neturi vertinti frakcijos narių politinių pažiūrų. Jungdamiesi į frakcijas pagal šį straipsnį, Parlamento nariai pripažįsta turį atitinkamas politines pažiūras. Tik jei atitinkami Parlamento nariai jas neigia, Parlamentas turi įvertinti, ar frakcija buvo sukurta nepažeidžiant Darbo tvarkos taisyklių.

2.

 Frakcija sudaroma iš Parlamento narių, išrinktų ne mažiau kaip viename ketvirtadalyje valstybių narių. Frakcijai įkurti reikia ne mažiau kaip 25 Parlamento narių.

3.

 Jei frakcijos narių skaičius sumažėja ir nesiekia vienos iš reikalaujamų ribų, Parlamento pirmininkas, gavęs Pirmininkų sueigos sutikimą, gali leisti frakcijai tęsti savo veiklą iki kitos kadencijos Parlamento pirmojo plenarinio posėdžio, jei patenkinamos šios sąlygos:

—

frakciją ir toliau sudaro nariai, išrinkti ne mažiau kaip viename penktadalyje valstybių narių,

—

frakcija veikia ilgiau nei metus.

Parlamento pirmininkas netaiko šios leidžiančios nukrypti nuostatos, jei pakanka įrodymų, kad ja piktnaudžiaujama.

4.

 Parlamento narys negali priklausyti daugiau negu vienai frakcijai.

5.

 Apie frakcijos sukūrimą pareiškimu pranešama Parlamento pirmininkui. Tame pareiškime:

—

nurodomas frakcijos pavadinimas,

—

pateikiama politinė deklaracija, kurioje nustatytas frakcijos tikslas, ir

Frakcijos politinėje deklaracijoje išdėstomos frakcijos atstovaujamos vertybės ir pagrindiniai politiniai tikslai, kurių jos nariai ketina siekti kartu, vykdydami savo įgaliojimus. Deklaracijoje išsamiai, konkrečiai ir teisingai apibūdinama bendra frakcijos politinė orientacija.

—

nurodomi frakcijos narių ir biuro narių vardai ir pavardės.

Visi tos frakcijos nariai pareiškimo priede raštu deklaruoja, kad jie laikosi tų pačių politinių pažiūrų.

6.

 Pareiškimas pridedamas prie mėnesinės sesijos, per kurią buvo paskelbta apie frakcijos sudarymą, protokolo.

7.

 Parlamento pirmininkas per plenarinį Parlamento posėdį paskelbia apie frakcijų sukūrimą. Toks paskelbimas turi taikymo atgaline data teisinį poveikį nuo to momento, kai frakcija, laikydamasi šio straipsnio nuostatų, praneša Parlamento pirmininkui apie jos sukūrimą.

Parlamento pirmininkas per plenarinį Parlamento posėdį taip pat paskelbia apie frakcijų panaikinimą. Toks paskelbimas turi teisinį poveikį nuo kitos dienos po to, kai frakcija nebetenkina sąlygų veikti.

34 straipsnis

Frakcijų veikla ir teisinė padėtis

1.

 Frakcijų vykdomos funkcijos, įskaitant ir Darbo tvarkos taisyklių joms pavestas užduotis, yra Sąjungos veiklos dalis. Frakcijoms skiriamas sekretoriatas Parlamento Generalinio sekretoriato personalo plano pagrindu, administracinė bazė ir tuo tikslu Parlamento biudžete numatyti asignavimai.

2.

 Kiekvienos Parlamento kadencijos pradžioje Pirmininkų sueiga stengiasi nustatyti procedūras, kad būtų atspindėta Parlamento politinė įvairovė komitetuose, delegacijose, taip pat ir sprendimų priėmimo organuose.

3.

 Biuras, atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymus, nustato 1 dalyje nurodytos bazės bei asignavimų suteikimo, įgyvendinimo ir priežiūros, taip pat susijusių biudžeto įgyvendinimo įgaliojimų perdavimo taisykles ir tų taisyklių nesilaikymo pasekmes.

4.

 Tos taisyklės nustato administracines ir finansines pasekmes frakcijos panaikinimo atveju.

35 straipsnis

Jungtinės grupės

1.

 Pavieniai Parlamento nariai gali steigti jungtines arba kitas neoficialias narių grupes, kurių tikslas yra įvairioms frakcijoms neoficialiai keistis nuomonėmis specifiniais klausimais įtraukiant įvairių Parlamento komitetų narius, taip pat Parlamento narių ir pilietinės visuomenės ryšiams skatinti.

2.

 Jungtinių ir kitų neoficialių grupių veikla turi būti visiškai skaidri ir tos grupės negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento arba jo organų veikla. Jos negali trečiosiose šalyse organizuoti renginių, kurie sutaptų su oficialių Parlamento organų, įskaitant oficialias rinkimų stebėjimo delegacijas, komandiruotėmis.

3.

 Jeigu paisoma sąlygų, kurios nustatytos Parlamento priimtose tokių grupių steigimą reglamentuojančiose vidaus taisyklėse, frakcija gali palengvinti šių grupių veiklą, teikdama joms logistinę paramą.

4.

 Jungtinės grupės privalo kasmet deklaruoti bet kokią gaunamą paramą pinigais ar natūra (pvz., paramą sekretoriato darbui), kuri, jei būtų suteikta Parlamento nariams asmeniškai, turėtų būti deklaruojama pagal I priedą.

Kitos neoficialios grupės taip pat privalo iki kito mėnesio pabaigos deklaruoti bet kokią pinigais ar natūra gaunamą paramą, kurios Parlamento nariai individualiai nedeklaravo vykdydami I priede nustatytas jų pareigas.

5.

 Tik skaidrumo registre registruoti interesų grupių atstovai gali dalyvauti Parlamento patalpose organizuojamoje jungtinės grupės ar kitos neoficialios grupės veikloje, pvz., dalyvauti jungtinės grupės ar kitos neoficialios grupės posėdžiuose ar renginiuose, teikti toms grupėms paramą arba kartu su jomis organizuoti renginius.

6.

 Kvestoriai tvarko 4 dalyje nurodytų deklaracijų registrą. Kvestoriai tvirtina su šiomis deklaracijomis ir jų skelbimu Parlamento interneto svetainėje susijusias išsamias taisykles.

7.

 Kvestoriai užtikrina, kad šis straipsnis būtų veiksmingai įgyvendinamas.

36 straipsnis

Nepriklausomi Parlamento nariai

1.

 Jokiai frakcijai nepriklausantys Parlamento nariai turi savo sekretoriatą. Išsamią tvarką dėl tokių sekretoriatų suteikimo nustato Biuras, remdamasis generalinio sekretoriaus pasiūlymu.

2.

 Biuras taip pat apibrėžia nepriklausomų Parlamento narių statusą ir parlamentines teises.

3.

 Biuras taip pat nustato į Parlamento biudžetą įtrauktų asignavimų, skirtų padengti nepriklausomų Parlamento narių sekretoriato ir administracinės bazės išlaidas, suteikimo, įgyvendinimo ir audito taisykles.

37 straipsnis

Vietų pasiskirstymas plenarinių posėdžių salėje

Pirmininkų sueiga nustato frakcijų, nepriklausomų Parlamento narių ir Sąjungos institucijų atstovų vietas plenarinių posėdžių salėje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISĖKŪROS, BIUDŽETO, BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMO IR KITOS PROCEDŪROS

1 SKYRIUS

Teisėkūros procedūros: bendrosios nuostatos

38 straipsnis

Metinių programų sudarymas

1.

 Parlamentas dirba kartu su Komisija ir Taryba planuojant Sąjungos veiklą teisėkūros srityje.

Parlamentas ir Komisija bendradarbiauja ruošiant Komisijos darbo programą, kuri yra Komisijos indėlis į Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, laikydamiesi abiejų institucijų sutarto darbo grafiko bei tvarkos (15).

2.

 Priėmus Komisijos darbo programą Parlamentas, Taryba ir Komisija pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (16) 7 dalį, keičiasi nuomonėmis ir sutaria dėl bendro pareiškimo dėl tarpinstitucinio metinių programų sudarymo proceso nurodant bendruosius tikslus ir prioritetus.

Prieš prasidedant deryboms su Taryba ir Komisija dėl bendro pareiškimo Parlamento pirmininkas surengia keitimąsi nuomonėmis su Pirmininkų sueiga ir Komitetų pirmininkų sueiga, siekdamas aptarti bendruosius Parlamento tikslus ir prioritetus.

Prieš pasirašydamas bendrą pareiškimą Parlamento pirmininkas turi gauti Pirmininkų sueigos pritarimą.

3.

 Parlamento pirmininkas perduoda Parlamento priimtas rezoliucijas dėl teisėkūros planavimo ir prioritetų kitoms Sąjungos teisėkūros procedūroje dalyvaujančioms institucijoms bei valstybių narių parlamentams.

4.

 Jei Komisija ketina atšaukti savo pasiūlymą, atitinkamas Komisijos narys kviečiamas į atsakingo komiteto posėdį aptarti tą ketinimą. Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovai taip pat gali būti kviečiami į tą posėdį. Jei atsakingas komitetas nesutinka su ketinimu atšaukti pasiūlymą, jis gali prašyti Komisijos padaryti pareiškimą Parlamentui. Taikomas 132 straipsnis.

39 straipsnis

Pagrindinių teisių laikymasis

1.

 Vykdydamas visą savo veiklą, Parlamentas visapusiškai laikosi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje pripažįstamų teisių, laisvių ir principų ir šios Sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių.

2.

 Kai už atitinkamą sritį atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius mano, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, visas ar dalinai, neatitinka Europos Sąjungoje užtikrinamų pagrindinių teisių, toks klausimas jų prašymu perduodamas komitetui, atsakingam už pagrindinių teisių apsaugą.

3.

 Tas prašymas pateikiamas per keturias darbo savaites nuo tada, kai per Parlamento plenarinį posėdį paskelbiama, kad klausimas perduodamas už atitinkamą sritį atsakingam komitetui.

4.

 Už pagrindinių teisių apsaugą atsakingo komiteto nuomonė pridedama prie už atitinkamą sritį atsakingo komiteto pranešimo.

40 straipsnis

Teisinio pagrindo patikrinimas

1.

 Kai už atitinkamą sritį atsakingam komitetui pateikiamas pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto, tas komitetas pirmiausia patikrina jo teisinį pagrindą.

2.

 Jei šis komitetas abejoja dėl teisinio pagrindo pagrįstumo ar tinkamumo, kas taip pat yra susiję su Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje numatyto kriterijaus patikrinimu, jis prašo už teisės reikalus atsakingo komiteto nuomonės.

3.

 Be to, už teisės reikalus atsakingas komitetas gali savo iniciatyva bet kuriuo teisėkūros procedūros etapu imtis patikrinti teisinį pagrindą. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą sritį atsakingą komitetą.

4.

 Jei, kai tinkama, pasikeitus nuomonėmis su Taryba ir Komisija pagal tarpinstituciniu lygmeniu sutartą tvarką (17), už teisės reikalus atsakingas komitetas nusprendžia užginčyti teisinio pagrindo pagrįstumą ar tinkamumą, jis pateikia savo išvadas Parlamentui. Nedarant poveikio 61 straipsnio taikymui, dėl šių išvadų Parlamentas balsuoja prieš balsuojant dėl pasiūlymo turinio.

5.

 Jeigu už atitinkamą sritį atsakingas komitetas ar už teisės reikalus atsakingas komitetas neginčijo teisinio pagrindo pagrįstumo ar tinkamumo, Parlamentui pateikti pakeitimai, kuriais siekiama pakeisti teisinį pagrindą, yra nepriimtini.

41 straipsnis

Teisėkūros įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas

1.

 Kai nagrinėjamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo Komisijai deleguojami įgaliojimai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje, Parlamentas atkreipia ypatingą dėmesį į delegavimo tikslus, turinį, taikymo sritį ir trukmę, taip pat į delegavimo sąlygas.

2.

 Tikrindamas pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnyje, Parlamentas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, naudodamasi įgyvendinimo įgaliojimais, negali nei iš dalies keisti, nei papildyti teisėkūros procedūra priimto akto, net jei tai susiję su neesminiais šio akto elementais.

3.

 Už atitinkamą sritį atsakingas komitetas bet kuriuo metu gali prašyti komiteto, atsakingo už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą, pateikti savo nuomonę.

4.

 Be to, už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis nagrinėti klausimus, susijusius su teisėkūros įgaliojimų delegavimu ir įgyvendinimo įgaliojimų suteikimu. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą sritį atsakingą komitetą.

42 straipsnis

Finansinio suderinamumo patikrinimas

1.

 Jei pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto sukelia finansinių padarinių, Parlamentas patikrina, ar numatyta pakankamai lėšų.

2.

 Už atitinkamą sritį atsakingas komitetas patikrina, ar bet koks pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto finansiniu požiūriu yra suderinamas su reglamentu dėl daugiametės finansinės programos.

3.

 Kai už atitinkamą sritį atsakingas komitetas keičia nagrinėjamam teisės aktui numatytas lėšas, jis prašo už biudžeto klausimus atsakingo komiteto nuomonės.

4.

 Be to, už biudžeto klausimus atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis nagrinėti Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl teisiškai privalomų aktų finansinį suderinamumą. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą sritį atsakingą komitetą.

5.

 Jei už biudžeto klausimus atsakingas komitetas nusprendžia užginčyti pasiūlymo finansinį suderinamumą, jis pateikia savo išvadas Parlamentui prieš šiam balsuojant dėl atitinkamo pasiūlymo.

43 straipsnis

Subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi vertinimas

1.

 Parlamentas, svarstydamas pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, ar pasiūlyme laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų.

2.

 Rekomendaciją komitetui, atsakingam už atitinkamą sritį, susijusią su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, gali nuspręsti teikti tik komitetas, atsakingas už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą.

3.

 Išskyrus skubius atvejus, nurodytus Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje, už atitinkamą sritį atsakingas komitetas nerengia galutinio balsavimo prieš baigiantis Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje numatytam aštuonių savaičių terminui.

4.

 Jeigu nacionalinis parlamentas atsiunčia Parlamento pirmininkui pagrįstą nuomonę pagal Protokolo Nr. 1 3 straipsnį, tas dokumentas perduodamas už atitinkamą sritį atsakingam komitetui ir perduodamas susipažinti už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingam komitetui.

5.

 Jei pagrįstų nuomonių dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neatitikimo subsidiarumo principui skaičius pasiekia mažiausiai vieną trečdalį nacionaliniams parlamentams skirtų balsų pagal Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą arba, jeigu pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateiktas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnį, tokių nuomonių skaičius pasiekia ketvirtadalį nacionaliniams parlamentams skirtų balsų, Parlamentas nepriima sprendimo, kol pasiūlymo autorius nepraneša, ką ketina daryti.

6.

 Kai įprastos teisėkūros procedūros metu pagrįstų nuomonių, kuriose teigiama, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neatitinka subsidiarumo principo, skaičius pasiekia bent paprastą nacionaliniams parlamentams skirtų balsų daugumą pagal Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, už atitinkamą sritį atsakingas komitetas, apsvarstęs nacionalinių parlamentų ir Komisijos pateiktas pagrįstas nuomones ir išklausęs už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingo komiteto nuomonę, gali rekomenduoti Parlamentui atmesti pasiūlymą remdamasis tuo, kad pažeidžiamas subsidiarumo principas, arba pateikti Parlamentui rekomendaciją, kurioje siūloma įtraukti pakeitimus dėl subsidiarumo principo laikymosi. Prie bet kokios šio pobūdžio rekomendacijos pridedama už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingo komiteto parengta nuomonė.

Rekomendacija pateikiama Parlamentui, kuris dėl jos diskutuoja ir balsuoja. Jei rekomendacija atmesti pasiūlymą patvirtinama balsavusiųjų dauguma, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad procedūra baigta. Jei Parlamentas neatmeta pasiūlymo, procedūra tęsiama atsižvelgiant į visas Parlamento patvirtintas rekomendacijas.

44 straipsnis

Parlamento galimybė susipažinti su dokumentais ir informacijos jam teikimas

1.

 Visos teisėkūros procedūros metu Parlamentas ir jo komitetai prašo suteikti galimybę susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su Komisijos pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Taryba bei jos darbo grupės.

2.

 Nagrinėdamas pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, atsakingas komitetas prašo Komisijos ir Tarybos reguliariai informuoti jį apie šio pasiūlymo nagrinėjimo eigą Taryboje ir jos darbo grupėse, o ypač apie galimus kompromisus, kurie iš esmės pakeistų pirminį pasiūlymą, arba apie autoriaus ketinimą atšaukti savo pasiūlymą.

45 straipsnis

Atstovavimas Parlamentui Tarybos posėdžiuose

Kai Taryba pakviečia Parlamentą dalyvauti Tarybos posėdyje, Parlamento pirmininkas paprašo už atitinkamą sritį atsakingo komiteto pirmininką, pranešėją ar kitą to komiteto paskirtą Parlamento narį atstovauti Parlamentui.

46 straipsnis

Parlamento teisė teikti pasiūlymus

Kai Sutartimis Parlamentui suteikta iniciatyvos teisė, atsakingas komitetas gali nuspręsti parengti pranešimą savo iniciatyva, laikydamasis 54 straipsnio.

Pranešime turi būti:

a)

pasiūlymas dėl rezoliucijos;

b)

pasiūlymo projektas;

c)

aiškinamoji dalis, kurioje, jei reikia, pateikiama finansinė ataskaita.

Kai prieš priimdamas teisės aktą Parlamentas privalo gauti Tarybos patvirtinimą arba pritarimą ir Komisijos nuomonę arba pritarimą, Parlamentas, pranešėjui pasiūlius, gali po balsavimo dėl siūlomo akto nuspręsti atidėti balsavimą dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, kol Taryba arba Komisija pateiks savo poziciją.

47 straipsnis

Prašymai Komisijai pateikti pasiūlymus

1.

 Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsniu Parlamentas, pagal Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį priimdamas rezoliuciją, parengtą atsakingo komiteto pranešimo savo iniciatyva pagrindu, gali prašyti Komisijos pateikti jam atitinkamą pasiūlymą dėl naujo akto priėmimo ar dėl jau egzistuojančio akto pakeitimo. Parlamentas rezoliuciją priima visų Parlamento narių balsų dauguma per galutinį balsavimą. Tuo pat metu Parlamentas gali nustatyti pasiūlymo pateikimo terminą.

2.

 Kiekvienas Parlamento narys gali pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos akto remdamasis Parlamento iniciatyvos teise pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį.

Tokį pasiūlymą gali kartu pateikti ne daugiau kaip dešimt Parlamento narių. Pasiūlyme nurodomas jo teisinis pagrindas ir prie jo gali būti pridedama ne ilgesnė kaip 150 žodžių aiškinamoji dalis.

Pasiūlymas pateikiamas Parlamento pirmininkui, kuris patikrina, ar laikomasi teisinių reikalavimų. Jis gali perduoti pasiūlymą už teisinio pagrindo patikrinimą atsakingam komitetui, prašydamas šio komiteto nuomonės dėl teisinio pagrindo tinkamumo. Jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad pasiūlymas priimtinas, jis apie tai paskelbia per plenarinį posėdį ir perduoda pasiūlymą už atitinkamą sritį atsakingam komitetui.

Prieš perduodant pasiūlymą už atitinkamą sritį atsakingam komitetui, jis išverčiamas į tas oficialiąsias kalbas, kurias to komiteto pirmininkas mano esant būtinas galimam trumpam svarstymui.

Sprendimą dėl tolesnių veiksmų už atitinkamą sritį atsakingas komitetas priima per tris mėnesius nuo pasiūlymo perdavimo, suteikęs pasiūlymo autoriams progą kreiptis į komitetą. Pasiūlymo autoriai nurodomi pranešimo antraštėje.

Pasiūlymo autoriai nurodomi pranešimo antraštėje.

3.

 Parlamento rezoliucijoje nurodomas atitinkamas teisinis pagrindas ir kartu pateikiamos rekomendacijos dėl prašomo pasiūlymo turinio.

4.

 Jeigu pasiūlymas sukelia finansinių padarinių, Parlamentas nurodo, kaip gali būti užtikrinamas pakankamas finansinių lėšų kiekis.

5.

 Už atitinkamą sritį atsakingas komitetas stebi kiekvieno pagal konkretų Parlamento prašymą pateikto pasiūlymo dėl Sąjungos teisės akto rengimo progresą.

6.

 Komitetų pirmininkų sueiga reguliariai stebi, kaip Komisija laikosi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 10 dalies, pagal kurią Komisija į tokius prašymus turi atsakyti per tris mėnesius, priimdama specialų komunikatą, kuriame būtų nurodyti tolesni veiksmai, kurių ketinama imtis. Komitetų pirmininkų sueiga reguliariai informuoja Pirmininkų sueigą apie tokio stebėjimo rezultatus.

48 straipsnis

Teisiškai privalomų aktų nagrinėjimas

1.

 Parlamento pirmininkas perduoda nagrinėti pasiūlymus dėl teisiškai privalomų aktų, gautų iš kitų institucijų arba iš valstybių narių, už atitinkamo klausimo nagrinėjimą atsakingam komitetui.

2.

 Jei yra abejonių, Parlamento pirmininkas, prieš paskelbdamas Parlamente apie dokumento perdavimą atsakingam komitetui, gali klausimą dėl kompetencijos pateikti Pirmininkų sueigai. Pirmininkų sueiga priima sprendimą remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos arba Komitetų pirmininkų sueigos pirmininko rekomendacija, kaip nurodyta 211 straipsnio 2 dalyje.

3.

 Atsakingas komitetas gali bet kuriuo metu nuspręsti paskirti pranešėją, kuris stebėtų parengiamąjį pasiūlymo etapą. Komitetas apsvarsto tokią galimybę visų pirma tais atvejais, kai pasiūlymas yra įrašytas į Komisijos darbo programą.

4.

 Esant prieštaravimui tarp antrąjį ir trečiąjį svarstymus reglamentuojančių nuostatų ir kitų Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, taikomos antrąjį ir trečiąjį svarstymus reglamentuojančios nuostatos.

49 straipsnis

Teisėkūros procedūrų paspartinimas

Atsakingame komitete arba tarp atsakingų komitetų, derinant veiksmus su Taryba ir Komisija, gali būti susitarta paspartinti teisėkūros procedūras, susijusias su konkrečiais pasiūlymais, visų pirma tais, kurie pagal 38 straipsnio 2 dalį pateikiamame bendrame pareiškime dėl tarpinstitucinio metinių programų sudarymo proceso pasirinkti kaip prioritetiniai.

50 straipsnis

Teisėkūros procedūros dėl kitų institucijų nei Komisijos arba valstybių narių pateiktų iniciatyvų

1.

 Atsakingas komitetas, nagrinėdamas kitų institucijų nei Komisijos arba valstybių narių pateiktas iniciatyvas, gali pakviesti tų institucijų arba valstybių narių atstovus pristatyti iniciatyvą komitetui. Kartu su iniciatyvą pateikusių valstybių narių atstovais gali dalyvauti Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai.

2.

 Prieš balsavimą atsakingas komitetas paklausia Komisijos, ar ji rengia nuomonę dėl iniciatyvos arba ar ji ketina netrukus pateikti alternatyvų pasiūlymą. Jeigu gautas atsakymas teigiamas, komitetas nepriima savo pranešimo, kol negauta ta nuomonė arba alternatyvus pasiūlymas.

3.

 Kai Komisija ir (arba) kita institucija ir (arba) valstybė narė vienu metu ar per trumpą laiką pateikia Parlamentui du ar daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl to paties dalyko, Parlamentas dėl jų parengia vieną pranešimą. Atsakingas komitetas jame nurodo, kuriam tekstui siūlo pakeitimus, o kitus tekstus mini teisėkūros rezoliucijoje.

2 SKYRIUS

Procedūra komitete

51 straipsnis

Teisėkūros pranešimai

1.

 Komiteto, kuriam perduotas nagrinėti pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto, pirmininkas pasiūlo šiam komitetui, kokią procedūrą taikyti.

2.

 Priėmus sprendimą dėl procedūros ir jei netaikoma supaprastinta procedūra pagal 52 straipsnį, komitetas skiria už pasiūlymą dėl teisiškai privalomo akto atsakingą pranešėją iš tikrųjų ar iš nuolatinių pavaduojančių narių, nebent jis jau būtų paskirtas pagal 48 straipsnio 3 dalį.

3.

 Komiteto pranešime turi būti:

a)

galimi pasiūlymo pakeitimai, po kurių, jei reikalinga, pateikiami trumpi pagrindimai, už kuriuos atsako autorius ir dėl kurių nėra balsuojama;

b)

teisėkūros rezoliucijos projektas pagal 59 straipsnio 5 dalies nuostatas;

c)

jei tinkama, aiškinamoji dalis, kurioje, be kita ko, prireikus pateikiama finansinė ataskaita dėl pranešimo finansinio poveikio, jei tokio esama, ir jo suderinamumas su daugiamete finansine programa;

d)

nuoroda į Parlamento atliktą poveikio vertinimą, jei tokio esama.

52 straipsnis

Supaprastinta procedūra

1.

 Pasibaigus pirmoms diskusijoms dėl pasiūlymo dėl teisiškai privalomo akto, komiteto pirmininkas gali pasiūlyti, kad šiam pasiūlymui būtų pritarta be pakeitimų. Laikoma, kad pasiūlytai procedūrai pritarta, nebent tam prieštarautų ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija ar frakcijos. Komiteto pirmininkas arba pranešėjas (jei paskirtas) pateikia Parlamentui pranešimą, kuriame pritariama pasiūlymui. Taikoma 159 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 159 straipsnio 2 bei 4 dalys.

2.

 Kaip alternatyvą, komiteto pirmininkas gali pasiūlyti, kad jis pats arba pranešėjas parengtų komiteto diskusijas atspindinčius pakeitimus. Laikoma, kad pasiūlytai procedūrai pritarta, nebent tam prieštarautų ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os), ir pakeitimai išsiunčiami komiteto nariams.

Pranešimas laikomas priimtu komitete, nebent per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo išsiuntimo dienos, ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija ar frakcijos pareikštų prieštaravimų pakeitimams. Šiuo atveju, teisėkūros rezoliucijos projektas ir pakeitimai teikiami Parlamentui tvirtinti be diskusijų, remiantis 159 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 159 straipsnio 2 bei 4 dalimis.

Jei ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os) prieštarauja pakeitimams, dėl jų balsuojama kito komiteto posėdžio metu.

3.

 Šis straipsnis (išskyrus nuostatas dėl pateikimo Parlamentui) mutatis mutandis taikomas 56 straipsnyje reglamentuojamoms komiteto nuomonėms.

53 straipsnis

Ne teisėkūros pranešimai

1.

 Rengiant ne teisėkūros pranešimą, komitetas paskiria pranešėją iš tikrųjų ar nuolatinių pavaduojančių narių.

2.

 Komiteto pranešime turi būti:

a)

pasiūlymas dėl rezoliucijos;

b)

aiškinamoji dalis, kurioje, prireikus, pateikiama finansinė ataskaita dėl pranešimo finansinio poveikio, jei tokio esama, ir jo suderinamumas su daugiamete finansine programa;

c)

visų pasiūlymų dėl rezoliucijų tekstai, kurie turi būti įtraukti pagal 143 straipsnio 7 dalį.

54 straipsnis

Pranešimai savo iniciatyva

1.

 Jei komitetas ketina parengti ne teisėkūros pranešimą arba pranešimą pagal 46 arba 47 straipsnius jo kompetencijai priklausančiu klausimu, kuris jam nebuvo perduotas nagrinėti, jis turi gauti išankstinį Pirmininkų sueigos leidimą.

Pirmininkų sueiga priima sprendimą dėl pagal 1 dalį pateiktų prašymų leisti rengti pranešimus, remdamasi savo pačios nustatytomis įgyvendinimo nuostatomis.

2.

 Jeigu Pirmininkų sueiga atsisako suteikti tokį leidimą, ji nurodo savo atsisakymo priežastis.

Jeigu pranešimo temai taikoma 46 straipsnyje nurodyta Parlamento iniciatyvos teisė, Pirmininkų sueiga gali atsisakyti suteikti tokį leidimą tik tuo atveju, kai nesilaikoma Sutartyse nustatytų sąlygų.

3.

 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais Pirmininkų sueiga priima sprendimą per du mėnesius.

4.

 Parlamentui pateikiami pasiūlymai dėl rezoliucijų svarstomi laikantis 160 straipsnyje nurodytos trumpo pristatymo tvarkos. Tokių pasiūlymų dėl rezoliucijų pakeitimai ir prašymai dėl balsavimo dalimis arba atskiro balsavimo plenariniame posėdyje svarstomi tik tuo atveju, jeigu juos pateikia arba pranešėjas, siekdamas atsižvelgti į naują informaciją, arba ne mažiau kaip viena dešimtoji Parlamento narių. Frakcijos gali pateikti alternatyvių pasiūlymų dėl rezoliucijų pagal 181 straipsnio 3 dalį. 190 straipsnis taikomas komiteto pasiūlymams dėl rezoliucijų ir jų pakeitimams. 190 straipsnis taip pat taikomas balsavimui vieną kartą dėl alternatyvių pasiūlymų dėl rezoliucijų.

5.

 4 dalis netaikoma, jei pranešimo tema yra tinkama esminėms diskusijoms plenariniame posėdyje, jei pranešimas parengtas pagal 46 arba 47 straipsnyje numatytą iniciatyvos teisę arba jei suteiktas leidimas rengti pranešimą, kuris laikomas strateginiu pranešimu (18).

55 straipsnis

Pranešimų rengimas

1.

 Pranešėjas yra atsakingas už komiteto pranešimo parengimą ir jo pristatymą to komiteto vardu plenarinio posėdžio metu.

2.

 Už aiškinamąją dalį yra atsakingas pranešėjas ir dėl jos nebalsuojama. Vis dėlto aiškinamoji dalis turi atitikti priimto pasiūlymo dėl rezoliucijos tekstą ir komiteto pasiūlytus pakeitimus. Priešingu atveju, komiteto pirmininkas gali panaikinti aiškinamąją dalį.

3.

 Pranešime pateikiami balsavimo dėl viso pranešimo rezultatai ir, laikantis 218 straipsnio 3 dalies, jame nurodoma, kaip balsavo kiekvienas narys.

4.

 Balsuojant dėl viso teksto gali būti išreikštos mažumos pozicijos, kurios, jų autorių prašymu, gali būti įrašytos į ne daugiau kaip 200 žodžių rašytinį pareiškimą, kuris pridedamas prie aiškinamosios dalies.

Komiteto pirmininkas sprendžia visus ginčus, kylančius dėl šios dalies taikymo.

5.

 Komitetas savo pirmininko siūlymu gali nustatyti terminą, iki kurio pranešėjas turi jam pateikti pranešimo projektą. Šis terminas gali būti pratęstas arba gali būti paskirtas kitas pranešėjas.

6.

 Praėjus šiam terminui komitetas gali pavesti savo pirmininkui paprašyti, kad komitetui perduotas klausimas būtų įrašytas į vieno iš ateinančių Parlamento plenarinių posėdžių darbotvarkę. Šiuo atveju diskusijos ir balsavimas gali vykti atitinkamo komiteto žodinio pranešimo pagrindu.

56 straipsnis

Komitetų nuomonės

1.

 Kai komitetas, kuriam pirmiausia buvo perduotas klausimas, pageidauja sužinoti kito komiteto nuomonę tuo klausimu arba kai kitas komitetas pageidauja išsakyti savo nuomonę komitetui, kuriam buvo perduotas klausimas, jie gali paprašyti Parlamento pirmininko, kad, remiantis 210 straipsnio 2 dalimi, vienas komitetas būtų paskirtas atsakingu komitetu ir kitas komitetas – nuomonę teikiančiu komitetu.

Nuomonę teikiantis komitetas gali iš tikrųjų ar iš nuolatinių pavaduojančių narių paskirti nuomonės referentą arba pateikti savo nuomonę komiteto pirmininko laiško forma.

2.

 Kai nuomonė susijusi su pasiūlymu dėl teisiškai privalomo akto, joje turi būti pateikti komitetui perduoto teksto pakeitimai, kuriuos gali lydėti trumpi pagrindimai. Už šiuos pagrindimus atsakingas jų autorius ir dėl jų nebalsuojama. Jei būtina, nuomonę teikiantis komitetas gali raštu pateikti trumpą pagrindimą dėl viso nuomonės teksto. Už tą raštišką pagrindimą atsakingas nuomonės referentas.

Kai nuomonė nesusijusi su pasiūlymu dėl teisiškai privalomo akto, joje turi būti pateikiamos rekomendacijos atsakingo komiteto pasiūlymui dėl rezoliucijos.

Atsakingas komitetas šiuos pakeitimus ar rekomendacijas teikia balsuoti.

Nuomonėse aptariami tik nuomonę teikiančio komiteto kompetencijai priklausantys klausimai.

3.

 Atsakingas komitetas nustato terminą, iki kurio nuomonę teikiantis komitetas turi ją pateikti, kad atsakingas komitetas galėtų į ją atsižvelgti. Atsakingas komitetas nedelsdamas praneša nuomonę teikiančiam komitetui ar nuomones teikiantiems komitetams apie bet kokius darbo grafiko pokyčius. Atsakingas komitetas nepateikia savo išvadų, kol nesibaigė tas terminas.

4.

 Kaip alternatyvą, nuomonę teikiantis komitetas gali nuspręsti pateikti savo poziciją pakeitimų forma, kuriuos priėmus, jie pateikiami tiesiogiai atsakingam komitetui. Pakeitimus nuomonę teikiančio komiteto vardu pateikia komiteto pirmininkas arba nuomonės referentas.

5.

 Nuomonę teikiantis komitetas pateikia 4 dalyje nurodytus pakeitimus laikydamasis atsakingo komiteto nustatyto termino pakeitimams pateikti.

6.

 Visos nuomonę teikiančio komiteto priimtos nuomonės ir pakeitimai pridedami prie atsakingo komiteto pranešimo.

7.

 Nuomonę teikiantys komitetai, kaip numatyta pagal šį straipsnį, negali pateikti pakeitimų svarstyti Parlamentui.

8.

 Nuomonę teikiančio komiteto pirmininkas ir nuomonės referentas kviečiami dalyvauti atsakingo komiteto posėdžiuose su patariamojo balso teise, kai nagrinėjamas abiejų komitetų kompetencijai priklausantis klausimas.

57 straipsnis

Susijusių komitetų procedūra

1.

 Kai, remiantis 211 straipsniu, klausimas dėl kompetencijos perduodamas Pirmininkų sueigai ir Pirmininkų sueiga, remdamasi VI priedu, mano, kad klausimas beveik vienodai priklauso dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai, ar kad skirtingi klausimo aspektai priklauso dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai, taikomas 56 straipsnis ir šios papildomos nuostatos:

—

darbo grafikas sudaromas bendru atitinkamų komitetų susitarimu,

—

pranešėjai ir nuomonės referentai vienas kitą informuoja ir stengiasi susitarti dėl tekstų, kuriuos kiekvienas iš jų siūlo savo komitetui, taip pat dėl pozicijos pakeitimų atžvilgiu,

—

atitinkami komitetų pirmininkai, pranešėjai ir nuomonės referentai laikosi gero ir atviro bendradarbiavimo principo; jie kartu nustato jų išimtinei arba pasidalijamajai kompetencijai priklausančias teksto dalis bei susitaria dėl tikslių bendradarbiavimo metodų; jei nesutariama dėl kompetencijos ribų, vienam iš nesutariančių komitetų paprašius, klausimas pateikiamas Pirmininkų sueigai, kuri gali priimti sprendimą dėl atitinkamos kompetencijos; Pirmininkų sueiga gali nuspręsti dėl atitinkamų kompetencijos sričių arba nuspręsti, kad pagal 58 straipsnį taikoma bendra komitetų procedūra; ji savo sprendimą priima laikydamasi 211 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų,

—

atsakingas komitetas be balsavimo priima susijusio komiteto pakeitimus, kurie priklauso išimtinei susijusio komiteto kompetencijai; jei atsakingas komitetas neatsižvelgia į susijusio komiteto išimtinę kompetenciją, susijęs komitetas gali teikti pakeitimus tiesiogiai Parlamentui; jei atsakingas komitetas nepriima pakeitimų tais klausimais, kurie priklauso pasidalijamajai atsakingo komiteto ir susijusio komiteto kompetencijai, susijęs komitetas gali teikti tuos pakeitimus tiesiogiai Parlamentui,

—

jeigu dėl pasiūlymo vyksta taikinimo procedūra, Parlamento delegacijoje turi dalyvauti visų susijusių komitetų pranešėjai ir nuomonės referentai.

Pirmininkų sueigos sprendimas taikyti susijusių komitetų procedūrą taikomas visomis tos procedūros stadijomis.

Atsakingo komiteto teises įgyvendina vadovaujantis komitetas. Įgyvendindamas tas teises, jis turi atsižvelgti į susijusio komiteto prerogatyvas, būtent į pareigą sąžiningai bendradarbiauti sudarant darbo grafiką ir į susijusio komiteto teisę spręsti dėl pakeitimų, teikiamų Parlamentui, kurie priklauso išimtinei jo kompetencijai.

2.

 Šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma rekomendacijoms, kurios turi būti priimtos atsakingo komiteto pagal 105 straipsnį.

58 straipsnis

Bendra komitetų procedūra

1.

 Tuo atveju, kai Pirmininkų sueigai pagal 211 straipsnį pateikiamas klausimas dėl kompetencijos, ji gali nuspręsti taikyti bendrą komitetų procedūrą ir bendro balsavimo procedūrą, jeigu:

—

pagal VI priedą klausimas neatsiejamai priklauso kelių komitetų kompetencijai ir

—

ji yra įsitikinusi, kad tas klausimas itin svarbus.

2.

 Tokiu atveju atitinkami pranešėjai parengia vieną pranešimo projektą, kurį atitinkami komitetai svarsto ir dėl kurio balsuoja bendruose posėdžiuose, bendrai pirmininkaujant atitinkamų komitetų pirmininkams.

Visais procedūros etapais atitinkami komitetai atsakingo komiteto teisėmis gali naudotis tik veikdami kartu. Siekdami pasirengti posėdžiams ir balsavimui, atitinkami komitetai gali steigti darbo grupes.

3.

 Per įprastos teisėkūros procedūros antrąjį svarstymą Tarybos pozicija nagrinėjama bendrame atitinkamų komitetų posėdyje, kuris, jeigu minėtųjų komitetų pirmininkai nesusitaria, vyksta pirmos Parlamento organų posėdžiams skirtos savaitės po to, kai Taryba pateikia Parlamentui savo poziciją, trečiadienį. Jeigu nesusitariama dėl kito posėdžio, jį sušaukia Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas. Dėl rekomendacijos antrajam svarstymui balsuojama bendrame posėdyje pagal bendrą projektą, kurį parengė atitinkamų komitetų pranešėjai arba, jeigu nėra bendro projekto, pagal pakeitimus, kuriuos pateikė atitinkami komitetai.

Per įprastos teisėkūros procedūros trečiąjį svarstymą atitinkamų komitetų pirmininkai ir pranešėjai pagal pareigas yra delegacijos Taikinimo komitete nariai.

3 SKYRIUS

Įprasta teisėkūros procedūra

1 SKIRSNIS - PIRMASIS SVARSTYMAS

59 straipsnis

Balsavimas Parlamente – pirmasis svarstymas

1.

 Parlamentas gali pritarti teisėkūros procedūra priimamo akto projektui, jį iš dalies pakeisti arba atmesti.

2.

 Parlamentas visų pirma balsuoja dėl atsakingo komiteto, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus raštu pateiktų pasiūlymų nedelsiant atmesti teisėkūros procedūra priimamo akto projektą.

Jei tas pasiūlymas atmesti teisėkūros procedūra priimamo akto projektą patvirtinamas, Parlamento pirmininkas prašo tą projektą pateikusios institucijos jį atšaukti.

Jei projektą pateikusi institucija jį atšaukia, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad procedūra baigta.

Jei teisėkūros procedūra priimamo akto projektą pateikusi institucija jo neatšaukia, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad pirmasis svarstymas Parlamente baigtas, nebent Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pirmininko ar pranešėjo, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus pasiūlymą, nuspręstų grąžinti klausimą nagrinėti atsakingam komitetui.

Jei tas pasiūlymas atmesti projektą nepatvirtinamas, Parlamentas tęsia procedūrą, kaip nurodyta 3, 4 ir 5 dalyse.

3.

 Balsuojant pirmenybė teikiama pagal 74 straipsnio 4 dalį atsakingo komiteto pateiktam preliminariam susitarimui ir dėl jo balsuojama vieną kartą, nebent frakcijai arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiui paprašius Parlamentas nuspręstų iš karto balsuoti dėl pakeitimų, kaip numatyta 4 dalyje. Tokiu atveju Parlamentas taip pat nusprendžia, ar balsavimas dėl pakeitimų vyks iš karto. Jei ne, Parlamentas nustato naują pakeitimų pateikimo terminą ir balsavimas vyksta per kitą plenarinį posėdį.

Jei balsuojant vieną kartą preliminarus susitarimas patvirtinamas, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad pirmasis svarstymas Parlamente baigtas.

Jei balsuojant vieną kartą preliminarus susitarimas nepatvirtinamas balsavusiųjų dauguma, Parlamento pirmininkas nustato naują terminą teisėkūros procedūra priimamo akto projekto pakeitimams teikti. Tokie pakeitimai pateikiami balsuoti per kitą plenarinį posėdį siekiant užbaigti pirmąjį svarstymą Parlamente.

4.

 Tuomet pateikiami balsuoti teisėkūros procedūra priimamo akto projekto pakeitimai, įskaitant, jei taikoma, atskiras preliminaraus susitarimo dalis, kai buvo pateikti prašymai balsuoti dalimis ar atskiru balsavimu arba pateikti konkuruojantys pakeitimai; tai netaikoma tais atvejais, kai pagal 2 dalį buvo patvirtintas pasiūlymas atmesti projektą arba pagal 3 dalį buvo patvirtintas preliminarus susitarimas.

Prieš Parlamentui balsuojant dėl pakeitimų, Parlamento pirmininkas gali paprašyti Komisijos pateikti savo poziciją ir Tarybos – išsakyti pastabas.

Po balsavimo dėl tų pakeitimų Parlamentas balsuoja dėl viso teisėkūros procedūra priimamo akto projekto su pakeitimais arba be jų.

Jei visas teisėkūros procedūra priimamo akto projektas su pakeitimais arba be jų patvirtinamas, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad pirmasis svarstymas baigtas, nebent Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pirmininko ar pranešėjo, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus pasiūlymą, nuspręstų grąžinti klausimą atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos, kaip numatyta 60 ir 74 straipsniuose.

Jei visas teisėkūros procedūra priimamo akto projektas su pakeitimais arba be jų nepatvirtinamas balsavusiųjų dauguma, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad pirmasis svarstymas baigtas, nebent Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pirmininko ar pranešėjo, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus pasiūlymą, nuspręstų grąžinti klausimą dar kartą nagrinėti atsakingam komitetui.

5.

 Po balsavimo pagal 2, 3 ir 4 dalis ir balsavimo dėl teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų, susijusių su prašymais dėl procedūros, teisėkūros rezoliucija laikoma priimta. Prireikus teisėkūros rezoliucija pagal 203 straipsnio 2 dalį pritaikoma, kad būtų atsižvelgta į balsavimo pagal 2, 3 ir 4 dalis rezultatus.

Parlamento pirmininkas perduoda teisėkūros rezoliucijos tekstą ir Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, taip pat – tais atvejais, kai teisėkūros procedūra priimamo akto projektą pateikia valstybių narių grupė – valstybių narių grupei, Teisingumo Teismui arba Europos Centriniam Bankui.

60 straipsnis

Grąžinimas atsakingam komitetui

Jei pagal 59 straipsnį klausimas grąžinamas atsakingam komitetui dar kartą nagrinėti arba tarpinstitucinėms deryboms pagal 74 straipsnį vesti, atsakingas komitetas žodžiu ar raštu pateikia Parlamentui pranešimą per keturis mėnesius. Pirmininkų sueiga gali nuspręsti tą laikotarpį pratęsti.

Grąžinus klausimą komitetui, vadovaujantis komitetas, prieš priimdamas sprendimą dėl procedūros, pagal 57 straipsnį turi suteikti susijusiam komitetui pasirinkimo galimybę dėl pakeitimų, kurie priklauso jo išimtinei kompetencijai, ir visų pirma galimybę pasirinkti, kurie pakeitimai turi būti iš naujo pateikti Parlamentui.

Atsakingam komitetui, kuriam klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti, parengus pranešimą, Parlamentas gali laisvai nuspręsti surengti, jei tinkama, baigiamąją diskusiją.

61 straipsnis

Pakartotinis pasiūlymo pateikimas Parlamentui

1.

 Atsakingam komitetui paprašius Pirmininkas prašo Komisijos iš naujo pateikti pasiūlymą Parlamentui, kai:

—

Parlamentui priėmus savo poziciją Komisija savo pradinį pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės, išskyrus tuos atvejus, kai tai daroma norint atsižvelgti į Parlamento poziciją,

—

praėjus tam tikram laikui arba pasikeitus aplinkybėms pasiūlyme nagrinėjamos problemos pobūdis iš esmės pasikeičia arba

—

Parlamentui priėmus savo poziciją įvyko nauji Parlamento rinkimai ir to pageidauja Pirmininkų sueiga.

2.

 Jei ketinama keisti pasiūlymo teisinį pagrindą taip, kad nebebūtų taikoma įprasta teisėkūros procedūra, Parlamentas, Taryba ir Komisija, atstovaujami savo atitinkamų pirmininkų arba jų atstovų, surengia keitimąsi nuomonėmis šiuo klausimu, kaip numatyta pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 25 dalį.

3.

 Po 2 dalyje nurodyto keitimosi nuomonėmis Parlamento pirmininkas, atsižvelgdamas į atsakingo komiteto prašymą, prašo Tarybos iš naujo pateikti Parlamentui teisiškai privalomo akto projektą, jei Komisija arba Taryba ketina keisti Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtoje pozicijoje numatytą teisinį pagrindą taip, kad nebebūtų taikoma įprasta teisėkūros procedūra.

62 straipsnis

Susitarimas per pirmąjį svarstymą

Jei, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalimi, Taryba praneša Parlamentui, kad pritaria Parlamento pozicijai, atliekama galutinė teksto peržiūra pagal 203 straipsnį ir Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu paskelbia, kad teisėkūros procedūra priimamas aktas yra priimtas ta redakcija, kuri atitinka Parlamento poziciją.

2 SKIRSNIS - ANTRASIS SVARSTYMAS

63 straipsnis

Pranešimas apie Tarybos poziciją

1.

 Laikoma, kad apie Tarybos poziciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnį Parlamentui pranešama, kai Parlamento pirmininkas ją paskelbia plenarinio posėdžio metu. Parlamento pirmininkas ją paskelbia, gavęs tinkamai į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas išverstus dokumentus, kuriuose yra pati pozicija, visas Tarybos posėdžio tvirtinant poziciją protokole įrašytas deklaracijas, taip pat motyvus, paskatinusius Tarybą patvirtinti savo poziciją, ir Komisijos poziciją. Parlamento pirmininkas apie tai praneša mėnesinės sesijos, vykstančios po to, kai buvo gauti tie dokumentai, metu.

Prieš paskelbdamas Tarybos poziciją, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku arba pranešėju arba su jais abiem, įsitikina, kad gautas tekstas iš tikrųjų yra per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija ir nėra jokių 61 straipsnyje numatytų aplinkybių. Priešingu atveju, Parlamento pirmininkas kartu su atsakingu komitetu ir, jei įmanoma, su Taryba ieško tinkamo sprendimo.

2.

 Tą dieną, kai per Parlamento posėdį paskelbiama, kad gauta Tarybos pozicija, laikoma, kad ji yra automatiškai perduota nagrinėti per pirmąjį svarstymą atsakingam komitetui.

3.

 Šių pateiktų dokumentų sąrašas yra skelbiamas Parlamento plenarinio posėdžio protokole, kartu nurodant atsakingų komitetų pavadinimus.

64 straipsnis

Terminų pratęsimas

1.

 Atsakingo komiteto pirmininkui paprašius, Parlamento pirmininkas pratęsia antrajam svarstymui numatytus terminus, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalimi.

2.

 Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui apie terminų pratęsimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalį Parlamento arba Tarybos iniciatyva.

65 straipsnis

Nagrinėjimo atsakingame komitete procedūra

1.

 Tarybos pozicija įrašoma kaip prioritetinis punktas į atsakingo komiteto pirmo posėdžio po jos paskelbimo darbotvarkę. Tarybai gali būti pasiūlyta pristatyti savo poziciją.

2.

 Pranešėjas antrojo svarstymo metu yra tas pats kaip ir pirmojo svarstymo metu, nebent atsakingas komitetas nuspręstų kitaip.

3.

 Atsakingo komiteto procedūroms taikomos Tarybos pozicijos pakeitimų priimtinumą reglamentuojančios 68 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Tik šio komiteto tikrieji nariai ar nuolatiniai juos pavaduojantys nariai gali teikti pakeitimus ir pasiūlymus atmesti poziciją. Komitetas priima sprendimus balsavusiųjų dauguma.

4.

 Atsakingas komitetas pateikia rekomendaciją antrajam svarstymui, siūlydamas pritarti Tarybos priimtai pozicijai, ją iš dalies pakeisti ar atmesti. Rekomendacijoje pateikiamas trumpas siūlomo sprendimo pagrindimas.

5.

 Antrajam svarstymui netaikomi 51, 52, 56 ir 198 straipsniai.

66 straipsnis

Pateikimas Parlamentui

Tarybos pozicija ir atsakingo komiteto rekomendacija antrajam svarstymui, jei ji pateikta, automatiškai įrašomos į mėnesinės sesijos, kurios trečiadienis eina prieš ir yra arčiausiai trijų mėnesių termino pabaigos arba, jei terminas buvo pratęstas remiantis 64 straipsniu, – keturių mėnesių termino pabaigos, darbotvarkės projektą, nebent šis klausimas buvo svarstytas ankstesnės mėnesinės sesijos metu.

67 straipsnis

Balsavimas Parlamente – antrasis svarstymas

1.

 Parlamentas visų pirma balsuoja dėl atsakingo komiteto, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus raštu pateiktų pasiūlymų nedelsiant atmesti Tarybos poziciją. Kad toks pasiūlymas atmesti poziciją būtų patvirtintas, už jį turi balsuoti visų Parlamento narių dauguma.

Jei tas pasiūlymas atmesti poziciją patvirtinamas, Tarybos pozicija atmetama ir Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu praneša, kad teisėkūros procedūra baigta.

Jei tas pasiūlymas atmesti poziciją nepatvirtinamas, Parlamentas tęsia procedūrą, kaip nurodyta 2–5 dalyse.

2.

 Balsuojant pirmenybė teikiama pagal 74 straipsnio 4 dalį atsakingo komiteto pateiktam preliminariam susitarimui ir dėl jo balsuojama vieną kartą, nebent frakcijai arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančiam Parlamento narių skaičiui paprašius Parlamentas nuspręstų iš karto balsuoti dėl pakeitimų, kaip numatyta 3 dalyje.

Jei balsuojant vieną kartą preliminarus susitarimas patvirtinamas visų Parlamento narių balsų dauguma, Parlamento pirmininkas paskelbia Parlamente, kad antrasis svarstymas Parlamente baigtas.

Jei balsuojant vieną kartą preliminarus susitarimas nepatvirtinamas visų Parlamento narių balsų dauguma, Parlamentas laikosi 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos procedūros.

3.

 Tuomet pateikiami balsuoti Tarybos pozicijos pakeitimai, įskaitant pakeitimus, įtrauktus į atsakingo komiteto pagal 74 straipsnio 4 dalį pateiktą preliminarų susitarimą; tai netaikoma tais atvejais, kai pagal 1 dalį buvo patvirtintas pasiūlymas atmesti poziciją arba kai pagal 2 dalį buvo patvirtintas preliminarus susitarimas. Tarybos pozicijos pakeitimai priimami tik visų Parlamento narių balsų dauguma.

Prieš balsuojant dėl pakeitimų, Parlamento pirmininkas gali paprašyti Komisijos pateikti savo poziciją ir Tarybos – išsakyti pastabas.

4.

 Net ir tuo atveju, jei balsuojant per plenarinį posėdį buvo nepritarta pirminiam pasiūlymui atmesti Tarybos poziciją, kaip numatyta 1 dalyje, po balsavimo dėl pakeitimų pagal 2 arba 3 dalis Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pirmininko ar pranešėjo, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus pasiūlymą, gali apsvarstyti naują pasiūlymą atmesti poziciją. Kad pasiūlymas būtų patvirtintas, už jį turi balsuoti visų Parlamento narių dauguma.

Jei Tarybos pozicija atmetama, Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu praneša, kad teisėkūros procedūra baigta.

5.

 Po balsavimo pagal 1–4 dalis ir, jei taikoma, po bet kokio balsavimo dėl teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų, susijusių su prašymais dėl procedūros, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad antrasis svarstymas Parlamente baigtas ir teisėkūros rezoliucija laikoma priimta. Prireikus teisėkūros rezoliucija pataisoma pagal 203 straipsnio 2 dalį, kad būtų atsižvelgta į balsavimo pagal 1–4 dalis rezultatus arba į 69 straipsnio taikymą.

Parlamento pirmininkas perduoda teisėkūros rezoliucijos tekstą ir Parlamento poziciją, jei tokia yra, Tarybai ir Komisijai.

Jei nepateikiamas pasiūlymas atmesti ar iš dalies pakeisti Tarybos poziciją, laikoma, kad ji yra priimta.

68 straipsnis

Tarybos pozicijos pakeitimų priimtinumas

1.

 Atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali teikti svarstyti plenariniame posėdyje pakeitimus dėl Tarybos pozicijos.

2.

 Priimtini tik tie Tarybos pozicijos pakeitimai, kurie atitinka 180 ir 181 straipsnius ir kuriais siekiama:

a)

visiškai ar iš dalies atkurti Parlamento pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją;

b)

kompromiso tarp Tarybos ir Parlamento;

c)

iš dalies pakeisti Tarybos pozicijos teksto dalį, kuri nebuvo įtraukta į pirmojo svarstymo metu pateiktą pasiūlymą ar kurios turinys skyrėsi nuo pirmojo svarstymo metu pateikto pasiūlymo turinio, arba

d)

atsižvelgti į naują faktą ar naują teisinę situaciją, atsiradusius priėmus Parlamento poziciją per pirmąjį svarstymą.

Parlamento pirmininko sprendimas dėl pakeitimų priimtinumo ar nepriimtinumo yra neginčijamas.

3.

 Jei po pirmojo svarstymo įvyko nauji rinkimai, bet nebuvo pritaikytas 61 straipsnis, Parlamento pirmininkas gali nuspręsti netaikyti apribojimų dėl pakeitimų priimtinumo, numatytų šio straipsnio 2 dalyje.

69 straipsnis

Susitarimas per antrąjį svarstymą

Jei iki nustatyto termino pabaigos, kai pagal 67 ir 68 straipsnius galima teikti pakeitimus ir balsuoti dėl jų ar pasiūlyti atmesti Tarybos poziciją, nepateikiamas joks pasiūlymas atmesti šią poziciją nei joks jos pakeitimas, Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu paskelbia, kad siūlomas teisės aktas yra galutinai priimtas.

3 SKIRSNIS - TARPINSTITUCINĖS DERYBOS VYKSTANT ĮPRASTAI TEISĖKŪROS PROCEDŪRAI

70 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Derybos su kitomis institucijomis, siekiant susitarti teisėkūros procedūros metu, gali būti pradėtos tik priėmus sprendimą pagal 71, 72 arba 73 straipsnius arba Parlamentui grąžinus klausimą komitetui tarpinstitucinėms deryboms vesti. Tokios derybos vedamos atsižvelgiant į Pirmininkų sueigos parengtą elgesio kodeksą (19).

71 straipsnis

Derybos prieš pirmąjį svarstymą Parlamente

1.

 Komitetas, pagal 51 straipsnį patvirtinęs teisėkūros pranešimą, savo narių balsų dauguma gali priimti sprendimą pradėti derybas remiantis tuo pranešimu.

2.

 Apie sprendimus pradėti derybas paskelbiama kitos mėnesinės sesijos po tokio sprendimo priėmimo komitete pradžioje. Ne vėliau kaip iki dienos, kurią apie tokį sprendimą pranešama Parlamentui, pabaigos ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija ar frakcijos gali raštu paprašyti, kad dėl komiteto sprendimo pradėti derybas būtų balsuojama. Parlamentas tuomet surengia tą balsavimą per tą pačią mėnesinę sesiją.

Jei iki pirmoje pastraipoje nurodyto termino pabaigos tokių prašymų negaunama, Parlamento pirmininkas apie tai informuoja Parlamentą. Jei prašymas pateikiamas, Parlamento pirmininkas iš karto prieš balsavimą gali suteikti žodį vienam kalbėtojui, pritariančiam komiteto sprendimui pradėti derybas, ir kitam kalbėtojui, nepritariančiam tam sprendimui. Kiekvienas kalbėtojas gali padaryti ne ilgiau kaip dvi minutes trunkantį pareiškimą.

3.

 Jei Parlamentas atmeta komiteto sprendimą pradėti derybas, teisėkūros procedūra priimamo akto projektas ir atsakingo komiteto pranešimas įtraukiami į kitos mėnesinės sesijos darbotvarkę, o Parlamento pirmininkas nustato terminą pakeitimams pateikti. Taikoma 59 straipsnio 4 dalis.

4.

 Derybos gali būti pradėtos bet kuriuo metu pasibaigus 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytam terminui nepateikus prašymo balsuoti Parlamente dėl sprendimo pradėti derybas. Jei toks prašymas pateikiamas, derybos gali būti pradėtos bet kuriuo metu po to, kai komiteto sprendimas pradėti derybas patvirtinamas Parlamente.

72 straipsnis

Derybos prieš pirmąjį svarstymą Taryboje

Parlamento per pirmąjį svarstymą patvirtinta pozicija laikoma įgaliojimu vesti derybas su kitomis institucijomis. Nuo to momento atsakingas komitetas savo narių balsų dauguma gali nuspręsti pradėti derybas bet kuriuo metu. Tokie sprendimai paskelbiami Parlamente per kitą mėnesinę sesiją po balsavimo komitete ir įtraukiami į posėdžio protokolą.

73 straipsnis

Derybos prieš antrąjį svarstymą Parlamente

Kai Tarybos pozicija per pirmąjį svarstymą perduodama atsakingam komitetui, Parlamento pozicija per pirmąjį svarstymą, taikant 68 straipsnį, laikoma įgaliojimu vesti derybas su kitomis institucijomis. Nuo to momento atsakingas komitetas gali nuspręsti pradėti derybas bet kuriuo metu.

Jei Tarybos pozicijoje per pirmąjį svarstymą esama elementų, kurių nebuvo teisėkūros procedūra priimamo akto projekte arba Parlamento pozicijoje per pirmąjį svarstymą, komitetas gali patvirtinti derybų grupei skirtas gaires (tokios gairės gali būti pateikiamos ir kaip Tarybos pozicijos pakeitimai).

74 straipsnis

Derybų vedimas

1.

 Parlamento derybų grupei vadovauja pranešėjas, o pirmininkauja atsakingo komiteto pirmininkas arba pirmininko paskirtas pirmininko pavaduotojas. Į ją įtraukiami bent kiekvienos norinčios dalyvauti frakcijos šešėliniai pranešėjai.

2.

 Visi dokumentai, kuriuos ketinama svarstyti posėdyje su Tarybos ir Komisijos atstovais (trišaliame dialoge), derybų grupei pateikiami iki konkretaus trišalio dialogo pradžios likus ne mažiau kaip 48 valandoms, o skubiais atvejais – ne mažiau kaip 24 valandoms.

3.

 Po kiekvieno trišalio dialogo derybų grupės pirmininkas ir pranešėjas derybų grupės vardu atsiskaito per kitą atsakingo komiteto posėdį.

Nesant galimybių laiku sušaukti komiteto posėdžio, derybų grupės pirmininkas ir pranešėjas derybų grupės vardu atsiskaito per komiteto koordinatorių posėdį.

4.

 Jeigu per derybas pasiekiamas preliminarus susitarimas, nedelsiant apie tai informuojamas atsakingas komitetas. Atsakingo komiteto nariams pateikiami ir paskelbiami dokumentai, kuriuose pateikti baigiamojo trišalio dialogo rezultatai. Preliminarus susitarimas pateikiamas atsakingam komitetui, o pastarasis balsavusiųjų dauguma balsuojant vieną kartą sprendžia, ar jį patvirtinti. Jei toks susitarimas patvirtinamas, jis pateikiamas svarstyti Parlamentui, jį išdėstant taip, kad būtų aiškiai nurodyti visi teisėkūros procedūra priimamo akto projekto pakeitimai.

5.

 Tuo atveju, jei atitinkami komitetai pagal 57 ir 58 straipsnius nepasiekia susitarimo, išsamias derybų pradžios ir vadovavimo tokioms deryboms taisykles nustato Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas, remdamasis tuose straipsniuose išdėstytais principais.

4 SKIRSNIS - TAIKINIMAS IR TREČIASIS SVARSTYMAS

75 straipsnis

Terminų pratęsimas

1.

 Atsakingo komiteto pirmininkui paprašius, Parlamento pirmininkas pratęsia antrajam svarstymui numatytus terminus, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalimi.

2.

 Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui apie terminų pratęsimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalį, ar toks pratęsimas įvyko Parlamento ar Tarybos iniciatyva.

76 straipsnis

Taikinimo komiteto sušaukimas

Kai Taryba informuoja Parlamentą, jog ji negali pritarti visiems Parlamento padarytiems Tarybos pozicijos pakeitimams, Parlamento pirmininkas su Taryba susitaria dėl Taikinimo komiteto pirmo posėdžio datos ir vietos. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 10 dalyje numatytas šešių savaičių terminas arba, jį pratęsus, aštuonių savaičių terminas pradedamas skaičiuoti nuo pirmo Taikinimo komiteto posėdžio datos.

77 straipsnis

Delegacija Taikinimo komitete

1.

 Parlamento delegacijos Taikinimo komitete narių skaičius yra lygus Tarybos delegacijos narių skaičiui.

2.

 Delegacijos sudėtis politiniu atžvilgiu atitinka Parlamento narių pasiskirstymą į frakcijas. Pirmininkų sueiga nustato, koks turi būti tikslus kiekvienos frakcijos narių, kurie bus Parlamento delegacijos nariai, skaičius.

3.

 Kiekvienam taikinimo atvejui narius į delegaciją skiria frakcijos, pageidautina, iš atsakingų komitetų, išskyrus tris nuolatinius dvylikai mėnesių visoms delegacijoms skiriamus narius. Šie trys nuolatiniai nariai yra skiriami frakcijų iš Parlamento pirmininko pavaduotojų ir atstovauja ne mažiau kaip dviem skirtingoms frakcijoms. Per antrąjį svarstymą atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas, taip pat visų susijusių komitetų pranešėjai ir nuomonės referentai visais atvejais yra tokios delegacijos nariai.

4.

 Delegacijoje atstovaujamos frakcijos skiria pavaduojančius narius.

5.

 Frakcijos, kurioms neatstovaujama delegacijoje, gali siųsti po vieną atstovą į visus parengiamuosius delegacijos vidaus posėdžius. Jei delegacijoje nėra nepriklausomų narių, vienas nepriklausomas narys gali dalyvauti visuose parengiamuosiuose delegacijos vidaus posėdžiuose.

6.

 Delegacijai vadovauja Parlamento pirmininkas arba vienas iš trijų nuolatinių narių.

7.

 Delegacija priima sprendimus savo narių balsų dauguma. Jos svarstymai nėra vieši.

Pirmininkų sueiga nustato išsamias procedūrines delegacijos Taikinimo komitete darbo gaires.

8.

 Delegacija praneša taikinimo rezultatus Parlamentui.

78 straipsnis

Bendras projektas

1.

 Taikinimo komitetui susitarus dėl bendro projekto, klausimas įrašomas į Parlamento plenarinio posėdžio, turinčio vykti per šešias savaites arba, jei buvo pratęstas terminas, per aštuonias savaites nuo datos, kai Taikinimo komitetas patvirtino bendrą projektą, darbotvarkę.

2.

 Delegacijos pirmininkas ar kitas delegacijos Taikinimo komitete paskirtas narys perskaito pareiškimą dėl bendro projekto, prie kurio pridedamas pranešimas.

3.

 Pakeitimai bendram projektui negali būti teikiami.

4.

 Balsuojama dėl viso bendro projekto vieną kartą. Jis patvirtinamas, jei surenka balsavusių Parlamento narių balsų daugumą.

5.

 Jeigu Taikinimo komitetas nesusitaria dėl bendro projekto, Parlamento delegacijos Taikinimo komitete pirmininkas ar kitas paskirtas šios delegacijos narys perskaito pareiškimą. Po to pareiškimo vyksta diskusijos.

6.

 Klausimas negali būti grąžintas komitetui po antrojo svarstymo vykstančios Parlamento ir Tarybos taikinimo procedūros metu.

7.

 Trečiajam svarstymui netaikomi 51, 52 ir 56 straipsniai.

5 SKIRSNIS - PROCEDŪROS UŽBAIGIMAS

79 straipsnis

Priimtų teisės aktų pasirašymas ir paskelbimas

Atlikus priimto teksto galutinę peržiūrą pagal 203 straipsnį ir VIII priedą ir įsitikinus, kad visos procedūros tinkamai atliktos, teisės aktus, priimtus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasirašo Parlamento pirmininkas ir generalinis sekretorius.

Po teisės akto pasirašymo Parlamento ir Tarybos generaliniai sekretoriai pasirūpina, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 SKYRIUS

Konsultavimosi procedūrai taikomos specialios nuostatos

80 straipsnis

Pakeistas pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto

Jeigu Komisija ketina keisti savo pasiūlymą dėl teisiškai privalomo akto, atsakingas komitetas gali atidėti šio klausimo nagrinėjimą iki tol, kol bus pateiktas naujas Komisijos pasiūlymas arba jo pakeitimai.

81 straipsnis

Komisijos pozicija dėl pakeitimų

Prieš atsakingam komitetui rengiant galutinį balsavimą dėl pasiūlymo dėl teisiškai privalomo akto, šis komitetas gali prašyti Komisijos išsakyti savo poziciją dėl visų komiteto priimtų pasiūlymo pakeitimų.

Prireikus ta pozicija įtraukiama į pranešimą.

82 straipsnis

Balsavimas Parlamente

59 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalys taikomos mutatis mutandis.

83 straipsnis

Tolesni veiksmai Parlamentui pateikus poziciją

1.

 Parlamentui priėmus poziciją dėl teisiškai privalomo akto projekto, atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas seka tolesnę procedūrą, kurios metu Taryba priima tą akto projektą, kad visų pirma įsitikintų, jog Taryba ir Komisija tinkamai laikosi Parlamentui duotų įsipareigojimų dėl Parlamento pozicijos. Atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas reguliariai apie tai praneša komitetui.

2.

 Atsakingas komitetas gali pakviesti Komisiją ir Tarybą kartu nagrinėti klausimą.

3.

 Atsakingas komitetas bet kuriuo šios procedūros metu, jei mano esant reikalinga, gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas Parlamentui:

—

paraginti Komisiją atšaukti savo pasiūlymą,

—

prašyti Komisijos arba Tarybos grąžinti klausimą Parlamentui pakartotinai svarstyti, remiantis 84 straipsniu, arba paprašyti Komisijos pateikti naują pasiūlymą, arba

—

nuspręsti imtis kitų, jo manymu, reikalingų priemonių.

Toks pasiūlymas įrašomas į mėnesinės sesijos, vykstančios po to, kai komitetas priima pasiūlymą, darbotvarkės projektą.

84 straipsnis

Pakartotinis pasiūlymo pateikimas Parlamentui

1.

 Atsakingo komiteto prašymu Parlamento pirmininkas paragina Tarybą iš naujo konsultuotis su Parlamentu tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta 61 straipsnio 1 dalyje. Atsakingo komiteto prašymu Parlamento pirmininkas paragina Tarybą iš naujo konsultuotis su Parlamentu tais atvejais, kai Taryba iš esmės keičia ar ketina iš esmės keisti teisiškai privalomo akto projektą, dėl kurio Parlamentas yra pateikęs savo poziciją, išskyrus tuos atvejus, kai šis keitimas daromas norint įtraukti Parlamento pakeitimus.

2.

 Parlamento pirmininkas taip pat prašo iš naujo Parlamentui pateikti teisiškai privalomo akto projektą šiame straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis, jei Parlamentas taip nusprendžia pasiūlius frakcijai arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančiam Parlamento narių skaičiui.

5 SKYRIUS

Konstituciniai klausimai

85 straipsnis

Įprasta Sutarties peržiūra

1.

 Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 54 straipsniais, atsakingas komitetas gali pateikti Parlamentui pranešimą, kuriame pateikiami pasiūlymai Tarybai dėl Sutarčių keitimo.

2.

 Kai pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 3 dalį konsultuojamasi su Europos Parlamentu dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl Sutarčių pakeitimų svarstymo, klausimo svarstymas perduodamas atsakingam komitetui. Šis komitetas parengia pranešimą, kuriame yra šios dalys:

—

pasiūlymas dėl rezoliucijos, kuriame nurodoma, ar Parlamentas pritaria siūlomam sprendimui, ar jį atmeta, ir kuriame gali būti pateikiama pasiūlymų, su kuriais turėtų būti susipažįstama konvente arba valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijoje,

—

prireikus, aiškinamoji dalis.

3.

 Jei Europos Vadovų Taryba nusprendžia sušaukti konventą, Parlamentas, remdamasis Pirmininkų sueigos siūlymu, skiria Parlamento atstovus į tą konventą.

Parlamento delegacija išsirenka vadovą ir kandidatus į visų konvento iniciatyvinių grupių ar biuro narius.

4.

 Jei Europos Vadovų Taryba prašo Parlamento duoti pritarimą sprendimui nesušaukti konvento, kuriame būtų nagrinėjami siūlomi Sutarčių pakeitimai, šis klausimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnį perduodamas atsakingam komitetui.

86 straipsnis

Supaprastinta Sutarties peržiūra

1.

 Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 54 straipsniais, atsakingas komitetas, laikydamasis Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pateikti Parlamentui pranešimą, kuriame Europos Vadovų Tarybai pateikiami pasiūlymai dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies visų ar kai kurių nuostatų pakeitimo.

2.

 Kai pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 6 dalį konsultuojamasi su Parlamentu dėl pasiūlymo dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo iš dalies pakeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiąją dalį, mutatis mutandis taikoma Darbo tvarkos taisyklių 85 straipsnio 2 dalis. Tokiu atveju į pasiūlymą dėl rezoliucijos gali būti įrašyti pasiūlymai iš dalies pakeisti tik Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies nuostatas.

87 straipsnis

Stojimo sutartys

1.

 Visi Europos valstybių prašymai tapti Europos Sąjungos nare pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį perduodami nagrinėti atsakingam komitetui.

2.

 Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus pasiūlymu, gali nuspręsti paprašyti Komisijos ir Tarybos sudalyvauti diskusijose prieš pradedant stojimo derybas su prašymą pateikusia valstybe.

3.

 Atsakingas komitetas prašo Komisijos ir Tarybos reguliariai, išsamiai ir, jei reikia, slaptai informuoti jį apie stojimo derybų eigą.

4.

 Bet kuriuo stojimo derybų etapu Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, gali patvirtinti rekomendacijas ir pareikalauti, kad į tas rekomendacijas būtų atsižvelgta prieš sudarant stojimo į Europos Sąjungą sutartį su prašymą pateikusia valstybe.

5.

 Stojimo deryboms pasibaigus, bet dar nepasirašius jokio susitarimo, susitarimo projektas pateikiamas Parlamentui duoti pritarimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnį. Kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnyje, Parlamento pritarimui gauti būtina visų jo narių balsų dauguma.

88 straipsnis

Išstojimas iš Sąjungos

Jei valstybė narė nusprendžia išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį, šis klausimas perduodamas atsakingam komitetui. Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnis taikomas mutatis mutandis. Parlamentas balsavusiųjų dauguma priima sprendimą, ar duoti pritarimą susitarimui dėl išstojimo.

89 straipsnis

Valstybės narės padarytas pagrindinių principų ir vertybių pažeidimas

1.

 Parlamentas, gavęs specialųjį atsakingo komiteto pranešimą, parengtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 54 straipsnius, gali:

a)

balsuoti dėl pagrįsto pasiūlymo, kuriuo Taryba kviečiama veikti, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalimi;

b)

balsuoti dėl pasiūlymo, kuriuo Komisija ar valstybės narės kviečiamos pateikti pasiūlymą, remiantis Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 2 dalimi;

c)

balsuoti dėl pasiūlymo, kuriuo Taryba raginama veikti pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 3 dalį arba atitinkamai pagal 7 straipsnio 4 dalį.

2.

 Visi Tarybos prašymai duoti pritarimą dėl pasiūlymo, pateikto pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, kartu su atitinkamos valstybės narės pastabomis paskelbiami Parlamentui ir vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsniu perduodami atsakingam komitetui. Parlamentas priima sprendimą atsižvelgdamas į atsakingo komiteto pasiūlymą, išskyrus skubos ir kitaip pateisinamus atvejus.

3.

 Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 354 straipsnį Parlamento sprendimams dėl pasiūlymų, nurodytų Darbo tvarkos taisyklių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, priimti būtina dviejų trečdalių balsavusiųjų, kurie sudaro visų Parlamento narių daugumą, balsų dauguma.

4.

 Pirmininkų sueigai davus leidimą, atsakingas komitetas gali pateikti lydintį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Tame pasiūlyme dėl rezoliucijos išdėstoma Parlamento nuomonė dėl šiurkščių valstybės narės padarytų pažeidimų, dėl tinkamų priemonių, kurių reikia imtis, ir dėl tų priemonių keitimo ar atšaukimo.

5.

 Atsakingas komitetas užtikrina, kad Parlamentas būtų išsamiai informuojamas arba, jei būtina, su juo būtų konsultuojamasi dėl tolesnių veiksmų po to, kai Parlamentas pagal 3 dalį davė savo pritarimą. Tarybos prašoma pranešti apie tolesnius veiksmus. Parlamentas, atsižvelgdamas į atsakingo komiteto pasiūlymą, parengtą gavus Pirmininkų sueigos leidimą, gali patvirtinti Tarybai skirtas rekomendacijas.

90 straipsnis

Parlamento sudėtis

Deramu laiku iki Parlamento kadencijos pabaigos Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pranešimą, parengtą pagal Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalį ir Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 54 straipsnius, gali pateikti pasiūlymą pakeisti savo sudėtį. Europos Vadovų Tarybos sprendimo projektas, kuriame nustatoma Parlamento sudėtis, nagrinėjamas vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsniu.

91 straipsnis

Tvirtesnis valstybių narių bendradarbiavimas

1.

 Prašymus pradėti tvirtesnį valstybių narių bendradarbiavimą pagal Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnį Parlamento pirmininkas perduoda nagrinėti atsakingam komitetui. Taikomas 105 straipsnis.

2.

 Atsakingas komitetas patikrina atitiktį Europos Sąjungos sutarties 20 straipsniui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 326–334 straipsniams.

3.

 Pagal tvirtesnį bendradarbiavimą siūlomus vėlesnius aktus Parlamentas nagrinėja pagal tas pačias procedūras, kaip ir tuo atveju, jei nebūtų nustatytas tvirtesnis bendradarbiavimas. Taikomas 48 straipsnis.

6 SKYRIUS

Biudžeto procedūros

92 straipsnis

Daugiametė finansinė programa

Kai Taryba prašo Parlamento pritarti reglamentui, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis 105 straipsniu. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, Parlamento pritarimui gauti būtina visų jo narių balsų dauguma.

93 straipsnis

Metinė biudžeto procedūra

Atsakingas komitetas, atsižvelgdamas į Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (20) priedą, gali nuspręsti parengti pranešimą dėl biudžeto, jei mano tai esant reikalinga.

Kiti komitetai per atsakingo komiteto nustatytą terminą gali pateikti nuomones.

94 straipsnis

Parlamento pozicija dėl biudžeto projekto

1.

 Pavieniai Parlamento nariai gali pateikti Tarybos pozicijos dėl biudžeto projekto pakeitimus atsakingam komitetui.

Frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba komitetas gali Parlamente pateikti Tarybos pozicijos dėl biudžeto projekto pakeitimus.

2.

 Pakeitimai ir pakeitimų pagrindimai pateikiami raštu, jie turi būti pasirašyti autoriaus (-ių) ir turi būti nurodoma biudžeto eilutė, kuriai jie taikomi.

3.

 Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą.

4.

 Atsakingas komitetas balsuoja dėl pakeitimų prieš juos svarstant Parlamente.

5.

 Dėl Parlamentui pateiktų pakeitimų, kuriuos atmetė atsakingas komitetas, gali būti balsuojama tik tuo atveju, jei prieš pasibaigiant Parlamento pirmininko nustatytam terminui to raštu prašo komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius. Tas terminas negali būti trumpesnis kaip 24 valandos iki balsavimo pradžios.

6.

 Parlamento sąmatos pakeitimus, panašius į tuos, kurie Parlamento jau buvo atmesti, kai buvo rengiama sąmata, Parlamentas svarsto tik tuo atveju, jei atsakingas komitetas pateikia teigiamą nuomonę.

7.

 Parlamentas paeiliui balsuoja dėl:

—

Tarybos pozicijos dėl biudžeto projekto pakeitimų pagal skirsnius,

—

pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl biudžeto projekto.

Tačiau yra taikomos 183 straipsnio 4–10 dalys.

8.

 Biudžeto projekto straipsniai, skyriai, antraštinės dalys ir skirsniai, dėl kurių nebuvo pateikta pakeitimų, laikomi priimtais.

9.

 Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 4 dalies c punktą, pakeitimams patvirtinti būtina visų Parlamento narių balsų dauguma.

10.

 Jei Parlamentas iš dalies pakeitė Tarybos poziciją dėl biudžeto projekto, ši pozicija kartu su pagrindimu ir plenarinio posėdžio, kuriame pakeitimai buvo priimti, protokolu perduodama Tarybai ir Komisijai.

95 straipsnis

Biudžeto taikinimo procedūra

1.

 Parlamento pirmininkas sukviečia Taikinimo komitetą, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 4 dalyje.

2.

 Parlamento delegacijos, kuri vykstant biudžeto procedūrai dalyvauja Taikinimo komiteto darbe, narių skaičius lygus Tarybos delegacijos narių skaičiui.

3.

 Kasmet prieš Parlamento balsavimą dėl Tarybos pozicijos frakcijos paskiria Parlamento delegacijos Taikinimo komitete narius, pageidautina iš komiteto, atsakingo už biudžeto klausimus, arba kitų susijusių komitetų narių. Delegacijai vadovauja Parlamento pirmininkas. Parlamento pirmininkas šias pareigas gali pavesti Parlamento pirmininko pavaduotojui, turinčiam patirties sprendžiant biudžeto klausimus, arba komiteto, atsakingo už biudžeto klausimus, pirmininkui.

4.

 Taikomos Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnio 2, 4, 5, 7 ir 8 dalys.

5.

 Kai Taikinimo komitete sutariama dėl bendro projekto, šis klausimas įtraukiamas į Parlamento plenarinio posėdžio, kuris turi būti surengtas per keturiolika dienų nuo susitarimo datos, darbotvarkę. Bendras projektas pateikiamas visiems Parlamento nariams. Taikomos Darbo tvarkos taisyklių 78 straipsnio 2 ir 3 dalys.

6.

 Dėl viso bendro projekto balsuojama vieną kartą. Balsuojama vardiniu balsavimu. Laikoma, kad bendras projektas patvirtintas, nebent jam nepritartų dauguma visų Parlamento narių.

7.

 Kai Parlamentas patvirtina bendrą projektą, bet Taryba jį atmeta, atsakingas komitetas gali pateikti visus ar kai kuriuos Parlamento pateiktus Tarybos pozicijos pakeitimus patvirtinti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 7 dalies d punktą.

Balsavimas dėl patvirtinimo įtraukiamas į Parlamento plenarinio posėdžio, kuris turi būti surengtas per keturiolika dienų nuo datos, kai Taryba praneša apie tai, kad atmetė bendrą projektą, darbotvarkę.

Jei pakeitimams pritaria dauguma visų Parlamento narių ir trys penktadaliai balsavusių narių, laikoma, kad šie pakeitimai patvirtinti.

96 straipsnis

Galutinis biudžeto priėmimas

Kai Parlamento pirmininkas įsitikina, kad biudžetas buvo priimtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio nuostatas, jis Parlamente paskelbia, kad biudžetas buvo galutinai priimtas. Parlamento pirmininkas pasirūpina jo paskelbimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

97 straipsnis

Laikinos vienos dvyliktosios dalies sistema

1.

 Visi Tarybos sprendimai, kuriais suteikiamas leidimas viršyti laikinąją dvyliktąją biudžeto asignavimų dalį praėjusiais finansiniais metais, perduodami atsakingam komitetui.

2.

 Atsakingas komitetas gali pateikti sprendimo projektą, pagal kurį siekiama sumažinti išlaidas, nurodytas 1 dalyje. Parlamentas dėl to nusprendžia per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo patvirtinimo.

3.

 Parlamentas priima sprendimą visų Parlamento narių balsų dauguma.

98 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.

 Parlamentas prižiūri, kaip vykdomas einamųjų metų biudžetas. Jis paveda šią užduotį komitetams, atsakingiems už biudžetą ir biudžeto kontrolę, ir kitiems susijusiems komitetams.

2.

 Kiekvienais metais, iki kitų metų biudžeto projekto svarstymo Parlamentas, prireikus remdamasis atsakingo komiteto pateiktu pasiūlymu dėl rezoliucijos, nagrinėja dėl einamųjų metų biudžeto vykdymo iškilusias problemas.

99 straipsnis

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas Komisijai

Patvirtinimo, kad Komisija biudžetą įvykdė, procedūra vadovaujantis finansinėmis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (21) (toliau – Finansinis reglamentas), yra reglamentuojama nuostatomis, kurios pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių (22).

100 straipsnis

Kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros

Nuostatos, reglamentuojančios patvirtinimo, kad Komisija biudžetą įvykdė, procedūrą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį taip pat taikomos procedūrai, pagal kurią:

—

Europos Parlamento pirmininkui patvirtinamas Europos Parlamento biudžeto įvykdymas,

—

asmenims, atsakingiems už kitų Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų, tokių kaip Taryba, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, biudžeto įvykdymą, patvirtinamas šių institucijų biudžeto įvykdymas,

—

Komisijai patvirtinamas Europos plėtros fondo biudžeto įvykdymas,

—

organams, atsakingiems už Sąjungos užduotis vykdančių teisiškai nepriklausomų subjektų biudžeto valdymą, kai jų veiklai taikomos teisinės nuostatos, pagal kurias reikalaujama, jog Europos Parlamentas patvirtintų, kad biudžetas įvykdytas, patvirtinamas biudžeto įvykdymas.

101 straipsnis

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 324 straipsnį Parlamento pirmininkas dalyvauja nuolatiniuose Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkų susitikimuose, kurie rengiami Komisijos iniciatyva vykdant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo šeštosios dalies II antraštinėje dalyje nurodytas biudžeto procedūras. Parlamento pirmininkas, siekdamas palengvinti minėtųjų procedūrų taikymą, imasi visų reikalingų priemonių, skirtų konsultavimuisi ir institucijų pozicijų derinimui skatinti.

Parlamento pirmininkas gali įpareigoti atlikti šią užduotį Parlamento pirmininko pavaduotoją, kuris turi patirties sprendžiant biudžeto klausimus, arba komiteto, atsakingo už biudžeto klausimus, pirmininką.

7 SKYRIUS

Vidaus biudžeto procedūros

102 straipsnis

Parlamento sąmata

1.

 Remdamasis generalinio sekretoriaus parengtu pranešimu, Biuras parengia preliminarų sąmatos projektą.

2.

 Parlamento pirmininkas perduoda preliminarų sąmatos projektą atsakingam komitetui, kuris parengia sąmatos projektą ir pateikia pranešimą Parlamentui.

3.

 Parlamento pirmininkas nustato terminą, iki kurio galima pateikti pakeitimus dėl sąmatos projekto.

Atsakingas komitetas dėl šių pakeitimų pateikia savo nuomonę.

4.

 Parlamentas patvirtina sąmatą.

5.

 Parlamento pirmininkas sąmatą perduoda Komisijai ir Tarybai.

6.

 Pirmiau išdėstytos nuostatos taikomos ir taisomųjų biudžetų sąmatoms.

103 straipsnis

Procedūra, taikoma rengiant Parlamento sąmatą

1.

 Biuras ir už biudžeto klausimus atsakingas komitetas priima sprendimus dėl su Parlamento biudžetu susijusių klausimų šia eilės tvarka:

a)

dėl personalo plano;

b)

dėl preliminaraus projekto ir sąmatos projekto.

2.

 Sprendimai dėl personalo plano priimami pagal šią procedūrą:

a)

Biuras kiekvienais finansiniais metais parengia personalo planą;

b)

tuo atveju, jei už biudžeto klausimus atsakingo komiteto nuomonė skiriasi nuo pradinių Biuro sprendimų, pradedama taikinimo procedūra, kurioje dalyvauja Biuras ir tas komitetas;

c)

procedūrai pasibaigus Biuras priima galutinį sprendimą dėl personalo plano sąmatos pagal Darbo tvarkos taisyklių 234 straipsnio 3 dalį, nedarant poveikio sprendimų, priimtų vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsniu, taikymui.

3.

 Po to, kai Biuras galutinai priima sprendimą dėl personalo plano, pradedama sąmatos rengimo procedūra. Šios procedūros etapai nurodyti Darbo tvarkos taisyklių 102 straipsnyje. Taikinimo procedūra pradedama tokiu atveju, jei Biuro ir už biudžeto klausimus atsakingo komiteto nuomonės itin išsiskiria.

104 straipsnis

Įgaliojimai prisiimti ir apmokėti išlaidas, tvirtinti finansines ataskaitas ir biudžeto įvykdymą

1.

 Parlamento pirmininkas priima sprendimą dėl išlaidų prisiėmimo ir jų apmokėjimo, atsižvelgdamas į vidaus finansinį reglamentą, kurį patvirtina Biuras, pasikonsultavęs su atitinkamu komitetu, arba paveda tai atlikti įgaliotiems asmenims.

2.

 Parlamento pirmininkas perduoda atsakingam komitetui metinės finansinės ataskaitos projektą.

3.

 Vadovaudamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas tvirtina savo finansinę ataskaitą ir priima sprendimą dėl biudžeto įvykdymo.

8 SKYRIUS

Pritarimo procedūra

105 straipsnis

Pritarimo procedūra

1.

 Kai Parlamento prašoma duoti pritarimą siūlomam teisiškai privalomam aktui, atsakingas komitetas pateikia Parlamentui rekomendaciją, kurioje siūloma pritarti siūlomam aktui arba jį atmesti.

Į rekomendaciją įtraukiamos nurodomosios dalys, bet neįtraukiamos konstatuojamosios dalys. Pakeitimai komitete yra priimtini tik tuo atveju, jeigu jais siekiama iš pagrindų pakeisti pranešėjo siūlomą rekomendaciją.

Prie rekomendacijos gali būti pridedama trumpa aiškinamoji dalis. Už tą aiškinamąją dalį atsakingas tik pranešėjas ir dėl jos nebalsuojama. Mutatis mutandis taikoma 55 straipsnio 2 dalis.

2.

 Atsakingas komitetas, jei reikia, gali taip pat pateikti pasiūlymą dėl ne teisėkūros rezoliucijos, kuriame būtų nurodomos priežastys, kodėl Parlamentas turėtų duoti pritarimą arba atsisakyti duoti pritarimą, ir, jei reikia, pateikiamos rekomendacijos dėl siūlomo akto įgyvendinimo.

3.

 Atsakingas komitetas, nepagrįstai nedelsdamas, išnagrinėja prašymą pritarti. Jei atsakingas komitetas nepriėmė savo rekomendacijos per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai į jį kreiptasi su prašymu dėl pritarimo, Pirmininkų sueiga gali arba įtraukti šį klausimą į darbotvarkę svarstyti kitoje mėnesinėje sesijoje, arba, tinkamai pagrįstais atvejais, gali pratęsti šešių mėnesių laikotarpį.

4.

 Dėl siūlomo akto Parlamentas sprendžia vienu balsavimu dėl pritarimo – nesvarbu, ar atsakingo komiteto rekomendacijoje siūloma šį aktą priimti ar atmesti – ir dėl šio teisės akto negali būti teikiami jokie pakeitimai. Neužtikrinus reikiamos daugumos, siūlomas aktas laikomas atmestu.

5.

 Kai reikalingas Parlamento pritarimas dėl siūlomo akto, atsakingas komitetas gali bet kuriuo metu pateikti Parlamentui preliminarų pranešimą, kuris apimtų pasiūlymą dėl rezoliucijos su rekomendacijomis, kaip keisti ar įgyvendinti siūlomą aktą.

9 SKYRIUS

Kitos procedūros

106 straipsnis

Nuomonių dėl išimčių, taikomų euro įvedimui, teikimo procedūra

1.

 Kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį konsultuojamasi su Parlamentu, atsakingas komitetas pateikia Parlamentui pranešimą, kuriame siūloma priimti ar atmesti siūlomą aktą, ir Parlamentas svarsto klausimą remdamasis tuo pranešimu.

2.

 Parlamentas balsuoja vieną kartą dėl siūlomo akto, dėl kurio negali būti teikiama jokių pakeitimų.

107 straipsnis

Su socialiniu dialogu susijusios procedūros

1.

 Visus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 154 straipsnį Komisijos parengtus dokumentus, taip pat pagal tos sutarties 155 straipsnio 1 dalį socialinių partnerių sudarytus susitarimus bei pagal tos sutarties 155 straipsnio 2 dalį Komisijos pateiktus pasiūlymus Parlamento pirmininkas perduoda nagrinėti atsakingam komitetui.

2.

 Kai socialiniai partneriai praneša Komisijai, jog ketina pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 155 straipsnyje numatytą procedūrą, atsakingas komitetas gali parengti pranešimą dėl pagrindinio nagrinėjamo klausimo.

3.

 Jei socialiniai partneriai sudaro susitarimą ir bendrai prašo, kad jų susitarimas būtų įgyvendintas Tarybai priimant sprendimą Komisijos pasiūlymo pagrindu, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 155 straipsnio 2 dalimi, atsakingas komitetas pateikia pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas priimti ar atmesti prašymą.

108 straipsnis

Su numatomų savanoriškų susitarimų nagrinėjimu susijusios procedūros

1.

 Kai Komisija praneša Parlamentui, jog ketina svarstyti galimybę sudaryti savanoriškus susitarimus kaip alternatyvą teisėkūrai, atsakingas komitetas gali parengti pranešimą dėl šio klausimo esmės pagal 54 straipsnį.

2.

 Kai Komisija praneša, jog ketina sudaryti savanorišką susitarimą, atsakingas komitetas gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas Parlamentui pasiūlymą priimti ar atmesti ir kokiomis sąlygomis tai padaryti.

109 straipsnis

Kodifikavimas

1.

 Kai Parlamentui pateikiamas pasiūlymas dėl Sąjungos teisės aktų kodifikavimo, šis pasiūlymas perduodamas už teisės klausimus atsakingam komitetui. Tas komitetas tarpinstituciniu lygmeniu (23) sutarta tvarka išnagrinėja pasiūlymą, kad įsitikintų, jog pasiūlymas tiesiog apsiriboja kodifikavimu neatliekant esminių pakeitimų.

2.

 Už teisės aktus, kuriuos siūloma kodifikuoti, atsakingo komiteto, jo paties prašymu arba už teisės klausimus atsakingo komiteto prašymu, gali būti paprašyta pateikti nuomonę dėl kodifikavimo tikslingumo.

3.

 Pasiūlymo teksto pakeitimai nepriimtini.

Vis dėlto už teisės klausimus atsakingo komiteto pirmininkas pranešėjo prašymu gali tam komitetui pateikti tvirtinti techninius patikslinimus, jei tie patikslinimai nekeičia pasiūlymo esmės ir yra būtini, kad pasiūlymas atitiktų kodifikavimo taisykles.

4.

 Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas nusprendžia, kad pasiūlyme nėra jokių Sąjungos teisės aktų esmės pakeitimų, jis teikia šį pasiūlymą Parlamentui patvirtinti.

Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas nusprendžia, kad pasiūlyme yra esminių pakeitimų, jis siūlo Parlamentui atmesti pasiūlymą.

Abiem tais atvejais Parlamentas priima sprendimą balsuodamas vieną kartą be pakeitimų ir be diskusijų.

110 straipsnis

Išdėstymas nauja redakcija

1.

 Kai Parlamentui pateikiamas pasiūlymas dėl Sąjungos teisės aktų išdėstymo nauja redakcija, jis perduodamas už teisės reikalus atsakingam komitetui ir už atitinkamą klausimą atsakingam komitetui.

2.

 Už teisės reikalus atsakingas komitetas tarpinstituciniu lygmeniu sutarta tvarka (24) jį išnagrinėja, kad patikrintų, ar be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų.

To nagrinėjimo metu pasiūlymo teksto pakeitimai nepriimtini. Tačiau 109 straipsnio 3 dalies antra pastraipa taikoma toms nuostatoms, kurios pasiūlyme dėl išdėstymo nauja redakcija liko nepakeistos.

3.

 Jei už teisės reikalus atsakingas komitetas mano, kad be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų, apie tai jis praneša už atitinkamą klausimą atsakingam komitetui.

Tokiu atveju, be 180 ir 181 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, atsakingas komitetas laiko priimtinais tik tuos pakeitimus, kurie susiję su pasiūlymo dalimis, kuriose yra pakeitimų.

Tačiau už atitinkamą klausimą atsakingo komiteto pirmininkas išimties tvarka ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas atskirai gali pripažinti priimtinais nepakeistų pasiūlymo dalių pakeitimus, jeigu jis mano, kad tokie pakeitimai būtini siekiant išlaikyti vidinę teksto logiką arba neatsiejamai susiję su kitais priimtinais pakeitimais. Tokios priežastys nurodomos rašytiniame pakeitimų pagrindime.

4.

 Jei už teisės reikalus atsakingas komitetas mano, kad be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame dar yra kitų esminių pakeitimų, jis siūlo Parlamentui atmesti pasiūlymą ir apie tai praneša už atitinkamą klausimą atsakingam komitetui.

Tokiu atveju Parlamento pirmininkas prašo Komisiją atsiimti savo pasiūlymą. Jei Komisija atsiima savo pasiūlymą, Parlamento pirmininkas praneša, kad procedūra Parlamente neteko pagrindo ir apie tai praneša Tarybai. Jei Komisija neatsiima savo pasiūlymo, Parlamentas jį perduoda už atitinkamą klausimą atsakingam komitetui, kuris jį nagrinėja pagal įprastą procedūrą.

10 SKYRIUS

Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai

111 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.

 Jei Komisija perduoda Parlamentui deleguotąjį aktą, Pirmininkas jį perduoda už pagrindinį teisėkūros procedūra priimtą aktą atsakingam komitetui, kuris gali nuspręsti paskirti vieną iš savo narių išnagrinėti vieną ar kelis deleguotuosius aktus.

2.

 Per kitą mėnesinę sesiją po deleguotojo akto gavimo Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui deleguotojo akto gavimo visomis oficialiosiomis kalbomis datą ir terminą, per kurį galima pareikšti prieštaravimų. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo gavimo datos.

Pranešimas skelbiamas Parlamento plenarinio posėdžio protokole ir kartu nurodomas atsakingo komiteto pavadinimas.

3.

 Atsakingas komitetas, laikydamasis pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto nuostatų ir, jei mano, kad tai tikslinga, pasikonsultavęs su kitais susijusiais komitetais, gali pateikti Parlamentui pagrįstą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje pareiškiama prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Jei, likus 10 darbo dienų prieš prasidedant mėnesinei sesijai, kurios trečiadienis yra prieš 5 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigą ir arčiausiai to laikotarpio pabaigos, atsakingas komitetas nepateikė tokio pasiūlymo dėl rezoliucijos, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, kad klausimas būtų įtrauktas į pirmiau nurodytos sesijos darbotvarkę.

4.

 Pagal 3 dalį pateiktame pasiūlyme dėl rezoliucijos nurodomos Parlamento prieštaravimų priežastys ir gali būti prašoma, kad Komisija pateiktų naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į Parlamento rekomendacijas.

5.

 Parlamentas pritaria tokiam pasiūlymui dėl rezoliucijos per terminą, numatytą pagrindiniame teisėkūros procedūra priimtame akte, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta visų savo narių balsų dauguma.

Jeigu atsakingas komitetas mano, kad remiantis pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto nuostatomis reikėtų pratęsti terminą, per kurį galima pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto, atsakingo komiteto pirmininkas Parlamento vardu apie pratęsimą praneša Tarybai ir Komisijai.

6.

 Jei atsakingas komitetas rekomenduoja, kad prieš baigiantis pagrindiniame teisėkūros procedūra priimtame akte numatytam terminui Parlamentas pareikštų, jog neprieštarauja dėl deleguotojo akto:

—

atsakingas komitetas motyvuotu laišku apie tai informuoja Komitetų pirmininkų sueigos pirmininką ir šiuo tikslu pateikia rekomendaciją,

—

jei kitos Komitetų pirmininkų sueigos metu arba skubos atveju taikant rašytinę procedūrą nepateikiama jokių prieštaravimų, Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas apie tai praneša Parlamento pirmininkui, kuris savo ruožtu apie tai kuo greičiau informuoja plenarinės sesijos dalyvius,

—

jei per dvidešimt keturias valandas po paskelbimo Parlamente frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius paprieštarauja rekomendacijai, dėl šios balsuojama,

—

jei per tą patį laiką nepareiškiama jokių prieštaravimų, pasiūlytoji rekomendacija laikoma patvirtinta,

—

priėmus tokią rekomendaciją nepriimamas joks vėlesnis pasiūlymas dėl prieštaravimų dėl deleguotojo akto.

7.

 Atsakingas komitetas, atsižvelgdamas į pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas, gali imtis iniciatyvos pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl visiško arba dalinio deleguotųjų įgaliojimų atšaukimo arba prieštaravimo savaiminiam įgaliojimų pratęsimu.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, sprendimui dėl deleguotųjų įgaliojimų atšaukimo priimti būtina visų Parlamento narių balsų dauguma.

8.

 Parlamento pirmininkas supažindina Tarybą ir Komisiją su pozicijomis, priimtomis laikantis šio straipsnio.

112 straipsnis

Įgyvendinimo aktai ir priemonės

1.

 Kai Komisija perduoda Parlamentui įgyvendinimo akto ar priemonių projektą, Parlamento pirmininkas jį perduoda komitetui, atsakingam už pagrindinį teisėkūros procedūra priimtą aktą, o šis gali nuspręsti paskirti vieną iš savo narių išnagrinėti vieną ar kelis įgyvendinimo aktus arba priemones.

2.

 Atsakingas komitetas gali pateikti Parlamentui motyvuotą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nurodydamas, kad įgyvendinimo akto ar priemonių projektas viršija pagrindiniame teisėkūros procedūra priimtame akte numatytus įgyvendinimo įgaliojimus arba dėl kitų priežasčių prieštarauja Sąjungos teisei.

3.

 Į pasiūlymą dėl rezoliucijos gali būti įtrauktas prašymas, kad Komisija atšauktų įgyvendinimo akto arba priemonės projektą, iš dalies jį pakeistų, atsižvelgdama į Parlamento suformuluotus prieštaravimus, arba pateiktų naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pirmininkas praneša apie priimtą poziciją Tarybai ir Komisijai.

4.

 Jeigu Komisijos numatytoms įgyvendinimo priemonėms taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, numatyta Tarybos sprendimu 1999/468/EB (25), taikomos šios papildomos nuostatos:

a)

tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti tada, kai įgyvendinimo priemonės projektas pateikiamas Parlamentui visomis oficialiosiomis kalbomis. Kai taikomi trumpesni kontrolės terminai, kaip numatyta Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 5 dalies b punkte, ir skubos atvejais, numatytais to sprendimo 5a straipsnio 6 dalyje, tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai Parlamentas gauna galutinį įgyvendinimo priemonės projektą tomis kalbomis, kuriomis projektas buvo pateiktas pagal tą sprendimą įsteigto komiteto nariams, išskyrus atvejus, kai atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas tam prieštarauja. Ankstesniame sakinyje nurodytais dviem atvejais 167 straipsnis netaikomas;

b)

jeigu įgyvendinimo priemonių projektas grindžiamas Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 5 ir 6 dalimis, kuriose Europos Parlamentui nustatyti trumpesni terminai prieštaravimams pateikti, o atsakingas komitetas per nustatytą laiką negalėjo susitikti, to komiteto pirmininkas gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje prieštaraujama priemonių projekto priėmimui;

c)

Parlamentas visų narių balsų dauguma gali patvirtinti rezoliuciją, kuria prieštaraujama įgyvendinimo priemonės projekto priėmimui, nurodydamas, kad priemonės projekte viršijami pagrindiniame akte nustatyti įgyvendinimo įgaliojimai, kad jis neatitinka pagrindinio akto tikslų ar turinio arba jame nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų;

Jei, likus 10 darbo dienų prieš prasidedant mėnesinei sesijai, kurios trečiadienis yra prieš laikotarpio, per kurį galima pateikti prieštaravimų įgyvendinimo priemonės projekto priėmimui, pabaigą ir arčiausiai to laikotarpio pabaigos, atsakingas komitetas nepateikė pasiūlymo dėl tokios rezoliucijos, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, kad klausimas būtų įtrauktas į pirmiau nurodytos sesijos darbotvarkę;

d)

tais atvejais, kai atsakingas komitetas motyvuotu laišku Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui rekomenduoja, kad Parlamentas pareikštų, jog neprieštarauja siūlomai priemonei, kol nesibaigė normalus terminas, numatytas Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte ir (arba) 5a straipsnio 4 dalies e punkte, taikoma procedūra, numatyta šio reglamento 111 straipsnio 6 dalyje (26).

113 straipsnis

Svarstymas taikant susijusių komitetų procedūrą arba bendrą komitetų procedūrą

1.

 Jei Parlamentas priėmė pagrindinį teisėkūros procedūra priimamą aktą, taikydamas procedūrą, numatytą 57 straipsnyje, svarstant deleguotuosius aktus ir įgyvendinimo aktų ar priemonių projektus, taikomos šios papildomos nuostatos:

—

deleguotasis aktas arba įgyvendinimo akto ar priemonių projektas yra perduodami atsakingam komitetui ir susijusiam komitetui,

—

atsakingo komiteto pirmininkas nustato terminą, per kurį susijęs komitetas gali parengti pasiūlymus, susijusius su tik jo kompetencijai priklausančiais klausimais arba su abiejų šių komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais,

—

jei deleguotasis aktas arba įgyvendinimo akto ar priemonių projektas patenka išskirtinai tik į susijusio komiteto kompetencijos sritį, atsakingas komitetas be balsavimo priima šio komiteto pasiūlymus; kitu atveju Pirmininkas gali susijusiam komitetui duoti leidimą pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl rezoliucijos.

2.

 Jei Parlamentas priėmė pagrindinį teisėkūros procedūra priimamą aktą, taikydamas procedūrą, numatytą 58 straipsnyje, svarstant deleguotuosius aktus ir įgyvendinimo aktų ar priemonių projektus, taikomos šios papildomos nuostatos:

—

gavęs deleguotąjį aktą arba įgyvendinimo akto ar priemonių projektą Parlamento pirmininkas nustato, kuris komitetas yra atsakingas arba kurie komitetai yra bendrai atsakingi už jų svarstymą, atsižvelgiant į 58 straipsnyje nustatytus kriterijus ir galimus susijusių komitetų pirmininkų susitarimus,

—

jei deleguotasis aktas arba įgyvendinimo akto ar priemonių projektas buvo pateikti nagrinėti pagal bendrų komitetų procedūrą, kiekvienas komitetas gali prašyti, kad būtų sušauktas bendras posėdis siekiant išnagrinėti pasiūlymą dėl rezoliucijos. Jei susijusių komitetų pirmininkams nepavyksta susitarti, bendrą posėdį sušaukia Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠORĖS SANTYKIAI

1 SKYRIUS

Tarptautiniai susitarimai

114 straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

1.

 Jei ketinama pradėti derybas dėl tarptautinio susitarimo sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo, atsakingas komitetas gali nuspręsti parengti pranešimą arba kitaip stebėti parengiamąjį etapą. Apie tą savo sprendimą jis praneša Komitetų pirmininkų sueigai.

2.

 Atsakingas komitetas kuo skubiau pasiteirauja Komisijos, kokiu teisiniu pagrindu remiamasi sudarant 1 dalyje nurodytą tarptautinį susitarimą. Atsakingas komitetas, remdamasis 40 straipsniu, patikrina tą pasirinktą teisinį pagrindą.

3.

 Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus pasiūlymu, gali prašyti Tarybos nesuteikti leidimo pradėti derybas tol, kol jis, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, nepateiks savo pozicijos dėl siūlomų derybų įgaliojimų.

4.

 Bet kuriuo derybų metu ir nuo derybų pabaigos iki tarptautinio susitarimo sudarymo Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto savo iniciatyva parengtu pranešimu arba išnagrinėjęs frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus pateiktą atitinkamą pasiūlymą, gali teikti rekomendacijas Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, reikalaudamas, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant tą susitarimą.

5.

 Tarybos prašymus, kad Parlamentas pritartų ar pateiktų nuomonę, Parlamento pirmininkas perduoda už nagrinėjimą atsakingam komitetui, kaip nustatyta 105 straipsnyje ar 48 straipsnio 1 dalyje.

6.

 Bet kuriuo metu prieš Parlamentui balsuojant dėl prašymo duoti pritarimą arba pateikti nuomonę atsakingas komitetas arba ne mažiau kaip viena dešimtoji visų Parlamento narių gali pasiūlyti Parlamentui paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tarptautinio susitarimo atitikties Sutartims.

Prieš Parlamentui balsuojant dėl to pasiūlymo, Parlamento pirmininkas gali prašyti už teisės reikalus atsakingo komiteto pateikti nuomonę, o pastarasis Parlamentui pateikia savo išvadas.

Jei Parlamentas pritaria pasiūlymui paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės, balsavimas dėl prašymo duoti pritarimą arba pateikti nuomonę atidedamas iki tol, kol Teismas pateiks savo nuomonę.

7.

 Kai Taryba prašo Parlamento duoti pritarimą dėl tarptautinio susitarimo sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo, Parlamentas priima sprendimą balsuodamas vieną kartą, kaip numatyta 105 straipsnyje.

Jei Parlamentas neduoda pritarimo, Parlamento pirmininkas Tarybai praneša, kad susitarimas negali būti sudarytas, atnaujintas arba pakeistas.

Nedarant poveikio 105 straipsnio 3 daliai, Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto rekomendacija, gali nuspręsti sprendimo dėl pritarimo procedūrą atidėti ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

8.

 Kai Taryba prašo Parlamento pateikti savo nuomonę dėl tarptautinio susitarimo sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo, susitarimo teksto pakeitimai nepriimtini. Nedarant poveikio 181 straipsnio 1 daliai, Tarybos sprendimo projekto pakeitimai priimtini.

Parlamentui pateikus neigiamą nuomonę, Parlamento pirmininkas kreipiasi į Tarybą ir prašo nesudaryti atitinkamo susitarimo.

9.

 Atsakingo komiteto ir susijusių komitetų pirmininkai ir pranešėjai kartu tikrina, ar Taryba, Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai visais pasiruošimo deryboms, derybų ir tarptautinių susitarimų sudarymo etapais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalį Parlamentui nedelsiant ir nuolat, o atitinkamais atvejais ir konfidencialiai, pateikia išsamią informaciją, įskaitant derybų nurodymų projektą ir priimtus derybų nurodymus, taip pat informaciją, susijusią su tų susitarimų įgyvendinimu.

115 straipsnis

Laikinas tarptautinių susitarimų taikymas ar jų taikymo sustabdymas arba Sąjungos pozicijos nustatymas tarptautiniu susitarimu įkurtame organe

Kai Komisija arba Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai informuoja Parlamentą ir Tarybą apie savo ketinimą siūlyti laikinai taikyti tarptautinį susitarimą ar sustabdyti jo taikymą, Parlamentas gali pakviesti Tarybą, Komisiją arba Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai padaryti pareiškimą, po kurio surengiamos diskusijos. Parlamentas gali teikti rekomendacijas, parengtas remiantis atsakingo komiteto pranešimu arba vadovaujantis 118 straipsniu; į šias rekomendacijas gali būti įtrauktas prašymas Tarybai laikinai netaikyti susitarimo, kol Parlamentas neduos savo pritarimo.

Ta pati procedūra taikoma tada, kai Komisija arba Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis pasiūlo poziciją, kurią Sąjungos vardu ketinama patvirtinti tarptautiniu susitarimu įsteigtame organe.

2 SKYRIUS

Atstovavimas Sąjungai užsienyje ir bendra užsienio ir saugumo politika

116 straipsnis

Specialūs įgaliotiniai

1.

 Jei Taryba ketina paskirti specialų įgaliotinį pagal Europos Sąjungos sutarties 33 straipsnį, Parlamento pirmininkas, atsižvelgdamas į atsakingo komiteto prašymą, kviečia Tarybos atstovus padaryti pareiškimą bei atsakyti į klausimus dėl įgaliojimų, tikslų ir kitų su specialaus įgaliotinio užduotimis ir pareigomis susijusių dalykų.

2.

 Paskyrus specialų įgaliotinį, bet dar prieš jam pradedant eiti pareigas, paskirtas asmuo gali būti pakviestas padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus atsakingame komitete.

3.

 Per du mėnesius nuo šio klausymo, atsakingas komitetas Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai gali pateikti rekomendacijas, tiesiogiai susijusias su tokiu paskyrimu.

4.

 Specialus įgaliotinis kviečiamas išsamiai ir nuolat informuoti Parlamentą apie praktinį savo įgaliojimų vykdymą.

117 straipsnis

Tarptautinis atstovavimas

1.

 Skiriant Sąjungos užsienio delegacijos vadovą, kandidatas gali būti pakviestas atvykti į atsakingo komiteto posėdį padaryti pareiškimą bei atsakyti į klausimus.

2.

 Per du mėnesius nuo 1 dalyje minėto klausymo, atsakingas komitetas gali priimti rezoliuciją arba pateikti rekomendaciją, tiesiogiai susijusią su tokiu paskyrimu.

3 SKYRIUS

Rekomendacijos dėl Sąjungos išorės politikos

118 straipsnis

Rekomendacijos dėl Sąjungos išorės politikos

1.

 Atsakingas komitetas gali parengti rekomendacijų Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai projektą dėl klausimų, kurie patenka į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį (Sąjungos išorės veiksmai), arba tais atvejais, kai tarptautinis susitarimas, patenkantis į 114 straipsnio taikymo sritį, nebuvo perduotas Parlamentui ar Parlamentas nebuvo apie šį susitarimą informuotas, kaip numatyta pagal 115 straipsnį.

2.

 Skubos atvejais Parlamento pirmininkas gali leisti surengti nepaprastąjį atitinkamo komiteto posėdį.

3.

 Tvirtinant šių rekomendacijų projektą komitete, balsavimui būtina pateikti rašytinį tekstą.

4.

 2 dalyje nurodytais skubos atvejais procedūrai komitete netaikomas 167 straipsnis ir žodiniai pakeitimai yra priimtini. Parlamento nariai negali prieštarauti žodinių pakeitimų pateikimui balsuoti komitete.

5.

 Komiteto parengtas rekomendacijų projektas įrašomas į artimiausios Parlamento mėnesinės sesijos darbotvarkę. Skubos atvejais, jei taip nusprendžia Parlamento pirmininkas, rekomendacijos gali būti įrašytos į jau vykstančios mėnesinės sesijos darbotvarkę.

6.

 Rekomendacijos laikomos priimtomis, nebent iki mėnesinės sesijos pradžios tam raštu paprieštarauja frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius. Kai toks prieštaravimas pateikiamas, komiteto rekomendacijų projektas įrašomas į tos pačios mėnesinės sesijos darbotvarkę. Dėl tokių rekomendacijų surengiamos diskusijos ir balsuojama dėl frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus pateiktų pakeitimų, jei tokių esama.

119 straipsnis

Konsultavimasis su Parlamentu ir informacijos jam teikimas bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais

1.

 Kai pagal Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnį į Parlamentą kreipiamasi dėl konsultacijos, klausimas perduodamas atsakingam komitetui, kuris, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsniu, gali parengti rekomendacijų projektą.

2.

 Atitinkami komitetai siekia užtikrinti, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas-Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai ir laiku informuotų komitetus apie Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos raidą ir įgyvendinimą, apie numatomas išlaidas kiekvienu atveju kai priimamas šios srities sprendimas, turintis finansinių padarinių, bei apie kitus su šios politikos veiksmų įgyvendinimu susijusius finansinius aspektus. Išimties tvarka, atsižvelgiant į Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio prašymą, komitetas gali nuspręsti rengti uždarą posėdį.

3.

 Du kartus per metus rengiamos diskusijos dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio parengto dokumento, kuriame pristatomi pagrindiniai bendros užsienio ir saugumo politikos aspektai, esminiai pasirinkimai, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, taip pat jų finansinės pasekmės Sąjungos biudžetui. Taikomos Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnyje išdėstytos procedūros.

4.

 Komisijos pirmininko pavaduotojas-Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis kviečiamas dalyvauti visose plenarinio posėdžio diskusijose užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais.

120 straipsnis

Žmogaus teisių pažeidimai

Kiekvienos mėnesinės sesijos metu atsakingi komitetai, neprašydami leidimo, gali pateikti atskirus pasiūlymus dėl rezoliucijų dėl žmogaus teisių pažeidimo atvejų, vadovaudamiesi 118 straipsnio 5 ir 6 dalyse išdėstyta tvarka.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKLOS SKAIDRUMAS

121 straipsnis

Parlamento veiklos skaidrumas

1.

 Parlamentas užtikrina kuo didesnį savo veiklos skaidrumą pagal Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio 2 dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnį bei pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnį.

2.

 Europos Parlamente vykstančios diskusijos yra viešos.

3.

 Paprastai komitetų posėdžiai yra vieši. Tačiau komitetai gali nuspręsti darbotvarkės klausimus suskirstyti į nagrinėjamus viešai ir uždarai. Vėliausiai tai turi būti padaryta tvirtinant posėdžio darbotvarkę. Tačiau jei posėdis yra uždaras, komitetas gali nuspręsti pateikti šio posėdžio dokumentus visuomenei susipažinti.

122 straipsnis

Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais

1.

 Visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Parlamento dokumentais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnį. Tokia teisė susipažinti su dokumentais suteikiama atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 išdėstytus principus, sąlygas ir apribojimus.

Teisė susipažinti su Parlamento dokumentais, kiek tai įmanoma, tuo pačiu būdu suteikiama ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims.

2.

 Kalbant apie teisę susipažinti su dokumentais, sąvoka „Parlamento dokumentai“ reiškia bet kokį Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punkte apibrėžtą dokumentą, kurį parengė ar gavo Parlamento vadovybės nariai pagal I antraštinės dalies 2 skyrių, Parlamento valdymo organai, komitetai ir tarpparlamentinės delegacijos arba Parlamento generalinis sekretoriatas.

Pagal Europos Parlamento narių statuto 4 straipsnį, atskirų Parlamento narių ar frakcijų parengti dokumentai, kai kalbama apie teisę susipažinti su dokumentais, laikomi Parlamento dokumentais tik tuo atveju, jei jie buvo pateikti šių Darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

Biuras nustato taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visi Parlamento dokumentai būtų registruojami.

3.

 Parlamentas parengia viešo Parlamento dokumentų registro interneto svetainę. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 teisėkūros ir tam tikri kitų kategorijų dokumentai pateikiami Parlamento viešo registro interneto svetainėje, kad su jais tiesiogiai galėtų susipažinti visuomenė. Parlamento viešo registro interneto svetainėje, kiek tai įmanoma, taip pat pateikiamos nuorodos į kitus Parlamento dokumentus.

Dokumentų, su kuriais galima tiesiogiai susipažinti Parlamento viešo registro interneto svetainėje, kategorijos yra išvardintos sąraše, kurį tvirtina Biuras ir kuris skelbiamas Parlamento viešo registro interneto svetainėje. Tame sąraše nepaminėti įvairių kategorijų dokumentai taip pat gali būti prieinami visuomenei; tie dokumentai gali būti pateikti susipažinti pateikus rašytinę paraišką, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatas Biuras tvirtina taisykles, reglamentuojančias galimybę susipažinti su dokumentais, kurios skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4.

 Biuras nusprendžia, kas bus atsakingas už pirminių paraiškų tvarkymą (Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnis) ir sprendimų dėl kartotinių paraiškų (to reglamento 8 straipsnis) ir dėl paraiškų dėl galimybės susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais (to reglamento 9 straipsnis) priėmimą.

5.

 Vienas iš Parlamento pirmininko pavaduotojų yra atsakingas už paraiškų dėl galimybės susipažinti su dokumentais tvarkymo priežiūrą.

6.

 Biuras patvirtina metinę ataskaitą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 17 straipsnio 1 dalyje.

7.

 Atsakingas Parlamento komitetas reguliariai tikrina, ar Parlamento veikla vykdoma skaidriai, ir pateikia Parlamentui ataskaitą su savo išvadomis ir rekomendacijomis.

Atsakingas komitetas taip pat gali nagrinėti ir įvertinti kitų institucijų ir agentūrų patvirtintas ataskaitas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 17 straipsnį.

8.

 Pirmininkų sueiga paskiria Parlamento atstovus tarpinstituciniame komitete, įsteigtame pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 15 straipsnio 2 dalį.

123 straipsnis

Galimybė patekti į Parlamento pastatus

1.

 Parlamento nariams, Parlamento narių padėjėjams ir tretiesiems asmenims leidimai įeiti į pastatus išduodami remiantis Biuro nustatytomis taisyklėmis. Tomis taisyklėmis taip pat reglamentuojamas leidimų įeiti į pastatus naudojimas ir panaikinimas.

2.

 Leidimai įeiti į pastatus neišduodami Parlamento nario aplinkai priklausantiems asmenims, patenkantiems į Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimo dėl skaidrumo registro.

3.

 Į skaidrumo registrą įtraukti subjektai ir jų atstovai, kuriems yra išduoti ilgalaikiai leidimai įeiti į Europos Parlamento pastatus, privalo laikytis:

—

Registruotojų elgesio kodekso, pridėto prie susitarimo,

—

susitarimu nustatytos tvarkos ir kitų įsipareigojimų ir

—

šio straipsnio įgyvendinimo nuostatų.

Nedarant poveikio bendrųjų taisyklių dėl ilgalaikių leidimų įeiti į pastatus panaikinimo arba laikino deaktyvavimo taikymui, generalinis sekretorius, gavęs kvestorių leidimą, panaikina arba deaktyvuoja ilgalaikį leidimą įeiti į pastatus, jei jo turėtojas pašalinamas iš skaidrumo registro dėl Registruotojų elgesio kodekso pažeidimo, rimtai pažeidžia šioje dalyje nustatytus reikalavimus arba be pakankamo pagrindimo nepaklusta oficialiam kvietimui dalyvauti klausyme ar komiteto posėdyje arba bendradarbiauti su tyrimo komitetu, nebent būtų svarių priežasčių tokio leidimo neatimti.

4.

 Kvestoriai gali apibrėžti, kaip 3 dalyje nurodytas Elgesio kodeksas taikomas asmenims, kurie, nors ir turi ilgalaikį leidimą įeiti į pastatus, tačiau nepatenka į susitarimo taikymo sritį.

5.

 Biuras, generaliniam sekretoriui pasiūlius, laikydamasis susitarimo dėl registro sukūrimo nuostatų, nustato priemones, būtinas skaidrumo registrui įgyvendinti.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

SANTYKIAI SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS IR ORGANAIS

1 SKYRIUS

Paskyrimai

124 straipsnis

Komisijos pirmininko rinkimai

1.

 Europos Vadovų Tarybai pasiūlius Komisijos pirmininko kandidatūrą, Parlamento pirmininkas pakviečia kandidatą padaryti pareiškimą Parlamente ir pristatyti politines gaires. Po pareiškimo vyksta diskusijos.

Europos Vadovų Taryba kviečiama dalyvauti diskusijose.

2.

 Pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 7 dalį, Parlamentas renka Komisijos pirmininką visų savo narių balsų dauguma.

Balsuojama slaptu balsavimu.

3.

 Jei kandidatas išrenkamas, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Tarybai ir paprašo, kad ji ir išrinktasis Komisijos pirmininkas bendru sutarimu teiktų Komisijos narių kandidatūras.

4.

 Jei kandidatas nesurenka būtinos daugumos, Parlamento pirmininkas paragina Europos Vadovų Tarybą per vieną mėnesį pasiūlyti naują kandidatą rinkimams pagal tą pačią procedūrą.

125 straipsnis

Komisijos rinkimai

1.

 Parlamento pirmininkas kviečia išrinktąjį Komisijos pirmininką informuoti Parlamentą apie pareigų siūlomoje Komisijos narių kolegijoje paskirstymą pagal postus, remiantis išrinktojo Komisijos pirmininko politinėmis gairėmis.

2.

 Pasitaręs su išrinktuoju Komisijos pirmininku, Parlamento pirmininkas kviečia išrinktojo Komisijos pirmininko ir Tarybos siūlomus kandidatus į Komisijos narius atvykti į atitinkamus komitetus arba organus pagal numatomas jų kompetencijos sritis.

3.

 Klausymus rengia komitetai. Klausymus rengia komitetai. Kai paskirtojo Komisijos nario atsakomybė pirmiausia yra horizontaliojo pobūdžio, klausymas išimties tvarka gali vykti kitokiu formatu, tačiau tokiame klausyme turi dalyvauti atitinkami atsakingi komitetai.

Klausymai yra vieši.

4.

 Atitinkamas komitetas ar komitetai pakviečia paskirtąjį Komisijos narį padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus. Klausymai rengiami taip, kad paskirtieji Komisijos nariai galėtų pateikti Parlamentui visą reikalingą informaciją. Su tokių klausymų rengimu susijusios nuostatos pateikiamos Darbo tvarkos taisyklių priede (27).

5.

 Išrinktasis Komisijos pirmininkas kviečiamas pristatyti Komisijos narių kolegiją ir jos programą per Parlamento plenarinį posėdį. Į jį kviečiami dalyvauti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Tarybos pirmininkas. Po pareiškimo vyksta diskusijos.

6.

 Baigiant diskusijas frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos. Taikomos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 3–8 dalys.

7.

 Po balsavimo dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos Parlamentas, vykdydamas vardinį balsavimą, išrenka arba atmeta Komisiją balsavusiųjų dauguma. Parlamentas gali atidėti balsavimą iki kito plenarinio posėdžio.

8.

 Parlamento pirmininkas praneša Tarybai apie Komisijos išrinkimą arba atmetimą.

9.

 Komisijos kadencijos metu įvykus svarbiems su postais susijusiems pokyčiams arba keičiantis Komisijos sudėčiai, atitinkami Komisijos nariai arba, jei taikoma, bet kurie kiti paskirtieji Komisijos nariai kviečiami dalyvauti pagal 3 ir 4 dalis rengiamuose klausymuose.

10.

 Per Komisijos nario kadenciją pasikeitus Komisijos nario atsakomybės sričiai ar finansiniams interesams, šią situaciją tikrina Parlamentas pagal VII priedą.

Jei per Komisijos nario kadenciją nustatomas interesų konfliktas ir Komisijos pirmininkas neįgyvendina Parlamento rekomendacijų dėl interesų konflikto panaikinimo, Parlamentas gali paprašyti Komisijos pirmininko pareikšti nepasitikėjimą tuo Komisijos nariu pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 5 dalį ir, jei reikia, imtis veiksmų siekiant atimti iš to Komisijos nario teisę į pensiją ar kitas ją pakeičiančias išmokas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 straipsnio antrą pastraipą.

126 straipsnis

Daugiamečių programų sudarymas

Paskyrus naują Komisiją, Parlamentas, Taryba ir Komisija pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 5 dalį keičiasi nuomonėmis ir sutaria dėl bendrų išvadų dėl daugiamečių programų sudarymo.

Tuo tikslu ir prieš derybas su Taryba ir Komisija dėl bendrų išvadų dėl daugiamečių programų sudarymo Parlamento pirmininkas surengia keitimąsi nuomonėmis su Pirmininkų sueiga dėl pagrindinių politikos tikslų ir prioritetų per naują kadenciją. Vykdant tokį keitimąsi nuomonėmis atsižvelgiama į, inter alia, išrinktojo Komisijos pirmininko nurodytus prioritetus ir į paskirtųjų Komisijos narių atsakymus, kurie buvo pateikti per klausymus, numatytus pagal 125 straipsnį.

Prieš pasirašydamas bendras išvadas Parlamento pirmininkas turi gauti Pirmininkų sueigos pritarimą.

127 straipsnis

Siūlymas pareikšti nepasitikėjimą Komisija

1.

 Siūlymą pareikšti nepasitikėjimą Komisija Parlamento pirmininkui gali įteikti viena dešimtoji visų Parlamento narių. Jei dėl siūlymo pareikšti nepasitikėjimą buvo balsuota per pastaruosius du mėnesius, bet kuris naujas siūlymas pareikšti nepasitikėjimą, pateiktas mažiau nei viena penktoji visų Parlamento narių, yra nepriimtinas.

2.

 Siūlymas vadinamas „siūlymu pareikšti nepasitikėjimą“ ir jame turi būti nurodytos jo priežastys. Jis perduodamas Komisijai.

3.

 Gavęs minėtąjį siūlymą, Parlamento pirmininkas iš karto informuoja Parlamento narius, kad buvo pateiktas siūlymas pareikšti nepasitikėjimą.

4.

 Diskusijos dėl nepasitikėjimo pareiškimo prasideda ne anksčiau kaip praėjus dvidešimt keturioms valandoms po to, kai apie tokio siūlymo pateikimą buvo pranešta Parlamento nariams.

5.

 Dėl tokio siūlymo balsuojama vardiniu būdu ir balsavimas vyksta ne anksčiau kaip praėjus keturiasdešimt aštuonioms valandoms nuo diskusijų šiuo klausimu pradžios.

6.

 Nedarant poveikio 4 ir 5 dalims, diskusijos ir balsavimas vyksta ne vėliau kaip per artimiausią mėnesinę sesiją po siūlymo pareikšti nepasitikėjimą pateikimo.

7.

 Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 234 straipsnį, siūlymas pareikšti nepasitikėjimą priimamas dvejomis trečiosiomis balsavusių Parlamento narių, sudarančių visų Parlamento narių daugumą, balsų. Apie balsavimo rezultatus pranešama Tarybos pirmininkui ir Komisijos pirmininkui.

128 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų skyrimas

Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pasiūlymą, paskiria kandidatą į septynių asmenų komitetą, kuris nagrinėja Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėjų arba generalinių advokatų kandidatūrų tinkamumo klausimą. Atsakingas komitetas kandidatą, kurį jis pageidauja pasiūlyti, renka balsuodamas paprastąja balsų dauguma. Tuo tikslu to komiteto koordinatoriai parengia trumpąjį kandidatų sąrašą.

129 straipsnis

Audito Rūmų narių skyrimas

1.

 Kandidatai į Audito Rūmų narius kviečiami padaryti pareiškimą atsakingame komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus. Komitetas balsuoja atskirai dėl kiekvienos kandidatūros slaptu balsavimu.

2.

 Atsakingas komitetas Parlamentui pateikia rekomendaciją dėl pritarimo kandidatūrai.

3.

 Balsavimas turi įvykti per du mėnesius nuo kandidatūrų siūlymo, jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus prašymu. Parlamentas slaptu balsavimu balsuoja atskirai dėl kiekvienos kandidatūros.

4.

 Jei dėl vienos atskiros kandidatūros paskyrimo Parlamentas priima neigiamą nuomonę, Parlamento pirmininkas prašo Tarybos atšaukti kandidatūrą ir siūlyti Parlamentui naują kandidatą.

130 straipsnis

Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narių skyrimas

1.

 Kandidatas į Europos Centrinio Banko pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba Vykdomosios valdybos nario vietą kviečiamas padaryti pareiškimą atsakingame komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus.

2.

 Atsakingas komitetas Parlamentui pateikia rekomendaciją dėl pritarimo kandidatūrai.

3.

 Balsavimas turi įvykti per du mėnesius nuo kandidatūros pasiūlymo dienos, jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus prašymu. Parlamentas slaptu balsavimu balsuoja atskirai dėl kiekvienos kandidatūros.

4.

 Jei Parlamentas priima neigiamą nuomonę dėl kandidatūros, Parlamento pirmininkas prašo atšaukti kandidatūrą ir siūlyti Parlamentui naują kandidatą.

131 straipsnis

Paskyrimai į ekonomikos valdymo organus

1.

 Šis straipsnis taikomas skiriant:

—

Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją,

—

Bendro pertvarkymo mechanizmo Bendros pertvarkymo valdybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir etatinius narius,

—

Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) pirmininkus ir vykdomuosius direktorius ir

—

Europos strateginių investicijų fondo vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją.

2.

 Kiekvienas kandidatas kviečiamas padaryti pareiškimą atsakingame komitete ir atsakyti į savo komiteto narių klausimus.

3.

 Atsakingas komitetas Parlamentui pateikia rekomendaciją dėl kiekvieno pasiūlymo dėl paskyrimo.

4.

 Balsavimas turi įvykti per du mėnesius nuo pasiūlymo dėl paskyrimo dienos, jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus prašymu. Parlamentas slaptu balsavimu balsuoja atskirai dėl kiekvieno paskyrimo.

5.

 Jei Parlamentas nepritaria pasiūlymui dėl paskyrimo, Parlamento pirmininkas prašo tokį pasiūlymą atšaukti ir pateikti Parlamentui naują pasiūlymą.

2 SKYRIUS

Pareiškimai

132 straipsnis

Komisijos, Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos pareiškimai

1.

 Komisijos, Tarybos ar Europos Vadovų Tarybos nariai bet kuriuo metu gali paprašyti Parlamento pirmininko leisti jiems padaryti pareiškimą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas po kiekvieno šios Tarybos susitikimo padaro pranešimą. Parlamento pirmininkas nusprendžia, kada toks pareiškimas gali būti padarytas ir ar po jo vyks išsamios diskusijos, ar bus skirtas laikas Parlamento narių trumpiems ir glaustiems klausimams, kuris truks 30 minučių.

2.

 Kai į darbotvarkę įtraukiamas pareiškimas su diskusijomis, Parlamentas nusprendžia, ar diskusijos užbaigiamos rezoliucijos priėmimu. Tai netaikoma, jei šios ar artimiausios mėnesinės sesijos posėdyje yra numatytas pranešimas tuo pačiu klausimu, nebent dėl ypatingų priežasčių Parlamento pirmininkas pasiūlytų priešingai. Jei Parlamentas nusprendžia diskusijas užbaigti rezoliucijos priėmimu, komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičius gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos.

3.

 Dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos balsuojama per kuo ankstesnį balsavimui skirtą laiką. Parlamento pirmininkas sprendžia dėl galimų išimčių. Leidžiami paaiškinimai dėl balsavimo.

4.

 Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos pakeičia ankstesnius ją pasirašiusių Parlamento narių, bet ne kitų komitetų, frakcijų ar Parlamento narių pasiūlymus dėl rezoliucijų.

5.

 Jei bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos pateikia aiškią daugumą sudaranti frakcija, Parlamento pirmininkas gali tokį pasiūlymą pateikti balsuoti pirmiausia.

6.

 Priėmus rezoliuciją, jokie kiti pasiūlymai balsavimui nebeteikiami, išskyrus kai išimtinėmis aplinkybėmis Parlamento pirmininkas nusprendžia priešingai.

7.

 Pagal 2 dalį arba 144 straipsnio 2 dalį pateikto pasiūlymo dėl rezoliucijos autorius arba autoriai gali jį atšaukti iki galutinio balsavimo.

8.

 Frakcija, komitetas ar tiek pat Parlamento narių, kiek reikia pasiūlymui dėl rezoliucijos pateikti, gali perimti pasiūlymą, kuris buvo atšauktas, ir vėl iš karto jį pateikti. Ši dalis ir 7 dalis taip pat taikomos rezoliucijoms, pateiktoms pagal 111 ir 112 straipsnius.

133 straipsnis

Komisijos sprendimų paaiškinimai

Parlamento pirmininkas kviečia Komisijos pirmininką, atsakingą už ryšius su Europos Parlamentu Komisijos narį, arba pagal susitarimą kitą Komisijos narį padaryti pareiškimą Parlamente po kiekvieno Komisijos posėdžio ir paaiškinti pagrindinius priimtus sprendimus, nebent planavimo sumetimais arba dėl sąlyginės atitinkamo klausimo politinės svarbos Pirmininkų sueiga nuspręstų, kad to nereikia. Po pareiškimo vyksta ne trumpesnė kaip trisdešimties minučių diskusija, kurios metu Parlamento nariai gali pateikti trumpus ir glaustus klausimus.

134 straipsnis

Audito Rūmų pareiškimai

1.

 Dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ar dėl Parlamento veiklos biudžeto priežiūros srityje Audito Rūmų pirmininkas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą Parlamentui, kuriame jis pakomentuotų pastabas, pateiktas Audito Rūmų metiniame pranešime, specialiosiose ataskaitose ar nuomonėse, arba paaiškintų Audito Rūmų darbo programą.

2.

 Parlamentas gali nuspręsti surengti atskirą diskusiją bet kuriuo klausimu, iškeltu tokiuose pareiškimuose, dalyvaujant Komisijos ir Tarybos atstovams, ypač jei buvo pranešta apie pažeidimus finansų valdymo srityje.

135 straipsnis

Europos Centrinio Banko pareiškimai

1.

 Europos Centrinio Banko pirmininkas kviečiamas Parlamentui pristatyti banko metinį pranešimą apie Europos centrinių bankų sistemos veiklą ir praėjusių bei einamųjų metų pinigų politiką.

2.

 Po šio pristatymo vyksta bendroji diskusija.

3.

 Europos Centrinio Banko pirmininkas ne mažiau kaip keturis kartus per metus kviečiamas atvykti į atsakingo komiteto posėdžius padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus.

4.

 Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai kviečiami atvykti ir į papildomus posėdžius, jiems patiems ar Parlamentui paprašius.

5.

 Parengiama posėdžių pagal 3 ir 4 dalis stenograma.

3 SKYRIUS

Parlamento klausimai

136 straipsnis

Klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu ir dėl kurių diskutuojama

1.

 Klausimus Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai su prašymu įrašyti juos į Parlamento darbotvarkę gali pateikti komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius.

Šie klausimai raštu pateikiami Parlamento pirmininkui. Parlamento pirmininkas juos nedelsiant perduoda Pirmininkų sueigai.

Pirmininkų sueiga nusprendžia, ar įrašyti tuos klausimus į darbotvarkės projektą pagal 157 straipsnį. Klausimai, kurie per tris mėnesius nuo jų pateikimo neįrašomi į Parlamento darbotvarkės projektą, anuliuojami.

2.

 Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai skirti klausimai perduodami adresatui ne vėliau kaip prieš savaitę iki plenarinio posėdžio, į kurio darbotvarkę jie įrašomi. Klausimai Tarybai turi būti perduoti ne vėliau kaip prieš tris savaites iki minėtos datos.

3.

 Jei klausimai yra susiję su bendra saugumo ir gynybos politika, 2 dalyje nurodyti terminai netaikomi, o atsakymas turi būti pateiktas per tokį terminą, kad Parlamentas būtų tinkamai informuotas.

4.

 Klausimą Parlamente gali pateikti klausimo teikėjų iš anksto paskirtas Parlamento narys. Jei šis Parlamento narys nedalyvauja, klausimas anuliuojamas. Į klausimą atsako asmuo, kuriam jis skirtas.

5.

 132 straipsnio 2–8 dalys dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos pateikimo ir balsavimo dėl jų taikomos mutatis mutandis.

137 straipsnis

Klausimų valanda

1.

 Ne ilgesnės kaip 90 minučių trukmės klausimų Komisijai valanda viena ar daugiau konkrečių horizontaliųjų temų, dėl kurių Pirmininkų sueiga priima sprendimą likus mėnesiui iki mėnesinės sesijos pradžios, gali būti rengiama per kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją.

2.

 Pirmininkų sueigos pakviestų dalyvauti Komisijos narių atsakomybės sritis turi būti susijusi su konkrečia horizontaliąja tema ar temomis, dėl kurių jiems pateikiami klausimai. Vienos Parlamento mėnesinės sesijos metu klausimų valandoje galima pakviesti dalyvauti du Komisijos narius. Tačiau yra galimybė pakviesti dalyvauti trečią Komisijos narį, atsižvelgiant į konkrečią klausimų valandai pasirinktą horizontaliąją temą ar temas.

3.

 Pagal Pirmininkų sueigos išdėstytas gaires atskiri laiko tarpai gali būti skirti pateikti klausimams Tarybai, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojui-Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir euro grupės pirmininkui.

4.

 Laikas per klausimų valandą nėra iš anksto specialiai paskirstomas. Parlamento pirmininkas kiek įmanoma labiau užtikrina, kad būtų suteikta galimybė paeiliui pateikti klausimus skirtingų politinių pažiūrų ir skirtingoms valstybėms narėms atstovaujantiems Parlamento nariams.

5.

 Parlamento nariui suteikiama viena minutė klausimui užduoti, o Komisijos nariui – dvi minutės į jį atsakyti. Parlamento narys gali užduoti papildomą ne ilgesnės kaip 30 sekundžių trukmės klausimą ir tiesiogiai susijusį su pagrindiniu klausimu. Komisijos nariui suteikiamos dvi minutės papildomam atsakymui.

Klausimai ir papildomi klausimai turi būti tiesiogiai susiję su konkrečia horizontaliąja tema, dėl kurios priimtas sprendimas pagal 1 dalį. Parlamento pirmininkas gali spręsti jų priimtinumo klausimą.

138 straipsnis

Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu

1.

 Kiekvienas Parlamento narys, frakcija arba komitetas pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytus kriterijus (28) gali pateikti klausimų Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, į kuriuos atsakoma raštu. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai.

2.

 Klausimai pateikiami elektronine forma Parlamento pirmininkui. Dėl klausimo priimtinumo sprendžia Parlamento pirmininkas. Parlamento pirmininko sprendimas nėra grindžiamas vien tik 1 dalyje nurodyto priedo nuostatomis, bet ir apskritai Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis. Klausimo teikėjui pranešama apie motyvuotą Parlamento pirmininko sprendimą.

3.

 Kiekvienas Parlamento narys, frakcija arba komitetas per trijų mėnesių nepertraukiamą laikotarpį gali pateikti ne daugiau kaip dvidešimt klausimų. Į klausimus adresatas paprastai atsako per šešias savaites nuo klausimų perdavimo jam dienos. Vis dėlto kiekvienas Parlamento narys, frakcija arba komitetas kas mėnesį gali vieną iš savo klausimų nurodyti kaip prioritetinį klausimą ir į šį klausimą adresatas turi atsakyti per tris savaites nuo to klausimo perdavimo jam dienos.

4.

 Klausimą gali paremti kiti nei klausimo autorius Parlamento nariai. Tokie klausimai įtraukiami tik į autoriaus, o ne rėmėjo didžiausią klausimų skaičių pagal 3 dalį.

5.

 Jei per 3 dalyje nustatytą terminą adresatas į klausimą neatsako, atsakingas komitetas gali nuspręsti jį įrašyti į savo artimiausio posėdžio darbotvarkę.

6.

 Klausimai ir atsakymai, įskaitant bet kokius susijusius priedus, skelbiami Parlamento interneto svetainėje.

139 straipsnis

Išplėstiniai paklausimai, į kuriuos atsakoma raštu

1.

 Išplėstinius paklausimus sudaro klausimai, į kuriuos atsakoma raštu ir kuriuos Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai teikia frakcija.

2.

 Išplėstinis paklausimas turi būti bendros svarbos ir pateikiamas raštu Parlamento pirmininkui. Jis negali viršyti 500 žodžių. Jeigu išplėstinis paklausimas atitinka apskritai šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, Parlamento pirmininkas nedelsdamas jį perduoda adresatui, kad šis į jį atsakytų raštu.

3.

 Kasmet gali būti pateikiama ne daugiau kaip 30 išplėstinių paklausimų. Pirmininkų sueiga užtikrina, kad išplėstiniai paklausimai frakcijoms būtų paskirstomi sąžiningai ir kad nė viena frakcija nepateiktų daugiau kaip vieno paklausimo per mėnesį.

4.

 Jeigu adresatas į paklausimą neatsako per šešias savaites nuo paklausimo perdavimo jam dienos, šis paklausimas jo autoriaus prašymu įrašomas į galutinį Parlamento darbotvarkės projektą pagal 157 straipsnyje nustatytą tvarką ir laikantis 6 dalies nuostatų.

5.

 Gavus raštišką atsakymą, išplėstinis paklausimas įtraukiamas į galutinį Parlamento darbotvarkės projektą pagal 157 straipsnyje nustatytą tvarką ir laikantis 6 dalies nuostatų, jeigu to prašo ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os).

6.

 Tos pačios mėnesinės sesijos metu negali būti svarstomi daugiau kaip trys išplėstiniai paklausimai. Jeigu per tą pačią mėnesinę sesiją prašoma surengti diskusijas dėl daugiau kaip trijų išplėstinių paklausimų, Pirmininkų sueiga įtraukia juos į galutinį darbotvarkės projektą tokia eilės tvarka, kokia gavo tuos prašymus surengti diskusijas.

7.

 Išplėstinį paklausimą Parlamente teikia autoriaus arba prašančiųjų surengti diskusijas pagal 5 dalį iš anksto paskirtas Parlamento narys. Jeigu šis Parlamento narys nedalyvauja, išplėstinis paklausimas anuliuojamas. Į paklausimą atsako asmuo, kuriam jis skirtas.

132 straipsnio 2–8 dalys dėl pasiūlymų dėl rezoliucijų pateikimo ir balsavimo dėl jų taikomos mutatis mutandis.

8.

 Tokie paklausimai ir atsakymai į juos skelbiami Parlamento interneto svetainėje.

140 straipsnis

Klausimai Europos Centriniam Bankui, į kuriuos atsakoma raštu

1.

 Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede (29) išdėstytus kriterijus per mėnesį gali pateikti Europos Centriniam Bankui ne daugiau kaip šešis klausimus, į kuriuos atsakoma raštu. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai.

2.

 Tokie klausimai pateikiami raštu atsakingo komiteto pirmininkui. Atsakingo komiteto pirmininkas, gavęs tokius klausimus, praneša apie juos Europos Centriniam Bankui. Klausimus dėl klausimo priimtinumo sprendžia atsakingo komiteto pirmininkas. Klausimo teikėjui pranešama apie bet kurį tokį komiteto pirmininko sprendimą.

3.

 Tokie klausimai, o taip pat ir atsakymai į juos skelbiami Parlamento interneto svetainėje.

4.

 Jei į klausimą, į kurį atsakoma raštu, negaunama atsakymo per šešias savaites, jo teikėjo prašymu jis gali būti įtraukiamas į atsakingo komiteto artimiausio posėdžio, kuriame dalyvaus Europos Centrinio Banko pirmininkas, darbotvarkę.

141 straipsnis

Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu, dėl Bendro priežiūros mechanizmo ir Bendro pertvarkymo mechanizmo

1.

 Pateikiant klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, dėl Bendro priežiūros mechanizmo ir Bendro pertvarkymo mechanizmo mutatis mutandis taikomos 140 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys. Tokių klausimų skaičius atimamas iš didžiausio šešių klausimų skaičiaus per mėnesį, nustatyto 140 straipsnio 1 dalyje.

2.

 Jei į klausimą, į kurį atsakoma raštu, negaunama atsakymo per penkias savaites, jo teikėjo prašymu gali būti įtraukiamas į atsakingo komiteto artimiausio posėdžio, kuriame dalyvaus atitinkamo mechanizmo valdybos pirmininkas, darbotvarkę.

4 SKYRIUS

Kitų institucijų ir įstaigų ataskaitos

142 straipsnis

Kitų institucijų ar įstaigų metinės ir kitos ataskaitos

1.

 Kitų institucijų ar įstaigų metinės ir kitos ataskaitos, dėl kurių, remiantis Sutartimis, būtina konsultuotis su Parlamentu arba, remiantis kitais teisės aktais, reikalinga Parlamento nuomonė, pristatomi pateikiant pranešimą plenariniame posėdyje.

2.

 Kitų institucijų ar įstaigų metinės ir kitos ataskaitos, kurioms netaikoma šio straipsnio 1 dalis, perduodami atsakingam komitetui, kuris jas išnagrinėja ir gali Parlamentui pateikti trumpą pasiūlymą dėl rezoliucijos arba pasiūlyti parengti pranešimą remiantis 54 straipsniu, jei mano, kad Parlamentas turėtų patvirtinti poziciją tose ataskaitose aptariamu klausimu.

5 SKYRIUS

Rezoliucijos ir rekomendacijos

143 straipsnis

Pasiūlymai dėl rezoliucijų

1.

 Kiekvienas Parlamento narys gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos Europos Sąjungos veiklos sričiai priklausančio klausimu.

Tas pasiūlymas negali būti ilgesnis kaip 200 žodžių.

2.

 Tokiame pasiūlyme dėl rezoliucijos:

—

negali būti sprendimų tokiais klausimais, kuriems spręsti Darbo tvarkos taisyklėse, visų pirma 47 straipsnyje, nustatytos konkrečios procedūros ir įgaliojimai, arba

—

negali būti svarstomos temos, susijusios su Parlamente vykdomomis procedūromis.

3.

 Kiekvienas Parlamento narys per mėnesį gali pateikti ne daugiau kaip vieną tokį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

4.

 Pasiūlymas dėl rezoliucijos pateikiamas Parlamento pirmininkui, kuris patikrina, ar jis atitinka taikomus kriterijus. Jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad pasiūlymas priimtinas, jis apie tai paskelbia per plenarinį posėdį ir perduoda pasiūlymą atsakingam komitetui.

5.

 Atsakingas komitetas nusprendžia, kokios procedūros laikytis, įskaitant galimybę prijungti pasiūlymą dėl rezoliucijos prie kitų pasiūlymų dėl rezoliucijos arba pranešimų, patvirtinti nuomonę, kuri gali būti pateikiama laiško forma, arba parengti pranešimą remiantis 54 straipsniu. Atsakingas komitetas gali taip pat nuspręsti nesiimti jokių tolesnių veiksmų dėl tokio pasiūlymo dėl rezoliucijos.

6.

 Pasiūlymo dėl rezoliucijos autoriams pranešama apie Parlamento pirmininko, komiteto ir Pirmininkų sueigos sprendimus.

7.

 5 dalyje nurodytame pranešime pateikiamas pasiūlymo dėl rezoliucijos tekstas.

8.

 5 dalyje nurodytas kitoms Europos Sąjungos institucijoms adresuotas ir laiško forma išdėstytas nuomones perduoda Parlamento pirmininkas.

9.

 Pagal šio straipsnio 1 dalį pateikto pasiūlymo dėl rezoliucijos autorius, autoriai ar pirmas jį pasirašęs asmuo gali jį atšaukti, kol atsakingas komitetas pagal šio straipsnio 5 dalį nepriima sprendimo parengti pranešimą.

Kai atsakingas komitetas nusprendžia parengti pasiūlymą dėl rezoliucijos, tik jis pats gali turi įgaliojimus jį atšaukti. Atsakingas komitetas išlaiko tuo atšaukimo įgaliojimus iki galutinio balsavimo plenarinio posėdžio metu.

144 straipsnis

Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų

1.

 Komitetas, tarpparlamentinė delegacija, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali raštu prašyti Parlamento pirmininko surengti diskusiją dėl svarbių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų.

2.

 Remdamasi 1 dalyje minėtais prašymais ir vadovaudamasi IV priedo nuostatomis, Pirmininkų sueiga sudaro sąrašą klausimų, kurie turėtų būti įrašomi į galutinį darbotvarkės projektą kitai diskusijai dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų. Į darbotvarkę negalima įrašyti daugiau kaip trijų klausimų, įskaitant potemius.

Remdamasis 158 straipsnio nuostatomis, Parlamentas gali nuspręsti nenagrinėti į darbotvarkę įrašyto klausimo ir pakeisti jį kitu, nenumatytu klausimu. Komitetai, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius pasiūlymus dėl rezoliucijų pasirinktais klausimais gali pateikti vėliausiai iki tos dienos vakaro, kada tvirtinama darbotvarkė. Parlamento pirmininkas nustato tikslų terminą, iki kada galima pateikti tokius pasiūlymus dėl rezoliucijų.

3.

 Visas frakcijų ar nepriklausomų narių kalbėjimo laikas paskirstomas remiantis 171 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka ir suteikiamas per diskusijas, kurios negali viršyti 60 minučių per vieną Parlamento mėnesinę sesiją.

Laikas, kurio lieka po pasiūlymų dėl rezoliucijų pristatymo ir galimų Komisijos bei Tarybos atstovų kalbų, paskirstomas frakcijoms ir nepriklausomiems nariams.

4.

 Iš karto po diskusijų vyksta balsavimas. 194 straipsnis dėl paaiškinimų dėl balsavimo netaikomas.

Parlamento pirmininko ir Pirmininkų sueigos sprendimu balsavimas pagal šį straipsnį gali būti bendras.

5.

 Jei dėl to paties klausimo pateikta du ar daugiau pasiūlymų dėl rezoliucijų, taikoma 132 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstyta procedūra.

6.

 Parlamento pirmininkas ir frakcijų pirmininkai gali nuspręsti, kad pasiūlymas dėl rezoliucijos būtų pateiktas balsavimui be diskusijų. Tokiam sprendimui reikia vieningo visų frakcijų pirmininkų susitarimo.

197 ir 198 straipsnių nuostatos netaikomos pasiūlymams dėl rezoliucijų, įrašytiems į darbotvarkę diskusijai dėl žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos principų pažeidimo atvejų.

Pasiūlymai dėl rezoliucijų diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų pateikiami tik po to, kai patvirtinamas svarstytinų klausimų sąrašas. Pasiūlymai dėl rezoliucijų, kurie lieka nenagrinėti diskusijoms skirtu laiku, yra anuliuojami. Ta pati tvarka taikoma ir tiems pasiūlymams dėl rezoliucijų, dėl kurių yra nepasiektas pagal 178 straipsnio 3 dalį reikalaujamas kvorumas. Autoriai turi teisę dar kartą pateikti tuos pačius pasiūlymus nagrinėti komitetuose pagal 143 straipsnį arba per kitos Parlamento mėnesinės sesijos diskusijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų.

Klausimas negali būti įrašytas į darbotvarkę diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų, jei jis jau yra įrašytas į tos mėnesinės sesijos darbotvarkę.

Jokia Darbo tvarkos taisyklių nuostata nesuteikia teisės rengti bendrų diskusijų dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, pateikto pagal 2 dalies antros pastraipos nuostatas, ir dėl komiteto pranešimo tuo pačiu klausimu.

Kai pagal 178 straipsnio 3 dalį prašoma nustatyti, ar yra kvorumas, tas prašymas taikomas tik tam pasiūlymui dėl rezoliucijos, kuris pateikiamas balsavimui, ir netaikomas kitiems pasiūlymams.

6 SKYRIUS

Konsultacijos su kitomis institucijomis ir įstaigomis

145 straipsnis

Konsultacijos su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu

1.

 Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo yra numatyta, kad turi būti konsultuojamasi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Parlamento pirmininkas pradeda konsultavimosi procedūrą ir apie tai praneša Parlamentui.

2.

 Komitetas gali prašyti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konsultacijos dėl bendro pobūdžio ar specialių klausimų.

Komitetas savo prašyme nurodo terminą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikti savo nuomonę.

Apie prašymą kreiptis į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą dėl konsultacijos Parlamentui paskelbiama per kitą jo mėnesinę sesiją ir laikoma, kad jis priimtas, išskyrus atvejus, kai per dvidešimt keturias valandas po paskelbimo frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius paprašo balsuoti dėl jo.

3.

 Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pateiktos nuomonės perduodamos atsakingam komitetui.

146 straipsnis

Konsultacijos su Regionų komitetu

1.

 Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo yra numatyta, kad turi būti konsultuojamasi su Regionų komitetu, Parlamento pirmininkas pradeda konsultavimosi procedūrą ir apie tai praneša Parlamentui.

2.

 Komitetas gali paprašyti Regionų komiteto konsultacijos dėl bendro pobūdžio ar specialių klausimų.

Komitetas savo prašyme nustato terminą Regionų komitetui pateikti savo nuomonę.

Apie prašymą kreiptis į Regionų komitetą dėl konsultacijos Parlamentui paskelbiama per kitą jo mėnesinę sesiją ir laikoma, kad jis priimtas, išskyrus atvejus, kai per dvidešimt keturias valandas po paskelbimo frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius paprašo balsuoti dėl jo.

3.

 Regionų komiteto pateiktos nuomonės perduodamos atsakingam komitetui.

147 straipsnis

Prašymai Europos agentūroms

1.

 Kai Parlamentas turi teisę pateikti prašymą Europos agentūrai, kiekvienas Parlamento narys gali raštu pateikti tą prašymą Parlamento pirmininkui. Tokie prašymai turi būti susiję su atitinkamos agentūros kompetencija, prie jų pridedama bendra informacija, paaiškinanti klausimo esmę ir Sąjungos interesą.

2.

 Pasikonsultavęs su atsakingu komitetu, Parlamento pirmininkas perduoda prašymą agentūrai arba imasi kitų tinkamų veiksmų. Apie tai nedelsiant informuojamas prašymą pateikęs Parlamento narys. Visuose prašymuose, kuriuos Parlamento pirmininkas nusiunčia agentūrai, nurodomas atsakymo terminas.

3.

 Jei agentūra mano negalinti atsakyti į prašymą, kaip jis yra suformuluotas, ar siekia, kad jis būtų pakeistas, ji apie tai nedelsiant informuoja Parlamento pirmininką, kuris imasi atitinkamų veiksmų, jei reikia, pasikonsultavęs su atsakingu komitetu.

7 SKYRIUS

Tarpinstituciniai susitarimai

148 straipsnis

Tarpinstituciniai susitarimai

1.

 Parlamentas gali sudaryti susitarimus su kitomis institucijomis dėl Sutarčių taikymo, procedūrų tobulinimo ar jų patikslinimo.

Tokie susitarimai gali būti sudaryti įvairiomis formomis: bendrų deklaracijų, pasikeitimų laiškais, elgesio kodeksų ar kitų atitinkamų dokumentų forma. Po to, kai juos išnagrinėja už konstitucinius reikalus atsakingas komitetas ir kai jiems pritaria Parlamentas, juos pasirašo Parlamento pirmininkas.

2.

 Kai tokiais susitarimais numatoma keisti esamas procedūrines teises ar pareigas arba kurti naujas procedūrines teises ar pareigas Parlamento nariams ar jo organams, arba kitaip keisti ar aiškinti Darbo tvarkos taisykles, prieš pasirašymą jie perduodami nagrinėti už atitinkamą sritį atsakingam komitetui pagal 236 straipsnio 2–6 dalis.

8 SKYRIUS

Kreipimaisi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

149 straipsnis

Bylos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

1.

 Parlamentas, iki Sutartyse ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute nurodytų terminų Europos Sąjungos institucijoms ir fiziniams ar juridiniams asmenims pareikšti ieškinius, išnagrinėja Sąjungos teisės aktus ir kaip jie įgyvendinami, kad įsitikintų, jog Sutarčių nuostatos, ypač susijusios su Parlamento teisėmis, buvo tinkamai įgyvendintos.

2.

 Jei už teisės reikalus atsakingas komitetas įtaria, kad buvo pažeista Sąjungos teisė, jis praneša Parlamentui, prireikus. Prireikus už teisės reikalus atsakingas komitetas gali išklausyti atsakingo komiteto nuomonę tuo klausimu.

3.

 Parlamento pirmininkas, vadovaudamasis už teisės reikalus atsakingo komiteto rekomendacija, Parlamento vardu pateikia ieškinį Teisingumo Teisme.

Kitos mėnesinės sesijos pradžioje plenarinio posėdžio metu jis gali pasiūlyti Parlamentui balsuoti dėl sprendimo paremti ieškinį. Jei Parlamentas šiam ieškiniui nepritaria balsavusiųjų dauguma, Parlamento pirmininkas ieškinį atsiima.

Jei Parlamento pirmininkas pateikia ieškinį nepaisydamas priešingos už teisės reikalus atsakingo komiteto rekomendacijos, kitos mėnesinės sesijos pradžioje jis siūlo Parlamentui balsuoti dėl sprendimo paremti ieškinį.

4.

 Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su už teisės reikalus atsakingu komitetu, Parlamento vardu pateikia pastabas arba nusprendžia įstoti į Teisme nagrinėjamą bylą.

Jeigu Parlamento pirmininkas ketina nukrypti nuo už teisės reikalus atsakingo komiteto rekomendacijos, jis, nurodydamas priežastis, apie tai praneša atitinkamam komitetui ir klausimą perduoda Pirmininkų sueigai.

Jeigu Pirmininkų sueiga laikosi nuomonės, kad Parlamentas išskirtiniu atveju neturėtų pateikti samprotavimų ar įstoti į Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą dėl Parlamento akto teisėtumo, klausimas nedelsiant pateikiamas Parlamentui.

Darbo tvarkos taisyklėse nėra nuostatos, pagal kurią skubos atvejais už teisės reikalus atsakingas komitetas negalėtų priimti sprendimo dėl procedūrinės tvarkos, kuri turėtų būti taikoma siekiant laiku perduoti jo rekomendaciją.

Tais atvejais, kai reikia priimti sprendimą, ar Parlamentas turėtų naudotis savo teisėmis kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir svarstomam teisės aktui netaikomas šių Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis, šiame straipsnyje numatyta procedūra taikoma pagal analogiją.

5.

 Skubiais atvejais, Parlamento pirmininkas, kai tik įmanoma, pasikonsultavęs su už teisės reikalus atsakingo komiteto pirmininku ir pranešėju, gali imtis atsargumo priemonių, siekiant laikytis atitinkamų terminų. Tokiais atvejais 3 arba 4 dalyje numatyta taikytina procedūra taikoma iš karto, kai tik atsiranda galimybė.

6.

 Už teisės reikalus atsakingas komitetas nustato principus, kuriuos taikys taikydamas šį straipsnį.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

RYŠIAI SU NACIONALINIAIS PARLAMENTAIS

150 straipsnis

Keitimasis informacija, bendravimas ir abipusė pagalba

1.

 Parlamentas reguliariai informuoja valstybių narių nacionalinius parlamentus apie savo veiklą.

2.

 Dėl to, kaip organizuoti ir skatinti veiksmingą ir nuolatinį tarpparlamentinį bendradarbiavimą Sąjungoje pagal Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 9 straipsnį, deramasi vadovaujantis Pirmininkų sueigos suteiktais įgaliojimais ir pasitarus su Komitetų pirmininkų sueiga.

Visus susitarimus šiais klausimais Parlamentas tvirtina 148 straipsnyje numatyta tvarka.

3.

 Komitetas gali komitetų lygmeniu tiesiogiai pradėti dialogą su nacionaliniais parlamentais, neviršydamas tam tikslui skirtų biudžeto asignavimų. Ši veikla gali apimti bendradarbiavimą parengiamuoju teisėkūros procedūros etapu ir pasibaigus teisėkūros procedūrai.

4.

 Bet koks nacionalinio parlamento Europos Parlamentui oficialiai perduodamas dokumentas, susijęs su Sąjungos lygmeniu vykdoma teisėkūros procedūra, siunčiamas komitetui, atsakingam už atitinkamame dokumente nagrinėjamą sritį.

5.

 Pirmininkų sueiga gali suteikti Parlamento pirmininkui įgaliojimus tartis dėl abipusių paslaugų su nacionaliniais valstybių narių parlamentais ir siūlyti bet kokią kitą priemonę, galinčią palengvinti bendravimą su tais nacionaliniais parlamentais.

151 straipsnis

Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencija (COSAC)

1.

 Parlamento pirmininko siūlymu Pirmininkų sueiga skiria savo delegacijos narius į COSAC ir gali jiems suteikti įgaliojimus. Delegacijai vadovauja Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas, kuris yra atsakingas už ryšių su nacionaliniais parlamentais palaikymą, ir komiteto, atsakingo už konstitucinius reikalus, pirmininkas.

2.

 Kiti delegacijos nariai parenkami atsižvelgiant į COSAC posėdžio metu svarstomą sritį ir, kiek įmanoma, įtraukiami už atitinkamas sritis atsakingų komitetų atstovai.

3.

 Parenkant delegacijos narius, tinkamai atsižvelgiama į Parlamento bendrą politinę pusiausvyrą.

4.

 Po kiekvieno COSAC posėdžio delegacija Pirmininkų sueigai pateikia ataskaitą.

152 straipsnis

Parlamentų konferencijos

Pirmininkų sueiga skiria Parlamento delegacijos narius į visas konferencijas ar kitus analogiškus organus, kuriuose dalyvauja parlamentų atstovai, ir suteikia tai delegacijai įgaliojimus pagal atitinkamas Parlamento rezoliucijas. Delegacija išsirenka savo pirmininką ir, jei reikia, vieną ar daugiau pirmininko pavaduotojų.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

SESIJOS

1 SKYRIUS

Parlamento sesijos

153 straipsnis

Parlamento kadencija, sesijos, mėnesinės sesijos, plenariniai posėdžiai

1.

 Parlamento kadencijos trukmė yra tokia pati kaip 1976 m. rugsėjo 20 d. Akte numatyta Parlamento nario kadencijos trukmė.

2.

 Sesija trunka vienerius metus, kaip numatyta pirmiau minėtame Akte ir Sutartyse.

3.

 Mėnesinė sesija yra Parlamento susirinkimas, paprastai vykstantis kiekvieną mėnesį. Ji susideda iš kiekvieną dieną vykstančių plenarinių posėdžių.

Tą pačią dieną vykstantys Parlamento plenariniai posėdžiai yra laikomi vienu plenariniu posėdžiu.

154 straipsnis

Parlamento sušaukimas

1.

 Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 229 straipsnio pirmą pastraipą, Parlamentas be atskiro kvietimo susirenka kiekvienų metų antrą kovo antradienį. Jis pats nusprendžia dėl sesijos pertraukų trukmės.

2.

 Be to, Parlamentas be atskiro kvietimo susirenka pirmą antradienį praėjus mėnesiui nuo 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 10 straipsnio 1 dalyje numatyto laikotarpio pabaigos.

3.

 Pirmininkų sueiga gali keisti pertraukų trukmę, patvirtintą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, priimdama pagrįstą sprendimą likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki pirmiau Parlamento nustatytos datos pradėti mėnesinę sesiją. Tačiau mėnesinės sesijos pradėjimo data negali būti nukelta daugiau kaip dviem savaitėms.

4.

 Parlamento narių daugumos arba Komisijos ar Tarybos prašymu Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su Pirmininkų sueiga, sušaukia Parlamentą išimties tvarka.

Parlamento pirmininkas, pritarus Pirmininkų sueigai, turi teisę išimties tvarka sušaukti Parlamentą skubos atveju.

155 straipsnis

Plenarinių posėdžių vieta

1.

 Parlamento plenariniai posėdžiai ir jo komitetų posėdžiai vyksta Sutartyse nustatyta tvarka.

Siūlymams dėl papildomų mėnesinių sesijų Briuselyje ir bet kokiems jų pakeitimams pakanka balsavusiųjų narių daugumos.

2.

 Kiekvienas komitetas gali nuspręsti paprašyti, kad vienas ar keli posėdžiai vyktų kitoje vietoje. Toks motyvuotas prašymas perduodamas Parlamento pirmininkui, kuris jį pateikia Biurui.

Skubos atveju Parlamento pirmininkas gali pats priimti sprendimą. Jei Biuras ar Parlamento pirmininkas atmeta prašymą, turi būti pateiktos atmetimo priežastys.

156 straipsnis

Parlamento narių dalyvavimas plenariniuose posėdžiuose

1.

 Kiekvieno plenarinio posėdžio metu Parlamento nariai pasirašo dalyvių sąraše.

2.

 Parlamento narių, dalyvių sąraše užregistruotų kaip dalyvavusių, pavardės nurodomos kiekvieno plenarinio posėdžio protokole pažymint „dalyvavo“. Parlamento narių, kuriems nedalyvauti leido Parlamento pirmininkas, pavardės nurodomos kiekvieno plenarinio posėdžio protokole pažymint „leista nedalyvauti“.

2 SKYRIUS

Parlamento darbo tvarka

157 straipsnis

Darbotvarkės projektas

1.

 Prieš kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją Pirmininkų sueiga parengia darbotvarkės projektą, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacijomis.

Parlamento pirmininko kvietimu Tarybos ir Komisijos atstovai gali dalyvauti Pirmininkų sueigoje svarstant darbotvarkės projektą.

2.

 Darbotvarkės projekte gali būti nurodytas balsavimo dėl tam tikrų svarstytinų klausimų laikas.

3.

 Susipažinti su galutiniu darbotvarkės projektu Parlamento nariams suteikiama galimybė vėliausiai prieš tris valandas iki mėnesinės sesijos pradžios.

158 straipsnis

Darbotvarkės priėmimas ir jos keitimas

1.

 Kiekvienos mėnesinės sesijos pradžioje Parlamentas priima darbotvarkę. Pasiūlymus iš dalies keisti galutinį darbotvarkės projektą gali teikti komitetai, frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius. Visus pasiūlymus dėl darbotvarkės pakeitimų Parlamento pirmininkas turi gauti ne vėliau kaip prieš valandą iki mėnesinės sesijos pradžios. Parlamento pirmininkas gali suteikti žodį pasiūlymo autoriui ir vienam pasiūlymui nepritariančiam kalbėtojui. Kiekviena kalba trunka ne ilgiau kaip vieną minutę.

2.

 Patvirtinus darbotvarkę, jokie jos pakeitimai negalimi, išskyrus Darbo tvarkos taisyklių 163, 197, 198, 199, 200 arba 201 straipsniuose numatytais atvejais arba remiantis Parlamento pirmininko pasiūlymu.

Jei procedūrinis pasiūlymas iš dalies keisti darbotvarkę yra atmetamas, jis negali būti vėl pateiktas tos pačios mėnesinės sesijos metu.

Rezoliucijos, kuri pateikta siekiant užbaigti diskusijas pagal 132, 136 ar 144 straipsnį, pavadinimo suformulavimas ar keitimas nereiškia darbotvarkės pakeitimo, jeigu pavadinimas patenka į svarstomo dalyko sritį.

3.

 Baigiantis plenariniam posėdžiui, Parlamento pirmininkas paskelbia kito plenarinio posėdžio datą, laiką ir jo darbotvarkę.

159 straipsnis

Plenarinių posėdžių procedūra be diskusijų ir be pakeitimų

1.

 Jei prieš pranešimą balsavo mažiau negu viena dešimtoji komiteto narių, jis įrašomas į Parlamento darbotvarkės projektą balsuoti be pakeitimų.

Dėl tokio klausimo balsuojama vieną kartą, išskyrus jeigu prieš parengiant galutinį darbotvarkės projektą ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os) raštu paprašo leisti pateikti pakeitimus. Tokiu atveju Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą.

2.

 Dėl klausimų, įrašytų į galutinį darbotvarkės projektą balsuoti be pakeitimų, nediskutuojama, jeigu tvirtindamas darbotvarkę mėnesinės sesijos pradžioje Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis Pirmininkų sueigos pasiūlymu ar frakcijos arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus prašymu.

3.

 Rengdama galutinę mėnesinės sesijos darbotvarkę, Pirmininkų sueiga gali siūlyti balsuoti ir dėl kitų klausimų be pakeitimų ar be diskusijų. Parlamentas, tvirtindamas darbotvarkę, gali nepriimti tokių pasiūlymų, jei likus ne mažiau kaip valandai iki mėnesinės sesijos pradžios frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius dėl jų pateikia prieštaravimų raštu.

4.

 Jei dėl klausimo balsuojama be diskusijų, pranešėjas ar atsakingo komiteto pirmininkas prieš pat balsavimą gali padaryti ne ilgiau kaip dvi minutes trunkantį pareiškimą.

160 straipsnis

Trumpas pristatymas

Pranešėjo prašymu ar Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas taip pat gali nuspręsti, kad klausimą, dėl kurio nereikia išsamiai diskutuoti, per plenarinį posėdį trumpai pristatys pranešėjas. Tokiu atveju Komisija gali pateikti savo atsakymą, po kurio vyks iki dešimties minučių trukmės diskusijos, kurių metu Parlamento pirmininkas gali iki vienos minutės suteikti Parlamento pirmininko pastebėtam žodžio prašančiam Parlamento nariui.

161 straipsnis

Neeilinės diskusijos

1.

 Frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali prašyti į Parlamento darbotvarkę įrašyti neeilines diskusijas dėl labai svarbaus Europos Sąjungos politikos klausimo. Paprastai per vieną mėnesinę sesiją vyksta ne daugiau kaip viena neeilinė diskusija.

2.

 Prašymas surengti neeilines diskusijas raštu pateikiamas Parlamento pirmininkui ne vėliau kaip prieš tris valandas iki mėnesinės sesijos, kurios metu turėtų vykti šios diskusijos, pradžios. Balsavimas dėl šio prašymo vyksta mėnesinės sesijos pradžioje, kai Parlamentas tvirtina savo darbotvarkę.

3.

 Reaguodamas į įvykius, kurie vyksta po mėnesinės sesijos darbotvarkės patvirtinimo, Parlamento pirmininkas, pasitaręs su frakcijų pirmininkais, gali pasiūlyti surengti neeilines diskusijas. Dėl tokio pasiūlymo balsuojama plenarinio posėdžio pradžioje arba balsuoti skirtu laiku. Parlamento nariams apie bet kuriuos tokius pasiūlymus surengti neeilines diskusijas pranešama ne vėliau kaip prieš valandą prieš balsavimą.

4.

 Parlamento pirmininkas nustato, kada vyks tokios diskusijos. Bendras diskusijoms skirtas laikas neturi viršyti 60 minučių. Frakcijų ir nepriklausomų Parlamento narių kalbėjimo laikas paskirstomas vadovaujantis 171 straipsnio 4 ir 5 dalimis.

5.

 Diskusijos baigiamos nepriimant rezoliucijos.

162 straipsnis

Diskusijos aktualia tema frakcijos prašymu

1.

 Per kiekvieną mėnesinę sesiją darbotvarkės projekte vieną ar du kartus skiriamas ne trumpesnis kaip 60 minučių laikas diskusijoms itin svarbia Europos Sąjungos politikai aktualia tema.

2.

 Kiekviena frakcija turi teisę per metus pasiūlyti bent vienos tokios diskusijos temą. Pirmininkų sueiga užtikrina, kad per tęstinį vienų metų laikotarpį naudojimasis ta teise frakcijoms būtų paskirstytas teisingai.

3.

 Temą frakcijos raštu pateikia Parlamento pirmininkui prieš Pirmininkų sueigai parengiant galutinį darbotvarkės projektą. Turi būti visapusiškai laikomasi 39 straipsnio 1 dalies dėl teisių, laisvių ir principų, pripažįstamų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje, ir šios sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių.

4.

 Pirmininkų sueiga nustato, kada tokios diskusijos vyks. Ji gali balsų dauguma, atstovaujančia keturiems penktadaliams Parlamento narių, atmesti frakcijos pasiūlytą temą.

5.

 Diskusijas pradeda temą pasiūliusios frakcijos atstovas. Po pristatymo kalbėjimo laikas paskirstomas pagal 171 straipsnio 4 ir 5 dalis.

6.

 Diskusijos baigiamos nepriimant rezoliucijos.

163 straipsnis

Skubos tvarka

1.

 Prašymą skubos tvarka surengti diskusijas dėl pasiūlymo, pateikto Parlamentui pagal 48 straipsnio 1 dalį, Parlamentui gali pateikti Parlamento pirmininkas, komitetas, frakcija, ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius, Komisija arba Taryba. Tokie prašymai pateikiami raštu ir turi būti motyvuoti.

2.

 Gavęs prašymą surengti diskusijas skubos tvarka, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Parlamente. Dėl šio prašymo balsuojama plenarinio posėdžio, kuris vyksta po plenarinio posėdžio, kuriame Parlamentui buvo paskelbta apie šį prašymą, pradžioje, jei su prašymu susijęs pasiūlymas Parlamento nariams buvo išdalytas oficialiosiomis kalbomis. Jei dėl to paties klausimo gaunami keli prašymai surengti diskusijas skubos tvarka, dėl tokių visų prašymų patenkinimo ar atmetimo sprendžiama bendrai.

3.

 Prieš balsavimą gali būti išklausomas tik prašymo teikėjas ir vienas kalbėtojas, nepritariantis prašymui, kartu su atsakingo komiteto pirmininku arba pranešėju, arba su abiem. Nei vienas iš tų kalbėtojų negali kalbėti ilgiau kaip po 3 minutes.

4.

 Klausimai, kuriems taikoma skubos tvarka, turi pirmenybę kitų darbotvarkės klausimų atžvilgiu. Parlamento pirmininkas nustato diskusijų ir balsavimo dėl jų laiką.

5.

 Skubos tvarka gali būti taikoma ir nepateikus pranešimo arba išimties atvejais remiantis atsakingo komiteto žodiniu pranešimu.

Kai taikoma skubos tvarka ir vyksta tarpinstitucinės derybos, 70 ir 71 straipsniai netaikomi. 74 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

164 straipsnis

Bendrosios diskusijos

Bet kuriuo metu gali būti priimamas sprendimas rengti bendrąsias diskusijas dėl panašių ar iš esmės susijusių klausimų.

165 straipsnis

Terminai

Dėl dokumento teksto diskusijos gali būti rengiamos ir dėl jo balsuojama tik tada, jei jis Parlamento nariams buvo pateiktas ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, išskyrus 144 ir 163 straipsniuose nurodytus skubos atvejus.

3 SKYRIUS

Bendra plenarinių posėdžių organizavimo tvarka

166 straipsnis

Įėjimas į posėdžių salę

1.

 Į salę įleidžiami tik Parlamento nariai, Komisijos ir Tarybos nariai, Parlamento generalinis sekretorius, darbuotojai, kurie salėje turi būti dėl savo pareigų pobūdžio, ir Parlamento pirmininko pakviesti asmenys.

2.

 Į lankytojams skirtas vietas įleidžiami tik Parlamento pirmininko arba generalinio sekretoriaus deramai išduotus leidimus turintys asmenys.

3.

 Asmenys, esantys lankytojams skirtose vietose, turi sėdėti ir laikytis tylos. Jei lankytojai reiškia savo pritarimą ar nepasitenkinimą, tvarkdariai juos nedelsdami išprašo iš salės.

167 straipsnis

Kalbos

1.

 Visi Parlamento dokumentai rengiami oficialiosiomis kalbomis.

2.

 Visi Parlamento nariai turi teisę Parlamente kalbėti pasirinktomis oficialiosiomis kalbomis. Viena iš oficialiųjų kalbų sakomos kalbos yra sinchroniškai verčiamos į visas oficialiąsias kalbas ir į kitas kalbas, dėl kurių būtinumo nusprendžia Biuras.

3.

 Komiteto ir delegacijos posėdžiuose žodžiu verčiama į tas oficialiąsias kalbas ir iš tų kalbų, kurias vartoja ir kurių pareikalauja tikrieji ir pavaduojantys to komiteto ar delegacijos nariai.

4.

 Komiteto ar delegacijos posėdžiuose, vykstančiuose ne įprastose darbo vietose, žodžiu verčiama į tas oficialiąsias kalbas ir iš tų kalbų, kuriomis kalbantys nariai yra patvirtinę savo dalyvavimą posėdyje. Tokia tvarka išimties atvejais gali būti lankstesnė. Biuras priima būtinas nuostatas.

5.

 Paskelbus balsavimo rezultatus, Parlamento pirmininkas nusprendžia dėl prašymų dėl tariamų nesutapimų tarp skirtingų kalbų variantų.

168 straipsnis

Pereinamosios nuostatos

1.

 Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi pasibaigus devintajai Parlamento kadencijai (30), leidžiama nukrypti nuo 167 straipsnio nuostatų, jei, nors ir buvo imtasi reikiamų priemonių, vis dar trūksta tam tikros oficialiosios kalbos vertėjų žodžiu ir raštu.

2.

 Generalinio sekretoriaus siūlymu ir deramai atsižvelgęs į 3 dalyje nurodytas nuostatas Biuras nustato, ar kiekvienos atitinkamos oficialiosios kalbos atveju įvykdytos 1 dalyje nurodytos sąlygos. Biuras, atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus pateikiamą pažangos ataskaitą, kas šešis mėnesius iš naujo apsvarsto savo sprendimą leisti nukrypti nuo nuostatų. Biuras patvirtina būtinas įgyvendinimo taisykles.

3.

 Taikomos Sutarčių pagrindu Tarybos priimtos laikinos išimtinės nuostatos dėl teisės aktų rengimo.

4.

 Parlamentas gali, remdamasis pagrįsta Biuro rekomendacija, bet kada nuspręsti panaikinti šį straipsnį anksčiau arba, baigiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, pratęsti jo galiojimą.

169 straipsnis

Dokumentų išdalijimas

Parlamento diskusijoms ir sprendimams skirti dokumentai pateikiami Parlamento nariams.

Nedarant poveikio pirmajai pastraipai, Parlamento nariai ir frakcijos gali tiesiogiai naudotis Europos Parlamento vidaus kompiuterių sistema, kad susipažintų su visais nekonfidencialiais parengiamaisiais dokumentais (pranešimų projektais, rekomendacijų projektais, nuomonių projektais, darbo dokumentais, komitetuose pateiktais pakeitimais).

170 straipsnis

Elektroninis dokumentų tvarkymas

Parlamento dokumentai gali būti rengiami, pasirašomi ir platinami naudojant elektroninę formą. Biuras sprendžia dėl elektroninės formos techninių specifikacijų ir apipavidalinimo.

171 straipsnis

Kalbėjimo laiko paskirstymas ir kalbėtojų sąrašas (31)

1.

 Pirmininkų sueiga gali pasiūlyti Parlamentui paskirstyti kalbėjimo per tam tikras diskusijas laiką. Sprendimą dėl tokio pasiūlymo Parlamentas priima be diskusijų.

2.

 Parlamento nariai negali kalbėti nepakviesti Parlamento pirmininko. Parlamento nariai kalba iš savo vietų ir kreipiasi į Parlamento pirmininką. Jei kalbėtojai nukrypsta nuo diskusijų temos, Parlamento pirmininkas juos dėl to perspėja.

3.

 Parlamento pirmininkas gali sudaryti pirmos tam tikrų diskusijų dalies kalbėtojų sąrašą, kuriame būtų numatyta viena ar kelios kalbėtojų iš kiekvienos frakcijos pagal atitinkamą tų frakcijų dydį grupės.

4.

 Šios diskusijų dalies kalbėti skirtas laikas paskirstomas pagal šiuos kriterijus:

a)

pirmoji kalbėti skirto laiko dalis paskirstoma po lygiai visoms frakcijoms;

b)

antroji kalbėjimo laiko dalis paskirstoma frakcijoms proporcingai pagal jų narių skaičių;

c)

nepriklausomiems Parlamento nariams bendrai skiriamas laikas atitinka laiką, paskirtą kiekvienai frakcijai remiantis a ir b punktais;

d)

paskirstant kalbėjimo laiką per plenarinį posėdį atsižvelgiama į tai, kad neįgaliems Parlamento nariams gali prireikti daugiau laiko.

5.

 Kai bendras kalbėjimo laikas paskirstomas keliems darbotvarkės klausimams svarstyti, frakcijos informuoja Parlamento pirmininką, kiek laiko jos skirs kiekvienam klausimui aptarti. Parlamento pirmininkas užtikrina, kad būtų paisoma taip paskirstyto laiko.

6.

 Likęs diskusijų laikas nėra iš anksto specialiai paskirstomas. Vietoj to Parlamento pirmininkas gali suteikti galimybę nariams kalbėti paprastai ne ilgiau kaip vieną minutę. Parlamento pirmininkas kiek įmanoma labiau užtikrina, kad paeiliui galėtų kalbėti skirtingų politinių pažiūrų kalbėtojai ir skirtingoms valstybėms narėms atstovaujantys kalbėtojai.

7.

 Paprašius Parlamento pirmininkas gali suteikti pirmenybę atsakingo komiteto pirmininkui ir pranešėjui, taip pat tiems frakcijų pirmininkams, kurie nori kalbėti frakcijų vardu, arba kalbėtojams, kurie juos pavaduoja.

8.

 Parlamento pirmininkas gali suteikti žodį Parlamento nariams, kurie pakeldami mėlynąją kortelę parodo, kad kalbant kitam nariui norėtų pateikti jam klausimą, bet ne ilgiau kaip per pusę minutės, susijusį su tuo, ką tas narys pasakė. Parlamento pirmininkas tai padaro tik tuomet, jei kalbėtojas sutinka atsakyti į klausimą ir jei Parlamento pirmininkas įsitikinęs, kad dėl to nebus trukdoma diskusijoms ir kad kelis kartus iš eilės keliant mėlynąją kortelę nebus didelio frakcijų, kurioms priklauso toje diskusijoje kalbantys nariai, politinių pažiūrų disbalanso.

9.

 Parlamento nariai gali kalbėti ne ilgiau kaip vieną minutę šiais klausimais: plenarinio posėdžio protokolo, procedūrinių pasiūlymų, galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų ar darbotvarkės pakeitimų.

10.

 Kai diskutuojama dėl pranešimo, Komisija ir Taryba paprastai išklausomos iš karto po to, kai pranešėjas pristato savo pranešimą. Komisijos ir Tarybos atstovai ir pranešėjas gali kalbėti dar kartą, atsakydami į Parlamento narių padarytus pareiškimus.

11.

 Per diskusijas nekalbėję Parlamento nariai gali ne daugiau kaip kartą per mėnesinę sesiją įteikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių raštišką pareiškimą, kuris pridedamas prie diskusijų stenogramos.

12.

 Tinkamai atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 230 straipsnį, Parlamento pirmininkas ieško būdų, kaip pasiekti sutarimą su Komisija, Taryba ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku dėl jų kalboms skiriamo laiko.

172 straipsnis

Vienos minutės kalbos

Per pirmą kiekvienos mėnesinės sesijos plenarinį posėdį ne ilgiau kaip pusvalandžiui Parlamento pirmininkas suteikia žodį Parlamento nariams, norintiems atkreipti Parlamento dėmesį į svarbius politikos klausimus. Kiekvienas Parlamento narys kalba ne ilgiau kaip vieną minutę. Tos pačios mėnesinės sesijos metu Parlamento pirmininkas gali skirti dar tiek pat laiko tokioms kalboms.

173 straipsnis

Pareiškimai asmeniniu klausimu

1.

 Parlamento narių pareiškimai asmeniniu klausimu išklausomi pasibaigus diskusijoms dėl aptariamo darbotvarkės klausimo arba tvirtinant plenarinio posėdžio, su kuriuo susijęs Parlamento nario prašymas kalbėti, protokolą.

Kalbėtojas negali kalbėti diskusijose svarstytais klausimais, jis gali tik paneigti jo asmeniui skirtas ir diskusijų metu išsakytas pastabas ar jam priskirtą nuomonę arba patikslinti paties pasakytas kalbas.

2.

 Pareiškimai asmeniniu klausimu trunka ne ilgiau kaip tris minutes, jeigu Parlamentas nenusprendžia kitaip.

174 straipsnis

Trukdymo prevencija (32)

Parlamento pirmininkas turi įgaliojimus pareikalauti liautis teikti nereikalingus pasiūlymus, pavyzdžiui, dėl darbo tvarkos, dėl procedūros, paaiškinimus dėl balsavimo ar prašymus dėl atskiro balsavimo, balsavimo dalimis ar vardinio balsavimo, kai jis įsitikinęs, kad tais pasiūlymais ar prašymais akivaizdžiai siekiama ilgam laikui itin sutrukdyti Parlamento darbą arba pažeisti kitų Parlamento narių teises, ir dėl tų pasiūlymų ar prašymų taip atsitiktų.

4 SKYRIUS

Priemonės, taikomos nesilaikant narių elgesio normų

175 straipsnis

Neatidėliotinos priemonės

1.

 Parlamento pirmininkas paragina laikytis tvarkos Parlamento narį, kuris pažeidžia 10 straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytas elgesio normas.

2.

 Jei pažeidimas kartojasi, Parlamento pirmininkas antrą kartą paragina Parlamento narį laikytis tvarkos, ir šis įspėjimas įrašomas į protokolą.

3.

 Jei pažeidimas tęsiamas ar padaromas kitas pažeidimas, Parlamento pirmininkas gali iš Parlamento nario atimti teisę kalbėti bei išprašyti jį iš salės neleisdamas dalyvauti likusioje plenarinio posėdžio dalyje. Ypač rimtais atvejais Parlamento pirmininkas gali atitinkamą Parlamento narį išprašyti iš salės neleisdamas dalyvauti likusioje plenarinio posėdžio dalyje nedelsdamas ir be antrojo įspėjimo. Generalinis sekretorius, pasitelkdamas į pagalbą salės tvarkdarius ir, jei būtina, Parlamento apsaugos tarnybą, nedelsdamas pasirūpina, kad tokios drausminės priemonės būtų vykdomos.

4.

 Jei dėl trukdymo sutrinka Parlamento darbas, Parlamento pirmininkas, siekdamas atstatyti tvarką, tam tikram laikui sustabdo plenarinį posėdį arba jį pabaigia. Jei Parlamento pirmininko neklausoma, jis palieka Parlamento pirmininko vietą. Šis veiksmas reiškia, kad plenarinis posėdis sustabdomas. Posėdis tęsiamas Parlamento pirmininkui vėl jį sukvietus.

5.

 Parlamento pirmininkas gali nuspręsti nutraukti tiesioginę plenarinio posėdžio transliaciją, jei Parlamento narys pažeidžia 10 straipsnio 3 arba 4 dalį.

6.

 Parlamento pirmininkas gali nuspręsti iš posėdžio garso ir vaizdo įrašų ištrinti Parlamento nario kalbos dalis, kuriomis pažeidžiama 10 straipsnio 3 arba 4 dalis.

Tas paliepimas įsigalioja nedelsiant. Tačiau tą sprendimą ne vėliau kaip per keturias savaites nuo jo priėmimo arba, jei per tą laiką Biuras neposėdžiauja, per kitą jo posėdį, patvirtina Biuras.

7.

 1–6 dalyse numatyti įgaliojimai mutatis mutandis suteikiami valdymo organų, komitetų ir delegacijų posėdžių pirmininkams, kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklėse.

8.

 Prireikus atsižvelgdamas į Parlamento narių elgesio normų pažeidimo sunkumą, mėnesinės sesijos, valdymo organo, komiteto ar delegacijos posėdžio pirmininkas ne vėliau kaip iki kitos mėnesinės sesijos arba valdymo organo, komiteto ar delegacijos kito posėdžio gali Parlamento pirmininkui pateikti prašymą taikyti 176 straipsnį.

176 straipsnis

Nuobaudos

1.

 Šiurkštaus 10 straipsnio 2–9 dalių pažeidimo atvejais Parlamento pirmininkas priima motyvuotą sprendimą, kuriuo pažeidimą padariusiam Parlamento nariui skiriama atitinkama nuobauda pagal šį straipsnį.

Kai pažeidžiama 10 straipsnio 3 arba 4 dalis, Parlamento pirmininkas gali priimti motyvuotą sprendimą pagal šį straipsnį, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamam Parlamento nariui buvo anksčiau skirta 175 straipsnyje nustatyta kuri nors neatidėliotina priemonė.

Kai pažeidžiama 10 straipsnio 6 dalis, Parlamento pirmininkas gali priimti motyvuotą sprendimą pagal šį straipsnį tik tada, jeigu pagal taikytiną vidaus administracinę priekabiavimo atvejų nagrinėjimo ir jo prevencijos procedūrą buvo nustatyta, kad būta priekabiavimo.

Parlamento pirmininkas gali skirti nuobaudą Parlamento nariui tais atvejais, kuriais pagal šias Darbo tvarkos taisykles arba pagal Biuro remiantis 25 straipsniu priimtą sprendimą numatyta taikyti šį straipsnį.

2.

 Prieš priimdamas sprendimą, Parlamento pirmininkas atitinkamo nario paprašo raštu pateikti pastabas. Parlamento pirmininkas gali nuspręsti atitinkamą narį pakviesti pateikti savo pastabas žodžiu, jei tai daryti tikslingiau.

Atitinkamam Parlamento nariui apie sprendimą skirti nuobaudą pranešama registruotu laišku arba skubiais atvejais per kurjerius.

Po to, kai apie tą sprendimą pranešama atitinkamam Parlamento nariui, apie jam paskirtą nuobaudą Parlamento pirmininkas paskelbia Parlamentui. Informuojami valdymo organų, komitetų ar delegacijų, kuriems tas Parlamento narys priklauso, pirmininkai.

Kai sprendimas dėl nuobaudos tampa galutiniu, jis skelbiamas matomoje Parlamento interneto svetainės vietoje ir ten lieka likusią Parlamento kadencijos dalį.

3.

 Įvertinant konkretų elgesį, būtina atsižvelgti į jo išskirtinį, pasikartojantį ar nuolatinį pobūdį, taip pat ir į jo šiurkštumo laipsnį. Atitinkamais atvejais taip pat atsižvelgiama į galimą žalą Europos Parlamento orumui ir reputacijai.

4.

 Nuobauda gali apimti vieną ar kelias toliau išvardytas priemones:

a)

papeikimą;

b)

teisės gauti dienpinigių išmoką atėmimą nuo dviejų iki trisdešimties dienų;

c)

laikiną (nuo dviejų iki trisdešimties Parlamento arba bet kurio iš jo valdymo organų, komitetų ar delegacijų posėdžių dienų) uždraudimą dalyvauti visoje arba tam tikroje Parlamento veikloje, nedarant poveikio teisei balsuoti plenariniame posėdyje, su sąlyga, kad šiuo atveju griežtai laikomasi elgesio normų;

d)

draudimą iki vienerių metų Parlamento nariui atstovauti Parlamentui tarpparlamentinėse delegacijose, tarpparlamentinėse konferencijose ar kituose tarpinstituciniuose forumuose;

e)

teisės susipažinti su konfidencialia ar įslaptinta informacija apribojimą iki vienerių metų, jei nebuvo laikytasi konfidencialumo reikalavimų.

5.

 4 dalies b–e punktuose nustatytos priemonės gali būti padvigubintos, jei pažeidžiama pakartotinai arba jei Parlamento narys atsisako laikytis priemonių, kurių imtasi pagal 175 straipsnio 3 dalį.

6.

 Be to, Parlamento pirmininkas gali papildomai pateikti pasiūlymą Pirmininkų sueigai sustabdyti ar nutraukti vienus ar daugiau Parlamento nario, einančio tam tikras pareigas Parlamente, įgaliojimus, laikydamasis 21 straipsnyje nustatytos procedūros.

177 straipsnis

Vidaus skundų pateikimo tvarka

Atitinkamas Parlamento narys per dvi savaites nuo pranešimo apie Parlamento pirmininko pagal 176 straipsnio 1–5 dalis paskirtą nuobaudą gali pateikti skundą Biurui. Pateikus skundą sustabdomas nuobaudos taikymas. Nedarant poveikio Parlamento nario teisėms, susijusioms su apskundimu už Parlamento ribų, ne vėliau kaip per keturias savaites nuo skundo pateikimo dienos arba, jei per tą laiką neposėdžiauja, per kitą posėdį Biuras gali panaikinti, patvirtinti arba pakeisti paskirtą nuobaudą. Jeigu per nustatytą terminą Biuras nepriima sprendimo, nuobauda laikoma niekine ir negaliojančia.

5 SKYRIUS

Kvorumas, pakeitimai ir balsavimas

178 straipsnis

Kvorumas

1.

 Parlamentas gali svarstyti, spręsti dėl darbotvarkės ir tvirtinti savo posėdžio protokolus, nesvarbu, kiek Parlamento narių dalyvauja posėdyje.

2.

 Kvorumas yra, jei į posėdžių salę susirenka viena trečioji visų Parlamento narių.

3.

 Balsavimas yra teisėtas, koks bebūtų balsuojančiųjų Parlamento narių skaičius, nebent Parlamento pirmininkas ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu, pateiktu prieš prasidedant balsavimui, konstatuoja, kad kvorumo nėra. Jeigu posėdžių salėje esančių Parlamento narių skaičiaus nepakanka kvorumui sudaryti, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad kvorumas nesusidarė, ir balsavimas įrašomas į ateinančio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Elektroninė balsavimo sistema gali būti naudojama siekiant patikrinti, ar pasiekta keturiasdešimties Parlamento narių riba, tačiau ji negali būti naudojama patikrinti, ar yra kvorumas. Posėdžių salės durys negali būti uždaromos.

4.

 Prašantys konstatuoti kvorumą Parlamento nariai prašymo metu turi būti posėdžių salėje ir, remiantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, įskaitomi į posėdžių salėje esančių Parlamento narių skaičių, net jei jie tuomet išeina iš posėdžių salės.

5.

 Jei dalyvauja mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, Parlamento pirmininkas gali konstatuoti, kad kvorumo nėra.

179 straipsnis

Ribos (33)

1.

 Šiose Darbo tvarkos taisyklėse, jei nenurodyta kitaip, vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

žema riba – viena dvidešimtoji visų Parlamento narių arba frakcija;

b)

vidutinė riba – viena dešimtoji visų Parlamento narių, kurią sudaro viena ar daugiau frakcijų ar atskiri Parlamento nariai, arba ir frakcija (-os), ir atskiri Parlamento nariai;

c)

aukšta riba – viena penktoji visų Parlamento narių, kurią sudaro viena ar daugiau frakcijų ar atskiri Parlamento nariai, arba ir frakcija (-os), ir atskiri Parlamento nariai.

2.

 Kai reikalaujama Parlamento nario parašo siekiant nustatyti, ar taikytina riba buvo pasiekta, tas parašas gali būti padėtas raštu arba elektronine forma, pasinaudojus Parlamento elektroninio parašo sistema. Per atitinkamą terminą Parlamento narys gali atšaukti savo parašą, tačiau negali jo padėti iš naujo.

3.

 Kai norint pasiekti ribą reikalinga frakcijos parama, frakcija veikia per savo pirmininką arba per jo tuo tikslu tinkamai paskirtą asmenį.

4.

 Taikant vidutinę ir aukštą ribą frakcijos parama skaičiuojama taip:

—

tais atvejais, kai plenarinio ar kito posėdžio metu taikomas Darbo tvarkos taisyklių straipsnis, kuriame nustatyta tokia riba: skaičiuojami visi fiziškai dalyvaujantys remiančios frakcijos nariai,

—

visais kitais atvejais: skaičiuojami visi remiančios frakcijos nariai.

180 straipsnis

Pakeitimų pateikimas ir jų pristatymas (34)

1.

 Atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali teikti pakeitimus, kurie svarstomi plenarinio posėdžio metu. Paskelbiami visi pakeitimus pasirašę autoriai.

Pakeitimai turi būti pateikti raštu ir pasirašyti jų autorių.

Kartu su pasiūlymų dėl teisiškai privalomų aktų pakeitimais gali būti pateikiami trumpi pagrindimai. Už šiuos pagrindimus yra atsakingas jų autorius ir šie pagrindimai neteikiami balsuoti.

2.

 Atsižvelgiant į 181 straipsnyje numatytus apribojimus, pakeitimu gali būti siekiama iš dalies pakeisti bet kokią teksto dalį. Juo taip pat gali būti siekiama išbraukti, įterpti ar pakeisti vienus žodžius ar skaičius kitais.

Šiame ir 181 straipsniuose žodis „tekstas“ reiškia visą pasiūlymą dėl rezoliucijos, visą teisėkūros rezoliucijos projektą, visą pasiūlymą dėl sprendimo ar visą pasiūlymą dėl teisiškai privalomo akto.

3.

 Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą.

4.

 Pakeitimo autorius ar kitas Parlamento narys, kurį vietoj savęs paskiria pakeitimo autorius, gali pristatyti pakeitimą diskusijų metu.

5.

 Jei autorius savo pakeitimą atsiima, šis pakeitimas, jei jo nedelsdamas nepateikia kitas Parlamento narys, atkrenta.

6.

 Jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, pakeitimai teikiami balsuoti tik po to, kai jie buvo pateikti visomis oficialiosiomis kalbomis. Parlamentas negali nuspręsti kitaip, jei tam prieštarauja ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Parlamentas vengia priimti sprendimus, dėl kurių tam tikrą kalbą vartojantys Parlamento nariai nepriimtinu mastu atsidurtų nepalankioje padėtyje.

Kai dalyvauja mažiau kaip šimtas narių, Parlamentas negali nuspręsti kitaip, jei ne mažiau kaip viena dešimtoji dalyvaujančių Parlamento narių tam prieštarauja.

Pirmininko siūlymu žodinis pakeitimas ar bet kokia kita žodinė pataisa laikoma pakeitimu, nepateiktu visomis oficialiomis kalbomis. Jei Pirmininkas laiko jį priimtinu remiantis 181 straipsnio 2 dalimi ir nesant prieštaravimų pagal 180 straipsnio 6 dalį, jis teikiamas balsuoti pagal nustatytą balsavimo tvarką.

Komitete reikiamas balsų skaičius prieštarauti dėl tokio pakeitimo ar tokios pataisos teikimo balsuoti nustatomas remiantis 219 straipsniu ir yra proporcingas skaičiui, taikomam per plenarinį posėdį, suapvalintam iki artimiausio sveiko skaičiaus, jei reikia.

181 straipsnis

Pakeitimų priimtinumas (35)

1.

 Nedarant poveikio 54 straipsnio 4 dalyje nustatytoms papildomoms sąlygoms dėl pranešimų savo iniciatyva ir 68 straipsnio 2 dalyje – dėl Tarybos pozicijos pakeitimų, pakeitimas yra nepriimtinas, jei:

a)

jis nėra tiesiogiai susijęs su tekstu, kurį juo norima pakeisti;

b)

juo siekiama išbraukti visą tekstą arba visą tekstą pakeisti kitu;

c)

juo siekiama pakeisti daugiau nei vieną teksto, su kuriuo jis yra susijęs, straipsnį ar straipsnio dalį, išskyrus kompromisinius pakeitimus ir pakeitimus, kuriais siekiama pakeisti tą patį ar tuos pačius žodžius visame tekste;

d)

juo siekiama iš dalies pakeisti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės aktų kodifikavimo; vis dėlto mutatis mutandis taikoma 109 straipsnio 3 dalies antra pastraipa;

e)

juo siekiama iš dalies pakeisti nepakeistas pasiūlymo dėl Sąjungos teisės aktų išdėstymo nauja redakcija dalis; vis dėlto mutatis mutandis taikomos 110 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 110 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa;

f)

juo siekiama užtikrinti tik teksto kalbinį taisyklingumą ir nuoseklų terminų vartojimą kalba, kuria pateikiamas pakeitimas; šiuo atveju Parlamento pirmininkas su suinteresuotais asmenimis ieško tinkamo kalbinio sprendimo.

2.

 Parlamento pirmininkas sprendžia dėl pakeitimų priimtinumo.

Parlamento pirmininkas, spręsdamas dėl pakeitimų priimtinumo pagal šio straipsnio 2 dalį, remiasi ne tik šio straipsnio 1 dalyje esančiomis nuostatomis, bet visomis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis.

3.

 Frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali pateikti alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuris pakeistų pasiūlymą dėl ne teisėkūros rezoliucijos, esantį komiteto pranešime.

Šiuo atveju frakcija arba atitinkami Parlamento nariai negali teikti atsakingo komiteto pasiūlymo dėl rezoliucijos pakeitimų. Alternatyvus pasiūlymas dėl rezoliucijos negali būti ilgesnis nei atsakingo komiteto pasiūlymas dėl rezoliucijos. Parlamentui jis pateikiamas balsuoti vienu balsavimu ir be pakeitimų.

Mutatis mutandis taikomos 132 straipsnio 4 ir 5 dalys dėl bendrų pasiūlymų dėl rezoliucijų.

4.

 Išimties tvarka, Parlamento pirmininkui sutikus, pakeitimai gali būti pateikti pasibaigus pakeitimų teikimo terminui, jei tai yra kompromisiniai pakeitimai arba jei buvo iškilę techninių problemų. Parlamento pirmininkas sprendžia dėl tokių pakeitimų priimtinumo. Kad būtų galima dėl jų balsuoti, Parlamento pirmininkas, prieš juos pateikdamas balsavimui, turi gauti Parlamento sutikimą.

Gali būti taikomi šie bendri kompromisinių pakeitimų priimtinumo kriterijai:

—

paprastai kompromisiniai pakeitimai susiję su tomis teksto dalimis, dėl kurių buvo pateikta pakeitimų iki pakeitimų pateikimo termino pabaigos,

—

paprastai kompromisinius pakeitimus teikia Parlamento daugumai atstovaujančios frakcijos, atitinkamų komitetų pirmininkai ar pranešėjai arba kitų pakeitimų autoriai,

—

paprastai, pateikus kompromisinį pakeitimą, atsiimami visi kiti dėl to paties klausimo pateikti pakeitimai.

Tik Parlamento pirmininkas gali pasiūlyti atsižvelgti į kompromisinius pakeitimus. Kad būtų galima pateikti pakeitimą balsuoti, Parlamento pirmininkas turi gauti Parlamento sutikimą, paklausdamas, ar yra prieštaraujančių dėl to, kad būtų balsuojama dėl kompromisinio pakeitimo. Jeigu yra, Parlamentas sprendžia balsavusiųjų dauguma.

182 straipsnis

Balsavimo procedūra (36)

1.

 Jei Darbo tvarkos taisyklėse konkrečiai nenurodyta kitaip, balsuojant dėl Parlamentui pateiktų tekstų taikoma ši procedūra:

a)

pirmiausia, atitinkamais atvejais, balsuojama dėl pasiūlymo dėl teisiškai privalomo akto pakeitimų;

b)

po to, atitinkamais atvejais, balsuojama dėl viso – pakeisto ar ne – pasiūlymo;

Jeigu pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto su pakeitimais ar be jų komitete nepatvirtinamas balsavusiųjų dauguma, komitetas pasiūlo Parlamentui pasiūlymą atmesti.

c)

vėliau balsuojama dėl visų pasiūlymo dėl rezoliucijos ar teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų;

d)

galiausiai balsuojama dėl viso pasiūlymo dėl rezoliucijos (galutinis balsavimas).

Parlamentas nebalsuoja dėl jokios pranešimo aiškinamosios dalies.

2.

 Kai vyksta balsavimas dėl pasiūlymų dėl teisiškai privalomų aktų ir dėl pasiūlymų dėl ne teisėkūros rezoliucijų, visų pirma balsuojama dėl teksto dėstomosios dalies, paskui dėl nurodomosios ir konstatuojamosios teksto dalių.

3.

 Visi pakeitimai, prieštaraujantys anksčiau priimtiems sprendimams dėl to paties teksto to paties balsavimo metu, atkrenta.

4.

 Balsavimo metu kalbėti gali tik pranešėjas arba vietoj jo – komiteto pirmininkas. Jis trumpai pristato atsakingo komiteto poziciją dėl balsuoti pateiktų pakeitimų.

183 straipsnis

Balsavimo dėl pakeitimų eilės tvarka (37)

1.

 Pakeitimai turi pirmenybę prieš tekstus, kuriems jie taikomi, ir dėl jų balsuojama pirmiau nei dėl tekstų.

2.

 Jeigu du ar daugiau vienas su kitu nesuderinami pakeitimai taikomi tai pačiai teksto daliai, labiausiai nutolęs nuo pirminio teksto pakeitimas turi pirmumą ir dėl jo balsuojama pirmiausia. Jei jis priimamas, kiti pakeitimai laikomi atmestais. Jei jis atmetamas, balsuojama dėl kito pirmumą turinčio pakeitimo ir ši procedūra kartojama dėl visų kitų likusių pakeitimų. Jei yra abejonių dėl pirmumo, sprendžia Parlamento pirmininkas. Jeigu atmetami visi pakeitimai, pradinis tekstas laikomas priimtu, jeigu per nustatytą terminą nepaprašoma atskiro balsavimo.

3.

 Tačiau jei Parlamento pirmininkas mano, kad tai gali palengvinti balsavimą, jis gali pasiūlyti pirmiausia balsuoti dėl pirminio teksto ar dėl mažiau nuo šio teksto nutolusio pakeitimo, prieš balsuojant dėl labiausiai nuo šio teksto nutolusio pakeitimo.

Jeigu vienas ar kitas pakeitimas surenka balsų daugumą, visi kiti tos pačios teksto dalies pakeitimai atkrenta.

4.

 Jei kompromisiniai pakeitimai pateikiami balsuoti, dėl jų balsuojama pirmiausia.

5.

 Balsavimas dalimis neleistinas, kai balsuojama dėl kompromisinių pakeitimų.

6.

 Kai atsakingas komitetas pateikia keletą teksto, dėl kurio parengtas pranešimas, pakeitimų, Parlamento pirmininkas pasiūlo balsuoti dėl jų visų vienu metu, jeigu frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius nepaprašo atskiro balsavimo arba balsavimo dalimis dėl tam tikrų punktų, arba jeigu nepateikiami kiti konkuruojantys pakeitimai.

7.

 Parlamento pirmininkas gali pasiūlyti balsuoti dėl kitų pakeitimų vienu metu, jei pakeitimai vienas kitą papildo, jeigu frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius nepaprašo atskiro balsavimo arba balsavimo dalimis. Pakeitimų autoriai taip pat gali pasiūlyti balsuoti dėl savo pakeitimų vienu metu.

8.

 Priėmus ar atmetus tam tikrą pakeitimą, Parlamento pirmininkas gali nuspręsti balsuoti vienu metu dėl kitų pakeitimų, kurių turinys ar tikslai yra vienodi. Parlamento pirmininkas šiuo tikslu gali paprašyti išankstinio Parlamento sutikimo.

Šie pakeitimai gali būti susiję su skirtingomis pradinio teksto dalimis.

9.

 Dėl dviejų ar daugiau identiškų, bet skirtingų autorių pateiktų pakeitimų balsuojama kaip dėl vieno pakeitimo.

10.

 Pakeitimai, dėl kurių prašoma balsuoti vardiniu būdu, teikiami balsuoti atskirai nuo kitų pakeitimų.

184 straipsnis

Plenarinio posėdžio metu pateiktų pakeitimų atrinkimas komitete

Kai pateikiama daugiau negu penkiasdešimt teksto, kurį pateikė komitetas, pakeitimų ar prašymų balsuoti dalimis ar atskiru balsavimu, kad jie būtų apsvarstyti plenariniame posėdyje, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su to komiteto pirmininku, gali jam pasiūlyti balsuoti dėl kiekvieno iš tų pakeitimų ar prašymų komitete. Pakeitimai ar prašymai balsuoti dalimis ar atskiru balsavimu, nesurinkę šiame etape bent vienos trečiosios komiteto narių balsų už, neteikiami balsuoti plenarinio posėdžio metu.

185 straipsnis

Balsavimas dalimis (38)

1.

 Frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali paprašyti balsuoti dalimis, kai tekste, dėl kurio siūloma balsuoti, yra dvi ar daugiau nuostatų, jei jis susijęs su dviem ar daugiau klausimų arba jei tekstą galima padalyti į keletą dalių, turinčių atskirą prasmę ir (ar) savarankišką norminę vertę.

2.

 Šis prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip balsavimo išvakarėse, jeigu Parlamento pirmininkas nenustato kito termino. Tada Parlamento pirmininkas sprendžia dėl prašymo.

186 straipsnis

Balsavimo teisė (39)

Balsavimo teisė yra asmeninė teisė.

Parlamento nariai balsuoja individualiai ir asmeniškai.

Bet koks šio straipsnio pažeidimas laikomas šiurkščiu 10 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

187 straipsnis

Balsavimas (40)

1.

 Paprastai Parlamente balsuojama rankos pakėlimu.

Tačiau Parlamento pirmininkas bet kuriuo metu gali nuspręsti, kad bus balsuojama naudojantis elektronine balsavimo sistema.

2.

 Parlamento pirmininkas skelbia kiekvieno balsavimo pradžią ir pabaigą.

Parlamento pirmininkui paskelbus balsavimo pradžią, niekas, išskyrus patį Parlamento pirmininką, negali kalbėti, kol nebus paskelbta balsavimo pabaiga.

3.

 Sprendžiant, ar tekstas buvo priimtas ar atmestas, skaičiuojami tik balsai už ir prieš, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta tam tikra balsų dauguma.

4.

 Jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad balsavimo rankos pakėlimu rezultatas kelia abejonių, Parlamentas balsuoja elektroniniu būdu. Jei elektroninė balsavimo sistema neveikia, Parlamentas balsuoja nariams sėdint ir atsistojant.

5.

 Parlamento pirmininkas nustato balsų skaičių ir paskelbia balsavimo rezultatus.

6.

 Balsavimo rezultatai užrašomi.

188 straipsnis

Galutinis balsavimas

Kai Parlamentas priima sprendimą remdamasis pranešimu, bet koks vienas balsavimas ir (arba) galutinis balsavimas vykdomas vardiniu būdu pagal 190 straipsnio 3 dalį.

188 straipsnio nuostatos dėl balsavimo vardiniu būdu netaikomos pranešimams, numatytiems 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4, 7 ir 9 dalyse, vykdant su imunitetu susijusias procedūras.

189 straipsnis

Balsų pasiskirstymas po lygiai (41)

1.

 182 straipsnio 1 dalies b ar d punktuose numatyto balsavimo metu balsams pasiskirsčius po lygiai, visas tekstas grąžinamas komitetui. Ši procedūra taikoma ir 3 bei 9 straipsniuose numatytam balsavimui.

2.

 Jei balsuojant dėl teksto, kuris pateikiamas balsuoti dalimis pagal 185 straipsnį, balsai pasiskirsto po lygiai, tekstas, dėl kurio balsuojama, laikomas priimtu.

3.

 Visais kitais atvejais balsams pasiskirsčius po lygiai, nedarant poveikio straipsnių, kuriuose reikalaujama kvalifikuotos balsų daugumos, taikymui, tekstas ar pasiūlymas, dėl kurių balsuojama, laikomi atmestais.

189 straipsnio 3 dalis aiškinama taip, kad tuo atveju, kai balsai dėl rekomendacijos projekto pagal 149 straipsnio 4 dalį neįstoti į Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą pasiskirsto po lygiai, tai nereiškia, kad priimama rekomendacija, kad Parlamentas turėtų įstoti į tą bylą. Tokiu atveju turi būti laikoma, kad atsakingas komitetas nepriėmė jokios rekomendacijos.

Pirmininkas gali balsuoti, tačiau neturi lemiamo balso teisės.

190 straipsnis

Vardinis balsavimas (42)

1.

 Be šiose Darbo tvarkos taisyklėse numatytų atvejų, vardiniu būdu balsuojama, kai to raštu ne vėliau kaip balsavimo išvakarėse paprašo frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius, jeigu Parlamento pirmininkas nenustato kito termino.

190 straipsnio nuostatos dėl balsavimo vardiniu būdu netaikomos pranešimams, numatytiems 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4, 7 ir 9 dalyse, vykdant su imunitetu susijusias procedūras.

2.

 Kiekviena frakcija per vieną mėnesinę sesiją gali pateikti ne daugiau kaip šimtą prašymų dėl vardinio balsavimo.

3.

 Vardiniu būdu balsuojama naudojant elektroninę balsavimo sistemą.

Kai dėl techninių priežasčių ja naudotis negalima, balsuoti galima abėcėlės tvarka pradedant burtų keliu pasirinkta Parlamento nario pavarde. Parlamento pirmininkas balsuoja paskutinis. Balsuojama žodžiu, tariant žodžius „taip“, „ne“ ar „susilaikau“.

4.

 Balsavimo rezultatai įrašomi į plenarinio posėdžio protokolą. Frakcijos sudaro balsavusiųjų Parlamento narių pavardžių sąrašą abėcėlės tvarka ir nurodo, kaip balsavo kiekvienas Parlamento narys.

191 straipsnis

Slaptas balsavimas (43)

1.

 Skyrimo į pareigas atveju balsuojama slaptai, nedarant poveikio 15 straipsnio 1 daliai ir 213 straipsnio 2 dalies pirmai pastraipai.

Skaičiuojant balsus, atsižvelgiama tik į biuletenius, kuriuose nurodytos kandidatais pateiktų narių pavardės.

2.

 Slaptai balsuojama ir kai to reikalauja ne mažiau kaip aukštą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os). Prašymas turi būti pateiktas prieš prasidedant balsavimui.

3.

 Prašymas balsuoti slaptai turi pirmenybę prašymo balsuoti vardiniu būdu atžvilgiu.

4.

 Slapto balsavimo balsus skaičiuoja iš Parlamento narių burtų keliu sudaryta 2–8 narių balsų skaičiavimo grupė, išskyrus tuos atvejus, kai vyksta elektroninis balsavimas.

Jei balsavimas vyksta 1 dalyje nurodyta tvarka, kandidatai negali būti paskirti balsų skaičiuotojais.

Slaptai balsavusių Parlamento narių pavardės įrašomos į plenarinio posėdžio, kurio metu vyko balsavimas, protokolą.

192 straipsnis

Elektroninės balsavimo sistemos naudojimas (44)

1.

 Biuro nurodymuose reglamentuojami šios sistemos naudojimo techniniai aspektai.

2.

 Elektroninio balsavimo metu įrašomas tik skaitmenimis išreikštas rezultatas, išskyrus atvejus, kai balsuojama vardiniu būdu.

3.

 Parlamento pirmininkas gali bet kuriuo metu nuspręsti naudoti elektroninę balsavimo sistemą, kad būtų patikrinta, ar siekiama slenkstinė riba.

193 straipsnis

Ginčai dėl balsavimo rezultatų (45)

1.

 Iškelti darbo tvarkos klausimus dėl balsavimo teisėtumo galima tik Parlamento pirmininkui paskelbus balsavimo pabaigą.

2.

 Paskelbus balsavimo rankos pakėlimu rezultatus, Parlamento nariai gali paprašyti juos patikrinti naudojant elektroninę balsavimo sistemą.

3.

 Parlamento pirmininkas nusprendžia, ar paskelbtas rezultatas galioja. Jo sprendimas yra galutinis.

194 straipsnis

Paaiškinimai dėl balsavimo

1.

 Pasibaigus balsavimui, bet kuris Parlamento narys gali pateikti ne ilgesnį kaip vienos minutės paaiškinimą žodžiu dėl vieno balsavimo ir (arba) galutinio balsavimo dėl Parlamentui pateikto punkto. Per vieną mėnesinę sesiją vienas Parlamento narys gali pateikti daugiausia tris paaiškinimus žodžiu.

Bet kuris Parlamento narys gali raštu pateikti ne daugiau kaip 200 žodžių apimties paaiškinimą dėl tokio balsavimo, kuris pateikiamas Parlamento nario puslapyje Parlamento interneto svetainėje.

Frakcija gali pateikti ne ilgesnį kaip dviejų minučių paaiškinimą dėl balsavimo.

Prasidėjus pirmajam paaiškinimui dėl balsavimo dėl pirmo punkto, nepriimamas joks kitas prašymas paaiškinti balsavimą.

Paaiškinimai dėl viso ir (arba) galutinio balsavimo priimtini dėl visų Parlamentui pateiktų punktų. Žodžiai „galutinis balsavimas“ jokiu būdu nereiškia balsavimo rūšies, bet nurodo, jog tai yra paskutinis balsavimas dėl tam tikro klausimo.

2.

 Balsuojant slaptu balsavimu arba dėl procedūrinių klausimų, paaiškinimai dėl balsavimo negalimi.

3.

 Kai punktas į Parlamento darbotvarkę įrašomas be pakeitimų ir be diskusijų, Parlamento nariai, vadovaudamiesi 1 dalimi, gali pateikti tik rašytinius paaiškinimus dėl balsavimo.

Paaiškinimai dėl balsavimo, ar jie būtų žodiniai, ar rašytiniai, turi būti tiesiogiai susiję su klausimu, pateiktu Parlamentui.

6 SKYRIUS

Pareiškimai dėl darbo tvarkos ir procedūriniai pasiūlymai

195 straipsnis

Pareiškimai dėl darbo tvarkos (46)

1.

 Parlamento nariui gali būti suteikiamas žodis, kad atkreiptų Parlamento pirmininko dėmesį, jog nesilaikoma Darbo tvarkos taisyklių. Pirmiausia Parlamento narys turi nurodyti straipsnį, kuriuo remiasi.

2.

 Prašymas padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos turi pirmenybę prieš bet kurį kitą prašymą kalbėti ar procedūrinį pasiūlymą.

3.

 Kalbėjimo laikas negali viršyti vienos minutes.

4.

 Parlamento pirmininkas nedelsdamas sprendžia dėl darbo tvarkos laikymosi, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, ir praneša apie savo sprendimą tuoj po pareiškimo dėl darbo tvarkos. Dėl šio sprendimo nebalsuojama.

5.

 Išimties tvarka Parlamento pirmininkas gali pareikšti, jog apie savo sprendimą praneš vėliau, bet jis tai turi padaryti ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po pareiškimo dėl darbo tvarkos. Jei sprendimas priimamas vėliau, vykstančios diskusijos dėl to neatidedamos. Parlamento pirmininkas gali perduoti klausimą atsakingam komitetui.

Prašymas padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos turi būti susijęs su tuo metu aptariamu darbotvarkės klausimu. Parlamento pirmininkas gali leisti padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos, susijusį su kitu klausimu, tinkamu metu, pvz., baigus svarstyti aptariamą darbotvarkės klausimą arba prieš sustabdant plenarinį posėdį.

196 straipsnis

Procedūriniai pasiūlymai

1.

 Visų pirma žodis suteikiamas dėl vieno iš šių procedūrinių pasiūlymų:

a)

klausimo paskelbimas nepriimtinu (197 straipsnis);

b)

klausimo grąžinimas komitetui (198 straipsnis);

c)

diskusijų pabaiga (199 straipsnis);

d)

diskusijų ar balsavimo atidėjimas (200 straipsnis), arba

e)

plenarinio posėdžio sustabdymas arba pabaiga (201 straipsnis).

Be pasiūlymo autoriaus, dėl šių pasiūlymų gali būti išklausyti tik šie Parlamento nariai: vienas kalbėtojas, nepritariantis pasiūlymui, ir atsakingo komiteto pirmininkas arba pranešėjas.

2.

 Kalbėjimo laikas negali viršyti vienos minutes.

197 straipsnis

Pasiūlymas paskelbti klausimą nepriimtinu

1.

 Diskusijų dėl į darbotvarkę įrašyto klausimo pradžioje frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali pateikti pasiūlymą paskelbti tą klausimą nepriimtinu. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant.

Apie ketinimą pateikti pasiūlymą paskelbti klausimą nepriimtinu turi būti pranešta Parlamento pirmininkui ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, o Parlamento pirmininkas nedelsdamas apie tai informuoja Parlamentą

2.

 Jei šis pasiūlymas patvirtinamas, Parlamentas nedelsdamas pereina prie kito darbotvarkės klausimo.

198 straipsnis

Klausimo grąžinimas komitetui

1.

 Tvirtinant darbotvarkę ar prieš prasidedant diskusijoms, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali pareikalauti grąžinti klausimą nagrinėti komitetui.

Apie ketinimą pateikti pasiūlymą prašyti grąžinti klausimą komitetui turi būti pranešta Parlamento pirmininkui ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, Parlamento pirmininkas nedelsdamas apie tai informuoja Parlamentą.

2.

 Tokį pasiūlymą prašyti grąžinti klausimą komitetui taip pat gali pateikti frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius prieš balsavimą ar jo metu. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant.

3.

 Tokį prašymą galima pateikti tik vieną kartą kiekvieno skirtingų procedūros etapų, nurodytų 1 ir 2 dalyse, metu.

4.

 Kai klausimas grąžinamas komitetui, klausimo svarstymas sustabdomas.

5.

 Parlamentas gali nustatyti komitetui terminą, iki kurio šis turi pateikti savo išvadas.

199 straipsnis

Diskusijų pabaiga

1.

 Parlamento pirmininkui pasiūlius arba frakcijai arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančiam Parlamento narių skaičiui paprašius, diskusijos gali būti baigtos, nebaigus kalbėti visiems į kalbėtojų sąrašą įtrauktiems Parlamento nariams. Dėl šio pasiūlymo ar prašymo balsuojama nedelsiant.

2.

 Jeigu pasiūlymas ar prašymas priimamas, kalbėti gali tik vienas kiekvienos diskusijose nedalyvavusios frakcijos narys.

3.

 Pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje numatytoms kalboms, diskusijos baigiasi ir Parlamentas balsuoja dėl apsvarstyto klausimo, jeigu iš anksto nenumatyta balsuoti tam tikru metu.

4.

 Jei pasiūlymas ar prašymas atmetamas, jį vėl tų pačių diskusijų metu pateikti gali tik Parlamento pirmininkas.

200 straipsnis

Diskusijų ar balsavimo atidėjimas (47)

1.

 Prieš prasidedant diskusijoms dėl kurio nors darbotvarkės klausimo frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali pateikti pasiūlymą atidėti diskusijas iki tam tikros datos ir valandos. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant.

Apie ketinimą pateikti pasiūlymą atidėti diskusijas turi būti pranešta Parlamento pirmininkui ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas. Parlamento pirmininkas nedelsdamas apie tai informuoja Parlamentą.

2.

 Jei šis pasiūlymas priimamas, Parlamentas pereina prie kito darbotvarkės klausimo. Atidėtos diskusijos tęsiamos nustatytą dieną ir valandą.

3.

 Jei pasiūlymas atmetamas, tos pačios mėnesinės sesijos metu vėl jo pateikti negalima.

4.

 Prieš balsavimą ar jo metu frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali pateikti pasiūlymą raginantį atidėti balsavimą. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant.

201 straipsnis

Plenarinio posėdžio sustabdymas arba pabaiga (48)

Plenarinis posėdis gali būti sustabdytas arba baigtas vykstant diskusijoms ar balsavimo metu, jei tokį sprendimą priima Parlamentas Parlamento pirmininko siūlymu arba ne mažiau kaip aukštą ribą siekiančio Parlamento narių skaičiaus arba frakcijos (-ų) prašymu. Dėl šio pasiūlymo ar prašymo balsuojama nedelsiant.

Jei pateikiamas prašymas sustabdyti arba baigti plenarinį posėdį, balsavimo dėl šio prašymo procedūra inicijuojama be reikalo nedelsiant. Turėtų būti naudojamos įprastos balsavimo per plenarinį posėdį paskelbimo priemonės ir laikantis esamos praktikos turėtų būti paliekama pakankamai laiko Parlamento nariams ateiti į plenarinių posėdžių sale.

Jei toks prašymas atmetamas, pagal analogiją su 158 straipsnio 2 dalies antra pastraipa panašus prašymas negali būti vėl pateiktas tą pačią dieną. Vadovaujantis 174 straipsnio aiškinimu, Parlamento pirmininkas turi teisę pareikalauti liautis teikti nereikalingus prašymus pagal minėtąjį straipsnį.

7 SKYRIUS

Parlamento veiklos viešumas

202 straipsnis

Plenarinio posėdžio protokolas

1.

 Kiekvieno plenarinio posėdžio protokolas su jame smulkiai aprašytu svarstymu, kalbėtojų pavardėmis ir Parlamento sprendimais, įskaitant visų balsavimų dėl visų pakeitimų rezultatus, pateikiamas ne vėliau kaip prieš pusvalandį iki kito plenarinio posėdžio popietinės dalies.

2.

 Dokumentų, kuriais remiamasi per Parlamento diskusijas ir priimant sprendimus, sąrašas skelbiamas protokole.

3.

 Kiekvieno plenarinio posėdžio popietinės dalies pradžioje Parlamento pirmininkas teikia Parlamentui tvirtinti ankstesnio plenarinio posėdžio protokolą.

4.

 Jeigu yra prieštaravimų dėl plenarinio posėdžio protokolo, Parlamentas sprendžia, jei reikia, ar atsižvelgti į siūlomus pakeitimus. Nei vienas Parlamento narys negali kalbėti šia tema ilgiau kaip vieną minute.

5.

 Plenarinio posėdžio protokolą pasirašo Parlamento pirmininkas ir generalinis sekretorius, jis saugomas Parlamento archyvuose. Plenarinio posėdžio protokolas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

203 straipsnis

Priimti tekstai

1.

 Priimtus tekstus Parlamentas skelbia iš karto po balsavimo. Jie pateikiami Parlamentui tuo pačiu metu, kaip ir atitinkamo plenarinio posėdžio protokolas, ir saugomi Parlamento archyvuose.

2.

 Parlamento priimtus tekstus galutinai peržiūri teisininkai lingvistai, o už tai atsako Parlamento pirmininkas. Kai šie tekstai priimami vadovaujantis susitarimu, kurį pasiekė Parlamentas ir Taryba, minėtąją galutinę peržiūrą vykdo tos abi institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos ir pagal abipusį susitarimą.

3.

 241 straipsnyje numatyta procedūra taikoma tada, kai, siekiant užtikrinti teksto nuoseklumą ir kokybę atsižvelgiant į Parlamento pareikštą valią, būtina atlikti pataisas, kuriomis norima daugiau nei ištaisyti spausdinimo klaidas ar padaryti pataisymus, kurių reikia, kad būtų suderinti tekstai visomis kalbomis, užtikrintas jų kalbinis taisyklingumas ir juose būtų vartojami nuoseklūs terminai.

4.

 Pagal įprastą teisėkūros procedūrą Parlamento priimtos pozicijos įgyja konsoliduoto teksto formą. Kai balsavimas Parlamente nesiremia su Taryba pasiektu susitarimu, konsoliduotame tekste išskiriami visi pakeitimai, kurie buvo priimti.

5.

 Atlikus galutinę peržiūrą, priimtus tekstus pasirašo Parlamento pirmininkas ir generalinis sekretorius, ir jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

204 straipsnis

Stenograma (49)

1.

 Kiekvieno plenarinio posėdžio stenograma parengiama kaip daugiakalbis dokumentas, kuriame visos pasakytos kalbos pateikiamos oficialiąja originalo kalba.

2.

 Nedarydamas poveikio savo kitiems drausminiams įgaliojimams Parlamento pirmininkas gali pareikalauti išbraukti iš posėdžio diskusijų stenogramos tų Parlamento narių, kuriems nebuvo suteiktas žodis arba kurie viršijo jiems suteiktą laiką, kalbas.

3.

 Kalbėję asmenys per penkias darbo dienas gali pateikti savo pasakytų kalbų teksto pataisas. Pataisos iki nustatyto termino pabaigos nusiunčiamos sekretoriatui.

4.

 Daugiakalbė posėdžio stenograma skelbiama kaip Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedas ir saugoma Parlamento archyvuose.

5.

 Parlamento nario prašymu stenogramos ištrauka išverčiama į bet kurią oficialiąją kalbą. Prireikus šis vertimas atliekamas skubiai.

205 straipsnis

Posėdžių garso ir vaizdo įrašai

1.

 Parlamento posėdžiai kalbomis, kuriomis jie vyksta, jo interneto svetainėje transliuojami tiesiogiai, kartu pateikiant daugiakalbį garso įrašą iš visų veikiančių vertimo žodžiu kabinų.

2.

 Iš karto po plenarinio posėdžio parengiami ir Parlamento interneto svetainėje paskelbiami indeksuoti posėdžio garso ir vaizdo įrašai kalbomis, kuriomis jie vyko, bei daugiakalbiai garso įrašai iš visų veikusių vertimo žodžiu kabinų. Šie įrašai skelbiami iki Parlamento kadencijos pabaigos ir per kitą Parlamento kadenciją, o vėliau saugomi Parlamento archyvuose. Tokie garso ir vaizdo įrašai susiejami su posėdžių stenogramomis, kai tik jos parengiamos.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETAI IR DELEGACIJOS

1 SKYRIUS

Komitetai

206 straipsnis

Nuolatinių komitetų sudarymas

Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas sudaro nuolatinius komitetus. Jų atsakomybės sritys nustatomos šių Darbo tvarkos taisyklių priede (50). Tas priedas priimamas balsavusiųjų balsų dauguma. Šių komitetų nariai skiriami naujai išrinkto Parlamento pirmos mėnesinės sesijos metu.

Nuolatinių komitetų atsakomybės sritys taip pat gali būti iš naujo nustatomos ne komitetų sudarymo metu.

207 straipsnis

Specialieji komitetai

1.

 Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas gali bet kada sudaryti specialiuosius komitetus, kurių pareigos, narių skaičius ir įgaliojimų laikas yra tvirtinami priimant sprendimą juos sudaryti.

2.

 Specialiųjų komitetų įgaliojimų laikas yra ne daugiau kaip dvylika mėnesių, jei pasibaigus tam laikotarpiui Parlamentas jo nepratęsia. Jei Parlamento sprendime, kuriuo nusprendžiama sudaryti specialųjį komitetą, nenusprendžiama kitaip, specialiojo komiteto įgaliojimų vykdymo laikas prasideda nuo jo steigiamojo posėdžio dienos.

3.

 Specialieji komitetai neturi teisės teikti nuomonių kitiems komitetams.

208 straipsnis

Tyrimo komitetai

1.

 Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB (51) 2 straipsnį, vienos ketvirtosios savo narių prašymu Parlamentas gali sudaryti tyrimo komitetą Sąjungos institucijos ar įstaigos, valstybės narės viešojo administravimo institucijos ar asmens, kuris pagal Sąjungos teisę įgaliotas ją įgyvendinti, įtariamiems pažeidimams ar netinkamo administravimo, įgyvendinant Sąjungos teisę, atvejams tirti.

Pakeitimai neteikiami nei dėl tyrimo dalyko, kurį apibrėžė viena ketvirtoji Parlamento narių, nei dėl 11 dalyje nustatyto termino.

2.

 Sprendimas sudaryti tyrimo komitetą paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje per vieną mėnesį nuo jo priėmimo.

3.

 Tyrimo komiteto darbą reglamentuoja komitetams taikytinos Darbo tvarkos taisyklių nuostatos, išskyrus atvejus, kai yra kitaip konkrečiai numatyta šiame straipsnyje ir Sprendime 95/167/EB, Euratomas, EAPB.

4.

 Prašyme sudaryti tyrimo komitetą turi būti nurodytas tyrimo dalykas ir pateikti išsamūs tyrimo motyvai. Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas priima sprendimą dėl komiteto sudarymo ir, teigiamo sprendimo atveju, – dėl komiteto narių skaičiaus.

5.

 Tyrimo komitetai neturi teisės teikti nuomonių kitiems komitetams.

6.

 Bet kuriuo procedūros etapu tyrimo komitete balsuoti turi teisę tik jo tikrieji nariai arba, jų nesant, juos pavaduojantys nariai.

7.

 Tyrimo komitetas išsirenka savo pirmininką ir pirmininko pavaduotojus bei paskiria vieną ar daugiau pranešėjų. Be to, Komitetas gali patikėti savo nariams atlikti pavedimus arba specialias užduotis bei suteikti įgaliojimus, dėl kurių pastarieji išsamiai atsiskaito komitetui.

8.

 Tarp komiteto posėdžių, esant skubiam atvejui ar būtinybei, komiteto koordinatoriai vykdo komiteto įgaliojimus, su sąlyga, kad jų sprendimai bus patvirtinti to komiteto jo kito posėdžio metu.

9.

 Dėl kalbų vartojimo tyrimo komitetas taiko 167 straipsnio nuostatas. Tačiau komiteto biuras:

—

gali, jei mano esant būtina dėl konfidencialumo, užtikrinti vertimą žodžiu tik į komiteto darbe dalyvaujančių komiteto narių oficialiąsias kalbas,

—

sprendžia dėl gautų dokumentų vertimo raštu taip, kad komitetas galėtų veiksmingai ir greitai atlikti savo darbą, taip pat kad būtų išsaugotas būtinas slaptumas bei konfidencialumas.

10.

 Kai įtarimai dėl nusižengimų ar netinkamo administravimo įgyvendinant Sąjungos teisę susiję su galima valstybės narės tarnybos ar valdžios institucijos atsakomybe, tyrimo komitetas gali prašyti atitinkamos valstybės narės parlamento bendradarbiauti atliekant tyrimą.

11.

 Tyrimo komitetas baigia savo darbą pristatydamas Parlamentui savo darbo rezultatų ataskaitą ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo jo steigiamojo posėdžio. Parlamentas gali nuspręsti du kartus trims mėnesiams pratęsti šį terminą. Jei reikia, ataskaitoje gali būti nurodytos mažumos pozicijos 55 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Ši ataskaita yra skelbiama.

Tyrimo komiteto prašymu Parlamentas dėl šios ataskaitos surengia diskusijas kitos mėnesinės sesijos po jos pateikimo metu.

12.

 Komitetas taip pat gali pateikti Parlamentui Europos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar valstybėms narėms skirtą rekomendacijos projektą.

13.

 Parlamento pirmininkas įpareigoja pagal VI priedo nuostatas atsakingą komitetą patikrinti, kokių tolesnių veiksmų imtasi dėl tyrimo komiteto darbo rezultatų ir, jei reikia, parengti pranešimą šiuo klausimu. Parlamento pirmininkas imasi kitų reikalingų priemonių, kad tyrimo išvados būtų praktiškai pritaikytos.

209 straipsnis

Komitetų sudėtis

1.

 Komitetų, specialiųjų komitetų ir tyrimo komitetų narius skiria frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai.

Pirmininkų sueiga nustato terminą, iki kurio frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai apie savo paskyrimus praneša Parlamento pirmininkui, o tuomet jis juos paskelbia Parlamentui.

2.

 Komitetų sudėtis kiek įmanoma turi atitikti Parlamento sudėtį. Skiriant vietas komitetuose, frakcijoms tenkantis vietų skaičius turi būti lygus artimiausiam apskaičiuotą proporciją viršijančiam ar jos nesiekiančiam sveikam skaičiui.

Jei frakcijos nesusitaria dėl savo proporcinės dalies viename ar daugiau konkrečių komitetų, sprendimą priima Pirmininkų sueiga.

3.

 Jei frakcija nusprendžia neužimti vietų komitete arba nepaskiria savo narių iki Pirmininkų sueigos nustatyto termino, šios vietos lieka laisvos. Frakcijoms neleidžiama tarp savęs keistis vietomis komitetuose.

4.

 Jei dėl Parlamento nario perėjimo į kitą frakciją komitete būtų pažeistas 2 dalyje nustatytas proporcingas vietų komitete paskirstymas ir frakcijos nesusitaria ir neužtikrina, kad būtų laikomasi toje dalyje nustatytų principų, reikiamus sprendimus priima Pirmininkų sueiga.

5.

 Apie bet kokius frakcijų ar nepriklausomų Parlamento narių paskyrimų pakeitimus pranešama Parlamento pirmininkui, jis juos paskelbia Parlamentui vėliausiai kito posėdžio pradžioje. Šie sprendimai įsigalioja nuo paskelbimo dienos.

6.

 Frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai į kiekvieną komitetą gali skirti pavaduojančių narių, kurių skaičius negali būti didesnis už tikrųjų narių, kuriuos ta frakcija ar nepriklausomi Parlamento nariai gali skirti į komitetą, skaičių. Apie tai turi būti pranešta Parlamento pirmininkui. Pavaduojantys nariai turi teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose, kalbėti ir, jei tikrasis narys nedalyvauja, balsuoti.

7.

 Kai tikrasis narys posėdyje nedalyvauja ir jei nėra paskirta pavaduojančių narių ar jie nedalyvauja, tikrąjį komiteto narį posėdžio metu gali pavaduoti kitas tos pačios frakcijos narys arba, kai narys yra nepriklausomas Parlamento narys, kitas nepriklausomas Parlamento narys, kuriam suteikiama teisė balsuoti. Apie tai pranešama komiteto pirmininkui ne vėliau kaip prieš prasidedant balsavimui.

Pagal 7 dalies paskutinio sakinio reikalavimus pavardė turi būti pranešama prieš pasibaigiant diskusijoms ar prieš prasidedant balsavimui dėl klausimo (-ų), dėl kurio (-ių) tikrasis narys pavaduojamas.

Pagal šį straipsnį:

—

komiteto tikrojo arba pavaduojančio nario statusas išimtinai priklauso nuo narystės tam tikroje frakcijoje,

—

pasikeitus frakcijai atstovaujančių tikrųjų narių skaičiui komitete, atitinkamai keičiamas didžiausias nuolatinių pavaduojančių narių, kuriuos frakcija gali skirti į tą komitetą, skaičius,

—

nariui perėjus į kitą frakciją, jis negali išsaugoti komiteto tikrojo arba pavaduojančio nario statuso, kurį turėjo kaip ankstesnės frakcijos narys,

—

komiteto narys jokiu būdu negali pavaduoti kitai frakcijai priklausančio kolegos.

210 straipsnis

Komitetų įgaliojimai

1.

 Nuolatiniai komitetai nagrinėja klausimus, kuriuos jiems perduoda Parlamentas arba sesijos pertraukos metu Parlamento pirmininkas Pirmininkų sueigos vardu.

2.

 Jei du ar daugiau nuolatinių komitetų yra kompetentingi spręsti tam tikrą klausimą, paskiriamas vienas atsakingas komitetas, o kiti – kaip nuomonę teikiantys komitetai.

Klausimas gali būti perduotas svarstyti ne daugiau kaip trims komitetams, nebent būtų nuspręsta padaryti išimtį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis.

3.

 Du ar daugiau komitetų ar pakomitečių gali kartu nagrinėti jų kompetencijai priklausančius klausimus, tačiau jie negali kartu priimti sprendimo, išskyrus atvejus, kai taikomas 58 straipsnis.

4.

 Kiekvienas komitetas, atitinkamiems Parlamento organams sutinkant, vienam ar daugiau savo narių gali pavesti surengti tiriamąją arba faktų nustatymo misiją.

211 straipsnis

Klausimai dėl kompetencijos

1.

 Jei nuolatinis komitetas praneša, kad tam tikro klausimo nagrinėjimas nepriklauso jo kompetencijai arba iškyla konfliktas dėl kompetencijos tarp dviejų ar daugiau nuolatinių komitetų, klausimas dėl kompetencijos pateikiamas Komitetų pirmininkų sueigai per keturias savaites po to, kai plenarinio posėdžio metu buvo pranešta apie dokumento perdavimą komitetui.

2.

 Pirmininkų sueiga per šešias savaites nuo klausimo pateikimo priima sprendimą, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacija, o jei tokios rekomendacijos nėra – Komitetų pirmininkų sueigos pirmininko pateikta rekomendacija. Jei per tą laikotarpį Pirmininkų sueiga nepriima sprendimo, laikoma, kad rekomendacija patvirtinta.

3.

 Komitetų pirmininkai gali sudaryti susitarimus su kitų komitetų pirmininkais dėl klausimo priskyrimo tam tikram komitetui, su sąlyga, kad, kai būtina, leidžiama taikyti 57 straipsnyje numatytą susijusių komitetų procedūrą.

212 straipsnis

Pakomitečiai

1.

 Pakomitečiai gali būti sudaromi vadovaujantis 206 straipsniu. Nuolatinis arba specialusis komitetas darbo tikslais ir gavęs Pirmininkų sueigos išankstinį leidimą taip pat gali sudaryti vieną ar daugiau pakomitečių komitete. Vadovaudamasis atitinkamomis 209 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis jis nusprendžia dėl pakomitečių sudėties ir jų veiklos srities, kuri turi priklausyti pagrindinio komiteto veiklos sričiai. Pakomitečiai yra atskaitingi jų pagrindiniams komitetams.

2.

 Nebent šiose taisyklėse būtų nustatyta kitaip, pakomitečiams taikoma ta pati procedūra kaip ir komitetams.

3.

 Pakomitečio tikrieji nariai renkami iš pagrindinio komiteto narių.

4.

 Pavaduojantys nariai dalyvauja pakomitečių darbe tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir komitetų darbe.

5.

 Pagrindinio komiteto pirmininkas gali įtraukti pakomitečių pirmininkus į koordinatorių darbą arba leisti jiems pirmininkauti pagrindiniame komitete diskusijoms klausimais, kuriuos nagrinėja atitinkami pakomitečiai, su sąlyga, kad tokia procedūra būtų pateikta nagrinėti komiteto biurui ir komiteto biuras jai pritartų.

213 straipsnis

Komitetų biurai

1.

 Per pirmąjį komiteto posėdį, vykstantį po komiteto narių paskyrimo pagal 209 straipsnį, ir vėl po dvejų su puse metų, komitetas išsirenka biurą, kurį sudaro pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, renkami atskirais balsavimais iš tikrųjų to komiteto narių. Sprendimą dėl to, kiek pirmininko pavaduotojų bus renkama, priima Parlamentas, atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą. Parlamento įvairovė turi būti atspindima kiekvieno komiteto biuro sudėtyje; neleidžiama, kad biurą sudarytų vien vyrai arba vien moterys arba kad visi pirmininko pavaduotojai būtų iš tos pačios valstybės narės.

2.

 Jei kandidatų skaičius atitinka numatytų vietų skaičių, rinkimai vyksta aklamacijos būdu. Vis dėlto, jei vykstant tam tikram balsavimui yra daugiau nei vienas kandidatas arba ne mažiau kaip aukštą ribą siekiantis komiteto narių skaičius arba frakcija (-os) prašo surengti balsavimą, rinkimai vyksta balsuojant slaptai.

Jei buvo pateikta tik viena kandidatūra, išrenkamas asmuo, surinkęs už ir prieš balsavusių narių absoliučią balsų daugumą.

Esant keletui kandidatų, per pirmąjį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs absoliučią balsavusių narių balsų daugumą. Antruoju balsavimu išrenkamas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, išrenkamas vyriausias pagal amžių kandidatas.

3.

 Komitetams mutatis mutandis taikomi šie straipsniai dėl Parlamento vadovybės narių: 14 straipsnis (Laikinai einantis Parlamento pirmininko pareigas), 15 straipsnis (Kandidatūros ir bendrosios nuostatos), 16 straipsnis (Parlamento pirmininko rinkimai. Sveikinimo kalba), 19 straipsnis (Vadovybės narių kadencijos trukmė) ir 20 straipsnis (Laisva vieta).

214 straipsnis

Komitetų koordinatoriai

1.

 Frakcija gali po vieną iš savo narių kiekviename komitete paskirti koordinatoriumi.

2.

 Jei būtina, komiteto pirmininkas sušaukia komiteto koordinatorių posėdį komiteto sprendimams, visų pirma sprendimams dėl procedūros ir dėl pranešėjų paskyrimo, parengti. Komitetas gali įgalioti koordinatorius priimti tam tikrus sprendimus, išskyrus sprendimus, susijusius su pranešimų, pasiūlymų dėl rezoliucijų, nuomonių arba pakeitimų priėmimu.

Komiteto koordinatorių posėdžiuose su patariamuoju balsu gali būti kviečiami dalyvauti komiteto pirmininko pavaduotojai.

Kai nepavyksta pasiekti susitarimo, koordinatoriai sprendžia tik remdamiesi dauguma, kuri aiškiai atstovauja didžiajai daliai komiteto narių, atsižvelgdami į atitinkamą įvairių frakcijų dydį.

Komiteto pirmininkas komitete skelbia visus koordinatorių sprendimus ir rekomendacijas, kurie laikomi priimtais, jei dėl jų neprieštaraujama. Jie tinkamai paminimi komiteto posėdžio protokole.

Nepriklausomi Parlamento nariai nėra frakcija pagal 33 straipsnį ir todėl negali skirti koordinatorių – vienintelių Parlamento narių, galinčių teisėtai dalyvauti koordinatorių posėdžiuose.

Bet kokiu atveju pagal nediskriminavimo principą turi būti užtikrinta nepriklausomų Parlamento narių teisė gauti informaciją, pateikiant šią informaciją ir nepriklausomų Parlamento narių sekretoriato nariams dalyvaujant koordinatorių posėdžiuose.

215 straipsnis

Šešėliniai pranešėjai

Frakcija kiekvienam pranešimui gali paskirti šešėlinį pranešėją, kuris stebi atitinkamo pranešimo eigą ir frakcijos vardu ieško kompromisinių sprendimų komitete. Šešėlinių pranešėjų pavardės pranešamos komiteto pirmininkui.

216 straipsnis

Komitetų posėdžiai

1.

 Komitetai susirenka į posėdį jų pirmininko kvietimu ar Parlamento pirmininko iniciatyva.

Sušaukdamas posėdį komiteto pirmininkas pateikia jo darbotvarkės projektą. Komitetas sprendimą dėl darbotvarkės priima posėdžio pradžioje.

2.

 Komisijos, Tarybos ir kitų Sąjungos institucijų atstovai gali kalbėti komitetų posėdžiuose, jei komiteto vardu juos pakviečia tą daryti komiteto pirmininkas.

Specialiu komiteto sprendimu bet koks kitas asmuo gali būti pakviestas dalyvauti ir kalbėti posėdyje.

Jei tam pritaria Biuras, atsakingas komitetas gali surengi ekspertų klausymus, kai, komiteto manymu, šie klausymai yra būtini, kad vyktų veiksmingas darbas tam tikru klausimu.

3.

 Nedarant poveikio 56 straipsnio 8 daliai, nebent komitetas nuspręstų kitaip, Parlamento nariai, dalyvaujantys komitetų, kuriems jie nepriklauso, posėdžiuose, neturi teisės kalbėti per svarstymus.

Tačiau komitetas jiems gali leisti dalyvauti komiteto posėdžiuose su patariamojo balso teise.

4.

 Komitetų posėdžiams mutatis mutandis taikoma 171 straipsnio 2 dalis dėl kalbėjimo laiko paskirstymo.

5.

 Kai rengiama stenograma, mutatis mutandis taikomos 204 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys.

217 straipsnis

Komitetų posėdžių protokolai

Visiems komiteto nariams suteikiama galimybė susipažinti su kiekvieno komiteto posėdžio protokolais ir jie pateikiami komitetui tvirtinti.

218 straipsnis

Balsavimas komitete

1.

 Nedarant poveikio 65 straipsnio 3 daliai dėl antrojo svarstymo, pakeitimus ir pasiūlymus atmesti poziciją, pateikiamus svarstyti komitete, turi visada pasirašyti atitinkamo komiteto tikrasis arba pavaduojantis narys arba kartu pasirašyti bent vienas toks narys.

2.

 Komiteto balsavimas galioja, jei posėdyje dalyvauja viena ketvirtoji visų jo narių. Tačiau jei ne mažiau kaip aukštą ribą siekiantis komiteto narių skaičius arba frakcija (-os) to paprašo prieš prasidedant balsavimui, balsavimas galioja tik jei posėdyje dalyvauja dauguma komiteto narių.

3.

 Vieno balsavimo ir (arba) galutinio balsavimo dėl pranešimo arba dėl nuomonės atveju balsuojama vardiniu būdu pagal 190 straipsnio 3 ir 4 dalis. Dėl pakeitimų ir kitais atvejais balsuojama rankos pakėlimu, nebent pirmininkas nusprendžia, kad bus balsuojama elektroniniu būdu, arba ne mažiau kaip aukštą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os) paprašo balsuoti vardiniu būdu.

218 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl balsavimo vardiniu būdu netaikomos pranešimams, numatytiems 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4, 7 ir 9 dalyse, vykdant su imunitetu susijusias procedūras.

4.

 Pateikus pakeitimus, komitetas, užuot balsavęs, gali paprašyti pranešėją pateikti naują projektą, kuriame būtų atsižvelgiama į kiek įmanoma daugiau pakeitimų. Šiuo atveju nustatomas naujas terminas, iki kurio galima teikti pakeitimus.

219 straipsnis

Komitetuose taikytinos plenarinio posėdžio nuostatos

Komitetams mutatis mutandis taikomi šie straipsniai dėl balsavimo, pareiškimų dėl darbo tvarkos ir procedūrinių pasiūlymų: 174 straipsnis (Trukdymo prevencija), 179 straipsnis (Ribos), 180 straipsnis (Pakeitimų pateikimas ir jų pristatymas), 181 straipsnis (Pakeitimų priimtinumas), 182 straipsnis (Balsavimo procedūra), 183 straipsnis (Balsavimo dėl pakeitimų eilės tvarka), 185 straipsnio 1 dalis (Balsavimas dalimis), 186 straipsnis (Balsavimo teisė), 187 straipsnis (Balsavimas), 189 straipsnis (Balsų pasiskirstymas po lygiai), 190 straipsnio 3 ir 4 dalys (Vardinis balsavimas), 191 straipsnis (Slaptas balsavimas), 192 straipsnis (Elektroninis balsavimas), 193 straipsnis (Ginčai dėl balsavimo rezultatų), 195 straipsnis (Pareiškimai dėl darbo tvarkos), 200 straipsnis (Diskusijų ar balsavimo atidėjimas) ir 201 straipsnis (Plenarinio posėdžio sustabdymas arba pabaiga).

220 straipsnis

Klausimų valanda komitete

Komitetas gali nuspręsti paskirti laiką klausimams. Kiekvienas komitetas pats nustato, kokios procedūros bus laikomasi per klausimų valandą.

221 straipsnis

Komiteto susipažinimo su konfidencialia informacija uždarame komiteto posėdyje procedūra

1.

 Kai Parlamentas teisiškai privalo tvarkyti informaciją, kuri gauta ir pažymėta kaip konfidenciali informacija, atsakingo komiteto pirmininkas iš karto taiko 3 dalyje nustatytą konfidencialumo procedūrą.

2.

 Nedarant poveikio 1 daliai, jei nėra jokių teisinių pareigų gautą informaciją tvarkyti kaip konfidencialią informaciją, visi komitetai gali savo iniciatyva taikyti 3 dalyje nustatytą konfidencialumo procedūrą informacijai ar dokumentui, kurį raštu ar žodžiu yra nurodęs vienas iš jo komiteto narių. Tokiu atveju sprendimas taikyti konfidencialumo procedūrą priimamas, kai tam pritaria du trečdaliai posėdyje dalyvaujančių narių.

3.

 Kai komiteto pirmininkas pareiškia, kad turi būti taikoma konfidenciali procedūra, rengiamas uždaras posėdis ir jame gali dalyvauti tik komiteto nariai, įskaitant ir pavaduojančius narius. Komitetas, vadovaudamasis taikytinais tarpinstituciniais teisės aktais, gali nuspręsti, kad kiti Parlamento nariai gali dalyvauti posėdyje pagal 216 straipsnio 3 dalį. Posėdyje taip pat gali dalyvauti asmenys, kuriuos komiteto pirmininkas, laikydamasis visų Konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklėse nustatytų apribojimų, iš anksto nurodė kaip asmenis, kuriems „būtina žinoti“. Norint susipažinti su slaptumo žyma „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ ir aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija arba tuo atveju, jei esama tarpinstituciniuose teisės aktuose nustatytų specialių apribojimų dėl susipažinimo su informacija, gali būti taikomi papildomi apribojimai.

Dokumentai išdalijami posėdžio pradžioje ir jie vėl surenkami posėdžio pabaigoje. Jie sunumeruojami. Neleidžiama nieko pasižymėti ir daryti kopijų.

Posėdžio protokole klausimo, kuriam buvo taikyta konfidencialumo procedūra, nagrinėjimas neminimas. Įrašomas tik atitinkamas sprendimas, jei toks priimamas.

4.

 Nedarant poveikio taikytinoms taisyklėms dėl konfidencialumo pažeidimo apskritai, ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os), pritaikę konfidencialumo procedūrą, gali pateikti prašymą išnagrinėti, ar nebuvo pažeistas slaptumas. Šis prašymas gali būti įrašytas į kito komiteto posėdžio darbotvarkę. Jei tam pritaria dauguma komiteto narių, komitetas gali nuspręsti klausimą perduoti Parlamento pirmininkui svarstyti toliau pagal 10 ir 176 straipsnius.

Šis straipsnis taikomas ta apimtimi, kiek taikytinoje teisės sistemoje, susijusioje su konfidencialios informacijos tvarkymu, numatyta galimybė susipažinti su konfidencialia informacija uždarame posėdyje, vykstančiame ne saugiose patalpose.

222 straipsnis

Viešieji svarstymai ir diskusijos dėl piliečių iniciatyvų

1.

 Komisijai paskelbus piliečių iniciatyvą atitinkamame registre, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 211/2011 (52) 10 straipsnio 1 dalies a punktą, Europos Parlamento pirmininkas, remdamasis Komitetų pirmininkų sueigos pirmininko pasiūlymu:

a)

paveda komitetui, kuris atsakingas už atitinkamą sritį, kaip nustatyta VI priede, surengti viešąjį svarstymą, numatytą Reglamento (ES) Nr. 211/2011 11 straipsnyje; už peticijas atsakingas komitetas automatiškai susiejamas pagal 57 straipsnį;

b)

kai dviejų ar daugiau piliečių iniciatyvų, pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies a punktą paskelbtų atitinkamame registre, sritis panaši, pasikonsultavęs su organizatoriais gali nuspręsti surengti jungtinį viešąjį svarstymą, per kurį visos susijusios piliečių iniciatyvos būtų nagrinėjamos vienodomis sąlygomis.

2.

 Už atitinkamą sritį atsakingas komitetas:

a)

įvertina, ar Komisija tinkamu lygmeniu priėmė organizatorius, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies b punkte;

b)

užtikrina – prireikus remiant Komitetų pirmininkų sueigai – kad Komisija tinkamai įtraukta į viešojo svarstymo rengimą ir kad per svarstymą jai atstovaujama tinkamu lygmeniu.

3.

 Už atitinkamą sritį atsakingo komiteto pirmininkas sušaukia į viešąjį svarstymą atitinkamą dieną per tris mėnesius nuo iniciatyvos pateikimo Komisijai dienos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 211/2011 9 straipsnyje.

4.

 Už atitinkamą sritį atsakingas komitetas surengia viešąjį svarstymą Parlamente, jei tinkama, dalyvaujant kitoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, kurios pageidauja dalyvauti. Jis gali pakviesti dalyvauti kitas suinteresuotąsias šalis.

Už atitinkamą sritį atsakingas komitetas pakviečia organizatorių įgaliotinių grupę, įskaitant bent vieną kontaktinį asmenį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 211/2011 3 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje, pristatyti iniciatyvą per svarstymą.

5.

 Biuras, vadovaudamasis procedūromis, dėl kurių susitarta su Komisija, patvirtina taisykles dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

6.

 Parlamento pirmininkas ir Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas, vadovaudamiesi šiuo straipsniu, gali deleguoti savo įgaliojimus atitinkamai Pirmininko pavaduotojui ir kito komiteto pirmininkui.

7.

 Jei sąlygos, išdėstytos 57 ar 58 straipsnyje tenkinamos, šios nuostatos mutatis mutandis taip pat taikomos kitiems komitetams. Taip pat taikomi 210 ir 211 straipsniai.

25 straipsnio 9 dalis viešiesiems svarstymams, susijusiems su piliečių iniciatyvomis, netaikoma.

8.

 Parlamentas rengia diskusijas dėl piliečių iniciatyvos, paskelbtos atitinkamame registre pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies a punktą, kitoje mėnesinėje sesijoje po viešojo svarstymo ir, įtraukdamas šias diskusijas į savo darbotvarkę, nusprendžia, ar diskusijos turi būti užbaigiamos rezoliucijos priėmimu. Diskusijos nebaigiamos rezoliucijos priėmimu, jei šios ar artimiausios mėnesinės sesijos posėdyje yra numatytas pranešimas tuo pačiu ar panašiu klausimu, nebent dėl ypatingų priežasčių Parlamento pirmininkas pasiūlytų priešingai. Jei Parlamentas nusprendžia diskusijas užbaigti rezoliucijos priėmimu, už atitinkamą klausimą atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos. 132 straipsnio 3–8 dalys dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos pateikimo ir balsavimo dėl jų taikomos mutatis mutandis.

9.

 Komisijai pateikus komunikatą, kuriame išdėstomos teisinės ir politinės išvados dėl konkrečios piliečių iniciatyvos, Parlamentas įvertina veiksmus, kurių ėmėsi Komisija, parengusi šį komunikatą. Jei Komisija nepateikia atitinkamo pasiūlymo dėl piliečių iniciatyvos, už atitinkamą sritį atsakingas komitetas, pasikonsultavęs su piliečių iniciatyvos organizatoriais, gali surengti klausymą. Be to, Parlamentas gali nuspręsti, ar surengti plenarinio posėdžio diskusijas ir ar užbaigti šias diskusijas rezoliucijos priėmimu. Mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Parlamentas taip pat gali nuspręsti pasinaudoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsniu jam suteikta teise ir atitinkamai pradėti 47 straipsnyje nustatytą procedūrą.

2 SKYRIUS

Tarpparlamentinės delegacijos

223 straipsnis

Tarpparlamentinių delegacijų sudarymas ir jų įgaliojimai

1.

 Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas sudaro nuolatines tarpparlamentines delegacijas ir, atsižvelgdamas į jų įgaliojimus, nustato jų pobūdį bei narių skaičių. Delegacijų narius skiria frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai per naujai išrinkto Parlamento pirmąją arba antrąją mėnesinę sesiją visai Parlamento kadencijai.

2.

 Frakcijos turi kiek įmanoma užtikrinti tinkamą valstybių narių, politinių pažiūrų ir lyčių atstovavimą. Delegacijoje negali būti daugiau nei trečdalis tos pačios valstybės pilietybę turinčių narių. Mutatis mutandis taikomas 209 straipsnis.

3.

 Delegacijų biurai sudaromi pagal 213 straipsnyje išdėstytą nuolatiniams komitetams taikomą procedūrą.

4.

 Parlamentas nustato atskirų delegacijų bendruosius įgaliojimus. Bet kuriuo metu jis gali nuspręsti šiuos įgaliojimus išplėsti ar sumažinti.

5.

 Pirmininkų sueiga Delegacijų pirmininkų sueigos siūlymu tvirtina delegacijų veiklos įgyvendinimo nuostatas.

6.

 Delegacijos pirmininkas komitetui, atsakingam už užsienio reikalus, reguliariai praneša apie delegacijos veiklą.

7.

 Delegacijos pirmininkui suteikiama galimybė kalbėti komitete, jei į darbotvarkę įtrauktas klausimas iš delegacijos kompetencijos srities. Tokia galimybė taip pat suteikiama to komiteto pirmininkui arba pranešėjui per delegacijos posėdžius.

224 straipsnis

Jungtiniai parlamentiniai komitetai

1.

 Europos Parlamentas gali sudaryti jungtinius parlamentinius komitetus su valstybių, asocijuotų su Sąjunga, parlamentais arba su valstybių, su kuriomis Sąjunga jau yra pradėjusi stojimo derybas, parlamentais.

Šie komitetai gali pateikti rekomendacijas bendradarbiaujantiems parlamentams. Europos Parlamente šios rekomendacijos perduodamos atsakingam komitetui, kuris teikia pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų.

2.

 Bendruosius įvairių jungtinių parlamentinių komitetų įgaliojimus apibrėžia Europos Parlamentas pagal su trečiosiomis šalimis sudarytus susitarimus.

3.

 Jungtiniai parlamentiniai komitetai vadovaujasi procedūrinėmis taisyklėmis, numatytomis atitinkamame susitarime. Šios taisyklės grindžiamos Europos Parlamento delegacijos ir bendradarbiaujančio parlamento delegacijos pariteto principu.

4.

 Jungtiniai parlamentiniai komitetai parengia savo darbo tvarkos taisykles ir jas pateikia tvirtinti Europos Parlamento biurui ir bendradarbiaujančio trečiosios valstybės parlamento atitinkamam organui.

5.

 Europos Parlamento delegacijų narių skyrimas į jungtinius parlamentinius komitetus organizuojamas ir šių delegacijų biurai sudaromi vadovaujantis tarpparlamentinėms delegacijoms taikoma procedūra.

225 straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja

1.

 Parlamento organai, ir ypač komitetai, bendradarbiauja su atitinkamais Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos organais bendrų interesų srityse, ypač siekdami padidinti darbo veiksmingumą ir išvengti darbų dubliavimosi.

2.

 Pirmininkų sueiga bendru sutarimu su atitinkamais Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos organais tvirtina to bendradarbiavimo tvarką.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

PETICIJOS

226 straipsnis

Teisė pateikti peticijas

1.

 Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnį kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybėje narėje gyvenantis ar savo registruotą buveinę turintis fizinis arba juridinis asmuo turi teisę individualiai arba kartu su kitais piliečiais ar asmenimis pateikti Europos Parlamentui peticiją bet kokiu klausimu, priklausančiu Europos Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu jam ar jai tiesioginį poveikį.

2.

 Visose Parlamentui pateikiamose peticijose jos pateikėjas nurodo savo vardą, pavardę ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresą.

3.

 Atsiųsti dokumentai, kurie nėra aiškiai pateikti Parlamentui kaip peticijos, neregistruojami kaip peticijos; vietoj to jie nedelsiant perduodami atitinkamai tarnybai nagrinėti toliau.

4.

 Jei peticiją pasirašė keli fiziniai arba juridiniai asmenys, pasirašiusieji paskiria vieną atstovą ir atstovo pavaduotojus, kurie laikomi peticijos teikėjais įgyvendinant šios antraštinės dalies nuostatas.

Jei tokio asmens nebuvo paskirta, pirmasis pasirašęs asmuo arba kitas atitinkamas asmuo laikomas peticijos pateikėju.

5.

 Kiekvienas peticijos pateikėjas gali bet kada atšaukti savo parašą.

Jei visi peticijos pateikėjai atšaukia savo parašus, peticija tampa niekine.

6.

 Peticijos pateikiamos oficialiąja Europos Sąjungos kalba.

Kitomis kalbomis pateiktos peticijos nagrinėjamos tik tuo atveju, jei peticijos pateikėjas prie jos prideda vertimą viena iš oficialių kalbų. Parlamentas susirašinėja su peticijų pateikėjais ta oficialia kalba, kuria buvo pateiktas vertimas.

Biuras gali nuspręsti, kad peticijos ir susirašinėjimas su peticijų pateikėjais vyktų kita kalba, kuri pagal atitinkamos valstybės narės konstitucinę tvarką yra oficiali kalba visoje jos teritorijoje arba jos dalyje.

7.

 Peticijas galima pateikti paštu arba pasinaudojus peticijų portalu, kuris pateikiamas Parlamento interneto svetainėje ir kuriame peticijos pateikėjui padedama peticiją parašyti taip, kad ji atitiktų 1 ir 2 dalies nuostatas.

8.

 Kai panašia tema gaunamos kelios peticijos, jos gali būti nagrinėjamos kartu.

9.

 Peticijos įtraukiamos į registrą pagal jų gavimo eilę, jei jos atitinka 2 dalyje išdėstytus reikalavimus. Tų reikalavimų neatitinkančios peticijos yra archyvuojamos, o apie jų neatitikimo priežastis pranešama tų peticijų pateikėjams.

10.

 Į registrą įtrauktas peticijas Parlamento pirmininkas persiunčia už peticijas atsakingam komitetui, kuris pirmiausiai nustato, peticija priimtina ar ne, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnio nuostatomis.

Jei komitetas nesugeba pasiekti sutarimo peticijos priimtinumo klausimu, ji laikoma priimtina, jei tam pritaria bent trečdalis komiteto narių.

11.

 Peticijos, kurias komitetas paskelbia nepriimtinomis, yra archyvuojamos. Peticijos pateikėjui yra pranešama apie sprendimą ir jo priežastis. Jei įmanoma, galima pasiūlyti kitų priemonių teisėms apginti.

12.

 Užregistruotos peticijos tampa viešais dokumentais, ir, siekdamas skaidrumo, Parlamentas gali paskelbti peticijos pateikėjo ar pateikėjų ir ją parėmusių asmenų vardus ir pavardes arba pavadinimus ir peticijos turinį. Peticijos pateikėjas ar pateikėjai ir ją parėmę asmenys apie tai atitinkamai informuojami.

13.

 Nepaisant 12 dalies, peticijos pateikėjas ar pateikėjai arba ją parėmę asmenys gali paprašyti, kad jų vardai ir pavardės arba pavadinimai nebūtų paviešinti, siekiant išsaugoti jų privatumą; tokiu atveju Parlamentas vykdo šį prašymą.

Jei peticijos pateikėjo skundo negalima išnagrinėti dėl peticijos pateikėjo anonimiškumo, kreipiamasi į peticijos pateikėją dėl tolesnių jos nagrinėjimo būdų.

14.

 Siekiant apsaugoti trečiųjų šalių teises Parlamentas savo iniciatyva arba susijusios trečiosios šalies prašymu gali peticiją ir (arba) kitą joje pateiktą informaciją paversti anonimine, jei jis mano, kad to reikia.

15.

 Peticijos, pateiktos fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai ir negyvena valstybėje narėje ar neturi joje registruotos buveinės, yra registruojamos ir archyvuojamos atskira tvarka. Kiekvieną mėnesį Parlamento pirmininkas perduoda komitetui per praėjusį mėnesį gautų peticijų sąrašą, nurodydamas jų dalyką. Komitetas gali paprašyti tų peticijų, kurias, jo manymu, verta išnagrinėti.

227 straipsnis

Peticijų nagrinėjimas

1.

 Priimtinos peticijos svarstomos už peticijas atsakingame komitete vykstant įprastai jo veiklai – arba eiliniame posėdyje, arba taikant rašytinę procedūrą. Peticijų pateikėjai gali būti kviečiami dalyvauti komiteto posėdžiuose, jei jų peticija bus aptariama, arba jie gali paprašyti leisti juose dalyvauti. Komiteto pirmininkas sprendžia, ar suteikti peticijų pateikėjams teisę kalbėti.

2.

 Komitetas dėl priimtinos peticijos gali nuspręsti pateikti Parlamentui trumpą pasiūlymą dėl rezoliucijos, jei jis iš anksto informuoja Komitetų pirmininkų sueigą ir tam neprieštarauja Pirmininkų sueiga. Tokie pasiūlymai dėl rezoliucijų įtraukiami į plenarinio posėdžio, vyksiančio ne vėliau kaip praėjus aštuonioms savaitėms nuo tų pasiūlymų dėl rezoliucijų priėmimo komitete datos, darbotvarkės projektą. Už juos balsuojama vieną kartą. Pirmininkų sueiga gali pasiūlyti taikyti 160 straipsnį; jei ji to nepadaro, už pasiūlymus dėl rezoliucijų balsuojama be diskusijų.

3.

 Kai komitetas ketina dėl priimtinos peticijos parengti pranešimą savo iniciatyva pagal 54 straipsnio 1 dalį, kuris visų pirma yra susijęs su Sąjungos teisės taikymu arba aiškinimu arba su siūlomais galiojančių teisės aktų pakeitimais, už tą sritį atsakingas komitetas bendradarbiauja pagal 56 ir 57 straipsnius. Komitetas turi be balsavimo pritarti komiteto, atsakingo už tą sritį, pasiūlymų dėl rezoliucijos dalims, kurios yra susijusios su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu arba su galiojančių teisės aktų pakeitimais. Jei komitetas atmeta tokius pasiūlymus, už atitinkamą sritį atsakingas komitetas gali juos pateikti tiesiogiai Parlamentui.

4.

 Asmenys priimtiną peticiją gali paremti arba atsiimti savo paramą peticijų portale. Tas portalas yra Parlamento interneto svetainėje.

5.

 Komitetas gali paprašyti Komisijos jam padėti, t. y. pateikti informaciją dėl Sąjungos teisės taikymo ir jos normų laikymosi, taip pat pateikti visus dokumentus ir informaciją, susijusią su peticija. Komisijos atstovai kviečiami dalyvauti komiteto posėdžiuose.

6.

 Komitetas gali paprašyti Parlamento pirmininko persiųsti jo nuomonę ar rekomendaciją Komisijai, Tarybai ar atsakingai valstybės narės institucijai, kad jos imtųsi veiksmų ar atsakomųjų priemonių.

7.

 Komitetas kasmet Parlamentui teikia ataskaitą apie savo svarstymų rezultatus ir, kai tinkama, apie tai, kokių priemonių ėmėsi Taryba ar Komisija dėl peticijų, kurias jiems perdavė Parlamentas.

Kai baigiama svarstyti priimtina peticija, paskelbiama, kad komiteto sprendimu nagrinėjimas baigtas.

8.

 Peticijos pateikėjas informuojamas apie visus atitinkamus komiteto priimtus sprendimus ir jų priežastis.

9.

 Komiteto sprendimu peticija gali būti nagrinėjama iš naujo, jei jam pateikiama naujų faktų, susijusių su peticija, ir to prašo peticijos pateikėjas.

10.

 Komitetas savo narių balsų dauguma priima peticijų nagrinėjimo pagal šias Darbo tvarkos taisykles gaires.

228 straipsnis

Apsilankymai informacijos rinkimo tikslu

1.

 Nagrinėdamas peticijas, nustatydamas faktus ar ieškodamas sprendimų, komitetas gali lankytis informacijos rinkimo tikslu valstybėse narėse ar regionuose, kurie susiję su priimtinomis peticijomis, dėl kurių jau vyko diskusijos komitete. Paprastai apsilankymai informacijos rinkimo tikslu apima klausimus, iškeltus keliose peticijose. Apsilankymams taikomos Biuro taisyklės dėl komitetų narių komandiruočių Europos Sąjungos teritorijoje.

2.

 Delegacijoje negali būti valstybėje narėje, į kurią vykstama, išrinktų narių. Jiems gali būti leidžiama ex officio lydėti apsilankymo informacijos rinkimo tikslu vykstančią delegaciją.

3.

 Po kiekvieno apsilankymo oficialūs delegacijos nariai parengia apsilankymo ataskaitą. Delegacijos vadovas koordinuoja ataskaitos rengimą ir stengiasi pasiekti bendrą oficialių delegacijos narių sutarimą dėl ataskaitos, turinio vienodai atsižvelgdamas į jų nuomones. Neradus bendro sutarimo, apsilankymo ataskaitoje turi būti pateikti skirtingi vertinimai.

Su delegacija ex officio vykę nariai nedalyvauja rengiant ataskaitą.

4.

 Apsilankymo ataskaita ir galimos rekomendacijos pateikiamos komitetui. Nariai gali pateikti rekomendacijų pakeitimus, tačiau jie negali keisti ataskaitos dalių, kuriose pateikiami delegacijos nustatyti faktai.

Komitetas pirmiausia balsuoja dėl rekomendacijų pakeitimų, jei jų pateikiama, o po to – už visą apsilankymo ataskaitą.

Jei apsilankymo ataskaita patvirtinama, ji perduodama Parlamento pirmininkui susipažinti.

229 straipsnis

Peticijų viešumas

1.

 Parlamentui pranešama apie peticijas, įtrauktas į 226 straipsnio 9 dalyje minimą registrą, ir svarbiausius sprendimus dėl konkrečioms peticijoms taikytinos procedūros. Šie pranešimai įtraukiami į protokolą.

2.

 Jei į registrą įtrauktų peticijų teikėjai sutinka, peticijų pavadinimai, jų teksto santraukos, taip pat nuomonės ir patys svarbiausi peticijas nagrinėjant priimti sprendimai paskelbiami peticijų portale Parlamento interneto svetainėje.

230 straipsnis

Piliečių iniciatyva

1.

 Jei Parlamentui pranešama, kad Komisijos buvo paprašyta pateikti pasiūlymą dėl teisės akto vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 4 dalimi ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 211/2011, už peticijas atsakingas komitetas nustato, ar tai turės įtakos jo darbui ir, jei būtina, apie tai praneša peticijų, susijusių su minėtais klausimais, teikėjams.

2.

 Piliečių iniciatyvų pasiūlymai, kurie buvo užregistruoti pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 4 straipsnį, bet negalėjo būti pateikti Komisijai pagal to reglamento 9 straipsnį, nes nebuvo laikomasi visų nustatytų atitinkamų procedūrų ir reikalavimų, gali būti nagrinėjami už peticijas atsakingame komitete, jeigu šis nusprendžia, kad tai tinkama. Mutatis mutandis taikomi 226, 227, 228 ir 229 straipsniai.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

OMBUDSMENAS

231 straipsnis

Ombudsmeno rinkimai

1.

 Kiekvienos Parlamento kadencijos pradžioje arba ombudsmeno mirties, atsistatydinimo arba atleidimo iš pareigų atveju Parlamento pirmininkas kviečia pateikti kandidatūras ombudsmeno pareigybei ir nustato jų pateikimo terminus. Pranešimas dėl kvietimo teikti kandidatūras skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.

 Kandidatūras turi remti ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, kurie yra ne mažiau kaip dviejų valstybių narių piliečiai.

Vienas Parlamento narys gali remti tik vieną kandidatūrą.

Kartu su kandidatūromis pateikiami visi patvirtinantys dokumentai, aiškiai parodantys, kad kandidatas atitinka Europos Parlamento sprendimo 94/262/EAPB, EB Euratomas (53) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

3.

 Siūlomos kandidatūros perduodamos atsakingam komitetui. Visas Parlamento narių, kurie parėmė kandidatus, sąrašas laiku paskelbiamas viešai.

4.

 Atsakingas komitetas gali paprašyti išklausyti kandidatus. Tokiuose klausymuose gali dalyvauti visi Parlamento nariai.

5.

 Abėcėlės tvarka sudarytas priimtinų kandidatūrų sąrašas pateikiamas Parlamentui balsuoti.

6.

 Ombudsmenas išrenkamas, jei surenka balsavusių Parlamento narių balsų daugumą.

Jei joks kandidatas neišrenkamas per pirmus du balsavimus, toliau kandidatuoti gali tik du per antrąjį balsavimą daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Balsams pasidalijus po lygiai, laimi vyresnis pagal amžių kandidatas.

7.

 Prieš pradedant balsavimą, Parlamento pirmininkas įsitikina, kad dalyvauja bent pusė visų Parlamento narių.

8.

 Ombudsmenas eina savo pareigas tol, kol jas perima naujai paskirtas ombudsmenas, išskyrus mirties ir atleidimo iš pareigų atvejus.

232 straipsnis

Ombudsmeno veikla

1.

 Atsakingas komitetas nagrinėja netinkamo administravimo atvejus, apie kuriuos jį informuoja ombudsmenas pagal Europos Parlamento sprendimo 94/262/EAPB, EB Euratomas 3 straipsnio 6 ir 7 dalis, ir gali nuspręsti parengti pranešimą pagal 54 straipsnį.

Atsakingas komitetas išnagrinėja ombudsmeno pateiktą ataskaitą apie savo tyrimų rezultatus, kurią jis pagal Sprendimo 94/262/EAPB, EB Euratomas 3 straipsnio 8 dalį pateikia kiekvienos metinės sesijos pabaigoje. Atsakingas komitetas gali pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl rezoliucijos, jei mano, kad Parlamentui reikia patvirtinti poziciją kuriuo nors tos ataskaitos aspektu.

2.

 Ombudsmenas taip pat gali teikti informaciją atsakingam komitetui šiam paprašius, arba būti komiteto išklausytam savo paties iniciatyva.

233 straipsnis

Ombudsmeno atleidimas iš pareigų

1.

 Viena dešimtoji Parlamento narių gali paprašyti ombudsmeną atleisti, jei jis nebeatitinka jo pareigoms keliamų reikalavimų arba prasikalsta padaręs sunkų nusižengimą. Kai dėl tokio prašymo ombudsmeną atleisti buvo balsuota per pastaruosius du mėnesius, naują siūlymą pareikšti nepasitikėjimą gali pateikti ne mažiau kaip viena penktoji visų Parlamento narių.

2.

 Reikalavimas perduodamas ombudsmenui ir atsakingam komitetui, kuris, savo narių dauguma nusprendęs, kad prašymo motyvai yra pakankamai pagrįsti, parengia pranešimą Parlamentui. Ombudsmeno prašymu, jis yra išklausomas prieš teikiant pranešimą balsuoti. Parlamentas, pasibaigus diskusijoms, priima sprendimą slaptu balsavimu.

3.

 Prieš pradedant balsavimą, Parlamento pirmininkas įsitikina, kad posėdyje dalyvauja bent pusė visų Parlamento narių.

4.

 Jei balsavimu patvirtinamas ombudsmeno atleidimas, bet jis neatsistatydina, ne vėliau kaip kitos mėnesinės sesijos metu po balsavimo Parlamento pirmininkas kreipiasi į Teisingumo Teismą atleisti ombudsmeną iš pareigų ir priimti tą nutarimą nedelsiant.

Procedūra nutraukiama ombudsmenui savanoriškai atsistatydinus.

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

PARLAMENTO GENERALINIS SEKRETORIATAS

234 straipsnis

Parlamento generalinis sekretoriatas

1.

 Parlamentui padeda generalinis sekretorius, kurį paskiria Biuras.

Generalinis sekretorius Biure iškilmingai prisiekia sąžiningai ir visiškai nešališkai eiti savo pareigas.

2.

 Generalinis sekretorius vadovauja Generaliniam sekretoriatui, kurio sudėtį ir organizacinę struktūrą tvirtina Biuras.

3.

 Biuras parengia Parlamento Generalinio sekretoriato personalo planą ir tvirtina pareigūnų ir kitų tarnautojų pareigybių administracines ir finansines nuostatas.

Parlamento pirmininkas apie tai informuoja atitinkamas Europos Sąjungos institucijas.

XII ANTRAŠTINĖ DALIS

SU EUROPOS POLITINĖMIS PARTIJOMIS IR EUROPOS POLITINIAIS FONDAIS SUSIJĘ ĮGALIOJIMAI

235 straipsnis

Su Europos politinėmis partijomis ir Europos politiniais fondais susiję įgaliojimai (54)

1.

 Kai Parlamentas pagal Finansinio reglamento 65 straipsnio 1 dalį nusprendžia pasilikti teisę suteikti leidimą išlaidoms, jis veikia per savo Biurą.

Šiuo pagrindu Biuras yra kompetentingas priimti sprendimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 (55) 17, 18, 24 straipsnius, 27 straipsnio 3 dalį ir 30 straipsnį.

Laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio pagal šią dalį priimtus atskirus Biuro sprendimus jo vardu pasirašo Pirmininkas ir apie juos praneša prašymo teikėjui arba finansavimo gavėjui. Laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnio antros pastraipos atskiruose sprendimuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai.

Biuras gali bet kuriuo metu konsultuotis su Pirmininkų sueiga.

2.

 Vienos ketvirtosios visų Parlamento narių, atstovaujančių bent trims frakcijoms, prašymu Parlamentas balsuoja dėl sprendimo pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 10 straipsnio 3 dalį pateikti Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijai prašymą patikrinti, ar registruota Europos politinė partija ar registruotas Europos politinis fondas atitinka sąlygas, nustatytas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir 3 straipsnio 2 dalies c punkte.

3.

 Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 10 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ne mažiau kaip 50 piliečių grupė gali pateikti pagrįstą prašymą, kuriuo Parlamentas raginamas prašyti atlikti 2 dalyje nurodytą patikrinimą. Šio pagrįsto prašymo negali nei teikti, nei pasirašyti Parlamento nariai. Jame turi būti pateikti pakankami faktiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atitinkama Europos politinė partija ar Europos politinis fondas neatitinka 2 dalyje nurodytų sąlygų.

Parlamento pirmininkas priimtinus piliečių grupių prašymus perduoda komitetui, atsakingam už tolesnį prašymų nagrinėjimą.

Išnagrinėjęs prašymą (tai turi būti atlikta per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai Parlamento pirmininkas perduoda prašymą), atsakingas komitetas jį sudarančių narių balsų dauguma, atstovaujančia ne mažiau kaip trims frakcijoms, gali pateikti pasiūlymą patenkinti prašymą ir apie tai pranešti Parlamento pirmininkui.

Piliečių grupė informuojama apie nagrinėjimo komitete rezultatus.

Gavęs komiteto pasiūlymą, Parlamento pirmininkas perduoda prašymą Parlamentui.

Perdavus tokį prašymą, Parlamentas balsavusiųjų dauguma nusprendžia, ar teikti prašymą Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijai.

Komitetas priima tokių piliečių grupių prašymų nagrinėjimo gaires.

4.

 Vienos ketvirtosios visų Parlamento narių, atstovaujančių bent trims frakcijoms, prašymu Parlamentas balsuoja dėl pasiūlymo dėl pagrįsto sprendimo pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 10 straipsnio 4 dalį pareikšti prieštaravimą dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos sprendimo nutraukti Europos politinės partijos ar fondo registraciją per tris mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

Atsakingas komitetas pateikia pasiūlymą dėl pagrįsto sprendimo. Jei šis pasiūlymas atmetamas, laikoma kad priimtas priešingas sprendimas.

5.

 Remdamasi atsakingo komiteto pasiūlymu Pirmininkų sueiga pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 11 straipsnio 1 dalį paskiria du nepriklausomų žymių asmenų komiteto narius.

XIII ANTRAŠTINĖ DALIS

DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS IR KEITIMAS

236 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių taikymas

1.

 Kilus abejonėms dėl šių Darbo tvarkos taisyklių taikymo ar aiškinimo, Parlamento pirmininkas gali perduoti šį klausimą nagrinėti atsakingam komitetui.

Tai gali daryti ir komitetų pirmininkai, jei tokių abejonių kyla atliekant komiteto darbą ir jei jos su šiuo darbu susijusios.

2.

 Komitetas nusprendžia, ar būtina pasiūlyti Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą. Jei taip, jis veikia pagal 237 straipsnį.

3.

 Jei komitetas nusprendžia, kad pakanka pateikti galiojančių Darbo tvarkos taisyklių išaiškinimą, savo išaiškinimą jis perduoda Parlamento pirmininkui ir šis apie tai praneša Parlamentui kitos mėnesinės sesijos metu.

4.

 Jei frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius paprieštarauja atsakingo komiteto pateiktam išaiškinimui per 24 valandas nuo jo paskelbimo, klausimas teikiamas balsuoti Parlamentui. Parlamentas tekstą patvirtina balsavusiųjų dauguma, dalyvaujant bent vienai trečiajai Parlamento narių. Jei siūlomas tekstas atmetamas, klausimo svarstymas grąžinamas komitetui.

5.

 Išaiškinimai, dėl kurių nepareikšti prieštaravimai, taip pat Parlamento patvirtinti išaiškinimai parašomi kursyvu ir pateikiami kaip pastabos prie Darbo tvarkos taisyklių atitinkamo straipsnio ar straipsnių.

6.

 Šie išaiškinimai yra atitinkamų straipsnių taikymo ir aiškinimo ateityje precedentas.

7.

 Darbo tvarkos taisykles ir jų išaiškinimus reguliariai peržiūri atsakingas komitetas.

8.

 Kai Parlamento narių skaičius pasikeičia, visų pirma dėl Europos Sąjungos plėtros, tai konkretus Parlamento narių skaičius, kuriam šiomis Darbo tvarkos taisyklėmis suteikiamos tam tikros teisės, automatiškai pakeičiamas kitu sveikuoju skaičiumi, atspindinčiu tą patį visų Parlamento narių procentą.

237 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių keitimas

1.

 Kiekvienas narys gali siūlyti pakeitimus šioms Darbo tvarkos taisyklėms ir jų priedams, jei reikia, pateikdamas trumpą pagrindimą.

Atsakingas komitetas juos išnagrinėja ir nusprendžia, ar pateikti juos Parlamentui.

180, 181 ir 183 straipsnių taikymo tikslais, svarstant tokius siūlomus pakeitimus Parlamente, laikoma, kad nuorodos į „pradinį tekstą“ ar „pasiūlymą dėl teisiškai privalomo akto“ šiuose straipsniuose nurodo tuo metu galiojančią nuostatą.

2.

 Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 232 straipsnį šių Darbo tvarkos taisyklių pakeitimai priimami, jei už juos balsavo visų Parlamento narių dauguma.

3.

 Šių Darbo tvarkos taisyklių ir jų priedų pakeitimai įsigalioja kitos mėnesinės sesijos pirmąją dieną, nebent būtų kitaip nuspręsta balsavimo metu.

XIV ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

238 straipsnis

Sąjungos simboliai

1.

 Parlamentas pripažįsta ir naudoja šiuos Sąjungos simbolius:

—

vėliavą, kurioje pavaizduota dvylika apskritimu išdėstytų aukso spalvos žvaigždžių mėlyname fone,

—

himną, sukurtą pagal Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos „Odę džiaugsmui“,

—

šūkį „Suvienijusi įvairovę“.

2.

 Gegužės 9-ąją Parlamentas švenčia Europos dieną.

3.

 Vėliava iškeliama visuose Parlamento pastatuose ir oficialių renginių metu. Vėliava naudojama visose Parlamento posėdžių salėse.

4.

 Himnas atliekamas kiekvienos kadencijos pirmojo plenarinio posėdžio pradžioje ir kitų iškilmingų plenarinių posėdžių metu, visų pirma priimant valstybių ar vyriausybių vadovus arba sveikinant naujus Parlamento narius po Sąjungos plėtros.

5.

 Šūkis naudojamas oficialiuose Parlamento dokumentuose.

6.

 Biuras apsvarsto, kur dar Parlamente gali būti naudojami simboliai. Biuras nustato išsamias šio straipsnio įgyvendinimo nuostatas.

239 straipsnis

Lyčių aspekto integravimas

Biuras priima lyčių lygybės veiksmų planą, kuriuo siekiama į visą Parlamento veiklą visais lygmenimis ir visais etapais įtraukti lyčių aspektą. Šio lyčių lygybės veiksmų plano stebėsena vykdoma du kartus per metus, o peržiūra – bent kas penkerius metus.

240 straipsnis

Nebaigti klausimai

Paskutinės mėnesinės sesijos prieš prasidedant rinkimams pabaigoje visi Parlamento nebaigti klausimai laikomi nebegaliojančiais, nebent būtų pritaikyta antra šio straipsnio pastraipa.

Kiekvienos kadencijos pradžioje Pirmininkų sueiga priima sprendimą dėl Parlamento komitetų bei kitų institucijų pagrįstų prašymų atnaujinti ar pratęsti nebaigtų klausimų svarstymą.

Šios nuostatos netaikomos peticijoms, piliečių iniciatyvoms ir pareiškimams, dėl kurių nebūtinas sprendimas.

241 straipsnis

Klaidų ištaisymas

1.

 Jei Parlamento priimtame tekste nustatoma klaida, prireikus Parlamento pirmininkas perduoda klaidų ištaisymo projektą atsakingam komitetui.

2.

 Jei Parlamento priimtame tekste, dėl kurio susitarta su kitomis institucijomis, nustatoma klaida, prieš imdamasis veiksmų pagal 1 dalį Parlamento pirmininkas siekia susitarti su tomis institucijomis dėl būtino klaidų ištaisymo.

3.

 Atsakingas komitetas išnagrinėja klaidų ištaisymo projektą ir, jei komitetą tenkina tai, kad atsiradusią klaidą galima ištaisyti siūlomu būdu, teikia jį Parlamentui.

4.

 Klaidų ištaisymas skelbiamas per kitą mėnesinę sesiją. Jis laikomas patvirtintu, išskyrus atvejus, kai ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po jo paskelbimo frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius paprašo balsuoti dėl jo. Jei klaidų ištaisymas nepatvirtinamas, jis grąžinamas atsakingam komitetui. Atsakingas komitetas gali pasiūlyti iš dalies pakeistą klaidų ištaisymą arba baigti procedūrą.

5.

 Patvirtintas klaidų ištaisymas skelbiamas taip pat, kaip ir su juo susijęs tekstas. Mutatis mutandis taikomas 79 straipsnis.

(1)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(2)  2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinis susitarimas tarp Europos Parlamento ir Tarybos dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (OL C 298, 2002 11 30, p. 1).

2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (OL L 304, 2010 11 20, p. 47).

2014 m. kovo 12 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente (OL C 95, 2014 4 1, p. 1).

(3)  2002 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje įgyvendinimo (OL C 298, 2002 11 30, p. 4).

2013 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento biuro sprendimas dėl konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklių (OL C 96, 2014 4 1, p. 1).

(4)  Žr. II priedą.

(5)  Žr. I priedą.

(6)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas dėl skaidrumo registro, skirto organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką (OL L 277, 2014 9 19, p. 11).

(7)  1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinis susitarimas tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 15).

(8)  1999 m. lapkričio 18 d. Parlamento sprendimas dėl vidaus tyrimų, susijusių su Bendrijos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų.

(9)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 14 straipsnis (žr. 213 straipsnio 3 dalį).

(10)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 15 straipsnis (žr. 213 straipsnio 3 dalį).

(11)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 16 straipsnis (žr. 213 straipsnio 3 dalį).

(12)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 19 straipsnis (žr. 213 straipsnio 3 dalį).

(13)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 20 straipsnis (žr. 213 straipsnio 3 dalį).

(14)  Žr. I priedą.

(15)  2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (OL L 304, 2010 11 20, p. 47).

(16)  2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(17)  Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros, 25 dalis.

(18)  Žr. atitinkamą Pirmininkų sueigos sprendimą.

(19)  Derybų įprastos teisėkūros procedūros metu elgesio kodeksas.

(20)  2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).

(21)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1)

(22)  Žr. V priedą.

(23)  1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (OL C 102, 1996 4 4, p. 2) 4 punktas.

(24)  2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (OL C 77, 2002 3 28, p. 1) 9 punktas.

(25)  1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).

(26)  112 straipsnio 4 dalis bus išbraukta iš Darbo tvarkos taisyklių iš karto, kai iš visų galiojančių teisės aktų bus išbraukta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

(27)  Žr. VII priedą.

(28)  Žr. III priedą.

(29)  Žr. III priedą.

(30)  Pratęsta 2019 m. kovo 12 d. Parlamento sprendimu.

(31)  Komitetams mutatis mutandis taikoma 171 straipsnio 2 dalis (žr. 216 straipsnio 4 dalį).

(32)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 174 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(33)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 179 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(34)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 180 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(35)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 181 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(36)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 182 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(37)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 183 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(38)  Komitetams mutatis mutandis taikoma 185 straipsnio 1 dalis (žr. 219 straipsnį).

(39)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 186 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(40)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 187 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(41)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 189 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(42)  Komitetams mutatis mutandis taikomos 190 straipsnio 3 ir 4 dalys (žr. 219 straipsnį).

(43)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 191 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(44)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 192 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(45)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 193 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(46)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 195 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(47)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 200 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(48)  Komitetams mutatis mutandis taikomas 201 straipsnis (žr. 219 straipsnį).

(49)  Kai rengiama stenograma, komitetams mutatis mutandis taikomos 204 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys (žr. 216 straipsnio 5 dalį).

(50)  Žr. VI priedą.

(51)  1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimas 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (OL L 113, 1995 5 19, p. 1).

(52)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).

(53)  1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262/EAPB, EB Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (OL L 113, 1994 5 4, p. 15).

(54)  235 straipsnis taikomas tik Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

(55)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1).

I PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO NARIŲ ELGESIO KODEKSAS FINANSINIŲ INTERESŲ IR INTERESŲ KONFLIKTŲ KLAUSIMAIS

1 straipsnis

Pagrindiniai principai

Europos Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus:

a)

vadovaujasi tokiais bendraisiais elgesio principais kaip nesavanaudiškumas, padorumas, skaidrumas, darbštumas, garbingumas, atsakomybė ir pagarba Parlamento reputacijai bei jų laikosi;

b)

veikia tik vadovaudamiesi bendrais interesais ir negauna ir nesistengia gauti kokios nors tiesioginės ar netiesioginės finansinės naudos ar bet kurio kito atlygio.

2 straipsnis

Pagrindinės Parlamento narių pareigos

Europos Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus:

a)

nesudaro jokios sutarties, pagal kurią jie turėtų veikti arba balsuoti kito juridinio ar fizinio asmens naudai ir dėl kurios galėtų būti suvaržyta jų balsavimo laisvė, įtvirtinta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnyje ir Europos Parlamento narių statuto 2 straipsnyje;

b)

neprašo, nepriima ir negauna jokios tiesioginės arba netiesioginės naudos ar kitokio piniginio ar nepiniginio atlygio už tam tikrą elgesį vykdant Parlamento nario parlamentinę veiklą ir ypač kruopščiai stengiasi, kad nesusiklostytų situacija, kai galimas kyšininkavimas, korupcija ar nederamas poveikis;

c)

neužsiima apmokama profesionalia lobistine veikla, tiesiogiai susijusia su Sąjungos sprendimų priėmimo procesu.

3 straipsnis

Interesų konfliktas

1.

 Interesų konfliktas iškyla tada, kai Europos Parlamento narys turi asmeninių interesų, galinčių netinkamai turėti įtakos jo, kaip Europos Parlamento nario, pareigų vykdymui. Interesų konflikto nesama, kai narys gauna naudos vien tik dėl to, kad priklauso plačiajai visuomenei ar didelei žmonių grupei.

2.

 Bet kuris Parlamento narys, pastebėjęs, kad iškilo interesų konfliktas, nedelsdamas imasi reikiamų priemonių ištaisyti padėtį vadovaudamasis šio elgesio kodekso principais ir nuostatomis. Jei Parlamento narys negali pašalinti interesų konflikto, jis apie tai raštu praneša Parlamento pirmininkui. Susidarius dviprasmiškai padėčiai, Parlamento narys gali konfidencialiai paprašyti Patariamojo Parlamento narių elgesio klausimais komiteto, įsteigto pagal 7 straipsnį, nuomonės.

3.

 Nedarant poveikio 2 daliai, Parlamento nariai, prieš pareikšdami savo nuomonę, prieš balsuodami plenariniame posėdyje ar Parlamento organų posėdžiuose arba kai jie siūlomi į pranešėjus, gali viešai pranešti apie esamą arba galimą interesų konfliktą, susijusį su nagrinėjamu klausimu, jei šis konfliktas nėra akivaizdžiai matomas iš informacijos, deklaruotos pagal 4 straipsnį. Apie interesų konfliktą pranešama pirmininkui raštu arba žodžiu vykstant atitinkamoms parlamentinėms diskusijoms.

4 straipsnis

Europos Parlamento narių deklaracija

1.

 Dėl skaidrumo Europos Parlamento nariai asmeniškai pateikia Parlamento pirmininkui finansinių interesų deklaraciją iki pirmosios mėnesinės sesijos, einančios po Europos Parlamento rinkimų, pabaigos (arba Parlamento kadencijos metu – per 30 dienų nuo tos dienos, kai pradeda eiti pareigas Parlamente) naudodami Biuro pagal 9 straipsnį patvirtintą formą. Jie praneša Parlamento pirmininkui apie bet kokius pasikeitimus, darančius poveikį jų deklaracijai, iki mėnesio, einančio po tokio pasikeitimo dienos, pabaigos.

2.

 Finansinių interesų deklaracijoje tiksliai nurodoma ši informacija:

a)

Parlamento nario profesinė veikla per paskutinius trejus metus iki pareigų ėjimo Parlamente pradžios, ir jo pareigos tuo pačiu laikotarpiu įmonių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų ar kitų įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą, valdybose ar tarybose;

b)

bet koks atlyginimas, kurį Parlamento narys gauna už įgaliojimų vykdymą kitame parlamente,

c)

bet kokia kita nuolatinė atlyginama veikla, kurią Parlamento narys vykdo kartu vykdydamas savo pareigas, nesvarbu, ar dirbdamas pagal darbo sutartį, ar kaip savarankiškai dirbantis asmuo;

d)

pareigos įmonių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų ar kitų įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą, valdybose ar tarybose arba bet kokia kita atlyginama ar neatlyginama išorės veikla, kurią vykdo Parlamento narys;

e)

bet kokia atlyginama nenuolatinė išorės veikla (įskaitant rašymą, dalyvavimą konferencijose ar ekspertų konsultacijų teikimą), jei bendras atlyginimas už visą Parlamento nario nenuolatinę išorės veiklą viršija 5 000 EUR per kalendorinius metus;

f)

dalyvavimas įmonėje arba partnerystėje, kai galimas poveikis viešajai politikai arba kai dėl šio dalyvavimo Parlamento narys gali daryti didelę įtaką atitinkamos įstaigos veiklai;

g)

bet kokia finansinė parama, teikiant materialinę pagalbą ar personalą, kurį greta Parlamento skirtų išteklių Parlamento narys gauna savo politinei veiklai iš trečiųjų asmenų, nurodant pastarųjų tapatybę;

h)

bet kokie kiti finansiniai interesai, kurie galėtų daryti poveikį Parlamento nario pareigų vykdymui.

Prie kiekvieno pagal pirmą pastraipą deklaruojamos informacijos punkto Parlamento nariai, kai tinkama, nurodo, ar ta veikla yra atlyginama, ar ne; prie pagal a, c, d, e, ir f punktus deklaruojamos informacijos Parlamento nariai taip pat nurodo vieną iš šių pajamų kategorijų:

—

neatlyginama veikla,

—

1–499 EUR per mėnesį,

—

500–1 000 EUR per mėnesį,

—

1 001–5 000 EUR per mėnesį,

—

5 001–10 000 EUR per mėnesį,

—

daugiau kaip 10 000 EUR per mėnesį, nurodant sumą, suapvalintą iki artimiausių dešimčių tūkstančių EUR.

Bet kokios Parlamento nario pajamos, gautos pagal kiekvieną iš punktų ir deklaruotos, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, tačiau kurios yra gautos nereguliariai, skaičiuojamos metams, padalijamos iš dvylikos ir priskiriamos vienai iš antroje pastraipoje nurodytų kategorijų.

3.

 Pagal šį straipsnį Parlamento pirmininkui pateikta informacija skelbiama Parlamento interneto svetainėje ir yra lengvai prieinama.

4.

 Parlamento narys negali būti renkamas į jokias pareigas Parlamente ar viename iš jo organų, skiriamas pranešėju ar oficialios delegacijos nariu ar dalyvauti tarpinstitucinėse derybose, jei jis nėra pateikęs finansinių interesų deklaracijos.

5.

 Jei Parlamento pirmininkas gauna informacijos, dėl kurios jis gali manyti, kad Parlamento nario finansinių interesų deklaracija yra iš esmės neteisinga arba pasenusi, jis gali konsultuotis su 7 straipsnyje nurodytu Patariamuoju komitetu. Kai tinkama, Parlamento pirmininkas prašo Parlamento nario per 10 dienų ištaisyti savo deklaraciją. Biuras gali priimti sprendimą taikyti 4 straipsnio 4 dalį nariams, kurie neįvykdo Parlamento pirmininko prašymo ištaisyti deklaraciją.

6.

 Pranešėjai savo pranešimo aiškinamojoje dalyje gali savanoriškai išvardyti išorės interesų grupes, su kuriomis buvo konsultuojamasi klausimais, susijusiais su pranešimo tema (1).

5 straipsnis

Dovanos arba panaši nauda

1.

 Europos Parlamento nariai, vykdydami savo pareigas, negali priimti dovanų ar gauti panašios naudos, išskyrus apytikriai mažesnės nei 150 EUR vertės dovanas ar naudą, gautas pagal etiketo taisykles arba gautas pagal minėtąsias taisykles oficialiai atstovaujant Parlamentui.

2.

 Visos dovanos, gautos, kaip nurodyta 1 dalyje, Parlamento nariams oficialiai atstovaujant Parlamentui, perduodamos Parlamento pirmininkui ir tolesni sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis Biuro įgyvendinimo taisyklėmis, kurias Biuras tvirtina pagal 9 straipsnį.

3.

 1 ir 2 dalies nuostatos netaikomos komandiruočių, apgyvendinimo ir gyvenimo išlaidų kompensavimui bei tiesiogiai trečiųjų šalių atliekamam tokių išlaidų apmokėjimui, kai Parlamento nariai, vykdydami savo pareigas, priima kvietimus dalyvauti trečiųjų šalių rengiamuose renginiuose.

Šios dalies taikymo sritis, ir ypač skaidrumo taisyklės, yra patikslintos įgyvendinimo taisyklėse, kurias Biuras tvirtina pagal 9 straipsnį.

6 straipsnis

Buvusių Parlamento narių veikla

Buvę Europos Parlamento nariai, besiverčiantys profesionalia lobistine arba atstovavimo veikla, kuri tiesiogiai susijusi su Sąjungos sprendimų priėmimo procesu, turi apie ją informuoti Europos Parlamentą ir visu tokios veiklos vykdymo laikotarpiu negali naudotis patalpomis, kurios suteikiamos buvusiems Parlamento nariams pagal šiuo klausimu Biuro patvirtintas taisykles (2).

7 straipsnis

Patariamasis Parlamento narių elgesio klausimais komitetas

1.

 Įsteigiamas Patariamasis Parlamento narių elgesio klausimais komitetas (toliau – Patariamasis komitetas).

2.

 Patariamąjį komitetą sudaro penki nariai, kuriuos skiria Parlamento pirmininkas savo kadencijos pradžioje iš Konstitucinių reikalų komiteto ir Teisės reikalų komiteto biurų narių ir koordinatorių, atsižvelgdamas į Parlamento narių patirtį ir politinę pusiausvyrą.

Kiekvienas Patariamojo komiteto narys eina pirmininko pareigas šešis mėnesius rotacijos tvarka.

3.

 Parlamento pirmininkas savo kadencijos pradžioje taip pat skiria atsarginius Patariamojo komiteto narius, t. y. po vieną narį kiekvienai frakcijai, kuriai neatstovaujama Patariamajame komitete.

Jei įtariama, kad kurios nors frakcijos, kuriai neatstovaujama Patariamajame komitete, narys pažeidė šio elgesio kodekso nuostatas, atitinkamas atsarginis narys tampa šeštuoju Patariamojo komiteto nariu svarstant galimą pažeidimo atvejį.

4.

 Parlamento nario prašymu Patariamasis komitetas konfidencialiai per trisdešimt kalendorinių dienų pateikia Parlamento nariui šio elgesio kodekso aiškinimo ir taikymo gaires. Parlamento narys turi teisę šiomis gairėmis pasikliauti.

Parlamento pirmininko prašymu Patariamasis komitetas taip pat vertina tuos atvejus, kai įtariama, jog pažeistos šio elgesio kodekso nuostatos, ir pataria Parlamento pirmininkui, kokių priemonių imtis.

5.

 Patariamasis komitetas, pasikonsultavęs su Parlamento pirmininku, gali prašyti išorės ekspertų patarimų.

6.

 Patariamasis komitetas skelbia metinę darbo ataskaitą.

8 straipsnis

Procedūra, taikoma įtarus, kad pažeistas elgesio kodeksas

1.

 Kai yra pagrindo manyti, kad Europos Parlamento narys galbūt pažeidė šį elgesio kodeksą, Parlamento pirmininkas turi apie tai informuoti Patariamąjį komitetą, išskyrus akivaizdžiai nepagrįstus atvejus.

2.

 Patariamasis komitetas nagrinėja galimo pažeidimo aplinkybes ir gali išklausyti atitinkamą Parlamento narį. Atsižvelgdamas į savo išvadas, jis Parlamento pirmininkui pateikia rekomendaciją dėl galimo sprendimo.

Jei įtariama, kad patariamojo komiteto nuolatinis ar atsarginis narys pažeidė elgesio kodeksą, atitinkamas narys susilaiko nuo dalyvavimo patariamojo komiteto darbe, kai svarstomas tas tariamas pažeidimas.

3.

 Jei Parlamento pirmininkas, atsižvelgęs į šią rekomendaciją ir paprašęs atitinkamo Parlamento nario raštu pateikti pastabas, padaro išvadą, kad atitinkamas Parlamento narys pažeidė elgesio kodeksą, jis priima motyvuotą sprendimą, kuriuo skiriama nuobauda. Parlamento pirmininkas praneša tam Parlamento nariui apie savo motyvuotą sprendimą.

Nuobauda gali apimti vieną ar daugiau Darbo tvarkos taisyklių 176 straipsnio 4-6 dalyse išvardytas priemones.

4.

 Parlamento narys gali pasinaudoti vidaus skundų pateikimo tvarka, numatyta Darbo tvarkos taisyklių 177 straipsnyje.

9 straipsnis

Įgyvendinimas

Biuras tvirtina šio elgesio kodekso įgyvendinimo taisykles, įskaitant kontrolės tvarką, ir prireikus atnaujina 4 ir 5 straipsniuose nustatytas sumas.

Biuras gali teikti pasiūlymus dėl šio elgesio kodekso pakeitimų.

(1)  2016 m. rugsėjo 12 d. Biuro sprendimas dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl Skaidrumo registro įgyvendinimo.

(2)  1999 m. balandžio 12 d. Biuro sprendimas dėl patalpų skyrimo buvusiems Europos Parlamento nariams.

II PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO NARIŲ TINKAMO ELGESIO VYKDANT SAVO PAREIGAS KODEKSAS

1.   

Vykdydami savo pareigas Europos Parlamento nariai su visais Europos Parlamente dirbančiais asmenimis elgiasi oriai, mandagiai, pagarbiai ir be išankstinio nusistatymo bei jų nediskriminuoja.

2.   

Vykdydami savo pareigas Parlamento nariai elgiasi profesionaliai ir, bendraudami su darbuotojais, susilaiko visų pirma nuo žeminančios, įžeidžiančios, užgaulios ar diskriminuojančios kalbos ar bet kokių kitų veiksmų, kurie yra neetiški, menkinantys ar neteisėti.

3.   

Parlamento nariai negali savo veiksmais skatinti ar raginti darbuotojų pažeisti, apeiti ar ignoruoti galiojančius teisės aktus, Parlamento vidaus taisykles ar šį kodeksą arba toleruoti tokio darbuotojų, už kuriuos jie atsako, elgesio.

4.   

Tam, kad Europos Parlamentas veiktų efektyviai, Parlamento nariai, laikydamiesi tinkamo diskretiškumo, siekia užtikrinti, kad visi nesutarimai ar konfliktai, susiję su darbuotojais, už kuriuos jie atsako, būtų sprendžiami greitai, sąžiningai ir efektyviai.

5.   

Prireikus Parlamento nariai nedelsdami ir visiškai laikosi nustatytų procedūrų dėl konfliktų ar priekabiavimo (psichologinio arba seksualinio) situacijų valdymo, be kita ko, nedelsdami reaguoja į bet kokius įtarimus dėl priekabiavimo. Parlamento nariai turėtų dalyvauti specialiuose jiems organizuojamuose mokymuose dėl konfliktų ir priekabiavimo darbo vietoje prevencijos bei gero biuro valdymo.

6.   

Parlamento nariai pasirašo deklaraciją, patvirtinančią jų įsipareigojimą laikytis šio kodekso. Visos deklaracijos, pasirašytos ar nepasirašytos, skelbiamos Parlamento interneto svetainėje.

7.   

Parlamento nariai, nepasirašę deklaracijos, susijusios su šiuo kodeksu, negali būti renkami į jokias pareigas Parlamente ar jo organuose, skiriami pranešėjais ar dalyvauti oficialiose delegacijose ar tarpinstitucinėse derybose.

III PRIEDAS

PAGAL 138, 140 IR 141 STRAIPSNIUS TEIKIAMIEMS KLAUSIMAMS, Į KURIUOS ATSAKOMA RAŠTU, TAIKOMI KRITERIJAI

1.   

Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu:

—

aiškiai nurodo adresatą, kuriam jie turi būti perduodami įprastais instituciniais kanalais,

—

išimtinai priklauso adresato kompetencijos sritims, nustatytoms pagal atitinkamas Sutartis ar Sąjungos teisės aktus, arba adresato atsakomybės sričiai,

—

yra visuotinės svarbos,

—

yra glausti ir juose pateikiamas suprantamas paklausimas,

—

neviršija 200 žodžių,

—

parašyti neužgaulia kalba,

—

nėra susiję su išimtinai asmeniniais reikalais,

—

neapima daugiau nei trijų smulkesnių klausimų.

2.   

Klausimai Tarybai negali būti susiję su vykstančia įprasta teisėkūros procedūra arba Tarybos biudžetinėmis funkcijomis.

3.   

Paprašius sekretoriatas klausimo teikėjams pataria, kaip atskiru atveju užtikrinti, kad klausimas atitiktų 1 dalyje nustatytus kriterijus.

4.   

Jei per paskutinius šešis mėnesius jau buvo pateiktas ir atsakytas identiškas ar panašus klausimas arba jeigu jį pateikus paprasčiausiai siekiama gauti informacijos apie tai, kaip įgyvendinama konkreti Parlamento rezoliucija, ir jeigu Komisija jau yra per paskutinius šešis mėnesius pateikusi raštišką pranešimą apie jos įgyvendinimą, sekretoriatas perduoda klausimo teikėjui ankstesnio klausimo ir atsakymo arba pranešimo apie įgyvendinimą kopiją. Atnaujintas klausimas adresatui perduodamas tik tuo atveju, kai taip nusprendžia Parlamento pirmininkas, atsižvelgdamas į svarbius naujus pokyčius ir atsakydamas į pagrįstą klausimo teikėjo prašymą.

5.   

Jei klausimu siekiama gauti faktinės ar statistinės informacijos, kurią jau turi Parlamento tyrimų tarnybos, jis perduodamas ne adresatui, o toms tarnyboms, išskyrus atvejus, kai Parlamento pirmininkas klausimo teikėjo prašymu nusprendžia kitaip.

6.   

Klausimus dėl susijusių dalykų sekretoriatas gali sujungti į vieną bendrą klausimą ir į juos gali būti atsakyta kartu.

IV PRIEDAS

GAIRĖS IR BENDRI PRINCIPAI, TAIKYTINI PARENKANT Į DARBOTVARKĘ ĮRAŠYTINUS KLAUSIMUS 144 STRAIPSNYJE NUMATYTOMS DISKUSIJOMS DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ, DEMOKRATIJOS IR TEISINĖS VALSTYBĖS PRINCIPŲ PAŽEIDIMO ATVEJŲ

Pagrindiniai principai

1.

 Pirmumo tvarka svarstomi tie pasiūlymai dėl rezoliucijų, kuriomis Parlamentas pareiškia savo nuomonę Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms dėl konkretaus planuojamo įvykio dar prieš jam įvykstant, jei vienintelė mėnesinė sesija, kada Europos Parlamentas gali laiku surengti balsavimą, yra einamoji mėnesinė sesija.

2.

 Pasiūlymai dėl rezoliucijų negali būti ilgesni kaip 500 žodžių.

3.

 Klausimai, susiję su Sutartyse numatytomis Europos Sąjungos kompetencijos sritimis, svarstomi pirmumo tvarka, jeigu jie yra ypač svarbūs.

4.

 Parenkamas toks temų skaičius, kuris leistų surengti jų svarbą atitinkančias diskusijas, tačiau kartu su potemėmis jis negali viršyti trijų temų.

Praktinis taikymo būdas

5.

 Parlamentas ir frakcijos supažindinami su pirmumo kriterijais, kurie taikomi parenkant, kokius klausimus įrašyti į darbotvarkę diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų.

Kalbėjimo laiko apribojimas ir paskirstymas

6.

 Kad būtų geriau išnaudotas laikas, Parlamento pirmininkas, pasitaręs su frakcijų pirmininkais, susitaria su Taryba ir Komisija dėl šių institucijų kalboms skirto laiko apribojimo diskusijose dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų.

Pakeitimų pateikimo terminas

7.

 Nustatomas toks terminas pateikti pakeitimus pasiūlymams dėl rezoliucijų, kad tarp pakeitimų išdalijimo oficialiomis kalbomis ir pasiūlymų dėl rezoliucijų svarstymo, Parlamento nariai ir frakcijos turėtų pakankamai laiko jas tinkamai išnagrinėti.

V PRIEDAS

PROCEDŪRA, TAIKYTINA SPRENDIMŲ DĖL BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMO SVARSTYMUI IR PRIĖMIMUI

1 straipsnis

Dokumentai

1.

 Atspausdinami ir išdalijami šie dokumentai:

a)

Komisijos pateiktos pajamų ir išlaidų ataskaitos, finansinė analizė bei finansinis balansas;

b)

Audito Rūmų metinė ataskaita ir specialiosios ataskaitos kartu su institucijų atsakymais;

c)

Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktas patikinimo pareiškimas dėl sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

d)

Tarybos rekomendacija.

2.

 Šie dokumentai perduodami atsakingam komitetui. Visi suinteresuoti komitetai gali pareikšti savo nuomonę.

3.

 Parlamento pirmininkas nustato terminą, per kurį komitetai, norintys pareikšti savo nuomonę, turi ją pateikti atsakingam komitetui.

2 straipsnis

Pranešimo svarstymas

1.

 Parlamentas svarsto atsakingo komiteto pranešimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 d. po Audito Rūmų metinės ataskaitos patvirtinimo, kaip to reikalauja Finansinis reglamentas.

2.

 Taikomi su pakeitimais ir balsavimu susiję Parlamento darbo tvarkos taisyklių straipsniai, nebent šiame priede nurodyta kitaip.

3 straipsnis

Pranešimo turinys

1.

 Atsakingo komiteto pranešimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo sudaro:

a)

pasiūlymas dėl sprendimo patvirtinti biudžeto įvykdymą arba atidėti sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimą (balsavimas balandžio mėnesinės sesijos metu) arba pasiūlymas dėl sprendimo patvirtinti arba nepatvirtinti biudžeto įvykdymo (balsavimas spalio mėnesinės sesijos metu);

b)

pasiūlymas dėl sprendimo uždaryti visų Bendrijos pajamų, išlaidų, turto ir įsiskolinimų sąskaitas;

c)

pasiūlymas dėl rezoliucijos, kuriame išdėstytos a punkte kartu su minėtu pasiūlymu dėl sprendimo pateikiamos pastabos, įskaitant Komisijos biudžeto valdymo per paskutinius finansinius metus įvertinimą bei pastabas dėl išlaidų vykdymo ateityje;

d)

pridedamas iš Komisijos gautų dokumentų sąrašas bei prašytų, tačiau negautų dokumentų sąrašas;

e)

suinteresuotų komitetų nuomonės.

2.

 Jei atsakingas komitetas pasiūlo atidėti sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimą, atitinkamame pasiūlyme dėl rezoliucijos inter alia turi būti:

a)

atidėjimo priežastys;

b)

tolesni veiksmai, kurių tikimasi iš Komisijos, bei jų terminai;

c)

dokumentai, kurie reikalingi Parlamentui priimti deramą sprendimą.

4 straipsnis

Svarstymas ir balsavimas Parlamente

1.

 Bet koks atsakingo komiteto pranešimas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo įrašomas į pirmos po jo pateikimo mėnesinės sesijos darbotvarkę.

2.

 Pakeitimai priimami tik pasiūlymui dėl rezoliucijos, pateiktam pagal 3 straipsnio 1 dalies c punktą.

3.

 Jei kitaip nenurodyta 5 straipsnyje, dėl pasiūlymų dėl sprendimų ir pasiūlymo dėl rezoliucijos balsuojama pagal 3 straipsnyje nurodytą eiliškumą.

4.

 Parlamentas priima sprendimą balsavusių narių dauguma, kaip tai numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 231 straipsnyje.

5 straipsnis

Procedūros variantai

1.

 Balsavimas balandžio mėnesinės sesijos metu

Pirmuoju etapu, pranešime dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo siūloma patvirtinti, kad biudžetas yra įvykdytas, arba atidėti sprendimo dėl šio patvirtinimo priėmimą.

a)

Jei dauguma pritaria pasiūlymui patvirtinti, kad biudžetas yra įvykdytas, patvirtinimas suteikiamas. Remiantis šiuo sprendimu, uždaromos sąskaitos.

Jei pasiūlymas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo nesulaukia daugumos pritarimo, biudžeto įvykdymo patvirtinimas laikomas atidėtu, ir atsakingas komitetas per šešis mėnesius parengia naują pranešimą, kuriame pateikia naują pasiūlymą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo arba nepatvirtinimo.

b)

Jei pasiūlymas atidėti biudžeto įvykdymo patvirtinimą priimamas, atsakingas komitetas per šešis mėnesius parengia naują pranešimą, kuriame pateikia naują pasiūlymą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo arba nepatvirtinimo. Tokiu atveju, sąskaitų uždarymas taip pat atidedamas ir iš naujo pasiūlomas naujame pranešime.

Jei pasiūlymas atidėti biudžeto įvykdymo patvirtinimą nesulaukia daugumos pritarimo, biudžeto įvykdymo patvirtinimas laikomas suteiktu. Tokiu atveju, remiantis šiuo sprendimu, uždaromos sąskaitos. Pasiūlymas dėl rezoliucijos vis dar gali būti pateiktas balsavimui.

2.

 Balsavimas spalio mėnesinės sesijos metu

Antruoju etapu, pranešime dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo siūloma patvirtinti biudžeto įvykdymą arba jo nepatvirtinti.

a)

Jei dauguma pritaria pasiūlymui patvirtinti biudžeto įvykdymą, patvirtinimas suteikiamas. Remiantis šiuo sprendimu, uždaromos sąskaitos.

Jei pasiūlymas patvirtinti biudžeto įvykdymą nesulaukia daugumos pritarimo, biudžeto įvykdymas laikomas nepatvirtintu. Oficialus pasiūlymas uždaryti atitinkamų finansinių metų sąskaitas pateikiamas per kitą mėnesinę sesiją, į kurią Komisija kviečiama padaryti pareiškimą.

b)

Jei dauguma pritaria pasiūlymui nepatvirtinti biudžeto įvykdymo, oficialus pasiūlymas uždaryti atitinkamų finansinių metų sąskaitas pateikiamas per kitą mėnesinę sesiją, į kurią Komisija kviečiama padaryti pareiškimą.

Jei pasiūlymas nepatvirtinti biudžeto įvykdymo nesulaukia daugumos pritarimo, biudžeto įvykdymo patvirtinimas laikomas suteiktu. Tokiu atveju, remiantis šiuo sprendimu, uždaromos sąskaitos. Pasiūlymas dėl rezoliucijos vis dar gali būti pateiktas balsuoti.

3.

 Jei pasiūlyme dėl rezoliucijos arba pasiūlyme dėl sąskaitų uždarymo yra nuostatų, prieštaraujančių Parlamento balsavimui dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Parlamento pirmininkas, pasitaręs su atsakingo komiteto pirmininku, gali atidėti tą balsavimą ir nustatyti naują terminą pakeitimų pateikimui.

6 straipsnis

Sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo įgyvendinimas

1.

 Parlamento pirmininkas perduoda Komisijai bei visoms kitoms institucijoms Parlamento sprendimą ir visas rezoliucijas, priimtus remiantis 3 straipsniu, ir pasirūpina jų paskelbimu Europos Sąjungos oficialiojo leidinio serijoje, kurioje skelbiami teisėkūros aktai.

2.

 Atsakingas komitetas ne rečiau kaip vieną kartą per metus praneša Parlamentui apie institucijų veiksmus, kurių jos imasi atsižvelgdamos į pastabas, lydinčias sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir kitas pastabas, išdėstytas Parlamento rezoliucijose dėl išlaidų vykdymo.

3.

 Remdamasis už biudžeto kontrolę atsakingo komiteto pranešimu ir veikdamas Parlamento vardu, Parlamento pirmininkas gali kreiptis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 265 straipsnį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su ieškiniu atitinkamai institucijai dėl įsipareigojimų, kylančių iš pastabų, lydinčių sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo arba kitas rezoliucijas dėl biudžeto išlaidų vykdymo, nevykdymo.

VI PRIEDAS

NUOLATINIŲ KOMITETŲ ĮGALIOJIMAI IR PAREIGOS (1)

I.   Užsienio reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už Sąjungos užsienio politikos skatinimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, kiek tai susiję su:

1.

bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) bei bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP); šiose srityse komitetui padeda saugumo ir gynybos pakomitetis;

2.

santykiais su kitomis Sąjungos institucijomis ir organais, JTO bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir tarpparlamentinėmis asamblėjomis į jo kompetenciją patenkančiose srityse;

3.

Europos išorės veiksmų tarnybos priežiūra;

4.

politinių santykių su trečiosiomis šalimis stiprinimu išsamių bendradarbiavimo ir pagalbos programų arba tarptautinių susitarimų, tokių kaip asociacijos ir partnerystės susitarimai, būdu;

5.

derybų dėl Europos valstybių stojimo į Europos Sąjungą pradėjimu, priežiūra ir užbaigimu;

6.

visais teisės aktais, susijusiais su veiksmais, vykdomais pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Europos kaimynystės priemonę, Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, Priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, bei Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonę, taip pat su politika, kuria jie grindžiami;

7.

be kitų, Europos kaimynystės politikos (EKP) stebėsena ir tolesniais veiksmais, visų pirma susijusiais su EKP metinėmis pažangos ataskaitomis;

8.

klausimais, susijusiais su demokratija, teisine valstybe, žmogaus teisėmis, įskaitant mažumų teises trečiosiose šalyse ir tarptautinės teisės principais; šioje srityje komitetui padeda žmogaus teisių pakomitetis, kuris turėtų užtikrinti Sąjungos išorės politikos ir žmogaus teisių politikos suderinamumą; nepažeidžiant atitinkamų teisinių nuostatų, kitų šioje srityje kompetentingų komitetų ir organų nariai kviečiami dalyvauti pakomitečio posėdžiuose;

9.

Parlamento dalyvavimu rinkimų stebėjimo misijose, jei reikia, bendradarbiaujant su kitais atitinkamais komitetais ir delegacijomis.

Komitetas vykdo politinę priežiūrą ir koordinuoja jungtinių parlamentinių ir bendradarbiavimo komitetų bei tarpparlamentinių delegacijų ir ad hoc delegacijų veiklą tiek, kiek tai susiję su jo kompetencija.

II.   Vystymosi komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

Sąjungos vystymosi ir bendradarbiavimo politikos skatinimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, visų pirma:

a)

dvišalį ir atitinkamose tarptautinėse organizacijose bei tarpparlamentiniuose organuose vykdomą politinį dialogą su besivystančiomis šalimis;

b)

pagalbą besivystančioms šalims ir bendradarbiavimo su šiomis šalimis susitarimus, visų pirma veiksmingo pagalbos lėšų teikimo priežiūrą ir rezultatų vertinimą, įskaitant priemones, susijusias su skurdo panaikinimu;

c)

valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu įgyvendinamos politikos sąsajų stebėjimą;

d)

demokratinių vertybių, gero valdymo ir žmogaus teisių skatinimą besivystančiose šalyse;

e)

politikos nuoseklumo vystymosi politikos atžvilgiu įgyvendinimą, stebėseną ir didinimą;

2.

visus su vystomojo bendradarbiavimo priemone (VBP), Europos plėtros fondu (EPF) – glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais – ir Humanitarinės pagalbos priemone susijusius teisės aktus, pagal šias priemones vykdomų veiksmų planavimą ir tikrinimą, taip pat visus klausimus, susijusius su humanitarine pagalba besivystančiose šalyse ir politika, kuria jie grindžiami;

3.

klausimus, susijusius su AKR-EB partnerystės susitarimu, bei santykius su atitinkamais organais;

4.

klausimus, susijusius su užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT);

5.

Parlamento dalyvavimą rinkimų stebėjimo misijose, jei reikia, bendradarbiaujant su kitais susijusiais komitetais ir delegacijomis.

Komitetas koordinuoja tarpparlamentinių delegacijų ir ad hoc delegacijų veiklą tiek, kiek tai susiję su jo kompetencija.

III.   Tarptautinės prekybos komitetas

Komitetas yra atsakingas už klausimus, susijusius su Sąjungos bendros prekybos politikos formavimu ir įgyvendinimu bei jos išorės ekonominiais santykiais, visų pirma:

1.

finansinius, ekonominius ir prekybinius ryšius su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis;

2.

bendrąjį išorės tarifą ir palankesnių prekybos sąlygų sudarymą, taip pat už išorinius muitinės nuostatų ir valdymo aspektus;

3.

dvišalių, daugiašalių ir keliašalių prekybos susitarimų, pagal kuriuos reglamentuojami ekonominiai, prekybos ir investiciniai santykiai su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis iniciavimą, stebėseną, sudarymą ir tolesnius veiksmus;

4.

techninio derinimo ar standartizacijos priemones tarptautinės teisės dokumentų reglamentuojamose srityse;

5.

santykius su susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis, tarptautiniais forumais, skirtais su prekyba susijusiems klausimams, ir organizacijomis, skatinančiomis regionų ekonominę bei prekybinę integraciją už Sąjungos ribų;

6.

santykius su PPO, įskaitant jos parlamentinę veiklą.

Komitetas palaiko ryšius su atitinkamomis tarpparlamentinėmis ir ad hoc delegacijomis ekonominiais ir prekybos santykių su trečiosiomis šalimis klausimais.

IV.   Biudžeto komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

daugiametę Sąjungos pajamų ir išlaidų finansinę programą bei Sąjungos nuosavų išteklių sistemą;

2.

Parlamento biudžeto valdymo teises, būtent už Sąjungos biudžetą ir derybas dėl tarpinstitucinių susitarimų šioje srityje bei šių susitarimų įgyvendinimą;

3.

Parlamento sąmatą, sudarytą pagal Darbo tvarkos taisyklėse nustatytą tvarką;

4.

decentralizuotų organų biudžetą;

5.

Europos investicijų banko finansinę veiklą, kuri nėra Europos ekonomikos valdymo dalis;

6.

Europos plėtros fondo lėšų įtraukimą į Sąjungos biudžetą, nepažeidžiant už AKR-EB partnerystės susitarimą atsakingo komiteto įgaliojimų;

7.

visų Sąjungos teisės aktų finansinį poveikį ir jų suderinamumą su Daugiamete finansine programa, nepažeidžiant susijusių komitetų įgaliojimų;

8.

einamųjų metų biudžeto vykdymo stebėseną ir vertinimą, neatsižvelgiant į Darbo tvarkos taisyklių 98 straipsnio 1 dalį, asignavimų perkėlimą, su personalo planu susijusias procedūras, administracinius asignavimus ir nuomones dėl projektų, susijusių su pastatais ir turinčių didelį finansinį poveikį;

9.

Finansinį reglamentą, išskyrus klausimus, susijusius su biudžeto vykdymu, valdymu ir kontrole.

V.   Biudžeto kontrolės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

Sąjungos ir Europos plėtros fondo biudžeto vykdymo kontrolę ir sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kuriuos turi priimti Parlamentas, įskaitant vidinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, bei visas kitas su šiais sprendimais susijusias lydimąsias ar jų įgyvendinimo priemones;

2.

Sąjungos, jos institucijų ir kitų jos finansuojamų įstaigų sąskaitų ir finansinio balanso uždarymą, pateikimą ir auditą, įskaitant vėlesniam laikui perkeltinų asignavimų patvirtinimą ir likučių nustatymą;

3.

Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolę;

4.

įvairių Sąjungos finansavimo būdų, naudojamų įgyvendinant Sąjungos politiką, rentabilumo stebėseną, Biudžeto kontrolės komiteto prašymu įtraukiant specializuotus komitetus ir Biudžeto kontrolės komiteto prašymu bendradarbiaujant su specializuotais komitetais, kai nagrinėjamos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos;

5.

ryšius su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), sukčiavimo atvejų ir pažeidimų vykdant Sąjungos biudžetą nagrinėjimą, priemones, padėsiančias išvengti tokių atvejų ir inicijuoti jų tyrimą, griežtą Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir atitinkamus Europos prokuroro veiksmus šioje srityje;

6.

santykius su Audito Rūmais, jų narių skyrimą ir jų ataskaitų vertinimą;

7.

Finansinį reglamentą biudžeto vykdymo, valdymo ir kontrolės aspektais.

VI.   Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

Sąjungos ekonomikos ir pinigų politikos sritis, Ekonominės ir pinigų sąjungos bei Europos pinigų ir finansinės sistemos veikimą (įskaitant santykius su susijusiomis institucijomis ar organizacijomis);

2.

laisvą kapitalo ir mokėjimų judėjimą (tarptautinius mokėjimus, bendrą mokėjimų erdvę, mokėjimų balansą, kapitalo judėjimą ir paskolų gavimo bei teikimo politiką, kapitalo iš trečiųjų šalių judėjimo kontrolę, kapitalo eksportą iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis skatinančias priemones);

3.

tarptautinę pinigų ir finansinę sistemą (įskaitant santykius su finansinėmis ir pinigų institucijomis bei organizacijomis);

4.

konkurencijos ir valstybės arba viešosios pagalbos taisykles;

5.

mokesčių nuostatas;

6.

finansinių paslaugų, institucijų ir rinkų, įskaitant finansines ataskaitas, auditą, apskaitos taisykles, įmonių valdymą ir kitus su finansinėmis paslaugomis susijusius bendrovių teisės klausimus, reguliavimą ir priežiūrą;

7.

Europos investicijų banko susijusią veiklą, kaip Europos ekonomikos valdymo euro zonoje dalį.

VII.   Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

užimtumo politiką ir visus socialinės politikos aspektus, įskaitant darbo sąlygas, socialinį draudimą, socialinę įtrauktį ir socialinę apsaugą;

2.

darbuotojų teises;

3.

sveikatos apsaugos ir saugos priemones darbo vietoje;

4.

Europos socialinį fondą;

5.

profesinio mokymo politiką, įskaitant profesines kvalifikacijas;

6.

laisvą darbuotojų ir pensininkų judėjimą;

7.

socialinį dialogą;

8.

visų formų diskriminaciją darbo vietoje ir darbo rinkoje, išskyrus diskriminaciją dėl lyties;

9.

santykius su:

—

Europos profesinio mokymo plėtros centru (Cedefop),

—

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu,

—

Europos mokymo fondu,

—

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra;

ir santykius su kitais susijusiais Sąjungos organais ir tarptautinėmis organizacijomis.

VIII.   Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

aplinkos politiką ir aplinkosaugos priemones, visų pirma:

a)

klimato kaitą;

b)

oro, dirvožemio ir vandens taršą, atliekų tvarkymą ir perdirbimą, pavojingas medžiagas ir preparatus, triukšmo lygius ir biologinės įvairovės apsaugą;

c)

tvarų vystymąsi;

d)

tarptautines ir regionines aplinkosaugos priemones bei susitarimus;

e)

žalos aplinkai atitaisymą;

f)

civilinę saugą;

g)

Europos aplinkos agentūrą;

h)

Europos cheminių medžiagų agentūrą;

2.

visuomenės sveikatą, visų pirma:

a)

visuomenės sveikatos programas ir konkrečius veiksmus šioje srityje;

b)

vaistų pramonės ir kosmetikos gaminius;

c)

su bioterorizmu susijusius sveikatos aspektus;

d)

Europos vaistų vertinimo agentūrą ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą;

3.

maisto saugos klausimus, visų pirma:

a)

maisto produktų ženklinimą ir saugą;

b)

veterinarijos teisės aktus dėl apsaugos nuo rizikos žmonių sveikatai, produktų ir maisto gamybos sistemų tikrinimą siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą;

c)

Europos maisto saugos tarnybą ir Europos maisto ir veterinarijos tarnybą.

IX.   Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

Sąjungos pramonės politiką ir susijusias priemones, naujų technologijų taikymą, įskaitant MVĮ taikomas priemones;

2.

Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, įskaitant mokslą ir technologijas, taip pat tyrimų rezultatų panaudojimą ir skleidimą;

3.

Europos kosminės erdvės politiką;

4.

Jungtinių tyrimų centrą, Europos mokslinių tyrimų tarybą, Europos inovacijos ir technologijos institutą, Etaloninių medžiagų ir matavimų institutą, taip pat JET, ITER ir kitus projektus šioje srityje;

5.

su energetikos politika susijusias Sąjungos priemones apskritai ir atsižvelgiant į energijos vidaus rinkos kūrimą ir veikimą, įskaitant priemones, susijusias su:

a)

energijos tiekimo saugumu Sąjungoje;

b)

energijos vartojimo efektyvumo bei taupymo skatinimu ir naujų bei atsinaujinančių energijos formų plėtojimu;

c)

energetikos tinklų sujungimo skatinimu ir energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą energetikos infrastruktūrų srityje;

6.

Euratomo sutartį ir Euratomo tiekimo agentūrą, branduolinę saugą, eksploatacijos nutraukimą bei atliekų šalinimą branduoliniame sektoriuje;

7.

informacinę visuomenę, informacines technologijas ir ryšių tinklus be paslaugas, įskaitant technologijas ir saugumo aspektus bei transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą telekomunikacijų infrastruktūros srityje, taip pat Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) veiklą.

X.   Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

vidaus rinką ir muitų sąjungą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų koordinavimą Sąjungos lygmeniu, visų pirma:

a)

laisvą prekių judėjimą, įskaitant techninių standartų derinimą;

b)

įsisteigimo teisę;

c)

laisvę teikti paslaugas, išskyrus finansiniame ir pašto sektoriuose;

2.

bendrosios rinkos veikimą, įskaitant galimų bendrosios rinkos, taip pat bendrosios skaitmeninės rinkos, įgyvendinimo kliūčių nustatymo ir panaikinimo priemones;

3.

vartotojų ekonominių interesų skatinimą ir apsaugą, išskyrus visuomenės sveikatos ir maisto saugos klausimus;

4.

bendrosios rinkos taisyklių ir vartotojų teisių įgyvendinimo politiką ir teisės aktus.

XI.   Transporto ir turizmo komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

klausimus, susijusius su bendros geležinkelių, kelių, vidaus vandens kelių, jūrų ir oro transporto politikos sukūrimu, visų pirma:

a)

bendras transportui Europos Sąjungoje taikomas taisykles;

b)

transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą transporto infrastruktūros srityje;

c)

transporto paslaugų teikimą ir santykius su trečiosiomis šalimis transporto srityje;

d)

transporto saugą;

e)

santykius su tarptautinėmis transporto organizacijomis;

f)

Europos jūrų saugumo agentūrą, Europos Sąjungos geležinkelių agentūrą, Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrą ir bendrąją įmonę SESAR;

2.

pašto paslaugas;

3.

turizmą.

XII.   Regioninės plėtros komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

Sąjungos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos veikimą ir plėtojimą, kaip numatyta Sutartyse;

2.

Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą ir kitas Sąjungos regioninės politikos priemones;

3.

kitų Sąjungos politikos sričių įtakos ekonominei ir socialinei sanglaudai įvertinimą;

4.

Sąjungos struktūrinių priemonių derinimą;

5.

sanglaudos politikos miestų aspektą;

6.

atokiausius regionus ir salas bei tarpvalstybinį ir regionų bendradarbiavimą;

7.

santykius su Regionų komitetu, regionų bendradarbiavimo organizacijomis ir vietos bei regioninės valdžios institucijomis.

XIII.   Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

bendros žemės ūkio politikos veikimą ir plėtojimą;

2.

kaimo plėtrą, įskaitant susijusių finansinių priemonių veiklą;

3.

teisės aktus šiose srityse:

a)

veterinarijos ir fitosanitarijos bei gyvūnų pašarų, jei šiomis priemonėmis nesiekiama apsaugoti nuo rizikos žmonių sveikatai;

b)

gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės;

4.

žemės ūkio produktų kokybės gerinimą;

5.

žemės ūkio žaliavų tiekimą;

6.

Bendrijos augalų veislių tarnybą;

7.

miškininkystę ir agrarinę miškininkystę.

XIV.   Žuvininkystės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

bendros žuvininkystės politikos veikimą ir plėtojimą bei jos valdymą;

2.

žuvų išteklių išsaugojimą, žvejybos ir tokius išteklius naudojančių laivynų valdymą, taip pat jūrų bei taikomuosius žuvininkystės mokslinius tyrimus;

3.

žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos bendrą organizavimą ir jų perdirbimą bei prekybą jais;

4.

struktūrinę žuvininkystės ir akvakultūros sektorių politiką, įskaitant žuvininkystės orientavimo finansines priemones ir fondus, skirtus šiems sektoriams remti;

5.

integruotą jūrų politiką, kiek tai susiję su žvejybos veikla;

6.

partnerystės susitarimus dėl tvarios žvejybos ir žuvininkystės, regionines žuvininkystės organizacijas ir tarptautinių įsipareigojimų žuvininkystės srityje įgyvendinimą.

XV.   Kultūros ir švietimo komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

Europos Sąjungos kultūrinius aspektus, visų pirma:

a)

geresnį kultūros pažinimą ir populiarinimą;

b)

kultūrinės ir kalbinės įvairovės apsaugą ir skatinimą;

c)

kultūrinio paveldo išsaugojimą ir apsaugą, kultūrinius mainus ir meninę kūrybą;

2.

Sąjungos švietimo politiką, įskaitant Europos aukštojo mokslo erdvę, europinių mokyklų sistemos ir mokymosi visą gyvenimą skatinimą;

3.

audiovizualinę politiką bei informacinės visuomenės kultūrinius ir švietimo aspektus;

4.

jaunimo politiką;

5.

sporto ir laisvalaikio politikos plėtojimą;

6.

informacijos ir žiniasklaidos politiką;

7.

bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kultūros ir švietimo srityse ir už santykius su susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis bei institucijomis.

XVI.   Teisės reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

Sąjungos teisės aiškinimą, taikymą ir stebėseną, Sąjungos teisės aktų suderinamumą su pirmine teise, įskaitant teisinio pagrindo parinkimą ir subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi;

2.

tarptautinės teisės aiškinimą ir taikymą tiek, kiek tai yra susiję su Europos Sąjunga;

3.

geresnę teisėkūrą ir Sąjungos teisės supaprastinimą;

4.

Parlamento teisių ir prerogatyvų teisinę apsaugą, įskaitant dalyvavimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamose bylose;

5.

valstybių narių teisinę sistemą įtakojančius Sąjungos aktus, visų pirma šiose srityse:

a)

civilinės ir komercinės teisės;

b)

bendrovių teisės;

c)

intelektinės nuosavybės teisės;

d)

proceso teisės;

6.

teisminio ir administracinio bendradarbiavimo civilinėse bylose priemones;

7.

atsakomybę aplinkosaugos srityje ir sankcijas už nusikaltimus aplinkai;

8.

etikos klausimus, susijusius su naujosiomis technologijomis, kartu su kompetentingais komitetais taikant susijusių komitetų procedūrą;

9.

Parlamento narių statutą ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus;

10.

Parlamento narių privilegijas ir imunitetus bei jų įgaliojimų patikrinimą;

11.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo struktūrą ir statutą;

12.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą.

XVII.   Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

piliečių teisių, žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugą Sąjungos teritorijoje, įskaitant mažumų apsaugą, kaip nustatyta Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

2.

priemones kovojant prieš visų formų diskriminaciją, išskyrus diskriminaciją dėl lyties arba diskriminaciją darbo vietoje ir darbo rinkoje;

3.

teisės aktus dėl skaidrumo ir fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis;

4.

laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimą ir plėtrą, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, visų pirma:

a)

priemones, susijusias su asmenų atvykimu ir judėjimu, prieglobsčiu, migracija;

b)

priemones, susijusias su integruotu išorės sienų valdymu;

c)

priemones, susijusias su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, įskaitant terorizmą, ir esmines bei procedūrines priemones, susijusias su nuoseklesnio Sąjungos požiūrio į baudžiamąją teisę plėtojimą;

5.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centrą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, Europolą, Eurojustą, Europos policijos kolegiją (Cepol), Europos prokuratūrą ir kitas toje pat srityje veikiančias įstaigas ir agentūras;

6.

akivaizdžios rizikos, kada valstybė narė gali rimtai pažeisti visoms valstybėms narėms bendrus principus, nustatymą.

XVIII.   Konstitucinių reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

Europos integracijos institucinius aspektus, visų pirma, įprastinių ar supaprastintų Sutarties persvarstymo procedūrų parengimą, iniciavimą ir eigą;

2.

Sutarčių įgyvendinimą ir jų veikimo įvertinimą;

3.

derybų dėl Sąjungos plėtros ar išstojimo iš jos institucinius padarinius;

4.

santykius tarp institucijų, įskaitant tarpinstitucinių susitarimų, kuriuos ruošiamasi patvirtinti Parlamente, nagrinėjimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 148 straipsnio 2 dalį;

5.

vienodą rinkimų tvarką;

6.

Europos politines partijas ir politinius fondus, nepažeidžiant Biuro įgaliojimų;

7.

atvejų, kai valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia visoms valstybėms narėms bendrus principus, nustatymą;

8.

Darbo tvarkos taisyklių aiškinimą ir taikymą bei pasiūlymus dėl jų keitimo.

XIX.   Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

moterų teisių Sąjungoje apibrėžimą, skatinimą ir apsaugą bei susijusias Sąjungos priemones;

2.

moterų teisių skatinimą trečiosiose šalyse;

3.

lygių galimybių politiką, įskaitant vyrų ir moterų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe skatinimą;

4.

visų formų smurto ir diskriminacijos dėl lyties panaikinimą;

5.

lygių galimybių principo įgyvendinimą ir plėtotę visuose politikos sektoriuose;

6.

tarptautinių su moterų teisėmis susijusių susitarimų ir konvencijų nuolatinę peržiūrą ir įgyvendinimą;

7.

informuotumo apie moterų teises didinimą.

XX.   Peticijų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.

peticijas;

2.

viešųjų svarstymų, susijusių su piliečių iniciatyvomis, rengimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnį;

3.

ryšius su Europos ombudsmenu.

(1)  Priimtas 2014 m. sausio 15 d. Parlamento sprendimu.

VII PRIEDAS

KOMISIJOS TVIRTINIMAS IR PER KLAUSYMUS PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ STEBĖSENA

I dalis. Parlamento pritarimas visai Komisijos sudėčiai

1 straipsnis

Vertinimo pagrindas

1.

 Parlamentas įvertina paskirtuosius Komisijos narius, atsižvelgdamas į jų bendrą kompetenciją, įsipareigojimus Europai ir asmeninį nepriklausomumą. Jis vertina su atitinkamu postu susijusias žinias ir komunikacijos įgūdžius.

2.

 Parlamentas ypatingai atsižvelgia į lyčių pusiausvyrą. Jis gali pareikšti nuomonę dėl išrinktojo Komisijos pirmininko siūlomo pareigų pagal postus padalijimo.

3.

 Parlamentas gali paprašyti bet kokios informacijos, kurios reikia siekiant priimti sprendimą dėl paskirtųjų Komisijos narių tinkamumo. Jis tikisi, kad bus atskleista visa su jų finansiniais interesais susijusi informacija. Paskirtųjų Komisijos narių interesų deklaracijos teikiamos nagrinėti už teisės reikalus atsakingam komitetui.

2 straipsnis

Finansinių interesų deklaracijos nagrinėjimas

1.

 Už teisės reikalus atsakingas komitetas išnagrinėja finansinių interesų deklaracijas ir įvertina, ar paskirtojo Komisijos nario finansinių interesų deklaracija yra tiksli ir išsami bei ar įmanoma įžvelgti interesų konfliktą.

2.

 Už teisės reikalus atsakingo komiteto patvirtinimas, kad interesų konflikto nėra, yra pagrindinė išankstinė sąlyga, kad už atitinkamą sritį atsakingas komitetas galėtų rengti klausymą. Jei tokio patvirtinimo nėra, paskirtojo Komisijos nario skyrimo procedūra sustabdoma, kol vykdoma 3 dalies c punkte nustatyta procedūra.

3.

 Nagrinėdamas finansinių interesų deklaracijas už teisės reikalus atsakingas komitetas vadovaujasi šiomis gairėmis:

a)

jeigu, išnagrinėjęs finansinių interesų deklaraciją, už teisės reikalus atsakingas komitetas laikosi nuomonės, kad, remiantis pateiktais dokumentais, ji tiksli ir išsami bei nėra informacijos, dėl kurios būtų galima įžvelgti su skiriamojo Komisijos nario atsakomybės sritimi susijusį esamą ar galimą interesų konfliktą, komiteto pirmininkas išsiunčia interesų konflikto nebuvimo patvirtinimo laišką už klausymą atsakingiems komitetams arba, jeigu procedūra vyksta Komisijos nario kadencijos metu, – atsakingiems komitetams;

b)

jeigu už teisės reikalus atsakingas komitetas mano, kad skiriamojo Komisijos nario interesų deklaracijoje pateikta informacija yra neišsami ar prieštaringa arba kad būtini pateikti papildomų paaiškinimų, remdamasis Pagrindų susitarimu dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, jis paprašo paskirtojo Komisijos nario nepagrįstai nedelsiant pateikti papildomus paaiškinimus ir sprendimą priima tik juos apsvarstęs ir tinkamai išanalizavęs; už teisės reikalus atsakingas komitetas gali nuspręsti prireikus pakviesti paskirtąjį Komisijos narį padiskutuoti;

c)

jeigu už teisės reikalus atsakingas komitetas nustato, kad, remiantis finansinių interesų deklaracija arba paskirtojo Komisijos nario pateiktais papildomais paaiškinimais, yra interesų konfliktas, jis parengia rekomendacijas, kuriomis siekiama panaikinti interesų konfliktą; gali būti rekomenduojama atsisakyti tų finansinių interesų arba kad Komisijos pirmininkas pakeistų paskirtojo Komisijos nario atsakomybės sritį; sunkesniais atvejais, jei joks kitas sprendimas nepadeda panaikinti interesų konflikto, kraštutiniu atveju už teisės reikalus atsakingas komitetas gali padaryti išvadą, kad, remiantis Sutartimis ir elgesio kodeksu, paskirtasis Komisijos narys negali eiti savo pareigų; tuo atveju Parlamento pirmininkas klausia Komisijos pirmininko, kokių tolesnių veiksmų šis ketina imtis.

3 straipsnis

Klausymai

1.

 Kiekvienas paskirtasis Komisijos narys kviečiamas dalyvauti atitinkamo komiteto arba komitetų posėdžiuose viename klausyme.

2.

 Klausymus organizuoja Pirmininkų sueiga pagal Komitetų pirmininkų sueigos rekomendaciją. Už išsamią tvarką atsakingas kiekvieno komiteto pirmininkas ir koordinatoriai. Gali būti skiriami pranešėjai.

3.

 Mišrių kompetencijų postų atveju suderinama, kad klausymams būtų paskirti tinkami komitetai. Yra trys galimybės:

a)

jeigu paskirtojo Komisijos nario postas susijęs tik su vieno Parlamento komiteto kompetencijos sritimi, paskirtąjį Komisijos narį išklauso tik tas komitetas (atsakingas komitetas);

b)

jeigu paskirtojo Komisijos nario postas daugiau ar mažiau vienodai susijęs su kelių Parlamento komitetų kompetencijos sritimis, paskirtąjį Komisijos narį bendrai išklauso tie keli komitetai, (jungtiniai komitetai) ir

c)

jeigu paskirtojo Komisijos nario postas iš esmės susijęs su vieno komiteto kompetencijos sritimi ir tik nedideliu mastu su bent dar vieno Parlamento komiteto kompetencijos sritimi, paskirtąjį Komisijos narį išklauso pagrindinio atsakingo komiteto nariai, dalyvaujant kito komiteto ar kitų komitetų (susijusių komitetų) nariams.

4.

 Derinant šiuos dalykus, visapusiškai konsultuojamasi su išrinktuoju Komisijos pirmininku.

5.

 Komitetai, likus pakankamai laiko iki klausymų pradžios, raštu pateikia klausimus paskirtiesiems Komisijos nariams. Kiekvienam paskirtajam Komisijos nariui pateikiami du bendri Komitetų pirmininkų sueigos parengti klausimai: pirmas susijęs su bendros kompetencijos, įsipareigojimų Europai ir asmeninio nepriklausomumo aspektais, o antras – su skiriamomis pareigomis ir bendradarbiavimu su Parlamentu. Atsakingas komitetas pateikia kitus penkis klausimus; smulkesnių klausimų pateikti negalima. Jungtinių komitetų atveju kiekvienam iš komitetų suteikiama teisė pateikti po tris klausimus.

Paskirtųjų Komisijos narių biografijos ir jų atsakymai į klausimus raštu skelbiami Parlamento interneto svetainėje prieš klausymą.

6.

 Numatoma, kad kiekvienas klausymas trunka tris valandas. Klausymai vyksta tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kuriomis paskirtieji Komisijos nariai turi vienodą ir nešališkai suteikiamą galimybę prisistatyti ir išreikšti savo nuomonę.

7.

 Paskirtieji Komisijos nariai pakviečiami padaryti ne ilgesnį kaip penkiolikos minučių įžanginį pranešimą žodžiu. Vykstant klausymui pateikiama ne daugiau kaip 25 klausimų, jei įmanoma sugrupuotų pagal temas. Per skirtą laiką galima nedelsiant pateikti vieną papildomą klausimą. Didžioji dalis kalbėjimo laiko skiriama frakcijoms, mutatis mutandis taikant 171 straipsnį. Rengiant klausymus siekiama, kad užsimegztų pliuralistinis politinis paskirtųjų Komisijos narių ir Parlamento narių dialogas. Prieš klausymo pabaigą paskirtiesiems Komisijos nariams suteikiama galimybė padaryti glaustą baigiamąjį pranešimą.

8.

 Visuomenei ir žiniasklaidai suteikiama galimybė nemokamai stebėti tiesiogines klausymų garso ir vaizdo transliacijas. Indeksuotas klausymų įrašas pateikiamas visuomenei per 24 valandas.

4 straipsnis

Įvertinimas

1.

 Pasibaigus klausymams, komiteto pirmininkas ir koordinatoriai nedelsdami susirenka ir įvertina kiekvieną paskirtąjį Komisijos narį. Šie posėdžiai yra uždari. Koordinatorių prašoma pateikti savo nuomonę dėl to, ar paskirtieji Komisijos nariai turi tinkamą kvalifikaciją būti Komisijos nariais ir eiti tam tikras pareigas, į kurias jie paskirti. Komitetų pirmininkų sueiga nustato standartinę formą, kad būtų galima lengviau atlikti vertinimą.

2.

 Jungtinių komitetų atveju atitinkamų komitetų pirmininkai ir koordinatoriai vykstant procedūrai veikia kartu.

3.

 Pateikiamas vienas bendras kiekvieno paskirtojo Komisijos nario vertinimo raštas. Įtraukiamos visų su klausymu susijusių komitetų nuomonės.

4.

 Koordinatorių vertinimui taikomi šie principai:

a)

jei koordinatoriai vienbalsiai pritaria paskirtojo Komisijos nario kandidatūrai, komiteto pirmininkas jų vardu pateikia patvirtinimo raštą;

b)

jei koordinatoriai vienbalsiai atmeta paskirtojo Komisijos nario kandidatūrą, komiteto pirmininkas jų vardu pateikia atmetimo raštą;

c)

jei koordinatoriai bent dviejų trečdalių dauguma pritaria paskirtojo Komisijos nario kandidatūrai, komiteto pirmininkas jų vardu pateikia raštą, kuriame nurodoma, kad didele dauguma pritariama Komisijos nario kandidatūrai. Jei prašoma, nurodoma mažumos nuomonė;

d)

jei koordinatoriai negali pasiekti dviejų trečdalių balsų daugumos, kad kandidatūrai būtų pritarta, jie:

—

pirmiausia paprašo suteikti daugiau informacijos, pateikdami papildomų klausimų, į kuriuos atsakoma raštu,

—

jei atsakymai koordinatorių vis dar netenkina, jie paprašo surengti papildomą 1,5 val. trukmės klausymą, kuriam turi pritarti Pirmininkų sueiga;

e)

jei po to, kai buvo pritaikytas d punktas, koordinatoriai bent dviejų trečdalių dauguma pritaria paskirtojo Komisijos nario kandidatūrai, komiteto pirmininkas jų vardu pateikia raštą, kuriame nurodoma, kad didele dauguma pritariama Komisijos nario kandidatūrai. Jei prašoma, nurodoma mažumos nuomonė;

f)

jei po to, kai buvo pritaikytas d punktas, koordinatoriai negali pasiekti dviejų trečdalių balsų daugumos, kad būtų pritarta paskirtojo Komisijos nario kandidatūrai, komiteto pirmininkas sušaukia komiteto posėdį ir surengia balsavimą dėl 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų dviejų klausimų. Komiteto pirmininkas pateikia raštą, kuriame nurodomas komiteto įvertinimas.

5.

 Komitetų vertinimo raštai perduodami per 24 valandas nuo vertinimo proceso užbaigimo. Raštus išnagrinėja Komitetų pirmininkų sueiga, tuomet jie pateikiami Pirmininkų sueigai. Jei Pirmininkų sueiga nenusprendžia prašyti išsamesnės informacijos, ji, pasikeitusi nuomonėmis, paskelbia, jog klausymai baigti ir leidžia viešai paskelbti visus vertinimo raštus.

5 straipsnis

Komisijos sudėties pristatymas

1.

 Išrinktasis Komisijos pirmininkas pakviečiamas per Parlamento plenarinį posėdį, į kurį pakviečiamas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Tarybos pirmininkas, pristatyti visus paskirtuosius Komisijos narius ir jų programą. Po pristatymo vyksta diskusijos. Siekiant užbaigti diskusijas, bet kuri frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos. Taikomos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 3–8 dalys.

2.

 Pasibaigus balsavimui dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, Parlamentas balsuoja pritarti ar nepritarti išrinktojo Komisijos pirmininko ir paskirtųjų Komisijos narių kaip institucijos paskyrimui. Sprendimą Parlamentas priima remdamasis vardiniu būdu balsavusiųjų daugumos nuomone. Parlamentas gali balsavimą atidėti iki kito plenarinio posėdžio.

6 straipsnis

Per klausymus prisiimtų įsipareigojimų stebėsena

Paskirtųjų Komisijos narių per klausymus prisiimtus įsipareigojimus ir nurodytus prioritetus per visą jų kadenciją peržiūri atsakingas komitetas, vykdydamas metinį struktūrinį dialogą su Komisija pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 4 priedo 1 dalį.

II dalis. Svarbūs su postais susiję pokyčiai arba Komisijos narių kolegijos sudėties pokyčiai jos kadencijos metu

7 straipsnis

Laisva vieta

Kai reikia užpildyti dėl atsistatydinimo, dėl privalomo išėjimo į pensiją ar dėl mirties atsiradusią laisvą vietą, Parlamentas nedelsdamas kviečia paskirtąjį Komisijos narį dalyvauti klausyme tomis pačiomis sąlygomis, kokios nustatytos I dalyje;

8 straipsnis

Naujų valstybių narių įstojimas

Kai į ES įstoja nauja valstybė narė, Parlamentas kviečia paskirtąjį Komisijos narį dalyvauti klausyme tomis pačiomis sąlygomis, kokios nustatytos I dalyje;

9 straipsnis

Svarbūs su postais susiję pokyčiai

Per Komisijos kadenciją įvykus svarbiems su postais susijusiems pokyčiams, susiję Komisijos nariai, prieš užimdami savo naujas pareigas, yra kviečiami dalyvauti klausyme tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip I dalyje nustatytos sąlygos.

10 straipsnis

Balsavimas plenariniame posėdyje

Nukrypstant nuo 125 straipsnio 7 dalyje nustatytos procedūros, kai plenarinio posėdžio metu balsuojama tik dėl vieno Komisijos nario paskyrimo, balsuojama slaptai.

VIII PRIEDAS

PAGAL ĮPRASTĄ TEISĖKŪROS PROCEDŪRĄ PRIIMAMŲ AKTŲ RENGIMO REIKALAVIMAI

1.   

Aktuose nurodoma akto rūšis, numeris, abiejų ją priėmusių institucijų pavadinimai, pasirašymo data ir dalykas.

2.   

Aktuose turi būti:

a)

formuluotė „Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba“;

b)

nuorodos į nuostatas, kuriomis remiantis buvo priimtas teisės aktas, pradedant žodžiais „atsižvelgdami į“;

c)

nuorodos į pateiktus pasiūlymus, gautas nuomones ir suteiktas konsultacijas;

d)

nurodomi teisės akto priėmimo motyvai, pradedant žodžiu „kadangi“;

e)

formuluotė „priėmė šį reglamentą“ ar „priėmė šią direktyvą“, arba „priėmė šį sprendimą“, po kurios išdėstoma pagrindinė teisės akto dalis.

3.   

Aktai yra padalyti į straipsnius, jei reikia, suskirstyti į dalis, antraštines dalis, skyrius ir skirsnius.

4.   

Paskutiniame akto straipsnyje nurodoma akto įsigaliojimo data tuo atveju, jei ji yra ankstesnė ar vėlesnė negu dvidešimtoji diena po akto paskelbimo.

5.   

Po paskutinio akto straipsnio pateikiama:

—

atitinkama formuluotė dėl akto taikymo, remiantis atitinkamomis Sutarčių nuostatomis,

—

formuluotė „Priimta …“ nurodant datą, kada buvo pasirašytas aktas,

—

formuluotė „Europos Parlamento vardu Pirmininkas“, „Tarybos vardu Pirmininkas“ su nurodytu Europos Parlamento pirmininko vardu ir pavarde ir tuo metu, kai buvo pasirašytas aktas, Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens vardu ir pavarde.

Klaidų ištaisymas

22.11.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/129

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 170, 2019 m. birželio 25 d. )

84 puslapis, III priedo III dalis, lentelės skirsnis „PFK 3. DIRVOŽEMĮ GERINANČIOS MEDŽIAGOS“, 2 eilutė:

yra:

„pH vertė; | ± 1,0 % nuo deklaruojamos vertės“,

turi būti:

„pH vertė | ± 1,0 nuo deklaruojamos vertės“;

85 puslapis, III priedo III dalis, lentelės skirsnis „PFK 4. AUGINIMO TERPĖS“, 3 eilutė:

yra:

„pH vertė | ± 1,0 % nuo deklaruojamos vertės“,

turi būti:

„pH vertė | ± 1,0 nuo deklaruojamos vertės“.