(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 2 ir 3 dalis Komisija išnagrinėjo 2016 m. vasario 12 d. Nyderlandų pateiktą paraišką įregistruoti pavadinimą „Ambt Delden“ kaip saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN) ir šią paraišką paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

2018 m. gegužės 8 d. buvo gautas Italijos žemės ūkio ministerijos prieštaravimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 (3) 14 straipsnį. Komisijos nuomone, prieštaravimas yra priimtinas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 15 straipsnį;

(3)

2018 m. liepos 5 d. raštu Komisija šį prieštaravimą perdavė Nyderlandų institucijoms ir paragino jas per du mėnesius pateikti susijusias pastabas pagal Reglamento (EB) Nr. 607/2009 16 straipsnio 1 dalį. Nyderlandai savo pastabas pateikė per nustatytą laiką – 2018 m. rugsėjo 4 d.;

(4)

kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 607/2009 16 straipsnio 1 dalyje, Komisija 2018 m. spalio 2 d. raštu Nyderlandų institucijų pastabas perdavė prieštaravimą pateikusiai šaliai – Italijos žemės ūkio ministerijai, ir suteikė jai dviejų mėnesių terminą galimoms pastaboms pateikti. Komisija negavo iš Italijos žemės ūkio ministerijos jokių pastabų;

(5)

Reglamento (EB) Nr. 607/2009 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija priima sprendimą remdamasi turimais įrodymais;

(6)

prieštaravimo pareiškėjas teigia, kad tam tikros vynuogių veislės, naudojamos „Ambt Delden“ gamybai, konkrečiai, 'Souvignier Gris B', 'Pinotin N', 'Solaris B', 'Regent N' ir 'Johanniter B' yra gautos kryžminant Vitis vinifera rūšių vynmedžius su kitomis Vitis genties rūšimis. Prieštaravimo pareiškėjas laikosi nuomonės, kad tai akivaizdžiai prieštarauja Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 93 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčiui, kuriame nustatyta, kad SKVN vynai turi būti gaminami iš Vitis vinifera genčiai priklausančių vynuogių veislių. Jis taip pat teigia, kad visos valstybės narės, kaip ir Italija, gali klasifikuoti savo vyninių vynuogių veisles (priklausančias Vitis vinifera rūšims ir sukryžmintoms veislėms) remdamosi tiksliais moksliniais įrodymais ir duomenimis ir kad jokiais atvejais veislė, gauta kryžminant skirtingas rūšis, negalėtų būti laikoma priskirtina Vitis vinifera rūšims;

(7)

Komisija įvertino prieštaravimo pareiškėjo ir paraiškos pateikėjo pateiktus argumentus ir padarė išvadą, kad pavadinimas „Ambt Delden“ turėtų būti įregistruotas kaip saugoma kilmės vietos nuoroda dėl šių priežasčių;

(8)

nagrinėjant teiginius, kad produktas pagamintas ne iš Vitis vinifera veislių vynuogių, turi būti atsižvelgiama į keletą aspektų. Pirma, Vitis vinifera priklausančių vynuogių veislių klasifikacija ES lygmeniu nėra suderinta. Be to, nėra jokio oficialios kompetentingos institucijos, pvz., Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV), parengto nuorodų sąrašo arba mokslinio dokumento, kuriuo remiantis šiuo metu būtų galima neginčijamai klasifikuoti Vitis vinifera rūšis ar Vitis vinifera kryžminant su kitomis genties Vitis rūšimis išvestas rūšis arba jas atskirti. Atsižvelgiant į tai, mokslinės apibrėžties klausimas pirmiausia turėtų būti nagrinėjamas valstybei narei taikant preliminarią nacionalinę procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 96 straipsnį. Šiuo tikslu Nyderlandai remiasi į Vitis tarptautiniu veislių kataloge (toliau – VIVC) (4) pateikiama klasifikacija, kurioje visos penkios susijusios vyninių vynuogių veislės klasifikuojamos kaip priklausančios Vitis vinifera genčiai. Antra, Reglamento (EB) Nr. 607/2009 16 straipsnio 3 dalyje dėl prieštaravimo tikrinimo nustatyta, kad sprendimą nesuteikti kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos arba ją užregistruoti Komisija priima remdamasi turimais įrodymais. Šiuo atveju prieštaravimo pareiškėjas remiasi Vokietijos federalinės augalų veislių tarnybos „Bundessortenamt“ tvarkomu Vokietijos nacionaliniu vynuogių veislių registru ir VIVIC esančia informacija, kad visos penkios veislės, naudojamos vyno „Ambt Delden“ gamybai, buvo išvestos tam tikru lygiu kryžminant atskiras Vitis genties rūšis. Tačiau tai neužkerta kelio tam, kad VIVC interneto svetainėje šios penkios veislės būtų priskiriamos Vitis vinifera genčiai. Galiausiai, priimdama savo sprendimus Komisija turi atsižvelgti į nediskriminavimo principą. Dėl to Komisija pažymi, kad keletas kitų valstybių narių gamina savo vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, naudodamos aptariamas vyninių vynuogių veisles;

(9)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad pavadinimu „Ambdt Delden“ žymimas produktas gaminamas iš Vitis vinifera nepriklausančių vynuogių veislių. Todėl su tuo susiję prieštaravimai turi būti atmesti;

(10)

atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, ir remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsniu, Komisija laikosi nuomonės, kad pavadinimas „Ambt Delden“ turėtų būti saugomas bei įtrauktas į to reglamento 104 straipsnyje nurodytą registrą;

(11)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 873/2011 (2) priedo lentelės teksto redakcijoje danų kalba yra klaidų, susijusių su produktų kategorija, dėl kurių pasikeičia reglamento taikymo sritis;

(2)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 873/2011 teksto redakcija danų kalba turėtų būti atitinkamai ištaisyta. Teksto redakcijų kitomis kalbomis taisyti nereikia;

(3)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

(1)

Direktyvoje 2009/48/EB nustatytos aliuminio išsiskyrimo iš žaislų arba jų sudėtinių dalių ribinės vertės. Šiuo metu aliuminio ribinės vertės sausoje, trapioje, miltelių pavidalo ar lanksčioje žaislo medžiagoje yra 5 625 mg/kg, skystoje ar lipnioje žaislo medžiagoje –1 406 mg/kg ir nugrandytoje žaislo medžiagoje –70 000 mg/kg;

(2)

Nuolatinis pavojų sveikatai, aplinkai ir atsirandančių pavojų komitetas (SCHEER) peržiūrėjo turimus aliuminio toksiškumo duomenis, atsižvelgdamas į 2008 m. Europos maisto saugos tarnybos (2) ir 2011 m. Jungtinio FAO/PSO maisto priedų ekspertų komiteto (3) nustatytas skirtingas leidžiamąsias aliuminio dozes. 2017 m. rugsėjo 28 d. priimtoje galutinėje nuomonėje dėl leidžiamosios aliuminio dozės, siekiant pritaikyti aliuminio išsiskyrimo iš žaislų ribines vertes, SCHEER nustatė, kad 0,3 mg vienam kilogramui kūno masės per parą leidžiamoji paros dozė (LPD) yra tinkamas pagrindas aliuminio išsiskyrimo iš žaislų ribinėms vertėms peržiūrėti;

(3)

kadangi vaikai turi sąlytį su aliuminiu ne tik per žaislus, bet ir iš kitų šaltinių, apskaičiuojant ribines vertes, sąlyčiui per žaislus reikėtų priskirti tik tam tikrą LPD procentinę dalį. Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinis komitetas 2004 m. nuomonėje (4) rekomendavo, kad per žaislus gaunamo aliuminio didžiausia leidžiamoji paros dozė sudarytų 10 % 2010 m. šią procentinę dalį patvirtino Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas savo nuomonėje „Organinių CMR medžiagų žaisluose keliami pavojai“ (5) ir savo nuomonėje „Cheminių elementų išsiskyrimo žaisluose ribinių verčių vertinimas“ (6);

(4)

SCHEER taikė 10 % LPD, padaugintą iš jaunesnio kaip trejų metų amžiaus vaiko vidutinio svorio (apskaičiuoto 7,5 kg) ir padalytą iš per parą praryjamo žaislų medžiagos kiekio. Nustatytos vertės – 100 mg per parą sausoje, trapioje, miltelių pavidalo ar lanksčioje žaislo medžiagoje, 400 mg per parą skystoje ar lipnioje žaislo medžiagoje ir 8 mg per parą nugrandytoje žaislo medžiagoje. Remdamasis tuo skaičiavimu, SCHEER pasiūlė peržiūrėtas aliuminio išsiskyrimo ribines vertes: sausoje, trapioje, miltelių pavidalo ar lanksčioje žaislo medžiagoje –2 250 mg/kg, skystoje ar lipnioje žaislo medžiagoje – 560 mg/kg ir nugrandytoje žaislo medžiagoje –28 130 mg/kg (toliau – siūlomos išsiskyrimo ribinės vertės);

(5)

atitiktį siūlomoms išsiskyrimo ribinėms vertėms galima patikrinti taikant bandymo metodą, nurodytą Europos standarte EN 71–3:2013+A3:2018, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7). Siūlomų išsiskyrimo ribinių verčių taikymą galima lengvai užtikrinti, nes jos yra kelis tūkstančius kartų didesnės nei mažiausia koncentracija, kuri gali būti patikimai įvertinta taikant standarte nustatytą bandymo metodą (8);

(6)

kad galėtų konsultuotis rengdama žaislų saugos srities teisės aktų pasiūlymus ir politikos iniciatyvas, Komisija įsteigė Žaislų saugos ekspertų grupę (9). Prie Žaislų saugos ekspertų grupės įsteigtos Cheminių medžiagų žaisluose darbo grupės (toliau – Cheminių medžiagų darbo grupė) užduotis – teikti konsultacijas Žaislų saugos ekspertų grupei dėl cheminių medžiagų, kurios gali būti naudojamos žaislams gaminti;

(7)

2017 m. rugsėjo 26 d. posėdyje Cheminių medžiagų darbo grupė nusprendė, kad SCHEER pasiūlytos išsiskyrimo ribinės vertės yra tinkamos;

(8)

rinkos priežiūros duomenys apie aliuminio išsiskyrimą iš žaislų (10) (11) , (12) , (13) remiantis maždaug 5 800 bandymų beveik visais atvejais rodė atitiktį siūlomoms išsiskyrimo ribinėms vertėms. Remiantis rašymo priemonių gamintojų pateiktais duomenimis apie maždaug 250 mėginių (14), dauguma rašomųjų medžiagų jau atitinka tas vertes;

(9)

2017 m. gruodžio 19 d. posėdyje Žaislų saugos ekspertų grupė susitarė, kad aliuminio išsiskyrimo ribinės vertės turėtų būti iš dalies pakeistos kaip siūloma;

(10)

atsižvelgiant į turimus mokslinius duomenis, SCHEER nuomonę, valstybių narių ir rašomųjų medžiagų pramonės pateiktus duomenis ir Žaislų saugos ekspertų grupės bei jos Cheminių medžiagų darbo grupės rekomendacijas, dabartines aliuminio išsiskyrimo iš žaislų ar žaislų dalių ribines vertes reikia pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, pakeičiant jas siūlomomis išsiskyrimo ribinėmis vertėmis;

(11)

todėl Direktyva 2009/48/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(12)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Žaislų saugos komiteto nuomonę,

(1)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/424 (2) 17 straipsnį daroma prielaida, kad lynų kelio įrenginiai, atitinkantys darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka to reglamento II priede nustatytus esminius reikalavimus, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys;

(2)

2000 m. vasario 15 d. raštu M/300 Komisija pateikė prašymą CEN, Cenelec ir ETSI dėl keleivinių įrenginių saugos įtaisų standartų parengimo siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/9/EB (3) įgyvendinimą. Ši direktyva buvo pakeista Reglamentu (ES) 2016/424, nepakeitus esminių saugos reikalavimų;

(3)

remdamasis prašymu M/300, CEN parengė kelis darniuosius standartus, susijusius su keleivinių lynų kelio įrenginių saugos reikalavimais. Konkrečiai, CEN parengė standartą EN 17064:2018 ir peržiūrėjo standartus EN 1709:2004, EN 12927–1:2004, EN 12927–3:2004, EN 12927–4:2004, EN 12927–5:2004 ir EN 12927–8:2004, pakeisdamas juos standartais EN 1709:2019 ir EN 12927:2019;

(4)

Komisija kartu su CEN įvertino, ar CEN parengti standartai EN 17064:2018, EN 1709:2019 ir EN 12927:2019 atitinka raštu M/300 duotą pavedimą;

(5)

standartai EN 17064:2018, EN 1709:2019 ir EN 12927:2019 atitinka reglamentuojamus reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2016/424 II priede. Todėl nuorodas į tuos standartus tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(6)

standartas EN 1709:2019 pakeičia standartą EN 1709:2004, standartas EN 12927:2019 pakeičia standartus EN 12927–1:2004, EN 12927–3:2004, EN 12927–4:2004, EN 12927–5:2004, EN 12927–8:2004. Todėl reikėtų panaikinti šių standartų nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Siekiant suteikti gamintojams pakankamai laiko pasirengti taikyti standartus EN 1709:2019 ir EN 12927:2019, būtina atidėti pakeičiamų standartų nuorodų panaikinimą;

(7)

nuo darniojo standarto nuorodos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos to standarto laikymasis leidžia daryti atitikties Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams prielaidą. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,