Europos Sąjungos L 249/2019

(3) OL C 411, 2018 11 13, p. 1.

(4) OL C 357, 2018 10 4, p. 1.

(5) OL C 357, 2018 10 4, p. 9.

(2) OL C 436, 2016 11 24, p. 2.

(8) PPE 422.541/Bur.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/3

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1407

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0108/2019),

A.	kadangi tvirtindamas galutines ataskaitas Europos Parlamento (toliau – Parlamento) apskaitos pareigūnas pateikė pakankamą užtikrinimą, kad jose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Parlamento finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai;

kadangi pagal įprastą procedūrą Parlamento administracijai buvo pateiktas 161 klausimas ir gauti atsakymai raštu, jie vėliau viešai aptarti Parlamento Biudžeto kontrolės (CONT) komitete dalyvaujant už biudžetą atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui, generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui;

C.	kadangi nuolat galima tobulinti viešųjų finansų valdymo kokybę, efektyvumą ir veiksmingumą ir būtina atlikti tikrinimus siekiant užtikrinti, kad politiniai lyderiai ir Parlamento administracija būtų atskaitingi Sąjungos piliečiams;

Parlamento biudžeto ir finansų valdymas

nurodo, kad bendra galutinių Parlamento asignavimų suma 2017 m. buvo 1 909 590 000 EUR, arba 19,25 proc. visų daugiametės finansinės programos (1) V išlaidų kategorijoje 2017 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų, ir kad ši suma, palyginti su 2016 m. biudžetu (1 838 613 983 EUR), yra 3,9 proc. didesnė; pabrėžia, kad šis padidėjimas smarkiai viršija 2017 m. Belgijos infliacijos dydį, kuris siekė tik 2,65 proc.;

pažymi, kad bendra 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitytų pajamų suma buvo 206 991 865 EUR (2016 m. – 183 381 513 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 50 052 674 EUR (2016 m. – 30 589 787 EUR);

pabrėžia, kad 69,5 proc. visų įsipareigojimų sudaro keturių skyrių – 10 skyriaus (Institucijos nariai), 12 skyriaus (Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyriaus (Pastatai ir su jais susijusios išlaidos) ir 42 skyriaus (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) – įsipareigojimai, ir iš to matyti, kad didžioji dalis Parlamento išlaidų beveik visai nekinta; pabrėžia, kad didžioji Parlamento biudžeto dalis visų pirma skirta administracinei, o ne operacinei veiklai ir kad į tai reikia atsižvelgti;

atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remiantis buvo uždarytos 2017 finansinių metų Parlamento sąskaitos, t. y.:

a)	Turimi asignavimai (EUR)

2017 m. asignavimai:

1 909 590 000

nesavaiminiai perkėlimai iš 2016 finansinių metų:

—

savaiminiai perkėlimai iš 2016 finansinių metų:

285 312 645

asignavimai, atitinkantys 2017 m. asignuotąsias pajamas:

50 052 674

perkėlimai, atitinkantys 2016 m. asignuotąsias pajamas:

39 595 290

Iš viso:

2 284 550 609

b)	Asignavimų panaudojimas (EUR) 2017 finansinių metais

įsipareigojimai:

2 209 881 836

atlikti mokėjimai:

1 904 053 540

savaime perkelti asignavimai, įskaitant asignuotųjų pajamų asignavimus:

329 655 011

ne savaime perkelti asignavimai:

337 227 783

panaikinti asignavimai:

39 823 600

c)	Biudžeto įplaukos (EUR)

gauta 2017 m.:

206 991 865

d)	Bendras 2017 m. gruodžio 31 d. balansas (EUR)

1 628 445 094

pažymi, kad 99 proc. į Parlamento biudžetą įtrauktų asignavimų, sudarančių 1 889 574 057 EUR, buvo paskirta, o panaikinta 1 proc. asignavimų; džiaugiasi, kad, kaip ir kelerius praėjusius metus, buvo pasiektas labai aukštas biudžeto įgyvendinimo lygis; nurodo, kad mokėjimai sudarė 1 599 788 767 EUR, taigi mokėjimo asignavimų panaudojimo lygis buvo 84,7 proc., ir, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 0,3 proc.;

pabrėžia, kad panaikinti 2017 m. asignavimai, siekę 17 451 943 EUR, buvo daugiausia susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis teisėmis, taip pat su išlaidomis pastatams;

nurodo, kad 2017 finansiniais metais buvo patvirtinti septyni perkėlimai pagal Finansinio reglamento 27 ir 46 straipsnius, jie sudarė 57 402 860 EUR arba 3,01 proc. galutinių asignavimų; pažymi, kad dauguma perkėlimų buvo susiję su Parlamento pastatų politika ir visų pirma atlikti siekiant padėti finansuoti su Konrado Adenauerio pastato projektu susijusius metinius ilgalaikės nuomos mokesčius;

pabrėžia, kad kaupiamojo perkėlimo praktika sušvelnina konkretumo principą, taigi sąmoningai pažeidžiamas biudžeto tikslumo principas; prašo, kad pastatams, visų pirma Konrado Adenauerio pastatui, finansuoti skirti asignavimai būtų įtraukti į metinio biudžeto projektą, kuris patvirtins biudžeto valdymo institucijos; mano, kad kaupiamųjų perkėlimų skaičius vis dar yra labai didelis; yra įsitikinęs, kad geriau valdant biudžetą būtų galima kuo labiau sumažinti tokius perkėlimus; pabrėžia, kad Parlamento pastatų politika, kuri yra biudžeto strategijos dalis, turi būti išdėstyta pakankamai aiškiai; griežtai nepritaria dažnai paskutinę minutę vykdomiems perkėlimams, kuriais siekiama finansuoti Parlamento pastatų politiką; prašo generalinio sekretoriaus ir Biuro Biudžeto komitetui pateikti visus dokumentus, planus ir sutartis, susijusius su pastatų politika;

pabrėžia, kad, nepaisant metinio biudžeto pobūdžio, yra būtina į kitą laikotarpį perkelti lėšas, susijusias su dideliais pastatų ar infrastruktūros projektais;

Europos Audito Rūmų nuomonės dėl 2017 m. sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

10.

primena, kad Audito Rūmai atlieka specialųjį visų ES institucijų administracinių ir kitų išlaidų, kaip vienos bendros politikos grupės, vertinimą; pabrėžia, kad administracines ir susijusias išlaidas sudaro išlaidos žmogiškiesiems ištekliams (atlyginimams, išmokoms ir pensijoms) – joms tenka 60 proc. visų administracinių išlaidų – ir išlaidos pastatams, įrangai, energijai, ryšiams ir informacinėms technologijoms;

11.

pažymi, kad apskritai audito įrodymai rodo, kad administracinėse išlaidose nenustatyta reikšmingo klaidų lygio; taip pat nurodo, kad, remiantis devyniomis kiekybiškai įvertinamomis klaidomis, apskaičiuotasis klaidų, nustatytų daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorijoje, skirtoje administracinėms išlaidoms, lygis yra 0,5 proc. (padidėjo, palyginti su 0,2 proc. 2016 m.);

12.

atkreipia dėmesį į 2017 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje pateiktas konkrečias išvadas, susijusias su Parlamentu; labai susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai, patikrinę aštuonias Parlamento atliktas operacijas, net trijose iš jų rado su viešųjų pirkimų procedūra susijusių trūkumų, t. y. sutarčių atrankos kriterijų laikymosi, visapusiško preliminariosios sutarties laikymosi ir kelionių agentūros atrankos kriterijų laikymosi trūkumų, o vienoje operacijoje – su lankytojų grupių išlaidų kompensavimu susijusių trūkumų;

13.

atkreipia dėmesį į Parlamento atsakymus, pateiktus komentuojant Audito Rūmų pastabas; prašo Audito Rūmų informuoti atsakingą komitetą apie tai, kaip įgyvendinamos jų rekomendacijos;

Vidaus auditoriaus metinė ataskaita

14.

pažymi, kad 2018 m. lapkričio 26 d. surengtame atvirame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą ir paaiškino, kad 2017 m. parengė ataskaitas, kuriose nagrinėjami šie klausimai:

—	tolesnės priemonės, kurių imtasi vidaus audito ataskaitose nustačius nebaigtus veiksmus. 2017 m. I ir II etapai,

—	peržiūrėta Komunikacijos generalinio direktorato (Komunikacijos GD) biudžeto nomenklatūra,

—	Komunikacijos GD atliekamas kvietimų žurnalistams organizavimas,

—	viešieji pirkimai ir sutarčių įgyvendinimas išorės vertimo raštu srityje,

—	bibliotekų prenumeratos pirkimo politika – Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas (EPRS GD),

—	asmeninės teisės pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas,

—	decentralizuota informacinių technologijų (IT) veikla;

15.

primena, kad metinis veiklos pranešimas yra svarbi Parlamento valdymo struktūros dalis; palankiai vertina ir remia šiuos veiksmus, kuriuos vidaus auditorius patvirtino su atsakingais generaliniais direktoratais:

—

atsižvelgiant į Komunikacijos GD kvietimų žurnalistams organizavimo auditą: tobulinti valdymo ir kontrolės sistemą užtikrinant, kad žurnalistams skiriamos kompensacijos atitiktų faktines patirtas išlaidas (pvz., patikrinami kelionės pradžios ir pabaigos punktai); spręsti sisteminių nukrypimų nuo kvietimo taisyklių klausimą; nustatyti, kad išmokant kompensacijas žurnalistams būtų privaloma mokėti banko pavedimu, taip pat kelionių į Strasbūrą atvejais; taip pat numatyti priemones, kuriomis būtų vadovaujamasi vykdant atranką ir vertinant kvietimo proceso ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą,

—

atsižvelgiant į asmeninių teisių pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus auditus: pagerinti kontrolės aplinką ir kontrolės metodiką, konkrečias valdymo ir kontrolės procedūras, susijusias su teise gauti ekspatriacijos išmoką ir dienpinigius (pvz., taisyklių taikymo nuoseklumas), taip pat konkrečias procedūras, susijusias su metinėmis fiksuoto dydžio kelionės išmokomis,

—

atsižvelgiant į viešųjų pirkimų ir sutarčių vykdymo išorės vertimo raštu srityje, įskaitant viešųjų pirkimų proceso organizavimą, auditą: užtikrinti, kad prašymai suteikti papildomą informaciją būtų pateikiami laiku, tobulinti vertinimą, gerinti su kokybe susijusius skyrimo kriterijus būsimose viešųjų pirkimų procedūrose, skatinti išorės bendroves gerinti vertimo kokybę, be kita ko, atliekant išplėstines ex post patikras, ir didinti realių visų išorės vertimo išlaidų skaičiavimo patikimumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad maždaug trečdalį išverstų puslapių pateikia išorės vertėjai, ir labai tikėtina, kad ši dalis padidės,

—

atsižvelgiant į decentralizuotos informacinių technologijų veiklos auditą: stiprinti, siekiant gauti visapusišką naudą iš tokios veiklos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) iniciatyvoms, koordinuojamoms pagal IT programas, skirto biudžeto stebėseną ne tik teikiant ataskaitas apie tam tikrus projekto etapus, bet ir atliekant proceso nuo pradžios iki pabaigos peržiūrą; didinti užtikrintumą, kad IRT iniciatyvos būtų įgyvendinamos laiku, sutarta apimtimi ir reikiamos kokybės bei neviršijant biudžeto; gerinti decentralizuotų padalinių kontrolę ir naujų programinės įrangos versijų bei jų problemų valdymo procesų patvirtinimą; sudarant sutartis dėl išorės ekspertų veiklos, palaipsniui pereiti nuo laikotarpio ir išteklių sutarčių prie rezultatais grindžiamų sutarčių;

16.

nurodo, kad 2017 m. tolesnių veiksmų proceso rezultatas – užbaigti 34 iš 71 nebaigtų veiksmų ir kad 2017 m. buvo toliau laipsniškai mažinamas nebaigtų veiksmų rizikos profilis; ypač pabrėžia, kad nebaigtų veiksmų, susijusių su didelės rizikos problemomis, skaičius sumažėjo nuo 26 iki 11 ir kad vykdytinų su didžiausia rizikos kategorija susijusių ir ypatingos svarbos žyma pažymėtų veiksmų nebuvo; pažymi, kad, nors atsirado naujų su 2017 biudžetiniais metais susijusių nebaigtų veiksmų, tai neturėtų sumažinti teigiamų pokyčių, susijusių su nebaigtų veiksmų įvykdymu;

Tolesnės priemonės, kurių imtasi priėmus 2016 m. rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo

17.

atkreipia dėmesį į Biudžeto kontrolės komitetui 2018 m. rugsėjo 17 d. pateiktus atsakymus raštu dėl rezoliucijos dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir generalinio sekretoriaus pateiktus atsakymus į įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais;

18.

apgailestauja, kad nebuvo imtasi veiksmų, reaguojant į kai kurias Parlamento rezoliucijoje dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktas rekomendacijas, ir kad dokumente dėl tolesnių veiksmų, susijusių su biudžeto įvykdymo patvirtinimu, šiuo klausimu nepateikta jokio pagrindimo; pabrėžia, kad labai svarbu dažniau Biudžeto kontrolės komitete aptarti su generaliniu sekretoriumi klausimus, susijusius su Parlamento biudžetu ir jo įvykdymu;

Parlamento 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas

19.

atkreipia dėmesį į Pirmininko pavaduotojo, atsakingo už biudžetą, generalinio sekretoriaus ir Biudžeto kontrolės komiteto narių 2018 m. lapkričio 26 d. keitimąsi nuomonėmis Parlamento 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimais, dalyvaujant vidaus auditoriui;

20.

pažymi, kad Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos turėjo didelį poveikį įvairioms Parlamento tarnyboms, ypač komitetams, tyrimų skyriams ir horizontaliosioms tarnyboms; nurodo, kad Parlamento tarnybos parengė surinkta informacija pagrįstą analitinę medžiagą, kuria siekiama įvertinti Jungtinės Karalystės pasitraukimo poveikį politikos sritims ir atitinkamų sričių teisės aktams ir kad šią medžiagą galima rasti Parlamento interneto svetainėje;

21.

pažymi, kad 6 laikiniesiems darbuotojams generaliniame sekretoriate, 41 laikinajam darbuotojui frakcijų ir nepriklausomų Parlamento narių sekretoriate bei 30 sutartininkų turi įtakos Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos; supranta, kad jų padėtis vertinama kiekvienu konkrečiu atveju atskirai; palankiai vertina generalinio sekretoriaus patikinimą, kad nebus atsisakyta pratęsti sutarties vien tik dėl pilietybės; ragina generalinį sekretorių atidžiai įvertinti galimą interesų konfliktų poveikį sudėtingu metu, t. y. galimo pereinamojo laikotarpio ir galimo netvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos metu;

22.

palankiai vertina Parlamento teisės tarnybos paramą rengiant gaires finansiniams subjektams, sprendžiantiems sutartinius klausimus, susijusius su Jungtinės Karalystės sprendimu išstoti iš Europos Sąjungos, ir nuostatas, kurios turi būti įtrauktos į konkurso ir sutarties dokumentus, susijusius su Jungtinės Karalystės sprendimu išstoti iš Europos Sąjungos;

23.

atkreipia dėmesį į 5 proc. metinį darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslą, t. y. į tai, kad 2017 m. Parlamentas turėjo panaikinti 60 etatų savo administracijos etatų plane; primena, kad Parlamento ir Tarybos pasiektame politiniame susitarime dėl 2016 m. biudžeto, kuriame nustatyta nauja Parlamento darbuotojų skaičiaus mažinimo sąlyga ir atitinkamas laikotarpis pratęstas iki 2019 m., frakcijoms palikta mažinimo išimtis; vis dėlto apgailestauja, kad biudžeto valdymo institucijos numatė 2017 m. papildomai sumažinti Parlamento administraciją 76 etatais kaip kompensaciją dėl frakcijų darbuotojų skaičiaus padidinimo; yra susirūpinęs dėl to, kad šis didelis sumažėjimas gali turėti neigiamą poveikį Parlamento veiklos rezultatams ir sukurti papildomą krūvį likusiems dirbti darbuotojams bei paskatinti atsakomybės perkėlimą EP narių biurams;

24.

ragina generalinį sekretorių ir visus atsakingus generalinius direktoratus bendradarbiauti rengiant išsamią nuo 2014 m. vykdomo darbuotojų skaičiaus mažinimo apžvalgą, įskaitant darbuotojų perkėlimą iš administracijos į frakcijas ir tarp institucijų; pabrėžia, kad dėl šios darbuotojų rotacijos kyla klausimas dėl pareigybių aprašymo tinkamumo; yra labai susirūpinęs, kad dėl pernelyg didelio darbuotojų skaičiaus mažinimo Parlamento nariams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams uždedama papildoma administracinė našta ir dėl to nukenčia aktualus su teisėkūra susijęs darbas, kurį turėtų vykdyti Parlamento nariai ir akredituoti Parlamento narių padėjėjai;

25.

pabrėžia, kad užtikrinus bepopierį biurą ir tinkamai naudojant skaitmenines technologijas, pvz., skaitmeninį parašą, dvietapę patikrą ir elektronines rinkmenas, įskaitant su plenarinėmis sesijomis susijusias rinkmenas, būtų sumažinta administracinė našta visoms susijusioms šalims ir prisidedama prie Parlamento popieriaus naudojimo mažinimo tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kokia iš tikrųjų yra padėtis Parlamento komitetų bepopieriuose biuruose, – visų dokumentų spausdinimas iš tiesų yra perkeltas iš komitetų sekretoriatų į Parlamento narių kabinetus;

26.

pažymi, kad labai vėluojama kompensuoti tam tikrų komandiruočių išlaidas; siūlo išnagrinėti sprendimus siekiant užtikrinti, kad komandiruočių išlaidos būtų kompensuojamos per pagrįstą laiką;

27.

pakartoja savo raginimą Pirmininkų sueigai ir Biurui persvarstyti galimybę tam tikromis sąlygomis, kurios turi būti nustatytos, sudaryti akredituotiems Parlamento narių padėjėjams galimybę lydėti Parlamento narius per oficialius Parlamento delegacijų vizitus ir komandiruotes, kaip to jau prašė ne vienas Parlamento narys; ragina generalinį sekretorių ištirti, kokie būtų padariniai biudžetui, ir šių komandiruočių organizavimą bei logistiką;

28.

pakartoja susirūpinimą dėl įtariamos praktikos, kai Parlamento nariai įpareigoja akredituotus padėjėjus vykti į komandiruotes, pirmiausia į Strasbūrą, be siuntimų į komandiruotes, komandiruočių išmokų ar tiesiog be išmokų kelionei; laikosi nuomonės, kad taikant tokią praktiką sudaromos galimybės piktnaudžiauti: kai akredituoti Parlamento narių padėjėjai keliauja be siuntimo į komandiruotę jie ne tik turi savo lėšomis padengti išlaidas, tačiau negalioja ir jų darbo vietoje taikomas draudimas; ragina generalinį sekretorių ištirti šią įtariamą praktiką ir iki šių metų pabaigos pateikti ataskaitą šiuo klausimu;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad persvarstytos taisyklės, reglamentuojančios finansinių išmokų mokėjimą finansuojamoms lankytojų grupėms, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.; ragina generalinį sekretorių nedelsiant paskelbti šių taisyklių vertinimą; yra itin susirūpinęs dėl neseniai įvykusių piktnaudžiavimo atvejų; laikosi tvirtos nuomonės, kad reikėtų kuo skubiau peržiūrėti taisykles, kuriomis reglamentuojamas finansinių išmokų mokėjimas, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai Parlamento narių galimybei gauti pelno; ragina Biurą nustatyti bendrą kompensavimą, pagrįstą lankytojų grupių sąskaitomis; primena savo prašymą panaikinti galimybę akredituotus Parlamento narių padėjėjus paskirti grupės vadovais; pakartoja savo raginimą panaikinti galimybę akredituotus Parlamento narių padėjėjus skirti grupės vadovais;

30.

ragina peržiūrėti sistemą, pagal kurią apskaičiuojamas lankytojų grupių, kurias finansuoja EP nariai, kelionės išlaidų kompensavimas, siekiant, pirma, užtikrinti vienodą požiūrį į visus Sąjungos piliečius, ir, antra, skatinti ekologiškesnių transporto priemonių naudojimą, nes pagal rida pagrįstą esamą apskaičiavimo sistemą neatsižvelgiama į kai kurių Sąjungos regionų izoliaciją ir geografines kliūtis, taip pat nepadengiamos kelionės išlaidos iki vietų, kur yra greitesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių;

31.

atkreipia dėmesį, kad Parlamento narių įdarbinti stažuotojai yra pasirašę privatinės teisės sutartį su Parlamento nariu, ir ta sutartimi jiems nesuteikiamas toks pats kaip kitų kategorijų Parlamento darbuotojų statusas nei teisė gauti paties Parlamento stažuotojų stipendijų (Šumano stipendijos); apgailestauja dėl to, kad Finansų generaliniame direktorate (FINS GD) nėra mechanizmo ar teisinės sistemos, kuriuos taikant būtų galima nustatyti tiesioginių išankstinių išmokų, tokiems stažuotojams mokamų iki komandiruočių, sistemą, kaip tai daroma visų kitų darbuotojų atveju, atsižvelgiant į tai, kad dėl akivaizdžių priežasčių stažuotojams finansiškai sudėtinga šias išlaidas iš anksto apmokėti savo lėšomis;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad Biuras išnagrinėjo generalinio sekretoriaus pasiūlymą patobulinti dabartinę teisinę sistemą, taikomą Parlamento narių įdirbantiems stažuotojams, nes joje šiuo metu trūksta tam tikrų apsaugos priemonių; to taip pat prašė daugiau kaip 140 Parlamento narių, remiančių jaunimo jungtinės grupės kampaniją „Sąžininga stažuotė“; pabrėžia, kad kiekvieno Parlamento nario pareiga yra suteikti stažuotojams tinkamą atlyginimą, atitinkantį teisinę sistemą; remia Biuro pastangas parengti išsamų ir suderintą pasiūlymą, kuriuo užtikrinamos Parlamento narių prerogatyvos ir tinkamas stažuotojų atlyginimas bei visapusiškos teisinės apsaugos priemonės; ragina Biurą nedelsiant priimti naujas taisykles, kurios turėtų įsigalioti naujos kadencijos pradžioje; tikisi, kad pasiūlymas bus pateiktas kaip įmanoma greičiau;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl 2017 m. spalio mėn. įvykusio IT gedimo buvo labai sutrikdyta parlamentinė veikla; pažymi, kad šiuo metu yra parengtas veiksmų planas siekiant užtikrinti patikimesnį veiklos tęstinumą; pabrėžia, kad svarbu greitai reaguoti į sutrikimus ir juos pašalinti, ypač tuomet, kai jie trukdo arba visiškai sustabdo teisėkūros darbą;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. buvo paskelbtos dvi ES veiksmų nebuvimo kaštų ataskaitos ir atlikti du Europos pridėtinės vertės vertinimai;

35.

pažymi, kad, atsižvelgdami į generalinio sekretoriaus prašymą, visi Parlamento generaliniai direktoratai sukūrė valdymo priemones, kad būtų laikomasi rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principo; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal politinio ciklo tvarkaraštį dirbantiems generaliniams direktoratams gali būti sunku įgyvendinti esamus kiekybinius tikslus; ragina generalinį sekretorių atsižvelgti į šį faktą vertinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymą generaliniuose direktoratuose ir nepamiršti pridėtinės vertės;

36.

su pasitenkinimu pažymi, kad buvo sukurti techniniai sprendimai Parlamento nariams, pageidaujantiems Parlamento interneto svetainėje naudotis savo atskiru puslapiu, kad galėtų skelbti susitikimus su interesų grupių atstovais; taip pat pažymi, kad Biuras svarsto galimybę išplėtoti šį sprendimą siekiant užtikrinti, kad informacija būtų tiesiogiai prieinama Parlamento interneto svetainėje;

37.

ragina Parlamento administraciją parengti ataskaitą, kurioje būtų išsamiai apžvelgti interesų grupių atstovai ir kitos organizacijos, kurių atstovams 2017 m. buvo leista patekti į Parlamento patalpas; prašo, kad ši ataskaita būtų rengiama kasmet, siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą;

38.

ragina Parlamento administraciją pateikti 2017 m. paskirtų aukšto rango pareigūnų apžvalgą; ragina generalinį sekretorių imtis papildomų priemonių siekiant padidinti skaidrumą ir lygybę vykdant skyrimo procedūras Parlamente, atsižvelgiant į Europos ombudsmeno išvadas ir rekomendacijas bendrose bylose 488/2018/KR ir 514/2018/KR;

Parlamento geografinis išsklaidymas – viena būstinė

39.

vis dar labai apgailestauja dėl to, kad, nepaisant nuolatinių Parlamento raginimų nustatyti vieną būstinę ir to, kad Sąjungos piliečiai nesupranta, kodėl Parlamentas turėtų vykdyti savo veiklą dviejose būstinėse, Europos Vadovų Taryba kol kas net nepradėjo diskusijos, kaip patenkinti su tuo susijusius Parlamento prašymus; primena Audito Rūmų 2014 m. analizę, kurioje apskaičiuota, kad, jei Parlamentas centralizuotų savo veiklą, per metus būtų sutaupyta 114 mln. EUR; primena 2013 m. Parlamento rezoliuciją (2), kurioje apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 156–204 mln. EUR per metus; apgailestaudamas pažymi, kad per vieną kadenciją išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, gali siekti 1 milijardą eurų, ir prieštarauja daugiamečiams statybų projektams, kurie skirti EP narių biurų plėtrai tiek Strasbūre, tiek Briuselyje; todėl ragina skubiai imtis praktinių veiksmų siekiant nustatyti vieną Parlamento būstinę, kad nebūtų toliau švaistomos viešosios lėšos;

40.

be to, atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos (3) pateiktą išvadą, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsklaidymo rezultatas; pabrėžia, kad pranešime taip pat apskaičiuota, kad dėl geografinio išsklaidymo daromas poveikis aplinkai siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų išmetamo CO2; primena apie dėl to išsklaidymo susiformavusią neigiamą visuomenės nuomonę; pakartoja savo raginimą Tarybai parengti išsamią strategiją, kad būtų susitarta dėl vienos Parlamento būstinės;

41.

ypač pabrėžia, kad šios papildomos išlaidos neatitinka patikimo finansų valdymo principo ir biudžetinės drausmės principo; pripažįsta, kad viena būstinė galima tik tuomet, kai vieningu sutarimu bus iš dalies pakeista Sutartis; ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant inicijuoti tokį Sutarties pakeitimą ir mano, kad šis Sutarties pakeitimas bus naudingas Europos mokesčių mokėtojams tiek finansiniu, tiek Parlamento narių atliekamo darbo kokybės požiūriais; todėl ragina skubiai imtis praktinių veiksmų siekiant nustatyti vieną Parlamento būstinę, kad nebūtų toliau švaistomos viešosios lėšos; apgailestauja dėl to, kad per vieną Parlamento kadenciją išlaidos, patirtos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, gali siekti net 1 mlrd. EUR; reiškia nepritarimą daugiamečiams pastatų projektams, kuriais siekiama padidinti Parlamento narių biurų erdvę Strasbūre;

42.

atkreipia dėmesį į papildomas išlaidas, susijusias su Parlamento narių 12 kelionių per metus į Strasbūrą išlaidomis, kurias 2017 m. galima suskirstyti taip:

KATEGORIJA	IŠ VISO	MĖN. VIDURKIS
Kelionės išlaidos	7 700 358	641 696
Dienpinigiai	10 036 444	836 370
Išmoka už kelionės atstumą	1 394 608	116 217
Išmoka už kelionės trukmę	1 994 045	166 170
Kitos išlaidos	47 594	3 966
IŠ VISO	21 173 049	1 764 421

43.

pabrėžia, kad papildomai 2017 m. patirtos išlaidos, susijusios su užsakomuoju traukiniu „Thalys“, siekė net 3 668 532 EUR;

44.

pažymi, kad būsimų Europos diplomatų švietimui skirto instituto sukūrimas Europos išorės veiksmų tarnyboje galėtų tapti pavyzdžiu, kaip pakeisti Strasbūre esančių Parlamento patalpų paskirtį, kad joje įsikurtų šis diplomatinis institutas;

Komunikacijos generalinis direktoratas (COMM GD)

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komunikacijos GD pagrindinis rodiklis 2017 m. yra dėmesio, skiriamo Parlamentui, laikas visuose komunikacijos kanaluose; su pasitenkinimu pažymi, kad Komunikacijos GD veikla neapsiriboja tik dėmesio apimties aspektais ir kad jis taip pat kuria metodiką, pagal kurią vertinamas jo veiklos ekonomiškumas, efektyvumas ir veiksmingumas visuose komunikacijos kanaluose; ragina generalinį direktorių pirmųjų taikymo metų rezultatus įtraukti į savo metinę veiklos ataskaitą;

46.

atkreipia dėmesį į tai, kad ilgalaikių strateginių projektų, nustatytų 2017–2019 m. strateginės veiklos programoje / Parlamento projektų portfelyje, pažangos etapai yra skirtingi, tačiau visais jais siekiama paisyti tikslo – mažesnė produkcija, geresnė komunikacija;

47.

atkreipia dėmesį į didelius techninius ir redakcinius pakeitimus, atliekamus Parlamento viešoje interneto svetainėje, visų pirma atsižvelgiant į svetainės paieškos sistemos optimizavimą; sveikina Komunikacijos GD su pažanga, bet yra susirūpinęs dėl to, kad pažangos tempas tebėra lėtas, ypač atsižvelgiant į 2019 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus ir padidėjusį susidomėjimą Parlamento darbu; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu toliau gerinti padėtį, ir prašo nedelsiant paspartinti šį procesą; pabrėžia, kad skaidri ir prieinama svetainė yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti piliečių dalyvavimą;

48.

pabrėžia, kad sudėtinga rasti Parlamento balsavimo rezultatus jo svetainėje ir kad komercinė svetainė „VoteWatch“ gerokai praktiškesnė, nes joje lengviau rasti balsavimo rezultatus; ragina generalinį sekretorių sukurti pažangesnę Parlamento svetainės sistemą, kurioje būtų registruojami plenarinio vardinio balsavimo balsai ir būtų paprasta atlikti paiešką ieškant atskirų Parlamento narių balsavimo ir norint palyginti juos su kitais jų frakcijos ir kitų frakcijų nariais;

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad žiniasklaidos srityje 2017 m. įgyvendinta daug projektų ir Parlamento pristatymas internete buvo dar labiau įtvirtintas įdiegus daugiaplatformį metodą, naują portalą ir naujienų platformą; be to, pripažįsta, kad Parlamentas daug geriau naudojasi socialine žiniasklaida ir vykdo informuotumo apie Sąjungos veiksmus didinimo veiklą; taip pat pažymi, kad daug pastangų įdėta realizuojant išsamią lankytojų strategiją ir vykdant Europos Parlamento ambasadorių mokyklos programą bei kartu ypatingą dėmesį skiriant jaunimui; pabrėžia, kad Europos mokslo žiniasklaidos centras turėtų būti toliau plėtojamas ir kad turėtų būti kuo greičiau užtikrintas visapusiškas jo veikimas, kad būtų galima teikti daugiau moksliškai pagrįstų žiniasklaidos pranešimų;

50.

pažymi, kad 2017 m. valstybėse narėse surengti 223 spaudos seminarai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 3 076 žurnalistai; palankiai vertina tai, kad dar 1 905 žurnalistai buvo pakviesti dalyvauti plenarinėse sesijose, centralizuotai surengtuose spaudos seminaruose ir konferencijose; giria Komunikacijos GD už naudojimąsi visais galimais žiniasklaidos kanalais siekiant skleisti informaciją apie Parlamento darbą ir pasiekimus; ragina generalinį direktoratą tinkamai atsižvelgti į socialinės žiniasklaidos svarbą ir jos dideles bei vis didėjančias piliečių informavimo galimybes;

51.

pripažįsta, kad Komunikacijos GD taip pat bandė susisiekti su piliečiais, kurie automatiškai nesidomi Parlamento darbu; ragina generalinį sekretorių parengti iš tikrųjų sąveikią ryšių strategiją, apimančią ne tik tokias tikslines grupes, kaip žurnalistai ir studentai, į kurią būtų įtrauktas „klausymo metodas“, skirtas galimoms kritiškoms nuomonėms rinkti ir į jas atsakyti;

52.

atkreipia dėmesį į Komunikacijos GD reorganizavimą, t. y. dviejų naujų direktoratų, skirtų atitinkamai su kampanijomis ir lankytojais susijusiai veiklai vykdyti, sukūrimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinta 2019 m. Europos Parlamento rinkimų strategija; ragina Komunikacijos GD tęsti darbą įgyvendinant išsamią kovos su tikslinėmis dezinformacijos kampanijomis, kuriomis siekiama daryti įtaką 2019 m. Europos Parlamento rinkimams, strategiją; yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl užsienio įtakos gali atsirasti trukdžių ir gali būti pakenkta rinkimams, sąmoningai skleidžiant neteisingą informaciją ir taip darant poveikį balsavimui;

53.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Piliečių informavimo tarnyba („AskEP“) išnagrinėjo daugiau kaip 9 200 pavienių užklausų ir 42 900 užklausų, pateiktų vykdant kampanijas, kai, atrodytų, buvo koordinuotai siunčiami laiškai aktualiais klausimais; siūlo, kad Parlamento atsakymai būtų skelbiami jo portale;

54.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. gegužės mėn. buvo atidaryti Europos istorijos namai, o 2017 m. liepos mėn. – Simone Veil vardu pavadintas parlamentariumas Strasbūre; pažymi, kad nuo gegužės mėn. iki gruodžio mėn. Europos istorijos namuose apsilankė 99 344 lankytojai; apgailestauja, kad jų atidarymas buvo atidėtas ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui; yra susirūpinęs dėl to, kad 99 344 lankytojai, atrodo, yra nedaug, palyginti su personalo išlaidomis, kurios sudaro 4,4 mln. EUR: 2,7 mln. EUR nuolatiniam personalui ir 1,7 mln. EUR sutartininkams (įskaitant su saugumo darbuotojais susijusias išlaidas); ragina Biurą atlikti sąnaudų ir naudos analizę;

55.

apgailestauja dėl to, kad nebuvo pateikti dokumentai, susiję su 2019 m. sausio mėn. Europos istorijos namų konkurso procedūra; reiškia didelį susirūpinimą dėl naujo konkurso reikalavimų; ragina generalinį sekretorių informuoti Biudžeto kontrolės komitetą apie konkurso rezultatus; pabrėžia, kad, nepaisant konkurso rezultatų, EXPO GD darbuotojams būtina užtikrinti geresnes sąlygas šiose srityse: jų darbo valandos turi būti nuspėjamos, turi būti numatyta derama atostogų tvarka, turi būti suteikta tinkama apranga;

56.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant visos Komunikacijos GD organizuotos veiklos, ES piliečiai vis dar mano, kad trūksta informacijos apie Sąjungą ir apie tai, ką Parlamentas yra nuveikęs ir šiuo metu veikia; ragina Komunikacijos GD dėti daugiau pastangų ir sugalvoti novatoriškų būdų, kaip pašalinti šį atotrūkį tarp Sąjungos ir jos piliečių, ir atkreipia dėmesį į novatorišką požiūrį, kurio siūloma laikytis per institucinę komunikacijos kampaniją, skirtą 2019 m. Europos Parlamento rinkimams;

57.

ragina Komunikacijos generalinį direktorių užtikrinti, kad rengiantis 2019 m. Europos Parlamento rinkimams visuomeninė ir privati žiniasklaida skelbtų Parlamento narių ir politinių frakcijų nuomones taip, kad būtų užtikrintas objektyvumas ir pliuralizmas;

Europos Parlamento ryšių biurai

58.

atkreipia dėmesį į 2017 m. lapkričio mėn. Biuro patvirtintą Europos Parlamento ryšių biurų reformą, kurios peržiūrėtas misijos tikslas yra megzti ryšius su piliečiais, žiniasklaida ir suinteresuotaisiais subjektais ir taip teikti informaciją piliečiams; ragina ryšių biurus užtikrinti, kad piliečiai žinotų apie Europos institucijų vykdomą darbą, ir užtikrinti, kad jie žinotų apie ryšių biurų veikimą;

59.

atkreipia dėmesį į įvairius 2017 m. išlaidų punktus ir toliau pateikiamą jų suskirstymą:

Išlaidų punktas	2017 m. išlaidos
Bendra komunikacijos veikla	5 945 229 EUR
Su konkrečia veikla susijusios išlaidos	5 320 867 EUR
Bendra pastatų išlaidų suma	8 874 530 EUR
Saugumo įrangos priežiūra	1 733 071,32 EUR

60.

bendra pastatų išlaidų suma ir jos suskirstymas:

Nuoma	5 898 724 EUR
Darbai	148 573 EUR
Specifinės pastatų valdymo išlaidos	266 977 EUR
Valymas ir priežiūra	1 126 853 EUR
Mokesčiai už komunalines ir aptarnavimo paslaugas	1 433 403 EUR

61.

atkreipia dėmesį į aktyvesnę komunikacijos veiklą, susijusią su kasdieniais ryšiais su regionine ir vietos žiniasklaida, tiksline socialinių tinklų veikla ir vietos bendruomenės valdymu, vietos renginių vykdymu, ryšiais su vietos valdžios institucijomis, mokyklomis ir suinteresuotaisiais subjektais, kurią 2017 m. vykdė ryšių biurai; apgailestauja, kad pateikiant klausimyno atsakymus nebuvo pranešta apie išlaidų punktus, susijusius su atlyginimais ir komandiruotėmis; atkreipia dėmesį į per 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktą informaciją, pagal kurią Parlamento ryšių biurų darbuotojams mokamas atlyginimas sudarė 23 058 210 EUR, o komandiruočių išlaidos siekė 1 383 843 EUR; daro prielaidą, kad šios sumos 2017 biudžetiniais metais labai nepasikeitė;

62.

pripažįsta, kad svarbu užtikrinti veiksmingą komunikaciją valstybėse narėse, tačiau pabrėžia išlaidų veiksmingumo poreikį, yra įsitikinęs, kad prie šio tikslo bus prisidedama peržiūrėtu misijos tikslu, ragina visas susijusias sprendimus priimančias šalis siekti didesnės pridėtinės vertės, ypač atsižvelgiant į einamąsias išlaidas;

63.

pabrėžia, kad, optimizuojant naujų komunikacijos technologijų naudojimą, reikia modernizuoti Parlamento ryšių biurų misiją, nes jų užduotis – geriau informuoti piliečius;

Personalo generalinis direktoratas (PERS GD)

64.

atkreipia dėmesį į tai, kad Personalo GD pagrindinis rodiklis 2017 m. yra vykdymo laikas; su pasitenkinimu pažymi, kad duomenų rinkimo tikslai ir metodai buvo patobulinti ir iš esmės rezultatai vertinami teigiamai; susirūpinęs pažymi, kad nebuvo pasiekti tikslai pagerinti akredituotų Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo ir vaikų priėmimo į Parlamento darželį procedūras, tačiau sunkumai, su kuriais susidurta, buvo pašalinti 2018 m.;

65.

pabrėžia, kad dėl to akredituotų Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo procedūra gali kelti problemų kitos Parlamento kadencijos pradžioje; taigi prašo generalinio sekretoriaus, atsižvelgiant į Parlamento narių ir padėjėjų interesus, numatyti visas reikiamas technines ir su personalu susijusias priemones, kad būtų išvengta problemų ir vėlavimo, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų išvengta 2009 ir 2014 m. kilusių problemų;

66.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio mėn. Parlamente dirbo 9 682 darbuotojai, įskaitant nuolatinius ir laikinus darbuotojus, sutartininkus ir akredituotus Parlamento narių padėjėjus (palyginti su 9 643 darbuotojais 2016 m.); primena, kad po taikinimo susitarimo dėl 2017 m. biudžeto iš viso panaikinti 136 etatai;

67.

pripažįsta, kad akredituotų Parlamento narių padėjėjų, kurie dirbo dvi Parlamento kadencijas be pertraukos, tačiau dėl 2014 m. anksčiau įvykusių rinkimų ir vėlavimo pirmą kartą įdarbinti 2009 m., įsigaliojus Statutui, neišdirbo dešimties metų ir todėl jiems trūksta nuo vieno iki dviejų mėnesių, kad jie turėtų teisę į Europos pensijų teisių sistemą, padėtis yra sudėtinga; džiaugdamasis pažymi, kad Biuras aptarė šį klausimą ir kartu su Personalo GD ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų atstovais deda pastangas, kad rastų sprendimus; prašo priimant šiuos sprendimus kuo labiau vengti keisti jų sutartimi įformintus susitarimus taip, kad dėl to šie asmenys prarastų teises, įgytas įdarbinus juos 2009 m.;

68.

pažymi, kad darbuotojai, kurie dirba institucijose mažiau nei 10 metų, negali teikti prašymo ES pensijai gauti, jie turi pervesti savo įmokas į kitą fondą, kuris atitinka Parlamento taisykles dėl fondo rūšies ir amžiaus, nuo kurio galima gauti pensiją; pažymi, kad daug Jungtinės Karalystės akredituotų Parlamento narių padėjėjų negalėjo pervesti savo įmokų į JK pensijų fondus, kurie, anot Parlamento, neatitinka reikalavimų; prašo generalinio sekretoriaus nedelsiant apsvarstyti šį klausimą siekiant užtikrinti, kad visi darbuotojai galėtų naudotis savo įmokomis;

69.

prašo administracijos prasidėjus kitai Parlamento kadencijai kuo anksčiau surengti mokymus arba skelbti leidinius, skirtus visų pirma naujiems akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, be kita ko, praktiniais ir administraciniais klausimais (siuntimais į komandiruotę, medicininiais patikrinimais, akreditavimu, automobilių stovėjimo vinjetėmis, lankytojų grupėmis, parodomis ir kt.), kad būtų išvengta sisteminių klaidų, darančių neigiamą poveikį sklandžiam jiems taikomų administracinių procedūrų įgyvendinimui;

70.

pripažįsta, kad kai kurios veiklos atveju, pavyzdžiui, valgyklų valdymo ir valymo, užsakomosios paslaugos yra pasirinktis, kuriai Parlamentas teikia pirmenybę, ir todėl kai kuriuose generaliniuose direktoratuose išorės darbuotojų skaičius Parlamento patalpose gali net viršyti pareigūnų skaičių;

71.

tačiau pažymi, kad tokiais užsakomųjų paslaugų sprendimais negalima paaiškinti visų išorės darbuotojų įdarbinimo;

72.

reiškia susirūpinimą dėl poveikio, kurį dabartinių Parlamento darbuotojų, teikiančių maitinimo paslaugas, tolesniam įdarbinimui daro maitinimo sektoriaus įvairinimas; prašo imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad dabartiniai Parlamento darbuotojai, teikiantys maitinimo paslaugas, išlaikytų savo darbo vietas;

73.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. buvo internalizuotos vairuotojų paslaugos siekiant pagrindinio tikslo – padidinti Parlamento narių saugumą; pažymi, kad taip Parlamentui suteikta galimybė prieš įdarbinant vairuotojus atlikti jų patikimumo patikrinimą ir savo darbuotojams organizuoti nuolatinius mokymus bei vykdyti jų stebėseną; su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. buvo įdarbinti 116 vairuotojai ir dispečeriai; prašo pateikti išsamią su vairuotojų paslaugų internalizavimu susijusių išlaidų informaciją;

74.

pritaria pastangoms internalizuoti vairuotojų paslaugas ir gerai vertina iki šiol padarytą pažangą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vairuotojų paslaugų internalizavimo procedūros buvo galima pagerinti Parlamento nariams teikiamų paslaugų kokybę ir padidinti paslaugų kiekį, taip pat atsirado galimybių veiksmingai ir efektyviai reaguoti į neįmanomas numatyti ekstremaliąsias situacijas arba staigų paklausos padidėjimą; atkreipia dėmesį į įgyvendinamą elektromobilumo veiksmų planą siekiant įvairinti, žalinti ir elektrifikuoti turimas transporto priemones; primena, kad Europos Parlamentą Briuselyje ir pagrindinį oro uostą bei geležinkelio stotis jau jungia tiesioginis traukinio maršrutas, kuriuo Parlamento nariai gali naudotis nemokamai;

75.

palankiai vertina tai, kad Parlamento generaliniame sekretoriate pradėta taikyti nenuolatinio nuotolinio darbo sistema; pritaria tam, kad būtų atliktas pirmųjų nuotolinio darbo metų tyrimas, ir prašo, kad vertinimo rezultatais būtų pasidalyta su Parlamento nariais ir visomis Parlamento tarnybomis; mano, kad, jei vertinimas bus teigiamas, sistema turėtų galėti naudotis visi darbuotojai, įskaitant akredituotus Parlamento narių padėjėjus ir frakcijoms dirbančius darbuotojus;

76.

palankiai vertina tai, kad lygių galimybių skatinimas tebėra viena pagrindinių Parlamento žmogiškųjų išteklių valdymo politikos dalių; labai apgailestauja dėl to, kad lyčių lygybės veiksmų gairės ir toliau ne visiškai įgyvendinamos, ypač atsižvelgiant į tikslą, kad iki 2020 m. moterys užimtų 40 proc. viduriniosios ir aukštesniosios grandies vadovų pareigų;

77.

labai apgailestauja, kad moterų, einančių generalinių direktorių lygmens pareigas, skaičius sumažėjo nuo 25 proc. (3 etatai) 2016 m. iki 17 proc. (2 etatai) 2017 m.; pažymi, kad bendra padėtis nepakito, palyginti su 2006 m., kai tik 11,1 proc. generalinių direktorių lygmens pareigų ėjo moterys; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras 2019 m. tikslas buvo, kad 30 proc. generalinių direktorių lygmens pareigų eitų moterys; be to, apgailestauja, kad direktorių pareigas einančių moterų skaičius nuo 2006 m. (29,6 proc.) iki 2017 m. (30 proc. ir 14 etatų) nepakito;

78.

atkreipia dėmesį, kad bendras 2019 m. tikslas buvo, kad 35 proc. direktorių lygmens pareigų eitų moterys; pabrėžia, kad tie skaičiai smarkiai nukrypsta nuo lyčių lygybės ir įvairovės veiksmų gairių; mano, kad tokia tendencija prieštarauja Parlamento moterų ir vyrų lygybės gairėms; reikalauja, kad generalinis sekretorius Biudžeto, Biudžeto kontrolės ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetams nedelsdamas praneštų, dėl kokių priežasčių nesilaikoma veiksmų gairių; ragina Biurą ir patį siekti didesnio aukštas pareigas einančių moterų skaičiaus, kurį užtikrinti nuolat ragina Europos Parlamentas;

79.

palankiai vertina tai, kad generalinis sekretorius teikė pirmenybę moterų skyrimui skyriaus vadovėmis, todėl skaičius padvigubėjo nuo 21 proc. 2006 m. iki beveik 40 proc. 2018 m.;

80.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. Parlamentas patvirtino visiško seksualinio priekabiavimo netoleravimo politiką; taip pat primygtinai ragina, kad Parlamentas visapusiškai įgyvendintų, be kita ko, šias kovos su priekabiavimo praktika iniciatyvas: atnaujintas gaires dėl prevencinių ir ankstyvosios pagalbos priemonių koregavimo siekiant spręsti konfliktus ir priekabiavimo problemas tarp Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų, stažuotojų ir kitų darbuotojų bei tarp kolegų, įskaitant Parlamento vidaus praktikos ir procedūrų išorės auditą, konfidencialios informacijos patikėtinių specialistų tinklo sukūrimą, privalomų mokymų įvedimą Parlamento nariams, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, stažuotojams ar kitiems darbuotojams, kovos su priekabiavimu komitetų performavimą sujungiant juos į vieną bendrą komitetą, kurių sudėtis skirtųsi atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį ir į kurį kaip nuolatiniai komiteto nariai būtų įtraukti teisės ar sveikatos sektoriaus ekspertai priekabiavimo prevencijos klausimu, taip pat nuolatinį Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vykdomo viešo pažangos stebėjimo (pranešimų, klausymų, praktinių seminarų ir kt.) organizavimą; pažymi, kad tikėtasi, jog išorės audito rezultatai bus gauti iki 2018 m. lapkričio mėn. pradžios, ir prašo juos pateikti iš karto, kai tik bus gauti; be to, tikisi, kad veiksmų gairės bus visapusiškai ir skaidriai įgyvendintos, laikantis priimtos Parlamento rezoliucijos, pradedant ar kuo labiau stengiantis tai padaryti jau iki šios Parlamento kadencijos pabaigos;

Infrastruktūros ir logistikos generalinis direktoratas (INLO GD)

81.

pažymi, kad 2017 m. INLO GD skirti įsipareigojimų asignavimai siekia 267 588 704 EUR, t. y. padidėjo 6 %, palyginti su 2016 m. suma (251 599 697 EUR); pažymi, kad buvo užbaigtas statyti W. Martenso pastatas Briuselyje ir jame atlikti įrengimo ir pritaikomieji darbai, atidaryti Europos istorijos namai, įsigytas pastatas Trèves I, rekonstruojami ir plečiami dar du kiti objektai; pastebi, kad Liuksemburge padaryta pažanga vykdant KAD projektą ir kad V. Havelo pastatas Strasbūre pradėtas naudoti 2017 m. balandžio mėn., o Simone Veil vardu pavadintas Parlamentariumas – tų pačių metų liepos mėn.;

82.

pažymi, kad Biuras patvirtino Europos namų keliuose ryšių biuruose kūrimą ir kad šie projektai bus įgyvendinti ateinančiais metais; ragina generalinį sekretorių prižiūrėti, kad naujos vietos ryšių biurams būtų parinktos atlikus išsamią sąnaudų ir naudos analizę; ragina į generalinio direktorato metinę veiklos ataskaitą įtraukti išsamią informaciją apie darbų pažangą; ragina generalinį sekretorių iki artėjančių Europos Parlamento rinkimų pateikti Biudžeto komitetui ir Biudžeto kontrolės komitetui įvairius Biuro patvirtintus projektus, jų pagrindimą ir biudžetus;

83.

atkreipia dėmesį į didelę Parlamento infrastruktūrą, kuri gali būti suskirstyta taip:

Pastatai Briuselyje		Pastatai Liuksemburge	Pastatai Strasbūre
13 nuosavų pastatų		1 nuosavas pastatas	5 nuosavi pastatai
6 nuomojami pastatai		6 nuomojami pastatai
659 960 m2		197 873 m2	343 930 m2
Parlamento ryšių biurai
Iš viso	35
nuosavi pastatai	11
nuomojami pastatai	24
plotas	27 737 m2

84.

primena, kad dauguma Parlamento pastatų buvo suprojektuoti ir pastatyti neatsižvelgiant į Europos projektavimo ir statybų standartų („Eurokodų“) reikalavimus, susijusius su struktūriniu vientisumu, nes statant pastatus tų normų dar nebuvo; pripažįsta, kad tai reiškia, jog pastatų politika palaipsniui keisis: nuo įsigijimo bus pereinama prie renovacijos bei priežiūros;

85.

primena Europos Parlamento pareiškimą dėl pavyzdinio pastatų vaidmens, atsižvelgiant į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (4) (Energijos vartojimo efektyvumo direktyva), kad jo pastatai atitiktų aukščiausią energijos vartojimo efektyvumo standartą; ragina parengti nuoseklią, ilgalaikę visų Parlamento pastatų esminės renovacijos strategiją ir į sutartis dėl pastatų renovacijos įtraukti standartines specifikacijas dėl perdirbamų statybinių medžiagų išgavimo;

86.

pripažįsta, kad Biuras pavedė generaliniam sekretoriui įgalioti INLO GD pradėti architektūrinį konkursą dėl Paulio-Henri Spaako pastato atnaujinimo, atsižvelgiant tik į pasirinktus variantus: B variantą (techninis atnaujinimas) ir C variantą (pastato perprojektavimas); pažymi, kad vykdant šį procesą rezultatų numatyta pasiekti 2019 m.; ragina generalinį sekretorių parengti išsamų planą dėl garantijų, kuriomis bus užtikrinta, kad išlaidos neviršytų skaičiavimų, ir užtikrinti, kad sutartyse būtų numatyta, jog Europos Parlamentas neprisiims jokios tokių nuostolių rizikos; be to, ragina generalinį sekretorių Parlamentui pateikti aiškų planą, į kurį būtų įtrauktos netiesioginės išlaidos, susijusios su kiekvienu scenarijumi, visų pirma, kai vykdant renovaciją ir statybos veiklą veiklos dalis turės būti vykdoma kitur, ir nurodyti saugumo pavojų sprendimo galimybes, kad nereikėtų sukurti visiškai naujo pastato;

87.

pabrėžia, kad bet kokį baldų keitimą Parlamento narių kabinetuose svarbu tinkamai pagrįsti ir paaiškinti Parlamento nariams, galėsiantiems nuspręsti pritarti šiems pokyčiams arba nepritarti;

88.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas dėl Sąjungos institucijų pastatų valdymo ir pažymi, kad Parlamentas 55 proc. pastatų naudoja biurų erdvei ir 45 proc. susitikimų kabinetams ir kitoms reikmėms; pažymi, kad Parlamentui priklauso 84 proc. pastatų, ir pabrėžia, kad šis procentas padidės, kaip bus baigtas statyti KAD pastatas Liuksemburge;

89.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad iš pradžių KAD II pastato statyba turėjo būti baigta 2013 m., tačiau, remiantis dabartiniu vertinimu, rytinė statybvietė bus baigta 2019 m. pabaigoje, o vakarinė statybvietė – 2022 m.; pabrėžia, kad šį didelį vėlavimą lėmė nepakankama projekto plėtotojo patirtis ir nesėkmingas pirmas konkursas dėl statybos darbų; yra nusivylęs, kad dėl to padidėjusi nuomos būtinybė lėmė 14,4 mln. EUR dydžio papildomas išlaidas per metus arba 86 mln. EUR dydžio išlaidas per šešerių metų laikotarpį;

90.

pažymi, kad 2009 m. peržiūrėtas pirminis numatytas 317,5 mln. EUR biudžetas ir jis dėl konceptualių pakeitimų padidintas iki 363 mln. EUR (2005 m. kainomis); yra labai susirūpinęs, kad projektas dar nebaigtas, nors jį užbaigti numatyta iki 2019 m. pabaigos, ir todėl galutinė kaina nežinoma, nors Parlamentas ketina užtikrinti, kad išlaidos neviršytų dabartinio 432 mln. EUR biudžeto (2012 m. kainomis); prašo iki 2019 m. birželio 30 d. jam pateikti pažangos ataskaitą dėl KAD II pastato užbaigimo;

91.

reiškia susirūpinimą dėl 2012–2017 m. 8 proc. padidėjusio statybos darbų kainos indekso, dėl kurio gali toliau didėti statybos išlaidos;

92.

atkreipia dėmesį į įgyvendinamą elektromobilumo veiksmų planą siekiant įvairinti, žalinti ir elektrifikuoti turimas transporto priemones; primena apie rezoliuciją dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, dėl kurios balsuota 2018 m. balandžio mėn. ir kurioje nurodyta, kad Biuras neturėtų apsiriboti elektromobiliais, kaip ekologiškesniu sprendimu, nes rūpesčių kelia jų gamyba (įskaitant pakankamą reikiamų išteklių kiekį) ir baterijų šalinimas jų gyvavimo ciklo pabaigoje; vis dar apgailestauja, kad Parlamento nariai nebuvo informuoti apie analizę, susijusią su alternatyvaus kuro, kaip antai biokuras, sintetinis kuras ar vandenilio elementai, rūšimis; pabrėžia, kad dėl ekologiško automobilių parko įvairinimo sumažėtų priklausomybė nuo vieno tiekėjo ir ateityje būtų galima išvengti galimų tiekimo sutrikimų;

93.

yra susirūpinęs dėl didelio vienkartinio plastiko ir plastiko atliekų kiekio, kuris susidaro Europos Parlamento valgyklose ir kavinėse, ir primygtinai ragina administraciją būsimame kvietime teikti pasiūlymus dėl maisto tiekimo visiškai panaikinti galimybę siūlyti į plastiką suvyniotus ir vienkartinius plastiko produktus;

94.

pažymi, kad valgyklose skiriasi vieno ir to paties paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kokybė; mano, kad šį aspektą reikia atidžiau stebėti, todėl ragina pradėti naudotojų poreikių patenkinimo apklausą; teigiamai vertina tai, kad maitinimo paslaugų teikėjai Strasbūre jau pradėjo tiekti maistą, pritaikytą glitimo netoleruojantiems darbuotojams, ir ragina šią pasiūlą didinti, taip pat užtikrinti, kad kitose darbo vietose paslaugų teikėjai kuo greičiau imtų visuotinai taikyti šią praktiką;

95.

atkreipia dėmesį į tai, kad visuose savitarnos restoranuose Briuselyje ir Liuksemburge stažuotojams taikoma 0,50 EUR nuolaida pagrindiniams patiekalams, o Strasbūre – 0,90 EUR nuolaida; tačiau atsižvelgdamas į vidutinį jų gaunamą užmokestį ir pastaruosius trejus metus taikomas aukštas kainas mano, jog šių nuolaidų neužtenka, kad jos turėtų bent nedidelį poveikį stažuotojų finansams; dar kartą pakartotinai ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad kainos stažuotojams būtų sumažintos atsižvelgiant į jų pajamas;

96.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. įsteigtas Ex ante kontrolės ir viešųjų pirkimų koordinavimo skyrius, o kiekviename direktorate – po viešųjų pirkimų tarnybą; prašo, kad metinėje veiklos ataskaitoje būtų specialus skirsnis, skirtas naujo skyriaus veiklai;

Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinis direktoratas tapo Konferencijų logistikos ir vertimo žodžiu generaliniu direktoratu

97.

pažymi, kad vidutinis valandų, nuolatinių vertėjų žodžiu praleistų verčiant žodžiu sinchroninio vertimo kabinose, skaičius per savaitę padidėjo iki 14 val. 2017 m; atkreipia dėmesį į šį padidėjimą atsižvelgdamas į 2016 m. duomenis – 13 val. 25 min., praleistas verčiant žodžiu sinchroninio vertimo kabinose; supranta, kad dėl darbo modelio pokyčių, pradėtų diegti pradėjus taikyti naujuosius Tarnybos nuostatus, prasidėjo streikas, dėl kurio atsirado trikdžių, susijusių su vertimo žodžiu paslaugų Parlamento nariams teikimu; palankiai vertina darbą, vykdomą siekiant užtikrinti pagrindines vertimo žodžiu paslaugas, kad būtų galima tęsti teisėkūros darbą;

98.

griežtai smerkia įtampos, kurios kulminacija – 45 minučių nutrūkęs plenarinis darbas Strasbūre, eskalavimą ir tai, kad nededama jokių pastebimų pastangų siekiant sušvelninti padėtį; palankiai vertina generalinio sekretoriaus inicijuotą susitarimą, pagal kurį atkurta reguliari vertimo žodžiu veikla;

99.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Konferencijų valdymo modernizavimo strategiją Parlamente buvo perkeltas Salės tvarkdarių skyrius ir generaliniame direktorate sukurtas naujas Konferencijų organizavimo direktoratas; prašo, kad metinėje veiklos ataskaitoje, apžvelgiant nuolatinę generalinio direktorato veiklą, dar būtų numatytas specialus naujam skyriui skirtas skirsnis, apimantis veiklos vertinimą, kuriame būtų pateikti galutiniai veiklos rodikliai;

Finansų generalinis direktoratas

100.

pažymi, kad generalinis sekretorius nusprendė perkelti kelias funkcijas, susijusias su akredituotiems Parlamento narių padėjėjams teikiamomis paslaugomis ir Parlamento narių profesinio mokymo tarnyba, iš FINS GD į PERS GD; apgailestauja dėl to, kad šių perkėlimų nepakako siekiant panaikinti 2017 m. darbuotojų skaičiaus sumažinimo FINS GD neigiamą poveikį; ragina supaprastinti Parlamento narių, darbuotojų ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų kelionės išlaidų kompensavimą ir pasinaudoti tokiomis sistemomis, kaip elektroninio parašo funkcija (DISP) ir dvietapė patikra; pripažįsta, kad patikros yra būtinos, tačiau pabrėžia, kad jas galima įvykdyti veiksmingiau ir nenaudojant popieriaus;

101.

rekomenduoja išsamiai peržiūrėti vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojamos pareigūnų ir kitų Europos Parlamento tarnautojų misijos ir tarnybinės kelionės, ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų VII antraštės įgyvendinimo priemonės, visų pirma tam, kad elgesys su atkredituotais Parlamento narių padėjėjais būtų suderintas su elgesiu su pareigūnais;

102.

atkreipia dėmesį į tai, kad naujoji Parlamento kelionių tarnyba, kuri jau dirbo su Parlamentu, pradėjo veikti 2019 m. sausio 1 d.; palankiai vertina tai, kad naujoje sutartyje numatytos griežtesnės sąlygos, visų pirma susijusios su bilietų kainodara ir kelionių tarnybos skambučių centro pasiekiamumu bet kuriuo metu, taip pat savaitgaliais; dar kartą pabrėžia, kad svarbu turėti paprastą ir patogų naudoti skundų mechanizmą tam, kad būtų galima greitai pamatyti trūkumus ir greitai spręsti bet kokias problemas; pabrėžia, kad reikia skirti dėmesį konkretiems EP narių reikalavimams ir jų poreikiui gauti specialiai pritaikytas paslaugas;

103.

ragina naująją kelionių agentūrą siekti konkurencingiausių kainų Parlamento darbinėms kelionėms;

104.

ragina supaprastinti įdarbinimo procedūras ir vietos padėjėjų komandiruočių išmokų ir išmokų kelionei kompensavimą; apgailestauja dėl to, kad šios procedūros dažnai yra sudėtingos ir ilgos, todėl susiduriama su dideliais vėlavimais; ragina Finansų generalinį direktoratą šį klausimą spręsti kaip prioritetinį;

105.

atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų tarpininkai, su kuriais EP nariams tenka dirbti valstybėse, kuriose jie buvo išrinkti, nepakankamai gerai žino vidines Parlamento procedūras; pabrėžia, kad dėl sudėtingų taisyklių jie dažnai padaro klaidų, dėl kurių nukenčia Parlamento nariai; mano, kad mokėjimų tarpininkams turėtų būti surengti mokymai arba parengtas vadovas;

Bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka

106.

primena, jog anksčiau Parlamentas balsavo už poziciją, kad Parlamento nariai saugotų savo išlaidas patvirtinančius kvitus, kasmet skelbtų išlaidų ataskaitą ir grąžintų neišleistą pinigų sumą pasibaigus jų įgaliojimams arba kadencijai; primena Biuro sprendimą suformuoti ad hoc darbo grupę, kuri nustatytų ir paskelbtų bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos naudojimo taisykles, atsižvelgiant į ankstesnes rekomendacijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; apgailestauja, kad Biuras nusprendė nesivadovauti šios darbo grupės pasiūlymu, t. y. kad išorės auditorius vykdytų atskirų bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų sąskaitų patikrinimus, ir taip sustabdė prasmingą šių išmokų naudojimo reformą; ragina Biurą nedelsiant atnaujinti diskusijas dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų ir kuo greičiau sudaryti susitarimą šiuo klausimu; mano, kad toks susitarimas turėtų apimti bendrąsias taisykles dėl didesnio skaidrumo ir finansinės atskaitomybės ir pagal jį turėtų būti reikalaujama:

—	kad Parlamento nariai saugotų visus su bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka susijusius kvitus,

—	sutikti, kad nepriklausomi auditoriai būtų atsakingi už metinį išlaidų patikrinimą ir auditoriaus nuomonė būtų skelbiama,

—	kad Parlamento nariai pasibaigus jų kadencijai grąžintų nepanaudotas bendroms išlaidoms kompensuoti skirtas lėšas;

107.

primygtinai ragina Biurą nedelsiant įgyvendinti plenariniame posėdyje išreikštą demokratinę valią, susijusią su bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka; be to, primygtinai ragina Biurą nedelsiant vėl sušaukti darbo grupę tam, kad būtų įvykdyta bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos reforma parengiant naujas didesnį skaidrumą ir finansinę atskaitomybę užtikrinančias taisykles;

108.

taip pat ragina Biurą be per plenarinį posėdį jau priimtų pakeitimų priimti šiuos papildomus pakeitimus, susijusius su bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka:

—	Parlamento vidaus audito tarnyba turėtų atlikti atrankines 5 proc. išlaidų, susijusių su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos naudojimu, patikras; šios patikros galutiniai rezultatai ir išvados turėtų būti įtraukiami į Europos Parlamento skelbiamą metinę vidaus audito ataskaitą,

—	Parlamento nariai kasmet turėtų skelbti savo išlaidų apžvalgą pagal kategorijas (komunikacijos išlaidos, biuro patalpų nuoma, biuro reikmenys ir t. t.),

—	turėtų būti leista nepriklausomam auditoriui atlikti metinį sąskaitų patikrinimą ir auditoriaus nuomonė turėtų būti skelbiama;

109.

primena 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Biuro sprendimo 62 straipsnį ir liepos 5 d. ir spalio 18 d. Biuro sprendimą dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių, kur nustatyta, kad „sumokėtos sumos“, įskaitant ir bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką, „yra skirtos finansuoti tik veiklai, susijusiai su Parlamento narių įgaliojimų vykdymu, ir iš jų negali būti dengiamos asmeninės išlaidos arba finansuojama politinio pobūdžio parama ar dovanos“ ir kad „Parlamento nariai privalo grąžinti Parlamentui nepanaudotas lėšas“; ragina generalinį sekretorių ir Europos Parlamento biurą užtikrinti, kad tos nuostatos būtų visiškai įgyvendintos ir jų būtų laikomasi;

110.

taip pat ragina nustatyti reikalavimą, kad Parlamento narių sąskaitas, susijusias su bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka, išorės apskaitininkas patikrintų bent jau nario kadencijos pabaigoje; taip pat ragina paskelbti šias išlaidas Europos Parlamento interneto svetainėje esančiuose Parlamento narių asmeniniuose puslapiuose pateikiant nuorodą į šiuos duomenis;

Savanoriškas pensijų kaupimo fondas

111.

primena, kad savo 1997 m. spalio 23 d. rezoliucijoje Parlamentas paragino savo Biurą prašyti Audito Rūmų ištirti Parlamento savanorišką pensijų kaupimo sistemą, kuria remiantis buvo parengta Audito Rūmų nuomonė Nr. 5/99 dėl Europos Parlamento narių pensijų fondo ir programos; ragina Biurą skubiai prašyti Audito Rūmų 2019 m. pateikti kitą tokią nuomonę apie pensijų programą ir fondą;

112.

primena, kad 2018 m. kovo 8 d. pranešime Biurui Parlamento generalinis sekretorius pripažino, kad pensijų fondo, susijusio su Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo programa, lėšos bus išnaudotos dar gerokai prieš pensijų mokėjimo įsipareigojimų įvykdymo užbaigimą ir galbūt jau iki 2024 m.; todėl ragina generalinį sekretorių ir Biurą, visapusiškai paisant Parlamento narių statuto, skubiai parengti aiškų planą, pagal kurį iš karto po 2019 m. rinkimų Parlamentas prisiimtų ir perimtų įsipareigojimus ir atsakomybę už Parlamento narių savanorišką pensijų kaupimo sistemą;

113.

pažymi, kad savanoriškos pensijų kaupimo sistemos įvertintas aktuarinis deficitas 2017 m. pabaigoje sudarė 305,4 mln. EUR; taip pat pažymi, kad 2017 m. pabaigoje grynojo turto suma, į kurią reikia atsižvelgti, ir aktuarinių įsipareigojimų suma siekė atitinkamai 137 mln. EUR ir 442,4 mln. EUR; dėl to pažymi, kad turtas sudaro vos 30 proc. savanoriškos pensijų kaupimo sistemos įsipareigojimų;

114.

primena, kad šiuos numatomus ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis dešimtmečius, tačiau jie viršija šiuo metu turimas lėšas, ir pažymi, kad 2017 m. iš viso išmokėta savanoriško pensijų kaupimo suma siekė 17,2 mln. EUR; pažymi, kad 2017 m. pabaigoje fondui priklausė 661 pensininkas ir 99 išlaikytiniai;

115.

pabrėžia, kad tai kelia nerimą, kad fondas, tikėtina, bus išnaudotas per anksti, nes fondas keletą metų pardavinėjo ilgalaikį turtą, kad įvykdytų savo mokėjimų įsipareigojimus pensininkams todėl, kad fondo pajamų nepakanka didesnėms pensijų išmokoms; primena, kad pensijų mokėjimas ir panašūs įsipareigojimai apskaičiuoti pagal 6,5 proc. metinę investavimo grąžą, kuri nuo pradžių nebuvo tvari;

116.

palankiai vertina generalinio sekretoriaus pasiūlymus, įskaitant susitarimą, kad 2020 m. generalinis sekretorius iš naujo išnagrinės padėtį, kad patikrintų, ar šiomis priemonėmis pakankamai sumažintas aktuarinis deficitas; palankiai vertina tai, kad generalinis sekretorius konsultavosi su Teisės tarnyba;

117.

pažymi, kad po generalinio sekretoriaus pateikto pasiūlymo 2018 m. gruodžio 10 d. Biuras priėmė du taisyklių, kuriomis reglamentuojama savanoriška pensijų kaupimo sistema, pakeitimus, kuriais pritarta pensinio amžiaus padidinimui nuo 63 iki 65 m. ir nustatytas 5 proc. mokestis būsimų pensininkų pensijų išmokoms; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad Biuras nedelsdamas priimtų visas teisiniu požiūriu galimas priemones, siekiant padidinti fondo tvarumą, kad iš anksto būtų užkirstas kelias fondo nemokumui; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad Biuras sprendimą priimtų iki dabartinės kadencijos pabaigos;

118.

ragina generalinį sekretorių išnagrinėti savanoriško pensijų kaupimo fondo teisinį pagrindą ir galimus padarinius, ir ypač tai, ar Europos Parlamentas, kaip laiduotojas, yra teisiškai ir finansiškai tvarus, nes Savanoriškas pensijų kaupimo fondas yra Liuksemburgo investicijų fondas, o ne įprastas pensijų fondas; pabrėžia, kad šį tyrimą turėtų atlikti nepriklausoma šalis;

119.

ragina generalinį sekretorių ir Biurą išnagrinėti visas galimybes, kaip užtikrinti, kad Parlamento atsakomybė būtų kuo mažesnė, nes tai susiję su mokesčių mokėtojų pinigais; primena, kad fondas buvo įsteigtas 1990 m. tam, kad EP nariai galėtų savanoriškai naudotis papildoma pensijų sistema; primena, kad kol 2009 m. nebuvo priimtas Parlamento narių statutas, Parlamento nariai jau turėjo teisę gauti pensiją, atitinkančią savo kolegų nacionaliniuose parlamentuose pensijas, išskyrus EP narius iš Italijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo, kurie galėjo mokėti išmokas į specialią Europos Parlamento pensijų sistemą, 1981 m. sukurtą konkrečiai pirmiau minėtų trijų tautybių narių reikmėms; todėl primena, kad Savanoriškas pensijų kaupimo fondas visada suteikė tik papildomą pensiją;

120.

nurodo, kad už kiekvieną Fondo narį iš Europos Parlamento biudžeto jau sumokėti du trečdaliai Parlamento narių mėnesio įmokų į savanorišką pensijų kaupimo fondą, t. y. 2 236 EUR 2006 m.; primena, kad sumokėjus vos dvejų metų įmokas į Fondą įgyjama teisė visą gyvenimą gauti pensiją, po to kai sulaukiama pensinio amžiaus; pažymi, kad 2018 m. didžiausia pensija, mokama iš savanoriško pensijų kaupimo fondo, sudarė 6 262 EUR, o vidutinė pensija – 1 934 EUR; pažymi, kad šiuo metu (2018 m. spalio mėn.) 71 dabartinis Parlamento narys yra Savanoriško pensijų kaupimo fondo narys; apeliuoja į direktorių valdybos, Biuro ir Fondo narių etikos ir ekonominius įsitikinimus ir sveiką protą, kad būtų remiamos visos priemonės, kuriomis siekiama apriboti Fondo deficitą;

Naujovių ir technologinės pagalbos generalinis direktoratas (ITEC GD)

121.

pažymi, kad 2017 m. ITEC GD ateities tendencijų rodiklis yra jo gebėjimas laiku ir veiksmingai reaguoti į naudotojų ir partnerių poreikius visose veiklos srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad bendri rezultatai, susiję su pagalbos prieinamumu, IT priimamojo tarnyba ir telefonu teikiama pagalba, yra patenkinami, tačiau dar reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrinta saugios nuotolinės prieigos paslauga, nes naudotojams tai antras pagal svarbą dalykas; pabrėžia, kad reagavimas nereiškia, kad problemos sprendžiamos laiku; atkreipia dėmesį į tai, kad tokių IT sistemų, kaip antai, „at4am“, problemos turėtų būti kategorizuojamos kaip prioritetas Nr. 1, jei dar taip nėra daroma;

122.

primena, kad pagrindinis strateginis Parlamento ramstis atviros komunikacijos pasaulyje yra IRT saugumo stiprinimas nesudarant kliūčių Parlamento narių, darbuotojų ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų darbui dėl to, kad kuriamos iš pažiūros nepagrįstos taisyklės ir reikalavimai; pabrėžia, kad saugumo priemonės turi būti pritaikytos, kad apimtų visas operacines sistemas („iOS“ ir „Windows“) ir nebūtų trukdoma dirbti su viena ar kita operacine sistema; pabrėžia, kad ITEC GD turi atsižvelgti į tai, kad vis daugiau naudojamasi sistema „iOS“ ir kad visos nuotolinio valdymo paslaugos, skirtos „Windows“ įrenginiams, turi būti nedelsiant pritaikytos prie sistemos „iOS“; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad 2017 m. sausio mėn. įsteigtas IRT saugumo skyrius; apgailestauja dėl to, kad, visų pirma, dėl rinkos konkurencingumo itin gerų kibernetinio saugumo ekspertų, kuriuos domintų galimybė kreiptis dėl darbo vietos Parlamento administracijoje, yra nedaug;

123.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. pradėti du nauji projektai: „Perėjimas nuo planšetinio kompiuterio prie hibridinio kompiuterio“ ir „Inovacijų integravimas“, kuriais bus pagerinta inovatyvi ir skaitmeninė Parlamento darbo aplinka; prašo nedelsiant suplanuoti ir organizuoti Parlamento nariams, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams ir darbuotojams skirtus IT saugumo mokymus ir dėmesį sutelkti į jų atitinkamus poreikius;

124.

ragina visus susijusius generalinius direktoratus siekti bepopierės biuro aplinkos ir ją užtikrinti naudojantis visomis skaitmeninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, e. parašu ir dvietapėmis patikromis; pabrėžia, kad elektroninės formos sutaupo laiko ir išteklių tik tuo atveju, kai jos neturi būti atspausdintos, pasirašytos ir siunčiamos į kitą įstaigą ar net kitą šalį, kaip tai yra daroma tvarkant komandiruočių išlaidų kompensavimo formas;

125.

atkreipia dėmesį į Strasbūro transporto dėžių keliamas išlaidas, išmetamą teršalų kiekį ir saugumo problemas ir siūlo nedelsiant jas panaikinti, atsižvelgiant į galimus IT sprendimus, pvz., spausdinimą pagal poreikį, sisteminį požiūrį, pvz., bepopierius biurus ir tokią IT įrangą, kaip planšetės ir nešiojamieji kompiuteriai;

126.

pabrėžia, kad Biuras padarė išvadą, jog, siekiant užtikrinti optimalų visų atitinkamų tarnybų, kurios reaguoja į ekstremalias situacijas, koordinavimą reikia laikytis integruoto požiūrio saugumo klausimais, todėl labai svarbu, kad ITEC GD ir Apsaugos ir saugumo generalinis direktoratas (SAFE GD) glaudžiai bendradarbiautų; ragina generalinius direktoratus planuoti bendrą veiklą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais;

127.

ragina Biurą, bendradarbiaujant su ITEC GD parengti rizikos mažinimo priemones, kad būtų užtikrintas sklandus Parlamento darbas sistemos gedimų arba visiškai atsijungus elektros energijos tiekimui; pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti paslaugų teikimo hierarchiją ir eilės tvarką, pagal kurią tos paslaugos turi būti kuo greičiau atkurtos, tokiu būdu užtikrinant minimalų paslaugų teikimą kibernetinių atakų atveju; ragina Biurą sukurti nenumatytų atvejų planą, kuris leistų reaguoti į ilgalaikius bendruosius sistemos gedimus; siūlo, kad duomenų centrai įvairintų savo serverių vietas ir tokiu būdu didintų Parlamento IT sistemų saugumą ir tęstinumą;

128.

pakartoja savo raginimą sukurti greito perspėjimo apie pavojų nepaprastosios padėties atveju sistemą, kurią taikydamas ITEC GD, bendradarbiaudamas su SAFE GD, galėtų greitai perduoti informaciją SMS tiems Parlamento ir personalo nariams, kurie sutinka būti įrašyti į sąrašą, kuris būtų naudojamas konkrečiais nepaprastosios padėties atvejais;

Apsaugos ir saugumo generalinis direktoratas

129.

palankiai vertina 2017 m. padarytą didelę pažangą stiprinant Parlamento saugumą ir apsaugą; pažymi, kad aplink Strasbūro ir Briuselio pastatus įrengtos saugumo zonos, kad Belgijos valdžios institucijos atlieka visų išorės įmonių darbuotojų, dirbančių Parlamente, patikimumo patikrinimą ir kad su Taryba ir Komisija pradėtas tarpinstitucinis projektas dėl bendro sandėlio; palankiai vertina su bendru sandėliu susijusią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti tinkamą priemonių saugumo kontrolę ir patikras prieš joms patenkant į Parlamento patalpas;

130.

primena, kad atvirumas visuomenei yra Parlamento skiriamasis ženklas ir kad reikia ir toliau užtikrinti tinkamą pusiausvyrą atlikus būtinus su saugumu susijusius patobulinimus;

131.

pripažįsta, kad saugumo pratybos, kaip antai, evakuacija iš didžiosios posėdžių salės Strasbūre 2018 m., yra reikalingos siekiant tinkamai pasirengti ekstremaliosioms situacijoms; pabrėžia, kad reikalinga aiški patirtimi pagrįsta koncepcija, siekiant išvengti potencialiai pavojingų situacijų, kai, pvz., reikalaujama, kad evakuacijos metu EP nariai, darbuotojai ir akredituoti Parlamento narių padėjėjai pridėtų savo leidimus prie leidimų skaitytuvo;

132.

ragina SAFE GD apsaugos darbuotojus vykstant evakuacijai atidžiai patikrinti visą pastatą, už kurį jie yra atsakingi, užtikrinti, kad jis buvo evakuotas, ir kai žmones reikia evakuoti, suteikti pagalbą žmonėms, kurie turi klausos arba kitokią negalią; pabrėžia, kad saugumo ir ekstremaliųjų situacijų srityje Parlamento nariams neturi būti taikomas privilegijuotas elgesys ir Parlamento darbuotojai neturėtų būti skirstomi pagal darbo pobūdį;

133.

vis dėlto pažymi, kad ekstremaliosios situacijos atvejais, tokiais kaip 2018 m. gruodžio mėn. įvykis Strasbūro plenarinių posėdžių salėje, per mažai komunikuojama; daro išvadą, kad procedūras galima ir reikia tobulinti; prašo ekstremaliosios situacijos atvejais kuo griežčiau taikyti galiojančias saugos taisykles, kad vėl nekiltų neaiškumų, jeigu ateityje pasitaikytų tokių atvejų;

134.

prašo išaiškinti, ar visi vadovaujančiąsias pareigas einantys Apsaugos ir saugumo generalinio direktorato darbuotojai yra užbaigę patikimumo patikrinimo procedūrą;

Informatorių apsauga

135.

pripažįsta, kad informavimas apie pažeidimą labai svarbus siekiant atgrasyti nuo neteisėtos veiklos ir pažeidimų; pažymi, kad 2017 m. nebuvo nė vieno informavimo apie pažeidimą atvejo Parlamente, o trys 2016 m. apie pažeidimus pranešę informatoriai buvo akredituoti Parlamento narių padėjėjai ir visus juos atleido atitinkami EP nariai; mano, kad Parlamentas galbūt iš esmės nekelia pasitikėjimo savo darbuotojams ir konkrečiai akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, kurie nori pranešti apie pažeidimą, neteikia reikalingos teisinės apsaugos; ragina generalinį sekretorių kuo skubiau ištaisyti šią padėtį;

136.

dar kartą patvirtina, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai ir Parlamento narių stažuotojai vidaus informatorių apsaugos taisyklių požiūriu yra pažeidžiami; reiškia didelį susirūpinimą dėl generalinio sekretoriaus patvirtinimo, kad „informavimo apie pažeidimą taisyklės taikomos akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, tačiau Parlamentas negali jiems suteikti darbo vietos apsaugos“; primygtinai ragina generalinį sekretorių akredituotiems Parlamento narių padėjėjams informatoriams taikyti panašias teisių gynimo priemones, kaip ir tiems akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, kurie tapo priekabiavimo aukomis, pvz., perkelti į kitą darbo vietą ir mokėti atlyginimą iki jų sutarties pabaigos; primygtinai ragina generalinį sekretorių nedelsiant išspręsti šią padėtį ir laikytis pagal pareigūnų tarnybos nuostatus prisiimtų Parlamento teisinių įsipareigojimų saugoti visų Sąjungos darbuotojų klasifikacijų informatorius;

137.

pabrėžia, kad Pagrindinių teisių chartijoje, kurioje nustatyta teisė susipažinti su Europos institucijų turimais dokumentais, įtvirtintas informacijos skaidrumas ir laisvė, ir ragina atlikti Parlamento skaidrumo lygio išorinę peržiūrą naudojant svarbius atviros valdžios rodiklius, kad būtų padidinti ir taip aukšti skaidrumo standartai; primena, kad gerokai vėluoja Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 reforma; ir ragina Europos Parlamento administraciją atviro šaltinio, automatizuotai nuskaitomu formatu nuolat skelbti komiteto ir plenarinio posėdžio balsavimų rezultatus;

Ekologiškas Parlamentas

138.

palankiai vertina teigiamą Parlamento indėlį į tvarų vystymąsi atliekant savo politinį vaidmenį ir vaidmenį teisėkūros procedūrose; žino savo daromą poveikį aplinkai, kurį institucija seka ir nuolat švelnina pasitelkdama aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) sertifikavimą ir savo aplinkos apsaugos politiką;

139.

atsižvelgdamas į Sąjungos energetikos ir klimato politiką 2030 m. ir vėliau, palankiai vertina papildomas priemones neišvengiamiems išmetamiems teršalams kompensuoti; prašo Parlamento sukurti papildomas priemones išmetamam CO2 kiekiui kompensuoti;

140.

gerai vertina Parlamento įsipareigojimą užtikrinti žaliąjį viešąjį pirkimą; pažymi, kad 2017 m. 40,71 proc. sutarčių buvo klasifikuotos kaip ekologiškos, 10,96 proc. – kaip šiek tiek ekologiškos, o 48,33 proc. kaip sutartys, kuriose nėra ekologinių elementų; ragina Parlamentą toliau didinti žaliojo viešojo pirkimo įsipareigojimų dalį;

141.

palankiai vertina bandomąjį elektrinių motorolerių, naudojamų su darbu susijusiems važinėjimams tarp Sąjungos institucijų pastatų, projektą, taip pat su važinėjimu į darbą susijusį projektą; tačiau pažymi, kad šių transporto priemonių eksploatacinis veiksmingumas yra mažesnis, nei tikėtasi; ragina Parlamentą užtikrinti, kad rangovas pagerintų transporto priemonių pajėgumus ir, visų pirma, bateriją;

142.

palankiai vertina tai, kad laikantis 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio Sąjungos energetikos ir klimato politikos, priimtos papildomos išmetamo teršalų kiekio mažinimo ir neišvengiamo išmetamo teršalų kiekio kompensavimo priemonės, kad Parlamentas taptų 100 proc. anglies junginių aspektu neutralia institucija; ragina Parlamentą rodyti pavyzdį ir plėtoti Parlamento patalpoms skirtą papildomą išmetamo CO2 kiekio kompensavimo politiką;

Metinė paskirtų sutarčių ataskaita

143.

primena, kad Finansiniame reglamente ir jo taikymo taisyklėse (5) nustatyta biudžeto valdymo institucijai ir visuomenei pateiktina informacija, susijusi su institucijos paskirtomis sutartimis; atkreipia dėmesį į tai, kad Finansiniame reglamente reikalaujama skelbti apie paskirtas sutartis, kurių vertė didesnė nei 15 000 EUR – tai riba, kurią viršijus privaloma skelbti konkursą;

144.

nurodo, kad 2017 m. iš visų 224 sutarčių 79 buvo paskirtos taikant atvirą arba ribotą procedūrą (jų vertė – 517 mln. EUR), o 145 sutartys – vykdant derybas (jų vertė – 70 mln. EUR); pažymi, kad bendra sutarčių, paskirtų taikant derybų procedūrą, procentais išreikšta dalis, vertinant pagal vertę ir lyginant su visų sudarytų sutarčių verte, šiek tiek sumažėjo – nuo 14 proc. 2016 m. iki 12 proc. 2017 m., nors apimties rodiklis nuo 2016 m. iki 2017 m. padidėjo beveik 10 proc. (70,5 mln. EUR 2017 m., palyginti su 64,28 mln. EUR 2016 m.);

145.

atkreipia dėmesį į toliau pateiktas 2017 m. ir 2016 m. sudarytas sutartis, įskaitant sutartis dėl pastatų, suskirstytas pagal tipus:

Sutarties tipas	2017		2016
Sutarties tipas	Skaičius	Procentai (%)	Skaičius	Procentai (%)
Paslaugos	177	79	170	77
Tiekimas	36	16	36	16
Darbai	11	5	13	6
Pastatai	0	0	1	1
Iš viso	224	100	220	100

Sutarties tipas	2017		2016
Sutarties tipas	Vertė (EUR)	Procentai (%)	Vertė (EUR)	Procentai (%)
Paslaugos	446 313 270	76	246 512 789	49
Tiekimas	133 863 942	23	155 805 940	31
Darbai	6 892 972	1	97 640 851	19
Pastatai	0	0	1 583 213	1
Iš viso	587 070 184	100	501 542 793	100
(Metinė Europos Parlamento paskirtų sutarčių ataskaita, 2017 m., p. 6)

146.

pažymi, kad 2017 m. ir 2016 m. paskirtos sutartys pagal taikytą procedūrą suskirstytos taip:

Procedūros tipas	2017		2016
Procedūros tipas	Skaičius	Procentai (%)	Skaičius	Procentai (%)
Atvira procedūra	78	35	71	32
Ribota procedūra	1	1	7	3
Derybos	145	64	141 (6)	64
Konkurencija	—	—	—	—
Išimtis	—	—	1	1
Iš viso	224	100	220	100

Procedūros tipas	2017		2016
Procedūros tipas	Vertė (EUR)	Procentai (%)	Vertė (EUR)	Procentai (%)
Atvira procedūra	488 368 460	83	408 040 332	81,6
Ribota procedūra	28 200 000	5	29 190 756	13
Derybos	70 501 724	12	64 284 705 (7)	—
Konkurencija	—	—	—	—
Išimtis	—	—	27 000	—
Iš viso	587 070 184	100	501 542 793	100
(Metinė Europos Parlamento paskirtų sutarčių ataskaita, 2017 m., p. 8)

Frakcijos (4 0 0 biudžeto punktas)

147.

pažymi, kad 2017 m. frakcijoms ir nepriklausomiems EP nariams skirti ir į 4 0 0 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:

Frakcija

2017

2016

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

(%)

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

(%)

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

Europos liaudies partija (PPE)

17 790

8 150

19 330

108,66

6 610

17 440

8 907

18 303

105,19

8 005

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D)

15 610

5 469

15 268

97,81

5 812

15 327

5 802

15 713

102,51

5 417

Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (ECR)

6 200

2 810

6 051

97,60

2 959

6 125

2 518

5 835

95,25

2 809

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (ALDE)

5 711

1 694

5 596

1 809

5 759

2 366

6 448

111,98

1 676

Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas (Verts/ALE)

4 333

1 826

4 583

105,76

1 578

4 180

1 557

3 921

93,82

1 815

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji (GUE/NGL)

4 421

1 407

4 571

103,39

1 257

4 340

1 729

4 662

107,43

1 407

Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija (EFDD)

3 654

1 917

3 523

96,41

1 827

3 820

1 873

2 945

77,10

1 910

Tautų ir laisvės Europos frakcija (ENF)

2 719

846

2 474

1 091

3 273

765

827

25,27

846

Nepriklausomi Parlamento nariai

929

257

494

53,18

318

772

216

616

79,90

257

Iš viso

61 367

24 394

61 890

100,85

23 261

60 996

25 733

59 059

96,82

24 142

*	Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

148.

palankiai vertina tai, kad nepriklausomas išorės auditorius dėl frakcijų pateikė tik besąlygines nuomones; pabrėžia, kad tai teigiamas pokytis, atsižvelgiant į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą 2016 biudžetiniais metais, kai nepriklausomas išorės auditorius vienos frakcijos atveju pateikė sąlyginę audito nuomonę;

149.

ragina nustatyti griežtesnę kontrolę ir aiškų draudimą privačioms bendrovėms finansuoti ir remti Europos politines partijas;

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

150.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (APPF) įsteigta 2016 m., jos užduotis – vertinti registracijos prašymus, registruoti naujas Sąjungos partijas ir fondus, stebėti jų finansavimą ir taikyti sankcijas tais atvejais, kai nesilaikoma įsipareigojimų; pripažįsta, kad 2017 m. ji pradėjo veikti visu pajėgumu;

151.

pažymi, kad 2017 m. APPF trūko išteklių, visų pirma žmogiškųjų išteklių, vykdyti užduotims, kurias atlikti ji buvo sukurta; pripažįsta, kad Komisija, Taryba ir Parlamentas susitarė 2019 m. biudžete numatyti papildomų išteklių APPF; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į APPF darbo svarbą, tinkami žmogiškieji ištekliai turėjo būti numatyti iš pat pradžių;

152.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad septyniais atvejais dėl finansinio ir administracinio nestabilumo ar įtarimų dėl šiurkščių pažeidimų Biurui reikėjo nuspręsti priimti rizikos mažinimo priemones, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, arba dėl vykdomos procedūros dėl Sąjungos pamatinių principų nesilaikymo;

153.

pažymi, kad 2017 m. 4 0 2 biudžeto punkto asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau (8):

Partija	Santrumpa	Nuosavi ištekliai	Parlamento dotacija	Iš viso pajamų (9)	EP dotacijos dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (iki 85 proc.)	Pajamų perteklius (perkėlimas į rezervą) arba praradimas
Europos liaudies partija	PPE	1 548 409	8 018 034	12 118 607	85	—
Europos socialistų partija	PES	1 335 161	6 901 688	8 518 219	85	– 84 178
Liberalų ir demokratų aljansas už Europą	ALDE	693 618	2 449 108	3 586 785	85	159 481
Europos žaliųjų partija	EGP	1 006 971	1 865 999	3 064 646	73	150 000
Europos konservatorių ir reformatorių aljansas	AECR	316 291	1 439 310	1 755 601	85	– 565 789
Europos kairiųjų partija	EL	297 363	1 342 594	1 705 284	85	1 374
Europos demokratų partija	PDE	106 162	532 072	638 234	85	1
ES demokratai	EUD	—	—	—	—	—
Europos laisvasis aljansas	EFA	153 856	779 408	1 045 014	85	808
Europos krikščionių politinis judėjimas	ECPM	107 018	499 993	627 808	84	2 143
Europos laisvės aljansas	EAF	—	—	—	—	—
Europos nacionalinių judėjimų sąjunga	AEMN	74 076	342 788	445 568	85	6 344
Judėjimas už laisvą ir demokratinę Europą	MENL	127 900	525 296	775 467	85	– 20 184
Taikos ir laisvės aljansas	APF	29 775	27 055	56 830	85	22 471
Koalicija už gyvenimą ir laisvę	CLF	—	—	—	—	—
Iš viso		5 796 602	24 723 344	34 338 065		– 327 530

154.

pažymi, kad 2017 m. 4 0 3 biudžeto punkto asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau (10):

Fondas	Santrumpa	Susijęs su partija	Nuosavi ištekliai	EP galutinė dotacija	Iš viso pajamų	EP dotacijos dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (iki 85 proc.)
Wilfriedo Martenso Europos studijų centras	WMCES	PPE	1 020 598	5 042 165	6 062 764	85
Europos pažangiųjų tyrimų fondas	FEPS	PES	915 754	4 221 134	5 136 888	85
Europos liberalų forumas	ELF	ALDE	254 994	1 164 869	1 419 863	85
Žaliasis Europos fondas	GEF	EGP	201 899	1 090 052	1 291 951	85
Transformuoti Europą	TE	EL	229 957	929 481	1 159 438	85
Europos demokratų institutas	IED	PDE	50 768	264 390	315 158	85
Centras „Maurits Coppieters“	CMC	EFA	90 867	365 038	455 905	85
Naujoji kryptis. Europos reformų fondas	ND	AECR	278 837	1 412 218	1 691 055	85
Europos laisvės fondas	EFF	EAF	—	—	—	—
Krikščionių politinis fondas už Europą	SALLUX	ECPM	69 056	310 164	379 220	83
Europietiška tapatybė ir tradicijos	ITE	AEMN	43 963	212 402	256 365	85
Europos tautų ir laisvės fondas	FENL	MENL	77 400	447 972	525 372	85
„Europa Terra Nostra“	ETN	APF	37 791	41 428	79 219	85
Fondas „Pegasus“	FP	CLF	—	—	—	—
Iš viso			3 271 884	15 501 313	18 773 197

155.

reiškia susirūpinimą dėl asociacijų, kurioms Europos Parlamentas teikia subsidijas, ir dėl to, kad Europos parlamentinė asociacija Parlamento nariams teikia nuolaidas tam tikrose parduotuvėse, nors Europos parlamentinė asociacija (EPA) buvo sukurta ta, kad vykdytų socialinę ir informacinę veiklą; ragina generalinį sekretorių skelbti jų finansines ataskaitas ir veiklos ataskaitas.

(1) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(3) OL C 436, 2016 11 24, p. 2.

(4) OL L 315, 2012 11 14, p. 1.

(5) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(6) Įskaitant koncesijas, suteiktas 2016 m., nesant teisinio pagrindo.

(7) Įskaitant koncesijas, suteiktas 2016 m., nesant teisinio pagrindo.

(8) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

(9) Bendros pajamos apima perkeltus praėjusių metų asignavimus pagal Finansinio reglamento 125 straipsnio 6 dalį.

(10) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/25

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1408

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018) 521 – C8-0320/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos metinę 2017 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0096/2019),

patvirtina Tarybos generaliniam sekretoriui, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas / atideda savo sprendimo, kuriuo Tarybos generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams, taip pat Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/26

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1409

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0096/2019),

A.	kadangi visos Sąjungos institucijos privalo veikti skaidriai ir būti visiškai atskaitingos Sąjungos piliečiams už joms, kaip Sąjungos institucijoms, patikėtas lėšas;

B.	kadangi tiek atvirumas ir skaidrumas Sąjungos administracijoje, tiek Sąjungos finansinių interesų apsaugojimas reikalauja atviros ir skaidrios biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, kurią taikydama kiekviena Sąjungos institucija atsiskaito už naudojamą biudžetą;

C.	kadangi Europos Vadovų Taryba ir Taryba, kurios yra Sąjungos institucijos, turėtų būti demokratiškai atskaitingos Sąjungos piliečiams, jei jos naudojasi Europos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis;

D.	kadangi Europos Parlamento vaidmuo vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimą yra nurodytas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Finansiniame reglamente;

pažymi, kad 2017 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nurodė, jog tikrintose srityse, susijusiose su Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais, nenustatyta didelių trūkumų;

pažymi, kad bendras Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas 2017 m. buvo 561 576 000 EUR (palyginti su 545 054 000 EUR 2016 m.), o bendras biudžeto įvykdymo lygis – 93,8 % (palyginti su 93,5 % 2016 m.);

palankai vertina pastangas toliau gerinti finansų valdymą ir veiklos rezultatus, pavyzdžiui biudžeto planavimo derinimą centriniu lygmeniu, integruojant daugiametį veiklos ir biudžeto planavimą (MABP); pažymi, kad išlaidų planai ir biudžeto projektas yra pagrįsti veikla (projektais, programomis ir pasikartojančia veikla);

pažymi, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2017 m. biudžetas buvo 16,5 mln. EUR (3 %) didesnis, palyginti su 0,6 % padidėjimu 2016 m.;

primena savo susirūpinimą dėl labai didelio asignavimų, ypač tų, kurie buvo skirti baldams, techninei įrangai, transportui ir kompiuterių sistemoms, perkėlimų iš 2017 m. į 2018 m., skaičiaus; primena Tarybai, kad perkėlimai – tai metinio periodiškumo principo išimtys ir turėtų atspindėti realius poreikius;

pakartoja, kad Europos Vadovų Tarybos biudžetas ir Tarybos biudžetas turėtų būti atskirti siekiant užtikrinti didesnį institucijų finansų valdymo skaidrumą ir pagerinti abiejų institucijų atskaitomybę;

palankiai vertina tai, kad 2013–2017 m. laikotarpiu darbuotojų skaičių pavyko sumažinti 5 %, kaip numatyta pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (1); atkreipia dėmesį į pastangas paprastinti organizacinę struktūrą, vykdant etatų plano pakeitimus, kurie yra nuolatinio administracinio modernizavimo proceso dalis;

pažymi, kad Taryboje įdarbinta iš viso 1 629 moterys ir 1 141 vyras; pažymi, kad tik 29 % vyresniosios vadovybės etatų užima moterys; ragina Tarybą imtis būtinų priemonių siekiant pagerinti lyčių pusiausvyrą vadovų pareigose;

pažymi, kad Tarybos interneto svetainėse skelbiama žmogiškųjų išteklių apžvalga, kurioje duomenys suskirstyti pagal lytį ir pilietybę; dar kartą ragina Tarybą pateikti išsamesnę žmogiškųjų išteklių apžvalgą, ją suskirstant pagal sutarties tipą, pareigų lygį, lytį ir pilietybę, bei apžvalgą, kurioje šie duomenys lyginami su praėjusiais metais;

10.

džiaugiasi, kad pateikiama informacija apie buvusio Tarybos generalinio sekretoriato (TGS) vyresniojo pareigūno, kuris paliko tarnybą 2017 m., veiklą;

11.

palankiai vertina 2017 m. galutinėse finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją apie Tarybos pastatų strategiją; pažymi, kad 2017 m. liepos mėn. Belgijos valstybė ir TGS užbaigė derybas dėl galutinės „Europos“ pastato kainos ir susitarė dėl galutinės 312 143 710,53 EUR kainos, taip pat dėl keturių papildomų žemės sklypų, esančių aplink Tarybos pastatus, įsigijimo už 4 672 944 EUR sumą; pažymi, kad galutinis susitarimas turėjo būti pasirašytas 2018 m.; pažymi, kad visos sumos, susijusios su galutiniu atsiskaitymu už „Europos“ pastatą, buvo išmokėtos arba sukauptos 2017 m.;

12.

palankiai vertina perėjimą prie naujos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) versijos ir ISO 14001 standarto, taip pat 2017 m. aplinkosaugos ataskaitos, kuria nustatoma Tarybos aplinkosaugos vadybos sistema, paskelbimą; palankiai vertina Tarybos priemones, kuriomis siekiama gerinti jos atliekų tvarkymą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti anglies pėdsaką, taip pat ragina Tarybą toliau dėti pastangas šioje srityje;

13.

pažymi, kad Tarybos interneto svetainėje skelbiamos vidaus taisyklės, taikomos pranešant apie rimtus pažeidimus, taip pat Tarybos darbuotojų etikos ir elgesio vadovas; ragina Tarybą didinti informuotumą apie tas taisykles ir užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų tinkamai informuojami apie savo teises;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant įgaliojimų pradėti derybas su Parlamentu ir Komisija dėl Tarybos dalyvavimo Skaidrumo registre, prisiimtų 2017 m. gruodžio 6 d., Taryba vis dar nėra prisijungusi prie Skaidrumo registro; ragina Tarybą vykdyti tolesnius veiksmus dėl derybų ir užtikrinti sėkmingus rezultatus bendradarbiaujant su Parlamento ir Komisijos atstovais, kad Taryba pagaliau prisijungtų prie Skaidrumo registro;

Būsimas Tarybos ir Europos Parlamento bendradarbiavimas

15.

apgailestauja, kad Taryba vėl nepateikė atsakymų į Parlamento pateiktus klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, ir kad Tarybos generalinis sekretorius nedalyvavo klausyme, kuris buvo surengtas 2018 m. lapkričio 27 d. vykdant metinį biudžeto įvykdymo patvirtinimą, o tai vėl parodo, kad Taryba visiškai nebendradarbiauja; pabrėžia, kad Tarybos išlaidos turi būti tikrinamos taip pat kaip kitų institucijų išlaidos, ir atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiausi šio tikrinimo elementai išdėstyti praėjusių metų Parlamento rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas yra vienintelė institucija, kurią tiesiogiai renka Sąjungos piliečiai, ir kad jo vaidmuo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje yra tiesiogiai susietas su piliečių teise būti informuotiems apie tai, kaip panaudojamos viešosios lėšos;

16.

pabrėžia, kad pagal Sutartis Parlamentas yra vienintelė Sąjungos biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija ir kad, visiškai pripažįstant Tarybos, kaip institucijos, teikiančios rekomendacijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, vaidmenį, turi būti išlaikomas skirtumas tarp skirtingų Parlamento ir Tarybos vaidmenų, siekiant laikytis Sutartyse ir Finansiniame reglamente nustatytos institucinės struktūros;

17.

primena, kad iki šiol vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras nuolat kildavo sunkumų dėl Tarybos nebendradarbiavimo, taip pat primena, kad Parlamentas atsisakė suteikti Tarybos generaliniam sekretoriui patvirtinimą, kad Taryba įvykdė 2009–2016 finansinių metų biudžetus;

18.

pažymi, kad 2018 m. lapkričio 9 d. Parlamentas pateikė pasiūlymą dėl abiejų institucijų bendradarbiavimo procedūros; pažymi, kad 2018 m. gegužės 2 d. Taryba atsakė į Parlamento pasiūlymą dėl Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, pateikdama iš dalies pakeistą pasiūlymą, ir kad Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas 2018 m. liepos 21 d. nusiuntė savo atsakymą į Tarybos iš dalies pakeistą pasiūlymą; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant reaguoti į naujausius Biudžeto kontrolės komiteto pasiūlymus, kad būtų galima kuo greičiau pradėti taikyti naują biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tvarką;

19.

palankiai vertina tai, kad Taryba mano, jog būtina spręsti biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimą, ir yra pasirengusi rasti Europos Parlamentui priimtiną sprendimą dėl bendradarbiavimo šiuo klausimu;

20.

primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 335 straipsnį „Sąjungai atstovauja institucijos, remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susiję su jų atitinkama veikla“ ir tai reiškia, kad atsižvelgiant į Finansinio reglamento 55 straipsnį institucijos yra individualiai atsakingos už savo biudžeto įgyvendinimą;

21.

pabrėžia Parlamento išimtines teises patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal SESV 316, 317 ir 319 straipsnius, laikantis dabartinio interpretavimo ir praktikos, būtent, patvirtinti biudžeto įvykdymą atskirai pagal kiekvieną biudžeto išlaidų kategoriją, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojams;

22.

ragina Tarybą paspartinti savo procedūrą dėl rekomendacijų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kad būtų galima n + 1 metais patvirtinti, jog biudžetas įvykdytas; prašo Tarybos atlikti savo ypatingą vaidmenį ir pateikti rekomendacijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo kitoms Sąjungos institucijoms.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/29

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2019/1410

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018) 521 – C8-0318/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018) 545),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2018) 457),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2018) 661) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2018) 429),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05824/2019 – C8-0053/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

suteikia patvirtinimą Komisijai, kad ji įvykdė Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą;

išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, ir 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (7);

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(4) OL C 88, 2014 3 27, p. 1.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 59).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/31

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES, Euratomas) 2019/1411

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl vykdomųjų įstaigų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

A.	kadangi Sąjungos biudžetas atlieka reikšmingą vaidmenį siekiant Sąjungos politikos tikslų, nors jis sudaro tik 1 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų;

B.	kadangi, kai Parlamentas patvirtina Komisijai, kad biudžetas įvykdytas, jis tikrina, ar lėšos buvo panaudotos teisingai ir ar buvo pasiekti politiniai tikslai;

2017 m. biudžeto vykdymas ir pasiekti rezultatai

pažymi, kad 2017 m. buvo ketvirtieji dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) įgyvendinimo metai Sąjungos biudžetui, kuris sudarė 159,8 mlrd. EUR, įskaitant šešis taisomuosius biudžetus, ir kad asignavimai įvairiose srityse siekė:

a)	75,4 mlrd. EUR pažangiam ir integraciniam augimui;

b)	58,6 mlrd. EUR paramai Europos žemės ūkio sektoriui;

c)	4,3 mlrd. EUR – Sąjungos išorės sienų stiprinimui ir pabėgėlių krizės ir neteisėtos migracijos klausimo sprendimui;

d)	10,7 mlrd. EUR už Sąjungos ribų vykdomai veiklai;

e)	9,4 mlrd. EUR Sąjungos institucijų administravimui;

pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis remiamas Sąjungos politikos įgyvendinimas ir jų prioritetų bei tikslų siekimas, papildant valstybių narių išteklius, skirtus tiems patiems tikslams; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pasiekti šie rezultatai:

a)	2017 m. pagal programą „Horizontas 2020“ buvo skirta 8,5 mlrd. EUR lėšų, kurios vėliau priraukė tiesioginių papildomų investicijų ir kurių bendra suma sudarė 10,6 mlrd. EUR, kuriomis buvo finansuoti 5 000 projektų;

b)	iki 2017 m. pabaigos pagal programą COSME suteiktas finansavimas daugiau kaip 275 000 mažųjų ir vidutinių įmonių (iš kurių 50 % buvo startuoliai) 25 šalyse, kurioms kitu atveju būtų buvę sunku užsitikrinti privatų finansavimą dėl savo didelės rizikos;

kalbant apie programų rezultatus iki 2016 m. pabaigos, apie kuriuos pranešė valstybės narės, pagal Sanglaudos fondą (SF) ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) įgyvendinti projektai pasiekė šių rezultatų:

—	parėmė 84 579 įmones, iš kurių daugiau kaip 36 000 remiamos finansinėmis priemonėmis,

—	sukūrė 10 300 darbo vietų kartu su 636 naujais dirbančiais mokslininkais,

—	41 800 namų ūkių pagerino energijos suvartojimo rodiklius ir 14,9 mln. kWh per metus sumažino viešųjų pastatų metinį pirminės energijos suvartojimo kiekį,

—	2,7 mln. žmonių naudojasi geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis; 156 000 papildomų žmonių gauna geresnes vandens tiekimo paslaugas, o 73 000 – geresnes nuotekų valymo paslaugas,

—	plačiajuosčio ryšio prieiga teikiama 1 mln. papildomų namų ūkių;

d)	iki 2016 m. pabaigos kaimo plėtros programos prisidėjo prie beveik 45 000 žemės ūkio valdų restruktūrizavimo ir modernizavimo;

2017 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF) parėmė daugiau kaip 7 000 papildomų vietų sukūrimą priėmimo centruose; nelydimiems nepilnamečiams, itin pažeidžiamai migrantų grupei, pritaikytų vietų skaičius taip pat padidėjo nuo vos 183 vietų 2014 m. iki 17 070 vietų 2017 m.; iki 2017 m. pabaigos paramą integracijai gavo 1 432 612 trečiųjų šalių piliečių;

f)	Sąjunga suteikė daugiau kaip 2,2 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos 80 skirtingų šalių; Sąjungos humanitarinės pagalbos lėšomis buvo remiamas daugiau nei 4,7 mln. vaikų, gyvenančių 50 šalių ekstremaliųjų situacijų sąlygomis, švietimas;

Audito Rūmų Patikinimo pareiškimas

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pateikė teigiamą nuomonę apie Europos Sąjungos 2017 m. finansinių ataskaitų patikimumą, kaip jie tai daro nuo 2007 m., ir kad Audito Rūmai padarė išvadą, kad 2017 m. finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pažymi, kad 2017 m. Audito Rūmai antrus metus iš eilės paskelbė sąlyginę nuomonę dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo, o tai, Audito Rūmų nuomone, rodo, kad didelė dalis 2017 m. audituotų išlaidų nebuvo reikšmingai paveikta klaidų ir kad toliau mažėja Sąjungos išlaidų pažeidimų lygis;

palankiai vertina teigiamą tendenciją, kad pastaraisiais metais Audito Rūmų nustatytas labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis ir toliau mažėja (2017 m. buvo pasiektas visų laikų mažiausias lygis, t. y. 2,4 %), nors vis dar viršija 2 % ribą, tačiau sumažėjo beveik dviem trečdaliais, palyginti labiausiai tikėtinu klaidų lygiu, kurį Audito Rūmai įvertino 2007 finansiniais metais ir kuris tuo metu sudarė 6,9 % mokėjimams; tačiau pažymi, kad mokėjimai toliau veikiami klaidų, nes kontrolės ir priežiūros sistema yra veiksminga tik iš dalies;

pažymi, kad tais atvejais, kai mokėjimai buvo atlikti remiantis išlaidų kompensavimu (kai Sąjunga kompensuoja tinkamas finansuoti sąnaudas, susijusias su tinkama finansuoti veikla), Audito Rūmai apskaičiavo, kad klaidų lygis yra 3,7 % (2016 m. – 4,8 %), o teisės į išmokas (kurios grindžiamos tam tikromis sąlygomis) klaidų lygis buvo mažesnis už 2 % reikšmingumo ribą;

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai auditavo sandorius, kurių bendra vertė sudaro 100,2 mlrd. EUR, ir kad išlaidų srities „Gamtos ištekliai“ dalis apima didžiausią visų gyventojų skaičių (57 %), o priešingai nei ankstesniais metais, išlaidų srities „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ svarba yra santykinai nedidelė (apie 8 %);

apgailestauja, kad Audito Rūmai neištyrė klaidų lygio, susijusio su 3 išlaidų kategorija „Saugumas ir pilietybė“ ir 4 išlaidų kategorija „Europos vaidmuo pasaulyje“; mano, kad, nors šių išlaidų kategorijų asignavimai yra palyginti maži, jie yra itin svarbūs politiniu požiūriu; pabrėžia, kad norint atlikti griežtą ir nepriklausomą finansinių sandorių vertinimą ir siekiant, kad Europos Parlamentas galėtų atlikti geresnę Sąjungos lėšų naudojimo priežiūrą, labai svarbus tipinis imties dydis atliekant auditą pagal šias išlaidų kategorijas, ir ragina Audito Rūmus kitose metinėse ataskaitose pateikti duomenis apie mokėjimų pagal šias išlaidų kategorijas klaidų lygį;

pažymi, kad pati Komisija pažymėjo, kad 2017 m. klaidų lygis sumažėjo daugiausia dėl rezultato gamtos išteklių srityje (1);

10.

primygtinai ragina Audito Rūmus savo būsimose ataskaitose žuvininkystės srities klaidų lygį nurodyti atskirai nuo aplinkos, kaimo plėtros ir sveikatos sričių klaidų lygio, o ne pateikti bendrą tų sričių klaidų lygį; pažymi, kad kartu pateikiant tų sričių klaidų lygį negalima žinoti, koks buvo žuvininkystės politikos klaidų lygis; konstatuoja, kad jūrų reikalai ir žuvininkystė nėra pakankamai išsamiai išnagrinėti Audito Rūmų metinėje ataskaitoje ir dėl to sunku deramai įvertinti šių sričių finansų valdymą; mano, kad siekiant padidinti skaidrumą ateityje Audito Rūmų metinėje ataskaitoje su MARE GD susiję skaičiai turėtų būti atskirai suskirstyti;

11.

apgailestauja, kad kalbant apie sritį „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, kuriai priskiriamas transportas, Audito Rūmai nepateikia jokios išsamios informacijos apie transporto sektoriuje atliktą auditą, visų pirma, susijusį su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP);

Pajamos

12.

pažymi, kad 2017 m. Sąjunga turėjo 115,4 mlrd. EUR nuosavų išteklių, kitos įplaukos siekė 17,2 mlrd. EUR, o iš 2016 m. perkeltas biudžeto perteklius sudarė 6,4 mlrd. EUR;

13.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad 2017 m. pajamose nebuvo reikšmingų klaidų ir kad Audito Rūmų tikrintos su pajamomis susijusios sistemos iš esmės buvo veiksmingos, tačiau kai kurios tradicinių nuosavų išteklių (TNI) kontrolės priemonės buvo tik iš dalies veiksmingos;

14.

susirūpinęs pažymi Audito Rūmų nuomonę, kad būtina tobulinti Komisijos veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti Sąjungos pajamas, kad būtų pašalinti Komisijos vykdomo su TNI susijusio nepakankamai įvertinto importo rizikos valdymo ir jos atliekamų PVM pagrįstų nuosavų išteklių patikrinimų trūkumai;

15.

reiškia rimtą susirūpinimą, kad šie trūkumai gali turėti įtakos valstybių narių įnašams į Sąjungos biudžetą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją:

a)	pagerinti importo srautų stebėjimą, plačiau naudoti pagrįstus ir teisėtus duomenų rinkimo metodus, siekiant išanalizuoti neįprastus atvejus ir su jais susijusias priežastis, ir skubiai imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų surinktos atitinkamos TNI sumos;

b)	peržiūrėti esamą kontrolės sistemą ir geriau dokumentuoti jos taikymą, tikrinant valstybių narių atliktus svertinio vidurkio apskaičiavimus, pateiktus valstybių narių PVM ataskaitose, kurias Komisija naudoja siekdama nustatyti suderintas PVM bazes;

16.

susirūpinęs pažymi, kad antrus metus iš eilės Biudžeto generalinis direktoratas nustatė išlygą dėl JK surinktų tradicinių nuosavų išteklių (TNI) vertės, dėl to, kad šalis į Sąjungos biudžetą nepateikia nesumokėtų tekstilės ir avalynės importo muitų;

17.

palankiai vertina 2018 m. kovo 8 d. Komisijos inicijuotą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su sukčiavimo muitų srityje Jungtinėje Karalystėje byla, tačiau (visų pirma atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos ir dėl jo išaugusius sunkumus bet kokiam surinkimo procesui) apgailestauja, kad Komisijai prireikė daugiau kaip septynerių metų pradėti šią procedūrą po to, kai 2011 m. ji pateikė prašymą JK nustatyti rizikos profilius nepakankamai įvertintam tekstilės ir avalynės importui iš Kinijos; pažymi, kad panašūs sukčiavimo tinklai veikia kitose valstybėse narėse, nuo 2015 m. išvengdami mažiausiai 2,5 mlrd. EUR muito mokesčių; ragina Komisiją ateityje tokių bylų imtis nedvejojant ir be reikalo neatidėliojant; dar kartą patvirtina, kad aiškiai būtinas glaudesnis muitinių tarnybų valstybėse narėse bendradarbiavimas, kad būtų apsaugoti Sąjungos ir nacionaliniai biudžetai ir Sąjungos produktų standartai; reikalauja, kad Komisija informuotų, kokie Sąjungos produktų standartų neatitinkantys produktai patenka į vidaus rinką;

18.

apgailestauja dėl nustatytų neatitikčių, susijusių su muitiniu tikrinimu įvairiose valstybėse narėse; pabrėžia, kad svarbu suderinti patikras visuose įvažiavimo į Muitų sąjungos teritoriją punktuose, ir ragina valstybes nares užtikrinti suderintą, nuoseklų ir veiksmingą sienų sistemos įgyvendinimą, skatinant atsisakyti skirtingos praktikos valstybėse narėse siekiant sumažinti esamas spragas muitinio tikrinimo sistemose; todėl ragina Komisiją išnagrinėti skirtingą muitinio tikrinimo praktiką Sąjungos ir jos poveikį prekybos srautų nukreipimui į kitas šalis, ypatingą dėmesį skiriant Sąjungos muitinėms prie išorės sienų, ir parengti etaloninę analizę bei informaciją apie valstybių narių vykdomas muitinių operacijas ir procedūras;

Biudžeto ir finansų valdymas

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. buvo įgyvendinta 99,3 % įsipareigojimams skirtos sumos (158,7 mlrd. EUR), tačiau pabrėžia, kad įvykdyti mokėjimai buvo tik 124,7 mlrd. EUR, gerokai mažesni, nei numatyta biudžete, ir valstybių narių įsisavinimo lygis buvo žemesnis nei atitinkamais 2007–2013 m. daugiametės programos laikotarpio metais, daugiausia dėl to, kad valstybės narės pateikė mažiau paraiškų, nei numatyta 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) daugiametėse programose, ir dėl to, kad vėlai buvo priimti DFP ir sektoriniai teisės aktai; pažymi, kad, jei programavimo laikotarpio pabaigoje bus daug neįvykdytų mokėjimų, dėl to ateityje gali kilti biudžeto vykdymo rizika; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms kuo didesnę paramą, kad pagerėtų jų įsisavinimo lygis;

20.

labai nerimauja dėl to, kad 2017 m. dėl didelių įsipareigojimų ir mažų mokėjimų padidėjo neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai ir pasiekė naują rekordą – 267,3 mlrd. EUR (2016 m. – 238,8 mlrd. EUR) ir kad Audito Rūmų prognozės rodo, jog ši suma dar padidės iki dabartinės DFP pabaigos, dėl to gali atsirasti gerokai didesnė nepakankamų mokėjimų asignavimų rizika, bet taip pat gali kilti klaidų rizika dėl spaudimo sparčiai įsisavinti Sąjungos finansinę paramą; pabrėžia, kad Sąjungos biudžetui neleidžiama sudaryti deficito, o didėjantys mokėjimai iš tikrųjų reiškia finansinę skolą;

21.

ragina Komisiją pateikti išsamią analizę, kodėl lėšų įsisavinimo rodikliai kai kuriuose regionuose vis dar yra žemi, ir nustatyti konkrečius būdus, kaip išspręsti struktūrines problemas, susijusias su šiais netolygumais; prašo Komisiją sustiprinti vietoje teikiamą techninę pagalbą siekiant pagerinti gebėjimą panaudoti lėšas tose valstybėse narėse, kurios susiduria su sunkumais šioje srityje;

22.

primena, kad Komisija pranešė, jog dar nėra išspręstas klausimas, ar įskaičiuoti specialiąsias priemones apskaičiuojant mokėjimų asignavimų viršutinę ribą; mano, kad tai galėtų lemti papildomą mokėjimų vėlavimo riziką;

23.

ragina Komisiją pagerinti mokėjimų prognozės tikslumą ir pasinaudoti ankstesniu programavimo laikotarpiu įgyta patirtimi, kad būtų galima spręsti vėluojančių mokėjimų susikaupimo problemą ir išvengti neigiamo jos poveikio kitai DFP, bei pateikti veiksmų planą, kaip sumažinti mokėjimų vėlavimą įgyvendinant 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą;

24.

labai susirūpinęs pabrėžia, kad išaugo bendras Sąjungos biudžeto finansinės rizikos poveikis, susidarė dideli ilgalaikiai įsipareigojimai, garantijos ir teisiniai įsipareigojimai, o tai reiškia, kad ateityje būtina taikyti rūpestingą valdymą; todėl ragina Komisiją teikiant teisėkūros pasiūlymus, kurie apima didelių neapibrėžtųjų įsipareigojimų sukūrimą ar pridėjimą, kartu su jais pateikti bendros iš biudžeto remiamų neapibrėžtųjų įsipareigojimų vertės apžvalgą bei testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų ir jų poveikio biudžetui analizę;

25.

apgailestauja, kad Sąjungai nepavyko sėkmingai suvaldyti nei 2008 m. finansų ir socialinės bei ekonominės krizės (pavyzdžiui, Graikijos atveju, atsižvelgiant į neseniai Komisijos pareikštus atsiprašymus šiai valstybei narei), nei 2015 m. pabėgėlių krizės, dėl kurios sustiprėjo Sąjungos Šiaurės ir Pietų, Rytų ir Vakarų susiskaidymas, padidėjo nelygybė ir sustiprėjo valstybių narių tarpusavio nepasitikėjimas, ir ji nesugebėjo tinkamai į jas reaguoti;

26.

pakartoja savo prašymą į būsimus Sąjungos biudžetus įtraukti turizmui skirtą biudžeto eilutę, kad būtų užtikrintas Sąjungos lėšų, naudojamų turizmo veiksmams remti, skaidrumas;

PASIDALIJAMASIS VALDYMAS

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad, Audito Rūmų teigimu, padaryta pažanga mažinant klaidų lygį išlaidų srityse „Gamtos ištekliai“ (2,4 %) ir „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ (3 %), kurioms taikomas pasidalijamasis Komisijos ir valstybių narių valdymas;

28.

pažymi, kad 2017 m. Audito Rūmai auditavo mažiau išlaidų nei praėjusiais metais išlaidų srityje „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“, kurioje mokėjimai sudarė 8 mlrd. EUR;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad panašiai kaip ir 2016 m., daugiausia prie 2017 m. klaidų lygio prisideda tinkamumo klaidos (t. y. netinkamos finansuoti išlaidos išlaidų deklaracijose agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimų nesilaikymas ir netinkami finansuoti projektai, veikla ar naudos gavėjai);

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad naudos gavėjų gautos sumos žemės ūkio sektoriuje yra santykinai mažos, palyginti su kitais Sąjungos projektais, todėl administracinė našta siekiant įrodyti, kad lėšos naudojamos teisingai, yra proporcingai didesnė;

31.

atkreipia dėmesį į neseniai atliktą Komisijos tyrimą, kuris parodė, kad 2014–2017 m. didžioji dalis ESI fondų valdymo institucijų naudojo supaprastintą išlaidų apmokėjimą (SIA) (64 % Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) kaimo plėtros programų, 73 % ERPF ir SF veiksmų programų ir 95 % Europos socialinio fondo (ESF) veiksmų programų); projektų, kuriems taikomas SIA, skaičius yra 19 % EŽŪFKP atveju, 65 % ESF atveju, 50 % ERPF atveju ir 25 % SF atveju; mano, kad SIA naudojimas galėtų padėti sumažinti tinkamumo finansuoti klaidas;

32.

pabrėžia, kad ateityje reikia toliau paprastinti Sąjungos teisės aktus ir mažinti ūkininkams ir kitiems naudos gavėjams tenkančią administracinę naštą;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad prieiga prie duomenų ir tinkama stebėsena, visų pirma, susijusi su aplinkos aspektais, ateityje yra itin svarbi, atsižvelgiant į tai, kad tam tikri gamtos ištekliai, pavyzdžiui, dirvožemis ir biologinė įvairovė, padeda užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio produktyvumą;

34.

pažymi, kad Audito Rūmai 2017 m. nustatė labai nedaug viešųjų pirkimų klaidų: mažiau nei 1 % (2016 m. – 18 %), tačiau pažymi, kad to priežastis galėtų būti palyginti žemas išlaidų, priimtų pagal ERPF ir SF, lygis, nes šiose fonduose būdavo padaroma daugiau klaidų viešųjų pirkimų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares nesusilpninti budrumo, o toliau jį stiprinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamos viešųjų pirkimų taisyklės;

35.

mano, kad būtina papildomai paaiškinti pirkimo procedūras ir santykius su konkurso dalyviais valstybėse narėse, nes privalomos procedūros galėjo tapti pusiau teisėtomis procedūromis, kuriomis užkertamas kelias konkurencijai ir galbūt skatinamas sukčiavimas; palankiai vertina Komisijos vykdomą „vieno konkurso dalyvio“ tyrimą ir Parlamento biudžeto kontrolės komiteto paprašytą atlikti išsamią analizę „TED duomenų bazės spragos ir klaidos“; susirūpinęs atkreipia dėmesį į jų išvadas, kad TED duomenų kokybė ir patikimumas kelia daug problemų, dėl to sumažėja viešųjų pirkimų duomenų analizės analitinė vertė; prašo valstybių narių labai pagerinti informacijos apie viešuosius pirkimus skelbimą TED; taip pat prašo nuolat stebėti konkursų, kuriuose dalyvauja vienas dalyvis, mechanizmą;

36.

visiškai pritaria Audito Rūmų pozicijai, kad pagal jo įgaliojimus jis neturi teikti ataskaitų dėl pavienių valstybių narių, bet turi pateikti audito nuomonę dėl visos Sąjungos biudžeto įgyvendinimo teisėtumo ir tvarkingumo;

37.

vis dėlto, atkreipia dėmesį į Komisijos tarnybų pateiktas išlygas per įprastines kasmetines biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras, ir tai, kad visų valstybių narių rezultatai naudojant įvairius Sąjungos fondus skiriasi ir kad visada yra sričių, kurias reikėtų tobulinti; šiuo atžvilgiu pažymi, kad 2017 m. išlygas paskelbė:

—	Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD dėl: AT, BE, BG, HR, CZ, DK, FI, FR, DE, HU, IT, PT, RO, SK, SI, ES, SE, UK,

—	Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD dėl: BG, CZ, IT, NL, RO,

—	Regioninės ir miestų politikos GD dėl: BG, HR, CZ, ET, FI, FR, DE, HU, IT, LV, PL, RO, SK, SI, SE, UK,

—	Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD dėl: AU, CZ, FR, DE, HU, IT, PL, RO, SK, UK,

—	DG HOME dėl: FI, DE, GR, UK;

38.

šiuo atžvilgiu, pažymi, kad nors Komisijos tarnybos 2017 m. nepaskelbė išlygų IE, LUX, M, CY, LT valstybėms narėms, 2016 m. išlygos paskelbtos Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD – IE, LT, M, CY, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD – CY ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD – IE;

39.

palankiai vertina pasiektą pažangą įgyvendinant 181 prioritetinį Graikijos projektą:

a)	pranešta, kad užbaigti 119 projektų, kurių išlaidos sudaro 7,1 mlrd. EUR;

b)	nacionalinėmis lėšomis iki 2019 m. kovo mėn. turi būti užbaigta 17 projektų, kurių išlaidos siekia 0,5 mlrd. EUR (apskaičiuota, kad reikės papildomų 0,53 mlrd. EUR);

c)	24 projektai (0,8 mlrd. EUR) yra palaipsniui įvesti į 2014–2020 m. laikotarpį, kur, kaip apskaičiuota, jiems reikės papildomai 1,1 mlrd. EUR finansavimo;

d)	atšauktas 21 elementas, kurių apskaičiuotas biudžetas siekė 1,1 mlrd. EUR;

mano, kad Komisija sėkmingai padėjo Graikijai įgyvendinti ir užbaigti Sąjungos projektus;

40.

apgailestaudamas pažymi, kad, nepaisant keleto Europos Parlamento įspėjimų, Komisija sureagavo į Čekijos Respublikos Ministro Pirmininko interesų konflikto klausimą tik po to, kai organizacijos „Transparency International“ Čekijos padalinys 2018 m. birželio mėn. pateikė skundą prieš jį; yra labai susirūpinęs, kad 2018 m. lapkričio 19 d. Sąjungos teisiniame dokumente nurodyta, jog Čekijos Ministro Pirmininko padėtis lemia interesų konfliktą, nes jis gali daryti įtaką sprendimams dėl ES lėšų panaudojimo įmonėms, kurios yra su juo susijusios (2);

41.

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją visapusiškai ištirti Čekijos Ministro Pirmininko tarnybos interesų konfliktą, kaip to reikalaujama 2018 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje, ir daugiau nedelsiant imtis griežtų priemonių dėl šio tyrimo rezultatų, taip pat ištirti jo, kaip žiniasklaidos savininko, padėtį ir padaryti išvadas šiuo klausimu;

42.

primena, kad Komisijos tarnybos prašė už Sąjungos fondų koordinavimą atsakingą nacionalinę instituciją (Regionų vystymosi ministeriją) pateikti reikalingą informaciją (3), dėl su jo kontroliuojančiajai įmonei priklausančių įmonių finansavimo;

43.

palankiai vertina tai, kad Čekijos Regionų vystymosi ministerija surinko prašomą informaciją iš skirtingų susijusių vadovaujančiųjų institucijų ir perdavė ją Komisijai; klausia Komisijos, kokių veiksmų ji ketina imtis atsižvelgdama į naujausią teisinį šios padėties vertinimą;

44.

primena, kad praeitais metais Europos Parlamentas prašė, kad Komisija paspartintų 2016 m. sausio 8 d. pradėtą atitikties patvirtinimo procedūrą, kad būtų gauta išsami ir tiksli informacija apie interesų konflikto riziką, susijusią su Valstybės žemės ūkio intervenciniu fondu Čekijoje;

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Sėkmės istorijos

45.

atkreipia dėmesį į projektų atrankos pažangą ir kad iki 2018 m. sausio mėn. 673 800 projektai buvo atrinkti paramai iš ERPF, SF, Europos socialinio fondo (ESF) bei Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir bendrai sudarė 260 mlrd. EUR arba 54 % viso finansavimo 2014–2020 m. laikotarpiu; pažymi, kad 2018 m. pabaigoje projektų atrankos lygis pasiekė 70 % viso galimo finansavimo ir buvo panašus į atrankos lygį tuo pačiu praeito laikotarpio momentu;

46.

palankiai vertina tai, kad iš 450 000 projektų, atrinktų iki 2016 m. pabaigos, skirtų remti MVĮ, 84 500 jau buvo užbaigti ir taip prisidėta prie įmonių našumo ir konkurencingumo didinimo;

47.

taip pat palankiai vertina tai, kad iki 2017 m. pabaigos vietoje atrinkta apie 5 500 projektų, skirtų susietos skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimui remti, o tai atitinka 9,1 mlrd. EUR visų investicijų;

48.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje sukurta daugiau kaip 2 000 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų ir iki 2016 m. pabaigos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažintas beveik 3 mln. tonų CO2 ekvivalentu; tačiau pabrėžia, kad būtina daugiau nuveikti, kad būtų pasiekti 2015 m. Paryžiaus klimato susitarime nustatyti tikslai;

49.

pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos įgyvendinta 99 % ESF, SF ir ERPF ex ante sąlygų veiksmų planų;

50.

visų pirma struktūrinių fondų atžvilgiu palankiai vertina Audito Rūmų darbą dėl prevencinių veiksmų ir finansinių koregavimų, ex ante sąlygų, veiklos lėšų rezervo ir įsisavinimo;

51.

su pasitenkinimu pažymi, kad našumo rodikliai ir rezultatai, nustatyti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (FEAD), beveik pasiekti ir kad ši priemonė papildo nacionalinius veiksmus, kuriais siekiama panaikinti skurdą ir skatinti socialinę įtrauktį;

52.

pažymi, kad Audito Rūmams tikrinant 113 baigtų projektų, kurių išlaidos priskiriamos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos išlaidų sričiai, 65 % iš jų turėjo veiklos rezultatų vertinimo sistemą su našumo ir rezultatų rodikliais, susietais su veiklos programos tikslais, o tai yra geresni rezultatai, palyginti su ankstesniais metais; susirūpinęs pažymi, kad 30 % projektų neturėjo nustatytų rezultatų rodiklių arba tikslinių rodiklių, todėl buvo neįmanoma įvertinti šių projektų konkretaus indėlio į bendrų programos tikslų pasiekimą;

Svarbiausi tobulintini klausimai

53.

apgailestauja, kad 2017 m. Audito Rūmai nustatė ir kiekybiškai įvertino 36 klaidas 217 operacijų imtyje, kurių audito institucijos valstybėse narėse neaptiko, ir kad šių klaidų skaičius ir poveikis rodo neišnykstančius trūkumus, susijusius su vadovaujančiosios institucijos deklaruotų išlaidų teisėtumu; taip pat apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė, jog esama kai kurių audito institucijų atrankos metodų trūkumų; ragina Komisiją dar glaudžiau bendradarbiauti nustatant šias klaidas su pavienių valstybių narių vadovaujančiosiomis ir audito institucijomis ir tai darant konkrečiai orientuotis į dažniausiai pasitaikančias klaidas;

54.

apgailestauja, kad 2017 m., kaip pažymėjo Audito Rūmai, 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais Komisija pateikė ne mažiau kaip 13 skirtingų klaidų lygių ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje, dėl to ataskaitų teikimas neaiškus ir klaidinantis, todėl sunku įvertinti duomenis;

55.

pažymi, kad valstybių narių audito institucijos Regioninės ir miestų politikos GD praneša struktūrinių fondų klaidų lygį atėmus koregavimus, todėl neįmanoma susidaryti realaus vaizdo apie Sąjungos projektų padėtį vietoje ir apie 2017 m. faktinių mokėjimų klaidų lygį;

56.

yra susirūpinęs, kad nepaisant to, jog vidutinis Komisijos mokėjimų įsisavinimo lygis padidėjo nuo 3,7 % 2016 m. iki 16,4 % 2017 m., jis išlieka dar mažesnis nei atitinkamais ankstesnės DFP metais, t. y. 22,1 % 2010 m.;

57.

susirūpinęs pažymi, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. vis dar yra 7 nebaigti veiksmų planai, susiję su ex ante sąlygomis, ir kad vienas tarpinių mokėjimų sustabdymas buvo patvirtintas, o dėl kitų dviejų tarnybos konsultuojasi, kad būtų galima juos priimti; apgailestauja, kad ex ante sąlygų vykdymas pasirodė esantis našta valdymo institucijoms administraciniu požiūriu ir viena iš vėluojančio įsisavinimo priežasčių; visų pirma palankiai vertina programos institucijoms teikiamą tikslinę paramą ir dėl Komisijos iniciatyvos besivystantiems regionams ir Geresnio įgyvendinimo specialios paskirties darbo grupės pasiektą didesnį įgyvendinimo lygį; prašo Komisijos užtikrinti, kad per kitą programavimo laikotarpį būtų tinkamai šalinami nustatyti trūkumai ir problemos, susiję su palankių sąlygų, pakeisiančių ex ante sąlygas, sudarymu;

58.

yra susirūpinęs dėl išlaidų finansinėms priemonėms skaidrumo stokos, nes pagal dabartinę DFP finansinėms priemonėms galima gauti keturis kartus daugiau pinigų; pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos 24 valstybės narės pasinaudojo finansinėmis priemonėmis, o bendri programos įnašai, skirti finansinėms priemonėms, sudarė beveik 18,8 mlrd. EUR (13,3 mlrd. EUR 2016 m. pabaigoje), iš kurių 14,2 mlrd. EUR – iš ESI fondų; taip pat pažymi, kad iš viso 5,5 mlrd. EUR (apie 29 %) šių įsipareigotų sumų buvo išmokėtos finansinėms priemonėms (3,6 mlrd. EUR 2016 m. pabaigoje), įskaitant 4,4 mlrd. EUR iš ESI fondų; tačiau nerimauja, kad 1,9 mlrd. EUR (apie 10,1 %) buvo išmokėta gautiniams gavėjams (1,2 mlrd. EUR 2016 m. pabaigoje), įskaitant 1,5 mlrd. EUR (10,5 %) iš ESI fondų;

59.

pritaria Audito Rūmams, kad reikia išsamesnių ataskaitų apie finansines priemones, ir ragina Komisiją gerokai patobulinti ataskaitų apie šių priemonių taikymo rezultatus 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. teikimą;

60.

ragina Komisiją pateikti tikslią ir išsamią informaciją apie finansines priemones pagal pasidalijamąjį valdymą užbaigus 2007–2013 m. DFP laikotarpį, nurodant į Sąjungos biudžetą grąžintas sumas ir valstybėse narėse likusias sumas;

61.

labai apgailestauja, kad finansinių priemonių atveju auditoriai negalėjo patikrinti investicijų atrankos ir įgyvendinimo finansų tarpininko lygmeniu, kuriuo įvyko keletas pažeidimų, sudarančių 1 % įvertinto „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos“ srities klaidų lygio;

62.

pabrėžia, kad kitaip, nei buvo 2016 m., apskaičiuotas klaidų lygis sanglaudos srityje apima 2017 m. išmokėjimų finansinėms priemonėms kiekybinį nustatymą; primena, kad išlaidų struktūriniams fondams tinkamumas finansuoti 2007–2013 m. laikotarpiui buvo atidėtas iki 2017 m. kovo mėn. pabaigos, todėl skaičiuojant klaidų lygį turi būti įtraukti išmokėjimai finansinėms priemonėms už pirmuosius 2017 m. tris mėnesius; vis dėlto apgailestauja, kad Audito Rūmai nenurodė aiškaus klaidų lygio tų išmokų atvejais niekur metinėje ataskaitoje, išskyrus langelį; ragina Audito Rūmus nustatant labiausiai tikėtiną klaidų lygį atsižvelgti į visus finansinį poveikį turinčius pažeidimus ir aiškiai nurodyti paveiktų lėšų dalį; ragina Komisiją pateikti reikalingą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užkirstas kelias būsimiems įgyvendinimo aktais priimamiems vienašaliams sprendimams dėl struktūrinių fondų išlaidų tinkamumo finansuoti pratęsimo;

63.

ragina Komisiją pateikti tikslios ir išsamios informacijos apie 2007–2013 m. DFP pasidalijamojo valdymo finansinių priemonių veiklos užbaigimą, įskaitant informaciją apie į Sąjungos biudžetą grąžintas galutines sumas ir sumas, priklausančias valstybėms narėms;

64.

ragina Komisiją didelės apimties projektų atveju atsižvelgti į visą poveikio aplinkai riziką ir finansuoti tik projektus, kuriais kuriama reali pridėtinė vertė vietos gyventojams, taip pat aplinkosaugos, socialiniu it ekonominiu požiūriais; pabrėžia, kad svarbu vykdyti griežtą stebėseną, susijusią su galima korupcijos ir sukčiavimo rizika šiomis aplinkybėmis, taip pat būtina atlikti išsamius nepriklausomus ex ante ir ex post finansuojamų projektų vertinimus;

65.

pažymi, kad, anot Komisijos, valstybės narės atliko vos kelis vertinimus, susijusius su Europos socialiniu fondu, neskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI); ragina valstybes nares sistemingai vertinti Europos socialinį fondą, kad būtų sudarytos galimybės formuoti politiką remiantis įrodymais, taip pat ragina Komisiją tai skatinti;

66.

primena, kad savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas“ Audito Rūmai nustatė, kad, nors pasiekta tam tikros pažangos įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą ir pasiekta tam tikrų rezultatų, toli gražu nepasiekta to, ką buvo planuota pasiekti iš pradžių, pradedant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą; vis dėlto pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva ir Jaunimo garantijų iniciatyva vis dar yra vienos iš novatoriškiausių ir plačiausio užmojo politinių priemonių ekonomikos krizės sukeltam jaunimo nedarbui įveikti, todėl norint jas įgyvendinti turėtų būti ir toliau skiriama Sąjungos, nacionalinių ir regioninių institucijų finansinė ir politinė parama;

67.

pabrėžia, kad nustatyti, ar Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetas yra tinkamai panaudotas ir ar pasiektas pagrindinis Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslas – padėti jauniems bedarbiams susirasti tvarų darbą, gali pavykti tik tuo atveju, jei veikla bus atidžiai ir skaidriai stebima remiantis patikimais ir palyginamais duomenimis, ir jei valstybės narės, kurios nepadarė pažangos, bus ryžtingiau raginamos priimti atitinkamus sprendimus; todėl primygtinai reikalauja, kad valstybės narės skubiai pagerintų stebėseną, ataskaitų teikimą ir duomenų kokybę ir užtikrintų, kad patikimi ir palyginami duomenys ir skaičiai, susiję su Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimu, būtų renkami ir pateikiami laiku bei dažniau, nei reikalaujama pagal metinius ataskaitų teikimo įpareigojimus, apibrėžtus ESF reglamento 19 straipsnio 2 dalyje; ragina Komisiją persvarstyti savo rekomendacijas dėl duomenų rinkimo, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendaciją, siekiant sumažinti pavojų, kad rezultatai bus išpūsti;

68.

primygtinai reikalauja, kad pagal bet kokią stažuočių ar pameistrystės programą būtų užtikrinama apmokama praktika, kuri niekada neturi pakeisti įdarbinimo ir ji turėtų būti grindžiama raštiška stažuotės ar pameistrystės sutartimi, laikantis šalies, kurioje vyksta stažuotė ar pameistrystė, taikomos reglamentavimo sistemos ar taikomų kolektyvinių susitarimų arba abiejų dalykų, ir kad pagal ją būtų laikomasi 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemos išdėstytų principų (4);

Gamtos ištekliai

Kai kurios sėkmės istorijos

69.

palankiai vertina teigiamus „Gamtos išteklių“ srities klaidų lygio pokyčius 2017 m., šis lygis sudaro 2,4 % (palyginti su 2,5 % 2016 m., 2,9 % 2015 m. ir 3,6 % 2014 m.), taip pat palankiai vertina tai, kad trijų ketvirtadalių žemės ūkio biudžeto, kuris atitinka eilutę „Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) – tiesioginės išmokos“, įvertintas klaidų lygis yra mažesnis už 2 % reikšmingumo ribą;

70.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų nustatytas bendras klaidų lygis labai sutampa su BŽŪP bendru klaidų lygiu, pateikiamu Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD 2017 m. metinėje veiklos ataskaitoje, o tai rodo taisomųjų veiksmų planų, kuriuos valstybės narės įgyvendino praėjusiais metais, veiksmingumą;

71.

pabrėžia, kad teigiami EŽŪGF tiesioginių išmokų srities pasiekimai daugiausia buvo susiję su Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) ir Žemės sklypų identifikavimo sistemos (ŽSIS) kokybe ir laipsnišku geoerdvinės taikomosios programos ir naujų preliminarių kryžminių patikrų, susijusių su ūkininkų paraiškomis, įvedimu, dėl to sutrumpėjo paramos gavėjų prašymų skirti paramą pildymo laikotarpis, ir tikimasi, kad tai padės išvengti kai kurių klaidų ir sutaupyti laiko nagrinėjant prašymus;

72.

pažymi, kad tiesioginiai mokėjimai iš Europos žemės ūkio garantijų fondo sudaro apie tris ketvirtadalius išlaidų ir juos atliekant nebuvo padaryta reikšmingų klaidų; atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginiai mokėjimai ūkininkams yra grindžiami teisėmis į išmokas ir jiems buvo taikomos supaprastintos žemės tinkamumo finansuoti taisyklės ir veiksminga ex ante kontrolės sistema (IAKS), kurią taikant galima atlikti automatizuotas kryžmines patikras tarp duomenų bazių; susirūpinęs dėl to, kad nuolat išlieka aukštas klaidų lygis kitose išlaidų srityse – kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės; be to, pažymi, kad kaimo plėtros projektai iš esmės yra sudėtingesni dėl platesnių tikslų, o išlaidos kitose trijose srityse yra bendrai finansuojamos arba apmokamos kompensuojant sąnaudas ir netinkami finansuoti naudos gavėjai, veikla, projektai ar išlaidos sudaro maždaug du trečdalius įvertinto šios DFP išlaidų kategorijos klaidų lygio;

73.

palankiai vertina išvadas, kuriose Audito Rūmai, patikrinę iš viso 29 kaimo plėtros investicijų projektus, nustatė, kad 26 iš jų atitiko kaimo plėtros programose nustatytus prioritetus ir prioritetines sritis ir kad valstybės narės taikė tinkamas atrankos procedūras; taip pat palankiai vertina tai, kad daugeliu atvejų tikrintų projektų naudos gavėjai juos vykdė taip, kaip planuota, ir valstybės narės vykdė patikras, kad nustatytų, ar išlaidos buvo pagrįstos; todėl mano, kad ateityje kaimo plėtros metodas turi ir toliau būti visapusiškai remiamas, svarbus ir esminis BŽŪP strateginių planų elementas;

74.

palankiai vertina tai, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD generalinis direktorius savo 2017 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodė, kad ūkininkų pajamos šiek tiek padidėjo, primindamas, kad pastaruosius 4 metus užfiksuotas nedidelis sumažėjimas;

75.

pažymi, kad sustiprintas finansinių pataisų koregavimo pajėgumas ir lėšų susigrąžinimas padidėjo iki 2,10 % (palyginti su 2,04 % 2016 m.), taigi BŽŪP srityje 2017 m. toliau mažėjo su rizika susijusi suma;

Svarbiausi tobulintini klausimai

76.

pažymi tai, kad tiesioginės išmokos už hektarą sumažėjo didėjant ūkio dydžiui, o pajamos vienam darbuotojui padidėjo ir kad, pasak Komisijos, labai maži ūkiai, kurių plotas mažesnis nei 5 ha, sudaro daugiau kaip pusę paramos gavėjų; susirūpinęs pažymi, kad, vadovaujantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD metine veiklos ataskaita, „Stambieji ūkiai, valdantys daugiau kaip 250 ha žemės, sudaro 1,1 % ūkių, valdo 27,8 % visos žemės ūkio paskirties žemės ir gauna 22,1 % visos tiesioginės paramos. Iš šių „stambiųjų ūkių“ didžioji dalis turi nuo 250 iki 500 ha žemės“; primygtinai ragina Komisiją pakeisti šį nepagrįstą ir nevienodą požiūrį;

77.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse, daugiausia Slovakijoje ir Čekijos Respublikoje, tiesioginių išmokų srityje sparčiai didėja tiesioginių išmokų skirtumai, kai 7 % gavėjų gauna daugiau kaip 70 % visų tiesioginių išmokų, taip pat Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Danijoje, kuriose per pastaruosius dešimt metų vis daugiau naudos gavėjų gavo daugiau kaip 100 000 EUR; ragina Komisiją ir nacionalines institucijas imtis tinkamų priemonių šiems didėjantiems skirtumams mažinti ir apie jas informuoti;

78.

su susirūpinimu pažymi, jog Audito Rūmai nustatė, kad klaidų lygis srityse, atitinkančiose vieną ketvirtį „Gamtos išteklių“ biudžeto, kuris apima su EŽŪGF lėšomis susijusias rinkos priemonių išlaidas, kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės srities išlaidas, nuolat yra aukštas; be to, pažymi, kad pagrindiniai klaidų šaltiniai buvo tinkamumo sąlygų nesilaikymas, netikslios informacijos apie plotus teikimas ir agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų nesilaikymas; pabrėžia, kad tokias klaidas turėtų geriau nustatyti atskirų valstybių narių vadovaujančiosios institucijos arba tais atvejais, kai šios klaidos nurodomos ex post audituose, turėtų būti atnaujinamos imtys būsimiems auditams ir patikrinimams vietoje, kad būtų užtikrinta geresnė kontrolė;

79.

ragina Komisiją tęsti savo darbą siekiant įvertinti valstybių narių veiksmų, kuriais siekiama šalinti pagrindines šių klaidų priežastis, veiksmingumą ir prireikus parengti tolesnes gaires ar teikti tiesioginę paramą;

80.

ragina Komisiją numatyti, kaip iš tikrųjų supaprastinti procedūras ir dokumentus, reikalingus norint gauti finansavimą, nepažeidžiant kontrolės ir stebėsenos principų; ragina ypatingą dėmesį skirti administracinei paramai smulkiesiems gamintojams;

81.

labai susirūpinęs pažymi, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD atlikto kompleksinio paramos susiejimo patikrų vietoje rezultatai kelia susirūpinimą, ir ypač kad dėl 47 % bendro patikrų vietoje skaičiaus buvo taikomos sankcijos; primygtinai ragina Komisiją tikrinti, kaip valstybių narių institucijos įgyvendina taisomuosius veiksmus tais atvejais, kai ji yra nustačiusi, kad ji visiškai negali pasikliauti sertifikavimo įstaigos darbu arba gali juo pasikliauti tik iš dalies;

82.

rekomenduoja, kad:

a)	Audito Rūmai atskirai skelbtų klaidų lygius, atitinkamai susijusius su BŽŪP tiesioginėmis išmokomis, rinkos veiksmais ir kaimo plėtros išlaidomis, kaip tai savo metinėje veiklos ataskaitoje skelbia Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas;

b)	Komisija įvertintų valstybių narių veiksmų veiksmingumą, kad pašalintų pagrindines klaidų priežastis, ir prireikus paskelbtų papildomas gaires;

c)	valstybės narės visiškai išnaudotų galimybes, atsiveriančias taikant supaprastinto išlaidų apmokėjimo sistemą kaimo plėtros srityje;

d)	Komisija į pasiūlymus dėl būsimos BŽŪP įtrauktų nuostatas, kad pajamų nepastovumo krizės atveju didesnių ūkių pajamoms nebūtinai reikalinga tokio pat lygio parama ūkio pajamoms stabilizuoti kaip mažiems ūkiams, nes jie gali pasinaudoti potencialia masto ekonomija, dėl kurios jie yra atsparesni;

e)	Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD nustatytų naują pagrindinių veiklos rodiklių tikslą kartu su rodikliais, kuriais būtų siekiama sumažinti ūkininkų pajamų nelygybę;

f)	Komisija nuodugniau tikrintų sertifikavimo įstaigų operacijų testavimo kokybę;

g)	BŽŪP finansavimo lygis bent jau nesumažėtų ir kad ji atliktų jos numatytą paskirtį, remtų gamintojus, kad jie galėtų darniai gyventi, užtikrindama įperkamų aukščiausios kokybės maisto produktų tiekimą Sąjungos piliečiams;

h)	Komisija imtųsi veiksmų užtikrinti, kad BŽŪP lėšos būtų paskirstytos taip, kad kuo didesnis ūkis, tuo būtų mažesnės išmokos už hektarą;

83.

mano, jog Komisija turėtų reikalauti, kad į valstybių narių veiksmų planus būtų įtraukti taisomieji veiksmai, skirti dažniausioms klaidų priežastims šalinti;

84.

atsižvelgiant į tai, kad nepavyko įgyvendinti jokių aplinkosauginiais žalinimo tikslais numatytų siekių ir kad jie gerokai padidino administracinę naštą ūkininkams ir viešojo administravimo institucijoms, prašo Komisijos užtikrinti, kad naujo BŽŪP pasiūlymo žalinimo struktūra su vadinamąja ekologine sistema pasiektų geresnių rezultatų aplinkos srityje, kurie būtų grindžiami atlygiu už pastangas, kuriomis įgyvendinamos sugriežtintos naujo pasiūlymo sąlygos;

85.

visų pirma primena, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD generalinis direktorius remiasi išorės rangovo atlikta analize, kurioje nustatyta, kad: „apskritai žalinimo priemonės lėmė tik mažas permainas ūkininkų valdymo praktikoje, išskyrus kelias specifines sritis. Valstybėms narėms ir ūkininkams pagrindinį rūpestį kėlė ne aplinkos srities prioritetai, o kaip sumažinti įgyvendinimo administracinę naštą ir išvengti klaidų, nes kontrolės priemonės ir priverstinis vykdymas gali lemti BŽŪP išmokų sumažinimą“;

86.

ragina Komisiją pateikti struktūrinius duomenis apie 20 didžiausių tiesioginių išmokų gavėjų valstybėse narėse;

87.

yra labai susirūpinęs, kad itin kritiškos Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 10/2017 ir 21/2017 dėl jaunųjų ūkininkų ir žalinimo, kuriose atskleidžiama, kad nepasiekta praktiškai jokių pageidautų rezultatų, neturėjo jokių finansinių padarinių; yra susirūpinęs, kad šios politikos sritys toliau finansuojamos, tarsi nieko nebūtų įvykę;

88.

pabrėžia, kad, praėjus ketveriems metams po 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo sukūrimo (2014 m. gegužės 15 d.), jo biudžeto įvykdymo lygis tebėra nepatenkinamas, nes iki 2018 m. spalio mėn. panaudota tik 6,8 % iš 5,7 mlrd. EUR pagal pasidalijamąjį valdymą naudotinų asignavimų;

Saugumas ir pilietybė

Kai kurios sėkmės istorijos

89.

pažymi, kad PMIF (Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui) skirti ištekliai 2014–2020 m. laikotarpiu iki 2017 m. pabaigos padidėjo nuo 2 752 mln. EUR iki 5 391,5 mln. EUR ir kad nuo 2014 m. iki 2017 m. tikslinių grupių asmenų, kuriems suteikta pagalba (priėmimo ir prieglobsčio suteikimo sistemos), skaičius padidėjo nuo 148 045 iki 297 083, ir kad iš jų asmenų, pasinaudojusių teisine pagalba, skaičius padidėjo nuo 18 395 (12,4 %) iki 56 933 m. (19,1 %);

90.

pabrėžia, kad pagrindinė Sąjungos lygmens nauda vertinama atsižvelgiant į tarpvalstybinį veiksmų, tokių kaip Europos migracijos tinklas, aspektą, bet taip pat į naštos pasidalijimą, kuris visų pirma remiamas pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju ir perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmo lėšomis;

91.

pažymi, kad PMIF bendrai finansuotų grąžintų asmenų skaičius 2017 m. buvo 48 250, palyginti su 5 904–2014 m., ir kad iš tų grąžintų asmenų, kurių grąžinimas nebuvo savanoriškas, dalis padidėjo nuo vieno ketvirčio (25 %) 2014 m. iki pusės (50 %) 2017 m., o 2017 m. savanoriškai grįžusių asmenų skaičius, kaip teigiama, buvo 17 736; taip pat pažymi, kad nėra jokio pagrindinio veiklos rezultatų rodiklio (PVRR), kurį taikant būtų galima įvertinti, kas padaryta šiems (teisėtiems ir neteisėtiems) migrantams, kuriems labiausiai reikalinga apsauga, moterims ir vaikams, apsaugoti;

Svarbiausi tobulintini klausimai

92.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai išreiškė apgailestavimą, kad PMIF ir Vidaus saugumo fondo (VSF) nacionalinės programos, kurias Komisija patvirtino 2017 m., neatskyrė išankstinių mokėjimų (avansų), kuriuos valstybės narės atliko galutiniams paramos gavėjams, ir mokėjimų, atliktų siekiant kompensuoti faktiškai patirtas išlaidas, o Komisija negalėjo gauti informacijos apie tai, kiek faktiškai išleista;

93.

atsižvelgiant į tai, prašo Komisijos pareikalauti iš valstybių narių, kad savo PMIF ir VSF nacionalinių programų metinėse finansinėse ataskaitose jos savo teikiamas sumas pagal jų pobūdį paskirstytų į susigrąžinimus, išankstinį finansavimą ir išlaidas, kurios iš tikrųjų buvo patirtos, bei nuo 2018 m. savo MVA nurodyti tikrąsias kiekvieno fondo išlaidas;

94.

Migracijos ir vidaus reikalų GD Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui ir Vidaus saugumo fondui pateikia tik tokį klaidų lygį, iš kurio jau atimti finansiniai koregavimai, todėl neaišku, kokių koregavimų buvo imtasi ir koks yra 2017 m. faktinis mokėjimų klaidų lygis;

95.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad pernelyg sudėtingas biurokratizmas galėtų būti viena iš priežasčių, dėl kurių padidėjo neįvykdytų įsipareigojimų asignavimų lygis, ir rekomenduoja Komisijai supaprastinti nacionalinėms institucijoms, susijusioms su PMIF ir VSF valdymu, nustatytus reguliavimo reikalavimus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas greičiau panaudoti turimas lėšas ir padidinti PMIF ir VSF išlaidų skaidrumą ir geresnę atskaitomybę;

96.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog esama neatitikimų, susijusių su tuo, kaip valstybės institucijos įvertino viešųjų įstaigų deklaruotą pridėtinės vertės mokestį, ir ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl PMIF/VSF įgyvendinimo, kuriose būtų nurodoma, kad, kai viešosios įstaigos įgyvendina Sąjungos veiksmus, bendras Sąjungos finansavimas negali viršyti visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM;

97.

rekomenduoja, kad:

a)	Komisijai nustatytų ir įgyvendinti subalansuotą ir visapusišką migracijos politiką, pagrįstą solidarumo ir partnerystės principais, užuot vertinus migracijos politiką kaip krizės valdymo klausimą;

b)	Migracijos ir vidaus reikalų GD įvestų pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį, susijusį su pažeidžiamiausių migrantų, visų pirma vaikų migrantų ir pabėgėlių moterų bei mergaičių, padėtimi, kad nevyktų prievarta ir prekyba žmonėmis ir nebūtų tam galimybės;

c)	Migracijos ir vidaus reikalų GD sistemingai teikti duomenis apie klaidų lygį atliekant mokėjimus ir likutinį klaidų lygį;

Komisija pareikalautų iš valstybių narių, kad savo PMIF ir VSF nacionalinių programų metinėse finansinėse ataskaitose jos savo teikiamas sumas pagal jų pobūdį paskirstytų į susigrąžinimus, išankstinį finansavimą ir išlaidas, kurios iš tikrųjų buvo patirtos, bei nuo 2018 m. savo MVA nurodyti tikrąsias kiekvieno fondo išlaidas.

98.

yra labai susirūpinęs dėl nustatytų trūkumų, susijusių su EASO valdymu ir kontrole; mano esant nepriimtina tai, kad Komisija nevykdė veiksmingos kontrolės ir laiku nesiėmė priemonių šiai padėčiai ištaisyti; ragina Komisiją vykdyti nuolatinę agentūrų, kurių veikla susijusi su 3 išlaidų kategorija, stebėseną;

99.

yra susirūpinęs, kad vystymuisi skirtos Sąjungos lėšos yra naudojamos kitiems tikslams, pvz., kovai su neteisėta migracija ar kariniams veiksmams;

TIESIOGINIS VALDYMAS

100.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Audito Rūmai nustatė, jog didžiausias apskaičiuotas klaidų lygis išlaidose pagal išlaidų kategoriją „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ sudarė 4,2 %; pažymi, kad tai tiesiogiai Komisijos valdomos išlaidos, už kurias tiesiogiai atskaitinga tik pati Komisija; tikisi, kad Komisija priims skubų veiksmų planą padėčiai pagerinti ir įgyvendins visas jos nuožiūroje turimas priemones, kad sumažintų klaidų lygį išlaidose;

101.

apgailestauja, kad iš 130 Audito Rūmų tikrintų operacijų 66 (51 %) buvo klaidų ir kad 17 paramos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju Komisija arba nepriklausomas auditorius turėjo pakankamai informacijos, pateiktos prašymuose kompensuoti išlaidas (pavyzdžiui, neteisingas keitimo kursas ar ne ataskaitiniu laikotarpiu patirtos išlaidos), kad galėtų užkirsti kelią klaidai, ją aptikti ir ištaisyti prieš tvirtinant išlaidas; pabrėžia, kad jei Komisija būtų tinkamai pasinaudojusi visa savo turima informacija, įvertintas su šiuo skyriumi susijęs klaidų lygis būtų buvęs mažesnis 1,5 procentinio punkto;

102.

ragina Komisiją imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų pagerintas turimos informacijos naudojimas prieš atliekant mokėjimus siekiant užkirsti kelią klaidoms ir išvengti jų taisymo, kad būtų galima grįžti prie teigiamos ankstesnių metų klaidų lygio mažinimo tendencijos (nuo 5,6 % 2014 m. iki 4,4 % 2015 m. ir iki 4,1 % 2016 m.);

103.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nepateikė atskiro klaidų lygio „Saugumo ir pilietybės“ išlaidų srityje, nes 2017 m. tik maža biudžeto mokėjimų dalis (2 %) buvo susijusi su šia sritimi, bet HOME GD savo MVA šiuos klaidų lygius nurodė, tačiau Audito Rūmai jų nepatikrino:

a)	Solidarumas ir migracijos srautų valdymas (SOLID): nustatytas klaidų lygis (NKL) – 2,26 %, o likutinis klaidų lygis (LKL) – 0,75 %;

b)	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF): NKL – 0 % ir LKL – 1,54 %;

c)	netiesioginio valdymo decentralizuotos agentūros: LKL mažesnis kaip 2 %;

104.

pažymi, kad 2017 m. Audito Rūmai neapskaičiavo Sąjungos lėšų, išleistų pagal DFP 4 išlaidų kategoriją „Europos vaidmuo pasaulyje“, klaidų lygio ir kad šis sprendimas buvo priimtas pagal bendrą Audito Rūmų strategiją sumažinti savo pagrindinius testus ir iš dalies remtis taip vadinamu kitų darbu;

105.

atkreipia dėmesį į teigiamą likutinio klaidų lygio raidą, nustatytą atliekant likutinio klaidų lygio (LKL) tyrimus, kuriuos užsakė Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD, ir pažymi, kad labiausiai tikėtina, jog reprezentatyvinis LKL Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD operacijose buvo 1,18 %, palyginti su 1,67 % 2016 m. ir 2,2 % 2015 m., o Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD atveju likutinis klaidų lygis buvo 0,67 %;

106.

vis dėlto pažymi, kad Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD likutinis klaidų lygis yra susijęs ne su visais vykdomiems projektams skirtais mokėjimais, bet apskaičiuotas remiantis tik užbaigtų sutarčių, kurioms jau pritaikytos visos kontrolės priemonės ir patikrinimai, sandoriais, todėl išanalizuoti tik išankstiniai 2017 m. mokėjimai, bet ne faktinis 2017 m. mokėjimų klaidų lygis;

107.

atkreipia dėmesį į tai, kad, Audito Rūmų nuomone, LKL tyrimai iš esmės atitiko savo paskirtį, nors Audito Rūmai išreiškė didelį susirūpinimą dėl šių tyrimų kokybės;

108.

susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant gerų rezultatų klaidų lygio srityje, yra tik viena išlaidų sritis, kurios orientacinis klaidų lygis viršija 2 % – tai „Tiesioginis valdymas – dotacijos“, kurios klaidų lygis – 2,80 % Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD ir 2,12 % – Vystymosi ir bendradarbiavimo GD atveju;

109.

ragina Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinį direktoratą savo metinėje veiklos ataskaitoje paskelbti konkrečioms šalims skirtas savo rekomendacijas;

110.

atkreipia dėmesį į labai neigiamas Audito Rūmų išvadas dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių (5) (VPSP) ir Audito Rūmų rekomendaciją „neskatinti intensyviau ir plačiau taikyti VPSP metodo“ Sąjungoje; ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į šią rekomendaciją nagrinėjant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes besivystančiose šalyse, kuriose viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sėkmingo įgyvendinimo aplinka yra dar sudėtingesnė nei Sąjungoje;

111.

teigiamai vertina rezultatus, pasiektus 2017 m. pagal tris Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) kryptis; atkreipia dėmesį į pagal programą EaSI teikiamos paramos ir, visų pirma, į su ja susijusios programos PROGRESS ir Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) svarbą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad teminis socialinio verslumo skyrius pagal EaSI mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptį ir toliau nepasiekia laukiamų rezultatų; palankiai vertina tai, kad Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Europos investicijų fondu (EIF) siekiant užtikrinti, kad šis fondas įsipareigotų visapusiškai panaudoti išteklius pagal teminį socialinio verslumo skyrių.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Sėkmės istorijos

112.

džiaugdamasis pažymi, kad Gérard Morou, pagal programą „Horizontas 2020“ gavęs bendro Sąjungos finansavimo lėšų, kartu su kitais mokslininkais gavo Nobelio fizikos premiją už savo trumpus ir labai intensyvius šviesos pliūpsnius skleidžiančių lazerių mokslinius tyrimus, kurie taikomi akių refrakcijos operacijoms, taip pat kad Tarptautinis retųjų ligų mokslinių tyrimų konsorciumas (IRDIRC) pasiekė tikslą trejais metais anksčiau nei numatyta sukurti 200 naujų retųjų ligų gydymo būdų;

113.

be to, pažymi, kad, vykdant „Marie Skłodowskos-Curie veiksmus“, pagal programą „Horizontas 2020“ finansuota 36 000 mokslininkų įvairiais jų karjeros etapais, nepaisant jų amžiaus ir pilietybės, ir kad du iš trijų tyrėjų, kuriems 2017 m. įteikta Nobelio chemijos premija už elektroninių mikroskopų optimizavimą, dalyvavo programoje „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir kituose Sąjungos finansuojamuose mokslinių tyrimų projektuose;

114.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. spalio mėn. pradėtas pirmasis Europos inovacijų tarybos bandomojo projekto etapas įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ 2018–2020 m. darbo programą, kuriai skirta 2,7 mlrd. EUR ir kurios tikslas – remti aukščiausio lygio inovacijų kūrėjus, pradedančiąsias įmones, mažąsias įmones ir mokslininkus, turinčius itin įdomių idėjų, kurios iš esmės skiriasi nuo esamų produktų, paslaugų ar verslo modelių, yra labai rizikingos ir turi didelių tarptautinių galimybių;

115.

pažymi, kad Komisija svarsto galimybę dar labiau išplėsti supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodo taikymą, ypač naudojant vienkartinį finansavimą;

Svarbiausi tobulintini klausimai

116.

pažymi, kad, remiantis Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis, nuo 2010 m. Sąjungos inovacijų diegimo rezultatai padidėjo 5,8 %; tačiau pažymi, kad nebuvo jokios Sąjungos šalių konvergencijos; pažymi, kad daugiausia naudos iš finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“ gavo šios šalys (dalyvio grynasis prašytas Sąjungos įnašas eurais): Vokietija 5 710 188 927,80 / Jungtinė Karalystė 5 152 013 650,95 / Prancūzija 3 787 670 675,13; ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio geografiniam mokslinių tyrimų lėšų paskirstymui siekiant padėti sudaryti vienodas sąlygas augimui ir darbo vietų kūrimui Europos mokslinių tyrimų erdvėje;

117.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pripažįsta, jog esama tam tikrų programos „Horizontas 2020“ veiklos rezultatų užtikrinimo sistemos trūkumų, dėl kurių yra sunku įvertinti programos pažangą atsižvelgiant į visus jos tikslus tam tikru momentu; tikisi, kad kitos DFP pasiūlymuose dėl programos „Europos horizontas“ šie trūkumai bus pašalinti, ir apgailestauja, kad dabartiniu laikotarpiu nesvarstomos jokios priemonės, kuriomis būtų gerinama veiklos rezultatų užtikrinimo sistema;

118.

pastebėjo, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje (MVA) minimi 6 skirtingi klaidų lygiai, trys taikomi Septintajai bendrajai programai ir trys – programai „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad toks požiūris neskatina skaidrumo ir atskaitomybės ir jį būtina nedelsiant tobulinti; tačiau pripažįsta, kad tai susiję su dviem skirtingomis programomis dviem skirtingais finansiniais laikotarpiais;

Saugumas ir pilietybė

Kai kurios sėkmės istorijos

119.

nurodo, kad Vidaus reikalų GD valdė migracijai skirtą 1 831 mln. EUR biudžetą ir saugumui skirtą 313,75 mln. EUR biudžetą ir kad pradinis bendras 2014–2020 m. daugiametei finansavimo programai skirtas 6,9 mlrd. EUR biudžetas 2015–2017 m. buvo padidintas 3,9 mlrd. EUR;

120.

pažymi, kad Migracijos ir vidaus reikalų (HOME) GD valdomas biudžetas ir jo darbuotojų skaičius buvo padidinti siekiant vykdyti veiklą, kurios padaugėjo dėl migracijos krizės ir grėsmių vidaus saugumui; kalbant apie žmogiškuosius išteklius, 2017 m. pabaigoje HOME GD dirbo 556 darbuotojai, palyginti su 480 darbuotojais 2016 m.;

Svarbiausi tobulintini klausimai

121.

susirūpinęs pažymi, kad dėl HOME GD valdomų išteklių įgyvendinimo tempo neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) 2017 m. pabaigoje padaugėjo 24 %, o geras įgyvendinimo lygis 2017 m. yra dėl dalies įsipareigojimų asignavimų perkėlimo į 2018 m.;

122.

yra susirūpinęs, kad nustatyta didelių EASO valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų, dėl kurių pagrįstai priimta išlyga dėl reputacijos motyvų; tačiau pabrėžia, kad Migracijos ir vidaus reikalų GD reagavo ir siekdamas suvaldyti padėtį nustatė bendrą vykdomosios valdybos sprendimų priėmimo procesą ir įdiegė naują EASO valdymą;

123.

pakartoja savo reikalavimą, kad 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos biudžeto eilutėse būtų nurodyti kiekvienam lyčių lygybei skatinti skirtam programos tikslui numatyti ištekliai, siekiant užtikrinti tinkamą atskaitomybę už šiam tikslui skiriamas lėšas;

124.

pakartoja savo raginimą numatyti atskirą biudžeto eilutę, skirtą konkrečiam programos „Daphne“ tikslui, siekiant parodyti Sąjungos įsipareigojimą kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites; ragina pagal šią biudžeto eilutę numatyti daugiau išteklių ir kompensuoti programai „Daphne“ 2014–2020 m. laikotarpiu skiriamų lėšų sumažinimą; ragina nuolat stengtis didinti informuotumą apie dotacijas, įtrauktas į konkretų programos „Daphne“ tikslą, ir priemones, kuriomis siekiama, kad su tuo susijusios administracinės procedūros būtų patogesnės naudoti;

Europos vaidmuo pasaulyje

Kai kurios sėkmės istorijos

125.

nurodo, kad Audito Rūmų atlikta operacijų tvarkingumo analizė atskleidė, kad Komisija sustiprino savo kontrolės sistemas, o tai lėmė proporcingai mažesnį klaidų skaičių, palyginti su ankstesnių metų patikinimo pareiškimais;

126.

pažymi, kad Audito Rūmai taip pat patikrino 7 projektų rezultatus; palankiai vertina tai, kad visiems 7 projektams buvo nustatyti veiklos rodikliai ir kad sistema buvo gerai struktūruota ir turėjo nustatytus įgyvendinamus rezultatus;

127.

atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų (Audito Rūmai) specialiąją ataskaitą dėl Sąjungos paramos Mianmarui / Birmai ir į Komisijos atsakymą; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad Sąjunga atliko pagrindinį vaidmenį remiant vystymosi prioritetus sudėtingomis aplinkybėmis ir turėdama ribotus personalo išteklius, tačiau pažymi, kad nustatyta, jog Sąjungos parama yra tik iš dalies veiksminga; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad reikia daugiau dėmesio skirti šalių pajamų mobilizavimui, ypač naujai susiformavusios rinkos ekonomikos šalyse; atsižvelgdamas į dokumentais patvirtintą žiaurų Mianmaro kariuomenės elgesį, reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad iš Sąjungos biudžeto Mianmarui teikiama nuolatinė sektorinė parama biudžetui;

128.

ragina vystymosi srityje numatyti paskatomis grindžiamą požiūrį ir laikytis principo „parama pagal pažangą“, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos pavyzdį; mano, kad kuo labiau ir greičiau vykdydama vidaus reformas šalis daro pažangą demokratinių institucijų kūrimo ir stiprinimo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo paisymo srityse, tuo daugiau paramos ji turėtų gauti iš Sąjungos;

129.

pabrėžia, kad svarbu didinti skiriamas lėšas, kuriomis siekiama remti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę besivystančiose šalyse, kad būtų skatinamos atskaitingos ir skaidrios institucijos, remiamas gebėjimų stiprinimas ir skatinamas dalyvaujamasis sprendimų priėmimo procesas ir visuomenės galimybės susipažinti su informacija;

130.

atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir padarinius ir į Sąjungos aktyvų dalyvavimą dedant pastangas sumažinti šį nepriteklių; pabrėžia, kad susijusių šalių Vyriausybės ir suinteresuotieji subjektai turi ryžtingai ir suderintai siekti sumažinti energijos nepriteklių.

Svarbiausi tobulintini klausimai

131.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai aptiko pasikartojančių klaidų, susijusių su pernelyg dideliu tarpinių mokėjimų išlaidų koregavimu;

132.

vėl apgailestauja, kad Sąjungos delegacijų vadovų skelbiamos išorės pagalbos valdymo ataskaitos nėra pridedamos prie Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO GD) generalinio direktorato ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinio direktorato (NEAR GD) metinės veiklos ataskaitų, kaip numatyta Finansinio reglamento 3 straipsnyje; apgailestauja dėl to, kad jos nuolat laikomos konfidencialiomis, nors pagal Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalį „Parlamentui bei Tarybai suteikiama galimybė su jomis susipažinti, prireikus atsižvelgiant į jų konfidencialumą“;

133.

susirūpinęs pažymi, kad daug sutarčių skirta labai nedideliam nacionalinių plėtros agentūrų skaičiui, todėl kyla Sąjungos plėtros politikos pakartotinio nacionalizavimo rizika, o tai prieštarauja su didesniu Sąjungos išorės politikos integravimu susijusiems interesams; primygtinai ragina Komisiją ne tik sudaryti palankesnes sąlygas biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai susipažinti su nacionalinių agentūrų vertinimu pagal ramsčius, bet ir šiuos dokumentus padaryti prieinamus visuomenei; šiuo atžvilgiu susirūpinęs pabrėžia šių nacionalinių įstaigų komercinį pobūdį, į kurį atkreipė dėmesį Europos Komisija, kad apribotų galimybę naudotis minėta informacija; ragina Komisiją kuo greičiau sustiprinti ir sutelkti konkurso skelbimo ir sutarčių skyrimo procedūrų stebėseną, siekiant užkirsti kelią bet kokiems šių negausių tvirtai subsidijuojamų nacionalinių agentūrų ir kitų viešųjų ir privačiųjų aiškiai į Europą orientuotų įstaigų konkurencijos iškraipymams;

134.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog LKL tyrimai yra riboti, nes tai tyrimai, o ne auditai, todėl juos atliekant nesilaikoma tarptautinių audito standartų ir vykdomi labai riboti viešųjų pirkimų patikrinimai;

135.

kalbant apie LKL tyrimus nuo 2019 m., ragina NEAR ir DEVCO generalinius direktoratus nustatyti LKL rangovui tikslesnes antro lygio pirkimų tikrinimo gaires ir stratifikuoti LKL populiaciją remiantis būdinga projektų rizika, daugiau akcentuojant tiesioginio valdymo dotacijas ir mažiau – paramos biudžetui operacijas;

136.

prašo Komisijos imtis reikiamų priemonių siekiant ištaisyti jos pačios Vidaus audito tarnybos nustatytus trūkumus ir užtikrinti, kad IPVA būtų patikimas ir visiškai viešas dokumentas, kuriame būtų tinkamai pagrindžiami delegacijų vadovų ir DEVCO GD generalinio direktoriaus patikinimo pareiškimai;

137.

mano, kad teikdama išorės pagalbą Komisija turėtų daugiau dėmesio skirti JT chartijoje nustatytoms žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui paramą gaunančiose šalyse;

138.

yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta Sąjungos finansuojamų projektų finansavimo matomumo; ragina Komisiją didinti pagal įvairias priemones vykdomos veiklos matomumą ir stiprinti jos papildomumą;

139.

yra labai susirūpinęs dėl nuolat pastebimos Komisijos pasiūlymų tendencijos ignoruoti teisiškai privalomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 233/2014 (6) nuostatas, kai kalbama apie finansuoti tinkamas išlaidas teikiant oficialią paramą vystymuisi ir tinkamas remti šalis pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę; primena, kad Sąjungos išlaidų teisėtumas yra vienas iš pagrindinių patikimo finansų valdymo principų ir kad politiniai aspektai neturėtų būti viršesni už aiškiai nustatytas teisines nuostatas; primena, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonė, visų pirma, yra instrumentas, skirtas kovai su skurdu;

140.

apgailestauja dėl to, kad nuo 2012 m. kiekvienoje metinėje veiklos ataskaitoje Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas turėjo pateikti išlygą dėl atliktų operacijų tvarkingumo, nes tai parodo didelius vidaus valdymo trūkumus;

Aplinka, visuomenės sveikata ir maisto sauga

141.

pažymi, kad 2017 m. sukako 25-eri metai, kaip vykdoma programa LIFE; pabrėžia, kad pagal programą skirta 222 mln. EUR 139-iems naujiems projektams bendrai finansuoti; pabrėžia, kad reikia dėti tolesnes pastangas siekiant sumažinti mokėjimų pagal programą LIFE vėlavimus, nes 2017 m. 5,8 % mokėjimų atlikti po teisėtų terminų (2016 m. tokių mokėjimų buvo 3,9 %, o 2015 m. – 12 %);

142.

pabrėžia, kad programos LIFE laikotarpio vidurio vertinimas, apimantis 2014–2015 m. laikotarpį, paskelbtas 2017 m.; pabrėžia, kad dauguma projektų dar turėjo būti pradėti vykdyti ir tik keli projektai buvo baigti, todėl vertinant daugiausia dėmesio buvo skiriama procesams, nustatytiems siekiant įgyvendinti programos LIFE tikslus, ir padaryta išvada, kad pagal LIFE programą suteikiama Sąjungos pridėtinė vertė, tačiau atkreiptas dėmesys į galimus patobulinimus; pabrėžia, kad dotacijų valdymo procedūros, ypač paraiškų teikimo ir ataskaitų teikimo procedūros, turėtų būti ne tik supaprastintos, bet ir labai paspartintos;

143.

pabrėžia, kad sprendimas dėl užduočių perdavimo išorės subjektams sąlygų, susijęs su bendradarbiavimu su Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomąja įstaiga (EASME) dėl darbuotojų, leidžia daryti išvadą, kad padėtis darbuotojų klausimu Aplinkos GD yra labai įtempta, turint mintyje veiklą, susijusią su programa LIFE, ir todėl gali reikėti dar peržiūrėti šiame GD taikomus darbo metodus ir tvarką;

144.

pabrėžia, kad Aplinkos GD ir Klimato politikos GD vidaus kontrolės sistemos, kurių auditas atliktas, yra tik iš dalies veiksmingos, ir vis dar reikia atsižvelgti į kai kurias labai svarbias rekomendacijas vadovaujantis sutartais veiksmų planais;

145.

pabrėžia, kad Klimato kaitos GD ir Biudžeto GD stebi 20 % klimato kaitos klausimų įtraukimo į visas politikos sritis tikslų pagal daugiametę finansinę programą, ir kad Klimato kaitos GD padeda kitiems direktoratams integruoti klimato klausimus į jų veiklą; apgailestauja dėl to, kad 2017 m. tik 19,3 % Sąjungos biudžeto buvo panaudota su klimatu susijusiai veiklai finansuoti ir kad apskaičiuota, jog 2014–2020 m. laikotarpio vidurkis šiuo klausimu sieks tik 18,8 %;

146.

yra susirūpinęs dėl to, jog išlyga dėl reputacijos, susijusi su likusiais dideliais Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) registre nustatytais saugumo trūkumais, pakartota Klimato politikos GD 2017 m. metinėje veiklos ataskaitoje;

147.

apgailestauja dėl to, kad Sveikatos ir maisto saugos GD vidutinis 2017 m. likutinis klaidų lygis siekė 2,5 % visai veiklai maisto ir pašarų saugos srityje, ir šis lygis viršijo 2 % reikšmingumo ribą; pažymi, kad tai lėmė valstybių narių deklaruotos didesnės nei faktinės išlaidos prašymuose kompensuoti išlaidas, atsižvelgiant į struktūrinius pokyčius tokių prašymų valdymo ir kontrolės srityje vienoje valstybėje narėje; prašo Sveikatos ir maisto saugos GD imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad tai nepasikartotų ateityje padidinant, pavyzdžiui, Finansiniame reglamente numatytų supaprastinimo priemonių naudojimą;

148.

pabrėžia, kad 2017 m. Sveikatos ir maisto saugos GD paskelbė bendros finansinės programos, taikomos maisto grandinei 2014–2020 m. laikotarpiu, laikotarpio vidurio vertinimą, pagal kurį padaryta išvada, kad dabartinė programa veikia gerai ir ja prisidėta prie Sąjungos pridėtinės vertės užtikrinimo; pažymi, kad Komisija, kaip rekomendavo Audito Rūmai, rengia išlaidų efektyvumo analizės metodiką maisto grandinės srityje siekdama, kad būsimi Sąjungos finansuojamų intervencinių priemonių ekonominiai vertinimai būtų patikimesni;

Transportas ir turizmas

149.

pažymi, kad 2017 m. Komisija visam „EITP – Transportas“ skirtam 2,7 mlrd. EUR finansavimui panaudoti atrinko 152 projektus, o bendros investicijos, įskaitant kitą viešąjį ir privatųjį finansavimą, siekė 4,7 mlrd. EUR; pakartoja, kad EITP finansavimo priemonė yra svarbi siekiant baigti kurti TEN-T tinklą, sukurti bendrą Europos transporto erdvę, plėtoti tarpvalstybines jungtis ir tiesti trūkstamas jungtis;

150.

ragina Europos TEN-T koordinatorius kruopščiai įvertinti dabartiniu programavimo laikotarpiu TEN-T koridoriuose baigtus įgyvendinti projektus ir įvykdytus patobulinimus ir pateikti šį vertinimą Komisijai ir Parlamentui;

151.

ragina Komisiją likus pakankamai laiko iki pasiūlymo dėl kitos DFP pateikimo aiškiai transporto sektoriuje įvertinti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) poveikį kitoms finansinėms priemonėms, visų pirma EITP, taip pat EITP skolos priemonės suderinamumui su kitomis Sąjungos iniciatyvomis; prašo, kad šis vertinimas apimtų aiškią investicijų geografinės pusiausvyros transporto sektoriuje analizę; tačiau primena, kad pagal finansinę priemonę panaudota lėšų suma neturėtų būti laikoma vieninteliu tinkamu kriterijumi, naudojamu vertinant jos veiksmingumą; todėl ragina Komisiją išsamiau įvertinti įgyvendinant Sąjungos finansuojamus transporto projektus pasiektus rezultatus ir išmatuoti jų pridėtinę vertę;

152.

teigiamai vertina 2017 m. paskelbto kvietimo teikti paraiškas dėl EITP finansavimo derinimo rezultatus ir sprendimą padidinti šios priemonės biudžetą 1,35 mlrd. EUR, nes tai patvirtina Sąjungos dotacijų naudojimo svarbą ir pridėtinę vertę, kai jos derinamos su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, finansavimu; mano, kad pagal EITP turėtų būti toliau remiami veiksmai, kuriais sudaromos sąlygos derinti Sąjungos dotacijas ir kitus finansavimo šaltinius, kartu išlaikant dotacijas kaip pagrindinę finansavimo priemonę;

153.

pažymi, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba, atlikdama Komisijos vykdomos EITP finansinių priemonių įgyvendinimo priežiūros auditą, nustatė labai žemą finansinių priemonių pagal EITP įgyvendinimo lygį ir tai, kad didžioji dalis biudžeto, iš pradžių skirto EITP finansinėms priemonėms (2,43 mlrd. EUR), buvo perskirta į EITP dotacijų biudžeto eilutes, EITP finansinėms priemonėms iki 2020 m. paliekant tik 296 mln. EUR; be to, pažymi, kad viena iš nurodytų priežasčių buvo ta, kad didžioji dalis EITP finansinių priemonių ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) tinkamumo kriterijų sutampa ir galimi EITP reikalavimus atitinkantys projektai faktiškai buvo finansuojami iš ESIF, nes jo politinis prioritetas didesnis ir taikymo sritis platesnė; ragina Komisiją EITP srityje padidinti naudos gavėjų informuotumą apie tinkamumo finansuoti taisykles, visų pirma aiškiai atskiriant įgyvendinimo sutartį nuo subrangos sutarties, nes šis neatskyrimas dažniausiai kelia painiavą naudos gavėjams; ragina Komisiją užtikrinti, kad finansinės priemonės papildytų, o ne pakeistų viena kitą;

154.

pažymi, kad 2017 metai buvo pirmieji EITP programos audito metai ir kad prireiks 2–3 papildomų EITP audito metų, kad būtų galima nustatyti patikimą visų EITP sektorių klaidų lygio apskaičiavimą; nepaisant to, palankiai vertina tai, kad užbaigus EITP ir TEN-T 2017 m. auditus nustatytas klaidų lygis buvo labai žemas;

155.

yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba nustatė, kad Mobilumo ir transporto GD dabar taikoma aviacijos ir jūrų saugumo politikos stebėsenos sistema turi didelių trūkumų, ir pateikė tris labai svarbias rekomendacijas; ragina Mobilumo ir transporto GD visapusiškai įgyvendinti veiksmų planą, kurį jis parengė siekdamas šalinti nustatytą riziką;

Kultūra ir švietimas

156.

teigiamai vertina programos „Erasmus“ 30 įgyvendinimo metų pasiekimus – nuo 1987 m. šioje programoje dalyvavo 9 mln. asmenų, įskaitant jaunimą, studentus ir pastaruoju metu – darbuotojus, kurie naudojasi judumo galimybėmis; atkreipia dėmesį į programos sukuriamą didelę Europos pridėtinę vertę ir jos vaidmenį užtikrinant strategines investicijas į Europos jaunimą;

157.

atkreipia dėmesį į tai, kad programa „Erasmus“ turi būti labiau prieinama marginalizuotoms grupėms, ypač neįgaliesiems ir specialiojo ugdymo poreikių turintiems asmenims, nepalankioje geografinėje padėtyje esantiems asmenims, mokyklos nebaigusiems asmenims, mažumoms priklausantiems asmenims, socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantiems asmenims ir pan.;

158.

yra susirūpinęs dėl žemo naudojimosi programos „Erasmus+“ studentų paskolų garantijų sistema lygio, taip pat dėl nepakankamos šios programos geografinės aprėpties, kuri apima tik trijų šalių bankus ir kitų dviejų šalių universitetus; primygtinai ragina Komisiją ir Europos investicijų fondą nustatyti įgyvendinimo strategiją, kad iki 2020 m. būtų kuo labiau padidintas šios sistemos veiksmingumas; arba kitu atveju palengvinti nepanaudotų lėšų perskirstymą pačioje programoje ir sudaryti sąlygas kitų papogramių veiksmams geriau finansuoti;

159.

yra susirūpinęs dėl to, kad pagal programą „Europa piliečiams“ ir programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę „Kultūra“ vis dar atrenkama labai nedaug projektų (atitinkamai 21 ir 22 % 2017 m.); pabrėžia, jog siekiant, kad nebūtų tokių nepatenkinamų rezultatų, kurie neatitinka pačios programos tikslų ir neskatina piliečių dalyvauti programoje, nepaprastai svarbu užtikrinti tinkamesnį finansavimo lygį;

160.

atkreipia dėmesį į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) vaidmenį įgyvendinant tris kultūros ir švietimo programas, tačiau reiškia susirūpinimą dėl EACEA vidaus kontrolės trūkumų, nustatytų vykdant programos „Erasmus+“ ir programos „Kūrybiška Europa“ dotacijų valdymo auditą; pažymi, kad pati Komisijos Vidaus audito tarnyba nustatė trūkumų EACEA programos „Erasmus+“ dotacijų valdymo procese; todėl laikosi nuomonės, kad Komisija ir EACEA neturėtų susidurti su sunkumais nustatydamos reikiamus taisomuosius veiksmus, kad būtų užtikrinamas visiškas skaidrumas ir garantuojama aukščiausia jų kultūros ir švietimo programų įgyvendinimo kokybė;

NETIESIOGINIS VALDYMAS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

161.

pažymi, kad 2017 m. Komisija pasirašė sutartis su JT agentūromis, kurių Sąjungos biudžeto įnašų vertė sudaro beveik 253,5 mln. EUR, o iš jų didžiausi paramos gavėjai yra Jungtinių Tautų vystymosi programa (119,21 mln. EUR), UNICEF (29,34 mln. EUR) ir Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuras (20,05 mln. EUR), ir sutartis su Pasaulio banku, kurių vertė siekia 174,11 mln. EUR;

162.

atsižvelgiant į tai, kad tiesioginių dotacijų paramos teikimo būdai keičiami į patikos fondus ir mišrų finansavimą, be kita ko, pasitelkiant Europos darnaus vystymosi fondą, ragina Tarybą, Komisiją ir Europos investicijų banką, remiantis naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi nustatytais politikos principais, priimti tarpinstitucinį susitarimą su Europos Parlamentu dėl skaidrumo, atskaitomybės ir parlamentinės kontrolės;

163.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 2018/35 paskelbtas rekomendacijas dėl skaidrumo didinimo NVO naudojant Sąjungos lėšas, kuriose, be kita ko, jie rekomenduoja, kad Komisija savo apskaitos sistemoje pagerintų informacijos apie NVO patikimumą ir kad Komisija patobulintų renkamą informaciją apie NVO panaudotas lėšas; todėl ragina Komisiją įgyvendinti šiuos pasiūlymus iki dabartinės kadencijos pabaigos;

164.

visiškai pripažįsta sudėtingą daugelio iššūkių pobūdį ir įvairialypių bei papildomųjų reagavimo veiksmų poreikį, tačiau primygtinai tvirtina, kad reikia užtikrinti finansavimo tvarkos aiškumą ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų;

165.

pažymi, kad finansinių priemonių skaičius gerokai išaugo ir taip sukuriama naujų derinimo galimybių transporto sektoriuje, sykiu sukuriant sudėtingą tvarką, taikomą lygiagrečiai su Sąjungos biudžeto sistema; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šių priemonių, taikomų lygiagrečiai su Sąjungos biudžeto sistema, gali kilti pavojus, kad sumažės atskaitomybės ir skaidrumo lygis, nes nesuderintas ataskaitų teikimas, auditas ir viešoji kontrolė; ragina Komisiją nustatyti, kaip būtų galima reformuoti Sąjungos biudžeto sistemą, visų pirma kaip geriausiai užtikrinti, kad bendra finansavimo tvarka nebūtų sudėtingesnė, nei būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti ir atskaitomybei, skaidrumui ir galimybei atlikti auditą užtikrinti;

ESIF

166.

atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto valdymo institucija ESIF garantiją padidino nuo 16 mlrd. EUR iki 26 mlrd. EUR, o tikslinių investicijų apimtį – nuo 315 mlrd. EUR iki 500 mlrd. EUR, ir kad iki 2017 m. pabaigos EIB grupė pasirašė 36,7 mlrd. EUR vertės sutarčių (2016 m. – 21,3 mlrd. EUR);

167.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų duomenimis, 64 % bendros ESIF sutarčių, kurias EIB grupė buvo pasirašiusi iki 2017 m. pabaigos, vertės teko šešioms valstybėms narėms: Prancūzijai, Italijai, Ispanijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Lenkijai;

168.

apgailestauja dėl to, kad tik 20 % ESIF finansavimo skirta remti projektus, kuriais prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kadangi EIB standartinis portfelis pasiekė 25 % lygį; ragina Komisiją suformuoti tvarias finansų arba finansavimo galimybes ir palankią investicijoms aplinką, atspindinčius Sąjungos politinius įsipareigojimus ir bendruosius tikslus, siekiant skatinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir inovacijas Sąjungoje, taip pat stiprinti EIB investicijų socialinį matmenį naikinant investicijų į socialinį sektorių ir infrastruktūrų saugumą spragas;

169.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ESIF valdymo institucijos, pasirašydamos sutartis, atsižvelgtų į tinkamos geografinės pusiausvyros poreikį ir praneštų Parlamentui apie pasiektą pažangą;

Mokslinių tyrimų sritis

170.

pažymi, kad, kalbant apie mokėjimus, 2017 m. Komisija investavo 11,2 mlrd. EUR į mokslinius tyrimus ir inovacijas, 58 % šių lėšų valdomos tiesiogiai, o 42 % paskirta per patikėtas įstaigas, 18,2 % pastarųjų lėšų (583 mln. EUR) buvo vykdoma per bendrąsias įmones, o 16,8 % (540 mln. EUR) buvo paskirstyta per Europos investicijų banką (EIB) ir Europos investicijų fondą (EIF);

171.

ragina Komisiją per antrąjį 2019 m. pusmetį pateikti Biudžeto kontrolės komitetui ataskaitą apie finansinių priemonių įgyvendinimą ir rezultatus mokslinių tyrimų srityje;

Patikos fondai

172.

nurodo, kad teikiant pagalbą ne Sąjungos šalims vis dažniau naudojami alternatyvūs finansavimo modeliai – patikos fondai ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė, o tai didina esamų finansinių struktūrų sudėtingumą; tačiau pripažįsta, kad šios priemonės suteikė galimybę greitai reaguoti į sudėtingas aplinkybes ir suteikia lankstumo;

173.

pažymi, kad, sutelkiant išteklius iš Europos plėtros fondo (EPF), Sąjungos biudžeto ir kitų donorų į patikos fondus, neturėtų nutikti taip, kad vystymosi ir bendradarbiavimo politikai skirti pinigai nepasiektų savo įprastų naudos gavėjų ir nebūtų naudojami pirminiams tikslams, pvz., skurdo panaikinimui ir pagrindinių teisių rėmimui;

174.

pažymi, kad patikos fondais daugiau naudojamasi ir dėl per mažo dabartinio Sąjungos biudžeto lankstumo;

175.

atkreipia dėmesį į tai, kad, kai kartu su Sąjungos biudžetu dažniau naudojami kiti finansiniai mechanizmai, įgyvendinant Sąjungos politiką iškyla pavojus, kad nukentės atskaitomybės ir skaidrumo lygis, nes nėra suderintų ataskaitų teikimo, audito ir viešosios kontrolės mechanizmų; taigi ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustoti naudoti patikos fondus, visų pirma, kai jų „skubumo“ pobūdis nėra deramai pagrįstas, kai jie negali pritraukti reikšmingų įnašų iš kitų donorų ir kai yra rizika, kad bus pažeistos pagrindinės teisės arba dalyvauja trečiosios šalies institucijos, kurios negerbia pagrindinių teisių;

Turkijai skirta priemonė

176.

pažymi, kad Specialiojoje ataskaitoje Nr. 27/2018 dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės Audito Rūmai nustatė, kad sudėtingomis aplinkybėmis Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė greitai sutelkė 3 mlrd. EUR, kad būtų galima greitai reaguoti į pabėgėlių krizę, bet ne visiškai pasiekė savo tikslą veiksmingai koordinuoti tuos veiksmus arba užtikrinti pakankamą ekonominį jų naudingumą; prašo Komisijos įgyvendinti visas EAR pateiktas rekomendacijas dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, visų pirma pagerinti grynųjų pinigų paramos projektų stebėseną ir ataskaitų apie juos teikimą, taip pat su Turkijos valdžios institucijomis gerinti (tarptautinių) nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygas ir užtikrinti, kad lėšos būtų tiksliai skiriamos pabėgėlių projektams ir nebūtų naudojamos jokiems kitiems tikslams; ragina Komisiją reguliariai pranešti Parlamentui apie veiksmų suderinamumą su jų teisiniu pagrindu;

177.

be to, pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų duomenimis, vykdant audituotus projektus pabėgėliams buvo suteikta naudingos paramos, daugumos projektų rezultatai pasiekti, tačiau pusės projektų numatyti rezultatai dar nepasiekti;

178.

atkreipia dėmesį, kad Europos Ombudsmenas padarė išvadą, jog Komisija turėtų dėti daugiau pastangų užtikrinti, jog ES ir Turkijos pareiškimu būtų laikomasi ES pagrindinių teisių, todėl ragina Komisiją sistemingai įtraukti pagrindinių teisių svarstymus į savo sprendimus pagal šią priemonę, be kita ko, vykdant poveikio pagrindinėms teisėms vertinimus; ragina Komisiją reguliariai dėl to atsiskaityti Europos Parlamentui;

179.

apgailestauja, kad Europos tyrimų bendradarbių (angl. European Investigative Collaborations) atliktas tyrimas sukėlė abejonių dėl priemonės lėšų; ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti šį klausimą ir pranešti rezultatus Parlamentui;

180.

ragina DEVCO GD iki 2020 m. peržiūrėti esamas projektų, įgyvendintų pagal netiesioginį valdymą, naudos gavėjams skirtas gaires siekiant užtikrinti, kad planuojama veikla būtų vykdoma laiku ir ja būtų prisidedama prie praktinio projektų rezultatų naudojimo, kad būtų užtikrintas didžiausias ekonominis naudingumas;

181.

pažymi, jog Audito Rūmai nurodė, kad „Administravimo“ kategorijoje klaidų lygis išlaidose nebuvo reikšmingas; tačiau susirūpinęs pažymi, kad, palyginti su ankstesniais metais, klaidų lygis padidėjo (2017 m. 0,55 %, o 2016 m. – 0,2 %);

182.

pažymi, kad nors Audito Rūmai nenustatė reikšmingų trūkumų, jie nustatė pasikartojančias tobulintinas sritis;

Organizacija „International Management Group“ (IMG)

183.

pažymi, kad ES Teisingumo Teismas savo 2019 m. sausio 31 d. galutiniame sprendime dėl tarptautinės valdymo grupės (IMG) (7), kurio nebegalima apskųsti, nutarė panaikinti du Komisijos sprendimus: 1) nebesudaryti jokių naujų delegavimo susitarimų dėl netiesioginio IMG valdymo nuo 2015 m. gegužės 8 d. ir 2) perskirti 10 mln. EUR iš IMG Vokietijos viešajai įmonei GIZ už sutartį dėl techninės pagalbos teikimo Mianmaro prekybos politikai; be to, pažymi, kad Teismas nutarė, kad būtina nuspręsti dėl IMG grupei išmokėtinos finansinės kompensacijos dėl Komisijos 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo padarytos žalos, ir kad Komisija turi atsisakyti visų savo pateiktų priepriešinių apeliacinių skundų;

184.

atkreipia dėmesį į ESTT išvadą, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) parengti teisiniai argumentai, kuriais Komisija grindžia savo sprendimus dėl IMG, yra teisinė klaida ir tarptautinės teisės, ir ES finansinio reglamento požiūriu; apgailestauja, kad, kaip teigia ESTT, atlikdama tyrimą dėl IMG OLAF viršijo savo įgaliojimus ir neatsižvelgė į garantijų kodekso reikalavimus, nors Parlamentas ne kartą ragino tai daryti; remia bet kokias tolesnes priemones, kuriomis bus siekiama užtikrinti, kad peržiūrint OLAF reglamentą būtų nustatyta būtina procedūrinių garantijų ir apeliacinių skundų galimybių kontrolė, kad būtų išvengta žalingų ieškinių, kurie pakerta piliečių tikėjimą ir pasitikėjimą ES;

185.

taip pat atkreipia dėmesį į Hagoje įsikūrusio Nuolatinio arbitražo teismo (PCA) 2019 m. vasario 13 d. sprendimą (8), pagal kurį Komisija turi sumokėti 2 mln. EUR, tačiau ji atsisakė tai daryti remdamasi IMG grupei pateiktais kaltinimais ir OLAF tyrimu, susijusiu su IMG grupės pateiktomis sąskaitomis dėl septynių bendrų su Komisija pasirašytų valdymo sutarčių išlaidų;

186.

labai apgailestauja, kad nuo 2012 m. Parlamente vykdant Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą nepavyko atskleisti klaidingų IMG grupei pareikštų kaltinimų arba prisidėti prie to, kad nebūtų pakenkta IMG įvaizdžiui (ir finansine, ir reputacijos prasme), įskaitant daugiau kaip 200 darbo vietų praradimą;

187.

ragina Komisiją įgyvendinti teismo sprendimus ir visapusiškai pripažinti IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statusą, dėl kurio ji ir OLAF iškėlė neteisingų abejonių ir kurį atsisakė suteikti; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių, kad būtų ištaisyta ir kompensuota žala, padaryta IMG, ir užtikrinti, kad IMG galėtų dalyvauti teisingoje procedūroje, kuri tarptautinėms organizacijoms numatyta Finansiniame reglamente; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai apie priemones, kurių imtasi;

Administravimas

Komisijos Generalinio sekretoriaus skyrimo procedūra

188.

nėra patenkintas Komisijos reakcijomis į žiniasklaidos ir viešumos teisėtą susirūpinimą dėl procedūros iškart po Europos Komisijos Generalinio sekretoriaus skyrimo, ar Komisijos paaiškinimais, kuriuos ji pateikė po diskusijų Parlamento plenariniame posėdyje, arba raštiška reakcija į 2018 m. balandžio 18 d. Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos sąžiningumo politikos, ypač Europos Komisijos Generalinio sekretoriaus skyrimo (9) – tos reakcijos buvo išsisukinėjamojo pobūdžio, gynybinės ir legalistinės ir iš jų matoma, kad trūksta supratimo, kokia svarbi Europos piliečiams skaidri, sąžininga ir atvira priėmimo į darbą tvarka;

189.

atsižvelgdamas į tai, primena Europos ombudsmeno išvadą dėl keturių netinkamo administravimo atvejų, pateiktų jo rekomendacijoje, sujungtose bylose 488/2018/KR ir 514/2018/KR; pažymi, kad Ombudsmeno išvados „„iš esmės panašios į Europos Parlamento išvadas“ ir kad jis „sutinka su (Europos Parlamento) vertinimu, kad dvigubas skyrimas labai ir gal net per daug išplėtė teisės ribas“; pabrėžia galutinę Ombudsmeno rekomendaciją Komisijai, kad Komisija turėtų parengti specialią Generalinio sekretoriaus skyrimo procedūrą, atskirai nuo kitų aukšto lygio pareigų skyrimo; taigi apgailestauja dėl įžūlaus Komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. atsakymo Ombudsmenui – iš atsakymo matoma, kaip mažai nusimanoma apie ombudsmeno, išnagrinėjus 11 000 puslapių dokumentų, iškeltus klausimus; ragina kitą Komisijos narių kolegiją ir jos pirmininką peržiūrėti šį paskyrimą atsižvelgiant į Ombudsmeno išvadas ir į Parlamento rezoliuciją;

190.

atsižvelgia į tai, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. Komisijos narys G. Oettinger surengė tarpinstitucinį apskritąjį stalą dėl vyresniosios vadovybės atrankos ir skyrimo, tačiau, atrodo, kad jis nedavė rezultatų; todėl ragina Komisiją praktiškai įgyvendinti savo minėtosios 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijos 29 dalį;

191.

ragina Komisiją, taip pat visas Europos institucijas prireikus persvarstyti skyrimo procedūras, ypač skirtas vyresniesiems pareigūnams ir, kai taikoma, kabineto nariams, ir imtis papildomų priemonių siekiant padidinti skaidrumą, sąžiningumą ir lygias galimybes skiriant pareigas, remiantis Europos ombudsmeno išvadomis ir Europos Parlamento tyrimu dėl skyrimo procedūrų ES institucijose; prašo Komisiją iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. pa teikti Europos Parlamentui pasiekimų įgyvendinant šį veiksmų planą ataskaitą;

192.

ragina Generalinį sekretorių nedelsiant atsistatydinti ir paskelbti visiškai skaidrų, sąžiningą ir atvirą konkursą šioms pareigoms užimti;

Europos mokyklos

193.

pažymi, kad 2017 m. Europos mokykloms iš Europos biudžeto skirta 189,9 mln. EUR;

194.

pripažįsta, kad Audito Rūmai atlikę peržiūrą nenustatė reikšmingų klaidų 2017 m. Europos mokyklų galutinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose ir kad Europos mokyklos ir centrinis biuras per teisės aktuose nustatytą terminą parengė savo metines finansines ataskaitas; tačiau pažymi, kad Europos mokyklų vidaus kontrolės sistemai vis dar reikia tolesnių patobulinimų, kad būtų galima įgyvendinti Audito Rūmų ir Europos Komisijos Vidaus audito tarnybos (VAT) pateiktą rekomendaciją;

195.

yra pasipiktinęs dėl to, kad praėjus daugiau nei 15 metų Europos mokyklose vis dar nėra patikimo finansų valdymo sistemos;

196.

tebėra susirūpinęs dėl didelių centrinio biuro ir atrinktų mokyklų vidaus kontrolės sistemų trūkumų, ypač susijusių su mokėjimo sistemomis, kontrolės aplinka ir įdarbinimo procesu;

197.

pažymi, jog Audito Rūmai negalėjo patvirtinti, kad mokyklų finansų valdymas 2017 m. atitiko Finansinį reglamentą ir jo įgyvendinimo taisykles: reikalauja toliau dėti pastangas siekiant užbaigti įgyvendinti likusias rekomendacijas, susijusias su nebiudžetinių sąskaitų valdymu, apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų tobulinimu, taip pat įdarbinimo ir mokėjimo procedūromis, ir parengti biudžeto valdymo tobulinimo gaires;

198.

pakartoja Parlamento nuomonę, kad būtina skubiai atlikti išsamią Europos mokyklų sistemos peržiūrą siekiant įvertinti „su valdymo, finansiniais, organizaciniais ir pedagoginiais klausimais susijusią reformą“ ir primena savo prašymą, kad „Komisija kasmet pateiktų Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų pateiktas pasiektos pažangos vertinimas“;

199.

mano, jog nepriimtina, kad, remiantis Komisijos pateiktais duomenimis, vis dar neįgyvendintos aštuonios svarbios arba labai svarbias 2014–2017 m. laikotarpio Komisijos vidaus audito tarnybos rekomendacijos; prašo iki 2019 m. birželio 30 d. gauti pažangos ataskaitą dėl šių rekomendacijų įgyvendinimo;

Tolesni veiksmai dėl 2016 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo

200.

atkreipia dėmesį, kad Komisijos pranešime dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu, Komisija atrinko 394 Parlamento klausimus dėl 2016 finansinių metų ir nekomentavo 108 dalių; reikalauja, kad Komisija išsamiai atsakytų į visus Europos Parlamento klausimus rezoliucijose, kurios sudaro neatskiriamą jo sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį;

201.

palankiai vertina tai, kad Komisija sureagavo į Parlamento pastabas dėl išorės pagalbos valdymo ataskaitų ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, pateiktas jo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (10), ir atliko pakeitimus siekdama šias ataskaitas ir rodiklius pagerinti; pažymi, kad Komisija perdavė 2017 m. išorės pagalbos valdymo ataskaitą Parlamentui nenustatydama konfidencialumo apribojimų, tačiau apgailestauja, kad galimybės susipažinti su šiomis ataskaitomis de facto tapo sudėtingesnės; tikisi, kad ateityje Parlamentui bus sudarytos palankesnės sąlygos susipažinti su šiomis ataskaitomis;

Kiti klausimai

202.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija vėluoja spręsti didėjančią nevienodo korekcinio koeficiento, taikomo į Liuksemburgą komandiruotiems Europos pareigūnams, problemą, turint omenyje tai, kad, palyginti su Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta 5 % riba, šis skirtumas iki 2018 m. padidėjo daugiau kaip tris kartus (16,8 %); dėl šios priežasties sumažėjo Liuksemburgo patrauklumas ir daugiau kaip 11 000 Europos Sąjungos tarnautojų pasijuto nesąžiningai diskriminuojami, todėl daugiau kaip trečdalis jų yra priversti gyventi kaimyninėse šalyse ir taip sudaroma kliūčių tarpvalstybiniam eismui; pažymi, kad kitos Liuksemburge esančios tarptautinės institucijos jau priėmė teigiamą šios problemos sprendimą; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti esamą problemą, susijusią su dabartiniu korekcijos koeficientu, ir imtis būtinų priemonių;

203.

pažymi, kad poveikio vertinimai yra neatskiriama politikos ciklo dalis; apgailestauja, kad kartais Komisijos pateiktiems teisėkūros pasiūlymams trūksta išsamaus poveikio vertinimo; taip pat apgailestauja, kad tam tikrais atvejais Komisija neatsižvelgia į pagrindines teises; primena, kad poveikio vertinimai turi būti pagrįsti įrodymais ir visada turi atitikti pagrindines teises, kurios yra įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijoje;

204.

primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti, kaip jau padarė 2018 m. konvencijos dėl gydytojų ir gydytojų odontologų atveju, Liuksemburgo ligoninių konvenciją dėl pernelyg didelių mokesčių už Europos pareigūnų ir kitų tarnautojų gydymą Liuksemburge, kuriam kasmet išleidžiama daugiau kaip 2 mln. EUR, remiantis 2000 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimu (11), nes tai prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/24/ES (12) dėl vienodo požiūrio į Europos pacientus;

205.

reikalauja, kad Komisija atliktų kuo tikslesnį ir naujesnį atvirų erdvių, pvz., kaip naujajame JMO II pastate, projektavimo poveikio produktyvumo sumažėjimui vertinimą ir susijusiems darbuotojams užtikrinti deramas darbo vietas ir sąlygas; prašo Komisiją informuoti Europos Parlamentą apie šio vertinimo rezultatus;

206.

pabrėžia, kad reikia toliau įgyvendinti aktyvias ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią visų formų priekabiavimui ir bauginimams ir su jais kovoti; pabrėžia, kad reikia skubiai nustatyti griežtesnius standartus dėl bauginimo ir priekabiavimo darbe ir įtvirtinti etikos kultūrą, kad būtų užkirstas kelias bet kokios formos piktnaudžiavimui Komisijoje ir kitose ES institucijose;

2014–2017 m.: Kaip Europos Parlamentas padėjo ir padeda kurti patikimo finansų valdymo struktūras Komisijoje ir valstybėse narėse

Rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas ir auditas

207.

primygtinai teigia, kad Europos Sąjungos biudžeto planavimas, įgyvendinimas ir informavimas apie pasiektus rezultatus turėtų būti orientuotas į politiką;

208.

primygtinai reikalavo, kad įgyvendinant Europos Sąjungos biudžetą daugiausia dėmesio būtų skiriama rezultatams ir platesniems teigiamiems padariniams pasiekti ir kad Sąjungos biudžeto struktūra būtų pakeista taip, kad būtų galima įvertinti pažangą ir veiklos rezultatus;

209.

atsižvelgdamas į tai, ragino Komisiją ir Audito Rūmus atkreipti daugiau dėmesio į supaprastinimą, pasiektus rezultatus ir platesnius padarinius, veiklos auditą ir galutinį politikos poveikį;

210.

pabrėžia, kad visi auditai ir bet koks auditas atskirai visų pirma turi būti orientuoti į sritis, kuriose didžiausia klaidų tikimybė, ypač tas, kurioms skiriamas didžiausias finansavimas;

211.

glaudžiai bendradarbiavo su Komisija, kad 318 straipsnyje numatyta vertinimo ataskaita taptų išsamia suvestine ataskaita, kurioje nurodoma įvairių politikos sričių pažanga, kuri vėliau tapo pirmąja metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos dalimi;

Integruota vidaus kontrolės sistema

212.

pritarė tam, kad į persvarstytą Finansinį reglamentą, kuriuo bendram valdymui nustatoma viena bendra audito sistema, būtų įtrauktas 63 straipsnis, pabrėždamas, kad gerai veikiančios nacionalinio ir Europos lygmenų valdymo ir kontrolės sistemos yra esminis vienos bendros audito grandinės elementas; pritaria, kad taikant vieną audito metodą galima geriau panaudoti išteklius ir išvengti audito dubliavimo paramos gavėjų lygmeniu; pažymi, kad Komisijos vieno audito strategija yra įsitikinti, kad kasmet audito institucijų pateikiami audito rezultatai ir klaidų lygiai yra patikimi, ir stebėti jų darbą per patikimą ir koordinuojamą kontrolės ir audito sistemą; ragina Komisiją toliau stebėti ir peržiūrėti audito institucijų darbą, kad būtų užtikrinta bendra audito sistema ir patikimi rezultatai;

Moksliniai tyrimai

213.

pasisakė už aiškesnes taisykles ir dažnesnį supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimą, t. y. už vienkartinių išmokų mokėjimus pagal programą „Horizontas 2020“;

Struktūriniai fondai

214.

primygtinai ragino stiprinti nacionalinių valdymo ir audito institucijų atsakomybę už biudžeto vykdymą;

215.

rėmė perėjimą nuo „kompensavimo“ (kompensuoti patirtas išlaidas) prie „teisės į išmokas“ sistemų, kurios labai sumažina klaidų riziką;

Žemės ūkis

216.

pasisakė už tai, kad aplinkos apsaugos reikalavimai būtų sugriežtinti, kad pajamų rėmimas būtų teisingiau paskirstytas taikant smulkiesiems ūkiams ir tvariems bei aplinką tausojantiems ūkiams palankią laipsnišką išmokų sistemą ir kad BŽŪP turėtų nedelsiant ir galutinai tapti patrauklesnė jauniesiems ūkininkams;

217.

ragino, kad BŽŪP taptų labiau tausojanti aplinką, išlikdama palanki ūkininkams;

Migracija

218.

prisidėjo prie to, kad Sąjungos lėšomis būtų galima spręsti 2015–2018 m. laikotarpiu padidėjusias migracijos problemas, skiriant dvigubai daugiau lėšų, t. y. 22 mlrd. EUR;

219.

ragino valstybes nares šalinti pagrindines migracijos priežastis, derinant veiksmus su vystymosi ir išorės politika;

Sąjungos užsienio reikalai

220.

ragino, kad Sąjungos užsienio reikalai būtų nuoseklūs ir gerai koordinuojami, o EPF, patikos fondai ir finansinės priemonės būtų valdomi vykdant vidaus politiką;

Administravimas

221.

primygtinai reikalavo persvarstyti Komisijos narių elgesio kodeksą, kuris galiausiai įsigaliojo 2018 m. sausio 31 d.;

222.

primygtinai reikalavo, kad būtų peržiūrėtos ES institucijų ir įstaigų vyresniųjų vadovų įdarbinimo procedūros ir kad siekiant skaidrumo, sąžiningumo ir lygių galimybių visos laisvos darbo vietos būtų skelbiamos viešai;

223.

toliau propagavo visiško sukčiavimo netoleravimo politiką;

Rekomendacijos ateičiai

Ataskaitų teikimas

224.

primena, kad, kalbant apie ateinančius metus, naujojo Finansinio reglamento 247 straipsnio 1 dalies c punkte nustatoma Komisijos prievolė kasmet pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai integruotą finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį, įskaitant kitų penkerių metų ilgalaikę būsimų gaunamų ir išmokamų pinigų srautų prognozę;

225.

primygtinai teigia, kad toje ataskaitoje turėtų būti analizuojamas konkrečios daugiametės finansinės programos įsipareigojimų poveikis mokėjimų vėlavimų dydžiui;

226.

ragina Komisiją valdymo ir ataskaitų teikimo tikslais, taip pat būsimos Sąjungos migracijos srautų valdymo ir integracijos politikos tikslais nustatyti tokį Sąjungos biudžeto išlaidų įrašymo į apskaitą būdą, kuris suteiktų galimybę pranešti apie visą finansavimą, susijusį su pabėgėlių ir migracijos krize;

227.

stebisi, kodėl Komisija, matuodama finansų valdymo rezultatus, naudoja du tikslų ir rodiklių rinkinius; viena vertus, Komisijos generaliniai direktoriai savo metinėse veiklos ataskaitose (MVA) įvertina, ar pasiekti jų valdymo planuose nustatyti tikslai, ir, kita vertus, Komisija prie biudžeto projekto pridėtose programų veiklos išlaidų ataskaitose įvertina lėšų panaudojimo programų rezultatus; ragina Komisiją savo ataskaitas teikti pagal vieną tikslų ir rodiklių rinkinį;

228.

nurodo, kad informacija apie veiksmingumą daugiausia naudojama generalinių direktoratų lygmeniu programoms ir politikos kryptims valdyti; yra susirūpinęs, kad generaliniai direktoratai paprastai nenaudoja Komisijos pagrindinių veiklos rezultatų ataskaitų, kad galėtų valdyti jiems skirtų Sąjungos biudžeto lėšų veiksmingumą, nes kasdienio valdymo poreikius atitinkanti informacija apie veiksmingumą nėra suderinta su Komisijos išoriniais ataskaitų teikimo įsipareigojimais;

229.

nurodo, jog nereikalaujama, kad generaliniai direktoratai ir Komisija savo veiklos rezultatų ataskaitose paaiškintų, kaip informacija apie veiksmingumą buvo naudojama sprendimų priėmimo procese; ragina Komisiją ateityje įtraukti tokią informaciją į savo veiklos rezultatų ataskaitas;

230.

dar kartą apgailestauja, kad į MVA neįtrauktos veiklos rezultatų duomenų kokybės deklaracijos ir kad dėl to, priimdama metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (MVVRA), Komisijos narių kolegija prisiima visą politinę atsakomybę už Sąjungos biudžeto valdymą, bet ne už informaciją apie veiklos ir kitus rezultatus;

231.

pažymi, kad 2018 m. lapkričio 21 d. priimtu pranešimu Komisijai dėl valdymo Europos Komisijoje (C(2018)7703) nepakeičiamas „Komisijos narių politinės atsakomybės“ ir „generalinių direktorių veiklos atsakomybės“ skirtumas, atsiradęs po 2000 m. administracinės reformos; pastebi, kad ne visuomet aišku, ar „politinė atsakomybė“ apima atsakomybę už generalinius direktoratus, ar ji yra atskirta;

232.

primena apie Audito Rūmų 2017 m. audito išvadas, kuriose nurodyta, kad „Komisija turėtų geriau išnaudoti savo veiklos rezultatų informaciją ir kurti vidinę labiau į veiklos rezultatus orientuotą kultūrą“; todėl ragina Komisiją įtraukti rezultatais grindžiamą biudžeto sudarymą į visą savo politikos ciklą;

233.

apgailestauja dėl to, kad Komisijos metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos priemonių, skirtų finansuoti išorės veiksmams, įgyvendinimo skelbiama vis vėliau, o dėl to praktiškai trukdoma Parlamentui vykdyti priežiūros ir viešosios atskaitomybės užtikrinimo funkcijas, nes 2016 m. ataskaita paskelbta tik 2018 m. kovo mėn., o 2017 m. ataskaita dar nepaskelbta; ragina Komisiją vėliausiai iki 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigos paskelbti 2018 m. ataskaitą ir vėlesniais metais laikytis šio tvarkaraščio;

234.

pažymi, kad nustatyta keletas valstybių narių institucijų veiklos rezultatų vertinimo sistemų trūkumų ir šie trūkumai daugiausia susiję su projektais, baigtais įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu; ragina Komisiją patobulinti bendrą veiklos rezultatų vertinimo sistemą, įskaitant rezultatų rodiklių buvimą projekto lygmeniu, kad būtų galima įvertinti tam tikro projekto indėlį įgyvendinant konkrečių veiklos programų tikslus; pažymi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpį apimančiais teisės aktais buvo sustiprinta intervencinė logika ir dėmesys rezultatams.

235.

dar kartą primena savo prašymą, kad Komisija, atsižvelgdama į įvairius finansavimo šaltinius, užtikrintų lengvą prieigą prie projektų, t. y. sukurtų vieną bendrą prieigą, siekiant, kad piliečiai galėtų gauti aiškią informaciją, kaip plėtojama bendromis Sąjungos ir ESIF lėšomis finansuojama infrastruktūra; todėl ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, paskelbti metinę transporto ir turizmo projektų, kurie buvo bendrai finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir sanglaudos fondų, apžvalgą, kaip daroma EITP atveju;

236.

ragina Komisiją:

supaprastinti ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą:

—	toliau mažinant tikslų ir rodiklių, kuriuos ji naudoja įvairiose veiklos rezultatų ataskaitose, skaičių ir sutelkiant dėmesį į tuos, kuriais geriausiai matuojami Sąjungos biudžeto veiklos rezultatai,

—	geriau suderinant aukšto lygio bendruosius tikslus, konkrečias programas ir politikos tikslus;

b)	geriau suderinti ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą ir aiškiai pristatyti informaciją apie pagrindines Sąjungos problemas, kurias dar reikės įveikti;

c)	pateikti perduotų veiklos rezultatų duomenų kokybės deklaraciją;

d)	MVVR ataskaitose prisiimti visą politinę atsakomybę už informaciją apie veiklos ir kitus rezultatus;

e)	įtraukti naujausią informaciją apie veiksmingumą į veiksmingumo ataskaitas, įskaitant MVVRA, dėl pažangos, padarytos siekiant tikslų, ir, kai šie tikslai nepasiekti, visada imtis veiksmų ar teikti pasiūlymus jų imtis;

f)	nurodyti, kaip su Sąjungos biudžetu susijusi informacija apie veiksmingumą buvo panaudota jai priimant sprendimus;

sukurti arba patobulinti priemones ir paskatas, kuriomis butų skatinamas didesnis dėmesys veiklos rezultatams Komisijos vidinėje kultūroje, atsižvelgiant į konkrečias galimybes, kurių suteikia peržiūrėtas Finansinis reglamentas, į rezultatus orientuoto ES biudžeto iniciatyva, vykdomų projektų veiklos rezultatų ataskaitos ir kiti šaltiniai;

parengti dideliems iš veiklos rezultatų ataskaitų gautiems duomenų kiekiams skirtus duomenų tvarkymo metodus, siekiant laiku susidaryti teisingą ir tikrą vaizdą apie rezultatus; primygtinai teigia, kad veiklos rezultatų ataskaitos turėtų būti naudojamos korekciniams veiksmams, kai nepasiekiami programose numatyti tikslai;

237.

rekomenduoja, kad Audito Rūmai į savo metinę ataskaitą ir toliau įtrauktų atskirą skyrių dėl saugumo ir pilietybės ir atliktų išsamesnę šio klausimo analizę, nes Sąjungos biudžeto saugumo ir migracijos dalyje visuomenės ir politiniai interesai yra daug svarbesni už jo finansinę dalį;

238.

prašo Komisijos pateikti Parlamentui atvejų, kai ES finansuojamuose sanglaudos ir kaimo plėtros projektuose ES išmokama kompensacija viršija faktines vykdant projektą patirtas išlaidas be PVM, apžvalgą;

239.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą konsultacijoms skirtame dokumente „Periodinės ataskaitos apie Sąjungos veiklos rezultatus“ kasmet N+1 metų lapkričio mėn. skelbti ES veiklos rezultatų vertinimą, kuris apimtų išsamią SESV 318 straipsnyje nurodytoje vertinimo ataskaitoje Komisijos pateiktos veiklos rezultatų informacijos peržiūrą; dar kartą primygtinai teigia, kad antroje šios ataskaitos dalyje turėtų būti išsamiai peržiūrėta Komisijos finansų valdymo suvestinė, nurodyta Metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos antrojoje dalyje;

240.

primena, kad labiau į veiklos rezultatus orientuotos audito analizės pagrindinis tikslas turėtų būti visuotinio ir nuoseklaus ekonominio efektyvumo modelio, pagrįsto ne tik Europos biudžeto įgyvendinimo vertinimu, bet ir 2021–2027 m. ES politinės strategijos, kuri turėtų pakeisti strategiją „Europa 2020 m.“, pridėtinės vertės ir tikslų įgyvendinimo užtikrinimu, įdiegimas;

241.

primygtinai teigia, kad Europos Audito Rūmai turėtų teikiamose ataskaitose labiau suderinti projektų lygmens veiklos rezultatų vertinimus, atliekamus vykdant patikinimo pareiškimų darbus, ir kitus jų veiklos rezultatų vertinimus, visų pirma savo metinės ataskaitos sektorių skyrių specialiosiose ataskaitose pateikiamose pagrindinėse išvadose; mano, kad tai padėtų pagerinti ir sustiprinti sistemingą už atskiras politikos sritis atsakingų Parlamento komitetų bendradarbiavimą naudojantis Audito Rūmų parengtomis ataskaitomis;

242.

prašo, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje biudžeto įvykdymą tvirtinančioms institucijoms Audito Rūmai pateiktų kiekvienos Europos politikos srities atitikties ir veiklos rezultatų įvertinimą pagal kiekvieną biudžeto išlaidų kategoriją;

243.

primygtinai reikalauja, kad Audito Rūmai vykdytų išplėstinį jų veiklos rezultatų audito rekomendacijų įgyvendinimo pažangos stebėjimą;

244.

pabrėžia, kad moterų teisės ir lyčių lygybė turėtų būti įtrauktos į visas politikos sritis ir užtikrintos; todėl pakartoja savo raginimą visais biudžeto proceso etapais, be kita ko, vykdant biudžetą ir vertinant jo vykdymą, atsižvelgti į lyčių aspektą;

245.

dar kartą ragina į bendrą Sąjungos biudžeto vykdymui skirtų rezultatų rodiklių rinkinį įtraukti ir su lytimi susijusius rodiklius, tinkamai laikantis patikimo finansų valdymo principo, t. y. laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

Klaidų lygio apskaičiavimas ir ataskaitų teikimas

246.

mano, kad Komisijos rizikos veikiamų sumų apskaičiavimo metodika per kelerius metus pagerėjo, tačiau atskirų generalinių direktoratų netvarkingų išlaidų lygio vertinimai nėra grindžiami nuoseklia metodika, ir kad generalinių direktoratų MVA ir MVVRA naudojama sudėtinga terminologija, kuri gali klaidinti;

247.

visų pirma pažymi, kad Komisijos tarnybos naudoja bent jau visas toliau nurodytas sąvokas: likutinis klaidų lygis, praneštas klaidų lygis, klaidų lygis mokėjimo metu, per metus aptiktas klaidų lygis, galutinis likutinis klaidų rodiklis, klaidų lygio svertinis vidurkis, klaidų lygis laikotarpio pabaigoje ar bendras reprezentatyvus klaidų lygis;

248.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugiau nei trijų ketvirtadalių 2017 m. išlaidų Komisijos generaliniai direktoratai savo su rizika susijusios sumos vertinimus grindžia duomenimis, kuriuos pateikė nacionalinės valdžios institucijos, o iš atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų (AGRI GD ir REGIO GD) metinių veiklos ataskaitų (MVA) matyti, kad valstybių narių kontrolės ataskaitų patikimumas ir toliau yra problematiškas;

249.

pažymi, kad nurodyta bendra su rizika susijusi suma, apie kurią Komisija pranešė savo 2017 m. MVVRA, yra pagrįsta atskirų tarnybų, atsakingų už išlaidų programas, kuriose naudojami skirtingi klaidų lygio apskaičiavimo metodai, atspindintys skirtinas teisines ir organizacines sistemas, duomenimis; pabrėžia, kad toliau derinant skaičiavimo metodus didėtų praneštos bendros su rizika susijusios sumos patikimumas, atskaitingumas ir skaidrumas ir ateityje būtų galima susidaryti aiškų vaizdą apie padėtį, susijusią su likutiniu klaidų lygiu ir mokėjimo rizikos rodikliu;

250.

be to, yra susirūpinęs dėl to, kad metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje lyginami labai skirtingi skaičiai ir tai klaidina, atsižvelgiant į tai, kad Audito Rūmų apskaičiuotas klaidų lygis yra klaidų lygis atliekant mokėjimą ir neatėmus koregavimų, Komisijos MVVRA pateiktas bendras su rizika susijusios sumos dydis apskaičiuotas koregavimus atėmus; todėl mano, kad neįmanoma atlikti tinkamų palyginimų ar padaryti patikimų išvadų; pritaria Audito Rūmų vykdomam klaidų lygio skaičiavimui neatsižvelgiant į koregavimus; ragina Komisiją visose metinėse veiklos ataskaitose ir MVVRA nurodyti klaidų lygius ir su koregavimais, ir be jų; norėtų, kad, ieškant šio nepalyginamumo problemos sprendimo, Audito Rūmai pareikštų savo nuomonę dėl Komisijos klaidų lygio po koregavimo;

251.

atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos su Audito Rūmais labiau suderinti savo klaidų lygio apskaičiavimo metodus, atsižvelgiant į skirtingas valdymo tvarkas ir teisinius pagrindus ir pasirūpinant, kad klaidų lygius būtų galima palyginti, ir aiškiai nurodyti su rizika susijusią sumą su integruotomis finansinėmis korekcijomis ir be jų; taip pat prašo Komisijos pateikti informaciją apie taisomąją gebą siekiant susigrąžinti nepagrįstai iš Sąjungos biudžeto išmokėtas sumas;

252.

dar kartą primena savo susirūpinimą dėl to, kad Komisija ir Audito Rūmai taiko skirtingus klaidų apskaičiavimo metodus ir dėl to negalima tinkamai palyginti jų pranešto klaidų lygio; pabrėžia, kad siekiant pateikti patikimą klaidų lygio, apie kurį pranešė Komisija savo MVVRA ir generalinių direktoratų MVA ir kurį nustatė Audito Rūmai, palyginimą, Komisija, vertindama klaidų lygį, turėtų naudoti tokią metodiką, kuri atitiktų Audito Rūmų metodiką, ir abi institucijos turėtų kuo skubiau sudaryti susitarimą šiuo klausimu; ragina Komisiją pateikti išsamius duomenis taikant Audito Rūmų nustatytą metodiką ir įtraukti numatomų taisymų vertinimą;

253.

dar kartą prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti patikimas procedūras, skirtas taisomųjų priemonių terminams, pobūdžiui ir kiekiui patvirtinti ir, kiek įmanoma, informacijai, apimančiai metus, kuriais buvo atlikti mokėjimai, metus, kuriais buvo nustatyta susijusi klaida, ir metus, kuriais, kaip nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose, buvo susigrąžintos lėšos ar atliktos finansinės korekcijos, pateikti; prašo Audito Rūmų nurodyti taikytą koregavimo lygį klaidų lygiui jų metinėje ataskaitoje apskaičiuoti, taip pat pirminį klaidų lygį prieš koregavimus;

254.

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai neauditavo metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos (MVVRA), nors jie išnagrinėjo kai kurias, ypač EMPL GD ir REGIO GD, metines veiklos ataskaitas; ragina Audito Rūmus savo metinėje ataskaitoje atidžiai išnagrinėti ir peržiūrėti MVVRA;

Lėšų įsisavinimas per nustatytą laiką ir veiksmingumas

255.

pažymi, kad žemą įsisavinimo lygį daugiausia lėmė vėlyvas ankstesnės DFP užbaigimas, pavėluotas teisės aktų patvirtinimas, sunkumai įgyvendinant dabartinės DFP reikalavimus ir įsipareigojimų panaikinimo taisyklių pasikeitimas iš N+2 į N+3 bei administracinė našta, susijusi su DFP laikotarpių dubliavimusi;

256.

apgailestauja, kad Komisija dar nėra parengusi išsamios ilgalaikės prognozės, kuri padėtų priimti sprendimą dėl kitos DFP ir visiškai atitiktų Tarpinstitucinį susitarimą;

257.

pažymi, kad lėtas lėšų įsisavinimas tebėra problema kai kuriose šalyse; taigi mano, kad tikslinga leisti toliau veikti Geresnio įgyvendinimo specialios paskirties darbo grupei; taip pat pažymi, kad Komisija sukūrė besivystantiems regionams skirtą iniciatyvą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pavojų, kad iki finansinio laikotarpio pabaigos susikaups labai daug įsipareigojimų asignavimų;

Interesų konfliktai, teisinė valstybė ir kova su sukčiavimu bei korupcija

258.

apgailestauja dėl bet kokio pobūdžio pavojaus, kad bus pažeistos ES sutarties 2 straipsnyje nustatytos vertybės ir nesilaikoma Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies dėl interesų konfliktų, kuris galėtų pakenkti Sąjungos biudžeto vykdymui ir sumažinti Sąjungos piliečių pasitikėjimą tinkamu ES mokesčių mokėtojų pinigų valdymu; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi visiško interesų konfliktų netoleravimo politikos ir kad bet kokio Sąjungos teisės pažeidimo ar interesų konflikto atveju nebūtų taikomi dvigubi standartai;

259.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų vykdoma 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Vengrijoje (13), 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2018/103 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kuria papildomos rekomendacijos (ES) 2016/1374, (ES) 2017/146 ir (ES) 2017/1520 (14), bei 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo (COM(2017) 835);

260.

primena OLAF atliktus tyrimus dėl projektų ELIOS ir „Budapešto širdis“, kuriuose nustatyta sunkių pažeidimų; pirmuoju atveju nedidelė lėšų dalis buvo susigrąžinta, o antruoju atveju Vengrijos institucijos priėmė finansinį koregavimą, bet pastarasis vis dar neįgyvendintas; pažymi, kad su ketvirtąja metro linija susiję faktai vis dar yra „sub judice“; be to, pažymi, kad Slovakijoje OLAF nuolat tiria įtarimus sukčiavimu, taip pat kad šiuo metu Komisija atlieka 6 atitikties tyrimus dėl tiesioginių išmokų;

261.

susirūpinęs primena Parlamento biudžeto kontrolės komiteto misijos Slovakijoje rezultatus, kurie atskleidė Sąjungos lėšų valdymo ir kontrolės trūkumus bei pavojų, kad į šiuos procesus yra įsitraukusios nusikalstamos organizacijos, ypač atsižvelgiant į tyrimus atlikusio žurnalisto Jáno Kuciako nužudymą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir OLAF atsižvelgti į Komiteto misijos ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas, taip pat Komisiją aktyviai stebėti padėtį, imtis reikiamų priemonių ir informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus;

262.

ragina Komisiją kaip vieną iš savo prioritetų sukurti vieningą visos Europos aktyvaus interesų konfliktų vengimo strategiją ir patvirtinti ex ante ir ex post kontrolės strategiją; ragina Komisiją, OLAF ir būsimą Europos prokuratūrą į šią strategiją įtraukti nuostatas dėl informatorių ir tiriamosios žurnalistikos atstovų apsaugos;

263.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų parengti ir įgyvendinami interesų konfliktų veiksmų planai, ir pranešti Parlamentui apie šioje srityje padarytą pažangą.

264.

palankiai vertina tai, kad Komisija skelbia apie Komisijos narių susitikimus su interesus atstovaujančiais subjektais; tačiau apgailestaują, kad registre nenurodomos susitikimuose aptariamos temos; ragina Komisiją papildyti registrą įtraukiant susitikimų turinį;

265.

pažymi, kad pagal 2018 m. Korupcijos suvokimo indeksą daugumoje valstybių narių padėtis nepagerėjo ar netgi pablogėjo; ragina Komisiją pagaliau pateikti Parlamentui tolesnius veiksmus po jos 2015 m. kovos su korupcija ataskaitos, aprašant (pageidautina, pagal atskirus metus) kovos su korupcija politikos padėtį valstybėse narėse ir Europos institucijose;

266.

pažymi, kad pagal Komisijos narių elgesio kodeksą, kuris galioja nuo 2018 m. sausio mėn., buvę Komisijos nariai dvejus metus po jų kadencijos pabaigos negali Komisijos narių ar jų darbuotojų atžvilgiu vykdyti lobizmo savo įmonių ar savo darbdavio klientų vardu tais klausimais, už kuriuos jie buvo atsakingi eidami pareigas; ragina Komisiją priderinti šį veiklos pertraukos laikotarpį prie Pirmininkui taikomo laikotarpio, t. y. nustatyti, kad jis truktų trejus metus;

267.

palankiai vertina Ombudsmenės išvadas ir rekomendacijas, pateiktas jos sprendime, susijusiame su strateginiu tyrimu OI/3/2017/NF dėl to, kaip Komisija sprendžia atvejus, susijusius su „sukamųjų durų“ reiškiniu susijusius savo darbuotojų atvejus; pritaria Ombudsmenės raginimui, kad Komisija turėtų toliau rodyti pavyzdį, bet taip pat turėtų laikytis tvirtesnio požiūrio vertindama ES viešąją tarnybą paliekančius vyresniuosius darbuotojus; ragina Komisiją pagerinti padėtį pagal Ombudsmenės pateiktas rekomendacijas ir tęsti jos nustatytą gerąją skaidrumo praktiką;

268.

pabrėžia, kad Etikos komitetas turi aktyviai skelbti nuomones dėl interesų konfliktų, visų pirma kadenciją baigusių Komisijos narių atžvilgiu; taip pat pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti Etikos komiteto narių sudėtį, įtraukiant į jį praktinių žinių profesinio sąžiningumo srityje turinčius narius iš tarptautinių organizacijų, pvz., EBPO, ir NVO;

269.

primena, kad minėtoje 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl jos vyresniųjų pareigūnų skyrimo procedūros; primygtinai ragina Komisiją toliau diskutuoti su Parlamentu dėl įvairių šioje Parlamento rezoliucijoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo;

270.

yra labai susirūpinęs dėl 2019 m. kovo 15 d. Europos Komisijos atsakyme paskelbto teiginio, kuriame pripažįstama, kad Generalinis sekretorius padėjo teisingai suformuluoti su juo susijusius atsakymus, siekdamas užtikrinti jų išsamumą, nes tai aiškiai prieštarauja Tarnybos nuostatų 11a straipsniui (II antraštinė dalis „Pareigūnų teisės ir pareigos“) (15).

(1) Metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos (MVVRA) p. 81 – „Palyginti su 2016 m., svarbiausias pokytis yra tai, kad reikšmingai sumažėjo klaidų sanglaudos, migracijos ir žuvininkystės srityje. Dabartinių 2014–2020 m. šios srities programų įgyvendinimas jau įsibėgėja, o joms būdinga rizika yra mažesnė dėl naujos metinio sąskaitų patvirtinimo procedūros ir mokėjimo sulaikymo mechanizmo, kurį taikant 10 % tarpinių mokėjimų sulaikoma, iki bus įgyvendintos visos kontrolės priemonės ir taisomosios priemonės (žr. 2.2 skirsnio dalį, kurioje rašoma apie padarytą pažangą).“

(2) „Agrofert Holding“ yra vienintelė didžiausia Čekijos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių grupė, antra pagal dydį chemijos pramonėje ir atlieka svarbų vaidmenį, be kita ko, miškininkystės sektoriuje, yra „MAFRA Publishing Company“ savininkė, skelbianti kai kurias populiariausias spausdintines ir internetines žiniasklaidos priemones, tokias kaip „MF DNES“, „Lidové noviny“, „iDnes“.

(3) a) visų nuo 2012 m., kai dabartinis Ministras Pirmininkas pradėjo eiti pareigas Vyriausybėje kaip Finansų ministras, iš ERPF, SF, ESF, EŽŪFKP finansuotų projektų, susijusių su AGROFERT grupe, sąrašą ir informaciją apie tai, ar šie projektai vis dar vykdomi, ar jau yra užbaigti; b) šioms įmonėms ar kitoms AGROFERT grupės įmonėms skirtas, jau išmokėtas ir dar išmokėtinas sumas (taip pat susijusį fondą); c) laikotarpius, kai tokios sumos buvo skirtos ir išmokėtos; d)ar projektai buvo tikrinami (administraciniai patikrinimai ir (arba) patikrinimai vietoje) tokio finansavimo atžvilgiu ir kokie buvo tokių patikrinimų rezultatai;

(5) Specialioji ataskaita Nr. 9/2018 „Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ES: daug trūkumų ir ribota nauda“.

(6) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).

(7) 2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo sprendimas International Management Group / Europos Komisija sujungtose bylose C-183/17 ir C-184/17 P, ECLI:EU:C:2019:78.

(8) PCA byla Nr. 2017-03.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0117.

(10) OL L 248, 2018 10 3, p. 29.

(11) 2000 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Angelo Ferlini prieš Centre hospitalier de Luxembourg byloje C-411/98, ECLI:EU:C:2000:530.

(12) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

(13) OL C 307, 2018 8 30, p. 75.

(14) OL L 17, 2018 1 23, p. 50.

(15)

„Atlikdamas savo pareigas pareigūnas nesiima tvarkyti reikalų, kuriais jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas tokiu mastu, kad tai gali turėti neigiamos įtakos jo nešališkumui, ypač, kai yra suinteresuotumas dėl šeimos ar finansinių dalykų, išskyrus toliau numatytus atvejus.“

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/59

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES, Euratomas) 2019/1412

2019 m. kovo 26 d.

dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018) 521 – C8-0370/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę ataskaitą dėl biudžeto vykdymo su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija (5), ir į savo rezoliuciją su pastabomis, kuri yra neatskiriama to sprendimo dalis,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Komisijai (05824/2019 – C8-0053/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0088/2019),

B.	kadangi Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, kuri todėl yra svarbi Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį;

C.	kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą minėto jo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, dalį;

I dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2017 „ Ex ante sąlygos ir veiksmingumo rezervas sanglaudos politikos srityje – naujoviškos, bet dar neveiksmingos priemonės“

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų gautus rezultatus ir padarytas išvadas ir apgailestauja, kad Komisija į juos neatsižvelgė rengdama kitam programavimo laikotarpiui skirtus pasiūlymus dėl atitinkamų reglamentų;

visų pirma apgailestauja dėl to, kad kai kurie Komisijos pasiūlyme dėl Bendrųjų nuostatų reglamento (2021–2027 m.) pasiūlyti kriterijai gali neturėti poveikio įgyvendinant konkrečius susijusius tikslus ir dėl jų reikšmingai nepagerėtų sanglaudos politikos efektyvumas ir veiksmingumas, o tai neatitinka šiuo klausimu Audito Rūmų pateiktos rekomendacijos;

primena, kad 2014–2020 m. laikotarpiui ex ante sąlygos buvo nustatytos siekiant supaprastinti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų įgyvendinimą, užtikrinant, kad būtų taikomos reikiamos išankstinės sąlygos, kurios padėtų veiksmingai ir efektyviai naudoti Sąjungos paramą;

tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmams kilo abejonių dėl to, ar pradėjus taikyti ex ante sąlygas iš tikrųjų pavyko pasiekti permainų vietoje, nepaisant to, kad, Audito Rūmų nuomone, sukurta sistema, pagal kurią vertinamas valstybių narių pasirengimas įgyvendinti sanglaudos politiką;

pabrėžia, kad, jeigu ex ante sąlygos būtų paliktos galioti ir kitą programavimo laikotarpį būtų pakeistos reikiamomis sąlygomis, jos turėtų būti tinkamai pritaikytos pagal nacionalines ir regionines aplinkybes, jomis turėtų būti numatomos paskatos ir jos turėtų būti palankios siekiant sklandžiai įgyvendinti regioninės plėtros tikslus, taip pat jose neturėtų būti dubliavimo bei dviprasmybių ir jos neturėtų būti aiškinamos skirtingai;

pažymi, kad apytiksliai 75 % visų taikomų ex ante sąlygų buvo įvykdytos tuo metu, kai buvo tvirtinamos ESI fondų programos, 86 % – 2017 m. pradžioje ir 99 % – iki 2018 m. gegužės mėn., o tai reiškia, kad ex ante sąlygų įvykdymas užtruko ilgiau nei Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (Bendrųjų nuostatų reglamentas) numatytas laikotarpis, taip pat kad iki 2016 m. gruodžio mėn. suėjusio termino apie 15 % ex ante sąlygų buvo likusios neįvykdytos;

pripažįsta, kad dėl ex ante sąlygų atsirado papildoma administracinė našta ir kad, kaip pripažino Komisija, tai buvo viena iš priežasčių, galėjusių lemti užregistruotus vėlavimo 2014–2020 m. įgyvendinti ESI fondus atvejus; taip pat pripažįsta, kad nors Komisija dėl ex ante sąlygų neįvykdymo iki 2016 m. pabaigos nestabdė mokėjimų pagal programas, atitinkamos valdymo institucijos neteikė mokėjimo prašymų, taip pačios stabdydamos procesą ir vilkindamos fondų įgyvendinimą, o tai lėmė, kad dabartinio laikotarpio ketvirtųjų metų (2017 m.) pabaigoje lėšų įsisavinimo lygis buvo daug mažesnis nei ankstesnio 2007–2013 m. laikotarpio atitinkamu metu (2010 m. pabaigoje) užfiksuotas lėšų įsisavinimo lygis (atitinkamai 17 % ir 41 %), taigi dėl to kyla abejonių, ar ex ante sąlygos – priemonė, nustatyta siekiant supaprastinti sanglaudos politikos įgyvendinimą, kuria pridėtinę vertę;

turėdamas omenyje iki dabartinio programavimo laikotarpio pabaigos likusį laiką, akcentuoja, jog labai svarbu, kad Komisija teiktų valstybėms narėms reikalingą pagalbą, kad jos galėtų įgyvendinti likusias ex ante sąlygas, taip pat praktiškai įgyvendinti atitinkamas nuostatas, ypač susijusias su viešaisiais pirkimais ir valstybės pagalba;

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę, kad į veiklos rezultatų planą įtraukus veiksmingumo rezervą ketinta efektyviai skatinti siekti numatyto išdirbio ir rezultatų;

10.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad 2014–2020 m. veiklos rezultatų plane apskritai nėra gerokai labiau orientuojamasi į rezultatus nei taikant panašią tvarką ankstesniais laikotarpiais ir didžiausias dėmesys vis dar skiriamas išlaidoms ir projekto rezultatams – didžiąją daugumą rodiklių, pagal kuriuos skirstomas veiksmingumo rezervas, sudaro išdirbio rodikliai (57,1 %), finansiniai rodikliai (33,4 %) ir pagrindiniai įgyvendinimo etapai (9,2 %), o rezultato rodikliai, deja, naudojami labai retai (0,3 %);

11.

atsižvelgdamas į tai, pastebi, kad, kaip nurodyta Bendrųjų nuostatų reglamento II priede, rezultatų rodiklių įgyvendinimo tarpinių tikslų orientyrus veiklos rezultatų plane buvo numatyta taikyti tik kai tinkama, priešingai nei išdirbio rodiklių, glaudžiai susijusių su remiamais politikos intervenciniais veiksmais, įgyvendinimo orientyrus, kuriuos taikyti privaloma;

12.

laikosi nuomonės, kad nusprendus 2019 m. atlikti kiekvienos valstybės narės programų veiklos rezultatų peržiūrą, šalys ir regionai, pasiekę savo orientyrus, negalėjo pasinaudoti jiems skirtomis lėšomis anksčiau nei paskutiniaisiais laikotarpio metais – jiems nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti lėšomis iš veiksmingumo rezervo; todėl ragina sudaryti galimybę veiklos rezultatų peržiūrą atlikti anksčiau, taip pat leisti anksčiau pasinaudoti šiomis lėšomis;

13.

ragina Komisiją tuo atveju, jei veiksmingumo rezervas būtų sudaromas ir laikotarpiu po 2020 m., parengti savo pasiūlymą vadovaujantis 2014–2020 m. laikotarpiu įgyta patirtimi, taip pat pasiūlyti atitinkamai persvarstyti veiklos rezultatų planą, siekiant suteikti realias paskatas kurti į rezultatus orientuotą sistemą; tokia sistema taip pat turėtų būti užtikrinama būtina pusiausvyra tarp netrikdomo projektų įgyvendinimo supaprastinimo ir patikimam finansų valdymui ir kontrolei reikalingų nuostatų;

14.

primena, kad sanglaudos politika visų pirma siekiama teikti paramą ir užtikrinti solidarumą, todėl tinkamesnis sprendimas būtų taikyti priemones, kuriomis sudaromos galimybės ir teikiamos paskatos, užuot diegus drausminamąsias ir sankcijų taikymu grindžiamas naujoves;

II dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“

15.

ragina Komisiją pateikti informaciją apie muitų rinkimo atotrūkį, nustatytą per Komisijos atliktas tradicinių nuosavų išteklių (TNI) patikras, ir pateikti išsamią šiais duomenimis grindžiamą analizę;

16.

ragina Komisiją teikti informaciją apie iš valstybių narių prašomas ir Sąjungos biudžeto naudai renkamas muitinės sumas; mano, kad galima tobulinti dabartinę muitinio tikrinimo paskatų sistemą;

17.

ragina Komisiją parengti tyrimą dėl veiksmų, kuriuos savitarpio pagalbos pranešimuose turi atlikti valstybės narės, taip pat dėl pažangos siekiant pagrindinio tikslo gauti lygiaverčius rezultatus;

18.

ragina Komisiją pateikti Sąjungos programų „Muitinė 2020“ ir „Hercule III“, pagal kurias finansuojamas muitinių keitimasis informacija ir bendradarbiavimas siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu, įgyvendinimo kiekybinių rezultatų vertinimą;

19.

ragina Komisiją išnagrinėti piktnaudžiavimo mažos vertės siuntoms taikoma muitų lengvata, kai prekės perkamos trečiųjų šalių e. parduotuvėse, mastą;

III dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2017 „ES finansuojamos paskolų garantijų priemonės – rezultatai teigiami, tačiau reikia tiksliau apibrėžti paramos gavėjus ir veiklą koordinuoti atsižvelgiant į nacionalines schemas“

20.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir joje pateiktas išvadas ir rekomendacijas;

21.

teigiamai vertina tai, kad Komisija pritarė daugumai rekomendacijų ir imsis atitinkamų veiksmų;

22.

kaip ir Audito Rūmai, mano, kad finansinės priemonės turėtų būti naudojamos tik tuo atveju, jei neįmanoma gauti komercinių paskolų, nes projektas yra per mažas arba per rizikingas, arba skolininkas negali užtikrinti reikiamo užstato; primygtinai ragina Komisiją kurti garantijų poveikio paskolų pasiūlai, bankų tarpusavio konkurencijai, įmonių inovacinei veiklai ir būdingos subsidijų pobūdžio naudos pasiskirstymo tarp paramos teikėjų ir gavėjų analizės metodiką;

23.

atkreipia Komisijos ir Audito Rūmų dėmesį į tai, kad paskolų garantijų priemonė ir „InnovFin“ MVĮ garantijų priemonė sukuria galimų tarpininkų paskolų portfelius, kurių vertė siekia 24,42 mlrd. EUR, apie kuriuos biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija žino labai nedaug, nes sistema yra labai sudėtinga ir neskaidri;

24.

dar kartą primena Parlamento poziciją, pateiktą jo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (8):

„20.

pabrėžia, kad vis gausiau naudojamos finansinės priemonės, kurias daugiausia sudaro paskolos, nuosavo kapitalo priemonės, garantijos ir rizikos pasidalijimo priemonės pagal netiesioginio valdymo principą 2014–2020 m. laikotarpiui; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos investicijų banko grupė valdo beveik visas finansines priemones pagal netiesioginio valdymo principą; mano, kad informacijos apie pasiektus rezultatus nepakanka šioms priemonėms, ypač jų poveikiui visuomenei ir aplinkai, įvertinti; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis galima papildyti dotacijas, bet šios priemonės neturėtų būti naudojamos vietoj dotacijų;“

25.

primena Komisijos nariui G. Oettingeriui jo ketinimą įvairius šešėlinius biudžetus ilgainiui vėl sugrąžinti į Sąjungos biudžetą; mano, kad tai nepaprastai padidintų demokratinę atskaitomybę; ragina Komisiją iki 2019 m. birželio mėn. parengti komunikatą, kuriame būtų nurodyta, kaip tai galima padaryti;

IV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 22/2017 „Rinkimų stebėjimo misijos: dėtos pastangos siekiant atsižvelgti į rekomendacijas, tačiau būtinas geresnis stebėjimas“

26.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

27.

primena, kad ES rinkimų stebėjimo misijos yra labai gerai matoma Sąjungos užsienio politikos priemonė ir strateginis parlamentinis tikslas, nes vyriausiasis rinkimų stebėjimo misijos stebėtojas yra Europos Parlamento narys, taip pat demokratizacijos ir rinkimų proceso tobulinimo skatinimo priemonė;

28.

mano, kad rinkimų stebėjimo veikla, jei vykdoma tinkamai, sąžiningai ir objektyviai, atlieka vieną svarbiausių vaidmenų viešosios diplomatijos srityje, nes ji siūlo nešališką vertinimą ir konstruktyvias rekomendacijas, kurių gali imtis nacionalinės suinteresuotosios šalys, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas;

29.

primena, kad nėra vieno visiems tinkamo šio klausimo sprendimo būdo ir kad reikėtų lankstumo siekiant atsižvelgti į bet kurios priimančiosios šalies ypatumus;

30.

mano, kad abejotina, ar prieš baigiant rengti ataskaitą reikėtų tiesiogiai su suinteresuotosiomis šalimis konsultuotis dėl galimų rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijų, ir, atsižvelgiant į rinkimų stebėjimo misijos nepriklausomumą, konsultacijų jokiomis aplinkybėmis neturėtų vykdyti vyriausiasis stebėtojas;

31.

laikosi nuomonės, kad su rinkimų stebėjimo misija susiję tolesni veiksmai turėtų būti toliau stiprinami palaikant politinį dialogą, be kita ko, dalyvaujant Parlamento ad hoc delegacijoms ir galbūt ieškant naujų būdų, pavyzdžiui, su rinkimais susijusių dialogų, kurie praturtintų bendrą rinkimų stebėjimo procesą, visų pirma faktinį rinkimų proceso vertinimą;

32.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas kuo veiksmingiau įgyvendinti trečiosiose šalyse, tuo pačiu metu gerbiant kiekvienos šalies suverenitetą ir įtraukiant Parlamentą, taip pat skiriant pakankamai žmogiškųjų išteklių iš Sąjungos delegacijų, turinčių su šia svarbia politine užduotimi susijusių tinkamų techninių žinių, reikalingų kai kuriose rinkimų stebėjimo misijos nustatytose srityse;

33.

mano, kad būtų naudinga apsvarstyti galimybę ankstyvuoju etapu sudarant pagrindinę rinkimų stebėjimo misijos komandą (ypač renkant asmenis tam tikroms funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, patarėjo politiniais klausimais, rinkimų eksperto arba rinkimų stebėjimo misijos vadovo pavaduotojo) įtraukti pagrindinį stebėtoją, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas greitai, veiksmingiau ir nuosekliau siųsti rinkimų stebėjimo misijas;

34.

mano, kad šiomis aplinkybėmis rinkimų stebėjimo misijoms skirtos duomenų bazės sukūrimas būtų vertingas veiklos instrumentas siekiant įtvirtinti šios Sąjungos priemonės ir proceso patikimumą ir skaidrumą ilguoju laikotarpiu;

35.

apskritai prašo daugiau dėmesio skirti pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę finansuojamiems veiksmams, ypač atsižvelgiant į rinkimų stebėjimo misijas, kur esama didelės erdvės žinių perdavimui vietos veikėjams paremti ir su rekomendacijomis susijusiems tolesniems veiksmams pagerinti;

V dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 23/2017 „Bendra pertvarkymo valdyba – sudėtinga bankų sąjungos užduotis pradėta vykdyti, bet dar daug reikia nuveikti“

36.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms;

37.

kritiškai vertina tai, kad Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) nepateikė visų dokumentų, kurių buvo reikalauta atliekant šį auditą; primena BPV, kad SESV Audito Rūmams suteikiama galimybė naudotis visais audituojamo subjekto dokumentais, kurių gali prireikti auditui;

38.

nepritaria tam, kad BPV nuo tada, kai veiklos požiūriu tapo savarankiška, turi per mažai darbuotojų; ragina BPV paspartinti įdarbinimą, visų pirma samdant pertvarkos ir politikos ekspertus, įskaitant aukštesnįjį valdymo lygmenį;

39.

yra susirūpinęs dėl dabartinio BPV ir Europos Centrinio Banko (ECB) susitarimo memorandumo, kuriuo neužtikrinama, kad BPV iš ECB nuosekliai ir laiku gautų visą informaciją; ragina BPV pradėti diskusiją su ECB siekiant pagerinti šią padėtį;

VI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2018 „Bendra parama Europos regionų projektams (JASPERS) – laikas paramą teikti tikslingiau“

40.

palankiai vertina specialiąją Audito Rūmų ataskaitą, jos rezultatus ir Komisijos pasirengimą įgyvendinti rekomendacijas;

41.

palankiai vertina tai, kad kai kuriais atvejais JASPERS pastangos padėjo valstybėms narėms gerinti gebėjimus rengti projektus, o kad projektai buvo geros kokybės matoma iš to, kad Komisija greitai juos patvirtino;

42.

ragina Komisiją ir Europos investicijų banką (EIB) užtikrinti, kad programa būtų įgyvendinama taip, kad atneštų geriausių rezultatų, susijusių su valstybių narių administraciniais gebėjimais;

43.

pažymi, kad 2006–2016 m. faktinės JASPERS išlaidos ir Komisijos finansinis įnašas pradžioje padidėjo, o vėliau išliko stabilūs ir siekė maždaug 30 mln. EUR per metus, Komisijos įnašas svyravo nuo 70 iki 80 %;

44.

mano, kad naudos gavėjai turėtų atitinkama apimtimi prisidėti prie JASPERS išlaidų;

45.

mano, kad toliau nurodyta JASPERS užduotis – „[…] į Sąjungą 2004 m. ir vėliau įstojusioms valstybėms narėms teikti nepriklausomas nemokamas konsultacijas ir tuo joms padėti rengti aukštos kokybės didžiulių investicinių projektų, finansuotinų Sąjungos sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų lėšomis, pasiūlymus. […]“ – turėtų palengvėti, nes naujesnės valstybės narės prisitaiko prie Sąjungos sistemos ir procedūrų;

46.

yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabos: „VIII. EIB nenorėjo pateikti informacijos apie JASPERS tikrąsias sąnaudas, o Komisija tik iš dalies galėjo įrodyti JASPERS standartinių išlaidų, taikytų EIB skiriamiems darbuotojams iki 2014 m., tikėtinumą“;

47.

primygtinai reikalauja, kad EIB teiktų Audito Rūmams visą reikiamą informaciją, susijusią su jų atliekamu audito darbu; prašo Komisijos imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad EIB bendradarbiautų šioje srityje;

VII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2018 „ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumas“

48.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą, šios ataskaitos rekomendacijas ir Komisijos pasirengimą įgyvendinti visas šias rekomendacijas, išskyrus vieną;

49.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad ECB nesuteikė Audito Rūmams galimybės susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kurių Audito Rūmai prašė, nes, Audito Rūmų nuomone, jie buvo reikalingi siekiant įvykdyti Audito Rūmų užduotį, ir ragina ECB ištaisyti šios politikos trūkumus;

50.

mano, kad visapusiškas ECB bendradarbiavimas yra tikrai būtinas, jis turėtų būti užtikrinamas ateityje ir būtų padidinęs skaidrumą ir atskaitomybę;

51.

apgailestaudamas pažymi, kad Audito Rūmai nėra pagrindinis ECB išorės auditorius ir kad Audito Rūmai yra įgalioti tik atlikti ECB valdymo veiklos efektyvumo auditą (prie ES sutarties ir SESV pridedamo Protokolo Nr. 4 27 straipsnis);

52.

atkreipia dėmesį į akivaizdų tarpinstitucinį disbalansą: nors Europos Sąjungos Audito Rūmai atlieka itin svarbų vaidmenį stebint ECB veiklą (Protokolo Nr. 4 35 straipsnis), Audito Rūmams suteiktas tik kuklus vaidmuo tikrinant banko finansų valdymą (tikrinti valdymo veiklos efektyvumą), o tai kenkia skaidrumui ir atskaitomybei;

53.

todėl ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas per kitą Sutarčių peržiūrą toliau plėtoti Audito Rūmų vaidmenį ECB atžvilgiu;

VIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2018 „Makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) auditas“

54.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą, joje pateiktas rekomendacijas ir tai, kad Komisija yra pasirengusi įgyvendinti daugumą šių rekomendacijų;

55.

pabrėžia, kad makroekonominio disbalanso procedūra (MDP) yra Europos semestro, kuris pradedamas n-1 metų rudenį metine augimo apžvalga (MAA) ir įspėjimo mechanizmo ataskaita (ĮMA), įgyvendinimo dalis; jei pagal įspėjimo mechanizmo ataskaitą, grindžiamą rodiklių ir ribinių verčių rezultatų suvestine, matyti, kad galėtų kilti konkreti problema, atitinkamos valstybės narės atžvilgiu atliekama nuodugni apžvalga;

56.

pažymi, kad, jeigu remdamasi nuodugnios apžvalgos rezultatais Komisija nustato, kad yra susidaręs makroekonominis disbalansas, ji informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir euro grupę; tada, remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba atitinkamai valstybei narei gali teikti rekomendaciją (pagal SESV 121 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą); šios prevencinės MDP rekomendacijos yra konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dalis;

57.

kartu su Audito Rūmais mano, kad Tarybos rekomendacijas lemia politinės priežastys; atrodo, kad tai yra taisyklė, o ne išimtis;

IX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2018 „ES parama Mianmarui / Birmai“

58.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir toliau išdėsto savo pastabas ir rekomendacijas;

59.

pripažįsta, kad EIVT, Komisijai ir Sąjungos delegacijai tenka spręsti sudėtingas su politine padėtimi ir veiklos sunkumais susijusias problemas, visų pirma Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijose;

60.

prašo EIVT ir Komisiją toliau plėtoti ilgalaikę, išsamią ir plataus užmojo vystomojo bendradarbiavimo programą sutelkiant visas turimas priemones siekiant padėti Mianmarui kurti ir tobulinti savo bendrą vystymosi strategiją, kartu laipsniškai sukurti nacionalinę rezultatų sistemą, įskaitant priemones paramos poveikiui ir tvarumui įvertinti;

61.

ragina parengti tinkamą politikos priemonių derinį, atsižvelgiant į Sąjungos veiksmus ir svarbiausius vystymosi sektorius, nustatytus remiantis reguliariai atliekamais sektorių poreikių vertinimais, ir pagrindinį dėmesį skirti projektų gyvybingumo, papildomumo ir tvarumo stiprinimui; prašo strateginio šalies vertinimo, kuris bus atliktas 2018 m., rezultatus kuo greičiau pateikti Parlamentui;

62.

be to, mano, kad būtina užtikrinti pakankamą lankstumą rengiant ir įgyvendinant pagalbos programas turint omenyje labai sudėtingą politinę ir veiklos padėtį, kad būtų galima sistemingiau stiprinti nacionalinius pajėgumus ir užtikrinti tinkamą geografinę aprėptį atsižvelgiant į tikruosius šalies gebėjimus panaudoti lėšas;

63.

apgailestauja dėl to, kad Komisija nepakankamai tiksliai apibrėžė su regionais susijusius geografinius paramos prioritetus; atkreipia dėmesį į tai, kad pirmasis Rachinų valstijos konkrečių poreikių vertinimas buvo atliktas 2017 m.; mano, kad specialusis Rachinų valstijos vertinimas turėjo būti Sąjungos delegacijos prioritetas nuo pat jos atidarymo 2013 m.;

64.

ragina stiprinti viešojo sektoriaus ir institucinių struktūrų gebėjimus siekiant sukurti atsakingesnę valdymo sistemą, visų pirma užtikrinti didesnę strateginę paramą pagrindinėms šalies audito institucijoms;

65.

primena, kad, atsižvelgiant į pagalbos teikimo nestabiliomis sąlygomis principus, svarbiausias Sąjungos vystymosi strategijos prioritetas turi būti valstybės kūrimas, t. y. institucijų stiprinimas, viešųjų finansų valdymo skaidrumas ir efektyvumas, taip pat sustiprinto politinio dialogo plėtojimas;

66.

pritaria tam, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas vietoje su tarptautiniais partneriais siekiant padidinti keleto paramos teikėjų veiksmų ekonominį veiksmingumą, kadangi veiksmingas paramos teikėjų veiksmų koordinavimas tebėra labai svarbi sąlyga, kad būtų išvengta pagalbos dubliavimosi ir susiskaidymo;

67.

apgailestauja dėl to, kad Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD (DEVCO GD) ir Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD (ECHO GD) Rachinų ir Kačinų valstijose nepakankamai keitėsi informacija; apgailestauja, kad šie du generaliniai direktoratai informacija keistis pradėjo tik 2016 m. rugsėjo mėn.; todėl ragina geriau koordinuoti humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi atsižvelgiant į poreikį labiau susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi ir šiuo tikslu sukurti nuolatinę pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimo sistemą; mano, kad kai tik įmanoma, ECHO GD ir DEVCO GD turi laikytis suderinto požiūrio, aiškiai nustatyti koordinavimo tikslus ir nuoseklią šalies strategiją, taip pat dalytis geriausia praktika; todėl ragina pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimo principą sistemingai įtraukti veiksmų finansavimo ciklą;

68.

prašo Komisijos tarnybų, be kita ko, išsamiau apsvarstyti, kaip suderinti perėjimą nuo trumpalaikių humanitarinių veiksmų prie ilgalaikių vystymosi veiksmų ir užtikrinti nuoseklų koordinavimą ne tik tarp įvairių vystymosi veikloje dalyvaujančių vietos subjektų, bet ir suderinimą su nacionaliniais prioritetais sukuriant bendrą humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi strategiją ir sistemą;

69.

rekomenduoja stiprinti projektų ir veiksmų įgyvendinimo stebėseną geriau pagrindžiant prioritetiniams sektoriams skiriamas lėšas programavimo ir valdymo dokumentuose, kad prireikus būtų galima numatyti paramos pakoregavimą atsižvelgiant į naujus poreikius iki 2020 m., kartu užtikrinti didesnį Sąjungos veiksmų matomumą; mano, kad tinkamas informavimas apie paramos teikėjus ir projektų valdymą yra labai svarbus siekiant, kad būtų žinoma apie visus įnašus ir būtų užtikrinta atskaitomybė;

70.

apgailestauja, kad įgyvendinant didžiausią Bendro taikos fondo dalį į Rachinų valstiją nebuvo orientuotasi; mano, kad tai – neišnaudota su šiuo pažeidžiamu regionu susijusi galimybė; prašo Komisijos išplėsti šio Fondo taikymo sritį, kad jo lėšos būtų skiriamos ir Rachinų valstijai;

71.

primena, kad tuo atveju, kai parama biudžetui yra vienas iš svarbiausių būdų įgyvendinti pagalbą, Komisija, bendradarbiaudama su kitais paramos teikėjais, turėtų:

—	teikti atitinkamą paramą pajėgumų stiprinimui ir sutelkti dėmesį į pagrindines viešųjų finansų valdymo funkcijas, įskaitant atskaitomybės ir kovos su korupcija mechanizmus,

—	padėti laiku parengti viešųjų finansų valdymo reformos programą,

—	prireikus nustatyti trumpesnio laikotarpio priemones siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lėšos nebūtų švaistomos, nenutekėtų ir nebūtų neveiksmingai panaudotos;

X dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2018 „Atsinaujinančioji energija siekiant tvarios kaimo plėtros: galimos reikšmingos sinergijos, kurios iš esmės nėra išnaudojamos“

72.

ragina Komisiją ir valstybes nares kuriant savo būsimą atsinaujinančiosios energetikos politiką atsižvelgti į kiekvienos kaimo bendruomenės ir ekonomikos aplinkybes ir konkrečius poreikius, įvertinti teigiamų ir neigiamų politinių pasekmių galimybes ir užtikrinti, kad kaimo vietovėse būtų pasiekti teisingi politiniai rezultatai; kad tai padarytų, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų sukurti atitinkamą mechanizmą, kuris galėtų būti grindžiamas kaimo patikros priemonių mechanizmu, kaip numatyta pagal 2016 m. Korko 2.0 deklaracijos 1-ą politikos kryptį;

73.

ragina Komisiją sukurti šią priemonę rengiant konsultacijas su valstybėmis narėmis, per kurias būtų aptariami nacionaliniai energetikos ir klimato planai, apie kuriuos Komisijai reikia pranešti iki 2019 m. sausio 1 d., ir teikti rekomendacijas valstybėms narėms dėl šios priemonės taikymo;

74.

ragina Komisiją kartu su teisėkūros institucijomis būsimą bioenergetikos politikos pagrindą kurti taip, kad jame būtų nustatytos pakankamos apsaugos nuo netvaraus biomasės naudojimo energijos gamybai priemonės; sistema reikėtų pripažinti ir atsižvelgti į tvarumo riziką, susijusią su bioenergijos naudojimo skatinimu, nustatant tikslus ir finansinės paramos priemones, ir užtikrinti, kad būtų sumažintos susijusios aplinkosauginės bei socialinės ir ekonominės rizikos;

75.

ragina Komisiją aiškiai išdėstyti, kokių rezultatų reikėtų pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) investicijomis į atsinaujinančiąją energiją; kaip šios investicijos turėtų padėti kurti pridėtinę vertę kaimo vietovėse; ir kaip EŽŪFKP turėtų papildyti esamas Sąjungos ir nacionalines finansavimo sistemas be rizikos, kad jis paprasčiausiai taps kitu atsinaujinančiosios energijos finansavimo šaltiniu, kuriame kuriant būsimą kaimo plėtros politiką kaimo plėtrai apskritai nebus teikiamas prioritetas;

76.

šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją pasinaudoti susijusia gerąja patirtimi, kuri buvo nustatyta per Audito Rūmų auditą (atsinaujinančiosios energijos kaimo vietovėse vertinimas, trečiųjų šalių tiekiamos energijos projektai, finansuojami EŽŪFKP lėšomis, savo reikmėms tenkinti skirti atsinaujinančiosios energijos projektai), taip pat panašia patirtimi, kuri aprašyta EBPO tyrime „Atsinaujinančiosios energijos susiejimas su kaimo plėtra“;

77.

ragina valstybes nares, atsižvelgiant į EŽŪFKP paramą atsinaujinančiajai energijai, Komisijai savo 2019 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikti susijusią informaciją apie atsinaujinančiosios energijos projektų programos laimėjimus; ši informacija turėtų sudaryti sąlygas Komisijai gauti informacijos apie tai, kiek EŽŪFKP išlaidų skirta atsinaujinančiosios energijos projektams, apie sukurtus energijos pajėgumus arba pagal tokius projektus pagamintos energijos kiekį; rengiantis programavimo laikotarpiui po 2020 m., ragina Komisiją tiksliau apibrėžti įvairių rūšių rodiklius;

78.

ragina Komisiją priminti valstybėmis narėmis, kad jos turi taikyti tinkamas atrankos procedūras, kad paremtų tik gyvybingus atsinaujinančiosios energijos projektus, kurie duoda aiškią papildomą naudą tvariai kaimo plėtrai;

XI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2018 „Laisvas darbuotojų judėjimas – užtikrinta pagrindinė laisvė, bet tikslingesnis ES lėšų naudojimas padidintų darbuotojų judumą“

79.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas;

80.

pabrėžia, kad laisvas darbuotojų judėjimas – vienas iš pagrindinių Sąjungos principų ir vienas iš didžiausių bendrosios rinkos pranašumų, jei yra naudingas abiem darbo santykių šalims ir jei darbuotojų judėjimo sąlygomis užtikrinama darbuotojų teisių apsauga ir panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija, susijusi su įdarbinimu, darbo užmokesčiu ir kitomis darbo ir užimtumo sąlygomis;

81.

susirūpinęs pažymi, kad dauguma laisvo ir sąžiningo darbuotojų judumo kliūčių Sąjungoje išlieka ir kad veiksmais, kurių ėmėsi Komisija ir valstybės narės, negalima visiškai išspręsti problemų, kurias patiria darbuotojai, norintys dirbti kitoje valstybėje narėje, kaip antai nepakankama informacija apie darbuotojų teises, susijusias su užimtumu ir darbo sąlygomis, ir apie socialinės apsaugos teises, taip pat priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią mobiliųjų darbuotojų diskriminacijai ir užtikrinti veiksmingą jų teisių paisymą, yra nepakankamos;

82.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, kad Komisija įdiegė priemones, pagal kurias gyventojai informuojami apie jų teises, ir nustatė sistemas, skirtas pranešimams apie diskriminaciją, susijusią su darbuotojų laisvu judėjimu; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant šių priemonių ir sistemų, Komisija neturi informacijos apie su šiomis priemonėmis susijusį informuotumą ir apie diskriminacijos, susijusios su laisvu judėjimu, mastą Sąjungos lygmeniu;

83.

pažymi, kad apie kai kurias Komisijos įdiegtas priemones, skirtas darbo jėgos judumui remti, potencialūs naudos gavėjai dažnai nežino, ir yra susirūpinęs dėl to, kad daugelyje valstybių narių tik apie labai nedidelę dalį laisvų darbo vietų paskelbta Europos darbo mobilumo portale (EURES); atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės finansuojamos iš Sąjungos biudžeto ir kad pagal 2014–2020 m. DFP Europos socialinis fondas (ESF) ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) suteikia galimybių finansuoti priemones ir veiklą, susijusias su darbo jėgos judumu Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, tačiau šiomis galimybėmis nepakankamai naudojamasi;

84.

prašo Komisijos ir valstybių narių pasinaudoti esamomis finansavimo galimybėmis ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad pagal pirmiau minėtas Komisijos įdiegtas priemones būtų teikiama visa informacija apie esamas laisvas darbo vietas ir darbuotojų teises, siekiant padidinti piliečių informuotumą apie šias priemones ir informaciją, kuri pagal jas teikiama, taip pat stebėti informuotumo lygį, kad būtų galima jį dar padidinti; todėl ragina Komisiją skatinti darbo jėgos judumo praktinių aspektų reklamą, visų pirma taikant naujas technologijas, interneto paieškos sistemas ir viešinimą, ir pakartoja, kad Komisija ir valstybės narės turi tvirčiau bendradarbiauti; visų pirma ragina atitinkamas nacionalines institucijas ir EURES portalo koordinatorius aktyviau bendradarbiauti su darbdaviais, siekiant propaguoti EURES portalą ir profesinio judumo galimybes visoje Sąjungoje; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą ESF ir EaSI lėšomis finansuojamų veiksmų tarpusavio papildymą ir išplėtimą;

85.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad, siekiant veiksmingai spręsti esamų su laisvu darbuotojų judėjimų susijusios diskriminacijos atvejų problemas, būtina informacija apie šios diskriminacijos mastą ir rūšis bei tokių atvejų supratimas; todėl primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir imtis priemonių siekiant padidinti esamų sistemų veiksmingumą, kad būtų nustatyti diskriminacijos atvejai, ir imtis tolesnių veiksmų, siekiant sąžiningo darbo jėgos judumo kliūčių ir diskriminacijos prevencijos bei panaikinimo;

86.

pabrėžia, jog dėl to, kad nesama socialinio draudimo įmokų perkeliamumo, darbuotojai netenka tam tikrų socialinių teisių ir dėl to neskatinamas darbuotojų judumas; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti atitinkamą teisėkūros pasiūlymą, taip pat ragina nustatyti paskatas valstybėms narėms, norinčioms įgyvendinti teisių į pensiją perkeliamumą, visapusiškai laikantis galiojančios teisinės sistemos;

87.

pažymi, kad valstybių narių universitetų ir profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimas ir toliau yra didelė problema ir svarbi darbo jėgos judumo kliūtis; pabrėžia, kad šis procesas turėtų būti lengvas, prieinamas ir patogus naudotojui, turint mintyje tiek piliečius, tiek susijusias nacionalines administracijas; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais Tarybos darbo grupėse ir, kai tinkama, EBPO platformose;

88.

yra susirūpinęs dėl to, kad valstybių narių pateikiami darbo jėgos judumo duomenys yra nepalyginami; prašo Komisijos suteikti valstybėms narėms gaires dėl to, kokius duomenis reikia rinkti ir kokiu tikslu; pakartoja, kad Komisija turi geriau rinkti ir pristatyti statistinius duomenis apie laisvą darbuotojų judėjimą ir ypač apie problemas, kurias patiria mobilieji darbuotojai kitose nei savo valstybėse narėse;

89.

apgailestauja dėl to, kad darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinimas, taip pat gebėjimų darbo rinkoje suderinimas visose valstybėse narėse vis dar yra tikslas, kurio reikia pasiekti pagal darbo jėgos judumo politiką; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti ESF, EaSI ir EURES teikiamomis galimybėmis siekiant skatinti darbo jėgos judumą, kad būtų sumažintas nedarbas tam tikrose valstybėse narėse ir tam tikruose regionuose ir kad būtų išspręstos gebėjimų neatitikties ir darbo jėgos trūkumo problemos kitose valstybėse narėse ir kituose regionuose;

90.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su tarpvalstybinio judumo projektams, finansuojamiems pagal EaSI, taikomais reikalavimais, ir ragina Komisiją atsižvelgti į šias problemas, kai kitą kartą ragins teikti paraiškas, įtraukiant privalomus rezultatų rodiklius, kurie sudarytų galimybes praktiškai išmatuoti Sąjungos finansavimo pridėtinę vertę ir suteiktos paramos poveikį;

91.

atsižvelgdamas į Audito Rūmų išvadas dėl poreikio dėti papildomas pastangas siekiant padidinti Sąjungos darbo jėgos judumą ir panaikinti esamas jam trukdančias kliūtis, ragina Komisiją ir valstybes nares 2021–2027 m. laikotarpiu užtikrinti tinkamą finansavimą priemonėms, skirtoms sąžiningam darbo jėgos judumui, kuriomis būtų sudaryta galimybė tęsti atitinkamų šios srities priemonių ir sistemų veiklą ir užtikrinti šios veiklos sklandumą; taip pat prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad būtų tęsiamos priemonės ir veiksmai, kuriais lengvinamas laisvas darbuotojų judėjimas, ir didinti šių priemonių ir veiksmų efektyvumą, viena vertus, tikslingiau naudojant finansinius išteklius, kita vertus, taikant tvirtesnį atsakingų Komisijos tarnybų, nacionalinių valdžios institucijų ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir koordinavimą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis;

XII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 7/2018 „ES pasirengimo narystei pagalba Turkijai: kol kas gauti prasti rezultatai“

92.

mano, kad nuo 2018 m. Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP) programos ir vėliau Komisija turėtų tikslingiau skirstyti PNPP lėšas srityse, kuriose vėluojama įgyvendinti reformas, būtinas siekiant užtikrinti su stojimu į Sąjungą susijusią daromą patikimą pažangą, visų pirma teisingumo nepriklausomumo ir nešališkumo, kovos su aukšto lygio korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, spaudos laisvės didinimo, interesų konfliktų prevencijos ir išorės audito bei pilietinės visuomenės stiprinimo srityse;

93.

prašo Komisijos, prieš sekantį kartą atnaujinant savo sektorinio požiūrio vertinimus, išsamiai išnagrinėti visus Turkijos paramos teikėjų koordinavimo, sektorinės biudžeto analizės ir visų pirma savo veiksmingumo vertinimo sistemos ypatumus;

94.

turint omenyje regreso jau daromą poveikį projektų tvarumui Turkijoje, ragina Komisiją labiau naudotis politinėmis ir projektų sąlygomis:

—	teikiant PNPP II komitetui pasiūlymus pakoreguoti bendrus „N“ metų PNPP II asignavimus, įskaitant PNPP II lėšų perskirstymą ir sumažinimą, siekiant išspręsti „N-1“ metais metinėje ataskaitoje dėl Turkijos nustatytus regreso atvejus teisinės valstybės ir valdymo sektoriuose,

—	iki 2017 m. ir 2020 m. pabaigos nusprendžiant, ar skirti Turkijai atlyginimą už rezultatus. Šis sprendimas turėtų tiksliai atspindėti pažangą, padarytą siekiant plėtros, efektyviai įgyvendinant PNPP ir siekiant gerų rezultatų,

—

daugiau laipsniškai naudotis tiesioginio valdymo būdu siekiant patenkinti pagrindinius poreikius tuomet, kai trūksta politinės valios, visų pirma kovos su aukšto lygio korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, spaudos laisvės didinimo, interesų konfliktų prevencijos ir pilietinės visuomenės stiprinimo srityse,

—	naujų projektų atveju ir kai taikytina, nustatant sąlygas, kurios būtų pateiktos minimalių reikalavimų forma siekiant paremti numatytų išdirbių ir tvarumo realizavimą laiku. Neįvykdžius šių sąlygų, turėtų būti imamasi taisomųjų priemonių (pavyzdžiui, nutraukiami mokėjimai, atšaukiami projektai);

95.

ragina Komisiją praplėsti savo rezultatų stebėsenos ataskaitų, susijusių su Sąjungos finansuojamomis operacijomis Turkijoje, aprėptį ir pagerinti savo projektų rodiklių aktualumą ir patikimumą, kai taikytina, įtraukiant prieinamus pagrindinius duomenis;

96.

mano, kad pagal PNPP II Komisija turėtų selektyviai taikyti netiesioginį valdymą, atsižvelgdama į susijusių lėšų kiekį, Turkijos institucijų rengiamų projektų, dėl kurių jos rengia konkursus, sudėtingumą ir į už sutarčių pagal Sąjungos finansuojamas programas sudarymą ir jų finansavimą atsakingos agentūros gebėjimus;

XIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2018 „ES parama produktyvioms investicijoms į įmones – daugiau dėmesio reikia skirti tvarumui“

97.

palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, ypač tai, kad ja laiku atkreiptas dėmesys į poreikį sukurti papildomus stebėsenos ir garantijų mechanizmus, kurių reikia Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, kad būtų užtikrintas projektų rezultatų tvarumas; todėl atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nustatytus faktus, kad nagrinėtose veiksmų programose konkretūs įvairių sektorių ir skirtingo dydžio įmonių poreikiai (rinkos nepakankamumo atvejai) nebuvo tinkamai nustatyti ir pirmenybė nebuvo teikiama tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai rezultatai;

98.

mano, kad reikėtų suteikti svarbesnį vaidmenį produktyvioms investicijoms iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), nes ateityje vystant kito programavimo laikotarpio sanglaudos politiką tai taps vienu svarbiausių veiksnių skatinant augimą, kuriant tvarias darbo vietas, mažinant skirtumus ir nelygybę, kartu siekiant užtikrinti didesnę konvergenciją bei ekonominę, socialinę ir teritorinę valstybių narių ir regionų sanglaudą;

99.

pažymi, kad, nors tam tikri audituoti projektai atitiko susijusias taisykles ir jais pasiekti numatyti išdirbiai, nebuvo galima pateikti įrodymų apie projektų veiksmingumą ir pasiektą ilgalaikį pagerėjimą;

100.

šiuo atžvilgiu pažymi, kad 2014–2020 m. į Bendrųjų nuostatų reglamentą (71 straipsnis) neįtrauktos nuostatos, pagal kurias rezultatų pasiekimas ir jų tvarumas laikytini veiksmų tęstinumo kriterijais; todėl atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nustatytą faktą, susijusį su tuo, kad vertinant projektų tvarumą esama didelio skirtumo tarp išdirbių, o ne rezultatų matavimo;

101.

mano, kad, siekiant užtikrinti tikrąją produktyvių investicijų pridėtinę vertę, vertinant projektų tvarumą svarbiausia atsižvelgti į tai, ar pasiekti rezultatai; todėl itin palankiai vertina Audito Rūmų pateiktą tvarumo apibrėžtį, pagal kurią tvarumas yra „projekto gebėjimas išlaikyti savo teikiamą naudą ilgą laiką po projekto užbaigimo“;

102.

apgailestauja dėl to, kad savo pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų reglamentų, susijusių su 2021–2027 m. laikotarpiu, Komisija neatsižvelgė į aiškią Audito Rūmų rekomendaciją prioritetą akivaizdžiai skirti ne tik išdirbiams, bet ir būtiniems rezultatų matavimo rodikliams;

103.

kaip ir Audito Rūmai, išreiškia susirūpinimą dėl investicijų į MVĮ tvarumo užtikrinimo, atsižvelgiant į jų ribotus verslo pajėgumus, didelį įsipareigojimų nevykdymo lygį ir (arba) ypač didelį pažeidžiamumą esant nepalankioms ekonominėms sąlygoms; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares daugiausia dėmesio skirti būdams ir priemonėms, kuriais, atsižvelgiant tiek į teigiamą, tiek į skaudžią ankstesnę patirtį, būtų skatinamos sėkmingos ilgalaikės suinteresuotųjų MVĮ asociacijos;

104.

be to, mano, kad būsimomis produktyviomis investicijomis būtų galima pasiekti ilgalaikių rezultatų, jeigu jos būtų įtrauktos į atnaujintą išsamią pramonės strategiją kaip būsimos sanglaudos politikos dalis; laikosi nuomonės, kad taip produktyviomis investicijomis turėtų būti iš esmės prisidedama mažinant didelius valstybių narių ir regionų pramonės plėtros skirtumus, kaip apibrėžta 6-ojoje ir 7-ojoje sanglaudos ataskaitose;

105.

ragina Komisiją visapusiškai dalyvauti įgyvendinant Audito Rūmų rekomendacijas ir laiku teikiant valstybėms narėms atitinkamas gaires, įskaitant aiškias ir skaidrias gaires, kaip nustatyti ir taikyti projektų tvarumo kriterijus, taip pat ir naudojantis visais turimais mechanizmais, pvz., veiksmų programų patvirtinimu, stebėsena ir kontrole, siekiant paskatinti valstybes nares įgyvendinti joms paskirtas užduotis, kartu nesukeliant papildomos administracinės naštos paramos gavėjams ar susijusioms nacionalinėms valdžios institucijoms;

106.

apskritai ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti projektų tvarumui parengiamuoju ir derybų etapais, susijusiais su būsimu programavimo laikotarpiu, nustatant aiškią paskirties ir tikslų sistemą; ir primygtinai ragina valstybių narių valdžios institucijas stebėti ir įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas bei bendradarbiauti su Komisija nagrinėjant taikomą praktiką ir nustatant bendras taisykles ir procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti projektų rezultatų tvarumą;

XIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2018„Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ES: daug trūkumų ir ribota nauda“

107.

mano, kad Komisija ir valstybės narės neturėtų skatinti intensyviau ir plačiau taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) metodo, kol nebus išspręstos šioje ataskaitoje nustatytos problemos ir sėkmingai įgyvendintos toliau pateiktos rekomendacijos; visų pirma reikėtų patobulinti institucines ir teisines sistemas bei pagerinti projektų valdymą, taip pat geriau užtikrinti, kad būtent pasirinkus VPSP metodą būtų pasiekta didžiausia ekonominė nauda ir VPSP projektai būtų sėkmingai valdomi; pabrėžia, kad jei nepavyks tinkamai nustatyti ir paskirstyti su projektais susijusios rizikos, viešojo sektoriaus partneris gali patirti finansinių padarinių ir tai gali trukdyti pasiekti projektų tikslus;

108.

norint geriau paskirstyti partneriams dėl vėlavimo ir naujų derybų susidariusias išlaidas ir siekiant mažinti vėlavimo, už kurį atsakingas viešojo sektoriaus partneris, ir naujų derybų dėl sutarties finansinį poveikį galutinei VPSP projektų išlaidų, kurias dengia viešojo sektoriaus partneris, sumai, rekomenduoja:

—	valstybėms narėms – nustatyti ir pasiūlyti standartines sutarčių nuostatas, kuriomis būtų apibrėžta galimų papildomų išlaidų, kurias turi padengti viešojo sektoriaus partneris, sumos riba,

—	valstybėms narėms įvertinti pirmalaikių naujų derybų dėl sutarčių rengimo galimybę siekiant užtikrinti, kad dėl to susidarančios papildomos viešojo sektoriaus partnerio dengiamos išlaidos būtų tinkamai pagrįstos ir atitiktų ekonominės naudos principus;

109.

siekiant užtikrinti, kad taikant būtent VPSP grindžiamą finansavimo metodą būtų užtikrinta didžiausia ekonominė nauda, rekomenduoja:

—

valstybėms narėms – renkantis VPSP grindžiamą finansavimo metodą remtis patikimomis lyginamosiomis analizėmis, atliktomis, pavyzdžiui, naudojantis viešojo sektoriaus komparatoriumi, ir tinkamais metodais, kuriais būtų užtikrinama, kad VPSP grindžiamas finansavimo metodas būtų pasirenkamas tik tada, jei net ir pagal blogiausius scenarijus jį taikant būtų pasiekta didžiausia ekonominė nauda,

—

Komisijai – užtikrinti, kad Audito Rūmams būtų užtikrinta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija, kad jie galėtų įvertinti viešųjų pirkimų metodo pasirinkimą ir susijusius viešojo sektoriaus institucijų vykdytus viešuosius pirkimus, net jei Sąjungos parama pagal finansines priemones privačiojo sektoriaus subjektams teikiama tiesiogiai;

110.

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų reikiamų administracinių gebėjimų ir parengtų aiškią VPSP politiką bei strategijas, kuriomis remdamosi galėtų sėkmingai įgyvendinti Sąjungos remiamus VPSP projektus, rekomenduoja:

—

valstybėms narėms – nustatyti aiškią VPSP politiką ir strategijas, aiškiai nurodant, kokį vaidmenį turėtų atlikti VPSP įgyvendinant jų infrastruktūros investicijų politiką siekiant nustatyti sektorius, kuriuose būtų tinkamiausia taikyti VPSP metodą, taip pat nustatyti galimas ribas, kurių laikantis būtų galima veiksmingai taikyti VPSP metodą,

—

Komisijai – pasiūlyti teisės aktų pakeitimus, ateityje siekiant sutelkti finansinę paramą tik tų sektorių VPSP projektams, kurie, Komisijos nuomone, yra strategiškai labai svarbūs ir kuriuose ta parama būtų suderinama su ilgalaikiais įsipareigojimais pagal VPSP sutartis (pavyzdžiui, TEN-T pagrindinio tinklo sektoriaus projektams);

111.

siekiant sumažinti riziką, jog renkantis VPSP grindžiamą finansavimo metodą gali būti laikomasi šališko požiūrio, taip pat siekiant toliau didinti skaidrumą ir užtikrinti veiksmingą VPSP projektų rėmimą Sąjungos lėšomis, rekomenduoja:

—	Komisijai susieti Sąjungos paramą su VPSP projektais įsitikinus, kad VPSP galimybės pasirinkimas buvo pagrįstas ekonominiu naudingumu, o ne netinkamai veikiamas svarstymų, susijusių su biudžeto suvaržymais ar jų statistiniu vertinimu,

—

valstybėms narėms – didinti skaidrumą reguliariai skelbiant VPSP projektų sąrašus, įskaitant išsamius ir prasmingus duomenis apie finansuotą turtą, taip pat su šiais projektais susijusius būsimus įsipareigojimus bei informaciją apie tai, ar šie projektai yra įtraukti į balansą, ir užtikrinti konfidencialių ir neskelbtinų komercinių duomenų apsaugą,

—	Komisijai – įvertinti projektų, finansuojamų kartu naudojant Sąjungos lėšas, papildomą sudėtingumą, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų siekiant supaprastinti atitinkamas Sąjungos programų taisykles ir procedūras;

XV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2018 „Ūkininkams skirta bazinės išmokos schema – veiklos požiūriu schema įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas“

112.

prašo Komisijos užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įdiegtų pagrindines kontrolės priemones ir ištaisytų išmokas pagal bazinės išmokos sistemą ten, kur vertei daromas didžiulis poveikis dėl atitinkamų taisyklių netaikymo arba dėl to, kad nėra naujausios informacijos apie žemės naudojimą;

113.

ragina Komisiją:

—	apžvelgti ir įvertinti įvairių savo sistemų, naudojamų informacijai valstybėms narėms skleisti, veiksmingumą, kad jos kuo nuosekliau aiškintų ir taikytų bazinės išmokos sistemos teisinį pagrindą,

—	įvertinti, kaip galimi būsimi teisės aktai galėtų sudaryti jai galimybes užtikrinti, kad valstybės narės perduotų pagrindinę informaciją apie tiesioginės paramos sistemų įgyvendinimą,

—	paaiškinti atitinkamus Komisijos ir sertifikavimo įstaigų vaidmenis tikrinant, ar esama veiksmingų pagrindinių kontrolės priemonių ir ar centriniu lygmeniu vykdomas išmokų pagal bazinės išmokos sistemą apskaičiavimas;

114.

ragina Komisiją prieš teikiant bet kokį pasiūlymą dėl būsimos bendros žemės ūkio politikos struktūros įvertinti visų grupių ūkininkų pajamų padėtį ir išanalizuoti, kokios pajamų paramos jiems reikia, atsižvelgiant į dabartinį Sąjungos ir nacionalinės paramos skirstymą, žemės ploto žemės ūkio potencialą, plotų, daugiausia skirtų žemės ūkio gamybai arba priežiūrai, skirtumus, ūkininkavimo išlaidas ir perspektyvumą, pajamas iš maisto ir kitos žemės ūkio gamybos, taip pat iš su žemės ūkiu nesusijusių šaltinių, ūkių veiksmingumo ir konkurencingumo veiksnius ir ūkininkų teikiamų viešųjų gėrybių vertę; Komisija siūlomas priemones nuo pat pradžių turėtų sieti su tinkamais veiklos tikslais ir baziniu lygiu, su kuriuo būtų galima palyginti paramos veiksmingumą;

XVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2018 „Nauji būdai finansuoti kaimo plėtros projektus: paprastesni, bet neorientuoti į rezultatus“

115.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria daugeliui joje pateiktų pastabų ir rekomendacijų;

116.

apgailestauja dėl to, kad naujasis supaprastintas išlaidų apmokėjimas yra naudojamas tik nedidelei kaimo plėtros išlaidų daliai ir kad jis nedidina šio finansavimo šaltinio potencialo, nors supaprastinimas turėtų būti galimybė paskatinti paramos gavėjus imtis projektų;

117.

apgailestauja dėl to, kad esama labai nedaug rodiklių, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, ar šios priemonės tikslai buvo pasiekti, ar ne;

118.

ragina valstybes nares, paramos gavėjus ir jų asociacijas pasinaudoti visomis šios supaprastinto išlaidų apmokėjimo sistemos teikiamomis galimybėmis kaimo plėtros srityje;

119.

primena, kad supaprastinimas turi sudaryti sąlygas užtikrinti tinkamą kontrolės lygį, o atsakomybė už jį turi būti aiškiai apibrėžta;

120.

primena, kad supaprastinimas turi būti naudingas ir valdžios institucijoms, ir projektų rengėjams;

XVII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 12/2018 „Plačiajuostis ryšys ES valstybėse narėse – nepaisant pažangos, bus pasiekti ne visi strategijos „Europa 2020“ tikslai“

121.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pateikia savo pastabas;

122.

pritaria Komisijos siekiui investuoti į būsimą skaitmeninę transformaciją, kaip matyti iš pasiūlymo dėl 2021–2027 m. DFP;

123.

pripažįsta reikšmingą Komisijos teisėkūros iniciatyvą skaitmeninimo srityje ir atkreipia dėmesį į tokias iniciatyvas kaip „WiFi4E“, kuriomis remiamas naujausios modernios belaidžio interneto ryšio įrangos įrengimas bendruomenių centruose;

124.

atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas pagerinti plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje Sąjungoje, tačiau apgailestauja dėl to, kad daugelis kaimo vietovių vis dar neturi plačiajuosčio ryšio;

125.

pripažįsta Komisijos pastangas labai padidinti plačiajuosčiam ryšiui remti reikalingus finansavimo šaltinius ir juos įvairinti; primena, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Sąjunga investavo į šią sritį 2,74 mlrd. EUR, o per dabar galiojantį programavimo laikotarpį šios Sąjungos investicijos siekia 15 mlrd. EUR, taigi lėšų padidėjo daugiau nei penkis kartus;

126.

yra įsitikinęs, kad didelės spartos interneto ryšys yra būtinas bendrosios skaitmeninės rinkos elementas ir todėl gali suteikti valstybėms narėms konkurencinį pranašumą ekonomikos, socialiniais ir švietimo klausimais; gera interneto sparta ir galimybės juo naudotis yra būtinos mūsų gyvenimui, verslui ir nacionalinėms Vyriausybėms;

127.

pabrėžia, kad investicijos į plačiajuostį ryšį padės skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo ir izoliuotose vietovėse; siekiant sukurti vientisą bendrąją rinką, kaimo ir atokesnėse vietovėse turėtų būti sudarytos galimybės naudotis plačiajuosčiu ryšiu;

128.

todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl persvarstytų Sąjungos telekomunikacijų taisyklių siekiant paskatinti investicijas, visų pirma ekonomiškai mažiau perspektyviose teritorijose, kuriose mažas gyventojų tankumas, arba kaimo vietovėse;

129.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad valstybės narės turėtų parengti persvarstytus planus laikotarpiui po 2020 m.;

130.

todėl ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad ne tik strategijos „Europa 2020“ tikslai dėl plačiajuosčio ryšio, bet ir Komisijos strategijos „Gigabitinė visuomenė 2025“ tikslai būtų įgyvendinti tinkamu laiku; visose miestų teritorijose ir visose pagrindinėse sausumos transporto magistralėse turi būti užtikrinama nepertraukiama 5G ryšio aprėptis, taip pat internetinio ryšio tinklų, galinčių užtikrinti bent 100 Mbps duomenų perdavimo spartą, kurią būtų galima greitai padidinti mažiausiai iki 1 Gbps, prieinamumas visiems Europos namų ūkiams, MVĮ ir vietos viešojo administravimo institucijoms tiek kaimų, tiek miestų teritorijose, ypač ištuštėjusiose ir retai apgyvendintose vietovėse;

131.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad valstybės narės turėtų peržiūrėti savo nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimus, kaip to reikalauja peržiūrėtas Sąjungos telekomunikacijų reglamentavimo pagrindas, kad jos galėtų operatoriams taikyti savo rekomendacijas ir teisių gynimo priemones (įskaitant baudas už reikalavimų nevykdymą);

132.

mano, kad finansinę paramą plačiajuosčiam ryšiui turėtų sudaryti proporcingas dotacijų ir finansinių priemonių derinys, pagal kurį investicijos turėtų būti nukreipiamos vadovaujantis intervencijos logika ir atsižvelgiama į vietos bei rinkos realijas;

133.

yra įsitikinęs, kad parama plačiajuosčiam ryšiui naudojant finansines priemones daugiausia sutelkta ekonomiškai perspektyviuose regionuose ir gerai išplėtotose vietos rinkose; pažymi, kad dotacijos labiau tinkamos kaimo, kalnų ir atokioms vietovėms, kur privačios investicijos ir su finansinėmis priemonėmis susijusios operacijos savaime patiria didesnę riziką;

134.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija turėtų kaupti ir skleisti geriausios praktikos plačiajuosčio ryšio srityje pavyzdžius, o būtent susijusius su investicijų planavimu ir projektų įgyvendinimu;

135.

yra įsitikinęs, kad Komisija tęs išaiškinimą valstybėms narėms valstybės pagalbos taikymo plačiajuosčiam ryšiui srityje, ir palankiai vertina Komisijos ketinimą įtraukti tolesnę informaciją dėl 100 Mbps ir gigabitinės visuomenės tikslų;

XVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2018 „Radikalizacijos, dėl kurios kyla terorizmo pavojus, problemos sprendimas: Komisija atsižvelgė į valstybių narių poreikius, tačiau buvo tam tikrų koordinavimo ir vertinimo trūkumų“

136.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą, pritaria joje pateiktoms rekomendacijoms ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

137.

ragina Komisiją ištirti, kaip galima supaprastinti veiksmų, kuriais sprendžiama radikalizacijos problema, valdymą, pavyzdžiui, sujungiant daugelį fondų, kuriais šie veiksmai grindžiami, arba sutelkiant valdymą, kurį šiuo metu vykdo aštuoni generaliniai direktoratai, taip pat Europolas, Eurojustas ir valstybės narės, siekiant pagerinti koordinavimą ir padidinti veiksmingumą;

138.

pripažįsta, kad rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas gali būti itin sudėtingas veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią radikalizacijai, atvejais, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad rodikliai, susiję su, pavyzdžiui, posėdžiuose dalyvaujančių ekspertų skaičiumi, nėra pakankami siekiant įvertinti veiklos rezultatus; ragina Komisiją išnagrinėti, visų pirma, kodėl valstybėse narėse gerokai skiriasi dalyvavimas jos veikloje, ir daugiausia dėmesio skirti tai veiklai, kuri yra svarbi daugumai valstybių narių;

139.

ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus, susijusius su Komisijos aukšto lygio ekspertų grupės radikalizacijos klausimais tarpine ataskaita, kai jie susiję su diskusijomis su valstybėmis narėmis dėl to, kaip geriau įvertinti atitinkamas programas ir priemones;

140.

pripažįsta, kad norint užkirsti kelią radikalizacijai dažnai reikia išsamių žinių apie padėtį vietos lygiu, t. y. kaimyninėse šalyse, ir kad šios rūšies informacijos negalima apibendrinti, nes kiekvienai kaimyninei šaliai iškyla savi iššūkiai ir galimybės; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį atlieka vietos švietimo įstaigos, vietos socialinės ir labdaros organizacijos ir vietos valdžios institucijos, įskaitant į konkrečią vietovę paskirtus policijos pareigūnus; ragina Komisiją ir valstybes nares į tai atsižvelgti keičiantis gerąja patirtimi ir išvengti stereotipų ar apibendrinimų;

141.

pabrėžia, kad Komisijos veiklos veiksmingumas ir efektyvumas padedant valstybėms narėms užkirsti kelią radikalizacijai yra didžiausias, kai ji susijusi su tarpvalstybiniais atvejais, visų pirma tada, kai ji susijusi su per internetą pateikta informacija; pritaria tam, kad būtų taikoma Europolo Europos Sąjungos internetinės informacijos žymėjimo padalinio (ES IRU) konfliktų sureguliavimo procedūra, ir sprendimui ES IRU dėmesį sutelkti į propagandą internete, kuria teroristai siekia pasinaudoti, kad pritrauktų kuo daugiau pasekėjų; ragina Komisiją pagerinti savo metodus, skirtus ES IRU sėkmei įvertinti, išnagrinėjant, kiek teroristinio turinio pašalino interneto bendrovės vien tik ES IRU prašymu, jo taip pat nepažymint nacionaliniams internetinės informacijos žymėjimo padaliniams, pilietinei visuomenei arba pačioms interneto bendrovėms, taip pat kuriant metodus, kaip parodyti veiksmingumą pagal tai, kiek teroristinės propagandos internete išlieka, pavyzdžiui, dėl to, kad pašalinta propaganda yra tiesiog iš naujo įkeliama arba perkeliama į kitas platformas;

XIX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2018 „ES cheminiai, biologiniai, radiologiniai ir branduoliniai kompetencijos centrai: reikalinga didesnė pažanga“

142.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmai, Komisija ir EIVT sutaria dėl daugumos rekomendacijų;

143.

ragina Komisiją ir EIVT atlikti bendrą Sąjungos analizę, kurios metu būtų nustatomos išorės cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (ChBRB) grėsmės Sąjungai, kad būtų visapusiškai susieti vidaus ir išorės veiksmai;

144.

ragina Komisiją į poreikių vertinimus ir nacionalines veiksmų planų metodikas įtraukti sisteminės rizikos vertinimus ir greitai reaguoti į visus šalių partnerių prašymus suteikti pagalbą užbaigiant jų poreikių vertinimus ir nacionalinius veiksmų planus;

145.

ragina Komisiją padidinti regioninės veiklos, kaip antai pratybų vietoje ir praktinių užsiėmimų, apimtį;

146.

ragina Komisiją ir EIVT paskirtiems ryšių punktams ir (arba) ilgalaikiams regioninio bendradarbiavimo priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, (IcSP) pareigūnams visose Sąjungos delegacijose priskirti ChBRB užduotis ir įtraukti ChBRB įgyvendinant politiką ir vykdant dialogą saugumo ir politikos klausimais;

147.

ragina Komisijos Vystymosi ir bendradarbiavimo GD (DEVO) ir EIVT dirbti išvien su kitais svarbiais Komisijos generaliniais direktoratais, ypač su Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR) GD bei kitais paramos teikėjais, siekiant nustatyti galimas sinergijas ir turimus finansavimo šaltinius, kurie galėtų būti geriau panaudojami ChBRB veiklai remti;

148.

ragina Komisiją bendrą iniciatyvos tikslą išreikšti konkretesniais tikslais, kurie galėtų būti panaudojami projektų lygmeniu, sudarant sąlygas rezultatus vertinti projekto lygmeniu, taip pat nacionaliniu, regioniniu ir visos iniciatyvos lygmenimis;

149.

ragina Komisiją taip pat nustatyti rezultatų ir poveikio rodiklius, leidžiančius įvertinti iniciatyvos veiksmingumą atsižvelgiant į nustatytus tikslus;

150.

ragina Komisiją užtikrinti, kad jos interneto portale būtų pateikta visa svarbi informacija nustatant tinkamus prieigos leidimo lygius ir užtikrinti, kad per ChBRB portalą būtų galima susipažinti su geriausios praktikos pavyzdžiais ir gairėmis;

XX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2018 „Vidaus saugumo pajėgų gebėjimų stiprinimas Nigeryje ir Malyje: tik nedidelė ir lėta pažanga“

151.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

152.

pirmiausia atkreipia dėmesį į visų suinteresuotųjų subjektų, dalyvavusių vykdant šias dvi Sąjungos misijas, ir in situ dislokuotų darbuotojų pastangas struktūriškai ir tvariai stiprinti institucinius gebėjimus Malio ir Nigerio vidaus saugumo srityje tokiomis regiono geopolitinėmis sąlygomis, kurios, atsižvelgiant į įvairią patiriamą grėsmę, iš esmės yra itin sunkios ir pavojingos;

153.

apgailestauja dėl to, kad prieš dislokavimą misijų darbuotojai nedalyvavo mokymuose ir negavo paramos, kad galėtų susipažinti su vietoje vykdomomis procedūromis ir projektais; mano, kad dėl šio mokymų trūkumo akivaizdžiai vėluota įgyvendinti operacijas;

154.

mano, kad EIVT ir Komisija ypatingą dėmesį nuolat turėtų skirti paramos funkcijoms, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sparčiai, veiksmingai ir nuosekliai vykdyti BSGP misijas, prieš dislokuojant visus darbuotojus surengti mokymus apie Sąjungos procedūras ir politiką ir parengti išsamias gaires dėl veiklos užduočių (poreikių vertinimo, užduočių planavimo bei stebėsenos ir ataskaitų teikimo); be to, mano, kad patirtimi, įgyta vykdant ankstesnes BSGP misijas, taip pat turėtų būti naudojamasi siekiant padidinti dislokuotų misijų veiklos efektyvumą ir sudaryti palankesnes sąlygas perduoti žinias ir užtikrinti skirtingų misijų sąveiką;

155.

apgailestauja dėl to, kad darbuotojų saugumui Nigeryje iškilo grėsmė, nes šešis mėnesius jie buvo priversti gyventi ir dirbti viešbutyje netaikant specialių apsaugos priemonių;

156.

pabrėžia, kad saugi darbo aplinka yra būtina siekiant veiksmingai įgyvendinti operacijas ir įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus; ragina EIVT ir Komisiją išlaikyti pakankamą su saugumu susijusių išlaidų lygį misijų biudžete, kad būtų galima kuo veiksmingiau įgyvendinti misijų įgaliojimus;

157.

be to, dar kartą pabrėžia, kad būtina veiksmingai naudotis visais būsimoms BSGP misijoms tinkamais finansavimo kanalais, t. y. priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Europos plėtros fondu, Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondu ir humanitarine pagalba, siekiant įgyvendinti politinius misijų tikslus ir užtikrinti patikimą finansų valdymą;

158.

ragina EIVT bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad šiuo metu vykdomose ir būsimose BSGP misijose dalyvautų pakankamai darbuotojų, kad būtų galima sparčiai veikti išnaudojant beveik visus leidžiamus pajėgumus (arba atsižvelgiant į bendrą laisvų darbo vietų skaičių) ir, jei įmanoma, misijų įgaliojimų trukmę atitinkančiu laikotarpiu;

159.

pabrėžia, kad dėl nepakankamai efektyvios šių dviejų misijų veiklos kilo didelių sunkumų siekiant tinkamai įgyvendinti Sąjungos veiksmus; apgailestauja, kad prireikė 18 mėnesių, kad BSGP misijai Nigeryje būtų suteiktas juridinio subjekto statusas;

160.

mano, kad Taryba ir Komisija turėtų kuo skubiau užtikrinti būsimų BSGP misijų teisinį subjektiškumą ir skirti joms reikalingą biudžetą;

161.

ragina EIVT ir Komisiją ypatingą dėmesį skirti viešųjų pirkimų ir žmogiškųjų išteklių valdymo procedūroms, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų BSGP veiklos poreikius; pažymi, kad įgyvendinant operacijas buvo juntama viešųjų pirkimų procedūrų sukelta našta, todėl nepasiekti numatyti rezultatai;

162.

atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sunku užpildyti laisvas darbo vietas; primena, kad darbo vietų užimtumo rodiklis Nigeryje siekė 72 %, o Malyje – 77 %; ragina EIVT ir Komisiją siūlyti ilgesnes valstybių narių darbuotojų komandiruotes misijų vykdymo tikslais, aktyviau samdyti sutartininkus ir skelbti kvietimus dėl dalyvavimo, kurie galėtų būti naudojami siekiant sudaryti galimų darbuotojų rezervo sąrašus ir taip paspartinti įdarbinimą, kai atsiranda laisvų darbo vietų;

163.

ragina EIVT, siekiant padidinti BSGP misijų rezultatų tvarumą, užtikrinti, kad planuojant visų misijų veiksmų įgyvendinimą būtų atsižvelgta į tvarumo aspektus, šiuo tikslu sistemingai vertinant vietos poreikius ir gebėjimą pasiekti tvarius rezultatus vietos mastu;

164.

ragina EIVT stiprinti misijose įgyvendintų veiksmų (mokymų, konsultacijų ar įrangos tiekimo) stebėseną, atliekant reguliarius vertinimus, grindžiamus rodikliais, gautais rezultatais ir atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų atsakomybės lygiu;

165.

ragina EIVT ir Komisiją veiksmingiau koordinuoti BSGP misijas su kitomis Sąjungos pastangomis regionų lygmeniu (pavyzdžiui, su integruoto sienų valdymo pagalbos misija Libijoje (EUBAM Libya) ir Sahelio penketuku), dvišalėmis misijomis ir tarptautinėmis pastangomis, kuriomis siekiama panašių tikslų; todėl ragina Sąjungą ir jos valstybes nares tvirčiau bendradarbiauti ir užtikrinti geresnį koordinavimą, sudarant palankesnes sąlygas sąveikai;

166.

prašo EIVT ir Komisijos užtikrinti, kad BSGP misijos būtų užbaigtos ir atitinkamas turtas būtų likviduotas geriausiomis sąlygomis; šiuo atžvilgiu mano, kad EIVT ir Komisija turėtų parengti bendrą išsamią pasitraukimo strategiją, kurioje būtų aiškiai apibrėžti vaidmenys ir atsakomybės sritys užbaigiant BSGP misijas, taip sumažinant konkrečią riziką, neatsiejamą nuo misijos užbaigimo proceso;

167.

apskritai tvirtina, kad būtina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą jų užsienio politikos ir saugumo srityse, siekiant sukurti masto ekonomiją ir sumažinti sąnaudas; pažymi, kad itin svarbu valstybėms narėms suteikti galimybę ryžtingai spręsti bendras saugumo ir migracijos srautų valdymo problemas laikotarpiu, kai šių uždavinių akivaizdžiai daugėja ir šie klausimai kaip niekada opūs;

XXI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 16/2018 „ES teisės aktų ex post peržiūra: tinkamai nustatyta, tačiau neišbaigta sistema“

168.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms;

169.

pažymi, kad su Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros (9) susijusi 2018 m. stebėsena bus pradėta netrukus, o aukšto lygio tarpinstitucinis susitikimas įvyks metų pabaigoje;

170.

pažymi, kad Audito Rūmai pateikė labai nuodugnų ir išsamų tyrimą (pvz., geras imties dydis), ir tai galėtų būti pavyzdys atliekant tolimesnes analizes kitose Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros srityse; taip pat pažymi, kad reikėtų apsvarstyti papildomų veiklos rodiklių, skirtų Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros įgyvendinimui stebėti, sukūrimo galimybę;

171.

mano, kad aktyvus Audito Rūmų įsitraukimas ir dalyvavimas bus naudingas, nes bus sustiprinta Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros vykdymo stebėsena; mano, kad aktyvesnis naudojimasis Audito Rūmų informaciniais dokumentais taip pat gali padėti pasiekti minėtą tikslą;

172.

pažymi, kad bendro tarpinstitucinio stebėsenos ir persvarstymo sąlygų vadovo, kuriame išdėstytos gairės ir formulavimo nuostatos, rengimas galėtų būti pagerintas vykdant teisėkūros kontrolę, jei dėl to neapribojamos teisėkūros institucijų galimybės laisvai priimti politinį sprendimą;

173.

pažymi, kad ateityje atliekant Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros peržiūrą būtų galima apsvarstyti bendrąsias ex post peržiūros gaires;

174.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu nustatyti sistemą, pagal kurią valstybės narės turėtų Komisijai pateikti informaciją apie Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę;

XXII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2018 „Komisijos ir valstybių narių veiksmais 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pavyko išspręsti menko lėšų panaudojimo problemą, bet nepakankamai dėmesio skirta rezultatams“

175.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir naudingą ankstesnių ir dabartinių programavimo laikotarpių palyginimą, daugiausia dėmesio skiriant numatomiems būsimiems iššūkiams, kurie gali kilti valstybėms narėms bei Komisijai ir kurie yra susiję su tinkamu ir į rezultatus orientuotu sanglaudos politikos fondų panaudojimu;

176.

laiko nepatenkinamu Komisijos atsakymą dėl rekomendacijos parengti tvarkaraštį su svarbiausiomis teisės aktų priėmimo datomis, kad veiksmų programos įgyvendinimas būtų pradėtas laiku; ir prašo Komisijos pateikti konkretų pasiūlymą, pagrįstą laikotarpio, reikalingo norint laiku įgyvendinti programas, įvertinimu;

177.

pritaria Audito Rūmų pozicijai, kad, nors lėšų panaudojimas yra svarbus siekiant politikos tikslų, tai nėra tikslas pats savaime, o greičiau būdas siekti rezultatų, atitinkančių sanglaudos politikos tikslus; yra tvirtai įsitikinęs, kad ekonominė nauda vertinama ne vien pagal tai, kiek pinigų išleista, bet ir pagal tai, kokių rezultatų pasiekta panaudojus išteklius;

178.

yra labai susirūpinęs dėl to, jog Komisija, regis, neįvertina rizikos, apie kurią perspėja ir Audito Rūmai, kad vėlavimai vykdant 2014–2020 m. laikotarpio biudžetą gali būti didesni negu 2007–2013 m. laikotarpiu, o dėl to atsiranda didelis spaudimas kuo greičiau tinkamai panaudoti lėšas programavimo laikotarpio pabaigoje ir didėja rizika nepakankamai atsižvelgti į ekonominį naudingumą ir rezultatų įgyvendinimą;

179.

yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija neatsižvelgia į riziką, kurią taip pat nurodė Audito Rūmai, dėl visiškai nepriimtino lėšų panaudojimo lygio programavimo laikotarpio viduryje, kuris yra du kartus žemesnis, palyginti su tuo pačiu praeito programavimo laikotarpio etapu, taip pat dėl spaudimo panaudoti lėšas, atsirandančio dėl to, kad einamojo laikotarpio pradžia sutampa su pirmaisiais kito programavimo laikotarpio įgyvendinimo metais;

180.

prašo Komisijos pateikti prognozę ir vertinimą dėl kiekvienos valstybės narės susikaupusių įsipareigojimų, kurie gali likti laiku nepanaudoti iki laikotarpio pabaigos, ir pasiūlyti priemonių, siekiant padėti valstybėms narėms sušvelninti galimą neigiamą nepakankamo skirtų lėšų panaudojimo poveikį;

181.

prašo Komisijos užtikrinti, kad priemonės, kurių bus imtasi siekiant išvengti valstybių narių automatinio įsipareigojimų panaikinimo, atitiktų veiksmų programų ir projektų tikslus ir rezultatus, taip pat kad būtų įgyvendinta tinkama pakeistų veiksmų programų stebėsena ir informavimas apie jas;

182.

ragina Komisiją savo iniciatyva naudoti turimus techninės pagalbos išteklius ir aktyviai padėti valstybėms narėms paspartinti į rezultatus orientuotą sanglaudos politikos fondų panaudojimą;

183.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis sanglaudos politikos tikslas yra remti ekonominę ir socialinę sanglaudą tarp skirtingų Sąjungos regionų bei valstybių ir prisidėti mažinant skirtumus ir nelygybę juose; pabrėžia, kad tai turi būti pagrindinis principas valstybėms narėms, Komisijai ir visiems susijusiems suinteresuotiems subjektams įsisavinant ir naudojant Sąjungos lėšas;

XXIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2018 „Ar įgyvendintas pagrindinis prevencinės Stabilumo ir augimo pakto dalies tikslas?“

184.

mano, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje laiku pateikiama labai svarbi analizė, kurioje nagrinėjama, kaip Komisija įgyvendina nuostatas, reglamentuojančias Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį, siekiant pasiekti jos pagrindinį tikslą – kad valstybės narės sėkmingai siektų atitinkamų vidutinio laikotarpio tikslų, susijusių su biudžeto balansais;

XXIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 19/2018 „Europos greitųjų traukinių tinklas dar ne tikrovė – tai tik padrikas neveiksmingas darinys“

185.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą;

186.

pritaria Audito Rūmų nuomonei ir remia jo išvadas;

187.

su džiaugsmu pažymi, kad Komisija įgyvendins Audito Rūmų pateiktas rekomendacijas;

188.

pabrėžia, kad tikimybė pagerinti padėtį išlieka nedidelė, nebent valstybės narės parodytų politinę valią šią padėtį gerinti;

189.

todėl atkreipia dėmesį į svarbų Europos koordinatorių vaidmenį šioje srityje (TEN-T);

190.

primena Europos koordinatorių įgaliojimus, kurie apima:

—	atitinkamo koridoriaus darbo plano parengimą (drauge su atitinkamomis valstybėmis narėmis) arba darbo plano horizontaliajam prioritetui parengimą,

—	paramos darbo plano įgyvendinimui teikimą ir jo stebėjimą; prireikus, sunkumų nustatymą ir tinkamiausių taisomųjų priemonių paieškas,

—	reguliarias konsultacijas su koridorių forumu (konsultaciniu organu, suburiančiu valstybes nares ir įvairius suinteresuotuosius subjektus),

—	rekomendacijų teikimą tokiose srityse, kaip transporto plėtra šalia koridorių arba naudojimasis finansavimo šaltiniais,

—	kasmetinį ataskaitų apie pasiektą pažangą teikimą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamoms valstybėms narėms;

191.

primygtinai pabrėžia, kad tarpvalstybiniais projektais, finansuojamais iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, taip pat iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriama Europos pridėtinė vertė; pažymi, kad būtina ir toliau naudotis šiais finansavimo mechanizmais, siekiant įveikti politinius ir infrastruktūros iššūkius, taip pat paspartinti Sąjungos regionų teritorinę bei socialinę ir ekonominę sanglaudą pasitelkiant greitųjų geležinkelių jungtis;

192.

primena Komisijai, kad, be prieinamo ir kokybiško keleivių vežimo geležinkeliais, būtina skatinti krovinių vežimą geležinkeliais, nes jis naudingas ekonomikos, aplinkos, logistikos ir saugumo požiūriais;

XXV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2018 „Afrikos taikos ir saugumo struktūra – ES paramą reikia skirti kitiems tikslams“

193.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

194.

pripažįsta, kad EIVT ir Komisija susiduria su labai sudėtingomis situacijomis Afrikoje, kurios būdingi politiniai ir veiklos iššūkiai bei suvaržymai daugelyje sričių, ypač susijusių su pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimu, institucijų finansavimu ir trūkumais, politiniu ryžtu įsikišti į konfliktus, jų išvengti ir juos valdyti;

195.

žino apie atitinkamos institucinės sistemos sudėtingumą sprendžiant konfliktų prevencijos klausimus ir skatinant taiką bei saugumą kartu su Afrikos Sąjunga, Afrikos taikos priemone, subregioninėmis organizacijomis, regioninėmis ekonominėmis bendrijomis ir regioniniais konfliktų prevencijos, valdymo ir sprendimo mechanizmais;

196.

susirūpinęs pažymi, kad Afrikos taikos ir saugumo struktūra (ATSS) nukenčia dėl didelės priklausomybės nuo išorinių finansinių išteklių (dėl valstybių narių nedidelių įmokų į Taikos fondą ir riboto papildomo finansavimo, kurį ATSS pritraukia iš alternatyvių finansų šaltinių);

197.

apgailestauja, kad dėl Afrikos atsakomybės ir finansinio tvarumo nebuvimo bei didelės priklausomybės nuo donorų ir tarptautinių partnerių atsiranda veiklos trūkumų, ypač susijusių su personalu, t. y. trūksta kvalifikuotų darbuotojų ar karinių ekspertų, veikiančių taikos ir saugumo Afrikos žemyne pagrindinių misijų srityje;

198.

mano, kad, nors Sąjungos parama ATSS yra nustatyta remiantis gairėse apibrėžta strategine programa, turi būti nuolat siekiama koordinuoti atitinkamus donorus;

199.

taip pat apgailestauja dėl to, kad Sąjungos parama daugiausia skiriama pagrindinėms veiklos sąnaudoms, kurioms neatliekamas ilgalaikis planavimas; pabrėžia, kad yra būtina atsisakyti Sąjungos finansuojamų ATSS rėmimo išlaidų ir remti aiškias ilgalaikes perspektyvas bei tikslus, prisidedančius prie Afrikos stabilumo ir, kalbant plačiau, Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos partnerystės;

200.

primena, kad būtina remti gebėjimų stiprinimo planą, Afrikos Sąjungos ir subregioninių organizacijų veiklos gebėjimus ir geresnę koordinavimo programą tarp visų dalyvių atsižvelgiant į kuo geresnės Sąjungos paramos veiklų ir rezultatų darnos optimizavimą ilgesniu laikotarpiu;

201.

išreiškia itin didelį susirūpinimą dėl stebėsenos sistemų spragų atsižvelgiant į jų pajėgumą pateikti atitinkamus duomenis apie veiklos rezultatus; prašo Komisiją pagerinti vertinimo sistemos veiklos pajėgumą ir rezultatus, siekiant aiškiai parodyti, kad Sąjungos įmokos daugiausia gali būti susietos su apčiuopiamu ir teigiamu poveikiu taikai ir saugumui vietoje;

202.

kaip vieną iš pagrindinių principų nurodo, kad, norint rinkti duomenis ir rodiklius bei atlikti jų analizę veiklos, rezultatų, konkrečių tikslų ir strateginių tikslų lygmenyse, siekiant įvertinti realų patvirtintų ATSS veiksmų gairių įgyvendinimą, jų tinkamumą ir tvarumą, reikia sukurti stebėsenos sistemą;

203.

kviečia Komisijos tarnybas surengti rezultatų stebėsenos misiją ir kuo skubiau pateikti Parlamentui ataskaitą šiuo klausimu;

XXVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2018 „ERPF ir ESF projektų 2014–2020 m. laikotarpiu atranka ir stebėjimas daugeliu bruožų vis dar labiausiai orientuoti į išdirbius“

204.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas;

205.

yra susirūpinęs dėl to, kad toks žemas įgyvendinimo lygis įpusėjus dabartiniam programavimo laikotarpiui kelia pavojų, jog nebus pasiekta rezultatų, kurių labiausiai reikia ERPF ir ESF remiamose srityse, ir atitinkamai vėluojama užtikrinti numatytą Sąjungos biudžeto investicijų poveikį siekiant sanglaudos ir regioninių skirtumų mažėjimo;

206.

todėl ragina Komisiją padėti valstybėms narėms paspartinti ESI fondų lėšų įsisavinimą ir stiprinti ESI fondų stebėseną ir veiklos rezultatų analizę, siekiant užtikrinti, kad šios lėšos padėtų siekti sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ tikslų;

207.

primygtinai ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išspręstos nustatytos dabartinio ESI fondų veiklos rezultatų plano problemos, ir pasinaudoti 2014–2020 m. laikotarpiu įgyta patirtimi, siekiant pagerinti kito laikotarpio veiklos rezultatų planą ir užtikrinti aiškias rodiklių, stebėsenos ir pasiektų rezultatų vertinimo taisykles;

208.

ragina Komisiją užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą stebėsenos procesą ir teikti ataskaitas apie pereinamuoju laikotarpiu pasiektus rezultatus naujai Komisijos narių kolegijai, taip pat užtikrinti, kad į rezultatus orientuota ESI fondų veikla baigiantis programavimo laikotarpiui nebūtų susilpninta dėl paspartinto lėšų įsisavinimo;

209.

atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymus, kad į jos teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą dėl programavimo laikotarpio po 2020 m. įtrauktas ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF bendrų rezultatų rodiklių sąrašas;

210.

vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos pateiktuose teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymuose dėl ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF nėra nuostatų, pagal kurias leidžiama „veiksmus, nustatytus pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles“, kaip nustatyta Finansiniame reglamente pateiktose sąvokų „rezultatas“ ir „atliktas darbas“ apibrėžtyse, laikyti numatomais siektinais rezultatais, kurie atitinkamai bus vertinami pagal rezultatų rodiklius, laikantis šių fondų nuostatų;

211.

prašo Komisijos spręsti šią problemą ir užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio valstybėms narėms nustatant veiklos rezultatų planą 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui;

212.

labai apgailestauja dėl to, kad Komisija nepristatė išsamaus Sąjungos politinės strategijos po 2020 m. pasiūlymo, kuriame būtų pateikti būsimos DFP tikslų orientyrai ir valstybėms narėms būtinos gairės, siekiant rezultatų, kurie prisidėtų prie bendrų Sąjungos prioritetų ir padėtų sukurti darnesnę ir glaudesnę Sąjungą;

XXVII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 22/2018 „Judumas pagal programą „Erasmus+“: milijonai dalyvių ir daugialypė Europos pridėtinė vertė, tačiau veiksmingumo vertinimas turi būti dar labiau pagerintas“

213.

palankiai vertina Audito Rūmų išvadas dėl papildomų pagal programą „Erasmus+“ (2014–2020 m.) sukuriamų Europos pridėtinės vertės formų, kurios nebuvo numatytos pagal jos steigiamąjį teisinį pagrindą; atkreipia dėmesį į tai, kad programos „Erasmus+“ vertinimo metodai ir rodikliai turėtų būti kuo labiau visuotiniai ir kokybiniai, atsižvelgiant į įvairialypį tokios rūšies ilgalaikių veiksmų poveikio pobūdį;

214.

pažymi, kad apibrėžtis „palankių sąlygų neturintys dalyviai ir (arba) mažiau galimybių turintys dalyviai“ šiuo metu nėra suderinta ir skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrą apibrėžtį būtų galima tiksliau įvertinti programos poveikį ir nustatyti tvirtesnį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima padidinti programos aprėptį siekiant įtraukti tokius dalyvius, taip pat plėtoti teigiamus jų paramos veiksmus;

215.

palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl naujos programos „Erasmus“ (2021–2027 m.) į pagrindinį veiksmą Nr. 1 (PV1) pakartotinai įtrauktas pavienių moksleivių judumas;

216.

pripažįsta Internetinės kalbinės paramos (OLS) svarbą; mano, kad tokia priemonė turėtų būti prieinama visiems dalyviams ir pritaikyta prie jų specifinių poreikių, tuo pat metu ją turėtų papildyti kalbų kursai vietoje;

217.

palankiai vertina nustatytus supaprastintus finansavimo metodus (fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius); vis dėlto pripažįsta, kad reikia koreguoti ir reguliariai peržiūrėti dotacijos dydžius atsižvelgiant į priimančiosios šalies arba regiono gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas, kad mažiau galimybių turintiems dalyviams būtų užtikrinta sąžiningesnė prieiga prie programos „Erasmus“ teikiamų su pavienių asmenų judumu susijusių galimybių;

218.

mano, kad siekiant skatinti palankių sąlygų neturinčių ir mažiau galimybių turinčių pavienių dalyvių judumą, turėtų būti svarstoma galimybė pagal naujos programos „Erasmus“ pagrindinį veiksmą Nr. 1 teikti išankstinį finansavimą;

219.

atkreipia dėmesį į tai, kad norint geriau skatinti doktorantų judumą, reikėtų užtikrinti daugiau lankstumo atsižvelgiant į dabar numatytą minimalų trijų mėnesių judumo laikotarpį;

220.

pripažįsta, kad studentų paskolų garantijų sistema nedavė lauktų rezultatų ir tai, kad ji neįtraukta į pasiūlymą dėl naujos programos „Erasmus“ (2021–2027 m.);

XXVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 23/2018 „Oro tarša. Mūsų sveikata vis dar nepakankamai apsaugota“

221.

mano, kad siekiant imtis veiksmingesnių veiksmų, skirtų oro kokybei pagerinti, Komisija turėtų:

—

dalytis geriausia valstybių narių, kurios savo oro kokybės planuose sėkmingai atspindėjo Aplinkos oro kokybės (AOK) direktyvos (10) reikalavimus, praktika, įskaitant klausimais, pavyzdžiui, susijusiais su stebėjimui skirta informacija; dalytis tikslinėmis, biudžete numatytomis ir trumpalaikėmis priemonėmis, skirtomis pagerinti oro kokybę, ir planuojamu koncentracijos lygių sumažinimu tam tikrose vietose,

—	aktyviai valdyti kiekvieną pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapą, kad būtų sutrumpintas bylų nagrinėjimo arba jų perdavimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui terminas,

—	padėti valstybėms narėms, kurios yra labiausiai paveiktos Sąjungos vidaus tarpvalstybinės oro taršos, bendradarbiaujant ir vykdant bendrą veiklą, taip pat įtraukiant atitinkamas priemones į jų oro kokybės planus;

222.

ragina Komisiją rengiant pasiūlymą teisės aktų leidėjui atsižvelgti į šiuos klausimus:

—

apsvarstyti galimybę atnaujinti Sąjungos ribines ir tikslines vertes (kietųjų dalelių, SO2 ir O3 atveju), atsižvelgiant į naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas; sumažinti kartų, kai koncentracija gali viršyti standartus, skaičių (kietųjų dalelių, NO2, SO2 ir O3 atveju); ir nustatyti trumpalaikes ribines vertes kietųjų dalelių PM2,5 atveju ir įspėjamąsias ribas kietųjų dalelių atveju,

—	patobulinti oro kokybės planus, ypač užtikrinant, kad jie būtų orientuoti į rezultatus; kasmet reikalauti pranešti apie jų įgyvendinimą; ir prireikus juos atnaujinti; oro kokybės planų skaičius pagal oro kokybės zonas turėtų būti ribotas,

—	patikslinti reikalavimus nustatant pramonės ir eismo matavimo stočių vietą, kad būtų galima geriau įvertinti didžiausią oro taršos poveikį gyventojams; nustatyti minimalų kiekvieno tipo matavimo stočių skaičių (eismo, pramonės ar foninio lygio),

—	galimybę Komisijai reikalauti įrengti papildomus stebėjimo punktus, jei ji mano, kad yra būtina geriau išmatuoti oro taršą,

—	paankstinant datą (šiuo metu tai yra n+1 metų rugsėjo 30 d.) bent iki n+1 metų birželio 30 d. pranešti patvirtintus duomenis ir aiškiai reikalauti valstybių narių (tikruoju laiku) teikti naujausius duomenis,

—	parengti aiškias nuostatas, kuriomis būtų užtikrinamos piliečių teisės kreiptis į teismą;

223.

siekiant geriau integruoti oro kokybę į Sąjungos politikos sritis, prašo Komisijos įvertinti:

—	kitas Sąjungos politikos sritis, kuriose yra elementų, kurie gali būti žalingi švariam orui, ir imtis veiksmų, siekiant geriau suderinti šias politikos sritis su oro kokybės tikslu,

—	faktišką oro kokybės tikslų rėmimui skirto atitinkamo Sąjungos finansavimo naudojimą kovojant su oro tarša, ypač kietųjų dalelių, azoto oksidų ir sieros oksido atveju;

224.

siekiant pagerinti piliečiams teikiamos informacijos kokybę, ragina Komisiją:

—	nustatyti ir apibendrinti, pasitelkiant sveikatos priežiūros specialistų pagalbą, svarbiausią informaciją, kad Komisija ir valstybių narių institucijos ją galėtų pateikti piliečiams (įskaitant poveikį sveikatai ir elgsenos rekomendacijas),

—	remti valstybes nares pritaikant geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su komunikacija ir piliečių dalyvavimu sprendžiant su oro kokybe susijusius klausimus,

—	kasmet skelbti oro kokybės zonų, kuriose pasiekta geriausia ir blogiausia pažanga, klasifikavimą ir dalytis geriausia patirtimi, taikoma sėkmingiausiose vietovėse,

—	sukurti internetinę priemonę, kad piliečiai galėtų pranešti apie oro kokybės pažeidimus ir teikti grįžtamąją informaciją Komisijai klausimais, susijusiais su valstybių narių veiksmais dėl oro kokybės,

—	remti valstybes nares kuriant patogias naudoti priemones, kad plačioji visuomenė galėtų naudotis informacija apie oro kokybę ir stebėjimą (pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų programėles ir (arba) socialinei žiniasklaidai skirtus puslapius),

—	kartu su valstybėmis narėmis siekti susitarti dėl suderintų oro kokybės indeksų;

XXIX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2018 „Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir naujoviškų atsinaujinančiosios energijos išteklių demonstravimas komerciniu lygmeniu ES: per pastarąjį dešimtmetį nepasiekta numatyta pažanga“

225.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

226.

palankiai vertina plataus užmojo Sąjungos įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2030 m. – 40 %, ir skirti bent 20 % savo biudžeto su klimato kaita susijusiems veiksmams 2014–2020 m. biudžeto laikotarpiu finansuoti;

227.

palankiai vertina Sąjungos siekį būti pasauline lydere atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje; mano, jog labai svarbu, kad Komisija nuolat pakankamai vadovautų ir rodytų ryžtą sprendžiant su klimato kaita susijusius klausimus, kad būtų sustiprintas jos tarptautinis patikimumas ir padidintas jos priemonių poveikis siekiant formuoti būsimą Sąjungos klimato politiką ir žaliąją diplomatiją;

228.

mano, kad reikia didesnės įvairių Sąjungos įstaigų, atitinkamų Komisijos tarnybų ir pramonės partnerių sąveikos, derinant jų pastangas ir taip siekiant sukurti palankią aplinką perėjimui prie inovatyvių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, pritaikant ir plėtojant investavimo sąlygas ir priemones;

229.

pabrėžia, kad vis dar reikia gerinti Komisijos klimato reikalų tarnybų koordinavimą, kad būtų ne tik laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, bet ir sudaromos sąlygos Sąjungai išlikti pirmaujančia klimato kaitos srities veikėja;

230.

pakartoja savo raginimą Komisijai aktyviau koordinuoti veiklą naujų technologijų ir aplinkosaugos inovacijų kūrimo srityje;

231.

nurodo, kad Komisijai ypač reikia labiau koordinuoti valstybių narių veiksmus, susijusius su klimato kaitos politika, kad būtų galima pasiekti tikslą bent 20 % Sąjungos biudžeto skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijoms ir klimato kaitai atspariai visuomenei kurti;

232.

apgailestauja dėl to, kad valstybėms narėms trūksta mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų strategijų, dėl to ima vyrauti neapibrėžtumas, daroma žala investicijų sąlygoms, daromas neigiamas poveikis inovatyvių mažo anglies dioksido kiekio technologijų parodomųjų projektų finansiniam gyvybingumui ir pažangai ir suteikiamos tik ribotos galimybės susigrąžinti lėšas iš žlungančių projektų; ragina Komisiją skatinti valstybes nares aktyviai dalyvauti siekiant anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų;

233.

apgailestauja dėl apskritai mažo finansuojamų projektų perspektyvumo ir tvarumo ir dėl to, kad trūksta apčiuopiamų projektų rezultatų panaudojimo;

234.

mano, kad siekiant rezultatų šioje srityje reikia tikslingesnių Sąjungos ir nacionalinio lygmens strategijų; ragina Komisiją siekiant šio tikslo parengti konkrečią bendrą strategiją, kuri apimtų konkrečių sričių veiksmų planus, kuriuose būtų pateikiami išsamūs vertinimai, nustatomos išsamios priemonės, vertinimo ir ataskaitų teikimo metodika ir veiklos rodikliai;

235.

ragina Komisiją apskritai padidinti skirtingų biudžeto sričių suderinamumą siekiant papildyti mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos kūrimo programas; apgailestauja dėl to, kad svarbiose Sąjungos biudžeto srityse konkretūs tikslai nenustatyti;

236.

ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų, kad būtų sukurta palanki aplinka perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pritaikant investavimo sąlygas ir su lėšų panaudojimu susijusias sistemas ir priemones, kad būtų galima užtikrinti atnaujinimo ir modernizavimo procesą visuose pagrindiniuose atitinkamuose sektoriuose;

XXX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 25 „Potvynių direktyva: pažanga vertinant riziką, kartu planuojant ir tenkinant poreikį gerinti padėtį“

237.

ragina Komisiją vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje (11), ir peržiūrint antro ir paskesnių etapų potvynių rizikos valdymo planus (PRVP) patikrinti, ar valstybės narės nustatė kiekybiškai įvertintus apibrėžto laikotarpio su potvyniais susijusių priemonių tikslus, sudarydamos sąlygas siekti pažangos, kuri bus vertinama pagal Potvynių direktyvą; ragina Komisiją gerosios patirties pavyzdžiais, susijusiais su tikslų nustatymu, dalytis su visomis valstybėmis narėmis;

238.

ragina Komisiją vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, antruoju Potvynių direktyvos įgyvendinimo etapu įvertinti ir pranešti, ar valstybės narės:

—	apibrėžė finansavimo šaltinius, kad būtų patenkinti investicijų poreikiai, susiję su PRVP, ir būtų nustatytas įgyvendinimo terminas atsižvelgiant į turimas lėšas,

—	tarptautiniuose upių baseinuose taikydamos apsaugos nuo potvynių priemones apsvarstė tarpvalstybinių investicijų galimybę;

239.

ragina Komisiją, jeigu prašoma skirti Sąjungos lėšų, vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, ir taikant bendro valdymo principą, bendrai finansuoti tik apsaugos nuo potvynių priemones, kurios būsimuose PRVP yra prioritetinės; prioritetus valstybės narės turėtų nustatyti remdamosi objektyviais ir svarbiais kriterijais, be kita ko:

—	kokybiška sąnaudų ir naudos analize, kad užtikrintų investicijų ekonominį naudingumą, ir

—	kai tinkama, atsižvelgdamos į projektų tarpvalstybinį poveikį;

240.

ragina Komisiją vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje ir Vandens pagrindų direktyvoje, patikrinti ir užtikrinti valstybių narių PRVP siūlomos naujos potvynių infrastruktūros atitiktį Vandens pagrindų direktyvai;

241.

ragina Komisiją kaskart kai prašoma skirti Sąjungos lėšų, vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje ir Vandens pagrindų direktyvoje, patikrinti, ar valstybės narės išanalizavo galimybę įgyvendinti svarbias žaliąsias priemones atskirai ar kartu su pilkosios infrastruktūros sprendimais;

242.

ragina Komisiją vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, patikrinti, ar į PRVP įtrauktos žinių ir klimato kaitos poveikio potvyniams modeliavimo tobulinimo priemonės;

243.

ragina Komisiją vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, ir peržiūrint Potvynių direktyvos įgyvendinimo antruoju etapu būtinus dokumentus, patikrinti, ar valstybės narės:

—	įvertina ir modeliuoja klimato kaitos poveikį potvyniams atlikdamos analizes ir tyrimus,

—

rengia tinkamas priemones, kad galėtų geriau išanalizuoti ir prognozuoti:

a)	lietaus poplūdžius, įskaitant staigius potvynius;

b)	jūros lygio kilimo sukeltus pakrančių potvynius,

—	kai klimato kaitos poveikio neįmanoma kiekybiškai įvertinti, jeigu reikia, suplanuoja lanksčias apsaugos laipsnio koregavimo priemones;

244.

ragina Komisiją antruoju etapu peržiūrint PRVP patikrinti, ar valstybės narės suplanavo priemones, skirtas:

—	visuomenei informuoti apie draudimo nuo potvynių rizikos naudą ir

—	draudimo apsaugai didinti, pvz., viešajam ir privačiajam sektoriams bendradarbiaujant draudimo nuo potvynių srityje;

245.

ragina Komisiją vykdant Potvynių direktyvoje numatytą priežiūros funkciją:

—	patikrinti, ar valstybės narės rėmėsi savo PRVP vertindamos, kiek tinkamai žemės paskirties planavimo taisyklės valstybėse narėse yra parengtos ir efektyviai taikomos teritorijose, kuriose kyla potvynio pavojus, ir

—	dalytis gerąja patirtimi su valstybėmis narėmis ir teikti joms gaires;

XXXI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“

246.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, kuriomis įvertinamas muitinių informacinių technologijų sistemų įgyvendinimas;

247.

teigiamai vertina Audito Rūmų pristatytą padėties analizę ir išvadas;

248.

palankiai vertina rekomendacijas Komisijai, nukreiptas į muitinės procedūrų modernizavimą, kuris nepaprastai svarbus Sąjungos veikimui; teigiamai vertina požiūrį, pagal kurį atsižvelgiama į patirtį, įgytą įgyvendinant programą „Muitinė 2020“;

249.

pažymi, kad, nepaisant kai kurių papildomų paaiškinimų ir nepritarimo pastaboms, Komisija sutinka su visoms Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje išdėstytoms rekomendacijoms;

250.

pažymi, kad nors kitai programai Komisija numato skirti 950 mln. EUR dabartinėmis kainomis ir Parlamente sutariama dėl šios sumos, būtina, kad įgyvendinimas būtų užtikrintas laiku, visa apimtimi ir laikantis finansinių ribų;

251.

pabrėžia, kad reikia taikyti patikimą daugiametį strateginį planą, kuriame būtų išdėstyta strateginė nuoseklaus ir veiksmingo IT projektų valdymo programa ir gairės; šiame plane turi būti teisingai nurodyti tikslai, rodikliai, tvarkaraštis ir būtini finansiniai ištekliai;

252.

pažymi, kad pradedant taikyti naująją DFP turėtų būti užtikrinama keleto programų, pvz., ES kovos su sukčiavimu programos, programų „Fiscalis“ ir „Muitinė“ bei Integruoto sienų valdymo fondo, sąveika, būtina atlikti poveikio vertinimą, susijusį su tuo, kaip neigiama galimo vėlavimo įgyvendinti vieną iš elementų įtaka atsilieptų visos sistemos veikimui;

253.

pabrėžia, kad nepaprastai svarbu įgyvendinti į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymą, siekiant gerinti rezultatus ir užtikrinti, kad būtų pasiekti programos tikslai;

254.

nors valstybės narės nepanaudojo savo 20 % dalies surinkimo išlaidų, gautų iš muitų, muitinės IT sistemos įgyvendinimo išlaidoms padengti, pritaria Komisijos pasiūlymui dėl nuosavų išteklių, kad surinkimo išlaidų procentinė dalis būtų sumažinta iki 10 %;

XXXII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“

255.

siekiant planuoti būsimus gyvūnų gerovės srities veiksmus, ragina Komisiją:

—	atlikti 2012–2015 m. gyvūnų gerovės strategijos, ypač kiek tai susiję su gyvų gyvūnų gabenimu, vertinimą, siekiant nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekti tikslai ir ar yra taikomos jos paskelbtos rekomendacijos,

—	apibrėžti bazinius ir tikslinius rodiklius, kad būtų galima išmatuoti ir palyginti valstybių narių atitikties laipsnį likusiose rizikos srityse, kurios buvo nustatytos vertinime,

—	apsvarstyti, kaip galima atsižvelgti į pirmiau minėto vertinimo išvadas (pavyzdžiui, taikant naują strategiją arba veiksmų planą ir (arba) atliekant teisės aktų gyvūnų gerovės srityje peržiūrą), ir paskelbti savo vertinimo rezultatus;

256.

pritaria Audito Rūmų išvadai, jog Sąjungos veiksmai gyvūnų gerovės srityje padėjo užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų ir kad būtų remiami aukštesni standartai, kurių teigiamas poveikis gyvūnų gerovei yra akivaizdus, jei jie tinkamai įgyvendinami;

257.

siekiant geriau spręsti su rizikos sritimis susijusius klausimus ir dalytis gerąja patirtimi, Komisija turėtų:

—

parengti vykdymo užtikrinimo strategiją, skirtą su Sveikatos ir maisto saugos (SANTE) GD rekomendacijų tolesne priežiūra susijusias priemonėms sustiprinti, siekiant sumažinti laiką, kurio reikia pradėti tinkamiems veiksmams, atsižvelgiant į jos po auditų pateiktas rekomendacijas, ir užtikrinti teisės aktų nuostatų įgyvendinimą, ypač tais atvejais, kai jos galiojo jau ilgą laiką,

—	kartu su valstybėmis narėmis nustatyti, kaip TRACES (Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema) pateiktos priemonės gali padėti rengti gyvų gyvūnų vežimo inspektavimams skirtą rizikos analizę, ir išplatinti rekomendacijas dėl šių priemonių naudojimo;

258.

kad sustiprintų ryšius tarp kompleksinio paramos susiejimo sistemos ir gyvūnų gerovės, Komisija turėtų:

—

atlikdama savo atitikties auditus dėl kompleksinio paramos susiejimo, įvertinti valstybių narių ataskaitų apie neatitikimus, kurie buvo nustatyti per tos pačios kontrolės institucijos, kuri vykdo ir kompleksinio paramos susiejimo patikras, oficialius inspektavimus, išsamumą, pavyzdžiui, atliekant kryžminį oficialių inspektavimų rezultatų ir paramos gavėjų, kuriems taikomas kompleksinis paramos susiejimas, duomenų bazės patikrinimą,

—

remiantis ankstesniais veiksmais, toliau dalytis geriausia patirtimi kompleksinio paramos susiejimo srityje ir pranešti valstybėms narėms apie su atitiktimi susijusius nustatytus faktus, kuriais grindžiami sprendimai skirti finansinius pataisymus, turint galvoje negriežtas su gyvūnų gerove susijusias sankcijų skyrimo sistemas;

259.

kad būtų skatinamas veiksmingas kaimo plėtros paramos gyvūnų gerovei naudojimas, Komisija turėtų:

—

tvirtindama esamų kaimo plėtros programų pakeitimus bei tvirtindama kaimo plėtros programavimo laikotarpio po 2020 m. naujus programavimo dokumentus, pateikti pastabų valstybėms narėms dėl gyvūnų gerovės priemonės naudojimo sektoriuose, kuriuose esama įrodymų dėl plačiai paplitusių neatitikimų (kaip antai kiaulių uodegų trumpinimas), ir patikrinti, ar nėra galimo dubliavimosi su privačiomis schemomis, apimančiomis panašius įsipareigojimus,

—	paskatinti valstybių narių keitimąsi gerąja praktika, susijusia su papildomais, savanoriškais gyvūnų gerovės priemonės rezultatų ir poveikio rodikliais pagal bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą, kuri bus sukurta programavimo laikotarpiu po 2020 m.,

—	programavimo laikotarpiu po 2020 m. teikti rekomendacijas valstybėms narėms dėl naudojimosi kitomis kaimo plėtros priemonėmis, kuriomis būtų remiami aukštesni gyvūnų gerovės standartai, siekiant suteikti ūkininkams daugiau paskatų gerinti gyvūnų gerovę;

260.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0242 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 31).

(8) OL L 252, 2017 9 29, p. 28.

(9) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(10) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

(11) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/85

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2019/1413

2019 m. kovo 26 d.

dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018) 521 – C8-0318/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018) 545), ir į prie jos pridėtą (-us) Komisijos tarnybų darbo dokumentą (-us),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2018) 661) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2018) 429),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys (8), įstatus, ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys (9), įstatus, ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB (10),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

suteikia patvirtinimą Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(3) OL C 413, 2018 11 14, p. 2.

(5) OL C 434, 2018 11 30, p. 209.

(10) OL L 343, 2013 12 19, p. 46.

(11) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 59).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/87

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2019/1414

2019 m. kovo 26 d.

dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018) 521 – C8-0318/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018) 545), ir į prie jos pridėtą (-us) Komisijos tarnybų darbo dokumentą (-us),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2018) 661) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2018) 429),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys (8), įstatus, ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/771/ES, kuriuo įsteigiama Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga ir panaikinami sprendimai 2004/20/EB ir 2007/372/EB (10),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

patvirtina Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(3) OL C 413, 2018 11 14, p. 11.

(5) OL C 434, 2018 11 30, p. 213.

(10) OL L 341, 2013 12 18, p. 73.

(11) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 59).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/89

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2019/1415

2019 m. kovo 26 d.

dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018) 521 – C8-0318/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018) 545), ir į prie jos pridėtą (-us) Komisijos tarnybų darbo dokumentą (-us),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2018) 661) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2018) 429),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys (8), įstatus, ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/770/ES, kuriuo įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2004/858/EB (10),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/927/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/770/ES, siekiant Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomąją įstaigą pertvarkyti į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomąją įstaigą (11),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

patvirtina Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(3) OL C 413, 2018 11 14, p. 2.

(5) OL C 434, 2018 11 30, p. 229.

(10) OL L 341, 2013 12 18, p. 69.

(11) OL L 363, 2014 12 18, p. 183.

(12) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 59.)

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/91

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1416

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)521 – C8-0318/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018)545), ir į prie jos pridėtą (-us) Komisijos tarnybų darbo dokumentą (-us),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2018)661) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2018)429),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys (8), įstatus, ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimą 2013/779/ES, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/37/EB (10),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

suteikia patvirtinimą Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(3) OL C 413, 2018 11 14, p. 9.

(5) OL C 434, 2018 11 30, p. 217.

(10) OL L 346, 2013 12 20, p. 58.

(11) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 59.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/93

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2019/1417

2019 m. kovo 26 d.

dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)521 – C8-0318/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018)545), ir į prie jos pridėtą (-us) Komisijos tarnybų darbo dokumentą (-us),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2018)661) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2018)429),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys (8), įstatus, ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/778/ES, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/46/EB (10),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

patvirtina Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Europos Sąjungos Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(3) OL C 413, 2018 11 14, p. 12.

(5) OL C 434, 2018 11 30, p. 225.

(10) OL L 346, 2013 12 20, p. 54.

(11) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 59.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/95

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2019/1418

2019 m. kovo 26 d.

dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)521 – C8-0318/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018)545), ir į prie jos pridėtą (-us) Komisijos tarnybų darbo dokumentą (-us),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2018)661) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2018)429),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys (8), įstatus, ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/593/EB (10),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

patvirtina Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(3) OL C 413, 2018 11 14, p. 11.

(5) OL C 434, 2018 11 30, p. 221.

(10) OL L 352, 2013 12 24, p. 65.

(11) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 59.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/97

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2019/1419

2019 m. kovo 26 d.

dėl sąskaitų, susijusių su Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018) 521 – C8-0318/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018) 545), ir į prie jos pridėtą (-us) Komisijos tarnybų darbo dokumentą (-us),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2018) 457),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2018) 661) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2018) 429),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05824/2019 – C8-0053/2019),

—	atsižvelgdamas 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (7) ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

pritaria Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos investicijų bankui, taip pat valstybių narių parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(7) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 59.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/99

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1420

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)521 – C8-0321/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo metinę 2017 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0098/2019),

patvirtina Teisingumo Teismo kancleriui, kad Teisingumo Teismo 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/100

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1421

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0098/2019),

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija norėtų pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

su džiaugsmu pažymi, jog Audito Rūmai savo 2017 m. metinėje ataskaitoje pažymėjo, kad atlikus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų auditą didelių trūkumų nenustatyta;

džiaugiasi tuo, kad remdamiesi auditu Audito Rūmai padarė išvadą, jog per 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant visus mokėjimus, susijusius su Teisingumo Teismo administracinėmis ir kitomis išlaidomis, reikšmingų klaidų nepadaryta;

pažymi, kad 2017 m. asignavimai sudarė 399 344 000 EUR (2016 m. – 380 002 000 EUR) ir įgyvendinimo lygis siekė 98,69 proc. (98,23 proc. 2016 m.); atkreipia dėmesį į 1 antraštinės dalies (Institucijoje dirbantys asmenys) ir 2 antraštinės dalies (Pastatai, baldai, įranga ir kitos veiklos sąnaudos) aukštą biudžeto vykdymo rodiklį, siekiantį 98,6 proc. ir 99,1 proc., palyginti su 98,1 proc. ir 98,6 proc. 2016 m.;

atkreipia dėmesį, kad iš 2016 m. į 2017 m. perkelti asignavimai sudarė 22 240 120,22 EUR, iš kurių 86,26 proc. (19 188 159,20 EUR) buvo panaudota 2017 m., palyginti su 90 proc. 2016 m.;

pažymi, kad 2017 finansinių metų nustatytos teisės į gautinas sumas sudarė 51 677 001 EUR ir buvo 3,6 proc. mažesnės nei numatytos įplaukos, viršijančios 53 595 000,00 EUR; pažymi, kad šį skirtumą daugiausia lemia tai, jog vykstant Teisingumo Teismo reformai trys iš devyniolikos naujų teisėjų buvo paskirti vėlai, dėl to išlaidos darbuotojams buvo mažesnės nei tikėtasi;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Teisingumo Teismas skyrė 850 000 EUR atlyginti žalai, kurią priteisė padengti Bendrasis Teismas remdamasis tuo, jog trijose 2011 ir 2013 m. Bendrojo Teismo baigtose nagrinėti bylose nesugebėta priimti sprendimo per pagrįstą laikotarpį;

pažymi, kad Teisingumo Teismas nustatė per didelius įsipareigojimus pagal įvairias 14 skyriaus „Kiti darbuotojai ir išorės veikla“ biudžeto eilutes, be kita ko, komandiruotėms (biudžeto eilutė 162), ir 2017 m. įsipareigojo 342 000 EUR, o mokėjimai sudarė tik 204 795,27 EUR, ir nustatė didesnius įsipareigojimus tęstiniam kvalifikacijos kėlimui (biudžeto eilutė 1612), jie sudarė 1 457 644,07 EUR, o mokėjimai siekė tik 579 000,04 EUR; pažymi, kad Teisingumo Teismas, rengdamas savo 2019 m. sąmatą ir reaguodamas į Parlamento pastabą, pateiktą pranešime dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, iki 299 750 EUR sumažino savo prašomus asignavimus narių komandiruotėms; ragina Teisingumo Teismą toliau stengtis užtikrinti patikimą finansų valdymą, kad būtų galima išvengti didelių skirtumų tarp įsipareigojimų ir mokėjimų;

atkreipia dėmesį į tai, kad galutinių asignavimų iš skyriaus, susijusio su 2017 m. posėdžiais ir konferencijomis, panaudojimo lygis buvo 81,40 proc., o 2016 m. – 95,5 proc.; ragina Teisingumo Teismą ir toliau dirbti šiuo klausimu, kad būtų vėl pasiektas bent toks pat galutinių asignavimų pagal šį skyrių panaudojimo lygis kaip 2016 m.;

pažymi, kad, kai susidarė biudžeto perteklius, 8,72 mln. EUR buvo perkelti į biudžeto eilutę 2001 (Išperkamoji nuoma ir (arba) pirkimas) penktajam Teisingumo Teismo pastatų plėtros etapui finansuoti; pažymi, kad apie asignavimų perkėlimą pranešta biudžeto valdymo institucijai, kaip nustatyta Finansinio reglamento 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse; pažymi, kad išankstiniai mokėjimai, nuo 2007 m. iki šiol atliekami pritariant biudžeto valdymo institucijai ir siekiantys 57,3 mln. EUR, suteikė galimybę reikšmingai sumažinti išperkamosios nuomos ir (arba) pirkimo mokėjimų poveikį biudžetui iki 2026 m.;

10.

pažymi, kad beveik 75 proc. Teisingumo Teismo biudžeto buvo skirta narių ir darbuotojų išlaidoms (1 antraštinė dalis) ir beveik 25 proc. – infrastruktūros išlaidoms (2 antraštinė dalis) padengti, ypač pastatams ir informacinėms technologijoms finansuoti; palankiai vertina Teisingumo Teismo įsipareigojimą atitinkamoms savo biudžeto dalims taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo metodą; ragina Teisingumo Teismą toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pasiekimus, susijusius su rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principų taikymu;

11.

pabrėžia, kad rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principas turėtų būti taikomas ne tik Teisingumo Teismo biudžetui apskritai, bet turėtų apimti konkrečių, išmatuojamų, pasiekiamų, aktualių, per nustatytą laiką įvykdytinų tikslų, taikytinų atskiriems departamentams, skyriams ir personalo metiniams planams, taip pat atitinkamų institucijos sąmatoms sudaryti reikiamų rodiklių nustatymą; todėl ragina Teisingumo Teismą vykdant savo veiklą plačiau taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą;

12.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad, priešingai nei susijusios teisėtumo, reagavimo ar skaidrumo sąvokos, atskaitomybė iki šiol nebuvo labai svarbi formuluojant Teisingumo Teismo įgaliojimus;

13.

teigiamai vertina Teisingumo Teismo ketinimą suderinti savo procedūras, siekiant paskelbti metinės veiklos ataskaitas iki 2019 m. kovo 31 d., kad būtų optimizuota ir pagreitinta biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

14.

palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas pradėjo dirbti kuriant integruotą bylų valdymo sistemą, pakeisiančią per pastaruosius 25 metus sukurtų procedūrų rinkinį ir apimsiančią veiklos rodiklių ir pranešimo priemonių kompiuterizavimo komponentą;

15.

teigiamai vertina Audito Rūmų rekomendaciją, kad Teisingumo Teismas turėtų apsvarstyti galimybę taikyti aktyvesnio bylų valdymo procedūras, grindžiamas individualiu požiūriu ir realiais terminais, tuo pačiu metu atidžiai stebėti, kaip panaudojama darbo jėga, ir taikyti papildomus administracinių procedūrų supaprastinimo metodus;

16.

pažymi, kad tik 4,8 proc. viso Teisingumo Teismo biudžeto buvo skirta informacinėms technologijoms (IT) ir telekomunikacijoms; pabrėžia, kad svarbu įdiegti bepopierius informacijos ir dokumentų srautus siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą komunikaciją, ir ragina Teisingumo Teismą toliau taikyti reikalingas priemones šiam tikslui pasiekti; šiuo atveju palankiai vertina dažnesnį naudojimąsi taikomąja programa „e-Curia“ ir ragina Teisingumo Teismą siekti artimoje ateityje užtikrinti neribotą galimybę visus procesinius dokumentus pateikti naudojantis šia taikomąja programa; palankiai vertina tai, kad nuo 2016 m. visos valstybės narės naudojasi taikomąja programa „e-Curia“, o tai parodo, jog veiksmingai padidėjo visuomenės informuotumas apie tai, kad esama tokios taikomosios programos, ir apie jos teikiamus privalumus;

17.

pažymi, kad bendras Teisingumo Teisme iškeltų bylų skaičius 2017 m. (1 656 bylos) buvo didesnis už 2016 m. iškeltų bylų skaičių (1 604 bylos) ir kad 2017 m. baigtų nagrinėti bylų skaičius išliko aukštas (1 594 bylos, lyginant su 1 628 bylomis 2016 m.); pažymi, kad teismo proceso trukmės vidurkis nuo 16,7 mėnesio 2016 m. sutrumpėjo iki 16,3 mėnesio 2017 m.; palankiai vertina efektyvumo didinimo priemones, dėl kurių metinis baigtų nagrinėti bylų skaičius per 2010–2017 m. laikotarpį padidėjo 29,6 proc., o naujų bylų skaičius nuolat augo;

18.

daro išvadą, kad Teisingumo Teismas galėtų toliau gerinti šiuos teigiamus rezultatus ir šiuo tikslu apsvarstyti galimybę pereiti prie aktyvesnio individualaus bylų valdymo, taikyti konkrečius terminus ir stebėti, kaip faktiškai naudojami pasamdyti žmogiškieji ištekliai; pabrėžia, kad veiklos rezultatų vertinimas remiantis šiuo pagrindu, užuot naudojus orientacinius terminus, kurių paprastai turi būti paisoma, padėtų gauti vadovybei informacijos apie problematiškas bylas ir geros praktikos aspektus; pabrėžia, kad ši informacija taip pat galėtų būti naudojama siekiant gerinti atsiskaitymą už veiklos rezultatus, kad būtų sustiprinta atskaitomybė, suteikiamos įžvalgos apie tinkamą Teisingumo Teismo veikimą ir apie jo turimų išteklių naudojimą;

19.

pripažįsta Teisingumo Teismo pastangas padidinti veiksmingumą nagrinėjant bylas, kaip nurodyta Audito Rūmų rekomendacijose, pateiktose atliekant Teisingumo Teismo bylų valdymo veiksmingumo peržiūrą (1); palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas sukūrė laikotarpių ir stebėjimo priemones, pritaikytas prie tam tikrų rūšių procedūrų ypatybių; pažymi, kad teismo proceso trukmė yra vienas iš daugelio veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant teismų sistemą; ragina Teisingumo Teismą toliau gerinti savo veiksmingumą, kaip nurodyta Audito Rūmų rekomendacijose, bet nemažinti savo sprendimų kokybės, efektyvumo ir nepriklausomumo;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismas turi užtikrinti nepriekaištingos kokybės teisingumo vykdymą ir tai daryti per pagrįstą laiką, be to, veikdamas kaip Sąjungos institucija, Teisingumo Teismas taip pat turi užtikrinti kuo efektyvesnį ir veiksmingesnį turimų viešųjų lėšų panaudojimą pagal patikimo finansų valdymo principus;

21.

atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo paaiškinimus, pateiktus savo ataskaitoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, kad teismų atostogų negalima prilyginti teisminės veiklos nutraukimo laikotarpiui; pažymi, kad teisėjai ir jų darbuotojai baltąsias savaites laiko atskiru laiku darbui su savo bylomis, t. y. bylomis, kuriose jie atlieka teisėjo pranešėjo pareigas;

22.

palankiai vertina iniciatyvą sukurti Europos Sąjungos teisminį tinklą, apimantį valstybių narių konstitucinius ir aukščiausiuosius teismus, kad būtų galima populiarinti Sąjungos teismų praktiką ir valstybių narių teismų praktiką;

23.

palankiai vertina Teisingumo Teismo laimėjimus įgyvendinant veiklą komunikacijos srityje siekiant didesnio matomumo ir žiniasklaidos dėmesio, įskaitant aktyvesnę informavimo veiklą socialinėje žiniasklaidoje ir informacinių seminarų žurnalistams rengimą; ragina Teisingumo Teismą toliau stengtis kuo geriau panaudoti įvairius komunikacijos kanalus siekiant didinti piliečių informuotumą apie jo veiklą;

24.

pažymi, kad 2013–2017 m. laikotarpiu darbuotojų skaičių pavyko sumažinti 5 proc., kaip numatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (2), – iš viso panaikintos 98 pareigybės; pažymi, kad šiuo metu, atsižvelgiant į padidėjusį teisėjų ir generalinių advokatų skaičių, sukurta 130 naujų pareigybių, taip pat septynios naujos pareigybės saugumo užtikrinimo priemonėms įgyvendinti, 63 naujos pareigybės dėl Kroatijos įstojimo į Europos Sąjungą ir devynios pareigybės dėl vertimo raštu į airių kalbą;

25.

pažymi, kad mažinant darbuotojų skaičių daromas didelis spaudimas tam tikroms paramos tarnyboms; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad kalbos tarnybose panaikintos 64 pareigybės, o tai sudaro apie 60 proc. viso sumažintų pareigybių skaičiaus; pažymi, kad panaikinus pareigybes sumažėjo vidaus kalbiniai vertimo pajėgumai ir padidėjo bendradarbiavimo su laisvai samdomais vertėjais mastas;

26.

palankiai vertina tarpinstitucinį bendradarbiavimą, vykdomą grąžinant pagalbinių vertėjų žodžiu paslaugas, kurių reikėjo atsisakyti dėl Teisingumo Teismo požiūrio į vertimą žodžiu pokyčių;

27.

džiaugiasi dėl aukšto pareigybių užimtumo visose tarnybose (beveik 98 proc.); vis dėlto pažymi, kad žemas pagrindinio darbo užmokesčio pradedančiųjų kategorijų darbuotojams lygis ir ribotos karjeros plėtojimo galimybės Liuksemburge (dėl mažo ten įsikūrusių institucijų skaičiaus) daro tiesioginį poveikį Teisingumo Teismo įdarbinimo procedūroms; palankiai vertina tai, kad 2017 m. lapkričio mėn. sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri parengė 24 rekomendacijas dėl geresnių karjeros perspektyvų ir įdarbinimo lankstumo, geresnio priėmimo ir įsikūrimo sąlygų šalyje, taip pat geresnės institucijos darbuotojų integracijos į vietos visuomenę ir geresnio bendravimo;

28.

pažymi, kad lankstesnis esamų teisės referentų paskirstymas galėtų daryti teigiamą poveikį bendram Teisingumo Teismo efektyvumui;

29.

pažymi, kad šiek tiek padaugėjo vadovaujamas pareigas užimančių moterų – 2017 m. šis skaičius siekė 36 proc., palyginti su 35 proc. 2016 m.; ragina Teisingumo Teismą toliau gerinti lyčių pusiausvyrą einant aukščiausios vadovybės ir vadovaujamas pareigas; palankiai vertina bandomąjį projektą, skirtą vadovavimo ir valdymo įgūdžiams plėtoti, kuriuo siekiama, visų pirma, paskatinti moteris dalyvauti konkursuose į vadovaujamas pareigas; ragina Teisingumo Teismą skatinti taikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą užtikrinančias priemones, skirtas visų lyčių darbuotojams;

30.

palankiai vertina informaciją, teikiamą visiems darbuotojams pradedant dirbti, taip pat informaciją, pateikiamą vadove darbuotojams, siekiant juos informuoti apie esamą lanksčią darbo tvarką; palankiai vertina skaidrumą, kurio Teisingumo Teismas laikosi darbuotojų perdegimo sindromo atvejais, ir ragina Teisingumo Teismą įvertinti darbo krūvio pasiskirstymą organizacijoje ir patikrinti, ar užduotys atitinka išteklius;

31.

pažymi, kad 2016 m. pradėta drausminė procedūra, siekiant ištirti skundą dėl priekabiavimo, buvo baigta nagrinėti 2017 m.; palankiai vertina tai, kad paskirtas konfidencialių patarėjų tinklas, su kuriais galima susisiekti prašant konsultacijų ar pagalbos psichologinio arba seksualinio priekabiavimo atveju; ragina Teisingumo Teismą atidžiai stebėti šios srities politikos veiksmingumą, toliau didinant informuotumą apie priekabiavimą darbo vietoje ir skatinti visiško priekabiavimo netoleravimo kultūrą;

32.

pakartoja, kad reikėtų atidžiai stebėti, ar užtikrinama geografinė pusiausvyra, t. y. darbuotojų pasiskirstymas pagal pilietybę remiantis tam tikros valstybės narės gyventojų skaičiaus dalimi, proporcinga visam Sąjungos gyventojų skaičiui, ypač einant vadovaujamas pareigas; pakartoja, jog yra susirūpinęs, kad tik 15 Teisingumo Teismo skyrių vadovų iš 56 ir 2 direktoriai iš 13 yra iš tų valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą nuo 2004 m. gegužės mėn.; taip pat pažymi, kad 31 proc. Teisingumo Teismo darbuotojų yra iš tų valstybių narių; ragina Teisingumo Teismą parengti politiką siekiant pagerinti geografinę pusiausvyrą ir pranešti apie tai biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

33.

palankiai vertina tai, kad apmokamų stažuočių vietų Teisingumo Teisme skaičius buvo padidintas nuo 57-ių vietų 2016 m. iki 82-ų vietų 2017 m.; be to, palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas 2019 m. biudžete paprašė papildomos 550 000 EUR sumos; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad 215 stažuotojų, paskirtų į narių kabinetus 2017 m., vis dar negavo atlyginimo; ragina Teisingumo Teismą užtikrinti deramas visiems stažuotojams mokamas išmokas, kad už stažuotojų veiklą būtų galima mokėti pakankamą atlyginimą ir nedidinti diskriminacijos dėl ekonominių priežasčių;

34.

pažymi, kad Teisingumo Teismo nariai gali naudotis oficialiais automobiliais tada, kai nevykdo savo pareigų, ir kad visas dėl tokio naudojimosi patiriamas išlaidas padengia pats naudotojas; pažymi, kad vieno nario išlaidos, patiriamos naudojantis automobiliais tada, kai jis nevykdo savo pareigų, 2017 m. apytikriai siekė 440 EUR, ir visos šios išlaidos buvo išskaičiuotos iš narių tarnybinių pajamų;

35.

pažymi, kad vairuotojai 26 kartus važiavo į Teisingumo Teismo narių gimtąsias šalis be paties nario automobilyje ir kad vairuotojams buvo kompensuotos 53 naktys, susijusios su šiomis kelionėmis; vis dėlto, pažymi, kad vairuotojams buvo numatyti 22 skrydžiai, penkios kelionės traukiniu ir viena kelionė laivu, kad vairuotojas galėtų vykti į tarnybinę komandiruotę su nariu šio gimtojoje šalyje; pabrėžia, kad vairuotojai turėtų lydėti narius gimtojoje šalyje tik tinkamai pagrįstais atvejais;

36.

pažymi, kad Teisingumo Teismo interneto svetainėje buvo paskelbtas Teisingumo Teismo narių išorės veiklos sąrašas; apgailestauja dėl to, kad šiame sąraše nenurodomi išvardytų atvejų tikslas, data, vieta ir kelionės bei pragyvenimo išlaidos ir tai, ar šias keliones apmokėjo Teisingumo Teismas, ar trečioji šalis; ragina Teisingumo Teismą toliau skelbti savo narių išorės veiklos sąrašą ir pateikti daugiau informacijos apie minėtuosius aspektus;

37.

dar kartą ragina Teisingumo Teismą savo interneto svetainėje paskelbti visų savo narių gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas; pažymi, kad trumpos visų narių biografijos skelbiamos interneto svetainėje, bet jose nepateikiama informacija apie narystę kitose organizacijose; pažymi, kad, laikantis naujo Narių elgesio kodekso, narių prašoma pradėjus eiti pareigas pateikti finansinių interesų deklaracijas teismo, kurio nariai jie yra, pirmininkui; ragina Teisingumo Teismą savo interneto svetainėje paskelbti tas deklaracijas;

38.

džiaugiasi, kad peržiūrėtas Narių elgesio kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d., ir kad jame numatytos naujos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams ir užtikrinti narių nepriklausomumą;

39.

pažymi, kad Teisingumo Teismo administracija rengia naujas taisykles dėl su darbuotojais susijusio „sukamųjų durų“ reiškinio; dar kartą ragina Teisingumo Teismą sparčiai nustatyti ir įgyvendinti griežtas atitinkamas prievoles;

40.

prašo Teisingumo Teismo nustatyti aiškias ir griežtas rėmimo taisykles, kuriomis būtų užtikrintas vienodas požiūris į renginius po to, kai buvo pažymėta, kad Teisingumo Teismas neigė teikiantis paramą veiklai, nors jis 2018 m. gegužės mėn. Portugalijoje vykusiam 18-ajam Tarptautinės Europos teisės federacijos (FIDE) kongresui parūpino 12 vertėjų žodžiu, kurių išlaidos siekė 10 859,05 EUR;

41.

pažymi, kad 2017 m. apie jokius informavimo apie pažeidimą atvejus pranešta nebuvo; palankiai vertina tai, kad 2017 m. buvo priimtos naujos vidaus taisyklės dėl informatorių apsaugos; ragina Teisingumo Teismą užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų tinkamai informuojami apie savo teises, pvz., atvykus naujiems darbuotojams per jų įvadinį laikotarpį;

42.

palankiai vertina Teisingumo Teismo įsipareigojimą siekti plataus užmojo aplinkos srities tikslų, visų pirma susijusių su vykdomu statybų projektu, ir ragina Teisingumo Teismą laiku pasiekti šiuos tikslus; palankiai vertina tai, kad 2017 m. buvo viršytas tikslas sumažinti didelį poveikį aplinkai darančių viešųjų pirkimų skaičių; be to, palankiai vertina tai, kad buvo sukurta tarpinstitucinė Žaliųjų viešųjų pirkimų pagalbos tarnyba; ragina Teisingumo Teismą toliau gerinti savo atliekų tvarkymą, didinti savo energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį;

43.

pažymi, kad, Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai iš Jungtinės Karalystės nustos eiti savo pareigas; pažymi, kad atsižvelgiant teisines problemas, kurių gali kilti dėl išstojimo iš Sąjungos susitarimo ir atitinkamų Jungtinės Karalystės teisės nuostatų, bylų skaičius trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu gali padidėti;

44.

pažymi, kad vienas buvęs Tarnautojų Teismo narys šiuo metu dirba Teisingumo Teisme specialiuoju patarėju, visų pirma klausimais, susijusiais su Jungtinės Karalystės sprendimu išstoti iš Sąjungos; pažymi, kad šis asmuo paskirtas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 123 straipsnio 2 dalį;

45.

pažymi, kad 2017 m. Teisingumo Teisme dirbo 63 darbuotojai iš Jungtinės Karalystės, tarp kurių buvo 36 pareigūnai, 24 laikinieji darbuotojai ir trys sutartininkai; džiaugiasi Teisingumo Teismo ketinimu, Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos, įvertinti kiekvieną konkretų atvejį priimant sprendimus dėl britų laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų sutarčių pratęsimo; ragina Teisingumo Teismą sparčiai sukurti nuoseklią strategiją, kad atitinkamiems asmenims būtų užtikrintas tikrumas.

(1) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2017: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų valdymo veiksmingumo peržiūra.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/105

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1422

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)521 – C8-0322/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę 2017 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0097/2019),

patvirtina Audito Rūmų generaliniam sekretoriui, kad Audito Rūmų 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Audito Rūmams, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui bei Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/106

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1423

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0097/2019),

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę ir įgyvendinti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinti gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

pažymi, kad siekiant Audito Rūmams taikyti tuos pačius skaidrumo ir atskaitomybės principus, kuriuos auditorius taiko savo audituojamiems subjektams, Audito Rūmų metinės ataskaitos auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius; atkreipia dėmesį į auditoriaus nuomonę, kad finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai atspindi Audito Rūmų finansinę būklę;

pažymi, kad 2017 m. Audito Rūmų galutiniai asignavimai iš viso siekė 141 240 000 EUR (palyginti su 137 557 000 EUR 2016 m.) ir kad bendras biudžeto įvykdymo lygis buvo 97,73 % (99 % 2016 m.);

pabrėžia, kad Audito Rūmų biudžetas yra išimtinai administracinio pobūdžio ir didelė dalis panaudojamų lėšų yra susijusi su institucijoje dirbančiais asmenimis (1 antraštinė dalis) ir su pastatais, kilnojamuoju turtu, įranga ir įvairiomis einamosiomis išlaidomis (2 antraštinė dalis); ragina Audito Rūmus toliau gerinti mokėjimų vykdymo lygį, ypač atsižvelgiant į 2 antraštinę dalį, kurioje mokėjimų lygis galutinių asignavimų atveju buvo 55,75 % ir įsipareigojimų asignavimų atveju – 57,13 % (palyginti su atitinkamai 52,8 % ir 53,8 % 2016 m.);

pažymi, kad darbuotojų komandiruočių asignavimų lygis buvo 87,98 % galutinių asignavimų (palyginti su 93,76 % 2016 m.); palankiai vertina Audito Rūmų įsipareigojimą imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad komandiruočių asignavimai būtų naudojami laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

palankiai vertina Audito Rūmų dalyvavimą tarpinstituciniame integruoto finansų ir veiklos planavimo (IFAP) projekte, nes tai pirmas žingsnis pereinant prie rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo modelio įgyvendinant iniciatyvą „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“; ragina Audito Rūmus kitoje metinėje veiklos ataskaitoje pranešti apie pažangą Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui;

palankiai vertina tai, kad sukurtas internetinis portalas „Viešasis auditas Europos Sąjungoje“, kuriame pateikta informacija apie 29 Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų ir valstybių narių darbą bei vaidmenį; ragina Audito Rūmus paskelbti trumpas veiklos ataskaitas interneto portale, kuriose būtų pateikti konkretūs duomenys apie Audito Rūmų ir aukščiausiųjų audito institucijų atliktas analizes ir konkretūs rezultatai, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę bei išieškotas sumas;

pripažįsta, kad Vidaus audito tarnyba išnagrinėjo Audito Rūmų 2013–2017 m. strategijos įgyvendinimą ir pirmininko tarnybos direktorato veiklos struktūrą atsižvelgdama į tokius aspektus, kaip antai, programinės įrangos licencijos ir rizikos valdymas; džiaugiasi, kad Vidaus audito tarnyba mano, kad valdymas, rizikos valdymas ir taikomos vidaus kontrolės procedūros iš esmės suteikia pakankamą patikinimą dėl Audito Rūmų tikslų įvykdymo;

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai savo galutines ataskaitas paskelbė iki 2018 m. kovo 31 d., kaip rekomendavo Parlamentas ankstesnio biudžeto įvykdymo patvirtinimo metu; ragina Audito Rūmus supaprastinti procedūras ir taip, be kita ko, užtikrinti, kad metinė veiklos ataskaita būtų paskelbiama iki kovo 31 d., kad būtų galima optimizuoti ir paspartinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; siūlo Audito Rūmams savo būsimose nuomonėse išnagrinėti, kokiu mastu siūloma tvarka sudarytų sąlygas sutrumpinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

apgailestauja dėl to, kad nuo 2012 m. Audito Rūmai nepaskelbė jokios specialiosios ataskaitos dėl interesų konfliktų valdymo atrinktose Sąjungos agentūrose; primygtinai ragina Audito Rūmus paskelbti metinę specialiąją ataskaitą dėl interesų konfliktų valdymo Sąjungos agentūrose, kurios bendradarbiauja su pramonės sektoriais, t. y. Europos aviacijos saugos agentūroje (EASA), Europos cheminių medžiagų agentūroje (ECHA), Europos maisto saugos tarnyboje (EFSA) ir Europos vaistų agentūroje (EMA); pažymi, kad su pramonės sektoriais bendradarbiaujančiose agentūrose kyla didesnė interesų konflikto rizika nei kitose Sąjungos agentūrose;

10.

teigiamai vertina Audito Rūmų ir Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad Parlamento Komitetų pirmininkų sueigai pristatyta darbo programa ir visi nuolatiniai parlamentiniai komitetai pakviesti teikti rekomendacijas dėl galimų audito užduočių; palankiai vertina tai, kad maždaug du trečdaliai šių pasiūlymų turės įtakos Audito Rūmų darbui; pažymi, kad Parlamentui buvo pateikta 60 pranešimų ir kad įvyko daug dvišalių susitikimų;

11.

pažymi, kad audito rizika administracinių išlaidų srityje yra nedidelė ir kad klaidų lygio įverčiai kelerius metus buvo mažesni už reikšmingumo lygį; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai mano, jog patikrintų operacijų skaičius yra pakankamas, kad būtų galima padaryti išvadas dėl jų audito; vis dėlto apgailestauja, kad dėl metinių ataskaitų 10 skyriaus „Administravimas“ aspektų aprėpties sudaromos sąlygos tik labai ribotai peržiūrėti kiekvienos institucijos administracinių išlaidų trūkumus; apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų neatliko Parlamento ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto padarytos pažangos, palyginti su 2014 m. pateiktomis su „Administravimu“ susijusiomis rekomendacijomis, analizės, nes Audito Rūmų atliktas 2017 m. auditas neapima šių institucijų administracinių išlaidų tikrinimo; ragina Audito Rūmus artimiausiu metu imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į šias rekomendacijas ir ateityje sparčiau imtis tolesnių veiksmų, susijusių su rekomendacijomis, pateiktomis šiame skyriuje;

12.

palankiai vertina Audito Rūmų bendradarbiavimą su kitomis viešosiomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais; palankiai vertina aukščiausiųjų audito institucijų vadovų bendradarbiavimą ir bendro darbo nuo 2018 m. plano parengimą; taip pat remia partnerystes, užmegztas su įvairiais universitetais, vykdant Audito Rūmų politiką, kuria siekiama išplėsti savo mokymo aprėptį;

13.

palankiai vertina tai, kad iki 2017 m. pabaigos buvo įgyvendinta 92 % 2014 m. Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų, taip pat 53 % 2017 m. pateiktų rekomendacijų;

14.

pažymi, kad pagal Finansinį reglamentą Audito Rūmai užtikrina, kad specialiosios ataskaitos būtų rengiamos ir priimamos per atitinkamą laikotarpį, kuris paprastai neviršija 13 mėnesių; pažymi, kad 2017 m. laikotarpis nuo audito užduoties pradžios iki specialios ataskaitos priėmimo vidutiniškai apėmė 14,6 mėnesio ir kad taip pat ankstesniais metais nebuvo įvykdytas tikslas – užtikrinti, kad specialiosios ataskaitos būtų parengtos per 13 mėnesių; apgailestauja, kad iš specialiųjų ataskaitų, kurios buvo paskelbtos per 2017 m., tik aštuonios (29 %) parengtos per 13 mėnesių laikotarpį; pažymi, kad laikotarpis iki paskelbimo vidutiniškai buvo 16 mėnesių, taigi jis buvo maždaug 2 mėnesiais trumpesnis nei 2016 m., ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Audito Rūmus toliau gerinti savo veiklos rezultatus šioje srityje, kartu nemažinant ataskaitų kokybės ir tikslinio jų rekomendacijų pobūdžio;

15.

su susidomėjimu atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai vis dažniau vertėjus raštu įtraukia į savo pagrindinę veiklą ir taip sukuriama papildoma jų sąveika su auditoriais; pažymi, kad vertėjai raštu teikė redagavimo paramą auditoriams rengiant specialiąsias ataskaitas ir metinę ataskaitą, taip pat vykdant 38 audito vizitus;

16.

palankiai vertina Audito Rūmų komunikacijos strategiją „Aiškių pranešimų savo auditorijai teikimas“ ir komunikacijos veiklą, siekiant didesnio matomumo ir žiniasklaidos dėmesio, įskaitant aktyvesnę informavimo veiklą socialinėje žiniasklaidoje; palankiai vertina tai, kad daugiau naudotasi socialinės žiniasklaidos analitikų paslaugomis siekiant geriau suprasti, kokiu mastu pavyksta pasiekti tikslines grupes, ir nustatyti, ar žiniasklaidos kampanijos buvo sėkmingos; ragina Audito Rūmus toliau siekti kuo geriau panaudoti įvairius komunikacijos kanalus siekiant didinti piliečių informuotumą apie jų darbą;

17.

palankiai vertina Audito Rūmų atliktą išsamią Audito Rūmų narių ir generalinio sekretoriaus naudojimosi tarnybiniais automobiliais peržiūrą pagal naudotojus, nuvažiuotą atstumą ir sumokėtas išlaidas, kurią Audito Rūmai pateikė vykdant 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad kelionėms, kurioms išduotas siuntimas į komandiruotę, ir kitoms kelionėms, į kurias vykstama vykdant oficialias pareigas, taikoma skirtinga tvarka, bet nustatoma, kad kompensavimo riba yra ne daugiau kaip 10 000 km per metus; be to, pažymi, kad visų kitų kelionių atveju Audito Rūmų nariai ir generalinis sekretorius padengia visas kitas susijusias išlaidas; pažymi, kad 17 % visų atvejų tarnybinės transporto priemonės naudojamos netarnybiniais tikslais; pažymi, kad vairuotojai, kuriems pavesta vežti narius per tarnybines keliones ir protokolines keliones, taip pat įdarbinami įvairioms administracinėms užduotims vykdyti, kaip Audito Rūmai nurodė per 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; ragina Audito Rūmus atlikti išsamią kelionių pagal kategoriją „Kitos kelionės vykdant oficialias pareigas“ analizę;

18.

palankiai vertina tai, kad taikant Sprendimą Nr. 81–2016, kuriuo metinė išlaidų, patiriamų vykdant oficialias pareigas, kompensavimo riba, sumažinta nuo 15 000 iki 10 000 km, sutaupyta apie 15 %; vis dėlto yra susirūpinęs, kad dėl dabartinės tvarkos administravimo ir dokumentacijos našta vis dar neproporcingai didelė; ragina Audito Rūmus toliau paprastinti procedūras, kartu gerinant atsiskaitymų sistemos patikimumą; siūlo, kad Audito Rūmų nariams būtų mokama mėnesinė išmoka, kuri būtų apskaičiuota pagal jų atitinkamos oficialios transporto priemonės kainoraštį, o ne pagal dabartinę sistemą, grindžiamą nuvažiuotu atstumu;

19.

pažymi, kad kuro kortelės priskiriamos konkrečioms oficialioms transporto priemonėms ir kad asmuo, vairuojantis tą transporto priemonę, per komandiruotes gali jomis mokėti už degalus ir rinkliavas; pažymi, kad Audito Rūmų nariai ir generalinis sekretorius gali prašyti savo diplomatinėse transporto priemonėse naudoti degalų korteles, tačiau visas faktines degalų išlaidas apmoka jie;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis planu padaryta pažanga vykdant Audito Rūmų projektą, kuriuo siekiama sustiprinti institucijos ir darbuotojų saugumą; pažymi, kad jau veikia naujas saugumo kontrolės centras, išorės akreditavimo centras ir prieigos kontrolės centras darbuotojams ir svečiams;

21.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai gavo patvirtinimą pagal Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS); palankiai vertina Audito Rūmų priemones, kuriomis siekiama gerinti jo atliekų tvarkymą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti anglies pėdsaką, taip pat ragina juos toliau dėti pastangas šioje srityje; džiaugiasi, kad labai sumažintos energijos išlaidos;

22.

pažymi, kad 2013–2017 m. laikotarpiu darbuotojų skaičių sumažintas 5 %, kaip numatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (1), iš viso panaikinus 45 pareigybes; pažymi, kad Audito Rūmai sumažino vienu etatu daugiau, nei numatyta pagal 2013–2017 m. laikotarpio tikslą; pažymi, kad sutartininkų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 59 iki 73, ir tai daugiausia susiję su saugumo priemonių Audito Rūmų patalpose stiprinimu; pažymi, kad Audito Rūmai supaprastino procedūras naudodamiesi IT priemonėmis, vykdydami skaitmeninimą ir pavesdami įvairias užduotis Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biurui (PMO) Komisijoje, kad būtų įgyvendinti darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslai;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai, siekdami laikytis Tarptautinės buhalterių federacijos paskelbtų rekomendacijų, siekia savo auditoriams per metus užtikrinti vidutiniškai 40 valandų (5 dienos) profesinio mokymo kursus; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. šis tikslas buvo viršytas ir vienam auditoriui teko 6,7 dienų profesinio mokymo kursų;

24.

yra susirūpinęs dėl to, kad darbuotojų laikinojo nedarbingumo atostogos iš viso padidėjo nuo 8 636 dienų (687 darbuotojai) 2015 m. iki 10 327 dienų (677 darbuotojai) 2017 m.; palankiai vertina Audito Rūmų skaidrumą dėl darbuotojų pervargimo atvejų skaičiaus 2017 m.; ragina Audito Rūmus pripažinti šią nerimą keliančią tendenciją ir parengti veiksmų planą dėl darbuotojų gerovės didinimo ir taip dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti darbuotojų gerovę ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad žemas pradedančiųjų darbuotojų bazinio darbo užmokesčio lygis ir ribotos karjeros galimybės Liuksemburge, nes ten yra nedaug institucijų, daro tiesioginį poveikį Audito Rūmų įdarbinimo procedūroms; palankiai vertina tai, kad 2017 m. lapkričio mėn. sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri pateikė 24 rekomendacijas dėl geresnių karjeros perspektyvų ir įdarbinimo lankstumo, geresnio priėmimo ir įsikūrimo sąlygų šalyje, geresnės institucijos darbuotojų integracijos į vietos visuomenę ir geresnio bendravimo;

26.

palankiai vertina tai, kad atsižvelgiant į 2013–2017 m. lygių galimybių politikos veiksmų planą 2017 m. 43 % auditorių ir administratorių buvo moterys ir kad vykdant pareigų paaukštinimo procedūrą buvo pasiekta lyčių pusiausvyra; pažymi, kad Audito Rūmų kolegijose vadovaujamas pareigas užimančių moterų dalis padidėjo nuo 7 % 2015 m. iki beveik 20 % 2017 m.; tačiau apgailestauja, kad tik 2 iš 11 direktorių ir 7 iš 29 kabinetų vadovų 2017 m. buvo moterys; palankiai vertina tai, kad priimtas 2018–2020 m. lygių galimybių veiksmų planas, ir ragina Audito Rūmus toliau dėti pastangas siekiant skatinti lyčių pusiausvyrą vadovų pareigose;

27.

apgailestauja dėl to, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. tik 6 iš 28 Audito Rūmų narių buvo moterys; primena, kad Parlamentas lyčių pusiausvyros tarp Audito Rūmų narių klausimą pabrėžė 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Būsimas Audito Rūmų vaidmuo. Audito Rūmų narių skyrimo procedūra: konsultavimasis su Europos Parlamentu“ (2), ir primygtinai ragina valstybes nares aktyviau raginti moteris teikti paraiškas būsimomis laisvomis darbo vietomis užimti; pakartoja, kad vykdant skyrimo procedūrą Taryba turėtų pateikti Parlamentui bent du kandidatus, iš kurių vienas būtų moteris, o kitas – vyras;

28.

pažymi, kad 2017 m. nebuvo pranešta apie jokį priekabiavimo atvejį, toks atvejis nebuvo nagrinėjamas arba baigtas nagrinėti; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai imasi įvairių priemonių informuotumui apie priekabiavimą darbo aplinkoje didinti, įskaitant naujų darbuotojų mokymą; džiaugdamasis pažymi, kad dėl skundų prieš personalo narius ir Audito Rūmų narius numatytos procedūros ir sankcijos; ragina Audito Rūmus atidžiai stebėti savo politikos šioje srityje veiksmingumą, toliau didinti informuotumą apie priekabiavimą darbo vietoje ir stiprinti priekabiavimo visiško netoleravimo kultūrą;

29.

pažymi, kad 2017 m. nebuvo informavimo apie pažeidimus atvejų; pažymi, kad Audito Rūmų Teisės tarnyba veikia kaip vidaus ir išorės informatorių informacijos atskleidimo, konsultavimo ir nukreipimo įstaiga; be to, pažymi, kad yra įsteigtas etikos patarėjų tinklas, kad teiktų konsultacijas dėl informacijos teikimo pažeidimų atvejais, kaip nurodyta Audito Rūmų darbo tvarkos taisyklėse; pabrėžia, kad kiekvienas darbuotojas privalo pranešti Audito Rūmų Teisės tarnybai apie sukčiavimu laikomus ir nelaikomus pažeidimus; ragina Audito Rūmus apsaugoti apie pažeidimus pranešančių darbuotojų tapatybę, kad būtų galima atlikti tinkamus tyrimus; ragina Audito Rūmus užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų tinkamai informuojami apie savo teises, pvz., per įvadinius kursus naujiems darbuotojams; palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, paskelbtą 2018 m. spalio mėn. po to, kai Komisija pasiūlė Direktyvą dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, paskelbtą 2018 m. balandžio 23 d.; pabrėžia, kad siekiant puoselėti teigiamą ir pasitikėjimu grindžiamą aplinką, kurioje pranešimas apie pažeidimus yra pripažinta tarnybos kultūros dalis, svarbu didinti darbuotojų informuotumą ir jiems rengti mokymus;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Audito Rūmai pranešė Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) apie 13 įtariamo sukčiavimo atvejų (2016 m. pranešta 11 atvejų), kurie buvo nustatyti dirbant 2016 ir 2017 finansinių metų patikinimo pareiškimo darbą bei atliekant kitas audito užduotis; palankiai vertina vykstančias Audito Rūmų ir OLAF derybas dėl naujo administracinio susitarimo; prašo, kad jam būtų teikiama informacija apie ryšius su OLAF, taip pat apie pasirengimą bendradarbiauti su siūloma Europos prokuratūra;

31.

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų nariai gali be pateisinamos priežasties neatvykti į Audito Rūmus, neprivalėdami prašyti atostogų vienai ar kelioms dienoms; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pradėjo vesti dalyvių registrą, kad būtų registruojami Audito Rūmų, jo kolegijų ir komitetų posėdžiuose dalyvaujantys nariai; pažymi, kad Audito Rūmai savo tinklalapyje skelbia visų tokių posėdžių kalendorių; ragina Audito Rūmus nustatyti procedūras, pagal kurias būtų tvarkomas narių metinių atostogų, laikinojo nedarbingumo atostogų ir nebuvimo darbe dėl kitų priežasčių atvejų registras, siekiant užtikrinti, kad visos narių atostogos būtų veiksmingai registruojamos; pabrėžia, kad dabartinė praktika galėtų pakenkti Sąjungos piliečių ir institucijų pasitikėjimui Audito Rūmais;

32.

primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 285 straipsnį Audito Rūmų nariai, eidami savo pareigas, yra visiškai nepriklausomi ir veikia tik Sąjungos bendrojo intereso labui; yra susirūpinęs dėl to, kad šiam kriterijui patenkinti pakanka atitinkamo asmens pareiškimo, ir primygtinai ragina Audito Rūmus parengti griežtesnę narių išorės veiklos kontrolę ir užtikrinti, kad jie pateiktų interesų deklaracijas, o ne deklaracijas dėl interesų konfliktų nebuvimo; pabrėžia, kad būtina sustiprinti dabartines procedūras, įskaitant etikos komitetą, siekiant užtikrinti interesų konfliktų nebuvimą; palankiai vertina vykdomą išorės tarpusavio vertinimą, susijusį su Audito Rūmų etikos sistema, ir prašo informuoti apie rezultatus;

33.

apgailestauja dėl to, kad praeityje su siuntimais į komandiruotes susijusi prašoma informacija buvo nepakankama ir Audito Rūmai negalėjo įvertinti, ar Audito Rūmų narių planuojama veikla patenka į Audito Rūmų veiklos sritį; ragina Audito Rūmus atitinkamai padidinti reikalaujamos informacijos kiekį, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo, ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie atliktus pakeitimus; pažymi, kad Audito Rūmams atlikus taisyklių dėl narių oficialių komandiruočių peržiūrą (3), Audito Rūmai kartą per ketvirtį skelbia informaciją apie narių komandiruotes;

34.

vis dėlto susidomėjęs atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. spalio mėn. Audito Rūmai pradėjo stiprinti vidaus kontrolės ir finansines procedūras, susijusias su kelionės išlaidomis ir tarnybinių transporto priemonių valdymu, priimdami naujas taisykles dėl naudojimosi automobiliais ir vairuotojų, kuriuos dabar valdo centrinė grupė, paslaugomis (4), naujas taisykles dėl komandiruočių išlaidų (5) ir naujas taisykles dėl Audito Rūmų narių reprezentacinių išlaidų (6), pagal kurias generalinis sekretorius yra įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas su Audito Rūmų narių komandiruotėmis susijusių išlaidų atžvilgiu (7), ir naudodami tą pačią sistemą, pagal kurią tvarkomos visų kitų institucijos darbuotojų komandiruotės;

35.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų sprendimą, susijusį su 2012–2018 m. laikotarpiu, atlikti išsamų Audito Rūmų narių komandiruočių išlaidų vidaus auditą, kad būtų nustatyti galimi pažeidimai ir susigrąžintos sumos, kurioms turėjo įtakos tokie pažeidimai; prašo, kad, kai bus baigtas auditas, nedelsiant jį informuoti apie rezultatus ir ragina Audito Rūmus skubiai imtis visų būtinų priemonių, kad būtų pašalinti galimi šiame procese nustatyti trūkumai; taip pat ragina Audito Rūmus pateikti komandiruočių, į kurias vykta, sąrašą, įskaitant kiekvienos komandiruotės datas, visas išlaidas ir sąnaudų ir naudos analizę;

36.

primena valstybėms narėms ir Tarybai rekomenduotus narių skyrimo į Audito Rūmus kriterijus, kuriuos Parlamentas patvirtino 2014 m. vasario 4 d. Parlamento rezoliucijoje; pabrėžia, kad aukšti sąžiningumo ir moralės standartai yra svarbus kriterijus ir kad kandidatai nuo jų paskyrimo dienos neturėtų eiti jokių pareigų, susijusių su politine partija; laikosi nuomonės, kad atrankos procedūra turėtų būti dar pakoreguota siekiant užtikrinti, kad kandidatai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir atitiktų reikiamas sąlygas; siūlo, kad Europos Teisingumo Teismo teisėjų išankstinės atrankos procedūra galėtų būti pavyzdys, pagal kurį būtų galima vykdyti nepriklausomą Audito Rūmų narių išankstinės atrankos procedūrą;

37.

pažymi, kad Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos neturės didelio poveikio Audito Rūmų struktūrai ir žmogiškiesiems ištekliams; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai, priimdami sprendimą dėl Jungtinės Karalystės laikinųjų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų darbo sutarčių pratęsimo, nusprendė vertinti atskirai kiekvieną konkretų atvejį ir neatleisti darbuotojų iš darbo vien dėl to, kad jie nebėra valstybės narės piliečiai; ragina Audito Rūmus skubiai parengti nuoseklią strategiją, kad atitinkamiems asmenims būtų užtikrintas tikrumas; be to, pažymi, kad Audito Rūmų Jungtinės Karalystės narys nuo 2019 m. balandžio 1 d. nebedirbs ir kad jo išvykimo (aštuonis mėnesius anksčiau nei jo kadencijos pabaiga) poveikis biudžetui sieks apie 108 000 EUR.

(2) OL C 93, 2017 3 24, p. 6.

(3) 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Nr. 61-2017 dėl Audito Rūmų narių komandiruočių išlaidų.

(4) 2016 m. spalio 6 d., ketvirtadienį, vykusio Administracinio komiteto 218-ojo posėdžio protokolo 7 punktas.

(5) 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Nr. 61-2017 dėl Audito Rūmų narių komandiruočių išlaidų.

(6) 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Nr. 60-2017 dėl Audito Rūmų narių reprezentacinių išlaidų valdymo taisyklių.

(7) 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Audito Rūmų sprendimas Nr. 58-2017, kuriuo nustatomos vidaus taisyklės dėl biudžeto vykdymo; 2017 m. gruodžio 14 d. Audito Rūmų sprendimas Nr. 59-2017 dėl įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno ir perįgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų užduočių ir atsakomybės nuostatų.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/111

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1424

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)521 – C8-0327/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 55, 99 ir 164–167 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0109/2019),

patvirtina Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, kad Europos išorės veiksmų tarnybos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL L 248, 2018 10 3, p. 128.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/112

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1425

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0109/2019),

palankiai vertina tai, kad, Audito Rūmų teigimu, bendras DFP 5 išlaidų kategorijos (Administravimas), įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) biudžetą, klaidų lygis ir toliau išlieka palyginti mažas (apytikriai 0,5 proc. 2017 m.);

pažymi, kad EIVT metinėje veiklos ataskaitoje Audito Rūmai nenustatė reikšmingo klaidų lygio;

taip pat pažymi, kad, priešingai nei ankstesniais metais, Audito Rūmai pranešė apie visas konkrečias su EIVT susijusias problemas;

su pasitenkinimu pažymi, kad daugeliu aspektų įgyvendintos ankstesnės rekomendacijos dėl stebėsenos sistemos, skirtos informacijai apie darbuotojų asmeninę padėtį ir jų duomenims laiku atnaujinti (tai gali turėti įtakos išmokų šeimai apskaičiavimui), tobulinimo; vis dėlto mano, kad išmokų šeimai administravimo nuoseklumo patikrinimui reikalingas nuolatinis dėmesys;

palankiai vertina EIVT pastangas gerinti viešųjų pirkimų procedūras delegacijose, įskaitant tai, kad įdiegta viešųjų pirkimų valdymo priemonė, sudarytas viešųjų pirkimų planas mažos ir vidutinės vertės sutartims ir sukurti pirkimo dokumentų šablonai bei mokymų metmenys; mano, kad ankstesniems trūkumams, nustatytiems vykdant viešuosius pirkimus ir saugumo tarnybų valdymą, vis dar reikia nuolatinio dėmesio ir stebėsenos;

prašo EIVT nuolat informuoti Parlamentą apie pasiektus rezultatus dedant pirmiau minėtas pastangas pagerinti delegacijų viešųjų pirkimų procedūras, visų pirma taikant viešųjų pirkimų valdymo priemonės sistemą ir e. viešojo pirkimo bei e. konkursų procedūras;

pažymi, kad atliekant ex ante patikras nustatytos klaidų priežastys tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų srityje yra tokio paties pobūdžio, t. y., kaip ir ankstesniais metais, trūksta patvirtinamųjų dokumentų; pažymi, kad EIVT ex post kontrolė pirmą kartą apėmė metų pabaigos išlaidas (2016 m. lapkričio–gruodžio mėn.);

su pasitenkinimu pažymi tai, kad 2017 m. bendros visų delegacijų biurų pridėtinės išlaidos (nuomos, apsaugos, valymo ir kitos pridėtinės išlaidos), įskaitant Europos plėtros fondo (EPF) delegacijas, antrus metus iš eilės buvo finansuojamos vien tik pagal EIVT biudžeto eilutes;

pažymi, kad 2017 m. padaugėjo asignavimų perkėlimų į kitą laikotarpį ir jie sudarė 85 911 000 EUR (palyginti su 77 450 000 EUR 2016 m.); primena, kad perkėlimo į kitus metus operacijos išimties tvarka gali būti atliekamos laikantis griežtų sąlygų;

10.

pažymi, kad bendras 2017 m. EIVT biudžetas siekė 660 mln. EUR, t. y. padidėjo 3,75 proc., palyginti su 2016 m.;

11.

pažymi, kad iš EPF ir patikos fondų taip pat buvo gautas 54,9 mln. EUR įnašas; dėl papildomų perkėlimų į kitą laikotarpį ir iš panaikinimų gautų asignavimų visa suma sudarė 59,7 mln. EUR (įskaitant ir finansinių metų asignuotąsias pajamas); pažymi, kad 2017 m. pabaigoje įsipareigojimų vykdymo lygis siekė 52,6 mln. EUR (88,1 proc.), o mokėjimų panaudojimo lygis – 46,5 mln. EUR (78,0 proc.); pažymi, kad neįsipareigoti EPF asignavimai perkeliami į kitus metus kaip išorės asignuotosios pajamos ir kad asignavimų neprarandama;

12.

pastebi, kad centrinės būstinės biudžetas siekė 236,7 mln. EUR, iš kurių 153,8 mln. EUR (arba 64,6 proc.) buvo susiję su darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimu pagal Tarnybos nuostatus įdarbintiems ir išorės darbuotojams, 32,2 mln. EUR (arba 14 proc.) – su pastatais ir susijusiomis išlaidomis, o 33 mln. EUR (t. y. 14 proc.) – su IT kompiuterinėmis sistemomis, įranga ir baldais;

13.

prašo prie metinės veiklos ataskaitos pridėti dokumentą dėl EIVT pastatų politikos, ypač atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad šios išlaidos būtų tinkamai racionalizuotos ir nebūtų pernelyg didelės; primygtinai ragina EIVT pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai 2017 m. sudarytų sutarčių dėl pastatų sąrašą, įskaitant informaciją apie sutartis, šalį, kurioje jos sudarytos, ir jų trukmę, kaip tai padaryta jos 2011 m. metinėje veiklos ataskaitoje; prašo EIVT savo 2018 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateikti tokią pačią informaciją apie sutartis dėl pastatų;

14.

pažymi, kad 423,3 mln. EUR delegacijų biudžetas buvo paskirstytas taip: 116,1 mln. EUR (t. y. 27,4 proc.) skirta pagal Tarnybos nuostatus įdarbintų darbuotojų darbo užmokesčiui, 165,6 mln. EUR (39,1 proc.) – pastatams ir susijusioms išlaidoms, 68,5 mln. EUR (arba 16,2 proc.) – išorės darbuotojams ir išorės paslaugoms, 27,9 mln. EUR (6,6 proc.) – kitoms su darbuotojais susijusioms išlaidoms ir 45 mln. EUR (10,6 proc.) – kitoms administracinėms išlaidoms; taip pat pažymi, kad iš Komisijos gauta 196,4 mln. EUR (palyginti su 185,6 mln. EUR 2016 m. ir 204,7 mln. EUR 2015 m.) į Sąjungos delegacijas komandiruotų Komisijos darbuotojų administracinėms išlaidoms padengti, iš kurių 49,6 mln. EUR numatyta Komisijos V išlaidų kategorijai, 91,8 mln. EUR įrašyta į veiklos programų administracines eilutes ir 55 mln. EUR skirta EPF bei patikos fondams (2016 m. – 45,4 mln. EUR); pažymi, kad 2017 m. patikos fondai pirmą kartą prisidėjo prie šių administracinių išlaidų;

15.

pripažįsta, kad dėl biudžeto eilučių, pagal kurias finansuojamos su Komisijos darbuotojais delegacijose susijusios operacijos, skaičiaus (34 skirtingos biudžeto eilutės, susijusios su įvairiomis Komisijos biudžeto išlaidų kategorijomis, taip pat EPF) biudžeto valdymas tampa sudėtingesnis; prisimena, kad šis klausimas buvo nagrinėjamas jo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje (1) dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir atkreipia dėmesį į tai, kad sudėtinga atlikti supaprastinimą mažinant biudžeto eilutes; todėl ragina EIVT toliau bendradarbiauti su Komisija siekiant, jei galima, supaprastinti biudžeto eilutes, kad būtų sumažintas biudžeto valdymo sudėtingumas;

16.

pažymi, kad 2017 m. delegacijų vadovai pateikė patikinimo pareiškimą; nurodo, kad visi delegacijų vadovai, išskyrus delegacijos Sirijoje vadovą, pateikė deklaraciją be išlygų; pripažįsta, kad delegacija Sirijoje šiuo metu evakuota ir kad delegacija nurodė veiksmų planą, skirtą vykdant veiklą karo zonoje kylančioms problemoms sumažinti; pažymi, kad ši išlyga laikoma nereikšminga atsižvelgiant į viso EIVT biudžeto sumas;

17.

pažymi, kad galutinis 2017 m. EIVT biudžetas, kuris sudarė 660 mln. EUR, metų pabaigoje buvo įvykdytas 99,7 proc. įsipareigojimų (kaip ir 2016 m.) ir 87,5 proc. mokėjimų (87,5 proc. 2016 m.) srityje;

18.

pažymi, kad visų EIVT administraciniame biudžete atliktų perkėlimų vertė siekė 14,4 mln. EUR, iš kurių didžiausia suma buvo susijusi su išankstine sutartimi dėl Afganistano saugumo; taip pat pažymi, kad dėl perkėlimų EIVT būstinės biudžetas sumažėjo 5,1 mln. EUR, o delegacijų biudžetas atitinkamai padidėjo šia suma;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad 1,3 proc. padidėjusio biudžeto lėšų 2017 m. buvo skirta investicijoms į saugumą įgyvendinant saugumo dokumentų rinkinį, kuris apėmė regioninių apsaugos pareigūnų tinklo stiprinimą ir šarvuotų transporto priemonių įsigijimą, atsižvelgiant į EIVT pareigą rūpintis ir vietos saugumą, kibernetinio saugumo strategiją ir nuolatinį darbuotojų saugumo srities mokymą reaguojant į galimas grėsmes ir krizių atvejus delegacijose bei būstinėse; palankiai vertina iki šiol pasiektą pažangą, tačiau ragina EIVT visų pirma spręsti įvairius likusius uždavinius, pvz., tai, kad reikia atnaujinti IT saugumo priemones; be to, ragina EIVT bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant parengti bendrą požiūrį ir pagerinti saugumo sistemų sujungimą su kitų institucijų bei valstybių narių sistemomis;

20.

palankiai vertina tai, kad sukurtas metinės peržiūros mechanizmas, skirtas EIVT išteklių analizei atlikti ir veiksmingam jų panaudojimui užtikrinti, jei ateityje numatomas darbuotojų perskirstymas, kurio reikia dėl naujų veiklos ar politinių prioritetų arba kitų papildomų iššūkių;

21.

pažymi, kad 2017 m. atlikus metinį vidaus kontrolės sistemos įsivertinimą EIVT vadovybei pateiktas pagrįstas patikinimas dėl atitikties daugumai vidaus kontrolės priemonių lygio; tačiau pažymi, kad šie trys vidaus kontrolės standartai: „Darbuotojų skyrimas ir judumas“, „Veiklos tęstinumas“ ir „Dokumentų valdymas“ ir toliau yra silpniausia EIVT vidaus kontrolės sistemos dalis; susirūpinęs pažymi, kad veiklos tęstinumas jau kelerius metus kelia problemų tiek atitikties, tiek veiksmingumo požiūriu ir yra ypač svarbus delegacijose;

22.

palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į 2016 m. Audito Rūmų rekomendaciją, delegacijų, kurių didžiausias plotas vienam asmeniui viršija 35 m2, skaičius sumažėjo nuo 83 delegacijų 2016 m. iki 73 delegacijų 2017 m.; palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti nekilnojamojo turto valdymo priemonė „IMMOGEST“ ir naudojamasi vidaus bei išorės patirtimi siekiant remti pastatų valdymą, ypač delegacijose; ragina EIVT toliau įgyvendinti, kai galima, yra pagrįsta ir efektyvu Sąjungos biudžeto požiūriu, Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl EIVT pastatų, esančių visame pasaulyje, valdymo (2) pateiktas rekomendacijas ir toliau informuoti Parlamentą apie pažangą;

23.

palankiai vertina tai, kad EIVT su 6 skirtingomis valstybėmis narėmis parengė 7 naujus projektus dėl paslaugų teikimo bendroje vietoje ir atkreipia dėmesį į tai, kad vis labiau domimasi paslaugų teikimo bendroje vietoje planais ir bendrai pasirašyta 14 naujų susitarimų ne tik su valstybėmis narėmis, bet ir su Frontex arba EASO; pažymi, kad paslaugų teikimo bendroje vietoje tvarka padėjo sumažinti vidutinišką pastatų plotą, siekiant priartėti prie nustatyto 35 m2 vienam asmeniui skiriamo ploto rodiklio; mano, kad paslaugų teikimas bendroje vietoje yra ekonomiškai efektyvi priemonė ir palankiai vertina tai, kad taip prisidedama prie bendro Sąjungos ir jos valstybių narių atstovavimo trečiosiose šalyse; ragina EIVT, vykdant išlaidų stebėseną, sudaryti tokius susitarimo memorandumus su kitais Sąjungos subjektais, pvz., BSGP misijomis; ragina EIVT sukurti veiksmingą išlaidų susigrąžinimo administravimą paslaugų teikimo bendroje vietoje atveju;

24.

pripažįsta, kad EIVT savo delegacijoms teikia pirmenybę pirkti, o ne nuomotis pastatus; prašo EIVT informuoti apie išsamią visų Sąjungos delegacijų analizę siekiant nustatyti, kuriose šalyse delegacijoms būtų ekonomiškiau pirkti biurų ar rezidencijų pastatus, o ne juos nuomotis; pažymi, kad 2017 m. nuosavybės teise priklausančių pastatų dalis sudarė 18 proc.;

25.

primena, kaip svarbu teikti į rezultatus orientuotą paramą delegacijoms visose srityse, ir prašo EIVT pateikti ataskaitą apie Europos regioninio centro patirtį ir apie atliktą galimybių išplėsti šią sistemą įtraukiant kitas geografines vietoves vertinimą; palankiai vertina didesnes pastangas remti delegacijas, ypač pasitelkiant naująjį horizontalųjį koordinavimo skyrių, kuris padeda didinti bendrą delegacijų atliekamų užduočių, ypač susijusių su didelės vertės viešaisiais pirkimais, patikinimo lygį;

26.

mano, kad laikotarpiu iki paskyrimo eiti pareigas, per ad hoc seminarus arba per kasmetinę ambasadorių konferenciją itin svarbu delegacijų vadovams nuolat priminti apie esminį jų vaidmenį ne tik vykdant jų politines pareigas, bet ir konsoliduojant EIVT patikinimo grandinę ir apie jų bendrą atsakomybę ir atskaitomybę už administracinių išlaidų ir projektų portfelių valdymą; mano, kad atrenkant delegacijų vadovus patirtis Sąjungos institucijoje turėtų būti laikoma privalumu;

27.

palankiai vertina 2017 m. pradėtą taikyti naują patikrinimų metodą, pagal kurį sukurta perspektyvi paramos delegacijų valdymui teikimo, taip pat delegacijų veiklos didesnio nuoseklumo skatinimo ir supaprastinimo koncepcija;

28.

pripažįsta, kad, atsižvelgiant į tris įdarbinimo EIVT šaltinius ir delegacijų etatų administravimą, sudėtinga valdyti ir paskirstyti žmogiškuosius išteklius; be to, pažymi, kad pagal tarpinstitucinį susitarimą 2013–2017 m. laikotarpiu EIVT sumažino savo darbuotojų skaičių 5 proc. – 2017 m. būstinėse panaikino 16 etatų, o per pastaruosius penkerius metus iš viso panaikinti 84 etatai; yra susirūpinęs dėl to, kad didėjantis vidutinis darbo krūvis ir nepakankamo darbuotojų skaičiaus klausimai galėtų turėti žalingo poveikio darbuotojų sveikatai ir gyvenimo kokybei, taip pat ilgalaikiam institucijos organizaciniam vystymuisi;

29.

su pasitenkinimu pažymi, kad, atsižvelgiant į bendrą užimtų etatų skaičių, beveik pasiekta lyčių pusiausvyra, t. y. 49,6 proc. darbuotojų yra moterys; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad tiek padalinių vadovų, tiek delegacijų vadovų atveju vadovaujamas pareigas einančių moterų skaičius išliko nepakankamas, t. y. 57 iš 219 vadovų pareigas (26 proc.) arba tik 9 iš 50 aukščiausiosios grandies vadovų pareigas (18 proc.) eina moterys; atkreipia dėmesį į panašų pusiausvyros nebuvimą einant administratoriaus pareigas, t. y. 33 proc. administratorių buvo moterys, ir einant deleguotųjų nacionalinių ekspertų (DNE) pareigas – 23 proc. jų buvo moterys;

30.

ragina EIVT, bendradarbiaujant su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis, toliau kuo labiau gerinti aukščiausiosios ir vidurinės grandies vadovybės lyčių pusiausvyrą; atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant pastarąją rotacijos procedūrą tik 18,28 proc. pretendentų užimti vadovaujamas pareigas buvo moterys; pažymi, kad, kalbant apie kitus EIVT paskelbtus laisvus etatus, moterų pretendenčių procentinė dalis taip pat sumažėjo nuo 39 proc. 2016 m. iki 31,7 proc. 2017 m.;

31.

laikosi nuomonės, kad šioje srityje būtina siekti pažangos ir todėl ragina EIVT nustatyti bei apsvarstyti šio pusiausvyros nebuvimo priežastis ir vėliau galbūt patikslinti sąlygas ir įdarbinimo politiką, kad eiti vadovų pareigas būtų galima vienodai pritraukti visų lyčių atstovus; ragina EIVT bendradarbiauti su nacionaliniais diplomatinės karjeros studijas organizuojančiais universitetais, siekiant ankstyvuoju etapu propaguoti Europos diplomatinę tarnybą;

32.

ragina įsteigti institutą, skirtą būsimiesiems Europos diplomatams ugdyti, ir siūlo atitinkamoms institucijoms išnagrinėti galimybę panaudoti Europos Parlamento patalpas Strasbūre šiam diplomatiniam institutui įkurti;

33.

palankiai vertina tai, kad sukurtos darbo grupės karjeros raidos, lyčių ir lygių galimybių klausimais, taip pat patvirtinta mokymosi ir vystymosi programa (angl. LEAD) ir sukurtas tinklas „Moterys ir EIVT“ bei parengta moterų vadovių kuravimo programa – tai yra svarbūs žingsniai gerinant lygias galimybes EIVT; atkreipia dėmesį į įgyvendinimo veiksmų planą, kuris buvo priimtas paskelbus galutines dviejų darbo grupių ataskaitas, ir prašo nuolat teikti informaciją apie įgyvendinimo pažangą;

34.

pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos 32,83 proc. EIVT AD kategorijos darbuotojų atvyko iš valstybių narių ir EIVT laikosi Tarybos sprendime, kuriuo įsteigiama EIVT, išdėstytos personalo formulės, t. y. vienas trečdalis darbuotojų yra iš valstybių narių, o likę darbuotojai – iš Sąjungos institucijų;

35.

pažymi, kad valstybių narių diplomatai sudarė 32,83 proc. visų AD kategorijos EIVT darbuotojų (t. y. 307 asmenys), palyginti su 33,8 proc. 2014 m.; pabrėžia, kad valstybių narių diplomatų, paskirtų delegacijų vadovais, skaičius sumažėjo nuo 46 proc. iki 43,8 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad delegacijų vadovų moterų dalis šiek tiek padidėjo ir sudaro 21,9 proc.; pažymi, kad tik 10 delegacijų vadovų iš valstybių narių iš 60 jau ėjo pareigas Briuselyje;

36.

pakartoja, kad geografinė pusiausvyra turėtų būti atidžiai stebima, ypač kai tai susiję su nepakankamu atstovavimu, siekiant užtikrinti, kad darbuotojų skaičius būtų proporcingas kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiui; pažymi, kad aštuoniais atvejais, kai darbuotojų dalis buvo mažesnė nei jų šalies gyventojų dalis atsižvelgiant į bendrą Sąjungos gyventojų skaičių, penki atvejai susiję su 2004 m. į Sąjungą įstojusiomis valstybėmis narėmis;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. šiek tiek padidėjo DNE iš valstybių narių skaičius ir jis pasiekė 449 asmenis (387 – būstinėje ir 62 – delegacijose); pažymi, kad 55 proc. šios kategorijos darbuotojų, įsikūrusių Briuselyje (214 asmenų), atlyginimą mokėjo nacionalinės administracijos; pripažįsta, kad reikalingi įvairių konkrečių sričių, susijusių su gynybos ir saugumo klausimais, taip pat su strategine komunikacija, DNE; tačiau ragina EIVT, atsižvelgiant į savo DNE strategiją arba pasitelkiant naujai sukurtą metinį peržiūros mechanizmą, pateikti išsamesnę numatomų poreikių ir susijusių reikalingų įgūdžių prognozę, kad būtų galima nuspėti ir geriau valdyti galimus interesų konfliktus, išvengti nuolatinio tokių sutarčių skaičiaus didėjimo ir stiprinti nuosavas ekspertines žinias; laikosi nuomonės, kad, siekiant išlaikyti tvirtą ir tvarią vieningumo dvasią, DNE skaičius neturėtų viršyti tam tikros bendro EIVT darbuotojų skaičiaus dalies ir prašo EIVT nustatyti tokią ribą;

38.

palankiai vertina tai, kad buvo rengiamos apmokamos stažuotės delegacijose – tai buvo teigiami tolesni veiksmai, susiję su 2016 m. rezoliucija dėl EIVT biudžeto įvykdymo patvirtinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad EIVT kaip privalomojo mokymo dalį ir toliau organizuos stažuotes pagal įvairias programas, pvz., susijusias su privalomomis studentų arba bandomajam laikotarpiui priimtų valstybės tarnautojų praktikomis; pažymi, kad vidutinė finansinė išorės parama skirtingų programų stažuotojams sudarė 885 EUR, o tai yra daug mažiau nei pagal EIVT programą skiriama mėnesinė 1 200 EUR išmoka; ragina EIVT užtikrinti, kad visiems EIVT stažuotojams būtų skiriama tinkama išmoka, siekiant užtikrinti pakankamą atlyginimą už stažuotojų pastangas ir išvengti diskriminacijos dėl ekonominių priežasčių;

39.

atkreipia dėmesį į tarpžinybines konsultacijas su Komisija ir konsultacijas su profesinėmis sąjungomis, siekiant atnaujinti ir patobulinti bendrąsias taisykles bei susijusias vietinių darbuotojų socialinės apsaugos sistemas; ragina EIVT atliekant peržiūros procesą užtikrinti tinkamą sveikatos draudimą išėjus į pensiją, visų pirma neįgalumo atveju; primygtinai ragina EIVT užtikrinti, kad nustatytos reformos priemonės įsigaliotų 2018 m., ir pagerinti vietos darbuotojų dalyvavimą ir jų kompetenciją;

40.

su susirūpinimu pažymi, kad 2017 m. buvo užregistruoti 171 tarpininkavimo atvejai (t. y. 16 proc. daugiau nei 2016 m.), iš kurių 60 proc. buvo užregistruota delegacijose, ir kad 32 iš šių atvejų metų pabaigoje dar nebuvo baigti nagrinėti; taip pat susirūpinęs pažymi, kad per darbuotojų pasitenkinimo darbo vieta apklausą tik 10,2 proc. darbuotojų nesutiko ir 6,21 proc. darbuotojų šiek tiek nesutiko su teiginiu „Aš nepatyriau priekabiavimo EIVT“; vis dėlto pripažįsta, kad panašu, jog nuolatinis atvejų, apie kuriuos pranešama, skaičiaus didėjimas atspindi didesnį norą kalbėti, o ne tai, kad darbe daugėja konfliktų; pabrėžia, kad svarbu skatinti visiško priekabiavimo netoleravimo kultūrą ir imtis tinkamų tolesnių veiksmų atvejais, apie kuriuos pranešama;

41.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. išplėstas konfidencialių patarėjų tinklas ir jį dabar sudaro 13 mokymuose dalyvavusių savanorių; yra susirūpinęs dėl to, kad į 140 delegacijų buvo komandiruoti tik penki iš trylikos patarėjų; ragina EIVT toliau didinti konfidencialių patarėjų delegacijose skaičių ir toliau didinti informuotumą apie priekabiavimą bei psichosocialinę riziką, taip pat apie būdus, kaip sušvelninti jų padarinius ir į juos reaguoti;

42.

pažymi, kad 2017 m. EIVT atnaujino savo administracinį susitarimą su OLAF ir sustiprino sukčiavimo srities bendradarbiavimą su už užsienio reikalų sritį atsakingais generaliniais direktoratais, pavyzdžiui su Užsienio politikos priemonių tarnyba (FPI), Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD (NEAR) ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD (DEVCO); pažymi, kad OLAF atlieka tris tyrimus, susijusius su galimu interesų konfliktu EIVT, ir prašo informuoti apie šių tyrimų eigą;

43.

palankiai vertina tai, kad paskelbti su Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komandiruočių išlaidomis susiję duomenys, kurie šiuo metu yra visiškai prieinami jos puslapyje Komisijos interneto svetainėje ir kas du mėnesius atnaujinami, atsižvelgiant į atnaujintą elgesio kodeksą, kuris buvo priimtas 2018 m. sausio 31 d.;

44.

pažymi, kad 2017 m. EIVT skirta 1,1 mln. EUR suma, kad ji parengtų veiksmus „Strateginė komunikacija plius“, siekiant kovoti su dezinformacija ir pranešti apie teigiamą Sąjungos politikos poveikį; taip pat pabrėžia, kad svarbu informuoti piliečius apie EIVT veiklą ir prašo EIVT kitoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikti daugiau informacijos apie savo šios srities veiklą;

45.

mano, kad EIVT yra labai svarbi institucija bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu taikos, saugumo ir žmogaus socialinės raidos klausimais; todėl pabrėžia, kad svarbu protingai naudoti turimus ribotus išteklius ir nuolat didinti Sąjunga išorės ir vidaus veiksmų nuoseklumą ir suderinamumą, taip pat poreikį siekti bendros pozicijos ir suderinto atsako, kad Sąjunga šį vaidmenį atliktų veiksmingai; pabrėžia viešosios diplomatijos ir strateginės komunikacijos, kaip neatsiejamo Sąjungos išorės santykių aspekto, ne tik kaip priemonės pranešti apie savo vertybes ir interesus ir didinti Sąjungos matomumą, bet taip pat kaip priemonės kovoti su užsienio įtaka Vakarų Balkanuose ir mūsų kaimyninėse šalyse ir prieš Sąjungą ir jos valstybes nares nukreipta strategine propaganda, svarbą; pabrėžia, kad, siekiant kovoti su prieš Sąjungą nukreipta propaganda, nuolat ir vis labiau reikia atskleisti dezinformaciją ir mobilizuoti konkrečioms aplinkybėms pritaikytus tyrimus; tvirtai tiki, kad Sąjunga turėtų stiprinti savo pastangas kuriant veiksmingas viešosios diplomatijos strategijas; ragina EIVT toliau stengtis modernizuoti savo metodus ir investuoti į naujus įgūdžius ir pajėgumus; mano, kad EIVT strateginės komunikacijos darbo grupės darbas yra reikalingas ir vertingas ir ragina skirti jai atitinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių;

46.

pažymi, kad EIVT atliko Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos poveikio žmogiškiesiems ištekliams (t. y. dėl 122 nacionalinių darbuotojų iš Didžiosios Britanijos) vertinimą ir reikiamą centrinės būstinės ir delegacijų veiklos koregavimą; palankiai vertina EIVT ketinimą, siekiant priimti sprendimą dėl Jungtinės Karalystės laikinųjų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų darbo sutarčių pratęsimo, kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai; ragina EIVT skubiai parengti nuoseklią strategiją, kad atitinkamiems asmenims būtų užtikrintas apibrėžtumas;

47.

atkreipia dėmesį į tai, kad, pradiniu vertinimu, devynių mėnesių laikotarpio administracinės išlaidos personalui ir infrastruktūros išlaidos, susijusios su delegacijos Londone atidarymu atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi, siektų 6,7 mln. EUR;

48.

prašo EIVT, rengiantis 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, pagal Finansinio reglamento 262 straipsnį pateikti ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu.

(2) Audito Rūmų Specialioji ataskaita Nr. 7/2016: Europos išorės veiksmų tarnybos pastatų, esančių visame pasaulyje, valdymas.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/117

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1426

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)521 – C8-0323/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto metinę 2017 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0100/2019),

patvirtina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui bei Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/118

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1427

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0100/2019),

teigiamai vertina Audito Rūmų išvadą, jog apskritai per 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant mokėjimus, susijusius su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (toliau – Komitetas) administracinėmis ir kitomis išlaidomis, reikšmingų klaidų nepadaryta;

su pasitenkinimu pažymi, jog metinėje savo ataskaitoje dėl 2017 finansinių metų biudžeto vykdymo (toliau – Audito Rūmų ataskaita) Audito Rūmai nenustatė jokių didelių trūkumų audituotose srityse, susijusiose su Komiteto žmogiškaisiais ištekliais ir vykdytais viešaisiais pirkimais;

pažymi, kad 2017 m. Komiteto biudžetas siekė 133 807 338 EUR (palyginti su 130 586 475 EUR 2016 m.), o panaudojimo lygis buvo 96,5 proc., palyginti su 97,2 proc. 2016 m.; pažymi, kad iš 2016 m. į 2017 m. perkeltų asignavimų panaudojimo lygis buvo didesnis nei 2016 m. (84,9 proc., t. y. 7,4 mln. EUR), palyginti su 65,7 proc. 2016 m. (6,8 mln. EUR);

pabrėžia, kad Komiteto biudžetas yra iš esmės administracinis ir didžioji dalis lėšų panaudojama su institucijoje dirbančiais asmenimis, pastatais, baldais, įranga susijusioms išlaidoms ir įvairiomis einamosiomis išlaidomis padengti;

palankiai vertina Komiteto įsipareigojimą atitinkamoms savo biudžeto dalims pradėti taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo metodą; atkreipia dėmesį į šiuo požiūriu atliekamą reguliarią pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR), taip pat sekretoriato veiklos ir organizavimo peržiūrą; prašo reguliariai teikti informaciją apie pasiekimus, susijusius su rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principų taikymu;

ragina Komitetą iki metų, einančių po atitinkamų ataskaitinių metų, kovo 31 d. paskelbti savo metinę veiklos ataskaitą ir metines finansines ataskaitas siekiant optimizuoti ir paspartinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

pažymi, kad galutinė asignavimų, skirtų Komiteto narių kelionėms ir dienpinigiams, suma 2017 m. padidėjo iki 19 819 612 EUR (palyginti su 19 561 194 EUR 2016 m.); palankiai vertina tai, kad metinėje veiklos ataskaitoje pateiktas išsamus Komiteto narių kelionių sąrašas; palankiai vertina priemones, kuriomis prisidedama prie veiksmingo posėdžių planavimo ir transporto išlaidų mažinimo;

atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas savo etatų plane bendrą etatų skaičių sumažino 59 etatais – nuo 727 etatų 2013 m. iki 665 etatų 2017 m., daugiausia dėl sprendimo darbuotojų skaičių sumažinti 5 proc. ir 2014 m. su Parlamentu sudaryto bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo; pažymi, kad Komitetas pakoregavo savo organizacinę struktūrą, visų pirma 2017 m. gegužės mėn. sujungė žmogiškųjų išteklių ir finansų direktoratus;

palankiai vertina tarpinstitucinį administracinį bendradarbiavimą su Parlamentu bei Komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimo rezultatus, kurie pabrėžia sėkmingą keleto priemonių įgyvendinimą; pažymi, kad vykdydamas darbuotojų perskirstymo procedūrą Komitetas 16 etatų jau perkėlė iš vertimo raštu direktorato į savo tarnybas ir kad likę perkėlimai bus atliekami palaipsniui; atkreipia dėmesį į apskaičiuotas sutaupytas biudžeto lėšas dėl Komiteto ir Regionų komiteto tarpinstitucinio bendradarbiavimo, pvz., inter alia, sutaupyta 12,5 mln. EUR infrastruktūros išlaidų, IT išlaidų, kurios sudaro 5 mln. EUR, arba išlaidų apsaugos darbuotojams, kurios siekia 500 000 EUR; ragina Komitetą ir Regionų komitetą toliau tobulinti šį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad būtų galima toliau taupyti lėšas;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Komitetas iš viso priėmė 155 nuomones ir pranešimus, įskaitant 13 tiriamųjų nuomonių dėl ES pirmininkaujančių valstybių arba Komisijos prašymo pateikti nuomonę, 59 nuomones dėl Parlamento ir Tarybos prašymo pateikti nuomonę ir 45 nuomones dėl Komisijos prašymo pateikti nuomonę;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pagal bendradarbiavimo susitarimą atlikto darbuotojų perkėlimo į Parlamentą vertimo raštu tarnyboms vis dar yra perėjimo prie didesnio užsakomųjų paslaugų kiekio laikotarpis (2016 m. užsakomosioms vertimo raštu paslaugoms buvo panaudota 16,61 proc. biudžeto, o 2017 m. – 17,10 proc.); ragina Komitetą toliau stebėti su vertimo raštu valdymu susijusias sritis, kurioms reikia skirti daugiau vadovybės dėmesio, kaip pabrėžė vidaus audito tarnyba, ir pageidauja būti apie tai informuotas;

12.

pažymi, kad 2017 m. nepanaudotos vertimo žodžiu paslaugos sudarė 3,6 proc. (palyginti su 4 proc. 2016 m.); ragina Komitetą išlaikyti teigiamą tendenciją siekiant mažinti atšaukiamas vertimo žodžiu paslaugas;

13.

domisi Komiteto biuro įsteigtos ad hoc grupės Komiteto ateities klausimu, kuri siekia sukurti naują Komiteto viziją ir jo vaidmenį besikeičiančioje Sąjungoje, darbu; pažymi, kad ši grupė 2017 m. liepos mėn. pateikė savo ataskaitą su pasiūlymais dėl darbo metodų ir vidinės struktūros; pažymi, kad ataskaitoje pateiktos idėjos laipsniškai taps konkrečiais veiksmais, ir prašo Komiteto kitoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikti daugiau informacijos;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Komitete buvo laisvos tik 11 pareigybių (susijusių su nuolatiniais etatais), palyginti su 62 etatais 2015 m., ir palankiai vertina šį pokytį;

15.

palankiai vertina tai, kad suaktyvėjo Komiteto politinis dialogas su Parlamentu ir kitomis institucijomis; atkreipia dėmesį į aktyvų Komiteto indėlį į institucijų bendradarbiavimą vertinant Sąjungos politiką ir teisės aktus pagal susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT); ragina Komitetą ir Parlamentą toliau dėti pastangas stiprinant politinį bendradarbiavimą;

16.

palankiai vertina tarpinstitucinį administracinį bendradarbiavimą su Parlamentu; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į bendradarbiavimą su Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS) ir į komunikacijos padalinių bendradarbiavimą; palankiai vertina Komiteto biudžeto lėšų taupymą dėl šio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, pvz., sutaupyta 3,3 mln. EUR darbuotojų išlaidų (2016 m. darbo užmokesčio lygiai), nes 36 pareigybės iš Komiteto buvo perkeltos į EPRS;

17.

pažymi, kad bendradarbiaujant su Parlamentu iš viso buvo priimtos 52 nuomonės atsakant į Parlamento prašymus pateikti nuomonę; Komiteto nariai dalyvavo daugiau kaip 60 susitikimų su Parlamento pranešėjais ir šešėliniais pranešėjais, taip pat kitais Parlamento nariais ir aktyviai dalyvavo daugiau nei 42 renginiuose Parlamente bei tuo pat metu Parlamento nariai aktyviai dalyvavo 35 Komiteto posėdžiuose dėl teisėkūros darbo; ragina Komitetą toliau dirbti ir didinti bendradarbiavimą su Parlamentu vykdant teisėkūros darbą;

18.

kadangi IT srities mokymo tarpinstitucinėms sąnaudoms, ypač 2017 m., turėjo įtakos netikslios orientacinės kainos, ragina sudaryti naują šios srities paslaugų lygio susitarimą su Komisija, kad būtų išvengta netikrumo dirbant su visiems mokymams skirta viena bendra suma;

19.

palankiai vertina Komiteto laimėjimus komunikacijos veiklos srityje, siekiant didesnio matomumo ir žiniasklaidos dėmesio, įskaitant aktyvesnę informavimo veiklą socialinėje žiniasklaidoje; ypač palankiai vertina 27 valstybėse narėse surengtas vietos lygmens diskusijas, susijusias su Komisijos svarstymais dėl Europos ateities, taip pat kitus kultūros renginius ir 221 veiklos „Going local“ rūšį;

20.

palankiai vertina pastangas didinti informacinių sistemų, IT infrastruktūros ir paramos naudotojams paslaugų veiksmingumą; atkreipia dėmesį į tokius pavyzdžius kaip sukurta nauja darbuotojų vertinimo taikomoji programa, internetinis darbuotojų žinynas, geresnės naudojimosi pagrindinėmis operacinėmis sistemomis galimybės ir pranešimų teikimo aplinka; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad Komitetas kartu su Regionų komitetu IT skyrė mažiau nei 3 proc. viso savo biudžeto, nors IT projektams ir įrangai kelerius metus buvo skiriamas nepakankamas finansavimas; prašo Komiteto parengti investicijų į savo IT projektus ir įrangą laikotarpio vidurio strategiją ir įtraukti ją į kitą Komiteto metinę veiklos ataskaitą;

21.

atkreipia dėmesį į 2017 m. spalio 17 d. Komiteto biuro ir 2017 m. lapkričio 29 d. Regionų komiteto biuro patvirtintą pastatų strategiją; pažymi, kad pastatų strategija suteikia pagrindą bet kokiems būsimiems su pastatų politika susijusiems sprendimams priimti ir joje pateikiamas pagrindinių nekilnojamojo turto srities principų rinkinys; pažymi, kad nustatyti ir išnagrinėti keli scenarijai siekiant parengti pastatų politiką po 2021 m., pirmenybę teikiant scenarijams, apimantiems tolesnį VMA pastato naudojimą; prašo būti informuotas apie vykstančias derybas su Komisija dėl tolesnio VMA pastato naudojimo; ragina Komitetą kartu su Regionų komitetu atlikti galimų renovacijos poreikių vertinimą ir įvertinti išlaidas, kurios susidarytų tuo atveju, jei abu komitetai perimtų visą VMA pastatą;

22.

apgailestauja dėl menko ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimo Komiteto paskelbtuose kvietimuose teikti pasiūlymus; ragina Komitetą dėti daugiau pastangų skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus ir sumažinti išimtinių derybų procedūrų, kai esama tik vieno kandidato, skaičių bei informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie padarytą pažangą;

23.

palankiai vertina pasiektus rezultatus aplinkosaugos vadybos sistemos srityje, vykdant bendrą Komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimą; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad įvairiose srityse buvo sutaupyta daug lėšų, įskaitant elektros energijos vartojimo sumažinimą 11 proc., dujų vartojimo sumažinimą 15 proc., popieriaus naudojimo sumažinimą 11 proc. ir atliekų sumažinimą 13 proc.; palankiai vertina tai, kad Komitetas kartu su Regionų komitetu gavo Briuselio regiono apdovanojimą „Label Good Food“, kuriuo patvirtinama, kad komitetų valgyklos valdomos tvariai;

24.

palankiai vertina Komiteto iniciatyvą 2016 m. pabaigoje pradėti darbuotojų apklausą apie psichosocialinę riziką, kad būtų galima stebėti, kaip jo darbuotojai suvokia su stresu susijusias problemas; palankiai vertina šią atidžią stebėseną ir veiksmus, kuriais siekiama didinti vadovų ir darbuotojų informuotumą, pvz., darbuotojų saugos ir sveikatos savaitę, surengtą 2017 m. spalio mėn.; ragina Komitetą toliau dėti pastangas šioje srityje, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojų nebuvimo darbe rodiklis padidėjo nuo 4 proc. 2015 m. iki 5,5 proc. 2017 m., ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti savo darbuotojų gerovę; šiuo požiūriu pažymi, kad nenuolatinis nuotolinis darbas sumažėjo nuo 62,5 proc. 2016 m. iki 47,6 proc. 2017 m.;

25.

pažymi, kad vadovaujamas pareigas einančių moterų skaičius šiek tiek padidėjo nuo 37,5 proc. 2016 m. iki 41,4 proc. 2017 m.; palankiai vertina Lygių galimybių ir įvairovės veiksmų planą, kuriame siūlomos maždaug 25 priemonės; yra susirūpinęs dėl to, kad daugiau kaip 80 proc. lanksčių darbo sąlygų prašančių darbuotojų buvo moterys; siūlo Komitetui pritaikyti savo politiką siekiant paskatinti daugiau vyrų pasinaudoti šiomis priemonėmis, ypač norint propaguoti jų dalyvavimą šeimos gyvenime;

26.

atkreipia dėmesį į su geografine pusiausvyra susijusias pastangas, dėl kurių vadovų iš valstybių narių, įstojusių į Sąjungą 2004 m. ar vėliau (ES 13), procentinė dalis padidėjo iki 16 proc. 2017 m. ir šiuo metu siekia 18,5 proc.; ragina Komitetą toliau dėti pastangas siekiant 20 proc. tikslo, kuris atspindėtų ES 13 gyventojų dalį, palyginti su visu Sąjungos gyventojų skaičiumi;

27.

palankiai vertina tai, kad Komitetas 2018 m. liepos mėn. paskyrė keturis patarėjus etikos klausimais po to, kai buvo priimtas 2016 m. kovo 2 d. Sprendimas Nr. 053/2016 dėl informavimo apie pažeidimą procedūros;

28.

atkreipia dėmesį į Komiteto pastangas siekiant konsoliduoti teisės aktų nustatytas ir vidaus taisykles dėl etiško ir pagarbaus tarnautojų elgesio; džiaugiasi, kad tai apima tokius aspektus kaip socialinė žiniasklaida, IT sistema ir duomenų apsauga; pažymi, kad kartu su kolegomis Regionų komitete buvo dedamos pastangos nuosekliai taikyti taisykles darbuotojams, ypač kai tai susiję su kolegomis iš jungtinių tarnybų; ragina Komitetą reguliariai teikti naujausią informaciją apie naują visapusišką etikos ir sąžiningumo sistemą;

29.

palankiai vertina tai, kad Komitetas savo interneto svetainėje atskiruose pirmininko ir pirmininko pavaduotojo profiliuose paskelbė šių Komiteto narių interesų deklaracijas, kaip prašyta paskutiniame pranešime dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

30.

pažymi, kad pagal Tarnybos nuostatų 11 straipsnį darbuotojai taip pat turi deklaruoti savo dalyvavimą išorės veikloje; primygtinai ragina Komitetą skubiai parengti interesų konfliktų prevencijos gaires, kurios, reaguojant į Europos ombudsmeno sprendimą byloje 1306/2014/OV, būtų pateiktos visiems darbuotojams;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. lapkričio 14 d. Žmogiškųjų išteklių ir finansų departamento direktorius buvo paskirtas eiti generalinio sekretoriaus pareigas; pažymi, kad jis eina savo ankstesnes pareigas, kol vyksta procedūros dėl šių pareigų perėmėjo paskyrimo; yra susirūpinęs dėl to, kad šios dvi funkcijos yra nesuderinamos, ir primygtinai ragina Komitetą skubiai paskirti naują už žmogiškuosius išteklius atsakingą direktorių ir informuoti apie tai biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komiteto nariai turi skirtingą profesinę patirtį ir gali būti įpratę prie skirtingų vadovavimo kultūrų; pažymi, kad Komiteto narių politinė veikla taip pat susijusi su tam tikromis vadovavimo užduotimis, nes jiems dirbti padeda jų pačių darbuotojai ir sekretoriato darbuotojai; pabrėžia, kad Komiteto narius būtina supažindinti su Sąjungos institucijų administracinės kultūros principais, kad būtų užtikrintas orumas ir pagarba darbe;

33.

palankiai vertina konfidencialių patarėjų tinklo darbą siekiant aktyviai užkirsti kelią priekabiavimui darbo aplinkoje ir kovoti su juo; pažymi, kad 2017 m. tinklas suteikė neoficialius patarimus 25 darbuotojams; ragina Komitetą atidžiai stebėti savo politikos šioje srityje veiksmingumą, toliau didinti informuotumą apie priekabiavimą darbo vietoje ir toliau puoselėti priekabiavimo visiško netoleravimo politikos kultūrą; atkreipia dėmesį į vykstančius svarstymus dėl procedūrų ir sankcijų, taikomų su priekabiavimo atvejais susijusiems Komiteto nariams, ir primygtinai ragina Komitetą iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pradėti taikyti šios srities taisykles ir procedūras;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba dar nepriėmė sprendimo dėl Komiteto narių ir atstovų skaičiaus pasikeitimų, Jungtinei Karalystei priėmus sprendimą išstoti iš Sąjungos; prašo Komiteto pateikti informaciją apie tiesioginį sprendimo poveikį biudžetui ne vėliau kaip vykdant tolesnius veiksmus, susijusius su 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu; be to, pažymi, kad Jungtinės Karalystės sprendimas neturės tiesioginės įtakos Komiteto darbuotojams; palankiai vertina vykstančius svarstymus dėl būsimų santykių su Jungtine Karalyste po jos išstojimo ir Komiteto norą palaikyti gerus santykius su pilietine visuomene.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/122

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1428

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)521 – C8-0324/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Regionų komiteto metinę 2017 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0101/2019),

patvirtina Regionų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Regionų komiteto 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Regionų komitetui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui bei Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 92 E, 2004 4 16, p. 119.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/123

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1429

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0101/2019),

pažymi, jog metinėje savo ataskaitoje dėl 2017 finansinių metų biudžeto vykdymo (toliau – Audito Rūmų ataskaita) Audito Rūmai nenustatė jokių didelių trūkumų audituotose srityse, susijusiose su Regionų komiteto (toliau – Komitetas) žmogiškaisiais ištekliais ir vykdytais viešaisiais pirkimais;

su džiaugsmu pažymi, kad Audito Rūmai, remdamiesi savo auditu, padarė išvadą, jog apskritai per 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant mokėjimus, susijusius su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis, reikšmingų klaidų nepadaryta;

pažymi, kad 2017 m. Komiteto patvirtintas biudžetas buvo 93 295 000 EUR (palyginti su 90 500 000 EUR 2016 m.), iš kurio 91,5 mln. EUR (palyginti su 89,4 mln. EUR 2016 m.) sudarė įsipareigojimų asignavimai, kurių įvykdymo lygis siekė 98,0 proc. (98,7 proc. 2016 m.), ir iš kurių 83,9 mln. EUR buvo mokėjimų asignavimai, o jų įvykdymo lygis buvo 89,9 proc.;

pabrėžia, kad Komiteto biudžetas yra iš esmės administracinis ir didžioji dalis lėšų panaudota su institucijoje dirbančiais asmenimis, pastatais, baldais, įranga susijusioms išlaidoms ir įvairiomis einamosiomis išlaidomis padengti;

ragina Komitetą atitinkamoms savo biudžeto dalims pradėti taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo metodą; prašo reguliariai teikti informaciją apie pasiekimus, susijusius su rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principų taikymu;

atkreipia dėmesį į tai, kad bendras mokėjimų vykdymo lygis 2017 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo 89,9 proc.; pažymi, kad galutinis mokėjimų įvykdymo lygis biudžeto ciklo pabaigoje (po perkėlimų į kitą laikotarpį išmokėjimo) bus didesnis ir geriausiu atveju turėtų būti artimas įsipareigojimų normai;

pažymi, kad analitinė biudžeto vykdymo stebėsenos priemonė „Budget Watch“ yra naudojama centralizuotai stebėti visų biudžeto eilučių įsipareigojimų ir mokėjimų panaudojimą, o tai padeda optimizuoti biudžeto vykdymą geriau pasirengiant išteklių perskirstymui; ragina Komitetą dėti daugiau pastangų, susijusių su mokėjimų asignavimų panaudojimo lygiu, ypač atsižvelgiant į 2 biudžeto antraštinę dalį, susijusią su pastatais, įranga ir įvairiomis veiklos išlaidomis, kurios mokėjimų įvykdymo lygis buvo 77,1 proc.;

apgailestauja dėl to, kad Komiteto priėmus rezoliuciją dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktoje tolesnės veiklos ataskaitoje išdėstomi tik netiesioginiai atsakymai į Parlamento pastabas, keliose vietose nurodant metinę veiklos ataskaitą; pabrėžia, kad tolesnės veiklos ataskaita yra labai svarbi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui siekiant nustatyti, ar Komitetas įgyvendino Parlamento rekomendacijas; ragina Komitetą į savo kitą tolesnės veiklos ataskaitą įtraukti visus reikiamus atsakymus ir paaiškinimus, susijusius su Parlamento rekomendacijų įgyvendinimu;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas 2013–2017 m. bendrą etatų plane numatytą etatų skaičių sumažino 48 etatais – nuo 537 etatų iki 489 etatų, daugiausia dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc. ir 2014 m. su Parlamentu sudaryto bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo; palankiai vertina tai, kad, nepaisant sumažinto darbuotojų skaičiaus, Komitetui pavyko sustiprinti savo politinį darbą, perkeliant daugiau žmogiškųjų išteklių nuo paramos paslaugų teikimo į pagrindines veiklos sritis, susijusias su politine ir teisėkūros veikla; prašo, kad Komitetas būtų informuotas apie darbo krūvio paskirstymo organizacijoje žemėlapį, siekiant patikrinti, ar užduotys atitinka išteklius;

11.

pažymi, kad sutartininkų skaičius padidėjo nuo 34 etatų 2013 m. iki 54 etatų 2017 m., o laikinųjų darbuotojų skaičius padidėjo nuo 64 etatų 2013 m. iki 71 etato 2017 m.; pažymi, kad laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų skaičiaus didinimas daugiausia susijęs su saugumo klausimais, kuriuos lemia padėtis Briuselyje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dalį šio padidėjimo lėmė būtinybė kompensuoti bendrą darbuotojų skaičiaus sumažinimą ir kad tai gali neigiamai paveikti darbo krūvio paskirstymą ir institucijos ilgalaikę organizacinę raidą;

12.

palankiai vertina įsipareigojimą nustatyti aiškius politinius tikslus, kurie padėtų Komitetui labiau įsitraukti į Sąjungos politikos sričių politinį ir teisėkūros ciklą, stiprinant veiksmingą partnerystę su kitomis Sąjungos institucijomis; pabrėžia, kad svarbu skatinti įsitraukti regionų ir vietos valdžios institucijas, atsižvelgiant į jų vaidmenį įgyvendinant Sąjungos politiką; siekiant didesnio veiksmingumo ragina Regionų komitetą geriau koordinuoti savo darbą su Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos dėl susijusių dokumentų atliekamu darbu ir suderinti savo nuomonių teikimą su šių institucijų terminais;

13.

palankiai vertina Komiteto ir Parlamento dialogą politiniu lygmeniu; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Komiteto komisijų ir Parlamento komitetų mainus arba bendradarbiavimą su Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS); ragina Komitetą ir Parlamentą plėtoti sistemingesnį požiūrį į šį bendradarbiavimą;

14.

palankiai vertina tarpinstitucinį administracinį bendradarbiavimą su Parlamentu ir Komiteto bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimo rezultatus, kurie pabrėžia sėkmingą keleto priemonių įgyvendinimą; pažymi, kad perskirstant darbuotojus 70 vertėjų buvo perkelti į kitas tarnybas, įskaitant EPRS;

15.

palankiai vertina tai, kad su Komisija buvo deramasi dėl kelių susitarimų dėl paslaugų lygio ir jie buvo pasirašyti;

16.

palankiai vertina Komiteto bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimo rezultatus, kurie pabrėžia, kad valdymo ir administracinė struktūra supaprastinta sėkmingai; palankiai vertina tai, kad gerai veikia bendradarbiavimas tarp nuosavų ir jungtinių tarnybų, pavyzdžiui, IT, EMAS arba posėdžių salių valdymo srityse; pažymi, kad tose veiklos srityse sutaupytos lėšos gerokai viršija koordinavimui skiriamus išteklius;

17.

palankiai vertina teigiamus bandomojo projekto dėl bendro vertimo raštu skyrių valdymo preliminaraus vertinimo rezultatus; ragina Komitetą toliau plėtoti šį bendradarbiavimą siekiant didesnės sąveikos;

18.

pažymi, kad nebuvo pasiektas tikslas 2017 m. vertimo raštu apimtį sumažinti 5–10 proc., nepaisant to, kad, palyginti su 2016 m., ji sumažėjo 4,6 proc.; palankiai vertina Komiteto įsipareigojimą 2018 m. imtis tolesnių veiksmų, kad būtų pasiektas valdomas vertimo apimties lygis, ir ragina Komitetą vykdyti tolesnes racionalizavimo priemones, įskaitant būtinus IT pokyčius;

19.

atkreipia dėmesį į žemą biudžeto įvykdymo lygį pagal eilutę 1420 (papildomos vertimo raštu paslaugos), būtent – 55 proc. įsipareigojimams ir 45 proc. mokėjimams; pažymi, kad 2017 m. bendros Komiteto vertimo raštu išlaidos buvo 27 231 105 EUR, iš kurių 2 376 591 EUR skirta užsakomosioms vertimo raštu paslaugoms; pažymi, kad 2017 m. užsakomosios paslaugos sudarė 17,1 proc. visų vertimo raštu išlaidų; ragina Komitetą užbaigti savo vertimo raštu skyrių pertvarkymą, kad netrukus būtų pasiektas bent 20 proc. užsakomųjų paslaugų tikslas;

20.

pažymi, kad suma, skirta Komiteto narių kelionių išlaidoms padengti, 2017 m. sudarė 8 882 955 EUR;

21.

atkreipia dėmesį į 2017 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateiktą renginių, kuriuose dalyvavo Komiteto nariai, sąrašą; apgailestauja dėl to, kad šis sąrašas yra ne toks išsamus kaip sąrašas, pateiktas atsakant į 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimyną; ragina Komitetą tolesnės veiklos ataskaitoje, susijusioje su šio biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pateikti išsamesnį sąrašą, įskaitant konkretesnę informaciją apie dalyvavusius narius, renginio pavadinimą, vietą, datą ir išlaidas; ragina Komitetą į kitą savo metinę veiklos ataskaitą įtraukti tokį 2018 m. sąrašą;

22.

pažymi, kad Komiteto 2017–2018 m. laikotarpiu kasmet paskelbtinų dokumentų ir tyrimų tikslas buvo 15 leidinių, ir su susirūpinimu pažymi, kad 2017 m. buvo paskelbti 9 leidiniai, o 2016 m. – 12 leidinių; ragina Komitetą dėti reikiamas pastangas, kad būtų pasiekti su leidiniais susiję tikslai, ir prašo tolesnės veiklos ataskaitoje, susijusioje su 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pateikti informaciją apie pasiektą pažangą;

23.

palankiai vertina Komiteto laimėjimus, pasiektus įgyvendinant veiklą komunikacijos srityje, t. y. siekiant didesnio matomumo ir žiniasklaidos dėmesio, įskaitant aktyvesnę informavimo veiklą socialinėje žiniasklaidoje; ypač palankiai vertina iniciatyvą „Svarstymai apie Europą“, kuria siekiama skatinti piliečių dalyvavimą tebesitęsiančiose diskusijose dėl Sąjungos ateities, ir 180 šiuo klausimu vykstančių piliečių dialogų; ragina Komitetą gerinti bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos institucijomis vykdant bendras komunikacijos kampanijas ir kitas iniciatyvas;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus esminę žmogiškųjų išteklių reguliavimo sistemos peržiūrą 2017 m. buvo atnaujintos kai kurios nuostatos dėl lankstaus darbo laiko, vaiko priežiūros atostogų ir metinių kelionės išlaidų; pažymi, kad 2017 m. kovo mėn. nustatyta budėjimo ir pamaininio darbo saugumo tarnyboje sistema; palankiai vertina pastangas toliau paprastinti žmogiškųjų išteklių procesus, visų pirma taikant naujus sprendimų priėmimo darbo srautus; pažymi, kad paskelbta pirmoji vidaus žmogiškųjų išteklių metinė ataskaita;

25.

palankiai vertina visapusišką gerovės, sveikatos ir nebuvimo darbe valdymo politiką, kuri buvo toliau konsoliduojama Medicinos tarnybai bendradarbiaujant su Darbo sąlygų tarnyba; pažymi, kad nebuvimo darbe rodikliai atidžiai stebimi, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai, tikrinimui ir sėkmingai reintegracijai po ilgalaikių laikinojo nedarbingumo atostogų; pažymi, kad nebuvimo darbe rodiklis bėgant metams sumažėjo (nuo 4,86 proc. 2015 m. iki 4,60 proc. 2016 m. ir 4,50 proc. 2017 m.); palankiai vertina Komiteto skaidrumą, susijusį su nuo perdegimo sindromo kenčiančiais darbuotojais, ir džiaugiasi darbo krūvio vertinimu, kurį Komitetas inicijavo 2018 m., siekdamas nustatyti darbo krūvio pasiskirstymo organizacijoje grafiką ir patikrinti, ar užduotys atitinka išteklius; prašo informuoti apie šio vertinimo rezultatus;

26.

apgailestauja dėl to, kad moterų, einančių vidurinės grandies vadovų pareigas, dalis 2017 m. iš esmės nepadidėjo ir sudarė apie 38 proc. (palyginti su 37 proc. 2015 m. ir 33 proc. 2016 m.); labai apgailestauja, kad moterų, einančių vyresniosios vadovybės pareigas, skaičius dar labiau sumažėjo nuo 33 proc. 2016 m. iki maždaug 25 proc. 2017 m. dėl to, kad 2017 m. iš darbo išėjo viena vyresniosios grandies vadovė; palankiai vertina visapusiškas priemones, kurių ėmėsi Komitetas, siekdamas pagerinti padėtį, įskaitant naujos funkcinės valdymo sistemos sukūrimą, kuri, be kita ko, buvo skirta moterų, siekiančių eiti oficialias vadovaujamas pareigas, skaičiui padidinti; ragina Komitetą iš esmės gerinti savo rodiklius šioje srityje ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie padarytą pažangą;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad 13,3 proc. vadovų pareigų užėmė valstybių narių, kurios į Sąjungą įstojo po 2004 m. (ES 13), piliečiai; ragina Komitetą toliau dėti pastangas vadovaujamų pareigų lygmeniu pagerinti geografinę pusiausvyrą siekiant 20 proc. tikslo, kuris atspindėtų ES 13 gyventojų dalį, palyginti su visu Sąjungos gyventojų skaičiumi;

28.

palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi Komitetas, siekdamas aktyviai užkirsti kelią priekabiavimui darbo aplinkoje, pvz., reguliarų mokymą apie kovos su priekabiavimu politiką ir konfidencialių patarėjų darbą; ragina Komitetą atidžiai stebėti savo šios srities politikos veiksmingumą, toliau didinant informuotumą apie priekabiavimą darbo vietoje, ir skatinti visiško priekabiavimo netoleravimo kultūrą; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komitetas neturi vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmo ar nuobaudų, numatytų su Komiteto nariais susijusiais priekabiavimo atvejais; ragina Komitetą atnaujinti savo narių elgesio kodeksą bei vidaus darbo tvarkos taisykles šiuo klausimu ir informuoti apie tai biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

29.

palankiai vertina ilgalaikę pastatų strategiją, kurią 2017 m. patvirtino Komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas; pažymi, kad pastatų strategija suteikia pagrindą bet kokiems būsimiems su pastatų politika susijusiems sprendimams priimti ir joje pateikiamas pagrindinių nekilnojamojo turto srities principų rinkinys; pažymi, kad nustatyti ir išnagrinėti keli scenarijai siekiant parengti pastatų politiką po 2021 m., pirmenybę teikiant scenarijams, apimantiems tolesnį VMA pastato naudojimą; prašo pateikti informaciją apie vykstančias derybas su Komisija dėl tolesnio VMA pastato naudojimo; ragina Komitetą kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu atlikti galimų renovacijos poreikių vertinimą ir įvertinti išlaidas, kurios susidarytų tuo atveju, jei abu komitetai perimtų visą VMA pastatą;

30.

su pasitenkinimu pažymi, kad Komiteto internetinių kursų, skirtų regionų ir vietos valdžios institucijoms (atviri masinio nuotolinio mokymo kursai), prenumeratorių skaičius padidėjo 5 proc. ir dalyvavimas juose išaugo penkiais procentiniais punktais po 2016 m. užregistruoto nedidelio dalyvių skaičiaus dėl Briuselyje įvykdytų teroristinių išpuolių; su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. lankytojų skaičius išaugo 14 proc.;

31.

palankiai vertina gerus pasiektus rezultatus aplinkosaugos vadybos sistemos srityje, vykdant bendrą Komiteto ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimą; palankiai vertina priemones, kuriomis siekiama pagerinti Komiteto energijos suvartojimą, ir aplinkosauginių kriterijų įtraukimą į daugumą kvietimų pateikti pasiūlymus; pažymi, kad su EMAS tarnyba buvo konsultuojamasi dėl 27 viešųjų pirkimų procedūrų, susijusių su aplinkosaugos kriterijais; palankiai vertina tai, kad Komitetas kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu gavo Briuselio regiono apdovanojimą „Label Good Food“, kuriuo patvirtinama, kad komitetų valgyklos valdomos tvariai;

32.

pažymi, kad Komitetas vis dar laukia galutinės OLAF ataskaitos dėl informavimo apie pažeidimą atvejo, apie kurį OLAF informuota 2016 m. spalio mėn.; prašo Komiteto visapusiškai atsižvelgti į ataskaitoje nustatytus faktus ir joje pateikiamus rezultatus ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie išdavas ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi;

33.

atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2018 m. spalio 23 d. sprendimą (1) byloje prieš Komitetą, kurią iškėlė buvęs vidaus auditorius; pažymi, kad šiuo sprendimu panaikinamas 2014 m. gruodžio 2 d. Komiteto sprendimas, kuriuo pritariama antrosios neįgalumo nustatymo komisijos, kuri padarė išvadą, kad buvusio vidaus auditoriaus invalidumas nebuvo profesinės kilmės, išvadoms; pažymi, kad Teisingumo Teismas savo sprendime teigė, jog neįgalumo nustatymo komisijos vertinimas nebuvo pakankamai pagrįstas ir kad jos vertinimo metodikoje buvo klaida; pažymi, kad Teisingumo Teismas nurodė Komitetui sumokėti 5 000 EUR kompensaciją, tačiau atmetė buvusio vidaus auditoriaus reikalavimą sumokėti papildomą 20 000 EUR kompensaciją;

34.

primygtinai ragina Komitetą skubiai įgyvendinti Teisingumo Teismo sprendimą ir imtis visų būtinų su šiuo sprendimu susijusių tolesnių priemonių; ragina Komitetą apsvarstyti galimybę su buvusiu vidaus auditoriumi rasti draugišką abiem šalims naudingą šio klausimo sprendimą ir prašo apie tai būti nuolat informuojamas;

35.

pažymi, kad 2018 m. sausio 31 d. buvęs vidaus auditorius, remdamasis Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalimi, pateikė prašymą, kad Komitetas jį oficialiai pripažintų bona fide informatoriumi pagal Tarnybos nuostatų 22a straipsnį; taip pat pažymi, kad buvęs vidaus auditorius parašė skundą paskyrimų tarnybai pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, kuris buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 23 d., Komitetui 2018 m. gegužės 24 d. priėmus sprendimą atsisakyti pripažinti jį bona fide informatoriumi;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas išnagrinėjo prašymą ir padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvęs vidaus auditorius galėtų būti pripažintas bona fide informatoriumi; apgailestauja, kad ši išvada prieštarauja Parlamento pozicijai, jog vidaus auditorius yra bona fide informatorius, patvirtintoje Parlamento 2004 m. sausio 13 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato „Europos reguliavimo agentūrų veiklos sistema“ (2); ragina Komitetą apsvarstyti simbolinį vidaus auditoriaus statuso pripažinimą, nepaisant to, kad nagrinėjamų faktų metu nebuvo tinkamo teisinio pagrindo;

37.

ragina pasitelkti taikinamąjį tarpininkavimą tarp Komiteto buvusio vidaus auditoriaus ir Komiteto siekiant draugiškai abiem pusėms priimtinu būdu išspręsti tebevykstantį ginčą; atkreipia dėmesį į tai, kad toks tarpininkavimas taip pat turėtų apimti buvusio vidaus auditoriaus bona fide informatoriaus statusą (kaip Parlamentas pripažino savo 2004 m. rezoliucijoje) ir tai, kad jis, pranešdamas apie pažeidimus Sąjungos institucijoms, veikė gindamas Sąjungos interesus;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad, Komiteto vertinimu, Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Sąjungos finansinis poveikis 2019 m. sieks 373 666 EUR, o 2020 m. – 576 559 EUR dėl to, kad Komiteto narių skaičius sumažės 24 vietomis, šiuo metu priklausančiomis Jungtinei Karalystei; palankiai vertina tai, kad įsteigta grupė, kuri svarstys galimybes išlaikyti glaudžius ryšius su Jungtinės Karalystės regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, jai išstojus iš Sąjungos.

(1) 2018 m. spalio 23 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas, Robert McCoy prieš Regionų komitetą, byla T-567/16, ECLI:EU:T:2018:708.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/127

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1430

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)521 – C8-0325/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno metinę 2017 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į SESV 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0099/2019),

patvirtina Europos ombudsmenui, kad Europos ombudsmeno 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ombudsmenui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai bei pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/128

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1431

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0099/2019),

kadangi, vykstant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija norėtų pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą siekiant daugiau skaidrumo ir atskaitomybės bei įgyvendinti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinti gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmai nenustatė jokių didelių trūkumų srityse, susijusiose su Europos ombudsmeno (toliau – Ombudsmenas) žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais, kurių auditas buvo atliktas;

pabrėžia, jog, atsižvelgdami į savo atliktą auditą, Audito Rūmai padarė išvadą, kad 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais visi mokėjimai Ombudsmeno administracinėms išlaidoms padengti buvo atlikti be esminių klaidų;

pažymi, kad Ombudsmeno biudžetas yra visų pirma administracinis ir kad didelė dalis lėšų naudojama išlaidoms, susijusioms su darbuotojais, pastatais, baldais bei įranga, ir įvairioms einamosiomis išlaidomis padengti; pažymi, kad 2017 m. jos siekė 10 905 441 EUR (2016 m. – 10 658 951 EUR);

teigiamai vertina Ombudsmeno įsipareigojimą užtikrinti, kad visos prieinamos lėšos būtų naudojamos orientuojantis į rezultatą, ir tai, kad ši tarnyba atsižvelgia į įvairių vertinimų rezultatus ir statistinius duomenis, kurie turi tiesioginio poveikio jos darbui; pažymi, jog, kalbant apie pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), patvirtintus pagal strategiją „Kelyje į 2019-uosius“, imtasi priemonių, kad, nuolat atliekant peržiūras, supaprastinant procesus ir stebint darbą, būtų gerinami rezultatai; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad bendrosios atitikties srityje PVRR siekė tik 85 proc., taigi 90 proc. tikslas nepasiektas; ragina Ombudsmeną toliau gerinti savo veiklos rodiklius šioje srityje;

pažymi, kad iš visų asignavimų įsipareigota dėl 93,91 proc. (palyginti su 95,40 proc. 2016 m.), sumokėta 86,20 proc. (palyginti su 85,89 proc. 2016 m.), o įgyvendinimo lygis siekė 93,9 proc. (palyginti su 95,40 proc. 2016 m.);

teigiamai vertina Ombudsmeno sprendimą paskelbti savo metinės veiklos ataskaitas iki kovo 31 d., siekiant optimizuoti ir pagreitinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

pažymi, kad sumažėjusį įgyvendinimo lygį 2017 m. didžiąja dalimi lėmė tai, kad nepakankamai lėšų buvo panaudota pagal Europos mokykloms skirtą biudžeto eilutę; teigiamai vertina naujus biudžeto asignavimus, kuriais ketinama finansuoti schemą naudojimuisi viešuoju transportu vykstant į įvairias darbo vietas paremti;

primena, kad paskutinė Ombudsmeno statuto peržiūra atlikta 2008 m. (1); pažymi, jog Parlamentas ne kartą ragino atnaujinti šį statutą atsižvelgiant į naujas aplinkybes ir iššūkius; atkreipia ypatingą dėmesį į būtinybę stiprinti Ombudsmeno kompetencijas atvejais, kai kyla klausimų dėl susipažinimo su Sąjungos dokumentais, kai nesilaikoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų ir nepaisoma nuostatų dėl pranešėjų apsaugos, taip pat priekabiavimo atvejais (2);

akcentuoja Ombudsmeno vaidmenį skatinant gerą valdymą, skaidrumą ir interesų konfliktų Sąjungos institucijose vengimą; teigiamai vertina tai, kad 2017 m. Ombudsmenas baigė keturis strateginius tyrimus ir keturis tokius naujus pradėjo bei kad buvo inicijuotos aštuonios strateginės iniciatyvos; pripažįsta šio darbo svarbą skatinant Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras dirbti siekiant kuo didesnio atvirumo, atskaitomybės, etikos ir kuo labiau atsižvelgti į piliečių poreikius;

10.

teigiamai vertina tai, kad Ombudsmenas laikėsi tarpinstitucinio susitarimo darbuotojų skaičių 2013–2017 m. sumažinti 5 proc. ir kad iš viso sutaupyti 3 postai; tačiau pažymi, kad tuo pat metu sutartininkų padaugėjo nuo 8 iki 15, o apmokamų stažuotojų – nuo 5 iki 9; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dalį šio padidėjimo lėmė būtinybė kompensuoti sumažėjusį bendrą darbuotojų skaičių ir kad tai gali neigiamai paveikti darbo krūvio paskirstymą ir institucijos ilgalaikę organizacinę raidą;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad gautų skundų skaičius išaugo 20 proc. (2016 m. jų pateikta 1 839, o 2017 m. – 2 216); pažymi, kad Ombudsmenas, remdamasis skundais, iš viso pradėjo 433 tyrimus (2016 m – 245), o baigė nagrinėti 348 tokius tyrimus (2016 m. – 291); pažymi, kad šį padidėjimą lėmė, inter alia, naujos įgyvendinimo nuostatos, pagal kurias nemažai bylų, anksčiau priskirtų neturinčioms pagrindo tyrimui, dabar baigiamos nagrinėti kaip tyrimai, kuriuos atlikus netinkamo administravimo atvejis nenustatomas; pabrėžia, kad dėl to, kad nuolat daugėja ombudsmenui pateikiamų skundų, Ombudsmeno tarnybos darbo krūvis tapo per didelis; prašo padidinti ombudsmeno biudžetą šiai problemai išspręsti;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. bendras naujų skundų skaičius buvo 2 181, iš jų 751 priklausė įgaliojimų sričiai, palyginti su 1 880 skundų, kurie buvo nagrinėjami 2016 m., iš kurių 711 priklausė įgaliojimų sričiai; todėl pažymi, kad įgaliojimų sričiai priklausančių skundų skaičius padidėjo 5,5 proc.;

13.

teigiamai vertina tai, kad vidutinis skundo nagrinėjimo laikas sutrumpėjo nuo 86 dienų 2013 m. iki 64 dienų 2017 m.; taip pat teigiamai vertina tai, kad vidutinis laikas, per kurį atliekamas tyrimas, sutrumpėjo nuo 369 dienų 2013 m. iki 266 dienų 2017 m.;

14.

teigiamai vertina nuolatines Ombudsmeno pastangas stiprinti savo vykdomo bylų nagrinėjimo efektyvumą ir veiksmingumą; atsižvelgdamas į tai, su pasitenkinimu pažymi, kad visi rezultatai, susiję su PVRR veiksmingumo srityje (PVRR 7), viršijo nustatytus tikslus; be to, teigiamai vertina paspartintos procedūros įgyvendinimą skundams dėl galimybės susipažinti su dokumentais nagrinėti;

15.

teigiamai vertina nuolatines pastangas mažinti vertimo raštu išlaidas, pirmiausia susijusias su leidinių rengimu; teigiamai vertina tai, kad vertimo raštu išlaidos sumažėjo 11 proc. – nuo 293 000 EUR 2016 m. iki 263 000 EUR 2017 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad Ombudsmeno metinėje veiklos ataskaitoje pripažįstama, jog pasiekta riba, kai bus sudėtinga vykdyti veiklą ateityje, jei ji dar labiau sumažės; todėl ragina Ombudsmeną toliau dėmesingai dėti pastangas siekiant sumažinti vertimo raštu išlaidas nekeliant pavojaus tinkamam vertimo raštu ir leidybos veikimui;

16.

pažymi, kad Ombudsmeno biuras Strasbūre persikėlė į naujas patalpas HAV pastate;

17.

palankiai vertina Ombudsmeno pasiekimus komunikacijos veiklos srityje siekiant didesnio jo matomumo ir žiniasklaidos dėmesio, įskaitant aktyvesnę informavimo veiklą socialiniuose tinkluose, nes tinkle „Twitter“ jis buvo paminėtas 22 790 kartų ir turi 16 proc. daugiau sekėjų, kurių skaičius šiuo metu siekia 19 200; teigiamai vertina tai, kad Ombudsmenas pertvarkė savo interneto svetainę – dabar ja patogiau naudotis lankytojams – ir kad išorės rangovas patvirtino, jog ši svetainė atitinka žiniatinklio turinio prieinamumo gaires; be to, palankiai vertina tai, kad 2017 m. Ombudsmenas įteikė pirmąjį apdovanojimą už gerą administravimą, kuris buvo įsteigtas siekiant pripažinti geros viešojo administravimo praktikos pavyzdžius ir atkreipti į juos didesnį visuomenės dėmesį;

18.

palankiai vertina Komisijos svetainių ir interneto priemonių prieinamumo strateginį tyrimą; prašo jį nuolat informuoti apie tyrimo rezultatus ir ragina Ombudsmeną savo galutinėmis rekomendacijomis pasidalinti su kitomis Sąjungos įstaigomis ir institucijomis;

19.

teigiamai vertina tai, kad dauguma aspektų įgyvendintos Audito Rūmų rekomendacijos dėl stebėsenos sistemos tobulinimo, siekiant laiku atnaujinti informaciją apie darbuotojų asmeninę padėtį, nes tai gali turėti poveikio apskaičiuojant šeimos išmokas;

20.

palankiai vertina lyčių pusiausvyrą vadovybės lygmeniu – 50 proc. viduriniosios grandies vadovų sudaro moterys – ir administratorių lygmeniu; ragina Ombudsmeną išsaugoti šią tendenciją; be to, teigiamai vertina priimtą žmogiškųjų išteklių politikos programą, pagal kurią sprendžiami lyčių pusiausvyros, neįgaliųjų įdarbinimo ir integravimo bei įvairovės politikos klausimai; pažymi, kad Ombudsmenas dalyvauja „Intercopec“ darbo grupėje, nagrinėjančioje lyčių pusiausvyros Sąjungos institucijose klausimus;

21.

pakartoja, jog vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu Ombudsmenas raginamas siekti geografinės pusiausvyros skiriant asmenis į vadovaujamas pareigas bei užtikrinti tokią darbuotojų sudėtį, kad būtų proporcingai atstovaujama visoms valstybėms narėms;

22.

teigiamai vertina Ombudsmeno pastangas gerinti savo darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pažymi, kad 2017 m. lankstus darbo laikas tapo standartine darbo tvarka, taikoma visiems darbuotojams, įskaitant stažuotojus; taip pat pažymi, kad 2017 m. nuotolinio darbo galimybe iš viso pasinaudojo 58 iš 83 dirbančių personalo narių; ragina Ombudsmeną ir toliau stengtis atlikti pavyzdinį bei novatorišką vaidmenį sprendžiant visus personalo klausimus, turint galvoje jo funkciją keliant problemas, susijusias su etika ir darbo sąlygomis Sąjungos institucijose;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Ombudsmenas nenagrinėjo su priekabiavimu susijusių atvejų; palankiai vertina tai, kad priimta priekabiavimo prevencijos ir apsaugos nuo jo politika, bei planuojamą mokymų programą visiems darbuotojams, įskaitant vadovybę; be to, teigiamai vertina priimtą Etikos ir gero elgesio vadovą, kuris skirtas Ombudsmeno tarnybos darbuotojams, bei Vidaus gero valdymo praktikos chartiją; ragina Ombudsmeną atidžiai stebėti savo politikos veiksmingumą, toliau didinti informuotumą apie priekabiavimą darbe ir puoselėti visiško priekabiavimo netoleravimo kultūrą ir prašo Ombudsmeno savo kitoje metinėje veiklos ataskaitoje apie tai pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

24.

su pasitenkinimu pažymi, kad Etikos ir gero elgesio vadove sprendžiama „sukamųjų durų“ reiškinio problema; ragina Ombudsmeną užtikrinti, kad šios gairės būtų veiksmingai taikomos, ir prašo Ombudsmeno kitoje metinėje veiklos ataskaitoje apie tai pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

25.

teigiamai vertina tai, kad baigtas nagrinėti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) skundas dėl trečiųjų šalių asmens duomenų tvarkymo procedūros nagrinėjant skundus ir atliekant tyrimus; pažymi, kad EDAPP teigiamai įvertino peržiūrą ir rekomendacijų įgyvendinimą;

26.

pažymi, kad 2017 m. nebuvo jokių informavimo apie pažeidimus atvejų; pažymi, kad visiems personalo nariams buvo surengti mokymai informavimo apie pažeidimus klausimu; ragina Ombudsmeną užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų tinkamai informuojami apie savo teises, pvz., per įvadinius kursus atvykusiems naujiems darbuotojams; palankiai vertina Ombudsmeno svarstymus apie tai, ar jis turėtų savo iniciatyva imtis darbo, susijusio su informavimo apie pažeidimus taisyklėmis ir politika, kurios šiuo metu taikomos Sąjungos institucijose, įstaigose ir agentūrose; ragina Ombudsmeną ir toliau rodyti pavyzdį.

(1) 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento sprendimas 2008/587/EB, Euratomas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (OL L 189, 2008 7 17, p. 25).

(2) Ypač žr. 2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Parlamento reglamento, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0080).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/131

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1432

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)521 – C8-0326/2018) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno metinę 2017 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0116/2019),

patvirtina Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 357, 2018 10 4, p. 315.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/132

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1433

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0116/2019),

kadangi, atsižvelgdama į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija norėtų pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą stiprinant skaidrumą ir atskaitomybę bei įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad per 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant mokėjimus, susijusius su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (toliau – EDAPP) administracinėmis ir kitomis išlaidomis, esminių klaidų nepadaryta ir kad tikrintos administracinių ir kitų išlaidų priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos;

pažymi, kad Audito Rūmai savo 2017 m. metinėje ataskaitoje nepateikė pastabų dėl rimtų trūkumų su EDAPP žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais konkursais susijusiose srityse, kurios tikrintos atliekant auditą;

tačiau apgailestauja dėl to, kad, remiantis EDAPP metine veiklos ataskaita, Audito Rūmai 2017 m. patikrino tik vieną mokėjimą; mano, kad, net jei EDAPP nėra decentralizuota Sąjungos agentūra ir jo biudžetas sudaro labai mažą Sąjungos biudžeto procentinę dalį, nuo 2018 m. Audito Rūmai vis tiek turėtų tinkamai nagrinėti EDAPP operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, nes skaidrumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tinkamą šios Sąjungos įstaigos veikimą; todėl prašo, kad Audito Rūmai rengtų atskirą šios svarbios Sąjungos įstaigos metinių finansinių ataskaitų metinės veiklos ataskaitą;

pažymi, kad 2017 m. EDAPP skirtas bendras 11 324 735 EUR biudžetas – jis buvo 21,93 % didesnis, palyginti su 2016 m. biudžetu, ir kad 2017 m. biudžeto vykdymas įsipareigojimų asignavimų srityje siekė 10 075 534 EUR; susirūpinęs pažymi, kad biudžeto vykdymo lygis toliau mažėjo nuo 94,66 % turimų asignavimų 2015 m. ir 91,93 % 2016 m. iki 89 % 2017 m.; pažymi, kad biudžeto vykdymas mokėjimų asignavimų srityje sudarė 9 368 686,15 EUR, t. y. 77 % turimų asignavimų; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad I ir III antraštinių dalių asignavimų normos yra 88,24 % ir 73,10 %; ragina EDAPP dėti daugiau pastangų ir apdairiai rengti savo biudžeto sąmatą;

atkreipia dėmesį į tai, kad Priežiūros pareigūno biudžetui didelį poveikį padarė du svarbūs pokyčiai teisėkūros srityje (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (1) ir Duomenų apsaugos policijos ir teisingumo sektoriuose direktyva (2)); pažymi, kad didžioji dalis EDAPP skirtų papildomų išteklių buvo numatyti tam, kad būtų sukurtas naujai įsteigtos Europos duomenų apsaugos valdybos sekretoriatas;

atkreipia dėmesį į EDAPP vykdomą veiklą, susijusią su rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo procedūromis, ir ragina skubiai įgyvendinti šiuos principus; pažymi, kad EDAPP įvertino savo pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, siekdamas atsižvelgti į naujus savo tikslus ir prioritetus, pagrįstus 2015–2019 m. EDAPP strategija; palankiai vertina tai, kad strategija įgyvendinama sėkmingai – daugumos pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vertės atitinka arba viršija siektinas reikšmes;

pažymi, kad EDAPP biudžetas didžiąja dalimi yra administracinis ir kad didelė dalis lėšų naudojama išlaidoms, susijusioms su darbuotojais, pastatais, baldais, įranga, ir įvairioms einamosiomis išlaidomis padengti;

teigiamai vertina EDAPP sprendimą paskelbti savo metinės veiklos ataskaitas iki kovo 31 d., siekiant optimizuoti ir pagreitinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

pabrėžia, kad EDAPP atlieka vis svarbesnį vaidmenį užtikrinant Europos duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių įgyvendinimą Sąjungos institucijose ir įstaigose; palankiai vertina EDAPP veiklą, įskaitant vis didesnį pateikiamų nuomonių dėl Sąjungos pasiūlymų, susijusių su duomenų apsauga ir privatumu, skaičių, paramą Sąjungos institucijoms rengiant naujas duomenų apsaugos taisykles, dalyvavimą pirmojoje bendroje ES ir JAV „privatumo skydo“ sistemos peržiūroje ir vykdomą Europolo priežiūrą; ragina EDAPP toliau glaudžiai bendradarbiauti su valstybių narių nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis siekiant užtikrinti veiksmingą koordinuotą priežiūrą ir bendradarbiauti rengiant naują teisinę sistemą;

10.

palankiai vertina tai, kad EDAPP savo etatų plane numatė 5 % sumažinti darbuotojų skaičių, ir pažymi, kad Audito Rūmai šiuo klausimu papildomų pastabų nepateikė;

11.

palankiai vertina tai, kad buvo įtraukta išsami informacija apie komandiruotes, kuriose buvo EDAPP nariai, kaip buvo prašoma paskutinėje rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

12.

palankiai vertina institucijų bendradarbiavimą, kurį, pavyzdžiui, patvirtina EDAPP ir kitų Sąjungos institucijų susitarimai dėl paslaugų lygio, Komisijos parama finansų, apskaitos ir biudžeto klausimais arba dalyvavimas įvairiuose tarpinstituciniuose viešuosiuose konkursuose, visų pirma informacinių technologijų ir administravimo srityje;

13.

palankiai vertina tai, kad į metinę veiklos ataskaitą įtrauktos diagramos, kuriose pateikiama išsami informacija apie EDAPP darbuotojų ir narių komandiruočių skaičių, vidutinę trukmę ir vidutines išlaidas; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip prašyta, į 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitą įtraukta lyginamoji viešųjų pirkimų lentelė;

14.

apgailestauja, kad EDAPP neturi automatinės sistemos, kurią naudojant būtų galima gauti su žmogiškaisiais ištekliais susijusią informaciją; ragina EDAPP greitai susitarti su Komisija dėl IT priemonės SYSPER taikymo žmogiškųjų išteklių valdymo srityje;

15.

palankiai vertina intensyvesnį bendravimą su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais, taip pat nuolatinį sekėjų skaičiaus augimą socialinės žiniasklaidos platformose; taip pat palankiai vertina tai, kad 2017 m. kovo mėn. pradėta naudoti nauja EDAPP interneto svetainė;

16.

pažymi, kad EDAPP buvo suteikta papildoma darbo erdvė, atsižvelgiant į didėjantį darbuotojų skaičių ir Europos duomenų apsaugos valdybos sukūrimą;

17.

palankiai vertina didelę vadovaujamąsias pareigas einančių moterų dalį ir priemones, kuriomis siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą institucijoje; tačiau pažymi, kad tik 32 % visų darbuotojų yra vyrai; pabrėžia, kad lyčių pusiausvyros ir lygių galimybių skatinimo priemonės turėtų būti naudingos visoms lytims;

18.

palankiai vertina konfidencialaus patarėjo darbą ir priemones, kuriomis didinamas EDAPP tarnybos darbuotojų informuotumas apie priekabiavimą; ragina EDAPP atidžiai stebėti savo politikos šioje srityje veiksmingumą, toliau didinti informuotumą apie priekabiavimą darbo vietoje ir stiprinti visiško priekabiavimo netoleravimo kultūrą;

19.

pažymi, kad 80 dirbančių darbuotojų yra iš 16 valstybių narių; ragina EDAPP renkantis darbuotojus siekti proporcingo visų valstybių narių atstovavimo;

20.

pažymi, kad „sukamųjų durų“ reiškinio klausimas aptartas EDAPP tarnybos narių elgesio kodekse; palankiai vertina tai, kad EDAPP tarnybos narių gyvenimo aprašymai ir interesų deklaracijos pateikiami institucijos interneto svetainėje; ragina EDAPP užtikrinti, kad tarnybos veikla būtų skaidri ir kad būtų keičiamasi geriausia patirtimi su kitomis Sąjunga institucijomis;

21.

palankiai vertina turimą informaciją apie vidaus kontrolės priemones; palankiai vertina tai, kad buvo imtasi tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Vidaus audito tarnybos rekomendacijas, pateiktas atlikus 2016 m. metinį vidaus auditą, ir kad trys dar neįgyvendintos rekomendacijos netrukus bus baigtos įgyvendinti;

22.

palankiai vertina EDAPP etikos sistemą, taikomą priežiūros pareigūnams ir visiems sekretoriato nariams, jiems palaikant santykius su kitomis Sąjungos institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais; palankiai vertina tai, kad oficialiai įsteigta EDAPP etikos pareigūno pareigybė; ragina EDAPP dėti pastangas siekiant pritaikyti Elgesio kodeksą prie naujų tendencijų ir geriausios praktikos;

23.

apgailestauja, kad vykstant 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai trūko EDAPP informacijos apie vidaus procedūras, susijusias su pranešimu apie pažeidimus; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų nustatytos būtinos procedūros ir kad visi darbuotojai būtų tinkamai informuoti apie savo teises, siekiant sukurti institucinę pasitikėjimo kultūrą;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos neturėtų turėti jokio tiesioginio poveikio EDAPP organizacinei struktūrai finansiniu, žmogiškųjų išteklių ar struktūriniu aspektais; palankiai vertina EDAPP sprendimą išlaikyti visus keturis darbuotojus iš Jungtinės Karalystės.

(1) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(2) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/135

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1434

2019 m. kovo 26 d.

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2018)519 – C8-0328/2018),

—	atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2018)475),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų operacijas (05368/2019 – C8-0064/2019, 05369/2019 – C8-0065/2019, 05370/2019 – C8-0066/2019, 05371/2019 – C8-0067/2019),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018)545),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita“ (COM(2017)720) ir prie jos pridėtus tarnybų darbinius dokumentus: „Vystomojo bendradarbiavimo priemonės vertinimas“ (SWD(2017)600) ir „Vienuoliktojo Europos plėtros fondo vertinimas“ (SWD(2017)601),

—	atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir išorės rangovų grupės atliktą vienuoliktojo Europos plėtros fondo išorės vertinimą (galutinė 2017 m. birželio mėn. ataskaita),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytą (3) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą (4) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (toliau – AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (5),

—	atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą (6), 33 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis (7), 32 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis (8), 11 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (9), 11 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją (10), 74 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui (11), 119 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (12) 50 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (13) 48 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0107/2019),

patvirtina Komisijai, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 357, 2018 10 4, p. 323.

(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(4) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(5) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(6) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(7) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(8) OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(9) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(10) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(11) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(12) OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(13) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/137

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1435

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0107/2019),

A.	kadangi Komisija visapusiškai pritaria Europos plėtros fondų (EPF) valdymui, turėdama galutinę atsakomybę ir už EPF operacijų teisėtumą / tvarkingumą, ir už EPF finansinių ataskaitų teikimo proceso priežiūrą;

B.	kadangi EPF parama vystymuisi veiksmingai įgyvendinama 79 šalyse, nors politinės ir socialinės bei ekonominės sąlygos dažnai yra sudėtingos, nestabilios ir susijusios su rizika;

C.	kadangi būtina užtikrinti, kad parama vystymuisi būtų naudojama laikantis jos pradinio SESV 208 straipsnyje įtvirtinto tikslo, tinkamai atsižvelgiant į paramos ir vystymosi veiksmingumo principus;

D.	kadangi toje pačioje šalyje arba šalių grupėje įgyvendinamos kelios skirtingos Sąjungos politikos priemonės, taikant skirtingus principus ir siekiant skirtingų tikslų, esama rizikos, kad jie vienas kitam prieštaraus;

E.	kadangi EPF turi nuolat siekti didesnio suderinamumo su pirminiu tikslu sumažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą, taip pat daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatams ir veiksmų matomumui;

F.	kadangi taikant EPF paramos teikimo būdus turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad skiriasi šalių partnerių išsivystymo etapai, visų pirma turint mintyje šalis partneres, kurių kaip mažas pajamas gaunančių šalių statusas pakito ir jos jau klasifikuojamos kaip vidutines pajamas gaunančios šalys;

G.	kadangi būtina darnaus vystymosi sąlyga yra skaidrus, įtraukus ir veiksmingas dalyvaujamosios politikos formavimo procesas, kurį vykdant laikomasi žmogaus teisių principų;

H.	kadangi veiksmingos išankstinės sąlygos ir reguliarūs tikrinimai yra svarbiausios sudėtinės dalys siekiant užtikrinti EPF veiksmingumą ir patikimą finansų valdymą;

I.	kadangi Parlamentas nedalyvauja numatant ir skiriant EPF išteklius, kaip yra su kitomis vystymosi priemonėmis;

Patikinimo pranešimas

Pagrindinės išvados dėl 2017 m. finansinio įgyvendinimo

pažymi, kad 2017 m. pabaigoje EPF įsipareigojimai siekė 6 218 mln. EUR ir tai sudarė 95 proc. metinio tikslinio rodiklio, patikslinto 2017 m. spalio mėn. (t. y. 6 510 mln. EUR); visi EPF mokėjimai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 4 256 mln. EUR ir tai reiškia, kad įvykdyta 98,89 proc. metinio tikslinio rodiklio, patikslinto 2017 m. spalio mėn. (arba 6 510 mln. EUR); pažymi, kad papildomai prie minėtų EPF įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų 2017 m. visa Europos investicijų banko (EIB) įsipareigojimų suma siekė 667 mln. EUR, o mokėjimų suma siekė 456 mln. EUR;

pažymi, kad Jungtinės Karalystės dalis sudaro 14,82 proc. dešimtojo EPF ir 14,68 proc. vienuoliktojo EPF asignavimų; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti glaudžius Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės ryšius po to, kai ji pasitrauks iš Europos Sąjungos, kiek tai susiję su EPF ir parama vystymuisi, ir atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą būsimuoju programavimo laikotarpiu 26 proc. padidinti VI išlaidų kategorijos (apima buvusias IV ir EPF kategorijas) asignavimus;

palankiai vertina nuolatines Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato (DEVCO GD) pastangas sumažinti seną išankstinį finansavimą, senus nepanaudotus įsipareigojimus ir senas nustojusias galioti sutartis, laikantis tikslinio 25 proc. rodiklio; pažymi, kad tas tikslinis rodiklis viršytas, kai senas išankstinis EPF finansavimas buvo sumažintas 32,58 proc. (37,6 proc. turint mintyje visą jo atsakomybės sritį), o seni neįvykdyti EPF įsipareigojimai sumažinti 37,63 proc.; taip pat pažymi, kad senų nustojusių galioti EPF sutarčių atveju sumažinimo nepasiekta, nes atitinkamas rodiklis siekė 18,75 proc., o nustatytas tikslinis rodiklis sudarė 15 proc.; vadovaudamasis Audito Rūmų nuomone, atkreipia dėmesį į tai, kad senų nustojusių galioti EPF sutarčių užbaigimo procesas yra labai sudėtingas, taip pat į tai, kad nustatoma nauja speciali procedūra, skirta šiai pasikartojančiai problemai spręsti;

ragina DEVCO GD apsvarstyti galimybes patobulinti arba net pritaikyti šiuo metu taikomus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius siekiant geriau stebėti, be kita ko, avansinių įnašų, kurie sumokėti į Sąjungos patikos fondus („Bêkou“ patikos fondą ir Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą), senėjimą;

Ataskaitų patikimumas

palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo plėtros fondų 2017 m. galutinėse metinėse finansinėse ataskaitose visais pagrindiniais aspektais pateikta teisinga informacija apie EPF finansinę būklę 2017 m. gruodžio 31 d., o su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susiję jų operacijų, pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai atitinka EPF finansinio reglamento nuostatas ir tarptautiniu mastu pripažintus viešojo sektoriaus apskaitos standartus;

Finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kurioje nurodoma, kad 2017 m. finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų pareikštos neigiamos nuomonės dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų, kurie yra reikšmingai paveikti klaidų, teisėtumo ir tvarkingumo;

apgailestauja dėl to, kad nuo 2012 m. kiekvienoje metinėje veiklos ataskaitoje Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (DEVCO GD) pateikė išlygą dėl atliktų operacijų tvarkingumo, nes tai parodo didelius vidaus valdymo trūkumus;

yra susirūpinęs, kad, remiantis Audito Rūmų jų metinėje ataskaitoje pateiktu įvertinimu, įvertintas aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF finansinėse ataskaitose atspindimų išlaidų klaidų lygis yra 4,5 proc., palyginti su 3,3 proc. 2016 m., 3,8 proc. 2014 ir 2015 m., 3,4 proc. 2013 m. ir 3 proc. 2012 m.;

10.

reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų atrinktų pavyzdžių, susijusių su mokėjimų operacijomis, rezultatų, pagal kuriuos 29 proc. jų buvo su klaidomis (37 iš 128 mokėjimų, kurių auditas atliktas); apgailestauja, kad 2017 m. klaidų rūšys liko tokios pačios, kokios buvo būdingos keletą ankstesnių metų, t. y., apmokėtos nepatirtos išlaidos (42 proc.), pagrindinių patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas (29 proc.) ir rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai (12 proc.); apgailestauja, kad 33 proc. iš 30 mokėjimų operacijų, kuriose aptikta kiekybiškai įvertinamų klaidų, buvo galutinės operacijos, kurias leista atlikti po ex ante patikrinimų;

11.

apgailestauja, kad kitos susirūpinimą keliančios klaidos, kaip ir ankstesniais metais, buvo susijusios su programų sąmatomis, dotacijomis, susitarimais dėl įnašų, kurie valdomi kartu su tarptautinėmis organizacijomis ir valstybių narių bendradarbiavimo agentūromis; dar kartą pakartoja, jog yra susirūpinęs, kad sąlyginio metodo, taikomo kelių paramos teikėjų finansuojamų projektų, kuriuos įgyvendina tarptautinės organizacijos, atvejais ir paramos biudžetui veiklos atvejais ribojama Audito Rūmų audito aprėptis; tačiau palankiai vertina tai, kad Komisija 2018 m. atliko patobulinimus, be kita ko, patvirtino „Išlaidų tikrinimo reikalavimus“ ir „Kontrolės pagal programų sąmatas sustiprinimo veiksmų planą“; ragina Komisiją toliau apsvarstyti savo prielaidą, kad yra laikomasi Sąjungos tinkamumo taisyklių tuo atveju, kai bendra sutelkta suma apima pakankamai tinkamų finansuoti išlaidų, kurios padengtų Sąjungos įnašą; primena, kad Komisija turi veiksmingai šalinti trūkumus, susijusius su sutarčių valdymu, atrankos procedūromis, dokumentų tvarkymu ir viešųjų pirkimų sistema;

12.

primygtinai ragina Komisiją parengti išsamius paaiškinimus reaguojant į šias išvadas ir pateikti Parlamentui aiškų planą, kuriame būtų nurodyti būtini veiksmai siekiant ištaisyti šią didelį nerimą keliančią padėtį;

13.

yra susirūpinęs, kad 2017 m. vėl pasitaikė atvejų, susijusių su nepanaudotu išankstiniu finansavimu, kuris buvo neteisingai įrašytas kaip veiklos pajamos, susigrąžinimu, nors 2017 m. finansinių klaidų ištaisymų vertė padidėjo iki 5,1 mln. EUR lygio ( palyginti su 3,1 mln. EUR 2016 m.);

Patikinimo grandinės veiksmingumas (ir patikimumas)

Priežiūros komponentas

14.

mano, kad įvairios patikinimo sistemos sudedamosios dalys turėtų būti stiprinamos koordinuotai; pakartoja, kad reikia išlaikyti nuoseklią priežiūros strategiją, kuria būtų užtikrinama šalių partnerių atitikties nuostatų laikymosi, su veiklos rezultatais susijusių tikslų ir patikimų pridėtinės vertės kriterijų ir paramos įsisavinimo pajėgumų pusiausvyra, į kurią reikėtų tinkamai atsižvelgti valdant įvairias paramos teikimo operacijas ir būdus;

15.

pripažįsta, kad esama pasikartojančių Komisijos ex ante patikrinimų trūkumų ir primena Komisijai, kad reikia įgyvendinti priemones, siekiant išvengti tam tikrų ex ante patikrų numatomos nesėkmės; pažymi, jog Audito Rūmai pabrėžė, kad kai kurių klaidų atvejais Komisija iš savo informacinių sistemų buvo gavusi pakankamai informacijos, kad išvengtų klaidų, jas aptiktų ir ištaisytų prieš apmokėdama išlaidas, ir apskaičiuotas klaidų lygis dėl to būtų buvęs 1,8 proc. mažesnis; mano, kad nauja išlaidų patikrinimo sąvoka, kurią Komisija taiko naujuosiuose reikalavimuose, yra naudinga priemonė valdymo sistemos įgyvendinimo trūkumams pašalinti;

16.

atkreipia dėmesį į ne tokį atsargų metodą, kurį 2017 m. taikė DEVCO GD savo šeštojoje likutinio klaidų lygio analizėje, būtent apskaičiuojant ir ekstrapoliuojant klaidas, dėl to, kad labai nedaug viešųjų pirkimų procedūrų patikrinimų vietoje ir tyrimų buvo įtraukta į 2017 m. metinę apžvalgą, taigi pateikta išlyga, apsiribojant dotacijomis taikant tiesioginį valdymą (rizika susijusi su 82,96 mln. EUR); pripažįsta nuolatines pastangas, dedamas siekiant sumažinti apskaičiuotą klaidų lygį daugiau nei nustatyta 2 proc. klaidų reikšmingumo riba; vis dėlto pabrėžia, kad šio tikslo siekimas neturėtų lemti migloto operacijų tvarkingumo ir teisėtumo vaizdo, dėl kurio taip pat nebūtų galima palyginti kelerių metų rezultatų; ragina suinteresuotuosius subjektus vengti konkuruojančių apskaičiuoto klaidų lygio vertinimo metodikų, kad būtų galima pateikti patikimą padėties vaizdą ir padidinti pasitikėjimą ir sąžiningumą, susijusius su atliktu kontrolės darbu ir bendromis kontrolės sistemomis;

Rizikos valdymas

17.

primena, kad reguliari didelės rizikos veiksnių (išorės, finansinių ir operatyvinių) stebėsena ir tinkamas jų kiekybinis įvertinimas yra būtina sąlyga siekiant gero finansų valdymo ir kokybiškų išlaidų, taip pat siekiant plėtoti Sąjungos intervencijų patikimumą, tvarumą ir reputaciją; ragina DEVCO GD ir toliau tobulinti savo procesus atsižvelgiant į riziką ir finansinę vertę, taip pat pritaikyti taikomas išankstines sąlygas pagal skirtingus išsivystymo lygius, šalių rizikos profilį ir valdymo sistemas;

18.

pabrėžia, kad DEVCO GD turi reguliariai plėtoti rizikos planavimą arba matricą, susijusius su ES priemonių rinkinyje atsirandančiomis naujoviškomis paramos priemonėmis, kaip antai suderintas finansavimas, tiksliniai patikos fondai ir finansinės partnerystės su kitomis tarptautinėmis institucijomis arba daugiašaliais plėtros bankais;

Vertinimo ir ataskaitų teikimo komponentas

19.

ragina DEVCO GD gerokai pagerinti savo stebėsenos, vertinimo ir informavimo apie veiklos rezultatus tvarką, siekiant užtikrinti, kad įvairiose veiklos rezultatų sistemose nustatyti pagrindiniai rodikliai būtų sistemingai stebimi ir kad politikos formuotojams būtų laiku teikiama patikima ir išsami informacija; ragina atlikti ilgalaikį vertinimą, kuris apimtų duomenų rinkimą, tyrimus ir analizę, siekiant patobulinti pagrindinius rodiklius; mano, kad kenkimas veiklos rezultatų stebėsenai ir rezultatų vertinimui yra daro žalą viešojo sektoriaus atskaitomybei;

20.

mano, kad, susidarius kritinėms situacijoms arba joms ilgai trunkant, reikėtų aktyviai ir skubiau naudoti rezultatų stebėsenos priemonę; pabrėžia, kad reikėtų nedelsiant imtis taisomųjų priemonių ir struktūriškai įvertinti trūkumų pobūdį projektavimo lygmeniu; pabrėžia, kad būtina pateikti Parlamentui ir biudžeto kontrolės institucijai aiškią nuomonę apie tai, kiek Sąjungos pagrindinių vystymosi tikslų buvo iš tikrųjų pasiekta;

21.

mano, kad išorės pagalbos valdymo ataskaitos, kurias teikia Sąjungos delegacijos, yra naudinga bendra ataskaitų teikimo priemonė, kuria prisidedama prie kiekvienos Sąjungos delegacijos patikinimo užtikrinimo ir veiklos rezultatų matavimo; pažymi, kad įgyvendinimo problemomis pasižyminčių projektų dalis sumažėjo nuo 31,1 proc. 2016 m. (980 projektų iš 3 151 vykdomo projekto) iki 23,8 proc. 2017 m. (arba 1 059 projektų iš 4 444 vykdomų projektų); vis dėlto yra susirūpinęs, kad 27 proc. dabartinių projektų, kuriuos įgyvendinant patiriama sunkumų, atvejais pagrindinė priežastis yra menki tikėtini pajėgumai arba įgyvendinančių partnerių veiklos rezultatai, mažas suinteresuotųjų subjektų susidomėjimas ir įsipareigojimas ar nepakankamas bendras partnerių teikiamas finansavimas – veiksniai, kurie turėtų būti nustatyti ankstyvuoju politinio dialogo ir paramos teikėjų koordinavimo etapu;

EPF paramos vystymuisi įgyvendinimas

11-ojo EPF vertinimas

22.

atkreipia dėmesį į vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio vertinimo pareiškimą, kuriame teigiama, kad i) esama realaus pavojaus, jog EPF gali patekti į padėtį, kai turės vykdyti darbotvarkes, atitolinsiančias jį nuo pirminio skurdo mažinimo tikslo, kurias sunku suderinti su pagrindinėmis EPF vertybėmis ir kurios susilpnina fondo galimybę atlikti darbą gerai, taip pat, kad, ii) nepaisant konsultacijų, į vyriausybės ir [pilietinės visuomenės organizacijų] požiūrius (išskyrus kai kurias svarbias išimtis, pvz., Ramiojo vandenyno regione) retai buvo atsižvelgiama programavimo metu priimant sprendimus ir kad vienuoliktojo EPF programavimo laikotarpiu telkimo principui buvo taikomas požiūris „iš viršaus į apačią“, tačiau Kotonu susitarimo pagrindinio partnerystės principo sąskaita; apgailestauja dėl to, kad Komisija iki šiol visiškai ignoravo šias išvadas; vis dėlto mano, kad taikos stiprinimas ir pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas yra pagrindiniai darnaus vystymosi aspektai;

23.

pažymi, kad, remiantis vienuoliktojo EPF vertinimu, iki 2017 m. balandžio mėn. iš EPF rezervo buvo išmokėta beveik 500 mln. EUR, siekiant paremti Komisijos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinį direktoratą, beveik 500 mln. EUR skirta siekiant suteikti skubią paramą atskiroms šalims ir 1,5 mln. EUR išmokėta Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui, kadangi EPF taip pat skiria lėšų naujajam Europos darnaus vystymosi fondui;

Išorės finansavimo priemonių įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra

24.

palankiai vertina tai, kad, vertinimo duomenimis, EPF tikslai jo kūrimo metu iš esmės buvo susiję su politikos prioritetais, jis iš esmės atitiko iškeltus tikslus ir buvo suderintas su darnaus vystymosi tikslų (DVT) vertybėmis ir uždaviniais;

25.

palankiai vertina tai, kad kai kurios šalys, kuriose veikia EPF geografinės programos, per pastaruosius dešimt metų pasiekė pažangos skurdo mažinimo, žmogaus socialinės raidos ir ekonominio vystymosi srityse; pažymi, kad kitose šalyse padėtis ir toliau liko kritiška; su pasitenkinimu pažymi, kad EPF prioritetai yra suderinti su DVT vertybėmis ir uždaviniais;

26.

pabrėžia, kad Sąjungos trumpalaikiai vidaus interesai neturėtų būti vienintelė jos vystymosi darbotvarkės varomoji jėga, ir kad reikia visapusiškai taikyti paramos veiksmingumo principus visų formų vystomajam bendradarbiavimui;

27.

ragina DEVCO GD, siekiant užtikrinti EPF efektyvumą, veiksmingumą ir pridėtinę vertę, apsvarstyti tokius EPF valdymo tikslus:

—	aiškiau parodyti EPF finansavimo papildomumą, suderinamumą su Sąjungos priemonių rinkiniu ir sąveiką su kitomis išorės pagalbos priemonėmis,

—	užtikrinti aukščiausio lygio tvarkingumą ir atskaitomybę dėl veiksmų, finansuojamų EPF lėšomis, rezultatų,

—	atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją geriau išaiškinti loginę sistemą, kuria grindžiamos fondo finansinės intervencijos, visų pirma siekiant didesnio tikėtino ilgalaikio EPF lėšomis finansuojamų operacijų poveikio matomumo arba tvarumo,

—	įtraukti į kitą metinę veiklos ataskaitą struktūrizuotą vienuoliktojo EPF veiklos poveikio vertinimą, didžiausią dėmesį skiriant žmogaus teisėms ir aplinkosaugos srityje pasiektiems rezultatams,

—	mano, kad vis dar esama poreikio taikyti sistemingesnį požiūrį į informavimą apie Sąjungos dotacijomis finansuojamą veiklą siekiant didinti Sąjungos matomumą ir didinti finansavimo grandinės skaidrumą ir atskaitomybę,

—	stiprinti partnerystės dvasią, tuo tikslu nustatant demokratinę atsakomybę už programą ir jos įgyvendinimą, kartu užtikrinant pagrindinių EPF vertybių ir principų paisymą;

28.

mano, jog labai svarbu, kad EPF lėšomis finansuojant su infrastruktūra susijusius projektus būtų reikalaujama atlikti nepriklausomą ex ante vertinimą, kuriame būtų atsižvelgta į projektų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat į projektų pridėtinę vertę; mano, kad sprendimas dėl finansavimo turi būti pagrįstas tinkama sąnaudų ir naudos analize ir kad turi būti finansuojami tie projektai, kurie yra tvarūs aplinkos apsaugos, finansiniu ir socialiniu požiūriais;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai labai neigiamai įvertino viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes (1) (VPSP), ir į Audito Rūmų rekomendaciją „neskatinti intensyviau ir plačiau taikyti VPSP metodo“ Sąjungoje; ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į šią rekomendaciją nagrinėjant VPSP besivystančiose šalyse, kuriose VPSP sėkmingo įgyvendinimo aplinka yra dar sudėtingesnė nei Sąjungoje;

30.

reiškia didelį susirūpinimą tuo, kad 2016, 2017 ir 2018 m. visame pasaulyje didėjo badas, šiuo metu per 820 mln. žmonių patiria nuolatinį neprievalgį, o tuo pat metu Sąjungos ir jos valstybių narių oficialios paramos vystymuisi dalis, skiriama aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui, sumažėjo nuo 8 proc. 2014 m. iki 6 proc. 2016 m., taip pat 2017 m. ženkliai sumažėjo biudžeto įsipareigojimai, skirti aprūpinimo maistu saugumui pagal priemones, kurias valdo Komisija, finansuoti;

31.

pakartoja, kad turi daug abejonių dėl to, jog Komisija 2017 m. pristatė, o EPF komitetas patvirtino Eritrėjai skirtą nacionalinę orientacinę programą ir metinę veiksmų programą, nors neturėjo įtikinamų įrodymų dėl reformų ar pagerėjusios žmogaus teisių padėties Eritrėjoje; primena Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės įsipareigojimus reguliariai teikti informaciją Parlamentui šiais klausimais;

32.

ragina vystymosi srityje numatyti paskatomis grindžiamą požiūrį ir nustatyti principą „parama pagal pažangą“, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos pavyzdį; mano, kad kuo daugiau vidaus reformų demokratinių institucijų kūrimo ir stiprinimo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo paisymo srityse vykdo šalis ir kuo greičiau ji daro pažangą jas vykdydama, tuo daugiau paramos ji turėtų gauti iš Sąjungos;

33.

pabrėžia, kad svarbu didinti skiriamas lėšas, kuriomis siekiama remti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę besivystančiose šalyse, kad būtų skatinamos atskaitingos ir skaidrios institucijos, remiamas gebėjimų stiprinimas ir skatinamas dalyvaujamasis sprendimų priėmimo procesas bei visuomenės galimybės susipažinti su informacija;

34.

atsižvelgiant į tai, kad teikiant paramą tiesioginės dotacijos pakeičiamos patikos fondais ir mišriu finansavimu, be kita ko, naudojant Europos darnaus vystymosi fondą, ragina Tarybą, Komisiją ir EIB, remiantis naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi nustatytais politikos principais, priimti tarpinstitucinį susitarimą su Parlamentu dėl skaidrumo, atskaitomybės ir parlamentinės kontrolės;

35.

griežtai primena Parlamento raginimą Tarybai ir valstybėms narėms siekti integruoti EPF į Sąjungos biudžetą, kad būtų galima sustiprinti demokratinę kontrolę; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą patenkinti Parlamento pakartotinai teikiamą prašymą įtraukti EPF į Sąjungos biudžetą; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie diskusijų dėl Kotonu susitarimo pakeitimo po 2020 m., padėtį;

36.

palankiai vertina derybų dėl susitarimo baigus galioti Kotonu susitarimui procesą, kad būtų išlaikyta AKR ir ES sistema;

EPF ir naujų tarpusavio sąveikų valdymas

37.

pripažįsta, kad EPF patiria didelį spaudimą reaguoti į vis daugėjančias politines reikmes, kaip antai saugumas, migracija ir sienų valdymas, kurias sunku suderinti su pagrindinėmis EPF vertybėmis ir Sąjungos vystymosi ir bendradarbiavimo politikos principais, visų pirma skurdo panaikinimu, kaip nustatyta SESV 208 straipsnyje; mano, kad naujų tarpusavio sąveikų valdymas kelia pavojų bendrai vystymosi politikos pusiausvyrai;

38.

pažymi, kad naujų tarpusavio sąveikų valdymas susijęs su bendra vystymosi politikos pusiausvyra; mano, kad skubus reagavimas į vieną po kitos kylančias krizes turi būti vykdomas vadovaujantis holistiniu požiūriu; primena, kad, siekiant užtikrinti šalių, kurioms teikiama Europos parama vystymuisi, stabilumą, itin svarbu laikytis savo politikos suderinamumo principo;

Ne biudžeto finansinių priemonių valdymas (EPF įnašai į Sąjungos patikos fondus)

39.

pažymi, kad bendra įsipareigojimų suma pagal Sąjungos patikos fondus šiuo metu sudaro 4,09 mlrd. EUR, didžiausias iš EPF gautas įnašas sudaro 3 mlrd. EUR, o valstybių narių ir kitų paramos teikėjų įnašai sudaro 442,7 mln. EUR; pabrėžia, kad 2017 m. įsipareigojimai „Bêkou“ patikos fondui siekė beveik 240 mln. EUR, iš kurių 113 mln. EUR sudarė EPF lėšos ir 65,9 mln. EUR – valstybių narių ir kitų paramos teikėjų lėšos;

40.

primena pagrindines Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl patikos fondo „Bekou“ išvadas, kuriose, be kita ko, nurodoma, kad šio fondo struktūra tinkama Centrinės Afrikos Respublikos aplinkybėms ir kad šio fondo poveikis buvo tinkamas; pabrėžia, kad šis vertinimas didžiąja dalimi patvirtintas Vystymosi komiteto ad hoc delegacijos, 2018 m. vasario mėn. vykusios į Centrinės Afrikos Respubliką, išvadose ir delegacija padarė išvadą, kad šis fondas gali tinkamai tenkinti besikeičiančias reikmes nuo atkūrimo iki pragyvenimo užtikrinimo ir ilgalaikio vystymosi; primena, kad minėtas fondas buvo įsteigtas kaip Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas, kurio veikimo trukmė turėjo būti 60 mėnesių ir jis turi nustoti veikti 2019 m. liepos mėn., bet jo pratęsimas, atrodo, būtų naudingas, tačiau tam reikalingas Europos Parlamento sutikimas;

41.

atkreipia dėmesį į pavojų nukrypti nuo tradicinių vystymosi tikslų, kaip antai skurdo panaikinimas, sykiu pripažįsta tam tikras šių fondų galimybes spartinti vystymosi tikslų įgyvendinimą arba skubiai reaguoti į tarptautines krizes;

42.

atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo laimėjimus (toliau – ESPF); tačiau primena, kad ESPF finansavimas, gaunamas pagal vystymuisi skirto biudžeto eilutes, neturi būti naudojamas saugumo priemonėms, keliančioms grėsmę migrantų teisėms, remti; primena, kad pagrindiniai ES vystomojo bendradarbiavimo tikslai turi būti skurdo panaikinimas ir tvarus vystymasis; pabrėžia, kad ESPF projektuose žmogaus teisės turi būti integruojamos svarbiausiu programavimo etapu ir jais turi būti prisidedama prie žmogaus teisių užtikrinimo atitinkamose šalyse; primygtinai rekomenduoja įgyvendinant ESPF programas skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą ir pažeidžiamiausių asmenų, įskaitant vaikus ir neįgaliuosius, apsaugą;

43.

atkreipia dėmesį į daugelį susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos Audito Rūmai (2) ir vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio vertinimo autoriai iškėlė ESPF įgyvendinimo klausimu:

—	dėl projektų įgyvendinimo, ESPF tik nedideliu mastu padėjo paspartinti procesą, palyginti su įprastomis paramos vystymuisi priemonėmis,

—	nerimą kelia galimas ESPF projektų veiksmingumas ir tvarumas ir Sąjungos gebėjimas atidžiai stebėti jų įgyvendinimą,

—	Šiaurės Afrikos ir Somalio pusiasalio programos dalys neturi dokumentais pagrįstų projektų pasiūlymų atrankos kriterijų,

—	esama rimtų rezultatų vertinimo trūkumų,

—	nėra konkrečios rizikos vertinimo sistemos,

mano, kad, atsižvelgiant į tokias išvadas, ESPF pridėtinė vertė yra labai abejotina;

44.

mano, kad, siekiant išvengti pernelyg centralizuoto veiklos būdo, pagal kurį itin didelis vaidmuo skiriamas paramos teikėjams, pagal operacijų valdymo ir politikos struktūrą turėtų būti užtikrinta pakankama vietos subjektų atsakomybė už rezultatus ir partnerių dalyvavimas, sykiu nuosekliai laikantis valdymo pagal rezultatus principo;

45.

vis dėlto pabrėžia, kad reikia tinkamai pasirūpinti sistemine problema, susijusia su paramos teikėjų koordinavimu, stebėsena ir vertinimu taikant sistemingesnį požiūrį, kad būtų gautos garantijos dėl patikos fondų veiksmingumo;

Parama šalių partnerių biudžetui

46.

pažymi, kad parama biudžetui, 2017 m. finansuota EPF lėšomis, sudarė 860,2 mln. EUR, iš kurių 703,1 mln. EUR buvo nauji įsipareigojimai (apimantys 54 šalis ir pagal 102 paramos biudžetui sutartis); pažymi, kad užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT) išmokėtos EPF lėšos 2017 m. siekė 57,7 mln. EUR (11-ai šalių ir pagal 15 paramos biudžetui sutarčių); pažymi, kad 2017 m. DEVCO GD nustojo teikti paramą biudžetui dviejose AKR valstybėse, atitinkamai dėl to, kad nepasiekta pažangos įgyvendinant viešųjų finansų valdymą (VFV), ir dėl to, kad nebūta į stabilumą orientuotos makroekonominės politikos ir skaidrumo viešųjų finansų valdymo srityje;

47.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų suderintos Bendrojo finansinio reglamento (BFR) 236 straipsnio nuostatos ir siūlomo finansinio reglamento 36 straipsnio nuostatos, taikomos vienuoliktajam EPF, kiek tai susiję su paramos biudžetui, kuri turėtų būti teikiama trečiosioms šalims, naudojimo sąlygomis; pabrėžia, kad siūlomas vienuoliktasis EPF finansinis reglamentas apima nuostatas, kurios nėra įtrauktos į BFR, būtent nuostatą, kad paramos biudžetui tikslas – stiprinti sutartimis grindžiamą partnerystę tarp Sąjungos ir AKR arba UŠT, siekiant remti, be kita ko, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir panaikinti skurdą (dėl pastarojo tikslo gali kilti EPF taisyklių taikymo sunkumų);

48.

ragina Komisiją išsamiau parengti ir išaiškinti jos lankstumo maržos tikslią aprėptį ir reikšmę arba interpretavimą vertinant, ar įvykdytos bendrosios tinkamumo išmokėti lėšas šaliai partnerei sąlygos, atsižvelgiant į vadinamąjį diferencijavimą ir dinamišką požiūrį į tinkamumą; yra susirūpinęs dėl pervestų lėšų galutinio panaudojimo ir nepakankamo atsekamumo tais atvejais, kai Sąjungos lėšos patenka į šalies partnerės biudžetą;

49.

mano, kad teikiant paramą biudžetui turėtų būti remiami konkretūs problemų sprendimai sektorių lygmeniu, prireikus tą paramą papildant susijusia technine pagalba;

50.

toliau lieka susirūpinęs dėl to, kaip galutinai panaudojamos tos pervestos lėšos, ir dėl galimo jų atsekamumo trūkumo tais atvejais, kai viešojo sektoriaus finansų valdymas yra silpnas, nestabilus ir prastas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti kovą su sukčiavimu ir korupcija visose valdymo srityse, kurioms taikoma Sąjungos vystymosi strategija; pabrėžia, kad išlieka didelė rizika, kad ištekliai gali būti nukreipti, ir kad korupcijos ir sukčiavimo pavojus susijęs su viešųjų finansų valdymu;

51.

primygtinai ragina Komisiją tiksliau apibrėžti ir aiškiai įvertinti vystymosi rezultatus, kurie turi būti pasiekti kiekvienu atveju, ir, visų pirma, stiprinti kontrolės mechanizmą, taikomą paramą gaunančių valstybių veiksmams korupcijos, žmogaus teisių paisymo, teisinės valstybės ir demokratijos srityse; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad parama biudžetui gali būti naudojama šalyse, kuriose trūksta demokratinės priežiūros – arba dėl to, kad neveikia parlamentinė demokratija ir nepaisoma pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos laisvės, arba dėl to, kad priežiūros įstaigos neturi atitinkamų gebėjimų;

52.

palankiai vertina Komisijos aktyvų ir nuoseklų požiūrį 2017 m. ir 2018 m. sustabdant paramą biudžetui dviejose šalyse, nes jos nebeatitiko tinkamumo kriterijų; yra įsitikinęs, kad Komisija palaikys konstruktyvų dialogą su šiomis šalimis ir suteiks galimybę atnaujinti paramą biudžetui, jei šalys įgyvendins paramos biudžetui programoje numatytas būtinas reformas;

53.

nurodo, kad reikia sustiprinti atitinkamas stebėsenos priemones, siekiant įvertinti, kaip parama biudžetui padeda geriau sutelkti vidaus pajamas ir gerinti susijusias reformas; ragina Komisiją savo paramos biudžetui ataskaitose reguliariai teikti informaciją apie paramos biudžetui sutarčių naudojimą, siekiant sutelkti vidaus pajamas; vis dėlto pakartoja, kad reikia atidžiai stebėti riziką, susijusią su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir neteisėtais finansiniais srautais;

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

54.

pažymi, kad 2017 m. EPF mokėjimai tarptautinių organizacijų įgyvendinamiems kelių paramos teikėjų projektams sudarė 812 mln. EUR;

55.

pažymi, kad 2017 m. Komisija su JT agentūromis pasirašė sutartis, kurių vertė siekia daugiau kaip 411 mln. EUR, įsipareigodama šią suma skirti iš EPF, ir didžiausi paramos gavėjai bus Jungtinių Tautų vystymosi programa (166,33 mln. EUR), Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) (152,86 mln. EUR) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) (98,44 mln. EUR), o sutarčių su Pasaulio banku vertė siekia 92 mln. EUR;

56.

pabrėžia, kad DEVDO GD nevykdo sistemingos tarptautinių finansų įstaigų veiklos rezultatų ir derinimo operacijų pagrindinių aspektų stebėsenos; ragina DEVCO GD užtikrinti geresnę tarptautinių finansų įstaigų teikiamų ataskaitų kokybę, tinkamumą ir savalaikiškumą; ragina tarptautines institucijas, visų pirma bendrai finansuojamų ir kelių paramos teikėjų finansuojamų iniciatyvų atvejais, savo rezultatų stebėsenos sistemas suderinti su Sąjungos sistemomis;

57.

pakartoja, kad, laikantis Sąjungos teisės aktų, reikia užtikrinti visišką skaidrumą ir prieigą prie duomenų apie projektus, kuriuos įgyvendino tarptautinės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, taip pat nustatyti aiškias valdymo kontrolės ir stebėsenos taisykles;

58.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 35/2018 paskelbtas rekomendacijas dėl skaidrumo didinimo nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) naudojant Sąjungos lėšas, kuriose jie, be kita ko, rekomenduoja, kad Komisija savo apskaitos sistemoje pagerintų informacijos apie NVO patikimumą ir kad Komisija patobulintų renkamą informaciją apie NVO panaudotas lėšas; taigi ragina Komisiją įgyvendinti šiuos pasiūlymus iki dabartinės kadencijos pabaigos;

Afrikos taikos priemonė

59.

apgailestauja, kad išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūra neapėmė Afrikos taikos priemonės, kuri nebuvo tinkamai vertinama nuo 2011 m.;

60.

ragina DEVCO GD atsižvelgti į savo išlygą dėl Afrikos taikos priemonės valdymo, pateiktą generalinio direktorato 2017 m. metinėje veiklos ataskaitoje, griežtai tikrinti, kad taisomosios priemonės, nustatytos siekiant sumažinti finansinę riziką ir netvarkingų bei neteisėtų mokėjimų riziką, būtų veiksmingai įgyvendintos; pakartoja savo raginimą Komisijai toliau dėti pastangas, atliekant ramsčių vertinimą, stiprinti Afrikos taikos priemonės valdymo ir veiklos stebėsenos kontrolės sistemą, kad EPF būtų apsaugotas nuo neteisėtų ir netvarkingų išlaidų;

61.

atkreipia dėmesį į neigiamas Audito Rūmų išvadas dėl dažnai iš EPF finansuojamos Sąjungos paramos Afrikos saugumui:

—	vidaus saugumo pajėgų gebėjimų stiprinimas Nigeryje ir Malyje buvo lėtas ir yra didelį susirūpinimą keliančių klausimų dėl atsakomybės ir tvarumo (3),

—	ES paramos Afrikos taikos ir saugumo struktūrai (ATSS) poveikis buvo menkas (4),

taip pat atkreipia dėmesį į rimtą pavojų, kad Sąjungos parama, pagal Afrikos taikos priemonę teikiama Afrikos Sąjungos misijoje Somalyje (AMISOM) dalyvaujantiems Burundžio kariams, netiesiogiai finansuojamas Burundžio režimas, kuriam taikomos Sąjungos sankcijos; primena, kad jau daugelį metų DEVCO GD reiškia abejones dėl išlaidų, susijusių su parama Afrikos taikos priemonei;

Europos darnaus vystymosi fondas

62.

pažymi, kad neseniai kaip Išorės investicijų plano dalis pradėta taikyti ši nauja investicijų priemonė, kuria siekiama toliau didinti finansinio sverto poveikį pritraukiant privačiojo sektoriaus investicijų į vystymosi partnerystes; mano, kad reikia skirti pakankamai dėmesio šios priemonės papildomumui ir kriterijams, taikomiems vykdant jos valdymą, siekiant išvengti vystymosi finansavimo nukreipimo privatiems investuotojams arba siekiant gauti palūkanų ar pelno;

Europos investicijų banko (EIB) AKR investicinė priemonė

63.

pripažįsta EIB prioritetų rinkinį, taikomą AKR valstybėms, tai yra – paramą DVT, klimato politiką, Europos ekonominę diplomatiją ir atsparumą; pažymi, kad 2017 m. pagal AKR investicinę priemonę pradėti 39 projektai, kurių bendra suma sudaro 1,5 mlrd. EUR, iš jų 549 mln. EUR skirta vietos privačiojo sektoriaus vystymuisi ir 952 mln. EUR – socialinei ir ekonominei infrastruktūrai;

64.

primena, kaip svarbu atlikti kruopščius ex ante ir ex post vertinimus, kad būtų galima patikinti, ar projektai yra tvarūs ir suteiks realios pridėtinės vertės ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriais; pakartoja, kad parama jokia forma negali būti teikiama projektams, susijusiems su labai taršiomis technologijomis;

65.

siūlo potencialių vietos veikėjų ir tarpininkų identifikavimo ir atrankos procedūros metu juos kruopščiai patikrinti; ragina EIB užtikrinti, kad būtų tinkamai konsultuojamasi su vietos bendruomenėmis ir gyventojais, kuriems daro poveikį EIB operacijos, ir kad šios bendruomenės bei gyventojai galėtų naudotis nepriklausoma ir veiksminga skundų nagrinėjimo procedūra;

66.

ragina išplėsti programą „Erasmus jauniems verslininkams“ ją įgyvendinant už Europos ribų, ypač besivystančiose šalyse, ir suteikti reikiamų finansinių išteklių;

67.

pabrėžia, kad labai svarbu remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ir ypač ragina rasti vietos sprendimus siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti finansavimą ir toliau stiprinti mikrofinansavimo paskolų ir garantijų sistemą;

68.

atkreipia dėmesį į tai, kad dar nė viena šalis neišsivystė nepalaikydama tolesnių prekybos santykių su savo kaimynais ir visu kitu pasauliu; taigi ragina finansuoti pagalbos prekybai veiklą, kad ateityje besivystančios šalys galėtų aktyviau dalyvauti pasaulinėse vertės grandinėse; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į augančią skaitmeninių jungčių svarbą siekiant užtikrinti tolygesnį globalizacijos naudos paskirstymą besivystančių šalių labui;

69.

pabrėžia švaraus vandens tiekimo ir papildomų nuotekų šalinimo įrenginių statybos svarbą;

70.

atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir padarinius ir į aktyvų Sąjungos dalyvavimą dedant pastangas sumažinti šį nepriteklių; pabrėžia, kad poveikį patiriančių šalių vyriausybės ir suinteresuotieji subjektai turi ryžtingai ir suderintai siekti mažinti energijos nepriteklių.

(1) Specialioji ataskaita Nr. 9/2018 „Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ES: daug trūkumų ir ribota nauda“.

(2) Specialioji ataskaita Nr. 32/2018 „Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas. Tai lanksti priemonė, tačiau reikia skirti dėmesio konkrečioms sritims“.

(3) Specialioji ataskaita Nr. 15/2018 „Vidaus saugumo pajėgų gebėjimų stiprinimas Nigeryje ir Malyje: tik nedidelė ir lėta pažanga“.

(4) Specialioji ataskaita Nr. 20/2018 „Afrikos taikos ir saugumo struktūra – ES paramą reikia skirti kitiems tikslams“.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/146

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1436

2019 m. kovo 26 d.

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2018) 519 – C8-0328/2018),

—	atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2018) 475),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų operacijas (05368/2019 – C8-0064/2019, 05369/2019 – C8-0065/2019, 05370/2019 – C8-0066/2019, 05371/2019 – C8-0067/2019),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018) 545),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita“ (COM(2017) 720) ir prie jos pridėtus tarnybų darbinius dokumentus: „Vystomojo bendradarbiavimo priemonės vertinimas“ (SWD(2017) 600) ir „Vienuoliktojo Europos plėtros fondo vertinimas“ (SWD(2017) 601),

—	atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir išorės rangovų grupės atliktą vienuoliktojo Europos plėtros fondo išorės vertinimą (galutinė 2017 m. birželio mėn. ataskaita),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytą (3) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą (4) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (toliau – AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (5),

—	atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą (6), 33 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją (10), 74 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui (11), 119 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (12) 50 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (13) 48 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0107/2019),

pritaria aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 357, 2018 10 4, p. 315.

(2) OL C 357, 2018 10 4, p. 323.

(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(4) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(5) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(6) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(7) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(8) OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(9) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(10) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(11) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(12) OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(13) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/148

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1437

2019 m. kovo 26 d.

dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0095/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

—	atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (5), ypač į jo 24 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0113/2019),

patvirtina Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30 p. 33.

(2) OL C 434, 2018 11 30 p. 33.

(5) OL L 211, 2009 8 14, p. 1.

(1) OL C 84, 2017 3 17, p. 202.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/149

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1438

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0113/2019),

kadangi, remiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jos 2017 finansinių metų biudžetas buvo 13 272 160 EUR, t. y. 16,38 proc. mažesnis nei 2016 m., ir tai daugiausia lėmė pajamų sumažėjimas, susijęs su Reglamento dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT) taikymu; kadangi visą Agentūros biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymėjo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,72 proc., taigi buvo pasiektas Agentūros planuotas rodiklis ir jis yra 0,61 proc. didesnis nei 2016 m.; pažymi, kad, palyginti su ankstesniais metais, mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis padidėjo 15,87 proc. ir siekė 75,81 proc.;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

pažymi, kad panaikinti iš 2016 į 2017 m. perkelti asignavimai sudarė 122 606,52 EUR, t. y. 2,03 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, vadinasi jų buvo gerokai – 7,77 proc. – mažiau nei 2016 m.;

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra tam tikras priemones naudoja kaip pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad būtų galima įvertinti jos veiklos teikiamą pridėtinę vertę, visų pirma siekiant įvertinti tinklo kodeksų ir gairių poveikį, ir pagerinti jos biudžeto valdymą;

pripažįsta, kad apskritai Agentūra įgyvendino savo darbo programą, nepaisant didelių problemų, susijusių su turimais ištekliais;

su džiaugsmu pažymi, kad Agentūra sėkmingai įgyvendino Reglamentą dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo ir kad 2017-ieji buvo pirmieji metai, kai duomenys buvo renkami visus metus, po pagrindinių šio reglamento nuostatų įgyvendinimo 2016 m.; taip pat pažymi, kad 2017 m. Agentūra pasiekė itin svarbų etapą, kai buvo priimti visi tinklo kodeksai ir gairės elektros energijos ir dujų sektoriuose, ir nukreipė savo dėmesį į jau priimtų tinklų kodeksų ir gairių įgyvendinimo paramą ir stebėseną;

palankiai vertina tai, kad Agentūra perdavė savo apskaitą Komisijai ir dalijasi ištekliais su kitomis agentūromis žmogiškųjų išteklių valdymo, informacinių ir ryšių technologijų valdymo, biudžeto ir finansų, viešųjų pirkimų ir infrastruktūros valdymo srityse;

Personalo politika

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 92,65 proc.: iš 68 laikinųjų darbuotojų etatų, kurie buvo patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2016 m. patvirtintais 69 etatais), buvo paskirti 63 laikinieji darbuotojai; taip pat pažymi, kad 2017 m. Agentūroje dirbo 21 sutartininkas ir trys deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

susirūpinęs pažymi, kad dėl žmogiškųjų išteklių ir biudžeto suvaržymų 2017 m. Agentūroje kilo vėlavimų rizika, taip pat atsirado poreikis persvarstyti tikslų prioritetus ir sumažinti kai kurių ataskaitų bei nuomonių apimtį; mano, kad norint sustiprinti Agentūros užduotis ir vaidmenį reikia atitinkamai padidinti jos išteklius ir darbuotojus;

apgailestauja dėl lyčių disbalanso Agentūros vadovybėje, nes 5 iš 6 vadovų yra vyrai ir tik 1 – moteris; prašo Agentūros imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta geresnė jos vyresniosios vadovybės lyčių pusiausvyra;

10.

pažymi, kad Agentūra patvirtino pavyzdinį Komisijos sprendimą dėl asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politikos; atkreipia dėmesį į tai, kad ji rengė mokymo sesijas ir sudarė sąlygas konfidencialioms konsultacijoms;

11.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą, siekiant padidinti viešumą, pranešimus dėl laisvų darbo vietų skelbti ir Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad keturi iš devynių pranešimų apie laisvas darbo vietas jau paskelbti EPSO interneto svetainėje; supranta Agentūros susirūpinimą dėl vertimo išlaidų;

Viešieji pirkimai

12.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, iki 2017 m. pabaigos Agentūra dar nebuvo pradėjusi taikyti jokių Komisijos numatytų priemonių, skirtų nustatyti bendrą elektroninio keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, sprendimą; ragina Agentūrą pradėti taikyti visas viešųjų pirkimų procedūroms administruoti reikalingas priemones ir teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ataskaitas apie pažangą toje srityje;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas bei skaidrumas

13.

teigiamai vertina esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei pranešėjų apie pažeidimus apsaugą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. spalio mėn. atsistatydino Administracinės valdybos narys, nes buvo nustatyta, kad jam galėjo kilti interesų konfliktas;

14.

palankiai vertina tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti didesnį Agentūros veiklos skaidrumą, pvz., tai, kad pranešama apie Agentūros darbuotojų susitikimus su išorės suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma Direktoriaus susitikimus su lobistais, ir jie skelbiami Agentūros interneto svetainėje nuo 2018 m. sausio mėn.;

Vidaus kontrolė

15.

pažymi, kad 2017 m. buvo atliktas Agentūros 16 vidaus kontrolės standartų veiksmingumo vertinimas; su džiaugsmu pažymi, kad 2017 m. Agentūros vidaus kontrolės standartuose nebuvo nustatyta jokių reikšmingų ar esminių trūkumų;

16.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, susirūpinęs pažymi, kad atsarginiai duomenys, susiję su Reglamentu dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT), yra saugomi toje pačioje vietoje kaip ir pirminiai duomenys, todėl, jei įvyktų didelės avarijos, kiltų didelė rizika veiklos tęstinumui; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad norint vėl sukurti svetainę, skirtą atkūrimui po avarijos, reikėtų papildomų finansinių išteklių;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) 2016 m. atliko išsamų rizikos vertinimą, be kita ko, susijusį su IT, ir juo remdamasi parengė naują Agentūros strateginio audito planą 2017–2019 m. laikotarpiui bei audito temas kitam planavimo laikotarpiui; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

18.

pažymi, kad Vidaus audito tarnyba atliko Agentūros žmogiškųjų išteklių valdymo funkcijos auditą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į itin svarbią rekomendaciją, kurioje pažymima, kad nėra nustatyta pranešimo apie galimus sukčiavimo atvejus ir jų nagrinėjimo gairių ir tų atvejų pasekmių personalo įdarbinimo srityje; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti šią riziką;

Kitos pastabos

19.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Agentūra neatliko išsamios Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos galimo poveikio jos organizacijai, operacijoms ir finansinėms ataskaitoms analizės; tačiau, remdamasis Agentūros atsakymu, pažymi, kad ji tokią analizę atliko 2018 m.; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos poveikį ir veiksmus, kurių turi būti imtasi;

20.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/152

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1439

2019 m. kovo 26 d.

dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0095/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

—	atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (5), ypač į jo 24 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0113/2019),

pritaria Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30 p. 33.

(2) OL C 434, 2018 11 30 p. 33.

(5) OL L 211, 2009 8 14, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 38.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/153

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1440

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) biuro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Institucijos atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0096/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo (5), ypač į jo 13 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 (6), ypač į jo 28 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0114/2019),

patvirtina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro direktoriui, kad Institucijos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 38.

(5) OL L 337, 2009 12 18, p. 1.

(6) OL L 321, 2018 12 17, p. 1.

(1) OL C 84, 2017 3 17, p. 189.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/155

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1441

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0114/2019),

A.	kadangi, remiantis Europos elektroninių ryšių reguliuotųjų institucijos biuro (toliau – Biuras) pajamų ir išlaidų ataskaita (1) 2017 finansiniais metais jo galutinis biudžetas buvo 4 246 000 EUR, t. y. tiek pat, kiek 2016 m.; kadangi visą savo biudžetą Biuras gauna iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Biuro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodė, jog jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, kad Biuro metinės ataskaitos yra patikimos ir pagal jas atliktos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,94 proc., t. y. 3,74 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 86,92 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 9,73 proc.;

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad Biuras paprašė Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (CdT) išversti keturis kvietimus pareikšti susidomėjimą darbuotojų rezervo sąrašų sudarymu; pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog etatų planas jau įvykdytas, Audito Rūmai padarė išvadą, kad prašymas dėl vertimo raštu buvo nepagrįstas; pažymi, jog remiantis Biuro atsakymu, prašymas pateiktas dėl to, kad Biuro valdymo komitetas paprašė į rezervo sąrašą įtraukti 75 proc. pareigybių, kad laisvų darbo vietų būtų mažiau nei 15 proc. siekiant sumažinti riziką, susijusią su didele darbuotojų kaita;

Perkėlimų į kitus metus panaikinimas

pripažįsta, kad iš 2016 m. į 2017 m. perkeliant sumas, panaikintų perkėlimų suma sudarė 20 412 EUR, t. y. 2,53 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, t. y. 4,76 proc. mažiau, palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad Biuras, siekdamas įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę ir pagerinti biudžeto valdymą, kaip pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius naudoja kelių rūšių priemones;

pripažįsta, kad Biuras, atsižvelgdamas į rinkos ir technologijų pokyčius, peržiūrėjo savo strategiją, kad galėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos elektroninių ryšių, atviro interneto išsaugojimo ir junglumo srityje;

susirūpinęs pažymi, kad Biuras nesidalija ištekliais su kitomis agentūromis; ragina Biurą išnagrinėti papildomas galimybes dalytis paslaugomis ir biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją informuoti apie veiksmus, kurių ėmėsi šioje srityje;

pažymi, kad Biuras savo apskaitos funkcijas yra perdavęs Komisijai; tačiau susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, nors dėl tokių veiksmų labai pasikeitė Biuro procedūros ir apskaitos sistema, tai nebuvo pakartotinai patvirtinta nuo 2013 m.; atkreipia dėmesį į Biuro atsakymą, kad šiuo metu vyksta pakartotinis tvirtinimas; ragina Biurą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šių veiksmų eigą;

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą į Biuro steigimo reglamentą įtraukti periodišką kas penkerius metus atliekamą jo veiksmingumo išorės vertinimą;

Personalo politika

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas įvykdytas 100 proc.: iš 14 laikinųjų darbuotojų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą, paskirti visi 14 laikinųjų darbuotojų (2016 m. patvirtinta 15 pareigybių); pažymi, kad 2017 m. Biurui taip pat dirbo devyni sutartininkai ir keturi deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

10.

susirūpinęs pažymi, kad, remiantis 2017 m. gruodžio 21 d. paskelbta Europos Audito Rūmų ataskaita dėl darbuotojų etatų skaičiaus sumažinimo 5 proc. įgyvendinimo, Biurui neigiamą įtaką padarė 12,5 proc. siekiantis didžiausias galimas darbuotojų skaičiaus sumažinimas, neatsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamentą (ES) 2015/2120 Biurui pavestos papildomos užduotys;

11.

apgailestauja dėl lyčių disbalanso Biuro valdyboje, kurioje 24 nariai iš 29 yra vyrai ir 5 narės – moterys; šiuo požiūriu prašo Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į tai, kad teikiant kandidatūras valdybos narių pareigoms užimti svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą;

12.

pažymi, kad Biuras priėmė sprendimą dėl asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politikos, be to, sudarė galimybes konfidencialaus patarėjo mokymams;

13.

susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. vidutinis darbo Biure laikotarpis buvo tik 2,7 metai, tai matome iš didelės darbuotojų kaitos; supranta, kad Biurui sunkiu pritraukti specialistus, be kitų priežasčių ir dėl priimančiosios šalies mažo darbo užmokesčio koregavimo koeficiento (74,9 proc.); reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl pagal Sąjungos biudžetą patvirtintų etatų mažinimo ir dėl padaugėjusių užduočių padidėjo Biuro darbuotojų darbo krūvis; pažymi, kad tokia padėtis gali kelti pavojų Biuro darbo programų įgyvendinimui; pripažįsta, kad vadovybė nuolat stengiasi taikyti poveikio švelninimo priemones, ir ragina Biurą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

Viešieji pirkimai

14.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos Biuras dar nebuvo įgyvendinęs visų Komisijos numatytų priemonių, kuriomis siekiama rasti bendrą sprendimą dėl elektroninio keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose; pažymi, jog remiantis Biuro atsakymu, jis planuoja jas įgyvendinti iki 2018 m. pabaigos; ragina Biurą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie toje srityje padarytą pažangą;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

15.

atkreipia dėmesį į esamas Biuro priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą; vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad savo interneto svetainėje jis neskelbia valdybos narių gyvenimo aprašymų; ragina Biurą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi šiuo klausimu;

16.

apgailestauja, kad 2017 m. gruodžio 31 d. Biuras dar neturėjo vidaus informavimo apie pažeidimus taisyklių; tačiau pažymi, kad Biuras planuoja jas priimti iki 2018 m. pabaigos; ragina Biurą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie jų įgyvendinimą;

Vidaus kontrolė

17.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. Biuras ėmėsi vidaus veiksmų savo vidaus kontrolės sistemoms įvertinti ir padarė išvadą, kad jos veiksmingai įgyvendintos;

Kitos pastabos

18.

pažymi, kad, skirtingai nuo daugelio kitų agentūrų, Biuras neatliko išsamios Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos tikėtino poveikio savo organizacijai, operacijoms ir sąskaitoms analizės; ragina Biurą apsvarstyti galimybę atlikti tokią analizę ir biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją informuoti apie priemones, kurių ėmėsi šioje srityje;

19.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/158

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1442

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Institucijos atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0096/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo (5), ypač į jo 13 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0114/2019),

pritaria Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 38.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 38.

(5) OL L 337, 2009 12 18, p. 1.

(6) OL L 321, 2018 12 17, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 205.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/159

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1443

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (CdT) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0074/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4), ypač į jo 70 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94 dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro įsteigimo (5), ypač į jo 14 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0122/2019),

patvirtina Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktorei, kad Centro 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 205.

(5) OL L 314, 1994 12 7, p. 1.

(1) OL C 415, 2017 12 5, p. 1.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/160

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1444

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0122/2019),

kadangi, remiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (toliau – Centras) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jo galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 49 429 100 EUR, t. y. 2,27 proc. mažesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi 88,93 proc. Centro biudžeto sudaro tiesioginiai institucijų, kitų agentūrų ir įstaigų įnašai;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2017 finansinių metų Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad jie gavo pagrįstą patikinimą, jog Centro metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad 2017 finansiniais metais atlikti biudžeto stebėsenos veiksmai lėmė tai, jog biudžeto įvykdymo lygis buvo 93,12 proc., ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 3,75 proc.; pastebi, kad mokėjimo asignavimų panaudojimo lygis buvo 85,40 proc., t. y. 3,21 proc. didesnis, palyginti su ankstesniais metais;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

susirūpinęs atkreipia dėmesį į palyginti didelę panaikintų į 2017 metus perkeltų asignavimų sumą, siekiančią 317 986,20 EUR ir vis dar sudarančią 8,76 proc. bendros į kitą laikotarpį perkeltos sumos, nepaisant to, kad ji sumažėjo 1,34 proc., palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

pažymi, kad, siekdamas įvertinti savo veiklos rezultatus, Centras kaip pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR) taiko sąnaudų ir rezultatų rodiklius, o siekdamas pagerinti savo biudžeto valdymą – keletą rodiklių; ragina Centrą toliau plėtoti PVRR siekiant įvertinti savo veiklos rezultatus ir poveikį, kad būtų galima gauti kokybines konsultacijas apie tai, kaip suteikti Centro veiklos rezultatams didesnę pridėtinę vertę ir patobulinti Centro verslo modelį;

pažymi, kad vadovaudamasis Komisijos pateiktomis gairėmis Centras pradėjo peržiūrėti programų ir veiklos ex ante vertinimą ir kad šiuo metu Centro darbo programose jau nustatyti sąnaudų ir rezultatų rodikliai;

pažymi, kad Centro pakoreguotos 2017 m. darbo programos įgyvendinimo lygis siekė 87,7 proc.;

su pasitenkinimu pažymi naujos dokumentų vertimo raštu kainodaros struktūros poveikį – 2017 m. Centro klientams sutaupyta 3,2 mln. EUR suma, o Centro pajamos 2017 m. išliko stabilios, nepaisant naujos kainodaros struktūros poveikio;

teigiamai vertina bendradarbiavimo susitarimą, pasirašytą su Europos mokykla Liuksemburge (Liuksemburgas II), o tai reiškia, kad 2017 m. pabaigoje Centro klientų skaičius padidėjo iki 65;

su pasitenkinimu pažymi, kad sutampančių užduočių srityje siekdamas pasidalyti ištekliais su kitomis agentūromis Centras įgyvendino du veiksmus, tuo tikslu naudodamasis ES agentūrų tinklo bendrų paslaugų katalogu, kuriame išvardytos visos paslaugos, kurias agentūros galėtų teikti bendrai, ir bendru viešųjų pirkimų portalu, kuriame agentūros dalijasi viešųjų pirkimų planais;

palankiai vertina Centro pastangas į savo produktus integruoti daugiakalbystę, kurias 2017 m. pripažino Europos ombudsmenas, suteikdamas Centrui, taip pat Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrai (EU-OSHA) Europos ombudsmeno apdovanojimą už gerą administravimą kategorijoje „Pažangus į piliečius ir (arba) klientus orientuotas paslaugų teikimas“ už jų kartu parengtą novatorišką projektą, kuriuo palengvinamas daugiakalbių interneto svetainių vertimo raštu valdymas;

10.

palankiai vertina tai, kad Centras Sąjungos institucijoms pateikė naują sąveikiosios Europos terminologijos (IATE) versiją, siekiant užtikrinti, kad tarpinstitucinė terminų duomenų bazė neatsiliktų nuo inovacijų;

11.

palankiai vertina 2017 m. atliktą Centro verslo modelio išorės vertinimą; ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie galutinio vertinimo rezultatus;

Personalo politika

12.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 96,9 proc., t. y. į pagal Sąjungos biudžetą patvirtintus 195 laikinųjų darbuotojų ir pareigūnų etatus paskirti 189 pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (palyginti su 2016 m. patvirtintais 197 etatais); pažymi, kad, be to, 2017 m. Centre dirbo 26 sutartininkai;

13.

primygtinai reikalauja užtikrinti tinkamą geografinį Centro darbuotojų, taip pat viduriniosios grandies ir vyresniosios vadovybės pasiskirstymą;

14.

pabrėžia, kad Centras patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką;

Viešieji pirkimai

15.

pažymi, kad, anot Audito Rūmų ataskaitos, 2017 m. pabaigoje Centras dar nenaudojo visų Komisijos nustatytų priemonių, kuriomis siekiama taikyti vieną elektroninio keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis, dalyvaujančiomis viešųjų pirkimų procedūrose (e. pirkimai), sprendimą; ragina Centrą taikyti visas būtinas priemones, skirtas viešųjų pirkimų procedūroms valdyti, ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šių priemonių įgyvendinimą;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

16.

pažymi, kad dėl valdymo problemų, susijusių su jo valdybos dydžiu (maždaug 130 narių ir pakaitinių narių), Centras pasirinko skelbti tik interesų deklaracijas be gyvenimo aprašymų; pažymi, kad Centro interneto svetainėje yra paskelbti direktorės gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija; ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi šiam klausimui spręsti;

17.

pažymi, kad, anot Audito Rūmų ataskaitos, reikia didinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą nustatant, kad jis tiesiogiai atsiskaitytų Centro direktoriui ir valdybai; palankiai vertina veiksmus, kurių jau imtasi siekiant užtikrinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą;

18.

pažymi, kad, nors Centras nėra finansuojamas iš mokesčių, jis yra priklausomas nuo pajamų, gaunamų iš savo klientų, kuriems atstovaujama Centro valdyboje, ir todėl esama interesų konfliktų rizikos, susijusios su Centro produktų kainos nustatymu, ir ši problema galėtų būti išspręsta, jei Komisija Centro vardu rinktų mokesčius iš klientų ir siektų, kad Centras iš esmės būtų finansuojamas iš Sąjungos biudžeto; ragina Centrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių ėmėsi siekdamas sumažinti minėtą riziką;

Vidaus kontrolė

19.

pažymi, kad 2017 m. Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko rizikos vertinimą vietoje, kuris apėmė visą Centro darbinę ir paramos veiklą; pažymi, kad atlikto rizikos vertinimo rezultatas – parengtas 2018–2020 m. VAT strateginis vidaus audito planas, kurį patvirtino valdyba;

20.

pripažįsta, kad vykdant tolesnį neįgyvendintų rekomendacijų, pateiktų per veiklos tęstinumo valdymo auditą ir dokumentų vertimo raštu darbo procesų valdymo auditą, stebėjimą buvo padaryta išvada, kad visos rekomendacijos buvo tinkamai ir veiksmingai įgyvendintos;

Kitos pastabos

21.

dar kartą patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą puoselėti daugiakalbystę Europos Sąjungoje kaip vieną iš esminių išankstinių tinkamo Sąjungos demokratinės sistemos veikimo sąlygų; atkreipia dėmesį į Vertimo centro vaidmenį teikiant aukštos kokybės vertimo raštu ir kalbines paslaugas;

22.

susirūpinęs pažymi, kad, anot Audito Rūmų ataskaitos, kelios agentūros ir įstaigos vis labiau taiko kitus sprendimus, užuot naudojęsi Centro vertimo raštu paslaugomis, o tai reiškia, kad Centro pajėgumai panaudojami nepakankamai, kad esama sistemų dubliavimosi ir kad Centro verslo modeliui ir tęstinumui gali būti kilusi rizika; ragina Centrą ir Komisiją aktyviai apsvarstyti šios problemos sprendimus ir savo verslo modelio patobulinimus, kad galėtų sumažinti minėtą riziką;

23.

apgailestauja dėl to, kad 2018 m. balandžio 26 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) nusprendė nutraukti vertimo raštu sutartį, kurią ji buvo sudariusi su Centru, nepaisant šios tarnybos juridinės prievolės naudotis Centro paslaugomis, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 (2), kuriuo įsteigta EUIPO, 148 straipsnyje; pažymi, kad 2018 m. liepos 6 d. Centras iškėlė bylą Bendrajame Teisme; ragina Centrą nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio teismo proceso eigą;

24.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (3) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017 6 16, p. 1).

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/163

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1445

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0074/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4), ypač į jo 70 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94 dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro įsteigimo (5), ypač į jo 14 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0122/2019),

pritaria Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 205.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 205.

(5) OL L 314, 1994 12 7, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 43.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/164

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1446

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0068/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo (5), ypač į jo 12 a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/128, kuriuo įsteigiamas Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 337/75 (6),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0119/2019),

patvirtina Europos profesinio mokymo plėtros centro vykdomajai direktorei, kad Centro 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos profesinio mokymo plėtros centro vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 43.

(5) OL L 39, 1975 2 13, p. 1.

(6) OL L 30, 2019 1 31, p. 90.

(1) OL C 84, 2017 3 17, p. 1.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/165

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1447

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0119/2019),

A.	kadangi, remiantis Europos profesinio mokymo plėtros centro (toliau – Centras) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jo galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 17 869 389 EUR, t. y. nežymiai (0,84 %) didesnis nei 2016 m.; kadangi Centro biudžetą daugiausia sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Centro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodė, kad jiems pateiktas pakankamas patikinimas, jog Centro metinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,95 %, t. y. nežymiai (0,04 %) mažesnis, palyginti su 2016 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 89,66 %., t. y. 4,89 % mažesnis nei praėjusiais metais;

Perkėlimų panaikinimas

susirūpinęs pažymi, kad panaikinti perkėlimai iš 2016 į 2017 metus siekė 52 767 EUR, t. y. 5,06 % bendros perkeltos sumos – 2,31 % daugiau, palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad Centras naudojasi pavyzdine veiklos rezultatų vertinimo sistema, apimančia pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kurie padeda įvertinti savo vykdomų veiksmų pridėtinę vertę projekto, veiklos ir organizaciniu lygmenimis, taip pat kitas priemones, kuriomis siekiama pagerinti savo biudžeto valdymą;

palankiai vertina tai, kad Centras nuolat atlieka aukštos kokybės darbą, atlikdamas mokslinius tyrimus, analizes ir teikdamas technines konsultacijas, siekiant padėti plėtoti Europos mokymosi visą gyvenimą ir profesinio rengimo ir mokymo (PRM) politiką, ir šiuo tikslu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, kad Centras galėtų vykdyti savo užduotis;

palankiai vertina tai, kad Centras daug dėmesio skiria gebėjimų ir įgūdžių ugdymui, visų pirma atsižvelgdamas į žemos kvalifikacijos darbuotojus, remdamas tikslą integruoti asmenis į darbo rinką naudojant profesinį rengimą ir mokymą, mokymąsi darbo vietoje ir pameistrystę, taip pat vertina jo indėlį į programą „Erasmus+“, Naują Europos įgūdžių darbotvarkę, Europass ir ES įgūdžių panoramą, kuriai sėkmingai pavyko pasiekti pagrindines tikslines grupes, politikos formuotojus ir ekspertus;

palankiai vertina Centro iniciatyvą dėl skaitmeninimo ir ateities darbo srityse pradėtos naujos darbo krypties, taip pat palankiai vertina tai, kad Centras įdiegė „CareersNet“ – savo naują tinklą, skirtą moksliniams tyrimams, orientavimui visą gyvenimą ir karjeros raidai;

palankiai vertina Centro iniciatyvą aktyviau veikti orientavimo visą gyvenimą ir karjeros raidos srityse, sukuriant mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo šioje srityje tinklą ir plėtojant priemones, skirtas darbo rinkos žinioms integruoti į orientavimą visą gyvenimą;

atkreipia dėmesį į glaudų Centro bendradarbiavimą su Europos mokymo fondu ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu, kuris oficialiai įtvirtintas bendradarbiavimo sutartimis; su pasitenkinimu pažymi, kad Centras ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra pasirašė susitarimą dėl paslaugų lygio, kuris, be kitų sąveikos galimybių, sudaro jiems sąlygas bendrai naudotis konferencijų salėmis ir sandėliavimo patalpomis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Centras yra viena iš keturių socialinės politikos agentūrų; reiškia savo nusivylimą dėl Tarpinstitucinės decentralizuotų agentūrų darbo grupės veiklos rezultatų šiuo klausimu, nes neparengta jokių konkrečių pasiūlymų dėl agentūrų, veikiančių susijusiose politikos srityse, sujungimo arba įkūrimo toje pačioje vietoje; prašo Centro bendradarbiauti su kitomis trimis socialinės politikos agentūromis, kad išnagrinėtų susijungimo galimybes;

pripažįsta, kad Centras ėmėsi priemonių, atsižvelgdamas į biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos pastabas ir komentarus, susijusius su 2016 finansinių metų biudžeto vykdymu, siekdamas toliau gerinti Centro operacijas;

10.

pažymi, kad, kaip reikalaujama pagal finansines taisykles, atliktas Centro išorės vertinimas, apimantis 2013–2016 m. laikotarpį; pažymi, kad 2018 m. turėjo būti gauta galutinė vertinimo ataskaita; ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio vertinimo rezultatus;

Personalo politika

11.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 93,48 %: į 92 pagal Sąjungos biudžetą patvirtintus laikinųjų darbuotojų ir pareigūnų etatus paskirti 86 pareigūnai ar laikinieji darbuotojai (lyginant su 2016 m. patvirtintais 94 etatais); pažymi, kad, be to, 2017 m. Centrui dirbo 26 sutartininkai ir 4 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

12.

atkreipia dėmesį, kad 2017 m. balandžio mėn. Centrą paliko žmogiškųjų išteklių tarnybos vadovas ir patarėjas teisės klausimais ir dėl to likusiems darbuotojams teko atlikti papildomas užduotis; ragina Centrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad Centre vykdoma orumo darbe politika ir kad 2017 m. buvo surengtas privalomas posėdis dėl orumo darbe ir priekabiavimo prevencijos, be to, buvo surengta praktinių seminarų ir konsultavimo įgūdžių sesijų;

14.

su apgailestavimu pažymi, kad remiantis Audito Rūmų ataskaita, dviejose įdarbinimo į vadovaujamus postus procedūrose nustatyta pažeidimų; atkreipia dėmesį į Centro atsakymą šiuo klausimu ir tikisi, kad į šį reikalą bus tinkamai reaguota; ragina Centrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi reaguojant į šią pastabą;

15.

apgailestaudamas pažymi, kad įdarbinimo procedūros ne visada būna visiškai skaidrios; todėl palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą, siekiant didinti viešumą, pranešimus dėl laisvų darbo vietų skelbti ir Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje; atkreipia dėmesį į Centro atsakymą, kad apie tam tikras laisvas darbo vietas jis jau skelbia EPSO interneto svetainėje ir kad visų pranešimų apie laisvas darbo vietas vertimas į Sąjungos kalbas labai padidintų išlaidas;

Viešieji pirkimai

16.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, iki 2017 m. pabaigos Centras dar nebuvo pradėjęs taikyti jokių Komisijos naudojamų priemonių, skirtų bendrai elektroninio keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, sistemai sukurti; pažymi, kad, remiantis Centro ataskaita, jis planavo įgyvendinti reikiamas elektronines priemones 2018 m. pabaigoje; ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą, padarytą sprendžiant šį klausimą;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas bei skaidrumas

17.

atkreipia dėmesį į esamas Centro priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; tačiau susirūpinęs pažymi, kad Centras savo interneto svetainėje neskelbia savo vadovų gyvenimo aprašymų ir kad centro vadovybė, vidaus ekspertai ir padėjėjai skelbia galimus interesų konfliktus tik tais atvejais, kai jų atsiranda, atsižvelgiant į nuo 2014 m. taikomą Centro interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politiką; ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi šiam klausimui spręsti;

18.

dar kartą ragina Centrą viešai skelbti valdybos posėdžių protokolus;

19.

dar kartą teigia, kad reikia skubiai įgyvendinti nepriklausomus faktų atskleidimo, patariamuosius ir konsultacinius mechanizmus, kuriems būtų skirta pakankamai biudžeto išteklių, siekiant padėti informatoriams naudotis tinkamais kanalais savo turimai informacijai apie galimus pažeidimus, kurie daro poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atskleisti, sykiu apsaugant pranešėjų konfidencialumą ir teikiant jiems reikiamą paramą ir patarimus laikantis pasiūlymo dėl Direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (2018/0106 (COD)), dėl kurio šiuo metu vyksta tarpinstitucinės derybos;

Vidaus auditas

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko Centro internetinių paslaugų auditą, daugiausia dėmesio skirdama Europass, Įgūdžių panoramai, judumo suvestinei ir Europos kvalifikacijų sandaros interneto svetainėms, remdamasi 2017–2019 m. VAT strateginiu audito planu; palankiai vertina tai, jog nustatyta, kad su šiomis priemonėmis susijusi Centro vidaus kontrolės sistema yra sukurta ir veikia veiksmingai ir efektyviai;

21.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos Parlamento 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/168

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1448

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0068/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

—	atsižvelgdamas į 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo (5), ypač į jo 12 a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/128, kuriuo įsteigiamas Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 337/75 (6),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0119/2019),

pritaria Europos profesinio mokymo plėtros centro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos profesinio mokymo plėtros centro vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 43.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 43.

(5) OL L 39, 1975 2 13, p. 1.

(6) OL L 30, 2019 1 31, p. 90.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 112.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/169

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1449

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0084/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR (5), ypač į jo 20 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0121/2019),

patvirtina Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 112.

(5) OL L 319, 2015 12 4, p. 1.

(1) OL C 258, 2017 8 8, p. 4.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/170

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1450

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0121/2019),

A.	kadangi, remiantis Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų ataskaita (1), galutinis jos 2017 finansinių metų biudžetas buvo 10 524 359 EUR, t. y. 2,26 % didesnis nei 2016 m.; kadangi visą Agentūros biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymėjo gavę pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 97,09 %, t. y. 1,14 % didesnis nei 2016 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis siekė 84,02 %, taigi, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 5,17 %;

Panaikinti perkėlimai į kitą laikotarpį

apgailestauja dėl didelio panaikintų perkėlimų iš 2016 m. į 2017 m. lygio – jų suma siekė 189 154 EUR (t. y. 12,81 % visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos), o tai yra šiek tiek (1,44 %) mažiau nei 2016 m.;

Veikla

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra naudoja pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad galėtų įvertinti mokymo veiklą bei jos poveikį ir, visų pirma, dalyvių pasitenkinimo lygį, taip pat teikiamą pridėtinę vertę, ir veiklos rodiklius, kad pagerintų savo biudžeto valdymą;

pažymi, kad pakeistas Agentūros valdymo planas, susijęs su būtinais parengiamaisiais veiksmais, kad būtų galima vykdyti veiklą pagal naujus įgaliojimus, buvo įvykdytas 83 %; pažymi, kad 93 % Agentūros mokymo veikloje dalyvavusių subjektų nurodė, kad jie bent jau buvo patenkinti mokymo kursais, ir kad Agentūra baigė įgyvendinti ES ir MENA partnerystės organizuojant mokymo veiklą, susijusią su kova su terorizmu, programą;

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su Teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų tinklu ir devyniomis jį sudarančiomis agentūromis; atkreipia dėmesį į tai, kad jie kartu rengia mokymus ir organizuoja kursus;

palankiai vertina Agentūros įsipareigojimą imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Komisijos vidaus audito tarnybos parengtą ataskaitą dėl mokymo veiklos poreikių vertinimo, planavimo ir biudžeto sudarymo; pabrėžia, jog svarbu, kad Agentūra laikytųsi savo įsipareigojimo;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. sausio mėn. užbaigus išorės vertinimą, atliekamą periodiškai kas penkerius metus, pateikta 17 rekomendacijų ir kad jomis vadovaudamasi Agentūra visus taisomuosius veiksmus planuoja įgyvendinti iki 2018 m. pabaigos; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie veiksmus, kurių imtasi įgyvendinant šias rekomendacijas;

apgailestauja dėl to, kad Agentūra geografiškai yra toli nuo Europolo, o tai mažina galimybę rasti sąveiką su šia kita agentūra, kuri specializuojasi policijos reikalų srityje; ragina Agentūrą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodytos galimos jos sąveikos su Europolu kliūtys ir priemonės, kurių buvo imtasi ir reikia imtis siekiant įveikti šiuos sunkumus;

Personalo politika

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 96,77 % ir iš 31 laikinojo darbuotojo, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2016 m. patvirtintais 28 etatais), buvo paskirti 30 laikinųjų darbuotojų; taip pat pažymi, kad 2017 m. Agentūroje dirbo 16 sutartininkų ir 6 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

10.

palankiai vertina tai, jog Agentūra toliau rengė internetinius seminarus tam, kad teisėsaugos pareigūnams būtų pateikta informacija ir geriausios patirties pavyzdžiai, kaip nustatyti ir tirti neapykantos nusikaltimus ir įvairių rūšių smurtą dėl lyties, ir siūlė mokymus, padedančius didinti visuomenės informuotumą apie problemas, su kuriomis susiduria romų bendruomenės ir LGBTI asmenys (pvz., pernelyg didelis policijos dėmesys ir pernelyg mažas policijos dėmesys šioms grupėms ir pasitikėjimo policijos pajėgų atstovais trūkumas), ir būdus, kaip šias problemas būtų galima spręsti teisėsaugos lygmeniu; ragina toliau organizuoti mokymus pagrindinių teisių srityje ir vykdyti susijusį policijos pajėgų informavimą;

11.

ragina Agentūrą, kai įmanoma, į savo mokymo programą ir visą mokymo veiklą įtraukti svarbų mokymo kovos su rasizmu, radikalizacija ir diskriminacija klausimais elementą; prašo Agentūros taip pat parengti specialius mokymus apie procedūrines garantijas vaikams, kurie yra įtariamieji arba kaltinamieji baudžiamajame procese;

12.

pažymi, kad Agentūra patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; atkreipia dėmesį į tai, kad sudarytos sąlygos dalytis informacija, dalyvauti mokymuose ir pasinaudoti konfidencialiomis konsultacijomis;

13.

pažymi, kad perkėlus Agentūrą iš Jungtinės Karalystės į Vengriją ir pradėjus darbuotojų darbo užmokesčiui taikyti mažesnį korekcinį koeficientą, darbuotojų kaita yra didelė ir geografinė pusiausvyra ne visada užtikrinama, nes paraiškų dėl darbo vietos, kurias pateiktų kitų valstybių narių, o ne priimančiosios šalies piliečiai, skaičius sumažėjo; susirūpinęs pažymi, kad iki šiol nagrinėjami kai kurių personalo narių teisiniai ginčai, susiję su perkėlimu; pažymi, kad įvykdyti keli padėties švelninimo veiksmai; susirūpinęs pažymi, kad tai gali turėti įtakos veiklos tęstinumui ir Agentūros gebėjimui įgyvendinti savo veiklą; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

14.

pritaria Audito Rūmams, kad būtų tinkama ir naudinga skelbti laisvas darbo vietas Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje, nes EPSO publikacijos padidina skaidrumą, pagerina viešinimą ir piliečiams suteikia galimybę sužinoti apie skirtingų Europos institucijų ir agentūrų bendrai paskelbtas laisvas darbo vietas; taigi reikalauja, kad Agentūra skelbtų visus pranešimus apie visas laisvas darbo vietas ir EPSO interneto svetainėje; ragina Europos Komisiją apsvarstyti priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti pranešimų apie laisvas darbo vietas vertimo raštu finansinę naštą, tenkančią agentūroms, be kita ko, sudarant ad hoc bendrąją sutartį su Europos Sąjungos įstaigų vertimo centru (CdT);

15.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą skelbti laisvas darbo vietas EPSO interneto svetainėje, siekiant didinti viešumą; supranta Agentūros atsakymą, kuriame ji pabrėžia dideles darbo vietų skelbimo šiame portale vertimo išlaidas; taip pat pažymi, kad Agentūra ketina skelbti visas savo laisvas darbo vietas ES agentūrų tinklo sukurtame agentūrų darbo skelbimų puslapyje;

Viešieji pirkimai

16.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, iki 2017 m. pabaigos Agentūra dar nebuvo įgyvendinusi visų Komisijos numatytų priemonių, skirtų taikyti bendrą keitimosi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, sprendimą; pažymi, kad, vadovaujantis Agentūros atsakymu, vykdomi parengiamieji veiksmai, kuriais siekiama įdiegti pasiūlymų teikimą elektroninėmis priemonėmis; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

17.

susirūpinęs pažymi, kad 2016 m. gruodžio mėn. Agentūra su vienu ekonominės veiklos vykdytoju pasirašė ketverių metų preliminariąją 1,6 mln. EUR vertės sutartį dėl laikinųjų darbuotojų parūpinimo vadovaudamasi vien tik kaina ir neatsižvelgdama į kokybės kriterijus; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, jog ji mano, kad kokybės reikalavimas yra įtrauktas į technines specifikacijas, o sprendimas sudaryti vieną sutartį buvo priimtas remiantis ankstesne patirtimi ir atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

18.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. Agentūra priėmė peržiūrėtą kovos su sukčiavimu strategiją; apgailestauja, kad Agentūra iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo nustačiusi ir įgyvendinusi vidaus informavimo apie pažeidimus taisyklių; vis dėlto pažymi, kad iki 2018 m. pabaigos tikimasi priimti konkrečias šiai agentūrai skirtas vidaus taisykles; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie jų įgyvendinimą;

Kitos pastabos

19.

pabrėžia, kad 2014 m. Agentūrą perkėlus į Budapeštą ir 2016 m. peržiūrėjus jos įgaliojimus buvo iš dalies pakeistos Agentūros apskaitos procedūros ir kad jos nuo 2013 m. nebuvo iš naujo patvirtintos; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad patvirtinimas iš naujo šiuo metu aptariamas ir planuojamas Biudžeto generaliniame direktorate (BUDG GD);

20.

pažymi, kad 2017 m. vasario mėn. Agentūros valdymo sistema buvo sėkmingai sertifikuota pagal standartą ISO 9001:2015 ir kad taip Agentūra siekia geriau vykdyti ir geriau parodyti savo įsipareigojimą užtikrinti kokybę;

21.

susirūpinęs pažymi, kad, skirtingai nuo daugelio kitų agentūrų, Agentūra neatliko išsamios tikėtino Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos poveikio savo organizacijai, operacijoms ir sąskaitoms analizės; remdamasis Agentūros atsakymu pažymi, kad atitinkama rizika neoficialiai įvertinta kaip nedidelė; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant atlikti oficialesnę analizę ir pasirengti sumažinti bet kokią galimą susijusią riziką;

22.

atkreipia dėmesį į Agentūros pastangas užtikrinti ekonomiškai efektyvią ir aplinką tausojančią darbo vietą; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūroje netaikoma išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo sistema, tačiau pripažįsta, kad Agentūra ketina pradėti taikyti tokią sistemą ir kad skatina savo darbuotojus naudotis viešuoju transportu siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį;

23.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/173

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1451

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0084/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR (5), ypač į jo 20 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0121/2019),

pritaria Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 112.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 112.

(5) OL L 319, 2015 12 4, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 46.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/174

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1452

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos aviacijos saugos agentūros (dabar – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra) (EASA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos aviacijos saugos agentūros (dabar – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra) 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aviacijos saugos agentūros (dabar – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra) 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0079/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantį Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (5), ypač į jo 60 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (6), ypač į jo 121 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0120/2019),

patvirtina Europos aviacijos saugos agentūros (dabar – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra) vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 46.

(5) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

(6) OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

(1) OL C 108, 2018 3 22, p. 229.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/176

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1453

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos aviacijos saugos agentūros (dabar – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos aviacijos saugos agentūros (dabar – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0120/2019),

kadangi, remiantis Europos aviacijos saugos agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jos 2017 finansinių metų biudžetas buvo 191 611 843 EUR, t. y. 0,92 proc. mažesnis nei 2016 m.; kadangi Agentūros biudžetui 34 870 000 EUR skirta iš Sąjungos biudžeto, o 101 397 000 EUR sudaro pajamos iš mokesčių ir rinkliavų;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2017 finansinių metų Europos aviacijos saugos agentūros metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99 %, t. y. toks pat kaip 2016 m.; be to, pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 93,75 %, t. y. 2,55 % didesnis nei 2016 m.;

susirūpinęs pažymi, kad remiantis Audito Rūmų ataskaitoje pateikiamomis pastabomis, kurios metai iš metų kartojasi, nors vykdant 2016 m. pramonės įmonių finansuojamą veiklą susidarė 7 600 000 EUR deficitas, biudžeto rezultatai įvairiais metais svyruoja ir Agentūra yra sukaupusi 52 000 000 EUR perviršį, susijusį su šia veiklos kategorija; primena, kad Agentūros steigimo reglamente nustatyta, kad pramonės įmonėms taikomi mokesčiai turi būti pakankami, kad padengtų susijusios Agentūros sertifikavimo veiklos išlaidas, taigi jame sukauptas perviršis nenumatytas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie vykdomus taisomuosius veiksmus ir kaip ji planuoja išvengti tokio perviršio ateityje;

remdamasis Agentūros pateikta informacija, patvirtina, kad Agentūra ketina iš dalies pakeisti savo finansinį bei mokesčių ir rinkliavų reglamentus (2), siekdama tiksliau apibrėžti tokio sukaupto perviršio naudojimo tvarką; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra pradėjo peržiūrą 2018 m. ir kad peržiūrėtas Komisijos mokesčių ir rinkliavų reglamentas įsigalios 2020 m. sausio 1 d.; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios peržiūros įgyvendinimą, taip pat apie nuostatas, kuriomis aiškiau apibrėžiama galimo perviršio naudojimo tvarka;

Perkėlimų panaikinimas

pažymi, kad panaikinti perkėlimai iš 2016 m. į 2017 m. siekė 239 829 EUR, t. y. 2,6 % bendros perkeltos sumos – 1,07 % mažiau, palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

teigiamai vertina tai, kad Agentūra naudoja įvairius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad galėtų įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę ir pagerinti biudžeto valdymą, ir periodiškai atlieka savo taisyklių ir standartinių procedūrų tinkamumo vertinimus;

pažymi, kad 2017 m. Agentūros auditą atliko Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija; su pasitenkinimu pažymi, kad, nors oficialūs rezultatai dar nepaskelbti, pradiniai duomenys rodo, kad Agentūra yra viena svarbiausių aviacijos institucijų pasaulyje;

palankiai vertina tai, kad Agentūra sukūrė Europos strateginio koordinavimo platformą bei Europos aviacijos kibernetinio saugumo centrą ir pradėjo pirmąjį iniciatyvos „Data4Safety“, kuria siekiama paremti Europos technologijas ir pirmavimą rinkoje civilinės aviacijos srityje, įgyvendinimo etapą, siekiant padidinti Europos gyventojų praktinę patirtį didžiųjų duomenų technologijų srityje; be to, pažymi, kad ji pasirašė susitarimus su Prancūzija, Vokietija ir Italija dėl bendradarbiavimo civilinės ir karinės aviacijos saugos srityje;

pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 2018/1139, įskaitant naują skirsnį, skirtą bepiločiams orlaiviams, ir naujus Agentūros įgaliojimus, kuriais iš naujo apibrėžiamos jos kompetencijos; taip pat pažymi, kad šiuo reglamentu Agentūra įgaliojama siūlyti Komisijai technines ekspertines žinias visų dydžių bepiločių orlaivių, įskaitant mažus, naudojimui reglamentuoti;

pažymi, kad 2017 m. Agentūra susidūrė su gerokai išaugusiu konkrečiam tikslui skirtų projektų, kurių vertė iš viso siekė 11 300 000 EUR (2016 m. ji siekė 7 300 000 EUR), valdymo krūviu; teigiamai vertina tai, kad šiais projektais siekiama tobulinti nacionalinių ir regioninių aviacijos tarnybų reglamentavimo ir priežiūros pajėgumus visame pasaulyje bei prisidėti prie mokslinių tyrimų projektų aviacijos saugumui visame pasaulyje stiprinti ir ES standartams propaguoti;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares skirti išteklius, kurie būtini dėl naujų ir sustiprintų kompetencijų, be kita ko, susijusių su grėsmėmis civilinei aviacijai, kurios kyla konfliktų zonose, su aplinkos srities klausimais ir su bepiločių orlaivių sertifikavimu bei registravimu;

11.

palankiai vertina aktyvų Agentūros vaidmenį paskelbiant kvietimą teikti pasiūlymus pagal programą „Horizontas 2020“; ragina Agentūrą toliau vykdyti aktyvią veiklą mokslinių tyrimų ir plėtros srityje;

12.

pažymi, kad Agentūra, laikydamasi ES organizacijoms nustatytos metodikos, atliko metinį rizikos vertinimą; pažymi, kad, kalbant apie galimos rizikos nustatymą, pasakytina, kad 2017 m. jokia didelė rizika nebuvo matoma;

13.

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra dalijasi ištekliais su kitomis agentūromis, pvz., Europos maisto saugos agentūra, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Europos mokymo fondu ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, tyrimų, e. mokymosi ir debesijos paslaugų srityse, kai jų vykdomos užduotys sutampa;

Personalo politika

14.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 100 %: iš 678 laikinųjų darbuotojų (įskaitant 5 subsidijuojamus etatus), patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą, paskirti 673 laikinieji darbuotojai (2016 m. patvirtinti 676 etatai); pažymi, kad dėl to, jog nebuvo priimtas persvarstytas pagrindinis reglamentas, 2017 m. nebuvo užimti 5 subsidijuojami etatai; taip pat pažymi, kad 2017 m. Agentūroje dirbo 80 sutartininkų ir 18 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

15.

apgailestauja dėl lyčių disbalanso Agentūros vadovybėje: 5 iš 5 vadovų yra vyriškos lyties, o Agentūros valdyboje 25 iš 29 narių yra vyriškos lyties ir 4 – moteriškos lyties; šiuo požiūriu prašo Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į tai, kad teikiant kandidatūras valdybos narių pareigoms užimti svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą; taip pat prašo Agentūros imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta geresnė jos vyresniosios vadovybės lyčių pusiausvyra;

16.

pažymi, kad Agentūra patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; palankiai vertina tai, kad Agentūra surengė informavimo seminarus ir sudarė sąlygas konfidencialioms konsultacijoms;

17.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą, siekiant padidinti viešumą, skelbti laisvas darbo vietas ir Europos personalo atrankos tarnybos interneto svetainėje; supranta, kad Agentūros darbo kalba yra anglų, ir pažymi, kad Agentūra naudojasi ES agentūrų tinklo sukurtu agentūrų darbo skelbimų puslapiu, kur skelbia savo pranešimus apie laisvas darbo vietas;

Viešieji pirkimai

18.

pažymi, kad remiantis Audito Rūmų ataskaita, pirkdama IT paslaugas, kurių vertė sudaro 22 000 000 EUR, Agentūra pasirinko taikyti bendrąsias sutartis su trijų pakopų tiekėjais; pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, tokiomis aplinkybėmis konkrečių pirkimų atveju atrinktiems tiekėjams turi būti taikoma konkurso procedūra; palankiai vertina Agentūros atsakymą, kuriame nurodyta, kad ji labiau atsižvelgs į naujų konkursų skelbimo galimybes siekiant užtikrinti didesnę konkurenciją; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi įgyvendinant šias rekomendacijas;

19.

pažymi, kad remiantis Audito Rūmų ataskaita, iki 2017 m. pabaigos Agentūra pradėjusi taikyti kai kurias Komisijos numatytas priemones, skirtas nustatyti bendrą elektroninio keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, sprendimą, tačiau ne e. sąskaitų faktūrų išrašymą; ragina Agentūrą pradėti taikyti visas viešųjų pirkimų procedūroms administruoti reikalingas priemones ir teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ataskaitas apie pažangą toje srityje;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas bei skaidrumas

20.

remdamasis Agentūros pateikta informacija, patvirtina, kad 2017 m. ji peržiūrėjo vykdomą procesą, susijusį su jos nešališkumo ir nepriklausomumo politika bei interesų konfliktų prevencija ir mažinimu, siekiant, kad interesų deklaracijų pildymas, peržiūra ir atnaujinimas būtų taikomi visiems darbuotojams; pažymi, kad, pasak Agentūros, 2019 m. balandžio mėn. tikimasi paskelbti Vidaus audito tarnybos audito ataskaitą dėl interesų konfliktų prevencijos ir mažinimo; ragina Agentūrą pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai išsamios savo dabartinės interesų konfliktų prevencijos ir mažinimo sistemos peržiūros 2018–2019 m. ataskaitą ir Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą; palankiai vertina naujas Agentūros gaires dėl informavimo apie pažeidimus;

21.

pažymi, kad 70 % Agentūros pajamų sudaro mokesčiai; atkreipia dėmesį į Agentūros nuomonę, jog tai, kad paraiškų teikėjai moka mokesčius, nebūtinai reiškia interesų konfliktą; ragina Agentūrą pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ataskaitą dėl priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti, kad finansavimas iš mokesčių nesukeltų interesų konflikto;

22.

palankiai vertina tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti didesnį Agentūros veiklos skaidrumą, pvz., pranešimą apie Agentūros darbuotojų posėdžius su išorės suinteresuotaisiais subjektais ir jų nurodymą Agentūros interneto svetainėje;

23.

ragina Agentūrą užtikrinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą; pastebi, kad po Audito Rūmų ataskaitos Agentūros valdančioji taryba patenkino Audito Rūmų prašymą ir nuo 2019 m. sausio mėn. apskaitos pareigūną padarė tiesiogiai atsakingu Agentūros direktoriui (administraciniu požiūriu) ir valdančiajai tarybai (funkciniu požiūriu); ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi šiam klausimui spręsti;

Vidaus kontrolė

24.

pažymi, kad, siekdama pasiruošti ateinančiam (2018–2020 m.) audito ciklui, 2017 m. Vidaus audito tarnyba atliko rizikos vertinimą;

25.

pažymi, kad 2017 m. Vidaus audito skyrius įvykdė keturias audito patikinimo iniciatyvas, kad įvertintų, ar buvo laikomasi atitinkamų reglamentų, ar pasiekti proceso tikslai ir ar pagrindinė rizika buvo tinkamai sumažinta; su pasitenkinimu pažymi, kad šis patikinimo lygis nurodytas kiekvienoje peržiūros ataskaitoje, o rekomendacijose nurodyta toliau tobulinti kontrolės aplinką arba bendrą procesų efektyvumą; be to, džiaugiasi, kad reaguojant į 2016 m. įvykdytus auditus likutinė rizika buvo reikšmingai sumažinta ir tapo priimtino lygio, o visi nebaigti veiksmai yra įgyvendinami ir numatyta, kad paskutinis iš jų bus baigtas iki 2018 m. vidurio;

26.

pažymi, kad atlikus metinį Agentūros valdymo standartų vertinimą, pagrįstą naujausios versijos ISO standartais ir nauja vidaus kontrolės sistema, buvo padaryta išvada, kad Agentūros valdymo sistema atitinka valdymo standartus, nes sukurta patikima stebėsenos sistema, taikoma ir valdymo, ir procesų lygmenimis;

27.

(2) 2014 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 319/2014 dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 593/2007 (OL L 93, 2014 3 28, p. 58).

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/180

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1454

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos aviacijos saugos agentūros (dabar – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra) 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos aviacijos saugos agentūros (dabar – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra) 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aviacijos saugos agentūros (dabar – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra) 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0079/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0120/2019),

pritaria Europos aviacijos saugos agentūros (dabar – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra) 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 46.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 46.

(5) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

(6) OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 116.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/182

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1455

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Biuro atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Biuras įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0098/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (5), ypač į jo 36 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0123/2019),

atideda savo sprendimo, kuriuo Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomajam direktoriui patvirtinama, kad Biuro 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 116.

(5) OL L 132, 2010 5 29, p. 11.

(1) OL C 415, 2017 12 5, p. 36.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/183

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1456

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0123/2019),

kadangi pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – Biuras) pajamų ir išlaidų suvestinę (1) jo galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 86 795 482 EUR, t. y. 32,78 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi jo padidinimas susijęs su naujomis papildomomis užduotimis, kuriomis padidinami Biuro įgaliojimai; kadangi 75 376 000 EUR Biuro biudžeto suma skiriama iš Sąjungos biudžeto, o likusi dalis surenkama iš asocijuotųjų šalių įnašų ir kitų pajamų;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, jog jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, kad Biuro metinės ataskaitos yra patikimos, ir jog jie gavo pakankamų audito įrodymų dėl jose nurodytų pajamų teisėtumo ir tvarkingumo; kadangi vis dėlto Audito Rūmai pateikė neigiamos nuomonės dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo pagrindą, o tai reiškia, kad 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose atspindimi mokėjimai yra reikšmingai paveikti klaidų;

Tolesni veiksmai, susiję su 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu

primena 2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento sprendimą (2), kuriuo atsisakoma Biuro vykdomajam direktoriui patvirtinti, kad 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina taisomąsias priemones, kurių per tą laiką ėmėsi Biuro administracinė valdyba ir naujas laikinasis vykdomasis direktorius; tačiau pabrėžia, kad 2017 finansinių metų biudžetas buvo įvykdytas prižiūrint ankstesnei Biuro vadovybei;

primena uždarą 2018 m. lapkričio 20 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pristatymą Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui dėl OLAF tyrimo rezultatų;

apgailestauja dėl OLAF nustatytų pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimais, ES lėšų pasisavinimu, netinkamu valdymu, piktnaudžiavimu padėtimi žmogiškųjų išteklių klausimais, duomenų apsaugos taisyklių pažeidimais, priekabiavimu ir netinkamu elgesiu darbuotojų atžvilgiu; ragina Biurą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai tolesnius veiksmus, susijusius su OLAF pasiūlytomis priemonėmis;

pripažįsta didelę riziką, būdingą Biuro veiklos pobūdžiui, ir išskirtines veiklos problemas, kurias lėmė migracijos antplūdis 2015, 2016 ir 2017 m.; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad ši rizika nesušvelninta taikant tvirtą valdymo struktūrą ir veiksmingą kontrolę;

Neigiamos nuomonės dėl 2017 finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo pagrindas

atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą, apgailestaudamas atkreipia dėmesį į reikšmingus ir sistemingus mokėjimų neatitikties Biuro finansiniam reglamentui ir kitoms taikomoms taisyklėms bei nuostatoms atvejus, daugiausiai susijusius su viešaisiais pirkimais ir įdarbinimo procedūromis, kurių pagrindu atlikti mokėjimai; be to, apgailestauja dėl to, kad sistemingas neatitikties pobūdis rodo, kad taikoma netinkama vidaus kontrolės sistema; labai apgailestauja dėl to, kad su reikalavimų neatitinkančiais mokėjimais susijusių klaidų suma sudaro ne mažiau kaip 7,7 mln. EUR arba 10,3 proc. visų Biuro 2017 m. atliktų mokėjimų;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 96,88 proc., t. y. 2,25 proc. mažesnis nei 2016 m.; taip pat pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 92,03 proc., t. y. 5,79 proc. didesnis nei 2016 m.; pažymi, kad Biuras įgyvendino 29 proc. asocijuotųjų šalių įnašų ir 96 proc. dotacijų veiklos išlaidoms; ragina Biurą įgyvendinti visą šią sumą;

susirūpinęs pažymi, kad Biuras labai priklauso nuo valstybių narių, ypač Graikijos ir Italijos, skiriamų pakankamų išteklių, visų pirma ekspertų, kaip nurodoma ir Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 6/2017 „ES atsakas į pabėgėlių krizę: krizės centrų koncepcija“;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

pažymi, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma sudarė 341 190 EUR, t. y. 11,68 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai yra 0,82 proc. daugiau nei 2016 m.;

Veiklos rezultatai

pažymi, kad Biuras atlieka aktyvų vaidmenį teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų tinkle remdamas glaudesnį šioje politikos srityje dirbančių agentūrų bendradarbiavimą ir didesnę sąveiką; be to, atkreipia dėmesį į atnaujintą 2017–2018 m. jungtinės EASO ir Frontex valdybos bendradarbiavimo strategiją ir suteiktą dėmesį migracijos valdymo rėmimo grupėms migrantų antplūdžio valdymo centruose ir dalijimuisi duomenimis;

10.

pažymi, kad Biuras naudoja kokybės rodiklius, pvz., pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad parodytų Biuro paramos poveikį įgyvendinant bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), taip pat kitus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad būtų pagerintas jo biudžeto valdymas;

Personalo politika

11.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas tik 80,65 proc., o iš 155 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, buvo paskirti 125 laikinieji darbuotojai (91 patvirtintas etatas 2016 m.); pažymi, kad, be to, 2017 m. Biure dirbo 68 sutartininkai ir 5 deleguotieji nacionaliniai ekspertai; pažymi, kad etatų plane nenumatyta nuolatinių darbuotojų ir kad Biuras įdarbina laikinuosius darbuotojus bei sutartininkus, ir ragina biudžeto valdymo instituciją numatyti galimybę samdyti nuolatinius darbuotojus;

12.

apgailestauja, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, nuo 2017 m. pabaigos Biuro žmogiškųjų išteklių padėtis eksponentiškai pablogėjo: Biuro valdymo srityje 4 iš 10 skyrių vadovų darbo vietų buvo laisvos, o iš 27 sektorių vadovų darbo vietų buvo laisvos 18 darbo vietų; ragina Biurą skelbti visas laisvas darbo vietas; be to, pažymi, kad administraciniame padalinyje 3 iš 4 skyrių vadovų darbo vietų buvo laisvos, o iš 10 sektorių vadovų darbo vietų buvo laisvos 5 darbo vietos; reiškia didelį susirūpinimą, kad dėl to Biurui kyla didelių valdymo sunkumų ir didelė rizika Biuro operacijų tęstinumui dabartiniu mastu; apgailestauja dėl to, kad nepaisant pakartotinių bandymų, 2017 m. Biurui nepavyko įdarbinti ar išlaikyti pakankamai darbuotojų; remdamasis Biuro atsakymu, pripažįsta, kad jis investuoja į darbuotojų pasitenkinimą ir imasi priemonių siekdamas sumažinti darbuotojų kaitą, pvz., diegiant lanksčius darbo metodus, ir kompensuoti mažą Maltos korekcinį koeficientą; ragina Biurą ir toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie taisomąsias priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti šią riziką; primygtinai ragina Biurą pirmenybę teikti laisvų vidurinės grandies vadovų darbo vietų, kuriose dirbtų aukštos kvalifikacijos nuolatiniai darbuotojai, užpildymui, kad būtų apmokyti kiti nauji darbuotojai;

13.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, 2017 m. su darbuotojais susiję mokėjimai sudarė 13,5 mln. EUR; apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai nustatė rimtų trūkumų keturiose iš keturiolikos audituotų įdarbinimo procedūrų; atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, kai kurios administracijos pareigūnams skirtos įdarbinimo procedūros nebuvo tinkamos atsižvelgiant į skelbtą kategoriją ir kad vienos procedūros metu Biuras tinkamai dokumentais nepatvirtino kandidatų tinkamumo patikrų;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Biuras aktyviau veikė Italijoje, nes reikėjo toliau remti mobiliųjų grupių ir pagalbos tarnybos Romoje įdarbinimą; atkreipia dėmesį į operatyvinio biuro Nikosijoje atidarymą prieglobsčio tarnybos patalpose ir į nuolatinį veiklos srities koordinatoriaus paskyrimą Nikosijoje, atsižvelgiant į specialios paramos plano Kiprui dalinį pakeitimą;

15.

pažymi, kad Biuras pradėjo vidaus procesą, siekdamas patvirtinti Komisijos sprendimą dėl asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politikos, ir kad jis sukurs konfidencialios informacijos patarėjų tinklą; ragina Biurą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šios politikos įgyvendinimą;

Viešieji pirkimai

16.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, viešųjų pirkimų procedūrų skaičius labai išaugo – nuo 87 (2015 m.) iki 140 (2017 m.) ir kad mokėjimų skaičius išaugo 225 proc., nuo 2 578 (2015 m.) iki 8 381 (2017 m.); palankiai vertina tai, kad Biuras 2017 m. padarė didelę pažangą siekdamas sumažinti pavėluotų mokėjimų lygį; pažymi, kad labai sumažėjo bendra pavėluotų mokėjimų procentinė dalis – nuo 65 proc. 2017 m. sausio mėn. iki 9,5 proc. 2017 m. gruodžio mėn., ir kad ši teigiama tendencija pastebima ir 2018 m., nes pavėluotų mokėjimų procentinė dalis sudaro tikslinį mažesnį nei 10 proc. lygį;

17.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, 2017 m. mokėjimai už laikinąsias paslaugas sudarė 7,7 mln. EUR; primena, kad Audito Rūmai 2016 m. audito metu šią sutartį laikė netinkama; labai apgailestauja dėl to, kad 2017 m. Biuras vis dėlto sumokėjo 4,8 mln. EUR pagal šią netinkamą sutartį; ragina Biurą biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją informuoti apie šiuo tikslu numatytas taisomąsias priemones;

18.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, Audito Rūmai per 2016 m. auditą sutartį dėl kelionės paslaugų už 4 mln. EUR laikė netinkama; apgailestauja dėl to, kad 2017 m. Biuras vis dėlto sumokėjo 1,5 mln. EUR pagal šią netinkamą sutartį; ragina Biurą biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją informuoti apie šiuo tikslu numatytas taisomąsias priemones;

19.

susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, Biuras neatliko tinkamo poreikių ar alternatyvių sprendimų vertinimo prieš sudarydamas daugelio milijonų eurų vertės sutartis, susijusias su laikinosiomis paslaugomis; be to, apgailestauja, kad sutarčių stebėsena buvo prasta ir dėl to Biurui kilo didelė finansinė ir reputacijos rizika; pripažįsta, kad Biuras atlieka su šiuo klausimu susijusį vidaus tyrimą; ragina Biurą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tyrimo rezultatus ir priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti šią riziką;

20.

su pasitenkinimu pažymi, kad Biuras ėmėsi veiksmų siekdamas sustiprinti savo viešųjų pirkimų sektorių, jam skirdamas darbo stažą turinčių ir papildomų paramos darbuotojų, ir kad taip pat imtasi priemonių viešųjų pirkimų procedūroms stiprinti, įskaitant nuo 2018 m. sausio 1 d. atliekamas sistemingas kiekvienos kainos, viršijančios 135 000 EUR, patikras;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

21.

pripažįsta, kad, anot Biuro, 2018 m. jis pradėjo įgyvendinti Komisijos sprendimą dėl informavimo apie pažeidimą ir parengė praktinį vadovą dėl interesų konfliktų valdymo ir prevencijos, taip pat informatorių apsaugos taisykles; ragina Biurą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šių priemonių įgyvendinimą;

22.

susirūpinęs pažymi, kad, nors Biuras savo interneto svetainėje skelbia savo administracinės valdybos narių interesų deklaracijas ir gyvenimo aprašymus, jis neskelbia vyresniosios vadovybės interesų deklaracijų; ragina Biurą paskelbti šiuos trūkstamus dokumentus ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi šioje srityje;

23.

susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, Biuras neatlieka tinkamo teisinių paslaugų patikrinimo, siekiant užtikrinti, kad paslaugos būtų naudojamos tik siekiant apginti Biurą, o ne asmenų interesus; apgailestauja, kad susijusios procedūros, skirtos apsaugoti nuo interesų konflikto, ne visuomet yra veiksmingos; remdamasis Biuro atsakymu pažymi, kad šiuo klausimu ir toliau vykdomi vidaus tyrimai; ragina Biurą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šių tyrimų rezultatus ir priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti susijusią riziką;

Vidaus kontrolė

24.

apgailestauja dėl to, kad 2017 m. operacinių sunkumų, atsiradusių dėl migracijos krizės, nesumažino tvirta valdymo struktūra ir veiksminga vidaus kontrolė; susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, administracinė valdyba nesukūrė Biuro vidaus audito tarnybos ir operacijoms Graikijoje bei Italijoje nebuvo taikoma vidaus audito veikla; apgailestauja dėl to, kad iki 2017 m. pabaigos administracinės valdybos vykdoma finansų valdymo priežiūra buvo ribota;

25.

susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, vidaus kontrolės trūkumas lėmė daug reikšmingos neatitikties atvejų, susijusių su mokėjimais už laikinąsias paslaugas, personalo išlaidas, nuomą ir susijusius darbus, kelionės išlaidas, taip pat kitais mokėjimais;

26.

apgailestauja dėl to, kad 2017 m. nustatyti 8 iš 15 kritinių vidaus kontrolės standartų trūkumų ir kad nedideli trūkumai padarė poveikį visiems kitiems; reiškia susirūpinimą, kad 2017 m. Biuras reguliariai nestebėjo, kaip įgyvendinamos vidaus kontrolės sistemos;

27.

pažymi, kad 2017 m. Komisija paskelbė peržiūrėtus vidaus kontrolės standartus, kuriuos administracinė valdyba patvirtino savo 2017 m. lapkričio mėn. posėdyje; pažymi, kad šie nauji standartai pradėti taikyti 2018 m. ir kad Biuras nustatė rodiklius, kuriuos taikant stebimas naujų standartų įgyvendinimas laikantis tvarkaraščio; ragina Biurą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie naujų vidaus kontrolės standartų įgyvendinimą;

Kitos pastabos

28.

vis dėlto pripažįsta Biuro pastangas veiksmingai ir greitai panaikinti trūkumus, kuriuos nustatė Audito Rūmai; ragina Biurą Europos Parlamentui reguliariai teikti šių priemonių pažangos veiksmingumo požiūriu ir įgyvendinimo ataskaitas, kad būtų sprendžiamos svarbiausios Audito Rūmų nustatytos problemos; ragina Biurą Europos Parlamentui kruopščiai pagrįsti atotrūkius tarp šiuo metu turimų išteklių, numatytų, bet dar neturimų išteklių ir išteklių, kurie nenumatyti, bet kurių iš tiesų reikia, kad Biuras galėtų vykdyti savo misiją;

29.

apgailestauja, kad Biuras iki 2018 m. liepos 1 d. termino nepaskelbė savo 2017 m. metinės veiklos ataskaitos, kaip nustatyta 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (3); pažymi, kad Valdyba ataskaitą patvirtino 2019 m. sausio 10 d.;

30.

pažymi, kad 2016 m. gegužės 4 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo reglamento, pagal kurį Biuras taptų visaverte agentūra, ir kad po diskusijų dėl BEPS reformos Komisija 2018 m. rugsėjo 12 d. pasiūlė iš dalies pakeistą reglamentą;

31.

primena, kad Biuras yra viena iš kelių Sąjungos agentūrų, veikiančių keliose vietose; susirūpinęs pažymi, kad Biuras keliose vietose sudarė nuomos sutartis neatlikęs tinkamos vietos rinkos analizės; atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Lesbe Biuras pritaikė biuro plotą prie savo poreikių ir patvirtino darbų sutartis už 0,7 mln. EUR, o tai yra kelis kartus didesnė suma nei metinė nuomos sutarties vertė ir dėl to kyla finansinė rizika, susijusi su didelių sumų investavimu į nuomojamas patalpas; ragina Biurą peržiūrėti savo nuomos ir darbų sutartis ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi finansinei ir operacinei rizikai sumažinti;

32.

pažymi, kad Biuras iš dalies pakeitė savo nuomos susitarimą Maltoje ir antrąjį 2016 m. pusmetį išplėtė biuro erdvę į papildomą pastato, kuriame yra jo patalpos, bloką; pabrėžia, kad padaugėjus atsakomybės ir užduočių, darbuotojų skaičius iki 2020 m. pabaigos turėtų padidėti iki 500, todėl reikės gerokai daugiau biuro erdvės; pakartoja savo raginimą Biurui informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie numatomas šio padidinimo pasekmes biudžetui ir priemones, kurių planuojama imtis siekiant patenkinti poreikius; apgailestauja, kad 2017 m. Biuras nesugebėjo pasiekti susitarimo su pagrindinės jo būstinės savininkais „Transport Malta“ dėl papildomų patalpų tame pačiame komplekse nuomos ir kad tai turėjo tiesioginės įtakos nuomos išlaidoms ir kitoms susijusioms išlaidoms, pvz., pastatų priežiūrai ir saugumui; pažymi, kad nuomos sutartis buvo pasirašyta 2018 m. spalio 9 d.;

33.

teigiamai vertina tai, kad paskirtas naujas laikinasis vykdomasis direktorius, kuris pradėjo eiti pareigas 2018 m. birželio 6 d.; pripažįsta naują vadovybės įsipareigojimą įgyvendinti plataus masto reformas ir, atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina valdymo veiksmų planą, kurį patvirtino administracinė valdyba ir kuriame siūlomi išmatuojami tikslai ir siektini rezultatai, kuriais siekiama sutvirtinti Biuro vidaus valdymą, atkurti vidaus pajėgumus ir pasitikėjimą; ragina naują vadovybę ir toliau dėti ryžtingas ir skaidrias pastangas siekiant parengti atskaitingesnę, patikimesnę ir veiksmingesnę valdymo struktūrą ir susijusias procedūras, skirtas Biurui; primena, kad Biuras turi būti visiškai skaidrus, vykdydamas visas savo procedūras ir procesus, siekiant atkurti darbuotojų pasitikėjimą ir tikrumą; ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie pokyčius, susijusius su naujo valdymo veiksmų plano įgyvendinimu;

34.

susirūpinęs pažymi, kad keletą metų niekas nesuprato, jog buvęs vykdomasis direktorius elgėsi pasibaisėtinai; apgailestauja, kad apie nepriimtiną elgesį nebuvo informuota anksčiau; apgailestauja, kad atsakingos stebėsenos įstaigos neatskleidė įvairių pažeidimų; ragina Komisiją pasiūlyti greito reagavimo priemones tokiais netinkamo elgesio atvejais;

35.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (4) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0406.

(3) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/188

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1457

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Biuro atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Biuras įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0098/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (5), ypač į jo 36 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0123/2019),

atideda Europos prieglobsčio paramos biuro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymą;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 116.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 116.

(5) OL L 132, 2010 5 29, p. 11.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 51.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/189

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1458

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos bankininkystės institucijos (EBI) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos bankininkystės institucijos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Institucijos atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0092/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (5), ypač į jo 64 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0124/2019),

patvirtina Europos bankininkystės institucijos vykdomajam direktoriui, kad Institucijos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos bankininkystės institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 51.

(5) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(1) OL C 108, 2018 3 22, p. 248.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/190

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1459

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos bankininkystės institucijos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos bankininkystės institucijos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0124/2019),

kadangi, remiantis Europos bankininkystės institucijos (toliau – Institucija) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 38 419 554 EUR, t. y. 5,28 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi Institucija yra finansuojama iš Sąjungos įnašo (14 543 000 EUR, t. y. 38 proc.) ir valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų ir stebėtojų įnašų (23 876 555 EUR, t. y. 62 proc.);

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Institucijos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, jog gavo pagrįstą patikinimą, kad Institucijos metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 95,90 proc., t. y. 0,85 proc. mažesnis, palyginti su 2016 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 87,27 proc., t. y. 1,41 proc. mažesnis, palyginti su praėjusiais metais;

pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad Institucijos darbo krūvis tampa vis labiau susijęs ne su reguliavimo užduočių vykdymu, bet su Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimu ir taikymu, reikėtų perskirstyti vidinius Institucijos biudžeto ir darbuotojų išteklius; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą su išteklių paskirstymu susijusių prioritetų nustatymo lygį;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

pripažįsta, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma sudarė 76 566 EUR, t. y. 2,6 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai rodo pastebimą 7,13 proc. sumažėjimą, palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad Institucija, siekdama įvertinti savo veiklos rezultatus, jei tai įmanoma atsižvelgiant į Institucijos apribojimus kontroliuoti šiuos rezultatus, ir pagerinti savo biudžeto valdymą, naudoja 14 pagrindinių veiklos rodiklių;

su pasitenkinimu pažymi, kad Institucija, vadovaudamasi savo darbo programa, pateikė reguliavimo produktus ir pasiekė visus Institucijos tikslus, nustatytus paslaugų lygmens susitarimų paraiškose;

pabrėžia, jog Institucija, užtikrindama, kad visi jai pavesti uždaviniai, susiję su Europos Parlamento ir Tarybos nustatyta reglamentavimo sistema, būtų visapusiškai ir laiku įvykdyti, turėtų vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos jai pavestas užduotis ir įgaliojimus ir neturėtų viršyti su šiomis užduotimis susijusių įgaliojimų, kad būtų galima optimaliai naudoti išteklius bei pasiekti tikslus; ragina Instituciją užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus ir Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimą;

pabrėžia, kad vykdydama savo įgaliojimus Institucija ypatingą dėmesį turėtų skirti proporcingumo principui; pabrėžia, kad ypač rengiant 2 ir 3 lygio priemones dėmesį reikėtų skirti nacionalinių finansų rinkų ypatumams;

pažymi, kad neseniai atlikto Institucijos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai yra labai ginčytini; ragina Instituciją, Europos sisteminės rizikos valdybą, Europos Centrinį Banką ir Komisiją rengiant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis taikyti nuoseklią metodiką, scenarijus ir prielaidas siekiant kuo labiau išvengti galimų rezultatų iškraipymų;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. buvo atliktas trijų Europos priežiūros institucijų išorės vertinimas; ragina Instituciją pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių ėmėsi (Institucija) siekdama pašalinti atliekant išorės vertinimą nustatytus trūkumus;

10.

pabrėžia, kad reikia skirti daugiau lėšų kovai su pinigų plovimu, kad Institucija galėtų vykdyti priežiūros funkcijas ir atlikti tyrimus, susijusius su nacionalinėmis institucijomis; primygtinai ragina Instituciją užtikrinti, kad kompetentingos institucijos ir kredito bei finansų įstaigos veiksmingai ir nuosekliai taikytų Europos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisės aktus; prašo Institucijos, bendradarbiaujant su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), parengti bendras gaires, kaip integruoti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu riziką į prudencinę priežiūrą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išplėsti Institucijos priežiūros įgaliojimus, susijusius su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, nuo bankų sektoriaus į visą finansų sektorių, taip suteikiant jai pagrindinį vaidmenį vykdyti susijusias užduotis ir priežiūros įgaliojimus; be to, šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad buvo priimta informavimo apie pažeidimą politika, ir pabrėžia, kad nacionalinės priežiūros institucijos turi patvirtinti panašią politiką;

11.

prašo Institucijos atlikti tyrimą dėl dividendų arbitražo prekybos schemų, pavyzdžiui, „cum-ex“, taip siekiant įvertinti galimą grėsmę finansų rinkų vientisumui ir nacionaliniams biudžetams, išsiaiškinti šių schemų dalyvių ypatumus ir paplitimo mastą, įvertinti, ar šiais atvejais buvo pažeista nacionalinė arba Sąjungos teisė, įvertinti veiksmus, kurių ėmėsi finansų priežiūros institucijos valstybėse narėse, taip pat atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikti deramas rekomendacijas dėl reformos ir veiksmų;

12.

palankiai vertina tai, kad Institucija dalijasi patirtimi ir šablonais su ESMA ir EIOPA, su kuriomis Institucija rengia reguliarius susitikimus ir sudaro Jungtinį komitetą;

Personalo politika

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 100 proc., nes Institucijoje dirbo 134 laikinieji darbuotojai, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 127 patvirtintais etatais 2016 m.); pažymi, kad 2017 m. Institucijoje taip pat dirbo 41 sutartininkas ir 15 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

14.

pažymi, kad Institucija 2017 m. balandžio mėn. priėmė pavyzdinį Komisijos sprendimą dėl asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politikos;

15.

primena, kad Jungtinei Karalystei nusprendus išstoti iš Sąjungos, Institucija persikels iš Londono į Paryžių; su susirūpinimu pažymi, kad šis perkėlimas paveikė darbuotojų įdarbinimą, nes 2017 m. padidėjo atsistatydinusių darbuotojų skaičius; pripažįsta, kad Institucija paskelbė dešimt skelbimų apie laisvas darbo vietas, kad sudarytų rezervo sąrašą, kuris bus naudojamas darbuotojams atsistatydinus atsiradusioms laisvoms darbo vietoms užpildyti;

16.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą skelbti pranešimus apie laisvas darbo vietas Europos personalo atrankos tarnybos ir Institucijos svetainėse, siekiant didinti viešumą;

Viešieji pirkimai

17.

su pasitenkinimu pažymi, kad Institucija kartu su Komisijos generaliniais direktoratais ir kitomis agentūromis dalyvauja keliose tarpinstitucinėse viešųjų pirkimų procedūrose;

18.

su susirūpinimu pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, atlikus auditus keturiose iš penkių atvirų viešųjų pirkimų procedūrų, procedūra, siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią sprendimą, nebuvo patenkinama; atkreipia dėmesį į Institucijos atsakymą ir jo pagrindimą; ragina Instituciją rasti labiau subalansuotą požiūrį į kainos ir kokybės kriterijus, siekiant taupymo viešųjų pirkimų srityje;

19.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, iki 2017 m. pabaigos Institucija visoms savo procedūroms vykdyti dar nepradėjo naudotis visomis Komisijos numatytomis priemonėmis, skirtomis nustatyti bendrą keitimosi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, sprendimą; pažymi, kad, remiantis Institucijos duomenimis, ji e. pasiūlymų teikimą įgyvendino 2018 m. rugpjūčio mėn.; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant likusias priemones;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

20.

pripažįsta Institucijos taikomas priemones ir jos dedamas pastangas siekiant užtikrinti skaidrumą, užkirsti kelią interesų konfliktams ir juos valdyti, taip pat apsaugoti informatorius; palankiai vertina tolesnius veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti didesnį Institucijos veiklos skaidrumą, nes pranešama apie Institucijos darbuotojų susitikimus su išorės suinteresuotaisiais subjektais, ir tai skelbiama Institucijos interneto svetainėje;

21.

su pasitenkinimu pažymi, kad Institucija parengė 2015–2017 m. laikotarpio kovos su sukčiavimu strategiją; pažymi, kad, remiantis Institucijos atliktu sukčiavimo rizikos vertinimu, rizika yra maža arba vidutinė, ir kad trylika atvejų rizika buvo laikoma esmine ar net svarbia; pažymi, kad po vertinimo pasiūlyta vidaus kontrolė, IT saugumo standartai ir kitos priemonės, kurių tikslas – sumažinti riziką; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šių veiksmų eigą;

22.

mano, kad, vykdydama savo darbą ir ypač rengdama įgyvendinimo priemones, Institucija turi reguliariai ir išsamiai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie savo veiklą; pabrėžia, kad Institucijai, atsižvelgiant į jos užduočių pobūdį, labai svarbu demonstruoti skaidrumą ne tik Europos Parlamentui ir Tarybai, bet ir Sąjungos piliečiams;

Kitos pastabos

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinei Karalystei nusprendus išstoti iš Sąjungos Institucijos pajamos sumažės, ir pabrėžia, kad reikia rasti tinkamą sprendimą dėl jos finansavimo, kuris sudarytų sąlygas Institucijai nuosekliai, nepriklausomai ir veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus;

24.

pažymi, kad dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Sąjungos Institucijos būstinė 2019 m. pradžioje bus perkelta į Paryžių (Prancūzija); pažymi, kad į Institucijos finansines ataskaitas yra įtraukti susijusioms išlaidoms skirti atidėjiniai, kurie sudaro 6,7 milijono eurų, bei nurodomi 11,2 milijono eurų likę būsimi sutartiniai mokėjimai, suplanuoti biurui Londone; pažymi, kad statybų sąnaudos, be kita ko, apima nuolatinį nuomos ir statybų mokesčių mokėjimą Londono biurams iki nuomos nutraukimo 2020 m. pabaigoje, kadangi Institucija ketina kompensuoti šias išlaidas kapitalizuodama nemokamos nuomos laikotarpį, suteiktą patalpų savininko, ir naudojantis Prancūzijos vyriausybės įnašu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Institucija 2019 ir 2020 m. mokėtų nuomą ir mokesčius tik už vieną biurą;

25.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/193

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1460

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos bankininkystės institucijos 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos bankininkystės institucijos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Institucijos atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0092/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0124/2019),

pritaria Europos bankininkystės institucijos 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos bankininkystės institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 51.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 51.

(5) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 128.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/194

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1461

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2017 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0081/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, steigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (5), ypač į jo 23 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0134/2019),

patvirtina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorei, kad Centro 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 128.

(5) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.

(1) OL C 108, 2018 3 22, p. 213.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/195

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1462

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0134/2019),

kadangi, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – Centras) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jo 2017 finansinių metų biudžetas buvo 58 042 653 EUR, t. y. šiek tiek (0,35 proc.) mažesnis nei 2016 m.; kadangi 97,80 proc. Centro biudžeto sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad jie gavo pagrįstą patikinimą, jog Centro metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,78 proc., t. y. 1,76 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; pažymi, kad, palyginti su ankstesniais metais, mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis padidėjo 2,45 proc. ir siekė 81,71 proc.;

primena, kad Centro, kaip Sąjungos agentūros, biudžetas skaičiuojamas eurais; tačiau, kadangi jo buveinė yra už euro zonos ribų (Švedijoje), daug jo išlaidų yra Švedijos kronomis (SEK); be to, Centras patiria valiutos kurso svyravimus, nes jis ne tik turi banko sąskaitas Švedijos kronomis, bet ir kai kuriuos sandorius vykdo kitomis užsienio valiutomis;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

susirūpinęs pažymi, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma sudarė 953 754 EUR, t. y. 8,73 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai yra 3,11 proc. mažiau nei 2016 m.;

Veiklos rezultatai

džiaugdamasis pažymi, kad Centras naudoja keletą pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR), siekdamas įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę, ir į 2015 m. kovo 13 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (2) įtrauktą PVRR sąrašą, be kita ko, siekdamas pagerinti savo biudžeto valdymą;

pripažįsta, kad Centras baigė rengti savo ligų priežiūros sistemų pertvarkymo planą, paskelbė naujų grėsmių sveikatai Sąjungoje šalinimo vertinimus ir toliau rėmė mikrobiologijos laboratorijų pajėgumų stebėjimą Sąjungoje;

primena, kad Centro užduotis – nustatyti, įvertinti ir pranešti apie esamas ir atsirandančias grėsmes žmonių sveikatai, kurias lemia užkrečiamosios ligos; pabrėžia, kad 2017 m. Centras atsakė į 59 oficialius mokslinius prašymus, iš kurių 35 pateikė Parlamentas, ir paskelbė iš viso 210 ataskaitų (palyginti su 158, paskelbtomis 2016 m.), įskaitant 38 skubius rizikos vertinimus dėl naujų ligų grėsmės Europoje, taip pat 78 stebėsenos ataskaitas;

pažymi, kad Centras taip pat pradėjo vykdyti projektą EPHESUS, kuriuo siekiama įvertinti visas infekcinių ligų stebėsenos sistemas Sąjungos / EEE viešajame sveikatos priežiūros sektoriuje, taip pat pradėjo savo kovos su ligomis programų vertinimą;

palankiai vertina tai, kad Centras teikia pirmenybę veiklai, kuria kovojama su grėsmėmis, kurias lemia atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir Sąjungoje augantis nepasitikėjimas skiepais;

su pasitenkinimu pažymi, kad Centras dalijasi geriausia patirtimi ir reguliariai bendradarbiauja su kitomis agentūromis, ypač Europos maisto saugos tarnyba, Europos vaistų agentūra ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru; be to, pripažįsta, kad Centras dalyvauja kitų agentūrų organizuojamuose tarpinstituciniuose viešuosiuose pirkimuose; pabrėžia, kad Centras turėtų ir toliau skatinti bendradarbiavimą su Sąjungos agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis, taip pat plėtoti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2018–2019 m. bus atliktas 2013–2017 m. laikotarpio išorės vertinimas; ragina Centrą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti vertinimo rezultatų ataskaitą;

Personalo politika

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 91,21 proc., t. y. iš 182 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, (palyginti su 2016 m. patvirtintais 186 etatais) buvo paskirti 166 laikinieji darbuotojai; pažymi, kad 2017 m. Centre papildomai dirbo 97 sutartininkai ir trys deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

12.

palankiai vertina tai, kad Centras patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; pripažįsta, kad jis teikia konfidencialias konsultacijas, taip pat rengia mokymus; pažymi, kad 2017 m. pranešta apie du priekabiavimo atvejus ir jie ištirti;

Viešieji pirkimai

13.

pripažįsta, kad taikant elektroninius viešųjų pirkimų procedūros darbo srautus ir tam naudojant Komisijos Informatikos GD taikomąją programą „e-PRIOR“, patobulintas ne tik viešųjų pirkimų stebėjimas, bet ir Centro viešųjų pirkimų procesai; be to, pripažįsta, kad 2017 m. Centras užbaigė 316 viešųjų pirkimų procedūrų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

14.

pažymi, kad Centro direktorės interesų deklaracija ir gyvenimo aprašymas yra paskelbti Centro interneto svetainėje; susirūpinęs pažymi, kad trūksta kai kurių valdybos ir patariamojo forumo narių interesų deklaracijų ir gyvenimo aprašymų; ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi šiam klausimui spręsti;

15.

pritaria Centro taikomoms priemonėms ir nuolatinėms pastangoms užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją bei valdymą ir informatorių apsaugą; pažymi, kad, remiantis Centro pateikta informacija, 2017 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba užbaigė nagrinėti vieną informavimo apie pažeidimą atvejį, nesiimdama tolesnių veiksmų; pažymi, kad 2017 m. buvo nustatyti ir toliau nagrinėjami šeši galimi interesų konfliktai, o nustačius vieną iš tokių konfliktų susijusio asmens buvo prašoma susilaikyti nuo dalyvavimo diskusijose tam tikru darbotvarkės klausimu;

Vidaus kontrolė

16.

susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. buvo 26 atvejai, kai Centras neatliko būtinų patikrų ir nesilaikė nustatytų procesų ir procedūrų, vis dėlto 2017 m. buvo 14 tokių atvejų mažiau nei 2016 m.; pripažįsta, kad buvo patvirtintas veiksmų planas, kuriuo siekiama sumažinti tokių nesilaikymo atvejų skaičių; ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šiuo tikslu taikytų taisomųjų priemonių rezultatus;

17.

pažymi, kad parengus susitikimų su farmacijos pramonės atstovais vidaus procedūrą papildomai rengiama susitarimo memorandumų ir bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis sudarymo vidaus procedūra; ragina Centrą biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją informuoti apie šioje srityje pasiektą pažangą;

Kitos pastabos

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. liepos mėn. Centras pasirašė savo naujų patalpų naują nuomos sutartį, kuri įsigaliojo 2018 m. vasario mėn. pabaigoje, ir kad naujosios nuomos sutarties galiojimo laikotarpis yra 15 metų; pažymi, kad Centras į naujas patalpas persikėlė 2018 m. balandžio mėn.;

19.

(2) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Rekomendacijos ES decentralizuotų agentūrų direktoriams dėl pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR)“, SWD(2015) 62.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/198

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1463

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2017 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0081/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, steigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (5), ypač į jo 23 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0134/2019),

pritaria Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 128.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 128.

(5) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 56.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/199

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1464

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos cheminių medžiagų agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0088/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (5), ypač į jo 97 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0125/2019),

patvirtina Europos cheminių medžiagų agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos cheminių medžiagų agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 56.

(5) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(1) OL C 415/04, 2017 12 5, p. 12.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/200

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1465

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0125/2019),

kadangi, remiantis Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jos 2017 finansinių metų biudžetas buvo 110 530 554 EUR, t. y. 0,28 proc. mažesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi Agentūra gavo 69 340 298 EUR Sąjungos subsidijų (62,7 proc. viso biudžeto); kadangi likusią Agentūros biudžeto dalį sudaro pajamos iš mokesčių ir rinkliavų;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymėjo gavę pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 98 proc., t. y. 1 proc. didesnis nei 2016 m.; taip pat pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis sudarė 87 proc., t. y. buvo 1 proc. didesnis negu 2016 m.;

pabrėžia, kad Agentūra iš dalies finansuojama savo pačios lėšomis ir gauna mokesčius iš kiekvienos įmonės, kuri teikia paraišką dėl cheminių medžiagų registracijos, kaip reikalaujama pagal Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) reglamentą; pažymi, kad taikomi mokesčiai priklauso nuo įmonių dydžio ir nuo registruojamų cheminių medžiagų kiekio; Audito Rūmų ataskaitos duomenimis, nuo pirmųjų registracijų 2009 m. apie 30 proc. įmonių teigė esančios labai mažos arba mažosios ar vidutinio dydžio įmonės (MVĮ); vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad Agentūra, taikydama veiksmingą ex post patikrų sistemą, nustatė, kad apie 55 proc. labai mažų įmonių ir MVĮ priskyrė save neteisingai kategorijai ir taip sumokėjo mažiau mokesčių; pritaria Agentūros pritaikytoms priemonėms, t. y. pareikalauti padengti itin didelius mokesčių dydžio neatitikimus, kurių vertė siekė 16,4 mln. EUR; be to, primygtinai ragina nacionalines vykdymo užtikrinimo institucijas sugriežtinti įmonių deklaruojamų kiekių tikrinimo sistemas ir visapusiškai bei veiksmingai įgyvendinti cheminių medžiagų reglamentų vykdymo užtikrinimo strategijas ir būtiniausius kriterijus; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie savo pastangas ir pasiektus rezultatus, kad būtų sumažintas didelis neatliktų patikrų skaičius ir įgyvendintos mokesčių korekcijos;

pripažįsta Agentūros sunkumus tikrinant, ar jos pajamos iš mokesčių yra teisingos, ypač atsižvelgiant į didelius mokesčio sumažinimus, numatytus su MVĮ susijusiuose teisės aktuose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina iniciatyvų Agentūros veiklos metodą, tačiau primena, kad teisės aktuose kaip pagrindinė Agentūros užduotis nėra nurodyta kiekvieno registruotojo dydžio finansinė ex post patikra ir kad Agentūra neturi tiek darbuotojų, kad galėtų atlikti šį finansinį darbą; ragina Komisiją užtikrinti, kad Agentūra turėtų tinkamų išteklių siekiant garantuoti, kad veiksmingas ir proporcingas jos pajamų iš mokesčių tikrinimas būtų atliekamas laiku;

susirūpinęs pažymi, kad, Audito Rūmų ataskaitos duomenimis, trečias cheminių medžiagų registracijos terminas pagal REACH reglamentą baigiasi 2018 m., ir numatoma, kad nuo 2019 m. Agentūros pajamos iš mokesčių sumažės ir ji taps labiau priklausoma nuo iš Sąjungos biudžeto skiriamų lėšų jos veiklai finansuoti; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Agentūros atsakymu, ji pateikė alternatyvių pasiūlymų Komisijai ir kad Komisija įsipareigojo įvertinti alternatyvas, kad būtų užtikrintas Agentūros finansavimas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

pažymi, kad pramonės įmonių mokami mokesčiai kiekvienais metais labai skiriasi ir tai apsunkina biudžeto planavimą ir kad mokesčiai, mokami pagal vieną reglamentą, gali būti naudojami tik tame Agentūros biudžeto skirsnyje ir dėlto gali susidaryti perteklius viename biudžeto skirsnyje ir deficitas kituose biudžeto skirsniuose; prašo Komisijos pasiūlyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas labiau subalansuotas veiklos, susijusios su visais Agentūros įgyvendinamais reglamentais, finansavimas;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

pažymi, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma sudarė 364 031 EUR, t. y. 2,64 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, – 5,23 proc. mažiau nei 2016 m.;

Veiklos rezultatai

pripažįsta, kad Agentūra naudoja pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR) ir, be to, įdiegė naujus veiksmingumo rodiklius ir pagerino darbo krūvio PVRR siekdama sustiprinti kiekvienos veiklos srities kontrolę rezultatų, išteklių, veiklos rezultatų ir efektyvumo požiūriu; pažymi, kad siekdama pagerinti savo biudžeto valdymą Agentūra kaip PVRR naudoja tam tikrus pagrindinius biudžeto rodiklius; ragina Agentūrą plėtoti labiau į rezultatus ir poveikį orientuotus PVRR, kuriais būtų galima įvertinti Agentūros veiklos pridėtinę vertę peržiūrint bendrą veiklos rezultatų valdymo sistemą; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

pripažįsta, kad, nepaisant kai kuriose srityse kylančios rizikos ir apribojimų, Agentūra pasiekė 70 iš 79 savo PVRR tikslų ir kad ji toliau įgyvendino tiek veiklos gerinimo veiksmus, susijusius su paraiškomis dėl autorizacijos, tiek savo integruotą reguliavimo strategiją;

primena, kad Agentūra yra konsoliduotas subjektas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (2) (Finansinis reglamentas) 185 straipsnį ir reguliavimo institucijų varomoji jėga įgyvendinant Sąjungos teisės aktus dėl cheminių medžiagų siekiant žmonių sveikatos ir aplinkos gerovės bei įtvirtinant inovacijas ir didinant konkurencingumą; pažymi, kad Agentūra padeda įmonėms laikytis teisės aktų, skatina saugų cheminių medžiagų naudojimą, teikia informaciją apie chemines medžiagas ir sprendžia susirūpinimą keliančius su cheminėmis medžiagomis susijusius klausimus;

10.

pažymi, kad 2017 m. gauta apie 15 900 registracijos bylų (iš kurių už 8 500 gauti mokesčiai), o tai yra 48,6 proc. daugiau nei 2016 m.; pabrėžia, kad šis registravimo veiklos padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su 2018 m. birželio 1 d. – paskutiniu REACH registravimo terminu;

11.

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra dalijasi savo vidaus audito pajėgumais su Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos agentūra ir glaudžiai bendradarbiauja su kitomis agentūromis, įskaitant dalijimąsi paslaugomis per agentūrų tinklą ir sudarant susitarimo memorandumus su įvairiomis agentūromis;

12.

Audito Rūmų ataskaitoje teigiama, kad, skirtingai nei daugelyje kitų agentūrų, Agentūros steigiamajame reglamente aiškiai nenustatyta periodiškai atlikti jos veiklos išorės vertinimus, kurie yra pagrindiniai veiklos vertinimo elementai; ragina Agentūrą atlikti išorės vertinimą ne rečiau kaip kas penkerius metus;

Personalo politika

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 96,52 proc., t. y. iš 460 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, buvo paskirti 444 laikinieji darbuotojai (palyginti su 455 patvirtintais etatais 2016 m.); taip pat pažymi, kad 2017 m. Agentūroje dirbo 119 sutartininkų ir 8 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

14.

pažymi, kad Agentūra vykdo kovos su priekabiavimu politiką ir yra parengusi atitinkamas gaires; atkreipia dėmesį į tai, kad ji rengė mokymo sesijas ir sudarė sąlygas konfidencialioms konsultacijoms;

15.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą pranešimus dėl laisvų darbo vietų skelbti ir Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje, kad būtų padidintas jų viešumas; atkreipia dėmesį į Agentūros pasiūlymą EPSO viešinti ir ES agentūrų tinklo sukurtą tarpagentūrinį darbo skelbimų puslapį;

16.

pažymi, kad nors 2018 m. registracijos terminas buvo galutinis teisės aktais nustatytas cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, registracijos (REACH) terminas manoma, kad per likusį šios strategijos įgyvendinimo laikotarpį Agentūros registravimo srities veikla išliks intensyvi; be to, pažymi, kad Agentūrai atlikus savo būsimos krypties strateginę analizę, ji nustatė tam tikras esamas veiklos sritis, kurios turėtų plėstis ir kai kurias galimas naujas užduotis, kurių Agentūra gali imtis; pabrėžia, kad reikėtų vengti darbuotojų trūkumo;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

17.

pasak Agentūros, jos 2017 m. biudžete numatytos pajamos iš mokesčių sudaro 35 proc. visų pajamų; pripažįsta Agentūros pavyzdinę stebėsenos ir interesų konfliktų prevencijos sistemą ir jos nuomonę, kad dėl įgyvendintų priemonių nėra tokių konfliktų pavojaus, nes mokesčiai yra skirti išlaidoms padengti, o Agentūros darbuotojai, dalyvaujantys rengiant nuomones, yra nuolat vertinami siekiant užtikrinti jų nepriklausomumą; pažymi, kad Agentūra pritartų sprendimui, pagal kurį Komisija Agentūros vardu rinktų mokesčius, nes tai palengvintų Agentūros finansų valdymą ir padėtų sumažinti trūkumų riziką;

18.

atkreipia dėmesį į Agentūros turimas priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą ir informatorių apsaugą; Agentūros duomenimis, visi jos vyresniosios vadovybės susitikimai su interesų grupėmis registruojami ir skelbiami jos interneto svetainėje siekiant užtikrinti visišką skaidrumą;

Vidaus auditas

19.

pažymi, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko rizikos vertinimą ir parengė 2018–2020 m. VAT strateginį audito planą, be to, 2017 m. spalio mėn. surengė preliminarius pokalbius dėl interesų konfliktų ir etikos klausimų audito; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šio audito rezultatus ir atitinkamus veiksmus, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į pateiktas rekomendacijas;

Kitos pastabos

20.

pažymi, kad po to, kai 2017 m. buvo išrinktas naujas pastatas ir pasirašyta nuomos sutartis, Agentūra 2020 m. sausio mėn. ketina persikelti į naujas patalpas Helsinkyje; pažymi, kad kraustomasi dėl dalinių sutrikimų dabartiniame pastate, visų pirma susijusių su oro kokybės klausimais esamose patalpose;

21.

(2) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/203

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1466

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos cheminių medžiagų agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0088/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0125/2019),

pritaria Europos cheminių medžiagų agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos cheminių medžiagų agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 56.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 56.

(5) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 103.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/204

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1467

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos aplinkos agentūros (EAA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aplinkos agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0072/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (5), ypač į jo 13 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0127/2019),

patvirtina Europos aplinkos agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos aplinkos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 103.

(5) OL L 126, 2009 5 21, p. 13.

(1) OL C 360, 2017 10 24, p. 1.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/205

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1468

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos aplinkos agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos aplinkos agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0127/2019),

kadangi, remiantis Europos aplinkos agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jos 2017 finansinių metų biudžetas buvo 70 430 306 EUR – palyginti su 2016 m., jis buvo reikšmingai padidintas (39,44 proc.); kadangi biudžetas buvo padidintas dėl būsimo Agentūros vaidmens ir naujų jai priskirtų užduočių; kadangi Agentūros biudžetą daugiausia sudaro įnašas iš Sąjungos biudžeto (59,19 proc.) ir įnašai pagal konkrečius susitarimus, visų pirma pagal programą „Copernicus“ ir Europos žmogaus biologinės stebėsenos programas (40,80 proc.);

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2017 finansinių metų Europos aplinkos agentūros metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir pagal jas atliktos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,97 proc., t. y. toks pat kaip 2016 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 89,04 proc., t. y. truputį (0,78 proc.) mažesnis, palyginti su praėjusiais metais;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

apgailestauja dėl to, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma buvo labai didelė ir sudarė 443 566 EUR, t. y. 10,55 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai yra daug daugiau (5,16 proc.) nei 2016 m.;

Veiklos rezultatai

pažymi, kad Agentūra naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad galėtų įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę, ir kad 2017 m. Agentūra pagerino savo kokybės valdymą parengusi visa apimančią veiklos rezultatų valdymo struktūrą, kurioje nustatyti 2019–2021 m. laikotarpio pagrindiniai veiklos rodikliai; taip pat pažymi, kad Agentūra naudojasi subalansuota rezultatų suvestine biudžeto valdymo patobulinimams įvertinti;

pripažįsta, kad, pasak jos valdybos, Agentūra pasiekė patenkinamų rezultatų, susijusių su 2017 m. metinėje darbo programoje nustatytais tikslais; vis dėlto pažymi, kad tam tikros veiklos nebuvo galima visapusiškai įgyvendinti dėl įvairių aplinkybių, pvz., ribotų personalo išteklių arba pavėluoto pradinių duomenų pateikimo; pripažįsta, kad Agentūra ir toliau veiksmingai bendradarbiavo su Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklu (EIONET), toliau taip pat dalyvavo, be kita ko, aplinkosaugos žinių bendruomenės veikloje, Europos aplinkos agentūros jungtinio mokslinio komiteto seminaruose EAA prioritetiniais klausimais ir Europos aplinkos akademijoje; pakartoja, kad Agentūros pajėgumai reaguoti į politikos pokyčius priklausys nuo būsimo skirtų išteklių lygio arba nuo dabartinių užduočių vykdymo nutraukimo;

susirūpinęs pažymi, kad Agentūra nesidalija ištekliais su kitomis panašią veiklą vykdančiomis agentūromis, kai jų vykdomos užduotys sutampa; vis dėlto atkreipia dėmesį į Agentūros nuomonę, kad ji nuolat bendradarbiauja su Komisija, siekdama susitarti dėl užduočių pasidalijimo su atitinkamomis Komisijos tarnybomis (pvz., Aplinkos GD, Klimato politikos GD, Jungtiniu tyrimų centru ir Eurostatu); ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. Komisija pradėjo Agentūros ir EIONET išorės vertinimą; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio vertinimo rezultatus;

gerai vertina 2017 m. Agentūros paskelbtų leidinių, kaip antai ataskaitos „Europa – klimato kaita, padariniai ir pažeidžiamumas“, Europos oro kokybės indekso ir 2017 m. aplinkos rodiklių ataskaitos, kokybę;

Personalo politika

pripažįsta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 99,21 proc.: į 127 pagal Sąjungos biudžetą patvirtintus etatus paskirti 126 pareigūnai ar laikinieji darbuotojai (2016 m. buvo 130 patvirtintų etatų); pažymi, kad 2017 m. Agentūroje taip pat dirbo 66 sutartininkai ir 20 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

itin apgailestauja dėl lyčių disbalanso Agentūros vyresniojoje vadovybėje, nes septyni iš aštuonių vadovų yra vyrai, o viena vadovė yra moteris; prašo Agentūros imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta geresnė jos vyresniosios vadovybės lyčių pusiausvyra;

10.

pažymi, kad Agentūra patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; pripažįsta, kad ji siūlo e. mokymosi kursus, ir paragino darbuotojus pareikšti susidomėjimą tapti konfidencialiais patarėjais;

11.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita susirūpinęs pažymi, kad nustatyta keletas Agentūros organizuotų įdarbinimo procedūrų trūkumų ir dėl to nebuvo užtikrintas skaidrumas ir galbūt buvo taikomas nevienodas požiūris į kandidatus; remdamasis Agentūros atsakymu pažymi, kad ji planuoja atsižvelgti į nustatytus trūkumus ir pakoreguoti savo įdarbinimo procedūras; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

12.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą, siekiant padidinti viešumą, skelbti laisvas darbo vietas ir Europos personalo atrankos tarnybos interneto svetainėje; supranta Agentūros atsakymą, kuriame ji pabrėžia darbo vietų skelbimo šiame portale vertimo raštu išlaidas; taip pat pripažįsta, kad Agentūra ketina skelbti visas savo laisvas darbo vietas Agentūrų tinklo sukurtame tarpagentūriniame darbo skelbimų puslapyje;

Viešieji pirkimai

13.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita susirūpinęs pažymi, kad keliose viešojo pirkimo procedūrose buvo nustatyta trūkumų, įskaitant tai, kad įvairių kvietimų pateikti pasiūlymus Agentūros naudotose pirkimo specifikacijose nebuvo nustatyti su ekonominiu ir finansiniu pajėgumu susijusių atrankos kriterijų minimalūs reikalavimai; remdamasis Agentūros atsakymu pažymi, kad šie reikalavimai buvo pakeisti 2017 m.;

14.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos Agentūra dar nebuvo pradėjusi taikyti visų Komisijos numatytų priemonių, kuriomis siekiama rasti bendrą elektroninio keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešojo pirkimo (e. pirkimo) procedūrose, sprendimą; remdamasis Agentūros atsakymu pažymi, kad tam tikrose veiklos srityse ji pradėjo taikyti e. sąskaitų faktūrų išrašymo ir e. viešojo pirkimo procedūras ir šiuo metu pereina prie šios tvarkos visose kitose savo veiklos srityse; ragina Agentūrą pradėti taikyti visas viešojo pirkimo procedūroms administruoti reikalingas priemones ir teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pažangos šioje srityje ataskaitas;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

15.

palankiai vertina esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą;

16.

pažymi, kad, kaip nurodyta Audito Rūmų ataskaitoje, reikia sustiprinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą, nustatant, kad jis būtų tiesiogiai atsakingas Agentūros vykdomajam direktoriui ir valdybai; remdamasis Agentūros atsakymu pažymi, kad, jos nuomone, apskaitos pareigūno funkcinis nepriklausomumas jau yra užtikrintas;

Vidaus kontrolė

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos Vidaus audito tarnybai 2015 m. atlikus auditą jame pateiktos kai kurios rekomendacijos vis dar neįgyvendintos: Agentūra turėtų įdiegti duomenų ir informacijos valdymo sistemą kasdieniam Agentūros veikimui užtikrinti ir atnaujinti bei įgyvendinti IT strategiją, kuri turėtų atspindėti IT technologijų pažangą ir atitikti naują daugiametę darbo programą; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi šiam klausimui spręsti;

18.

pažymi, kad valdyba pradėjo dviejų Agentūros valdymo organų peržiūrą, kurią tikimasi užbaigti iki 2018 m. pabaigos;

Kitos pastabos

19.

pažymi, kad Agentūros valdyba pritaria siūlomam būsimam Agentūros ir EIONET vaidmeniui Energetikos sąjungos valdymo, sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio stebėsenos bei duomenų teikimo ir Komisijos aplinkosaugos ataskaitų teikimo supaprastinimo veiksmų srityse ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skirti papildomai išteklių sutartininkams įdarbinti ir lėšų Agentūros siūlomoms naujoms užduotims atlikti;

20.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/208

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1469

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos aplinkos agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aplinkos agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0072/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (5), ypač į jo 13 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0127/2019),

pritaria Europos aplinkos agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos aplinkos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 103.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 103.

(5) OL L 126, 2009 5 21, p. 13.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 109.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/209

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1470

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0087/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Europos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (5), ypač į jo 36 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Žuvininkystės komiteto nuomonę (A8-0133/2019),

patvirtina Europos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 109.

(5) OL L 128, 2005 5 21, p. 1.

(1) OL C 84, 2017 3 17, p. 158.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/210

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1471

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Žuvininkystės komiteto nuomonę (A8-0133/2019),

kadangi, remiantis Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 17 113 000 EUR, t. y. 71,7 proc. didesnis nei 2016 m.; kadangi biudžeto padidėjimas iš esmės susijęs su III antraštine dalimi (veiklos biudžetas): jis padidėjo 295 proc., kad Agentūra galėtų ir toliau frachtuoti priemones (nauja Europos pakrančių apsaugos tarnyba); kadangi visą Agentūros biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai (toliau – „Rūmai“) pranešė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog Agentūros 2017 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos, o jose nurodomos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,9 proc., t. y. 0,7 proc. mažesnis, palyginti su 2016 m.; apgailestaudamas pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 73,8 proc., t. y., 14,7 proc. mažesnis, palyginti su 2016 m.;

Perkėlimų panaikinimas

susirūpinęs pažymi, kad panaikinti perkėlimai iš 2016 į 2017 metus siekė 53 595 EUR, t. y. 5,22 proc. bendros perkeltos sumos – 0,5 proc. daugiau negu 2016 m.;

Veiklos rezultatai

džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra naudoja įvairius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kurie jai padeda siekti daugiamečių strateginių tikslų, įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę ir pagerinti biudžeto valdymą;

pažymi, kad Agentūra laiku įgyvendino 93 proc. savo veiklos ir įgyvendino 90 proc. savo metinio komunikacijos strategijos plano;

džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra priėmė trišalį darbo susitarimą, kuriame apibrėžtas šių agentūrų bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su nacionalinėmis valdžios institucijomis, vykdančiomis pakrančių apsaugos funkcijas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tolesnius planus ir pokyčius, susijusius su tuo bendradarbiavimu;

sutinka, kad išlaikyti tokį pat aukštą kontrolės lygį kaip 2016 m. buvo nelengva, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaudama Agentūra vykdė Europos pakrančių apsaugos funkcijas;

pažymi, kad Sąjungos migracijos politika ir visų pirma Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų įsteigimas siekiant apskritai gerinti pakrančių apsaugos funkcijas reiškia, kad Agentūrai teks vykdyti naujas tikrinimo užduotis ir užtikrinti geresnį bendradarbiavimą, todėl reikės daugiau lėšų ir techninių bei žmogiškųjų išteklių;

pažymi, kad Agentūrą reikėtų aprūpinti pakankamais ištekliais, kad ji galėtų vykdyti naujo pobūdžio operacijas, skirtas neteisėto žmonių gabenimo maršrutams suardyti, taip pat naudoti iš tų laivų sistemų perduodamus duomenis siekiant aptikti migrantus gabenančius laivus;

vis dėlto primygtinai pabrėžia, kad pagrindinė inspektavimo veikla, siekiant įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, yra nepaprastai svarbi;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad antrojo penkerių metų (2012–2016 m.) nepriklausomo Agentūros išorės vertinimo rezultatai pateikti 2017 m. birželio 20 d.; džiaugdamasis pažymi, kad vertinime patvirtinama, jog Agentūros veiklos rezultatai pagal visus vertinimo kriterijus yra teigiami;

Personalo politika

11.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 96,72 proc.: pagal etatų planą patvirtintas 61 laikinųjų darbuotojų etatas, o užpildyti 59 laikinųjų darbuotojų etatai (2016 m. patvirtintas 51 etatas); pažymi, kad 2017 m. Agentūroje papildomai dirbo aštuoni sutartininkai ir penki deleguotieji nacionaliniai ekspertai; atkreipia dėmesį į tai, kad pakeitus Agentūros steigimo reglamentą, Agentūrai buvo skirta 13 etatų susijusioms naujoms užduotims vykdyti, iš kurių trys buvo priskirti agentūrų etatų perskirstymo fondui;

12.

pažymi, kad Agentūra priėmė Komisijos pavyzdinį sprendimą dėl asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politikos ir kad 2017 m. paskelbtas konfidencialių patarėjų konkursas, o mokymai baigti 2018 m.;

13.

ragina Agentūrą toliau stiprinti lyčių lygybės politiką, siekiant prasiskverbti į tradiciškai vyrų dominuojamą sektorių, iš kurio skiriami Agentūros ekspertai; nepaisant to, kad daugumą vykdomojo direktoriaus ir Išteklių ir IT skyriaus personalo sudaro moterys, tik 22 proc. AD 8 ir aukštesnės kategorijos darbuotojų yra moterys;

Viešasis pirkimas

14.

pabrėžia, kad 2017 m. pagrindinė viešojo pirkimo veikla buvo sutelkta į tai, kad būtų paskelbtas atviras konkursas dėl atviros jūros žvejybos patruliavimo laivo frachtavimo (20 mln. EUR), kuris buvo sėkmingai užbaigtas pasirašant preliminariąją sutartį;

15.

džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra, atsižvelgdama į Sąjungos agentūrų tikslą dalytis viešojo pirkimo pastangomis, 2017 m. paskelbė savo pirmąjį tarpinstitucinį atvirą kvietimą dalyvauti konkurse ir kad dar dvi agentūros prisijungė prie šios viešojo pirkimo procedūros; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie būsimus pokyčius, susijusius su bendromis pirkimo procedūromis;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas bei skaidrumas

16.

palankiai vertina esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; džiaugdamasis pažymi, kad ekspertams, nepasirašiusiems interesų deklaracijos, neleidžiama dirbti pagal konkrečią sutartį ir kad Agentūra reguliariai stebi deklaracijų teikimą;

Vidaus kontrolė

17.

palankiai vertina tai, kad Agentūra išvystė ir įgyvendino centralizuotą visų Audito Rūmų ir Vidaus audito tarnybos audito rekomendacijų stebėjimo sistemą, kad galėtų tokias rekomendacijas konsoliduoti ir stebėti jų įgyvendinimą bei pagerinti atitinkamų veiksmų planų pažangos stebėjimą;

Kitos pastabos

18.

atkreipia dėmesį į Agentūros pastangas užtikrinti ekonomiškai efektyvią ir aplinką tausojančią darbų vietą; vis dėlto pažymi, kad Agentūra nenustatė jokių papildomų išmetamo CO2 kiekio mažinimo arba kompensavimo priemonių;

19.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/212

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1472

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0087/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Europos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (5), ypač į jo 36 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Žuvininkystės komiteto nuomonę (A8-0133/2019),

pritaria Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 109.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 109.

(5) OL L 128, 2005 5 21, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 132.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/213

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1473

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Tarnybos atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Tarnyba įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0080/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (5), ypač į jo 44 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0128/2019),

patvirtina Europos maisto saugos tarnybos vykdomajam direktoriui, kad Tarnybos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos maisto saugos tarnybos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 132.

(5) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(2) OL C 311, 2017 9 19, p. 9.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/214

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1474

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0128/2019),

kadangi, remiantis Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pajamų ir išlaidų suvestine (2), galutinis jos 2017 finansinių metų biudžetas buvo 79 558 730,31 EUR, t. y. 0,08 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi Tarnybos biudžetą sudaro daugiausia iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Tarnybos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodė, kad jie gavo pakankamą patikinimą, jog Tarnybos metinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,98 proc., t. y. šiek tiek (0,02 proc.) mažesnis nei 2016 m.; taip pat pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 92,31 proc., t. y. 2,65 proc. didesnis nei 2016 m.;

pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad Tarnybai Sąjungos biudžete pakartotinai numatoma mažai finansinių asignavimų;

apgailestauja dėl augančios neatitikties tarp daugėjančių užduočių ir mažėjančių išteklių, nes dėl to buvo labai vėluojama įgyvendinti kai kuriuos projektus;

Panaikinti perkėlimai

pažymi, kad panaikintų perkėlimų iš 2016 į 2017 m. suma sudarė 291 011,86 EUR, t. y. 3,55 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, ir tai yra 2,31 proc. mažiau nei 2016 m.;

Veiklos rezultatai

su džiaugsmu pažymi, kad Tarnyba, siekdama įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę, į savo išsamų į veiklos rezultatus orientuotą valdymo metodą įtraukė keletą pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR); taip pat pažymi, kad Tarnyba naudoja kitus PVRR, siekdama pagerinti savo biudžeto valdymą;

pripažįsta, kad 2017 m. buvo pirmieji Tarnybos 2020 m. strateginio plano ir naujos politikos, suformuotos siekiant užtikrinti Tarnybos veikloje dalyvaujančių specialistų nepriklausomumą, įgyvendinimo metai; teigiamai vertina tai, kad jos veiklos rezultatai buvo patenkinami ir tik devyni iš visų 65 rodiklių rodo nedidelį nuokrypį ir du – ženklų nuokrypį;

palankiai vertina Tarnybos įnašą užtikrinant Sąjungos maisto ir pašarų grandinės saugą ir jos dideles pastangas teikiant Sąjungos rizikos valdytojams išsamias, nepriklausomas ir naujausias mokslines rekomendacijas klausimais, susijusiais su maisto grandine, aiškiai informuojant visuomenę apie savo darbo rezultatus ir perduodant informaciją apie tai, kuo šie rezultatai grindžiami, taip pat bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais ir instituciniais partneriais, kad būtų propaguojamas Sąjungos maisto saugos sistemos nuoseklumas ir pasitikėjimas ja;

mano, kad Tarnyba turėtų ir toliau ypatingą dėmesį skirti visuomenės nuomonei ir įsipareigoti laikytis atvirumo ir skaidrumo principų;

pabrėžia, kad Tarnyba baigė nagrinėti 779 klausimus, pateikdama mokslines nuomones, technines ataskaitas ir pagrindžiamąsias publikacijas;

10.

pažymi, kad Tarnybos išorės vertinimas pradėtas 2017 m., o rezultatai gauti 2018 m.; ragina Tarnybą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šio vertinimo išvadas ir atitinkamas priemones, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į pateiktas rekomendacijas;

11.

teigiamai vertina tai, kad Tarnyba su Europos cheminių medžiagų agentūra, Europos vaistų agentūra ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru dalijasi ištekliais ir veikla duomenų rinkimo, analizės ir duomenų bazių bei mokslinių vertinimų srityse;

Personalo politika

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 96,28 proc., o iš 323 Sąjungos biudžete patvirtintų etatų (palyginti su 2016 m. patvirtintų 330 etatų) buvo paskirta 311 pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų; taip pat pažymi, kad 2017 m. Tarnyboje dirbo 120 sutartininkų ir 12 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

13.

pažymi, kad Tarnyba patvirtino pavyzdinį Komisijos sprendimą dėl asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politikos; atkreipia dėmesį į tai, kad ji rengė mokymo sesijas ir sudarė sąlygas konfidencialioms konsultacijoms;

14.

susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. gauti du oficialūs skundai, kuriuose prašoma pradėti oficialią priekabiavimo nagrinėjimo procedūrą; atkreipia dėmesį į Tarnybos išvadą, kad nesama pirminių įrodymų, kurie reikalingi norint pradėti administracinį tyrimą;

Viešieji pirkimai

15.

Audito Rūmų ataskaitoje teigiama, kad Tarnyba paskyrė tris pakopines preliminariąsias sutartis devynių agentūrų, dalyvavusių skelbiant atvirą kvietimą dalyvauti konkurse, vardu; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad organizuojant viešuosius pirkimus ir siekiant geriausio ekonominio pasiūlymo preliminariosios sutartys, kai kiekvienos konkrečios sutarties atveju yra iš naujo pradedamas konkursas, yra tinkamesnės nei pakopinės sutartys, kai skelbiant kvietimą dalyvauti konkurse nėra žinoma, kokios konkrečios paslaugos turės būti suteiktos; atsižvelgia į Tarnybos pagrindimą ir atkreipia dėmesį į jos atsakymą, kad pakopinė priemonė geriau tinka atsižvelgiant į konkrečios preliminariosios sutarties ilgalaikį pobūdį;

Interesų konfliktų prevencija bei valdymas ir skaidrumas

16.

pripažįsta esamas Tarnybos priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti interesų konfliktų prevenciją bei valdymą ir skaidrumą; palankiai vertina neseniai priimtą Tarnybos sprendimą dėl įgyvendinimo taisyklių, kuriomis nustatomos informatorių apsaugos ir jų tapatybės konfidencialumo užtikrinimo gairės; teigiamai vertina atnaujintą Tarnybos nepriklausomumo politiką, priimtą 2017 m. po suinteresuotųjų subjektų ir visuomenės konsultacijų, pagal kurią siekiama remtis politika, pakeista siekiant užtikrinti, kad Tarnyba galėtų užtikrinti tinkamą susijusios mokslinės patirties turinčių mokslo bendruomenės specialistų pritraukimo ir Tarnybos veiklos apsaugos nuo bet kokios netinkamos įtakos pusiausvyrą; taip pat palankiai vertina naująją interesų konflikto apibrėžtį, priimtą tvirtinant naują Tarnybos nepriklausomumo politiką; be to, teigiamai vertina tai, kad Tarnybos interneto svetainėje buvo paskelbtos valdančiosios tarybos narių interesų deklaracijos; apgailestauja dėl to, kad jų gyvenimo aprašymai vis dar nepaskelbti; su džiaugsmu pažymi, kad nuo 2018 m. liepos mėn. Tarnyba įgyvendina konkurencinių interesų valdymo taisykles, pakeitusias 2014 m. interesų deklaracijų taisykles;

17.

pažymi, kad Parlamentas savo kasmetiniuose pranešimuose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ne kartą ragino Tarnybą taikyti dvejų metų veiklos pertraukos laikotarpį, per kurį būtų galima išvengti to, kad ekspertai, turintys finansinių interesų, susijusių su įmonėmis, kurių medžiagas Tarnyba vertina, dalyvautų Tarnybos mokslinių grupių ar darbo grupių veikloje;

18.

yra įsitikinęs, kad Tarnybai turėtų būti skirtas pakankamas biudžetas ir ištekliai, siekiant užtikrinti, kad ji galėtų samdyti nepriklausomus ekspertus, kurie neturėtų interesų konfliktų;

19.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba įsipareigojo patvirtinti metinę ataskaitą dėl su nepriklausomumu susijusios veiklos, ji kaip priedas bus įtraukta į konsoliduotąją metinę ataskaitą ir joje bus pateiktos audito, atitikties ir teisingumo patikrų išvados;

20.

palankiai vertina tai, kad valstybių narių ekspertai dabar turės Tarnybai pateikti viešą interesų deklaraciją; primygtinai reikalauja, kad Tarnyba šias deklaracijas tikrintų ir skelbtų viešai;

21.

Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad reikia sustiprinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą, numatant, kad jis būtų tiesiogiai atsakingas Tarnybos vykdomajam direktoriui ir valdančiajai tarybai; remiantis Tarnybos atsakymu, jau nustatyti oficialūs reikalavimai siekiant užtikrinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą;

22.

primena Parlamento 2019 m. sausio 16 d. rezoliucijoje dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros pateiktas rekomendacijas ir ypač jo raginimą Tarnybai: pagerinti savo komunikaciją rizikos klausimais siekiant tinkamai, suprantamai ir paprastai informuoti visuomenę; reguliariai atnaujinti savo rekomendacinius dokumentus atsižvelgiant į naujausias tendencijas visose susijusiose srityse, siekiant įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį veikliųjų medžiagų, preparatų ir mišinių liekanų poveikį paviršiniuose vandenyse, dirvožemyje, vėjyje ir dulkėse; savo interneto svetainėje teikti vartotojams suprantamesnę informaciją ir sudaryti geresnes galimybes atlikti duomenų analizę; paskelbti savo nuomones specialistų recenzuojamuose žurnaluose siekiant aktyvesnių konstruktyvių diskusijų ir paskatinti bei paraginti į EFSA darbą įsitraukti daugiau nacionalinių ekspertų ir kitų mokslininkų;

23.

pažymi, kad Europos Parlamento narių grupė pateikė ieškinį Tarnybai dėl to, kad buvo apribota galimybė susipažinti su glifosato bylos dokumentais; ragina Tarnybą ilgiau nedelsiant visapusiškai įgyvendinti 2019 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą;

Vidaus kontrolė

24.

su džiaugsmu pažymi, kad Tarnyba peržiūrėjo savo rizikos valdymo procesą, siekdama užtikrinti, kad būtų aprėpta bet kokia rizika, be to ji parengė kovos su sukčiavimu strategiją po to, kai pagal Europos kovos su sukčiavimu tarnybos metodiką ir gaires atliktas vidaus rizikos vertinimas;

25.

pripažįsta, kad Tarnyba, laikydamasi teisinių įsipareigojimų, įgyvendino finansinę ex post kontrolės strategiją, t. y. proporcingos kontrolės metodą, taip pat ji apibrėžė patikinimo valdymą ir peržiūrėjo savo vidaus kontrolės sistemą, kad būtų laikomasi principais grindžiamo požiūrio;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos vidaus audito tarnyba (IAS) peržiūrėjo veiksmų plano, kuris buvo parengtas reaguojant į Vidaus audito tarnybos rekomendaciją atnaujinti Tarnybos IT valdymą, įgyvendinimą, ir padarė išvadą, kad visos audito rekomendacijos buvo tinkamai ir veiksmingai įgyvendintos;

27.

Audito Rūmų ataskaitoje teigiama, kad Vidaus audito tarnyba paskelbė audito ataskaitą „Reguliuojamų produktų vertinimo procesas: vertinimo etapas išduodant pesticidų leidimus“ ir kad pateiktos dvi labai svarbios pastabos; pažymi, kad Tarnyba rengia atitinkamą veiksmų planą; ragina Tarnybą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai informuoti apie veiksmų plano įgyvendinimą;

28.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0023.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/217

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1475

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Tarnybos atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Tarnyba įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0080/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0128/2019),

pritaria Europos maisto saugos tarnybos 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos maisto saugos tarnybos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 132.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 132.

(5) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 136.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/218

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1476

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos lyčių lygybės instituto 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Instituto atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institutas įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0091/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1922/2006, įsteigiantį Europos lyčių lygybės institutą (5), ypač į jo 15 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0150/2019),

patvirtina Europos lyčių lygybės instituto direktorei, kad Instituto 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos lyčių lygybės instituto direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 136.

(5) OL L 403, 2006 12 30, p. 9.

(1) OL C 84, 2017 3 17, p. 148.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/219

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1477

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos lyčių lygybės instituto 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos lyčių lygybės instituto 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0150/2019),

A.	kadangi, remiantis Europos lyčių lygybės instituto (1) (toliau – Institutas) pajamų ir išlaidų suvestinėmis, jo galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 7 722 898 EUR, tai yra 1,24 proc. didesnis už 2016 m. biudžetą; kadangi visą Instituto biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2017 finansinių metų Europos lyčių lygybės instituto metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad jie gavo pagrįstą patikinimą, jog Instituto metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,92 proc., t. y. šiek tiek (0,5 proc.) didesnis, palyginti su 2016 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 80,95 proc., t. y. gerokai (8,12 proc.) didesnis, palyginti su praėjusiais metais; atkreipia dėmesį į tai, kad išanalizavęs diferencijuotų asignavimų privalumus ir trūkumus, Institutas nusprendė netaikyti šių asignavimų kaip priemonės, kuria būtų sprendžiamas daugiamečio jos veiklos pobūdžio klausimas; ragina Instituciją nuodugniai sekti esamą padėtį ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie bet kokius pokyčius šioje srityje;

Perkeltų asignavimų panaikinimas

palankiai vertina tai, kad iš 2016 m. į 2017 m. perkeltų asignavimų panaikinta suma sudarė 34 865 EUR – tai sudaro 1,79 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, t. y. 0,07 proc. mažiau, palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

primena, kad Institutas buvo įsteigtas siekiant remti lyčių lygybę ir geriau ją propaguoti Sąjungoje, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visas atitinkamas Sąjungos ir susijusias nacionalinės politikos sritis, kovoti su diskriminacija dėl lyties ir didinti Sąjungos piliečių suvokimą apie lyčių lygybę, ir palankiai vertina tai, kad pirmenybė skiriama darbui keliose srityse, gaunama labai kokybiškų ir gerai matomų rezultatų, dėmesio centre išlaikant lyčių aspekto integravimą;

palankiai vertina tai, kad Institutas naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kiek tai susiję su veiklos tikslais ir finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymu, kad galėtų įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę ir pagerinti biudžeto valdymą;

su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. Institutas veiksmingai įgyvendino savo darbo programą ir įvykdė 98,75 proc. pagal bendrąjį programavimo dokumentą numatytos veiklos; be to, pažymi, kad Institutas paskelbė trečiąjį lyčių lygybės indekso leidimą siekdamas stebėti lyčių lygybės Sąjungoje pažangą;

palankiai vertina tai, kad Instituto komunikacijos veiklos aprėptis 2017 m. gerokai išaugo, o jo leidiniai sulaukė teigiamų atsiliepimų iš naudotojų, kas padėjo skleisti informaciją apie lyčių lygybę ir didinti piliečių informuotumą Sąjungoje;

teigiamai vertina Instituto veiklą skaitmeninimo srityje ir palankiai vertina jo projektą, kurį įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumui, taip pat parlamentams skirtos lyčiai atžvalgios priemonės kūrimui;

palankiai vertina vykstantį Instituto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendradarbiavimą ir teigiamai vertina Instituto indėlį į nuolatines šio komiteto pastangas, be kita ko, tiriant biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir jį propaguojant, taip pat pastangas lyčių aspektų klausimais prekybos žmonėmis srityje; šiuo atžvilgiu ypač palankiai vertina Instituto indėlį integruojant lyčių aspektą į Kovos su prekyba žmonėmis direktyvą ir Nusikaltimų aukų teisių direktyvą;

pritaria Instituto darbui, kuris, atliekant tyrimus ir mokslinius tyrimus, sudaro sąlygas FEMM komitetui gauti oficialius ir kokybiškus duomenis, kuriems nepadaryta ideologinė įtaka ir kurie būtini siekiant užtikrinti tinkamą komiteto darbą;

10.

palankiai vertina Instituto dalyvavimą Europos teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų tinkle ir jo vertingą su lyčių aspektais susijusį indėlį;

11.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. Institutas iniciatyviai pradėjo vykdyti bendrą veiklą su kitomis agentūromis, t. y. rengti mokymus ir dalijimosi patirtimi seminarus priekabiavimo prevencijos klausimu; be to, pažymi, kad Institutas rėmė Europos inovacijos ir technologijos institutą šiam institutui įtraukiant lyčių aspektą į savo veiklą ir prisidėjo prie bendro leidinio, parengto kartu su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad Institutas padarė pažangą įgyvendindamas kai kurias 2015 m. išorės vertinimo rekomendacijas; palankiai vertina Instituto pastangas tapti projektus įgyvendinančia organizacija – tai padidins vidaus sąveiką ir skatins dalijimąsi žiniomis visuose padaliniuose; palankiai vertina tai, kad Institutas pradėjo vykdyti rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planą, ir ragina jį ir toliau tęsti šį procesą siekiant pagerinti valdymą ir veiksmingumą;

Personalo politika

13.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas įvykdytas 96,3 proc.: iš 27 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, paskirti 26 laikinieji darbuotojai (2016 m. patvirtinta 28 pareigybių); taip pat pažymi, kad 2017 m. Institute dirbo 15 sutartininkų ir 4 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

14.

apgailestauja dėl lyčių disbalanso Instituto valdyboje, kurioje 26 nariai iš 32 yra moterys, o 6 – vyrai; šiuo atžvilgiu prašo Komisijos, valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių atsižvelgti į tai, kad teikiant savo pasiūlymus dėl Valdymo tarybos narių skyrimo yra svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą;

15.

pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. paskelbė savo sprendimą byloje, kurioje buvo nagrinėjamas penkių buvusių Instituto laikinųjų darbuotojų ieškinys prieš Instituto Laikinųjų darbuotojų įdarbinimo agentūrą dėl nevienodo darbo užmokesčio; apgailestauja dėl to, kad laikiniesiems darbuotojams buvo mokamas mažesnis atlyginimas nei Instituto statutiniams darbuotojams; remdamasis Instituto suteikta informacija pažymi, kad, remiantis Instituto taikomomis taisyklėmis, laikinieji darbuotojai negali atlikti visų Instituto statutiniams darbuotojams paskirtų užduočių; atkreipia dėmesį į tai, kad gali būti pakenkta Instituto reputacijai; ragina Institutą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių ėmėsi Laikinųjų darbuotojų įdarbinimo agentūra, atsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir siekdama sumažinti tokią riziką ateityje;

16.

palankiai vertina tai, kad Institutas vykdo asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; pažymi, kad Institutas rengė mokymo sesijas ir sudarė sąlygas konfidencialioms konsultacijoms;

17.

pažymi, kad Institutas ėmėsi tolesnių veiksmų dėl pranešimų, susijusių su seksualiniu priekabiavimu prie moterų darbuotojų ir stažuotojų agentūroje; pabrėžia, kad agentūra turi tapti sektinu pavyzdžiu kovojant su seksualiniu priekabiavimu ir visiems savo darbuotojams užtikrinant saugumą ir orumą; remia Institutą įgyvendinant visiško seksualinio priekabiavimo netoleravimo politiką;

18.

atkreipia dėmesį į Lietuvos teismo sprendimą, kuriame padaryta išvada, kad „Manpower“ pažeidė Lietuvos darbo kodekso 75 straipsnyje įtvirtintą vienodo laikinųjų darbuotojų darbo užmokesčio principą; reiškia gilų susirūpinimą dėl Instituto laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų; ragina direktorę prisiimti gerokai aktyvesnį vaidmenį siekiant užtikrinti, kad Instituto laikiniesiems darbuotojams siūlomas darbo užmokestis būtų geresnis; reikalauja, kad Institutas skubiai informuotų Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie konkursų reikalavimus;

19.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą skelbti laisvas darbo vietas taip pat ir Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje, siekiant didinti viešumą; remdamasis Instituto atsakymu pažymi, jog be to, kad esama finansinių apribojimų, Institutas mano, kad šiuo metu jo naudojamais kanalais užtikrinamas tinkamas skaidrumas ir viešumas;

Viešieji pirkimai

20.

susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, konkursą pralaimėję asmenys kreipėsi į teismą, prašydami atlyginti iš viso 700 000 EUR žalos (iki 9 proc. Instituto metinio biudžeto) ir panaikinti sprendimą dėl sutarties sudarymo; atkreipia dėmesį į tai, kad Institutas jau ieško finansinio sprendimo, atsižvelgdamas į galimus nuostolius; remdamasis Instituto atsakymu pažymi, kad Institutas pakoreguos viešųjų pirkimų procedūras nepriklausomai nuo galutinio teisminio sprendimo; ragina Institutą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie pokyčius šioje srityje;

21.

susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, Institutas paskelbė ir įvykdė konkursą, siekdamas sudaryti sutartį su kelionės paslaugų teikėju, neužtikrindamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimo; atkreipia dėmesį į Instituto atsakymą, kuriame pažymima, kad Institutas vykdo vidaus kontrolę, siekdamas tikrinti ir kontroliuoti atrinkto paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kainas; be to, pažymi, kad Institutas ketina neatnaujinti šios sutarties, o dalyvauti Komisijos organizuojamoje bendro viešojo pirkimo procedūroje; ragina Institutą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

22.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, iki 2017 m. pabaigos Institutas dar nebuvo pradėjęs naudoti Komisijos numatytų priemonių, kuriomis siekiama taikyti bendrą sprendimą, kiek tai susiję su keitimusi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešojo pirkimo (e pirkimo) procedūrose; atkreipia dėmesį į Instituto atsakymą, kad Institutas taiko e. pasiūlymų teikimo procedūrą ir e. sąskaitas faktūras, laikydamasis Komisijos iki 2018 m. pabaigos nustatytų terminų; ragina Institutą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas bei skaidrumas

23.

atkreipia dėmesį į esamas Instituto priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Institutas savo interneto svetainėje skelbia tik direktorės gyvenimo aprašymą, o vyresniosios vadovybės gyvenimo aprašymai neskelbiami; ragina Institutą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi šiuo klausimu;

Vidaus auditas

24.

pažymi, kad 2017 m. Komisijos Vidaus audito tarnyba atliko suinteresuotųjų subjektų valdymo ir išorės komunikacijos auditą ir padarė išvadą, kad Instituto vidaus kontrolė yra tinkama; pažymi, kad siekiant atsižvelgti į tris Vidaus audito tarnybos pateiktas rekomendacijas, kurios pažymėtos žyma „svarbu“, buvo parengtas veiksmų planas, kuris turi būti visiškai įgyvendintas iki 2018 m. pabaigos; ragina Institutą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie trijų minėtųjų rekomendacijų įgyvendinimą;

25.

atkreipia dėmesį į Instituto pastangas užtikrinti ekonomiškai efektyvią ir aplinką tausojančią darbo vietą; pažymi, kad Institutas netaiko konkrečių priemonių, skirtų išmetamam CO2 kiekiui sumažinti arba kompensuoti, tačiau skatina savo darbuotojus vykstant iš namų į darbą ir atgal naudotis viešuoju transportu arba dviračiais;

26.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/222

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1478

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos lyčių lygybės instituto 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos lyčių lygybės instituto 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Instituto atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institutas įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0091/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1922/2006, įsteigiantį Europos lyčių lygybės institutą (5), ypač į jo 15 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0150/2019),

pritaria Europos lyčių lygybės instituto 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos lyčių lygybės instituto direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 136.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 136.

(5) OL L 403, 2006 12 30, p. 9.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 61.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/223

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1479

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Institucijos atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0093/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (5), ypač į jo 64 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0137/2019),

patvirtina Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos vykdomajam direktoriui, kad Institucijos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 61.

(5) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(1) OL C 84, 2017 3 17, p. 179.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/224

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1480

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0137/2019),

kadangi atsižvelgiant į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (toliau – Institucija) pajamų ir išlaidų suvestinę (1) matyti, kad jos galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 23 999 257 EUR, t. y. 10,28 proc. didesnis nei 2016 m.; kadangi Institucija yra finansuojama Sąjungos įnašu (8 946 404 EUR, t. y. 37 proc.) ir valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų įnašais (15 052 852 EUR, t. y. 63 proc.);

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2017 finansinių metų Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad jie gavo pakankamą patikinimą, jog Institucijos 2017 finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto vykdymo lygis buvo 99,79 proc., taigi buvo pasiektas Institucijos planuotas rodiklis, ir, palyginti su 2016 m., minėtas lygis padidėjo 0,11 proc.; be to, pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 88,09 proc., t. y. šiek tiek (0,88 proc.) mažesnis nei 2016 m.;

atkreipia dėmesį į Institucijos pastangas Institucijos viduje perskirstyti biudžetinius ir darbuotojų išteklius, nes Institucijos darbo krūvis tampa vis labiau susijęs ne su reguliavimo užduočių vykdymu, bet su priežiūros konvergencija ir vykdymu; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą su išteklių paskirstymu susijusių prioritetų nustatymo lygį;

Panaikinti perkėlimai

susirūpinęs pažymi, kad panaikinti perkėlimai iš 2016 į 2017 metus siekė 127 694 EUR, t. y. 5,47 proc. bendros perkeltos sumos – tai panašus rodiklis kaip ir 2016 m.;

Veiklos rezultatai

džiaugdamasis pažymi, kad Institucija yra užsibrėžusi 13 strateginio lygmens tikslų, kurių įgyvendinimą vertina pagal pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, paskirstytus tarp trijų strateginių veiklos sričių, skirtų savo veiklos pridėtinei vertei vertinti ir biudžeto valdymui gerinti, be kitų viduje naudojamų rodiklių;

pažymi, kad Institucija pasiekė užsibrėžtus tikslus pagal 8 pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius; pripažįsta, kad beveik pavyko pasiekti likusius penkis pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, iš kurių kai kurie buvo tikrai plataus užmojo ir kurių įgyvendinimui trūko visai nedaug;

pabrėžia, kad pagrindinė Institucijos užduotis – prisidėti rengiant aukštos kokybės bendrus reguliavimo ir priežiūros standartus ir praktiką, padėti nuosekliai taikyti teisiškai privalomus Sąjungos aktus, skatinti kompetentingas institucijas perduoti viena kitai užduotis ir pareigas ir padėti joms tą daryti, pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius ir stiprinti apdraustųjų, pensijų sistemų narių ir naudos gavėjų apsaugą;

atkreipia dėmesį į Institucijos vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas nacionalinių priežiūros institucijų ir, prireikus, institucijų, atsakingų už tarptautinę priežiūrą, veiksmų koordinavimui ir skatinant tai daryti;

visgi pažymi, kad Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija susidūrė su apribojimais dėl priežiūros sistemos struktūros, išteklių stokos ir tam tikrais atvejais nepakankamos kompetentingų nacionalinių institucijų paramos ir bendradarbiavimo; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant priežiūros konvergencijos, dar daug turi nuveikti Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, teisės aktų leidėjai ir kompetentingos nacionalinės institucijos;

pabrėžia, jog Institucija, užtikrindama, kad visos jai pavestos užduotys būtų visapusiškai ir laiku įvykdytos, turėtų vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos jai pavestas užduotis ir įgaliojimus ir neturėtų peržengti šių įgaliojimų ribų; ragina Instituciją užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus ir Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimą;

10.

11.

pabrėžia, kad vykdydama savo įgaliojimus Institucija turėtų skirti ypatingą dėmesį proporcingumo principui; pabrėžia, kad ypač rengiant 2 ir 3 lygio priemones dėmesį reikėtų skirti nacionalinių finansų rinkų ypatumams;

12.

pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių, kad būtų vykdomi esami kovos su pinigų plovimu įgaliojimai, ir užtikrinti greitą keitimąsi informacija su Europos bankininkystės institucija (EBI) dėl pinigų plovimo ir kovos su terorizmo finansavimu;

13.

atsižvelgdamas į Institucijos vykdomą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros funkciją, palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinta informavimo apie pažeidimus politika, ir pabrėžia, kad nacionalinės priežiūros institucijos turi patvirtinti panašią politiką;

14.

džiaugdamasis pažymi, kad Institucija aktyviai ieško veiksmingumo ir sinergijos su kitomis agentūromis galimybių, visų pirma su EBI ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), pasitelkiant Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą ir vykdant bendrus viešuosius pirkimus; prašo Institucijos, bendradarbiaujant su EBI ir ESMA, parengti bendras gaires, kaip integruoti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu riziką į prudencinę priežiūrą;

15.

palankiai vertina Institucijos atliktą reorganizaciją, kuria, be kita ko, siekiama sutaupyti lėšų ir padidinti veiksmingumą, sujungiant arba didinant jo departamentų veiklos koordinavimą, įvedant nuolatinį biudžeto prognozių rengimo procesą arba diegiant naujas finansines procedūras;

16.

pažymi, kad Institucija keičia savo dabartinę e. žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą sistema Sysper, kurią teikia Komisija; pripažįsta, kad tai leis organizacijai gauti naudos dėl mažesnių sąnaudų, sinergijos ir veiksmingumo; ragina Instituciją pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie konkrečius rezultatus šioje srityje;

17.

taip pat pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, Institucijos perėjimas nuo reguliavimo prie priežiūros yra ypač sudėtingas dėl ribotų priežiūros užduotims vykdyti skirtų išteklių (14 proc. Institucijos darbuotojų), visų pirma, tarpvalstybinės verslo ir vidaus modelių priežiūros srityje;

18.

vis dėlto pažymi, kad Audito Rūmų vertinimas yra labai trumpas ir jame pateikiama keletas pasiūlymų, kaip padidinti Institucijos finansų valdymo veiksmingumą; ragina Instituciją užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus ir Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimą;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad trijų ES priežiūros institucijų išorės vertinimas buvo atliktas 2017 m.; ragina Instituciją pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių imtasi (ėmėsi Institucija), kad būtų pašalinti atliekant išorės vertinimą nustatyti trūkumai;

Personalo politika

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 99,01 proc., o iš 101 laikinųjų darbuotojų etatų, kurie buvo patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, (palyginti su 2016 m. patvirtintais 93 etatais) buvo paskirta 100 laikinųjų darbuotojų; taip pat pažymi, kad 2017 m. Institucijoje dirbo 34 sutartininkai ir 17 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

21.

palankiai vertina tai, kad Institucija jau patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką;

22.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą skelbti laisvas darbo vietas Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje, siekiant didinti viešumą; supranta Institucijos atsakymą, kuriame ji pabrėžia dideles darbo vietų skelbimo šiame portale vertimo išlaidas;

Viešieji pirkimai

23.

džiaugdamasis pažymi, kad Institucija buvo viena iš pirmųjų Sąjungos agentūrų, pradėjusi projektą, kuriuo siekiama užtikrinti e. viešųjų pirkimų galimybę; palankiai vertina tai, kad tokia galimybė leidžia užtikrinti veiksmingesnį ir skaidresnį viešųjų pirkimų procesą, naudingą Institucijai ir potencialiems tiekėjams;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

24.

pripažįsta Institucijos taikomas priemones ir jos dedamas pastangas siekiant užtikrinti skaidrumą, užkirsti kelią interesų konfliktams ir juos valdyti, taip pat apsaugoti informatorius; palankiai vertina tai, kad Institucija savo svetainėje skelbia darbuotojų susitikimų su išorės suinteresuotaisiais subjektais registrą;

25.

pažymi, kad, kaip nurodyta Audito Rūmų ataskaitoje, reikia sustiprinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą, numatant, kad jis būtų tiesiogiai atsakingas Institucijos direktoriui ir valdybai; džiaugdamasis pažymi, kad jau imtasi priemonių tam nepriklausomumui stiprinti;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. pradžioje buvo paskirtas už Institucijos darbuotojus atsakingas etikos pareigūnas, padedantis stiprinti etikos funkcijas; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie toje srityje padarytą pažangą;

Vidaus kontrolė

27.

pažymi, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko auditą Institucijos testavimo nepalankiomis sąlygomis proceso valdymo kontrolės veiksmingumui įvertinti; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio audito rezultatus;

28.

palankiai vertina tai, kad Institucija sukūrė du naujus procedūrų ir konvergencijos priežiūros skyrius, siekdama sustiprinti priežiūrą;

Kitos pastabos

29.

pažymi, kad ateityje gali sumažėti Institucijos pajamos dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Sąjungos; pažymi, kad kiti su tuo susiję pavojai yra sutarčių tęstinumas ir Sąjungos tarpvalstybinių bankų grupių priežiūros strategijų nuoseklumas; ragina Instituciją nuodugniai sekti šios rizikos lygį ir pasirengti sušvelninti jos poveikį;

30.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/227

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1481

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Institucijos atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0093/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0137/2019),

pritaria Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 61.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 61.

(5) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 64.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/228

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1482

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos inovacijos ir technologijos instituto 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Instituto atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo (2) ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institutas įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0097/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 294/2008, įsteigiantį Europos inovacijos ir technologijos (5) institutą, ypač į jo 21 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos (6) reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0152/2019),

patvirtina laikinai pareigas einančiam Europos inovacijos ir technologijos instituto direktoriui, kad Instituto 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, laikinai pareigas einančiam Europos inovacijos ir technologijos instituto direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 64.

(5) OL L 97, 2008 4 9, p. 1.

(1) OL C 166, 2017 5 24, p. 14.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/229

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1483

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0152/2019),

kadangi, remiantis Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – Institutas) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jo galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 338 465 181 EUR, t. y. 15,20 proc. didesnis, palyginti su 2016 m., daugiausia dėl Institutui paskirtų dotacijų, kurios buvo numatytos paskirstyti žinių ir inovacijų bendrijoms (ŽIB), padidėjimo; kadangi bendras Sąjungos įnašas į Instituto 2017 m. biudžetą buvo 315 147 801,58 EUR;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Instituto 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymėjo, jog jiems buvo pateiktas pagrįstas patikinimas, kad Instituto metinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 91,23 proc., t. y. 3,8 proc. mažesnis nei 2016 m.; pažymi, kad šis nedidelis sumažėjimas susijęs su žemu įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygiu dotacijoms; remdamasis Instituto suteikta informacija patvirtina, kad Institutas stengsis pagerinti biudžeto sudarymo procesus, siekiant pagerinti jo įgyvendinimą; pažymi, kad mokėjimo asignavimų panaudojimo lygis buvo 99,5 proc., t. y. šiek tiek (0,36 proc.) didesnis, palyginti su 2016 m.; pažymi, kad įvykdymo lygis buvo žemas dėl nenumatyto delsimo įdiegti sistemą „Sysper“, skirtą žmogiškųjų išteklių valdymui, ir kitų techninės priežiūros sąnaudų pervertinimo; ragina Institutą visų pirma gerinti įvykdymo rodiklius šioje srityje;

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitos išvadą, kad ŽIB nevisiškai išnaudojo Instituto skirtas dotacijas, daugiausia dėl to, kad nepakankamai įgyvendino verslo planus; atsižvelgdamas į Instituto atsakymą, pripažįsta, kad Institutas ketina spręsti šį klausimą, pereidamas prie daugiamečių susitarimų dėl dotacijų su ŽIB laikotarpiu po 2020 m.; ragina Institutą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie veiksmus, kurių buvo imtasi šiuo klausimu;

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitos išvadą, kad kai kuriose ŽIB padidėjo bendra kompensavimo norma, o tai prieštarauja tikslui skatinti ŽIB rasti nuosavus finansavimo šaltinius ir paskatinti ŽIB palaipsniui tapti nepriklausomomis nuo Instituto; atkreipia dėmesį į Instituto atsakymą, kuriame teigiama, kad bendrų kompensavimo normų koregavimas atitinka taikomą teisinį pagrindą, ir tai, kad kai kurios ŽIB pačios savarankiškai gali gauti didelę išteklių dalį;

apgailestauja, kad kai kurios veiklos rūšys buvo priskirtos dviem ŽIB, iš dalies keičiant pradinius jų verslo planus ir jiems skirtas dotacijas, o tai prieštarauja Finansinio reglamento taikymo taisyklėms, nes taip pažeidžiamas vienodo požiūrio taikymas visoms ŽIB; remdamasis Instituto atsakymu, pažymi, kad Institutas nemano, kad tai yra pažeidimas, nes yra numatytų galimybių papildyti ŽIB užduotis, o ir dotacijų pokyčiai nėra žymūs (3,9 proc. ir 0,6 proc.);

su pasitenkinimu pažymi, kad išorės paslaugų teikėjo per ex post patikrą nustatytas klaidų lygis buvo 0,98 proc., o likutinis klaidų lygis – 0,95 proc., o tai yra gerokai mažiau už 2 proc. reikšmingumo lygį;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

apgailestauja, kad panaikinti perkėlimai iš 2016 m. į 2017 m. sudarė 95 721 EUR, t. y. 16,26 proc. bendros į kitą laikotarpį perkeltos sumos – 5,33 proc. daugiau, palyginti su 2016 m.; susirūpinęs pažymi, kad šis padidėjimas susidarė daugiausia dėl to, kad ŽIB negalėjo įsisavinti perkeltų dotacijų;

Veikla

pripažįsta, kad Institutas naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ŽIB veiklos rezultatams vertinti, taip pat programos „Horizontas 2020“ pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad įvertintų savo veiklą, susijusią su ŽIB valdymu, ir bendrame programavimo dokumente nustatytus rodiklius kitoms veiklos rūšims vertinti; taip pat pažymi, kad Institutas naudoja papildomus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, siekdamas pagerinti savo biudžeto valdymą;

palankiai vertina tai, kad Institutas vykdė bendras viešųjų pirkimų procedūras ir įsteigė bendrus darbuotojų atrankos komitetus, skirtus Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrai, pasinaudodamas tuo, kad abi įstaigos yra įsikūrusios Budapešte;

pažymi, kad 2017 m. buvo atliktas išorinis pirmosios ŽIB grupės poveikio, valdymo, procesų ir pažangos siekiant finansinio tvarumo 2010–2016 m. vertinimas, o 2018 m. Institutas užbaigs peržiūrą; ragina Institutą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios peržiūros išvadas;

Personalo politika

10.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 92,68 proc.: pagal 41 laikinojo darbuotojo etatą, patvirtintą pagal Sąjungos biudžetą (2016 m. patvirtintas 39 etatas), paskirti 38 laikinieji darbuotojai; be to, pažymi, kad 2017 m. Institute taip pat dirbo 20 sutartininkų ir du deleguotieji nacionaliniai ekspertai; primygtinai ragina Institutą pernelyg nepasikliauti laikinomis sutartimis;

11.

pažymi, kad Institutas jau patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; pripažįsta, kad Institutas dalyvavo skelbiant kvietimą pareikšti susidomėjimą tarpžinybiniams konfidencialios informacijos klausimų patarėjams;

12.

pripažįsta tai, kad Institutui struktūriškai trūksta darbuotojų, kaip patvirtinta Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 4/2016; apgailestauja, kad Komisija atmetė Instituto prašymus gerokai padidinti darbuotojų skaičių; prašo Instituto informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tai, kaip šis klausimas sprendžiamas;

13.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, pažymi, kad pagal Instituto įstatus jis gali siūlyti laikinųjų darbuotojų sutartis ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas dar penkeriems metams, ir atsižvelgdamas į tai, tarp svarbiausių Instituto darbuotojų yra tokių, kurių sutartys pasieks maksimalų dešimties metų laikotarpį 2020 metais, ir yra susirūpinęs dėl šios priežasties galėtų nukentėti veiklos tęstinumas; remdamasis Instituto atsakymu, atkreipia dėmesį į tai, kad Institutas supranta aukščiau išdėstytą problemą ir todėl Institutas raštu paprašė Komisijos pateikti teisinę nuomonę šiuo klausimu; ragina Institutą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio klausimo sprendimo raidą;

14.

apgailestaudamas pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, jog 2014 m. buvo paskirtas dabartinis Instituto laikinasis direktorius ir nuo to laiko ad interim eina šias pareigas; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia praktika prieštarauja Tarnybos nuostatams, kurie riboja šį laiką iki vienų metų. apgailestauja, kad 2016 m. pradėta naujo direktoriaus skyrimo procedūra buvo nesėkminga; atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. birželio mėn. vėl buvo paskelbtas skelbimas apie laisvą darbo vietą; primygtinai ragina Institutą nedelsiant paskirti naują direktorių, kad jis pakeistų laikinai pareigas einantį direktorių; ragina Institutą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie vykstančios atrankos procedūros rezultatus;

15.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą skelbti laisvas darbo vietas ir Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje, siekiant didinti viešumą; supranta Instituto atsakymą, kuriame ji pabrėžia dideles darbo vietų skelbimo šiame portale vertimo išlaidas;

Viešieji pirkimai

16.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos Institutas dar nebuvo įgyvendinęs visų Komisijos numatytų priemonių, skirtų nustatyti bendrą keitimosi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, sprendimą; atkreipia dėmesį į Instituto atsakymą, kuriame jis teigia, kad ketina patvirtinti e. konkursų ir e. pasiūlymų teikimo priemones, dėl kurių vykdomi parengiamieji veiksmai; ragina Institutą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visų būtinų priemonių įgyvendinimą;

17.

remdamasis 2016 m. Audito Rūmų ataskaita su apgailestavimu pažymi nuolatinę problemą, kai vykdant ŽIB teisinių subjektų viešųjų pirkimų procedūrų auditą buvo nustatyti reikšmingi trūkumai, dėl kurių ši sritis laikoma didelės rizikos sritimi, įskaitant pažeidimus, susijusius su tiesioginiu sutarčių skyrimu ir reikšmingu pradinių sutarčių pratęsimu ar sutarčių terminų pratęsimu ir (arba) apimčių padidinimu, kokybės ar kainos keitimu, o 2016 m. neatitinkančių reikalavimus viešųjų pirkimų procedūrų suma sudarė maždaug 2 200 000 EUR; palankiai vertina Instituto taikytas priemones ir pateiktas rekomendacijas šiai problemai spręsti; ragina Institutą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją ŽIB teisinių subjektų veiksmų planų įgyvendinimą;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

18.

pripažįsta esamas Instituto priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. buvo nustatyti ir įvertinti keli interesų konfliktų atvejai ir kad buvo imtasi tinkamų priemonių; pažymi, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba 2017 m. atmetė du įtariamo sukčiavimo atvejus, bet toliau nagrinėja 2016 m. pradėtą vieną tyrimą;

Vidaus kontrolė

19.

pažymi, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba baigė rengti dotacijų susitarimų stebėsenos auditą, kuriame daroma išvada, kad sistema yra tinkama, tačiau reikėtų pagerinti jos įgyvendinimą; apgailestauja, kad Instituto atliktas ŽIB vertinimas nebuvo pagrįstas jų metinėmis ataskaitomis ir kad Institutas nesistemingai išnagrinėjo tam tikras rizikos rūšis, nes nebuvo išsamiai išnagrinėti visi valdymo reikalavimai ir kad Institutas nepateikė grįžtamosios informacijos apie gerą valdymą antrajai ŽIB grupei; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad, nors tai ir buvo nurodyta 2016 m. darbo programoje, Institutas ŽIB nepaskelbė tinkamo valdymo ataskaitos;

20.

apgailestauja dėl daugelio neišspręstų problemų ir tebetaikomų taisomųjų priemonių, susijusių su Audito Rūmų 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. paskelbtomis pastabomis, visų pirma susijusiomis su finansavimo sąlygomis, finansavimu iš viešųjų lėšų, dotacijų ir privačių šaltinių; ragina Institutą kuo greičiau įvykdyti taisomuosius veiksmus ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie jų įgyvendinimą;

21.

susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. buvo pateiktos dvi išimčių ataskaitos (5 318 720 EUR), susijusios su kontrolės reikalavimų nesilaikymu ar nukrypimais nuo nustatytų procesų ir procedūrų, ir užregistruoti penki reikalavimų nesilaikymo atvejai (2 250 EUR); vis dėlto remdamasis Instituto pateikta informacija patvirtina, kad visi atvejai buvo įvertinti ir imtasi taisomųjų priemonių;

Kitos pastabos

22.

pažymi, kad pagal pradinį Komisijos Institutui nustatytą tikslą šis turėjo įgyti finansinį savarankiškumą iki 2010 m.; pripažįsta, kad Komisija 2017 m. gruodžio mėn. pagaliau suteikė Institutui visišką finansinį savarankiškumą, nes jis pasiekė, kad būtų laikomasi vidaus kontrolės standartų;

23.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/232

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1484

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos inovacijos ir technologijos instituto 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Instituto atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institutas įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0097/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 294/2008, įsteigiantį Europos inovacijos ir technologijos institutą (5), ypač į jo 21 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0152/2019),

pritaria Europos inovacijos ir technologijos instituto 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą laikinai pareigas einančiam Europos inovacijos ir technologijos instituto direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 64.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 64.

(5) OL L 97, 2008 4 9, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 141.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/233

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1485

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos vaistų agentūros (EMA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0075/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (5), ypač į jo 68 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0135/2019),

patvirtina Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 141.

(5) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

(1) OL C 420, 2017 12 7, p. 3.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/234

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1486

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos vaistų agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos vaistų agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0135/2019),

kadangi, remiantis Europos vaistų agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 331 266 000 EUR, t. y. 7,41 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi Agentūra yra finansuojama iš mokesčių ir 86 proc. jos 2017 m. pajamų sudarė farmacijos pramonės sumokėti mokesčiai už suteiktas paslaugas, o 12 proc. – lėšos iš Sąjungos biudžeto;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2017 finansinių metų Europos vaistų agentūros metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodė, kad jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 92,92 proc., t. y. 3,38 proc. mažesnis, palyginti su 2016 m.; taip pat pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 76,62 proc., t. y. 5,73 proc. mažesnis, palyginti su 2016 m.;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

pažymi, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma sudarė 4 350 908 EUR, t. y. 10,11 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai yra 5,65 proc. daugiau nei 2016 m.; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti, kad perkelti asignavimai būtų visiškai išnaudoti siekiant išvengti didelių išteklių panaikinimo;

Veiklos rezultatai

pripažįsta, kad, siekdama įvertinti savo veiklos teikiamą pridėtinę vertę, Agentūra naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, įskaitant veiklos, valdymo ir (arba) vadovavimo, taip pat komunikacijos ir (arba) suinteresuotųjų subjektų rodiklių derinį, kurie leidžia įvertinti jos darbo krūvį, darbo programos įgyvendinimą ir, be kita ko, suinteresuotųjų subjektų pasitenkinimą, ir kad, be to, ji dar naudoja biudžeto planavimo ir stebėsenos metodiką biudžeto valdymui gerinti;

pripažįsta, kad Agentūra 2017 m. lapkričio mėn. įdiegė naują patobulintą sistemos „EudraVigilance“ versiją – tai informacinė sistema, skirta pranešti apie įtariamą vaistų šalutinį poveikį;

pakartoja, kad Agentūra, vertindama ir prižiūrėdama žmonėms skirtus ar veterinarinius vaistus, atlieka svarbų vaidmenį visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugos ir propagavimo srityje;

pabrėžia, kad nemažai Agentūros veiksmų vykdyti pavėluotai arba atidėti dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos arba dėl išorės aplinkybių;

pabrėžia, kad 2017 m. Agentūra rekomendavo, kad rinkodaros leidimas būtų suteiktas 110 naujų vaistų (92 žmonėms skirtiems vaistams ir 18 veterinarinių vaistų), įskaitant 42 naujas veikliąsias medžiagas (35 žmonėms skirtas ir 7 veterinarines veikliąsias medžiagas);

palankiai vertina tai, kad 2017 m. Agentūra įgyvendino komunikacijos planą, kuriuo sustiprintas bendradarbiavimas su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, pacientų ir vartotojų, taip pat sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis;

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra bendradarbiauja su kitomis agentūromis siekiant bendrų mokslinių rezultatų, taip pat teikia tarpusavio paramą ir keičiasi moksliniais duomenimis; be to, pripažįsta, kad Agentūra yra sudariusi oficialius darbo susitarimus su penkiais pagrindiniais Agentūros partneriais;

10.

pažymi, kad Agentūros valdyba patvirtino 2018–2020 m. daugiametį darbo planą, kuriuo remiamas bendros Europos vaistų reguliavimo tinklo strategijos įgyvendinimas ir kuriame, be kita ko, išdėstytos pagrindinės ateinančių metų iniciatyvos ir veiklos sritys;

Personalo politika

11.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 97,82 proc. ir iš 596 laikinųjų darbuotojų etatų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2016 m. patvirtintais 602 etatais), buvo paskirti 583 laikinieji darbuotojai; taip pat pažymi, kad 2017 m. Agentūroje dirbo 147 sutartininkai ir 36 deleguotieji nacionaliniai ekspertai; pažymi, kad personalo išlaidos padidėjo 10 mln. EUR; prašo Agentūros pateikti išsamią ataskaitą apie šias išlaidas; primygtinai ragina Agentūrą nekeisti nuolatinių darbuotojų brangesniais sutartininkais;

12.

pažymi, kad Agentūra patvirtino pavyzdinį Komisijos sprendimą dėl asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politikos; pripažįsta, kad Agentūra, paskelbusi tarpžinybinį kvietimą pareikšti susidomėjimą, sukūrė konfidencialių patarėjų sistemą ir paskyrė priekabiavimo prevencijos koordinatorių;

13.

susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Agentūra ir Audito Rūmų ataskaita, nepaisant to, kad Agentūrai buvo pavestos svarbios naujos užduotys, 2017 metais jos personalo etatų planas nebuvo padidintas, dėl to atsirado didelė priklausomybė nuo išorės ekspertinių žinių atitinkamose srityse; palankiai vertina tai, kad Sveikatos ir maisto saugos GD atstovas žodžiu pranešė Agentūros valdybai, kad Agentūros prašymas 2019 m. įdarbinti ne daugiau kaip 40 ribotos trukmės sutartininkų buvo patvirtintas; palankiai vertina priemones, kurių Agentūra ėmėsi, kad sumažintų su tuo susijusią riziką, ir ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tolesnius priimtus sprendimus padėčiai pagerinti;

14.

Viešieji pirkimai

15.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, iki 2017 m. pabaigos Agentūra dar nepradėjo taikyti visų Komisijos numatytų priemonių, skirtų nustatyti bendrą elektroninio keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, sprendimą; pažymi, kad, remiantis Agentūros atsakymu, ji su Komisija pasirašė susitarimo memorandumą dėl prieigos prie elektroninio pasiūlymų teikimo ir jo naudojimo; ragina Agentūrą pradėti taikyti visas reikiamas priemones ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje pasiektą pažangą;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

16.

pabrėžia, kad Agentūros klientai – farmacijos pramonė – moka už procedūrą, o ne už Agentūros vertinimų rezultatus; supranta, kad, Agentūros nuomone, ji savo rekomendacijas parengė nepriklausomai ir kad todėl dėl jų nekyla interesų konfliktų, kurių atžvilgiu bet kokia galima rizika vis dėlto yra tinkamai apsvarstyta, sustabdyta ir sumažinta;

17.

palankiai vertina tai, kad Agentūra taip pat prašo, kad prieš pradėdami eiti pareigas, visi informacinių technologijų konsultantai pasirašytų individualias deklaracijas dėl konfidencialumo ir interesų konflikto nebuvimo;

18.

pripažįsta esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. Agentūra iš išorės šaltinių gavo 25 pranešimus, susijusius su informavimu apie pažeidimus, 15 bylų buvo užbaigtos 2017 m., o 10 bylų tebesvarstomos; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

19.

pabrėžia, kad valdančiosios tarybos narių, mokslinio komiteto narių ar ekspertų atžvilgiu nebuvo pradėta jokių piktnaudžiavimo pasitikėjimu nagrinėjimo procedūrų ir kad 2017 m. nebuvo nustatyta darbuotojų interesų konfliktų atvejų;

20.

pažymi, kad Agentūra susitinka su išorės suinteresuotaisiais subjektais ir laikosi taisyklių, kuriomis reglamentuojami jos santykiai su suinteresuotaisiais subjektais, ir kad ji savo interneto svetainėje skelbia susitikimų su interesų grupių atstovais protokolus; su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra, konsultuodamasi su Komisija, parengė santykių su suinteresuotaisiais subjektais valdymo sistemą, kurioje numatytos skaidrumo priemonės;

21.

pažymi, kad, kaip nurodyta Audito Rūmų ataskaitoje, reikia stiprinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą, numatant, kad jis būtų tiesiogiai atsakingas Agentūros vykdomajam direktoriui ir valdybai; pažymi, kad, remiantis Agentūros atsakymu, ją tenkina dabartine sistema užtikrinamas nepriklausomumo lygis, tačiau ji vis dėlto svarstys, kokius pakeitimus būtų galima atlikti; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje; taip pat pažymi, kad Agentūra 2018 m. kovo mėn. pradėjo pakartotinį savo apskaitos sistemų tvirtinimą;

22.

palankiai vertina tai, kad Europos ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl Agentūros taikomos tvarkos pradėti bendradarbiavimą su vaistų gamintojais prieš jiems kreipiantis dėl leidimų prekiauti savo vaistais Sąjungoje; palankiai vertina tai, kad visos suinteresuotosios šalys raginamos pateikti savo pastabas šiuo klausimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Agentūros pajamos iš mokesčių ir rinkliavų, susijusių su rinkodaros leidimais, padidėjo 14 mln. EUR;

23.

pažymi, kad Agentūra nurodo, kad prieš pateikiant paraiškas rengiamais susitikimais prisidedama prie vaistų kūrimo; atsižvelgiant į susitikimus prieš pateikiant paraišką, pažymi, kad Žmonėms skirtų vaistų komiteto (CHMP) ekspertai atlieka tiek konsultanto, tiek ir rinkodaros leidimo paraiškų vertintojo pareigas; ragina Agentūrą bent jau paskelbti prieš pateikiant paraiškas vykdytos veiklos sąrašą, kai rinkodaros leidimas yra suteiktas;

Vidaus auditas

24.

susirūpinęs pažymi, kad Komisijos vidaus audito tarnyba atliko Agentūros „Farmakologinio budrumo rinkliavų reglamento įgyvendinimo“ (2) auditą, kuriame padaryta išvada, kad, nors valdymo ir vidaus kontrolės sistemos struktūra yra tinkama, nustatyta didelių trūkumų, kurie buvo pateikti kaip „labai svarbi rekomendacija“, susijusi su Agentūros vykdomu nuolatinio pajamų iš farmakologinio budrumo rinkliavų ir susijusių išlaidų deficito valdymu; pažymi, kad Agentūra parengė veiksmų planą, į kurį įtrauktas Komisijos atliekamas dabartinės rinkliavų ir atlyginimų nustatymo sistemos vertinimas; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi įgyvendinant šias rekomendacijas;

Kitos pastabos

25.

pažymi, kad Audito Rūmai į savo ataskaitą dėl dviejų Londone įsteigtų agentūrų įtraukė „dalyko pabrėžimo“ pastraipą, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos; pažymi, kad 2019 m. pradžioje Agentūros būstinė bus perkelta į Amsterdamą ir kad susijusioms išlaidoms skirti atidėjiniai, kurie sudaro 18 600 000 EUR, įtraukti į Agentūros finansines ataskaitas; apgailestauja, kad patalpų Londone nuomos sutartyje nustatytas nuomos laikotarpis iki 2039 m., nenumatant jokios nuostatos dėl sutarties nutraukimo; labai apgailestauja dėl to, kad finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose atskleista 489 000 000 EUR iki 2039 m. likusios nuomos suma, iš kurios 465 000 000 EUR tenka nuomos laikotarpiui po Agentūros planuojamo persikėlimo į Amsterdamą; primygtinai ragina Agentūrą ir Europos Komisiją dėti visas pastangas, kad būtų kuo labiau sumažintas nepalankios nuomos sutarties finansinis ir administracinis poveikis bei poveikis veiklai, ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie pokyčius šioje srityje;

26.

pažymi, kad 2019 m. vasario 20 d. Aukštasis teisingumo teismas (Anglija ir Velsas) priėmė sprendimą byloje „Canary Wharf Group“ prieš Agentūrą dėl jos patalpų nuomos Londone; apgailestauja, kad teismas nusprendė, kad „Brexit'as“ ir jo pasekmės nėra laikomos priežastimi nutraukti sutartį, nors ir pripažino, kad „Brexit'o“ nebuvo įmanoma numatyti, kai 2011 m. buvo sudaroma sutartis; atkreipia dėmesį, kad sprendimu patvirtinama galimybė, kad Agentūra, savininkui sutikus, galėtų pernuomoti ar perleisti patalpas Londone; ragina Agentūrą išnagrinėti šią galimybę, siekiant surasti palankų problemos sprendimą iki 2019 m. pirmojo pusmečio pabaigos;

27.

pripažįsta, kad Agentūra įsteigė specialią veiksmų ir pasirengimo persikėlimui darbo grupę siekdama užtikrinti, kad po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Agentūros perkėlimo į Nyderlandus Agentūra imtųsi visų būtinų priemonių savo veiklos tęstinumui užtikrinti; su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. Agentūra ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su būstinės perkėlimu į Amsterdamą, be kita ko, atliko poveikio vertinimą, darbuotojų apklausas, parengė specialią įdarbinimo ir atrankos strategiją po Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos ir pasirengė Agentūros duomenų centrų perkėlimui;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad, pasak Agentūros, perkėlimo užduotims vykdyti reikės perskirstyti didelius išteklius ir kad dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo Agentūrai gali būti sunku vykdyti savo pagrindinius ir teisėkūros įsipareigojimus; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

29.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios horizontaliojo pobūdžio pastabos pateikiamos 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (3) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 658/2014 dėl mokesčių, mokėtinų Europos vaistų agentūrai už farmakologinio budrumo veiklos, susijusios su žmonėms skirtais vaistais, vykdymo (OL L 189, 2014 6 27, p. 112).

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/238

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1487

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos vaistų agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0075/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (5), ypač į jo 68 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0135/2019),

pritaria Europos vaistų agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 141.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 141.

(5) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 149.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/239

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1488

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0071/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (5), ypač į jo 15 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0139/2019),

patvirtina Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, kad Centro 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 149.

(5) OL L 376, 2006 12 27, p. 1.

(1) OL C 25, 2018 1 24, p. 1.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/240

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1489

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0139/2019),

kadangi, remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (toliau – Centras) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jo galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 15 828 389 EUR, t. y. 2,64 proc. mažesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi Centro biudžetą daugiausia sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, jog jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, kad Centro 2017 finansinių metų metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 proc., t. y. 0,05 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 94,70 proc., t. y. 0,94 proc. mažesnis, palyginti su praėjusiais metais;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

pažymi, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma sudarė 18 245 EUR, t. y. 3,90 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai yra 0,15 proc. daugiau, palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

džiaugdamasis pažymi, kad Centras naudoja 50 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, kurie jam padeda vertinti, kaip buvo siekiama 68 metinių tikslų, kurie suskirstyti į aštuonis strateginius tikslus, siekdamas įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę ir pagerinti biudžeto valdymą;

pripažįsta, kad Centras pasiekė 90 proc. 2017 m. numatytų metinių tikslų ir sėkmingai įgyvendino pirmųjų savo 2025 m. strategijos metų tikslus;

džiaugdamasis pažymi, kad Centras kartu su Europos jūrų saugumo agentūra naudojasi bendrosiomis ir paramos paslaugomis ir dalijasi bendrų patalpų Lisabonoje valdymą; pripažįsta, kad teisingumo, vidaus reikalų ir sveikatos srityse buvo pasiekta veiklos sąveika su kitomis Sąjungos agentūromis;

Personalo politika

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 93,51 proc., t. y., iš 77 pareigūnų arba laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, buvo paskirti 72 pareigūnai arba laikinieji darbuotojai (palyginti su 79 patvirtintais etatais 2016 m.); pažymi, kad 2017 m. Centre papildomai dirbo 29 sutartininkai ir 1 deleguotasis nacionalinis ekspertas;

pažymi, kad Centre taikomos bendrosios nuostatos dėl orumu ir pagarba pagrįstos darbo kultūros kūrimo ir išsaugojimo, siekiant užkirsti kelią priekabiavimui ir kovoti su juo; pripažįsta, kad tai užtikrina konfidencialių konsultacijų galimybę;

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą pranešimus apie laisvas darbo vietas skelbti ir Europos personalo atrankos tarnybos interneto svetainėje, kad būtų padidintas viešumas; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Centro atsakymu, jis yra įsipareigojęs įvertinti šios veiklos ekonominę naudą, ir taip pat planuoja paskelbti pranešimus apie visas būsimas laisvas darbo vietas ES agentūrų tinklo sukurtame tarpagentūriniame darbo skelbimų puslapyje;

Viešieji pirkimai

džiaugdamasis pažymi, kad Centras parengė naują viešųjų pirkimų planą, kuris buvo sėkmingai vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su visais skyriais;

10.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, iki 2017 m. pabaigos Centras dar nebuvo pradėjęs naudoti nė vienos iš Komisijos numatytų priemonių, skirtų sprendimui dėl bendro keitimosi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešojo pirkimo (e. pirkimo) procedūrose, nustatyti; pažymi, kad, remiantis Centro atsakymu, jis nustatė priemones, kurių reikia elektroninėms sąskaitoms faktūroms išrašyti, ir planuoja atlikti parengiamąsias operacijas, kurių reikia, kad nuo 2018 m. spalio mėn. būtų galima naudotis e. viešojo pirkimo ir pasiūlymų teikimo elektroninėmis priemonėmis, kaip reikalaujama pagal atitinkamą teisinę sistemą. ragina Centrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie padarytą pažangą;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

11.

pažymi, kad, kaip nurodyta Audito Rūmų ataskaitoje, reikia sustiprinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą, numatant, kad jis būtų tiesiogiai atsakingas Centro direktoriui ir Valdybai; pažymi, kad Centras savo atsakyme nurodo, jog, jo nuomone, dabartinė organizacinė struktūra neturėjo poveikio apskaitos pareigūnų nepriklausomumui; taip pat pažymi, kad vis dėlto Centras yra pasirengęs atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendaciją;

Vidaus kontrolė

12.

pažymi, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) pabrėžė, jog svarbu atlikti duomenų rinkimo, patvirtinimo ir kokybės užtikrinimo procesų poreikių analizę ir persvarstyti savo duomenų kokybės valdymo sistemą bei suderinti ją su Centro 2025 m. strategija; pabrėžia, kad 2017 m. gruodžio mėn. Centras patvirtino šių rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planą; ragina Centrą biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją informuoti apie šioje srityje pasiektą pažangą;

13.

apgailestaudamas pažymi, kad viena iš rekomendacijų, įvardyta kaip svarbi 2013 m. VAT atlikus auditą pagal skyrių „Biudžetas ir stebėsena“, vis dar nėra iki galo įgyvendinta; susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, nemažai rekomendacijų, įtrauktų į 2015 m. VAT auditą IT projektų valdymo srityje, įgyvendintos tik iš dalies ir vis dar nėra užbaigtos vykdyti; ragina Centrą teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai šių rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas;

14.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/242

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1490

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Centro atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0071/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (5), ypač į jo 15 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0139/2019),

pritaria Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 149.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 149.

(5) OL L 376, 2006 12 27, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 75.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/243

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1491

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0078/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą (5), ypač į jo 19 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0130/2019),

patvirtina Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajai direktorei, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 75.

(5) OL L 208, 2002 8 5, p. 1.

(1) OL C 108, 2018 3 22, p. 225.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/244

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1492

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0130/2019),

kadangi, remiantis Europos jūrų saugumo agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jos 2017 finansinių metų biudžetas buvo 86 276 654,33 EUR, t. y. 22,87 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi šis padidėjimas iš esmės buvo susijęs su didesniais Agentūros įgaliojimais; kadangi visos Agentūros biudžeto lėšos skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2017 finansinių metų Europos jūrų saugumo agentūros metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad jie gavo pakankamą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,04 % (t. y. šiek tiek, 0,03 % mažesnis, palyginti su 2016 m.), o mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 96,25 % (t. y. sumažėjo 1,55 %);

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

labai apgailestauja dėl to, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma buvo labai didelė ir sudarė 792 182 EUR, t. y. 23,30 % visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai yra 12,12 % daugiau, palyginti su 2016 m.;

Veikla

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra naudoja keletą konkrečių pagrindinių veiklos rezultatų vertinimo rodiklių, kuriuos taikant vertinamas jos metinės darbo programos įgyvendinimas, ir kad Agentūros vertinimas yra pagrindė priemonė siekiant įvertinti pridėtinę jos veiklos vertę; pripažįsta konstruktyvų Agentūros požiūrį, pagal kurį dėmesys sutelkiamas į daugiamečius ir metinius strateginius tikslus ir tinkamą šių tikslų pasiekimo vertinimą; pažymi, kad Agentūra, siekdama pagerinti savo biudžeto valdymą, kaip pagrindinį veiklos rezultatų vertinimo rodiklį naudoja tik biudžeto įvykdymo lygį;

teigiamai vertina tai, kad Agentūrai pavyko vykdyti veiklą, susijusią su jos įgaliojimų išplėtimu, ir kad buvo sustiprinta jos vizitų ir patikrinimų kokybės sistema;

pažymi, kad dėl Agentūros parengtų informacinių sistemų ir duomenų bazių aukštos kokybės trečiosios šalys vis labiau domisi galimybe eksportuoti Agentūros ekspertines žinias, o kartu ir Sąjungos standartus bei sprendimus nepaisant geografinių ribų, kartu užtikrinant Agentūros išteklių ir Sąjungos interesų apsaugą;

džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra bendradarbiauja su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru – dalijasi bendrosiomis ir paramos, taip pat bendrų patalpų Lisabonoje valdymo paslaugomis; džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra bendradarbiauja su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra Europos pakrantės apsaugos klausimu;

palankiai vertina tai, kad Agentūra ieško sąveikos su kitomis Sąjungos agentūromis galimybių, siekdama didesnio veiksmingumo ir efektyvumo bei mažesnių išlaidų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ir skatina Agentūros bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos agentūromis siekiant paremti ES migracijos darbotvarkę, pvz., tai, kad Agentūra teikia vis daugiau paslaugų agentūrai Frontex; ragina Agentūrą bendradarbiauti su kitomis Sąjungos agentūromis kovojant su pabėgėlių krize, taip pat vykdant itin svarbią veiklą, nepatenkančią į jos pradinių įgaliojimų sritį, kaip antai, dalijimasis praktine patirtimi, operatyvinės paramos ir darbuotojų teikimas, siekiant padėti kovoti su pabėgėlių krize;

apgailestauja dėl to, kad vėluojant vykdyti nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos (RPAS) operacijas buvo padarytas biudžeto pakeitimas, pagal kurį buvo sumažinta Sąjungos subsidija, atitinkanti 2017 m. nepanaudotą ir su Europos šalių bendradarbiavimu vykdant pakrančių apsaugos funkcijas susijusią sumą; vis dėlto palankiai vertina Agentūros pastangas įgyvendinant šiuos projektus teikti Komisijai, valstybėms narėms ir naudotojams jūrų sektoriuje operatyvines paslaugas, analizę, ekspertines žinias ir techninę paramą; todėl ragina Agentūrą dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti organizacines, technines, teisines ir sutartines problemas, susijusias su RPAS naudojimu;

ragina Agentūrą kuo geriau išnaudoti RPAS naudojimo galimybes; pabrėžia, kad RPAS yra daugiafunkcė ir gali būti naudojama įvairiai veiklai, kuri apima veiksmus nelaimės ištiktų laivų ir žmonių atveju, jūrų taršos, įskaitant išsiliejusią naftą ir šiukšles, stebėjimą ir nustatymą, taip pat bendrą visų dydžių laivų ir jų veiklos nustatymą ir sekimą, įskaitant galimai neteisėtos veiklos nustatymą (pvz., neteisėtą žvejybą, prekybą narkotikais, neteisėtą migraciją ir t. t.);

10.

pabrėžia, kad dėl Agentūros praktinės patirties ir vidaus pajėgumų esama galimybės išplėsti jos veiksmus ir paslaugų teikimą platesniu mastu ir taip prisidėti prie Sąjungos reguliavimo sistemų ir saugumo bei aplinkosaugos standartų taikymo srities išplėtimo;

11.

pažymi, kad nepriklausomas Agentūros steigimo reglamento įgyvendinimo išorės vertinimas atliktas 2017 m.; su pasitenkinimu pažymi, kad rezultatai buvo teigiami ir padaryta išvada, jog apskritai EMSA teikia pridėtinę vertę visose savo veiklos srityse ir visiems savo suinteresuotiesiems subjektams;

Personalo politika

12.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 98,58 %: iš 212 laikinųjų darbuotojų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą, paskirti 205 laikinieji darbuotojai (2016 m. patvirtinti 202 etatai); pažymi, kad, be to, 2017 m. Agentūroje dirbo 44 sutartininkai ir 19 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

13.

apgailestauja dėl Agentūros administracinės valdybos narių lyčių disbalanso – 46 nariai iš 56 yra vyrai, o 10 – moterys; remdamasis Agentūros pateikta informacija, atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūros administracinės valdybos paskyrimas priklauso Komisijos ir valstybių narių kompetencijai; šiuo požiūriu prašo Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į tai, kad teikiant kandidatūras valdybos narių pareigoms užimti svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą;

14.

pažymi, kad Agentūra patvirtino Komisijos pavyzdinį sprendimą dėl asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politikos ir kad paskirti ir apmokyti konfidencialios informacijos patikėtiniai;

15.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą skelbti laisvas darbo vietas ir Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje, siekiant didinti viešumą; supranta Agentūros atsakymą, kuriame ji pabrėžia dideles darbo vietų skelbimo šiame portale vertimo raštu išlaidas;

Viešieji pirkimai

16.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, iki 2017 m. pabaigos Agentūra dar nebuvo pradėjusi taikyti visų Komisijos numatytų priemonių, skirtų bendram elektroninio keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. viešųjų pirkimų) procedūrose, sprendimui nustatyti; remdamasis Agentūros atsakymu pažymi, kad nuo 2018 m. pradžios Agentūra pradėjo taikyti e. viešojo pirkimo modulius;

17.

atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą susirūpinęs pažymi, kad Agentūra sistemingai netikrino programinės įrangos licencijų įsigijimo kainų ir jų padidinimų, nustatytų kartu su tiekėjų kotiruotomis kainomis, ir preliminariosios sutarties vykdytojui pateiktų sąskaitų faktūrų; atsižvelgdamas į Agentūros atsakymą, pažymi, kad ji primins projektų pareigūnams nuolat tikrinti šias kainas ir paprašys perkančiosios organizacijos prašyti rangovo pateikti informaciją apie kainas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie bet kokį padėties pasikeitimą šiuo klausimu;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

18.

teigiamai vertina esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra įgyvendina sukčiavimo prevencijos ir nustatymo strategiją ir kad ir toliau įgyvendinama keletas konkrečių veiksmų, įskaitant etikos ir sąžiningumo mokymo kursus;

19.

pažymi, kad 2017 m. apie interesų konflikto atvejus pranešta nebuvo; palankiai vertina griežtą vidaus kontrolę, kuria siekiama užtikrinti, kad visi darbuotojai žinotų pareigas, susijusias su interesų konflikto nebuvimo deklaracijomis;

Vidaus kontrolė

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba atliko Agentūros pagal projektus finansuojamų veiksmų auditą ir padarė išvadą, kad valdymo ir kontrolės sistemos, sukurtos šiuo tikslu, yra tinkamai parengtos ir veiksmingai bei efektyviai įgyvendinamos; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Vidaus audito tarnyba pateikė tris rekomendacijas, iš kurių tik vieną pripažino Agentūra, nepaisant to, kad dvi atmestos rekomendacijos buvo priskirtos labai svarbių rekomendacijų kategorijai; atkreipia dėmesį į Agentūros pagrindimą dėl rekomendacijų atmetimo ir prašymą Komisijai parengti horizontaliąsias gaires dėl pagal projektus finansuojamų veiksmų ir agentūros išlaidų, susijusių su pagal projektus finansuojamais veiksmais, apskaičiavimo;

21.

pažymi, kad Vidaus audito tarnyba atliko Agentūros žmogiškųjų išteklių valdymo ir kontrolės sistemų auditą ir padarė išvadą, kad jos yra tinkamos ir pajėgios remti Agentūrą siekiant jos strateginių tikslų; pažymi, kad Vidaus audito tarnyba pateikė tris rekomendacijas, iš kurių viena yra svarbi, o dvi – pageidautinos, kurias pripažino Agentūra ir kurioms įgyvendinti ji parengė veiksmų planą, kad būtų patenkinti tobulinimo poreikiai; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie taikomų priemonių raidą;

22.

pažymi, kad pagal rizikos valdymo politiką 2017 m. atnaujintas rizikos registras ir kad šis atnaujinimas nesukėlė ypatingos rizikos, dėl kurios reikėtų į leidimus suteikiančio pareigūno metinį patikinimo pareiškimą įtraukti oficialią išlygą; taip pat pažymi, kad 2017 m. nepasireiškė nė viena anksčiau nustatyta rizika;

Kitos pastabos

23.

atkreipia dėmesį į preliminarias Agentūros pastangas užtikrinti ekonomiškai efektyvią ir aplinką tausojančią darbo vietą; vis dėlto pažymi, kad Agentūra nenustatė jokių papildomų išmetamo CO2 kiekio mažinimo arba kompensavimo priemonių;

24.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/247

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1493

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0078/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą (5), ypač į jo 19 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0130/2019),

pritaria Europos jūrų saugumo agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 75.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 75.

(5) OL L 208, 2002 8 5, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 79.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/248

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1494

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0082/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 526/2013 dėl Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 460/2004 (5), ypač į jo 21 straipsnio 11 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0129/2019),

patvirtina Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 79.

(5) OL L 165, 2013 6 18, p. 41.

(1) OL C 116, 2018 3 28, p. 20.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/249

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1495

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0129/2019),

kadangi, remiantis Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų ataskaita (1), galutinis jos 2017 finansinių metų biudžetas buvo 11 175 224,40 EUR, t. y. 1,28 proc. didesnis negu 2016 m.; kadangi Agentūros biudžetą sudaro daugiausia iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymėjo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,99 proc., t. y. 1,52 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; pažymi, kad mokėjimo asignavimų panaudojimo lygis buvo 88,19 proc., t. y. šiek tiek (0,99 proc.) mažesnis nei 2016 m.;

Panaikinti perkėlimai

susirūpinęs pažymi, kad panaikinti perkėlimai iš 2016 m. į 2017 m. siekė 90 916 EUR, t. y. 9,39 proc. bendros perkeltos sumos ir tai yra 3,67 proc. daugiau nei 2016 m.;

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad galėtų įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę ir pagerinti biudžeto valdymą, skirdama didesnį dėmesį kokybiniams rodikliams vertinant veiklos tikslų įgyvendinimą, o kiekybiniams rodikliams – vertinant administracinių tikslų įgyvendinimą; be to, pažymi, kad, atsižvelgus į 2016–2020 m. ENISA strategiją, iš poveikio rodiklių matyti, jog Agentūros rezultatai viršijo 2017 m. darbo programoje nustatytus tikslus; ragina Agentūrą toliau plėtoti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad būtų galima geriau įvertinti jos veiklos rezultatus ir poveikį, siekiant sužinoti, kaip užtikrinti didesnę Agentūros veiklos rezultatų pridėtinę vertę;

su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. Agentūra pradėjo pagalbos teikimo valstybėms narėms įgyvendinant Direktyvą (ES) 2016/1148 (2) procesą ir, bendradarbiaudama su kelių valstybių narių valdžios institucijomis, parengė duomenų saugumo pažeidimo sunkumo vertinimo priemonę, kad būtų sukurta nuosekli Sąjungos lygmens sistema;

be to, pažymi, kad 2017 m. ENISA gavo apdovanojimą už gerą administravimą, kurį skyrė ES ombudsmenas už puikius rezultatus inovacijų ir transformacijos srityse;

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra ir Europos profesinio mokymo plėtros centras pasirašė susitarimą dėl paslaugų lygio, kuris, be kitų sinergijos galimybių, sudaro agentūroms sąlygas dalytis konferencijų salėmis ir saugojimo patalpomis;

pažymi, kad 2017 m. Komisijos pavedimu buvo atliktas tyrimas dėl Agentūros veiksmingumo 2013–2016 m. laikotarpiu išorės vertinimo; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šio tyrimo rezultatus ir atitinkamus veiksmus, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į pateiktas rekomendacijas;

Personalo politika

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas tik 87,5 proc. ir iš 48 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, buvo paskirti 42 laikinieji darbuotojai (palyginti su 48 patvirtintais etatais 2016 m.); taip pat pažymi, kad 2017 m. Agentūroje dirbo 29 sutartininkai ir trys deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

pažymi, kad Agentūra patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra rengė mokymo sesijas ir sudarė sąlygas konfidencialioms konsultacijoms;

10.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad 2016 m. Agentūra perkėlė aštuonis papildomus darbuotojus į Atėnus, o Heraklione darbuotojų skaičius sumažėjo iki 14; remdamasis Agentūros duomenimis, pažymi, kad 2017 m. pabaigoje šis skaičius buvo dar labiau sumažintas iki 11 darbuotojų; atkreipia dėmesį į tai, jog pagal 2013 m. Audito Rūmų ataskaitą tikėtina, kad išlaidos galėtų būti dar labiau sumažintos, jei visi darbuotojai būtų sutelkti vienoje vietoje; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie galimas priemones, taikomas siekiant ištaisyti šią padėtį;

11.

susirūpinęs pažymi, kad Agentūra susiduria su sunkumais, įdarbindama, pritraukdama ir išlaikydama tinkamą kvalifikaciją turinčius darbuotojus, visų pirma dėl siūlomo darbo tipo (darbas pagal sutartį) ir žemo korekcinio koeficiento, kuris taikomas skaičiuojant Agentūros darbuotojų Graikijoje algas;

12.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą skelbti laisvas darbo vietas ir Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje, siekiant didinti viešumą; supranta Agentūros susirūpinimą dėl vertimo raštu išlaidų;

13.

apgailestauja dėl to, kad, kaip nurodė Audito Rūmai, pareigų perdavimo procesas naujam Agentūros apskaitos pareigūnui buvo atliktas netinkamai, t. y. naujam apskaitos pareigūnui nebuvo pateikta pareigų perdavimo ataskaita; remdamasis Agentūros atsakymu pažymi, kad buvo surengti neoficialūs susitikimai siekiant perduoti žinias ir kad Agentūra įgyvendins taisomuosius veiksmus, kad ateityje užtikrintų tinkamą pareigų perdavimą naujiems darbuotojams; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie taisomųjų veiksmų įgyvendinimą;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas bei skaidrumas

14.

atkreipia dėmesį į esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad tik vykdomojo direktoriaus ir valdybos pirmininko gyvenimo aprašymai skelbiami Agentūros interneto svetainėje, be to, Agentūra savo svetainėje skelbia tik vykdomojo direktoriaus interesų konfliktų deklaraciją, o atitinkamos kitų vyresniosios vadovybės narių deklaracijos neskelbiamos; ragina Agentūrą paskelbti visų valdybos narių gyvenimo aprašymus ir vyresniosios vadovybės interesų konfliktų deklaracijas ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių šiuo atžvilgiu imtasi;

Kitos pastabos

15.

susirūpinęs pažymi, kad, skirtingai nuo daugelio kitų agentūrų, Agentūra neatliko išsamios tikėtino Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos poveikio savo organizacijai, operacijoms ir sąskaitoms analizės; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad ji atliko kai kurių savo atitinkamų vidaus procesų peržiūrą, atsižvelgdama į šį aspektą; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi susijusiai rizikai sumažinti;

16.

atkreipia dėmesį į nuosaikias Agentūros pastangas užtikrinti ekonomiškai efektyvią ir aplinką tausojančią darbo vietą; pažymi, kad Agentūra netaiko jokių papildomų priemonių, skirtų išmetamam CO2 kiekiui sumažinti arba kompensuoti;

17.

(2) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/251

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1496

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0082/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 526/2013 dėl Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 460/2004 (5), ypač į jo 21 straipsnio 11 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0129/2019),

pritaria Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 79.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 79.

(5) OL L 165, 2013 6 18, p. 41.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 83.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/252

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1497

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos geležinkelio agentūros (ERA) (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą 2017 (05825/2019 – C8-0083/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentas) (5), ypač į jo 39 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (6), ypač į jo 65 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0158/2019),

patvirtina Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 83.

(5) OL L 164, 2004 4 30, p. 1.

(6) OL L 138, 2016 5 26, p. 1.

(1) OL C 84, 2017 3 17, p. 96.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/254

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1498

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0158/2019),

A.	kadangi, remiantis Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 30 732 000 EUR, t. y. 11,57 proc. didesnis nei 2016 m.; kadangi Agentūros biudžetą daugiausia sudaro iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2017 finansinių metų Europos geležinkelio agentūros metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad jie gavo pakankamą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,99 proc., t. y. 0,79 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 87,30 proc. ir, palyginti su 2016 m., sumažėjo 4,27 proc.;

pabrėžia, kad pagal naujojo Agentūros steigimo reglamento nuostatas, kurios įsigaliojo 2016 m. birželio mėn., Agentūra gali imti mokesčius, vykdydama kai kuriuos naujus savo įgaliojimus; pažymi, kad buvo įvesta apmokestinimo už išduodamus sertifikatus, leidimus ir patvirtinimus tvarka, siekiant, kad ji pradėtų visiškai veikti 2019 m., ir kad buvo nustatytas reikalavimas Agentūroje įdiegti išteklių sistemą ir nustatyti vidaus procedūras, siekiant užtikrinti, kad teisės aktuose numatytos ir apmokestinamos užduotys būtų identifikuojamos ir atsekamos; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios naujos sistemos įgyvendinimą;

Perkėlimų į kitą laikotarpį panaikinimas

pažymi, kad panaikintų perkėlimų iš 2016 į 2017 m. suma sudarė 69 473 EUR, t. y. 3,40 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai yra 1,12 proc. mažiau nei 2016 m.;

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra keturiose veiklos srityse naudoja išsamaus 24-ių geležinkelio rodiklių rinkinio rodiklius kaip pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad įvertintų savo veiklos pridėtinę vertę ir kitus rodiklius, kad pagerintų biudžeto valdymą;

atkreipia dėmesį į Agentūros vaidmenį užtikrinant Europos geležinkelių sistemos saugumą bei sąveikumą ir gerinant geležinkelio konkurencingumą kitų transporto priemonių atžvilgiu, tuo tikslu mažinant administracines ir technines kliūtis, skatinant patekimą į rinką ir užtikrinant nediskriminavimą, veiksmingesnį viešųjų lėšų panaudojimą viešųjų geležinkelių transporto paslaugų srityje ir geresnį infrastruktūros valdymą; pritaria Komisijos vizijai dėl Europos geležinkelių sistemos, pirmaujančios pasaulyje saugos srityje;

teigiamai vertina Agentūros vaidmenį imantis tolesnių veiksmų, susijusių su Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) kūrimu, bandymu ir įdiegimu, taip pat vertinant konkrečius ERTMS projektus; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 4-ajame geležinkelių dokumentų rinkinyje yra techninė dalis, kuria išplečiamas Agentūros vaidmuo, numatant jai naujų uždavinių ir siekiant užtikrinti, kad ES sistema būtų visur vienodai įgyvendinama; pabrėžia, kad, jei Agentūrai bus pavesta daugiau užduočių, reikės jai skirti būtinų finansinių, materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių, kad ji galėtų veiksmingai ir efektyviai vykdyti naujas ir papildomas užduotis;

primena, kad ERTMS yra būtina siekiant sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę; todėl pabrėžia, kad optimizuotas ERTMS kūrimo ir diegimo koordinavimas yra labai svarbus prioritetas siekiant užtikrinti bendrą skaidrią, stabilią, įperkamą ir sąveikią ERTMS sistemą visoje Europoje;

pripažįsta, kad Agentūra pasiekė savo tikslą 95 proc. ataskaitų, konsultacijų ir nuomonių teikti laiku; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra nepasiekė kito tikslo – naudojant finansinių ir žmogiškųjų išteklių planavimą pasiekti 90 proc. visų rezultatų – tik 67 proc. rezultatų buvo apibrėžti kaip visiškai pasiekti, o 18 proc. – pasiekti iš dalies;

palankiai vertina Agentūros bendradarbiavimą su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija dalijantis apskaitos paslaugomis ir rengiant bendrą kvietimą dalyvauti konkurse;

10.

pritaria Agentūros darbui, kurį ši atlieka stiprindama tvirtesnį bendradarbiavimą su Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) ir Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), kad būtų sukurta bendra saugos kultūra;

11.

palankiai vertina tai, kad Agentūros integruota valdymo sistema buvo sertifikuota pagal ISO 9001 – tai nepriklausomas nuolatinio Agentūros veiklos gerinimo pripažinimas;

Personalo politika

12.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 92,09 %, o iš 139 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2016 m. patvirtintais 135 etatais) buvo paskirti 128 laikinieji darbuotojai; taip pat pažymi, kad 2017 m. Agentūroje dirbo 34 sutartininkai ir 2 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

13.

pažymi, kad atliekant metinę lyginamąją analizę, susijusią su darbuotojais, gauti tokie pat rezultatai kaip 2016 m., būtent 18 proc. darbuotojų pavesta vykdyti administracines užduotis, 69,5 proc. – veiklos užduotis, t. y. šiek tiek (0,5 proc.) mažiau, palyginti su 2016 m. (nuo 65 proc. iki 70 proc.), o darbuotojų, atliekančių kontrolės ir finansines užduotis, skaičius išliko apie 12 proc.;

14.

pažymi, kad Agentūra priėmė asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką, kad ji savo darbuotojams ir vadovams rengia informuotumo didinimo susitikimus ir kad skatina naudotis konfidencialių patarėjų paslaugomis; nurodo, kad 2017 m. Agentūroje buvo palyginti daug galimo priekabiavimo atvejų – buvo pranešta apie 12 tokių atvejų, tačiau nė vienas iš jų nebuvo ištirtas; primygtinai ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi šiai problemai spręsti;

15.

ragina Agentūrą apsvarstyti visus galimus veiksmus, susijusius su 2017 m. Vidaus audito tarnybos rekomendacijomis dėl žmogiškųjų išteklių ir kompetencijos valdymo, ir tokių veiksmų imtis; palankiai vertina tai, kad 2018 m. sausio mėn. buvo priimtas Agentūros gero administracinio elgesio kodeksas, kuriame pirmiausia pateikiamos visos priemonės, padedančios išvengti interesų konfliktų;

Viešieji pirkimai

16.

su susirūpinimu pažymi, kad 2017 m. buvo užregistruota 29 išimčių atvejai ir 7 reikalavimų nesilaikymo atvejai – tai yra daugiau nei 2016 m.; pripažįsta, kad šiuo klausimu Agentūra nustatė pagrindines susirūpinimą keliančias sritis; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi, kad tokių atvejų ateityje būtų mažiau;

17.

pažymi, kad, pasak Audito Rūmų ataskaitos, vieno audituojamo mokėjimo atveju Agentūra per tiekėją pirko IT paslaugas netaikydama jokios konkurso procedūros ir neatlikusi jokio išankstinio rinkos tyrimo; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad šis sutartis buvo sudaroma pagal atitinkamas sutarties nuostatas;

Interesų konfliktų prevencija bei valdymas ir skaidrumas

18.

pažymi, kad Agentūra savo interneto svetainėje paskelbė savo valdančiosios tarybos narių interesų konflikto nebuvimo deklaracijas ir gyvenimo aprašymus; apgailestauja, jog Agentūra reikalauja, kad jos vyresniosios vadovybės darbuotojai pateiktų ir pasirašytų interesų konfliktų nebuvimo deklaraciją tik tuo atveju, kai jie dalyvauja vertinimo komiteto veikloje; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius sprendžiant šį klausimą;

19.

pažymi, kad, pasak Agentūros, ji toliau įgyvendino Agentūros kovos su sukčiavimu strategijoje apibrėžtą veiksmų planą; pažymi, kad Agentūra Europos kovos su sukčiavimu tarnybai perdavė vieną įtariamo sukčiavimo atvejį ir kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba oficialiai nusprendė pradėti tyrimą; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio tyrimo rezultatus;

20.

apgailestauja, kad Agentūra vis dar nėra nustačiusi informavimo apie pažeidimus taisyklių, tačiau jos turi būti priimtos iki 2018 m. pabaigos; prašo Agentūros informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją, kai jos informavimo apie pažeidimus taisyklės bus parengtos ir įgyvendintos;

Vidaus kontrolė

21.

pažymi, kad atsižvelgiant į preliminarius vidaus kontrolės atitikties EGA valdymo standartams ir jos veiksmingumo vertinimo rezultatus galima daryti išvadą, kad visa Agentūros kontrolės sistema veikia taip, kaip numatyta, ir pagal ją tinkamai mažinama Agentūros tikslų pasiekimui kylanti pagrindinė rizika;

22.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad pagal leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigų atskyrimo principą abi pareigybės yra tarpusavyje nesuderinamos; tikisi, kad Agentūra šią problemą išspręs per šiuo metu vykstančią reorganizaciją; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi reaguojant į šią pastabą;

Kitos pastabos

23.

pažymi, kas pereinamojo laikotarpio pabaigoje (2019 m. birželio 16 d.) Agentūros kaip vien politikos priemonių rengimo ir platinimo funkciją atliekančios institucijos vaidmuo pasikeis ir ji taps institucija, tiesiogiai dirbančia su pramonės sektoriumi išduodant su pramonės saugos sertifikatais ir riedmenimis susijusius leidimus; ragina Agentūros valdybą ir toliau daugiausia dėmesio skirti naujųjų užduočių rengimui pagal Ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio techninę dalį ir rekomenduoja teikti didžiausią pirmenybę žmogiškųjų išteklių valdymui; pažymi, kad pasiekta pažangos rengiant parengiamuosius sprendimus siekiant patvirtinti notifikuotųjų įstaigų audito sistemą ir vieno langelio principu grindžiamą sistemą, taip pat rengiant nacionalinių saugos agentūrų veiklos rezultatų ir sprendimų priėmimo stebėsenos politiką; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie žingsnius, kurių imtasi, kad šis pokytis būtų įgyvendintas sėkmingai ir kad būtų sumažintos sąnaudos;

24.

apgailestauja, kad daug kartų susisiekus su Prancūzijos valdžios institucijomis nepasirašytas susitarimas dėl Agentūros būstinės pagal Agentūros reglamento 71 straipsnį; taip pat apgailestauja, kad valdyba 2017 m. negalėjo vienbalsiai priimti įgyvendinimo taisyklių dėl Agentūros kalbų vartojimo tvarkos ir dėl to, pvz., įdarbinant asmenis, patirta papildomų išlaidų ir buvo vėluojama; apgailestauja, kad Agentūra vis dar veikia dviejose vietose; ragina Agentūrą perkelti visą savo veiklą į savo būstinę ir vykdyti veiklą tik toje vietoje;

25.

patvirtina, kad Agentūra pranešė, kad per intensyvų keitimąsi nuomonėmis su Jungtinės Karalystės geležinkelių sektoriaus atstovais dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos ir galimo to išstojimo poveikio Agentūros darbuotojams klausimo, JK geležinkelio sektoriaus atstovai patvirtino, kad jie yra suinteresuoti likti „Europos sistemoje“;

26.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/257

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1499

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros 2017 (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą 2017 (05825/2019 – C8-0083/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentas) (5), ypač į jo 39 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (6), ypač į jo 65 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0158/2019),

pritaria Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (dabar – Europos Sąjungos geležinkelių agentūra) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 83.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 83.

(5) OL L 164, 2004 4 30, p. 1.

(6) OL L 138, 2016 5 26, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 87.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/258

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1500

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Institucijos atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0094/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (5), ypač į jo 64 straipsnio 9 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0141/2019),

patvirtina Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomajai direktorei, kad Institucijos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 87.

(5) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(1) OL C 154, 2018 5 2, p. 3.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/259

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1501

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0141/2019),

kadangi, remiantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (toliau – Institucija) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 42 076 719 EUR, t. y. 6,37 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi Institucija yra finansuojama Sąjungos įnašu (11 019 552 EUR – 26,19 proc.), valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų ir stebėtojų įnašais (18 584 866 EUR – 44,17 proc.) ir iš prižiūrimų subjektų surinktais mokesčiais (11 831 781 EUR – 28,12 proc.);

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Institucijos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, jog gavo pagrįstą patikinimą, kad Institucijos metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 proc., t. y. 0,03 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 89,76 proc., t. y. padidėjo 2,47 proc., palyginti su praėjusiais metais;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

pažymi, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma sudarė 164 310 EUR, t. y. 3,51 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai yra 3,65 proc. mažiau, palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

pripažįsta, kad Institucija tam tikras priemones naudoja kaip pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad būtų galima įvertinti jos veiklos teikiamą pridėtinę vertę ir pagerinti jos biudžeto valdymą;

pažymi, kad Institucija įvykdė 90 proc. į savo metinę darbo programą įtrauktų užduočių;

atkreipia dėmesį į Institucijos vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas nacionalinių priežiūros institucijų ir, kai tinkama, institucijų, atsakingų už tarptautinę priežiūrą, veiksmų koordinavimui ir skatinant tai daryti;

pripažįsta, kad Institucijos tikslas – gerinti ES vidaus finansų rinkos veikimą užtikrinant aukštą, veiksmingą ir nuoseklų reglamentavimo ir priežiūros lygį, skatinant finansų sistemų vientisumą ir stabilumą ir stiprinant tarptautinės priežiūros koordinavimą, kad būtų užtikrintas finansų sistemos stabilumas ir veiksmingumas;

pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad Institucijos darbo krūvis tampa vis labiau susijęs ne su reguliavimo užduočių vykdymu, bet su Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimu ir jų taikymu, reikėtų perskirstyti Institucijos biudžeto ir darbuotojų išteklius; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą su išteklių paskirstymu susijusių prioritetų nustatymo lygį;

10.

mano, kad bet koks galimas Institucijai skiriamų lėšų didinimas turi būti vykdomas kartu įgyvendinant tinkamas racionalizavimo priemones;

11.

prašo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ir Europos bankininkystės institucijos (toliau – EBI) atlikti tyrimą dėl dividendų arbitražo prekybos schemų, pavyzdžiui, „cum-ex“, taip siekiant įvertinti galimą grėsmę finansų rinkų vientisumui ir nacionaliniams biudžetams, išsiaiškinti šių schemų dalyvių ypatumus ir paplitimo mastą, įvertinti, ar šiais atvejais buvo pažeista nacionalinė ar Sąjungos teisė, įvertinti veiksmus, kurių ėmėsi finansų priežiūros institucijos valstybėse narėse, taip pat pateikti deramas rekomendacijas dėl atitinkamų kompetentingų institucijų reformos ir jų veiksmų;

12.

pabrėžia, jog reikia skirti pakankamai išteklių, kad būtų vykdomi esami kovos su pinigų plovimu įgaliojimai, ir užtikrinti greitą keitimąsi informacija su EBI dėl pinigų plovimo ir kovos su terorizmo finansavimu; prašo Institucijos, bendradarbiaujant su EBI ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (toliau – EIOPA), parengti bendras gaires, kaip integruoti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu riziką į prudencinę priežiūrą;

13.

palankiai vertina tai, kad Institucija kartu su EBI ir EIOPA priklauso Jungtiniam komitetui, kuris siekia užtikrinti tarpsektorinį nuoseklumą ir bendras pozicijas finansinių konglomeratų priežiūros srityje ir kitais įvairius sektorius apimančiais klausimais, taip pat tai, kad Institucija ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūra naudojasi vieno apskaitos pareigūno paslaugomis;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad trijų ES priežiūros institucijų išorės vertinimas buvo atliktas 2017 m.; ragina Instituciją pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių ėmėsi (Institucija) siekdama pašalinti atliekant išorės vertinimą nustatytus trūkumus;

Personalo politika

15.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 97,33 proc.: iš 150 laikinųjų darbuotojų etatų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2016 m. patvirtintais 140 etatų), buvo paskirti 146 laikinieji darbuotojai; pažymi, kad, be to, 2017 m. Institucijoje dirbo 55 sutartininkai ir 23 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

16.

pažymi, kad Institucijos darbuotojų kaita siekė 6,5 proc., t. y atitiko Institucijos tikslą (mažesnė kaip 10 proc. darbuotojų kaita), ir sumažėjo 1,50 proc., palyginti su praėjusiais metais;

17.

18.

palankiai vertina tai, kad Institucija jau patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką;

Viešieji pirkimai

19.

džiaugdamasis pažymi, kad Institucija sėkmingai vadovavo bendrai ES agentūrų vykdomai atvirai viešojo pirkimo procedūrai dėl kalbų e. mokymosi, sudarydama galimybes darbuotojams naudotis Europos kalbų mokymosi internetu platforma; pažymi, kad prie šios procedūros prisijungė 30 ES agentūrų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

20.

pripažįsta Institucijos taikomas priemones ir jos dedamas pastangas siekiant užtikrinti skaidrumą, užkirsti kelią interesų konfliktams ir juos valdyti, taip pat apsaugoti informatorius; be to, palankiai vertina tai, kad Institucija skelbia darbuotojų susitikimų su išorės suinteresuotaisiais subjektais registrą;

21.

atsižvelgdamas į Institucijos vykdomą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros funkciją, palankiai vertina tai, kad buvo priimtos informavimo apie pažeidimą gairės, ir pabrėžia, kad nacionalinės priežiūros institucijos turi patvirtinti panašią politiką;

22.

pažymi, kad 28 proc. Institucijos biudžeto sudarė mokesčiai, kuriuos moka jos prižiūrimi subjektai; džiaugdamasis pažymi, kad buvo įgyvendintos priemonės siekiant sušvelninti bet kokius interesų konfliktus ir kad buvo atliktas šių struktūrų ir procesų auditas; ragina Instituciją ir toliau teikti informaciją biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurias ji taiko interesų konfliktų prevencijos srityje; be to, pažymi, jog Institucija mano, kad jeigu mokesčius rinktų Komisija, tai būtų neveiksminga, nes Institucija jau turi tinkamas mokesčių nustatymo ir surinkimo struktūras ir procesus, be to, ji mano, kad dėl procedūros dinaminio ir techninio pobūdžio tam reikia specialių žinių;

23.

pabrėžia, kad, vykdydama savo darbą ir ypač rengdama įgyvendinimo priemones, Institucija turi reguliariai ir išsamiai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie savo veiklą; pabrėžia, kad Institucijai, atsižvelgiant į jos užduočių pobūdį, labai svarbu demonstruoti skaidrumą ne tik Europos Parlamentui ir Tarybai, bet ir Sąjungos piliečiams;

Vidaus kontrolė

24.

pažymi, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko nacionalinių kompetentingų institucijų kolegialios peržiūros auditą ir padarė išvadą, kad procesai iš esmės tinkami, efektyvūs ir veiksmingi; pažymi, kad VAT pateikė keturias rekomendacijas ir kad nė viena iš jų nebuvo įvardyta kaip ypatingai svarbi arba labai svarbi; ragina Instituciją pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, taikytas įgyvendinant šias rekomendacijas;

Kitos pastabos

25.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Sąjungos gali padaryti poveikį Institucijos veiklai, kadangi dauguma jos prižiūrimų svarbių subjektų įsikūrę Jungtinėje Karalystėje; pažymi, kad dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos ateityje gali sumažėti Institucijos pajamos; ragina Instituciją nuodugniai sekti esamą padėtį, pasirengti susidoroti su bet kokia galinčia kilti rizika ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie bet kokius pokyčius šioje srityje;

26.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios horizontaliojo pobūdžio pastabos pateikiamos 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/262

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1502

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Institucijos atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0094/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0141/2019),

pritaria Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 87.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 87.

(5) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 184.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/263

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1503

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos mokymo fondo (ETF) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos mokymo fondo 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokymo fondo 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Fondo atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Fondas įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0077/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1339/2008 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo (5), ypač į jo 17 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0131/2019),

patvirtina Europos mokymo fondo direktoriui, kad Fondo 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos mokymo fondo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 184.

(5) OL L 354, 2008 12 31, p. 82.

(1) OL C 84, 2017 3 17, p. 28.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/264

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1504

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos mokymo fondo 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos mokymo fondo 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0131/2019),

A.	kadangi, remiantis Europos mokymo fondo (toliau – Fondas) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jo 2017 finansinių metų biudžetas buvo 20 144 089 EUR, t. y. 3,62 proc. mažesnis negu 2016 m.; kadangi Fondo biudžetą beveik visiškai sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Fondo 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad jie gavo pakankamą patikinimą, jog Fondo metinės ataskaitos yra patikimos ir kad pagal jas atliktos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo aukštas ir siekė 99,93 proc., t. y. šiek tiek (0,06 proc.) sumažėjo, palyginti su 2016 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 97,97 proc., t. y. 0,31 proc. didesnis nei praėjusiais metais;

Panaikinti perkėlimai

susirūpinęs pažymi, kad Fondo panaikintų perkėlimų iš 2016 į 2017 metus suma siekė 42 925 EUR ir tai visgi sudarė 9,16 proc. bendros perkeltos sumos, nors minėtas rodiklis gerokai, t. y. 8,42 proc. sumažėjo, palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad Fondas naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (greta kitų našumo ir kokybės rodiklių), kad galėtų įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę ir pagerinti biudžeto valdymą;

palankiai vertina Fondo paramą išorės politikai ir papildomumą jos požiūriu, ypač plėtros ir kaimynystės politikos ir Sąjungos užsienio politikos priemonių srityje; palankiai vertina Fondo indėlį į dvišalę išorės pagalbą, susijusią su politiniu dialogu ir Sąjungos ataskaitų teikimo procesais; pripažįsta jo norą tinkamiau dalyvauti sprendžiant profesinio rengimo ir mokymo (PRM) klausimus, susijusius su Sąjungos pagalba, teikiama trečiosioms šalims, ir ragina Fondą prisidėti remiant Sąjungos pagalbą, kuria siekiama sustiprinti visuotinę PRM reformą;

teigiamai vertina Fondo darbą teikiant paramą Sąjungos šalims partnerėms pagal Sąjungos išorės santykių politiką, kad jos galėtų pasinaudoti savo žmogiškuoju kapitalu ir įvykdyti švietimo, mokymo ir darbo rinkos sistemų reformą; palankiai vertina Fondo veiklą įgūdžių ugdymo ir palankių sąlygų visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi sudarymo srityse, kuria siekiama remti šalis partneres, kad jose pagerėtų jų piliečių įsidarbinimo ir užimtumo perspektyvos;

ypač palankiai vertina Fondo paramą Sąjungos šalims kandidatėms tokiose srityse, kaip antai, mokymasis darbo vietoje, tęstinis PRM srities mokytojų bei dėstytojų profesinis tobulėjimas ir verslumo įgūdžių ugdymas; remia Fondo pastangas Vakarų Balkanuose siekiant modernizuoti kvalifikacijas ir kvalifikacijų sistemas; pripažįsta pažangą, pasiektą įvairiais lygmenimis rengiant ir įgyvendinant nacionalines kvalifikacijų sistemas ir patvirtinant savaiminio ir neformaliojo mokymosi rezultatus; palankiai vertina Fondo ataskaitą „Profesinio mokymo absolventų karjeros stebėjimas ES šalyse kandidatėse“; skatina Fondą tęsti darbą Rytų partnerystės šalyse vykdant tiek regionams, tiek konkrečioms šalims skirtą veiklą, siekiant pagerinti profesinių mokyklų, įrangos ir rezultatų kokybę;

palankiai vertina Vidurinėje Azijoje vykdomą veiklą ir paramą, susijusią su Sąjungos techninės pagalbos ir paramos biudžetui šiose šalyse stebėjimu, ir regioninio bendradarbiavimo skatinimą derinant jį su Vidurinės Azijos švietimo platforma; remia nuolatinį Centrinės Azijos dalyvavimą visos sistemos politikos analizėje ir stebint PRM pažangą per Turino procesą;

pažymi, kad Fondas pasiekė 93 proc. veiklos įvykdymo lygį (laiku užbaigtos veiklos dalis sudarė 88 proc.), inicijavo profesinio rengimo ir mokymo kokybės forumą ir kad jam pavyko pasiekti savo tikslus pagal 13 iš 14 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių;

palankiai vertina Fondo susitarimus ir metinius veiksmų planus dėl bendradarbiavimo politikos srityse, kurios sutampa su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ir Europos profesinio mokymo plėtros centro politikos sritimis; palankiai vertina tai, kad Fondas tapo lyderiu vykdant agentūrų sutartį dėl lyginamųjų personalo motyvacijos tyrimų teikimo;

Personalo politika

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 96,6 proc. ir iš 88 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, buvo paskirti 85 laikinieji darbuotojai (palyginti su 90 patvirtintų etatų 2016 m.); taip pat pažymi, kad 2017 m. Fonde dirbo 40 sutartininkų ir vienas deleguotasis nacionalinis ekspertas;

11.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, kad Agentūra galėtų vykdyti savo užduotis;

12.

pažymi, kad Fondas taiko keletą kovos su priekabiavimu priemonių ir kad visi nauji darbuotojai dalyvauja informacinėje sesijoje, kurią rengia konfidencialūs patarėjai;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

13.

atkreipia dėmesį į esamas Fondo priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą ir pranešėjų apie pažeidimus apsaugą; pažymi, kad Fondo patarėją teisės klausimais paskyrus Fondo etikos ir profesinio sąžiningumo korespondentu buvo sukurtas nepriklausomas faktų atskleidimo, patariamasis ir konsultacinis organas, skirtas pranešėjams apie pažeidimus; pažymi, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnybos korespondento ir Ombudsmeno korespondento funkcija buvo sujungta su Etikos ir profesinio sąžiningumo korespondento funkcija siekiant sukurti vieną centrinį kanalą, kuriuo darbuotojai galėtų pranešti apie pažeidimus, kartu užtikrinant nepriklausomumą ir konfidencialumą;

14.

palankiai vertina tai, kad Fondas savo esamiems darbuotojams pradėjo rengti privalomus elektroninius informuotumo apie kovą su sukčiavimu didinimo mokymus, o naujiems jos darbuotojams rengiamas privalomas įvadinis instruktažas;

Vidaus kontrolė

15.

pažymi, kad 2017 m. Fondas persvarstė savo vidaus kontrolės sistemą ir kad valdyba patvirtino vidaus kontrolės principus; pripažįsta, kad vertinimas buvo pagrįstas 16 taikomų vidaus kontrolės standartų ir buvo nustatyta, kad 10 iš 16 vidaus kontrolės standartų reikia tik šiek tiek patobulinti, tačiau nei vienam iš šių vidaus kontrolės standartų nereikia svarbių patobulinimų ir nebuvo pastabos, kurioje būtų nurodoma, kad sistema neįdiegta; ragina Fondą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi padėčiai pagerinti;

16.

pažymi, kad Komisijos vidaus audito tarnyba (IAS) atliko profesinio mokymo pažangos stebėsenos auditą ir kad atlikus auditą pateiktos keturios rekomendacijos, iš kurių trys buvo pažymėtos žyma „svarbu“, o viena – „pageidautina“; pažymi, kad todėl Fondas parengė veiksmų planą, kuris turi būti įgyvendintas 2018 m.; pripažįsta, kad Fondas neturi neįgyvendintų Vidaus audito tarnybos rekomendacijų, pateiktų iki 2017 m.;

Kitos pastabos

17.

palankiai vertina tai, kad Fondas mano, jog susirūpinimą keliantys klausimai dėl patalpų pastate „Villa Gualino“ išspręsti ir Fondo buvimas dabartinėse patalpose artimoje ateityje užtikrintas;

18.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (2) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/267

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1505

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos mokymo fondo (ETF) 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos mokymo fondo 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokymo fondo 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Fondo atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Fondas įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0077/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1339/2008 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo (5), ypač į jo 17 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0131/2019),

pritaria Europos mokymo fondo 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos mokymo fondo direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 184.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 184.

(5) OL L 354, 2008 12 31, p. 82.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 153.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/268

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1506

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (dabar Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0099/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (5) ir ypač į jo 33 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (6) ir ypač į jo 47 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0145/2019),

patvirtina Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 153.

(5) OL L 286, 2011 11 1, p. 1.

(6) OL L 295, 2018 11 21, p. 99.

(1) OL C 108, 2018 3 22, p. 270.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/270

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1507

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (dabar Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—

atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (dabar Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0145/2019),

kadangi, remiantis Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) įplaukų ir išlaidų ataskaita (1), galutinis jos 2017 finansinių metų biudžetas buvo 155 801 818 EUR, t. y. gerokai (89,38 proc.) didesnis nei 2016 m.; kadangi padidinimas buvo susijęs su papildomomis Agentūros užduotimis pagal 2018 m. gruodžio 11 d. įsigaliojusį Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2018/1726 (2); kadangi Agentūros biudžetą sudaro daugiausia iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymėjo gavę pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 proc., t. y. 2,1 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; taip pat pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 91,53 proc., t. y. 0,68 proc. didesnis nei 2016 m.;

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad nors 2016 m. Agentūra jau buvo sumokėjusi visą naujų pastatų Strasbūre statybos darbų kainą, statybos darbai dar nebuvo užbaigti dėl rangovo nesugebėjimo jų įvykdyti, ir priimtų darbų pažangos ataskaitos apima tik apie 70 proc. darbų; pripažįsta, kad rangovui skirtiems išankstiniams mokėjimams buvo suteiktos banko garantijos, mokėjimai vyksta progresyviai, priėmus atliktus darbus; atkreipia dėmesį į tai, kad rangovas Agentūrai pateikė finansinį ieškinį ir iškėlė bylą teisme; pažymi, kad Agentūra nurodo, kad ji Strasbūro administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį ir kad laukiama teismo sprendimo; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie galutinį Strasbūro administracinio teismo sprendimą;

Panaikinti perkėlimai į kitą laikotarpį

apgailestauja dėl to, kad panaikintų perkėlimų iš 2016 į 2017 metus suma sudarė 658 000 EUR, t. y. 12,20 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, ir tai yra gerokai daugiau (7,11 proc.) palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad tokiose srityse kaip antai, veikla, saugumas ir vartotojų pasitenkinimas, Agentūra naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad galėtų įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę ir įvairius kitus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad pagerintų biudžeto valdymą;

teigiamai vertina nuolatinį Agentūros bendradarbiavimą su Teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų tinklu, visų pirma su Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padaliniu, Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra, Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra ir Europos prieglobsčio paramos biuru, su kuriais Agentūra dalijasi geriausia patirtimi;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. atliktas Agentūros išorės vertinimas, kuriame padaryta išvada, jog Agentūra veiksmingai vykdo savo įgaliojimus, ir pasiūlyti konkretūs jos veiklos tobulinimo būdai bei nustatytos galimybės išplėtoti jos įgaliojimus; konstatuoja, kad 2017 m. Agentūra, siekdama atsižvelgti į šias rekomendacijas, įgyvendino veiksmų planą; taip pat pažymi, kad Komisija atsižvelgė į nustatytus faktus savo pasiūlyme dėl Agentūros steigimo akto reformos ir kad šis pakeistas aktas – tai Reglamentas (ES) 2018/1726;

pabrėžia Aukšto lygio ekspertų grupės informacinių sistemų ir sąveikumo klausimais galutinės ataskaitos svarbą ir teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus dėl reglamentų dėl Sąjungos informacinių sistemų, susijusių su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu, prieglobsčiu, migracija, sienomis ir vizomis, sąveikumo;

susirūpinęs pažymi, kad, kaip teigiama Audito Rūmų ataskaitoje, šiuo metu Agentūra valdo tris atskiras, neintegruotas didelės apimties IT sistemas, ir tai gali sutrukdyti Agentūrai naudotis masto ekonomija ir tų trijų sistemų sąveika, ir tikimasi, jog artimiausiais metais išplėtojus Agentūros įgaliojimus ji valdys dar keletą papildomų IT sistemų; teigiamai vertina Audito Rūmų pasiūlymą Agentūrai parengti išsamią ekonominės naudos analizę, kuria būtų galima remtis vykdant diskusijas dėl būsimos jos valdomų IT sistemų plėtojimo strategijos; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra atsakė, jog, siekiant turėti aiškų būsimos IT sistemų sąveikumo architektūros vaizdą, buvo atliktas tyrimas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio tyrimo rezultatus ir numatytus taisomuosius veiksmus;

pažymi, kad 2017 m. lapkričio mėn. valdančioji taryba priėmė atnaujintą ilgalaikę Agentūros strategiją, apimančią 2018–2022 m. laikotarpį, kurioje nustatoma Agentūros būsimos plėtros kryptis, ir tikisi, kad ši strategija bus įgyvendinta siekiant toliau gerinti Agentūros veiklą;

Personalo politika

10.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas tik 87,02 proc. ir buvo paskirta 114 laikinųjų darbuotojų, kai pagal Sąjungos biudžetą yra patvirtintas 131 laikinojo darbuotojo etatas (palyginti su 118 patvirtintų etatų 2016 m.); pripažįsta, kad skirtumas, atsižvelgiant į 131 patvirtintą darbuotojo etatą ir 114 paskirtų laikinųjų darbuotojų, yra pagrįstas tuo, kad, laukiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 (3) naujos redakcijos, buvo pridėti du etatai ir 14 etatų buvo numatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/2226 (4), kuris įsigaliojo 2017 m. gruodžio 29 d., taigi Agentūra įdarbinimo procesą galėjo pradėti tik nuo tos dienos; su pasitenkinimu pažymi, kad darbo pasiūlymas dėl Operacijų informacijos skyriaus vadovo posto buvo išsiųstas ir priimtas iki 2017 m. pabaigos; taip pat pažymi, kad 2017 m. Agentūroje dirbo 32 sutartininkai ir septyni deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

11.

pažymi, kad Agentūra patvirtino pavyzdinį Komisijos sprendimą dėl asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politikos; pripažįsta, kad Agentūra siūlo e. mokymo medžiagą ir paskelbė kvietimus teikti paraiškas konfidencialiems patarėjams;

12.

apgailestauja dėl nepakankamos Agentūros valdančiosios tarybos narių lyčių pusiausvyros – iš 52 narių 46 nariai yra vyrai, o 6 – moterys; todėl prašo Komisijos, valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių atsižvelgti į tai, kad teikiant savo pasiūlymus dėl valdančiosios tarybos narių skyrimo yra svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą;

13.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, susirūpinęs pažymi, kad nedidelis darbuotojų skaičius kelia didelę riziką Agentūros veiklos tęstinumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad taikomųjų programų valdymo ir priežiūros padalinio vadovas taip pat laikinai ėjo operacijų departamento vadovo ir operacijų ir infrastruktūros padalinio vadovo pareigas, taigi operacijų departamente buvo sujungtos trys aukščiausios vadovaujamosios pareigos; pripažįsta, kad praėjusiais metais Agentūra sėkmingai vykdė savo įgaliojimus, neatsižvelgiant į tai, kad trūko išteklių vykdant Agentūros pagrindinę ir horizontaliąją veiklą; palaiko pastangas išsaugoti darbuotojus ir užtikrinti vystymosi galimybes Agentūroje; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Agentūros veiksmus – kitą darbuotoją paskirti laikinuoju operacijų ir infrastruktūros padalinio vadovu; primygtinai ragina Agentūrą ilgiau nedelsiant užpildyti visas nuolatines darbo vietas;

14.

ragina Agentūrą toliau stengtis užtikrinti darbuotojų išsaugojimą ir vystymosi galimybes Agentūroje; palankiai vertina tai, kaip 2017 m. Agentūra sprendė smarkiai padidėjusio darbo krūvio klausimą, neatsižvelgiant į tai, kad vyko didelė darbuotojų ekspertų kaita;

15.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą skelbti laisvas darbo vietas ir Europos personalo atrankos tarnybos interneto svetainėje siekiant padidinti viešumą; supranta Agentūros susirūpinimą dėl vertimo raštu išlaidų;

Viešieji pirkimai

16.

susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, Agentūra, stengdamasi užtikrinti pakankamą su keliomis vidutinės vertės viešųjų pirkimų procedūromis susijusį konkurencingumą, susidūrė su sunkumais – šiose procedūrose gavo tik vieną pasiūlymą;

17.

apgailestaudamas pažymi, kad Komisijos vidaus audito tarnybai (IAS) atliekant Agentūros viešųjų pirkimų procesų auditą, rasta didelių trūkumų, įskaitant du, kurie nurodyti kaip labai svarbūs klausimai, susiję su sutarčių verčių vertinimu ir pagrindinėmis kontrolės priemonėmis, kiti trys nustatyti trūkumai buvo vertinti kaip svarbūs klausimai; pripažįsta, kad daugelis trūkumų yra susiję su nepakankamu Finansų ir viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojų skaičiumi, visų pirma, viešųjų pirkimų sektoriuje; pažymi, kad Agentūra įgyvendina veiksmų planą, susijusį su audito metu nustatytomis išvadomis ir IAS rekomendacijomis; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių imtasi siekiant sušvelninti šiuos trūkumus;

18.

pažymi, kad, kaip nurodoma Audito Rūmų ataskaitoje, Agentūra plačiai naudojasi išorės rangovų paslaugomis ir kad 90 proc. darbų, susijusių su IT projektų rengimu ir įgyvendinimu, Agentūra atlieka kartu su išorės rangovais; susirūpinęs pažymi, kad, nors Agentūra vykdo visų IT projektų etapų kontrolę, visgi tuomet, kai jautrių IT sistemų plėtojimo veikla tokiu mastu pavedama rangovams, atsiranda reikšminga pernelyg didelio pasikliovimo rangovais ir priklausomybės nuo jų rizika; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad, norint visą tų sistemų plėtrą vykdyti Agentūroje ir rangovams patikėti mažiau paslaugų, reikėtų gerokai padidinti Agentūros darbuotojų skaičių ir kad, siekiant užtikrinti tinkamą pareigų atskyrimą, kokybės užtikrinimo veikloje dalyvaujantys rangovai nedalyvauja teikiant išorės paramą didelio masto IT sistemų operacijų valdymui; todėl ragina Agentūrą riboti priklausomybę nuo išorės rangovų geriau panaudojant savo nuosavus išteklius ir sukurti tinkamą politiką, kad būtų ribojamas naudojimasis išorės rangovų paslaugomis;

19.

prašo Agentūros imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad rangovai, turintys prieigą prie neskelbtinos informacijos apie IT sistemas arba prie jų tvarkomų duomenų, būtų teisiškai įpareigoti laikytis griežtų konfidencialumo taisyklių, ir reikalauti, kad šie rangovai turėtų oficialius nacionalinius asmens patikimumo pažymėjimus tuo metu, kai naudojasi minėta informacija; prašo Agentūros užtikrinti, kad jos rangovai nebūtų įpareigoti pagal jokius trečiųjų valstybių įstatymus, dėl kurių jie galėtų patirti konfliktą, susijusį su Agentūros nustatyta konfidencialumo tvarka;

20.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, iki 2017 m. pabaigos Agentūra dar nepradėjo taikyti visų Komisijos numatytų priemonių, skirtų nustatyti bendrą elektroninio keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, sprendimą; remdamasis Agentūros pateikta informacija pažymi, kad ji jau įdiegė tam tikrose procedūrose taikomas e. sąskaitų išrašymo ir e. konkursų priemones, bet ne e. pasiūlymų teikimo priemones; ragina Agentūrą įdiegti visas reikalingas priemones ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie jų taikymą;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

21.

teigiamai vertina esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra neskelbia nei savo valdančiosios tarybos, nei apskritai vyresniosios vadovybės, išskyrus vykdomąjį direktorių, gyvenimo aprašymų; ragina Agentūrą skelbti visų valdančiosios tarybos narių ir vyresniosios vadovybės gyvenimo aprašymus ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi šioje srityje; ragina Agentūrą naudoti Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) nepriklausomumo politiką kaip geriausią praktiką ir pavyzdinę stebėsenos sistemą, kuria užkertamas kelias bet kokiems interesų konfliktams;

22.

apgailestauja dėl to, kad, nepaisant ankstesnių raginimų, Agentūra neskelbia nei savo valdančiosios tarybos narių, nei apskritai savo vadovų ir vykdomojo direktoriaus interesų deklaracijų; ragina paskelbti interesų deklaracijas, kuriose būtų nurodoma narystė visose kitose organizacijose; pabrėžia, kad valdančiosios tarybos nariai, vadovai arba vykdomasis direktorius turėtų ne patys pasiskelbti neturintys interesų konfliktų, o tai, ar esama interesų konfliktų, turėtų įvertinti neutrali įstaiga;

Vidaus kontrolė

23.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. Agentūra buvo neįgyvendinusi 23 audito rekomendacijų, laikomų „labai svarbiomis“, įskaitant 9 neseniai pateiktas audito rekomendacijas, tris rekomendacijas, kurių terminas jau buvo pasibaigęs, ir keturias rekomendacijas, kurios dar buvo įgyvendinamos; pažymi, kad šiuo metu nėra jokių itin svarbių neįgyvendintų rekomendacijų; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šių audito pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą;

Kitos pastabos

24.

atkreipia dėmesį į Agentūros veiklos patalpų Strasbūre (Prancūzija) rekonstrukciją ir naujo būstinės pastato Taline (Estija) statybą; pažymi, kad Agentūra taip pat turi atsarginę tinklavietę Pongau Sankt Johane (Austrija), taip pat ryšių tarnybą Briuselyje (Belgija); susirūpinęs pažymi, kad labai vėluojama persikelti į naujas patalpas Strasbūre ir kad atsakingam rangovui vykdant darbus ne kartą iškilo problemų;

25.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios horizontaliojo pobūdžio pastabos pateikiamos 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (5) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 295, 2018 11 21, p. 99).

(3) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).

(4) 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 327, 2017 12 9, p. 20).

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/274

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1508

2019 m. kovo 26 d.

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0099/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (5), ypač į jo 33 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7) ir ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0145/2019),

pritaria Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 153.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 153.

(5) OL L 286, 2011 11 1, p. 1.

(6) OL L 295, 2018 11 21, p. 99.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 90.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/276

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1509

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0073/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo (5), ypač į jo 14 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/126, kuriuo įsteigiama Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2062/94 (6),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0138/2019),

patvirtina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros vykdomajai direktorei, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 90.

(5) OL L 216, 1994 8 20, p. 1.

(6) OL L 30, 2019 1 31, p. 58.

(1) OL C 248, 2017 7 29, p. 3.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/277

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1510

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0138/2019),

kadangi, remiantis Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 15 656 308 EUR, t. y. 6,10 proc. mažesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi Agentūros biudžetą sudaro daugiausia iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, jog gavo pagrįstą patikinimą, kad Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 96,03 proc., t. y. šiek tiek (0,28 proc.) mažesnis, palyginti su 2016 m.; susirūpinęs pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 72,23 proc., t. y. tik nežymiai padidėjo 1,88 proc., palyginti su praėjusiais metais;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

pažymi, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma sudarė 194 467,98 EUR, t. y. 4,93 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai yra 1,17 proc. daugiau, palyginti su 2016 m.; taip pat atkreipia dėmesį į palyginti didelį neplanuotų iš 2017 į 2018 m. perkeltų asignavimų II antraštinėje dalyje lygį, kurių suma sudarė 200 000 EUR, daugiausia susijusių su biuro patalpų vidaus reorganizavimu;

Veiklos rezultatai

pažymi, kad siekdama įvertinti savo veiklos rezultatus ir pagerinti biudžeto valdymą Agentūra naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius; taip pat su pasitenkinimu pažymi, kad 2018 m. Agentūra planuoja pradėti taikyti patikslintą veiklos rezultatų valdymo sistemą, kuri leis pateikti reikšmingesnius veiklos rodiklius, kad būtų galima geriau įvertinti Agentūros veiklos teikiamą pridėtinę vertę; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios sistemos įgyvendinimą;

pažymi, kad, nors Agentūra tinkamai naudojosi turimais ištekliais, internetinės komunikacijos ir darbo programos įvykdymo srityje rezultatai buvo šiek tiek prastesni už nustatytus tikslus;

remia Agentūros veiklą ir darbuotojų saugos ir sveikatos analizę, kuria prisidedama prie Sąjungos politikos, kuria siekiama skatinti sveikas ir saugias darbo vietas Sąjungoje, ir tuo tikslu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, kad Agentūra galėtų vykdyti savo užduotis;

palankiai vertina tvirtą Agentūros įsipareigojimą užtikrinti, kad visi darbuotojai naudotųsi tomis pačiomis darbuotojų sveikatos ir saugos teisėmis, neatsižvelgiant į įmonės dydį, sutarties rūšį ar darbo santykius;

teigiamai vertina Agentūros ilgalaikę paramą vidutinėms, mažosioms ir labai mažoms įmonėms praktinių priemonių ir gairių forma, kad jos galėtų laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos srities teisės aktų; palankiai vertina tai, kad baigtas rengti projektas „Sveika darbo vieta visoms amžiaus grupėms“, kuriuo skatinamos saugios ir sveikos darbo sąlygos per visą darbingą amžių;

pažymi, kad 2017 m. buvo užbaigti trys išorės vertinimai: 2014–2020 m. daugiametės strateginės programos laikotarpio vidurio vertinimas, saugesnio ir sveikesnio darbo bet kokiame amžiuje ex post vertinimas ir antrosios Europos įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką ex post vertinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad visų jų rezultatas – teigiamas ir kad pateiktos rekomendacijos jau įgyvendintos;

palankiai vertina Agentūros pastangas į savo produktus integruoti daugiakalbystę, kurias 2017 m. pripažino Europos ombudsmenas, suteikdamas Agentūrai ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) bei Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrui (CdT) Europos ombudsmeno apdovanojimą už gerą administravimą kategorijoje „Pažangus į piliečius ir (arba) klientus orientuotas paslaugų teikimas“ už jų kartu parengtą novatorišką projektą, kuriuo palengvinamas daugiakalbių interneto svetainių vertimo raštu valdymas;

10.

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra aktyviai dalijasi užduotimis su kitomis agentūromis, pvz., saugumo, infrastruktūros valdymo ar bankininkystės paslaugų srityse, ir ateityje planuoja toliau stiprinti bendradarbiavimą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti gerą agentūrų, dirbančių užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srityse, bendradarbiavimą, visų pirma Agentūros, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound), Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) ir Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) bendradarbiavimą;

Personalo politika

11.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 97,5 proc.: iš 40 laikinųjų darbuotojų etatų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2016 m. patvirtintu 41 etatu), buvo paskirti 39 laikinieji darbuotojai; pažymi, kad, 2017 m. Agentūroje taip pat dirbo 24 sutartininkai;

12.

palankiai vertina tai, kad Agentūra vykdo asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; susirūpinęs pažymi, kad 2016 m. buvo inicijuotas, o 2017 m. baigtas vienas tyrimas dėl priekabiavimo; apgailestauja, jog tyrimo rezultatai parodė, kad buvo pažeista Tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalis; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie drausmines priemones, kurių buvo imtasi, ir priemones, numatytas siekiant sumažinti tokią riziką ateityje;

Viešieji pirkimai

13.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos Agentūra dar nebuvo pradėjusi taikyti jokių Komisijos numatytų priemonių, skirtų nustatyti bendrą elektroninio keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, sprendimą; ragina Agentūrą įgyvendinti visas reikiamas priemones ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje pasiektą pažangą;

14.

palankiai vertina tai, kad 2018 m. lapkričio mėn. Agentūra sėkmingai pradėjo vykdyti savo pirmąjį e. konkursą;

15.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, susirūpinęs pažymi, kad Agentūra pasirašė preliminariąją sutartį dėl IT konsultacinių paslaugų teikimo 2014–2017 m., kurių kainos nustatytos priklausomai nuo projektų vykdymui skirto laiko, bet nėra susietos su rezultatu, ir kurias stebėti Agentūra turi ribotas galimybes, nes, pavyzdžiui, 2016 m. pusė paslaugų buvo suteikta ne Agentūros patalpose; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi šiam klausimui spręsti;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

16.

teigiamai vertina esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą; taip pat pažymi, kad Agentūra planuoja patvirtinti pavyzdinį sprendimą dėl informavimo apie pažeidimus, kuriam Komisija davė ex ante sutikimą (2);

17.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad reikia stiprinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą, numatant, kad jis būtų tiesiogiai atsakingas Agentūros vykdomajai direktorei ir valdybai; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie veiksmus, kurių buvo imtasi šioje srityje; pripažįsta, kad, atsižvelgdama į šią Audito Rūmų rekomendaciją, Agentūra šiuo metu rengia valdybos sprendimą perduoti apskaitos pareigūno pareigas Biudžeto generaliniam direktoratui;

18.

ragina Agentūrą pasinaudoti naujuoju steigimo reglamentu kaip proga toliau didinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą;

Kitos pastabos

19.

pažymi, kad Agentūra atliko tikėtino Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Sąjungos poveikio savo organizacijai, operacijoms ir sąskaitoms analizę; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šios analizės rezultatus;

20.

(2) Komisijos sprendimas C(2018) 1362, 2018 m. vasario 27 d.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/280

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1511

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0073/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo (5), ypač į jo 14 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/126, kuriuo įsteigiama Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2062/94 (6),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0138/2019),

pritaria Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 90.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 90.

(5) OL L 216, 1994 8 20, p. 1.

(6) OL L 30, 2019 1 31, p. 58.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 188.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/281

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1512

2019 m. kovo 26 d.

dėl Euratomo tiekimo agentūros (ESA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Euratomo tiekimo agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Euratomo tiekimo agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0089/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 1 straipsnio 2 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimą 2008/114/EB, Euratomas, nustatantį Euratomo tiekimo agentūros įstatus (5), ypač į jo 8 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0132/2019),

patvirtina Euratomo tiekimo laikinai pareigas einančiam agentūros generaliniam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Euratomo tiekimo laikinai pareigas einančiam agentūros generaliniam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 188.

(5) OL L 41, 2008 2 15, p. 15.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/282

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES, Euratomas) 2019/1513

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Euratomo tiekimo agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Euratomo tiekimo agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0132/2019),

kadangi, remiantis Euratomo tiekimo agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų finansinėmis ataskaitomis, jos galutinis 2017 finansinių metų biudžetas buvo 123 000 EUR, t. y. šiek tiek (1,6 proc.) mažesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi visą Agentūros biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymėjo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos įsipareigojimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 98,88 proc., t. y. 4,54 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; tačiau susirūpinęs pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 74,64 proc., t. y. 11,48 proc. mažesnis, palyginti su 2016 m.;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

teigiamai vertina tai, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma sudarė 148,09 EUR, t. y. 1,44 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai yra 2,07 proc. mažiau, palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

atsižvelgdamas į Agentūros pateiktą informaciją pažymi, kad Agentūra 2017 m. įvykdė 320 operacijų, įskaitant sutartis, jų pakeitimus ir pranešimus, ir toliau prisiėmė atsakomybę už Sąjungos bendrą branduolinės energijos tiekimo politiką pagal savo teisės aktais nustatytus įgaliojimus, siekdama užtikrinti branduolinių medžiagų tiekimo saugumą; pripažįsta nuolatines Agentūros pastangas įvairinti tiekimo šaltinius;

Personalo politika

pabrėžia, kad 2017 m. pabaigoje Agentūroje dirbo 17 darbuotojų (visi jie – Komisijos pareigūnai) iš 25 patvirtintų etatų plane, t. y. tiek pat, kaip ir 2016 m.;

Kitos pastabos

pažymi, kad Jungtinė Karalystė (JK) pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos, įskaitant Euratomą; pažymi, kad nuo išstojimo dienos JK bus pati atsakinga už savo tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su jos naryste Tarptautinėje atominės energijos agentūroje ir įvairiomis tarptautinėmis sutartimis bei konvencijomis, kurių šalis ji yra, vykdymo užtikrinimą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad JK turi nustatyti savo branduolinės saugos garantijų režimą ir derėtis dėl dvišalio bendradarbiavimo branduolinės energijos srityje su įvairiomis šalimis, kurioms šiuo metu taikomi Euratomo susitarimai; ragina Agentūrą nuodugniai sekti ir atnaujinti informaciją apie padėtį, ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios horizontaliojo pobūdžio pastabos pateikiamos 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (1) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/283

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2019/1514

2019 m. kovo 26 d.

dėl Euratomo tiekimo agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Euratomo tiekimo agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Euratomo tiekimo agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0089/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 1 straipsnio 2 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimą 2008/114/EB, Euratomas, nustatantį Euratomo tiekimo agentūros įstatus (5), ypač į jo 8 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0132/2019),

pritaria Euratomo tiekimo agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Euratomo tiekimo laikinai pareigas einančiam agentūros generaliniam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 188.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 188.

(5) OL L 41, 2008 2 15, p. 15.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/284

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1515

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Fondo atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Fondas įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0069/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

—	atsižvelgdamas į 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo (5), ypač į jo 16 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/127, kuriuo įsteigiamas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 (6),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0143/2019),

patvirtina Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo vykdomajam direktoriui, kad Fondo 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 94.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 94.

(5) OL L 139, 1975 5 30, p. 1.

(6) OL L 30, 2019 1 31, p. 74.

(1) OL C 108, 2018 3 22, p. 207.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/285

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1516

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0143/2019),

A.	kadangi, remiantis pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (toliau – Fondas) 2017 finansinių metų biudžetas buvo 20 480 000 EUR, t. y. 1,49 proc. mažesnis nei 2016 m.; kadangi Fondo biudžetą daugiausia sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Fondo 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad jie gavo pakankamą patikinimą, jog Fondo metinės ataskaitos yra patikimos ir kad pagal jas atliktos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 proc., kaip ir 2016 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 80,7 proc., t. y. 4,1 proc. mažesnis nei 2016 m.;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

palankiai vertina tai, kad panaikinti iš 2016 m. į 2017 m. perkelti asignavimai sudarė 37 528 EUR, t. y. 1,2 proc. bendros į kitą laikotarpį perkeltos sumos – 3,7 proc. mažiau nei 2016 m.;

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad Fondas naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), įtrauktus į jo veiklos rezultatų stebėsenos sistemą, kurią, be PVRR, sudaro parametrai (kiti veiklos procesų rodikliai) ir kokybinis vertinimas bei vertinimas, siekiant įvertinti pridėtinę vertę, įskaitant jo veiklos rezultatus ir poveikį, ir pagerinti jo biudžeto valdymą;

pripažįsta, kad 2017 m. planuotas darbo našumas pasiekė 90 proc. (35 iš 39 produktų), o keturių produktų pateikimas turėjo būti atidėtas dėl nenumatytų įvykių ir iš naujo suplanuota juos pateikti 2018 m. pradžioje, ir kad Fondas prisidėjo prie 194 Sąjungos lygmens politikos formavimo renginių (49 proc. iš jų yra prioritetiniai Sąjungos lygmens renginiai);

džiaugiasi, kad Fondo aukštos kokybės veikla siekiant plėsti ir skleisti žinias prisidėjo prie geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų Sąjungoje planavimo ir nustatymo; pripažįsta aktyvų Fondo vaidmenį iš esmės padedant formuoti politiką ir jo aktyvų vaidmenį teikiant informaciją apie esamas ES iniciatyvas, pvz., apie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, galimybes naudotis socialine apsauga ir darbo sąlygų gerinimą; palankiai vertina Fondo analizę ir indėlį į politiką gyvenimo kokybės, atsižvelgiant į kintančias socialines ir ekonomines sąlygas, tendencijų srityje, pateikiamus ketvirtojo Europos gyvenimo kokybės tyrimo apžvalginėje ataskaitoje;

pripažįsta Fondo pažangą baigiant įgyvendinti savo ketverių metų programą, pagal kurią nustatytos keturios būsimos Fondo darbo programos konkrečios prioritetinės politikos sritys;

su pasitenkinimu pažymi, kad Fondas ir toliau bendradarbiavo su kitomis ES agentūromis ir įgyvendino veiksmus, dėl kurių buvo susitarta metiniuose planuose su Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos lyčių lygybės institutu, Europos mokymo fondu (ETF) ir Europos profesinio mokymo plėtros centru (Cedefop), ir, bendradarbiaudamas su Cedefop, tęsė parengiamuosius darbus, susijusius su ketvirtuoju Europos įmonių tyrimu ir dalijimusi tyrimo išlaidomis; pažymi, kad Fondas inicijavo naują agentūrų pagrindų susitarimą su aštuoniomis dalyvaujančiomis agentūromis dėl vertinimo ir grįžtamosios informacijos paslaugų;

pažymi, kad buvo atliktas Fondo, kartu su Cedefop, EU-OSHA ir ETF, visoms agentūroms skirtas išorės vertinimas, apimantis 2012–2016 m. laikotarpį, kuriame daugiausia dėmesio skirta agentūrų darbo vertinimui svarbos, veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo ir Sąjungos pridėtinės vertės požiūriu ir keturių agentūrų ateičiai; ragina Fondą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie galutinės ataskaitos rezultatus, visų pirma apie Fondo teikiamą pridėtinę vertę Sąjungai ir požiūrį į Fondo ateitį;

su pasitenkinimu pažymi, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujo steigimo reglamento įtraukta prievolė atlikti išorės vertinimą kas penkerius metus;

Personalo politika

10.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 95,70 proc.: iš 93 pareigūnų ar laikinųjų darbuotojų, leidžiamų įdarbinti pagal Sąjungos biudžetą, buvo paskirti 89 pareigūnai ar laikinieji darbuotojai (2016 m. buvo patvirtinti 95 etatai); taip pat pažymi, kad 2017 m. Fondui dirbo 10 sutartininkų ir vienas deleguotasis nacionalinis ekspertas;

11.

palankiai vertina 2017 m. gruodžio mėn. atlikto darbo tikrinimo rezultatus, atsižvelgiant į juos matyti, kad stabilumas, palyginti su ankstesniais metais, yra santykinai didelis;

12.

pažymi, kad 2017 m. Fondas patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką ir kad jis taip pat turi Orumo ir pagarbos programą;

13.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad Fondas pranešė apie nepriemokas ir permokas trisdešimčiai darbuotojų 2005–2014 m. laikotarpiu, jos susijusios su perėjimu prie naujų ES darbuotojų tarnybos nuostatų 2005 m.; pažymi, kad Fondas ištaisė visas nepriemokas, tačiau permokų susigrąžinti negalės; pažymi, kad buvo atliktas išsamus algalapių tvarkymo funkcijos vertinimas ir buvo imtasi veiksmų, tačiau šis klausimas vis dar neišspręstas; ragina Fondą toliau stengtis išspręsti šį klausimą ir teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai naujausią informaciją apie padarytą pažangą;

Viešieji pirkimai

14.

pažymi, kad Fondo Viešųjų pirkimų ir sutarčių patariamasis komitetas 2017 m. išnagrinėjo 30 dokumentų rinkinių; be to, pažymi, kad Viešųjų pirkimų ir sutarčių patariamasis komitetas atlieka suteiktų mažos vertės sutarčių, atrinktų atsitiktinės atrankos būdu, kasmetinį ex post patikrinimą; palankiai vertina tai, kad Viešųjų pirkimų ir sutarčių patariamasis komitetas iš esmės įsitikino, kad Fondas 2017 m. laikėsi viešųjų pirkimų procedūrų;

15.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos Fondas dar nebuvo įgyvendinęs visų Komisijos numatytų priemonių, skirtų nustatyti bendrą keitimosi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, sprendimą; remdamasis Fondo atsakymu pažymi, kad kai kurios priemonės jau taikomos; ragina Fondą pradėti taikyti visas viešųjų pirkimų procedūroms administruoti reikalingas priemones ir teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai jų įgyvendinimo ataskaitas;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

16.

atkreipia dėmesį į esamas Fondo priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą ir pranešėjų apie pažeidimus apsaugą; palankiai vertina tai, kad 2017 m. Fondas įgyvendino etikos kodeksą ir yra įsipareigojęs informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus įtariamus ar patvirtintus interesų konfliktus;

17.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad reikia stiprinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą, numatant, kad jis būtų tiesiogiai atskaitingas Fondo vykdomajam direktoriui ir valdybai; palankiai vertina veiksmus, kurių jau imtasi siekiant užtikrinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą;

Vidaus kontrolė

18.

pripažįsta, kad Fondas pritaikė vidaus kontrolės sistemą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas vidaus kontrolės sistemos veiklos rezultatų stebėsenai, kad ji būtų tinkamesnė Fondo aplinkai;

19.

su pasitenkinimu pažymi, kad užbaigtas veiksmų plano, kuriuo reaguojama į Komisijos Vidaus audito tarnybos (VAT) išvadas dėl projektų valdymo, įgyvendinimas ir pradėti taikyti visi sutarti veiksmai;

20.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2018 m. Fondas ir Vidaus audito tarnyba susitarė atlikti veiklos auditą, susijusį su veiklos prioritetų nustatymu ir išteklių paskirstymu; ragina Fondą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio audito rezultatus;

Kitos pastabos

21.

atkreipia dėmesį į preliminarias Fondo pastangas užtikrinti ekonomiškai efektyvią ir aplinką tausojančią darbo vietą, tačiau pažymi, kad Fondas netaiko jokių papildomų išmetamo CO2 kiekio mažinimo ar kompensavimo priemonių;

22.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/288

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1517

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Fondo atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Fondas įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0069/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

—	atsižvelgdamas į 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo (5), ypač į jo 16 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/127, kuriuo įsteigiamas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 (6),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0143/2019),

pritaria Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 94.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 94.

(5) OL L 139, 1975 5 30, p. 1.

(6) OL L 30, 2019 1 31, p. 74.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 161.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/289

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1518

2019 m. kovo 26 d.

dėl Eurojusto 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Eurojusto 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinio 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Eurojusto atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Eurojustas įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0076/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (5), ypač į jo 36 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (6) ir ypač jo 63 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0155/2019),

patvirtina Eurojusto administracijos direktoriui, kad Eurojusto 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Eurojusto administracijos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 161.

(5) OL L 63, 2002 3 6, p. 1.

(6) OL L 295, 2018 11 21, p. 138.

(1) OL C 279, 2018 8 8, p. 9.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/290

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1519

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Eurojusto 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Eurojusto 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0155/2019),

kadangi, remiantis Eurojusto pajamų ir išlaidų ataskaita (1), galutinis jo 2017 finansinių metų biudžetas sudarė 48 689 237 EUR, t. y. buvo 11,83 proc. didesnis negu 2016 m.; kadangi biudžeto padidėjimas daugiausia susijęs su Eurojusto persikėlimu į naujas patalpas; kadangi visą Eurojusto biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Eurojusto 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymėjo, jog jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, kad Eurojusto metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir pagal jas vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos veiklos biudžeto įgyvendinimo lygis siekia 99,97 proc., taigi yra šiek tiek – 0,08 proc. – didesnis negu 2016 m. ir apima naujam pastatui skirtą 11 130 000 EUR sumą; pažymi, kad mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis siekė 83,95 proc. ir yra 3,53 proc. didesnis negu 2016 m.;

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai nepateikė pastabų dėl Eurojusto 2017 m. biudžeto vykdymo; ypač palankiai vertina tai, kad dauguma rekomendacijų, kurias Audito Rūmai pateikė ankstesniais metais, buvo įgyvendintos;

Panaikinti perkėlimai

pažymi, kad panaikintų perkėlimų iš 2016 m. į 2017 m. suma sudarė 234 228 EUR, t. y. 2,96 proc. visos perkeltos sumos, ir tai yra 2,64 proc. mažiau nei 2016 m.;

ypač akcentuoja tai, kad nuo 2017 m. Audito Rūmai nebepraneša apie pernelyg didelį įsipareigojimų asignavimų perkėlimą iš praėjusiųjų (2016 m.) į einamuosius metus (2017 m.) pagal II antraštinę dalį (paramos veiklos išlaidos);

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad Eurojustas, siekdamas geriau valdyti savo biudžetą, naudoja tam tikrus kiekybinius ir kokybinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad įvertintų, ar pasiekti jo metinės veiklos tikslai, įskaitant poveikio, rezultatų bei techninius ir veiklos rodiklius; pripažįsta Eurojusto pastangas stiprinti savo veiklos rezultatų vertinimo sistemą siekiant teikti prasmingesnę informaciją, kuri aiškiau parodytų, ar pasiekti jo strateginiai tikslai, ir leistų įvertinti jo veiklos teikiamą pridėtinę vertę;

pažymi, kad Eurojustas įgyvendino nuodugnią savo administracijos reorganizaciją ir daugiau išteklių skyrė operatyvinio darbo rėmimui stiprinti, o tai leido užtikrinti sąveiką ir didesnį veiksmingumą; pažymi, kad šių laimėjimų pavyzdys yra aukštas biudžeto ir mokėjimų įvykdymo rodiklis;

su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. Eurojustas prisidėjo prie Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) bei kitų teisingumo ir vidaus reikalų srities partnerių vykdytų kovos su terorizmu projektų ir taip pat dalyvavo dviejose bendrose su Europolu viešųjų pirkimų procedūrose; su pasitenkinimu pažymi, kad Eurojustas ketina parengti viešųjų pirkimų strategiją, kad galėtų toliau naudotis bendromis agentūrų tarpusavio ir institucijų tarpusavio viešųjų pirkimų procedūromis; ryžtingai ragina Eurojustą toliau plėtoti bendradarbiavimo su kitomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, biurais ir agentūromis projektus teisingumo ir vidaus reikalų srityje;

primena apie Eurojusto darbo svarbą ir pridėtinę vertę kovojant su organizuotu nusikalstamumu visoje Europoje ir ypač apie jo vaidmenį finansuojant jungtines tyrimų grupes; šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad neseniai sudarytas naujas Eurojusto ir Europolo susitarimo memorandumas (2), kuriame nustatyti finansinės paramos jungtinių tyrimų grupių veiklai, kurią teikia abi šios agentūros, kriterijai ir sąlygos;

Personalo politika

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 97,2 proc., paskyrus 202 iš 208 laikinųjų darbuotojų, kuriuos paskirti leista pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 203 etatais, patvirtintais 2016 m.); taip pat pažymi, kad 2017 m. Eurojustui dirbo 21 sutartininkas ir 17 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

10.

su pasitenkinimu pažymi, kad Eurojustas patvirtino priekabiavimo prevencijos politiką ir surengė mokymus bei sudarė sąlygas konfidencialiai konsultuotis;

11.

teigiamai vertina Audito Rūmų pasiūlymą, kad Eurojustas, siekdamas didesnio viešumo, informaciją apie laisvas darbo vietas galėtų skelbti Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje; supranta Eurojusto susirūpinimą dėl vertimo raštu išlaidų;

12.

ragina Eurojustą svarstyti galimybę priimti pagrindinių teisių strategiją, įskaitant nuorodą į pagrindines teises elgesio kodekse, kuriame galėtų būti apibrėžtos jo darbuotojų pareigos ir numatomi darbuotojams skirti mokymai; parengti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad būtų nustatyti visi pagrindinių teisių pažeidimai ir apie juos būtų pranešama, taip pat kad apie tokių pažeidimų grėsmę būtų nedelsiant informuojami pagrindiniai Eurojusto organai; prireikus sukurti pagrindinių teisių pareigūno, kuris tiesiogiai atsiskaitytų valdybai, pareigas, siekiant užtikrinti tam tikro lygio nepriklausomumą kitų darbuotojų atžvilgiu ir pasirūpinti, kad grėsmių pagrindinėms teisėms klausimai būtų sprendžiami nedelsiant ir kad organizacijoje būtų nuolat atnaujinama pagrindinių teisių politika; plėtoti reguliarų dialogą pagrindinių teisių klausimais su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis; užtikrinti, kad pagrindinių teisių užtikrinimas būtų esminis Eurojusto bendradarbiavimo su išorės subjektais – pirmiausia įskaitant nacionalinių administracijų narius, su kuriais jis palaiko ryšį operatyviniu lygmeniu – sąlygų komponentas;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas bei skaidrumas

13.

pripažįsta esamas Eurojusto priemones ir nuolatines pastangas skaidrumui, interesų konfliktų prevencijai ir valdymui užtikrinti; apgailestauja, kad Eurojustas vadovaujasi politika skelbti interesų konfliktų nebuvimo deklaracijas, o ne administracijos direktoriaus ir valdybos narių interesų deklaracijas; ragina skelbti interesų deklaracijas;

14.

pažymi, kad 2018 m. birželio mėn. Eurojustas, remdamasis pavyzdinėmis Komisijos taisyklėmis, patvirtino savo vidaus taisykles, susijusias su informavimu apie pažeidimus; prašo Eurojusto pateikti išsamią informaciją apie 2017 m. informavimo apie pažeidimus atvejus, jei tokių buvo, ir apie tai, kaip jie buvo nagrinėjami; pabrėžia, kad, siekiant puoselėti pozityvią ir pasitikėjimu grindžiamą aplinką, kurioje pranešimas apie pažeidimus būtų pripažinta tarnybos kultūros dalis, svarbus darbuotojų informuotumo didinimas ir mokymai;

15.

apgailestauja dėl to, kad 2017 m. pabaigoje dar nebuvo įgyvendinta Audito Rūmų 2010 m. pateikta rekomendacija persvarstyti atitinkamų administracijos direktoriaus ir Eurojusto kolegijos vaidmenų bei atsakomybės apibrėžtį, siekiant išvengti atsakomybės dubliavimosi dėl steigiamojo sprendimo (3); pripažįsta, kad šio klausimo sprendimą kontroliuoja ne Eurojustas – jį turi svarstyti teisėkūros institucijos, atlikdamos Eurojusto įgaliojimų peržiūrą; teigiamai vertina Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1727 (4) priėmimą ir tikisi, kad šie klausimai bus išspręsti naudojantis naująja sistema ir remiantis joje pateiktu vaidmenų ir atsakomybės, įskaitant vykdomąją valdybą, išaiškinimu;

Vidaus kontrolė

16.

pažymi, kad 2017 m. Eurojustas, vadovaudamasis Vidaus audito tarnybos rekomendacija, iškėlė savo apskaitos darbuotojus iš Biudžeto, finansų ir viešųjų pirkimų skyriaus, siekdamas didesnio jų nepriklausomumo; be to, pažymi, kad apskaitos pareigūną – Apskaitos tarnybos vadovą – skiria Eurojusto kolegija;

Kitos pastabos

17.

pripažįsta, kad 2017 m. birželio mėn. Eurojustas sėkmingai persikėlė į savo naujas patalpas visiškai nenukentėjus jo veiklos pajėgumams ir kad visi būtini finansiniai, apsaugos, teisiniai ir kiti praktiniai klausimai buvo išspręsti laiku; pažymi, kad, kalbant apie 2017 m. planuotas investicijas į naujas patalpas, įsipareigota panaudoti 11 130 000 EUR, o iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėta 8 790 000 EUR (79 proc.); ragina Eurojustą pranešti biudžeto įvykdymo institucijai apie tolesnius veiksmus šioje srityje;

18.

(2) Europolo ir Eurojusto susitarimo memorandumas dėl bendro finansinės paramos jungtinių tyrimų grupių veiklai taisyklių ir sąlygų nustatymo, pasirašytas 2018 m. birželio 1 d.

(3) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL L 63, 2002 3 6, p. 1).

(4) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138).

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/293

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1520

2019 m. kovo 26 d.

dėl Eurojusto 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Eurojusto 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinio 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Eurojusto atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Eurojustas įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0076/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (5), ypač į jo 36 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (6) ir ypač jo 63 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0155/2019),

pritaria Eurojusto 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Eurojusto administracijos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 161.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 161.

(5) OL L 63, 2002 3 6, p. 1.

(6) OL L 295, 2018 11 21, p. 138.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 165

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/294

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1521

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) (iki 2017 m. gegužės 1 d. – Europos policijos biuro) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Europolo atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Europolas įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0090/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (5), ypač į jo 43 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (6), ypač į jo 60 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0154/2019),

patvirtina Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros vykdomajai direktorei, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 165

(5) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

(6) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.

(1) OL C 108, 2018 3 22, p. 245.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/296

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1522

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) (iki 2017 m. gegužės 1 d. – Europos policijos biuro) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0154/2019),

kadangi, remiantis Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (toliau – Europolas) pajamų ir išlaidų ataskaita (1), galutinis jos 2017 finansinių metų biudžetas buvo 119 234 720 EUR, t. y. 14,35 proc. didesnis negu 2016 m.; kadangi jis padidėjo atsiradus papildomoms užduotims, kuriomis padidinami įgaliojimai; kadangi lėšos Europolo biudžetui iš esmės skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad gavo pakankamą užtikrinimą, jog Europolo metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 finansiniais metais vykdant biudžeto stebėsenos veiksmus nustatytas aukštas biudžeto įvykdymo lygis, jis siekė 99,72 proc., t. y. nežymiai (0,03 proc.) mažesnis, palyginti su 2016 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 89,01 proc., t. y. sumažėjo 1,97 proc., lyginant su 2016 m.;

pažymi, kad, remiantis Europolo augimo prognoze, 2023 m. prireiks papildomo nuolatinio pastato; ragina Europolą vykdyti atidžią papildomų išlaidų stebėseną;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų perkėlimas

susirūpinęs pažymi, kad į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų iš 2016 į 2017 m. suma sudarė 834 972 EUR, t. y. 9,08 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos (gerokai (6,35 proc.) mažiau nei 2016 m.);

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad Europolas savo veiklos rezultatyvumą stebėjo remdamasi 33 pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, 36 kitais veiklos rezultatų rodikliais ir apie 140 konkrečių veiksmų, numatytų jo darbo programoje, įgyvendinimu, o veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistema apskritai buvo siekiama įvertinti Europolo veiklos pridėtinę vertę ir pagerinti jo biudžeto valdymą;

pažymi, kad Europolas pasiekė 78 proc. veiklos rezultatų rodikliams nustatytų tikslų (2016 m. – 86 proc.) ir kad padaryta pažanga įgyvendinant 80 proc. 2017 m. darbo programoje numatytų veiksmų (2016 m. – 76 proc.);

su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. gegužės mėn. pradėtas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2016/794 (2), kuriuo padidinti Europolo įgaliojimai siekiant veiksmingai atremti nuolat kintančias tarpvalstybinio nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes visoje Sąjungoje ir už jos ribų;

prašo Europolo suteikti daugiau informacijos apie ES internetinės informacijos žymėjimo padalinio (EU-IRU) užduotis ir biudžetui daromą poveikį, kuris biudžete nėra aiškiai įvardijamas, tačiau yra jo Europos kovos su terorizmu centro dalis; primena, kad Reglamento (ES) 2016/794 4 straipsnio 1 dalyje nurodomi interneto paslaugų teikėjams skirti su terorizmu susiję internetinio turinio žymėjimai, o Europolas, glaudžiai bendradarbiaudamas su įmonėmis, iš tikrųjų remia kompetentingų institucijų vykdomus susijusius tyrimus; ypač prašo pateikti informaciją apie tolesnius veiksmus dėl nustatytų ir pažymėtų teroristinio interneto turinio atvejų, taip pat ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų prašymu;

primena apie Europolo svarbą ir pridėtinę vertę kovojant su organizuotu nusikalstamumu visoje Europoje ir ypač apie jo vaidmenį finansuojant jungtines tyrimų grupes; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad neseniai sudarytas naujas Europolo ir Eurojusto (3) susitarimo memorandumas, kuriame nustatyti šių dviejų agentūrų teikiamos finansinės paramos jungtinių tyrimų grupių veiklai kriterijai ir sąlygos;

su džiaugsmu pažymi, kad Europolas saugumo užduotis vykdo kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos prieglobsčio paramos biuru ir nacionalinėmis valdžios institucijomis; be to, pažymi, kad Europolas dalijasi teisinių konsultacijų paslaugomis su kitomis Sąjungos agentūromis, esančiomis Nyderlanduose, ir prisijungė prie įvairių tarpinstitucinių ar tarpžinybinių viešųjų pirkimų procedūrų; primygtinai ragina Europolą toliau plėtoti bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis teisingumo ir vidaus reikalų srityje;

10.

pabrėžia, kad Europolas yra viena iš devynių Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūrų; reiškia savo nusivylimą dėl Tarpinstitucinės darbo grupės dėl decentralizuotų agentūrų veiklos rezultatų, nes neparengta jokių konkrečių pasiūlymų dėl agentūrų, veikiančių susijusiose politikos srityse, sujungimo arba įkūrimo toje pačioje vietoje; prašo Europolo bendradarbiauti su kitomis aštuoniomis Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūromis siekiant ištirti susijungimo galimybes;

Personalo politika

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 97,27 proc., o iš 550 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 505 patvirtintais etatais 2016 m.), buvo paskirti 535 laikinieji darbuotojai; taip pat pažymi, kad 2017 m. Europole dirbo 159 sutartininkai ir 71 komandiruotas nacionalinis ekspertas; primygtinai ragina Europolą neperduoti pernelyg didelės veiklos dalies pagal sutartis dirbantiems darbuotojams ir nepakeisti nuolatinių darbuotojų brangesniais pagal sutartis dirbančiais darbuotojais;

12.

apgailestauja dėl lyčių disbalanso tarp Europolo vyresniosios vadovybės narių, nes iš 151 133 nariai yra vyrai ir 18 narių yra moterys, o valdyboje, kurioje yra 53 nariai, moterų skaičius siekia 11; šiuo atveju prašo Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į tai, kad teikiant kandidatūras valdybos narių pareigoms užimti svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą; taip pat prašo Europolo imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta geresnė jos vyresniosios vadovybės lyčių pusiausvyra;

13.

pažymi, kad Europolas patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; pripažįsta, kad Europolas rengė mokymo sesijas ir sudarė sąlygas konfidencialioms konsultacijoms;

14.

su susirūpinimu pažymi, kad 2017 m. buvo pradėtos keturios oficialios administracinio tyrimo procedūros, susijusios su seksualiniu priekabiavimu ir netinkamu elgesiu; pažymi, kad Europolas sparčiai užbaigė administracinius tyrimus ir atitinkamais atvejais taikė drausmines sankcijas, taip pat inicijavo atitinkamus veiksmus šiam klausimui spręsti, ir kad nebuvo kreiptasi į teismą; pažymi, kad 2018 m. Europole nebuvo vykdomi administraciniai tyrimai dėl tariamo seksualinio priekabiavimo; ragina Europolą padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta struktūrinių trūkumų, susijusių su netinkamu elgesiu, siekiant visų pirma užkirsti kelią tokiems atvejams;

15.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą informaciją apie laisvas darbo vietas skelbti ir Europos personalo atrankos tarnybos interneto svetainėje, siekiant didinti viešumą; supranta Europolo susirūpinimą dėl vertimo išlaidų;

16.

ragina Europolą apsvarstyti galimybę priimti pagrindinių teisių strategiją, elgesio kodekse, kuriame būtų apibrėžtos darbuotojų pareigos ir darbuotojų mokymas, taip pat pateikiant nuorodą į pagrindines teises, parengti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad būtų nustatyti visi pagrindinių teisių pažeidimai ir apie juos būtų pranešama, taip pat užtikrinti, kad apie tokių pažeidimų grėsmę būtų nedelsiant informuojami pagrindiniai Europolo organai, prireikus sukurti pagrindinių teisių pareigūno, kuris tiesiogiai atsiskaitytų valdybai, pareigas, siekiant užtikrinti tam tikro lygio nepriklausomumą kitų darbuotojų atžvilgiu ir pasirūpinti, kad grėsmių pagrindinėms teisėms klausimai būtų sprendžiami nedelsiant ir kad organizacijoje būtų nuolat atnaujinama pagrindinių teisių politika, plėtoti reguliarų dialogą pagrindinių teisių klausimais su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, užtikrinti, kad pagrindinių teisių užtikrinimas būtų esminis Europolo bendradarbiavimo su išorės subjektais – pirmiausia įskaitant nacionalinių administracijų narius, su kuriais jis palaiko ryšį operatyviniu lygmeniu – sąlygų komponentas;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

17.

atkreipia dėmesį į esamas Europolo priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei pranešėjų apie pažeidimus apsaugą; atkreipia dėmesį į iniciatyvias priemones, kurių imtasi dėl keturių galimų interesų konfliktų atvejų, nustatytų 2017 m.; pažymi, kad Europolas paskelbė interesų konfliktų nebuvimo deklaracijas, o ne interesų deklaracijas; tačiau pripažįsta, kad 2018 m. spalio mėn. valdyba, remdamasi Europolo pasiūlymu, patvirtino naują interesų deklaracijos modelį; su pasitenkinimu pažymi, kad šis naujas deklaracijos modelis yra skirtas visiems valdybos nariams, taip pat vykdomajai direktorei ir vykdomosios direktorės pavaduotojams; vis dėlto pažymi, kad iki šiol ne visos deklaracijos buvo atnaujintos pagal naują modelį; ragina Europolą nedelsiant imtis veiksmų šioje srityje ir paskelbti naujas deklaracijas;

Vidaus kontrolė

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko viešųjų pirkimų auditą ir kad 2017 m. buvo paskelbta galutinė VAT audito ataskaita dėl viešųjų pirkimų, kurioje pateiktos trys svarbios rekomendacijos, pažymėtos žyma „svarbu“; pažymi, kad 2017 m. Europolas parengė veiksmų planą ir 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešė VAT apie šių rekomendacijų įgyvendinimą; be to, pažymi, kad VAT atliko visų organizacijos procedūrų rizikos vertinimą ir jokiai procedūrų sričiai nebuvo skirta pastaba, kad reikia stiprinti rizikos mažinimą;

19.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios horizontaliojo pobūdžio pastabos pateikiamos 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (4) dėl ES agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(3) Europolo ir Eurojusto susitarimo memorandumas dėl bendro finansinės paramos jungtinių tyrimų grupių veiklai taisyklių ir sąlygų nustatymo, pasirašytas 2018 m. birželio 1 d.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/299

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1523

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) (iki 2017 m. gegužės 1 d. – Europos policijos biuro) 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Europolo atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0090/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (5), ypač į jo 43 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (7), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0154/2019),

pritaria Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p.165.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 165.

(5) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

(6) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 169.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/300

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1524

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0070/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007 dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros įsteigimo (5), ypač į jo 21 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0136/2019),

patvirtina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 169.

(5) OL L 53, 2007 2 22, p. 1.

(1) OL C 116, 2018 3 28, p. 17.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/301

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1525

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0136/2019),

kadangi, remiantis pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (toliau – Agentūra) 2017 finansinių metų biudžetas buvo 22 852 250 EUR, t. y. 5,78 proc. didesnis, palyginti su 2016 m.; kadangi lėšos Agentūros biudžetui beveik išimtinai skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2017 finansinių metų Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad jie gavo pakankamą užtikrinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su džiaugsmu pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 proc., kaip ir 2016 m.; susirūpinęs pažymi, kad mokėjimo asignavimų panaudojimo lygis buvo žemas ir siekė 72,11 proc., t. y. šiek tiek, būtent 1,1 proc., mažesnis, palyginti su praėjusiais metais;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

pažymi, kad perkėlimų iš 2016 m. į 2017 m. panaikinimai siekė 117 566 EUR ir tai sudarė 2,05 proc. visos perkeltos iš ankstesnių metų sumos, tačiau ši dalis buvo 1,22 proc. mažesnė, palyginti su 2016 m.;

Veiklos rezultatai

su pasitenkinimu pažymi, kad, siekdama įvertinti savo veikslo rezultatus ir poveikį, Agentūra taikė 31 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklį (PVRR), kurie yra veiklos rezultatų vertinimo sistemos dalis, taip pat ji taikė penkis papildomus PVRR, siekdama patobulinti savo biudžeto valdymą;

palankiai vertina Agentūros bendradarbiavimą su kitomis agentūromis, visų pirma Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra ir Europos prieglobsčio paramos biuru, kad būtų pasiekti bendri politikos tikslai;

ragina Agentūrą aktyviau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Europos Taryba ir Jungtinėmis Tautomis, siekiant rasti sąveiką ir, kai įmanoma, ja pasinaudoti;

pažymi, kad Agentūros antrasis išorės vertinimas atliktas 2017 m.; su pasitenkinimu pažymi, kad iš esmės gauti rezultatai yra teigiami; atkreipia dėmesį į rekomendacijas, kurias Komisijai pateikė Agentūros Valdančioji taryba;

pažymi, kad pirmą kartą Komisija paprašė Agentūros įvertinti Sąjungos teisės priemonės poveikį pagrindinėms teisėms; taip pat pripažįsta, kad Agentūra parengė mokymo modulį nacionalinėms valdžios institucijoms, kad būtų skatinama laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija);

atkreipia dėmesį į Agentūros tyrimų ir nuomonių dėl Sąjungos teisės aktų rengimo vertę; pabrėžia, kad Agentūra turėtų turėti galimybę savo iniciatyva teikti nuomones dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir kad jos kompetencijos sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų visas pagal Chartiją saugomų teisių sritis, įskaitant klausimus, susijusius su teisminiu ir policijos bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose; apgailestauja dėl to, kad dabartiniai Agentūros įgaliojimai riboja jos galimybes imtis veiksmų ir atlikti tyrimus tam tikrose teminėse srityse; rekomenduoja šias temines sritis įtraukti į naująją daugiametę finansinę programą;

teigiamai vertina tai, kad atliekant antrąjį Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimą Agentūra toliau vykdė savo mokslinius tyrimus mažumų padėties Sąjungoje klausimu; šiuo požiūriu ypač palankiai vertina paskelbtą naujausią teminę ataskaitą dėl Afrikos kilmės žmonių patiriamos diskriminacijos Sąjungoje; be to, palankiai vertina tai, kad paskelbtas tyrimas dėl romų jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką;

10.

palankiai vertina tai, jog Agentūra nuolat vykdė veiklą, kad būtų atliekami tyrimai dėl romų padėties Sąjungoje, ir taip prisidėjo prie Sąjungos bei jos valstybių narių įtraukties strategijų ir susijusių politikos priemonių efektyvumo ir trūkumų stebėsenos; ypač palankiai vertina Agentūros moksliniais tyrimais grindžiamas politikos rekomendacijas dėl sėkmingos kovos su priešiškumu romams ir kovos už romų socialinę įtrauktį;

11.

palankiai vertina Agentūros įsipareigojimą puoselėti vaikų teises, kuris buvo toliau vykdomas atliekant tyrimus dėl minimalaus amžiaus reikalavimų dalyvaujant baudžiamuosiuose ir civiliniuose procesuose visoje Sąjungoje, dėl amžiaus nustatymo ir vaikų pirštų atspaudų ėmimo vykdant prieglobsčio procedūras ir dėl vaikų skurdo Sąjungoje.

Personalo politika

12.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. personalo planas įvykdytas 97,22 proc.; iš 72 laikinųjų darbuotojų, leidžiamų įdarbinti pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2016 m. patvirtintais 74 etatais), paskiriant įdarbinta 70 laikinųjų darbuotojų; taip pat pažymi, kad 2017 m. Agentūroje dirbo 30 sutartininkų ir 8 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

13.

pažymi, kad Agentūra patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; pripažįsta, kad ji teikia konfidencialias konsultacijas, taip pat rengia mokymus; pažymi, kad 2017 m. buvo tiriami du įtarimai dėl netinkamo elgesio ir šie tyrimai baigti 2018 m.;

Viešieji pirkimai

14.

apgailestauja, kad dėl to Agentūra patyrė perteklinių administracinių išlaidų ir, nors tai paveikė jos operacijų tvarkaraštį, dėl to nebuvo vėluojama įgyvendinti projektų; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra ėmėsi priemonių siekdama ateityje sumažinti riziką, susijusią su nesėkmingomis konkursų procedūromis; atkreipia dėmesį į Agentūros prašymą dėl papildomo finansavimo, tačiau pažymi, kad dėl biudžeto suvaržymų viešųjų pirkimų procedūros neturėtų būti nesėkmingos; todėl prašo Agentūros prieš paskelbiant konkursą dėl tyrimų atlikti tinkamą rinkos tyrimą ir toliau didinti savo viešųjų pirkimų procedūrų efektyvumą;

15.

pažymi, kad, anot Audito Rūmų ataskaitos, 2017 m. pabaigoje Agentūra dar nebuvo pradėjusi taikyti visų Komisijos nustatytų priemonių, kuriomis siekiama įdiegti bendrą keitimosi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, ir jos saugojimo sprendimą; pažymi, kad, anot Agentūros, ji jau yra įdiegusi kai kurias priemones ir šiuo metu vyksta likusių priemonių diegimo procesas, kuris turėtų būti baigtas iki 2019 m. pradžios; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visų būtinų priemonių įgyvendinimą;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

16.

pripažįsta Agentūros nustatytas priemones ir nuolat dedamas pastangas užtikrinti skaidrumą ir interesų konfliktų prevenciją ir valdymą, taip pat pranešėjų apie pažeidimus apsaugą; pažymi, kad, anot Agentūros, 2017 m. ji įvertino ir panaikino daug galimų ir jaučiamų interesų konfliktų, iš kurių nė vienas netapo faktiniu konfliktu;

17.

pažymi, kad, kaip nurodyta Audito Rūmų ataskaitoje, reikia stiprinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą, numatant, kad jis būtų tiesiogiai atsakingas Agentūros direktoriui ir valdybai; palankiai vertina tai, kad atitinkamą reorganizaciją planuojama įgyvendinti iki 2018 m. pabaigos; ragina Agentūrą pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai šios reorganizacijos įgyvendinimo ataskaitą;

18.

pažymi, kad pastaraisiais metais Agentūros atžvilgiu pradėti du teisminiai procesai dėl kaltinimų, kad sprendimai įdarbinti priimti ne pagal taisykles; pažymi, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė abi bylas ir nurodė ieškovams apmokėti išlaidas; atkreipia dėmesį į spaudoje iškeltus kaltinimus dėl galimo interesų konflikto, susijusio su konsultavimo paslaugomis, kurias teikė buvęs laikinasis nenuolatinis Tarnautojų teismo teisėjas; ragina informuoti Agentūrą biudžeto įvykdymą patvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti galimą interesų konfliktą;

Vidaus kontrolė

19.

pažymi, kad 2017 m. Komisijos vidaus audito tarnyba atliko Agentūros valdymo ir etikos auditą, taip pat Komisijos vardu atliktas Agentūros 2013–2017 m. veiklos rezultatų išorės vertinimas; pripažįsta, kad Agentūra parengė veiksmų planus, kuriais siekiama patobulinti visas sritis, kurias reikėtų patobulinti;

20.

palankiai vertina tai, kad baigta vykdyti Audito Rūmų 2016 m. rekomendacija, susijusi su oficialaus leidimus suteikiančių pareigūnų įgaliojimų ir perįgaliojimų proceso patobulinimu;

Kitos pastabos

21.

atkreipia dėmesį į Agentūros pastangas užtikrinti ekonomiškai efektyvią ir aplinką tausojančią darbo vietą; vis dėlto pabrėžia, kad Agentūra nėra nustačiusi papildomų konkrečių priemonių, kuriomis būtų sumažintas arba kompensuojamas išmetamo CO2 kiekis;

22.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/304

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1526

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0070/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007 dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros įsteigimo (5), ypač į jo 21 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0136/2019),

pritaria Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 169.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 169.

(5) OL L 53, 2007 2 22, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 173.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/305

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1527

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0085/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (5), ypač į jo 76 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0153/2019),

patvirtina Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 173.

(5) OL L 251, 2016 9 16, p. 1.

(1) OL C 108, 2018 3 22, p. 112.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/307

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1528

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0153/2019),

kadangi, remiantis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas buvo 280 560 000 EUR, t. y. 20,54 % didesnis nei 2016 m.; kadangi padidėjimas buvo susijęs su nemažu agentūros įgaliojimų pratęsimu 2017 m., reaguojant į migracijos krizę, su kuria susidūrė Sąjunga; kadangi lėšos Agentūros biudžetui iš esmės skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pareiškė, kad jie gavo pagrįstą patikinimą, kad Agentūros metinėse finansinėse ataskaitose nurodytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 97,63 %, t. y. šiek tiek (0,27 %) mažesnis, palyginti su 2016 m.; apgailestaudamas pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 66,42 %, t. y., palyginti su 2016 m., padidėjo 0,35 %;

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, pažymi, kad Agentūros pirminis biudžetas apėmė įstatuose numatytą 8 800 000 EUR finansinį operacijų rezervą, skirtą skubios pasienio pagalbos ir grąžinimo operacijoms finansuoti; pažymi, kad Agentūra iš rezervo į savo veiklos biudžetą iš viso perkėlė 3 800 000 EUR kitai veiklai finansuoti; susirūpinęs pažymi, kad šie perkėlimai pažeidžia Agentūros finansinį reglamentą; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad, jos nuomone, teisės aktų leidėjas turėtų pateikti paaiškinimą dėl perkėlimų iš rezervo vykdymo; ragina Agentūrą ateityje vengti tokių reikalavimų neatitinkančių veiksmų ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, koks paaiškinimas, Agentūros manymu, reikalingas;

Į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų panaikinimas

labai apgailestauja dėl to, kad panaikintų iš 2016 į 2017 m. perkeltų asignavimų suma buvo labai didelė ir sudarė 11 125 174 EUR, t. y. 14,96 % visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, o tai yra panašus lygis kaip ir 2016 m.; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad perkelti asignavimai būtų visiškai panaudoti siekiant išvengti didelių išteklių panaikinimo kaip praėjusiais metais;

Veikla

džiaugdamasis pažymi, kad siekdama įvertinti savo veiklos teikiamą papildomą naudą, Agentūra naudoja įvairius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR); atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra planuoja 2019 m. peržiūrėti savo rodiklius; ragina Agentūrą toliau plėtoti PVRR, kad būtų galima pagerinti jos biudžeto valdymą, ypač atsižvelgiant į jos įgaliojimų pratęsimą ir nuolat didėjantį biudžetą, ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie toje srityje padarytą pažangą; reiškia susirūpinimą dėl biudžeto dalies, kurios Agentūra negalėjo panaudoti;

primena, kad, reaguojant į Sąjungoje 2015 m. susidariusią padėtį migracijos ir prieglobsčio srityje, Agentūros įgaliojimai 2016 m. buvo gerokai išplėsti, kad ji galėtų geriau atsižvelgti į poreikius ir uždavinius, su kuriais susiduriama prie Sąjungos išorės sienų; pažymi, kad 2017 m. vis dar vyko sistemų ir procedūrų pritaikymas, kad jos atitiktų naujus Agentūros įgaliojimus, kurie buvo atnaujinti 2016 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1624 (2);

apgailestauja dėl to, kad didžioji dalis Agentūros veiksmų programų neturi kiekybinių tikslų ir bendroms operacijoms nenustatomos konkrečios tikslinės vertės; susirūpinęs pažymi, kad dėl minėtos priežasties ir dėl nepakankamų iš bendradarbiaujančių šalių gaunamų dokumentų gali būti sudėtinga atlikti ilgalaikio bendrų operacijų veiksmingumo ex post vertinimą; ragina Agentūrą nustatyti atitinkamus savo veiklos strateginius tikslus ir įdiegti veiksmingą ir į rezultatus orientuotą stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą bei kartu numatyti aktualius ir išmatuojamus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR);

atkreipia dėmesį į valdančiosios tarybos 2017 m. birželio mėn. patvirtintą Agentūros struktūrų reorganizaciją, kuri turėjo įtakos išteklių paskirstymui; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios naujos organizacinės struktūros įgyvendinimą;

džiaugdamasis pažymi, kad visos valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys dalyvavo bent vienoje bendroje operacijoje ir kad kaip organizatorės ar dalyvės Agentūros koordinuojamose ir bendrai finansuojamose grąžinimo operacijose dalyvavo 26 valstybės narės – tai yra dviem valstybėmis narėmis daugiau nei 2016 m.;

palankiai vertina tai, kad Agentūra skatina tarpžinybinį bendradarbiavimą, ypač pakrančių apsaugos funkcijos srityje, taip pat muitinių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo srityje, siekiant visapusiškai išnaudoti įvairios paskirties operacijų, kaip svarbaus integruoto sienų valdymo elemento, privalumus;

10.

džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra bendradarbiauja su kitomis agentūromis, be kita ko, remdama jų įdarbinimą, pastatų projektus ir saugumo konsultavimo tarnybas, ir dalijasi biurais su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padaliniu ir Europos prieglobsčio paramos biuru vykdant Europos regioninės specialiosios paskirties grupės veiklą Italijoje ir Graikijoje;

11.

primygtinai ragina Agentūrą parengti išsamų veiklos tęstinumo planą;

Personalo politika

12.

apgailestauja, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas įvykdytas tik 74,43 %: iš 352 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, paskirti 262 laikinieji darbuotojai (2016 m. patvirtinti 275 etatai); be to, pažymi, kad 2017 m. Agentūroje taip pat dirbo 139 sutartininkai ir 113 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

13.

dar kartą susirūpinęs atkreipia dėmesį į lyčių nelygybę Agentūros valdančiojoje taryboje; primena, kad būtent valstybės narės yra atsakingos už valdančiosios tarybos narių skyrimą; ragina valstybes nares užtikrinti lyčių pusiausvyrą skiriant savo narius į Agentūros valdančiąją tarybą; ragina Agentūrą aktyviai priminti valstybėms narėms apie lyčių pusiausvyros svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtų pageidautina nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti geresnę geografinę Agentūros darbuotojų sudėties pusiausvyrą;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad, priėmus Reglamentą (ES) 2016/1624, 2017 m. buvo antrieji penkerių metų augimo plano metai, kuriais buvo gerokai padidinti ištekliai Agentūros biudžeto ir personalo srityse; remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad, išplėtus Agentūros įgaliojimus, jos darbuotojų skaičius padidės daugiau nei dvigubai – nuo 365 darbuotojų 2016 m. iki 1 000 darbuotojų 2020 m.; be to pažymi, kad dėl planuojamo darbuotojų skaičiaus padidėjimo reikės papildomų biuro patalpų; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant spręsti su darbuotojų skaičiaus didinimu susijusias problemas, ir nuolat jį informuoti apie tolesnius veiksmus, įskaitant finansinius skaičiavimus, susijusius su naujos būstinės statyba;

15.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad Agentūrai sunku rasti reikalingo profilio darbuotojų, iš dalies dėl mažo atlyginimų korekcinio koeficiento (66,7 %); ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie diskusijų su Komisija dėl galimų švelninimo priemonių rezultatus ir Agentūros planus dėl kitų galimų priemonių siekiant pritraukti naujų darbuotojų, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad pratęsti Agentūros įgaliojimai ir didinamas įdarbinimų skaičius; ragina Agentūrą nedelsiant paskirti naują pagrindinių teisių pareigūną siekiant užtikrinti, kad su grėsmėmis pagrindinėms teisėms susijusios problemos nedelsiant būtų sprendžiamos ir kad organizacijoje būtų nuolat atnaujinama pagrindinių teisių politika;

16.

labai apgailestauja dėl to, kad, nepaisant nuolatinių Parlamento raginimų ir bendrai stipriai padidėjusio Agentūros darbuotojų skaičiaus, pagrindinių teisių pareigūnei vis dar trūksta reikiamų žmogiškųjų išteklių, ir tai jai neabejotinai trukdo tinkamai vykdyti Reglamentu (ES) 2016/1624 patikėtas užduotis; primygtinai ragina Agentūrą skirti pakankamai išteklių ir darbuotojų savo pagrindinių teisių pareigūnui, siekiant, kad, visų pirma, būtų sukurtas skundų teikimo mechanizmas ir būtų toliau plėtojama ir įgyvendinama Agentūros pagrindinių teisių apsaugos stebėsenos ir užtikrinimo strategija;

17.

18.

pažymi, kad Agentūra kaip priemones, skirtas priekabiavimo klausimams spręsti, naudoja Elgesio kodeksą, taikomą visiems subjektams, dalyvaujantiems Frontex veikloje, ir konfidencialų informavimą;

19.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. Agentūra, vykdydama išorės atrankos procedūras, ir toliau ne pagal taisykles įdarbino darbuotojus, skirdama kandidatus į aukštesnio AST lygio pareigas nei pagal Tarnybos nuostatus numatytas aukščiausias lygis; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atžvilgiu 2017 m. laikyta, kad ne pagal taisykles atlikti du įdarbinimai (2016 m. – 14); atkreipia dėmesį į Agentūros įdarbinimų pagrindimą ir pripažįsta, kad nuo 2017 m. kovo mėn. Agentūra neskyrė išorės kandidatų į aukštesnes nei AST4 lygio pareigas;

Viešieji pirkimai

20.

remdamasis Agentūros pateikta informacija, konstatuoja, kad ji 2017 m. peržiūrėjo visą savo finansavimo schemą, siekdama ją supaprastinti, pereiti nuo dotacijų prie paslaugų teikimo sutarčių ir nustatyti fiksuotąsias normas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie naujosios schemos įgyvendinimą;

21.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos Biuras dar nebuvo įdiegęs visų Komisijos numatytų priemonių, skirtų bendram keitimosi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų (e. pirkimų) procedūrose, sprendimui taikyti; pažymi, kad Agentūra buvo įdiegusi tam tikroms procedūroms taikomas e. sąskaitų išrašymo ir e. konkursų, bet ne e. pasiūlymų teikimo priemones; ragina Agentūrą pradėti taikyti visas viešųjų pirkimų procedūroms administruoti reikalingas priemones ir teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai jų įgyvendinimo ataskaitas;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

22.

pripažįsta esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; remdamasis Agentūros pateikta informacija, atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra parengė vidaus informavimo apie pažeidimus taisyklių projektą, tačiau po to, kai gavo Komisijos patarimą, ji įgyvendins Komisijos pavyzdinį sprendimą, kai apie tai bus pranešta agentūroms; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio sprendimo įgyvendinimą ir daugiau nedelsiant patvirtinti savo informavimo apie pažeidimus politiką;

23.

primena, kad su Agentūros atskaitomybe visuomenei susijusios nuostatos dėl informacijos ir ryšių buvo gerokai pakeistos Reglamentu (ES) 2016/1624, kuriame reikalaujama, kad Agentūra, vykdydama savo veiklą, užtikrintų didesnį skaidrumą; apgailestauja dėl to, kad Agentūra vis dar nevisapusiškai laikosi šių naujų taisyklių, ir ragina Agentūrą nedelsiant jas įgyvendinti;

Vidaus kontrolė

24.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad Agentūros dotacijų išlaidos labai padidėjo: nuo 123 000 000 EUR 2016 m. iki 167 000 000 EUR 2017 m.; susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. agentūra neatliko jokių dotacijų išlaidų kompensavimo ex post patikrų; atkreipia dėmesį, kad, Agentūros nuomone, pagerėjo jos ex ante patikros, atliekamos iki kompensavimo, ir kad ex ante aprėpčiai pasiekus tam tikrą lygį, ji jau galėjo teikti būtiną patikinimą; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip Audito Rūmai nuolat nurodė nuo 2014 m., bendradarbiaujančių šalių deklaruotų išlaidų įrodymų dažnai nepakanka – tai pasitvirtino ir 2017 m.; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių imtasi siekiant sušvelninti šią riziką;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra peržiūrėjo savo vidaus kontrolės sistemą ir pakeitė ankstesnį atitikties užtikrinimu grindžiamą metodą į rizika grindžiamą metodą; pripažįsta, kad persvarstyta vidaus kontrolės sistema buvo patvirtinta 2017 m. lapkričio mėn. ir vėliau parengtas konsoliduotas Frontex padėties gerinimo žurnalas;

26.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, pažymi, kad Agentūra finansavo paramą Islandijos pakrančių apsaugos tarnybai dėl lėktuvo naudojimo Graikijoje ir kad prieš kompensuodama Islandijos prašomas išlaidas, Agentūra paprašė sąskaitų faktūrų kaip vienos kategorijos deklaruotų išlaidų įrodymų; apgailestauja, kad, nors sąskaitos faktūros niekada nebuvo pateiktos, Agentūra grąžino apie 440 000 EUR, o tai rodo, kad ex ante patikra buvo neveiksminga; atkreipia dėmesį į Agentūros nuomonę, kad valandinis išlaikymo išlaidų apskaičiavimas suteikia pakankamą pagrindą išlaidoms patvirtinti;

27.

susirūpinęs pažymi, kad Agentūra vis dar neturi išsamaus valdančiosios tarybos patvirtinto veiklos tęstinumo plano; ragina Agentūrą imtis reikalingų veiksmų siekiant patvirtinti tokį planą ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie jo patvirtinimą;

28.

prašo, kad Agentūros valdančioji taryba patvirtintų aiškius susitarimus dėl paslaugų lygio, siekiant užtikrinti jos veiklos tęstinumą avarijos veiklos vietoje atveju, taip pat nustatytų atitinkamus IT atkūrimo tikslus ir didžiausią leistiną duomenų praradimo svarbiausiose sistemose ir taikomosiose programose kiekį; prašo, kad Agentūra parengtų paramos planus, juos tinkamai įgyvendintų ir turėtų valdančiosios tarybos atsakingai patvirtintus testavimo rezultatus;

Kitos pastabos

29.

pažymi, kad Agentūros ir Lenkijos vyriausybės susitarimas dėl būstinės įsigaliojo 2017 m. lapkričio 1 d.; pažymi, kad tai daro poveikį keliems Agentūros procesams, turintiems didelių pasekmių darbo sąlygoms ir valdymo priemonėms; prašo Agentūros pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie su tuo susijusius projektus, ypač apie naujo būstinės pastato statybą ir Europos mokyklos Varšuvoje įsteigimą;

30.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje (3) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/311

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1529

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0085/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6), ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0153/2019),

pritaria Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 173.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 173.

(5) OL L 251, 2016 9 16, p. 1.

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 98.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/312

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1530

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos GNSS agentūros (GNSS) 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos GNSS agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos GNSS agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0086/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (5), ypač į jo 14 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0142/2019),

patvirtina Europos GNSS agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos GNSS agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 98.

(5) OL L 276, 2010 10 20, p. 11.

(1) OL C 84, 2017 3 17, p. 127.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/313

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1531

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos GNSS agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos GNSS agentūros 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0142/2019),

A.	kadangi, remiantis Europos GNSS agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinį jos 2017 finansinių metų biudžetą sudarė 28 467 648 EUR subsidija, kuri buvo 2,13 proc. didesnė negu 2016 m.; kadangi lėšos į Agentūros biudžetą daugiausia skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymėjo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos, o jose nurodytos operacijos – teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad dėl 2017 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 proc., t. y. toks pat kaip 2016 m.; taip pat pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 86,20 proc., t. y. 3,78 proc. didesnis negu 2016 m.;

pažymi, kad, be savo pagrindinio biudžeto, 2017 m. Agentūra, patvirtinus Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS) ir pakeitimus dėl „Galileo“ įgaliojimo susitarimo, toliau valdė didelę dalį deleguotojo biudžeto; pažymi, kad 416 000 000 EUR deleguotojo biudžeto lėšų panaudota įsipareigojimams įvykdyti, o 638 000 000 EUR panaudota mokėjimams;

Panaikinti perkėlimai

susirūpinęs pažymi, kad panaikintų perkėlimų iš 2016 į 2017 m. suma sudarė 270 961 EUR, t. y. 5,30 proc. visos į kitą laikotarpį perkeltos sumos, nors tai ir yra 1,15 proc. mažiau nei 2016 m.;

Veikla

džiaugiasi dėl to, kad Agentūra naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad įvertintų savo veiklos pridėtinę vertę ir sustiprintų biudžeto valdymą;

atkreipia dėmesį į tai, kad užbaigtas paslaugų teikimo „Galileo“ paslaugos operatoriui perdavimas ir kad 2017 m. Madride įvyko pirmoji „Galileo“ naudotojų asamblėja;

palankiai vertina tai, kad Agentūra savo apskaitos paslaugas perdavė Komisijai ir kad ji kartu su kitomis agentūromis dalijasi su veiklos tęstinumo valdymu ir su kitomis agentūromis susijusių paslaugų teikimu;

pastebi, kad remiantis Audito Rūmų ataskaita, 2017 m. Komisijos vardu buvo atliktas programų „Galileo“ ir EGNOS bei Agentūros veiksmingumo 2014–2016 m. laikotarpiu laikotarpio vidurio vertinimas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio vertinimo rezultatus;

Personalo politika

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 91,38 proc., o iš 116 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, (palyginti su 2016 m. patvirtintais 113 etatais) buvo paskirti 106 laikinieji darbuotojai; taip pat pažymi, kad 2017 m. Agentūroje dirbo 55 sutartininkai ir 5 deleguotieji nacionaliniai ekspertai; pažymi, kad siekiant paremti Agentūros kompetencijos srities išplėtimą, priimta naujų laikinųjų darbuotojų – tai pirmas žingsnis didinant darbuotojų skaičių ir siekiant suteikti Agentūrai papildomų išteklių būsimiems uždaviniams spręsti;

pažymi, kad Agentūra patvirtino asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką; pripažįsta, kad ji teikia konfidencialias konsultacijas, taip pat rengia mokymus;

10.

apgailestauja dėl Agentūros vyresniosios vadovybės narių lyčių disbalanso: 10 iš 12 narių yra vyrai ir tik dvi narės yra moterys; prašo Agentūros imtis priemonių siekiant užtikrinti geresnę jos vyresniosios vadovybės lyčių pusiausvyrą;

11.

palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą viešumo sumetimais skelbti laisvas darbo vietas ir Europos personalo atrankos tarnybos interneto svetainėje; supranta Agentūros susirūpinimą dėl vertimo raštu išlaidų; be to, pažymi, kad Agentūra pradėjo taikyti naujas skelbimo apie laisvas darbo vietas priemones, plačiai skelbia informaciją socialinėje žiniasklaidoje ir tobulina darbo galimybių tinklalapį;

Viešasis pirkimas

12.

pažymi, kad pagal Audito Rūmų ataskaitą 2016 m. gruodžio 15 d. Agentūra pasirašė 1 500 000 000 EUR vertės preliminariąją sutartį dėl palydovų sistemos „Galileo“ eksploatavimo 2017–2027 m. laikotarpiu; be to, pažymi, kad sutartis pasirašyta atlikus viešojo pirkimo procedūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš susijusių konkurso dalyvių pradėjo teismo procesą, siekdamas užginčyti viešojo pirkimo procedūros rezultatus; pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumas Teismas spręs, ar viešojo pirkimo procedūra, susijusi su preliminariąja sutartimi ir visomis susijusiomis konkrečiomis sutartimis ir būsimais mokėjimais, buvo teisėta ir tvarkinga; nurodo, kad Agentūra šį dalyką atskleidė ir paaiškino 2017 m. finansinės būklės ataskaitose kartu su informacija, kad 2017 m. 49 000 000 EUR (7 proc. 2017 m. biudžeto, įskaitant sumas, gautas per įgaliojimo susitarimus) buvo sumokėti pagal bendrąją sutartį; ragina Agentūrą nuodugniai pasirengti švelninti bet kokią galinčią kilti finansinę ar veiklos riziką ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie bet kokius pokyčius šioje srityje;

13.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos Agentūra dar nebuvo pradėjusi taikyti Komisijos numatytų priemonių, skirtų bendram keitimosi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešojo pirkimo (e. pirkimo) procedūrose, sprendimui nustatyti; pažymi, kad Agentūra imasi reikiamų veiksmų, siekdama pradėti naudoti sistemą „e-submission“; ragina Agentūrą pradėti taikyti visas viešojo pirkimo procedūroms administruoti reikalingas priemones ir teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai jų įgyvendinimo ataskaitas;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas bei skaidrumas

14.

pažymi, kad vienas buvęs Komisijos pareigūnas vykdo patariamąją funkciją pagal Aktyvių senjorų iniciatyvą, negaudamas iš Agentūros jokio atlyginimo;

15.

pažymi, kad, pasak Agentūros, jos interneto svetainėje paskelbtos aukščiausiosios vadovybės interesų deklaracijos ir gyvenimo aprašymai; tačiau apgailestauja dėl to, kad nėra skelbiami Administracinės valdybos narių gyvenimo aprašymai; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie veiksmus, kurių buvo imtasi šiuo klausimu;

16.

pažymi, kad Agentūra, gavusi Komisijos pritarimą, 2018 m. birželio mėn. patvirtino informavimo apie pažeidimus vidaus politiką;

Kitos pastabos

17.

pažymi, kad Jungtinei Karalystei priėmus sprendimą išstoti iš Sąjungos buvo priimtas svarbus sprendimas dėl „Galileo“, pagal kurį antrinis „Galileo“ saugumo stebėjimo centras (GSMC) buvo perkeltas iš Svonviko į Madridą; tuo pat metu Agentūra glaudžiai bendradarbiavo su Prancūzijos valdžios institucijomis dėl pagrindinio „Galileo“ saugumo stebėjimo centro atnaujinimo ir būsimo išplėtimo Sen Žermene prie L;

18.

palankiai vertina Agentūros įsipareigojimą ir bendradarbiavimą su Komisija, kad būtų sumažintas bet koks neigiamas veiklos ar finansinis poveikis, kuris gali atsirasti dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Sąjungos; pažymi, kad 2017 m. Agentūra sudarė sutarčių ir dotacijų, kurioms daro poveikį Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Sąjungos, sąrašą ir pateikė galimų pasekmių analizę, o šiuo metu su atitinkamais rangovais derasi dėl rizikos mažinimo priemonių; ragina Agentūrą nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie derybų rezultatus ir atliktą analizę;

19.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0254. Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 361.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/316

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1532

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos GNSS agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos GNSS agentūros 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos GNSS agentūros 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05825/2019 – C8-0086/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 208 straipsnyje, ypač į jo 108 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0142/2019),

pritaria Europos GNSS agentūros 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos GNSS agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 98.

(2) OL C 434, 2018 11 30, p. 98.

(5) OL L 276, 2010 10 20, p. 11.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/317

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1533

2019 m. kovo 26 d.

dėl Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės 2017 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0103/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 560/2014, kuriuo įsteigiama Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 209 straipsnyje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0103/2019),

patvirtina Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad Bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(5) OL L 169, 2014 6 7, p. 130.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/318

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1534

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0103/2019),

kadangi Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (toliau – Bendroji įmonė) Tarybos reglamentu (ES) Nr. 560/2014 buvo įsteigta kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė 10 metų laikotarpiui, siekiant suburti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir padėti Sąjungai atlikti vieną pagrindinių vaidmenų, vykdant su pažangiais biologiniais produktais ir biodegalais susijusius mokslinius tyrimus, taip pat pristatant ir skatinant naudoti šiuos produktus ir biodegalus;

B.	kadangi pagal Bendrosios įmonės finansinių taisyklių, priimtų 2014 m. spalio 14 d. Bendrosios įmonės valdybos sprendimu, 38 ir 43 straipsnius, Bendroji įmonė turi parengti ir patvirtinti savo apskaitos pareigūno, kurį skiria valdyba, parengtas metines finansines ataskaitas;

C.	kadangi Bendrosios įmonės nariai steigėjai yra Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, ir pramonės partneriai, kuriems atstovauja Biologinės pramonės sektorių konsorciumas (BPS konsorciumas);

Bendrosios nuostatos

pažymi, kad didžiausias Sąjungos įnašas į Bendrosios įmonės veiklą yra 975 000 000 EUR, kuris turi būti mokamas iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto; pažymi, kad Bendrajai įmonei priklausantys pramonės atstovai Bendrosios įmonės veiklos laikotarpiu turi prisidėti ne mažiau kaip 2 730 000 000 EUR, iš kurių ne mažesnis kaip 975 000 000 EUR nepiniginis ir piniginis įnašas turi būti skiriamas Bendrosios įmonės pagrindinei veiklai ir ne mažesnis kaip 1 755 000 000 EUR nepiniginis įnašas, skirtas įgyvendinti papildomą veiklą, kuri nėra įtraukta į Bendrosios įmonės darbo planą;

pažymi, kad 17 iš 82 atrinktų pasiūlymų pagal 2017 m. kvietimus teikti pasiūlymus 2017 m. pabaigoje buvo susitarimų dėl dotacijos parengiamajame etape; be to, pažymi, kad 2017 m. pradžioje pagal Bendrosios įmonės programą vykdomi 82 projektai, kuriuose dalyvauja iš viso 932 dalyviai iš 30 šalių, o bendra dotacijų vertė siekia 414 000 000 EUR;

pažymi, kad Bendrosios įmonės tikslų nebuvo galima siekti taikant tradicines Sąjungos priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad Bendroji įmonė užtikrino struktūrinį poveikį, suburdama sektorius ir subjektus naujų vertės grandinių diegimo procese, ir sutelkė daugiau investicijų į inovacijų, skirtų biotechnologijų pramonės šakoms, plėtojimą;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje dėl Bendrosios įmonės 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodyta, jog Bendrosios įmonės 2017 m. metinėse finansinėse ataskaitose jos finansinė būklė 2017 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų rezultatai ir jos pinigų srautai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip reikalaujama pagal jos finansinį reglamentą ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles;

pažymi, jog Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose nurodytas galutinis 2017 m. biudžetas, skirtas vykdymui, jį sudaro 92 900 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 91 600 000 EUR mokėjimų asignavimų, kurių panaudojimo lygis atitinkamai buvo 97 ir 95 proc.;

pažymi, kad mokėjimų asignavimai buvo daugiausia naudojami susitarimų dėl dotacijos, kurie buvo sudaryti pagal 2016 m. kvietimus teikti pasiūlymus, išankstiniam finansavimui;

atkreipia dėmesį į tai, kad iš 1 186 750 000 EUR Bendrajai įmonei skirtų programos „Horizontas 2020“ lėšų, įskaitant 975 000 000 EUR veiklos ir administracinių išlaidų sumą ir pramonės sektoriaus narių skirtus piniginius įnašus administracinėms išlaidoms (29 250 000 EUR) ir veiklos išlaidoms (182 500 000 EUR) padengti, iki 2017 m. pabaigos Bendroji įmonė prisiėmė įsipareigojimų už 509 800 000 EUR (42,96 proc.) ir atliko mokėjimų už 172 200 000 EUR (t. y.14,51 proc. skirtų lėšų), kad įgyvendintų pirmuosius savo projektus;

reiškia susirūpinimą dėl to, kad pramonės atstovai Bendrosios įmonės pagrindinei veiklai ir administracinėms išlaidoms turėjo skirti 975 000 000 EUR, tačiau jie pranešė tik apie 26 000 000 EUR pagrindinei veiklai skirtus nepiniginius įnašus, o valdyba patvirtino 5 800 000 EUR piniginį įnašą, kurį pramonės atstovai skyrė Bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms; ragina Bendrąją įmonę pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tolesnę nepiniginių įnašų ir atliktų mokėjimų padėtį;

apgailestauja dėl to, kad pramonės nariai turėjo skirti Bendrosios įmonės veiklos išlaidoms mažiausiai 182 500 000 EUR piniginių įnašų, bet iki 2017 m. pabaigos buvo sumokėti tik 800 000 EUR, todėl Komisija sustabdė 50 000 000 EUR savo piniginių įnašų mokėjimą; pažymi, kad yra didelė rizika, jog iki Bendrosios įmonės programos pabaigos nebus pasiektas minimumas; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Komisija 140 mln. EUR sumažino Sąjungos įnašą Bendrajai įmonei, dar esama galimybių 2020 m. surengti nuoseklius kvietimus teikti pasiūlymus, kad būtų pasiekti 2024 m. strateginiai Bendrosios įmonės tikslai; palankiai vertina tai, kad 2018 m. sausio mėn. buvo priimti Reglamento (ES) Nr. 560/2014 pakeitimai, pagal kuriuos privačiajam sektoriui suteikiama galimybė finansiškai prisidėti ne tik programų, bet ir projektų lygmeniu; pabrėžia, kad pastebėta teigiama tendencija, susijusi su pagrindinei veiklai skirtais nepiniginiais įnašais, ir tikimasi, kad jie išaugs 61 proc. (500 mln. EUR vietoje numatytų 45 mln. EUR) įgyvendinant 2018 m. kvietimus teikti pasiūlymus;

Veiklos rezultatai

10.

palankiai vertina tai, vykdant programą „Horizontas 2020“ nebekyla nustatytų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių nebuvimo klausimas; palankiai vertina tai, kad buvo nustatyta, jog turimi Bendrosios įmonės pagrindiniai veiklos rodikliai buvo vykdomi tinkamai; palankiai vertina tai, kad 2017 m. 7 iš 8 pagrindinių veiklos rodiklių atveju buvo viršytos tikslinės 2020 metų vertės;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad valdymo išlaidų santykis (administracinis ir veiklos biudžetas) išlieka mažesnis nei 5 proc. – tai rodo, kad Bendrosios įmonės organizacinė struktūra yra gana paprasta ir efektyvi;

12.

su susirūpinimu pažymi, kad sverto poveikis, kurio vertė 2017 m. pabaigoje siekė 2,077, buvo mažesnis, nei tikėtasi; ragina Bendrąją įmonę imtis veiksmų, kad visą 2014–2020 m. laikotarpį būtų užtikrintas tikslinis 2,80 sverto koeficientas;

13.

su pasitenkinimu pažymi, kad Bendrosios įmonės kvietimai teikti pasiūlymus yra visiškai atviri ir šiame procese gali dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai; palankiai vertina dideles Bendrosios įmonės pastangas informuoti Sąjungos suinteresuotuosius subjektus apie savo tikslus ir rezultatus bei skelbiamus konkursus per savo renginius, susitikimus ir interneto svetainę;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertai patvirtina, jog Bendroji įmonė pasiekė pakankamą Sąjungos subjektų iš pasirinktų vertės grandinių sričių dalyvavimo lygį;

15.

palankiai vertina tai, kad visi kvietimai teikti pasiūlymus buvo paskelbti ir baigti pagal atitinkamus darbo planus ir kad laikotarpiai iki įsipareigojimo ir mokėjimo buvo gerokai trumpesni už nustatytus tikslinius laikotarpius;

Viešųjų pirkimų ir įdarbinimo procedūros

16.

pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos buvo užimtos beveik visos laisvos Bendrosios įmonės darbo vietos, t. y. 20 iš 22 pagal etatų planą Bendrajai įmonei skirtų etatų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Bendroji įmonė įdarbino 2 laikinuosius darbuotojus ir 2 sutartininkus; be to, pažymi, kad siekdama spręsti papildomo darbo krūvio klausimą, Komisija leido Bendrajai įmonei vieną poziciją personalo plane suskaidyti į žemesnio lygio laikinojo darbuotojo pareigybę ir papildomą sutartininką; atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar laukiama, kol valdyba patvirtins šią priemonę;

Vidaus auditas

17.

pažymi, kad 2017 m. lapkričio mėn. Vidaus audito tarnyba atliko auditą „Ribotos apimties vidaus kontrolės standartų (VKS) įgyvendinimo peržiūra BPS bendrojoje įmonėje“; ragina Bendrąją įmonę pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šio audito rezultatus;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad programos biuras atliko savo vidaus kontrolės sistemų vertinimą, siekdamas įvertinti dabartinį vidaus kontrolės sistemų įgyvendinimo lygį ir išnagrinėti sąlygas, būtinas siekiant pagerinti organizacijos vidaus kontrolės sistemą ir kilstelėti ją į aukštesnį brandos lygį; pažymi, kad daroma išvada, jog Bendrosios įmonės vidaus kontrolės standartų įgyvendinimo brandos lygis yra geras ir kad atnaujintas tam skirtas veiksmų planas;

19.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad dar reikia įdiegti kai kuriuos vidaus kontrolės standartus, pvz., VKS Nr. 8 (procesai ir procedūros), Nr. 10 (veiklos tęstinumas) ir Nr. 11 (Dokumentų valdymas);

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Bendroji įmonė kartu su Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato bendra audito tarnyba pradėjo pirmąjį atsitiktinės imties programos „Horizontas 2020“ tarpinių išlaidų deklaracijų ex post auditą; ragina Bendrąją įmonę pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šio audito rezultatus;

21.

su pasitenkinimu pažymi, kad likutinis klaidų lygis yra mažesnis už reikšmingumo lygį ir sudaro 1,44 proc. programos „Horizontas 2020“ atveju;

22.

pažymi, kad Komisijos atliktas Bendrosios įmonės 2014–2016 m. veiklos tarpinis vertinimas buvo atliktas, parengtas veiksmų planas, kuriame atsižvelgta į pateiktas rekomendacijas, pvz., skatinti naujas vertės grandines dalyvaujant naujiems subjektams, skatinti tolesnes nacionalines ir regionines bioekonomikos strategijas valstybėse narėse, geriau koordinuoti veiklą su Komisija siekiant išvengti dvigubo finansavimo, kuo labiau padidinti galimus pramonės įmonių finansinius ir nepiniginius įnašus ir kt.; pažymi, kad jau imtasi keleto veiksmų;

Teisinis pagrindas

23.

džiaugdamasis pažymi, kad 2017 m. žmogiškųjų išteklių skyrius ir toliau stiprino teisinę sistemą ir ypatingas dėmesys buvo skiriamas Komisijos įgyvendinimo taisyklių Bendrajai įmonei taikymui; palankiai vertina tai, kad ryšium su tuo 2017 m. valdyba priėmė septynias naujas įgyvendinimo taisykles;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

24.

palankiai vertina tai, kad Bendroji įmonė kartu su kitomis šešiomis bendrosiomis įmonėmis paskelbė bendrą kvietimą pareikšti susidomėjimą, kad būtų galima atrinkti ne daugiau kaip septynis konfidencialius patarėjus, kurie sudarys konfidencialių patarėjų tinklą.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/321

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1535

2019 m. kovo 26 d.

dėl Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės 2017 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0103/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 560/2014, kuriuo įsteigiama Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 209 straipsnyje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0103/2019),

pritaria Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(5) OL L 169, 2014 6 7, p. 130.

(1) OL C 452, 2018 12 14 p. 18.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/322

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1536

2019 m. kovo 26 d.

dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0102/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209, straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 558/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0095/2019),

patvirtina bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ vykdomajam direktoriui, kad Bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 452, 2018 12 14 p. 18.

(5) OL L 169, 2014 6 7, p. 77.

(1) OL C 452, 2018 12 14, p.18.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/323

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1537

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0095/2019),

A.	kadangi Bendroji įmonė pradėjo savarankiškai veikti 2009 m. lapkričio 16 d.;

B.	kadangi Reglamentu (ES) Nr. 558/2014 (1) įsteigta bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ (toliau – Bendroji įmonė) nuo 2014 m. birželio 27 d. pakeitė bendrąją įmonę „Švarus dangus“ pagal programą „Horizontas 2020“;

C.	kadangi Bendrosios įmonės pagrindiniai tikslai yra iš esmės pagerinti aeronautikos technologijų poveikį aplinkai ir padidinti Europos aviacijos konkurencingumą; kadangi Bendrosios įmonės veikimo laikotarpis buvo pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

D.	kadangi Bendrosios įmonės nariai steigėjai yra Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, integruotųjų technologijų parodomųjų pavyzdžių padalinių (ITPPP), naujoviškų orlaivių kūrimo platformų (NOKP) ir horizontaliųjų pramonės sričių lyderiai ir ITPPP asocijuotieji nariai;

E.	kadangi didžiausias galimas Sąjungos įnašas, skiriamas Bendrosios įmonės antram veiklos laikotarpiui finansuoti, yra 1 755 000 000 EUR ir turi būti išmokėtas iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto;

Biudžeto ir finansų valdymas

atkreipia dėmesį į tai, jog Audito Rūmai nurodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Bendrosios įmonės 2017 m. metinėse finansinėse ataskaitose Bendrosios įmonės finansinė būklė 2017 m. gruodžio 31 d., tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei, remiantis Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendacija dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-102/2019), grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama pagal jos finansinį reglamentą ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles;

pažymi, jog Rūmai savo ataskaitoje dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodė, kad metinėse ataskaitose nurodomos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pažymi, kad Bendrosios įmonės galutiniame 2017 m. biudžete buvo numatyta 313 429 392 EUR dydžio įsipareigojimų asignavimų ir 243 503 223 EUR dydžio mokėjimų asignavimų suma;

pažymi, kad buvo panaudota 99,6 proc. įsipareigojimų asignavimų (palyginti su 97,5 proc. 2016 m.) ir 98,5 proc. mokėjimų asignavimų (palyginti su 87,9 proc. 2016 m.);

Daugiametis biudžeto vykdymas pagal BP 7

pažymi, kad iš bendros 817 200 000 EUR dydžio sumos, skirtos pagal Septintąją bendrąją programą veiklos ir administracinėms išlaidoms finansuoti (įskaitant 800 000 000 EUR Sąjungos piniginių įnašų, 14 900 000 EUR privačių narių piniginių įnašų administracinėms sąnaudoms padengti ir 2 300 000 EUR palūkanų, gautų iš išankstinio Septintosios bendrosios programos biudžeto) Bendroji įmonė iki 2017 m. pabaigos prisiėmė įsipareigojimų už 815 200 000 EUR (99,75 proc.) ir padarė mokėjimų, kurie siekia 815 100 000 EUR (99,74 proc.); pažymi, kad Sąjunga skyrė 800 000 000 EUR įnašą grynaisiais pinigais; palankiai vertina tai, kad bendroji įmonė „Švarus dangus“ buvo pirmoji Europos bendroji įmonė, kuri sėkmingai baigė įgyvendinti Septintąją bendrąją programą (BP 7);

pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos valdyba patvirtino kitų narių 594 100 000 EUR dydžio nepiniginių įnašų, o kitų narių įnašas grynaisiais pinigais administracinėms išlaidoms padengti sudarė 14 900 000 EUR;

Daugiametis biudžeto vykdymas pagal programą „Horizontas 2020“

pažymi, kad iš bendros 1 794 000 000 EUR dydžio sumos, skirtos veiklos ir administracinėms išlaidoms finansuoti pagal programą „Horizontas 2020“ (įskaitant 1 755 000 000 EUR Sąjungos piniginių įnašų, 39 000 000 EUR privačių narių piniginių įnašų), Bendroji įmonė prisiėmė įsipareigojimų už 1 009 600 000 EUR ir padarė mokėjimų už 493 000 000 EUR;

pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos valdyba patvirtino 54 000 000 EUR dydžio nepiniginių įnašų ir dar pranešta apie 211 600 000 EUR siekiančių įnašų sumą; vis dėlto pažymi, kad pramonės sektoriui atstovaujančių narių piniginiai įnašai administracinėms išlaidoms padengti sudarė 9 500 000 EUR;

Kvietimai teikti pasiūlymus

pažymi, kad 2017 m. Bendroji įmonė paskelbė du kvietimus teikti pasiūlymus, gavo 263 reikalavimus atitinkančius pasiūlymus (iš viso 265) ir atrinko finansuoti 73 pasiūlymus;

10.

džiaugiasi, kad sėkmingai užbaigta programa „Švarus dangus“ ir 2017 m. pateikti 28 svarbūs parodomieji įrenginiai (išbandyta ant žemės ir skrydžio metu), taip pat atrinkti pagrindiniai partneriai ir įgyta papildomų partnerių, iš viso suburti 497 dalyviai;

11.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad pateikus galutinį kvietimą teikti pasiūlymus pagrindiniams partneriams programa visapusiškai papildyta – joje dalyvauja 245 privatūs nariai (įskaitant jų dalyvaujančias susijusias įmones), iš kurių 192 buvo atrinkti vykdant kvietimo teikti pasiūlymus dėl pagrindinių partnerių procedūrą;

Veiklos rezultatai

12.

palankiai vertina tai, kad vykdant programą „Horizontas 2020“ nebekyla nustatytų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių nebuvimo klausimas; apgailestauja, kad dar nesama informacijos apie trečiąjį pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių rinkinį, o to priežastis – projektų pobūdis; atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertai ragina toliau stebėti ir analizuoti, aiškiai atskiriant faktiškai pasiektus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius kiekvienų metų pabaigoje ir suplanuotus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius;

13.

14.

palankiai vertina tai, kad 2016 m. tarpinė sverto poveikio vertė buvo 1,55 ir viršijo tikslinį sverto poveikį per visą 2014–2020 m. laikotarpį;

15.

palankiai vertina tai, kad visi kvietimai teikti pasiūlymus buvo paskelbti ir baigti pagal atitinkamus darbo planus ir kad laikas iki dotacijos suteikimo ir laikas iki mokėjimo buvo gerokai trumpesnį už nustatytą tikslinį laiką;

Pagrindinės kontrolės ir priežiūros sistemos

16.

pažymi, kad Bendroji įmonė įdiegė ex ante kontrolės procedūras, pagrįstas finansinių ir pagrindinės veiklos dokumentų peržiūra, Septintosios bendrosios programos biudžeto tarpinių ir galutinių mokėjimų ex post auditus dotacijų gavėjų įstaigose, o programos „Horizontas 2020“ projektų išlaidų deklaracijų atžvilgiu Komisijai tenka atsakomybė užtikrinti ex post auditą;

17.

pažymi, kad atlikus ex post auditus likutinis klaidų lygis, apie kurį pranešė Bendroji įmonė, buvo 1,40 proc. Septintosios bendrosios programos projektų atveju ir 1,6 proc. programos „Horizontas 2020“ projektų atveju, ir kad jis traktuotinas kaip mažesnis už reikšmingumo lygį;

Kovos su sukčiavimu strategija

18.

pažymi, kad 2017 m. Bendroji įmonė, remdamasi kovos su sukčiavimu rizikos vertinimu, atliktu po specialios darbuotojų apklausos, nusprendė daugiausia dėmesio skirti dvigubo finansavimo prevencijos ir nustatymo priemonėms;

Vidaus auditas

19.

pažymi, kad buvo atliktas Komisijos galutinis Bendrosios įmonės 2008–2016 m. laikotarpio veiklos vertinimas ir tarpinis jos veiklos 2014–2016 m. laikotarpiu pagal programą „Horizontas 2020“ vertinimas ir kad valdyba patvirtino veiksmų planą, kad būtų įgyvendintos kelios rekomendacijos, ir kad atsižvelgiant į jas jau imtasi kelių veiksmų;

20.

pažymi, kad 2017 m. Vidaus audito tarnyba (IAS) užbaigė bendros veiklos valdymo auditą; pažymi, kad atlikus auditą nustatyti du labai svarbūs klausimai strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimo ir Bendrosios įmonės veiklos poveikio srityje; apgailestaudamas pažymi, kad Vidaus audito tarnyba neparengė 2017 m. vidaus audito ataskaitos dėl sutartų veiksmų, nurodytų ankstesnių metų audito ir rizikos vertinimuose, įgyvendinimo;

Kitos pastabos

21.

džiaugiasi, kad 2017 m. įsteigta darbo grupė nacionalinių ir regioninių programų ir Bendrosios įmonės sinergijos klausimu, siekiant nustatyti bendradarbiavimo sritis ir prisidėti prie Bendrosios įmonės veiksmų plano ir veiklos, kuria siekiama užtikrinti sinergiją su Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir regionais;

22.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. Bendrosios įmonės interneto svetainėje ir socialinės žiniasklaidos kanaluose pagerinta jos skaitmeninė strategija, taip pat kitą veiklą, dėl kurios padidėjo bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ matomumas, ir taip pat palankiai vertina geresnį veiksmų su suinteresuotaisiais subjektais koordinavimą;

Žmogiškieji ištekliai

23.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrojoje įmonėje buvo užimti 39 etatai; pažymi, kad 2017 m. Bendroji įmonė pradėjo įdarbinimo procedūrą dviem pareigybėms užimti.

(1) 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 558/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ (OL L 169, 2014 6 7, p. 77).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/326

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1538

2019 m. kovo 26 d.

dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0102/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209, straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) 558/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0095/2019),

pritaria bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 452, 2018 12 14, p. 18.

(5) OL L 169, 2014 6 7, p. 77.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/327

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1539

2019 m. kovo 26 d.

dėl bendrosios įmonės ECSEL 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į bendrosios įmonės ECSEL 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės ECSEL 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0107/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 561/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė ECSEL (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0102/2019),

patvirtina bendrosios įmonės ECSEL vykdomajam direktoriui, kad Bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, bendrosios įmonės ECSEL vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(4) OL L 193, 2018 7 30, p. 1

(5) OL L 169, 2014 6 7, p. 152.

(1) OL L 169, 2014 6 7, p. 152.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/328

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1540

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl bendrosios įmonės ECSEL 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl bendrosios įmonės ECSEL 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0102/2019),

kadangi bendroji įmonė „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“ (ECSEL) (toliau – Bendroji įmonė) buvo įsteigta 2014 m. birželio 7 d., kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnyje, siekiant įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“ (ECSEL), laikotarpiui iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

B.	kadangi Bendroji įmonė buvo įsteigta 2014 m. birželio mėn. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 561/2014 (1), kad pakeistų bendrąsias įmones ARTEMIS ir ENIAC ir pratęstų jų veiklą;

kadangi Bendroji įmonė taiko specifinį trišalį požiūrį ir Bendrosios įmonės nariai yra Sąjunga, valstybės narės ir, savanorišku pagrindu, programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys (toliau – dalyvaujančios valstybės) ir asociacijos, kaip privatūs nariai (toliau – privatūs nariai), atstovaujantys jas sudarančioms įmonėms ir kitoms organizacijoms, veikiančioms Sąjungos elektroninių komponentų ir sistemų srityje; kadangi Bendroji įmonė turėtų būti atvira naujiems nariams;

D.	kadangi pagrindinis Bendrosios įmonės tikslas – padėti Sąjungoje plėtoti tvirtą ir pasauliniu mastu konkurencingą elektroninių komponentų ir sistemų pramonę remiantis suderintomis valstybių narių strategijomis, kad būtų pritraukta privačių investicijų;

E.	kadangi numatomi įnašai į Bendrąją įmonę visu programos „Horizontas 2020“ laikotarpiu yra tokie: Sąjungos įnašas – 1 184 874 000 EUR, dalyvaujančių valstybių įnašas – 1 170 000 000 EUR ir privačių narių įnašas – 1 657 500 000 EUR;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Bendrosios įmonės 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, jog Bendrosios įmonės metinėse ataskaitose jos finansinė būklė 2017 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų rezultatai ir jos pinigų srautai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip reikalaujama pagal jos finansines taisykles ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles;

pažymi, kad Bendrosios įmonės galutiniame 2017 finansinių metų biudžete buvo numatyta 183 900 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 290 100 000 EUR mokėjimų asignavimų; pažymi, kad įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai buvo 98 proc. ir 83 proc.;

pripažįsta, kad Audito Rūmų ataskaitoje konstatuojama, jog 2017 finansinių metų Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pažymi, kad Audito Rūmai paskelbė sąlyginę nuomonę dėl mokėjimų pagal sąskaitas teisėtumo ir tvarkingumo, ir tai yra susiję su tuo, kad Bendroji įmonė perėmė teisinių pirmtakių bendrųjų įmonių ARTEMIS ir ENIAC projektus; siūlo Audito Rūmams iš naujo apsvarstyti metodiką, kurią taikant pakartotinai teikiamos sąlyginės nuomonės dėl šios besikartojančios problemos, kuri negali būti išspręsta tol, kol nebus užbaigti Septintosios bendrosios programos projektai;

atkreipia dėmesį į Bendrosios įmonės biudžeto ir apskaitos modelio, susijusio su jos trišaliu pobūdžiu, sudėtingumą; pažymi, kad Bendroji įmonė pritartų tolesniam apskaitos ir audito supaprastinimui ir racionalizavimui;

atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2017 m. pabaigos iš Bendrajai įmonei pagal programą „Horizontas 2020“ skirtų 1 204 700 000 EUR (įskaitant 19 700 000 EUR sumą iš pramonės narių piniginio įnašo bendrosioms įmonėms administracinėms išlaidoms padengti) Bendroji įmonė prisiėmė 455 000 000 EUR įsipareigojimų ir atliko mokėjimų už 314 000 000 EUR (31,81 proc. skirtų lėšų), daugiausia kaip išankstines įmokas „Horizonto 2020“ pirmosios bangos projektų įgyvendinimui;

pažymi, kad iš 1 657 500 000 EUR vertės įnašų, kuriais prie Bendrosios įmonės veiklos turi prisidėti pramonės nariai, 2017 m. pabaigoje Bendroji įmonė apskaičiavo, kad nariai atliko 421 000 000 EUR vertės nepiniginių įnašų, palyginti su 377 000 000 EUR vertės Sąjungos piniginiu įnašu;

Veiklos rezultatai

palankiai vertina tai, vykdant programą „Horizontas 2020“ nebekyla nustatytų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) nebuvimo klausimas; pažymi, kad dauguma trečio PVRR rinkinio tikslų jau pasiekti;

atkreipia dėmesį į tai, kad valdymo išlaidų santykis (administracinis / veiklos biudžetas) išlieka mažesnis nei 5 proc. – tai rodo, kad Bendrosios įmonės organizacinė struktūra yra gana paprasta ir efektyvi;

10.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. sverto koeficientas (3,0) viršijo viso 2014–2020 m. laikotarpio tikslinį sverto koeficientą;

11.

teigiamai vertina tai, kad Bendroji įmonė įdėjo labai daug pastangų, kad būtų skaidri, nes visi kvietimai teikti pasiūlymus buvo paskelbti viešai;

12.

palankiai vertina tvirtą Bendrosios įmonės poziciją savo kompetencijos srityje visoje Europoje ir jos gebėjimą kurti tarpusavyje susijusių atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ekosistemą; atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertai nurodo, Bendroji įmonė pritraukia geriausius Europos veikėjus puslaidininkių ir sistemų srityse; ragina bendrąją įmonę ECSEL įtraukti daugiau MVĮ;

13.

palankiai vertina tai, kad visi kvietimai teikti paraiškas buvo paskelbti ir baigti pagal atitinkamus darbo planus, ir kad rezultatai, susiję su dotacijos skyrimo ir mokėjimo laikotarpiu, išliko gerokai mažesni už nustatytus tikslus;

Viešieji pirkimai

14.

su apgailestavimu pažymi, kad Audito Rūmai nustatė reikšmingus trūkumus, susijusius su administracinių paslaugų viešųjų pirkimų procedūrų valdymu; remdamasis Bendrosios įmonės atsakymais pažymi, kad šiai problemai išspręsti buvo paskirtas padėjėjas biudžeto, viešųjų pirkimų ir sutarčių klausimais;

Vidaus kontrolė

15.

palankiai vertina tai, kad Bendroji įmonė ėmėsi veiksmų įvertinti nacionalinių finansavimo institucijų ex post auditų įgyvendinimą ir gavo rašytinius nacionalinių finansavimo institucijų pareiškimus, kuriuose nurodoma, kad įgyvendinant nacionalines procedūras gaunamas pagrįstas patikinimas dėl operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

16.

džiaugdamasis pažymi, kad nacionalinių finansavimo institucijų taikytų metodų ir procedūrų skirtumų problema jau nebeaktuali programos „Horizontas 2020“ projektų įgyvendinimui, kadangi ex post auditus vykdo Bendroji įmonė arba Komisija; pažymi, kad pagal bendro programos „Horizontas 2020“ex post audito plano nuostatas šiuo metu jau pradėta 17 ex post auditų dėl operacijų, susijusių su Bendrosios įmonės veikla;

17.

su apgailestavimu pažymi, kad 2017 m. Bendroji įmonė savo išimčių registre neišsamiai dokumentavo atvejus, kai vadovybė neatliko būtinų patikrų ir kai nebuvo laikomasi nustatytų procesų ir procedūrų; remdamasis atsakymais, pažymi, kad Bendroji įmonė ėmėsi veiksmų šiam klausimui spręsti, pvz., atliko 8-ojo vidaus kontrolės standarto peržiūrą, kad turėtų išimčių registrą, ir kad 2018 m. buvo surengtas jos darbuotojų mokymas;

18.

pažymi, kad buvo atliktas Komisijos galutinis bendrųjų įmonių ARTEMIS ir ENIAC 2008–2013 m. laikotarpio veiklos vertinimas ir tarpinis pagal programą „Horizontas 2020“ veikiančios Bendrosios įmonės 2014–2016 m. laikotarpio vertinimas; pažymi, kad Bendroji įmonė parengė ir patvirtino veiksmų planą, skirtą šių vertinimų rekomendacijoms įgyvendinti, ir kad kai kuri veikla jau pradėta;

Vidaus auditas

19.

pažymi, kad 2017 m. Komisijos vidaus audito tarnybos atliko veiklos rezultatų valdymo auditą ir paprašė, kad Bendroji įmonė parengtų veiksmų planą, kuriame būtų atsižvelgta į toje ataskaitoje (2) pateiktas rekomendacijas; atkreipia dėmesį į tai, kad šį veiksmų planą Bendrosios įmonės valdyba patvirtino 2018 m. balandžio mėn.;

Žmogiškųjų išteklių valdymas

20.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrojoje įmonėje dirbo 29 asmenys, t. y. tiek pat, kiek ir ankstesniais metais; pažymi, kad Bendroji įmonė užpildė vieną laisvą etatą komunikacijos srityje ir paskelbė apie du laisvus etatus – vieną vidaus kontrolės ir audito valdymo srityje, o kitą – administracijos ir finansų vadovo, taip pat apie komandiruoto nacionalinio eksperto etatą;

21.

teigiamai vertina tai, kad, siekiant pritaikyti organizacijos struktūrą prie prioritetų ir ekspertinių žinių poreikių, 2017 m. birželio 1 d. buvo atnaujinta Bendrosios įmonės organizacinė schema.

(2) Metinės veiklos ataskaitos, p. 51.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/331

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1541

2019 m. kovo 26 d.

dėl bendrosios įmonės ECSEL 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į bendrosios įmonės ECSEL 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės ECSEL 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0107/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 561/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė ECSEL (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0102/2019),

pritaria bendrosios įmonės ECSEL 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą bendrosios įmonės ESCEL vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(4) OL L 193, 2018 7 30, p. 1

(5) OL L 169, 2014 6 7, p. 152.

(1) OL C 452, 2018 12 14, p. 48.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/332

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1542

2019 m. kovo 26 d.

dėl II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Bendrosios įmonės atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0105/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 559/2014, kuriuo įsteigiama II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0105/2019),

patvirtina II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad Bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, II kuro elementų ir vandenilio (II KEV) bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 452, 2018 12 14, p. 50.

(5) OL L 169, 2014 6 7, p. 108.

(1) OL C 452, 2018 12 14, p. 48.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/333

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1543

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0105/2019),

kadangi Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (toliau – KEV BĮ) įsteigta 2008 m. gegužės mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 521/2008 kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įmonė (1), turinti veikti iki 2017 m. gruodžio 31 d., siekiant kurti rinkai tinkamus produktus ir taip palengvinti papildomas pramonės pastangas sparčiai diegti kuro elementų ir vandenilio technologijas; kadangi Reglamentas (EB) Nr. 521/2008 buvo panaikintas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 559/2014 (2);

B.	kadangi Reglamentu (ES) Nr. 559/2014 nustatyta, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. KEV BĮ pakeičiama 2014 m. gegužės mėn. įsteigta II kuro elementų ir vandenilio bendrąja įmone (toliau – 2 KEV BĮ);

C.	kadangi KEV BĮ narės steigėjos yra Sąjunga, atstovaujama Komisijos, kuro elementų ir vandenilio bendros technologijų iniciatyvos pramonės grupė ir mokslinių tyrimų grupė N.ERGHY;

D.	kadangi 2 KEV BĮ narės yra Sąjunga, atstovaujama Komisijos, naujoji pasaulio energetikos pramonės grupė AISBL (toliau – pramonės grupė), 2016 m. pervadinta į „Hydrogen Europe“, ir naujoji Europos kuro elementų ir vandenilio mokslinių tyrimų grupė AISBL (toliau – mokslinių tyrimų grupė);

E.	kadangi didžiausias Sąjungos įnašas į II KEV BĮ pirmąjį veiklos etapą yra 470 000 000 EUR iš Septintosios bendrosios programos lėšų; kadangi kitų narių įnašai turi būti ne mažesni kaip Sąjungos įnašas;

kadangi 2 KEV BĮ maksimalus Sąjungos įnašas iš programos „Horizontas 2020“ yra 665 000 000 EUR, o pramonės ir mokslinių tyrimų grupių nariai turėtų prisidėti mažiausiai 380 000 000 EUR vertės ištekliais, kuriuos sudarytų nepiniginiai įnašai į 2 KEV BĮ finansuojamos programos „Horizontas 2020“ projektus, nepiniginiai įnašai papildomai veiklai (mažiausiai 285 000 000 EUR vertės) ir piniginiai įnašai administracinėms išlaidoms padengti;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje dėl 2 KEV BĮ 2017 m. metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nustatyta, jog 2 KEV BĮ metinėse ataskaitose jos finansinė būklė 2017 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais metais susijusių operacijų, pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama jos finansiniame reglamente ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintose apskaitos taisyklėse; be to, pažymi, kad 2 KEV BĮ apskaitos taisyklės grindžiamos tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais;

pažymi, kad 2 KEV BĮ galutinį 2017 finansinių metų biudžetą sudarė 127 800 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 198 600 000 EUR mokėjimų asignavimų; pažymi, kad mokėjimų asignavimai padidėjo 71,95 proc. ir daugiausia buvo panaudoti išankstiniam finansavimui pagal 2016 m. ir 2017 m. kvietimus teikti pasiūlymus;

pažymi, kad 2017 m. biudžeto įvykdymas, kalbant apie įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, siekė atitinkamai 96 proc. ir 89 proc.;

Daugiametis biudžeto vykdymas pagal Septintąją bendrąją programą

pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos iš KEV BĮ veiklai skirtų lėšų 490 000 000 EUR (įskaitant 470 000 000 EUR Sąjungos grynųjų pinigų įnašų sumą ir 20 000 000 EUR įnašų iš kitų narių sumą administracinėms išlaidoms) 2 KEV BĮ prisiėmė 481 700 000 EUR vertės įsipareigojimų ir atliko 418 500 000 EUR vertės mokėjimų; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal KEV BĮ vykdomų Septintosios bendrosios programos projektų mokėjimų planą dar 25 700 000 EUR bus išmokėta 2018 m. ir 17 400 000 EUR vėlesniais metais – iš viso tai sudaro 94,3 proc. viso KEV BĮ biudžeto;

pažymi, kad iš 470 000 000 EUR nepiniginių ir piniginių įnašų, kuriais prie KEV BĮ veiklos turi prisidėti pramonės ir mokslinių tyrimų grupių nariai, iki 2017 m. pabaigos valdyba buvo patvirtinusi 396 200 000 EUR įnašų; nurodo, kad iki 2017 m. pabaigos 2 KEV BĮ buvo pranešta apie papildomus 55 800 000 EUR įnašus pagrindinei veiklai; pabrėžia, kad 2017 m. pabaigoje bendras pramonės ir mokslinių tyrimų grupių narių įnašas į Bendrąją įmonę atitinkamai sudarė 452 000 000 EUR, o Sąjungos įnašas – 405 800 000 EUR;

Daugiametis biudžeto vykdymas pagal programą „Horizontas 2020“

pažymi, kad iš 684 000 000 EUR lėšų, skirtų pagal programą „Horizontas 2020“ (įskaitant 665 000 000 EUR iš Sąjungos grynųjų pinigų įnašo ir 19 000 000 EUR iš pramonės ir mokslinių tyrimų srities narių piniginių įnašų administracinėms išlaidoms), 2 KEV BĮ prisiėmė 407 200 000 EUR vertės įsipareigojimų ir atliko 223 300 000 EUR vertės mokėjimų;

Kiti klausimai

pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos pramonės ir mokslinių tyrimų grupių nariai pranešė apie 25 100 000 EUR nepiniginių įnašų 1 300 000 EUR vertės pagrindinei veiklai, iš kurių 600 000 EUR patvirtino 2 KEV BĮ valdyba,

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. pabaigoje Sąjungos piniginis įnašas siekė 234 300 000 EUR;

pažymi, kad 2017 m. vykdant Septintąją bendrąją programą atlikti 46 mokėjimai už tarpines ir daugiausia galutines periodines ataskaitas iš viso sudarė 27 100 000 EUR; pažymi, kad biudžeto įvykdymas (mokėjimo asignavimai) buvo 73,8 proc. (palyginti su 73,7 proc. 2016 m.);

10.

pažymi, kad pagal programą „Horizontas 2020“, pasinaudojant mokėjimų asignavimais, atlikta 40 išankstinio finansavimo mokėjimų projektams pagal 2016 m. ir 2017 m. kvietimus teikti pasiūlymus, įvykdyti 8 mokėjimai už tyrimus ir 2 – Jungtiniam tyrimų centrui; be to, pažymi, kad biudžeto vykdymas (kalbant apie mokėjimus) siekė 93,3 proc. (palyginti su 98 proc. 2016 m.); su pasitenkinimu pažymi, kad, kalbant apie įsipareigojimų asignavimus, biudžeto vykdymas pasiekė 99,8 proc., o praėjusiais metais jis buvo 78,6 proc., nes buvo priimtas sprendimas iš 2017 m. kvietimo teikti pasiūlymus rezervo sąrašo paimti du papildomus projektus;

11.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio mėn. 2 KEV BĮ patvirtino ketvirtąjį papildomą 2018 m. veiklos planą, apimantį sertifikuotiną papildomą veiklą už 250 160 000 EUR sumą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2 KEV BĮ yra parengusi metodiką, pagal kurią numatyta griežta papildomos veiklos nustatymo, ataskaitų apie ją teikimo ir jos sertifikavimo kontrolė, taip pat pateikiamas audito programos modelis ir sertifikavimo audito sertifikatas, kai sertifikavimą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai;

Veiklos rezultatai

12.

palankiai vertina tai, kad atlikta į daugiametį darbo planą, kurį patvirtino 2 KEV BĮ valdyba, priedą įtrauktų techninių ir ekonominių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) peržiūra; pažymi, kad dauguma 2017 m. pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių pasiekti, o pagal vis dar vykdomus projektus bus pasiekti 2017 m. ir vėlesni tikslai;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad valdymo išlaidų santykis (administracinis ir veiklos biudžetas) išlieka mažesnis nei 5 proc. – tai rodo, kad 2 KEV BĮ organizacinė struktūra yra gana paprasta ir efektyvi;

14.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. sverto poveikis (1,95) viršijo viso 2014–2020 m. laikotarpio tikslinį sverto poveikį;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad tarp ekspertų, dalyvavusių 2 KEV BĮ kvietimuose, buvo nemažai pasauliniu mastu pripažintų automobilių gamintojų ir didžiųjų energijos pramonės įmonių ir komunalinių paslaugų įmonių, taip pat daug aukščiausio lygio inovatorių; taip pat atkreipia dėmesį į pramonės įmonių dalyvavimą planuojant ir vykdant programą; pažymi, kad ekspertai rekomenduoja stiprinti vertės grandinės metodą aktyviau dalyvaujant galutiniams naudotojams ir klientams;

16.

Vidaus auditas

17.

pažymi, kad 2017 m. 2 KEV BĮ baigė įgyvendinti visus veiksmų planus (išskyrus vieną veiksmą), kuriais įgyvendino rekomendacijos, susijusios su Vidaus audito tarnybos (IAS) 2016 m. atliktais veiklos valdymo auditais; pažymi, kad 2017 m. IAS atliko naują veiksmų koordinavimo su Komisijos centriniu paramos centru ir jo priemonių ir paslaugų taikymo 2 KEV BĮ auditą; be to, pažymi, kad 2017 m. gruodžio 7 d. 2 KEV BĮ gavo IAS galutinę audito ataskaitą apie šį auditą, po kurio buvo pateiktos trys rekomendacijos; palankiai vertina tai, kad 2 KEV BĮ pritarė visoms rekomendacijoms ir 2018 m. sausio 15 d. pateikė IAS veiksmų planą, kuriam 2018 m. sausio mėn. pritarė ir IAS;

18.

pažymi, kad buvo toliau atliekami ex post auditai – pradėta 16 naujų Septintosios bendrosios programos auditų pagal mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo pagrindų sutartį su viena išorės audito įmone; atkreipia dėmesį į tai, kad likutinis klaidų lygis buvo mažesnis nei 2 proc.; pažymi, kad 2017 m. buvo pradėta 11 naujų su programa „Horizontas 2020“ susijusių auditų; ragina 2 KEV BĮ teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai šių auditų rezultatų ataskaitas;

19.

pažymi, kad buvo atliktas Komisijos galutinis KEV BĮ 2008–2016 m. laikotarpio veiklos vertinimas ir tarpinis pagal programą „Horizontas 2020“ veikiančios 2 KEV BĮ 2014–2016 m. laikotarpio vertinimas, o valdyba patvirtino veiksmų planą, kuriame numatyti keli veiksmai jau pradėti, ir tikimasi, kad didžioji programos dalis bus užbaigta 2018–2019 m., tačiau atsižvelgiama į tai, jog numatoma, kad keli veiksmai turėtų būti įgyvendinti kitu programavimo laikotarpiu;

Vidaus kontrolė

20.

palankiai vertina tai, kad 2 KEV BĮ įdiegė ex ante kontrolės procedūras, grindžiamas finansinių ir pagrindinės veiklos dokumentų peržiūra, Septintosios bendrosios programos biudžeto tarpinių ir galutinių mokėjimų ex post auditus dotacijų gavėjų įstaigose, o programos „Horizontas 2020“ projektų išlaidų deklaracijų atžvilgiu Komisijai tenka atsakomybė užtikrinti ex post auditus; palankiai vertina tai, kad 2017 m. likutinis klaidų lygis atlikus ex post auditus sudarė 1,13 proc. ir jis, Audito Rūmų nuomone, yra mažesnis už reikšmingumo lygį;

21.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. lapkričio mėn. 2 KEV BĮ patvirtino taisykles dėl su darbuotojais ir organais susijusių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. 2 KEV BĮ kartu su Bendra audito tarnyba pradėjo pirmąjį atsitiktinės imties programos „Horizontas 2020“ tarpinių išlaidų deklaracijų ex post auditą; ragina 2 KEV BĮ informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šių auditų rezultatus;

23.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendras 2 KEV BĮ darbuotojų užimtų etatų skaičius buvo 26 ir jie atstovavo 11-ai skirtingų valstybių narių;

24.

palankiai vertina įvairią 2017 m. vykdytą komunikacijos veiklą, kuri dar labiau padėjo didinti 2 KEV BĮ matomumą.

(1) 2008 m. gegužės 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 521/2008, įsteigiantis Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę (OL L 153, 2008 6 12, p. 1).

(2) 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 559/2014, kuriuo įsteigiama II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (OL L 169, 2014 6 7, p. 108).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/336

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1544

2019 m. kovo 26 d.

dėl II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Bendrosios įmonės atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0105/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 559/2014, kuriuo įsteigiama II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0105/2019),

pritaria II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą II kuro elementų ir vandenilio (II KEV) bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 452, 2018 12 14, p. 50.

(5) OL L 169, 2014 6 7, p. 108.

(1) OL C 452, 2018 12 14, p. 57.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/337

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1545

2019 m. kovo 26 d.

dėl II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės (II NVI bendroji įmonė) 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl II NVI bendrosios įmonės 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su II NVI bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad II NVI bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0104/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209, straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) 557/2014, kuriuo įsteigiama II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0104/2019),

patvirtina 2 NVI bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad II NVI bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, vykdomajam direktoriui II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 452, 2018 12 14, p. 59.

(5) OL L 169, 2014 6 7, p. 54.

(1) OL C 452, 2018 12 14, p. 57.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/338

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1546

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0104/2019),

kadangi 2007 m. gruodžio mėn. dešimties metų laikotarpiui įsteigta bendroji įmonė siekiant įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“ (toliau – NVI bendroji įmonė), kad būtų galima gerokai pagerinti vaistų kūrimo proceso veiksmingumą bei rezultatyvumą ir įgyvendinti ilgalaikį tikslą, kad farmacijos sektorius gamintų veiksmingesnius ir saugesnius naujoviškus vaistus;

kadangi 2014 m. gegužės mėn. priėmus Tarybos reglamentą (ES) Nr. 557/2014 (1), 2014 m. birželio mėn. II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė (toliau – II NVI bendroji įmonė) pakeitė Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrąją įmonę siekiant užbaigti Septintosios bendrosios programos mokslinių tyrimų veiklą ir Bendrosios įmonės veikimo laikas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

C.	kadangi Bendrosios įmonės narės steigėjos yra Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, ir Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija;

kadangi dešimties metų laikotarpiui numatytas didžiausias Sąjungos įnašas į NVI bendrosios įmonės biudžetą yra 1 000 000 000 EUR, kuris turi būti išmokėtas iš Septintosios bendrosios programos biudžeto, o narės steigėjos privalo vienodai prisidėti prie einamųjų išlaidų – kiekviena jų skiria sumą, kuri yra ne didesnė kaip 4 proc. viso Sąjungos įnašo;

kadangi dešimties metų laikotarpiui numatytas didžiausias Sąjungos įnašas į II NVI bendrosios įmonės biudžetą yra 1 638 000 000 EUR, kuris turi būti išmokėtas iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto, o nariai, išskyrus Komisiją, turi prisidėti prie 50 proc. einamųjų išlaidų ir turėtų prisidėti prie veiklos išlaidų grynųjų pinigų arba nepiniginiais įnašais arba abiem įnašais, kurie prilygtų Sąjungos finansiniam įnašui;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad, Europos Audito Rūmų (toliau – Audito Rūmai) nuomone, II NVI bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose jos finansinė būklė 2017 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų ir pinigų srautų rezultatai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalauja jos finansinis reglamentas ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintos apskaitos taisyklės, o šios ataskaitos grindžiamos tarptautiniu mastu priimtais apskaitos standartais, taikomais viešajam sektoriui;

pažymi teigiamą Audito Rūmų nuomonę dėl II NVI bendrosios įmonės 2017 m. metinėse finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, kurioje nurodoma, kad tos operacijos teisėtos ir tvarkingos visais reikšmingais aspektais;

pažymi, kad galutinį 2017 m. biudžetą, skirtą Septintajai bendrajai programai ir programai „Horizontas 2020“ įgyvendinti, sudarė 322 396 498 EUR įsipareigojimų asignavimai bei 206 372 367 EUR mokėjimų asignavimai; pažymi, kad įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 97,07 proc. (palyginti su 2016 m., šis rodiklis padidėjo 2,99 proc.);

apgailestaudamas pažymi, kad ketvirtus metus iš eilės mokėjimų asignavimų lygis nesiekė 75 proc. – 2017 m. jis buvo 71,96 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad žemą įgyvendinimo lygį daugiausia lėmė su kai kuriais didelės apimties ir sudėtingais atsparumo antimikrobinėms medžiagoms projektais ir programomis „Ebola“ susijusių klinikinių tyrimų skaičiaus sumažinimas arba atidėjimas ir vėlavimai sudarant susitarimus dėl dotacijų, susijusius su kvietimais teikti pasiūlymus pagal programą „Horizontas 2020“; prašo II NVI bendrąją įmonę biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti naujausią informaciją ir pagerinti, turint mintyje kitų metų procedūrą, su mokėjimų asignavimais susijusią padėtį;

palankiai vertina tai, kad mokėjimų skaičius išaugo 9,33 proc. (nuo 75 proc. iki 82 proc.); atkreipia dėmesį į tai, kad sumokėta suma sumažėjo dėl didesnės sąnaudų sumos, kuri apskaityta kaip išankstinis finansavimas, jau suteiktas NVI bendrajai įmonei ir II NVI bendrosios įmonės projektams (tarpuskaita padidėjo 189 proc. nuo 20 347 000 EUR iki 58 846 383 EUR);

pripažįsta, kad mokėjimų asignavimų prognozės procesui būdingi apribojimai; apgailestaudamas pažymi, kad šie apribojimai lemia mokėjimų asignavimų planavimo ir stebėsenos trūkumų, dėl to 2017 m. pabaigoje susikaupė 78 700 000 mln. EUR ankstesnių metų nepanaudotų mokėjimų asignavimų; palankiai vertina tai, kad II NVI bendroji įmonė ėmėsi taisomųjų priemonių, kad nutrauktų perteklinio biudžeto sudarymo ciklą; pažymi, kad II NVI bendrosios įmonės valdyba nusprendė konkrečiais metais sumažinti veiklos mokėjimų asignavimus 56 000 000 EUR, o ankstesnių metų sukauptus nepanaudotus asignavimus – 25 800 000 EUR;

pažymi, kad iš 1 000 000 000 EUR II NVI bendrajai įmonei skirtų Septintosios bendrosios programos lėšų sumos iki 2017 m. pabaigos II NVI bendroji įmonė prisiėmė įsipareigojimų už 966 060 000 EUR ir atliko mokėjimų už 719 978 000 EUR; pastebi, kad neatliktų mokėjimų (246 082 000 EUR, t. y. 25,47 proc.) lygis buvo aukštas pirmiausia dėl to, kad atidėta veiklos pagal Septintąją bendrąją programą vykdymo pradžia pirmaisiais NVI bendrosios įmonės veiklos metais;

pažymi, kad iš 1 000 000 000 EUR įnašų, kuriais prie NVI bendrosios įmonės veiklos turi prisidėti pramonės sektoriaus nariai, iki 2017 m. pabaigos II NVI bendroji įmonė buvo patvirtinusi 551 800 000 EUR vertės nepiniginių ir piniginių įnašų sumą (529 900 000 EUR nepiniginių įnašų ir 21 900 000 EUR piniginių įnašų); nurodo, kad sektoriaus nariai II NVI bendrajai įmonei pranešė apie 153 000 000 EUR nepiniginių įnašų be patvirtinimo; pabrėžia, kad dėl to 2017 m. pabaigoje pramonės sektoriaus narių nepiniginiai ir piniginiai įnašai sudarė 705 100 000 EUR, o Sąjungos piniginiai įnašai NVI bendrosios įmonės veiklai pagal Septintąją bendrąją programą sudarė 827 200 000 EUR;

pažymi, kad iš 1 680 000 000 EUR programos „Horizontas 2020“ lėšų, skirtų II NVI bendrajai įmonei, iki 2017 m. pabaigos II NVI bendroji įmonė prisiėmė įsipareigojimų už 819 010 000 EUR (50 proc.) ir atliko mokėjimų už 179 650 000 EUR (10,97 proc. visų skirtų lėšų ir 21,93 proc. įsipareigotų lėšų) siekdama įgyvendinti trylika kvietimų teikti pasiūlymus; pripažįsta, kad žemo mokėjimų lygio priežastis – laikas, kurio projektų konsorciumams reikia programos „Horizontas 2020“ dotacijos susitarimams su pramonės sektoriaus partneriais sudaryti (ir dėl to vėluojama atlikti suplanuotą NVI bendrosios įmonės tam tikrų metų išankstinį finansavimą), ir projektų, kurie dažnai įgyvendinami ilgiau kaip 5 metus, trukmė, dėl kurios didelė mokėjimų dalis bus atliekama po 2020 m.;

10.

pažymi, kad iš 1 638 000 000 EUR nepiniginių ir piniginių įnašų, kuriais prie II NVI bendrosios įmonės veiklos turi prisidėti pramonės sektoriaus subjektai ir asocijuotieji partneriai, vykdomasis direktorius patvirtino 82 500 000 EUR, o iki 2017 m. pabaigos buvo pranešta apie papildomą 50 300 000 EUR sumą; be to, pažymi, kad vykdomasis direktorius patvirtino 7 600 000 EUR piniginius pramonės narių įnašus; taip pat pažymi, kad dėl to 2017 m. pabaigoje bendra sektoriaus subjektų įnašų II NVI bendrosios įmonės veiklai pagal programą „Horizontas 2020“ suma sudarė 140 400 000 EUR, palyginti su Sąjungos piniginiais įnašais, sudariusiais 157 300 000 EUR; pabrėžia tai, kad šiuo programos įgyvendinimo etapu 40-čiai programos „Horizontas 2020“ projektų (iš kurių 2017 m. pabaigoje dar buvo vykdomi 37 projektai) skirta 391 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų iš Sąjungos lėšų ir 381 000 000 EUR pramonės sektoriaus nepiniginių įnašų;

11.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendras II NVI bendrosios įmonės etatų skaičius buvo 49, t. y. 8 etatais daugiau nei praėjusiais metais;

Veiklos rezultatai

12.

palankiai vertina tai, kad vykdant programą „Horizontas 2020“ nebekyla nustatytų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių nebuvimo klausimas; apgailestauja dėl to, kad lėtai vykdomi kai kurie NVI bendrajai įmonei būdingi pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, kurie buvo nustatyti visam programos laikotarpiui (pasiekta mažiau nei 60 proc. 2017 m. pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių trečiojo rinkinio tikslų); palankiai vertina II NVI bendrosios įmonės valdybos sprendimą patvirtinti naują NVI bendrosios įmonės specialių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių rinkinį, kuris būtų geriau suderintas su programos tikslais;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad valdymo išlaidų santykis (administracinis / veiklos biudžetas) išlieka mažesnis nei 5 proc. – tai rodo, kad II NVI bendrosios įmonės organizacinė struktūra yra gana paprasta ir efektyvi;

14.

palankiai vertina tai, kad 2016 m. tarpinė sverto poveikio vertė buvo 0,96 ir beveik pasiektas tikslinis sverto poveikis per visą 2014–2020 m. laikotarpį;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad II NVI bendrosios įmonės kvietimai teikti pasiūlymus yra atviri naujiems dalyviams keliais būdais; vis dėlto pažymi, kad asocijuotųjų partnerių dalyvavimas vis dar yra nedidelis, atsižvelgiant į II NVI bendrosios įmonės reglamente nustatytus tikslus, ir jį reikės padidinti per likusius metus;

16.

17.

palankiai vertina strategiją, kaip būtų galima įtraukti MVĮ, kaip NVI bendrosios įmonės paramos gavėjas, ir taip prisidėti kuriant vertės grandinę; taip pat palankiai vertina pacientų organizacijų dalyvavimą; pripažįsta, kad 2017 m. pabaigoje maždaug 50 proc. NVI bendrosios įmonės projektų buvo susiję su kokiu nors būdu dalyvaujančiomis pacientų organizacijomis;

Kovos su sukčiavimu strategija

18.

pažymi, kad II NVI bendroji įmonė taiko kovos su sukčiavimu strategiją, atitinkančią Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato bendrąją kovos su sukčiavimu strategiją; palankiai vertina tai, kad 2017 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) nepranešta apie jokius naujus atvejus; vis dėlto pažymi, kad iš OLAF buvo gauti du prašymai pateikti informaciją; dėl vieno atvejo nebuvo reikalinga imtis jokių priemonių, o dėl kito atvejo II NVI bendroji įmonė pradėjo išieškojimo procedūrą;

Vidaus auditas

19.

pripažįsta, kad 2017 m. vasario mėn. Komisijos vidaus audito tarnyba (IAS) pateikė galutinę audito ataskaitą „Programos „Horizontas 2020“ dotacijų skyrimas II NVI bendrajai įmonei“; atkreipia dėmesį į tai, kad Vidaus audito tarnyba rekomendavo, kad II NVI bendroji įmonė paaiškintų savo patariamųjų organų vykdytą veiklą ir jų sąveiką su Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA), be kita ko, pateikti informaciją apie EFPIA atstovų vaidmenį ir veiklą arba užtikrinti, kad visi vertintojai pasirašytų atitinkamą savo interesų deklaraciją prieš tai, kai pradedamas nuotolinis vertinimas;

20.

palankiai vertina tai, kad II NVI bendroji įmonė parengė veiksmų planą, o visos keturios rekomendacijos buvo įgyvendintos iki 2017 m. pabaigos;

21.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. lapkričio mėn. Bendroji įmonė parengė veiksmų planą, į kurį įtraukti įvairūs įgyvendintini veiksmai, ir kai kurie iš šių veiksmų jau buvo pradėti vykdyti, pvz., internetinių seminarų plėtra, MVĮ dalyvavimas ir kt.;

Vidaus kontrolės sistemos

22.

pripažįsta, kad II NVI bendroji įmonė įdiegė ex ante kontrolės procedūras, paremtas finansinių ir veiklos dokumentų peržiūra; pastebi, kad Septintosios bendrosios programos tarpinių ir galutinių mokėjimų ex post auditus naudos gavėjų įstaigose atlieka bendroji įmonė, tuo tarpu programos „Horizontas 2020“ projektų išlaidų atžvilgiu už ex post auditą atsakinga Komisijos bendra audito tarnyba; pažymi, kad 2017 m. pabaigoje Bendrosios įmonės pranešti ex post auditų likutiniai klaidų lygiai sudarė 1,29 proc. Septintosios bendrosios programos projektų atveju ir 0,81 proc. programos „Horizontas 2020“ projektų atveju;

23.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. II NVI bendroji įmonė galėjo sumažinti vėlavimus mokant administracinio pobūdžio išmokas rangovams nuo 34 proc. iki 11,1 proc. ir mokėjimų, susijusių su tarpiniais mokėjimais naudos gavėjams vykdant projektą, išmokėjimo laikotarpį nuo 94 iki 65 dienų; todėl pripažįsta, kad vidutinis naudos gavėjų deklaruotų išlaidų galutinių apmokėjimų laikotarpis buvo 52 dienos;

24.

pažymi, kad Komisija 2017 m. užbaigė galutinį II NVI bendrosios įmonės veiklos vertinimą (2008–2016 m.) ir veiklos pagal programą „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą (2014–2016 m.), pateikdama palankų vertinimą ir keturias rekomendacijas, dėl kurių buvo parengti veiksmų planai;

25.

pažymi, kad 2017 m. pabaigoje Komisijos bendras paramos centras nebuvo užbaigęs konkrečių programos „Horizontas 2020“ dotacijų valdymo ir stebėjimo priemonių plėtojimo aspektų, skirtų II NVI bendrosios įmonės ataskaitų teikimo ir tvarkymo poreikiams, susijusiems su nepiniginiais įnašais; ragina II NVI bendrąją įmonę biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pranešti apie minėtus rezultatus;

26.

palankiai vertina naują 2017 m. pradėtą naudoti interneto svetainę, kurioje skelbiami NVI bendrosios įmonės pagrindinių suinteresuotųjų subjektų pasiūlymai ir jos komunikacijos tikslai ir kuri prisideda prie didesnio Bendrosios įmonės veiklos matomumo.

(1) 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 557/2014, kuriuo įsteigiama II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė (OL L 169, 2014 6 7, p. 54).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/342

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1547

2019 m. kovo 26 d.

dėl II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės (II NVI bendroji įmonė) 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl II NVI bendrosios įmonės 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su II NVI bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad II NVI bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0104/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209, straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) 557/2014, kuriuo įsteigiama II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0104/2019),

pritaria II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą vykdomajam direktoriui II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 452, 2018 12 14, p. 59.

(5) OL L 169, 2014 6 7, p. 54.

(1) OL C 452, 2018 12 14, p. 36.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/343

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2019/1548

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0100/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208, straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, įsteigiantį Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantį jai lengvatas (5), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0126/2019),

patvirtina Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, kad Bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 452, 2018 12 14, p. 36.

(5) OL L 90, 2007 3 30, p. 58.

(1) OL C 452, 2018 12 14, p. 36.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/344

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES, Euratomas) 2019/1549

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0126/2019),

A.	kadangi Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė (toliau – Bendroji įmonė) Tarybos sprendimu 2007/198/Euratomas (1) įsteigta 2007 m. kovo mėn. 35 metų laikotarpiui;

B.	kadangi Bendrosios įmonės nariai yra Komisijos atstovaujamas Euratomas, Euratomo valstybės narės ir trečiosios šalys, sudariusios su Euratomu bendradarbiavimo susitarimą valdomos branduolių sintezės srityje;

C.	kadangi Bendrosios įmonės tikslai – užtikrinti Sąjungos indėlį į ITER tarptautinį branduolių sintezės energijos projektą, įgyvendinti Euratomo ir Japonijos platesnio požiūrio susitarimą ir pasirengti demonstracinio branduolių sintezės reaktoriaus statybai;

D.	kadangi Bendroji įmonė pradėjo savarankiškai dirbti 2008 m. kovo mėn.;

Bendrosios nuostatos

pažymi, kad Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai) savo ataskaitoje dėl Bendrosios įmonės 2017 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) padarė išvadą, jog Bendrosios įmonės finansinė būklė 2017 m. gruodžio 31 d. ir tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais pagrindiniais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalauja jos finansinis reglamentas ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintos apskaitos taisyklės;

pripažįsta, kad 2017 finansinių metų Bendrosios įmonės metinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais pagrindiniais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pabrėžia, kad Bendroji įmonė yra atsakinga už Sąjungos įnašo į ITER projektą valdymą ir kad iki 2020 m. privaloma laikytis viršutinės 6 600 000 000 EUR biudžeto ribos; pažymi, kad į šią sumą neįtraukta Komisijos 2010 m. pasiūlyta 663 000 000 EUR suma galimoms nenumatytoms išlaidoms padengti;

pažymi, kad 2016 m. lapkričio mėn. ITER organizacijos taryba (toliau – ITER taryba) patvirtino naują ITER projekto bazinį scenarijų: apimtį, tvarkaraštį ir sąnaudas; taip pat pažymi, kad patvirtintas bendras projekto operacijų „Pirmoji plazma“ ir „Deuteris ir tritis“ tvarkaraštis; pažymi, kad priėmus naują ITER projekto bazinį scenarijų, Bendroji įmonė nustatė naują tvarkaraštį ir iš naujo apskaičiavo susijusias sąnaudas, kurios susidarys iki Bendrosios įmonės indėlio į projekto statybos etapą pabaigos;

vėl reiškia susirūpinimą, kad planuojama įvertinta viso statybos etapo užbaigimo data dabar yra maždaug 15 metų vėlesnė, palyginti su pradiniu scenarijumi; pripažįsta, kad ataskaitose dėl ITER projekto pranešta, kad 2017 m. pradžioje užbaigta 50 proc. visos apimties statybos darbų per operaciją „Pirmoji plazma“; atkreipia dėmesį į tai, kad ITER tarybos patvirtintame naujame tvarkaraštyje pasirinktas keturių etapų metodas: pirmąjį projekto statybos etapo strateginį orientyrą („Pirmoji plazma“) numatoma pasiekti 2025 m. gruodžio mėn., o visą statybos etapą numatoma užbaigti 2035 m. gruodžio mėn.; pripažįsta, kad naujo etapų metodo tikslas yra projekto įgyvendinimą geriau suderinti su visų ITER organizacijos narių prioritetais ir ribotomis galimybėmis;

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitoje pateikiamą išvadą, kad, remiantis 2016 m. gruodžio mėn. Bendrosios įmonės valdančiajai tarybai pateiktais rezultatais, yra numatoma, kad, neskaitant statybos etapui po 2020 m. jau skirtų lėšų, reikės dar papildomo 5 400 000 000 EUR (2008 m. kainomis) finansavimo, todėl patvirtintas 6 600 000 000 EUR (2008 m. kainomis) biudžetas padidės 82 proc.; pakartoja, kad Tarybos 2010 m. patvirtinta 6 600 000 000 EUR suma yra viršutinė Bendrosios įmonės išlaidų iki 2020 m. riba; pripažįsta, kad, norint skirti papildomą finansavimą ITER projektui užbaigti, įsipareigojimai turi būti įtraukti į būsimą daugiametę finansinę programą;

pabrėžia, kad, neskaitant statybos etapo, Bendroji įmonė turės prisidėti prie ITER eksploatavimo etapo, o vėliau prie ITER deaktyvavimo ir eksploatacijos nutraukimo etapų; atkreipia dėmesį į tai, kad numatomas įnašas į deaktyvavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapus yra 95 540 000 EUR (2001 m. kainomis) ir 180 200 000 EUR (2001 m. kainomis); reiškia susirūpinimą dėl to, kad įnašas į eksploatacijos etapą po 2035 m. finansiškai dar nenumatytas; ragina Bendrąją įmonę kuo greičiau apskaičiuoti numatomas eksploatavimo etapo po 2035 m. sąnaudas;

pabrėžia, kad 2017 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė komunikatą dėl ES įnašo į pertvarkytą ITER projektą ir jame nurodė, kad laiko atžvilgiu atsargai derėtų numatyti iki 24 mėnesių laikotarpį, o biudžeto – 10–20 proc. išteklių; pažymi, kad priemonės, kurių imtasi tam, kad būtų laikomasi viršutinės 6 600 000 000 EUR biudžeto ribos, apėmė visų komponentų, kurie neturi esminės reikšmės „Pirmosios plazmos“ operacijai, viešųjų pirkimų ir įrengimo atidėjimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad, nors imtasi teigiamų veiksmų ITER projekto statybos etapo valdymui ir kontrolei pagerinti, vis dar yra rizikos, kad būsimos sąnaudos didės ir projektą bus vėluojama įgyvendinti, palyginti su siūlomu nauju baziniu scenarijumi; ragina Bendrąją įmonę ir visas projekto šalis imtis atitinkamų veiksmų siekiant nustatyti ir išnagrinėti visą galimą riziką ir parengti veiksmų planą, kuriame taip pat būtų pateikta tolesnė „Brexit'o“ poveikio analizė;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad 2017 m. galutinį įgyvendinimui skirtą biudžetą sudarė 588 916 058 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 864 914 263 EUR mokėjimų asignavimų; pažymi, kad įsipareigojimų panaudojimo lygis buvo 99,9 proc., mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 96,3 proc. (2016 m. atitinkamai 99,8 proc. ir 98,1 proc.);

10.

apgailestauja dėl to, kad dėl didelių biudžeto planavimo proceso trūkumų, prie kurių prisidėjo kai kurių sutarčių paspartinimas, Bendrajai įmonei reikėjo 832 600 000 EUR mokėjimų asignavimų 2017 m., nors 2017 m. vasario mėn. patvirtinta pradinė suma buvo 548 600 000 EUR; su apgailestavimu pažymi, kad, remiantis Bendrosios įmonės skaičiavimais, 2018 m. biudžete trūksta maždaug 150 000 000 EUR mokėjimų asignavimų; remdamasis Bendrosios įmonės pateiktu atsakymu pažymi, kad Euratomas suteikė papildomų mokėjimų asignavimų ir kad mokėjimų prognozavimo sistema visiškai pertvarkyta ir integruota;

11.

pažymi, kad iš 588 916 058 EUR, skirtų įsipareigojimų asignavimams, 96,5 proc. panaudota tiesioginiams individualiems įsipareigojimams (2016 m. 99,7 proc.);

12.

pripažįsta, kad 2017 m. biudžetas beveik visiškai įgyvendintas ir atkreipia dėmesį į automatiškai perkeltas sumas;

13.

pažymi, kad 2017 m. likutis, kalbant apie biudžeto vykdymo rezultatą, buvo 17 236 192 EUR (2016 m. 5 880 000 EUR);

Veiklos rezultatai

14.

pastebi, kad Bendroji įmonė taiko techninius ir netechninius uždavinius ir pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad įvertintų savo veiklos rezultatus; palankiai vertina tai, kad Bendroji įmonė 2017 m. pasiekė septynis iš devynių suplanuotų ITER tarybos nustatytų orientyrų; su džiaugsmu pažymi, kad viso ITER projekto lygmeniu pasiekta 30 iš 32 ITER tarybos nustatytų orientyrų;

15.

pažymi, kad per pastaruosius metus pagerėjo tvarkaraščių turinys, struktūra ir atitinkamai jų patikimumas ir efektyvumas;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

16.

pažymi, kad 2017 m. Bendrosios įmonės valdančioji taryba ir toliau įgyvendino kovos su sukčiavimu strategiją vykdant viešąjį pirkimą; pažymi, kad Bendroji įmonė patvirtino kontrolinį sąrašą, pagrįstą jos pačios viešųjų pirkimų sukčiavimo rizikos rodikliais, t. y. raudonosiomis vėliavėlėmis: tie rodikliai buvo laikomi būtina kovai su sukčiavimu skirtos IT priemonės sukūrimo sąlyga ir buvo sukurti vidaus lygmeniu; pripažįsta, kad kontrolinis sąrašas dabar jau diegiamas Bendrosios įmonės vidaus procesuose kartu su viešojo pirkimo pakeitimais; pažymi, kad naujiems darbuotojams buvo surengti etikos ir tarnybinės etikos mokymai;

Darbuotojų atranka ir įdarbinimas

17.

su apgailestavimu pažymi, kad Audito Rūmai nustatė didelių trūkumų, susijusių su pagrindinių vadovaujančių darbuotojų įdarbinimu; ragina Bendrąją įmonę informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus patobulinimus šioje srityje;

Vidaus kontrolė

18.

pažymi, kad Bendroji įmonė nesistemingai atsižvelgė į vyresniosios vadovybės interesų deklaracijas; ragina Bendrąją įmonę informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus patobulinimus šioje srityje;

19.

pažymi, kad 2018 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrasis Teismas dėl įdarbinimo proceso pažeidimų panaikino du 2015 m. Bendrosios įmonės įdarbinimo sprendimus; remdamasis Bendrosios įmonės pateiktu atsakymu pažymi, kad ji pateikė apeliacinį skundą dėl panaikintų sprendimų ir kad Europos ombudsmenas priėmė Bendrajai įmonei palankų sprendimą abiem atvejais;

20.

su apgailestavimu pažymi, kad dėl didelių vidaus komunikacijos strategijų trūkumų nebuvo užtikrinta tinkamos informacijos apie numatomas eksploatavimo etapo sąnaudas sklaida organizacijoje ir todėl Bendroji įmonė į ankstesnių metų sąmatas neįtraukė jokių atidėjinių šiam įsipareigojimui; pažymi, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. numatytas atidėjinys siekė 85 200 000 EUR;

Einamieji viešieji pirkimai ir dotacijos

21.

pažymi, kad 2017 m. pradėtos 83 su veikla susijusios viešųjų pirkimų procedūros ir pasirašytos 69 su veikla susijusios viešųjų pirkimų sutartys.

(1) 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (OL L 90, 2007 3 30, p. 58).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/347

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2019/1550

2019 m. kovo 26 d.

dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0100/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208, straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, įsteigiantį Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantį jai lengvatas (5), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0126/2019),

pritaria Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 452, 2018 12 14, p. 36.

(5) OL L 90, 2007 3 30, p. 58.

(1) OL C 452, 2018 12 14, p. 66.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/348

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1551

2019 m. kovo 26 d.

dėl bendros įmonės SESAR 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į bendros įmonės SESAR 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendros įmonės SESAR 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0101/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208, straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (5), ypač į jo 4b straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0118/2019),

patvirtina bendros įmonės SESAR vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, vykdomajam direktoriui bendros įmonės SESAR, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 452, 2018 12 14, p. 68.

(5) OL L 64, 2007 3 2, p. 1.

(1) OL L 192, 2014 7 1, p. 1.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/349

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1552

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl bendros įmonės SESAR 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl bendros įmonės SESAR 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0118/2019),

A.	kadangi bendra įmonė SESAR (toliau – Bendra įmonė) buvo įsteigta 2007 m. vasario mėn., kad vykdytų Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų (SESAR) programą, kurios tikslas – modernizuoti eismo valdymą Sąjungoje;

B.	kadangi, priėmus Tarybos reglamentą (ES) Nr. 721/2014 (1) ir patvirtinus „SESAR 2“ programą, Bendros įmonės veiklos laikotarpis buvo pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

C.	kadangi Bendra įmonė sukurta kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, o steigiamosios narės yra Sąjunga ir Eurokontrolė;

kadangi 2014–2024 m. „SESAR 2“ programos, finansuojamos pagal programą „Horizontas 2020“, diegimo etapu Sąjungos įnašas yra 585 000 000 EUR; kadangi pagal naujus programos „Horizontas 2020“ narystės susitarimus numatoma, kad Eurokontrolės įnašas gali sudaryti apie 500 000 000 EUR, kiti aviacijos pramonės partneriai prisidės įnešdami ne mažiau kaip 720 700 000 EUR, o tai sudaro maždaug 90 proc. nepiniginio Eurokontrolės ir kitų partnerių įnašo;

pažymi, kad Bendra įmonė pateikė savo biudžetą, suskirstytą į du atskirus skirsnius: 1) „SESAR 1“ ir 2) „SESAR 2020“; taip pat pažymi, kad programa „SESAR 1“ buvo bendrai finansuojama pagal TEN-T ir Septintąją mokslinių tyrimų bendrąją programą, o programa „SESAR 2020“ bendrai finansuojama programos „Horizontas 2020“ lėšomis;

Bendrosios pastabos

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų ataskaitoje dėl 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Bendros įmonės finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) Bendros įmonės finansinė būklė 2017 m. gruodžio 31 d. bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, laikantis finansinio reglamento ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintų apskaitos taisyklių;

pripažįsta, kad Audito Rūmų ataskaitoje konstatuojama, jog 2017 finansinių metų Bendros įmonės metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pažymi, kad 2017 m. pabaigoje Bendra įmonė buvo finansuojama iš keturių skirtingų finansavimo šaltinių; atkreipia dėmesį į taikomų teisinių sistemų įvairovę ir nuosavus standartus bei įpareigojimus, pagal kuriuos Bendra įmonė veikia ir pripažįsta, kad toks modelis yra labai sudėtingas;

Biudžeto ir finansų valdymas

2017 m. Bendros įmonės bendra mokėjimų asignavimų suma sudarė 191 813 383 EUR (2016 m. – 157 152 638 EUR), 213 022 000 EUR (2016 m. – 162 851 972 EUR), įskaitant asignuotąsias pajamas ir perkėlimus į kitą laikotarpį; pažymi, kad įsipareigojimų asignavimai sudarė 113 346 265 EUR (2016 m. – 99 073 761 EUR), įskaitant asignuotąsias pajamas ir perkėlimus į kitą laikotarpį – 130 944 000 EUR (2016 m. – 101 407 854 EUR);

pažymi, kad pagal Audito Rūmų ataskaitą įsipareigojimų panaudojimo lygis buvo 80,24 proc., mokėjimų asignavimų lygis buvo 67,97 proc. (2016 m. atitinkamai 95,7 proc. ir 63,2 proc.);

atkreipia dėmesį į tai, kad „SESAR 1“ įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis atitinkamai buvo 11 proc. ir 68 proc., – tokius žemus skaičius paaiškina nenumatytos asignuotosios pajamos, siekiančios maždaug 17 mln. EUR, ir tai, kad 2016 m. gruodžio mėn. programa „SESAR 1“ buvo oficialiai baigta ir paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2017 m. gruodžio mėn.; Bendra įmonė turėjo iki 2017 m. pabaigos užtikrinti pakankamai Septintosios bendrosios programos lėšų, kad būtų galima kompensuoti piniginių įnašų, gautų iš „SESAR 1“ pramonės narių, perteklių ir išmokėti pavėlavusias, tačiau pagrįstas išlaidų deklaracijas dėl dar nebaigtų Septintosios bendrosios programos projektų;

pažymi, kad „SESAR 2020“ įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis atitinkamai buvo 92 proc. ir 68 proc.; pastarasis yra žemas dėl vėlavimų įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ projektus, kuriems vadovavo pramonės nariai, ir dėl pernelyg konservatyvus biudžeto planavimo, atsižvelgiant į metinių susitarimų dėl finansinio įgyvendinimo delegavimo pavėluoto gavimo riziką;

pažymi, kad 2016 m. vykdyto audito metu buvo patikrintos 476 išlaidų ataskaitos, tenkančios visiems 15 narių ir sudarančios 120 000 000 EUR sumą arba 14 proc. visų išlaidų, kurios, kaip teigiama, buvo 884 000 000 EUR, o jų likutinis klaidų lygis – 1,09 proc.;

Daugiametis biudžeto vykdymas pagal Septintąją bendrąją programą ir TEN-T programas

pažymi, kad iš bendro 892 800 000 EUR operatyvinės ir administracinės veiklos biudžeto, skirto „SESAR 1“ veiklai, 2017 m. pabaigoje Bendra įmonė prisiėmė įsipareigojimų už 853 000 000 EUR ir atliko 801 000 000 EUR mokėjimų (89,7 proc. turimo biudžeto);

10.

pažymi, kad iš 1 254 500 000 EUR nepiniginių ir grynųjų pinigų įnašų, kuriuos kiti nariai turi skirti Bendros įmonės operatyvinei ir administracinei veiklai finansuoti (670 200 000 EUR Eurokontrolės ir 584 300 000 EUR oro eismo sektoriaus narių skiriami įnašai), 2017 m. pabaigoje Bendra įmonė patvirtino 1 099 900 000 EUR įnašus (560 700 000 EUR Eurokontrolės ir 539 200 000 EUR oro eismo sektoriaus narių įnašai);

11.

pažymi, kad 2017 m. pabaigoje bendras Sąjungos įnašas grynaisiais pinigais buvo 633 900 000 EUR, palyginti su visais Eurokontrolės narių skirtais 560 700 000 EUR ir 539 200 000 EUR oro eismo sektoriaus narių skirtais nepiniginiais ir grynųjų pinigų įnašais;

12.

pažymi, kad 2017 m. Bendra įmonė toliau vykdė programos „SESAR 1“ finansinį ir administracinį užbaigimą; pabrėžia, kad 2017 m. programa „SESAR 1“ gavo iš Sąjungos 37 mln. EUR, kad įvykdytų neįvykdytus įsipareigojimus Bendros įmonės nariams, nustatytus atlikus galutinių finansinių ataskaitų, gautų ir peržiūrėtų 2017 m., vertinimą, taip pat kad padengtų galimų papildomų auditų atlikimą, galimus teisinius veiksmus Bendros įmonės atžvilgiu ir grąžintų savo nariams perteklinius grynųjų pinigų įnašus; taip pat pažymi, kad 25,9 mln. EUR suma patvirtinta kaip Eurokontrolės grynųjų pinigų įnašas, iš kurių 13,4 mln. EUR yra iš 2016 m., tačiau sudaro 2017 m. biudžeto dalį dėl techninių klausimų, o 12,5 mln. EUR skirta 2017 m.; pažymi, kad Bendra įmonė gavo 16,8 mln. EUR kaip ypatingąsias pajamas, kurias daugiausia sudaro atgautos sumos, susijusios su nariais; palankiai vertina tai, kad likę pertekliniai grynieji pinigai, sudarantys 23,1 mln. EUR, ir 38,6 mln. EUR mokėjimų asignavimų yra pakankamos sumos, kad būtų galima įvykdyti visus įsipareigojimus ir užbaigti programą „SESAR 1“;

Daugiametis biudžeto vykdymas pagal programą „Horizontas 2020“

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad iš Bendrai įmonei pagal programą „Horizontas 2020“ veiklos ir administracinio 639 800 000 EUR biudžeto, skirto programai „SESAR 2020“ įgyvendinti, 2017 m. pabaigoje Bendra įmonė prisiėmė įsipareigojimų, kurie sudarė 236 700 000 EUR, ir atliko mokėjimų, kurie sudarė 112 300 000 EUR; be to, pažymi, kad šie mokėjimai daugiausia buvo išankstiniai mokėjimai, skirti pirmai ir antrai programos „SESAR 2020“ projektų grupei finansuoti;

14.

pažymi, kad kiti nariai prie Bendros įmonės su „SESAR 2020“ susijusios pagrindinės veiklos turėjo prisidėti ne mažiau kaip 825 900 000 EUR nepiniginių ir piniginių įnašų suma (apie 500 000 000 EUR Eurokontrolės ir numatyta 325 900 000 EUR oro eismo sektoriaus narių įnašų suma); be to, pažymi, kad 2017 m. pabaigoje kiti nariai nurodė 97 300 000 EUR vertės nepiniginius įnašus, tačiau jie dar nebuvo patvirtinti;

15.

palankiai vertina tai, kad pirmą kartą į 2017 m. biudžeto 2 skirsnį įtrauktos einamosios išlaidos ir įnašai natūra, susiję su programa „SESAR 2020“; pažymi, kad programa „SESAR 2020“ gavo iš Sąjungos 75,5 mln. EUR, kad įvykdytų neįvykdytus 2017 m. ir 2018 m. pirmųjų mėnesių įsipareigojimus, taip pat 6,7 mln. EUR gauta iš Eurokontrolės kaip grynųjų pinigų įnašas einamosioms išlaidoms;

16.

pažymi, kad 2017 m. pabaigoje Komisijos bendrose „Horizontas 2020“ dotacijų valdymo ir stebėjimo priemonėse nebuvo užbaigti specialūs pakeitimai, būtini norint tvarkyti Bendros įmonės nepiniginius įnašus;

17.

pažymi, kad 2017 m. pabaigoje bendra Sąjungos piniginių įnašų, skirtų Bendros įmonės pagrindinei veiklai finansuoti, suma sudarė 132 900 000 EUR, o oro eismo sektoriaus ir Eurokontrolės narių įnašai sudarė 104 000 000 EUR;

18.

pažymi, jog pirmieji programos „SESAR 2020“ auditai rodo, kad dėl supaprastinimo, pradėto taikyti pagal programą „Horizontas 2020“, ir dėl išaugusios pagrindinių naudos gavėjų patirties klaidų skaičius ir lygis yra mažesni;

Veiklos rezultatai

19.

palankiai vertina tai, kad vykdant programą „Horizontas 2020“ nebekyla nustatytų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių nebuvimo klausimas; apgailestauja, kad informacijos apie trečiąjį pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių rinkinį dar nėra, nes projektai dar nepakankamai įgyvendinti; vis dėlto pažymi, kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai rodo, jog tikslai iš esmės yra pasiekti; atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertai ragina toliau stebėti ir analizuoti, kiekvienų metų pabaigoje aiškiai atskirti pagal pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius faktiškai įvykdytą veiklą ir pagal juos numatomą veiklą;

20.

pažymi, kad Bendra įmonė įvykdė pagrindinius politikos ir veiklos tikslus, nurodytus 2017–2019 m. bendrajame programavimo dokumente;

21.

palankiai vertina SESAR paskelbtą veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti saugų ir patikimą bepiločių orlaivių naudojimą visoje Europoje; mano, kad, siekiant saugiai į Europos oro erdvę integruoti bepiločius orlaivius, reikia įvairių inovacijų, įskaitant su oro eismo valdymu (OEV) susijusias technologijas; su susidomėjimu atkreipia dėmesį į Europos bepiločių orlaivių rinkos numatomos raidos iki 2050 m. apžvalgą ir atsiveriančias dideles galimybes Europai bei jos konkurencingumui pasaulio mastu, taip pat veiksmus, kurių reikia imtis per artimiausius 5–10 metų norint šį potencialą realizuoti, įskaitant paramą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, kuri gali būti teikiama sukuriant Sąjungos lygmens ekosistemą, apimančią reguliavimo sistemą ir technologijas ir suburiančią visus pagrindinius viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus, ir taip pasiekiant, kad Sąjunga skirtų didesnį finansavimą, ypač siekiant remti mažųjų ir vidutinių įmonių plėtrą šiame sektoriuje;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad valdymo išlaidų santykis (administracinis / veiklos biudžetas) išlieka mažesnis nei 5 proc. – tai rodo, kad Bendros įmonės organizacinė struktūra yra gana paprasta ir efektyvi;

23.

su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. pabaigoje tarpinė sverto poveikio vertė buvo 0,56; ragina Bendrą įmonę imtis veiksmų, kad per visą 2014–2020 m. laikotarpį būtų pasiektas tikslinis 0,85 sverto koeficientas;

24.

su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertai pažymi, jog, palyginti su Bendros įmonės veikla pagal Septintąją bendrąją programą, daugiau dėmesio dabar skiriama tam, kad būtų užtikrintas platesnis suinteresuotųjų šalių dalyvavimas įgyvendinant Europos oro eismo valdymo pagrindinį planą (toliau – OEV pagrindinis planas);

Viešųjų pirkimų ir įdarbinimo procedūros

25.

atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. Bendroje įmonėje dirbo 40 darbuotojų (2019 m. – 44 darbuotojai);

26.

atkreipia dėmesį į 2017 m. žmogiškųjų išteklių lyginamosios analizės rezultatus: esama 60 proc. pagrindinės veiklos etatų, 30 proc. administracinių ir 10 proc. neutralių etatų;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad Bendra įmonė pradėjo aštuonias viešųjų pirkimų procedūras, kurias užbaigus buvo sudaryta 14 bendrųjų ir tiesioginių paslaugų sutarčių; pažymi, kad Bendra įmonė pateikė 29 specialiąsias sutartis ir 13 pakeitimų, ir bendra 2017 m. baigtų vykdyti viešųjų pirkimų veiksmų vertė sudarė daugiau kaip 5 540 000 EUR;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

28.

pažymi, kad 2017 m. dešimt auditų atliko kita išorės audito bendrovė, o vienam auditui atlikti reikėjo naudoti Biudžeto generalinio direktorato bendrąją sutartį dėl to, kad Bendros įmonės bendrojoje sutartyje buvo nustatytas trijų įmonių interesų konfliktas; pripažįsta, kad devynis auditus atliko statutinis auditorius; atkreipia dėmesį į tai, kad Bendra įmonė peržiūrėjo pagrindų sutartį dėl audito paslaugų, sudarytą su trimis išorės audito įmonėmis, ir audito veiklą vykdo tik tos įmonės; atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol atliktuose audituose nebuvo nustatyta jokių esminių problemų, dėl kurių reikėtų kreiptis į administracinę valdybą;

Vidaus kontrolė

29.

su pasitenkinimu pažymi, kad Bendra įmonė įdiegė ex ante kontrolės procedūras, pagrįstas finansinių ir veiklos dokumentų tikrinimu, ir atliko paramos gavėjų ex post auditą;

30.

palankiai vertina tai, kad Bendra įmonė toliau taiko daugialypį požiūrį, siekdama veiksmingai persvarstyti, valdyti ir mažinti riziką, ir tikisi, kad Bendra įmonė skirs dėmesio savo nustatytai didelei bendrai rizikai, susijusiai su Europos oro eismo valdymo pagrindiniu planu ir programa „SESAR 2020“;

31.

apgailestauja dėl to, kad išorės auditorius nustatė Bendros įmonės finansų kontrolės procesų trūkumus, kuriuos daugiausia nulėmė sudėtinga finansų reglamentavimo sistema ir tai, kad įmonę neseniai paliko svarbūs finansų srities darbuotojai, taip pat per didelis darbo krūvis finansų departamente;

Vidaus auditai

32.

pažymi, kad programos „SESAR 1“ auditas beveik baigtas: buvo suplanuota 20 auditų atrinktuose septyniuose nariuose, iš šių auditų 18 baigti 2017 m. – tai buvo ketvirtojo auditų ciklo dalis, nurodyta Bendros įmonės ex post audito strategijoje; palankiai vertina tai, kad 2017 m. likutinis klaidų lygis buvo 0,36 proc.;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad buvo atliktas Bendros įmonės veiklos pagal programą „Horizontas 2020“ 2014–2016 m. laikotarpio Komisijos tarpinis vertinimas; pažymi, kad Bendros įmonės administracinė valdyba 2018 m. gegužės mėn. patvirtino veiksmų planą, į kurį įtraukta tam tikra jau pradėta veikla;

34.

pažymi, kad 2016 m. spalio mėn. Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko programos „Horizontas 2020“ dotacijų proceso auditą; pažymi, kad VAT pateikė penkias rekomendacijas, kurių viena įvertinta kaip „labai svarbi“; be to, pažymi, kad parengtas išsamus veiksmų planas ir kad iki 2017 m. pabaigos buvo įgyvendintas veiksmų planas pagal 4-ias iš 5-ių rekomendacijų; ragina Bendrą įmonę pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie likusios rekomendacijos įgyvendinimą;

35.

pažymi, kad 2017 m. spalio mėn. VAT atliko Bendros įmonės valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procesų auditą, siekiant koordinuoti veiklą su Bendru paramos centru ir įgyvendinti Bendro paramos centro priemones ir paslaugas; atkreipia dėmesį į tai, kad Vidaus audito tarnyba pateikė tris rekomendacijas; ragina Bendrą įmonę teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai šių rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas;

Kiti klausimai

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija 2017 m. atliko programos „SESAR 1“ (2007–2016 m.) galutinį vertinimą, kuris parodė, kad Bendra įmonė įgyvendina savo tikslus, padeda įveikti susiskaidymą ir užtikrinti, kad būtų toliau siekiama mokslinių tyrimų tikslų; pažymi, kad Komisija atliko tarpinį galutinį SESAR programos „Horizontas 2020“ (2014–2016 m.) vertinimą ir padarė išvadą, kad Sąjungos, privačiojo sektoriaus ir valstybių narių mokslinių tyrimų partnerystė yra tinkama priemonė programos tikslams pasiekti; palankiai vertina tai, kad patvirtintas veiksmų planas, kuriuo siekiama atsižvelgti į šiuose vertinimuose pateiktas rekomendacijas;

37.

pažymi, kad Europos oro erdvės valdymas išlieka suskaidytas, o Bendro Europos dangaus koncepcija dar neįgyvendinta; pakartoja, kad SESAR atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant mokslinių tyrimų koordinavimą ir jų rezultatų įgyvendinimą vykdant SESAR projektą bei siekiant projekto tikslų;

38.

ragina SESAR ir Komisiją įvertinti SESAR sprendimų, ypač susijusių su sąveikumo užtikrinimu ir veiksmais siekiant užbaigti Bendro Europos dangaus projektą, įgyvendinimo rezultatus;

39.

pažymi, kad 2017 m. Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą dėl Bendro Europos dangaus iniciatyvos; apgailestauja, kad tiek šioje ataskaitoje, tiek Komisijos galutiniame vertinime pastebimas Europos oro eismo valdymo pagrindinio plano įgyvendinimo vėlavimas ir tai, kad teisės aktuose nustatytas fiksuotas Bendros įmonės veiklos laikotarpis neatitinka planuojamos darbo, kurį ji turėtų atlikti, trukmės; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai pabrėžė, jog Bendra įmonė turi sustiprinti savo atskaitomybę už OEV pagrindinio plano vykdymą;

40.

pažymi, kad auditoriai įtraukė į imtį šešiolika SESAR projektų, kurių auditas atliktas penkiose skirtingose valstybėse ir kurie buvo susiję su įvairiais SESAR suinteresuotaisiais subjektais; ragina Bendrą įmonę visapusiškai atsižvelgti į specialiojoje ataskaitoje išdėstytas rekomendacijas ir imtis tinkamų veiksmų.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/354

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1553

2019 m. kovo 26 d.

dėl bendros įmonės SESAR 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į bendros įmonės SESAR 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendros įmonės SESAR 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0101/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 208, straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (5), ypač į jo 4b straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0118/2019),

pritaria bendros įmonės SESAR 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą vykdomajam direktoriui bendros įmonės SESAR, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(1) OL C 452, 2018 12 14, p. 66.

(2) OL C 452, 2018 12 14, p. 68.

(5) OL L 64, 2007 3 2, p. 1.

(1) OL C 452, 2018 12 14, p.10.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/355

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1554

2019 m. kovo 26 d.

dėl bendrosios įmonės „Shift2Rail“ 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į bendrosios įmonės „Shift2Rail“ 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės „Shift2Rail“ 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0106/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 642/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Shift2Rail“ (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0163/2019),

patvirtina bendrosios įmonės „Shift2Rail“ vykdomajam direktoriui, kad Bendrosios įmonės 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, bendrosios įmonės „Shift2Rail“ vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 452, 2018 12 14, p.12.

(4) OL L 193, 2018 7 30, p.1.

(5) OL L 177, 2014 6 17, p. 9.

(1) OL C 452, 2018 12 14, p.10.

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/356

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2019/1555

2019 m. kovo 26 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl bendrosios įmonės „Shift2Rail“ 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl bendrosios įmonės „Shift2Rail“ 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0163/2019),

A.	kadangi 2014 m. birželio mėn. buvo įsteigta bendroji įmonė „Shift2Rail“ 10 metų laikotarpiui pagal Reglamentą (ES) Nr. 642/2014 (1);

kadangi jos nariai steigėjai yra Komisijos atstovaujama Europos Sąjunga ir geležinkelių pramonės partneriai (pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, įskaitant geležinkelių įrangos gamintojus, geležinkelių bendroves, infrastruktūros vadovus ir tyrimų centrus), o kiti subjektai gali dalyvauti Bendrosios įmonės veikloje kaip asocijuotieji nariai;

kadangi Bendrosios įmonės tikslai yra šie: a) sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę; b) didinti Europos geležinkelių sistemos patrauklumą ir konkurencingumą ir skatinti diegti inovatyvias technologijas ir sprendimus; c) užtikrinti perėjimą nuo kelių transporto prie kitų transporto rūšių ir d) išlaikyti Europos geležinkelio pramonės pirmavimą pasaulio rinkoje;

D.	pabrėžia, jog Bendrajai įmonei reikia skirti būtinų finansinių, materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai pasiekti šiuos pagrindinius tikslus;

E.	kadangi Bendroji įmonė savarankiškai pradėjo veikti 2016 m. gegužės mėn.;

Bendrosios nuostatos

pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje dėl 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) Bendrosios įmonės finansinė būklė 2016 m. gruodžio 31 d. bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama pagal finansinį reglamentą ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles;

pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje konstatuojama, jog 2017 finansinių metų Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pažymi, kad didžiausias Sąjungos įnašas į Bendrosios įmonės veiklą yra 450 000 000 EUR, kuris turi būti mokamas iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto; pažymi, kad pramonės atstovai, Bendrosios įmonės nariai, turi prisidėti ne mažiau kaip 470 000 000 EUR, iš kurių ne mažesnis kaip 350 000 000 EUR nepiniginis ir piniginis įnašas turi būti skiriamas Bendrosios įmonės pagrindinei veiklai ir administracinėms išlaidoms finansuoti ir ne mažesnis kaip 120 000 000 EUR nepiniginis įnašas – Bendrosios įmonės papildomai veiklai finansuoti;

primena, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos nėra atskiras procesas, kuriame naudojama paprasta proceso valdymo taisyklė; taigi pabrėžia, kad labai svarbu iš mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų išskirti tuos, kuriuos vykdant rinkai galima pateikti inovacinių sprendimų; pabrėžia, kad reglamento, pagal kurį įsteigiama Bendroji įmonė, ir jos įstatų pakeitimai bus labai svarbūs Bendrosios įmonės plėtotei ateityje siekiant pagerinti jos efektyvumą; ypač pabrėžia, kad reikia numatyti naudoti daugiamečio finansavimo principą ir patvirtinti lanksčius pasiūlymų dėl projektų skelbimo tvarkaraščius;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad 2017 m. galutinį vykdymui skirtą biudžetą sudarė 68 600 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 44 100 000 EUR mokėjimų asignavimų; pabrėžia, kad įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai buvo 94 proc. ir 79 proc. ir kad tai yra mažas lygis, visų pirma, kalbant apie mokėjimų asignavimus; pažymi, kad dauguma Bendrosios įmonės 2017 m. atliktų mokėjimų buvo išankstinio finansavimo išmokos, skirtos programos „Horizontas 2020“ projektams, atrinktiems pagal 2017 m. kvietimus teikti pasiūlymus; pažymi, kad Bendrosios įmonės nepanaudoti ankstesnių metų mokėjimų asignavimai sudarė 7,6 mln. EUR; pažymi, kad, remiantis Bendrosios įmonės atsakymu, visa suma turėtų apimti pirmąjį 2018 m. ketvirtį, atsižvelgiant į tai, kada Komisija atlikto mokėjimą;

atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2017 m. pabaigos iš 411 500 000 EUR sumos (apimančios 398 000 000 EUR sumą – maksimalų Sąjungos piniginį įnašą ir 13 500 000 EUR pramonės sektoriaus narių piniginį įnašą Bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti) pabaigoje Bendroji įmonė prisiėmė įsipareigojimų už 158 800 000 EUR ir atliko mokėjimų už 78 600 000 EUR (19,1 proc. skirtų lėšų) pirmosios bangos projektų įgyvendinimui; tai rodo, kad Bendroji įmonė šiuo metu yra pasirašiusi tarpusavyje susijusių daugiamečių dotacijų susitarimų ir viešųjų pirkimų sutarčių, reikalingų įgyvendinti 39 proc. Bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, kaip numatyta Bendrosios įmonės daugiametėje darbo programoje;

pažymi, kad iš 350 000 000 EUR įnašų, kuriais pramonės sektoriaus nariai turi prisidėti prie Bendrosios įmonės pagrindinės veiklos ir administracinių išlaidų, sumos iki 2017 m. pabaigos, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Bendroji įmonė pradėjo vykdyti savo pirmuosius programos „Horizontas 2020“ projektus, pramonės sektoriaus nariai buvo pranešę apie 34 900 000 EUR vertės nepiniginius įnašus, skirtus pagrindinei veiklai, iš jų 3 000 000 EUR buvo patvirtinti; pažymi, kad valdyba patvirtino 4 900 000 EUR piniginių įnašų, kuriais prisidėta prie Bendrosios įmonės administracinių išlaidų;

apgailestauja dėl to, kad iki 2018 m. sausio 31 d. termino nė vienas iš kitų narių negalėjo užsitikrinti nepiniginių įnašų, skirtų 2017 m. veiklos sąnaudoms padengti, ir nepiniginių įnašų, skirtų papildomai veiklai, patvirtinimo; pažymi, kad remiantis sąmatomis 2017 m. nepiniginių įnašų veiklos sąnaudoms padengti suma siekė 21,3 mln. EUR, ir tai yra teigiama tendencija atsižvelgiant į įprastą programos valdymo S kreivę; džiaugiasi, kad kitų narių iki 2017 m. pabaigos deklaruota bendra nepiniginių įnašų, skirtų papildomai veiklai, suma buvo 130,0 mln. EUR, t. y. didesnė už mažiausią pagal Bendrosios įmonės reglamentą nustatytą 120,0 mln. EUR sumą;

pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos visi pramonės sektoriaus narių įnašai sudarė 169 800 000 EUR, o Sąjungos piniginių įnašų suma buvo 83 200 000 EUR;

10.

pažymi, kad po 2017 m. kvietimų teikti paraiškas 2017 m. Bendroji įmonė pasirašė 17 susitarimų dėl dotacijų ir pagal tuos kvietimus vykdytinos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos vertė siekė 110 900 000 EUR, prie kurių Bendroji įmonė bendrai finansuodama turi pridėti ne daugiau nei 60 100 000 EUR;

11.

taip pat pažymi, kad kiti nei Sąjunga nariai steigėjai ir asocijuotieji nariai susitarė savo prašymuose dėl bendro finansavimo apsiriboti 44,44 proc. visų projekto išlaidų, ir tai yra mažiausia bendra dalis pagal programą „Horizontas 2020“; palankiai vertina tai, kad 120 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavo 2017 m. kvietimo teikti pasiūlymus procedūrose ir 50 MVĮ gavo finansavimą (25 proc.);

Veikla

12.

palankiai vertina tai, kad vykdant programą „Horizontas 2020“ nebekyla kad nustatytų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių nebuvimo klausimas; apgailestauja dėl to, kad nesama informacijos apie trečiąjį pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių rinkinį ir taip yra dėl projektų pobūdžio; atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertai ragina toliau stebėti ir analizuoti, aiškiai atskiriant faktiškai pasiektus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius kiekvienų metų pabaigoje ir suplanuotus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius;

13.

14.

su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. pabaigoje tarpinė sverto poveikio vertė buvo 0,9; ragina Bendrąją įmonę imtis veiksmų, kad per visą 2014–2020 m. laikotarpį būtų užtikrintas tikslinis 1,18 sverto koeficientas;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertai nurodo, jog Bendroji įmonė geležinkelių sektoriuje jau padėjo užtikrinti tęstinumą ir bendrą viziją, skirtą su geležinkeliais susijusiems moksliniams tyrimams; palankiai vertina tai, kad Bendroji įmonė taip pat padėjo užtikrinti subjektų, kurie priešingu atveju neturėtų galimybės dalytis idėjomis ir bendrais interesais, nesusijusiais su komercine padėtimi, tarpusavio pasitikėjimą; atkreipia dėmesį į tai, kad ilgainiui reikėtų stiprinti geležinkelio įmonių dalyvavimą Bendrosios įmonės veikloje;

16.

atkreipia dėmesį į ekspertų nuomonę, kad yra tam tikras pavojus, jog Bendroji įmonė gali būti laikoma uždara įmone, iš dalies dėl istorinių priežasčių, įsirėžusių žmonių sąmonėje; ragina Bendrąją įmonę spręsti šią problemą ir siekti pažangos bei pasitikėjimo, visų pirma vykdant atvirus būsimų inovacijų objektų ir naujų partnerių atrankos procesus;

Darbuotojų atranka ir įdarbinimas

17.

pažymi, kad 2017 m. pagal etatų planą Bendroji įmonė įdarbino septynis darbuotojus: teisininką, administracinį ir finansų padėjėją, už operacijas ir paramą dotacijų klausimais atsakingą pareigūną ir keturis programų vadovus;

18.

pažymi, kad 2017 m. pabaigoje Bendrojoje įmonėje dirbo 20 iš 23 etatų plane numatytų darbuotojų;

Vidaus kontrolė

19.

pažymi, kad Bendroji įmonė įdiegė patikimas ex ante kontrolės procedūras, pagrįstas finansinių ir pagrindinės veiklos dokumentų peržiūra, ir kad Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato bendroji audito tarnyba (toliau – Bendra audito tarnyba) yra atsakinga už programos „Horizontas 2020“ projekto išlaidų deklaracijų ex post auditą; be to, pažymi, kad padėtis 2017 m. pabaigoje parodė, jog svarbiausi vidaus kontrolės standartai buvo iš esmės įgyvendinti ir kad liko įgyventi vos keletas veiksmų; ragina Bendrąją įmonę biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pranešti apie šį įgyvendinimo procesą;

20.

palankiai vertina tai, kad Bendroji įmonė 2018 m. buvo pasiryžusi eksperimentuoti ir supaprastinti administracines procedūras – išbandyti vienkartinės išmokos principo taikymą dotacijoms pagal atskirą programos kontrolės sistemą;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad programos „Horizontas 2020“ likutinis klaidų lygis Audito Rūmų teigimu buvo žemiau reikšmingumo ribos ir siekė 1,44 proc., nors, atsižvelgiant į audito ataskaitų projektus, manoma, kad jis padidės maždaug iki 2,24 proc.;

22.

pažymi, kad 2017 m. atlikus ex post kontrolę nustatyta, kad Bendrosios įmonės reprezentatyviosios 15 dalyvių imties atveju Bendrosios įmonės patvirtintas bendras finansavimas sudarė 1,3 mln. EUR; apgailestauja dėl to, kad atliekant Bendrosios įmonės reprezentatyviosios imties auditus nepateiktas konkretus klaidų lygis;

23.

pripažįsta tai, kad Vidaus audito tarnyba atlieka Bendrosios įmonės vidaus auditoriaus funkciją, taigi šiuo atžvilgiu netiesiogiai teikia ataskaitą valdybai ir vykdomajam direktoriui; atkreipia dėmesį į tai, kad pirmoji audito užduotis buvo nustatyti Bendrosios įmonės rizikos pobūdį siekiant sukurti kas trejus metus atliekamo vidaus audito darbo planą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017–2019 m. Vidaus audito tarnybos strateginis vidaus audito planas buvo pateiktas 2017 m. birželio mėn. ir kad jis bus kasmet persvarstomas;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. 2 kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė kartu su Bendra audito tarnyba pradėjo pirmąjį atsitiktinės imties programos „Horizontas 2020“ tarpinių išlaidų deklaracijų ex post auditą; ragina Bendrąją įmonę pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šio audito rezultatus;

25.

apgailestaudamas pažymi, kad 2017 m. pabaigoje, taikant Komisijos bendras programos „Horizontas 2020“ dotacijų valdymo ir stebėjimo priemones, nebuvo užbaigti specialūs pakeitimai, būtini, norint tvarkyti Bendrosios įmonės nepiniginius įnašus; ragina Bendrąją įmonę biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai informuoti apie šiuos pakeitimus;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad buvo atliktas Bendrosios įmonės veiklos pagal programą „Horizontas 2020“ 2014–2016 m. laikotarpio Komisijos tarpinis vertinimas; pažymi, kad 2018 m. birželio mėn. valdyba parengė ir patvirtino veiksmų planą; pažymi, kad kai kurie veiksmai jau buvo pradėti įgyvendinti, taip pat atsižvelgia į tai, kad ne į visas rekomendacijas bus atsižvelgta pagal dabartinę finansinę programą;

Veiklos viešieji pirkimai ir dotacijos

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrosios įmonės atviro konkurso procedūroje buvo nustatyta keletas kokybiškai įvertinamų trūkumų, susijusių su komunikacijos ir renginių paslaugų (įvertintas biudžetas – 1 200 000 EUR per 4 metus) pirkimu; pažymi, kad, Bendrosios įmonės atsakyme nurodyta, kad Bendroji įmonė nusprendė nenustatyti minimalaus finansinio pajėgumo, kad neatgrasytų MVĮ dalyvauti konkurse;

Kiti klausimai

28.

palankiai vertina tai, kad Bendroji įmonė parengė savo kovos su sukčiavimu strategiją ir veiksmų planą, kaip taisomąją priemonę reaguodama į pagrindines Audito Rūmų pastabas, pateiktas ryšium su 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu;

29.

pažymi, kad Bendroji įmonė patvirtino taisykles, kuriomis reglamentuojami jos narių, organų, darbuotojų ir deleguotųjų darbuotojų, taip pat jos valdybos narių interesų konfliktai, ir parengė specialiai pritaikytą kovos su sukčiavimu strategiją, papildančią programos „Horizontas 2020“ strategiją, apimant rizikos ir galimybių vertinimą;

30.

primygtinai tvirtina, jog labai svarbu, kad Bendroji įmonė ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (EGA) bendradarbiautų; palankiai vertina tai, kad EGA dalyvauja Bendrosios įmonės valdybos ir grupių, kurios parengė daugiametį veiksmų planą, posėdžiuose; be to, pažymi, kad Bendroji įmonė įvertino EGA pateiktą su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusį prašymą siekiant išvengti veiklos dubliavimo;

31.

palankiai vertina Bendrosios įmonės sinergiją, susijusią su kitomis Sąjungos programomis ir fondais, pvz., Europos Parlamento bandomuoju projektu „Kompetencijos laiptai“, ir palankiai vertina bendradarbiavimą, kai vykdomi kiti atitinkami projektai, pvz., pagal programą SESAR arba projektą „Rail Baltica“;

32.

palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant padidinti Bendrosios įmonės matomumą internete; atkreipia dėmesį į interneto svetainės struktūros pakeitimą, kas du mėnesius pradėtą leisti naujienlaiškį, į tai, kad padaugėjo lankytojų ir sekėjų socialinėje žiniasklaidoje skaičius ir padidėjo spaudos dėmesys;

33.

palankiai vertina tai, kad Bendroji įmonė parengė specialiai pritaikytą kovos su sukčiavimu strategiją, papildančią programos „Horizontas 2020“ strategiją, apimant rizikos ir galimybių vertinimą.

(1) 2014 m. birželio 16 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 642/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Shift2Rail“ (OL L 177, 2014 6 17, p. 9).

2019 9 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/360

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2019/1556

2019 m. kovo 26 d.

dėl bendrosios įmonės „Shift2Rail“ 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į bendrosios įmonės „Shift2Rail“ 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl bendrosios įmonės „Shift2Rail“ 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Bendrosios įmonės atsakymu (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 12 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05827/2019 – C8-0106/2019),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3), ypač į jo 209 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 642/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Shift2Rail“ (5), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0163/2019),

pritaria bendrosios įmonės „Shift2Rail“ 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą bendrosios įmonės „Shift2Rail“ vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Antonio TAJANI

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE

(2) OL C 452, 2018 12 14, p.12.

(4) OL L 193, 2018 7 30, p.1.

(5) OL L 177, 2014 6 17, p. 9.