(1)

2017 m. lapkričio 13 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2017/2063;

(2)

2019 m. liepos 16 d. vyriausiasis įgaliotinis Sąjungos vardu paskelbė deklaraciją, kurioje teigiama, kad politinė krizė ir ekonominė griūtis Venesueloje toliau daro didžiulę žalą gyventojams – tą rodo ir faktas, kad 4 mln. žmonių jau yra palikę Venesuelą; be to, krizė tebėra vienas didžiausių nestabilumo regione šaltinių;

(3)

deklaracijoje pabrėžiama, kad neseniai paskelbtoje JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitoje (ataskaita) aiškiai ir išsamiai patvirtintas žmogaus teisių pažeidimų, teisinės valstybės griuvimo ir demokratinių institucijų ardymo Venesueloje mastas ir šios padėties rimtumas. Be to, deklaracijoje minima tragiška Venesuelos saugumo pajėgų areštinėje laikyto kapitono Acosta Arévalo mirtis – tai akivaizdus nuolatinio žmogaus teisių padėties blogėjimo pavyzdys;

(4)

Sąjunga tvirtai pritarė ataskaitoje paskelbtoms išvadoms ir paragino režimą nedelsiant nutraukti plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus ir visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru bei visais JT įgaliotaisiais ekspertais, kad būtų užtikrintas ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas. Sąjunga taip pat nurodė, kad yra pasirengusi imtis darbo, kad būtų taikomos tikslinės priemonės tų saugumo pajėgų narių, kurie dalyvauja vykdant kankinimus ir kitus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, atžvilgiu;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad padėtis Venesueloje tebėra sunki (kaip pranešama ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitoje), ir į tai, kad dalis režimą remiančių Venesuelos saugumo ir žvalgybos pajėgų atstovų turi prisiimti atsakomybę už jų įvykdytus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant kankinimą, septyni asmenys turėtų būti įtraukti į Reglamento (ES) 2017/2063 IV priede pateiktą fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(6)

todėl Reglamento (ES) 2017/2063 IV priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Reglamento (EB) Nr. 338/97 tikslas – apsaugoti laukinės faunos ir floros rūšis ir garantuoti jų išsaugojimą reguliuojant prekybą jo prieduose nurodytų rūšių augalais ir gyvūnais. Komisija gali įgyvendinti tą reglamentą nustatydama tam tikrų rūšių egzempliorių įvežimo į Sąjungą apribojimus;

(2)

šiuo metu taikomas rūšių, kurių egzempliorių įvežimas į Sąjungą draudžiamas, sąrašas buvo nustatytas 2017 m. spalio mėn. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1915 (2);

(3)

ES mokslinio tyrimo grupė, atsižvelgdama į CITES nuolatinio komiteto 69-ajame ir 70-ajame posėdžiuose pateiktas susijusias rekomendacijas (3) ir remdamasi jai pateiktomis ataskaitomis (4), padarė išvadą, kad tam tikrų papildomų Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priede išvardytų rūšių apsaugos būklei kiltų rimtas pavojus, jei jų įvežimas į Sąjungą iš tam tikrų kilmės šalių nebūtų uždraustas (5). Todėl reikėtų uždrausti įvežti į Sąjungą šių rūšių egzempliorius:

(4)

be to, atsižvelgiant į Pietų Sudano atsiskyrimą nuo Sudano 2011 m. liepos 9 d. ir į tai, kad 2011 m. liepos 14 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja jį priėmė į organizaciją kaip naują valstybę narę, ir siekiant toliau taikyti valstybei pirmtakei jau galiojusias nuostatas, taip pat turėtų būti uždrausta įvežti į Sąjungą šios rūšies egzempliorius:

(5)

Mokslinio tyrimo grupė, atsižvelgdama į CITES nuolatinio komiteto 69-ajame ir 70-ajame posėdžiuose pateiktas tolesnes rekomendacijas ir remdamasi jai parengtomis ataskaitomis (6), taip pat padarė išvadą, kad nebereikia drausti įvežti į Sąjungą toliau išvardytų rūšių egzempliorius:

(6)

be to, Mokslinio tyrimo grupė padarė išvadą, kad, remiantis naujausiais turimais nomenklatūros duomenimis, rūšies pavadinimą Ovis vignei bochariensis reikėtų pakeisti į Ovis aries cycloceros. Šis nomenklatūros pakeitimas neturi įtakos jau taikomo sustabdymo taikymo sričiai;

(7)

galiausiai Mokslinio tyrimo grupė padarė išvadą, kad, remiantis naujausia turima informacija, Cycadaceae šeimos egzempliorių iš Mozambiko įvežimo į Sąjungą draudimas turėtų būti pakeistas taip, kad jis būtų taikomas tik tos šeimos Cycas thouarsii rūšies egzemplioriams;

(8)

atsižvelgiant į Mokslinio tyrimo grupės išvadas, o 3 konstatuojamojoje dalyje minėtų rūšių ir šalių derinių atveju – pasikonsultavus su atitinkamomis kilmės šalimis CITES nuolatiniame komitete, reikėtų atnaujinti rūšių, kurių egzempliorių įvežimas į Sąjungą draudžiamas, sąrašą, ir, siekiant aiškumo, Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1915 pakeisti nauju;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal reglamento 18 straipsnį įsteigto Prekybos laukine fauna ir flora komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir paukštienos bei kiaušinių sektorių ir kiaušinių albumino tipinės kainos;

(2)

iš reguliarios duomenų, pagal kuriuos nustatomos paukštienos bei kiaušinių sektorių produktų ir kiaušinių albumino tipinės kainos, kontrolės matyti, kad reikia pakeisti kai kurių produktų importo tipines kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą pagal produktų kilmę;

(3)

Reglamentas (EB) Nr. 1484/95 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau pateikus atnaujintus duomenis, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (2) priedo A dalyje išvardytos veikliosios medžiagos, laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(2)

veikliųjų medžiagų beta ciflutrino, chlortolurono, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, MCPA, MCPB, prosulfokarbo ir metiltiofanato patvirtinimo galiojimas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1262 (3) buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d.;

(3)

veikliosios medžiagos tritosulfurono patvirtinimo galiojimas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1796 (4) buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio 30 d.;

(4)

veikliųjų medžiagų amidosulfurono, bifenokso, klofentezino, dikambos, difenokonazolo, diflubenzurono, diflufenikano, fenoksapropo-P, fenpropidino, lenacilo, nikosulfurono, pikloramo ir piriproksifeno patvirtinimo galiojimas Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1796 buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

(5)

veikliosios medžiagos triflusulfurono patvirtinimo galiojimas baigiasi 2019 m. gruodžio 31 d.;

(6)

paraiškos dėl šių medžiagų patvirtinimo galiojimo pratęsimo buvo pateiktos pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012 (5);

(7)

atsižvelgiant į tai, kad šias medžiagas įvertinti pavėluota dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių priežasčių, šių veikliųjų medžiagų patvirtinimas veikiausiai baigs galioti prieš priimant sprendimą dėl jo pratęsimo. Todėl reikia pratęsti jų patvirtinimo galiojimą;

(8)

atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmos pastraipos tikslą, tais atvejais, kai Komisija turi priimti reglamentą, kuriame bus nustatyta, kad šio reglamento priede nurodytų veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimas nepratęsiamas, nes neatitinka patvirtinimo kriterijų, Komisija turi nustatyti galiojimo pabaigos datą – ji bus arba ta pati, kaip ir prieš priimant šį reglamentą, arba diena, kurią įsigalioja reglamentas dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo nepratęsimo, priklausomai nuo to, kuri iš šių datų bus vėlesnė. Tais atvejais, kai Komisija turi priimti reglamentą, kuriuo pratęsiamas šio reglamento priede nurodytos veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimas, Komisija stengsis nustatyti, kai tinkama konkrečiomis aplinkybėmis, kuo ankstesnę taikymo datą;

(9)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikriems plieno produktams nustatė galutines apsaugos priemonės (toliau – galutinis reglamentas) (3). Tuo reglamentu nustatytos priemonės – 26 kategorijų plieno produktams nustatyta tarifinė kvota, kurios lygis yra pakankamai aukštas, kad būtų išsaugoti tradiciniai prekybos srautai. 25 proc. tarifo muitas taikomas tik viršijant tą nustatytą kiekybinį tradicinių prekybos srautų lygį kiekvienos kategorijos produktams.

(2)

Galutinio reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje ir 9 straipsnyje nustatyta, kad atsižvelgiant į Sąjungos interesus Komisijai „gali tekti, pasikeitus aplinkybėms priemonių taikymo laikotarpiu, pakoreguoti <…> tarifinės kvotos dydį arba paskirstymą“ ir kad tokia peržiūra turėtų prasidėti „ne vėliau kaip 2019 m. liepos 1 d.“.

(3)

Atsižvelgdama į tai, 2019 m. gegužės 17 d. (4) Komisija inicijavo galutinio reglamento peržiūrą ir pasiūlė šalims išsakyti savo nuomonę, pateikti informaciją ir pateikti patvirtinamuosius įrodymus dėl penkių peržiūros pagrindų, kuriuos Komisija nustatė 26 kategorijų nagrinėjamiesiems produktams pranešime apie peržiūros tyrimo inicijavimą. Remiantis 3 skirsniu nustatyti šie peržiūros pagrindai:

(4)

Komisija gavo pastabų daugiau nei iš 150 įvairių šalių. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo leista pateikti pastabas ir prieštaravimus dėl kitų šalių pareiškimų. Taigi Komisija gavo daugiau nei 50 papildomų prieštaravimo pastabų.

(5)

Išsamiai išnagrinėjusi visas gautas pastabas Komisija nustatė toliau išdėstytus faktus. 2 skirsnyje jie suskirstyti į penkis atskirus poskirsnius, kiekvienas iš kurių yra susijęs su vienu iš penkių (3) konstatuojamojoje dalyje išvardytų pagrindų.

(6)

Kaip jau pažymėta galutinio reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos galiojančių priemonių peržiūra atliekama dėl bet kurios kategorijos produktų, kuriems nustatytos priemonės, įskaitant (bet neapsiribojant) 3, 4, 6 ir 16 produktų kategorijas. Dėl šių konkrečių kategorijų produktų atlikdama tyrimą, po kurio buvo nustatytos galutinės apsaugos priemonės, Komisija gavo nemažai pastabų. Dėl tų kategorijų produktų taip pat daug diskutuota vykstant dvišalėms konsultacijoms su Sąjungos prekybos partneriais.

(7)

Tačiau Komisija kasdien vykdė visų 26 kategorijų produktų stebėseną.

(8)

Pranešime apie peržiūros tyrimo inicijavimą Komisija paskelbė, kad tirs, ar po galutinių priemonių priėmimo aplinkybės pasikeitė, taip pat ar esama reikšmingo Sąjungos paklausos padidėjimo ar sumažėjimo arba prekybos apsaugos priemonių nustatymo tam tikrų kategorijų produktams įrodymų. Dėl tokių atvejų reikėtų pakoreguoti galiojančių tarifinių kvotų dydį ar paskirstymą.

(9)

Siekdama nustatyti svarbius paklausos pokyčius Komisija paaiškino, kad ketina įvertinti nagrinėjamųjų tarifinių kvotų naudojimo raidą ir nustatyti, ar kvotos buvo išnaudotos arba ar jų naudojimas neatitiko tradicinių prekybos srautų.

(10)

Inicijavusi peržiūros tyrimą Komisija nustatė tokį galimą neįprastą prekybos pobūdį prekiaujant 4B, 5, 13, 15, 16, 17 ir 25 kategorijų produktais. Tose kategorijose tam tikros konkrečioms šalims skirtos metinės kvotos arba atitinkamos likutinės kvotos, kurios buvo apskaičiuotos kaip pakankamos iki 2019 m. birželio mėn., jau buvo išnaudotos arba beveik išnaudotos vos per du mėnesius nuo galutinių apsaugos priemonių nustatymo.

(11)

Šios peržiūros tikslais Komisija išsamiai išnagrinėjo 26 kategorijų produktų raidą ne tik kasdien juos stebėdama, bet ir konkrečiai įvertindama jų raidą per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. birželio mėn. pabaigos. Atlikdama tokią analizę Komisija siekė nustatyti, ar galimas neįprastas naudojimo pobūdis kyla dėl tikro reikšmingo Sąjungos paklausos padidėjimo arba ar tas tarifinių kvotų naudojimo pobūdis atsiranda dėl kaupimo spekuliacijos tikslais arba faktiškai dėl prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis dėl užsienyje įgyvendinamų prekybą iškraipančių priemonių.

(12)

Savo pastabose daugelis suinteresuotųjų šalių prašė arba padidinti tarifinių kvotų dydį, arba taikyti kitokią jų importuojamų kategorijų produktams taikomų kvotų paskirstymo ar naudojimo sistemą. Tik kelios suinteresuotosios šalys pateikė naudingų įrodymų, kuriais pagrindžiama išvada dėl galimo disbalanso tarp tarifinėmis kvotomis nustatytų kiekybinių normų ir dabartinės (arba būsimos) ES paklausos ar kitų pasikeitusių aplinkybių. Dauguma tų pastabų buvo susijusios su toliau išvardytų kategorijų produktais, kurie bus individualiai nagrinėjami šiame skirsnyje: 1 kategorija (karštai valcuoti lakštai ir juostelės), 4B kategorija (automobilių pramonės metalo lakštai), 16 kategorija (vielos gamybai skirti strypai) ir 25 kategorija (dideli suvirinti vamzdžiai).

(13)

Dėl kitų kategorijų produktų, nurodytų nuostatoje dėl peržiūros arba pranešime apie peržiūros tyrimo inicijavimą (t. y. 3 kategorijos (lakštai iš elektrotechninio plieno), 5 kategorijos (lakštai, padengti organinėmis medžiagomis), 6 kategorijos (plokšti valcavimo produktai), 13 kategorijos (strypai), 15 kategorijos (vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno) ir 17 kategorijos (kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai)), gauta nedaug pastabų. Gautose pastabose nebuvo jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad dėl padidėjusios paklausos arba bet kokių kitų pasikeitusių aplinkybių kyla su pasiūlos stoka susijusių problemų (t. y. kad nagrinėjamosiomis tarifinėmis kvotomis nustatomos mažos kiekybinės normos). Tačiau buvo pateikta daug pastabų, kuriose teigiama, jog dėl 13 kategorijos produktų kyla išstūmimo problemų; jos taip pat bus individualiai išnagrinėtos šio skirsnio 2.B poskirsnyje.

(14)

Pirmųjų priemonių taikymo metų pabaigoje 2019 m. birželio 30 d. 24 iš 26 kategorijų produktų atveju faktiškai importuojamas kiekis išliko mažesnis nei atitinkamas tarifinėmis kvotomis (vienai ar kelioms konkrečioms šalims skirtomis tarifinėmis kvotomis ir (arba) bendrąja tarifine kvota) nustatytas kiekybinis lygis. Kitaip tariant, visos kvotos (ir konkrečiai šaliai skirtos, ir likutinės kvotos), suteiktos taikant priemones, buvo visiškai išnaudotos iki 2019 m. birželio mėn. pabaigos tik dviejų kategorijų, t. y. 13 kategorijos (strypai) ir 14 kategorijos (virbai iš nerūdijančiojo plieno), produktams.

(15)

Apskritai 1,3 mln. tonų, dėl kurių per 2019 m. vasario 2 d.–birželio 30 d. laikotarpį buvo skirtos tarifinės kvotos, liko nepanaudota. Be to, Komisija patvirtino, kad per laikinųjų priemonių taikymo laikotarpį (2018 m. liepos 18 d.–2019 m. vasario 1 d.) liko nepanaudota maždaug du milijonai tonų kvotos. Taigi per pirmuosius apsaugos priemonių taikymo metus liko nepanaudota daugiau nei 3,2 mln. tonų neapmuitinamo importo kvotos.

(16)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tarifinių kvotų dydžiais, nustatytais taikant apsaugos priemones, prekybos srautai nebuvo nepagrįstai apribojami; priešingai, buvo užtikrinama, kad tradiciniai prekybos srautai būtų išlaikomi proporcingai Sąjungos rinkos poreikiams. Suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl padidėjusios paklausos pasiūla tariamai tapo nepakankama.

(17)

Kalbant apie visų kategorijų produktus, kuriems taikomos galutinės apsaugos priemonės, išskyrus 1 kategoriją, Komisijos priimtą tarifinių kvotų sistemą sudarė ir konkrečioms šalims skirtos, ir likutinės tarifinės kvotos. Taip Komisija siekė išsaugoti tradicinius prekybos srautus ne tik pagal kiekį, bet ir pagal kilmę.

(18)

Tačiau Komisija nusprendė, kad tokia pasirinkta tarifinių kvotų sistema nėra tinkama 1 kategorijos produktams dėl toliau išdėstytų konkrečių aplinkybių. Iš tikrųjų, penkioms iš pagrindinių tradiciškai eksportuojančių šalių (5), kurioms per 2015–2017 m. teko beveik 60 proc. importuojamo kiekio, per tą patį laikotarpį buvo nustatytos antidempingo ir (arba) kompensacinės priemonės (6). Tai padarė didelį poveikį jų importo dydžiui.

(19)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad tos šalys tiesiog nebegalėtų toliau eksportuoti savo produkcijos į Sąjungą tokiu pat mastu, kaip anksčiau, t. y. tiek, kiek joms per pastaruosius trejus metus (2015–2017 m.) vidutiniškai teko į Sąjungą importuojamo kiekio. Todėl Komisija nusprendė, kad siekdama išvengti trūkumo rizikos, kuri galėtų netikėtai kilti dėl konkrečioms šalims skirtų kvotų paskirstymo, Sąjunga būtų suinteresuota patvirtinti bendrą kas ketvirtį skiriamų bendrų tarifinių kvotų sistemą.

(20)

Atliekant peržiūrą gautose pastabose kai kurios suinteresuotosios šalys, įskaitant Sąjungos pramonę ir kelias eksportuojančias šalis, Komisijos paprašė įgyvendinti konkrečioms šalims skirtų tarifinių kvotų sistemą taip pat 1 kategorijos produktams. Tos šalys tvirtina, kad dėl vykstančių importo pokyčių importo srautai bus išbalansuoti ir tai pakenks kai kurioms tiekiančiosioms šalims ir dėl to savo ruožtu atsiras tam tikrų rinkos trikdžių.

(21)

Atsiliepdama į tai Komisija atliko 1 kategorijos produktų importo raidos 2018 m. ir per pirmąjį 2019 m. pusmetį analizę. Vertindama Rusiją kaip tiekiančiąją šalį ji pastebėjo, kad, nepaisant jai taikomų antidempingo priemonių (dėl kurių 2017 m. atitinkamai sumažėjo jos importo kiekis), 2018 m. sausio mėn.–2019 m. birželio mėn. jos eksportas atgavo nemenką ankstesnės prekybos apimties dalį. 2019 m. vasario–birželio mėn. Rusijai išnaudojo 16 proc. tarifinės kvotos (7). Be to, kitos šalys, kurioms buvo taikomos antidempingo priemonės, kaip antai Brazilija ir Ukraina, ir toliau vykdė eksportą į Sąjungą (8), nors jo kiekis buvo daug mažesnis nei prieš pradėjus taikyti antidempingo priemones.

(22)

Atsižvelgdama į pirmiau aprašytą importo, ypač iš Rusijos, raidą, kurios buvo neįmanoma numatyti, kai buvo priimtos galutinės apsaugos priemonės, dabar Komisija nustatė, kad importuojamas kiekis, kuriam prekybos apsaugos priemonės padarė didelį poveikį, yra gerokai mažesnis nei tikėtasi. Be to, atsižvelgiant į nuolat didelį kitų eksportuojančių šalių, visų pirma Turkijos, Indijos ir Serbijos, kurių atitinkamos dalys yra 40 proc., 15 proc. ir 12 proc., tarifinių kvotų panaudojimo lygį per du ketvirčius, kai buvo taikomos galutinės apsaugos priemonės (2019 m. vasario–birželio mėn.), galimas nepakankamo tiekimo pavojus, kuris buvo numatytas nustatant galutines priemones, dabar laikomas daug mažesniu.

(23)

Taigi, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas pasikeitusias aplinkybes Komisija nusprendė, kad 1 kategorijos produktų tarifinių kvotų paskirstymo pakeitimas ir mechanizmo, kuriuo kuo geriau užtikrinamas prekybos srautų kilmės išsaugojimas, panašiai, kaip mechanizmu, naudojamu kitų kategorijų produktams, sukūrimas atitinka Sąjungos interesus.

(24)

Komisija pažymėjo, kad tokią sistemą sunku sukurti dėl 1 kategorijos produktų pobūdžio. Kaip jau paaiškinta (19) konstatuojamojoje dalyje, jeigu nustatant konkrečioms šalims skirtas kvotas būtų vadovaujamasi ankstesniais 2015–2017 m. vidutiniais importo duomenimis, atsirastų didelė pasiūlos stoka. Kita vertus, jeigu būtų vadovaujamasi 2018 m., kurie buvo pirmieji visi antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymo metai, paskirstymas galėtų būti atliktas netinkamai. Mat 2018 m. importuojamam kiekiui taip pat padarė poveikį apsaugos priemonių įsigaliojimas (2018 m. liepos mėn.) ir importas, susijęs su prekybos srautų nukreipimu iš trečiųjų šalių, kuris dėl 1 kategorijos produktų buvo nustatytas dar galutiniame reglamente.

(25)

Tokiomis aplinkybėmis ir neturėdama tinkamų tipiškų importo duomenų, susijusių su pakankamai ilgu ir patikimu laikotarpiu, Komisija nusprendė, kad 1 kategorijos produktų atveju tinkamiausias būdas užtikrinti tradicinės prekybos srautų išsaugojimą ir pagal kiekį, ir pagal kilmę būtų apriboti bendrosios kvotos dalį, kurią bet kuri viena eksportuojanti šalis gali pasiekti tam tikrą ketvirtį.

(26)

Siekdama nustatyti tokią viršutinę ribą Komisija išanalizavo ankstesnius 1 kategorijos produktų importo duomenis (2013–2017 m.) (9) ir nustatė, kad per tą laikotarpį nė viena eksportuojanti šalis vidutiniškai neviršijo 25 proc. ir kad didžiausia kuriais nors metais pasiekta dalis buvo 28 proc., kuriuos Turkija pasiekė 2017 m. Be to, Komisija nusprendė, kad per likusį priemonių galiojimo laikotarpį nė vienai eksportuojančiai šaliai nereikėtų leisti viršyti 30 proc. bendrosios kas ketvirtį nustatomos tarifinės kvotos.

(27)

Nustačius tokią ribą turėtų likti pakankamai galimybių eksportuojančioms šalims gauti rinkos dalis, kurias paliko neišnaudotas tiekiančiosios šalys, kurioms buvo taikomos antidempingo ar kompensacinės priemonės, ir kartu kuo labiau išsaugoti tradicinius prekybos srautus ir užtikrinti naudotojams Sąjungoje pakankamą tiekimo įvairovę, kad kiltų kuo mažesnis nepakankamos pasiūlos pavojus (10).

(28)

Taip pakoreguodama tarifinių kvotų paskirstymą Komisija tikėjosi užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp teisėtų įvairių šalių teisių ir Sąjungos interesų.

(29)

Galutiniu reglamentu Komisija nusprendė, kad Sąjunga būtų suinteresuota suskirstyti 4 kategoriją (metalo lakštai) į dvi pakategores: 4A ir 4B. Taip buvo siekiama kuo labiau išsaugoti tradicinį ES automobilių sektoriui skirto importo lygį. Iš tiesų, atsižvelgdama į tai, kad prie 4 kategorijos priskiriama daug produktų rūšių, Komisija nustatė didelę riziką, kad ES automobilių sektoriui reikalingų rūšių plieną galėtų išstumti kitos „standartinės“ pakategorės. Primenama, kad daugumai standartinių šiai kategorijai priklausančių rūšių šiuo metu taikomos antidempingo priemonės, priešingai nei labiau specializuotiems produktams, kurie nebuvo įtraukti į atitinkamą prašymą taikyti antidempingo priemones.

(30)

Peržiūros metu Komisija gavo daug suinteresuotųjų šalių, kurioms padarė poveikį toks suskirstymas į dvi pakategores, pastabų, inter alia, iš Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ir Korėjos ir Kinijos vyriausybių ir eksportuojančių gamintojų. Tose pastabose pabrėžiama, kad toks suskirstymas nėra labai veiksmingas norint įgyvendinti nustatytus tikslus. Tos suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad produktų priskyrimas prie tam tikros pakategorės nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas; jos taip pat paminėjo, kad vadinamųjų automobilių pramonei skirtų produktų importą išstūmė standartinės kategorijos ir tai kenkia automobilių pramonei.

(31)

Suinteresuotosios šalys pateikė įvairių pasiūlymų, kaip padidinti šiai kategorijai nustatomų tarifinių kvotų veiksmingumą. Visų pirma, ACEA ir Kinijos vyriausybė Komisijos paprašė importuojamam 4B kategorijos plienui, skirtam naudoti automobilių pramonėje, pritaikyti galutinio vartojimo išimtį. Kitos suinteresuotosios šalys, kaip antai Korėjos, Taivano ir Kinijos vyriausybės, kaip alternatyvaus sprendimo paprašė padidinti tarifinių kvotų dydį ir sukurti sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad tradiciniai automobilių sektoriui skirti kiekiai būtų veiksmingai apsaugoti nuo kitų rūšių plieno importo. Sąjungos plieno pramonė savo ruožtu tvirtino, kad reikėtų tirti galimą 4A kategorijos antidempingo priemonių vengimą ir kad automobilių sektoriui reikėtų rasti tokį sprendimą, kad priemonės būtų vis dėlto taikomos ir 4B kategorijai.

(32)

Peržiūrėjusi galutines priemones Komisija atliko analizę, kuria buvo patvirtinta, kad tradiciniai prekybos prie 4B kategorijos priskiriamais produktais srautai iš tikrųjų buvo sutrikdyti. Remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis, Kinija (kuriai buvo skirta viena iš didžiausių konkrečioms šalims skiriamų tarifinių kvotų) visiškai išnaudojo konkrečiai jai skirtą tarifinę kvotą per vieną ketvirtį (2019 m. vasario 2 d.–kovo 31 d.) ir vėliau per paskutinį to paties laikotarpio ketvirtį (2019 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d.) išnaudojo didelę bendrosios tarifinės kvotos dalį (daugiau nei 75 proc.).

(33)

Be to, Komisija pastebėjo, kad Kinija išnaudojo konkrečiai jai skirtą antrųjų priemonių taikymo metų (2019 m. liepos 1 d.–2020 m. birželio 30 d.) metinę tarifinę kvotą vos per vieną dieną. Todėl kyla abejonių, ar taip iš tikrųjų importuojami vadinamieji automobilių pramonei skirti produktai. Bet kuriuo atveju iš jau minėto konkrečiai šaliai skirtos metinės tarifinės kvotos išnaudojimo per vieną dieną taip pat matyti, kad šios pakategorės tradiciniai prekybos srautai buvo perkelti. Ši tendencija tikriausiai dar labiau sustiprėtų, jeigu siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintas nustatytas tikslas išsaugoti tradicinį importo automobilių pramonei lygį iš įvairių tiekiančiųjų šalių, nebūtų pakoreguotas 4B kategorijos tarifinių kvotų veikimas.

(34)

Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad nebuvo jokio pagrindo neįtraukti kurios nors kategorijos produktų, kuriems taikomos priemonės, nesvarbu, ar tai būtų išskirtinis 4B kategorijos produktų neįtraukimas arba galutinio vartojimo išimtis (11). Taigi Komisija atmetė prašymą automobilių pramonei skirtiems produktams taikyti galutinio vartojimo išimtį.

(35)

Tačiau Komisija pripažino, jog Sąjunga suinteresuota, kad ES automobilių sektoriuje naudojamų rūšių produktų tradiciniai prekybos srautai būtų atskirti. Vienas iš būdų pasiekti šį tikslą – prie 4B kategorijos priskirti tik tuos importuojamus produktus, kurių galutinį vartojimą automobilių sektoriuje galima įrodyti.

(36)

Taigi Komisija nusprendė, jog siekiant apsaugoti Sąjungos interesus reikia pakoreguoti 4 kategorijos tarifinių kvotų veikimą, kaip išdėstyta toliau. Siekiant pasinaudoti 4B kategorijos produktams taikoma tarifine kvota, prie šios kategorijos priskiriamų kategorijų plieno produktams, kurie faktiškai naudojami automobilių dalims gaminti, turi būti taikoma Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (12) 254 straipsnyje nurodyta galutinio vartojimo procedūra. Išnaudojus 4B kategorijai skirtą tarifinę kvotą būtų taikomas 25 proc. kvotos perviršio tarifas.

(37)

Tačiau, kadangi tam tikri KN kodai, šiuo metu priskirti prie 4B kategorijos, naudojami ne tik automobilių pramonėje, 4A ir 4B kategorijų kodų priskyrimą vis tiek reikėjo pakoreguoti siekiant užtikrinti, kad išliktų atitinkamas ne automobiliams gaminti skirtų produktų eksportas. Šiuo tikslu 4A kategorijos taikymo sritis buvo išplėsta ir peržiūrėta, kaip paaiškinta toliau: visi KN kodai, kurie anksčiau buvo priskiriami tik prie 4B kategorijos, dabar bus taip pat priskiriami prie 4A kategorijos. Taigi 4A kategorijos taikymo sritis išplečiama, o 4B kategorijos taikymo sritis liks nepakitusi.

(38)

Taigi prie 4B kategorijos kodų priskiriamų produktų, kurie nėra skirti naudoti automobilių pramonėje, importas ateityje turėtų vykti tik pagal 4A kategoriją. Kita vertus, visų produktų, kurie buvo skirti naudoti automobilių pramonėje, importas turėtų vykti pagal 4B produktų kategoriją ir atitikti galutinio vartojimo procedūros reikalavimus, kaip paaiškinta 36 konstatuojamojoje dalyje.

(39)

Dėl tokio koregavimo Indijai bus suteikta bendra konkrečiai jai skirta tarifinė kvota pagal 4A kategoriją (į kurią įtraukiami 4A ir 4B kategorijų konkrečiai šaliai skirtų tarifinių kvotų kiekiai), nes iš Komisijos turimos informacijos matyti, kad ta šalis nevykdo produktų, skirtų naudoti automobilių sektoriuje, eksporto.

(40)

Pagal informaciją, gautą konsultuojantis su Korėjos Respublika, Komisija pakoregavo tai šaliai skirtų 4A ir 4B kategorijų tarifinių kvotų dydžius. 4B kategorijos tarifinės kvotos dalis, atitinkanti KN kodus, kurie anksčiau buvo priskirti vien tik prie šios kategorijos, ir kuri nebuvo skirta naudoti automobilių pramonei, šiuo metu perkelta į Korėjos Respublikai skirtą 4A kategorijos tarifinę kvotą, kad tuos produktus būtų galima toliau eksportuoti į Sąjungos rinką. Komisija nusprendė, kad siekiant apsaugoti Sąjungos interesus toks koregavimas yra būtinas, kad padidėtų galutinių priemonių veiksmingumas šioje kategorijoje ir būtų užtikrinama, kad ES automobilių pramonės importas nebūtų nepagrįstai apribojamas.

(41)

Dėl šios kategorijos produktų Komisija gavo daug pastabų. Pirma, Komisijos prašoma pakoreguoti tarifinės kvotos dydį ir jį padidinti siekiant užtikrinti, kad Sąjungos rinkoje nebūtų galimo pasiūlos trūkumo. Visų pirma, kai kurios šalys paprašė padidinti tarifinę kvotą, kad ji taptų iki 20 proc. didesnė, arba kaip tarifinės kvotos dydžio peržiūros pagrindą naudoti 2016–2018 m. importo lygį. Kitos tvirtino, kad tarifinę kvotą reikia išsamiai pakoreguoti taip, kad ji atitiktų paklausos augimą Sąjungoje.

(42)

Antra, kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos gamintojai nepadidino (ir negalėjo padidinti) pajėgumų ar gamybos iki reikiamo lygio, kad patenkintų dabartinę ir būsimą vielos gamybai skirtų strypų paklausą Sąjungoje. Be to, jos taip pat tvirtino, kad Sąjungos vielos gamybai skirtų strypų gamintojai tiekė produktus pirmiausia susijusiems tolesniems naudotojams, tad turimas vielos gamybai skirtų strypų kiekis atvirojoje rinkoje buvo mažesnis ir dėl to pablogėjo tų nepriklausomų naudotojų, t. y. tų, kurie nėra vertikaliai integruoti, padėtis. Todėl nepriklausomiems naudotojams teks susidurti su dideliais apribojimais bandant gauti pakankamą vielos gamybai skirtų strypų kiekį.

(43)

Trečia, kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad tam tikrų tarifinių kvotų išnaudojimas negalėjo būti susijęs su šios kategorijos produktų kaupimo praktika ir kad importas buvo vykdomas įprastu pastoviu lygiu, kol nebuvo išnaudotos atitinkamos tarifinės kvotos.

(44)

Ketvirta, kelios suinteresuotosios šalys Komisijos paprašė nustatyti konkrečiai tam tikroms kilmės šalims skirtas tarifines kvotas, nes jos tiekia Sąjungos rinkai specifinių pakategorių produktus. Kelios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad tam tikrų pakategorių reikėtų neįtraukti arba kad Komisija turėtų suskirstyti šią produktų kategoriją ir naujosioms pakategorėms paskirti konkrečias tarifines kvotas.

(45)

Penkta, kai kurios šalys paprašė šią kategoriją suskirstyti taip, kad automobilių sektoriaus pakategorėms būtų skiriamos atskiros tarifinės kvotos.

(46)

Galiausiai viena suinteresuotoji šalis teigė, kad negalėjo gaminti tam tikros rūšies produktų, nes dėl apsaugos priemonių buvo apribotas tam tikros jai reikalingos rūšies vielos gamybai skirtų strypų kiekis; kelios šalys taip pat paprašė, kad nepanaudota konkrečiai šaliai skirta tarifinė kvota per kiekvieno laikotarpio paskutinį ketvirtį (balandžio 1 d.–birželio 30 d.) būtų perkeliama į likutinę tarifinę kvotą.

(47)

Atlikdama peržiūrą Komisija išsamiai įvertino visas šias pastabas. Komisija pirmiausia nustatė, kad, nors pranešime apie peržiūros tyrimo inicijavimą ji buvo nurodžiusi, jog šioje kategorijoje ir konkrečiai šaliai skirtos tarifinės kvotos, ir bendroji tarifinė kvota per pirmojo metinio laikotarpio paskutinį ketvirtį (t. y. 2019 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d.) buvo išnaudotos itin greitai, bendra šio produkto pasiūla, atrodo, nebuvo neįprastai apribota. Nebuvo jokių gerokai padidėjusios paklausos požymių, kurie rodytų pasikeitusias aplinkybes. Faktiškai atlikus tarifinių kvotų panaudojimo analizę paaiškėjo, kad nors kai kurios šalys išnaudojo konkrečiai joms skirtas tarifines kvotas labai greitai, per pirmųjų priemonių taikymo metų paskutinio ketvirčio paskutines dvi savaites (13) tam tikras bent trijų kilmės šalių (Moldovos, Šveicarijos ir Ukrainos) tarifinių kvotų kiekis dar nebuvo išnaudotas ir tai sudarė daugiau nei 6 proc. tam laikotarpiui skirtos bendrosios tarifinės kvotos. Pirmųjų priemonių galiojimo metų pabaigoje tam tikras vienos kilmės šalies (Ukrainos) tarifinės kvotos kiekis dar buvo neišnaudotas.

(48)

Remiantis kai kuriomis pastabomis, ES statybos sektoriuje, kuris yra vienas iš pagrindinių vielos gamybai skirtų strypų naudojimo sektorių, 2018 m. paklausa padidėjo 2,8 proc.; tikimasi, kad 2019–2021 m. ji ir toliau augs 1,6 proc. Tačiau toks augimo pobūdis jau buvo įtrauktas į vertinimą, kurį atlikus buvo nustatytas dabartinis tarifinių kvotų kiekybinis lygis. Iš tikrųjų, nustatydama galutines priemones prie tradicinio importo lygio Komisija pridėjo dar 5 proc., siekdama atnaujinti ankstesnius duomenis ir atsižvelgti į įprastą paklausos padidėjimą ateinančiais metais. Be to, net jeigu po pirmųjų metų apsaugos priemonių liberalizavimas būtų sumažintas (14), taikomų tarifinių kvotų lygis de facto dar labiau padidėtų, kad būtų padengtas tariamas paklausos padidėjimas, viršijantis prognozuojamą augimą. Tuo remdamasi Komisija mano, kad dabartinis 16 kategorijos produktams taikomos tarifinės kvotos dydis yra pakankamas ir kad Sąjungos rinkoje trūkumo rizikos nėra.

(49)

Kalbant apie teiginį, kad Sąjungos gamintojai dirbtinai apriboja pasiūlą, remiantis Komisijos turima informacija (įskaitant patikrintus klausimyno atsakymus, kuriuos Sąjungos gamintojai pateikė atliekant tyrimą, po kurio buvo nustatytos galutinės priemonės) Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimas (laisvojoje rinkoje) per 2013–2017 m. laikotarpį nuolat didėjo. Per tą patį laikotarpį pardavimas susijusioms bendrovėms (pardavimas uždaroje rinkoje) taip pat padidėjo, bet daug mažiau. Iš duomenų matyti, kad pardavimo laisvojoje rinkoje (Sąjungoje) apimtis buvo daugiau nei tris kartus didesnė nei pardavimo uždarojoje rinkoje Sąjungoje per tą patį laikotarpį. Be to, nėra jokių įrodymų, kad tokia aiški ir pastovi pastaraisiais metais stebima tendencija būtų neseniai taip drastiškai pasikeitusi. Taigi bylos medžiagoje pateikti įrodymai prieštarauja šiam teiginiui.

(50)

Kalbant apie galimą kaupimą, bylos medžiagoje pateikti įrodymai prieštarauja tvirtinimui, kad visos kilmės šalys vykdė įprasto pastovaus lygio importą. Faktiškai, nors kelių kilmės šalių ir trečiojo ketvirčio (2019 m. vasario–kovo mėn.) likutinės tarifinės kvotos atveju taip ir buvo, likusios svarbiausios kilmės šalys (Turkija ir Rusija) išnaudojo joms skirtą penkių mėnesių tarifinę kvotą per kelias dienas ar savaites. Toks neįprastas pobūdis taip pat pasitvirtino per pirmąsias antrojo priemonių taikymo laikotarpio dienas (iki 2019 m. liepos 19 d. Turkija išnaudojo 60 proc. konkrečiai jai skirtos metinės tarifinės kvotos). Be to, Komisija taip pat pastebėjo, kad per pirmojo priemonių taikymo laikotarpio paskutinį ketvirtį (2019 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d.) tik dvi šalys (Turkija ir Rusija) visiškai išnaudojo likutinę tarifinę kvotą jau antrąją atitinkamo ketvirčio dieną (t. y. 2019 m. balandžio 2 d.), nors per ankstesnį ketvirtį (2019 m. vasario 2 d.–kovo 31 d.) kelios šalys išnaudojo tą likutinę tarifinę kvotą laipsniškai per visą ketvirtį. Toks neįprastai spartus kai kurių kilmės šalių tarifinės kvotos išnaudojimas negali būti laikomas „įprastu pastoviu prekybos lygiu“.

(51)

Dėl prašymo suskirstyti 16 kategoriją Komisija priminė, kad Reglamente (ES) 2019/159 ji išskyrė dvi kategorijas išimties tvarka ir paaiškino tokio sprendimo priežastis. Išsamiai išnagrinėjusi šiuo klausimu gautas pastabas Komisija nustatė, kad aplinkybės nepasikeitė taip, kad reikėtų kurti kokią nors papildomą kategoriją. Komisija pažymi, kad ES automobilių pramonės (ACEA) pastabose net nebuvo paminėta būtinybė galimai koreguoti šią kategoriją. Komisija taip pat pažymėjo, jog vien tai, kad tam tikrų produktų kategorijai priklausančių rūšių produktai naudojami automobilių sektoriuje, savaime nereiškia, kad taikant priemones jiems turi galioti kitokia tvarka. Reikėtų parodyti, kad toks koregavimas reikalingas siekiant apsaugoti Sąjungos interesus. Taigi pateiktų įrodymų nepakako, kad Komisija galėtų padaryti išvadą, jog norint apsaugoti Sąjungos interesus reikia atlikti koregavimą.

(52)

Kalbant apie galutinių apsaugos priemonių poveikį gebėjimui gaminti tam tikrą produktą, kuriam reikia tam tikros rūšies vielos gamybai skirtų strypų, Komisija pažymėjo, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog 2013–2018 m., t. y. prieš nustatant apsaugos priemones, tų produktų pardavimas nuolat smarkiai mažėjo. Taigi tas tvirtinimas nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais.

(53)

Taigi Komisija mano, kad nėra pakankamai įrodymų, kuriais būtų pateisinamas šios kategorijos produktų tarifinės kvotos padidinimas.

(54)

Kai kurios šalys tvirtino, kad 25 kategorijos produktams taikomų tarifinių kvotų paskirstymą dėl pasikeitusių aplinkybių reikėtų pakeisti. Visų pirma, kai kurios šalys teigė, kad svarbus dujotiekio projektas („Nord Stream 2“), kuriam 2017 m. iš Rusijos buvo importuota daug vamzdžių, yra pasiekęs baigiamuosius etapus ir todėl tarifinių kvotų skyrimas šiam produktui būtų netinkamas, nes neatitiktų dabartinės padėties rinkoje. Šį teiginį patvirtina stebimos importo iš Rusijos tendencijos. Taigi tos šalys tvirtino, kad šiai kategorijai nebereikėtų nustatyti konkrečiai šaliai skirtų tarifinių kvotų; vietoj to, siekiant išvengti pasiūlos trūkumo vykdant kitus projektus ateityje, reikėtų bendrosios tarifinės kvotos.

(55)

Viena vertus, Rusija – tai šalis, kuriai šioje kategorijoje skiriama didžiausia individuali tarifinė kvota (sudaranti maždaug 70 proc. bendrosios tarifinės kvotos). Atlikdama peržiūrą Komisija išnagrinėjo susijusius importo duomenis ir nustatė, kad po smarkaus padidėjimo 2017 m. Rusijos importas nuolat mažėjo. Po to padidėjimo jau 2018 m. Rusijos importo lygis smarkiai sumažėjo (nors vis tiek išliko palyginti didelis). Tačiau per galutinių apsaugos priemonių taikymo laikotarpį tokia mažėjimo tendencija paspartėjo. Iš tarifinių kvotų panaudojimo analizės matyti, kad dėl to pirmaisiais priemonių taikymo metais Rusija neišnaudojo didelės konkrečiai jai skirtos tarifinės kvotos dalies (išnaudojo 30 proc.) (15). Toks tarifinės kvotos neišnaudojimas atitiko (54) konstatuojamojoje dalyje nurodyto ad hoc inžinerijos projekto poreikius.

(56)

Kita vertus, kitos šios kategorijos produktus tiekiančios šalys visiškai išnaudojo konkrečiai joms skirtas tarifines kvotas ir iki 79 proc. bendrosios tarifinės kvotos (šios bendrosios tarifinės kvotos dydis palyginti mažas).

(57)

Atsižvelgdama į pasikeitusias aplinkybes, susijusias su (54) konstatuojamojoje dalyje nurodytu inžinerijos projektu, ir pastaruosius stebimo tarifinių kvotų panaudojimo pokyčius Komisija nusprendė, kad dabartinę tarifinę kvotą reikia pakeisti viena bendrąja tarifine kvota. Buvo nuspręsta, kad toks tarifinių kvotų sistemos pakeitimas dera su Sąjungos interesais, nes taip galima geriau apriboti galimo pasiūlos trūkumo riziką, kylančią dėl netinkamo tarifinių kvotų paskirstymo, kartu užtikrinant pakankamą tiekimo įvairovę ir lygias galimybes visiems galimiems tiekėjams dalyvauti naujuose inžinerijos projektuose, kuriems reikia šios kategorijos produktų.

(58)

Komisija pažymėjo, kad priešingu atveju, t. y. jeigu tarifinės kvotos būtų ir toliau skiriamos konkrečioms šalims, kurioms šiuo metu vis dar taikomos galutinės priemonės, kitų galimų kilmės šalių tiekėjų dalyvavimas viešųjų pirkimų konkursuose vykdant kitus dabartinius ar būsimus projektus galėtų būti nepagrįstai iškraipytas. Tokia pat problema galėtų kilti, jeigu Komisija kiekvienai tiekiančiajai šaliai nustatytų viršutinę ribą, kaip ji nusprendė padaryti 1 kategorijos atveju. Taigi Komisija nusprendė, kad pirminės padėties išlaikymas neatitiktų Sąjungos interesų ir kad šios kategorijos produktų tarifinių kvotų paskirstymo pakeitimas yra pateisinamas.

(59)

Kalbant apie visas bendrąsias kvotas, taikomas įgyvendinant galiojančias priemones, bendrąją 25 kategorijos produktų tarifinę kvotą reikėtų nustatyti kas ketvirtį.

(60)

Ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse išsamiai aptariama galimo produktų kategorijų, dėl kurių suinteresuotosios šalys pateikė daugiausia pastabų, tarifinių kvotų koregavimo nauda, o šiame poskirsnyje glausčiau nagrinėjamos pastabos, pateiktos dėl likusių produktų kategorijų pateikiant argumentus, kurie yra apskritai svarbūs atitinkamoms kategorijoms, dėl kurių buvo pateiktos pastabos.

(61)

Kai kurios suinteresuotosios šalys paprašė padidinti tas konkrečiai šaliai skiriamas tarifines kvotas, kurios buvo išnaudotos iki atitinkamo laikotarpio pabaigos. Kai kurios iš tų šalių teigė, jog vien tai, kad konkrečiai šaliai skirta tarifinė kvota buvo išnaudota, būtų pakankamas įrodymas, pateisinantis tarifinės kvotos padidinimą. Be to, kai kurios iš tų šalių taip pat pažymėjo, kad galutinėmis priemonėmis nustatytų tarifinių kvotų dydis yra per mažas, nes kai kurių kategorijų produktų importo lygis 2018 m. buvo palyginti didesnis nei nagrinėjamųjų tarifinių kvotų kiekybinis lygis.

(62)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad, išskyrus dvi produktų kategorijas, likusių dvidešimt keturių kategorijų atveju tam tikra vienos ar kelių kilmės šalių tarifinių kvotų arba likutinės tarifinės kvotos ar abiejų rūšių kvotų dalis liko nepanaudota. Kaip paminėta (15) konstatuojamojoje dalyje, per laikinųjų priemonių taikymo laikotarpį (2018 m. liepos 18 d.–2019 m. vasario 1 d.) ir per pirmąjį galutinių priemonių taikymo laikotarpį (2019 m. vasario 2 d.–2019 m. birželio 30 d.) visas nepanaudotas tarifinių kvotų dydis viršijo 3 mln. tonų. Todėl Komisija nesutiko su tvirtinimu, kad buvo nustatytas per žemas bendras tarifinių kvotų kiekybinis lygis. Be to, tai, kad tam tikrų kategorijų produktų tarifinės kvotos buvo išnaudotos iki atitinkamo laikotarpio pabaigos, savaime nėra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių būtų automatiškai padidinama tarifinė kvota, jeigu nebūtų pateikta papildomų įrodymų, kad kvota buvo išnaudota dėl padidėjusios paklausos, kuri nustatant galutines priemones nebuvo numatyta. Komisija priminė, kad apsaugos priemonės buvo nustatytos siekiant įgyvendinti skubias atsakomąsias priemones dėl padidėjusio tam tikrų produktų importo. Kita vertus, atliekant peržiūrą buvo pateikta daug prašymų tiesiog padidinti tarifinių kvotų kiekybinį lygį nepateikiant jokių įrodymų dėl pasikeitusių aplinkybių (pavyzdžiui, dėl prekybos srautų nukreipimo rizikos nebuvimo). Taigi tokie prašymai laikomi nepagrįstais.

(63)

Kai kurios suinteresuotosios šalys Komisijos prašė pakeisti laikotarpį, naudojamą apskaičiuojant tarifines kvotas. Daugeliu atvejų tos šalys prašė remtis 2016–2018 m. laikotarpiu, kad būtų nustatytas naujausias ir paprastai taip pat didžiausias importo lygis.

(64)

Reglamente (ES) 2019/159 ir atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (16) (toliau – Reglamentas (ES) 2015/478) 15 straipsnį ir proporcingumo ir nediskriminavimo principus Komisija pažymėjo, kad tarifinės kvotos buvo apskaičiuojamos remiantis paskutinių trejų tipiškų metų (2015–2017 m.) vidutiniu importo lygiu. Komisija priminė, kad, kaip paaiškinta pranešime apie peržiūros tyrimo inicijavimą, peržiūros tikslas – parengti labai konkrečias galiojančių priemonių korekcijas, jeigu esama pakankamai įrodymų, kad po jų nustatymo aplinkybės pasikeitė. Be to, suinteresuotosios šalys visai neįrodė, kodėl Komisijos pasirinktas laikotarpis būtų nesuderinamas su atitinkamomis taisyklėmis arba Sąjungos teisės principais. Taigi Komisija padarė išvadą, kad laikotarpis, naudojamas nagrinėjamosioms tarifinėms kvotoms nustatyti, atliekant šią peržiūrą nebus peržiūrimas.

(65)

Kai kurios suinteresuotosios šalys atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikros konkrečiai šaliai skirtos tarifinės kvotos nebuvo iki galo išnaudotos. Kai kuriais atvejais panaudojimo lygis faktiškai buvo nereikšmingas. Tos šalys Komisijos paprašė perskirstyti tuos kiekius kitiems tiekėjams, kurie galbūt išnaudojo savo tarifines kvotas.

(66)

Komisija pripažino, kad tam tikroms konkrečioms šalims skirtos tarifinės kvotos nebuvo iki galo išnaudotos ir kad tam tikrais atvejais panaudojimo lygis buvo neįprastai žemas. Komisija priminė, kad tarifinės kvotos tam tikroms šalims buvo paskirstomos remiantis ankstesniais importo duomenimis, kad būtų išsaugoti tradiciniai prekybos srautai. Šiuo klausimu nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad panaudojimo lygis yra neįprastai žemas dėl pasikeitusių su tam tikrų rūšių produktais susijusių ilgalaikių aplinkybių. Suinteresuotosios šalys taip pat nepateikė įrodymų dėl argumentų, kad dėl nepanaudotų kvotų kilo bendrų atitinkamų kategorijų produktų pasiūlos trūkumo problemų, tad dabartinio nagrinėjamųjų tarifinių kvotų paskirstymo nebegalima laikyti tinkamu ir jį reikia peržiūrėti. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra pakankamai priežasčių, dėl kurių iš bet kokio ankstesnio tiekėjo reikėtų atimti jo kvotą.

(67)

Kalbant apie nepanaudotas likutines kvotas kiekvieno iš pirmųjų trijų laikotarpio ketvirčių pabaigoje, kai kurios suinteresuotosios šalys Komisijos paprašė perkelti visas vieno laikotarpio pabaigoje nepanaudotas tarifines kvotas į kitą laikotarpį.

(68)

Komisija negali patenkinti šio prašymo. Reikėtų pažymėti, kad laikotarpio tarifinių kvotų dydis apskaičiuojamas kartą per metus. Taigi, jeigu nepanaudotos kvotos būtų perkeliamos iš vieno laikotarpio į kitą, turimos kiekvieno laikotarpio tarifinės kvotos padidėtų ir viršytų ankstesnio tradicinio importo lygį, tad kiltų pavojus, kad dėl to sumažės priemonių veiksmingumas.

(69)

Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat prašė, kad Komisija nustatytų konkrečiai šaliai skirtas tarifines kvotas net tais atvejais, kai tam tikros kategorijos produktų importas iš tų šalių per laikotarpį, laikomą svarbiu paskirstant tarifines kvotas (2015–2017 m.), neviršija 5 proc.

(70)

Komisija priminė, kad visų kategorijų ir kilmės šalių produktams buvo taikomas vienodas tarifinių kvotų paskirstymo metodas. Konkrečiai šaliai skirtos tarifinės kvotos paskirstomos remiantis Reglamente (ES) 2019/159 apibrėžtu kriterijumi: šalies importas turėtų sudaryti bent 5 proc. vidutinio tos kategorijos produktų importo per 2015–2017 m. laikotarpį. Šiuo klausimu gautose pastabose nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tokį požiūrį reikėtų pakeisti. Be to, pagal PPO taisykles, jeigu konkrečiai šaliai skirtos tarifinės kvotos išimties tvarka būtų suteikiamos nepasiekus 5 proc. ribinės vertės, tai būtų suinteresuotųjų šalių diskriminacija. Todėl Komisija negalėjo patenkinti tų prašymų.

(71)

Kitos suinteresuotosios šalys prašė joms pritaikyti įvairias dvišalių prekybos susitarimų, kuriuos Europos Sąjunga yra pasirašiusi su tam tikrais prekybos partneriais, nuostatas, kad jų importui būtų netaikomos priemonės arba taikomas lengvatinis režimas.

(72)

Komisija pažymėjo, kad visuose tų šalių paminėtuose dvišaliuose prekybos susitarimuose numatoma galimybė nustatyti apsaugos priemones. Taigi tokiu pagrindu negalima prašyti atleidimo nuo priemonių taikymo. Komisija taip pat nesutiko su nuomone, kad kai kurioms šalims palyginti su kitomis ji turėtų taikyti lengvatinį režimą. Tokiuose dvišaliuose susitarimuose nenumatyta arba nenustatyta jokių įpareigojimų Sąjungai kitoms šalims, kurioms taikomos priemonės, taikyti tokį diferencijuotą požiūrį. Nė viena suinteresuotoji šalis negalėjo pateikti nuorodos į tokias atitinkamų susitarimų nuostatas. Todėl Komisija negalėjo patenkinti tų prašymų.

(73)

Dar kitos suinteresuotosios šalys tvirtino, kad tarifines kvotas būtina padidinti, nes Sąjungos pramonė negali tiekti Sąjungos rinkai pakankamo kiekio ir dėl to rinkoje gali pritrūkti produktų.

(74)

Komisija priminė, kad daugelio kategorijų produktų atveju ir laikinųjų priemonių taikymo laikotarpio pabaigoje (2019 m. vasario 1 d.), ir pirmojo galutinių priemonių taikymo laikotarpio pabaigoje (2019 m. birželio 30 d.) kvota dar nebuvo iki galo išnaudota. Todėl Komisija nusprendė, kad tokie teiginiai neatitinka faktinio kvotų panaudojimo. Be to, tos šalys nepateikė jokių įrodymų, kad buvo kurių nors nagrinėjamų kategorijų produktų pasiūlos trūkumas. Todėl Komisija tuos prašymus atmetė.

(75)

Kai kurios suinteresuotosios šalys savo prašymus padidinti tam tikrų kategorijų tarifines kvotas siejo su tariamu paklausos padidėjimu ekonomikos sektoriuose, kuriuose tos kategorijos naudojamos.

(76)

Komisija pažymėjo, kad tie teiginiai susiję su paklausos padidėjimu prieš nustatant galutines priemones. Šiuo klausimu Komisija priminė, kad jau atsižvelgė į tokį galimą padidėjimą nuo galutinių apsaugos priemonių įsigaliojimo prie tradicinio importo lygio pridėjusi 5 proc. Kalbant apie paklausos kitimą per paskesnius laikotarpius, iš Komisijos turimos informacijos nematyti jokių reikšmingo paklausos padidėjimo požymių; tikrasis plieno suvartojimas kaip tik sumažėjo (17).

(77)

Kai kurios suinteresuotosios šalys Komisijos paprašė tam tikrų pakategorių produktų neįtraukti arba padalyti galiojančias produktų kategorijas į dalis. Pagrįsdamos tuos prašymus jos tvirtino, kad Sąjunga būtų suinteresuota užtikrinti, kad tam tikrų „nišinių“ pakategorių produktų importo neišstumtų kitų labiau standartinių pakategorių produktų importas.

(78)

Šiuo klausimu Komisija pabrėžė, kad tam tikrų kategorijų ar pakategorių produktų, kuriems taikomos priemonės, neįtraukimas arba įtraukimas nepatenka į peržiūros taikymo sritį. Dėl prašymų padalyti kai kurias produktų kategorijas į dalis Komisija nurodė savo paaiškinimą (34) konstatuojamojoje dalyje.

(79)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija turėtų sukurti licencijavimo sistemą tarifinėms kvotoms nustatyti.

(80)

Šiuo klausimu Komisija pabrėžė, kad kuriant tarifinių kvotų sistemą buvo būtina užtikrinti, kad jos įgyvendinimas būtų pagrįstai įmanomas. Atsižvelgiant į didelę galiojančių priemonių taikymo produktams sritį, pradėjus taikyti licencijavimo sistemą padėtis taptų tokia sudėtinga, kad jos lyginamoji grynoji nauda palyginti su trūkumais dar nebuvo aiški. Komisija nusprendė, kad galiojanti tarifinių kvotų sistema yra tinkama, nebent būtų įrodyta priešingai. Komisija pabrėžia, kad atliekant peržiūrą nebuvo pateikta jokių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti dabartinės tarifinių kvotų valdymo sistemos tinkamumu.

(81)

Kai kurios suinteresuotosios šalys Komisijos paprašė pakeisti dabartinį konkrečiai šaliai skiriamų kvotų valdymą, kad jos būtų tvarkomos kas ketvirtį. Tos šalys teigė, kad taip sumažėtų su kaupimo praktika susijęs pavojus ir kartu būtų užtikrintas sklandesnis kvotų panaudojimas.

(82)

Komisija nusprendė, kad dabartinė sistema, pagal kurią konkrečiai šaliai skiriamos tarifinės kvotos ankstesnių tiekėjų atveju tvarkomos kartą per metus, atitinka Sąjungos interesus, nes ja niekada nėra nepagrįstai ar dirbtinai apribojamas Sąjungos importuotojų ir naudotojų pasiūlos pasirinkimas. Taigi Komisija neįžvelgia jokių priežasčių jos keisti.

(83)

Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat paprašė galimybės šalims, išnaudojusioms konkrečiai joms skirtas tarifines kvotas, nedelsiant pradėti naudotis likutine kvota. Tokia galimybe šiuo metu galima pasinaudoti tik per ketvirtąjį kiekvieno laikotarpio ketvirtį.

(84)

Komisija priminė, kad galimybė per paskutinį laikotarpio ketvirtį naudotis likutine tarifine kvota buvo numatyta siekiant sumažinti pavojų, kad likutinės kvotos išliks nepanaudotos, ir išvengti galimo pasiūlos trūkumo Sąjungos rinkoje. Kaip jau minėta, Komisija kasdien vykdo likutinių tarifinių kvotų panaudojimo stebėseną. Taigi, neatsižvelgiant į 2.B skirsnyje pateiktas išvadas dėl išstūmimo, Komisija pažymėjo, kad daugelio likutinių kvotų atveju panaudojimo lygis buvo labai didelis (daugeliu atvejų jos buvo visiškai išnaudotos). Komisija taip pat pastebėjo, kad vos kelių kategorijų, kuriose likutinės tarifinės kvotos panaudojimo lygis buvo labai žemas, atveju nebuvo išnaudota ir daugelis konkrečiai šaliai skirtų tarifinių kvotų. Taigi, atsižvelgdama į šiuos elementus, Komisija padarė išvadą, kad sudarius galimybę naudotis likutine kvota tik per paskutinį laikotarpio ketvirtį iki šiol veiksmingai užtikrinta, kad būtų iš esmės išsaugoti tradiciniai prekybos srautai pagal kilmę (18) ir kartu kuo labiau sumažintas nepakankamos pasiūlos pavojus.

(85)

Taikant galutines apsaugos priemones, kai konkrečiai šaliai skirta tam tikros kategorijos produktų tarifinė kvota išnaudojama, atitinkamai šaliai per paskutinį ketvirtį (t. y. 2019 m. balandžio 1 d.–2019 m. birželio 30 d.) leidžiama naudotis bendrąja tarifine kvota. Nors bendroji tarifinė kvota iš principo skirta šalims, kurioms nebuvo skirtos individualios tarifinės kvotos, šis mechanizmas buvo sukurtas siekiant užtikrinti, kad kiekvienų metų, kuriais taikomos priemonės, pabaigoje nė viena likutinė tarifinė kvota neliktų nepanaudota.

(86)

Pranešime apie peržiūros tyrimo inicijavimą pažymėta, kad tam tikrų kategorijų produktų atveju viena ar kelios šalys, kurioms buvo skirtos individualios tarifinės kvotos, per paskutinį ketvirtį greitai išnaudojo likutinę tarifinę kvotą išstumdamos iš kilmės šalių tradicinius importo srautus. Todėl Komisija nusprendė ištirti, ar šis faktas neigiamai paveikė Sąjungos interesus, visų pirma poreikį išlaikyti tradicinius prekybos srautus, ir, kai tikslinga, nuspręs dėl galimų taisomųjų priemonių šiai padėčiai ištaisyti.

(87)

Viena vertus, daug suinteresuotųjų šalių, įskaitant tiekiančiąsias šalis, eksportuotojus, naudotojus ir Sąjungos pramonę, skundėsi dėl jų interesams kenkiančio galiojančios sistemos, pagal kurią likutine kvota galima naudotis per paskutinį ketvirtį, poveikio. Tos šalys Komisijos paprašė nedelsiant imtis veiksmų siekiant panaikinti nagrinėjamą tariamą disbalansą, turint omenyje, kad šaliai, kuriai jau nustatyta konkrečiai jai skirta tarifinė kvota, nereikėtų leisti perkelti kitų ankstesnių tiekėjų, net jeigu jie importavo palyginti mažesnį kiekį. Taigi tos šalys prašė apriboti bendrosios likutinės tarifinės kvotos naudojimą per atitinkamų priemonių taikymo metų paskutinį ketvirtį. Kita vertus, kelios suinteresuotosios šalys pateikė priešingus argumentus ir nepritarė, kad dabartinio mechanizmo veikimas būtų keičiamas. Jų nuomone, atlikus bet kokius sistemos pakeitimus kiltų pavojus, kad likutinės tarifinės kvotos nebus visiškai išnaudojamos.

(88)

Komisija nuodugniai įvertino galiojantį bendrosios likutinės tarifinės kvotos valdymo mechanizmą, įskaitant per vieną ketvirtį nepanaudotų lėšų perkėlimą į kitą ketvirtį ir galimybę šalims, kurios išnaudojo atitinkamą konkrečiai joms skirtą kvotą, per ketvirtąjį ketvirtį ja naudotis. Iš to vertinimo matyti, kad galiojantis mechanizmas apskritai veikia gerai ir juo nekeliant problemų užtikrinamas kuo didesnis likutinių tarifinių kvotų panaudojimas. Didžiosios daugumos kategorijų produktų, kuriems taikomos galutinės priemonės, atveju konkrečiai šaliai skirtą kvotą išnaudojusiems tiekėjams naudojantis bendrąja tarifine kvota, net jeigu kartais per paskutinį ketvirtį jie išnaudojo didelę bendrosios tarifinės kvotos dalį, nebuvo trukdoma mažesniems ankstesniems tiekėjams, kurie naudojasi likutine tarifine kvota, per tą patį laikotarpį toliau vykdyti eksportą. Tokiomis aplinkybėmis neribota galimybė per paskutinį ketvirtį naudotis bendrąja tarifine kvota, atrodo, išliko svarbiausia Sąjungos interesus atitinkančia tarifinių kvotų sistemos savybe, kurią reikėtų išsaugoti.

(89)

Tačiau Komisijai atlikus analizę taip pat paaiškėjo, kad dviejų kategorijų produktų (t. y. 13 ir 16 kategorijų produktų) (19) atveju dvi šalys, kurioms buvo nustatytos konkrečiai joms skirtos tarifinės kvotos (Turkija ir Rusija), per paskutinį pirmojo priemonių taikymo laikotarpio ketvirtį (2019 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d.) dviese išnaudojo beveik visą bendrąją tarifinę kvotą, tam tikrais atvejais – vos per kelias dienas.

(90)

Tai, visų pirma, pasakytina apie 13 kategorijos produktus (strypai), kurių bendroji tarifinė kvota buvo išnaudota 2019 m. gegužės 27 d., t. y. likus daugiau nei mėnesiui iki ketvirčio pabaigos, nepaisant to, kad 23 proc. nepanaudotos tarifinės kvotos buvo perkelta iš 2018 m. trečiojo ketvirčio. Iš tikrųjų, turimą kiekį visiškai išnaudojo dvi šalys, kurioms buvo nustatytos konkrečiai joms skirtos tarifinės kvotos (Turkija ir Rusija) ir kurios išstūmė kitus ankstesnius mažesnius tiekėjus, anksčiau reguliariai naudojusius bendrąją tarifinę kvotą, kaip antai Baltarusiją ir Serbiją.

(91)

16 kategorijos produktų (vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno) bendroji tarifinė kvota buvo išnaudota vos prasidėjus paskutiniam pirmojo priemonių taikymo laikotarpio ketvirčiui (t. y. 2019 m. balandžio 2 d.), nes ja labai aktyviai naudojosi Turkija ir šiek tiek mažiau – Rusija (jos atitinkamai išnaudojo 62 proc. ir 33 proc. visos ketvirtąjį ketvirtį turimos bendrosios likutinės tarifinės kvotos). Todėl mažesnės tiekiančiosios šalys, kaip antai Bosnija ir Hercegovina, Japonija ir Pietų Korėja, nebeteko galimybės eksportuoti nemokant 25 proc. kvotos perviršio tarifo (20).

(92)

Atsižvelgdama į šią analizę Komisija nustatė, kad šių dviejų kategorijų produktų atveju mechanizmas, sukurtas siekiant užtikrinti, kad tarifinės kvotos būtų visiškai išnaudojamos, padarė netikėtą poveikį. Taip nutiko todėl, kad taikant sukurtą mechanizmą daugiausia buvo sudaromos galimybės dideliems tiekėjams padidinti savo eksporto lygį viršijant jų tradicinius prekybos srautus mažesnių veiklos vykdytojų, kurie priešingu atveju ir toliau eksportuotų iki būtų išnaudota likutinė kvota, sąskaita.

(93)

Komisija nusprendė, kad tai prieštarauja Sąjungos interesams dėl dviejų priežasčių. Pirma, mažesnių eksportuojančių šalių neįtraukimas nesuderinamas su tikslu išsaugoti tradicinius prekybos srautus, taip pat pagal kilmę. Antra, dėl tokių pokyčių Sąjungos pramonė, kurioje naudojamas prie šių kategorijų priskiriamas tam tikrų specializuotų rūšių plienas, kurį ribotais kiekiais eksportuoja tik mažesnės tiekiančiosios šalys, nebetenka to plieno.

(94)

Taigi Komisija nusprendė, kad pavienėms produktų kilmės šalims reikia nustatyti viršutinę kiekio ribą. Tai reiškia, kad per paskutinį dviejų likusių galutinių priemonių taikymo laikotarpių ketvirtį kiekviena tiekiančioji šalis gali išnaudoti iki 30 proc. 13 ir 16 kategorijų (t. y. kategorijų, dėl kurių stebimas neigiamas išstūmimo poveikis) produktų bendrosios tarifinės kvotos. Taikant tokį apribojimą tarifine kvota galėjo pasinaudoti bent keturios tiekiančiosios šalys.

(95)

Komisija mano, kad tokia ribinė vertė yra tinkama, dėl šių priežasčių: iš importo duomenų, įvertintų per du 2019 m. galutinių priemonių taikymo ketvirčius, matyti, kad minimaliai reikšmingus kiekius (21) į Sąjungą eksportavo ne daugiau nei keturios eksportuojančios šalys (kiekvienoje iš dviejų kategorijų). Komisija mano, kad tokia viršutine riba nebus dirbtinai apribojama galimybė bet kuriai konkrečiai kilmės šaliai naudotis likutine tarifine kvota ir naudotojams Sąjungoje bus užtikrinama pakankama tiekimo šaltinių įvairovė.

(96)

Komisijos nuomone, taip pakoregavus tarifinių kvotų mechanizmą būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp tikslo kuo labiau išnaudoti tarifines kvotas ir tikslo užtikrinti, kad mažesnėms tiekiančiosioms šalims liktų minimalus kiekis, kad jos ir toliau galėtų vykdyti eksportą naudodamosi bendrąja tarifine kvota ir kad jų neišstumtų dideli tiekėjai, kurie jau eksportavo jų tradicinius prekybos srautus sudarantį kiekį pasinaudodami konkrečiai jų šalims skirtomis tarifinėmis kvotomis. Šiuo mechanizmu taip pat būtų užtikrinta, kad apsaugant Sąjungos interesus būtų išlaikyti tradiciniai prekybos 13 ir 16 kategorijų produktais srautai ne tik pagal kiekį, bet ir pagal kilmę.

(97)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pareiškė prieštaravimų dėl teiginių dėl išstūmimo buvimo ir vietoj to tvirtino, kad tam tikrų šalių eksporto veikla tiesiog patvirtinama, kad skirta tarifinė kvota yra mažesnė nei reikia rinkai.

(98)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kaip aprašyta 2.A skirsnyje, kad remiantis per galutinių priemonių taikymo laikotarpį surinktų duomenų analize bendras tarifinių kvotų lygis kol kas atrodo pakankamas ir kad, kaip paaiškinta (89)–(93) konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė neigiamą išstūmimo poveikį tik dviejose produktų kategorijose. Dėl tų dviejų kategorijų ji įgyvendina tinkamą taisomąją priemonę, kuria atsižvelgiama į visų tiekiančiųjų šalių tradicinius prekybos srautus ir užtikrinama Sąjungos suvartojimo interesų ir tų prekybos srautų pusiausvyra.

(99)

Komisija taip pat ištyrė, ar esamų plieno apsaugos priemonių veikimas kelia kokią nors esminę grėsmę tam tikrų lengvatinės prekybos partnerių stabilizavimui ar ekonominei plėtrai tokiu mastu, kad tai pakenktų jų susitarimų su Sąjunga integracijos tikslams. Tai ypač pasakytina apie kai kurių šalių, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi stabilizavimo ir asociacijos susitarimą, padėtį.

(100)

Atliekant peržiūros tyrimą Vakarų Balkanų valstybės (Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija ir Serbija) išreiškė panašių abejonių ir pateikė panašių pastabų, kaip jos jau buvo pateikusios prieš galutinių apsaugos priemonių nustatymą.

(101)

Tos šalys tvirtina, kad galutinėmis apsaugos priemonėmis apribojama jų plieno pramonės plėtra ir jų gebėjimas vykdyti eksportą į Sąjungą, kyla darbo vietų praradimo grėsmė, daroma žala jų ekonominei plėtrai ir kenkiama integracijos ir stabilizavimo tikslams pagal jų susitarimus su Sąjunga. Visų pirma, jos teigia, kad konkrečiai šaliai skirtos tam tikrų kategorijų produktų tarifinės kvotos yra per mažos ir jas reikėtų padidinti. Jos taip pat tvirtina, kad paskirstant tarifines kvotas taip, kaip dabar, tradiciniai prekybos srautai nebus išsaugoti, tad tarifines kvotas reikėtų perskirstyti. Tos šalys prašo paspartinti tarifinių kvotų liberalizavimą tvirtindamos, kad paklausa Sąjungoje padidėjo.

(102)

Visų pirma, Serbija pakartojo, kad pastarųjų trejų metų, t. y. 2015–2017 m., importuojamo kiekio vidurkis, kurį Komisija naudojo tarifinių kvotų dydžiams nustatyti, nėra tipiškas jos ankstesnės prekybos su Sąjunga rodiklis. Serbija tvirtino, kad taip yra, visų pirma, todėl, kad per tą laikotarpį jos vienintelė plieno gamykla neveikė ir kad nauji gamyklos savininkai sugebėjo atkurti jos tradicinę gamybą ir pardavimą pasiekę įprasto lygio tik neseniai. Serbija teigė, kad dėl tokio mažo kvotos dydžio kyla grėsmė gamyklos gyvybingumui ir daromas didelis neigiamas poveikis viso Vakarų Balkanų regiono plėtrai. Galiausiai Vakarų Balkanų valstybės taip pat paprašė, kad joms dėl jų ypatingų santykių su Sąjunga priemonės nebūtų taikomos tuo pačiu pagrindu, kaip šalims, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės.

(103)

Jos taip pat pateikė kelias pastabas ir prašymus dėl konkrečių produktų kategorijų, kaip antai 1, 2, 5, 6, 16, 20 ir 21 kategorijų.

(104)

Dėl prašymo netaikyti priemonių Komisija norėtų priminti, kad pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 2 straipsnį apsaugos priemonės taikomos tiriamajam importuojamam produktui neatsižvelgiant į šaltinį. Vienintelės šių taisyklių išimtys yra susijusios su ypatinga tam tikrų besivystančių šalių narių padėtimi arba tam tikrais atvejais – su įsipareigojimais pagal dvišalius susitarimus. Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad stabilizavimo ir asociacijos susitarimu, kurį ES yra sudariusi su Vakarų Balkanų šalimis, patvirtinama, jog atsižvelgiant į PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių importui gali būti taikomos apsaugos priemonės.

(105)

Prašymus dėl tariamai padidėjusios paklausos padidinti kelių kategorijų produktų tarifines kvotas Komisija jau išnagrinėjo atlikusi 2.A skirsnyje aprašytą išsamią tarifinių kvotų panaudojimo analizę. Komisija padarė išvadą, kad kvotų dydis yra pakankamas ir proporcingas, kad būtų galima išsaugoti tradicinius prekybos srautus, ir kad nėra jokių smarkaus Sąjungos paklausos padidėjimo įrodymų, kuriais būtų galima pateisinti tarifinių kvotų dydžio keitimą. Be to, tai, kad pirmųjų apsaugos priemonių taikymo metų pabaigoje (2019 m. birželio 30 d.) daugumos kategorijų produktų kvotos dar nebuvo iki galo išnaudotos, reiškia, kad tomis priemonėmis nėra apskritai ribojamas trečiųjų šalių gebėjimas eksportuoti į Sąjungą plieną. Taigi Komisija negalėjo padaryti išvados, kad galiojančios tarifinės kvotos daro žalingą poveikį numatytų integracijos tikslų įgyvendinimui.

(106)

Viena iš Vakarų Balkanų šalių tvirtino, kad priemonėmis turėtų būti garantuojamas tam tikras eksportuojamas kiekis (ypač 1 ir 6 kategorijų produktų), kuris, jos nuomone, yra būtinas norint užtikrinti, kad šalies pramonė išliktų gyvybinga, o ekonomika – stabili. Tačiau iš individualių tų dviejų kategorijų produktams skirtų tarifinių kvotų analizės matyti, kad šalių gebėjimas vykdyti eksportą į ES taikant priemones nebuvo nepagrįstai apribotas. Faktiškai vidutinis tos šalies eksportuojamas kiekis per trečiąjį ir ketvirtąjį pirmųjų apsaugos priemonių taikymo metų ketvirčius (2019 m. vasario 2 d.–birželio 30 d.) suponuoja, kad ji netgi viršijo pirmines prognozes.

(107)

Dėl 6, 20 ir 21 kategorijų produktų Vakarų Balkanų šalys, išnaudojusios konkrečiai šaliai skirtas tarifines kvotas, tvirtino, kad siekiant kompensuoti neigiamą apsaugos priemonių poveikį jų ekonomikai reikia padidinti joms skirtas tarifines kvotas.

(108)

Gavusi tokių pastabų Komisija nuodugniai išnagrinėjo tendenciją, susijusią su nagrinėjamosios tarifinės kvotos išnaudojimu ir likutinės tarifinės kvotos panaudojimu per paskutinį pirmųjų priemonių taikymo metų ketvirtį (2019 m. balandžio 1 d. –birželio 30 d.). Atlikus tą analizę paaiškėjo, kad nors kai kurios Vakarų Balkanų šalys iš tikrųjų išnaudojo konkrečiai joms skirtas tarifines kvotas iki pirmojo priemonių taikymo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2019 m. birželio 30 d.), jos sugebėjo ir toliau vykdyti eksportą į Sąjungą naudodamosi atitinkamomis likutinėmis kvotomis, kol šios nebuvo išnaudotos, ir tai įvyko likus vos kelioms savaitėms iki naujų antrojo priemonių taikymo laikotarpio kvotų paskelbimo 2019 m. liepos 1 d. Dėl šio fakto ir papildomo eksporto skirtumo, susidariusio dėl su priemonių liberalizavimu susijusio kvotų padidėjimo nuo 2019 m. liepos 1 d., Komisija padarė išvadą, kad tie teiginiai nėra pakankamai pagrįsti ir kad atitinkamos tarifinės kvotos didinti nereikia.

(109)

Komisija taip pat pastebėjo, kad ankstesniuose skirsniuose (2.A ir 2.B) pasiūlyti tarifinių kvotų sistemos veikimo pakeitimai, kaip antai kiekvienai šaliai taikomas apribojimas iki 30 proc. 1, 13 ir 16 kategorijų produktams taikomos bendrosios tarifinės kvotos (22), kuris įsigalios atlikus šią peržiūrą, bet kuriuo atveju taip pat padės išsklaidyti kai kurias iš Vakarų Balkanų šalių išsakytų abejonių, ypač dėl ankstesnių Sąjungos tiekėjų tradicinių eksporto srautų apsaugos.

(110)

Galiausiai viena šalis tvirtino, kad 16 kategorijos produktų konkrečiai jai skirtą tarifinę kvotą jai reikėtų nustatyti remiantis jos 2017 m. eksporto kiekiu, kuris šiek tiek viršijo 5 proc. ribinę vertę. Tačiau, kaip Komisija jau paaiškino Reglamento (ES) 2019/159 147 konstatuojamojoje dalyje, visų eksportuojančių šalių atveju konkrečiai joms skirtos tarifinės kvotos paskirstomos remiantis vidutiniu importo kiekiu per pastaruosius trejus metus, t. y. 2015–2017 m., o ne tik paskutinius laikotarpio metus. Todėl tas prašymas negalėjo būti priimtas.

(111)

Pagal Reglamento (ES) 2015/478 18 straipsnį ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, ypač PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 9 straipsnio 1 dalį, laikinosios priemonės neturėtų būti taikomos PPO nare esančios besivystančios šalies kilmės produktams, jei tos šalies konkretaus produkto importo į Sąjungą dalis neviršija 3 proc., su sąlyga, kad PPO narėmis esančioms besivystančioms šalims, kurių importo dalis yra mažesnė nei 3 proc., kartu tenka ne daugiau kaip 9 proc. viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą. Be to, Sąjunga yra suinteresuota pakoreguoti besivystančių šalių, kurioms priemonės netaikomos, sąrašą, kad tam tikros besivystančios šalys negalėtų nepagrįstai gauti naudos iš pirminio sprendimo netaikyti joms priemonių.

(112)

Reglamentu (ES) 2019/159 priėmusi galutines apsaugos priemones Komisija įsipareigojo reguliariai peržiūrėti besivystančių šalių, kurioms priemonės netaikomos, sąrašą remdamasi atnaujintais importo statistiniais duomenimis.

(113)

Sudarydama šalių, kurioms galutinės priemonės netaikomos, sąrašą Komisija naudojo tuo metu turimus naujausius duomenis, t. y. 2017 m. antrojo pusmečio ir 2018 m. pirmojo pusmečio duomenis. Atlikdama peržiūros tyrimą, tam sąrašui atnaujinti Komisija naudojo konsoliduotą naujesnių statistinių duomenų rinkinį, aprėpiantį visus 2018 metus. Komisija pasirinko visus 2018 metus kaip naująjį ataskaitinį laikotarpį, nes tai tipiškiausias laikotarpis, kurio statistiniai duomenys yra konsoliduoti. Be to, kai naudojami visi metai, pavyksta išvengti sezoniškumo poveikio. Atliekant atitinkamus skaičiavimus nebuvo atsižvelgiama į importą iš šalių, kurioms pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 6 straipsnį priemonės netaikomos.

(114)

Remiantis visų 2018 metų duomenimis, iš toliau išvardytų šalių, kurios iki šiol nepateko į priemonių taikymo sritį, importuojamas kai kurių kategorijų produktų kiekis viršijo 3 proc. ribinę vertę. Todėl atlikus šią peržiūrą joms reikėtų pradėti taikyti priemones:

(115)

iš Indijos importuojami 8 kategorijos (lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti) ir 9 kategorijos (lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti) produktai, sudarantys atitinkamai 10,12 proc. ir 3,77 proc.;

(116)

kalbant apie 24 produktų kategoriją (kiti besiūliai vamzdžiai), bendra visų besivystančių šalių importo dalis iki 3 proc. 2018 m. kartu viršijo 9 proc. ribinę vertę (10,74 proc.). Taigi iš visų besivystančių šalių importuojamiems 24 kategorijos produktams bus taikomos apsaugos priemonės.

(117)

Po to Komisija įvertino, ar 8, 9 ir 24 kategorijų produktų atveju nagrinėjamosioms besivystančioms šalims galima nustatyti konkrečiai šaliai skirtas tarifines kvotas (23). Tam Komisija įvertino, ar per 2015–2017 m. laikotarpį iš nagrinėjamųjų šalių importuojamas tų kategorijų produktų kiekis siekė bent 5 proc. viso per tą laikotarpį importuojamų bet kurios kategorijos produktų kiekio. Iš rezultatų matyti, kad nė viena iš jų neatitiko konkrečiai šaliai skirtos tarifinės kvotos nustatymo kriterijų. Taigi visoms toms šalims atitinkamose kategorijose bus taikoma likutinė tarifinė kvota.

(118)

Kalbant apie neįtraukimą į apsaugos priemonių taikymo sritį, atlikus peržiūra sulaukta tokių rezultatų:

(119)

iš Brazilijos importuojami 8 kategorijos (lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti) ir 17 kategorijos (kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai) produktai nepateks į priemonių taikymo sritį, nes 2018 m. importo lygis buvo mažesnis nei 3 proc. (atitinkamai 2,22 proc. ir 2,52 proc.);

(120)

iš Ukrainos importuojamiems 1 kategorijos (lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti) ir 19 kategorijos (geležinkelių sudedamosios dalys) produktams priemonės nebus taikomos, nes 2018 m. importo lygis buvo mažesnis nei 3 proc. (atitinkamai 1,68 proc. ir 0,6 proc.);

(121)

iš Egipto importuojamiems 12 kategorijos (juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno) produktams priemonės nebus taikomos, nes 2018 m. importo lygis buvo mažesnis nei 3 proc. (2,41 proc.);

(122)

iš Indijos importuojamiems 8 kategorijos (lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti) produktams apsaugos priemonės nebus taikomos, nes 2018 m. importo lygis buvo mažesnis nei 3 proc. (2,87 proc.);

(123)

iš Turkijos importuojamiems 10 kategorijos (kvadrato formos lakštai iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti) produktams apsaugos priemonės nebus taikomos, nes 2018 m. importo lygis buvo mažesnis nei 3 proc. (2,58 proc.).

(124)

iš Kinijos importuojamiems 22 kategorijos (besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno) produktams apsaugos priemonės nebus taikomos, nes 2018 m. importo lygis buvo mažesnis nei 3 proc. (2,61 proc.).

(125)

Tarifinės kvotos, skirtos konkrečiai toms besivystančioms šalims PPO narėms, kurioms atlikus peržiūrą priemonės nebus taikomos, bus perkeltos jas įtraukiant į atitinkamą likutinę tarifinę kvotą. Tikslus tarifinės kvotos kiekis, kurį reikia perkelti, bus apskaičiuojamas, kai pasibaigs pirmasis atitinkamo laikotarpio ketvirtis (t. y. 2019 m. liepos 1 d.–rugsėjo 30 d.), siekiant įvertinti, kiek konkrečiai šaliai skirtos tarifinės kvotos jau galbūt panaudota. Atlikus skaičiavimus turima tarifinė kvota bus perkelta į atitinkamą likutinę tarifinę kvotą per 20 darbo dienų.

(126)

Atlikusi pakartotinius skaičiavimus Komisija atnaujino išimčių sąrašą remdamasi atnaujintais importo duomenimis, kaip paaiškinta (114)–(124) konstatuojamosiose dalyse, dėl kiekvienos iš 26 kategorijų produktų, kuriems taikomos priemonės (visas atnaujintas sąrašas pateikiamas II priede).

(127)

Šiuo peržiūros klausimu Komisija gavo dar kelias pastabas. Visų pirma, šalys siūlo pasirinkti skirtingus laikotarpius importo sumoms apskaičiuoti. Kai kurios šalys taip pat paprašė pritaikyti joms išimtį, nors pripažino, kad galbūt viršys atitinkamą ribinę vertę. Kitos šalys, kurioms apsaugos priemonės nebuvo taikomos, tvirtino, kad joms reikėtų skirti laikotarpį, per kurį jos galėtų prisitaikyti prie naujosios padėties, kai joms bus pradėtos taikyti priemonės. Suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija neturi teisės taikyti priemones jokiai besivystančiai šaliai, kuriai anksčiau priemonės nebuvo taikomos, nes tai būtų nesuderinama su PPO įsipareigojimais ilgainiui laipsniškai padaryti priemonę mažiau ribojančia. Galiausiai kai kurios suinteresuotosios šalys paprašė, kad joms pradėjus taikyti apsaugos priemones joms būtų nustatyta konkrečiai šaliai skirta tarifinė kvota.

(128)

Komisija pateikė toliau išdėstytas pastabas. Pirma, Reglamente (ES) 2019/159 ir pranešime apie peržiūros tyrimo inicijavimą Komisija aiškiai pažymėjo, kad atnaujins besivystančių šalių, kurioms galutinės priemonės netaikomos, sąrašą remdamasi naujesniais turimais duomenimis. Taigi visos suinteresuotosios šalys buvo gerokai iš anksto informuotos, kad bus vykdoma peržiūra. Be to, Komisija vadovavosi viešai paskelbtais importo duomenimis. Taigi visos suinteresuotosios šalys galėtų pagrįstai nuspėti, ar atsižvelgiant į pastaruosius jų vykdomo tam tikros kategorijos produktų importo pokyčius joms bus pritaikytos priemonės. Taigi pastabos, kad reikia prisitaikymo laikotarpio, atmetamos.

(129)

Antra, pagal Reglamento (ES) 2015/478 18 straipsnį, atitinkantį PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 9 straipsnio 1 dalį, priemonės netaikomos tokių šalių vykdomam importui tol, „kol šios šalies svarstomo produkto importo į Sąjungą dalis neviršija 3 proc., jei tik besivystančioms šalims PPO narėms, atskirai neviršijančioms 3 proc., kartu tenka mažiau kaip 9 proc. tokio produkto bendro importo į Sąjungą“.

(130)

Taigi išimtis besivystančioms šalims nėra besąlygiška per visą priemonių taikymo laikotarpį. Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendė peržiūrėti išimčių sąrašą vadovaudamasi naujesniais duomenimis. Be to, Komisija negalėjo pritarti dėl teiginio, kad šaliai, kuriai galutinių priemonių priėmimo etape priemonės nebuvo pritaikytos, priemonės negali būti pradėtos taikyti atlikus peržiūrą, nes tai būtų didesnis apribojimas. Iš tikrųjų, Komisija pažymėjo, kad galutinės apsaugos priemonės laipsniškai liberalizuojamos, be kita ko, atsižvelgiant į peržiūros rezultatus (žr. 2.E skirsnį). Taigi nagrinėjamosios priemonės nėra labiau ribojančio pobūdžio nei pirmųjų priemonių taikymo metų pabaigoje. Besivystančiai šaliai, kuri nebeatitinka teisinių kriterijų, kad jai nebūtų taikomos priemonės, nustatomos priemonės tiesiog įgyvendinant ES ir PPO įsipareigojimus pagal Reglamento (ES) 2015/478 18 straipsnį ir PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 9 straipsnio 1 dalį. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(131)

Komisija taip pat priminė, kad pasiekus atitinkamas ribines vertes ji nebegali savo nuožiūra spręsti, ar šaliai reikėtų pritaikyti priemones, ar ne. Bet koks kitas aiškinimas, kaip tvirtino kai kurios suinteresuotosios šalys, būtų Reglamento (ES) 2015/478 18 straipsnio pažeidimas.

(132)

Galiausiai Komisija įvertino, ar kuri nors šalis, kuriai dabar bus taikomos priemonės, susijusios su tam tikros kategorijos produktais, atitinka konkrečiai šaliai skirtos tarifinės kvotos nustatymo kriterijus. Kaip pažymėta 117 konstatuojamoje dalyje, ji padarė išvadą, kad nė viena iš tų šalių netenkina konkrečiai šaliai skirtų tarifinių kvotų nustatymo sąlygų.

(133)

EUROFER ir kai kurios valstybės narės Komisijos paprašė panaikinti arba sumažinti galutinių apsaugos priemonių liberalizavimą dėl tariamo sąstingio Sąjungos plieno rinkoje. EUROFER teigimu, liberalizavimo lygiai gerokai pranoko lūkesčius dėl Sąjungos plieno sektoriaus augimo, tad labai pakenktų priemonių veiksmingumui. ESTA taip pat pritarė šiam EUROFER prašymui ir pasiūlė, kad mainais už liberalizavimo panaikinimą Komisija sumažintų kvotos perviršio tarifą nuo 25 iki 20 proc.

(134)

Komisija priminė, jog Reglamentu (ES) 2019/159 nustatyta, kad norint laipsniškai liberalizuoti tas priemones visų neapmuitinamų kvotų lygiai pirmųjų priemonių taikymo metų pabaigoje ir antrųjų priemonių taikymo metų pabaigoje padidinami 5 proc. Tai yra atitinkamai 2019 m. liepos 1 d. ir 2020 m. liepos 1 d. (24)

(135)

Komisija taip pat priminė, kad šios peržiūros tikslas – būtent tinkamai pakoreguoti priemones, kurios gali būti reikalingos užtikrinti, kad tos apsaugos priemonės ir toliau atitiktų ES plieno rinkos raidą, paisant Sąjungos interesų.

(136)

PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 5 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Valstybė narė taiko specialiąsias rinkos apsaugos (protekcines) priemones tik tiek, kiek reikalinga užkirsti kelią rimtai žalai arba ją ištaisyti bei paspartinti prisitaikymą.“ Šis principas į ES teisę perkeltas Reglamento (ES) 2015/478 15 straipsnio 1 dalimi. PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 1 dalyje savo ruožtu nustatyta, kad apsaugos priemonės bus taikomos „tik tokiam laikotarpiui, koks gali būti reikalingas užkirsti kelią rimtai žalai arba ją ištaisyti bei pagreitinti prisitaikymą“. Tas principas į ES teisę perkeliamas Reglamento (ES) 2015/478 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 4 dalį apsaugos priemones taikančios narės įpareigojamos jas laipsniškai liberalizuoti reguliariais intervalais „[n]orint palengvinti prisitaikymą, esant tokiai padėčiai, kada [apsaugos] priemonės <…> tikėtina trukmė yra daugiau kaip vieneri metai“. Toks pat reikalavimas nustatytas Reglamento (ES) 2015/478 19 straipsnio 2 dalyje.

(137)

Nors apsaugos priemonės liberalizavimas po pirmųjų jos taikymo metų yra teisinis įpareigojimas pagal Sąjungos ir PPO teisę, tose taisyklėse nėra įtvirtinti jokie konkretūs reikalavimai dėl liberalizavimo pobūdžio arba konkrečios spartos, išskyrus tai, kad liberalizavimas turėtų vykti laipsniškai ir reguliariais intervalais per priemonės taikymo laikotarpį.

(138)

Tačiau bet kuriuo atveju norint užtikrinti nuoseklumą bet kokių apsaugos priemonių liberalizavimas nei savo pobūdžiu, nei sparta neturėtų sumenkinti numatomo pačių apsaugos priemonių poveikio. Mat priemonėmis siekiama apsaugoti vidaus rinką nuo importo, kai būtina užkirsti kelią rimtai žalai arba ją ištaisyti, ir pagreitinti prisitaikymą, kaip numatyta PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 1 dalyje. Tai būtų netinkama, jeigu dėl nagrinėjamųjų priemonių liberalizavimo sąlygų žlugtų to tikslo įgyvendinimas.

(139)

Siekdama įvertinti 5 proc. + 5 proc. tarifinės kvotos kiekybinės ribinės vertės liberalizavimo spartos suderinamumą su galiojančiomis apsaugos priemonėmis Komisija nusprendė, kad reikia atlikti dviejų rūšių analizę. Viena vertus, Komisija atliko ankstesnių laikotarpių analizę, kuria siekė pagal visą per peržiūros tyrimą surinktą informaciją įvertinti galiojančios tarifinės priemonės kiekybinės ribinės vertės tinkamumą norint užkirsti kelią rimtai žalai ES plieno pramonei ir ją ištaisyti. Kita vertus, Komisija siekė atlikti būsimų laikotarpių analizę, kuria patikrintų, ar numatomas 5 proc. + 5 proc. liberalizavimas suderinamas su naujausiomis bendrosiomis Sąjungos ekonomikos ir pramonės perspektyvų prognozėmis.

(140)

Šiuo klausimu ji priminė, kad Reglamente (ES) 2019/159 pirmųjų priemonių taikymo metų tarifinės kvotos kiekybinė ribinė vertė buvo apskaičiuota remiantis vidutiniu importo lygiu per 2015–2017 m. laikotarpį. Tas vidurkis buvo padidintas 5 proc. siekiant atsižvelgti į didesnę paklausą ES rinkoje. Taip de facto buvo nustatytas kiekybinis lygis, kuris beveik prilygo visam importuojamam produktų, kuriems 2017 kalendoriniais metais buvo taikomos priemonės, kiekiui (30,1 mln. tonų kiekybinė ribinė vertė ir 30,09 mln. tonų 2017 m. importuotas kiekis). Remdamasi per tyrimo laikotarpį (t. y. 2013–2017 m.) surinktais įrodymais Komisija nustatė, kad dėl su tokiu importo lygio susijusios tendencijos ES plieno pramonė atsidūrė padėtyje, kurioje kyla didelės žalos grėsmė (25).

(141)

Reglamente (ES) 2019/159 (kuris yra grindžiamas tuo metu naujausiais statistiniais duomenimis po 2017 m., t. y. statistiniais duomenimis iki 2018 m. rugsėjo mėn.) atlikus analizę buvo patvirtinta, kad toliau didėjant importui Sąjungos pramonės perspektyvos prastėjo (26).

(142)

Kita vertus, patikimi importo statistiniai duomenys, susiję su visu plieno produktų importu 2018 kalendoriniais metais, pasirodė tik po pirmojo 2019 m. ketvirčio (t. y. praėjus maždaug trims mėnesiams po Komisijos sprendimo dėl galutinių apsaugos priemonių). Iš tų statistinių duomenų matyti, kad visas plieno produktų, kuriems taikomos priemonės, importuojamas kiekis 2018 m. pasiekė 33,4 mln. tonų rekordą ir buvo daug didesnis nei bendras 2017 m. pasiektas importo lygis, taip pat daug didesnis nei vidutinė kiekybinė ribinė vertė, nustatyta per tyrimo laikotarpį (27).

(143)

Atsižvelgiant į nustatytus faktus, jeigu Komisija patvirtintų Reglamente (ES) 2019/159 numatytą 5 proc. + 5 proc. liberalizavimo spartą, bendras antraisiais ir trečiaisiais priemonių taikymo metais (t. y. 2019–2020 m. ir 2020–2021 m.) skirtas kvotų kiekis būtų atitinkamai 31,6 mln. tonų ir 33,2 mln. tonų. Toks liberalizavimo scenarijus reikštų, kad trečiaisiais apsaugos priemonių taikymo metais (t. y. 2020 m. liepos 1 d.–2021 m. birželio 30 d.) Komisija leistų importuoti beveik tiek pat, kiek buvo 2018 m. (t. y. maždaug 33,4 mln. tonų). Tas kiekis 3,3 mln. tonų viršytų 2017 m. lygį, dėl kurio, Komisijos vertinimu, kilo didelės žalos grėsmė ir buvo atitinkamai labai iškraipytas Sąjungos rinkos veikimas.

(144)

Automatiškai priėmus tokį importo lygį neturint galimybės įvertinti galimo to importo poveikio atitinkamai būtų sukeltas pavojus nagrinėjamųjų priemonių effet utile. Iš tikrųjų, kaip pabrėžiama galutiniame reglamente (28), dėl 2018 m. importo lygio įvyko esminis prekybos srautų nukreipimas, susiję su JAV 232 skirsnio priemonėmis; be to, buvo vykdomas importas, kuriam nebuvo taikomos priemonės ir į kurį buvo neįmanoma atsižvelgti 2018 m. liepos mėn. kuriant laikinąsias priemones (įskaitant didelius į Sąjungos rinką patiektus kiekius pagal Reglamento (ES) 2018/1013 (29) 4 straipsnyje įtvirtintą vežimo nuostatą).

(145)

Kitaip tariant, remiantis išsamiu 2018 m. duomenų rinkiniu, 5 proc. + 5 proc. liberalizavimo sparta būtų nesuderinama su galutinėmis apsaugos priemonėmis, nustatytomis siekiant apriboti nenumatytą didelį importuojamą nagrinėjamojo produkto kiekį. Jeigu galutinių priemonių liberalizavimas nebūtų koreguojamas, trečiaisiais priemonių taikymo metais Komisija leistų neregėto lygio plieno importą į Sąjungą ir neturėtų galimybės apriboti to rinką iškraipančio importo kiekio, tad galimai padėtų kilti dar didesnei „didelės žalos grėsmei“.

(146)

Taigi Komisija padarė išvadą, jog bendras 5 proc. + 5 proc. liberalizavimas, kurio prašė suinteresuotosios šalys, be galimybės peržiūrėti tokio liberalizavimo poveikį, turėtų būti laikomas neproporcingu siekiant „užkirsti kelią rimtai žalai arba ją ištaisyti bei pagreitinti prisitaikymą“, kaip tai suprantama pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2015/478 19 straipsnio 1 ir 2 dalis.

(147)

Todėl Komisija nusprendė, kad šiuo metu tikėtiną liberalizavimo spartą reikia sumažinti. Šiuo atveju manoma, kad tinkama sparta būtų 3 proc. + 3 proc. antraisiais ir trečiaisiais apsaugos priemonių taikymo metais. Faktiškai esant lėtesniam liberalizavimo tempui bendras kvotų lygis trečiaisiais priemonių taikymo metais išliks 31,6 mln. tonų, t. y. 1,5 mln. tonų mažiau nei iškraipymą lėmęs 2018 m. rekordas. Taip pat reikėtų pažymėti, kad atlikus tokią korekciją būtų visiškai išlaikytas liberalizavimo poveikis, nes esant tokiai liberalizavimo spartai kvotų lygis antraisiais apsaugos priemonių taikymo metais būtų 31 mln. tonų (taigi būtų maždaug vienu milijonu tonų didesnis nei 2017 m. nustatytas importo lygis). Komisija nusprendė, kad toks lygis byloja apie tolygesnį paskirstymą siekiant palengvinti Sąjungos pramonės prisitaikymą, kvotą padidinant 0,9 ir 0,9 pirmųjų ir antrųjų priemonių taikymo metų pabaigoje (t. y. 2019 m. birželio 30 d. ir 2020 m. birželio 30 d.). Vėliau importą būtų galima padidinti 1,5 mln. tonų, kad 2018 m. lygis galbūt būtų pasiektas tik visiškai panaikinus galutines priemones po trejų metų laikotarpio, kaip numatyta PPO ir Sąjungos teisės aktuose.

(148)

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad žvelgiant į ateitį tokia mažesnė liberalizavimo sparta atitinka neseniai paskelbtas bendrąsias ekonomikos ir pramonės perspektyvas, pagal kurias numatomas lėtesnis Sąjungos ir pasaulio ekonomikos augimas.

(149)

Taigi 2019 m. balandžio mėn. paskelbtame pasaulio ekonomikos perspektyvų dokumente TVF konstatavo: „Numatoma, kad pasaulinis augimas sulėtės nuo 3,6 proc. 2018 m. iki 3,3 proc. 2019 m., o vėliau 2020 m. vėl grįš prie 3,6 proc. Numatoma, kad augimas euro zonoje sulėtės nuo 1,8 proc. 2018 m. iki 1,3 proc. 2019 m. (0,6 procentinio punkto mažiau nei prognozuota spalio mėn.) ir 1,5 proc. 2020 proc. Nors tikimasi, kad per pirmąjį 2019 m. pusmetį augimas atsigaus, nes išnyks kai kurie laikinojo pobūdžio veiksniai, dėl kurių veikla buvo sulėtėjusi, manoma, kad dėl prastesnės padėties per antrąjį 2018 m. pusmetį poveikio augimas 2019 m. bus lėtesnis.“

(150)

Savo pavasario ekonominės prognozės dokumente Komisija savo ruožtu pažymėjo: „Numatoma, kad nuo 1,9 proc. 2018 m. euro zonos BVP augimas šiais metais sumažės iki 1,2 proc. ir padidės iki 1,5 proc. 2020 m., kai augimo greičiui bus palankus didesnis darbo dienų skaičius. Tikimasi, kad visų valstybių narių BVP per prognozės laikotarpį augs. Tačiau, atsižvelgiant į prastesnę padėtį 2018 m. pabaigoje šios prognozės yra gerokai kuklesnės nei praeitą rudenį ir šiek tiek mažesnės nei žiemos tarpinė prognozė.“

(151)

Kalbant apie pramonės perspektyvas, prognozuojama, kad ES gamybos veiklos sulėtėjimas pastaraisiais mėnesiais bus blogesnis nei buvo numatyta metų pradžioje. Dėl tokių blogėjančių verslo sąlygų pramonės sektoriuje mažėja ir plieno paklausa. 2019 m. liepos 18 d. 2019–2020 m. EUROFER plieno pramonės perspektyvų dokumente taip pat prognozuojamas tikrojo ES plieno suvartojimo sumažėjimas 0,4 proc. 2019 m. ir tai bus pirmasis metinis nuosmukis nuo 2013 m.

(152)

Neseniai paskelbtose pramonės ataskaitose taip pat patvirtinamas didesnis gamybos nuosmukis. 2019 m. liepos 5 d.„IHS Markit“ paskelbtoje pasaulio plieno naudotojų verslo veiklos indekso (angl. Purchasing Managers Index, arba PMI) ataskaitoje šiuo klausimu pažymima: „Europos plieno naudotojai vis dar patiria didelį nuosmukį dėl mažo automobilių pramonės produkcijos lygio ir prastėjančių prekybos sąlygų pasaulyje“. Be to, 2019 m. liepos 24 d. savo „Flash Eurozone PMI“ leidinyje „IHS Markit“ toliau aprašė ekonomines sąlygas taip: „Gamybos sektorius kelia vis didesnį susirūpinimą. Geopolitiniai sunkumai, „Brexit'as“, didėjanti trintis prekybos srityje ir prastėjantys automobilių sektoriaus veiklos rezultatai, visų pirma, lėmė didesnį gamybos nuosmukį ir iš apklausos matyti, kad prekių gamybos sektorius kas ketvirtį sumažėja maždaug 1 proc.“.

(153)

Todėl pastaraisiais mėnesiais plieno vartotojai ir toliau stebėjo naujų užsakymų skaičiaus sumažėjimą dėl sumažėjusios ilgalaikio vartojimo prekių paklausos. Dėl mažesnio pramonės sektorių, kuriuose naudojamas plienas, produkcijos kiekio ir jos paklausos mažėjimo mažėja ir plieno paklausa.

(154)

Paklausos automobilių pramonėje perspektyvos niekuo nesiskiria. „Oxford Economics“ ir FERI paskelbti 2019 m. antrojo ketvirčio metinės produkcijos augimo rodikliai byloja apie prasčiausius automobilių pramonės veiklos rezultatus nuo pasaulinės finansų krizės ir per pirmąjį 2019 m. pusmetį neigiamas produkcijos augimas tikriausiai tęsis ir pasaulyje, ir Vakarų Europoje, be kita ko, automobilių registravimo srityje Vakarų Europoje. FERI taip pat pabrėžia, kad „vartotojai lieka nuošalyje, nes transporto ateitis tampa vis mažiau aiški“. Perėjimo nuo tradicinių vidaus degimo variklių prie naujų kuro rūšių neapibrėžtumas yra didelė problema, dėl kurios kol kas sunku tikėtis, kad automobilių pramonė atsigaus. Be to, dėl sumažėjusios automobilių pramonės produkcijos stebimas bendras gamybos veiklos nuosmukis. Iš neseniai atliktų tyrimų akivaizdus „nuolatinis smukimas pasaulio automobilių ir automobilių dalių sektoriuje. Produkcija ir naujų užsakymų skaičius mažėjo aštuonis mėnesius iš eilės. Automobilių ir automobilių dalių gamintojų perkamas gamybos priemonių kiekis mažėjo sparčiausiai per beveik septynerius metus. Dar penki sektoriai, susiję su gamyba (išskyrus nekilnojamojo turto sektorių), gegužės mėn. pranešė apie mažesnį produkcijos kiekį. Šioje grupėje ypač išsiskiria pramoninių prekių ir metalo ir kasybos sektoriai, kuriuose produkcijos kiekis atitinkamai mažėja penkis ir aštuonis mėnesius iš eilės.“

(155)

„Oxford Economics“ ir FERI savo ruožtu praneša, kad per pirmąjį 2019 m. pusmetį augimas gerokai sulėtėjo inžinerijos ir metalo prekių sektoriuose; tai siejama su mažesne paklausa dėl sulėtėjusios pasaulinės prekybos ir kapitalo išlaidų Europoje. Galiausiai, nors padėtis šalyse labai skiriasi, statybos sektoriaus veiklos rezultatai yra geresni nei kituose Europos pramonės sektoriuose, kuriuose naudojamas plienas, ir toliau auga, bet tas augimas yra vidutinis ir jo spartą Europoje riboja keli varžantys veiksniai, kaip antai kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir laipsniškas skolinimo sugriežtinimas dėl didėjančių palūkanų normų.

(156)

Taigi Komisija nusprendė, kad Sąjunga būtų suinteresuota sulėtinti liberalizavimo spartą iki 3 proc. + 3 proc. antraisiais ir trečiaisiais priemonių taikymo metais. Tuo tikslu 2019 m. spalio 1 d. (t. y. antrųjų priemonių taikymo metų antrojo ketvirčio pradžioje) likusios antrųjų priemonių taikymo metų kvotos bus koreguojamos ir mažinamos, kad bendras padidėjimas per metus būtų 3 proc. Be to, 2020 m. liepos 1 d., t. y. antrųjų priemonių taikymo metų pabaigoje, visos neapmuitinamos kvotos turėtų būti vėl padidintos dar 3 proc.

(157)

Be pastabų dėl liberalizavimo lygio, Komisija taip pat gavo pastabų dėl kitų šiame skirsnyje nagrinėjamų klausimų. Jos vertinamos taip.

(158)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad jų individualiai vykdomas eksportas į Sąjungą negali padaryti žalos Sąjungos gamintojams arba negali sukelti tokios žalos grėsmės. Be to, jos teigė, kad viena šalis pati negali sukelti prekybos srautų nukreipimo pavojaus.

(159)

Šiuo klausimu Komisija primena, kad remiantis Sąjungos ir PPO taisyklėmis galiojančios priemonės yra erga omnes, tad taikomos visų kilmės šalių vykdomam importui, išskyrus labai nedidelį tinkamai pagrįstų leidimų netaikyti priemonių skaičių. Taigi analizės, ar stebimas absoliutus importuojamo kiekio padidėjimas, didelės žalos grėsmė arba prekybos srautų nukreipimo pavojus, negalima atlikti individualiai dėl kiekvienos eksportuojančios šalies; ji atliekama remiantis visu importu. Todėl prašymas laikomas nepagrįstu.

(160)

Siekdamos įrodyti, kad prekybos srautų nukreipimo pavojus yra sumažėjęs, kai kurios suinteresuotosios šalys atkreipė dėmesį į pastarojo meto pokyčius, susijusius su plienui taikomomis priemonėmis kitose jurisdikcijose. Šiuo atveju jos minėjo, kad JAV 232 skirsnio priemonės nėra taikomos Meksikai ir Kanadai, tai, kad Turkijos plieno pramonės tyrimas dėl apsaugos priemonių buvo nutrauktas nusprendus netaikyti priemonių ir tai, kad Kanada nusprendė taikyti apsaugos priemones mažesniu mastu nei buvo numatyta iš pradžių.

(161)

Komisija nemano, kad dėl pastarojo meto pokyčių su JAV 232 skirsnio priemonėmis susijęs prekybos srautų nukreipimo pavojus yra sumažėjęs arba netgi išnyko. Viena vertus, Kanada ir Meksika nėra pagrindinės ankstesnės plieno tiekėjos į Sąjungą. Tai patvirtina ir faktas, kad nė vienai iš tų dviejų šalių nėra nustatyta konkrečiai joms skirta tarifinė kvota. Kita vertus, tokie su JAV priemonėmis susiję pokyčiai galėtų turėti priešingą poveikį. Iš tikrųjų, jeigu du iš didžiausių plieno tiekėjų į JAV gali vėl vykdyti neapmuitinamą eksportą į JAV rinką, dėl to dar labiau sumažėtų galimybės kitoms konkuruojančioms eksportuojančioms šalims tiekti savo produkciją į JAV rinką. Taigi galima teigti, jog prekybos srautų nukreipimo į Sąjungą pavojus galėtų būti net didesnis. Dėl Turkijos ir Kanados plieno apsaugos priemonių tyrimų Komisija pažymi, kad tai neturėjo jokio reikšmingo poveikio išvadoms dėl prekybos srautų nukreipimo pavojaus Sąjungoje. Iš tikrųjų, kalbant apie Turkiją, šiai šaliai netaikant priemonių padėtis nesikeičia.

(162)

Tam tikros suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija turėtų įtraukti tam tikrų kategorijų ir (arba) pakategorių produktus į priemonių taikymo sritį arba jų neįtraukti.

(163)

Komisija pažymi, kad galiojančių apsaugos priemonių taikymo produktams sritis yra apibrėžta Reglamente (ES) 2019/159 ir jos keitimas į šią peržiūrą neįtrauktas.

(164)

Kai kurios šalys taip pat teigė, kad galiojančios priemonės neatitinka PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių standartų ir dėl to jas reikėtų panaikinti.

(165)

Komisija pabrėžia, kad reglamentai, kuriais nustatomos laikinosios ir galutinės apsaugos priemonės, yra tinkamai pagrįsti nustatant aiškų teisinį pagrindą. Komisija daro nuorodą į tuose teisės aktuose pateiktus paaiškinimus.

(166)

Galiausiai kelios suinteresuotosios šalys Komisijos paprašė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų atsižvelgta į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos („Brexit'ą“).

(167)

Komisija pažymi, kad vykstant šiai peržiūrai ir priimant sprendimus dėl pakeitimų sąlygos, kuriomis Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos, vis dar nežinomos. Taigi šiame etape negalima atlikti jokių pakeitimų, susijusių su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos. Komisija skubiai iš naujo įvertins padėtį, kai bus kokių nors su „Brexit'u“ susijusių pasikeitimų.

(168)

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad ši peržiūra, kuria siekiama iš dalies pakeisti galiojančias apsaugos priemones, taip pat atitinka įsipareigojimus pagal su tam tikromis trečiosiomis šalimis pasirašytus dvišalius susitarimus,