(1)

pagal Sprendimo (BUSP) 2015/778 6 straipsnio 1 dalį Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (PSK) priimti sprendimus dėl EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA ES pajėgų vado (toliau – ES pajėgų vadas) skyrimo;

(2)

2018 m. rugpjūčio 23 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/1219 (2), kuriuo ES pajėgų vadu paskirtas kontradmirolas (LH) Stefano TURCHETTO;

(3)

EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA ES operacijų vadas rekomendavo naujuoju ES pajėgų vadu nuo 2019 m. birželio 12 d. paskirti kontradmirolą (LH) Ettore SOCCI, pakeisiantį kontradmirolą (LH) Stefano TURCHETTO;

(4)

2019 m. birželio 5 d. Europos Sąjungos karinis komitetas pritarė tai rekomendacijai;

(5)

Sprendimas (BUSP) 2018/1219 turėtų būti panaikintas;

(6)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus,

(1)

Sprendimu (BUSP) 2016/610 Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (toliau – PSK) pagal Europos Sąjungos sutarties 38 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus siekiant vykdyti EUTM RCA politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą jai, įskaitant sprendimus dėl vėlesnių ES misijos pajėgų vadų skyrimo;

(2)

2017 m. gruodžio 19 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/2439 (2), kuriuo EUTM RCA ES misijos pajėgų vadu paskirtas brigados generolas Hermínio TEODORO MAIO;

(3)

2019 m. gegužės 15 d. Europos Sąjungos karinis komitetas rekomendavo patvirtinti brigados generolo Éric PELTIER kandidatūrą, nuo 2019 m. liepos 8 d. skiriant jį nauju EUTM RCA ES misijos pajėgų vadu vietoj brigados generolo Hermínio TEODORO MAIO;

(4)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus,

(1)

2013 m. liepos 3 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/354/BUSP (1), kuriuo Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) veikla pratęsta nuo 2013 m. liepos 1 d.;

(2)

2018 m. birželio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/942 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/354/BUSP ir EUPOL COPPS galiojimas pratęsiamas nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.;

(3)

atlikus EUPOL COPPS strateginę peržiūrą, nustatyta, kad EUPOL COPPS turėtų būti pratęsta tolesniam 12 mėnesių laikotarpiui, iki 2020 m. birželio 30 d.;

(4)

todėl Sprendimas 2013/354/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

EUPOL COPPS bus vykdoma aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

(1)

2005 m. lapkričio 25 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2005/889/BUSP (1) dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafah perėjimo punktui (ES PPM Rafah) įsteigimo;

(2)

2018 m. birželio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/943 (2), kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP ir jų galiojimo terminas pratęsiamas iki 2019 m. birželio 30 d.;

(3)

atlikus strateginę ES PPM Rafah peržiūrą, nustatyta, kad ES PPM Rafah turėtų būti pratęsta papildomam 12 mėnesių laikotarpiui iki 2020 m. birželio 30 d.;

(4)

Todėl Bendruosius veiksmus 2005/889/BUSP reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(5)

ES PPM Rafah bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų trukdyti siekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytų Sąjungos išorės veiksmų tikslų,

(1)

Remdamasi 2011 m. spalio mėn. gautu suinteresuotosios šalies skundu Komisija su Maltos institucijomis pradėjo diskusijas dėl Maltos tonažo mokesčio schemos ir kitų mokesčių priemonių. Po rašytinių ir žodinių diskusijų su Maltos institucijomis, vykusių nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. birželio mėn., Komisija Maltai 2012 m. liepos 26 d. raštu pranešė, kad nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą) dėl galbūt neteisėtų pagalbos priemonių, Maltos taikytų laivybos bendrovėms ir jų akcininkams (2).

(2)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija suinteresuotąsias šalis paragino teikti savo pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimą 3–30 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priemonių.

(3)

Komisija pastabas gavo iš šešių suinteresuotųjų šalių: Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos, Maltos jūrų laivininkystės teisės asociacijos, Norvegijos laivų savininkų asociacijos, Maltos prekybos, verslo ir pramonės rūmų, Maltos tarptautinės laivybos tarybos, tinklo „Super Yachts Industry Network – Malta“. Komisija taip pat gavo Vokietijos laivybos sektoriaus darbuotojo, pageidaujančio, kad jo tapatybė būtų neatskleista, pastabas.

(4)

Komisija tas pastabas persiuntė Maltai ir suteikė jai galimybę į jas atsakyti; Malta savo pastabas pateikė 2012 m. gruodžio 15 d. raštu.

(5)

2012 m. spalio 15 d., 2012 m. gruodžio 21 d., 2013 m. vasario 27 d., 2013 m. spalio 31 d., 2014 m. kovo 25 d. ir 2015 m. gruodžio 24 d. raštais Malta pateikė papildomų pastabų.

(6)

2016 m. gruodžio 9 d. raštu Malta atsisakė savo teisės pagal SESV 342 straipsnį kartu su Reglamento (EEB) Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (3), 3 straipsniu, reikalauti, kad šis sprendimas būtų priimtas maltiečių kalba, ir sutiko, kas jis būtų priimtas anglų kalba.

(7)

Šis sprendimas yra susijęs su šiomis priemonėmis:

(8)

Pagal Prekybinės laivybos įstatymą (5), specialiai papildytą ir iš dalies pakeistą Prekybinės laivybos mokesčių nuostatais (6) (toliau – Mokesčių nuostatai), pajamoms, licencijuotos laivybos organizacijos gaunamoms iš laivybos veiklos, gali būti netaikomas pajamų mokestis, mokėtinas pagal Pajamų mokesčio įstatymą (7), jeigu deramai sumokėti visi atitinkami registravimo mokesčiai ir tonažo mokesčiai (8). Galimybė mokėti tonažo mokestį yra susijusi su pajamomis, gaunamomis eksploatuojant tonažo mokesčiu apmokestinamą laivą (9).

(9)

Laivybos organizacija Prekybinės laivybos įstatyme (10) apibrėžta kaip organizacija, kurios pagrindiniai tikslai yra viena ar kelios šios veikos rūšys, jeigu turima tos veiklos licencija:

(10)

Tonažo mokesčio schema taikoma ir iš laivybos veiklos gaunamoms pajamoms (11). Mokesčių nuostatuose reikalaujama užtikrinti atskirą laivybos veiklos ir ne laivybos veiklos apskaitą (12). Laivybos veikla apibrėžiama taip: „tarptautinis krovinių arba keleivių vežimas jūra arba kitų paslaugų, kurios gali jį papildyti ar būti su juo susijusios, įskaitant laivo, kuriuo vykdoma visa arba bet kuri pirmiau minėta veikla arba kita veikla, kuri gali būti nurodyta, turėjimą nuosavybės teise, frachtavimą arba bet kurią kitą operaciją, teikimas laivui arba laivu“ (13).

(11)

Prekybinės laivybos įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, kuriuos laivas turi atitikti, kad būtų laikomas tonažo mokesčiu apmokestinamu laivu ir kad jam būtų galima taikyti tonažo mokesčio schemą: tonažo mokesčiu apmokestinamas laivas yra „laivas, ministro pagal šio įstatymo 85A straipsnį paskelbtas tonažo mokesčiu apmokestinamu laivu, arba Bendrijos laivas, sveriantis ne daugiau kaip 1 000 grynųjų tonų ir visiškai priklausantis laivybos organizacijai, jos frachtuojamas, valdomas, administruojamas arba eksploatuojamas“. Prekybinės laivybos įstatymo 85A straipsnio 1 dalyje leidžiama bet kurį laivą, įskaitant laivus iki 1 000 grynųjų tonų (14), paskelbti tonažo mokesčiu apmokestinamu laivu ir laikyti jį atitinkančiu tonažo mokesčio schemos taikymo reikalavimus. Dabartine formuluote patikslinama, kad tai gali būti daroma „neatsižvelgiant į operacijas ar vykdomą prekybą“ ir tokiomis sąlygomis, kokias atsakingas ministras „gali laikyti tinkamomis“.

(12)

Pajamoms, gaunamoms iš licencijuotos laivybos organizacijos laivybos veiklos, pajamų mokestis, mokėtinas pagal Pajamų mokesčio įstatymą, (15) netaikomas.

(13)

Apibendrinant, laivai, kuriems taikoma tonažo mokesčio schema (toliau – tonažo mokesčiu apmokestinami laivai) ir kurie atitinka tonažo mokesčio taikymo reikalavimus ir yra atleisti nuo pajamų mokesčio, yra laivai, „visiškai priklausantys laivybos organizacijai, jos frachtuojami, valdomi, administruojami arba eksploatuojami“ (16) ir vykdantys laivybos veiklą (17).

(14)

Be to, mokestis, mokėtinas pagal Pajamų mokesčio įstatymą, netaikomas jokioms licencijuotos laivybos organizacijos pajamoms, pelnui ar kapitalo prieaugiui pardavus arba kitaip perdavus tonažo mokesčiu apmokestinamą laivą arba perleidus bet kurias teises įsigyti laivą, kuris, pristatytas arba pastatytas, būtų laikomas tonažo mokesčiu apmokestinamu laivu (18).

(15)

Remiantis Maltos teisės aktais, visos pajamos iš laivo išnuomojimo be įgulos be jokių apribojimų atitinka tonažo mokesčio taikymo reikalavimus.

(16)

Kadangi Maltos teisės aktuose pateiktos sąvokų „laivybos organizacija“ (19) ir „laivybos veikla“ (20) apibrėžtys yra plačios, galima aiškinti, kad grynai komerciniu pagrindu veikiančių laivų valdytojų, neprisiimančių jokios atsakomybės už įgulą ar techninį valdymą (t. y. bendrovių, kurios sudaro vežimo sutartis ir paslaugai teikti pasitelkia kitas bendroves, kai laivas nuomojamas tam tikram laikui arba tam tikrai kelionei), pelnas atitinka tonažo mokesčio reikalavimus.

(17)

Naudojant laivą, nuomojamą tam tikram laikui, taikomi 24 konstatuojamojoje dalyje nustatyti ryšio su vėliava reikalavimai. Tačiau dabar nėra aiškios taisyklės dėl minimalaus plaukiojimo su EEE valstybės vėliava reikalavimo, taikytino į tonažo mokesčio schemą naujai įtraukiamiems subjektams.

(18)

2012 m. sausio 6 d. Bendrasis laivybos registras išleido vidaus taisykles dėl atitikties Maltos tonažo mokesčio schemos taikymo reikalavimams (toliau – 2012 m. Taisyklės dėl vidaus procedūros) (21). Tai apima laivo nuomojimo tam tikram laikui ir panašios veiklos apribojimus, nustatant galimą procentinę viso laivyno talpos dalį. Pagal tą pačią vidaus procedūrą iki trejų metų taip pat galima taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas:

„[t]uo metu, kai pasirenkama taikyti tonažo mokesčio schemą, laivų, kurie išsinuomoti ir kuriems taikoma tonažo mokesčio schema, bendra naudingoji talpa neviršija 80 % visų laivų, išsinuomotų ir eksploatuojamų reikalavimus atitinkančio frachtuotojo ir bet kurios kitos organizacijos, esančios tos pačios grupės dalimi, bendros naudingosios talpos. Išsinuomotas laivas yra laivas, išsinuomotas tam tikram laikui, tam tikrai kelionei arba pagal frachtavimo sutartį. Eksploatuojami laivai reiškia nuosavus laivus arba laivus, išsinuomotus be įgulos. Ši procentinė dalis gali būti iki 90 %, jeigu kiekvieno išsinuomoto laivo vėliava yra Bendrijos valstybės vėliava arba visas laivo valdymas (įgulos ir techniniu požiūriu) vykdomas ES/EEE teritorijoje. Patekęs į sistemą frachtuotojas gali padidinti procentinę išsinuomotų laivų naudingosios talpos dalį, nei nustatyta didžiausia dalis, jeigu ši didesnė dalis nebūna ilgiau nei tris iš eilės mokestinius laikotarpius“.

(19)

Kalbant apie krovinių ir keleivių vežimą, 2012 m. Taisyklėse dėl vidaus procedūros pateikta tam tikros informacijos apie tai, kokia papildoma veikla Maltos institucijų paprastai būtų laikoma patenkanti į laivybos veiklos apibrėžtį. Nurodyta, kad apskritai „[v]isa veikla, iš esmės susijusi su laivo eksploatavimo paslauga, teikiama eksploatuojant reikalavimus atitinkančius laivus, ir esanti įprasta tos paslaugos dalimi, turėtų atitikti tonažo mokesčio tvarkos taikymo reikalavimus“. Visų pirma tuo atžvilgiu nurodyta ši veikla:

(20)

Pasak Maltos, yra suprantama, kad 19 konstatuojamosios dalies a punkte apibūdinta veikla, visų pirma vartojimas arba naudojimas laive, apima visas įplaukas iš prekių ir paslaugų pardavimo keleiviams, laive tebeturintiems kajutę, jeigu laivo pajamos daugiausia yra tradicinės laivybos pajamos.

(21)

Malta taiko fiksuotosios sumos metinį tonažo mokestį (23):

1 lentelė

(22)

Standartinis tarifas yra koreguojamas atsižvelgiant į laivo amžių. Standartinis tarifas taikomas tik 10–15 metų laivams. Senesniems nei 15 metų laivams taikoma ne didesnė nei 50 % priemoka. 0–5 metų laivams mokestis mažinamas 30 %, 5–10 metų laivams mokestis mažinamas 15 % (24).

(23)

Prekybinės laivybos įstatymo pirmame priede nustatyta, kad „[m]inistras tam tikromis sąlygomis, kurios, jo nuomone, yra tinkamos, bet kurį laivą arba bet kurią laivų kategoriją gali atleisti nuo visų arba dalies mokesčių, mokėtinų pagal šiuos nuostatus“.

(24)

Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 85A straipsnio 2 dalį su ne Bendrijos valstybės vėliava plaukiojantis laivas tonažo mokesčiu apmokestinamu laivu gali būti laikomas, jeigu (25):

(25)

NET b arba c punkto reikalavimų neatitinkančiam su ne Bendrijos valstybės vėliava plaukiojančiam laivui galima taikyti tonažo mokesčio schemą, jeigu pagalbos gavėjas įsipareigoja padidinti su vienos iš valstybių narių vėliava plaukiojančių laivų talpą arba išlaikyti tokią pačią laivų, su tokiomis vėliavomis eksploatuotų ataskaitinę dieną, talpą.

(26)

Maltos mokesčių teisės bendros kovos su mokesčių vengimu nuostatos, kuriomis nustatyta, kad schemos, skirtos dirbtinai sumažinti mokesčių sumas, neturėtų būti taikomos, taikomos ir tonažo mokesčio schemai (27).

(27)

Galimybė pakaitomis taikyti tonažo mokesčio schemą ir bendrąją įmonių pajamų apmokestinimo sistemą, siekiant optimizuoti įmonės mokėtinus mokesčius, ribojama tuo, kad sprendimas pasitraukti iš tonažo mokesčio schemos yra neatšaukiamas (28).

(28)

Kalbant apie bet kuriuos metus, kuriems taikomas tonažo mokestis, apskaita turi būti aiškiai atskirta atskiriant laivybos organizacijos laivybos veiklos mokėjimus bei pajamas ir bet kurios kitos veiklos pajamas (29).

(29)

Kapitalo prieaugis, gaunamas pardavus arba perdavus tonažo mokesčiu apmokestinamus laivus ir įvykdžius panašias operacijas, neapmokestinamas (30). Šiam atleidimui nuo mokesčio jokių apribojimų nėra.

(30)

Mokesčių nuostatų 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad „joks papildomas mokestis, mokėtinas pagal Pajamų mokesčio įstatymą, netaikomas pajamoms arba nemokamas nuo pajamų, jeigu tos pajamos gaunamos iš licencijuotos laivybos organizacijos laivybos veiklos“, tačiau tik jeigu laivybos organizacija yra deramai sumokėjusi visas mokėtinas rinkliavas ir mokesčius. Šis atleidimas nuo mokesčio taikomas per visą nuosavybės grandinę (31).

(31)

Kalbant apie bendrąją pajamų apmokestinimo sistemą, akcininkų dividendų vertinimui taikomas Pajamų mokesčio įstatymo 68 straipsnis; jame teigiama:

(32)

Pajamų mokesčio įstatymo 68 straipsnio praktinis poveikis toks, kad pelnas, paskirstytas dividendams, akcininkų lygmeniu daugiau neapmokestinamas. Reikia atkreipti dėmesį, kad gavėjams netaikoma prievolė atskleisti informaciją apie tokius dividendus.

(33)

Organizacijos, turinčios laivybos organizacijų kapitalo dalių, ir akcininkai nemoka pajamų mokesčio nuo kapitalo prieaugio, gaunamo perleidžiant tokias kapitalo dalis, jeigu ta bendrovė, kurios kapitalo dalis turima, vykdo tik laivybos veiklą (32). Tas atleidimas nuo mokesčio taikomas per visą nuosavybės grandinę (33).

(34)

Pajamų mokesčio įstatymu yra nustatytas mokestis, taikomas tam tikram kapitalo prieaugiui. Tos kapitalo prieaugio rūšys išsamiai nustatytos Pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir iš esmės apima prieaugį, gaunamą iš nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir partnerystės sandorių. Apmokestintinas kapitalo prieaugis pridedamas prie kitų mokesčių mokėtojo pajamų ir jam taikomas įmonėms taikomas vienodo tarifo (35 %) mokestis.

(35)

Pajamų mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje nustatyta, kad nuo mokesčio atleidžiami subjektai, nesantys Maltos rezidentais. Konkrečiai, bet koks prieaugis arba pelnas, Maltos rezidentu nesančių subjektų gaunamas perleidus bendrovės, nesančios nekilnojamojo turto bendrove, akcijas arba vertybinius popierius, yra neapmokestinamas, jeigu tikrasis prieaugio gavėjas yra subjektas, nesantis Maltos rezidentu, ir toks subjektas nepriklauso jokiam asmeniui arba asmenims, įprastai esantiems Maltos rezidentais, arba nėra jo (jų) kontroliuojamas.

(36)

Prekybinės laivybos įstatyme nustatyta, kad be Maltoje registruoto arba su kitos valstybės vėliava plaukiojančio laivo arba laivų turėjimo nuosavybės teise, eksploatavimo, administravimo ir valdymo, taip pat visos su tuo susijusios papildomos finansinės, užtikrinimo ir komercinės veiklos vykdymo (34), organizacija laikoma laivybos organizacija, jeigu jos pagrindinis tikslas yra (tačiau turi būti turima Laivybos generalinio direktoriaus išduota licencija) „kapitalo didinimas paskolomis, garantijų suteikimas arba vertybinių popierių išleidimas, kai tai skirta pačiai laivybos organizacijai arba kitoms tos pačios grupės laivybos organizacijoms“ (35) arba „tokios kitos jūrų laivybos sektoriaus veiklos, kurią ministras institucijos rekomendacija nuostatais kartkartėmis gali nustatyti kaip atitinkančią pirmiau minėtą paskirtį, vykdymas“ (36).

(37)

Mokesčių nuostatų 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad joks pagal Pajamų mokesčio įstatymą mokėtinas mokestis neturi būti mokamas nuo palūkanų arba kitų mokėtinų pajamų, susijusių su licencijuotų laivybos organizacijų, nustatytų Prekybinės laivybos įstatymo 84Z straipsnio 1 dalyje, operacijų finansavimu arba tonažo mokesčiu apmokestinamo laivo finansavimu. Remiantis ta nuostata, šis atleidimas nuo mokesčio taikytinas tik Maltos rezidentais esantiems licencijuotiems bankams ir kredito arba finansų įstaigoms, ir jis taikomas tik tada, kai kompetentingoms institucijoms pateikiamas aiškus prašymas.

(38)

Todėl finansų įstaigų paskoloms ir garantijoms, suteiktoms laivų savininkams ir laivų eksploatuotojams, valdytojams arba administratoriams, galėtų būti netaikomas pajamų mokestis, mokėtinas pagal Pajamų mokesčio įstatymą, kai pelnas gaunamas iš atitinkamos veiklos (37).

(39)

Maltos institucijos patvirtino, kad nuo Maltos įstojimo į Europos Sąjungą nė vienai organizacijai, išskyrus organizacijas, kurių veikla susijusi su laivo arba laivų turėjimu nuosavybės teise, eksploatavimu (pagal laivo frachtavimo sutartį arba kitaip), administravimu ir valdymu, nesuteikta licencija ir kad nė vienas bankas, kredito arba finansų įstaiga, kaip nustatyta Prekybinės laivybos įstatymo 84Z straipsnio 1 dalyje, tokia galimybe nepasinaudojo.

(40)

Dokumentų ir perleidimo žyminio mokesčio įstatymas (38) taikomas perleidžiant perleidžiamąsias priemones, nekilnojamąjį turtą, aukcione įsigytą turtą ir draudimo liudijimus. Perleidžiamosios priemonės apibrėžiamos kaip „bet kurios bendrovės akcinio kapitalo turėjimas ir tą patvirtinantis dokumentas“ (39).

(41)

Mokesčių nuostatuose (40) nustatyta, kad joks žyminis mokestis neturi būti taikomas i) tonažo mokesčiu apmokestinamo laivo registravimui pagal Prekybinės laivybos įstatymą; ii) bet kokių licencijuotos laivybos organizacijos vertybinių popierių arba nuosavybės dalies išleidimui arba paskirstymui; iii) bet kokių licencijuotos laivybos bendrovės vertybinių popierių arba nuosavybės dalies pirkimui, perleidimui arba paskyrimui; iv) tonažo mokesčiu apmokestinamo laivo pardavimui arba perdavimui; v) bet kurio laivo arba laivybos organizacijos (arba kai tai susiję su bet kuriuo laivu ar laivybos organizacija) bet kurios hipotekos sutarties arba kitokio turto suvaržymo registravimui, perleidimui arba nutraukimui; vi) bet kokių su bet kuriuo laivu susijusių teisių ir nuosavybės dalių paskyrimui arba prievolių prisiėmimui.

(42)

Pagal Dokumentų ir perleidimo žyminio mokesčio įstatymą (41) su vertybiniais popieriais susijusiems sandoriams taikomas dviejų eurų žyminis mokestis, mokėtinas už kiekvieną šimtą atlygio sumos ar vertės arba perleidžiamosios priemonės tikrosios vertės, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė, eurų.

(43)

Tačiau žyminis mokestis netaikomas sandoriams, susijusiems su bendrovės, kurios daugiau kaip pusę įstatinio kapitalo, sudaryto iš paprastųjų akcijų, balsavimo teisių ir teisių į pelną, turi subjektai, kurie nėra Maltos rezidentai ir nėra tiesiogiai arba netiesiogiai nuosavybės teise turimi arba kontroliuojami subjektų, esančių Maltos rezidentais, vertybiniais popieriais, jeigu didžioji dalis tokios bendrovės verslo interesų yra ne Maltoje (42).

(44)

Mokesčiai paprastai netaikomi ir perleidimui grupės viduje, kai tai susiję su grupės restruktūrizavimo veiksmais (43). Taip pat esama daug kitų atleidimo nuo mokesčių atvejų, daugiausia susijusių su įvairiais juridiniais asmenimis, turinčiais didelių tarptautinių interesų, taip pat su kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kolektyvinio investavimo subjektais.

(45)

Sprendime pradėti tyrimą išdėstytos abejonės dėl 2.1–2.8 skirsniuose aprašytų priemonių suderinamumo su vidaus rinka ir visų pirma su Jūrų transporto gairėmis (44).

(46)

Dėl tonažo mokesčio priemonių Komisijai kilo šių abejonių:

(47)

Malta pabrėžia, kad taikydama tonažo mokestį visada paisė sąžiningos konkurencijos ir laikėsi Jūrų transporto gairių.

(48)

Praktiškai, Maltos schema visada buvo taikoma tik laivams, Komisijos pripažintiems kaip laivai, atitinkantys tonažo mokesčio taikymo reikalavimus (visų pirma laivams, naudojamiems tarptautiniam krovinių ir keleivių vežimui). Papildomoms paslaugoms, pavyzdžiui finansavimo arba tarpininkavimo paslaugoms, tonažo mokestis nebuvo taikomas.

(49)

2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje su Maltos vėliava plaukiojančių laivų bendroji registrinė talpa buvo 66,2 mln. tonų (daugiau kaip 3 000 laivų). Su Maltos vėliava plaukiojančių laivų laivynas yra pagrindinė Maltos jūrinės veiklos sudedamoji dalis; šis laivynas daro didžiulį poveikį viso Maltos jūrų transporto sektoriaus gyvybingumui, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Malta yra maža sala Sąjungos periferijoje, taip pat į laivyno nulemiamą daugiklio efektą Maltos ekonomikai.

(50)

Tai reikėtų lyginti su 462 laivais, kuriems taikoma Maltos tonažo mokesčio schema ir kurių visa talpa 2015 m. pabaigoje buvo 10,4 mln. bendrųjų tonų.

(51)

Laivai, kuriems taikoma Maltos tonažo mokesčio schema, plaukioja su Maltos vėliava, išskyrus du laivus, plaukiojančius su Norvegijos vėliava. Nė vienas iš tų laivų nėra eksploatuojamas juos išnuomojant be įgulos trečiosioms šalims arba nuomojant tam tikram laikui arba tam tikrai kelionei.

(52)

Laivams, komerciniu pagrindu eksploatuojamiems Maltos teritorinėje jūroje, tonažo mokesčio schema netaikoma. Jie daugiausia naudojami uosto operacijoms, pavyzdžiui, laivų bunkeriavimui, vežimui ir turistų kruizams, juose dirba daug Maltos jūrininkų.

(53)

Reikia skirti laivus, komerciniu pagrindu eksploatuojamus turistams arba kroviniams Maltos teritorinėje jūroje vežti, ir laivus, kurių veikla susijusi su tarptautine prekyba. Tik pastarieji atitinka Maltos tonažo mokesčio schemos taikymo reikalavimus.

(54)

Remiantis Prekybinės laivybos įstatymo pirmu priedu, tonažo mokestis mokamas už visus Maltoje registruotus laivus, įskaitant žvejybos laivus ir pramogines jachtas.

(55)

Tačiau Malta pabrėžia, kad ne visų rūšių laivai atitinka reikalavimus, kad juos būtų galima apmokestinti tonažo mokesčiu ir jiems galėtų būti taikoma tonažo mokesčio schema. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie žvejybos laivus ir pramogines jachtas. Taip pat, licencijuotos laivybos organizacijos, nuosavybės teise turinčios, eksploatuojančios arba valdančios tokius laivus, neturi teisės pelnui, tokios licencijuotos organizacijos gaunamam iš tokių laivų, taikyti tonažo mokesčio schemos.

(56)

Laivai, nenaudojami laivybos veiklai, pavyzdžiui, žvejybos laivai ir pramoginės jachtos, Maltoje privalo nuo savo apmokestinamų pajamų mokėti pajamų mokestį, taip pat registracijos mokesčius bei metinius mokesčius, pagrįstus tonažu ir mokėtinus pagal Prekybinės laivybos įstatymą. Pastarieji mokesčiai Maltoje taip pat vadinami tonažo mokesčiu, tačiau tik laivai, kuriuos Malta anksčiau yra įvardijusi kaip tonažo mokesčiu apmokestinamus laivus, vietoj pajamų mokesčio, mokėtino pagal Pajamų mokesčio įstatymą, turi mokėti tik tonažo mokestį pagal tonažo mokesčio schemą.

(57)

Mokesčių nuostatuose nustatyta, kad pajamų mokestis netaikomas tik pajamoms, gaunamoms iš laivybos veiklos. 2012 m. Taisyklėse dėl vidaus procedūros nurodyti laivai, neatitinkantys reikalavimų, kad jiems būtų galima taikyti tonažo mokestį ir netaikyti įprasto pajamų mokesčio, nes pajamos, gaunamos naudojant tuos laivus, nelaikomos pajamomis iš laivybos veiklos. Mokesčio lengvata visų pirma netaikoma žvejybos laivams, pramoginėms jachtoms, jūroje esantiems fiksuotiesiems įrenginiams, įskaitant naftos bokštus, nenaudojamus kaip jūros transportas, vandenynais neplaukiojantiems vilkikams, nesavaeigiams plūduriuojantiems kranams ir laivams, kurių pagrindinė paskirtis yra teikti lošimų ir (arba) kazino paslaugas. Be to, atleidimo nuo įprasto pajamų mokesčio reikalavimų neatitinka ir judžiosios platformos bei pontonai. Už visus šiuos laivus tiesiog mokamas registracijos mokestis ir metinis mokestis, pagrįstas jų tonažu, – tai vadinama tonažo apmokestinimu arba tonažo mokesčiu, bet nuo įprasto pajamų mokesčio dėl to neatleidžiama.

(58)

Malta teigia, kad ateityje žvejybos laivų ir reikalavimų neatitinkančių panašių laivų registracijos mokestis ir metinis mokestis nebebus vadinami tonažo mokesčiu, kad būtų išvengta nesusipratimų.

(59)

Tai, kad atsakingas ministras turi veiksmų laisvę patvirtinti laivus iki 1 000 grynųjų tonų, nereiškia, kad tonažo mokestis galėtų būti taikomas laivybos veiklai nenaudojamiems laivams. Naudojantis tokia veiksmų laisve negalima nereikalauti, kad laivas būtų naudojamas tarptautiniam krovinių arba keleivių vežimui.

(60)

Siekiant aiškumo, Prekybinės laivybos įstatymo 85A straipsnio 1 dalis bus išdėstyta kitaip: „[m]inistras, už finansus atsakingam ministrui pritarus ir laikydamasis sąlygų, kurios būtų laikomos tinkamomis pagal šiuos nuostatus, paskelbia, kad tonažo mokesčiu apmokestinamas laivas yra bet kokios naudingosios talpos laivas, naudojamas laivybos veiklai“.

(61)

Tik 2 lentelėje nurodytų kategorijų laivai visą laiką buvo laikomi atitinkantys reikalavimus, kad Maltoje jiems būtų taikomas tonažo mokestis (kartu atleidžiant nuo įprasto pajamų mokesčio). 2 lentelėje taip pat pateikti duomenys apie laivyno sudėtį 2015 m.

2 lentelė

(62)

Malta patvirtino, kad 100 % laivų, kuriems netaikomas įprastas pajamų mokestis (toliau – Maltos laivynas, kuriam taikomas tonažo mokestis), yra su ES arba EEE valstybių vėliavomis plaukiojantys arba jose registruoti (48) laivai, ir nuo 2004 m. laivyne, kuriam taikomas tonažo mokestis, nebuvo nė vieno su ne ES arba EEE valstybės vėliava plaukiojančio laivo.

(63)

Kalbant apie tonažą, Maltos laivyno, kuriam taikomas tonažo mokestis, talpa 2015 m. pabaigoje buvo maždaug 10,4 mln. bendrųjų tonų, o tai mažiau nei 20 % Maltoje registruotų laivų.

(64)

Malta įsipareigojo ir toliau taikyti apribojimą, kad laivai, atitinkantys tonažo mokesčio schemos taikymo reikalavimus, yra laivai, naudojami tarptautiniam krovinių arba keleivių vežimui jūra ir tam tikrai kitai laivybos veiklai, kurią Komisija anksčiau patvirtino kaip tonažo mokesčio taikymo kitose valstybėse narėse tikslais atitinkančią reikalavimus pagal Jūrų transporto gaires.

(65)

Be to, Malta patikslins, kad tik tikros laivybos organizacijos galės naudotis tonažo apmokestinimu pagal schemą, t. y. organizacijos, prisiėmusios riziką ir atsakomybę, kurios yra susijusios su i) laivo, teikiančio jūrų transporto paslaugas, eksploatavimu, kaip apibrėžta Jūrų transporto gairėse (49) (tokia atsakomybė yra susijusi su techniniu valdymu ir įgulos įdarbinimu), arba ii) su jūrų transporto paslaugų teikimu, kaip apibrėžta Jūrų transporto gairėse (įskaitant laivus, tam tikromis sąlygomis išsinuomotus su įgula (50)).

(66)

Baržos, nenaudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, neatitinka Maltos tonažo mokesčio schemos taikymo reikalavimų, neatsižvelgiant į tai, ar jos savaeigės, ar kitokios. Baržos, suprojektuotos ir įprastai naudojamos atviros jūros laivybai, taip pat naudojamos tarptautinėms jūrų transporto paslaugoms teikti, gali atitikti Maltos tonažo mokesčio schemos reikalavimus. Tai laikoma būtina, kai vežami kroviniai, kurių negalima vežti įprastais laivais.

(67)

Energetikos pramonėje baržos naudojamos tokioms sudedamosioms dalims, kaip inkarai, vamzdžiai ir grandinės, vežti, nes jų negalima vežti įprastais laivais. Baržomis taip pat vežami naujų platformų, naudojamų gręžybai ir gavybai, moduliai ir gręžimo bokštai. Kitos baržos veža įrangą, skirtą giliavandeniams vamzdynams tiesti, taip pat labai didelio pajėgumo kranus ir derikus. Nevaromos baržos taip pat naudojamos anglims elektrinėms tiekti.

(68)

Kruiziniai (keleiviniai) laivai atitinka Maltos tonažo mokesčio schemos taikymo reikalavimus. Malta pabrėžė, kad Airija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija ir Vokietija laiko, kad kruiziniai laivai yra reikalavimus atitinkantys laivai, jeigu tokie laivai nėra naudojami daugiausia lošimų ir (arba) kazino paslaugoms teikti arba nėra panašios su laivyba nesusijusios paskirties.

(69)

Kuriant Sąjungos jūrų pramonės kompleksą šis sektorius labai naudingas ir daugeliui valstybių narių teikia didelę pridėtinę vertę. Šiame pramonės sektoriuje juntama didžiulė tarptautinė konkurencija, be to, jame dirba daug kvalifikuotų darbuotojų ir specialistų.

(70)

Komercinės jachtos, naudojamos tarptautiniam keleivių vežimui, gali atitikti tonažo mokesčio schemos taikymo reikalavimus, jeigu jos registruotos Maltoje kaip komercinės jachtos. Jos turėtų būti naudojamos komerciniam iki 12 keleivių vežimui (51) ir privalo atitikti griežtų saugos ir eksploatavimo standartų rinkinį. Jachtos, patvirtintos kaip komercinės jachtos, laikomos lygiavertėmis mažiems keleiviniams laivams, nes gali plaukioti tarptautiniuose vandenyse. Maltos komercinių jachtų kodekse (52) nustatyti techniniai standartai, kuriuos tos komercinės jachtos privalo atitikti, kad jas būtų galima laikyti tonažo mokesčiu apmokestinamais laivais. Tie standartai yra lygiaverčiai standartams, kuriais reglamentuojamas prekybos laivų statymas ir eksploatavimas ir kurie nustatyti tarptautinėse konvencijose, pavyzdžiui, SOLAS ir MARPOL (53). Kiti komercinėms jachtoms taikytini tinkamumo kriterijai yra tokie pat, kaip ir kriterijai, taikytini kitų tipų laivams.

(71)

Tokių komercinių jachtų savininkai sudaro valdymo susitarimus su trečiosiomis šalimis – jachtų valdymo bendrovėmis. Mokesčių nuostatuose nustatyta, kad tonažo mokesčio schemos reikalavimus gali atitikti ir savininkai, ir valdytojai. Lig šiol nebuvo atvejų, kai schema naudotųsi ir komercinės jachtos, registruotos pagal Prekybinės laivybos įstatymą, savininkas, ir jos valdytojas.

(72)

Tarptautinis komercinių jachtų sektorius labai konkurencingas, ir Sąjungoje arba EEE registruotos jachtos susiduria su vis didėjančia ne EEE įsisteigusių komercinių jachtų eksploatuotojų konkurencija. Trečiosios valstybės pelno mokesčiu skatina jachtas registruoti jose.

(73)

Kai licencijuota laivybos organizacija pajamas gauna iš vilkikų, kurie yra tonažo mokesčiu apmokestinami laivai, organizacija turi teisę tonažo schemą taikyti tik toms pajamoms, kurias ji gauna iš laivybos veiklos. Tonažo mokesčio schema vilkimo uoste paslaugoms netaikoma. Vilkikai reikalavimus atitinka tik tada, kai patvirtinta, kad didžioji dauguma jų darbo laiko skiriama tarptautiniam krovinių vežimui, laikantis 50 % ribos, nustatytos Jūrų transporto gairėse (54).

(74)

2012 m. Taisyklėse dėl vidaus procedūros nustatyta, kad vandenynais neplaukiojantiems vilkikams tonažo mokesčio schema netaikoma, ir aiškiai nurodyta, kad laivai, kurie nėra laikomi atitinkančiais schemos reikalavimus, paprasčiausiai neatitinka tonažo mokesčio schemos reikalavimų, bet turi laikytis Mokesčių nuostatų reikalavimų. Naujame Prekybinės laivybos mokesčių nuostatų projekte bus aiškiai nurodyta, jog vilkikai ir žemsemės turi būti registruoti ES arba EEE registre, kad būtų laikomi atitinkantys reikalavimus. Nors anksčiau tai nebuvo aiškiai nurodyta, pastarojo reikalavimo visada laikytasi.

(75)

Malta įsipareigojo tai, kas Jūrų transporto gairėse nustatyta dėl vilkikų ir žemsemių veiklos, tiksliai perkelti į atitinkamus tekstus.

(76)

Malta paaiškino, kad tonažo mokesčio schema taikyta tik keliems paslaugas teikiantiems arba aptarnaujantiems laivams. Tai universalieji arba palaidų birių kovinių laivai (55).

(77)

Malta tvirtina, kad paslaugas teikiantiems arba aptarnaujantiems laivams taikoma tokia pat veiklos ir reglamentavimo sistema, kokia taikoma laivams, teikiantiems jūrų transporto paslaugas (kaip nustatyta Jūrų transporto gairėse), t. y. sistema, susijusi su:

(78)

Paslaugas teikiantys laivai konkuruoja su tarptautiniais konkurentais, su konkurentais, įgulai mokančiais mažesnį darbo užmokestį, mokančiais mažesnius mokesčius, besilaikančiais paprastesnės techninės priežiūros programų ir pan.

(79)

Be to, paslaugas teikiantys laivai, kaip ir kiti (prekybos) laivai, padeda siekti Jūrų transporto gairių tikslų. Jie padeda plėtoti jūrų pramonės kompleksą ir daro teigiamą poveikį užimtumui ir praktinei patirčiai Sąjungoje.

(80)

Malta įsipareigojo riboti tai, kurie laivai atitinka reikalavimus, ir įtraukti tik laivus, naudojamus tarptautiniam krovinių ir keleivių vežimui jūra, kaip nustatyta Jūrų transporto gairėse.

(81)

Malta atkreipė dėmesį, jog Komisija jau sutiko, kad kabelių tiesimo laivai, vamzdynų tiesimo laivai, mokslinių tyrimų laivai ir plaukiojantys kranai atitinka tonažo mokesčio taikymo reikalavimus (56).

(82)

Mokesčių nuostatų 85 straipsnio 1 dalyje pateiktoje laivybos veiklos apibrėžtyje paminėta sąvoka „papildoma veikla“ visada buvo aiškinama, kaip veikla, kuriai turi būti būdingas tvirtas tarptautinio krovinių ir keleivių vežimo ir papildomos veiklos ryšys. Ar konkreti veikla laikoma papildoma veikla, nagrinėjama kiekvienu konkrečiu atveju.

(83)

Nustatant, ar veikla yra papildoma, atsižvelgiama į EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo 8 straipsnio pastabų dokumentą (toliau – Pastabų dokumentas), įskaitant Pastabų dokumento 4.2 punktą – jame teigiama, kad tarptautinio transporto srityje pajamos, gaunamos iš papildomos veiklos, yra pajamos, gaunamos iš veiklos, kuria „šiek tiek prisidedama prie [tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo eksploatavimo] ir kuri taip glaudžiai susijusi su tokiu eksploatavimu, kad neturėtų būti laikoma atskira įmonės veikla arba pajamų šaltiniu“.

(84)

Malta pabrėžia, kad keleivių vežimas paprastai apima įvairias papildomas paslaugas, įtrauktas į bilieto kainą. Tos paslaugos apima nakvynę ir aprūpinimą maistu ir gėrimais, taip pat kitas paslaugas, kurių keleivis tikisi per tą pačią kelionę, pavyzdžiui įlaipinimo ir išlaipinimo paslaugas. Didelių keleivinių laivų keleiviai taip pat tikėtųsi, kad bus kino teatras, vandens procedūros, kirpykla ir panašios paslaugos. Tokios paslaugos ir vietos ekskursijų paslaugos turi būti laikomos papildoma laivybos veiklos veikla, jeigu atitinkama paslauga sudaro rinkos sąlygomis įsigytų paslaugų dalį. Malta taip pat pabrėžė, jog teisiškai reikalaujama, kad kruiziniame laive esančios parduotuvės laivams esant uoste būtų uždarytos.

(85)

Bilietų pardavimas yra pirminis kruizinių laivų eksploatuotojų pajamų šaltinis, o laive gaunamos pajamos yra papildomas, bet pagrindinis keleivių vežimo veiklos tvarumo komponentas. Šio pramonės sektoriaus ataskaitose apskaičiuota, kad didžioji dalis kruizinių laivų pajamų (60 % arba daugiau) gaunama iš bilietų pardavimo.

(86)

2012 m. Taisyklėse dėl vidaus procedūros konkrečiai nurodyta, kad tonažo mokesčio sistema netaikoma „laivams, kurių pagrindinė paskirtis yra tiekti prekes arba teikti paslaugas, paprastai tiekiamas arba teikiamas sausumoje (pvz., laive esantis viešbutis, prekybos centras arba restoranas)“, taip pat plaukiojantiesiems arba kruiziniams kazino. Iš 26 keleivinių laivų, kuriems taikyta tonažo mokesčio schemos lengvata, 17 neteikia kazino paslaugų arba neparduoda prabangos prekių.

(87)

Malta įsipareigojo, kad, įsigaliojus naujoms Prekybinės laivybos mokesčių taisyklėms, bus aiškiai neįtraukta tam tikrų rūšių veikla, galinti konkuruoti su sausumoje veikiančių bendrovių veikla ir dėl to neatitinkanti tonažo mokesčio schemos taikymo reikalavimų. Ta veikla apims prekių arba paslaugų, paprastai netiekiamų ir neteikiamų būtent keleiviams, pavyzdžiui, automobilių, buities prietaisų arba gyvulių pardavimą laivuose, taip pat atostogas laivuose, kai laivas visą laiką būna prišvartuotas ir nesama vežimo jūra elemento.

(88)

Be to, Malta įsipareigojo nustatyti viršutinę pajamų iš papildomos veiklos ribą – jos neturi viršyti 50 % kiekvieno laivo bendrųjų pajamų. Mokesčių institucijos tikrins kiekvieno grupės laivo atitiktį reikalavimams.

(89)

Pagalbinė veikla, kuriai nustatyta viršutinė riba ir kuriai galima taikyti tonažo mokestį, bus ši:

(90)

Be to, pajamomis, kurioms taikoma viršutinė riba, bus ir šios papildomos pajamos:

(91)

Pagal 2012 m. Taisykles dėl vidaus procedūros, papildoma veikla, kuri nėra susijusi su laivais ir kuriai Maltoje dabar taikomas tonažo mokestis, yra i) bilietų pardavimo infrastruktūros ir keleivių terminalų, susijusių su laivybos veikla, kuriai taikomas tonažo mokestis, eksploatavimas; ii) bet kokios palūkanos arba apyvartinio kapitalo grąža, kai palūkanos arba grąža naudojamos licencijuotai laivybos organizacijai arba jos laivybos veiklai finansuoti; iii) ir (arba) tonažo mokesčiu apmokestinamo laivo įsigijimas ir techninė priežiūra. Būsimuose teisės aktuose tai veiklai ir toliau bus taikomas tonažo mokestis, ir ta veikla bus priskirta prie veiklos „kita papildoma veikla, Europos Komisijos pripažįstama, kaip atitinkanti tonažo mokesčio taikymo reikalavimus“, jeigu dėl jos visos bendrosios pajamos, gaunamos kaip papildomos pajamos (ir susijusios su laivais, ir kitokios) neviršys pagalbą gaunančiosios bendrovės 50 % tonažo mokesčiu apmokestinamų pajamų.

(92)

Remiantis Laivybos ir jūrininkų generalinio archyvo atlikta 2004–2016 m. apžvalga, visi subjektai, kuriems taikyta tonažo mokesčio schema, laikėsi 50 % viršutinės ribos, taikomos bendrosioms pajamoms, susijusioms su papildoma veikla. Atsižvelgiant į šių pajamų svarbą, ypatingas dėmesys buvo teikiamas kruiziniams laivams. Bendrovių, kurioms taikomas tonažo mokestis, patikrinimai, tikrinant pagal kiekvieną laivą, parodė, kad papildomos veiklos pajamos buvo gerokai mažesnės nei 50 % riba. Malta vėliau patvirtino, kad papildomos veiklos pajamoms taikomos 50 % ribos laikomasi nuo 2004 m. gegužės mėn. Malta pabrėžė, kad jokių subrangovų pelnas niekada neatitiko tonažo mokesčio taikymo reikalavimų.

(93)

Malta tvirtina, kad, priešingai nei finansinės nuomos teikėjų atveju, laivų savininkai, išnuomojantys savo laivus be įgulos, nėra nesusiję su laivybos sektoriumi ir prisiima tam tikro lygmens atsakomybę už savo laivus.

(94)

Kai laivas naudojamas tik reikalavimus atitinkančiai veiklai ir jį eksploatuoja jo savininkas, visoms laivo pajamoms taikomas tonažo mokestis. Tokiomis aplinkybėmis Malta mano, kad tas pat principas turėtų būti taikomas ir atitinkamoms pajamoms, kurias pasidalija laivo savininkas ir eksploatuotojas, jeigu įvykdomos būtinos sąlygos (įskaitant tai, kad kiekviena šalis moka tonažo mokestį). Malta tvirtina, kad per griežtas požiūris į šį klausimą gali paskatinti laivų savininkus savo laivams rinktis ne Sąjungos valstybių vėliavas, o Sąjungos laivybos bendrovėms taikyti didesnį laivo nuomos mokestį.

(95)

Nė vienas išnuomotas be įgulos laivas, anksčiau patvirtintas kaip atitinkantis tonažo mokesčio schemos reikalavimus, nebuvo laivas, išnuomotas be įgulos trečiosioms šalims, kaip matyti iš Komisijos tarnyboms pateiktos 2004–2016 m. laikotarpio apžvalgos.

(96)

Išnuomojami be įgulos laivai sudaro apie 10 % laivų, kuriems taikoma Maltos tonažo mokesčio sistema. Laivų nuomos sutartys buvo sudarytos grupės viduje (57).

(97)

Siekiant užtikrinti, kad ateityje de jure nebūtų galimybės tonažo mokesčio schema pasinaudoti tais atvejais, kai laivas paprasčiausiai išnuomojamas (įskaitant mažų jachtų nuomą fiziniams asmenims (58)), Malta įsipareigojo nustatyti, kad laivų išnuomojimo be įgulos reikalavimus atitinka tik šie sandoriai:

(98)

Malta patvirtino, kad nuo 2004 m. Maltoje nė vienas pagalbos gavėjas, kuriam taikomas tonažo mokestis, nesivertė laivo nuomojimo tam tikram laikui arba panašia veikla.

(99)

Tačiau Malta pabrėžė, kad dėl paties laivybos pobūdžio laivų savininkai turi turėti galimybę lanksčiai ir greitai priimti sprendimus, kad galėtų prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Malta pabrėžė, kad Jūrų transporto gairėse nenustatyta didžiausios talpos, kurią organizacija gali išsinuomoti su įgula, apribojimų, kad būtų įgyta teisė gauti pagalbą, leidžiamą pagal Jūrų transporto gaires.

(100)

Laivynas, nuomojamas tam tikram laikui, turi atitikti bendruosius Maltos teisėje nustatytus ryšio su vėliava reikalavimus. Ryšio su vėliava reikalavimas taikomas visam laivynui, kuriam taikomas tonažo mokestis (60). Visi nuo 2004 m. gegužės mėn. patvirtinti laivai, kurie nuomojami tam tikram laikui arba tam tikrai kelionei ir kuriems taikoma Maltos tonažo mokesčio schema, plaukioja su EEE valstybės vėliava.

(101)

Malta paaiškino, jog naujiems schemos dalyviams ji taikys reikalavimą, kad bent 25 % jų laivyno, kuriam taikomas tonažo mokestis, plaukiotų su EEE valstybių vėliavomis, atsižvelgiant į modelį, Komisijos patvirtintą Prancūzijos tonažo mokesčio byloje (61).

(102)

Tonažo mokestį taikyti ir ne EEE arba ES registruotiems laivams, jeigu įvykdomos 27 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos sąlygos, Mokesčių nuostatais leidžiama tik nuo 2010 m. Todėl didžioji dauguma Maltos laivyno, kuriam taikomas tonažo mokestis, laivų (90 %) plaukioja su EEE arba ES valstybių vėliavomis.

(103)

Malta įsipareigojo reikalauti, kad visų naujų schemos dalyvių su EEE valstybės vėliava plaukiojantys laivai sudarytų bent 25 % jų eksploatuojamo laivyno, kuriam taikomas tonažo mokestis (62), ir tokią procentinę dalį jie turės išlaikyti arba didinti pagal Jūrų transporto gairių 3.1 skirsnį. Vykdant šį įsipareigojimą, su EEE valstybės vėliava plaukiojančių laivų, kuriems taikomas tonažo mokestis, vidutinė dalis turi nemažėti trejų metų laikotarpį. Leisti nukrypti nuo šios prievolės bus galima, tik jeigu 60 % pagalbą gaunančios bendrovės eksploatuojamo laivyno, kuriam taikomas tonažo mokestis (63), plaukios su EEE valstybių vėliavomis. Bus tikrinama kaskart, kai laivas bus įtraukiamas į tonažo mokesčiu apmokestinamą laivyną, arba iš jo pašalinamas.

(104)

Malta taip pat įsipareigojo reikalauti, kad visas strateginis ir komercinis valdymas būtų vykdomas EEE.

(105)

Laivai, komerciniu ir strateginiu požiūriu valdomi ne EEE, kaip laivai, kuriems taikoma tonažo mokesčio sistema, bus patvirtinti tik jeigu jie plaukios su EEE valstybės vėliava, išskyrus laivus, išnuomotus be įgulos, laikantis su tam tikrais apribojimais susijusių sąlygų (64).

(106)

Malta pabrėžė, kad jos tonažo mokesčio schema yra pagrįsta panašiu principu, kaip Komisijos 2010 m. patvirtinta Kipro tonažo mokesčio sistema. Malta taiko fiksuotosios sumos metinį tonažo mokestį, priklausantį nuo laivo talpos.

(107)

Maltoje mokėtino tonažo mokesčio tarifai skiriasi – tarifas priklauso nuo laivo naudingosios talpos ir amžiaus. 3 lentelėje pateiktas Maltoje mokėtino tonažo mokesčio dydžio palyginimas su Komisijos patvirtintomis Kipro ir Lenkijos tonažo mokesčio schemomis.

(108)

Malta pabrėžia, kad jeigu būtų laikoma, kad mokėtino mokesčio keitimasis priklauso tik nuo laivo talpos (65), apskaičiuotasis Maltoje mokėtinas metinis tonažo mokestis būtų labai panašus į mokestį, mokėtiną Kipre ir Lenkijoje.

3 lentelė

(109)

Malta taip pat pabrėžia, kad 3 lentelėje pateiktas Lenkijos tonažo mokestis apskaičiuotas darant prielaidą, kad laivai bus eksploatuojami 365 dienas per metus. Laivams, kuriems taikoma Lenkijos tonažo mokesčio schema ir kurie nėra eksploatuojami visus metus, mokestis gali būti proporcingai sumažintas. Kipre, jeigu laivas nenaudojamas bent tris mėnesius, mokėtino tonažo mokesčio suma tokiam laivui mažinama 25 %.

(110)

Malta standartinį tonažo mokesčio tarifą sumažina, jeigu laivui dar nėra 10 metų. Kartu, Malta mokėtiną tonažo mokestį padidina, jeigu laivas yra 15 metų arba senesnis. Šia taisykle siekiama laivų savininkus ir eksploatuotojus skatinti registruoti naujesnius (taigi ir veiksmingesnius bei aplinkai palankesnius) laivus ir neskatinti registruoti senesnių laivų. Kadangi naujesni laivai paprastai būna saugesni, labiau apsaugoti, veiksmingesni ir palankesni aplinkai, palyginti su senesniais laivais, laikoma, kad šia taisykle padedama siekti pirmo tikslo, nustatyto Jūrų transporto gairių 2.2 skirsnyje, t. y. „gerinti saugų, veiksmingą, aplinkai nekenkiantį jūrų transportą“. Tuo taip pat padedama siekti ES patvirtintų 2020 m. tikslų, susijusių su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių teršalų kiekio mažinimu.

(111)

Malta tvirtino, kad vertinant bendrą tarifą reikėtų atsižvelgti į tonažo mokesčio tarifo didinimą laivui senstant. Tačiau, bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į Lenkijoje ir Kipre taikomą mokesčio mažinimą, susijusį su laivų neeksploatavimu, ir net vertinant Maltoje taikomą mokesčio mažinimą, tarifai yra panašūs. Kad būtų galimas tinkamas palyginimas, Malta nurodė, jog, kai laivas Lenkijoje naudojamas 75 %, Maltos ir Lenkijos mokesčių palyginimas atrodytų taip, kaip pateikta 4 lentelėje.

4 lentelė

(112)

Kalbant apie ministro veiksmų laisvę „<...> tam tikromis sąlygomis, kurios, jo nuomone, yra tinkamos, bet kurį laivą arba bet kurią laivų kategoriją gali atleisti nuo visų arba dalies mokesčių, mokėtinų pagal šiuos nuostatus“, Malta paaiškino, kad ši taisyklė taikoma tik metiniam ir registravimo mokesčiams, o šie taip pat vadinami tonažo mokesčiais, ir ji taikoma tik siekiant užtikrinti lankstumą su humanitarine ir filantropine veikla susijusiais atvejais. Ši taisyklė niekada netaikyta.

(113)

Kalbant apie kitoje valstybėje taikomą tonažo mokesčio sumažinimą, Malta paaiškino, kad atitinkama taisykle siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo. Subjektas, kurio laivui kitoje šalyje taikomas tonažo mokestis, neturėtų ir Maltoje mokėti viso tonažo mokesčio. Maltos taikoma lengvata, kuria siekiama išvengti dvigubo tonažo mokesčio, yra pagrįsta įprastu kredito metodu, taikomu ir pajamų mokesčiams. Malta nurodė ankstesnius Komisijos pareiškimus klausimu, susijusiu su šiuo požiūriu (66).

(114)

Dvigubo apmokestinimo išvengimo lengvata taikoma tik už ne Maltoje eksploatuojamą laivą faktiškai sumokėtam tonažo mokesčiui arba 75 % Maltos tonažo mokesčio, mokėtino prieš suteikiant bet kokį kreditą, atsižvelgiant į tai, kuri suma mažesnė. Lengvata taikoma tik tonažo mokesčiui, tos pačios licencijuotos laivybos organizacijos sumokėtam už tą patį laivą kitoje valstybėje narėje.

(115)

Malta teigia, kad Mokesčių nuostatuose nustatytomis veiklos atskyrimo priemonėmis veiksmingai išvengiama piktnaudžiavimo ir užkertamas kelias šalutiniam poveikiui kitai, reikalavimų neatitinkančiai, veiklai.

(116)

Mokesčių nuostatais licencijuotoms laivybos organizacijoms nustatoma prievolė atskirai tvarkyti apskaitą ir atskirti pajamas bei prieaugį iš laivybos veiklos nuo pajamų iš kitų šaltinių. Be to, licencijuota laivybos organizacija taip pat privalo rengti finansines ataskaitas, atitinkančias Sąjungos patvirtintus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, ir užtikrinti, kad jų auditą atliktų patvirtintas viešasis apskaitininkas.

(117)

Apskaitos atskirai netvarkanti laivybos organizacija bus iš karto laikoma neatitinkančia atleidimo nuo mokesčio reikalavimų.

(118)

Licencijuotai laivybos organizacijai, pageidaujančiai naudotis tonažo mokesčio schema, tenka prievolė užsiregistruoti už finansus atsakingoje ministerijoje.

(119)

Reikalaujama, kad licencijuota laivybos organizacija, kuriai taikoma tonažo mokesčio schema, teiktų metinę pajamų mokesčio deklaraciją, iš kurios būtų aiškiai matyti, kad reikalavimus atitinkančios pajamos ir reikalavimų neatitinkančios pajamos yra atskirtos. Tais atvejais, kai visos licencijuotos laivybos organizacijos pajamos patenka į tonažo mokesčio schemos taikymo sritį, tokia organizacija, užuot teikusi mokesčio deklaraciją, gali teikti deklaraciją, kurią turi teikti reikalavimus atitinkantis subjektas, nepriklausantis nuo licencijuotos laivybos organizacijos ir esantis patvirtintu viešuoju apskaitininku ir auditoriumi, arba subjektas, turintis įgaliojimą. Pateiktus suklastotą deklaraciją arba labai aplaidžiai vykdant tas pareigas, taikomos didelės baudos.

(120)

Nuostolių, susijusių su veikla, kuriai taikomas pajamų mokestis, negalima įskaityti nustatant tonažo mokesčio prievolę.

(121)

Laivybos organizacija negali priimti sprendimo dėl prisijungimo prie Maltos tonažo mokesčio sistemos arba pasitraukimo iš jos remdamasi tuo, kad gauna apmokestinamą pelną arba patiria nuostolių. Išskyrus atvejus, kai licencijuota laivybos bendrovė pasirenka kitokį variantą, tonažo mokesčio schema jai yra taikoma. Organizacijai nusprendus pasitraukti iš schemos, toks sprendimas yra neatšaukiamas (67).

(122)

Nė viena Maltos laivybos organizacija negali vieniems savo laivams taikyti tonažo mokesčio schemą, o kitiems – pajamų mokesčio schemą (68).

(123)

Pajamų mokesčio įstatymo 51 straipsnyje pateikta įvairiausių kovos su mokesčių vengimu nuostatų, ir jomis siekiama kovoti su fiktyviais susitarimais ir schemomis, kurių tikslas – gauti bet kokią nepagrįstą mokestinę naudą. Ši bendra kovos su mokesčių vengimu nuostata atitinka 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo (69). Taikant kovos su mokesčių slėpimu priemones skiriamos didelės baudos, jeigu nustatoma pažeidimų. Ir tokiais atvejais reikia sumokėti ne tik nesumokėtą mokestį, apskaičiuotas palūkanas (0,54 % per mėnesį, 6,48 % per metus), bet ir papildomas baudas, apskaičiuojamas kaip procentinė (iki 1,5 % per mėnesį, 18 % per metus) tokio nesumokėto mokesčio dalis.

(124)

Pajamų mokesčio įstatyme nustatytomis taisyklėmis dėl išlaidų atskaitymo reikalaujama, kad būtų tiesioginis patiriamų išlaidų ir dėl jų gaunamų pajamų ryšys. Pajamų mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidas galima atskaityti, jeigu išlaidos „visiškai ir išskirtinai patirtos gaunant pajamas“. Todėl išlaidų, patirtų gaunant pelną, kuriam mokestis netaikomas, (įskaitant pelną, kuriam taikomas tonažo mokestis) negalima atskaityti iš kitų rūšių apmokestinamų pajamų.

(125)

Reikalaujama, kad visos licencijuotos laivybos organizacijos turėtų tinkamus ir pakankamus savo pajamų ir išlaidų registrus, kad būtų galima lengvai patvirtinti atitinkamas išlaidas ir leistinus atskaitymus.

(126)

Malta įsipareigojo reikalauti, kad subjektai, kuriems taikomas tonažo mokestis, teiktų privalomas metines atitikties deklaracijas visų kontroliuotinų parametrų, pavyzdžiui, laivo tipo, laivo vykdomos veiklos, naudingosios talpos, naudojimo dienų, vėliavos, veiklos rūšies ir pagalbos viršutinės ribos laikymosi, atžvilgiu.

(127)

Malta paaiškino, kaip veikia bendra Maltos mokesčių sistema. Pagal šią sistemą Maltos bendrovės neprivalo deklaruoti akcininkams mokamų dividendų (70) ir mokėti mokestį (71). Ši sistema be jokios išimties taikoma visiems sektoriams.

(128)

Malta nurodo atitinkamus Maltos teisės aktus, kuriais reikalaujama, kad, siekiant pasinaudoti atleidimu nuo mokesčių, laivas turi būti tonažo mokesčiu apmokestinamas laivas (72).

(129)

Be to, Malta aiškina, kad, anksčiau nuo mokesčio buvo atleidžiama tik parduodant laivą arba vykdant sandorius, susijusius su tonažo mokesčiu apmokestinamais laivais, laivybos bendrovių įsigytais arba parduotais tuo metu, kai taikytas tonažo mokestis. Dar daugiau – Maltoje sprendimas pasitraukti iš tonažo mokesčio schemos yra neatšaukiamas.

(130)

Malta teigė, kad, siekiant užtikrinti Europos registrų konkurencingumą ir patrauklumą, palyginti su trečiųjų valstybių laivų registrais, savininkai (t. y. akcininkai) turėtų turėti galimybių naudotis vykdomos laivybos veiklos rezultatais.

(131)

Pagal Pajamų mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį bet koks prieaugis arba pelnas, Maltos rezidentu nesančiam subjektui susidarantis arba tokio subjekto gaunamas perleidus bendrovės, nesančios nekilnojamojo turto bendrove, akcijas arba vertybinius popierius, yra neapmokestinamas, jeigu tikrasis prieaugio gavėjas yra subjektas, nesantis Maltos rezidentu, ir toks subjektas nepriklauso jokiam asmeniui arba asmenims, įprastai esantiems Maltos rezidentais, ir nėra jo (jų) kontroliuojamas. Be to, pagal Pajamų mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies u punkto 1 papunktį, kuriame nustatyta, kad bet kokios pajamos ar prieaugis, Maltoje registruotos bendrovės gautas turint akcijų arba tokias akcijas perleidus, yra neapmokestinamas, neapmokestinamos ir akcijos.

(132)

Maltos sudarytomis sutartimis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kartu su EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo 13 straipsnio 5 dalimi, teisė apmokestinti tokį kapitalo prieaugį suteikiama asmens gyvenamajai šaliai. Malta sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo yra pasirašiusi su visomis EEE valstybėmis narėmis.

(133)

Nuo Maltos įstojimo į Sąjungą vienintelis akcijų perleidimo sandoris, susijęs su Maltos akcininku, buvo 2006 m. įvykdytas sandoris. Šis sandoris buvo susijęs su […] akcijų perleidimu. Atitinkamo atleidimo nuo mokesčio nauda buvo gerokai mažesnė nei de minimis riba (73) – maksimali (teorinė) pagalbos suma nesiekė 1 400 EUR, atsižvelgiant į pardavimo kainą, net skaičiuojant kartu su nauda, gauta su laivais susijusiems sandoriams netaikant žyminio mokesčio. Akcininkas jokios kitos pagalbos per atitinkamą laikotarpį negavo ir tonažo mokesčio lengvata nepasinaudojo (74).

(134)

Visiems su akcijomis susijusiems sandoriams, vykdytiems kitais būdais nuo 2004 m., būtų taikomas atleidimas nuo kapitalo prieaugio mokesčio, kai sandorius vykdo nerezidentai, kaip nustatyta Pajamų mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje.

(135)

Malta įsipareigojo panaikinti dabar esamą konkrečiam sektoriui skirtą ir Maltos rezidentams taikomą kapitalo prieaugio, gaunamo pardavus laivybos bendrovių akcijas, neapmokestinimą.

(136)

Mokesčių nuostatų 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „pagal įstatymą [Pajamų mokesčio įstatymą] joks subjektas neturi mokėti mokesčio nuo palūkanų arba kitų jam mokėtinų pajamų, susijusių su licencijuotos laivybos organizacijų <...> operacijų finansavimu arba tonažo mokesčiu apmokestinamo laivo finansavimu <...>“. Nuo šio mokesčio neatleidžiama savaime – reikia pateikti prašymą, kad nuo jo būtų atleista. Malta patvirtino, kad nė viena įmonė niekada nebuvo atleista nuo šio mokesčio. Maltos institucijos patvirtino, kad toks atleidimas nuo mokesčio niekada nebuvo suteiktas, įskaitant ir laikotarpį iki Maltos įstojimo į Europos Sąjungą, ir kad „nė viena bendrovė tokios lengvatos nėra gavusi“.

(137)

Malta įsipareigojo išbraukti Mokesčių nuostatų 3 straipsnio 2 dalį.

(138)

Malta teigė, kad Mokesčių nuostatuose pateiktos nuostatos dėl to, kad tam tikriems su laivais susijusiems sandoriams netaikomas žyminis mokestis (75), yra informacinio pobūdžio. Jomis nenustatyta jokia nauda laivybos bendrovėms, nes tokiems su laivais susijusiems sandoriams netaikomas žyminis mokestis, taikytinas pagal Dokumentų ir perleidimo žyminio mokesčio įstatymą, nes žyminis mokestis apskritai taikomas tik perleidžiant perleidžiamąsias priemones, nekilnojamąjį turtą, aukcionuose įsigytą turtą ir draudimo liudijimus.

(139)

Panašiai, kaip ir tuo atveju, kai pardavus akcijas gaunamas kapitalo prieaugis, Malta paaiškino, kad atleidimu nuo žyminio mokesčio (76), nustatytu Mokesčių nuostatų 5 straipsnyje, nepadarytas didelis poveikis laikotarpiu nuo 2004 m., atsižvelgiant į bendrovių, turinčių mokėti tonažo mokestį, akcininkų struktūrą ir bendrą atleidimą nuo žyminių mokesčių, taikytinų pagal Dokumentų ir perleidimo žyminio mokesčio įstatymą.

(140)

Remiantis Dokumentų ir perleidimo žyminio mokesčio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies d punktu ir 4 dalimi, joks žyminis mokestis netaikomas sandoriams, susijusiems su bendrovės, kurios daugiau kaip pusę įstatinio kapitalo, sudaryto iš paprastųjų akcijų, balsavimo teisių ir teisių į pelną turi subjektai, kurie nėra Maltos rezidentai ir nėra tiesiogiai arba netiesiogiai nuosavybės teise turimi arba kontroliuojami subjektų, esančių Maltos rezidentais, vertybiniais popieriais, jeigu didžioji dalis tokios bendrovės verslo interesų yra ne Maltoje. Vykstant grupės restruktūrizavimui atliekamas perleidimas tarp grupės bendrovių, kurių didžioji dalis priklauso tiems patiems akcininkams arba yra jų kontroliuojama, pagal to įstatymo 42 straipsnio 1 dalies b punktą yra neapmokestinami.

(141)

Malta patvirtino, kad nuo 2004 m. įvykdytas tik vienas sandoris, kuriam netaikytas bendras atleidimas nuo 140 konstatuojamojoje dalyje paminėto žyminio mokesčio, ir tas sandoris buvo susijęs su Maltos akcininko turimomis akcijomis. Mokesčio lengvatos požiūriu šis sandoris neviršijo de minimis ribos net pridėjus naudą, gaunamą atleidus nuo kapitalo prieaugio apmokestinimo (77).

(142)

Malta įsipareigojo panaikinti Mokesčių nuostatų 5 straipsnyje nustatytą atleidimą nuo mokesčio, taikomą Maltos rezidentams.

(143)

Malta įsipareigojo, kad naujosios taisyklės, dėl kurių šio sprendimo priemonės bus suderinamos su vidaus rinka, įsigalios per tris mėnesius nuo šio sprendimo datos. Malta įsipareigojo nuo šio sprendimo priėmimo momento iki įsipareigojimų įsigaliojimo tonažo mokesčio schemą ir kitas priemones, esančias šio sprendimo dalyku, administruoti taip, kad nebūtų mokama nesuderinama pagalba, kurią reikėtų susigrąžinti iš pagalbos gavėjų.

(144)

Malta teigė, kad schema turėtų būti laikoma esama pagalba ir kad Malta bei laivybos organizacijos turi su ja susijusių teisėtų lūkesčių.

(145)

Maltos tonažo mokesčio schema ir papildomosios priemonės buvo nustatytos 1973 m. Šiuo atžvilgiu Malta pateikė atitinkamas pirminio 1973 m. Prekybinės laivybos įstatymo (78) dalis, visų pirma 85 ir 86 straipsnius – juose apibrėžti nuo mokesčio atleisti laivai ir pajamos, kurioms netaikomas pajamų mokestis.

(146)

Malta teigia, kad šių pagalbos priemonių atžvilgiu vyko pasirengimo narystei peržiūros procesas. Vykstant stojimo deryboms, su transportu susiję konkurencijos klausimai, įskaitant tonažo mokestį, buvo aiškiai įtraukti į transportui skirtą skyrių. Malta pabrėžia, jog Komisija tuo metu nenurodė, kad dėl Maltos tonažo mokesčio kyla problemų. Malta nurodo susirašinėjimą ir tvirtina, kad jos pateikta informacija apie šią schemą Komisijai buvo tinkama. Malta konkrečiai nurodo 2001 m. spalio 26 d. Maltos stojimo į Europos Sąjungą konferenciją ir teigia, kad buvo susitarta rekomenduoti laikinai nutraukti derybas dėl transportui skirto skyriaus. Malta tvirtina, kad ji, kaip ir laivybos organizacijos, kurioms taikoma tonažo mokesčio schema, visada suprato ir manė, kad schema visiškai atitinka Jūrų transporto gaires.

(147)

Atitinkami Maltos teisės aktai (Prekybinės laivybos įstatymas ir Mokesčių nuostatai) Komisijai buvo perduoti iki 2004 m. rugpjūčio 31 d., kaip reikalauta Stojimo akte (79). Apie tonažo schemą Komisijai buvo pranešta 2000 m. spalio 19 d. dokumentu CONF-M 51/00, papildytu 2001 m. rugsėjo 18 d. dokumentu CONF-M 65/01.

(148)

Nuo įstojimo dienos iki 2007 m. gegužės 1 d. atitinkami teisės aktai nebuvo keisti. Nacionalinės nuostatos buvo iš dalies keistos tik 2010 m., į nacionalinę teisę perkeliant Komisijos komunikato, kuriame išdėstomos valstybės pagalbos teikimo laivų valdymo įmonėms gairės, (toliau – Laivų valdymo gairės) principus (80).

(149)

Malta Komisijai priminė, kad, baigiantis trejų metų laikotarpiui, kuris Stojimo sutartimi buvo nustatytas esamoms pagalbos priemonėms iš dalies pakeisti, tonažo mokesčio schema nebuvo minima tarp schemų, kurias reikėjo koreguoti, taigi šalis manė, jog schema yra esama pagalba. Savo 2007 m. balandžio 24 d. rašte Komisija nurodė dvi pagalbos priemones: „Viešosios paslaugos įsipareigojimas – Gozo Channel Co Ltd“ ir „Viešosios paslaugos įsipareigojimas – Sea Malta Co Ltd.“

(150)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, pastabos buvo gautos iš šešių suinteresuotųjų šalių ir Vokietijos laivybos sektoriaus darbuotojo, pageidaujančio, kad jo tapatybė būtų neatskleista. Šios pastabos apibendrintos 151–177 konstatuojamosiose dalyse.

(151)

Europos bendrijos laivų savininkų asociacija (ECSA) sutiko su Komisijos pirminiu vertinimu, kad žvejybos laivai, naftos bokštai ir nekomercinės pramoginės jachtos neturėtų būti laikomi atitinkančiais tonažo mokesčio reikalavimus.

(152)

Maltos tarptautinė laivybos taryba pabrėžė, kad nevaromos baržos veža krovinius, o vilkikai užtikrina, kad kroviniai pasiektų paskirties vietą. Todėl tai yra viena operacija ir kiekvienas laivas turi būti laikomas atitinkančiu tonažo mokesčio taikymo reikalavimus.

(153)

Maltos tarptautinė laivybos taryba pabrėžė, kad kruizinių laivų eksploatavimo veikla yra keleivių vežimo veiklos sinonimas.

(154)

ECSA teigė, kad pirminė kruizinio laivo paskirtis yra jūrų transporto paslaugos, net jeigu jomis naudojamasi pramoginiais tikslais. ECSA taip pat pabrėžė, kad kruiziniams laivams taikomos tos pačios kontrolės ir reglamentavimo priemonės, kaip ir dideliems vandenynais plaukiojantiems laivams, ir jų jūrininkai turi laikytis tų pačių atestavimo reikalavimų. Jiems taip pat taikomos tos pačios vėliavos ir uosto valstybės kontrolės priemonės bei tos pačios tarptautinės konvencijos, kaip ir kitiems tarptautinių reisų laivams. Kruizų sektorius labai prisidėjo siekiant Jūrų transporto gairių tikslų. Kruizų sektoriuje juntamas konkurencinis ne ES šalių sektorių spaudimas. Jeigu EEE susitarimo šalis arba valstybė narė nustato mokesčius (arba kitas išlaidas), kurių nenustato kitos valstybės, valstybė narė gali numanyti, kad jos laivai ims plaukioti su kitos valstybės, kokioje bendros sąnaudos yra mažesnės, vėliava.

(155)

Maltos tarptautinė laivybos taryba, Maltos prekybos, verslo ir pramonės rūmai ir tinklas „Super Yachts Industry Network – Malta“ pabrėžė, kad komercinių jachtų veikla yra susijusi su keleivių vežimu, ir šioje srityje esama didelės tarptautinės konkurencijos su lengvatinių mokesčių zonomis siekiant pritraukti nuosavybės bendrovių steigimo ir komercinių jachtų registravimo verslą.

(156)

ECSA primygtinai tvirtino, kad reikalavimus atitinkančių laivų tipų sąrašas neturėtų būti galutinis ir baigtinis. ECSA teigė, kad nėra tikro skirtumo tarp „paslaugų teikimo“ ir „vežimo“ veiklos, nes visa tai yra komercinės laivybos veikla. ECSA palankiai vertino tai, kad Komisija pripažįsta, jog tam tikri paslaugas teikiantys laivai (pavyzdžiui, kabelių tiesimo) atitinka valstybės pagalbos skyrimo reikalavimus.

(157)

ECSA teigė, kad tonažo mokestis turėtų būti netaikomas tik pelnui, gautam perkant arba parduodant turtą, susijusį su įprasta laivo eksploatuotojo veikla, kai bendrovė nevykdo jokios kitos veiklos, išskyrus laivybos turto pirkimą ir pardavimą. Tokiu atveju pati bendrovė negali būti laikoma teikiančia laivybos paslaugas.

(158)

ECSA tvirtino, kad kapitalo prieaugiui, gaunamam pardavus laivus, taip pat turėtų būti taikomas tonažo mokestis, kai laivai įsigyti prieš nustatant tonažo mokesčio schemą, o tonažo mokesčio schemose turėtų būti nustatyta teisinga ir nešališka pereinamojo laikotarpio tvarka, atsižvelgiant į bet kokius mokestinius reikalavimus, susidariusius per laikotarpį iki tonažo mokesčio taikymo.

(159)

Pasak ECSA, papildoma veikla turėtų būti įprasta laivybos organizacijos teikiamų laivybos paslaugų dalis. ECSA tvirtina, kad nėra reikalo pateikti papildomos veiklos apibrėžties, taikant Jūrų transporto gaires, – reikia palikti laisvę pačioms valstybėms narėms išsamiai aiškinti tą sąvoką, stebint Komisijai.

(160)

ECSA sutinka su Komisija, kad finansų įstaigų paslaugos (pvz., paskolos ir garantijos), teikiamos laivybos bendrovėms, kurioms taikomas tonažo mokestis, neturėtų būti laikomos atitinkančiomis papildomos veiklos reikalavimus.

(161)

Jeigu vienintelis bendrovės verslas yra reikalavimus atitinkančių laivų eksploatavimas, visas pelnas iš laivo eksploatavimo veiklos turėtų būti įtrauktas į atskirą apskaitą, jeigu verslo veikla atitinka įprastą sektoriaus praktiką.

(162)

ECSA atkreipė dėmesį, kad daug bendrovių už savo paslaugas ima bendrą mokestį ir dėl tokios plačios aprėpties gali išvengti reikalavimo atlikti sutartinius skaičiavimus pelno proporcingo paskirstymo tikslais. ECSA pabrėžė, kad tokios plačios aprėpties taikymas palaikomas ir EBPO pavyzdine sutartimi dėl apmokestinimo.

(163)

ECSA nurodė, kad, ekonominiu požiūriu teikiant daugumą keleivinės laivybos paslaugų, atskirai apmokestinamos paslaugos yra būtinas ir įprastas elementas. Be tų paslaugų laivybos veikla klientams būtų nepatraukli, o laivybos bendrovėms – neperspektyvi, todėl ta veikla turėtų atitikti tonažo mokesčio taikymo reikalavimus.

(164)

Kalbant apie kruizinių laivų veiklą, kelionės rinkinį sudaro taip pat įvairios paslaugos, teikiamos kelionės metu, kurias keleivis tikisi gauti. ECSA nurodė, kad tai būtų komunikacijos paslaugos, barai, valiutos keitykla, ekskursijos krante, parduotuvės, sveikatingumo ir grožio paslaugos, pramogos. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, rengiant ekskursijas krante, ta papildoma veikla yra paslauga, įsigyjama kruizo organizatorių (paprastai vietos agentai parengia tokių paslaugų rinkinį ir parduoda jį kruizo organizatoriams), todėl ši veikla turėtų būti įtraukta kaip reikalavimus atitinkanti veikla.

(165)

ECSA pripažįsta nesąžiningos konkurencijos su krante veikiančiomis šalies įmonėmis vengimo principą ir atkreipia dėmesį, kad būtų nepriimtina laivus naudoti pirmiausia kaip plaukiojančius prekybos centrus, kazino arba stacionarius viešbučius.

(166)

Maltos tarptautinė laivybos taryba laikėsi panašios nuomonės apie kruizus ir paslaugų keleiviams rinkinius.

(167)

ECSA tvirtino, kad valstybės narės turėtų nuspręsti, ar reikėtų nustatyti kokius nors apribojimus, atsižvelgiant į, pavyzdžiui, nacionalinės laivybos pramonės ir jūrų pramonės komplekso struktūrą.

(168)

Norvegijos laivų savininkų asociacija paaiškino, kad laivo nuomojimas be įgulos yra įprasta laivybos bendrovių taikoma tvarka. Tačiau paprastai be įgulos išnuomojama tik maža procentinė laivybos bendrovių bendros talpos dalis. Yra kelios bendrovės, kurioms priklauso tik laivai, išnuomoti be įgulos. Jeigu pajamos iš laivo išnuomojimo be įgulos nebūtų visiškai neapmokestinamos, EEE veikiantys laivų savininkai negalėtų siūlyti konkurencingų nuomos įkainių. Be to, bendrovės, teikiančios paslaugas naftos ir dujų įmonėms, veikiančioms užsienio šelfuose, paprastai atskiria veiklą, susijusią su laivo turėjimu, ir su jo eksploatavimu, kad galėtų konkuruoti valstybėje, kurioje vykdo veiklą. Dažnai laivo išnuomojimas be įgulos yra vienintelė galimybė norint patekti į saugomas užsienio rinkas. Taip pat, kai frachtuotojas yra su nafta susijusi bendrovė, toks frachtuotojas dažnai pats turi įgulos įdarbinimo ir laivo techninio valdymo paslaugų organizaciją ir pageidauja naudotis jos paslaugomis. Taip pat yra teritorijų, kuriose rizika, susijusi su išlaidomis įgulai ir įgulos prieinamumu, sąnaudomis ir laiku užtikrinamomis galimybėmis gauti laivo remonto paslaugas bei visa kita, kas būtina laivui eksploatuoti, laikoma nepriimtina, todėl pirmumas teikiamas laivo nuomai be įgulos.

(169)

Norvegijos laivų savininkų asociacija tvirtina, kad bendrovėms, kurioms taikomas tonažo mokestis, leidžiant laivus išnuomoti be įgulos, valstybės pagalba laivybos pramonei nepadidės (81). Neapmokestinamos laivybos pajamos tiesiog padalijamos bendrovei, kuriai priklauso laivas ir kuri laivą išnuomojo, ir bendrovei, kuri eksploatuoja laivą (laivą eksploatuojančios bendrovės neapmokestinamos pajamos mažinamos laivo nuomos be įgulos mokesčiu, o šis yra neapmokestinamos bendrovės, kuriai priklauso laivas, pajamos).

(170)

Maltos tarptautinė laivybos taryba teigė, kad laivo turėjimas ir laivo eksploatavimas turi būti laikoma visuma. Laivo turėjimo ir laivo eksploatavimo veiklą gali vykdyti ta pati organizacija. Kartais tą pačią veiklą gali vykdyti keli subjektai. Kai esama kelių subjektų, visiems tenka prisiimti sąnaudas ir atsakomybę, taip pat rūpintis, kad pirminės operacijos būtų vykdomos saugiai ir veiksmingai. Pabrėžiama, kad Maltos teisėje ir tarptautinėje teisėje laivo savininkui nustatytos didžiulės prievolės ir atsakomybė, net ir tada, kai laivas išnuomojamas be įgulos. Todėl jeigu laivas išnuomojamas tarptautiniam krovinių ir keleivių vežimui, tonažo mokesčio schema turėtų būti taikoma ir savininkui, ir frachtuotojui.

(171)

ECSA pabrėžė, kad laivo nuomojimo veikla užtikrinamas tiesioginis ir netiesioginis užimtumas dideliam skaičiui laivybos specialistų iš visos Europos, o laikantis lankstaus požiūrio padedama laivybos bendrovių pagrindinius biurus išlaikyti ES.

(172)

Kalbant apie tam tikrus Komisijos sprendimus, kuriais nustatoma, kokia būtina minimali pačių frachtuotojų, kai laivas išnuomojamas tam tikram laikui, laivybos dalis, kad frachtuotojui galėtų būti taikoma tonažo mokesčio lengvata, ECSA laikėsi nuomonės, kad šis reikalavimas turėtų būti ne toks griežtas.

(173)

Pasak Norvegijos laivų savininkų asociacijos, dėl komercinių priežasčių dauguma laivybos bendrovių turi atstovus keliuose viso pasaulio jūrų laivininkystės centruose, ir jeigu tarptautinė laivybos organizacija turėtų strategiją savo laivyne padidinti laivų, nuomojamų tam tikram laikui, skaičių, ji galėtų tai padaryti, net jeigu Europos tonažo mokesčio schemomis būtų nustatyta kokių nors apribojimų. Jos tai darytų naudodamosi patronuojamąja įmone, nesančia EEE rezidente.

(174)

ECSA laikėsi nuomonės, kad, iš esmės, Jūrų transporto gairėse yra tam tikro praktiško laipsnio lankstumo, susijusio su tuo, kaip naudojamos valstybių narių vėliavos, ir tai neturėtų būti griežtinama.

(175)

ECSA pabrėžė, kad tonažo mokesčio schemose turi būti nustatyta aiški reikalavimus atitinkančios veiklos apibrėžtis.

(176)

Laivo eksploatuotojas į atskirą apskaitą gali įtraukti paslaugų pirkimo iš kitų įmonių veiklą, bet negali įtraukti pelno, gaunamo vykdant kitą veiklą. Toks įprastų rinkos sąlygų principas taikomas administruojant mokesčius, jis žinomas kaip sandorių kainodaros reikalavimas. Pavyzdžiui, jeigu laivo eksploatuotojas teikia sausumos paslaugas, pavyzdžiui, sausumos transporto arba apgyvendinimo viešbutyje paslaugas, ir tai įtraukta į paslaugų rinkinį, bet koks pelno dydis, kurį jis taiko ir kuris yra didesnis nei įprastomis rinkos sąlygomis patiriamos sąnaudos, turėtų patekti į tonažo mokesčio taikymo sritį. Taigi, jeigu paslaugas rinkos įkainiais teikia trečioji šalis, kad ir kokį pelną laivo eksploatuotojas gautų, tas pelnas bus įtrauktas į atskirą apskaitą. Tačiau, jeigu paslaugos teikiamos laivo eksploatuotojo grupėje, joms bus taikoma sandorių kainodara ir pelnas, gaunamas iš kelių transporto arba viešbučių veiklos, nepateks į tonažo mokesčio taikymo sritį, o tonažo mokestis galės būti taikomas tik apskaičiuotam tokių grupės paslaugų pelno dydžiui.

(177)

ECSA sutiko su Komisija, kad finansų įstaigų paslaugos (pvz., paskolos ir garantijos), teikiamos laivybos bendrovėms, kurioms taikoma tonažo mokesčio schema, neturėtų būti laikomos atitinkančia reikalavimus arba papildoma veikla.

(178)

Malta mano, jog sprendžiant iš daugumos gautų pastabų, galima aiškiai matyti, kad jas pateikusius subjektus apskritai tenkina tai, kaip Maltoje taikomos Jūrų transporto gairės. Malta atkreipė dėmesį, kad suinteresuotieji subjektai neprieštaravo esamai tvarkai ir ją palaikė.

(179)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(180)

Atitinkamai, kad paramos priemonė būtų laikoma pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ji turi atitikti visas šias sąlygas: i) priemonė turi būti finansuojama iš valstybės išteklių ir priskiriama valstybei; ii) priemone turi būti suteikiamas atrankusis pranašumas jos gavėjui, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą; iii) priemone turi arba gali būti iškraipoma konkurencija ir iv) priemone turi būti galima daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(181)

Toliau Komisija vertins, ar i) tonažo mokesčio schema, ii) kapitalo prieaugio, gaunamo pardavus arba perdavus laivus, neapmokestinimas, iii) kapitalo prieaugio, susijusio su laivybos bendrovių akcijomis, neapmokestinimas, iv) dividendų, susijusių su laivybos bendrovių akcijomis, neapmokestinimas, v) palūkanų arba kitų pajamų, susijusių su laivybos bendrovių arba tonažo mokesčiu apmokestinamų laivų finansavimu, neapmokestinimas, vi) atleidimas nuo tam tikrų dokumentų ir perleidimo žyminių mokesčių (toliau kartu – nacionalinės priemonės) atitinka 180 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kriterijus ir dėl to yra valstybės pagalba.

(182)

Komisija atkreipia dėmesį, kad nacionalinės priemonės yra susijusios su atleidimu nuo įprastų mokesčių ir rinkliavų, paprastai mokėtinų Maltos valstybei. Tonažo mokesčio schema sumažinamas mokestis, palyginti su pajamų mokesčiu, paprastai mokamu nuo įmonės pajamų pagal Pajamų mokesčio įstatymą. Dividendų ir kapitalo prieaugio, susijusių su akcijomis laivybos bendrovėse, taip pat kapitalo prieaugio, susijusio su laivų pardavimu arba perdavimu, ir palūkanų ar kitokių pajamų, susijusių su laivybos bendrovių arba tonažo mokesčiu apmokestinamų laivų finansavimu, neapmokestinimą sudaro pagal Pajamų mokesčio įstatymą mokėtinų mokesčių netaikymas, leidžiamas pagal Prekybinės laivybos įstatymą ir Mokesčių nuostatus. Panašiai, atleidimas nuo tam tikrų dokumentų ir perleidimo žyminių mokesčių, kaip nustatyta Dokumentų ir perleidimo žyminio mokesčio įstatyme, taip pat yra taikomas pagal Prekybinės laivybos įstatymą ir Mokesčių nuostatus. Atleidimas nuo mokesčių mokėjimo, taikomas ministro nuožiūra, taip pat yra atleidimas nuo įprastų mokesčių ir rinkliavų, paprastai mokėtinų Maltos valstybei.

(183)

Komisija atkreipia dėmesį, kad mokestinių pajamų praradimas valstybei prilygsta valstybės išteklių naudojimui fiskalinių išlaidų pavidalu. Leisdama pagal Prekybinės laivybos įstatymą sumažinti mokesčius ir žyminius mokesčius arba atleisti nuo jų Malta atsisako pajamų, kurios yra valstybės ištekliai. Taigi, mokesčių mažinimas ir atleidimas nuo mokesčių bei nuo žyminio mokesčio yra susiję su valstybės ištekliais. Tų priemonių įgyvendinimą reglamentuoja valstybė (Prekybinės laivybos įstatymu – tai yra parlamentinis įstatymas, ir Mokesčių nuostatais – juos Malta laiko papildomu teisės aktu, kuriuo įgyvendinamas Prekybinės laivybos įstatymas). Kadangi tos fiskalinės priemonės yra suteiktos Maltos institucijų, jos yra priskirtinos valstybei.

(184)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ja jos gavėjams turi būti suteiktas finansinis pranašumas. Komisija atkreipia dėmesį, kad nacionalines priemones sudaro atleidimas nuo mokesčių ir žyminių mokesčių, ir tuo pagalbos gavėjui suteikiamas pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(185)

Todėl Komisija daro išvadą, kad

yra suteikti naudojant valstybės išteklius ir yra priskirtini valstybei, be to, jais pagalbos gavėjams suteikiamas pranašumas.

(186)

Toliau atskirai pagal kiekvieną priemonę vertinami kiti elementai, būtini, kad priemonė būtų valstybės pagalba, būtent atrankusis priemonės pobūdis, taip pat galimybė, kad ji iškraipys konkurenciją ir darys poveikį prekybai.

(187)

Kad priemonė būtų valstybės pagalba, ji turi būti atrankioji ir palanki tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Kalbant apie atrankumo sąlygų aiškinimą, jau nusistovėjusi Teismo praktika, kad priemonė gali būti laikoma atrankiąja, jeigu ja siekiama „iš dalies atleisti šias įmones nuo finansinės naštos, atsirandančios įprastai taikant bendrąją įstatymais nustatytą privalomų įmokų sistemą“ (82). Taigi, priemonė laikoma atrankiąja, jeigu ja nukrypstama nuo įprasto bendros mokesčių sistemos taikymo.

(188)

Teisingumo Teismas parengė trijų etapų analizę, atliktiną vertinant (83). Pirma, turi būti nustatyta bazinė sistema. Antra, turėtų būti nustatyta, ar konkrečia priemone nukrypstama nuo tos sistemos, jeigu pagal ją diferencijuojami ekonominės veiklos vykdytojai, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į tai sistemai būdingus tikslus, yra panaši. Vertinimas, ar nuo šios sistemos nukrypta, yra svarbiausias šios analizės dalies elementas ir juo remiantis galima padaryti išvadą, ar priemonė prima facie yra atrankioji. Jeigu aptariama priemone nuo bazinės sistemos nenukrypstama, ji nėra atrankioji. Tačiau jeigu nukrypstama (taigi ta priemonė yra prima facie atrankioji), trečiajame analizės etape reikia nustatyti, ar (bazinės) sistemos pobūdis arba bendra struktūra pateisina tą nukrypimą (84). Jeigu sistemos pobūdis ir bendroji struktūra pateisina prima facie atrankiąją priemonę, ji nebus laikoma atrankiąja, taigi nepateks į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (85).

(189)

Įmonėms Maltoje pagal Pajamų mokesčio įstatymą taikomas 35 % mokestis (86). Laivybos organizacijų, pasirinkusių taikyti tonažo mokesčio schemą, pajamoms, gaunamos iš laivybos veiklos, netaikomas mokestis, mokėtinas pagal Pajamų mokesčio įstatymą, – užuot mokėjusios tą mokestį, jos moka fiksuotąją sumą. Komisija atkreipia dėmesį, kad ne visi sektoriai arba įmonės gali naudotis 2.1 skirsnyje apibūdinta tonažo mokesčio schema arba panašia schema, taigi ši schema yra prima facie atrankioji. Dėl tonažo mokesčio pagalbos gavėjai gali sutaupyti savo mokestinių išlaidų. Ši nukrypti leidžianti nuostata nėra pagrįsta dėl bendrosios sistemos pobūdžio, veikiau ji taikoma turint konkretų tikslą suteikti naudos ir skatinti tam tikrą veiklą.

(190)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad tonažo mokesčio schema suteikiamas atrankusis ekonominis pranašumas.

(191)

Valstybės taikoma priemonė laikoma iškraipančia konkurenciją arba galinčia ją iškraipyti, jeigu dėl jos pagalbos gavėjo konkurencinė padėtis gali pagerėti, palyginti su kitomis įmonėmis, su kuriomis jis konkuruoja (87). Taigi visais praktiniais tikslais laikoma, kad konkurencija yra iškraipoma, kaip nustatyta SESV 107 straipsnyje, kai tik valstybė suteikia kokiai nors įmonei finansinį pranašumą liberalizuotame sektoriuje, kuriame yra arba galėtų būti konkurencija (88). Jeigu dėl valstybės suteiktos finansinės pagalbos įmonės padėtis vykdant Bendrijos vidaus prekybą pagerėja, palyginti su kitomis konkuruojančiomis įmonėmis, turi būti vertinama, kad pagalba daroma įtaka šiai prekybai (89).

(192)

Laivybos veikla iš esmės yra vykdoma pasaulinėje rinkoje. Be to, ir jūrų kabotažo maršrutų, ir jūrų transporto paslaugų rinkos yra visiškai liberalizuotos (90). Taigi, dėl laivybos bendrovių, kurioms taikoma tonažo mokesčio schemos lengvata, teikiamų paslaugų gali būti konkuruojama su valstybėmis narėmis, tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių. Todėl schema keliama grėsmė, kad gali būti iškraipyta konkurencija ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(193)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad tonažo mokestis yra valstybės pagalba, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(194)

Dabartiniais teisės aktais nepakankamai ribojama ministro veiksmų laisvė laivams netaikyti mokesčių pagal Mokesčių nuostatus, kaip aptarta 23 ir 112 konstatuojamosiose dalyse. Veiksmų laisvė nenustatyta pakankamai tiksliai, kad sumažinti mokesčiai būtų taikomi tikslinei ne ekonominei veiklai, kuria siekiama humanitarinių arba filantropinių tikslų.

(195)

Priemonėms, kurios gali būti taikomos ministro nuožiūra, taikoma tai, kas išdėstyta 187 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse dėl atrankiojo pranašumo ir 191 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse dėl konkurencijos iškraipymo bei poveikio prekybai.

(196)

Todėl Komisija daro išvadą, kad galimybė ministro nuožiūra ir kitiems laivams netaikyti mokesčio, yra valstybės pagalba, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(197)

Pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies a punktu nustatytas mokestis, taikytinas kapitalo prieaugiui, gaunamam perdavus ilgalaikį turtą. Mokesčių nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kapitalo prieaugis, gaunamas pardavus arba perdavus tonažo mokesčiu apmokestinamus laivus, yra neapmokestinamas.

(198)

Kaip minėta 187 konstatuojamojoje dalyje, priemonė laikoma atrankiąja, jeigu ja nukrypstama nuo įprasto bendros mokesčių sistemos taikymo. Mokesčių nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kapitalo prieaugis, gaunamas pardavus laivus, yra neapmokestinamas, nors pagal bendrąją mokesčių sistemą Pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kapitalo prieaugiui, gaunamam perdavus ilgalaikį turtą, taikomas mokestis, o jo dydis iš esmės yra 35 %. Laivybos organizacijų, pasirinkusių taikyti tonažo mokesčio schemą, kapitalo prieaugiui, gaunamam pardavus tonažo mokesčiu apmokestinamus laivus, netaikomas mokestis, mokėtinas pagal Pajamų mokesčio įstatymą. Komisija atkreipia dėmesį, kad toks atleidimas nuo mokesčio taikomas ne visiems sektoriams arba įmonėms, taigi šis atleidimas nuo mokesčio yra prima facie atrankusis. Atleisti nuo mokesčio pagalbos gavėjai gali sutaupyti savo mokestinių išlaidų. Ši nukrypti leidžianti nuostata nėra pagrįsta dėl bendrosios sistemos pobūdžio, veikiau ji taikoma turint konkretų tikslą suteikti naudos ir skatinti tam tikrą veiklą.

(199)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad kapitalo prieaugio, gaunamo pardavus laivus, neapmokestinimu suteikiamas atrankusis pranašumas, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(200)

Kaip išdėstyta 191 konstatuojamojoje dalyje, jeigu valstybės finansine pagalba sustiprinama įmonės padėtis, palyginti su kitomis įmonėmis, konkuruojančiomis vykdant Bendrijos vidaus prekybą, manoma, kad minėta pagalba daro poveikį tokiai prekybai (91).

(201)

Kaip išsamiau išdėstyta 192 konstatuojamojoje dalyje, laivybos veikla iš esmės yra vykdoma pasaulinėje rinkoje. Taigi, dėl laivybos bendrovių teikiamų paslaugų, kurioms netaikomas kapitalo prieaugio mokestis, gali būti konkuruojama tarp valstybių narių. Todėl priemonė kelia grėsmę, kad gali būti iškreipta konkurencija ir padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(202)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad kapitalo prieaugio, gaunamo pardavus laivus, neapmokestinimas yra valstybės pagalba, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(203)

Bazinė sistema turėtų būti apibrėžta kaip bendroji mokesčių sistema, taikoma dividendams. Pajamų mokesčio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta, kad jokio subjekto, esančio arba nesančio Maltos rezidentu, pajamos iš dividendų neapmokestinamos. Be to, 68 straipsnyje nustatyta, kad niekas neprivalo mokesčių deklaracijoje nurodyti dividendų pajamų. Maltos institucijos patvirtino, kad iš esmės bet kokios rūšies akcininko gaunamiems dividendams Maltoje taikomas nulinio tarifo bendrasis mokestis. Kalbant apie laivybos organizacijų akcininkus, Mokesčių nuostatų 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad „joks papildomas mokestis, mokėtinas pagal Pajamų mokesčio įstatymą, netaikomas pajamoms arba nemokamas nuo pajamų, [jeigu tos pajamos] gaunamos iš licencijuotos laivybos organizacijos laivybos veiklos“, tačiau tik jeigu laivybos organizacija yra deramai sumokėjusi visas mokėtinas rinkliavas ir mokesčius. Todėl ir ne laivybos bendrovės, ir laivybos organizacijos akcininkai, iš bendrovės gavę dividendus, tokių dividendų atžvilgiu neturi mokėti mokesčio. Todėl dividendų, susijusių su laivybos bendrovių akcijomis, neapmokestinimas yra bendroji priemonė, kuri savo pobūdžiu nėra atrankioji.

(204)

Remiantis pirmiau pateiktu vertinimu, dividendų neapmokestinimas nėra atrankus, todėl jis nėra ir valstybės pagalba, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(205)

Komisija atkreipia dėmesį, kad Prekybinės laivybos įstatymo 84Z straipsnio 1 dalyje nustatyta labai įvairi veikla (92), dėl kurios organizacija gali būti laikoma laivybos organizacija. Prekybinės laivybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad joks pagal Pajamų mokesčio įstatymą finansų įstaigų mokėtinas mokestis neturi būti mokamas nuo palūkanų arba kitų pajamų, susijusių su licencijuotų laivybos organizacijų, nustatytų Prekybinės laivybos įstatymo 84Z straipsnio 1 dalyje, veiklos finansavimu arba tonažo mokesčiu apmokestinamo laivo finansavimu.

(206)

Kaip minėta 187 konstatuojamojoje dalyje, priemonė laikoma atrankiąja, jeigu ja nukrypstama nuo įprasto bendros mokesčių sistemos taikymo. Mokesčių nuostatų 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palūkanos arba kitos mokėtinos pajamos, susijusios su licencijuotų laivybos organizacijų, nustatytų Prekybinės laivybos įstatymo 84Z straipsnio 1 dalyje, operacijų finansavimu arba tonažo mokesčiu apmokestinamo laivo finansavimu yra neapmokestinamos, nors pagal bendrąją mokesčių sistemą Pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi nustatytas vienodo 35 % tarifo mokestis, taikomas palūkanų pajamoms, gaunamoms iš finansavimo veiklos, pavyzdžiui, paskolų arba garantijų teikimo. Taigi, finansų įstaigos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio, taikytino pajamoms, gaunamoms finansuojant plačiai apibrėžtą licencijuotų laivybos organizacijų veiklą arba finansuojant tonažo mokesčiu apmokestinamus laivus.

(207)

Komisija atkreipia dėmesį, kad finansų įstaigos, finansuojančios bendroves, išskyrus licencijuotas laivybos organizacijas, nuo tokio mokesčio neatleidžiamos. Todėl atleidimas nuo mokesčio yra prima facie atrankioji priemonė, palanki finansų įstaigoms, finansuojančioms laivybos sektorių. Atleisti nuo mokesčio pagalbos gavėjai gali sutaupyti savo mokestinių išlaidų.

(208)

Komisija mano, kad Maltos pajamų mokesčio bendrosios sistemos pobūdžiu nesiekiama nieko, kuo būtų galima paaiškinti šį nukrypimą, ir priemonė įdiegta tik turint konkretų tikslą suteikti naudos ir skatinti tam tikrą veiklą.

(209)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad palūkanų ir kitų mokėtinų pajamų, susijusių su licencijuotų laivybos organizacijų operacijų finansavimu arba tonažo mokesčiu apmokestinamų laivų finansavimu, neapmokestinimu suteikiamas atrankusis pranašumas, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(210)

Finansinės paslaugos iš esmės teikiamos Europos rinkoje, o joje finansų įstaigos konkuruoja viena su kita. Taigi, dėl finansų įstaigų teikiamų paslaugų, kurioms netaikomas mokestis, konkuruojama tarp valstybių narių.

(211)

Jeigu dėl valstybės narės suteiktos finansinės pagalbos įmonės padėtis vykdant Bendrijos vidaus prekybą pagerėja, palyginti su kitomis konkuruojančiomis įmonėmis, turi būti vertinama, kad priemone daroma įtaka šiai prekybai (93). Todėl priemonė kelia grėsmę, kad gali būti iškreipta konkurencija ir padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(212)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad palūkanų ir kitų mokėtinų pajamų, susijusių su licencijuotų laivybos organizacijų operacijų finansavimu arba tonažo mokesčiu apmokestinamų laivų finansavimu, neapmokestinimas yra valstybės pagalba, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(213)

Kaip minėta 187 konstatuojamojoje dalyje, priemonė laikoma atrankiąja, jeigu ja nukrypstama nuo įprasto bendros mokesčių sistemos taikymo. Maltos rezidentų gaunamas kapitalo prieaugis, susijęs su akcijomis, pagal Pajamų mokesčio įstatymą paprastai būtų apmokestinamas 35 % pajamų mokesčiu (94). Tačiau Mokesčių nuostatuose nustatyta, kad kapitalo prieaugiui, susijusiam su laivybos bendrovių akcijomis, mokestis netaikomas (95). Komisija atkreipia dėmesį, kad toks atleidimas nuo mokesčio taikomas ne visiems sektoriams arba įmonėms, taigi šis atleidimas nuo mokesčio yra prima facie atrankusis. Atleidimu nuo mokesčio nukrypstama nuo bendrosios mokesčių sistemos, nes Maltos rezidentų, gaunančių prieaugį arba pelną iš laivybos bendrovių perleidimo, teisinė ir faktinė padėtis panaši į Maltos rezidentų, gaunančių prieaugį arba pelną iš bet kurių kitų bendrovių perleidimo, padėtį, atsižvelgiant į mokesčių sistemos tikslą, t. y. apmokestinti bet kokį prieaugį arba pelną, gaunamus perleidžiant bet kokias akcijas arba vertybinius popierius.

(214)

Malta nepateikė jokio argumento, kad priemonę būtų galima pateisinti mokesčių sistemos logika. Komisija nemano, kad Maltos pajamų mokesčio pobūdžiu ir bendrąja schema nesiekiama nieko, kuo būtų galima pagrįsti šį nukrypimą, todėl daro išvadą, kad Maltos rezidentams naudingas mokesčio netaikymas kapitalo prieaugiui, gaunamam pardavus laivybos bendrovių akcijas, yra atrankusis, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(215)

Kaip išdėstyta 191 konstatuojamojoje dalyje, jeigu valstybės finansine pagalba sustiprinama įmonės padėtis, palyginti su kitomis įmonėmis, konkuruojančiomis vykdant Bendrijos vidaus prekybą, manoma, kad minėta pagalba daro poveikį tokiai prekybai.

(216)

Šiuo atveju Maltos rezidentai, turintys laivybos bendrovių akcijų, yra susiję su valstybių narių konkurencija ir tarpusavio prekyba. Investicinė veikla yra vykdoma pasaulinėje rinkoje. Be to, kaip išsamiau išdėstyta 192 konstatuojamojoje dalyje, laivybos veikla iš esmės yra vykdoma pasaulinėje rinkoje. Vadinasi, nagrinėjamąja mokesčių priemone daromas poveikis prekybai Sąjungoje ir gali būti iškraipyta konkurencija tarp valstybių narių.

(217)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad mokesčio netaikymas kapitalo prieaugiui, gaunamam pardavus laivybos bendrovių akcijas, yra valstybės pagalba, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(218)

Dokumentų ir perleidimo žyminio mokesčio įstatymu žyminis mokestis taikomas, inter alia, perleidžiamųjų priemonių perleidimui (96). Kaip išdėstyta 41 konstatuojamojoje dalyje, Mokesčių nuostatų 5 straipsnyje nustatytos išimtys, taikomos sandoriams, susijusiems su perleidžiamosiomis priemonėmis, susijusiomis su laivybos organizacijomis.

(219)

Kaip minėta 187 konstatuojamojoje dalyje, priemonė laikoma atrankiąja, jeigu ja nukrypstama nuo įprasto bendros mokesčių sistemos taikymo. Mokesčių nuostatų 5 straipsniu nukrypstama nuo bendrosios sistemos, nes subjektų, kurie imasi su laivyba susijusių vertybinių popierių sandorių, teisinė ir faktinė padėtis yra panaši į subjektų, kurie imasi su bet kokiu kitu sektoriumi susijusių sandorių, padėtį.

(220)

Komisija atkreipia dėmesį, kad toks atleidimas nuo mokesčio kituose sektoriuose negalimas. Todėl atleidimas nuo mokesčio yra prima facie atrankioji priemonė, palanki laivybos sektoriaus sandoriams. Atleisti nuo mokesčio pagalbos gavėjai gali sutaupyti savo išlaidų.

(221)

Malta nepateikė jokio argumento, kad priemonę būtų galima pateisinti sistemos logika. Komisija mano, kad Maltos žyminio mokesčio sistemos pobūdžiu ir bendrąja schema nesiekiama nieko, kuo būtų galima pagrįsti šį nukrypimą.

(222)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad atleidimu nuo dokumentų ir perleidimo žyminio mokesčio suteikiamas atrankusis pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(223)

Valstybės taikoma priemonė laikoma iškraipančia konkurenciją arba galinčia ją iškraipyti, jeigu dėl jos pagalbos gavėjo konkurencinė padėtis gali pagerėti, palyginti su kita įmone.

(224)

Kaip paminėta 192 konstatuojamojoje dalyje, laivybos sektorius yra liberalizuotas, jame vyksta ir ES vidaus, ir pasaulinė konkurencija. Todėl ši priemonė kelia grėsmę, kad gali būti iškraipyta konkurencija ir padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(225)

Todėl priemonė yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(226)

Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba, skirta tam tikros veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jeigu ja netrikdomos prekybos sąlygos taip, kad prieštarautų bendram interesui, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, taigi tuo atveju būtų pagrindo taikyti išimtį ir nedrausti valstybės pagalbos. Komisija mano, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas yra tinkamas teisinis pagrindas, taikytinas Maltos tonažo mokesčio schemai.

(227)

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, taikydama SESV 107 straipsnio 3 dalį Komisija turi plačią veiksmų laisvę, kurios įgyvendinimas apima sudėtingus ekonominės ir socialinės sistemų vertinimus, kurie turi būti atliekami Bendrijoje. Tvirtindama elgesio taisykles ir viešai paskelbdama, kad nuo to momento jas taikys atvejams, kuriems skirtos šios normos, Komisija apriboja minėtą veiksmų laisvę ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti paskirta sankcija už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos, pažeidimą. Todėl konkrečioje srityje – valstybės pagalbos – Komisija yra saistoma savo paskelbtų gairių ir pranešimų tiek, kiek jais nenukrypstama nuo Sutarties taisyklių (97). Remdamasi nusistovėjusia teismų praktika Komisija šiuo atveju taikys Jūrų transporto gaires. Jūrų transporto gairėmis nustatytos sąlygos, kuriomis schema, kuria siekiama remti valstybių narių jūrų transporto sektorių, laikoma suderinama su vidaus rinka.

(228)

Jūrų transporto gairių 2.2 skirsnyje nurodytas konkretus Bendrijos jūrų transporto srities interesas, kurį galima remti schemomis, t. y.:

(229)

Pagal Jūrų transporto gairių 2 skirsnį, gairės taikomos jūrų transportui. Kad atitiktų Jūrų transporto gaires, nacionalinės pagalbos priemonės turi būti teikiamos tik laivams, naudojamiems jūrų transporto tikslais, gairėse apibrėžtais pagal Reglamentą (EEB) Nr. 4055/86 ir Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92 (98).

(230)

Reglamente (EEB) Nr. 4055/86 jūrų transportas apibrėžiamas kaip keleivių arba krovinių vežimas jūra iš bet kurio vienos valstybės narės uosto į kitos valstybės narės arba trečiosios valstybės uostą ar jūrinį įrenginį.

(231)

Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 jūrų transportas apibūdinamas kaip keleivių arba prekių vežimas jūra tarp uostų, esančių vienos ir tos pačios valstybės narės žemyno dalyje arba pagrindinėje teritorijoje (kontinentinis kabotažas), keleivių arba prekių vežimas jūra tarp bet kurio valstybės narės uosto ir šios valstybės narės kontinentiniame šelfe esančių įrenginių arba struktūrų (tiekimo atviroje jūroje paslaugos) arba keleivių arba prekių vežimas jūra tarp uostų, esančių vienos ir tos pačios valstybės narės žemyno dalyje ir vienoje arba daugiau salų, arba vienos ir tos pačios valstybės narės salose esančių uostų (salų kabotažas).

(232)

Komisija taip pat nusprendė, kad tam tikrai veiklai, net jeigu ji neatitinka jūrų transporto apibrėžties arba tik iš dalies ją atitinka, pagal analogiją su jūrų transportu gali būti taikomos Jūrų transporto gairių 3.1 skirsnio nuostatos. Tai pasakytina apie gelbėjimo ir pagalbos jūroje laivus (99), taip pat kabelių tiesimo, vamzdynų tiesimo laivus, plaukiojančius kranus ir mokslinių tyrimų laivus (100), nes jiems reikia panašios kvalifikacijos darbuotojų ir jie panašiai patiria tarptautinę konkurenciją.

(233)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija darė prielaidą, kad žvejybos laivai, pontonai, baržos, jachtos, kruiziniai laivai, pontonai ir naftos bokštai atitinka Maltos tonažo mokesčio taikymo reikalavimus, bet abejojo, ar tai būtų pagrįsta atsižvelgiant į jūrų transporto apibrėžtį (101).

(234)

Malta paaiškino, kad visi Maltoje registruoti laivai moka vadinamąjį tonažo mokestį, tačiau įprastas pajamų mokestis pagal Mokesčių nuostatus netaikomas tik laivams, vykdantiems laivybos veiklą, ir tik tokie laivai traktuojami kaip tonažo mokesčiu apmokestinami laivai.

(235)

Komisija abejojo dėl reikalavimus atitinkančios laivybos veiklos apibrėžties, į kurią įtraukta frazė „kitą veiklą, kuri gali būti nurodyta“, suderinamumo (102).

(236)

Pasak Maltos, įtraukiant frazę „arba kitą veiklą, kuri gali būti nurodyta“ buvo siekiama kompetentingai institucijai suteikti tinkamo teisėkūros lankstumo, jeigu taptų galima į laivybos veiklos apibrėžtį įtraukti naują ir atsirandančią veiklą (pvz., dėl pokyčių pramonėje arba Sąjungos lygmens teisės aktuose). Malta patvirtino, kad niekada nebuvo priimta jokių nuostatų, taisyklų, įsakymų ar nurodymų, kurias būtų siekiama išplėsti laivybos veiklos apibrėžtį.

(237)

Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad, remiantis Maltos pateiktais paaiškinimais, Prekybinės laivybos įstatymo 85A straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kuria atsakingam ministrui suteikiamas įgaliojimas sutikti, kad tonažo mokesčio schema būtų taikoma laivams, kurių minimali naudingoji talpa nesiekia 1 000 (103), nepanaikinamas reikalavimas, kad laivas turi būti susijęs su tarptautiniu krovinių arba keleivių vežimu. Tačiau Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad ministro veiksmų laisvė sutikti, kad tonažo mokesčio schema būtų taikoma laivams, kurių minimali naudingoji talpa nesiekia 1 000, nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Todėl Komisija palankiai vertina tai, kad Malta prisiėmė įsipareigojimą, pateiktą priedo 18 punkte.

(238)

Komisija daro išvadą, kad dėl Maltos teisės akto formuluotės, atrodo, atsirado galimybė ministerijos aktu tonažo mokesčio schemą taikyti veiklai, nepatenkančiai į jūrų transporto apibrėžtį. Todėl tas Maltos tonažo mokesčio schemos aspektas yra nesuderinamas su Jūrų transporto gairėmis.

(239)

Sprendime pradėti tyrimą Komisijai kilo abejonių dėl to, ar nevaromos baržos atitinka reikalavimus, nes jos pačios nevykdo transporto veiklos, bet turi būti velkamos kitų laivų (104).

(240)

Išklausiusi Maltos institucijų ir trečiųjų šalių pastabas Komisija tebesilaiko nuomonės, kad nevaromos baržos su jūrų transporto veikla yra nesusijusios, nes jomis pačiomis jokia transporto veikla nevykdoma, jos turi būti velkamos kitų laivų. Laivas, suteikiantis varomąją jėgą, gali būti apibūdintas kaip laivas, susijęs su jūrų transportu, bet baržos veikla negali būti su tuo siejama.

(241)

Komisija daro išvadą, jog sutinkant, kad baržoms gali būti taikomas tonažo mokestis, nesilaikoma jūrų transporto apibrėžties. Todėl tas Maltos tonažo mokesčio schemos aspektas yra nesuderinamas su Jūrų transporto gairėmis.

(242)

Kalbant apie komercines jachtas, sprendime pradėti tyrimą (105) Komisija buvo susirūpinusi, kad jos daugiausia naudojamos vietos kelionėms (dažnai laisvalaikio kelionėms), ir abejojo, kiek tokiems laivams gali būti taikoma tonažo mokesčio schema.

(243)

Komercinių jachtų ir kruizinių laivų atitiktis reikalavimams turėtų būti vertinama atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92 aiškinimo (106). Šio komunikato 3.3 skyriumi patvirtinama, kad kruiziniai laivai, kaip jūrų transportas, patenka į Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 ir Reglamento (EEB) Nr. 4055/86 taikymo sritį. Iš tikrųjų, keleiviai kruiziniais laivais vežami jūra iš vieno uosto į kitą, taigi vykdoma jūrų transporto veikla. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad kruiziniai laivai atitinka tonažo mokesčio taikymo reikalavimus, jeigu didžioji dauguma jų pajamų yra pagrindinės laivybos pajamos. Papildomų paslaugų, susijusių su laivybos veikla, apribojimai aptariami šio sprendimo 266–274 konstatuojamosiose dalyse.

(244)

Komercinėmis jachtomis teikiamos transporto paslaugos patenka į jūrų transporto apibrėžtį, jeigu jos yra susijusios su krovinių ir (arba) asmenų vežimu jūra tarp uostų, taip pat tarp uosto ir atviroje jūroje esančių įrenginių arba statinių. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad komercinės jachtos, kuriomis už atlygį vykdoma jūrų transporto veikla, atitinka tonažo mokesčio taikymo reikalavimus.

(245)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija abejojo, ar, atsižvelgiant į griežtas Jūrų transporto gairėmis nustatytas sąlygas, vilkikams ir žemsemėms gali būti taikoma Maltos tonažo mokesčio schema (107).

(246)

Remiantis Jūrų transporto gairėmis „įmonių apmokestinimo tvarka (pvz., tonažo mokestis) gali būti taikoma toms žemsemėms, kurių jūrų transporto veikla sudaro daugiau kaip 50 % jų metinio darbo laiko, ir tik tokiai transporto veiklai.“ Kalbant apie žemsemių veiklą, Jūrų gairių 3.1 skirsnyje jūrų transportas apibrėžiamas kaip „iškastų medžiagų vežimas atviroje jūroje“, o „medžiagų kasimas arba dugno gilinimas“ neįtraukiama. Atsižvelgiant į Komisijos sprendimų priėmimo praktiką (108), reikalavimus atitinkanti žemsemių veiklos dalis yra plaukimas tarp uosto ir gavybos vietos, plaukimas tarp skirtingų gavybos vietų, plaukimas tarp gavybos vietos ir vietos, kurioje išgautos medžiagos turi būti iškrautos, išgautų medžiagų iškrovimas, plaukimas tarp iškrovimo vietos ir uosto. Priešingai, dugno gilinimas ir plaukimas gilinant dugną nelaikoma jūrų transporto veikla.

(247)

Kalbant apie vilkikus, Jūrų transporto gairėse aiškiai nurodyta, kad „vilkimo veikla, kuri vykdoma, inter alia, uostuose arba kurią vykdant teikiama pagalba savaeigiam laivui pasiekti uostą, nėra laikoma jūrų transportu“. Be to, Jūrų transporto gairėse nustatyta, kad vilkimo veikla į gairių taikymo sritį įtraukiama, tik jeigu daugiau kaip 50 % vilkimo veiklos, veiksmingai vykdomos naudojant vilkiką, per atitinkamus metus yra jūrų transporto veikla (tai, inter alia, apimtų baržų vilkimą tarp uostų arba tarp uosto ir atviroje jūroje esančių įrenginių ar statinių arba laivų, dėl techninių gedimų negalinčių savarankiškai plaukti, vilkimas).

(248)

Malta neturi oficialaus aiškaus teisės akto, kuriame būtų nustatytas reikalavimas, kad 50 % vilkimo ir dugno gilinimo veiklos sudarytų jūrų transporto veikla, paaiškinta 246 ir 247 konstatuojamosiose dalyse. Komisija laikosi nuomonės, kad Maltos teisės akte, atrodo, palikta galimybė tonažo mokestį be jokio apribojimo taikyti pajamoms, gaunamoms naudojant žemsemes ir vilkikus. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad Maltoje dabar galiojančios nacionalinės priemonės, susijusios su vilkimu ir dugno gilinimu, neatitinka Jūrų transporto gairėse nustatytų sąlygų.

(249)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija teiravosi, kas turima omenyje tuo, kad Maltos tonažo mokesčio schema taikoma paslaugas teikiantiems arba aptarnaujantiems laivams, ir kuo remiantis tai nustatyta (109).

(250)

Komisija iš pradžių laikėsi nuomonės, kad Maltos schema potencialiai leista tonažo mokesčio schemą taikyti labai įvairiems paslaugas teikiantiems arba aptarnaujantiems laivams.

(251)

Komisija teiravosi, ar schema taikyta kabelių remonto laivams, nardytojus aptarnaujantiems laivams, naftos gavybos stimuliavimo naftos gręžiniuose laivams, tyrimų laivams, hidrogeologinių tyrimų ir statybos laivams, kuriais teikiamos paslaugos atviroje jūroje, ir judžiosioms platformoms, ir nurodė, jog ji neturi pakankamos informacijos, kad galėtų nustatyti, ar schemos taikymas tokiems laivams arba statiniams galėtų būti suderinamas su Jūrų transporto gairėmis. Malta paaiškino, kad šiems laivams tonažo mokestis netaikytas.

(252)

Komisija sutinka, kad tam tikrai analogiškai veiklai, net jeigu jai netaikoma griežta jūrų transporto apibrėžtis, gali būti taikomos Jūrų transporto gairės. Toks atvejis būna tada, kai naudojami laivai, kurių specializacija – teikti paslaugas atviroje jūroje teikiamai veiklai arba vykdyti įrengimo ir techninės priežiūros veiklą (pvz., kabelių tiesimo, vamzdynų tiesimo, mokslinių tyrimų laivai ir plaukiojantys kranai) (110), arba laivai, kuriais vykdomi gelbėjimo jūroje darbai ir teikiama pagalba atviroje jūroje, jeigu jiems reikia panašiai kvalifikuotų darbuotojų ir jie jaučia tarptautinę konkurenciją (111).

(253)

Kalbant apie ateitį, Malta paaiškino, kad, atsižvelgdama į Komisijos praktiką, nurodytą 252 konstatuojamojoje dalyje, siekia tonažo mokestį taikyti kabelių tiesimo laivams, vamzdynų tiesimo laivams, mokslinių tyrimų laivams ir plaukiojantiems kranams. Malta įsipareigojo tai aiškiai nustatyti savo teisės aktuose (112). Todėl, remiantis tais būsimais teisės aktais, tonažo mokestis bus taikomas kabelių tiesimo laivams, vamzdynų tiesimo laivams, plaukiojantiems kranams ir mokslinių tyrimų laivams taip, kad tai būtų suderinama su pagal analogiją taikomomis Jūrų transporto gairėms.

(254)

Kalbant apie tai, jog Maltos tonažo mokesčio schema dabar taikoma laivams, skirtiems teikti paslaugas, arba aptarnaujantiems laivams, Malta parodė, kad veikla, kurią ta sąvoka apima, yra susijusi su krovinių ir (arba) asmenų vežimu jūra tarp uostų arba tarp uosto ir atviroje jūroje esančių įrenginių arba statinių, o tai yra jūrų transporto veikla (113). Todėl tie laivai patenka į Jūrų transporto gairių taikymo sritį.

(255)

Sprendime pradėti tyrimą (114) Komisija abejojo, ar tonažo mokesčio schema taikoma žvejybos laivams.

(256)

Komisija laikosi nuomonės, kad pirminis žvejybos laivų tikslas nėra krovinių ir asmenų vežimas jūra tarp uostų arba tarp uosto ir atviroje jūroje esančių įrenginių ar statinių, kaip reikalaujama Jūrų transporto gairėse. Be to, žvejybos laivai neturi konkrečių tam tikriems laivams, skirtiems teikti paslaugas, būdingų savybių, dėl kurių Komisija galėtų sutikti, kad jiems būtų taikomas tonažo mokestis, pagal analogiją taikant Jūrų transporto gaires (115).

(257)

Todėl Komisija mano, kad tonažo mokesčio schemos taikymas žvejybos laivams yra nesuderinamas su vidaus rinka.

(258)

Komisija vėl pakartoja poziciją, pareikštą savo sprendime pradėti tyrimą dėl Belgijos tonažo mokesčio (116), t. y. tai, kad Jūrų transporto gairės neaprėpia gamtos išteklių gavybos jūroje.

(259)

Todėl Komisija daro išvadą, kad tonažo mokesčio schemos taikymas naftos bokštams neatitinka Jūrų transporto gairių.

(260)

Sprendime pradėti tyrimą Komisijai (117) abejonių kilo dėl to, kad pajamoms, gaunamoms laivą išnuomojus be įgulos, nenustatyta jokių teisinių apribojimų.

(261)

Komisija mano, kad, nors laivo išnuomojimas be įgulos yra teisėta ekonominė veikla, paprastai ši veikla neturėtų būti laikoma atitinkančia lengvatinės mokesčių tvarkos taikymo reikalavimų. Ankstesniuose sprendimuose (118) Komisija laikėsi nuomonės, kad negali būti laikoma, jog tikri laivų nuomotojai teikia jūrų transporto paslaugas, kad jiems būtų galima taikyti tonažo mokesčio tvarką.

(262)

Komisija mano, kad pirmiau paminėtas principas turėtų būti taikomas ne tik laivo išnuomojimo be įgulos sutartims, sudarytoms su laivybos bendrovėmis, bet ir galutiniams laisvalaikio laivų sektoriaus naudotojams. Laivų išnuomojimui be įgulos neturėtų būti taikoma skirtinga tvarka pagal frachtuotojo rūšį, nes pagrindiniai Jūrų transporto gairėmis nustatyti reikalavimai yra susiję su tuo, kad pagalbos gavėjas turi teikti jūrų transporto paslaugas, kaip apibrėžta atitinkamuose Tarybos reglamentuose.

(263)

Tačiau padėtis yra kitokia, kai sutartis sudaroma grupės viduje. Grupės viduje vykdomi laivų išnuomojimo be įgulos sandoriai gali būti suderinami su vidaus rinka pagal Jūrų transporto gaires, nes pagalbos gavėjas yra grupė, vykdanti jūrų transporto veiklą, tik tam taiko grupės vidaus nuomos struktūrą. Tai, ar subjektas, kuriam taikomas tonažo mokestis, pageidauja turėti: i) vieną juridinį subjektą, ir vykdantį jūrų transporto veiklą, ir nuosavybės teise turintį laivą, ar ii) du juridinius subjektus – vieną, vykdantį jūrų transporto veiklą, ir kitą – nuosavybės teise turintį laivą ir nuomojantį jį pirmajam subjektui (pvz., dėl finansinių priežasčių), taikant Jūrų transporto gaires neturėtų būti vertinama kaip nors skirtingai. Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį, kad Komisijos sprendime dėl Airijos tonažo mokesčio (119) laivo išnuomojimo be įgulos grupės viduje sandoriai besąlygiškai laikyti priimtinais. Komisija atkreipia dėmesį, kad laivo išnuomojimas be įgulos grupės viduje atitinka Jūrų transporto gaires, nes tikslas „išlaikyti ir gerinti praktines žinias ir patirtį jūrų pramonės srityje ir užtikrinti bei skatinti Europos jūrininkų įdarbinimą“ ir „padėti stiprinti valstybėse narėse sukurtą jūrų pramonės kompleksą, kartu užtikrinant laivyno konkurencingumą pasaulio rinkose“ lieka apsaugotas.

(264)

Be grupės vidaus sandorių, Komisija gali sutikti su tam tikru lankstumu, palankiu tikroms laivybos bendrovėms ir panašioms bendrovėms (120), jeigu įvykdomos visos šios sąlygos (121):

(265)

Kadangi Maltoje taikytinu teisės aktu nedraudžiama tonažo mokesčio schemos taikyti tikriems laivų nuomotojams, tas teisės aktas nesuderinamas su Jūrų transporto gairėmis.

(266)

Sprendime pradėti tyrimą (122) Komisija atkreipė dėmesį, kad kruizinių laivų eksploatuotojai teikia kazino, vandens procedūrų, pramogų ir kitas paslaugas. Komisijai kilo įtarimas, kad tokios paslaugos gali būti pagrindinė kruizinių laivų veikla ir pelno šaltinis. Taigi, Komisija abejojo, kokiu mastu tonažo mokesčio sistema galėtų būti taikoma kruiziniams laivams.

(267)

Be to, Komisija sprendime pradėti tyrimą (123) nurodė, kad Maltos teisės aktuose nepateikta jokių tikslių gairių, kokių rūšių veiklai, kaip papildomai veiklai, galėtų būti taikoma tonažo mokesčio schema. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad subjektai, kuriems taikomas tonažo mokestis, būtų tikrų jūrų transporto paslaugų teikėjai, būtini aiškūs apribojimai.

(268)

Byloje dėl Kipro tonažo mokesčio (124) Komisija laikėsi nuomonės, kad, kalbant apie keleivių vežimą jūra, ir „visa viešbučių, aprūpinimo maistu ir gėrimais, pramogų ir mažmeninės prekybos veikla reikalavimus atitinkančiame laive“ atitinka reikalavimus, jeigu „tos paslaugos teikiamos kaip papildomos paslaugos, kuriomis papildoma keleivių vežimo jūra tuo laivu veikla, ir viskas suvartojama arba sunaudojama tame laive“. Byloje dėl Jungtinės Karalystės tonažo mokesčio (125) Komisija laikėsi nuomonės, kad reikalavimus atitinka ir „siūlomos paslaugos arba infrastruktūra, kuriomis papildoma pagrindinė veikla, bet kurios sudaro bendro klientams siūlomo rinkinio dalį, jeigu jos neduotų pelno, jeigu būtų taikomos įprastos mokesčių taisyklės“. Byloje dėl Belgijos tonažo mokesčio (126) Komisija uždraudė tonažo mokestį taikyti pajamoms, gaunamoms parduodant produktus, neskirtus suvartoti laive, pavyzdžiui prabangos prekes (127), ir pajamoms, gaunamoms iš lošimų ir kazino, taip pat pajamoms, gaunamoms sausumoje rengiant ekskursijas (128).

(269)

Komisija taip pat nurodo savo sprendimą byloje dėl Suomijos tonažo mokesčio (129) ir byloje dėl Lietuvos tonažo mokesčio (130) – juose Komisija sutiko, kad tokioms uosto terminalo operacijoms, kaip keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo paslaugos, krovinių pakrovimo ir iškrovimo paslaugos, taip pat administracinė ir draudimo veikla, glaudžiai susijusioms su keleivių arba krovinių vežimu, gali būti taikomas tonažo mokestis. Be to, savo sprendime byloje dėl Belgijos tonažo mokesčio Komisija sutiko, kad apyvartinio kapitalo rezultatų trumpalaikių investicijų pajamos gaunamos įprastai valdant finansus, todėl joms gali būti taikomas tonažo mokestis, jeigu tokios pajamos yra susijusios su laivybos organizacijos įprastu apyvartiniu kapitalu, naudojamu vykdant reikalavimus atitinkančią veiklą (131).

(270)

Atsižvelgdama į pirmiau paminėtą sprendimų priėmimo praktiką ir pripažindama, kad būtų nenaudinga sudaryti paslaugų, kurioms, kaip papildomoms paslaugoms, būtų galima taikyti tonažo mokestį, Komisija laikosi nuomonės, kad tam tikri apribojimai yra būtini siekiant užtikrinti, kad subjektai, kuriems taikomas tonažo mokestis, ir toliau būtų tikri jūrų transporto paslaugų teikėjai. Laikomasi tokio principo – pajamas iš reikalavimus atitinkančių laivų daugiausia turėtų sudaryti pagrindinės laivybos pajamos.

(271)

Pagrindinės laivybos pajamos yra pajamos iš bilietų pardavimo arba krovinių vežimo mokesčio, o kai vežami keleiviai – iš kajučių nuomos kelionei jūra, taip pat iš maisto ir gėrimų, skirtų iškart suvartoti laive, pardavimo. Papildomos veiklos pajamos yra kitų rūšių pajamos, dažnai gaunamos laive (visų pirma keleiviniame laive) teikiant papildomas paslaugas, dėl kurių nekyla grėsmė, kad bus pernelyg iškraipyta konkurencija su sausumoje veiklą vykdančiais paslaugų teikėjais, apmokestinamais pagal bendrąsias mokestinimo taisykles. Papildomų paslaugų pavyzdžiai būtų reklaminių stendų nuoma laive; prekių pardavimas, paslaugų, paprastai siūlomų keleiviniuose laivuose, įskaitant vandens procedūras, kirpyklų paslaugas, lošimo ir kitų pramogų paslaugas, teikimas; laivo patalpų išnuomojimas parduotuvių turėtojams ir paslaugų teikėjams; tarpininkavimas rengiant vietos ekskursijas ir pan. Komisija mano, kad pagrindinės pajamos turėtų sudaryti daugiau kaip 50 % laivo visų (pagrindinių ir papildomų) bendrų pajamų.

(272)

Ir šiuo atveju turėtų būti ribojamas konkurencijos su sausumoje teikiamomis paslaugomis iškraipymas. Tam, inter alia, reikia, kad sausumoje teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, vietos ekskursijos arba krovinių vežimas keliais, būtų įtrauktos į bendrą paslaugų rinkinį ir būtų perkamos iš nesusijusių bendrovių arba perkamos rinkos kainomis iš tos pačios grupės subjektų, kuriems taikomas standartinis pajamų mokestis.

(273)

Panašiai, jūrų transporto sektoriui nebūdingų sutarčių, pavyzdžiui, dėl automobilių, gyvulių, nuosavybės įsigijimo, sudarymui neturėtų būti taikomas tonažo mokestis. Tokios pajamos visiškai nesusijusios su jūrų transportu, taigi jos niekada – nei kaip pagrindinės, nei kaip papildomos pajamos – negali atitikti tonažo mokesčio taikymo reikalavimų.

(274)

Kadangi Maltos tonažo mokesčio schemoje nėra aiškių nuostatų dėl papildomų paslaugų apimties ir nenustatyta, kiek joms galima taikyti tonažo mokesčio lengvatą, schema neužtikrinama, kad tonažo mokestis galėtų būti taikomas tik tikrų laivybos bendrovių papildomoms pajamoms. Todėl tas Maltos tonažo mokesčio schemos aspektas yra nesuderinamas su Jūrų transporto gairėmis.

(275)

Jūrų transporto gairių 3.1 skirsnio priešpaskutinėje pastraipoje nustatyta, kad, siekdama išlaikyti tinkamą tonažo mokesčio tarifų pusiausvyrą, Komisija patvirtins tik schemas, pagal kurias už tokį pat tonažą bus nustatomas mokestis, pakankamai atitinkantis jau patvirtintas schemas.

(276)

Komisija atkreipia dėmesį, kad Maltos tonažo mokesčio tarifo apskaičiavimo metodas skiriasi nuo metodo, taikomo daugumos valstybių narių. Dauguma valstybių narių nustato įvairių kategorijų laivų vadinamąjį sąlyginį pelną, grindžiamą tų valstybių narių tonažu, ir jam taiko nacionalinį pelno mokestį. Komisija sutinka su galimybe taikyti įvairią tonažo mokesčio apskaičiavimo metodiką, jeigu galutinis mokestis, taikomas tam tikram laivui, nėra mažesnis už mokestį, ligi šiol Komisijos laikytą tinkamu.

(277)

Maltoje taikomo tonažo mokesčio tarifai, palyginti su kitose valstybėse narėse taikomas tarifais (eurais), pateikti 106–114 konstatuojamosiose dalyse. Komisija atkreipia dėmesį, kad galutinis Maltos bendrovėms taikomo mokesčio dydis prilygsta vidutiniam kitose Sąjungos valstybėse taikomam dydžiui.

(278)

Pagal Maltos schemą, iki dešimties metų laivams taikomas sumažintas mokestis. Malta tvirtino, kad tuo siekia skatinti naudoti veiksmingesnius ir aplinkai palankesnius laivus – to siekiama Jūrų transporto gairių 2.2 skirsnio tikslais. Maltos tonažo mokesčio schema senesniems nei 15 metų laivams taikomi didesni mokesčio tarifai.

(279)

Skaičiai, Maltos pateikti palyginimui su kitose valstybėse narėse taikomais tonažo mokesčiai tarifais, yra susiję tik su tipiniu tarifu, nustatytu Prekybinės laivybos įstatyme ir nepakoreguotu pagal laivo amžių, o to nepakanka tiesioginiam palyginimui, nes Maltos pateikti skaičiai yra pagrįsti ir dideliu nenaudojimo bei remonto dienų skaičiumi, siekiant nurodyti kitų valstybių narių tarifus. Tačiau, vertinant pagal mažiausią Maltoje taikytiną tarifą (naujiems laivams), mokėtini sumažinto tarifo mokesčiai vis tiek yra didesni nei mokesčiai, Lenkijos taikomi bet kuriam 359 dienas per metus (98 %) arba mažiau naudojamam laivui.

(280)

Komisija atkreipia dėmesį, kad iki 75 % sumažintas tarifas ir galimybė ministro nuožiūra sumažinti tarifą arba atleisti nuo mokesčio, kaip nurodyta sprendimo pradėti tyrimą 71–73 konstatuojamosiose dalyse, nėra susiję su tonažo mokesčiu, taikomu pagal schemą, bet veikiau tai susiję su (klaidinančia) tonažo mokesčio, mokamo registruojant laivą, sąvoka. Maltai įsipareigojus iš dalies pakeisti tonažo mokesčio teisės aktą, kad būtų išvengta dviprasmiško sąvokos „tonažo mokestis“ vartojimo, ateityje tai bus aišku.

(281)

Remiantis Maltos institucijų pateikta informacija apie taikytinus tonažo mokesčio tarifus ir Komisijos atliktais skaičiavimais matyti, kad Maltoje taikomi tonažo mokesčio tarifai nėra mažesni nei tarifai, kuriuos Komisija yra iki šio patvirtinusi. Todėl Komisija daro išvadą, kad Maltoje taikomas tonažo mokesčio tarifas atitinka Jūrų transporto gairių 3.1 skirsnio nuostatas.

(282)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija laikėsi nuomonės, kad ryšio su vėliava reikalavimai, nustatyti Maltos teisės aktuose, nebuvo tokie griežti, kokių reikalaujama Jūrų transporto gairėse (132).

(283)

Remiantis Jūrų transporto gairių 3.1 skirsniu, laivo savininkai dalį savo laivų registruojantys ne EEE, vis tiek gali naudotis EEE tonažo mokesčio tvarka, jeigu su EEE valstybių vėliavomis plaukiojančio jų laivyno dalis yra didesnė nei 60 % Jeigu jų su EEE valstybių vėliavomis plaukiojančio laivyno talpa mažesnė nei 60 %, jie vis tiek gali papildomus laivus registruoti ne EEE, jeigu i) jų laivyno, plaukiojančio su EEE valstybių vėliavomis, dalis nuo 2004 m. sausio 17 d. nesumažėjo arba ii) bendra visiems valstybėje narėje apmokestintiniems laivams tenkanti su EEE valstybių vėliavomis plaukiojančių laivų dalis per pastaruosius trejus metus nesumažėjo.

(284)

Tačiau Maltos tonažo mokesčio schema neužtikrinama, kad būtų laikomasi 283 konstatuojamojoje dalyje nustatytų sąlygų. Visų pirma, pagalbos gavėjui vis tiek gali būti taikoma Maltos tonažo mokesčio schema, jeigu to pagalbos gavėjo visam jo tonažo mokesčiu apmokestinamam laivynui tenkanti laivų, plaukiojančių su EEE valstybių vėliavomis, dalis per trejų metų laikotarpį nesumažėjo (133). Be to, pagalbos gavėjui vis tiek gali būti taikoma Maltos tonažo mokesčio schema, jeigu toks pagalbos gavėjas tiesiog įsipareigoja padidinti arba išlaikyti visam jo tonažo mokesčiu apmokestinamam laivynui tenkančią su EEE valstybių vėliavomis plaukiojančių laivų procentinę dalį (134). Todėl Komisija mano, kad tonažo mokesčio schema nenustatyta pakankamų apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad tonažo mokesčio bendrovės, savo laivyne taip pat turinčios su ne EEE valstybių vėliavomis plaukiojančių laivų, su EEE valstybių vėliavomis plaukiojančių laivų talpos dalį padidintų arba išlaikytų ir kad galiausiai su EEE valstybių vėliavomis plaukiojančių laivų talpos dalis būtų tinkamo dydžio. Šiuo atžvilgiu tonažo mokesčio schema neatitinka Jūrų transporto gairių, todėl ji nesuderinama su vidaus rinka (135).

(285)

Sprendime pradėti tyrimą (136) Komisijai kilo abejonių dėl iš esmės neribotos frachtuotojų, kai laivas nuomojamas tam tikram laikui, ir panašių bendrovių atitikties tonažo mokesčio taikymo reikalavimams. Komisija laikėsi nuomonės, kad tai neatitiko Jūrų transporto gairių tikslų.

(286)

Jūrų transporto gairėmis, kaip jas aiškina Komisija savo ankstesniuose sprendimuose, frachtuotojams, kai laivas nuomojamas tam tikram laikui arba tam tikrai kelionei, ir panašiems komerciniams laivų eksploatuotojams tam tikromis sąlygomis leidžiama pasinaudoti tonažo apmokestinimu. Komisija mano, kad tokios bendrovės tonažo apmokestinimu gali pasinaudoti, tik jeigu prisideda siekiant Jūrų transporto gairių tikslo plėtoti su ES valstybių vėliavomis plaukiojantį laivyną arba išlaikyti ES praktines žinias, arba abiejų šių tikslų. Taip būtų, pavyzdžiui, jeigu, be laivų, kurie nuomojami tam tikram laikui arba tam tikrai kelionei ir kuriems įrangą bei įgulą suteikia kitos bendrovės, pagalbos gavėjas, kuriam taikomas tonažo mokestis, gavėjas savo laivyne turėtų laivų, kuriems pats užtikrina įgulą ir techninį valdymą, jeigu tokie laivai sudaro bent 20 % viso tonažo mokesčiu apmokestinamo laivyno (137). Dar viena galimybė – laivų, kurie plaukioja su ne EEE valstybių vėliavomis ir yra nuomojami tam tikram laikui arba tam tikrai kelionei, dalis neviršija 75 % pagalbos gavėjo tonažo mokesčiu apmokestinamo laivyno (138). Ir dar viena galimybė – valstybės narės gali reikalauti, kad bent 25 % pagalbos gavėjo viso laivyno būtų su EEE valstybių vėliavomis plaukiojantys laivai (139). Visais paminėtais atvejais pagalbos gavėjui, kuriam taikomas tonažo mokestis, taikoma prievolė išlaikyti arba didinti jo laivynui (nuosavų laivų arba laivų, išsinuomotų be įgulos) tenkančią su EEE valstybių vėliavomis plaukiojančių laivų dalį.

(287)

Maltos schema nenustatoma jokių reikalavimų, nurodytų 286 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija daro išvadą, kad teisinė sistema, susijusi su komerciniais eksploatuotojais, teikiančiais transporto paslaugas laivais, kurių visą įrangą ir įgulą suteikė kitos bendrovės, neatitinka Jūrų transporto gairių.

(288)

Jūrų transporto gairių 3.1 punkte reikalaujama, kad nebūtų šalutinio poveikio tarp reikalavimus atitinkančios ir jų neatitinkančios veiklos. Mokesčių nuostatais licencijuotoms laivybos organizacijoms nustatoma prievolė atskirai tvarkyti apskaitą ir atskirti pajamas bei prieaugį iš laivybos veiklos nuo pajamų iš kitų šaltinių.

(289)

Pajamų mokesčio įstatyme nustatytomis taisyklėmis dėl išlaidų atskaitymo reikalaujama, kad būtų tiesioginis patiriamų išlaidų ir dėl jų gaunamų pajamų ryšys. Pajamų mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidas galima atskaityti, jeigu išlaidos „visiškai ir išskirtinai patirtos gaunant pajamas“. Todėl išlaidų, patirtų gaunant pelną, kuriam mokestis netaikomas, (įskaitant pelną, kuriam taikomas tonažo mokestis) negalima atskaityti iš kitų rūšių apmokestinamų pajamų.

(290)

Reikalaujama, kad licencijuota laivybos organizacija, kuri gauna naudos iš tonažo mokesčio schemos, teiktų metinę pajamų mokesčio deklaraciją, iš kurios būtų aiškiai matyti, kad reikalavimus atitinkančios pajamos ir reikalavimų neatitinkančios pajamos yra atskirtos. Nuostolių, susijusių su veikla, kuriai taikomas pajamų mokestis, negalima įskaityti nustatant tonažo mokesčio prievolę.

(291)

Bet kuri licencijuota laivybos organizacija taip pat privalo rengti finansines ataskaitas, atitinkančias Sąjungos patvirtintus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir užtikrinti, kad jų auditą atliktų patvirtintas viešasis apskaitininkas.

(292)

Laivybos organizacija negali priimti sprendimo dėl prisijungimo prie Maltos tonažo mokesčio sistemos arba pasitraukimo iš jos remdamasi tuo, kad gauna apmokestinamą pelną arba patiria nuostolių. Išskyrus atvejus, kai licencijuota laivybos bendrovė pasirenka kitokį variantą, tonažo mokesčio schema jai yra taikoma. Organizacijai nusprendus pasitraukti iš schemos, toks sprendimas yra neatšaukiamas (140). Taigi, nė viena Maltos laivybos organizacija arba jų grupė negali vieniems savo laivams taikyti tonažo mokesčio schemą, o kitiems – pajamų mokesčio schemą.

(293)

Pajamų mokesčio įstatymo 51 straipsnyje pateikta įvairiausių kovos su mokesčių vengimu nuostatų, ir jomis siekiama kovoti su fiktyviais susitarimais ir schemomis, kurių tikslas – gauti bet kokią nepagrįstą mokestinę naudą. Ši bendra kovos su mokesčių vengimu nuostata atitinka 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo.

(294)

Taikant kovos su mokesčių slėpimu priemones skiriamos baudos, jeigu nustatoma pažeidimų. Ir tokiais atvejais reikia sumokėti ne tik nesumokėtą mokestį, apskaičiuotas palūkanas (0,54 % per mėnesį, 6,48 % per metus), bet ir papildomas baudas, apskaičiuojamas kaip procentinė (iki 1,5 % per mėnesį, 18 % per metus) tokio nesumokėto mokesčio dalis.

(295)

Komisija taip pat teigiamai vertina tai, kad reaguodama į sprendime pradėti tyrimą pateiktus susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su per plačia reikalavimus atitinkančios veiklos (141) ir organizacijų aprėptimi, Malta prisiėmė įsipareigojimus.

(296)

Komisija daro išvadą, kad Maltos taikomos veiklos atskyrimo priemonės yra patikimos ir atitinka Jūrų transporto gairių reikalavimus, todėl jai dėl to kilusios abejonės yra išsklaidytos.

(297)

Kaip nustatyta 7.1.3 skirsnyje, kapitalo prieaugio, gaunamo pardavus arba perdavus tonažo mokesčiu apmokestinamus laivus, neapmokestinimas yra pagalba.

(298)

Mokesčių nuostatų 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad kapitalo prieaugis, gaunamas pardavus arba perleidus tonažo mokesčiu apmokestinamus laivus, yra neapmokestinamas (142). Komisija pripažįsta kapitalo prieaugio, gaunamo pardavus arba perdavus reikalavimus atitinkančius laivus, įsigytus ir parduotus tuo metu, kai jiems teisėtai taikyta tonažo mokesčio schema, neapmokestinimą (143). Kalbant apie laivus, įsigytus iki to laiko, kai pagalbos gavėjui pradėta taikyti tonažo mokesčio schema, toks atleidimas nuo mokesčio būtų priimtinas tik laikantis Jūrų transporto gairių 11 skirsnyje nustatytų pagalbos intensyvumo ribų. Apskaičiuojant pagalbos intensyvumo ribas, būtina atsižvelgti į kapitalo prieaugį, gaunamą parduodant pernelyg nusidėvėjusius laivus (kai tai atsitinka prieš pradedant taikyti tonažo mokesčio schemą). Tai reiškia, kad, kalbant apie laivus, įsigytus dar netaikant tonažo mokesčio schemos, paslėptos mokestinės prievolės, atsirandančios dėl pernelyg didelio nusidėvėjimo, turi būti įvykdytos pradedant taikyti tonažo mokesčio schemą, išskyrus atvejus, kai jas galima suderinti su pagalbos intensyvumo riba ir išdėstyti per dešimties metų laikotarpį. Tokios paslėptos mokestinės prievolės paprastai būtų nustatomos kaip rinkos vertės ir laivo vertės mokesčių tikslais skirtumas tuo metu, kai pradedama taikyti tonažo mokesčio sistema.

(299)

Atsižvelgdama į dabar per plačią Prekybinės laivybos įstatymo 85A straipsnio formuluotę, kuria leidžiama tonažo mokesčiu apmokestinamu laivu (kuriam vėliau gali būti taikomas tonažo mokestis) paskelbti bet kurį laivą, neatsižvelgiant į veiklą, kuriai laivas naudojamas, ir į tai, kad nėra jokių taisyklių, kuriomis būtų sprendžiamas klausimas dėl pernelyg didelio laivo, įsigyto dar prieš pradedant taikyti tonažo mokesčio schemą, nusidėvėjimo, Komisija mano, kad Maltos teisės akto tekstu tinkamai neapribojamas (nei sumos, nei pagalbos gavėjo požiūriu) kapitalo prieaugio, gaunamo pardavus arba perdavus laivus, neapmokestinimas. Toks bendras atleidimas nuo mokesčio, koks nustatytas pagal Maltos schemą, neatitinka suderinamumo reikalavimų.

(300)

Komisija daro išvadą, kad toks kapitalo prieaugio, gaunamo pardavus arba perdavus laivus, neapmokestinimas, remiantis jo dabartine formuluote, yra nesuderinamas su vidaus rinkos taisyklėmis, nes neapmokestinimas taikomas visiems laivams, kurie nusidėvėjo pagal pajamų mokesčio taisykles dar iki perleidžiant juos, jiems taikant tonažo mokesčio schemą. Taigi, atleidimas nuo mokesčio yra neteisėta ir nesuderinama pagalba. Todėl atitinkamą nuostatą reikia iš dalies pakeisti.

(301)

Remdamasi tuo kas pirmiau išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad su Jūrų transporto gairėmis nesuderinami šie Maltos tonažo mokesčio aspektai: veiklos, „kuri gali būti nurodyta“ atitiktis reikalavimams, nevaromų baržų atitiktis reikalavimams, vilkikų ir žemsemių atitikties reikalavimams sąlygos, žvejybos laivų ir naftos bokštų atitiktis reikalavimams, kapitalo prieaugio, gaunamo pardavus arba perdavus tonažo mokesčiu apmokestinamus laivus, neapmokestinimas ir tai, kad nėra apsaugos priemonių, susijusių su laivo išnuomojimu be įgulos, papildomomis pajamomis, ryšiu su EEE valstybių vėliavomis ir laivo nuomojimu tam tikram laikui arba kelionei. Dėl tų priežasčių Maltos tonažo mokesčio schema yra nesuderinama su Jūrų transporto gairėmis.

(302)

Tačiau, tuos nesuderinamus aspektus ateityje galima ištaisyti Maltai prisiėmus įsipareigojimus, nustatytus priede, visų pirma, jo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 20, 21 ir 22 punktuose. Todėl, jeigu per trijų mėnesių terminą bus įvykdyti priede pateikti įsipareigojimai, Maltos tonažo mokesčio schema nuo visiško įvykdymo dienos bus laikoma suderinama.

(303)

Kaip nustatyta 7.1.3 skirsnyje, Maltos rezidentų atleidimas nuo kapitalo prieaugio, susijusio su laivybos bendrovių akcijomis, apmokestinimo yra pagalba.

(304)

Laivybos bendrovių akcijų pirkimas ir pardavimas yra investicinės (ši veikla neatitinka tonažo mokesčio taikymo reikalavimų pagal Jūrų transporto gaires (144)), o ne įprastos laivybos veiklos dalis. Jūrų transporto gairėse aiškiai nustatyta, kad valstybėse narėse turi būti „išlaikytas įprastinis <...> akcininkų bei direktorių atlygiui taikomas <...> mokesčių lygis“. Tokia taisyklė yra būtina siekiant suderinamą pagalbą naudoti veiklai, kurią reikia remti, ir siekiant kuo labiau apriboti konkurencijos iškraipymą kituose sektoriuose. Kitaip, suderinamą pagalbą gaunančių bendrovių akcininkai taip pat turėtų teisę į atleidimą nuo mokesčių (tada tokią teisę turėtų ir galimi tų akcininkų akcininkai). Tačiau dėl to iki neprognozuojamai aukšto lygio didėtų pagalbos, iš pradžių patvirtintos konkretaus sektoriaus konkrečiai bendrovei, suma, ir galiausiai tokios pagalbos šalutinis poveikis galėtų pasklisti į daugelį ekonomikos sektorių (atsižvelgiant į pagalbą gaunančios bendrovės akcininkų veiklą). Toks rezultatas sumažintų valstybės pagalbos taisyklių veiksmingumą, taip pat neatitiktų valstybės pagalbos draudimo principo – pagal jį reikalaujama, kad bet kokia išimtis (suderinama pagalba) būtų taikoma griežtai ir tikslingai.

(305)

Komisija daro išvadą, kad Maltos rezidentams naudingas mokesčio netaikymas kapitalo prieaugiui, susijusiam su laivybos bendrovių akcijomis, yra nesuderinamas su vidaus rinkos taisyklėmis. Taigi, atleidimas nuo mokesčio yra neteisėta ir nesuderinama pagalba, ir ją reikia panaikinti. Komisija teigiamai vertina tai, kad Maltos institucijos priedo 16 punkte įsipareigojo atsisakyti šio neapmokestinimo.

(306)

Kaip nustatyta šio sprendimo 212 konstatuojamojoje dalyje, Mokesčių nuostatų 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta pagalba finansų įstaigoms.

(307)

Jūrų transporto gairių taikymo sritis, taigi ir tonažo mokesčio teikiama lengvata, apima tik „krovinių ir keleivių vežimą jūra“. Tai neapima finansų įstaigų, teikiančių paskolas, garantijas arba leidžiančių vertybinius popierius, susijusius su laivo turėjimu nuosavybės teise, valdymu, administravimu arba eksploatavimu, kaip leidžiama pagal Mokesčių nuostatų 3 straipsnio 2 dalį.

(308)

Nėra jokio pagrindo šį nagrinėjamąjį atleidimą nuo mokesčio laikyti suderinamu pagal Jūrų transporto gaires. Malta nenurodė jokių kitų suderinamumo priežasčių pagal SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalį. Komisija nemano, kad nagrinėjamasis atleidimas nuo mokesčio galėtų būti laikomas suderinamas pagal kurias nors Sutartyje nurodytas priežastis.

(309)

Komisija daro išvadą, kad dabartinės schemos sąlygos, susijusios su finansų įstaigomis, yra nesuderinamos pagal Jūrų transporto gaires, todėl jos yra neteisėta ir nesuderinama pagalba, ir ją reikia panaikinti. Komisija teigiamai vertina tai, kad Maltos institucijos priedo 3 punkte įsipareigojo atsisakyti šio neapmokestinimo.

(310)

Nors gali būti, kad atleidimas nuo tam tikrų dokumentų ir perleidimo žyminių mokesčių būtų potencialiai priimtinas, kai tiesioginis gavėjas yra tikra laivybos bendrovė, neviršijant Jūrų transporto gairių 11 skirsnyje nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo, šiuo atleidimu nuo mokesčių potencialiai gali pasinaudoti ir ne laivybos bendrovės. Be to, nėra jokio mechanizmo, kurį taikant būtų laikomasi Jūrų transporto gairių 11 skirsnio.

(311)

Malta nenurodė jokių suderinamumo priežasčių, ir Komisija nemato jokių tokios priemonės, kokia ji yra dabar, suderinamumo priežasčių.

(312)

Komisija daro išvadą, kad Maltos rezidentams naudingas atleidimas nuo tam tikrų dokumentų ir perleidimo žyminių mokesčių, susijusių su laivybos organizacijų perleidžiamųjų priemonių sandoriais, yra nesuderinamas su vidaus rinkos taisyklėmis. Taigi, atleidimas nuo mokesčio yra neteisėta ir nesuderinama pagalba, ir ją reikia panaikinti. Komisija teigiamai vertina tai, kad Maltos institucijos priedo 17 punkte įsipareigojo atsisakyti šio neapmokestinimo.

(313)

Dabartiniais teisės aktais nepakankamai ribojama ministro veiksmų laisvė laivams netaikyti mokesčių pagal Mokesčių nuostatus, kai jų veikla susijusi su Maltos institucijų filantropiniais ir humanitariniais tikslais.

(314)

Malta nenurodė jokių suderinamumo priežasčių, ir Komisija nemato jokių tokios priemonės, kokia ji yra dabar, suderinamumo priežasčių.

(315)

Komisija daro išvadą, kad galimybė ministro nuožiūra laivams netaikyti mokesčio yra nesuderinama su vidaus rinkos taisyklėmis. Taigi, ši galimybė atleisti nuo mokesčio yra neteisėta ir nesuderinama pagalba, ir ją reikia panaikinti. Komisija teigiamai vertina tai, kad Maltos institucijos įsipareigojimų priedo 19 punktu įsipareigojo paskelbti gaires, kuriomis būtų užtikrinta, kad ministras veiksmų laisve gali naudotis tik tais atvejais, kai vykdomos humanitarinės ir filantropinės operacijos, nesusijusios su prekių arba paslaugų siūlymu rinkoje.

(316)

Kalbant apie didžiausią pagalbos intensyvumą, Jūrų transporto gairių 11 skirsnio antroje pastraipoje nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas, siekiant išvengti pagalbos susikaupimo iki lygio, kuris būtų nesuderinamas su Bendrijos interesams svarbiais tikslais ir dėl kurio galėtų prasidėti valstybių narių varžymasis dėl subsidijų. Bendra laivybos bendrovėms skiriama pagalba (145) negali būti teikiama jokios didesnės naudos, nei nauda, gaunama jūrininkams taikomus mokesčius ir socialines įmokas sumažinus iki nulinio tarifo, o laivybos veiklos pelno apmokestinimą sumažinus iki Jūrų transporto gairių 3.1 skirsnio priešpaskutinėje pastraipoje nurodyto lygio.

(317)

Malta pateikė patikimos informacijos, kad didžiausio pagalbos intensyvumo anksčiau visada laikytasi, ir įsipareigojo užtikrinti, kad jo būtų paisoma ir ateityje. Tai papildoma įsipareigojimu reikalauti, kad pagalbos gavėjai, kuriems taikomas tonažo mokestis, teiktų privalomas metines didžiausio pagalbos intensyvumo laikymosi deklaracijas. Be to, Malta įsipareigojimų priedo 12 punktu įsipareigojo pradėti taikyti oficialią nuostatą dėl didžiausio pagalbos intensyvumo kontrolės.

(318)

Stojimo akto 22 straipsnyje ir IV priede (3 skirsnyje) (146) nustatyta, kad pagalba transporto sektoriui laikoma esama pagalba pagal Sutarties 88 straipsnio 1 dalį iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos, jeigu apie ją pranešama Komisijai per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

(319)

Iki įstojimo dienos Malta Komisijai nurodė, kad Maltos tonažo mokesčio tvarka atitiko tuo metu galiojusias taisykles, ir patikino, kad laikomasi ryšio su vėliava reikalavimo, bet Komisijai nepateikė jokios išsamios informacijos apie schemą pagal Stojimo sutarties nuostatas, kad būtų galima ją laikyti esama pagalba. Komisijos ir Maltos institucijų diskusijos transporto klausimais vyko nuo 2000 m. spalio 19 d. iki 2001 m. rugsėjo 18 d., o trumpas tonažo mokesčio aptarimas užregistruotas protokole ir Maltos institucijų derybinės pozicijos dokumente (147). Maltos Stojimo į Europos Sąjungą konferencijoje, vykusioje 2001 m. spalio 26 d., buvo susitarta rekomenduoti laikinai nutraukti derybas dėl stojimo sutarties transporto skyriaus – į jį buvo aiškiai įtraukta valstybės pagalba transporto sektoriui.

(320)

Komisija laikosi nuomonės, kad šiame sprendime nagrinėjamų pagalbos priemonių atžvilgiu Malta ir pagalbos gavėjai negali remtis teisėtais lūkesčiais arba teisiniu saugumu. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, negali būti jokių teisėtų lūkesčių, kad pagalba yra teisėta, jeigu pagalba nėra teikiama laikantis SESV 108 straipsnyje nustatytos tvarkos, nes uolus verslininkas paprastai turėtų gebėti nustatyti, ar tos tvarkos laikytasi (148). Šiuo atveju aišku, kad nesilaikyta pranešimo tvarkos pagal SESV 108 straipsnį ir Stojimo akte nustatytos tvarkos, taigi teisėtų lūkesčių negali būti. Be to, Maltos paminėtos diskusijos (149) nebuvo galiausiai baigtos ir nebuvo gautas tikslus, besąlyginis ir nuoseklus Komisijos patikinimas, kad tonažo mokesčio schema yra laikoma esama pagalba.

(321)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, šios bylos priemonės nėra esama pagalba, priskirtina prie kurios nors Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (150) 1 straipsnio b punkto kategorijos. Be to, šiame sprendime nagrinėjamų pagalbos priemonių atžvilgiu Malta ir pagalbos gavėjai negali remtis teisėtais lūkesčiais arba teisiniu saugumu.

(322)

2012 m. Taisyklėse dėl vidaus procedūros nurodyta, kad žvejybos laivai, pramoginės jachtos, jūroje esantys fiksuotieji įrenginiai, įskaitant naftos bokštus, judžiosios platformos, vandenynais neplaukiojantys vilkikai, nesavaeigiai plūduriuojantys kranai, pontonai ir laivams, kurių pagrindinė paskirtis yra teikti lošimų ir (arba) kazino paslaugas, ir panašūs laivai neatitinka atleidimo nuo pajamų mokesčio reikalavimų ir tonažo mokesčiu apmokestinamiems laivams taikytinos tvarkos reikalavimų, nes jie nevykdo laivybos veiklos (151).

(323)

Iš Maltos pateikto tonažo mokesčiu apmokestinamų laivų sąrašo ir kartu pateiktų paaiškinimų matyti, kad tos taisyklės taip ir buvo praktiškai įgyvendinamos, o Malta patvirtina, kad jokiems laivams tonažo mokestis per atitinkamą laikotarpį nebuvo taikomas. 2012 m. Taisyklėse dėl vidaus procedūros paaiškinta, kokių rūšių laivai nelaikomi vykdančiais laivybos veiklą pagal Prekybinės laivybos įstatymą. Ankstesnė nuo 2004 m. taikyta praktika nuo tų taisyklių taip pat nenukrypta. Todėl Komisija daro išvadą, kad žvejybos laivams, pramoginėms jachtoms, jūroje esantiems fiksuotiesiems įrenginiams, įskaitant naftos bokštus, judžiosioms platformoms, vandenynais neplaukiojantiems vilkikams, nesavaeigiams plūduriuojantiems kranams, pontonams ir laivams, kurių pagrindinė paskirtis yra teikti lošimų paslaugas, ir (arba) kazino laivams tonažo mokesčio schema praktiškai netaikyta, nors teoriškai ji jiems galėjo būti taikoma.

(324)

Kalbant apie Prekybinės laivybos įstatymo 85 straipsniu nustatytą galimybę nustatyti kitą veiklą „kuri gali būti nurodyta“, Malta patvirtino, kad niekada nebuvo išleista jokių nuostatų, taisyklių, įsakymų ar nurodymų, kuriais būtų siekta išplėsti laivybos veiklos apibrėžtį. Todėl Komisija daro išvadą, kad laivybos veiklos apibrėžtis nebuvo taikoma plačiau ir aprėpė tik tarptautinį krovinių arba keleivių vežimą jūra.

(325)

Todėl Komisija daro išvadą, kad, nors schemos aprėptis buvo nepriimtinai plati, jokia pagalba nebuvo išmokėta reikalavimų neatitinkančiam laivui, taigi lėšų susigrąžinti nereikia.

(326)

Nors Malta nėra nustačiusi aiškių reikalavimų, susijusių su vilkimu arba dugno gilinimu, Maltos institucijos patvirtino, kad 2004–2016 m. tonažo mokesčio schemos statusą tokiems laivams jos yra suteikusios tik tais atvejais, kai buvo patvirtinta, kad laivai didžiąją jų darbo laiko dalį buvo naudojami tarptautiniam krovinių vežimui pagal Jūrų transporto gairių parametrus. Visų pirma, tonažo mokestis netaikytas uostuose naudojamiems vilkikams, jis taikomas tik laivams, kuriais vykdomas tarptautinis vežimas jūra.

(327)

Išnagrinėjusi Maltos pateiktą medžiagą Komisija atkreipia dėmesį, kad tonažo mokestį sutikta taikyti tik su EEE valstybės vėliava plaukiojantiems vilkikams, ir gairių reikalavimų, susijusių su tonažo mokesčio taikymu tiems laivams per atitinkamą laikotarpį, de facto laikytasi.

(328)

Todėl Komisija daro išvadą, kad susigrąžinimas nereikalingas.

(329)

Kalbant apie kruizinių laivų papildomą veiklą, remdamasi Maltos pateikta informacija Komisija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad bet kurio subrangovo pelnas nelaikytas atitinkančiu tonažo mokesčio schemos taikymo reikalavimus, ir, antra, kad paslaugoms, paprastai klientams teikiamoms laivuose, taip pat susijusioms su ekskursijomis krante, tonažo mokestis taikytas, tik jeigu laivybos organizacija tas paslaugas pirko rinkos sąlygomis. Todėl Komisija yra įsitikinusi, kad Maltos taikomu laivybos veiklos aiškinimu užtikrinta, kad de facto laikytasi veiklos aprėpties, kurią Komisija anksčiau yra patvirtinusi kaip papildomas pajamas, atitinkančias tonažo mokesčio taikymo reikalavimus.

(330)

Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad Malta iš tikrųjų rengė individualias diskusijas su kiekvienu kruizinių laivų savininku arba eksploatuotoju, siekiančiu, kad jam būtų taikoma tonažo mokesčio tvarka, kad prieš patvirtindama tonažo mokesčio schemos taikymą suprastų jų veiklos aprėptį. Tuo suteiktas mechanizmas, kuriuo Maltos institucijos galėjo užtikrinti, kad tokių laivų savininkai ir eksploatuotojai tonažo mokesčio tvarka naudotųsi tik tinkamais atvejais. Nors nebuvo nustatyta oficialaus reikalavimo, kuriuo būtų užtikrinta, kad laivo papildomos pajamos sudarytų mažiau nei 50 % tonažo mokesčio pajamų, Maltos institucijos parodė, kad pagrindinės laivybos pajamos sudarė didžiąją kiekvieno laivo laivybos veiklos pajamų dalį. Todėl Komisija daro išvadą, kad susigrąžinimas nereikalingas.

(331)

Remdamasi Maltos paaiškinimais Komisija atkreipia dėmesį, kad Maltos laivybos organizacijos, pasinaudojusios tonažo mokesčiu, nebuvo susijusios su laivų nuomojimu tam tikram laikui, ir kad dauguma (būtent 90 %) Maltos tonažo mokesčio laivyno laivų plaukioja su EEE valstybių vėliavomis.

(332)

Nė vienas išnuomotas be įgulos laivas, anksčiau patvirtintas, kaip atitinkantis tonažo mokesčio schemos reikalavimus, nebuvo laivas, išnuomotas be įgulos trečiosioms šalims, kaip matyti iš Maltos Komisijos tarnyboms pateiktos 2004–2016 m. laikotarpio apžvalgos.

(333)

Todėl Komisija daro išvadą, kad laivų nuomojimo tam tikram laikui arba tam tikrai kelionei ir laivų išnuomojimo be įgulos atžvilgiu susigrąžinimas nereikalingas.

(334)

Kalbant apie ankstesnius laikotarpius, Malta pateikė duomenų, iš kurių matyti kokia pagalbos gavėjų laivų, kuriems taikyta lengvata, dalis plaukiojo su Maltos ir EEE valstybių vėliavomis. Kiekvieno pagalbos gavėjo laivų, plaukiojančių su EEE valstybių vėliavomis, dalis gerokai viršija Jūrų transporto gairėse reikalaujamą 60 % dalį.

(335)

Atitinkamomis nuostatomis reikalaujama, kad atleidimas nuo mokesčio būtų taikomas tik pajamoms iš laivų, įsigytų arba parduotų tada, kai jiems buvo taikoma tonažo mokesčio schema, pardavimo arba perdavimo. Nors atleidimo nuo mokesčio aprėptis per plati, Malta patikimai įrodė, kad anksčiau nuo mokesčio buvo atleidžiama tik parduodant laivą arba vykdant sandorius, susijusius su tonažo mokesčiu apmokestinamais laivais, laivybos bendrovių įsigytais arba parduotais tuo metu, kai taikytas tonažo mokestis. Todėl Komisija mano, kad susigrąžinimas nereikalingas.

(336)

Kadangi pagal Maltos tonažo mokesčio schemą praktiškai jokia suma nebuvo sumokėta reikalavimų neatitinkantiems pagalbos gavėjams, Komisija daro išvadą, kad susigrąžinimas šiuo atžvilgiu nereikalingas.

(337)

Remdamasi Maltos pateiktais paaiškinimais (152) Komisija mano, kad nė viena finansų įstaiga praktiškai nepasinaudojo atleidimu nuo mokesčių, taikomų palūkanoms ir kitoms pajamoms, susijusioms su laivybos bendrovių arba tonažo mokesčiu apmokestinamų laivų finansavimu. Kadangi jokia pagalba jokiam pagalbos gavėjui pagal tą priemonę neišmokėta, susigrąžinimas nereikalingas.

(338)

Pagal bendrosios mokesčių sistemos taisykles visų subjektų, nesančių Maltos rezidentais, kapitalo prieaugis ir akcijų perleidimas būtų neapmokestinami. Pajamų mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies u punkto 1 papunkčiu nustatyta, kad bet kokios pajamos ar prieaugis, Maltoje registruotos bendrovės gautas turint akcijų arba tokias akcijas perleidus, yra neapmokestinamas.

(339)

Kalbant apie dokumentų ir perleidimo žyminį mokestį, kai pusę įstatinio kapitalo, sudaryto iš paprastųjų akcijų, kontroliuoja nerezidentai, sandoriui bendrosios sistemos mokestis netaikomas. Be to, žyminis mokestis taip pat netaikomas grupės viduje vykdomam perleidimui.

(340)

Malta ėmėsi veiksmų laivybos bendrovių akcininkų reprezentatyviajai imčiai sudaryti, kad pagal ją galėtų nustatyti tipinę nuosavybės struktūrą. Malta šią imtį sudarė siekdama atspindėti savo tonažo mokesčio laivyno sudėtį. Nustačiusi tinkamą bendrovių aibę, kuri tiksliai atspindėtų laivyną, Malta po vieną bendrovę patikrino siekdama nustatyti, kam atitinkamą laikotarpį priklausė tų bendrovių akcijos. Malta nustatė, kad visos tos bendrovės 2004–2016 m. priklausė išskirtinai nerezidentams. Be to, Malta, siekdama nustatyti, ar buvo sandorių, su kuriais būtų susijęs Maltos rezidentas, atliko specialų akcininkų sandorių, vykdytų per atitinkamą laikotarpį, patikrinimą. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad tik vienas sandoris buvo susijęs su Maltos rezidentu. Šis sandoris buvo susijęs su grupe, kurioje visi kiti akcininkai buvo nerezidentai. Nustatyto sandorio dydis reiškė, kad, net jeigu nebūtų taikomos bendrosios išimtys, susijusios su tuo, kad nuosavybė priklauso užsienio subjektui, vertė, gaunama sudėjus kapitalo prieaugį ir dokumentų bei perleidimo žyminį mokestį, būtų daug mažesnė nei de minimis riba.

(341)

Iš Maltos parengtos struktūrizuotos reprezentatyviosios imties, kartu atlikus sandorių paiešką ir atsižvelgus į galimą atleidimą nuo mokesčio pagal bendrąją mokesčių sistemą bei ir de minimis ribą, matyti, kad susigrąžinimas greičiausiai nebūtų plataus masto. Tačiau pagal tas dvi priemones išmokėtos pagalbos negalima nepaisyti, kai netaikomas nė vienas iš pirmiau minėtų atleidimo nuo mokesčio atvejų, o išmokėta suma viršija de minimis ribą. Tokiais atvejais pagalbos susigrąžinimas turėtų būti vykdomas.

(342)

Kalbant apie susigrąžinimo metodiką, susigrąžintiną sumą turėtų sudaryti žyminis mokestis arba mokestis, kurį būtų reikėję mokėti, jeigu būtų taikyta bendroji taikytina taisyklė. Siekdamos nustatyti galimus pagalbos gavėjus Maltos institucijos pirmiausia turi nustatyti laivybos bendrovių nuosavybės struktūrą. Antra, Maltos institucijos turi patikrinti, ar dėl sandorių atsirado poreikis mokėti dokumentų ir perleidimo žyminį mokestį ir kapitalo prieaugio, susijusio su laivybos bendrovių, kuriose esama Maltos rezidentų, akcijomis, mokestį.

(343)

Šio sprendimo 23 ir 313 konstatuojamosiose dalyse nurodyta ministro veiksmų laisve niekada nepasinaudota, taigi susigrąžinimas nereikalingas.

(344)

Komisija palankiai vertina Maltos įsipareigojimus, pateiktus šio sprendimo priede.

(345)

Malta atsisakė teisės reikalauti, kad sprendimas būtų priimtas maltiečių kalba. Todėl tekstas yra autentiškas anglų kalba.

(346)

Komisija konstatuoja, kad tonažo mokesčio schema yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Be to, kad tonažo mokestis taikomas eksploatuojant laivą gaunamoms pajamoms, pagalbą sudaro ir Maltos rezidentams taikomas kapitalo prieaugio, susijusio su laivybos bendrovių akcijomis, neapmokestinimas; Maltos rezidentams taikomas kapitalo prieaugio, gaunamo pardavus arba perdavus laivus, neapmokestinimas; su akcijomis susijusių dokumentų ir perleidimo žyminio mokesčio netaikymas Maltos rezidentams; atleidimas nuo mokesčių mokėjimo ministro nuožiūra ir finansų įstaigoms taikomas palūkanų arba kitų mokėtinų pajamų, susijusių su laivybos bendrovių arba tonažo mokesčiu apmokestinamų laivų finansavimu, neapmokestinimas.

(347)

Komisija konstatuoja, kad laivybos bendrovių akcijų dividendų neapmokestinimas nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, nes juo nesuteikiamas atrankusis pranašumas.

(348)

Komisija konstatuoja, kad toliau nurodytos valstybės pagalbos priemonės yra nesuderinamos su vidaus rinka:

(349)

Komisija konstatuoja, kad 348 konstatuojamojoje dalyje nurodytos nesuderinamos valstybės pagalbos priemonės turi būti panaikintos. Tačiau Maltai įvykdžius šio sprendimo priede nustatytus įsipareigojimus, Maltos tonažo mokesčio schema nuo tokio įvykdymo dienos būtų laikoma suderinama.

(350)

Komisija konstatuoja, kad, Maltos institucijoms praktiškai administruojant tonažo mokesčio schemą, jokia pagalbos suma reikalavimų neatitinkantiems pagalbos gavėjams nebuvo išmokėta. Be to, nebuvo išmokėta jokia pagalba, susijusi su atleidimu nuo mokesčių mokėjimo, taikomu ministro nuožiūra, ir su pajamų mokesčio netaikymu palūkanų pajamoms arba kitoms finansų įstaigų pajamoms, susijusioms su laivybos bendrovių arba tonažo mokesčiu apmokestinamų laivų finansavimu.

(351)

Komisija konstatuoja, kad išmokėta nesuderinama valstybės pagalba, susijusi su Maltos rezidentams taikomu kapitalo prieaugio, gaunamo pardavus laivybos bendrovių akcijas, neapmokestinimu ir su Maltos rezidentų atleidimu nuo su laivybos organizacijų akcijomis susijusių dokumentų ir perleidimo žyminio mokesčio, turi būti susigrąžinta tiek, kiek ja viršyta de minimis riba,

(1)

Komisijos sprendimai 2007/305/EB (2), 2007/306/EB (3) ir 2007/307/EB (4), kuriuose nustatytos atitinkamai hibridinių aliejinių rapsų Ms1xRf1 (ACS-BNØØ4-7xACS-BNØØ1-4), hibridinių aliejinių rapsų Ms1xRf2 (ACS-BNØØ4-7xACS-BNØØ2-5) ir aliejinių rapsų „Topas 19/2“ (ACS-BNØØ7-1) bei jų produktų pašalinimo iš rinkos taisyklės, yra skirti Vokietijoje įsisteigusiai bendrovei „Bayer CropScience AG“;

(2)

2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Vokietijoje įsisteigusi bendrovė „Bayer CropScience AG“ paprašė Komisijos, kad jos teisės ir pareigos, susijusios su visais leidimais ir svarstomais prašymais dėl genetiškai modifikuotų produktų, būtų perduotos Jungtinėse Valstijose įsisteigusiai bendrovei „BASF Agricultural Solutions Seed US LLC“. 2018 m. spalio 19 d. raštu bendrovė „BASF Agricultural Solutions Seed US LLC“ patvirtino sutinkanti su šiuo perdavimu ir leido Vokietijoje įsisteigusiai bendrovei „BASF SE“ veikti kaip jos atstovei Sąjungoje;

(3)

norint įgyvendinti prašomą pakeitimą, reikia iš dalies pakeisti sprendimus 2007/305/EB, 2007/306/EB ir 2007/307/EB, kiek tai susiję su šių sprendimų adresatais;

(4)

siūlomi sprendimų dėl leidimų pakeitimai yra tik administracinio pobūdžio ir nėra susiję su nauju atitinkamų produktų vertinimu;

(5)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, visų pirma sudarant sąlygas plataus užmojo perėjimui nuo tolimojo krovinių vežimo prie efektyviai energiją vartojančių transporto rūšių, yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos politikos tikslų. Paryžiaus susitarimu patvirtintas ir sustiprintas ES užmojis kovoti su klimato kaita;

(2)

šiomis aplinkybėmis skatinimas prekes gabenti vidaus vandenų keliais yra aiškus ES transporto politikos prioritetas ir ilgalaikis transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos prioritetas;

(3)

užbaigus Senos–Šeldės tinklą Senos baseinas ištisiniu didelių apimčių vidaus vandenų keliu bus tiesiogiai sujungtas su Šeldės baseinu šiaurės Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, taip pat su tolimesniais svarbiais Europos vandenų kelių, kaip antai Reino ir Maso, baseinais. Taip bus sukurtas nepertraukiamas, veiksmingas ir nuoseklus didelio pajėgumo vidaus vandenų kelių tinklas, jungiantis įvairius šio plataus tarpvalstybinio Europos regiono jūrinius ir vidinius uostus;

(4)

Prancūziją, Belgiją, Nyderlandus ir už regiono ribų esančią Vokietiją jungiantis Senos–Šeldės tinklas yra aiškaus tarpvalstybinio pobūdžio;

(5)

Senos–Šeldės projektas buvo iš anksto numatytas įgyvendinti pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriuje, o Havro–Paryžiaus atkarpa iš anksto numatyta įtraukti į pagrindinio tinklo Atlanto koridorių. Belgijos, Nyderlandų ir Prancūzijos transporto ministrų ir už transportą atsakingo Komisijos nario pasirašytoje 2013 m. spalio 17 d. Deklaracijoje dėl TEN-T pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus sukūrimo (Talino deklaracijoje) dar kartą pabrėžtas suinteresuotų šalių įsipareigojimas dėl šio projekto įgyvendinimo. Be to, pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus darbo plane pabrėžiama būtinybė užbaigti Senos–Šeldės projektą, kuris bus visapusiškai veikiančio daugiarūšio transporto koridoriaus sukūrimo pamatas;

(6)

vienas iš pagrindinių projekto tikslų – užtikrinti, kad pagrindiniai Senos–Šeldės maršrutai pagal Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) nustatytą klasifikaciją būtų bent Va klasės ir juose būtų užtikrintos tinkamos navigacijos sąlygos;

(7)

kad Senos–Šeldės projektą būtų galima užbaigti, būtina įgyvendinti visus jo sudedamuosius elementus. Senos–šiaurės Europos kanalas yra pagrindinė trūkstama jungtis, be kurios Senos–Šeldės tinklas negali veikti;

(8)

Senos–Šeldės projektas yra sudėtingas tarpvalstybinis Belgiją (Flandrijos ir Valonijos regionus) ir Prancūziją apimantis projektas, kurio darbais siekiama sukurti naują ir pagerinti esamą infrastruktūrą darant kuo mažesnį poveikį laivybai. Todėl svarbus uždavinys yra tinkamas koordinavimas. Kad projektas būtų įgyvendinamas koordinuotai ir laiku, būtina priimti nuostatas, kuriose būtų aprašyti būtini veiksmai ir jų įgyvendinimo grafikas. Tai padėtų pasiekti tarpvalstybinius pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus darbo plano tikslus, taip pat kuo anksčiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2030 m. užbaigti Senos–Šeldės projektą;

(9)

aiškiai nurodyti būtinus Senos–Šeldės projekto užbaigimo veiksmus ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį būtina ir tam, kad būtų galima planuoti ir optimizuoti Europos, nacionalinio ir regioninio lygmens bei privatų finansavimą. ES bendras finansavimas turi sverto poveikį nacionaliniams ir regioniniams sprendimams dėl veiksmų įgyvendinimo;

(10)

Belgija (Flandrijos ir Valonijos regionai) ir Prancūzija prie Senos–Šeldės projekto įgyvendinimo jau prisidėjo reikšmingais tyrimų ir infrastruktūros darbais. Daugumą jų pagal įvairias programas bendrai finansavo Europos Sąjunga. Šiuo metu vykdoma veikla pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijos susitarimą (2014-EU-TM-0373-M, 2020 m. Senos–Esko projektas), pagal kurį Sąjunga finansuoja iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;

(11)

kadangi projektas tarpvalstybinis, reikia sukurti specialias valdymo struktūras. Belgija (Flandrijos ir Valonijos regionai) ir Prancūzija jau daugelį metų glaudžiai bendradarbiauja, visų pirma per 2009 m. rugsėjo mėn. įsteigtą Pasirengimo užbaigti Senos–Šeldės projektą tarpvalstybinę komisiją. Šiai tarpvyriausybinei komisijai operatyvinę paramą teikia Senos–Šeldės Europos ekonominių interesų grupė (Senos–Šeldės EEIG), subūrusi Prancūzijos navigacinių kelių tinklą (Voies Navigables de France, VNF), Senos–šiaurės Europos kanalo projekto organizaciją (Société du canal Seine-Nord Europe, SCSNE), Valonijos viešąją administraciją (Service Publique de Wallonie, SPW) ir Flandrijos vandens kelių instituciją (De Vlaamse Waterweg NV). Už Senos–šiaurės kanalo tiesimą atsakinga Senos–šiaurės Europos kanalo projekto organizacija įsteigta 2017 m. gegužės mėn. Šie specialieji subjektai sudaro integruotą valdymo struktūrą, kuri prižiūri ir koordinuoja Senos–Šeldės projekto užbaigimą. Pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus europinis koordinatorius ir Komisijos atstovas turėtų reguliariai stebėtojų teisėmis dalyvauti tarpvyriausybinės komisijos ir Senos–Šeldės EEIG posėdžiuose. Be to, europinis koordinatorius ir Komisijos atstovas turėtų stebėtojų teisėmis dalyvauti ir SCSNE stebėtojų tarybos (pranc. consel de surveillance) posėdžiuose. Prancūzija gali numatyti kitą tinkamą tvarką, kad Komisija galėtų veiksmingai dalyvauti šios priežiūros tarybos veikloje;

(12)

kad būtų galima stebėti įgyvendinimo pažangą, valstybės narės Komisijai turėtų reguliariai teikti padėties jų teritorijose esančiose atkarpose ataskaitas ir pranešti apie kiekvieną vėlavimą;

(13)

šiuo sprendimu nustatytu įgyvendinimo tvarkaraščiu neturėtų būti daromas poveikis tarptautinėje ir Sąjungos teisėje nustatytų reikalavimų, įskaitant nuostatas dėl aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos, vykdymui. Šiuo tvarkaraščiu turėtų būti sudarytos sąlygos planuoti ir optimizuoti finansavimo galimybes nedarant poveikio valstybės narės ar Sąjungos finansiniams įsipareigojimams. Juo jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti pakenkta aukštiems Sąjungos aplinkos apsaugos ir visuomenės dalyvavimo standartams;

(14)

nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai, tikslinga šiame sprendime numatyti peržiūros nuostatą;

(15)

Belgija ir Prancūzija patvirtino šiame sprendime numatytas priemones;

(16)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 52 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,