1.   Šio reglamento tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą stiprinant gaminių, kuriems taikomi 2 straipsnyje nurodyti Sąjungos derinamieji teisės aktai, rinkos priežiūrą siekiant užtikrinti, kad į Sąjungos rinką būtų tiekiami tik tie gaminiai, kurie atitinka reikalavimus, kuriais užtikrinamas aukštas viešųjų interesų, kaip antai sveikatos ir saugos apskritai, darbuotojų saugos ir sveikatos, vartotojų apsaugos, aplinkos apsaugos ir visuomenės saugumo, ir bet kokių kitų tais teisės aktais apsaugotų viešųjų interesų apsaugos, lygis.

2.   Šiuo reglamentu nustatomos ekonominės veiklos vykdytojams skirtos taisyklės ir procedūros, susijusios su gaminiais, kuriems taikomi tam tikri Sąjungos derinamieji teisės aktai, ir sukuriama bendradarbiavimo su ekonominės veiklos vykdytojais sistema.

3.   Šiuo reglamentu taip pat nustatoma į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolės sistema.

1.   Šis reglamentas taikomas gaminiams, kuriems taikomi I priede nurodyti Sąjungos derinamieji teisės aktai (toliau – Sąjungos derinamieji teisės aktai) tiek, kiek Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose, kuriais konkrečiau reglamentuojami tam tikri rinkos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo aspektai, nėra konkrečių nuostatų, kuriomis siekiama to paties tikslo.

2.   25–28 straipsniai taikomi gaminiams, kuriems taikoma Sąjungos teisė, tiek, kiek Sąjungos teisėje nėra konkrečių nuostatų, susijusių su į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolės organizavimu.

3.   Taikant šį reglamentą nedraudžiama rinkos priežiūros institucijoms taikyti konkretesnių priemonių, kaip numatyta Direktyvoje 2001/95/EB.

4.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvos 2000/31/EB 12–15 straipsniams.

1.   Nepaisant kitų taikomuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytų pareigų, gaminys, kuriam taikomi 5 dalyje nurodyti teisės aktai, gali būti pateiktas rinkai tik tuo atveju, jeigu yra Sąjungoje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, kuris atsako už 3 dalyje nustatytas užduotis, susijusias su tuo gaminiu.

2.   Šio straipsnio tikslais 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas – bet kuris iš šių subjektų:

3.   Nedarant poveikio jokioms ekonominės veiklos vykdytojų pareigoms pagal taikomus Sąjungos derinamuosius teisės aktus, 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas atlieka šias užduotis:

4.   Nedarant poveikio atitinkamoms ekonominės veiklos vykdytojų pareigoms pagal taikomus Sąjungos derinamuosius teisės aktus, 1 dalyje nurodyto ekonominės veiklos vykdytojo pavadinimas, registruotas prekybinis pavadinimas arba registruotas prekių ženklas ir kontaktiniai duomenys, įskaitant pašto adresą, nurodomi ant gaminio arba ant jo pakuotės, siuntos arba lydimojo dokumento.

5.   Šis straipsnis taikomas tik gaminiams, kuriems taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 305/2011 (34), (ES) 2016/425 (35) ir (ES) 2016/426 (36) ir direktyvos 2000/14/EB (37), 2006/42/EB (38), 2009/48/EB (39), 2009/125/EB (40), 2011/65/ES (41), 2013/29/ES (42), 2013/53/ES (43), 2014/29/ES (44), 2014/30/ES (45), 2014/31/ES (46), 2014/32/ES (47), 2014/34/ES (48), 2014/35/ES (49), 2014/53/ES (50) ir 2014/68/ES (51).

1.   4 straipsnio 2 dalies c punkto tikslais gamintojas įgaliotajam atstovui suteikia įgaliojimus atlikti 4 straipsnio 3 dalyje išvardytas užduotis, nepaisant kitų užduočių, kurias atlikti jis yra įgaliotas pagal atitinkamus Sąjungos derinamuosius teisės aktus.

2.   Įgaliotasis atstovas vykdo įgaliojime nurodytas užduotis. Rinkos priežiūros institucijų prašymu jis pateikia savo įgaliojimų kopiją rinkos priežiūros institucijos nustatyta Sąjungos kalba.

3.   Įgaliotieji atstovai turi turėti tinkamas priemones, kad galėtų vykdyti savo užduotis.

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis dėl veiksmų, kuriais galima pašalinti tų ekonominės veiklos vykdytojų tiekiamų gaminių keliamą pavojų arba jį sumažinti.

2.   Rinkos priežiūros institucijų prašymu ir konkrečiais atvejais informacinės visuomenės paslaugų teikėjai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijoms siekiant palengvinti bet kokį veiksmą siūlomo ar siūlyto pirkti naudojantis jų teikiamomis paslaugomis gaminio keliamam pavojui pašalinti arba, jei tai neįmanoma – tokiam pavojui sumažinti.

1.   Vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2018/1724, Komisija užtikrina, kad portale „Jūsų Europa“ naudotojams būtų teikiama lengvai internetu prieinama informacija, susijusi su gaminiui taikomais reikalavimais, ir iš Sąjungos derinamųjų teisės aktų išplaukiančios teisės, pareigos ir taisyklės.

2.   Valstybės narės nustato tvarką, pagal kurią ekonominės veiklos vykdytojų prašymu jiems nemokamai teikiama informacija, susijusi su gaminiams taikoma nacionaline teise, kuria perkeliami ir įgyvendinami Sąjungos derinamieji teisės aktai. Šiuo tikslu taikomos Reglamento (ES) 2019/515 9 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys.

1.   Rinkos priežiūros institucijos su kitomis susijusiomis institucijomis ar su ekonominės veiklos vykdytojams arba galutiniams naudotojams atstovaujančiomis organizacijomis gali susitarti dėl bendros veiklos, kuria siekiama skatinti laikytis reikalavimų, nustatyti neatitikties atvejus, didinti informuotumą ir teikti rekomendacijas dėl Sąjungos derinamųjų teisės aktų ir konkrečių kategorijų gaminių, visų pirma tų kategorijų gaminių, kurie dažnai nustatomi kaip keliantys rimtą pavojų, įskaitant internetu siūlomus pirkti gaminius.

2.   Atitinkama rinkos priežiūros institucija ir 1 dalyje nurodytos šalys užtikrina, kad dėl susitarimo dėl bendrų veiksmų neatsirastų nesąžininga ekonominės veiklos vykdytojų konkurencija, ir nebūtų daromas poveikis šalių objektyvumui, nepriklausomumui ir nešališkumui.

3.   Rinkos priežiūros institucija gali naudoti visą informaciją, gautą vykdant bendrą veiklą, kai atliekamas tyrimas dėl neatitikties.

4.   Atitinkama rinkos priežiūros institucija susitarimą dėl bendros veiklos, įskaitant dalyvaujančių šalių pavadinimus, skelbia viešai ir informaciją apie jį įtraukia į informacinę ir komunikacijos sistemą, nurodytą 34 straipsnyje. Valstybės narės prašymu pagal 29 straipsnį sukurtas tinklas padeda parengti susitarimą dėl bendros veiklos.

1.   Valstybės narės organizuoja ir vykdo rinkos priežiūrą, kaip numatyta šiame reglamente.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais, kiekviena valstybė narė savo teritorijoje paskiria vieną ar daugiau rinkos priežiūros institucijų. Naudodamasi informacine ir komunikacijos sistema, nurodyta 34 straipsnyje, kiekviena valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie savo rinkos priežiūros institucijas ir kiekvienos iš tų institucijų kompetencijos sritis.

3.   Kiekviena valstybė narė paskiria bendrą ryšių palaikymo tarnybą.

4.   Bendra ryšių palaikymo tarnyba atsako bent už rinkos priežiūros institucijų ir institucijų, paskirtų pagal 25 straipsnio 1 dalį, atstovavimą koordinuotai pozicijai ir pranešimą apie nacionalines strategijas, kaip nustatyta 13 straipsnyje. Bendra ryšių palaikymo tarnyba taip pat padeda skirtingų valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms bendradarbiauti, kaip nustatyta VI skyriuje.

5.   Siekiant veiksmingai vykdyti tiek internetu, tiek įprastu būdu parduodamų gaminių rinkos priežiūrą visais platinimo kanalais, valstybės narės užtikrina, kad jų rinkos priežiūros institucijos ir bendra ryšių palaikymo tarnyba turėtų reikalingų išteklių, įskaitant pakankamus finansinius ir kitus išteklius, pavyzdžiui, pakankamą skaičių kompetentingų darbuotojų, ekspertinių žinių, taip pat kad būtų nustatytos procedūros ir kitos priemonės, kad jos galėtų tinkamai atlikti savo užduotis.

6.   Kai valstybių narių teritorijose yra daugiau nei viena rinkos priežiūros institucija, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos tų institucijų užduotys būtų aiškiai apibrėžtos ir kad būtų sukurti atitinkami komunikacijos ir koordinavimo mechanizmai, leidžiantys toms institucijoms glaudžiai bendradarbiauti ir veiksmingai atlikti savo užduotis.

1.   Rinkos priežiūros institucijos veiklą vykdo, siekdamos:

2.   Rinkos priežiūros institucijos naudojasi savo įgaliojimais ir užduotis atlieka nepriklausomai, objektyviai ir nešališkai.

3.   Rinkos priežiūros institucijos, vykdydamos savo veiklą, nustatytą šio straipsnio 1 dalyje, tinkamu mastu tikrina gaminio savybes, tikrindamos dokumentus ir tam tikrais atvejais atlikdamos fizinį ir laboratorinį atitinkamų mėginių tikrinimą, pirmenybę teikdamos savo ištekliams ir veiksmams, kuriais užtikrinama veiksminga rinkos priežiūra, ir atsižvelgdamos į 13 straipsnyje nurodytą nacionalinę rinkos priežiūros strategiją.

Spręsdamos, kokias patikras, kokių tipų gaminiams ir kokiu mastu jas atlikti, rinkos priežiūros institucijos laikosi rizika pagrįsto požiūrio, atsižvelgdamos į šiuos veiksnius:

4.   Kai nuolat nustatomas konkretus pavojus arba dideli Sąjungos derinamųjų teisės aktų pažeidimai, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos ir saugos lygį arba apsaugoti kitus tais teisės aktais saugomus viešuosius interesus, Komisija, pasikonsultavusi su tinklo atstovais, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vienodos patikrų sąlygos, patikrų dažnumo nustatymo kriterijai ir tikrintinų su tam tikrais gaminiais arba gaminių kategorijomis susijusių mėginių kiekis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Jei ekonominės veiklos vykdytojai pateikia savo gaminių atitiktį Sąjungos derinamiesiems teisės aktams patvirtinančias bandymų ataskaitas arba sertifikatus, kuriuos išdavė atitikties vertinimo įstaigos, akredituotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, rinkos priežiūros institucijos tinkamai atsižvelgia į tas ataskaitas ar sertifikatus.

6.   Įrodymai, kuriuos rinkos priežiūros institucija naudoja vienoje valstybėje narėje, gali būti be jokių papildomų oficialių reikalavimų naudojami kitoje valstybėje narėje rinkos priežiūros institucijoms atliekant tyrimą, siekiant patikrinti gaminio atitiktį.

7.   Rinkos priežiūros institucijos nustato šias su gaminiais, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, susijusias procedūras:

8.   Rinkos priežiūros institucijos, siekdamos užtikrinti komunikaciją ir koordinavimą su kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijomis, aktyviai dalyvauja administracinio bendradarbiavimo grupėse, nurodytose 30 straipsnio 2 dalyje.

9.   Nedarant poveikio jokiai pagal taikomus Sąjungos derinamuosius teisės aktus nustatytos Sąjungos apsaugos procedūrai, gaminius, kurie remiantis vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos sprendimu buvo pripažinti neatitinkančiais reikalavimų, kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijos laiko neatitinkančiais reikalavimų, nebent kitos valstybės narės atitinkama rinkos priežiūros institucija padarytų priešingą išvadą, remdamasi savo pačios tyrimu, atsižvelgdama į ekonominės veiklos vykdytojo pateiktą informaciją, jei ji yra pateikta.

1.   Siekiant didinti rinkos priežiūros veiklos, susijusios su šio reglamento taikymu, nuoseklumą, toms norinčioms dalyvauti tarpusavio vertinimuose rinkos priežiūros institucijoms organizuojami tokie vertinimai.

2.   Tinklas rengia dalyvaujančioms rinkos priežiūros institucijoms tarpusavio vertinimų metodiką ir tęstinį planą. Rengiant metodiką ir tęstinį planą, tinklas atsižvelgia bent į rinkos priežiūros institucijų valstybėse narėse skaičių ir dydį, jų turimų darbuotojų skaičių ir kitus išteklius tarpusavio vertinimui atlikti, taip pat į kitus nustatytus kriterijus.

3.   Tarpusavio vertinimai apima kai kurių rinkos priežiūros institucijų išvystytą geriausią praktiką, kuri gali būti naudinga kitoms rinkos priežiūros institucijoms, ir kitus svarbius aspektus, susijusius su rinkos priežiūros veiklos veiksmingumu.

4.   Apie tarpusavio vertinimų rezultatus pranešama tinklui.

1.   Kiekviena valstybė narė bent kas ketverius metus rengia visa apimančią nacionalinę rinkos priežiūros strategiją. Kiekviena valstybė narė pirmą kartą tokią strategiją parengia ne vėliau kaip 2022 m. liepos 16 d. Nacionaline strategija skatinama laikytis nuoseklaus, visapusiško ir integruoto požiūrio į rinkos priežiūrą ir Sąjungos derinamųjų teisės aktų vykdymo užtikrinimą valstybės narės teritorijoje. Rengiant nacionalinę rinkos priežiūros strategiją atsižvelgiama į visus sektorius, kuriuos apima Sąjungos derinamieji teisės aktai, ir į gaminio tiekimo grandinės etapus, įskaitant importą ir skaitmenines tiekimo grandines. Taip pat gali būti atsižvelgiama į tinklo darbo programoje nustatytus prioritetus.

2.   Kai tai nekelia pavojaus rinkos priežiūros veiklai, į nacionalinę rinkos priežiūros strategiją įtraukiami bent šie elementai:

3.   Valstybės narės apie savo nacionalines rinkos priežiūros strategijas praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms naudodamosi informacine ir komunikacijos sistema, nurodyta 34 straipsnyje. Kiekviena valstybė narė viešai skelbia savo strategijos santrauką.

1.   Valstybės narės suteikia savo rinkos priežiūros institucijoms rinkos priežiūros, tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, būtinus šiam reglamentui ir Sąjungos derinamiesiems teisės aktams taikyti.

2.   Rinkos priežiūros institucijos šiame straipsnyje nustatytais įgaliojimais naudojasi efektyviai ir veiksmingai, laikydamosi proporcingumo principo ir tiek, kiek toks naudojimas susijęs su priemonių dalyku bei tikslu ir bendros faktinės arba potencialios neatitikties atveju daromos žalos pobūdžiu. Įgaliojimai suteikiami ir jais naudojamasi pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principus, taip pat nacionalinės teisės principus, susijusius su saviraiškos laisve ir žiniasklaidos laisve bei pliuralizmu, taikytinas procedūrines garantijas ir Sąjungos duomenų apsaugos taisykles, visų pirma pagal Reglamentą (ES) 2016/679.

3.   Suteikdamos įgaliojimus pagal 1 dalį, valstybės narės gali numatyti, kad jais atitinkamai naudojamasi vienu iš toliau nurodytų būdų:

4.   Rinkos priežiūros institucijoms pagal 1 dalį suteikiami bent šie įgaliojimai:

5.   Rinkos priežiūros institucijos gali naudotis visa informacija, dokumentais, išvadomis ar bet kokia kita žvalgybine informacija kaip įrodymais savo tyrimų reikmėms, neatsižvelgiant į jų saugojimo formatą ir laikmeną.

1.   Valstybės narės gali leisti savo rinkos priežiūros institucijoms iš atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo susigrąžinti visas savo veiklos sąnaudas, susijusias su neatitikties atvejais.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąnaudos gali apimti bandymų vykdymo sąnaudas, priemonių, kurių imamasi pagal 28 straipsnio 1 ir 2 dalis, sąnaudas, saugojimo sąnaudas ir veiklos, susijusios su gaminiais, kurie, kaip nustatyta neatitinka reikalavimų, ir dėl kurių reikia imtis taisomųjų veiksmų prieš juos išleidžiant į laisvą apyvartą ar juos pateikiant rinkai, sąnaudas.

1.   Rinkos priežiūros institucijos imasi atitinkamų priemonių, jei gaminys, kuriam taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, kai jis naudojamas pagal jo numatytą paskirtį arba tokiomis sąlygomis, kurios gali būti pagrįstai numatytos, ir kai yra tinkamai įrengtas ir prižiūrimas:

2.   Jei rinkos priežiūros institucijos nustato 1 dalies a arba b punkte nurodytas aplinkybes, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi tinkamų ir proporcingų taisomųjų veiksmų, kad per jų nustatytą laikotarpį būtų nutraukta neatitiktis arba pašalintas pavojus.

3.   2 dalies tikslais, taisomieji veiksmai, kurių turi imtis ekonominės veiklos vykdytojas, inter alia, gali apimti:

4.   Atlikti 3 dalies e, f ir g punktuose nurodytus taisomuosius veiksmus gali būti reikalaujama tik tais atvejais, kai gaminys gali kelti pavojų tik tam tikromis sąlygomis arba tik tam tikriems galutiniams naudotojams.

5.   Jei ekonominės veiklos vykdytojas nesiima 3 dalyje nurodytų taisomųjų veiksmų arba jei 1 dalyje nurodyta neatitiktis arba pavojus išlieka, rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad gaminys būtų pašalintas arba atšauktas, arba jo tiekimas rinkai būtų uždraustas arba apribotas, ir kad visuomenė, Komisija ir kitos valstybės narės būtų atitinkamai informuotos.

6.   Informacija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal šio straipsnio 5 dalį perduodama per informacinę ir komunikacijos sistemą, nurodytą 34 straipsnyje. Laikoma, kad tas informacijos perdavimas taip pat atitinka reikalavimus pranešti apie taikytinas Sąjungos derinamųjų teisės aktų apsaugos procedūras.

7.   Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta pagal taikomą apsaugos procedūrą arba jeigu jokia kitos valstybės narės rinkos priežiūros institucija nepadarė priešingos išvados, kaip nurodyta 11 straipsnio 9 dalyje, kitos valstybės narės kompetentingos rinkos priežiūros institucijos imasi būtinų priemonių reikalavimų neatitinkančio gaminio atžvilgiu ir įveda atitinkamą informaciją į informacinę ir komunikacijos sistemą, nurodytą 34 straipsnyje.

1.   Bet kurioje (-iame) pagal Sąjungos derinamuosius teisės aktus ar šį reglamentą rinkos priežiūros institucijų priimtoje (-ame) priemonėje, sprendime ar įsakyme nurodomos tikslios priežastys, kuriomis ji (jis) yra grindžiama (-as).

2.   Apie tokią (-į) priemonę, sprendimą ar įsakymą nedelsiant pranešama atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui, kuris kartu informuojamas apie teisių gynimo priemones, kuriomis jis gali pasinaudoti pagal atitinkamos valstybės narės teisę, ir laikotarpį, per kurį galima pasinaudoti tomis priemonėmis.

3.   Prieš priimant 1 dalyje nurodytą priemonę, sprendimą ar įsakymą, atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui sudaroma galimybė pareikšti savo nuomonę per deramą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų laikotarpį, nebent tos galimybės ekonominės veiklos vykdytojui suteikti neįmanoma dėl priemonės, sprendimo ar įsakymo skubos, sveikatos arba saugos reikalavimų ar kitų priežasčių, susijusių su viešaisiais interesais, kurie nurodyti atitinkamuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose.

Jeigu priemonė, sprendimas ar įsakymas priimama (-as) nesuteikus ekonominės veiklos vykdytojui galimybės būti išklausytam, ekonominės veiklos vykdytojui kuo greičiau suteikiama ta galimybė ir rinkos priežiūros institucija tą priemonę, sprendimą ar įsakymą greitai persvarsto.

1.   Rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad rimtą pavojų keliantys gaminiai būtų pašalinti arba atšaukti, jeigu nėra kitų veiksmingų priemonių, kuriomis būtų galima pašalinti rimtą pavojų, arba jeigu jų tiekimas rinkai yra draudžiamas. Apie tai rinkos priežiūros institucijos nedelsdamos pagal 20 straipsnį informuoja Komisiją.

2.   Sprendimas, ar gaminys kelia rimtą pavojų, grindžiamas tinkamu rizikos įvertinimu, atliktu atsižvelgiant į rizikos pobūdį ir jo pasitvirtinimo tikimybę. Gaminys nelaikomas keliančiu didelį pavojų vien todėl, kad yra galimybė užtikrinti didesnį saugumą ir esama kitų gaminių, keliančių mažesnį pavojų.

1.   Jeigu rinkos priežiūros institucija imasi ar ketina imtis priemonės pagal 19 straipsnį ir mano, kad priežastys, dėl kurių ji ėmėsi tos priemonės, arba tos priemonės poveikis neapsiriboja jos valstybės narės teritorija, ji pagal šio straipsnio 4 dalį nedelsdama praneša apie tą priemonę Komisijai. Rinkos priežiūros institucija taip pat nedelsdama praneša Komisijai, jei tokia priemonė keičiama arba panaikinama.

2.   Jei rimtą pavojų keliantis gaminys buvo tiektas rinkai, rinkos priežiūros institucijos nedelsdamos praneša Komisijai apie visas savanoriškas priemones, kurių ėmėsi ir apie kurias ekonominės veiklos vykdytojas informavo rinkos priežiūros instituciją.

3.   Pagal 1 ir 2 dalis pateikiama informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma gaminiui identifikuoti būtinus duomenis, gaminio kilmę ir tiekimo grandinę, su gaminiu susijusį pavojų, taikomos nacionalinės priemonės pobūdį bei trukmę ir ekonominės veiklos vykdytojų taikomas savanoriškas priemones.

4.   Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių tikslais naudojamasi Direktyvos 2001/95/EB 12 straipsnyje numatyta Skubaus pasikeitimo informacija sistema (toliau – RAPEX). Tos direktyvos 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis.

5.   Komisija užtikrina ir palaiko RAPEX duomenų sąsają su informacine ir komunikacijos sistema, nurodyta 34 straipsnyje, kad būtų patikimai išvengta dvigubo duomenų įvedimo.

1.   Sąjungos gaminių bandymų įstaigų tikslas – prisidėti prie laboratorijų pajėgumų stiprinimo, taip pat užtikrinti bandymų patikimumą ir nuoseklumą rinkos priežiūros tikslais visoje Sąjungoje.

2.   1 dalies tikslais Komisija gali paskirti valstybės narės viešąją gaminių bandymų įstaigą kaip Sąjungos gaminių bandymų įstaigą konkrečioms gaminių kategorijoms arba konkrečiam pavojui, susijusiam su gaminių kategorija.

Komisija taip pat gali vieną iš savo gaminių bandymų įstaigų paskirti Sąjungos gaminių bandymų įstaiga konkrečioms gaminių kategorijoms arba konkrečiam su gaminių kategorija ar grupe susijusiam pavojui, ar gaminiams, kurių bandymams pajėgumų trūksta arba jų nepakanka.

3.   Sąjungos gaminių bandymų įstaigos turi būti akredituotos laikantis Reglamento (EB) Nr. 765/2008.

4.   Sąjungos gaminių bandymų įstaigų paskyrimas nedaro poveikio rinkos priežiūros institucijų, tinklo ir Komisijos laisvei pasirinkti bandymų įstaigas savo vykdomos veiklos tikslais.

5.   Paskirtosios Sąjungos gaminių bandymų įstaigos savo paslaugas teikia tik rinkos priežiūros institucijoms, tinklui, Komisijai ir kitiems vyriausybiniams arba tarpvyriausybiniams subjektams.

6.   Sąjungos gaminių bandymų įstaigos pagal savo kompetenciją vykdo šią veiklą:

7.   Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta veikla atlyginama ir ją gali finansuoti Sąjunga pagal 36 straipsnio 2 dalį.

8.   Sąjungos gaminių bandymų įstaigos gali gauti Sąjungos finansavimą pagal 36 straipsnio 2 dalį, siekiant padidinti jų bandymų pajėgumus arba sukurti naujus bandymų pajėgumus konkrečioms gaminių kategorijoms arba konkretiems pavojams, susijusiems su gaminių, kurių bandymų pajėgumas nenurodytas arba jis yra nepakankamas, kategorija.

9.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma Sąjungos gaminių bandymų įstaigų paskyrimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos tarpusavyje ir rinkos priežiūros institucijos, Komisija ir atitinkamos Sąjungos agentūros veiksmingai bendradarbiauja ir keičiasi informacija.

2.   Kai rinkos priežiūros institucija negali užbaigti savo tyrimo dėl to, kad neturi prieigos prie tam tikros informacijos, nepaisant to, kad ji dėjo visas tinkamas pastangas, kad gautų tą informaciją, ji gali pateikti motyvuotą prašymą kitos valstybės narės rinkos priežiūros institucijai, kurioje galima užtikrinti galimybę susipažinti su šia informacija. Šiuo atveju prašomoji institucija nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 dienų pateikia prašančiajai institucijai visą informaciją, kurią prašomoji institucija laiko svarbia, kad būtų galima nustatyti, ar gaminys atitinka reikalavimus.

3.   Prašomoji institucija atlieka tinkamus tyrimus arba imasi kitų prašomai informacijai surinkti tinkamų priemonių. Prireikus tie tyrimai atliekami padedant kitoms rinkos priežiūros institucijoms.

4.   Prašančioji institucija išlieka atsakinga už savo pradėtą tyrimą, nebent prašomoji institucija sutiktų perimti atsakomybę.

5.   Tinkamai pagrįstais atvejais prašomoji institucija gali atsisakyti patenkinti prašymą pateikti informaciją pagal 2 dalį, kai:

1.   Jei siekiant pašalinti gaminio neatitiktį reikia imtis priemonių kitos valstybės narės jurisdikcijoje ir jei tokios priemonės nėra taikomos vykdant 16 straipsnio 7 dalies reikalavimus, prašančioji institucija gali tos kitos valstybės narės prašomajai institucijai pateikti tinkamai pagrįstą prašymą dėl vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo.

2.   Prašomoji institucija, naudodamasi jai pagal šį reglamentą suteiktais įgaliojimais nedelsdama imasi visų tinkamų ir būtinų vykdymo užtikrinimo priemonių, kad pašalintų neatitikties atvejį, vykdydama 14 straipsnyje nustatytus įgaliojimus ir visus papildomus pagal nacionalinę teisę jai suteiktus įgaliojimus.

3.   Prašomoji institucija informuoja prašančiąją instituciją apie 2 dalyje nurodytas priemones, kurių imtasi ar ketinama imtis.

Prašomoji institucija gali atsisakyti patenkinti prašymą dėl vykdymo užtikrinimo priemonių esant bet kuriai iš šių situacijų:

1.   Prieš pateikdama prašymą pagal 22 arba 23 straipsnį prašančioji institucija stengiasi pati atlikti visus pagrįstus galimus tyrimus.

2.   Pateikdama tokį prašymą pagal 22 arba 23 straipsnį, prašančioji institucija pateikia visą turimą informaciją, įskaitant bet kokius įrodymus, kuriuos galima gauti tik prašančiosios institucijos valstybėje narėje, kad prašomoji institucija galėtų patenkinti prašymą.

3.   Prašymai pagal 22 ir 23 straipsnius teikiami ir visi su jais susiję pranešimai perduodami naudojant standartines elektronines formas per informacinę ir komunikacijos sistemą, nurodytą 34 straipsnyje.

4.   Pranešimai perduodami tiesiogiai tarp dalyvaujančių rinkos priežiūros institucijų arba per atitinkamų valstybių narių bendrą ryšių palaikymo tarnybą.

5.   Dėl kalbų, vartojamų rengiant prašymus pagal 22 ir 23 straipsnius ir teikiant su jais susijusius pranešimus, susitaria atitinkamos rinkos priežiūros institucijos.

6.   Jei atitinkamoms rinkos priežiūros institucijoms nepavyksta susitarti dėl vartojamų kalbų, prašymai pagal 22 ir 23 straipsnius siunčiami oficialiąja prašančiosios institucijos valstybės narės kalba, o atsakymai į tokius prašymus siunčiami oficialiąja prašomosios institucijos valstybės narės kalba. Tokiu atveju prašančioji institucija ir prašomoji institucija užtikrina gautų prašymų, atsakymų arba kitų dokumentų, kuriuos jos gauna iš viena kitos, vertimą.

7.   Informacinė ir komunikacijos sistema, nurodyta 34 straipsnyje, teikia struktūrinę informaciją apie savitarpio pagalbos bylas atitinkamoms bendroms ryšių palaikymo tarnyboms. Naudodamos šią informaciją, bendros ryšių palaikymo tarnybos teikia visą paramą, kuri reikalinga, kad būtų lengviau gauti pagalbą.

1.   Valstybės narės paskiria muitines, vieną arba daugiau rinkos priežiūros institucijų arba bet kurią kitą instituciją savo teritorijoje institucijomis, atsakingomis už gaminių, patenkančių į Sąjungos rinką, kontrolę.

Kiekviena valstybė narė per informacinę ir komunikacijos sistemą, nurodytą 34 straipsnyje, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie institucijas, paskirtas pagal pirmą pastraipą, ir jų kompetencijos sritis.

2.   Pagal 1 dalį paskirtos institucijos turi turėti reikiamus įgaliojimus ir išteklius, kad galėtų tinkamai atlikti toje dalyje nurodytas užduotis.

3.   Gaminius, kuriems taikomi Sąjungos teisės aktai ir kuriems turėtų būti taikoma muitinės išleidimo į laisvą apyvartą procedūra, tikrina pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtos institucijos. Jos atlieką tą kontrolę, remdamosi rizikos analize pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 ir 47 straipsnius ir prireikus laikydamosi rizikos vertinimu pagrįsto požiūrio, kaip nustatyta šio reglamento 11 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

4.   Su pavojumi susijusia informacija tarpusavyje keičiasi:

Jeigu pirmajame įvežimo punkte muitinės turi pagrindo manyti, kad gaminiai, kuriems taikomi Sąjungos teisės aktai ir kurie yra laikinai saugomi arba kuriems taikoma kita nei išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra, neatitinka taikytinų Sąjungos teisės aktų ar kelia pavojų, jos perduoda visą susijusią informaciją kompetentingai paskirties šalies muitinės įstaigai.

5.   Kai nustatytas didesnis neatitikties pavojus, rinkos priežiūros institucijos pateikia pagal 1 dalį paskirtoms institucijoms informaciją apie gaminių kategorijas ar ekonominės veiklos vykdytojų tapatybę.

6.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai išsamius statistinius duomenis, susijusius su pagal 1 dalį paskirtų institucijų atlikta gaminių, kuriems taikomi Sąjungos teisės aktai, kontrole per praėjusius kalendorinius metus. Statistiniai duomenys apima intervencinių priemonių, kurių imtasi tokių gaminių kontrolės srityje dėl gaminių saugos ir reikalavimų laikymosi, skaičių.

Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija parengia ataskaitą, kurioje nurodoma valstybių narių pateikta praėjusių kalendorinių metų informacija ir pateiktų duomenų analizė. Ataskaita skelbiama informacinėje ir komunikacijos sistemoje, nurodytoje 34 straipsnyje.

7.   Jei Komisija sužino, kad iš trečiosios valstybės importuoti gaminiai, kuriems taikomi Sąjungos teisės aktai, kelia rimtą pavojų, ji rekomenduoja atitinkamai valstybei narei imtis tinkamų rinkos priežiūros priemonių.

8.   Siekdama užtikrinti nuoseklų Sąjungos teisės įgyvendinimą, sustiprinti į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolę ir užtikrinti veiksmingą ir vienodą tokios kontrolės lygį Komisija, pasikonsultavusi su tinklo atstovais, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato kriterijus ir patikrinimų metodus remdamasi Sąjungos lygmens bendrąja rizikos analize. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose išsamiai nustatomi duomenys, kurie turi būti pateikti pagal šio straipsnio 6 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Pagal 25 straipsnio 1 dalį paskirtos institucijos sustabdo gaminio išleidimą į laisvą apyvartą, jeigu atliekant kontrolę pagal 25 straipsnio 3 dalį nustatoma, kad:

2.   Pagal 25 straipsnio 1 dalį paskirtos institucijos nedelsdamos praneša rinkos priežiūros institucijoms apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išleidimo į laisvą apyvartą sustabdymą.

3.   Jeigu rinkos priežiūros institucijos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad gaminys neatitinka jam taikomos Sąjungos teisės arba kelia rimtą pavojų, jos paprašo pagal 25 straipsnio 1 dalį paskirtų institucijų sustabdyti jo išleidimo į laisvą apyvartą procesą.

4.   Pranešimai pagal šio straipsnio 2 dalį ir prašymai pagal 3 dalį pateikiami naudojantis informacine ir komunikacijos sistema, nurodyta 34 straipsnyje, įskaitant šios sistemos ir muitinės naudojamų sistemų elektroninių sąsajų panaudojimą, kai jos yra prieinamos.

1.   Jeigu rinkos priežiūros institucijos padaro išvadą, kad gaminys kelia rimtą pavojų, jos imasi priemonių, kad uždraustų pateikti gaminį rinkai, ir nurodo pagal 25 straipsnio 1 dalį paskirtoms institucijoms jo neišleisti į laisvą apyvartą. Jos taip pat nurodo šioms institucijoms į muitinės duomenų tvarkymo sistemą ir prireikus į prie gaminio pridedamą komercinę sąskaitą faktūrą ir visus kitus susijusius pridedamus dokumentus įtraukti šį pranešimą:

Rinkos priežiūros institucijos nedelsdamos įveda tą informaciją į 34 straipsnyje nurodytą informacinę ir komunikacijos sistemą.

2.   Jeigu rinkos priežiūros institucijos padaro išvadą, kad gaminio negalima pateikti rinkai, nes jis neatitinka jam taikomos Sąjungos teisės, jos imasi priemonių, kad uždraustų pateikti gaminį rinkai, ir nurodo pagal 25 straipsnio 1 dalį paskirtoms institucijoms jo neišleisti į laisvą apyvartą. Jos taip pat nurodo šioms institucijoms į muitinės duomenų tvarkymo sistemą ir prireikus į prie gaminio pridedamą komercinę sąskaitą faktūrą ir visus kitus susijusius pridedamus dokumentus įtraukti šį pranešimą:

Rinkos priežiūros institucijos nedelsdamos įveda šią informaciją į informacinę ir komunikacijos sistemą, nurodytą 34 straipsnyje.

3.   Jeigu 1 arba 2 dalyje nurodytas gaminys vėliau deklaruojamas kitai nei išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai ir jeigu rinkos priežiūros institucijos tam neprieštarauja, 1 arba 2 dalyje nurodytas pranešimas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nustatyta 1 arba 2 dalyje įtraukiamas ir į tai procedūrai naudojamus dokumentus.

4.   Pagal 25 straipsnio 1 dalį paskirtos institucijos gali sunaikinti arba kitaip padaryti nenaudojamą pavojų galutinių naudotojų sveikatai arba saugai keliantį gaminį, kai atitinkama institucija mano, kad tai būtina ir proporcinga. Tokios priemonės išlaidas padengia fizinis ar juridinis asmuo, deklaravęs gaminį išleisti į laisvą apyvartą.

Atitinkamai taikomi Reglamento (ES) Nr. 952/2013 197 ir 198 straipsniai.

1.   Sukuriamas Sąjungos gaminių atitikties tinklas (toliau – tinklas).

2.   Tinklo paskirtis – sudaryti sąlygas valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų ir Komisijos struktūriniam koordinavimui ir bendradarbiavimui ir suderinti rinkos priežiūros praktiką Sąjungoje, kad rinkos priežiūra taptų efektyvesnė.

1.   Tinklą sudaro kiekvienos valstybės narės atstovai, įskaitant kiekvienos 10 straipsnyje nurodytą bendrų ryšių palaikymo tarnybos atstovą ir neprivalomą nacionalinį ekspertą, administracinio bendradarbiavimo grupių pirmininkai ir Komisijos atstovai.

2.   Sąjungos derinamiesiems teisės aktams vienodai taikyti įsteigiamos atskiros arba jungtinės administracinio bendradarbiavimo grupės. Administracinio bendradarbiavimo grupes sudaro nacionalinės rinkos priežiūros institucijos ir, jei tinkama, bendrų ryšių palaikymo tarnybų atstovai.

Administracinio bendradarbiavimo grupių posėdžiai yra skirti tik rinkos priežiūros institucijų atstovams ir Komisijai.

Suinteresuotieji subjektai, pvz., organizacijos, Sąjungos lygmeniu atstovaujančios pramonės sektoriaus, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), vartotojų, bandymų laboratorijų, standartizacijos ir atitikties vertinimo įstaigų interesams, gali būti pakviestos dalyvauti administracinio bendradarbiavimo grupių posėdžiuose, priklausomai nuo aptariamo klausimo.

3.   Komisija remia ir skatina rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą per tinklą ir dalyvauja tinklo, jo pogrupių ir administracinio bendradarbiavimo grupių posėdžiuose.

4.   Tinklas posėdžiauja reguliariai ir, prireikus, Komisijai arba valstybei narei pateikus pagrįstą prašymą.

5.   Tinklas gali steigti nuolatinius arba laikinus pogrupius, sprendžiančius konkrečius klausimus ir užduotis.

6.   Tinklas gali kviesti ekspertus ir kitas trečiąsias šalis, įskaitant organizacijas, Sąjungos lygmeniu atstovaujančias pramonės sektoriaus, MVĮ, vartotojų, bandymų laboratorijų, standartizacijos ir atitikties vertinimo įstaigų interesams, dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis arba teikti rašytines pastabas.

7.   Tinklas deda visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarimas. Tinklo priimti sprendimai yra teisiškai neprivalomos rekomendacijos.

8.   Tinklas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

1.   Vykdydamas 2 dalyje nustatytas užduotis, tinklas nagrinėja bendrus rinkos priežiūros horizontaliuosius klausimus, siekdamas palengvinti bendrų ryšių palaikymo tarnybų ir Komisijos bendradarbiavimą.

2.   Tinklo užduotys yra šios:

1.   Vykdydamos 2 dalyje nustatytas užduotis, administracinio bendradarbiavimo grupės nagrinėja konkrečius su rinkos priežiūra ir sektoriais susijusius klausimus.

2.   Administracinio bendradarbiavimo grupės vykdo šias užduotis:

1.   Komisija toliau plėtoja ir prižiūri informacinę ir komunikacijos sistemą, kurios paskirtis – struktūruotai rinkti, tvarkyti ir saugoti informaciją, susijusią su Sąjungos derinamųjų teisės aktų vykdymo užtikrinimo klausimais, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės geriau dalytųsi duomenimis, taip pat ir ryšium su prašymais pateikti informaciją, pateikiant išsamią rinkos priežiūros veiklos, rezultatų ir tendencijų apžvalgą. Prieigą prie tos sistemos turi Komisija, rinkos priežiūros institucijos, bendros ryšių palaikymo tarnybos ir pagal 25 straipsnio 1 dalį paskirtos institucijos. Komisija sukuria ir prižiūri šios sistemos viešojo naudotojo sąsają, per kurią galutiniams naudotojams pateikiama pagrindinė informacija apie rinkos priežiūros veiklą.

2.   Komisija toliau plėtoja ir palaiko elektronines sąsajas tarp 1 dalyje nurodytos sistemos ir nacionalinių rinkos priežiūros sistemų.

3.   Bendros ryšių palaikymo tarnybos į informacinę ir komunikacijos sistemą įveda šią informaciją:

4.   Rinkos priežiūros institucijos į informacinę ir komunikacijos sistemą dėl rinkai tiekiamų gaminių, dėl kurių buvo atlikta išsami atitikties patikra, nedarant poveikio Direktyvos 2001/95/EB 12 straipsniui ir šio reglamento 20 straipsniui, ir, kai taikytina, dėl į Sąjungos rinką patenkančių produktų, kurių išleidimo į laisvą apyvartą procesas sustabdytas pagal šio reglamento 26 straipsnį, įveda šią informaciją apie:

5.   Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad tai naudinga, jos gali į informacinę ir komunikacijos sistemą įvesti bet kokią papildomą informaciją, susijusią su jų atliekamomis patikromis ir jų pačių arba jų prašymu atliktų bandymų rezultatais.

6.   Kai svarbu Sąjungos derinamųjų teisės aktų vykdymo užtikrinimo reikmėms ir siekiant sumažinti pavojų, muitinės paima iš nacionalinių muitinės sistemų informaciją, susijusią su gaminiais, kuriems taikoma muitinės išleidimo į laisvą apyvartą procedūra, susijusi su Sąjungos derinamųjų teisės aktų vykdymo užtikrinimu, ir ją perduoda į informacinę ir komunikacijos sistemą.

7.   Komisija sukuria elektroninę sąsają, kad būtų galima perduoti duomenis tarp nacionalinių muitinės sistemų ir informacinės ir komunikacijos sistemos. Ši sąsaja įdiegiama per ketverius metus nuo atitinkamo 8 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto priėmimo dienos.

8.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma šio straipsnio 1–7 dalių išsami įgyvendinimo tvarka, visų pirma, dėl duomenų tvarkymo, kuri turi būti taikoma pagal šio straipsnio 1 dalį surinktiems duomenims, ir apibrėžiami duomenys, kurie turi būti perduodami pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Siekdama pagerinti rinkos priežiūros veiksmingumą Sąjungoje, Komisija gali bendradarbiauti su trečiųjų valstybių reguliavimo institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis ir keistis su jomis su rinkos priežiūra susijusia informacija pagal Sąjungos su trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis sudarytus susitarimus. Visi tokie susitarimai grindžiami abipusiškumo principu, į juos įtraukiamos konfidencialumo nuostatos, atitinkančios Sąjungoje taikomas nuostatas, ir užtikrinama, kad bet koks keitimasis informacija atitiktų taikytiną Sąjungos teisę.

2.   Bendradarbiavimas arba keitimasis informacija gali būti susijęs, inter alia, su:

3.   Komisija gali patvirtinti specialią su gaminiais susijusios prieš eksportą atliekamos kontrolės sistemą, kurią atlieka trečioji valstybė prieš pat jų eksportą į Sąjungą, kad patikrintų, ar tie gaminiai atitinka jiems taikomus Sąjungos derinamuosius teisės aktus, sistemą. Patvirtinimas gali būti suteiktas dėl vieno ar daugiau gaminių, vienos ar daugiau gaminių kategorijų arba tam tikrų gamintojų pagamintų gaminių ar gaminių kategorijų.

4.   Komisija parengia ir tvarko tų gaminių ar jų kategorijų, kuriems buvo suteiktas patvirtinimas, kaip nurodyta 3 dalyje, sąrašą ir sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su šiuo sąrašu.

5.   Patvirtinimas pagal 3 dalį gali būti suteiktas trečiajai valstybei tik tada, kai įvykdytos šios sąlygos:

6.   Kai suteikiamas toks patvirtinimas, tiems į Sąjungos rinką patenkantiems gaminiams arba gaminių kategorijoms, nurodytoms 3 dalyje, taikomas rizikos vertinimas apima suteiktus patvirtinimus.

Tačiau pagal 25 straipsnio 1 dalį paskirtos institucijos gali atlikti tokių į Sąjungos rinką patenkančių gaminių ar gaminių kategorijų kontrolę, be kita ko, siekdamos užtikrinti, kad prieš eksportuojant trečiosios valstybės atlikta kontrole būtų galima veiksmingai nustatyti atitiktį Sąjungos derinamiesiems teisės aktams.

7.   3 dalyje nurodytame patvirtinime nurodoma trečiosios valstybės kompetentinga institucija, atsakinga už kontrolę, atliekamą prieš eksportą, ir ta kompetentinga institucija yra atsakinga už visus ryšius su Sąjunga.

8.   7 dalyje nurodyta kompetentinga institucija užtikrina, kad gaminiai būtų oficialiai patikrinti prieš jiems patenkant į Sąjungą.

9.   Kai atlikus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolę nustatomas reikšmingas reikalavimų nesilaikymas, rinkos priežiūros institucijos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai per informacinę ir komunikacijos sistemą, nurodytą 34 straipsnyje, ir priderina tokių gaminių kontrolės veiksmų lygį.

10.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais tvirtina kiekvieną specialiąją su gaminiais susijusios prieš eksportą atliekamos kontrolės sistemą, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

11.   Komisija reguliariai stebi, ar patvirtinimas, suteiktas pagal šio straipsnio 3 dalį, veikia teisingai. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kad atšauktų tą patvirtinimą, jeigu nustatoma, kad į Sąjungos rinką patenkantys gaminiai dažnai neatitinka Sąjungos derinamųjų teisės aktų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija apie tai nedelsdama informuoja susijusią trečiąją valstybę.

12.   Su gaminiais susijusios prieš eksportą atliekamos kontrolės sistema vertinama pagal 42 straipsnio 4 dalį.

1.   Sąjunga finansuoja 31 straipsnyje nurodytų tinklo užduočių vykdymą ir 12 straipsnyje nurodytų tarpusavio vertinimų atlikimą.

2.   Sąjungos lėšomis gali būti finansuojama ši su šio reglamento taikymu susijusi veikla:

3.   Sąjunga finansuoja 34 straipsnio 7 dalyje nurodytą elektroninę sąsają, įskaitant informacinės ir komunikacijos sistemos, nurodytos 34 straipsnyje, plėtrą, kad būtų sudarytos sąlygos jai gauti nacionalinių muitinės sistemų elektroninių duomenų automatinius srautus.

4.   Sąjunga finansuoja 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas elektronines sąsajas, kuriomis sudaromos sąlygos keistis duomenimis tarp informacinės ir komunikacijos sistemos, nurodytos 34 straipsnyje, ir nacionalinių rinkos priežiūros sistemų.

5.   Sąjungos finansinė parama pagal šį reglamentą vykdomai veiklai skiriama tiesiogiai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (52) arba biudžeto vykdymo užduotis pavedant to reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytiems subjektams.

6.   Asignavimus šiame reglamente nurodytai veiklai kiekvienais metais nustato biudžeto valdymo institucija atsižvelgdama į galiojančioje finansinėje programoje nustatytas ribas.

7.   Rinkos priežiūros veiklai finansuoti skirti asignavimai, kuriuos nustato biudžeto valdymo institucija, gali taip pat apimti išlaidas, susijusias su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, būtina šiame reglamente nustatytai veiklai vykdyti ir jos tikslams pasiekti. Šios išlaidos apima sąnaudas, susijusias su tyrimų atlikimu, ekspertų susitikimų rengimu, informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant institucijų vykdomą informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek jie susiję su bendraisiais rinkos priežiūros veiklos tikslais, taip pat išlaidas, susijusias su informacinių technologijų tinklais, daugiausia dėmesio skiriant informacijos apdorojimui ir mainams, kartu su visomis kitomis techninės ir administracinės pagalbos išlaidomis, kurias patiria Komisija.

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamą veiklą Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų – susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, dokumentų auditą ir inspektavimus vietoje.

3.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (53) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (54) nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal šį reglamentą finansuojamą dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus bei dotacijų sprendimus, sudaromus ir priimamus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

1.   Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 iš dalies keičiamas taip:

2.   Nuorodos į išbrauktas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatas laikomos nuorodomis į atitinkamas šio reglamento nuostatas ir skaitomos pagal šio reglamento III priede pateiktą atitikties lentelę.

1.   Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šio reglamento ir II priede išvardytų Sąjungos derinamųjų teisės aktų nuostatas, kuriomis nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog šios sankcijos būtų įgyvendinamos pagal nacionalinės teisės aktus.

2.   Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

3.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. spalio 16 d. praneša apie tas nuostatas Komisijai, jeigu apie jas nebuvo pranešta anksčiau, ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

1.   Komisija ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas penkerius metus atlieka šio reglamento vertinimą atsižvelgiant į jo tikslus ir pateikia apie tai ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

2.   Ataskaitoje įvertinama, ar pasiekti šio reglamento tikslai, visų pirma siekiant sumažinti reikalavimų neatitinkančių gaminių skaičių Sąjungos rinkoje, užtikrinti efektyvų ir veiksmingą Sąjungos derinamųjų teisės aktų vykdymo užtikrinimą Sąjungoje, didinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir stiprinti į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolę, kartu atsižvelgiant į poveikį verslo įmonėms, ypač MVĮ. Be to, turi būti įvertinta šio reglamento taikymo sritis, tarpusavio vertinimo sistemos ir rinkos priežiūros veiklos, kuriai skiriamas Sąjungos finansavimas, veiksmingumas, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir teisės reikalavimus, ir galimybės toliau gerinti priežiūros institucijų bendradarbiavimą su muitinėmis.

3.   Ne vėliau kaip 2023 m. liepos 16 d. Komisija pateikia 4 straipsnio nuostatų taikymo įvertinimo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma įvertinama to straipsnio taikymo sritis, jo poveikis ir su juo susijusios sąnaudos ir nauda. Prireikus drauge su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

4.   Per ketverius metus po pirmojo su gaminiu susijusios prieš eksportą atliekamos kontrolės sistemos patvirtinimo pagal 35 straipsnio 3 dalį Komisija atlieka jos poveikio ir išlaidų veiksmingumo vertinimą.

5.   Siekdama palengvinti šio reglamento įgyvendinimą, Komisija parengia 4 straipsnio praktinio įgyvendinimo gaires, skirtas rinkos priežiūros institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams.

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto, susijusio su 11 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 9 dalyje, 25 straipsnio 8 dalyje, 35 straipsnio 10 dalyje ir 35 straipsnio 11 dalyje nurodytais įgyvendinimo įgaliojimais, projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

1.   Vadovaujantis 4 straipsniu draudžiama gaminti, tiekti rinkai ir naudoti I priede išvardytas chemines medžiagas – atskiras, esančias mišinių ar gaminių sudėtyje.

2.   Vadovaujantis 4 straipsniu ribojama II priede išvardytų cheminių medžiagų – atskirų, esančių mišinių ar gaminių sudėtyje – gamyba, tiekimas rinkai ir naudojimas.

3.   Valstybės narės ir Komisija pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus taikydamos esamų bei naujų cheminių medžiagų įvertinimo ir autorizacijos sistemas atsižvelgia į Konvencijos D priedo 1 skyriuje nustatytus kriterijus ir imasi atitinkamų priemonių esamoms cheminėms medžiagoms kontroliuoti ir užkirsti kelią naujų cheminių medžiagų, kurios turi POT savybių, gamybai, tiekimui rinkai ir naudojimui.

4.   Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 įsteigta Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau – Agentūra) padeda Komisijai, kuri pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį rengia pasiūlymą Tarybai įtraukti cheminę medžiagą į sąrašą vadovaujantis Konvencijos nuostatomis, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalies c punkte. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali Komisijai pateikti pasiūlymus dėl įtraukimo į sąrašą. Agentūra tolesniuose įtraukimo į sąrašą proceso etapuose teikia paramą Komisijai ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalies e punkte.

5.   Komisija ir Agentūra visuose 3 ir 4 dalyse nurodyto proceso etapuose bendradarbiauja su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir jas informuoja.

6.   Atliekos, kurias sudaro kuri nors iš IV priede išvardytų cheminių medžiagų, kuriose yra kurios nors iš tų cheminių medžiagų arba kurios užterštos kuria nors iš tų cheminių medžiagų, yra reglamentuojamos 7 straipsniu.

1.   3 straipsnis netaikomas:

2.   Cheminei medžiagai, į I arba II priedą įtrauktai po 2019 m. liepos 15 d., 3 straipsnis netaikomas šešių mėnesių laikotarpiu, jei tos cheminės medžiagos yra gaminiuose, pagamintuose iki šio reglamento taikymo tai cheminei medžiagai pradžios arba to taikymo pradžios dieną.

3 straipsnis netaikomas cheminei medžiagai, kuri yra gaminiuose, jau naudotuose iki šio reglamento arba Reglamento (EB) Nr. 850/2004 taikymo tai cheminei medžiagai pradžios arba to taikymo pradžios dieną, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

Valstybė narė informuoja Komisiją ir Agentūrą apie pirmoje ir antroje pastraipose minimus gaminius iškart, kai tik apie juos sužino.

Kai Komisija gauna tokią informaciją arba sužino apie tokius gaminius kitais būdais, ji prireikus nedelsdama informuoja apie tai Konvencijos sekretoriatą.

3.   Kai cheminė medžiaga yra nurodyta I priedo A dalyje arba II priedo A dalyje ir valstybė narė pageidauja iki atitinkamame priede nurodyto termino leisti gaminti ir naudoti tą cheminę medžiagą kaip uždaros sistemos tik vietoje naudojamą tarpinę medžiagą, ji praneša apie tai Konvencijos sekretoriatui.

Tokį pranešimą leidžiama pateikti tik įvykdžius šiuos reikalavimus:

Per vieną mėnesį nuo pranešimo pateikimo Konvencijos sekretoriatui, valstybė narė perduoda tą pranešimą kitoms valstybėms narėms, Komisijai bei Agentūrai, ir jame pateikiama informacija apie visą pagamintą arba planuojamą pagaminti atitinkamos cheminės medžiagos kiekį ir panaudojimą ir uždaros sistemos tik vietoje naudojamo proceso pobūdį, nurodant bet kokį netransformuoto ir netyčinio bet kokio POT (pirminės medžiagos) kiekį galutinėje cheminėje medžiagoje, mišinyje ar gaminyje.

Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, aiškiai įrašant anotacijas, kad atitinkamo priedo A dalyje nurodytos cheminės medžiagos, kuri yra uždaros sistemos tik vietoje naudojama tarpinė medžiaga, gamyba ir naudojimas gali būti leidžiami, ir iš dalies keičiami tose anotacijose nurodyti terminai tais atvejais, kai po pakartotinio atitinkamos valstybės narės pranešimo Konvencijos sekretoriatui pagal Konvenciją suteikiamas aiškus arba numanomas leidimas toliau gaminti ir naudoti cheminę medžiagą papildomą laikotarpį.

4.   Atliekos, kurias sudaro kuri nors iš IV priede išvardytų cheminių medžiagų, kuriose yra kurios nors iš tų cheminių medžiagų arba kurios užterštos kuria nors iš tų cheminių medžiagų, yra reglamentuojamos 7 straipsniu.

1.   Atsargų, kurias sudaro kuri nors iš I arba II priede išvardytų cheminių medžiagų arba kuriose yra kurios nors iš tų cheminių medžiagų ir kurių naudoti neleidžiama, turėtojas tvarko tas atsargas kaip atliekas pagal 7 straipsnio nuostatas.

2.   Didesnių kaip 50 kg atsargų, kurias sudaro kuri nors iš I arba II priede išvardytų cheminių medžiagų arba kuriose yra kurios nors iš tų cheminių medžiagų ir kurias naudoti leidžiama, turėtojas pateikia valstybės narės, kurioje atsargos yra, kompetentingai institucijai informaciją apie tų atsargų pobūdį ir dydį. Tokia informacija pateikiama per 12 mėnesių nuo šio reglamento arba Reglamento (EB) Nr. 850/2004 taikymo tai cheminei medžiagai pradžios datos, atsižvelgiant į tai, kuri data turėtojui yra pirmesnė, ir nuo I arba II priedų atitinkamų pakeitimų įsigaliojimo, o vėliau kasmet iki I arba II priede nustatyto riboto naudojimo termino.

Turėtojas tvarko atsargas saugiu, veiksmingu ir aplinkai saugiu būdu, laikydamasis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/18/ES (22) nustatytų ribų ir reikalavimų ir imdamasis visų tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog atsargos tvarkomos žmonių sveikatai ir aplinkai saugiu būdu.

3.   Valstybės narės stebi atsargų, apie kurias pranešta, naudojimą ir tvarkymą.

1.   Per dvejus metus nuo šio reglamento arba Reglamento (EB) Nr. 850/2004 įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra pirmesnė, valstybės narės sudaro III priede išvardytų cheminių medžiagų išleidimo į orą, vandenį ir žemę inventorius pagal savo įsipareigojimus pagal Konvenciją ir Protokolą ir toliau tuos inventorius tvarko.

2.   Valstybės narės Komisijai, Agentūrai ir kitoms valstybėms narėms perduoda savo veiksmų planus dėl priemonių, skirtų bendram III priede išvardytų cheminių medžiagų išleidžiamam kiekiui, nurodytam pagal savo įsipareigojimus pagal Konvenciją parengtuose inventoriuose, nustatyti, apibūdinti ir sumažinti iki minimumo, siekiant, jei įmanoma, kuo greičiau jį panaikinti; veiksmų planai rengiami pagal jų nacionalinius įgyvendinimo planus, numatytus 9 straipsnyje.

Tokie veiksmų planai turi aprėpti priemones, skirtas skatinti kurti, o kai manoma, kad tai tinka – reikalauti naudoti pakaitines ar modifikuotas chemines medžiagas, mišinius, gaminius ir procesus, kad būtų išvengta III priede išvardytų cheminių medžiagų susidarymo ir išleidimo.

3.   Vertindamos pasiūlymus statyti naujus arba žymiai modernizuoti esamus įrenginius, kuriuose vykdomi procesai, per kuriuos išleidžiamos III priede išvardytos cheminės medžiagos, valstybės narės, nepažeisdamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES (23), turi teikti pirmenybę alternatyviems procesams, metodams ir praktikai, kurių naudingumas panašus, bet kuriuos taikant nesusiformuoja ir neišleidžiamos III priede išvardytos cheminės medžiagos.

1.   Atliekų gamintojai ir turėtojai imasi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų, jei įmanoma, jų užteršimo IV priede išvardytomis cheminėmis medžiagomis.

2.   Nepaisant Tarybos direktyvos 96/59/EB (24), atliekos, kurias sudaro kuri nors iš šio reglamento IV priede išvardytų cheminių medžiagų, kuriose yra kurios nors iš tų cheminių medžiagų arba kurios užterštos kuria nors iš tų cheminių medžiagų, pašalinamos arba regeneruojamos be reikalo nedelsiant ir laikantis šio reglamento V priedo 1 dalies taip, kad POT būtų garantuotai sunaikinti arba negrįžtamai transformuoti ir kad likusios atliekos bei išleidžiamos cheminės medžiagos neturėtų POT savybių.

Atliekant tokį šalinimą ar regeneravimą, bet kokia iš IV priede išvardytų cheminių medžiagų gali būti atskirta nuo atliekų, jei vėliau ji pašalinama pagal pirmos pastraipos nuostatas.

3.   Draudžiamos šalinimo ar regeneravimo operacijos, dėl kurių IV priede išvardytos atskiros cheminės medžiagos gali būti regeneruotos, perdirbtos, atnaujintos arba pakartotinai panaudotos.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies:

5.   Komisija, atsižvelgdama į technikos vystymąsi ir atitinkamas tarptautines gaires bei sprendimus ir valstybės narės ar tos valstybės narės pagal 4 dalį ir V priedą įgaliotos kompetentingos institucijos suteiktus leidimus, gali atitinkamais atvejais priimti įgyvendinimo aktus dėl šio straipsnio įgyvendinimo. Visų pirma, Komisija gali nustatyti, kokio formato informaciją turi teikti valstybės narės pagal 4 dalies b punkto iv papunktį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 20 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta atliekų, kuriose yra kurios nors iš šio reglamento IV priede išvardytų cheminių medžiagų arba kurios yra užterštos kuria nors iš tų cheminių medžiagų, kontrolę ir atsekamumą pagal Direktyvos 2008/98/EB 17 straipsnį.

1.   Be 9, 10, 11, 13 ir 17 straipsniuose numatytų užduočių, Agentūra atlieka šias užduotis:

2.   Už šio reglamento vykdymo užtikrinimą atsakingų valstybių narių valdžios institucijų tinklas koordinuojamas per forumą.

Valstybės narės paskirti forumo nariai užtikrina tinkamą forumo užduočių ir valstybės narės kompetentingos institucijos darbo koordinavimą.

Sprendžiant su atliekomis susijusius klausimus į forumą įtraukiamos už atliekas atsakingos valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos.

3.   Šiuo reglamentu Agentūrai skirtas užduotis vykdo Agentūros sekretoriatas.

1.   Rengdamos ir atnaujindamos savo nacionalinius įgyvendinimo planus valstybės narės pagal savo nacionalines procedūras iš anksto suteikia visuomenei veiksmingas galimybes dalyvauti šiame procese.

2.   Kai tik valstybė narė patvirtina savo nacionalinį įgyvendinimo planą pagal savo įsipareigojimus pagal Konvenciją, ji paskelbia jį viešai ir apie jo paskelbimą praneša Komisijai, Agentūrai ir kitoms valstybėms narėms.

3.   Kai valstybės narės rengia ir atnaujina savo įgyvendinimo planus, Agentūros padedama Komisija ir valstybės narės keičiasi informacija apie jų turinį, įskaitant informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi nacionaliniu lygmeniu siekiant nustatyti ir įvertinti POT užterštas vietoves, kai to reikia.

4.   Agentūros padedama, Komisija prižiūri Sąjungos įsipareigojimų pagal Konvenciją įgyvendinimo planą ir jį atitinkamai skelbia, persvarsto ir atnaujina.

1.   Agentūros padedama, Komisija ir valstybės narės, artimai bendradarbiaudamos, parengia arba prireikus prižiūri atitinkamas pažangiausio lygio programas ir mechanizmus, skirtus palyginamiems stebėsenos duomenims apie III priedo A dalyje išvardytų cheminių medžiagų buvimą aplinkoje reguliariai teikti. Diegiant arba prižiūrint tokias programas ir mechanizmus tinkamai atsižvelgiama į pokyčius, susijusius su Protokolu ir Konvencija.

2.   Komisija reguliariai vertina III priedo B dalyje išvardytų cheminių medžiagų privalomos stebėsenos poreikį. Atsižvelgiant į šį vertinimą ir visus valstybių narių pateiktus duomenis Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, kad prireikus būtų galima perkelti cheminę medžiagą iš III priedo B dalies į A dalį.

1.   Komisija, Agentūra ir valstybės narės padeda keistis ir keičiasi Sąjungos viduje ir su trečiosiomis šalimis informacija, susijusia su POT gamybos, naudojimo ir išleidimo mažinimu, sumažinimu iki minimumo ar panaikinimu, jei įmanoma, ir su tų cheminių medžiagų alternatyvomis, nurodydamos su tomis alternatyvomis susijusią riziką ir ekonomines bei socialines sąnaudas.

2.   Komisija, Agentūra ir valstybės narės, kai reikia, skatina ir lengvina tokius su POT susijusius dalykus:

3.   Nedarant poveikio reglamentams (EB) Nr. 1049/2001 ir (EB) Nr. 1367/2006 bei Direktyvai 2003/4/EB, informacija apie žmonių sveikatą bei jų ir aplinkos saugumą neturi būti laikoma konfidencialia. Komisija, Agentūra ir valstybės narės, besikeisdamos informacija su trečiosiomis šalimis, saugo bet kokią konfidencialią informaciją pagal Sąjungos teisę.

1.   Nedarant poveikio direktyvoms 2003/4/EB ir 2007/2/EB, valstybės narės parengia ir paskelbia ataskaitą, kurioje pateikiama:

Valstybės narės ataskaitą atnaujina kasmet, jei gaunama naujų duomenų ar informacijos, o kitu atveju – ne rečiau kaip kas trejus metus.

Valstybės narės Komisijai ir Agentūrai suteikia prieigą prie ataskaitose pateiktos informacijos.

2.   Jei valstybė narė 1 dalies e punkte nurodyta informacija pasidalija Cheminių medžiagų stebėsenos informacijos platformoje, šis faktas nurodomas tos valstybės narės ataskaitoje ir laikoma, kad valstybė narė tame punkte nustatytą ataskaitų teikimo pareigą įvykdė.

Jei 1 dalies e punkte nurodytą informaciją valstybė narė įtraukia į Agentūrai pateiktą ataskaitą, Agentūra tą informaciją renka, saugo ir ja dalijasi naudodamasi Cheminių medžiagų stebėsenos informacijos platforma.

3.   Konvencijos Šalių konferencijos nustatytu dažnumu Komisija, padedama Agentūros, rengia ataskaitas dėl Konvencijoje išvardytų cheminių medžiagų, remdamasi valstybių narių Agentūrai pagal 1 dalies f punktą pateikiama informacija, ir perduoda jas Konvencijos sekretoriatui.

4.   Remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytais duomenimis, kuriuos paskelbia arba pateikia valstybės narės, Agentūra sudaro ir paskelbia Sąjungos apžvalgos ataskaitą. Prireikus į Sąjungos apžvalgos ataskaitą įtraukiami rezultatų rodikliai, šio reglamento rezultatai ir poveikis, Sąjungos apžvalginiai žemėlapiai ir valstybių narių ataskaitos. Sąjungos apžvalgos ataskaitą Agentūra atnaujina ne rečiau kaip kas šešis mėnesius arba Komisijai paprašius.

5.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl būtiniausios informacijos, kurią reikia pateikti pagal 1 dalį, įskaitant susijusių rodiklių apibrėžtis, apžvalginius žemėlapius ir ataskaitas, nurodytus 1 dalies f punkte. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 20 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento I, II ir III priedai siekiant juos suderinti su Konvencijos arba Protokolo prieduose pateiktų cheminių medžiagų sąrašų pakeitimais, remiantis tuo, kad Sąjunga parėmė susijusius pakeitimus patvirtindama juos pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį priimtu Tarybos sprendimu, arba patikslinti esamus šio reglamento I ir II priedų įrašus arba nuostatas siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

Kiekvieną kartą iš dalies keisdama šio reglamento I, II arba III priedą Komisija priima atskirą deleguotąjį aktą dėl kiekvienos cheminės medžiagos.

2.   Komisija nuolat persvarsto IV ir V priedus ir prireikus teikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiami šie priedai, siekiant juos suderinti su Konvencijos arba Protokolo prieduose pateiktų cheminių medžiagų sąrašų pakeitimais arba patikslinti esamus šio reglamento priedų įrašus arba nuostatas siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

1.   Šio reglamento tikslais Agentūros pajamas sudaro:

2.   Su veikla, vykdoma pagal šį reglamentą, susijusios pajamos ir išlaidos sumuojamos su pajamomis ir išlaidomis, susijusiomis su veikla, vykdoma pagal Reglamentą (ES) Nr. 649/2012, ir nurodomos tame pačiame Agentūros biudžeto skirsnyje. 1 dalyje minimos Agentūros pajamos naudojamos su šiuo reglamentu susijusioms užduotims vykdyti.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   4 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 15 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 4 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Išskyrus 2 dalyje nurodytą atvejį, Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsniu įsteigtas komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Su atliekomis susijusiais klausimais Komisijai padeda pagal Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį įsteigtas komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

3.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.