ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 163

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. birželio 20d.


Turinys

 

I   Teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2019 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva (ES) 2019/997, kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas 96/409/BUSP

1

 

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/998, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1388/2013, kuriuo nustatomos tam tikrų žemės ūkio ir pramonės produktų Sąjungos autonominės tarifinės kvotos ir numatomas jų administravimas

13

 

*

2019 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/999, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1387/2013, kuriuo sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems žemės ūkio ir pramonės produktams

27

 

*

2019 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1000, kuriuo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį reikalavimų netaikymo Kinijos liaudies bankui iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1799 ( 1 )

56

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2019 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1001, kuriuo panaikinimas Sprendimas 2009/417/EB dėl perviršinio deficito Ispanijoje

59

 

*

2019 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1002, kuriuo nustatoma, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją

62

 

*

2019 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1003, kuriuo nustatoma, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją

64

 

*

2019 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1004, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB nustatomos duomenų apie atliekas skaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2012) 2384 (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4114)  ( 1 )

66

 

*

2019 m. birželio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1005, kuriuo nustatoma, kad laikinas lengvatinės muito normos taikymo sustabdymas importuojamiems Nikaragvos kilmės bananams yra netinkamas

101

 

*

2019 m. birželio 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/1006, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2011/20, kuriuo nustatomos centrinių vertybinių popierių depozitoriumų tinkamumo gauti prieigą prie TARGET2-Securities paslaugų kriterijų įgyvendinimo išsamios taisyklės ir tvarka (ECB/2019/15)

103

 

 

GAIRĖS

 

*

2019 m. birželio 7 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2019/1007, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2012/13 dėl TARGET2-Securities (ECB/2019/16)

108

 

 

III   Kiti aktai

 

 

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

 

*

2019 m. vasario 6 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 4/19/COL, kuriuo šimtas ketvirtą kartą iš dalies keičiamos procesinės ir materialinės valstybės pagalbos taisyklės [2019/1008]

110

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Teisėkūros procedūra priimami aktai

DIREKTYVOS

20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/1


TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/997

2019 m. birželio 18 d.

kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas 96/409/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 23 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Sąjungos pilietybė yra pamatinis valstybių narių piliečių statusas. Ji visiems Sąjungos piliečiams trečiosios šalies, kurioje valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, neturi atstovybės, teritorijoje suteikia teisę į kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės narės piliečiams. Ta teisė įgyvendinama Tarybos direktyva (ES) 2015/637 (2) nustatant bendradarbiavimo ir koordinavimo priemones, būtinas neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai palengvinti;

(2)

Direktyvoje (ES) 2015/637 nurodoma, kad laikinieji kelionės dokumentai yra vienas iš konsulinės pagalbos, kurią valstybių narių ambasados ir konsulatai teikia neatstovaujamiems Sąjungos piliečiams, būdų. Laikinasis kelionės dokumentas yra vienai kelionei skirtas dokumentas, su kuriuo jį turintis asmuo gali grįžti namo arba, išskirtiniais atvejais, į kitą kelionės tikslo vietą, jei jis neturi galimybės naudotis įprastais kelionės dokumentais, nes jie, pavyzdžiui, buvo pavogti ar pamesti. Kita kelionės tikslo vieta galėtų būti, pavyzdžiui, kaimyninė arba netolima šalis, kurioje yra neatstovaujamo piliečio pilietybės valstybės narės ambasada arba konsulatas;

(3)

Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimu 96/409/BUSP (3) nustatytas bendras laikinasis kelionės dokumentas, kurį valstybės narės išduoda Sąjungos piliečiams vietose, kuriose tų piliečių pilietybės valstybė narė neturi nuolatinės diplomatinės arba konsulinės atstovybės. Dabar būtina atnaujinti tame sprendime išdėstytas taisykles ir nustatyti modernizuotą ir labiau apsaugotą ES laikinojo kelionės dokumento (ES LKD) formatą. Reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi nuoseklumo tarp konkrečių ES LKD išdavimo sąlygų ir procedūros ir Direktyvoje (ES) 2015/637 nustatytų bendrųjų konsulinės apsaugos taisyklių, kadangi ta direktyva, įskaitant jos 14 straipsnyje numatytą finansinę procedūrą, taikoma išduodant ES LKD neatstovaujamiems piliečiams. Šioje direktyvoje turėtų būti pateiktos papildomos taisyklės, kurios, jei būtina, būtų taikomos kartu su Direktyvoje (ES) 2015/637 išdėstytomis taisyklėmis;

(4)

pateikus prašymą, ES LKD turėtų būti išduodamas neatstovaujamam piliečiui trečiojoje šalyje, kurio pasas arba kelionės dokumentas buvo pamestas, pavogtas ar sunaikintas arba jo negalima gauti per pagrįstą laiką, pavyzdžiui, kelionės metu gimusiems naujagimiams arba asmenims, kurių dokumentų galiojimas yra pasibaigęs ir pilietybės valstybė narė negali jų lengvai pakeisti. ES LKD turėtų būti išduodamas neatstovaujamam piliečiui padedančiai valstybei narei gavus pilietybės valstybės narės patvirtinimą apie piliečio pilietybę ir tapatybę;

(5)

kadangi pametus pasą arba kelionės dokumentus neatstovaujamiems piliečiams trečiosiose šalyse gali kilti rimtų sunkumų, būtina nustatyti supaprastintą padedančiosios valstybės narės ir neatstovaujamo piliečio pilietybės valstybės narės bendradarbiavimo ir koordinavimo procedūrą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad konsultacijos vyktų kuo sparčiau, paprastai per kelias darbo dienas. Kartu būtina išlaikyti pakankamą lankstumą išimtinėmis aplinkybėmis. Padedančiajai valstybei narei turėtų būti leidžiama išduoti ES LKD, prieš tai nepasikonsultavus su pilietybės valstybe nare, tik ypatingos skubos atvejais. Prieš tai darydamos, valstybės narės paprastai turi būti išnaudojusios visas turimas ryšio su pilietybės valstybe nare priemones. Pavyzdžiui, valstybės narės pirmiausia turėtų pamėginti perduoti dalį atitinkamos informacijos, pavyzdžiui, pareiškėjo vardą, pavardę, pilietybę ir gimimo datą. Šiais atvejais padedančioji valstybė narė turėtų pranešti pilietybės valstybei narei apie jos vardu suteiktą pagalbą kuo greičiau, siekiant užtikrinti, kad pilietybės valstybė narė būtų tinkamai informuota;

(6)

saugumo tikslais ES LKD gavėjai turėtų grąžinti ES LDK vos tik saugiai sugrįžę namo, pavyzdžiui, sienos apsaugos pareigūnams arba už pasų išdavimą atsakingoms institucijoms. Be to, vieną kiekvieno išduoto ES LKD kopiją arba skenuotą kopiją turėtų saugoti padedančiosios valstybės narės išduodančioji institucija, o kita kopija arba skenuota kopija turėtų būti išsiųsta ES LKD gavėjo pilietybės valstybei narei. Sugrąžinti ES LKD ir saugomos kopijos turėtų būti sunaikinti kuo greičiau;

(7)

neatstovaujami piliečiai turėtų galėti pateikti prašymą dėl ES LKD bet kurios valstybės narės ambasadoje arba konsulate. Kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2015/637, valstybės narės gali sudaryti praktinius susitarimus, kuriais siekiama pasidalinti atsakomybę už ES LKD išdavimą neatstovaujamiems piliečiams. Valstybės narės, gavusios prašymą dėl ES LKD, kiekvienu atskiru atveju turėtų įvertinti, ar tikslinga išduoti ES LKD, ar bylą reikėtų perduoti ambasadai arba konsulatui, kurie paskirti kompetentingais pagal jau galiojantį susitarimą;

(8)

kadangi ES LKD yra vienai kelionei skirtas dokumentas, jis turėtų galioti tiek laiko, kiek reikalinga tai kelionei užbaigti. Atsižvelgiant į šiuolaikinių kelionių galimybes ir greitį, ES LKD, išskyrus išimtines aplinkybes, turėtų galioti ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų;

(9)

šia direktyva ne tik numatoma išduoti ES LKD neatstovaujamiems piliečiams trečiosiose šalyse, bet ir neturėtų būti užkertamas kelias valstybėms narėms ES LKD išduoti kitose situacijose, atsižvelgiant į nacionalinę teisę ir praktiką. Valstybės narės taip pat turėtų galėti išduoti ES LKD savo pačių piliečiams, Sąjungos piliečiams, kuriems neatstovaujama valstybių narių teritorijoje, ir kitos valstybės narės piliečiams, siekiantiems gauti ES LKD šalyje, kurioje ta valstybė narė turi atstovybę. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir sukčiavimo. Tačiau valstybės narės taip pat galėtų nuspręsti neišduoti ES LKD tokiose situacijose;

(10)

remdamasi Direktyvos (ES) 2015/637 5 straipsniu ir siekdama užtikrinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintos teisės ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnyje pripažintos teisės į privatų ir šeimos gyvenimą veiksmingumą bei atsižvelgdama į nacionalinę teisę ir praktiką, padedančioji valstybė narė turėtų galėti išduoti ES LKD Sąjungos piliečius lydintiems šeimos nariams, kurie nėra Sąjungos piliečiai, jeigu tie šeimos nariai yra teisėti gyventojai valstybėje narėje, kiekvienu atveju įvertindama individualias aplinkybes;

(11)

gali būti reikalaujama, kad šeimos nariai, kurie nėra Sąjungos piliečiai, gautų ne tik ES LKD, bet ir vizas, reikalingas grįžimui į Sąjungos teritoriją. Pagal Direktyvos (ES) 2004/38/EB (4) 5 straipsnio 2 dalį šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, reikalaujama turėti tik įvažiavimo vizą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806 (5) arba, kai tinkama, pagal nacionalinę teisę. Direktyvos (ES) 2004/38/EB 10 straipsnyje nurodytą galiojančią leidimo gyventi šalyje kortelę turintiems šeimos nariams reikalavimas gauti vizą netaikomas. Valstybės narės suteikia tokiems asmenims visas galimybes gauti būtinas vizas. Tokios vizos išduodamos nemokamai kuo greičiau ir skubos tvarka;

(12)

ES LKD turėtų sudaryti vienoda ES LKD forma ir vienoda ES LKD įklija, turėtų būti visa būtina informacija ir jis turėtų atitikti aukštus techninius standartus, visų pirma dėl apsaugos nuo padirbinėjimo ir klastojimo. Jis turėtų būti ekonomiškai efektyvus, pritaikytas taip, kad jį galėtų naudoti visos valstybės narės, ir turėti aiškiai plika akimi matomas visuotinai atpažįstamas apsaugos priemones;

(13)

vienodoje ES LKD formoje turėtų būti tuščių lapų, kad prireikus tiesiai į formą būtų galima įklijuoti vizas. Ta forma turėtų būti naudojama vienoda ES LKD įklijai, kurioje pateikiama atitinkama informacija apie dokumento gavėją, įklijuoti. Vienoda ES LKD įklija turėtų būti maketuojama pagal vienodą vizų formą, kaip išdėstyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1683/95 (6), ir turėtų turėti panašias apsaugos priemones. Vienoda ES LKD įklija turėtų būti užpildyta padedančiosios valstybės narės ambasadoje ar konsulate naudojant tuos pačius spausdintuvus, kurie naudojami vizoms. Techninės force majeure atveju vienodą ES LKD įkliją turėtų būti galima užpildyti rankiniu būdu. Siekiant užkirsti kelią pripažinimo lygio sumažėjimui ir saugumo rizikai, užpildymas rankiniu būdu turėtų būti kuo labiau apribotas ir turėtų būti atliekamas tik tuomet, kai spausdintuvu užpildytos vienodos ES LKD įklijos per pagrįstą laiką išduoti neįmanoma;

(14)

siekiant padidinti apsaugą ir paspartinti išdavimo procesą, ES LKD naudojamas pareiškėjo veido atvaizdas turėtų būti nuskaitytas ambasadoje arba konsulate skaitmeniniu fotoaparatu arba lygiavertėmis priemonėmis. Tik tuomet, kai tai neįmanoma, gali būti naudojama nuotrauka, ambasadai arba konsulatui įsitikinus, kad ji atitinka pareiškėjo atvaizdą. Tas pats veido atvaizdas arba nuotrauka tuomet turėtų būti perduotas (-a) pilietybės valstybei narei pareiškėjo tapatybei patvirtinti;

(15)

šia direktyva turėtų būti nustatytos specifikacijos, kurios neturėtų būti slaptos. Kai tikslinga, siekiant užkirsti kelią padirbinėjimui ir klastojimui, tas specifikacijas gali reikėti papildyti tolesnėmis slaptomis specifikacijomis;

(16)

siekiant užtikrinti, kad informacija apie papildomas technines specifikacijas negalėtų pasinaudoti daugiau asmenų nei būtina, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti įstaigą, atsakingą už vienodų ES LKD formų ir įklijų gaminimą. Veiksmingumo tikslais valstybės narės raginamos paskirti vieną bendrą įstaigą. Jei būtina, valstybės narės turėtų turėti galimybę pakeisti savo paskirtą įstaigą. Saugumo sumetimais kiekviena valstybė narė tos įstaigos pavadinimą turėtų pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms;

(17)

siekiant atsižvelgti į poreikį specifikacijas pritaikyti prie vienodos ES LKD formos ir įklijos reaguojant į technikos pažangą, taip pat pakeisti valstybę narę, atsakingą už pavyzdžių pateikimą pranešant apie vienodą ES LKD formatą trečiosioms šalims, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(18)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su papildomomis techninėmis specifikacijomis ir rodikliais, skirtais šios direktyvos taikymui stebėti, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(19)

siekiant padidinti ES LKD pripažinimo lygį, Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse atitinkamoms trečiųjų šalių institucijoms turėtų pranešti apie vienodą ES LKD formatą ir visus vėlesnius pakeitimus, pranešti apie ES LKD pripažinimo lygį trečiosiose šalyse ir skatinti ES LKD naudojimą. Šiuo tikslu naudojamus pavyzdžius valstybė narė, padedama Komisijos, turėtų pateikti Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT);

(20)

ši direktyva neturėtų daryti poveikio palankesnėms nacionalinėms nuostatoms, jeigu jos suderinamos su šia direktyva;

(21)

įgyvendinant šią direktyvą valstybių narių vykdomam asmens duomenų tvarkymui turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (9). Pagal ES LKD sistemą reikalaujama tvarkyti asmens duomenis, kurie būtini siekiant patikrinti pareiškėjo tapatybę, atspausdinti vienodą ES LKD įkliją ir sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamo duomenų subjekto kelionei. Būtina nurodyti papildomas tvarkomiems asmens duomenims taikytinas apsaugos priemones, pvz., ilgiausią surinktų asmens duomenų saugojimo laikotarpį. Ilgiausias 180 dienų duomenų saugojimo laikotarpis padedančiajai valstybei narei ir dvejų metų – pilietybės valstybei narei būtinas siekiant užtikrinti visų taikytinų mokesčių rinkimą ir išvengti galimų piktnaudžiavimo ar kitos sukčiavimo veiklos atvejų. Pareiškėjų asmens duomenų ištrynimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių gebėjimui stebėti šios direktyvos taikymą;

(22)

vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, Komisija turėtų įvertinti šią direktyvą, ypač remdamasi informacija, surinkta taikant konkrečią stebėsenos tvarką, kad būtų įvertintas šios direktyvos poveikis ir poreikis imtis tolesnių veiksmų. Atliekant tą įvertinimą taip pat būtų galima atsižvelgti į būsimus techninius pokyčius, kurie sudarytų sąlygas įdiegti elektroninius laikinuosius kelionės dokumentus (e. LKD);

(23)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti priemones, reikalingas neatstovaujamų piliečių konsulinei apsaugai palengvinti išduodant saugius ir plačiai pripažįstamus laikinuosius kelionės dokumentus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio išvengti susiskaidymo ir sumažėjusio valstybių narių neatstovaujamiems piliečiams išduotų laikinųjų kelionės dokumentų pripažinimo, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(24)

šia direktyva siekiama skatinti konsulinę apsaugą, kuri užtikrinama Chartijos 46 straipsniu. Ja gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi visų pirma Chartija pripažintų principų, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą bei teisę į asmens duomenų apsaugą. Ši direktyva turėtų būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(25)

Sprendimas 96/409/BUSP turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl sąlygų ir procedūros, kurios taikomos trečiosiose šalyse neatstovaujamiems piliečiams siekiant gauti ES laikinąjį kelionės dokumentą (ES LKD), ir nustatomas vienodas tokio dokumento formatas.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   neatstovaujamas pilietis– valstybės narės, kuri neturi atstovybės trečiojoje šalyje, kaip išdėstyta Direktyvos (ES) 2015/637 6 straipsnyje, pilietis;

2)   pareiškėjas– asmuo, kuris prašo išduoti ES LKD;

3)   gavėjas– asmuo, kuriam išduodamas ES LKD;

4)   padedančioji valstybė narė– valstybė narė, gavusi prašymą išduoti ES LKD;

5)   pilietybės valstybė narė– valstybė narė, kurios piliečiu pareiškėjas teigia esąs;

6)   darbo dienos– visos dienos, išskyrus valstybines šventes arba savaitgalius, kuriomis dirba institucija, turinti imtis veiksmų.

II SKYRIUS

ES LAIKINASIS KELIONĖS DOKUMENTAS

3 straipsnis

ES laikinasis kelionės dokumentas

1.   ES LKD – kelionės dokumentas, kurį valstybė narė trečiojoje šalyje neatstovaujamam piliečiui jo prašymu išduoda vienai kelionei į jo pilietybės ar gyvenamosios vietos valstybę narę arba, išskirtiniais atvejais, piliečio prašymu – į kitą kelionės tikslo vietą. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti išduoti ES LKD kitiems gavėjams pagal 7 straipsnį.

2.   Valstybės narės ES LKD išduoda trečiosiose šalyse neatstovaujamiems piliečiams, kurių pasas arba kelionės dokumentas buvo pamestas, pavogtas ar sunaikintas, arba kurio per pagrįstą laiką negalima gauti kitu būdu, laikantis 4 straipsnyje nustatytos procedūros.

4 straipsnis

Procedūra

1.   Valstybė narė, gavusi prašymą išduoti ES LKD, tam, kad patikrintų pareiškėjo pilietybę ir tapatybę, kuo greičiau ir ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo prašymo gavimo konsultuojasi su pilietybės valstybe nare pagal Direktyvos (ES) 2015/637 10 straipsnio 2 dalį.

2.   Padedančioji valstybė narė pilietybės valstybei narei pateikia visą atitinkamą informaciją, įskaitant:

a)

pareiškėjo pavardę ir vardą (-us), pilietybę, gimimo datą ir lytį;

b)

pareiškėjo veido atvaizdą, kurį prašymo pateikimo metu padarė padedančiosios valstybės narės institucijos, arba, jeigu tai neįmanoma, skenuotą ar skaitmeninę pareiškėjo nuotrauką, laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) dokumento Nr. 9303 dėl mašininiu būdu nuskaitomų kelionės dokumentų (septintas leidimas, 2015) (toliau – ICAO dokumentas Nr. 9303) 3 dalimi nustatytų standartų;

c)

bet kurios turimos identifikavimo priemonės, pvz., asmens tapatybės kortelės arba vairuotojo pažymėjimo, kopiją arba skenuotą kopiją ir, jeigu žinoma, pakeisto dokumento tipą ir numerį ir nacionalinį registracijos ar socialinio draudimo numerį.

3.   Pilietybės valstybė narė kuo greičiau ir ne vėliau kaip tris darbo dienas nuo 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo į prašymą dėl konsultacijų atsako pagal Direktyvos (ES) 2015/637 10 straipsnio 3 dalį ir patvirtina, ar pareiškėjas yra jos pilietis. Jeigu pilietybės valstybė narė per tris darbo dienas negali atsakyti, ji per tą laikotarpį informuoja padedančiąją valstybę narę ir nurodo, kada tikimasi pateikti atsakymą. Padedančioji valstybė narė atitinkamai informuoja pareiškėją. Patvirtinus pareiškėjo pilietybę, padedančioji valstybė narė kuo greičiau ir ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo patvirtinimo gavimo pareiškėjui išduoda ES LKD.

4.   Jeigu pilietybės valstybė narė prieštarauja tam, kad vienam iš jos piliečių būtų išduotas ES LKD, ji informuoja padedančiąją valstybę narę. Tuo atveju ES LKD neišduodamas, o pilietybės valstybė narė prisiima atsakomybę už konsulinės apsaugos suteikimą savo piliečiui, laikydamasi savo teisinių pareigų ir praktikos. Padedančioji valstybė narė, glaudžiai konsultuodamasi su pilietybės valstybe nare, atitinkamai informuoja pareiškėją.

5.   Pagrįstais atvejais valstybės narės gali užtrukti ilgiau nei 1 ir 3 dalyse nurodyti terminai.

6.   Ypatingos skubos atvejais padedančioji valstybė narė gali išduoti ES LKD prieš tai nepasikonsultavusi su pilietybės valstybe nare. Prieš tai padedančioji valstybė narė turi būti išnaudojusi visas turimas ryšio su pilietybės valstybe nare priemones. Padedančioji valstybė narė pilietybės valstybei narei kuo greičiau praneša apie tai, kad išduotas ES LKD, ir nurodo asmens, kuriam išduotas ES LKD, tapatybę. Tame pranešime pateikiami visi duomenys, kurie buvo įtraukti į ES LKD.

7.   ES LKD išduodanti valstybė narė vieną kiekvieno išduoto ES LKD kopiją arba skenuotą kopiją saugo, o kitą kopiją arba skenuotą kopiją išsiunčia pareiškėjo pilietybės valstybei narei.

8.   ES LKD gavėjo, atvykus į kelionės tikslo vietą, prašoma ES LKD grąžinti, nepriklausomai nuo to, ar jis dar galioja.

9.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma standartinė ES LKD prašymo forma, kurioje pateikiama informacija apie pareigą atvykus grąžinti ES LKD. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Padedančioji valstybė narė iš pareiškėjo renka tokius pat mokesčius kaip ir iš savo piliečių už nacionalinių laikinųjų dokumentų išdavimą.

2.   Padedančioji valstybė narė gali panaikinti mokesčių rinkimą apskritai arba jos nustatytais konkrečiais atvejais.

3.   Jeigu pareiškėjai pateikdami savo prašymą taikytinų mokesčių sumokėti negali, jie savo pilietybės valstybei narei įsipareigoja sumokėti tokius mokesčius naudodamiesi Direktyvos (ES) 2015/637 I priede nustatyta standartine forma. Tokiais atvejais taikomi Direktyvos (ES) 2015/637 14 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis.

6 straipsnis

Galiojimas

ES LKD galioja laikotarpį, reikalingą kelionei, kuriai jis buvo išduotas, užbaigti. Apskaičiuojant tą laikotarpį, atsižvelgiama į būtinus sustojimus nakvynei ir kelionės jungtis. Galiojimo laikotarpis apima papildomą pratęsimą dvejomis dienomis. Išskyrus išimtines aplinkybes, ES LKD galioja ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų.

7 straipsnis

Neprivalomas ES LKD išdavimas

1.   Jei pareiškėjo pasas arba kelionės dokumentas buvo pamestas, pavogtas ar sunaikintas arba kurio per pagrįstą laiką negalima gauti kitu būdu, valstybė narė ES LKD gali išduoti:

a)

savo piliečiams;

b)

Sąjungos piliečiams, kuriems nėra atstovaujama valstybių narių teritorijoje, įskaitant užjūrio šalis ir teritorijas, nurodytas SESV 355 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje;

c)

kitos valstybės narės piliečiams, siekiantiems gauti ES LKD šalyje, kurioje ta valstybė narė turi atstovybę, ir jeigu atitinkamos valstybės narės yra sudariusios tam tikslui skirtus susitarimus;

d)

šeimos nariams, kurie nėra Sąjungos piliečiai, lydintys Sąjungos piliečius, kuriems nėra atstovaujama trečiojoje šalyje, arba Sąjungos piliečius, nurodytus a, b ar c punkte, jeigu tie šeimos nariai yra teisėti gyventojai valstybėje narėje, nedarant poveikio jokiems taikytiniems vizos reikalavimams;

e)

kitiems asmenims, kuriems ta valstybė narė arba kita valstybė narė pagal tarptautinę ar nacionalinę teisę privalo suteikti apsaugą ir kurie yra teisėti gyventojai valstybėje narėje.

2.   Kai valstybė narė išduoda ES LKD remdamasi:

a)

šio straipsnio 1 dalies b ar c punktu; 4 straipsnyje nurodytose konsultacijose dalyvauja Sąjungos piliečių pilietybės valstybė narė;

b)

šio straipsnio 1 dalies d punktu; 4 straipsnyje nustatytose konsultacijose dalyvauja lydimo Sąjungos piliečio pilietybės valstybė narė ir, kai būtina, šeimos nario gyvenamosios vietos valstybė narė. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 6 dalies, joks ES LKD neišduodamas prieš tai nepasikonsultavus su lydimo Sąjungos piliečio pilietybės valstybe nare ir, kai būtina, su šeimos nario gyvenamosios vietos valstybe nare;

c)

šio straipsnio 1 dalies e punktu; 4 straipsnyje nustatytose konsultacijose dalyvauja valstybė narė, pagal tarptautinę ar nacionalinę teisę įpareigota suteikti apsaugą pareiškėjui, ta valstybė narė yra ES LKD nurodyta kelionės tikslo šalis.

III SKYRIUS

VIENODAS ES LKD FORMATAS

8 straipsnis

Vienodas ES LKD formatas

1.   ES LKD sudaro vienoda ES LKD forma ir vienoda ES LKD įklija. Ta forma ir ta įklija turi atitikti I ir II prieduose pateiktas specifikacijas ir pagal 9 straipsnį nustatytas papildomas technines specifikacijas.

2.   Užpildžius vienodą ES LKD įkliją, užpildomos II priede nustatytos skiltys ir mašininio nuskaitymo zona, kaip numatyta pagal ICAO dokumentą Nr. 9303 dėl mašininiu būdu nuskaitomų dokumentų.

3.   Siekiant įgyvendinti šios direktyvos tikslus, visų pirma užtikrinti galimybę naudotis teise į konsulinę apsaugą modernaus ir saugaus ES LKD formato pagrindu, Komisijai pagal 11 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į techninę pažangą, iš dalies keičiami I ir II priedai, taip pat nuorodos į ICAO nustatytus standartus, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

4.   Valstybės narės į vienodas ES LKD įklijos skiltį „pastabos“ gali įtraukti visus būtinus nacionalinius įrašus, kaip nurodyta II priedo 9 punkte. Šie nacionaliniai įrašai neturi dubliuotis su II priede nurodytomis skiltimis.

5.   Visi vienodos ES LKD įklijos įrašai, įskaitant veido atvaizdą, yra spausdinami. Atspausdintoje vienodoje ES LKD įklijoje neturi būti daromi pakeitimai ranka.

Išimties tvarka, techninės force majeure atveju, vienodos ES LKD įklijos gali būti pildomos ranka ir įklijuojama nuotrauka. Tokiais atvejais nuotrauka papildomai apsaugoma nuo nuotraukos pakeitimo. Ranka užpildytoje vienodoje ES LKD įklijoje neturi būti daromi pakeitimai.

6.   Jei vienodoje ES LKD įklijoje, kuri dar neįklijuota vienodoje ES LKD formoje, aptinkama klaida, vienoda ES LKD įklija pripažįstama negaliojančia ir sunaikinama. Jei klaida aptinkama po to, kai vienoda ES LKD įklija buvo įklijuota vienodoje ES LKD formoje, įklija ir forma pripažįstamos negaliojančiomis ir sunaikinamos, o vietoj jų pagaminama nauja ES LKD įklija.

7.   Atspausdinta vienoda ES LKD įklija su užpildytomis skiltimis įklijuojama vienodoje ES LKD formoje, kaip nurodyta I priede.

8.   Valstybės narės užtikrina saugų nuo vagysčių vienodų ES LKD formų ir įklijų blankų saugojimą.

9 straipsnis

Papildomos techninės specifikacijos

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamos papildomos techninės ES LKD specifikacijos, susijusios su:

a)

vienodos ES LKD formos ir įklijos dizainu, formatu ir spalvomis;

b)

vienodos ES LKD formos medžiagos ir spaudos būdų reikalavimais;

c)

apsaugos priemonėmis ir reikalavimais, įskaitant griežtesnius apsaugos nuo apgaulės, padirbinėjimo ir klastojimo standartus;

d)

kitos taisyklės, kurių turi būti laikomasi pildant ir išduodant ES LKD.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Gali būti nuspręsta, kad 1 dalyje nurodytos papildomos techninės specifikacijos yra slaptos ir neskelbiamos. Tuo atveju su jomis gali susipažinti tik įstaigos, valstybių narių paskirtos atsakingomis už ES LKD gamybą, ir valstybės narės ar Komisijos tinkamai įgalioti asmenys.

10 straipsnis

ES LKD gamyba

1.   Kiekviena valstybė narė skiria įstaigą, atsakingą už vienodų ES LKD formų ir įklijų gamybą. Tą pačią įstaigą gali skirti kelios ar visos valstybės narės.

2.   Kiekviena valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša įstaigos, kuri gamina jos vienodas ES LKD formas ir įklijas, pavadinimą. Kai valstybė narė pakeičia savo paskirtąją įstaigą, ji atitinkamai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

11 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   8 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 10 d.

3.   Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai.

6.   Pagal 8 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie tą aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

7.   Europos Parlamentas informuojamas apie Komisijos deleguotųjų aktų priėmimą, bet kokį pareikštą prieštaravimą jų atžvilgiu ar Tarybos sprendimą atšaukti deleguotuosius įgaliojimus.

12 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1683/95 6 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

13 straipsnis

Pranešimas trečiosioms šalims

1.   Per 21 mėnesį nuo 9 straipsnyje nurodytų papildomų techninių specifikacijų priėmimo dienos, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, vadovaudamasi ES sutarties 16 straipsnio 9 dalimi, Komisijai ir EIVT pateikia vienodos ES LKD formos ir įklijos pavyzdžius.

Komisijai pagal 11 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šios dalies pirma pastraipa, kai valstybe, atsakinga už toje pastraipoje nurodytų pavyzdžių pateikimą, paskiriama kita valstybė narė, remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, jei kelių ar visų valstybių narių ES LKD gamybai paskirta įstaiga yra jos teritorijoje.

2.   EIVT perduoda vienodos ES LKD formos ir įklijos pavyzdžius Sąjungos delegacijoms trečiosiose šalyse.

3.   Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse praneša atitinkamoms institucijoms atitinkamose trečiosiose šalyse apie ES LKD naudojimą, vienodą jo formatą ir pagrindines apsaugos priemones, taip pat informavimo tikslais joms pateikia vienodos ES LKD formos ir įklijos pavyzdžius. Pranešimas atskirai trečiajai šaliai pakartojamas tos trečiosios šalies prašymu. Pranešime nenurodomos specifikacijos, kurios turi būti slaptos pagal 9 straipsnio 2 dalį.

4.   Kaskart padarius vienodos ES LKD formos ar įklijos pakeitimus, 1–3 dalyse nustatyta procedūra kartojama. 1 dalyje nurodytas terminas yra 21 mėnuo po to, kai buvo priimtas pakeistas vienodos ES LKD formos ar įklijos formatas.

5.   Jei trečiojoje šalyje nėra Sąjungos delegacijos, atstovaujamos valstybės narės pasitelkdamos vietos konsulinį bendradarbiavimą priima sprendimą, kuri valstybė narė turi pranešti atitinkamoms tos trečiosios šalies institucijoms apie vienodą ES LKD formatą ir pagrindines jo apsaugos priemones. EIVT koordinuoja su atitinkama valstybe nare vienodų ES LKD formų ir įklijų pavyzdžių perdavimą tuo tikslu.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Palankesnis režimas

Valstybės narės gali priimti arba palikti galioti palankesnes nei šios direktyvos nuostatas tokia apimtimi, kiek jos yra suderinamos su šia direktyva.

15 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Asmens duomenys, tvarkomi taikant šią direktyvą, įskaitant 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškėjo veido atvaizdą ar nuotrauką, naudojami tik tam, kad būtų patikrinta pareiškėjo tapatybė laikantis 4 straipsnyje nustatytos procedūros, atspausdinta vienoda ES LKD įklija ir palengvinta to pareiškėjo kelionė. Padedančioji valstybė narė ir pilietybės valstybė narė užtikrina tinkamą asmens duomenų apsaugą.

2.   Nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2016/679, pareiškėjas, kuriam išduodamas ES LKD, turi teisę patikrinti ES LKD pateiktus asmens duomenis ir atitinkamais atvejais prašyti, kad jie būtų ištaisyti išduodant naują dokumentą.

3.   ES LKD nepateikiama jokios informacijos mašininiu būdu nuskaitoma forma, jei ji neįrašyta ir į skiltis, nurodytas II priedo 6 punkte.

4.   Padedančioji valstybė narė ir pilietybės valstybė narė pareiškėjo asmens duomenis saugo tik tiek, kiek būtina, įskaitant 5 straipsnyje nurodytų mokesčių surinkimo tikslu. Jokiu būdu padedančioji valstybė narė neturi saugoti tų asmens duomenų ilgiau nei 180 dienų, o pilietybės valstybė narė – ilgiau nei dvejus metus. Saugojimo laikotarpiui pasibaigus pareiškėjo asmens duomenys ištrinami.

5.   Nukrypstant nuo 4 dalies, valstybės narės užtikrina, kad visi grąžinami ES LKD ir visos susijusios kopijos būtų kuo greičiau saugiai sunaikinti.

16 straipsnis

Stebėsena

1.   Valstybės narės vykdo reguliarią šios direktyvos taikymo stebėseną, remdamosi šiais rodikliais:

a)

ES LKD, išduotų pagal 3 straipsnį, skaičius ir gavėjo pilietybė;

b)

ES LKD, išduotų pagal 7 straipsnį, skaičius ir gavėjo pilietybė ir

c)

su ES LKD susijusio sukčiavimo ir jų padirbinėjimo atvejų skaičius.

2.   Valstybės narės organizuoja duomenų, būtinų pamatuoti 1 dalyje nurodytų rodiklių pokyčius, rengimą ir rinkimą, ir šią informaciją pateikia Komisijai kartą per metus.

3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi 1 dalyje nurodytus rodiklius papildantys rodikliai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

17 straipsnis

Įvertinimas

1.   Komisija ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę atlieka šios direktyvos įvertinimą ir jo pagrindinių išvadų ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaita apima asmens duomenų apsaugos lygio tinkamumo, poveikio pagrindinėms teisėms ir galimo vienodo mokesčio už ES LKD įvedimo įvertinimą.

2.   Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, kuri būtina 1 dalyje nurodytai ataskaitai parengti.

18 straipsnis

Panaikinimas

1.   Sprendimas 96/409/BUSP panaikinamas praėjus 36 mėnesiams po to, kai priimamos 9 straipsnyje nurodytos papildomos techninės specifikacijos.

2.   Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad LKD formos, pagamintos pagal Sprendimą 96/409/BUSP, būtų pripažintos negaliojančiomis ir sunaikintos per 1 dalyje nurodytą laikotarpį.

19 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo 9 straipsnyje nurodytų papildomų techninių specifikacijų priėmimo priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas priemones jos taiko praėjus 36 mėnesiams po to, kai priimamos 9 straipsnyje nurodytos papildomos techninės specifikacijos.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

21 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  2019 m. sausio 16 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinimas Sprendimas 95/553/EB (OL L 106, 2015 4 24, p. 1).

(3)  1996 m. birželio 25 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas 96/409/BUSP dėl laikinojo kelionės dokumento nustatymo (OL L 168, 1996 7 6, p. 4).

(4)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(5)  2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 303, 2018 11 28, p. 39).

(6)  1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95, nustatantis vienodą vizų formą (OL L 164, 1995 7 14, p. 1).

(7)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(8)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(9)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).


I PRIEDAS

VIENODA ES LKD FORMA

Vienoda ES LKD forma atitinka šias specifikacijas:

1.   Formatas ir dydis

Vienoda ES LKD forma yra tridalio dizaino (vienas iš abiejų pusių atspausdintas lapas, sulankstytas į tris dalis). Sulankstytos formos dydis atitinka ISO/IEC 7810 ID-3 standartą.

2.   Pirmas puslapis: Viršelis

Vienodos ES LKD formos viršelyje toliau nurodyta tvarka įrašomi žodžiai „EUROPOS SĄJUNGA“ (visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis) ir žodžiai „EMERGENCY TRAVEL DOCUMENT“ bei „TITRE DE VOYAGE PROVISOIRE“. Jame taip pat pavaizduota dvylika ratu išdėstytų auksinių žvaigždžių.

3.   Antras puslapis: ES LKD įklijos klijavimas

Vienoda ES LKD įklija tvirtai įklijuojama į antrą vienodos ES LKD formos puslapį tokiu būdu, kad jos nebūtų galima lengvai pašalinti. Vienoda ES LKD įklija sulygiuojama su puslapio kraštu ir įklijuojama prie jo. Vienodos ES LKD įklijos mašininio nuskaitymo zona sulygiuojama su išoriniu puslapio kraštu. Išduodančių institucijų spaudas ant vienodos ES LKD įklijos dedamas tokiu būdu, kad dalis jo atsispaustų ir ant dokumento puslapio.

4.   Trečias ir ketvirtas puslapiai: Informacija

Trečiame ir ketvirtame puslapiuose pateikiami žodžių „Emergency Travel Document“ vertimas ir prierašai prie vienodos ES LKD įklijos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, išskyrus anglų ir prancūzų kalbas. Be to, pateikiamas toks tekstas:

„This EU Emergency Travel Document is a travel document issued by a Member State of the European Union for a single journey to the holder's Member State of nationality or residence or, exceptionally, to another destination. Authorities of non-EU countries are hereby requested to allow the holder to pass freely without hindrance.

Le présent titre de voyage provisoire de l'UE est un titre de voyage délivré par un État membre de l'Union européenne aux fins d'un trajet unique vers l'État membre de nationalité ou de résidence du détenteur, ou, à titre exceptionnel, vers une autre destination. Les autorités des pays tiers sont priées d'autoriser le détenteur du titre de voyage provisoire à circuler sans entraves.“.

5.   Penktas ir šeštas puslapiai: Vizos ir atvykimo / išvykimo spaudai

Penkto ir šešto puslapių antraštėje nurodoma „VISA/VISA“, likęs plotas paliekamas tuščias.

Šie puslapiai skiriami vizoms ir atvykimo / išvykimo spaudams.

6.   Vienodos ES LKD formos numeris

Septynių skaitmenų numeris iš anksto atspausdinamas ant vienodos ES LKD formos.


II PRIEDAS

VIENODA ES LKD ĮKLIJA

Vienoda ES LKD įklija atitinka šias specifikacijas:

Vienodos ES LKD įklijos požymiai

1.

Vienodoje ES LKD įklijoje pateikiamas dokumento turėtojo veido atvaizdas, atspausdintas laikantis aukštų saugumo standartų, išskyrus atvejus, kai pagal 8 straipsnio 5 dalį yra naudojama nuotrauka. Turi būti naudojamas 4 straipsnio 2 dalies tikslais nuskaitytas veido atvaizdas arba nuotrauka.

2.

Vienodoje ES LKD įklijoje yra apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama pakankama apsauga nuo klastojimo, visų pirma atsižvelgiant į apsaugos priemones, naudojamas vienodoms vizų formoms.

3.

Tos pačios apsaugos priemonės naudojamos visų valstybių narių atveju.

4.

ES LKD įklijoje yra šie elementai:

a)

santrumpa „EU ETD/TVP UE“;

b)

žodžiai „European Union/Union européenne“;

c)

trijų raidžių kodas „EUE“, kaip nustatyta ICAO dokumente Nr. 9303.

5.

Vienodoje ES LKD įklijoje pateikiamas iš anksto juoda spalva atspausdintas horizontalus septynių skaitmenų vienodos ES LKD įklijos numeris. Naudojamas specialus šriftas. Prieš šį numerį nurodomas dviejų raidžių išduodančiosios valstybės narės šalies kodas, kaip nustatyta ICAO dokumente Nr. 9303; šis kodas gali būti atspausdintas iš anksto arba pridedamas užpildžius vienodą ES LKD įkliją. Apsaugos tikslais tas pats septynių skaitmenų numeris gali būti iš anksto atspausdintas ant vienodos ES LKD įklijos keletą kartų.

Pildomos skiltys

6.

Vienodoje ES LKD įklijoje yra skiltys, kuriose pateikiama ši informacija:

a)

kelionės tikslo šalis ir bet kuri tranzito šalis, kuriai išduotas ES LKD;

b)

išduodančioji valstybė narė ir išduodančiosios institucijos vieta;

c)

išdavimo data ir galiojimo pabaigos data;

d)

ES LKD gavėjo pavardė ir vardas (-ai), pilietybė, gimimo data ir lytis;

e)

vienodos ES LKD formos, į kurią bus įklijuojama vienoda ES LKD įklija, numeris, kaip nurodyta I priedo 6 punkte.

7.

Pildomų skilčių prierašai pateikiami anglų ir prancūzų kalbomis ir turi būti sunumeruoti.

8.

Datos užrašomos taip: diena užrašoma dviem skaitmenimis, iš kurių pirmasis yra nulis, jei atitinkama diena žymima vienaženkliu skaitmeniu; mėnuo užrašomas dviem skaitmenimis, iš kurių pirmasis yra nulis, jei atitinkamas mėnuo žymimas vienaženkliu skaitmeniu; metai užrašomi keturiais skaitmenimis. Po dienos ir mėnesio skaitmenų dedamas tarpas. Pavyzdžiui: 20 01 2018 = 2018 m. sausio 20 d.

9.

Vienodoje ES LKD įklijoje yra skiltis „pastabos“, kurią išduodančioji institucija naudoja kitai būtinai informacijai, pavyzdžiui, pakeisto dokumento tipui ir numeriui, nurodyti.

Mašininiu būdu nuskaitoma informacija

10.

Vienodoje ES LKD įklijoje pateikiama atitinkama mašininiu būdu nuskaitoma informacija, kaip numatyta ICAO dokumente Nr. 9303, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos išorės sienų kontrolei. Kaip pirmieji du mašininio nuskaitymo zonos simboliai, kuriais šis dokumentas ženklinamas kaip ES laikinasis kelionės dokumentas, naudojamos didžiosios raidės „AE“. Mašininio nuskaitymo zonoje pateikiamas matoma fono spauda atspausdintas tekstas su žodžiais „European Union“ visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Tuo tekstu nedaromas poveikis techninėms mašininio nuskaitymo zonos savybėms arba galimybei šią zoną nuskaityti.

11.

Paliekama tuščios vietos, kad joje būtų galima įterpti bendrą dvimatį brūkšninį kodą.

II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/13


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/998

2019 m. birželio 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1388/2013, kuriuo nustatomos tam tikrų žemės ūkio ir pramonės produktų Sąjungos autonominės tarifinės kvotos ir numatomas jų administravimas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 31 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

siekiant užtikrinti pakankamą ir nepertraukiamą tam tikrų žemės ūkio ir pramonės produktų, kurių Sąjungoje pagaminama nepakankamai, tiekimą ir taip išvengti tų produktų rinkos sutrikimų, Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1388/2013 (1) nustatytos autonominės tarifinės kvotos. Pagal tas tarifines kvotas produktai gali būti importuojami į Sąjungą mokant mažesnės ar nulinės normos muitus;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga suinteresuota užtikrinti tinkamą tam tikrų žemės ūkio, chemijos ir pramonės produktų tiekimą, ir į tai, kad tokių pačių ar lygiaverčių produktų arba jų pakaitalų Sąjungoje pagaminama nepakankamai, reikia nustatyti naujas atitinkamam tų produktų kiekiui taikytinas nulinės muito normos tarifines kvotas, kurių eilės numeriai – 09.2594, 09.2595, 09.2596, 09.2597, 09.2598 ir 09.2599;

(3)

reikėtų padidinti tarifinių kvotų, kurių eilės numeriai – 09.2679, 09.2683 ir 09.2888, kiekį, nes Sąjunga yra suinteresuota padidinimu. Tarifinės kvotos, kurios eilės numeris – 09.2723, kiekį reikėtų padidinti atgaline data laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

(4)

tarifinė kvota, kurios eilės numeris – 09.2740, taikoma ne tik produktams, kuriems priskiriamas KN kodas 2309 90 96, bet ir produktams, kuriems priskiriamas KN kodas 2309 90 31. Todėl nurodytą produktų, kuriems taikoma ta tarifinė kvota, KN kodą reikėtų patikslinti;

(5)

Sąjunga nebėra suinteresuota išlaikyti tarifinę kvotą, kurios eilės numeris – 09.2870, todėl ta kvota turėtų būti panaikinta nuo 2019 m. liepos 1 d.;

(6)

įgyvendinus susitarimą, kuris priimtas kaip Deklaracija dėl prekybos informacinių technologijų produktais (ITS) išplėtimo (2) ir kuriuo atitinkamiems produktams taikoma muito norma sumažinta iki nulio, tarifinės kvotos, kurių eilės numeriai – 09.2633, 09.2643, 09.2620 ir 09.2932, turėtų būti panaikintos;

(7)

atsižvelgiant į padarytinus pakeitimus ir siekiant aiškumo, Reglamento (ES) Nr. 1388/2013 priedas turėtų būti pakeistas nauju;

(8)

kad nenutrūktų tarifinių kvotų sistemos taikymas ir būtų laikomasi Komisijos komunikate dėl autonominių muitų tarifo taikymo sustabdymo ir kvotų (3) nustatytų gairių, šiame reglamente numatyti atitinkamų produktų tarifinių kvotų pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2019 m. liepos 1 d., o tarifinės kvotos, kurios eilės numeris – 09.2723, pakeitimai – nuo 2018 m. sausio 1 d. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1388/2013 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

tarifinei kvotai, kurios eilės numeris – 09.2723, skirta eilutė pakeičiama taip:

„09.2723

ex 3911 90 19

10

Poli(oksi-1,4-fenilensulfonil-1,4-fenilenoksi-4,4′-bifenilenas)

1 1–12 31

5 000 tonų

0 %“;

2)

priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. liepos 1 d. Tačiau 1 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2018 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M.C. BUDĂI


(1)  2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1388/2013, kuriuo nustatomos tam tikrų žemės ūkio ir pramonės produktų Sąjungos autonominės tarifinės kvotos ir numatomas jų administravimas bei panaikinamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 7/2010 (OL L 354, 2013 12 28, p. 319).

(2)  OL L 161, 2016 6 18, p. 4.

(3)  OL C 363, 2011 12 13, p. 6.


PRIEDAS

Eilės Nr.

KN kodas

TARIC

Aprašymas

Kvotos laikotarpis

Kvotos kiekis

Kvotos muitas

09.2637

ex 0710 40 00

ex 2005 80 00

20

30

Kukurūzų (Zea mays var. saccharata) burbuolės, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 10 mm, bet ne didesnis kaip 20 mm, pjaustytos arba nepjaustytos, skirtos maisto pramonės produktams gaminti naudojant kitokį apdorojimo būdą nei paprastas perpakavimas (1)  (2)  (3)

1 1–12 31

550 tonų

0 % (3)

09.2849

ex 0710 80 69

10

Auricularia polytricha rūšies grybai (nevirti arba virti vandenyje ar garuose) užšaldyti, skirti paruoštam maistui gaminti (1)  (2)

1 1–12 31

700 tonų

0 %

09.2664

ex 2008 60 39

30

Saldžiosios vyšnios, į kurias pridėta alkoholio, kurių sudėtyje esantis cukrus sudaro ne daugiau kaip 9 % masės ir kurių skersmuo ne didesnis kaip 19,9 mm, su kauliukais, naudojamos šokolado produktams gaminti (2)

1 1–12 31

1 000 tonų

10 %

09.2740

ex 2309 90 31

ex 2309 90 96

87

97

Sojų baltymų koncentratas, kurio sudėtyje:

baltymai sudaro 60 % (± 10 %) masės,

ląsteliena sudaro 5 % (± 3 %) masės,

pelenai sudaro 5 % (± 3 %) masės ir

krakmolas sudaro 3 % arba daugiau, bet ne daugiau kaip 6,9 % masės,

naudojamas gyvūnų pašarams gaminti (2)

1 1–12 31

30 000 tonų

0 %

09.2913

ex 2401 10 35

ex 2401 10 70

ex 2401 10 95

ex 2401 10 95

ex 2401 10 95

ex 2401 20 35

ex 2401 20 70

ex 2401 20 95

ex 2401 20 95

ex 2401 20 95

91

10

11

21

91

91

10

11

21

91

Natūralus neperdirbtas tabakas, supjaustytas arba nesupjaustytas taisyklingos formos gabalėliais, kurių muitinė vertė ne mažesnė kaip 450 eurų už 100 kg neto masės, vartojami kaip rišiklis arba įvynioklis gaminant prekes, priskiriamas 2402 10 00 subpozicijai (2)

1 1–12 31

6 000 tonų

0 %

09.2828

2712 20 90

 

Parafinas, kurio sudėtyje alyva sudaro mažiau kaip 0,75 % masės

1 1–12 31

120 000 tonų

0 %

09.2600

ex 2712 90 39

10

Parafino žaliava (CAS RN 64742-61-6)

1 1–12 31

100 000 tonų

0 %

09.2928

ex 2811 22 00

40

Granulių pavidalo kvarco užpildas, kurio sudėtyje silicio dioksidas sudaro ne mažiau kaip 97 % masės

1 1–12 31

1 700 tonų

0 %

09.2806

ex 2825 90 40

30

Volframo trioksidas ir volframo mėlynasis oksidas (CAS RN 1314-35-8 arba CAS RN 39318-18-8)

1 1–12 31

12 000 tonų

0 %

09.2872

ex 2833 29 80

40

Cezio sulfatas (CAS RN 10294-54-9), kietojo pavidalo arba vandeniniame tirpale, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 48 %, bet ne daugiau kaip 52 % masės cezio sulfato

1 1–12 31

160 tonų

0 %

09.2929

2903 22 00

 

Trichloretilenas (CAS RN 79-01-6)

1 1–12 31

15 000 tonų

0 %

09.2837

ex 2903 79 30

20

Bromchlormetanas (CAS RN 74-97-5)

1 1–12 31

600 tonų

0 %

09.2933

ex 2903 99 80

30

1,3-Dichlorbenzenas (CAS RN 541-73-1)

1 1–12 31

2 600 tonų

0 %

09.2700

ex 2905 12 00

10

1-Propanolis (propilo alkoholis) (CAS RN 71-23-8)

1 1–12 31

15 000 tonų

0 %

09.2830

ex 2906 19 00

40

Ciklopropilmetanolis (CAS RN 2516-33-8)

1 1–12 31

20 tonų

0 %

09.2851

ex 2907 12 00

10

O-krezolis (CAS RN 95-48-7), kurio grynumas ne mažesnis kaip 98,5 % masės

1 1–12 31

20 000 tonų

0 %

09.2704

ex 2909 49 80

20

2,2,2′,2′-Tetrakis(hidroksimetil)-3,3′-oksidipropan-1-olis (CAS RN 126-58-9)

1 1–12 31

500 tonų

0 %

09.2624

2912 42 00

 

Etilvanilinas (3-etoksi-4-hidroksibenzaldehidas) (CAS RN 121-32-4)

1 1–12 31

1 950 tonų

0 %

09.2683

ex 2914 19 90

50

Kalcio acetilacetonatas (CAS RN 19372-44-2), naudojamas tablečių pavidalo stabilizatorių sistemoms gaminti (2)

1 1–12 31

200 tonų

0 %

09.2852

ex 2914 29 00

60

Ciklopropilmetilketonas (CAS RN 765-43-5)

1 1–12 31

300 tonų

0 %

09.2638

ex 2915 21 00

10

Acto rūgštis, kurios grynumas ne mažesnis kaip 99 % masės (CAS RN 64-19-7)

1 1–12 31

1 000 000 tonų

0 %

09.2972

2915 24 00

 

Acto rūgšties anhidridas (CAS RN 108-24-7)

1 1–12 31

50 000 tonų

0 %

09.2679

2915 32 00

 

Vinilacetatas (CAS RN 108-05-4)

1 1–12 31

400 000 tonų

0 %

09.2728

ex 2915 90 70

85

Etilo trifluoracetatas (CAS RN 383-63-1)

1 1–12 31

400 tonų

0 %

09.2665

ex 2916 19 95

30

Kalio (E,E)-heksa-2,4-dienoatas (CAS RN 24634-61-5)

1 1–12 31

8 250 tonų

0 %

09.2684

ex 2916 39 90

28

2,5-dimetilfenilacetilo chloridas (CAS RN 55312-97-5)

1 1–12 31

400 tonų

0 %

09.2599

ex 2917 11 00

40

Dietiloksalatas (CAS RN 95-92-1)

7 1–12 31

250 tonų

0 %

09.2769

ex 2917 13 90

10

Dimetilsebacatas (CAS RN 106-79-6)

1 1–12 31

1 000 tonų

0 %

09.2634

ex 2917 19 80

40

Dodekandiono rūgštis (CAS RN 693-23-2), kurios grynumas didesnis kaip 98,5 %

1 1–12 31

4 600 tonų

0 %

09.2808

ex 2918 22 00

10

O-acetilsalicilo rūgštis (CAS RN 50-78-2)

1 1–12 31

120 tonų

0 %

09.2646

ex 2918 29 00

75

Oktadecil 3-(3,5-di-tret-butil-4-hidroksifenil)propionatas (CAS RN 2082-79-3), kurio:

daugiau kaip 99 % masės išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis 500 μm ir

lydymosi temperatūra yra ne mažesnė kaip 49 °C, bet ne didesnė kaip 54 °C,

naudojamas PVC gamybos stabilizatoriams (One-Pack tipo), kurių pagrindas – miltelių mišiniai (milteliai arba supresuotos granulės), gaminti (2)

1 1–12 31

380 tonų

0 %

09.2647

ex 2918 29 00

80

Pentaeritritolio tetrakis(3-(3,5-di-tret-butil-4-hidroksifenil)propionatas) (CAS RN 6683-19-8), kurio:

daugiau kaip 75 % masės išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis 250 μm, ir daugiau kaip 99 % masės – pro sietą, kurio akučių dydis 500 μm, ir

lydymosi temperatūra yra ne mažesnė kaip 110 °C, bet ne didesnė kaip 125 °C,

naudojamas PVC gamybos stabilizatoriams (One-Pack tipo), kurių pagrindas – miltelių mišiniai (milteliai arba supresuotos granulės), gaminti (2)

1 1–12 31

140 tonų

0 %

09.2975

ex 2918 30 00

10

Benzofenon-3,3′,4,4′-tetrakarboksidianhidridas (CAS RN 2421-28-5)

1 1–12 31

1 000 tonų

0 %

09.2688

ex 2920 29 00

70

Tris(2,4-di-tret-butilfenil)fosfitas (CAS RN 31570-04-4)

1 1–12 31

6 000 tonų

0 %

09.2648

ex 2920 90 10

70

Dimetilsulfatas (CAS RN 77-78-1)

1 1–12 31

18 000 tonų

0 %

09.2598

ex 2921 19 99

75

Oktadecilaminas (CAS RN 124-30-1)

7 1–12 31

200 tonų

0 %

09.2649

ex 2921 29 00

60

Bis(2-dimetilaminoetil)(metil)aminas (CAS RN 3030-47-5)

1 1–12 31

1 700 tonų

0 %

09.2682

ex 2921 41 00

10

Anilinas (CAS RN 62-53-3), kurio grynumas ne mažesnis kaip 99 % masės

1 1–12 31

150 000 tonų

0 %

09.2617

ex 2921 42 00

89

4-fluor-N-(1-metiletil)benzenaminas (CAS RN 70441-63-3)

1 1–12 31

500 tonų

0 %

09.2602

ex 2921 51 19

10

O-fenilendiaminas (CAS RN 95-54-5)

1 1–12 31

1 800 tonų

0 %

09.2730

ex 2921 59 90

80

Granulių pavidalo 4,4′-metandiildianilinas (CAS RN 101-77-9), skirtas forpolimerams gaminti (2)

1 1–12 31

200 tonų

0 %

09.2854

ex 2924 19 00

85

3-Jodprop-2-inil N-butilkarbamatas (CAS RN 55406-53-6)

1 1–12 31

250 tonų

0 %

09.2874

ex 2924 29 70

87

Paracetamolis (INN) (CAS RN 103-90-2)

1 1–12 31

20 000 tonų

0 %

09.2742

ex 2926 10 00

10

Akrilnitrilas (CAS RN 107-13-1), naudojamas 55 skirsniui ir 6815 pozicijai priskiriamoms prekėms gaminti (2)

1 1–12 31

50 000 tonų

0 %

09.2856

ex 2926 90 70

84

2-Nitro-4-(trifluormetil)benzonitrilas (CAS RN 778-94-9)

1 1–12 31

900 tonų

0 %

09.2708

ex 2928 00 90

15

Monometilhidrazino(CAS 60-34-4) vandeninis tirpalas, kurio sudėtyje yra 40 (± 5) % masės monometilhidrazino

1 1–12 31

900 tonų

0 %

09.2685

ex 2929 90 00

30

Nitroguanidinas (CAS RN 556-88-7)

1 1–12 31

6 500 tonų

0 %

09.2597

ex 2930 90 98

94

Bis[3-(trietoksisilil)propil]disulfidas (CAS RN 56706-10-6)

7 1–12 31

3 000 tonų

0 %

09.2596

ex 2930 90 98

96

2-chlor-4-(metilsulfonil)-3-((2,2,2-trifluoretoksi)metil) benzenkarboksirūgštis (CAS RN 120100-77-8)

7 1–12 31

150 tonų

0 %

09.2842

2932 12 00

 

2-Furaldehidas (furfurolas)

1 1–12 31

10 000 tonų

0 %

09.2955

ex 2932 19 00

60

Flurtamonas (ISO) (CAS RN 96525-23-4)

1 1–12 31

300 tonų

0 %

09.2696

ex 2932 20 90

25

Dekan-5-olidas (CAS RN 705-86-2)

1 1–12 31

6 000 kg

0 %

09.2697

ex 2932 20 90

30

Dodekan-5-olidas (CAS RN 713-95-1)

1 1–12 31

6 000 kg

0 %

09.2812

ex 2932 20 90

77

Heksan-6-olidas (CAS RN 502-44-3)

1 1–12 31

4 000 tonų

0 %

09.2858

2932 93 00

 

Piperonalis (CAS RN 120-57-0)

1 1–12 31

220 tonų

0 %

09.2878

ex 2933 29 90

85

Enzalutamidas (INN) (CAS RN 915087-33-1)

1 1–12 31

1 000 kg

0 %

09.2673

ex 2933 39 99

43

2,2,6,6-tetrametilpiperidin-4-olis (CAS RN 2403-88-5)

1 1–12 31

1 000 tonų

0 %

09.2674

ex 2933 39 99

44

Chlorpirofosas (ISO) (CAS RN 2921-88-2)

1 1–12 31

9 000 tonų

0 %

09.2880

ex 2933 59 95

39

Ibrutinibas (INN) (CAS RN 936563-96-1)

1 1–12 31

5 tonos

0 %

09.2860

ex 2933 69 80

30

1,3,5-Tri[3-(dimetilamino)propil]heksahidro-1,3,5-triazinas (CAS RN 15875-13-5)

1 1–12 31

600 tonų

0 %

09.2595

ex 2933 99 80

49

1,4,7,10-tetraazaciklododekanas (CAS RN 294-90-6)

7 1–12 31

20 tonų

0 %

09.2658

ex 2933 99 80

73

5-(Acetoacetilamino)benzimidazolonas (CAS RN 26576-46-5)

1 1–12 31

400 tonų

0 %

09.2675

ex 2935 90 90

79

4-[[(2-metoksibenzoil)amino]sulfonil]benzoilchloridas (CAS RN 816431-72-8)

1 1–12 31

1 000 tonų

0 %

09.2710

ex 2935 90 90

91

2,4,4-Trimetilpentan-2-aminium (3R,5S,E)-7-(4-(4-fluorfenil)-6-izopropil-2-(N-metilmetilsulfonamido)pirimidin-5-il)-3,5-dihidroksihept-6-enoatas (CAS RN 917805-85-7)

1 1–12 31

5 000 kg

0 %

09.2945

ex 2940 00 00

20

D-ksilozė (CAS RN 58-86-6)

1 1–12 31

400 tonų

0 %

09.2686

ex 3204 11 00

75

Dažiklis C.I. Disperse Yellow 54 (CAS RN 7576-65-0 ) ir jo pagrindu pagaminti preparatai, kurių sudėtyje dažiklis C.I. Disperse Yellow 54 sudaro ne mažiau kaip 99 proc. masės

1 1–12 31

250 tonų

0 %

09.2676

ex 3204 17 00

14

Dažiklio C.I. Pigment Red 48:2 (CAS RN 7023-61-2) pagrindu pagaminti preparatai, kurių sudėtyje šis dažiklis sudaro ne mažiau kaip 60 %, bet ne daugiau kaip 85 % masės

1 1–12 31

50 tonų

0 %

09.2698

ex 3204 17 00

30

Dažiklis C.I. Pigment Red 4 (CAS RN 2814-77-9) ir jo pagrindu pagaminti preparatai, kurių sudėtyje dažiklis C.I. Pigment Red 4 sudaro ne mažiau kaip 60 proc. masės

1 1–12 31

150 tonų

0 %

09.2659

ex 3802 90 00

19

Su soda išdegta diatomitinė žemė

1 1–12 31

35 000 tonų

0 %

09.2908

ex 3804 00 00

10

Natrio lignosulfonatas (CAS RN 8061-51-6)

1 1–12 31

40 000 tonų

0 %

09.2889

3805 10 90

 

Sulfatinis terpentinas

1 1–12 31

25 000 tonų

0 %

09.2935

ex 3806 10 00

10

Kanifolija ir kanifolijos rūgštys, pagamintos iš šviežių aliejingųjų dervų (oleorezinų)

1 1–12 31

280 000 tonų

0 %

09.2832

ex 3808 92 90

40

Preparatas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 38 %, bet ne daugiau kaip 50 % masės cinko piritiono (INN) (CAS RN 13463-41-7), vandeninės dispersijos pavidalo

1 1–12 31

500 tonų

0 %

09.2876

ex 3811 29 00

55

Priedai, sudaryti iš difenilamino bei šakotųjų nonenų reakcijos produktų, kurių sudėtyje:

daugiau kaip 28 %, bet ne daugiau kaip 35 % masės sudaro 4-monononildifenilaminas ir

daugiau kaip 45 %, bet ne daugiau kaip 65 % masės sudaro 4,4′-dinonildifenilaminas,

ne daugiau kaip 5 % masės sudaro 2, 4-dinonildifenilaminas ir 2, 4′-dinonildifenilaminas kartu,

naudojami tepalinėms alyvoms gaminti (2)

1 1–12 31

900 tonų

0 %

09.2814

ex 3815 90 90

76

Katalizatorius, sudarytas iš titano dioksido ir volframo trioksido

1 1–12 31

3 000 tonų

0 %

09.2820

ex 3824 79 00

10

Mišiniai, kurių sudėtyje yra:

ne mažiau kaip 60 %, bet ne daugiau kaip 90 % masės 2-chlorpropeno (CAS RN 557-98-2),

ne mažiau kaip 8 %, bet ne daugiau kaip 14 % masės (Z)-1-chlorpropeno (CAS RN 16136-84-8),

ne mažiau kaip 5 %, bet ne daugiau kaip 23 % masės 2-chlorpropano (CAS RN 75-29-6),

ne daugiau kaip 6 % masės 3-chlorpropeno (CAS RN 107-05-1) ir

ne daugiau kaip 1 % masės etilo chlorido (CAS RN 75-00-3)

1 1–12 31

6 000 tonų

0 %

09.2644

ex 3824 99 92

77

Preparatas, kurio sudėtyje yra:

ne mažiau kaip 55 % ir ne daugiau kaip 78 % dimetilglutarato

ne mažiau kaip 10 % ir ne daugiau kaip 30 % dimetiladipato ir

ne daugiau kaip 35 % dimetilsukcinato

1 1–12 31

10 000 tonų

0 %

09.2681

ex 3824 99 92

85

Bis(3-trietoksisililpropil)sulfidų mišinys (CAS RN 211519-85-6)

1 1–12 31

9 000 tonų

0 %

09.2650

ex 3824 99 92

87

Acetofenonas (CAS RN 98-86-2), kurio grynumas yra ne mažesnis kaip 60 %, bet ne didesnis kaip 90 % masės

1 1–12 31

2 000 tonų

0 %

09.2888

ex 3824 99 92

89

Tretinių alkildimetilaminų mišinys, kurio sudėtyje yra:

ne mažiau kaip 60 %, bet ne daugiau kaip 80 % dodecildimetilamino (CAS RN 112-18-5) ir

ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau kaip 30 % dimetil(tetradecil)amino (CAS RN 112-75-4)

1 1–12 31

25 000 tonų

0 %

09.2829

ex 3824 99 93

43

Liekanų, netirpstančių alifatiniuose angliavandeniliuose, gautų ekstrahuojant kanifoliją iš medienos, kietas ekstraktas, pasižymintis šiomis charakteristikomis:

kanifolijos rūgštis sudaro ne daugiau kaip 30 % masės,

rūgščių skaičius ne didesnis kaip 110 ir

lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 100 °C

1 1–12 31

1 600 tonų

0 %

09.2907

ex 3824 99 93

67

Miltelių pavidalo fitosterolių mišinys, kurio sudėtyje yra:

ne mažiau kaip 75 % masės sterolių,

ne daugiau kaip 25 % masės stanolių,

skirtas stanolių / sterolių arba stanolių / sterolių esterių gamybai (2)

1 1–12 31

2 500 tonų

0 %

09.2639

3905 30 00

 

Poli(vinilo alkoholis), kuriame yra arba nėra nehidrolizuotų acetato grupių

1 1–12 31

15 000 tonų

0 %

09.2671

ex 3905 99 90

81

Poli(vinilbutiralis) (CAS RN 63148-65-2):

kurio sudėtyje hidroksilo grupės sudaro ne mažiau kaip 17,5 %, bet ne daugiau kaip 20 % masės ir

kurio dalelių dydžio mediana (D50) yra didesnė kaip 0,6 mm

1 1–12 31

12 500 tonų

0 %

09.2846

ex 3907 40 00

25

Granuliuotas polimerų mišinys iš polikarbonato ir polimetilmetakrilato, kurio sudėtyje polikarbonatas sudaro ne mažiau kaip 98,5 % masės ir kurio šviesos pralaidumas, išmatuotas naudojant 4,0 mm storio bandinį, kai bangos ilgis λ = 400 nm (pagal ISO 13468-2), yra ne mažesnis kaip 88,5 %

1 1–12 31

2 000 tonų

0 %

09.2723

ex 3911 90 19

10

Poli(oksi-1,4-fenilensulfonil-1,4-fenilenoksi-4,4′-bifenilenas)

1 1–12 31

5 000 tonų

0 %

09.2816

ex 3912 11 00

20

Celiuliozės acetato dribsniai

1 1–12 31

75 000 tonų

0 %

09.2864

ex 3913 10 00

10

Natrio alginatas, gautas iš rudadumblių (CAS RN 9005-38-3)

1 1–12 31

10 000 tonų

0 %

09.2641

ex 3913 90 00

87

Natrio hialuronatas, nesterilus, kurio:

vidutinė molekulinė masė (Mw) ne didesnė kaip 900 000 ,

endotoksino lygis neviršija 0,008 endotoksino vienetų (EU)/mg,

sudėtyje esantis etanolis sudaro ne daugiau kaip 1 % masės,

sudėtyje esantis izopropanolis sudaro ne daugiau kaip 0,5 % masės

1 1–12 31

200 kg

0 %

09.2661

ex 3920 51 00

50

Polimetilmetakrilato lakštai, atitinkantys šiuos standartus:

EN 4364 (MIL-P-5425E) ir DTD5592A arba

EN 4365 (MIL-P-8184) ir DTD5592A

1 1–12 31

100 tonų

0 %

09.2645

ex 3921 14 00

20

Akytas regeneruotos celiuliozės blokas, įmirkytas vandeniu, kurio sudėtyje yra magnio chlorido ir ketvirtinių amonio junginių ir kurio matmenys –100 cm (± 10 cm) × 100 cm (± 10 cm) × 40 cm (± 5 cm)

1 1–12 31

1 700 tonų

0 %

09.2848

ex 5505 10 10

10

Sintetinių nailono arba kitų poliamidų (PA6 ir PA66) pluoštų atliekos (įskaitant pašukas, verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

1 1–12 31

10 000 tonų

0 %

09.2721

ex 5906 99 90

20

Laminuoti gumuoti tekstilės audiniai, kuriems būdingos šios charakteristikos:

jie yra trijų sluoksnių,

vienas išorinis sluoksnis yra iš akrilo,

kiti išoriniai sluoksniai yra iš poliesterio,

vidurinis sluoksnis yra iš chlorobutilo gumos,

vidurinio sluoksnio masė yra ne mažesnė kaip 452 g/m2, bet ne didesnė kaip 569 g/m2,

bendra tekstilės audinio masė yra ne mažesnė kaip 952 g/m2, bet ne didesnė kaip 1 159 g/m2,

bendras tekstilės audinio storis yra ne mažesnis kaip 0,8 mm, bet ne didesnis kaip 4 mm,

naudojami motorinių transporto priemonių įtraukiamajam stogui gaminti (2)

1 1–12 31

375 000 m2

0 %

09.2594

ex 6909 19 00

55

Anglies keramikos absorbcinės kasetės:

iš presuotos, degtos, akytos struktūros keramikos,

kurių ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 30 % masės sudaro aktyvintosios anglys,

kurių ne mažiau kaip 70 %, bet ne daugiau kaip 90 % masės sudaro keraminis rišiklis,

kurių skersmuo yra ne mažesnis kaip 29 mm, bet ne didesnis kaip 41 mm,

kurios yra ne ilgesnės kaip 150 mm,

išdegtos ne žemesnėje kaip 800 °C temperatūroje,

skirtos garams adsorbuoti,

naudojamos surenkant motorinių transporto priemonių degalų sistemose naudojamus degalų garų absorberius.

7 1–12 31

500 000 vienetų

0 %

09.2866

ex 7019 12 00

ex 7019 12 00

06

26

S stiklo pusverpaliai:

kurie sudaryti iš ištisinių 9 μm (±0,5 μm) stiklo gijų,

kurių ilginis tankis ne mažesnis kaip 200 teksų, bet ne didesnis kaip 680 teksų,

kurių sudėtyje nėra kalcio oksido ir

kurių trūkstamasis stiprumas, nustatytas pagal ASTM D2343-09, didesnis kaip 3 550 MPa,

skirti naudoti aeronautikos prekėms gaminti (2)

1 1–12 31

1 000 tonų

0 %

09.2628

ex 7019 52 00

10

120 g/m2(± 10 g/m2) masės plastiku padengtas stiklo pluošto audinys, paprastai naudojamas nuo vabzdžių apsaugančioms vyniojamoms uždangoms su pritvirtintais rėmais gaminti

1 1–12 31

3 000 000 m2

0 %

09.2799

ex 7202 49 90

10

Ferochromas, kurio sudėtyje anglis sudaro ne mažiau kaip 1,5 %, bet ne daugiau kaip 4 % masės, o chromas – ne daugiau kaip 70 % masės

1 1–12 31

50 000 tonų

0 %

09.2652

ex 7409 11 00

ex 7410 11 00

20

30

Rafinuotojo vario folija ir juostelės, dengtos elektrolizės būdu

1 1–12 31

1 020 tonų

0 %

09.2734

ex 7409 19 00

20

Plokštės arba lakštai, kuriuos sudaro:

silicio nitrido keramikos sluoksnis, kurio storis ne mažesnis kaip 0,32 mm (± 0,1 mm), bet ne didesnis kaip 1,0 mm (± 0,1 mm),

iš abiejų pusių padengti rafinuotojo vario folija, kurios storis 0,8 mm (± 0,1 mm), ir

iš vienos pusės iš dalies padengti sidabro danga

1 1–12 31

7 000 000 vienetų

0 %

09.2662

ex 7410 21 00

55

Plokštės:

sudarytos bent iš vieno epoksidine derva impregnuoto stiklo pluošto audinio sluoksnio,

iš vienos arba abiejų pusių padengtos vario folija, ne storesne kaip 0,15 mm,

kurių dielektrinė konstanta (DK) mažesnė kaip 5,4 esant 1 MHz dažniui, matuojant pagal IPC-TM-650 2.5.5.2,

kurių nuostolio kampo tangentas mažesnis kaip 0,035 esant 1 MHz dažniui matuojant pagal IPC-TM-650 2.5.5.2,

kurių lyginamasis atsparumo paviršinio nuotėkio kelių susidarymui rodiklis (CTI) yra ne mažesnis kaip 600

1 1–12 31

80 000 m2

0 %

09.2834

ex 7604 29 10

20

Aliuminio lydinio strypai, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 200 mm, bet ne didesnis kaip 300 mm

1 1–12 31

2 000 tonų

0 %

09.2835

ex 7604 29 10

30

Aliuminio lydinio strypai, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 300,1 mm, bet ne didesnis kaip 533,4 mm

1 1–12 31

1 000 tonų

0 %

09.2736

ex 7607 11 90

83

Aliuminio ir magnio lydinio juostos arba folijos:

iš standartus 5182-H19 arba 5052-H19 atitinkančio lydinio,

susuktos į ritinius, kurių išorinis skersmuo ne mažesnis kaip 1 250 mm, bet ne didesnis kaip 1 350 mm,

0,15 mm, 0,16 mm, 0,18 mm arba 0,20 mm storio (leidžiamoji nuokrypa – 0,006 mm),

12,5 mm, 15,0 mm, 16,0 mm, 25,0 mm, 35,0 mm, 50,0 mm arba 356 mm pločio (leidžiamoji nuokrypa ± 0,3 mm),

kurių leidžiamoji išgauba ne didesnė kaip 0,4 mm/750 mm,

kurių plokštumo matas vienetais I yra ± 4,

kurių tempiamasis stipris didesnis kaip 365 MPa (standartą 5182-H19 atitinkančio lydinio) arba 320 MPa (standartą 5052-H19 atitinkančio lydinio),

kurių pailgėjimas A50 yra didesnis kaip 3 % (standartą 5182-H19 atitinkančio lydinio) arba 2,5 % (standartą 5052-H19 atitinkančio lydinio),

skirtos žaliuzių juostoms gaminti (2)

1 1–12 31

600 tonų

0 %

09.2906

ex 7609 00 00

20

Aliumininės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės, skirtos tvirtinti prie motociklų radiatorių (2)

1 1–12 31

3 000 000 vienetų

0 %

09.2722

8104 11 00

 

Neapdorotas magnis, kurio sudėtyje esantis magnis sudaro ne mažiau kaip 99,8 % masės

1 1–12 31

80 000 tonų

0 %

09.2840

ex 8104 30 00

20

Magnio milteliai, kurių:

grynumas ne mažesnis kaip 98 %, bet ne didesnis kaip 99,5 % masės,

dalelių dydis ne mažesnis kaip 0,2 mm, bet ne didesnis kaip 0,8 mm

1 1–12 31

2 000 tonų

0 %

09.2629

ex 8302 49 00

91

Teleskopinės rankenos iš aliuminio, naudojamos kelioniniam bagažui gaminti (2)

1 1–12 31

1 500 000 vienetų

0 %

09.2720

ex 8413 91 00

50

Dviejų cilindrų didžiaslėgių siurblių galvos iš kaltinio plieno:

turinčios ne mažesnio kaip 10 mm, bet ne didesnio kaip 36,8 mm skersmens jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais,

su gręžtiniais kuro kanalais, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 3,5 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm,

naudojamos dyzelino įpurškimo sistemose

1 1–12 31

65 000 vienetų

0 %

09.2850

ex 8414 90 00

70

Kompresoriaus ratai iš aliuminio lydinio, kurių:

skersmuo ne mažesnis kaip 20 mm, bet ne didesnis kaip 130 mm, o

svoris ne mažesnis kaip 5 g, bet ne didesnis kaip 800 g,

skirti naudoti turbokompresoriuose be papildomo mechaninio apdirbimo (2)

1 1–12 31

5 900 000 vienetų

0 %

09.2909

ex 8481 80 85

40

Išmetimo vožtuvas, skirtas motociklų išmetamųjų dujų sistemoms gaminti (2)

1 1–12 31

1 000 000 vienetų

0 %

09.2738

ex 8482 99 00

20

Žalvarinės guolio apkabos:

pagamintos tolydžiojo arba išcentrinio liejimo būdu,

ištekintos,

kurių sudėtyje esantis alavas sudaro ne mažiau kaip 35 %, bet ne daugiau kaip 38 % masės,

kurių sudėtyje esantis švinas sudaro ne mažiau kaip 0,75 %, bet ne daugiau kaip 1,25 % masės,

kurių sudėtyje esantis aliuminis sudaro ne mažiau kaip 1,0 %, bet ne daugiau kaip 1,4 % masės,

kurių tempiamasis stipris yra 415 Pa arba didesnis,

naudojamos rutuliniams guoliams gaminti

1 1–12 31

35 000 vienetų

0 %

09.2690

ex 8483 30 80

20

Ašinių įtaisų veleno slydimo guolis, pagamintas iš FeP01 plieno (pagal EN 10130-1991), kurio slidusis sluoksnis pagamintas iš akyto bronzos aglomerato ir poli(tetrafluoretileno), tinkamas montuoti į motociklų pakabas

1 1–12 31

1 500 000 vienetų

0 %

09.2763

ex 8501 40 20

ex 8501 40 80

40

30

Elektrinis vienfazis kintamosios srovės kolektorinis variklis, kurio galia ne mažesnė kaip 250 W, įėjimo galia ne mažesnė kaip 700 W, bet ne didesnė kaip 2 700 W, išorinis skersmuo didesnis kaip 120 mm (± 0,2 mm), bet ne didesnis kaip 135 mm (± 0,2 mm), vardinis sūkių dažnis didesnis kaip 30 000 aps/min, bet ne didesnis kaip 50 000 aps/min, su oro įtraukimo ventiliatoriumi, naudojamas vakuuminiams siurbliams gaminti (2)

1 1–12 31

2 000 000 vienetų

0 %

09.2672

ex 8529 90 92

ex 9405 40 39

75

70

Spausdintinė plokštė su šviesos diodais (LED):

su prizmėmis / lęšiais arba be jų ir

su jungtimi (-is) arba be jų,

naudojama 8528 pozicijai priskiriamų prekių vidinio apšvietimo įtaisams gaminti (2)

1 1–12 31

115 000 000 vienetų

0 %

09.2003

ex 8543 70 90

63

Reguliuojamos įtampos dažnio generatorius, sudarytas iš aktyviųjų ir pasyviųjų elementų, sumontuotų ant spausdintinės plokštės esančios korpuse, kurio matmenys ne didesni kaip 30 mm × 30 mm

1 1–12 31

1 400 000 vienetų

0 %

09.2910

ex 8708 99 97

75

Atraminė gembė iš aliuminio lydinio, su montavimo skylėmis, su tvirtinimo veržlėmis arba be jų, skirta pavarų dėžei netiesiogiai jungti prie automobilio kėbulo ir naudojama 87 skirsniui priskiriamoms prekėms gaminti (2)

1 1–12 31

200 000 vienetų

0 %

09.2694

ex 8714 10 90

30

Ašies apkabos, gaubtai, šakės tilteliai ir suveržimo įtaisai iš aliuminio lydinio, naudojami motocikluose

1 1–12 31

1 000 000 vienetų

0 %

09.2868

ex 8714 10 90

60

Pakabos sistemos stūmokliai iš sukepintojo plieno, kurių skersmuo ne didesnis kaip 55 mm

1 1–12 31

2 000 000 vienetų

0 %

09.2668

ex 8714 91 10

ex 8714 91 10

ex 8714 91 10

21

31

75

Iš anglies pluošto ir dirbtinės dervos pagaminti dviračio rėmai, naudojami dviračiams (taip pat elektriniams) gaminti (2)

1 1–12 31

350 000 vienetų

0 %

09.2631

ex 9001 90 00

80

Neaptaisyti stiklo lęšiai, prizmės ir suklijuoti elementai, naudojami prekėms, kurių KN kodai 9002 , 9005 , 9013 10 ir 9015 , gaminti arba taisyti (2)

1 1–12 31

5 000 000 vienetų

0 %


(1)  Tačiau muitų tarifų taikymas nesustabdomas, jei perdirbimą vykdo mažmeninės prekybos arba viešojo maitinimo įmonės.

(2)  Sustabdant muitų taikymą taikoma galutinio vartojimo muitinės priežiūra pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1), 254 straipsnį.

(3)  Sustabdomas tik ad valorem muito taikymas. Specifinė muito norma tebetaikoma.


20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/27


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/999

2019 m. birželio 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1387/2013, kuriuo sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems žemės ūkio ir pramonės produktams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 31 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

siekiant užtikrinti pakankamą ir nepertraukiamą tam tikrų žemės ūkio ir pramonės produktų, kurių Sąjungoje nėra, tiekimą ir taip išvengti tų produktų rinkos sutrikimų, Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1387/2013 (1) sustabdytas autonominių Bendrojo muitų tarifo (toliau – BMT) muitų taikymas tiems produktams. Tie produktai gali būti importuojami į Sąjungą mokant mažesnės ar nulinės normos muitus;

(2)

Sąjungoje visai negaminami 97 produktai, neįrašyti į Tarybos reglamento (ES) Nr. 1387/2013 priedą, arba jų gaminama nepakankamai. Todėl Sąjunga yra suinteresuota visiškai sustabdyti autonominių BMT muitų taikymą tiems produktams;

(3)

būtina pakeisti į Reglamento (ES) Nr. 1387/2013 priedą įrašytiems 47 produktams, kurių autonominių BMT muitų taikymas sustabdytas, nustatytas sąlygas, kad būtų atsižvelgta į techninius produktų patobulinimus ir ekonomines rinkos tendencijas;

(4)

Sąjunga nebėra suinteresuota, kad autonominių BMT muitų taikymo sustabdymas toliau galiotų 26 produktams, įrašytiems į Reglamento (ES) Nr. 1387/2013 priedą. Todėl tie produktai turėtų būti išbraukti. Be to, siekiant skatinti integruotą baterijų gamybą Sąjungoje ir atsižvelgiant į Komisijos komunikatą „Europa kelyje. Tvarus judumas Europoje: saugus, susietas ir netaršus“, 20 kitų į tą priedą įtrauktų produktų reikėtų vėl pradėti taikyti muitų tarifą. Įgyvendinus susitarimą, kuris priimtas kaip Deklaracija dėl prekybos informacinių technologijų produktais (ITS) išplėtimo (2) ir kuriuo atitinkamiems produktams taikoma muito norma sumažinta iki nulio, iš to priedo turėtų būti išbraukta dar 50 produktų, kurių muitų taikymas sustabdytas;

(5)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1387/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

kad nenutrūktų autonominių muitų taikymo sustabdymo sistemos taikymas ir siekiant laikytis Komisijos komunikate dėl autonominių muitų tarifo taikymo sustabdymo ir kvotų (3) išdėstytų gairių, šiame reglamente numatyti su muitų tarifo taikymo atitinkamiems produktams sustabdymu susiję pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2019 m. liepos 1 d. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1387/2013 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

visos žvaigždutės lentelėje ir galinė išnaša (*) „Nauja ar iš dalies pakeista pozicija arba pozicija, kurios galiojimo laikotarpis pratęstas“ išbraukiamos;

2)

lentelėje išbraukiamos eilutės, skirtos produktams, kurių KN ir TARIC kodai nurodyti šio reglamento I priede;

3)

lentelėje, laikantis KN ir TARIC kodų, nurodytų atitinkamai tos lentelės pirmoje ir antroje skiltyse, sekos, įterpiamos šio reglamento II priede išvardytiems produktams skirtos eilutės.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2019 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M.C. BUDĂI


(1)  2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1387/2013, kuriuo sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems žemės ūkio ir pramonės produktams ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1344/2011 (OL L 354, 2013 12 28, p. 201).

(2)  OL L 161, 2016 6 18, p. 4.

(3)  OL C 363, 2011 12 13, p. 6.


I PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1387/2013 priedo lentelėje išbraukiamos eilutės, susijusios su muitų taikymo produktams, kurių KN ir TARIC kodai nurodyti toliau, sustabdymu:

KN kodas

TARIC

ex 2826 90 80

10

ex 2826 90 80

20

ex 2920 90 10

15

ex 2920 90 10

25

ex 2920 90 10

35

ex 2921 19 99

25

ex 2926 90 70

12

ex 3208 90 19

20

ex 3506 91 10

10

ex 3506 91 10

40

ex 3506 91 10

50

ex 3506 91 90

10

ex 3506 91 90

40

ex 3506 91 90

50

ex 3506 91 90

60

ex 3701 30 00

20

ex 3701 30 00

30

ex 3701 99 00

10

ex 3707 90 29

10

ex 3707 90 29

40

ex 3707 90 29

50

ex 3801 10 00

10

ex 3801 90 00

30

ex 3806 90 00

10

ex 3812 39 90

35

ex 3815 19 90

87

ex 3815 90 90

22

ex 3824 99 92

37

ex 3904 10 00

20

ex 3907 20 20

40

ex 3909 40 00

60

ex 3921 19 00

35

ex 3921 19 00

40

ex 5603 12 90

50

ex 5603 12 90

70

ex 5603 13 90

70

ex 5603 92 90

40

ex 5603 93 90

10

ex 7410 11 00

10

ex 8108 20 00

40

ex 8108 20 00

60

ex 8467 99 00

10

ex 8479 89 97

50

ex 8479 89 97

80

ex 8479 90 20

80

ex 8479 90 70

80

ex 8481 80 59

30

ex 8481 80 59

40

ex 8481 80 59

50

ex 8481 80 59

60

ex 8482 10 10

40

ex 8482 10 90

30

ex 8501 31 00

55

ex 8501 32 00

60

ex 8501 33 00

15

ex 8504 40 82

40

ex 8504 40 82

50

ex 8504 40 88

30

ex 8504 40 90

15

ex 8504 40 90

25

ex 8504 40 90

30

ex 8504 40 90

40

ex 8504 40 90

50

ex 8504 40 90

70

ex 8504 40 90

80

ex 8504 50 95

20

ex 8504 50 95

40

ex 8504 50 95

50

ex 8504 50 95

60

ex 8504 50 95

70

ex 8504 50 95

80

ex 8504 90 11

10

ex 8504 90 11

20

ex 8504 90 99

20

ex 8506 90 00

10

ex 8507 10 20

80

ex 8507 50 00

20

ex 8507 50 00

40

ex 8507 60 00

15

ex 8507 60 00

20

ex 8507 60 00

23

ex 8507 60 00

25

ex 8507 60 00

30

ex 8507 60 00

33

ex 8507 60 00

43

ex 8507 60 00

45

ex 8507 60 00

47

ex 8507 60 00

50

ex 8507 60 00

53

ex 8507 60 00

60

ex 8507 60 00

71

ex 8507 60 00

80

ex 8507 60 00

85

ex 8507 80 00

20

ex 8507 90 80

60

ex 8518 29 95

30

ex 8518 29 95

40

ex 8518 30 95

20

ex 8518 40 80

91

ex 8518 40 80

92

ex 8518 40 80

93

ex 8518 90 00

30

ex 8518 90 00

35

ex 8518 90 00

40

ex 8518 90 00

50

ex 8518 90 00

60

ex 8518 90 00

80

ex 8522 90 49

60

ex 8522 90 49

65

ex 8522 90 80

30

ex 8522 90 80

65

ex 8522 90 80

80

ex 8522 90 80

84

ex 8522 90 80

97

ex 8526 10 00

20

ex 8527 99 00

10

ex 8527 99 00

20

ex 8529 10 80

60

ex 8529 10 80

70

ex 8529 90 65

15

ex 8529 90 65

25

ex 8529 90 65

40

ex 8529 90 92

57

ex 8535 90 00

30

ex 8536 49 00

30

ex 8536 50 11

35

ex 8536 50 11

40

ex 8536 50 19

93

ex 8536 50 80

81

ex 8536 50 80

82

ex 8536 50 80

83

ex 8536 50 80

97

ex 8545 90 90

30

ex 9001 20 00

10

ex 9001 20 00

20

ex 9001 90 00

55

ex 9002 11 00

15

ex 9002 11 00

25

ex 9002 11 00

35

ex 9002 11 00

45

ex 9002 11 00

55

ex 9002 11 00

65

ex 9002 11 00

75

ex 9002 19 00

10

ex 9002 19 00

20

ex 9002 19 00

30

ex 9002 19 00

40

ex 9002 19 00

50

ex 9002 19 00

60

ex 9002 19 00

70

ex 9027 10 90

10

ex 9029 20 31

10

ex 9029 90 00

20

ex 9030 31 00

20


II PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1387/2013 priedo lentelėje, laikantis tos lentelės pirmoje skiltyje nurodytų KN kodų sekos, įterpiamos šios eilutės:

KN kodas

TARIC

Aprašymas

Autonominio muito tarifas

Papildomas matavimo vienetas

Numatytos privalomos priežiūros

1516 20 10

 

Sukietintas ricinos aliejus, vadinamas opaliniu vašku

0 %

2023 12 31

ex 2818 10 11

10

Sol-Gel korundas (CAS RN 1302-74-5), kurio sudėtyje aliuminio oksidas sudaro ne mažiau kaip 99,6 % masės, turintis mikrokristalinę strypų, kurių ilgio ir pločio santykis yra ne mažesnis kaip 1,3, bet ne didesnis kaip 6,0, formos struktūrą

0 %

2023 12 31

ex 2826 90 80

10

Ličio heksafluorfosfatas (1-) (CAS RN 21324-40-3)

0 %

2019 12 31

ex 2828 10 00

10

Kalcio hipochloritas (CAS RN 7778-54-3), kurio sudėtyje aktyvusis chloras sudaro ne mažiau kaip 65 %

0 %

2023 12 31

ex 2905 32 00

10

(2S)-propan-1,2-diolis (CAS RN 4254-15-3)

0 %

2023 12 31

ex 2909 30 90

35

1-chlor-2-(4-etoksibenzil)-4-jodbenzenas (CAS RN 1103738-29-9)

0 %

2023 12 31

ex 2910 90 00

25

Feniloksiranas (CAS RN 96-09-3)

0 %

2023 12 31

ex 2912 29 00

55

Cikloheks-3-en-1-karbaldehidas (CAS RN 100-50-5)

0 %

2023 12 31

ex 2915 90 70

15

2,2-dimetilbutanoilchloridas (CAS RN 5856-77-9)

0 %

2023 12 31

ex 2916 39 90

57

2-fenilprop-2-eno rūgštis (CAS RN 492-38-6)

0 %

2023 12 31

ex 2918 30 00

25

(E)-1-etoksi-3-oksobut-1-en-1-olatas; 2-metilpropan-1-olatas; titanas (4+) (CAS RN 83877-91-2)

0 %

2023 12 31

ex 2918 99 90

33

Vanilino rūgštis (CAS RN 121-34-6), kurios sudėtyje yra:

ne daugiau kaip 10 ppm paladžio (CAS RN 7440-05-3),

ne daugiau kaip 10 ppm bismuto (CAS RN 7440-69-9),

ne daugiau kaip 14 ppm formaldehido (CAS RN 50-00-0),

ne daugiau kaip 1,3 % masės 3,4-dihidroksibenzenkarboksirūgšties (CAS RN 99-50-3),

ne daugiau kaip 0,5 % masės vanilino (CAS RN 121-33-5)

0 %

2023 12 31

ex 2920 90 10

15

Etilmetilkarbonatas (CAS RN 623-53-0)

0 %

2019 12 31

ex 2920 90 10

25

Dietilkarbonatas (CAS RN 105-58-8)

0 %

2019 12 31

ex 2920 90 10

35

Vinilenkarbonatas (CAS RN 872-36-6)

0 %

2019 12 31

ex 2920 90 70

20

Dietilchlorfosfatas (CAS RN 814-49-3)

0 %

2023 12 31

ex 2921 43 00

70

5-brom-4-fluor-2-metilanilinas (CAS RN 627871-16-3)

0 %

2023 12 31

ex 2921 45 00

30

(5 arba 8)-aminonaftalen-2-sulfonrūgštis (CAS RN 51548-48-2)

0 %

2023 12 31

ex 2921 45 00

80

2-aminonaftalen-1-sulfonrūgštis (CAS RN 81-16-3)

0 %

2023 12 31

ex 2921 49 00

35

2-etilanilinas (CAS RN 578-54-1)

0 %

2023 12 31

ex 2922 19 00

55

3-aminoadamantan-1-olis (CAS RN 702-82-9)

0 %

2023 12 31

ex 2922 29 00

33

o-fenetidinas (CAS RN 94-70-2)

0 %

2023 12 31

ex 2923 90 00

65

N,N,N-trimetil-triciklo[3.3.1.13,7]dekan-1-amonio hidroksido (CAS RN 53075-09-5) vandeninis tirpalas, kurio sudėtyje N,N,N-trimetil-triciklo[3.3.1.13,7]dekan-1-amonio hidroksidas sudaro ne mažiau kaip 17,5 %, bet ne daugiau kaip 27,5 % masės

0 %

2023 12 31

ex 2924 19 00

75

(S)-4-((tret-butoksikarbonil)amino)-2-hidroksibutano rūgštis (CAS RN 207305-60-0)

0 %

2023 12 31

ex 2924 29 70

67

N,N′-(2,5-dichlor-1,4-fenilen)bis[3-oksobutiramidas] (CAS RN 42487-09-2)

0 %

2023 12 31

ex 2924 29 70

70

N-[(benziloksi)karbonil]glicil-N-[(2S)-1-{4-[(tret-butoksikarbonil)oksi]fenil}-3-hidroksipropan-2-il]-L-alaninamidas

0 %

2023 12 31

ex 2926 90 70

60

Ciflutrinas (ISO) (CAS RN 68359-37-5) arba beta ciflutrinas (ISO) (CAS RN 1820573-27-0), kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės

0 %

2019 12 31

ex 2930 90 98

38

Alilizotiocianatas (CAS RN 57-06-7)

0 %

2023 12 31

ex 2930 90 98

50

3-merkaptopropiono rūgštis (CAS RN 107-96-0)

0 %

2023 12 31

ex 2932 19 00

65

Tefuriltrionas (ISO) (CAS RN 473278-76-1)

0 %

2023 12 31

ex 2932 20 90

75

3-acetil-6-metil-2H-piran-2, 4(3H)-dionas (CAS RN 520-45-6)

0 %

2023 12 31

ex 2932 99 00

27

(2-butil-3-benzofuranil)(4-hidroksi-3,5-dijodfenil)metanonas (CAS RN 1951-26-4)

0 %

2023 12 31

ex 2933 19 90

65

4-brom-1-(1-etoksietil)-1H-pirazolas (CAS RN 1024120-52-2)

0 %

2023 12 31

ex 2933 39 99

56

2,5-dichlor-4,6-dimetilnikotinnitrilas (CAS RN 91591-63-8)

0 %

2023 12 31

ex 2933 39 99

59

Chlorpirifos-metilas (ISO) (CAS RN 5598-13-0)

0 %

2023 12 31

ex 2933 39 99

61

6-brompiridin-2-aminas (CAS RN 19798-81-3)

0 %

2023 12 31

ex 2933 39 99

62

Etilo 2,6-dichlornikotinatas (CAS RN 58584-86-4)

0 %

2023 12 31

ex 2933 39 99

64

Metilo 1-(3-chlorpiridin-2-il)-3-hidroksimetil-1H-pirazol-5-karboksilatas (CAS RN 960316-73-8)

0 %

2023 12 31

ex 2933 39 99

68

1-(3-chlorpiridin-2-il)-3-[[5-(trifluormetil)-2H-tetrazol-2-il]metil]-1H-pirazol-5-karboksirūgštis (CAS RN 1352319-02-8), kurios grynumas ne mažesnis kaip 85 % masės

0 %

2023 12 31

ex 2933 49 90

80

Etil-6,7,8-trifluor-1-[formil(metil)amin]-4-okso-1,4-dihidrochinolin-3-karboksilatas (CAS RN 100276-65-1)

0 %

2020 12 31

ex 2933 54 00

10

5,5′-(1,2-diazendiil)bis[2,4,6 (1H, 3H, 5H)-pirimidintrionas] (CAS RN 25157-64-6)

0 %

2023 12 31

ex 2933 59 95

63

1-(3-chlorfenil)piperazinas (CAS RN 6640-24-0)

0 %

2023 12 31

ex 2933 69 80

27

Natrio troklozeno dihidratas (INNM) (CAS RN 51580-86-0)

0 %

2023 12 31

ex 2933 99 80

58

Ipkonazolas (ISO) (CAS RN 125225-28-7), kurio grynumas ne mažesnis kaip 90 % masės

0 %

2023 12 31

ex 2933 99 80

59

Hidroksibenzotriazolo hidratai (CAS RN 80029-43-2 ir CAS RN 123333-53-9)

0 %

2023 12 31

ex 2933 99 80

61

(1R,5S)-8-benzil-8-azabiciklo(3.2.1)oktan-3-ono hidrochloridas (CAS RN 83393-23-1)

0 %

2023 12 31

ex 2933 99 80

63

L-prolinamidas (CAS RN 7531-52-4)

0 %

2023 12 31

ex 2933 99 80

68

5-((1S,2S)-2-((2R,6S,9S,11R,12R,14aS,15S,16S,20R,23S,25aR)-9-amino-20-((R)-3-amino-1-hidroksi-3-oksopropil)-2,11,12,15-tetrahidroksi-6-((R)-1-hidroksietil)-16-metil-5,8,14,19,22,25-heksaoksotetrakozahidro-1H-dipirol[2,1-c:2′,1′-l][1,4,7,10,13,16]heksaazaciklohenikozin-23-il)-1,2-dihidroksietil)-2-hidroksifenilvandenilio sulfatas (CAS RN 168110-44-9)

0 %

2023 12 31

ex 2934 99 90

78

[(3aS,5R,6S,6aS)-6-hidroksi-2,2-dimetiltetrahidrofuro[2,3-d][1,3]dioksol-5-il] (morfolin)metanonas (CAS RN 1103738-19-7)

0 %

2023 12 31

ex 2934 99 90

80

2-(dimetilamino)-2-[(4-metilfenil)metil]-1-[4-(morfolin-4-il)fenil]butan-1-onas (CAS RN 119344-86-4)

0 %

2023 12 31

ex 2935 90 90

33

4-chlor-3-piridinsulfonamidas (CAS RN 33263-43-3)

0 %

2023 12 31

ex 2935 90 90

37

1,3-dimetil-1H-pirazol-4-sulfonamidas (CAS RN 88398-53-2)

0 %

2023 12 31

ex 2935 90 90

60

4-[(3-metilfenil)amino]piridin-3-sulfonamidas (CAS RN72811-73-5)

0 %

2023 12 31

ex 3204 17 00

31

Dažiklis C.I. Pigment Red 63:1 (CAS RN 6417-83-0) ir iš jo pagaminti preparatai, kurių sudėtyje dažiklis C.I. Pigment Red 63:1 sudaro ne mažiau kaip 70 % masės

0 %

2023 12 31

ex 3205 00 00

20

Dažiklio C. I. Solvent Red 48 (CAS RN 13473-26-2) sausų miltelių pavidalo preparatas, kurio sudėtyje:

ne mažiau kaip 16 %, bet ne daugiau kaip 25 % masės sudaro dažiklis C. I. Solvent Red 48 (CAS RN 13473-26-2),

ne mažiau kaip 65 %, bet ne daugiau kaip 75 % masės sudaro aliuminio hidroksidas (CAS RN 21645-51-2)

0 %

2023 12 31

ex 3205 00 00

30

Dažiklio C. I. Pigment Red 174 (CAS RN 15876-58-1) sausų miltelių pavidalo preparatas, kurio sudėtyje:

ne mažiau kaip 16 %, bet ne daugiau kaip 21 % masės sudaro dažiklis C. I. Pigment Red 174 (CAS RN 15876-58-1),

ne mažiau kaip 65 %, bet ne daugiau kaip 69 % masės sudaro aliuminio hidroksidas (CAS RN 21645-51-2)

0 %

2023 12 31

ex 3208 90 19

55

Preparatas, kurio sudėtyje propileno ir maleino rūgšties anhidrido kopolimeras arba polipropileno ir propileno bei maleino rūgšties anhidrido kopolimero mišinys, arba polipropileno ir propileno, izobuteno bei maleino rūgšties anhidrido kopolimero mišinys sudaro ne mažiau kaip 5 %, bet ne daugiau kaip 20 % masės, ištirpintas organiniame tirpiklyje

0 %

2020 12 31

ex 3506 91 90

10

Klijai, daugiausiai sudaryti iš dimerizuotos kanifolijos bei etileno ir vinilacetato kopolimero (EVA) mišinio, vandeninės dispersijos

0 %

2023 12 31

ex 3506 91 90

40

Slėgiui jautrus akrilo adhezyvas, kurio storis ne mažesnis kaip 0,076 mm, bet ne didesnis kaip 0,127 mm, ne mažesnio kaip 45,7 cm, bet ne didesnio kaip 132 cm pločio ritiniais, tiekiamas su nuimamu apsauginiu sluoksniu, kurio pradinis adhezinis stipris ne mažesnis kaip 15N/25 mm (pamatuotas pagal ASTM D3330)

0 %

2019 12 31

ex 3506 91 90

50

Preparatas, kurio sudėtyje yra:

ne mažiau kaip 15 %, bet ne daugiau kaip 60 % masės stireno ir butadieno kopolimerų arba stireno ir izopreno kopolimerų ir

ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 30 % masės pineno polimerų arba pentadieno kopolimerų,

ištirpintas:

metiletilketone (CAS RN 78-93-3),

heptane (CAS RN 142-82-5) ir

toluene (CAS RN 108-88-3) arba lengvojoje alifatinėje solventnaftoje (CAS RN 64742-89-8)

0 %

2020 12 31

ex 3506 91 90

60

Kieto polimero suspensijos D-limonene (CAS RN 5989-27-5) pavidalo laikinojo puslaidininkių plokštelių sujungimo klijai, kurių sudėtyje polimeras sudaro ne mažiau kaip 25 %, bet ne daugiau kaip 35 % masės

0 %

l

2022 12 31

ex 3812 39 90

35

Mišinys, kurį sudaro:

ne mažiau kaip 25 %, bet ne daugiau kaip 55 % masės C15-18 tetrametilpiperidinilesterių (CAS RN 86403-32-9) mišinio,

ne daugiau kaip 20 % masės kitų organinių junginių

ant polipropileno (CAS RN 9003-07-0) arba amorfinio silicio dioksido (CAS RN 7631-86-9 arba 112926-00-8) nešiklio

0 %

2023 12 31

ex 3815 12 00

20

Rutuliukų pavidalo katalizatoriai, sudaryti iš platina padengto aliuminio oksido nešiklio:

kurio skersmuo ne mažesnis kaip 1,4 mm, bet ne didesnis kaip 2,0 mm, o

platinos kiekis – ne mažesnis kaip 0,2 %, bet ne didesnis kaip 0,5 % masės

0 %

2023 12 31

ex 3815 12 00

30

Katalizatorius:

kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,3 g/l, bet ne daugiau kaip 7 g/l tauriųjų metalų,

nusodintas ant aliuminio oksidu arba cerio ar cirkonio oksidu padengtos keraminės korytosios struktūros, turinčios:

ne mažiau kaip 1,26 %, bet ne daugiau kaip 1,29 % masės nikelio,

ne mažiau kaip 62 akutes vienam cm2, bet ne daugiau kaip 140 akučių vienam cm2,

skersmenį – ne mažesnį kaip 100 mm, bet ne didesnį kaip 120 mm, o

ilgį – ne mažesnį kaip 60 mm, bet ne didesnį kaip 150 mm,

naudojamas motorinių transporto priemonių gamyboje (1)

0 %

2023 12 31

ex 3815 90 90

43

Miltelių pavidalo katalizatorius, sudarytas iš:

92,50 % (± 2) % masės titano dioksido (CAS RN 13463-67-7),

5 % (± 1) % masės silicio dioksido (CAS RN 112926-00-8) ir

2,5 % (± 1,5) % masės sieros trioksido (CAS RN 7446-11-9)

0 %

2022 12 31

ex 3824 99 92

31

Skystųjų kristalų mišiniai, skirti LCD (skystakristalių monitorių) moduliams gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 3824 99 92

37

3-buten-1,2-diolio acetatų mišinys, kurio sudėtyje 3-buten-1,2-diolio diacetatas (CAS RN 18085-02-4) sudaro ne mažiau kaip 65 % masės

0 %

2023 12 31

ex 3824 99 96

33

Buferinio tirpalo kasetės, kurių tūris ne didesnis kaip 8 000 ml ir kurių sudėtyje yra:

ne mažiau kaip 0,05 %, bet ne daugiau kaip 0,1 % masės 5-chlor-2-metil-2,3-dihidroizotiazol-3-ono (CAS RN 55965-84-9) ir

ne mažiau kaip 0,05 %, bet ne daugiau kaip 0,1 % masės 2-metil-2,3-dihidroizotiazol-3-ono (CAS RN 2682-20-4) kaip biologinio aktyvumo slopiklių

0 %

2023 12 31

ex 3904 69 80

20

Tetrafluoretileno, heptafluor-1-penteno ir eteno kopolimeras (CAS RN 94228-79-2)

0 %

2023 12 31

ex 3904 69 80

30

Tetrafluoretileno, heksafluorpropeno ir eteno kopolimeras

0 %

2023 12 31

ex 3907 20 20

40

Tetrahidrofurano ir tetrahidro-3-metilfurano kopolimeras, kurio vidutinė molekulinė masė (Mn) yra ne mažesnė kaip 900, bet ne didesnė kaip 3 600

0 %

2023 12 31

ex 3920 99 59

30

Politetrafluoretileno plėvelės, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10 % masės grafito

0 %

2023 12 31

ex 3921 19 00

40

Skaidri mikroakyta akrilo rūgštimi skiepyto polietileno plėvelė ritiniais, kurios:

plotis ne mažesnis kaip 98 mm, bet ne didesnis kaip 170 mm,

storis ne mažesnis kaip 15 μm, bet ne didesnis kaip 36 μm,

naudojama šarminių baterijų skyrikliams gaminti

0 %

2019 12 31

ex 3926 30 00

40

Plastikinės vidinės durų rankenos, skirtos motorinėms transporto priemonėms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 5402 44 00

10

Sintetiniai elastomeriniai gijiniai siūlai:

nesuktieji arba suktieji, kurių sukrumas ne didesnis kaip 50 sūkių/m, ilginis tankis ne mažesnis kaip 300 deciteksų, bet ne didesnis kaip 1 000 deciteksų,

sudaryti iš poliuretano karbamidų, pagamintų tetrahidrofurano ir 3-metiltetrahidrofurano kopolimerinio eterio glikolio pagrindu,

skirti 9619 pozicijai priskiriamiems vienkartiniams higienos reikmenims gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 7006 00 90

40

STN (SuperTwistedNematic) kokybės silikatinio stiklo plokštės, kurių:

ilgis ne mažesnis kaip 300 mm, bet ne didesnis kaip 600 mm,

plotis ne mažesnis kaip 300 mm, bet ne didesnis kaip 600 mm,

storis ne mažesnis kaip 0,5 mm, bet ne didesnis kaip 1,1 mm,

viena pusė padengta indžio alavo oksido danga, kurios atsparumas ne mažesnis kaip 80 omų, bet ne didesnis kaip 160 omų,

kita pusė padengta daugiasluoksne antirefleksine danga ir

briaunos apdirbtos (nusklembtos),

naudojamos LCD (skystakristalių monitorių) moduliams gaminti

0 %

2023 12 31

ex 7019 40 00

ex 7019 52 00

70

30

E. stiklo pluoštų audiniai:

kurių svoris ne mažesnis kaip 20 g/m2, bet ne didesnis kaip 214 g/m2,

įmirkyti silanu,

suvynioti į ritinius,

kurių drėgnis ne didesnis kaip 0,13 % masės ir

kurių sudėtyje tuščiavidurių pluoštų yra ne daugiau kaip 3 iš 100 000 ,

naudojami vien tik prepregams ir variu dengtiems laminatams gaminti (1)

0 %

2021 12 31

ex 7019 52 00

40

Epoksidine derva dengti stiklo pluoštų audiniai, kurių sudėtyje yra:

ne mažiau kaip 91 %, bet ne daugiau kaip 93 % masės stiklo pluoštų,

ne mažiau kaip 7 %, bet ne daugiau kaip 9 % epoksidinės dervos

0 %

2023 12 31

ex 7410 11 00

ex 8507 90 80

ex 8545 90 90

10

60

30

Grafito ir vario laminato folijos ritinys, kurio:

plotis ne mažesnis kaip 610 mm, bet ne didesnis kaip 620 mm, o

skersmuo ne mažesnis kaip 690 mm, bet ne didesnis kaip 710 mm,

skirtas įkraunamoms ličio jonų elektros baterijoms gaminti (1)

0 %

2019 12 31

ex 7607 20 90

10

Aliuminio folija ritiniuose, kurios:

viena pusė padengta polipropilenu, kita – poliamidu, su klijų sluoksniais viduryje,

plotis ne mažesnis kaip 200 mm, bet ne didesnis kaip 400 mm,

storis ne mažesnis kaip 0,138 mm, bet ne didesnis kaip 0,168 mm,

skirta ličio jonų baterijų elementų maišeliams gaminti (1)

0 %

2019 12 31

8104 11 00

 

Neapdorotas magnis, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 99,8 % masės magnio

0 %

2023 12 31

ex 8108 20 00

40

Titano lydinio luitai:

kurių aukštis ne mažesnis kaip 17,8 cm, ilgis ne mažesnis kaip 180 cm ir plotis ne mažesnis kaip 48,3 cm,

kurių svoris ne mažesnis kaip 680 kg

ir kurių sudėtyje yra:

ne mažiau kaip 3 %, bet ne daugiau kaip 6 % masės aliuminio,

ne mažiau kaip 2,5 %, bet ne daugiau kaip 5 % masės alavo,

ne mažiau kaip 2,5 %, bet ne daugiau kaip 4,5 % masės cirkonio,

ne mažiau kaip 0,2 %, bet ne daugiau kaip 1 % masės niobio,

ne mažiau kaip 0,1 %, bet ne daugiau kaip 1 % masės molibdeno,

ne mažiau kaip 0,1 %, bet ne daugiau kaip 0,5 % masės silicio

0 %

p/st

2020 12 31

ex 8108 20 00

60

Titano lydinio luitai:

kurių skersmuo ne mažesnis kaip 63,5 cm, o ilgis ne mažesnis kaip 450 cm,

kurie sveria ne mažiau kaip 6 350 kg

ir kurių sudėtyje yra:

ne mažiau kaip 5,5 %, bet ne daugiau kaip 6,7 % masės aliuminio,

ne mažiau kaip 3,7 %, bet ne daugiau kaip 4,9 % masės vanadžio

0 %

p/st

2020 12 31

ex 8301 20 00

10

Mechaniniai arba elektromechaniniai vairo kolonėlės užraktai:

kurių aukštis – 10,5 cm (± 3 cm),

kurių plotis – 6,5 cm (± 3 cm),

metaliniuose korpusuose,

su laikikliais arba be laikiklių,

skirti 87 skirsniui priskiriamoms prekėms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8302 30 00

10

Išmetimo sistemos atraminis laikikliai:

kurių storis ne mažesnis kaip 0,7 mm, bet ne didesnis kaip 1,3 mm,

iš 1.4310 ir 1.4301 klasės nerūdijančiojo plieno, atitinkančio standartą EN 10088,

su tvirtinimo skylėmis arba be jų,

skirti automobilių išmetimo sistemoms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8409 91 00

60

Variklio cilindrų oro įsiurbimo moduliai, sudaryti iš:

įsiurbimo vamzdžio,

slėgio jutiklio,

droselinės sklendės su elektros pavara,

žarnų,

laikiklių,

skirti 87 skirsniui priskiriamoms prekėms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8409 91 00

70

Įsiurbimo kolektoriai, skirti tik motorinėms transporto priemonėms gaminti, kurių:

plotis ne mažesnis kaip 40 mm, bet ne didesnis kaip 70 mm,

vožtuvų ilgis ne mažesnis kaip 250 mm, bet ne didesnis kaip 350 mm,

oro tūris – 5,2 litro,

su elektrine srauto reguliavimo sistema, kuri didžiausią efektyvumą užtikrina esant daugiau kaip 3 200 sūk./min (1)

0 %

2023 12 31

ex 8409 99 00

65

Išmetamųjų dujų recirkuliacijos sąrankos, sudarytos iš:

valdymo bloko,

oro droselinės sklendės,

įsiurbimo vamzdžio,

išleidimo žarnos,

skirtos autotransporto priemonių dyzeliniams varikliams gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8414 10 25

30

Sudvejinti siurbliai, kuriuos sudaro:

alyvos siurblys, kurio darbinis tūris – 21,6 cm3/aps (± 2 cm3/aps), o darbinis slėgis – 1,5 bar, esant 1 000 aps/min,

vakuuminis siurblys, kurio darbinis tūris 120 cm3/aps (± 12 cm3/aps), o efektyvumas -666 mbar per 6 sekundes, esant 750 aps/min,

skirti motorinių transporto priemonių varikliams gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8414 10 89

30

Elektriniai vakuuminiai siurbliai su:

vietinio tinklo valdikliu (CAN magistrale),

gumine žarna arba be jos,

jungiamuoju kabeliu ir jungikliu,

tvirtinimo pakaba,

skirti 87 skirsniui priskiriamoms prekėms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8414 30 89

30

Atvirojo veleno spiralinio tipo kompresoriai su sankabos sąranka, kurių galia didesnė kaip 0,4 kW, naudojami orui transporto priemonėse kondicionuoti ir skirti 87 skirsniui priskiriamoms motorinėms transporto priemonėms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8414 59 35

20

Radialiniai ventiliatoriai, kurių:

matmenys – 25 mm (aukštis) x 85 mm (plotis) x 85 mm (gylis),

svoris – 120 g,

vardinė įtampa – 13,6 V nuolatinės srovės,

darbinė įtampa ne mažesnė kaip 9 V nuolatinės srovės, bet ne didesnė kaip 16 V nuolatinės srovės,

vardinė srovė – 1,1 A (TYP),

vardinė galia – 15 W,

sūkių dažnis ne mažesnis kaip 500 sūk./min (sūkių per minutę), bet ne didesnis kaip 4 800 sūk./min (sūkių per minutę) (laisvas srautas),

oro srautas ne didesnis kaip 17,5 l/s,

oro slėgis ne didesnis kaip 16 mm H2O ≈ 157 Pa,

0 %

2023 12 31

 

 

visuminis garso slėgis ne didesnis kaip 58 dB(A), esant 4 800 sūk./min (sūkių per minutę),

su FIN (FanInterconnect Network) sąsaja, skirta ryšiui su šildymo ir oro kondicionavimo sistemų valdymo bloku palaikyti, naudojami automobilių sėdynių vėdinimo sistemose

 

 

 

ex 8467 99 00

10

Mechaniniai jungikliai elektros grandynams sujungti, skirti:

14,4 V ir aukštesnei, bet ne aukštesnei kaip 42 V įtampai,

10 A ir stipresnei, bet ne stipresnei kaip 42 A srovei

ir kurie naudojami 8467 pozicijoje klasifikuojamoms mašinoms gaminti (1)

0 %

p/st

2019 12 31

ex 8481 80 59

30

Dvikanaliai srauto reguliavimo vožtuvai su korpusu:

turintys ne mažiau kaip 5, bet ne daugiau kaip 10 išleidimo angų, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 0,09 mm, bet ne didesnis kaip 0,2 mm,

kurių debitas ne mažesnis kaip 550 cm3/min, bet ne didesnis kaip 2 000 cm3/min,

kurių darbinis slėgis ne mažesnis kaip 19 MPa, bet ne didesnis kaip 300 MPa

0 %

2022 12 31

ex 8481 80 59

40

Srauto reguliavimo vožtuvai:

pagaminti iš plieno,

kurių išleidimo angos skersmuo ne mažesnis kaip 0,1 mm, bet ne didesnis kaip 0,3 mm,

kurių įleidimo angos skersmuo ne mažesnis kaip 0,4 mm, bet ne didesnis kaip 1,3 mm,

su chromo nitrido danga,

kurių paviršiaus šiurkštumas Rp yra 0,4

0 %

2022 12 31

ex 8481 80 59

50

Elektromagnetiniai kiekio reguliavimo vožtuvai su:

slankiąja šerdimi,

solenoidu, kurio ritės aktyvioji varža ne mažesnė kaip 2,6 omo, bet ne didesnė kaip 3 omai

0 %

2022 12 31

ex 8481 80 59

60

Elektromagnetiniai kiekio reguliavimo vožtuvai:

su solenoidu, kurio ritės aktyvioji varža ne mažesnė kaip 0,19 omo, bet ne didesnė kaip 0,66 omo, o induktyvumas ne didesnis kaip 1 mH

0 %

2022 12 31

ex 8481 80 79

ex 8481 80 99

30

30

Darbiniai vožtuvai, tinkantys R410A arba R32 dujoms, prijungiant vidaus ir lauko įrenginius:

kurių korpusas atlaiko 6,3 MPa slėgį,

nuotėkis mažesnis kaip 1,6 g per metus,

priemaišų santykis mažesnis kaip 1,2 mg/PCS,

vožtuvo korpuso nepralaidumo orui slėgis 4,2 MPa,

skirti oro kondicionieriams gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8484 20 00

20

Mechaniniai paviršiaus sandarinimo įtaisai, sudaryti iš dviejų judamųjų žiedų (keraminio kontaktinio žiedo, kurio šiluminis laidis mažesnis kaip 80 W/Mk, ir anglinio slydimo žiedo), vienos spyruoklės ir nitrilo sandariklio išorinėje pusėje, naudojami motorinių transporto priemonių aušinimo sistemų cirkuliaciniams siurbliams gaminti

0 %

2023 12 31

ex 8501 10 10

30

Oro siurblių varikliai, kurių:

darbinė įtampa ne mažesnė kaip 9 V nuolatinės srovės, bet ne didesnė kaip 24 V nuolatinės srovės,

darbinė temperatūra ne žemesnė kaip –40 °C, bet ne aukštesnė kaip 80 °C,

galingumas ne didesnis kaip 18 W,

skirti automobilių sėdynių pneumatinėms atramoms ir vėdinimo sistemoms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8501 31 00

ex 8501 32 00

55

40

Nuolatinės srovės varikliai su perjungikliu arba be jo, kurio:

išorinis skersmuo ne mažesnis kaip 24,2 mm, bet ne didesnis kaip 140 mm;

vardinis greitis ne mažesnis kaip 3 300 aps/min, bet ne didesnis kaip 26 200 aps/min;

vardinė maitinimo įtampa ne mažesnė kaip 3,6 V, bet ne didesnė kaip 230 V;

galia didesnė kaip 37,5 W, bet ne didesnė kaip 2 400 W,

srovė be apkrovos ne stipresnė kaip 20,1 A;

didžiausias našumas ne mažesnis kaip 50 %,

skirti rankinių elektros įrankių arba vejapjovių pavarai

0 %

2023 12 31

ex 8501 33 00

25

Kintamosios srovės traukos varikliai, kurių galia ne mažesnė kaip 75 kW, bet ne didesnė kaip 375 kW, ir:

sukimo momentas ne mažesnis kaip 200 Nm, bet ne didesnis kaip 400 Nm,

išėjimo galia ne mažesnė kaip 50 kW, bet ne didesnė kaip 200 kW ir

greitis ne didesnis kaip 15 000 aps/min,

skirti elektrinėms transporto priemonėms gaminti (1)

0 %

2019 12 31

ex 8503 00 99

55

Bešepečio variklio statoriai, kurių:

vidinis skersmuo yra 206,6 mm (± 0,5),

išorinis skersmuo yra 265,0 mm (± 0,2), o

plotis ne mažesnis kaip 37,2 mm, bet ne didesnis kaip 47,8 mm,

naudojami skalbyklių, skalbyklių-džiovyklių arba džiovyklių su tiesioginės pavaros būgnais gamyboje

0 %

p/st

2020 12 31

ex 8506 90 00

10

Katodas, ritiniuose, skirtas cinko – oro diskinių elementų baterijoms (klausos aparatų baterijoms) (1)

0 %

2023 12 31

ex 8507 60 00

13

Prizminiai ličio jonų elektros akumuliatoriai, kurių:

plotis – 173,0 mm (± 0,4 mm),

storis – 45,0 mm (± 0,4 mm),

aukštis – 125,0 mm (+/- 0,3 mm),

nominalioji įtampa – 3,67 V (± 0,01 V) ir

nominalioji talpa – 94 Ah ir (arba) 120 Ah,

skirti elektrinių transporto priemonių įkraunamoms baterijoms gaminti (1)

0 %

2019 12 31

ex 8507 60 00

15

Cilindriniai ličio jonų akumuliatoriai arba moduliai, kurių:

nominali talpa ne mažesnė kaip 8,8 Ah, bet ne didesnė kaip 18 Ah,

nominali įtampa ne žemesnė kaip 36 V, bet ne aukštesnė kaip 48 V,

galia ne mažesnė kaip 300 Wh, bet ne didesnė kaip 648 Wh,

skirti elektriniams dviračiams gaminti (1)

0 %

2019 12 31

ex 8507 60 00

18

Stačiakampiai ličio jonų polimerų akumuliatoriai su baterijų valdymo sistema ir duomenų perdavimo tinklo (CAN) magistralės sąsaja, kurių:

ilgis ne didesnis kaip 1 600 mm,

plotis ne didesnis kaip 448 mm,

aukštis ne didesnis kaip 395 mm,

svoris ne mažesnis kaip 125 kg, bet ne didesnis kaip 135 kg,

nominalioji įtampa ne mažesnė kaip 280 V, bet ne didesnė kaip 400 V,

nominalioji talpa ne mažesnė kaip 9,7 Ah, bet ne didesnė kaip 10,35 Ah,

įkrovimo įtampa ne mažesnė kaip 110 V, bet ne didesnė kaip 230 V ir

kuriuose yra 6 moduliai su ne mažiau kaip 90, bet ne daugiau kaip 96 elementais plieniniame korpuse,

skirti 8703 pozicijai priskiriamai transporto priemonei, kurią galima įkrauti prijungus prie išorinio elektros maitinimo šaltinio, gaminti (1)

0 %

2019 12 31

ex 8507 60 00

30

Cilindriniai ličio jonų akumuliatoriai arba moduliai, kurių ilgis ne mažesnis kaip 63 mm, o skersmuo ne mažesnis kaip 17,2 mm, kurių nominali talpa ne mažesnė kaip 1 200 mAh, skirti pakartotinai įkraunamoms baterijoms gaminti (1)

0 %

2019 12 31

ex 8507 60 00

33

Ličio jonų akumuliatoriai, kurių:

ilgis ne mažesnis kaip 150 mm, bet ne didesnis kaip 1 000 mm,

plotis ne mažesnis kaip 100 mm, bet ne didesnis kaip 1 000 mm,

aukštis ne mažesnis kaip 200 mm, bet ne didesnis kaip 1 500 mm,

svoris ne mažesnis kaip 75 kg, bet ne didesnis kaip 200 kg,

nominali talpa ne mažesnė kaip 150 Ah, bet ne didesnė kaip 500 Ah

0 %

2019 12 31

ex 8507 60 00

50

Surenkamųjų ličio jonų elektros akumuliatorių baterijų moduliai, kurių:

ilgis ne mažesnis kaip 298 mm ir ne didesnis kaip 408 mm,

plotis ne mažesnis kaip 33,5 mm ir ne didesnis kaip 209 mm,

aukštis ne mažesnis kaip 138 mm ir ne didesnis kaip 228 mm,

svoris ne mažesnis kaip 3,6 kg ir ne didesnis kaip 17 kg,

galia ne mažesnė kaip 458 Wh ir ne didesnė kaip 2 158 Wh

0 %

2019 12 31

ex 8507 60 00

71

Įkraunamos ličio jonų baterijos, kurių:

ilgis ne mažesnis kaip 700 mm, bet ne didesnis kaip 2 820 mm,

plotis ne mažesnis kaip 935 mm, bet ne didesnis kaip 1 660 mm,

aukštis ne mažesnis kaip 85 mm, bet ne didesnis kaip 700 mm,

svoris ne mažesnis nei 250 kg, bet ne didesnis kaip 700 kg,

galia ne didesnė kaip 175 kWh

0 %

2019 12 31

ex 8507 60 00

85

Į ličio jonų įkraunamąsias baterijas montuoti skirti stačiakampiai ličio jonų moduliai, kurių:

ilgis ne mažesnis kaip 300 mm, bet ne didesnis kaip 350 mm,

plotis ne mažesnis kaip 79,8 mm, bet ne didesnis kaip 225 mm,

aukštis ne mažesnis kaip 35 mm, bet ne didesnis kaip 168 mm,

masė ne mažesnė kaip 3,95 kg, bet ne didesnė kaip 8,85 kg,

vardinė talpa ne mažesnė kaip 66,6 Ah, bet ne didesnė kaip 129 Ah

0 %

2019 12 31

ex 8507 90 30

20

Padidintos saugos skyrikliai (Safety Reinforced Separator), naudojami katodams ir anodams ličio jonų elektros akumuliatoriuose atskirti ir skirti motorinių transporto priemonių baterijų ličio jonų elektros akumuliatoriams gaminti (1)

0 %

2019 12 31

ex 8529 90 65

25

Spausdintinės plokštės sąranka, kurią sudaro:

radijo imtuvas (galintis priimti ir dekoduoti radijo signalus ir juos perduoti sąrankos viduje), negalintis apdoroti signalų,

mikroprocesorius, galintis priimti nuotolinio valdymo pranešimus ir valdyti imtuvo mikroschemą,

skirta namų pramogų sistemoms gaminti (1)

0 %

p/st

2019 12 31

ex 8529 90 65

28

Elektroninės sąrankos, kurias sudaro bent spausdintinė plokštė su:

procesoriais multimedijos informacijos ir vaizdo signalams apdoroti,

FPGA (vartotojo programuojama loginių elementų matrica),

išliekamąja atmintine,

operatyviąja atmintimi,

USB sąsaja,

su HDMI, VGA- ir RJ-45 sąsajomis arba be jų,

lizdais ir kištukais LCD monitoriui, šviesos diodų apšvietimui ir valdymo pultui prijungti

0 %

p/st

2020 12 31

ex 8529 90 65

40

Spausdintinės plokštės sąranka, kurią sudaro:

radijo imtuvas, galintis priimti ir dekoduoti radijo signalus ir juos perduoti sąrankos viduje, turintis signalų dekoderį,

radijo dažnių (RD) nuotolinio valdymo pultelis,

infraraudonųjų spindulių nuotolinio valdymo signalų siųstuvas,

SCART signalų generatorius,

televizoriaus būsenos jutiklis,

skirta namų pramogų sistemoms gaminti (1)

0 %

p/st

2019 12 31

ex 8529 90 92

52

Skystųjų kristalų (LCD) moduliai, padengti stiklu arba plastiku, optiškai sujungti:

kurių ekrano įstrižainės ilgis ne mažesnis kaip 12 cm, bet ne didesnis kaip 31 cm,

su LED foniniu apšvietimu,

su spausdintine plokšte, turinčia EEPROM (programuojamąją pastoviąją elektra trinamą atmintinę), mikrovaldikliu, sinchronizavimo valdikliu ir kitais aktyviaisiais bei pasyviaisiais komponentais,

su kištukine maitinimo jungtimi ir CAN (vietinio tinklo valdiklio) bei LDVS (žemosios įtampos skirtuminių signalų) sąsajomis,

su elektroniniais komponentais, kuriais sukuriami papildomi valdymo indikatoriai informacijai apie transporto priemonę ekrane pateikti, arba be jų,

0 %

2023 12 31

 

 

su jutikliniu ekranu arba be jo,

be signalus generuojančio modulio,

korpuse su papildomais įspėjamųjų žibintų LED indikatoriais,

su pavarų perjungimo indikatoriumi ir fotojutikliu arba be jų,

naudojami kaip vairuotojui skirtos informacijos ekranas 87 skirsniui priskiriamose motorinėse transporto priemonėse (1)

 

 

 

ex 8529 90 92

54

Skystųjų kristalų (LCD) ekranai:

su jutikliniu pultu,

su bent viena spausdintine plokšte, skirta paprastai valdomo prietaiso vaizdo elementams adresuoti (laiko valdiklio funkcija), jutikliniu valdymu ir EEPROM (programuojamąja pastoviąja elektra trinama atmintine) ekrano nuostačiams,

kurių ekrano įstrižainės ilgis ne mažesnis kaip 15 cm, bet ne didesnis kaip 21 cm,

su foniniu apšvietimu,

su LVDS (žemosios įtampos skirtuminių signalų) ir maitinimo jungtimi,

skirti 87 skirsniui priskiriamoms motorinėms transporto priemonėms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8529 90 92

57

Metalinis laikiklis, metalinis tvirtinimo elementas arba metalinis standinamasis įdėklas, skirtas televizoriams, monitoriams ir vaizdo grotuvams gaminti (1)

0 %

p/st

2021 12 31

ex 8535 90 00

30

Puslaidininkių modulio jungiklis korpuse:

sudarytas iš dvipolių tranzistorių su izoliuota užtūra (angl. IGTB) lusto ir diodų lusto, sumontuotas ant vieno ar daugiau išvadų rėmų,

skirtas 600 V arba 1 200 V įtampai

0 %

p/st

2020 12 31

ex 8537 10 91

57

Programuojamo atminties valdiklio plokštės su:

4 arba daugiau žingsninio variklio pavaromis,

4 arba daugiau išėjų su MOSFET tranzistoriais,

pagrindiniu procesoriumi,

3 arba daugiau temperatūros jutiklių įėjų,

numatyta ne mažesnei kaip 10 V, bet ne didesnei kaip 30 V įtampai,

skirtos 3D spausdintuvams gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8537 10 91

59

Elektroniniai valdymo blokai, skirti visais ratais varomų transporto priemonių sukimo momento perdavimui tarp ašių valdyti, turintys:

spausdintinę plokštę su programuojamu atminties valdikliu,

vieną bendrą jungtį ir

veikiantys 12 V įtampa

0 %

2023 12 31

ex 8537 10 91

63

Elektroniniai valdymo blokai, kuriais gali būti valdoma keleivinių automobilių automatinė pavarų dėžė, turintys:

spausdintinę plokštę su programuojamu atminties valdikliu,

metalinį korpusą,

vieną bendrą jungtį ir

veikiantys 12 V įtampa

0 %

2023 12 31

ex 8537 10 91

67

Elektroniniai variklio valdymo blokai (ECU) su:

spausdintine plokšte (PCB),

veikiantys 12 V įtampa,

perprogramuojami,

su mikroprocesoriumi, kuris gali kontroliuoti, vertinti ir valdyti automobilio eksploatavimo funkcijas (degalų įpurškimo ir uždegimo paskubos, degalų ir oro srauto vertes),

skirti 87 skirsniui priskiriamoms prekėms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8708 40 20

ex 8708 40 50

60

50

Automatinės pavarų dėžės sąrankos su sukamuoju pavarų perjungikliu ir:

lietojo aliuminio korpusu,

diferencialu,

9 automatinėmis pavaromis,

elektronine pavaros pasirinkimo intervalo sistema,

kurių matmenys:

plotis – ne mažesnis kaip 330 mm, bet ne didesnis kaip 420 mm,

aukštis – ne mažesnis kaip 380 mm, bet ne didesnis kaip 450 mm,

ilgis – ne mažesnis kaip 580 mm, bet ne didesnis kaip 690 mm,

skirtos 87 skirsniui priskiriamoms transporto priemonėms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8708 50 20

ex 8708 50 99

ex 8708 99 10

ex 8708 99 97

60

15

45

65

Automobilio skirstomosios dėžės su vienu įėjimu ir dviem išėjimais, skirti sukimo momentui tarp priekinių ir galinių ašių paskirstyti, aliuminio korpuse, kurių matmenys ne didesni kaip 565 x 570 x 510 mm ir kurias sudaro bent:

vykdiklis ir

grandininis vidinio paskirstymo mechanizmas

0 %

2019 12 31

ex 8708 50 20

ex 8708 50 99

65

20

Tarpiniai plieniniai velenai, jungiantys pavarų dėžę su pusašiu:

ilgis – ne mažesnis kaip 300 mm, bet ne didesnis kaip 650 mm,

su įrantomis iš abiejų galų,

su užspaustu guoliu korpuse arba be jo,

su laikikliu arba be laikiklio,

skirti 87 skirsniui priskiriamoms prekėms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8708 50 20

ex 8708 50 99

70

25

Trikojo tipo pusašio vidinės jungties, skirtos variklio ir transmisijos sukimo momentui perduoti motorinių transporto priemonių ratams, korpusai:

kurių išorinis skersmuo ne mažesnis kaip 67,0 mm, bet ne didesnis kaip 84,5 mm,

su 3 šaltyje kalibruotomis ritininėmis kreipiamosiomis, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 29,90 mm, bet ne didesnis kaip 36,60 mm,

sandariklio skersmuo ne mažesnis kaip 34,0 mm, bet ne didesnis kaip 41,0 mm, be kilimo kampo,

su ne mažiau kaip 21 krumplio, bet ne daugiau kaip 35 krumplių įvore,

guolio lizdo skersmuo ne mažesnis kaip 25,0 mm, bet ne didesnis kaip 30,0 mm, su alyvos grioveliais arba be jų

0 %

2023 12 31

ex 8708 50 20

ex 8708 50 99

75

35

Išorinės jungties, skirtos variklio ir transmisijos sukimo momentui perduoti motorinių transporto priemonių ratams, sąrankos, sudarytos iš:

vidinio žiedo su 6 grioveliais rutuliniams guoliams riedėti, kurio skersmuo ne mažesnis kaip 15,0 mm, bet ne didesnis kaip 20,0 mm,

išorinio žiedo su 6 grioveliais 6 rutuliniams guoliams riedėti, pagaminto iš plieno, turinčio ne mažiau kaip 0,45 %, bet ne daugiau kaip 0,58 % anglies, su sriegiu ir įvore, turinčia ne mažiau kaip 26, bet ne daugiau kaip 38 krumplius,

rutulinės apkabos, laikančios guolio rutulius vidinio ir išorinio žiedo grioveliuose reikiamu kampu, pagamintos iš cementuoti tinkamos medžiagos, turinčios ne mažiau kaip 0,14 %, bet ne daugiau kaip 0,25 % anglies, ir

su tepaline,

galinčios dirbti pastoviu greičiu, esant ne didesniam kaip 50 laipsnių kintamam sujungimo kampui

0 %

2023 12 31

ex 8708 80 99

20

Pakabos trauklės svirtys iš aliuminio, kurių matmenys:

aukštis – ne mažesnis kaip 50 mm, bet ne didesnis kaip 150 mm,

plotis – ne mažesnis kaip 10 mm, bet ne didesnis kaip 100 mm,

ilgis – ne mažesnis kaip 100 mm, bet ne didesnis kaip 600 mm,

masė – ne mažesnė kaip 1 000 g, be ne didesnė kaip 3 000 g,

turinčios bent dvi angas su įvorėmis iš aliuminio ir pasižyminčios tokiomis savybėmis:

tempimo stipris – ne mažesnis kaip 200 mPa,

stipris – ne mažesnis kaip 19 kN,

standis – ne mažesnis kaip 5 kN/mm, bet ne didesnis kaip 9 kN/mm,

dažnis – ne mažesnis kaip 400 Hz, bet ne didesnis kaip 600 Hz

0 %

2023 12 31

ex 8708 92 99

10

Išmetimo sistemos vidiniai įdėklai:

kurių sienelių storis – ne mažesnis kaip 0,7 mm, bet ne didesnis kaip 1,3 mm,

pagaminti iš 1.4310 ir 1.4301 markės nerūdijančiojo plieno lakštų ar spiralės, atitinkančių standartą EN 10088,

su tvirtinimo skylėmis arba be jų,

skirti automobilių išmetimo sistemoms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8708 92 99

20

Vamzdžiai, skirti išmetamosioms dujoms nukreipti iš vidaus degimo variklio:

kurių skersmuo ne mažesnis kaip 40 mm, bet ne didesnis kaip 100 mm,

ilgis – ne mažesnis kaip 90 mm, bet ne didesnis kaip 410 mm,

sienelių storis – ne mažesnis kaip 0,7 mm, bet ne didesnis kaip 1,3 mm,

iš nerūdijančiojo plieno,

skirti automobilių išmetimo sistemoms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 8708 92 99

30

Išmetimo sistemos galiniai dangčiai:

kurių sienelių storis – ne mažesnis kaip 0,7 mm, bet ne didesnis kaip 1,3 mm,

pagaminti iš 1.4310 ir 1.4301 markės nerūdijančiojo plieno, atitinkančio standartą EN 10088,

su vidiniu įdėklu arba be jo,

kurių paviršius apdorotas arba neapdorotas,

skirti automobilių išmetimo sistemoms gaminti (1)

0 %

2023 12 31

ex 9001 90 00

55

Optiniai sklaidomieji, atspindintieji arba prizminiai lakštai, nespausdintos sklaidomosios plokštės, turinčios arba neturinčios poliarizacinių savybių, tam tikru būdu supjaustytos

0 %

2023 12 31

ex 9002 11 00

15

Infraraudonųjų spindulių lęšis, kurio židinio fokusavimas reguliuojamas automatiniu būdu ir:

kuris veikia ne trumpesnių kaip 3 μm, bet ne ilgesnių kaip 5 μm ilgio bangų diapozone,

kuris rodo aiškų vaizdą nuo 50 m iki begalybės,

kurio matymo laukai yra 3o x 2,25o ir 9o x 6,75 °,

kuris sveria ne daugiau kaip 230 g,

kurio ilgis ne didesnis kaip 88 mm,

kurio skersmuo ne didesnis kaip 46 mm,

nepriklausomas nuo temperatūros,

skirtas šiluminio vaizdo kameroms, infraraudonųjų spindulių žiūronams, ginklų optiniams taikikliams gaminti (1)

0 %

2020 12 31

ex 9002 11 00

18

Lęšių sąrankos, sudarytos iš metalinio arba plastikinio cilindro formos dangčio ir optinių elementų, kurių:

horizontalusis regėjimo laukas ne didesnis kaip 120 laipsnių,

įstrižinis regėjimo laukas ne didesnis kaip 92 laipsniai,

židinio nuotolis ne didesnis kaip 7,50 mm,

santykinė apertūra ne didesnė kaip F/2,90,

skersmuo ne didesnis kaip 22 mm,

naudojamos automobilinėms CMOS (jungtinio metalo oksido puslaidininkių) kameroms gaminti

0 %

2023 12 31

ex 9002 11 00

25

Infraraudonųjų spindulių optinis įtaisas, kurį sudaro:

monokristalinis silicio lęšis, kurio skersmuo 84 mm (± 0,1 mm), ir

monokristalinis germanio lęšis, kurio skersmuo 62 mm (± 0,05 mm),

sumontuotas ant apdirbtosios aliuminio lydinio atramos, naudojamas termovizoriuose

0 %

2021 12 31

ex 9002 11 00

35

Infraraudonųjų spindulių optinis įtaisas, kurį sudaro:

silicio lęšis, kurio skersmuo 29 mm (± 0,05 mm), ir

monokristalinis kalcio fluorido lęšis, kurio skersmuo 26 mm (± 0,05 mm),

sumontuotas ant apdirbtosios aliuminio lydinio atramos, naudojamas termovizoriuose

0 %

2021 12 31

ex 9002 11 00

45

Infraraudonųjų spindulių optinis įtaisas:

su silicio lęšiu, kurio skersmuo 62 mm (± 0,05 mm),

sumontuotas ant apdirbtosios aliuminio lydinio atramos,

naudojamas termovizoriuose

0 %

2021 12 31

ex 9002 11 00

55

Infraraudonųjų spindulių optinis įtaisas, kurį sudaro:

germanio lęšis, kurio skersmuo 11 mm (± 0,05 mm),

monokristalinis kalcio fluorido lęšis, kurio skersmuo 14 mm (± 0,05 mm), ir

silicio lęšis, kurio skersmuo 17 mm (± 0,05 mm),

sumontuotas ant apdirbtosios aliuminio lydinio atramos, naudojamas termovizoriuose

0 %

2021 12 31

ex 9002 11 00

65

Infraraudonųjų spindulių optinis įtaisas:

su silicio lęšiu, kurio skersmuo 26 mm (± 0,1 mm),

sumontuotas ant apdirbtosios aliuminio lydinio atramos,

naudojamas termovizoriuose

0 %

2021 12 31

ex 9002 11 00

75

Infraraudonųjų spindulių optinis įtaisas, kurį sudaro:

germanio lęšis, kurio skersmuo 19 mm (± 0,05 mm),

monokristalinis kalcio fluorido lęšis, kurio skersmuo 18 mm (± 0,05 mm),

germanio lęšis, kurio skersmuo 20,6 mm (± 0,05 mm),

sumontuotas ant apdirbtosios aliuminio lydinio atramos, naudojamas termovizoriuose

0 %

2021 12 31

ex 9029 20 31

ex 9029 90 00

20

30

Blokiniai prietaisų skydeliai su mikroprocesoriaus valdymo plokšte, žingsniniais varikliais arba be jų ir LED indikatoriais, rodantys bent:

greitį,

variklio sūkių skaičių,

variklio temperatūrą,

degalų kiekį,

palaikantys ryšį pagal duomenų perdavimo tinklo (CAN) magistralės ir (arba) K-LINE protokolus, skirti 87 skirsniui priskiriamoms prekėms gaminti

0 %

p/st

2019 12 31


(1)  Sustabdant muitų taikymą taikoma galutinio vartojimo muitinės priežiūra pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1), 254 straipsnį.


20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/56


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/1000

2019 m. kovo 14 d.

kuriuo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį reikalavimų netaikymo Kinijos liaudies bankui iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1799

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 1 straipsnio 9 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 6 dalį sandoriams, kurių šalys yra Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) narės, netaikomi prekybos skaidrumo reikalavimai, kai tie sandoriai sudaromi įgyvendinant pinigų, užsienio valiutos ar finansinio stabilumo politiką;

(2)

tokia Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo išimtis pagal to reglamento 1 straipsnio 9 dalį gali būti taikoma trečiųjų valstybių centriniams bankams, taip pat Tarptautinių atsiskaitymų bankui;

(3)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/1799 (2) nustatytą trečiųjų valstybių centrinių bankų, kuriems taikoma išimtis, sąrašą reikėtų atnaujinti, be kita ko, siekiant, kai tinka, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį pradėti taikyti kitiems trečiųjų valstybių centriniams bankams arba tokius viešuosius subjektus iš sąrašo išbraukti. Komisija stebi ir vertina atitinkamus pokyčius trečiosiose valstybėse ir gali bet kada peržiūrėti papildomą išimtį;

(4)

atsižvelgdama į informaciją, gautą iš Kinijos Liaudies Respublikos, Komisija parengė ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikė ataskaitą, kurioje įvertinamas Kinijos liaudies banko tarptautinis traktavimas. Toje ataskaitoje (3) padaryta išvada, kad Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį reikalavimų tikslinga netaikyti Kinijos Liaudies Respublikos centriniam bankui. Todėl Deleguotajame reglamente (ES) 2017/1799 nustatytą viešųjų subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti ir į jį įtraukti Kinijos liaudies banką;

(5)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto ekspertų grupės nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2017/1799 priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 173, 2014 6 12, p. 84.

(2)  2017 m. birželio 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1799, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos, susijusios su skaidrumo reikalavimų iki ir po sandorio sudarymo netaikymu tam tikrų trečiųjų valstybių centriniams bankams, įgyvendinantiems pinigų, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo politiką (OL L 259, 2017 10 7, p. 11).

(3)  Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl išimties pagal Finansinių priemonių rinkų reglamentą (FPRR) taikymo Kinijos Liaudies Respublikos centriniam bankui, COM(2019) 143, 2019 3 14.


PRIEDAS

1.

Australija:

Australijos rezervų bankas;

2.

Brazilija:

Brazilijos centrinis bankas;

3.

Kanada:

Kanados bankas;

4.

Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas:

Honkongo pinigų institucija;

5.

Indija:

Indijos rezervų bankas;

6.

Japonija:

Japonijos bankas;

7.

Meksika:

Meksikos bankas;

8.

Kinijos Liaudies Respublika:

Kinijos liaudies bankas;

9.

Korėjos Respublika:

Korėjos bankas;

10.

Singapūras:

Singapūro pinigų institucija;

11.

Šveicarija:

Šveicarijos nacionalinis bankas;

12.

Turkija:

Turkijos Respublikos centrinis bankas;

13.

Jungtinė Karalystė:

Anglijos bankas;

14.

Jungtinės Amerikos Valstijos:

JAV federalinio rezervo sistema;

15.

Tarptautinių atsiskaitymų bankas.


SPRENDIMAI

20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/59


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1001

2019 m. birželio 14 d.

kuriuo panaikinimas Sprendimas 2009/417/EB dėl perviršinio deficito Ispanijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2009 m. balandžio 27 d. Sprendimu 2009/417/EB (1), priimtu remiantis Komisijos rekomendacija, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Ispanijoje susidaręs perviršinis deficitas. Taryba atkreipė dėmesį į tai, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas, apie kurį pranešta 2009 m. sausio mėn. stabilumo programoje, buvo 3,4 % bendrojo vidaus produkto (BVP), taigi viršijo SESV nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Planuota, kad valdžios sektoriaus bendroji skola 2008 m. sieks 39,5 % BVP, gerokai mažiau nei 60 % BVP pamatinė vertė;

(2)

2009 m. balandžio 27 d., vadovaudamasi SESV 126 straipsnio 7 dalimi ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 (2) 3 straipsnio 4 dalimi ir remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba pateikė Ispanijai skirtą rekomendaciją ištaisyti perviršinio deficito padėtį ne vėliau kaip 2012 m.;

(3)

2009 m. gruodžio 2 d., 2012 m. liepos 10 d. ir 2013 m. birželio 21 d. Taryba pateikė tris naujas Ispanijai skirtas rekomendacijas pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, kuriomis pratęsė perviršinio deficito panaikinimo terminą atitinkamai iki 2013, 2014 ir 2016 m. Visose trijose rekomendacijose Taryba laikėsi nuomonės, kad Ispanija ėmėsi veiksmingų priemonių, tačiau įvyko netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turėjusių didelį neigiamą poveikį viešiesiems finansams;

(4)

2016 m. liepos 12 d. pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį Taryba nustatė, kad Ispanija nesiėmė jokių veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendaciją. 2016 m. rugpjūčio 8 d. pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2017/984 (3), kuriuo įspėjo Ispaniją imtis deficito mažinimo priemonių, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, ir nustatė naują deficito padėties ištaisymo terminą – 2018 m. Taryba taip pat nustatė 2016 m. spalio 15 d. terminą, iki kurio turi būti imtasi veiksmingų priemonių ir Tarybai bei Komisijai pateikta priemonių, kurių imtasi reaguojant į Tarybos įspėjimą, ataskaita;

(5)

2016 m. lapkričio 16 d. Komisija padarė išvadą, kad Ispanija ėmėsi veiksmingų priemonių pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį laikydamasi Sprendimo (ES) 2017/984;

(6)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros 4 straipsnį Komisija teikia perviršinio deficito procedūrai įgyvendinti reikalingus duomenis. Taikydamos tą protokolą, pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 (4) 3 straipsnį valstybės narės du kartus per metus, t. y. iki balandžio 1 d. ir iki spalio 1 d., turi pateikti valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenis ir nurodyti kitus susijusius kintamuosius;

(7)

Taryba priima sprendimą panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito, remdamasi pateiktais duomenimis. Be to, sprendimas dėl perviršinio deficito turėtų būti panaikintas tik jei pagal Komisijos prognozes numatoma, kad prognozės laikotarpiu deficitas neviršys SESV nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės;

(8)

remiantis Komisijos (Eurostato) duomenimis, pateiktais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 14 straipsnį, 2019 m. balandžio mėn. Ispanijos pateiktu pranešimu, 2019 m. stabilumo programa ir Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, daromos šios išvados:

2017 m. 3,1 % BVP pasiekęs valdžios sektoriaus deficitas 2018 m. buvo sumažintas iki 2,5 % BVP. Palyginti su 2018 m. spalio mėn. pateiktomis 2019 m. biudžeto plano projekto projekcijomis, 2018 m. deficitas buvo 0,2 procentinio punkto mažesnis dėl 0,3 procentinio punkto didesnio pajamų ir BVP santykio, kurį tik iš dalies kompensavo 0,1 procentinio punkto didesnis išlaidų santykis. Kalbant apie pajamas, tiek pajamos iš įmonių pelno mokesčio, tiek kitos pajamos buvo didesnės nei planuota, o kalbant apie išlaidas, šiek tiek padidėjo atlygis darbuotojams,

2019–2022 m. stabilumo programoje, kurią Ispanijos Vyriausybė pateikė 2019 m. balandžio 30 d., planuojama, kad 2019 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 2 % BVP, o 2020 m. – iki 1,1 % BVP. Komisijos 2019 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2019 m. deficitas bus 2,3 % BVP, o 2020 m. – 2 % BVP, t. y. prognozės laikotarpiu liks mažesnis už SESV nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę,

struktūrinis balansas, t. y. pagal ekonominį ciklą pakoreguotas valdžios sektoriaus balansas, atėmus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, 2017 ir 2018 m., remiantis Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, liko nepakitęs. Bendras struktūrinio balanso pagerėjimas nuo 2016 m. siekė 0,4 % BVP,

bendrosios valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis nuo 98,1 % 2017 m. sumažėjo iki 97,1 % 2018 m. daugiausia dėl skolą mažinančio realiojo augimo ir infliacijos poveikio, o ne priešingo palūkanų išlaidų poveikio kompensavimo, o pirminis balansas yra artimas nuliui. Komisijos 2019 m. pavasario prognozėje numatoma, kad skolos santykis sumažės iki 96,3 % 2019 m. ir iki 95,7 % 2020 m., daugiausia dėl didelio nominaliojo augimo, atsveriančio skolą didinančio atsargų ir srautų koregavimo poveikį, ir palūkanų išlaidų, o pirminis balansas tik šiek tiek pagerės;

(9)

pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito panaikinamas, kai, Tarybos nuomone, perviršinio deficito padėtis atitinkamoje valstybėje narėje ištaisoma;

(10)

Tarybos nuomone, perviršinio deficito padėtis Ispanijoje ištaisyta, todėl Sprendimas 2009/417/EB turėtų būti panaikintas;

(11)

nuo 2019 m., t. y. kitų metų po perviršinio deficito panaikinimo, Ispanija turi užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų laikymąsi ir turėtų tinkamu tempu toliau siekti savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, kartu laikytis išlaidų kriterijaus ir atitikti skolos kriterijų pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 1a dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą daroma išvada, kad perviršinio deficito padėtis Ispanijoje ištaisyta.

2 straipsnis

Sprendimas 2009/417/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Ispanijos Karalystei.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E.O. TEODOROVICI


(1)  2009 m. balandžio 27 d. Tarybos sprendimas 2009/417/EB dėl perviršinio deficito Ispanijoje (OL L 135, 2009 5 30, p. 25).

(2)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(3)  2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/984, kuriuo Ispanija įspėjama, kad imtųsi deficito mažinimo priemonių, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti (OL L 148, 2017 6 10, p. 38).

(4)  2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (OL L 145, 2009 6 10, p. 1).


20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/62


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1002

2019 m. birželio 14 d.

kuriuo nustatoma, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 10 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2017 m. birželio mėn. ir 2018 m. birželio mėn. Taryba pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį nustatė, kad atitinkamai 2016 m. ir 2017 m. pastebėtas didelis Rumunijos nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo arba nuo koregavimo plano, kuriuo to tikslo siekiama. Atsižvelgdama į tuos nustatytus didelius nukrypimus, Taryba pateikė Rumunijai 2017 m. birželio 16 d. (2) ir 2018 m. birželio 22 d. (3) rekomendacijas imtis politikos priemonių, būtinų tiems nukrypimams ištaisyti;

(2)

2018 m. gruodžio 4 d. Taryba Sprendimu (ES) 2018/2020 (4) padarė išvadą, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į jos 2018 m. birželio 22 d. rekomendaciją. Tuo remdamasi, 2018 m. gruodžio 4 d. Taryba pateikė Rumunijai patikslintą rekomendaciją (5) imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neviršytų 4,5 %, o tai atitiktų 1 % bendrojo vidaus produkto (BVP) metinį struktūrinį koregavimą. Rumunijai taip pat rekomenduota visas nenumatytas pajamas panaudoti deficitui mažinti, ir nustatyta, kad biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas ilgalaikis valdžios sektoriaus struktūrinio balanso pagerėjimas augimą skatinančiu būdu. Taryba Rumunijai nustatė 2019 m. balandžio 15 d. terminą, iki kurio reikėjo pateikti ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 4 d. rekomendaciją;

(3)

2019 m. kovo 14 ir 15 d. Komisija surengė griežtesnės priežiūros vizitą į Rumuniją, per kurį vykdė stebėseną vietoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 -11 straipsnio 2 dalį. Rumunijos valdžios institucijoms perdavusi preliminarias išvadas, kad jos galėtų pateikti savo pastabas, 2019 m. birželio 5 d. Komisija savo išvadas pateikė Tarybai. Tos išvados vėliau paskelbtos viešai. Komisijos ataskaitoje daroma išvada, kad Rumunijos valdžios institucijos neketina imtis veiksmų pagal 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją. Valdžios institucijos Komisijai patvirtino, kad vyriausybė neketina laikytis rekomenduojamo struktūrinio koregavimo. Jos ir toliau daugiausia dėmesio skiria tam, kad būtų išlaikytas mažesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP ribą nominalus deficitas, taip siekdamos išvengti Stabilumo ir augimo pakto korekcinės dalies taikymo. 2019 m. biudžete numatytas 2,8 % BVP kaupimo principu apskaičiuoto deficito tikslas. Remiantis vizito metu vyriausybės atliktais skaičiavimais, tas nominalus deficitas, palyginti su 2018 m., lemtų maždaug 0,1 % struktūrinį koregavimą, o tai gerokai mažiau nei pagal Tarybos rekomendaciją;

(4)

Tarybai nustačius terminą, 2018 m. balandžio 20 d. Rumunijos valdžios institucijos pateikė ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją. Ataskaitoje valdžios institucijos pakartojo, kad jų 2019 m. tikslai yra 2,8 % BVP nominalus deficitas ir tik nežymus struktūrinio deficito sumažėjimas. Ataskaitoje nurodytų priemonių fiskalinis poveikis yra kur kas mažesnis negu 2018 m. gruodžio 4 d. rekomendacijoje nustatytas reikalavimas;

(5)

remiantis Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, numatoma, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų augimas sieks 11,6 % ir gerokai viršys 4,5 % dydžio išlaidų kriterijų. Numatoma, kad 2019 m. struktūrinis balansas pablogės 0,7 % BVP ir susidarys 3,6 % BVP deficitas. Tai yra rekomenduoto struktūrinio pagerėjimo 1 % BVP, palyginti su 2018 m., priešingybė. Todėl abu rodikliai rodo, kad bus nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo. Išlaidų kriterijus rodo 2,1 % BVP nukrypimą. Struktūrinis balansas patvirtina šį vertinimą ir rodo šiek tiek mažesnį 1,7 % BVP nukrypimą. Struktūrinio balanso rodomo nukrypimo dydis yra mažesnis dėl nenumatytų pajamų ir didesnio BVP defliatoriaus. Atsižvelgiant į tuos veiksnius, bendrame vertinime patvirtinamas nukrypimas nuo rekomenduojamo koregavimo;

(6)

palyginti su 2018 m., numatomas deficito padidėjimas, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia susijęs su didėjančiomis viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio išlaidomis. Nuo tada, kai buvo paskelbta Komisijos 2018 m. rudens prognozė, kuria buvo grindžiama 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendacija, valdžios institucijos priėmė naujus telekomunikacijų, energetikos ir bankų sektorių mokesčius. Kita vertus, valdžios institucijos sumažino mokesčius statybų sektoriui ir padidino tam tikras socialines išmokas;

(7)

dėl to galima daryti išvadą, kad Rumunija nepakankamai atsižvelgė į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją. Fiskalinės pastangos yra daug mažesnės negu 2019 m. rekomenduotas 1 % BVP metinis struktūrinis koregavimas, atitinkantis 4,5 % neviršijantį grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalų augimą 2019 m.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Rumunijai.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E.O. TEODOROVICI


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  2017 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacija dėl didelio pastebėto nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, ištaisymo Rumunijoje (OL C 216, 2017 7 6, p. 1).

(3)  2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl didelio pastebėto nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, ištaisymo Rumunijoje (OL C 223, 2018 6 27, p. 3).

(4)  2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/2020, kuriuo nustatoma, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendaciją (OL L 323, 2018 12 19, p. 16).

(5)  2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendacija dėl didelio pastebėto nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, ištaisymo Rumunijoje (OL C 460, 2018 12 21, p. 1).


20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/64


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/1003

2019 m. birželio 14 d.

kuriuo nustatoma, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 10 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2018 m. birželio 22 d. pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį Taryba nustatė, kad Vengrijoje yra didelis pastebėtas nukrypimas nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama -1,5 % bendrojo vidaus produkto (BVP) vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Atsižvelgdama į tą nustatytą didelį nukrypimą, 2018 m. birželio 22 d. Taryba pateikė rekomendaciją (2), kurioje rekomendavo Vengrijai imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad 2018 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas (3) neviršytų 2,8 %, o tai atitiktų 1 % BVP metinį struktūrinį koregavimą;

(2)

2018 m. gruodžio 4 d. Taryba padarė išvadą, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į jos 2018 m. birželio 22 d. rekomendaciją. Tuo remdamasi, 2018 m. gruodžio 4 d. Taryba pateikė Vengrijai patikslintą rekomendaciją (4) imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neviršytų 3,3 %, o tai atitiktų 1 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Vengrijai taip pat rekomenduota visas nenumatytas pajamas panaudoti deficitui mažinti, ir nustatyta, kad biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas ilgalaikis valdžios sektoriaus struktūrinio balanso pagerėjimas augimą skatinančiu būdu. Taryba Vengrijai nustatė 2019 m. balandžio 15 d. terminą, iki kurio reikėjo pateikti ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 4 d. rekomendaciją;

(3)

2019 m. kovo 20 d. Komisija Vengrijoje surengė griežtesnės priežiūros vizitą, per kurį vykdė stebėseną vietoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 -11 straipsnio 2 dalį. Vengrijos valdžios institucijoms perdavusi preliminarias išvadas, kad jos galėtų pateikti savo pastabas, 2019 m. birželio 5 d. Komisija savo išvadas pateikė Tarybai. Vėliau tos išvados paskelbtos viešai. Komisijos ataskaitoje daroma išvada, kad Vengrijos valdžios institucijos neplanuoja imtis veiksmų pagal 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją. Per vizitą valdžios institucijos patvirtino, kad jų 2019 m. biudžeto tikslas tebėra 1,8 % nominalus deficitas, kaip numatyta 2018 m. liepos mėn. priimtame 2019 m. biudžete, nepaisant palankesnio makroekonominio scenarijaus ir geresnių, nei tikėtasi, fiskalinių rezultatų 2018 m.;

(4)

2019 m. balandžio 15 d. Vengrijos valdžios institucijos pateikė ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją. Ataskaitoje valdžios institucijos pakartojo, kad jų 2019 m. tikslas tebėra 1,8 % BVP nominalus deficitas, t. y. 0,4 procentinio punkto BVP mažesnis, palyginti su 2018 m. rezultatais. Ataskaitoje nepateikiama jokių planų, kaip bus laikomasi Tarybos rekomenduojamo fiskalinio koregavimo. Be to, daugelis ataskaitoje išvardytų fiskalinį poveikį turinčių ekonominių programų iš esmės yra neįvertintos kiekybiškai, o ataskaitoje nepateikiama jokios 2019 m. biudžeto projekcijos. Todėl ataskaita neatitinka Tarybos nustatyto ataskaitų teikimo reikalavimo. Struktūrinio deficito pagerėjimas yra gerokai mažesnis už 2018 m. gruodžio 4 d. rekomendacijoje nustatytą reikalavimą;

(5)

remiantis 2019 m. gegužės 7 d. paskelbta Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, numatoma, kad 2019 m. grynųjų pirminių išlaidų augimas turėtų siekti 6,5 %, t. y. gerokai viršyti rekomenduojamą 3,3 % lygį. Numatoma, kad struktūrinis balansas pagerės 0,4 % BVP, palyginti su 2018 m., tačiau nesieks rekomenduojamo 1 % BVP koregavimo. Todėl abu rodikliai rodo, kad bus nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo. Išlaidų kriterijus rodo 1,2 % BVP nukrypimą. Struktūrinis balansas rodo šiek tiek mažesnį nukrypimo dydį – 0,6 % BVP. Struktūriniam balansui neigiamą poveikį daro šioks toks pajamų trūkumas. Išlaidų kriterijaus duomenis labai neigiamai veikia jį apskaičiuojant taikomas vidutinio laikotarpio potencialus BVP augimas, kuris apima labai mažą potencialų BVP augimą po krizės. Be to, neatrodo, kad apskaičiuojant BVP defliatorių, kuriuo grindžiamas išlaidų kriterijus, tinkamai atsižvelgiama į padidėjusį sąnaudų spaudimą, kuris daro poveikį valdžios sektoriaus išlaidoms. Atlikus koregavimą pagal tuos veiksnius, atrodo, kad išlaidų kriterijus tinkamai atspindi fiskalines pastangas, tačiau vis tiek rodo nukrypimą nuo rekomenduojamo koregavimo;

(6)

nuo tada, kai buvo paskelbta Komisijos 2018 m. rudens prognozė, kuria buvo grindžiama 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendacija, Vengrijos valdžios institucijos paskelbė naujas ekspansines išlaidų priemones. Be to, atsižvelgiant į spartesnį, nei tikėtasi, 2018 m. viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimą, nuo 2018 m. rudens buvo paskelbta apie naują kai kurių kategorijų darbo užmokesčio didinimą. Galiausiai 2019 m. išlaidų projekcijoms įtakos turėjo ir didesnės biudžeto atsargos kartu su aiškiu vyriausybės ketinimu iki metų pabaigos jas visiškai išnaudoti. Todėl manoma, kad nukrypimas nuo išlaidų kriterijaus bus gerokai didesnis nei 2018 m. rudenį atliktame vertinime nustatytas nukrypimas;

(7)

taigi, galima daryti išvadą, kad Vengrija nepakankamai atsižvelgė į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją. Fiskalinės pastangos nėra pakankamos užtikrinti, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas 2019 m. neviršytų 3,3 %, o tai atitiktų 1 % BVP metinį struktūrinį koregavimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vengrijai.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E.O. TEODOROVICI


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl didelio pastebėto nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, ištaisymo Vengrijoje (OL C 223, 2018 6 27, p. 1).

(3)  Grynąsias pirmines valdžios sektoriaus išlaidas sudaro visos valdžios sektoriaus išlaidos, atmetus palūkanų išlaidas, Sąjungos fondų pajamomis visiškai kompensuojamas Sąjungos programų išlaidas ir išlaidų nedarbo išmokoms nediskrecinius pokyčius. Nacionaliniu lygmeniu finansuojamas bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas išlyginamas per ketverių metų laikotarpį. Diskrecinės pajamų priemonės ar teisės aktais nustatytas pajamų didinimas įskaičiuotas. Vienkartinės priemonės, susijusios tiek su pajamomis, tiek su išlaidomis, neįskaičiuojamos.

(4)  2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendacija dėl didelio pastebėto nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, ištaisymo Vengrijoje (OL C 460, 2018 12 21, p. 4).


20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/66


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1004

2019 m. birželio 7 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB nustatomos duomenų apie atliekas skaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2012) 2384

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4114)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (1), ypač į jos 11a straipsnio 9 dalį ir 37 straipsnio 7 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2008/98/EB pateikiamos bendrosios skaičiavimo taisyklės, skirtos patikrinti, ar pasiekti 2025, 2030 ir 2035 m. komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai, nustatyti tos direktyvos 11 straipsnio 2 dalies c, d ir e punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje;

(2)

Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnyje išdėstytose taisyklėse nurodoma, kad apskaičiuojant su perdirbimu susijusius 2025, 2030 ir 2035 m. tikslus turi būti atsižvelgiama į atliekas, kurios patenka į perdirbimo operaciją, arba atliekas, kurios nebelaikomos atliekomis. Perdirbtų atliekų svoris paprastai turi būti matuojamas tada, kai atliekos patenka į perdirbimo operaciją. Tačiau valstybės narės gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ir komunalinių atliekų svorį matuoti kaip po rūšiavimo operacijos gautų atliekų svorį su sąlyga, kad bus atimti papildomi nuostoliai dėl apdorojimo, atliekamo prieš perdirbimo operaciją, ir kad išrūšiuotos atliekos bus iš tikrųjų perdirbtos;

(3)

į perdirbimo operaciją patenkančiose komunalinėse atliekose gali būti tam tikras kiekis atliekų medžiagų, kurios toliau neperdirbamos, tačiau net ir pagrįstomis priemonėmis negalėjo būti pašalintos per preliminarias operacijas, atliekamas prieš perdirbimo operaciją. Neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, apskaičiuodamos perdirbtų komunalinių atliekų svorį, atimtų tokias netikslines medžiagas, jei toms medžiagoms leidžiama patekti į perdirbimo operaciją ir jei jos netrukdo kokybiškai perdirbti atliekų;

(4)

siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės vienodai taikytų skaičiavimo taisykles, dažniausiai pasitaikančių atliekų rūšims ir perdirbimo procesams, be kita ko, būtina nustatyti, kurias atliekų medžiagas reikėtų įtraukti į skaičiavimą pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 1 dalies c punktą (skaičiavimo vietos) ir kuriame atliekų apdorojimo etape pagal tos direktyvos 11a straipsnio 2 dalį turėtų būti matuojamas jų svoris (matavimo vietos);

(5)

siekiant užtikrinti, kad būtų galima palyginti teikiamus duomenis apie komunalinių atliekų perdirbimą, dažniausiai pasitaikančioms atliekų rūšims ir perdirbimo procesams nustatytos skaičiavimo vietos turėtų būti taikomos ir atliekoms, kurios po parengimo operacijos, atliekamos prieš perdirbimą, nebelaikomos atliekomis;

(6)

siekiant užtikrinti, kad būtų galima palyginti duomenis apie komunalinių atliekų perdirbimą, kuriuos įvairiose valstybėse narėse teikia atliekų įrenginiai, būtina nustatyti išsamesnes taisykles, kaip apskaičiuojant į atliekų perdirbimo operaciją patenkantį atliekų kiekį atsižvelgti į išrūšiuotų atliekų kiekį ir kaip perdirbtų komunalinių atliekų kiekis turėtų būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai apdorojus atliekas gaunamos ne tik perdirbtos medžiagos, bet ir kuras ar kitos priemonės energijai gauti arba užpildymo medžiagos;

(7)

skaičiuojant susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų biologinių atliekų kiekį, ne visada įmanoma faktiškai išmatuoti į perdirbimo operaciją patenkantį atliekų kiekį arba po tos operacijos gautą kiekį, nes tokias atliekas paprastai tvarko atskiri namų ūkiai. Todėl reikėtų nustatyti patikimą bendrą metodą, kuriuo būtų užtikrintas didelis teikiamų duomenų patikimumas;

(8)

siekiant užtikrinti, kad perdirbtų metalų, atskirtų sudeginus komunalines atliekas, atveju būtų atsižvelgiama tik į perdirbtus metalus, reikėtų nustatyti skaičiavimo metodiką, pagal kurią būtų nustatomas atliekų medžiagose, atskirtose nuo deginimo nuosėdinių pelenų, esančių metalų kiekis. Be to, siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų aktualūs, reikėtų atsižvelgti tik į metalus, gautus deginant komunalines atliekas;

(9)

duomenis apie komunalinių atliekų parengimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimą, kuriuos reikia pateikti pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnį, turi papildyti veiksminga kokybės kontrolės ir atliekų medžiagų srautų atsekamumo sistema. Todėl reikėtų reikalauti, kad valstybės narės imtųsi priemonių dideliam surinktų duomenų patikimumui ir tikslumui užtikrinti, – visų pirma rinktų duomenis tiesiogiai iš ekonominės veiklos vykdytojų ir duomenis apie atliekas dažniau registruotų elektroniniuose registruose;

(10)

valstybės narės privalo Komisijai teikti kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 ir 3 dalių įgyvendinimą. Jos taip pat turi teikti Komisijai kokybės patikros ataskaitą, naudodamosi Komisijos nustatyta forma. Ta forma turėtų užtikrinti, kad teikiamos informacijos pakaktų tikrinti ir stebėti, kaip siekiama Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų tikslų;

(11)

siekdamos Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto tikslo, valstybės narės turi taikyti Komisijos sprendime 2011/753/ES (2) nustatytas skaičiavimo taisykles. Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnyje ir šiame sprendime nustatytos su komunalinių atliekų parengimu pakartotiniam naudojimui ir perdirbimu susijusios skaičiavimo taisyklės atitinka Sprendime 2011/753/ES nustatytas taisykles. Kad nereikėtų dukart teikti tų pačių duomenų, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė duomenis, susijusius su Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytu tikslu, teikti naudojantis duomenų, susijusių su tos direktyvos 11 straipsnio 2 dalies c–e punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje nustatytais tikslais, teikimo forma;

(12)

valstybės narės pagal Direktyvos 2008/98/EB 37 straipsnio 4 dalį turi Komisijos nustatyta forma teikti kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie mineralinį ir sintetinį tepalą, pramonines alyvas ir alyvų atliekas. Ta forma turėtų užtikrinti, kad teikiamų duomenų pakaktų įvertinti, ar pagal Direktyvos 2008/98/EB 21 straipsnio 4 dalį galima priimti alyvų atliekų apdorojimo priemones, įskaitant kiekybinius alyvų atliekų regeneravimo tikslus ir kitas priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti alyvų atliekų regeneravimą;

(13)

Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktų, kuriais nustatomi buitinių ir panašių atliekų, taip pat statybos ir griovimo atliekų tikslai, įgyvendinimo ataskaitas valstybės narės privalo teikti naudodamosi Komisijos įgyvendinimo sprendime C(2012) 2384 (3) nustatytomis formomis. To įgyvendinimo sprendimo nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad valstybės narės kas trejus metus teiktų Direktyvos 2008/98/EB įgyvendinimo ataskaitas, yra nebeaktualios. Todėl Įgyvendinimo sprendimas C(2012) 2384 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiame sprendime išdėstytomis nuostatomis, atspindinčiomis Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų duomenų teikimo reikalavimų pakeitimus, padarytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851 (4). Siekiant tęstinumo, turėtų būti priimtos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl termino, iki kurio turi būti pateikti 2016–2019 ataskaitinių metų duomenys apie 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktų įgyvendinimą;

(14)

duomenų apie Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies c–e punktų ir 11 straipsnio 3 dalies įgyvendinimą skaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės yra glaudžiai susijusios su taisyklėmis, kuriomis nustatomos tų duomenų ir duomenų apie tos direktyvos 11 straipsnio 2 dalies a punkto įgyvendinimą teikimo formos. Siekiant užtikrinti, kad tos taisyklės derėtų tarpusavyje, ir palengvinti prieigą prie jų, abu taisyklių rinkiniai turėtų būti išdėstyti viename sprendime. Be to, kad būtų paprasčiau vienoda forma teikti kitus duomenis apie atliekas pagal Direktyvą 2008/98/EB, visų pirma duomenis apie statybos ir griovimo atliekas ir mineralinį bei sintetinį tepalą, pramonines alyvas ir alyvų atliekas, atitinkamos formos taip pat turėtų būti įtrauktos į šį sprendimą. Metodika, pagal kurią nustatomi atliekų medžiagų, prieš perdirbimą pašalintų iš išrūšiuotų atliekų per tolesnes pradinio apdorojimo operacijas, vidutinių nuostolių koeficientai, bus nustatyta atskirame Komisijos deleguotajame sprendime;

(15)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   kiekis– masė tonomis;

b)   tikslinės medžiagos– komunalinių atliekų medžiagos, kurios per tam tikrą perdirbimo operaciją perdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas;

c)   netikslinės medžiagos– atliekų medžiagos, kurios per tam tikrą perdirbimo operaciją neperdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas;

d)   pradinis apdorojimas– bet kuri apdorojimo operacija, atliekama su komunalinių atliekų medžiagomis prieš perdirbimo operaciją, per kurią tos medžiagos perdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas. Šis apdorojimas apima tikrinimą, rūšiavimą ir kitas parengiamąsias operacijas, atliekamas siekiant pašalinti netikslines medžiagas ir užtikrinti kokybišką perdirbimą;

e)   skaičiavimo vieta– vieta, kurioje pradedama komunalinių atliekų medžiagų perdirbimo operacija, per kurią atliekos perdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas, arba vieta, kurioje atliekų medžiagos nustoja būti laikomos atliekomis, nes prieš perdirbimą su jomis atliekama parengiamoji operacija;

f)   matavimo vieta– vieta, kurioje išmatuojama atliekų medžiagų masė siekiant nustatyti atliekų kiekį skaičiavimo vietoje;

g)   susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos komunalinės biologinės atliekos– komunalinės biologinės atliekos, perdirbtos vietoje, kurioje jos susidarė dėl jas gaminančių asmenų veiklos.

2 straipsnis

Pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 1 dalį

Į pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų kiekį įskaičiuojami tik tie produktai arba produktų komponentai, kurie po tikrinimo, valymo ar taisymo operacijų gali būti pakartotinai panaudoti be tolesnio rūšiavimo ar išankstinio apdirbimo. Į pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų kiekį gali būti įskaičiuotos per taisymo operacijas pašalintos tų produktų arba tų produktų komponentų dalys.

3 straipsnis

Perdirbtų komunalinių atliekų kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 1 dalį, 11a straipsnio 2 dalį ir 11a straipsnio 5 dalį

1.   Perdirbtų komunalinių atliekų kiekis – komunalinių atliekų kiekis skaičiavimo vietoje. Į perdirbimo operaciją patenkančių komunalinių atliekų kiekis apima tikslinių medžiagų kiekį. Netikslinės medžiagos gali būti įskaičiuojamos tik jei jos leistinos atliekant konkrečią perdirbimo operaciją.

2.   Skaičiavimo vietos, susijusios su tam tikromis komunalinių atliekų medžiagomis ir tam tikromis perdirbimo operacijomis, nustatytos I priede.

3.   Jei komunalinių atliekų medžiagos nebelaikomos atliekomis I priede nustatytose skaičiavimo vietose, tų medžiagų kiekis įskaičiuojamas į perdirbtų komunalinių atliekų kiekį.

4.   Jei matavimo vieta nustatyta toje vietoje, kurioje komunalinės atliekos iš įrenginio išvežamos perdirbti be jokio pradinio apdorojimo, arba toje vietoje, kurioje pradedama komunalinių atliekų perdirbimo operacija be jokio pradinio apdorojimo, perdirbimo įrenginyje atmestų surūšiuotų komunalinių atliekų kiekis į perdirbtų komunalinių atliekų kiekį neįskaičiuojamas.

5.   Jei prieš skaičiavimo vietą tame įrenginyje atliekama atliekų pradinio apdorojimo operacija, per pradinio apdorojimo operaciją pašalintos atliekos į to įrenginio pranešamą perdirbtų komunalinių atliekų kiekį neįskaičiuojamos.

6.   Jei atitinkamoje valstybėje narėje susidariusios komunalinės atliekos, prieš patekdamos į matavimo vietą arba skaičiavimo vietą, buvo sumaišytos su kitomis atliekomis arba kitoje valstybėje susidariusiomis atliekomis, atitinkamoje valstybėje narėje susidariusių komunalinių atliekų dalis nustatoma taikant atitinkamus metodus, kaip antai elektroninius registrus ir ėminių ėmimo tyrimus. Jei atliekama tolesnė tokių atliekų pradinio apdorojimo operacija, per tą operaciją pašalintas netikslinių medžiagų kiekis atimamas atsižvelgiant į atitinkamoje valstybėje narėje susidariusių komunalinių atliekų dalį ir, jei reikia, kokybę.

7.   Jei komunalinių atliekų medžiagos patenka į naudojimo operacijas, per kurias jos iš esmės naudojamos kaip kuras ar kitos priemonės energijai gauti, tokių operacijų rezultatas, iš kurio atgaunamos medžiagos, pvz., deginimo nuosėdinių pelenų mineralų frakcija arba bendrai deginant atliekas gaunamas klinkeris, į perdirbtų komunalinių atliekų kiekį neįskaičiuojamas, išskyrus sudeginus komunalines atliekas nuo jų atskirtus ir perdirbtus metalus. Metalai, kurių yra bendrai deginant komunalines atliekas gautoje mineralinėje medžiagoje, į pranešamą perdirbtą kiekį neįskaičiuojami.

8.   Jei komunalinių atliekų medžiagos patenka į naudojimo operacijas, per kurias tos medžiagos iš esmės nenaudojamos kaip kuras ar kitos priemonės energijai gauti arba medžiagoms atgauti, tačiau didelę tų operacijų rezultato dalį sudaro perdirbtos medžiagos, kuras ar užpildymo medžiagos, perdirbtų atliekų kiekis nustatomas pagal masės balanso metodą, tai yra atsižvelgiant tik į perdirbamas atliekų medžiagas.

4 straipsnis

Perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 4 dalį

1.   Į perdirbtų komunalinių biologinių atliekų, patenkančių į aerobinio ar anaerobinio apdorojimo operaciją, kiekį įskaičiuojamos tik medžiagos, kurios faktiškai apdorojamos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, bet neįtraukiamos jokios medžiagos, įskaitant biologiškai skaidžias medžiagas, kurios mechaniškai pašalinamos per perdirbimo operaciją arba po jos.

2.   Nuo 2027 m. sausio 1 d. valstybės narės gali komunalines atliekas laikyti perdirbtomis tik jei tos atliekos:

a)

atskirai surenkamos jų susidarymo vietoje;

b)

surenkamos kartu su atliekomis, kurioms būdingos panašios biologinio skaidumo ir kompostavimo savybės, pagal Direktyvos 2008/98/EB 22 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą arba

c)

atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje.

3.   Susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekį valstybės narės apskaičiuoja pagal II priede nustatytą metodiką.

4.   Pagal 3 dalį nustatytas susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis įskaičiuojamas tiek į perdirbtų komunalinių atliekų kiekį, tiek į bendrą susidariusių komunalinių atliekų kiekį.

5 straipsnis

Perdirbtų metalų, atskirtų sudeginus komunalines atliekas, kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 6 dalį

1.   Perdirbtų metalų, atskirtų nuo deginimo nuosėdinių pelenų, kiekis apima tik metalo koncentrate, atskirtame nuo neapdorotų sudeginus komunalines atliekas susidariusių nuosėdinių pelenų, esančius metalus, neįskaičiuojant kitų metalo koncentrate esančių medžiagų.

2.   Perdirbtų metalų, atskirtų nuo sudeginus komunalines atliekas susidariusių nuosėdinių pelenų, kiekį valstybės narės apskaičiuoja pagal III priede nustatytą metodiką.

6 straipsnis

Duomenų rinkimas

1.   Valstybės narės duomenis renka tiesiogiai iš atitinkamų objektų ar atliekų tvarkymo įmonių.

2.   Valstybės narės apsvarsto galimybę naudoti elektroninius registrus duomenims apie komunalines atliekas registruoti.

3.   Jei duomenų rinkimas grindžiamas tyrimais, tie tyrimai atliekami laikantis bent šių būtiniausių reikalavimų:

a)

jie atliekami reguliariai, nustatytais intervalais, ir tinkamai atspindi tiriamųjų duomenų kintamumą;

b)

jie grindžiami reprezentatyvia tiriamosios visumos, kuriai taikomi jų rezultatai, imtimi.

7 straipsnis

Duomenų pateikimas

1.   Valstybės narės duomenis ir kokybės patikros ataskaitą dėl Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktų įgyvendinimo teikia IV priede nustatyta forma.

Kalbant apie Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punkto įgyvendinimą laikoma, kad valstybės narės, pateikusios V priede nustatytos formos duomenis ir kokybės patikros ataskaitą, įvykdė pirmos pastraipos reikalavimus.

2.   Valstybės narės duomenis ir kokybės patikros ataskaitą dėl Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies c–e punktų ir 11 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo teikia V priede nustatyta forma.

3.   Valstybės narės duomenis ir kokybės patikros ataskaitą dėl rinkai tiekiamo mineralinio ar sintetinio tepalo, pramoninių alyvų ir atskirai surinktų bei apdorotų alyvų atliekų teikia VI priede nustatyta forma.

4.   Komisija skelbia valstybių narių pateiktus duomenis, išskyrus kokybės patikros ataskaitų informaciją, jei valstybė narė pateikia pagrįstą prašymą tam tikrų duomenų neskelbti.

8 straipsnis

Panaikinimas

Įgyvendinimo sprendimas C(2012) 2384 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą įgyvendinimo sprendimą laikomos nuorodomis į šio sprendimo 7 straipsnio 1 dalį.

9 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai 2016 ataskaitinių metų ir, kai taikytina, 2017 ataskaitinių metų duomenis apie Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktų įgyvendinimą. 2018 ataskaitinių metų ir, kai taikytina, 2019 ataskaitinių metų duomenys pateikiami per 18 mėnesių nuo kiekvienų atitinkamų ataskaitinių metų pabaigos. Šiame straipsnyje nurodyti duomenys perduodami Komisijai laikantis Sprendimo 2011/753/ES 5 straipsnio 4 dalyje nurodyto keitimosi duomenimis standarto.

10 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 7 d.

Komisijos vardu

Karmenu VELLA

Komisijos narys


(1)  OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(2)  2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos sprendimas 2011/753/ES, kuriuo nustatomos taisyklės ir skaičiavimo metodai, pagal kuriuos tikrinama, kaip siekiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų OL L 310, 2011 11 25, p. 11).

(3)  2012 m. balandžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų įgyvendinimo ataskaitų klausimynas (C(2012) 2384 final).

(4)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (OL L 150, 2018 6 14, p. 109).


I PRIEDAS

3 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTOS SKAIČIAVIMO VIETOS

Medžiaga

Skaičiavimo vieta

Stiklas

Rūšiuotas stiklas, kuris toliau neapdorojamas prieš lydymą stiklo krosnyje arba perdavimą filtravimo terpėms, šlifavimo medžiagoms, stiklo pluošto izoliacinėms ar statybos medžiagoms gaminti.

Metalai

Rūšiuotas metalas, kuris toliau neapdorojamas prieš lydymą metalo lydkrosnėje ar krosnyje.

Popierius/kartonas

Rūšiuotas popierius, kuris toliau neapdorojamas prieš plaušinimo operaciją.

Plastikai

Polimerais atskirtas plastikas, kuris toliau neapdorojamas prieš granuliavimo, ekstruzijos ar formavimo operacijas.

Plastiko gabalėliai, kurie toliau neapdorojami prieš juos naudojant galutiniame produkte.

Mediena

Rūšiuota mediena, kuri toliau neapdorojama prieš ją naudojant smulkinių plokštėms gaminti.

Rūšiuota mediena prieš kompostavimo operaciją.

Tekstilė

Rūšiuota tekstilė, kuri toliau neapdorojama prieš ją naudojant tekstilės pluoštui, skudurams ar granulėms gaminti.

Atliekos, sudarytos iš kelių medžiagų

Plastikas, stiklas, metalas, mediena, tekstilė, popierius bei kartonas ir kitos atskiros sudedamosios medžiagos, kurios atskiriamos tvarkant atliekas, sudarytas iš kelių medžiagų, ir kurios toliau neapdorojamos iki pasiekia pagal šį priedą arba Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnį ir šio sprendimo 3 straipsnį nustatytą konkrečios medžiagos skaičiavimo vietą.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮ atliekos)

EEĮ atliekos, patenkančios į perdirbimo įrenginį po to, kai jos tinkamai apdorojamos ir užbaigiamos preliminarios operacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES (1) 11 straipsnį.

Baterijos

Pradinės frakcijos, pateiktos baterijų perdirbimo procesui pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 493/2012 (2).


(1)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL L 197, 2012 7 24, p. 38).

(2)  2012 m. birželio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 493/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB nustatomos išsamios baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo procesų veiksmingumo skaičiavimo taisyklės (OL L 151, 2012 6 12, p. 9).


II PRIEDAS

4 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTA SUSIDARYMO VIETOJE ATSKIRTŲ IR PERDIRBTŲ KOMUNALINIŲ BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMO METODIKA

1.

Susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

m MBWRS = Σ n ARUi × (m Fi + m Gi)

čia:

m MBWRS

susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų masė;

n ARUi

aktyvių perdirbimo įrenginių, komunalines biologines atliekas perdirbančių jų susidarymo vietoje, skaičius dalinėje imtyje i;

m Fi

komunalinių biologinių maisto ir virtuvės atliekų, kurias į dalinę imtį i patenkantis aktyvus perdirbimo įrenginys perdirba jų susidarymo vietoje, masė;

m Gi

komunalinių biologinių sodų ir parkų atliekų, kurias į dalinę imtį i patenkantis aktyvus perdirbimo įrenginys perdirba jų susidarymo vietoje, masė.

2.

Aktyvių perdirbimo įrenginių, komunalines biologines atliekas perdirbančių jų susidarymo vietoje, skaičius apima tik tuos perdirbimo įrenginius, kuriuos naudoja atliekų gamintojai. Tas skaičius gaunamas iš tokių įrenginių registrų arba atliekant namų ūkių apklausas.

3.

Komunalinių biologinių atliekų, kurias jų susidarymo vietoje perdirba aktyvus perdirbimo įrenginys, kiekis nustatomas tiesiogiai arba netiesiogiai išmatuojant į aktyvius perdirbimo įrenginius pristatomų biologinių atliekų kiekį, kaip nurodyta 4 ir 5 punktuose.

4.

Atliekant tiesioginį matavimą, į aktyvų perdirbimo įrenginį pristatomų atliekų arba to įrenginio perdirbamų atliekų kiekis išmatuojamas laikantis šių sąlygų:

a)

kai įmanoma, matavimą atlieka valdžios institucijos arba jis atliekamas jų vardu;

b)

jeigu matavimą atlieka patys atliekų gamintojai, valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamos praneštų kiekių patikimumo patikros ir kad tie kiekiai būtų pakoreguoti taip, kad vienam asmeniui tenkantis susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų biologinių atliekų kiekis jokiu atveju neviršytų vienam gyventojui tenkančio vidutinio atliekų tvarkymo subjektų nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu surenkamų komunalinių biologinių atliekų kiekio;

c)

jei matuojamas aktyvaus perdirbimo įrenginio perdirbtų atliekų kiekis, siekiant apskaičiuoti į jį pristatomų atliekų kiekį taikomas patikimas koeficientas.

5.

Atliekant netiesioginį matavimą, vykdomi surinktų komunalinių atliekų sudėties tyrimai, per kuriuos atsižvelgiama į atskirai surinktų komunalinių biologinių atliekų kiekį ir komunalinių biologinių atliekų, kurios atskirai nesurenkamos, kiekį, siekiant išmatuoti toliau nurodytus kiekius:

a)

biologinių atliekų, esančių surinktose komunalinėse atliekose, kiekį, susidariusį namų ūkiuose arba vietovėse, kur atliekos atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje;

b)

biologinių atliekų, esančių surinktose komunalinėse atliekose, kiekį, susidariusį namų ūkiuose arba vietovėse, kurių charakteristikos panašios į a punkte nurodytų namų ūkių ar vietovių charakteristikas, kur atliekos nėra atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje.

Susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis nustatomas remiantis a ir b punktuose nurodytų kiekių skirtumu.

6.

Metodika, kuria remiantis pagal 3–5 punktus nustatomas susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis, visų pirma ėminių ėmimo metodai, naudojami atliekant tyrimus, kuriais siekiama surinkti duomenis, turi būti pagrįsta bent šiais elementais:

a)

namų ūkių, naudojančių aktyvų perdirbimo įrenginį maisto ir virtuvės atliekoms perdirbti, dydžiu ir tipu;

b)

sodų ir parkų, kurių atliekas perdirba aktyvus perdirbimo įrenginys, dydžiu ir tvarkymo būdu;

c)

esama atliekų surinkimo sistema, visų pirma papildomomis galimybėmis naudotis biologinių atliekų ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo paslaugomis;

d)

komunalinių biologinių atliekų susidarymo lygiu ir sezoniškumu.

7.

Jei susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos komunalinės biologinės atliekos nacionaliniu lygmeniu sudaro mažiau kaip 5 % visų susidariusių komunalinių atliekų, valstybės narės gali taikyti supaprastintą metodiką susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekiui apskaičiuoti pagal šią formulę:

mMBWRS = nP × mBWpp × qRS

čia:

m MBWRS

susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų masė;

n P

asmenų, susijusių su komunalinių biologinių atliekų perdirbimu jų susidarymo vietoje, skaičius;

m BWpp

vienam gyventojui tenkanti susidariusių komunalinių biologinių atliekų masė;

q RS

koeficientas, žymintis, kokią viso susidariusių komunalinių biologinių atliekų kiekio dalį sudaro susidariusios komunalinės biologinės atliekos, kurios, tikėtina, bus atskirtos ir perdirbtos.

8.

Taikydamos 7 punkte nustatytą formulę, valstybės narės užtikrina, kad:

a)

mBWpp būtų apskaičiuojamas, priklausomai nuo atvejo, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, remiantis atskirai surinktų ir mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimais;

b)

qRS nustatomas atsižvelgiant į 6 punkto a–d papunkčiuose išvardytus elementus.

9.

Šiame priede nustatytos formulės gali būti taikomos visoms susidarymo vietoje atskirtoms ir perdirbtoms komunalinėms biologinėms atliekoms arba tik susidarymo vietoje atskirtoms ir perdirbtoms komunalinėms biologinėms maisto ir virtuvės atliekoms.

10.

Tyrimai, kuriais siekiama surinkti duomenis, kad būtų galima taikyti šiame priede nustatytas formules, atliekami pirmaisiais duomenų apie susidarymo vietoje atskirtas ir perdirbtas komunalines biologines atliekas teikimo metais ir vėliau bent kas penkerius metus, taip pat kitais metais, kai yra priežasčių tikėtis didelių susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekio pokyčių.

Valstybės narės gali atnaujinti pateiktus duomenis apie susidarymo vietoje perdirbtų komunalinių atliekų kiekį tais metais, kurių duomenys nerenkami, naudodamos atitinkamus įverčius.

11.

Tyrimai, kuriais siekiama surinkti duomenis, kad būtų galima taikyti šiame priede nustatytas formules, grindžiami reprezentatyviomis imtimis ir atitinkamomis dalinėmis imtimis. Šių tyrimų rezultatai privalo būti statistiškai reikšmingi pagal moksliškai pripažintus statistinius metodus.

12.

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad praneštas susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis nebūtų pervertintas.

III PRIEDAS

5 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTA PERDIRBTŲ METALŲ, ATSKIRTŲ SUDEGINUS KOMUNALINES ATLIEKAS, KIEKIO SKAIČIAVIMO METODIKA

1.

Šiame priede nustatytose formulėse vartojami taip apibrėžti dėmenys:

m total IBA metals

bendra metalų masė deginimo nuosėdiniuose pelenuose atitinkamais metais;

m IBA metal concentrates

metalų koncentratų, atskirtų nuo neapdorotų komunalinių atliekų deginimo nuosėdinių pelenų atitinkamais metais, masė;

c IBA metals

metalų koncentracija metalų koncentratuose;

m IBA metals

metalų masė metalo koncentrate atitinkamais metais;

m non-metallic

nemetalo medžiagų masė metalo koncentrate atitinkamais metais;

m MSW

komunalinių atliekų, patenkančių į deginimo operaciją, masė atitinkamais metais;

c metals MSW

metalų koncentracija komunalinėse atliekose, patenkančiose į deginimo operaciją;

m W

visų atliekų, patenkančių į deginimo operaciją, masė atitinkamais metais;

c metals MSWI

metalų koncentracija visose atliekose, patenkančiose į deginimo operaciją;

m MSW IBA metals

iš komunalinių atliekų gautų metalų masė atitinkamais metais.

2.

Atskyrus metalo koncentratą nuo neapdorotų deginimo nuosėdinių pelenų, bendra metalų masė deginimo nuosėdiniuose pelenuose atitinkamais metais apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

3.

Duomenys apie metalų koncentratų masę gaunami iš įrenginių, kuriuose metalų koncentratai atskiriami nuo neapdorotų deginimo nuosėdinių pelenų.

4.

Metalų koncentracija metalų koncentratuose apskaičiuojama naudojantis duomenimis, reguliariai atliekant tyrimus surinktais iš įrenginių, kuriuose metalų koncentratai apdorojami ir iš kurių jie pristatomi į metalo gaminių gamybos įrenginius. Atskirai apskaičiuojama juodųjų metalų, spalvotųjų metalų ir nerūdijančiojo plieno koncentracija. Metalų koncentracija metalų koncentratuose apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

5.

Jei komunalinės atliekos deginamos kartu su kitomis atliekomis, metalų koncentracija deginamose iš įvairių šaltinių gautose atliekose nustatoma tiriant į deginimo operaciją patenkančių atliekų ėminius. Toks tyrimas atliekamas bent kas penkerius metus ir tais atvejais, kai yra priežasčių manyti, kad atliekų sudėtis reikšmingai pasikeitė. Iš komunalinių atliekų gautų metalų masė apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

6.

Nukrypstant nuo 5 punkto, kai komunalinės atliekos sudaro daugiau kaip 75 % visų deginamų atliekų, iš komunalinių atliekų gautų metalų masė gali būti apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula


IV PRIEDAS

7 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTI DUOMENYS APIE BUITINES ATLIEKAS BEI PANAŠIAS KITOS KILMĖS ATLIEKAS IR DUOMENYS APIE STATYBOS BEI GRIOVIMO ATLIEKAS

A.   DUOMENŲ APIE DIREKTYVOS 2008/98/EB 11 STRAIPSNIO 2 DALIES A PUNKTO ĮGYVENDINIMĄ, SUSIJUSIŲ SU BUITINIŲ ATLIEKŲ IR PANAŠIŲ KITOS KILMĖS ATLIEKŲ PARENGIMU PAKARTOTINIAM NAUDOJIMUI IR PERDIRBIMU, TEIKIMO FORMA

Skaičiavimo metodas (1)

Susidariusios atliekos (2)

(t)

Parengimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas (3)

(t)

 

 

 

B.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU A DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Ataskaitos tikslas

Šios ataskaitos tikslas – surinkti informaciją apie duomenų rinkimo metodus ir pateiktų duomenų aprėptį. Ši ataskaita turėtų padėti geriau suprasti valstybių narių taikomus metodus, taip pat įvairiose šalyse surinktų duomenų lyginimo galimybes ir ribas.

II.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė:

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

III.   Informacija apie buitines atliekas ir panašias kitos kilmės atliekas

1.   Kaip, siekiant su atliekomis susijusio tikslo, nustatomi susidariusių atliekų kiekiai?

 

2.   Ar atlikta buitinių atliekų ir panašių kitos kilmės atliekų rūšiuojamoji analizė? Taip/Ne

3.   Jei taikomi kiti metodai, apibūdinkite juos:

 

4.   Kaip A dalyje nurodytas atliekų kiekis susijęs su atliekų statistiniais duomenimis, teikiamais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 (4)?

 

5.   Nurodykite buitinių atliekų ir panašių kitos kilmės atliekų sudėtį ir šaltinius, lentelėje pažymėdami atitinkamus langelius.

Atliekų medžiagos

Atliekų kodai (5)

Susidarė

Namų ūkiuose

Mažose įmonėse

Restoranuose ir valgyklose

Viešose zonose

Kitose vietose

(nurodyti)

Popierius ir kartonas

20 01 01 ,

15 01 01

 

 

 

 

 

Metalai

20 01 40 ,

15 01 04

 

 

 

 

 

Plastikas

20 01 39 ,

15 01 02

 

 

 

 

 

Stiklas

20 01 02 ,

15 01 07

 

 

 

 

 

Biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos

20 01 08

 

 

 

 

 

 

Įskaitant kompostavimą namuose? taip/ne

Biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos

20 02 01

 

 

 

 

 

 

Įskaitant kompostavimą namuose? taip/ne

Biologiškai neskaidžios sodų ir parkų atliekos

20 02 02 ,

20 02 03

 

 

 

 

 

Mediena

20 01 38 ,

15 01 03

 

 

 

 

 

Tekstilė

20 01 10 ,

15 01 09

20 01 11 ,

 

 

 

 

 

Baterijos

20 01 34 ,

20 01 33 *

 

 

 

 

 

Nebenaudojama įranga

20 01 21 *,

20 01 35 *,

20 01 23 *,

20 01 36

 

 

 

 

 

Kitos komunalinės atliekos

20 03 01 ,

20 03 07 ,

20 03 02 ,

15 01 06

 

 

 

 

 

Pirmiau nenurodytos komunalinės atliekos (nurodyti)

 

 

 

 

 

 

 

6.   Jei taikomas 1 ir 2 skaičiavimo metodai: tolesnėse a–c eilutėse nurodykite atitinkamus kiekius ar dalis ir atliekų kodus, naudojamus susidarančių atliekų kiekiui apskaičiuoti, tokia tvarka:

a)

popieriaus, metalo, plastiko, stiklo (ir, jei taikomas 2 metodas, kitų vienarūšių atliekų srautų) procentinė dalis buitinėse atliekose (ir, jei taikomas 2 metodas, panašiose atliekose), nustatyta atliekant rūšiuojamąją analizę,

×

b)

metinis susidariusių buitinių atliekų (ir, jei taikomas 2 metodas, panašių atliekų) kiekis

+

c)

popierius, metalas, plastikas ir stiklas (ir, jei taikomas 2 metodas, kiti vienarūšių atliekų srautai), atskirai surinktas iš namų ūkių (ir, jei taikomas 2 metodas, atskirai surinktos panašios kitos kilmės atliekos) (atliekų kodai 15 01, 20 01)

a)

 

b)

 

c)

 

7.   Kaip renkami duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimą?

a)

Ar duomenys grindžiami į pradinio apdorojimo įrenginius (pvz., rūšiavimo įmonę, mechaninio biologinio apdorojimo įmonę) pristatomų atliekų kiekiu? Taip/Ne

Jei taip, pateikite informaciją apie perdirbimo veiksmingumą:

 

b)

Ar duomenys grindžiami į galutinio perdirbimo procesą patenkančių atliekų kiekiu? Taip/Ne

c)

Aprašykite duomenų patvirtinimo procesą:

 

8.   Ar kilo problemų taikant biologiškai skaidžių atliekų kiekio apskaičiavimo taisykles? Taip/Ne

Jei taip, aprašykite problemą (-as):

 

9.   Ar atliekos buvo

a)

išvežtos į kitą valstybę narę? (Taip/Ne)

b)

išvežtos apdoroti už Sąjungos ribų? (Taip/Ne)

Jeigu į a ir (arba) b punktuose pateiktą klausimą atsakėte teigiamai, kaip buvo gauti, stebimi ir patvirtinti tų išvežtų ar eksportuotų kiekių parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo rodikliai?

 

C.   DUOMENŲ APIE DIREKTYVOS 2008/98/EB 11 STRAIPSNIO 2 DALIES B PUNKTO ĮGYVENDINIMĄ, SUSIJUSIŲ SU STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKOMIS, TEIKIMO FORMA

Skaičiavimo metodas (6)

Susidariusios atliekos

(t)

Parengimas pakartotiniam naudojimui

(t)

Perdirbimas

(t)

Užpildymas

(t)

Naudojimas kitoms medžiagoms gauti (7)

(t)

Bendras medžiagoms gauti panaudotų atliekų kiekis (8)

(t)

 

 

 

 

 

 

 

D.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU C DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Ataskaitos tikslas

Šios ataskaitos tikslas – surinkti informaciją apie duomenų rinkimo metodus ir pateiktų duomenų aprėptį. Ši ataskaita turėtų padėti geriau suprasti valstybių narių taikomus metodus, taip pat įvairiose šalyse surinktų duomenų lyginimo galimybes ir ribas.

II.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

III.   Informacija apie statybos ir griovimo atliekas

1.   Kaip nustatomi susidariusių statybos ir griovimo atliekų kiekiai? Kaip tie kiekiai susiję su duomenimis, teikiamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 2150/2002?

 

2.   Kaip renkami duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimą, užpildymą ir kitą naudojimą?

Aprašykite, kaip taikoma užpildymo apibrėžtis, pateikta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 17a punkte, teikiant duomenis apie statybos ir griovimo atliekas, ir apibūdinkite įvairias atliekų apdorojimo operacijas, nurodytas C dalies lentelėje prie kategorijos „kitas naudojimas“, bei nurodykite jų procentinę dalį.

 

3.   Ar duomenys grindžiami į pradinio apdorojimo įrenginius pristatomų atliekų kiekiu? Taip/Ne

Jei taip, pateikite informaciją apie pradinio apdorojimo veiksmingumą:

 

4.   Ar duomenys grindžiami į galutinio perdirbimo procesą patenkančių atliekų kiekiu? Taip/Ne

5.   Aprašykite duomenų patvirtinimo procesą:

 

6.   Ar atliekos buvo

a)

išvežtos į kitą ES valstybę narę? Taip/Ne

b)

išvežtos apdoroti už Sąjungos ribų? Taip/Ne

Jei taip, kaip buvo gauti, stebimi ir (arba) patvirtinti tų išvežtų arba eksportuotų kiekių pakartotinio naudojimo bei perdirbimo rodikliai ir naudojimo rodikliai?

 


(1)  Skaičiavimo metodas, pasirinktas pagal Sprendimą 2011/753/ES: įrašomas pasirinkto skaičiavimo metodo numeris (1–4), nurodytas to sprendimo I priedo antroje skiltyje.

(2)  Buitinės atliekos arba buitinės ir panašios kitos kilmės atliekos, kaip reikalaujama pagal pasirinktą skaičiavimo metodą.

(3)  Pakartotiniam naudojimui parengtos ir perdirbtos buitinės atliekos arba buitinės ir panašios kitos kilmės atliekos, kaip reikalaujama pagal pasirinktą skaičiavimo metodą.

(4)  2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (OL L 332, 2002 12 9, p. 1).

(5)  2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).

(6)  Skaičiavimo metodas, pasirinktas pagal Sprendimo 2011/753/ES II priedą:

(7)  Tai apima ir kitokį naudojimą medžiagoms gauti nei parengimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir užpildymas.

(8)  Kiekių, kurie nurodyti prie parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo, užpildymo ir naudojimo kitoms medžiagoms gauti, suma.


V PRIEDAS

7 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTI DUOMENYS APIE KOMUNALINES ATLIEKAS

A.   DUOMENŲ TEIKIMO FORMA

Komunalinės atliekos

Susidariusių atliekų kiekis (1)

(t)

Atskirai surinktos atliekos

(t)

Parengimas pakartotiniam naudojimui

(t)

Perdirbimas

(t)

Naudojimas energijai gauti (2)

(t)

Kitas naudojimas (3)

(t)

Iš viso

 

 

 

 

 

 

Metalai

 

 

 

 

 

 

Metalai, atskirti sudeginus komunalines atliekas (4)

 

 

 

 

 

 

Stiklas

 

 

 

 

 

 

Plastikas

 

 

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

 

 

 

 

 

 

Biologinės atliekos

 

 

 

 

 

 

Susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos biologinės atliekos (5)

 

 

 

 

 

 

Mediena

 

 

 

 

 

 

Tekstilė

 

 

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

 

 

 

 

 

Baterijos

 

 

 

 

 

 

Stambiosios atliekos (6)

 

 

 

 

 

 

Mišrios atliekos

 

 

 

 

 

 

Kita

 

 

 

 

 

 

Tamsūs laukeliai – duomenų teikti nereikia.

Šviesūs laukeliai – duomenys teikiami savanoriškai, išskyrus duomenis apie metalus, atskirtus ir perdirbtus sudeginus komunalines atliekas, ir susidarymo vietoje atskirtas ir perdirbtas biologines atliekas, jei valstybės narės į tuos atliekų srautus atsižvelgia apskaičiuodamos perdirbimo tikslus.

B.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU A DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Ataskaitos tikslai

Kokybės patikros ataskaitos tikslai yra šie:

1.

patikrinti, ar valstybės narės nuosekliai taiko komunalinių atliekų apibrėžtį;

2.

įvertinti duomenų rinkimo procesų kokybę, įskaitant administracinių duomenų šaltinių mastą ir pripažinimą bei tyrimais grindžiamų metodų statistinį patikimumą;

3.

suprasti reikšmingus skirtingų ataskaitinių metų duomenų skirtumus ir užtikrinti pasitikėjimą tų duomenų tikslumu;

4.

užtikrinti, kad sudeginus komunalines atliekas atskirtų metalų kiekis būtų matuojamas pagal taisykles ir bendrą metodiką, ir

5.

patikrinti atitiktį konkretiems reikalavimams, nustatytiems perdirbimo tikslų įgyvendinimo pažangos skaičiavimo taisyklėse.

II.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

6.   Nuoroda į valstybės narės paskelbtus duomenis (jei yra):

III.   Informacija apie komunalines atliekas

1.   Renkant duomenis dalyvaujančių subjektų aprašymas

Institucijos pavadinimas

Pagrindinių pareigų aprašymas

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

2.   Ar A dalyje nurodyti duomenys apie komunalines atliekas naudotini siekiant įrodyti, kad laikomasi Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto tikslo? Taip/Ne

3.   Naudojamų metodų aprašymas

3.1.   Susidariusių komunalinių atliekų kiekis

3.1.1.   Susidarančių komunalinių atliekų nustatymo metodai (pažymėkite kryžiuku arba nurodykite paskutinėje skiltyje)

Komunalinių atliekų komponentas

Administraciniai duomenys

Tyrimai

Elektroninis registras

Iš atliekų tvarkymo subjektų gauti duomenys

Iš savivaldybių gauti duomenys

Iš didesnės gamintojo atsakomybės sistemų gaunami duomenys

Kita (nurodyti)

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

Metalai

 

 

 

 

 

 

 

Stiklas

 

 

 

 

 

 

 

Plastikas

 

 

 

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

 

 

 

 

 

 

 

Biologinės atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Mediena

 

 

 

 

 

 

 

Tekstilė

 

 

 

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

 

 

 

 

 

 

Baterijos

 

 

 

 

 

 

 

Stambiosios atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Mišrios atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Kita (nurodyti)

 

 

 

 

 

 

 

3.1.2.   Metodikos, kuria siekiama, kad komunalinių atliekų apibrėžtis būtų taikoma nacionalinėse duomenų rinkimo sistemose (įskaitant metodiką, pagal kurią renkami duomenys apie nebuitinę komunalinių atliekų frakciją), aprašymas.

 

3.1.3.   Statistiniai kodai, atliekų kodų naudojimas ir duomenų apie komunalinių atliekų susidarymą patikra

Komunalinių atliekų komponentas

Atliekų kodai (7)

Kita naudota klasifikacija

Patikros procesas

Kryžminė patikra

(taip/ne)

Laiko eilutės patikra

(taip/ne)

Auditas

(taip/ne)

Patikros proceso aprašymas

Metalai

20 01 40 , 15 01 04 , 15 01 11 *

 

 

 

 

 

Stiklas

20 01 02 , 15 01 07

 

 

 

 

 

Plastikas

20 01 39 , 15 01 02

 

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

20 01 01 , 15 01 01

 

 

 

 

 

Biologinės atliekos

20 01 08 , 20 01 25 , 20 02 01

 

 

 

 

 

Mediena

20 01 37 *, 20 01 38 , 15 01 03

 

 

 

 

 

Tekstilė

20 01 10 , 20 01 11 , 15 01 09

 

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

20 01 21 *, 20 01 23 *, 20 01 35 *, 20 01 36

 

 

 

 

 

Baterijos

20 01 33 *, 20 01 34

 

 

 

 

 

Stambiosios atliekos

20 03 07

 

 

 

 

 

Mišrios atliekos

20 03 01 , 15 01 06

 

 

 

 

 

Kita (nurodyti)

20 01 13 *, 20 01 14 *, 20 01 15 *, 20 01 17 *, 20 01 19 *, 20 01 26 *, 20 01 27 *, 20 01 28 , 20 01 29 *, 20 01 30 , 20 01 31 *, 20 01 32 , 20 01 41 , 20 01 99 , 20 02 03 , 20 03 02 , 20 03 03 , 20 03 99 , 15 01 05 , 15 01 10 *

 

 

 

 

 

3.1.4.   Metodai, taikyti susidariusių mišrių komunalinių atliekų sudėčiai įvertinti pagal kiekvieną medžiagą

 

3.1.5.   Apskaičiuota buitinių atliekų procentinė dalis komunalinėse atliekose ir aprašymas, kaip ta dalis apskaičiuota

 

3.1.6.   Atliekų, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi nėra panašios į buitines atliekas, neįtraukimo metodai, visų pirma susiję su:

pakuočių atliekomis ir elektros ir elektroninės įrangos atliekomis iš komercinių ir pramoninių šaltinių, kurios nėra panašios į buitines atliekas, ir

atliekų, kurios susidaro namų ūkiuose, bet nėra komunalinės atliekos, pvz., statybos ir griovimo atliekos, rūšimis.

 

3.1.7.   Įverčių, naudojamų užpildyti duomenų apie susidariusias komunalines atliekas spragoms, susijusioms su buitinių atliekų kiekiu (pvz., dėl to, kad surinkimo sistemos apima ne visus namų ūkius) ir panašių atliekų kiekiu (pvz., dėl to, kad duomenys apie atliekų surinkimą nepakankamai apima panašias atliekas), paaiškinimas

 

3.1.8.   Skirtumai, palyginti su ankstesniais metais pateiktais duomenimis

Reikšmingų metodinių einamaisiais ataskaitiniais metais taikomo duomenų apie komunalines atliekas rinkimo metodo pakeitimų, palyginti su ankstesniais ataskaitiniais metais taikytu metodu, paaiškinimas (visų pirma nurodykite retrospektyviai atliktus pataisymus, jų pobūdį ir ar tam tikrų metų duomenys buvo atskirti duomenų eilučių segmentų skirtuku).

 

Jei kurio nors komunalinių atliekų komponento kiekis tonomis daugiau kaip 10 % skiriasi nuo ankstesniais ataskaitiniais metais gautų duomenų, išsamus tokio skirtumo priežasčių paaiškinimas.

Komunalinių atliekų komponentas

Skirtumas (%)

Pagrindinės skirtumo priežastys

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.   Komunalinių atliekų tvarkymas

3.2.1.   Apdorojimo operacijų klasifikacija

Informacija apie apdorojimo operacijų klasifikaciją (jei naudojama standartinė klasifikacija, kaip antai šalinimo operacija ar naudojimo operacija, Direktyvos 2008/98/EB I ir II prieduose nustatytais kodais nurodomi operacijų pavadinimai arba nurodomos ir apibūdinamos visos atitinkamos taikomos kategorijos).

 

3.2.2.   Apdorotų komunalinių atliekų kiekio nustatymo metodų aprašymas (pažymėti kryžiuku)

Duomenų rinkimo metodai/Komunalinių atliekų rūšis

Administraciniai duomenys

Tyrimai

Elektroninis registras

Iš atliekų tvarkymo subjektų gauti duomenys

Iš savivaldybių gauti duomenys

Iš didesnės gamintojo atsakomybės sistemų gaunami duomenys

Kita (nurodyti)

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

Metalai

 

 

 

 

 

 

 

Stiklas

 

 

 

 

 

 

 

Plastikas

 

 

 

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

 

 

 

 

 

 

 

Biologinės atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Mediena

 

 

 

 

 

 

 

Tekstilė

 

 

 

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

 

 

 

 

 

 

Baterijos

 

 

 

 

 

 

 

Stambiosios atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Mišrios atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Kita (nurodyti)

 

 

 

 

 

 

 

Papildoma informacija apie metodiką, įskaitant kelių metodų naudojimą.

 

3.2.3.   Parengimas pakartotiniam naudojimui

Aprašymas, kaip apskaičiuoti užregistruoti pakartotiniam naudojimui parengti kiekiai.

 

3.2.4.   Taikytų perdirbamų atliekų kiekio matavimo vietų, pvz., apskaičiavimo vietoje, rūšiavimo operacijos pabaigoje (jei taikytina, atėmus netikslines medžiagas) ir atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų ir pan., įskaitant skirtumus regiono ir vietos lygmenimis, taip pat, jei taikoma, buitinėms ir panašioms atliekoms, aprašymas.

Komunalinių atliekų komponentas

Naudojamų matavimo vietų aprašymas

Metalai

 

Metalai iš DNP

 

Stiklas

 

Plastikas

 

Popierius ir kartonas

 

Biologinės atliekos

 

Mediena

 

Tekstilė

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

Baterijos

 

Stambiosios atliekos

 

Kita

 

Išsamus netikslinių medžiagų, pašalintų tarp matavimo ir skaičiavimo vietų, kiekio apskaičiavimo metodikos aprašymas (jei taikoma)

 

3.2.5.   Metodikos, pagal kurią nustatoma, koks kiekvienos atliekose, sudarytose iš kelių medžiagų, esančios medžiagos kiekis perdirbamas, aprašymas

 

3.2.6.   Vidutinių nuostolių koeficientų (VNK) naudojimas

Rūšiuotų atliekų, kurioms taikomi VNK, rūšiavimo įmonių, kurioms taikomi skirtingi VNK, VNK skaičiavimo tokioje (-se) vietoje (-se) metodikos, įskaitant atliekamų tyrimų statistinį tikslumą, arba bet kokių techninių specifikacijų aprašymas.

Rūšiuota atliekų medžiaga ir rūšiavimo įmonės tipas

Taikomas VNK (%)

Aprašymas

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.7.   Atliekų priskyrimas komunaliniams šaltiniams ir nekomunaliniams šaltiniams matavimo vietoje.

Nekomunalinių atliekų atskyrimo metodikos aprašymas (panašių įrenginių duomenis galima apibendrinti).

Atliekų medžiagos/atliekų kodai

Įrenginio tipas

Komunalinių atliekų dalis (%)

Metodų, kuriais apskaičiuota ta procentinė dalis, aprašymas

 

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.8.   Atliekų priskyrimas skirtingoms valstybėms narėms matavimo vietoje

Kitose valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse susidariusių atliekų atskyrimo metodikos aprašymas (panašių įrenginių duomenis galima apibendrinti).

Atliekų medžiagos/atliekų kodai

Įrenginio tipas

Valstybės narės atliekų dalis (%)

Metodų, kuriais apskaičiuota ta procentinė dalis, aprašymas

 

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.9.   Komunalinių biologinių atliekų, kurios nėra atskirai surenkamos ar atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, perdirbimas (taikoma iki 2026 m.)

Informacija apie priemones, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų sąlygų, susijusių su komunalinių biologinių atliekų, kurios nėra atskirai surenkamos ar atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, perdirbimu.

 

3.2.10.   Susidarymo vietoje atskiriamos ir perdirbamos komunalinės biologinės atliekos

Bendras taikytos metodikos aprašymas, įskaitant tiesioginį ir netiesioginį matavimą ir supaprastintą metodiką, skirtą susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekiui matuoti.

 

Metodų, kuriais iš registrų ar per apklausas gaunamas aktyvių perdirbimo įrenginių skaičius arba asmenų, susijusių su susidarymo vietoje atskirtų komunalinių biologinių atliekų perdirbimu, skaičius, ir kuriais užtikrinama, kad į aktyvių perdirbimo įrenginių skaičių būtų įtraukti tik tie perdirbimo įrenginiai, kuriuos aktyviai naudoja atliekų gamintojai, aprašymas.

 

Metodų, kuriais nustatomas susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis, kuris turi būti įrašytas į II priede pateiktas formules, aprašymas.

 

Išsamus tyrimų aprašymas, įskaitant jų periodiškumą, dalines imtis, pasikliovimo lygius ir pasikliautinuosius intervalus.

 

Priemonių, kuriomis užtikrinama, kad pranešti komunalinių biologinių atliekų, atskirtų ir perdirbtų jų susidarymo vietoje, kiekiai nebūtų pervertinti, aprašymas (įskaitant taikomą koeficientą, susijusį su drėgmės praradimu).

 

Priemonių, kuriomis užtikrinama, kad susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos komunalinės biologinės atliekos būtų tinkamai apdorojamos ir kad perdirbtos atliekos būtų naudojamos ir teiktų naudą žemės ūkiui ar ekologinę naudą.

 

3.2.11.   Perdirbtų metalų, atskirtų sudeginus komunalines atliekas, kiekio apskaičiavimas

Išsamus duomenų, kurių reikia nuo deginimo nuosėdinių pelenų atskirtų metalų kiekiui apskaičiuoti, rinkimo metodo aprašymas.

 

Metodo, pagal kurį matuojamas bendras iš deginimo įrenginio nuosėdinių pelenų gautas metalo koncentrato kiekis, aprašymas.

 

Metodo, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis metalo kiekis bendrame metalo koncentrato kiekyje, aprašymas, įskaitant visų atliktų tyrimų patikimumą.

 

Metodo, pagal kurį nustatomas į deginimo įmones patenkančių komunalinių atliekų dalies įvertis, aprašymas, įskaitant visų atliktų tyrimų patikimumą.

 

3.2.12.   Kitas atliekų naudojimas

Įvairių atliekų apdorojimo operacijų, nurodytų A dalies lentelėje prie kategorijos „kitas naudojimas“, aprašymas ir jų procentinė dalis.

 

3.2.13.   Informacija apie laikino atliekų saugojimo svarbą sutvarkytų atliekų kiekiui atitinkamais metais, bet kokie einamaisiais ataskaitiniais metais perdirbtų atliekų, kurios buvo laikinai saugomos ankstesniais ataskaitiniais metais, įverčiai, taip pat einamaisiais ataskaitiniais metais laikinai saugoti perduotų atliekų kiekio įverčiai

 

3.2.14.   Skirtumas, palyginti su ankstesnių ataskaitinių metų duomenimis.

Reikšmingi metodiniai einamaisiais ataskaitiniais metais taikomo skaičiavimo metodo pakeitimai, palyginti su ankstesniais ataskaitiniais metais taikytu skaičiavimo metodu, jei jų yra (visų pirma nurodykite retrospektyviai atliktus pataisymus, jų pobūdį ir ar tam tikrų metų duomenys buvo atskirti duomenų eilučių segmentų skirtuku).

 

Jei kurio nors perdirbtų komunalinių atliekų komponento kiekis tonomis daugiau kaip 10 % skiriasi nuo ankstesniais ataskaitiniais metais gautų duomenų, išsamus tokio skirtumo priežasčių paaiškinimas (t. y. dėl kurių atliekų srautų, sektorių ar įverčių atsirado skirtumai ir kokia gilesnė jų priežastis) kiekvieno komponento atveju

Komunalinių atliekų sudedamoji dalis

Skirtumas (%)

Pagrindinės skirtumo priežastys

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.15.   Komunalinių atliekų perdirbimo duomenų tikrinimas

Komunalinių atliekų komponentas

Patikros procesas

Kryžminė patikra

(taip/ne)

Laiko eilutės patikra

(taip/ne)

Auditas

(taip/ne)

Patikros proceso aprašymas

Metalai

 

 

 

 

Metalai iš DNP

 

 

 

 

Stiklas

 

 

 

 

Plastikas

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

 

 

 

 

Biologinės atliekos

 

 

 

 

Mediena

 

 

 

 

Tekstilė

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

 

 

 

Baterijos

 

 

 

 

Stambiosios atliekos

 

 

 

 

Mišrios atliekos

 

 

 

 

Kita

 

 

 

 

4.   Duomenų tikslumas

4.1.1.   Pagrindinių problemų, darančių poveikį komunalinių atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenų tikslumui, aprašymas, įskaitant klaidas, susijusias su ėminių ėmimu, aprėptimi, matavimu, apdorojimu ir atsakymų negavimu

 

4.1.2.   Tyrimų, skirtų komunalinių atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenims surinkti, aprėpties ir patikimumo aprašymas

 

4.1.3.   Statistiniai tyrimai, atlikti renkant komunalinių atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenis

Komunalinių atliekų komponentas

Metai

Tiriamosios visumos procentinė dalis

Duomenys (tonomis)

Pasikliovimo lygis

Paklaidos riba

Išsami informacija apie korekcijas, atliktas nuo tyrimo metų iki einamųjų metų

Kiti duomenys

 

 

 

 

 

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

IV.   Konfidencialumas

Jei prašoma neskelbti tam tikrų šios kokybės patikros ataskaitos dalių, tokio prašymo pagrindimas.

 

V.   Pagrindinės nacionalinės interneto svetainės, informaciniai dokumentai ir publikacijos

 

C.   PRIEMONIŲ, KURIŲ IMTASI PAGAL DIREKTYVOS 2008/98/EB 11A STRAIPSNIO 3 DALĮ IR 11A STRAIPSNIO 8 DALĮ, ATASKAITŲ TEIKIMO FORMA

1.   Išsamus Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 3 dalyje ir 11a straipsnio 8 dalyje nurodytos kokybės kontrolės ir komunalinių atliekų atsekamumo sistemos aprašas

 

2.   Už valstybės narės ribų apdorojamų komunalinių atliekų kokybės kontrolė ir atsekamumas

Komunalinių atliekų komponentas

Galutinis apdorojimas valstybėje narėje

(taip/ne)

Išvežamos į kitą ES valstybę narę

(taip/ne)

Eksportuojamos už ES ribų

(taip/ne)

Specialių kokybės kontrolės ir komunalinių atliekų atsekamumo priemonių, visų pirma susijusių su duomenų rinkimu, stebėsena ir patikra, aprašymas

Metalai

 

 

 

 

Metalai iš DNP

 

 

 

 

Stiklas

 

 

 

 

Plastikas

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

 

 

 

 

Biologinės atliekos

 

 

 

 

Mediena

 

 

 

 

Tekstilė

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

 

 

 

Baterijos

 

 

 

 

Stambiosios atliekos

 

 

 

 

Mišrios atliekos

 

 

 

 

Kita

 

 

 

 

3.   Išsamus priemonių, kuriomis užtikrinama, kad eksportuotojas gali įrodyti, kad atliekų siunta atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 (8) reikalavimus ir kad atliekos už Sąjungos ribų buvo apdorojamos tokiomis sąlygomis, kurios iš esmės atitinka susijusiuose Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, aprašymas.

 


(1)  Susidariusių kiekvienos medžiagos atliekų kiekis gali būti grindžiamas duomenimis apie atskirai surinktas atliekas ir įverčiais, gautais per reguliariai atnaujinamus komunalinių atliekų sudėties tyrimus. Jei tokių tyrimų nėra, galima naudoti mišrių atliekų kategoriją.

(2)  Tai apima deginimą energijai gauti ir atliekų perdirbimą siekiant jas naudoti kaip kurą ar kitas priemones energijai gauti. Kiekvienos atliekų, kurios naudojamos energijai gauti, medžiagos svoris gali būti grindžiamas įverčiais, gautais taikant reguliariai atnaujinamus komunalinių atliekų sudėties tyrimus. Jei tokių tyrimų nėra, galima naudoti mišrių atliekų kategoriją.

(3)  Tai neapima parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir naudojimo energijai gauti, bet apima užpildymą.

(4)  Metalai, atskirti sudeginus komunalines atliekas, nurodomi atskirai ir neįtraukiami į metalams skirtą eilutę ir į bendrą atliekų, patenkančių į naudojimo energijai gauti operacijas, kiekį.

(5)  Susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos biologinės atliekos nurodomos atskirai ir neįtraukiamos į biologinėms atliekoms skirtą eilutę.

(6)  Tai apima stambiąsias atliekas, kurioms reikalingas specialus surinkimas ir apdorojimas, pvz., baldus ir čiužinius.

(7)  Atliekų kodai, nustatyti Sprendimu 2000/532/EB.

(8)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).


VI PRIEDAS

7 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTI DUOMENYS APIE MINERALINĮ IR SINTETINĮ TEPALĄ, PRAMONINES ALYVAS IR ALYVŲ ATLIEKAS

A.   DUOMENŲ TEIKIMO FORMA

1 lentelė

Duomenų apie mineralinio ir sintetinio tepalo ir pramoninių alyvų tiekimą rinkai ir apie alyvų atliekų apdorojimą teikimas

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Rinkai tiekiamos alyvos (5)

(t)

Susidariusios alyvų atliekos (6) (sausos alyvos)

(t)

Atskirai surinktos (7) alyvų atliekos

(t)

Eksportas (8) Alyvų atliekos

(t)

Importuotos (9) alyvų atliekos

(t)

Regeneravimas (10)

(t)

Kitas perdirbimas (11)

(t)

Naudojimas energijai gauti (12) (R1)

(t)

Šalinimas (13)

(t)

 

 

 

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos (14)

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos (14)

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos (14)

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Variklio ir pavarų dėžės alyvos (1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pramoninės alyvos (2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pramoninės alyvos (tik emulsijos) (3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atskyrimo būdu gauta alyva ir koncentratai (4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tamsūs laukeliai – duomenų teikti nereikia.

(10–13)

Nurodomi atskirai surinktų alyvų atliekų kiekiai. 6–9 skiltyse nurodytų sausų alyvų verčių suma turėtų būti lygi 3 skiltyje nurodytoms sausų alyvų vertėms, pakoreguotoms eksportuotų ir importuotų alyvų atliekų atveju (3 skiltis – 4 skiltis + 5 skiltis = 6 skiltis + 7 skiltis + 8 skiltis + 9 skiltis).

Vadovaujantis Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 18 punkte pateikta alyvų atliekų regeneravimo apibrėžtimi, išskyrus regeneruotas alyvas, kurios naudojamos energijai gauti arba kaip kuras.


2 lentelė

Duomenų apie alyvų atliekų apdorojimą teikimas

1

2

3

4

5

Naudojimo rezultato rūšis

Regeneravimas (10)

(t)

Kitas perdirbimas

(t)

Naudojimas energijai gauti arba perdirbimas į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras (įskaitant regeneruotas alyvas, kurios naudojamos kaip kuras)

(t)

Šalinimas (D10)

(t)

Regeneruota bazinė alyva – I grupė (11)  (12)

 

 

 

 

Regeneruota bazinė alyva – II grupė (13)

 

 

 

 

Regeneruota bazinė alyva – III grupė (14)

 

 

 

 

Regeneruota bazinė alyva – IV grupė (15)

 

 

 

 

Perdirbti produktai (16) (nurodyti)

 

 

 

 

Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Lengvasis kuras

 

 

 

 

Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Distiliacinis kuras

 

 

 

 

Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Mazutas

 

 

 

 

Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Regeneruotas kuras

 

 

 

 

Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Perdirbtas kuras

 

 

 

 

Naudojimas vietoje energijai gauti (17)

 

 

 

 

Kita (prireikus nurodykite ir įterpkite eilučių)

 

 

 

 

Tamsūs laukeliai – duomenų teikti nereikia.


3 lentelė

Duomenų apie mineralinio ir sintetinio tepalo ir pramoninių alyvų tiekimą rinkai ir apie alyvų atliekų apdorojimą, išskyrus nurodytuosius 1 lentelėje, teikimas

 

1

2

3

4

5

6

7

Surinktos (1) alyvų atliekos (t)

Eksportas (2) Alyvų atliekos (t)

Importuotos (3) alyvų atliekos (t)

Šalinimas (4) (D10) (t)

Regeneravimas (5) (t)

Kitas perdirbimas (6) (t)

Naudojimas energijai gauti (7) (t)

 

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Apdirbimo operacijoms naudojamos alyvos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Netepamosios pramoninės alyvos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tepalai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Perdirbus tepalus gauti ekstraktai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Triumų alyvos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šviesūs laukeliai – duomenys teikiami savanoriškai.

(1–7)

Vartojamų terminų paaiškinimai pateikti 1 lentelės 3–9 skiltyse ir atitinkamose pastabose.


4 lentelė

Susidariusių alyvų atliekų kiekio apskaičiavimo pamatinės vertės

 

1

Rinkai tiekiama alyvų frakcija (%)

Variklio ir pavarų dėžės alyvos

 

Variklio alyvos

52

Pavarų dėžės alyvos

76

Pramoninės alyvos

 

Mašininės alyvos

50

Hidraulinės alyvos

75

Turbinų alyvos

70

Transformatorių alyvos

90

Šilumą perduodančios alyvos

90

Kompresorių alyvos

50

Bazinės alyvos

50

Emulsijose naudojamos metalo apdirbimo alyvos

49

B.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU A DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

6.   Nuoroda į valstybės narės paskelbtus duomenis (jei yra):

II.   Informacija apie rinkai tiekiamas alyvas ir alyvų atliekas

1.   Duomenų rinkimo metodai (atitinkama skiltis turėtų būti pažymėta kryžiuku, o paskutinė skiltis – užpildyta)

Duomenų rinkimo metodai/Duomenų rinkinys

Administraciniai duomenys

Tyrimai

Elektroninis registras

Iš atliekų tvarkymo subjektų gauti duomenys

Iš didesnės gamintojo atsakomybės sistemų gaunami duomenys

Kita (nurodyti)

Išsamus metodikos aprašymas

Rinkai tiekiamos alyvos

 

 

 

 

 

 

 

Surinktos alyvų atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Alyvų atliekų regeneravimas

 

 

 

 

 

 

 

Kitas alyvų atliekų perdirbimas

 

 

 

 

 

 

 

Alyvų atliekų naudojimas energijai gauti

 

 

 

 

 

 

 

Alyvų atliekų šalinimas

 

 

 

 

 

 

 

Prireikus įterpkite eilučių ir jose nurodykite tam tikrų rūšių alyvų atliekų apdorojimą

2.   Susidariusių alyvų atliekų kiekio nustatymo metodikos aprašymas

 

3.   Metodo, pagal kurį nustatomas alyvų atliekose esančios sausos alyvos kiekis, aprašymas (pvz., vandens kiekio cheminė analizė, ekspertų žinios ir t. t.).

 

4.   Alyvų atliekų, nurodytų prie kategorijos „kitas perdirbimas“, apdorojimo rezultatų aprašymas ir jų kiekis

 

5.   Bazinių alyvų, kurios naudojamos kaip kuras, kiekio nustatymo metodikos aprašymas

 

6.   Duomenys apie alyvų atliekų apdorojimą už valstybės narės ribų

 

7.   Išsamus specialių kokybės kontrolės ir alyvų atliekų atsekamumo priemonių, visų pirma susijusių su duomenų stebėsena ir patikra, aprašymas

 

8.   Duomenų apie alyvų atliekų apdorojimą kitoje valstybėje narėje arba už Sąjungos ribų šaltinių (pvz., Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 arba apdorojimo operacijų vykdytojo pateikti pirminiai duomenys) ir duomenų kokybės aprašymas

 

9.   Sunkumų, su kuriais susiduriama renkant duomenis iš apdorojimo operacijų vykdytojų, esančių kitoje valstybėje narėje arba už Sąjungos ribų, aprašymas

 

10.   Priemonių, kuriomis užtikrinama, kad už Sąjungos ribų esantis alyvų atliekų eksportuotojas gali įrodyti, kad atliekų siunta atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimus ir kad atliekos už Sąjungos ribų buvo apdorotos tokiomis sąlygomis, kurios iš esmės atitinka susijusiuose Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, aprašymas.

 

11.   Duomenų tikslumas

11.1.   Pagrindinių problemų, darančių poveikį alyvų atliekų susidarymo, surinkimo ir apdorojimo duomenų kokybei ir tikslumui, aprašymas, įskaitant klaidas, susijusias su ėminių ėmimu, aprėptimi, matavimu, apdorojimu ir atsakymų negavimu

 

11.2.   Duomenų apie mineralinius ir sintetinius tepalus, pramonines alyvas ir alyvų atliekas rinkimo išsamumas

Išsami informacija apie tai, kaip duomenų šaltiniai apima visus rinkai tiekiamo mineralinio ir sintetinio tepalo ir pramoninių alyvų kiekius ir surinktų bei apdorotų alyvų atliekų kiekius, taip pat visus kiekius, pridėtus naudojant įverčius, įskaitant informaciją apie tai, kaip tie įverčiai nustatomi ir kokią atitinkamų duomenų rinkinio bendro kiekio dalį jie sudaro.

 

11.3.   Skirtumai, palyginti su ankstesnių ataskaitinių metų duomenimis

Reikšmingi metodiniai einamaisiais ataskaitiniais metais taikomo apskaičiavimo metodo pokyčiai, palyginti su praėjusiais metais taikytu skaičiavimo metodu.

 

Jei kurios nors kategorijos apdorotų alyvų atliekų kiekis tonomis daugiau kaip 10 % skiriasi nuo ankstesniais ataskaitiniais metais gautų duomenų, išsamus tokio skirtumo priežasčių paaiškinimas (t. y. dėl kurių alyvų atliekų, sektorių ar įverčių atsirado skirtumai ir kokia gilesnė jų priežastis) kiekvienos kategorijos atveju

Alyvų atliekų kategorija ir apdorojimas

Skirtumas (%)

Pagrindinės skirtumo priežastys

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

III.   Konfidencialumas

Jei prašoma neskelbti tam tikrų šios ataskaitos dalių, tokio prašymo pagrindimas.

 

IV.   Pagrindinės nacionalinės interneto svetainės, informaciniai dokumentai ir publikacijos

Tai apima ataskaitas, kuriose nagrinėjami duomenų kokybės, aprėpties ar kiti vykdymo užtikrinimo aspektai, pavyzdžiui, alyvų atliekų surinkimo ir apdorojimo geriausios praktikos ataskaitas ir alyvų importo, eksporto ar nuostolių ataskaitas.

 


(1)  Įskaitant variklių alyvą ir pavarų dėžės alyvą (automobilių, aviacijos, jūrų, pramonės ir kitų sektorių); išskyrus tepalus ir triumų alyvas.

(2)  Įskaitant mašinines alyvas, hidraulines alyvas, turbinų alyvas, transformatorių alyvas, šilumą perduodančias alyvas, kompresorių alyvas, bazines alyvas; išskyrus tepalus ir emulsijoms naudojamas alyvas.

(3)  Įskaitant metalo apdirbimo alyvas; jei nacionalinėse ataskaitose nėra išskiriamos emulsijose ar kitais būdais naudojamos pramoninės alyvos, gali būti pateikiami suvestiniai duomenys apie pramonines alyvas (eilutėje „pramoninės alyvos“).

(4)  Tik alyvų atliekos, kurių kodas pagal Sprendimą 2000/532/EB yra 190207*.

(5)  Alyvos, tiekiamos rinkai valstybėje narėje, atsižvelgiant į eksportuojant (pvz., lengvuosius automobilius) išvežtą kiekį ir importuojant (pvz., lengvuosius automobilius) įvežtą kiekį.

(6)  Alyvų atliekų kiekis, atsižvelgiant į tvarkant ir naudojant patirtus nuostolius. Susidarančių alyvų atliekų kiekis gali būti apskaičiuojamas remiantis nacionaliniais statistiniais duomenimis arba 4 lentelėje nurodytomis pamatinėmis vertėmis.

(7)  Atskirai surinktos alyvų atliekos. Jei nustatytas surinktų alyvų atliekų tūris, atitinkama masė nustatoma taikant konversijos koeficientą, lygų 0,9 t/m3.

(8)  Į kitą šalį eksportuotos alyvų atliekos (pagal Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 nustatytas atliekų kategorijas).

(9)  Kitoje šalyje susidariusios ir iš jos importuotos alyvų atliekos (pagal Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 nustatytas atliekų kategorijas).

(11)  Perdirbimas, išskyrus regeneravimą, pvz., kaip sunkusis skiediklis.

(12)  Įskaitant alyvas, kurios naudojamos kaip kuras, vadovaujantis Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 15 punkte pateikta naudojimo apibrėžtimi.

(13)  Šalinimo operacija D10 „deginimas sausumoje“, nustatyta Direktyvos 2008/98/EB I priede.

(14)  Alyvų atliekos, išskyrus vandens kiekį. Sausos alyvos kiekis nustatomas išmatuojant vandens kiekį. Kitose alyvų atliekose, išskyrus emulsijas, esančios sausos alyvos kiekis gali būti nustatytas ir remiantis 8 % vandens kiekiu. Pramoninių alyvų emulsijose esančios sausos alyvos kiekis gali būti nustatytas ir remiantis 90 % vandens kiekiu.

(10)  Regeneruotų alyvų kiekis. 2 lentelės 2 skilties verčių suma, padalyta iš 1 lentelės 6 skilties verčių sumos, atitinka alyvų regeneravimo konversijos efektyvumą.

(11)  I grupės bazinėse alyvose yra mažiau kaip 90 % sočiųjų riebalų rūgščių ir (arba) daugiau kaip 0,03 % sieros ir jų klampos indeksas yra ne mažesnis kaip 80, bet mažesnis kaip 120.

(12)  Jei nacionalinėse ataskaitose nėra išskiriamos I–IV grupės, gali būti pateikiami suvestiniai duomenys apie regeneruotas bazines alyvas (eilutėje „kita“).

(13)  II grupės bazinėse alyvose yra ne mažiau kaip 90 % sočiųjų riebalų rūgščių ir (arba) ne daugiau kaip 0,03 % sieros ir jų klampos indeksas yra ne mažesnis kaip 80, bet mažesnis kaip 120.

(14)  III grupės bazinėse alyvose yra ne mažiau kaip 90 % sočiųjų riebalų rūgščių ir (arba) ne daugiau kaip 0,03 % sieros ir jų klampos indeksas yra ne mažesnis kaip 120.

(15)  IV grupės bazinės alyvos yra polialfaolefinai. I–IV grupėms nepriskirta bazinė alyva nurodoma eilutėje „kita“.

(16)  Apima perdirbtus produktus, gautus perdirbus kitas alyvų atliekas, nurodytus 1 lentelės 7 skiltyje.

(17)  Naudojimas vietoje energijai gauti – alyvų atliekų naudojimas energijos vartojimo vidaus reikmėms, pvz., naftos perdirbimo gamykloje.


20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/101


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1005

2019 m. birželio 19 d.

kuriuo nustatoma, kad laikinas lengvatinės muito normos taikymo sustabdymas importuojamiems Nikaragvos kilmės bananams yra netinkamas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 20/2013, kuriuo įgyvendinama Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė (1), ypač į jo 15 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Susitarime, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija (2) (toliau – Susitarimas), kuris Centrinės Amerikos šalims pradėtas laikinai taikyti 2013 m., o konkrečiai Nikaragvai – 2013 m. rugpjūčio 1 d., nustatyta bananų importo stabilizavimo priemonė;

(2)

pagal bananų importo stabilizavimo priemonę, įgyvendinamą Reglamentu (ES) Nr. 20/2013, nustatyta, kad, jeigu pasiekiama nustatyta ribinė šviežių bananų (2012 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros 0803 90 10 pozicija) importo iš vienos iš nagrinėjamųjų šalių apimtis, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo ji gali arba laikinai sustabdyti lengvatinio muito taikymą iš tos šalies importuojamiems bananams, arba nustatyti, kad toks sustabdymas yra netinkamas;

(3)

2019 m. kovo 25 d. Nikaragvos kilmės šviežių bananų importo į Sąjungą apimtis viršijo nustatytą ribinę importo apimtį – 14 500 tonų – kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 20/2013 priede;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 20/2013 15 straipsnio 3 dalį Komisija atsižvelgė į atitinkamo importo poveikį Sąjungos bananų rinkos padėčiai, kad nuspręstų, ar lengvatinės muito normos taikymas turėtų būti sustabdytas. Komisija išnagrinėjo atitinkamo importo poveikį Sąjungos kainų lygiui, importo iš kitų šaltinių pokyčius ir bendrą Sąjungos šviežių bananų rinkos stabilumą;

(5)

šviežių bananų importui iš Nikaragvos viršijus 2019 m. nustatytą ribinę apimtį, jis sudarė tik 1,5 % šviežių bananų, kuriems taikoma bananų importo stabilizavimo priemonė, importo į Sąjungą;

(6)

tuo pačiu metu importas iš didelių eksportuojančių šalių, su kuriomis Sąjunga taip pat yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, visų pirma, Kolumbijos, Ekvadoro ir Kosta Rikos, siekė atitinkamai 14,4 %, 19,3 % ir 16,9 % joms nustatytų ribinių apimčių. Pagal stabilizavimo priemonę nepanaudotas kiekis (apie 5 mln. tonų) yra gerokai didesnis nei visas 2019 m. kovo 25 d. iš Nikaragvos importuotas kiekis (15 600 tonų);

(7)

importo iš Nikaragvos kaina per 2019 m. pirmuosius 2 mėnesius siekė vidutiniškai 572 EUR/t, t. y. ji buvo 16 % mažesnė nei vidutinė kito šviežių bananų importo į Sąjungą kaina, t. y. 648 EUR/t. 2018 m. vidutinė bananų importo iš Nikaragvos kaina buvo 26 % mažesnė nei vidutinė kito šviežių bananų importo į Sąjungą kaina;

(8)

todėl, nors 2019 m. sausio ir vasario mėn. vidutinė didmeninė visų šalių kilmės bananų kaina buvo 8,3 % mažesnė nei atitinkama kaina 2018 m. sausio ir vasario mėn., t. y. 2019 m. sausio ir vasario mėn. – 944 EUR/t, palyginti su 2018 m. sausio ir vasario mėn. – 1 029 EUR/t, 2019 m. sausio ir vasario mėn. vidutinė didmeninė Sąjungos bananų kaina buvo 7,7 % didesnė nei 2018 m. sausio ir vasario mėn., t. y. 1 086 EUR/t, palyginti su 1 008 EUR/t;

(9)

bananų importas iš Nikaragvos nėra didelis, todėl jis nepadarė poveikio Sąjungos bananų rinkos kainai. taigi, nėra požymių, kad nustatytą metinę ribinę importo apimtį viršijanti šviežių bananų importo iš Nikaragvos apimtis veiktų Sąjungos rinkos stabilumą ar turėtų didelio poveikio Sąjungos gamintojų padėčiai;

(10)

taip pat 2019 m. kovo mėn. nebuvo pavojaus, kad padėtis Sąjungos rinkoje arba ekonominė padėtis Sąjungos atokiausiuose regionuose labai pablogėtų, požymių;

(11)

todėl šiuo metu neatrodo tinkama sustabdyti lengvatinės muito normos taikymą importuojamiems Nikaragvos kilmės bananams;

(12)

reikėtų prisiminti, kad 2018 m. balandžio 10 d. šviežių bananų importas iš Nikaragvos viršijo metinę ribinę importo apimtį ir metų pabaigoje siekė 81 000 tonų. Tačiau Komisija paskesnėje analizėje padarė išvadą, kad nei tas importas, nei importas iš valstybių, kurioms taikoma stabilizavimo priemonė, Sąjungos rinkos sutrikimų nesukėlė;

(13)

atsižvelgiant į tai, kad metinė ribinė apimtis viršyta jau kovo mėn., ir nors viso importo iš Nikaragvos į Sąjungos rinką apimtis yra maža, Komisija toliau stebės padėtį ir prireikus vėliau gali imtis priemonių;

(14)

vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 20/2013 14 straipsnio 4 dalimi, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Laikinas lengvatinės muito normos taikymo Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros pozicijai 0803 90 10 priskiriamiems importuojamiems Nikaragvos kilmės šviežiems bananams sustabdymas yra netinkamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 17, 2013 1 19, p. 13.

(2)  OL L 346, 2012 12 15, p. 3.


20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/103


EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2019/1006

2019 m. birželio 7 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2011/20, kuriuo nustatomos centrinių vertybinių popierių depozitoriumų tinkamumo gauti prieigą prie TARGET2-Securities paslaugų kriterijų įgyvendinimo išsamios taisyklės ir tvarka (ECB/2019/15)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį, ir 17, 18 bei 22 straipsnius,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 18 d. Gaires ECB/2012/13 dėl TARGET2-Securities (1), ypač į jų 4 straipsnio 2 dalies d punktą ir 15 straipsnį,

kadangi:

(1)

Sprendimu ECB/2011/20 (2) nustatoma centrinio vertybinių popierių depozitoriumo prieigos prie TARGET2-Securities paslaugų gavimo taikymo tvarka; pagal ją reikalaujama, kad centrinį vertybinių popierių depozitoriumą teigiamai įvertintų kompetentingos institucijos pagal Europos centrinių bankų sistemos ar Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto rekomendacijas vertybinių popierių atsiskaitymų sistemoms. Europos centrinių bankų sistemos ar Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto rekomendacijas vertybinių popierių atsiskaitymų sistemoms pakeitė Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos finansų rinkos infrastruktūrų principai (PMFI) (3) arba tų principų įgyvendinimo reikalavimai, kurie, pavyzdžiui, Europos ekonominėje erdvėje įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 909/2014 (4);

(2)

2019 m. sausio 25 d. Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba priėmė Sprendimą (ES) 2019/166 (ECB/2019/3) (5), kuriuo sudaryta dabartinės formos Rinkos infrastruktūros valdyba (angl. Market Infrastructure Board, MIB). Anksčiau MIB posėdžiaudavo kitomis specialiomis formomis; viena iš tokių specialių formų buvo T2S valdyba;

(3)

buvo atlikti tam tikri centrinių vertybinių popierių depozitoriumų tinkamumo gauti prieigą prie TARGET2-Securities paslaugų kriterijų įgyvendinimo taisyklių ir tvarkos, pirmiausia susijusios su 2-uoju CVPD prisijungimo kriterijumi, pakeitimai;

(4)

todėl Sprendimas ECB/2011/20 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Daliniai pakeitimai

Sprendimas ECB/2011/20 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnio 4 punktas pakeičiamas taip:

„4.   2-asis CVPD prisijungimo kriterijus– Gairių ECB/2012/13 (*1) 15 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas kriterijus, t. y. CVPD yra tinkami gauti prieigą prie T2S paslaugų, jeigu kompetentingos institucijos juos teigiamai įvertino pagal i) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 (*2), CVPD, esančių Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje, atveju, arba ii) Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos finansų rinkos infrastruktūrų principus (*3) arba teisinį reglamentavimą, kuriuo įgyvendinami tie principai, CVPD, esančių ne EEE valstybėje, atveju;

(*1)  2012 m. liepos 18 d. Gairės ECB/2012/13 dėl TARGET2-Securities (OL L 215, 2012 8 11, p. 19)."

(*2)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1)."

(*3)  CPMI-IOSCO finansų rinkos infrastruktūrų principai (2012 m. balandžio mėn.).“;"

2.

1 straipsnio 11 punktas pakeičiamas taip:

„11)   Rinkos infrastruktūros valdyba (angl. Market Infrastructure Board, MIB)– pagal Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2019/166 (ECB/2019/3) (*4) sudarytas Eurosistemos valdymo organas;

(*4)  2019 m. sausio 25 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/166 dėl Rinkos infrastruktūros valdybos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2012/6 dėl TARGET2-Securities valdybos sudarymo (ECB/2019/3) (OL L 32, 2019 2 4, p. 14).“;"

3.

1 straipsnio 12 punktas pakeičiamas taip:

„12.

Vertybinių popierių ir įkaito rinkos infrastruktūros patariamoji grupė (angl. Advisory Group on Market Infrastructures for Securities and Collateral, AMI SeCo) turi tokią pačią reikšmę, kaip Gairių ECB/2012/13 2 straipsnio 25 punkte;“;

4.

3 straipsnio 1 dalyje žodžiai „vertinimo ataskaita“ pakeičiami žodžiais „savęs vertinimo ataskaita“;

5.

3 straipsnio 2 dalyje žodžiai „vertinimo ataskaita“ pakeičiami žodžiais „savęs vertinimo ataskaita“;

6.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Tęstinė atitiktis penkiems CVPD prisijungimo kriterijams

1.   CVPD, turintis prieigą prie T2S paslaugų, perėjęs prie T2S visada atitinka penkis CVPD prisijungimo kriterijus ir:

a)

užtikrina, konkrečiai – kiekvienais metais vykdydamas patikimą savęs vertinimą ir pateikdamas atitinkamus dokumentus, kad jis ir toliau atitinka 1-ąjį, 3-iajį, 4-ąjį ir 5-ąjį CVPD prisijungimo kriterijus;

b)

nedelsdamas pateikia MIB naujausio atitinkamos kompetentingos institucijos atlikto vertinimo rezultatą pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos finansų rinkos infrastruktūrų principus (PFMI) arba teisinį reglamentavimą, kuriuo įgyvendinami PFMI. Nesant tokio vertinimo rezultatų, CVPD pateikia atitinkamais dokumentais pagrįstą savarankišką patvirtinimą;

c)

jei yra esminių CVPD sistemos pasikeitimų, prašo atitinkamų kompetentingų institucijų pateikti naują vertinimą dėl jo atitikimo Reglamentui (ES) Nr. 909/2014, PFMI arba teisiniam reglamentavimui, kuriuo įgyvendinami PFMI;

d)

nedelsdamas praneša MIB, jei atitinkamos kompetentingos institucijos vertinime arba savęs vertinime nustatyta neatitiktis bet kuriam iš penkių CVPD prisijungimo kriterijų;

e)

MIB paprašius, pateikia vertinimo ataskaitą, įrodančią, kad CVPD vis dar atitinka penkis CVPD prisijungimo kriterijus.

2.   MIB gali pati atlikti vertinimą ir stebėti atitiktį penkiems CVPD prisijungimo kriterijams arba prašyti informacijos iš CVPD. Kai MIB nusprendžia, kad CVPD neatitinka vieno iš penkių CVPD prisijungimo kriterijų, ji, vadovaudamasi Gairių ECB/2012/13 16 straipsniu, pradeda su CVPD sudarytose sutartyse nustatytą procedūrą.“;

7.

3 ir 4 straipsniuose, taip pat priede nuorodos į T2S programos valdybą pakeičiamos nuorodomis į MIB;

8.

4 straipsnyje nuorodos į T2S patariamąją grupę pakeičiamos nuorodomis į AMI SeCo;

9.

priedas iš dalies pakeičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Tęstinės atitikties 2-ajam CVPD prisijungimo kriterijui atveju, atitinkamų kompetentingų institucijų atlikto įvertinimo rezultatas pagal Europos centrinių bankų sistemos ar Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto rekomendacijas vertybinių popierių atsiskaitymų sistemoms galioja tol, kol atitinkamos kompetentingos institucijos atliks atitinkamo centrinio vertybinių popierių depozitoriumo vertinimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, PFMI arba teisinį reglamentavimą, kuriuo įgyvendinami PFMI.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2019 m. birželio 7 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  OL L 215, 2012 8 11, p. 19.

(2)  2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimas ECB/2011/20, kuriuo nustatomos centrinių vertybinių popierių depozitoriumų tinkamumo gauti prieigą prie TARGET2-Securities paslaugų kriterijų įgyvendinimo išsamios taisyklės ir tvarka (OL L 319, 2011 12 2, p. 117).

(3)  CPMI-IOSCO finansų rinkos infrastruktūrų principai (2012 m. balandžio mėn.).

(4)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

(5)  2019 m. sausio 25 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/166 dėl Rinkos infrastruktūros valdybos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2012/6 dėl TARGET2-Securities valdybos sudarymo (ECB/2019/3) (OL L 32, 2019 2 4, p. 14).


PRIEDAS

Sprendimo ECB/2011/20 priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

II skirsnis pakeičiamas taip:

„II.   Informacija apie 2-ojo CVPD prisijungimo kriterijaus įgyvendinimą

Atliekant jo vertinimą pagal šį kriterijų, CVPD pateikia šiuos dokumentus:

a)

CVPD, esančių EEE valstybėje, atveju – atitinkamų kompetentingų institucijų atlikto vertinimo rezultatą ar leidimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 įrodymą (*1) (priklausomai nuo to, kuris iš jų naujausias); nesant atitikties tam reglamentui įrodymų, CVPD pateikia savarankišką patvirtinimą, atitinkantį vertinimą ir (arba) leidimą; arba

b)

CVPD, esančių ne EEE valstybėje, atveju – atitinkamų kompetentingų institucijų atlikto vertinimo rezultatą ar leidimo pagal Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos finansų rinkos infrastruktūrų principus (PMFI) įrodymą (*2) (priklausomai nuo to, kuris iš jų naujausias), arba atitinkamai teisinį reglamentavimą, kuriuo įgyvendinami PFMI. Nesant atitikties teisiniam reglamentavimui, kuriuo įgyvendinami PFMI, įrodymų, CVPD pateikia savarankišką patvirtinimą, atitinkantį vertinimą ir (arba) leidimą.

Kai atitinkamos kompetentingos institucijos nustato trūkumų, susijusių su CVPD atitiktimi Reglamentui (ES) Nr. 909/2014, PFMI arba teisiniam reglamentavimui, kuriuo įgyvendinami PFMI, atitinkamas CVPD praneša MIB atitinkamą informaciją apie šiuos trūkumus bei pateikia paaiškinimus ir įrodymus dėl jų. CVPD taip pat pateikia MIB atitinkamų kompetentingų institucijų išvadas, kaip nurodyta vertinime.

Bet kokie atitinkamų kompetentingų institucijų nustatyti trūkumai, susiję su CVPD atitiktimi Reglamentui (ES) Nr. 909/2014, PFMI arba teisiniam reglamentavimui, kuriuo įgyvendinami PFMI, Valdančiosios tarybos vertinimu neturi kelti pavojaus saugiam ir veiksmingam T2S paslaugų teikimui.

Pirmiau minėta informacija bus apdorota pagal atitinkamam prašymui gauti prieigą prie T2S paslaugų ir tęstinei atitikčiai penkiems CVPD prisijungimo kriterijams taikomą tvarką.

CVPD įgyvendins šį CVPD prisijungimo kriterijų, jei:

a)

CVPD, esančiam EEE valstybėje, atitinkamos kompetentingos institucijos suteikė leidimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, arba, atlikusios naujausią vertinimą, jį teigiamai įvertino pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014; arba

b)

CVPD, esantį ne EEE valstybėje, atitinkamos kompetentingos institucijos, atlikusios naujausią vertinimą, teigiamai įvertino pagal PFMI arba teisinį reglamentavimą, kuriuo įgyvendinami PFMI.

Jei CVPD suteikiamas leidimas ar jis įvertintas pagal kitokį teisinį reglamentavimą, išskyrus PFMI ar Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, CVPD privalo MIB ir Valdančiajai tarybai pateikti pakankamus įrodymus, kad jis buvo įvertintas pagal teisinį reglamentavimą, kuris savo lygiu ir pobūdžiu yra panašus į numatytąjį PFMI arba Reglamentą (ES) Nr. 909/2014.

Jei atitinkamų kompetentingų institucijų vertinime yra konfidencialios informacijos, CVPD privalo pateikti bendro pobūdžio santrauką arba vertinimo išvadą, kad parodytų savo atitikties lygį.

(*1)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1)."

(*2)  CPMI-IOSCO finansų rinkos infrastruktūrų principai (2012 m. balandžio mėn.).“;"

2.

papildoma šiuo VI skirsniu:

„VI.   Bendroji nuostata

Jei prie T2S paslaugų prieigą turintis CVPD nebeatitinka vieno iš penkių CVPD prisijungimo kriterijų, MIB pradės su CVPD sudarytose sutartyse nustatytą procedūrą.“


(*1)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

(*2)  CPMI-IOSCO finansų rinkos infrastruktūrų principai (2012 m. balandžio mėn.).“;“


GAIRĖS

20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/108


EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2019/1007

2019 m. birželio 7 d.

kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2012/13 dėl TARGET2-Securities (ECB/2019/16)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį, ir 17, 18 ir 22 straipsnius,

kadangi:

(1)

2019 m. sausio 25 d. Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba priėmė Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2019/166 (ECB/2019/3) (1), kuriuo buvo sudaryta dabartinės formos Rinkos infrastruktūros valdyba (angl. Market Infrastructure Board, MIB). Anksčiau MIB posėdžiaudavo kitomis specialiomis formomis, viena iš tokių specialių formų buvo TARGET2-Securities valdyba, sudaryta pagal Sprendimą ECB/2012/6 (2), kuris buvo panaikintas Sprendimu (ES) 2019/166 (ECB/2019/3). Peržiūrėtos formos MIB yra valdymo organas, kurio tikslas – teikti pagalbą Valdančiajai tarybai užtikrinant, kad Eurosistemos infrastruktūros paslaugos būtų palaikomos ir toliau tobulinamos, o su Eurosistemos infrastruktūros paslaugomis susiję projektai būtų valdomi, visais atvejais atsižvelgiant į Sutartyje numatytus Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) tikslus, ECBS veiklos poreikius, technologinę pažangą, Eurosistemos infrastruktūros paslaugoms ir projektams taikomą teisinį reglamentavimą, taip pat į reguliavimo ir priežiūros reikalavimus, bei laikantis ECBS komiteto įgaliojimų, kuriuos, remdamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento (3) 9 straipsniu, nustato Valdančioji taryba;

(2)

Gairių ECB/2012/13 (4) 15 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kokius kriterijus turi atitikti centrinis vertybinių popierių depozitoriumas tam, kad būtų tinkamas gauti prieigą prie TARGET2-Securities paslaugų; pagal vieną iš jų reikalaujama, kad centrinį vertybinių popierių depozitoriumą būtų teigiamai įvertinusi kompetentinga institucija pagal Europos centrinių bankų sistemos ar Europos vertybinių popierių reguliavimo komiteto vertybinių popierių atsiskaitymų sistemų rekomendacijas. Europos centrinių bankų sistemos ar Europos vertybinių popierių reguliavimo komiteto vertybinių popierių atsiskaitymų sistemų rekomendacijas pakeitė Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos finansų rinkos infrastruktūrų principai, priimti 2012 m. balandžio mėn., arba tų principų įgyvendinimo reikalavimai, kurie, pavyzdžiui, Europos ekonominėje erdvėje įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 909/2014 (5);

(3)

todėl Gairės ECB/2012/13 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Daliniai pakeitimai

Gairės ECB/2012/13 iš dalies keičiamos taip:

1)

straipsniuose esančios visos nuorodos į T2S valdybą pakeičiamos nuorodomis į MIB;

2)

2 straipsnio 18 punktas išbraukiamas;

3)

2 straipsnio 26 punktas pakeičiamas taip:

„26.   Rinkos infrastruktūros valdyba (angl. Market Infrastructure Board, MIB)– pagal Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2019/166 (ECB/2019/3) (*1) sudarytas Eurosistemos valdymo organas;

(*1)  2019 m. sausio 25 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/166 dėl Rinkos infrastruktūros valdybos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2012/6 dėl TARGET2-Securities valdybos sudarymo (ECB/2019/3) (OL L 32, 2019 2 4, p. 14).“;"

4)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Rinkos infrastruktūros valdyba

MIB sudėtis ir įgaliojimai yra nustatyti Sprendimu (ES) 2019/166 (ECB/2019/3). MIB yra atsakinga už uždavinius, jai priskirtus Sprendimu (ES) 2019/166 (ECB/2019/3).“;

5)

15 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

kompetentingos institucijos juos teigiamai įvertino pagal i) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 (*2) CVPD, esančių EEE valstybėje, atveju; arba ii) Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos finansų rinkos infrastruktūrų principus, priimtus 2012 m. balandžio mėn., tų principų įgyvendinimo reikalavimus arba teisinį reglamentavimą, kuriuo įgyvendinami tie principai CVPD, esančių ne EEE valstybėje, atveju;

(*2)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).“"

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniams centriniams bankams.

3 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2019 m. birželio 7 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  2019 m. sausio 25 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/166 dėl Rinkos infrastruktūros valdybos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2012/6 dėl TARGET2-Securities valdybos sudarymo (ECB/2019/3) (OL L 32, 2019 2 4, p. 14).

(2)  2012 m. kovo 29 d. Sprendimas ECB/2012/6 dėl TARGET2-Securities valdybos sudarymo ir Sprendimo ECB/2009/6 panaikinimo (OL L 117, 2012 5 1, p. 13).

(3)  Kaip numatyta 2004 m. vasario 19 d. Sprendime ECB/2004/2 dėl Europos Centrinio Banko darbo reglamento patvirtinimo (OL L 80, 2004 3 18, p. 33).

(4)  2012 m. liepos 18 d. Gairės ECB/2012/13 dėl TARGET2-Securities (OL L 215, 2012 8 11, p. 19).

(5)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).


III Kiti aktai

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/110


ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS Nr. 4/19/COL

2019 m. vasario 6 d.

kuriuo šimtas ketvirtą kartą iš dalies keičiamos procesinės ir materialinės valstybės pagalbos taisyklės [2019/1008]

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (toliau – Institucija),

atsižvelgdama į:

Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Susitarimas dėl Priežiūros institucijos ir Teismo), ypač į jo 24 straipsnį ir 5 straipsnio 2 dalies b punktą,

kadangi:

pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 24 straipsnį Institucija įgyvendina EEE susitarimo nuostatas dėl valstybės pagalbos;

pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 5 straipsnio 2 dalies b punktą Institucija skelbia pranešimus arba gaires dėl EEE susitarime nagrinėjamų klausimų, jei tai aiškiai numatyta tame susitarime arba Susitarime dėl Priežiūros institucijos ir Teismo arba jei Institucija mano, kad to reikia;

ELPA priežiūros institucijos valstybės pagalbos gairių skyrius apie trumpalaikį eksporto kredito draudimą (1) nustojo galioti 2018 m. gruodžio 31 d.;

tas skyrius atitiko Europos Komisijos (toliau – Komisija) komunikatą valstybėms narėms dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (2), kuris taip pat turėjo nustoti galioti 2018 m. gruodžio 31 d.;

2018 m. gruodžio 19 d. Komisija paskelbė Komunikatą valstybėms narėms dėl Komunikato dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui pratęsimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. (3);

pratęsimą Komisija patvirtino atsižvelgdama į poreikį užtikrinti tęstinumą ir teisinį tikrumą vertinant valstybės pagalbą trumpalaikio eksporto kredito draudimo srityje. Pratęsiant šių gairių galiojimą jų galiojimo pabaigos data taip pat buvo suderinta su daugumos kitų valstybės pagalbos gairių, priimtų įgyvendinant valstybės pagalbos modernizavimo programą, galiojimo pabaigos datomis. Be to, kadangi trūko draudimo ir perdraudimo pajėgumų eksportui į Graikiją apdrausti, Komisija nusprendė pratęsti laikino Graikijos pašalinimo iš parduotinos rizikos šalių sąrašo galiojimą iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

laikantis EEE susitarimo 1 straipsnyje nustatyto vientisumo tikslo, reikia užtikrinti, kad EEE valstybės pagalbos taisyklės būtų vienodai taikomos visoje Europos ekonominėje erdvėje. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį visose valstybės pagalbos priemonėse, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tęstinumą ir teisinį tikrumą vertinant valstybės pagalbą trumpalaikio eksporto kredito draudimo srityje, taip pat siekiant užtikrinti vienodą valstybės pagalbos taisyklių taikymą visoje Europos ekonominėje erdvėje, Institucijos valstybės pagalbos gairių skyrius apie trumpalaikį eksporto kredito draudimą turėtų būti iš naujo priimtas,

pasikonsultavusi su Europos Komisija,

pasikonsultavusi su ELPA valstybėmis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Institucijos valstybės pagalbos gairių skyrius apie trumpalaikį eksporto kredito draudimą yra iš naujo priimamas nuo 2019 m. sausio 1 d. su šiais pakeitimais:

ELPA priežiūros institucijos valstybės pagalbos gairių skyriaus apie trumpalaikį eksporto kredito draudimą 40 punkto pirmas sakinys išdėstomas taip:

„40) Institucija šiose gairėse išdėstytus principus taikys iki 2020 m. gruodžio 31 d.“

Graikija bus laikinai pašalinta iš parduotinos rizikos šalių sąrašo, pateikto ELPA priežiūros institucijos valstybės pagalbos gairių skyriaus apie trumpalaikį eksporto kredito draudimą priedėlyje, iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Šio sprendimo tekstas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2019 m. vasario 6 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Bente ANGELL-HANSEN

Pirmininkė

Atsakingoji kolegijos narė

Frank J. BÜCHEL

Kolegijos narys

Högni KRISTJÁNSSON

Kolegijos narys

Carsten ZATSCHLER

Už teisinius ir vykdomuosius reikalus atsakingas direktorius, kontrasignuojantis sprendimą


(1)  OL L 343, 2013 12 19, p. 54 ir EEE priedas Nr. 71, 2013 12 19, p. 1, 40 punktas.

(2)  OL C 392, 2012 12 19, p. 1, 40 punktas.

(3)  OL C 457, 2018 12 19, p. 9.