2019 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/934

2019 m. kovo 12 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vynuogių auginimo zonų, kuriose galima padidinti alkoholio koncentraciją, leidžiamų vynininkystės metodų ir apribojimų, taikytinų vynuogių produktų gamybai ir laikymui, mažiausios procentinės alkoholio koncentracijos šalutiniuose produktuose bei tų produktų šalinimo ir OIV bylų paskelbimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 75 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 buvo panaikintas ir pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (2). Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 1 skirsnyje nustatomos vynuogių produktų kategorijos, vynininkystės metodai ir taikytini apribojimai ir Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti su jais susijusius deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Siekiant užtikrinti sklandų vyno rinkos veikimą pagal naująją teisinę sistemą, tokiais aktais turi būti priimtos tam tikros taisyklės. Tais aktais turėtų būti pakeistos Komisijos reglamento (EB) Nr. 606/2009 (3) nuostatos, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje, kurioje nurodomos vynuogių produktų kategorijos, nustatyta, kad vyno visuminė alkoholio koncentracija turi būti ne didesnė kaip 15 tūrio proc. Tačiau, nukrypstant nuo šio reikalavimo, jei vynas gaminamas tam tikrose vynuogių auginimo zonose ir jį gaminant netaikoma sodrinimo, tą ribą galima padidinti iki 20 tūrio proc. Šios zonos turėtų būti nustatytos;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 80–83 straipsniuose ir VIII priede nustatomos bendrosios vynininkystės metodų ir procesų taikymo taisyklės bei nurodomos išsamios taisyklės, kurias turi priimti Komisija. Turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžti leidžiami vynininkystės metodai, įskaitant vynų saldinimą, ir nustatyti tam tikrų medžiagų, kurios gali būti naudojamos gaminant vyną, naudojimo apribojimai ir kai kurių tokių vynui gaminti naudojamų medžiagų panaudojimo sąlygos;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priede pateiktas leidžiamų vynininkystės metodų ir procesų sąrašas. Reikėtų patikslinti leidžiamų vynininkystės metodų sąrašą ir geriau jį suderinti. Tą sąrašą taip pat reikėtų papildyti atsižvelgiant į technikos pažangą. Kad būtų aiškiau, sąrašą reikėtų padalyti į dvi lenteles, kuriose būtų atskirai nurodyti vynininkystės procesai ir vynininkystės junginiai;

(5)

šio reglamento I priedo A dalies 1 lentelėje turėtų būti nurodyti leidžiami vynininkystės procesai ir jų naudojimo sąlygos bei apribojimai. Šie leidžiami procesai turėtų būti pagrįsti atitinkamais Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) rekomenduojamais metodais, įtrauktais į lentelėje nurodytas OIV bylas, ir atitinkamais lentelėje nurodytais Sąjungos teisės aktais;

(6)

siekiant užtikrinti, kad vynuogių produktų, kuriuos gaminant naudojami leidžiami vynininkystės junginiai, gamintojai būtų geriau informuojami apie atitinkamas taisykles ir geriau jas suprastų, šio reglamento I priedo A dalies 2 lentelėje turėtų būti nurodyti leidžiami vynininkystės junginiai ir jų naudojimo sąlygos bei apribojimai. Šie leidžiami vynininkystės junginiai turėtų būti pagrįsti atitinkamais OIV rekomenduojamais junginiais, įtrauktais į lentelėje nurodytas OIV bylas, ir atitinkamais lentelėje nurodytais Sąjungos teisės aktais. Be to, lentelėje turėtų būti aiškiai nurodytas junginio tarptautinis pavadinimas, E numeris, jei toks yra, ir (arba) Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) numeris. Joje taip pat turėtų būti nurodyta, kuriai iš dviejų kategorijų – priedų ar pagalbinių perdirbimo medžiagų – junginys yra priskiriamas, nes ši informacija visų pirma būtina ženklinimo tikslais;

(7)

siekiant supaprastinti taikomas taisykles ir užtikrinti šiame reglamente ir tarptautiniuose standartuose nustatytų taisyklių suderinamumą, turėtų būti atsisakyta anksčiau taikytos praktikos, pagal kurią tam tikra informacija, esanti OIV vynininkystės metodų kodekso bylose, taip pat būdavo pateikiama I priedo priedėliuose. Naudojimo sąlygos ir apribojimai iš esmės turėtų atitikti OIV rekomendacijas, nebent būtų tinkama taikyti papildomas sąlygas, apribojimus ir nuo OIV bylų leidžiančias nukrypti nuostatas;

(8)	Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje turėtų paskelbti šio reglamento I priede nurodytas OIV vynininkystės metodų kodekso bylas ir užtikrinti, kad tos OIV bylos būtų parengtos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

(9)

Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I B priede nustatyti didžiausi leidžiami sieros dioksido kiekiai Sąjungoje gaminamuose vynuose. Šie apribojimai suderinti su OIV apribojimais, o tam tikriems mažais kiekiais gaminamiems specialiems saldiesiems vynams, kuriems gaminti ir tinkamai išlaikyti reikalingas didesnis cukraus kiekis, turėtų būti toliau taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos. Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų, kuriais siekiama sumažinti sulfitų kiekį vyne, juos pakeisti kitomis medžiagomis ir išsiaiškinti vyne esančių sulfitų poveikį žmogaus mitybai, rezultatus, šie didžiausi leidžiami kiekiai vėliau galėtų būti persvarstyti, siekiant juos dar labiau sumažinti;

(10)	reikėtų nustatyti procedūras, pagal kurias valstybės narės galėtų išduoti leidimus tam tikrą apibrėžtą laikotarpį eksperimentuojant taikyti Sąjungos taisyklėse nenumatytus vynininkystės metodus;

(11)	putojančių vynų, rūšinių putojančių vynų ir rūšinių aromatinių putojančių vynų gamyboje taikomi ne tik gaminant kitus vynuogių produktus leidžiami, bet ir specialūs vynininkystės metodai. Aiškumo dėlei šiuos metodus reikėtų nurodyti atskirame šio reglamento priede;

(12)

likerinių vynų gamyboje būtina taikyti ne tik gaminant kitų vynuogių produktus leidžiamus, bet ir specialius vynininkystės metodus, o tam tikrų likerinių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybai būdingi ir tam tikri ypatumai. Aiškumo dėlei šiuos metodus ir apribojimus reikėtų nurodyti atskirame šio reglamento priede;

(13)

kupažavimas yra plačiai taikomas vynininkystės metodas, galintis turėti didelės įtakos vynuogių produktų kokybei. Todėl, norint išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti aukštą vynuogių produktų kokybę, kartu padedant didinti sektoriaus konkurencingumą, šis metodas turėtų būti apibrėžtas ir griežtai reglamentuotas. Dėl tų pačių priežasčių ir gaminant rausvąjį vyną toks taikymas turėtų būti reglamentuotas, ypač tam tikrų vynų, kuriems netaikomos specifikacijos nuostatos, atveju;

(14)

maisto produktams taikomose Sąjungos taisyklėse ir OIV tarptautiniame vynininkystės kodekse jau yra nustatytos labai įvairių medžiagų, naudojamų taikant vynininkystės metodus, grynumo ir identifikavimo specifikacijos. Derinimo ir aiškumo sumetimais šių specifikacijų reikėtų laikytis pirmiausia, taip pat turėtų būti nustatytos papildomos taisyklės, susijusios su konkrečia padėtimi Sąjungoje;

(15)

rinkai negali būti teikiami vyno produktai, neatitinkantys Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 1 skirsnio nuostatų arba šio reglamento nuostatų, tokie produktai turi būti sunaikinami. Tačiau kai kuriuos vyno produktus gali būti leidžiama naudoti tik pramoniniais tikslais, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą jų galutinės paskirties kontrolę, reikėtų apibrėžti tokio naudojimo tvarką. Be to, siekiant išvengti ekonominių nuostolių, reikėtų numatyti, kad ūkinės veiklos vykdytojai, iki šio reglamento įsigaliojimo dienos sukaupę tam tikrų produktų atsargas, galėtų pateikti vartotojams produktus, pagamintus vadovaujantis iki minėtos datos galiojančiomis taisyklėmis;

(16)

nukrypstant nuo bendrosios taisyklės, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo II dalies D skirsnyje, vyno arba vynuogių misos pylimas į vyno nuosėdas, vynuogių išspaudas ar aszú arba výber minkštimą yra pagrindinė kai kurių vengriškų ir slovakiškų vynų gamybos ypatybė. Konkrečios šio metodo taikymo sąlygos turi atitikti nacionalinės teisės nuostatas, šiose valstybėse narėse galiojusias 2004 m. gegužės 1 d.;

(17)

siekiant užtikrinti vynuogių produktų kokybę, reikėtų reglamentuoti draudimo perspausti vynuoges įgyvendinimą. Kad būtų galima patikrinti, ar šis draudimas taikomas tinkamai, būtina deramai stebėti vyno gamybos šalutinius produktus ir galutinį jų panaudojimą. Tuo tikslu turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama mažiausia procentinė alkoholio koncentracija šalutiniuose produktuose, gautuose išspaudus vynuoges, ir privalomo fizinių ar juridinių asmenų arba jų grupių laikomų šalutinių produktų šalinimo prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms sąlygos. Kadangi tos sąlygos yra tiesiogiai susijusios su vyno gamybos procesu, jos turėtų būti nurodytos kartu su vynininkystės metodais ir taikytinais vyno gamybos apribojimais, nustatytais šiame reglamente,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis papildomos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vynuogių auginimo zonų, kuriose galima padidinti alkoholio koncentraciją, leidžiamų vynininkystės metodų ir apribojimų, taikomų vynuogių produktų gamybai ir laikymui, mažiausios procentinės alkoholio koncentracijos šalutiniuose produktuose ir tų produktų šalinimo ir OIV bylų paskelbimo.

2 straipsnis

Vynuogių auginimo zonos, kuriose gaminamų vynų didžiausia visuminė alkoholio koncentracija gali būti 20 tūrio proc.

Vynuogių auginimo zonos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 1 skirsnio antros pastraipos c punkto pirmoje įtraukoje, yra to priedo 1 priedėlyje nurodytos C I, C II ir C III zonos ir B zonos plotai, kuriuose gali būti gaminami baltieji vynai su saugomomis geografinėmis nuorodomis „Vin de pays de Franche-Comté“ ir „Vin de pays du Val de Loire“.

3 straipsnis

Leidžiami vynininkystės metodai

1. Leidžiami vynininkystės metodai ir apribojimai, taikomi gaminant ir laikant vynuogių produktus, kuriems taikoma Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalis ir kurie yra nurodyti to reglamento 80 straipsnio 1 dalyje, nustatyti šio reglamento I priede.

I priedo A dalies 1 lentelėje nustatomi leidžiami vynininkystės procesai ir jų naudojimo sąlygos bei apribojimai.

I priedo A dalies 2 lentelėje nustatomi leidžiami vynininkystės junginiai ir jų naudojimo sąlygos bei apribojimai.

2. Komisija Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbia šio reglamento I priedo A dalies 1 lentelės 2 skiltyje ir 2 lentelės 3 skiltyje nurodytas OIV vynininkystės metodų kodekso bylas.

3. I priedo B dalyje nustatomi didžiausi leidžiami sieros dioksido kiekiai vynuose.

4. I priedo C dalyje nustatomi didžiausi leidžiami lakiųjų rūgščių kiekiai vynuose.

5. I priedo D dalyje nustatomos saldinimo taisyklės.

4 straipsnis

Eksperimentinis naujų vynininkystės metodų taikymas

1. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 83 straipsnio 3 dalyje minimais eksperimentiniais tikslais valstybės narės gali leisti ne ilgiau kaip penkerius metus taikyti tam tikrus vynininkystės metodus ar procesus, nenumatytus pirmiau minėtame arba šiame reglamente, jei:

a)	tie metodai ir procesai atitinka Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 80 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir 3 dalies b–e punktuose nustatytus reikalavimus;

b)	taikant tuos metodus ir procesus, per metus vieno eksperimento metu pagaminama ne daugiau kaip 50 000 hektolitrų vyno;

c)	leidimą suteikusi valstybė narė eksperimento pradžioje praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie kiekvieno leidimo sąlygas;

d)	procesai įtraukiami į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 1 dalyje nurodytą lydimąjį dokumentą ir 147 straipsnio 2 dalyje nurodytą registrą.

Eksperimentas – tai operacija arba operacijos, kurios atliekamos pagal aiškiai apibrėžtą tiriamąjį projektą su atskiru eksperimento protokolu.

2. Produktai, pagaminti eksperimentiniu būdu taikant tokius vynininkystės metodus ar procesus, gali būti pateikiami ir kitos valstybės narės rinkai, jeigu paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos buvo iš anksto informuotos apie tokio leidimo suteikimo sąlygas ir apie produkto, pagaminto leidimą eksperimentuoti suteikusioje valstybėje narėje, kiekį.

3. Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos leidimą suteikusi valstybė narė praneša Komisijai apie juo remiantis atliktą eksperimentą ir jo rezultatus. Apie tuos rezultatus Komisija informuoja kitas valstybes nares.

4. Atsižvelgdama į šiuos rezultatus, leidimą suteikusi valstybė narė gali pateikti Komisijai prašymą leisti tęsti eksperimentą dar vieną ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį ir, jeigu tinka, pagaminti didesnį nei atliekant pirmąjį eksperimentą produktų kiekį. Pagrįsdama savo prašymą, toji valstybė narė pateikia atitinkamą bylą. Komisija, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, priima sprendimą dėl prašymo.

5. 1 dalies c punkte ir 3 bei 4 dalyse nustatyta informacija arba dokumentai Komisijai teikiami pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1183 (4).

5 straipsnis

Putojančių vynų kategorijoms taikomi vynininkystės metodai

Be bendrai taikomų vynininkystės metodų ir apribojimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 ir šio reglamento I priede, šio reglamento II priede taip pat nurodyti konkretūs leidžiami vynininkystės metodai ir apribojimai, įskaitant putojančių vynų, rūšinių putojančių vynų ir rūšinių aromatinių putojančių vynų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 4, 5 ir 6 punktuose, sodrinimą, rūgštinimą ir rūgštingumo mažinimą.

6 straipsnis

Likeriniams vynams taikomi vynininkystės metodai

Be bendrai taikomų vynininkystės metodų ir apribojimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 ir šio reglamento I priede, šio reglamento III priede taip pat nurodyti konkretūs leidžiami vynininkystės metodai ir apribojimai, susiję su likeriniais vynais, nurodytais Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkte.

7 straipsnis

Kupažavimo apibrėžtis

1. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 75 straipsnio 3 dalies h punkte ir VIII priedo II dalies C punkte nurodytas kupažavimas yra skirtingos kilmės, skirtingų vynuogių veislių, skirtingų derliaus metų arba skirtingų vyno kategorijų vynų arba misos maišymas.

2. Skirtingų vyno ar misos kategorijų laikomas:

a)	raudonasis vynas, baltasis vynas ir misos arba vynai, iš kurių galima pagaminti šių kategorijų vyną;

b)	vynas be saugomos kilmės vietos nuorodos ir vynas be saugomos geografinės nuorodos, vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) ir vynas su saugoma geografine nuoroda (SGN) bei misos ir vynai, iš kurių galima pagaminti šių kategorijų vyną.

Taikant šią dalį, rausvasis vynas laikomas raudonuoju vynu.

3. Kupažavimu nelaikoma:

a)	sodrinimas pridedant koncentruotos vynuogių misos ar rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos;

b)	saldinimas.

8 straipsnis

Maišymui ir kupažavimui taikoma bendroji tvarka

1. Maišymo ar kupažavimo būdu vynas gali būti gaunamas tik tuo atveju, jeigu mišinys ar kupažavimas atitinka vyno gavimo specifikacijas ir Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 bei šio reglamento nuostatas.

Rausvasis vynas negali būti gautas kupažuojant baltąjį vyną be SKVN ar SGN su raudonuoju vynu be SKVN ar SGN.

Tačiau antrąja pastraipa nedraudžiama kupažuoti toje pastraipoje nurodytų vynų, jei galutinis produktas yra skirtas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II priedo IV dalies 12 punkte apibrėžtai cuvée ruošti ar pusiau putojantiems vynams gaminti.

2. Vynuogių misą arba vyną, kuriems taikytas šio reglamento I priedo A dalies 2 lentelės 11.1 punkte nurodytas vynininkystės metodas, draudžiama kupažuoti su vynuogių misa arba vynu, kuriems tas metodas netaikytas.

9 straipsnis

Taikant vynininkystės metodus naudojamų medžiagų grynumo ir identifikavimo specifikacijos

1. Tais atvejais, kai Komisijos reglamente (ES) Nr. 231/2012 (5) nėra nustatyta taikant vynininkystės metodus naudojamų medžiagų grynumo ir identifikavimo specifikacijų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 75 straipsnio 3 dalies f punkte, tokiomis specifikacijomis laikomos šio reglamento I priedo A dalies 2 lentelės 4 skiltyje nurodytos specifikacijos.

2. Fermentai ir fermentiniai preparatai, naudojami I priedo A dalyje nurodytose leistinose vynininkystės technologijose ir procesuose, turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų (6) nustatytus reikalavimus.

10 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 80 straipsnio arba šio reglamento nuostatų neatitinkančių produktų laikymo, apyvartos ir naudojimo sąlygos

1. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 80 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais produktais neprekiaujama, tokie produktai turi būti sunaikinami. Tačiau valstybės narės gali leisti kai kuriuos iš šių produktų, pasižyminčių jų nustatytomis savybėmis, tam tikromis sąlygomis naudoti distiliavimui, acto gamybai arba pramonėje.

2. Tokių produktų gamintojai arba prekiautojai be teisinio pagrindo negali laikyti, jie juos gali perduoti tik distiliavimo įmonėms, acto gamykloms ar įmonėms, juos naudojančioms pramonės tikslams ar pramoninių produktų gamybai arba juos sunaikinančioms gamykloms.

3. Kad būtų lengviau atpažinti 1 dalyje nurodytus vynus, valstybės narės turi teisę į juos pridėti denatūratų arba indikatorių. Jei tai pagrįsta, jos gali uždrausti naudojimą 1 dalyje nurodytu tikslu ir nurodyti, kad produktai būtų sunaikinti.

4. Vynai, pagaminti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., gali būti siūlomi arba tiekiami žmonėms tiesiogiai vartoti, jeigu atitinka iki tos datos galiojusias Sąjungos ar nacionalines taisykles.

11 straipsnis

Bendrosios produktų, išskyrus vyną, sodrinimo, parūgštinimo ir rūgštingumo sumažinimo taisyklės

Reglamento (ES) Nr. 1308/2008 VIII priedo I dalies D skirsnio 1 punkte nurodyti leidžiami procesai turi būti atliekami vienu kartu. Tačiau valstybės narės gali leisti kai kuriuos iš šių procesų atlikti keliomis operacijomis, jeigu tokiu metodu būtų užtikrinama geresnė atitinkamų produktų fermentacija. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priede nurodyti apribojimai taikomi visai tokiai operacijai.

12 straipsnis

Vyno arba vynuogių misos pylimas į vyno nuosėdas, vynuogių išspaudas ar aszú arba výber minkštimą

Vyno arba vynuogių misos pylimas į vyno nuosėdas, vynuogių išspaudas ar aszú arba výber minkštimą, numatytas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo II dalies D skirsnio 2 punkte, atliekamas taip, kaip nurodyta toliau, vadovaujantis nacionalinėmis nuostatomis, galiojusiomis 2004 m. gegužės 1 d.:

a)	vynas Tokaji fordítás arba Tokajský forditás gaminamas pilant misą arba vyną į aszú arba výber minkštimą;

b)	vynas Tokaji máslás arba Tokajský mášláš gaminamas pilant misą arba vyną į szamorodni ar samorodné arba aszú ar výber nuosėdas.

Minėti produktai turi būti gauti tais pačiais derliaus metais.

13 straipsnis

Mažiausios procentinės alkoholio koncentracijos šalutiniuose produktuose nustatymas

1. Laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo II dalies D skirsnio 1 punkto, valstybės narės nustato mažiausią privalomą alkoholio koncentraciją nuo vyno atskirtuose šalutiniuose produktuose, išreikštą alkoholio koncentracijos pagamintame vyne procentine dalimi. Taikydamos objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, valstybės narės gali keisti tą mažiausią procentinę alkoholio koncentraciją.

2. Jei valstybių narių pagal 1 dalį nustatyta atitinkama procentinė dalis nepasiekta, atitinkamas ūkio subjektas tiekia savo pagaminto vyno kiekį, kurio reikia mažiausiai procentinei daliai pasiekti.

3. Nustatant alkoholio koncentraciją šalutiniuose produktuose, išreikštą alkoholio koncentracijos pagamintame vyne procentine dalimi, skirtingose vynuogių auginimo zonose taikoma standartinė tūrio procentais išreikšta natūrali alkoholio koncentracija yra:

a)	A zonoje – 8,0 %;

b)	B zonoje – 8,5 %;

c)	C I zonoje – 9,0 %;

d)	C II zonoje – 9,5 %;

e)	C III zonoje – 10,0 %.

14 straipsnis

Šalutinių produktų šalinimas

1. Prižiūrimi valstybių narių kompetentingų institucijų gamintojai šalina vyno gamybos ar kitokio vynuogių perdirbimo šalutinius produktus, laikydamiesi pristatymo ir registracijos reikalavimų, nustatytų atitinkamai Deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 (7) 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 (8) 14 straipsnio 1 dalies b punkto vii papunktyje bei 18 straipsnyje.

2. Šalutiniai produktai išvežami nedelsiant ir ne vėliau kaip vyno metų, kuriais šalutiniai produktai gauti, pabaigoje, pagal taikomus Sąjungos, visų pirma – aplinkos apsaugos srities, teisės aktus.

3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad gamintojai, atitinkamais vyno metais savo patalpose pagaminę ne daugiau kaip 50 hektolitrų vyno arba vynuogių misos, susidariusių šalutinių produktų pašalinti neprivalo.

4. Gamintojai gali įvykdyti pareigą pašalinti visus vyno gamybos ar kitokio vynuogių perdirbimo šalutinius produktus arba jų dalį, tuos šalutinius produktus pristatydami distiliuoti. Tokį šalutinių produktų šalinimo būdą turi patvirtinti atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija.

5. Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais valstybės narės gali nuspręsti, kad visų vyno gamybos ar kitokio vynuogių perdirbimo šalutinių produktų arba jų dalies pristatymas distiliuoti yra privalomas jų teritorijoje visiems arba tam tikriems gamintojams.

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Iki šio reglamento įsigaliojimo dienos pagal iki tos dienos galiojusias taisykles pagamintų vynuogių produktų atsargos gali būti pateikiamos vartoti žmonėms.

16 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 606/2009 panaikinamas.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo 2019 m. gruodžio 7 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(3) 2009 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 606/2009, kuriuo nustatoma tam tikra Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogių produktų kategorijoms, vynininkystės metodams ir jų apribojimams tvarka (OL L 193, 2009 7 24, p. 1).

(4) 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1183 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 papildymo, susijusio su informacijos ir dokumentų teikimu Komisijai (OL L 171, 2017 7 4, p. 100).

(5) 2012 m. kovo 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 231/2012, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos (OL L 83, 2012 3 22, p. 1).

(6) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB, Tarybos direktyvą 2001/112/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL L 354, 2008 12 31, p. 7).

(7) 2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/273, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, vynuogynų registro, lydimųjų dokumentų ir sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų, pranešimų bei praneštos informacijos skelbimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl atitinkamų patikrų bei nuobaudų, iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 555/2008, (EB) Nr. 606/2009 bei (EB) Nr. 607/2009 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 436/2009 bei Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/560 (OL L 58, 2018 2 28, p. 1).

(8) 2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/274, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų bei pranešimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl atitinkamų patikrų taikymo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/561 (OL L 58, 2018 2 28, p. 60).

I PRIEDAS

A DALIS

LEIDŽIAMI VYNININKYSTĖS METODAI

1 LENTELĖ. 3 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTI LEIDŽIAMI VYNININKYSTĖS PROCESAI

	1	2
	Vynininkystės procesas	Naudojimo sąlygos ir apribojimai (1)
1	Aeravimas arba prisotinimas deguonies	Tik naudojant dujinį deguonį.
2	Šiluminis apdorojimas	Laikantis OIV vynininkystės metodų kodekso bylose 1.8 (1970 m.), 2.4.4 (1988 m.), 3.4.3 (1988 m.) ir 3.4.3.1 (1990 m.) nustatytų sąlygų.
3	Centrifugavimas ir filtravimas su aktyvintuoju inertiniu priedu ar be jo	Jeigu naudojamas aktyvintasis inertinis filtruojamasis priedas, apdorojamame produkte negali likti nepageidautinų jo liekanų.
4	Inertinės atmosferos sukūrimas	Tik produktui apsaugoti nuo sąlyčio su oru.
5	Sieros dioksido šalinimas taikant fizinius procesus	Tik šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, gautai iš vytintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai, koncentruotai rektifikuotai vynuogių misai arba dar fermentuojamam jaunam vynui.
6	Jonitinės dervos	Tik vynuogių misai, skirtai koncentruotai rektifikuotai vynuogių misai gaminti. Laikantis 3 priedėlyje nustatytų sąlygų.
7	Oro burbuliukų sudarymas	Tik naudojant argoną arba azotą.
8	Flotacija	Tik naudojant azotą arba anglies dioksidą arba taikant aeravimą. Laikantis byloje 2.1.14 (1999 m.) nustatytų sąlygų.
9	Alilizotiocianatu impregnuoti gryno parafino diskai	Tik steriliai atmosferai sukurti. Italijoje leidžiama naudoti tik tokiu atveju, jei tai tai nedraudžiama pagal nacionalinę teisę, ir tik didesniuose nei 20 litrų talpos induose. Alilizotiocianatas naudojamas laikantis 2 lentelėje, skirtoje leidžiamiems vynininkystės junginiams, nustatytų sąlygų ir apribojimų.
10	Elektrodializės taikymas	Tik vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti. Tik iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, apibrėžtiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose. Laikantis šio priedo 5 priedėlyje nustatytų sąlygų.
11	Ąžuolo drožlės	Gaminant ir brandinant vyną, įskaitant šviežių vynuogių ir vynuogių misos fermentavimą. Laikantis 7 priedėlyje nustatytų sąlygų.
12	Alkoholio kiekio korekcija vyne	Korekcija atliekama tik vyne. Laikantis 8 priedėlyje nustatytų sąlygų.
13	Katijonų mainai vyno rūgšties stabilumui užtikrinti	Tik iš dalies fermentuotos misos, skirtos žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose, vyno rūgšties stabilumui užtikrinti. Laikantis OIV vynininkystės metodų kodekso byloje 3.3.3 (2011 m.) nustatytų sąlygų. Taip pat turi būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 (2) ir priimtų to reglamento įgyvendinimo nacionalinių nuostatų. Procesą būtina įregistruoti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre.
14	Apdorojimas elektromembraniniu būdu	Tik parūgštinimo arba rūgštingumo sumažinimo tikslais. Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalies C ir D skirsniuose ir šio reglamento 11 straipsnyje nustatytų sąlygų ir apribojimų. Turi būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1935/2004, Reglamento (ES) Nr. 10/2011 (3) ir priimtų tų reglamentų įgyvendinimo nacionalinių nuostatų. Laikantis OIV vynininkystės metodų kodekso bylose 2.1.3.1.3 (2010 m.), 2.1.3.2.4 (2012 m.), 3.1.1.4 (2010 m.) ir 3.1.2.3 (2012 m.) nustatytų sąlygų. Procesą būtina įregistruoti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre.
15	Parūgštinimas naudojant katijonų mainus	Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalies C ir D skirsniuose ir šio reglamento 11 straipsnyje nustatytų sąlygų ir apribojimų. Turi būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 ir priimtų to reglamento įgyvendinimo nacionalinių nuostatų. Laikantis OIV vynininkystės metodų kodekso bylose 2.1.3.1.4 (2012 m.) ir 3.1.1.5 (2012 m.) nustatytų sąlygų. Procesą būtina įregistruoti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre.
16	Membraninių procesų derinimas	Tik cukraus kiekiui misose, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 10 skirsnyje, sumažinti. Laikantis 9 priedėlyje nustatytų sąlygų.
17	Membraniniai kontaktoriai	Tik vyne ištirpusių dujų kiekiui reguliuoti. Tik produktams, apibrėžtiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose. Anglies dioksido įmaišymas gaminant produktus, apibrėžtus minėto priedo II dalies 4, 5, 6 ir 8 punktuose, yra draudžiamas. Turi būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1935/2004, Reglamento (EB) Nr. 10/2011 ir priimtų tų reglamentų įgyvendinimo nacionalinių nuostatų. Laikantis OIV vynininkystės metodų kodekso byloje 3.5.17 (2013 m.) nustatytų sąlygų.
18	Membraninė technologija, taikoma kartu naudojant aktyvintąsias anglis	Tik pertekliniam 4-etilfenolio ir 4-etilgvajakolio kiekiui vyne sumažinti. Laikantis 10 priedėlyje nustatytų sąlygų.
19	Filtravimo plokštės, kuriose yra Y tipo ceolitų-fožazito	Tik haloanizolams adsorbuoti. Laikantis OIV vynininkystės metodų kodekso byloje 3.2.15 (2016 m.) nustatytų sąlygų.

2 LENTELĖ. 3 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTI LEIDŽIAMI VYNININKYSTĖS JUNGINIAI

	1	2	3	4	5	6	7	8
	Medžiaga/aktyvumas	E numeris ir (arba) CAS numeris	OIV vynininkystės metodų kodeksas (4)	OIV kodekso bylos nuoroda, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje	Priedas	Pagalbinė perdirbimo medžiaga/medžiaga, naudojama kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga (5)	Naudojimo sąlygos ir apribojimai (6)	Vyno produktų kategorijos (7)
1	Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos
1.1	Vyno rūgštis (L(+)-)	E 334/CAS Nr. 87–69–4	Byla 2.1.3.1.1 (2001 m.); 3.1.1.1 (2001 m.)	COEI-1-LTARAC	x		Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalies C ir D skirsniuose ir šio reglamento 11 straipsnyje nustatytos sąlygos ir apribojimai. Vyno rūgšties (L(+)-) specifikacijos, nustatytos šio priedo 1 priedėlio 2 punkte.	1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
1.2	Obuolių rūgštis (D,L-; L-)	E 296/–	Byla 2.1.3.1.1 (2001 m.); 3.1.1.1 (2001 m.)	COEI-1-ACIMAL	x			1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
1.3	Pieno rūgštis	E 270/–	Byla 2.1.3.1.1 (2001 m.); 3.1.1.1 (2001 m.)	COEI-1-ACILAC	x			1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
1.4	Kalio L(+)-tartratas	E 336 (ii)/CAS Nr. 921–53–9	Byla 2.1.3.2.2 (1979 m.); 3.1.2.2 (1979 m.)	COEI-1-POTTAR		x		1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
1.5	Kalio bikarbonatas	E 501 (ii)/CAS Nr. 298–14–6	Byla 2.1.3.2.2 (1979 m.); 3.1.2.2 (1979 m.)	COEI-1-POTBIC		x		1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
1.6	Kalcio karbonatas	E 170/CAS Nr. 471–34–1	Byla 2.1.3.2.2 (1979 m.); 3.1.2.2 (1979 m.)	COEI-1-CALCAR		x		1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
1.7	Kalcio tartratas	E 354/–	Byla 3.3.12 (1997 m.)	COEI-1-CALTAR		x		1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
1.8	Kalcio sulfatas	E 516/–	Byla 2.1.3.1.1.1 (2017 m.)		x		III priedo A skirsnio 2 punkto b papunktyje nustatytos sąlygos ir apribojimai. Didžiausias leidžiamas naudoti kiekis: 2 g/l.	3
1.9	Kalio karbonatas	E 501 (i)	Byla 2.1.3.2.5 (2017 m.); 3.1.2.2 (1979 m.)			x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
2	Konservantai ir antioksidantai
2.1	Sieros dioksidas	E 220/CAS Nr. 7446–09–5	Byla 1.12 (2004 m.); 2.1.2 (1987 m.); 3.4.4 (2003 m.)	COEI-1-SOUDIO	x		Apribojimai (t. y. didžiausias leidžiamas kiekis rinkai pateikiamame produkte), nustatyti I priedo B dalyje.	1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
2.2	Kalio bisulfitas	E 228/CAS Nr. 7773–03–07	Byla 2.1.2 (1987 m.)	COEI-1-POTBIS	x			1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
2.3	Kalio metabisulfitas	E 224/CAS Nr. 16731–55–8	Bylos 1.12 (2004 m.) ir 3.4.4 (2003 m.)	COEI-1-POTANH	x			1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
2.4	Kalio sorbatas	E 202	Byla 3.4.5 (1988 m.)	COEI-1-POTSOR	x			1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
2.5	Lizocimas	E 1105	Byla 2.2.6 (1997 m.); 3.4.12 (1997 m.)	COEI-1-LYSOZY	x	x		1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
2.6	L-askorbo rūgštis	E 300	Byla 1.11 (2001 m.); 2.2.7 (2001 m.); 3.4.7 (2001 m.)	COEI-1-ASCACI	x		Didžiausias leidžiamas kiekis rinkai pateikiamame apdorotame vyne – 250 mg/l. Ne daugiau kaip 250 mg/l kiekvienam procesui.	Šviežios vynuogės, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
2.7	Dimetilo dikarbonatas (DMDC)	E 242/CAS Nr. 4525–33–1	Byla 3.4.13 (2001 m.)	COEI-1-DICDIM	x		Procesą būtina įregistruoti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre.	Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
3	Izoliuojančios medžiagos
3.1	Vyno gamybai skirti anglies preparatai		Byla 2.1.9 (2002 m.); 3.5.9 (1970 m.)	COEI-1-CHARBO		x		Baltieji vynai, 2, 10 ir 14
3.2	Selektyvieji augaliniai pluoštai		Byla 3.4.20 (2017 m.)	COEI-1-FIBVEG		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
4	Alkoholinio ir pienarūgščio rūgimo aktyvikliai
4.1	Mikrokristalinis vaškas	E 460 (i)/CAS Nr. 9004–34–6	Bylos 2.3.2 (2005 m.) ir 3.4.21 (2015 m.)	COEI-1-CELMIC		x	Turi būti laikomasi Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priede nustatytų specifikacijų.	Šviežios vynuogės, 2, 4, 5, 6, 7, 10, 11 ir 12
4.2	Diamonio hidrofosfatas	E 342/CAS Nr. 7783–28–0	Byla 4.1.7 (1995 m.)	COEI-1-PHODIA		x	Tik alkoholiniam fermentavimui užtikrinti. Ne daugiau kaip 1 g/l (druskos) (8) arba 0,3 g/l, jeigu antrą kartą fermentuojamas putojantis vynas.	Šviežios vynuogės, 2, 10, 11, 12, 13 ir antrinis 4, 5, 6 ir 7 produktų alkoholinis fermentavimas.
4.3	Amonio sulfatas	E 517/CAS Nr. 7783–20–2	Byla 4.1.7 (1995 m.)	COEI-1AMMSUL		x
4.4	Amonio bisulfitas	–/CAS Nr. 10192–30–0		COEI_1-AMMHYD		x	Tik alkoholiniam fermentavimui užtikrinti. Ne daugiau kaip 0,2 g/l (druskos) ir neviršijant 2.1–2.3 punktuose nustatytų ribų.	Šviežios vynuogės, 2, 10, 11, 12 ir 13
4.5	Tiamino hidrochloridas	–/CAS Nr. 67–03–8	Byla 2.3.3 (1976 m.); 4.1.7 (1995 m.)	COEI-1-THIAMIN		x	Tik alkoholiniam fermentavimui užtikrinti.	Šviežios vynuogės, 2, 10, 11, 12, 13 ir antrinis 4, 5, 6 ir 7 produktų alkoholinis fermentavimas
4.6	Mielių autolizatai	–/–	Byla 2.3.2 (2005 m.); 3.4.21 (2015 m.)	COEI-1-AUTLYS		x (5)		Šviežios vynuogės, 2, 10, 11, 12 ir 13
4.7	Mielių sienelės	–/–	Byla 2.3.4 (1988 m.); 3.4.21 (2015 m.)	COEI-1-YEHULL		x (5)		Šviežios vynuogės, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
4.8	Neaktyvintos mielės	–/–	Byla 2.3.2 (2005 m.); 3.4.21 (2015 m.)	COEI-1-INAYEA		x (5)		Šviežios vynuogės, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
4.9	Neaktyvintos mielės esant užtikrintam glutationo kiekiui	–/–	Byla 2.2.9 (2017 m.)	COEI-1-LEVGLU		x (5)	Tik alkoholiniam fermentavimui užtikrinti.	Šviežios vynuogės, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5	Skaidrinančiosios medžiagos
5.1	Valgomoji želatina	–/CAS Nr. 9000–70–8	Byla 2.1.6 (1997 m.); 3.2.1 (2011 m.)	COEI-1-GELATI		x (5)		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5.2	Kviečių baltymai		Byla 2.1.17 (2004 m.); 3.2.7 (2004 m.)	COEI-1-PROVEG		x (5)		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5.3	Žirnių baltymai		Byla 2.1.17 (2004 m.); 3.2.7 (2004 m.)	COEI-1-PROVEG		x (5)		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5.4	Bulvių baltymai		Byla 2.1.17 (2004 m.); 3.2.7 (2004 m.)	COEI-1-PROVEG		x (5)		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5.5	Žuvų želatina		Byla 3.2.1 (2011 m.)	COEI-1-COLPOI		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
5.6	Kazeinas	–/CAS Nr. 9005–43–0	Byla 2.1.16 (2004 m.)	COEI-1-CASEIN		x (5)		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5.7	Kalio kazeinatai	–/CAS Nr. 68131–54–4	Byla 2.1.15 (2004 m.); 3.2.1 (2011 m.)	COEI-1-POTCAS		x (5)		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5.8	Kiaušinių albuminas	–/CAS Nr. 9006–59–1	Byla 3.2.1 (2011 m.)	COEI-1-OEUALB		x (5)		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
5.9	Bentonitas	E 558/–	Byla 2.1.8 (1970 m.); 3.3.5 (1970 m.)	COEI-1-BENTON		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5.10	Silicio dioksidas (gelis arba koloidinis tirpalas)	E 551/–	Byla 2.1.10 (1991 m.); 3.2.1 (2011 m.); 3.2.4 (1991 m.)	COEI-1-DIOSIL		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5.11	Kaolinas	–/CAS Nr. 1332–58–7	Byla 3.2.1 (2011 m.)	COEI-1-KAOLIN		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
5.12	Taninai		Byla 2.1.7 (1970 m.); 2.1.17 (2004 m.); 3.2.6 (1970 m.); 3.2.7 (2004 m.); 4.1.8 (1981 m.); 4.3.2 (1981 m.)	COEI-1-TANINS		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15 ir 16
5.13	Chitozanas, gautas iš Aspergillus niger	–/CAS Nr. 9012–76–4	Byla 2.1.22 (2009 m.); 3.2.1 (2011 m.); 3.2.12 (2009 m.); 3.2.1 (2009 m.)	COEI-1-CHITOS		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5.14	Chitingliukanas, gautas iš Aspergillus niger	Chitinas: CAS Nr. 1398–61–4; gliukanas: CAS Nr. 9041–22–9.	Byla 2.1.23 (2009 m.); 3.2.1 (2011 m.); 3.2.13 (2009 m.); 3.2.1 (2009 m.)	COEI-1-CHITGL		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5.15	Mielių baltymų ekstraktai	–/–	Byla 2.1.24 (2011 m.); 3.2.14 (2011 m.); 3.2.1 (2011 m.)	COEI-1-EPLEV		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
5.16	Polivinilpolipirolinonas	E 1202/CAS Nr. 25249–54–1	Byla 3.4.9 (1987 m.)	COEI-1-PVPP		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15 ir 16
5.17	Kalcio alginatas	E 404/CAS Nr. 9005–35–0	Byla 4.1.8 (1981 m.)	COEI-1-ALGIAC		x	Tiktai gaminant visų kategorijų putojančius vynus ir pusiau putojančius vynus, gaunamus fermentuojant buteliuose ir nupilant nuosėdas.	4, 5, 6, 7, 8 ir 9
5.18	Kalio alginatas	E 402/CAS Nr. 9005–36–1	Byla 4.1.8 (1981 m.)	COEI-1-POTALG		x	Tiktai gaminant visų kategorijų putojančius vynus ir pusiau putojančius vynus, gaunamus fermentuojant buteliuose ir nupilant nuosėdas.	4, 5, 6, 7, 8 ir 9
6	Stabilizatoriai
6.1	Rūgštusis kalio tartratas	E336 (i)/CAS Nr. 868–14–4	Byla 3.3.4 (2004 m.)	COEI-1-POTBIT		x	Tik tartrato (vyno rūgšties druskų) nusodinimui skatinti.	Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
6.2	Kalcio tartratas	E 354/–	Byla 3.3.12 (1997 m.)	COEI-1-CALTAR		x		Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
6.3	Citrinų rūgštis	E 330	Byla 3.3.8 (1970 m.); 3.3.1 (1970 m.)	COEI-1-CITACI	x		Didžiausias leidžiamas kiekis rinkai pateikiamame apdorotame vyne – 1 g/l	Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
6.4	Taninai	–/–	3.3.1 (1970 m.);	COEI-1-TANINS				Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
6.5	Kalio ferocianidas	E 536/–	Byla 3.3.1 (1970 m.)	COEI-1-POTFER		x	Laikantis šio priedo 4 priedėlyje nustatytų sąlygų.	Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
6.6	Kalcio fitatas	–/CAS Nr. 3615–82–5	Byla 3.3.1 (1970 m.)	COEI-1-CALPHY		x	Raudoniesiems vynams, ne daugiau kaip 8 g/hl Laikantis šio priedo 4 priedėlyje nustatytų sąlygų.	Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
6.7	Metavyno rūgštis	E 353/–	Byla 3.3.7 (1970 m.)	COEI-1-METACI	x			Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
6.8	Gumiarabikas	E 414/CAS Nr. 9000–01–5	Byla 3.3.6 (1972 m.)	COEI-1-GOMARA	x		Quantum satis	Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
6.9	Vyno rūgštis D, L- arba jos neutralios kalio druskos	–/CAS Nr. 133–37–9	Byla 2.1.21 (2008 m.); 3.4.15 (2008 m.)	COEI-1-DLTART		x	Tik pertekliniam kalciui pašalinti. Laikantis šio priedo 4 priedėlyje nustatytų sąlygų.	Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
6.10	Mielių manobaltymai	–/–	Byla 3.3.13 (2005 m.)	COEI-1-MANPRO	x			Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
6.11	Karboksimetilceliuliozė	E 466/–	Byla 3.3.14 (2008 m.)	COEI-1-CMC	x		Tik vyno rūgšties stabilumui užtikrinti.	Baltieji vynai, 4, 5, 6, 7, 8, 9
6.12	Polivinilimidazolo–polivinilpirolidono kopolimerai (PVI/PVP)	–/CAS Nr. 87865–40–5	Byla 2.1.20 (2014 m.); 3.4.14 (2014 m.)	COEI-1-PVIPVP		x	Procesą būtina įregistruoti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre.	1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
6.13	Kalio poliaspartatas	E 456/CAS Nr. 64723–18–8	Byla 3.3.15 (2016 m.)	COEI-1-POTASP	x		Tik tam, kad būtų geriau stabilizuojama vyno rūgštis.	1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
7	Fermentai (9)
7.1	Ureazė	EC 3.5.1.5	Byla 3.4.11 (1995 m.)	COEI-1-UREASE		x	Tik urėjos kiekiui vyne sumažinti. Laikantis šio priedo 6 priedėlyje nustatytų sąlygų.	Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
7.2	Pektino liazės	EC 4.2.2.10	Byla 2.1.4 (2013 m.); 2.1.18 (2013 m.); 3.2.8 (2013 m.); 3.2.11 (2013 m.)	COEI-1-ACTPLY		x	Tik vyno gamybos tikslais atliekamai maceracijai, skaidrinimui, stabilizavimui, filtravimui ir vynuogių aromatinių medžiagų pirmtakų nustatymui.	1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
7.3	Pektino metilesterazė	EC 3.1.1.11	Byla 2.1.4 (2013 m.); 2.1.18 (2013 m.); 3.2.8 (2013 m.); 3.2.11 (2013 m.)	COEI-1-ACTPME		x	Tik vyno gamybos tikslais atliekamai maceracijai, skaidrinimui, stabilizavimui, filtravimui ir vynuogių aromatinių medžiagų pirmtakų nustatymui.	1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
7.4	Poligalakturonazė	EC 3.2.1.15	Byla 2.1.4 (2013 m.); 2.1.18 (2013 m.); 3.2.8 (2013 m.); 3.2.11 (2013 m.)	COEI-1-ACTPGA		x	Tik vyno gamybos tikslais atliekamai maceracijai, skaidrinimui, stabilizavimui, filtravimui ir vynuogių aromatinių medžiagų pirmtakų nustatymui.	1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
7.5	Hemiceliulazė	EC 3.2.1.78	Byla 2.1.4 (2013 m.); 2.1.18 (2013 m.); 3.2.8 (2013 m.); 3.2.11 (2013 m.)	COEI-1-ACTGHE		x	Tik vyno gamybos tikslais atliekamai maceracijai, skaidrinimui, stabilizavimui, filtravimui ir vynuogių aromatinių medžiagų pirmtakų nustatymui.	1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
7.6	Celiuliazė	EC 3.2.1.4	Byla 2.1.4 (2013 m.); 2.1.18 (2013 m.); 3.2.8 (2013 m.); 3.2.11 (2013 m.)	COEI-1-ACTCEL		x	Tik vyno gamybos tikslais atliekamai maceracijai, skaidrinimui, stabilizavimui, filtravimui ir vynuogių aromatinių medžiagų pirmtakų nustatymui.	1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
7.7	Betagliukanazė	EC 3.2.1.58	Byla 3.2.10 (2004 m.)	COEI-1-BGLUCA		x	Tik vyno gamybos tikslais atliekamai maceracijai, skaidrinimui, stabilizavimui, filtravimui ir vynuogių aromatinių medžiagų pirmtakų nustatymui.	1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
7.8	Gliukozidazė	EC 3.2.1.20	Byla 2.1.19 (2013 m.); 3.2.9 (2013 m.)	COEI-1-GLYCOS		x	Tik vyno gamybos tikslais atliekamai maceracijai, skaidrinimui, stabilizavimui, filtravimui ir vynuogių aromatinių medžiagų pirmtakų nustatymui.	1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
8	Dujos ir įpakavimo dujos (10)
8.1	Argonas	E 938/CAS Nr. 7440–37–1	Byla 2.2.5 (1970 m.); 3.2.3 (2002 m.)	COEI-1-ARGON	x (10)	x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
8.2	Azotas	E 941/CAS Nr. 7727–37–9	Bylos 2.1.14 (1999 m.) ir 2.2.5 (1970 m.); 3.2.3 (2002 m.)	COEI-1-AZOTE	x (10)	x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
8.3	Anglies dioksidas	E 290/CAS Nr. 124–38–9	Byla 1.7 (1970 m.); 2.1.14 (1999 m.); 2.2.3 (1970 m.); 2.2.5 (1970 m.); 2.3.9 (2005 m.); 4.1.10 (2002 m.)	COEI-1-DIOCAR	x (10)	x	Didžiausias anglies dioksido kiekis rinkai pateikiamame apdorotame neputojančiame vyne yra 3 g/l, o perteklinis slėgis, susidarantis dėl anglies dioksido, turi būti mažesnis kaip 1 baras esant 20 °C temperatūrai.	Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
8.4	Dujinis deguonis	E 948/CAS Nr. 17778–80–2	Byla 2.1.1 (2016 m.); 3.5.5 (2016 m.)	COEI-1-OXYGEN		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
9	Fermentacijos medžiagos
9.1	Vynui gaminti naudojamos mielės	–/–	Byla 2.3.1 (2016 m.); 4.1.8 (1981 m.)	COEI-1-LESEAC		x (5)		Šviežios vynuogės, 2, 10, 11, 12, 13 ir antrinis 4, 5, 6 ir 7 produktų alkoholinis fermentavimas
9.2	Pieno rūgšties bakterijos	–/–	Byla 3.1.2 (1979 m.); 3.1.2.3 (1980 m.)	COEI-1-BALACT		x (5)		1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15 ir 16
10	Trūkumų ištaisymas
10.1	Vario sulfatas, pentahidratas	–/CAS Nr. 7758–99–8	Byla 3.5.8 (1989 m.)	COEI-1-CUISUL		x	Ne daugiau kaip 1 g/hl, su sąlyga, kad apdorotame produkte vario bus ne daugiau kaip 1 mg/l, išskyrus likerinius vynus, pagamintus iš nefermentuotos ar mažai fermentuotos vynuogių misos, kuriuose vario bus ne daugiau kaip 2 mg/l.	Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
10.2	Vario citratas	–/CAS Nr. 866–82–0	Byla 3.5.14 (2008 m.)	COEI-1-CUICIT		x	Ne daugiau kaip 1 g/hl, su sąlyga, kad apdorotame produkte vario bus ne daugiau kaip 1 mg/l, išskyrus likerinius vynus, pagamintus iš nefermentuotos ar mažai fermentuotos vynuogių misos, kuriuose vario bus ne daugiau kaip 2 mg/l.	Iš dalies fermentuota misa, skirta žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
10.3	Chitozanas, gautas iš Aspergillus niger	–/CAS Nr. 9012–76–4	Byla 3.4.16 (2009 m.)	COEI-1-CHITOS		x		1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
10.4	Chitingliukanas, gautas iš Aspergillus niger	Chitinas: CAS Nr. 1398–61–4; gliukanas: CAS Nr. 9041–22–9.	Byla 3.4.17 (2009 m.)	COEI-1-CHITGL		x		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
10.5	Neaktyvintos mielės	–/–		COEI-1-INAYEA		x (5)		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16
11	Kiti metodai
11.1	Alepinės pušies sakai	–/–			x		Laikantis šio priedo 2 priedėlyje nustatytų sąlygų.	2, 10, 11
11.2	Šviežios nuosėdos	–/–				x (5)	Tik sauso vyno gamyboje. Neskiestose ir tinkamos kokybės šviežiose nuosėdose yra nuo sausų vynų fermentavimosi likusių mielių. Kiekiai, neviršijantys 5 % apdorojamo produkto.	1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16
11.3	Karamelė	E 150 a–d/–	Byla 4.3 (2007 m.)	COEI-1-CARAMEL	x		Spalvai sustiprinti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 I priedo 2 punkte.	3
11.4	Alilizotiocianatas	–/57–06–7				x	Tik gryno parafino diskams impregnuoti. Žr. 1 lentelę. Vyne neturi likti jokių alilizotiocianato pėdsakų.	Tiktai iš dalies fermentuotai žmonėms tiesiogiai vartoti skirtai vynuogių misai be papildomo apdorojimo ir vynui.
11.5	Neaktyvintos mielės	–/–		COEI-1-INAYEA		x (5)		1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 ir 16

1 priedėlis

Vyno rūgštis (L(+)-) ir jos antriniai produktai

Vyno rūgštis, kurios naudojimas rūgštingumui sumažinti numatytas šio priedo 2 lentelės 1.1 eilutėje, gali būti naudojama tik produktams, kurie yra:

pagaminti iš Elblingo („Elbling“) ir Rislingo („Riesling“) vynuogių veislių ir

gauti iš vynuogių, kurių derlius surinktas šiuose A vynuogių auginimo zonos šiaurinės dalies vynuogių auginimo regionuose:

—	Aro (Ahr),

—	Reingau (Rheingau),

—	Reino vidurupio (Mittelrhein),

—	Mozelio (Mosel),

—	Nahės (Nahe),

—	Reinheseno (Rheinhessen),

—	Pfalco (Pfalz),

—	Liuksemburgo Mozelio (Moselle luxembourgeoise).

Vyno rūgštis, kurios naudojimas nustatytas šio priedo 2 lentelės 1.1 eilutėje, dar vadinama (L(+)-) vyno rūgštimi, turi būti žemės ūkio kilmės ir išgauta būtent iš vyno produktų. Ji taip pat turi atitikti Reglamente (ES) Nr. 231/2012 nustatytus grynumo kriterijus.

Toliau nurodyti vyno rūgšties (L(+)-) antriniai produktai, kurių naudojimas nustatytas toliau nurodytose šio priedo 2 lentelės eilutėse, turi būti žemės ūkio kilmės:

—	kalcio tartratas (1.7);

—	kalio tartratas (1.4);

—	rūgštusis kalio tartratas (6.1);

—	metavyno rūgštis (6.7).

2 priedėlis

Alepinės pušies sakai

Alepinės pušies sakai, kurių naudojimas nustatytas šio priedo 2 lentelės 11.1 eilutėje, gali būti naudojami tik retsinos vynui gaminti. Šis vynininkystės metodas gali būti taikomas tik:

a)	Graikijos geografinėje teritorijoje;

b)	naudojant vynuogių misą iš vynuogių veislių, gamybos vietovių ir vynuogių auginimo vietovių, nurodytų 1980 m. gruodžio 31 d. galiojusiose Graikijos nacionalinėse nuostatose;

c)	įdėjus ne daugiau kaip 1 000 gramų sakų į vieną naudojamo produkto hektolitrą prieš fermentaciją arba, jei faktinė alkoholio koncentracija tūrio proc. neviršija vienos trečiosios visuminės alkoholio koncentracijos tūrio proc., fermentacijos metu.

Jei Graikija ketina iš dalies pakeisti 1 punkto b papunktyje nurodytas nuostatas, ji iš anksto apie tai praneša Komisijai. Tas pranešimas teikiamas pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1183. Jei Komisija per du mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo dienos nepateikia atsakymo, Graikija gali daryti numatytus pakeitimus.

3 priedėlis

Jonitinės dervos

Jonitinės dervos, kurios gali būti naudojamos pagal šio priedo 1 lentelės 6 eilutę, yra stireno ir divinilbenzeno kopolimerai, kuriuose yra sulfonrūgšties arba amonio grupių. Jos turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 reikalavimus ir Sąjungos bei nacionalines nuostatas, priimtas jam įgyvendinti. Be to, jei tikrinama šio priedėlio trečioje pastraipoje nurodytais analizės metodais, visuose nurodytuose tirpikliuose jos negali prarasti daugiau kaip 1 mg/l organinių medžiagų. Jos turi būti regeneruojamos medžiagomis, kurias leidžiama naudoti ruošiant maisto produktus.

Šios dervos gali būti naudojamos tik prižiūrint vynininkystės specialistui arba technikui, įrenginiuose, patvirtintuose valstybės narės, kurios teritorijoje yra naudojamos, kompetentingų institucijų. Šios institucijos nustato paskirtų vynininkystės specialistų ir technikų pareigas ir atsakomybę.

Jonitinių dervų organinių medžiagų nuostolių nustatymo analizės metodas

1. METODO TAIKYMAS

Šiuo metodu nustatomi jonitinių dervų organinių medžiagų nuostoliai.

2. APIBRĖŽTIS

Jonitinių dervų organinių medžiagų nuostoliai. Organinių medžiagų nuostoliai nustatomi toliau išdėstytu metodu.

3. METODO ESMĖ

Ekstrahavimo tirpikliai leidžiami per paruoštas dervas ir gravimetriniu būdu nustatomas ekstrahuotų organinių medžiagų svoris.

4. REAGENTAI

Visi reagentai turi būti analizinės kokybės.

Ekstrahavimo tirpikliai.

4.1.	Distiliuotas vanduo arba lygiaverčio grynumo dejonizuotas vanduo.

4.2.	Etanolis, 15 tūrio proc. Paruošiama sumaišant 15 dalių absoliutaus etanolio ir 85 dalis vandens (4.1 punktas).

4.3.	Acto rūgštis, 5 masės proc. Paruošiama sumaišant 5 dalis ledinės acto rūgšties ir 95 dalis vandens (4.1 punktas).

5. APARATŪRA

5.1.	Jonų mainų chromatografijos kolonėlė.

5.2.	2 l talpos matavimo cilindrai.

5.3.	Tigliai, atsparūs 850 °C temperatūrai kaitinant mufelinėje krosnyje.

5.4.	Termostatu reguliuojama džiovinimo krosnis, kurios temperatūra 105 °C ± 2 °C.

5.5.	Termostatu reguliuojama mufelinė krosnis, kurios temperatūra 850 °C ± 25 °C.

5.6.	0,1 mg tikslumo analitinės svarstyklės.

5.7.	Garintuvas, elektrinis kaitintuvas arba infraraudonųjų spindulių garintuvas.

6. DARBO EIGA

6.1.	Į tris skirtingas jonines chromatografijos kolonėles (5.1 punktas) tyrimui įpilama po 50 ml jonitinės dervos, kuri yra išplauta ir apdorota pagal gamintojo nurodymus, skirtus paruošti maistui tinkamą dervą.

6.2.

Anijonitinei dervai – labai lėtai 350–450 ml/h trys ekstrahavimo tirpikliai (4.1, 4.2 ir 4.3 punktai) kiekvienas atskirai leidžiami per paruoštas kolonėles (6.1 punktas). Kiekvienu atveju nupilamas pirmasis eliuato litras, o kiti du litrai surenkami į matavimo cilindrus (5.2 punktas). Katijoninei dervai – per šiam tikslui paruoštas kolonėles leidžiami tik du tirpikliai (4.1 ir 4.2 punktai).

6.3.	Iš anksto išvalytuose ir pasvertuose (m0) atskiruose garinimo induose (5.3 punktas) ant elektrinio kaitintuvo arba infraraudonuoju garintuvu (5.7 punktas) garinami trys eliuatai. Indai įdedami į džiovinimo krosnį (5.4 punktas) ir džiovinama, kol gaunamas pastovusis svoris (m1).

6.4.	Užrašius pastovųjį svorį (6.3 punktas), garinimo indas įdedamas į mufelinę krosnį (5.5 punktas) ir kaitinamas, kol gaunami pastovaus svorio (m2) pelenai.

6.5.	Apskaičiuojami ekstrahuotų medžiagų kiekiai (7.1 punktas). Jų esant daugiau kaip 1 mg/l, atliekamas reagentų tuščiasis tyrimas ir ekstrahuotų organinių medžiagų kiekis apskaičiuojamas iš naujo.

Tuščiasis tyrimas atliekamas kartojant 6.3 ir 6.4 punktų nurodymus, tačiau imant 2 litrus ekstrahuotų tirpiklių, atitinkamai gaunant m3 ir m4 svorius.

7. REZULTATŲ APSKAIČIAVIMAS

7.1.

Formulė ir rezultatų apskaičiavimas

Iš jonitinių dervų ekstrahuotų organinių medžiagų kiekis (mg/l) apskaičiuojamas taip:

500 × (m1 – m2),

kai m1 ir m2 išreiškiami gramais.

Patikslintas iš jonitinių dervų ekstrahuotų organinių medžiagų kiekis (mg/l) apskaičiuojamas taip:

500 × (m1 – m2 – m3 + m4),

kai m1, m2, m3 ir m4 išreiškiami gramais.

7.2.	Dviejų tuo pačiu metu atliktų to paties bandinio tyrimų rezultatų skirtumas negali viršyti 0,2 mg/l.

4 priedėlis

Kalio ferocianidas

Kalcio fitatas

D,L-vyno rūgštis

Tetrakalio heksacianoferatas ir kalcio fitatas, kurių naudojimas nustatytas šio priedo 2 lentelės 6.5 ir 6.6 eilutėse, ir D,L-vyno rūgštis, kurios naudojimas nustatytas šio priedo 2 lentelės 6.9 eilutėje, gali būti naudojami tik prižiūrint vynininkystės specialistui arba technikui, kuriuos oficialiai patvirtina valstybių narių, kurių teritorijoje atliekami šie procesai, kompetentingos institucijos ir kurių atsakomybę prireikus nustato suinteresuota valstybė narė.

Apdorojus tetrakalio heksacianoferatu arba kalcio fitatu, vyne turi likti geležies pėdsakų.

Pirmoje pastraipoje nurodytų produktų naudojimo kontrolė vykdoma vadovaujantis valstybių narių priimtomis nuostatomis.

5 priedėlis

Reikalavimai elektrodializės taikymui

Tikslas – stabilizuoti vyno rūgštį, siekiant rūgščiojo kalio tartrato ir kalcio tartrato (ir kitų kalcio druskų) pusiausvyros vyne, elektros lauke išskiriant iš vyno perteklinius jonus, naudojantis tik anijonus arba tik katijonus praleidžiančiomis membranomis.

1. REIKALAVIMAI MEMBRANOMS

1.1.

Membranos gali būti sumontuojamos pasirinktinai „filtrpreso“ ar kitu tinkamu būdu, atskiriant apdorojimo (vyno) ir koncentravimo (nuotekų) kameras.

1.2.

Katijonus praleidžiančios membranos turi būti parinktos taip, kad atskirtų tik katijonus, visų pirma K+ ir Ca++.

1.3.

Anijonus praleidžiančios membranos turi būti parinktos taip, kad atskirtų tik anijonus, visų pirma vyno rūgšties anijonus.

1.4.

Membranos neturi pernelyg pakeisti vyno fizinės ir cheminės sudėties bei juslinių savybių. Jos turi atitikti šiuos reikalavimus:

—	turi būti pagamintos pagal geros gamybos praktikos taisykles iš medžiagų, kurias leidžiama naudoti gaminant Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priede nurodytas plastikines medžiagas, skirtas liestis su maisto produktais,

—	elektrodializės įrenginių vartotojai turi patvirtinti, kad naudojamos membranos atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir kad visi pakeitimai atlikti atitinkamos kvalifikacijos specialistų,

—	jos neturi išskirti jokių medžiagų tiek, kad jų kiekis būtų pavojingas žmonių sveikatai arba darytų įtaką maisto produktų skoniui arba kvapui, ir turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 10/2011 reikalavimus,

—	jų naudojimas neturi sukelti jų sudedamųjų dalių ir vyno sąveikos, dėl kurios apdorotame produkte galėtų atsirasti naujų nuodingų junginių.

Naujų elektrodializės membranų patvarumą galima nustatyti vyno fizinę ir cheminę sudėtį atitinkančiu modeliniu tirpalu ištiriant tam tikrų jose esančių medžiagų migraciją.

Rekomenduojamas toliau išdėstytas eksperimentinis metodas.

Modelinis tirpalas – tai vandens ir alkoholio tirpalas, palaikantis tam tikrą vyno pH ir laidumą. Jį sudaro:

—	absoliutusis etanolis: 11 l,

—	rūgštusis kalio tartratas: 380 g,

—	kalio chloridas: 60 g,

—	koncentruota sieros rūgštis: 5 ml,

—	distiliuotas vanduo: atskiedimui, kad tirpalo tūris būtų 100 litrų.

Šis tirpalas naudojamas grįžtamosios difuzijos tyrimams elektrodializės įrenginyje, esant elemento įtampai (1 voltas/celėje), 50 l/m2 anijoninių ir katijoninių membranų, kol tirpalo demineralizavimas pasiekia 50 %. Difuziją sukelia 5 g/l kalio chlorido tirpalas. Migruojančiosios medžiagos nustatomos modeliniame tirpale ir nuotekose.

Nustatomi į membraną sugrįžtančių organinių molekulių, linkusių migruoti į apdorojamą tirpalą, kiekiai. Patvirtintoji laboratorija atlieka konkretų kiekvienos sudedamosios dalies tyrimą. Visų nustatytų junginių kiekis modeliniame tirpale turi būti mažesnis kaip 50 μg/l.

Membranos tikrinamos pagal bendrąsias medžiagų, kurios liečiasi su maisto produktais, kontrolės taisykles.

2. MEMBRANŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS

Vyno rūgšties stabilizavimui vyne naudojamų membranų pora sudaroma taip, kad atitiktų šias sąlygas:

—	vyno pH negali sumažėti daugiau kaip 0,3 pH vieneto,

—	lakiųjų rūgščių kiekis negali sumažėti daugiau kaip 0,12 g/l (2 mekv išreiškiant acto rūgštimi),

—	apdorojimas neturi daryti įtakos nejoninėms vyno dalims, visų pirma polifenoliams ir polisacharidams,

—	tokių mažų kaip etanolis molekulių difuzija turi būti sumažinta tiek, kad etilo alkoholio koncentracija nesumažėtų daugiau kaip 0,1 tūrio proc.,

—	membranos turi būti konservuotos ir išvalytos patvirtintu metodu, tokiomis medžiagomis, kurias leidžiama naudoti maisto produktams gaminti,

—	membranos turi būti pažymėtos taip, kad įrenginyje būtų galima patikrinti pokyčius,

—	įranga turi būti eksploatuojama naudojant valdymo ir kontrolės mechanizmą, kuris į visų vynų nestabilumą reaguotų taip, kad būtų pašalintas tik rūgščiojo kalio tartrato ir kalcio druskų perteklius,

—	už procesą turi būti atsakingas vynininkystės specialistas arba kvalifikuotas techninis darbuotojas.

Procesas turi būti įregistruotas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre.

6 priedėlis

Reikalavimai ureazei

Tarptautinis ureazės kodas: EC 3–5-1–5, CAS Nr. 9002–13–5.

Aktyvumas: ureazė yra aktyvi rūgštinėje terpėje skaidant urėją į amoniaką ir anglies dioksidą. Nurodytas aktyvumas turi būti ne mažesnis kaip 5 vienetai/mg, kai vienas aktyvumo vienetas apibrėžiamas kaip kiekis, kuriam esant per vieną minutę 37 °C temperatūroje iš 5 g/l urėjos, kurios pH 4, pagaminama viena μmol amoniako.

Kilmė: Lactobacillus fermentum.

Taikymo sritis: vyne esančios urėjos suskaidymas siekiant pailginti brandinimo laiką, kai pradinė urėjos koncentracija yra didesnė kaip 1 mg/l.

Didžiausia leidžiama dozė: 75 mg fermentinio preparato apdorojamajame vyne neviršijant 375 ureazės vienetų litre vyno. Baigus procesą, fermentų aktyvumas nuslopinamas vyną filtruojant (filtro porų skersmuo turi būti mažesnis kaip 1 μm).

Cheminio ir mikrobiologinio grynumo rodikliai

Nuodžiūvis	Ne daugiau kaip 10 %
Sunkieji metalai	Mažiau kaip 30 ppm
Pb	Mažiau kaip 10 ppm
As	Mažiau kaip 2 ppm
Koliforminės bakterijos	Nėra
Salmonella spp.	25 g bandinyje nėra
Aerobinių bakterijų skaičius	Mažiau kaip 5 × 10 4 bakterijų/g

Vyno apdorojimui naudojama ureazė turi būti pagaminta panašiomis sąlygomis kaip ureazė, minima 1998 m. gruodžio 10 d. Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonėje dėl ureazės, paruoštos iš Lactobacillus fermentum, naudojimo vyno gamyboje.

7 priedėlis

Ąžuolo drožlių naudojimo reikalavimai

TIKSLAS, KILMĖ IR TAIKYMO SRITIS

Ąžuolo drožlės gaminant ir brandinant vyną, įskaitant šviežių vynuogių ir misos fermentavimą, naudojamos siekiant jam perduoti tam tikras ąžuolui būdingas savybes.

Gali būti naudojamos tik Quercus šeimos ąžuolo drožlės.

Jos gali būti neapdorotos arba lengvai, vidutiniškai arba smarkiai pakaitintos, tačiau negali būti sudegusios, net paviršiuje, suanglėjusios ar trupėti palietus. Jos negali būti apdorotos jokiu cheminiu, fermentiniu ar fiziniu būdu, išskyrus kaitinimą. Į jas negalima dėti jokių medžiagų natūraliam aromatui sustiprinti arba ekstrahuojamų fenolinių darinių kiekiui padidinti.

PRODUKTO ŽENKLINIMAS ETIKETĖMIS

Etiketėje turi būti nurodyta naudoto ąžuolo kilmė ir gamtinė rūšis, jei ąžuolas buvo kaitintas – kaitinimo stiprumas, laikymo sąlygos ir saugumo nurodymai.

MATMENYS

Medžio drožlės turi būti tokio dydžio, kad ne mažiau nei 95 % svorio atitinkanti dalis neišbyrėtų pro 2 mm (t. y. 9 mešų) dydžio akučių sietą.

GRYNUMAS

Ąžuolo drožlių išskiriamų medžiagų koncentracija turi būti tokia, kuri negalėtų kelti pavojaus sveikatai.

Šis procesas turi būti įregistruotas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre.

8 priedėlis

Alkoholio kiekio korekcijos vyne reikalavimai

Alkoholio kiekio korekcijos vyne procesu (toliau – procesas) siekiama sumažinti per didelį etanolio kiekį vyne, kad pagerėtų jo skoninė pusiausvyra.

Reikalavimai:

1)	tikslus galima pasiekti naudojant pavienius atskiriamuosius metodus ar jų kombinacijas;

2)	apdorojami vynai negali turėti juslinių defektų ir būti paruošti tiesioginiam vartojimui;

3)	alkoholio kiekis vyne negali būti mažinamas, jeigu gaminant šį vyną buvo taikomas vienas iš sodrinimo procesų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2008 VIII priedo I dalyje;

4)	alkoholio kiekis gali būti sumažintas ne daugiau kaip 20 %, o visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais galutiniame produkte turi atitikti alkoholio koncentraciją, nurodytą Reglamento (ES Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 1 punkto antros pastraipos a papunktyje;

5)	už procesą atsako vynininkystės specialistas arba kvalifikuotas techninis darbuotojas;

6)	procesas turi būti įregistruotas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre;

7)	valstybėms narėms gali reikėti užtikrinti, kad apie tokį procesą būtų pranešta kompetentingoms institucijoms.

9 priedėlis

Cukraus kiekio misose mažinimo derinant membraninius procesus reikalavimai

Cukraus kiekio mažinimo procesu (toliau – procesas) siekiama pašalinti cukrų iš misos derinant membraninius procesus ir sujungiant mikrofiltravimą ar ultrafiltravimą su nanofiltravimu ar atvirkštiniu osmosu.

Reikalavimai:

1)	proceso metu sumažinamas tūris priklausomai nuo saldaus tirpalo, išgauto iš pradinės misos, kiekio ir cukraus kiekio;

2)	proceso metu kitų sudedamųjų dalių, išskyrus cukrų, kiekis misoje neturi sumažėti;

3)	cukraus kiekio misose mažinimas nesuderinamas su alkoholio kiekio korekcija vynuose, pagamintuose iš tų misų;

4)	procesas negali būti naudojamas kartu su viena iš sodrinimo operacijų, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalyje;

5)	procesas vykdomas su misos tūriu, parinktu pagal tai, koks yra cukraus kiekio mažinimo tikslas;

6)	pirmame etape siekiama paruošti misą antram koncentravimo etapui ir išsaugoti didesnes už membranos slenkstinę ribą makromolekules. Šiame etape pageidaujamų rezultatų galima pasiekti naudojant ultrafiltravimą;

7)	pirmame proceso etape gautas filtratas koncentruojamas naudojant nanofiltravimą ar atvirkštinį osmosą. Jei taikant nanofiltravimą prarandamas pradinis vanduo ir organinės rūgštys, jų gali būti dedama į apdorotą misą;

8)	už procesą atsako vyno specialistas ar kvalifikuotas technikas;

9)	naudojamos membranos turi atitikti reglamentų (EB) Nr. 1935/2004 ir (ES) Nr. 10/2011 reikalavimus, taip pat nacionalines nuostatas, priimtas jiems įgyvendinti. Jos turi atitikti OIV paskelbto Tarptautinio vynininkystės kodekso reikalavimus.

10 priedėlis

Vyno apdorojimo taikant membraninę technologiją ir kartu naudojant aktyvintąsias anglis, siekiant sumažinti perteklinį 4-etilfenolio ir 4-etilgvajakolio kiekį, reikalavimai

Apdorojimo tikslas yra sumažinti mikrobinės kilmės 4-etilfenolio ir 4-etilgvajakolio, dėl kurių susidaro organoleptiniai defektai ir kurie maskuoja vyno aromatus, kiekį.

Reikalavimai:

1)	už procesą atsako vynininkystės specialistas arba kvalifikuotas techninis darbuotojas;

2)	procesas turi būti įregistruotas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre;

3)	naudojamos membranos turi atitikti reglamentų (EB) Nr. 1935/2004 ir (ES) Nr. 10/2011 reikalavimus, taip pat nacionalines nuostatas, priimtas jiems įgyvendinti. Jos turi atitikti OIV paskelbto Tarptautinio vynininkystės kodekso reikalavimus.

B DALIS

SIEROS DIOKSIDO KIEKIO VYNUOSE APRIBOJIMAI

A. SIEROS DIOKSIDO KIEKIS VYNUOSE

Bendras sieros dioksido kiekis žmonėms tiesiogiai vartoti skirtuose vynuose, išskyrus putojančius ir likerinius vynus, negali viršyti:

a)	raudonuosiuose vynuose – 150 mg/l;

b)	baltuosiuose ir rausvuosiuose vynuose – 200 mg/l.

Nukrypstant nuo 1 punkto a ir b papunkčių, vynuose, kuriuose cukrų kiekis, reiškiamas gliukozės ir fruktozės suma, yra ne mažesnis kaip 5 g/l, sieros dioksido kiekis gali būti padidintas daugiausia iki:

a)	200 mg/l – raudonuosiuose vynuose;

b)	250 mg/l – baltuosiuose ir rausvuosiuose vynuose;

300 mg/l:

—	vynuose, kurie pagal Sąjungos taisykles gali būti žymimi terminu „Spätlese“;

—

baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės vietos nuorodas „Bordeaux supérieur“, „Graves de Vayres“, „Côtes de Bordeaux-Saint-Macaire“, jei tai vadinamieji „moelleux“ vynai, „Premières Côtes de Bordeaux“, „Côtes de Bergerac“, „Côtes de Montravel“, „Gaillac“ su nuorodomis „doux“ arba „vendanges tardives“, „Rosette“ ir „Savennières“;

—	baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės vietos nuorodas „Allela“, „Navarra“, „Penedès“, „Tarragona“ ir „Valencia“, bei vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą, gaminamuose Comunidad Autónoma del Pais Vasco ir žymimuose terminu „vendimia tardia“;

—	saldžiuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Binissalem-Mallorca“;

—	vynuose, gaminamuose iš pernokusių ir iš vytintų vynuogių, kurie gali turėti saugomą kilmės nuorodą „Málaga“ ir kuriuose likutinio cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l;

—	Jungtinėje Karalystėje pagal britų teisę gaminamuose vynuose, kai cukraus kiekis viršija 45 g/l;

—	Vengrijoje gaminamuose vynuose, žymimuose saugoma kilmės vietos nuoroda „Tokaji“ ir pagal Vengrijoje galiojančias taisykles vadinamuose „Tokaji édes szamorodni“ arba „Tokaji szàraz szamorodni“;

—	vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės vietos nuorodas „Loazzolo“, „Alto Adige“ ir „Trentino“, žymimuose terminu ar terminais „passito“ arba „vendemmia tardiva“;

—	vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Colli orientali del Friuli“ su nuoroda „Picolit“;

—	vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Moscato di Pantelleria naturale“ ir „Moscato di Pantelleria“;

—	Čekijoje gaminamuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminu „pozdní sběr“;

—	Slovakijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „neskorý zber“, ir slovakiškuose vynuose „Tokaj“, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Tokajské samorodné suché“ arba „Tokajské samorodné sladké“;

—	Slovėnijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „vrhunsko vino ZGP – pozna trgatev“;

—

toliau nurodytuose vynuose su saugomomis geografinėmis nuorodomis, kurių visuminė alkoholio koncentracija didesnė kaip 15 tūrio proc., o cukraus kiekis didesnis kaip 45 g/l:

—	„Franche-Comté“,

—	„Coteaux de l'Auxois“,

—	„Saône-et-Loire“,

—	„Coteaux de l'Ardèche“,

—	„Collines rhodaniennes“,

—	„Comté Tolosan“,

—	„Côtes de Gascogne“,

—

„Gers“,

—

„Lot“,

—	„Côtes du Tarn“,

—	„Corrèze“,

—	„Ile de Beauté“,

—

„Oc“,

—

„Thau“,

—	„Val de Loire“,

—	„Méditerranée“,

—	„Comtés rhodaniens“,

—	„Côtes de Thongue“,

—	„Côte Vermeille“,

—	„Agenais“,

—

„Landes“,

—	„Allobrogie“,

—

„Var“;

—

Graikijoje gaminamuose saldžiuosiuose vynuose, kurių faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l, ir kurie gali turėti vieną iš šių saugomų geografinių nuorodų:

—	„Άγιο Όρος“ (Mount Athos – Holly Mount Athos – Holly Mountain Athos – Mont Athos – Άγιο Όρος Άθως),

—	„Αργολίδα“ (Αrgolida),

—	„Αχαΐα“ (Achaia),

—	„Επανομή“ (Epanomi),

—	„Κυκλάδες“ (Cyclades),

—	„Λακωνία“ (Lakonia),

—	„Πιερία“ (Pieria),

—	„Τύρναβος“ (Tyrnavos),

—	„Φλώρινα“ (Florina),

—	Kipre gaminamuose saldžiuosiuose vynuose, kurių faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l, ir kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Κουμανδαρία“ (Commandaria);

—

Kipre gaminamuose saldžiuosiuose vynuose iš pernokusių arba vytintų vynuogių, kurių visuminė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l, ir kurie gali turėti tokias saugomas geografines nuorodas:

—	Τοπικός Οίνος Λεμεσός (Regional wine of Lemesos),

—	Τοπικός Οίνος Πάφος (Regional wine of Pafos),

—	Τοπικός Οίνος Λάρνακα (Regional wine of Larnaka),

—	Τοπικός Οίνος Λευκωσία (Regional wine of Lefkosia);

—	Maltoje gaminamuose vynuose, kurių visuminė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 13,5 tūrio proc., cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l, ir kurie gali turėti saugomas geografines nuorodas „Malta“ ir „Gozo“;

—	Kroatijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminais „kvalitetno vino KZP – desertno vino“ arba „vrhunsko vino KZP – desertno vino“, kai cukraus kiekis didesnis kaip 50 g/l, arba „vrhunsko vino KZP – kasna berba“;

—	vynuose, gaminamuose iš vytintų vynuogių, žymimuose saugoma kilmės vietos nuoroda „Ponikve“, kai cukraus kiekis viršija 50 g/l;

—	vynuose, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Muškat momjanski/Moscato di Momiano“ ir terminais „kvalitetno vino KZP – desertno vino“ arba „vrhunsko vino KZP – desertno vino“, kai cukraus kiekis viršija 50 g/l;

350 mg/l:

—	vynuose, kurie pagal Sąjungos taisykles gali būti žymimi terminu „Auslese“;

—	Rumunijoje gaminamuose baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės vietos nuorodas „Murfatlar“, „Cotnari“, „Târnave“, „Pietroasa“, „Valea Călugărească“;

—	Čekijoje gaminamuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminu „výběr z hroznů“;

—	Slovakijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „výber z hrozna“, ir slovakiškuose vynuose „Tokaj“, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Tokajský másláš“ arba „Tokajský forditáš“;

—	Slovėnijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „vrhunsko vino ZGP – izbor“;

—	vynuose, kurie gali būti žymimi tradiciniu terminu „Késői szüretelésű bor“;

—	Italijoje gaminamuose „aleatico“ tipo vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Pergola“ ir būti žymimi tradiciniu terminu „passito“;

—	Kroatijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „vrhunsko vino KZP – izborna berba“;

—	Vengrijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir pagal Vengrijoje galiojančias taisykles būti žymimi terminais „Válogatott szüretelésű bor“ arba „Főbor“;

400 mg/l:

—	vynuose, kurie pagal Sąjungos taisykles gali būti žymimi terminais „Beerenauslese“, „Ausbruch“, „Ausbruchwein“, „Trockenbeerenauslese“, „Strohwein“, „Schilfwein“ ir „Eiswein“;

—

baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės vietos nuorodas „Sauternes“, „Barsac“, „Cadillac“, „Cérons“, „Loupiac“, „Sainte-Croix- du-Mont“, „Monbazillac“, „Bonnezeaux“, „Quarts de Chaume“, „Coteaux du Layon“, „Coteaux de l'Aubance“, „Graves Supérieures“, „Sainte-Foy Bordeaux“, „Haut-Montravel“, „Saussignac“, „Jurançon“ (jeigu nėra nuorodos „sec“), „Anjou-Coteaux de la Loire“, „Coteaux du Layon“ su nuoroda į kilmės vietos savivaldybę, „Chaume“, „Coteaux de Saumur“, „Coteaux du Layon“ su nuoroda „premier cru“ ir papildoma geografine nuoroda „Chaume“, „Pacherenc du Vic Bilh“ (jeigu nėra nuorodos „sec“), „Alsace“ ir „Alsace grand cru“ su nuoroda „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“;

—

Graikijoje gaminamuose saldžiuosiuose vynuose iš pernokusių vynuogių ir saldžiuosiuose vynuose iš vytintų vynuogių, kuriuose likutinio cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l ir kurie gali turėti vieną iš toliau nurodytų saugomų kilmės nuorodų:

—	„Δαφνές“ (Dafnes),

—	„Λήμνος“ (Limnos),

—	„Malvasia Πάρος“ (Malvasia Paros),

—	„Malvasia Σητείας“ (Malvasia Sitia),

—	„Malvasia Χάνδακας - Candia“,

—	„Μονεμβασία- Malvasia“ (Monemvasia – Malvasia),

—	„Μοσχάτος Κεφαλληνίας“ (Muscat of Kefalonia – Muscat de Céphalonie),

—	„Μοσχάτος Λήμνου“ (Muscat of Limnos),

—	„Μοσχάτο Πατρών“ (Muscat of Patra),

—	„Μοσχάτος Ρίου Πάτρας“ (Muscat of Rio Patra),

—	„Μοσχάτος Ρόδου“ (Muscat of Rodos),

—	„Νεμέα“ (Nemea),

—	„Σάμος“ (Samos),

—	„Σαντορίνη“ (Santorini),

—	„Σητεία“ (Sitia),

ir Graikijoje gaminamuose saldžiuosiuose vynuose iš pernokusių vynuogių ir saldžiuosiuose vynuose iš vytintų vynuogių, kurie gali turėti vieną iš toliau nurodytų saugomų geografinių nuorodų:

—	„Άγιο Όρος“ (Mount Athos – Holly Mount Athos – Holly Mountain Athos – Mont Athos – Άγιο Όρος Άθως),

—	„Αιγαίο Πέλαγος“ (Aegean Sea – Aigaio Pelagos),

—	„Δράμα“ (Drama),

—	„Ηράκλειο“ (Iraklio),

—	„Καστοριά“ (Kastoria),

—	„Κρήτη“ (Crete),

—	„Μακεδονία“ (Macedonia),

—	„Ρέθυμνο“ (Rethimno),

—	„Σιάτιστα“ (Siatista),

—	„Στερεά Ελλάδα“ (Sterea Ellada),

—	„Χανιά“ (Chania);

—	Čekijoje gaminamuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminais „výber z bobulí“, „výber z cibéb“, „ledové víno“ arba „slámové víno“;

—

Slovakijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės nuorodą ir būti žymimi terminais „bobuľový výber“, „hrozienkový výber“, „cibébový výber“, „ľadové víno“ arba „slamové víno“, ir slovakiškuose vynuose „Tokaj“, kurie gali turėti saugomas kilmės nuorodas „Tokajský výber“, „Tokajská esencia“, „Tokajská výberová esencia“;

—	Vengrijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir pagal Vengrijoje galiojančias taisykles būti žymimi terminais „Tokaji máslás“, „Tokaji fordítás“, „Tokaji aszúeszencia“, „Tokaji eszencia“, „Tokaji aszú“, „Töppedt szőlőből készült bor“ arba „Jégbor“;“

—	vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Albana di Romagna“ ir būti žymimi terminu „passito“;

—	Liuksemburge gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminais „vendanges tardives“, „vin de glace“ arba „vin de paille“;

—	Portugalijos kilmės vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą arba saugomą geografinę nuorodą ir gali būti žymimi terminu „colheita tardia“;

—	Slovėnijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminais „vrhunsko vino ZGP – jagodni izbor“, „vrhunsko vino ZGP – ledeno vino“ arba „vrhunsko vino ZGP – suhi jagodni izbor“;

—	Kanadoje gaminamuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminu „Icewine“;

—	Kroatijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminais „vrhunsko vino KZP – izborna berba bobica“, „vrhunsko vino KZP – izborna berba prosušenih bobica“ arba „vrhunsko vino KZP – ledeno vino“.

2 punkto c, d ir e papunkčiuose pateikti vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, sąrašai gali būti keičiami siekiant įtraukti naujus vynus arba pasikeitus vynų gamybos sąlygoms, geografinėms nuorodoms ar kilmės vietos nuorodoms. Valstybės narės pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1183 Komisijai nusiunčia prašymą dėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo ir apie atitinkamus vynus pateikia visą reikalingą techninę informaciją, įskaitant technines sąlygas ir per metus pagaminamus kiekius.

Tais metais, kai tai tikrai būtina dėl klimato sąlygų, valstybės narės gali leisti didžiausią leidžiamą 300 mg/l sieros dioksido kiekį tam tikrose jų teritorijoje esančiose vynuogių auginimo zonose gaminamuose vynuose padidinti ne daugiau kaip 50 mg/l. Apie tokius nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo atvejus valstybės narės per vieną mėnesį nuo leidimo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą suteikimo dienos pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1183 praneša Komisijai, nurodydamos atitinkamus metus, vynuogių auginimo zonas ir vynus ir pateikdamos įrodymus, kad toks padidinimas būtinas dėl klimato sąlygų. Gavusi tokį pranešimą, Komisija savo svetainėje paskelbia apie nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą.

Savo teritorijoje gaminamiems vynams valstybės narės gali taikyti ir griežtesnes nuostatas.

B. SIEROS DIOKSIDO KIEKIS LIKERINIUOSE VYNUOSE

Bendras sieros dioksido kiekis žmonėms tiesiogiai vartoti paruoštuose likeriniuose vynuose negali būti didesnis kaip:

a)	150 mg/l, kai cukraus kiekis mažesnis kaip 5 g/l;

b)	200 mg/l, kai cukraus kiekis yra 5 g/l arba didesnis.

C. SIEROS DIOKSIDO KIEKIS PUTOJANČIUOSE VYNUOSE

Bendras sieros dioksido kiekis žmonėms tiesiogiai vartoti paruoštuose putojančiuose vynuose negali būti didesnis kaip:

a)	185 mg/l – visų kategorijų rūšiniuose putojančiuose vynuose ir

b)	235 mg/l – kituose putojančiuose vynuose.

Jeigu tam tikruose Sąjungos vynuogių auginimo zonose tai tampa būtina dėl klimato sąlygų, atitinkamos valstybės narės gali leisti 1 punkto a ir b papunkčiuose minimuose putojančiuose vynuose, gaminamuose jų teritorijoje, bendrą didžiausią leidžiamą sieros dioksido kiekį padidinti ne daugiau kaip 40 mg/l, jei vynai, kuriems galiotų toks leidimas, nebūtų išvežami iš tų valstybių narių teritorijų.

C DALIS

LAKIŲJŲ RŪGŠČIŲ KIEKIO VYNUOSE APRIBOJIMAI

Lakiųjų rūgščių kiekis negali būti didesnis kaip:

a)	18 mekv/l – iš dalies fermentuotoje vynuogių misoje;

b)	18 mekv/l – baltuosiuose ir rausvuosiuose vynuose arba

c)	20 mekv/l – raudonuosiuose vynuose.

1 punkte nurodyti kiekiai taikomi:

a)	produktams iš Sąjungoje surinktų vynuogių, esantiems gamybos etape ir visuose prekybos etapuose,

b)	iš dalies fermentuotai vynuogių misai ir trečiosiose šalyse pagamintiems vynams, visuose etapuose, nuo pat jų įvežimo į Sąjungos geografinę teritoriją.

Leidimus nukrypti nuo 1 punkte nustatytų ribų valstybės narės gali suteikti:

tam tikriems vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda:

—	jeigu jie buvo brandinami ne mažiau kaip dvejus metus arba

—	jeigu jie buvo gaminami ypatingais metodais;

b)	vynams, kurių visuminė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 13 tūrio proc.

Apie tokius nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo atvejus valstybės narės per vieną mėnesį nuo leidimo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą suteikimo dienos pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1183 praneša Komisijai. Gavusi tokį pranešimą, Komisija savo svetainėje viešai paskelbia apie nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą.

D DALIS

VYNŲ SALDINIMO APRIBOJIMAI IR SĄLYGOS

Vyną saldinti leidžiama, jeigu jis saldinamas vienu ar keliais toliau nurodytais produktais:

a)	vynuogių misa;

b)	koncentruota vynuogių misa;

c)	koncentruota rektifikuota vynuogių misa.

Šių vynų visuminė alkoholio koncentracija negali būti padidinta daugiau kaip 4 tūrio proc.

Sąjungos teritorijoje draudžiama saldinti žmonėms tiesiogiai vartoti skirtus importuotus vynus, žymimus tam tikra geografine nuoroda. Kiti importuoti vynai saldinami tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos Sąjungoje gaminamiems vynams.

Saldinti vyną, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, valstybė narė gali leisti tik jeigu saldinama:

a)	laikantis šiame priede nustatytų sąlygų ir apribojimų;

b)	regione, kuriame gaminamas tam tikras vynas, arba visai šalia jo.

1 punkte minima vynuogių misa ir koncentruota vynuogių misa turi būti pagaminta tame pačiame regione kaip ir vynas, kuriam pasaldinti jos naudojamos.

Vynus saldinti leidžiama tik gamybos ir didmeninės prekybos etapuose.

(1) Po OIV vynininkystės metodų kodekso bylos laužtiniuose skliaustuose nurodyti metai žymi Sąjungos patvirtintos leidžiamų vynininkystės metodų bylos versiją, taikytiną laikantis toje lentelėje nustatytų sąlygų ir apribojimų.

(2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL L 338, 2004 11 13, p. 4).

(3) 2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (OL L 12, 2011 1 15, p. 1).

(4) Po OIV vynininkystės metodų kodekso bylos laužtiniuose skliaustuose nurodyti metai žymi Sąjungos patvirtintos leidžiamų vynininkystės metodų bylos versiją, taikytiną laikantis toje lentelėje nustatytų sąlygų ir apribojimų.

(5) Medžiagos, naudojamos kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos, kaip nurodyta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18), 20 straipsnio d punkte.

(6) Leidžiami vynininkystės junginiai turi būti naudojami laikantis 3 skiltyje nurodytų OIV vynininkystės metodų kodekso bylų nuostatų, nebent taikomos kokios nors papildomos šioje skiltyje nustatytos sąlygos ir apribojimai.

(7) Jei netaikoma visoms vyno produktų kategorijoms, nustatytoms Reglamento (ES) 1308/2013 VII priedo II dalyje.

(8) 4.2, 4.3 ir 4.4 eilutėse nurodytos amonio druskos gali būti naudojamos ir kartu, neviršijant bendros 1 g/l arba 0,3 g/l, jeigu antrą kartą fermentuojamas putojantis vynas, ribos. Tačiau 4.4 eilutėje nurodytos amonio druskos kiekis negali viršyti 4.4 eilutėje nurodytos ribos.

(9) Taip pat žr. šio reglamento 9 straipsnio 2 dalį.

(10) Kai naudojamos kaip priedai, kaip nurodyta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16) I priedo 20 punkte.

II PRIEDAS

LEIDŽIAMI VYNININKYSTĖS METODAI IR APRIBOJIMAI, TAIKOMI PUTOJANTIEMS VYNAMS, RŪŠINIAMS PUTOJANTIEMS VYNAMS IR RŪŠINIAMS AROMATINIAMS PUTOJANTIEMS VYNAMS

A. Putojantys vynai

Šiame punkte ir šio priedo B ir C skirsniuose:

a) tirage liqueur – į cuvée dedamas produktas antrinei fermentacijai paskatinti;

b) expedition liqueur – į putojančius vynus dedamas produktas, siekiant jiems suteikti tam tikrų skonio savybių.

Expedition liqueur sudėtyje gali būti tik:

—	sacharozės,

—	vynuogių misos,

—	fermentuojamos vynuogių misos,

—	koncentruotos vynuogių misos,

—	koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos,

—

vyno arba

—	šių produktų mišinio,

bet gali būti pridėta vyno distiliato.

Nepažeidžiant Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatyto leidimo sodrinti cuvée sudedamąsias dalis, patį cuvée sodrinti draudžiama.

Tačiau, kai tai techniškai pateisinama, valstybės narės gali leisti putojančio vyno gamybos vietose sodrinti tam tikruose regionuose iš tam tikrų vyninių vynuogių veislių pagamintą cuvée, jei:

a)	nė viena cuvée sudedamoji dalis nebuvo sodrinta;

b)	cuvée sudedamosios dalys buvo pagamintos iš jos teritorijoje surinktų vynuogių;

c)	sodrinimas būtų atliktas tik vieną kartą;

nebūtų peržengtos tokios ribos:

i)	3 tūrio proc., jeigu cuvée sudedamosios dalys pagamintos A vynuogių auginimo zonoje;

ii)	2 tūrio proc., jeigu cuvée sudedamosios dalys pagamintos B vynuogių auginimo zonoje;

iii)	1,5 tūrio proc., jeigu cuvée sudedamosios dalys pagamintos C vynuogių auginimo zonoje;

e)	cuvée būtų sodrinamas įmaišant sacharozės, koncentruotos vynuogių misos arba koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos.

Tirage liqueur ir expedition liqueur įmaišymas nelaikomas nei sodrinimu, nei saldinimu. Pridėjus tirage liqueur, visuminė alkoholio koncentracija cuvée negali padidėti daugiau kaip 1,5 tūrio proc. Toks padidėjimas nustatomas apskaičiuojant cuvée ir putojančio vyno visuminės alkoholio koncentracijos tūrio proc. skirtumą prieš pilant expedition liqueur.

Expedition liqueur pridedama tiek, kad putojančio vyno faktinė alkoholio koncentracija padidėtų ne daugiau kaip 0,5 tūrio proc.

Cuvée ir jo sudedamąsias dalis saldinti draudžiama.

Cuvée sudedamosios dalys gali būti parūgštintos arba jų rūgštingumas sumažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013. Galima parūgštinti ir patį cuvée arba sumažinti jo rūgštingumą. Tačiau negalima cuvée parūgštinti ar jo rūgštingumo sumažinti kartu. Parūgštinti galima daugiausia iki 1,5 g vyno rūgšties viename litre, t. y. iki 20 miliekvivalentų viename litre.

Ypač nepalankaus klimato metais didžiausią leidžiamą 1,5 g/l arba 20 mekv/l kiekį galima padidinti iki 2,50 g/l arba 34 mekv/l, bet tik tuo atveju, jei natūralus produkto rūgštingumas yra ne mažesnis kaip 3 g vyno rūgšties viename litre arba 40 mekv/l.

10.

Anglies dioksidas putojančiuose vynuose gali susidaryti tik cuvée, iš kurio gaminamas tas vynas, alkoholinio fermentavimo metu.

Toks rūgimas, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu vynuogės, vynuogių misa ar iš dalies fermentuota vynuogių misa tiesiogiai perdirbami į putojantį vyną, galimas tiktai pridėjus tirage liqueur. Jis gali vykti tik buteliuose arba uždaroje talpykloje.

Panaudoti anglies dioksidą perpilant vyną priešpriešiniu slėgiu leidžiama tik jei procesas prižiūrimas ir su sąlyga, kad dėl neišvengiamai atsiradusios dujų apykaitos su anglies dioksidu, atsiradusiu cuvée alkoholinio fermentavimo metu, nepadidėja putojančiame vyne esančio anglies dioksido slėgis.

11.

Putojantiems vynams, išskyrus putojančius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda:

gaminti skirtame tirage liqueur gali būti tik:

—	vynuogių misos,

—	fermentuojamos vynuogių misos,

—	koncentruotos vynuogių misos,

—	koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos arba

—	sacharozės ir vyno;

b)	faktinė alkoholio koncentracija, įskaitant įmaišomame expedition liqueur esantį alkoholį, šiuose vynuose turi būti ne mažesnė kaip 9,5 tūrio proc.

B. Rūšiniai putojantys vynai

Rūšiniams putojantiems vynams gaminti skirtame tirage liqueur gali būti tik:

a)	sacharozės,

b)	koncentruotos vynuogių misos,

c)	rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos,

d)	vynuogių misos arba iš dalies fermentuotos vynuogių misos, arba

vyno.

Valstybės narės, kurių teritorijoje gaminami rūšiniai putojantys vynai, gali nustatyti bet kokias papildomas arba griežtesnes gamybos ar apyvartos ypatybes ir sąlygas.

Be to, jų rūšinių putojančių vynų gamybai taikomos:

—	taisyklės, nurodytos A skirsnio 1–10 punktuose,

—	faktinės alkoholio koncentracijos taisyklės, nurodytos C skirsnio 3 punkte, minimalaus perteklinio slėgio taisyklės, nurodytos C skirsnio 5 punkte, minimalios gamybos proceso trukmės taisyklės, nurodytos C skirsnio 6 ir 7 punktuose, nepažeidžiant šio priedo B skirsnio 4 punkto d papunkčio.

Gaminant rūšinius aromatinius putojančius vynus:

išskyrus numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas, cuvée sudedamosiomis dalimis gali būti tik vynuogių misos arba iš dalies fermentuotos vynuogių misos, gautos iš šio priedo priedėlyje nurodytų vynuogių veislių. Tačiau rūšinį aromatinį putojantį vyną galima gaminti ir tradiciniu būdu, kaip cuvée sudedamąsias dalis naudojant vynus iš „Glera“ veislės vynuogių, išaugintų Veneto ir Friulio-Venecijos Džulijos regionuose;

b)	kad cuvée taptų putojančiu, kontroliuoti fermentacijos procesą prieš cuvée susidarymą ir po jo galima tik šaldant arba kitais fiziniais procesais;

c)	expedition liqueur pridėti draudžiama;

d)	rūšinių aromatinių putojančių vynų gamybos procesas negali trukti trumpiau nei vieną mėnesį.

C. Putojantys vynai ir rūšiniai putojantys vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda

Visuminė alkoholio koncentracija rūšinių putojančių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybai skirtuose cuvée negali būti mažesnė kaip:

—	9,5 tūrio proc. C III vynuogių auginimo zonose,

—	9 tūrio proc. kitose vynuogių auginimo zonose.

Tačiau cuvée, skirtuose gaminti rūšinių putojančių vynų, kuriems suteiktos saugomos kilmės vietos nuorodos „Prosecco“, „Conegliano Valdobbiadene – Prosecco“, „Colli Asolani – Prosecco“, „Asolo – Prosecco“ gaminamuose tik iš vienos veislės vynuogių, visuminė alkoholio koncentracija gali būti ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc.

Faktinė alkoholio koncentracija rūšiniuose putojančiuose vynuose, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, įskaitant expedition liqueur, kurio gali būti įmaišoma į šiuos vynus, sudėtyje esantį alkoholį, turi būti ne mažesnė kaip 10 tūrio proc.

Į putojančius vynus ir į rūšinius putojančius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, pridedamo tirage liqueur sudėtyje gali būti tik:

a)	sacharozės,

b)	koncentruotos vynuogių misos,

c)	rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos

a)	vynuogių misos,

b)	iš dalies fermentuotos vynuogių misos,

vyno,

jei iš šių medžiagų galima pagaminti tokį pat putojantį vyną arba rūšinį putojantį vyną, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, kaip ir vynas, į kurį įmaišoma tirage liqueur.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 5 punkto c papunkčio, jei rūšiniai putojantys vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, laikomi uždarytuose mažiau kaip 25 centilitrų talpos induose esant 20 °C temperatūrai, juose turi susidaryti ne mažesnis kaip 3 barų perteklinis slėgis.

Rūšinių putojančių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybos procesas, įskaitant brandinimą gamybos įmonėje, kurio trukmė skaičiuojama nuo fermentacijos, per kurią vynai turi tapti putojančiais, pradžios, negali trukti trumpiau nei:

a)	šešis mėnesius, jeigu fermentacija, per kurią vynai turi tapti putojančiais, vyksta uždarytame inde;

b)	devynis mėnesius, jeigu fermentacija, per kurią vynai turi tapti putojančiais, vyksta buteliuose.

Fermentacija, per kurią cuvée virsta putojančiu produktu, turi trukti, ir cuvée ant vyno nuosėdų turi išbūti ne trumpiau kaip:

—

90 dienų,

—	30 dienų, jeigu fermentacija vyksta rezervuaruose su maišytuvais.

A skirsnio 1–10 punktuose ir B skirsnio 2 punkte išdėstytos taisyklės taikomos ir putojantiems vynams, ir rūšiniams putojantiems vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda.

Rūšiniams aromatiniams putojantiems vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, taikomos tokios nuostatos:

jie gali būti gaminami kaip cuvée sudedamąsias dalis naudojant tik vynuogių misą arba iš dalies fermentuotą vynuogių misą, gautą iš šio priedo priedėlyje nurodytų vynuogių veislių, jei regione, kurio vardu vadinami šie rūšiniai putojantys vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda, šios veislės būtų pripažintos tinkamomis rūšinių putojančių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda gamybai. Nukrypstant nuo šių nuostatų, rūšiniai aromatiniai putojantys vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda gali būti gaminami kaip cuvée sudedamąsias dalis naudojant vynus, pagamintus iš „Glera“ veislės vynuogių, surinktų regionuose, kuriems taikomos kilmės vietos nuorodos „Prosecco“, „Conegliano-Valdobbiadene — Prosecco“, „Colli Asolani — Prosecco“ ir „Asolo — Prosecco“;

b)	kad cuvée taptų putojančiu, kontroliuoti fermentacijos procesą prieš cuvée susidarymą ir po jo galima tik šaldant arba kitais fiziniais procesais;

c)	expedition liqueur pridėti draudžiama;

d)	faktinė alkoholio koncentracija rūšiniuose aromatiniuose putojančiuose vynuose su saugoma kilmės vietos nuoroda negali būti mažesnė kaip 6 tūrio proc.;

e)	visuminė alkoholio koncentracija rūšiniuose aromatiniuose putojančiuose vynuose su saugoma kilmės vietos nuoroda negali būti mažesnė kaip 10 tūrio proc.;

f)	jei rūšiniai aromatiniai putojantys vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, laikomi uždarytuose induose esant 20 °C temperatūrai, juose turi susidaryti ne mažesnis kaip 3 barų perteklinis slėgis;

g)	nukrypstant nuo šio skirsnio 6 punkto, rūšinių aromatinių putojančių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybos procesas turi trukti ne mažiau kaip mėnesį.

Priedėlis

Vyninių vynuogių veislių, kurių vynuogės gali būti naudojamos sudaryti cuvée, skirtą gaminti rūšinius aromatinius putojančius vynus ir rūšinius putojančius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, sąrašas

„Airén“

„Albariño“

„Aleatico N“

„Alvarinho“

„Ασύρτικο“ (Assyrtiko)

„Bourboulenc B“

„Brachetto N.“

„Busuioacă de Bohotin“

„Clairette B“

„Colombard B“

„Csaba gyöngye B“

„Cserszegi fűszeres B“

„Devín“

„Fernão Pires“

„Freisa N“

„Gamay N“

„Gewürztraminer Rs“

„Girò N“

„Glera“

„Γλυκερύθρα“ (Glykerythra)

„Huxelrebe“

„Irsai Olivér B“

„Macabeo B“

„Macabeu B“

„Toutes les Malvasías“

Visos „malvasia“ veislės

„Mauzac blanc“ ir „Mauzac rosé“

„Monica N“

„Tous les Moscateles“

„Μοσχοφίλερο“ (Moschofilero)

„Müller-Thurgau B“

Visos muskatelio veislės

„Manzoni moscato“

„Nektár“

„Pálava B“

„Parellada B“

„Perle B“

„Piquepoul B“

„Poulsard“

„Ροδίτης“ (Roditis)

„Scheurebe“

„Tămâioasă românească“

„Torbato“

„Touriga Nacional“

„Verdejo“

„Zefír B“

III PRIEDAS

LEIDŽIAMI VYNININKYSTĖS METODAI IR APRIBOJIMAI, TAIKOMI LIKERINIAMS VYNAMS IR LIKERINIAMS VYNAMS, KURIEMS SUTEIKTA SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINĖ NUORODA

A. Likeriniai vynai

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto c papunktyje nurodytiems produktams, iš kurių gaminami likeriniai vynai ir likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos arba saugoma geografinė nuoroda, prireikus gali būti taikomi tik metodai ir vynininkystės metodai, nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 arba šiame reglamente.

Tačiau:

a)	natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais gali būti gaunama tik naudojant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto e ir f papunkčiuose nurodytus produktus ir

nukrypstant nuo šios nuostatos, Ispanijai leidžiama leisti naudoti kalcio sulfatą gaminant ispaniškus vynus, žymimus tradiciniu pavadinimu „vino generoso“ arba „vino generoso de licor“, jeigu toks metodas yra tradicinis ir jei sulfato kiekis taip apdorotame produkte, reiškiamas kalio sulfatu, bus ne didesnis kaip 2,5 g/l. Taip pagaminti vynai gali būti papildomai parūgštinami, laikantis 1,5 g/l apribojimo.

Nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias valstybės narės gali patvirtinti jų teritorijoje gaminamiems likeriniams vynams ir likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos arba geografine nuoroda, šiems produktams leidžiama taikyti vynininkystės metodus, nurodytus Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 arba šiame reglamente.

Be to, leidžiama:

jei naudojami produktai nebuvo sodrinti koncentruota vynuogių misa ir yra laikomasi deklaravimo ir registravimo reikalavimų, saldinti:

—	koncentruota vynuogių misa arba rektifikuota koncentruota vynuogių misa, bet tik tuo atveju, jei vyno visuminė alkoholio koncentracija padidinama ne daugiau kaip 3 tūrio proc.,

—

koncentruota vynuogių misa, rektifikuota koncentruota vynuogių misa arba vytintų vynuogių misa, į kurią, siekiant išvengti fermentacijos, įpilta neutralaus vyno kilmės alkoholio, skirta Ispanijoje gaminamiems vynams, žymimiems tradiciniu terminu „vino generoso de licor“, bet tik tuo atveju, jei vyno visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais padidinama ne daugiau kaip 8 tūrio proc.,

—	koncentruota vynuogių misa arba rektifikuota koncentruota vynuogių misa, skirta likeriniams vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Madeira“, bet tik tuo atveju, jei vyno visuminė alkoholio koncentracija padidinama ne daugiau kaip 8 tūrio proc.;

b)	pridėti alkoholio, distiliato arba spiritinių gėrimų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto e ir f papunkčiuose, siekiant kompensuoti nugaravimo nuostolius brandinimo metu;

c)	likerinius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Madeira“, brandinti induose, ne aukštesnėje kaip 50 °C temperatūroje.

Vynuogių veislės, iš kurių gaminami Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto c papunktyje nurodyti produktai, o iš tų produktų gaminami likeriniai vynai ir likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos arba geografinė nuoroda, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 81 straipsnio 2 dalyje.

Natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto c papunktyje nurodytuose produktuose, naudojamuose gaminti likeriniams vynams, kuriems netaikoma saugoma kilmės vietos arba geografinė nuoroda, negali būti mažesnė kaip 12 tūrio proc.

B. Likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda (nuostatos, neišdėstytos šio priedo A skirsnyje ir taikomos būtent likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda)

Likerinių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ir kuriems gaminti naudojama vynuogių misa arba vynuogių misos ir vyno mišinys, minimų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto c papunkčio ketvirtoje įtraukoje, sąrašas pateikiamas šio priedo 1 priedėlio A skirsnyje.

Likerinių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ir į kuriuos gali būti įmaišomi produktai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto f papunktyje, sąrašas pateikiamas šio priedo 1 priedėlio B skirsnyje.

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto c papunktyje nurodyti produktai ir koncentruota vynuogių misa arba iš dalies fermentuota vynuogių misa iš vytintų vynuogių, nurodytos VII priedo II dalies 3 punkto f papunkčio iii dalyje, naudojamos gaminti likeriniam vynui, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, turi būti pagaminti regione, kurio vardu vadinamas tas likerinis vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda.

Tačiau likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Málaga“ ir „Jerez-Xérès-Sherry“ gaminti naudojama iš „Pedro Ximénez“ veislės vytintų vynuogių gauta misa, į kurią, siekiant išvengti fermentacijos, įpilta neutralaus vyno kilmės alkoholio, gali būti pagaminta Montilla-Moriles regione.

Šio priedo A skirsnio 1–4 punktuose nurodyti likerinio vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda gamybos procesai gali būti vykdomi tik 3 punkte nurodytame regione.

Tačiau likerinio vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuris gaminamas iš Douro regione išaugintų vynuogių ir kuriam suteiktas pavadinimas „Porto“, papildomi gamybos ir brandinimo procesai gali vykti arba minėtame regione, arba Vila Nova de Gaia – Porto regione.

Nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias valstybės narės gali taikyti jų teritorijoje gaminamiems likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda:

natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto c papunktyje nurodytuose produktuose, kurie naudojami gaminti likeriniam vynui su saugoma kilmės vietos nuoroda, negali būti mažesnė kaip 12 tūrio proc. Tačiau kai kurie likeriniai vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda, įtraukti į sąrašus, pateikiamus šio priedo 2 priedėlio A skirsnyje, gali būti gaminami:

iš vynuogių misos, kurios natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais ne mažesnė kaip 10 tūrio proc., kai likeriniai vynai su kilmės vietos nuoroda gaminami įpilant vyno spirito, pagaminto iš vynuogių, išaugintų įregistruotą kilmės vietą turinčioje, galbūt net toje pačioje valdoje, arba iš tų vynuogių išspaudų, arba

ii)

iš rauginamos vynuogių misos arba, šio papunkčio antroje įtraukoje nurodytu atveju – iš vyno, kurio pradinė natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais ne mažesnė kaip:

—	11 tūrio proc. – rūšiniuose likeriniuose vynuose su saugoma kilmės vietos nuoroda, pagamintuose įpilant neutralaus alkoholio arba vyno distiliato, kurio faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 70 tūrio proc., arba vyno kilmės spirito,

—	10,5 tūrio proc. – vynuose, pagamintuose iš 2 priedėlio A skirsnio 3 sąraše nurodytų baltųjų vynuogių misos,

—	9 tūrio proc. – portugališkame likeriniame vyne, turinčiame saugomą kilmės nuorodą „Madeira“, kurio gamyba yra tradicinė ir įprasta, ir tai aiškiai nurodyta nacionalinės teisės aktuose;

likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuriuose, nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto b papunkčio, visuminė alkoholio koncentracija mažesnė kaip 17,5 tūrio proc., bet ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., ir tai buvo aiškiai nustatyta iki 1985 m. sausio 1 d. taikytuose nacionalinės teisės aktuose, sąrašas pateikiamas 2 priedėlio B skirsnyje.

Specialiais tradiciniais terminais „οίνος γλυκύς φυσικός“, „vino dulce natural“, „vino dolce naturale“, „vinho doce natural“ gali būti žymimi tik likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda:

—	gauti iš derliaus, kurio bent 85 % sudaro vynuogių veislės iš 3 priedėlyje pateikto sąrašo,

—	gauti iš misos, kurioje pradinis natūralus cukraus kiekis ne mažesnis kaip 212 g/l,

—	gauti, be jokio kito sodrinimo, pridėjus alkoholio, distiliato ar spirito, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto e ir f papunkčiuose.

Jei tai būtina norint laikytis tradicinių gamybos būdų, valstybės narės gali numatyti, kad specialus tradicinis terminas „vin doux naturel“ būtų vartojamas tik likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda, pagamintiems jų teritorijoje, kurie:

—

yra pagaminti iš pačių gamintojų išaugintų „Muscatel“, „Grenache“, „Maccabeo“ arba „Malvoisie“ vynuogių; tačiau leidžiama naudoti ir vynuoges, išaugintas vynuogynuose, kuriuose, be pirmiau nurodytų keturių veislių vynuogių, auga ir kitų veislių vynuogės, jei jos sudaro ne daugiau kaip 10 % viso vynuogių derliaus,

—	yra gauti neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto c papunkčio pirmoje ir ketvirtoje įtraukose nurodytos 40 hl vynuogių misos išeigos iš vieno hektaro; jeigu išeiga didesnė, visas derlius negali būti apibūdinimas kaip „vin doux naturel“,

—	yra gauti iš pirmiau minėtos vynuogių misos, kurioje pradinis natūralus cukraus kiekis ne mažesnis kaip 252 g/l,

—	yra gauti, be jokių kitų sodrinimo būdų, įpilant vyno kilmės alkoholio, kuriame grynas alkoholis sudaro ne mažiau kaip 5 % panaudotos pirmiau minėtos vynuogių misos tūrio, bet neviršija mažesniojo iš toliau nurodytų kiekių:

—	arba 10 % pirmiau minėtos panaudotos vynuogių misos tūrio,

—	arba 40 tūrio proc. bendrosios alkoholio koncentracijos gatavame produkte, kuri gaunama susumavus faktinę alkoholio koncentraciją tūrio proc. ir potencinės alkoholio koncentracijos tūrio proc. ekvivalentą, apskaičiuotą imant 1 tūrio proc. gryno alkoholio ir 17,5 g likutinio cukraus viename litre.

Likerinių vynų atveju specialiu tradiciniu terminu „vino generoso“ apibūdinami tik sausi likeriniai vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda, visiškai arba iš dalies pagaminti „flor“ procesu ir:

—	tik iš baltųjų vynuogių, gautų iš „Palomino de Jerez“, „Palomino fino“, „Pedro Ximénex“, „Verdejo“, „Zalema“ ir „Garrido Fino“ vynuogių veislių,

—	išleisti į rinką tik po brandinimo ąžuolinėse statinėse vidutiniškai dvejus metus.

Pirmoje pastraipoje minėtas „flor“ procesas – tai biologinis procesas, kuris vyksta, kai pasibaigus bendram alkoholiniam fermentavimui misoje, vyno laisvojo sluoksnio paviršiuje savaime susidaro tipiškų mielių plėvelė, ir produktui suteikia būdingų analitinių ir juslinių savybių.

Specialiu tradiciniu terminu „vinho generoso“ apibūdinami tik likeriniai vynai, turintys saugomas kilmės nuorodas „Porto“, „Madeira“, „Moscatel de Setúbal“ ir „Carcavelos“, kartu pateikiant atitinkamą registruotą kilmės vietos nuorodą.

10.

Specialiu tradiciniu terminu „vino generoso de licor“ apibūdinami tik likeriniai vynai, turintys saugomas kilmės nuorodas:

—

gauti iš 8 punkte nurodyto „vino generoso“ arba iš vyno, gauto „flor“ procesu, iš kurio galima pagaminti tokį „vino generoso“, į kurį įmaišyta vytintų vynuogių misos, į kurią, siekiant išvengti fermentacijos, įpilta neutralaus vyno kilmės alkoholio, arba rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos, arba „vino dulce natural“,

—	išleisti į rinką tik po brandinimo ąžuolinėse statinėse vidutiniškai dvejus metus.

1 priedėlis

Likerinių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pagal specialias taisykles, sąrašas

A. LIKERINIŲ VYNŲ, KURIEMS SUTEIKTA SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA, GAMINAMŲ NAUDOJANT VYNUOGIŲ MISĄ ARBA VYNUOGIŲ MISOS IR VYNO MIŠINĮ, SĄRAŠAS

(Šio priedo B skirsnio 1 punktas)

GRAIKIJA

„Σάμος“ (Samos), „Μοσχάτος Πατρών“ (Muscat of Patra), „Μοσχάτος Ρίου Πατρών“ (Muscat of Rio Patra), „Μοσχάτος Κεφαλληνίας“ (Muscat of Kefalonia/Muscat de Kephalonia), „Μοσχάτος Ρόδου“ (Muscat of Rodos), „Μοσχάτος Λήμνου“ (Muscat of Limnos), „Σητεία“ (Sitia), „Νεμέα“ (Nemea), „Σαντορίνη“ (Santorini), „Δαφνές“ (Dafnes), „Μαυροδάφνη Κεφαλληνίας“ (Mavrodaphne of Kefalonia), „Μαυροδάφνη Πατρών“ (Mavrodaphni of Patra).

ISPANIJA

Likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda	Produkto apibūdinimas pagal Sąjungos taisykles arba nacionalinės teisės aktus
„Alicante“	„Moscatel de Alicante“ „Vino dulce“
„Cariñena“	„Vino dulce“
„Condado de Huelva“	„Pedro Ximénez“ „Moscatel“ „Mistela“
„Empordà“	„Mistela“ „Moscatel“
„Jerez-Xérès-Sherry“	„Pedro Ximénez“ „Moscatel“
„Malaga“	„Vino dulce“
„Montilla-Moriles“	„Pedro Ximénez“ „Moscatel“
„Priorato“	„Vino dulce“
„Tarragona“	„Vino dulce“
„Valencia“	„Moscatel de Valencia“ „Vino dulce“

ITALIJA

„Cannonau di Sardegna“, „Giró di Cagliari“, „Malvasia di Bosa“, „Marsala“, „Moscato di Sorso-Sennori“, „Moscato di Trani“, „Nascodi Cagliari“, „Oltrepó Pavese Moscato“, „San Martino della Battaglia“, „Trentino“, „Vesuvio Lacrima Christi“.

B. LIKERINIŲ VYNŲ, KURIEMS SUTEIKTA SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA, GAMINAMŲ PRIDEDANT REGLAMENTO (ES) NR. 1308/2013 VII PRIEDO II DALIES 3 PUNKTO F PAPUNKTYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ, SĄRAŠAS

(Šio priedo B skirsnio 2 punktas)

1. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant vyno alkoholio arba džiovintų vynuogių, kuriuose alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 95 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 96 tūrio proc., sąrašas

(Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto f papunkčio ii dalies pirma įtrauka)

GRAIKIJA

„Σάμος“ (Samos), „Μοσχάτος Πατρών“ (Muscat of Patra), „Μοσχάτος Ρίου Πατρών“ (Muscat of Rio Patra), „Μοσχάτος Κεφαλληνίας“ (Muscat of Kefalonia/Muscat de Kephalonia), „Μοσχάτος Ρόδου“ (Muscat of Rodos), „Μοσχάτος Λήμνου“ (Muscat of Limnos), „Σητεία“ (Sitia), „Σαντορίνη“ (Santorini), „Δαφνές“ (Dafnes), „Μαυροδάφνη Πατρών“ (Mavrodaphni of Patra), „Μαυροδάφνη Κεφαλληνίας“ (Mavrodaphne of Kefalonia).

ISPANIJA

„Condado de Huelva“, „Jerez-Xérès-Sherry“, „Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“, „Málaga“, „Montilla-Moriles“, „Rueda“, „Terra Alta“.

KIPRAS

„Κουμανδαρία“ (Commandaria).

2. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant vyno spirito arba vynuogių išspaudų, kuriuose alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 52 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 86 tūrio proc., sąrašas

(Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto f papunkčio ii dalies antra įtrauka)

GRAIKIJA

„Μαυροδάφνη Πατρών“ (Mavrodaphni of Patra), „Μαυροδάφνη Κεφαλληνίας“ (Mavrodaphne of Kefalonia), „Σητεία“ (Sitia),„Σαντορίνη“ (Santorini), „Δαφνές“ (Dafnes), „Νεμέα“ (Nemea).

PRANCŪZIJA

„Pineau des Charentes“ arba „Pineau charentais“, „Floc de Gascogne“, „Macvin du Jura“.

KIPRAS

„Κουμανδαρία“ (Commandaria).

3. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant džiovintų vynuogių spirito, kuriame alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 52 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 94,5 tūrio proc., sąrašas

(Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto f papunkčio ii dalies trečia įtrauka)

GRAIKIJA

„Μαυροδάφνη Πατρών“ (Mavrodaphni of Patra), „Μαυροδάφνη Κεφαλληνίας“ (Mavrodaphne of Kefalonia).

4. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant iš dalies fermentuotos vynuogių misos, gautos iš vytintų vynuogių, sąrašas

(Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto f papunkčio iii dalies pirma įtrauka)

ISPANIJA

Likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda

Produkto apibūdinimas pagal Sąjungos taisykles arba nacionalinės teisės aktus

„Jerez-Xérès-Sherry“

„Málaga“

„Montilla-Moriles“

„Vino generoso de licor“

„Vino dulce“

„Vino generoso de licor“

ITALIJA

„Aleatico di Gradoli“, „Giró di Cagliari“, „Malvasia delle Lipari“, „Pantelleria passito“.

KIPRAS

„Κουμανδαρία“ (Commandaria).

5. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant koncentruotos vynuogių misos, gautos tiesioginio kaitinimo būdu ir, išskyrus šią procedūrą, atitinkančios koncentruotos vynuogių misos sąvokos apibrėžtį, sąrašas

(Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto f papunkčio iii dalies antra įtrauka)

ISPANIJA

Likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda

Produkto apibūdinimas pagal Sąjungos taisykles arba nacionalinės teisės aktus

„Alicante“

„Condado de Huelva“

„Empordà“

„Jerez-Xérès-Sherry“

„Málaga“

„Montilla-Moriles“

„Navarra“

„Vino generoso de licor“

„Garnacha“/„Garnatxa“

„Vino generoso de licor“

„Vino dulce“

„Vino generoso de licor“

„Moscatel“

ITALIJA

„Marsala“.

6. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant koncentruotos vynuogių misos, sąrašas

(Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto f papunkčio iii dalies trečia įtrauka)

ISPANIJA

Likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda	Produkto apibūdinimas pagal Sąjungos taisykles arba nacionalinės teisės aktus
„Málaga“	„Vino dulce“
„Montilla-Moriles“	„Vino dulce“ „Vino generoso de licor“
„Tarragona“	„Vino dulce“
„Jerez-Xerès-Sherry“	„Vino generoso de licor“
„Condado de Huelva“	„Vino generoso de licor“

ITALIJA

„Oltrepó Pavese Moscato“, „Marsala“, „Moscato di Trani“.

2 priedėlis

A. III priedo B skirsnio 5 punkto a papunktyje nurodyti sąrašai

1. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuriuose natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais ne mažesnė kaip 10 tūrio proc., gaminamų pridedant vyno spirito, pagaminto iš vynuogių, išaugintų saugomą kilmės vietos nuorodą turinčioje, galbūt net toje pačioje valdoje, arba tų vynuogių išspaudų, sąrašas

PRANCŪZIJA

„Pineau des Charentes“ arba „Pineau charentais“, „Floc de Gascogne“, „Macvin du Jura“.

2. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuriuose natūrali alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 11 tūrio proc., gaminamų pridedant neutralaus alkoholio arba vyno distiliato, kuriame faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 70 tūrio proc., arba vyno kilmės spirito, sąrašas

PORTUGALIJA

„Porto“ – „Port“

„Moscatel de Setúbal“, „Setúbal“

„Carcavelos“

„Moscatel do Douro“

ITALIJA

„Moscato di Noto“.

3. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų iš vyno, kuriame faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 10,5 tūrio proc., sąrašas

ISPANIJA

„Jerez-Xérès-Sherry“

„Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“

„Condado de Huelva“

„Rueda“

ITALIJA

„Trentino“.

4. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų iš dar fermentuojamos vynuogių misos, kurioje pradinė natūrali alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 9 tūrio proc., sąrašas

PORTUGALIJA

„Madeira“.

B. III priedo B skirsnio 5 punkto b papunktyje nurodyti sąrašai

Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuriuose visuminė alkoholio koncentracija mažesnė kaip 17,5 tūrio proc., bet ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., ir tai buvo aiškiai nustatyta iki 1985 m. sausio 1 d. taikytuose nacionalinės teisės aktuose, sąrašas

(Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 3 punkto b papunktis)

ISPANIJA

Likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda

Produkto apibūdinimas pagal Sąjungos taisykles arba nacionalinės teisės aktus

„Condado de Huelva“

„Jerez-Xérès-Sherry“

„Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“

„Málaga“

„Montilla-Moriles“

„Priorato“

„Rueda“

„Tarragona“

„Vino generoso“

„Seco“

„Vino generoso“

„Rancio seco“

„Vino generoso“

„Rancio seco“

ITALIJA

„Trentino“.

PORTUGALIJA

Likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda	Produkto apibūdinimas pagal Sąjungos taisykles arba nacionalinės teisės aktus
„Porto“ – „Port“	„Branco leve seco“

3 priedėlis

Vynuogių veislių, kurios gali būti naudojamos gaminti likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda, apibūdinamiems specialiais tradiciniais terminais „vino dulce natural“, „vino dolce naturale“, „vinho doce natural“ ir „οινος γλυκυς φυσικος“, sąrašas

Muskatinės vynuogės – „Grenache“ – „Garnacha Blanca“ – „Garnacha Peluda“ – „Listán Blanco“ — „Listán Negro-Negramoll“ – „Maccabéo“ – „malvasia“ veislės – „Mavrodaphne“ – „Assirtiko“ – „Liatiko“ – „Garnacha tintorera“ – „Monastrell“ – „Palomino“ – „Pedro Ximénez“ – „Albarola“ – „Aleatico“ – „Bosco“ – „Cannonau“ – „Corinto nero“ – „Giró“ – „Monica“ – „Nasco“ – „Primitivo“ – „Vermentino“ – „Zibibbo“ – muskatelio veislės – „Garnacha“.

2019 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/53

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/935

2019 m. balandžio 16 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės, susijusios su analizės metodais, kuriais nustatomos fizinės, cheminės ir organoleptinės vynuogių produktų savybės, ir su pranešimais apie valstybių narių sprendimus dėl natūralios alkoholio koncentracijos didinimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 buvo panaikintas ir pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (2). Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 1 skirsnyje nustatytos taisyklės, susijusios su vynuogių produktų kategorijomis, vynininkystės metodais ir taikytinais apribojimais, o Komisija įgaliojama priimti su tuo susijusius deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Siekiant užtikrinti sklandų vyno rinkos veikimą pagal naująją teisinę sistemą, tokiais aktais turi būti priimtos tam tikros taisyklės. Tais aktais turėtų būti pakeistos Komisijos reglamento (EB) Nr. 606/2009 (3), panaikinto Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/934 (4), nuostatos;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 80 straipsnio 5 dalį ir 91 straipsnio d punktą Komisija prireikus nustato taisykles dėl analizės metodų, kuriais nustatomos vynuogių produktų fizinės, cheminės ir organoleptinės savybės. Tie metodai grindžiami bet kuriais atitinkamais Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) rekomenduojamais ir paskelbtais metodais, jeigu jie nėra neveiksmingi arba netinkami. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 91 straipsnio c punktu Komisija įgaliojama nustatyti taisykles, pagal kurias būtų tikrinama, ar tiems produktams buvo taikomos Sąjungoje patvirtintų vynininkystės metodų neatitinkančios procedūros;

(3)

analizės metodas, kuriuo nustatoma ar vyno produkte yra alilizotiocianato, išdėstytas šio reglamento priede. Kitiems metodams, kuriais nustatoma, ar produktams buvo taikomos patvirtintų vynininkystės metodų neatitinkančios procedūros, turėtų būti taikomos atitinkamose valstybėse narėse leidžiamos taisyklės;

(4)	Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalies A skirsnio 3 punkte valstybėms narėms nustatytas įpareigojimas pranešti Komisijai apie to skirsnio 2 punkte nustatytų ribų padidinimą. Reikėtų nustatyti išsamią šios valstybių narių informacijos teikimo Komisijai tvarką;

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II antraštinės dalies I skyriaus taikymo taisyklės, susijusios su analizės metodais, kuriais nustatomos fizinės, cheminės ir organoleptinės vynuogių produktų savybės, ir su pranešimais apie valstybių narių sprendimus, kuriais leidžiama padidinti natūralią alkoholio koncentraciją.

2 straipsnis

Taikytini Sąjungos analizės metodai

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 75 straipsnio 5 dalies d punkte nurodyti analizės metodai, naudotini tikrinant, ar laikomasi Sąjungos taisyklėse nustatytų alilizotiocianato naudojimo tam tikrų vynuogių produktų gamyboje apribojimų, yra išdėstyti šio reglamento priede.

3 straipsnis

Pranešimas apie valstybių narių sprendimus, kuriais leidžiama padidinti natūralią alkoholio koncentraciją

1. Valstybės narės, pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalies A skirsnio 3 punktą leidžiančios padidinti natūralią alkoholio koncentraciją tūrio procentais, apie tai praneša Komisijai per vieną mėnesį nuo išimties suteikimo. Pranešime valstybės narės nurodo regionus ir veisles, kuriems taikomas sprendimas, ir pateikia duomenis bei įrodymus, kad klimato sąlygos atitinkamuose regionuose buvo ypač nepalankios.

2. Pranešimas teikiamas pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1183 (5) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1185 (6).

3. Po to Komisija informuoja kitas valstybes nares.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. gruodžio 7 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. balandžio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(4) 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/934, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vynuogių auginimo zonų, kuriose galima padidinti alkoholio koncentraciją, leidžiamų vynininkystės metodų ir apribojimų, taikytinų vynuogių produktų gamybai ir laikymui, mažiausios procentinės alkoholio koncentracijos šalutiniuose produktuose bei tų produktų šalinimo ir OIV bylų paskelbimo (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(5) 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1183 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 papildymo, susijusio su informacijos ir dokumentų teikimu Komisijai (OL L 171, 2017 7 4, p. 100).

(6) 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1185, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės dėl informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai ir kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami keli Komisijos reglamentai (OL L 171, 2017 7 4, p. 113).

PRIEDAS

SPECIALIEJI SĄJUNGOS ANALIZĖS METODAI

ALILIZOTIOCIANATAS

1. Metodo principas

Vyne esantis alilizotiocianatas surenkamas distiliavimo metu ir identifikuojamas taikant dujų chromatografijos metodą.

2. Reagentai

2.1. Absoliutusis etilo alkoholis.

2.2. Etaloninis tirpalas: alilizotiocianato tirpalas absoliučiajame alkoholyje, kuriame yra 15 mg/l alilizotiocianato.

2.3. Šaldomasis mišinys, kurį sudaro etilo alkoholis ir sausas ledas (temperatūra – 60 °C).

3. Aparatūra

3.1. Paveiksle parodytas distiliavimo nuolat leidžiant azoto srovę aparatas.

3.2. Kaitinimo gaubtas, reguliuojamas termostatu.

3.3. Debitmatis.

3.4. Dujų chromatografas su liepsnos jonizaciniu detektoriumi, kuriame yra atrankinis sieros junginių filtras (bangos ilgis – 394 nm) ar kitas tinkamas detektorius.

3.5. Nerūdijančio plieno chromatografavimo kolonėlė, kurios vidinis skersmuo 3 mm, o ilgis 3 m, užpildyta 10 % Carbowax 20 M ant Chromosorb WHP, 80–100 mešų.

3.6. 10 μl mikrošvirkštas.

4. Darbo eiga

Į distiliavimo kolbą įpilami du litrai vyno, o į du surinkimo mėgintuvėlius įpilama keletas mililitrų etilo alkoholio (2.1 punktas), kad akytoji dujų dispergavimo vamzdelių dalis būtų visiškai apsemta. Abu mėgintuvėliai iš išorės aušinami šaldomuoju mišiniu. Kolba ir surinkimo mėgintuvėliai sujungiami ir per aparatą maždaug trijų litrų per valandą greičiu pradedama leisti azotą. Kaitinimo gaubtu vynas pašildomas iki 80 °C, distiliuojamas ir surenkama 45–50 ml distiliato.

Chromatografas stabilizuojamas. Rekomenduojama laikytis tokių sąlygų:

—	purkštuko temperatūra 200 °C,

—	kolonėlės temperatūra 130 °C,

—	nešančiųjų helio dujų srauto greitis 20 ml/min.

Mikrošvirkštu įšvirkščiamas toks etaloninio tirpalo kiekis, kad dujų chromatogramoje būtų galima lengvai identifikuoti smailę, kuri atitinka alilizotiocianatą.

Panašiu būdu į chromatografą įšvirkščiama alikvotinė distiliato dalis ir stebima, kad gautos smailės sulaikymo trukmė atitiktų alilizotiocianato smailės sulaikymo trukmę.

Pirmiau aprašytomis sąlygomis mėginio tirpalo chromatogramoje trukdžių smailės dėl vyne natūraliai esančių junginių nesusidarys.

Distiliavimo leidžiant azoto srovę aparatas

2019 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/58

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/936

2019 m. birželio 6 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 808/2014, (ES) Nr. 809/2014 ir (ES) Nr. 908/2014 nuostatos dėl finansinių priemonių, nustatytų pagal kaimo plėtros programas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (2), ypač į jo 36 straipsnio 6 dalį ir 62 straipsnio 2 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (3) 38 straipsnio 1 dalies c punkte pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (4) numatyta galimybė nustatyti finansines priemones, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų įnašai derinami su Europos investicijų banko finansiniais produktais, finansuojamais Europos strateginių investicijų fondo lėšomis;

(2)

ši nauja nuostata taikoma ir finansinėms priemonėms, kurios nustatytos pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) programas. Tam tikrose įgyvendinimo taisyklėse, nustatytose Komisijos įgyvendinimo reglamentuose (ES) Nr. 808/2014 (5), (ES) Nr. 809/2014 (6) ir (ES) Nr. 908/2014 (7), pateikiamos nuorodos į finansines priemones, kurios buvo nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalyje prieš tą dalį iš dalies pakeičiant Reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046. Todėl į atitinkamas tų teisės aktų nuostatas reikėtų įtraukti nuorodą į 38 straipsnio 1 dalies naują c punktą;

(3)	todėl įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 808/2014, (ES) Nr. 809/2014 ir (ES) Nr. 908/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(4)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Kaimo plėtros komiteto ir Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 808/2014 I priedo 1 dalies 10 dalies c punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jei priemone arba veiksmais (pagal tipą), kuriems taikomas specialus EŽŪFKP įnašo lygis, prisidedama prie Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies b ir c punkte nurodytų finansinių priemonių, lentelėje atskirai nurodomi įnašų į finansines priemones ir kitus veiksmus lygiai ir preliminari EŽŪFKP lėšų suma, atitinkanti planuojamą įnašą į finansinę priemonę.“

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014 iš dalies keičiamas taip:

48 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų finansinių priemonių atveju to straipsnio 1–5 dalys netaikomos nei finansinei priemonei skirtam įnašui, nei galutiniam gavėjui skirtai paramai. Tačiau taikomi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 58 bei 59 straipsniai ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 (*1) 9 straipsnis.

(*1) 2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 480/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos (OL L 138, 2014 5 13, p. 5).“;"

51 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų finansinių priemonių atveju to straipsnio 1–4 dalys netaikomos nei finansinei priemonei skirtam įnašui, nei galutiniam gavėjui skirtai paramai. Tačiau taikomi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 58 bei 59 straipsniai ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 9 straipsnis.“

3 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 908/2014 22 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Kiek tai susiję su finansinėmis priemonėmis, nustatytomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, išlaidos deklaruojamos pagal pirmoje pastraipoje nurodytus ataskaitinius laikotarpius, kai tik įvykdomos to reglamento 41 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos dėl kiekvienos tolesnės tarpinio mokėjimo paraiškos.“

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(3) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(4) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(5) 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 808/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, taikymo taisyklės (OL L 227, 2014 7 31, p. 18).

(6) 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014 7 31, p. 69).

(7) 2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).

2019 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/61

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/937

2019 m. gegužės 27 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl Jungtinės Karalystės pateiktos prisijungimo prie Konvencijos dėl lašišų išsaugojimo Šiaurės Atlante paraiškos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Konvencija dėl lašišų išsaugojimo Šiaurės Atlante (1) (toliau – NASCO konvencija) patvirtinta Tarybos sprendimu 82/886/EEB (2) ir įsigaliojo 1983 m. spalio 1 d.;

(2)

2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį. Sutartys Jungtinei Karalystei nebebus taikomos nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nebus, pagal Europos Vadovų Tarybos sprendimą (ES) 2019/584 (3) nuo 2019 m. lapkričio 1 d., nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nuspręstų pratęsti tą terminą;

(3)	kol neišstojo iš Sąjungos, Jungtinė Karalystė tebėra valstybė narė, kuri turi visas Sutartyse numatytas teises ir kuriai privalomos visos Sutartyse numatytos pareigos, tarp jų pareiga laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo;

(4)

2017 m. balandžio 29 d. priimtose gairėse Europos Vadovų Taryba pripažino, kad dėl tarptautinio konteksto būtina atsižvelgti į Jungtinės Karalystės kaip išstojančios valstybės narės specifiškumą, tačiau, kol tebėra valstybė narė, Jungtinė Karalystė turi laikytis įsipareigojimų ir likti lojali Sąjungos interesams;

(5)

2019 m. balandžio 25 d.Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje paskelbtame Susitarime dėl išstojimo (4) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) numatyta Sąjungos teisės nuostatų taikymo Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje po to, kai jai ir jos teritorijoje nustos galioti Sutartys, tvarka (toliau – pereinamasis laikotarpis). Jeigu Susitarimas dėl išstojimo įsigalios, Sąjungos teisė (įskaitant tarptautinius susitarimus, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi) pagal Susitarimą dėl išstojimo ir toliau bus taikoma Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje pereinamuoju laikotarpiu ir nustos galioti pereinamojo laikotarpio pabaigoje;

(6)	šiuo metu NASCO konvencija taikoma Jungtinei Karalystei, nes Sąjunga yra šios konvencijos susitariančioji šalis;

(7)

pagal NASCO konvencijos 17 straipsnio 3 dalį prie tos konvencijos gali prisijungti bet kuri valstybė, kurios jurisdikcijai priklauso žvejybos plotai Šiaurės Atlanto vandenyne arba kuri yra lašišų išteklių kilmės valstybė, jei tam pritaria pagal NASCO konvenciją įsteigtos Šiaurės Atlanto lašišų išsaugojimo organizacijos taryba;

(8)	2019 m. vasario 28 d. Jungtinė Karalystė pateikė paraišką prisijungti prie NASCO konvencijos kaip susitariančioji šalis, atsižvelgdama į tai, kad Susitarimas dėl išstojimo gali būti nesudarytas iki tos dienos, kai Jungtinei Karalystei nustos būti taikomos Sutartys;

(9)

remiantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) (5) 66 straipsniu, valstybės, kurių upėse neršia anadrominių išteklių žuvys, turi būti labiausiai suinteresuotos tokiais ištekliais ir atsakingos už juos. Anadrominių išteklių kilmės valstybė turi užtikrinti jų išsaugojimą nustatydama tinkamas reguliavimo priemones, taikomas žvejybai visuose vandenyse, kurie yra į kranto pusę nuo jos išskirtinės ekonominės zonos išorinių ribų. Tais atvejais, kai anadrominiai ištekliai migruoja į arba per vandenis, kurie yra į kranto pusę nuo valstybės, kuri nėra kilmės valstybė, išskirtinės ekonominės zonos išorinių ribų, ta valstybė turi bendradarbiauti su kilmės valstybe tų išteklių išsaugojimo ir valdymo klausimais;

(10)

siekdama užkirsti kelią netausiai žvejybai, Sąjunga suinteresuota, kad Jungtinė Karalystė bendradarbiautų užtikrinant, kad lašišų ištekliai būtų valdomi laikantis visų UNCLOS ir 1995 m. rugpjūčio 4 d. Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (6) (UNFSA) ar bet kokio kito tarptautinio susitarimo nuostatų ar tarptautinės teisės normų;

(11)	kaip nustatyta UNCLOS 66 straipsnyje, anadrominių išteklių kilmės valstybė ir kitos tuos išteklius žvejojančios valstybės privalo susitarti dėl to straipsnio įgyvendinimo tvarkos. Tokį bendradarbiavimą galima organizuoti per regionines žvejybos valdymo organizacijas;

(12)

Jungtinės Karalystės prisijungimas prie NASCO konvencijos suteiks jai galimybę bendradarbiauti dėl būtinų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, tinkamai atsižvelgiant į kitų šalių ir Sąjungos teises, interesus ir pareigas, ir užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų vykdoma taip, kad atitinkami lašišų ištekliai būtų naudojami tausiai;

(13)	todėl Sąjunga suinteresuota pritarti Jungtinės Karalystės pateiktai prisijungimo prie NASCO konvencijos paraiškai nuo to momento, kai Sąjungos teisė nustos būti taikoma Jungtinei Karalystei,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi pagal Konvenciją dėl lašišų išsaugojimo Šiaurės Atlante įsteigtos Šiaurės Atlanto lašišų išsaugojimo organizacijos taryboje yra pritarti Jungtinės Karalystės prisijungimo prie tos konvencijos paraiškai su sąlyga, kad šis pritarimas patvirtinamas nuo to momento, kai Sąjungos teisė nustos būti taikoma Jungtinei Karalystei.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. HURDUC

(1) OL L 378, 1982 12 31, p. 25.

(2) 1982 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimas 82/886/EEB dėl Konvencijos dėl lašišų išsaugojimo Šiaurės Atlante patvirtinimo (OL L 378, 1982 12 31, p. 24).

(3) 2019 m. balandžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas (ES) 2019/584, priimtas susitarus su Jungtine Karalyste, kuriuo pratęsiamas terminas pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį (OL L 101, 2019 4 11, p. 1).

(4) OL C 144I, 2019 4 25, p. 1.

(5) OL L 179, 1998 6 23, p. 3.

(6) OL L 189, 1998 7 3, p. 14.

2019 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/63

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2019/938

2019 m. birželio 6 d.

kuriuo remiamas pasitikėjimo stiprinimo procesas siekiant sukurti teritoriją be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2016 m. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija ir 2003 m. Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategija grindžiamos įsitikinimu, kad daugiašalis požiūris į saugumą, įskaitant nusiginklavimą ir ginklų neplatinimą, yra geriausias būdas išlaikyti tarptautinę tvarką;

(2)

todėl Sąjungos politikoje numatyta laikytis galiojančių nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutarčių, susitarimų bei normų, juos įgyvendinti ir stiprinti jų įgyvendinimą bei visuotinį taikymą ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis bei joms padėti įgyvendinti jų įsipareigojimus pagal daugiašales konvencijas ir režimus;

(3)

2008 m. liepos 13 d. įvykusio Viduržemio jūros regionui skirto Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo bendrąja deklaracija, kuria sukuriama Viduržemio jūros šalių sąjunga, dar kartą patvirtintas bendras tikslas siekti taikos ir saugumo regione, kaip nurodyta 1995 m. lapkričio 27–28 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių konferencijoje patvirtintoje Barselonos deklaracijoje, kuria regioninis saugumas, inter alia, skatinamas, inter alia, veiksmais, kuriais remiamas branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų neplatinimas, prisijungimas prie tarptautinių ir regioninių ginklų neplatinimo režimų, ginklų kontrolės ir nusiginklavimo susitarimų, pavyzdžiui, prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (toliau – NPT), Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos, Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ir (arba) prie regioninių susitarimų, pavyzdžiui, dėl teritorijų be branduolinių ginklų, įskaitant jų tikrinimo režimus, taip pat visų šių susitarimų ir režimų laikymasis, ir sąžiningu Barselonos deklaraciją pasirašiusių šalių įsipareigojimų pagal konvencijas dėl ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo vykdymu;

(4)

Viduržemio jūros sąjungos Šalys sieks, kad būtų sukurta abipusiškai ir veiksmingai patikrinama Artimųjų Rytų teritorija be branduolinių, cheminių ir biologinių masinio naikinimo ginklų (MNG) bei jų siuntimo į taikinį priemonių. Be to, Šalys apsvarstys praktinius žingsnius kaip, inter alia, užkirsti kelią branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų platinimui, taip pat įprastinių ginklų pertekliaus susikaupimui;

(5)	2008 m. Paryžiuje Sąjunga surengė seminarą „Saugumas Artimuosiuose Rytuose, MNG neplatinimas ir nusiginklavimas“, kuriame susitiko regiono valstybių ir Sąjungos valstybių narių, taip pat akademinės bendruomenės ir nacionalinių branduolinės energijos agentūrų atstovai;

(6)

2010 m. NPT peržiūros konferencijoje buvo pabrėžta proceso, kuriuo siekiama visapusiško jos 1995 m. rezoliucijos dėl Artimųjų Rytų (toliau – 1995 m. rezoliucija) įgyvendinimo, svarba. Tuo tikslu konferencijoje buvo palaikomi praktiniai žingsniai, inter alia, svarstant visus pasiūlymus buvo siekiama remti 1995 m. rezoliucijos įgyvendinimą, įskaitant Sąjungos pasiūlymą surengti tolesnį seminarą, susijusį su tuo, kuris buvo surengtas 2008 m. birželio mėn.;

(7)	be to, 2010 m. NPT peržiūros konferencijoje buvo pripažinta, koks svarbus vaidmuo tenka pilietinei visuomenei įgyvendinant 1995 m. rezoliuciją, ir buvo paraginta dėti visas pastangas toje srityje;

(8)

2011 m. Briuselyje Sąjunga surengė seminarą remti pasitikėjimo stiprinimo procesą siekiant sukurti Artimųjų Rytų teritoriją be MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių, kuriame dalyvavo regiono valstybių, trijų NPT valstybių depozitarių, Sąjungos valstybių narių, kitų suinteresuotųjų valstybių aukšto rango atstovai, taip pat akademinės bendruomenės ir pagrindinių regioninių ir tarptautinių organizacijų oficialūs atstovai;

(9)

2012 m. Sąjunga nusprendė toliau remti pasitikėjimo stiprinimo procesą siekiant sukurti teritoriją be branduolinių ir visų kitų MNG Artimuosiuose Rytuose, be kita ko, remiant JT paskirto tarpininko darbą, susijusį su 2012 m. konferencija dėl tokios teritorijos sukūrimo, ir surengiant pajėgumų stiprinimo praktinį seminarą ir tolesnės veiklos, susijusios su 2008 m. ir 2011 m. Sąjungos seminarais, renginį;

(10)

Sąjunga daug kartų yra pareiškusi esanti pasirengusi toliau remti procesą siekiant sukurti teritoriją be MNG (toliau – TBMNG) Artimuosiuose Rytuose ir norėtų toliau remti pasitikėjimo stiprinimo procesus, kurie būtų panašūs į nurodytus 2008 m., 2011 m. ir 2012 m. surengtuose Sąjungos seminaruose ir praktiniuose seminaruose;

(11)

2018 m. gegužės 24 d. pristatytoje Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus nusiginklavimo darbotvarkėje „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“ jis įsipareigojo dirbti kartu su JT valstybėmis narėmis, kad būtų stiprinamos ir konsoliduojamos teritorijos be branduolinio ginklo, be kita ko, remiant tolesnį tokių teritorijų kūrimą, be kita ko, Artimuosiuose Rytuose,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Siekdama daryti pažangą, susijusią su Sąjungos įsipareigojimo sukurti TBMNG Artimuosiuose Rytuose įgyvendinimu, ir vykdyti su ankstesne 2008 m., 2011 m. ir 2012 m. Sąjungos veikla susijusią tolesnę veiklą bei skatinti pasitikėjimo kūrimą remiant procesą, kuriuo siekiama sukurti tokią teritoriją, Sąjunga turėtų remti veiklą, kuria skatinamas įtraukus ekspertų ir sprendimus priimančių asmenų dialogas dėl TBMNG Artimuosiuose Rytuose, inter alia, šiomis priemonėmis:

a)	nustatant, kokia patirtis įgyta dedant pastangas daryti pažangą, susijusią su TBMNG kūrimu 1996–2015 m. laikotarpiu;

b)	kuriant analitinius gebėjimus remti naują požiūrį į regioninio saugumo problemas ir į TBMNG, be kita ko, pasinaudojant patirtimi, įgyta kuriant kitas regionines teritorijas be branduolinių ginklų;

c)	telkiant idėjas ir rengiant naujus pasiūlymus dėl pažangos šiuo klausimu.

2. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos remiamu projektu vykdoma ši konkreti veikla:

I etapas

Pirmuoju projekto etapu daugiausia dėmesio bus skirta ekspertų tinklų kūrimui, informavimo veiklai ir komunikacijai bei nagrinėtinų klausimų ir temų nustatymui. Pagrindinės veiklos sritys:

i)	pradinio atitinkamų ekspertų ir institucijų regioninio tinklo sukūrimas;

ii)	informavimo veikla, pokalbiai ir literatūros peržiūra bei atitinkamų dokumentų rinkimas;

iii)	pirmas projekto pagrindinės grupės posėdis;

iv)	papildomas renginys Generalinės Asamblėjos Pirmojo komiteto sesijos metu 2019 m. spalio mėn.;

v)	praktinis seminaras, kuriame dalyvautų 15–20 projekto regioninio tinklo narių ir projekto pagrindinės grupės narių;

II etapas

Projekto antrame etape daugiausia dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui su atitinkamais asmenimis, ekspertais, akademinės bendruomenės atstovais ir politikos srities tyrėjais bei regiono institutais, kad būtų pasiūlyta įžvalgų ir perspektyvų, susijusių su I etape nustatytais klausimais ir temomis, taip pat patvirtintas naratyvas apie 1995–2015 m. laikotarpiu įdėtas pastangas TBMNG klausimais. Pagrindinės veiklos sritys apima:

i)	iki 50 individualių pokalbių su asmenimis iš regiono ir iš už jo ribų;

ii)	ne daugiau kaip šeši nedidelio masto mokslinių tyrimų institutų rengiamų atitinkamų regiono ekspertų susitikimai;

iii)	Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto (toliau – UNIDIR) ataskaitos dėl TBMNG Artimuosiuose Rytuose viso projekto pateikimas JT valstybėms narėms ir JT nusiginklavimo reikalų biurui;

iv)	specialus renginys, surengtas 2020 m. NPT peržiūros konferencijoje;

v)	2020 m. JT būstinėje Niujorke surengtas posėdis, kuriame JT valstybėms narėms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams pristatyti atitinkami projekto atnaujinimai ir išvados;

III etapas

i)	du daugiašaliai suinteresuotųjų subjektų praktiniai seminarai, kuriuose bus nagrinėjama galimybių ir rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų visuma;

ii)	likusių informacinių dokumentų, kuriuose išdėstytos tos galimybės ir perspektyvos, kurios nustatytos kaip galinčios teikti tvirtesnio regioninio bendradarbiavimo saugumo srityje vilčių, inter alia, kuriant TBMNG Artimuosiuose Rytuose, paskelbimas;

iii)	du praktiniai seminarai, kuriuose dalyvauja ekspertai ir pareigūnai, veikiantys savo vardu.

Išsamus projektų aprašymas pateikiamas priede.

2 straipsnis

1. Už šio sprendimo įgyvendinimą yra atsakingas Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – Vyriausiasis įgaliotinis).

2. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų projektų techninį įgyvendinimą vykdo UNIDIR, kuris šią užduotį vykdo prižiūrint Vyriausiajam įgaliotiniui. Tuo tikslu Vyriausiasis įgaliotinis ir UNIDIR sudaro būtinus susitarimus.

3 straipsnis

1. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems projektams įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 2 856 278 EUR.

2. Iš 1 dalyje nustatytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3. Komisija prižiūri, kad 1 dalyje nurodytos išlaidos būtų tvarkomos tinkamai. Tuo tikslu ji ir UNIDIR sudaro finansavimo susitarimą. Susitarime numatoma, kad įgyvendinimo partneris turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą, proporcingą jo dydžiui.

4. 3 dalyje nurodytą finansavimo susitarimą Komisija stengiasi sudaryti kuo greičiau po šio sprendimo įsigaliojimo. Ji informuoja Tarybą apie sunkumus, kurie kyla to proceso metu, ir praneša apie susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

1. Vyriausiasis įgaliotinis praneša Tarybai apie šio sprendimo įgyvendinimą kas šešis mėnesius teikdamas aprašomąsias ataskaitas, kurias parengia UNIDIR. Tų ataskaitų pagrindu Taryba atlieka įvertinimą iki projekto įgyvendinimo pabaigos.

2. Komisija teikia informaciją dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų projektų finansinių aspektų.

5 straipsnis

1. Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

2. Šis sprendimas nustoja galioti po 36 mėnesių nuo finansavimo susitarimo, nurodyto 3 straipsnio 3 dalyje, sudarymo. Tačiau jis nustoja galioti po šešių mėnesių nuo jo įsigaliojimo, jei iki to laiko nesudaromas joks finansavimo susitarimas.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 6 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. BIRCHALL

PRIEDAS

Projektas, kuriuo remiamas pasitikėjimo stiprinimo procesas siekiant sukurti teritoriją be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose (AR TBMNG)

I. Projekto tikslai

Siūlomu projektu bus siekiama keturių visa apimančių tikslų:

1)	užpildyti didelę mokslinių tyrimų spragą, susijusią su tuo, kaip nuo 1995–2015 m laikotarpio buvo sprendžiamas AR TBMNG klausimas, įskaitant įgytą patirtį dabartinių ir ateities perspektyvų atžvilgiu;

2)	kurti analitinius gebėjimus remti naują požiūrį į regioninio saugumo klausimus ir į teritoriją, be kita ko, pasinaudojant patirtimi, įgyta kuriant kitas regionines teritorijas be branduolinių ginklų;

3)	telkti idėjas ir rengti naujus pasiūlymus dėl pažangos tuo klausimu ir

4)	skatinti įtraukų ekspertų ir politikos formuotojų dialogą regioninio saugumo klausimais, inter alia, AR TBMNG klausimu, kuris savo ruožtu galėtų prisidėti prie vykdomų daugiašalių procesų, įskaitant NPT ir JT metinės konferencijos pastangas sukurti AR TBMNG.

Kalbant apie pirmąjį tikslą, dėl AR TBMNG klausimo sudėtingumo, iki šiol nepadarytos pakankamos pažangos ir ribotos politinės valios regione ir už jo ribų, pastaraisiais metais politikos ir mokslinių tyrimų srityse šiam klausimui skirta mažiau dėmesio. Atlikta daug mokslinių tyrimų, susijusių su iniciatyvos pradžia ir pastangomis ją vykdyti rengiantis 1995 m. peržiūros konferencijai ir jai vykstant. Visapusiškai atsižvelgta į neribotą NPT pratęsimą tais metais ir rezoliuciją dėl Artimųjų Rytų, kuri leido pasiekti bendrą sutarimą dėl pratęsimo, be kita ko, vykdant 1995 m. NPT peržiūros konferencijos žodinę istorijos programą.

Tačiau dokumentų ir mokslinių tyrimų, susijusių su 2010–2015 m. laikotarpiu, yra kur kas mažiau. Vis dėlto tuo laikotarpiu įvykdytos kelios svarbios diplomatinės iniciatyvos, susijusios su šia teritorija. Nors kai kurie mokslininkai ir ekspertai daugiausia dėmesio skyrė konkrečių šio klausimo elementų nagrinėjimui, o kai kurie teisininkai siekė parengti galimo susitarimo pavyzdinį tekstą, nėra jokių patikimų empirinių duomenų apie pastangas daryti pažangą AR TBMNG koncepcijos klausimu 1996–2015 m. laikotarpiu. Jei tokių dokumentų nėra, kyla pavojus, kad bus prarasti svarbūs duomenys ir faktai, taip pat susijusių subjektų perspektyvos ir įgyta patirtis būsimų pastangų atžvilgiu. Tai kliudys būsimiems moksliniams tyrimams ir politikos pastangoms šiuo klausimu. Siūlomas UNIDIR projektas užpildys šią spragą.

Kalbant apie antrąjį tikslą, šiuo projektu bus remiami tolesni moksliniai tyrimai ir ekspertų dėmesys MNG grėsmėms Artimuosiuose Rytuose, regioniniam bendradarbiavimui saugumo srityje ir konkrečiai TBMNG klausimui. Tai vyks tuo metu, kai naujas ir tvarus mąstymas bei idėjos šiais klausimais yra labai reikalingi. Daugiau nei du dešimtmečius nagrinėjant nuoseklias, atsirandančias arba pamirštas temas ir idėjas, susijusias su TBMNG, projektu bus prisidėta prie šio klausimo išmanymo ir supratimo. Remiantis naujesne literatūra apie kitas teritorijas be branduolinio ginklo ar MNG, bus galima įvertinti bendrumus ir (arba) ypatumus Artimųjų Rytų regiono kontekste. Rezultatas bus išsamus temų ir idėjų šaltinis, prisidėsiantis prie atnaujintų veiksmų, ir išplėstas analitikų bei ekspertų tinklas, turintis prieigą prie šios darbo rezultatų saugyklos.

Kalbant apie trečiąjį tikslą, šis projektas padės ateityje nagrinėti AR TBMNG klausimą platesniame regioniniame MNG ir saugumo kontekste, kadangi dokumentuose bus aptarti klausimai ir požiūriai, kurie buvo analizuoti įvairių iniciatyvų dviejų dešimtmečių laikotarpiu kontekste. Ekspertams įtraukiai bendradarbiaujant regione, projekte bus nustatyti tie klausimai ir idėjos, kurie, mokslininkų, dalyvių ir ekspertų stebėtojų manymu, gali padėti tolesniame tyrime, ir taip pat tie klausimai, kuriuos, kaip paaiškėjo, sunkiausia išspręsti. Tokia veikla politikos formuotojams gali suteikti visa apimantį pagrindą apsvarstyti ir įvertinti regioninio bendradarbiavimo MNG grėsmių klausimu saugumo srityje pažangos perspektyvas dabartinėje dinamiškoje strateginėje aplinkoje. Ji taip pat gali padėti plėtoti pajėgumus būsimoms deryboms regioninio saugumo klausimais, įskaitant AR TBMNG klausimą.

Galiausiai ir svarbiausia, kalbant apie ketvirtąjį tikslą, kad šiuo projektu bus sudarytos palankesnės sąlygos įtraukiam neformaliam ekspertų dialogui – tarp regiono šalių ir jų išorės partnerių – dėl konkrečių idėjų ir iniciatyvų, skirtų regiono saugumo stiprinimui ir MNG grėsmių valdymui Artimuosiuose Rytuose. Tokiu būdu šiuo projektu bus daroma pažanga, susijusi su esminiu pagrindu būsimam pusiau oficialiam ir oficialiam dialogui dėl MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių aspektų. Konkrečiai, jį įgyvendinant bus sukurta diskretiška sistema įvairiems aktualiems klausimams nagrinėti, naujoms perspektyvoms, kurios gali suteikti galimybes būsimai pažangai, analizuoti bei plėtoti, ir galimam būsimam dialogui palankios aplinkos kūrimui remti ir prisidėti prie jos. Tokiu būdu projektu taip pat bus suteiktas didelis esminis įnašas ir idėjos JT konferencijai dėl AR TBMNG, taip pat bus prisidėta prie įvairių ekspertų, kurie gali dalyvauti šiame forume ir kituose atitinkamuose forumuose, tikėjimo ir pasitikėjimo didinimo.

II. Projekto aprašymas

1) Tikslai ir auditorija

Šiuo projektu, kaip nurodyta pirmiau, siekiama keturių tikslų:

—	parengti faktinį pastangų sukurti AR TBMNG 1995–2015 m. laikotarpiu aprašymą, kuriuo užpildoma reikšminga spraga mokslinėje literatūroje ir nustatoma įgyta patirtis būsimų pastangų atžvilgiu;

—

nustatyti pagrindines problemas, galimybes, kliūtis ir idėjas, kurios šiuo metu yra aktualios TBMNG klausimo svarstymui ir pastangoms stiprinti regioninį bendradarbiavimą saugumo srityje, tokiu būdu pateikiant įžvalgų dėl su šia teritorija susijusių esminių ir proceso aspektų ir galimų tolesnių veiksmų kintančios strateginės aplinkos kontekste;

—

palaikyti ryšius šiais klausimais su plačia regiono mokslininkų, politikos formuotojų ir akademikų bendruomene ir gauti iš jų informacijos apie perspektyvas bei įžvalgas ir tokiu būdu didinti dalyvių skaičių ir įvairovę nagrinėjant dialogo perspektyvų galimybę ir pažangą, padarytą seniai sprendžiamu AR TBMNG klausimu platesnių regioninių MNG bei saugumo klausimų ir kitos regioninių teritorijų be branduolinių ginklų patirties kontekste;

—	sudaryti palankesnes sąlygas šių ekspertų tarpusavio dialogui siekiant stiprinti tinklus, ryšius ir dalyvavimą, o tai savo ruožtu galėtų prisidėti prie pastangų ateityje siekiant daryti pažangą regioninio saugumo, ginklų kontrolės, ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais regione.

Numatomos trys iš dalies sutampančios auditorijos grupės:

—

tarptautinio saugumo ir ginklų kontrolės sričių mokslininkai, visų pirma tie, kurie daugiausia dėmesio skiria branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų neplatinimo bei nusiginklavimo ir jų siuntimo į taikinį priemonių, regioninio saugumo arba saugumo Artimuosiuose Rytuose klausimams. Ypatingas dėmesys bus skiriamas naujos kartos mokslininkams, kurie skiria daugiau dėmesio tarptautiniams ir regioniniams MNG klausimams atsižvelgiant į Sirijos konfliktą, nesutarimus dėl Irano branduolinės programos ir kitų branduolinių pajėgumų regione, technologinę pažangą ir naujus ginklų pajėgumus, įtemptus politinius santykius tarp pagrindinių branduolinių valstybių ir kai kurių branduolinių ir nebranduolinių valstybių polemiką dėl tolesnių veiksmų branduolinio nusiginklavimo srityje. Patikima anglų kalba parengta ataskaita dėl AR TBMNG klausimo plėtojimo 1996–2015 m. laikotarpiu būtų svarbus išteklius ir šaltinis įvairių MNG klausimų, inter alia, dėl teritorijų be branduolinių ginklų ir Artimiesiems Rytams būdingų klausimų, nagrinėjimui;

—

politikos formuotojai, dirbantys ginklų kontrolės, neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais. Tai apima asmenis tiek su regioninėmis, tiek su tarptautinėmis perspektyvomis ir daugiašalių forumų subjektus, įskaitant 2020 m. NPT peržiūros konferenciją. Daugelis valstybių, neatsižvelgiant į jų poziciją dėl branduolinio nusiginklavimo, mano, kad sutarti šio susitikimo rezultatai yra itin svarbūs po to, kai 2015 m. NPT peržiūros konferencijai nepavyko susitarti dėl galutinio dokumento ir atsižvelgiant į visokeriopą spaudimą, susijusį su NPT. Pažangos kuriant AR TBMNG klausimas pripažįstamas kaip itin svarbus veiksnys peržiūros konferencijos rezultatų perspektyvoje;

—	artimųjų Rytų mokslininkai ir specialistai, kurie siekia sekti ir suprasti sparčiai kintančią regiono, jo valstybių narių ir gyventojų dinamiką, kintančių sąjungų ir pajėgumų poveikį regiono saugumui ir dabartinės ir būsimos įtampos bei konfliktų prevencijos ir sušvelninimo perspektyvoms.

2) Laikotarpis

Tikimasi, kad šio projekto vykdymas bus pradėtas 2019 m. antrą pusmetį ir truks 36 mėnesius. Tikimasi, kad jis bus baigtas 2022 m. pavasarį, o iki to laiko bus paskelbti visi leidiniai. Galutinės projekto aprašomosios ir finansinės ataskaitos bus parengtos ne vėliau kaip 2022 m. pabaigoje.

3) Veikla, rezultatai ir metodika

Šis projektas suskirstytas į tris etapus. Konkretūs renginiai ir tvarkaraštis bus pakoreguoti atitinkamai ir atsižvelgiant į svarbiausius pokyčius. Projekto dokumentais, išvadomis ir idėjomis bus dalijamasi su JT sekretoriatu ir dalyviais siekiant padėti rengti šias metines konferencijas, kurias organizuoja JT generalinis sekretorius. Trys etapai yra šie:

I etapas:

Pirmuoju projekto etapu daugiausia dėmesio bus skirta projekto ir ekspertų tinklų kūrimui, informavimui ir komunikacijai bei nagrinėtinų klausimų ir temų nustatymui. Pagrindinės veiklos sritys:

—	projektui skirto pradinio atitinkamų ekspertų ir institucijų regioninio tinklo sukūrimas;

—	bus pradėta informavimo veikla ir pokalbiai su atitinkamais asmenimis, dalyvaujančiais įvairiose AR TBMNG iniciatyvose;

—

literatūros apžvalga ir atitinkamų dokumentų, susijusių su AR TBMNG klausimu laikotarpiu nuo 1995 m. NPT peržiūros konferencijos iki 2015 m. NPT peržiūros konferencijos pabaigos, rinkimas. Be to, bus peržiūrėti atitinkami platesni politikos moksliniai tyrimai, susiję su kitomis teritorijomis be branduolinių ginklų ir (arba) iniciatyvomis, taip pat su patirtimi, įgyta bendradarbiavimo saugumo Artimuosiuose Rytuose srityje.

Pagrindiniai rezultatai:

—	pirmas projekto pagrindinės grupės posėdis;

—	2019 m. spalio mėn. papildomas renginys Generalinės Asamblėjos Pirmojo komiteto sesijos metu, dalyvaujant atitinkamiems regionų ekspertams ir institucijoms, siekiant apibūdinti projektą, pristatyti pradines temas ir aptarti pagrindines prioritetines sritis, kurias reikia išnagrinėti;

—

pagrindinių renginių chronologija ir temų, klausimų bei debatų, kuriuose aptariamas TBMNG šiame regione klausimas, apžvalga. Aiškumo sumetimais į šią peržiūrą bus įtrauktas turinys ir ji bus suskirstyta į skirsnius, kuriuose bus pabrėžiamos svarbiausios išvados. Ta medžiaga galėtų būti pateikta konferencijos dėl Artimųjų Rytų TBMNG, kurią 2019 m. sušauks JT generalinis sekretorius, dalyviams ir stebėtojams;

—

praktinis seminaras, kuris 2019 m. gruodžio mėn. bus surengtas Valetoje (Malta) ir kuriame dalyvaus 15–20 projekto regioninio tinklo narių ir projekto pagrindinės grupės narių, siekiant keistis naujausia informacija apie JT konferenciją, galimus tolesnius veiksmus ir visus iškilusius klausimus, į kuriuos būtų galima atsižvelgti įgyvendinant šį projektą ir (arba) persvarstyti konferencijoje.

II etapas:

Projekto antrame etape daugiausia dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui su atitinkamais asmenimis, ekspertais, akademinės bendruomenės atstovais ir politikos srities tyrėjais ir regiono institutais, kad būtų pasiūlyta įžvalgų ir perspektyvų, susijusių su I etape nustatytais klausimais ir temomis, taip pat patvirtintas naratyvas apie 1995–2015 m. laikotarpiu įdėtas pastangas TBMNG klausimais. Pagrindinės veiklos sritys apima:

—	iki 50 individualių pokalbių su asmenimis iš regiono ir už jo ribų, nuo 1995 m. dalyvaujančių diskusijose ir (arba) moksliniuose tyrimuose dėl AR TBMNG (per susitikimus regione, atitinkamus tarptautinius susitikimus ar konferencijas, naudojant „Skype“ ir (arba) telefoną);

—

ne daugiau kaip šeši nedideli mokslinių tyrimų institutų rengiami atitinkamų ekspertų (ne daugiau kaip 25) susitikimai regione siekiant: a) patvirtinti ir patikslinti aprašomosios ataskaitos projektus, įskaitant pagrindinius faktus ir datas; b) sužinoti, kokios yra su prioritetiniais klausimais, kliūtimis, iššūkiais ir galimybėmis susijusios perspektyvos, kad būtų galima daryti pažangą sprendžiant teritorijos klausimą, ir c) išnagrinėti galimus būdus, kaip įveikti nustatytas kliūtis ir iššūkius, kad būtų galima toliau daryti pažangą sprendžiant AR TBMNG ir regioninio saugumo Artimuosiuose Rytuose klausimus. Numatoma, kad susitikimai vyks Egipte (Kaire), Jordanijoje (Amane), Irane (Teherane), Libane (Beirute) ir Kuveite.

Pagrindiniai rezultatai:

—	išsamus Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR) ataskaitos dėl TBMNG iniciatyvos Artimuosiuose Rytuose projektas;

—	UNIDIR parengta pagrindinių klausimų ir kliūčių apžvalga, apimanti idėjas, susijusias su dabartinėmis ir (arba) būsimomis iniciatyvomis ir perspektyvomis dėl galimų tolesnių veiksmų, nustatytų mokslinių tyrimų ir ekspertų diskusijų metu;

—	antras projekto pagrindinės grupės posėdis, kuriame bus apžvelgta ir įvertinta projekto įgyvendinimo pažanga ir patvirtinta UNIDIR pagrindinių klausimų apžvalga;

—	specialus renginys, surengtas 2020 m. NPT peržiūros konferencijoje;

—	2020 m. JT būstinėje Niujorke surengtas posėdis, kuriame JT valstybėms narėms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams bus pristatyti atitinkami projekto atnaujinimai ir išvados;

—	praktinis seminaras Akaboje (Jordanija) siekiant pateikti naujausią informaciją apie iki šiol padarytą pažangą, susijusią su JT generalinio sekretoriaus konferencija, ir apsvarstyti prioritetines sritis, kurios galėtų būti toliau nagrinėjamos vėlesniuose posėdžiuose.

III etapas:

Projekto baigiamasis etapas bus susijęs su aprašomosios ataskaitos galutinės teksto redakcijos patvirtinimu, kad UNIDIR galėtų ją paskelbti. Per šį laikotarpį ir remiantis išsamia 2 etape parengta apžvalga ir atlikta analize, įgyvendinant projektą bus surengti du baigiamieji įvairių suinteresuotųjų subjektų praktiniai seminarai siekiant apsvarstyti galimybių ir rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų visumą.

Pagrindinės veiklos sritys:

—

likusių informacinių dokumentų, kuriuose išdėstytos tos galimybės ir perspektyvos, kurios nustatytos kaip galinčios teikti tvirtesnio regioninio bendradarbiavimo saugumo srityje vilčių, inter alia, kuriant TBMNG Artimuosiuose Rytuose ir rengiant atitinkamus svarstymus, skirtus politikos formuotojams, paskelbimas;

—	pradėti renginius (grupės pristatymas ir diskusijos) Ženevoje, Briuselyje ir Vašingtone siekiant paviešinti UNIDIR aprašomąją ataskaitą ir išvadas;

—	surengti du praktiniai seminarai, kuriuose dalyvauja ekspertai ir pareigūnai, veikiantys savo vardu, atsižvelgiant į 2020 m. peržiūros konferencijos ir atitinkamų diskusijų JT konferencijose dėl AR TBMNG rezultatus. Galimos vietos: Kairas (Egiptas) ir Roma (Italija).

Pagrindiniai rezultatai:

—	aprašomoji ataskaita dėl AR TBMNG, su kuria galima laisvai susipažinti UNIDIR interneto svetainėje, kurioje pateikiama pagrindinė chronologija, priedai ir duomenys;

—	ne daugiau kaip penki informaciniai dokumentai apie konkrečius AR TBMNG aspektus, galimybes ir perspektyvas;

—	dvi praktinių seminarų santraukos, kuriomis bus dalijamasi su atitinkamais pareigūnais, valdžios institucijomis ir daugiašaliais procesais, kuriose pateikiamos perspektyvos, požiūriai ir nurodomi tolesni veiksmai, susiję su AR TBMNG.

Įgyvendinant šį projektą bus naudojamos įvairios metodikos, įskaitant lyginamąją literatūros apžvalgą ir analizę, atvirųjų šaltinių dokumentų rinkimą ir analizę bei pokalbius žodžiu. Pastarieji bus vykdomi laikantis standartinių mokslinių tyrimų procedūrų, be kita ko, prašant apklausiamo asmens pasirašyti, ar jis nori, kad pokalbis būtų įrašytas, peržiūrint su apklausiamu asmeniu bet kokias rašytines ataskaitas ar santraukas dėl faktinio tikslumo ir neplatinant žodinio pokalbio įrašų be aiškaus apklausiamo asmens sutikimo pagal standartinį pokalbio protokolą. Atvirųjų šaltinių ir žodinės istorijos ataskaitos bei išsamūs duomenys bus trianguliuojami siekiant faktinio tikslumo.

Visi šio projekto vykdymo metu surengti susitikimai vyks pagal Chatham House taisykles.

Visą projekto medžiagą, įskaitant atvirųjų šaltinių ir žodinę medžiagą, skaitmeniniu būdu archyvuos ir prižiūrės UNIDIR nustatytos trukmės laikotarpiu. Visiems leidiniams, įskaitant rankraščių projektų išorės tarpusavio vertinimus, bus taikomi UNIDIR stiliaus vadovai ir kokybės užtikrinimo procesai.

4) Projekto sudėtis

Šiam projektui vadovaus projekto vyriausiasis vadovas, turintis reikiamų žinių ir patirties, susijusių su regionu ir MNG klausimais. Projekto vyriausiasis vadovas turės platų tinklą ir didelį autoritetą regione. Projekto vyriausiasis vadovas teiks ataskaitas UNIDIR direktoriui, koordinuos projekto grupės darbą, vadovaus rengiant aprašomąją ataskaitą apie TBMNG procesus nuo 1995 m. ir vadovaus ekspertų ir buvusių pareigūnų įtraukimo procesui bei kompiliuos su ankstesnėmis pastangomis susijusias perspektyvas ir su šia teritorija susijusias dabartines perspektyvas.

Bus įdarbintas visą darbo dieną dirbantis projekto vadovas ir tyrėjas, kurie atliks atitinkamas literatūros peržiūras, dokumentų rinkimą ir pokalbio žodžiu procesus bei jiems vadovaus. Projekto vadovas ir tyrėjas: a) turi turėti aukštąjį išsilavinimą atitinkamoje srityje (Artimųjų Rytų, tarptautinio saugumo ir (arba) masinio naikinimo ginklų srityse), puikiai išmanyti Artimųjų Rytų klausimus, mokėti atitinkamas kalbas ir būti paskelbę daug straipsnių; b) turi įrodyti, kad yra atlikę aukštos kokybės, nešališkus ir atskaitingus mokslinius tyrimus, ir turėti puikius bendravimo įgūdžius; c) atliks vadovaujamą vaidmenį rengiant suvestines ataskaitas apie perspektyvas, susijusias su klausimais ir tolesniais veiksmais, pateiktais ataskaitoje.

Vyresnysis mokslo darbuotojas, dirbantis puse etato (50 proc.), teiks rekomendacijas, žinias ir konsultacijas projekto vyriausiajam vadovui ir projekto vadovui bei tyrėjui ir prisidės renkant informaciją bei rengiant naratyvą. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi turėti išsamių žinių ir patirties Artimųjų Rytų regiono ir pastangų siekiant sukurti AR TBMNG klausimais.

Šio projekto tikslais bus sudaryta 4–5 asmenų pagrindinė grupė, kuri teiks konsultacijas ir gaires projekto klausimais, peržiūrės leidinių projektus, padės užmegzti ryšius su atitinkamais ekspertais ir institutais ir dalyvaus susitikimuose bei ekspertų dialoguose regione. Tie asmenys bus atrinkti atsižvelgiant į jų patirtį ir žinias apie iniciatyvas, susijusias su AR TBMNG, ir dalyvaus savo vardu. Jei jie dalyvaus su projektu susijusioje veikloje, jų kelionės išlaidos bus kompensuojamos ir jiems bus mokami dienpinigiai bei nedidelis honoraras.

Atsižvelgiant į tai, kad šiame projekte numatyta daug kelionių ir dalyvavimas plačioje bei įvairiapusiškoje ekspertų tinklo veikloje, šio projekto tikslais bus įdarbintas grupės padėjėjas, kuris padės užtikrinti administravimą ir logistiką, įskaitant keliones į regioną ir jame, posėdžių organizavimą bei finansinius ir administracinius procesus JT įmonių išteklių programos (toliau – Umoja) kontekste. Idealiu atveju grupės padėjėjas turi mokėti arabų kalbą.

Projekto stažuotojas padės vykdyti projektą dirbdamas ne visą darbo dieną (50 proc.); jis rinks dokumentus ir peržiūrės, tikrins faktus, rengs atitinkamas duomenų lenteles / sąrašus ir archyvuos.

III. Projekto valdymas ir priežiūra

Šis projektas bus vykdomas remiant UNIDIR. UNIDIR yra savarankiška institucija Jungtinių Tautų sistemoje, įsteigta 1980 m. siekiant vykdyti nepriklausomus mokslinius tyrimus nusiginklavimo ir susijusių problemų srityje, visų pirma tarptautinio saugumo klausimais. Jis yra Ženevoje, turi pasaulinę reputaciją ir ilgametę patirtį MNG klausimais, įskaitant svarbią institucinę atmintį ir nusiginklavimo procesų archyvą, įskaitant NPT ir teritorijas be branduolinių ginklų visame pasaulyje, ir yra išleidęs daug leidinių, kurie visi yra viešai prieinami ir nemokamai prieinami internete.

Svarbi UNIDIR funkcijų dalis – sušaukti ir sudaryti palankesnes sąlygas neformaliam įvairių ekspertų dialogui nusiginklavimo klausimais, apimančiam temas nuo MNG klausimų iki naujų ir besiformuojančių ginklų technologijų. Todėl UNIDIR turi platų tinklą, kuriuo remiasi ir kuris padeda įgyti patirties rengiant susitikimus Ženevoje ir kitur, taip pat rengiant suvestines ataskaitas ir tolesnius veiksmus.

UNIDIR valdo Globėjų taryba, kuri taip pat veikia kaip Nusiginklavimo reikalų patariamoji taryba, kuriai atskaitingas UNIDIR direktorius. Globėjų taryba suburia įvairių ekspertų grupę iš viso pasaulio, kurie visi veikia savo vardu ir susitinka du kartus per metus, kad peržiūrėtų UNIDIR materialinę ir finansinę veiklą. Globėjų taryba kasmet teikia savo darbo ataskaitas JT generaliniam sekretoriui. UNIDIR direktorius yra atsakingas už UNIDIR veiklos organizavimą, vadovavimą jam ir administravimą, įskaitant jo nepriklausomų mokslinių tyrimų rezultatus ir finansinius bei administracinius procesus.

UNIDIR yra savarankiška organizacija, tačiau jam taikomos JT finansinės taisyklės ir reglamentai, o jo finansų auditą atlieka JT Auditorių taryba. Visos projektų lėšos administruojamos ir valdomos pagal Umoja, o jų peržiūra atliekama kas ketvirtį. UNIDIR bent kartą per metus, o kai kuriais atvejais – kas ketvirtį teikia ataskaitas atitinkamiems paramos teikėjams apie pažangą, padarytą vykdant atskirus projektus, ir lėšas, atsižvelgdamas į kiekvieno paramos teikėjo reikalavimus.

2019 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/73

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/939

2019 m. birželio 6 d.

kuriuo identifikatorius suteikiantys subjektai skiriami eksploatuoti medicinos priemonių unikalių priemonių identifikatorių (UDI) priskyrimo sistemą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (1), ypač į jo 27 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES (2), ypač į jo 24 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	tiek pagal Reglamento (ES) 2017/745 27 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Reglamento (ES) 2017/746 24 straipsnio 1 dalį nustatyta tam tikrų medicinos priemonių, kurios patenka į šių reglamentų taikymo sritį, unikalių identifikatorių sistema (toliau – UDI sistema);

(2)

prieš pateikdamas rinkai priemones, kurioms taikoma UDI sistema, gamintojas priemonei ir, jei taikoma, visų sluoksnių pakuotėms turi priskirti unikalų identifikatorių. UDI turi būti sukurtas laikantis identifikatorių suteikiančio subjekto, paskirto Komisijos eksploatuoti UDI priskyrimo sistemą, nustatytų taisyklių. Gamintojai gali naudoti tik Komisijos paskirtų identifikatorius suteikiančių subjektų nustatytus kodavimo standartus;

(3)	Reglamento (ES) 2017/745 27 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) 2017/746 24 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti identifikatorius suteikiantys subjektai prieš juos skiriant eksploatuoti UDI priskyrimo sistemą pagal tą reglamentą;

(4)

2018 m. gruodžio 21 d. Komisijos interneto svetainėje buvo paskelbtas kvietimas suinteresuotiesiems identifikatorius suteikiantiems subjektams iki 2019 m. sausio 25 d. teikti paraiškas dėl paskyrimo eksploatuoti UDI priskyrimo sistemą pagal Reglamentą (ES) 2017/745 ir UDI priskyrimo sistemą pagal Reglamentą (ES) 2017/746 (3). Buvo gautos keturios paraiškos. Komisija įvertino kiekvieną šių paraiškų ir padarė išvadą, kad atitinkami subjektai atitinka susijusius paskyrimo kriterijus pagal abu reglamentus. Buvo konsultuotasi ir su Medicinos prietaisų koordinavimo grupe (MPKG), ir ji nepateikė jokių prieštaravimų;

(5)	todėl šio sprendimo priede išvardyti subjektai turėtų būti paskirti eksploatuoti UDI priskyrimo sistemą pagal Reglamentą (ES) 2017/745 ir UDI priskyrimo sistemą pagal Reglamentą (ES) 2017/746;

(6)

šio sprendimo nuostatos glaudžiai susijusios, kadangi ir Reglamentas (ES) 2017/745, ir Reglamentas (ES) 2017/746 taikomi medicinos priemonėms ir abiem reglamentais nustatytos UDI sistemos yra glaudžiai susijusios ir joms abejoms taikomi vienodi reikalavimai. Kadangi turi būti paskirti tie patys identifikatorius suteikiantys subjektai, eksploatuosiantys UDI priskyrimo sistemą pagal Reglamentą (ES) 2017/745 ir UDI priskyrimo sistemą pagal Reglamentą (ES) 2017/746, pageidautina paskyrimus pagal abu šiuos reglamentus įtraukti į vieną sprendimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Identifikatorius suteikiančių subjektų paskyrimas

Šio sprendimo priede išvardyti identifikatorius suteikiantys subjektai paskiriami eksploatuoti UDI priskyrimo sistemą pagal Reglamentą (ES) 2017/745 ir UDI priskyrimo sistemą pagal Reglamentą (ES) 2017/746.

2 straipsnis

Paskyrimo sąlygos

1. Paskyrimai, atlikti pagal 1 straipsnį, galioja penkerius metus nuo 2019 m. birželio 27 d. Šio laikotarpio pabaigoje kiekvienas iš šių paskyrimų gali būti atnaujintas kitam penkerių metų laikotarpiui, jeigu identifikatorius suteikiantis subjektas tebeatitinka paskyrimo kriterijus ir sąlygas.

2. Komisija gali bet kuriuo laiku sustabdyti arba atšaukti identifikatorius suteikiančio subjekto paskyrimą pagal 1 straipsnį, jeigu ji nustato, kad subjektas nebeatitinka Reglamento (ES) 2017/745 27 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje arba Reglamento (ES) 2017/746 24 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų kriterijų.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 117, 2017 5 5, p. 1.

(2) OL L 117, 2017 5 5, p. 176.

(3) Kvietimas paskelbtas https://ec.europa.eu/growth/content/call-applications-view-designation-udi-issuing-entities-accordance-article-272-regulation-eu_en.

PRIEDAS

Identifikatorius suteikiančių subjektų, paskirtų eksploatuoti UDI priskyrimo sistemą pagal Reglamentą (ES) 2017/745 ir UDI priskyrimo sistemą pagal Reglamentą (ES) 2017/746, sąrašas

GS1 AISBL

b)	Health Industry Business Communications Council (HIBCC)

ICCBBA

d)	Informationsstelle für Arzneispezialitäten (IFA GmbH)

2019 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/76

VISOS EUROPOS IR VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO VALSTYBIŲ PREFERENCINIŲ KILMĖS TAISYKLIŲ REGIONINĖS KONVENCIJOS JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 2/2017

2017 m. gegužės 16 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos II priedėlio nuostatos įtraukiant galimybę taikyti sąlyginį apmokestinimą ir visišką kumuliaciją prekybai, kuriai taikomas Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (VELPS), kurio šalys yra Moldovos Respublika ir Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės [2019/940]

JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (1),

kadangi:

(1)

Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad II priedėlyje išdėstomos specialiosios nuostatos, kurias taiko tam tikros Susitariančiosios Šalys ir kuriomis nukrypstama nuo I priedėlyje nustatytų nuostatų;

(2)	Konvencijos II priedėlio 1 straipsnyje numatyta, kad dvišalei prekybai Susitariančiosios Šalys gali taikyti specialiąsias nuostatas, kuriomis nukrypstama nuo I priedėlyje nustatytų nuostatų, ir kad tos nuostatos yra išdėstytos II priedėlio prieduose;

(3)

Serbijos Respublika, pirmininkaujanti VELPS muitų ir kilmės taisyklių pakomitečiui pagal Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (VELPS), kurio šalys yra Moldovos Respublika ir Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės (toliau – VELPS šalys), pranešė Konvencijos jungtinio komiteto sekretoriatui apie 2015 m. lapkričio 26 d. Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimo jungtinio komiteto sprendimą Nr. 3/2015, kuriuo numatė galimybę taikyti sąlyginį apmokestinimą ir visišką kumuliaciją Moldovos Respublikos ir Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvių tarpusavio prekybai pagal VELPS;

(4)	Konvencijos 4 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta, kad jungtinis komitetas priima šios Konvencijos, įskaitant jos priedėlius, pakeitimus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Konvencijos II priedėlis, kuriame pateiktos nuo Konvencijos I priedėlio nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos, iš dalies pakeičiamas ir papildomas Konvencijos II priedėlio XIII, G ir H priedais, pateiktais šio sprendimo prieduose.

2 straipsnis

Konvencijos II priedėlio XIII, G ir H prieduose, pateiktuose šio sprendimo prieduose, nurodomossąlyginį apmokestinimo ir visiškos kumuliacijos draudimo taikymo VELPS šalių tarpusavio prekybai sąlygos.

3 straipsnis

Priedai yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja tą dieną, kai jį priima jungtinis komitetas.

Taikymo diena – 2019 m. liepos 1 d.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 16 d.

Jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

Péter KOVÀCS

(1) OL L 54, 2013 2 26, p. 4.

I PRIEDAS

Konvencijos II priedėlyje įterpiamas šis XIII priedas:

„XIII PRIEDAS

Prekyba, kuriai taikomas Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (VELPS), kurio šalys yra Moldovos Respublika ir Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės

1 straipsnis

Kilmės kumuliacijos netaikymas

Produktams, įgijusiems kilmės statusą taikant šiame priede numatytas nuostatas, netaikoma I priedėlio 3 straipsnyje nurodyta kumuliacija.

2 straipsnis

Kilmės kumuliacija

Įgyvendinant I priedėlio 2 straipsnio 1 dalies b punktą, Moldovos Respublikoje arba Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos proceso šalyse dalyvėse (toliau – VELPS šalys) atliktas apdorojimas ar perdirbimas laikomas atliktu kitoje VELPS šalyje, jeigu gauti produktai yra vėliau apdorojami ar perdirbami atitinkamoje VELPS šalyje. Jeigu pagal šią nuostatą kilmės statusą turintys produktai yra gauti dviejose ar daugiau atitinkamų šalių, jie laikomi atitinkamos VELPS šalies kilmės produktais tik tuo atveju, jeigu apdorojimo ar perdirbimo mastas yra didesnis, nei nurodyta I priedėlio 6 straipsnyje.

3 straipsnis

Kilmės įrodymai

1. Nedarant poveikio I priedėlio 16 straipsnio 4 ir 5 dalims, EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoda VELPS šalies muitinė, jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi VELPS šalies kilmės produktais taikant šio priedo 2 straipsnyje nurodytą kumuliaciją ir atitinka kitus I priedėlio reikalavimus.

2. Nedarant poveikio I priedėlio 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, kilmės deklaracija gali būti surašyta, jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi VELPS šalies kilmės produktais taikant šio priedo 2 straipsnyje nurodytą kumuliaciją ir atitinka kitus I priedėlio reikalavimus.

4 straipsnis

Tiekėjo deklaracijos

1. Kai EUR.1 judėjimo sertifikatas yra išduodamas arba kilmės deklaracija yra surašoma VELPS šalyje jos kilmės statusą turintiems produktams, kuriems gaminti buvo panaudotos iš kitų VELPS šalių įvežtos prekės, kurios buvo apdorotos ar perdirbtos šiose šalyse, bet neįgijo lengvatinės kilmės statuso, atsižvelgiama į pagal šį straipsnį šioms prekėms pateiktą tiekėjo deklaraciją.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tiekėjo deklaracija yra įrodymas, kad atitinkamos prekės buvo apdorotos ar perdirbtos VELPS šalyje, siekiant nustatyti, ar produktai, kuriuos gaminant buvo panaudotos šios prekės, gali būti laikomi VELPS šalių kilmės produktais ir ar jie atitinka kitus I priedėlio reikalavimus.

3. Išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, tiekėjas surašo atskirą tiekėjo deklaraciją kiekvienai prekių siuntai šio priedėlio G priede nustatyta forma popieriaus lape, pridedamame prie sąskaitos faktūros, pristatymo pranešimo ar bet kurio kito prekybinio dokumento, kuriame atitinkamos prekės apibūdinamos pakankamai išsamiai, kad jas būtų galima identifikuoti.

4. Jeigu tiekėjas reguliariai konkrečiam klientui tiekia prekes, kurių apdorojimas ar perdirbimas VELPS šalyse ilgą laiką, tikėtina, nesikeis, jis gali pateikti vieną tiekėjo deklaraciją, galiojančią ir vėlesnėms tų prekių siuntoms (toliau – ilgalaikė tiekėjo deklaracija).

Ilgalaikė tiekėjo deklaracija paprastai gali galioti ne ilgiau kaip vienus metus nuo jos surašymo. Ilgesnio deklaracijos galiojimo sąlygas nustato VELPS šalies, kurioje ji surašyta, muitinė.

Tiekėjas surašo ilgalaikę tiekėjo deklaraciją šio priedėlio H priede nustatyta forma ir apibūdina atitinkamas prekes pakankamai išsamiai, kad jas būtų galima identifikuoti. Atitinkamam klientui ji pateikiama prieš išsiunčiant jam pirmąją prekių, kurios nurodytos toje deklaracijoje, siuntą arba kartu su pirmąja siunta.

Tiekėjas nedelsdamas praneša klientui, jeigu ilgalaikė tiekėjo deklaracija tiekiamoms prekėms nebegalioja.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos tiekėjo deklaracijos spausdinamos rašomąja mašinėle arba kompiuteriu anglų kalba pagal VELPS šalies, kurioje ta deklaracija yra surašoma, nacionalinės teisės nuostatas; tiekėjas ją pasirašo ranka. Deklaracija taip pat gali būti surašoma ranka; tokiu atveju tai daroma rašalu spausdintinėmis raidėmis.

6. Deklaraciją surašęs tiekėjas turi būti pasiruošęs VELPS šalies, kurioje surašyta deklaracija, muitinės prašymu bet kuriuo metu pateikti visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad toje deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga.

5 straipsnis

Patvirtinamieji dokumentai

Tiekėjo deklaracijos, kuriomis įrodomas VELPS šalyse atliktas panaudotų medžiagų apdorojimas arba perdirbimas ir kurios yra surašytos vienoje iš šių šalių, laikomos I priedėlio 16 straipsnio 3 dalyje ir 21 straipsnio 5 dalyje bei šio priedo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytu dokumentu, naudojamu siekiant įrodyti, kad EUR.1 judėjimo sertifikate ar kilmės deklaracijoje nurodyti produktai gali būti laikomi VELPS šalių kilmės produktais ir kad jie atitinka kitus I priedėlio reikalavimus.

6 straipsnis

Tiekėjo deklaracijų saugojimas

Tiekėjo deklaraciją surašęs tiekėjas ne trumpiau kaip trejus metus saugo deklaracijos ir visų sąskaitų faktūrų, pristatymo pranešimų ar kitų prekybinių dokumentų, prie kurių pridedama ta deklaracija, kopijas, taip pat šio priedo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus.

Tiekėjas, pateikiantis ilgalaikę tiekėjo deklaraciją, ne trumpiau kaip trejus metus saugo deklaracijos ir visų sąskaitos faktūrų, pristatymo pranešimų ar kitų prekybinių dokumentų, susijusių su prekėmis, dėl kurių pateikiama ta deklaracija, ir kurios išsiųstos atitinkamam klientui, taip pat šio priedo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų kopijas. Šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo ilgalaikės tiekėjo deklaracijos galiojimo termino pabaigos.

7 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

Nedarant poveikio I priedėlio 31 ir 32 straipsniams, kad užtikrintų tinkamą šio priedo taikymą, VELPS šalys per kompetentingas muitines padeda vienos kitoms tikrinti EUR.1 judėjimo sertifikatų, kilmės deklaracijų arba tiekėjo deklaracijų autentiškumą ir tuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą.

8 straipsnis

Tiekėjo deklaracijų patikrinimas

1. Vėlesni tiekėjo deklaracijų arba ilgalaikių tiekėjo deklaracijų tikrinimai gali būti atliekami atsitiktinės atrankos būdu arba kai VELPS šalies, kurioje į tokias deklaracijas atsižvelgta išduodant EUR.1 judėjimo sertifikatą arba surašant kilmės deklaraciją, muitinė turi pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo arba jame pateiktos informacijos teisingumo.

2. Siekdama įgyvendinti šio straipsnio 1 dalies nuostatas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos VELPS šalies muitinė grąžina tiekėjo deklaraciją arba ilgalaikę tiekėjo deklaraciją ir sąskaitas faktūras, pristatymo pranešimus ar kitus prekybinius dokumentus, susijusius su prekėmis, kurios buvo įtrauktos į tokią deklaraciją, VELPS šalies, kurioje buvo surašyta ta deklaracija, muitinei, nurodydama, jei reikia, prašymo atlikti tikrinimą esmines priežastis arba formą.

Kartu su prašymu atlikti vėlesnį tikrinimą muitinė perduoda visus turimus dokumentus ir informaciją, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad tiekėjo deklaracijoje arba ilgalaikėje tiekėjo deklaracijoje pateikta informacija yra neteisinga.

3. Tikrinimą atlieka VELPS šalies, kurioje buvo surašyta tiekėjo deklaracija arba ilgalaikė tiekėjo deklaracija, muitinė. Šiuo tikslu ji turi teisę reikalauti bet kokių įrodymų ir atlikti bet kokį tiekėjo apskaitos dokumentų tikrinimą ar bet kokį kitą, jos manymu, būtiną tikrinimą.

4. Tikrinimo paprašiusiai muitinei apie jo rezultatus pranešama kuo greičiau. Iš minėtų rezultatų turi būti aiškiai matyti, ar tiekėjo deklaracijoje arba ilgalaikėje tiekėjo deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga ir ar galima, o jei galima, tai kokiu mastu, atsižvelgti į tokią deklaraciją išduodant EUR.1 judėjimo sertifikatą ar surašant kilmės deklaraciją.

9 straipsnis

Sankcijos

Kiekvienam asmeniui, kuris, siekdamas pasinaudoti produktams taikomu lengvatiniu režimu, parengia dokumentą, kuriame pateikiama neteisinga informacija, arba dėl kurio kaltės toks dokumentas parengiamas, taikomos sankcijos.

10 straipsnis

Draudimas grąžinti muito mokesčius arba atleisti nuo muito mokesčių

I priedėlio 14 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas VELPS šalių dvišalei prekybai.

“

II PRIEDAS

Konvencijos II priedėlyje įterpiamas šis G priedas:

„G PRIEDAS

Tiekėjo deklaracija dėl prekių, kurios buvo apdorotos arba perdirbtos VELPS šalyse, bet neįgijo lengvatinės kilmės statuso

Tiekėjo deklaracija, kurios tekstas pateikiamas toliau, turi būti surašyta laikantis išnašose nurodytų reikalavimų. Tačiau išnašų teksto perrašyti nereikia.

TIEKĖJO DEKLARACIJA

dėl prekių, kurios buvo apdorotos arba perdirbtos VELPS šalyse, bet neįgijo lengvatinės kilmės statuso

Aš, toliau pasirašęs prekių, nurodytų pridedamame dokumente, tiekėjas, pareiškiu, kad:

toliau išvardytos ne VELPS šalių kilmės medžiagos buvo panaudotos VELPS šalyse gaminant šias prekes:

Tiekiamų prekių aprašymas (1)	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų aprašymas	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų pozicija (2)	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė (3)




Bendra vertė

2.	Visos kitos VELPS šalyse gaminant šias prekes panaudotos medžiagos yra VELPS šalių kilmės.

Toliau nurodytos prekės buvo apdorotos arba perdirbtos ne VELPS šalyse pagal Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio 11 straipsnį ir ten įgijo šią bendrą pridėtinę vertę:

Tiekiamų prekių aprašymas

…

Bendra pridėtinė vertė, įgyta ne VELPS šalyse (4)

…

(Vieta ir data)

…

(Tiekėjo adresas ir parašas; be to, šalia turi būti įskaitomai įrašyta deklaraciją pasirašiusio asmens pavardė)

“

(1) Kai sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime arba kitame prekybiniame dokumente, prie kurio pridedama deklaracija, nurodomos skirtingų rūšių prekės arba prekės, kurių sudėtyje yra skirtingi kiekiai kilmės statuso neturinčių medžiagų, tiekėjas turi aiškiai tai nurodyti.

Pavyzdys

Dokumente nurodyti skirtingų modelių elektros varikliai, priskiriami 8501 pozicijai, skirti naudoti gaminant skalbykles, priskiriamas 8450 pozicijai. Skirtingų modelių variklių gamyboje naudojamų kilmės statuso neturinčių medžiagų pobūdis ir vertė skiriasi. Todėl pirmoje skiltyje turi būti nurodyti skirtingi modeliai, o visose kitose skiltyse nurodoma informacija turi būti pateikiama atskirai kiekvienam modeliui, kad skalbyklių gamintojas galėtų teisingai įvertinti savo produktų kilmės statusą, atsižvelgdamas į naudojamą elektros variklio modelį.

(2) Šiose skiltyse prašoma informacija turėtų būti pateikiama tik tuo atveju, jei ji būtina.

Pavyzdžiai

Geležinės vielos, priskiriamos 7217 pozicijai, gamintojas, pagaminęs ją iš kilmės statuso neturinčių geležies strypų, antroje skiltyje turėtų nurodyti „geležies strypai“. Jeigu ši viela turi būti naudojama gaminant mašiną, kurios taisyklėje pateikiamas visų kilmės statuso neturinčių medžiagų procentinės vertės apribojimas, trečioje skiltyje būtina nurodyti kilmės statuso neturinčių strypų vertę.

(3) Medžiagų vertė panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų muitinė vertė importo metu arba, jei ji nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už tas medžiagas vienoje iš VELPS šalių. Tiksli kiekvienos panaudotos kilmės statuso neturinčios medžiagos vertė turi būti nurodoma pirmoje skiltyje nurodytų prekių vienetui.

(4) Bendra pridėtinė vertė visos ne VELPS šalyse patirtos išlaidos, įskaitant visų ten panaudotų medžiagų vertę. Tiksli ne VELPS šalyse įgyta bendra pridėtinė vertė turi būti nurodyta pateikiant pirmoje skiltyje nurodytų prekių vieneto vertę.

III PRIEDAS

Konvencijos II priedėlyje įterpiamas šis H priedas:

„H PRIEDAS

Ilgalaikė tiekėjo deklaracija dėl prekių, kurios buvo apdorotos arba perdirbtos VELPS šalyse, bet neįgijo lengvatinės kilmės statuso

Ilgalaikė tiekėjo deklaracija, kurios tekstas pateikiamas toliau, turi būti surašyta laikantis išnašose nurodytų reikalavimų. Tačiau išnašų teksto perrašyti nereikia.

ILGALAIKĖ TIEKĖJO DEKLARACIJA

dėl prekių, kurios buvo apdorotos arba perdirbtos VELPS šalyse, bet neįgijo lengvatinės kilmės statuso

Aš, toliau pasirašęs šiame dokumente nurodytų prekių tiekėjas, reguliariai tiekiantis jas … (1) pareiškiu, kad:

toliau išvardytos ne VELPS šalių kilmės medžiagos buvo panaudotos VELPS šalyse gaminant šias prekes:

Tiekiamų prekių aprašymas (2)	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų aprašymas	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų pozicija (3)	Panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė (4)




Bendra vertė

2.	Visos kitos VELPS šalyse gaminant šias prekes panaudotos medžiagos yra VELPS šalių kilmės.

Tiekiamų prekių aprašymas	Bendra pridėtinė vertė, įgyta ne VELPS šalyse (5)

Ši deklaracija galioja visoms vėliau siunčiamoms šių prekių siuntoms, išsiųstoms nuo…

iki … (6).

Įsipareigoju nedelsdamas pranešti … (7), jeigu ši deklaracija neteks galios.

…

(Vieta ir data)

…

(Tiekėjo adresas ir parašas; be to, šalia turi būti įskaitomai įrašyta deklaraciją pasirašiusio asmens pavardė)

“

(1) Kliento vardas ir pavardė arba pavadinimas ir adresas.

(2) Kai sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime arba kitame prekybiniame dokumente, prie kurio pridedama deklaracija, nurodomos skirtingų rūšių prekės arba prekės, kurių sudėtyje yra skirtingi kiekiai kilmės statuso neturinčių medžiagų, tiekėjas turi aiškiai tai nurodyti.

Pavyzdys

(3) Šiose skiltyse prašoma informacija turėtų būti pateikiama tik tuo atveju, jei ji būtina.

Pavyzdžiai

Taisyklėje, taikomoje drabužiams, priskiriamiems ex 62 skirsniui, nurodoma, kad gali būti naudojami kilmės statuso neturintys verpalai. Jeigu tokių drabužių gamintojas Serbijoje naudoja iš Juodkalnijos importuotą audinį, kuris buvo ten gautas audžiant kilmės statuso neturinčius verpalus, Juodkalnijos tiekėjui pakanka savo deklaracijoje nurodyti verpalus kaip kilmės statuso neturinčią medžiagą, o tokių verpalų pozicijos ir vertės nurodyti nebūtina. Geležinės vielos, priskiriamos 7217 pozicijai, gamintojas, pagaminęs ją iš kilmės statuso neturinčių geležies strypų, antroje skiltyje turėtų nurodyti „geležies strypai“. Jeigu ši viela turi būti naudojama gaminant mašiną, kurios taisyklėje pateikiamas visų kilmės statuso neturinčių medžiagų procentinės vertės apribojimas, trečioje skiltyje būtina nurodyti kilmės statuso neturinčių strypų vertę.

(4) Medžiagų vertė panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų muitinė vertė importo metu arba, jei ji nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už tas medžiagas vienoje iš VELPS šalių. Tiksli kiekvienos panaudotos kilmės statuso neturinčios medžiagos vertė turi būti nurodyta pateikiant pirmoje skiltyje nurodytų prekių vieneto vertę.

(5) Bendra pridėtinė vertė visos ne VELPS šalyse patirtos išlaidos, įskaitant visų ten panaudotų medžiagų vertę. Tiksli ne VELPS šalyse įgyta bendra pridėtinė vertė turi būti nurodyta pateikiant pirmoje skiltyje nurodytų prekių vieneto vertę.

(6) Įrašyti datas. Ilgalaikės tiekėjo deklaracijos galiojimo laikas paprastai neturėtų viršyti 12 mėnesių, atsižvelgiant į valstybės, kurioje surašoma ilgalaikė tiekėjo deklaracija, muitinės nustatytas sąlygas.

(7) Kliento vardas ir pavardė arba pavadinimas ir adresas.

2019 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/85

Susitarimo dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (Interbus susitarimas) klaidų ištaisymas

( Europos Bendrijų oficialusis leidinys L 321, 2002 m. lapkričio 26 d. )

(Specialusis leidimas lietuvių kalba, 7 skyrius, 7 tomas, p. 138)

144 puslapis, 26 straipsnis:

yra:

„Šis Susitarimas pateikiamas pasirašyti nuo 2000 m. balandžio 14 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. …“,

turi būti:

„Šis Susitarimas pateikiamas pasirašyti nuo 2000 m. balandžio 14 d. iki 2001 m. birželio 30 d. …“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 149

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	62 metai 2019m. birželio 7d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/934, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vynuogių auginimo zonų, kuriose galima padidinti alkoholio koncentraciją, leidžiamų vynininkystės metodų ir apribojimų, taikytinų vynuogių produktų gamybai ir laikymui, mažiausios procentinės alkoholio koncentracijos šalutiniuose produktuose bei tų produktų šalinimo ir OIV bylų paskelbimo	1
	*	2019 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/935, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės, susijusios su analizės metodais, kuriais nustatomos fizinės, cheminės ir organoleptinės vynuogių produktų savybės, ir su pranešimais apie valstybių narių sprendimus dėl natūralios alkoholio koncentracijos didinimo	53
	*	2019 m. birželio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/936, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 808/2014, (ES) Nr. 809/2014 ir (ES) Nr. 908/2014 nuostatos dėl finansinių priemonių, nustatytų pagal kaimo plėtros programas	58
		SPRENDIMAI
	*	2019 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/937 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl Jungtinės Karalystės pateiktos prisijungimo prie Konvencijos dėl lašišų išsaugojimo Šiaurės Atlante paraiškos	61
	*	2019 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/938, kuriuo remiamas pasitikėjimo stiprinimo procesas siekiant sukurti teritoriją be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose	63
	*	2019 m. birželio 6 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/939, kuriuo identifikatorius suteikiantys subjektai skiriami eksploatuoti medicinos priemonių unikalių priemonių identifikatorių (UDI) priskyrimo sistemą ( 1 )	73
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	2017 m. gegužės 16 d. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos jungtinio komiteto sprendimas Nr. 2/2017, kuriuo iš dalies keičiamos Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos II priedėlio nuostatos įtraukiant galimybę taikyti sąlyginį apmokestinimą ir visišką kumuliaciją prekybai, kuriai taikomas Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (VELPS), kurio šalys yra Moldovos Respublika ir Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvės [2019/940]	76

		Klaidų ištaisymas
	*	Susitarimo dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (Interbus susitarimas) klaidų ištaisymas ( OL L 321, 2002 11 26 ) (Specialusis leidimas lietuvių kalba, 7 skyrius, 7 tomas, p. 138)	85


	(1) Tekstas svarbus EEE.