2019 6 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 146/3

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/912

2019 m. gegužės 28 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 650/2014, kuriuo nustatomi informacijos, kompetentingų institucijų atskleistinos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES, formato, struktūros, turinio ir metinio skelbimo datos techniniai įgyvendinimo standartai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (1), ypač į jos 143 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 650/2014 (2) nustatomi informacijos, kompetentingų institucijų skelbtinos pagal Direktyvos 2013/36/ES 143 straipsnį, formatas, struktūra, turinys ir metinio skelbimo data. Pagal tą įgyvendinimo reglamentą kompetentingų institucijų skelbtina informacija dabar turėtų būti atnaujinta siekiant užtikrinti nuoseklumą su riziką ribojančios įstaigų priežiūros sistemos pakeitimais;

(2)

svarbu, kad kompetentingų institucijų skelbiama informacija būtų aukštos kokybės ir lengvai palyginama. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 650/2014 5 straipsnį siekiant paaiškinti, kad kompetentingos institucijos turėtų rengti tik tų įstaigų, kurias prižiūri, suvestinius statistinius duomenis, ir patikslinti laikotarpį, kurio duomenys turėtų būti teikiami;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 650/2014 I priede pateikiamos formos, naudotinos skelbiant informaciją apie įstatymus ir kitus teisės aktus bei bendrąsias rekomendacijas, priimtus kiekvienoje valstybėje narėje. Tas priedas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant pateikti naudingesnės ir aktualesnės informacijos apie tai, kaip kompetentingos institucijos vykdo priežiūrą savo jurisdikcijose;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 650/2014 II priede pateikiamos formos, naudotinos skelbiant informaciją apie Sąjungos teisėje numatytas pasirinkimo galimybes ir teises veikti savo nuožiūra. Tas priedas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant į jį įtraukti papildomas pasirinkimo galimybes ir teises veikti savo nuožiūra, numatytas Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 (3). Be to, jis turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant atskirti pereinamojo laikotarpio ir nuolatines pasirinkimo galimybes ir teises veikti savo nuožiūra, taip pat atskirti šių pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra taikymą, viena vertus, kredito įstaigoms ir, kita vertus, investicinėms įmonėms;

(5)

EBI gairių dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. SREP) (4) įgyvendinimas turėtų būti skaidresnis. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 650/2014 III priedas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant į jį įtraukti vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo proceso (ILAAP) priežiūros metodo aprašymą;

(6)

reikėtų vengti informacijos kartojimosi, o suvestinių statistinių duomenų, kuriuos skelbia kompetentingos institucijos, palyginamumas turėtų būti pagerintas. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 650/2014 IV priedas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant atsižvelgti į rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo lygį, kurį įstaigos taiko pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (5) pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

(7)	siekiant kelti skelbiamos informacijos kokybę ir sudaryti sąlygas prasmingesniam tos informacijos palyginimui, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 650/2014 priedų formose turėtų būti pateiktos išsamios rekomendacijos ir nurodymai;

(8)	šis reglamentas grindžiamas techninių įgyvendinimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(9)

EBI dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (6) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

(10)	todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 650/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 650/2014 iš dalies keičiamas taip:

5 straipsnio antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Kompetentingos institucijos kiekvienais metais iki liepos 31 d. atnaujina tos direktyvos 143 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą informaciją. Ta informacija apima prieš tai ėjusius kalendorinius metus.

Kompetentingos institucijos tos direktyvos 143 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytą informaciją, susijusią su įstaigomis, kurių riziką ribojančią priežiūrą jos vykdo, reguliariai, bet ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 31 d., atnaujina, nebent paskutinė paskelbta informacija nepasikeičia.“;

2)	I priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu;

3)	II priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

4)	III priedas pakeičiamas šio reglamento III priedo tekstu;

5)	IV priedas pakeičiamas šio reglamento IV priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(2) 2013 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 650/2014, kuriuo nustatomi informacijos, kompetentingų institucijų atskleistinos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES, formato, struktūros, turinio ir metinio skelbimo datos techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 185, 2014 6 25, p. 1).

(3) 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1).

(4) 2014 m. gruodžio 19 d. gairės dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) bendros tvarkos ir metodikų, EBA/GL/2014/13.

(5) 2014 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 650/2014, kuriuo nustatomi informacijos, kompetentingų institucijų atskleistinos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES, formato, struktūros, turinio ir metinio skelbimo datos techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(6) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

I PRIEDAS

TAISYKLĖS IR NURODYMAI

Formų sąrašas

1 dalis	Direktyvos 2013/36/ES perkėlimas į nacionalinę teisę
2 dalis	Modelio patvirtinimas
3 dalis	Specializuoto skolinimo pozicijos
4 dalis	Kredito rizikos mažinimas
5 dalis	Įstaigoms taikomi specialūs informacijos atskleidimo reikalavimai
6 dalis	Rizikos ribojimo reikalavimų netaikymas
7 dalis	Kredito įstaigų kvalifikuotosios akcijų paketų dalys
8 dalis	Reguliavimo ir finansinės ataskaitos

Bendrosios pastabos dėl I priedo formų pildymo

Skelbdamos informaciją apie bendruosius kriterijus ir metodiką kompetentingos institucijos neatskleidžia informacijos apie jokias priežiūros priemones, skirtas konkrečioms įstaigoms, nepriklausomai nuo to, ar šios priemonės taikytos vienai įstaigai, ar jų grupei.

1 DALIS

Direktyvos 2013/36/ES perkėlimas į nacionalinę teisę

Direktyvos 2013/36/ES nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę

Direktyvos 2013/36/ES nuostatos

Nuorodos į nacionalinį dokumentą (1)

Nuoroda (-os) į nacionalines nuostatas (2)

Ar yra anglų kalba (TAIP/NE)

010

Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta

(mmmm/mm/dd)

020

I.	Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1–3 straipsniai

030

II.	Kompetentingos institucijos

4–7 straipsniai

040

III.	Reikalavimai kredito įstaigų veiklai pradėti ir tęsti

8–27 straipsniai

050

1.	Bendrieji reikalavimai kredito įstaigų veiklai pradėti ir tęsti

8–21 straipsniai

060

2.	Kredito įstaigos kvalifikuotoji akcijų paketo dalis

22–27 straipsniai

070

IV.	Pradinis investicinių įmonių kapitalas

28–32 straipsniai

080

V.	Nuostatos dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas

33–46 straipsniai

090

1.	Bendrieji principai

33–34 straipsniai

100

2.	Kredito įstaigų įsisteigimo teisė

35–38 straipsniai

110

3.	Naudojimasis laisve teikti paslaugas

39 straipsnis

120

4.	Priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliojimai

40–46 straipsniai

130

VI.	Santykiai su trečiosiomis valstybėmis

47–48 straipsniai

140

VII.	Riziką ribojanti priežiūra

49–142 straipsniai

150

1.	Riziką ribojančios priežiūros principai

49–72 straipsniai

160

1.1.	Buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetencija ir pareigos

49–52 straipsniai

170

1.2.	Keitimasis informacija ir profesinė paslaptis

53–62 straipsniai

180

1.3.	Asmenų, atsakingų už metinių ir konsoliduotų ataskaitų teisinę kontrolę, pareigos

63 straipsnis

190

1.4.	Priežiūros įgaliojimai, įgaliojimai taikyti sankcijas ir teisė pateikti skundą

64–72 straipsniai

200

2.	Peržiūros procesai

73–110 straipsniai

210

2.1.	Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas

73 straipsnis

220

2.2.	Įstaigų tvarka, procesai ir mechanizmai

74–96 straipsniai

230

2.3.	Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas

97–101 straipsniai

240

2.4.	Priežiūros priemonės ir įgaliojimai

102–107 straipsniai

250

2.5.	Taikymo lygis

108–110 straipsniai

260

3.	Konsoliduota priežiūra

111–127 straipsniai

270

3.1.	Konsoliduotos priežiūros vykdymo principai

111–118 straipsniai

280

3.2.	Finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės

119–127 straipsniai

290

4.	Kapitalo rezervai

128–142 straipsniai

300

4.1.

Rezervai

128–134 straipsniai

310

4.2.	Anticiklinių kapitalo rezervų nustatymas ir apskaičiavimas

135–140 straipsniai

320

4.3.	Kapitalo apsaugos priemonės

141–142 straipsniai

330

VIII.

Kompetentingų institucijų atskleidžiama informacija

143–144 straipsniai

340

IX.	Direktyvos 2002/87/EB pakeitimai

150 straipsnis

350

X.	Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

151–165 straipsniai

360

1.	Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl įstaigų, kurios naudojasi įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, priežiūros

151–159 straipsniai

370

2.	Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kapitalo rezervų

160 straipsnis

380

3.	Baigiamosios nuostatos

161–165 straipsniai

2 DALIS

Modelio patvirtinimas

010	Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta	(mmmm/mm/dd)
		Metodo aprašymas
	Vidaus reitingais pagrįsto (IRB) metodo naudojimo būtiniausiems kapitalo, reikalingo kredito rizikai padengti, reikalavimams apskaičiuoti patvirtinimo priežiūros metodas
020	Būtiniausi dokumentai, kuriuos įstaigos turi pateikti, teikdamos prašymą naudoti IRB metodą	[laisvos formos tekstas]
030	Kompetentingos institucijos atliekamo vertinimo proceso aprašymas (savęs įvertinimas, išorės auditorių dalyvavimas ir patikrinimas vietoje) ir pagrindiniai vertinimo kriterijai	[laisvos formos tekstas]
040	Kompetentingos institucijos priimamų sprendimų forma ir pranešimas apie juos prašymą pateikusioms įstaigoms	[laisvos formos tekstas]
	Vidaus modelio metodo (IMA) naudojimo būtiniausiems kapitalo, reikalingo rinkos rizikai padengti, reikalavimams apskaičiuoti patvirtinimo priežiūros metodas
050	Būtiniausi dokumentai, kuriuos įstaigos turi pateikti, teikdamos prašymą naudoti IMA metodą	[laisvos formos tekstas]
060	Kompetentingos institucijos atliekamo vertinimo proceso aprašymas (savęs įvertinimas, išorės auditorių dalyvavimas ir patikrinimas vietoje) ir pagrindiniai vertinimo kriterijai	[laisvos formos tekstas]
070	Kompetentingos institucijos priimamų sprendimų forma ir pranešimas apie juos prašymą pateikusioms įstaigoms	[laisvos formos tekstas]
	Vidaus modelio metodo (IMM) naudojimo būtiniausiems kapitalo, reikalingo sandorio šalies kredito rizikai padengti, reikalavimams apskaičiuoti patvirtinimo priežiūros metodas
080	Būtiniausi dokumentai, kuriuos įstaigos turi pateikti, teikdamos prašymą naudoti IMM metodą	[laisvos formos tekstas]
090	Kompetentingos institucijos atliekamo vertinimo proceso aprašymas (savęs įvertinimas, išorės auditorių dalyvavimas ir patikrinimas vietoje) ir pagrindiniai vertinimo kriterijai	[laisvos formos tekstas]
100	Kompetentingos institucijos priimamų sprendimų forma ir pranešimas apie juos prašymą pateikusioms įstaigoms	[laisvos formos tekstas]
	Pažangiojo vertinimo metodo (AMA) naudojimo būtiniausiems kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, reikalavimams apskaičiuoti patvirtinimo priežiūros metodas
110	Būtiniausi dokumentai, kuriuos įstaigos turi pateikti, teikdamos prašymą naudoti AMA metodą	[laisvos formos tekstas]
120	Kompetentingos institucijos atliekamo vertinimo proceso aprašymas (savęs įvertinimas, išorės auditorių dalyvavimas ir patikrinimas vietoje) ir pagrindiniai vertinimo kriterijai	[laisvos formos tekstas]
130	Kompetentingos institucijos priimamų sprendimų forma ir pranešimas apie juos prašymą pateikusioms įstaigoms	[laisvos formos tekstas]

3 DALIS

Specializuoto skolinimo pozicijos

	Reglamentas (ES) Nr. 575/2013	Nuostatos	Kompetentingos institucijos teikiama informacija
010	Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta		(mmmm/mm/dd)
020	153 straipsnio 5 dalis	Ar kompetentinga institucija paskelbė nurodymus, kuriuose patikslinta, kaip įstaigos turėtų atsižvelgti į 153 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksnius priskirdamos rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms?	[Taip / Ne]
030		Jei taip, pateikite nuorodą į nacionalinius nurodymus	[nuoroda į nacionalinį dokumentą]
040		Ar nacionaliniai nurodymai yra anglų kalba?	[Taip / Ne]

4 DALIS

Kredito rizikos mažinimas

	Reglamentas (ES) Nr. 575/2013	Nuostatos	Aprašymas	Kompetentingos institucijos teikiama informacija
010	Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta				(mmmm/mm/dd)
020	201 straipsnio 2 dalis	Finansų įstaigų, kurios yra reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, arba kriterijų, pagal kuriuos nustatomos tokios finansų įstaigos, sąrašo skelbimas	Kompetentingos institucijos paskelbia ir tvarko tų finansų įstaigų, kurios yra reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 201 straipsnio 1 dalies f punktą teikėjai, arba kriterijų, pagal kuriuos nustatomi tie reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, sąrašą.	Finansų įstaigų arba kriterijų joms nustatyti sąrašas	[laisvos formos tekstas – galima pateikti internetinę nuorodą į tokį sąrašą ar kriterijus kompetentingos institucijos svetainėje]
030	201 straipsnio 2 dalis	Taikomų rizikos ribojimo reikalavimų aprašymas	Kartu su reikalavimus atitinkančių finansų įstaigų arba kriterijų, pagal kuriuos nustatomos tokios finansų įstaigos, sąrašu kompetentingos institucijos paskelbia taikytinų rizikos ribojimo reikalavimų aprašymą.	Kompetentingų institucijų taikomų rizikos ribojimo reikalavimų aprašymas	[laisvos formos tekstas]
040	227 straipsnio 2 dalies e punktas	0 % kintamumo koregavimo taikymo sąlyga	Pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą įstaigos gali taikyti 0 % kintamumo koregavimą, jei už sandorį atsiskaitoma tai sandorio rūšiai tinkamoje patikrintoje atsiskaitymo sistemoje.	Išsamus aprašymas, kaip kompetentinga institucija nusprendžia, kad atsiskaitymo sistema yra tinkama patikrinta sistema.	[laisvos formos tekstas]
050	227 straipsnio 2 dalies f punktas	0 % kintamumo koregavimo taikymo sąlyga	Pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą įstaigos gali taikyti 0 % kintamumo koregavimą, jei sutarties arba sandorio dokumentai yra standartiniai dokumentai, rinkoje taikomi atitinkamų vertybinių popierių atpirkimo sandoriams arba tokių vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandoriams.	Patikslinimas, kokie dokumentai laikomi rinkoje taikomais standartiniais dokumentais.	[laisvos formos tekstas]
060	229 straipsnio 1 dalis	Užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonių vertinimo principai taikant IRB metodą	Nekilnojamąjį turtą nepriklausomas vertintojas gali įvertinti hipotekine arba mažesne verte valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus tokios hipotekinės vertės vertinimo kriterijus.	Nacionalinės teisės aktuose nustatyti hipotekinės vertės vertinimo kriterijai.	[laisvos formos tekstas]

5 DALIS

Įstaigoms taikomi specialūs informacijos atskleidimo reikalavimai

	Direktyva 2013/36/ES	Reglamentas (ES) Nr. 575/2013	Nuostata	Kompetentingos institucijos teikiama informacija
010	Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta				(mmmm/mm/dd)
020	106 straipsnio 1 dalies a punktas		Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos dažniau nei kartą per metus skelbtų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 aštuntoje dalyje nurodytą informaciją, ir nustatyti galutinius informacijos skelbimo terminus	Įstaigų informacijos skelbimo dažnumas ir terminai	[laisvos formos tekstas]
030	106 straipsnio 1 dalies b punktas		Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos naudotų specialias priemones ir vietas kitokiai nei finansinės ataskaitos informacijai skelbti	Įstaigų naudotinų specialių priemonių rūšys	[laisvos formos tekstas]
040		13 straipsnio 1 ir 2 dalys	Sisteminės svarbos patronuojamosios įmonės ir tos patronuojamosios įmonės, kurios turi esminės reikšmės savo vietos rinkai, atskleidžia Reglamento (ES) Nr. 575/2013 aštuntoje dalyje nurodytą informaciją individualiai arba iš dalies konsoliduotai.	Kompetentingos institucijos taikomi kriterijai patronuojamosios įmonės svarbai įvertinti	[laisvos formos tekstas]

6 DALIS

Rizikos ribojimo reikalavimų netaikymas

	Reglamentas (ES) Nr. 575/2013	Nuostatos	Aprašymas	Kompetentingos institucijos teikiama informacija
010	Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta				(mmmm/mm/dd)
020	7 straipsnio 1 ir 2 dalys (Reikalavimų netaikymas atskiroms patronuojamosioms įmonėms)	Leidimas individualiai netaikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antroje–penktoje ir aštuntoje dalyse nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų	Reikalavimų galima netaikyti bet kuriai patronuojamajai įmonei, jei pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių, kurios jos patronuojančiajai įmonei trukdytų greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus.	Kompetentingos institucijos taikomi kriterijai siekiant įvertinti, ar nėra kliūčių greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus	[laisvos formos tekstas]
030	7 straipsnio 3 dalis (Reikalavimų netaikymas atskiroms patronuojančiosioms įstaigoms)	Leidimas individualiai netaikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antroje–penktoje ir aštuntoje dalyse nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų	Reikalavimų galima netaikyti bet kuriai patronuojančiajai įstaigai, jei pagal 7 straipsnio 3 dalies a punktą šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių, kurios trukdytų greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus patronuojančiajai įstaigai.	Kompetentingos institucijos taikomi kriterijai siekiant įvertinti, ar nėra kliūčių greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus	[laisvos formos tekstas]
040	8 straipsnis (Likvidumo reikalavimų netaikymas patronuojamosioms įmonėms)	Leidimas individualiai netaikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šeštoje dalyje nustatytų likvidumo reikalavimų	Reikalavimų galima netaikyti vieno pogrupio įstaigoms, jei pagal 8 straipsnio 1 dalies c punktą tos įstaigos yra sudariusios kompetentingoms institucijoms priimtinas sutartis, kuriose numatytas laisvas lėšų judėjimas tarp jų joms suteikiant galimybę suėjus terminui įvykdyti individualias ir bendras prievoles.	Kompetentingos institucijos taikomi kriterijai siekiant įvertinti, ar sutartyse numatytas laisvas lėšų judėjimas tarp vieno likvidumo pogrupio įstaigų	[laisvos formos tekstas]
050	9 straipsnio 1 dalis (Individualus konsolidavimo metodas)	Patronuojančiosioms įstaigoms suteikiamas leidimas į savo rizikos ribojimo reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antroje–penktoje ir aštuntoje dalyse, apskaičiavimą įtraukti patronuojamąsias įmones	Pagal 9 straipsnio 2 dalį leidimas suteikiamas tik tada, kai patronuojančioji įstaiga kompetentingoms institucijoms visiškai įrodo, kad šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių, kurios trukdytų į reikalavimų apskaičiavimą įtrauktai patronuojamajai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar suėjus terminui padengti įsipareigojimus savo patronuojančiajai įstaigai.	Kompetentingos institucijos taikomi kriterijai siekiant įvertinti, ar nėra kliūčių greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus	[laisvos formos tekstas]
060	10 straipsnis (Centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamos kredito įstaigos)	Leidimas individualiai netaikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antroje–aštuntoje dalyse nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų	Valstybės narės gali toliau laikytis galiojančių nacionalinės teisės aktų, susijusių su išimties taikymu, ir juos taikyti tik tuo atveju, jei jie neprieštarauja Reglamentui (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvai 2013/36/ES	Su išimties taikymu susijęs taikomas nacionalinės teisės aktas	[nuoroda į nacionalinį dokumentą]

7 DALIS

Kredito įstaigų kvalifikuotosios akcijų paketų dalys

	Direktyva 2013/36/ES	Vertinimo kriterijai ir informacija, būtina siekiant įvertinti kredito įstaigą ketinančio įsigyti siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą	Kompetentingos institucijos teikiama informacija
010	Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta			(mmmm/mm/dd)
020	23 straipsnio 1 dalies a punktas	Siūlomo įsigyjančio asmens reputacija	Aprašymas, kaip kompetentinga institucija vertina siūlomo įsigyjančio asmens sąžiningumą	[laisvos formos tekstas]
030			Aprašymas, kaip kompetentinga institucija vertina siūlomo įsigyjančio asmens profesinę kompetenciją	[laisvos formos tekstas]
040			Praktinė informacija apie kompetentingų institucijų bendradarbiavimo pagal Direktyvos 2013/36/ES 24 straipsnį procesą	[laisvos formos tekstas]
050	23 straipsnio 1 dalies b punktas	Valdymo organo narių arba vyresniosios vadovybės narių, kurie vadovaus kredito įstaigos veiklai, reputacija, žinios, įgūdžiai ir patirtis	Aprašymas, kaip kompetentinga institucija vertina valdymo organo narių ir vyresniosios vadovybės narių reputaciją, žinias, įgūdžius ir patirtį	[laisvos formos tekstas]
060	23 straipsnio 1 dalies c punktas	Siūlomo įsigyjančio asmens finansinis patikimumas	Aprašymas, kaip kompetentinga institucija vertina siūlomo įsigyjančio asmens finansinį patikimumą	[laisvos formos tekstas]
070	23 straipsnio 1 dalies c punktas	Siūlomo įsigyjančio asmens finansinis patikimumas	Praktinė informacija apie kompetentingų institucijų bendradarbiavimo pagal Direktyvos 2013/36/ES 24 straipsnį procesą	[laisvos formos tekstas]
080	23 straipsnio 1 dalies d punktas	Kredito įstaigos rizikos ribojimo reikalavimų laikymasis	Aprašymas, kaip kompetentinga institucija vertina, ar kredito įstaiga galės laikytis rizikos ribojimo reikalavimų	[laisvos formos tekstas]
090	23 straipsnio 1 dalies e punktas	Įtarimas dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo	Aprašymas, kaip kompetentinga institucija vertina, ar yra tinkamas pagrindas įtarti pinigų plovimą ar teroristų finansavimą	[laisvos formos tekstas]
100	23 straipsnio 1 dalies e punktas	Įtarimas dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo	Praktinė informacija apie kompetentingų institucijų bendradarbiavimo pagal Direktyvos 2013/36/ES 24 straipsnį procesą	[laisvos formos tekstas]
110	23 straipsnio 4 dalis	Informacijos, kompetentingų institucijų pateiktinos teikiant pranešimą, sąrašas	Informacijos, kurią teikdamas pranešimą privalo pateikti siūlomas įsigyjantis asmuo, kad kompetentinga institucija įvertintų siūlomą įsigyjantį asmenį ir siūlomą įsigijimą, sąrašas	[laisvos formos tekstas]

8 DALIS

Reguliavimo ir finansinės ataskaitos

010	Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta	(mmmm/mm/dd)
020	Finansinės informacijos teikimas pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą Nr. 680/2014
030	Ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 99 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas taikomas įstaigoms, netaikančioms tarptautinių apskaitos standartų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002?	[Taip / Ne]
040	Jei taip, kokios apskaitos sistemos taikomos tokioms įstaigoms?	[laisvos formos tekstas]
050	Jei taip, kokiu lygmeniu taikomi informacijos teikimo reikalavimai (individualiai / konsoliduotai / iš dalies konsoliduotai)?	[laisvos formos tekstas]
060	Ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 99 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi kitiems finansų subjektams, kurie nėra kredito įstaigos arba investicinės įmonės?	[Taip / Ne]
070	Jei taip, kokių rūšių finansų subjektams (pvz., finansų įmonėms) taikomi tie informacijos teikimo reikalavimai?	[laisvos formos tekstas]
080	Jei taip, kokio dydžio pagal (individualaus) balanso sumą yra tie finansų subjektai?	[laisvos formos tekstas]
090	Ar teikiant informaciją kompetentingai institucijai naudojami XBRL standartai?	[Taip / Ne]
100	Informacijos apie nuosavas lėšas ir nuosavų lėšų reikalavimus teikimas pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą Nr. 680/2014
110	Ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 99 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi kitiems finansų subjektams, kurie nėra kredito įstaigos arba investicinės įmonės?	[Taip / Ne]
120	Jei taip, kokios apskaitos sistemos taikomos tokiems finansų subjektams?	[laisvos formos tekstas]
130	Jei taip, kokių rūšių finansų subjektams (pvz., finansų įmonėms) taikomi tie informacijos teikimo reikalavimai?	[laisvos formos tekstas]
140	Jei taip, kokio dydžio pagal (individualaus) balanso sumą yra tie finansų subjektai?	[laisvos formos tekstas]
150	Ar teikiant informaciją kompetentingai institucijai naudojami XBRL standartai?	[Taip / Ne]

(1) Interneto svetainės, kurioje pateikiamas nacionalinis dokumentas, kuriuo į nacionalinę teisę perkelta konkreti Sąjungos nuostata, hipersaitas (-ai).

(2) Išsamios nuorodos į nacionalines nuostatas, kaip antai atitinkama antraštinė dalis, skyrius, pastraipa ir pan.

II PRIEDAS

PASIRINKIMO GALIMYBĖS IR TEISĖS VEIKTI SAVO NUOŽIŪRA

Formų sąrašas

1 dalis	Direktyvoje 2013/36/ES, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir LCR deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 nustatytos pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra
2 dalis	Direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos pereinamojo laikotarpio pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra
3 dalis	Kintamosios atlygio dalys (Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnis)

Kompetentingos institucijos informacijos apie konkrečioms įstaigoms skirtus priežiūros veiksmus ar sprendimus neatskleidžia. Skelbdamos informaciją apie bendruosius kriterijus ir metodiką kompetentingos institucijos neatskleidžia informacijos apie jokias priežiūros priemones, skirtas konkrečioms įstaigoms, nepriklausomai nuo to, ar šios priemonės taikytos vienai įstaigai, ar jų grupei.

1 DALIS

Direktyvoje 2013/36/ES, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir LCR deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 nustatytos pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra

Direktyva 2013/36/ES

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013

LCR deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61

Adresatas

Taikymo sritis

Pavadinimas

Pasirinkimo galimybės ar teisės veikti savo nuožiūra aprašymas

Pasinaudota (TAIP / NE / NETAIKOMA) (1)

Nacionalinis dokumentas (2)

Nuoroda (-os) (3)

Ar yra anglų kalba? (TAIP / NE)

Išsami informacija / pastabos

010

Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta

(mmmm/mm/dd)

020

9 straipsnio 2 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos

Draudimo asmenims ar įmonėms, kurios nėra kredito įstaigos, verstis indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės išimtis

Draudimas asmenims ar įmonėms, kurios nėra kredito įstaigos, verstis indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės netaikomas valstybės narės, valstybės narės regioninės ar vietos valdžios institucijos arba tarptautinės viešosios organizacijos, kuriai priklauso viena arba kelios valstybės narės, atveju, taip pat tais atvejais, kurie aiškiai numatyti nacionalinėje arba Sąjungos teisėje, jei tokiai veiklai tais atvejais taikomos reguliavimo ir kontrolės priemonės, skirtos indėlininkams bei investuotojams apsaugoti.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

030

12 straipsnio 3 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos

Pradinis kapitalas

Valstybės narės gali nuspręsti, kad kredito įstaigos, kurios neatitinka atskirų nuosavų lėšų turėjimo reikalavimų ir kurios veikė 1979 m. gruodžio 15 d., gali toliau vykdyti savo veiklą.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

040

12 straipsnio 3 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos

Pradinis kapitalas

Kredito įstaigas, kurioms pagal Direktyvos 2013/36/ES 12 straipsnio 3 dalį valstybių narių sprendimu leista toliau vykdyti savo veiklą, valstybės narės gali atleisti nuo Direktyvos 2013/36/ES 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyto reikalavimo vykdymo.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

050

12 straipsnio 4 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos

Pradinis kapitalas

Valstybės narės gali išduoti veiklos leidimą tam tikrų kategorijų kredito įstaigoms, kurių pradinis kapitalas yra mažesnis negu 5 mln. EUR, jeigu pradinis kapitalas yra ne mažesnis kaip 1 mln. EUR ir atitinkama valstybė narė Komisijai ir EBI praneša, dėl kokių priežasčių ji ta galimybe pasinaudojo.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

060

21 straipsnio 1 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

Išimtys, taikomos centrinės įstaigos nuolatos kontroliuojamoms kredito įstaigoms

Kompetentingos institucijos gali netaikyti Direktyvos 2013/36/ES 10, 12 straipsniuose ir 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų centrinės įstaigos nuolatos kontroliuojamoms kredito įstaigoms.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

070

29 straipsnio 3 dalis

Valstybės narės

Investicinės įmonės

Pradinis tam tikrų rūšių investicinių įmonių kapitalas

Valstybės narės gali sumažinti minimalią pradinio kapitalo sumą nuo 125 000 EUR iki 50 000 EUR tais atvejais, kai įmonė neturi leidimo laikyti klientų pinigų arba vertybinių popierių, taip pat neturi leidimo prekiauti savo sąskaita arba platinti emisijų tvirto įsipareigojimo pagrindu.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

080

32 straipsnio 1 dalis

Valstybės narės

Investicinės įmonės

Investicinių įmonių pradiniam kapitalui taikoma tęstinumo išlyga

Valstybės narės gali ir toliau išduoti leidimus investicinėms įmonėms ir Direktyvos 2013/36/ES 30 straipsnyje nurodytoms įmonėms, veikusioms 1995 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, kurių nuosavų lėšų suma yra mažesnė už tos direktyvos 28 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 1 ar 3 dalyje arba 30 straipsnyje nustatytą pradinio kapitalo dydį.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

090

40 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

Informacijos teikimo priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms reikalavimai

Informacijos, statistikos ar priežiūros tikslais priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad visos kredito įstaigos, turinčios filialų jų teritorijose, joms periodiškai teiktų informaciją apie savo veiklą tose priimančiosiose valstybėse narėse, kad tos kompetentingos institucijos visų pirma galėtų įvertinti, ar filialas yra svarbus pagal Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnio 1 dalį.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

100

129 straipsnio 2 dalis

Valstybės narės

Investicinės įmonės

Reikalavimo turėti kapitalo apsaugos rezervą netaikymas mažosioms ir vidutinėms investicinėms įmonėms

Nukrypstant nuo 129 straipsnio 1 dalies, valstybė narė gali netaikyti toje dalyje nustatytų reikalavimų mažosioms ir vidutinėms investicinėms įmonėms, jei dėl tokios išimties nekyla grėsmė tos valstybės narės finansų sistemos stabilumui.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

110

130 straipsnio 2 dalis

Valstybės narės

Investicinės įmonės

Reikalavimo turėti anticiklinį kapitalo rezervą netaikymas mažosioms ir vidutinėms investicinėms įmonėms

Nukrypstant nuo 130 straipsnio 1 dalies, valstybė narė gali netaikyti toje dalyje nustatytų reikalavimų mažosioms ir vidutinėms investicinėms įmonėms, jei dėl tokios išimties nekyla grėsmė tos valstybės narės finansų sistemos stabilumui.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

120

133 straipsnio 18 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Reikalavimas turėti sisteminės rizikos rezervą

Valstybės narės gali taikyti sisteminės rizikos rezervą visoms pozicijoms.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

130

134 straipsnio 1 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Sisteminės rizikos rezervo normos pripažinimas

Kitos valstybės narės gali pripažinti pagal 133 straipsnį nustatytą sisteminės rizikos rezervo normą ir taikyti tą rezervo normą šalyje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms tą rezervo normą nustačiusioje valstybėje narėje turimų pozicijų atžvilgiu.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

140

152 straipsnio pirma pastraipa

Valstybės narės

Kredito įstaigos

Informacijos teikimo priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms reikalavimai

Statistikos tikslais priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad visos kredito įstaigos, turinčios filialų jų teritorijose, joms periodiškai teiktų informaciją apie savo veiklą tose priimančiosiose valstybėse narėse.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

150

152 straipsnio antra pastraipa

Valstybės narės

Kredito įstaigos

Informacijos teikimo priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms reikalavimai

Priimančiosios valstybės narės gali reikalauti, kad kitų valstybių narių kredito įstaigų filialai teiktų tokią pat informaciją, kokios tuo tikslu jos reikalauja iš nacionalinių kredito įstaigų.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

160

160 straipsnio 6 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kapitalo rezervų

Valstybės narės gali nustatyti trumpesnį pereinamąjį laikotarpį dėl kapitalo rezervų nei nustatytasis 160 straipsnio 1–4 dalyse. Kitos valstybės narės gali pripažinti tokį trumpesnį pereinamąjį laikotarpį.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

170

4 straipsnio 2 dalis

Valstybės narės arba kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Netiesiogiai turimo nekilnojamojo turto vertinimas

Valstybės narės arba jų kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą akcijas, kurios yra netiesiogiai turimo nekilnojamojo turto ekvivalentas, laikyti tiesiogiai turimu nekilnojamuoju turtu, jeigu toks netiesioginis turėjimas konkrečiai reglamentuojamas atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje ir, jį įkeitus kaip užtikrinimo priemonę, kreditoriams suteikiamas lygiavertis užtikrinimas.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

180

6 straipsnio 4 dalis

Kompetentingos institucijos

Investicinės įmonės

Individualus reikalavimų taikymas

Kol bus pateikta Komisijos ataskaita pagal 508 straipsnio 3 dalį, kompetentingos institucijos gali leisti investicinėms įmonėms nesilaikyti šeštoje dalyje (Likvidumas) nustatytų prievolių atsižvelgiant į investicinių įmonių veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

190

24 straipsnio 2 dalis

Informacijos teikimas ir privalomas TFAS taikymas

Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos turto ir nebalansinių straipsnių vertę ir nuosavas lėšas nustatytų pagal tarptautinius apskaitos standartus, taikytinus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

200

89 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Ne finansų sektoriaus įmonėse turimų kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių rizikos vertinimas ir draudimas jų turėti

Kompetentingos institucijos 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų kvalifikuotosioms akcijų paketo dalims taiko šiuos reikalavimus:

apskaičiuodamos kapitalo poreikį pagal šio reglamento trečią dalį įstaigos 1 250 % rizikos koeficientą taiko didesnei iš šių sumų:

i)	1 dalyje nurodytai kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių sumai, kuri viršija 15 % reikalavimus atitinkančio kapitalo;

ii)	2 dalyje nurodytai kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių bendrai sumai, kuri viršija 60 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

201

89 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Ne finansų sektoriaus įmonėse turimų kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių rizikos vertinimas ir draudimas jų turėti

Kompetentingos institucijos 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų kvalifikuotosioms akcijų paketo dalims taiko šiuos reikalavimus:

kompetentingos institucijos draudžia įstaigoms turėti 1 ir 2 dalyse nurodytų kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių, kurių suma viršija tose dalyse nurodytas reikalavimus atitinkančio kapitalo procentines dalis.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

210

95 straipsnio 2 dalis

Kompetentingos institucijos

Investicinės įmonės

Investicinėms įmonėms, turinčioms ribotą leidimą teikti investicines paslaugas, taikomi reikalavimai

Kompetentingos institucijos investicinėms įmonėms, turinčioms ribotą leidimą teikti investicines paslaugas, gali nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus, kurie būtų toms įmonėms privalomi pagal 2013 m. gruodžio 31 d. galiojančias direktyvų 2006/49/EB ir 2006/48/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

220

99 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

Informacijos apie nuosavų lėšų reikalavimą ir finansinės informacijos teikimo reikalavimai

Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad tos kredito įstaigos, kurios taiko tarptautinius apskaitos standartus, taikytinus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, teikdamos informaciją apie konsoliduotas nuosavas lėšas pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį, taip pat pateiktų finansinę informaciją, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

230

124 straipsnio 2 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Rizikos koeficientai ir kriterijai, taikomi nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms

Kompetentingos institucijos gali atitinkamais atvejais nustatyti didesnį rizikos koeficientą arba griežtesnius kriterijus, nei nustatyta 125 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamos į finansinio stabilumo aspektus.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

240

129 straipsnio 1 dalis

Padengtųjų obligacijų pozicijos

Kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su EBI, gali iš dalies netaikyti pirmos pastraipos c punkto ir leisti 2 kredito kokybės žingsniui priskirti iki 10 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų bendros nominaliosios vertės pozicijos, jeigu dėl tame punkte nurodyto 1 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo dokumentuose galima užfiksuoti reikšmingas galimas koncentracijos problemas atitinkamose valstybėse narėse.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

250

164 straipsnio 5 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) svertinio vidurkio mažiausi įverčiai

Remdamosi pagal 101 straipsnį surinktais duomenimis ir atsižvelgdamos į nekilnojamojo turto rinkos raidos perspektyvas bei visus kitus svarbius rodiklius, kompetentingos institucijos reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus vertina, ar šio straipsnio 4 dalyje nurodyti mažiausi LGD įverčiai yra tinkami jų teritorijoje esančiu gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms pozicijoms. Kompetentingos institucijos gali, kai tinkama, remdamosi finansinio stabilumo aspektais, nustatyti didesnius jų teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų svertinio LGD vidurkio mažiausius įverčius.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

260

178 straipsnio 1 dalies b punktas

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymas

Kompetentingos institucijos 90 dienų laikotarpį gali pakeisti 180 dienų laikotarpiu tuo atveju, jei pozicijos užtikrintos gyvenamosios paskirties arba MVĮ komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu mažmeninių pozicijų klasėje, ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų atveju.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

270

284 straipsnio 4 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Pozicijos vertė

Kompetentingos institucijos gali reikalauti aukštesnio nei 1,4 α koeficiento arba leisti įstaigoms naudoti savus įverčius pagal 284 straipsnio 9 dalį.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

280

284 straipsnio 9 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Pozicijos vertė

Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms naudoti savus alfa įverčius.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

290

327 straipsnio 2 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Konvertuojamos finansinės priemonės ir pagrindinės ją sudarančios finansinės priemonės priešingų pozicijų tarpusavio užskaita

Kompetentingos institucijos gali vadovautis nuostata, pagal kurią atsižvelgiama į tikimybę, kad tam tikra konvertuojama finansinė priemonė bus konvertuojama, arba nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus, kuriais bus padengti bet kokie nuostoliai, galintys atsirasti atliekant konvertavimą.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

300

395 straipsnio 1 dalis

Kompetentingos institucijos

Įstaigų pozicijoms taikomos didelių pozicijų ribos

Įstaigų pozicijoms kompetentingos institucijos gali nustatyti mažesnę didelės pozicijos ribą negu 150 000 000 EUR.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

310

400 straipsnio 2 dalies a punktas ir 493 straipsnio 3 dalies a punktas

Kompetentingos institucijos

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį padengtosioms obligacijoms, kurioms taikomos 129 straipsnio 1, 3 ir 6 dalių sąlygos.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

320

400 straipsnio 2 dalies b punktas ir 493 straipsnio 3 dalies b punktas

Kompetentingos institucijos

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

330

400 straipsnio 2 dalies c punktas ir 493 straipsnio 3 dalies c punktas

Kompetentingos institucijos

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį įstaigos pozicijoms savo patronuojančiajai įmonei arba patronuojamosioms įmonėms.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

340

400 straipsnio 2 dalies d punktas ir 493 straipsnio 3 dalies d punktas

Kompetentingos institucijos

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį regioninėms ar centrinėms kredito įstaigoms, su kuriomis kredito įstaiga sudaro vieną tinklą ir kurios yra atsakingos už grynųjų pinigų tarpuskaitos operacijas tame tinkle.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

350

400 straipsnio 2 dalies e punktas ir 493 straipsnio 3 dalies e punktas

Kompetentingos institucijos

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį kredito įstaigų pozicijoms, atsiradusioms kredito įstaigoms, viena iš kurių veikia ne konkurencijos sąlygomis ir teikia arba garantuoja paskolas pagal teisės aktuose numatytas programas arba savo įstatus konkretiems ekonomikos sektoriams remti, paskolų naudojimui taikant tam tikros formos valstybės priežiūrą ir apribojimus, jeigu atitinkamos pozicijos atsiranda dėl tokių paskolų, kurios perduodamos naudos gavėjams per kredito įstaigas, arba dėl šių paskolų garantijų.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

360

400 straipsnio 2 dalies f punktas ir 493 straipsnio 3 dalies f punktas

Kompetentingos institucijos

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį įstaigų pozicijoms, jeigu tos pozicijos nesudaro šių įstaigų nuosavų lėšų, jų galiojimas netrunka ilgiau nei iki kitos darbo dienos pabaigos ir jos nėra išreikštos pagrindine prekybos valiuta.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

370

400 straipsnio 2 dalies g punktas ir 493 straipsnio 3 dalies g punktas

Kompetentingos institucijos

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį centrinių bankų pozicijoms minimalių privalomųjų atsargų, kurias įstaiga turi laikyti tuose centriniuose bankuose ir kurios yra išreikštos jų nacionaline valiuta, forma.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

380

400 straipsnio 2 dalies h punktas ir 493 straipsnio 3 dalies h punktas

Kompetentingos institucijos

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį centrinės valdžios pozicijoms, atsirandančioms dėl privalomų likvidumo reikalavimų, kurie vykdomi vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų jos nacionaline valiuta, forma, jeigu kompetentinga institucija savo nuožiūra nuspręstų, kad tų centrinės valdžios institucijų kredito rizikos vertinimas, kurį priskiria paskirtoji išorinė kredito rizikos vertinimo institucija, yra investicinio lygio.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

390

400 straipsnio 2 dalies i punktas ir 493 straipsnio 3 dalies i punktas

Kompetentingos institucijos

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį 50 % vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių dokumentinių akredityvų ir vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių nepanaudotų kredito priemonių, nurodytų I priede, ir, kompetentingoms institucijoms pritarus, 80 % garantijų, išskyrus paskolų garantijas, kurios pagrįstos teisinėmis ar priežiūros nuostatomis ir kurios nariams, turintiems kredito įstaigos statusą, suteikiamos pagal abipusės garantijos programas.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

400

400 straipsnio 2 dalies j punktas ir 493 straipsnio 3 dalies j punktas

Kompetentingos institucijos

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį teisiškai reikalaujamoms garantijoms, kai hipotekinė paskola, finansuojama išleidus hipotekines obligacijas, yra išmokėta paskolos gavėjui prieš galutinį hipotekos įrašymą į žemės registrą, jeigu garantija nenaudojama siekiant sumažinti riziką, apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

410

400 straipsnio 2 dalies k punktas ir 493 straipsnio 3 dalies k punktas

Kompetentingos institucijos

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai pripažintoms biržoms ir kitos pripažintų biržų pozicijos.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

420

412 straipsnio 5 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos

Padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas

Iki to laiko, kol pagal 460 straipsnį Sąjungoje bus apibrėžti ir visiškai nustatyti privalomi būtiniausi padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimų standartai, valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti nacionalines likvidumo reikalavimų nuostatas.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

430

412 straipsnio 5 dalis

Valstybės narės arba kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

Padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas

Valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad jose veiklos leidimą gavusios įstaigos arba tų įstaigų pogrupis toliau taikytų didesnį padengimo likvidžiuoju turtu iki 100 % reikalavimą iki to laiko, kol pagal 460 straipsnį bus visiškai nustatytas privalomas būtiniausias 100 % standartas.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

440

413 straipsnio 3 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos

Pastovaus finansavimo reikalavimas

Iki to laiko, kol pagal 510 straipsnį Sąjungoje bus apibrėžti ir nustatyti privalomi būtiniausi grynojo pastovaus finansavimo poreikių standartai, valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti nacionalines pastovaus finansavimo reikalavimų nuostatas.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

450

415 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

Informacijos apie likvidumą teikimo reikalavimai

Iki to laiko, kol bus visiškai nustatyti privalomi likvidumo reikalavimai, kompetentingos institucijos gali toliau rinkti informaciją stebėsenos priemonėmis siekdamos stebėti, kaip laikomasi galiojančių nacionalinių likvidumo standartų.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

460

420 straipsnio 2 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

Netenkamų pinigų srauto koeficientas

Kompetentingos institucijos gali taikyti iki 5 % netenkamų pinigų srauto koeficientą su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, kaip nurodyta 429 straipsnyje ir 1 priede.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

470

467 straipsnio 2 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Tikrąja verte vertinamų nerealizuotų nuostolių vertinimas pereinamuoju laikotarpiu

Nukrypdamos nuo 467 straipsnio 1 dalies, tais atvejais, kai tokia tvarka buvo taikoma iki 2014 m. sausio 1 d., kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms į nuosavų lėšų sudedamąsias dalis neįtraukti ES patvirtinto 39-ojo TAS kategorijoje „parduoti laikomas“ klasifikuojamų centrinės valdžios pozicijų nerealizuoto pelno arba nuostolių.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

480

467 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Tikrąja verte vertinamų nerealizuotų nuostolių vertinimas pereinamuoju laikotarpiu

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytiną procentinę dalį 467 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytuose intervaluose.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

490

468 straipsnio 2 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Tikrąja verte vertinamo nerealizuoto pelno vertinimas pereinamuoju laikotarpiu

Jeigu pagal 467 straipsnį reikalaujama, kad įstaigos, apskaičiuodamos bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, įtrauktų savo nerealizuotus nuostolius, įvertintus tikrąja verte, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms, apskaičiuojant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, įtraukti 100 % nerealizuoto pelno, įvertinto tikrąja verte.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

500

468 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Tikrąja verte vertinamo nerealizuoto pelno vertinimas pereinamuoju laikotarpiu

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytiną nerealizuoto pelno, išbraukiamo iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, procentinę dalį 468 straipsnio 2 dalies a–c punktuose nurodytuose intervaluose.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

510

471 straipsnio 1 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Draudimo bendrovėse turimų nuosavo kapitalo dalių atskaitymo iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių išimtis

Nukrypdamos nuo 49 straipsnio 1 dalies, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms neatskaityti draudimo įmonėse, perdraudimo įmonėse arba draudimo kontroliuojančiosiose bendrovėse turimų kapitalo dalių, jei įvykdomos 471 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

520

473 straipsnio 1 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

19-ojo TAS pakeitimų įdiegimas

Nukrypstant nuo 481 straipsnio, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms, kurios savo ataskaitas rengia laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų, priimtų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, prie savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pridėti atitinkamai pagal 473 straipsnio 2 arba 3 dalį taikytiną sumą, padaugintą iš pagal 473 straipsnio 4 dalį taikytino koeficiento.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

530

478 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsnių

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia kiekvienam iš toliau išvardytų atskaitymų taikytiną procentinę dalį 478 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytuose intervaluose:

a)	atskiriems atskaitymams, kurių reikalaujama pagal 36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

b)	atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, ir 36 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytų straipsnių bendrai sumai, kurią reikalaujama atskaityti pagal 48 straipsnį;

c)	kiekvienam atskaitymui, kurio reikalaujama pagal 56 straipsnio b–d punktus;

d)	kiekvienam atskaitymui, kurio reikalaujama pagal 66 straipsnio b–d punktus.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

540

479 straipsnio 4 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Priemonių ir straipsnių, nesudarančių mažumos dalies, pripažinimas konsoliduotu bendru 1 lygio nuosavu kapitalu pereinamuoju laikotarpiu

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytiną procentinę dalį 479 straipsnio 3 dalyje nurodytuose intervaluose.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

550

480 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Mažumos dalies ir kvalifikuotojo papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo pripažinimas pereinamuoju laikotarpiu

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytino koeficiento vertę 480 straipsnio 2 dalyje nurodytuose intervaluose.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

560

481 straipsnio 5 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Papildomi filtrai ir atskaitymai pereinamuoju laikotarpiu

Kiekvieno 481 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto filtro arba atskaitymo atveju kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytinas procentines dalis to straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose intervaluose.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

570

486 straipsnio 6 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Straipsnių, sudarančių bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsnius, tęstinumo apribojimai

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytinas procentines dalis 486 straipsnio 5 dalyje nurodytuose intervaluose.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

580

495 straipsnio 1 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertinimas pagal IRB metodą pereinamuoju laikotarpiu

Nukrypdamos nuo trečios dalies 3 skyriaus, iki 2017 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti IRB metodo tam tikroms įstaigų ir toje valstybėje narėje esančių įstaigų ES patronuojamųjų įmonių 2007 m. gruodžio 31 d. turėtoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

590

496 straipsnio 1 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Pereinamojo laikotarpio nuostata dėl nuosavų lėšų reikalavimų padengtųjų obligacijų pozicijoms apskaičiavimo

Kompetentingos institucijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. gali visiškai arba iš dalies netaikyti 10 % ribos Prancūzijos Fonds Communs de Créances arba pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų išleistiems didesnio prioriteto vienetams, kurie yra lygiaverčiai 129 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose nurodytiems Prancūzijos Fonds Communs de Créances išleistiems didesnio prioriteto vienetams, jeigu tenkinamos 496 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

600

10 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

LCR. Likvidusis turtas

Kredito įstaigos centriniame banke laikomas likvidumo rezervas pripažįstamas 1 lygio turtu, jeigu jį galima atsiimti nepalankiausių sąlygų laikotarpiu. Tikslai, kuriais galima atsiimti centriniame banke laikomus rezervus taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti kompetentingos institucijos ir ECB arba centrinio banko susitarime.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

610

10 straipsnio 2 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

LCR. Likvidusis turtas

Itin aukštos kokybės padengtųjų obligacijų, nurodytų 1 dalies f punkte, rinkos vertė sumažinama bent 7 %. Išskyrus tai, kas 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatyta KIS akcijoms ir investiciniams vienetams, likusio 1 lygio turto vertės mažinti nereikalaujama.

Tie atvejai, kai didesni vertės sumažinimai buvo nustatyti visai turto klasei (visam turtui, kuriam taikomi specialūs ir diferencijuoti vertės sumažinimai pagal LCR deleguotąjį reglamentą) (pvz., visoms 1 lygio padengtosioms obligacijoms ir t. t.).

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

620

12 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

LCR. 2B lygio turtas

Akcijos gali būti laikomos 2B lygio turtu, jeigu jos įtrauktos į valstybės narės arba trečiosios valstybės pagrindinį biržos indeksą ir kaip tokios nurodomos valstybės narės kompetentingos institucijos arba trečiosios valstybės atitinkamos valdžios institucijos.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

630

12 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

LCR. 2B lygio turtas

Kredito įstaigoms, kurios pagal savo įstatus dėl religinių priežasčių negali turėti palūkaninio turto, kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalies b punkto ii ir iii papunkčių, jeigu yra įrodymų, kad tuos reikalavimus atitinkančio nepalūkaninio turto yra nepakankamai, ir toks nepalūkaninis turtas yra pakankamai likvidus privačiose rinkose.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

640

24 straipsnio 6 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

LCR. Su trečiojoje valstybėje laikomais stabiliais indėliais, atitinkančiais 3 % koeficiento taikymo sąlygas, susiję netenkamų pinigų srautai

Kredito įstaigoms jų kompetentinga institucija gali leisti mažmeninių indėlių, kuriems taikoma trečiosios valstybės indėlių garantijų sistema, lygiavertė 1 dalyje nurodytai sistemai, sumą dauginti iš 3 %, jeigu trečioji valstybė leidžia taikyti tokią tvarką.

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

2 DALIS

Direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos pereinamojo laikotarpio pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra

Direktyva 2013/36/ES

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013

Adresatas

Taikymo sritis

Pavadinimas

Pasirinkimo galimybės ar teisės veikti savo nuožiūra aprašymas

Taikymo metai ir vertė % (jei taikoma)

Pasinaudota (TAIP/NE/NETAIKOMA)

Nacionalinis dokumentas

Nuorodos

Ar yra anglų kalba? (TAIP/NE)

Išsami informacija / pastabos

010

Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta

(mmmm/mm/dd)

011

160 straipsnio 6 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kapitalo rezervų

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

012

493 straipsnio 3 dalies a punktas

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį padengtosioms obligacijoms, kurioms taikomos 129 straipsnio 1, 3 ir 6 dalių sąlygos.

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

013

493 straipsnio 3 dalies b punktas

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms.

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

014

493 straipsnio 3 dalies c punktas

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį įstaigos pozicijoms savo patronuojančiajai įmonei arba patronuojamosioms įmonėms.

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

015

493 straipsnio 3 dalies d punktas

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

016

493 straipsnio 3 dalies e punktas

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

017

493 straipsnio 3 dalies f punktas

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

018

493 straipsnio 3 dalies g punktas

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

019

493 straipsnio 3 dalies h punktas

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

020

493 straipsnio 3 dalies i punktas

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

021

493 straipsnio 3 dalies j punktas

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

022

493 straipsnio 3 dalies k punktas

Valstybės narės

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Didelių pozicijų riboms taikomos išimtys arba dalinės išimtys

Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai pripažintoms biržoms ir kitos pripažintų biržų pozicijos.

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

023

412 straipsnio 5 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos

Padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

024

412 straipsnio 5 dalis

Valstybės narės arba kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

Padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

025

413 straipsnio 3 dalis

Valstybės narės

Kredito įstaigos

Pastovaus finansavimo reikalavimas

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

026

415 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos

Informacijos apie likvidumą teikimo reikalavimai

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

027

467 straipsnio 2 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Tikrąja verte vertinamų nerealizuotų nuostolių vertinimas pereinamuoju laikotarpiu

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

028

467 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Tikrąja verte vertinamų nerealizuotų nuostolių vertinimas pereinamuoju laikotarpiu

Taikytina nerealizuotų nuostolių procentinė dalis pagal 467 straipsnio 1 dalį, įtraukiama apskaičiuojant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius (procentinė dalis to straipsnio 2 dalyje nurodytuose intervaluose)

2014 m. (20–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

029

2015 m. (40–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

030

2016 m. (60–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

031

2017 m. (80–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

032

468 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Tikrąja verte vertinamo nerealizuoto pelno vertinimas pereinamuoju laikotarpiu

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

033

468 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Tikrąja verte vertinamo nerealizuoto pelno vertinimas pereinamuoju laikotarpiu

2015 m. (60–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

034

2016 m. (40–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

035

2017 m. (20–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

036

471 straipsnio 1 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Draudimo bendrovėse turimų nuosavo kapitalo dalių atskaitymo iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių išimtis

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

037

473 straipsnio 1 dalis

Kompetentingos institucijos

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

19-ojo TAS pakeitimų įdiegimas

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

038

478 straipsnio 2 dalis

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Atidėtųjų mokesčių turto, kuris egzistavo prieš 2014 m. sausio 1 d., atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

Taikytina procentinė dalis, jeigu taikoma alternatyvi procentinė dalis (procentinė dalis 478 straipsnio 2 dalyje nurodytuose intervaluose).

2014 m. (0–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

039

2015 m. (10–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

040

2016 m. (20–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

041

2017 m. (30–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

042

2018 m. (40–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

043

2019 m. (50–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

044

2020 m. (60–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

045

2021 m. (70–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

046

2022 m. (80–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

047

2023 m. (90–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

048

478 straipsnio 3 dalies a punktas

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsnių

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia procentinę dalį 478 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytuose intervaluose, taikytiną a) atskiriems atskaitymams, kurių reikalaujama pagal 36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

2014 m. (20–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

049

2015 m. (40–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

050

2016 m. (60–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

051

2017 m. (80–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

052

478 straipsnio 3 dalies b punktas

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsnių

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia procentinę dalį 478 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytuose intervaluose, taikytiną b) atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, ir 36 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytų straipsnių bendrai sumai, kurią reikalaujama atskaityti pagal 48 straipsnį;

2014 m. (20–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

053

2015 m. (40–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

054

2016 m. (60–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

055

2017 m. (80–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

056

478 straipsnio 3 dalies c punktas

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsnių

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia procentinę dalį 478 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytuose intervaluose, taikytiną c) kiekvienam atskaitymui, kurio reikalaujama pagal 56 straipsnio b–d punktus;

2014 m. (20–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

057

2015 m. (40–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

058

2016 m. (60–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

059

2017 m. (80–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

060

478 straipsnio 3 dalies d punktas

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsnių

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia procentinę dalį 478 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytuose intervaluose, taikytiną d) kiekvienam atskaitymui, kurio reikalaujama pagal 66 straipsnio b–d punktus.

2014 m. (20–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

061

2015 m. (40–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

062

2016 m. (60–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

063

2017 m. (80–100 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

064

479 straipsnio 4 dalis

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Priemonių ir straipsnių, nesudarančių mažumos dalies, pripažinimas konsoliduotu bendru 1 lygio nuosavu kapitalu pereinamuoju laikotarpiu

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytiną procentinę dalį 479 straipsnio 3 dalyje nurodytuose intervaluose.

2014 m. (0–80 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

065

2015 m. (0–60 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

066

2016 m. (0–40 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

067

2017 m. (0–20 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

068

480 straipsnio 3 dalis

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Mažumos dalies ir kvalifikuotojo papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo pripažinimas pereinamuoju laikotarpiu

Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia taikytino koeficiento vertę 480 straipsnio 2 dalyje nurodytuose intervaluose.

2014 m. (0,2–1,0)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

069

2015 m. (0,4–1,0)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

070

2016 m. (0,6–1,0)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

071

2017 m. (0,8–1,0)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

072

481 straipsnio 1 dalis

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Taikytina procentinė dalis, jeigu taikoma viena procentinė dalis (procentinė dalis 481 straipsnio 3 dalyje nurodytuose intervaluose).

2014 m. (0–80 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

073

2015 m. (0–60 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

074

2016 m. (0–40 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

075

2017 m. (0–20 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

076

481 straipsnio 5 dalis

Papildomi filtrai ir atskaitymai pereinamuoju laikotarpiu

2014 m. (0–80 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

077

2015 m. (0–60 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

078

2016 m. (0–40 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

079

2017 m. (0–20 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

080

486 straipsnio 6 dalis

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Straipsnių, sudarančių bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsnius, tęstinumo apribojimai

Straipsnių, sudarančių bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, tęstinumo apribojimų nustatymui pagal 486 straipsnio 2 dalį taikytina procentinė dalis (procentinė dalis to straipsnio 5 dalyje nurodytuose intervaluose)

2014 m. (60–80 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

081

2015 m. (40–70 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

082

2016 m. (20–60 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

083

2017 m. (0–50 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

084

2018 m. (0–40 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

085

2019 m. (0–30 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

086

2020 m. (0–20 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

087

2021 m. (0–10 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

088

Straipsnių, sudarančių papildomo 1 lygio kapitalo straipsnius, tęstinumo apribojimų nustatymui pagal 486 straipsnio 3 dalį taikytina procentinė dalis (procentinė dalis to straipsnio 5 dalyje nurodytuose intervaluose)

2014 m. (60–80 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

089

2015 m. (40–70 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

090

2016 m. (20–60 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

091

2017 m. (0–50 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

092

2018 m. (0–40 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

093

2019 m. (0–30 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

094

2020 m. (0–20 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

095

2021 m. (0–10 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

096

Straipsnių, sudarančių 2 lygio kapitalo straipsnius, tęstinumo apribojimų nustatymui pagal 486 straipsnio 4 dalį taikytina procentinė dalis (procentinė dalis to straipsnio 5 dalyje nurodytuose intervaluose)

2014 m. (60–80 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

097

2015 m. (40–70 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

098

2016 m. (20–60 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

099

2017 m. (0–50 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

100

2018 m. (0–40 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

101

2019 m. (0–30 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

102

2020 m. (0–20 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

103

2021 m. (0–10 %)

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

104

495 straipsnio 1 dalis

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertinimas pagal IRB metodą pereinamuoju laikotarpiu

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

105

496 straipsnio 1 dalis

Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

Pereinamojo laikotarpio nuostata dėl nuosavų lėšų reikalavimų padengtųjų obligacijų pozicijoms apskaičiavimo

[Metai]

[TAIP / NE / N/A]

Privaloma, jeigu TAIP

3 DALIS

Kintamosios atlygio dalys (Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnis)

	Direktyva 2013/36/ES	Adresatas	Taikymo sritis	Nuostatos	Atskleistina informacija	Pasinaudota (TAIP/NE/NETAIKOMA)	Nuorodos	Ar yra anglų kalba? (TAIP/NE)	Išsami informacija / pastabos
010	Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta				(mmmm/mm/dd)
020	94 straipsnio 1 dalies g punkto i papunktis	Valstybės narės arba kompetentingos institucijos	Kredito įstaigos ir investicinės įmonės	Maksimalus kintamosios ir fiksuotosios atlygio dalių santykis (procentinė dalis, nustatyta nacionalinės teisės aktuose ir apskaičiuojama padalijant kintamąją atlygio dalį iš fiksuotosios dalies)	[Vertė %]	[TAIP / NE]	Privaloma, jeigu TAIP	Privaloma, jeigu TAIP
030	94 straipsnio 1 dalies g punkto ii papunktis	Valstybės narės arba kompetentingos institucijos	Kredito įstaigos ir investicinės įmonės	Maksimalus kintamosios ir fiksuotosios atlygio dalių santykio lygis, kurį gali patvirtinti įstaigos akcininkai, savininkai ar nariai (procentinė dalis, nustatyta nacionalinės teisės aktuose ir apskaičiuojama padalijant kintamąją atlygio dalį iš fiksuotosios dalies)	[Vertė %]	[TAIP / NE]	Privaloma, jeigu TAIP	Privaloma, jeigu TAIP
040	94 straipsnio 1 dalies g punkto iii papunktis	Valstybės narės arba kompetentingos institucijos	Kredito įstaigos ir investicinės įmonės	Maksimali viso kintamojo atlygio dalis, kuriai gali būti taikoma diskonto norma (viso kintamojo atlygio procentinė dalis)	[Vertė %]	[TAIP / NE]	Privaloma, jeigu TAIP	Privaloma, jeigu TAIP
050	94 straipsnio 1 dalies l punktas	Valstybės narės arba kompetentingos institucijos	Kredito įstaigos ir investicinės įmonės	Priemonių, kurios gali būti naudojamos skiriant kintamąjį atlygį, rūšių ir struktūros apribojimo arba tų priemonių uždraudimo aprašymas	[Laisvos formos tekstas / vertė]	[TAIP / NE]	Privaloma, jeigu TAIP	Privaloma, jeigu TAIP

(1) TAIP – kompetentinga institucija arba valstybė narė, turinti įgaliojimą pasinaudoti atitinkama pasirinkimo galimybe ar teise veikti savo nuožiūra, ja pasinaudojo.

NE – kompetentinga institucija arba valstybė narė, turinti įgaliojimą pasinaudoti atitinkama pasirinkimo galimybe ar teise veikti savo nuožiūra, ja nepasinaudojo.

NETAIKOMA – pasinaudoti pasirinkimo galimybe neįmanoma arba teisės veikti savo nuožiūra nėra.

(2) Nacionalinio dokumento nuostatos tekstas.

(3) Nuoroda į nacionalinį dokumentą ir interneto svetainės, kurioje pateikiamas nacionalinis dokumentas, kuriuo į nacionalinę teisę perkelta konkreti Sąjungos nuostata, hipersaitas (-ai).

III PRIEDAS

Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (SREP) (1)

010

Paskutinį kartą šioje formoje pateikta informacija atnaujinta

(mmmm/mm/dd)

020

SREP taikymo sritis

(KRD 108–110 straipsniai)

Aprašomas kompetentingos institucijos taikomas SREP taikymo srities metodas, įskaitant:

—	informaciją, kurių rūšių įstaigoms SREP taikomas / netaikomas, ypač jeigu taikymo sritis skiriasi nuo nurodytųjų Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES;

—	aukšto lygio apžvalgą, kurioje nurodoma, kaip kompetentinga institucija, spręsdama dėl SREP taikymo srities ir įvairių SREP elementų vertinimo periodiškumo, atsižvelgia į proporcingumo principą (2).

[laisvos formos tekstas arba tokių rekomendacijų hipersaitas]

030

SREP elementų vertinimas

(KRD 74–96 straipsniai)

Aprašomas kompetentingos institucijos taikomas atskirų SREP elementų vertinimo (kaip nurodyta EBI gairėse dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) bendros tvarkos ir metodikų, EBA/GL/2014/13) metodas, įskaitant:

—	SREP elementų vertinimo proceso ir metodikos aukšto lygio apžvalgą, įskaitant: 1) verslo modelio analizę; 2) vidaus valdymo ir visos įstaigos kontrolės priemonių vertinimą; 3) rizikos kapitalui vertinimą; 4) rizikos likvidumui ir finansavimui vertinimą;

—	aukšto lygio apžvalgą, kurioje nurodoma, kaip kompetentinga institucija, vertindama atskirus SREP elementus, atsižvelgia į proporcingumo principą, taip pat nurodant, kaip laikytasi įstaigų skirstymo į kategorijas (3).

[laisvos formos tekstas arba tokių rekomendacijų hipersaitas]

040

ICAAP ir ILAAP tikrinimas ir vertinimas

(KRD 73, 86, 97, 98 ir 103 straipsniai)

Aprašomas kompetentingos institucijos metodas, pagal kurį atliekant SREP tikrinamas ir vertinamas vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas (ICAAP) ir vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesas (ILAAP), visų pirma vertinant ICAAP ir ILAAP kapitalo ir likvidumo skaičiavimų, atliekamų nustatant papildomų nuosavų lėšų reikalavimus ir kiekybinius likvidumo reikalavimus, patikimumą, įskaitant (4):

—	metodikos, kurią kompetentinga institucija taiko, kad patikrintų įstaigų ICAAP ir ILAAP, apžvalgą;

—	informaciją apie kompetentingos institucijos taikomus su ICAAP ir ILAAP susijusios informacijos pateikimo reikalavimus, visų pirma nurodant, kokią informaciją būtina pateikti, arba nuorodą į šiuos reikalavimus;

—	informaciją, ar įstaigai reikia atlikti nepriklausomą ICAAP ir ILAAP patikrinimą.

[laisvos formos tekstas arba tokių rekomendacijų hipersaitas]

050

Bendras SREP vertinimas ir priežiūros priemonės

(KRD 102 ir 104 straipsniai)

Aprašomas kompetentingos institucijos taikomas bendro SREP vertinimo (santraukos) ir priežiūros priemonių, kurių imamasi remiantis bendru SREP vertinimu, metodas (5).

Aprašoma, kaip SREP rezultatai siejami su ankstyvosios intervencijos priemonių taikymu pagal Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnį ir naudojami pagal tos direktyvos 32 straipsnį nustatant, ar įstaiga žlunga arba galėtų žlugti (6).

[laisvos formos tekstas arba tokių rekomendacijų hipersaitas]

(1) Kompetentingos institucijos naudotus kriterijus ir metodikas nurodo 020–040 eilutėse, o susijusius su bendru vertinimu – 050 eilutėje. Antroje skiltyje aprašoma, kokios rūšies informacija atskleistina aiškinamosiose pastabose.

(2) SREP taikymo sritis vertintina tiek įstaigos lygmeniu, tiek atsižvelgiant į jos nuosavus išteklius.

Kompetentinga institucija paaiškina, kokį metodą taikė skirstydama įstaigas į įvairias kategorijas SREP tikslais, ir aprašo, kaip taikyti kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai ir kokį poveikį toks suskirstymas į kategorijas turi finansiniam stabilumui ar kitiems bendriems priežiūros tikslams.

Be to, kompetentinga institucija paaiškina, kaip faktiškai taikomas skirstymas į kategorijas siekiant užtikrinti bent minimalų dalyvavimą SREP vertinimuose, nurodydama periodiškumą, kuriuo atliekamas skirtingų kategorijų įstaigų SREP elementų vertinimas.

(3) Įskaitant darbo priemones, pvz., vertinimo tikslu atliktus patikrinimus vietoje ir dokumentinius patikrinimus, taikytus kokybinius ir kiekybinius kriterijus, statistinius duomenis. Rekomenduojama pateikti visų rekomendacijų, skelbiamų interneto svetainėje, hipersaitus.

(4) Kompetentingos institucijos taip pat paaiškina, kaip atliekant ICAAP ir ILAAP vertinimą naudojami minimalaus dalyvavimo modeliai, taikomi proporcingumo tikslu pagal SREP kategorijas, ir kaip taikomas proporcingumo principas nustatant ICAAP ir ILAAP priežiūros lūkesčius, visų pirma nurodant visas kompetentingų institucijų paskelbtas ICAAP ir ILAAP gaires ar būtinuosius reikalavimus.

(5) Kompetentingų institucijų taikomas bendro SREP vertinimo nustatymo ir jo perdavimo įstaigoms metodas. Kompetentingų institucijų bendras vertinimas yra grindžiamas visų 020–040 eilutėse nurodytų elementų peržiūra ir visa kita kompetentingos institucijos gauta aktualia informacija apie įstaigą.

(6) Kompetentingos institucijos taip pat gali atskleisti informaciją apie politiką, kuria grindžiami jų sprendimai imtis priežiūros priemonių (kaip apibrėžta KRD 102 ir 104 straipsniuose) ir ankstyvosios intervencijos priemonių (kaip apibrėžta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) 27 straipsnyje), kai atliekant įstaigos vertinimą nustatoma trūkumų ar neatitikimų, kurių atžvilgiu būtina imtis priežiūrinės intervencijos. Atskleidžiant šią informaciją gali būti paskelbtos vidaus gairės ar kiti dokumentai, kuriuose aprašoma bendroji priežiūros praktika. Tačiau, laikantis konfidencialumo principo, jokios informacijos apie atskiroms įstaigoms skirtus sprendimus atskleisti nereikalaujama.

Be to, kompetentingos institucijos gali pateikti informaciją apie galimas pasekmes, jei įstaiga nesilaikys atitinkamų teisinių nuostatų arba priežiūros ar ankstyvosios intervencijos priemonių, jai taikomų atsižvelgus į SREP vertinimo rezultatus, pvz., išvardijamos nustatytos vykdymo užtikrinimo procedūros (jei yra).

IV PRIEDAS

SUVESTINIAI STATISTINIAI DUOMENYS

Formų sąrašas

1 dalis	Konsoliduoti duomenys pagal kompetentingas institucijas
2 dalis	Kredito rizikos duomenys
3 dalis	Rinkos rizikos duomenys
4 dalis	Operacinės rizikos duomenys
5 dalis	Priežiūros priemonių ir administracinių sankcijų duomenys
6 dalis	Reikalavimų netaikymo duomenys

Bendrosios pastabos dėl IV priedo formų pildymo

—

Kompetentingos institucijos konkrečioms įstaigoms skirtų priežiūros veiksmų ar sprendimų neatskleidžia. Skelbdamos informaciją apie bendruosius kriterijus ir metodiką kompetentingos institucijos neatskleidžia jokių priežiūros priemonių, skirtų konkrečioms įstaigoms, nepriklausomai nuo to, ar šios priemonės taikytos vienai įstaigai, ar jų grupei.

—

Į skaičiams skirtus laukelius įrašomi tik skaičiai. Į nacionalines valiutas nuorodos nepateikiamos. Sumos pateikiamos eurais, o euro zonai nepriklausančios valstybės narės savo nacionaline valiuta išreikštas sumas konvertuoja į eurus, taikydamos ECB valiutos kursą (galiojantį bendrą ataskaitinę datą, t. y. paskutinę konkrečių metų dieną), ir atskleidžia sumas milijonais eurų dešimtųjų tikslumu.

—	Pinigų sumos atskleidžiamos milijonais eurų (toliau – mln. EUR).

—	Procentinio dydžio sumos atskleidžiamos šimtųjų tikslumu.

—	Jei duomenys neatskleidžiami, neatskleidimo priežastis nurodoma pagal EBI nomenklatūrą, t. y. N/A (kai duomenų nėra) arba C (kai konfidencialu).

—	Pateikiami suvestiniai duomenys, atskirai neišskiriant nei kredito įstaigų, nei investicinių įmonių.

—	1–4 dalyse, jei yra, pateikiamos nuorodos į COREP formas pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014.

—	Kompetentingos institucijos renka XXXX ir vėlesnių metų konsoliduotus duomenis. Taip bus užtikrinamas surinktos informacijos nuoseklumas.

—	Šio priedo formos skaitomos atsižvelgiant į čia nurodytą atskleidžiamų duomenų konsolidavimo mastą. Siekiant užtikrinti veiksmingą duomenų rinkimą, kredito įstaigų ir investicinių įmonių informacija teikiama atskirai, bet abiem atvejais taikomas to paties lygio konsolidavimas.

—

Siekdamas užtikrinti teikiamų duomenų nuoseklumą ir palyginamumą, ECB skelbia tik prižiūrimų subjektų, kurių priežiūrą jis tiesiogiai atlieka informacijos atskleidimo ataskaitinę datą, suvestinius statistinius duomenis, o nacionalinės kompetentingos institucijos skelbia tik kredito įstaigų, kurių ECB tiesiogiai neprižiūri, suvestinius statistinius duomenis.

—	Rengiami tik investicinių įmonių, kurioms taikoma KRD, duomenys. Investicinių įmonių, kurioms KRD tvarka netaikoma, duomenys nerenkami.

1 DALIS

Konsoliduoti duomenys pagal kompetentingas institucijas (XXXX m.)

			Nuoroda į COREP formą	Duomenys
	Kredito įstaigų skaičius ir dydis
010	Kredito įstaigų skaičius			[Vertė]
020	Jurisdikcijos bendras turtas (mln. EUR) (1)			[Vertė]
030	Jurisdikcijos bendro turto (1) ir BVP santykis (%) (2)			[Vertė]
	Užsienio kredito įstaigų skaičius ir dydis (3)
040	Iš trečiųjų valstybių	Filialų skaičius (4)		[Vertė]
050		Filialų bendras turtas (mln. EUR)		[Vertė]
060		Patronuojamųjų įmonių skaičius (5)		[Vertė]
070		Patronuojamųjų įmonių bendras turtas (mln. EUR)		[Vertė]
	Kredito įstaigų bendras kapitalas ir kapitalo reikalavimai
080	Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, iš viso, palyginti su bendru kapitalu (%) (6)		CA1 (020 eilutė / 010 eilutė)	[Vertė]
090	Papildomas 1 lygio kapitalas, iš viso, palyginti su bendru kapitalu (%) (7)		CA1 (530 eilutė / 010 eilutė)	[Vertė]
100	2 lygio kapitalas, iš viso, palyginti su bendru kapitalu (%) (8)		CA1 (750 eilutė / 010 eilutė)	[Vertė]
110	Bendra kapitalo reikalavimų suma (mln. EUR) (9)		CA2 (010 eilutė) * 8 %	[Vertė]
120	Bendras kapitalo pakankamumo koeficientas (%) (10)		CA3 (050 eilutė)	[Vertė]
	Investicinių įmonių skaičius ir dydis
130	Investicinių įmonių skaičius			[Vertė]
140	Bendras turtas (mln. EUR) (1)			[Vertė]
150	Bendro turto ir BVP santykis (%)			[Vertė]
	Investicinių įmonių bendras kapitalas ir kapitalo reikalavimai
160	Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, iš viso, palyginti su bendru kapitalu (%) (6)		CA1 (020 eilutė / 010 eilutė)	[Vertė]
170	Papildomas 1 lygio kapitalas, iš viso, palyginti su bendru kapitalu (%) (7)		CA1 (530 eilutė / 010 eilutė)	[Vertė]
180	2 lygio kapitalas, iš viso, palyginti su bendru kapitalu (%) (8)		CA1 (750 eilutė / 010 eilutė)	[Vertė]
190	Bendra kapitalo reikalavimų suma (mln. EUR) (9)		CA2 (010 eilutė) * 8 %	[Vertė]
200	Bendras kapitalo pakankamumo koeficientas (%) (10)		CA3 (050 eilutė)	[Vertė]

2 DALIS

Kredito rizikos duomenys (XXXX m.)

	Kredito rizikos duomenys			Nuoroda į COREP formą	Duomenys
	Kredito įstaigos: nuosavų lėšų reikalavimai kredito rizikai padengti
010	Kredito įstaigos: nuosavų lėšų reikalavimai kredito rizikai padengti	%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma (11)		CA2 (040 eilutė) / (010 eilutė)	[Vertė]
020	Kredito įstaigos: pasiskirstymas pagal metodą	%, palyginti su bendru kredito įstaigų skaičiumi (12)	Standartizuotas metodas (SA)		[Vertė]
030			IRB metodas, kai nenaudojami nei pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, nei perskaičiavimo koeficientai		[Vertė]
040			IRB metodas, kai naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir (arba) perskaičiavimo koeficientai		[Vertė]
050		%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti suma	SA	CA2 (050 eilutė) / (040 eilutė)	[Vertė]
060			IRB metodas, kai nenaudojami nei pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, nei perskaičiavimo koeficientai	CR IRB, FIRB (010 eilutė, 260 skiltis) / CA2 (040 eilutė)	[Vertė]
070			IRB metodas, kai naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir (arba) perskaičiavimo koeficientai	CR IRB, AIRB (010 eilutė, 260 skiltis) / CA2 (040 eilutė)	[Vertė]
080	Kredito įstaigos: pasiskirstymas pagal IRB pozicijų klases	%, palyginti su visa pagal riziką IRB metodu įvertintos pozicijos suma	IRB metodas, kai nenaudojami nei pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, nei perskaičiavimo koeficientai	CA2 (250 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
090			Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos	CA2 (260 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
100			Įstaigų pozicijos	CA2 (270 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
110			Įmonių pozicijos: MVĮ pozicijos	CA2 (280 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
120			Įmonių pozicijos: specializuoto skolinimo pozicijos	CA2 (290 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
130			Įmonių pozicijos: kitos pozicijos	CA2 (300 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]


140			IRB metodas, kai naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir (arba) perskaičiavimo koeficientai	CA2 (310 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
150			Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos	CA2 (320 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
160			Įstaigų pozicijos	CA2 (330 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
170			Įmonių pozicijos: MVĮ pozicijos	CA2 (340 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
180			Įmonių pozicijos: specializuoto skolinimo pozicijos	CA2 (350 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
190			Įmonių pozicijos: kitos pozicijos	CA2 (360 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
200			Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu MVĮ pozicijos	CA2 (370 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
210			Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu ne MVĮ pozicijos	CA2 (380 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
220			Mažmeninės pozicijos: reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos	CA2 (390 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
230			Mažmeninės pozicijos: kitos MVĮ pozicijos	CA2 (400 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
240			Mažmeninės pozicijos: kitos ne MVĮ pozicijos	CA2 (410 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
250			Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos pagal IRB metodą	CA2 (420 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
260	Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal IRB metodą	CA2 (430 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
270	Kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijos	CA2 (450 eilutė / 240 eilutė)	[Vertė]
	Kredito rizikos duomenys			Nuoroda į COREP formą	Duomenys
280	Kredito įstaigos: nuosavų lėšų reikalavimai kredito rizikai padengti
290	Kredito įstaigos: pasiskirstymas pagal SA pozicijų klases*	%, palyginti su visa pagal riziką SA metodu įvertintos pozicijos suma	Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos	CA2 (070 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
300			Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos	CA2 (080 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
310			Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos	CA2 (090 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
320			Daugiašalių plėtros bankų pozicijos	CA2 (100 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
330			Tarptautinių organizacijų pozicijos	CA2 (110 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
340			Įstaigų pozicijos	CA2 (120 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
350			Įmonių pozicijos	CA2 (130 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
360			Mažmeninės pozicijos	CA2 (140 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
370			Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos	CA2 (150 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
380			Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui	CA2 (160 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
390			Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika	CA2 (170 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
400			Padengtųjų obligacijų pozicijos	CA2 (180 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
410			Trumpalaikį kredito vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos	CA2 (190 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
420			Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos	CA2 (200 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
430			Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos	CA2 (210 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
440			Kitos pozicijos	CA2 (211 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
450			Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal standartizuotą metodą	CA2 (220 eilutė / 050 eilutė)	[Vertė]
460	Kredito įstaigos: pasiskirstymas pagal kredito rizikos mažinimo (KRM) metodą	%, palyginti su bendru kredito įstaigų skaičiumi (13)	Paprastasis finansinių užtikrinimo priemonių metodas		[Vertė]
470		%, palyginti su bendru kredito įstaigų skaičiumi (13)	Išsamusis finansinių užtikrinimo priemonių metodas		[Vertė]
	Investicinės įmonės: nuosavų lėšų reikalavimai kredito rizikai padengti
480	Investicinės įmonės: nuosavų lėšų reikalavimai kredito rizikai padengti	%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma (14)		CA2 (040 eilutė) / (010 eilutė)	[Vertė]
490	Investicinės įmonės: pasiskirstymas pagal metodą	%, palyginti su bendru investicinių įmonių skaičiumi (12)	SA		[Vertė]
500		%, palyginti su bendru investicinių įmonių skaičiumi (12)	IRB		[Vertė]
510		%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti suma (15)	SA	CA2 (050 eilutė) / (040 eilutė)	[Vertė]
520			IRB	CA2 (240 eilutė) / (040 eilutė)	[Vertė]

	Papildoma informacija apie pakeitimą vertybiniais popieriais (mln. EUR)			Nuoroda į COREP formą	Duomenys
	Kredito įstaigos: įstaiga iniciatorė
530	Bendra inicijuotų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų suma: balansiniai ir nebalansiniai straipsniai			CR SEC SA (030 eilutė, 010 skiltis) + CR SEC IRB (030 eilutė, 010 skiltis)	[Vertė]
540	Bendra išlaikytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų suma (pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos - pradinė pozicija iki perskaičiavimo koeficientų taikymo): balansiniai ir nebalansiniai straipsniai			CR SEC SA (030 eilutė, 050 skiltis) + CR SEC IRB (030 eilutė, 050 skiltis)	[Vertė]

	Pozicijos ir nuostoliai dėl skolinimo, užtikrinto nekilnojamuoju turtu (mln. EUR) (16)			Nuoroda į COREP formą	Duomenys
550	Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto naudojimas kaip užtikrinimo priemonių	Gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų suma (17)		CR IP Losses (010 eilutė, 050 skiltis)	[Vertė]


560		Nuostolių dėl skolinimo iki orientacinės procentinės dalies suma (18)		CR IP Losses (010 eilutė, 010 skiltis)	[Vertė]
570		Iš jų: nekilnojamasis turtas, vertinamas hipotekine verte (19)		CR IP Losses (010 eilutė, 020 skiltis)	[Vertė]
580	Visų nuostolių suma (20)		CR IP Losses (010 eilutė, 030 skiltis)	[Vertė]
590	Iš jų: nekilnojamasis turtas, vertinamas hipotekine verte (19)		CR IP Losses (010 eilutė, 040 skiltis)	[Vertė]
600	Komercinės paskirties nekilnojamojo turto naudojimas kaip užtikrinimo priemonių	Komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų suma (17)		CR IP Losses (020 eilutė, 050 skiltis)	[Vertė]


610		Nuostolių dėl skolinimo iki orientacinės procentinės dalies suma (18)		CR IP Losses (020 eilutė, 010 skiltis)	[Vertė]
620		Iš jų: nekilnojamasis turtas, vertinamas hipotekine verte (19)		CR IP Losses (020 eilutė, 020 skiltis)	[Vertė]
630	Visų nuostolių suma (20)		CR IP Losses (020 eilutė, 030 skiltis)	[Vertė]
640	Iš jų: nekilnojamasis turtas, vertinamas hipotekine verte (19)		CR IP Losses (020 eilutė, 040 skiltis)	[Vertė]

3 DALIS

Rinkos rizikos duomenys (21) (XXXX m.)

	Rinkos rizikos duomenys			Nuoroda į COREP formą	Duomenys
	Kredito įstaigos: nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti
010	Kredito įstaigos: nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti	%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma (22)		CA2 (520 eilutė) / (010 eilutė)	[Vertė]
020	Kredito įstaigos: pasiskirstymas pagal metodą	%, palyginti su bendru kredito įstaigų skaičiumi (23)	Standartizuotas metodas		[Vertė]
030		%, palyginti su bendru kredito įstaigų skaičiumi (23)	Vidaus modeliai		[Vertė]
040		%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti suma	Standartizuotas metodas	CA2 (530 eilutė) / (520 eilutė)	[Vertė]
050			Vidaus modeliai	CA2 (580 eilutė) / (520 eilutė)	[Vertė]
	Investicinės įmonės: nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti
060	Investicinės įmonės: nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti	%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma (22)		CA2 (520 eilutė) / (010 eilutė)	[Vertė]
070	Investicinės įmonės: pasiskirstymas pagal metodą	%, palyginti su bendru investicinių įmonių skaičiumi (23)	Standartizuotas metodas		[Vertė]
080		%, palyginti su bendru investicinių įmonių skaičiumi (23)	Vidaus modeliai		[Vertė]
090		%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti suma	Standartizuotas metodas	CA2 (530 eilutė) / (520 eilutė)	[Vertė]
100			Vidaus modeliai	CA2 (580 eilutė) / (520 eilutė)	[Vertė]

4 DALIS

Operacinės rizikos duomenys (XXXX m.)

	Operacinės rizikos duomenys			Nuoroda į COREP formą	Duomenys
	Kredito įstaigos: nuosavų lėšų reikalavimai operacinei rizikai padengti
010	Kredito įstaigos: nuosavų lėšų reikalavimai operacinei rizikai padengti	%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma (24)		CA2 (590 eilutė) / (010 eilutė)	[Vertė]
020	Kredito įstaigos: pasiskirstymas pagal metodą	%, palyginti su bendru kredito įstaigų skaičiumi (25)	Bazinio indikatoriaus metodas (BIA)		[Vertė]
030			Standartizuotas metodas (TSA) / Alternatyvus standartizuotas metodas (ASA)		[Vertė]
040			Pažangusis vertinimo metodas (AMA)		[Vertė]
050		%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų operacinei rizikai padengti suma	BIA	CA2 (600 eilutė) / (590 eilutė)	[Vertė]
060			TSA / ASA	CA2 (610 eilutė) / (590 eilutė)	[Vertė]
070			AMA	CA2 (620 eilutė) / (590 eilutė)	[Vertė]
	Kredito įstaigos: nuostoliai dėl operacinės rizikos
080	Kredito įstaigos: visa bendroji nuostolių suma	Visos bendrosios nuostolių sumos ir visos bendrosios pajamų sumos santykis (%) (26)		OPR Details (920 eilutė, 080 skiltis) / OPR ((suma (010–130 eilutės), 030 skiltis)	[Vertė]
	Investicinės įmonės: nuosavų lėšų reikalavimai operacinei rizikai padengti
090	Investicinės įmonės: nuosavų lėšų reikalavimai operacinei rizikai padengti	%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma (24)		CA2 (590 eilutė) / (010 eilutė)	[Vertė]
100	Investicinės įmonės: pasiskirstymas pagal metodą	%, palyginti su bendru investicinių įmonių skaičiumi (25)	BIA		[Vertė]
110			TSA / ASA		[Vertė]
120			AMA		[Vertė]
130		%, palyginti su bendra nuosavų lėšų reikalavimų operacinei rizikai padengti suma	BIA	CA2 (600 eilutė) / (590 eilutė)	[Vertė]
140			TSA / ASA	CA2 (610 eilutė) / (590 eilutė)	[Vertė]
150			AMA	CA2 (620 eilutė) / (590 eilutė)	[Vertė]
	Investicinės įmonės: nuostoliai dėl operacinės rizikos
160	Investicinės įmonės: visa bendroji nuostolių suma	Visos bendrosios nuostolių sumos ir visos bendrosios pajamų sumos santykis (%) (26)		OPR Details (920 eilutė, 080 skiltis) / OPR ((suma (010–130 eilutės), 030 skiltis)	[Vertė]

5 DALIS

Priežiūros priemonių ir administracinių sankcijų duomenys (27) (XXXX m.)

	Priežiūros priemonės		Duomenys
	Kredito įstaigos
010	Priežiūros priemonės, kurių imtasi pagal 102 straipsnio 1 dalies a punktą	Priežiūros priemonių pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalį taikymo atvejų iš viso:	[Vertė]
011		padidinti turimas nuosavas lėšas, kad jos viršytų būtiniausius kapitalo reikalavimus [104 straipsnio 1 dalies a punktas]	[Vertė]
012		sustiprinti valdymo tvarką ir vidaus kapitalo valdymą [104 straipsnio 1 dalies b punktas]	[Vertė]
013		pateikti priežiūros reikalavimų įvykdymo planą [104 straipsnio 1 dalies c punktas]	[Vertė]
014		taikyti specialią atidėjinių politiką arba turto valdymo tvarką [104 straipsnio 1 dalies d punktas]	[Vertė]
015		uždrausti arba apriboti veiklą [104 straipsnio 1 dalies e punktas]	[Vertė]
016		sumažinti veiklai, produktams ir sistemoms būdingą riziką [104 straipsnio 1 dalies f punktas]	[Vertė]
017		riboti kintamąją atlygio dalį [104 straipsnio 1 dalies g punktas]	[Vertė]
018		naudoti grynąjį pelną nuosavoms lėšoms sustiprinti [104 straipsnio 1 dalies h punktas]	[Vertė]
019		apriboti arba uždrausti paskirstymą ar palūkanų mokėjimą [104 straipsnio 1 dalies i punktas]	[Vertė]
020		nustatyti reikalavimus teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau [104 straipsnio 1 dalies j punktas]	[Vertė]
021		nustatyti specialius likvidumo reikalavimus [104 straipsnio 1 dalies k punktas]	[Vertė]
022		reikalauti atskleisti papildomą informaciją [104 straipsnio 1 dalies l punktas]	[Vertė]
023		Kitų priežiūros priemonių (nenurodytų Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalyje) pobūdis ir taikymo atvejų skaičius	[Vertė]
024	Priežiūros priemonės, kurių imtasi pagal 102 straipsnio 1 dalies b punktą ir kitas Direktyvos 2013/36/ES nuostatas arba Reglamentą (ES) Nr. 575/2013	Priežiūros priemonių pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalį taikymo atvejų iš viso:	[Vertė]
025		padidinti turimas nuosavas lėšas, kad jos viršytų būtiniausius kapitalo reikalavimus [104 straipsnio 1 dalies a punktas]	[Vertė]
026		sustiprinti valdymo tvarką ir vidaus kapitalo valdymą [104 straipsnio 1 dalies b punktas]	[Vertė]
027		pateikti priežiūros reikalavimų įvykdymo planą [104 straipsnio 1 dalies c punktas]	[Vertė]
028		taikyti specialią atidėjinių politiką arba turto valdymo tvarką [104 straipsnio 1 dalies d punktas]	[Vertė]
029		uždrausti arba apriboti veiklą [104 straipsnio 1 dalies e punktas]	[Vertė]
030		sumažinti veiklai, produktams ir sistemoms būdingą riziką [104 straipsnio 1 dalies f punktas]	[Vertė]
031		riboti kintamąją atlygio dalį [104 straipsnio 1 dalies g punktas]	[Vertė]
032		naudoti grynąjį pelną nuosavoms lėšoms sustiprinti [104 straipsnio 1 dalies h punktas]	[Vertė]
033		apriboti arba uždrausti paskirstymą ar palūkanų mokėjimą [104 straipsnio 1 dalies i punktas]	[Vertė]
034		nustatyti reikalavimus teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau [104 straipsnio 1 dalies j punktas]	[Vertė]
035		nustatyti specialius likvidumo reikalavimus [104 straipsnio 1 dalies k punktas]	[Vertė]
036		reikalauti atskleisti papildomą informaciją [104 straipsnio 1 dalies l punktas]	[Vertė]
037		Kitų priežiūros priemonių (nenurodytų Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalyje) pobūdis ir taikymo atvejų skaičius	[Vertė]

	Priežiūros priemonės		Duomenys
	Investicinės įmonės
037	Priežiūros priemonės, kurių imtasi pagal 102 straipsnio 1 dalies a punktą	Priežiūros priemonių pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalį taikymo atvejų iš viso:	[Vertė]
038		padidinti turimas nuosavas lėšas, kad jos viršytų būtiniausius kapitalo reikalavimus [104 straipsnio 1 dalies a punktas]	[Vertė]
039		sustiprinti valdymo tvarką ir vidaus kapitalo valdymą [104 straipsnio 1 dalies b punktas]	[Vertė]
040		pateikti priežiūros reikalavimų įvykdymo planą [104 straipsnio 1 dalies c punktas]	[Vertė]
041		taikyti specialią atidėjinių politiką arba turto valdymo tvarką [104 straipsnio 1 dalies d punktas]	[Vertė]
042		uždrausti arba apriboti veiklą [104 straipsnio 1 dalies e punktas]	[Vertė]
043		sumažinti veiklai, produktams ir sistemoms būdingą riziką [104 straipsnio 1 dalies f punktas]	[Vertė]
044		riboti kintamąją atlygio dalį [104 straipsnio 1 dalies g punktas]	[Vertė]
045		naudoti grynąjį pelną nuosavoms lėšoms sustiprinti [104 straipsnio 1 dalies h punktas]	[Vertė]
046		apriboti arba uždrausti paskirstymą ar palūkanų mokėjimą [104 straipsnio 1 dalies i punktas]	[Vertė]
047		nustatyti reikalavimus teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau [104 straipsnio 1 dalies j punktas]	[Vertė]
048		nustatyti specialius likvidumo reikalavimus [104 straipsnio 1 dalies k punktas]	[Vertė]
049		reikalauti atskleisti papildomą informaciją [104 straipsnio 1 dalies l punktas]	[Vertė]
050		Kitų priežiūros priemonių (nenurodytų Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalyje) pobūdis ir taikymo atvejų skaičius	[Vertė]
051	Priežiūros priemonės, kurių imtasi pagal 102 straipsnio 1 dalies b punktą ir kitas Direktyvos 2013/36/ES nuostatas arba Reglamentą (ES) Nr. 575/2013	Priežiūros priemonių pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalį taikymo atvejų iš viso:	[Vertė]
052		padidinti turimas nuosavas lėšas, kad jos viršytų būtiniausius kapitalo reikalavimus [104 straipsnio 1 dalies a punktas]	[Vertė]
053		sustiprinti valdymo tvarką ir vidaus kapitalo valdymą [104 straipsnio 1 dalies b punktas]	[Vertė]
054		pateikti priežiūros reikalavimų įvykdymo planą [104 straipsnio 1 dalies c punktas]	[Vertė]
055		taikyti specialią atidėjinių politiką arba turto valdymo tvarką [104 straipsnio 1 dalies d punktas]	[Vertė]
056		uždrausti arba apriboti veiklą [104 straipsnio 1 dalies e punktas]	[Vertė]
057		sumažinti veiklai, produktams ir sistemoms būdingą riziką [104 straipsnio 1 dalies f punktas]	[Vertė]
058		riboti kintamąją atlygio dalį [104 straipsnio 1 dalies g punktas]	[Vertė]
059		naudoti grynąjį pelną nuosavoms lėšoms sustiprinti [104 straipsnio 1 dalies h punktas]	[Vertė]
060		apriboti arba uždrausti paskirstymą ar palūkanų mokėjimą [104 straipsnio 1 dalies i punktas]	[Vertė]
061		nustatyti reikalavimus teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau [104 straipsnio 1 dalies j punktas]	[Vertė]
062		nustatyti specialius likvidumo reikalavimus [104 straipsnio 1 dalies k punktas]	[Vertė]
063		reikalauti atskleisti papildomą informaciją [104 straipsnio 1 dalies l punktas]	[Vertė]
064		Kitų priežiūros priemonių (nenurodytų Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalyje) pobūdis ir taikymo atvejų skaičius	[Vertė]

	Administracinės sankcijos (28)		Duomenys
	Kredito įstaigos
065	Administracinės sankcijos (už veiklos leidimų išdavimo reikalavimų ir kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo reikalavimų pažeidimus)	Administracinių sankcijų pagal Direktyvos 2013/36/ES 66 straipsnio 2 dalį taikymo atvejų iš viso:	[Vertė]
066		vieši pranešimai, kuriuose nurodomas atsakingas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis [66 straipsnio 2 dalies a punktas]	[Vertė]
067		nurodymai atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir nekartoti tokių veiksmų [66 straipsnio 2 dalies b punktas]	[Vertė]
068		administracinės piniginės sankcijos juridiniam arba fiziniam asmeniui [66 straipsnio 2 dalies c–e punktai]	[Vertė]
069		akcininkų naudojimosi balsavimo teisėmis sustabdymas [66 straipsnio 2 dalies f punktas]	[Vertė]
070		Kitų administracinių sankcijų (nenurodytų Direktyvos 2013/36/ES 66 straipsnio 2 dalyje) pobūdis ir taikymo atvejų skaičius	[laisvos formos tekstas]
071	Administracinės sankcijos (už kitus Direktyva 2013/36/ES arba Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų pažeidimus)	Administracinių sankcijų pagal Direktyvos 2013/36/ES 67 straipsnio 2 dalį taikymo atvejų iš viso:	[Vertė]
072		vieši pranešimai, kuriuose nurodomas atsakingas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis [67 straipsnio 2 dalies a punktas]	[Vertė]
073		nurodymai atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir nekartoti tokių veiksmų [67 straipsnio 2 dalies b punktas]	[Vertė]
074		kredito įstaigos veiklos leidimo panaikinimas [67 straipsnio 2 dalies c punktas]	[Vertė]
075		laikini draudimai fiziniam asmeniui vykdyti pareigas kredito įstaigose [67 straipsnio 2 dalies d punktas]	[Vertė]
076		administracinės piniginės sankcijos juridiniam arba fiziniam asmeniui [67 straipsnio 2 dalies e–g punktai]	[Vertė]
077		Kitų administracinių sankcijų (nenurodytų Direktyvos 2013/36/ES 67 straipsnio 2 dalyje) pobūdis ir taikymo atvejų skaičius	[laisvos formos tekstas]
	Investicinės įmonės
078	Administracinės sankcijos (už veiklos leidimų išdavimo reikalavimų ir kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo reikalavimų pažeidimus)	Administracinių sankcijų pagal Direktyvos 2013/36/ES 66 straipsnio 2 dalį taikymo atvejų iš viso:	[Vertė]
079		vieši pranešimai, kuriuose nurodomas atsakingas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis [66 straipsnio 2 dalies a punktas]	[Vertė]
080		nurodymai atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir nekartoti tokių veiksmų [66 straipsnio 2 dalies b punktas]	[Vertė]
081		administracinės piniginės sankcijos juridiniam asmeniui [66 straipsnio 2 dalies c–e punktai]	[Vertė]
082		akcininkų naudojimosi balsavimo teisėmis sustabdymas [66 straipsnio 2 dalies f punktas]	[Vertė]
083		Kitų administracinių sankcijų (nenurodytų Direktyvos 2013/36/ES 66 straipsnio 2 dalyje) pobūdis ir taikymo atvejų skaičius	[Vertė]
084	Administracinės sankcijos (už kitus Direktyva 2013/36/ES arba Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų pažeidimus)	Administracinių sankcijų pagal Direktyvos 2013/36/ES 66 straipsnio 2 dalį taikymo atvejų iš viso:	[Vertė]
085		vieši pranešimai, kuriuose nurodomas atsakingas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis [67 straipsnio 2 dalies a punktas]	[Vertė]
086		nurodymai atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir nekartoti tokių veiksmų [67 straipsnio 2 dalies b punktas]	[Vertė]
087		investicinių įmonių veiklos leidimo panaikinimas [67 straipsnio 2 dalies c punktas]	[Vertė]
088		laikini draudimai fiziniam asmeniui vykdyti pareigas investicinėse įmonėse [67 straipsnio 2 dalies d punktas]	[Vertė]
089		administracinės piniginės sankcijos juridiniam arba fiziniam asmeniui [67 straipsnio 2 dalies e–g punktai]	[Vertė]
090		Kitų administracinių sankcijų (nenurodytų Direktyvos 2013/36/ES 67 straipsnio 2 dalyje) pobūdis ir taikymo atvejų skaičius	[laisvos formos tekstas]
Kompetentingos institucijos konkrečioms įstaigoms skirtų priežiūros veiksmų ar sprendimų neatskleidžia. Skelbdamos informaciją apie bendruosius kriterijus ir metodiką kompetentingos institucijos neatskleidžia jokių priežiūros priemonių, skirtų konkrečioms įstaigoms, nepriklausomai nuo to, ar šios priemonės taikytos vienai įstaigai, ar jų grupei.

6 DALIS

Reikalavimų netaikymo duomenys (29) (XXXX m.)

	Leidimas individualiai netaikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antroje–penktoje, septintoje ir aštuntoje dalyse nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų
	Teisinė nuoroda Reglamente (ES) Nr. 575/2013	7 straipsnio 1 ir 2 dalys (reikalavimų netaikymas patronuojamosioms įmonėms) (30)	7 straipsnio 3 dalis (reikalavimų netaikymas patronuojančiosioms įstaigoms)
010	Reikalavimų netaikymo atvejų iš viso	[Vertė]	[Vertė]
011	Reikalavimų netaikymo patronuojančiosioms įstaigoms, turinčioms trečiosiose valstybėse įsteigtų patronuojamųjų įmonių arba dalyvaujančioms valdant tokių įmonių kapitalą, atvejų skaičius	N/A	[Vertė]
012	Trečiosiose valstybėse įsteigtose patronuojamosiose įmonėse turimų konsoliduotų nuosavų lėšų bendra suma (mln. EUR)	N/A	[Vertė]
013	Trečiosiose valstybėse įsteigtose patronuojamosiose įmonėse turimų visų konsoliduotų nuosavų lėšų procentinė dalis (%)	N/A	[Vertė]
014	Trečiosiose valstybėse įsteigtoms patronuojamosioms įmonėms priskirtų konsoliduotų nuosavų lėšų reikalavimų procentinė dalis (%)	N/A	[Vertė]
	Patronuojančiosioms įstaigoms suteikiamas leidimas į savo rizikos ribojimo reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antroje–penktoje ir aštuntoje dalyse, apskaičiavimą įtraukti patronuojamąsias įmones
	Teisinė nuoroda Reglamente (ES) Nr. 575/2013	9 straipsnio 1 dalis (Individualus konsolidavimo metodas)
015	Leidimo suteikimo atvejų iš viso	[Vertė]
016	Patronuojančiosioms įstaigoms suteiktų leidimų į savo reikalavimų apskaičiavimą įtraukti trečiosiose valstybėse įsteigtas patronuojamąsias įmones skaičius	[Vertė]
017	Trečiosiose valstybėse įsteigtose patronuojamosiose įmonėse turimų konsoliduotų nuosavų lėšų bendra suma (mln. EUR)	[Vertė]
018	Trečiosiose valstybėse įsteigtose patronuojamosiose įmonėse turimų visų konsoliduotų nuosavų lėšų procentinė dalis (%)	[Vertė]
019	Trečiosiose valstybėse įsteigtoms patronuojamosioms įmonėms priskirtų konsoliduotų nuosavų lėšų reikalavimų procentinė dalis (%)	[Vertė]
	Leidimas individualiai netaikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šeštoje dalyje nustatytų likvidumo reikalavimų
	Teisinė nuoroda Reglamente (ES) Nr. 575/2013	8 straipsnis (Likvidumo reikalavimų netaikymas patronuojamosioms įmonėms)
020	Reikalavimų netaikymo atvejų iš viso	[Vertė]
021	Reikalavimų netaikymo pagal 8 straipsnio 2 dalį, kai visos vieno likvidumo pogrupio įstaigos turi veiklos leidimus toje pačioje valstybėje narėje, atvejų skaičius	[Vertė]
022	Reikalavimų netaikymo pagal 8 straipsnio 1 dalį, kai visos vieno likvidumo pogrupio įstaigos turi veiklos leidimus keliose valstybėse narėse, atvejų skaičius	[Vertė]
023	Reikalavimų netaikymo pagal 8 straipsnio 3 dalį įstaigoms, kurios priklauso tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai, atvejų skaičius	[Vertė]
	Leidimas individualiai netaikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antroje–aštuntoje dalyse nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų
	Teisinė nuoroda Reglamente (ES) Nr. 575/2013	10 straipsnis (Centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamos kredito įstaigos)
024	Reikalavimų netaikymo atvejų iš viso	[Vertė]
025	Reikalavimų netaikymo centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms atvejų skaičius	[Vertė]
026	Reikalavimų netaikymo centrinėms įstaigoms atvejų skaičius	[Vertė]

(1) Bendro turto vertė nacionalinių kompetentingų institucijų atveju lygi šalies bendro turto vertei (tik 020 ir 030 eilutėse), o ECB atveju – viso BPM svarbių įstaigų bendro turto vertei.

(2) Bendrasis vidaus produktas rinkos kainomis; siūlomas šaltinis: Eurostatas / ECB.

(3) EEE šalys neįtraukiamos.

(4) Filialų, kaip apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skaičius. Kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, veiklos vietos, įsteigtos toje pačioje šalyje, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, turėtų būti skaičiuojamos kaip vienas filialas.

(5) Patronuojamųjų įmonių, kaip apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 16 punkte, skaičius. Bet kuri patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė taip pat laikoma tos įmonės, kuri yra galutinė šių įmonių patronuojančioji įmonė, patronuojamąja įmone.

(6) Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, kaip apibrėžta KRR 50 straipsnyje, ir nuosavų lėšų, kaip apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte ir 72 straipsnyje, santykis, išreikštas procentais (%).

(7) Papildomo 1 lygio kapitalo, kaip apibrėžta KRR 61 straipsnyje, ir nuosavų lėšų, kaip apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte ir 72 straipsnyje, santykis, išreikštas procentais (%).

(8) 2 lygio kapitalo, kaip apibrėžta KRR 71 straipsnyje, ir nuosavų lėšų, kaip apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte ir 72 straipsnyje, santykis, išreikštas procentais (%).

(9) Bendros rizikos pozicijos sumos, kaip apibrėžta KRR 92 straipsnio 3 dalyje, 95, 96 ir 98 straipsniuose, 8 %.

(10) Nuosavų lėšų ir bendros rizikos pozicijos sumos, kaip apibrėžta KRR 92 straipsnio 2 dalies c punkte, santykis, išreikštas procentais (%).

(11) Nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti, kaip apibrėžta KRR 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktuose, ir bendros nuosavų lėšų sumos, kaip apibrėžta KRR 92 straipsnio 3 dalyje, 95, 96 ir 98 straipsniuose, santykis.

(12) Jei įstaiga taiko ne vieną metodą, tai turi būti apskaičiuota pagal kiekvieną iš jų. Taigi procentinių dydžių, nurodytų pagal tris metodus, suma gali viršyti 100 %.

(13) Išskirtiniais atvejais, kai įstaiga taiko ne vieną metodą, tai turi būti apskaičiuota pagal kiekvieną iš jų. Taigi nurodytų procentinių dydžių suma gali viršyti 100 %.

(14) Nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti, kaip apibrėžta KRR 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktuose, ir bendros nuosavų lėšų sumos, kaip apibrėžta KRR 92 straipsnio 3 dalyje, 95, 96 ir 98 straipsniuose, santykis.

(15) Investicinių įmonių, kurios apskaičiuodamos bendrą nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti sumą, kaip apibrėžta KRR 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktuose, atitinkamai taiko SA ir IRB metodus, nuosavų lėšų reikalavimų procentinis dydis.

(16) Nurodoma ataskaitinės datos apskaičiuotų nuostolių suma.

(17) Kaip apibrėžta atitinkamai KRR 101 straipsnio 1 dalies c ir f punktuose; rinkos vertė ir hipotekinė vertė pagal 4 straipsnio 1 dalies 74 ir 76 punktus; tik pozicijos daliai, kuri laikoma visiškai ir visapusiškai užtikrinta pagal KRR 124 straipsnio 1 dalį.

(18) Kaip apibrėžta atitinkamai KRR 101 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose; rinkos vertė ir hipotekinė vertė pagal 4 straipsnio 1 dalies 74 ir 76 punktus.

(19) Kai užtikrinimo priemonės vertė yra apskaičiuota kaip hipotekinė vertė.

(20) Kaip apibrėžta atitinkamai KRR 101 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose; rinkos vertė ir hipotekinė vertė pagal 4 straipsnio 1 dalies 74 ir 76 punktus.

(21) Formoje pateikiama ne vien įstaigų, turinčių rinkos rizikos pozicijų, bet visų įstaigų informacija.

(22) Bendros rizikos pozicijos sumos, apimančios pozicijų, valiutų kursų ir biržos prekių kainos riziką, kaip apibrėžta KRR 92 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktyje, c punkto i ir iii papunkčiuose ir 4 dalies b punkte, ir bendros rizikos pozicijos sumos, kaip apibrėžta KRR 92 straipsnio 3 dalyje, 95, 96 ir 98 straipsniuose, santykis (%).

(23) Jei įstaiga taiko ne vieną metodą, tai turi būti apskaičiuota pagal kiekvieną iš jų. Taigi nurodytų procentinių dydžių suma gali viršyti 100 %, bet gali ir nesiekti 100 %, nes mažus prekybos portfelius turintys subjektai neprivalo nustatyti rinkos rizikos.

(24) Bendros rizikos pozicijos sumos, apimančios operacinę riziką, kaip apibrėžta KRR 92 straipsnio 3 dalyje, ir bendros rizikos pozicijos sumos, kaip apibrėžta KRR 92 straipsnio 3 dalyje, 95, 96 ir 98 straipsniuose, santykis (%).

(25) Jei įstaiga taiko ne vieną metodą, tai turi būti apskaičiuota pagal kiekvieną iš jų. Taigi nurodytų procentinių dydžių suma gali viršyti 100 %, bet gali ir nesiekti 100 %, nes kai kurios investicinės įmonės neprivalo apskaičiuoti operacinės rizikos kapitalo poreikio koeficiento.

(26) Taikoma tik subjektams, taikantiems AMA arba TSA / ASA metodą; visų verslo linijų bendros nuostolių sumos ir atitinkamo paskutinių metų bankininkystės veiklos, kuriai taikyti TSA / ASA ir AMA metodai, rodiklio sumos santykis (%).

(27) Informacija pateikiama pagal sprendimo datą.

Dėl nacionalinių taisyklių ir kompetentingų institucijų priežiūros praktikos bei metodų skirtumų šioje lentelėje pateiktų atskirų jurisdikcijų duomenų gali nepavykti prasmingai palyginti. Išvados, padarytos atidžiai neapsvarsčius tų skirtumų, gali būti klaidinančios.

(28) Kompetentingų institucijų taikytos administracinės sankcijos. Kompetentingos institucijos nurodo visus administracinių sankcijų taikymo atvejus, dėl kurių nepateikta skundų jų jurisdikcijoje, pagal atskleidimo ataskaitinę datą. Valstybių narių, kuriose leidžiama skelbti administracines sankcijas, dėl kurių pateiktas skundas, kompetentingos institucijos nurodo ir tų administracinių sankcijų taikymo atvejus, nebent priimtas sprendimas skundą patenkinti ir administracinę sankciją panaikinti.

(29) Informaciją apie reikalavimų netaikymo praktiką kompetentingos institucijos pateikia nurodydamos atvejų, kai kompetentingos institucijos nusprendė netaikyti reikalavimų ir tas sprendimas dar taikomas ir galioja, skaičių iš viso. Pateikiama informacija tik apie tuos subjektus, kuriems leista netaikyti reikalavimų. Kai informacijos nėra, t. y. ji nėra reguliariai teikiama, įrašoma „N/A“.

(30) Apskaičiuojant reikalavimų netaikymo atvejus, remiamasi įstaigų, kurioms leista netaikyti reikalavimų, skaičiumi.

2019 6 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 146/63

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/915

2019 m. birželio 4 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Galiojančios priemonės

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba 2013 m. kovo mėn. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 217/2013 (2) (toliau – galutinis reglamentas) tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 7607 11 11 ir ex 7607 19 10, nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)	Galutiniu reglamentu importui iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nustatyta 14,2–15,6 % antidempingo muito norma, iš neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių – 14,6 %, o iš visų kitų KLR eksportuojančių gamintojų – 35,6 % antidempingo muito norma.

1.2. Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(3)	2017 m. birželio 14 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbė pranešimą apie artėjančią tam tikrai importuojamai KLR kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai galiojančių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą.

(4)

2017 m. gruodžio 14 d. aštuoni Sąjungos gamintojai („ALEURO Converting Sp. Z o.o.“, „CeDo Sp. z o.o.“, „Cuki Cofresco SpA“, „Fora Folienfabrik GmbH“, „ITS BV“, „Rul-Let A/S“, „SPHERE SA“ ir „Wrapex Ltd“) (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina daugiau nei 40 % visos tam tikros į ritinius suvyniotos aliumininės folijos Europos Sąjungoje (toliau – Sąjunga), pateikė prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)	Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(6)	Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2018 m. kovo 13 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

1.3. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(7)	Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(8)	Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.4. Suinteresuotosios šalys

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, žinomiems Sąjungos gamintojams ir jų asociacijoms, žinomiems tam tikros į ritinius suvyniotos aliumininės folijos Sąjungos importuotojams, KLR valdžios institucijoms ir žinomiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir paragino juos bendradarbiauti.

(10)	Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė prašymo išklausyti.

1.5. Atranka

(11)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.5.1. Sąjungos gamintojų atranka

(12)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus.

(13)	Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko bendroves, remdamasi didžiausia tipiška panašaus produkto gamybos apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(14)

Preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamina apie 66 % visų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pagaminamo kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių ir gavo tik „Sphere SA“ pastabas – bendrovė prašė patvirtinti, kad būtų atrinkta tik jos gamybos bendrovė „Sphere France SAS“. Todėl laikyta, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

1.5.2. Nesusijusių importuotojų atranka

(15)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija pranešime apie inicijavimą paprašė importuotojų ir jiems atstovaujančių asociacijų pranešti apie save ir pateikti konkrečią reikalingą informaciją.

(16)	Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Viena bendrovė atsakė, kad ji nėra nei peržiūrimojo produkto importuotoja, nei naudotoja.

1.5.3. KLR eksportuojančių gamintojų atranka

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje bendradarbiauti ir nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)	Atrankos formos atsakymus pateikė keturios Kinijos gamintojų grupės. Atsižvelgdama į nedidelį jų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina, ir paprašė visų atrankos formos atsakymus pateikusių Kinijos gamintojų užpildyti klausimyną.

1.5.4. Naudotojai

(19)	Komisija pranešime apie inicijavimą paragino naudotojus, jiems atstovaujančias asociacijas ir vartotojams atstovaujančias organizacijas pranešti apie save ir bendradarbiauti. Apie save nepranešė nei Sąjungos naudotojai, nei jų asociacijos.

1.5.5. Klausimynai ir tikrinamieji vizitai

(20)	Komisija klausimynus išsiuntė trims atrinktiems Sąjungos gamintojams. Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, klausimynai taip pat buvo išsiųsti keturioms KLR gamintojų grupėms.

(21)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai. Tačiau nė vienas atrankos formos atsakymus pateikęs Kinijos gamintojas vėliau nepateikė išsamių klausimyno atsakymų. Komisija pranešė eksportuojantiems gamintojams apie nebendradarbiavimo pasekmes, tačiau tyrime vis tiek nebendradarbiavo nė vienas eksportuojantis gamintojas.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės bei Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių Sąjungos gamintojų patalpose:

—	„CeDo Sp. z o.o.“, Vroclavo Kontai, Lenkija,

—	ITS BV, Apeldornas, Nyderlandai,

—	SPHERE SA, Paryžius, Prancūzija.

1.6. Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra

(23)	Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą inicijuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(24)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Šią informaciją pateikė keturios Kinijos gamintojų grupės.

(25)	Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei. Atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta.

(26)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo. Šiuo atžvilgiu jokių pastabų ar papildomų įrodymų iš Kinijos Vyriausybės ar eksportuojančių gamintojų negauta.

(27)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(28)

2018 m. balandžio 19 d. Komisija paskelbė pirmąjį pranešimą byloje (toliau – 2018 m. balandžio 19 d. pranešimas), kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl atitinkamų šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti. 2018 m. balandžio 19 d. pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusių su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, atsižvelgdama į neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomus kriterijus, Komisija tuo etapu nustatė, kad galima tipiška šalis yra Turkija. Komisija taip pat nurodė, kad nustatė gamintoją, „Sedat Tahir A.S.“, kurio finansinės ataskaitos buvo viešai prieinamos ir kuris gamino peržiūrimąjį produktą galimoje tipiškoje šalyje.

(29)	Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę per 10 dienų teikti pastabas, tačiau pastabų negauta.

(30)

2018 m. spalio 3 d. antrame pranešime dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių (toliau – 2018 m. spalio 3 d. pranešimas) Komisija patvirtino savo ketinimą naudoti Turkiją kaip tipišką šalį, patvirtino konkrečius muitų kodus ir duomenų šaltinius, susijusius su gamybos veiksniais, ir patvirtino pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) ir pelno skaičius, susijusius su Turkijos bendrove „Sedat Tahir A.S.“, kuria, jei tinkama, ji ketino naudotis apskaičiuodama normaliąją vertę.

(31)	Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę per 10 dienų teikti pastabas, tačiau pastabų negauta.

2. PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Peržiūrimasis produktas

(32)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip per pradinį tyrimą, t. y. aliumininė folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,007 mm ir ne didesnis kaip 0,021 mm, be pagrindo, valcuota, bet toliau neapdorota, su įspaudais arba be įspaudų, suvyniota į lengvus ritinius, kurių masė ne didesnė kaip 10 kg, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 7607 11 11 ir ex 7607 19 10 (TARIC kodai 7607111110 ir 7607191010) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(33)	Peržiūrimasis produktas paprastai naudojamas kaip vartojimo prekė pakavimo ir kitoms namų ūkio/aprūpinimo maistu ir gėrimais paskirtims (buitinė aliumininė folija).

2.2. Panašus produktas

(34)

Manyta, kad KLR gaminamas ir į Sąjungą eksportuojamas peržiūrimasis produktas, tipiškoje šalyje Turkijoje gaminamas produktas ir Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamas ir parduodamas produktas turi tas pačias fizines bei technines savybes ir naudojimo paskirtį. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl panašaus produkto nustatymo.

(35)	Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3. Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(36)	Tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities Komisija negavo.

3. DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

3.1. Pirminės pastabos

(37)	Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(38)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas. Taigi, eksportuojantys gamintojai nepateikė klausimyno atsakymų, be kita ko, jokių eksporto kainų ir sąnaudų, vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, pajėgumų, gamybos, investicijų ir kt. duomenų. Be to, Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nepateikė pastabų dėl byloje surinktų įrodymų, įskaitant dėl Komisijos tarnybų darbinio dokumento dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (5) (toliau – Ataskaita), ir dėl papildomų įrodymų, kuriuos pateikė pareiškėjai ir kurie rodo, kad tokioms kainoms ir sąnaudoms poveikio turėjo didelis valstybės kišimasis. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija rėmėsi turimais faktais.

(39)

Komisija pranešė Kinijos valdžios institucijoms ir 18 konstatuojamojoje dalyje paminėtiems eksportuojantiems gamintojams, kad bus taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, ir suteikė jiems galimybę teikti pastabas. Komisija negavo jokių pastabų. Todėl, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, toliau išdėstytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, su suinteresuotųjų šalių pateiktomis pastabomis pateikta informacija ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės/Eurostato statistiniais duomenimis.

3.2. Importo dempingo kaina tęsimasis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

(40)

Iš Eurostato statistinių duomenų matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš KLR į Sąjungą. Šis importas sudarė 1 519 tonų ir atitiko 1,8 % viso Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūras tokia apimtis nėra neįprastai maža, nes logiškai tikimasi, kad dėl veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti importo dempingo kaina žalingą poveikį, turėtų sumažėti pirmiau žalingo lygio importas dempingo kaina. Iš tiesų importo iš KLR apimtis per PTL sudarė 22,9 % viso importo. Be to, kaip pažymėta 165 konstatuojamojoje dalyje, panašaus lygio dempingas nustatytas ir skaičiuojant dempingą pagal eksporto į trečiąsias šalis kainas. Tai patvirtina, kad išvados, padarytos remiantis importo į ES apimtimi per PTL, taip pat yra tipiškos. Taigi Komisija padarė išvadą, kad faktinis importas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo tipiškas, ir dėl to nagrinėjo, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas.

3.3. Normalioji vertė

(41)	Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(42)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.3.1. Didelių iškraipymų buvimas

3.3.1.1. Įvadas

(43)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

—	tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis,

—	valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms,

—	viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka,

—	bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas,

—	darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas,

—	viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą “.

(44)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(45)

Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Byloje visų pirma buvo pareiškėjų įtarimų ir įrodymų, kad Kinijos aliuminio rinkoje yra didelių iškraipymų. Byloje taip pat buvo kopija Komisijos parengtos ataskaitos, kurioje teigiama, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žemė, energija, kapitalas, žaliavos ir darbas), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., aliuminis). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu.

(46)

Remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant Ataskaitoje pateiktus įrodymus, Komisija nusprendė nagrinėti, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, būtų tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Atliekant šią analizę nagrinėtas didelis valstybės kišimasis į ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje (t. y. aliuminio sektoriuje), įskaitant peržiūrimąjį produktą.

(47)

Kaip nurodyta 25–26 konstatuojamosiose dalyse, nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami tyrimo byloje, įskaitant Ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjų pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

3.3.1.2. Pareiškėjų įtarimai ir pateikti įrodymai tiems įtarimams paremti

(48)	Prašyme pateikta tam tikrų svarbių įrodymų, kuriais paremiami įtarimai dėl didelių iškraipymų ir papildoma Ataskaita.

(49)

Pirma, pareiškėjai prašymo III.A.1.a skirsnyje nurodė, kad Komisija jau per tyrimą, po kurio buvo priimtas pradinis reglamentas (6), pastebėjo, kad „gamintojų rinkos pagrindinės žaliavos – aliuminio – kaina yra iškraipyta“ ir kad „taip pat nustatyta, kad iškraipyta tarpinės žaliavos – aliumininės folijos, suvyniotos į didelius ritinius <...> – kaina“.

(50)

Šiuo atžvilgiu per tyrimą, po kurio buvo priimtas pradinis reglamentas, Komisija pirmiausia pažymėjo, kad pirminis aliuminis sudaro apie 60–70 % peržiūrimojo produkto gamybos sąnaudų, todėl jis yra pagrindinis gamybos sąnaudų veiksnys. Antra, Komisija pažymėjo, kad aliuminio kainos Kinijos rinkoje (vadinamoji SHFE kaina) (7) labai skyrėsi nuo LME kainos (8), kuri yra pasaulinė referencinė kaina. Trečia, Komisija laikėsi nuomonės, kad šią padėtį galima paaiškinti „įvairiais veiksniais, kuriems valstybė daro įtaką, ir dideliu valstybės kišimusi į vidaus rinką, taikant tam tikras priemones“ (9). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, pradiniame reglamente Komisija padarė išvadą, kad dėl šių veiksnių iš esmės susidarė tokia padėtis, kai Kinijos pirminio aliuminio kainos ir galutinės grandies aliuminio produktų rinkos kainos yra valstybės kišimosi rezultatas, nepriklausantis nuo kainų svyravimo tarptautinėse rinkose.

(51)

Antra, prašymo atlikti peržiūrą III.A.1.b skirsnyje pareiškėjai nurodė, kad, be Ataskaitoje pateiktų įrodymų, vis dar esama Komisijos pradiniame reglamente nurodytų iškraipymų. Šiuo atžvilgiu jie nurodė, kad Kinijos spalvotųjų metalų pramonės rinkos iškraipymai buvo pabrėžti ataskaitoje, kuri 2017 m. balandžio 24 d. buvo parengta Vokietijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijai („WV Metalle“) (toliau – „WV Metalle“ ataskaita) (prašymo 5 priedas). „WV Metalle“ ataskaitoje visų pirma patvirtinta tai, kad spalvotųjų metalų sektorius yra esminis Vyriausybės planavimo elementas vykdant Strateginę besiformuojančių pramonės sektorių iniciatyvą, planą „Pagaminta Kinijoje 2025“ ir kitas aukšto lygio programas. Ataskaitoje nurodyta, kad Kinijos Vyriausybė tiesiogiai kišasi į kapitalo, darbo, žemės, žaliavų ir pagrindinių gamybos išteklių kainodarą.

(52)

Pareiškėjų teigimu, „WV Metalle“ ataskaitoje taip pat nurodyta, kad šiuolaikinė skolos konvertavimo į nuosavybės vertybinius popierius iniciatyva nėra grindžiama rinka, kad spalvotųjų metalų sektoriuje nuolat naudotasi ir toliau naudojamasi dosnia finansine ir nepinigine parama, kad Kinijos spalvotųjų metalų sektorius gavo daug subsidijų, įskaitant energijos srities subsidijas, ypač skirtas valstybės įmonėms, ir kad Kinijos Vyriausybė griežtai kontroliuoja spalvotųjų metalų pramonės produktų kiekį ir kainas, be kita ko, taikydama eksporto muitus, kvotas, licencijas, eksporto apribojimus, skatinamąsias subsidijas, mokesčius ir mokesčių lengvatas.

(53)

Trečia, prašymo 6 priede pareiškėjai nurodė, kad preliminarios teigiamos JAV prekybos departamento išvados, padarytos atliekant tyrimą dėl kompensacinio muito tam tikram aliuminiui iš Kinijos, rodo, kad 37 % aliuminio Kinijos vidaus rinkoje suvartoja valstybės įmonės ir kad Kinijos Vyriausybė pirminiam aliuminiui taiko 30 % eksporto muitą, todėl iškraipoma Kinijos aliuminio galutinės grandies vidaus rinka. 2018 m. kovo 5 d. galutiniame sprendime JAV prekybos departamentas patvirtino negalutines išvadas.

(54)

Be to, pareiškėjai manė, kad JAV prekybos departamentas nustatė, kad Kinijos aliumininės folijos gamintojai naudojosi įvairiomis kompensuotinomis subsidijomis, todėl pareiškėjai manė, kad Kinijos aliuminio rinkoje daugiausia veikia įmonės, kurių nuosavybės teisės priklauso eksportuojančios šalies valdžios institucijoms ir šios institucijos jas kontroliuoja arba joms taiko politikos priežiūrą arba gaires, kad viešoji politika turi įtakos laisvosios rinkos jėgoms Kinijos aliuminio rinkoje ir jas iškraipo ir kad Kinijos gamintojai gali gauti finansavimą iš institucijų, kurios įgyvendina viešosios politikos tikslus arba kitu būdu neveikia nepriklausomai nuo valstybės. Dėl to įtariama, kad SHFE kainos yra iškraipytos.

3.3.1.3. Dideli iškraipymai, darantys poveikį Kinijos Liaudies Respublikos vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms

(55)

Pats Kinijos ekonominės sistemos pagrindas, t. y. vadinamosios socialistinės rinkos ekonomikos sąvoka, neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo principo. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis tos sistemos principas yra „socialistinė viešoji gamybos priemonių nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika laikoma „pagrindine nacionalinės ekonomikos jėga“ ir valstybė turi įgaliojimus „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (10). Todėl bendra Kinijos ekonomikos struktūra ne tik sudaro sąlygas svarbiam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet ir aiškiai suteikiami įgaliojimai tokiam kišimuisi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias šio priežastinio ryšio pavyzdys: tai pagrindinis socializmo etapas, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (11).

(56)

Be to, pagal atitinkamus Kinijos teisės aktus socialistinė rinkos ekonomika turi būti plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“. (12) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Ši kontrolė būdinga Kinijos sistemai ir yra gerokai didesnė nei kitose šalyse, kuriose Vyriausybės vykdo didelę makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(57)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi vyraujančias ekonomines sąlygas laisvojoje rinkoje (13). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir įvairius reglamentavimo aplinkos aspektus.

(58)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai paprastai būna gana išsamūs, o nacionaliniuose planuose paprastai nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal tuos planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl oficialiai įpareigojamojo planų pobūdžio. Svarbiausia, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip verčia ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.3.1.5 punktą) (14).

(59)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.3.1.8 punktą) (15). Tas pats pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Nors ir mažesnės svarbos nei bankų sektorius, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (16).

(60)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (17). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę (18), remti.

(61)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Tokis didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (19).

3.3.1.4. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmąją įtrauką: tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(62)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytą valstybės nuosavybės dominavimą Kinijos ekonomikos modelyje, valstybės įmonės yra esminė Kinijos ekonomikos dalis. Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką valstybės įmonėms. Valstybė ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.3.1.4 punktą), taip pat formuojant valstybės įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (20). Už tai valstybės įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (21).

(63)

Šiuo atžvilgiu 2019 m. sausio mėn. paskelbtame EBPO tyrime (toliau – EBPO tyrimas) (22) nurodomos valstybės įmonės aliuminio sektoriuje, kurios savo reglamentavimo dokumentuose konkrečiai pabrėžia, kaip valstybės nuosavybė veikia atitinkamą pramonės politiką ir kaip valstybės nuosavybė tampa valstybės parama. Tiksliau viena valstybės įmonė savo 2016 m. obligacijų prospekte paminėjo, kad ji yra viena iš 52 pagrindinių valstybės įmonių, kad jai tenka pagrindinis vaidmuo formuojant ir įgyvendinant energetikos sektoriaus politiką ir kad ji gauna visapusišką ir tvarią Kinijos Vyriausybės paramą. Kita valstybės įmonė savo 2017 m. obligacijų prospekte nurodė, kad atitinkamos provincijos valdžia gali daryti reikšmingą įtaką grupei (23).

(64)

Tai dar svarbiau atsižvelgiant į tai, kad KLR yra didžiausia aliuminio gamintoja pasaulyje, o keletas didelių valstybės įmonių yra tarp didžiausių atskirų gamintojų visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad valstybės įmonės pagamina daugiau kaip 50 % viso KLR pagaminamo pirminio aliuminio (24). Neseniai atliktame tyrime dėl KLR spalvotųjų metalų pramonės taip pat pabrėžta, kad valstybės įmonėms tenka dominuojanti vidaus rinkos dalis (25). Nors pajėgumų didėjimas pastaraisiais metais iš dalies siejamas su privačiomis bendrovėmis, jo paprastai nebūna be įvairaus pobūdžio (vietos) valdžios institucijų dalyvavimo, pavyzdžiui, neteisėto pajėgumų didinimo toleravimo (26). Be to, taip pat padidėjo pagrindinių valstybės įmonių aliuminio gamybos pajėgumai, nors ir mažesniu mastu (27).

(65)

Kadangi aliuminio pramonėje stebimas didelis valstybės kišimasis ir šiame sektoriuje didelė dalis įmonių yra valstybės įmonės, net ir privatūs aliuminio gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms aliuminio sektoriaus įmonėms taip pat taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip nurodyta 3.3.1.5 skirsnyje.

(66)

Valstybės kontrolė ir kišimasis į nagrinėjamojo produkto (buitinės aliumininės folijos) gamybą vyksta pagal aprašytą bendrą sistemą. Iš tiesų, remiantis Komisijos turima informacija, daugelis pagrindinių peržiūrimojo produkto gamintojų priklauso valstybei. Taigi iš turimų įrodymų matyti, kad KLR aliumininės folijos gamintojų nuosavybės teisės, jų kontrolė ar jiems taikoma Kinijos Vyriausybės politikos priežiūra arba gairės yra tokios pačios, todėl jos veikia ne pagal rinkos principus.

3.3.1.5. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrąją įtrauką: valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms.

(67)

Be to, kad Kinijos valstybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises, (28) KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (29)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (30). 2017 m. buvo pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (31). Šios taisyklės bendrai taikomos Kinijos ekonomikai, įskaitant peržiūrimojo produkto gamintojus ir jų gamybos išteklių tiekėjus.

(68)	Iš toliau pateikto pavyzdžio puikiai matyti, kad Kinijos Vyriausybė vis daugiau kišasi į aliuminio sektorių:

(69)

2017 m. Kinijos valstybės aliuminio gamintojas „China Aluminium International Engineering Corporation Limited“ (toliau – „Chalieco“) iš dalies pakeitė įstatus ir daugiau dėmesio skyrė partijos organų vaidmeniui bendrovėje. Buvo įtrauktas visas partijos komitetui skirtas skyrius, kurio 113 straipsnyje nustatyta: „priimdama sprendimus dėl pagrindinių įmonės klausimų valdyba iš anksto konsultuojasi su bendrovės partijos komitetu“. (32) Be to, Kinijos aliuminio korporacija („Chalco“) 2017 m. metinėje ataskaitoje (33) teigia, kad daug direktorių, stebėtojų ir vyresniosios vadovybės atstovų, įskaitant pirmininką, vykdomąjį direktorių ir priežiūros komiteto pirmininką, yra KKP nariai.

(70)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, toliau daro rinkos iškreipiamąjį poveikį. Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, bei aliuminio ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia valstybei kištis į kainas ir sąnaudas.

3.3.1.6. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečiąją įtrauką: viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka.

(71)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius, o planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (34).

(72)

Pavyzdžiui, plėtojant Kinijos aliuminio sektorių (įskaitant peržiūrimąjį produktą) pagrindinis vaidmuo tenka Vyriausybei. Yra daug nacionaliniu, regionų ir savivaldybių lygmeniu parengtų planų, direktyvų ir kitų su aliuminiu susijusių dokumentų, iš kurių aiškiai matyti didelis Kinijos Vyriausybės kišimasis. Šiomis ir kitomis priemonėmis Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno aliuminio sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja.

(73)	Ši aliuminio sektoriaus politika ir tikslai daro didelį tiesioginį ar netiesioginį poveikį peržiūrimojo produkto gamybos sąnaudoms.

(74)

13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (35) nėra konkrečių nuostatų dėl aliuminio, tačiau visai spalvotųjų metalų pramonei jame numatyta strategija skatinti bendradarbiavimą tarptautinių gamybos pajėgumų ir įrangos gamybos srityje. Siekiant šių tikslų plane patvirtinama, kad bus stiprinamos su mokesčiais, finansais, draudimu, investicijomis ir finansavimo platformomis, taip pat rizikos vertinimo platformomis susijusios paramos sistemos (36).

(75)	Atitinkamame sektoriaus plane, t. y. Spalvotųjų metalų pramonės plėtros plane (2016–2020 m.) (toliau – planas) nustatytos konkrečios Vyriausybės politikos kryptys ir tikslai, kurių turėtų būti siekiama kai kuriuose spalvotųjų metalų pramonės sektoriuose (37), įskaitant aliuminio sektorių.

(76)

Pagal planą siekiama didinti Kinijos aliuminio pramonės gaminamų produktų asortimentą, be kita ko, remiant inovacijas. Jame raginama skubiai plėtoti mišrią nuosavybės teisių sistemą ir didinti valstybės įmonių gyvybingumą. Jame taip pat numatyta galimybė kaupti spalvotųjų metalų atsargas ir didinti išteklių, įskaitant aliuminį, saugumą, ir nustatyti konkretūs kiekybiniai tikslai mažinti energijos suvartojimą, didinti perdirbto aliuminio naudojimą gamyboje ir didinti pajėgumų naudojimą (38).

(77)

Plane taip pat numatyti struktūriniai koregavimai ir griežtesnė naujos lydymo įrangos kontrolė, taip pat pasenusių pajėgumų šalinimas. Jame numatytas geografinis perdirbimo įmonių pasiskirstymas, daug dėmesio skiriama projektams, kuriais siekiama didinti boksitų ir aliuminio oksido išteklių naudojimą, ir įtraukiama elektros energijos tiekimo ir kainodaros politika (39).

(78)

Atsižvelgiant į šį platų priemonių ir politikos krypčių spektrą, pagal planą numatyta toliau taikyti 2009 m. spalvotųjų metalų pramonės prisitaikymo ir atgaivinimo planą, kuris buvo priimtas siekiant sumažinti neigiamą finansų krizės poveikį spalvotųjų metalų pramonei. Pagrindiniai plane nustatyti tikslai, be kita ko, yra gamybos apimties kontrolė, restruktūrizavimas, žaliavų šaltiniai, eksporto mokesčių politika, išteklių saugumas, atsargų kaupimas, technologinės inovacijos, finansų politika ir planavimas bei įgyvendinimas (40).

(79)

Kitas aliuminio sektoriui skirtas politikos dokumentas yra 2013 m. liepos 18 d. Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (MIIT) išleistos standartinės aliuminio pramonei taikomos sąlygos, pagal kurias siekiama paspartinti struktūrinį koregavimą ir sustabdyti nevaldomą aliuminio lydymo pajėgumų didinimą. Pagal standartines sąlygas nustatoma minimali naujų gamyklų gamybos apimtis, kokybės standartai ir importuojamų bei šalyje gaunamų boksitų ir aliuminio oksido tiekimo saugumas. Standartinėse sąlygose nurodyta, kad MIIT yra už aliuminio pramonės standartizavimą ir valdymą, taip pat už bendrovių, įgaliotų veikti aliuminio pramonės sektoriuje, sąrašo skelbimą atsakinga institucija (41).

(80)	Be to, Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos (NDRC) 2007 m. spalio mėn. paskelbtų ir iki 2016 m. oficialiai galiojusių patekimo į rinką sąlygų, taikomų aliuminio pramonei, pagrindinis tikslas – skatinti aliuminio pramonės plėtrą ir mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (42).

(81)	Galiausiai 2006 m. balandžio mėn. NDRC paskelbtose Aliuminio pramonės restruktūrizavimo spartinimo gairėse (toliau – Restruktūrizavimo gairės) (43) aliuminis laikomas pagrindiniu nacionalinės ekonomikos plėtros produktu.

(82)

Restruktūrizavimo gairėse nurodyta, kad įgyvendinant Valstybės tarybos patvirtintą pramonės plėtros politiką tam tikrose srityse turi būti pasiekti konkretūs tikslai. Nurodytos šios sritys:

—	pramonės koncentracijos didinimas;

—	prieiga prie finansinio kapitalo (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį);

—	pramonės organizavimas;

—	griežta elektrolitinio aliuminio eksporto kontrolė ir

—	pasenusių pajėgumų šalinimas.

(83)

Dėl pramonės organizavimo ir pasenusių pajėgumų šalinimo, Restruktūrizavimo gairėse nurodytų tikslų taip pat buvo siekiama vykdant naujesnę politiką, pavyzdžiui, planą, kuriuo spalvotųjų metalų įmonės skatinamos kurti gamintojų ir vartotojų aljansus ir vykdyti sektoriaus ir tarpsektorinį restruktūrizavimą, didinti sektoriaus koncentracijos lygį ir stiprinti verslo integraciją bei perorganizuoti procesus (taip pat žr. 74–76 konstatuojamąsias dalis).

(84)

Taigi, yra daug nacionaliniu, regionų ir savivaldybių lygmeniu parengtų planų, direktyvų ir kitų su aliuminiu susijusių dokumentų, iš kurių aiškiai matyti didelis Kinijos Vyriausybės kišimasis į aliuminio sektorių (44). Šiomis ir kitomis priemonėmis Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja.

(85)	Be planų valstybės kišimasis į sektorių buvo vykdomas, be kita ko, su eksportu susijusių priemonių forma, įskaitant eksporto muitus, eksporto kvotas, reikalavimus vykdyti eksportą ir minimalių eksporto kainų, taikomų įvairioms aliuminio žaliavoms, reikalavimus.

(86)

Kinijos Vyriausybė toliau neskatina eksportuoti pirminio aliuminio ir jo gamybos išteklių, nes siekia skatinti didesnę pridėtinę vertę turinčių aliuminio produktų gamybą. Šio tikslo siekiama taikant viso ar dalies PVM už galutinės grandies aliuminio produktus atskaitą, kartu taikant dalies PVM ir eksporto mokesčių už pirminį aliuminį atskaitą (45).

(87)

Be to, nustatyta, kad pagrindinių gamybos išteklių, kaip antai energijos ir elektros energijos, kainai įtakos turi įvairių rūšių valstybės kišimasis (46). Kitų rūšių valstybės kišimasis, dėl kurio iškraipoma rinka, yra atsargų kaupimo politika per Valstybės rezervo biurą ir SHFE vaidmuo (47). Be to, per kelis prekybos apsaugos tyrimus nustatyta, kas Kinijos Vyriausybė aliuminio gamintojams nuolat taiko įvairių rūšių valstybės paramos priemones (48). Dėl didelio Kinijos Vyriausybės kišimosi į aliuminio sektorių susidarė pertekliniai pajėgumai (49), o tai yra aiškiausias Kinijos Vyriausybės politikos poveikio ir su juo susijusių iškraipymų įrodymas.

(88)

Per EBPO tyrimą taip pat nustatyta papildoma Vyriausybės parama, turinti įtakos aliuminio sektoriaus rinkos jėgoms. Tokia parama paprastai teikiama gamybos išteklių, ypač elektros energijos (50) ir pirminio aliuminio oksido, parduodamų mažesnėmis nei rinkos kainomis, forma (51). EBPO tyrime taip pat aprašoma, kaip Kinijos Vyriausybės aliuminio sektoriui iškelti tikslai paverčiami pramonės politika ir konkrečiais veiksmais provincijų ir vietos lygmenimis, įskaitant, pavyzdžiui, kapitalo injekcijas, prioritetines nuosavybės teisės į mineralinius išteklius, Vyriausybės dotacijas ir subsidijas ar mokesčių paskatas (52).

(89)	Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant peržiūrimojo produkto ir jam gaminti naudojamų žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms normaliai veikti.

3.3.1.7. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtąją įtrauką: bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas.

(90)

Atrodo, kad Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylos turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo nemokumo byloje tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos baigčiai (53).

(91)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių KLR atžvilgiu (54). Visa žemė priklauso valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (55). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (56).

(92)

Todėl atrodo, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai ir dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu be skolų ir žemės skyrimu bei įsigijimu KLR. Panašu, kad šias aplinkybes, remiantis turimais įrodymais, taip pat galima visapusiškai taikyti aliuminio sektoriuje, o konkrečiau – peržiūrimojo produkto sektoriuje.

(93)

Šią išvadą patvirtina preliminarus JAV prekybos departamento sprendimas tyrime dėl kompensacinio muito tam tikrai aliumininei folijai iš Kinijos Liaudies Respublikos, per kurį, remiantis turimais priešingais faktais, nustatyta, kad KLR Vyriausybės žemės skyrimas už mažesnį nei pakankamą atlygį yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta 1930 m. Akto dėl muitų tarifų su pakeitimais (57) 771 (5) (D) skirsnyje.

3.3.1.8. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktąją įtrauką: darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas.

(94)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (58). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (59). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (60). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(95)

Komisija negavo jokių įrodymų, kad aliuminio sektoriui, įskaitant peržiūrimąjį produktą, nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi aliuminio sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

3.3.1.9. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštąją įtrauką: viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą.

(96)	KLR įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(97)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis rinkoje (61), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik dėl nuosavybės teisių, bet ir dėl asmeninių ryšių (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (62), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (63). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (64).

(98)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(99)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus.

(100)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (65). Aliuminio sektoriuje Restruktūrizavimo gairėmis įgaliojama žemę skirti bendrovėms, kurios vykdo susijusią valstybės pramonės politiką (66). Dėl tokio kišimosi į kapitalo paskirstymą skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams. Iš tiesų yra įrodymų, be kita ko, dėl aliuminio sektoriaus, kad valstybės įmonėms bankai taiko lengvatinį režimą paskolų palūkanų normų, sumų ir terminų forma, dėl ko valstybės įmonės įgyja konkurencinį pranašumą (67).

(101)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(102)

Šiuo atžvilgiu EBPO tyrime remiamasi nepagrįstais įrodymais, kad tam tikri KLR aliuminio gamintojai gavo finansavimą lengvatinėmis sąlygomis, o finansavimo sąnaudos tariamai atsiejamos nuo atitinkamo bendrovių įsiskolinimo lygio. Remiantis tyrimu, vienas valstybės aliuminio gamintojas 2016 m. obligacijų prospekte aiškiai nurodė, kad jis pritraukia nemažą finansinę paramą iš Kinijos politikos bankų, kurių taikoma palūkanų norma yra mažesnė už lyginamąją normą. Panašiai kito valstybės gamintojo 2017 m. obligacijų prospekte nurodomi tvirti ryšiai, kuriuos bendrovė palaiko su Kinijos bankais, įskaitant politikos bankus, kurie suteikė bendrovei pigius finansavimo šaltinius. EBPO tyrime šiuo atžvilgiu padaryta išvada, kad, nors gali būti daug priežasčių, kodėl šioms įmonėms palūkanų normos yra žemos, prastų finansinių rodiklių ir žemų palūkanų normų skirtumas gali reikšti, kad su tais paskolų gavėjais susijusi rizika gali būti nepakankamai įvertinta (68).

(103)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimo dalis, kuri yra lygi lyginamajai palūkanų normai arba už ją mažesnė, vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dėl dirbtinai mažų palūkanų normų gali būti nepakankamai įvertintas ir dėl to atitinkamai per daug naudojamas kapitalas.

(104)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant įsiskolinimo rizikai Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(105)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi didelės sisteminės problemos ir iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(106)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad aliuminio sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą, nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

3.3.1.10. Aprašytų iškraipymų sisteminis pobūdis

(107)

Komisija pažymėjo, kad Ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra susiję ne tik su aliuminio sektoriumi apskritai ar peržiūrimuoju produktu konkrečiai. Priešingai, iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.3.1.1–3.3.1.5 skirsniuose ir Ataskaitos I dalyje, tinka visai šaliai ir ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.3.1.6–3.3.1.8 skirsniuose ir Ataskaitos II dalyje.

(108)

Peržiūrimajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Tyrime nesurinkta įrodymų, kad jie nėra gaunami KLR. Kai Kinijos aliumininės folijos gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais; KLR tiekėjai gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą; jiems taikoma žemėnaudos teisių sistema, dėl kurios iškreipiamos žemės naudojimo sąnaudos, ir, pagaliau, jie priklauso nuo planavimo sistemos, kuri yra taikoma visais Vyriausybės ir sektorių lygmenimis ir tiesiogiai bei netiesiogiai dominuoja jų gamybos procese.

(109)

Todėl negalima naudoti ne tik peržiūrimojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, bet ir visų susijusių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurias taip pat veikia dideli iškraipymai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta Ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, veikiausiai yra susijęs su dideliais iškraipymais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje. Komisija negavo jokių įrodymų ir nenustatė priešingų įrodymų, kurie paneigtų šią išvadą. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

3.3.1.11. Išvada

(110)

3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir aliuminio sektorių (įskaitant peržiūrimąjį produktą), parodė, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, nes jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei bei eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(111)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje. Komisija priminė, kad atliekant tyrimą, po atrankos formų pateikimo, nebendradarbiavo nė vienas eksportuojantis gamintojas ir kad nebuvo pateikta jokių tvirtinimų, kad kai kurios vidaus sąnaudos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečią įtrauką yra neiškraipytos.

3.3.2. Tipiška šalis

3.3.2.1. Bendrosios pastabos

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmąją įtrauką normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje.

(113)

Tipiška šalis pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

—	ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze, naudojo šalis, kurių bendrosios nacionalinės pajamos panašios į KLR;

—	peržiūrimojo produkto gamyba toje šalyje (69);

—	susijusių viešų duomenų prieinamumas toje šalyje;

—	jei yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(114)

Kaip paaiškinta 28–29 konstatuojamosiose dalyse, 2018 m. balandžio 19 d. pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji nustatė Turkiją kaip galimą tipišką šalį ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas bei siūlyti kitas šalis. Pastabų šiuo aspektu nebuvo gauta.

(115)

Kaip nurodyta 30–31 konstatuojamosiose dalyse, 2018 m. spalio 3 d. pranešime Komisija patvirtino ketinanti naudoti Turkiją kaip galimą tipišką šalį ir paprašė teikti pastabas. Pastabų šiuo aspektu taip pat nebuvo gauta.

3.3.2.2. Ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR

(116)

Pasaulio bankas Turkiją laiko šalimi, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašus kaip KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas (toliau – BNP) ją, kaip ir KLR, priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių (70).

3.3.2.3. Peržiūrimojo produkto gamyba tipiškoje šalyje

(117)

2018 m. balandžio 19 d. pranešime Komisija nurodė, kad Turkijoje nustatė peržiūrimojo produkto gamintoją „Sedat Tahir A.Ș.“ Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas ir siūlyti kitus gamintojus kitose tipiškose šalyse, kurie atitiktų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmosios įtraukos kriterijus. Negauta nei pastabų dėl tipiškos šalies tinkamumo, nei pasiūlymų panašia šalimi rinktis kitą nei Turkija šalį.

3.3.2.4. Susijusių viešų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje

(118)

2018 m. balandžio 19 d. pranešime Komisija nurodė, kad tiek pagrindinė žaliava (t. y. aliumininė folija, suvyniota į vadinamuosius didelius ritinius, kurių masė didesnė kaip 10 kg), tiek peržiūrimasis produktas (t. y. aliumininė folija, suvyniota į mažus ritinius, kurių masė ne didesnė kaip 10 kg), priskiriami tiems patiems SS kodams – 7607 11 ir 7607 19. Siekiant užtikrinti, kad žaliavos būtų nustatytos teisingai, tik tos šalys, kurios toliau atskiria pagrindinę žaliavą nuo peržiūrimojo produkto, gali būti laikomos tinkamomis tipiškomis šalimis normaliajai vertei tinkamai apskaičiuoti. Tuo etapu manyta, kad tik Turkijoje pagrindinė žaliava priskiriama prie kitų kodų nei peržiūrimasis produktas, be to, galima naudotis išsamiu viešų duomenų rinkiniu.

(119)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Turkijos tinkamumo, be kita ko, pagal minėtus kriterijus. Pastabų negauta.

a) Gamybos veiksnių duomenys

(120)

Kalbant apie Turkiją, su pagrindinėmis peržiūrimajam produktui gaminti naudojamomis žaliavomis susijusius importo duomenis buvo galima lengvai rasti Pasaulio prekybos atlase, o duomenis apie kitus svarbius gamybos veiksnius, tokius kaip darbo jėga ir elektros energijos sąnaudos, taip pat buvo galima rasti Turkijos statistikos instituto svetainėje.

b) Finansiniai duomenys (gamybos pridėtinės išlaidos, PBA ir pelnas)

(121)

Per tyrimą nustatyta, kad viešai prieinami yra 2017 m. Turkijos gamintojo „Sedat Tahir A.Ș.“ finansiniai duomenys.

3.3.2.5. Išvada

(122)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmąją įtrauką tikslas – galimoje tipiškoje šalyje rasti visus arba kiek įmanoma daugiau atitinkamų neiškraipytų gamybos veiksnių, kuriuos naudoja Kinijos bendradarbiaujantys gamintojai, ir neiškraipytų gamybos pridėtinių išlaidų, PBA ir pelno duomenų.

(123)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Turkija atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi. Visų pirma Turkijoje gaminamas peržiūrimasis produktas ir turimi išsamūs visų gamybos veiksnių, gamybos pridėtinių išlaidų, PBA ir pelno duomenys.

(124)

Nustačius, kad Turkija šiuo atveju yra tinkama tipiška šalis, nereikėjo toliau tirti Turkijos socialinės ir aplinkos apsaugos lygio.

3.3.3. Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA ir pelnas

(125)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto ketvirtą pastraipą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(126)

Kaip minėta 28–31 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nurodė, kad nustatė gamintoją, „Sedat Tahir A.S.“, kurio finansinės ataskaitos buvo viešai prieinamos ir kuris gamino peržiūrimąjį produktą numatomoje tipiškoje šalyje. Ji taip pat nurodė, kad, siekdama nustatyti PBA ir pelno procentinius dydžius normaliajai vertei apskaičiuoti, ketino remtis „Sedat Tahir A.Ș.“ 2017 pelno ir nuostolio ataskaitos duomenimis. Per nustatytą 10 dienų terminą pastabų dėl šio aspekto negauta.

(127)

Gamybos pridėtinės išlaidos nėra atskirai nurodytos turimoje „Sedat Tahir A.Ș.“ pelno ir nuostolio ataskaitoje, todėl, Komisijos nuomone, jas reikia įtraukti į parduotų prekių ar gamybos sąnaudas.

(128)

Tada Komisija naudojo „Sedat Tahir A.Ș.“ 2017 m. pelno ir nuostolio ataskaitos duomenis, siekdama nustatyti PBA ir pelno procentinius dydžius, kurie būtų taikomi apskaičiuojant gamybos sąnaudas normaliajai vertei nustatyti.

3.3.4. Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai

(129)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus“, ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(130)

2018 m. balandžio 19 d. pranešime Komisija pažymėjo ketinant naudotis Pasaulio prekybos atlaso (GTA) duomenų baze, kad nustatytų neiškraipytas pirmųjų penkių žaliavų, nurodytų 1 lentelėje, sąnaudas. Be to, Komisija pareiškė ketinanti naudoti Turkijos statistikos institutą kaip darbo sąnaudų ir elektros energijos sąnaudų šaltinį. Ji taip pat nurodė, kad planuoja naudoti duomenų bazę „Orbis“ kaip viešai prieinamų finansinių ataskaitų šaltinį, kad nustatytų pagrįstą administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų bei pelno sumą.

3.3.4.1. Gamybos veiksniai

(131)

Kaip jau nurodyta 28 konstatuojamojoje dalyje, 2018 m. balandžio 19 d. pranešime Komisija sudarė pradinį sąrašą gamybos veiksnių ir Turkijos šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusiems su peržiūrimojo produkto gamyba, nustatyti.

(132)

Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, siekdama nustatyti gamybos sąnaudas Komisija naudojo atrinkto Sąjungos gamintojo pateiktą įvairių gamybos veiksnių, susijusių su peržiūrimojo produkto gamyba, suvartojimo apimtį ir pritaikė ją Turkijos vieneto sąnaudoms, kurias nustatė remdamasi įvairiais 130–144 konstatuojamosiose dalyse nurodytais skirtingų gamybos veiksnių, susijusių su peržiūrimojo produkto gamyba, šaltiniais. Iš tiesų, remiantis turima pradinio tyrimo informacija, Kinijos eksportuojančių gamintojų gamybos procesas ir naudotos žaliavos visiškai atitiko aptariamo Sąjungos gamintojo nurodytuosius.

(133)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją ir tikrinamojo vizito vieno iš pareiškėjų patalpose rezultatus buvo nustatyti šie gamybos veiksniai, SS kodai ir, kai taikoma, 12 skaitmenų Turkijos muitų tarifų kodai:

1 lentelė

Gamybos veiksnys	Muitų tarifo kodas	Vieneto importo vertė
Aliumininė folija, be pagrindo, valcuota, bet toliau neapdorota (dideli ritiniai)	7607 11 19 00 11 7607 11 19 00 12	3,83 EUR/kg
Spalvota/kartoninė dėžė vienam ritiniui	4819 20	3,20 EUR/kg
Popierinė šerdis	4822 90	1,25 EUR/kg
Išorinis dėklas 24 ritiniams supakuoti	4819 20	3,20 EUR/kg
Darbas (tiesioginis ir netiesioginis) Darbo užmokestis gamybos pramonėje	[nėra duomenų]	8,15 EUR/darbo val.
Elektra	[nėra duomenų]	0,06 EUR/kWh

3.3.4.2. Medžiagos

(134)

Kalbant apie aliumininę foliją, pareiškėjai nurodė, kad standartinė naudojama žaliava yra aliumininė folija, be pagrindo, valcuota, bet toliau neapdorota, priskiriama SS kodui 7607 11. Tam pritarė du iš keturių Kinijos gamintojų, pateikusių atsakymus į pranešimo apie inicijavimą III priedą. Vienas iš pareiškėjų pateikė papildomos informacijos, kad 12 skaitmenų didelių ritinių Turkijos muitų tarifų kodai yra 7607 11 19 00 11 ir 7607 11 19 00 12. Neturėdama papildomos Kinijos gamintojų informacijos ir kitų suinteresuotųjų šalių pastabų Komisija nusprendė normaliajai vertei apskaičiuoti naudoti nurodytus 12 skaitmenų muitų tarifų kodus.

(135)

Dėl spalvotos/kartoninės dėžės vienam ritiniui pareiškėjai nurodė, kad taikytinas SS kodas yra 4819 10, o vienas Kinijos gamintojas nurodė, kad taikytinas SS kodas yra 4819 20. SS kodui 4819 10 priskiriamos „dėžės iš gofruoto popieriaus arba kartono“, o SS kodui 4819 20 – „dėžės iš negofruoto popieriaus arba kartono“. Kadangi naudojamos dėžės yra negofruotos, Komisija nusprendė nagrinėti SS kodą 4819 20. Turkijos nomenklatūra buvo išnagrinėta išsamiau pagal tą SS kodą, tačiau nebuvo nustatytas tikslesnis tinkamas aprašymas. Todėl Komisija nusprendė naudoti nurodytą 6 skaitmenų SS kodą, siekdama nustatyti to gamybos sąnaudų elemento, kuris turi būti naudojamas normaliajai vertei apskaičiuoti, sąnaudas.

(136)

Dėl popierinės šerdies pareiškėjai nurodė tą patį SS kodą 4819 10 kaip ir dėl spalvotos/kartoninės dėžės. Peržiūrėjusi aprašymą Komisija padarė išvadą, kad produktas turėtų būti priskiriamas SS kodui 4822 90 kaip „kitos kartono šeivos“. Turkijos nomenklatūra buvo išnagrinėta išsamiau pagal tą SS kodą, tačiau nebuvo nustatytas tikslesnis tinkamas aprašymas, todėl Komisija nusprendė naudoti 6 skaitmenų SS kodą 4822 90, siekdama nustatyti to gamybos sąnaudų elemento, kuris turi būti naudojamas normaliajai vertei apskaičiuoti, sąnaudas.

(137)

Vienas pareiškėjų pateikė informacijos, kad kaip gamybos veiksnį reikia įtraukti išorinį dėklą (24 aliumininės folijos ritiniams supakuoti). Peržiūrėjusi aprašymą Komisija padarė išvadą, kad tas produktas taip pat turėtų būti priskiriamas SS kodui 4819 20. Turkijos nomenklatūra buvo išnagrinėta išsamiau pagal tą SS kodą, tačiau nebuvo nustatytas tikslesnis tinkamas aprašymas, todėl Komisija nusprendė naudoti 6 skaitmenų SS kodą 4819 20, siekdama nustatyti to gamybos sąnaudų elemento, kuris turi būti naudojamas normaliajai vertei apskaičiuoti, sąnaudas.

(138)

Dėl aliumininės folijos, Komisija pagal Turkijos muitų tarifų kodus 7607 11 19 00 11 ir 7607 11 19 00 12 nustatė jos importo iš kitų pasaulio šalių, išskyrus KLR, 2017 m. vertę eurais ir kiekį kilogramais. Tada, remdamasi tais skaičiais, Komisija apskaičiavo vidutinę svertinę vieno kilogramo didelių aliuminio ritinių importo vertę eurais, kuri turi būti naudojama kaip susijusios žaliavų sąnaudos gamybos sąnaudoms nustatyti.

(139)

Dėl spalvotų/kartoninių dėžių ir išorinių dėklų, Komisija pagal SS kodą 4819 20 nustatė jų importo į Turkiją iš kitų pasaulio šalių, išskyrus KLR, 2017 m. vertę eurais ir kiekį kilogramais. Tada, remdamasi tais skaičiais, Komisija apskaičiavo vidutinę svertinę vieno kilogramo spalvotų/kartoninių dėžių ir išorinių dėklų importo vertę eurais, kuri turi būti naudojama kaip susijusios žaliavų sąnaudos gamybos sąnaudoms nustatyti.

(140)

Dėl popierinių šerdžių, Komisija pagal SS kodą 4822 90 nustatė jų importo į Turkiją iš kitų pasaulio šalių, išskyrus KLR, 2017 m. vertę eurais ir kiekį kilogramais. Tada, remdamasi tais skaičiais, Komisija apskaičiavo vidutinę svertinę vieno kilogramo popierinių šerdžių importo vertę eurais, kuri turi būti naudojama kaip susijusios žaliavų sąnaudos gamybos sąnaudoms nustatyti.

(141)

Dėl aliumininės folijos laužo, vieno pareiškėjo teigimu, galima laikyti, kad susidaro nulis atliekų, dėl to į apskaičiuotas gamybos sąnaudas nereikėtų įtraukti laužo vertės. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija nusprendė laikytis to metodo.

(142)

Kad galėtų nustatyti neiškraipytą žaliavų, pristatytų prie eksportuojančio gamintojo gamyklos vartų, kainą, Komisija sprendė, ar būtų tikslinga prie importo kainos pridėti tipiškos šalies (Turkijos) importo muitą ir žaliavų vidaus vežimo išlaidas. Komisija nustatė, kad Turkija netaiko importo muito pagrindinės žaliavos – į didelius ritinius suvyniotos aliumininės folijos – importui iš kitų šalių nei KLR, iš kurių daugiausia ir importuoja. Dėl žaliavų vidaus vežimo, kadangi nebendradarbiavo nė vienas Kinijos gamintojas, tokios informacijos nėra. Tačiau, kaip nurodyta 153 konstatuojamojoje dalyje, iš normaliosios vertės, kuri nėra pakoreguota atsižvelgiant į tokius importo muitus ir vežimo išlaidas, jau matyti, kad didelė dalis pardavimo eksportui vykdoma dempingo kaina. Todėl dėl žaliavų vidaus vežimo išlaidų ir importo muitų nagrinėjimo, po kurio būtų reikėję normaliąją vertę pakoreguoti atsižvelgiant į tokias išlaidas ir ją padidinti, normalioji vertė ir atitinkamai dempingo skirtumas galėjo tik padidėti. Į tai atsižvelgdama Komisija nemanė, kad šiuo atveju būtų tikslinga koreguoti žaliavų sąnaudas atsižvelgiant į importo muitą ir vidaus vežimo išlaidas.

3.3.4.3. Darbas

(143)

2018 m. spalio 3 d. pranešime Komisija nurodė, kad darbo sąnaudoms nustatyti ketina naudotis Turkijos statistikos instituto paskelbtais duomenimis. Visų pirma Komisija nurodė, kad ji ketina naudoti 2016 m. valandines darbo sąnaudas gamybos sektoriuje pagal NACE 2 red. (71) ekonominės veiklos rūšį C.24 (pagrindinių metalų gamyba (72)) – tai naujausi turimi statistiniai duomenys (73). Ji taip pat nurodė, kad vertės būtų tinkamai pakoreguotos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant Turkijos statistikos instituto paskelbtą vidaus gamintojų kainų indeksą (74). Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino tą metodą.

3.3.4.4. Elektra

(144)

Dėl elektros energijos sąnaudų, neturėdama informacijos apie KLR suvartojimo lygį, 2018 m. spalio 3 d. pranešime Komisija nurodė ketinanti taikyti vidutinę elektros energijos vieneto kainą pramoniniams naudotojams, pateiktą Turkijos statistikos instituto pranešime spaudai (75). Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino tą metodą.

3.3.5. Skaičiavimai

(145)

Norėdama nustatyti apskaičiuotą normaliąją vertę Komisija ėmėsi šių dviejų veiksmų.

(146)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vieno pareiškėjų gamybos proceso lygmeniu nustatytus naudojimo veiksnius (medžiagos, darbas ir energija) padaugino iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje Turkijoje.

(147)

Antra, pirmiau nurodytoms gamybos sąnaudoms Komisija pritaikė „Sedat Tahir A.Ș.“ gamybos pridėtines išlaidas, PBA ir pelną. Jos nustatytos remiantis „Sedat Tahir A.Ș.“ 2017 m. metine ataskaita.

(148)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, normalioji vertė nustatyta visos šalies mastu, o ne kiekvienam eksportuotojui ir gamintojui atskirai.

3.4. Eksporto kaina

(149)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, Komisija iš KLR gamintojų negavo jokių klausimyno atsakymų. Todėl Komisija visų rūšių buitinei aliumininei folijai nustatė vieną vidutinę svertinę eksporto kainą, remdamasi Eurostato importo statistiniais duomenimis (COMEXT).

3.5. Palyginimas

(150)

Komisija normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(151)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Normalioji vertė pakoreguota ir padidinta 2 % dėl negrąžintino PVM išlaidų, o eksporto kaina pakoreguota ir sumažinta 1–3 % dėl tarptautinio frachto, draudimo ir vidaus vežimo išlaidų.

3.6. Dempingo skirtumas

(152)

Komisija palygino panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine viso eksporto į Sąjungą kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(153)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra didesnis nei 150 %. Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

3.7. Dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos

(154)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdytas dempingas, Komisija analizavo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei priemonės būtų panaikintos.

(155)

Kadangi KLR gamintojai nebendradarbiavo, šis nagrinėjimas buvo pagrįstas Komisijos turima informacija, t. y. prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir kitų nepriklausomų šaltinių informacija, tokia kaip oficialūs importo statistiniai duomenys ir informacija, gauta iš suinteresuotųjų šalių atliekant tyrimą.

(156)

Siekdama išnagrinėti galimą importo raidą, jei priemonės būtų panaikintos, Komisija analizavo KLR nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

3.7.1. KLR nepanaudoti pajėgumai

(157)

Prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjai priminė, kad didelius aliuminio ritinius reikia paprasčiausiai supjaustyti, kad jie taptų peržiūrimuoju produktu, todėl Kinijos didelių aliuminio ritinių pertekliniai pajėgumai yra svarbus elementas siekiant nustatyti peržiūrimojo produkto perteklinius pajėgumus.

(158)

Kaip nurodyta prašyme atlikti peržiūrą, 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, antidempingo priemonių taikymas išplėstas į didelius ritinius suvyniotai aliumininei folijai (76), apskaičiuota, kad Kinijos visų rūšių aliumininės folijos gamybos pajėgumai buvo 450 000 t didesni už bendrą Kinijos vidaus suvartojimą. Prašyme taip pat buvo apskaičiuota, kad šie gamybos pajėgumai padidės nuo 2,5 mln. tonų 2014 m. iki 2,8 mln. tonų 2018 m., o vidaus suvartojimo padidėjimo veikiausiai nepakaktų didėjantiems pajėgumams absorbuoti (77). Sąjungoje suvartojama apie 85 600 tonų peržiūrimojo produkto.

(159)

JAV tarptautinės prekybos komisija galutiniame antidempingo ir kompensacinių priemonių tyrimų sprendime dėl į didelius ritinius suvyniotos aliumininės folijos, pagrįstame KLR eksportuotojų ir gamintojų pateiktais atsakymais, numatė, kad KLR nepanaudoti aliumininės folijos pajėgumai 2017 m. ir 2018 m. atitinkamai sudarys 161 233 ir 157 305 t (78), o tai gerokai viršija ES paklausą.

(160)

Be to, iš keturių KLR gamintojų grupių, kurios pateikė užpildytas atrankos formas, gautuose atsakymuose patvirtinta, kad jų nepanaudoti pajėgumai vidutiniškai sudaro apie 25 %.

(161)

Atsižvelgdama į tai Komisija nustatė, kad KLR yra daug perteklinių pajėgumų, todėl yra didelė tikimybė, kad panaikinus antidempingo priemones importo apimtis smarkiai išaugs ir bus daromas didesnis spaudimas kainoms.

(162)

Suinteresuotosios šalys neginčijo šiuo klausimu pateiktos pareiškėjų informacijos. Komisija nerado įrodymų, kurie prieštarautų šiai informacijai.

3.7.2. Sąjungos rinkos patrauklumas

(163)

Kad nustatytų galimą importo raidą tuo atveju, jeigu priemonės būtų panaikintos, Komisija vertino Sąjungos rinkos patrauklumą dėl kainų.

(164)

Šiuo atžvilgiu Kinijos eksporto kainų statistikos analizė nėra naudinga, nes ir žaliavos, ir galutinis produktas KLR yra nurodomi pagal tuos pačius SS kodus.

(165)

Tačiau iš Kinijos gamintojų pateiktų atrankos formos atsakymų matyti, kad nepaisant galiojančių priemonių jie ES rinkoje taiko vidutiniškai didesnes kainas nei kitų trečiųjų šalių rinkose ir vidaus rinkoje. Iš tiesų, kainos ES rinkoje buvo vidutiniškai 5–10 % didesnės nei kitose trečiosiose šalyse ir vidutiniškai 20–25 % didesnės nei vidaus rinkoje.

(166)

Kaip nurodyta prašyme atlikti peržiūrą, Turkija ir Indija atitinkamai nuo 2014 m. ir 2017 m. taiko antidempingo priemones iš KLR importuojamai aliumininei folijai. Jei būtų leista nebetaikyti ES priemonių buitinei aliumininei folijai, labai tikėtina, kad dėl galiojančių priemonių importui į tas kitas rinkas ir ES rinkos patrauklumo kainos atžvilgiu pardavimas būtų nukreiptas į ES rinką.

(167)

Dėl didelės KLR eksporto apimties ir rinkos dalies pradiniu tiriamuoju laikotarpiu ( 12 994 t, 13,4 %) ir tolesnio peržiūrimojo produkto eksporto iš KLR į Sąjungos rinką nagrinėjamuoju laikotarpiu ( 1 519 t, 1,8 %) Komisija gali daryti išvadą, kad Sąjungos rinka yra patraukli KLR peržiūrimojo produkto gamintojams.

(168)

Todėl, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importas iš KLR į Sąjungą dempingo kaina veikiausiai labai padidėtų.

3.7.3. Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(169)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, visų pirma nustatytu dempingo skirtumu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, dideliais KLR nepanaudotais pajėgumais ir Sąjungos rinkos patrauklumu, Komisija mano, kad panaikinus priemones dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos rinką užplūstų didelis kiekis dempingo kaina eksportuojamų produktų. Todėl manoma, kad yra dempingo tęsimosi tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių antidempingo priemonių.

3.7.4. Dempingo pasikartojimo tikimybė

(170)

Per tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu produktai iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuoti dempingo kaina. Nepaisant palyginti nedidelės importo apimties, palyginti su Sąjungos suvartojimu, nustatyti dempingo skirtumai patvirtinti išanalizavus eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas, kurios, atrodo, yra dar mažesnės, kaip aprašyta 165 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgdama į 3.7.1 ir 3.7.2 skirsniuose išnagrinėtus elementus Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos gamintojai į Sąjungą eksportuotų didelį kiekį buitinės aliumininės folijos dempingo kaina. Todėl yra įrodymų, kad, jei priemonės baigtų galioti, yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, ir, bet kuriuo atveju yra tikimybė, kad dempingas pasikartotų.

4. ŽALOS TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(171)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino 20 žinomų gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

4.2. Pirminės pastabos

(172)

Komisija žalą įvertino remdamasi gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo, rinkos dalies, užimtumo, našumo ir augimo tendencijomis, nustatytomis visos Sąjungos pramonės lygmeniu, ir kainų, pelningumo, pinigų srauto, pajėgumo padidinti kapitalą ir investicijas, atsargų, investicijų grąžos ir darbo užmokesčio tendencijomis, nustatytomis atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu.

4.3. Sąjungos suvartojimas

(173)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė sudėjusi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtį ir visą importą į Sąjungą, kurį nurodo Eurostatas.

(174)

Peržiūrimojo produkto suvartojimo Sąjungoje raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Bendras suvartojimas	104 521	93 058	88 707	85 666
Indeksas (2014 m. = 100)	100	89	85	82
Šaltinis: Eurostatas, Sąjungos pramonės pateikti duomenys ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(175)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas palaipsniui sumažėjo 18 %. Iš kiekvienų metų duomenų analizės matyti, kad suvartojimas palaipsniui mažėjo per visą laikotarpį – 2014–2015 m. mažėjo greičiau, o nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vienodai.

4.4. Importas iš KLR

4.4.1. Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

(176)

Komisija importo iš KLR į Sąjungą apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis TARIC lygmeniu, o importo rinkos dalis – lygindama šią importo apimtį su Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 2 lentelėje.

(177)

Importo iš KLR rinkos dalies ir apimties raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Importo iš KLR apimtis (tonomis)	3 510	2 549	2 650	1 519
Indeksas (2014 m. = 100)	100	73	75	43
Importo iš KLR rinkos dalis (%)	3,4	2,7	3,0	1,8
Indeksas (2014 m. = 100)	100	82	89	53
Šaltinis: Eurostatas.

(178)

Didžiausia importo iš KLR apimtis buvo 2014 m., tada gerokai sumažėjo 2015 m., šiek tiek padidėjo 2016 m. ir vėl labai sumažėjo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, taigi iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 57 %. Importo rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 3,4 % iki 1,8 %.

(179)

Analizuojant žalą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį iš KLR į Sąjungą buvo toliau importuojama mokant muitus.

4.4.2. Importo iš KLR kainos

(180)

Komisija naudojo Eurostato nurodytas importo iš KLR kainas.

(181)

Vidutinių importo iš KLR į Sąjungą kainų raida:

4 lentelė

Importo iš KLR kainos

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Vidutinė importo iš KLR kaina (EUR už toną)	2 340	2 934	2 827	2 413
Indeksas (2014 m. = 100)	100	125	121	103
Šaltinis: Eurostatas.

(182)

Vidutinės importo iš KLR kainos 2014–2015 m. padidėjo 25 %, 2016 m. šiek tiek sumažėjo, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sumažėjo beveik iki 2014 m. lygio.

(183)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės tonos importo iš KLR kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės vidutines tonos pardavimo kainas ir vidutines tonos gamybos sąnaudas, kaip nurodyta 10 lentelėje.

4.4.3. Priverstinis kainų mažinimas

(184)

Komisija priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatė lygindama atrinktų Sąjungos gamintojų vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir Eurostato nurodytas peržiūrimojo produkto importo iš KLR CIF kainas, pakoreguotas atsižvelgiant į iškrauto produkto kainą, įskaitant konvencinio muito sumą.

(185)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(186)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad dėl importo iš KLR Sąjungos rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutiniškai 29,3 % priverstinai mažintos kainos.

4.5. Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

(187)

Importo į Sąjungą apimtis, taip pat peržiūrimojo produkto importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis ir kainų tendencijos pateiktos 5 lentelėje. Apimtis ir kainų tendencijos grindžiamos Eurostato duomenimis.

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Importo apimtis (tonomis)	4 011	2 525	4 029	5 119
Indeksas (2014 m. = 100)	100	63	100	128
Rinkos dalis (%)	3,8	2,7	4,5	6,0
Indeksas (2014 m. = 100)	100	71	118	156
Vidutinė importo kaina (EUR už toną)	2 621	2 685	2 653	2 888
Indeksas (2014 m. = 100)	100	102	101	110
Šaltinis: Eurostatas.

(188)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo. 2014–2015 m. ji sumažėjo 37 %, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padvigubėjo ir iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 28 %.

(189)

Kadangi bendras Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, dėl šio padidėjimo importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 3,8 % 2014 m. iki 6,0 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(190)

Vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 10 %, tačiau buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, kaip nurodyta 10 lentelėje.

(191)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį peržiūrimasis produktas iš kitų trečiųjų šalių daugiausia importuotas iš Turkijos, Norvegijos ir Tailando.

(192)

Prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjai tvirtino, kad importas iš Norvegijos nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo, nors, pareiškėjų žiniomis apie rinką, peržiūrimasis produktas ten nebuvo gaminamas. Pareiškėjai taip pat tvirtino, kad Tailande ir Indonezijoje vykdomos peržiūrimojo produkto perkrovimo operacijos, ir įtarė, kad šie produktai yra KLR kilmės.

(193)

Komisija analizavo Eurostato duomenis, susijusius su aptariamu importu. Importo į Sąjungą iš Norvegijos, Tailando ir Indonezijos apimties raida:

6 lentelė

Importas iš Norvegijos, Tailando ir Indonezijos

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Importo iš Norvegijos apimtis (tonomis)	233	86	790	1 186
Indeksas (2014 m. = 100)	100	37	339	509
Importo iš Tailando apimtis (tonomis)	0	0	70	654
Indeksas (2016 m. = 100)	0	0	100	934
Importo iš Indonezijos apimtis (tonomis)	0	0	0	196
Šaltinis: Eurostatas.

(194)

Komisija neturi informacijos apie peržiūrimojo produkto gamybą Norvegijoje. Be to, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importu iš Norvegijos, Tailando ir Indonezijos visiškai kompensuotas sumažėjęs importas iš KLR. Pareiškėjai tvirtino, kad galiojančių antidempingo priemonių importui iš KLR galimai vengiama vykdant perkrovimo operacijas Norvegijoje, Tailande ir Indonezijoje. Tačiau Komisija negalėjo patikrinti šiam tvirtinimui pagrįsti pateiktų įrodymų.

4.6. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.6.1. Bendrosios pastabos

(195)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjusius įtakos Sąjungos pramonės padėčiai.

(196)

Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, nustatydama galimą žalą Sąjungos pramonei Komisija atliko atranką.

(197)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(198)

Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi Sąjungos pramonės pateiktais duomenimis ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais.

(199)

Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(200)

Komisija nustatė, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(201)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas ir našumas.

(202)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vidutinės vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.6.2. Makroekonominiai rodikliai

4.6.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(203)

Visos Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Gamybos apimtis (tonomis)	104 344	96 478	89 070	86 254
Indeksas (2014 m. = 100)	100	92	85	83
Gamybos pajėgumai (tonomis)	160 145	163 178	144 653	147 950
Indeksas (2014 m. = 100)	100	102	90	92
Pajėgumų naudojimas (%)	65	59	62	58
Indeksas (2014 m. = 100)	100	91	95	89
Šaltinis: Sąjungos pramonės pateikti duomenys ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(204)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 17 % ir atitiko Sąjungos suvartojimo sumažėjimą. Mažėjimas buvo mažiau akivaizdus nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos.

(205)

Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %, o tai rodo, kad Sąjungos pramonė negalėjo sumažinti pajėgumų tiek, kiek reikėjo dėk sumažėjusios gamybos nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(206)

Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, bet peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo mažiausias, palyginti su 2014 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo 11 %.

4.6.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(207)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Pardavimo Sąjungoje apimtis (tonomis)	97 000	87 984	82 028	79 028
Indeksas (2014 m. = 100)	100	91	85	81
Rinkos dalis (%)	92,8	94,5	92,5	92,3
Šaltinis: Sąjungos pramonės pateikti duomenys ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(208)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 19 %. Sumažėjimas atitiko Sąjungos suvartojimo sumažėjimą.

(209)

2014–2015 m. Sąjungos pramonei pavyko padidinti rinkos dalį, tačiau 2016 m. ją vėl prarado. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis buvo netgi šiek tiek mažesnė nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

4.6.2.3. Augimas

(210)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo 17 %, Sąjungos suvartojimas – 18 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis – 19 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu reikėtų vertinti atsižvelgiant į tuo pačiu laikotarpiu sumažėjusį suvartojimą. Sąjungos rinkos dalis šiek tiek sumažėjo.

4.6.2.4. Užimtumas ir našumas

(211)

Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Sąjungos gamintojų užimtumas ir našumas

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Darbuotojų skaičius (etato ekvivalentas)	1 048	1 033	1 015	977
Indeksas (2014 m. = 100)	100	99	97	93
Našumas (tonomis vienam darbuotojui)	100	93	88	88
Indeksas (2014 m. = 100)	100	94	88	89
Šaltinis: Sąjungos pramonės pateikti duomenys ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(212)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės gamybos apimties užimtumas taip pat sumažėjo 7 %. Tačiau užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo mažiau nei 17 % sumažėjusi gamybos apimtis. Tai turėjo įtakos Sąjungos gamintojų našumui, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %.

4.6.3. Mikroekonominiai rodikliai

4.6.3.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(213)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės pardavimo Sąjungoje kainos ir vieneto sąnaudos

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Vidutinė tonos pardavimo kaina (EUR)	3 723	3 844	3 596	3 703
Indeksas (2014 m. = 100)	100	103	97	99
Vidutinės tonos gamybos sąnaudos (EUR)	3 539	3 719	3 549	3 802
Indeksas (2014 m. = 100)	100	105	100	107
Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(214)

Sąjungos pramonės tonos pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinė kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 1 %, o tonos gamybos sąnaudos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 7 %.

4.6.3.2. Darbo sąnaudos

(215)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR etato ekvivalentui)	26 187	26 509	26 383	25 348
Indeksas (2014 m. = 100)	100	101	101	97
Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(216)

Vidutinės Sąjungos pramonės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek sumažėjo.

4.6.3.3. Atsargos

(217)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atsargos

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)	1 378	1 321	1 598	1 285
Indeksas (2014 m. = 100)	100	96	116	93
Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(218)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo. Apskritai per šį laikotarpį šios atsargos sumažėjo 7 %.

4.6.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(219)

Komisija Sąjungos pramonės pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(220)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	PTL
Pardavimo nesusijusiems pirkėjams pelningumas (pardavimo apyvartos %)	5,1	5,5	1,4	– 2,8
Indeksas (2014 m. = 100)	100	109	27	– 55
Pinigų srautas (tūkst. EUR)	3 306	6 758	2 085	612
Indeksas (2014 m. = 100)	100	204	63	19
Investicijos (tūkst. EUR)	1 818	2 068	2 074	1 887
Indeksas (2014 m. = 100)	100	114	114	104
Investicijų grąža (%)	256	254	78	– 115
Indeksas (2014 m. = 100)	100	99	30	– 45
Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(221)

Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai sumažėjo net 155 %. Nors 2014–2015 m. jis padidėjo 9 %, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pelningumas virto nuostoliais.

(222)

Grynasis pinigų srautas, t. y. Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 81 %. 2014–2015 m. jis padvigubėjo, tačiau 2016 m. ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį labai sumažėjo.

(223)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės metinės investicijos į panašų produktą padidėjo 4 %.

(224)

Sąjungos pramonės investicijų grąža – turto grynosios buhalterinės vertės pelno procentinis dydis – nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 145 % ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį tapo neigiama.

4.6.4. Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

(225)

Per tyrimą nustatyta, kad daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama ir Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo.

(226)

Kol taikomos priemonės, Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti kainų lygį ir rinkos dalį mažėjančioje rinkoje.

(227)

Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties tendencijos buvo tokios pat neigiamos kaip Sąjungos suvartojimo tendencija. Tačiau neigiamos pelningumo, pinigų srauto ir investicijų grąžos tendencijos nėra susijusios su neigiama suvartojimo raida. Šių rodiklių raida nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, kai buvo nustatytos priemonės, buvo teigiama, tačiau greitai pradėjo blogėti, nes labai sumažėjo suvartojimas ir padidėjo gamybos sąnaudos. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė veikė nuostolingai.

(228)

Tuo pačiu metu, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo absoliuti importo iš trečiųjų šalių apimtis ir rinkos dalis ir, kaip paaiškinta 194 konstatuojamojoje dalyje, tai visiškai kompensavo sumažėjusį importą iš KLR. Nors vidutinės importo iš trečiųjų šalių kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, Komisija negalėjo padaryti išvados, ar Sąjungos pramonei žala padaryta dėl šio importo, nes nebuvo žinomas importuojamų produktų asortimentas. Tačiau vidutinė trečiųjų šalių vieneto kaina yra vis tiek didesnė už importo iš KLR į Sąjungos rinką kainą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Taigi, blogėjanti Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis sutampa su tuo, kad į Sąjungos rinką ir toliau patenka tipiškas kiekis importo dempingo kaina iš KLR, dėl kurio toliau priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir daromas nesąžiningas konkurencinis spaudimas Sąjungos pramonei.

(229)

Komisija padarė išvadą, kad apskritai įvertinus žalos veiksnius Sąjungos pramonė nepagerino savo ekonominės ir finansinės padėties ir neatsigavo nuo patirtos materialinės žalos, kurią Komisija nustatė atlikdama pradinį tyrimą.

4.7. Žalos tęsimosi tikimybė

(230)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar tęstųsi dėl importo iš KLR daroma materialinė žala, jei būtų leista KLR nebetaikyti priemonių. Per tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš KLR buvo vykdomas dempingo kaina (153 konstatuojamoji dalis), ir tikėtina, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių (169 konstatuojamoji dalis).

(231)

Siekdama nustatyti žalos tęsimosi tikimybę, jei KLR taikomos priemonės būtų panaikintos, Komisija analizavo i) esamus KLR nepanaudotus pajėgumus, ii) Sąjungos rinkos patrauklumą ir iii) importo iš Kinijos poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

i) KLR nepanaudoti pajėgumai

(232)

Kaip paaiškinta 157–162 konstatuojamosiose dalyse, KLR yra daug perteklinių pajėgumų, kurie gerokai viršija bendrą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, Komisija nenustatė elementų, kurie galėtų rodyti, kad artimiausioje ateityje peržiūrimojo produkto paklausa KLR vidaus rinkoje arba bet kurios trečiosios šalies rinkoje pastebimai padidėtų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad paklausa KLR vidaus rinkoje ar kitų trečiųjų šalių rinkose negalėtų absorbuoti KLR turimų nepanaudotų pajėgumų.

ii) Sąjungos rinkos patrauklumas

(233)

Kaip paaiškinta 165–167 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka yra patraukli KLR eksportuojantiems gamintojams. Pradiniu tiriamuoju laikotarpiu (2010–2011 m.) importo iš KLR rinkos dalis siekė 13,4 % – tai rodo galimą importo iš KLR lygį, jeigu priemonės nustotų galioti.

(234)

Dėl importo iš KLR be antidempingo muito Sąjungos pramonės pardavimo kainos per peržiūros tiriamąjį laikotarpį būtų priverstinai sumažintos 29,3 %. Tai yra tikėtinas importo iš KLR kainų lygis, jei priemonės būtų panaikintos. Tuo remiantis tikėtina, kad, jei priemonės būtų panaikintos, spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje padidėtų, todėl Sąjungos pramonei būtų toliau daroma materialinė žala.

(235)

Tuo remiantis, jei nebus taikomos priemonės, KLR eksportuojantys gamintojai veikiausiai padidins eksporto į Sąjungos rinką dempingo kaina apimtį ir rinkos dalį, dėl ko bus gerokai priverstinai sumažintos Sąjungos pramonės pardavimo kainos.

iii) Poveikis Sąjungos pramonei

(236)

Dėl nuolatinio importo dempingo kaina iš KLR Sąjungos rinkoje ir dėl šio importo mažų kainų politikos Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti esamomis antidempingo priemonėmis ir atsigauti nuo praeityje žalingo dempingo praktikos. Dėl šio importo dempingo kaina Sąjungos pramonė negalėjo įtraukti padidėjusių sąnaudų į savo pardavimo kainas, todėl jos pelningumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo ir virto nuostoliais.

(237)

Jeigu priemonės būtų panaikintos, Sąjungos pramonė nepajėgtų išlaikyti savo pardavimo apimties ir rinkos dalies dėl importo mažomis kainomis iš KLR. Labai tikėtina, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, KLR rinkos dalis greitai padidėtų. Sumažėjus pardavimo apimčiai dar labiau sumažėtų pajėgumų naudojimo koeficientas ir padidėtų vidutinės gamybos sąnaudos. Kartu su padidėjusiu spaudimu kainoms dar labiau pablogėtų ir taip pavojinga Sąjungos pramonės finansinė padėtis, būtų uždaromos gamybos vietos ir galiausiai pramonė išnyktų.

(238)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog baigus galioti esamoms priemonėms žala dėl importo iš KLR tęstųsi, o ir taip pavojinga Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai dar labiau pablogėtų.

4.8. Išvada

(239)

Panaikinus priemones veikiausiai labai padidėtų importas iš KLR dempingo kainomis, dėl kurių būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei priemonės būtų panaikintos, yra didelė tikimybė, kad žala tęstųsi.

4.9. Žalos pasikartojimo tikimybė

(240)

Be to, Komisija nustatė, kad panaikinus priemones žala veikiausiai pasikartotų. Iš tiesų, net jei Sąjungos pramonei daromos besitęsiančios žalos negalima susieti su aptariamu importu, remdamasi mažomis eksporto į trečiąsias šalis kainomis (žr. 165 konstatuojamąją dalį), dideliais KLR nepanaudotais pajėgumais ir ES rinkos patrauklumu (žr. 4.7 skirsnį), Komisija nustatė, kad yra didėlė žalos pasikartojimo tikimybė.

5. SĄJUNGOS INTERESAI

(241)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams.

(242)

Sąjungos interesus Komisija nustatė įvertinusi visus susijusius interesus, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(243)

Tuo remdamasi Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos tęsimosi tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

5.1. Sąjungos pramonės interesai

(244)

Per tyrimą nustatyta, kad, jei priemonės būtų panaikintos, nestabili Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai dar labiau pablogėtų.

(245)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei KLR būtų toliau taikomos priemonės.

5.2. Importuotojų ir naudotojų interesai

(246)

Kaip nurodyta 16 ir 19 konstatuojamosiose dalyse, apie save nepranešė ir per tyrimą nebendradarbiavo nė vienas importuotojas ar naudotojas. Kaip nustatyta per ankstesnius tyrimus, per kuriuos nebuvo bendradarbiaujama, Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų neigiamos įtakos Sąjungos importuotojams ir naudotojams.

5.3. Išvada dėl Sąjungos interesų

(247)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių daryti išvadą, kad galiojančių antidempingo priemonių importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui tolesnis taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

6. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(248)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones. Joms taip pat buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio informacijos atskleidimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nebuvo gauta jokių pastabų ar pareiškimų arba prašymų išklausyti.

(249)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad galutiniu reglamentu nustatytos antidempingo priemonės, taikomos tam tikrai importuojamai KLR kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai, turėtų būti toliau taikomos.

(250)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje nurodant pavadinimą ir adresą, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – joms turi būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(251)

Bet koks prašymas taikyti šias individualias antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant teikiamas Komisijai (79), pateikiant visą susijusią informaciją. Prašyme visa pirma turi būti teikiama informacija apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(252)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2018/1046 (80) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(253)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininei folijai, kurios storis ne mažesnis kaip 0,007 mm ir ne didesnis kaip 0,021 mm, be pagrindo, valcuotai, bet toliau neapdorotai, su įspaudais arba be įspaudų, suvyniotai į lengvus ritinius, kurių masė ne didesnė kaip 10 kg, ir kurios KN kodai šiuo metu yra ex 7607 11 11 ir ex 7607 19 10 (TARIC kodai 7607111110 ir 7607191010), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė	Muitas	Papildomas TARIC kodas
„CeDo (Shanghai) Ltd.“, Šanchajus	14,2 %	B299
„Ningbo Favored Commodity Co. Ltd.“, Jujao	14,6 %	B301
„Ningbo Times Aluminium Foil Technology Co. Ltd.“, Ningbo	15,6 %	B300
„Able Packaging Co. Ltd.“, Šanchajus	14,6 %	B302
„Guangzhou Chuanlong Aluminium Foil Product Co. Ltd.“, Guangdžou	14,6 %	B303
„Ningbo Ashburn Aluminium Foil Products Co. Ltd.“, Jujao	14,6 %	B304
„Shanghai Blue Diamond Aluminium Foil Manufacturing Co. Ltd.“, Šanchajus	14,6 %	B305
„Weifang Quanxin Aluminium Foil Co. Ltd.“, Linčiu	14,6 %	B306
„Zhengzhou Zhuoshi Tech Co. Ltd.“, Džengdžou	14,6 %	B307
„Zhuozhou Haoyuan Foil Industry Co. Ltd.“, Džuodžou	14,6 %	B308
„Zibo Hengzhou Aluminium Plastic Packing Material Co. Ltd.“, Dzibo	14,6 %	B309
„Yuyao Caelurn Aluminium Foil Products Co. Ltd.“, Jujao	14,6 %	B310
Visos kitos bendrovės	35,6 %	B999

3. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kuri atitinka šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Jeigu naujas Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad:

a)	2010 m. spalio 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d. į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto produkto;

b)	nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos antidempingo priemonės;

c)	faktiškai eksportavo į Sąjungą 1 straipsnio 1 dalyje aprašytą produktą, arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį produkto kiekį pasibaigus pradiniam tiriamajam laikotarpiui,

Komisija gali iš dalies keisti 1 straipsnio 2 dalį, naują eksportuojantį gamintoją įtraukdama į pradiniame tyrime neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių, kurioms taikomas 14,6 % vidutinis svertinis muitas, sąrašą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) 2013 m. kovo 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 217/2013, kuriuo tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 69, 2013 3 13, p. 11).

(3) OL C 188, 2017 6 14, p. 21.

(4) Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio folijai ritiniais, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 95, 2018 3 13, p. 8).

(5) COM(2017) 483 final/2.

(6) Galutinio reglamento 13 konstatuojamoji dalis, kuri patvirtina 2012 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 833/2012, kuriuo tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai nustatomas laikinas antidempingo muitas (toliau – pradinis reglamentas) (OL L 251, 2012 9 18, p. 29) 27–53 konstatuojamąsias dalis. Žr. visų pirma 31 konstatuojamąją dalį.

(7) „Shanghai Futures Exchange“ (http://www.shfe.com.cn/en/).

(8) Pradinio reglamento 33 konstatuojamoji dalis.

(9) Ten pat, 34 konstatuojamoji dalis.

(10) Ataskaitos 2 skyrius, p. 6–7.

(11) Ataskaitos 2 skyrius, p. 10.

(12) http://en.pkulaw.cn/display.aspx?cgid=311950&lib=law, žiūrėta 2019 m. sausio 25 d.

(13) Ataskaitos 2 skyrius, p. 20–21.

(14) Ataskaitos 3 skyrius, p. 41, 73–74.

(15) Ataskaitos 6 skyrius, p. 120–121.

(16) Ataskaitos 6 skyrius, p. 122–135.

(17) Ataskaitos 7 skyrius, p. 167–168.

(18) Ataskaitos 8 skyrius, p. 169–170, 200–201.

(19) Ataskaitos 2 skyrius, p. 15–16, Ataskaitos 4 skyrius, p. 50, 84, Ataskaitos 5 skyrius, p. 108–109.

(20) Ataskaitos 3 skyrius, p. 22–24, ir 5 skyrius, p. 97–108.

(21) Ataskaitos 5 skyrius, p. 104–109.

(22) EBPO (2019), „Measuring distortions in international markets: the aluminium value chain“, EBPO prekybos politikos dokumentai, Nr. 218, „OECD Publishing“, Paryžius, https://doi.org/10.1787/c82911ab-en.

(23) EBPO tyrimas, p. 29.

(24) Australijos antidempingo komisija „Aluminium Extrusions from China“, REP 248, p. 79 (2015 m. liepos 13 d.).

(25) Taube, M. (2017). 2017 m. balandžio 24 d. „Think!Desk“ ataskaita „Analysis of Market Distortions in the Chinese Non-Ferrous Metals Industry“, p. 51.

(26) Žr., pavyzdžiui, ataskaitą dėl Šandongo provincijos valdžios institucijų nesugebėjimo sustabdyti aliuminio gamybos pajėgumų didinimo: https://mp.weixin.qq.com/s?__biz=MzI2OTUyMzA0Nw==&mid=2247494318&idx=1&sn=9690ca50845c19f38eafff659516817a&chksm=eaddaba6ddaa22b071a5e2588aa787ed6f6a1a964ccae55c4d85c6f7ccbfcb5cedd3cdceac9d&scene=0&pass_ticket=JFplYZoDqNTFmOPYUGJbMwF0XlC1N3hAJ3EYPpsKx6rkt4fSeZ4TwIvB5BffX4du#rd (žiūrėta 2019 m. vasario 22 d.).

(27) Ataskaitos 15 skyrius, p. 387–388.

(28) Ataskaitos 5 skyrius, p. 100–101.

(29) Ataskaitos 2 skyrius, p. 26.

(30) Ataskaitos 2 skyrius, p. 31–32.

(31) Žr. https://www.reuters.com/article/us-china-congress-companies-idUSKCN1B40JU, žiūrėta 2019 m. sausio 25 d.

(32) Ataskaitos 15 skyrius, p. 388.

(33) http://www.chalco.com.cn/chalcoen/rootfiles/2018/04/19/1524095189602052-1524095189604257.pdf, žiūrėta 2019 m. kovo 8 d.

(34) Ataskaitos 4 skyrius, p. 41–42, 83.

(35) 13-asis Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas (2016–2020 m.), http://en.ndrc.gov.cn/newsrelease/201612/P020161207645765233498.pdf.

(36) Ataskaitos 15 skyrius, p. 377.

(37) Ataskaitos 12 skyrius, p. 275–282, ir 15 skyrius, p. 378–382.

(38) Ataskaitos 12 skyrius, p. 275–282.

(39) Ataskaitos 15 skyrius, p. 378–382, 390.

(40) Ataskaitos 15 skyrius, p. 384–385.

(41) Ataskaitos 15 skyrius, p. 382–383.

(42) Ataskaitos 15 skyrius, p. 385–386.

(43) Ataskaitos 15 skyrius, p. 386.

(44) Ataskaitos 15 skyrius, p. 377–387.

(45) Ataskaitos 15 skyrius, p. 378 ir 389; EBPO tyrimas, p. 25–26.

(46) Ataskaitos 15 skyrius, p. 390–391.

(47) Ataskaitos 15 skyrius, p. 392–393.

(48) Ataskaitos 15 skyrius, p. 393–394.

(49) Ataskaitos 15 skyrius, p. 395–396.

(50) Kiti šaltiniai taip pat nurodo, kad elektros energija buvo tiekiama mažesnėmis kainomis. Žr., pvz., „Economic Information Daily: Worrying over growth downturns, western region releasing preferential policies to support high energy consumption industries“ http://jjckb.xinhuanet.com/2012-07/24/content_389459.htm (žiūrėta 2019 m. vasario 22 d.), kur nurodoma, kaip Kinijos vakarinės provincijos, kaip antai Šaansi, Ningsia, Činghajus ir Gansu, toliau tiekia pigią elektros energiją, kad pritrauktų daugiau investicijų.

(51) Ten pat, p. 16, 30. Tačiau Kinijos valdžios institucijos kišasi ir kitų gamybos išteklių atžvilgiu. Tipiškas pavyzdys – anglis, nes Vyriausybė išlaiko teisę stabdyti anglies kainos didėjimą. Žr. https://policycn.com/policy_ticker/coal-price-unlikely-to-jump-during-heating-season/?iframe=1&secret=c8uthafuthefra4e (žiūrėta 2019 m. vasario 22 d.).

(52) Ten pat, p. 16–18.

(53) Ataskaitos 6 skyrius, p. 138–149.

(54) Ataskaitos 9 skyrius, p. 216.

(55) Ataskaitos 9 skyrius, p. 213–215.

(56) Ataskaitos 9 skyrius, p. 209–211.

(57) Preliminaraus sprendimo memorandumas: tyrimas dėl kompensacinio muito tam tikrai aliumininei folijai iš Kinijos Liaudies Respublikos, kurį 2017 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė Tarptautinės prekybos administracijos prekybos skyrius, IX.E. P. 30, adresu https://enforcement.trade.gov/frn/summary/prc/2017-17113-1.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2019 m. kovo 11 d.).

(58) Ataskaitos 13 skyrius, p. 332–337.

(59) Ataskaitos 13 skyrius, p. 336.

(60) Ataskaitos 13 skyrius, p. 337–341.

(61) Ataskaitos 6 skyrius, p. 114–117.

(62) Ataskaitos 6 skyrius, p. 119.

(63) Ataskaitos 6 skyrius, p. 120.

(64) Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(65) Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(66) Ataskaitos 15 skyrius, p. 386.

(67) Žr., pvz., „China Economic Daily: Chinese Academy of Fiscal Sciences reports indicates SOEs are getting loans at rates 1.5 percent lower than private companies“ adresu http://www.ce.cn/xwzx/gnsz/gdxw/201708/01/t20170801_24724804.shtml (žiūrėta 2019 m. vasario 22 d.).

(68) EBPO tyrimas, p. 21.

(69) Jeigu jokioje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus, peržiūrimasis produktas negaminamas, gali būti atsižvelgiama į tos pačios bendrosios kategorijos produkto ir (arba) peržiūrimojo produkto sektoriaus gamybą.

(70) https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income, žiūrėta 2019 m. sausio 25 d.

(71) NACE kodus galima rasti adresu http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/index/nace_all.html.

(72) Kategorijai „pagrindiniai metalai“ priskiriamas aliuminis, kurio kodas yra C24.4.2.

(73) Darbo sąnaudos nurodytos adresu http://www.turkstat.gov.tr/PreIstatistikTablo.do?istab_id=2088.

(74) Pranešimas spaudai apie metinį vidaus gamintojų kainų indekso pasikeitimą gamybos sektoriui pateikiamas adresu http://www.turkstat.gov.tr/PreTabloArama.do?metod=search&araType=hb_x.

(75) Pranešimas spaudai, kuriuo skelbiamos elektros energijos kainos Turkijoje, pateiktas adresu http://www.turkstat.gov.tr/PreHaberBultenleri.do?id=27665.

(76) 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2384, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikrai aliuminio folijai, kurios kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, ir nutraukiamas tyrimas dėl importuojamos tam tikros aliuminio folijos, kurios kilmės šalis yra Brazilija, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį (OL L 332, 2015 12 18, p. 63), 31 konstatuojamoji dalis.

(77) Ten pat, 83–84 konstatuojamosios dalys.

(78) JAV tarptautinės prekybos komisija, Aliumininė folija iš Kinijos, tyrimai Nr. 701-TA-570 ir 731-TA-1346 (galutinis), 2018 m. balandžio mėn., VII-4 lentelė.

(79) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, B-1049 Brussels, Belgium.

(80) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

PRIEDAS

1 straipsnio 3 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti komercinę sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo pasirašyta tokios formos deklaracija:

1)	komercinę sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo vardas, pavardė ir pareigos;

deklaracijos tekstas:

„Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos tam tikros į ritinius suvyniotos aliumininės folijos, parduodamos eksportuoti į Europos Sąjungą, Kinijos Liaudies Respublikoje pagamino (bendrovės pavadinimas ir registruota buveinė) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.

Data ir parašas“.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 146

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	62 metai 2019m. birželio 5d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2019 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/911, kuriuo patvirtinamas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas (Costers del Segre (SKVN))	1
	*	2019 m. gegužės 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/912, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 650/2014, kuriuo nustatomi informacijos, kompetentingų institucijų atskleistinos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES, formato, struktūros, turinio ir metinio skelbimo datos techniniai įgyvendinimo standartai ( 1 )	3
	*	2019 m. gegužės 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/913 dėl leidimo naudoti lantano karbonato oktahidratą kaip kačių pašarų priedą atnaujinimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 163/2008 (leidimo turėtojas – Bayer HealthCare AG) ( 1 )	57
	*	2019 m. gegužės 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/914 dėl leidimo naudoti Bacillus licheniformis DSM 28710 preparatą kaip mėsinių kalakutų, veislinių kalakutų ir retesnių rūšių mėsinių bei dedeklinių naminių paukščių lesalų priedą (leidimo turėtojas – Huvepharma NV) ( 1 )	60
	*	2019 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/915, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai nustatomas galutinis antidempingo muitas	63
	*	2019 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/916, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 nustatomas 2019 kalendorinių metų tiesioginių išmokų koregavimo koeficientas	98
	*	2019 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/917, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 25 straipsnį nustatomos nemokumo registrų tarpusavio sujungimo sistemai reikalingos techninės specifikacijos, priemonės ir kiti reikalavimai	100
		SPRENDIMAI
	*	2019 m. gegužės 29 d. Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas (ES, Euratomas) 2019/918, kuriuo skiriami Bendrojo Teismo teisėjai	104
	*	2019 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/919 dėl pramoginiams ir asmeniniams laivams taikomų darniųjų standartų, parengtų įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/53/ES	106
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	2019 m. gegužės 23 d. AKR ir ES ministrų tarybos sprendimas Nr. 1/2019 dėl įgaliojimų perdavimo AKR ir ES ambasadorių komitetui dėl sprendimo priimti pereinamojo laikotarpio priemones pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 95 straipsnio 4 dalį [2019/920]	114

Nr.	Standarto nuoroda
1.	EN ISO 6185-1:2018
	Pripučiamosios valtys. 1 dalis. Valtys, kurių didžiausia vardinė variklio galia 4,5 kW (ISO 6185-1:2001)
2.	EN ISO 6185-2:2018
	Pripučiamosios valtys. 2 dalis. Valtys, kurių didžiausia vardinė variklio galia nuo 4,5 kW iki 15 kW (ISO 6185-2:2001)
3.	EN ISO 6185-3:2018
	Pripučiamosios valtys. 3 dalis. Valtys, kurių korpuso ilgis mažesnis kaip 8 m ir kurių variklio vardinė galia 15 kW ir didesnė (ISO 6185-3:2014)
4.	EN ISO 6185-4:2018
	Pripučiamosios valtys. 4 dalis. Valtys, kurių korpuso ilgis nuo 8 m iki 24 m ir kurių variklio didžiausia vardinė galia 15 kW ir didesnė (ISO 6185-4:2011, pataisyta 2014-08-01 versija)
5.	EN ISO 7840:2018
	Mažieji laivai. Ugniai atsparios degalų žarnos (ISO 7840:2013)
6.	EN ISO 8469:2018
	Mažieji laivai. Ugniai neatsparios degalų žarnos (ISO 8469:2013)
7.	EN ISO 8666:2018
	Mažieji laivai. Pagrindiniai duomenys (ISO 8666:2016)
8.	EN ISO 8849:2018
	Mažieji laivai. Nuolatinės srovės elektriniai triumų siurbliai (ISO 8849:2003)
9.	EN ISO 9093-1:2018
	Mažieji laivai. Kingstonai ir laivo korpuso įrangos detalės. 1 dalis. Metalinės detalės ((ISO 9093-1:1994)
10.	EN ISO 9093-2:2018
	Mažieji laivai. Kingstonai ir laivo korpuso įrangos detalės. 2 dalis. Nemetalinės detalės (ISO 9093-2:2002)
11.	EN ISO 11192:2018
	Mažieji laivai. Grafiniai simboliai (ISO 11192:2005)
12.	EN ISO 11547:2018
	Mažieji laivai. Paleidimo mechanizmų apsauga (ISO 11547:1994)
13.	EN ISO 11812:2018
	Mažieji laivai. Vandeniui nelaidūs ir greitai nusausėjantys kokpitai (ISO 11812:2001)
14.	EN ISO 12215-1:2018
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 1 dalis. Medžiagos. Termoreaktyviosios dervos, stiklo pluošto sutvirtinimas, etaloninis laminatas (ISO 12215-1:2000)
15.	EN ISO 12215-2:2018
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 2 dalis. Medžiagos. Sluoksniuotųjų konstrukcijų šerdies medžiagos, įterptinės medžiagos (ISO 12215-2:2002)
16.	EN ISO 12215-3:2018
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 3 dalis. Medžiagos. Plienas, aliuminio lydiniai, mediena, kitos medžiagos (ISO 12215-3:2002)
17.	EN ISO 12215-4:2018
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 4 dalis. Dirbtuvės ir gamyba (ISO 12215-4:2002)
18.	EN ISO 12215-5:2018
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 5 dalis. Projektiniai vienkorpusių laivų slėgiai, projektiniai įtempiai, konstrukcinių detalių matmenų nustatymas (ISO 12215-5:2008, įskaitant keitinį Amd 1:2014)
19.	EN ISO 12215-6:2018
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 6 dalis. Korpuso dalių sistema ir detalės (ISO 12215-6:2008)
20.	EN ISO 12215-8:2018
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 8 dalis. Vairai (ISO 12215-8:2009, įskaitant pataisą Cor 1:2010)
21.	EN ISO 12215-9:2018
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 9 dalis. Burlaivių priedėliai (ISO 12215-9:2012)
22.	EN ISO 12216:2018
	Mažieji laivai. Langai, navigacinės šviesos, liukai, iliuminatoriai ir durys. Stiprio ir nepralaidumo vandeniui reikalavimai (ISO 12216:2002)
23.	EN ISO 13297:2018
	Mažieji laivai. Elektrinės sistemos. Kintamosios srovės įrenginiai (ISO 13297:2014)
24.	EN ISO 13590:2018
	Mažieji laivai. Asmeniniai laivai. Statymo ir sistemų įrengimo reikalavimai (ISO 13590:2003)
25.	EN ISO 14509-1:2018
	Mažieji laivai. Variklinių pramoginių laivų spinduliuojamas ore sklindantis garsas. 1 dalis. Praplaukiančio laivo triukšmo matavimo procedūros (ISO 14509-1:2008)
26.	EN ISO 14509-3:2018
	Mažieji laivai. Variklinių pramoginių laivų spinduliuojamas ore sklindantis garsas. 3 dalis. Triukšmo vertinimas naudojant skaičiavimo ir matavimo procedūras (ISO 14509-3:2009)
27.	EN ISO 15083:2018
	Mažieji laivai. Triumo siurblių sistemos (ISO 15083:2003)
28.	EN ISO 15084:2018
	Mažieji laivai. Inkarai, švartavimasis ir buksyravimas. Tvirtinimo vietos (ISO 15084:2003)
29.	EN ISO 16180:2018
	Mažieji laivai. Navigaciniai žiburiai. Įrengimas, išdėstymas ir matomumas (ISO 16180:2013)
30.	EN ISO 21487:2018
	Mažieji laivai. Stacionariai įrengti benzino ir dyzelino bakai (ISO 21487:2012), įskaitant keitinius Amd 1:2014 ir Amd 2:2015)
31.	EN ISO 25197:2018
	Mažieji laivai. Vairavimo sistemos, pavarų dėžės ir droselinės sklendės elektrinės arba elektroninės valdymo sistemos (ISO 25197:2012, įskaitant keitinį Amd 1:2014)

Nr.	Standarto nuoroda
1.	EN ISO 6185-1:2001
	Pripučiamosios valtys. 1 dalis. Valtys, kurių didžiausia vardinė variklio galia 4,5 kW (ISO 6185-1:2001)
2.	EN ISO 6185-2:2001
	Pripučiamosios valtys. 2 dalis. Valtys, kurių didžiausia vardinė variklio galia nuo 4,5 kW iki 15 kW (ISO 6185-2:2001)
3.	EN ISO 6185-3:2014
	Pripučiamosios valtys. 3 dalis. Valtys, kurių korpuso ilgis mažesnis kaip 8 m ir kurių variklio vardinė galia 15 kW ir didesnė (ISO 6185-3:2014)
4.	EN ISO 6185-4:2011
	Pripučiamosios valtys. 4 dalis. Valtys, kurių visuminis ilgis tarp 8 m ir 24 m ir kurių variklio didžiausia vardinė galia 15 kW ir didesnė (ISO 6185-4:2011, pataisyta 2014-08-01 versija)
5.	EN ISO 7840:2013
	Mažieji laivai. Ugniai atsparios degalų žarnos (ISO 7840:2013)
6.	EN ISO 8469:2013
	Mažieji laivai. Ugniai neatsparios degalų žarnos (ISO 8469:2013)
7.	EN ISO 8849:2003
	Mažieji laivai. Nuolatinės srovės elektriniai triumo vandens siurbliai (ISO 8849:2003)
8.	EN ISO 9093-1:1997
	Mažieji laivai. Kingstonai ir laivo korpuso įrangos detalės. 1 dalis. Metalinės detalės ((ISO 9093-1:1994)
9.	EN ISO 9093-2:2002
	Mažieji laivai. Kingstonai ir laivo korpuso įrangos detalės. 2 dalis. Nemetalinės detalės (ISO 9093-2:2002)
10.	EN ISO 11192:2005
	Mažieji laivai. Grafiniai simboliai (ISO 11192:2005)
11.	EN ISO 11547:1995
	Mažieji laivai. Paleidimo mechanizmų apsauga (ISO 11547:1994)
	EN ISO 11547:1995/A1:2000
12.	EN ISO 11812:2001
	Mažieji laivai. Vandeniui nelaidūs ir greitai nusausėjantys kokpitai (ISO 11812:2001)
13.	EN ISO 12215-1:2000
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 1 dalis. Medžiagos. Termoreaktingosios dervos, stiklo pluošto sutvirtinimas, etaloninis laminatas (ISO 12215-1:2000)
14.	EN ISO 12215-2:2002
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 2 dalis. Medžiagos. Sluoksniuotųjų konstrukcijų šerdies medžiagos, įterptinės medžiagos (ISO 12215-2:2002)
15.	EN ISO 12215-3:2002
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 3 dalis. Medžiagos. Plienas, aliuminio lydiniai, mediena, kitos medžiagos (ISO 12215-3:2002)
16.	EN ISO 12215-4:2002
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 4 dalis. Dirbtuvės ir gamyba (ISO 12215-4:2002)
17.	EN ISO 12215-5:2008
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 5 dalis. Projektiniai vienkorpusinių laivų slėgiai, projektiniai įtempiai, konstrukcinių detalių matmenų nustatymas (ISO 12215-5:2008)
	EN ISO 12215-5:2008/A1:2014
18.	EN ISO 12215-6:2008
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir detalių konstrukciniai matmenys. 6 dalis. Konstrukcijų išdėstymas ir jų detalės (ISO 12215-6:2008)
19.	EN ISO 12215-8:2009
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 8 dalis. Vairai (ISO 12215-8:2009)
	EN ISO 12215-8:2009/AC:2010
20.	EN ISO 12215-9:2012
	Mažieji laivai. Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys. 9 dalis. Burlaivių priedėliai (ISO 12215-9:2012)
21.	EN ISO 12216:2002
	Mažieji laivai. Langai, navigacinės šviesos, liukai, iliuminatoriai ir durys. Stiprio ir nepralaidumo vandeniui reikalavimai (ISO 12216:2002)
22.	EN ISO 13297:2014
	Mažieji laivai. Elektrinės sistemos. Kintamosios srovės įrenginiai (ISO 13297:2014)
23.	EN ISO 13590:2003
	Mažieji laivai. Asmeniniai laivai. Statymo ir sistemų įrengimo reikalavimai (ISO 13590:2003)
	EN ISO 13590:2003/AC:2004
24.	EN ISO 14509-1:2008
	Mažieji laivai. Variklinių pramoginių laivų spinduliuojamas ore sklindantis garsas. 1 dalis. Praplaukiančio laivo triukšmo matavimo procedūros (ISO 14509-1:2008)
25.	EN ISO 14509-3:2009
	Mažieji laivai. Variklinių pramoginių laivų spinduliuojamas ore sklindantis garsas. 3 dalis. Triukšmo vertinimas naudojant skaičiavimo ir matavimo procedūras (ISO 14509-3:2009)
26.	EN ISO 15083:2003
	Mažieji laivai. Triumo siurblių sistemos (ISO 15083:2003)
27.	EN ISO 15084:2003
	Mažieji laivai. Inkarai, švartavimasis ir buksyravimas. Tvirtinimo vietos (ISO 15084:2003)
28.	EN ISO 16180:2013
	Mažieji laivai. Navigaciniai žiburiai. Įrengimas, išdėstymas ir matomumas (ISO 16180:2013)
29.	EN ISO 21487:2012
	Mažieji laivai. Stacionariai įrengti benzino ir dyzelino rezervuarai (ISO 21487:2012)
	EN ISO 21487:2012/A1:2014
	EN ISO 21487:2012/A2:2015
30.	EN ISO 25197:2012
	Mažieji laivai. Vairavimo sistemos, pavarų dėžės ir droselinės sklendės elektrinės ir elektroninės valdymo sistemos (ISO 25197:2012)
	EN ISO 25197:2012/A1:2014

		Klaidų ištaisymas
	*	2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/897, kuriuo dėl rizika grindžiamo atitikties tikrinimo įtraukimo į I priedą ir aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 748/2012, klaidų ištaisymas ( OL L 144, 2019 6 3 )	116

a)	apie techninės priežiūros operacijas, dėl kurių paslaugomis negalima naudotis iki 4 valandų – prieš 5 darbo dienas;
b)	apie techninės priežiūros operacijas, dėl kurių paslaugomis negalima naudotis iki 12 valandų – prieš 10 darbo dienų;
c)	apie kompiuterių patalpų infrastruktūros techninę priežiūrą, dėl kurios paslaugomis negalima naudotis iki 6 dienų per metus – prieš 30 darbo dienų.


	(1) Tekstas svarbus EEE.