ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 116

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. gegužės 3d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2019 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/686, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/477/EEB nustatoma sistemingo keitimosi informacija apie šaunamųjų ginklų perdavimą Sąjungoje elektroninėmis priemonėmis tvarka ( 1 )

1

 

*

2019 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/687, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas

5

 

*

2019 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/688, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas galutinis kompensacinis muitas

39

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2019 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/689 dėl Tarybos direktyvoje 91/477/EEB nustatytų administracinio bendradarbiavimo nuostatų įgyvendinimo naudojantis Vidaus rinkos informacine sistema bandomojo projekto ( 1 )

75

 

*

2019 m. balandžio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/690 dėl priemonės, kurios ėmėsi Švedija pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB, uždrausdama pateikti rinkai modelių SWT-2.3-101 ir SWT-3.0-113 vėjo jėgaines ir atšaukdama jau pateiktas į rinką mašinas (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3118)  ( 1 )

78

 

*

2019 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimas (ES) 2019/691, kuriuo pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 4 straipsnio 5 dalį ekonominės veiklos vykdytojams leidžiama naudotis kito ID suteikėjo paslaugomis ( 1 )

80

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo klaidų ištaisymas ( OL L 189, 2002 7 18 ) (Specialusis leidimas lietuvių kalba, 15 skyrius, 007 tomas, p. 101)

83

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

3.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/686

2019 m. sausio 16 d.

kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/477/EEB nustatoma sistemingo keitimosi informacija apie šaunamųjų ginklų perdavimą Sąjungoje elektroninėmis priemonėmis tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (1), ypač į jos 13 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Direktyvos 91/477/EEB 3 skyriuje nustatyti šaunamųjų ginklų perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą formalumai ir reikalavimas valstybėms narėms keistis reikiama informacija apie tokius perdavimus;

(2)

Direktyvos 91/477/EEB 13 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija numatytų sistemingo keitimosi tame straipsnyje nurodyta informacija sistemą. Šiuo metu valstybių narių kompetentingos institucijos tokia informacija keičiasi elektroniniu paštu arba faksu;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (2) sukurta Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI) galėtų būti veiksminga priemonė įgyvendinant Direktyvos 91/477/EEB 13 straipsnyje nustatytas administracinio bendradarbiavimo nuostatas, visų pirma su šaunamųjų ginklų perdavimu iš vienos valstybės narės į kitą susijusias nuostatas. Šiuo tikslu buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/689 (3), kad dėl šaunamųjų ginklų perdavimo nuostatų pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 4 straipsnį būtų įvykdytas bandomasis projektas. Todėl tikslinga nurodyti, kad keisdamosi informacija apie šaunamųjų ginklų perdavimą valstybių narių kompetentingos institucijos turi naudoti IMI sistemą, ir nustatyti išsamią keitimosi tokia informacija tvarką;

(4)

pagal Direktyvos 91/477/EEB 13 straipsnio 3 dalį valstybės narės gali turėti daugiau nei vieną nacionalinę instituciją, atsakingą už informacijos, patenkančios į šio reglamento taikymo sritį, perdavimą ir gavimą. Siekiant užtikrinti veiksmingus valstybių narių informacijos mainus, kiekviena valstybė narė, turinti daugiau nei vieną tokią nacionalinę instituciją, vieną iš jų turėtų paskirti centrine institucija, kuri veiktų kaip vienas bendras informacinis punktas, gaunantis ir perduodantis informaciją, kuria pagal šį reglamentą keičiamasi IMI sistemoje. Valstybė narė taip pat gali įgalioti centrinę instituciją kitai valstybei narei per IMI sistemą perduoti iš nacionalinių institucijų gautą informaciją;

(5)

pagal Direktyvos 91/477/EEB 11 straipsnį perduoti šaunamuosius ginklus iš vienos valstybės narės į kitą galima tik gavus valstybės narės, kurioje yra šaunamasis ginklas, leidimą (toliau – išsiuntimo valstybė narė). Be to, kiekviena valstybė narė kitai valstybei narei turi pateikti šaunamųjų ginklų, kuriuos į jos teritoriją galima perduoti be išankstinio jos sutikimo, sąrašą. Tai reiškia, kad jei konkretūs šaunamieji ginklai nėra įtraukti į tos valstybės narės sąrašą, išsiuntimo valstybė narė, prieš leisdama juos perduoti į tą valstybę narę, turėtų patikrinti, ar buvo gautas išankstinis sutikimas. Tačiau šiuo metu išankstinio sutikimo dokumentas išsiuntimo valstybei narei pardavėjo yra pateikiamas tik jam paprašius leidimo perduoti šaunamąjį ginklą, arba, jei taikoma Direktyvos 91/477/EEB 11 straipsnio 3 dalis, kai prekiautojas perduoda išsiuntimo valstybei narei duomenis apie perdavimą. Siekiant užtikrinti, kad leidimai perduoti nebūtų išduodami remiantis suklastotais dokumentais, turėtų būti reikalaujama, kad valstybė narė, į kurios teritoriją turi būti perduotas šaunamasis ginklas (paskirties valstybė narė) ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo išankstinio sutikimo išdavimo per IMI sistemą perduotų informaciją, susijusią su iš ankstiniu sutikimu. Be to, siekiant užtikrinti didesnį šaunamųjų ginklų perdavimo Sąjungoje atsekamumą ir saugumą, išankstinio sutikimo dokumento kopija į IMI sistemą turėtų būti įkeliama tuo pačiu metu, kai per IMI sistemoje informacija išsiunčiama;

(6)

konkreti informacija, kurią valstybės narės privalėtų per IMI sistemą perduoti atskirai, taip papildydami informaciją įkeltoje atitinkamo dokumento kopijoje, turėtų apsiriboti informacija kuria remdamosi atitinkamos nacionalinės institucijos galėtų lengvai nustatyti ir gauti informaciją apie konkretų perdavimą, visų pirma informaciją apie pardavėjo ir pirkėjo arba savininko (tai yra prekiautojo ar kito asmens) tapatybę;

(7)

skaidrumo ir saugumo sumetimais kiekviena valstybė narė į IMI sistemą turėtų įkelti šaunamųjų ginklų, kuriuos į jos teritoriją galima perduoti be išankstinio jos sutikimo, sąrašą. Jei tokių šaunamųjų ginklų nėra, kitaip tariant, jei išankstinį sutikimą reikia gauti dėl visų šaunamųjų ginklų perdavimo, valstybė narė tai nurodo atitinkamoje IMI sistemos skiltyje;

(8)

šiame reglamente numatytos priemonės buvo aptartos su keitimosi informacija ekspertų grupe, kurią sudarė valstybių narių ekspertai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas keitimuisi toliau nurodyta informacija per Direktyvos 91/477/EEB 13 straipsnio 5 dalyje nurodytą sistemą:

a)

to straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija apie šaunamųjų ginklų perdavimą;

b)

to straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija, išskyrus informaciją apie atsisakymą išduoti leidimą laikantis tos direktyvos 6 ir 7 straipsnių.

2 straipsnis

Elektroninė keitimosi informacija sistema

Kaip nustatyta Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/689, Direktyvos 91/477/EEB 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta sistema, skirta keitimuisi informacija, kuriai taikomas šis reglamentas, yra Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI).

3 straipsnis

Valstybių narių centrinių institucijų paskyrimas

1.   Jei valstybė narė turi daugiau nei vieną nacionalinę instituciją, atsakingą už informacijos, kuriai taikomas šis reglamentas, perdavimą ir gavimą, kaip nurodyta Direktyvos 91/477/EEB 13 straipsnio 3 dalyje, vieną iš tų institucijų valstybė narė paskiria centrine institucija, atsakinga už tokios informacijos gavimą iš kitų valstybių narių nacionalinių institucijų ir už jos perdavimą reikiamai jos teritorijoje veikiančiai nacionalinei institucijai, kuri už tą informaciją atsako.

2.   Valstybė narė taip pat gali pavesti savo centrinei institucijai per IMI sistemą perduoti informaciją iš jos nacionalinių institucijų kitos valstybės narės nacionalinei arba centrinei institucijai.

4 straipsnis

Išankstinis sutikimas

1.   Jeigu valstybė narė (paskirties valstybė narė) suteikia išankstinį sutikimą, kad į jos teritoriją būtų perduotas šaunamasis ginklas, esantis kitoje valstybėje narėje (išsiuntimo valstybė narė), paskirties valstybė narė, pranešdama išsiuntimo valstybei narei apie išankstinį sutikimą, išsiuntimo valstybei narei siunčia šią informaciją:

a)

paskirties valstybės narės ir išsiuntimo valstybės narės pavadinimus;

b)

išankstinio sutikimo dokumento datą ir nacionalinį registracijos numerį;

c)

informaciją apie šaunamąjį ginklą perkančio ar įsigyjančio asmens arba, kai tinkama, savininko tapatybę;

d)

jei taikytina, informaciją apie šaunamąjį ginklą parduodančio ar perleidžiančio asmens tapatybę;

e)

išankstinio sutikimo dokumento galiojimo pabaigos datą pagal paskirties valstybės narės nacionalines taisykles.

2.   Paskirties valstybė narė į IMI sistemą įkelia išankstinio sutikimo dokumento kopiją ir tą kopiją kartu su informacija, perduota pagal 1 dalį, perduoda išsiuntimo valstybei narei.

3.   Paskirties valstybės narės ir išsiuntimo valstybės narės nacionalinės institucijos, atsakingos už 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją ir dokumentą, gali prie jų prieiti per IMI sistemoje.

4.   1 ir 2 dalyse nurodyta informacija ir dokumentas įkeliami ir perduodami ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo išankstinio sutikimo dokumento išdavimo dienos.

5 straipsnis

Šaunamųjų ginklų, kuriuos galima perduoti be išankstinio sutikimo, sąrašas

Į IMI sistemą įkeliamas šaunamųjų ginklų, kurie kitoms valstybėms narėms turi būti perduodami pagal Direktyvos 91/477/EEB 11 straipsnio 4 dalį, sąrašas, ir visų valstybių narių nacionalinės institucijos IMI sistemoje gali prie jo prieiti.

6 straipsnis

Pranešimas apie leidimą perduoti šaunamąjį ginklą arba pridedamus dokumentus

1.   Išduodant leidimą perduoti šaunamąjį ginklą pagal Direktyvos 91/477/EEB 11 straipsnio 2 dalį arba išduodant dokumentą (pridedamas dokumentas), kuris pagal tos direktyvos 11 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą turi būti laikomas kartu su šaunamuoju ginklu, valstybės narės, kurioje yra šaunamasis ginklas (išsiuntimo valstybė narė), kompetentinga institucija perduoda valstybei narei, į kurios teritoriją šaunamasis ginklas turi būti perduotas (paskirties valstybė narė), ir visoms tranzito valstybėms narėms šią informaciją:

a)

išsiuntimo valstybės narės, paskirties valstybės narės ir, jei taikoma, visų tranzito valstybių narių pavadinimus;

b)

leidimo perduoti šaunamąjį ginklą arba pridedamo dokumento datą ir nacionalinį registracijos numerį;

c)

informaciją apie šaunamąjį ginklą perkančio ar įsigyjančio asmens arba, kai tinkama, savininko tapatybę;

d)

jei taikytina, informaciją apie šaunamąjį ginklą parduodančio ar perleidžiančio asmens tapatybę;

e)

bendrą perduodamų šaunamųjų ginklų skaičių;

f)

leidimo perduoti šaunamąjį ginklą atveju – šaunamojo ginklo išsiuntimo datą ir numatomą jo gavimo datą;

g)

leidimo perduoti šaunamąjį ginklą arba pridedamo dokumento galiojimo pabaigos datą pagal išsiuntimo valstybės narės nacionalines taisykles.

2.   Išsiuntimo valstybė narė į IMI sistemą įkelia leidimo perduoti šaunamąjį ginklą arba pridedamo dokumento kopiją ir tą kopiją kartu su informacija, perduota pagal 1 dalį, perduoda paskirties valstybei narei ir visoms tranzito valstybėms narėms.

3.   Jei paskirties valstybė narė pagal 4 straipsnį neperdavė išsiuntimo valstybei narei informacijos apie išankstinį sutikimą ir nepateikė išankstinio sutikimo dokumento kopijos, išsiuntimo valstybė narė į IMI sistemą įkelia kitomis priemonėmis gauto išankstinio sutikimo dokumento kopiją.

4.   Prie 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos ir dokumentų per IMI sistemoje gali prieiti tik išsiuntimo valstybės narės, paskirties valstybės narės ir, jei taikytina, tranzito valstybių narių nacionalinės institucijos.

5.   1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija ir dokumentai įkeliami ir perduodami ne vėliau kaip perdavimo į pirmąją tranzito valstybę narę arba, jei tranzito valstybės narės nėra, perdavimo paskirties valstybei narei dieną.

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 256, 1991 9 13, p. 51.

(2)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).

(3)  2019 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/689 dėl tam tikrų Tarybos direktyvoje 91/477/EEB nustatytų administracinio bendradarbiavimo nuostatų įgyvendinimo bandomojo projekto pagal Vidaus rinkos informacinę sistemą (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 75).


3.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/5


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/687

2019 m. gegužės 2 d.

kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Galiojančios priemonės

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 214/2013 (2) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija, KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatė galutinius antidempingo muitus. Šiuo metu galioja 0–26,1 % antidempingo muitai (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 215/2013 (3) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams taip pat nustatė kompensacinius muitus. Šiuo metu galioja 13,7–44,7 % kompensaciniai muitai.

(3)

Bendrų muitų dydis svyruoja nuo 13,7 % iki 58,3 %.

1.2.   Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių galutinių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (4), 2017 m. gruodžio 13 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 70 % visų tam tikrų organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų Sąjungoje, vardu pateikė Europos plieno asociacija (EUROFER) (toliau – pareiškėjas). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus galutinių antidempingo priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(5)

Komisija 2018 m. kovo 14 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti taikomų antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(6)

2018 m. kovo 14 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6) paskelbtu pranešimu Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galiojančių galutinių kompensacinių priemonių Kinijos kilmės nagrinėjamajam produktui galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (ES) 2016/1037 (7) 18 straipsnį.

1.3.   Tyrimas

1.3.1.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(7)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.3.2.   Suinteresuotosios šalys

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė šioms šalims: pareiškėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams ir jų atitinkamoms asociacijoms, žinomiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, žinomiems nesusijusiems Sąjungos importuotojams, žinomiems nesusijusiems Sąjungos naudotojams ir eksportuojančios šalies atstovams.

(9)

Visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė raštu pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijos tyrimo tarnyboms ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

1.3.3.   Atranka

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.3.3.1.   Sąjungos gamintojų atranka

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį ji preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Prieš inicijuojant peržiūrą atrankai prašomą informaciją pateikė ir norą bendradarbiauti su Komisija išreiškė 21 Sąjungos gamintojas. Tuo remdamasi Komisija preliminariai atrinko tris gamintojus, kurie, kaip nustatyta, yra tipiški Sąjungos gamintojai atsižvelgiant į panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtį. Atrinkti Sąjungos gamintojai per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pagamino 28 % visos apskaičiuotos Sąjungos pramonės produkcijos, be to, jiems teko 27 % Sąjungos pramonės viso pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Atrinktos bendrovės buvo laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

1.3.3.2.   Importuotojų atranka

(12)

Prašyme inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą nurodyti devyni nesusiję importuotojai, kurie pakviesti pateikti atrankai reikalingos informacijos. Nė vienas iš jų informacijos nepateikė.

1.3.3.3.   Kinijos eksportuojančių gamintojų atranka

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(14)

Užpildytas atrankos formas grąžino du eksportuojantys gamintojai, tačiau nė vienas jų negamino pranešime apie inicijavimą nurodytų organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų. Trečiasis eksportuojantis gamintojas apie save pranešė praėjus šešioms savaitėms po termino atrankos formos atsakymams pateikti. Šiam eksportuojančiam gamintojui buvo suteiktas suinteresuotosios šalies statusas, tačiau jis buvo laikomas nebendradarbiaujančiu, nes neužpildė atrankos formos ir nebandė atsakyti į eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną.

(15)

Taigi, Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo.

1.3.4.   Klausimynai ir tikrinamieji vizitai

(16)

Komisija trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, pareiškėjui ir Kinijos Vyriausybei nusiuntė klausimynus. Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir pareiškėjas.

(17)

Komisija tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir dėl Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių suinteresuotųjų šalių patalpose:

a)

Sąjungos gamintojai:

„ArcelorMittal Belgium“, Belgija,

„Marcegaglia Carbon Steel SpA“, Italija,

„Tata Steel Maubeuge SA“, Prancūzija;

b)

Sąjungos gamintojų asociacija:

EUROFER, Belgija.

1.3.5.   Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra

(18)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą inicijuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(19)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus nagrinėjamosios šalies eksportuojančius gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Tie patys du eksportuojantys gamintojai, kurie užpildė atrankos formas, taip pat pateikė III priede prašomą informaciją. Kadangi jie negamino peržiūrimojo produkto, nebuvo gauta atsakymų, susijusių su peržiūrimuoju produktu.

(20)

Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta.

(21)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo. Šiuo atžvilgiu jokių pastabų ar papildomų įrodymų iš Kinijos Vyriausybės ar eksportuojančių gamintojų negauta.

(22)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad būtų galima nustatyti normaliąją vertę remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(23)

2018 m. balandžio 13 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antrą įtrauką paskelbė pirmąjį pranešimą byloje (toliau – 2018 m. balandžio 13 d. pranešimas) (8), kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl atitinkamų šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusių su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė šešias galimas tipiškas šalis: Argentina, Kolumbija, Malaizija, Meksika, Tailandas ir Pietų Afrika.

(24)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabų. Komisijai pastabų pateikė tik pareiškėjas. Nei nagrinėjamosios šalies valdžios institucijos, nei joks eksportuojantis gamintojas pastabų nepateikė.

(25)

Komisija pareiškėjo dėl 2018 m. balandžio 13 d. pranešimo pateiktas pastabas aptarė antrame 2018 m. liepos 3 d. pranešime (toliau – 2018 m. liepos 3 d. pranešimas) (9) dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė. Komisija taip pat sudarė gamybos veiksnių sąrašą ir padarė išvadą, kad tuo etapu Meksika buvo tinkamiausia tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Komisijai pastabų pateikė tik pareiškėjas. Reglamente į tas pastabas atsakyta.

1.3.6.   Tolesnė procedūra

(26)

2019 m. vasario 22 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo.

(27)

Nė viena šalis nepateikė pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(28)

Šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats, kaip nagrinėtas per pradinį tyrimą, t. y. tam tikri Kinijos kilmės organinėmis medžiagomis dengti plieno produktai, t. y. plokšti valcavimo produktai iš legiruotojo ir iš nelegiruotojo plieno (neįskaitant nerūdijančiojo plieno), dažyti, lakuoti arba apvilkti plastikais bent iš vienos pusės, išskyrus vadinamąsias statybai skirtas sluoksniuotąsias plokštes, sudarytas iš dviejų išorinių metalo lakštų su stabilizuojančiu izoliacinės medžiagos sluoksniu tarp jų, išskyrus produktus, padengtus galutiniu cinko dulkių dangos (cinko dažai, kurių sudėtyje esantis cinkas sudaro ne mažiau 70 % masės) sluoksniu, ir išskyrus produktus, kurių pagrindas yra dengtas chromu arba alavu, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7210 70 80, ex 7212 40 80, ex 7225 99 00, ex 7226 99 70 (TARIC kodai 7210708011, 7210708091, 7212408001, 7212408021, 7212408091, 7225990011, 7225990091, 7226997011 ir 7226997091) (toliau – peržiūrimasis produktas arba OMDP).

(29)

Peržiūrimasis produktas gaunamas plokščius valcavimo produktus iš plieno padengus organinėmis medžiagomis. Plieno produktus padengus organinėmis medžiagomis jie apsaugomi ir užtikrinamos jų funkcinės savybės.

(30)

OMDP daugiausia naudojamas statybos pramonėje ir tolesniam produktų, naudojamų statybose, perdirbimui. Kitos naudojimo sritys – buitinė technika.

2.2.   Panašus produktas

(31)

Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl panašaus produkto. Todėl, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, šiame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime patvirtinama, kad Kinijoje ir tipiška šalimi pasirinktoje Meksikoje gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto ir Sąjungos gamintojų gaminamo ir Sąjungoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir galutinis panaudojimas yra tokie patys. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

3.   DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

3.1.   Pirminės pastabos

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(33)

Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas. Taigi, eksportuojantys gamintojai nepateikė klausimyno atsakymų, be kita ko, eksporto kainų ir sąnaudų, vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, pajėgumų, gamybos, investicijų ir kt. duomenų. Be to, Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nepateikė pastabų dėl byloje surinktų įrodymų, be kita ko, dėl Komisijos tarnybų darbinio dokumento dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (10) (toliau – Ataskaita) ir dėl papildomų įrodymų, kuriuos pateikė pareiškėjas ir kurie rodo, kad tokioms kainos ir sąnaudoms poveikio turėjo didelis valstybės kišimasis. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija rėmėsi turimais faktais.

(34)

Komisija pranešė Kinijos valdžios institucijoms ir 14 konstatuojamojoje dalyje nurodytam trečiam eksportuojančiam gamintojui, kad bus taikoma pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalis, ir suteikė jiems galimybę pateikti pastabų. Komisija negavo jokių pastabų.

(35)

Tuo remiantis, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, toliau išdėstytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, su suinteresuotųjų šalių pateiktomis pastabomis pateikta informacija ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės statistiniais duomenimis.

3.2.   Importo dempingo kaina tęsimasis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

(36)

14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės statistiniai duomenys rodo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą iš KLR buvo importuotas nedidelis kiekis OMDP (6 338 t), kuris sudarė 0,1 % viso Sąjungos suvartojimo. Tačiau OMDP importuotas į 16 valstybių narių ir paskirstytas per visą peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Taigi Komisija padarė išvadą, kad faktinis importas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo tipiškas, ir dėl to nagrinėjo, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas.

3.2.1.   Normalioji vertė

(37)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(38)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <…> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.2.2.   Didelių iškraipymų buvimas

3.2.2.1.   Įvadas

(39)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis,

valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms,

viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka,

bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas,

darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas,

viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą.“

(40)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(41)

Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Dėl to Komisija parengė Ataskaitą, kurioje parodė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žemė, energija, kapitalas, žaliavos ir darbas), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriai). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Prašyme taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų.

(42)

Pareiškėjas prašymo 71 dalyje ir 18 priede nurodė JAV prekybos departamento dokumentą (11). Pagal tą dokumentą plieno sektorius priskiriamas „pagrindiniams ir kertiniams pramonės sektoriams“, o jų „palyginti stiprią kontrolės galią turi turėti“ valstybė. Tame dokumente pateikta nuoroda į SASAC dokumentą (12), kuriame ekonominiai sektoriai suskirstyti į tris kategorijas ir atitinkamas pakategores pagal Vyriausybės kontrolės būtinybę: 1) strateginiai pramonės sektoriai, kurie „veikia nacionalinį saugumą ir ekonomikos gyvybingumą“ ir kurių „absoliučią kontrolės galią turi turėti“ valstybė; 2) „pagrindiniai ir kertiniai pramonės sektoriai“, kurių „palyginti stiprią kontrolės galią turi turėti“ valstybė, arba 3) kiti pramonės sektoriai, kuriems valstybė „turi daryti įtaką“. Be to, SASAC dokumente nustatytas bendras tikslas iki 2010 m. turėti grupę pagrindinių įmonių, kurios turėtų pakankamai stiprią įtaką pramonės plėtrai ir ją skatintų, o tai reiškia stipraus pagrindo sukūrimą svarbioms pagrindinėms naftos chemijos, telekomunikacijų, elektros energijos, laivybos ir statybų sektorių įmonėms plėstis ir tapti pasaulinėmis pirmaujančiomis įmonėmis, taip pat svarbioms pagrindinėms automobilių, mašinų ir informacinių technologijų sektorių įmonėms tapti pasaulinėmis pirmaujančiomis įmonėmis.

(43)

Dėl karštojo valcavimo plieno ir šaltojo valcavimo plieno sąnaudų, susijusių su pakartotinu valcavimu, pareiškėjas nurodė ankstesnius ES reglamentus, kuriais nustatomi kompensaciniai muitai (13) ir kuriuose Komisija nustatė, kad tiek šaltojo valcavimo, tiek karštojo valcavimo plokšti plieno produktai yra subsidijuojami. Pareiškėjo teigimu, dėl to galutinių produktų grynosios kainos buvo dirbtinai mažos. Be to, pareiškėjas cituoja „ThinkDesk“ ataskaitą (14) ir tvirtina, kad ši ataskaita taip pat yra įrodymas, kad daug Kinijos gamintojų galėjo plokščius karštojo valcavimo plieno produktus Kinijos rinkoje siūlyti iškraipytomis kainomis.

(44)

Pagaliau pareiškėjas taip pat tvirtino, kad remiantis „Global Platts“ pateiktais duomenimis dabartinės Kinijos vidaus rinkos karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno kainos yra vis dar mažesnės už tarptautines kainas (15).

(45)

Dėl cinko ir dėl valstybės įmonių dominavimo kalnakasybos pramonėje, be Ataskaitoje pateiktų įrodymų pareiškėjas taip pat pateikė įrodymų, kad šiuo metu Kinijoje taikomas 30 % cinko eksporto mokestis (žr. prašymo 87–89 dalis ir 18 priedą).

(46)

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad esama didelių iškraipymų cheminių komponentų pramonėje, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų dažų ir kitų cheminių dengimo produktų, naudojamų organinėmis medžiagomis dengto plieno gamyboje, pramonėje. Jis rėmėsi Ataskaitoje pateiktais įrodymais (16 skyrius „Cheminių medžiagų sektorius“). Visų pirma, remiantis Kinijos cheminių medžiagų įmonių valdymo asociacija, Ataskaitoje paminėta, kad didžiausios Kinijos cheminių medžiagų bendrovės (2015 m., remiantis pajamomis) yra valstybės įmonės, įskaitant aštuonias iš dešimties didžiausių cheminių medžiagų įmonių (16). Be to, pareiškėjas nurodė prašymo 18 priede pateiktą KPMG ataskaitą, kurioje teigiama, kad 10 pagrindinių Kinijos cheminių medžiagų bendrovių yra valstybės įmonės.

(47)

Dėl elektros energijos, be Ataskaitoje pateiktos informacijos, pareiškėjas tvirtino, kad OMDP gamintojams taikomas lengvatinis elektros energijos tarifas (17) ir kad „Chongquing Wanda Steel Strip“ naudojosi elektros energijos tarifu, kuris yra mažesnis nei apskritai taikomas didelėms pramonės įmonėms (18). Pagaliau pareiškėjas pateikė viešai prieinamos informacijos, pagal kurią „Shougang Group“ ir „Inner Mongolia Baotou Steel Union“ naudojosi elektros energijos kainos subsidijomis (19).

(48)

Dėl lengvatinių paskolų ir kitos finansinės paramos, be Ataskaitoje pateiktos informacijos, pareiškėjas atkreipė dėmesį į naujausią spaudos pranešimą tvirtindamas, kad Kinijos Vyriausybės vykdoma vietos bankų kontrolė dar labiau sustiprėjo dėl 2017 m. teisėkūros pokyčių (20). Pareiškėjas taip pat citavo JAV prekybos departamento išvadas, kad tas sektorius „išlieka iš esmės iškraipytas tiek dėl rizikos vertinimo, tiek dėl išteklių paskirstymo. Be to, <…> išanalizavus palūkanų normų dinamiką matyti, kad palūkanų normos vis dar glaudžiai susijusios su Vyriausybės skelbiamomis pagrindinėmis palūkanų normomis, taigi, jos nėra nustatomos pagal rinkos sąlygas. Dėl nedidelių biudžeto apribojimų, ne ištiestos rankos principo kainodaros, netiesioginių valstybės garantijų ir viešosios politikos tiesiogiai arba netiesiogiai iškraipomas oficialus bankų sektorius, tarpbankinė rinka, obligacijų rinka ir šešėlinis bankų sektorius. Šie iškraipymai gali būti tiesiogiai susieti su Vyriausybės nuosavybe ir kontrole ir valstybės plintančiu ir nepageidaujamu vaidmeniu Kinijos finansų sistemoje (21).“

(49)

Pareiškėjas primena, kad Komisija ankstesniuose tyrimuose nustatė, kad dauguma OMDP gamintojų gavo subsidijas lengvatinio skolinimo, skolos konvertavimo į nuosavybės vertybinius popierius ar lėšų akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimo) forma ir jiems sudarytos lengvesnės sąlygos mokėti dividendus Kinijos Vyriausybei kaip pagrindiniams akcininkams (22). Be to, pareiškėjas nustatė keletą kitų OMDP gamintojų, kurie naudojosi lengvatiniu skolinimu, remdamasis jų metinėmis ataskaitomis (23).

(50)

Pagaliau pareiškėjas citavo „ThinkDesk“ parengtą ataskaitą, kurioje nustatyti bent šeši OMDP gamintojai, kurie 2016–2017 m. naudojosi Vyriausybės paramos priemonėmis Kinijos plieno sektoriuje finansinio įsiskolinimo mažinimo ir skolos konvertavimo į nuosavybės vertybinius popierius forma. Šios priemonės „ThinkDesk“ įvardytos kaip subsidijos (24).

(51)

Prašyme nurodyta keletas įtariamų papildomų iškraipymų fiskalinės paramos ir žemų aplinkosaugos standartų Kinijoje forma, kaip jau nurodyta Ataskaitoje. Visų pirma pareiškėjas nurodė ankstesnes Komisijos išvadas dėl įvairių atleidimų nuo tiesioginių mokesčių ir mokesčių sumažinimo programų, kurias taikant dirbtinai sumažinamos plieno bendrovių apmokestinamosios pajamos, taip pat dėl netiesioginio mokesčio (PVM) ir importo tarifo programų bei įvairių (ad-hoc) dotacijų programų (25). Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad šios programos vis dar veikia ir jomis galima naudotis.

(52)

Dėl aplinkos standartų pareiškėjas pacitavo prašymo 18 priede pateiktą EBPO ataskaitą (26), kuri be abejonės rodo, kad Kinijos Vyriausybė netiesiogiai remia plieno gamintojus, nes neužtikrina pagrindinių aplinkos standartų taikymo, priešingai nei Sąjungos gamintojų atveju – jiems taikomi daug griežtesni aplinkos standartai, ypač atsižvelgiant į naujausius pokyčius, kai REACH reglamentu buvo uždrausta OMDP produktų pirminiam apdorojimui naudoti chromatus (taip pat aptarta ir prašymo 12–16 dalyse).

(53)

Komisija nagrinės, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, būtų tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darys remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant Ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę bus nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Kaip nurodyta 16–20 konstatuojamosiose dalyse, nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant Ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

3.2.2.2.   Dideli iškraipymai, darantys poveikį KLR vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms: bendros ekonominės aplinkybės

(54)

Pats Kinijos ekonominės sistemos pagrindas, t. y. vadinamosios socialistinės rinkos ekonomikos sąvoka, neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo principo. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika laikoma „pagrindine nacionalinės ekonomikos jėga“ ir valstybė turi įgaliojimus „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (27). Todėl bendra Kinijos ekonomikos struktūra sudaro sąlygas ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai suteikiami įgaliojimai tokiam kišimuisi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: tai pagrindinis socializmo etapas, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (28).

(55)

Be to, pagal atitinkamus Kinijos teisės aktus socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (29). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę. Ši kontrolė būdinga Kinijos sistemai ir yra gerokai didesnė nei kitose šalyse, kuriose Vyriausybės vykdo didelę makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(56)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi vyraujančias ekonomines sąlygas laisvojoje rinkoje (30). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir įvairius reglamentavimo aplinkos aspektus.

(57)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai paprastai būna gana išsamūs, o nacionaliniuose planuose paprastai nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl oficialiai įpareigojamojo planų pobūdžio. Svarbiausia, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.2.2.5 skirsnį) (31).

(58)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.2.2.8 skirsnį) (32). Tas pats pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Nors ir mažesnės svarbos nei bankų sektorius, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (33).

(59)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (34). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vietos pramonę (35), remti.

(60)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (36).

3.2.2.3.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmąją įtrauką: tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(61)

Atsižvelgiant į valstybės kišimąsi ir valstybės nuosavybės dominavimą Kinijos ekonomikos modelyje, valstybės įmonės yra esminė Kinijos ekonomikos dalis. Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką valstybės įmonėms. Valstybė ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, tačiau ji taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.2.2.4 skirsnį), taip pat formuojant valstybės įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (37). Už tai valstybės įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (38).

(62)

Konkrečiai plieno sektoriuje Kinijos Vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį. Apskaičiuota, kad nominalus valstybės įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturios yra valstybės įmonės (39). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos Vyriausybė siekia iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % geležies ir plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (40). Toks konsolidavimas gali lemti priverstinį pelningų privačių bendrovių susijungimą su valstybės įmonėmis, kurių rezultatai yra nepakankami (41).

(63)

Kadangi plieno pramonėje stebimas didelis valstybės kišimasis ir šiame sektoriuje didelė dalis įmonių yra valstybės įmonės, net ir privatūs plieno gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms plieno sektoriaus įmonėms taip pat taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip nurodyta 3.2.2.5 skirsnyje.

(64)

Valstybės kontrolė ir kišimasis į OMDP priklauso aprašytai bendrajai sistemai. Daugelis pagrindinių OMDP gamintojų priklauso valstybei. Taigi iš turimų įrodymų matyti, kad KLR OMDP gamintojų nuosavybės teisės, jų kontrolė ar jiems taikoma Kinijos Vyriausybės politikos priežiūra arba gairės yra tokios pačios, todėl jos veikia ne pagal rinkos principus (42).

3.2.2.4.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrąją įtrauką: valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms.

(65)

Be to, kad Kinijos valstybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises, (43) KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (44). 2017 m. buvo pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (45). Šios taisyklės bendrai taikomos Kinijos ekonomikai, įskaitant OMDP gamintojus ir jų gamybos išteklių tiekėjus.

(66)

Konkrečiai plieno sektoriuje (įskaitant peržiūrimąjį produktą ir pagrindinių gamybos išteklių tiekėjus), daugelis pagrindinių plieno gamintojų (įskaitant OMDP gamintojus) priklauso valstybei. Kai kurie iš jų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane (46) kaip 12-ojo penkmečio planavimo laikotarpio pasiekimų pavyzdžiai (pvz., „Baosteel“, „Anshan Iron and Steel“, „Wuhan Iron and Steel“ ir kt.). Viešuose OMDP valstybės gamintojo dokumentuose kartais pabrėžiamas ryšys su Kinijos valstybe. Pavyzdžiui, „Baoshan Iron & Steel“ (arba „Baosteel“) 2016 m. pusmetinėje ataskaitoje teigiama, kad „bendrovė įsipareigojo laikytis13-ojo penkmečio planavimo ir pasiekė plataus masto sutarimą su vietos valdžios institucijomis dalijantis ištekliais, sujungiant miestų pramonę ir kuriant ekologinę aplinką“ (47). Neseniai atlikusi antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų Kinijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (toliau – plokšti karštojo valcavimo produktai) (48) Komisija nustatė, kad trys iš keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių buvo valstybės įmonės. Visose trijose grupėse valdybos pirmininkai arba pirmininkas taip pat veikė kaip grupės KKP organizacijos partijos komiteto sekretorius.

(67)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.2.2.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, toliau daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (49). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, bei plieno ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

3.2.2.5.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečiąją įtrauką: viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka.

(68)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius, o planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (50).

(69)

Plieno pramonę, įskaitant OMDP kaip aukščiausios klasės plieno produkto gamybą, Kinijos Vyriausybė laiko pagrindine pramone (51). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, susijusių su plienu, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Plane nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (52). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (53).

(70)

13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (54) numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (55). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (56).

(71)

Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (57) (toliau – žinynas) geležies ir plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė. Visų pirma, žinyne raginama „plėtoti ir taikyti technologijas, skirtas didesnio veiksmingumo, aukštos kokybės ir moderniems plieno produktams, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) didelio stiprio automobilių lakštus, ne mažesnių kaip 600 MPa, didelio našumo vamzdynų plieną naftos ir dujų perdavimui, didelio stiprio plačias ir storas plokštes, skirtas naudoti laivuose, jūros inžinerinį plieną, ne mažesnio kaip 420 MPa vidutinio storio plokštes, skirtas pastatams, tiltams ir kitoms konstrukcijoms, plieną greitajam geležinkeliui ir vilkimo įtaisams, nedidelių magnetinių nuostolių ir didelės magnetinės indukcijos plieną, antikorozinį ir atsparų dilimui plieną, lydinių išteklius taupantį nerūdijantįjį plieną (modernų feritinį nerūdijantįjį plieną, dvigubo lydymo nerūdijantįjį plieną ir azoto nerūdijantįjį plieną), specialius plieninius strypus ir vielos strypus, skirtus didelio veiksmingumo pagrindinėms dalims (didelio veiksmingumo pavaroms, 12.9 ar aukštesnės klasės varžtams, didelio stiprio spyruoklėms ir ilgo naudojimo guoliams), taip pat aukštos kokybės specialias plieno kaltines medžiagas (įrankių ir formų plieną, nerūdijantįjį plieną ir, be kita ko, plieną mašinoms)“. Tai, kad žinynas yra taikomas, patvirtinta per naujausią antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų Kinijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (toliau – plokšti karštojo valcavimo produktai) (58).

(72)

Kinijos Vyriausybė toliau vadovauja sektoriaus plėtrai pagal įvairias politikos priemones ir direktyvas, susijusias, be kita ko, su: rinkos sandara ir restruktūrizavimu, žaliavomis (59), investicijomis, pajėgumų šalinimu, produkto asortimentu, perkėlimu, modernizavimu ir pan. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja (60). Dabartinė perteklinių pajėgumų problema tikriausiai yra aiškiausias Kinijos Vyriausybės politikos poveikio ir su juo susijusių iškraipymų įrodymas.

(73)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant OMDP kaip aukščiausios klasės plieno produkto ir jam gaminti naudojamų žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms normaliai veikti.

3.2.2.6.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtąją įtrauką: bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas.

(74)

Atrodo, kad Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylos turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo nemokumo byloje tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos baigčiai (61).

(75)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių Kinijoje atžvilgiu (62). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina. (63) Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (64).

(76)

Todėl atrodo, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai ir dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu be skolų ir žemės skyrimu bei įsigijimu KLR. Panašu, kad šias aplinkybes, remiantis turimais įrodymais, taip pat galima visapusiškai taikyti plieno sektoriuje, o konkrečiau – OMDP sektoriuje. Visų pirma, Komisija nustatė, kad, kiek tai susiję su OMDP (65) ir šių produktų žaliavomis (karštojo valcavimo plienu (66)), buvo suteikta galimybė naudotis žemėnaudos teisėmis už mažesnį nei pakankamą atlygį.

3.2.2.7.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktąją įtrauką: darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas.

(77)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (67). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (68). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (69). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(78)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad plieno sektoriui, įskaitant OMDP, nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi OMDP sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

3.2.2.8.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštąją įtrauką: viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą.

(79)

Kinijos įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(80)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (70), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus nei projekto ekonominis gyvybingumas kriterijus. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik dėl nuosavybės teisių, bet ir dėl asmeninių ryšių (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (71), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (72). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (73).

(81)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(82)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus.

(83)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (74). Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(84)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(85)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimo dalis, kuri yra lygi lyginamajai palūkanų normai arba už ją mažesnė, vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(86)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(87)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi didelės sisteminės problemos ir iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(88)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad plieno sektoriuje, įskaitant OMDP, nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Priešingai, iš pareiškėjo pateiktos „ThinkDesk“ ataskaitos matyti, kad daugelis Kinijos OMDP gamintojų pasinaudojo ne rinkos finansinėmis operacijomis. Komisija taip pat nustatė, kad OMDP (75) ir jo žaliavai (karštojo valcavimo plienui (76)) buvo skiriamas lengvatinis skolinimas, pripažįstamas kaip subsidijos. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

3.2.2.9.   Aprašytų iškraipymų sisteminis pobūdis

(89)

Komisija pažymėjo, kad Ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra susiję ne tik su plieno sektoriumi apskritai ar OMDP sektoriumi konkrečiai. Priešingai, iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.2.2.1–3.2.2.5 skirsniuose ir Ataskaitos A dalyje, taikomi visoje šalyje ir ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.2.2.6–3.2.2.8 skirsniuose ir Ataskaitos B dalyje.

(90)

OMDP gaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Byloje nėra įrodymų, kad jie nebūtų gaunami Kinijoje. Kai OMDP gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(91)

Todėl negalima naudoti ne tik OMDP pardavimo vidaus rinkoje kainų, bet ir visų susijusių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta Ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

3.2.2.10.   Išvada

(92)

3.2.2.2–3.2.2.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su Kinijos kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir plieno sektorių (įskaitant nagrinėjamąjį produktą), parodė, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, nes jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei bei eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(93)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje. Komisija priminė, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas eksportuojantis gamintojas ir kad nebuvo pateikta jokių tvirtinimų, kad kai kurios vidaus sąnaudos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečią įtrauką yra neiškraipytos.

3.2.3.   Tipiška šalis

3.2.3.1.   Bendrosios pastabos

(94)

Tipiška šalis pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze (77), naudojo šalis, kurių bendrosios nacionalinės pajamos panašios į KLR,

peržiūrimojo produkto gamyba toje šalyje (78),

susijusių viešų duomenų prieinamumas toje šalyje,

jei yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė buvo teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(95)

Kaip paaiškinta 24–25 konstatuojamosiose dalyse, 2018 m. balandžio 13 d. pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji nustatė šešias galimas tipiškas šalis: Argentina, Kolumbija, Malaizija, Meksika, Pietų Afrika ir Tailandas, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir siūlyti kitas šalis.

3.2.3.2.   Ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR

(96)

Pasaulio bankas Argentiną, Kolumbiją, Malaiziją, Meksiką, Pietų Afriką ir Tailandą laiko šalimis, kurių ekonominis išsivystymas yra panašaus lygio kaip KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas (toliau – BNP) jos visos priskiriamos prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių.

(97)

Pareiškėjas tvirtino, kad Meksika yra NAFTA narė, dėl to ji yra integruota į Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos erdvę ir jos ekonominio išsivystymo lygis yra daug didesnis nei KLR, o tai gali turėti įtakos Meksikos sąnaudoms. Komisija, remdamasi Pasaulio banko BNP duomenų baze, atliko galimų tipiškų šalių tinkamumo analizę. Pagal šią duomenų bazę Meksika yra priskiriama didesnes nei vidutines pajamas gaunančioms šalims, taigi jos išsivystymo lygis panašus į KLR išsivystymo lygį. Šiai šalių kategorijai priskiriamos šalys, kurių BNP vienam gyventojui 2017 m. (metai, kurių turimi naujausi prekybos duomenys) buvo 3 896–12 055 JAV dolerių. Priskyrimas taikomas kiekvienai atskirai šaliai, o ne laisvosios prekybos erdvėms, muitų sąjungoms ir pan. priklausančių šalių grupėms. Komisija mano, kad visos šešios nustatytos galimos tipiškos šalys ekonominio išsivystymo atžvilgiu vienodai panašios į KLR. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.2.3.3.   Peržiūrimojo produkto gamyba tipiškoje šalyje ir susijusių viešų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje

(98)

2018 m. balandžio 13 d. pranešime Komisija nurodė, kad žinoma, jog peržiūrimasis produktas buvo gaminamas Argentinoje, Kolumbijoje, Malaizijoje, Meksikoje, Pietų Afrikoje ir Tailande.

(99)

Komisija nustatė, kad trijų šalių – Argentinos, Kolumbijos ir Tailando – viešų duomenų prieinamumas turėjo būti dar labiau tikrinamas, visų pirma, kiek tai susiję su peržiūrimojo produkto gamintojo pateiktais viešais finansiniais duomenimis.

(100)

Kolumbijoje ir Tailande nerasta jokių peržiūrimojo produkto gamintojo viešai prieinamų finansinių duomenų. Argentinos viešai prieinami finansiniai duomenys buvo susiję su „Ternium“ grupe, kurios bendrovės gamino peržiūrimąjį produktą toje šalyje. Vis dėlto iš grupės finansinių duomenų nebuvo aišku, kuri dalis duomenų yra susijusi su grupės veikla Argentinoje, nes grupė su Argentina susijusius duomenis pateikė kartu su kitų šalių, kaip antai Bolivijos, Čilės, Paragvajaus ir Urugvajaus, duomenimis. Todėl duomenys nebuvo pakankamai tikslūs, kad juos būtų galima naudoti kaip lyginamuosius dydžius.

(101)

Pastabose dėl 2018 m. balandžio 13 d. pranešimo pareiškėjas pakartojo, kad Pietų Afrika būtų tinkamiausia tipiška šalis. Joje peržiūrimąjį produktą gamino du gamintojai. Vieno gamintojo, t. y. „SAFEl Steel (Pty) Ltd.“, finansiniai duomenys nebuvo viešai prieinami. Nors kito gamintojo, t. y. „ArcelorMittal South Africa“, finansiniai duomenys buvo viešai prieinami, bendrovė tiek tiriamuoju laikotarpiu, tiek visu nagrinėjamuoju laikotarpiu veikė nuostolingai. Dėl to jos nebuvo galima pasirinkti, nes nuostolingai veikiančios bendrovės finansiniuose duomenyse nebūtų pelno elemento, kurį reikia pakeisti. Komisija Pietų Afrikoje neradusi kitų peržiūrimojo produkto gamintojų, kurių finansiniai duomenys būtų viešai prieinami, nusprendė, kad ši šalis yra netinkama tipiška šalis.

(102)

Pastabose dėl 2018 m. liepos 3 d. pranešimo pareiškėjas tvirtino, kad Komisija neteisingai atmetė Pietų Afriką kaip tipišką šalį, nes tai, kad peržiūrimojo produkto gamintojas vienus metus veikė nuostolingai, negalėjo būti lemiamas veiksnys pasirenkant tipišką šalį.

(103)

Kadangi Komisija turėjo daug galimybių pasirinkti tipišką šalį, ji nusprendė pasirinkti šalį, kurioje pagrįsta administracinių, pardavimo ir bendrųjų (toliau – PBA) išlaidų ir pelno suma gali būti nustatyta remiantis viešai prieinamais tos šalies bendrovės duomenimis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinę pastraipą.

(104)

Todėl tai, kad „ArcelorMittal South Africa“ veikė nuostolingai, buvo lemiamas veiksnys Komisijai vertinant, kokią šalį pasirinkti tipiška šalimi, tad pareiškėjo tvirtinimas buvo atmestas.

(105)

Malaizijoje viešai prieinami buvo bendrovės „CSC Steel Holdings Berhad“ finansiniai duomenys – ši bendrovė buvo Taivano bendrovės „China Steel Corporation“ patronuojamoji bendrovė. „CSC Steel Holdings Berhad“ peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamino peržiūrimąjį produktą ir veikė pelningai.

(106)

Pareiškėjas tvirtino, kad remiantis viešai prieinamais užsienio bendrovių duomenimis gali būti gauti nepatikimi duomenys. Komisija laikėsi nuomonės, kad viešai prieinamų duomenų patikimumo analizė turi būti atliekama kiekvienu atveju atskirai. Nagrinėjamu atveju Komisija neturėjo jokių įrodymų arba pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai neatsižvelgti į bendrovės „CSC Steel Holdings Berhard“ finansinius duomenis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(107)

Meksikos atveju Komisija gavo viešai prieinamų „Ternium“ grupės duomenų, visų pirma jos 2017 m. metinę ataskaitą. Ši grupė yra Meksikos peržiūrimojo produkto gamintoja, o Meksikai tenka daugiau kaip 55 % konsoliduoto pardavimo, apie kurį pranešama atskirai nuo kitų geografinių regionų. Be to, „Ternium“ grupė per peržiūros tiriamąjį laikotarpį veikė pelningai.

(108)

Todėl Komisija manė, kad galutinai tipišką šalį reikėjo pasirinkti iš Malaizijos ir Meksikos.

(109)

Savo pastabose pareiškėjas nurodė Jungtinių Valstijų praktiką naudoti metalo sektoriuje veikiančių bendrovių, pavyzdžiui, aliuminio gamintojų, krepšelį. Tačiau, kai tik įmanoma, Komisija pirmenybę teikė peržiūrimąjį produktą faktiškai gaminančių bendrovių viešai prieinamiems duomenims. Tik tuo atveju, jei tokios gamybos nėra arba jei dėl kitų veiksnių peržiūrimąjį produktą gaminančių bendrovių bet kurioje šalyje, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašus, naudoti nėra tinkama, Komisija svarstytų kitas tinkamas alternatyvas. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo būtina, nes yra tikrų OMDP gamintojų, kurių duomenys yra viešai prieinami. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.2.3.4.   Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis

(110)

Nustačiusi, kad yra dvi galimos šalys, kurias galima pasirinkti kaip tipišką šalį, t. y. Meksika ir Malaizija, Komisija įvertino jų socialinės ir aplinkos apsaugos lygį, kad pasirinktų vieną iš jų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(111)

Komisija nustatė, kad Malaizija atsilieka laikydamasi atitinkamų tarptautinių darbo standartų ir ratifikuodama TDO konvencijas, nurodytas pagrindinio reglamento Ia priede. Visų pirma Malaizija neratifikavo trijų iš aštuonių pagrindinių TDO konvencijų (dėl asociacijų laisvės, dėl priverstinio darbo panaikinimo ir dėl nediskriminavimo). Be to, Malaizija pasirašė vieną iš pagrindinių aplinkos susitarimų, bet jo neratifikavo (79).

(112)

Tuo tarpu Meksika labiau laikosi TDO darbo standartų, nes ratifikavo visas pagrindines konvencijas, išskyrus Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Be to, ji pasirašė ir ratifikavo visas pagrindines aplinkos apsaugos konvencijas.

3.2.3.5.   Išvada

(113)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Meksika atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi. Visų pirma Meksikoje gaminama daug peržiūrimojo produkto ir turimi išsamūs visų gamybos veiksnių, gamybos pridėtinių išlaidų, PBA ir pelno duomenys. Be to, Meksikos socialinė ir aplinkos apsauga yra aukštesnio lygio.

3.2.4.   Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA ir pelnas

(114)

2018 m. liepos 3 d. pranešimu Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto ketvirtą pastraipą į normaliosios vertės skaičiavimą įtrauks Meksikos bendrovės „Ternium S.A.“ PBA išlaidas ir pelną. Be to, Komisija įtrauks tos pačios bendrovės gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(115)

Pastabose dėl 2018 m. liepos 3 d. pranešimo pareiškėjas tvirtino, kad būtų geriau naudoti nekonsoliduotus „ArcelorMittal South Africa“ (vietos bendrovės) duomenis, o ne konsoliduotus „Ternium“ grupės (pasaulinė grupė), kurios gamyba Meksikoje sudaro daugiau kaip 55 % konsoliduotų pardavimų, duomenis. Šis argumentas buvo pagrįstas pastebėjimu, kad nekonsoliduoti duomenys buvo vietos bendrovės, o ne pasaulinės grupės, rezultatai, ir dėl to tariamai geriau atspindi tipiškos šalies fiksuotas gamybos pridėtines išlaidas, PBA ir pelną. Tačiau, kadangi „ArcelorMittal South Africa“ duomenys negalėjo būti naudojami, nes ši bendrovė veikia nuostolingai, šis tvirtinimas tapo betikslis, todėl buvo atmestas.

(116)

Pastabose dėl 2018 m. liepos 3 d. pranešimo pareiškėjas taip pat tvirtino, kad nors Meksika yra tinkama tipiška šalis, „Ternium S.A. Mexico“ yra dalis tarptautinės bendrovės – grupės „Ternium, kurios finansiniai duomenys atspindi operacijas skirtingo ekonominio išsivystymo šalyse.

(117)

Neatsižvelgdama į tai, kad „Ternium“ grupė yra tarptautinė bendrovė, Komisija padarė išvadą, kad viešai prieinami „Ternium S.A. Mexico“ duomenys buvo pakankamai konkretūs, kalbant apie peržiūrimojo produkto gamybą Meksikoje, todėl šį tvirtinimą atmetė. Atsižvelgdama į 3.2.3 skirsnyje pateiktą analizę Komisija nusprendė naudoti turimus 2017 m. „Ternium S.A. Mexico“ finansinius duomenis, kurie apima peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

3.2.5.   Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai

(118)

2018 m. liepos 3 d. pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis duomenų baze „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA), kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių sąnaudas. Komisija „Doing Business“ projekto 2018 m. duomenis naudojo elektros energijos sąnaudoms nustatyti, nacionalinius statistinius duomenis – gamtinių dujų sąnaudoms nustatyti, Federalinio rajono mokesčių kodekso duomenis – vandens sąnaudoms nustatyti ir „Ternium S.A. Mexico“ finansinius duomenis – PBA išlaidoms, pelnui ir pridėtinėms išlaidoms nustatyti.

3.2.6.   Gamybos veiksniai

(119)

Kaip jau nurodyta 23 konstatuojamojoje dalyje, 2018 m. balandžio 13 d. pranešime Komisija siekė sudaryti pradinį sąrašą gamybos veiksnių ir šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusiems su bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba, nustatyti.

(120)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėju, kad nustatytų OMDP gamyboje naudojamus gamybos veiksnius. Iš tiesų, remiantis Kinijos OMDP gamintojų interneto svetainėje viešai skelbiama informacija, jų gamybos procesas ir naudotos medžiagos visiškai atitinka pareiškėjo nurodytus.

(121)

Gamybos proceso pradiniu tašku buvo pasirinktas pagrindas arba pagrindinis ritinys, nes pareiškėjo gamybos procesas prasidėjo nuo to pagrindo. Be to, remdamasi per pirminį tyrimą gauta informacija, kuri buvo geriausia turima informacija, Komisija nustatė, kad eksportuojantys gamintojai taip pat pradėjo gaminti OMDP nuo pagrindo. Iš tiesų pradiniu atveju nė vienas integruotas gamintojas nebendradarbiavo.

(122)

Kadangi nebuvo bendradarbiauta, Komisija neturėjo išsamesnių muitų tarifų kodų nei pareiškėjo pateikti 6 skaitmenų SS kodai. SS kodai atitinka visus Meksikos muitų tarifų kodus.

(123)

Atsižvelgiant į visą pareiškėjo pateiktą informaciją buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir, kai taikoma, SS kodai:

1 lentelė

Gamybos veiksnys

SS kodas

Vieneto importo vertė

Žaliavos

Pagrindas – karštai galvanizuoti plieno ritiniai:

 

 

padengti arba apvilkti cinku

7210 49

0,84 EUR/kg

padengti arba apvilkti cinko lydiniais

7210 49

0,84 EUR/kg

Metalinė danga – cinko liejinys (dengimui cinku):

 

 

< 99,99 % cinko

7901 12

Netaikoma

cinko lydiniai

7901 20

Netaikoma

Dengimas organinėmis medžiagomis

 

 

poliesterio dažai

3208 10

4,33 EUR/kg

poliuretano dažai

3208 90

4,91 EUR/kg

polivinilideno fluorido dažai

3209 90

3,36 EUR/kg

Darbas

Darbo užmokestis gamybos sektoriuje

[nėra duomenų]

1,37 EUR/val.

Energija

Elektros energija

[nėra duomenų]

0,06 EUR/kWh

Gamtinės dujos

[nėra duomenų]

0,0034 EUR/MJ

Suslėgtas oras

2853 90

Netaikoma

Vanduo

[nėra duomenų]

3,81 EUR/m3

Pagal produktą/atlieką

Galvanizuoto plieno laužas

7204 29

0,18 EUR/kg

3.2.6.1.   Medžiagos

(124)

Pareiškėjas patvirtino, kad karštai galvanizuoti plieno ritiniai yra daugiausia naudojami kaip pagrindas tipiškiausiam peržiūrimajam produktui gaminti. Todėl, nebendradarbiaujant eksportuojantiems gamintojams ir negavus suinteresuotųjų šalių pastabų Komisija nesurinko duomenų apie kitus galimus pagrindus, kaip antai karštojo valcavimo arba šaltojo valcavimo plieno ritinius.

(125)

Dėl metalinės dangos pareiškėjas patvirtino, kad daugiausia naudojamas dengimas cinku. Todėl nebendradarbiaujant eksportuojantiems gamintojams ir negavus suinteresuotųjų šalių pastabų Komisija nusprendė, kad nereikia rinkti duomenų apie dengimą aliuminiu.

(126)

Pažymėtina, kad karštai galvanizuoto plieno ritinio pagrindas jau dengtas cinku arba cinko lydiniais. Duomenys apie metalinę dangą buvo renkami tik koregavimams padaryti skaičiuojant normaliąją vertę, remiantis įvairiu kiekiu cinko ar cinko lydinių, naudojamų įvairių rūšių produktų metalinei dangai.

(127)

Pareiškėjo įrašai neleidžia nustatyti, kiek sunaudojama papildomų medžiagų vienam peržiūrimojo produkto vienetui. Pagalbines medžiagas pareiškėjas laikė gamybos pridėtinėmis išlaidomis. Todėl, neturėdama šios informacijos, Komisija negalėjo nustatyti naudotų pagalbinių medžiagų naudojimo santykio ir neiškraipytų verčių. Tačiau Komisija nustatė, kad visos pagalbinės medžiagos kartu sudarė nežymią tonos galutinio produkto gamybos sąnaudų dalį. Kad galėtų tinkamai atsižvelgti į šias sąnaudas apskaičiuodama normaliąją vertę, Komisija padidino neiškraipytas gamybos sąnaudas (dengimo medžiagos, darbas, energija ir vanduo) Meksikoje tokiu procentiniu dydžiu, kuris yra lygus pareiškėjo pateiktų gamybos sąnaudų pagalbinių medžiagų daliai. Komisija manė, kad šis metodas tinkamai atspindi, kokią apskaičiuotos normaliosios vertės visų gamybos sąnaudų dalį sudaro pagalbinės medžiagos.

(128)

Pareiškėjas nenurodė, kad būtų naudojamos SND, vandenilis ar azotas. Todėl šie pradžioje nustatyti gamybos veiksniai nebuvo naudoti skaičiuojant normaliąją vertę.

(129)

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad reikėtų atsižvelgti į laužą, kuris susidaro OMDP gamybos procese. Kad tą būtų galima padaryti, reikėjo nustatyti laužo pobūdį ir atitinkamus SS kodus. Šiuo atveju nustatyta, kad susidaro galvanizuoto plieno laužas (žr. 123 konstatuojamosios dalies lentelę).

(130)

Dėl visų medžiagų ir laužo, apie kuriuos nėra informacijos Meksikos rinkoje, Komisija rėmėsi importo kainomis. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vieneto importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kaina. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 92 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad pagal 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Remdamasi turimais įrodymais ir suinteresuotosioms šalims nepateikus paneigimo Komisija mano, kad tie patys iškraipymai veikė eksporto kainas. Neįtraukus importo iš KLR, importas iš kitų trečiųjų šalių buvo tipiškas ir sudarė 94–100 % viso importo į Meksiką.

(131)

Kad galėtų nustatyti neiškraipytą medžiagų, pristatytų prie eksportuojančio gamintojo gamyklos vartų, kainą, kaip nustatyta 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija prie importo kainos pridėjo tipiškos šalies (Meksikos) importo muitą ir vidaus vežimo išlaidas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėjo pateikta informacija apie vidaus vežimo išlaidas.

3.2.6.2.   Darbas

(132)

Iš TDO statistinių duomenų nustatyta informacija apie mėnesio darbo užmokestį gamybos sektoriuje ir išdirbtą valandų skaičių per savaitę Meksikoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Pareiškėjas tvirtino, kad apie Pietų Afriką turimi duomenys galėtų būti pakoreguoti atsižvelgiant į infliaciją, naudojantis vartotojų kainų indeksu arba darbo sąnaudų indeksais gamybos sektoriuje, kuriuos skelbia Pietų Afrikos rezervų bankas. Tačiau, kadangi Komisija nusprendė pasirinkti Meksiką kaip tinkamą tipišką šalį, kurios duomenys yra patikimi, šis tvirtinimas buvo nesusijęs.

3.2.6.3.   Elektros energija

(133)

Elektros energijos kainos buvo pateiktos ataskaitoje „Doing business 2018“. Šioje ataskaitoje naudotas standartinis metodas vienos kilovatvalandės kainai Meksikoje nustatyti.

(134)

Komisija taip pat ketino naudoti elektros energijos tarifus, kuriuos skelbia elektros energijos gamintojai ir skirstytojai Meksikoje. Meksikoje dominuojantis elektros energijos tiekėjas yra valstybės bendrovė CFE („Comisión Federal de Electricidad“).

(135)

Pareiškėjas tvirtino, kad „Doing business 2018“ cituojamos elektros energijos sąnaudos atrodo dirbtinai mažos, palyginti su dauguma šalių, todėl pasiūlė naudoti tarifus vietovėje, kurioje buvo gaminamas peržiūrimasis produktas, prireikus atliekant galimus koregavimus atsižvelgiant į tiekimo kanalą, specializuotus mokesčius ir PVM.

(136)

Pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, kad tokie koregavimai atsižvelgiant į PVM, specializuotus mokesčius ir tiekimo kanalus yra iš tiesų būtini ir taikytini Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą ir nusprendė naudotis išsamiausiais ir nedviprasmiškais ataskaitos „Doing business 2018“ duomenimis.

3.2.6.4.   Gamtinės dujos

(137)

Meksikos gamtinių dujų kaina pateikiama Energijos reguliavimo komisijos („Comisión Reguladora de Energía“) tvarkomoje statistinių duomenų bazėje. Pateikti 2017 m. liepos – gruodžio mėn. duomenys.

(138)

Pareiškėjas tvirtino, kad būtų galima naudoti GTA duomenų bazėje pateiktą Pietų Afrikos tonos suskystintų gamtinių dujų (SS kodas 2711 11) importo kainą, vėliau paverstą į kainą už gigadžaulį. Kadangi Komisija nusprendė tipiška šalimi pasirinkti Meksiką ir ji turi minėtus šios šalies duomenis, šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.2.6.5.   Suslėgtas oras

(139)

Be gamybos veiksnių, nurodytų 2018 m. balandžio 13 d. pranešime, pareiškėjas pranešė Komisijai, kad peržiūrimojo produkto gamybai yra naudojamas suslėgtas oras. Suslėgtas oras perkamas skystojo oro pavidalu.

(140)

Komisija nustatė, kad skystojo oro atitinkamas SS kodas yra 2853 90. Tačiau šis kodas yra taikomas ir kelioms kitoms cheminėms medžiagoms. Iš nacionalinių Meksikos muitų tarifų sąrašo matyti, kad išsamesnės klasifikacijos nėra. Todėl iš GTA duomenų bazės gauti duomenys apimtų ir kitų neorganinių junginių (įskaitant distiliuotą vandenį ar vandenį, skirtą laidumui matuoti, taip pat panašaus grynumo vandenį) ir amalgamų, išskyrus tauriųjų metalų amalgamas, importo duomenis.

(141)

Dėl pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje aprašytų priežasčių Komisija manė, kad GTA duomenų bazes naudotis netinka. Reikėtų pažymėti, kad suslėgtas oras sudarė nežymią tonos galutinio produkto gamybos sąnaudų dalį. Kad galėtų atsižvelgti į šias sąnaudas skaičiuodama neiškraipytą normaliąją vertę, Komisija padidino neiškraipytas gamybos sąnaudas (dengimo medžiagos, darbas, energija ir vanduo) tokiu procentiniu dydžiu, kuris yra lygus pareiškėjo pateiktų gamybos sąnaudų suslėgto oro daliai. Komisija manė, kad šis metodas tinkamai atspindi, kokią apskaičiuotos normaliosios vertės visų gamybos sąnaudų dalį sudaro suslėgtas oras.

3.2.6.6.   Vanduo

(142)

Meksikoje dėl vandens tarifų sprendžiama savivaldybės lygmeniu. Be to, Meksikos vandens reglamentavimo Vyriausybinė institucija CONAGUA („Comisión Nacional del Agua“) skelbia su vandeniu susijusius statistinius duomenis ir pateikia pramoniniam naudojimui skirto vandens kainų parinktose savivaldybėse apžvalgą. Tačiau naujausias leidinys yra 2016 m. ir jame pateikti 2015 m. duomenys.

(143)

Todėl, norėdama naudoti peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikytinas kainas, Komisija naudojo Meksiko vandens tarifus. Jie buvo pateikti Federalinio rajono mokesčių kodekse, kuris buvo iš dalies keistas 2016 m. gruodžio mėn. ir taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.

3.2.6.7.   Skaičiavimai

(144)

Norėdama apskaičiuoti normaliąją vertę Komisija ėmėsi šių dviejų veiksmų.

(145)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pareiškėjo gamybos proceso lygmeniu nustatytus naudojimo veiksnius (medžiagos, darbas, energija ir vanduo) padaugino iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje Meksikoje. Be to, šių gamybos veiksnių, kurių tikslių naudojimo veiksnių pareiškėjas nepateikė (visų pirma, papildomos medžiagos ir suslėgtas oras), atžvilgiu Komisija neiškraipytoms tiesioginėms gamybos sąnaudoms pritaikė procentinį dydį, kuris yra lygus pareiškėjo nurodytų gamybos sąnaudų šių gamybos veiksnių daliai.

(146)

Antra, pirmiau nurodytoms gamybos sąnaudoms Komisija pritaikė Meksikos „Ternium S.A.“ gamybos pridėtines išlaidas, PBA ir pelną. Jos nustatytos remiantis 2017 m. Meksikos „Ternium S.A.“ metine ataskaita ir išreikštos tokiais procentiniais dydžiais:

(147)

14,12 % gamybos pridėtinės išlaidos (80), pritaikytos gamybos sąnaudoms (apimančioms medžiagų suvartojimą, darbą, energiją ir vandenį);

(148)

12,56 % PBA (81), pritaikytos gamybos sąnaudų ir gamybos pridėtinių išlaidų sumai;

(149)

15,09 % pelnas (82), pritaikytas gamybos sąnaudų, gamybos pridėtinių išlaidų ir PBA sumai.

(150)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, normalioji vertė nustatyta visos šalies mastu, o ne kiekvienam eksportuotojui ir gamintojui atskirai.

3.2.7.   Eksporto kaina

(151)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato CIF duomenimis ir pakoreguota pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis.

3.2.8.   Palyginimas ir dempingo skirtumai

(152)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertą su eksporto kaina EXW sąlygomis.

3.2.9.   Išvada

(153)

Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra 134 %.

(154)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

3.3.   KLR vykdomo dempingo pasikartojimo tikimybė

(155)

Kaip nustatyta, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu OMDP produktai iš KLR buvo importuojami dempingo kaina, tačiau importo apimtis buvo palyginti nedidelė. Kad būtų išsamu, Komisija taip pat nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami tokie papildomi elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, KLR eksportuojančių gamintojų kainodaros politika kitose rinkose, galimybės patekti į kitas rinkas ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

3.3.1.   Eksportas į trečiąsias šalis

(156)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu OMDP importo iš KLR į Sąjungą apimtis, nors ir laikyta tipiška, kaip pripažinta 36 konstatuojamojoje dalyje, buvo gana maža (apie 0,1 % viso Sąjungos suvartojimo). Todėl, kad galėtų patvirtinti išvadą dėl dempingo tęsimosi, Komisija nusprendė taip pat analizuoti duomenis, susijusius su KLR vykdomu OMDP pardavimu trečiosioms šalims. Dempingo skaičiavimas atliktas naudojant pardavimo trečiosioms šalims kainas, pagrįstas Kinijos eksporto statistiniais duomenimis.

3.3.1.1.   Normalioji vertė

(157)

Normalioji vertė dempingui iš KLR į trečiąsias šalis įvertinti aprašyta 37–150 konstatuojamosiose dalyse.

3.3.1.2.   Eksporto kaina

(158)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, eksporto į trečiąsias šalis kaina buvo pagrįsta pareiškėjo pateiktais Kinijos eksporto duomenų bazės duomenimis. Pagal šiuos minėtoje duomenų bazėje pateiktus FOB duomenis Komisija nustatė uostų krovos ir vidaus vežimo išlaidas Kinijoje, kaip įvertinta pareiškėjo, eksporto kainai EXW sąlygomis apskaičiuoti.

3.3.1.3.   Palyginimas

(159)

Komisija apskaičiuotą normaliąją vertę ir eksporto į kitas šalis nei Sąjunga kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

3.3.1.4.   Dempingo skirtumas

(160)

Palyginus nustatytas visai šaliai taikomas 118 % dempingo skirtumas eksportuojant į visas kitas trečiąsias šalis (išskyrus Sąjungą) ir visai šaliai taikomi 112–160 % dempingo skirtumai eksportuojant į penkias svarbiausias eksporto rinkas (Indija, Filipinai, Rusijos Federacija, Pietų Korėja ir Vietnamas). Tai patvirtino, kad nustatytas eksporto į Sąjungą dempingo skirtumas buvo pagrįstas, nepaisant to, kad pardavimo apimtis buvo labai nedidelė.

3.3.2.   KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(161)

Kadangi bendradarbiauta nebuvo, KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais ir, visų pirma, pareiškėjo pateikta informacija.

(162)

KLR gamybos pajėgumai gerokai viršijo einamosios gamybos apimtį. Pagal Kinijos geležies ir plieno asociaciją (CISA), spalva dengto plieno gamybos pajėgumai 2013 m. siekė 40 mln. tonų. Gamybos apimtis buvo 7,5 mln. tonų, tad pajėgumų naudojimas siekė tik apytikriai 20 %. Jei priemonės būtų panaikintos, Kinijos gamintojai turėtų pakankamai nepanaudotų pajėgumų (apskaičiuota, kad jų yra 32,5 mln. tonų) Sąjungos rinkai, kurioje suvartojimas siekia 4,5 mln. tonų, OMDP dempingo kaina užtvindyti.

(163)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi didelių nepanaudotų pajėgumų, kuriuos jie galėtų panaudoti į Sąjungos rinką eksportuojamiems OMDP gaminti, jeigu priemonės būtų panaikintos.

3.3.3.   Galimybė patekti į kitas rinkas

(164)

Prekybos apsaugos priemonės Kinijos eksportuojamiems OMDP produktams taikomos Indijoje, Malaizijoje, Pakistane, Turkijoje ir Vietname, jos rodo tą pačią kainodaros politiką, kaip pastebėta Kinijos eksporto į Sąjungą atveju.

(165)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad jei būtų panaikintos šiuo metu galiojančios priemonės, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nukreiptų eksportą dempingo kaina į Sąjungą.

3.3.4.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(166)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tonos OMDP Sąjungos pardavimo kaina buvo 194–338 EUR (arba 28–59 %) didesnė už Kinijos eksporto į penkias pagrindines eksporto rinkas CIF kainą, kaip aprašyta 160 konstatuojamojoje dalyje. Tonos OMDP kaina taip pat buvo 211–226 EUR (arba 31–33 %) didesnė už vidutinę Kinijos eksporto į visas trečiąsias šalis (išskyrus Sąjungą) CIF kainą. Kinijos eksportas į penkias svarbiausias eksporto rinkas sudarė 48 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(167)

Todėl, jei priemonės būtų panaikintos, Kinijos eksportuojantys gamintojai potencialiai galėtų nukreipti didelį eksportuojamų OMDP kiekį iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką.

3.3.5.   Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės

(168)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija taip pat padarė išvadą, kad nepaisant to, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, yra didelė tikimybė, kad, jei bus leista nebetaikyti priemonių, dempingas pasikartos.

3.4.   Bendros išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės

(169)

Per tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu produktai iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuoti dempingo kainomis. Nepaisant mažos importo apimties, nustatyti dempingo skirtumai atitinka skirtumus, nustatytus nagrinėjant Kinijos eksportą į trečiąsias šalis. Atsižvelgdama į 3.3.2–3.3.4 skirsniuose išnagrinėtus elementus Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos gamintojai eksportuotų didelį kiekį OMDP produktų į Sąjungą dempingo kainomis. Taigi, yra dempingo tęsimosi tikimybės įrodymų.

(170)

Bet kuriuo atveju Komisija taip pat nustatė, kad yra įrodymų, jog dempingas veikiausiai pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. KLR nepanaudoti pajėgumai buvo labai dideli, palyginti su Sąjungos suvartojimu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, kitose rinkose peržiūrimojo produkto importui iš KLR taikomos antidempingo priemonės. Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politika trečiosiose rinkose patvirtina tikimybę, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos rinkoje dempingas tęstųsi. Galiausiai, Sąjungos rinkos dydžio ir kainų patrauklumas ir tai, kad kitos rinkos išlieka uždarytos dėl taikomų antidempingo priemonių, rodo, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, jog Kinijos eksportas ir nepanaudoti pajėgumai būtų nukreipti į Sąjungos rinką. Taigi, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog panaikinus antidempingo priemones labai padidėtų OMDP produktų eksporto iš KLR į Sąjungą dempingo kaina apimtis.

(171)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi ir bet kuriuo atveju pasikartotų.

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos gamyba ir Sąjungos pramonė

(172)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu OMDP Sąjungoje gamino daugiau nei 20 žinomų gamintojų, kai kurie iš jų buvo tarpusavyje susiję. Keli tokie gamintojai priklauso plieno gamybos grupėms.

(173)

Remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais ir pareiškėjo pateiktais duomenimis apskaičiuota, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje buvo pagaminta iš viso 4 752 003 tonos produkto. Visą Sąjungos produkciją pagaminantys Sąjungos gamintojai yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

4.2.   Sąjungos suvartojimas

(174)

Per tyrimą nustatyta, kad dalis Sąjungos pramonės gamina uždarajam naudojimui, tai yra produkciją dažnai paprasčiausiai perduoda (be sąskaitos faktūros) ir (arba) pristato tarpusavio sandorių kainomis toje pačioje bendrovėje ar bendrovių grupėje tolesniam perdirbimui tolesnėje gamybos grandyje. Siekiant susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės padėties vaizdą gauti ir analizuoti duomenys apie visą su OMDP susijusią veiklą.

(175)

Kaip ir per pradinį tyrimą (jo 68–69 konstatuojamosios dalys), manyta, kad tokie ekonominiai rodikliai, kaip gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, investicijos, atsargos, užimtumas, našumas, darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą, priklauso nuo visos veiklos, nepaisant to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar pardavimui laisvojoje rinkoje. Tačiau pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje, rinkos dalis, augimas, eksporto apimtis ir kainos yra susiję su laisvojoje rinkoje dominuojančia padėtimi (todėl neapima uždarojo naudojimo). Todėl žalos rodikliai buvo pakoreguoti atsižvelgiant į žinomą Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą ir pardavimą, o uždarasis naudojimas ir pardavimas analizuoti atskirai.

(176)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis i) TARIC lygmens importo statistiniais duomenimis, naudojantis informacija, surinkta remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalimi, ir ii) Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje (įskaitant uždarojo naudojimo sandorius) apimtimi, kurią nurodė pareiškėjas. Ši atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis prireikus buvo sutikrinta po tikrinamųjų vizitų jų patalpose ir atnaujinta.

(177)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

3 840 088

3 965 150

4 375 791

4 525 677

Indeksas (2014 m. = 100)

100

103

114

118

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(178)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 18 %.

4.3.   Importas iš Kinijos į Sąjungą

(179)

Komisija importo apimtį ir kainas nustatė remdamasi TARIC lygmens importo statistiniais duomenimis, naudodamasi informacija, surinkta remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalimi.

4.3.1.   Apimtis ir rinkos dalis

(180)

Importo iš Kinijos į Sąjungą raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Importas iš Kinijos

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Importo apimtis (tonomis)

5 619

4 217

2 958

6 338

Indeksas (2014 m. = 100)

100

75

53

113

Rinkos dalis (%)

0,1

0,1

0,1

0,1

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(181)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis buvo nedidelė. Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek svyravo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 0,1 %.

(182)

Importo apimtis yra nedidelė nuo 2012 m. rugsėjo mėn., kai buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Manoma, kad apimtis yra nedidelė dėl galiojančių antidempingo priemonių.

4.3.2.   Kaina ir priverstinis kainų mažinimas

(183)

Importo iš Kinijos į Sąjungą kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importas iš Kinijos

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Vidutinė importo kaina (EUR už toną)

341

747

697

637

Indeksas (2014 m. = 100)

100

219

204

187

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(184)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos kainos padidėjo 87 %. Galima pagrįstai manyti, kad ši tendencija bent iš dalies susijusi su žaliavų kainų didėjimu.

(185)

Vidutinės bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos buvo palygintos su vidutinėmis importo iš Kinijos kainomis. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo galima atlikti patikimo palyginimo pagal produkto rūšį, todėl nustatant vidutinę importo iš Kinijos kainą buvo naudoti peržiūrimojo produkto importo statistiniai duomenys apskritai. Kadangi per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, naudotas prašyme nurodytas koregavimo atsižvelgiant į išlaidas po importo lygio įvertis.

(186)

Remiantis ta metodika, atlikus palyginimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl peržiūrimojo produkto importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 27,8 % (t. y. labai panašiai į priverstinį kainų mažinimą, nustatytą per pradinį tyrimą).

(187)

Be to, iš Kinijos eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainų analizės matyti, kad Kinija produktus kai kuriose pagrindinėse eksporto rinkose pardavė panašiomis arba kartais net mažesnėmis kainomis nei Sąjungai, o tai sustiprina išvadą, kad dėl dabartinio Kinijos kainų lygio būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos.

4.4.   Importas į Sąjungą iš trečiųjų šalių

(188)

5 lentelėje apžvelgiama importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių apimties, rinkos dalies ir vidutinės importo kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

5 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Importo iš Indijos apimtis (tonomis)

191 015

136 208

152 511

247 237

Indeksas (2014 m. = 100)

100

71

80

129

Rinkos dalis (%)

5,0

3,4

3,5

5,5

Vidutinė kaina (EUR už toną)

755

770

680

818

Importo iš Korėjos Respublikos apimtis (tonomis)

155 634

131 959

184 637

222 448

Indeksas (2014 m. = 100)

100

85

119

143

Rinkos dalis (%)

4,0

3,3

4,2

4,9

Vidutinė kaina (EUR už toną)

899

934

785

925

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis

117 938

113 679

134 352

201 981

Indeksas (2014 m. = 100)

100

96

114

171

Rinkos dalis (%)

3,1

2,9

3,1

4,5

Vidutinė kaina (EUR už toną)

793

798

714

838

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(189)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų šalių apimtis padidėjo ir jai tenkanti rinkos dalis pasiekė 14,8 %. Daugiausia importuota iš Indijos ir Korėjos, taip pat Turkijos ir Taivano.

(190)

Apskritai vidutinė importo iš trečiųjų šalių kaina buvo didesnė už vidutines importo iš Kinijos į Sąjungą kainas. Nelygu metai, vidutinė importo iš trečiųjų šalių kaina buvo arba didesnė, arba mažesnė už vidutinę Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje kainą.

4.5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

(191)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(192)

Įvertinti visos Sąjungos pramonės makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, augimas, dempingo skirtumų dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo). Vertinant remtasi pareiškėjo pateikta informacija, kuri buvo sutikrinta su patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(193)

Mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir darbo užmokestis) nagrinėti atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu. Vertinimas grįstas jų informacija, kuri buvo tinkamai patikrinta per tikrinamąjį vizitą vietoje.

(194)

Kadangi pareiškėjas neatstovauja nė vienai iš trijų atrinktų bendrovių, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį duomenys 9–14 lentelėse pateikti intervalais, kad būtų užtikrintas neskelbtinos verslo informacijos konfidencialumas.

4.5.1.   Makroekonominiai rodikliai

4.5.1.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(195)

Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Gamyba (tonomis)

4 402 079

4 404 178

4 769 698

4 752 003

Indeksas (2014 m. = 100)

100

100

108

108

Gamybos pajėgumai (tonomis)

5 076 892

5 113 417

5 361 693

5 339 200

Indeksas (2014 m. = 100)

100

101

106

105

Pajėgumų naudojimas (%)

87

86

89

89

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(196)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo gamybos apimtis (+ 8 %) ir pajėgumai (+ 5 %), o pajėgumų naudojimas padidėjo 2 % ir pasiekė 89 %.

4.5.1.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis Sąjungoje

(197)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje (įskaitant uždarojo naudojimo sandorius) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Pardavimo apimtis (tonomis)

3 369 883

3 579 087

3 901 334

3 847 673

Indeksas (2014 m. = 100)

100

106

116

114

Rinkos dalis (Sąjungos suvartojimo) (%)

87,6

90,2

89,1

84,9

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(198)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje padidėjo 14 %.

(199)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo iki 84,9 %.

4.5.1.3.   Užimtumas ir našumas

(200)

Sąjungos pramonės užimtumo lygio ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Darbuotojų skaičius (etato ekvivalentas)

5 667

5 685

5 938

6 021

Indeksas (2014 m. = 100)

100

100

105

106

Našumas (tonomis vienam darbuotojui)

777

775

803

789

Indeksas (2014 m. = 100)

100

100

103

102

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(201)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo Sąjungos gamintojų darbo jėgos užimtumas ir našumas, kuris matuojamas vieno darbuotojo per metus pagaminama produkcija (tonomis). Šis padidėjimas rodo, kad apskritai padidėjo gamybos ir pardavimo apimtis.

4.5.1.4.   Augimas

(202)

Sąjungos pramonei pavyko pasinaudoti Sąjungos rinkos augimu, nors gamybos vietos, kurioms per pradinį tyrimą nustatytas sumažėjęs pajėgumų naudojimas turėjo didesnio poveikio, vis dar atsigavimo etape. Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išlaikė didelę rinkos dalį.

4.5.1.5.   Dempingo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(203)

Kaip paaiškinta 3 skirsnyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas reikšmingas dempingas. Pažymima, kad Kinijos gamintojai priverstinai itin mažina Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir kad Sąjungos pramonės padėtis tebėra nestabili.

(204)

Kadangi importo dempingo kaina iš Kinijos apimtis buvo daug mažesnė nei per pradinį tiriamąjį laikotarpį, Komisija padarė išvadą, kad dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo daug mažesnis nei per pradinį tyrimą.

4.5.2.   Mikroekonominiai rodikliai

4.5.2.1.   Atsargos

(205)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Atsargos (tonomis)

68 500 –71 500

52 000 –55 000

72 000 –75 000

83 000 –86 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

77

106

120

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(206)

Sąjungos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį padidino savo atsargas. Tačiau šis rodiklis nelaikomas labai svarbiu vertinant Sąjungos gamintojų ekonominę padėtį. OMDP produktai daugiausia gaminami pagal užsakymus. Bet kuriuo atveju atsargos tesudarė apie 2 % viso pardavimo per PTL.

4.5.2.2.   Vidutinės Sąjungos vieneto pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos

(207)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir vidutinių vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Vidutinė vieneto pardavimo nesusijusioms šalims kaina (EUR už toną)

805–820

760–775

740–755

895–910

Indeksas (2014 m. = 100)

100

94

92

111

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR už toną)

800–850

750–800

650–730

850–900

Indeksas (2014 m. = 100)

100

94

87

106

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(208)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei pavyko padidinti pardavimo kainą 11 % Po kainos sumažėjimo 2014–2015 m. ir vėliau 2015–2016 m., kainos vėl padidėjo 2016–2017 m. Tiek sumažėjimas, tiek padidėjimas yra glaudžiai susiję su žaliavų kainų pasikeitimais.

4.5.2.3.   Pelningumas ir pinigų srautas

11 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Pelningumas (%)

– 1,5–0

– 0,5–1

2,5–4

3,5–5

Indeksas (2014 m. = 100)

– 100

101

413

506

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(209)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą.

(210)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nuostolių nebepatyrė. Padidėjęs pelningumas buvo aiškiai susijęs su tuo, kad Sąjungos pramonei pavyko padidinti pardavimo bei gamybos apimtį ir pardavimo kainą vėlesniais metais po to, kai buvo nustatytos pradinės priemonės. Tačiau pelningumas buvo mažesnis už tikslinį pelną, kuris laikytas tinkamu ir tvariu per pradinį tyrimą (t. y. 6,7 %).

12 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Pinigų srautas (EUR)

– 18 000 000 –(– 15 000 000 )

28 000 000 –31 000 000

30 000 000 –34 000 000

34 000 000 –37 000 000

Indeksas (2014 m. = 100)

– 100

273

295

311

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(211)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srauto raida iš esmės atspindi viso Sąjungos pramonės pelningumo raidą.

4.5.2.4.   Investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

13 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Investicijos (EUR)

12 000 000 –17 000 000

20 000 000 –25 000 000

27 000 000 –32 000 000

25 000 000 –30 000 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

159

200

180

Investicijų grąža (grynasis turtas) (%)

– 2,2

0,0

7,0

11,0

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(212)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė, kuri yra labai kapitalui imli pramonė, reguliariai investavo į esamų gamybos įrenginių optimizavimą ir atnaujinimą. Be to, daug investuota siekiant laikytis teisinių aplinkos apsaugos ir didesnio saugumo reikalavimų. Nelygu bendrovė, buvo investuojama į sąnaudų mažinimą, energijos vartojimo optimizavimą ir (arba) gamybos vietų, kurioms, kaip pastebėta per pradinį tiriamąjį laikotarpį, neigiamą poveikį darė sumažėjęs pajėgumų naudojimas, pertvarkymą.

(213)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu kito maždaug taip pat kaip pelningumas.

(214)

Nustačius priemones padidėjo pajėgumas padidinti kapitalą.

4.5.2.5.   Darbo užmokestis

14 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Vieno darbuotojo darbo sąnaudos (EUR)

63 000 –72 000

63 000 –72 000

64 000 –73 000

64 000 –73 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

101

102

102

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(215)

Vidutinio darbo užmokesčio lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo, tačiau mažiau nei vieneto gamybos sąnaudos.

4.6.   Išvada

(216)

Analizuojant žalą nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pagerėjo. 2013 m. kovo mėn. nustačius galutines antidempingo priemones Sąjungos pramonė galėjo lėtai, bet stabiliai atsigauti nuo žalingo dempingo poveikio. Tai, kad Sąjungos pramonei priemonės buvo labai naudingos, rodo, be kita ko, gamybos ir Sąjungos pardavimo apimties didėjimas, teigiamas pinigų srautas ir investicijų grąža, už vieneto gamybos sąnaudas apskritai didesnės pardavimo kainos, minimalus darbo sąnaudų padidėjimas ir labai padidėjęs pelningumas.

(217)

Tačiau net jei Sąjungos pramonė iš esmės atsigavo nuo buvusios žalos ir, atrodo, jos būklė ilgainiui gali toliau gerėti, jos padėtis vis dar nestabili, nes pelningumas yra nedidelis ir nesiekia tikslinio pelno.

5.   ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(218)

Kaip nurodyta 4.6 skirsnyje, Sąjungos pramonė labai atsigavo nuo buvusios žalos, kurią darė importas dempingo kaina iš Kinijos. Vis dėlto, šiame skirsnyje bus nagrinėjama, ar nesaugi Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėtų ir pasikartotų materialinė žala, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

5.1.   Numatomos importo apimties poveikis ir poveikis kainoms panaikinus priemones

(219)

Jei priemonės būtų panaikintos, tikimasi, kad importo iš Kinijos apimtis labai padidės. Primenama, kad per pradinį tiriamąjį laikotarpį importo apimtis siekė daugiau kaip 702 000 tonų, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį – 6 338 tonas.

(220)

Nustatyta, kad Kinija turi didelius perteklinius plieno gamybos pajėgumus (83). Pareiškėjai pateikė „Plantfacts“ duomenų, kad Kinijos OMDP pajėgumai siekia 7 mln. tonų (t. y. 4 kartus daugiau nei tikrasis Kinijos OMDP suvartojimas). Tai yra konservatyvus skaičiavimas. Pareiškėjas taip pat pateikė išsamios 2013 m. informacijos, pagal kurią Kinijos geležies ir plieno asociacija paskelbė, kad tais metais Kinijos spalva dengto plieno gamybos pajėgumai sudarė beveik 40 mln. tonų.

(221)

Nors nustačius pradines priemones Kinijos eksporto į Sąjungą apimtis sumažėjo, Kinijos gamintojai gamina didelį kiekį peržiūrimojo produkto ir daugiau nei 80 % jo eksportuoja. Pasaulio plieno asociacijos paskelbtais duomenimis, 2013–2014 m. Kinija pagamino daugiau nei 8 mln. tonų OMDP per metus. Viena iš skundą remiančių bendrovių pateikė duomenis iš „China Metallurgical Information and Standardization Research Institute“ ir „Metallurgical Council of the China Council for the Promotion of International Trade“ Kinijos metalurgijos informacinio biuletenio, kuriame teigiama, kad 2015–2017 m. Kinija per metus pagamino apie 8 mln. tonų OMDP. Toje pareiškėjo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad apskaičiuota, jog 2015–2017 m. tikrasis Kinijos OMDP suvartojimas siekė 1–1,8 mln. tonų per metus.

(222)

Tačiau nors eksporto rinkos Kinijos pramonei yra labai svarbios, Kinijai vis sunkiau į jas patekti. 2016–2018 m. tokios šalys kaip Indija, Malaizija, Vietnamas, Pakistanas ar Turkija nustatė prekybos apsaugos priemones, kurios daro poveikį Kinijos kilmės OMDP. JAV nuo 2018 m. sausio mėn. įvairių šalių, įskaitant Kiniją, kilmės plienui (įskaitant OMDP) taiko 25 % muitų tarifą (84).

(223)

Sąjunga yra didžiausia OMDP rinka po Azijos ir Šiaurės/Centrinės Amerikos rinkų.

(224)

Kinijos duomenų bazė rodo, kad pastaruoju metu Kinija eksportavo didelį kiekį produkto mažomis kainomis į kitas šalis nei Sąjunga. 2017 m. Sąjungai taikomos Kinijos FOB kainos buvo 10,5 % didesnės nei Korėjai, kuri yra Kinijos pagrindinė šio produkto eksporto rinka, taikomos kainos. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į kitas šalis nei Sąjunga eksportuotas kiekis buvo didesnis nei visas Sąjungos pramonės pagamintas kiekis ir tikrasis Sąjungos suvartojimas. Kadangi Sąjungos rinka yra patraukli dėl kainų, atvirumo (šiam produktui netaikomi muitai) ir didėjančio suvartojimo, manoma, kad, jei priemonės bus nutrauktos, Kinijos eksportuotojai veikiausiai nukreips didelį kiekį OMDP į patrauklesnę Sąjungos rinką. Tai, kad Sąjunga neseniai patvirtino apsaugos priemones tam tikriems plieno produktams, įskaitant OMDP, šios išvados nekeičia. Pagal tarifines kvotas nustatyta importo apimtis yra tokia, kad Kinija gali eksportuoti didelį OMDP kiekį.

(225)

Be to, kaip aprašyta 4.3.2 skirsnyje, per PTL dėl importo iš Kinijos į Sąjungos rinką priverstinai gerokai sumažintos Sąjungos gamintojų kainos, ypač jei neatsižvelgiama į antidempingo muitų poveikį.

(226)

OMDP produktų rinka yra labai konkurencinga kainų atžvilgiu, nes konkuruojama daugiausia dėl kainų. Galimą spaudimą Sąjungos pramonės kainoms dar labiau sustiprina tai, kad, kaip nurodyta prašyme, Kinija paprastai parduoda palyginti didelius kiekius. Jei Sąjungos rinkoje bus dempingo kaina parduodamas didelis kiekis pigaus importuojamo produkto, Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis labai sumažės. Jei Sąjungos gamintojų pelningumas dar labiau sumažėtų arba taptų neigiamas, gali būti mažinamas pajėgumas padidinti kapitalą ir kliudoma investuoti.

5.2.   Išvada

(227)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad importui iš Kinijos panaikinus priemones žala Sąjungos pramonei veikiausiai pasikartotų.

6.   SĄJUNGOS INTERESAI

6.1.   Įvadas

(228)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti įvairūs susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(229)

Reikėtų priminti, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(230)

Tuo remiantis nagrinėta, ar nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės gali būti daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

6.2.   Sąjungos pramonės interesai

(231)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, jeigu priemonės baigtų galioti, tai veikiausiai turėtų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonės padėtis greitai pablogėtų – sumažėtų pardavimo apimtis ir pardavimo kainos, dėl to labai sumažėtų pelningumas. Jei priemonės būtų toliau taikomos, Sąjungos pramonė galėtų toliau išnaudoti savo potencialą Sąjungos rinkoje, t. y. vienodomis sąlygomis.

(232)

Todėl toliau taikant galiojančias antidempingo priemones Sąjungos pramonės interesams neprieštaraujama.

6.3.   Importuotojų interesai

(233)

Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, per šį tyrimą susisiekta su devyniais žinomais importuotojais, kurie buvo pakviesti bendradarbiauti. Nė vienas jų nepranešė apie save ir nebendradarbiavo per tyrimą.

(234)

Primenama, kad per pradinį tyrimą nustatyta, kad atsižvelgiant į importuotojų pelną ir tiekimo šaltinius bet koks neigiamas priemonių nustatymo poveikis importuotojams, jei toks būtų, nebūtų neproporcingas.

(235)

Per dabartinį tyrimą negauta priešingų įrodymų, todėl galima patvirtinti, kad šiuo metu galiojančios priemonės neturėjo jokio didelio neigiamo poveikio importuotojų finansinei padėčiai ir kad toliau taikant priemones jiems neturėtų būti daromas netinkamas poveikis.

6.4.   Naudotojų interesai

(236)

Atliekant šį tyrimą susisiekta su maždaug šešiasdešimt žinomų naudotojų, kurie buvo pakviesti bendradarbiauti. Nė vienas naudotojas nepranešė apie save ir nebendradarbiavo per tyrimą.

(237)

Primenama, kad per pradinį tyrimą dešimt naudotojų pateikė klausimyno atsakymus. Tuo metu buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į naudotojų pelną ir tiekimo šaltinius priemonių nustatymo poveikis naudotojams, jei toks būtų, nebūtų neproporcingas.

(238)

Per dabartinį tyrimą negauta priešingų įrodymų, kad galiojančios priemonės būtų dariusios jiems neigiamą poveikį. Iš tiesų pareiškėjas pateikė įrodymų, kad pagrindinių naudotojų pelningumas peržiūros laikotarpiu pagerėjo. Prašyme nurodyta, kad galiojančios priemonės nedaro didelio poveikio naudotojams ir vartotojams, nes OMDP sudaro nedidelę dalį tolesnės gamybos grandies produktų sąnaudų (pvz., 0,42 EUR skalbyklės gamybos sąnaudų arba 0,4 % tuščio gamyklos pastato investicijų).

(239)

Tuo remiantis patvirtinama, kad šiuo metu galiojančios priemonės nedarė didelio neigiamo poveikio naudotojų finansinei padėčiai ir kad toliau taikant priemones jiems neturėtų būti daromas netinkamas poveikis.

6.5.   Išvada

(240)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl importuojamiems KLR kilmės OMDP produktams nereikėtų toliau taikyti galutinių antidempingo priemonių.

7.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(241)

Taigi, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, tam tikriems importuojamiems Kinijos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams turėtų būti toliau taikomos antidempingo priemonės.

(242)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (85). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą turėtų būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(243)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (86) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(244)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams, t. y. plokštiems valcavimo produktams iš legiruotojo ir iš nelegiruotojo plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), dažytiems, lakuotiems arba apvilktiems plastikais bent iš vienos pusės, išskyrus vadinamąsias statybai skirtas sluoksniuotąsias plokštes, sudarytas iš dviejų išorinių metalo lakštų su stabilizuojančiu izoliacinės medžiagos sluoksniu tarp jų, išskyrus produktus, padengtus galutiniu cinko dulkių dangos (cinko dažai, kurių sudėtyje esantis cinkas sudaro ne mažiau 70 % masės) sluoksniu, ir išskyrus produktus, kurių pagrindas yra dengtas chromu arba alavu, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7210 70 80, ex 7212 40 80, ex 7225 99 00, ex 7226 99 70 (TARIC kodai 7210708011, 7210708091, 7212408001, 7212408021, 7212408091, 7225990011, 7225990091, 7226997011 ir 7226997091), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

„Union Steel China“

0

B311

„Zhangjiagang Panhua Steel Strip Co., Ltd“, „Chongqing Wanda Steel Strip Co., Ltd“ ir „Zhangjiagang Free Trade Zone Jiaxinda International Trade Co., Ltd“

26,1

B312

„Zhejiang Huadong Light Steel Building Material Co. Ltd“ ir „Hangzhou P.R.P.T. Metal Material Company, Ltd.“

5,9

B313

„Angang Steel Company Limited“

16,2

B314

„Anyang Iron Steel Co., Ltd.“

0

B315

„Baoshan Iron & Steel Co., Ltd.“

0

B316

„Baoutou City Jialong Metal Works Co.,Ltd.“

16,2

B317

„Changshu Everbright Material Technology Co.,Ltd.“

16,2

B318

„Changzhou Changsong Metal Composite Material Co.,Ltd.“

16,2

B319

„Cibao Modern Steel Sheet Jiangsu Co., Ltd.“

0

B320

„Inner Mongolia Baotou Steel Union Co.,Ltd.“

16,2

B321

„Jiangyin Ninesky Technology Co.,Ltd.“

0

B322

„Jiangyin Zhongjiang Prepainted Steel Mfg Co.,Ltd.“

0

B323

„Jigang Group Co., Ltd.“

16,2

B324

„Maanshan Iron&Steel Company Limited“

16,2

B325

„Qingdao Hangang Color Coated Sheet Co., Ltd.“

16,2

B326

„Shandong Guanzhou Co., Ltd.“

16,2

B327

„Shenzen Sino Master Steel Sheet Co.,Ltd.“

16,2

B328

„Tangshan Iron And Steel Group Co.,Ltd.“

16,2

B329

„Tianjin Xinyu Color Plate Co.,Ltd.“

16,2

B330

„Wuhan Iron And Steel Company Limited“

16,2

B331

„Wuxi Zhongcai New Materials Co.,Ltd.“

0

B332

„Xinyu Iron And Steel Co.,Ltd.“

0

B333

„Zhejiang Tiannu Color Steel Co., Ltd.“

16,2

B334

Visos kitos bendrovės

13,6

B999

3.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

4.   Komisija gali iš dalies keisti 2 dalį, kad į ją įtrauktų naują eksportuojantį gamintoją ir jam priskirtų atitinkamą vidutinę svertinę antidempingo muito normą, taikomą bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios nebuvo atrinktos per pradinį tyrimą, jei naujas Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad:

a)

nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. (pradiniu tiriamuoju laikotarpiu) neeksportavo į Sąjungą produkto, aprašyto 1 dalyje,

b)

nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos antidempingo priemonės, ir

c)

jis arba faktiškai eksportavo į Sąjungą peržiūrimąjį produktą, arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį produkto kiekį pasibaigus pradiniam tiriamajam laikotarpiui.

5.   2 dalyje išvardytoms bendrovėms nustatytos individualios antidempingo muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Komercinėje sąskaitoje faktūroje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų tam tikrų organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų, parduodamų eksportuoti į Europos Sąjungą, (nagrinėjamoji šalis) pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  2013 m. kovo 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 214/2013, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jiems nustatyto laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 73, 2013 3 15, p. 1).

(3)  2013 m. kovo 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2013, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas kompensacinis muitas (OL L 73, 2013 3 15, p. 16).

(4)  Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 187, 2017 6 13, p. 60).

(5)  Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 96, 2018 3 14, p. 8).

(6)  Pranešimas apie kompensacinių priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 96, 2018 3 14, p. 21).

(7)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).

(8)  Nr. t18.003071.

(9)  Nr. t18.007614.

(10)  SWD(2017) 483 final/2.

(11)  „China's Status as a non-market ecnonomy“, Jungtinių Valstijų prekybos departamentas, A-570053, 2017 m. spalio 26 d., p. 57.

(12)  Naujienų agentūra „Xinhua“, „SASAC: State-owned Economy Should Maintain Absolute Controlling Power over Seven, Industries“, 2006 m. gruodžio 18 d.

(13)  Žr. Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 215/2013 ir 2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 146, 2017 6 9, p. 17).

(14)  Prašymo 18 priede pateikta 2016 m. vasario 28 d.„ThinkDesk“ ataskaita „Analysis of state-business interaction and subsidization in the hot-rolled flat (HRF) segment of the Chinese steel industry“.

(15)  Duomenys pateikti prašymo 20 priede.

(16)  Kinijos cheminių medžiagų įmonių valdymo asociacija (CCEMA). (2016). 2016 m. 500 pagrindinių Kinijos cheminių medžiagų bendrovių. Kinijos naftos ir chemijos pramonės federacija (CPCIF). (2016). 2016 m. birželio 29 d.

http://www.cpcia.org.cn/html/13/20166/155709.html; nurodyta Ataskaitos p. 403.

(17)  Pirmiau nurodyti Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2013 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969.

(18)  Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 215/2013 140–145 konstatuojamosios dalys.

(19)  Prašymo 18 priedo p. 6 pateikta Kinijos plieno gamintojų naudojamų subsidijų apžvalga.

(20)  CHEN Y., 2017 m. balandžio 13 d.„BRC's New Supervisory Storm is here-implications for foreign banks in China, China Law Insight“, pateikta prašymo 18 priede.

(21)  Prašymo 18 priede pateikta JAV prekybos departamento 2017 m. spalio 26 d. ataskaita dėl Kinijos kaip ne rinkos ekonomikos šalies statuso.

(22)  Išsamesnės informacijos žr. prašymo 106–107 dalis.

(23)  Žr. prašymo 18 priedo p. 6–7 pateiktą Kinijos plieno gamintojų naudojamų subsidijų apžvalgą.

(24)  Prašymo 18 priede pateikta 2017 m. spalio 31 d.„ThinkDesk“ ataskaita „Deleveraging and Debt Equity Swaps in the Chinese Steel Industry“.

(25)  Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 215/2013 314–396 konstatuojamosios dalys ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/969 312–394 konstatuojamosios dalys.

(26)  „Environmental Enforcement and Compliance in China, an Assessment of Current Practices and Ways Forward“ (EBPO), 2006 m.

(27)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 6–7.

(28)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 10.

(29)  http://en.pkulaw.cn/display.aspx?cgid=311950&lib=law.

(30)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 20–21.

(31)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 41, 73–74.

(32)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 120–121.

(33)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 122–135.

(34)  Ataskaitos 7 skyrius, p. 167–168.

(35)  Ataskaitos 8 skyrius, p. 169–170, 200–201.

(36)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 15–16, Ataskaitos 4 skyrius, p. 50, 84, Ataskaitos 5 skyrius, p. 108–109.

(37)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 22–24, ir 5 skyrius, p. 97–108.

(38)  Ataskaitos 5 skyrius, p. 104–109.

(39)  Ataskaitos 14 skyrius, p. 358: 51 % privačių ir 49 % valstybės įmonių pagal gamybą ir 44 % valstybės įmonių ir 56 % privačių bendrovių pagal pajėgumus.

(40)  https://policycn.com/policy_ticker/higher-expectations-for-large-scale-steel-enterprise/?iframe=1&secret=c8uthafuthefra4e.

(41)  Kaip ir privačios bendrovės „Rizhao“ ir valstybės įmonės „Shandong Iron and Steel“ susijungimo 2009 m. atveju. Žr. Pekino plieno ataskaitos p. 58.

(42)  Ataskaitos 14 skyrius, p. 359–360.

(43)  Ataskaitos 5 skyrius, p. 100–101.

(44)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 31–32.

(45)  Žr. https://www.reuters.com/article/us-china-congress-companies-idUSKCN1B40JU.

(46)  Visą plano tekstą galima rasti MIIT svetainėje:

http://www.miit.gov.cn/n1146295/n1652858/n1652930/n3757016/c5353943/content.html.

(47)  „Baoshan Iron & Steel Co.“ 2016 m. pusmečio ataskaita, http://tv.baosteel.com/ir/pdf/report/600019_2016_2e.pdf.

(48)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/969 64 konstatuojamąją dalį.

(49)  Ataskaitos 14.1–14.3 skyriai.

(50)  Ataskaitos 4 skyrius, p. 41–42, 83.

(51)  Ataskaitos III dalies 14 skyrius, p. 346 ff.

(52)  Plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plano įvadas.

(53)  Ataskaitos 14 skyrius, p. 347.

(54)  13-asis Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas (2016–2020 m.), http://en.ndrc.gov.cn/newsrelease/201612/P020161207645765233498.pdf.

(55)  Ataskaitos 14 skyrius, p. 349.

(56)  Ataskaitos 14 skyrius, p. 352.

(57)  2011 m. kovo 27 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos įsakymu Nr. 9 išleistas Pramonės restruktūrizavimo žinynas (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai), iš dalies pakeistas pagal Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos sprendimą dėl Pramonės restruktūrizavimo žinyno tam tikrų sąlygų pakeitimo (2011 m. leidimas), paskelbtas 2013 m. vasario 16 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos įsakymu Nr. 21.

(58)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/969 56 konstatuojamąją dalį.

(59)  Prašyme pateikta daug papildomų įrodymų (jo 18 priedas) dėl įvairių OMDP gamybai naudojamų žaliavų rinkų iškraipymų, kaip antai: valstybės įmonių dominavimas cinko, anglių ir geležies rūdos kasybos pramonėje ir 30 % eksporto mokestis cinkui; valstybės įmonių dominavimas chemijos pramonės sektoriuje, kuriame gaminami dengimo produktai; lengvatiniai elektros energijos vartojimo tarifai, taikomi tam tikriems OMDP gamintojams. Taip pat žr. Ataskaitos 16 skyrių.

(60)  Ataskaitos 14 skyrius, p. 375–376.

(61)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 138–149.

(62)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 216.

(63)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 213–215.

(64)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 209–211.

(65)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 215/2013 107–126 konstatuojamąsias dalis.

(66)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/969 281–311 konstatuojamąsias dalis.

(67)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 332–337.

(68)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 336.

(69)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 337–341.

(70)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 114–117.

(71)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 119.

(72)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 120.

(73)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(74)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(75)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 215/2013 157–215 konstatuojamąsias dalis.

(76)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/969 83–244 konstatuojamąsias dalis.

(77)  „World Bank Open Data“ – didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.

(78)  Jeigu peržiūrimasis produktas negaminamas jokioje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus, gali būti atsižvelgiama į tos pačios bendrosios kategorijos produkto ir (arba) peržiūrimojo produkto sektoriaus gamybą.

(79)  Ji 2001 m. gegužės 22 d. pasirašė Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų, bet jos neratifikavo.

(80)  Įskaitant techninę priežiūrą ir remontą, apsaugos paslaugas, draudimą ir biuro išlaidas, kaip nurodyta 2017 m. metinės ataskaitos 6 pastaboje „pardavimo sąnaudos), p. 79.

(81)  Nurodyta 2017 m. metinės ataskaitos 7 pastaboje „Pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos“, p. 80, įskaitant 9 pastaboje nurodytas kitas veiklos pajamas (išlaidas), p. 81, ir 10 pastaboje nurodytas kitas finansines pajamas (išlaidas), p. 81.

(82)  Nurodyta 2017 m. metinės ataskaitos konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje, p. 45.

(83)  Žr., pvz., Pasaulinis forumas dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje, 2018 m. rugsėjo 20 d. ministerijos ataskaita, https://www.g20.org/sites/default/files/gfsec_ministerial_report_2018.pdf, kurioje visos šalys, įskaitant Kiniją, patvirtino, kad Kinija turi perteklinių pajėgumų visame sektoriuje apskritai. 2017 m. turėdama 1 018,3 mln. MT plieno pajėgumų Kinija turi didžiausią pasaulinių pajėgumų dalį (45 %, kaip nurodyta p. 42). Ataskaitos 1 lentelėje parodyta, kad 2014–2017 m. Kinija 10 % sumažino pajėgumus. 51 puslapyje teigiama, kad Kinija „nustatė aiškius tikslus sumažinti perteklinius pajėgumus, t. y. nuo 2016 m. iki 2020 m. 100–150 mln. MT sumažinti neapdoroto plieno pajėgumus“.

(84)  232 skirsnis. Muitų tarifai aliuminiui ir plienui, https://www.cbp.gov/trade/programs-administration/entry-summary/232-tariffs-aluminum-and-steel.

(85)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, Belgium.

(86)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


3.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/39


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/688

2019 m. gegužės 2 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas galutinis kompensacinis muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 18 straipsnį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Galiojančios priemonės

(1)

Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 215/2013 (2) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija, KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatė kompensacinį muitą. Šiuo metu galioja 13,7–44,7 % kompensaciniai muitai (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 214/2013 (3) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatė galutinį antidempingo muitą. Šiuo metu galioja 0–26,1 % antidempingo muitai.

(3)

Bendrų muitų dydis svyruoja nuo 13,7 % iki 58,3 %.

1.2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių kompensacinių priemonių galiojimo pabaigą (4), 2017 m. gruodžio 13 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 (toliau – pagrindinis reglamentas) 18 straipsnį.

(5)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 70 % visų tam tikrų organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų Sąjungoje, vardu pateikė Europos plieno asociacija (EUROFER) (toliau – pareiškėjas).

(6)

Pareiškėjas tvirtino, kad pasibaigus kompensacinių priemonių galiojimui subsidijavimas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

1.3.   Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(7)

Nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2018 m. kovo 14 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(8)

Iki priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad gavo tinkamai dokumentais pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą, ir pakvietė Kinijos Vyriausybę konsultuotis pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį. Konsultacijos surengtos 2018 m. kovo 9 d., tačiau abipusiškai sutarto sprendimo pasiekti nepavyko.

1.4.   Lygiagretus tyrimas

(9)

2018 m. kovo 14 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6) paskelbtu pranešimu Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galiojančių galutinių antidempingo priemonių tam tikriems į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (7) 11 straipsnio 2 dalį.

1.5.   Tyrimas

1.5.1.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(10)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.5.2.   Suinteresuotosios šalys

(11)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą atskirai pranešė pareiškėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams ir jų atitinkamoms asociacijoms, žinomiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, žinomiems nesusijusiems Sąjungos importuotojams, žinomiems nesusijusiems Sąjungos naudotojams ir eksportuojančios šalies atstovams ir paragino juos dalyvauti peržiūroje.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė raštu pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijos tyrimo tarnyboms ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

1.5.3.   Atranka

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.5.3.1.   KLR eksportuojančių gamintojų atranka

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar eksportuojančių gamintojų atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(15)

Pranešimo apie inicijavimą I priede prašomą atrankai reikalingą informaciją pateikė du eksportuojantys gamintojai, tačiau nė vienas jų negamino pranešime apie inicijavimą nurodytų organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų. Trečiasis eksportuojantis gamintojas apie save pranešė praėjus šešioms savaitėms nuo termino atrankos formos atsakymams pateikti. Šiam eksportuojančiam gamintojui buvo suteiktas suinteresuotosios šalies statusas, tačiau jis buvo laikomas nebendradarbiaujančiu, nes neužpildė atrankos formos ir nebandė atsakyti į eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną.

(16)

Todėl 2018 m. liepos 8 d. Komisija KLR valdžios institucijoms pateikė verbalinę notą ir nurodė, kad nagrinėdama subsidijavimo tęsimąsi arba pasikartojimą ji gali pasinaudoti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį. KLR valdžios institucijos į notą neatsakė.

1.5.3.2.   Sąjungos gamintojų atranka

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį ji preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Prieš inicijuojant peržiūrą atrankai prašomą informaciją pateikė ir norą bendradarbiauti su Komisija išreiškė 21 Sąjungos gamintojas. Tuo remdamasi Komisija preliminariai atrinko tris gamintojus, kurie, kaip nustatyta, yra tipiški Sąjungos gamintojai atsižvelgiant į panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtį. Atrinkti Sąjungos gamintojai per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pagamino 28 % visos apskaičiuotos Sąjungos pramonės produkcijos, be to, jiems teko 27 % Sąjungos pramonės viso pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Atrinktos bendrovės buvo laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

1.5.3.3.   Importuotojų atranka

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė prašyme nurodytų devynių nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Nė vienas iš jų informacijos nepateikė.

1.5.4.   Klausimynai ir tikrinamieji vizitai

(19)

Komisija trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, pareiškėjui ir Kinijos Vyriausybei nusiuntė klausimynus. Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir pareiškėjas.

(20)

Komisija tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl subsidijavimo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir dėl Sąjungos interesų vertinimo padaryti. Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių suinteresuotųjų šalių patalpose:

a)

Sąjungos gamintojai:

„ArcelorMittal Belgium“, Belgija,

„Marcegaglia Carbon Steel SpA“, Italija,

„Tata Steel Maubeuge SA“, Prancūzija;

b)

Sąjungos gamintojų asociacija:

EUROFER, Belgija.

1.5.5.   Tolesnė procedūra

(21)

2019 m. vasario 22 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino nustatyti kompensacinius muitus. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo.

(22)

Pastabų pateikė tik pareiškėjas. Jos aptartos 3.3 skirsnyje.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(23)

Šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats kaip nagrinėtas per pradinį tyrimą, t. y. tam tikri Kinijos kilmės organinėmis medžiagomis dengti plieno produktai, t. y. plokšti valcavimo produktai iš legiruotojo ir iš nelegiruotojo plieno (neįskaitant nerūdijančiojo plieno), dažyti, lakuoti arba apvilkti plastikais bent iš vienos pusės, išskyrus vadinamąsias statybai skirtas sluoksniuotąsias plokštes, sudarytas iš dviejų išorinių metalo lakštų su stabilizuojančiu izoliacinės medžiagos sluoksniu tarp jų, išskyrus produktus, padengtus galutiniu cinko dulkių dangos (cinko dažai, kurių sudėtyje esantis cinkas sudaro ne mažiau 70 % masės) sluoksniu, ir išskyrus produktus, kurių pagrindas yra dengtas chromu arba alavu, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7210 70 80, ex 7212 40 80, ex 7225 99 00, ex 7226 99 70 (TARIC kodai 7210708011, 7210708091, 7212408001, 7212408021, 7212408091, 7225990011, 7225990091, 7226997011 ir 7226997091) (toliau – peržiūrimasis produktas arba OMDP).

(24)

Peržiūrimasis produktas gaunamas plokščius valcavimo produktus iš plieno padengus organinėmis medžiagomis. Plieno produktus padengus organinėmis medžiagomis jie apsaugomi ir užtikrinamos jų funkcinės savybės.

(25)

Peržiūrimasis produktas daugiausia naudojamas statybos pramonėje ir tolesniam produktų, naudojamų statybose, perdirbimui. Kitos naudojimo sritys – buitinė technika.

2.2.   Panašus produktas

(26)

Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl panašaus produkto. Todėl, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, šiuo priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimu patvirtinama, kad Kinijoje gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto ir Sąjungos gamintojų gaminamo ir Sąjungoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir galutinis panaudojimas yra tokie patys. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punktą jie laikomi panašiais produktais.

3.   SUBSIDIJAVIMO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

(27)

Remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad, pasibaigus taikomų priemonių galiojimui, subsidijavimas tęstųsi.

3.1.   Nebendradarbiavimas ir turimų faktų naudojimas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį

(28)

2018 m. birželio 4 d. Komisija Kinijos Vyriausybei nusiuntė klausimyną, įskaitant specialius klausimynus bankui „Export Import Bank of China“ (EXIM) ir bendrovei „China Export & Credit Insurance Corporation“ („Sinosure“), remdamasi tuo, kad pagal prašyme pateiktą informaciją ir (arba) pagal pradinį tyrimą jie, kontroliuojami Kinijos Vyriausybės, teikė paskolas ir finansines paslaugas organinėmis medžiagomis dengto plieno pramonei.

(29)

Be to, Kinijos Vyriausybės paprašyta persiųsti klausimyną bankams ir kitoms finansų įstaigoms, kurie, kaip žinoma Kinijos Vyriausybei, teikė paskolas susijusiai pramonei ir karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno gamintojams ir platintojams, kurie tiekė žaliavas peržiūrimajam produktui gaminti.

(30)

Komisijai minėto klausimyno atsakymų nepateikė nei Kinijos Vyriausybė, nei EXIM, „Sinosure“ ar pradinės grandies bendrovės.

(31)

2018 m. liepos 18 d. verbaline nota Komisija pranešė Kinijos valdžios institucijoms, kad Kinijos Vyriausybei ir Kinijos eksportuojantiems peržiūrimojo produkto gamintojams nebendradarbiaujant, kaip paaiškinta 16 konstatuojamojoje dalyje, Komisija ketina pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį išvadas pagrįsti turimais faktais. Jiems taip pat pranešta, kad turimais faktais grindžiamos išvados gali būti mažiau palankios nei Kinijos Vyriausybės ir eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo atveju.

(32)

Šiuo klausimu pastabų negauta. Pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį Komisija svarstė naudoti turimus faktus, kad galėtų nustatyti, ar tęsiama Kinijos organinėmis medžiagomis degto plieno pramonės subsidijavimo praktika.

(33)

Dėl turimų faktų naudojimo Apeliacinis komitetas priminė, kad pagal PPO Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 12 straipsnio 7 dalį turimais faktais leidžiama naudotis tik tada, kai siekiant padaryti tikslią išvadą dėl subsidijavimo ar žalos reikia pakeisti informaciją, kurios gali trūkti. Tiksliau Apeliacinis komitetas paaiškino, kad „turi būti sąsaja tarp „reikalingos informacijos“, kurios trūksta, ir konkrečių „turimų faktų“, kuriais grindžiama išvada pagal 12 straipsnio 7 dalį“. Todėl, „kad padarytų tikslią išvadą, tyrimą atliekanti institucija privalo naudoti tuos „turimus faktus“, kuriais pagrįstai pakeičiama suinteresuotosios šalies nepateikta informacija“. Apeliacinis komitetas taip pat paaiškino, kad „turimi faktai“ reiškia tuos faktus, kuriuos žino tyrimą atliekanti institucija ir kurie yra jos raštiškuose įrašuose. Kadangi išvados pagal 12 straipsnio 7 dalį turi būti daromos remiantis „turimais faktais“, „jos negali būti padarytos remiantis nefaktinėmis prielaidomis ar spekuliacijomis“. Be to, nustatydama motyvus ir vertindama, kuriais turimais faktais galima pagrįstai pakeisti trūkstamą informaciją, tyrimą atliekanti institucija „privalo atsižvelgti į visus pagrįstus įrašuose turimus faktus“. Apeliacinis komitetas paaiškino, kad siekdama nustatyti, „kokiais pagrįstais faktais galima pakeisti trūkstamą „reikalingą informaciją““, tyrimą atliekanti institucija „turi nustatyti motyvus ir juos įvertinti“. Jei tyrimą atliekančiai institucijai žinomi keli turimi faktai, iš kurių ji turi rinktis, „atrodo, natūralu, kad nustatant motyvus ir juos įvertinant būtų atliekamas tam tikras palyginimas“, siekiant padaryti tikslią išvadą. „Turimų faktų“ vertinimas, kurį reikia atlikti, ir jo galima forma priklauso nuo konkrečių tam tikro atvejo aplinkybių, įskaitant įrašuose turimų įrodymų pobūdžio, kokybės ir apimties, ir konkrečių padarytinų išvadų. Būtinų paaiškinimų ir analizės pobūdis ir apimtis tikrai skirsis nelygu išvada (8).

(34)

Atitinkamai Komisija analizuodama naudojosi visais jos turimais faktais, tiksliau:

a)

2017 m. gruodžio 13 d. prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl antisubsidijų muitų importuojamiems Kinijos kilmės OMDP pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį (toliau – prašymas);

b)

per ankstesnius antisubsidijų tyrimus, kuriuos atliko Komisija dėl to paties produkto ar pradinės grandies pramonės Kinijoje, pvz., dėl OMDP (9) (toliau – pradinis tyrimas) ir plokščių karštojo valcavimo produktų (10) (toliau – PKVP tyrimas arba PKVP reglamentas), nustatytais faktais;

c)

per naujausius antisubsidijų tyrimus, kuriuos atliko Komisija dėl skatinamųjų pramonės sektorių Kinijoje, pvz., dėl pneumatinių padangų (11) (toliau – padangų tyrimas) ir elektrinių dviračių (12) (toliau – elektrinių dviračių tyrimas) ir nagrinėjo panašų subsidijavimą, nustatytais faktais;

d)

Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu dėl didelių KLR ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (toliau – Ataskaita dėl Kinijos) (13);

e)

2018 m. gruodžio 21 d. Sąjungos pramonės pateikta informacija dėl turimų faktų ir naujų subsidijų skyrimo (toliau – gruodžio 21 d. pateikta informacija) (14).

3.2.   Bendros pastabos dėl Kinijos plieno sektoriaus

(35)

Prieš analizuodama įtariamą subsidijavimą skiriant konkrečias subsidijas arba vykdant konkrečias subsidijų programas (3.4 skirsnis ir toliau) Komisija įvertino Vyriausybės planus, projektus ir kitus dokumentus, kurie buvo susiję su daugiau nei viena subsidija arba subsidijų programa. Ji nustatė, kad, dėl toliau išdėstytų priežasčių, visomis vertinamomis subsidijomis arba subsidijų programomis įgyvendinami Kinijos Vyriausybės centriniu lygmeniu nustatytų planų tikslai.

3.2.1.   13-asis plieno sektoriaus penkmečio planas

(36)

Per dabartinį tyrimą Komisija nustatė, kad pagrindinis aktualus dokumentas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 13-asis plieno sektoriaus penkmečio planas, Plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo planas, apimantis 2016–2020 m. laikotarpį. Apskritai plieno sektorius pagal tą 13-ąjį penkmečio planą buvo remiamas sektorius. Plane pabrėžiama, kad plieno sektorius yra „pagrindinis Kinijos nacionalinės ekonomikos sektorius ir kertinis akmuo“. Plane nustatyti bendri 2016–2020 m. tikslai „Kiniją padaryti gamybos milžine“.

(37)

13-ajame penkmečio plane pabrėžiama technologijų inovacijų svarba KLR ekonominei plėtrai ir tolesnė žaliojo vystymosi principų svarba. Remiantis to plano 5 skyriumi, viena svarbiausių plėtros krypčių – skatinti tradicinės pramonės struktūros modernizavimą, kaip nurodyta ir 12-ajame penkmečio plane. Ši idėja toliau plėtojama 22 skyriuje, kuriame paaiškinama KLR tradicinės pramonės modernizavimo strategija skatinant technologinius pokyčius. Šiuo požiūriu 13-ajame penkmečio plane nurodyta, kad bus teikiama parama bendrovėms, siekiant „visapusiškos pažangos tokiose srityse kaip produktų technologija, pramonės įranga, aplinkos apsauga ir energijos vartojimo efektyvumas“. Aplinkos apsauga plačiau aptariama 44 skyriuje. Remiantis tuo skyriumi, pagrindiniams pramonės sektoriams bus taikomas netaršios gamybos atnaujinimas; 16 langelyje šiuo klausimu konkrečiai nurodyta plieno pramonė.

(38)

2016 m. lapkričio mėn. išleistas „2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo planas“ (toliau – 13-asis plieno pramonės penkmečio planas). Jis pagrįstas 13-uoju penkmečio planu. Jame nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“. Šiame plane toliau plėtojami 13-ajame penkmečio plane minėti technologijų inovacijų, struktūrinio koregavimo ir žaliojo vystymosi principai, kurie yra siejami su konkrečiais plieno pramonės tikslais (žr. plano IV skyrių „Pagrindiniai uždaviniai“) ir įvairiomis mokesčių ir finansinės paramos priemonėmis (žr. plano V skyrių „Apsaugos priemonės“).

(39)

Pagrindinis plano elementas – plieno sektoriaus konsolidavimas ir kliovimasis dominuojančiais/pagrindiniais gamintojais, daugiausia valstybės įmonėmis. Kinijos plieno gamintojų taip pat prašoma tęsti gamybą ir ją plėsti į užsienį. 13-ajame penkmečio plane nurodyta visoje šalyje naudotino plieno apimtis ir teigiama, kad plieno eksportas turi būti valdomas vadovaujantis principu, kad pirmenybė turėtų būti teikiama vidaus paklausai, kad Kinijos bendrovės turėtų aktyviai konkuruoti tarptautinėje arenoje ir kad turėtų būti sukurta ir palaikoma aplinka plieno eksportui.

(40)

13-ojo penkmečio plano 17 skyriaus 1 skirsnyje teigiama: „Nacionalinei vystymosi strategijai ir planui teks vadovaujamas ir ribojantis vaidmuo.“ Galiausiai, 13-ajame plieno sektoriaus penkmečio plane nurodyta, kad „visos už plieno pramonę atsakingos vietos valdžios institucijos <...> atliks užduotis ir įgyvendins politikos priemones, išdėstytas šiame plane.“ Atskirų bendrovių lygmeniu, „atitinkamos įmonės užtikrina konvergenciją su šio plano pagrindiniais tikslais ir prioritetinėmis užduotimis“ (15). Taigi, 13-ajame penkmečio plane pateikiama privaloma vidaus plieno pramonės sistema, o ne tik bendri skatinamieji pareiškimai. Ši sistema atkartojama vietos provincijų lygmeniu priimant papildomus planus, kuriuose numatomi papildomi įgyvendinimo aspektai.

3.2.2.   Įsakymas Nr. 35

(41)

Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos įsakymas Nr. 35 „Geležies ir plieno pramonės plėtros politika“ (2005 m.) (toliau – įsakymas Nr. 35) yra kitas politinis dokumentas, kuriuo reglamentuojamas Kinijos plieno sektorius. Dokumentas, kurį priėmė Valstybės taryba, apima įvairius Kinijos Vyriausybės vykdomos pramonės kontrolės aspektus, įskaitant:

draudimą, pagal kurį didžioji Kinijos plieno gamintojų nuosavybės teisių dalis negali priklausyti užsieniečiams (1 straipsnis),

tikslų dėl produkcijos apimties nustatymą didžiausiems plieno gamintojams (3 straipsnis),

taisykles dėl plieno bendrovių organizacinės struktūros keitimo (20 straipsnis),

Kinijos Vyriausybės taikomo investicijų į plieno gamintojus patvirtinimo tvarkos nustatymą (22 straipsnis),

paskolų ir žemėnaudos teisių suteikimą tik tiems plieno gamintojams, kurie laikosi nacionalinės sektoriaus plėtros politikos (24 ir 25 straipsniai),

valstybės kišimąsi siekiant paremti dideles pagrindines įmonių grupes joms pradedant gamybą užsienyje ir tiekti žaliavas (30 straipsnis).

3.2.3.   Sprendimas Nr. 40

(42)

Sprendimas Nr. 40 yra Valstybės tarybos įsakymas, kuriuo investicijų tikslais pramonės sektoriai skirstomi į įvairias kategorijas, pvz., „skatinamuosius, ribojamuosius ir likviduotuosius projektus“. Tame sprendime nurodyta, kad Pramonės struktūros koregavimo žinynas, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas Nr. 40, yra svarbus pagrindas investicijų kryptims nustatyti. Pagal jį Kinijos Vyriausybė administruoja investicinius projektus, formuoja ir įgyvendina viešųjų finansų, mokesčių, kredito, žemės, importo ir eksporto politiką (16). Šio žinyno VIII skyriuje plieno pramonė įvardyta kaip skatinamoji pramonė. Komisija nurodė, kad pagal teisinį pobūdį Sprendimas Nr. 40 yra Valstybės tarybos, aukščiausios KLR administracinės institucijos, įsakymas. Dėl to sprendimas yra teisiškai privalomas kitoms valstybinėms institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams (17).

3.2.4.   Atgaivinimo planas

(43)

Plieno pramonės koregavimo ir atgaivinimo planas (2009 m.) yra plieno pramonės veiksmų planas. Pagal planą siekiama įveikti tarptautines finansines krizes ir vykdyti bendrus Kinijos Vyriausybės politikos reikalavimus augimui užtikrinti. Juo taip pat siekiama „užtikrinti stabilų pramonės veikimą“, nes ji „laikoma svarbia, kertine nacionalinės ekonomikos pramone“. Dokumente nustatyta:

didinti finansinę paramą pagrindiniams plieno gamintojams,

spartinti struktūrinius koregavimus ir skatinti pramonės modernizavimą,

remti pagrindines bendroves joms plečiantis užsienyje, techninį bendradarbiavimą, susijungimus ir įsigijimus,

didinti eksporto kredito metalurgijos įrangai apimtį.

3.2.5.   Nacionalinės vidutinio laikotarpio ir ilgalaikio mokslo ir technologijų vystymo gairės

(44)

Pagal jų III.5 ir VIII skyrius Nacionalinėmis vidutinio laikotarpio ir ilgalaikio mokslo ir technologijų vystymo gairėmis (2006–2020 m.) remiamas svarbiausių pramonės šakų ir prioritetinių sričių vystymas ir skatinama teikti joms įvairią finansinę ir fiskalinę paramą.

3.2.6.   Bendros išvados dėl Kinijos Vyriausybės kišimosi į plieno sektorių

(45)

Atsižvelgdama į išvardytus dokumentus ir jų nuostatas Komisija pakartojo savo pradinio tyrimo išvadą, kad Kinijos plieno pramonė peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tebebuvo pagrindinė/strateginė pramonė, kurios plėtros aktyviai siekia ir kurią kaip politikos strateginį tikslą nurodo Kinijos Vyriausybė.

3.3.   Šiame tyrime nagrinėtos subsidijos ir subsidijų programos

(46)

Atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, kaip nurodyta 16 ir 31 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė nagrinėti, ar subsidijavimas tęsiamas, kaip nurodyta toliau. Pirma, Komisija nagrinėjo, ar organinėmis medžiagomis dengto plieno pramonė toliau naudojosi per pradinį tyrimą kompensuojamomis laikytomis subsidijomis. Tada Komisija nagrinėjo, ar ta pramonė naudojosi subsidijomis, kurios per pradinį tyrimą nelaikytos kompensuojamomis (toliau – papildomos subsidijos), kaip teigiama prašyme.

(47)

Komisija nusprendė, kad atsižvelgiant į išvadas, kuriomis patvirtinama, kad subsidijavimas taikant daugelį per pradinį tyrimą kompensuojamomis laikytų subsidijų ir kai kurias papildomas subsidijas tęsėsi, nereikia nagrinėti visų kitų, kaip pareiškėjas įtaria, taikomų subsidijų. Dėl to primenama, kad Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį turėtų nagrinėti, ar yra įrodymų, kad subsidijavimas tęsiamas, nepaisant subsidijavimo sumos.

(48)

Po galutinio faktų atskleidimo pareiškėjas pateikė tris pagrindines pastabas. Pirma, jis tvirtino, kad Kinijos Vyriausybės politika, pagal kurią negalima leisti plieno gamintojams žlugti ir reikia užtikrinti lėšų nepaisant konkrečios bendrovės padėties, yra de facto garantija. Tai reikėtų vertinti kaip atskirą subsidijų programą, kurią Komisija turėtų pripažinti kompensuojama. Antra, jis tvirtino, kad Komisijos nustatytos naujos subsidijos, kartu su įtariama de facto garantija, kurios Komisija neanalizavo, neatspindi visos naudos, kurią Kinijos eksportuojantys gamintojai gavo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ir kad iš tiesų subsidijavimo lygis padidėjo, palyginti su pradiniu tyrimu. Trečia, jis teigė, kad nepranešdama apie subsidijas OMDP gamintojams KLR nesilaikė Sutartyje dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) nustatyto reikalavimo pranešti apie subsidijas.

(49)

Atsakydama į pirmąją pastabą Komisija pripažino, kad Kinijos Vyriausybės politika, nustatyta 1.2 skirsnyje nurodytuose dokumentuose, ir dėl jos gaunama ekonominė nauda iš tiesų gali būti užslėpta de facto garantija kai kurioms didėlėms finansinių sunkumų patiriančioms valstybės įmonėms. Tačiau, kaip Komisija nustatė PKVP reglamente (18), kadangi Komisija jau atliko savo analizę dėl lengvatinio skolinimo ir kadangi subsidijavimo pagal šią programą ir kitas analizuotas subsidijų programas suma jau buvo didelė, ji nusprendė šio klausimo toliau nenagrinėti.

(50)

Dėl antrosios pastabos Komisija pripažino, kad, kaip nurodyta 3.5.4 skirsnyje, ji nustatė, kad vykdomos kitos subsidijų programos, kurios pradiniame tyrime nebuvo pripažintos kompensuojamomis. Tačiau nėra įrodymų, kad subsidijavimo vykdant subsidijų programas, kurios galiojo per pradinį tyrimą, lygis būtų sumažėjęs. Iš tiesų šis lygis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gali būti aukštesnis. Tačiau Komisija nemanė, kad reikėtų skaičiuoti šias sumas, nes ji jau padarė išvadas dėl subsidijavimo tęsimosi ir jų pakanka priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimui. Komisija priminė pareiškėjui, kad ši peržiūra nėra susijusi su faktiniu muitų lygiu ir netrukdo pareiškėjui prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Todėl ši pastaba buvo atmesta.

(51)

Dėl trečiosios pastabos, KLR iš tiesų nesilaikė SKP sutarties 25 straipsnyje nustatytos prievolės pranešti apie subsidijas, kiek tai susiję su aptariamomis subsidijomis. Komisija apgailestauja, kad KLR nesilaikė šios prievolės, nes tai labai sunkina galimybę įvertinti Kinijos Vyriausybės OMDP gamintojams skirtų subsidijų turinį ir poveikį. Tačiau pagrindiniame reglamente nėra numatyta teisinių pasekmių, kuriomis būtų galima remtis vykdant šią peržiūrą. Komisija imasi reikiamų veiksmų PPO aplinkoje, vadovaudamasi atitinkamomis SKP sutarties taisyklėmis. Todėl ši pastaba taip pat buvo atmesta.

3.4.   Tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos už mažesnį nei pakankamą atlygį (19)

3.4.1.   Karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

3.4.1.1.   Pradinio tyrimo išvados

(52)

Per pradinį tyrimą (20) Komisija, remdamasi PPO apeliacinio komiteto (21) atliktu testu, nustatė, kad OMDP gamintojams karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieną tiekiančios valstybės įmonės yra valstybinės institucijos, nes jos vykdo Vyriausybės funkcijas ir, taip veikdamos, vykdo Vyriausybės įgaliojimus.

(53)

Komisija taip pat nustatė, kad Kinijos Vyriausybė privatiems karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno gamintojams paveda ir nurodo tiekti prekes, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii ir iv papunkčiuose, ir jie veikia taip pat kaip plieno sektoriaus valstybės įmonės (22).

(54)

Atlikdama vėlesnę analizę (23) Komisija patvirtino, kad eksportuojantiems OMDP gamintojams nauda yra teikiama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Nauda gauta, nes karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno gamintojai – tiek valstybės įmonės, veikiančios kaip valstybinės institucijos, tiek privačios bendrovės, kurioms žaliavas tiekti paveda ir nurodo Kinijos Vyriausybė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, – tiekė žaliavas už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(55)

Kad galėtų apskaičiuoti šią naudą, Komisija palygino susijusių eksportuojančių OMDP gamintojų mokėtas karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno kainas su atitinkama lyginamąja kaina. Apeliacinis komitetas patvirtino, kad tais atvejais, kai tiekimo šalies rinką iškraipo Vyriausybės vaidmuo, leidžiama naudoti išorės lyginamąsias kainas.

(56)

Remiantis per pradinį tyrimą turėta informacija nustatyta, kad valstybės įmonių Kinijoje parduoto karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno kainos buvo iškraipytos. Taip atsitiko dėl didelio valstybės įmonių dominavimo Kinijos karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno rinkoje ir dėl to, kad privačių karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno tiekėjų kainos buvo suderintos su valstybės įmonių kainomis.

(57)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijoje nebuvo patikimų karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno rinkos kainų, ir, remdamasi karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno kainomis pasaulio rinkose, reguliariai skelbiamomis įvairiuose specializuotuose leidiniuose apie plieną, kaip antai „Steel Business Briefing“, MEPS ir CRU, apskaičiavo lyginamąją kainą.

(58)

Karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno gamintojų kainas palyginus su išorės lyginamąja kaina pastebėta, kad kainos Kinijoje buvo gerokai mažesnės už lyginamąsias kainas ir kad dėl to Kinijos eksportuojantys OMDP gamintojai nuolat gavo naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(59)

Be to, nustatyta, kad subsidijų programa buvo konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punkte, nes karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieną savo gamybos procesuose naudoja tik nedidelis skaičius Kinijos pramonės sektorių ir įmonių.

(60)

Per pradinį tyrimą subsidijų norma atrinktiems eksportuojantiems OMDP gamintojams buvo 23,02–27,63 %, o nebendradarbiaujančioms bendrovėms – 32,44 %.

3.4.1.2.   Dabartinio tyrimo išvados

(61)

Prašyme ir susijusiuose prieduose pareiškėjas pateikė įrodymų, kad Kinijos OMDP gamintojai toliau naudojo už mažesnį nei pakankamą atlygi tiekiamą karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieną OMDP gaminti ir jį pirko tiek iš valstybės įmonių, tiek iš ne valstybės įmonių.

(62)

Už mažesnį nei pakankamą atlygį karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plienas buvo tiekiamas tiems OMDP gamintojams, kurie nebuvo vertikaliai integruoti plieno gamintojai. Šis tiekimas naudos davė tiems gamintojams, kurie turi arba tik i) šaltojo valcavimo liniją ir privalo pirkti karštojo valcavimo plieną kaip pagrindą šaltajam valcavimui, arba ii) dengimo linijas ir turi pirkti šaltojo valcavimo plieną kaip žaliavą. Daug OMDP gamintojų Kinijoje tebėra pervalcuotojai, o ne vertikaliai integruoti gamintojai, todėl jiems reikia plokščių plieno produktų, kad galėtų gaminti OMDP (24).

(63)

Pirmiausia pareiškėjas pateikė įrodymų, kad pagal PPO apeliacinio komiteto parengtą testą (žr. 48 konstatuojamąją dalį) karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plieno tiekėjai ir toliau veikia kaip valstybinės institucijos. Pareiškėjas nurodė, kad Kinijos Vyriausybė valstybės įmones kontroliuoja ir valdo įvairiais būdais.

(64)

Pirma, institucinė struktūra leidžia Kinijos Vyriausybei per įvairias įstaigas vykdyti griežtą valstybės įmonių kontrolę.

(65)

Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija (SASAC) yra pagrindinė visų Kinijos valstybės įmonių savininkė. SASAC direktorius ir valdytojus skiria Kinijos komunistų partija. SASAC tenka pagrindinis valstybės įmonių valdymo, įskaitant disciplininę priežiūrą, vaidmuo, ji užtikrina, kad valstybės įmonės siektų Kinijos Vyriausybės nustatytų tikslų. Ji taip pat dalyvauja priimant sprendimus dėl investicijų, akcijų ir jų sandorių. Todėl SASAC galima laikyti valstybės įmonių valstybės reguliavimo institucija.

(66)

Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) yra dar viena reguliavimo institucija, kuri kontroliuoja valstybės įmones. NDRC yra atsakinga už makroekonominių ir pramonės plėtros strategijų rengimą ir užtikrina, kad vietos subjektai tinkamai įgyvendintų Kinijos Vyriausybės politiką. NDRC priima gaires ir nurodymus ir tvirtina didelius investicinius projektus. Visas Kinijos plieno gamintojų investicijas turi patvirtinti NDRC.

(67)

Antra, Kinijos Vyriausybė įstatymais vykdo griežtą plieno pramonės kontrolę. Plieno sektorius priskiriamas „pagrindiniams ir kertiniams pramonės sektoriams“, o jų „palyginti stiprią kontrolės galią turi turėti valstybė“ (25). Šis sektorius taip pat yra skatinamasis pramonės sektorius, dėl to jame naudojamasi įvairiais privalumais, susijusiais, pvz., su paskolomis, žemėnaudos teisėmis ir lengvatine mokesčių politika. Šią kontrolę dar labiau sustiprina tai, kad plieno sektoriuje draudžiama, kad didžioji nuosavybės teisių dalis priklausytų užsieniečiams, nes tai gali susilpninti Kinijos Vyriausybės kontrolę.

(68)

Trečia, Kinijos Vyriausybė valstybės įmones kontroliuoja skirdama ir prižiūrėdama vyresniąją vadovybę. Komunistų partijos sekretoriatui priklausantis Organizacinių reikalų departamentas skiria asmenis į partijos, Kinijos Vyriausybės, karinės organizacijos ir valstybės įmonių vyresniąją vadovybę ir vykdo jų priežiūrą. Šiais įgaliojimais dalijamasi su SASAC, kuri asmenis skiria į, be kita ko, generalinio direktoriaus pavaduotojo pozicijas (26).

(69)

Valstybės įmonės veikia kaip valstybinės institucijos ir siekia Vyriausybės nustatytų tikslų bei vykdo Vyriausybės funkcijas plieno sektoriuje. Jos vykdo Kinijos Vyriausybės politiką, įgyvendina susijungimus ir įsigijimus, savo gamybą orientuoja į tam tikrus produktus, bando siekti nacionalinių tikslų ir palankiau vertina tam tikras tolesnės gamybos grandies pramonės įmones.

(70)

Reikėtų pabrėžti, kad visi išvardyti Kinijos Vyriausybės vykdomo valstybės įmonių faktinio nurodymo, valdymo ir kontrolės įrodymai pagrįsti tų pačių pagrindinių dokumentų, įstatymų ir kitų teisės aktų (27) kaip ir per pradinį tyrimą, kurie tebegaliojo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, analize. Vienintelis svarbus pasikeitimas po pradinio tyrimo buvo 12-ojo plieno sektoriaus penkmečio plano pakeitimas 13-uoju penkmečio planu. Tačiau dėl to nepasikeitė Kinijos Vyriausybės dominuojantis vaidmuo plieno sektoriuje.

(71)

Antra, pareiškėjas pateikė reikšmingo ir tebesitęsiančio valstybės įmonių dominavimo plieno sektoriuje apskritai ir konkrečiai OMDP ir karštojo valcavimo plieno sektoriuose įrodymų. Prašymo 65–68 punktuose išvardytos pagrindinės valstybės bendrovės susijusiuose sektoriuose ir apibendrinami naujausi Australijos (28) ir JAV (29) valdžios institucijų per vykdytus tyrimus nustatyti faktai.

(72)

Trečia, pareiškėjas pateikė įrodymų, kad Kinijos Vyriausybė privačioms šaltojo valcavimo ir karštojo valcavimo plieno sektoriaus bendrovėms paveda ir nurodo tiekti prekes, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii ir iv papunkčiuose, ir kad jų kainodaros politika yra tokia pati kaip valstybės įmonių. Taigi per pradinį tyrimą Komisijos nustatyti faktai galioja per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(73)

Prašymui paremti pareiškėjas nurodė, kad gamintojai, kurie nėra valstybės įmonės, vis tiek privalėjo laikytis nacionalinių ir vietinių penkmečio planų ir jie yra susiję su aktyviu Kinijos Vyriausybės kišimusi į rinką ir jų organizacinę struktūrą. Kad įrodytų nuolatinę stiprią valdžios institucijų, komunistų partijos ir gamintojų, kurie nėra valstybės įmonės, sąveiką, pareiškėjas rėmėsi neseniai atlikto JAV antisubsidijų tyrimo (30) ir dviejų Europos prekybos rūmų Kinijoje (31) tyrimų išvadomis.

(74)

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad valstybės įmonės šaltojo valcavimo ir karštojo valcavimo plieno sektoriuose nuolat veikė kaip valstybinės institucijos ir kad gamintojams, kurie nėra valstybės įmonės, buvo pavedama ir nurodoma vykdyti funkcijas. Kadangi Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo šiais klausimais pateiktus įrodymus. Todėl Komisija padarė išvadą, kad OMDP gamintojai toliau naudojosi šaltojo valcavimo ir karštojo valcavimo plieno gamintojų už mažesnį nei pakankamą atlygį tiekiamomis žaliavomis, kaip nustatyta per pradinį tyrimą.

(75)

Be to, Ataskaita dėl Kinijos plieno sektoriaus apskritai (32) ir PKVP tyrimo išvados konkrečiai dėl karštojo valcavimo plieno sektoriaus (33) patvirtino esminius aspektus nustatant šią subsidijavimo programą ir jos tęsimą, pavyzdžiui: valstybės įmonių veikimą kaip valstybinių institucijų, jų dominavimą susijusiame sektoriuje, pavedimą ir nurodymą gamintojams, kurie nėra valstybės įmonės, ir kainų iškraipymus.

3.4.1.3.   Nauda

(76)

Prašymo 20 priedo 76–78 punktuose pareiškėjas pateikė naudos pagal šią subsidijų priemonę peržiūros tiriamuoju laikotarpiu skaičiavimą, kuriam naudojo tą pačią metodiką kaip per pradinį tyrimą ir tarptautinį lyginamąjį dydį, nustatytą pagal beveik tas pačias šalis kaip per pradinį tyrimą. Tiek šaltojo valcavimo, tiek karštojo valcavimo plieno kainų skirtumas tarp vidutinių Kinijos vidaus rinkos kainų ir lyginamosios kainos viršijo 25 %.

(77)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas. Taigi, iš prašyme pateiktos informacijos matyti, kad subsidijų sumos buvo tokios pačios, kaip nustatytos per pradinį tyrimą.

3.4.1.4.   Konkreti subsidija

(78)

Aptariama subsidijų priemonė tebėra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punkte, nes šaltojo valcavimo ir karštojo valcavimo plieną gamybai naudoja tik nedidelis skaičius Kinijos pramonės įmonių.

3.4.1.5.   Išvada

(79)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo plienas už mažesnį nei pakankamą atlygį buvo tiekiamas kaip kompensuotina subsidija ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

3.4.2.   Žemėnaudos teisių suteikimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

3.4.2.1.   Pradinio tyrimo išvados

(80)

Per pradinį tyrimą (34) Komisija nustatė, kad Kinijos Vyriausybės žemėnaudos teisių suteikimas turėtų būti laikomas subsidijų priemone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Kadangi Kinijoje nėra veikiančios žemės rinkos, Kinijos Vyriausybė žemėnaudos teises suteikia už mažesnį nei pakankamą atlygį, taigi suteikia naudos bendrovėms gavėjoms. Išorės lyginamojo dydžio naudojimas parodė, kad už žemėnaudos teises OMDP gamintojų sumokėta suma yra gerokai mažesnė nei įprasta rinkos norma.

(81)

Komisija taip pat nustatė, kad subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose, nes pramoninės paskirties žeme pagal įstatymus gali naudotis tik tos bendrovės, kurios vykdo valstybės nustatytą pramonės politiką. Be to, tik tam tikri sandoriai buvo sudaryti po konkurso, kainas dažniausiai nustatydavo valdžios institucijos, o Vyriausybės praktika šioje srityje yra neaiški ir neskaidri.

(82)

Naudojant lyginamąsias žemės kainas Taivane, per pradinį tyrimą pagal šią priemonę atrinktiems eksportuojantiems OMDP gamintojams nustatyta 0,34–1,12 % subsidijų norma, o nebendradarbiaujančioms bendrovėms – 1,36 % subsidijų norma.

3.4.2.2.   Subsidijų programos tęsimas

(83)

Prašyme ir atitinkamuose prieduose (35) pareiškėjas pateikė įrodymų, kad Kinijos OMDP gamintojai toliau naudojosi žemėnaudos teisėmis už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(84)

Pareiškėjas nurodė, kad šį aspektą reglamentuojantis įstatymas nuo pradinio tyrimo nepasikeitė. Kinijoje draudžiama privati žemės nuosavybė. Žemės administravimo įstatyme, visų pirma jo 2 straipsnyje, nustatyta, kad visa žemė Kinijoje galiausiai priklauso Kinijos Vyriausybei, nes ji kolektyvinėmis teisėmis priklauso Kinijai. Nuosavybės įstatyme (45–48 straipsniuose) nustatyta, kad žemė Kinijoje yra arba „kolektyvinė“, arba „valstybinė“. Jokios žemės negalima parduoti, tačiau per viešą konkursą, kotiravimą ar aukcioną gali būti suteiktos žemėnaudos teisės.

(85)

Nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kad OMDP pramonė nebesinaudoja žemėnaudos teisėmis už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(86)

Remdamasi turima informacija, įskaitant Ataskaitos dėl Kinijos (36) šiuo klausimu išvadas ir per naujausius tyrimus dėl padangų bei elektrinių dviračių nustatytus faktus (37), Komisija padarė išvadą, kad už žemėnaudą sumokėti tarifai ir toliau buvo subsidijuojami, nes Kinijos Vyriausybės nustatyta sistema neatitinka rinkos principų.

3.4.2.3.   Nauda

(87)

Atsižvelgiant į tai, kad Kinijoje nėra žemės rinkos, pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunktį reikėjo naudoti išorės lyginamąjį dydį tinkamai rinkos kainai nustatyti ir subsidijos, suteiktos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, sumai apskaičiuoti. Minėtos Taivano žemės kainos, paprastai naudojamos kaip lyginamasis dydis tokiuose skaičiavimuose, buvo pakoreguotos ir padidintos atsižvelgiant į per naujausius kompensacinių priemonių tyrimus nustatytus faktus.

(88)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas. Taigi, kadangi Taivano lyginamosios kainos buvo didesnės už naudotąsias per pradinį tyrimą, gali būti, kad toliau buvo vykdomas bent tokio paties lygio subsidijavimas.

3.4.2.4.   Konkreti subsidija

(89)

Subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose. Žemėnaudos teisės suteikiamos tik nedidelei bendrovių grupei. Be to, plieno sektorius, kuris pagal Valstybės tarybos sprendimą Nr. 40 priskiriamas skatinamųjų kategorijai, yra sektorius, kuris naudojasi žemėnaudos teisėmis. Žemėnaudos teisių suteikimas Kinijoje tebėra neskaidrus.

3.4.2.5.   Išvada

(90)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog žemėnaudos teisės už mažesnį nei pakankamą atlygį buvo teikiamos kaip kompensuotina subsidija ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

3.4.3.   Elektros energijos tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

3.4.3.1.   Pradinio tyrimo išvados

(91)

Per pradinį tyrimą (38) Komisija nustatė, kad NDRC nustato elektros energijos kainas, kurios yra taikomos įvairiose provincijose. Nustatyta, kad vietos kainų biurai yra tik centriniu lygmeniu NDRC priimto sprendimo vykdytojai. Tą patvirtina ir faktas, kad NDRC skelbia pranešimus, kuriuose kiekvienai provincijai nustato faktines kainas. Tada šie pranešimai oficialiai perkeliami į vietinius pranešimus, kuriuos priima ir vietos lygmeniu įgyvendina vietos kainų biurai.

(92)

Be to, per pradinį tyrimą taip pat nustatyta, kad skirtingos elektros energijos kainos tam tikriems sektoriams ir (arba) provincijos ir vietos lygmeniu nustatomos atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius, įskaitant pramonės politikos tikslų, kuriuos centrinė ir vietos valdžios institucijos nustato penkmečio ir sektorių planuose, vykdymą.

(93)

Be to, Komisija nustatė, kad vienas atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų naudojosi mažesne elektros energijos kaina nei kaina, kuri paprastai taikoma dideliems pramoniniams naudotojams. Nustatyta, kad konkrečioje vietovėje, kurioje įsikūręs šis eksportuotojas, tam tikrų pramoninių naudotojų, įskaitant peržiūrimojo produkto gamintojus, pakategorei priskiriamoms bendrovėms buvo taikoma ši mažesnė kaina. Todėl bendrovė gavo finansinį įnašą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje, nes Vyriausybė elektros energiją tiekė per vietos viešąją elektros energijos tiekimo įmonę. Tai vertinama kaip Vyriausybės įnašas tiekiant prekes, nebūdingas bendrajai infrastruktūrai, kaip apibrėžta pagrindiniame reglamente.

(94)

Nustatyta, kad subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje. Mažesnė elektros energijos kaina buvo nustatyta atitinkamame NDRC pranešime ir įtraukta į vietos kainų biuro paskelbtą pranešimą. Taigi, ją nustatė centrinė valdžios institucija, o jos taikymas buvo administruojamas vietos lygmeniu. Ši mažesnė kaina buvo taikoma tik tam tikroms įmonėms tam tikruose nurodytuose sektoriuose. Be to, subsidija buvo taikoma tik tam tikrame regione, t. y. tik apibrėžtoje geografinėje vietovėje, kurioje įsikūręs eksportuojantis gamintojas.

3.4.3.2.   Subsidijų programos tęsimas

(95)

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad šį aspektą reglamentuojantis įstatymas nuo pradinio tyrimo nepasikeitė. Be to, pareiškėjas pateikė įrodymų, kad OMDP gamintojai šia schema naudojosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (39).

(96)

Nei Kinijos Vyriausybė, nei Kinijos eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kad OMDP pramonė nebesinaudoja elektros energijos tiekimu už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(97)

Remdamasi turima informacija, įskaitant Ataskaitos dėl Kinijos (40) išvadas ir per naujausius tyrimus dėl padangų (41) nustatytus faktus, Komisija padarė išvadą, kad mokėta elektros energijos kaina yra lengvatinė, priklausoma nuo konkrečių įmonių, pramonės sektoriaus ar jų geografinės vietovės.

3.4.3.3.   Nauda

(98)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas. Taigi, neatrodo, kad subsidijavimo lygis būtų sumažėjęs, palyginti su pradiniu tyrimu.

3.4.3.4.   Konkreti subsidija

(99)

Kaip paaiškinta 90 konstatuojamojoje dalyje, subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje.

3.4.3.5.   Išvada

(100)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog elektros energija už mažesnį nei pakankamą atlygį buvo tiekiama kaip kompensuotina subsidija ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

3.5.   Tiesioginis lėšų pervedimas (42)

3.5.1.   Lengvatinis skolinimas ir palūkanų normos

3.5.1.1.   Pradinio tyrimo išvados

(101)

Per pradinį tyrimą (43) Komisija nustatė, kad valstybės bankai yra valstybinės institucijos, nes jie vykdo Vyriausybės funkcijas ir, taip veikdami, vykdo Vyriausybės įgaliojimus. Be to, padaryta išvada, kad per pradinį tiriamąjį laikotarpį penki didžiausi valstybei priklausantys komerciniai bankai užėmė daugiau nei pusę Kinijos bankų sektoriaus.

(102)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems OMDP gamintojams paskolas daugiausia teikė valstybės bankai. Remiantis turima informacija nustatyta, kad mažiausiai 14 iš nurodytų 17 bankų yra valstybės bankai, įskaitant didžiuosius Kinijos komercinius bankus, kaip antai „Bank of China“, „China Construction Bank“ ir „Industrial and Commercial Bank of China“. Be to, nustatyta, kad šie valstybei priklausantys komerciniai bankai dominavo rinkoje ir kaip valstybinės institucijos siūlė paskolas mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis. Todėl padaryta išvada, kad Kinijos Vyriausybė vykdė politiką teikti lengvatinį skolinimą OMDP sektoriui.

(103)

Be to, remdamasi, be kita ko, Komercinės bankininkystės įstatymo 34 ir 38 straipsniais ir Įsakymo Nr. 35 „Geležies ir plieno pramonės plėtros politika“ 24 ir 25 straipsniais, Komisija nustatė, kad Kinijos Vyriausybė privatiems komerciniams bankams Kinijoje paveda ir nurodo teikti lengvatines paskolas OMDP gamintojams, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(104)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad OMDP gamintojams buvo skirtas finansinis įnašas Vyriausybei tiesiogiai pervedant lėšas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, o privatiems bankams Vyriausybė taip pat pavedė arba nurodė skirti finansinius įnašus tiems patiems gamintojams, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(105)

Nustatyta, kad nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio b punkte, suteikiama, jei Vyriausybės paskolos suteikiamos palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų gauti rinkoje. Kadangi nustatyta, kad pagal nevyriausybines paskolas Kinijoje negalima nustatyti tinkamo rinkos lyginamojo dydžio (Kinijos Vyriausybė privatiems bankams paveda arba nurodo vykdyti tam tikras funkcijas), toks lyginamasis dydis apskaičiuotas remiantis įprastine banko „People's Bank of China“ skolinimo norma. Ši norma pakoreguota siekiant atspindėti įprastą rinkos riziką, pridėjus atitinkamą priemoką, kurios tikimasi iš obligacijų, kurias išleidžia neinvesticinio reitingo obligacijų (BB) reitingą turinčios įmonės.

(106)

Per pradinį tyrimą (44) nustatyta, kad ši subsidijų programa yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes plieno pramonė pagal Sprendimą Nr. 40 priklauso skatinamųjų kategorijai, o paskolos teikiamos tik toms plieno įmonėms, kurios visiškai laikosi geležies ir plieno pramonės plėtros politikos (Įsakymas Nr. 35).

(107)

Be to, nustatyta, kad programa yra konkreti pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, nes tam tikrais Vyriausybės planais ir dokumentais buvo skatinama ir nurodoma teikti finansinę paramą plieno pramonei ir tam tikruose konkrečiuose Kinijos geografiniuose regionuose.

(108)

Per pradinį tyrimą subsidijų norma atrinktiems eksportuojantiems OMDP gamintojams buvo 0,25–0,89 %, o nebendradarbiaujančioms bendrovėms – 0,97 %.

3.5.1.2.   Subsidijų programos tęsimas

(109)

Prašyme ir atitinkamuose prieduose (45) pareiškėjas pateikė įrodymų, kad Kinijos OMDP gamintojai toliau naudojosi Kinijos vidaus bankų teikiamu lengvatiniu skolinimu ir mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis.

(110)

Pareiškėjas pateikė įrodymų, kad pagal Apeliacinio komiteto ataskaitą parengtą testą (žr. 52 konstatuojamąją dalį) valstybės bankai ir toliau veikia kaip valstybinės institucijos, nes:

i)

bankų sektorių toliau kontroliuoja Kinijos Vyriausybė – šį tvirtinimą pareiškėjas pagrindė naujausiais banko „People's Bank of China“ pareiškimais (46) ir naujomis Kinijos bankų reguliavimo komisijos parengtomis taisyklėmis ir gairėmis, pagal kurias kontrolė buvo dar labiau sustiprinta (47). Prašyme taip pat nurodyta, kad 2017 m. spalio mėn. JAV prekybos departamento atliktoje Kinijos rinkos ekonomikos statuso peržiūroje padaryta išvada, kad esama iškraipymų, kurie veikia Kinijos bankų sistemą (48);

ii)

bankų sektoriuje buvo siekiama Kinijos Vyriausybės iškeltų makroekonominių tikslų – šį tvirtinimą pareiškėjas pagrindė įrodymu, kad pagal Kinijos komercinių bankų įstatymą (49) bankų sektoriuje teisiškai privaloma laikytis įvairiose privalomose gairėse ir rekomendacijose nustatytų nacionalinių strateginių tikslų. Prašyme nurodyta, kad šie faktai nustatyti per pradinį tyrimą ir jie tebegaliojo, kaip patvirtinta 13-ajame plieno sektoriaus penkmečio plane, naujausiuose banko „People's Bank of China“ pranešimuose (Kinijos pinigų politikos ataskaitos) ir naujausiuose Sąjungos antisubsidijų tyrimuose.

(111)

Pareiškėjas pateikė įrodymų, kad Kinijos bankų sektoriuje yra daug valstybės bankų ir jie toliau dominuoja rinkoje. Prašymo 93 punkte išvardyti pagrindiniai valstybės bankai ir politikos bankai, kurie yra laikomi valstybės kišimosi į ekonomiką priemone.

(112)

Pagaliau atsižvelgdamas į 110 konstatuojamosios dalies ii punktą pareiškėjas nurodė, kad privatiems bankams Kinijos Vyriausybė ir toliau pavedė ir nurodė teikti subsidijuotas paskolas, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Taigi Komisijos per pradinį tyrimą nustatyti faktai šiuo atžvilgiu tebegalioja. Be to, per PKVP tyrimą Komisija nustatė, kad plieno sektoriui taikomas pranešimas „Several Opinions on Resolving Overcapacity“ yra skirtas visiems politikos bankams, dideliems bankams, akciniams bankams, pašto taupomiesiems bankams, užsienio kapitalo bankams, finansinio turto valdymo bendrovėms ir kitoms finansų įstaigoms, kurias valdo Kinijos bankų reguliavimo komisija (CBRC) (50).

(113)

Kadangi Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo dėl esamos padėties Kinijos bankų sistemoje pateiktus įrodymus.

(114)

Be to, esminiai aspektai, susiję su šios subsidijavimo programos nustatymu ir tęsimu, tiksliau valstybės bankų veikimu kaip valstybinės įstaigos, jų dominavimu bankų sektoriuje ir nurodymu ir pavedimu privatiems bankams, buvo patvirtinti Ataskaitoje dėl Kinijos (51) ir per naujausius tyrimus dėl padangų ir elektrinių dviračių nustatytais faktais (52).

3.5.1.3.   Nauda

(115)

Prašymo 32 priede ir gruodžio 21 d. pateiktose pastabose pareiškėjas išvardijo Kinijos OMDP gamintojus, kurie naudojasi ar naudojosi šia programa, remdamasis jų metinėmis ataskaitomis.

(116)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas. Tačiau iš turimų duomenų nematyti, kad subsidijavimo lygis būtų sumažėjęs, palyginti su pradiniu tyrimu.

3.5.1.4.   Konkreti subsidija

(117)

Aptariama subsidijų programa tebebuvo konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, nes 106 konstatuojamojoje dalyje aprašyta teisinė padėtis nepasikeitė, o naujajame 13-ajame plieno sektoriaus penkmečio plane plieno pramonė patvirtinta kaip skatinamoji pramonė.

3.5.1.5.   Išvada

(118)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog lengvatinis skolinimas buvo teikiamas kaip kompensuotina subsidija ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

3.5.2.   Skolos konvertavimas į nuosavybės vertybinius popierius

3.5.2.1.   Pradinio tyrimo išvados

(119)

Per pradinį tyrimą (53) Komisija padarė išvadą, kad keli plieno gamintojai, įskaitant OMDP gamintojus, konvertavo skolas į nuosavybės vertybinius popierius – iš viso už 62,5 mlrd. RMB skolų. Pradinio tyrimo prašyme buvo teigiama, kad likusi skola, kurios valstybės plieno gamintojai buvo negrąžinę valstybės bankams, buvo panaikinta ne rinkos sąlygomis už nuosavybės vertybinius popierius dalyvaujant keturioms Kinijos turto valdymo bendrovėms. Prašyme toliau tvirtinta, kad Kinijos turto valdymo bendrovės specialiai įsteigtos didžiulėms neveiksnioms paskoloms pagrindiniuose pramonės sektoriuose, įskaitant plieno sektorių, panaikinti ir valstybės įmonių skoloms restruktūrizuoti, be kita ko, skolas konvertuojant į nuosavybės vertybinius popierius.

(120)

Kadangi Kinijos Vyriausybė nepateikė jokios informacijos apie šią programą, pradinio tyrimo išvados dėl šios programos buvo pagrįstos prašyme pateikta informacija.

(121)

Nustatyta, kad skolos konvertavimas į nuosavybės vertybinius popierius yra finansinis įnašas lėšų akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimo) ir (arba) paskolų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, arba atsisakytų pajamų dėl to, kad panaikinta arba neišmokėta skola, forma, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybė šį finansinį įnašą skyrė per valstybines institucijas, kurios dalyvauja šiuose sandoriuose, tai yra keturias turto valdymo bendroves ir įvairius valstybės bankus. Kadangi Kinijos Vyriausybė per pradinį tyrimą nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad turimų įrodymų pakanka norint įrodyti, kad turto valdymo bendrovės buvo valstybinės institucijos, nes jas specialiai įsteigė Kinijos Vyriausybė didžiulėms neveiksnioms paskoloms pagrindiniuose pramonės sektoriuose, įskaitant plieno sektorių, panaikinti ir valstybės įmonių skoloms restruktūrizuoti. Todėl manyta, kad jų elgsena atitiko Vyriausybės įgaliojimų vykdymą.

(122)

Be to, pateikta įrodymų, kad daug skolų buvo panaikintos neįprastomis komercinėmis aplinkybėmis, nes Kinijos Vyriausybė neatliko vertinimo, ar paprastas privatus investuotojas būtų konvertavęs šias skolas į nuosavybės vertybinius popierius tikėdamasis, kad ilgainiui susidarys pagrįsta grąžos norma. Prašyme kaip tik tvirtinama, kad vietoje to Kinijos Vyriausybė, siekdama sumažinti plieno gamintojų įsipareigojimų ir turto santykį jų konkurencingumui padidinti, dideles skolos sumas iškeitė į nuosavybės vertybinius popierius nesilaikydama komercinių sąlygų, kurių laikytųsi privatus investuotojas. Atidžiai išnagrinėjusi prašyme pateiktą informaciją ir byloje neturėdama kitos informacijos Komisija priėjo prie išvados, kad tokiomis priemonėmis buvo teikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 6 straipsnio a punkte.

(123)

Nustatyta, kad ši subsidija buvo konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje, nes šis finansavimas savo nuožiūra buvo skiriamas tik pasirinktiems subjektams ir nebuvo taikomi jokie objektyvūs kriterijai.

3.5.2.2.   Subsidijų programos tęsimas

(124)

Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 115–125 punktuose ir 25, 33 ir 58 prieduose pareiškėjas pateikė įrodymų, kad ši programa tebegaliojo, bet jos naudojimas pasikeitė, nes dabar ji daugiausia naudojama labai įsiskolinusių bendrovių skolai sumažinti.

(125)

Pareiškėjas pateikė du 2016 m. Kinijos Vyriausybės paskelbtus dokumentus, kuriais reglamentuojamas šis aspektas, t. y. „Opinions on Actively and Steadily Reducing Corporate Leverage“ ir „Guiding Opinions on the Market-based Conversion of Bank“ (54).

(126)

Remiantis šiais dokumentais, daug įsiskolinusios bendrovės privalo susirasti vidaus komercinį banką, kuris sutiktų dalyvauti programoje. Užsienio kapitalo bankai negali dalyvauti šioje programoje. Dalyvaujantis bankas sukuria specialų konvertavimo fondą, kurį sudaro bendrovė skola. Tada ši skola konvertuojama į nuosavybės vertybinius popierius ir kiti investuotojai kviečiami dalyvauti ir įsigyti nuosavybės vertybinius popierius. Aktyviausiai šioje programoje dalyvauja valstybės bankai, įskaitant „China Construction Bank“.

(127)

Šie sandoriai nėra grindžiami rinkos sąlygomis. Šios didelės skolos įsigyjamos be diskonto – rinkos sąlygomis veikiančiam investuotojui tai būtų neracionalu. Kinijos geležies ir plieno asociacijos (CISA) teigimu, didžioji dalis pastarųjų skolų konvertavimo į nuosavybės vertybinius popierius atlikta „Minggu Shizhai“ forma – akcija pavadinime, skola realybėje (55). Tai reiškia, kad konvertavimo fondai faktiškai galėjo įsigyti esamas paskolas, kurios yra negrąžintos bankams, ir pakeisti jas naujomis paskolomis su ilgesniais grąžinimo terminais.

(128)

Atsižvelgiant į bendrovės finansinę padėtį ir atlikus rizikos vertinimą, kaip tą įprastomis rinkos sąlygomis darytų privatus investuotojas, atrodo, kad bankai neveikė racionaliai. „China Construction Bank“ sutiko, kad vidaus bankų komercinės palūkanos nėra svarbios vykdant nacionalinę ekonomikos strategiją, kai skolos konvertuojamos į nuosavybės vertybinius popierius (56).

(129)

Prašyme pateikta įrodymų, kad 2016 m. pabaigoje bent du OMDP gamintojai pasirašė skolų konvertavimo į nuosavybės vertybinius popierius susitarimus su „China Construction Bank“, kurių kiekvieno vertė viršija 20 mlrd. RMB, o bent keturi kiti OMDP gamintojai naudojosi šia schema, nors tiksli jų susitarimų vertė nežinoma. „ThinkDesk“ ataskaitoje nurodyta, kad bent trijų bendrovių, besinaudojančių šiuo skolų konvertavimu į nuosavybės vertybinius popierius, finansinė padėtis konvertavimo metu buvo bloga.

(130)

Kadangi bendradarbiauta nebuvo, remdamasi turimais įrodymais Komisija padarė išvadą, kad OMDP gamintojų skolų konvertavimas į nuosavybės vertybinius popierius nebuvo grindžiamas rinkos sąlygomis.

(131)

Taigi, Komisija nustatė, kad skolos konvertavimas į nuosavybės vertybinius popierius yra finansinis įnašas lėšų akciniam kapitalui padidinti (turto įliejimo) ir (arba) paskolų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, arba Vyriausybės atsisakytų pajamų, dėl ko panaikinama arba neišmokama skola, forma, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Pagal programą bendrovėms gavėjoms buvo suteikta nauda.

3.5.2.3.   Nauda

(132)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas.

3.5.2.4.   Konkreti subsidija

(133)

Subsidija buvo konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte, nes nebuvo objektyvių subsidijos skyrimo kriterijų ir nebuvo aišku, kokiomis sąlygomis OMDP gamintojai gali arba negali dalyvauti šioje programoje. Konvertavimas taip pat buvo konkretus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punkte, nes valdžios institucijos iš esmės savo nuožiūra skyrė subsidiją ir ja pasinaudojo tik kai kurie sektoriai, pvz., kenčiantys dėl perteklinio pajėgumo.

3.5.2.5.   Išvada

(134)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog skolos konvertavimas į nuosavybės vertybinius popierius per peržiūros tiriamąjį laikotarpį toliau buvo taikomas kaip kompensuotina subsidija finansinės paramos daug įsiskolinusių bendrovių skolai sumažinti forma.

3.5.3.   Dotacijos ir ad-hoc subsidijos

3.5.3.1.   Pradinio tyrimo išvados

(135)

Per pradinį tyrimą (57) Komisija padarė išvadą, kad keli plieno gamintojai, įskaitant OMDP gamintojus, gavo dotacijų pagal keturias schemas: Kinijos aukščiausio lygio pasaulinio prekės ženklo programą, Garsių prekės ženklų programą, Valstybės svarbiausių technologijų projektų fondą ir Teisinių antidempingo mokesčių atskaitymo programą. Be to, nustatyta, kad OMDP gamintojams buvo suteikta keletas dotacijų pagal regionines (be kita ko, Liaoningo, Dziangsu ir Hebėjaus provincijų) programas.

(136)

Kadangi Kinijos Vyriausybė nepateikė jokios informacijos apie šią programą, pradinio tyrimo išvados dėl šios programos buvo pagrįstos prašyme pateikta informacija, JAV valdžios institucijų per kitus antisubsidijų tyrimus nustatytais faktais (58) ir Komisijos per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus (59) nustatytais faktais.

(137)

Per pradinį tyrimą, remiantis auditorių patikrintų susijusių bendrovių sąskaitų analize, taip pat padaryta išvada, kad prašyme išvardytiems tam tikriems OMDP gamintojams buvo teikiamos tam tikros ad hoc subsidijos. Šios subsidijos – tai dotacijos arba atleidimas nuo mokesčių ar jų sumažinimas konkretiems projektams ar turtui finansuoti. Prašyme nurodyta, kad jos skirtos plieno pramonei modernizuoti pagal bendrąją strateginę politiką.

(138)

Nustatyta, kad šios dotacijos ir kitos ad hoc subsidijos yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, tiesioginio lėšų pervedimo forma dotacijų ir panašių lėšų pervedimų atžvilgiu. Be to, jos yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, atsisakytų pajamų dėl įvairių atleidimų nuo mokesčių ir (arba) rinkliavų, mokėtinų centro, provincijos ar savivaldybės lygmeniu, ar jų sumažinimo forma.

(139)

Taip pat nustatyta, kad jos yra konkrečios pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes jomis gali naudotis tik tam tikros įmonės, arba pagal 4 straipsnio 2 dalies b punktą, nes akivaizdžiai nėra objektyvių kriterijų ir sąlygų, kurių laikydamasi dotaciją suteikianti institucija taikytų šias programas.

(140)

Nustatyta, kad kai kurios iš šių subsidijų yra konkrečios pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį, nes jomis galėjo naudotis tik tam tikros įmonės apibrėžtuose tam tikrų provincijų geografiniuose regionuose, arba pagal 4 straipsnio 4 dalies a punktą, nes nustatyta, kad nauda priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas (pvz., garsių prekių ženklų produktų atveju).

3.5.3.2.   Subsidijų programų tęsimas

(141)

Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 191–198 punktuose ir 32 priede pareiškėjas pateikė įrodymų, kad daug Kinijos plieno gamintojų, įskaitant bent devynis pagrindinius OMDP gamintojus, toliau naudojasi dotacijų programomis, nors skiriasi pagrindinės naudojamos schemos, palyginti su nustatytomis per pradinį tyrimą.

(142)

Prašyme pateikti įrodymai daugiausia susiję su energijos taupymo schemomis ir technologijų modernizavimo arba pertvarkymo schemomis ir yra pagrįsti per PKVP tyrimą nustatytais faktais (60).

(143)

Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 207–217 punktuose ir 32 bei 35 prieduose pareiškėjas taip pat pateikė įrodymų, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (arba iki peržiūros tiriamojo laikotarpio, tačiau dėl dotacijos pobūdžio naudą pagal subsidiją galima priskirti peržiūros tiriamajam laikotarpiui) tam tikriems OMDP gamintojams buvo teikiama nemažai ad hoc subsidijų. Įrodymai yra pagrįsti atitinkamų OMDP gamintojų metinėmis ataskaitomis.

(144)

Su 2018 m. gruodžio 21 d. pastabomis pareiškėjas pateikė išsamesnį kiekvieno OMDP gamintojo gautų ad hoc subsidijų sąrašą, įskaitant nuorodas į konkrečias auditorių patikrintų susijusių bendrovių metinių ataskaitų eilutes.

(145)

Šios subsidijos iš esmės buvo dotacijos, susijusios su turtu arba pajamomis.

(146)

Su turtu susijusios subsidijos įskaitomos į būsimojo laikotarpio pajamų sąskaitą. Jos grąžinamos į einamąją pelno ataskaitą/einamąją pelno ir nuostolio ataskaitą kaip ne veiklos pajamos per numatomą susijusio turto naudojimo trukmę lygiomis metinėmis dalimis arba atskaitomos iš grynosios turto vertės ir grąžinamos į pelno ir nuostolio ataskaitą sumažintų nusidėvėjimo mokesčių forma.

(147)

Su pajamomis ir naudojimu būsimoms išlaidoms ar nuostoliams kompensuoti susijusios subsidijos pripažįstamos būsimojo laikotarpio pajamomis ir įtraukiamos į einamąją pelno ir nuostolio ataskaitą, o subsidijos, naudojamos susijusioms išlaidoms arba patirtiems nuostoliams kompensuoti, yra tiesiogiai įtraukiamos į atitinkamo ataskaitinio laikotarpio einamąją pelno ir nuostolio ataskaitą.

(148)

Subsidijos, suteikiamos buvusioms išlaidoms ar nuostoliams kompensuoti, pripažįstamos laikotarpio, per kurį subsidija buvo gauta, pelno ir nuostolio ataskaitoje. Teigiamas skirtumas tarp kompensacinės išmokos ir kompensacijos sumos, perkeltos į būsimojo laikotarpio pajamas, turėtų būti laikomas kapitalo atsargomis.

(149)

Dauguma dotacijų buvo skirtos konkretiems projektams arba turtui finansuoti, skatinti energijos taupymą ar aplinkos apsaugą ir modernizuoti plieno gamyklas.

(150)

Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 166–175 punktuose ir 25, 34, 35 ir 44 prieduose pareiškėjas pateikė įrodymų, kad, siekdamos išspręsti perteklinių pajėgumų plieno sektoriuje problemą, Kinijos Vyriausybė ir kitos vietos valdžios institucijos skyrė subsidijų, kad kompensuotų bendrovėms gamybos pajėgumų sumažėjimą arba paskatintų juos mažinti. Prašymas pagrįstas keliais neseniai Kinijos valdžios institucijų paskelbtais dokumentais, susijusiais su šiuo klausimu, ir tarptautiniais tyrimais (61). Šios subsidijos per pradinį tyrimą nebuvo pripažintos kompensuojamomis.

(151)

Pareiškėjas nurodė keletą konkrečių 2016 m. paskelbtų dokumentų, kurie yra valstybės kišimosi, siekiant sumažinti plieno sektoriaus pajėgumą, pagrindas:

2016 m. vasario mėn. Kinijos Vyriausybė paskelbė nuomones „Opinions on Resolving Overcapacity in the Steel Industry, Escape from Distress and Realize Development“. Šiame dokumente pateikiamas planas, kuriuo siekiama padidinti finansinę paramą gamybos pajėgumus mažinančioms plieno bendrovėms.

2016 m. balandžio mėn. bankas „People's Bank of China“ ir reguliavimo komisijos, atsakingos už bankų, vertybinių popierių ir draudimo sektorių priežiūrą, kartu paskelbė nuomones „Opinions on supporting the steel and coal industries to resolve overcapacity and achieve turnaround in development“. Šis dokumentas buvo skirtas visoms finansų įstaigoms, jame buvo pateikti nurodymai, kaip įgyvendinti nuomones „Opinions on Resolving Overcapacity in the Steel Industry, Escape from Distress and Realize Development“. Šiame dokumente nurodyta, kad bankai turi teikti „kredito paramą didelio veiksmingumo pagrindinėms bendrovėms“. Jiems draudžiama „suteikiant paskolas taikyti nepagrįstas sąlygas“. Bankai turi dar labiau palengvinti perteklinių pajėgumų perkėlimą į užsienį. Jie privalo „suteikti finansinę paramą plieno ir anglies įmonėms, joms perkeliant pajėgumus į užsienį ir naudojantis tarptautine rinka“ (62).

2016 m. gegužės mėn. Kinijos Vyriausybė paskelbė specialių premijų ir subsidijų struktūriniam pramonės įmonių pertvarkymui valdymo priemones, kuriose pateikta išsami informacija apie 100 mlrd. RMB premijų ir subsidijų skyrimą.

(152)

Pareiškėjas rėmėsi ataskaita „Report on Overcapacity Reduction in China's steel industry“ (63) siekdamas įrodyti, kad Kinijos Vyriausybė pažadėjo nustatyti priemones, kurios išspręstų didžiulių perteklinių plieno gamybos pajėgumų Kinijoje problemą. Siekdamos kompensuoti gamybos pajėgumų mažinimą arba paskatinti juos mažinti Kinijos Vyriausybė ir vietos valdžios institucijos tuo tikslu skyrė subsidijų atitinkamoms bendrovėms. Šios subsidijos buvo įvairių formų (dotacijos ir mokesčių mažinimas), tačiau daugiausia buvo skiriamos dotacijų forma. Aptariamame tarptautiniame tyrime nurodyta, kad 2016 m. plieno pramonei tuo tikslu skirta subsidijų už 38,4 mlrd. RMB (apie 5,2 mlrd. EUR).

(153)

Remdamasis konkrečių bendrovių metinių ataskaitų analize pareiškėjas taip pat pateikė įrodymų, kad bent šeši OMDP gamintojai 2014–2016 m. gavo finansinę paramą, skirtą kompensuoti perteklinių pajėgumų mažinimą arba paskatinti juos mažinti, kurios nauda dar gali būti juntama peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir vėliau.

(154)

Pareiškėjo pateikti įrodymai atitinka Ataskaitos dėl Kinijos (64) išvadas, kuriose nurodomas 13-asis plieno sektoriaus penkmečio planas, kuriame aiškiai teigiama, kad konkretūs subsidijų fondai ir kitos paskatos turėtų būti naudojami siekiant skatinti regionus, kuriuose vykdoma didelės apimties gamyba, aktyviai mažinti pajėgumus. Kad būtų veiksmingai sumažinti pajėgumų mažinimo padariniai, plane numatyta, kaip sumažinti pajėgumų mažinimo poveikį sektoriui – visų pirma perkelti atleistus darbuotojus, skirti subsidijas programoms, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama struktūriniam pramonės ir įmonių koregavimui, ir skirti subsidijas vietos lygmeniu. Be to, tai buvo patvirtinta ir per PKVP tyrimą (65).

(155)

Visos pirmiau išanalizuotos dotacijos ir kitos ad hoc subsidijos yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, tiesioginio lėšų pervedimo forma dotacijų ir panašių lėšų pervedimų atžvilgiu.

(156)

Kadangi Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl tolesnės OMDP gamintojų naudos, gautos iš dotacijų, skirtų mažinti perteklinius pajėgumus, arba gautų pagal konkrečias programas arba suteiktų ad hoc.

3.5.3.3.   Nauda

(157)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas. Taigi, remiantis OMDP gamintojų metinėmis ataskaitomis, šios sumos nėra nežymios.

3.5.3.4.   Konkreti subsidija

(158)

Šios subsidijos laikytos konkrečiomis pagal teisės aktus arba faktiškai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje. Kadangi Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, laikoma, kad jos teiktos tik tam tikram skaičiui plieno bendrovių skatinamajame plieno sektoriuje ir (arba) dėl to, kaip subsidijas skiriančios institucijos pasinaudojo diskrecija skirdamos tas subsidijas.

3.5.3.5.   Išvada

(159)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog eksportuojantys gamintojai toliau gavo dotacijas kaip kompensuotinas subsidijas ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

3.5.4.   Eksporto subsidijos

(160)

Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 199–206 punktuose ir 35 priede pareiškėjas pateikė įrodymų, kad vykdomos tam tikros eksporto subsidijų programos. Toliau Komisija analizuos „Sinosure“ teikiamą eksporto kredito draudimą. Ši schema per pradinį tyrimą nebuvo pripažinta kompensuojama.

3.5.4.1.   Teisinis pagrindas

(161)

„Sinosure“ eksporto kredito draudimo programos teisinis pagrindas:

MOFCOM ir „Sinosure“ bendrai paskelbtas Pranešimas dėl prekybos skatinimo taikant mokslą ir technologijas bei naudojant eksporto kredito draudimą strategijos įgyvendinimo (Shang Ji Fa (2004 m.), Nr. 368),

2006 m. Kinijos aukštųjų ir naujų technologijų produktų eksporto katalogas,

vadinamasis 840-asis planas, įtrauktas į 2009 m. gegužės 27 d. Valstybės tarybos pranešimą,

vadinamasis 421-asis planas, įtrauktas į 2009 m. birželio 22 d. Prekybos ministerijos ir Finansų ministerijos bendrai paskelbtą Pranešimą apie didelių visiškai sukomplektuotos įrangos rinkinių eksporto draudimo finansavimo specialių nuostatų įgyvendinimo klausimus.

3.5.4.2.   Finansinis įnašas ir nauda

(162)

Remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir „Sinosure“ nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad „Sinosure“ yra valstybinė institucija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. Visų pirma, išvada, kad „Sinosure“ yra suteikti įgaliojimai vykdyti Vyriausybės funkcijas, yra pagrįsta turimais faktais, susijusiais su valstybės nuosavybės teisėmis, oficialiais Vyriausybės vykdomos kontrolės požymiais ir įrodymais, kad Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja „Sinosure“ veiklą.

(163)

Kaip patvirtinta per kelis tyrimus (šiuo klausimu išvados paskutinį kartą patvirtintos tyrimuose dėl padangų ir elektrinių dviračių) (66), Vyriausybė turi visas bendrovės nuosavybės teises ir vykdo jos finansinę kontrolę.

(164)

„Sinosure“ yra 100 % valstybei priklausanti politikos draudimo bendrovė, kurią įsteigė ir remia valstybė, siekdama remti KLR užsienio ekonomikos ir prekybos plėtrą ir bendradarbiavimą. Vyriausybė įgaliota paskirti ir atleisti bendrovės vyresniąją vadovybę ir stebėtojus.

(165)

Registruotas bendrovės kapitalas pagal valstybės finansų biudžetą gautas iš eksporto kredito draudimo rizikos kapitalo fondo. Be to, kaip nustatyta per tyrimą dėl plono kreidinio popieriaus (67), valstybė 2011 m. bendrovei skyrė 20 mlrd. RBM.

(166)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė sukūrė normatyvinį pagrindą, kurio turėjo laikytis Kinijos Vyriausybės paskirti ir jai atskaitingi vadovai ir stebėtojai. Taigi Kinijos Vyriausybė vadovavosi normatyviniu pagrindu, kad vykdytų reikšmingą „Sinosure“ veiklos kontrolę.

(167)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir „Sinosure“ nebendradarbiavo, Komisija taip pat negalėjo nustatyti jokios konkrečios „Sinosure“ veiklos, susijusios su atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktu draudimu, kuri būtų leidusi Komisijai nustatyti, ar „Sinosure“ veikė remdamasi rinkos principais.

(168)

Dėl to Komisija taip pat negalėjo įvertinti, ar „Sinosure“ nustatytos įmokos buvo pakankamos, kad būtų galima padengti „Sinosure“ reikalavimų sąnaudas ir pridėtines išlaidas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad per paskutinįjį tyrimą dėl padangų (68), kai „Sinosure“ bendradarbiavo iš dalies, padaryta išvada, kad atrinktų bendrovių mokėtos įmokos buvo daug mažesnės nei minimalus mokestis, būtinas bendrovės veiklos sąnaudoms padengti. Per minėtą tyrimą ir vėliau vykdytą tyrimą dėl elektrinių dviračių pagal šią subsidijų schemą gautos naudos dydis apskaičiuotas remiantis išorės lyginamuoju dydžiu, t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų „Export-Import Bank“ ne finansų įstaigoms taikomomis įmokų normomis eksportuojant į EBPO šalis.

(169)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad pirmiau nustatytą teisinį pagrindą „Sinosure“ įgyvendina vykdydama Vyriausybės funkcijas, taigi veikdama kaip valstybinė institucija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu. Be to, nebuvo galima įrodyti, kad „Sinosure“ veikė įprastomis rinkos sąlygomis ir kad neteikė naudos atrinktiems eksportuojantiems OMDP gamintojams, visų pirma, kad draudimas buvo teikiamas taikant normas, kurios nebuvo mažesnės už minimalų mokestį, reikalingą „Sinosure“ veiklos sąnaudoms padengti.

(170)

Be to, prašyme ir 2018 m. gruodžio 21 d. pateiktoje informacijoje pareiškėjas nurodė, kad kai kurie OMDP gamintojai naudojosi „Sinosure“ eksporto kredito draudimu.

(171)

Kadangi Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl OMDP gamintojų, kurie naudojasi eksporto subsidijomis pagal šią schemą.

(172)

Kadangi bendradarbiauta nebuvo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas.

3.5.4.3.   Konkreti subsidija

(173)

„Sinosure“ teikiamas eksporto kredito draudimas yra konkreti subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte, nes priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas.

3.5.4.4.   Išvada

(174)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad ši subsidija yra kompensuotina.

3.6.   Vyriausybės negautos arba nesurinktos pajamos, kurios kitais atvejais būtų gautos

3.6.1.   Pajamų ir kitų tiesioginių mokesčių programos ir politika

3.6.1.1.   Pradinio tyrimo išvados

(175)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad OMDP gamintojai gavo kompensuotinų subsidijų, susijusių su lengvatiniu režimu pagal pajamų ir kitų tiesioginių mokesčių programas ir politiką.

(176)

Dėl dviejų konkrečių programų, t. y. dėl mokesčių atskaitos už mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas politikos ir mokesčių lengvatų centro ir vakarų regionams, kadangi Kinijos Vyriausybė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai iš dalies bendradarbiavo, Komisija savo išvadas dėl teisinio pagrindo, teisės pasinaudoti, subsidijų pobūdžio ir to, ar jos yra konkrečios, pagrindė patikrintais klausimyno atsakymais ir galėjo apskaičiuoti individualias subsidijų normas atrinktoms bendrovėms.

(177)

Dėl kitų aštuonių programų ir politikos krypčių, kadangi Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija savo išvadas pagrindė prašyme pateiktais įrodymais ir JAV valdžios institucijų atliktų antisubsidijų tyrimų dėl apskritų suvirintų anglinio plieno vamzdynų vamzdžių (69), plieninių ratlankių (70), vielinių paviršių (71), tam tikrų velkamų žoliapjovių (72), taip pat Komisijos tyrimo dėl plono kreidinio popieriaus rezultatais. Reikėtų paminėti, kad buvo nustatyta, jog dvi iš šių aštuonių programų nebuvo kompensuotinos.

(178)

Nustatyta, kad pajamų ir kitų tiesioginių mokesčių programos yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(179)

Nustatyta, kad šios subsidijų schemos yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šiomis schemomis suteikiama tik tam tikroms skatinamosiomis įvardijamoms įmonėms ir pramonės sektoriams, pvz., priklausantiems OMDP pramonei. Be to, Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant Komisija negalėjo padaryti išvados, ar buvo taikomi objektyvūs teisės pasinaudoti tam tikromis schemomis kriterijai, dėl to jos taip pat buvo konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

3.6.1.2.   Subsidijų programos tęsimas

(180)

Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 126–136 punktuose ir 34 bei 35 prieduose pareiškėjas pateikė įrodymų, kad daug Kinijos plieno gamintojų, įskaitant bent tris OMDP gamintojus, toliau naudojasi bent dviem tiesioginių mokesčių subsidijų programomis, kurios per pradinį tyrimą pripažintos kompensuojamomis, t. y. lengvatinių mokesčių politika, taikoma bendrovėms, kurios yra skatinamos kaip aukštųjų ir naujų technologijų įmonės, ir mokesčių atskaitos už mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas politika.

(181)

Pareiškėjas nurodė, kad abi schemos per PKVP tyrimą ir priemonių plonam kreidiniam popieriui galiojimo termino peržiūrą (73) pripažintos kompensuotinomis. Šių dviejų tyrimų išvadomis patvirtinta, kad schemomis toliau naudojamasi ir jos taikomos remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu, dėl to išvados dėl teisės pasinaudoti, praktinio schemų taikymo, jų teikiamos naudos gavėjams ir to, ar jos yra konkrečios, nesikeičia.

(182)

Be to, atliekant naujausius antisubsidijų tyrimus (tyrimus dėl padangų ir elektrinių dviračių), kurių tiriamasis laikotarpis 6 arba 9 mėnesiais sutampa su dabartiniu tyrimu, patvirtinta, kad schemos vis dar naudojamos, o jų pobūdis nepasikeitė (74).

(183)

Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 176–186 punktuose ir 35 priede pareiškėjas pateikė įrodymų, kad kai kurie OMDP gamintojai naudojosi trimis papildomomis pajamų mokesčio politikos priemonėmis, kurios per pradinį tyrimą nebuvo pripažintos kompensuojamomis, t. y. įmonių pajamų mokesčio lengvata išteklių produktams pagal sinerginį panaudojimą (bent vienas OMDP gamintojas naudojasi šia schema), atleidimu nuo žemėnaudos mokesčio (bent du OMDP gamintojai naudojasi šia schema) ir mokesčio už geležies rūdą sumažinimu (bent vienas OMDP gamintojas naudojasi šia schema). Įrodymai šiuo atžvilgiu yra grindžiami PKVP tyrimo išvadomis ir audito patikrintomis aptariamų bendrovių sąskaitomis.

(184)

Kadangi Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl tolesnės OMDP gamintojų naudos, gautos iš pajamų ir kitų tiesioginių mokesčių programų ir politikos.

(185)

Aptariamos schemos laikomos subsidijomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

3.6.1.3.   Nauda

(186)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas.

3.6.1.4.   Konkreti subsidija

(187)

Schemos yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šiomis schemomis suteikiama tik tam tikroms įmonėms ir pramonės sektoriams.

3.6.1.5.   Išvada

(188)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog kai kurios mokesčių programos toliau buvo taikomos kaip kompensuotinos subsidijos ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

3.6.2.   Netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programos ir politika

3.6.2.1.   Pradinio tyrimo išvados

(189)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad OMDP gamintojai gavo kompensuotinų subsidijų, susijusių su lengvatiniu režimu pagal dvi netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programas:

a)

importo tarifai ir užsienio kapitalo įmonių ir tam tikrų vidaus įmonių, kurios naudoja importuotą įrangą skatinamosiose įmonėse, atleidimas nuo PVM ir

b)

PVM grąžinimas užsienio kapitalo įmonėms, įsigyjančioms vidaus rinkoje pagamintą įrangą.

(190)

Be to, kompensuojamomis laikomos dar viena regioninė schema ir kelios kitos ad hoc mokesčių lengvatos, susijusios su netiesioginiais mokesčiais.

(191)

Kadangi Kinijos Vyriausybė bendradarbiavo nepakankamai ir atrinktos bendrovės šiomis schemomis per pradinį tyrimą nesunaudojo, Komisija savo išvadas dėl teisinio pagrindo, teisės pasinaudoti, subsidijų pobūdžio ir to, ar jos yra konkrečios, pagrindė prašyme pateiktais įrodymais ir JAV valdžios institucijų antisubsidijų tyrimo dėl dengto grynos celiuliozės popieriaus (75) ir pačios Komisijos tyrimo dėl plono kreidinio popieriaus (76) rezultatais.

(192)

Nustatyta, kad netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programos yra subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(193)

Taip pat nustatyta, kad subsidijų schemos yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šiomis schemomis suteikiama tik tam tikroms įmonėms ir pramonės sektoriams. Be to, Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant Komisija negalėjo padaryti išvados, ar buvo taikomi objektyvūs teisės pasinaudoti tam tikromis schemomis kriterijai, dėl to jos taip pat buvo konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(194)

Taip pat nustatyta, kad 189 konstatuojamojoje dalyje nurodyta antroji schema yra konkreti pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punktą, nes ji priklauso nuo to, ar vietoje importuotų prekių naudojamos vietinės prekės, o regioninė schema ir ad-hoc lengvatos papildomai pripažintos konkrečiomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį, nes teisė jomis pasinaudoti buvo suteikta tik tam tikrose apibrėžtose vietovėse ir savivaldybėse, esančiose subsidiją suteikiančios institucijos jurisdikcijoje.

3.6.2.2.   Subsidijų programos tęsimas

(195)

Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 137–141 punktuose pareiškėjas nurodė, kad PKVP tyrimo išvadomis parvirtinta, kad pagal 189 konstatuojamojoje dalyje nurodytą pirmąją schemą toliau gaunama nauda ir schema yra kompensuotina. Taip pat patvirtinta, kad schemos teisinis pagrindas nepasikeitė, dėl to išvados dėl teisės pasinaudoti, praktinio schemos taikymo, jos teikiamos naudos ir to, ar ji yra konkreti (77), nesikeičia.

(196)

Be to, PKVP reglamente padaryta išvada, kad PKVP tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (2015 m.) šia schema naudojosi bent vienas OMDP gamintojas (78). Kadangi aptariama programa yra susijusi su ilgalaikio turto įsigijimu, iš jos gaunama nauda turėtų būti (kaip buvo per PKVP tyrimą) amortizuota per įrangos eksploatavimo laikotarpį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad aptariama bendrovė vis dar naudojosi šia subsidija per dabartinį peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(197)

Prašymo 187–190 punktuose pareiškėjas taip pat nurodė, kad atlikus PKVP tyrimą buvo nustatyta, kad tam pačiam OMDP gamintojui ex post buvo grąžintas visas PVM ir pajamų mokesčiai, sumokėti 2006–2009 m., nes jis perkėlė savo gamybą. Per PKVP tyrimą aptariama subsidija laikyta finansiniu įnašu, susijusiu su didelės apimties investiciniu projektu, todėl pagal ją gauta nauda buvo amortizuota per vidutinį bendrovės ilgalaikio turto eksploatavimo laikotarpį. Todėl galima daryti išvadą, kad aptariama bendrovė vis dar naudojosi šia subsidija per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(198)

Kadangi Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl tolesnės OMDP gamintojų naudos, gautos iš netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programų ir politikos.

(199)

Aptariamos schemos laikomos subsidijomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

3.6.2.3.   Nauda

(200)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas.

3.6.2.4.   Konkreti subsidija

(201)

Schemos yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes teisė naudotis šiomis schemomis suteikiama tik tam tikroms įmonėms ir pramonės sektoriams.

3.6.2.5.   Išvada

(202)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog kai kurios netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programos toliau buvo taikomos kaip kompensuotinos subsidijos ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

3.7.   Bendra išvada dėl subsidijavimo tęsimosi

(203)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos OMDP gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau naudojosi kompensuotinomis subsidijomis.

3.8.   Importo raida, jeigu priemonės būtų panaikintos

(204)

Padariusi išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas subsidijavimas, Komisija nagrinėjo tikimybę, ar subsidijuotas importas iš nagrinėjamosios šalies tęstųsi, jei priemonės būtų panaikintos. Papildomai analizuoti Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, galimybė patekti į kitas rinkas ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

3.8.1.   KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(205)

Kadangi bendradarbiauta nebuvo, KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, remiantis turimais faktais ir, visų pirma, pareiškėjo pateikta informacija.

(206)

KLR gamybos pajėgumai gerokai viršijo einamosios gamybos apimtį. Pagal CISA spalva dengto plieno gamybos pajėgumai 2013 m. siekė 40 mln. tonų (79). Gamybos apimtis buvo 7,5 mln. tonų, tad pajėgumų naudojimas siekė tik apytikriai 20 %. Jei priemonės būtų panaikintos, Kinijos gamintojai turėtų pakankamai nepanaudotų pajėgumų (apskaičiuota, kad jų yra 32,5 mln. tonų) Sąjungos rinkai, kurioje suvartojimas siekia 4,5 mln. tonų, subsidijuotais OMDP užtvindyti.

(207)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi didelių nepanaudotų pajėgumų, kuriuos jie galėtų panaudoti į Sąjungos rinką eksportuojamiems OMDP gaminti, jeigu priemonės būtų panaikintos.

3.8.2.   Galimybė patekti į kitas rinkas

(208)

Prekybos apsaugos priemonės Kinijos OMDP eksportui taikomos Indijoje, Malaizijoje, Pakistane, Turkijoje ir Vietname. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų panaikintos šiuo metu galiojančios priemonės, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportą nukreiptų į Sąjungą.

3.8.3.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(209)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės tonos OMDP pardavimo kaina buvo 194–338 EUR (arba 28–59 %) didesnė už Kinijos eksporto į penkias pagrindines eksporto rinkas CIF kainą. Tonos OMDP kaina taip pat buvo 211–226 EUR (arba 31–33 %) didesnė už vidutinę Kinijos eksporto į visas trečiąsias šalis (išskyrus Sąjungą) CIF kainą. Kinijos eksportas į penkias svarbiausias eksporto rinkas sudarė 48 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(210)

Todėl, jei priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nukreiptų didelį eksportuojamų OMDP kiekį iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką.

3.9.   Išvada dėl subsidijavimo tęsimosi tikimybės

(211)

Remdamasi turimais faktais Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog KLR organinėmis medžiagomis dengto plieno pramonės subsidijavimas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir veikiausiai tęsis ateityje.

(212)

OMDP pramonės subsidijavimas leidžia Kinijos gamintojams išlaikyti tokį gamybos pajėgumų lygį, kuris gerokai viršija paklausą vidaus rinkoje, nors rinkos traukiasi tiek Kinijoje, tiek kitose pasaulio šalyse.

(213)

Taigi, Komisija nustatė, kad panaikinus kompensacines priemones į Sąjungos rinką veikiausiai būtų nukreiptas didelis importuojamo subsidijuoto peržiūrimojo produkto kiekis. Kinijos Vyriausybė toliau vykdo įvairias subsidijų programas, skirtas OMDP pramonei, ir Komisija nustatė, kad OMDP pramonė peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojosi daugeliu tų programų.

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos gamyba ir Sąjungos pramonė

(214)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu OMDP Sąjungoje gamino daugiau nei 20 žinomų gamintojų, kai kurie iš jų buvo tarpusavyje susiję. Keli tokie gamintojai priklauso plieno gamybos grupėms.

(215)

Remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais ir pareiškėjo pateiktais duomenimis apskaičiuota, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje buvo pagaminta iš viso 4 752 003 tonos produkto. Visą Sąjungos produkciją pagaminantys Sąjungos gamintojai yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

4.2.   Sąjungos suvartojimas

(216)

Per tyrimą nustatyta, kad dalis Sąjungos pramonės gamina uždarajam naudojimui, tai yra produkciją dažnai paprasčiausiai perduoda (be sąskaitos faktūros) ir (arba) pristato tarpusavio sandorių kainomis toje pačioje bendrovėje ar bendrovių grupėje tolesniam perdirbimui tolesnėje gamybos grandyje. Siekiant susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės padėties vaizdą, gauti ir analizuoti duomenys apie visą su OMDP susijusią veiklą.

(217)

Kaip ir per pradinį tyrimą (jo 462–463 konstatuojamosios dalys), manyta, kad tokie ekonominiai rodikliai, kaip gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, investicijos, atsargos, užimtumas, našumas, darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą, priklauso nuo visos veiklos, nepaisant to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar pardavimui atvirojoje rinkoje. Tačiau pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje, rinkos dalis, augimas, eksporto apimtis ir kainos yra susiję su atvirojoje rinkoje dominuojančia padėtimi (todėl neapima uždarojo naudojimo). Todėl žalos rodikliai buvo pakoreguoti atsižvelgiant į žinomą Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą ir pardavimą, o uždarasis naudojimas ir pardavimas analizuoti atskirai.

(218)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis i) TARIC lygmens importo statistiniais duomenimis, naudojantis informacija, surinkta remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalimi, ir ii) Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje (įskaitant uždarojo naudojimo sandorius) apimtimi, kurią nurodė pareiškėjas. Ši atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis prireikus buvo sutikrinta po tikrinamųjų vizitų jų patalpose ir atnaujinta.

(219)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

1 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

3 840 088

3 965 150

4 375 791

4 525 677

Indeksas (2014 m. = 100)

100

103

114

118

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(220)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 18 %.

4.3.   Importas iš Kinijos į Sąjungą

(221)

Komisija importo apimtį ir kainas nustatė remdamasi TARIC lygmens importo statistiniais duomenimis, naudodamasi informacija, surinkta remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalimi.

4.3.1.   Apimtis ir rinkos dalis

(222)

Importo iš Kinijos į Sąjungą raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Importas iš Kinijos

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Importo apimtis (tonomis)

5 619

4 217

2 958

6 338

Indeksas (2014 m. = 100)

100

75

53

113

Rinkos dalis (%)

0,1

0,1

0,1

0,1

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(223)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis buvo nedidelė. Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek svyravo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 0,1 %.

(224)

Importo apimtis yra nedidelė nuo 2012 m. rugsėjo mėn., kai buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Manoma, kad apimtis yra nedidelė dėl galiojančių priemonių.

4.3.2.   Kaina ir priverstinis kainų mažinimas

(225)

Importo iš Kinijos į Sąjungą kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Importas iš Kinijos

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Vidutinė importo kaina (EUR už toną)

341

747

697

637

Indeksas (2014 m. = 100)

100

219

204

187

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(226)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos kainos padidėjo 87 %. Galima pagrįstai manyti, kad ši tendencija bent iš dalies susijusi su žaliavų kainų didėjimu.

(227)

Vidutinės bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos buvo palygintos su vidutinėmis importo iš Kinijos kainomis. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo galima atlikti patikimo palyginimo pagal produkto rūšį, todėl nustatant vidutinę importo iš Kinijos kainą buvo naudoti peržiūrimojo produkto importo statistiniai duomenys apskritai. Kadangi per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, naudotas prašyme nurodytas koregavimo atsižvelgiant į išlaidas po importo lygio įvertis.

(228)

Remiantis ta metodika, atlikus palyginimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl peržiūrimojo produkto importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 27,8 % (t. y. labai panašiai į priverstinį kainų mažinimą, nustatytą per pradinį tyrimą).

(229)

Be to, iš Kinijos eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainų analizės matyti, kad Kinija produktus kai kuriose pagrindinėse eksporto rinkose pardavė panašiomis arba kartais net mažesnėmis kainomis nei Sąjungai, o tai sustiprina išvadą, kad dėl dabartinio Kinijos kainų lygio būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos.

4.4.   Importas į Sąjungą iš trečiųjų šalių

(230)

4 lentelėje apžvelgiama importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių apimties, rinkos dalies ir vidutinės importo kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

4 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Importo iš Indijos apimtis (tonomis)

191 015

136 208

152 511

247 237

Indeksas (2014 m. = 100)

100

71

80

129

Rinkos dalis (%)

5,0

3,4

3,5

5,5

Vidutinė kaina (EUR už toną)

755

770

680

818

Importo iš Korėjos Respublikos apimtis (tonomis)

155 634

131 959

184 637

222 448

Indeksas (2014 m. = 100)

100

85

119

143

Rinkos dalis (%)

4,0

3,3

4,2

4,9

Vidutinė kaina (EUR už toną)

899

934

785

925

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis

117 938

113 679

134 352

201 981

Indeksas (2014 m. = 100)

100

96

114

171

Rinkos dalis (%)

3,1

2,9

3,1

4,5

Vidutinė kaina (EUR už toną)

793

798

714

838

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(231)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų šalių apimtis padidėjo ir jai tenkanti rinkos dalis pasiekė 14,8 %. Daugiausia importuota iš Indijos ir Korėjos, taip pat Turkijos ir Taivano.

(232)

Apskritai vidutinė importo iš trečiųjų šalių kaina buvo didesnė už vidutines importo iš Kinijos į Sąjungą kainas. Nelygu metai, vidutinė importo iš trečiųjų šalių kaina buvo arba didesnė, arba mažesnė už vidutinę Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje kainą.

4.5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

(233)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(234)

Įvertinti visos Sąjungos pramonės makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, augimas, subsidijavimo skirtumų dydis ir atsigavimas nuo buvusio subsidijavimo). Vertinant remtasi pareiškėjo pateikta informacija, kuri buvo sutikrinta su patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(235)

Mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir darbo užmokestis) nagrinėti atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu. Vertinimas grįstas jų informacija, kuri buvo tinkamai patikrinta per tikrinamąjį vizitą vietoje.

(236)

Kadangi pareiškėjas neatstovauja nė vienai iš trijų atrinktų bendrovių, pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį duomenys 8–13 lentelėse pateikti intervalais, kad būtų užtikrintas neskelbtinos verslo informacijos konfidencialumas.

4.5.1.   Makroekonominiai rodikliai

4.5.1.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(237)

Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Gamyba (tonomis)

4 402 079

4 404 178

4 769 698

4 752 003

Indeksas (2014 m. = 100)

100

100

108

108

Gamybos pajėgumai (tonomis)

5 076 892

5 113 417

5 361 693

5 339 200

Indeksas (2014 m. = 100)

100

101

106

105

Pajėgumų naudojimas (%)

87

86

89

89

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(238)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo gamybos apimtis (+ 8 %) ir pajėgumai (+ 5 %), o pajėgumų naudojimas padidėjo 2 % ir pasiekė 89 %.

4.5.1.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis Sąjungoje

(239)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje (įskaitant uždarojo naudojimo sandorius) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Pardavimo apimtis (tonomis)

3 369 883

3 579 087

3 901 334

3 847 673

Indeksas (2014 m. = 100)

100

106

116

114

Rinkos dalis (Sąjungos suvartojimo) (%)

87,6

90,2

89,1

84,9

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(240)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje padidėjo 14 %.

(241)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo iki 84,9 %.

4.5.1.3.   Užimtumas ir našumas

(242)

Sąjungos pramonės užimtumo lygio ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Darbuotojų skaičius (etato ekvivalentas)

5 667

5 685

5 938

6 021

Indeksas (2014 m. = 100)

100

100

105

106

Našumas (tonomis vienam darbuotojui)

777

775

803

789

Indeksas (2014 m. = 100)

100

100

103

102

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(243)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo Sąjungos gamintojų darbo jėgos užimtumas ir našumas, kuris matuojamas vieno darbuotojo per metus pagaminama produkcija (tonomis). Šis padidėjimas rodo, kad apskritai padidėjo gamybos ir pardavimo apimtis.

4.5.1.4.   Augimas

(244)

Sąjungos pramonei pavyko pasinaudoti Sąjungos rinkos augimu, nors gamybos vietos, kurioms per pradinį tyrimą nustatytas sumažėjęs pajėgumų naudojimas turėjo didesnio poveikio, vis dar atsigavimo etape. Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išlaikė didelę rinkos dalį.

4.5.1.5.   Subsidijavimo dydis ir atsigavimas nuo buvusio subsidijavimo

(245)

Kaip paaiškinta 3 skirsnyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas reikšmingas subsidijavimas. Pažymima, kad Kinijos gamintojai priverstinai itin mažina Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir kad Sąjungos pramonės padėtis tebėra nestabili.

(246)

Kadangi subsidijuoto importo iš Kinijos apimtis buvo daug mažesnė nei per pradinį tiriamąjį laikotarpį, Komisija padarė išvadą, kad kompensacinio skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo daug mažesnis nei per pradinį tyrimą.

4.5.2.   Mikroekonominiai rodikliai

4.5.2.1.   Atsargos

(247)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Atsargos (tonomis)

68 500 –71 500

52 000 –55 000

72 000 –75 000

83 000 –86 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

77

106

120

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(248)

Sąjungos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį padidino savo atsargas. Tačiau šis rodiklis nelaikomas labai svarbiu vertinant Sąjungos gamintojų ekonominę padėtį. OMDP produktai daugiausia gaminami pagal užsakymus. Bet kuriuo atveju atsargos tesudarė apie 2 % viso pardavimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

4.5.2.2.   Vidutinės Sąjungos vieneto pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos

(249)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir vidutinių vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Vidutinė vieneto pardavimo nesusijusioms šalims kaina (EUR už toną)

805–820

760–775

740–755

895–910

Indeksas (2014 m. = 100)

100

94

92

111

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR už toną)

800–850

750–800

650–730

850–900

Indeksas (2014 m. = 100)

100

94

87

106

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(250)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei pavyko padidinti pardavimo kainą 11 % Po kainos sumažėjimo 2014–2015 m. ir vėliau 2015–2016 m., kainos vėl padidėjo 2016–2017 m. Tiek sumažėjimas, tiek padidėjimas yra glaudžiai susiję su žaliavų kainų pasikeitimais.

4.5.2.3.   Pelningumas ir pinigų srautas

10 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Pelningumas (%)

– 1,5–0

– 0,5–1

2,5–4

3,5–5

Indeksas (2014 m. = 100)

– 100

101

413

506

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(251)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą.

(252)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nuostolių nebepatyrė. Padidėjęs pelningumas buvo aiškiai susijęs su tuo, kad Sąjungos pramonei pavyko padidinti pardavimo bei gamybos apimtį ir pardavimo kainą vėlesniais metais po to, kai buvo nustatytos pradinės priemonės. Tačiau pelningumas buvo mažesnis už tikslinį pelną, kuris laikytas tinkamu ir tvariu per pradinį tyrimą (t. y. 6,7 %).

11 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Pinigų srautas (EUR)

– 18 000 000 –(– 15 000 000 )

28 000 000 –31 000 000

30 000 000 –34 000 000

34 000 000 –37 000 000

Indeksas (2014 m. = 100)

– 100

273

295

311

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(253)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srauto raida iš esmės atspindi viso Sąjungos pramonės pelningumo raidą.

4.5.2.4.   Investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

12 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Investicijos (EUR)

12 000 000 –17 000 000

20 000 000 –25 000 000

27 000 000 –32 000 000

25 000 000 –30 000 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

159

200

180

Investicijų grąža (grynasis turtas) (%)

– 2,2

0,0

7,0

11,0

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(254)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė, kuri yra labai kapitalui imli pramonė, reguliariai investavo į esamų gamybos įrenginių optimizavimą ir atnaujinimą. Be to, daug investuota siekiant laikytis teisinių aplinkos apsaugos ir didesnio saugumo reikalavimų. Nelygu bendrovė, buvo investuojama į sąnaudų mažinimą, energijos vartojimo optimizavimą ir (arba) gamybos vietų, kurioms, kaip pastebėta per pradinį tiriamąjį laikotarpį, neigiamą poveikį darė sumažėjęs pajėgumų naudojimas, pertvarkymą.

(255)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu kito maždaug taip pat kaip pelningumas.

(256)

Nustačius priemones padidėjo pajėgumas padidinti kapitalą.

4.5.2.5.   Darbo užmokestis

13 lentelė

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Vieno darbuotojo darbo sąnaudos (EUR)

63 000 –72 000

63 000 –72 000

64 000 –73 000

64 000 –73 000

Indeksas (2014 m. = 100)

100

101

102

102

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(257)

Vidutinio darbo užmokesčio lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo, tačiau mažiau nei vieneto gamybos sąnaudos.

4.6.   Išvada

(258)

Analizuojant žalą nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pagerėjo. 2013 m. kovo mėn. nustačius galutines kompensacines priemones Sąjungos pramonė galėjo lėtai, bet stabiliai atsigauti nuo žalingo subsidijavimo poveikio. Tai, kad Sąjungos pramonei priemonės buvo labai naudingos, rodo, be kita ko, gamybos ir Sąjungos pardavimo apimties didėjimas, teigiamas pinigų srautas ir investicijų grąža, už vieneto gamybos sąnaudas apskritai didesnės pardavimo kainos, minimalus darbo sąnaudų padidėjimas ir labai padidėjęs pelningumas.

(259)

Tačiau net jei Sąjungos pramonė iš esmės atsigavo nuo buvusios žalos ir, atrodo, jos būklė ilgainiui gali toliau gerėti, jos padėtis vis dar nestabili, nes pelningumas yra nedidelis ir nesiekia tikslinio pelno.

5.   ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(260)

Kaip nurodyta 4.6 skirsnyje, Sąjungos pramonė labai atsigavo nuo buvusios žalos, kurią darė subsidijuotas importas iš Kinijos. Vis dėlto, šiame skirsnyje bus nagrinėjama, ar nesaugi Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėtų ir pasikartotų materialinė žala, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

5.1.   Numatomos importo apimties poveikis ir poveikis kainoms panaikinus priemones

(261)

Jei priemonės būtų panaikintos, tikimasi, kad importo iš Kinijos apimtis ypač padidės. Primenama, kad per pradinį tiriamąjį laikotarpį importo apimtis siekė daugiau kaip 702 000 tonų, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį – 6 338 tonas.

(262)

Nustatyta, kad Kinija turi didelius perteklinius plieno gamybos pajėgumus (80). Pareiškėjai pateikė „Plantfacts“ duomenų, kad Kinijos OMDP pajėgumai siekia 7 mln. tonų (t. y. 4 kartus daugiau nei tikrasis Kinijos OMDP suvartojimas). Tai yra konservatyvus skaičiavimas. Pareiškėjas taip pat pateikė išsamios 2013 m. informacijos, pagal kurią Kinijos geležies ir plieno asociacija paskelbė, kad tais metais Kinijos spalva dengto plieno gamybos pajėgumai sudarė beveik 40 mln. tonų.

(263)

Nors nustačius pradines priemones Kinijos eksporto į Sąjungą apimtis sumažėjo, Kinijos gamintojai gamina didelį kiekį peržiūrimojo produkto ir daugiau nei 80 % jo eksportuoja. Pasaulio plieno asociacijos paskelbtais duomenimis, 2013–2014 m. Kinija pagamino daugiau nei 8 mln. tonų OMDP per metus. Viena iš skundą remiančių bendrovių pateikė duomenis iš „China Metallurgical Information and Standardization Research Institute“ ir „Metallurgical Council of the China Council for the Promotion of International Trade“ Kinijos metalurgijos informacinio biuletenio, kuriame teigiama, kad 2015–2017 m. Kinija per metus pagamino apie 8 mln. tonų OMDP. Toje pareiškėjo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad apskaičiuota, jog 2015–2017 m. tikrasis Kinijos OMDP suvartojimas siekė 1–1,8 mln. tonų per metus.

(264)

Tačiau nors eksporto rinkos Kinijos pramonei yra labai svarbios, Kinijai vis sunkiau į jas patekti. 2016–2018 m. tokios šalys kaip Indija, Malaizija, Vietnamas, Pakistanas ar Turkija nustatė prekybos apsaugos priemones, kurios daro poveikį Kinijos kilmės OMDP. JAV nuo 2018 m. sausio mėn. įvairių šalių, įskaitant Kiniją, kilmės plienui (įskaitant OMDP) taiko 25 % muitų tarifą (81).

(265)

Sąjunga yra didžiausia OMDP rinka po Azijos ir Šiaurės/Centrinės Amerikos rinkų.

(266)

Kinijos duomenų bazė rodo, kad pastaruoju metu Kinija eksportavo didelį kiekį produkto mažomis kainomis į kitas šalis nei Sąjunga. 2017 m. Sąjungai taikomos Kinijos FOB kainos buvo 10,5 % didesnės nei Korėjai, kuri yra Kinijos pagrindinė šio produkto eksporto rinka, taikomos kainos. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į kitas šalis nei Sąjunga eksportuotas kiekis buvo didesnis nei visas Sąjungos pramonės pagamintas kiekis ir tikrasis Sąjungos suvartojimas. Kadangi Sąjungos rinka yra patraukli dėl kainų, atvirumo (šiam produktui netaikomi muitai) ir didėjančio suvartojimo, manoma, kad, jei priemonės bus nutrauktos, Kinijos eksportuotojai veikiausiai nukreips didelį kiekį OMDP į patrauklesnę Sąjungos rinką. Tai, kad Sąjunga neseniai patvirtino apsaugos priemones tam tikriems plieno produktams, įskaitant OMDP, šios išvados nekeičia. Pagal tarifines kvotas nustatyta importo apimtis yra tokia, kad Kinija gali eksportuoti didelį OMDP kiekį.

(267)

Be to, kaip aprašyta 4.3.2 skirsnyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl importo iš Kinijos į Sąjungos rinką priverstinai gerokai sumažintos Sąjungos gamintojų kainos, ypač jei neatsižvelgiama į kompensacinių muitų poveikį.

(268)

OMDP produktų rinka yra labai konkurencinga kainų atžvilgiu, nes konkuruojama daugiausia dėl kainų. Galimą spaudimą Sąjungos pramonės kainoms dar labiau sustiprina tai, kad, kaip nurodyta prašyme, Kinija paprastai parduoda palyginti didelius kiekius. Jei Sąjungos rinkoje bus parduodamas didelis kiekis pigaus ir subsidijuoto importuojamo produkto, Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis labai sumažės. Jei Sąjungos gamintojų pelningumas dar labiau sumažėtų arba taptų neigiamas, gali būti mažinamas pajėgumas padidinti kapitalą ir kliudoma investuoti.

5.2.   Išvada

(269)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad importui iš Kinijos panaikinus priemones žala Sąjungos pramonei veikiausiai pasikartotų.

6.   SĄJUNGOS INTERESAI

6.1.   Įvadas

(270)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antisubsidijų priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti įvairūs susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(271)

Reikėtų priminti, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant analizuojama padėtis jau po antisubsidijų priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antisubsidijų priemonės daro susijusioms šalims.

(272)

Tuo remiantis nagrinėta, ar nepaisant išvadų dėl subsidijavimo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės gali būti daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

6.2.   Sąjungos pramonės interesai

(273)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, jeigu priemonės baigtų galioti, tai veikiausiai turėtų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonės padėtis greitai pablogėtų – sumažėtų pardavimo apimtis ir pardavimo kainos, dėl to labai sumažėtų pelningumas. Jei priemonės būtų toliau taikomos, Sąjungos pramonė galėtų toliau išnaudoti savo potencialą Sąjungos rinkoje, t. y. vienodomis sąlygomis.

(274)

Todėl toliau taikant galiojančias kompensacines priemones Sąjungos pramonės interesams neprieštaraujama.

6.3.   Importuotojų interesai

(275)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, per šį tyrimą susisiekta su devyniais žinomais importuotojais, kurie buvo pakviesti bendradarbiauti. Nė vienas jų nepranešė apie save ir nebendradarbiavo per tyrimą.

(276)

Primenama, kad per pradinį tyrimą nustatyta, kad atsižvelgiant į importuotojų pelną ir tiekimo šaltinius bet koks neigiamas priemonių nustatymo poveikis importuotojams, jei toks būtų, nebūtų neproporcingas.

(277)

Per dabartinį tyrimą negauta priešingų įrodymų, todėl galima patvirtinti, kad šiuo metu galiojančios priemonės neturėjo jokio didelio neigiamo poveikio importuotojų finansinei padėčiai ir kad toliau taikant priemones jiems neturėtų būti daromas netinkamas poveikis.

6.4.   Naudotojų interesai

(278)

Atliekant šį tyrimą susisiekta su maždaug šešiasdešimt žinomų naudotojų, kurie buvo pakviesti bendradarbiauti. Nė vienas naudotojas nepranešė apie save ir nebendradarbiavo per tyrimą.

(279)

Primenama, kad per pradinį tyrimą dešimt naudotojų pateikė klausimyno atsakymus. Tuo metu buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į naudotojų pelną ir tiekimo šaltinius priemonių nustatymo poveikis naudotojams, jei toks būtų, nebūtų neproporcingas.

(280)

Per dabartinį tyrimą negauta priešingų įrodymų, kad galiojančios priemonės būtų dariusios jiems neigiamą poveikį. Iš tiesų pareiškėjas pateikė įrodymų, kad pagrindinių naudotojų pelningumas peržiūros laikotarpiu pagerėjo. Prašyme nurodyta, kad galiojančios priemonės nedaro didelio poveikio naudotojams ir vartotojams, nes OMDP sudaro nedidelę dalį tolesnės gamybos grandies produktų sąnaudų (pvz., 0,42 EUR skalbyklės gamybos sąnaudų arba 0,4 % tuščio gamyklos pastato investicijų).

(281)

Tuo remiantis patvirtinama, kad šiuo metu galiojančios priemonės nedarė didelio neigiamo poveikio naudotojų finansinei padėčiai ir kad toliau taikant priemones jiems neturėtų būti daromas netinkamas poveikis.

6.5.   Išvada

(282)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl importuojamiems KLR kilmės OMDP produktams nereikėtų toliau taikyti galutinių kompensacinių priemonių.

7.   KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS

(283)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, tam tikriems importuojamiems Kinijos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams turėtų būti toliau taikomos kompensacinės priemonės.

(284)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti individualias kompensacinio muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (82). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą turėtų būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(285)

Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2018/1046 (83) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(286)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams, t. y. plokštiems valcavimo produktams iš legiruotojo ir iš nelegiruotojo plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), dažytiems, lakuotiems arba apvilktiems plastikais bent iš vienos pusės, išskyrus vadinamąsias statybai skirtas sluoksniuotąsias plokštes, sudarytas iš dviejų išorinių metalo lakštų su stabilizuojančiu izoliacinės medžiagos sluoksniu tarp jų, išskyrus produktus, padengtus galutiniu cinko dulkių dangos (cinko dažai, kurių sudėtyje esantis cinkas sudaro ne mažiau 70 % masės) sluoksniu, ir išskyrus produktus, kurių pagrindas yra dengtas chromu arba alavu, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7210 70 80, ex 7212 40 80, ex 7225 99 00, ex 7226 99 70 (TARIC kodai 7210708011, 7210708091, 7212408001, 7212408021, 7212408091, 7225990011, 7225990091, 7226997011 ir 7226997091), nustatomas galutinis kompensacinis muitas.

2.   Galutinio kompensacinio muito norma, taikoma 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

„Union Steel China“

13,7

B311

„Zhangjiagang Panhua Steel Strip Co., Ltd“, „Chongqing Wanda Steel Strip Co., Ltd“ ir „Zhangjiagang Free Trade Zone Jiaxinda International Trade Co., Ltd“

29,7

B312

„Zhejiang Huadong Light Steel Building Material Co. Ltd“ ir „Hangzhou P.R.P.T. Metal Material Company, Ltd.“

23,8

B313

„Angang Steel Company Limited“

26,8

B314

„Anyang Iron Steel Co., Ltd.“

26,8

B315

„Baoshan Iron & Steel Co., Ltd.“

26,8

B316

„Baoutou City Jialong Metal Works Co.,Ltd.“

26,8

B317

„Changshu Everbright Material Technology Co.,Ltd.“

26,8

B318

„Changzhou Changsong Metal Composite Material Co.,Ltd.“

26,8

B319

„Cibao Modern Steel Sheet Jiangsu Co., Ltd.“

26,8

B320

„Inner Mongolia Baotou Steel Union Co.,Ltd.“

26,8

B321

„Jiangyin Ninesky Technology Co.,Ltd.“

26,8

B322

„Jiangyin Zhongjiang Prepainted Steel Mfg Co.,Ltd.“

26,8

B323

„Jigang Group Co., Ltd.“

26,8

B324

„Maanshan Iron&Steel Company Limited“

26,8

B325

„Qingdao Hangang Color Coated Sheet Co., Ltd.“

26,8

B326

„Shandong Guanzhou Co., Ltd.“

26,8

B327

„Shenzen Sino Master Steel Sheet Co.,Ltd.“

26,8

B328

„Tangshan Iron And Steel Group Co.,Ltd.“

26,8

B329

„Tianjin Xinyu Color Plate Co.,Ltd.“

26,8

B330

„Wuhan Iron And Steel Company Limited“

26,8

B331

„Wuxi Zhongcai New Materials Co.,Ltd.“

26,8

B332

„Xinyu Iron And Steel Co.,Ltd.“

26,8

B333

„Zhejiang Tiannu Color Steel Co., Ltd.“

26,8

B334

Visos kitos bendrovės

44,7

B999

3.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

4.   2 dalyje išvardytoms bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Komercinėje sąskaitoje faktūroje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų tam tikrų organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų, parduodamų eksportuoti į Europos Sąjungą, (nagrinėjamoji šalis) pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(2)  2013 m. kovo 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2013, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas kompensacinis muitas (OL L 73, 2013 3 15, p. 16).

(3)  2013 m. kovo 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 214/2013, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jiems nustatyto laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 73, 2013 3 15, p. 1).

(4)  Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antisubsidijų priemonių galiojimo pabaigą (OL C 188, 2017 6 14, p. 20).

(5)  Pranešimas apie kompensacinių priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 96, 2018 3 14, p. 21).

(6)  Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 96, 2018 3 14, p. 8).

(7)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).

(8)  2014 m. gruodžio 18 d. Apeliacinio komiteto ataskaitos „United States – Countervailing Duty Measures on Certain Products from China“ (WT/DS437/AB/R) 4.178–4.179 dalys. Šioje Apeliacinio komiteto ataskaitoje cituojama 2005 m. lapkričio 29 d. Apeliacinio komiteto ataskaitos „Mexico – Definitive Anti-Dumping Measures on Beef and Rice“ (WT/DS295/AB/R) 293 dalis ir 2014 m. gruodžio 8 d. Apeliacinio komiteto ataskaitos „United States – Countervailing Measures on Certain Hot-Rolled Carbon Steel Flat Products from India“ (WT/DS436/AB/R) 4.416–4.421 dalys.

(9)  2013 m. kovo 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2013, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas kompensacinis muitas (OL L 73, 2013 3 15, p. 16).

(10)  2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai (OL L 146, 2017 6 9, p. 17).

(11)  2018 m. lapkričio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1690, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai (OL L 283, 2018 11 12, p. 1).

(12)  2019 m. sausio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/72, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektriniams dviračiams nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 16, 2019 1 18, p. 5).

(13)  http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/december/tradoc_156474.pdf

(14)  Šio dokumento registracijos numeris nekonfidencialiose bylos rinkmenose yra t18.011780.

(15)  13-ojo penkmečio plano 17 skyriaus 1 skirsnis.

(16)  Sprendimo Nr. 40 III skyrius, 12 straipsnis.

(17)  Žr. pradinio tyrimo 182 konstatuojamąją dalį.

(18)  2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas, 3.5 skirsnis.

(19)  Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis.

(20)  Žr. 49–73 konstatuojamąsias dalis.

(21)  WT/DS379/AB/R („US – Anti-Dumping and Countervailing Duties on Certain Products from China“), 2011 m. kovo 11 d. Apeliacinio komiteto ataskaitos DS 379 318 dalis. Taip pat žr. WT/DS436/AB/R („US — Carbon Steel (India)“), 2014 m. gruodžio 8 d. Apeliacinio komiteto ataskaitos 4.9–4.10, 4.17–4.20 dalis ir WT/DS437/AB/R („United States – Countervailing Duty Measures on Certain Products from China“) 2014 m. gruodžio 18 d. Apeliacinio komiteto ataskaitos 4.92 dalį.

(22)  Žr. 87–98 konstatuojamąsias dalis.

(23)  Žr. 74–83 ir 99–100 konstatuojamąsias dalis.

(24)  Žr. prašymo 3 ir 45 priedus.

(25)  „China's status as a non-market economy“, JAV prekybos departamentas, A-570–056, 2017 m. spalio 26 d., p. 57.

(26)  „China's status as a non-market economy“, JAV prekybos departamentas, A-570–056, 2017 m. spalio 26 d., p. 82–85.

(27)  Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijos 7 ir 15 straipsniai, NDRC Įsakymas Nr. 35 „Geležies ir plieno pramonės plėtros politika“ (2005), Valstybės tarybos sprendimas Nr. 40 (2011).

(28)  2017 m. gegužės mėn. Australijos Vyriausybės antidempingo komisijos galutinės ataskaitos Nr. 379 „Inquiry concerning the continuation of anti-dumping and countervailing measures applying to hollow structural sections exported from the People's Republic of China, Republic of Korea, Malaysia and Taiwan“ p. 89–90.

(29)  2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo memorandumo dėl preliminaraus sprendimo C-570–015 „Countervailing Duty Investigation on Food Domestic Dry Containers from the People's Republic of China“ p. 14.

(30)  2016 m. gegužės 24 d. Christian Marsch „Issues and Decision Memorandum for the Final Determination in the Countervailing Duty Investigation of Certain Corrosion-Resistant Steel Products from the People's Republic of China“, C-570–027, p. 16.

(31)  „China Manufacturing 2025“ ir Europos verslo pozicijų Kinijoje dokumentas 2016/2017 m.

(32)  Žr. Ataskaitos 14 skyrių.

(33)  Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/969 48–60 konstatuojamąsias dalis.

(34)  Žr. 107 – 118 konstatuojamąsias dalis.

(35)  Žr. prašymo 101–104 punktus ir 4 bei 8 priedus.

(36)  Žr. Ataskaitos 9 skyrių.

(37)  Žr. 474–493 ir 503–512 konstatuojamąsias dalis.

(38)  Žr. 144 konstatuojamąją dalį.

(39)  Žr. prašymo 32 priedo p. 6.

(40)  Žr. Ataskaitos 10 skyrių.

(41)  Žr. 460 – 470 konstatuojamąsias dalis.

(42)  Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis.

(43)  Žr. 165–180 konstatuojamąsias dalis.

(44)  Žr. 182–185 konstatuojamąsias dalis.

(45)  Žr. 80–100 konstatuojamąsias dalis ir prašymo 8, 12, 21–31 ir 60 priedus.

(46)  2015 m. pirmo ketvirčio, 2016 m. antro ketvirčio ir 2017 m. antro ketvirčio Kinijos pinigų politikos ataskaita.

(47)  CHEN Y. cituota atitinkamai 2017 m. balandžio 13 d.„BRC's New Supervisory Storm is here-implications for foreign banks in China, China Law Insight“ ir 2017 m. rugpjūčio 30 d.„China steps up supervision of policy lenders, Caixin“.

(48)  Žr. Jungtinių Valstijų prekybos departamento ataskaitos dėl Kinijos kaip ne rinkos ekonomikos šalies statuso p. 179–180.

(49)  Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnis (žr. prašymo 28 priedą).

(50)  PKVP reglamento 143 konstatuojamoji dalis.

(51)  Žr. Ataskaitos 6.3 skyrių.

(52)  Žr. reglamento dėl padangų 167–230 konstatuojamąsias dalis ir reglamento dėl elektrinių dviračių 347–361 konstatuojamąsias dalis.

(53)  Žr. jo 198–200 konstatuojamąsias dalis.

(54)  Žr. prašymo 58 priedą.

(55)  Žr. 118 konstatuojamąją dalį ir prašymo 25 priedą.

(56)  „Deleveraging and Debt Equity Swaps in the Chinese Steel Industry“, „THINK!DESK China Research & Consulting“ ataskaita (prašymo 25 priedas).

(57)  Žr. 316–344 konstatuojamąsias dalis.

(58)  Žr. pradinio reglamento 322, 329 ir 337 konstatuojamąsias dalis.

(59)  2011 m. gegužės 6 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 452/2011, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui nustatomas galutinis antisubsidijų muitas (OL L 128, 2011 5 14, p. 18).

(60)  Žr. reglamento 365–371 ir 372–379 konstatuojamąsias dalis.

(61)  Žr. 2017 m. kovo mėn. ataskaitos „Research Report on Overcapacity Reduction in China's steel industry, Greenpeace East Asia Report“ p. 39, 58, 59–60; Kinijos Vyriausybės nuomones „Opinions on Resolving Overcapacity in the Steel Industry, Escape from Distress and Realize Development“ (2016 m. vasario mėn.) ir PBOC nuomones „Opinions on supporting the steel and coal industries to resolve overcapacity and achieve turnaround in development“ (2016 m. balandžio mėn.), kaip nurodyta 2017 m. spalio 31 d.„THINK!Desk“ ataskaitoje „Deleveraging and Debt Equity Swaps in the Chinese Steel Industry“, p. 10–11, ir Kinijos Vyriausybės 2016 m. gegužės mėn. paskelbtas specialių premijų ir subsidijų struktūriniam pramonės įmonių pertvarkymui valdymo priemones, kaip nurodyta pirmiau minėtame „Greenpeace“ tyrime.

(62)  Žr. prašymo 25 priedo p. 10–11.

(63)  2017 m. kovo mėn. „Greenpeace East Asia Report“.

(64)  Žr. Ataskaitos 14.1.1.2 skyrių „Gamybos pajėgumų mažinimas“.

(65)  Žr. PKVP reglamento 143 ir 256–259 konstatuojamąsias dalis.

(66)  Žr. atitinkamai 426–437 ir 352–360 konstatuojamąsias dalis.

(67)  Žr. 131 konstatuojamąją dalį.

(68)  Žr. 435 konstatuojamąją dalį.

(69)  2008 m. lapkričio 24 d. Federalinio registro 73 tomas, Nr. 227, p. 70961.

(70)  2011 m. rugsėjo 6 d. preliminarus sprendimas dėl kompensacinio muito. Federalinis registras 2011–22720.

(71)  2010 m. birželio 10 d. Federalinio registro 75 tomas, Nr. 111, p. 32902.

(72)  2009 m. birželio 19 d. Federalinio registro 74 tomas, Nr. 117, p. 29180.

(73)  Žr. atitinkamai 312–344 ir 68–76 konstatuojamąsias dalis.

(74)  Žr. atitinkamai 510–546 ir 534–558 konstatuojamąsias dalis.

(75)  2007 m. spalio 17 d.„Issues and Decision Memorandum for the Final Determination in the Countervailing Duty Investigation“, Federalinis registras C-570–907.

(76)  Žr. 95–113 konstatuojamąsias dalis.

(77)  Žr. PKVP reglamento 346 konstatuojamąją dalį.

(78)  Žr. PKVP reglamento 349 konstatuojamąją dalį.

(79)  Žr. 277 konstatuojamąją dalį ir prašymo 51 priedą.

(80)  Žr., pvz., Pasaulinis forumas dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje, 2018 m. rugsėjo 20 d. ministerijos ataskaita, https://www.g20.org/sites/default/files/gfsec_ministerial_report_2018.pdf, kurioje visos šalys, įskaitant Kiniją, patvirtino, kad Kinija turi perteklinių pajėgumų visame sektoriuje apskritai. 2017 m. turėdama 1 018,3 mln. MT plieno pajėgumų Kinija turi didžiausią pasaulinių pajėgumų dalį (45 %, kaip nurodyta p. 42). Ataskaitos 1 lentelėje parodyta, kad 2014–2017 m. Kinija 10 % sumažino pajėgumus. 51 puslapyje teigiama, kad Kinija „nustatė aiškius tikslus sumažinti perteklinius pajėgumus, t. y. nuo 2016 m. iki 2020 m. 100–150 mln. MT sumažinti neapdoroto plieno pajėgumus“.

(81)  232 Skirsnis. Muitų tarifai aliuminiui ir plienui, https://www.cbp.gov/trade/programs-administration/entry-summary/232-tariffs-aluminum-and-steel.

(82)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, Belgium.

(83)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


SPRENDIMAI

3.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/75


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/689

2019 m. sausio 16 d.

dėl Tarybos direktyvoje 91/477/EEB nustatytų administracinio bendradarbiavimo nuostatų įgyvendinimo naudojantis Vidaus rinkos informacine sistema bandomojo projekto

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas) (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 sukurta Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – VRI sistema) yra Komisijos, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, sukurta ir internetu prieinama taikomoji programa, skirta padėti valstybėms narėms laikytis Sąjungos aktuose nustatytų keitimosi informacija reikalavimų suteikiant galimybę naudotis centralizuotu ryšių palaikymo mechanizmu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam keitimuisi informacija ir tarpusavio pagalbai;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 4 straipsnio 1 dalimi Komisijai leidžiama vykdyti bandomuosius projektus, siekiant įvertinti, ar VRI sistema būtų veiksminga priemonė to reglamento priede neišvardytų Sąjungos aktų administracinio bendradarbiavimo nuostatoms įgyvendinti;

(3)

Tarybos direktyvoje 91/477/EEB (2) numatyta, kad valstybės narės vykdo administracinį bendradarbiavimą, susijusį su šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrole. Direktyvos 13 straipsniu reikalaujama, kad Komisija nustatytų išsamią sistemingo keitimosi tam tikra informacija naudojantis elektroninėmis priemonėmis tvarką. Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/686 (3), kuriuo nustatoma išsami sistemingo keitimosi informacija, susijusia su šaunamųjų ginklų perdavimu Sąjungoje, tvarka. VRI sistema galėtų būti veiksminga administracinio bendradarbiavimo nuostatų, patenkančių į to deleguotojo reglamento taikymo sritį, įgyvendinimo priemonė. Todėl dėl tų nuostatų turėtų būti vykdomas bandomasis projektas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 4 straipsnį;

(4)

VRI sistema turėtų būti užtikrinta techninė funkcija, kuria naudodamosi Direktyvos 91/477/EEB 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos nacionalinės valdžios institucijos galėtų įvykdyti visus joms Deleguotojo reglamento (ES) 2019/686 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatytus įpareigojimus;

(5)

kalbant apie informaciją ir dokumentus, kuriuose nurodyti asmens duomenys ir kurie perduodami arba įkeliami vykdant bandomąjį projektą, turėtų būti aiškiai nustatyta data, laikoma oficialia administracinio bendradarbiavimo procedūros užbaigimo data, siekiant užtikrinti, kad asmens duomenys taptų neprieinami ir būtų ištrinami iš karto, kai tik jie tampa nebereikalingi tais tikslais, dėl kurių jie buvo surinkti. Oficialia užbaigimo data turėtų būti laikoma atitinkamo kompetentingos valdžios institucijos perduoto išankstinio sutikimo dokumento, leidimo perduoti arba pridedamo dokumento galiojimo pabaigos data;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 4 straipsnio 2 dalį Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti bandomojo projekto rezultatų vertinimą. Tikslinga nustatyti datą, iki kurios tai turi būti padaryta;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 24 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bandomasis projektas

Dėl Direktyvos 91/477/EEB 13 straipsnio 2 ir 4 dalių tiek, kiek jose nurodytas keitimasis informacija patenka į Deleguotojo reglamento (ES) 2019/686 taikymo sritį, vykdomas tose dalyse nustatytų administracinio bendradarbiavimo nuostatų įgyvendinimo naudojantis Vidaus rinkos informacine sistema (toliau – VRI sistema) bandomasis projektas.

2 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos

Vykdant bandomąjį projektą Direktyvos 91/477/EEB 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos nacionalinės valdžios institucijos laikomos kompetentingomis institucijomis.

3 straipsnis

Kompetentingų valdžios institucijų administracinis bendradarbiavimas

1.   Siekiant vykdyti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/686 4 straipsnyje išdėstytą administracinį bendradarbiavimą, VRI sistemoje užtikrinama pranešimo funkcija, kuria naudojantis galima įkelti dokumentus ir perduoti informaciją, nurodytus tame straipsnyje.

2.   Siekiant vykdyti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/686 5 straipsnyje išdėstytą administracinį bendradarbiavimą, VRI sistemoje užtikrinama saugykla, kurioje saugojami tame straipsnyje nurodyti šaunamųjų ginklų sąrašai ir jais dalijamasi.

3.   Siekiant vykdyti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/686 6 straipsnyje išdėstytą administracinį bendradarbiavimą, VRI sistemoje užtikrinama pranešimo funkcija, kuria naudojantis galima įkelti dokumentus ir perduoti informaciją, nurodytus tame straipsnyje.

4 straipsnis

Oficialus administracinio bendradarbiavimo procedūrų užbaigimas

Kad asmens duomenys taptų neprieinami ir būtų ištrinami, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 14 straipsnyje, oficialia atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros užbaigimo data laikoma pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/686 4 straipsnio 1 dalies e punktą arba, kai taikytina, 6 straipsnio 1 dalies g punktą perduota galiojimo pabaigos data.

5 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

Komisija teikia valstybėms narėms statistinius duomenis ir informaciją apie VRI sistemos naudojimą ir bandomojo projekto veikimą. Tokiose ataskaitose nepateikiami statistiniai duomenys apie tarp valstybių narių perduotų šaunamųjų ginklų skaičių ir kategorijas.

6 straipsnis

Vertinimas

Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas bandomojo projekto rezultatų vertinimas Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiamas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 316, 2012 11 14, p. 1.

(2)  1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo (OL L 256, 1991 9 13, p. 51).

(3)  2019 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/686, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/477/EEB nustatoma sistemingo keitimosi informacija apie šaunamųjų ginklų perdavimą Sąjungoje elektroninėmis priemonėmis tvarka (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).


3.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/78


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/690

2019 m. balandžio 30 d.

dėl priemonės, kurios ėmėsi Švedija pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB, uždrausdama pateikti rinkai modelių SWT-2.3-101 ir SWT-3.0-113 vėjo jėgaines ir atšaukdama jau pateiktas į rinką mašinas

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3118)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančią Direktyvą 95/16/EB (1), ypač į jos 11 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Švedija ėmėsi priemonės uždrausti pateikti rinkai ir pašalinti iš rinkos modelio SWT-2.3-101 vėjo jėgaines, kurios neatitiko esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, nustatytų Direktyvos 2006/42/EB I priedo 1.3.8.1 ir 1.4.2.1 skirsniuose. 1.3.8.1 skirsnyje dėl judančių pavaros dalių reikalaujama, kad apsaugai, suprojektuoti apsaugoti asmenis nuo pavojų, kuriuos sukelia judančios pavaros dalys, turi būti nejudantys, kaip nurodyta 1.4.2.1 skirsnyje. 1.4.2.1 skirsnyje nurodyta, kad nejudančių apsaugų tvirtinimo sistema turi būti tokia, kad juos būtų galima atidaryti ar nuimti tik naudojant įrankius. Šiuo atžvilgiu Švedija nurodė, kad nejudantis apsaugas, apsaugantis nuo modelio SWT-2.3-101 rotoriaus judančių dalių, gali būti atidarytas be atskiro įrankio, todėl neatitinka Direktyvos 2006/42/EB I priedo 1.3.8.1 ir 1.4.2.1 skirsniuose nustatytų reikalavimų;

(2)

dėl modelio SWT-3.0-113 vėjo jėgainių Švedija ėmėsi priemonės nusprendusi, kad ši mašina neatitinka esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, nustatytų Direktyvos 2006/42/EB I priedo 1.5.14 skirsnyje. 1.5.14 skirsnyje dėl įtraukimo į mašiną rizikos nustatytu esminiu sveikatos ir saugos reikalavimu nurodyta, kad mašinos turi būti suprojektuotos, pagamintos ar sumontuotos su priemonėmis, trukdančiomis įtraukti į ją žmogų, arba, jeigu tokios priemonės negalimos, turi turėti pagalbos iškvietimo priemones. Šiuo atžvilgiu Švedija nurodė, kad modelio SWT-3.0-113 vėjo jėgainės dūmų detektorius neturi įspėjamojo signalo, kuris gaisro atveju įspėtų jėgainėje galinčius būti asmenis;

(3)

gavusi Švedijos pranešimą dėl apsaugos priemonės Komisija pradėjo konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, kad išklausytų jų nuomonę. 2018 m. lapkričio 12 d. Komisija gamintojui nusiuntė raštą. 2018 m. lapkričio 30 d. pateiktame atsakyme gamintojas pranešė Komisijai, kad ėmėsi priemonių modelių SWT-2.3-101 ir SWT-3.0-113 vėjo jėgainių neatitikčiai pašalinti, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Direktyvos 2006/42/EB, ir kad tos priemonės buvo užbaigtos iki nustatyto termino – 2017 m. gruodžio 31 d.;

(4)

iš Švedijos pateikto paaiškinimo dėl apsaugos priemonės ir Komisijos turimų dokumentų matyti, kad modelio SWT-2.3-101 vėjo jėgainės neatitiko esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, nustatytų Direktyvos 2006/42/EB I priedo 1.3.8.1 ir 1.4.2.1 skirsniuose. Be to, modelio SWT-3.0-113 vėjo jėgainės neatitiko esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, nustatytų Direktyvos 2006/42/EB I priedo 1.5.14 skirsnyje. Šie trūkumai gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugai;

(5)

todėl apsaugos priemonė, kurios ėmėsi Švedija, turėtų būti laikoma pagrįsta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priemonės, kurių ėmėsi Švedija, siekdama uždrausti pateikti rinkai ir pašalinti iš rinkos modelio SWT-2.3-101 vėjo jėgaines ir modelio SWT-3.0-113 vėjo jėgaines, gaminamas „Siemens Gamesa Renewable Energy AB“, yra pagrįstos.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. balandžio 30 d.

Komisijos vardu

Elżbieta BIEŃKOWSKA

Komisijos narė


(1)  OL L 157, 2006 6 9, p. 24.


3.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/80


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2019/691

2019 m. gegužės 2 d.

kuriuo pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 4 straipsnio 5 dalį ekonominės veiklos vykdytojams leidžiama naudotis kito ID suteikėjo paslaugomis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (1), ypač į jos 15 straipsnį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2014/40/ES ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/574 (2) nustatytas Sąjungos masto tabako gaminių atsekamumo sistemos sukūrimo teisinis pagrindas. Sąjungos lygmeniu šiais aktais taip pat įgyvendinamas Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo (3), kurį ratifikavo Europos Sąjunga (4) ir kuriuo nustatoma pasaulinė tabako gaminių stebėsenos ir atsekimo sistema, 8 straipsnis;

(2)

Direktyvos 2014/40/ES 15 straipsnio 1 dalimi reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog visi tų gaminių pakeliai būtų ženklinami unikaliu identifikatoriumi, kad visoje Sąjungoje būtų galima stebėti ir atsekti visus tabako gaminius. Pagal 15 straipsnio 13 dalį šis reikalavimas cigaretėms ir cigaretėms sukti skirtam tabakui bus taikomas nuo 2019 m. gegužės 20 d.;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 3 straipsnio 1 dalimi kiekviena valstybė narė įpareigojama paskirti subjektą (ID suteikėją), kuris būtų atsakingas už unikalių identifikatorių generavimą ir suteikimą. 3 straipsnio 6 dalimi reikalaujama, kad valstybės narės per vieną mėnesį nuo ID suteikėjo paskyrimo praneštų apie tai Komisijai ir nurodytų jo identifikacinį kodą;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 4 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl kompetentingų ID suteikėjų, turinčių teisę generuoti ir suteikti unikalius identifikatorius, priklausomai nuo to, kur gaminiai yra pagaminti, importuoti ar sudėti į didmenines pakuotes. Be to, pagal 4 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą valstybė narė gali reikalauti, kad jos paskirtas ID suteikėjas turėtų teisę gaminti ir suteikti unikalius identifikatorius visiems jos rinkai pateikiamiems tabako gaminiams;

(5)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu kompetentingo ID suteikėjo laikinai nėra, Komisija gali leisti ekonominės veiklos vykdytojams naudotis kito pagal to reglamento 3 straipsnį jau paskirto ID suteikėjo paslaugomis;

(6)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 9 straipsnio 2 dalimi ir 13 straipsnio 2 dalimi reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų to reglamento II priedo II skyriaus 2 skirsnio 2.1 ir 2.2 dalyse nurodytus duomenis. Šie duomenys yra būtini norint generuoti unikalius identifikatorius; jie apima identifikacinius kodus, pagal kuriuos atsekamumo sistemoje galima registruoti ekonominės veiklos vykdytojus, įmones ir įrenginius. Todėl identifikaciniai kodai yra labai svarbūs, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų prašyti kompetentingo ID suteikėjo suteikti unikalius identifikatorius. Be to, unikalūs identifikatoriai ir identifikaciniai kodai yra būtini informacijai apie gaminių judėjimą ir su sandoriais susijusius įvykius registruoti ir persiųsti. Prašymo suteikti ekonominės veiklos vykdytojų, įmonių ir įrenginių identifikacinius kodus nustatytos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 14, 16 ir 18 straipsniuose. ID suteikėjų kompetencija suteikti identifikacinius kodus yra pagrįsta ekonominės veiklos vykdytojų veiklos vykdymo vieta;

(7)

šio sprendimo priėmimo metu kelios valstybės narės nepranešė Komisijai apie savo atitinkamų ID suteikėjų paskyrimą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 3 straipsnio 6 dalį. Nesant kompetentingo ID suteikėjo, ekonominės veiklos vykdytojai negalės prašyti identifikacinių kodų ir unikalių identifikatorių. Todėl šiems ekonominės veiklos vykdytojams bus užkirstas kelias pateikti savo gaminius rinkai. Tai galėtų turėti įtakos sklandžiam vidaus rinkos veikimui, visų pirma tabako gaminių prekybai Bendrijoje, ir pakenkti pačiam atsekamumo sistemos tikslui ir neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimui;

(8)

siekiant tam tikru mastu apriboti galimą sklandaus vidaus rinkos veikimo iškraipymą ir padėti užtikrinti, kad atsekamumo sistema pradėtų veikti laiku, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 4 straipsnio 5 dalį Komisija turėtų ribotą laikotarpį leisti ekonominės veiklos vykdytojams naudotis jau paskirto ID suteikėjo paslaugomis;

(9)

nuspręsti, ar priimti ekonominės veiklos vykdytojų prašymus generuoti ir suteikti unikalius identifikatorius, turi pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 3 straipsnio 1 dalį jau paskirti ID suteikėjai. Kai kompetentingo ID suteikėjo laikinai nėra, kiti paskirti ID suteikėjai taip pat gali suteikti ekonominės veiklos vykdytojams identifikacinius kodus, būtinus unikalių identifikatorių generavimui ir suteikimui, ir kad būtų įvykdyti Direktyvos 2014/40/ES 15 straipsnio 5 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 VI skyriuje nustatyti įpareigojimai. Papildomų paslaugų teikimas jokiomis aplinkybėmis neturėtų kelti pavojaus kitoms ID suteikėjo operacijoms;

(10)

laikinai nesant kompetentingo ID suteikėjo ID suteikėjų sugeneruoti identifikaciniai kodai kartu su kita svarbia informacija, nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 14 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti perduoti kompetentingam ID suteikėjui, kai jis paskiriamas. Perduodama turi būti nedelsiant elektroniniu būdu gavus kompetentingo ID suteikėjo prašymą, skirtą ID suteikėjams, kurie nusprendė sugeneruoti identifikacinius kodus laikinai nesant kompetentingo ID suteikėjo;

(11)

leidimas naudotis kito ID suteikėjo paslaugomis pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 4 straipsnio 5 dalį turėtų būti taikomas tik laikinai nesant kompetentingo ID suteikėjo;

(12)

šiuo sprendimu neturėtų būti daromas poveikis Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/574 nustatytoms taisyklėms dėl kompetencijos suteikti ir registruoti ekonominės veiklos vykdytojų ir įmonių kodus, skirtus veiklos vykdytojams pirmose mažmeninės prekybos vietose;

(13)

atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2014/40/ES 15 straipsnyje nustatyta atsekamumo sistema cigaretėms ir cigaretėms sukti skirtam tabakui taikoma nuo 2019 m. gegužės 20 d., šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(14)

atsižvelgdama į laikiną leidimo pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 4 straipsnio 5 dalį pobūdį, Komisija mano, kad būtina apriboti šio sprendimo taikymo laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 4 straipsnio 5 dalį leidžia ekonominės veiklos vykdytojams, apibrėžtiems to reglamento 2 straipsnio 2 punkte, naudotis kito ID suteikėjo, paskirto pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 3 straipsnį, paslaugomis.

Pirmoje pastraipoje nurodytas leidimas galioja tik laikinai nesant kompetentingo ID suteikėjo ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Šiuo sprendimu nedaromas poveikis Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/574 nustatytoms taisyklėms dėl kompetencijos suteikti ir registruoti ekonominės veiklos vykdytojų ir įmonių kodus, skirtus veiklos vykdytojams pirmose mažmeninės prekybos vietose.

2 straipsnis

Laikinai nesant kompetentingo ID suteikėjo ID suteikėjų sugeneruoti ekonominės veiklos vykdytojo, įmonės ar įrenginio identifikaciniai kodai kompetentingo ID suteikėjo prašymu nedelsiant jam perduodami po jo paskyrimo. Šie identifikaciniai kodai perduodami kartu su kita svarbia informacija, nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/574 14 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje.

Duomenys perduodami elektroniniu būdu.

Kompetentingas ID suteikėjas informuoja ekonominės veiklos vykdytojus apie duomenų perdavimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas iki 2019 m. gruodžio 31 d. imtinai.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 127, 2014 4 29, p. 1.

(2)  2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/574 dėl tabako gaminių atsekamumo sistemos sukūrimo ir veikimo techninių standartų (OL L 96, 2018 4 16, p. 7).

(3)  Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos Protokolas dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo (OL L 268, 2016 10 1, p. 10).

(4)  2016 m. birželio 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1749 dėl Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo sudarymo Europos Sąjungos vardu, išskyrus jo nuostatas, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinė dalis (OL L 268, 2016 10 1, p. 1). 2016 m. birželio 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1750 dėl Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su jo nuostatomis dėl įpareigojimų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir nusikalstamų veikų apibrėžtimi (OL L 268, 2016 10 1, p. 6).


Klaidų ištaisymas

3.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/83


2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo klaidų ištaisymas

( Europos Bendrijų oficialusis leidinys L 189, 2002 m. liepos 18 d. )

(Specialusis leidimas lietuvių kalba, 15 skyrius, 007 tomas, p. 101)

Turinys ir 101 puslapis, direktyvos pavadinimas:

yra:

„2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo“,

turi būti:

„2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo“.